PDA

View Full Version : Monedha tė vjetra


fegi
28-11-2011, 12:12
Edhe pse format e para te monedhės janė parė nė Kinė, lindja e asaj qė mund tė konsiderohet monedha e parė e erės moderne u perket Lidėve, popull i pasur tregtarėsh, qė banonin nė njė zonė tė Azisė sė Voglė(sot, Turqia perėndimore). Periudha i referohet gjysmės sė dytė tė shekullit tė VII para e.s. Monedha lind atje ku tregtia lulėzon. Mbretėria e Lidias ishte e pasur me njė lėndė pėrbėrėse me ar dhe argjend qė quhej "elekter", e cila shkrihej nė lingotė pėr qarkullim tregtar, por rizultonte jo shume praktike, sepse pas cdo operacioni tregtar nevojitej tė peshohej(pėr me qenė tė sigurtė qė pesha tė mos ndryshohej).

Kroisos, King Of Lydia, ca 561-546 BC.
-AR Siglos (5.36g, 26mm). Confronted foreparts of a roaring lion right and bull left; pellet over head of lion / Double incuse punch. Choice VF, good metal.

-(BC 600-550) Uncertain King - EL 1/12 Stater
early 6th cent BC. EL 1/12 Stater - Hemihekte (1.16g). Head of roaring lion right / Incuse square punch. VF, choice centering and strike.

fegi
28-11-2011, 19:46
Monedha(para) te Ilirve te Qytetit Shkoder (Scodre)

fegi
28-11-2011, 19:48
Monedhe Ilire te qytetit Lissosa

fegi
28-11-2011, 19:52
Monedha te fisit ilir te Labeate

fegi
28-11-2011, 19:57
Monedha nga Fisi i Ilirve Daorse me pamje Te Anijes.

fegi
28-11-2011, 20:01
Monedha te qytetit Demastion nje qender per prerjen e monedhave qe nga Shekulli IV-III para e.son. ne Dardanin antike Ilire.

fegi
28-11-2011, 20:03
Monedhe e Mbretit Ilir Monounios.(ne vitin 280 p.e.kr.)

fegi
28-11-2011, 20:07
Monedha te Mbretit Ilir Mytilose.(270.p.e.Kr.)

fegi
28-11-2011, 20:09
Monedha nga Qyteti Pharos (Emri i sotume eshte me prejardhje greke Pharos-Prift)romaket e kan quajtur Pharia,mandej kroatet Hvar)

fegi
28-11-2011, 20:20
Monedha nga Qyteti Pharos (Emri i sotume eshte me prejardhje greke Pharos-Prift)romaket e kan quajtur Pharia,mandej kroatet Hvar)

fegi
02-12-2011, 08:57
Ne fshatin Krshevica ne juge te serbise,ne pllaje te lumit Krseviqka,esht gjetur mbetjet urbane vendbanimi,nga ma e vjetra nga fundi kohes se bronzite hersheme dhe kohese se hekurit te vonshem 12 gjer 7. pes.ndėrsa shtresa e rėndėsishme e arkitekturės dhe mbetjet e njė numri tė gjetjeve tė luajtshme korrespondojnė me varg nga fillimi i 4 nga e para dekadat etė 3 pes. Damastion ishte njė qytet i lashtė i cili ėshtė nė veprat te pėrmendura te Strabonit, nuk ka tregues tė vėrtetė tė pozicionit tė tij.Historiae Damastionit fillon nga shekullit 13 pes, kur ajo ishte pėrmendur si njė vendbanim urban me elemente tė Akropolit, i ndėrtuar sipas modelit grek, e cila arriti kulmin e saj nė kohėn e Filipit tė Maqedonisė dhe Aleksandrit tė Madh.Ka disa supozime nė lidhje me pozitėn e kėtij qyteti. Damastion ose Damastium zgjidhjen e rajonit iliro-Pannonian, ndoshta nė afėrsi tė sotme tė Kosovės, i njohur pėr minierat e saj argjendi.ku u gjeten paratė me mbishkrimin Damastion,Hulumtimit me tė reja te fundit arkologjike konfirmon duke marrė pozicionin Damastion nė malin shpatit Rujan , nė fshatin Krševica, 15km nė juglindje tė Vranjės.Qyteti Damastion ishte i banuar nga fisi iliro / dardane Damastini. i cili ne shek.4 pes. e ka ndertuar mbreti ilir Bardhyli,nė kohėt e lashta ishte i njohur pėr minierat e saj argjendi,ne shek.5 e kan marrur greket nga Egine.Rrjedhja e parave Damasitona, pėrfshirė Dardania /territorin e pranishėm te Kosovės dhe tė luginės Moravės / dhe mė tej, si dhe bregdetit perėndimore dhe jugore te Adriatikut.
Monedhat e Qytetit Damastian

USA NR1
02-12-2011, 20:22
fegi ti je gjithnje i vlershem me postime ,vetem mesojme me shume..

Pershendetje

fegi
05-12-2011, 07:51
Zona e Adriatikut ne fillim u bė njė subjekt me interes pėr grekėt e lashtė, siē dėshmohet nga mitet dhe legjendat greke, si dhe disa gjetje arkeologjike qė i pėrkasin kulturėn se vonshme mikeane. ne vitin 735 pr. Kr. Korintasve i mundėn ne Korfuze Liburnet, por pavarėsisht nga fuqia e ilirėve nė rajonin e Adriatikut mbetet nė mėnyrė tė fortė se grekėt pėr njė kohė tė gjatė nuk mund tė llogarisė nė depėrtimit dhe konsolidimin e bregdetit e tanishem kroat.
Gjat shekullitė 7 dhe 6 pes. Interset e forta e grekėve per kolonizimin bregdetit lindor. Kjo ėshtė e lidhur kryesisht me grekėt nga Azia e Vogėl Fokeje dhe Korintasve. Grekėt nga qyteti Knid i azise se vogel krijuan njė koloni nė ishullin e Korcula, por kjo nuk tė bėhet. Athinasit i dėrgoi njė ekspeditė nė Adriatik, nė kėrkim tė burimeve tė reja tė furnizimit tė grurit. Pėr tregti. greke kishte njė rol tė rėndėsishėm, dhe tregtimit nė gojėn e Neretvese.
Grekėt janė tė fiksuar nė bregdetin kroat e sotme, vetėm fillim te shekullit 4 nė pes. Pastaj nė Sicili dhe Italinė e Jugut u qeveris nga tiran fuqishme greke tė Sirakuzės Dionisi Plaku. Nė e tij (e mundshme) stimulimin e themeluar koloni e parė greke nė ishullin Vis (Issa) rreth 397 pr. Kr. Me ndihmėn e grekėve nga Dionisi nė ishullin e Paros nė ishull formuar 385 pr. Kr. Faros. Ilirėt ishin duke u pėrpjekur pėr tė parandaluar krijimin grekė te Faros, por me ndihmen e Dionysus u munden.
Issa dhe tė Faros kanė zhvilluar njė ekonomi tė fortė qė ėshtė i bazuar nė tregtinė, prodhimin e qeramikės dhe tė bujqėsisė (sidomos pėr kultivimin e rrushit).
Gjatė shekullit te katėrt pes. Sirkuze ndikim tė dobėt dhe Issa u bė e pavarur Polis (qytet-shtet). Issa si koloni tė tyre tė pėrcaktuara Korkyra Melaine (Lumbarda nė ishullin e Korcula), Tragurion (Trogir) dhe Epetion (Stobreč afėr Splitit). Burimet e lashta janė pėrmendur dhe disa vendbanime tė tjera greke nė bregdetin kroat sot, por pozita e tyre ende nuk ėshtė identifikuar arkelogjike.
Grekėt emigrant ndikojnė nė kultivimin e rrushit dhe tė ullinjve nė mesin e ilirėve. Kolonėt grekė sė shpejti filluan me u perzi me ilirėt.

1.Monedhe Ilire te(Polisa) Shteti Pahros(Hvar)
2.Monedhe ilire te Issa(vis)

fegi
07-12-2011, 11:06
Monedha te qyteti Ilir Issa

fegi
07-12-2011, 11:09
Prape Monedha te Qytetit Ilir Isa

fegi
07-12-2011, 11:17
Monedha te Mbretit Ilir Genti qe sundoje nga viti 181 p.e.sone deri ne vitin 168 p.e.s.
Ishte i biri i Mbretit Pleurati.Ai ishte martuar me Etuta ose Etleua bijen e dardanasit Monunios.mbreti ilir Genti vdiqe ne Itali.

fegi
19-12-2011, 12:29
Monedha te mbretit Ilir Bellaiosa.(II p.e.s.)Mbreti Ilir Balajos i cili ka sundue ne funde te vitit II para Kr.Ne qyteti Daorson jan gjetur 39 monedha dhe 29 me figur te mbretit ilir Balajosa(Balaj) disa eksemplar jane gjetur ne Itali ne Tremitima dhe Apuliji

fegi
19-12-2011, 12:31
Prape monedha te mbretit Balajos/Balaj)

fegi
19-12-2011, 12:39
1.Monedhe e bronzite te mbretit ilir Baleja (Ndoshta ky emer lidhet me mbiemrin e sotum Bala te fisit Gashi) te shekullit 2 p.e.sone.
2.Monedhe e bronzite te shtetit Isse te shekullin e 4 p.e.son

fegi
21-12-2011, 11:30
1.Monedhe bronzi e Amantve me Koke te Zeusit e Shek.III pes
2.Monedhe bronzi e Olympas shek 3 pes

fegi
22-12-2011, 20:33
Monedhe bronzi e Lisit me koken e Artemisit dhe perkrenaren ilire.

fegi
30-12-2011, 21:20
Monedhat neper histori ne Male te Zi
E para monedhe ne male te zi esht paraqitur ne Shek.IV pes me pamjen e Zeusit ndersa data e sakte e paraqitjes se monedhave eshte nga shek.II pes,fjala eshte per prerjen e monedhave ilire ne Risan te cilat jane prere tri lloje monedha ilire,e para monedhe eshte me pamje e nje koke perendie, ne anene tjeter me pamje e perendeshes Artemida dhe shkrimi RIZO...O...TAN(PIZO)ndersa e dyta monedhe me pamjen e Mbretit ilir Balajosa(Balaj)

fegi
30-12-2011, 21:25
vazhdimi
monedha ilire

fegi
31-12-2011, 11:17
Qė prej ndalimit tė prerjes se monedhave ne Risan, ne territorin e Malit tė Zi ėshtė qarkulluar kryesisht monedhė romake, bizantine dhe venedikase.

-Monedha romake te Dukljes

fegi
31-12-2011, 11:20
vazhdimi...

-Monedha romake te Dukljes

fegi
31-12-2011, 11:35
Pushtimi tė Gadishullit Ballkanik, romakėt gradualisht ēorientojnė sistemin e tyre tė parave dhe riformuan paratė e veta. Pėrveē kėsaj, nė krahinat Romake tė zonės e Jugut, qė nga shekulli III, Kjo shpjegon njė numėr tė depozitave shumė tė pasur te monedhave romake nė Gadishullin e Ballkanit. Gjetjen mė tė rėndėsishme tė kėtyre parave nė provincėn Prevalis (Mali i Zi) Nikshiqi me rrethin, Podgorica (Duklja), Budva dhe Ulqini.
-Monedha romake te Gjetura ne Budve

fegi
31-12-2011, 11:42
vazhdimi.......

fegi
31-12-2011, 11:44
vazhdimi.....
me monedha romake te gjetura ne Budve

fegi
31-12-2011, 11:55
Monedha bizantine,te cilat jane nga shek.V gjeri ne shekullin e XIII qarkulluar nė territorin e Malit tė Zi pėrbėhet nga monedha ari, kryesisht nė formėn e birila (scyphati) dhe me folar bakri (polet)
-Monedha Bizantine te Shek.V gjeri ne Shek.XIII

fegi
31-12-2011, 11:58
vazhdimi...
Monedha Bizantine

fegi
31-12-2011, 12:05
Vendi i Prerjeve te monedhave ne Brskovo punuar nė dekadat e para tė shekullit tė katėrmbėdhjetė, kur e shtyu gradualisht prerjet tė tjera, veēanėrisht ato nė Novobėrdė.
-Monedha te Qytetit Kotor

fegi
31-12-2011, 12:09
vazhdimi...

fegi
31-12-2011, 12:12
Monedha te Qytetit te Ulqinit

fegi
31-12-2011, 12:42
Eshte e njohur qe ne Zete, ne kohen e sundimit te Balshave(Balshiqe)te cilet sunduan 6 dekada poashtu kane prere monedha,kjo dinasti me prejardhje nga Provence i jepe nje vule te forte dinamik ngjarjeve nė kėtė pjesė tė Ballkanit.Per nje kohe te shkurtur nje dekade e gjysme zgjeroi teritorin me i njohuri Gjergji i Pare, qendra kryesore ne Shkoder dhe Zeten,Trebinje,Draqevica dhe Prizrenin dhe Kosoven dhe nje kohe ka zgjeruar teritorin ne zonen e Vlores,Kanin,Berat dhe Durrese, Pėrveē kėsaj, Balsha i pėrkiste njė pjesė e madhe e sundimtarėve privilegj Nemanjiqėve te mėparshme.
GjergjBalsha i Dyte(1378-1385 ka prere monedhe me stemen ujku mburoje bust
Monedha gibsi te qytetit Svaca

Irfan CANA
31-12-2011, 13:12
Tė lumtė pėr gjithė kėtė mund!

fegi
02-01-2012, 17:55
Balsha II (1378-1385
Ka prere vetume nje lloj tė parave (dinar te Shkodrės ) me njė mburojė familjes emblemė, e cila, esht simboli i Shkodrės, njė bust i njė ujku me veshėt ferrė dhe njė helmetė me njė kurorė dhe M mbishkrim DO BALSA BALSIC (AVERS ),me figuren e sv Stefana Shkodrės ne te majte Ungjillit dhe tė temjanicėn e nė dorėn e djathtė dhe tekst me Stefani Shkodrės

.Rrethanat qė historike rezultojnė, luftėrave tė shpeshta me turqit dhe venedikasit, humbja e territorit dhe tė rėnies ekonomike, janė tė kushtėzuar pėr Gjergj Strezimiri II( Đurđe Stracimirović II) (1385-1403) nuk i lshoje shumė tė holla. janė vetėm dy lloje tė holla tė kėtij sundimtari. Njė me armen e Balšića, me mbishkrimin MD GORGI Stracimir (avers) dhe figura e Shėn. Stefan Shkodrės (reverse), ndėrsa llojet e tjera nė plotėsim ėshtė njė emblemė stilizuar Balšića mbishkrimin: Gorgas MD TRACIMIR (avers) dhe figura mbrojtės e Balshave(Balšića) Shėn. Lorenzo, (reverse) .

Ne fund tė shekullit tė katėrmbėdhjetė, paratė e tyre ėshtė riformuar,ne Zete dhe Shqipėrinė e veriut, dhe biri i tije Gjergjit dhe Konstantin Balsha(Balšić). Lidhjen e gjakut me gjykatat e Evropės ishin pėr t'i shėrbyer atij si njė trampolinė pėr pushtimin e pushtetit nė Zeta. Paratė e tij figura e Shėn. Stefan dhe mbishkrim STEFANO SCUTARI Shkodrės, ndėrsa shifra e kundėrt krunisanog sundimtari me njė botė nė tė majtė tė tij dhe njė kryq nė dorėn e djathtė dhe tekstin e D REX KONSTANTINUS. Titulli mbretėrore ne tė holla paraqet
politiken shtetrore,e verteta joreale,ambicioni i Kostantine Balshave

Balshet filluan prerjen e te hollave ne Prizren , ne fund tė shekullit tė katėrmbėdhjetė e pruni prerjen e monedhave nė Tivar dhe Ulqin. Ėshtė e njohur gjithashtu se vendi i prerjeve nje kohe e tyre nė njė kohė ishte vendosur nė Shkodėr. Paratė u riformuar nga argjendi me njė prekje tė lehtė tė artė. Ajo ėshtė e njohur 11 lloje tė kėtyre parave, pėr tė cilin shumė pak ka mbijetuar. Pėr qartėsi, ne i japim tavolina dhe peshen e tyre para.

Mbreterimi dhe koha e prerjes
1.Gjergji IBalsha tipi I-III kopjet 16 pesha 058-1,10 diametri 18 mm

I dyti Balsha 1 lloj
I tret Balsha 1 lloj
4- Konstandin Balsha 1lloj
5-Balsha III1-11lloj
Mė vonė sundimtarėt e Zetės ose Malit tė Zi, Crnojević (1426-1514) nuk ishin tė riformuar paratė e saj. Nė vendin e tyre janė qarkulluar ducats, dhe Perperi dhe dinarė. Perper dhe dukat ishin ari , tė holla dinari ishin argjendi . Dukat pėrbėhej nga 44 dhe perper 12 dhe dinarė.

Kush janė Cėrnojeviqėt
N'kohėn e Jugosllavisė mretnore (1918-1941), n'Ulqin ka jetue nji plak shkodran i kshtenė, qi pėr veti thonte se isht Zezali*. Ju luta t'm'thonte se kush janė Zezalitė. Aj u pėrgjegj: Po, Zezalitė janė ata qi Malazezėt ju thonė Cėrnojeviqi.
*Edhe tash ka familje Zezaj tė krishterė nė Shkodėr
Tregoi Gjoni Niks Kol'Niks Pjetėr Gjonit Gjergj Gjonaj-Dobreci (1899-1977), Braticė, Ulqin. Shėnoi Sima, i biri, mė 1970. Marrė nė BUZUKU 31/2009:11.
Mė 1986, gjatė gėrmimeve arkeologjike, ekipi i Entit pėr Mbrojtjen e Pėrmendoreve tė Mali tė Zi zbuloi eshtrat e sunduesit tė Zetės (Malit tė Zi) dhe themeluesit tė Cetinės, Ivan Cėrnojeviqit – pesė shekuj mbas vdekjes sė tij. Eshtrat u gjetėn nė kishėn oborrtare tė Cetinės, nėn pllakat e dyshemesė qė gjendet pranė ikonės sė Krishtit Shpėtimtar nė altar. Ndėrkaq, asgjė nuk u kumtua pėr eshtrat e bashkėshortes sė tij, Norės. Sepse, tė dhėnat flasin se Ivani ishte varrosur nė themeltėn e vet tė pėrshpirtshme sė bashku me tė shoqen. Kėtė e pohon edhe historiani malazias, Sava Vukmanoviq, duke thėnė: “U istoj crkvi sahranjena je i Ivanova žena, po narodnoj pjesmi Nara, a po istoriji Gojislava, kćerka Arvanita Komnena, gospodara Južne Albanije”3. Kėshtu pohonte edhe poeti Jovan Sundeēiq, i cili ndėr tjerat thoshte: “...gde su bile sahranjene kosti Ivanbegove i Ivanbegovice”4. Deri tash nuk kemi hasur nė tė dhėna tė tjera, as nė burimet shqiptare, e as tė huaja, qė do tė ndriēonin sadopak figurėn e fisnikes shqiptare Nora Komnenit – zonjės sė parė tė kryeqytetit tė Zetės mesjetare, Cetinės.

Monedhe e Balshave

fegi
03-01-2012, 15:11
Valuta nė Mal tė Zi (te viteve 1500-1800. )

Gjatė shekullit tė gjashtėmbėdhjetė, gjatė sundimit turk nė Gadishullin Ballkanik, tender kryesore ligjore nė Mal tė Zi ishte Aspra (monedha e vogėl argjendi turke, 50 kesi argjendi pėrbėhej njė dukat ari). Nga shekullit tė shtatėmbėdhjetė Aspra nė Mal tė Zi, , ata e humbasin funksionin e monedhės sė vėrtetė.

Nė pjesė tė Malit tė Zi, e ēliruar pas luftėrat ballkanike, qė qarkullojnė paratė e Turqisė, zakonisht arslanija, i njohur si "groshe turke."

-monedha turke e shek.XVI

fegi
03-01-2012, 15:15
Monedha te Perandoris otomane te Shek.16

fegi
03-01-2012, 15:45
Ne dokumentet e shekullit tė gjashtėmbėdhjetė, pėrmendet groshi , dinari. groshi argjend(monedha e pėrhapur ne mesjete ,me shumė nė tė gjithė Evropėn), dhe ardhja ne Mal tė Zi neper Kotorr dhe ajo ėshtė bėrė pagesa tė mėdhame Dinar (latinisht-denarius,)enė duart e Me ardhjen e shekullit shtatėmbėdhjetė dhe tė tetėmbėdhjetė ishte njė moment tė rėndėsishėm nė historinė e Malit tė Zi.fronin e Cetinjės Metropolitan, Danila, paraardhėsit e Petroviē dinastisė - Njegosh, lufta e armatosur e popullit malazez tė marrė jashtė kuti dhe tė kthehet nė njė luftė pėr tė pėrmbysur qeverinė turke. Kjo ishte njė kohė kur Evropa mė nė fund thyen iluzionin e perandoris osmane, kur Rusia u bė njė fuqi e madhe. Transformimi i Rusisė nė fuqi me rėndėsi ishte vendimtare pėr rrjedhėn e mėtejshme tė ngjarjeve nė Ballkan, veēanėrisht nga momenti kur i famshėm perandor rus Peteri i Madhe duke u pėrpjekur pėr tė pėrdorur si njė ushtri ndihmėse nė luftė kundėr Turqisė, ne vendet e Ballkanit Ai mė pas Mali i Zi merr nėn patronatin e tij dhe ka pėr qėllim pėr rolin e saj udhėheqės nė lėvizjet shlirimtare nė Ballkan. qe nga viti(1711) kjo kohė qė daton nė marrėdhėniet malazeze-rus pėr tė, me ndėrprerje tė shkurtra dhe tė krizave, tė zgjatur deri nė fund tė ekzistencės sė njė shteti tė pavarur e Malit tė Zi. Nga kjo periudhė inkurajon mbėshtetje politike dhe materiale tė Rusisė. Qė ndihma ruse ėshtė rritur nga viti nė vit, njė pjesė e konsiderueshme e transaksioneve tė parasė, veēanėrisht nga jashtė, jane rubla ruse.

Argjendi turke nga Pljevalja

fegi
03-01-2012, 15:59
1 dhe 2.Monedhe argjendi turke - Pljevalja

fegi
03-01-2012, 16:06
-Monedha te Venedikut te shekullit XVII - XVIII

fegi
03-01-2012, 16:09
-Monedha te venedikut XVII - XVIII

fegi
03-01-2012, 16:16
Monedha Ruse te shek. XVIII - XIX ne Male te Zi

1.http://img534.imageshack.us/img534/5113/monedharuse3.jpg
2.http://img687.imageshack.us/img687/9997/monedharuse4.jpg
3 dhe 4.

fegi
03-01-2012, 16:21
-Monedha letre Ruse te shek.XVIII - XIX ne male te zi

fegi
03-01-2012, 16:39
Rėnia e Republikės Venedikase (1797) ne Mal tė Zi dominojnė monedhat austriake, pasi ajo ėshtė themeluar Boki nga qeveria austriake, dhe gjithė ekonomia malazeze u kthye nga bregdeti. Monedhė bazė e kėsaj periudhe ishte fiorino se hyrja 10 kreutzers. Nė vitin 1857 Institutet austriake shkėmbimin Fiorina, i cili nė 1901. zėvendėson krunen e kursit tė kėmbimit nė njė ari.
-Monedha te Evropes peredimore te shek. XVIII - XIX
1.http://img17.imageshack.us/img17/4089/monedheeevropesperendim.jpg
2.http://img40.imageshack.us/img40/3876/monedheevropesperendimo.jpg
3.http://img252.imageshack.us/img252/8610/mevropesperendimore3.jpg

admiral
03-01-2012, 16:59
shume interesante.-shok-

fegi
03-01-2012, 20:18
Kursi i valutes tė huaj, qė ėshtė deri nė 1906.qe ishte qarkulluar nė territorin e Malit tė Zi, Ministria e Financave tė pėrcaktuar tė tyre. Sipas njė burimi bashkėkohore, kursi ishte si vijon:

1-Napoleon - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 9 florina dhe 60 para
1 mađarija - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 6 florina dhe 60 para
1 Lira Angleze - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 12 florina
1 međedija turke(nė ari) - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 10 florins dhe 80 para
5 rubla ruse (nė ari) - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 9 florins dhe 60 para
20 marka gjermane (nė ari) - - - - - - - - - - - - - - - - - 11 florins dhe 57 monedha

Monedha Austriane gjeri ne vitin 1902
1.http://img714.imageshack.us/img714/9149/monedhateaustrise.jpg
2.http://img862.imageshack.us/img862/9017/maustris2.jpg
3.http://img6.imageshack.us/img6/1558/monedhateaustris3.jpg
4 dhe 5.

fegi
03-01-2012, 20:29
Vazhdimi nga Larte....
Monedha te Letres (Kruna)Te Austrise

fegi
03-01-2012, 20:31
Kruna te Austrise

fegi
03-01-2012, 20:51
Monedhe Perun malazeze te Njegoshit
Nė lidhje me paratė e Njegoshit, pėr fat tė keq, edhe sot pak dime. pėrmban vitet 1851 tekstin: Mali i Zi dhe (Anen tjeter) dhe PERUN Artė me vlerė dy talira (reverse).dhe vdekja e hershme ka prere vetum nje lloj.

fegi
04-01-2012, 09:09
-Monedha te Malite Te zi te vitit 1906
1.http://img442.imageshack.us/img442/8613/monedhmalitezi3.jpg
2.http://img832.imageshack.us/img832/1875/malittezi4.jpg
3.http://img855.imageshack.us/img855/5592/malittezi5.jpg
4.http://imageshack.us/photo/my-images/267/1para1906.jpg/
5 dhe 6.

fegi
04-01-2012, 09:14
Monedha te Malit te Zi te vitit 1908
1.http://img440.imageshack.us/img440/2903/monedhatemalitezi3.jpg
2.http://img577.imageshack.us/img577/7396/1908monedh.jpg

fegi
04-01-2012, 09:21
Monedhe argjendi te Mbreterise S.K.S.1909(kralevise Jugos..)Me koke te Knjaz Nikolles dhe Shkrimi.NIKOLA I B.M.KNJAZ I GOSPODAR CRNE GORE.
1.http://img401.imageshack.us/img401/909/mbrtris3.jpg
2.http://img707.imageshack.us/img707/9981/mbretris4.jpg

fegi
04-01-2012, 09:29
Monedha ari te viteve 1910 ne Male te Zi
1.http://img804.imageshack.us/img804/7155/monedhearimalitzi.jpg
2.http://img444.imageshack.us/img444/9756/monedhaari2.jpg
3.http://img534.imageshack.us/img534/1209/monedheari3.jpg
4.http://img822.imageshack.us/img822/2117/monedhaari4.jpg

fegi
04-01-2012, 09:39
Monedha argjendi te Malit te Zi te viteve 1912
me koke te NIKOLA I B.M. KRALJ I GOSPODAR CRNE GORE
1.http://img405.imageshack.us/img405/2156/monedhatemalittezi191jpg
2.http://img263.imageshack.us/img263/5124/monedheemalittezi1912.jpg
3-4

fegi
04-01-2012, 09:46
Triska(bone)Perper ne Male te Zi -1912

1.http://img710.imageshack.us/img710/2357/triskaperperteviteve191.jpg
2 dhe 3.

fegi
04-01-2012, 09:53
Monedha metali ne Male te zi 1913

Gjatė 1913th dhe 1914. viti, u lėshuar nė qarkullim tė monedhave sasi tė reja. Sidoqoftė, 1913. bėrė vetėm tė holla bakrit nikel
1.http://img13.imageshack.us/img13/4632/monedhateviteve1913.jpg
2.http://img267.imageshack.us/img267/2305/monedheeviteve1913.jpg
3-4.

fegi
04-01-2012, 10:25
Monedha Metali te viteve 1914

1.http://img85.imageshack.us/img85/2065/monedhametali19141.jpg
2.http://img51.imageshack.us/img51/9263/monedhametali2.jpg
3.http://img440.imageshack.us/img440/4030/monedham19143.jpg
4.http://img443.imageshack.us/img443/2492/monedham4.jpg
5.http://img269.imageshack.us/img269/6789/monedhem5.jpg
6.http://img706.imageshack.us/img706/2395/monedhametal6.jpg
7.http://img52.imageshack.us/img52/3986/monedham7.jpg
8.http://img191.imageshack.us/img191/3069/monedhm8.jpg
9 dhe 10.Projekt: monedhave argjendi Elia Sobajiē ne Vjene

fegi
04-01-2012, 10:43
vazhdimi....

Emisioni ne Malit tė Zi urdhėr tė thesarit Triskave(monedhe letre me vlere) tė 1914.

