PDA

View Full Version : Dr Ibrahim Rugova 1944-2006


Faqet : [1] 2

fegi
30-12-2011, 15:12
Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė afėr Istogut. Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain dhe gjyshin.

Rugova diplomoi nė Degėn e Albanologjisė nė Universitetin e Prishtinės, ndėrsa njė vit akademik qėndroi nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare. Doktoratėn e letėrsisė e mori nė Universitetin e Prishtinės mė 1984. Mė 1996 u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės. Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.

Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72) qė botoheshin nė Prishtinė. Pėr afro dy dekada punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin serb nė Kosovė. Si njė ndėr themeluesit e partisė sė sapoformuar, Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Rugova u zgjodh kryetar i saj mė 23 dhjetor 1989.

Pas zgjedhjeve parlamentare qė atėbotė nuk pranoheshin ndėrkombėtarisht, mė 24 maj 1992 Rugova zgjedhet kryetar i Republikės sė posashpallur tė Kosovės. Nėn udhėheqjen e tij shqiptarėt e Kosovės ndėrtuan strukturat e veta paralele tė administratės, shėndetėsisė dhe tė arsimit, ndėrsa Rugova vetė angazhohej pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės me mjete paqėsore dhe pėr njohjen ndėrkombėtare tė ēėshtjes tė Kosovės.


Mė 5 shtator 2005 Ibrahim Rugova njofton opinionin qė ėshtė i sėmurė nga kanceri i mushkėrive. Pėrderisa ai e dorėzoi postin e kryetarit tė LDK-sė, funksionin e Presidentit tė Kosovės ai e kryen deri nė ditėn e vdekjes mė 21 janar 2006. Ibrahim Rugova kujtohet si simbol i luftės paqėsore tė shqiptarėve pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Ibrahim Rugova ka lėnė pas gruan dhe tre fėmijė.

Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė:

- 1995, Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.
- 1996, Doktor Nderi i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.
- 1998, Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.
- 1999, Ēmimi pėr paqe i qytetit Mynster (Münster)
- 2000, Ēmimi pėr paqe i Unionit Demokratik tė Katalonisė, nė Barcelonė, Spanjė.
- 2003 Ēmimin Senator Nderi i Evropės.
- 2004 Doktor Nderi i Universitetit tė Tiranės.
- Qytetar nderi i Venedikut, Milanos dhe Breshias (Itali).http://img811.imageshack.us/img811/6667/000f054b.jpg

Llapi
30-12-2011, 15:49
BIRI KUJT ISHTE IBRAHIM RUGOVA?!







Shkruan: Veton Podguri * 21. 11. 2009

Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė, se: Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės!





Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka pasaktėsi



Tė dashur lexues, bashkatdhetarė, simpatizantė, kundėrshtarė dhe tė gjithė ju qė keni dėgjuar pėr Ibrahim Rugovėn!

Nėse titulli i kėtij hulumtimi dhe pėrmbajtja nė vijim ju duket i pazakontė dhe s’ju duket reale, mos e lexoni. Mbani mendimin tuaj qė e keni formuar deri mė sot si pėrkrahje ose kundėrshtim tė mitit rreth Ibrahim Rugovės. Me kėtė analizė nuk pretendoj tė ndikoj nė bindjet tuaja, ēfarėdo qofshin ato. Qėllimi i kėtij hulumtimi ėshtė tė sjellim argumente, tė cilat mund tė verifikohen me lehtėsi.

Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka disa pasaktėsi, tė cilat pas vdekjes sė tij (nė janar tė vitit 2006) janė publikuar nga Qendra pėr Informim e Kosovės (QIK). QIK’u ėshtė njė faqe interneti, organ i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK). Po e njėjta biografi ėshtė publikuar edhe nė shumė faqe tjera tė internetit. Ėshtė e pamundur tė shkruhet biografia njėsoj nga tė gjitha ato faqe interneti.









Si ėshtė e mundur tė shkruhet njė biografi me tė dhėna tė njejta, madje me paragrafe tė njejta, pa e zgjeruar atė me tė dhėna tjera biografike? Nė rastin konkret, me tė drejtė mund tė pyesim: Pse biografia e Rugovės mbetet e njėjtė nė hyrje, nė paragrafe, rreshta dhe nė pėrfundimin e saj, me disa pėrjashtime tė vogla qė mund tė anashkalohen? Arsyeja ėshtė se, janė anashkaluar qėllimshėm disa fakte pėr rrethanat e lindjes sė Rugovės dhe tė prejardhjes sė tij.

Prej se ėshtė botuar libri i autorit Merxhan Avdyli “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”, unė sė bashku me njė grup shokėsh kemi shpenzuar kohė pėr tė hulumtuar argumente shtesė lidhur me biografinė e Ibrahim Rugovės, pikėrisht nga dėshmitarėt e fshatit Cerrcė (vendlindja e Rugovės) dhe fshatrat tjera tė komunės sė Istogut (tani Burimit). Ato dėshmi tė mbledhura me kujdes tė veēantė po ua sjellim juve dhe opinionit tonė publik. Dhe kėto dėshmi le tė vlerėsohen drejtė nga simpatizantėt dhe kundėrshtarėt e Rugovės, pa u indinjuar apo mburrur.





Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės.

Ramadan o Ramadan,

Me ēekiē e me tupan,

Pse ma preve pulėn,

Ta hangt dreqi cullėn.

(Popullore nga Podguri)



Njė dėshmi:"Ramadani ėshte babai i vėrtetė i

Ibrahim Rugovės"!



Nė biografinė e pėrgatitur nga QIK-u, e cila ėshtė kopjuar nga faqet e internetit, thuhet se Ibrahim Rugova ka lindur me 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė afėr Istogut. “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”.



Lidhur me kėtė konstatim, publicisti dhe atdhetari Sheradin Berisha, nė njė studim shkencor “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” thekson: “Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to. Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike: - Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njėri nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė (Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė - V.P), dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė (Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - V.P), dhe si i tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė (Drejtorisė sė Shtetit pėr Siguri - V.P), dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…”

Ne e kemi lexuar hulumtimin e z.Berisha nė shumė vazhdime me titull “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” dhe nuk i heqim asnjė detaj kėtij studimi shumė argumentues. Berisha, me tė drejt ka bėrė pyetjen se si ėshtė e mundur qė babai dhe gjyshi i Rugovės ishin pushkatuar nga ēetnikėt, ndėrsa biri i tyre qysh nė fėmijėri iu ngjitė shkive e mė vonė UDB-sė tė cilės i shėrbeu me mjaft besnikėri?

Nė kėtė kontekst, ne jemi pėrpjekur t’i thellojmė argumentet e thėna deri mė sot.

Sipas njėrit prej dėshmitarėve kryesor, Mustafė (Sokol) Ahmetaj nga fshati Muzhevinė (tani i ndjerė), Rugova ka lindur fiks 11 muaj pas vrasjes sė gjyshit dhe babait tė tij. Bėnte be Mustafė Sokoli se “maxhupi e ka qit (Rugovėn - V.P)”. Mustafa e njihte shumė mirė familjen e Rugovės, pasi e ka pasur fqinje Fanėn - gruan e Rugovės. Familja e Fanės me origjinė ėshtė nga fshati Cerrcė, saktėsisht, nėna e saj vjen nga lagjja e “Shkozės”. Pėr Fanėn u sjellim dėshmi tė detajuara nė nėntitullin vijues, ku vėrtetohet se edhe ajo ėshtė maxhupe.

Familja e Ibrahim Rugovės, nacionaliteti i sė cilės ėshtė i dyshimtė, e ka pasur njė rrogėtar (hamall, punėtor krahu) rom (nė familje) me emrin Ramadan. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė se Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės. Disa simpatizantė tė Rugovės kanė reaguar, dhe janė pėrpjekur ta pėrgėnjeshtrojnė Mustafėn. I vetmi argument qė pėrdornin ata ishte:



- “O le t’i ēka shkrujnė njerėzit, unė po t’kallxoj qysh u kanė puna e tina se edhe baba i jem i ka njoft ma mirė se krejt bota”, thoshte me bindje Mustafė Sokoli.

Pleqtė tjerė nga Podguri qė e kishin njohur mirė familjen e Rugovės, thoshin me habi pas reagimit tė Mustafės:

- “S’di valla, veē Uka (babai i Rugovės - V.P) u kanė i madh me shtat, e kah dul ky minak i zi si maxhup (Rugova - V.P) nuk e dimė”.

Mė pastaj ndėrhynte Mustafė Sokoli duke i rėnė podit me tė dy duart sa kishte fuqi dhe me nervozė:

- “O vallahi maxhupi (Ramadani - V.P) e ka qit kit maxhup (Rugovėn - V.P)”.

Tė pranishmit nė odė qeshnin dhe zbuteshin. E vetmja kundėrpėrgjigje dominuese qė vinte nga simpatizantėt e Rugovės ishte:

- “Zoti e ka fal qashtu t’vogėl e t’zi”.

Mustafa ua kthente topin:

- “Po po, kur tė qet maxhupi, edhe Zoti e falė qashtu”.

Hahahaha! Shkriheshin duke qeshur tė gjithė tė tjerėt.




Rugova si maxhup ėshtė adhuruar shumė nga maxhupėt. Kjo ėshtė dėshmuar edhe nė librin e autorit Merxhan Avdyli me titull “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”. Ėshtė njė libėr i bardhė dhe nė kopertinė ka njė fotografi tė Rugovės duke i dhėnė dorėn kryekasapit tė Ballkanit Millosheviq. Nė brendi tė librit mund tė lexoni mendime tė personaliteteve tė ndryshme por edhe tė qytetarėve tė thejshtė pėr Rugovėn. Nė kėtė libėr, krejt pa pikė faji dhe me sinqeritetin mė tė madh njė rom shprehet, po e parafrazojmė: “Ne romėt kemi simpati tė madhe pėr Rugovėn dhe e konsiderojmė sikur me kanė i joni. Unė personalisht e konsideroj Rugovėn si me pas vlla. Ashtė i drejtė e i urtė. Bile na romėt ma shumė e ēmojmė dhe e pėrkrahim atė se dikon tonin; se ai ashtė i njejt pėr neve si me kanė i joni”.





Merxhan Avdyli - autori i librit: “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”


Autori nuk e ka treguar nė libėr, se nga vjen ai romi qė ėshtė shprehur kėshtu pėr Rugovėn, shkaku i sigurisė sė tij, por sipas tė gjitha gjasave ai rom duhet tė jetė nga Cerrca. Merxhan Avdyli ėshtė gjallė, shkoni e pyesni se ku e ka intervistuar atė rom. Shkoni menjėherė e pyesni Merxhanin se ēka u bė me librin e tij “Fytyrat e Ibrahim Rugovės” prej momentit kur LDK-ja lidhi koalicion me AAK-nė (Merxhani mė duket se ėshtė aktivist i AAK-sė). Krejt kėtė histori tash tė heshtur qėllimshėm nga Merxhani pėr shkaqe politike, mund ta rikonfirmoni nėse i shkoni nė zyrė Merxhanit, dhe kėrkoni qė para mediave tė sqarojė librin e tij. A nuk e vėrteton intervista e romit nė librin e Merxhanit nė mėnyrė perfekte konstatimin e Mustafė Sokolit se Rugovėn (nė kėtė botė) e ka qitur maxhupi, ose Rugova ėshtė kopil i maxhupit?



Kush ėshtė Fana, gruaja e Rugovės, dhe gjyshi i saj

Ramė Ēekerlaqi?



Bashkėshortja e Rugovės, Fana ėshtė nga fshati Muzhevinė e Istogut. Fana ėshtė e bija e Ramė Bajramit nga Muzhevina (Bajrami nė kėtė rast ėshtė i ndryshėm nga Sokol Bajrami). Nėna e saj (e Fanės) ka qenė motra e Alisė ose djalit tė Ramė Ēekerlaqit nga Cerrca. Me njė fjalė, gjyshi i vėrtetė dhe mė i dashur i Fanės ka qenė Ramė Ēekerlaqi me mbiemrin Vuthaj. Ēekerlaq ėshtė njė lloj pseudonimi qė nuk e dimė se ēka do tė thotė. Noshta ka rrjedhė nga puna me ēekerrk (ēikrik) qė pėrdorej pėr hapjen e bunareve (puseve). Imer Vuthi ėshtė djali i Alisė ose nipi i Ēekerlaqit. Familja ose gjinia e Fanės, siē e thamė nė nėntitullin paraprak, ishte nga lagjja e “Shkozės” nė Cerrcė.

Lagjja ka marrė emrin nė bazė tė llojit tė shkurreve qė janė prezente edhe sot atje, tė quajtura shkoza. Rajonet ku janė tė pėrhapura shkurret e shkozave, pothuajse ēdo kund janė tė pabanuara, me pėrjashtim tė Cerrcės deri nė pėrfundimin e luftės nė Kosovė. Atė qė e dinė tė gjithė nė Podgur, e kjo mund tė vėrtetohet lehtėsisht, ėshtė fakti se lagjja “shkozat” pėrherė ka qenė e banuar me romė. Lagjja e Shkozės gjithmonė ėshtė pėrdorur dhe pėrdoret si sinonim i lagjes sė romėve. Sa herė dikush donte t’i referohej lagjes sė romėve, vetėm thoshin “n’Shkoza” dhe me kėtė nėnkuptonin lagjen e maxhupėve. Sot ajo lagje ėshtė e tėra e boshatisur. Nėse nuk besoni, pyesni pėr “Shkozat” e Cerrcės, shkoni nė terren, vizitoni vendin, pyesni dėshmitarėt, e ju tregojnė mė nė detaje. Dhe, nėse nuk dini mė shumė pėr historinė e Fanės, pyetni pleqtė e rrethinės sė Cerrcės.

Familja e Ramė Ēekerlaqit ėshtė nga lagjja e Shkozės. Ndryshe kjo lagje njihet edhe si Parllaēer. Ekipit tonė i ėshtė thėnė se ky emėrtim lidhet me romėt. Por, megjithatė ne nuk kemi mundur tė vėrtetojmė se ēfarė etimologjie dhe domethėnie ka emri Parllaēer. As tash nuk e dimė. Prandaj luten tė gjithė ata qė dinė pėr kėtė emėrtim tė na ndihmojnė. Shumė njerėz nė Cerrcė dhe rrethinė e mbajnė si emėr tė romėve.

Derisa familja e Rugovės kishte Ramadanin si rrogėtar rom nė shtėpi, familja e Ēekerlaqit nuk kishte nevojė pėr njė tė tillė se ishte nė mesin e romėve. Ekipit tonė i ėshtė thėnė nga pleqtė e Cerrcės dhe Podgurit qė e kanė njohur Ramėn, se ai ka qenė i zeshkėt. Tė jetosh nė mes romėve e tė mos jesh i zeshkėt, ėshtė e pamundur.

Fana ishte njė nxėnėse e dobėt qė nga shkolla fillore, - kėshtu dėshmon shoqja e saj e klasės Xhevahirja, gruaja e Nak Ryshytit nga fshati Zhakovė i Istogut. Babai i Xhevahires, Mustafė (Sokol) Ahmetaj nga Muzhevina, duke e pasur fqinje gruan e Rugovės, nė ēdo bisedė ia shqiptonte emrin si “Fčna”. “Ēka kini me prit pej Fčnės, mesės t’Ramė Ēekerlaqit, e kopilit t’maxhupit”, bėnte pyetjen me zemėrim Mustafė Sokoli.



Si e tradhtoj babgjyshi i Fanės, daja Ramė -

nipin Selman Kadrija?!



Shumė pak njerėz nė Istog e njohin Ramėn, gjyshin e Fanės me mbiemrin Vuthaj. Vetėm njė pakicė e kėsaj shumice tė Podgurit e dinė se mbiemri i tij ishte Vuthaj. Ndėrsa nėse pyetni shumicėn e burrave tė moshės madhore nė Podgur pėr njėfarė Ramė Ēekerlaqin, me siguri do tė merrni pėrgjigje tė saktė se kush ka qenė ai. Do tė thonė:

- “Aaaa, ai qė e bani copa me sakicė djalin e motrės pėr Miliq Kėrsten”.

Secili prej jush qė po e lexoni kėtė hulumtim keni dėgjuar pėr Selman Kadrinė e Cerrcės. Versioni i shkurt i kėngės sė Selman Kadrisė edhe sot kėndohet nga kėngėtarė tė ndryshėm si Sinan Vllasaliu, Remzije Osmani, e shumė tjerė. Versioni i gjatė afėr njė orė qė e kėndojnė dy kėngėtarė nga Drenica, mė duket Ibish Molaku dhe Rexhė Gashi nėse nuk gaboj, e sqaron historinė e Selman Kadrisė dhe Ramė Ēekerlaqit mė nė detaje. Kush dėshiron, shkoni nė pazar tė Istogut dhe bleni kasetėn e kėsaj kėnge.



Varri - lapidar i trimit Selman Kadrija



Selman Kadria njihet nė tėrė Kosovėn dhe nė shumė vise shqiptare si trim qė ka vrarė kryeēetnikun Miliq Kėrstėn. Miliq Kėrsta ishte ndėr kriminelėt gjakpirės qė mbahet mend nė kėto anė tė Kosovės.






Ai me bandėn e tij kishin masakruar shumė shqiptarė. Pleqtė e Podgurit tregojnė se si ky kryeēetnik i lidhte familjet shqiptare, burra, gra, fėmijė, pleq rreth sanave dhe i digjte pėr sė gjalli. Shumė skena tjera tė masakrave janė tė papėrshkrueshme. E tėrė popullsia shqiptare priste me padurim tė dalė dikush e ta likuidoj kryeēetnikun gjakpirės. Likuidimin e Miliq Kėrstės e bėnė Selman Kadria nė fshatin Muzhevinė, nė vendlindjen e gruas sė Rugovės, nė njė llugė tė verrave, jo larg shtėpisė sė Mustafė Sokolit. Selmani pastaj arratiset dhe dėshiron tė dalė nė Shqipėri. Pas pėrpjekjes sė dėshtuar pėr tė gjetur pėrkrahje pėr arratisje nė fshatin Vrellė, ai drejtohet nė fshatin Cerrcė. Aty diku nė mal takon djalin e Ramė Ēekerlaqit duke i ruajtur dhitė. Selmani i thotė djalit tė dajės tė shkoj nė shtėpi dhe ta lajmėroj Ramėn qė t’i vijė nė ndihmė pėr tė dalė nė Shqipėri kah Mali i Zi. Rama me tė dėgjuar nga i biri i tij se e ka lėnė Selmanin nė mal dhe duke mos i besuar kėtij lajmi, i bėrtet tė birit, sipas versionit rapsodik tė kėngės:



Rri kopil mos um rrej mu,

Qe tri ditė n’Shipni o shku.



I biri ia kthen:



Jo vallahi i tha baba Ramė,

T’u i rujt dhitė n’mal e kam lanė,

O ish lodh e ish untu,

Thuj do bukė Rams me ma pru.



Babgjyshi i Fanės ose gruas sė Rugovės, Ramė Ēekerlaqi qė e kishin njohur tėrė Podguri dhe pėr tė kishin dėgjuar edhe gjeneratat e tanishme, shkon me vrap nė mal, takon nipin e tij Selmanin. Pėrqafohen pėrmallshėm daja dhe nipi. Merren vesh qė Rama tė kthehet nė fshat ta marr kalin me samar.



Vrajma Zot Rama ē’po bon!

Ou te shpija qeni nuk po shkon

Drejt n’Istog ai koka shku

Per Selmanin ka kallxu

Naqallnikut i ka thanė:

Sa don myzhde o Ral me m’dhanė?

Pėr Selmanin qe ta kam zanė!

Thotė vodniku medet pėr mu

Ni xhanar ktu s’mka qillu

Ral Vuliqi paska t’fillu

Magazinat tha lemi mu

O i ka vesh i ka armatu

Po shkojnė bjeshkėn e kanė rrethu.



Pas kthimit nga Istogu, Selmani i thotė dajės Ramė:



Je vonu pak daja Ramė!

Mos n’Istog tutna je kanė?

Mos n’Istog tutna je shku?

O pėr mu dajė ke kallxu.

Shuj prej nip ēka je t’u thanė,

O kurrė daja atahen s’ta bon.



Nalma kalin daja Ramė

Du me u kthy pushkėn me marrė.

Daja kalin s’ja nalon

Njanėn kamė nė tokė e qiti

Tjetra n’shalė kuku ju koqit!

O daja i zi na i ra sakicė!

Sill dajė tha Zoti t’fiktė!

O pėr Miliqin nipin pe mytė!






Ramė Ēekerlaqi siē njihet nė tėrė Cerrcėn dhe fshatrat e Podgurit, tradhton nipin e tij, lajmėron garnizonin e ēetnikėve nė Istog tė cilėt armatosėn dhe e rrethojnė Selmanin, dhe Rama shfrytėzon rastin i bie sėpatė disa herė nipit tė tij derisa e lė gati tė vdekur. Rama e bėri kėtė ndaj nipit tė tij pėr Miliq Kėrsten i cili digjte fėmijė, gra, nuse, pleq tė lidhur rreth sanave, qė prente me thikė fėmijė nė djep, dhe shumė krime tjera tė pashpjegueshme.





