PDA

View Full Version : GLOBALIZIMI- Mundėsi apo kėrcėnim?


Chanel
27-02-2011, 19:43
Diskutimi ėshtė nė thelb ekonomik. Duke qėnė se mungon njė nėnforum i ekonomisė, vendosa ta hap temėn kėtu.

Termi 'Globalizim' ka pėrdorim pak emocional. Disa e shohin si njė proēes pozitiv, si njė ēelės qė mundėson zhvillimin e madh ekonomik tė sė ardhmes, si tė pashmangshėm e tė pakthyeshėm. Tė tjerė e shohin si proēes tepėr negativ, me frikėn se hendeku i pabarazisė brenda dhe midis vendeve, punėsimi dhe standarti i jetesės do tė thellohet mė tej duke penguar kėshtu zhvillimin social.

Ēfarė ėshtė globalizimi?

Duhet tė mos e ngatėrrojmė me globalizmin(shkėmbimin ndėrkontinental) Globalizimi ekonomik ėshtė njė proēes historik, rezultati i inovacionit njerėzor dhe pėrparimit teknologjik. Ky proēes bazohet nė integrimin nė rritje tė ekonomive tė mbarė botės, sidomos pėrmes shkėmbimit tregėtar dhe fluksit tė financave. Ky pėrcaktim bazohet jo rrallė edhe nė popullsinė botėrore, mė saktėsisht nė shkėmbimin ndėrkombėtar tė krahut tė punės dhe dijes (teknologjisė). Pėrveē kėsaj, ekzistojnė edhe dimensione tė tjera tė globalizimit, si ai politik, kulturor apo ai ekologjik.

Tregu i punės rrit efiēencėn pėrmes konkurencės dhe specializimit tė punės, qė u lejon njerėzve dhe ekonomive, tė pėrqėndrohen tek ajo qė ata dinė tė bėjnė mė mirė. Tregjet e mėdha tė botės ofrojnė mundėsitė pėr tė pasur akses nė kapital, teknologji dhe tregje tė mėdha eksportesh. Vetėm se, kėto tregje nuk sigurojnė nė mėnyrė automatike, qė tė gjithė tė kenė pėrfitim nga efiēenca nė rritje. Prandaj vendet mė tė fuqishme ekonomikisht duhet tė jenė tė gatshme tė ndihmojnė vendet e varfėra duke krijuar politika qė i mbėshtesin kėto tė fundit.

Globalizimi ofron mundėsi pėr njė zhvillim mbarėbotėror, gjithsesi ai nuk zhvillohet njėtrajtėsisht kudo. Disa vende integrohen mė shpejt se disa vende tė tjera dhe si rrjedhojė tregojnė njė zhvillim mė tė shpejtė dhe njė varfėri mė tė ulėt. Politika e hapur ndaj jashtė solli dinamikė dhe mirėqėnie tė lartė pėr njė pjesė tė madhe tė Azisė Lindore, njė rajon i cili para 40 vitesh rradhitej ndėr mė tė varfėrit nė botė. Rritja e mirėqėnies bėri edhe tė mundur pėrparimin e demokracisė nė kėto vende.

Krisat e viteve '90 treguan se, mundėsitė e globalizimit nuk janė pa rreziqe, rreziqe qė rezultojnė nga rrjedhja e kapitalit dhe rreziqe tė rėnies sociale, ekonomike dhe ekologjike tė shkaktuara nga varfėria. Gjithsesi kėto nuk janė arsye, pse mos tė synohet njė drejtim i ri. Pėrkundrazi do tė thotė akoma mė shumė pėr tė gjithė pjesėmarrėsit nė kėtė proēes, ata tė vendeve nė zhvillim, tė vendeve tė zhvilluara dhe natyrisht pėr investitorėt nė drejtim tė kooporimit mes tyre, me synim fuqizimin e ekonomisė botėrore dhe tė sistemit botėror financiar, gjė qė ēon nė zhvillim tė shpejtė dhe garanton uljen e varfėrisė.

Pyetjet e mia ndaj jush:

-A mund tė ndihmohen vendet e varfėra pėr tu rimėkėmbur? Si?

-A e rrit globalizimi hendekun e varfėrisė dhe tė pabarazisė?

-I shihni krizat finaciare/ekonomike si rrjedhoja tė pashmangshme tė globalizmit?

- E konsideroni globalizimin si proēes pozitiv apo negativ?

Tema ėshtė goxha e dashur pėr ekonomistėt ose amatorėt e ekonomisė.

Diskutim tė kėndshėm;))

BATO
01-03-2011, 01:45
Pyetjet e mia ndaj jush:

- A mund tė ndihmohen vendet e varfėra pėr tu rimėkėmbur? Si?

- A e rrit globalizimi hendekun e varfėrisė dhe tė pabarazisė?

- I shihni krizat finaciare/ekonomike si rrjedhoja tė pashmangshme tė globalizmit?

- E konsideroni globalizimin si proēes pozitiv apo negativ?

Unė globalizmin e shikoj tė gjithanshėm, e shoh si njė tė tėrė dhe nuk e ndaj nė ekonomik, politik, kulturor etj. Po u pėrgjigjem pyetjeve qė ke bėrė:

1. Vendet e varfra nuk duhet tė ndihmohen, por duhet qė secili tė ecė me forcat e tij dhe tė ketė aq sa meriton. Me vendet e varfra duhet bėrė vetėm tregti.

2. Sigurisht qė rrit hendekun mes tė pasurve dhe tė varfėrve dhe rrėnon shtresėn e mesme. Globalizmi ėshtė nė kurriz tė vendeve tė pasura. Realiteti tregon se nė vendet e pasura mirėqenia dhe ekonomia po bie dita-ditės, ndėrsa kriminaliteti e pasiguria po rritet.

3. Krizat i shikoj edhe si rrjedhojė tė globalizmit, por mendoj se ndonjėherė ato krijohen artificialisht.

4. E quaj tė keqen mė tė madhe.

baaroar
03-03-2011, 21:47
Me shumė rezerva, e vlerėsoj globalizimin si proēes pozitiv.
E shoh si njė prirje tė pashmangshme tė organizimit tė mbarė shoqėrisė njerėzore nė tė ardhmen e largėt.
Pabarazia sociale ėshtė shkaku kryesor i lindjes sė konflikteve midis shoqėrive apo qytetėrimeve tė diferencuara pėrsa i pėrket zhvillimit ekonomik e mirėqėnies sociale.
Vetėm kur tė zhduket pabarazia, do tė arrihet globalizimi i mirėfilltė dhe jo si ky i sotmi i cili bazohet tėrėsisht mbi integrimin e ekonomive nė njė tė vetme globale me elementė tė cilėt bien nė kundėrshti me arritjen e objektivave tė globalizimit.
Nuk mund shkohet drejt globalizimit me njė sistem tė tillė ekonomik tė sotėm, i cili qė nė lindje ėshtė i destinuar matematikisht tė dėshtojė, tė prodhojė pareshtur kriza ekonomike e financiare.
Po ashtu, dominancat ushtarake tė superfuqive shfrytėzohen pėr tė mbrojtur kėtė sistem ekonomik, i cili nuk sheshon pabarazinė, por thellon mė shumė hendekun e saj.
Kėto nuk janė politika globalizimi, por politika globale pėr mbajtjen e status-kuosė nė rang global.
Sigurisht qė globalizimi ka edhe ndikime anėsore negative, por kjo ėshtė kostoja qė duhet tė paguajė shoqėria njerėzore pėr tė kaluar nga njė shoqėri ku ekziston pabarazia nė njė ku ajo nuk ekziston.