Lufta e Parė Botėrore u pėrball me nevojėn e lėshimit tė ri tė thesarit shumėn e referime. Prandaj, nė fund tė majit 1914 u vendos pėr tė vėnė nė qarkullim te triskave(bone) njė ēėshtje e re e urdhrave tė thesarit nė vlerė prej pesė milionė perpers.
Triska te viteve 1914
U
1.http://img408.imageshack.us/img408/4964/njeperper19146.jpg
2.http://img406.imageshack.us/img406/9439/perper19142.jpg
3.http://img59.imageshack.us/img59/6282/10perper19143.jpg
4.http://img32.imageshack.us/img32/9591/pesperper19144.jpg
5-6

fegi
04-01-2012, 11:30
Para gjatė pushtimit austriak tė Malit tė Zi ne vitin 1914
Austria gjatė pushtimit tė Malit tė Zi nė Luftės sė Parė Botėrore tė gjitha kompetencat e kėrkuar pėr tė siguruar Perper, sidomos para letėr. Me sa duket kjo ėshtė bėrė me qėllim pėr tė nxjerrė njerėzit nga sasi tė mėdha tė metaleve, kryesisht monedha ari. Duhet tė theksohet shuma e kartėmonedhave nė vendin e Malit tė Zi, si dhe pėr tė parandaluar importin eventual tė kartėmonedhave tė reja, autoritetet pushtuese mė 10 Qershor 1916 Vendimi pėr tė nėnshkruar shėnime perpernit. Kjo ėshtė bėrė vulė ovale me tekstin:

Deri mė sot,JANE njohur shtatė vende e ku vulosje ėshtė bėrė si mė poshtė: Cetinje, Oven, Kolashin, Nikshiq, Pljevlja, Podgoricė dhe Bar Vjetėr.
Perper te Malit tė Zi stigmatizuar gjatė pushtimit austriak tė Malit tė Zi

1.http://img191.imageshack.us/img191/1640/1perpergjatokupimi4.jpg
2.http://img207.imageshack.us/img207/2295/2perpergjatokupimitteau.jpg
3-4.

fegi
04-01-2012, 14:19
Prodhimi i parave austriake gate kohes se okupimit te Malit tė Zi

Nė fillim tė 1917 , Autoritetet pushtimit kaloi njė urdhėr pėr ndryshimet nė tė gjitha faturat e parat e Malit tė Zi. Me kėtė rast u vendos qė "vėren padobishme perperske, tė cilat janė tė pajisur me njė vulė, nė lidhje me urdhėrat e 16 Qershor 1916 vit do tė merren nė tė gjitha thesarit publike nė kėmbim pėr referime. " Referencat e mėsipėrme janė, ngjitur me vlerėn nė plotėsim ka tekst nė gjuhėn gjermane, ndėrkohė qė e kundėrta e gjuhes sone dhe shqiptare.

Shfaqja e kėtyre urdhėrave ishte e mėposhtme:

1Perper : Dimensionet - 136 x 100; Data - 5.VII 1917, ngjyra - kornizė jeshile zbukuruar, portokalli rrjetė.
2Perpers : Dimensionet - 136 x 100 mm; datėn 5.VI 1917; ngjyrat - kornizė purpurt zbukuruar, tė verdhė e gjelbėr -
10 perpers: dimensione 136 x 100 mm; datėn 1.VI 1917, ngjyra e kalter tė mbyllura - kornizė blu zbukuruara, rrjetė e zezė.
20 perpers: Dimensionet - 148 x 108 mm; datė 20.XI 1917, ngjyra plotėsim - errėt - kuadėr i kuq zbukuruar; mbyllura - rrjetė tė bardhė me vija tė zeza.
50 perpers: Dimensionet - 157 x 118 mm; datės - 20.XI 1917, ngjyra plotėsim - kornizė purpurt zbukuruar, tė mbyllura - rrjetė tė bardhė me vija tė zeza.
100 perpers: Dimensionet - 157 x 118 mm; datės - 20.XI 1917, ngjyra kalter - tė mbyllura - kornizė blu zbukuruara, rrjetė e zezė me vija tė zeza.
-Monedha triske perper Austrise

fegi
04-01-2012, 14:28
Paratė e Mbretėrisė sė Jugosllavisė nė 1918-1941.
Perper malazeze ka humbur statusin e tenderit ligjor menjėherė pas bashkimit tė viti1918. Zėvendėsimi perpers me kartėmonedhave dinari pėr Bankėn Kombėtare tė Privilegjuar e Mbretėrisė sė Serbisė ose Dinara-krunen kartėmonedhė ēėshtjet e Shtetit tė Mbretėrisė sė SKS bėrė nė viti 1921. . Megjithatė, nė kėtė rast Mali i Zi bėri njė padrejtėsi tė madhe. Edhe pse Perper kishte pėr tė mbuluar tė pronės shtetėrore malazeze dhe obligacioni i pėrfaqėsuar te Mbretėrinė e Malit tė Zi, e cila u transferua nė Mbretėrinė e Jugosllavisė, ajo ėshtė e zhvleftėsuar. Nė fakt, nė kundėrshtim me gjendjen reale, kursi ka ndryshuar dy perpers njė dinar.
Monedhe e Mbretris se SKS.1920

fegi
04-01-2012, 18:26
Para gjatė pushtimit italian tė Malit tė Zi nė Luftėn e Dytė Botėrore

Gjatė vitit 1941 , nė zonėn e okupimi te Mali te Zi, pas njė lufte tė shkurtėr dhe tė kapitullimit tė ushtrisė jugosllave, forcat e armatosura italiane. Edhe pse ata vazhdimisht theksoi se qėllimi mė i rėndėsishėm nė shkatėrrimin e Traktatit tė Versajės dhe tė ēlirimit tė njerėzve tė pafavorizuar, italianėt ishin ditėn e parė tė kryer njė plan tė gjerė tė masave tė pushtimit. Aneksuar nga tė Gjirit tė Kotorrit dhe tė formuar njė provincė tė veēantė me njė kokė tė pėrsosur. Nė mėnyrė tė ngjashme, tė bėrė me nje prefektur Ulqin, Plavė, Guci, Rozhajė, Vladimir dhe Tuz, qytetet qė ishin aneksuar dhe formuar nje Shqipėrinė e Madhe.

http://img820.imageshack.us/img820/5233/italia3f.jpg
-Para te pushtimit italian gjatė Luftės sė Dytė Botėrore

fegi
04-01-2012, 18:40
Para gjatė pushtimit gjerman tė Malit tė Zi nė Luftėn e Dytė Botėrore

Pas kapitullimit tė Italisė qeverin nė Mal tė Zi e mori gjermanėt. Ushtria e lartė dhe administrata civile u besohet Feldkomandaturi themeluar nė Cetinje nė fund tė shtatorit 1943. viti, i udhėhequr nga Major General Kajperom Wilhelm.

1.http://img714.imageshack.us/img714/1559/monedhagjermane3.jpg

fegi
04-01-2012, 18:48
Monedha Ishe Jugosllae mbase L-Dyte Botrore

1.http://img42.imageshack.us/img42/1230/monedha4.jpg
2.http://img687.imageshack.us/img687/9533/monedha3.jpg

fegi
04-01-2012, 18:54
Marke Gjermane
Futja e markės gjermane dhe euros

fegi
05-01-2012, 07:04
Pirro i Epirit (297-272 p.e.s.) ishte njė nga gjeneralet mė tė shquar tė asaj kohe dhe mbret i Epirit dhe i Molosisė. Ai vinte nga fisi ilir i epirotėve. Ndimues dhe aleat i popujve italian qe ishin nė luftė me Romėn. Thirrej "shqiponjė" nga ushtarėt e tij. U bė i famshėm kur nė vitin 280 p.e.s. kaloi ngushticėn e Otrantos me 20 000 kėmbėsorė, 3000 kalorės dhe rreth 200 elefantė, pėr tė luftuar kundėr Romės, e cila rrezikonte qytetin e Tarantos. Nė krye tė ushtrive tė pėrbėra nga molosėt, thesprotėt dhe kaonėt, Pirro arriti fitore tė dhimbshme kundėr ushtrive romake. Nė kulturėn perėndimore sot shprehja "Fitorja e Pirros" nėnkupton njė fitore me sakrifica tė mėdha

1.http://img696.imageshack.us/img696/7772/pirroroma280ac.jpg
2.http://img822.imageshack.us/img822/8988/pirro.gif
Monedha te PIROS se EPIRIT

fegi
05-01-2012, 07:11
Monedha romake me kryq krishter te mbretreshes Salonine

Te njohur dy monedha te mbretreshes Salonine ne te cilen esht vendosur kryqi te simbolit krishter ato i takojne kohes se mbretit Galijen(260-268)i cili mori pushteti mbasi vrau baben e vet Valerijanin
Monedhat jane gjetur ne nje kanal ne Dubanovce.

fegi
05-01-2012, 07:13
Gjetje e rastesishme e nje tarakote medalion ne rrethinat e Zajeqarit e mbretit romake Filip Arabaljanint (242-249)para eres.sone. ne te esht edhe djali i tiji Filipi II Cezari
nga koka e tije nje diske driquese.
dhe nje shkrime ku paraqet Simbolin e peradorise romake te udhehqura nga Filipi Arbaljani dhe djali iti Filipi II fitoren kunder Fiseve Vandale,Karpine dhe Gotve (246-247)

fegi
05-01-2012, 07:22
Para apo lloj trisku - 10 "PERPERA"NE kohen e Austro -Hungarise gjate okupimt ne (Male te Zi)te viteve 1915-1917dhe ne dy gjuhe e shkruar serbisht dhe shqip

fegi
05-01-2012, 07:25
Historia e Lekut, si kanė ndryshuar simbolet nė 85 vjete


Mirė ėshtė qė tė kesh shumė syresh, ani pse thonė se nuk e blejnė lumturinė. Nuk ka fort rėndėsi se ē’madhėsi dhe ē’ngjyrė kanė, mjaft qė vlera e tyre tė jetė e madhe. Ėshtė punė parash. Kemi kaluar lloj-lloj nėpėr duar. Ndoshta nuk na ka rėnė rasti qė tė kemi pasur franga tė kohės sė Zogut (nė mos gjyshja ka ruajtur ndonjė nėpėr sepete), por ama ato prerjet e mėdha tė para viteve ’90, s’kishte portofol qė t’i nxinte. Paraja, si ēdo gjė tjetėr, ka reflektuar ndryshimet e kohės, ndryshimet e sistemeve, tė cilėt lėnė vulėn e tyre edhe mbi monedha e kartėmonedha.
Kartėmonedha e parė kombėtare shqiptare e emetuar nė vitin 1926 kishte vlerėn 5 lekė – 1 Frang Ari, nė njėsinė monetare Lek. Qeveria shqiptare pro

Monedha e parė e emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė nė vitin 1926. Kishte vlerėn 5 Franga. Nga ana ballore mbante portretin e Mbretit Zog, ndėrsa pas njė fshatar duke ngarė njė pendė qe. Nė tė shkruhej Shqipni-Albania.
testoi pėr kėtė kartėmonedhė, pasi shqiponja nė tė u vizatua e stilit romak, me njė kokė dhe jo dykrenore. Pėr kėtė arsye, ajo u hoq shumė shpejt nga qarkullimi. Sipas do
kumentacionit tė kohės, kartėmonedha u shtyp nė firmėn “Richter” nė Napoli tė Italisė dhe qarkulloi vetėm 5
ditė. Nė kėtė periudhė, BKSH emetoi kartėmonedhat me prerje 5 Franka Ari, 20 Franka Ari (28.02 1926), 100 Franka Ari (20.05 1926)…jet

1.Posteri i ekspozitės sė hapur nga Banka Kombėtare Shqiptare, me rastin e emetimit tė monedhės sė parė shqiptare
2.Monedha e parė e emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė nė vitin 1926. Kishte vlerėn 5 Franga. Nga ana ballore mbante portretin e Mbretit Zog, ndėrsa pas njė fshatar duke ngarė njė pendė qe. Nė tė shkruhej Shqipni-Albani
Fotografitė e Bashkėngjitura



Lartėmonedhat me prerje 5 Franka Ari, 20 Franka Ari (28.02 1926), 100 Franka Ari (20.05 1926)…
Kėtė vit Banka e Shqipėrisė kremton njė nga ngjarjet nė tė rėndėsishme nė historinė ekonomike tė vendit tonė: 85-vjetorin e hedhjes nė qarkullim tė monedhave e kartėmonedhave tė para kombėtare. Me kėtė rast, Ban

1. Monedhė me vlerėn 10 lekė, e prerė nė vitin 1968. Nga ana kryesore, veē vlerės sė monedhės, ėshtė edhe stema e Republikės e rrethuar me yje, ndėrsa pas Skėnderbeu mbi kalė.
ka e Shqipėrisė hap ekspozitėn “85 vjet – monedhė kombėtare” nė hollin e Muzeut Historik Kombėtar. Njė ekspozitė interesante, ku tregohet historia e parasė shqiptare, qė nė krijimin e BKSH-sė. Koleksione tė monedhave dhe kartėmonedhave tė periudhave tė ndryshme do tė ekspozohen pėr publikun. Disa syresh vijnė pėr herėtė parė. Janė nxjerrė nga arkivat pėr kėtė rast tė veēantė. Ekspozita pėrmban edhe kėndin e kinemasė, e cila nė mėnyrė mė tė prekshme dhe mė tė drejtpėrdrejtė, jep pamje ekskluzive mbi prodhimin dhe pėrpunimin e kartėmonedhave dhe monedhave metalik

2.Monedhė e emetuar nga BKSH nė vitin 1939, pas pushtimit fashist. Nga ana kryesore ishte stamposur portreti i Mbretit Vitorio Emanuele i III me mbishkrimin rreth e qark: Mbret. E pėr Vitt. Em.III Re e Imp dhe nė anėn tjetėr shqiponjėn dykrenore me mbishkrimet Shqipni-Albania 1939-R”.
e, elementėve tė sigurisė sė kartėmonedhave dhe njohjen e tyre. Por pa dyshim, pavarėsisht nga vlera, mė interesantja ėshtė vetė pamja e parave, mėnyra se si ato kanė ndryshuar nga viti nė vit dhe nga sistemi nė sistem. Meqenėse ngritja e BKSH-sė pėrkon me kohėn e Mbretit Zog, nė monedhat dhe kartėmonedhat e para vendin kryesor e zinte pikėrisht portreti i tij. Nė kartėmonedhat e kėsaj kohe gjejmė edhe pamje monumentesh, urash, lagjesh, tė cilat gjatė kohės sė pushtimit fashist u zėvendėsuan me kokėn e Viktor Emanuelit III, ndėrsa nė kohėn e socializmit me njerėzit e rinj tė socializmit me kazma e lopata, me trena e turbina, traktorė e autokombajna. Ndėrsa pas rėnies sė komunizmit, pėr tė qenė sa mė “korrekt” mbi kartėmonedha u stamposėn portretet e heronjve kombėtarė, apo rilindėsve. Krahas koleksionit tė monedhave dhe kartėmonedhave, ekspozita ofron edhe artikuj tė shtypit tė kohės, fotografi dhe dokumente.
Historia
Kartėmonedha e parė kombėtare shqiptare e emetuar nė vitin 1926 kishte vlerėn 5 lekė – 1 Frang Ari, nė njėsinė
1.Posteri i ekspozitės sė hapur nga Banka Kombėtare Shqiptare, me rastin e emetimit tė monedhės sė parė shqiptare


2.Monedha e parė e emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė nė vitin 1926. Kishte vlerėn 5 Franga. Nga ana ballore mbante portretin e Mbretit Zog, ndėrsa pas njė fshatar duke ngarė njė pendė qe. Nė tė shkruhej Shqipni-Albani

fegi
05-01-2012, 07:31
kartėmonedhat me prerje 5 Franka Ari, 20 Franka Ari (28.02 1926), 100 Franka Ari (20.05 1926)…
Kėtė vit Banka e Shqipėrisė kremton njė nga ngjarjet nė tė rėndėsishme nė historinė ekonomike tė vendit tonė: 85-vjetorin e hedhjes nė qarkullim tė monedhave e kartėmonedhave tė para kombėtare. Me kėtė rast, Ban

1. Monedhė me vlerėn 10 lekė, e prerė nė vitin 1968. Nga ana kryesore, veē vlerės sė monedhės, ėshtė edhe stema e Republikės e rrethuar me yje, ndėrsa pas Skėnderbeu mbi kalė.
ka e Shqipėrisė hap ekspozitėn “85 vjet – monedhė kombėtare” nė hollin e Muzeut Historik Kombėtar. Njė ekspozitė interesante, ku tregohet historia e parasė shqiptare, qė nė krijimin e BKSH-sė. Koleksione tė monedhave dhe kartėmonedhave tė periudhave tė ndryshme do tė ekspozohen pėr publikun. Disa syresh vijnė pėr herėtė parė. Janė nxjerrė nga arkivat pėr kėtė rast tė veēantė. Ekspozita pėrmban edhe kėndin e kinemasė, e cila nė mėnyrė mė tė prekshme dhe mė tė drejtpėrdrejtė, jep pamje ekskluzive mbi prodhimin dhe pėrpunimin e kartėmonedhave dhe monedhave metalik

2.Monedhė e emetuar nga BKSH nė vitin 1939, pas pushtimit fashist. Nga ana kryesore ishte stamposur portreti i Mbretit Vitorio Emanuele i III me mbishkrimin rreth e qark: Mbret. E pėr Vitt. Em.III Re e Imp dhe nė anėn tjetėr shqiponjėn dykrenore me mbishkrimet Shqipni-Albania 1939-R”.
e, elementėve tė sigurisė sė kartėmonedhave dhe njohjen e tyre. Por pa dyshim, pavarėsisht nga vlera, mė interesantja ėshtė vetė pamja e parave, mėnyra se si ato kanė ndryshuar nga viti nė vit dhe nga sistemi nė sistem. Meqenėse ngritja e BKSH-sė pėrkon me kohėn e Mbretit Zog, nė monedhat dhe kartėmonedhat e para vendin kryesor e zinte pikėrisht portreti i tij. Nė kartėmonedhat e kėsaj kohe gjejmė edhe pamje monumentesh, urash, lagjesh, tė cilat gjatė kohės sė pushtimit fashist u zėvendėsuan me kokėn e Viktor Emanuelit III, ndėrsa nė kohėn e socializmit me njerėzit e rinj tė socializmit me kazma e lopata, me trena e turbina, traktorė e autokombajna. Ndėrsa pas rėnies sė komunizmit, pėr tė qenė sa mė “korrekt” mbi kartėmonedha u stamposėn portretet e heronjve kombėtarė, apo rilindėsve. Krahas koleksionit tė monedhave dhe kartėmonedhave, ekspozita ofron edhe artikuj tė shtypit tė kohės, fotografi dhe dokumente.
Historia
Kartėmonedha e parė kombėtare shqiptare e emetuar nė vitin 1926 kishte vlerėn 5 lekė – 1 Frang Ari, nė njėsinė

fegi
05-01-2012, 07:39
Historia
Kartėmonedha e parė kombėtare shqiptare e emetuar nė vitin 1926 kishte vlerėn 5 lekė – 1 Frang Ari, nė njėsinė


monetare Lek. Qeveria shqiptare protestoi pėr kėtė kartėmonedhė, pasi shqiponja nė tė u vizatua e stilit romak, me njė kokė dhe jo dykrenore. Pėr kėtė arsye, ajo u hoq shumė shpejt nga qarkullimi. Sipas dokumentacionit tė kohės, kartėmonedha u shtyp nė firmėn “Richter” nė Napoli tė Italisė dhe qarkulloi vetėm 5 ditė. Nė kėtė periudhė, BKSH emetoi kartė


monedhat me prerje 5 Franka Ari, 20 Franka Ari (28.02 1926), 100 Franka Ari (20.05 1926). Kartėmonedha 5-frankshe u rishtyp dhe u hodh nė qarkullim pas vitit 1930 dhe ndryshon nga varianti i parė vetėm nga njė firmė. Nė vitin 1926, u shtyp edhe njė variant i kartėmonedhave me prerje 1, 20, 100 franka, por nuk u hodhėn nė qarkullim. Janė me numėr serie “00000” dhe mbajnė sipėr vulėn “ANULATO”. Duke qenė se BKSH nė krijimin e saj ishte italo-shqiptare, vlera shkruhej nė shqip dhe nė italisht.

1-Kartėmonedha e parė e emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė nė vitin 1926. Kishte vlerėn 5 Lek. Mbi tė shquhet njė shqiponjė me njė kokė krahė tė hapur dhe motive floreale. Ėshtė e shkruar nė gjuhėn shqipe dhe italisht.
2.Monedhė e emetuar nga BKSH nė vitin 2000. Njė monedhė me vlerė 100 lekė, qė mban pėrsipėr pamjen e njė prej statujave mė tė famshme nė botė, atė tė statujės sė Davidit, tė Mikelanxhelos dhe pas pallatin e vjetėr nė Firence.

fegi
05-01-2012, 07:43
Monedhat
Pamja kryesore e monedhave tė vitit 1926 kanė kryesisht tė stamposura portretin e Mbretit Zog, tė shoqėruar me njė apo dy yje, portretin e Skėnderbeut, njė shpend me krahė hapur, shqiponja dykrenore, njė kokė shqiponje, apo njė luan. Interesante ėshtė prerja e njė monedhe me vlerėn 1 Lek me kokėn e Aleksandrit. Ndėrsa nė pjesėn e pasme kanė njė njeri duke hedhur farėn nė arė, njė fshatar duke ngarė dy buaj, njė gladiator duke ngarė kuaj, apo degė peme.
Nė emetimet e vitit 1927, simbolet bėhen pak mė tė larmishme. Krahas portretit tė Mbretit Zog, luanit apo portretit tė Aleksandrit, gjejmė edhe portretin e mbretėreshės Teutė. Ndėrsa nė anėn e prapme shtohet pamja e Aleksandrit duke kalėruar, njė a

Njė prej kartėmonedhave tė para tė emetuara nė vitin 1926. Kishte vlerėn e 20 Frangave Ari. E shkruar nė dy gjuhė, nė italisht dhe shqip, mban pėrsipėr portretin e njė djaloshi shqiptar, me kostum popullor, me qeleshe e jelek.
nije ilire, apo shqiponja dykrenore. Kėto simbole i shoqėruan monedhat edhe nė vitet nė vijim, deri nė vitin 1939.
Pas pushtimit fashist, monedhat e prera nė vitet 1939, 1940, 1941 nė anėn kryesore kishin portretin e Viktor Emanuelit III, shoqėruar me mbishkrimin pėrkatės, ndėrsa nė anėn e prapme shkruhej “Shqipni” dhe vlera pėrkatėse e monedhės. Me njė dekret tė gushtit tė ’39-ės: “Monedhat e reja do tėkenė nė njė anė portretin e Mbretit Vitorio Emanuele III, me mbishkrimin rreth e qark Mbret. E pėr Vitt. Em.III Re e Imp dhe nė anėn tjetėr shqiponjėn dykrenore me mbishkrimet Shqipni-Albania 1939-R”. Tanimė nuk flitej mė pėr monedha tė arta e tė argjendta, por pėr hekur e krom e mė vonė edhe nikel.
Me ardhjen nė pushtet tė regjimit komunist, do tė ndryshonte edhe pamja e monedhave. Monedhat e para tė prera nė vitin 1947, realizuar nė BRSS nga njėra anė kishin vlerėn, ndėrsa nga ana tjetėr kishin stemėn e republikės tė rrethuar

1.Kartėmonedhė e vitit 1947, me vlerė 500 lekė. Veē vlerės sė kartėmonedhės, shquhet stema e republikės dhe portreti i njė partizani me pushkė nė krahė.
2.Njė prej kartėmonedhave tė para tė emetuara nė vitin 1926. Kishte vlerėn e 20 Frangave Ari. E shkruar nė dy gjuhė, nė italisht dhe shqip, mban pėrsipėr portretin e njė djaloshi shqiptar, me kostum popullor, me qeleshe e jelek.

fegi
05-01-2012, 08:04
me yje dhe fjalėn “Shqipėri”. Monedhave tė prera mė vonė u ėshtė shtuar ndonjė kalli gruri. Gjejmė simbolin e Skėnderbeut me kalė, pėrkrenaren e Skėnderbeut dhe shpatėn, apo njė malėsor duke kėrcyer vallen e shpatave. Ndėrkaq, ndryshon vendi i printimit tė monedhave dhe kartėmonedhave, nga BRSS nė Kinė, Hungari, apo Paris. Pas ’68-ės, larmia e figurave mbi monedha bėhet e larmishme. Ndeshim njė punėtore duke vjelė rrush, njė punėtor dhe njė fshatar, duke mbajtur njė pishtar, njė ushtar me pushkė, Kalaja e Gjirokastrės, Butrinti, emblema e Lidhjes sė Lezhės, Portin e Durrėsit, njė tren duke dalė nga tuneli etj.
Monedhat e emetuara pas vitit 1992 janė mė pak fantazioze, ndonjė kurorė me gjethe, dy duar tė takuara, harta e Shqipėrisė, portreti i Teutės, portreti i Davidit (emetuar me rastin e 500-vjetorit tė statujės sė Davidit) etj.
1.Njė kartėmonedhė e vitit 1964, me vlerė 25 Lek, emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė. Nė "figurat" e parave fillojnė e shfaqen "heronjtė" e socializmit, fshatarėt, punėtorėt, autokombajnat e traktorėt.

2.Kartmonedhė me vlerėn 2 Lek, prerje e vitit 1940. veē mbishkrimeve dygjuhėshe, nė shqip dhe italisht, mban nė faqen e sipėrme portretin e Aleksandrit tė madh.
Imazhet E Bashkangjitura

fegi
05-01-2012, 08:16
Kartėmonedhat
Pėr shkak edhe tė hapėsirės, kartėmonedhat tė linin mė shumė dorė pėr t’i mbushur me simbole. Kartėmonedhat e hedhura nė qarkullim nė vitin 1926 janė shumė interesante. Ato kanė karakter shumė kombėtar, kostume popullore e ura. Kėshtu, nė kartėmonedhėn 5 frangėshe gjejmė njė fėmijė tė veshur me kostum kombėtar nga njėra anė, dhe nga ana tjetėr Urėn e Vezirit mbi lumin Kir, nė tė tjera prerje gjejmė veē djalit me kostum popullor dhe vlerės sė shkruar nė shqip dhe italisht, nga ana tjetėr shohim urėn mbi Drin, afėr Shkodrės, qė bashkon Bahēallėkun me Tabakėt, Urėn e Gomsiqes nė krahinėn e Pukės, njė katund afėr Shkodrės, me kodrat e Tepes e lumit Drin.
Nė kartėmonedhat e prera nga viti 1930-1943, gjatė kohės sė pushtimit fashist gjejmė vetėm shqiponjėn dykrenore dhe stemėn mbretėrore
Kartėmonedhat e para tė hedhura nė vitin 1945 ishin nė formėn e ēeqeve. Nga ’46-’47 gjejmė portretin e Skėnderbeut dhe njė shqiponjė. Pas ’49-ės fillojnė e shfaqen ushtarėt me pushkė e gratė me kallinj gruri. Nė ’64-ėn, kur ndėrtimi i Shqipėrisė socialiste ka marrė “hov”, ia beh ura me shina treni sipėr dhe njė makinė, pastaj njė traktor, njė partizan me flamur nė dorė, njė turbinė hidrocentrali, njė fshatare duke mbledhur fruta, njė tezgjahiste, njė kompleks industrial, njė grup njerėzish, qendra e Tiranės, portreti i Naim Frashėrit, njė ndėrtesė e papėrfunduar njė pushkė dhe njė kazmė, njė autokombajnė, dy naftėtarė.
Pas rėnies sė diktaturės, nė monedhat e pas vitit 1992 mbi faqet e kartėmonedhave tona kanė sunduar portretet e

1.Njė kartėmonedhė e vitit 1964, me vlerė 50 Lek, emetuar nga Banka Kombėtare e Shqipėrisė. Nė sfond, njė brigadė partizanėsh, qė marshojnė fitimtarė dhe koka e Heroit Kombėtar, Skėnderbeut.

2.Njė prerje e vitit 1945, ndėr tė parat e emetuara nė Shqipėrinė e pasluftės, qė siē shkruhet mbi tė, qarkullonte vetėm nė territorin shqiptar. Njė kartėmonedhė me vlerė 100 frangėshe.

fegi
05-01-2012, 08:23
Pas rėnies sė diktaturės, nė monedhat e pas vitit 1992 mbi faqet e kartėmonedhave tona kanė sunduar portretet e figurave kombėtare, si Skėnderbeu, Ismail Qemali, Naim Frashėri, Pjetėr Bogdani, Fan Noli, ndėrsa nė anėn e pasme Kalaja e Krujės, ndonjė libėr, njė qiri, fjalėt e Naimit, ndėrtesa e shpalljes sė pavarėsisė, pamje e kishės katolike etj.

1.Njė prerje me vlerė 5 mijė Lek, emetim i Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė, nė vitin 1996. Mbi tė shquhet njė portret jo shumė tradicional i Heroit Kombėtar, Skėnderbeut.

fegi
05-01-2012, 08:25
Prerjet e monedhave nė qytetin Ilir
2011
Gėzim Llojdia

“Deri tani janė gjetur dhe pėrcaktuar 56 monedha qė i pėrkasin kėsaj periudhe. Kėtu bėjnė pjese 9 monedha bronzi mollose te tipave mburojė-rrufe dhe Pallas-shqiponjė, tė prera para v. 342 p.e. s, njė monedhė bronzi e Aleksandėr Mollosit”…

Gėzim Llojdia *

Monedhat nė Amantia i kanė gjetur me shumicė pas gėrmimeve tė para nė kodrinėn qė zė syri i diellit dhe deri mė vonė. Lidhur me gjetjet e monedhave nė kėtė qendėr ilire informatat mė tė sakta i sjell Skėnder Anamali, por Hasan Ceka ka informacione tė vlefshme pėr ekzistencėn e tyre, qarkullimin etj. S. Anamali shkruan pikėrisht kėshtu nė botimin ‘Iliria’ tė vitit 1972 ose nė njė periudhė kohore qė i pėrket 35 viteve tė mbetura pas. Gjatė kėrkimeve tė bėra nė rrėnojat e Plocės janė mbledhur rreth 400 monedha te ndryshme, nga tė cilat, pjesa me e madhe janė gjetur nga fshatarėt.