Ndėr ata tė rrallėt qė e njohin ndėrlidhjen e Ramė Vuthajt dhe Fane Vuthajt nė Istog, tregojnė se ēfarė kuptimi ka miqėsia e Ibrahim Rugovės me Fanėn nga familja Ramė Ēekerlaqit i cili maskaroi me sėpatė djalin e motrės sė vet Selman Kadrinė pėr kryēetnikun gjakpirės Miliq Kėrsta. Kemi dėgjuar se tradhtia e Ramė Ēekerlaqit nuk kishte kaluar pa u ndėshkuar. Disa kolegė nga Istogu na kanė treguar se Ramėn mė vonė e kishte vra Nimon (Bekė) Hasanaj po ashtu nga Cerrca. Vrasjen e Ramės e kishte organizuar Ahmet Nuhi i cili i kishte dhėnė ultimatum kushėrinjve tė Selman Kadrisė ta vrasin Ramėn deri nė filan datė, ndryshe do tė pėsonin. Nė interesimin tonė se kush ishte ky Ahmet Nuhi, nuk morėm informata tė duhura. Na ėshtė thėnė se “u kanė xhanar n’ditė t’Shipnisė, dikah qanej pej Mojstiri, Shushice, a Zhakove; nuk e dimė taman”.



* Autori i shkrimit: Qendra pėr Ekonomi tė Mjedisit, Resori i Pasurive Njerėzore, Banjė e Pejės - Istog ( Kontakti me autorin: vetonpodguri@gmail.com)

SERAFIM DILO
30-12-2011, 16:04
Eh,lufta per politik nuk te prish vetem edukaten,i prish njerezit si karakter.

fegi
30-12-2011, 18:50
Kriste Lleshi - Ibrahim Rugova 2011

http://www.youtube.com/watch?v=O3Yq_qjk9ZE&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
30-12-2011, 18:56
http://www.youtube.com/watch?v=neqdwoU_fkI&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
30-12-2011, 20:16
http://www.youtube.com/watch?v=PDNJvGrDEbA&feature=mfu_in_order&list=UL

busavata
09-01-2012, 15:33
http://www.nato.int/pictures/1999/990518/b9905181.jpg

busavata
09-01-2012, 15:35
http://i44.tinypic.com/2i204rn.jpg

Llapi
09-01-2012, 15:41
CKA THA IBRAHIM RUGOVA PARA GAZETAREVE TE HUAJ DHE ATYRE VENDOR, NE INTERVISTA DHE KONFERENCA PER SHTYP...?!?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

------

RUGOVA:„Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“

Konferencė shtypi e dr. Ibrahim Rugovės me gazetarė
22.06.1996, „Rilindja“

Nė kėtė konferencė Rugova thotė:“Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“.
Kryetari Rugova rreth marrjes sė pėrgjegjėsisė pėr vrasjen e milicit serb nga UĒK tha:“Ne nuk kemi informata se ekziston njė organizatė e tillė dhe letrat qė dėrgohen (aludonte nė ato pėr marrjen e pėrgjegjėsisė) janė pa kurrfarė identiteti dhe pa kurrfarė rėndėsie, pos qė ta rėndojnė situatėn nė Kosovė dhe tė pengojnė zgjidhjen politike tė ēėshtjes nė Kosovė. Unė mendoj se nuk ekziston njė organizatė e tillė“.

----------------------------------

RUGOVA: „Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė...dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i“
Konferencė me gazetarė e dr. Ibrahim Rugovės
„Rilindja“ , 25.01.1997

Konferencė me gazetarė e presidentit tė Republikės sė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova e dt. 24 janar 1997, ku pos tjerash thotė:“Gjendja nė Kosovė ėshtė shumė e rėndė dhe po punojmė qė tė mos eskalojė gjendja dhe tė mos provokohen qytetarėt e Kosovės. Ne nuk kemi informacione se ekziston Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe nė emėr tė saj mund tė paraqiten shėrbime tė ndryshme pasi ende nuk ėshtė paraqitur askush i kėsaj UĒK-je. Kėshtu dr. Rugova u pėrgjigj nė pyetjen e njė gazetari serb pėr gjendjen e tanishme nė Kosovė dhe pėr UĒK-nė, pėr tė vazhduar mė pastaj „Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė, si moment i rrezikshėm pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i, tė shihet se ēfarė ishte ai shpėrthim mjaft i sofistikuar. Po ashtu dėnojmė edhe vrasjet qė po bėhen me pretekst tė kolaboracionizmit dhe kėrkojmė ndėrprerjen e tyre“ tha dr. Ibrahim Rugova.

Pra, siē po shihet, Rugova i mbron edhe kolaboracionistėt!

-----------------



RUGOVA: „Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe”

Intervistė e Rugovės nė gazetėn „Frankfurter Rundshau“
Prishtinė, 9 shtator 1997 (QIK)

Gazeta e pėrditshme „Frankfurter Rundshau“ botoi nė numrin e sotėm njė intervistė me kryetarin e Republikės sė Kosovės dr. Ibrahim Rugova, i cili gjendet pėr njė vizitė nė Gjermani.
Nė pyetjen mbi UĒK-nė e cila qė nga prilli i vitit 1996 kreu disa atentate ndaj policisė serbe.

Rugova tha se” nuk di se kush ėshtė prapa asaj lėvizjeje. Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe me qėllim qė nė kėtė mėnyrė ta deskriditojnė ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve dhe „qė tė duket se shqiptarėt janė terroristė“.
Pra pėr ta penguar luftėn pėr ēlirim kombėtar, shihni se si mundohet qė ta frikėsojė masėn.



RUGOVA: „Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė) nga shėrbimet sekrete serbe“

Intervistė e Rugovės nė gazetėn belge „Le Soire“
„Rilindja“, 2.12.1997
Prishtinė, 1 dhjetor 1997 (QIK)

Gazeta e sotme autoritative belge „Le Soire“ boton njė intervistė qė kryetari Rugova, gjatė qėndrimit tė tij nė Bruksel, i dha gazetarit tė njohur, Eduard Van Velthem. Lidhur me sulmet kundėr policisė serbe nė Kosovė, siē thotė gazetari „tė njė ushtrie misterioze e quajtur UĒK“, kryetari Rugova tha se nuk ka asnjė informacion pėr ekzistimin e njė organizate tė tillė. Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj nga shėrbimet sekrete serbe, pėr tė pasur pretekst pėr njė intervenim brutal dhe pėr tė diskredituar imixhin tonė joviolent. „



RUGOVA:„Ėshtė fjala pėr disa individ tė frustruar“

Intervistė e Rugovės dhėnė tė pėrjavshmės zvicerane „Facts“
„Rilindja“, 15.12.1997
„Facts : Qė nga viti 1996 u paraqitėn disa sulme tė armatosura nė stacionet policore. Pėrgjegjėsinė pėr kėto sulme e merr UĒK- j. A paraqet kjo njė faktor tė ri politik?

Rugova: Ne nuk kemi kurrfarė informatash pėr njė organizat tė tillė. Sipas tė gjitha gjasave ėshtė fjala pėr disa individė tė frustruar. Parimisht ėshtė i pamundur konstituimi i njė organizate tė tillė, ngase ne jemi tė kontrolluar rigorozisht nė ēdo rrafsh njerėzor. Nė shtėpitė shqiptare nuk ka armė. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mund t’i shėrbejė regjimit serb si pretekst pėr njė fushatė tė re represive nė Kosovė. Elementet me papėrgjegjėsi shoqėrore regjimi serb i pėrdor pėr qėllimet e veta.



RUGOVA: „Pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve“

Pjesė nga intervista e dr. Rugovės dhėnė gazetės gjermane „Dier Spiegel“, e cila u emetua nė radion „Deutche Wele“, nė emisionet e dt. 7.3.1998.

A mund tė ndalohet fillimi i njė lufte nė Kosovė?- ėshtė pyetje e parė e revistės drejtuar Rugovės:
Njė luftė normale nuk do tė ketė, u pėrgjigj Rugova, mund tė ketė vetėm masakėr. Pėr nga kėndvėshtrimi ushtarak, ne nuk do tė kishim kurrfarė shansi, pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve. “





IBRAHIM RUGOVA,PAS OFENZIVES SE VERES SE VITIT 1998 NGA FORCAT USHTARAKE TE MILLOSHEVIQIT,KUNDER UCK-sė,DEKLAROI SE:

„Pozicioni im do tė jetė edhe mė i fortė“…!!!



Nė verėn e vitit 1998 forcat ushtarake dhe paraushtarke serbe,ndėrmorėn njė operacion tė shkallės sė gjerė kundėr forcave ēlirimtare tė UĒK-sė,dhe kryetari Ibrahim Rugova nė konferencėn pėr shtyp tė datės 07 gusht 1998, nė njė pyetje tė gazetares sė BBC se: „A mendoni se pas ofensifės mė tė re serbe pozicioni juaj nė negociata do tė jetė mė i dobėt?“

Ai do tė pėrgjigjet si vijon:

„JO NUK ĖSHTĖ MĖ I DOBĖT.PĖRKUNDRAZI,DO TĖ JETĖ EDHE MĖ I

FORTĖ....!!!!”*
_________

*Burimi i informacionit : „Bujku“ 08 gusht 1998


Dhe sipas kėsaj logjike rezulton se, sa mė shumė qė tė dobėsohej UĒK-ja nė frontet e luftės aq mė shumė do tė forcohej pozicioni politik i z.Rugova. ...!!!

Tani shtrohet pyetja:

Po ku do tė mbetej Kosova sikur UĒK-ja tė ishte shkatėrruar dhe Rugova tė ishte forcuar,dhe sikur tė kishte mbretėruar ajo politka e tij e urtė,e mosbėrjes asgjė, gjatė viteve 1990-1997...? !!

trestenik
09-01-2012, 15:48
Ibrahim rugova. Nje njeri i cilli e ndryshoj ni shekull ne qe jetuam ne shekullin e tina kena mesu shum prej tina.
Te lig jan ata qe se pranojne historin e dr rugoves

Llapi
09-01-2012, 15:52
Ibrahim rugova. Nje njeri i cilli e ndryshoj ni shekull ne qe jetuam ne shekullin e tina kena mesu shum prej tina.
Te lig jan ata qe se pranojne historin e dr rugoves

fal te koft me histori e me shoqni e me parti tina e krejt hahah
askush spo ti ndalon

fegi
09-01-2012, 16:46
Njeriu - Balada e Presidentit Rugova

http://www.youtube.com/watch?v=jBeVE3RnIAU&feature=mfu_in_order&list=UL

Llapi
09-01-2012, 17:12
Analizė politike - historike



Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 1 )



· Ai qė e kėrkon shpėtimin e jetės me indiferencė ndaj jetės sė tė tjerėve, nuk do ta jetojė me nder!” ( Mr.Ukshin Hoti )



Shkruan: Sheradin BERISHA / 02. 05. 2008



* * *



Nė vend tė hyrjes



A ishte Ibrahim Rugova: „Gandi i Kosovės“,“i pathyeshėm

pėrballė regjimit serb…“ , “profet i shqiptarėve“,

“Skėnderbe i dytė“, …?!



Mė 21 janar 2008, u bėn dy vjet qė kur ndėrroi jetė Ibrahim Rugova. Nė kuadėr tė kėtij pėrvjetori me moton: "Dita pėrkujtimore pėr Presidentin Rugova", kryetari Fatmir Sejdiu, nėn patronazhin e tė cilit janė zhvilluar tė gjitha aktivitetet pėrkujtimore, gjatė homazheve (sė bashku me kryeministrin Hashim Thaēi) te varri i tij, para gazetarėve Rugovėn e cilėsoi si njė ndėr figurat mė tė ndritshme tė vendit tonė. "Kemi ardhur kėtu pėr tė bėrė nderimin e merituar pėr presidentin historik tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn, pėr personalitetin qė i dha vulė kohės qė jetoj dhe qė llogaritet themeltar i shtetit tė pavarur tė Kosovės, qė ishte nga personalitetet e fuqishme tė historisė sonė dhe tė tashmes dhe pėr tė ardhmen tonė" - ka thanė Sejdiu. Fatmir Sejdiu edhe nė nė fjalimin e tij tė lexuar nė tubimin pėrkujtimor qė u mbajt nė Teatrin Kombėtar, Ibrahim Rugovėn i cilėsoi si: „Burrin mė tė madh tė Kosovės“, se „ka qenė dhe mbetet Zoti i kėsaj Shtėpie“, „…Ati i Kombit tonė, do tė mbetet fryma e kėtij vendi“, „Ibrahim Rugova e nxori Kosovėn prej kaosit nė organizim, me rend tė brendshėm demokratik“, „udhėheqės popullor“, „Ai nuk u dorėzua kurrė, para asnjė sprove, veē vdekjes…“, „ėshtė udhėheqės sui generis nė Evropė“, dhe krejt nė fund Sejdiu theksoi fuqishėm se „Ibrahim Rugova ėshtė heroi i Kosovės“.






Ndėrkaq, kryeministri Hashim Thaēi, pas homazheve tė bėra te varri i Rugovės (mė 21 janar) thekson, se: „Kosova po ndėrton traditėn e respektimit tė bartėsve tė institucioneve tė vendit. Ėshtė vlerėsim pėr punėn nė vazhdimėsi tė presidentit Rugova pėr realitetet qė ka kaluar Kosova andaj ne do tė vazhdojmė pėrkushtimet tona pėr tė pėrmbyllur procesin pėr shtet tė pavarur dhe demokratik tė bashkuar si politikė, institucione dhe si popull".



Mė 24 shkurt 2008 ( vetėm njė javė pash shpalljes sė pavarėsisė) Hashim Thaēi, sėrish e viziton varrin e Ibrahim Rugovės, dhe me kėtė rast para gazetarėve, ėshtė shprehur: ”Me rastin e pavarėsisė kam bėrė nderim shtetėror pėr personalitetin e ish-presidentit Rugova, pėr angazhimet nė kontinuitet nė procesin e pavarėsimit dhe demokratizimit tė vendit”. Thaēi pastaj ka theksuar se njė pjesė tė kėtyre angazhimeve i ka bėrė bashkė me Rugovėn, nė procesin e para Rambujesė dhe pas ardhjes sė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė.”( Gazeta Express, E hėnė 25.02.2008, fq.5).



Zhvillimet politike gjatė viteve 1990-1999…, dėshmojnė se Hashim Thaēi si pjestar i UĒK-sė as para Konferencės sė Rambujesė, as gjatė dhe pas mbajtjes sė kėsaj konference, deri nė vitin 2004, nuk ka pas kurrfarė bashkėpunimi tė mirėfillt me Ibrahim Rugovėn. Pėrkundrazi Ibrahim Rugova e ka sfiduar nė mėnyra tė ndryshme Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, madje Ibrahim Rugova e ka mohuar dhe s“ka marrė pjesė nė Qeverinė e Pėrkohshme tė Kosovės tė kryesuar nga Hashimi, e cila ka dal si produkt i marrėveshjes sė pėrbashkėt nė Rambuje, mė 23 shkurt 1999 etj.etj ( Lexo kėtu: Marrėveshjen e Rambujesė pėr formimin e Qeverisė)



Prandaj, Hashimi para varrit tė Ibrahimit duket se ka gėnjyer, dhe gėnjeshtrat nuk mund tė merren si fakte historike, ato janė dhe mbeten vetėm si gėnjeshtra!



* * *



Ashtu sikurse kėtė vit (2008) edhe nė vitin 2006 kur vdiē Ibrahim Rugova (21 - 26 janar 2006), por, edhe me rastin e njė vjetorit (21.01.2007) tė vdekjes sė tij, gjatė tubimeve pėrkujtimore u thanė nė mėnyrė rituale fjalėt mė tė pėrzgjedhura pėr figurėn e tij.



- U tha se Ibrahim Rugova ishte „udhėheqės trim e i guximshėm...” ,ndėrsa mbahet nė mend, si politikan, qė mbillte frikė e defetizėm nė popull, me deklaratat e ēuditshme, se : “ Serbia ėshtė e fortė...”, ”se nuk mund tė luftohet me Serbinė..”, ”se pėr 24 orė na bėnė rrafsh me tokė...”, ”se , do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve si popull...“ etj

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”, “Gandi i Kosovės“…, ndėrsa veprimet e tija politike s“kishin asgjė tė pėrbashkėt me rezistencėn gandiste. Derisa Gandi ka bėrė rezistencė aktive e sakrifikuese duke e sfiduar regjimin kolonialist anglez nė ēdo fushė tė jetės, me bojkotimin e ēdo gjėje qė ishte angleze, nga produktet ushqimore deri te dokumentet e lėshuara nga ky regjim, „Gandi i Kosovės“ nuk lėvizte nga vendi pėr ta kundėrshtuar regjimin gjakatar serb. Madje, edhe kur organizonin tė tjerėt protesta( studentėt, sindikalistėt…) kundėr regjimit, Rugova i pengonte nė forma tė ndryshme ato. Ibrahim Rugova duke i ikur pėrballjes me regjimin serb, pėlqente rezistencėn pasive, krejt pasive (vetėm me fjalė gjatė konferencave tė tė premteve me gazetarė), pra pėlqente mosveprimin aktiv. Duke qenė i tillė ai s“i bojkotonte produktet serbe, madje ai s“i bojkotonte as dokumentet e regjimit serb, sepse tė gjitha udhėtimet, me karakter „kombėtar“ jashtė vendit i bėnte me pasaportėn serbe. Bile kur i dilte afati shkonte vet nė sportelet e UDB-sė pėr ta vazhduar kėtė dokument udhėtimi. (Pėr kėtė fakt lexo mė tepėr te libri „Pa protokoll“ Bisedė me Adnan Merovcin, „Zėri“, Prishtinė 2003 , faqe.37. Adnan Merovci pėr dhjetė vjet rresht ishte shef i sigurimit dhe i prokollit i kryetarit Ibrahim Rugova .

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “politikan qė kultivonte unitetin…“, ndėrsa veprimet e tija politike dėshmonin nė vazhdimėsi tė kundėrtėn e unitetit. Rugova, deri nė shtator 2005 kur kumtoi se vuante nga kanceri nė mushkėri, nuk mbahej mend se ka mbajtur ndonjė takim gjithėpėrfshirės me lidershipin politikė e institucional shqiptar, pėr ta kultivuar kėtė unitet, ndėrsa njihej si prijės autokrat, duke mos i pėrfillur kėshillat e politikanėve tjerė shqiptarė. Pėr mė keq, edhe kur ftohej nė ndonjė takim me karakter uniteti nga partitė tjera, Ibrahim Rugova nuk merrte pjesė, i bojkotonte dhe i injoronte paturpshėm ato. Derisa ky profil politikani i injoronte kėshtu tė tjerėt, nuk hezitonte tė shkonte nė takime me partitė shqiptare, kur i organizonte UNMIK-u apo zyrat e huaja nė Prishtinė.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “i pathyeshėm pėrballė regjimit serb tė Millosheviqit“, ndėrsa nuk mund tė fshihen nga kujtesa jonė: Marrėveshja pėr arsim Millosheviq-Rugova (01.09.1996), takimet dhe buzėqeshjet e tij me Millosheviqin mė 15 maj 1998 dhe tė gjitha takimet me kėtė kriminel, gjatė muajve prill-maj 1999, tė zhvilluara nė Beograd.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj.”, “luftėtar i denj i lirisė…“..., ndėrsa dihej botėrisht se asnjėherė nuk i kishte zėnė nė gojė tri shkronjat e arta UĒK, dhe luftėtarėt e vėrtet tė lirisė, s“e ka vizituar asnjė familje tė dėshmorėve. Pėr mė tepėr ky „luftėtarė i denj i lirisė“ s“e kishte vizituar asnjėherė Prekazin historik, familjen e jasharajve. Ky njeri qė i thoshte vetes president nuk ishte pėrkulur as njėherė para varrit tė komandantit legjendar Adem Jashari (edhe pse disa herė ka gėnjyer duke thėnė se sė shpejti do tė shkonte nė Prekaz), ndėrsa pėrpara varrit tė Adem Jasharit dhe tė dhjetra varreve tė familjes Jashari shkuan dhe me respekt u pėrkulėn, shumė burrėshtetas, diplomatė dhe ushtarakė tė huaj.

- Nė tė gjitha ato ceremoni pėrkujtimore u tha se Ibrahim Rugova ishte: ”Ndėrtues i strukturave tė qėndrueshme tė shtetit tė Kosovės”, se ishte “Ismail Qemali i Kosovės“, “profet i shqiptarėve“, “Skėnderbe i dytė“, “burrėshtetas i madh dhe arkitet i pavarėsisė sė Kosovės“, “politikan, qė i ndėrroi rrjedhat e historisė“, “…shpėtues i substancės shqiptare nga shkatėrrimi i planifikuar nga regjimi fashist i Beogradit“, “profet i shqiptarėve“, “Engjėll i Kosovės”, “forcė e ndryshimit”, “udhėheqės shpirtėror i njė populli”, “…vigan i pamposhtur…“, “simbol i ndryshimeve nė Ballkan“, “vizionar i rrallė…“, “…mishėrim i aspiratave kombėtare…“…. e pėr mė tepėr u theksua se “Rugova ėshtė pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj” - citat i marrė nga monografia "Presidenti Rugova“, qė u botua me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Rugovės, nėn pėrkudesjen e mikut tė tij Sabri Hamiti, e shumė e shumė epitete tjera mbersėlėnėse !



Pra, pėr Ibrahim Rugovėn u tha e ēka s“u tha se ishte, edhe pėr ato veti qė kurrė nė jetė, s“i kishte...!