Klasifikimi i tyre nė njė katalog ka dhėnė mundėsi tė fitojmė njė pamje mbi qarkullimin monetar nė Amanti dhe lidhjet e marrėdhėniet, qe ky qytet ka pasur me vende e qytete te ndryshme. Monedhat kapin njė periudhė prej 800 vjetėsh, duke filluar nga shek. IV p.e.s. deri nė shek. IV e.s. Njė pjesė dėrmuese e tyre i pėrkasin 4 shekujve tė fundit tė mijėvjeēarit tė I p.e.sonė. Edhe nė monedhat dhe nė qarkullimin e tyre, sikurse nė fusha tė tjera tė jetės ekonomike e kulturave tė Amantisė, dallojmė periudha tė ndryshme. Duke pasur parasysh rrethanat, qė lejuan qarkullimin monetar nė kėtė qytet ne kemi pėrcaktuar kėto tri faza:

1. Periudha para fillimit tė prera monetare tė Amantisė nga shek. IV p.e. sonė deri nė mesin e shek. III p.e.sonė. Deri tani janė gjetur dhe pėrcaktuar 56 monedha qė i pėrkasin kėsaj periudhe. Kėtu bėjnė pjese 9 monedha bronzi mollose te tipave mburojė-rrufe dhe Pallas-shqiponjė, tė prera para v. 342 p.e. s, njė monedhė bronzi e Aleksandėr Mollosit (342 326 p.e.s), 5 monedha bronxi maqedone tė Filipit tė II dhe njė Aleksandrit, njė monedhė e qytetit tė Epirit Eleia e tipit Pegaz-Tredhėmbėsh e prerė para v. 340 p.e. sonė, 4 monedha argjendi tė Korinthit njė tridahme e tipit Athina-Pegaz dhe tri drahme tė tipit Aferditė*Pegaz, tė prera midis v. 400-338 p.e.s., 14 moneta tė Korkyrės, nga tė cilėt 6 drah*me argjendi tė tipit Amfore-yll tetė cepash tė prera para v. 300 p.e.s. dhe 8 bronxe tė ndryshėm tė prera midis v. 300-229 p.e.s, 18 monedha argjendi tė Dyrrahut tė tipit Herakli-Pegaz (v. 320-270 p.e. sonė), njė monedhė ėargjendi gjysmė drahme e Istiesė sė Eubesė e tipit Menade Nymfe (v. 313-265 p.e. sonė, njė bronx. i qytetit Neapol tė Kampanjės i tipit Apollon — Dem i prerė para v. 340 pc. sonė dhe njė bronz i Agathokliut te Sirakuzės, qė i pėrket periudhės sė dytė. v 310-307 p.e.s.

Sikurse shihet nga monedhat qe radhitėm me lart, nė periudhėn e parė nė Amanti qarkulluan monedha me prejardhje nga vende tė ndryshme. Numri i tyre nuk ėshtė i madh. Rrugėt e ardhjes sė tyre ne qytetin e Amantisė kane qenė tė ndryshme. Pa lėnė nė njė anė qėllimin pėr tė cilin janė prere monedhat, disa prej tyre duhen veēuar dhe lidhen mė tepėr se me njė veprimtari ekonomike me ngjarje tė ndryshme politike. Me gjithė mungesėn e tė dhėnave burimore, ka tė ngjarė, qė pėrveē rrugės tregtare, prania e monedhave maqedone tė Filipit 11 e tė Aleksandrit dhe atyre mullose duhet parė e shtjelluar me ngjarjet politike, qė prekėn nė atė kohe viset jugore tė Ilirisė, domethėnė vartėsinė e Amantisė nga Epiri, ndoshta edhe nga Maqedonia. Me fushatat e epirotėve nė Italinė e Jugut. Kėtu nuk pėrfshihen monedhat e mbledhura nga K. Paci, i cili pėrmend nė koleksionin e, tij pėrveē monedhave romake, ekzemplarė tė Amantisė, Ambrakisė, Epirit e Sirakuzės as edhe ato tė mbledhura nga L.M. Ugolini. Gjithashtu nuk janė pėrfshirė edhe monedhat e gjetura nė kėto 5 vjetėt e fundit. Nė rrethana tė tjera erdhėn nė Amanti monetat e Korinthit, Korkyres, Dyrrahut, Istiesė dhe tė Eleias. Korinthi e Korkyra qysh herėt kishin vendosur me krahinat jugore tė Ilirisė marrėdhėnie mjaft tė rregullta. Pėr t’i zhvilluar edhe mė tej kėto marrėdhėnie, ata ngritėn nė brigjet ilire koloni tė tyre. Korinthi e Korkyra vazhduan shkėmbimet me hinterlandin ilir edhe kur kolonitė e tyre Apollonia e Dyrrahu, tė fuqishme ekonomikisht, hodhėn nė tregun ilir monedhat e tyre. Ato bėjnė tregti me viset ilire jo vetėm nėpėrmjet kolonive, por edhe drejtpėrsėdrejti. Nė kėtė periudhė monedhat e tyre zėnė ende njė vend tė mirė nė qarkullimin monetar, vend tė cilin do ta humbasin vetėm mė vonė. Njė vend tė dorės sė parė zėnė nė kėtė periudhė, qytete tė tjera ilire, monedhat e qytetit tė madh tė Adriatikut lindor, tė Dyrrahut. Kėto monedha janė tė gjitha tė tipit Herakli-Pagaz. Monedha e argjendtė e tipit Herakli-Pegaz ėshtė njė monedhė tė cilėn Dyrrahu e nxori nė treg pėr tė qarkulluar kryesisht nė krahinat e brendshme tė Ilirisė sė Jugut, ku gjendet kurdoherė me shumicė. Njė monedhé tjetėr, qė qarkulloi shumė ne njė kohe me kėtė monedhė tė Dyrrahut ėshtė ajo e Istiesė; nė Amanti ajo ėshtė e rrallė, por nė krahinat fqinjė ėshtė gjetur me shumicė. Kėto janė monedhat, qė qarkulluan ne Amanti nė periudhėn e parė. Materiali numizmatik nuk na ēon pėr te shek. IV p.e.s; kjo ėshtė koha kur qyteti nuk ėshtė ende i fortė ekonomikisht. Por duke filluar nga mezi i shek. III p.e.s. nė Amantin e lulėzuar qarkullojnė mėshumė monedha; njė ngjarje qė ka ndikuar nė kėtė, ka qenė shkėputja e qytetit nga vartėsia politike e Epirit.

2. Periudha e prerjeve monetare arnante, nga mezi i shek. III p.e.s. deri nė shek. I p.e.s. Kėsaj kohe, qė i pėrgjigjet jo vetėm periudhės se prerjeve monetare te Amantisė, por edhe asaj ku qarkullojnė mė shumė monedha, i pėrkasin 31; copė monedha. Vendin e pare nė kėtė kohė e zėnė monedhat e Lidhjes epirote (tė formuar pas rėnies sė mbretėrisė) me 141 ekzemplarė. Tė gjitha janė prej bronzi me pėrjashtim Tė njė monedhe tė tipit Zeus-Dione-rrufe. Nė bronzet mbizotėron tipi Artemis-majė heshtė, dhe pas tij tipet Zeus-rrufe, Dione-trikėmbėsh dhe Heraicli-toputė. Fill pas monedhave epirote vinė ato amante, 91 copė tė gjitha prej bronxi; mė tė shumta ata tė tipit Zeus-rrufe e Zeus-Dione-gjarpėr, Artemis-flakse dhe mė tė pakta ato tė vonat tė tipit Zeus-rrufe me emrin (Sostrion. Monedhat e Bylisit fqinj pėrfaqėsohen nga 8 ekzemplarė me tepėr tė tipit kokė djaloshi-shqipe. Nga monedhat e Orikut, tė tipit Apollon-Obelisk janė gjetur 17 copė. 13 copė janė monedhat e Ambrakisė me dy tipe, Dione-Obelisk e Apolion-Obelisk. Nga qyteti ilir Olympe janė 4 monedha, dy tė tipit Apollon-Obelisk dhe dy tė tjera tė tipit kokė djaloshi-gjarpėr. Monedhat e Amantisė, Bylisit, Onkut, Ambrakisė dhe tė Olympes janė tė njėkohshme dhe fillimet e qarkullimit tė tyre hidhen me ēlirimin nga vartėsia e mbretėrisė epirote. Nė Amanti janė gjetur 27 monedha apolloniate, midis tė cilave edhe denar i tipit Apolion-Nymfe. Nė monedhat apolioniate ka tipe tė ndryshme; mė tė shumta janė ato tė shek. lI-I p.e.s. Monedha tė tjera qė qarkulluan nė Amanti nė kėtė kohė janė 7 bronze tė Dyrrahut (Herakli-hark, topure, mill. Helios-anijė dhe Zeus-trikėmbės), njė bronzi Filipit tė V maqedon, njė bronx i tipit Zeus-anije i Korkyrės, dy bronze, Apollon-topure tė qytetit Sardes tė Azisė sė Vogėl. Monedha romake republikane janė gjetur vetėm 4 copė, tre denarė tė shek. I p.e.s. dhe njė subarat, po kėsaj kohe. Ajo ēka bie nė sy nė gjetjet monetare tė periudhės sė dytė nė Amanti ėshtė dalja nė qarkullim e monedhave tė qyteteve tė ndryshme tė Ilirisė. Monedhat maqedone pėrfaqėsohen vetėm nga njė ekzemplar i Filipit tė V. Korinthi nuk pėrfaqėsohet fare, pothuajse nė tė njėjtėn gjendje ėshtė edhe Korkyra. Edhe monedha e Dyrrahut nuk e ka mė atė fuqinė e vjetėr; bronzet qė ky qytet nxori pėr hinterlandin ilir nuk i zunė vendin e gjysmė drahmeve t’argjendta Herakli*Pegaz. Nga monedhat e reja, qė gjenden nė Amanti nė kėtė periudhė janė se pan prerjet vendase; por ashtu sikurse shėnuam gjatė numėrimit tė monedhave tė kėsaj periudhe tė dytė pėrkrah, madje nė numėr mė tė madh, gjenden monedhat epirote. A duhet marrė kjo shfaqje si dėshmi e vartėsisė ekonomike e amanteve nga fqinjėt e tyre jugore? Jemi tė mendimit qė, pėr kohėn qė bėhet fjalė, kur Amantia dhe qytete tė tjera tė Ilirisė sė Jugut presin monedha tė tyre, nuk ka pasur njė vartėsi politike e ekonomike, mbasi Epiri si shtet kishte humbur fuqinė e vjetėr ushtarako-politike. Ka me tepėr tė ngjare qė Amantia, pėr pozitėn e saj tė favorshme né marrėdhėniet tregtare midis krahinave nė yen tė Vjosės dhe atyre nė jugė tė saj, ka luajtur njė rol kryesor. Kėtė pozitė ajo e mbajti deri nė ngjarjet e v. 168 p.e.s., kur Epiri u shkatėrrua dhe u plaēkit nga ushtria romake tė Pal Emilit. Nė periudhėn nga mesi i shek. III deri nė mesin e shek. II p.e.s. pėr njė shekull, Amantia pati marrėdhėnie tė mira tregtie me qytetet fqinje, tė cilat sikurse ajo, tė pavarura politikisht, kishin nxjerrė nė treg monedhat e tyre autonome. Pranė Amantisė janė Bylisi, Olympe e Oriku. Mė nė jug ėshtė Ambrakia. Qyteti mė i largėt ėshtė Sardea ne Azinė e Vogėl. Pėr tregtinė e Amantisė qenė tė rėnda pasojat e luftės sė tretė iliro-romake, nėnshtrimi i Epirit dhe fundi i mbretėrisė Maqedoni tė Perseut. Njėra pas tjetrės u mbyllėn punishtet e shumė qyteteve qė pėr me se njė shekull kishin prerė monedha. Nė kėtė kohė dhe me vonė Amantia si njė qytet i lirė i forcon lidhjet me Apolloninė. Kėto lidhje i shohim Jo vetėm nė monedhat apolioniate tė shek. II e I p.e.s. qė qarkullojnė nė Amanti, por edhe te prerjet monetare tė fundit amante nė Zeus-rrufe, dhe me emėr nėpunėsi dhe njė tip tjetėr me Apolon-obelisk qė imitojnė prerjet apolloniate. Vlen tė shėnohet se nė kėtė periudhe, nė raport me monedhat e tjera, monedhat romake republikane janė ende tė pakta. Mbyllja e punishteve nuk solli njė zhdukje tė plotė tė qarkullimit tė brendshėm tė monedhave vėndase; nga ana tjetėr pėrderisa monedhat romake republikane janė ende te pakta nuk mund te thuhet nėse kjo gjendje ėshtė e rastit apo prove e njė qarkullimi tė kufizuar tė monedhave romake.

3. Periudha pas pushtimit romak-shek. I-IV erės sonė. Monedhat, qė i pėrkasin kėsaj kohe, Janė kryesisht ato perandorake romake. Deri tani prej tyre janė gjetur gjithsej 14 copė. Midis tyre katėr monedha argjendi-njė kuinar e tre denarė-tė Augustit, Trajanit, Antonin Piut dhe Probit. Pjesa tjetėr pėrbėhet nga bronze tė ndryshme tė Augustit, Germanikut, Agripines, Antonin Pout, Faustinės sė Madhe, Luc Vent dhe tė Maksimian Herkulit e Krispit. Midis tyre duhet vėnė edhe njė bronz i Apolonisė me fytyrėn e Karakallės. Shihet qartė se nė gjetjet monetare tė Amantisė periudha perandorake pėrfaqėsohet dobėt, jo vetėm nė krahasim me periudhėn e lulėzimit tė Amantisė, por edhe me atė tė fillimit tė qarkullimit monetar nė kėtė qytet. A duhet menduar se shekujt e parė tė perandorisė, e gjejnė Amantin tė dobėsuar ekonomikisht? Sigurisht qė qyteti nuk duhet tė ketė pasur atė lulėzim qė pati nė shekullin Ill-I p.e.s. Gjetjet arkeologjike, sė paku ato tė dy shekujve tė parė, megjithėse jo aq tė shumta, nuk tregojnė pėr njė rėnie kaq tė madhe tė Amantisė. Edhe nė ato pak monedha perandorake tė gjetura nė Ploce kėto dy shekuj nuk janė aq tė varfėr. Asgjė pėrfundimtare nuk mund tė thuhet pėr shek. III e IV. Monedha e fundit qė qarkullon nė Amanti i pėrket fillimit tė shekullit 1 erės sonė.

*Anėtar i akademisė evropiane tėarteve.
NOA

fegi
05-01-2012, 08:29
1.Monedhe e Skordise e shekullit 3-2 p.er.s.
2.Luftetaret Skordise te shek. 2 pes.
SKordiset ishin nje fise Iliro-Kelte te cilet kan banuar ne Panoni rrethe Lumit Danub,Sava Dhe Drava.
Sipase shkrimeve ata jan lajmruar ne fillime te shekullin III pes.
Sipase Strabonit ata ishin Thrake

fegi
05-01-2012, 08:34
1.Monedha te Perandorit romake Gallienus Ilindur me (218-268) te ndodhura ne Osjek.
2.Monedhe(Sestertius )te mbretit Hadriani (117-138)Osjek

fegi
05-01-2012, 08:39
1.Monedhe(sestercij)e shekullit 2 ers.Osjek
2.Monedhe (tetradrahma) Argjendi Thrake. (Maroneja) e shekullit 2 para e.son

fegi
06-01-2012, 11:42
Monedha Shqiptare e vitit 1926
Monedhe e Ahmet Zogut 1926

fegi
06-01-2012, 11:44
Monedha te A.Zogut 1927- 1926

fegi
06-01-2012, 11:46
Monedha Leke i viteve 1927

fegi
06-01-2012, 11:47
Monedha te viteve 1926-1927.Shqiperi

fegi
06-01-2012, 11:49
5 Franga ari Shqiperi 1927
1 Leke 1930

fegi
06-01-2012, 11:58
Leke me pamje te Viktoro Emanuellit III 1940

fegi
06-01-2012, 12:01
1 dhe 2.Monedhat e Shqiperise 0,50 lek e vitit 1941-1940 gjate okupimit italiane.

fegi
06-01-2012, 12:03
1.MonedheShqiptare e vitit 1939 0,20 no MAGNET
2.Monedhe Shqiptare 1931 1 Leke

fegi
06-01-2012, 12:05
1.Monedhe e vitit 1939 e Shqiperise 1 Leke
2.Monedhe e Shqiperise e vitit 1964 20 Qindarake-

fegi
06-01-2012, 14:05
Monedha letre te viteve 1926

fegi
06-01-2012, 14:09
20 franga 1939
10leke 1940

fegi
06-01-2012, 14:11
20 franga 1926
100 franga

fegi
06-01-2012, 14:13
50 leke 1949
1000 leke 1949

fegi
06-01-2012, 14:19
2 leke 1940
100 leke 1949

fegi
06-01-2012, 15:07
5 franga 1939
100 franga 1940

fegi
06-01-2012, 15:13
10 lek 1949
2 franga 1937

fegi
06-01-2012, 15:16
Albania regional -Korqa-Franca1917 1 f

fegi
06-01-2012, 15:20
Monedhe e kolinimit italian 1940
leke 1940

fegi
06-01-2012, 15:23
100 dhe 500 leke 1957

fegi
06-01-2012, 15:26
-buona leke 1965
-50 leke 1976

fegi
06-01-2012, 15:28
-10 leke 1976
-25 leke 1976

fegi
06-01-2012, 15:29
-100 leke 1976
-500 leke 1976

fegi
10-01-2012, 20:04
Monedhe Bronzi e Far-os te Aleksandris se Egjiptit
Far i Aleksandrisė ishte njė nga shtatė mrekullitė e lashtė e Botės.

fegi
10-01-2012, 20:07
Monedhe Romake e Perendise Janus (Zeus) e viteve 275-280
Njė etimologji e propozuar nga Nigidius Figulus ėshtė e lidhur me Macrobius.
Lanus dote jete si Apollo dhe Diana.

fegi
10-01-2012, 20:12
Monedhe e Kadmosit.
Nė njeren prej historise, ku thuhet se Iliri ka qenė i biri i Kadmos-it dhe i Haromonise. I cili ka udhehequr Iliret.

fegi
10-01-2012, 20:15
Lloje Monedha kineze me thepe nga Dinastia Chou para 255 para eres son. me mbishkrimi SHANSI prej qytetit Han

fegi
10-01-2012, 20:18
Monedhe e Mbretit Lydian Kroisos(v.546 para erses sone)½ peshon ari.

fegi
10-01-2012, 20:19
Monedhe argjendi tetradrakm te Athines(400 p.e.s.)

fegi
10-01-2012, 20:22
Monedh e argjendi e Aleksandit te Madhe e prodhuar ne Babilon(329-324)

fegi
10-01-2012, 20:33
Monedhe ari romake e Perandorit Domitian(81-96 eres sone)

fegi
10-01-2012, 20:37
Monedhe (denar)argjendi e Peranorit Trajan(Trajanus)(98-117 eres sone.

fegi
10-01-2012, 20:42
Monedhe e Perandorise Bizantine,Leo 1 (457-474)

fegi
10-01-2012, 20:46
Monedhe e mbretit Angleze
Edgar (943-75), mbret i Anglisė. Ai ishte bir i Edmund , mbret i Wessex , dhe vėllai i Edwy , tė cilin ai e arriti nė 959, pasi u zgjodh mbret i Mercia dhe Northumbria nė 957. Ai ishte i edukuar nga Dunstan dhe Ethelwold dhe u bė mbret i gjithė Anglisė nė moshėn e vetėm gjashtėmbėdhjetė.

fegi
10-01-2012, 20:48
Monedhe Argjendi Gjermane e mbretit Frederik Barbarossa (v.1190)

fegi
10-01-2012, 20:51
Monedhe argjendi Angleze e Mbretit Eduardi 1 (vitit-1280)

fegi
10-01-2012, 20:53
Monedhe argjendi e Kishes se Qytetit Lubeck(1379-91)

fegi
10-01-2012, 20:54
Monedha e mbretit te Holandes Karl av Egmont(1492-1538)

fegi
10-01-2012, 20:59
Monedhe ari e Mbretit te Portugalit te Brazilit 1728

fegi
10-01-2012, 21:01
Monedhe ari e mbretit Prusian Fredrik II 1782

fegi
10-01-2012, 21:02
Monedha Ari Dollar i SHBA-se 1858

fegi
10-01-2012, 21:04
Lloje Monedha te Indise te Vitit 600 p.e.sone.te Dinastise Karshapana Nanda

fegi
26-01-2012, 13:57
Monedhe Thrakė me pamje te Heremesit-Aenus ishte njė qytet i rėndėsishėm i cili qėndroi nė gojėn e Hebrus, dhe kėshtu urdhėroi navigacion e atij lumit, e cila solli atė nė marrėdhėnie tregtare me tė gjitha rajonet lindore tė Trakės. Ajo nuk fillojnė te prere monedhė me herėt se qyteti Abdera, kufirin mė tė lartė tė monedhės sė saj qė nga mesi i shekullit tė pestė.

fegi
26-01-2012, 14:05
Monedhe e qytetit thrake AINION-Simbolet ΑΙΝΙΟΝ Bricjapi:

fegi
26-01-2012, 14:22
Odessus. Njė koloni Ne Miletus nė gojėn e lumit Panysus.Monedhat e tij tė hershme janė Staters ari dhe tetradrachms tė llojeve tipeve tė Aleksandrite ose Lysimachianit, shumė prej tyre me emrat shkurtuar " e magjistratėve , ndėr tė cilat emri i trak ΚΥΡΣΑ .... ndodh. Ky emėr ėshtė gjetur edhe mbi njė tetradrachm autonom i Odessus tė shekullit tė dytė para Krishtit (krh. monedhave analoge e Maroneia dhe Thasos).

Bearded kreu i "Zotit tė Madh" tė Odessus lidhur me shirit,(Fig. 167).

fegi
26-01-2012, 15:04
Lysimachus, mbreti i Thrakėve, & c., BC 323-281.
Paratė e kėtij mbreti jane mė te pasure se ēdo pasardhės tė tjera tė trungut mbasi Aleksandrit. Mbretėrimit tė tij mund tė ndahet nė tre periudha. IBC 323-311, nga vdekja e Aleksandrit me atė tė Aleksandrit tė rinj (te birit te Roxanes). Gjate kesaj periudhė te Lysimachus, si udhheqse i shtetit nė Thraki, tė shtypura te holla me emėr tė Aleksandrit tė Madh dhe Filipit Aridaeusit me llojet te tipit aleksandrin. II. BC 311-306, me vdekjen e birit tė Roxana deri nė datėn e adaptimit nga Lysimachus e titullit Βασιλευς . Monedhat e kėsaj periudhe ende mbajnė emrin e Aleksandėr, edhe pse letrat ΛΥ janė shtuar shpesh. III. BC 306-281, monedha gdhendur ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΛΥΣΙΜΑΧΟΥ, nė fillim me lloje tė Aleksandrit, dhe mė vonė me lloje tė vet Lysimachus ', si mė poshtė:
-prijesi Aleksander hyjnor me bririn e Amonit (Fig. 170).
Helmet e re e perputhur me koe te(Ares?)

fegi
26-01-2012, 20:00
Monedhe romake, nė kujtim te fitores mbi Pyrron.

fegi
27-01-2012, 20:08
Nė mbreterine e Justinianit kryeqendra e Ilirikumit u bė Shkupi, te cilen e quajti "Justiniana Prima". Provinca e Dardanise perfshinte tokat e Kosoves se sotme dhe e kishte kryeqendren ne Naissus (Nishi i sotem). Qyteti i dyte me rendesi ishte Shkupi, te cilin Justiniani e quajti Justiniana Prima duke e bere qender te prefektures se Ilirise. Qyteti i trete ishte Ulpiana prane Prishtines se sotme, e cila u quajt Justiniana Sekonda, sepse Justiniani e rindertoi ate. Ne vitin 535 ne Dardani u ndertua qyteti Justinopolis, per nder te dajes se Justinianit. Nė provincen e Prevalitanes bente pjese Shkodra, Dioklea dhe Lissus (Lezha). Epiri i Ri shtrihej qe nga Drini deri ne Vlore, duke perfshire edhe Elbasanin e Beratin qe ne ate kohe quhej Pulqeriopolis dhe ishte ndertuar nga Perandori Theodhos per nder tė motres se tij Pulqeria. Kryeqendra e Epirit te Ri ishte Durresi, prej nga fillonte Udha Egnatia. Qytete tė tjera tė kesaj province ishin Apolonia (Pojan), Amantia (Plloēe), Bylis (Gradishte) dhe Aulon (Vlore). Epiri i Vjeter shtrihej nga Vjosa deri nė Preveze me kryeqender nė Nikopolis, qe eshte ndertuar nga Perandori August. Qytete te tjera ishin Anchesmus (Saranda), Finiqi dhe Butrinti. Maqedonia Perendimore kishte si kryeqendėr Heraklen (Manastir) e qytet tjeter me rendesi ishte Lichnidus (Ohri).
Nė shekullin V ne fronin e Perandorise Bizantine u ngjit Pulqeria, e motra e Theodhosit te Madh. Ajo u martua me plakun Marcian. Ata vizituan qytetin e Antipatreas (Beratin), te cilin e pagezoi me emrin e saj Pulqeriopolis, qe do te thote qyteti i Pulqerias. Kjo e fundit ndertoi Manastirin e Shen Merise Vllahernes dhe krishterimi nė Episkopatėn e Pulqeriopolit filloi te zhvillohej.

Monedhe ari(Bizantine) me koke te Perandorit Justinianit kaqen valute shume stabile nga Evropaperendimore gjeri ne Kine

fegi
27-01-2012, 20:10
Justiniani i Madhe I ishte perandor Ilire - lindi nė Bederiana tė Dardanisė nė vitin 482.
Vdiq nė Konstandinopojė mė 14 nėntor tė vitit 565.

Monedhe e Justinianit I

fegi
27-01-2012, 20:13
Monedha te Perandorit IliR Justinianit I

fegi
27-01-2012, 20:14
Plaqkitesit banda Libiane vodhi nje koleksion teper te qmuar prej ari,monedha argjendi qe besohet i perkete kohese se Aleksandrit te Madhe.
perbane mese 7.700 monedha te ndryshme.Vlera e sendeve te vjedhura esht veshtire te vlersohet, por nje monedhe e Cartagjenes(Carthage)u shite kohen e fundit ne nje ankand te Paris per me shume se 300.000 evro.
Vjedhja esht kryer nga shpimet neper tavan,ne Banken Kombetare te Bengazi aty ndodhet dhe konsiderohet nje nga vendi me i madhe i Historise se Arkeologjis.
Edhe pse ishte menduar fillimishit se grabitja eshte lidhur me levizjen per qlirimin e Libise nga Gadafi, tani esht qarte se grupi i ishte i organizuar dhe e dine se qfar per te vjedhur.
Perveq Monedhave,ishin vjedhur disa objekte te tjera si figurina, qelqi bronzi dhe filidishi, dhe bizhuteri dhe medalione.
Nje fshatar i cili u mundua te kalonte ne nje kanal porti per ne Egjipt u perpoqe ti trafikoj 503 monedha dhe nje statue ari por ende nuk eshte gjeture.
-Nje argjendi i vjedhur

fegi
27-01-2012, 20:18
Monedha nga Kreta u shit me qmime 300. 000 Evro.
Ne Ankandin e mbajtur ne kete jave ne Londer.Numizmatika specialisti Morton&Eden kane arritur disa rezulltate te pabesueshme.
Qmimi me i larte e arritur monedha nga Kreta e viteve 330-270 pes.
Me pamjen e perparme tregon nje dashnore njeri e qujatura Evropa te Perendis Zeuse, gjysme lakuriqe e kthyer kah druri me trashesi ne forme te kokes se demit.Me doren e djathte mbane nje vel mbi koken e tij,ndersa ne krahun e majte mbane shqiponje me krahe te zgjeruar.
Ana tjeter e monedhes shihet paraqet Demin(ose lop nuke shihet mir por supozojme sipase kultures sadopake eshte dem)e cila e ka kthyer koken per ti larguar insektet, jane te njohura tri monedha te Goryne, por njera nga keto eshe me e mira e cila paraqet Evropen dhe Zeusin si dy simbole te ndryshme,shqiponjen dhe demi.

fegi
30-01-2012, 09:51
vazhdime nga larte nga muzeu ne Split
Koleksioni numizmatik pėrmban mbi 70.000 kopje tė parave, tė fituar para ėshtė njė e lashtė - ilire, ilire-grekedhe romake dhe barbare, bizantine, mesjetare para te qytetet dalmat , veneciane dhe para epokės moderne. Para sė shumti vjen nga kėrkimet arkeologjike nė lokalitete tė ndryshme tė Dalmacisė, por njė pjesė e konsiderueshme e mbledhjes ishte fituar nga blerjen e koleksione private (koleksionet Stockert, Lukanović, trap, Machiedo, Marun, Kalođera dhe Zanella). Pjesė e vlefshme e mbledhjes sė pėrbėhet duke pėrfshirė edhe monedhat prej bronzi ngFarosa nga Vrbanja , Hvar, denarė te republikes Romake nga Zasiok pranė Sinj, sestercija Romake nga Dugopolje, paratė barbare nga Pučišća, monedha e imte e Justininanit nga Čiovo Salonitan , monedha bizantine e shek.6 eres son Shėn Vitus dhe monedhat romake III. Argir e Ljubuski, magazinimit spalatina nga Spliti dhe Matthias Habsburg nga karkaleca, monedha argjendi spanjolle nga 17 ers. nga Jelsa.

1.monedhe argjendi Egina ne anen tjeter Breshka e shek 510.-490 para eres sone
2.Monedhe argjendi e athines-koka e perendeshes Athena 467.-5.para eres sone.

fegi
30-01-2012, 09:56
1-Monedhe e arte Tarent-pamje e kokes se Gjysme perendeshes Amfitrite-320-315 pes.
2.Monedhe Argjendi e Pharos qyteti i vjeter Otok Hvar e shek 4 para eres sone

fegi
30-01-2012, 09:57
-Monedhe bronzi e Paros,Isse-me pamje e Kokese se Zotit Zeuse
-Monedhe bronzi e Herakles E shek 4 para eres sone. me pamjen e kokes se Herakles - mitike
Imazhet E Bashkangjitura

fegi
30-01-2012, 09:59
Monedhe bronzi e Issa-Vis (shqiptim kroat: [vi ː r] ; Greek : Ἴσσα - Issa, italiane , veneciane : Lissa) ėshtė mė e outerly shtrirė ne ishullin kroate nė detin Adriatik , dhe ėshtė pjesė e grupit dalmat Qendrore tė ishuj, me njė sipėrfaqe prej 90,26 km ² dhe njė popullsi prej 3.617 (deri mė 2001 ). Nga tė gjitha ishujt e banuar kroat, ajo ėshtė mė larg nga bregu. [1] [2] kulmin mė tė lartė tė Vis
1.Monedhe e Bronzi e ishullit Issa ose Lissa me pamje te perndeshes Athina e shek 4 para eres son
2.Monedhe Bronzi e Sundimtari Ilir Baleja me pamje kokese se tije,e Shekulit 2 para eres sone.

fegi
30-01-2012, 10:01
1.Monedhe bronzi AS me pamje e kokese se Perendise Apolon-275-270 para eres sone.
2.Monedhe argjendi romake Denar me pamje e Kokese se Perendeshes Romake-194-190 pes.

fegi
30-01-2012, 10:03
1.Monedhe argjendi denar te vitit 52 pers me pamjen e perndeshes Victoria
2.Monedhe ari me pamjen e mbretit Augusti e viteve 19-4 pes.

fegi
30-01-2012, 10:05
1.Monedhe ari e mbretit romake Marko Aurelija e viteve 61-180
2.Monedhe ari e mbretit Iliro-bizantin Justijanit-527-565
ne monedhe esht koka e justijanit.

fegi
30-01-2012, 10:08
1.Monedhe bronzi 10 numija e prere ne Solinska e viteve 527-565 me pamje e mbretit Justijan ne anen tjeter numeri 1

fegi
30-01-2012, 10:11
1.Monedhe ari e vonshme romake Tremissis e viteve 610-641
me pamje e mbretit bizantin Heralese
2.Monedhe ari e viteve 1028-1034 me pamje e Roman III Argir
ne anen tjeter Krishti ne frone

fegi
03-02-2012, 07:21
Zbulohet e vetmja monedhė shqiptare e prerė nga Skėnderbeu

Kristo Frashėri
Veprimet bankare tė Skėnderbeut (Shekulli XV) Monedhat e ndryshme tė prera nga qytetet shqiptare dhe nga zotėrimet apo principatat shqiptare tregonin se, gjatė shek. XII-XIV, ekonomia monetare nė Shqipėri po ndiqte pak a shumė atė rrugė qė kishte pėrshkuar bota mesdhetare, e cila qėndronte ende nė vijėn e parė tė zhvillimit tė ekonomisė Evropiane. Nė fakt para shek. XIV edhe nė Evropėn mesdhetare nuk kishte as unitet, as stabilitet nė sistemin monetar. Secili formacion shtetėror i Mesdheut kishte monedhėn e vet: nomiza nė Bizant, folari dhe mė vonė dinari nė Napoli, dinari nė Francė, dinari dhe mė vonė dukati nė Venedik, ovoli nė Mantovė, perperi i anzhuinėve tė Napolit, fiorini nė Savoia dhe nė Firence, testoni nė Milano, reali nė shtetin e Aragones, dukati nė Gjenovė, dukati nė Romėn papale e kėshtu me radhė. Si rrjedhim, pėrdorimi i monedhave tė ndryshme tė prera nga qytetet Shqiptare i pėrgjigjej afėrsisht rregullit tė pėrgjithshėm. Megjithatė, nga pikėpamja e institucioneve tė rregullta bankare - institucione bankare private dhe publike - viset Shqiptare kishin mbetur relativisht mbrapa. Madje, nė qytetet e lulėzuara tė Evropės ishin ndėrtuar edhe godina bankare moderne, kurse seli tė tilla bankare nė Shqipėri nuk dimė tė jenė ndėrtuar. Megjithatė, edhe nė Evropė nuk mungonin ashtu si nė Shqipėri bankierė qė kryenin veprime financiare nė treg tė hapet mbi tryeza si nė kohėt e moēme.
Gjatė shek. XIV, shtetet mė tė zhvilluara evropiane tė nxitura nga interesat ekonomike, bėnė pėrpjekje pėr tė unifikuar deri diku vlerėn e monedhave tė tyre tė veēanta. Kėshtu p.sh. gjatė shek. XIV, dukati venedikas, dukati gjenovez, dukati papal fiorini i Firences - monedhat kryesore tė hapėsirės mesdhetare - u barazuan pėr nga vlera midis tyre. Madje, pėr tė lehtėsuar tregtinė me vendet e Lindjes, u pre dhe njė monedhė e re, e quajtur perperi grossarium (perperi i madh) ose denarius grossus (dinari i madh), me vlerė dymbėdhjetė herė mė tė madhe se perperi nė pėrdorim. Ajo i ngjante nomizmės bizantine, meqenėse kjo ishte tepėr e njohur me vendet e Lindjes. Madje, interesat ekonomike nxitėn dhe arabėt e Afrikės veriore qė tė prisnin njė monedhė tė quajtur tar-i pėr t'ia pėrshtatur "dinarit tė madh". Arsyeja pėrse monedhat Shqiptare mbetėn mbrapa kėtij procesi, duhet kėrkuar te mungesa e njė shteti Shqiptar tė stabilizuar, me norma ligjore afatgjata, kusht i domosdoshėm pėr veprimtarinė e rregullt bankare dhe pėr zhvillimin e hovshėm tė kreditit. Ndryshe nga shumica e vendeve mesdhetare, nga mungesa e njė shteti tė stabilizuar, Shqipėria nuk pati asnjė monedhė me prestigj kombėtar. Veē kėsaj, nė vendet Evropiane u kalua pėr sa i pėrket kreditit nga veprimtaria private nė institucionet publike. Nė viset Shqiptare pėr mungesė tė shtetit tė stabilizuar, veprimtaria e kreditit mbeti ende nė duart e pronarėve privatė tė parasė. Kur nė fund tė shekullit XIV, proceset politike nė Shqipėri - konfliktet e brendshme midis zotėrimeve dhe principatave tė ndryshme feudale - po shpinin nė shkrirjen e tyre nė njė shtet tė vetėm shqiptar me njė pushtet politik tė pėrqendruar - mbi Shqipėrinė u dyndėn invazorėt osmanė, tė cilėt e ndėrprenė kėtė proces. Me ndėrprerjen e kėtij procesi dhe me pasojat negative qė solli regjimi feudal ushtarak osman, distanca nga pikėpamja social-ekonomike midis Shqipėrisė dhe vendeve Evropiane u rrit edhe mė tepėr. Me invazionin osman nė Shqipėri mori fund edhe prerja e monedhave nga komunat qytetare shqiptare. Megjithatė, kontaktet e viseve Shqiptare me Evropėn perėndimore, kryesisht me Gadishullin Italik, sidomos me qytetet e Adriatikut, nuk u ndėrprenė. Vendin kryesor nė shkėmbimet me to e zuri dukati venedikas, i cili siē u tha, ishte i barabartė pėr nga vlera me dukatin papal, xhenovez dhe raguzan. Pas tij u pėrdor dhe reali aragonez i Napolit, perperi i anzhuinėve dhe fiorini i Firenzes, po ca mė tepėr denarius grossus, i cili u pėrhap gjerėsisht nė viset e sunduara mė parė nga Perandoria Bizantine. Disa nga kėto monedha, sidomos ato prej ari, nga pėrdorimi i tyre i gjatė, lanė aq gjurmė nė Shqipėri, sa emrat e tyre hynė nė fondin e gjuhės shqipe. Kėshtu p.sh. dukati venedikas (lat. ducatus, it. ducato), monedha me prestigjin mė tė madh tė kohės sė vet, pėr hir tė vlerės dhe bukurisė ka hyrė edhe nė folklorin shqiptar (njihet kėnga popullore shkodrane: "Si dukat i vogėl je / eja gocė tė rrish me ne", etj,etj.). Edhe monedha prej ari e Firences, fiorino, latinisht florinus, e prerė nga familja dinastike fiorentine dei Medici, e cila u quajt fiorino (lulėzė), nga qė nė njė faqe tė saj paraqiste njė lule (zambakun), stemė e familjes dei Medici, hyri nė gjuhėn shqipe, siē vė nė dukje Eqrem Ēabej, jo vetėm si emri i monedhės, por edhe si emri i metalit, pra i arit. Prej saj nė gjuhėn shqipe floriri u bė sinonim i arit. Edhe emri i monedhės denarius grossus, ka lėnė gjurmė nė gjuhėn shqipe, me ndryshim se mbijetoi vetėm pjesa e dytė "grossus", nė shqip grosh, monedhė e vogėl (te turqit kurrush), pra me vlerė shumė mė tė vogėl sesa grossus-i venedikas. Me kthesėn qė ndodhi nė Shqipėri nė nėntorin e vitit 1443, e cila solli si pasojė mėkėmbjen e njė shteti shqiptar tė pavarur nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, parimisht u duk sikur u krijuan kushtet pėr normalizimin e jetės politike, ekonomike, shoqėrore tė vendit. Por, nė praktikė ndodhi ndryshe. Kjo pėr dy arsye. E para, se shteti shqiptar i Skėnderbeut e kaloi gjithė ekzistencėn e vet nė luftė tė armatosur kundėr invazorėve osmanė dhe se periudhat midis fushatave ushtarake nuk qenė paqėsore, por paranteza armėpushimi. E dyta, se shteti shqiptar i Skėnderbeut u privua nga qytetet mė tė lulėzuara tė vendit, tė cilat ndodheshin nėn sundimin e Republikės sė Venedikut. Nė kėto rrethana, veprimtarinė shtetėrore financiare Gjergj Kastrioti e ushtroi nėpėrmjet institucioneve bankare qė ndodheshin jashtė kufijve tė shtetit tė vet.
Nė bazė tė dokumenteve tė shek. XV, Skėnderbeu kreu veprime financiare kryesisht me katėr shtete: me Republikėn e Venedikut, Shtetin Papal, Mbretėrinė e Napolit dhe Republikėn e Raguzės. Me tre prej tyre, veprimet financiare kryheshin me dukate ari, tė cilat tashmė kishin njė vlerė tė barabartė, kurse me Mbretėrinė e Napolit me realin aragonez. Ai pati nė raste tė veēanta marrėdhėnie financiare edhe me sulltanin osman. P.sh., kur ia kthente sovranit turk ushtarėt e zėnė rob gjatė luftimeve ai arkėtonte prej tij edhe shuma tė konsiderueshme tė hollash, tė cilat zakonisht paguheshin me dukatin venedikas. Mund tė thuhet pra, se shteti shqiptar nėn udhėheqjen e Skėnderbeut nė fushėn e marrėdhėnieve financiare, adoptoi sistemin monetar tė Republikės sė Venedikut, i cili pėrfaqėsohej kryesisht nga dukati11. Gjithnjė sipas dokumentacionit arkivor, nė disa raste marrėdhėniet financiare tė Skėnderbeut me shtetet e huaja kryheshin me para nė dorė, tė cilat i merrte nė dorėzim "trezorieri" (kryearkėtari), qė shėrbente pranė Heroit si "ministėr" i Financave tė Shtetit. Kėshtu pėr shembull ndodhi nė muajt e parė tė vitit 1467, gjatė vizitės qė Skėnderbeu kreu nė Romė. Nė takimin qė ai pati mė 13 shkurt 1467 me papėn Pali II, ati i shenjtė i dha Heroit shqiptar njė "urdhėr-pagesė" (assignatione), drejtuar mbretit tė Napolit, qė ky t'i paguante Skėnderbeut nga shuma e mbledhur pėr Kryqėzatėn 7500 dukate. Kur papa u informua se mbreti napoletan nuk dispononte asnjė kacidhe nė fondin pėr Kryqėzatėn, i dha Skėnderbeut nga arka e tij sipas raportit tė dy ambasadorėve milanezė, nė Romė, pranė Shtetit Papal, L. da pesaro dhe A. de Rubers, drejtuar dukeshės sė Milanit, po atė vit 2300 dukatė, kurse sipas Dhimitėr Frangut, kryearkėtarit tė Skėnderbeut, i cili mori tė hollat nė dorėzim, 3000 dukatė. Skėnderbeu si kryetar i shtetit kishte dhe llogari bankare jashtė vendit. Hė pėr hė ne kemi tė dokumentuar vetėm llogarinė qė mbante nė komunėn e Raguzės, e cila kryente edhe shėrbimin publik bankar tė republikės. Marrėdhėniet financiare me Raguzėn u diktuan nga dy arsye: nga marrėdhėniet tregtare tashmė shekullore tė qyteteve dhe fisnikėve shqiptarė me tė dhe nga lehtėsirat e komunikimit detar me tė. Ne kemi disa dokumente, natyrisht tė pakta, tė cilat ndriēojnė praktikėn e veprimeve bankare qė kryente Skėnderbeu me bankėn e Raguzės. Sipas kėtyre dokumenteve, Skėnderbeu kishte nė bankėn e Komunės sė Raguzės njė "llogari rrjedhėse" siē quhet sot, tė ēelur me emrin e vet. Nė tė njėjtėn kohė, ai kishte dhe siē u tha, njė kryearkėtar (pėrgjegjėsin e thesarit), i cili mbante llogari mbi tė ardhurat dhe shpenzimet e shtetit. Pėrgjegjėsi i parė i thesarit qė ne dimė ishte Andrea Suma, njė prelat shkodran, nga familja e vjetėr shkodrane e Sumajve.
Akti i parė financiar qė ne njohim, i dalė nga dora e Skėnderbeut, i takon vitit 1452. Atė vit, Skėnderbeu mori njoftim nga Roma se nė bazė tė urdhrit tė papės Nikolla V ishin mbledhur nė Dalmaci si ndihmė pėr Shqipėrinė nga fushata papale e Kryqėzatės njė sasi e konsiderueshme dukatėsh. Ndihma do t'i dorėzohej pėrfaqėsuesit tė kapedanit Shqiptar nė Raguzė. Pėr tė tėrhequr tė hollat, Skėnderbeu autorizoi pėrgjegjėsin e thesarit. Sipas praktikės mesjetare prokura duhej legalizuar para njė noteri tė pajisur me licencė. Tė tillė noterė kishte nė Durrės, Shkodėr, Lezhė e Ulqin. Nuk dihet pėr ē'arsye Skėnderbeu preferoi Lezhėn. Ai u paraqit mė 18 shkurt 1452 te noteri i Lezhės, Mikel de Nikolai dhe siē thuhet nė dokumentin pėrkatės njė noter me autoritet publik tė pėrgjithshėm dhe tani kancelar i Lezhės. Pėrpara tij Skėnderbeu deklaroi se, ngarkonte me prokurė tė rregullt peshkopin e gjithė Arbėrisė, Andrea Suma pėr tė marrė nė dorėzim nė Raguzė shumat e mbledhura nga kisha nė favor tė luftės qė zhvillohej nė Shqipėri. Nė bazė tė kėsaj prokure, peshkopi Andrea Suma tėrhoqi nė Raguzė nga pėrfaqėsuesit e papės, mė 18 mars 1452 shumėn prej 4893 dukatė ari, tė cilat duket se ai i depozitoi nė llogarinė rrjedhėse qė kishte Skėnderbeu nė Bankėn e Komunės sė Raguzės. Nė kėtė proces-verbal pėrmendet dhe prokura e lėshuar nga noteri i Lezhės, mė 18 shkurt 1452. Si veprim i parė financiar i Heroit qė ne njohim, procesverbali i shkruar latinisht vlen tė riprodhohet nė pėrkthimin shqip:
"Nė prani tė Niksa de Giue, zoti Marku i zotit Nikollė Salomoni, mjeshtri Gjon Matia, mjek ciroik rrogėtar nga komuna e Raguzės, Fortė Antoni nga Kursola, Luk de Florentina, Filip de Arimino, Karluē Aluizi nga Manfredonia, duke pasur dėshmitarė e tė pranishėm tė thirrur e tė pyetur pėr kėtė gjė edhe tė tjerė, aty i pėrmenduri nė Krishtin at zoti Andrea Suma, Peshkop prokurator shumė i denjė i tė gjithė Arbėrisė, pėr hir tė zotit e tė selisė apostolike, e prokurator nė emėr tė, tė madhėrishmit e tė tė shkėlqyerit zot Gjergj Kastrioti i quajtur Skėnderbe, i pajisur me mandat tė posaēėm, sikur del nga prokura shkruar me shkresė publike dhe shpallur nga dora e burrit tė urtė Mikel de Nikolai, i noterit me autoritet publik tė pėrgjithshėm e tani kancelar i Lezhės, nė mijėvjeēarin dhe nė indikacionin e tanishėm dita e saktė mė 18 shkurt, dhe duke qenė i rekomanduar me anė tė letrės sė zotit kapiten tė Lezhės, tė nėnshkruar me kėtė shkresė, me vulėn autentike tė qeverisė sė Shėn Markut, qė bėjnė dėshmi pėr ligjshmėrinė e noterit e tė kancelarit tė mbi thėnė, siē shihet e lexohet nga unė, noteri i nėnshkruar, dėshmoi dhe tregoi i kėnaqur se, po merrte nė dorėzim nė emėr tė prokuratorit tė sipėrpėrmendur nė emėr tė tij pranonte se, i janė dhėnė gjithsej njė nga njė tė numėruara me dorė nga tė nderuarit etėr nė Krishtin, zotėrinjtė Bonino de Tolentis, Vikar i shumė tė pėrnderuarit zotit Jakob, kryepeshkop raguzian dhe nga mjeshtėr Gjon Gazulli, tagrambledhės e mbikėqyrės tė dėrguar nga selia apostolike e zbatues tė letrės apostolike tė dhėna e tė lejuara pėr Jubilenė e Shenjtė. Kėta kanė derdhur e kanė dorėzuar dukata, moneta, rauba, perpera 4893, sa i pėrkasin Skėnderbeut si tė holla tė tij, duke nxjerrė domosdo shpenzimet e bėra pėr shpėrblimin e plotė tė ndėrmjetėsisė sė tij; dhe kėtė shumė duhet ta marrė nė bazė tė koncesionit tė bėrė nga selia apostolike, nga tė gjitha dhuratat e kontributet e para tė mbledhura, tė nxjerra, tė marra - me rastin e Jubileut sipas bulave apostolike qė kanė ardhur pėr kėtė qėllim, tė dhėna nė vitin e zotit 1451, 18 prill, viti i pestė i pontifikatit tė Zotit tonė tė Shenjtė Papa Nikolla V. Pėr kėtė arsye, ai zoti Peshkop, me cilėsinė e tij si prokurator, si mė sipėr i bėri zotėri Vikarit e zotėri mjeshtrit Johan, tragrambledhės, mbikėqyrės dhe zbatues tė shkresave tė sipėrthėna, pėrfundimin e detyrės, lehtėsimin, qetėsimin, zgjidhjen dhe paktin nė bazė tė tė cilit ai nuk do tė kėrkojė nga ndėrmjetėsia e bėrė me rastin e Jubileut dhe tė ardhurat e bėra me atė rast, tė nxjerra nga tė gjithė e nga secili, tė mbajtura prej tyre nė atė periudhė kohe. Gjithashtu heq dorė nga ēdo e drejtė ose veprim dhe i zgjidh e i liron ata zotėrinj tagrambledhės, ekzaktor e zbatues tė bulave apostolike nga tė gjitha e nga ēdo detyrim tjetėr qė mund tė kėrkohet nga tė sipėrthėnėt. Dhe u siguron me cilėsinė e tij si prokurator, se as ai e asnjė prokurator tjetėr i zotit Skėnderbe, as trashėgimtarėt e pasardhėsit e tij nuk do tė kėrkojnė mė tepėr, nuk do tė lypin nga ata tagrambledhės, ekzekutor sė bashku ose nga secili prej tyre dhe kurrė kundėr tyre nuk do tė ngrihet ēėshtja qė u tha mė sipėr. Ēdo gjė qė u shkrua do tė forcohet me firmė dhe do tė ratifikohet me mirėnjohje duke rinovuar ēdo ligj, statut e tė drejtė ndihme tė pėrgjithshme nė rast se del ndonjė kontradiktė nė tė ardhmen. Kjo letėr tė mos hapet pa dėshmitarė".
Vijmė pastaj te disa akte tė cilat vėrtetojnė veprimet financiare tė Skėnderbeut, pėr tėrheqje shumash tė ndryshme dukatesh nga llogaria qė ai kishte nė Komunėn e Raguzės.
Njė autorizim dhėnė nga Skėnderbeu, ambasadorėve tė tij tė posaēėm Pal Gazulli e Theodor Jafeti, pėr tė tėrhequr nga llogaria e tij nė Komunėn e Raguzės 100 libra argjendi. Akti mban datėn 25 shtator 145314. Me interes tė veēantė janė tre urdhėr-pagesa tė Skėnderbeut, lėshuar tė tria nė emėr tė dy personave tė njėjtė drejtuar komunės apo Bankės publike tė Raguzės, pėr tė tėrhequr shuma tė ndryshme nga llogaria qė ai kishte nė atė bankė.
E para mban datėn 2 prill 1459, lėshuar nė emėr tė ambasadorėve tė vet Pal Gazulli dhe njė farė Rajani. Nė urdhėr-pagesė, shkruar sllavisht, e cila ėshtė e pajisur me vulėn unazore tė Skėnderbeut, thuhet:
"Nė emėr tė Atit dhe tė Birit dhe tė Shpirtit tė Shenjėt, Amen. Unė, zoti Gjergj Kastrioti i quajtur Skėnderbe, i bėj tė ditur kujtdo qė t'i bjerė nė dorė dhe t'i paraqitet kjo diplomė publike dhe e vulosur me vulėn e unazės sime tė besuar nė mes nesh dhe Dubrovnikut (Raguzės - K.F.), nė lidhje me marrėdhėniet tona, tė cilat nė komunėn e Dubrovnikut i paraqet pėrfaqėsuesi ynė Rajani dhe zoti Pal Gazulli, se sipas urdhrit tonė morėm nga princi i ndershėm Ninaz Vukosaliqi, me letrėn tonė dėshmuese, 500 dukatė ari. Ndėrsa pėr besim mė tė madh, unė djaku Ninaz me dorėn time e shkrova nė Dubrovnik, sipas urdhrit tė zotit tim Skėnderbeut".
Nė shpinė tė urdhėr-pagesės nėpunėsi i bankės ka vėnė nė italisht shėnimin se kur ėshtė kryer veprimi financiar. Aty thuhet: "Kryer mė 2 prill 1459. Zoti Skėnderbe me anėn e kancelarit tė tij Ninaz pranon se, ka pasur dhe ka tėrhequr nga Komuna e Raguzės nga llogaria e tij (fjalė e palexueshme), dhe zoti Pal Gazulli sipas prokurės sė noterisė sė Raguzės si dhe vėrtetimin e lėshuar nga dora e tė lartpėrmendurit Rajan gjithsej 500 dukatė".
Njė urdhėr-pagesė tjetėr e Skėnderbeut, pajisur gjithashtu me vulėn unazore tė Heroit, mban datėn 13 qershor 1459. Edhe me kėtė urdhėr-pagesė autorizohen Pal Gazulli dhe qytetari Rajan, qė tė tėrheqin nga Komuna e Raguzės 900 dukatė. Nė shpinė tė urdhėr-pagesės thuhet: "U shkrua nė verėn e lindjes sė Krishtit 13 qershor 1458. Dėftesė e zotit Skėnderbe me tė cilėn vėrtetohet se ka pasur dhe ka tėrhequr me anėn e kancelarit Ninaz 900 dukatė, nxjerrė nga depozita e tij prej 2400 dukatesh, depozituar nė komunėn e Raguzės nga Ēelniku Rajan dhe Pal Gazulli, sipas vėrtetimit tė noterit Illieziam, pėr llogari tė kėrkesės sė bėrė nga dora e tė lartpėrmendurve Rajan dhe Pal nė njė fletė".
Njė tjetėr urdhėr-pagesė, pothuajse e njėjtė me dy tė parat, e pajisur gjithashtu me vulėn unazore tė Heroit, lėshuar mė 14 qershor 1459, autorizon dy pėrfaqėsuesit e mėparshėm (P. Gazulli dhe Rajani), pėr tėrheqjen nga banka e Raguzės tė 1000 dukateve. Nė pjesėn e fundit tė urdhėr-pagesės thuhet: "...sipas urdhrit tonė, morėm nga princi i ndershėm, vlastela i Komunės sė Dubrovnikut nėpėrmjet djakut tonė Ninaz Vukasaliqit, 1000 dukatė ari tė mbetura mė parė dhe mė tepėr nuk mbetėn nė depozitėn tonė si dhe nė ndonjė vend tjetėr nė Komunėn e Dubrovnikut, pėrveē dashurisė dhe meritave. Pėr besim mė tė plotė, unė djaku Ninaz, me dorėn time e shkrova kėtė diplomė sipas urdhrit tė zotit tim Skėnderbe".
Nė shpinė tė dokumentit ėshtė shėnuar: "U shkrua pas lindjes sė Krishtit, mė 13 qershor 1459. Dėftesė e zotit Skėnderbe, me tė cilėn vėrteton se, ka tėrhequr me anėn e kancelarit Ninaz 1000 dukatė (e palexueshme)".
Sikurse del nga vetė urdhėr-pagesa e Skėnderbeut, me kėtė tėrheqje nė llogarinė e heroit nė Raguzė nuk mbeti asnjė dukat, si rrjedhim kjo llogari e tij u konsiderua e mbyllur.
Kohėt e fundit ėshtė zbuluar ekzistenca e njė monedhe shqiptare e shek. XV, me njė vlerė historike tė rrallė. Nė nėntokėn e Krujės, kryeqytetit tė shtetit shqiptar tė pavarur tė Skėnderbeut, krahas monedhave tė huaja (venedikase, raguzine, anzhuine, etj.), arkeologu Gjergj Frashėri ka ndeshur nė njė monedhė tė prerė gjatė sundimit tė Gjergj Kastrioti Skėnderbeut. Ka afėrsi me realin napolitan. Ky real krutan, zbuluar nė truallin e kalasė sė Krujės, deri sot ėshtė i panjohur, pra i paregjistruar nė katalogėt e monedhave mesjetare. Ai paraqet nė njėrėn anė shqiponjėn, nė anėn tjetėr dekoracione.http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=110737

fegi
03-02-2012, 08:17
Ne kete punime dokumetohet qe Tribalet sikur nje populle ma i njohur ne Balkane ne shek Vi-III pes,kane prere monedha,se pari ne Damastion.
Ka shume kohe nga studiusit,nga arkeologet po ashtu edhe nga historianet,ekziston problem i hapur,per populline njohur me emrin Tribale,te cilet ne kohen e bronzite dhe ne antike kane banuar ne Balkanin qendror dhe teritorin e sotum te serbise dhe ne veriperendime te Bullgarise, dhe per ta ka shume shenime historike nga greke nga koha e shek.V gjeri I pes.dhe me vone esht folur per nje populle te forte ushtarake,me punimet e tyr te arit dhe argjendi me kvalitet te qmuare dhe punimet e varreve te udhheqve te tyre kane mbetur nje kultur e larte tribale

-Monedha Tribale imitim(grupit serb)(frushka Gora e panjohur)e shek.III-II pes

fegi
03-02-2012, 08:19
Rezultat arkeologjike tregoin qe kane banuar ne bosnen verilindore,dhe gjithe er ajoni e danubit serb,koplet moraven,Maqve dhe Kolubaren,lindje dhe juge te serbise,gjeri ne shkup,rajonine Kosoves,gjithe veriperendimin dhe verilidje te Bugarise dhe Olteniji ne Rumani.Thraket formuar shtetin e forte me krye
mbretin Halesom dhe Sirmom.Tribalet ne vitin 429 e kane mposht Odrizen dhe mbretin e tyre Sitalka ushtria e tyre ka numruar gjeri 150.000 njerze.
Dhe nga humbja trishtushme Sitalku vdes.
Gjysme shekulli me vone,ne vitin 376,Tribalet kane fillur luften kunder qytetit Abdera te cilin e kan ndare teritorin thraket,sot eshte e qarte se nje pjes e Tribale ishte nen Odrizma,nga kriza per ushqime e popullit,kan shkuar gjeri ne qytetin Abdera per ushqim,ushtria e Tribale ka numruar 30.000 njerze.ushtria e Abders ka mbytur mbi 2000 ushtar.Tribalet perseri kane sulmuar Abderen dhe thraket jan kthyr kunder grekve.kur pritet te bie Abdera arriti ndihma nga Habrian me ushtrine nga Athina,Luften kunder Abderse e udhheqi mbreti tribale Hales.Megjithat lufta kunder Abders zgjati 10 vite,nuke esht e vertet qe kaqen krize buke ,por rajon ku kan banuar tribalet esht nje rajon qe esht suzam fare e begatshme.
-monedha tribale

fegi
03-02-2012, 08:22
Ekziston indikacioni qe kane bere aleance me Dardanet,Paeonet,me disa fise thrake dhe meqytetin greke Maoronejem,perveq ksaje mbreti thrake Kotis eshte mbajtur neutral dhe jepe mesime pervoje Odriza.
Tribalet me forcen e tyre jan frekuentu sulmet ne Maqidonin.Filip i Mqidonis ka luftu kunder tyre ne vitin 344 pes.Kur i mujti Skitet,gjate nje beteje me tribalet Filip qe rende plague ne kofshe.
Fillimi i renjes se shtetit te TRibalve filloi nga koha mbretit Sirma dhe teke humbja nga ana e Aleksandrit te Madhe 335 pes.
-imitim Tetradrahme Filipa II (Zemun) plaga tribale e shek III pes

fegi
03-02-2012, 08:24
Si e veqante ne pergjithsi nga kulturaetnike tribale nga ndikimi sibioz apo bashjetesa e re nga ndara e pare e Peonve dhe pase te Dardave ku kane banuar ne rajonin e Maqidonise sotme,Kosovedhe nga rjedha e lumit e eperme e vardar,sipase mendimit te Crejoviq nga ndarja prodardane e bashksis kultures neolite ka ardhe rrethe viteve 3.500 pes.nga ndikimi i te huajve rrethe viteve 1.200 (kultura fushave te urnave)me vone rrethe vitee 750 pes.(nga kultura Besarabi)dhe me ne funde nga ndikim efekt helenizimi nga maqidonia ne shek V pes.
Nga kultura e perbashket te hapsires e perfshire Tribalet,Mezi,Dardanet dhe Paeonet,nga deglaratat ekzistimi te gjuhes dako-mizijane nga eshte gjuha Tribale e Dardane,sipase Georgijevit,me vone pra esht fotografia e kjarte,sa jemi te zbulimi te kjart te ni perfundime Boshnakovit per etnomin Tribal do te thot ”tribretri” dhe me kete emer fshifet karakteri shtetit te organizuar,Tribali me te vertet jane organizuar me nje shtet me tri gjuhe,dhe nje familje e perbashket etnike nga nje poulle nga nje berthame nuka dyshime nga tri mbretnit Tribale: Sigini,Mezi dhe Dardanet.Ata nuka dyshime,shume te fisi me panonet dhe Maqidonet ne jug.
Studiusit bullgar para se gjithash ribalet i fusin si Thrake a te tjeret si Dake.
Sipase mendimit te Garshaninit jane grupe te perbashket te popujve Tribalet,Dardanet,Mezet,Sigini
Getet dhe Daket duke te jet nje kultur e grupit Dako-mizijane te cilet u quajten THrake verior dhe perket arsye jane te vjetrit e ballkani
Me lidhje me temen si pjese apo noftim qe tribal ka pase ne helade ne Greq ne juge.
-Tetradrahme plag Tribale te imitimit Aleksandrit te Madhe (Jabukovac lindje te serbise)

fegi
03-02-2012, 08:26
Monedha Tribale imitime te tetradrahm Larisa dhe Maqidonis e shekIII-II pes(Jabukovac lindje te serbise)

fegi
03-02-2012, 08:29
Monedhe Tribale me imitime te tetradrame te Maqidonis(Banat)shek.III-II pes

fegi
03-02-2012, 08:38
-Monedhe tribale imitim tetradrahm te Tasosa,e viteve168-148 pes.
-Monedhe tribale imitim tetradrahme maqidonise(tipit Sremit)shek.II pes

fegi
03-02-2012, 08:44
-Monedhė e studim i botuar nga M. Zeqo, "Figura e Gjarpėrit Kadmik nė bashet e anijeve ilire". Vini re edhe cfurkun, ku njė triton e njė cfurk tė Poseidonit nė ujrat e murin ku kthen Drinasa, nė Shkodėr e ka zbuluar e fotografuar vetė M. Zeqo… Figura duket si njė femėr sirenė.