Prandaj, nė vijim nė analizėn time politike-historike, do tė pėrpiqem tė shpėrfaq nė mėnyrė tė argumentuar, realpolitikėn e Ibrahim Rugovės, ndryshe nga ē“kemi lexuar e dėgjuar nga pasardhėsit e tij.
( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:13
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 2 )



Pėrmbajtja e lėndės



- Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova, nė epokėn e Titos?!

- Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet Ibrahim Rugovės!

- Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!

- Sekretari i OTh tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn “Kosova Republikė!”,

- Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės?!



Shkruan: Sheradin BERISHA /03. 05. 2008



Roli politikė-shkencor...i Ibrahim Rugovės, gjatė

periudhės sė regjimit tė Titos!



* * *



Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova,

nė epokėn e Titos ?!



Ndonėse parimet themelore tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės dhe tė politikės autonomiste nė Kosovė u ndėrtuan mbi bazėn e besnikėrisė ndaj Jugosllavisė socialiste vetėqeverisėse tė Titos, klasa politike shqiptare (nė krye me Fadil Hoxhėn, Xhavit Nimanin dhe Mahmut Bakallin) qė ishte vėnė nė shėrbim tė kėtij regjimi, me kohė ka profilizuar edhe njė Elitė (klasė) intelektualėsh shqiptarė, e cila fillimisht kishte kaluar nėpėr “sita” tė organeve pushtetore tė regjimit, duke dhėnė kėshtu prova lojaliste ndaj doktrinės “titiste - socializmit vetėqeverisės jugosllavė”. Kjo elitė intelektualėsh, ndonėse vepronte nėn ombrellėn e strukturave tė regjimit, i drejtonte dhe i kontrollonte institucionet shkencore, mediat: RTP-nė, gazetat dhe revistat informative – shkencore, shtėpitė botuese etj, me njė fjalė kontrollonte tė gjitha institucionet akademike shqiptare nė Kosovė! Dhe, pikėrisht kėsaj elite intelektuale i takonte edhe Ibrahim Rugova.







Ibrahim Rugova, pėrveēse ishte student i dalluar, ai nė Fakultetin Filozofik u shqua edhe si aktivist i Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė (LRSJ-sė). Pas njė kohe, kur dėshmoi pėrkushtimin e tij tė madh ndaj politikės sė regjimit komunist, u propozua dhe mė pastaj u pranua si anėtar i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - LKJ-sė. Rugova mė 1971 diplomoi nė Fakultetit Filozofik tė Prishtinės nė Degėn e Albanologjisė. Si komunist i devotshėm, atij iu besua detyra redaktorit nė gazetėn studentore “Bota e re” dhe nė revistėn “Dituria” (1971-1972). Qysh nė fillim tė viteve tė 70-ta, z. Rugova u mor edhe me kritikė letrare dhe nė kėtė drejtim ka shkruar disa libra, ku kryevepra e tij ėshtė libri pėr Pjetėr Bogdanin. Nė vitin 1976/77 atij do t“i mundėsohet specializimi nė fushėn e teorisė letrare nė Paris, tek prof. Roland Barthesi. Ibrahim Rugova pėr afro dy dekada rresht, punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė edhe kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Rugova pėrveē punės shkencore, nė Institutė ka pasur edhe njė funksion politik atė tė sekretarit tė LKJ-sė, pėrmes tė cilit ka ushtruar gjegjėsisht ka funksionalizuar politikat programore tė dala nga forumet partiake-shtetėrore tė KQ tė LKJ-sė.



Nė biografinė zyrtare tė Ibrahim Rugovės thuhet se: “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”. Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to.



Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike:



- Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njė nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė, dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė, dhe si tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė, dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…



Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet e Ibrahim Rugovės!



Ibrahim Rugova krahas punės nė fushėn e kritikės latrare nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, me pėrkushtim ka shkruar edhe studime shkencore-letrare kushtuar shėmbėlltyrės sė Josip B. Titos. Mė 9 e 10 dhjetor tė vitit 1977, kur nė Prishtinė u mbajt simpoziumi me moton: “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, Ibrahim Rugova mbajti referatin kryesor me titull: “Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”.( Shiko kopjen e studimit tė Rugovės pėr Titon ) Nė kėtė studim “shkencor”, z. Rugova kryetarin Tito e cilėsonte si njeri “gjenial”, “si simbol i sė Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit”, dhe sipas tij ai “gėzon njė unanimitet tė jashtėzakonshėm e tė pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit (Jugosllavisė), ēfarė e gėzonte vetėm Lenini”.



Sakaq Ibrahim Rugova nė kėtė studim ndėr tė tjera thekson se: “Tito, duke qenė vazhdimisht nė krye tė shoqėrisė sonė, krijoi njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit tė plotė tė lirisė, ēfarė nuk gjendet nė ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm nė kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u bė parim shoqėror e kulturor”.



Ky studim i Ibrahim Rugovės nė vitin 1979 u botua nė njė libėr voluminoz nė faqet 407 - 410, nė gjuhėn shqipe dhe serbokroate. Ndėrsa pas demonstratave tė pranverės 1981, u botua edhe nė “Zėrin e rinisė” tė 16 e 23 maj 1981 nė faqet 20-21 etj.



Lexo tė plotė studimin e Ibrahm Rugovės:

“Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”



Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!



Ndėrsa Josip Broz Tito, pėr Ibrahim Rugovėn dhe elitėn intelektuale pro-titiste tė cilės i takonte ai, ishte “simbol i sė mirės, i heroit, realizues i plotė i lirisė”..., nuk mund tė thuhet (nė asnjė mėnyrė) se ishte i tillė edhe pėr popullin e pėrvuajtur shqiptar, pėrkundrazi ai ishte pėrdhunues i lirisė dhe i dinjitetit tonė kombėtar.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem fakteve historike:



Dihet mirėfilli se pas Luftės sė Dytė Botėrore, populli shqiptar nė Kosovė dhe nė vise tė tjera etnike (qė mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze), u persekutua nė format mė mizore nga regjimi jugosllav i Titos.



- Tito me shtabin e tij gjakatarė, nga viti 1944 e kėndej, ka pėrndjekur, burgosur, vrarė e ekzekutuar mijėra shqiptarė, tė cilėt nuk u pajtuan me sundimin e Jugosllavisė sė re tė AVNOJ-it dhe si ideal patėn bashkimin kombėtar; ( Shiko foton: Shtabi i Titos gjatė LDB: Bakariq, I.Milutinoviq, E.Kardel, J.B.Tito, A.Rankoviq, S. Vukmanoviq-Tempo, M.Gjilas )

- Sipas tė dhėnave tė atdhetarit Xheladin Hana( i cili mė 15.12.1948 vritet mizorisht nga UDB-a famėkeqe ), rezulton se deri nė vitin 1947 OZN-a dhe forcat pushtuese ushtarake jugosllave tė J.B.Titos, kanė vrarė mizorisht rreth 86.000 shqiptarė, prej tė cilėve 36.000 nė Rrafshin e Kosovės; 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit dhe 27.000 tė tjerė nė trevat etnike shqiptare nė Maqedoni. Gjatė kėsaj periudhe janė kryer 220.000 bastisje nė familjet shqiptare (duke i pėrfshirė kėtu edhe bastisjet e pėrsėritura nė tė njėjtat familje); Pastaj mbi 200.000 shqiptarė kanė kaluar nėpėr duartė e OZN-ės famkeqe si dhe janė zhvilluar tetė operacione me pėrmasa tė gjera ushtarake tė ndihmuar edhe nga OZN-a (mė vonė UDB-a) dhe tė gjitha kėto operacione janė kryer, kundėr shqiptarėve, por jo edhe ndaj serbėve, malazezėve apo maqedonasve.

- Ishte Tito ai qė nė shkurt 1953, nė Split tė Kroacisė, me ministrin e jashtėm turk Fuad Kyprili, nėnshkroi “marrėveshjen gjentelmene” me anė tė sė cilės ripėrtėriu konventėn jugosllave-turke tė vitit 1938, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi;

- Ishte Tito ai qė pėr realizimin e kėsaj marrėveshjeje antishqiptare ngarkoi ministrin e brendshėm federativ, famėkeqin Aleksandėr Rankoviē, ku ky i fundit pastaj themeloi njė shtab operativ tė pėrbėrė nga oficerė e udbashė tė sprovuar kundėr shqiptarėve; Dhe ky Shtab i Tito-Rankoviqit duke pėrdorur tė gjitha strukturat shtetėrore(nė nivelė federativė, republikan e krahinor), nė periudhėn 1953-1966 i detyroi me dhunė tė shpėrngulen 452. 371 shqiptarė pėr nė Turqi; Dhe kjo shpėrngulje ėshtė bėrė me kėtė dinamikė:

Mė 1952---------------------------- 37.000 veta

Mė 1953---------------------------- 19.300 “

Mė 1954---------------------------- 17 500 “

Mė 1955---------------------------- 51.000 “

Mė 1956---------------------------- 54.000 “

Mė 1957---------------------------- 57.710 “

Mė 1958---------------------------- 41.300 “

Mė 1959---------------------------- 32.000 “

Mė 1960---------------------------- 27.980 “

Mė 1961---------------------------- 31.600 “

Mė 1962---------------------------- 15.910 “

Mė 1963---------------------------- 25.720 “

Mė 1964---------------------------- 21.530 “

Mė 1965---------------------------- 19.821 “...



Ndėrkaq gjatė kėsaj periudhe kohore me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga trojet etnike shqiptare nė Mali tė Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.) pėr nė SHBA, Kanada, Australi e vende tė tjera tejoqeanike



- Shtabi i Tito-Rankoviqit ishte ai qė nė dimrin e acartė tė vitit 1955/56 shpiku aksionin pėr mbledhjen e armėve, ku gjatė ekspeditave tė policisė / UDB-sė, nė format mė ēnjerėzore i rrahu, u keqtrajtoi e i persekutoi mbi 30 mijė shqiptarė. Nė kėtė operacion kriminal shtetėror UDB-a i mbyti me torturė 103 shqiptarė, ndėrsa 10 mijė tė tjerė u gjymtuan pėr jetė. Dhe ky aksion famėkeq kishte nisur pikėrisht nga fshatrat e trevės sė Rugovės, atje ku kishte lindur dhe kaluar njė pjesė tė rinisė Ibrahim Rugova.

- Tito - ky “simboli i sė mirės” sė Ibrahim Rugovės, ishte ai qė nė periudhėn 1945-1966 burgosi e dėnoi mbi 280 mijė atdhetarė shqiptarė, ndonėse burgosjet e shqiptarėve nuk u ndalėn dot deri nė vitin 1999. Dhe po t“i referohemi tė dhėnave policore jugosllave, del se vetėm gjatė viteve 1979-1991 qenė burgosur e keqtrajtuar rreth 900 mijė shqiptarė, prej tyre 750 mijė nė Kosovė dhe 150 mijė tė tjerė nė Maqedoni, Mal tė Zi, nė Kosovėn Lindore etj. ( ...) ...

- Lexo njė fragment: Ndjekjet, burgosjet dhe persekutimi i shqiptarėve nga regjimi i Titos, gjatė viteve 1948 – 1968



Kjo ėshtė fytyra e vėrtetė e Josip Broz Titos, i kėtij simboli “tė sė mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit ” tė Ibrahim Rugovės...!



Sekretari i OTH tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues

i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn

“Kosova Republikė!”



Ibrahim Rugova, ndonėse ishte anėtar i dalluar i LKJ-sė, me vendim tė KK tė LK tė Kosovės emėrohet sekretar i Organizatės Themelore tė LKJ-sė nė Institutin Albanologjik nė Prishtinė dhe kėtė funksion politik e ushtron deri nė vitin 1987. Pas demonstratave gjithėpopullore tė pranverės sė vitit 1981, z.Ibrahim Rugova duke qenė nė krye tė kėsaj organizate partiake, pa hezitim ėshtė pėrfshirė edhe nė realizimin e “Platformės politike tė Komitetit Qėndror tė LKJ-sė pėr Kosovėn”. Nė kėtė situatė tė jashtėzakonshme nėpėr tė cilėn po kalonte populli shqiptar nė Kosovė, z. Rugova do tė gjendet nė krye tė komisionit pėr diferencimin dhe luftimin e “nacionalizmit dhe separatizmit” shqiptar nė institut, pra tė tė gjithė atyre qė nė njė mėnyrė a tjetėr u solidarizuan me kėrkesėn studentore “Kosova Republikė!” dhe pėr kėtė aktivitet tė tij ka shkruar edhe shtypi i kohės: “Rilindja”, ”Jedinstvo” etj



Kėshtu, ta zėmė, nė gazetėn „Rilindja“ tė datės 30 shtator 1982 nė artikullin me titull „Akademikut dr. Rexhep Qosja iu shqiptua vėrejtja partiake“, Kryetari i komisionit pėr diferencim Ibrahim Rugova nė diskutimin e vetė theksoi se „procesi i diferencimit duhet tė jetė i vazhdueshėm dhe i gjithanshėm, kurse sa i pėrket masės sė propozuar, si anėtar i sekretariatit tė OTH tė LK propozoj qė Rexhep Qosjes t'i shqiptohet masa - vėrejtja partiake, sipas propozimit tė grupit tė punės tė tė dy kryesive, tė cilin e kemi miratuar edhe ne“. (!!!)



Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė

Shkrimtarėve tė Kosovės?!



Nė vitin 1988 Ibrahim Rugova nga strukturat pushtetore tė LKJ-sė, emėrohet Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės (pavarėsisht se shkrimtarėt kishin propozuar qė Anton Pashku tė jetė kryetar i kėsaj shoqate) dhe kėtė funksion e “ushtroi” deri nė vitin 1999, krahas shumė funksioneve tė tjera politike, tė cilat s“ishin aspak funksionale. Ibrahim Rugova nė cilėsinė e Kryetarit tė SHSHK-sė, nė qershor tė vitit 1989, pikėrisht nė kohėn kur po mbahej tubimi famėkeq i Gazimestanit (me rastin e 600 vjetorit tė Betejės sė Kosovės) intervistohet nga gazetarja proserbe Renate Flotao dhe kjo intervistė (qė nė thelb s““kishte tone tė theksuara patriotike) u botua nė revistėn gjermane “Der Spiegel”. Atė vitė Ibrahim Rugova ėshtė intervistuar edhe nga disa gazeta tjera perėndimore, si: “L“Unita”, “Veēer”, “Telex”, “Start” etj., dhe kjo ka bėrė qė ai tė afirmohet nė botė si njė intelektual me botėkuptime liberale.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:14
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 3 )



Pėrmbajtja e lėndės



- Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!

- Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB-sė?!

- Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi nė Gjermani ?!

- Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!...



Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008



Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!



Euforizmi pluralist qė e kishte kapluar ish-Jugosllavinė nė vitin 1989, (pas fillimit tė shpėrbėrjes sė “perandorisė” sovjetike tė quajtur BRSS), pashmangshėm u reflektua edhe nė Kosovė. Dihet mirėfilli se nė vitet 1989/90 Kosova ishte pėrfshirė nė protesta gjithėpopullore pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, dhe pikėrisht nė kėtė situatė kur kishte filluar tė luhatet ushtrimi i pushtetit komunist, u themelua Lidhja Demokratike e Kosovės. Pėr tė pėrkujtuar zanafillėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės ndoshta do tė ishte mirė t“i referohemi zėdhėnėses mediale tė LDK-sė - Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK) e cila ka publikuar historikun e themelimit tė kėsaj partie. Pėr themelimin e LDK-sė, QIK-u shkruan si vijon( Po citoi) :



“Nė shtator dhe tetor tė vitit 1989, njė grup shkrimtarėsh dhe intelektualėsh, nė kohėn e shqetėsimeve mė tė mėdha politike dhe shoqėrore te ne, u pajtua, gati spontanisht, qė tė themelonte njė parti politike, e cila do t'i artikulonte kėrkesat politike tė shqiptarėve dhe do tė bėhej nismėtare e proceseve tė pluralizmit, qė ishin nė nismė nė vendet e bllokut tė atėhershėm socialist. Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime). Pas shumė bisedash, ata angazhuan koordinator tė Kėshillit nismėtar Jusuf Buxhovin, i cili mori pėrsipėr kontaktimin me intelektualėt e tjerė dhe hartimin e programit dhe statutit tė partisė.“ - pėrfundon citati i qik-ut.



· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė

· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989



Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB?!



Nė Kuvendin themelues tė LDK-sė qė u mbajt mė 23 dhjetor 1989, sipas QIK-ut „morėn pjesė 96 veta“, ku shumica prej tyre i takonin elitės intelektuale shqiptare qė deri dje ishin anėtarė tė LKJ-sė dhe njerėz me pozita tė ndryshme si shkencore ashtu edhe politike nė institucionet akademike. Kjo elitė intelektualėsh gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta duke qenė pjesė e sistemit politik-institucional, kishte nėn kontroll tė gjitha institucionet shkencore, informative, kulturore, botuese etj., nė Kosovė dhe madje shumica prej tyre ishin bėrė edhe argat tė Shėrbimit Sekret jugosllavė ( UDB-sė).



Pėr tė argumentuar kėtė argatllėk, nė vijim po pėrpiqem t“i vė nė pah disa fakte. Nė vitin 2000 nė Shkup ėshtė botuar libri „Ballė pėr ballė me vdekjen“ i Nafi Ēegranit. Autori i librit nga marsi i vitit 1969 - deri nė vitin 1980 ka punuar nė Sektorin II tė Shėrbimin Sekret tė Sigurimit Shtetėror, pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė nė Shkup. Nė kėtė libėr ish-udbashi Ēegrani nė mes tjerash spikatė hapur veprimtarinė e kėtij shėrbimi famėkeq nė hapėsirat shqiptare nė ish-Jugosllavi, dhe i bėnė publike disa nga emrat e „elitės intelektuale“ qė iu „shitėn“ falas kėtij shėrbimi sekret.



· Shiko: Autori dhe ballina e librit „Ballė pėr ballė“



Ēegrani nė faqen 129 - 130 tė librit „Ballė pėr ballė me vdekjen“ shkruan (po citoi): „Edhe pas Plenumit tė Brioneve dhe rėnies sė Rankoviqit, vazhdon spiunazhi nė mes shqiptarėve si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Shqipėri. Gati tė gjitha redaksitė e gazetave dhe tė radiotelevizioneve nė Maqedoni dhe Kosovė shndėrrohen nė qendra rezidente, me tė cilat SDB-ja( UDB-ja – vėrejtja ime) vite me radhė e sinkronizonte veprimtarinė e vet tė errėt kundėr shqiptarėve.“ - pėrfundon citati.



Ndėrkaq z.Ēegrani vijon: "Nė kohėn kur nė SDB tė Kosovės vrisnin e prisnin Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi e Selim Brosha, kėtij shėrbimi sekret iu "shitėn" falas edhe shumė gazetarė tė "Rilindjes", si Maksut Shehu, Fadil Bujari, Mehmet Kraja, Sabri Hamiti, Jusuf Buxhovi, ndėrsa nė Televizionin e Prishtinės - Riza Alaj, Fahredin Gunga, Agim Zatriqi, disa tė punėsuar nė Arkivin Historik tė Kosovės etj.“ - pėrfundon citati.



· Lexo: kopjen e tekstit nga libri „Ballė pėr ballė“



Nafi Ēegrani nė vazhdim thotė se „nė redaksin e emisioneve nė gjuhėn shqipe pranė Televizionit tė Shkupit tregohen mjaftė aktivė Luan Starova dhe Alush Kamberi,…“ dhe „nė radhėt e tyre hynė ndėrkohė edhe majori rezerv Menduh Ajdini, dhėndėr i Meti dhe Nushi Kėrliut *, si edhe dhėndri i tyre Ali Aliu“. (Pėr mė tepėr lexo te libri i N.Ēegranit fq.130).

* Nushi Kėrliu ėshtė njė mik i Ibrahim Rugovės, nė shtėpinė e tė cilit ka ndenjur pėr dhjetė vjet rresht, gjatė shkuarje-ardhjeve tė tij nga Shkupi apo Tirana, pėr nė vendet perėndimore.)


Siē vihet nė dukje nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, SDB-sė (UDB-sė), kėtij shėrbimi famėkeq sekret, iu paskan shitur krejt falas Jusuf Buxhovi, Sabri Hamiti * , Mehmet Kraja, Ali Aliu,… tė gjithė kėta anėtarė tė elitės intelektuale tė afėrt me regjimit komunist jugosllavė, e qė nė vitin 1989 ishin “ideatorė” pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės !!!

( * Sabri Hamiti aktualisht ėshtė anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryetar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe anėtar i Komisionit pėr Integrime Evropiane. (Shiko pozitat e Sabri Hamitit Kėtu ) Sabri Hamiti ėshtė mik i gjithanshėm i Ibrahim Rugovės, dhe konsiderohet si njėri mė me ndikim nė LDK.)



Madje, nė kuvendin themelues tė LDK-sė kishte edhe pjestarė tė kėsaj “elite intelektuale” qė nė vitin 1958 denoncuan (nė UDB) aktivitetin patriotik tė Adem Demaēit, siē ishin Zekeria Cana, Ali Aliu etj., dhe nga dėshmitė e tyre, mė 17 mars tė vitit 1959 baci Adem u dėnua me 5 vjet burg tė rėndė.



· Lexo shkrimin: Kush ishin denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB, nė vitin 1958-59?! Pėr mė tepėr lexoni librin “Dosja Demaēi”, Prishtinė 2003, faqe 54-55)



Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi

nė Gjermani ?!