-Monedhė argjendi e gjetur nė Shkodėr. Krahasoni sirenėn e detit me sirenėn te
monedha e botuar nga M. Zeqo

fegi
03-02-2012, 08:46
Monedhė e Aleksandrit Mollos, rreth 360-340 p.e.r. e krahasueshme me motivet e figurimet e mėsipėrme

fegi
03-02-2012, 08:51
Kodri (Κ?δρος), medalion i shek IV p.e.r. *Cit, sipas P. Grimal, "Enclopedia dei Miti", bot. 1990, f 138.

fegi
03-02-2012, 08:54
Enė, kyliks i shek V p.e.r., ndodhet nė Muzeun e Bolonjės. Pjesa e pikturės i takon njė piktori athinas tė shek V p.e.r., me tė njejtin emėrtim Kodros. Kodri ΚΟΔΡΟΣ, si themeluesi e bazileusi i parė i Athinės, duke diskutuar me njė bashkbisedues. Vini re: Kimer

fegi
03-02-2012, 09:13
Sipase shume studiusve Maqidonasit e lashte ishin nje perzierje Iliro-thrake e greke
Ky medalion (monedhe)e lashte eshte e rritur me imazhin e Aleksandrit te Madhe (Maqedonase) nga shekullit IV pes.ishte i biri te mbretit te Maqedonise Filipit II dhe Princeshese iliro-epirotes Olimpia. Behet sundimtari i Maqedonise qe ne moshen 20 vjeē, a qe nga viti 324.pes.Ka filluar luftrate te pushtoi Azine.Pushtoje gjithe boten ne ate kohe qe ishte e njohur.Dhe vdiqe ne vitin 323pes.
Ne funde te shekullit IV u hape nje kapitull i ri monedhave geke,dhe pushtimet e Filipit dhe Aleksandrit te Maqidonise ne lindje,perfundoje epoken e pavarsise se shume qyteteve - shteteve greke.Territoret e medha u sollen ne administrimin e nje autoriteti te vetem, edhe pse perandoria ishte ndare e krijuar pas vdekjes se Aleksandrit, tri rajone(zona) kryesore, ato ishine te kontrolluara nga shtepia mbreterore: Antigonite ne Maqedoni, Seleukidit e Ptolomejeve ne Siri dhe ne Egjipte.

Ne ket pikepamje, Alexanderit ne ket monedhe briret e dashit mbi veshe perfaqeson si "djali i Amonit " ai i cili (duke perdorur gjuhen e astrologjise lashte) dhe fundin e epokes se dashit.
Parimi i pathyeshmerise gjendet nė thelbin e hyjnis Zeus-Amonit - forca e deshira e cila esht mbi te gjitha mbi ēdo gje,e cila i thene te gjitha pengesat, ne qofte se ajo eshte e paster dhe shpirtrore.

fegi
04-02-2012, 13:24
Film dokumentar i financuar nga “British Council” dhe Banka Botėrore:
Nė Durrės u shfaq filmi dokumentar “Qyteti i qytetarėve, buxheti i qytetarėve”, realizim i shoqatės “Art-link”, njė projekt i fituar me konkurrencė, nė kuadėr tė "Panairit tė ideve krijuese", shpallur para disa muajsh nga “British Council” dhe mbėshtetur nga Banka Botėrore.
Dokumentari, duke pėrdorur si sfond traditėn e hershme mijėravjeccare tė menaxhimit dhe tė krijimit tė vlerave historike, nė thelb pėrcolli mesazhe qė lidhen me problematikėn aktuale tė ushtrimit tė demokracisė dhe tė pushtetit nė raport me interesat e qytetarėve.
Dokumentari u dha si premierė nė qendrėn kulturore “Aleksandėr Moisiu”, Durrės, nė praninė e pėrfaqėsuesve tė subjekteve realizues e mundėsues, si edhe qytetarėve durrsakė. Nė kėtė event ishte i pranishėm edhe ambasadori i Mbretėrisė sė Danimarkės, vend qė mban edhe presidencėn e Bashkimit Evropian aktualisht, z. Karsten Jensen, si edhe kryetari i bashkisė Vangjush Dako, tė cilėt pėrgėzuan autorėt pėr kėtė dokumentar tė vlefshėm.
Pėrmes imazheve tė zbuluara pėr herė tė parė pėr publikun, si ajo e njė monedhe tė lashtė ku nė njėrėn anė ėshtė emri “Durrachion” dhė nė anė tjetėr “Europa” e qė dėshmojnė identitetin evropian tė qytetit, si edhe intervistave me banorė, filmi “provokonte”sedrėn qytetare pėr pjesėmarrje nė ushtrimin e pushtetit dhe demokracisė nė kuptimin e mirėfilltė tė kėtij termi edhe pėrmes mekanizmave tė tillė si referendumet lokale pėr pėrdorimin e buxhetit apo vlerėsimin pėr tė zgjedhurit. Ambasadori danez nė njė prononcim pėr median tha se nisma tė tilla mund tė rekuperojnė defektet e partive politike nė ushtrimin e pushtetit, duke bėrė realitet tė drejtėn e qytetarėve pėr tė ndėrhyrė nė proces dhe nė vazhdimėsi nė menaxhimin e interesave publike dhe jo ta quajnė tė mbaruar detyrėn me hedhjen e votės. Sipas tij, ka njė shporpocion shqetėsues nė Shqipėri mes respektimit tė interesave private dhe interesave publike, nė favor tė interesave private, parciale, nė dėm tė interesave publike.

Nuk ėshtė e rastit qė autorėt e filmit apo sponsorizuesit e tij kanė zgjedhur Durrėsi si rast domethėnės. Mund tė zgjidhnin edhe Burrelin, edhe Korēėn edhe Vlorėn apo Fierin dhe paradoksi do tė ishte po i njėjtė. E pėrkthyer nė mesazhin qė pėrcjell dokumentari filmi mund tė kishte edhe titullin: buxhet i pushtetarėve apo i qytetarėve. Durrėsi pėr kėtė dokumentar ėshtė vetėm njė shkas. Problemi ėshtė i gjithė Shqipėrisė. Nė fjalorin politik tė Shqipėrisė nuk ekziston ende idioma "buxhetim me pjesėmarrje", njė term modern i programit tė Sfidės sė Mijėvjeēarit tė OKB, ēelės i projekteve tė Europės sė sotme.
Sipas intervistave me qytetarėt, konstatohet njė raport krejt i shtrembėruar qė ekziston nė Shqipėri mes qytetarėve dhe tė zgjedhurve apo tė mandatuarėve pėr tė qeverisur. Disa bashki apo komuna prej dy vjetėsh, pėr shkak tė devijimit tė vullnetittė zgjedhesve apo interesave tė ngushta partiake gjenden nė kushtet e njė problemi tė ndėrlikuar: pamundėsia e pėrdorimit tė buxhetit . Shumica qė zgjedh kėshillin bashkiak dhe kryetarin pas riorganizimeve pas ccdo rifomatimi tė pushtetit qendror, bllokon pėrdorimin e buxhetit (tė krijuar prej tė taksave tė qytetarėve, biznesit lokal apo donacioneve nga buxheti qendror). Pėr shkak se raportet shumicė-pakicė lėvizin dhe duke krijuar shumicėn bllokuese paralelisht me rreshtimet nė qeverisjen qendrore ka bėrė qė tė vonohet zbatimi i buxhetit apo realizimi i projekteve lokale.
Producent i filmit dokumentar ėshtė Alban Ramohitaj, skenari Monika Stafa, regjia Denada Beqiri.

linku.http://www.google.se/url?sa=t&rct=j&...o1_kHG9T6Ecgww
-Emri i plote Dyrrachion ne nje monedhe antike-Durrachion & Europa

fegi
10-02-2012, 07:15
Monedha te fisit Deron-i ne Paeoni
mese 25 monedha argjendi jane gjetur ne Vranje
njera nga monedhat shifet nje kalorse mbi kale dhe nje shtaze e vogel(dhelper ose qene)ne anen tjeter gjindet emri Aleksander
Monedhė, e cila ndryshonte nga tė tjerėt, nė sajė tė mbishkrim nė tė kundėrt ėshtė shumė mė e lehtė te indetifikohet si monedhe e Alexander I (495-452 pes), sundimtari i Maqedonisė sė lashtė.
Rreth fisit Deron din shumė pak. Ekspertėt qė merren me kėto ēėshtje kanė mendime kontradiktore mbi pėrkatėsinė etnike dhe territorin qė ata kane banuara
Per keto monedha shumė pak jane pajtimit - se kėto para u riformuar nė fund tė shek.VI dhe fillimin e shekullit V pes. Nėse marrim parasysh faktin se para , nė pėrgjithėsi, sė pari u shfaq nė gjysmėn e parė tė shek shtatė nė Lidia, dhe disa qytete Jon, atėherė monedhat e fisit Deron kėto para i pėrkasin monedhės mė tė vjetra nė botė.Perendia e sherimit te Maqidonasit ishte Daron.
Mendimet rrethe prejardhjes se Fist Deron Derrones (ΔΕΡΡΟΝΙΚΟΝ) ne Paeoni
specialist Greke thojne jane maqidonas te lashte.
Bugaret thojne jane fise Thrake
Me gjersisht Linku.http://www.sgi.co.rs/html/004/00412.html

http://img46.imageshack.us/img46/8313/deroni6789.jpg

fegi
10-02-2012, 07:22
Ēfarė pėshpėritin monedhat e vjetra nėpėr trojet bullgare

Me 40 000 monumentet e saj arkeologjike Bullgaria ėshtė ndėr vendet mė tė pasura me trashėgimi tė vlefshme kulturore nė Evropė, pohon studimi i UNESCO-s, i bėrė gjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė kaluar. Qė atėherė thellėsitė e tokės vazhdojnė tė na befasojnė me zbulime tė reja.

Le tė rikujtojmė se nė trojet bullgare ėshtė zbuluar ari i pėrpunuar mė i vjetėr nė botė – nė nekropolin e Varnės nga mijėvjeēari i pestė para Krishtit. Prapė nė Bullgari arkeologėt gjetėn thesaret mė tė pasura tė enėve tė arta tė pėrpunuara nga trakėt – fiset mė tė hershme qė kanė populluar tokat tona. Nė territorin tonė ėshtė gjetur dhe thesari mė i madh prej monedhash – thesari i Devnjės. Pėr shkak tė gjendjes sė tyre specifike nė udhėkryqin midis Evropės dhe Azisė, trojet bullgare janė shumė tė pasura me monedha tė lashta jo vetėm si sasi, por gjithashtu si shumėllojshmėri e prejardhjes dhe epokave, gjatė tė cilave janė krijuar. Kėtė e tregoi pėr Radio Bullgarinė Nikolaj Markov, doktor i shkencave historike dhe bashkėpunėtor nė Muzeun Kombėtar tė Historisė. Nga ai mėsuam se monedhat mė tė hershme qė janė zbuluar nė trojet tona datohen gjysmė shekull pas fillimit tė prerjes sė monedhave nė botė, djepi i sė cilės konsiderohet Lidia e lashtė, sot nė Turqinė lindore. Nga monedhat, nga pėrbėrja e tyre dhe imazhet mbi to mėsojmė shumė pėr marrėdhėniet ekonomike dhe sociale nė shoqėri tė ndryshme historike. Monedhat e para janė bėrė nga aliazhi i natyrshėm i arit dhe argjendit. Dy metalet fisnike u bėnė baza e prerjes sė monedhave. “Nė Bullgari nuk janė gjetur monedha nga epoka mė e hershme e prerjes sė monedhave nė Lidi, por janė gjetur disa monedha nga fillimi i shekullit VI para Krishtit” – saktėson dr. Markov.

Nė trojet tona gjenden shumė monedha trake. Mbi to janė pikturuar portretet e mbretėrve tė epokės pėrkatėse. “Monedhat trake japin mundėsi tė shohim portrete reale, thotė dr. Markov. – Mbi monedhat e atėhershme greke nuk ka portrete. Shkaku ėshtė vendi i veēantė i mbretėrve trakė nė shoqėri. Nė fakt mbreti ishte njė qenie nė kufirin midis hyjnive dhe njerėzve. Ai ishte gjysmė hyjni. Ndoshta ky ėshtė shkaku qė mbi dhjetėra emisione monedhash tė shfaqen portretet e mbretėrve trakė.”

Nga monedhat mėsojmė se falsifikuesit e parė u shfaqėn qysh nė agimin e prerjes sė monedhave. Nė Ballkan janė gjetur mjaft emisione tė tilla. “Njė shembull janė emisionet e monedhave tė keltėve, rrėfen dr. Nikolaj Markov. – Kėto fise gjermane erdhėn nė Ballkan nė fillim tė shekullit III para Krishtit. Sipas njė teorie, fisi i serdėve, tė cilėt ia dhanė emrin qytetit Serdika, kryeqyteti i sotėm Sofje, ishin me prejardhje kelte. Keltėt imitonin monedhat e Aleksandrit tė Maqedonisė. Imitacionet ishin mė tė lehta dhe me imazhe primitive. Por me sa duket kėto monedha tė falsifikuara qarkullonin, sepse nuk janė tė rralla fare. Ėshtė e mundur qė njė pjesė prej tyre tė jenė punuar nė trojet bullgare.”

Por zbulimet mė tė pasura tė monedhave nė territorin bullgar janė nga koha e Perandorisė Romake. “Natyrisht nga kjo epokė kemi mė shumė monedha. Veēanėrisht nga koha e inkursioneve tė barbarėve, kur njerėzit filluan tė fshihnin pasuritė e tyre – shpjegon historiani Nikolaj Markov. Nėn presionin e sulmeve barbare fshihja e monedhave pėrsėritej shumė herė, nė vazhdim tė disa shekujve. Si rezultat nga mesi i shekullit III deri nė shekullin VII kemi gjetur shumė thesare prej monedhash. Thesari mė i madh ėshtė ai i Devnjės, i cili u gjet gjatė vitit 1934. Bėhet fjalė pėr dy enė tė mėdha prej deltine – njėra ishte plot me monedha, tjetra deri nė tri tė katėrta tė vėllimit tė saj. Sasia e monedhave ėshtė kaq e madhe sa deri mė sot nuk dihet numri i tyre i saktė. Disa prej tyre u vodhėn, por shumica ruhen nė fondin e Muzeut Arkeologjik nė Sofje. Ka njė hipotezė se kjo ėshtė njė arkė e ushtrisė romake. Ajo ėshtė e pranueshme nga pikėpamja e karakterit tė kėtij thesari – qindra mijė monedha tė argjendta.”


Thesaret familjare ishin me monedha tė arta mė tė shtrenjta, dhe jo tė argjendta, sepse kėshtu ishin mė kompakte. Njė periudhė interesante ėshtė Mesjeta e hershme nė Bullgari – nga kjo periudhė nuk janė zbuluar shumė monedha, sepse pagimi me para nuk ishte shumė i zhvilluar. Pėr kėtė shkak, kur nė vitin 1018 Bullgaria u pushtua nga Bizanti, perandori Vasilij II urdhėroi qė tatimet tė mblidheshin jo me para, kurse nė natyrė. Monedhat e para, pėr tė cilat mund tė pohohet me siguri se janė bullgare, janė monedhat e mbretit Ivan Asen, d.m.th. nga gjyma e parė e shekullit XIII. Mbi monedhat mesjetare vihej imazhi i mbretit pėrkatės, por kėto imazhe nuk janė portrete, kurse mė tepėr shenja simbolike tė pushtetit.

“Mė shumė kėrkohej skematizmi i imazhit dhe jo individualizimi i portretit – shpjegon historiani Nikolaj Markov. – Mbi tė gjitha monedhat mund tė shohim mbretin bullgar me tė gjitha shenjat e pushtetit – kurorė, skeptėr e kėshtu me radhė. Rreth imazhit tė mbretit shkruhej emri i tij.”

Nga kohėt e lashta deri nė Mesjetė imazhi i sunduesit pėrkatės mbi monedhė ishte njė garanci pėr autenticitetin e shenjės monetare. Shumė tė pasura janė zbulimet e monedhave nga koha e Perandorisė Osmane. Kjo periudhė karakterizohet dhe me shumėllojshmėrinė e monedhave, sepse atėherė qarkullonin ēfarėdolloj monedhash nga tėrė bota. Kėshtu arkeologėt bullgarė jo njė herė kanė gjetur dhe monedha nga Bota e Re – Peruja, Meksika.

Pėrgatiti nė shqip: Ekaterina Tarpomanova
Fotografi: Veneta Pavllova

fegi
26-02-2012, 14:21
Njė monedhė "unik"mesjetare nga koha mbretėrise tė Pushtuesit William ėshtė zbuluar nė njė fushė afėr Gloucesterit.'

kjo Monedhė argjendi u gjet nga metali detectorist Jones Maureen.
Monedhe eshte e viteve 1070-1080 dhe perbane emin Silacwine
linku.http://www.bbc.co.uk/news/uk-england-gloucestershire-17027300

fegi
26-02-2012, 14:23
Arkeologu amator nė Londėr nė brigjet e Thames gjetur njė ēip qė ekspertėt britanikė besojnė se nė kohėt romake pėrdorur pėr tė paguar pėr prostitutakat.
monedhe bronzit pėrshkruan njė burrė dhe njė grua nė njė marrėdhėnie seksuale, dhe historianėt britanikė besojnė se ky ėshtė shembulli i parė i njė ēip tė gjetur ndonjėherė nė atė vend, raporton Daily Mail.

Ne Baltė mbi bregun e lumit ka qendruar plotė 2000 vjet, para se esht zbuluar nga 37-vjeēar Regis Cursan, duke pėrdorur detektorė metali. Nė anėn e monedhes numri romak , XIII , ekspertėt besojnė qė pėrfaqėson numrin aktual tė monedhave, tė cilat Romakėt kishte pėr tė paguar pėr tė blerė atė. Kjo ėshtė evidente, prandaj, dhe ka kushtuar 14 monedha.
Chip Cursan u gjet pranė Putney Bridge, dhe tha se nė ditėn e nivelit tė ujit Thames ishte veēanėrisht i ulėt. Monedhė u dhurua nga Muzeu Londrės, ku ata do tė jenė tė ekspozuar tre muajt e ardhėshėm.

fegi
26-02-2012, 14:26
Monedha ne Muzeun e Osjekut(Kroaci)
-Kalabri(Calabria),Tarentum, didrahme argjendi,300-272pes.
-Sam(Samos) tetradrahm.argjendi 398-94 pes.

fegi
26-02-2012, 14:28
-Sestercij te Shek II eres sone Osjek

fegi
26-02-2012, 14:31
-Monedha ari Justnijanit I(527-565) dhe Justinijanit II(565-578)Osjek

fegi
26-02-2012, 14:33
Monedhe Bizantine Teoderik/AnastazijeI(491-518)

fegi
26-02-2012, 14:34
-Monedhe e LeopoldI(beteja te Shiklosha,e vitit 1687 medalion,autor G.Hautsch

fegi
26-02-2012, 14:37
Pushtimi i Osijek, 1687th ., Medalje, nga autori R. Faltz
Pushtimi i Osijek, 1687th , Medalje, nga J. Kittel

fegi
26-02-2012, 14:38
-Fitorja austriak nė Osijek dhe Siklos, medalje, 1687th ., Nga autori M. Bruner
-Leopold I / qytetet kroate dhe hungareze te ēliruara nga turqit, Medalje e vitit 1688

fegi
26-02-2012, 14:39
-Leopold I / qytetet kroate dhe hungareze te ēliruara nga turqit, te vitit 1688 Medalje Osjek

fegi
07-03-2012, 20:25
Thesari gjigante esht gjetur ne fushat e Anglise
para 2000 viteve esht germuar nje vorbe (qyp)me 825 monedha ari te vleshme ne juglindje Suffolk te Anglise keto kan qene te fshehura derisa nje metaldetektor
tashe esht zbuluar vendi.Njeri e dinte qe isht zone e banuar nga fisi icener.por monedhat jane groposur poshte per ti fshehur nga armiqet e huaje ose ose nė qoftė se ata ishin menduar si njė sakrificė, ėshtė praktikisht e pamundur pėr tė pėrcaktuar

fegi
09-03-2012, 16:12
Monedhe me pamje te mbretit Baktrian Antimahit jetuar rrethe viteve 190 pes,pothuajse tė gjithė sunduesve bakterian kane mbajtur kete tipe te kapela te sheshtė

fegi
09-03-2012, 16:14
Monedhe e kohės Seleucus I (e vitit 280 pes) e pėrshkruan njė kalė me brir ndoshta Bukefali i Aleksandrit dhe foto poshte njė elefant,kjo shenje e re e veqante e kafshes cila paraqet njė armė te tmerrshm luftuėse

fegi
11-03-2012, 03:52
Figurė nė kėtė monedhė figuron Pitagoren. Monedha ėshtė nga Samos, te shkencave natyrore te shenje e ishujve te lindjes, , por esht koha e mbretėris tė Trajanit,(98-117) dhe kėshtu shume mė vonė se Pitagora, i cili jetoi rreth 570-500 pes. Popullsia nė Samos e ka mbajtur si kujtim tė gjallė te mjeshtrin e zotrise se tyre.

fegi
14-03-2012, 11:58
Probi(Marcus Aurelius Probus)(232-282)
Ishte nga fisi ilire i teritorit te Panonise,perkatsisht nga kryeqyteti Sirmium,i lindur me 19 gusht 232
Vlersohet nje nga perandoret me te mire e njekosisht me madheshtore qe pati ndonjiher,duke i pasur cilsite e mira te pararendesve. Ishte me nje fuqi fizike te rralle,qe ishte shkas qe Valerieni te titulloj"tribun"
Pos aftesive te jashtezakonshme qe pati treguar ne fushata e udhehequra ne evrop,ai shkelqeu ne betejat kunder popullatave marmarike ne Afrike.
Vdekjae tije perfundon me vrasje nga nje ushar i veti,evidencojn burimet e shkruar,pas pesedhjet vjetesh sundimi.
Sipase zakonit,monedhat qe u prene me portretin e tij ishin te punuara ne Evrop,ne Azi dhe ne Afrike.
Thuhet se kishte ngritu 70 qytete,kishte ndertuar nje kanal kullues ne vendlindjen e tij Sirmium,sepse i mundonte shume lageshtia,ne vendin qe shtrihej mbase mes Danubit dhe Saves,pas ksaj pune te gjithe ato moqalshte shendrohen ne toke buke.
Pastaj thuhet se lejoj kultivimin e hardhise ne Gali,ne Spanje e per her te par e solli kete peme ne Britani e cila nuke njihej derri ather me Britani.
Ai projektoi edhe sistemin e kanalleve ne Egjipt,Probi solli paqe ne Persi.
Luftoi per mbrojtjen e Egjitit dhe Azise se vogel

Ne nje Monedhe te gjetur te prere ne Siscia,Sisaku i sotem shkruhet. "Restitutor Illyrici et Securitas Perptua" qe deshmone sjelljen e pertritjes dhe paqes qe i kishte sjelle Ilirise.

Disa monedhe te Tije.

Probus AE Antoninianus, Siscia, 277 AD, 3.69 g. IMP PROBVS INV AVG, radiate, draped, cuirassed bust right / RESTIT ILIVRICI, two women as the personification of the Illyrian provinces standing, one facing left, raising hem of robe, standard behind her, one facing right, holding standard and raising right hand. Mintmark XXI. RIC 730 var (bust type); Alföldi 56/1.



Probus, AE Antoninianus, 22 mm, 4.67g. Siscia, 278 AD. IMP PROBVS P F AVG, radiate bust left, wearing imperial mantle and holding eagle-tipped sceptre / CALLIOPE AVG, the muse Calliope, diademed, standing right, holding large lyre on knee, foot on small cushion or globe. RIC -; Cohen 83 var (bust type, Alfoldi 14-1.

Me shume monedha Linku.http://www.wildwinds.com/coins/ric/probus/i.html

http://www.wildwinds.com/coins/ric/probus/t.html

fegi
14-03-2012, 12:02
1.Monedhe e pare prej Hekuri apo bronzi e prere per here te pare Lydianet na Azi te vogel qe nga shekulli 7 pes.