Koordinator i Kėshillit nismėtar tė LDK-sė, Jusuf Buxhovi - ėshtė njė prej prozatorėve mė tė njohur nė Kosovė. Qysh si student, nė vitin 1967, punėsohet nė gazetėn "Rilindja", si gazetar nė rubrikėn e kulturės, ku fillimisht pasqyron filmin, e mė vonė letėrsinė, duke shkruar pėr disa vite si recenzent. Nė vitin 1976, pas njė konkursi intern, caktohet si korrespodent i gazetės "Rilindja" nė Gjermani, duke u bėrė kėshtu gazetari i parė i akredituar i njė mediumi nga Kosova nė kėtė vend perėndimor. Jusuf Buxhovi, ky korrespodenti i gazetės “Rilindja” i caktuar me konkurs intern pėr kėtė “punė” nė Gjermani, duket se atje ka shkuar me njė mision intern nga shėrbimi sekret jugosllavė, pėr tė survejuar veprimtarinė e organizatave politike shqiptare qė vepronin kundėr regjimit jugosllavė nė Gjermani. Pėr tė argumentuar kėtė mision intern me karkater udbesk tė Jusuf Buxhovit tė kamufluar me punėn e “korrespodentit tė gazetės ”Rilindja” po i referohemi dėshmive tė bashkėveprimtarėve tė Jusuf Gėrvallės: Ibrahim Kelmendit dhe Hysen Gegės.



Nė janar tė vitit 2007 ( me rastin e 25 vjetorit tė vrasjes sė vėllezėrve Gėrvalla e Kadri Zeka ) Ibrahim Kelmendi boton romanin “Atentatet” dhe ato ditė ai ndoshta, ishte njeriu mė i intervistuar nga mediat shqiptare, pėr faktin se, nė romanin e tij (qė sapo kishte dalė nga botimi) lexuesit kanė mėsuar pėr herė tė parė tė gjitha rrethanat e panjohura tė vrasjes sė Jusufit, Bardhoshit e tė Kadriut, nė natėn e kobshme tė 17 janarit 1982 nė Untergrupenbach tė Gjermanisė. Madje nė libėr bėhet i njohur edhe emri i vrasėsit ( tė mundshėm) tė tyre. “Ai qė vrau Jusuf Gėrvallėn jeton nė Kosovė, nė njė fshat tė komunės sė Suharekės. Ėshtė shqiptar dhe e ka emrin Rezil, thotė Ibrahim Kelmendi, nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn Express”.



Nė njė intervistė me titull: ”E njoh vrasėsin e Jusuf Gėrvallės” dhėnė gazetės “Expres” ( mė 11 e 12. III. 2007 ) Kelmendi spikatė aktivitetin e kamufluar tė Jusuf Buxhovit nėn petkun e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ibrahimi me kėtė rast duke shpjeguar pėrplasjet e Klubit shqiptarė nė Dyseldorf me pėrfaqėsuesit e konsullatės jugosllave vė nė pah involvimin e korrespodentit tė “Rilindjes” nė kėtė situatė.



Kelmendi thotė se (po citoi): Ato (konsulli...- vėretja ime) insistonin qė ta fusnin nėn tutelė Klubin e shqiptarėve aty, dhe ky, i kamufluar si gazetar, angazhohej pro konsullatės.” Ibrahim Kelmendi sakaq konstaton se, “ai ndonjėherė ishte mė brutal se vet konsulli jugosllavė”!



Mė shumė se nė intervistė, I.Kelmendi, aktivitetin e korrespodentit Jusuf Buxhovi e sqaron nė librin e tij “Atentatet” . Nė faqen 159 tė kėtij libri ai pėr Jusuf Buxhovin shkruan (po citoi): ”Sa pėr ilustrim po sjell shembullin e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ky farė korrespodenti qe mė brutal se ata tė pėrfaqėsuesit jugosllavė. Konkretisht, ai kėmbėngulte qė nė emėrtim tė Klubit tė mos pėrmendej cilėsimi punėtorė “shqiptarė”, por “jugosllavė”. Kėrkonte qė Klubi atje tė quhej “Klubi i punėtorėve jugosllavė”, siē po quhej Klubi “Rilindja” nė Mynhen, “Pėrparimi” nė Bruksel dhe ndonjė klub i ngjashėm.”- pėrfundon citati.



Nė intervistėn dhėnė tė pėrditshmes “Expres” Ibrahim Kelmendi shpėrfaq edhe njė moment shumė interesant lidhur me korrespodentin e “Rilindjes” Jusuf Buxhovi, qė ka tė bėjė me burgosjen e Hysen Gegės, njė nga bashkėveprimtarėt e Jusuf Gėrvallės, i cili nė librin e tij “Atentatet” ėshtė personazhi me pseudonimin “Vasili”.



Hysen Gega (Vasili), pasi kishte shkuar pėr t“i kaluar pushimet nga Gjermania nė Kosovė, nė 31 dhjetor 1980 arrestohet nga UDB-a.



Kelmendi lidhur me arrestimin e Hysen Gegės saktėson (po citoi): ”...kur Vasilin( Lexo - Hysen Gegėn) e arrestuan nė Kosovė, gazetarin nė fjalė (Lexo - Jusuf Buxhovin) e sjellin nga Gjermania pėr ta marrė nė pyetje gjatė procesit hetues, meqė duhet tė jetė vlerėsuar si njohės mė i mirė i veprimtarisė sonė nė Perėndim.”- pėrfundon citati.



Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė

ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!



Kėtė pohim tė Ibrahim Kelmendit, mė sė miri e sqaron vetė ish i burgosuri Hysen Gega, nė njė intervistė me titull ”Asgjė nuk harrohet” tė publikuar fillimisht nė gazetėn “ZiK” e pastaj ėshtė botuar edhe nė librin “Terror, dhimbje, qėndresė”, tė autorit Faridin Tafallari nė faqet 342-344.



Hysen Gega nė kėtė intervistė shpėrfaq gjithanshėm rrethanat e marrjes sė tij nė pyetje nga Jusuf Buxhovi etj., nė zyrat e sigurimit shtetėror - UDB nė Prishtinė.



Nė pyetjen e gazetarit tė njohur B.Elshani: ”Hysen, a tė kujtohet se kur je arrestuar me t“u kthyer prej Gjermanisė dhe kush tė ka marrė nė pyetje pas arrestimit?” Hysen Gega pėrgjigjet: “Posi. Po ato janė gjėra qė nuk harrohen. Mė kanė arrestuar mė 31 dhjetor 1980 nė orėt e hershme tė mėngjesit, diku kah ora 5 - 6 sapo kishte filluar pakėz tė zdritej. Hetimet e mija kanė zgjatur rreth 6 muaj. Pothuajse gjatė gjithė kohės sė hetimeve mė kanė marrė nė pyetje Mehmet Lumi dhe Lorenc Selmani. Kah fundi i hetimeve mė ka marrė nė pyetje edhe Adem Ibrahimi. Por nė fillim tė janarit 1981, data e saktė nuk mė kujtohet, po ashtu mė ka marrė nė pyetje edhe Jusuf Buxhovi. Kėshtu ma kanė prezentuar atė. Pėr Jusuf Buxhovin kisha dėgjuar mė parė se ishte korrespodent i „Rilindjes“ nė Bon, por nuk e kisha parė kurrė me sy. Pėr herė tė parė e kam parė aty, nė lokalet e Sekretariatit nė Prishtinė.”



Nė pyetjen vijuese: ”Sa herė e ke parė gjithėsejt Jusuf Buxhovin nė jetėn tėnde?”, Hysen Gega saktėson: “Dy herė. Njė herė nė fillim tė janarit 1981 kur mė ka marrė nė pyetje dhe njė herė tjetėt nė fillim tė vitit 1991 nė Lokalet e lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Prishtinė.”



Ndėrkaq nė pyetjet, lidhur me sjelljet e z.Buxhovi gjatė hetimeve dhe pėr ēka interesohej mė sė shumti tė dinte, Hysen Gega thotė: ”Qėllimi i tij ishte qė unė tė pendohem pėr aq sa kisha bėrė. Mė thoshte se mė kishte pėrcjellur atje (nė Gjermani – vėrejtja ime) dhe se i dinte tė gjitha gjėrat. M“i pėrmendi disa lokale, por pėr fat nė ato lokale unė s“kisha qenė kurrė. Nė kėtė mėnyrė bile ai mė ndihmonte, ma bėnte me dije se s“dinte, se dinte fort pak ose fare lidhur me ēėshtjen time. Mė bėnte presion psikik. M“i ofendonte shokėt, vėllezėrit Gėrvalla … me sharje nėne e me fjalė tė cilat as me laps nuk shkruhen”. Nė fund Hysen Gega, sqaron edhe njė ofertė tė udbashėve pėr vrasjen - likuidimin e vėllezėrve Gėrvalla …!



Lexoni tė plotė intervistėn e Hysen Gegės:

“Asgjė nuk harrohet”



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:15
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 4 )



· Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



* * *



A ishin: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova pėrgjegjės pėr burgosjen e parė dhe tė tretė

tė Mr. Ukshin Hotit?!





Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008



· Trionomi: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova



Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo-politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e quajtėn si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.



Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste – separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.



Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Mr. Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.



Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.



Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.



Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt Isak Nishevci, Ismet Emra e tė tjerė, dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:



- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



· Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.


Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė ( Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė ). Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.



Pas daljes nga burgu, Mr.Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 – 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.



Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Mr.Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.



Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.



· Foto: historike e figurės emblematike Mr.Ukshin Hoti



Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve(UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Mr.Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.



· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike



Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.



Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Mr.Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi-Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.



· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit



Ėshtė interesant tė thuhet se, Mr.Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar-burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.



Ai, me kėtė rast ka thėnė: “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …" - pėrfundon citati.



E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Mr. Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Dr. Ibrahim Rugova.



Dr. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Mr. Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).



Sa pėr ilustrim, Dr. Ibrahim Rugova ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.



Prandaj, Dr. Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:17
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 5 )



Pėrmbajtja



- Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”

- Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!

- A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!

- Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?

- Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės?!

- Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen Komuniste tė Kosovės ?!



* * *



Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 07. 05. 2008



Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”



Sipas dėshmive tė bėra publike, promotor i angazhimeve pėr themelimin e LDK-sė ishte Jusuf Buxhovi, i cili jo rastėsisht ėshtė bėrė edhe koordinator i Kėshillit nismėtar. “Buxhovi ishte energjik dhe mė i shkathtė nė punė tė komunikimit dhe kristalizimit tė idesė” – thotė bashkėthemeluesi i LDK-sė, Mehmet Kraja nė librin e tij “Vite tė humbura”, botuar mė 1995 nė Tiranė, fq.166.



· Foto: Mehmet Kraja, Bashkėthemelues i LDK-sė



Kur bėhet fjalė pėr hartimin e programit dhe emėrtimin e partisė si “Lidhja Demokratike e Kosovės“, z.Kraja, sėrish spikatė emrin e Jusuf Buxhovit. “Tashi nuk e them dot se e kujt ishte ideja qė partia tė quhej “Lidhje”, e ndonjėrit prej nesh, apo e atyre me tė cilėt Buxhovi konsultohej vazhdimisht, por e di se asnjėrit nuk na pėlqente kjo “lidhje” pėr shkak tė asociacionit qė krijonte me Lidhjen Komuniste. Sido qė tė ishte, ashtu sikundėr ishim marrė vesh dy - tri ditė para mbajtjes sė Kuvendit Themelues, Buxhovi solli programin dhe statutin. Qė nė fjalinė e parė e hetova se programi nuk ishte shkruar nga Buxhovi dhe as nga ndonjė “ekip” mė i gjerė, por nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist, dhe i cili, nga prapaskena edhe sot e kėsaj dite tėrheq shumė hapa politikė nė Kosovė. Programi ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik”. - kėshtu shkruan Mehmet Kraja nė “Vite tė humbura” faqe 167.



· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė

· Lexo: Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!



Mehmet Kraja, siē vihet nė pah, shpėrfaq aktivitetin e Buxhovit nė kėtė drejtim, por nuk i sipėrfaqėson aktorėt kryesor tė “klanit tė vjetėr politik” komunist nė prapaskenė, me tė cilėt Jusuf Buxhovi…konsultohej vazhdimisht.



Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” tė cilėt

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!



Zyrtarisht ėshtė thėnė se: “Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa ( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime)”, ndėrsa Mehmet Kraja, Koordinatorin e Kėshillit nismėtar tė LDK-sė z. Jusuf Buxhovi, e paraqet si person qė ka pas konsultime tė vazhdueshme me njerėz tė tjerė, edhe nga radhėt e regjimit komunist qė ishte akoma nė fuqi.



Opinioni publik shumė pak e dinė, por pėrfaqėsuesit e “elitės intelektuale” gjegjėsisht “nismėtarėt” publik pėr themelimin e LDK-sė, e dinė shumė mirė, se inicuesit e vėrtet (nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė si njė “parti alternative” nga LKJ-ja ( e cila askohe po i numėronte muajt e fundit deri nė shpėrbėrje), ishin pikėrisht zyrtarėt e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės: Rrahman Morina, Kryetar i KK tė LKK-sė *, Agim Mala, anėtar i Kryesisė sė KK tė LKK-sė dhe drejtor i RTP-sė, etj.



· Foto: Agim Mala

· Rrahman Morina qysh nė fillim tė vitit 1989 pas “dorėheqjes” sė Kaqusha Jasharit, duke qenė njeriu mė i besuar i Sllobodan Millosheviqit emrohet Kryetari KK tė LK tė Kosovės, ndėrsa karierėn e tij e kishte nisur nė Beograd si kuadėr i sigurimit tė shtetit. Ishte zėvendės i sekretarit Federativ tė Punėve tė Brendshme Franjo Hėrleviqit. Pas demonstratave tė pranverės sė vitit 1981, Morina dėrgohet nė Kosovė po nė pozitėn e zėvendėsit tė Sekretarit tė Sekretaritat Krahinor pėr Punė tė Brendshme, Mehmet Maliqit, njė kuadėr i UDB-sė qė nga koha e Rankoviqit, dhe mė vonė vihet nė krye tė kėtij sekretariati.

· Foto: Binomi i deformuar Sllobodan Millosheviq – Rrahman Morina



Jusuf Buxhovi dhe buxhovėt tjerė e din mirė, se Agim Mala (gjatė periudhės sė formėsimit tė LDK-sė si “parti alternative”) e luante rolin e ndėrmjetėsit, nė mes tė partisė nė pushtet (LKJ) dhe atyre (elitės intelektuale) qė po “lindnin” njė parti tė re, LDK-nė.



Agim Mala, nė njė dokumentar televiziv tė pėrgatitur nga Baton Haxhiu dhe Andi Bushati, krejt sipėrfaqėsisht flet pėr angazhimin e tij ( nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė dhe kontaktet qė ka pas me “nismėtarėt” publik tė kėsaj partie, prandaj i mbetet Jusuf Buxhovit dhe tė tjerėve pėr ta sqaruar kėtė ēėshtje deri nė fund.



A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!



Me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Ibrahim Rugovės (Janar 2007) nė njė emision tė natės (nė Radi Kosovė) qė e drejtonte gazetari Mentor Mripa, Jusuf Buxhovi, ka deklaruar se programin e Lidhjes Demokratike e ka hartuar vetė, ndėrsa Mehmet Kraja duke pas parasysh se ky program “ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik” ka dyshuare se ėshtė shkruar nga Buxhovi dhe ka theksuar se, ky program ėshtė shkruar “nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist…”. Prandaj, duhet thenė shkurt e shqip se, programi dhe statuti i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ėshtė pėrpiluar diku nė zyrat e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės dhe si i tillė ėshtė miratuar unanimisht nė kuvendin themelues tė LDK-sė mė 23 dhjetor 1989.



Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?!



Nė tetor-nėntor 1989 nismėtarėt publik pėr themelimin e LDK-sė kanė mbajtur disa takime “publike” kryesisht nė kafenenė “Elida” nė qendrėn tregtare "Boro-Ramizi”, dhe pasi i kanė harmonizuar qėndrimet e tyre me ato tė “klanit tė vjetėr politik - autonomist” , se kush duhet tė jetė kryetar, dhe ēfarė duhet tė pėrmbajė programi i “partisė sė re alternative” qė po konturohet sė bashku, nė dhjetor ėshtė caktuar dita dhe vendi i mbajtjes sė Kuvendit themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.



Ja si e pėrshkruan QIK-u (zėdhėnsja mediale e LDK-sė) ecurinė e mbajtjes sė Kuvendit themelues tė LDK-sė: “Kuvendi themelues u vendos tė mbahej nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, ku rėndom asokohe zhvilloheshin qė tė gjitha vlimet shoqėrore dhe politike. Koordinatori i grupit( Jusuf Buxhovi – vėrejtja ime) u angazhua ta bėnte paraqitjen ligjore tė mbajtjes sė kuvendit themelues nė polici, me tėrė dokumentacionin, ashtu si e kėrkonte ligji i atėhershėm pėr mbajtjen e manifestimeve dhe tubimeve publike. Policia nuk njoftoi se do ta ndalonte kuvendin themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, por as nuk dha pėlqim pėr tė (…)Tė shtunėn, nė mėngjes, diku rreth orės 9, nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, u mblodh tash nė pėrbėrje tė zgjeruar Kėshilli nismėtar pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.



Tė gjithė u pajtuan me Programin dhe Statutin e saj. U bisedua bukur shumė pėr strukturėn udhėheqėse tė partisė. Qė tė gjithė ishin tė mendimit se kryetar i saj duhej tė bėhej dr.Ibrahim Rugova, ndėrsa sekretar Jusuf Buxhovi. Grupi nismėtar nguli kėmbė qė dr.Rugova duhej tė propozohej pėr kryetar dhe u deklarua qė kėtė ta parashtronte Kuvendi themelues, me ēka ai u pajtua (…) Pikėrisht nė orėn dhjetė, lokali i vogėl i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mezi i zuri ata qė kishin vendosur tė merrnin pjesė nė mbledhjen e Kuvendit themelues tė LDK-sė. Ata ishin gjithsej 96 veta, tė cilėt me nėnshkrimet e veta dhe me deklarim tė lirė u pėrcaktuan t'ia vinin themelet partisė sė parė politike shqiptare tė pagėzuar Lidhja Demokratike e Kosovės…



Nė emėr tė Kėshillit nismėtar dhe tė Kryesisė sė punės, Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe Statutin e saj e lexoi Jusuf Buxhovi. Tė pranishmit dėgjuan me vėmendje Programin dhe Statutin e LDK-sė dhe miratuan me duartrokitje tė gjatė pėrmbajtjet e tyre. Askush nuk ishte kundėr.” – shkruan QIK-u



Ndėrkaq aktin e finalizimit, pra, atė tė emrimit tė udhėheqjes sė LDK-sė, QIK-u e pėrshkrun si mė poshtė: ”Kryesuesi ia dha fjalėn Milazim Krasniqit, qė nė emėr tė Kėshillit kandidues tė propozonte udhėheqėsinė e parė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ai bėri kėto propozime:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės - dr.Ibrahim Rugova * ,

- Sekretar- Jusuf Buxhovi,

- Anėtarė tė Kryesisė:

- dr.Fehmi Agani,

- dr.Bujar Bukoshi,

- dr.Ali Aliu,

- Nekibe Kelmendi,

- Mehmet Kraja.



Propozimet u miratuan me duartrokitje tė gjata nga tė pranishmit. Pastaj, fjalėn e mori dr.Ibrahim Rugova, i cili falenderoi pėr besimin e dhėnė dhe u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės.”



* „Z.Rugova, nėse nuk gaboj, gjatė vitit 1989 ėshtė marrė nė „bisedė informative“- nga Sigurimi Shtetėror i Serbisė“- Kėshtu thotė Adnan Merovci, njeriu mė i afėrt i Ibrahim Rugovės, nė librin “Pa protokoll – Bisedė me Adnan Merovcin“, B.Shala-B.Hamzaj, faqe.36.(Kjo „bisedė informative“ duket se ėshtė bėrė gjatė periudhės sė inicimit-themelimit tė „partisė sė re alternative“ LDK)



· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989



Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes

Demokratike tė Kosovės?!



Programi dhe statuti i LDK-sė (si dy dokumente bazė - udhėrrėfyese pėr politikėbėrjen e saj) nuk dallonin shumė nė pėrmbajtje nga platformat politike tė KQ tė LKJ-sė, qė hartoheshin deri nė vitin 1989 pėr zhvillimet politike nė Kosovė.



Pėr ta bėrė tė qartė esencėn e programit tė LDK-sė, qė u miratua pa asnjė kundėrshtim nė kuvendin themelues tė saj, nė vijim sjellė disa pjesė tė programit:



Nė Programin e LDK-sė, ndėr tė tjera thuhet (po citoj):

- Jugosllavia, duhet kuptuar si interes i secilit, ngase ajo ėshtė themeluar me vullnetin e lirė tė tė gjithėve, edhe me vullnetin e popullatės sė Kosovės dhe se pėr ēdo rregullim tė ri tė federatės ėshtė e drejtė imanente qė tė vendosin lirisht edhe qytetarėt e Kosovės.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr njė Jugosllavi demokratike, federative, socialiste dhe pėr reformėn e sistemit politik nė kėtė drejtim.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr zhvillimin e raporteve demokratike nė federatė, duke e kuptuar atė si bashkėsi tė subjekteve tė barabarta tė republikave dhe tė krahinave, si bashkėsi tė qytetarėve dhe tė nacionaliteteve tė barabarta. Pra, angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave, pėr sistemin parlamentar nė bazė tė sė drejtės sė votimit tė lirė, tė drejtpėrdrejtė e tė pėrgjithshėm, pėr Kuvend Federativ tė pėrbėrė nga Dhoma e Republikave dhe e Krahinave, si dhe nga Dhoma e Qytetarėve.