2.Monedhe e pare letre per here te pare eshte dal ne qarkullim ne Kine rrethe viteve 1000 te eres sone.Ne Evrope rreth shekulli 17 eres sone:

fegi
18-03-2012, 22:00
Grosh, nga monedhat ne Gjermani te fasulet ne Shqiperi
Grosh quhen monedhat nė Gjermani. Pėr herė tė parė termi ėshtė pėrdorur nė shekullin e 13-tė. Sot fjala “grosh” pėrdoret nga shumė vende. Portali News.de, thekson faktin se fjala “grosh” nė Shqipėri pėrdoret pėr fasulet dhe jo pėr monedhat

fegi
18-03-2012, 22:04
1.Tetradrachm of Damastion with head of Apollo(M.E Damastionit me koke te Apolonit)
2.Drachm of Damastion with head of goddess or nymph
Nymphs ( greqisht: nymphai) jane shpirtrat e natyres mitologjike qė duket si gra tė bukura te rea. Etimologjikisht, fjala nimfe eshte e lidhur me fjalen greke per nusen. Nymphs jane paraqitur shpesh si dashamire te perendive dhe te heronjve(P.Sh.Te Muja dhe Halili jane quajtur Zana ose ora e malit)

fegi
18-03-2012, 22:12
Monedhe e pare e nje Perandori Romake qe e Paraqiti fetyren e Tije Ne monedhe
Kjo eshte denarius argjendi nga viti 44 para eres sone.
Koka e mbuluare e Qezarite ATOR PERPETVO-Venus

fegi
18-03-2012, 22:16
Numri i artefakteve dhe i monedhave qė rrezikohen tė zhduken ėshtė i madh. Dėmi do tė jetė tepėr i madh nėse marrim parasysh pėrvojat e tilla qė na kujtojnė edhe kėtė fakt: nė vitet e mėhershme, tregtarėt e Janjevės kanė mbledhur shumė monedha antike, tė cilat janė shitur apo janė dėrguar nė muze tė tjerė. Gojko Kraljeviq pėrmend nė buletinin e Muzeut tė Kosovės tė vitit 1984, qė lidhet edhe me Muzeun e Sarajevės. Po ashtu, edhe nė buletinin e Muzeut tė Kosovės tė vitit 1959/60, R. Galoviq shkruan se nė vitin 1934 nė Janjevė u zbulua njė depo e periudhės sė halshtatit, ku rėndėsi tė madhe kanė byzylykėt e zbuluar, qė lidhen me zbulimet nė territorin e Maqedonisė dhe pėrfaqėsojnė kulturėn ilire mjaft tė zhvilluar. Shumė gjetje tė rėndėsishme nga Janjeva mė parė ishin dėrguar edhe nė Muzeun e Beogradit, fakt ky qė dėshmohet edhe me dokumentin nr. 53/1, i datės 28.1.1999, ku drejtori i Muzeut tė Prishtinės, Branko Jokiq, i lutet drejtorit tė Muzeut popullor nė Beograd, mr. Bojana Boriq Breshkoviq, qė thesari i Janjevės t’i bashkėngjitet materialit tjetėr nga Kosova, pėr t’u ekspozuar nė ekspozitėn “Arheolosko Blago Kosova i Metohije”.

Katėr kg monedha argjendi vetėm pėr 400 euro!

Nė vitin 2005, njė qytetar nga Janjeva i kishte shitur katėr kilogramė monedha tė argjendit nė qytetin e Prizrenit vetėm pėr 400 euro. Artefakte nga territori i Kosovės pothuaj gjenden nė tė gjitha muzetė nė territorin e ish-Jugosllavisė, sidomos nė Beograd, Shkup, Vranjė, Sarajevė, Nish, Leskoc, Arangjelovc etj.

fegi
18-03-2012, 22:19
U zbulua thesari mė i madh i monedhave ilire nė Evropė
Me rastin e fillimit tė sezonit tė gėrmimeve arkeologjike qė zhvillohen nė kuadėr tė projektit :”Risinium-prijestonica kraljice Teute”(Risiniumi-selia e mbretėreshės Teutė) tė cilin tash e 11 vjet e realizojnė bashkėrisht arkeologėt malazias dhe ata polak, nė Risan tė Bokės sė Kotorit nė Mal tė Zi , nė lokalitetin Carine u zbulua thesari i monedhave ilire i nė njė enė prej balte tė pjekur.Nė enė janė gjetur mbi 4800(katėr mijė e gjashtėqind) monedha me legjenda(mbishkrime) qė tregojnė qė i kishte prerė mbreti ilir Balaj ose Balej(gr.Balaios).

Monedhat i pėrkasin periudhės ilire dhe datohen nė shekujt III-II para erės sonė kur Risiniumi antik ishte seli mbretėrore nė kulm tė zhvillimit ekonomik.

Sipas arkeologut polak Pjotėr Diēek nga Universiteti i Varshavės ky ėshtė
thesari me i pasur (me numėr mė tė madh tė monedhave tė zbuluara nė njė vend) i gjetur deri tash nė Europė. Duket se monedhat janė fshehur nė rast tė ndonjė rreziku nė tė mirėn, pėr kėt flet edhe fakti qė ena me monedha ėshtė zbuluar nė lokalitet me 4 shtresa, njėra nga tė cilat ka gjurmė tė djegies (ndoshta si pasojė e veprimeve luftarake).
Zbulimi i kėtij thesari dėshmon pos tė tjerash qė Risiniumi ishte jo vetėm seli mbretėrore e Teutės, por mė vonė edhe seli e mbretėrve tė tjerė ne mesin e tė cilėve ishte edhe mbreti Balaj i cili sundonte nga ishulli Faros (Hvari i sotėm nė Dalmaci) por duket se pėr njė kohė kishte selinė edhe nė Risinium ku edhe sipas tė gjitha gjasave kishte dhe punėtorinė monedha-prerėse nė tė cilėn preheshin monedhat tė cilat bartnin emrin tė shoqėruar me titullin mbretėror tė mbretit Balaio(Balaj)

fegi
18-03-2012, 22:24
Monedhe e Perandorit Ilir
Diocletianus (Spalato rreth 243 - rreth 313), lindur nėn emrin Diokle, ishte njė perandor ilir nga 20 nėntor 284 deri me 1 maj 305.

Diokleciani lindi nė Iliri, bir i njė shkruesi tė senatorit Anulino, ai u ngrit shpejt nė gradat e ushtrisė romake. Prijėsi i ushtrisė romake, u zgjodh me 20 nėntor 284 si zėvendėsues i Numerianit tė vrarė nga Ario Apro, dhe pas vrasjes sė Karinos, nė korrik 285, ai u bė perandori i vetėm, duke ndryshuar emrin nė Dioklecian.

fegi
23-03-2012, 10:30
Nė Angli jane gjetur mė shumė se 30.000 monedha romake
Mė shumė se 30.000 monedha romake janė gjetur nga arkeologėt, nė vendin ku ata po ndėrtonin njė hotel tė ri pranė banjove romake nė juglindje tė Anglisė, raportoi BBC.

Besohet se monedha argjendi jane nga viti 270 eres sone., dhe kjo ėshtė shuma e pestė mė e madhja qe gjendet ndonjėherė.Monedhat e gjetura nga arkeologėt qė kanė punuar 150 metra nga banjot romake nė Bath. Tė gjitha monedhat do tė transferohen nė Muzeun Britanik.Ruajtėsve do tė duhet tė paktėn njė vit tė procesit. Bath gjindet nė rajonin e Somerset nė juglindje tė Anglisė. Bath ėshtė nėn mbrojtjen e UNESCO-s, mbetjet e banjave Latine me emrin Aquae Sulis nga kohėt romake te vitit 43 eres sone.

fegi
17-04-2012, 08:10
Fig.1. Informacioni i internetit shqiptar dhe i dr. I. Veliut nuk tregon asgjė pėr vend-gjetjen e kėsaj monedhe etj!

Fig. 2. Armėt, shpata dhe helmeta e Gj. K. Skėnderbeut, simbas njė grafike tė shek XVI.
marre nga linku.http://www.shqiperia-etnike.com/she150/she150page.htm

fegi
17-04-2012, 08:12
Fig. 3. Medalion bronzi, Aleksandri i Madh, me pėrkrenare me kokė luani dhe me kokė me njė bri dhie si Bir i Zeusit. Gjetur nė Shkodėr.
Fig. 4. Helmetė pėrkrenare maqedone e ilire me kokė dashi.

fegi
17-04-2012, 08:14
Fig. 5. Monedhė argjendi, gjetur nė Shkodėr. Aleksandri i Madh me pėrkrenare me bri dashi, si Biri i Amonit.

fegi
17-04-2012, 08:15
Fig. 6. Monedhė argjendi e Basileusit Ptolemeu i Egjiptit. Shqiponja e Aleksandrit tė Madh. Gjetur nė Shkodėr.

fegi
17-04-2012, 08:18
Fig. 7. Monedhė bronzi e Aleksandrit tė Madh me pėrkrenare-helemetė me kokė luani dhe me harkun e topuzin e Herakliut, nga e mbante veten, si pasardhės, fisi i Aleksandrit. Inicialet BAE, deshifrohen Bazileus Aleksandri Emathia. Nga kėto armė si koleksione mbante edhe Skėnderbeu.

fegi
17-04-2012, 08:19
Fig. 8. Diodotus Tryphon10 viewsAE 19, 5.25g, Diodotus Tryphon, 142-138 BC, Obv: Tryphon facing right. Rev: Macedonian helm with Ibex horn, caps of Dioscuri, ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΤΡΥΦΩΝΟΣ ΑΥΤΟΚΡΑΤΟΡΟΣ, light green patina with earthen highlights, VF. Houghton 259, CSE 259

fegi
17-04-2012, 08:20
Fig. 9. Diodotus Tryphon16 viewsAE 18, 4.28g, Diodotus Tryphon, 142-138 BC, Obv: Tryphon facing right. Rev: Macedonian helm with Ibex horn, caps of Dioscuri, ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΤΡΥΦΩΝΟΣ ΑΥΤΟΚΡΑΤΟΡΟΣ, light brown patina, aXF.

fegi
17-04-2012, 08:22
Fig. 10. Diodotus Tryphon12 viewsAE 18, 5.48g, Diodotus Tryphon, 142-138 BC, Obv: Tryphon facing right, dotted border. Rev: Spiked Macedonian helm with Ibex horn, caps of dioscuri in field, ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΤΡΥΦΩΝΟΣ ΑΥΤΟΚΡΑΤΟΡΟΣ, dark brown patina, gVF. S 7089, B.M.C.4.69,12

fegi
17-04-2012, 08:24
Fig. 12. Monedhė argjendi e basileusit Perseu, bashkėkohės dhe aleat i basileusit ilir Genthio tė Shkodrės. Vini re formėn e shqiponjės autoktone gadishullore, me krahė tė hapur cep mė cep e kuorėzuar me me njė degė me gjethe lisi, siē edhe nė monedhat epirote. (“Ati Zeus, vrik dėrgoi shkabėn e rrufeshme, ndėr shpezė mė ugurmirėn, t’murrmen gjahtare qė e quajnė zeshkane. E sa ėshtė porta me kapakė puthitur, aq krahėt shkaba cep mė cep i hapi”… episod nė vargjet home

fegi
21-04-2012, 21:16
Njė monedhė e rrallė e vitit 1792 me vlerė 1 cent u shit pėr 1.15 milionė dollarė nė ankandin amerikan "Heritage".
Kjo monedhė ėshtė jo vetėm njė nga tė parat, e prerė nė Oborrin Monetar tė SHBA, por dhe i pėrket njė serie eksperimentale, e cila nuk u nxorr nė prerje masive. Ekspertėt kanė dijeni vetėm pėr 14 ekzemplarė tė mbijetuar deri nė kohėn tonė.

Monedha ėshtė prej bakri me qendėr tė argjendtė. Nė vend tė devizės sė zakonshme tė parave amerikane "Nė Zot ne besojmė" nė kėtė monedhė ėshtė gdhendur shprehja "Liria - Mėma e shkencės dhe industrisė".

fegi
26-04-2012, 20:41
Mė 30 prill tė vitit 311 perandori romak Galeri lėshoi nė Serdikė, vendin paraardhės tė Sofjes, njė edikt, sipas tė cilit u ndaluan persekutimet shumėshekullore tė tė krishterėve. Dokumenti ėshtė i vetmi pėr nga lloji i tij, ku pėr herė tė parė u hodh idenė pėr tolerancėn fetare. Teksti i plotė ruhet nė latinisht dhe greqisht. Lėshimi i Ediktit tė Serdikės ishte njė moment vendimtar nė historinė e krishterimit zyrtar tė Evropės dhe botės. Sot ai ėshtė i njohur edhe me emrin Edikti i Tolerancės. Vjet filloi shėnimin e pėrvjetorit tė 1700-tė nga krijimi i ediktit. Aktivitetet festive do tė vazhdojnė edhe sivjet. Mė 27 dhe 28 prill Bashkia e Kryeqytetit, Akademia Bullgare e Shkencave, Ministria e Kulturės dhe Fondacioni “Tangra TanNakRa” organizojnė njė konferencė ndėrkombėtare. Tema e saj ėshtė “Edikti i Serdikės: Thelbi dhe realizim i idesė pėr tolerancėn mes feve.” Nė konferencė do tė marrin pjesė shkencėtarė nga Bullgaria, Italia, SHBA-ja, Rumania, Turqia, Greqia, Serbia, Kroacia dhe Malta.
Mirėpo, gjatė viteve tė fundit tė pushtetit tė tij vetė perandori Galeri ndėrpriti kėto persekutime. Nė Ediktin e Serdikės ka shprehje qė janė aktuale edhe pėr shekullin e XXI-tė. Kėto kanė tė bėjnė me ushtrimin e lirė tė fesė prej ēdo besimtari.
Mbase nuk ka periudhė mė tė spikatur nė historinė kulturore tė Evropės, nė veēanti tė Evropės Juglindore. Nė trojet tona ėshtė plot fe, pėrfshi kėtu edhe besimet pagane tė trakėve. Duhet theksuar se tek trakėt e shekullit tė IV-tė u vėrejti tendenca e besimit monoteist.
--Monedhė me imazhin e perandorit romak Galeri

fegi
11-05-2012, 20:03
Kairo - Arkeologėt egjiptianė kanė gjetur 383 monedha bronzi nga mbretėrimit tė mbretit Ptoleme tė tretė, i cili sundoi Egjiptin nė shek. 3 pes dhe ishte stėrgjyshi i Kleopatrse se famshėm.
Shpallja e Kėshillit tė Lartė tė antikave ka thėnė se nė njė anė tė monedhes gdhendur hibride te zotit grek e egjiptianit Amonit dhe Zeus, dhe fjala e dytė "Ptolemeu" dhe "mbret" nė greqisht.
Pasardhėsit e njėrit prej gjeneralėve tė Aleksandrit tė Madh, anėtarėt e dinastisė sė Ptolemeut sundoi Egjiptin pėr 300 vjet, fusin kulturėn greke dhe egjiptiane.
Monedhat janė gjetur nė veri tė liqenit Karun, nė oazen Fajum, 80 kilometra nė jugperėndim tė Kajros

fegi
16-05-2012, 10:48
Monedhe e mbretit Piro
Nga faqja e pare Akili, familja mbretrore epirote stergjyshi i fisit mitik,nga ana tjeter Tetisja,me nje kali deti me mburoj te Akilit.
http://www.forum-al.com/attachment.php?attachmentid=5011&d=1337161665

fegi
03-06-2012, 20:36
ENEU
Ne iliad thuhet se eneu si nje trime i madhe,sikur i vetume qe eshte pershtatur esht pjesa me Hektorin dhe esht i njohur si vlersimin e besimit babai i Eneut ishte trojan Anchises por nena ishte perendesha Afrodita pruni renjet e Trojes.
Tregimet tregojne se Eneu ishte arratisur me ndihmene e Afrodites nga qyteti qe digjej flake i percijedhur nga gruja dhe djali i tij dhe babai plake qe e kisht bartur ne shpine.
Ai kishte shpetuar vulat (palldiet) keto foto pra te Athinise ekan mbrojtur trojen.
Afrodita i kishte premtuar nje vend te ri, ne anen tjeter te detit.
Shume tregime greke tregojne qe kur jane dertuar shtete ne shume vende greke dhe ne udhtime te tij rrethe e rotull edhe gjeri te Kartagjena gjeri ne itali
Rrethe vitev 500 ka ekzistuar tregimi per Eneun ne Etruri kjo esht sepse natyrisht romaket dhe populli italian e kane njohur kete,njerzite kan tregu se Eneu kishte ardhur gjeri ne Latium.
Ai duke luftuar shume beteja,por ai ishte martuar me vajzen e mbretit Latinus,Lavinja,(gruja e tij trojane kishte vdekur menjiher pase ikjes nga troja) dhe formoi qytetin Luvinjuma i biri i tij Ascanjus,te cilin e kan thirur Ilus ose Lulus,pasi ai kishte ardhur nga Ilioni ose Troja,themeloi Alba Longen,qe besohet qe shtrihej ne Mones Albanus ky esht numruar si nena e shtetit te Romes.
Nje prej tyre isht pasardhesi Remuli i cili ne radhe kishte themeluar Romen.
Sipase traditave romake kjo ika mbrojtur vulat(palldiet) nga Troja.
Eneu i kishte pasur me vete gjate arratisjes nga Troja.Ne Tempullin ne Vestas.
Kjo isht siqe kishte thene Penaten,perendia e shtepise te cilin askushe nuke kan pasur rast te shohin
,por kishte garantuar ardhmerin e Romes.
Tregimet per Eneun,kan arrdhur gjeri te romaket,nga etrusket.
Mbreda romes ishte formuar kjo si nje lidhje romake.
Kultura e botes greke por jasht asaj pa i bera ata pasardhes prej grekve.
Eneu ishte trojan,nje kundershtar kunder grek.
Kjo gjithashtu isht shume demethense qe ai kishte nje prejardhje nga perendit.
Nene e eneut isht perendesha afrodit,qe ishte indentifikuar ne itali me emrin Venera.
Prej saj udheqte Juliśs prejardhjen e faraefisit te vete,te ciline Cezari dhe Augustusi
Dhe pasardhesit e tyre qe u takonin tregimi per eneun esht veper e Virgjilit ENEADA

1-Monedha prej Antoninus Pius arratisja e Eneut me te birin per dorre dhe babain plake ne shpin
2.Reliev nga Ara Pacis.Eneu viktimizon nje Dose me barre per Junin.
Tregimi shpjegon se dosa kisht ikur deri te nje gure dhe kisht pollur tridhjet derra te vegjel.
Kjo isht shenja qe Eneu dote dertonte nje shtet ne ket vende.
Ai ja dha emrin Lavijum sipase emrit te gruas se tij lavinia,e bija mbretit Latine.

http://img221.imageshack.us/img221/9882/skanna0003k.jpg

fegi
12-06-2012, 08:42
Anija e Ismail Qemalit nė njė monedhė Austriake

Anija e Lloyd-it austriak "Brünn", qė shoqėroi Ismail Qemalin dhe 14 patriotėt e tjerė, nga Trieste nė Durrės, pėr tė shpallur Pavarėsinė, ėshtė vėnė nė njė monedhė argjendi austriake. Ajo ėshtė stampuar nė vitin 2006 ekzaktėsisht mė 7 qershor, raporton Gazeta Shqiptare. Vlera e saj ėshtė 20 euro, me diametėr 34,00 mm dhe peshė 20.00 g. Mėsohet se ka nė treg 50 mijė tė tilla. Nga njėra anė e monedhės ėshtė pikėrisht anija "e" Ismail Qemalit, e cila pėr austriakėt ka rėndėsi si njė prej anijeve mė tė rėndėsishėm tė marinės tregtare tė tyre nė portin e Triestes. Nė njėrėn anė monedha ka anijen qė mbėrrin nė port, ndėrsa nga ana tjetėr njė pamje tė portit. Pėrsa i pėrket udhėtimit tė Ismail Qemalit dhe 14 patriotėve, qė e shoqėruan nga Trieste (atėherė port i Perandorisė Austro-Hungareze) deri nė Durrės, ėshtė folur shumė pak apo mė saktė, ėshtė pėrmendur vetėm fakti se ai erdhi nė Durrės nga Trieste. Aty kėtu, nėpėr kujtime apo edhe studime tė mėvonshme, ėshtė pėrmendur se anija qė shoqėroi Ismail Qemalin nė Durrės ishte e shoqėrisė sė lundrimit tė Lloyd-it Austriak. Renzo Falaschi, shkruan se Ismail Qemali hipi nė anijen "Brünn", e cila e shoqėroi nė Durrės, duke bėrė njė ndalesė jashtė programi, ndėrsa Safa Vlora shkruan se "Vjena i vuri Ismail beut nė dispozicion njė anije lufte pėr ta ēuar nė Shqipėri dhe tė mos pengohet nga bllokada greke". Por si qėndron e vėrteta e kėtij udhėtimi? Pinjolli i plakur i urtė, Darling Vlora na thotė se nė kėtė rast nė ndihmė na vjen shtypi europian i kohės. Duke ndjekur tė dhėnat qė na ofrojnė gazetat e njohura franceze "Le Temps", "Le Figaro", "La Croix" dhe "L'Ouest-Eclair", mund tė ndėrtojmė ekzaktėsisht itinerarin qė ndoqi Ismail Qemali nga Triestja nė Durrės. Mė 18 nėntor 1912 Ismail Qemali u nis nga Budapesti dhe mėngjesin e 19 nėntorit arriti nė Trieste

fegi
12-06-2012, 08:45
Perandori romake Augstus kishte besuar ne astrologji deri ne nje mase sa qe i ka lejuar te gdhendin
shenjen e vete te horoskopit - Bricjapit,Dhia-Peshke ose Dhiadetare, ne monedhat e veta.

fegi
12-06-2012, 08:57
Nė Zvicėr, "zbulim arkeologjik i shekullit"
MONEDHA ARGJENDI CELTE
Monedha qė janė varrosur rreth 80 ose 70 pes, u gjetėn nė zonėn e 50 metra katrorė
GJENEVĖ - thesar i varrosur me 293 Celtic argjendi u gjenden nė Fuellinsdorfu, nė kantonin e Bazelit nė veriperėndimore Zvicėr, arkeologėt nga kantonin, duke theksuar se kjo ėshtė "njė zbulim arkeologjik i shekullit".
Drejtor i Departamentit tė Kulturės, Urs Wuetrich mendon se ajo tani ėshtė zbulimi mė i madh arkeologjik nė Zvicėr. "Ky ėshtė zbulimi i shekullit," tha ai.
Nė njė kohė kur ato ishin tė pranishme nė vende tė banuar nga Keltet ne Basel .
Monedhat janė ekspozuar pėrkohėsisht nė njė muze nė Liestal.

fegi
28-06-2012, 21:14
Duke pėrdorur njė detektor metalik gjene monedha romake me vlerė 10 milion funta
nė Ishujve Britanikė Jersey zbuluar njė nga vendbanim mė tė mėdha te monedhave romake dhe Celte ne evrope

Qe datojn nga shekulli 1 pes, dhe vlera vlerėsohet nė 10 milionė funta.
50.000 monedha janė gjetur, duke pėrdorur njė detektor metalik, dy entuziastė, pasi kėrkimin pothuajse 30-vjeēare. Arkeologėt pohojnė se do tė duhen muaj pėr tė pėrcaktuar vlerėn e saktė tė monedhave.

fegi
12-07-2012, 21:23
Akologet izrael kan gjetur monedha me vlerė gjysmė milioni dollarė
Arkeologėt izraelitė kanė gjetur mė shumė se njėqind monedha ari qė datojnė nga lufta e Kryqėzatave, tė cilat sot janė me vlerė rreth gjysmė milioni dollarė, raportoi Discovery. Janė pėrgjegjės pėr zbulimin e njė ekip arkeologjik nga Universiteti i Tel Avivit dhe organizatat qeveritare pėr pėrkujdesjen e natyrės dhe parqe kombėtare.

monedhat e arta u gjeten nė njė park kombėtar, Apollonisė ish njė vendbanim i lashtė romak, qė kishin marre luftėtarėt krishtera gjatė kryqėzatave. - Tė gjitha nė tė gjitha, kemi gjetur 108 dinarė dhe njė dinarė ēerek, qė do tė thotė se kjo ėshtė njė grumbull mė tė madh tė monedhave ndonjėherė zbuluar nė faqen e arkeologjike nė Izrael , tha profesor Oren Tal , drejtor i departamentit tė arkeologjisė nė Universitetin e Tel Avivit.
Monedhat te cilat i ka gjetur studeti arkeologu Mati Johananof ,jane nga shek.10 de 11 nga koha e mbretrimit te dinastise se Fatimida,e cila ka udhhequr Afriken veriore dhe pjesen e Lindjes se mesme
ne monedha janė emrat dhe mbishkrimet e sundimtarėve legjendat lokale, dhe i bekuar, dhe nė disa ka datat dhe etiketat qė tregojnė qytet ku ata i kan prerur, tė tilla si Aleksandri ose Tripolit. - monedha fatimid janė tė komplikuara pėr tė studiuar, sepse ato pėrmbajnė shumė informacion.Legjendav e shtypura nė to janė shumė tė gjatė, kėshtu qė letrat janė tė vėshtira pėr tė deshifroj , shpjegoi Profesori Tal. Me fjalė tė tij, vlera e njė monedhė tė vetme fatimid ėshtė rreth 3000-5000 dollarė amerikanė, kėshtu qė kjo sasi u gjet qė tė jetė me vlerė mė shumė se $ 500,000.

fegi
14-08-2012, 19:38
Fier, gjendet monedha e perandorit tė Teodosit tė II
Zbulohen edhe eshtrat e njė ushtari tė Luftės sė Parė Botėrore
Rrėnojat e njė godine tė stilit romak kanė sjellė nė dritėn e zbulimeve objekte tė reja qė i shtohen inventarit tė Apollonisė antike. Njė kockė e gdhendur, njė monedhė e perandorit Teodos i II-tė dhe eshtrat e njė ushtari tė Luftės sė Parė Botėrore, janė bilanci i gjetjeve vetėm nė kėtė banesė antike. Pėrtej misterit qė mbartin ende, kėto objekte kanė rėndėsi nė datimin e braktisjes sė qytetit antik. Sipas arkeologėve monedha e Teodosit tregon se qyteti nuk ėshtė braktisur menjėherė ashtu sikurse mendohej dhe ėshtė banuar deri nė shekullin e katėrt tė erės sonė.
Gėrmimet vazhdojnė edhe nė pjesėn veriore tė qytetit antik tė parkut arkeologjik ku zbulimi i portikut me objektet e tij konfirmojnė se data e themelimit tė Apollonisė ėshtė mė herėt nė kohė nga se ishte menduar deri tani.
Ekspeditat e pėrbashkėta qė vazhdojnė prej vitesh kanė nxjerrė nė dritė njė numėr tė konsiderueshėm objektesh. Mes busteve dhe statujave tė mermerta pėrfshihen edhe objekte tė pėrmasave mė tė vogla, por qė duket se do tė ndryshojnė referencat historike pėr lindjen dhe perėndimin e “Qyteti tė Diellit”

fegi
23-08-2012, 12:14
Kush ishte Mbreti Balajos (Balaja)?
Mbreti Balajos ishte nje sundimtar i nje periudhe te vogėl , ne fushėn e zonės bregdetare tė sotėm dhe qendra nė Risan te Malit tė Zi, , nė gjirin e Kotorrit, nė ishullin e Hvar, me qendrėn e tij nė koloninė greke tė Faros, dhe ndoshta, pėr njė kohė tė shkurtėr , dhe mbretėroi mbi territore tė caktuara bregdetareveriore. E gjithė kjo ėshtė e njohur shumė pak, ose vetėm atė qė tėrthorazi njofton prerje e monedhave te tij.
Ne monedhat e Baljoses me pamje e vete, ne anen tjeter me figura te perendive pagane si Artemida (e cila mbane drite)Nė stil,, dizajnimit Balajos ngjan portrete te parave dinastis Seleukida, sundimtarėt e zonave te largėta siriane. Kuptimi Artemis Pishtarmbajtėsit
Apo ndonje perėndeshė ilire emri i tė cilis nuk ėshtė i regjistruar, kjo mbetet e paqartė. Kjo perėndeshė nė monedhat e Balajosa paraqitet nė dy variante.
a)monedhat e mbretit ili Balajosa, me pamje ose luftuar me dy shtiza nė doren e e tij te majta, nė tė cilėn gjindet figura e perėndeshės paraqitur nė profil dhe Qėndrimi drejtimin me nje hap kėmbėn e majtė

b)pikat me te zeza vendet ku jon gjetur monedhat
O-Vendi ku jon prere monedhat

fegi
23-08-2012, 12:19
Ai ishte mbreti para luftės III maqedonase?
Keshtu qe Balajos ishte bashkėkohės i Philip V dhe Perseut, dy te fundit te mbretėrve maqedonas, dhe ndoshta aleati i tyre. Ai gjithashtu ishte bashkėkohės i mbretit tė fundit tė ilirėve Gencit, dhe ndoshta njė renegat nga qeveria e tij. Marrėdhėnia e tij me romakėt nuk ėshtė e qartė, por titullin e mbretit pothuajse me siguri nuk mund tė vendos njė periudhė pas fitores romak 168 pes.
-Monedhe e mbretit ilir Balajosa
vidio.http://www.youtube.com/watch?v=_dmsIopmLpc&feature=channel&list=UL

fegi
29-08-2012, 11:11
Monedha te gjetura ne Shqiperi

fegi
29-11-2012, 11:30
Ne vitet 1500 - 1600
Shumica e shqiptarve dhe boshnjakve dhe nji pjese e bullgarve ne gjysmen e ballkanit jane konvertuar ne islamizem prej ketyre muslimanve te ri udhheqet rrjedha dhe gjithaashtu veziret e medhenje prej familjes Qepryly,i cili udhheqte qeverin nga mesi i vitit 1600,ata morren fuqin per te luftur kunder korupsionit dhe zgjeruan fuqin qendrore.
Ata gjithashtu paten sukses ne udheqjen e venedikasve nga kreta 1669 dhe polaket nga polonia (ukraina veri jugore)1672
4) Ne vitin 1676 ishte bere ambicioze veziri i madhe Kara Mustafa ai marshoi ne ushtrin e tij mese hungarise dhe rrethoi vienen ne vititn 1683 ushtria gjermano- romake dhe polake
5) rrethuan se bashku osmanet dhe kishin udhequr gjeri ne vitin 1697 prej hungarise
(6)ne vitin 1687 venedikasit okupuan disa pjes te greqise inkluzivisht Athinen,edhe pse veziret e medhenje nga familja Qyperly kthyen fuqin udheqjen se tyre nuk munden ta ndalin humbjen e osmanlinve ne gjysmen e ballkanit.