- Lidhja Demokratike e Kosovės ėshtė: “kundėr manipulimeve nacionaliste e burokratike me ēėshtjen kombėtare. Lidhja Demokratike e Kosovės pėrpiqet pėr barazinė e plotė tė nacionaliteteve nė Jugosllavi”. etj etj



· Lexoni tė plotė: Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės



Siē vihet nė dukje, LDK-ja dhe vetė Ibrahim Rugova si kryetar i saj qė nė Kuvendin themelues u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ku Jugosllavinė e konsideron si “shtėpi” tė ndėrtuar me vullnetin e lirė edhe “tė popullatės sė Kosovės”. Kosovėn e cilėson si “krahinė”, “angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave” dhe se ėshtė kundėr “manipulimeve nacionaliste me ēėshtjen kombėtare”!



Se sa ėshtė i vėrtetė ponimi, i definuar nė programin e LDK-sė, se “Jugosllavia ėshtė themeluar edhe me vullnetin e lirė tė shqiptarėve”, kėtė e dinė mė sė miri vetė shqiptarėt, ēfarė kanė pėrjetuar mbi kurrizin e tyre nga kjo “Jugosllavi demokratike”.



Qė tė mos zgjatemi mė shumė nė kėtė drejtim, LDK-ja si e tillė, sipas ligjeve kushtetuese republikane e federative nė fuqi u regjistrua nė Beograd, ndėrsa nė vitin 2000 regjistrohet nė Kosovė. Sipas deklarimit tė Milazim Krasniqit ( njėrit nga themeluesit e LDK-sė) LDK-ja me kėtė program( tė pandryshuar) ka vepruar deri pas luftės nė Kosovė (!!!)



Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen

Komuniste tė Kosovės ?!



Siē vum nė dukje Programi i LDK-sė nuk dallon shumė nga platformat politike tė LKJ-sė, pra, janė shumė tė ngjashėm. Pėr tė shpėrfaqur kėtė fenomen po i referohemi Akademik Rexhep Qosjes. Qosja nė njė shkrim analitik: ”Ngjashmėria fatale”, shkruan:



”Ngjashmėria, thuhet nė fjalorėt gjuhėsorė, ėshtė afria shumė e madhe e vetive tė qenieve, sendeve, dukurive. Si tė gjitha qeniet, sendet e dukuritė, ngjashmėri shumė tė madhe mund tė kenė edhe bashkimet politike e tė tjera tė njerėzve. Ngjashmėria shtrihet nė hapėsirė, por edhe nė kohė. Kėtu ėshtė fjala pėr ngjashmėrinė e dy bashkimeve tona, qė ka shtrirje nė hapėsirė dhe nė kohė: pėr ngjashmėrinė e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) me Lidhjen e Komunistėve tė Kosovės (LKK).”



· Foto: Akademik Rexhep Qosja



Akademik Qosja pėr ngjashmėritė nė mes LDK-sė dhe LKK-sė thotė:



”LDK-ja ėshtė parti qė LKK-nė e ka trashėguar me ēdo gjė: me anėtarėt, me organizimin, me mentalitetin. LDK-ja ėshtė parti qė nė jetėn politike dhe shoqėrore tė shqiptarėve nė Kosovė sillet sot siē ėshtė sjellė LKK-ja dje.



LDK-ja ėshtė parti politike qė ka strukturė organizuese shumė tė ngjashme, gati tė njėjtėsuar me strukturėn organizuese tė LKK-sė. LKK-ja kishte Kryesinė dhe Komitetin Krahinor tė LKK-sė; LDK-ja ka Kryesinė dhe Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė! LKK-ja kishte Lidhjen Socialiste tė Popullit Punues tė Kosovės si kryese tė punėve tė saj tė infrastrukturės, nė gjirin e sė cilės vepronin edhe Lidhja e Rinisė, Lidhja e Grave, Lidhja e Sindikatave, Lidhja e Pensionistėve... Edhe LDK-ja e ka Lidhjen e saj Socialiste, nė tė cilėn bėjnė pjesė Forumi i Grave, Forumi i Rinisė, mandej Partia Socialdemokrate (nr.2), Partia Shqiptare Demokristiane, Partia Popullore, Partia Liberale e Kosovės...!



LDK-ja bėn politikė qė, nga pikėpamja metodologjike, nuk ndryshon shumė, kur e kur nuk ndryshon fare, prej politikės sė LKK-sė! LKK-ja bėnte politikė qė mbėshtetej nė njė numėr tė vogėl termash dhe togfjalėshash terminologjikė, sikundėr janė bashkim-vėllazėrimi, barazia e kombeve dhe e kombėsive, vetėqeverisja socialiste, autonomia e Kosovės si element konstiutitiv i Federatės Jugosllave, politika e mosinkuadrimit! Edhe LDK-ja bėn politikė qė mbėshtetet nė njė numėr tė vogėl tė termave dhe tė togfjalėshave terminologjikė siē janė: tė drejtat njerėzore njėsoj pėr tė gjithė, demokracia, pavarėsia dhe sovraniteti i Kosovės, politika e faktorėve ndėrkombėtarė.



Termat dhe togfjalėshat terminologjikė tė LDK-sė janė vetėm njė anasjellė gjuhėsore dhe kuptimore e termave dhe e togfjalėshave terminologjikė tė LKK-sė! LKK-ja thoshte se fati i Kosovės ėshtė nė duart e Federatės jugsollave; LDK-ja thotė se fati i Kosovės ėshtė nė duart e faktorėve ndėrkombėtarė. LKK-ja betohej nė politikėn e mosinkuadrimit; LDK-ja betohet nė politikėn e faktorėve ndėrkombėtarė! LKK-ja thoshte se kombėsia shqiptare duhet tė jetė urė bashkėpunimi me Shqipėrinė si shtet amė; LDK-ja thotė se Kosova duhet tė jetė neutrale karshi Serbisė dhe neutrale karshi Shqipėrisė!



LKK-ja nuk i lejonte vetes tė pėrzihej nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė - sepse pėr ta bėjnė kujdesin komunistėt e atjeshėm shqiptarė, malazez e maqedonas; LDK-ja nuk pėrzihet nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni e nė Mal tė Zi, madje as tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore - sepse atje pėr ta kujdesen partitė e tyre dhe pushteti sovran maqedon, malazias dhe serb! LKK-ja kishte gazetat e saj; edhe LDK-ja ka gazetat e saj, nė tė cilat nuk shkruan se janė tė sajat, qė popullarizojnė politikėn e saj, qė gabimet e saj i shpallin menēuri, qė dėshtimet e saj i shpallin suksese, qė mashtrimet e saj i shpallin tė vėrteta!



LDK-ja ėshtė parti politike qė ka njė moral politik qė nuk ndryshon prej moralit politik tė LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė thoshte se ėshtė udhėheqėse e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e Kosovės si element konstituiv i Federatės jugosllave, por nėn sovranitetin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė; edhe udhėheqja e LDK-sė thotė se ėshtė udhėheqje e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e "Republikės sė Kosovės", por nėn pushtimin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi)!



LKK-ja i dėnonte tė gjitha konceptet dhe tė gjitha veprimet e tjera qė nuk pėrputheshin me tė sajat nė lidhje me tė drejtat e shqiptarėve dhe me fatin e Kosovės! Pėr kėtė arsye, ajo i ka dėnuar si armiqėsore demonstratat e vitit 1968 dhe 1981! Edhe LDK-ja i dėnon tė palejueshme konceptet dhe veprimet e tjera qė nuk pėrputhen me tė sajat nė lidhje me strategjinė pėr ēlirimin e Kosovės dhe statusin e saj! Pėr kėtė arsye, ajo ėshtė kujdesur t'i "komprometojė" tė gjithė ata qė kanė kėrkuar qė politikėn e saj tė nėnshtrimit ta zėvendėsojmė me lėvizje popullore vepruese;…



Nė kohėn e pushtetit tė LKK-sė, burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė ishin plotė tė burgosur politikė shqiptarė; edhe nė kohėn e "pushtetit paralel" tė LDK-sė burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė janė pėrplot tė burgosur politikė shqiptarė. Pėr kėtė arsye "pushteti paralel" i LDK-sė mund tė quhet po aq "atdhetar" sa ishte "atdhetar" edhe pushteti i LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė vozitet nė mercedesė shtetėrorė; edhe udhėheqja e LDK-sė vozitet nė vetura tė "Republikės sė Kosovės", qė nuk kushtojnė mė pak se mercedesėt e LKK-sė!



LDK-ja ėshtė parti politike qė edhe konceptin pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės e ka tė ngjashėm, fatalisht tė ngjashėm, me konceptin e LKK-sė! LKK-ja, atėherė PKK-ja nė fund tė dhjetorit 1943 dhe nė fillim tė janarit 1944 ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė e ka pranuar bashkimin e Kosovės me Serbinė dhe me Jugosllavinė, pėrkatėsisht statusin e Kosovės qark i Serbisė! Edhe LDK-ja, nė fillim tė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė ėshtė pajtuar me shpalljen e Kosovės shtet sovran dhe i pavarur, pėrkatėsisht republikė nė kuadrin e Jugosllavisė!



LKK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te autonomia e gjerė e vitit 1974; edhe LDK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te premtimet e faktorėve ndėrkombėtarė pėr njė autonomi tė gjerė (ē’ėshtė e vėrteta deri aty Kosova ka qenė e ēuar mė parė) sė cilės ende askush nuk ia di „gjerėsinė“. Po tė mos ishin futur nė Kryesinė dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė saj edhe disa ish tė burgosurė politikė, pėrfaqėsuesit e „ligjshėm“ tė popullit shqiptar tė Kosovės sot pa dyshim se do tė ishin nė Parlamentin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi).



LKK-ja ishte njė parti e disiplinuar nė ish-Jugosllavi; edhe LDK-ja ėshtė njė parti e disiplinuar nė Jugosllavinė e shkurtuar (Serbia dhe Mali i Zi)! Prej aspektit historik e shikuar, LKK-ja del parti e projektuar si mjet pėr paqėsimin e Kosovės! Prej aspektit historik e shikuar, edhe LDK-ja del parti e lejuar, pėrkatėsisht e projektuar, si mjet pėr paqėsimin e Kosovės nėn sovranitetin serb!



Prej shtjellimit tė sipėrthėnė del, besoj qartė, se ngjashmėria mes LKK-sė dhe LDK-sė ėshtė rrėnjėsore, thelbore. Kėto argumente nuk mund tė fshehen, sepse nuk thuhet kot plagėt qė fshehen shumė vėshtirė shėrohen! Prandaj, edhe tė kėqijat qė fshihen shumė vėshtirė mėnjanohen!



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:19
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 6 )



Pėrmbajtja



- Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore?!

- Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!

- Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė: „Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“

- A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd, gjatė viteve tė 90-ta?

- A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!



* * *

A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 10. 05. 2008



Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore

dhe ishte kundėr protestave paqėsore?!



Qysh nė ditėt e para, pas themelimit tė LDK-sė, kryetari Ibrahim Rugova, dėshmon qartė zotimin e vet se, do t'i kryej me pėrpikėri detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Mė 30 dhjetor 1989, nė njė intervistė telefonike dhėnė “Zėrit tė Amerikės”, z. Rugova ka deklaruar si vijon: “Ne para disa ditėsh (23.12.1989-vėrejtja ime) themeluam Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Kjo ėshtė momentalisht shoqatė politike dhe kulturore. Nė tė ardhmen do tė shikojmė se, kur tė legalizohen me ligj kėtu nė Jugosllavi kėto ēėshtje tė pluralizmit politik, ajo edhe mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj. Megjithatė, kjo ėshtė organizatė e Prishtinės, mandej do tė formojė degėt e saj edhe nė qendrat e tjera tė Kosovės dhe tė Jugosllavisė. Anėtarė tė Lidhjes mund tė jenė pjesėtarė, qė pranojnė programin tonė. Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė. Ai pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi. Pėr shembull kemi programin pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik, pastaj pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pastaj pėr pastėrtinė e mjedisit dhe pėr ēėshtje tė tjera qė janė aktuale nė Kosovė, si dhe, natyrisht, qėndrimet tona politike, siē janė ato pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta. Ne konsiderojmė se Jugosllavia duhet tė jetė Federatė Demokratike e kombeve dhe e kombėsive, qė duhet tė ketė organizimin shtetėror tė republikave dhe krahinave, pra, edhe Kosova tė ketė vendin e vetė tė barabartė nė federatėn e Jugosllavisė.”- pėrfundon citati.



Siē vihet nė dukje, pėr Ibrahim Rugovėn, LDK-ja fillimisht nuk ishte parti, por njė shoqatė politike dhe kulturore, pėr tė cilėn thotė se, nė tė ardhmen me ligjet e Jugosllavisė mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj (!!!) Pėr mė tepėr, kryetari Rugova, LDK-nė, kėtė shoqatė kulturore dhe politike, e cilėson si organizatė tė Prishtinės, me synim tė shtrirjes sė saj jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė qendrat tjera tė Jugosllavisė, ashtu siē ishte e organizuar Lidhja Komuniste e Jugosllavisė, e cila nė fillim tė vitit 1990 ishte futur nė fazėn e shpėrbėrjes sė saj.



„Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė“ dhe „pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi“, konstaton politikani realist Ibrahim Rugova. Ai, fillimisht ka vu nė spikamė programin „pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik“, pastaj „pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pėr pastėrtinė e mjedisit…“, ndėrsa qėndrimi i tij politik, ėshtė „pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta“, pa e thėnė qartė statusin politik tė Kosovės. Nė tė vėrtet, Ibrahimi, ishte pėr njė federatė demokratike jugosllave tė kombeve dhe kombėsive, me njė organizim shtetėror tė republikave dhe krahinave…“, ashtu siē ishin tė definuara nė Kushtetutėn e RFJ-sė, atė tė Republikės sė Serbisė dhe nė Kushtetutėn e KSA tė Kosovės.



Pra, Ibrahim Rugova, edhe pas protestave gjithėpopullore tė vitit 1988 - 1989 kur kėrkohej avansimi i statusit politik tė Kosovės, duket sheshazi se, Kosovėn e konsideronte akoma si “krahinė”, ndėrsa popullin shqiptar si „kombėsi“. E, dihet mirėfilli se, me Kushtetutėn nė fuqi „kombėsit“ trajtoheshin si pakica, pėrkundėr faktit qė shqiptarėt ishin populli i tretė shumicė, pas serbėve dhe kroatėve!



Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!



Nė kohėn e kthesave tė mėdha nė Kosovė 1988-1990, populli shqiptar nėpėrmjet demonstratave kundėrshtoi pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia, u zgjua i madh e i vogėl nė kėmbė, jo pėr ta mbrojtur “autonominė e suprimuar” mė 23 mars 1989, por pėr ta mbrojtur nė radhė tė parė dinjitetin e nėpėrkėmbur kombėtar dhe avansimin e statusit tė Kosovės nė Republikė, qoftė edhe me sakrifikimin e jetės sė tyre.



Derisa, nė dimrin e acartė tė vitit 1990, populli protestonte nėpėr rrugėt e Kosovės, kundėr regjimit pushtues serbė tė Millosheviqit, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, doli kundėr kėtyre protestave. Kėshtu, mė 31 janar 1990, nėpėrmjet njė deklarate tė bėrė nė RTP (ku drejtor ishte Agim Mala), Ibrahim Rugova i bėnte thirrje popullatės “qė tė hiqte dorė nga grumbullimet”, duke theksuar se: “Lidhja Demokratike e Kosovės nuk e pėrkrah kėtė formė tė veprimit”.



Kėto deklarata Ibrahim Rugova i pėrsėriste shpesh, shumė shpesh edhe nė mediat e shkruara. Ai, madje pėrmes deklaratave i bėnte thirrje popullit qė tė mos dalė nė rrugė dhe t“i ndėrpresin demonstratat, ndėrsa shfajsonte veten dhe LDK-nė se nuk janė organizatorė tė demonstratave. P.sh. mė 3 shkurt 1990 nė gazetėn “Vjesnik“ tė Zagrebit, lidhur me demonstratat deklaron (po citoi): „Pas grumbullimeve dhe demonstratave tė shqiptarėve pėrpara ndėrtesės sė Komitetit Krahinor, mė 23 janar (1990), pasoi njė ortek i vėrtet dėnimesh dhe diskreditimesh politike dhe tė gjitha kėto nė fillim qė alternativat, nė radhė tė parė LDK-ja, e cila ka mė shumė anėtarė se sa Lidhja e Komunistėve tė Kosovės, tė eliminohet nga skena politike. Prandaj u bėnė pėrpjekje qė ta shpallin atė (LDK) si organizatore tė kėtyre demonstratave. Ne u pėrpoqėm, me anėn e njoftimeve dhe thirrjeve, drejtuar opinionit publik, qė qytetarėt t“i ndėrpresin demonstratat” (!!!)



Kjo nuk ėshtė as hera e parė as e fundit, qė z.Rugova ishte kundėr protestave tė qeta dhe luante rolin e shuarjes sė ndjenjės tek shqiptarėt pėr t“u ēliruar njė herė e mirė nga sundimi shekullor serbė.



Ibrahim Rugova gjatė gjithė karierės sė tij politike ka dėshmuar se ėshtė kundėr organizimit tė demonstratave paqėsore, ndėrsa ndiqte dhe propagandonte me fanatizėm njė politikė krejtsisht pasive, madje shpesh herė nė konferenca me gazetarė bėnte thirrje, “pėr durim, qė tė mos tensionohet situata dhe tė dalė nga kontrolli, sepse kemi ndėrtuar tashmė njė rend demokratik”, atė rend demokratik nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi policor-ushtarak i Millosheviqit (!!!)



Pra, kjo ishte realpolitika e Ibrahim Rugovės, e ndėrtuar mbi bazėn programit tė LDK-sė…



Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė:

„Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė.

Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“



Ibrahim Rugova gjatė periudhės sa ishte shef i Institutit Albanologjik dhe sekretar i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut dhe sė fundi Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės ( nga 1987), shpesh ka udhėtuar pėr nė Beograd. Udhėtimin e fundit e ka bėrė nė verėn e vitit 1988, nė cilėsin e kryetarit tė SHSHK-sė nė kuadėr tė njė takimi qė u mbajt nė Beograd, nė mes tė shkrimtarėve serbė e shqiptarė.



Ka tė dhėna qė tregojnė se, Ibrahim Rugova edhe gjatė viteve tė 90-ta ka udhėtuar pėr nė Beograd, tani jo mė nė cilėsinė intektualit- shkrimtarit, por nė cilėsinė e polikanit.



Sipas njė dokumenti tė Bundestagut gjermanė, nė vitin 1991 Kryetari i Ibrahim Rugova, gjatė qėndrimit nė Beograd ( nė kuadėr tė disa takimeve) ka pasur njė takim tė veēantė edhe me diplomatė gjermanė.



Nė pyetjen e diplomatit gjerman Leni Fischer, se: a mendoni, qė dikur Kosova t“i bashkohet Shqipėrisė, me kusht qė situata e atėhershme nė shqipėri tė pėrmirėsohet? Ibrahim Rugova pėrgjigjet:„ Jo, ne nuk mendojmė nė pėrgjithėsi pėr kėtė. Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia. Ne duam, qė tė na respektojnė si njerėz dhe pakicė kombėtare. Ne duam qė tė na mundėsohet ta flasim gjuhėn tonė, tė botojmė dhe lexojmė gazetat tona etj.“



Saktėsisht nė dokumentin origjinal tė shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjermanė, lidhur me kėtė takim thuhet si vijon:



“Als wir im Jahre 1991 in Belgrad mit Herrn Rugova gesprochen haben, habe ich ihm die Frage gestellt:

Denken sie daran, irgendwann den Anschluß des Kosovo an Albanien zu fordern, vorausgesetzt daß - aus damaliger Sicht – sish die Situation in Albanien verbessert? - Das war vorübergehend ja der Fall, - Darauf hat er gesagt: „Nein, wir denken überhaupt nicht daran. Wir wollen innerhalb des serbischen Staatenverbundes bleiben.

(Beifall der Abg.Leni Fischer (Unna) (CDU/CSU)

-Wir wollen nur unsere Autonomie wiederhaben. Wir wollen als Menschen und als nationale Minderheit geachtet und respektiert werden. Wir wollen uns entfalten können, unsere Sprache sprechen dürfen, unsere Zeitungen drucken und lesen dürfen usw”.



(Citat i shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjerman-Deutscher Bundestag - 13. Wahlperiode - 200. Sitzung Bonn, Donnerstag, den 30 Oktober 1997, seite 18139)



· Lexo kėtu: kėtė dokument tė shkėputur nga faqja zyrtare

· Shiko kėtu: faqen e plotė tė kėtij dokumenti nė origjinal





Se kryetari LDK-sė dhe pėrgjithėsisht i „alternativės shqiptare“ Ibrahim Rugova, ishte kundėr bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, ky fakt nuk ishte i panjohur, por se kėrkonte, qė Kosovės t“i rikthehet autonomia dhe tė mbetet nė kuadėr tė shtetit serbė, pėr t“i gėzuar vetėm tė drejtat si pakicė kombėtare etj., edhe pas shpalljes sė deklaratės sė „2 korrikut“ dhe Kushtetutės sė Kaēanikut mė 7 shtator 1990, kėtė fakt asokohe shumė pakė shqiptarė e kanė ditur.