Paratė me tė cilat turqit erdhėn nė vendet ballkanik ishte AKCA (para e bardhė), njė monedhė e vogėl argjendi, riformuar nga koha e Sulltan Orhan (1326-1359) deri nė fund tė shekullit tė 17.
Monedhat e perandoris osmane jane ,akqe,aspre,groshe,pare,metalike,etj,

• Monedha mė e hershme e parave e perandoris osmane qe gjinden ne Balkan vjen nga viti 1695 ku u riformuar gjatė kohes se Sulltan Mustafa QepryIIy (1695-1703), Monedhat jane prere ne Novberde Janjeve, etj.te quajtura para monedha argjendi

7. S.Rizaj,vendi i prerjeve monedhva Turke (darbahane) nė Novobrde, Shkup dhe Kratovė, gėrmimet, vol. III, Prishtinė


Mehmet Qyprylliu,vezir i madhe prej 1675 deri 1661
Dhe i biri tijAhmeti qe e pasoi me 1661-1676,shenjuan etapen e dyte te kurbes osmane ne shek.XVII.
.
,ai u lidh me fatin e Kasem Sulltanit.
Gjendja ishte e rende .flota venedikase bllokoi athere Dardanelet,ne kryqytet ushqimi mungonte,qmimet po hipnin shume.Popullsia ne panik i trembej nje inkursioni kristian mbi qytet
Kara Mustafa Qypriliu (1676-. (me origjin shqiptare)
Kara Mustafa kishte rrethuar vjenen me 200 mije vete
Ky ėshtė i njohur nė historinė e
Perandorisė Osmane sepse drejtoi fushatėn
kundėr Rusisė, e cila u mbyll me paqen e
Bahēserajit nė janarin e 1681. Kara Mustafait
iu desh tė udhėhiqte rrethimin e Vjenės nė
korrikun e vitit 1683.
-.http://img404.imageshack.us/img404/6338/skanna0667.jpg
attachmentid=9894&stc=1&d=1354187663
-Monedha Sulltanit Mustafa Qeprylly (1695-1703),
http://img854.imageshack.us/img854/572/mustafax.jpg
-Monedha mė e hershme e parave e perandoris osmane qe gjinden ne Balkan vjen nga viti 1695 ku u riformuar gjatė kohes se Sulltan Mustafa QepryIIy (1695-1703), Monedhat jane prere ne Novberde Janjeve, etj.te quajtura para monedha argjendi

XH.GASHI
01-12-2012, 22:45
http://img163.imageshack.us/img163/7730/87007968.png

XH.GASHI
06-12-2012, 23:14
http://img404.imageshack.us/img404/3639/63505335.png

fegi
07-12-2012, 09:02
-.http://img194.imageshack.us/img194/4985/vinea.jpg
RRETHIM I VJENES http://img201.imageshack.us/img201/4...faii169517.jpg

-. http://img823.imageshack.us/img823/5408/beteja.jpghttp://img43.imageshack.us/img43/562...battle1683.jpg
-.http://img14.imageshack.us/img14/562...battle1683.jpg
Beteja e Vjenes 1683
-.http://img825.imageshack.us/img825/5629/viennabattle1683.jpg
Dinastiia e Qyprlliu me origjinė shqiptare ( Köprülüler ne Turqishte),. E cila ka dhene disa shtetarė tė shquar mbretrise osmane nga shek. XVII- XVIII. themeluesi ėshtė Mehmetit Qyprlliu I lindur rrethe vitit 1575 ne fshatin Rudnik,ne viset shqiptare nga nje kristian,Mehmeti u rekrutua nga devshirim-i dhe hyri ne sherbimin e pallatit ne fillim ne kuzhinat,pastaj ne thesarin perandorak
Pasi mori nje timar ne fshatin Qypry,ne Anadollin qendror,ai u martua me vajzen e sangjakbeut dhe mori emrin e fundit te vet Qyprylli,ne Anadollin qendror. vezir i madhe nga viti (1656-1661
Ai nisi nje karriere administrativ ne vazhden e vezirve te medhenj te njepasnjishem,megjithese mori si pjese si spahi ne rrethin e Bagdadit. I emruar guvernatore i Damaskut),ai u lidhe me fatin e Kasem Sulltanit,qka shkatoi hidherime kur kjo e humbi ndikimin e saj; ai ishte ne tokat e tij te Qypryse kur sulltani Mehmeti IV e thiri ne postin e vezirit te madhe ne shtator 1656.gjendja ishte e rende: flota vendekase bllokoi atehere Dardanelet,ne kryeqytet mungonte ushqimi,qmimet po hipnin shume,popullsia ne panik i trembej nje inkursioni kristian mbi qytet.I moshuar,me shume se 70 vjeq,Mehmeti hipi ne postin e vezirit te madh men je eksperince te gjate ne administrate, por edhe ne luftrat e Sarajit,Ai siguroi fuqi te plote, sidomos per te gjithe emertimet e funksionarve te larte
,si dhe premtimin e sultanit qe ky `s do t iavinte veshin thashethemeve qe mund te perhapshin ne lidhje me sherbetoret e tij te pare.Me keto kushte perandoria gjate pese vjetve u drejtua men je dore te hekurte.Ai urdhroi qe te vriteshin te gjithe ata qe ishin radhitur kunder tij prape valide sulltanit,pastaj shpertheu nje lufte te eger kunder korrupsionit ; sipas tradites ai beri qe te ekzekutoheshin ne pese vjet 13 mije anetar teadminstrates ose te ulemave,pergjegjesh per shperdorim.Njekosishte, nje kontrolle i rrepte i shpenzimeve,kthimi i thesarit te feudve vakante ose te pushtuara iligalisht lejoi shume i moshuar per t i drejtuar vete operacacionet luftarake,ai ia besoi ato te birit, Ahmetit,i cili u tregua nje prijes i mire luftark.
Ky i fundit u caktua nga i ati si trashegimtar dhe per te vazhduar vepren e tij,Me i arsimuar dhe me i lakueshem,ai vuri rregull ne administrate dhe ne ushtri etj.
Por esht fakte qe nen Ahmet Qyprylline funksioni i vezirit te madhe mori persiper gjithe autoritetin e paraardhesve te shek. XVI.
ofruesit e reformave administrative, themelues bibliotekės Koprulu nė Konstandinopojė. Biri i tij Ahmedi , vezir i madh (1661-1676), i cili vazhdon reformat e babait tė tij, lufta me venedikasit pushtoi Kretėn; mundi Austrinė nė St Gotthard (1664) dhe polaket ne Hotina (Ukrain)(1673).Vėllai i tij Mustafa vezir i madhe (1689-1691), nė luftė ne Vjenė shtyrė austriak, u vra nė betejėn e Slankamen (1691). Nipi Mustafa Hussein vezir I madhe (1697-1702) ne Karlovaqk e mbylli paqjen (1699). Djali Numan i (Huseinit) (1719), vezir i madhe (1710),. Beylerbey bosh. (1714, 1717) dhe sangjakbeu i Smedereves (1715), nga viti 1718 Guvernatori i Kretės.



Turqit fituan rrethimin mė tė gjatė nė historinė e botės ne vitin- 1669
Ishulli i Kretės ne kohen e vete ishte njė herė me i pasur dhe mė i rėndėsishėm i venedikasve nė Mesdhe. Turqve ju duhfte mė shumė si 21 vjet pėr tė pushtuar krejtėsisht ketė ishullin nga Venedikaset. Ata e bėnė atė vetėm kur personalisht erdhi nė ishull veziri i madhe turk Fazil Ahmed Qyprylliu ,(ne foto)
Nė kėtė ditė pėrfundoi rrethimi mė i gjatė nė historinė e luftės, kur venedikasit nė fund e dorėzua bastion e tyre tė fundit nė ishullin e Kretės, otomanve turqe. Fortes fundit ishte Candia e famshėm, i njohur tani si Heraklion. Ajo ėshtė sot qyteti mė i madh nė ishullin e Kretės, dhe gjithashtu shėrben si qendėr administrative e ishujve grekė. Venedikasit qytetin dhe gjithė ishullin e Kretės e quajten Candia. Rrethimi i Candias zgjati mė shumė se 21 vjete, nga viti 1648 deri nr vitin 1669 . Lufta nė mes tė Republikės sė Venedikut dhe tė Perandorisė Osmane, e cila ishte atėherė nė pritje, e quajtur Lufta e Candia dhe ėshtė shumė e rėndėsishme pėr historinė.. Poeti i njohur Lord Bajroni krahasim rrethimin e Candiase me rrethimin e Trojės nė kohėt mitike.

Ishulli i Kretės ne kohen e vete ishte me i pasur dhe mė i rėndėsishėm i venedikasve nė Mesdhe. Turqit sulmuan nga vit 1644 - 1648. Fazili ishte djali i te famshmit vezirit te madhe Mehmed Pasha Qyprlliut.
Osmanlive gjate tere operacioneve i kushtoje mese 70,000 jete,dhe 38,000 skllave robere lokale dhe sklave tė cilėt ishin tė detyruar tė hapnin llogore tunele nėn muret e qytetit.

Beteja e Senta 1697
-.http://img202.imageshack.us/img202/2265/betejasenkaeshek16.jpg
Gjatė luftėrave tė udhėhequr nga Turqia nė shekulli 17 , veēanėrisht si njė udhėheqės i madh ushtarak i familjes Qyprlly , nga tė cilat famėn me te madhe e arriti , veziri i madhe Mohammed Ahmedi dhe Mustava Qyprlly . Ata kanė udhhequr perandorin turke nė kohėt mė tė vėshtira.
Gjatė luftės me Austrinė , veziri madhe Mustafa Qyprlly ka pasur sukses tė njohur . Ka shtypur ushtrin austriake, dhe eshte kthyer ne Beogradin me vende tė tjera nė Save, i cili e zhvendosi kufirin turk nė Austri. Por fati i tij nuk ka shkuar deri ne funde. Nė Betejėn e Slankamen 1691 Ushtria turke ka pėsuar humbje tė madhe. Pėrveē humbjeve shumė tė mėdha nė kėtė betejė, u vra veziri i madh Mustafa.
Mė vonė, 1695. kur ai erdhi nė fron sulltan II Mustafa, kushtet nė Turqi kanė ndryshuar. Ai eci gjurmėt e paraardhėsve tė tyre tė mėparshme, Pushtuesi i madh. Luftarak dhe personalisht trim, e vėnė atė nė ballin e ushtrisė sė tij dhe kaloi luftėn kundėr Austrisė. Mustafa me njė ushtri tė madhe kaloi mbi Danub, mori Lugosin dhe vende tė tjera. Nė betejėn e 21Shtator 1695 Mustafa poshtė ushtrinė austriake, e komanduar nga njė veteran i shquar dhe trim Gjenarli Vetaran, i cili u plagos vetė dhe ranė nė robėri dhe u ekzekutuan. Turqit konfiskuar 40 topa, shumė ushqime dhe pajisje ushtarake.
Kjo fitore e ngriti lartė emrin e vezirit Mustafa nė Perandorinė Osmane, dhe inkurajoi besimtarėt e tij nė shpresė tė madhe pėr fitore suksese tė mėtejshėm.
komandanti suprem i ushtrisė austriake nė Hungari ne vitin 1695 ishte kurfist saksoni Friedrich August II. Trupat e tij me se 8.000 ushtarė, kanė rritur pėrbėrjen e kėsaj

Fazil Qyprilli Pasha (1661-1676), njihet si mbrojtės i njėrės prej figurave tė njohura hebraike, Zabata Zevi, qė nė vitin 1666 e shpalli veten si Mesia i Ri. Ky hebre nga Izmiri, i armiqėsuar me hebrenjtė e “besimit tė vėrtetė”, mes tyre edhe rabini i madh ishte dėnuar nga tė tijėt me vdekje, por nė vend tė dėnimit Veziri i Madh urdhėroi qė Zabata Zevin ta shpinin nė Shqipėri, nė vendlindjen e babait tė vet, Berat, ku edhe vdiq mė 1675 ose mė 1676. Nė guxim, aftėsi dhe shkathtėsi ishte i njėjtė si babai i vet.

Dr. Prof. Fuad Qyprilli, drejtues i Turqisė moderne. Fuad Qyprilli ishte njėri ndėr tė mėdhenjtė e familjes sė famshme tė Qyprillinjve. Mori edukim tė zgjedhur. U tėrhoq pas kulturės perėndimore, letėrsisė otomane dhe asaj evropiane. Fliste disa gjuhė: turqisht, frėngjisht, greqisht, persisht dhe arabisht. Fuad Qyprilli ka qenė mik i Mustafa Qemalit (Ataturku). U mor me histori, folklor, letėrsi dhe nė moshėn 23-vjeēare qe profesor universiteti. Kushtrimi i tė parėve e tėrhoqi nė politikė dhe nė vitin 1935 u bė deputet. Mė 1950, Bajari u bė President, Mendersi Kryeministėr dhe Dr. Prof. Fuad Qyprilliu zv/kryeministėr, ministėr Shteti dhe ministėr i Jashtėm. Nė debatin pėr pranimin e Shqipėrisė si anėtare e OKB, mė 14 dhjetor 1955, ai do tė shprehej: “Shqipėria duhej ta kishte pėrfaqėsinė e saj nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB qė nė vitin 1945, nė ditėn e themelimit. Tani ėshtė nderi ynė t’i ofrojmė asaj vendin e mohuar”. Fjala e tij nė kėtė takim dilte disi nga fjalimi i zakonshėm i njė ministri, por Prof. Dr. Mehmet Fuad Qyprilliu, pinjoll i njė familjeje tė famshme vezirėsh qė kishin drejtuar pėr shumė vite perandorinė turke nė shekullin e XVII, nuk mund ta harronte origjinėn dhe vendlindjen e tė parėve.
-monedha te Ahmed II 1691-1695 (akce)
--Medalione te Mustafa II 1695 1703

fegi
07-12-2012, 09:08
Mehmet Ali Pasha lindi 1769 dhe vdiq mė 2 gusht 1849 nė Aleksandria ishte sundimtar shqiptar, nėnmbreti dhe themeluesi i shtetit tė Egjiptit modern.

Mehmet Ali Pasha (1769-1849) i njohur me emrin Muhamed Ali, lindi nė Kavalla, nė perandorinė osmane tė atėhershme, qytet i cili ndodhet sot nė Greqi.
Pėr Mehmet Aliun tregohet qė tė ketė lindur nė njė familje tė thjeshtė shqiptare, dhe pasi Mehmeti pėr njėfarė kohė ėshtė marrė me tregti nėpėr Ēamėri, mė vonė ka vendosur qė t'i bashkohet ushtrisė sė perandorisė osmane. Pėr Mehmet Aliun tregohet se edhe pse nuk ka ditur tė shkruajė dhe tė lexojė ka qenė njė njeri i menēur dhe largpamės, gjė qė e bėri atė tė bėjė karrierė nė ditėt e mė pasme tė jetės.
Nė ditėt kur Napoleon Bonoparti pushtoi Egjiptin i cili qė nga koha e Sulltan Selimit kishte qenė pjesė e pandashme e perandorisė osmane, Mehmet Aliu, ashtu si edhe shumė myslimanė tė tjerė, shtetas tė perandorisė u ngrit pėr tė mbrojtur kėtė tokė tė perandorisė osmane nga kėta kolonizator tė rinj.
Nė krye tė njė batalioni me shqiptar, Mehmet Aliu marshoi drejt Egjiptit, ku pas pėrpjekjeve tė ndryshme luftarake me francezėt mė nė fund, Egjipti u ēlirua nga zgjedha Bonaparte. Pas ēlirimit tė Egjiptit dhe mosmarrėveshjeve tė ndryshme civile, mė nė fund nė vitin 1805 Mehmet Aliu mė kėshillėn e sheikut tė Azharit, morri fermanin nga Sulltani pėr tu bėrė guvernator i Egjiptit sė bashku me titullin Pasha.
-.http://img248.imageshack.us/img248/4351/mehmedali.jpg
-.http://img32.imageshack.us/img32/2111/mehmedalimedalje.jpg
-.Baldwin's Auctions Ltd, Auction 74, 2097
FOREIGN COMMEMORATIVE MEDALS. Other Properties. Turkey and Ottoman-related Medals. Turkey, Mehmet Ali Pasha [Muhammad Ali Pasha al-Mas’ud ibn Agha] (1767-1849), large cast Zinc Medal, by Henri Dropsy 1949, on the 100th anniversary of his death, th...

-.Medalion i Mehemet Alise (Mohammad Ali) Pasha (1769-1849
COMMEMORATIVE MEDALS
Great Britain

Mehemet Ali (Mohammad Ali) Pasha (1769-1849), founder of modern Egypt, Copper Medal, 1840, by A J Stothard, bust three-quarters left, with flowing beard and wearing fez, rev FROM THE COMMITTEE THE FRIEND OF SCIENCE COMMERCE & ORDER WHO PROTECTED THE SUBJECTS AND PROPERTY OF ADVERSE POWERS AND KEPT OPEN THE OVERLAND ROUTE TO INDIA 1840 , in ten lines, crossed palm leaves below, 58mm. Very fine and scarce .

Mohammad Ali, the Ottoman Sultan’s Viceroy, was appointed as Egypt’s Governor on May 17, 1805 and ruled Egypt till September 1848. The obverse bust is based on the famous portrait by Sir David Wilkie, painted in Alexandria in 1840. Wilkie had been travelling in the Middle East and died in 1841 at Gibraltar, never completing the journey home.

fegi
10-12-2012, 20:04
Mehmet Aliu kishte lindur ne Kavalle ,ne maqidonin greke,me 1769 nga nje familje shqiptare,pasi u be ushtar ,u dergua ne egjipt per te luftuar kunder ekspedites se Bonopartes.Ne krye te jeniqerve me origji shqiptare ai nderhyri ne grindje qe perqanin kreret mameluke,governatore te provincave,me perfaqsuesin e Stambollit.Me 1804 ai i deboi mameluket nga Kajro dhe vitin tjeter,u emrua nga Porta pasha i Egjiptit.Mehmeti Aliu ishte reformator,ai ngriti nje ushtri moderene me ndihmen e kapitenit franqeze Selve,qe u be Sulejman pasha.Fale kesaj ushtrie,djali i tij ,Ibrahimi,deboi,per llogari te sulltanit, vehabitet (Levizje reformiste qe u themelua nga Abd el Vehab ne shek.XVIII dhe qe u perqafua nga dinastia e Seudeve te Arabise)nga Hexhazi.
Me 1825,Mahmuti II,i cili nuk kishte arritur te mposhte kryengritjen greke me jeniqer e tij,I beri thirje ushtrise se Mehmet Aliu.Me larte u fol per rolin qe luajti kjo ushtri ne luften per pavarsin te Greqise.si shperblim per nderyrjen e tij,Mehmeti pati marre per te birin sundimin e Mores.por krijimi i shtetit grek me 1830 e zhvlersoi kete athere ai kerkoi si shperblim Sirin.Sulltani refuzoi dhe propozoi Kreten,ku Ibrahimi kish nderhyre qe me 1821.nje ferman i fillimit te vitit 1832 ia bashkoi ishulli pashallekut te Egjiptit.Mehmeti nuk kenaqe dhe me rastin e nje konflikti te ri lidhur me Sen- Zhan-a Akre (Saint-Jean-d Acre) ai vendosi te prishej me sulltanin.Ushtria e Ibrahimit kaloi neper Palestin,pushtoi Sen-Zhan –d Acre ne maj 1832 ,pastaj perparoi ne drejtim te Damaskut ,Alepit, Antiokes deri ne Konia ku ndeshi me trupat e Sulltanit,te cilat u shpartalluan ; rruga per ne Stambollishte keshtu e hapur (dhjetor 1832).
Kriza turko-egjiptiane u shendrua edhe ne evropiane : Fuqit e medha nuk donin qe vetume njera prej tyre te perfitonte nga dobsimi i perandoris osmane dhe aqe me teper nga zhdukja e saj.
Opinioni ne France ishte i entusiazmuar nga Mehmeti Aliu,qe konsiderohej si dishepull i Bonopartit:
Ne qeverin e marshallit Sult (Soult) ministri i punve te mbredshme A.Tier (A.Thiers), qe ishte i lidhur me interesat e portit te Marsejes,bente presion ne drejtim te nje politike te favorshme per Egjiptin.
Por anglia besnike e politikes se saj te perkrahjes se << te semurit te Bosforit>> e kundershtonte.
Duke perfituar nga ky rivalitet i dy fuqive te perendimit, Rusia nderhyri me vendoshmeri .Ambasadori i saj ne Stamboll e bindi Sarajin, tani ne panik, t i bente thirje carit per mbrojtje,nje flote ruse erdhi ne Bosfor dhe trupat ruse zbriten pran kryeqytetit.menjiher fuqit tjera i harruan gridjen mese tyre:Anglia ,Franca, dhe Austria rane dakord te benin presion prane Mahmutit dhe Mehmetit,me qellim qe keta te gjenin nje zgjidhjekjo qoi ne traktatin turko-egjiptiane te Kutajes (maj 1883),qe i jepte pashait Sirin dhe elajetin e Adanes ne kebime te terheqjes se trupave te Ibrahimit.
Mbetej te kerkohej edhe terheqja e rusve: perballe frontit te perbashket te tre Fuqive,Nikolla I u detyrua te terhiqej,por e shiti mjafte shtrejt terheqjen e ushtarve te tij.Me traktatin ,qe u nenshkrua me 8 korrike 1833 ne Unkiar – Iskeesi bregu aziatik i Bosforit cari behej garant i pavarsise dhe integriteti te territoret osman,angazhohej,ne rast nevoje,te vint ene dispozicion trupat per mbrojtjen e tij dhe,veq ketyre,imponoi mbylljen e Dardaneleve perqdo luftanije te hua.Ne Londer e Paris u degjuan protesta per kete protektorat rus mbi Perandorin dhe u bene perpjekje per te nxitur Mahmutin qe t u reziston marveshjeve qe kishte nenshkruar vetum sepse kishte qene i detyruar.
Per ma teper,Palmerstoni, qe sapo kishte ardhur ne Forin Ofis,dyshonte se mos ambicjet e pashait synonin ne drejtim te Detit te Kuq: me 1838 ai urdheroi te pushtohej Adeni per te siguruar rrugen e Indise.Por nuk arriti ta bindin Tierin qe te adaptoj nje politik e perbashket ndaj Egjiptit.
Duke qene i mirinformuar per rivalitetin e Fuqive dhe duke pasur besim te tepruar ne ushtrin e tij qe sapo kishte filluar te modernizohej,Mahmuti endrronte te fshinte ate qe e konsideronte si turpin e Kutajese.Ne prill 1839 urdhroi trupat e tij te futeshin ne Siri.Perseri Ibrahimi pasha i preu rrugen dhe i mundi turqit ne Ajntab,(sot Gaziantep,ne kufirin turko-sirian) me 24 qershor 1839.
Disfata u kthye ne katastrof kur Mahmuti vdiqe papritur ne 30 qershor.
Stambolli iu perul fitimtarit dhe kapudan pasha ua dha floten egjiptianve ne Aleksandri.
Per sulltanin e ri Abdyl Mexhidin nuk dihej veqse mosha 16 vjeq, dhe Evropa pa qarte rrezikun e permbytjes se Perandorise .Fuqite kundervepruan shpejte .me 27 korrike nje note e perbashket,e nenshkruan nga Anglia,Rusia,Franca,Austria dhe Prusia, ikerkonte sulltanit<<te mos ndermer asnje bisedim (me Mehmet Aliun )pa bashkpunimin e tyre>> .Kjo ishte nje pengese per synimin e pashait.Megjithat,ai ruante ende shpresen per nje ndermjetesim te favorshem nga ana e Frances,ku Tieri ,qe ishte kthyer ne drejtimine punve,ishte krejt ne anen e Egjiptit.Por Palmerston manovroi ne menyren te tille qe ta kishte Rusin ne anen e tij.
Ne korrik 1840 arritiqe te nenshkruhej ne Londer midis Anglise,Rusise,Austrise,Prusisedhe, ne pranin te nje te derguarit te sulltanit ,nje marrveshje per rivendosjen e paqjes ne Lindje.Nen kercnimin e perdorimit te forces , marreveshja e shtergonte Mehmet Aliun te pranonte pashallakun e Egjiptit me titullin trashigimie ,te cilat i shtohej me titull jetegjatsie ,jugu i Sirise ; por,nga ana tjeter ,ai duhet t i kthente sulltanit floten dhe ti leshonte teritoret e pushtuar ; veriun e Sirise, Meken e Medinen dhe pastaj Kreten.Mehmeti kishte dhjetedite kohe per te pergjigjur.
I nxitur nga Tieri,pashai refuzoj Palmerstoni dergoi nje flote,qe zbarkoi ne Siri ushtare angleze dhe austriake; nen goditjet e topave britanike rane njera pas tjetres fortesat e Bejrutit,Sidonit dhe Akres,dhe Ibrahimi,i ndodhur perballe nje pakanaqsie te gjere popullore, u detyrua te largohej nga Siria.Opinioni ne France ishte pushtuar nga ethet luftarake, te cilat Luigj-Filipi i bllokoi duke e detyruar Tierin te jepte dorheqje ne tetor.Gizo (Guizot),njeriu i mbretit,mori ne narkim punet e jashtme me qellim qe ta nxirrte Francen nga izolimi.Orintimi ishte drejte nje rregullimi paqsore te krizes.Mehmeti Aliu i mbetur vetum me forcat e tij,hyri ne bisedime me angleze: pranoi te hiqte dorre nga Siria dhe te kthente floten osmane,por mbante Egjiptin me titull trashegimie.Porta e zgjati qeshtjen,por me 1 qershor 1811,ajo e njohu Mehmet Aliun si guvernatore te Egjiptit me te drejten e trashigimise.Sa per fuqite, ato e pranuan perseri Francen ne koncertin evropian duke nenshkruar ne Londer, 13 korrike 1814, Konventen e ngushticave, qe i mbylte keto per te gjitha lufanijat e huaja ne kohe paqeje.Me kete i jepej funde hegjemonis ruse te Unkiar Eskelesit dhe sanksionohej nje ekuiliber i ri ne Lindje e Aferme: Rusise i mbetej deti i zi ,kurse Anglis Mesdheu Lindor.Persa i perket << te semurrit te Bosforit>> ai dilte nga kjo krize edhe me i dobete,sepse nje nga provincat e tij me te pasura-Egjipti-po fillonte te shkputej nga Perandoria.
-teritoret e Egjiptit ne kohen Mehmed Alise
-.http://img842.imageshack.us/img842/7060/532pxegyptundermuhammad.png
-monedhe.http://img194.imageshack.us/img194/3504/monedheibrahimt.jpg

EGYPT 100 YEARS IBRAHIM PASHA ANNIVERSARY MEDAL 1848 - 1948 SIGNED MOHD HASAN
Nice 80 Grams, Bronze, Silver, 49 MM Diameter, Signed Medal by Mohamed Hassan commemorates 100 Years Anniversary of Ibrahim Pasha ( Son of Mohamed ALI ) & his main battles. Obverse shows very beautiful image for Ibrahim Pasha. Reverse depicts Arabic script 100 Anniversary 1948-1848, Peace on Ibrahim who led his army from victory to victory, followed by a list of 4 main battles DERYA 1818, MISOLONGI 1826, AKKA 1832& NAZIB 1839.