A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd,

gjatė viteve tė 90-ta?!



Kur bėhet fjalė pėr shkuarjen e Ibrahim Rugovės nė Beograd (edhe pas 2 korrikut e 7 shtatorit 1990), s“mund tė thuhet se ky ka qenė itinerari i tij i fundit nė relacionin Prishtinė - Beograd. Tashmė dihet publikisht se Ibrahim Rugova mė 15 maj 1998 ėshtė takuar me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd ( nė rezidencėn e tij nė Beli Dvor), por ekzistojnė disa fakte tjera, qė hedhin dritė pėr kontaktet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.



Pėr tė dhėnė njė pasqyrim sipėrfaqėsor, me kėtė rast po i referohem gazetės „Epoka e Re“. Nė njė shkrim tė kėsaj gazete me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (po citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Burimi: gazeta “Epoka e re”, E enjte 27 shkurt 2003, fq.11.)



Ky informacion bėn tė kuptosh se Rugova ka pasur edhe takime tė tjera me Millosheviqin dhe implikime nė afera tė pista. Ndėrsa lidhur me takimet sekrete nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, tė organizuara nga binomi Millosheviq - Rugova nė periudhėn 1994 – 1997, dhe rreth aferės sė telekomit serbo-italian, do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė.



A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes

sė Referendumit tė vitit 1991?!



Me rastin e vdekjes sė Ibrahim Rugovės, mė 21 janar 2006, u mbajtėn disa tubime pėrkujtimore dhe aty u ritheksuan shumė “merita” tė tij.



Ta zėmė, mė 23 janar 2006 nė njė fjalim pėrmortor, nėnkryetar i LDK-sė Kolė Berisha, (qė u transmetua drejtpėrdrejt nė RTK), ndėr tė tjera thotė: “Nė kėtė janar, Kosova humbi nismėtarin e Deklaratės Kushtetuese tė njohur si Deklarata e 2 Korrikut (1990), tė Kushtetutės sė Kaēanikut, tė referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, organizatorin e zgjedhjeve tė para nacionale dhe presidenciale, shumėpartiake, akte kėto qė vunė bazėn e fortė formale-juridike pėr ndėrtimin e institucioneve tė para tė pavarura nė Kosovė dhe shėnon fillimin e fundit tė njė regjimi satrap tė fundshekullit XX”.- pėrfundon citati.



Sa janė tė qėndrueshme kėto konstatime tė z.Berisha ?

Po t’i referohemi librit tė Mehmet Krajės “Vitet e humbura” (njėrit nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ibrahim Rugovės deri nė vitin 1995, dhe pjesėmarrės nė tė gjitha aktivitetet e LDK-sė, sė fundi edhe “ambasador” nė Zyrėn e Kosovės nė Tiranė (1994), del se Ibrahim Rugova dhe LDK-ja si parti, nuk kanė marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, nė hartimin e “Deklaratės sė 2 Korrikut”, tė “Kushtetutės sė Kaēanikut”! e as nė aktin e shpalljes sė vendimit pėr mbajtjen e referendimit nė shtator 1991!



Ja se, ēka shkruan M. Kraja Lidhur me kėtė ēėshtje:

“Delegatėt shqiptarė tė Kuvendit tė Kosovės shpallin Deklaratėn Kushtetuese, teksti i sė cilės ėshtė bėrė i njohur qė atėherė. Dy muaj mė vonė, nė njė mbledhje tė fshehtė nė Kaēanik, po kėta delegatė miratojnė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe detyrohen tė dalin nė ekzil. Lidhja Demokratike e Kosovės mbėshtet edhe njėrėn edhe tjetrėn. LDK-ja qėndron fuqimisht pas kėtyre akteve. As njėrin e as tjetrin nuk i ka hartuar vetė, nuk ka marrė pjesė nė hartimin e tyre dhe vendimi pėr shpalljen e tyre, merret vesh, nuk ėshtė marrė nga LDK-ja. E di me saktėsi se kryesia e LDK-sė ishte e informuar pjesėrisht pėr njėrėn dhe pėr tjetrėn dhe as nuk mbajti mbledhje pėr kėtė punė dhe as qė kėrkoi prej dikujt ndonjė shpjegim. Ajo kryesi, madje nuk shtroi as ndonjė pyetje tė vetvetishme e as nuk bėri vėrejtje, tė cilat kishte arsye t“i bėnte, sepse dihej qė atėherė se pikėrisht prej saj do tė kėrkohej t“i realizonte praktikisht dispozitat e po asaj Kushtetute, tė miratuar pa dijen dhe pa vendimin e saj. ( Lexo: M.Kraja: “Vite tė humbura”, faqe 230) Pra, LDK-ja nuk e shpiku as Deklaratėn Kushtetuese dhe as Kushtetutėn e Kaēanikut. - thotė Mehmet Kraja.



Kjo besoj, nuk do koment tjetėr!



Ibrahim Rugova nuk ka marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, as nė hartimin e as nė marrjen e vendimit pėr mbajtjen e referendumit nė shtator tė vitit 1991. Kėtė fakt e sipėrfaėson dukshėm vendimi i legjslaturės sė vjetėr i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės (01Nr. Prishtinė, mė 22 shtator 1991) qė kryesohej nga Ilaz Ramajli. Nė kėtė vendim pėrcaktohet qartė edhe teksti i pyetjes sė Referendumit lidhur me statusin politik tė Kosovės.



Nė kėtė vendim thuhet::





R E F E R E N D U M I



REPUBLIKA E KOSOVĖS

Kuvendi i Republikės

01 Numėr

Prishtinė, mė 22 shtator 1991



Kuvendi i Republikės sė Kosovės, nė bazė tė nenit 97 alineja 1 pika 8 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur mė 22 shtator 1991, pas miratimit tė Vendimit mbi mbajtjen e Referendumit nė Kosovė,



P Ė R C A K T I M



Tekstin e pyetjes nė Referendumin mbi Republikėn e Kosovės si Shtet Sovran dhe i Pavarur, me tė drejt tė pjesėmarrjes konstituive nė Lidhjen e shteteve - republikave sovrane (nė Jugosllavi) mbi bazėn e lirisė dhe tė barazisė sė plotė tė republikave-shteteve nė lidhjen e tyre.



Teksti i pyetjes qė u pėrcaktua nga Kuvendi ėshtė pėrsa vijon:



NĖ BAZĖ TĖ DEKLARIMIT TUAJ TĖ LIRĖ, LUTENI QĖ TĖ PĖRGJIGJENI (DUKE RRETHUAR FJALĖN ”PO” OSE “JO”) SE A E PRANONI, SI VENDIM TĖ VULLNETIT TUAJ POLITIK, REZOLUTĖN E KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS MBI REPUBLIKĖN E KOSOVĖS SI SHTET SOVRAN DHE I PAVARUR, ME TĖ DREJT TĖ PJESEMARRJES KONSTITUIVE NĖ LIDHJEN E SHTETEVE-REPUBLIKAVE SOVRANE (NĖ JUGOSLLAVI )



PO ............................................... JO



KRYETARI I KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS,

Ilaz Ramajli, d.v



Lexo: vendimin e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, 22. 09. 1991





( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:20
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 7 )



A e ka ditur Ibrahim Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės dhe si e survejonte Zyra e LDK-sė nė Tiranė veprimtarinė ”terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 13. 05. 2008



A e ka ditur Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės?!



Ibrahim Rugova, politikėn e vet paqėsore, tė mosveprimit e tė ndejtjes rahat, e konsideronte si tė paalternativė, dhe duket se nuk ka menduar asnjėherė seriozisht nė pėrgatitjen e popullit pėr ēlirim edhe nė rrugė tjera. Nė tė vėrtet ai gjatė kontakteve me personalitete tė huaja ka marrė edhe mendime tė prera se si mund tė ēlirohet Kosova nga Serbia. Ta zėmė, Kristina Fon Kohl, nė librin e saj ”Ballkani faktor qėndrueshmėrie apo pėshtjellimi nė Evropė” shkruan:

“Pothuajse menjėhere mbas shfuqizimit tė sė drejtės pėr autonomi, disa politikanė kosovarė, midis tė cilėve dhe Ibrahim Rugova, kėrkuan mendimin e ekspertit austriak tė tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtės ndėrkombėtare, Feliks Ermakora (Felix Ermacora). Ata donin tė dinin se cilat ishin mundėsitė nė rrafshin e sė drejtės ndėrkombėtare pėr njė pėrkrahje ndėrkombėtare tė "luftės" sė tyre kundėr pushtimit serb… Feliks Ermakora, pas njė shoshitjeje tė thelluar dhe shfletimit tė materialeve tė ndryshme, u pėrgjigj me keqardhje: ”Sa kohė qė nė Kosovė nuk do tė derdhet gjaku, nė rrafshin ndėrkombėtar nuk do tė angazhohet askush“ - pėrfundon citati.





· Lexo kėtu mė tepėr pėr Felix Ermacora + Literaturė nga z.Felix



Dhe kėshtu ka ndodhur, sepse lufta e lavdishme e UĒK-sė dhe gjaku i derdhur i mijėra dėshmorėve… futi nė lėvizje diplomacinė ndėrkombėtare dhe forcėn veriatlantike tė quajtur NATO…!



Nga kjo mund tė kuptojmė se Ibrahim Rugova, qysh nė fillim tė karierės sė tij politike, si shef i LDK-sė dhe i “alternativės kosovare“ e ka ditur shumė mirė, se cila ishte rruga qė tė ēonte kah ēlirimi pėrfundimtar i Kosovės !



Ēka u bisedua nė Takimin e Luganos nė mes Xhavit

Halitit dhe Ibrahim Rugovės ( 1991 ) ?!



Ndonėse realpolitika e Ibrahim Rugovės pėr “ēlirimin” e Kosovės niste dhe pėrfundonte me konferencat e tė premteve me gazetarė, kjo nėnkuptonte padiskutueshėm edhe mosbashkėpunimin e Rugovės me tė gjithė ata qė ishin tė gatshėm ta pėrgatisin popullin pėr luftė ēlirimtare. Xhavit Haliti-Zeka, njėri nga themeluesit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė njė intervistė dhėnė gazetės “Zėri i ditės”, kujton njė takim qė ka pasur me Ibrahim Rugovėn nė vitin 1991 nė Lugano tė Zvicrės, ku e ka njoftuar atė lidhur me pėrgatitjet qė po bėhen pėr luftė tė armatosur.

Xhaviti thotė:

“Me Rugovėn jemi takuar nė Lugano. Kjo ishte njė ndejė miqėsore, nė tė cilėn ishin tė pranishėm edhe kryetarėt e degėve tė LDK-sė. Dhe, tė nesėrmen, pas asaj darke shoqėrore, kėrkova tė bisedonim veē me Rugovėn. I sqarova atij se ne po pėrpiqemi qė tė bėjmė diē nė kėtė drejtim dhe e informova se jemi duke futur armatim nė Kosovė”. Nė vijim z. Haliti nėnvizon: “Biseda ishte normale, pa tension, shumė miqėsore. Nė fund, Rugova mė tha: ‘Unė nuk i futem kėsaj veprimtarie. Unė s’mund t’ju pengoj, por mos i thoni kujt se jeni marrė vesh me mua, sepse unė nuk dua tė kem punė me kėtė ēėshtje!”- pėrfundon citati.

(Lexo mė shumė nė gazetėn “Zėri i ditės”, datė 8 shkurt 2001 faqe 11)





· Foto: Xhavit Haliti – Zeka nė mes tė dy miqėve

· Lexo: Kush ėshtė Xhavit Haliti sot - kliko faqen zyrtare tė kuvendit



Ibrahim Rugova ( edhe pse nuk ka dasht tė merret me kėtė ēėshtje) nga ky takim ka mėsuar se si po bėhen pėrgatitjet pėr luftė tė armatosur, duke u futur armatimi nė Kosovė. Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr pėrgatitjet qė po bėheshin pėr luftė tė armatosur, e pohon edhe Adnan Merovci, njėri nga njerėzit mė tė afėrt tė tij pėr dhjet vjet rresht. z. Merovci kujton njė takim qė ka pasur nė Tiranė me Avni Klinakun, njėrin nga veprimtarėt e strukturave ilegale ushtarake.

Merovci deklaron:

„Avni Klinaku “erdhi nė vilėn ku banonim nė Shqipėri, u takuam nė oborrin e vilės, bėmė njė ndejė nė kafene njė kohė tė gjatė dhe, me njė besim shumė tė madh, ai ma bėri me dije qė ekzistojnė grupe tė armatosura nė Kosovė, grupe tė cilat janė tė gatshme pėr luftė. Mė tha se kemi nevojė pėr komunikim dhe bashkėpunim. Ai mė obligoi t“ia pėrcillja kėto informata z. Rugova. Tani, thotė z.Merovci,- nuk mund tė themi se nuk ėshtė ditur asgjė, sepse kemi ditur qė ka pasur grupe tė armatosura dhe qė ka pasur armė.”-pėrfundon citati.

(Lexo librin “Pa protokoll”, Bisedė me Adnan Merovcin, Zėri - Prishtinė 2003, fq. 88.)





· Foto historike: Adnan Merovci + polici serb = truproja tė Rugovės!

· Foto: Avni Klinaku ish drejtues i LKĒK-sė



Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr krerėt e UĒK-sė dhe aksionet e kryera nė Drenicė, Dukagjin, Llap etj., kėtė e pohon edhe znj. Edita Tahiri njėra nga bashkėpunėtoret mė tė afėrt e tij.

Nė njė intervistė tė botuar nė librin „Libri i lirisė“, fq.224, nė pyetjen pėr aksionet e sinkronizuara tė UĒK-sė dhe se ēfarė ėshtė biseduar pėr kėtė gjė nė Kryesinė e LDK-sė, Edita Tahiri pėrgjigjet: “Ne e kemi ditur se nga vijnė kėto arsione. Kemi pasur kontakte me Sali Ēekun, i cili ka qenė udhėheqės i aksioneve qė janė zhvilluar nė pjesėn e Dukagjinit. Pastaj me kontaktet e pjesėve tė tjera tė Kosovės, kemi qenė tė njoftuar pėr aksionet qė zhvilloheshin nė Drenicė, Llap dhe nė pjesė tė tjera, si dhe ėshtė ditur pėr Adem Jasharin, Zahir Pajazitin e pėr figura tė tjera qė kanė qenė bartės tė kėtyre aksioneve” - pėrfundon citati.



· Foto: Edita Tahiri



Nga kėto fakte sa i vuna nė pah, mjafton tė konkludoi se Ibrahim Rugova e ka ditur saktėsisht se kush qėndronte pas aksioneve tė armatosura ndaj objekteve dhe forcave policore-ushtarake serbe, (gjatė viteve 1994 - 1998), dhe pėrkundėr dijes sė tij tė plotė, nuk hezitonte tė hidhte baltė mbi njerėzit e sakrificės, e tė akuzonte UĒK-nė, si: ”dorė e zgjatur e Serbisė”; ”Krijesė e shėrbimit sekret serbė”, “individ tė frustruar”, e ēkamos tjetėr.

Pavarėsisht nga kėto deklarime tė Ibrahim Rugovės, UĒK-ja tashmė ishte realitet dhe hapi njė faqe tė re nė arealin politik-ushtarak shqiptar, dhe kėtė fakt e ka pohuar zėshėm edhe analisti i njohur anglez Tim Judah *. z. Judah nė librin e tij “Kosovo – war and revange” shkruan: “Mė nė fund u bė e qartė pėr tė gjithė se UĒK-ja ėshtė realitet e jo, siē insistonte Rugova, formė e vazhdimėsisė konspirative tė Serbisė”.

* Tim Judah is a journalist, author, and ISN Security Watch’s senior international correspondent. Based in London, Mr. Judah continues to cover the Balkans for the Economist and the New York Review of Books and other publications. In recent years he has also reported from Iraq, Iran, Afghanistan, North Korea and Africa. He is the author of "The Serbs: History, Myth and the Destruction of Yugoslavia" and "Kosovo: War and Revenge". Click here to send email

· Lexo kėtu disa nga librat e analistit Tim Judah





Si e survejonte zyra e LDK-sė nė Tiranė, veprimtarinė

“terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!



Ibrahim Rugova tashmė e ka ditur mirė se kush ėshtė Xhavit Haliti - Zeka, me ēka merret ai nė Zvicėr dhe nė Shqipėri, e ka ditur madje se nė Shqipėri pėrfaqėson Lėvizjen Popullore tė Kosovės dhe se ėshtė njėri nga njerėzit mė pėrgjegjės pėr fuqizimin dhe armatosjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės etj. Ibrahim Rugova e ka ditur edhe kush ėshtė Avni Klinaku dhe cilės organizatė ilegale i takonte. Pra, Ibrahim Rugova i ka ditur tė gjitha zhvillimet rreth pėrgatitjeve tė UĒK-sė pėr luftė tė armatosur, i ka ditur sepse pėr kėtė punė ėshtė pėrkujdesur Shėrbimi Informativ i LDK-sė (dorė e zgjatur e UDB-sė) gjithandej nėpėr Kosovė, ndėrsa nė Shqipėri ēdo gjė e ka mėsuar pėrmes zyrės sė LDK-sė nė Tiranė, e cila mė vonė u shndėrrua nė Pėrfaqėsi tė Kosovės pėr tu mbikqyruar edhe nga “kryeministri” nė exzil Bujar Bukoshi. Fillimisht shefa tė kėsaj zyreje ishin Ali Aliu, Mehmet Kraja, Anton Kolaj etj.



Kjo pėrfaqėsi e Kosovės pėrpos punėve rutinė, nė qendėr tė aktivitetit tė saj ka pasur edhe survejimin e veprimtarisė sė atyre qė e quanin veten UĒK. Pėr tė argumentuar kėtė gjė, me kėtė rast po i referohemi njė dokumenti sekret tė Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė (SHISH) i cili shpalon njė bisedė tė inspektorit A.K tė SHISH-it me shefin e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, nė periudhėn kur Sali Berisha ishte president i Republikės sė Shqipėrisė (1996).



Nė dokumentin e skeduar nėn numrin AT 317/ b tė datės 21 janar 1996, e tė protokolluar tri ditė mė vonė (24 janar “96), lartė nė cepin e majtė tė tij, ėshtė vėnė shėnimi i zėvendėsshefit tė SHISH-it: “Tė kalojė pėr informim nė presidencė…” ( ėshtė fjala pėr presidencėn nė Shqipėri)



Nė kėtė dokument thuhet:

”Nė njė informacion qė ka paraqitur njė inspektor i Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė, A.K, pas bisedės nė pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė, mes tė tjerave, shefi i tij ka nėnvizuar:

“Mendimi i zyrtarėve tė Prishtinės (Lexo: Kreut tė LDK-sė me Ibrahim Rugovėn nė krye) ėshtė se kemi tė bėjmė me njerėz tė organizuar mirė dhe qė kanė disa baza nė Shqipėri, sidomos nė Tiranė, Durrės – plazh, dhe nė Tropojė. Veprimet e deritanishme tė saj, qė e quan veten UĒK, kanė qenė tė pėrqėndruara nė Drenicė dhe nė rajonin e Dukagjinit, qė mund tė pėrkufizohej nė vijat Prizren – Shtimje dhe nė rrugėn Pejė – Mitrovicė. Tash, me aksionet qė janė zhvilluar para pakė ditėsh, zyrtarėt e Prishtinės mendojnė se ajo po vepron nė njė hapėsirė krejt tjetėr, qė ėshtė mė e gjerė. Gjithnjė sipas tyre, UĒK-ja ėshtė nė tri zona, mirėpo nuk kanė dijeni tė sakta se cilat janė shtrirjet e zonave, vetėm se, mė parė, zoti A.A (Ali Aliu), u kishte thėnė se zona e dytė ėshtė nė Maēedoni. Nė takimin qė ka pasur njeriu i tyre, R.GJ (Rexhep Gjergji), me njė pėrfaqėsues tė qeverisė serbe ėshtė pasur parasysh se aksione terroriste duhen pritur edhe nė tė ardhmen. Mendimi i tyre ėshėt se fjala vjen pėr disa njerėz tė veēantė, qė mblidhen nė organizata ilegale e qė duhen survejuar, sidomos nė Tiranė. Disa prej tyre nuk duhen lejuar tė veprojnė nė Shqipėri. Pas kėrkesės sime, zyra e Kosovės do na paraqes njė listė tė emrave tė njerėzve qė dyshojnė se fshihen pas kėsaj organizate terroriste”.

(Burimi: B.Islami “Enigma e njė vrasje tė trefishtė”, Focus, Prishtinė, 2007, faqe.129)



Ēdo koment rreth kėtij dokumenti duket se ėshtė i tepėrt.



Disa ditė pas dhėnies sė kėtij informacioni, zyra e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, SHISH-it ia ka dorėzuar njė listė me emra tė personave qė mendohet se janė bartės tė UĒK-sė dhe qė kryejnė veprimtari “ilegale subversive” nė Shqipėri. Atė periudhė, disa nga tė dhėnat qė i ishin dorėzuar SHISH-it, do tė prezentoheshin edhe nė njė informacion tė pėrgatitur nga ish - Shėrbimi i Sigurimit ushtarak jugosllav me emrin e quajtur KOS, nė tė cilin janė shtuar edhe disa karakteristika tė tjera, si gjendja shoqėrore e atyre qė e pėrbėjnė Grupin e Drenicės nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari, arsimi i tyre, vendndodhja, karakteristikat e zonės etj etj.



Kėto argumente flasin qartė se njėshi i “institucioneve tė Republikės sė Kosovės” Ibrahim Rugova sė bashku me “institucionet e Republikės sė Serbisė”, e kanė pėrcjellur nė vazhdimėsi veprimtarinė e bartėsve tė UĒK-sė nė Kosovė, shqipėri dhe nė vendet tjera perėndimore.



Prandaj, duke pas parasysh tė gjitha kėto arguente, natyrshėm mund tė thuhet se Ibrahim Rugova me institucionet e tija ”fiktive”, me asnjė veprim konkret, nuk ka treguar gatishmėri se ėshtė pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia. Kryetari i “Republikės sė Kosovės” dhe i njė vargė funksioneve tė tjera, Ibrahim Rugova, madje ishte edhe kundėr demonstratave paqėsore qė i organizonin studentėt e Universitetit tė Prishtinės, duke u arsyetuar tashmė me slloganin e shumėfamshėm, se “duhet tė jemi tė kujdesshėm e tė mos e tensionojmė situatėn pa nevojė, nė mėnyrė qė tė mos e prishim rendin e krijuar demokratik”. (!!!) Po, pėr cilin rend demokratik e kishte fjalėn ky gajlegji i kujdesshėm se ?! Pėr atė rendin demokratik tė krijuar nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi pushtues i Millosheviqit, ku mbretėronte vetėm frika, dhuna e pėrditshme, ku ndodhnin tmerrshėm burgosjet, persekutimet, vrasjet e shpėrnguljet masovike tė shqiptarėve nga Kosova etj, ndėrkohė qė atij personalisht por dhe elitės sė tij politike (qė rrethohej) s“i hynte asnjė therrė nė kėmbė, pėr mė tepėr ai me shpurėn e tij dilte nga Kosova, shkonte kahmos nėpėr botė dhe kthehej sėrish nė Kosovė (pas qėndrimit nė Shqipėri tė presidenti Sali Berisha) pa pasur pasoja nga regjimi pushtues serb!



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:21
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 8 )



Babaxhani Ibrahim Rugova - kryetar i pesė organeve politike…dhe injoranca e tij!!!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 14. 05. 2008



Sa funksione politike kishte Ibrahim Rugova



Siē kam vu nė pah edhe njė herė tjetėr mė lartė, Ibrahim Rugova ka ushtruar disa funksione politike.

Ka qenė:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi;



Pra, z. Ibrahim Rugova siē duket kudo ka qenė “koka” e piramidės politike ! “Njė kumulim i tillė postesh njihet vetėm nė sistemet diktatoriale, mirėpo z.Ibrahim Rugova nuk e ka as pamjen e diktatorit, as zemrėn e diktatorit, as shpirtin e diktatorit. Ai ėshtė njeri i butė, mė i butė se pambuku; ai deri mė sot, askujt as “dreq” me gojė nuk i ka thėnė! Ai ėshtė aq i butė sa qė ka pranuar t“ia ngarkojnė tė gjitha pėrgjegjėsitė mbi shpatulla, si Krishtit kryqin dhe tė gjitha ky i bart pa fjalė, duke mos pasur kohė as qė tė kujtohet se si pat pėsuar Krishti nė kohėn e vet.” – ka thėnė Adem Demaēi, nė njė intervistė “Mungesė serioziteti, apo vetmashtrim” Zėri Shqiptar, Nr. 11, 17 tetor 1995, fq.16.



Lidhur me kėtė ēėshtje edhe kryebashkiaku i Tiranės Edi Rama ka bėrė njė konstatim gjenial pėr Ibrahim Rugovėn. Kur ishte nė Prishtinė (pas luftės) e takoi edhe Rugovėn, dhe mė pas pat deklaruar: “Shyqyr Zotit qė nuk jeton nė Shqipėri, se do tė ishte kryetar derisa tė merrte frymė. Jo pse ky njeri di diēka, por ėshtė babaxhan ashtu si shqiptarėt e donė. Ky do tė vdes si kryetar.“ ( !!! )



Sa ishin funksionale, funksionet politike tė “kokės” Ibram Rugova?!

Ibrahim Rugova ishte kryetar i shumė organeve, por, shtrohet pyetja sa kanė qenė funksionale kėto organe tė “Kokės” Ibrahim Rugova? Koha ka dėshmuar tashmė se nuk ishin qenė aspak funksionale.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i analizojmė dy funksionet e fundit tė tij., qė kishin karakterė gjithėpėrfshirės.



Mė 22 korrik 1991, u formua Kėshilli Kordinues i Partive Politike shqiptare tė Kosovės i pėrbėrė nga:



- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Socialdemokrate e Kosovės dhe

- Partia Republikane e Kosovės dhe

kryetar i kėtij kėshilli u zgjodh Ibrahim Rugova.



Ndėrkohė themelohet edhe Kėshilli Koordinues i Partive Politike Shqiptare nė ish- Jugosllavi, dhe pėrfshiheshin:



- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia e Prosperitetit Demokratik,

- Lidhja Demokratike nė Mal te Zi,

- Partia pėr Veprim Demokratik,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Socialdemokratike e Kosovės,

- Partia e Unitetit Kombėtar Shqiptar,

- Partia Popullore Shqiptare, dhe

- Partia Demokratike Shqiptare dhe

kryetar i kėtij kėshilli zgjidhet kush tjetėr pos Ibrahim Rugovės.



Formimi i kėtyre dy kėshillave politikė gjithėshqiptarė u prit me entuziazėm nė popull, sepse u mendua se tashmė do tė punohet bashkarisht pėr ndėrtimin e njė platforme tė qartė, pėr ēlirim nga pushtuesit sllavė. Por, duket se ky entuziazėm nuk zgjati shumė kohė.



Injoranca e Ibrahim Rugovės!



Nė fillim u mbajtėn disa mbledhje, por, nė ato mbledhje nuk u vendos asgjė, sepse kryetari Rugova as rregullore apo programe tė punės nuk kishte hartuar dot. Me kalimin e kohės Rugova i rralloi takimet, madje edhe kur partit tjera kėrkonin qė tė takoheshin, ai ju thoshte sė shpejti do tė mblidhemi dhe kėshtu i shtynte ose i sabotonte ato, pra, nuk shkonte fare nė takim. Dhe, me kalimin e kohės vetevetiu kėto dy kėshilla, ndonėse ishin jofunksional gjatė gjithė kohės, u amortizuan, pėr tė mos thėnė u shuan plotėsisht, sepse nė letėr ato vazhdonin tė ekzistonin si organe mashtruese pėr popullin nė duar tė kokės „piramidale“ Ibrahim Rugova.



Njė shembull: Nė janar tė vitit 1995 personalitete tė ndryshme politike, sė bashku me intelektualė tė shquar patėn shkuar te Ibrahim Rugova pėr t‘u takuar me tė (nė selinė e LDK-sė), me qėllim tė konsultimit dhe gjetjes sė rrugėve tė pėrbashkėta politike, nė njė kohė kur Kosova dhe populli shqiptarė po pėrjetonte ditėt mė tė rėnda nėn pushtimin serbė. Mirėpo, pėr fat tė keq „koka“ – Ibrahim Rugova nuk mori pjesė, i injoroi tė gjithė…!



Po kėshtu edhe me rastin e organizimit tė protestave paqėsore nga ana e studentėve, njė delegacion studentėsh shkuan sė bashku me rektorin e Universitetit tė Prishtinės, dr. Ejup Statovci pėr tu takuar me Rugovėn, por edhe kėsaj radhe, Rugova nuk ishte i gatshėm t“i takonte ata, me arsyetimin se „nuk ka kohė“, ndėrkohė qė gjente kohė t“i takonte grupet joformale tė studentėve nė krye me tė afėrmin e tij Naser Rugova. Madje ai gjente kohė pėr tu takuar edhe me sportistė, kėngėtarė etj., por nuk gjente dot kohė t“i takonte pėrfaqėsuesit legjitimė tė studentėve, udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve tė UP-sė!



A e meriton selia - Baraka e LDK-sė tė jetė “shtėpi e pavarėsisė”?!



Ndėr funksionet e lartėpėrmendura tė Ibrahim Rugovės radhitet edhe funksioni i Kryetarit tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės. Ibrahim Rugova duke e shfrytėzuar kėtė pozitė jopolitike (nga viti 1988), pasi zgjidhet Kryetar i LDK-sė nė Kuvendin themelues, mė 23 dhjetor 1989, i cili u mbajt nė ambientet e selisė sė Shoqatės sė Shkrimtarėve, shtėpinė e shkrimtarėve e shndėrron nė shtėpi tė LDK-sė. Dhe, pėr ēudi pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu, mė 23 dhjetor 2007 me rastin e 18 vjetorit tė themelimit tė LDK-sė, me njė vendim tė veēantė presidencial, kėtė shtėpi tė partisė e shpalli nė “Shtėpi tė Pavarėsisė”.



Nuk e di se ēfarė kriteresh ka pėrdorė z.Sejdiu kur e ka marrė kėtė vendim „historik“, pėr ta shpallur selinė e LDK-sė si „shtėpi tė pavarėsisė“ por, dihet mirėfilli , se nga kjo seli e LDK-sė ka dalė:



- marrėveshja e famshme pėr arsim e nėnshkruar nė mes Rugovės dhe Millosheviqit,

- nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, vetėm shtatė ditė pas takimit Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd, saktėsisht mė 22 maj 1998 ėshtė mbajtur takimi i negociatorėve shqiptaro-serbė pėr ēėshtjen e arsimit etj., ku nga pala serbe ishin: Nikolla Shainoviq - nėnkryetar i Qeverisė sė RFJ-sė, Ratko Markoviq - nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė ( tė cilėt aktualisht po gjykohen nė Hag pėr krime tė kryera gjatė luftės nė Kosovė), pastaj ishte Tomisllav Nikoliq, nėnkryetar i Partisė Radikale tė Sheshelit, i cili gjithashtu nė Hag po gjykohet pėr krimet e kryera nė Kosovė nga njėsitė ēetnike tė kėsaj partie etj.

- Nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, janė bojkotuar shumė takime qė kishin pėr qėllim unifikimin e faktorit politik shqiptarė, madje janė bojkotuar edhe takimet konsultative tė kėrkuara nga Unioni i Studentėve tė UP-sė pėr organizimin e protestave paqėsore kundėr pushtimit klasik tė objekteve shkollore-univerzitare etj,

- nga kjo barakė kanė marrė udhė qindra deklarata akuzuese nė adresė tė luftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe bartėsve tė kėsaj lufte, madje

- nė kėtė „shtėpi pavarėsie“ janė shkruar edhe vendime pėr kriminalizimin e UĒK-sė, siē ėshtė vendimi i 19 nėntorit 1998 i nėnshkruar nga Ibrahim Rugova, pėr formimin e “Komisionit pėr hulumtimin e krimeve tė luftės”, etj etj.



Sa pėr ilustrim: lexoni e shikoni disa foto + dokumente:

· Dokumenti: Marrėveshja (Dogovori) Millosheviq-Rugova, pėr arsim!

· Dokumenti: Vendimi i Rugovės, pėr hulumtimin e krimeve tė luftės

· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998

( Ndėrkaq pėr tė gjitha kėto foto-dokumente mė gjerėsisht do tė

shkruaj nė kapitujt e mėposhtėm)



Se ka pasur deklarata akzuese nė adresė tė UĒK-sė qė kanė dalė nga kjo shtėpi, kėtė fakt e pohon edhe Adnan Merovci, ish - shefi pėr protokoll dhe Siguri i Ibrahim Rugovės. “Pas intensifikimit tė veprimeve tė UĒK-sė 1995 -1997”, - thotė z. Merovci “ Me prononcimet e shumta, me paraqitjet publike qė kanė qenė nga ajo shtėpi aty, shpeshherė ėshtė thėnė qė nuk duhet pėrjashtuar mundėsia e improvizimeve tė rasteve nga shėrbimet serbe, pėr shkak tė krijimit tė njė alibie qė tė komprometohen shqiptarėt dhe rruga e tyre paqėsore…Mė vonė kur filluan tė dalin komunikatat e para (tė UĒK-sė), gjėrat nisėn tė sqarohen”, por edhe atėhere ”politikanėt e kohės mendoj se nuk ishin nė nivel tė detyrės pėr t“i

shpjeguar dhe pėr t“ia plasuar kėto gjėra, si popullatės ashtu edhe diplomacisė ndėrkombėtare” - pėrfundon Adnan Merovci

(Lexo librin “Pa protokoll”, Zėri, Prishtinė 2003 , fq.73)



Kjo ėshtė “shtėpia e pavarėsisė” sė shpallur nga pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, z.Fatmir Sejdiu.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:21
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 9 )



Pėrmbajtja



- Cili ishte qėllimi i themelimit tė LDK-sė nė shtetet perėndimore?

- Greva e 3 shtatorit 1990 dhe antigrevistėt!

- Pėr ē“arsye LDK-ja zhvilloi fushatė tė egėr ndaj kryetarit tė BSPK-sė Prof.Dr.Hajrullah Goranit?!

- A kishte konflikte interesi midis binomit Rugova-Bukoshi ?!

- Bujar Bukoshi: Shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova!



* * *

Pse u themelua LDK nė perėndim, si u shantazhua dr.Hajrullah Gorani nga kjo parti dhe cili ishte

konflikti midis binomit Rugova-Bukoshi!



Shkruan: Sheradin BERISHA /19. 05. 2008



Cili ishte qėllimi i themelimit tė LDK-sė nė

shtetet perėndimore?


Nė vitin 1990, pas shtrirjes dhe strukturimit tė LDK-sė me degė e nėndegėza gjithandej nėpėr Kosovė, kryesia e LDK-sė gjegjėsisht kryetari “historik” i saj Ibrahim Rugova, merrė vendim qė kjo parti tė formohet edhe nė shtetet perėndimore. Me kėtė rast si pėrgjegjės pėr formimin e Degėve tė LDK-sė nė Evropė, SHBA, Australi e gjetiu, ėshtė caktuar anėtari i kryesisė qėndrore tė LDK-sė Ali Aliu. Ėshtė ky Ali Aliu, ai i cili nė vitin 1959 ishte njėri nga denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB dhe po i njejti qė “falas” iu ka shitur shėrbimit sekret serbė nė kohėn e udbashėve Xhevdet Hamza, Selim Brosha, Mehmet Maliqi, Rrahman Morina etj.



Adresa e parė e Ali Aliut nė perėndim ishte Gjermania. Pas disa kontakteve dhe konsultimeve paraprake me mėrgimtarėt tanė nė Gjermani, formon njė kėshillė nismėtarė pėr themlimin e LDK-sė nė Gjermani. Ky kėshillė ndėrkohė pasi i bėnė pėrgatitjet e nevojshme, mė 1 shtator 1990 nė Frankfurt mban Kuvendin e parė tė LDK-sė pėr Gjermani, ku pėr kryetar do tė zgjidhet Hafiz Gagica. Dega e LDK-sė nė Gjermani fillimisht ishte selia e LDK-sė jashtė Kosovės, por, shumė shpejt ajo do tė shndėrrohet nė epiqendėr tė LDK-sė pėr tė gjitha shtetet perėndimore. Dhe, prandaj Hafiz Gagica pėrveēse ishte kryetar i Degės pėr Gjermani, ai u zgjodh edhe kryetar i tė ashtuquajturit „Kolegjium i degėve tė LDK-sė pėr Evropė, SHBA, Kanada e Australi”.


Ndonėse qėllimi parėsor pėr formimin e LDK-sė nė Gjermani ishte ēėshtja financiare, pra, grumbullimi i parave nga mėrgimtarėt tanė atje, atėherė qysh nė kuvendin nismėtar tė Frankfurtit u hodhėn bazat pėr hapjen e njė fondi nė qytetin Achen, qė shumė shpejt do tė njihet si ”Fond i Achenit”. Nė tė vėrtet ky fond mė 8 tetor 1990 u zyrtarizua edhe pranė autoriteteve gjermane si “Fond humanitar pėr Kosovėn”, dhe pėrgjegjės tė kėtij fondi u caktuan kryetari Hafiz Gagica, Marjan Tunaj e tė tjerė. Fondi i Achenit, edhe pse ishte themeluar pėr qėllime humanitare, (pėr t“i ndihmuar, punėtorėt e larguar me dhunė nga puna si dhe njė armatė tė tėrė nevojtarėsh nė Kosovė), drejtuesit e tij shumė shpejt e specifikuan destinimin e kėtyre mjeteve, vetėm pėr nevojat financiare tė kryetarit tė LDK-sė Ibrahim Rugova dhe tė strukturave tė partisė.



Greva e 3 shtatorit 1990 dhe antigrevistėt!



Nė fillim tė viteve tė 90-ta kur regjimi pushtues serbė i Millosheviqit, i largoi me dhunė qindra mijėra punėtorė shqiptarė nga vendet e tyre tė punės, ishte imperativ i kohės themelimi i njė organizate sindikale pa ngjyrime partiake, qė do t“i mbronte interesat e punėtorėve shqiptar dhe kėshtu do t“i ndihmonte nė aspektin financiar. Dhe, mė 31 qershor 1990 pas shumė konsultimesh paraprake, nė Gjakovė u mbajt Kongresi i parė i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, ku kryetar zgjidhet Dr.Hajrullah Gorani, njė punėtor i shquar i shkencave ekonomike dhe ligjerues i lėndės „teoria dhe analiza e bilancit“ nė Fakultetin Ekonomik tė UP-sė. Kryetari Dr.Hajrullah Gorani, pikėrisht kur Kongresi po i fillonte punimet, merret nga policia( e cila e kishte bllokuar vendin ku mbahej kongresi) dhe ata kėrkonin qė ky tubim i madh i punėtorėve shqiptar tė mos quhet kongres, por Dr.Gorani, nuk e pranoi kėtė kėrkesė, me arsyetim se nivelin dhe emėrtimin e njė tubimi nuk mund ta pėrcaktojė SPB-jė(sigurimi shtetėror serb). Pėrkundėr presionit nga regjimi pushtues serb, Kongresi pas njė shtyerje i zhvilloi punimet deri nė fund.



BSPK-ja si organizatė sindikale qė nė fillim u zotua se do tė punoi guximshėm nė drejtim tė realizimit tė kėrkesave tė punėtorve shqiptarė, qė ishin larguar me dhunė nga vendet e tyre tė punės. Dhe, ky zotim u mbajt me organizimin e grevės njė orėshe gjatė javės sė fundit tė gushtit, e cila kulmoi me grevėn e pėrgjithshme mė 3 shtator 1990 nė gjithė Kosovėn. Grevės sė pėrgjithshme ju pėrgjigj nė mėnyrė plebishitare i gjithė populli, por jo edhe kreu i “alternativės kosovare” Ibrahim Rugova, i cili nė forma tė ndryshme u pėrpoq ta pengonte mbajtjen e kėsaj greve, ashtu sikurse ka bėrė nė tė gjitha rastet tjera kur organizonin protesta, studentėt, punėtorėt e arsimit etj.



Pėrkundėr thirrjeve e veprimeve antigrevė tė krye “alternativistit” Ibrahim Rugova, greva e pėrgjithshme u mbajt me sukses, ndėrsa Dr.Hajrullah Gorani u burgos dhe me procedurė tė shpejtė u denua me gjashtėdhjetė (60) ditė burg, nga gjyqtari pėr kundėrvajtje Zoran Ristiq!



· Foto: Dr.Hajrullah Gorani, kryetar i BSPK-sė



Pėr ē“arsye LDK-ja zhvilloi fushatė tė egėr, ndaj kryetarit

tė BSPK-sė Prof.Dr.Hajrullah Goranit?!



Pas daljes nga burgu dr. Hajrullah Gorani nuk ndejti duarkryq. Meqė punėtorėt e larguar nga puna jetonin nė gjendje tė mjerueshme, BSPK-ja duke kėrkuar rrugė pėr t“i ndihmuar ata, vendosi tė organizohet edhe nė shtetet perėndimore. Nė nėntor 1990 Dr.Gorani vizitoi mėrgimtarėt tanė nė Zvicėr dhe mė 17 nėntor 1990 (pas njė sėrė tubimesh) nė Surse themeloi BSPK pėr Zvicėr. Gjatė kėsaj kohe ai bėri pėrpjekje qė aktivitetin e BSPK-sė ta shtrijė edhe nė Gjermani.

Mirėpo, ēka ndodhi?!