Meri
10-12-2012, 22:45
Mehmet Aliu kishte lindur ne Kavalle ,ne maqidonin greke,me 1769 nga nje familje shqiptare,pasi u be ushtar ,u dergua ne egjipt per te luftuar kunder ekspedites se Bonopartes.Ne krye te jeniqerve me origji shqiptare ai nderhyri ne grindje qe perqanin kreret mameluke,governatore te provincave,me perfaqsuesin e Stambollit.Me 1804 ai i deboi mameluket nga Kajro dhe vitin tjeter,u emrua nga Porta pasha i Egjiptit.Mehmeti Aliu ishte reformator,ai ngriti nje ushtri moderene me ndihmen e kapitenit franqeze Selve,qe u be Sulejman pasha.Fale kesaj ushtrie,djali i tij ,Ibrahimi,deboi,per llogari te sulltanit, vehabitet (Levizje reformiste qe u themelua nga Abd el Vehab ne shek.XVIII dhe qe u perqafua nga dinastia e Seudeve te Arabise)nga Hexhazi.
Me 1825,Mahmuti II,i cili nuk kishte arritur te mposhte kryengritjen greke me jeniqer e tij,I beri thirje ushtrise se Mehmet Aliu.Me larte u fol per rolin qe luajti kjo ushtri ne luften per pavarsin te Greqise.si shperblim per nderyrjen e tij,Mehmeti pati marre per te birin sundimin e Mores.por krijimi i shtetit grek me 1830 e zhvlersoi kete athere ai kerkoi si shperblim Sirin.Sulltani refuzoi dhe propozoi Kreten,ku Ibrahimi kish nderhyre qe me 1821.nje ferman i fillimit te vitit 1832 ia bashkoi ishulli pashallekut te Egjiptit.Mehmeti nuk kenaqe dhe me rastin e nje konflikti te ri lidhur me Sen- Zhan-a Akre (Saint-Jean-d Acre) ai vendosi te prishej me sulltanin.Ushtria e Ibrahimit kaloi neper Palestin,pushtoi Sen-Zhan –d Acre ne maj 1832 ,pastaj perparoi ne drejtim te Damaskut ,Alepit, Antiokes deri ne Konia ku ndeshi me trupat e Sulltanit,te cilat u shpartalluan ; rruga per ne Stambollishte keshtu e hapur (dhjetor 1832).
Kriza turko-egjiptiane u shendrua edhe ne evropiane : Fuqit e medha nuk donin qe vetume njera prej tyre te perfitonte nga dobsimi i perandoris osmane dhe aqe me teper nga zhdukja e saj.
Opinioni ne France ishte i entusiazmuar nga Mehmeti Aliu,qe konsiderohej si dishepull i Bonopartit:
Ne qeverin e marshallit Sult (Soult) ministri i punve te mbredshme A.Tier (A.Thiers), qe ishte i lidhur me interesat e portit te Marsejes,bente presion ne drejtim te nje politike te favorshme per Egjiptin.
Por anglia besnike e politikes se saj te perkrahjes se << te semurit te Bosforit>> e kundershtonte.
Duke perfituar nga ky rivalitet i dy fuqive te perendimit, Rusia nderhyri me vendoshmeri .Ambasadori i saj ne Stamboll e bindi Sarajin, tani ne panik, t i bente thirje carit per mbrojtje,nje flote ruse erdhi ne Bosfor dhe trupat ruse zbriten pran kryeqytetit.menjiher fuqit tjera i harruan gridjen mese tyre:Anglia ,Franca, dhe Austria rane dakord te benin presion prane Mahmutit dhe Mehmetit,me qellim qe keta te gjenin nje zgjidhjekjo qoi ne traktatin turko-egjiptiane te Kutajes (maj 1883),qe i jepte pashait Sirin dhe elajetin e Adanes ne kebime te terheqjes se trupave te Ibrahimit.
Mbetej te kerkohej edhe terheqja e rusve: perballe frontit te perbashket te tre Fuqive,Nikolla I u detyrua te terhiqej,por e shiti mjafte shtrejt terheqjen e ushtarve te tij.Me traktatin ,qe u nenshkrua me 8 korrike 1833 ne Unkiar – Iskeesi bregu aziatik i Bosforit cari behej garant i pavarsise dhe integriteti te territoret osman,angazhohej,ne rast nevoje,te vint ene dispozicion trupat per mbrojtjen e tij dhe,veq ketyre,imponoi mbylljen e Dardaneleve perqdo luftanije te hua.Ne Londer e Paris u degjuan protesta per kete protektorat rus mbi Perandorin dhe u bene perpjekje per te nxitur Mahmutin qe t u reziston marveshjeve qe kishte nenshkruar vetum sepse kishte qene i detyruar.
Per ma teper,Palmerstoni, qe sapo kishte ardhur ne Forin Ofis,dyshonte se mos ambicjet e pashait synonin ne drejtim te Detit te Kuq: me 1838 ai urdheroi te pushtohej Adeni per te siguruar rrugen e Indise.Por nuk arriti ta bindin Tierin qe te adaptoj nje politik e perbashket ndaj Egjiptit.
Duke qene i mirinformuar per rivalitetin e Fuqive dhe duke pasur besim te tepruar ne ushtrin e tij qe sapo kishte filluar te modernizohej,Mahmuti endrronte te fshinte ate qe e konsideronte si turpin e Kutajese.Ne prill 1839 urdhroi trupat e tij te futeshin ne Siri.Perseri Ibrahimi pasha i preu rrugen dhe i mundi turqit ne Ajntab,(sot Gaziantep,ne kufirin turko-sirian) me 24 qershor 1839.
Disfata u kthye ne katastrof kur Mahmuti vdiqe papritur ne 30 qershor.
Stambolli iu perul fitimtarit dhe kapudan pasha ua dha floten egjiptianve ne Aleksandri.
Per sulltanin e ri Abdyl Mexhidin nuk dihej veqse mosha 16 vjeq, dhe Evropa pa qarte rrezikun e permbytjes se Perandorise .Fuqite kundervepruan shpejte .me 27 korrike nje note e perbashket,e nenshkruan nga Anglia,Rusia,Franca,Austria dhe Prusia, ikerkonte sulltanit<<te mos ndermer asnje bisedim (me Mehmet Aliun )pa bashkpunimin e tyre>> .Kjo ishte nje pengese per synimin e pashait.Megjithat,ai ruante ende shpresen per nje ndermjetesim te favorshem nga ana e Frances,ku Tieri ,qe ishte kthyer ne drejtimine punve,ishte krejt ne anen e Egjiptit.Por Palmerston manovroi ne menyren te tille qe ta kishte Rusin ne anen e tij.
Ne korrik 1840 arritiqe te nenshkruhej ne Londer midis Anglise,Rusise,Austrise,Prusisedhe, ne pranin te nje te derguarit te sulltanit ,nje marrveshje per rivendosjen e paqjes ne Lindje.Nen kercnimin e perdorimit te forces , marreveshja e shtergonte Mehmet Aliun te pranonte pashallakun e Egjiptit me titullin trashigimie ,te cilat i shtohej me titull jetegjatsie ,jugu i Sirise ; por,nga ana tjeter ,ai duhet t i kthente sulltanit floten dhe ti leshonte teritoret e pushtuar ; veriun e Sirise, Meken e Medinen dhe pastaj Kreten.Mehmeti kishte dhjetedite kohe per te pergjigjur.
I nxitur nga Tieri,pashai refuzoj Palmerstoni dergoi nje flote,qe zbarkoi ne Siri ushtare angleze dhe austriake; nen goditjet e topave britanike rane njera pas tjetres fortesat e Bejrutit,Sidonit dhe Akres,dhe Ibrahimi,i ndodhur perballe nje pakanaqsie te gjere popullore, u detyrua te largohej nga Siria.Opinioni ne France ishte pushtuar nga ethet luftarake, te cilat Luigj-Filipi i bllokoi duke e detyruar Tierin te jepte dorheqje ne tetor.Gizo (Guizot),njeriu i mbretit,mori ne narkim punet e jashtme me qellim qe ta nxirrte Francen nga izolimi.Orintimi ishte drejte nje rregullimi paqsore te krizes.Mehmeti Aliu i mbetur vetum me forcat e tij,hyri ne bisedime me angleze: pranoi te hiqte dorre nga Siria dhe te kthente floten osmane,por mbante Egjiptin me titull trashegimie.Porta e zgjati qeshtjen,por me 1 qershor 1811,ajo e njohu Mehmet Aliun si guvernatore te Egjiptit me te drejten e trashigimise.Sa per fuqite, ato e pranuan perseri Francen ne koncertin evropian duke nenshkruar ne Londer, 13 korrike 1814, Konventen e ngushticave, qe i mbylte keto per te gjitha lufanijat e huaja ne kohe paqeje.Me kete i jepej funde hegjemonis ruse te Unkiar Eskelesit dhe sanksionohej nje ekuiliber i ri ne Lindje e Aferme: Rusise i mbetej deti i zi ,kurse Anglis Mesdheu Lindor.Persa i perket << te semurrit te Bosforit>> ai dilte nga kjo krize edhe me i dobete,sepse nje nga provincat e tij me te pasura-Egjipti-po fillonte te shkputej nga Perandoria.
-teritoret e Egjiptit ne kohen Mehmed Alise
-.http://img842.imageshack.us/img842/7060/532pxegyptundermuhammad.png
-monedhe.http://img194.imageshack.us/img194/3504/monedheibrahimt.jpg

EGYPT 100 YEARS IBRAHIM PASHA ANNIVERSARY MEDAL 1848 - 1948 SIGNED MOHD HASAN
Nice 80 Grams, Bronze, Silver, 49 MM Diameter, Signed Medal by Mohamed Hassan commemorates 100 Years Anniversary of Ibrahim Pasha ( Son of Mohamed ALI ) & his main battles. Obverse shows very beautiful image for Ibrahim Pasha. Reverse depicts Arabic script 100 Anniversary 1948-1848, Peace on Ibrahim who led his army from victory to victory, followed by a list of 4 main battles DERYA 1818, MISOLONGI 1826, AKKA 1832& NAZIB 1839.

`thankyou`

fegi
14-12-2012, 08:01
Egjipti nen Muhamed Aliun dhe Ibrahim Pashen
(1805-1848)
nga Fan S .Noli
Portret i Mohamed Alis-.http://img10.imageshack.us/img10/7001/modernegyptmuhammadalib.jpg
-shtepia e Mehmed Alise ne Kavala, Greqi-.http://img690.imageshack.us/img690/9960/1017420mehmetalishousek.jpg
Muhamed Aliu dhe Napoloni-Historia e Muhamed Aliut eshte thjesht nje botim I dyte I rishikuar,I zgjeruar dhe I permisuar I fushates se Napolonit ne Egjipt,ashtu si Napoleoni edhe Muhamedi Aliu iu desh te luftonte kunder mamlukeve,turqve dhe anglezve.Po ashtu si Napoloni,ai u perpoqe te ngrinte nje perandori te madhe koloniale dhe se fundi,po si Napoleoni ,u thy nga aleanca evropiane nen udheheqjen angleze dhe u detyrua t I kufizonte ambiciet e veta Brenda kufijve te pashallakut te Egjiptit.
Dhe e fundit nga rradha, por jo nga rendesia,ashtu si Napoleoni ai e vijoi ”Misionin qytetrues” me shkenctar,studiues dhe specialist franqeze.
Nje kondotier shqiptar.—Muhamed Aliu ka qene nje kondotier shqiptar,qe u pergadit ne Kavalle te Maqidonis,kur per disa kohe eshte marre me tregtine e duhanit.
Duhen mbajtur parasysh prejardhjen e tij shqiptare dhe pervoja tregtare sepse ato I shpjegojne sukset e tij ushtarake dhe politike si te Kolbertit(Colbert). Ashtu si gjithe muslimanet shqiptare edhe Muhamedi Aliu nuk kishte fare fanatizmin musliman, dhe kjo kjo e bente,natyrisht, te hapur ndaj ideve perendimore.Nje pergjigje e tij si e Volteri per fete,eshte mjafte tipike:”Nga gjithe keto fe. Do te ishte fatkeqsi qe nuk ka pasur asnje te mire” (Freycinet,La Question d Egypte f 105).Mustafa Pasha I Turqise eshte nje shembull tjeter tipik per nje kondotier dhe reformator shqiptar.Karrieren e vete si meteor ai nisi komandant I nje kalorsie bashibozukesh shqiptar ne betejen e Abukurit me 1799 , e flaku ne det Napolonin dhe per pak po mbytej kur I kundondodhur bulldog, anglez,Sir Sidnej Smith, e shpetoi nga bataku I bredetit egjiptian.ky qe mesim i pare i Muhamed Aliut per taktiken ushtarake fraqeze dhe ai e bekoi Napeolonin gjithe jeten per pagzime me zjarr e me uje qe i beri ne Abukir.Me 1805 Muhamed Ali u be pasha I Egjiptit ne moshen 36 vjeq dhe me 1806 I deboi turqit nga Egjipti.-Statu e Mohamed Alise- ne Aleksandri-.http://img109.imageshack.us/img109/9587/portinape.jpg
Me 1807 ai flaku ne det, sipase menyres se Napeolonit,nje ushtri angleze qe kishte zbarkuar ne Rozet me gjeneralket Uonqop (Wachope) dhe Mid (Meade),ndersa shumicen e ushtarve e zuri rober.Pas disa ditesh , ai kaloi ngadhnjimtar mbi kale perms Kajros neper bulevarde te mbushura me koka anglezesh, te ngulura ne largesi te rregullta mbi hunj ne ted dy anet, ndersa ne disa pika ishin vene grupe ushtaresh britanik te lidhur me zingjire,qe ti shanin dhe ti godisnin turmat e qytetit.(A.Weigall, History of Egypt, f. 29). Me 1811 ai masakroi 460 krer mamluke ne keshtjellen e Kajros gjate festes vjetore per haxhillakun ne Meke dhe dha urdhur per nje masaker te pergjithshem kunder mamlukve ne te gjitha krahinat e Egjiptit.
Ngritja e nje perandorie—Disa nga mamluket shpetuan duke ikur ne Sudan.Muhamet Aliu i ndjeki kemba kembes dhe keshtu nisi fushata e tij ne Sudan, e udhehqur nga biri I tij ,Muhamedi Aliu I Ri I cili bashkoi perandoris Afrikane krahinat Suakin, Senar,Dongola, Derfur dhe Kordofan.i biri.Tosun me 1812 shpartalloi Ibn Saudin e vertete dhe vehabitet e tij ne Arabi, kapi kryeqytetin e vehabitve ne Nejd dhe arriti deri ne Bahrein ne Gjirin Persike.Me 1820 Muhamed Alia pushtoi oazin e famshem te Sivas,kryeqytet I sektit te fuqishem sumusi dhe me 1821 hodhi themelet e Kartumit ne Sudan.
-Kajro mosque Muhamed Ali-.http://img27.imageshack.us/img27/658...dalimosque.jpg
Ibrahim Pasha ne Greqi. – Nga viti 1823 deri mee 1827
Ibrahim Pasha po merrej me nenshtrimin e Grekve ne te mir te sulltanit, duke marre si shperblim vilajetin e Sirise per te atin.Ai i arriti ti jepej funde kryengritjes greke me 1827 duke kapur Tripolicen dhe Misolongjin, ku u vra Lord Bajroni, por fuqit e evropiane nderhyne, flota turko-egjiptiane u shpartallua ne Navarrino me 20 tetor 1827, dhe Ibrahimi Pasha u detyrua nga nje trupe ekspedite franqeze me gjeneralin Mezon , qe ta lironte Greqin me 1828.
Ibrahim Pasha ne Siri dhe ne Anadoll.—Nga viti 1832 deri me 1833, Ibrahimi pushtoi Sirine te cilin sulltani nuk praonte qe te dorzonte Muhamed Aliut, siq e kishte premtuar.
Ai kapi njeren ps tjetrse Akren, Damaskun,Alepin, Aleksandraten kapercej malet Taurus, dhe ne betejen e Konias me 21 dhjetor 1832 , shpartalloi nje ushtri prej 60 000 turqish me 30 000 rekrute fellahe.Me 1833 ,rane Smirna dhe Kiutahia;ai u nis kunder Bruses, kur fuqitwe evropiane nderhyn perseri dhe e ndalun para portave te Stambollit qe ishin hapur per te.
Perandoria faronike e Muhamed Aliut.—Si pasoje e fushates se shkelqyer te Ibrahimit ne Siri dhe ne Azin e Vogel ne prill 1833, iu leshua nje hati-sherif i Sultanit per Muhamed Aliun per gjithe Sirin, duke perfshire krahinen e Adanit ne Anadoll.Nga viti 1833 deri ne 1839. Muhamed Aliu sundoi bi nje perandori ne fakt te pavarur, me te madhe se qdo perandori qe kishte pasur ndonjiher ndonje faraon, qe shtrihej nga Abisinia ne Malet Taurus te Anadollit, dhe nga shkretira e Libise e deri ne Gjirin Persike, duke perfshire gjithe portin e Detit te KUq, qe u be nje liqen i Egjiptit.vijon
-Bulevardi Kajro Mohamed Ali-.http://img577.imageshack.us/img577/4696/bulevardi.jpg

-medalion i Abbas I 1812-1854-PORTRETI AbbasI-.http://img707.imageshack.us/img707/6908/abasi.gif
Abbas I (1 korrik 1812 - 16 korrik 1854) ( arabisht : عباس الأول ), i njohur edhe siAbbas Hilmi Pashės I , ishte Wali i Egjiptit dhe Sudanit . Ai ishte bir i Tusun Pashės , dhe njė nip i Muhammad Ali , themeluesi i mbretėruesdinastisė se Egjiptit dhe Sudanit .
Ai u lind nė vitin 1812 nė Jeddah dhe ishte sjellė deri nė Egjipt.
Sipas el-Jabarti , historiani kryesor i kėsaj periudhe, Abaz Unė kam lindur nė Kajro, ndėrsa babai i tij, Tusun Pasha, ishte nė Hejaz lėvizjes.se luftimeve kundėrWahabist Si njė njeri i ri, ai luftoi nė Levant me xhaxhain tė tij Ibrahim Pashės . Muhammad Ali Pasha u hoq nga posti mė 1 shtator 1848, pėr shkak tė dobėsisė mendore,ne nėntor 1848. Vdekja e Ibrahimit bėrė Abbas I, nga ana tjetėr, Regent i Egjiptit dhe i Sudan nga 10 nėntor 1848 deri mė 2 gusht 1849 (data e vdekjes sė Muhamed Ali Pashės), kohė nė tė cilėn Abbas u bė Wali fuqi e Egjipt dhe Sudanit deri nė korrik 13, 1854).
Ai ėshtė pėrshkruar shpesh si njė qejfli thjeshtė, por Nubar Pasha foli pėr tė si njė zotėri i vėrtetė i "shkollės sė vjetėr". Ai u konsiderua si reaksionare, i zymtė dhe i heshtur, dhe kaloi pothuajse tė gjithė kohėn e tij nė pallatin e tij Ai ishte i paarritshėm pėr aventurierė tė vendosur pėr plaēkitjen e pasurisė Egjipt dhe Sudan, por me kėmbėnguljen e qeverisė britanike, ai lejoi ndėrtimin e njė hekurudhe prej Aleksandrisė nė Kajro .

fegi
16-12-2012, 20:19
Ushtria dhe flota e Muhamed Aliut
Per ta fituar kete perandori,u deshen ushtri dhe flota te fuqishme dhe u shpenzuan mjaft para per t`i mbajtur keto ushtri e flota,per te cilat u rekrutuan mesatarisht te pakten 350.000 veta (Sir Rannel Rod) ; Encyopaedia Britannica ,artikulli per Historin e re te Egjiptit).Ku i gjeti keto para Muhamed Aliu dhe si e organizoi ai nje ushtri te afte per te mundur anglezet,turqit dhe arabet nga ma te egrit,si bagaret e Sudanit, senusitet e Libise dhe Vehabitet e Arabise? (Fushatat e Ibrahimit ne Pashes ne Arabi duhet te kete qene shume kushtueshme, sepse mund te ndermerreshin vetum me trupa te medha me deve).Ne e dime se berthama e ushtrise dhe e flotes se Muhamed Aliut perbehej nga kalores shqiptar dhe luftetare shqiptar, e gjithashtu ishin shqiptar shume nga oficeret e tij, porse Shqiperia ishte nje vend shume i vogel dhe nuk mund te nxirrte materialet per fushatat fantastike te Aliut dhe as ishin ne gjendje per kete shqiptaret krenare.
.-.http://imageshack.us/scaled/landing/9/francoislouisjosephwatt.jpg
Ata nxorren oficere e komandante te shkelqyer,por ishin shume te zgjuar e nuk beheshin ushtare ideale.Nje ushtar ideal duhet te jete pak a shume i trashe dhe i nenshtruar si nje automat, kurse Muhamed Aliu e dinte se ne gjithe faqen e botes ai nuk mund te gjente qenie me te trasha e me te shtruara se sa fellahet e Egiptit.Ai i rekrutoi keta.
-nje Fellah-. http://img844.imageshack.us/img844/4647/fellah.jpg
-.nje pamje e femrave Fellahe me ate faraonve.http://img201.imageshack.us/img201/9042/fellahin.gif
Por fellahet e varfer nuk kishin asnje ambicie luftarake dhe ishin gati te benin gjdo lloj gjymtimi,mjafton qe t`i shmageshin sherbimit ushtarak.
Frigacaket romake prisnin nje a dy gishterinj per te shpetuar nga rekrutimi.Fellahet shkuan nje hap me perpara dhe sakrifikuan te pakten njerin sy ! (Lord Cromer,Modern Egypt, vell.II, F.193).
Per ti kthyer fellahet duhej bindje mjafte e ashper dhe Muhamed Aliu dinte si ta arrrinte.Ai perdori shqiptaret,qe i vrane mamluket per hir te tij.Dhe shqiptaret u bene aq te pameshirshem,sa i kerkonte zoti i tyre. Ata jane ende gjalle ne kujtesen e nenave te fellaheve, te cilat edhe sot e kesaj dite trembin femijet me kete paralajmrim domethenes : ”Rri urte, se erdhen shqiptaret!” Megjithat bindja e ashper u perdor vetem n erastete e skajshme te pasifisteve te panenshtruar.
Sidoqofte , me gjithe trashamanine e tyre,fellahet e dinin se Muhamed Aliu i shpetoi nga zgjedha e papershkrueshme e mamlukeve dhe i kishte dhene fund shfrytezimit nga sarrafet kopte.Dhe ata luftuan me trimeri per despotin e tyre bamires.Ata kishin nevoje vetum per kapteret shqiptar qe t`u jepnin pak zemer.Shqiptaret dhane oficeret, fellahet ishin bumi i ushtrise,por qe kolonel de Seve ose Sulejman Pasha,organizatori franqez,qe krijoj nje ushtri bashkekohore nga kjol ende e pare prej malsoresh shqiptare dhe fellahesh egjiptian.Me fjale te tjera,truri ishte franqeze,shtylla kurrizore ishte shqiptare dhe muskujt ishin egjipiane.Jeta e tregoi se qe nje nderthurrthurje e shkeqyer.
Po kjo gje vlente edhe per floten. Inxhineri franqez Beson, me ndihmen e nje personeli prej specialistesh franqeze, ngriti dhe oraganizoi flotat egjiptiane te Mesdheut dhe te Detit te Kuq. Ibrahim Pasha, ne betejen e Navarinos, kur pa anijet franqeze qe sulmuan floten etij ,tha: ” Nuk e kuptoj se si topat franqeze shtine mbi anijet e veta”.(Freycinet, La Question d Egypte.f.21).
-Beteja e Navarines-.http://img203.imageshack.us/img203/7055/navalbattleofnavarinoby.jpg
Kur vijme te qeshtja se si Muhamed Aliu i financoi fushatat e veta, habitemi se si ky njeri, nje gjeni i pagdhendur,siq e quan Lord Kromeri,ishte ithtar i Kolbertizmit,te quar deri ne perfundimin logjik,pra i socializmit shtetror, e madje i komunizmit. Ai vendosi monopolin shtetror te bujqesise.Nga viti 1814 deri me 1848,ai ka qene, siq na thote Brehieri, ”i vetmi bujk, i vetmi fabrikant dhe i vetmi tregtar i Egjiptit”.(Luis Brehier,L Egypte f.109).
Ekspermentet komuniste te Muhamed Aliut duhet vene ne dukje veqanarisht,sepse atona dalin si parime te mahdiizmit ne sudan ne vitet 1881-1888, domethan ato qene mjafte popullore dhe me shume suksese,ndonse Muhamed Aliu u detyrua nga zyrtaret e vet te korruptuar ta zbuste pak zellin e vet komunist ne vitete e fundite te jetes. Si i vetmi pronar,Muhamed Aliu e kultivoi fermen e vet si model i Egjiptit men je menyre shkencore,nen drejtimin e specialistve franqeze,mbilte kulturat per te cilat kishte me shume nevoje dhe qe i sillnin me shume fitim.ai qe i pari qe futi ne Egjipt kulturen e pambukut ,i cili tani ze me shume se nje te treten e siperfaqes se punuar te vendit dhe perben burimin me te rendesishem per te arrdhurat.Ai ishte tregtar i shkathte, e dinte si nxirrej paraja dhe keshtu shpjegohet se si qe ne gjendje te financonte fushatat pa marre borxhe asnje qindrake.

-Medalion i IBRAHIM PASHES
-EGYPT.
Fuad I, 1922-1936. Visit in Britain. Bronze medal, 1927, by Metcalfe.
Obv: bust left. Rev: conjoined busts left of Roman and Egyptian Gods, 5 lines legend.
152 grams.

fegi
18-12-2012, 20:27
Qe nga koha e faraonve te medhenje,Muhamed Aliu ishte i pari sundimtar,i cili nisi punime te medha ujitjeje per te zgjeruar siperfaqen e punueshme te Egjiptit.Ai hapi kanale e ngriti diga,mezi ia ndryshuan mendjen qe te mos perdorte guret e piramidave per keto pune (Sir Rennell Rodd,Encylopaedia Britanica,artikulli per historin e Egjiptit te kohes se re).Ai hapi nje kanal,qe lidhte portin e Aleksandrise dhe Delten e Nilit,ku perdori 300000 fellahe nen drejtimin e ingjinerit franqeze Leper.Madje kishte bere plan qe te niste hapjen e kanalit te Suezit.Ai themeloi ne shkolle politeknike men je fakulltet franqeze dhe hapi shkolla ne te gjitha qytetet e fshatrat me rendesi.
Themeloi nje shkolle mjeksie ne Kajro dhe, nen drejtimin e nje franqezi Klo(Clipt)beut, sherbimin shendetesor e organizoi per gjdo krahin nen mbikqyrjen e nje mjeku franqeze.
Nen sundimin e tij,Shapojioni i vijoi studimet dhe germimet arkeologjike.Me pake fjale,ai ishte nje nga me te ndriturit dhe me perparimtar se Lindjes se Afert.
Nderhyrja evropiane –Perandorin e Muhamed Aliut nuk e lejuan te jetonte shume gjate.Me 1839,sulltani Mahmudi mendoi se kishte ardhe koha per te marre revanshin.I shpalli lufte dhe e pushtoi Sirin.Ibrahim Pasha i shpartalloi edhe nje here ushtrite e sulltanit ne Nazib , me 1839.
Flota turke iu dorzua ndersa Fuqite e Evropiane nderhyn perseri per te shpetuar sulltanin dhe per te perul Muhamed Aliun, i cili ishte bere i rezikshem per te gjithe.Uzbarkuan trupa angleze ne Siri dhe flotat evropiane dolen para Aleksandrise.Lord Napier e bindi Muhamed Aliun qe te terhiqej.Ai beri paqe me sulltanin me 15 korrik 1841 me kushtet me te mira qe mund te arritet ne ato rrethana.U njoh zyrtarisht si pasha i trashegueshem i Egjiptit dhe guvernator i Sudanit nen sovranitetin formal te sulltanit,te cilit duhej t i paguante nje tribut vjetor prej dy milion dollaresh.
U detyrua ta zvoglonte ushtrin ne 18 000 veta; nuk i lejohej te bante flote dhe i hmbi te gjitha zotrimet ne Azi, qe i kaluan Sulltanit.
Egjipti nen Ismail Pashen (1836-1879)
Qyteti te cilin e ndertoi Ismail
-.http://img833.imageshack.us/img833/9771/ismailk.jpg

Portreti i Ismailit-Nga ana fizike Ismail Pasha dukej si palaqo,ishte i shkurter,i trashe, i ndathte dhe ecte si ari.etj….(Weigali, History of Egypt,f.81-82).qyteti Ismaill sot-.http://img4.imageshack.us/img4/2674/ismaili.jpg
Politika e bakshishit.Ismail Pasha e peruroi mbretrimin e vet duke predikuar ekonomin dhe e mbylli si hovarda i falimentuar, nen kujdestarin e Fuqive Evropiane.
Ndryshe nga i gjyshi, Muhamed Aliu, ai nuk i kushtoi asnje vemendje ushtrise,ndonese mbante nje ushtri sa per qejf,shpenzoi shuma te medha parash per t i blere koncesione sulltanit.
I bleu ati me 1867 titullin persian te kedivit dhe disa te drejta te tjera me 1873, me te cilat Egjipti u be me i pavarur de jure dhe de facto se sa kishte qene nen gjyshin e tij pas vitit 1841.Me se fundi ai e shtriu sundimin e vet mbi Sudanin deri ne Luginen e Kongos dhe mbi Detin e Kuq deri ne Oqanien Indian,duke u dhene bakshishe te majme te gjitha atyre qe kishin ndonje te drejt ose ndonje pretendim,etj-
-mirnjohje Order of Ismail - (Nishan al-Ismail) -.http://imageshack.us/scaled/landing/94/orderofismail.jpg
Nje here u perpoqe ta shtrinte pushtetin me forcen e armeve mbi Abisinin,por deshtoi keq dhe perseri u kethy me metodes paqsore te bakshishit I shperdante bakshishe majtas djathtas.Ne Egjipte e ne Afrike ,ne Turqi e ne EVrope dhe me qudirat qe bente, fitoi titullin Ismaili i Madh.
-kanali Suezit 1882-.http://img855.imageshack.us/img855/6578/kanalisuezit1882.jpg


-medalionBronze, 42 MM Diameter, Signed Medal. The Medal commemorates 75 Years Anniversary of the ROYAL GEOGRAPHICAL ASSOCIATION 1875-1950 AD.
Obverse shows images of ISMAIL Pasha (Association Founder), King FUAD & KING FAROUK.
Reverse depicts Egypt Map, Sitting Paharonic Image & ARABIC/FRENCH Script “Founded By ISMAIL, maintained by FUAD, Sponsored by FAROUK.
-FOREIGN COMMEMORATIVE MEDALS. Other Properties. Medals. Egypt, Ismail Pascha (1863-1879), The Opening of the Suez Canal, White Metal Medal, 1869, bust three-quarters left, rev panorama of canal, outer Arabic legend to both sides, 37mm, integral
-.portret i Ismailit Khedive Ismail Pasha-.http://img827.imageshack.us/img827/6976/ismaiprince.jpg

Rex
18-12-2012, 21:11
Mendoj se gjashte postimet e fundit (prej postimit 208 e ketej) eshte mire qe te shkeputen nga kjo teme dhe me to te hapet nje teme e re. Jane shkrime shume interesante dhe mendoj se krahasuar me pjesen tjeter te informacionit, qe eshte sjellur ne keto postime, monedhat dalin ne rend te dyte.

Vetem nje propozim i imi ky.

Fegi, ty te lumte. I palodhur si gjithmone.

Kulpra
05-04-2014, 02:16
Kam nje liber me monedhat e vjetra ne pdf. Pertoj ta hedh me print screen. Ndonje rekomandim? Ose kush ka nerva t'ia coj me email e le ta hedhe.