Qė nė nismė tė kėtij misioni humanitar e kombėtar, dr. Hajrullah Gorani me bashkėpunėtorėt e tij u pengua nė forma tė ndryshme nga degėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Nė tė vėrtet aktivistėt e LDK-sė pėr tė shantazhuar punėn e BSPK-sė, nė teren filluan tė pėrhapin lloj-lloj shpifjesh me karakter denigrues nė adresė tė dr. Hajrullah Goranit. Madje nga 7 dhjetori i vitit 1990 nė emėr tė Kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės z.Ibrahim Rugova, aktivistėt e degėve tė LDK-sė nė Gjermani e Zvicėr kanė vu nė qarkullim njė Komunikatė, nė tė cilėn kontestohet organizimi i BSPK-sė nė perėndim. Nė komunikatė, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, tėrheq vėrejtjen se formimi i degėve tė BSPK-sė nė shtetet e Evropės ka shkaktuar „probleme dhe konfuzione“ dhe me kėtė rast z. Gorani i pėrkujtohet se: „Organizimi i Sindikatave tė Kosovės nė formėn e tillė nė Perėndim ėshtė nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare…“, ndėrsa, „Pėr kėtė ėshtė tėrhequr vėrejtja edhe nga disa unione sindikale tė shteteve tė Evropės Perėndimore, pasi qė punėtorėt shqiptarė ashtu vehen nė pozitė tė vėshtirė pėr realizirnin e tė drejtave sindikale nė vendet ku jetojnė.“(!!!) – thuhet ndėr tė tjera nė komunikatėn e kryetarit Ibrahim Rugova.



Ibrahim Rugova e kunėrshton katėrcipėrisht organizimin e BSPK-sė jashtė Kosovės, sepse sipas tij, ky organizim na qenka „nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare…“(!!!) Si rrjedhim i kėtij konstatimi, shtrohet pyetja: Poo, mbi cilat norma ligjore ėshtė themeluar partia e tij LDK, nė tė gjitha shtetet perėndimore, kur dihet mirėfilli se partit politike tė njė vendi janė tė ndaluara tė funksionojnė si tė tilla nė njė vend tjetėr?!



Mė gjerėsisht nė kėtė komunikatė kryetari Ibrahim Rugova shkruan:



LIDHJA DEMOKRATIKE E KOSOVĖ – PRISHTINĖ



K O M U N I K A T Ė



Sipas informatave tė vėrtetuara, formimi dhe veprimi i degėve tė Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės nė disa shtete tė Evropės Perėrndimore ka shkaktuar probleme dhe konfuzione, pėr tė cilat kemi tėrhequr vėrejtjen me kohė. Organizimi i Sindikatave tė Kosovės nė formėn e tillė nė Perėndim ėshtė nė kundėrshtim me normat sindikale dhe ligjore tė atyre shteteve dhe tė konventave ndėrkombėtare. Pėr kėtė ėshtė tėrhequr vėrejtja edhe nga disa unione sindikale tė shteteve tė Evropės Perėndimore, pasi qė punėtorėt shqiptarė ashtu vehen nė pozitė tė vėshtirė pėr realizirnin e tė drejtave sindikale nė vendet ku jetojnė.

Lidhur me manipulimet e ndryshme dhe me prezentimin nga njerėzit e painformuar tė Hajrullah Goranit si anėtar i Kryesisė sė Lidhjes Demokratke tė Kosovės dhe si bashkėpunėtor i ngushtė i Ibrahim Rugovės, njoftojmė antarėsinė dhe opinionin se Harjullah Gorani as ka qenė ndonjėherė dhe as nuk ėshtė anėtar i Kryesisė sė LDK-sė.

Nė afatin mė tė shkurtėr Kryesia e LDK-sė do tė bisedojė me pėrfaqėsuesit e Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės lidhur me sqarimin definitiv tė paqartėsive qė po krijohen me organizimin sindikal tė punėtorėve tanė nė Perėndim.

Ftojmė anėtarėsinė tonė qė tė mos pėrzihet nė organizimet e tilla tė Sindikatės sė Pavarur tė Kosovės, nė mėnyrė qė tė mos krijohen pėrēarje, tė cilat nuk do tė ishin nė tė mirė tė LDK-sė, tė Sindikatės, tė Kosovės dhe tė mbarė popullit tonė.

Lidhur me emisarėt e shumtė qė pa kurrfarė autorizimesh tė LDK-sė veprojnė nė mesin e mėrgimtarėve tanė nė Evropėn Perėndimore, duke kėrkuar ndihma, duke krijuar shpenzime tė panevojshme, bėjmė me dije se tė tillėt kėtė e bėjnė krye nė vete dhe pėr levėrdi personale. Kjo i bėn dėm tė madh autoritetit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe tė gjitha grupacioneve opozitare nė Kosovė, qė synojnė sigurimin e ndihmave nė mėnyrė tė organizuar pėr familjet e rrezikuara. Emisarėve tė tillė nuk duhet besuar dhe nuk duhet ofruar mikpritje.



Prishtinė, mė 7 dhjetor 1990



KRYESIA E LIDHJES DEMOKRATIKE TĖ KOSOVĖS

Kryetari,

Dr. Ibrahim RUGOVA



· Lexo kėtu: Komunikatėn e LDK-sė tė dt. 7 dhjetor 1990





Kjo komunikatė asokohe ka nxitur pėrēarje dhe indinjatė tė thellė nė mesin e mėrgimtarėve tanė, pėr faktin se BSPK-ja dhe vetė dr.Hajrulla Gorani nuk e kishin nisur kėtė aktivitet pėr tė shkaktuar probleme dhe konfuzione nė mesin e bashkėatdhetarėve tanė, apo pėr tė fituar gjė personalisht.



Dihet mirėfilli se, plaku i urtė dr.Hajrullah Gorani, tėrė jetėn kishte punuar me nderė dhe si i tillė nuk i ka takuar asnjėherė klaneve tė ndryshme apo elitės intelektuale shqiptare pro-titiste qė ishte vėnė prej kohėsh nė shėrbim tė regjimit komunist. Pėrkundrazi, Prof.Gorani i takonte radhėve tė intelektualėve tė persekutuar po nga ky regjim antishqiptar. Prof.Hajrullah Gorani, qysh nė moshėn rinore (19 vjeē) u rreshtua nė radhėt e organizatės patriotike „Bashkimi Shqiptar“ dhe pas aktivitetit njė vjeēar, mė 19 shkurt 1950 arrestohet dhe pėr shtatė muaj rresht torturohet mizorisht nė kthinat e errėta tė UDB-sė famėkeqe titiste-rankoviēiste.



Mė 18 shtator 1950, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė filloi procesi gjyqėsor kundėr organizatės “Bashkimi Kombėtar”, nga trupi gjykues: Arif Korapi si kryetar i kolegjit dhe gjyqtarėt porotė: Ali Abdullahu e Ismail Xhemaili ( si anėtarė tė kolegjit), e me pjesėmarrjen edhe tė procesmbajtėsit Abdyl Doda. Pas pesė seancave gjyqėsore, mė 3 nėntor 1950, trupi gjykues nė bazė tė aktgjykimit K.149/50 nė “emėr tė popullit” Hajrullah Goranin e dėnoi me 6 vjet burg tė rėndė.



Duke u nisur nga kėto fakte historike, mund tė thuhet se, derisa komunisti Ibrahim Rugova i gėzonte tė gjitha privilegjet nga regjimi i Titos, Hajrullah Gorani dergjej nėpėr burgjet e po kėtij regjimi antishqiptar, derisa Hajrullah Gorani ishte rreshtuar nė radhėt e klasės intelektuale – patriotike shqiptare, Ibrahim Rugova ishte rreshtuar nė radhėt e elitės intelektuale qė ishte vėnė nė ēdo aspekt nė shėrbim tė regjimit komunist jugosllavė!



A kishte konflikte interesi midis binomit

Rugova-Bukoshi ?!


Mė 19 tetor 1991, u themelua „Qeveria e Republikės sė Kosovės“ dhe kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, pėr kryetar tė saj emroi mjekun Bujar Bukoshi. Kjo “qeveri” nė vend se tė veprojė nė Kosovė, ajo mori ikėn dhe u pėrqėndrua nė Gjermani e Zvicėr. Kryeministri i ekziluar Bujar Bukoshi, pas vendosjes nė qytetin Ulm tė Gjermanisė nis punėn pėr themelimin e tė ashtuquajturit ”Fondi i Republikės sė Kosovės”, qė shpesh herė quhej si “Fondi i 3 %”, apo edhe si ”Fondi i Bukoshit”. Xhirollogaria e parė e kėtij fondi do tė hapet mė 26 nėntor 1991 nė Gjenevė nga z.Xhafer Shatri ish-ministėr pėr informim nė qeverinė Bukoshi, pėr tė vazhduar pastaj nė Gjermani – Ulm e nė vendet tjera tė Evropės, nė SHBA e gjetiu.



· Foto: Tagrambledhėsi i 3 % - shit Bujar Bukoshi!


Fillimisht kontribut tė veēantė nė formimin dhe forcimin e kėtij fondi dhanė degėt e LDK-sė nė Gjermani, Zvicėr, Austri, shtetet e Beneluksit etj, mirėpo nga viti 1995 kur plasi konflikti pėr shkaqe interesi politik e financiar nė mes Rugovės dhe Bukoshit, shumica e degėve tė LDK-sė tė prirė nga dega e Gjermanisė, filluan ta bojkotojnė kėtė fond. Deri sa mbretėronte kjo gjendje konfliktuoze (kjo zgjati deri 1998), Dega e LDK-sė nė Gjermani, do t“ju bėj thirrje mėrgimtarėve qė mjetet e grumbulluara me destinim pėr Fondin e Qeverisė sė Kosovės, tė derdhen nė “Fondin e Achenit“, i cili administrohej plotėsisht nga LDK-ja.



Bujar Bukoshi: Shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik

tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova!



Qeveria e Kosovės nė exil edhe pse ishte formuar nga „presidenti historik“ i Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova, ky i fundit shpeshherė nuk hezitonte tė thoshte se kjo qeveri “ėshtė njė qeveri sa pėr sy e faqe”. Gjatė viteve 1995-1997 marrėdhėniet ndėrmjet „presidentit“ Rugova nė Prishtinė dhe „kryeministrit“ Bukoshi nė Ulm tė Gjermanisė (aty e kishte selinė Bukoshi) u acaruan nė pėrmasa shqetėsuese, pėr shkak tė mosrespektimit dhe injorimit tė Qeverisė nga ana e Rugovės dhe degėve tė LDK-sė nė Gjermani etj. Nė tė vėrtet epiqendra e konfliktit Rugova-Bukoshi ishte ēėshjta e parave (financave). Bujar Bukoshi duke qenė i injoruar nga Prishtina, njė kohė ia bllokoi tė gjitha mjetet financiare „presidentit“ Rugova dhe tarafit tė tij politikė, i cili abuzonte tmerrshėm me paratė e mėrgimtarėve, qė i grumbullonin tagrambledhėsit e Bukoshit nė perėndim.



· Foto: Bartėsit e institucioneve fiktive: I.Rugova dhe Bujar Bukoshi



Nė kėtė periudhė konflikti nė realcionin: „president“ – „kryeministėr“, Bujar Bukoshi i zemruar, shfaq edhe publikisht qėndrimet e tij kundėr Ibrahim Rugovės, pėr monopolin e krijuar politik…, dhe dėmet qė po ia shkaktonte jetėsimit praktik tė pavarėsisė sė Kosovės etj, nė njė komunikim tė hapur me lexuesit e revistės javore „Zėri shqiptar“.

- Nė pyetjen e lexuesit I.S nga Gjilani:

”Sa e ndien veten fajtor kryeministri Bukoshi dhe qeveria tė cilin ai e drejton pėr gjendjen e krijuar nė Kosovė?”

- Bujar Bukoshi pėrgjigjet (citoi):

“Ndihem fajtor se shumė mė herėt do tė duhej tė kisha deklaruar se shkaku kryesor pėr dėshtimin e realizimit praktik tė pavarėsisė ishte dhe ėshtė Ibrahim Rugova. Ndihem fajtor se shumė mė herėt do tė duhej tė isha shumė mė kritik ndaj monopolizimit total tė jetės sonė politike dhe kombėtare nga ana e njė personi; tė isha kritik edhe pėr efektet negative, ndoshta katastrofale tė njė dukurie tė tillė. Por, duke qenė koshient pėr mungesėn e traditės demokratike, kam hezituar ta bėjė kėtė, me qėllim qė kjo tė mos interpretohet si krijim i njė tereni pėr pėrēarje. Tashmė shihet ēartė se pėrēarjet ekzistojnė vetėm midis atyre qė nė Kosovė tė vazhdojė sundimi serb dhe atyre qė luftojnė pėr Kosovėn e lirė.”- pėrfundon citati.



- Nė pyetjen e I.M me qėndrim nė Zvicėr:

”Duke e ditur rėndėsinė e institucioneve shtetėrore dhe duke qenė i bindur pėr angazhimin tuaj, ju pyes se kush janė ata qė pengojnė forcimin e kėtyre institucioneve?”

- Bukoshi pa hezitim pėrgjigjet:

“IBRAHIM RUGOVA, me disa servilė rreth tij. Nuk ėshtė gabim shtypi: Ibrahim Rugova me disa servilė rreth tij. Ai ka refuzuar dhe refuzon tė institucionalizojė Kosovėn dhe nė kėtė mėnyrė ėshtė njėri nga shkaktarėt kryesorė tė kėsaj gjendjeje nė tė cilėn jemi. Ai nė mėnyrė tė ēuditshme shkatėrroi komunikimin me Qeverinė dhe jo vetėm me tė: ai nuk komunikon as nė Prishtinė si duhet me tė tjerėt. Nė interpretimin tim janė disa faktorė dhe veti tė Rugovės qė sollėn njė gjendje tė kėtillė:

- deliri i tij i madhėshtisė qė ndeshet me inkompetencėn e tij, me deficitin intelektual dhe moral, me frikėn e tij;

- mungesa e koordinimit tė politikės dhe moskokėēarja ndaj zhvillimeve;

- dyshimi mbi njerėzit qė sinqerisht kanė menduar dhe mendojnė tė angazhohen pėr ēėshtjen tonė, por edhe dyshimi edhe mbi vet ēėshtjen;

- aventurat politike pėr tė hyrė nė marrėveshje diletante si ajo e arsimit;

- papėrgjegjėsia pėr tė mbrojtur qytetarėt e Kosovės tė cilėt, ndryshe nga ai angazhohen dhe flijohen pėr pavarėsi tė saj. Kėshtu mund tė vazhdohet gjatė dhe shumė prej kėtyre aspekteve janė tė njohura fare mirė.” –pėrfundon citati



- Ndėrkaq nė njė pyetje tė V.A – nė Zvicėr:

“A mendoni se me qėndrimet tuaja karshi presidentit Rugova e keni dėmtuar ēėshtjen kombėtare?”

- Bujar Bukoshi do tė pėrgjigjet:

“Jo, aspak nuk mendoj ashtu, bile mendoj tė kundėrtėn. Mos bėni gabim tė identifikoni presidentin Rugova me ēėshtjen kombėtare, sepse kėto janė dy gjėra tė ndryshme. E kundėrta ėshtė e vėrtetė: qėndrimi injorues i z.Rugova ndaj Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e ka dėmtuar ēėshtjen.” - pėrfundon citati.

· Burimi: Revista avore “Zėri shqiptar“ Nr. 5 – 6 Viti 53/22 qershor 1997.





( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:23
Realpolitika e Ibrahim Rugovės
( 10 )



Pėrmbajtja



- Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė pranojė UĒK-nė;

- Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova;

- Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e qeverisė sė pėrbashkėt;

- LDK-ja, parti private e Rugovės, e cila punon me programin e vitit 1990!

- Smirėziu Ibrahim Rugova!

- Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe!



* * *

Ibrahim Rugova minues i unifikimit tė shqiptarėve

nė kohė tė vėshtira



Shkruan: Sheradin BERISHA / 21. 05. 2008



Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė

pranojė UĒK-nė



Milazim Krasniqi, shkrimtar dhe publicist i shquar, dhe njėri nga themeluesit e LDK-sė, i pakėnaqur me politikėn diletante tė Ibrahim Rugovės, nė qershor 2000 largohet nga LDK-ja. Shkaqet e tėrheqjes nga LDK-ja z. Krasniqi i bėn tė njohura nė njė konferencė me gazetarė mė 16 qershor 2000. Ai para gazetarėve vuri nė pah se “njėra nga ēėshtjet, e cila ka filluar dhe po pėrfundon kontestin ndėrmjet nesh, ėshtė ēėshtja e vlerėsimit tė UĒK-sė, kontributet e saj pėr ēlirimin e Kosovės, pėr dimensionin dhe rolin historik qė ka pasur UĒK-ja pėr ēlirimin e vendit dhe pėr historinė mė tė re tė Kosovės” - ka thėnė Milazim Krasniqi.



· Foto: - Shkrimtari dhe publicisti Milazim Krasniqi



“Siē e dini, Ibrahim Rugova nė vazhdimėsi ka refuzuar tė pranojė edhe ekzistencėn e kėsaj Ushtrie, madje edhe pasi qė ėshtė transformuar dhe demilitarizuar ajo, ai nuk ka pranuar t'ia shqiptojė as emrin e plotė, por ka vazhduar nė mėnyrė fanatike t‘i quajė grupe tė armatosura ose grupe tė frustruara”. – thekson bindshėm Milazim Krasniqi. Sipas tij, ky qėndrim fanatik i Ibrahim Rugovės, ėshtė edhe njėri nga shkaqet kryesore tė tensionimeve tė tashme nė skenėn politike tė Kosovės.



· Foto: Pamje nga stėrvitjet e luftėtarėve tė UĒK-sė



“Nėse njė parti, e cila pėr dhjetė vjet ka qenė partia mė e madhe, e cila ka pasur edhe mandatin qė tė udhėheqė popullin, nuk pranon se nė Kosovė kanė rėnė mijėra dėshmorė nė mbrojtje tė atdheut, atėherė shtrohet dimensioni moral se a ia vlen tė angazhohesh dhe tė punosh nė njė parti tė tillė siē ėshtė LDK-ja”, thotė z. Krasniqi.



Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė

Ibrahim Rugova



Sipas Milazimit, mospajtimet e tij me Rugovėn, kishin filluar, atėherė kur ai ishte pėrpjekur tė ndikoi nė ndryshimin e qėndrimit tė mbrapshtė tė Ibrahim Rugovės pėr UĒK-nė. “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njėherė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”, thotė para gazetarėve z. Krasniqi. Milazim Krasniqi theksoi po ashtu se ka qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė ka reaguar ndaj takimit tė Rugovės me Millosheviqin pa prani ndėrkombėtare mė 15 maj tė vitit 1998.



Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e

qeverisė sė pėrbashkėt



Nė konferencėn me gazetarė Krasniqi shpėrfaq edhe veprimet e dėmshme tė Rugovės gjatė vitit 1998, kur improvizonte lloj-lloj grupe negociatorėsh pėr dialog me Serbinė duke shpėrfillur kėshtu rolin e Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Me kėt rast z. Krasniqi iu drejtohet gazetarėve, si vijon: “E dini se ēfarė pėrpjekjesh janė bėrė nga faktorėt ndėrkombėtarė veēanėrisht nga diplomacia amerikane, pėr tė formuar njė grup negociatorėsh tė shqiptarėve. E dini se ēfarė improvizimesh banale bėnte Ibrahim Rugova me lloj-lloj grupesh nė kohėn kur faktori qė determinonte jetėn dhe realitetin nė Kosovė ishte UĒK-ja. Fatmirėsisht u arrit me presione politike tė faktorėve ndėrkombėtarė tė aleatėve, tani qė tė formohet njė delegacion shqiptar dhe aty u arrit edhe njė marrėveshje pėr formimin e njė qeverie tė pėrbashkėt (nė krye me Mehmet Hajrizin - Sh.B), e cila do tė ishte shpėtimi i vetėm i Kosovės nė kohėn e luftės dhe pas saj, mirėpo pėrsėri ishte Ibrahim Rugova njeriu qė minoi formimin e asaj qeverie”.



LDK-ja, parti private e Rugovės, e cila punon me

programin e vitit 1990!



Milazim Krasniqi, mė pastaj pasqyroj me argumente edhe gabimet e Ibrahim Rugovės nė planin partiak: “Nė planin e brendshėm partiak z. Rugova ka bėrė privatizimin e plotė tė Partisė deri nė masėn sa sinqerisht po ju them, ajo mund tė quhet parti private e Rugovės”. Sipas Krasniqit, Ibrahim Rugova nuk ėshtė duke lejuar qė tė bėhen ndryshime nė program dhe statut tė partisė, duke rikujtuar se “statuti i vjetėr i Partisė, neni 24, kryetarit tė Partisė i jep tė drejtėn tė propozojė 55 kandidatė pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm, ndėrsa Kuvendit, i cili ėshtė organi mė i lartė i Partisė, i jep tė drejtėn qė t’i propozojė vetėm 20 kandidatė. Kjo, vlerėsoi Krasniqi, e vė kryetarin e LDK-sė mbi Partinė”.



· Foto: Milazim Krasniqi, kur ishte akoma nė oborrin e Rugovės



Ai po ashtu tėrhoqi vėrejtjen para gazetarėve duke e bėrė tė ditur “se LDK-ja ende punon me programin e vitit 1990”, nga i cili program citoi njė fjali, “LDK-ja angazhohet pėr Jugosllavi federative, ose konfederative dhe pėr reformėn e kėtij sistemi politik nė kėtė drejtim”, dhe mė pastaj theksoi “se ky ėshtė programi zyrtar i LDK-sė”.

Po ashtu nė kėtė rast ai shprehu edhe pakėnaqėsinė e tij me politikėn e kuadrove nė parti, anėtar i sė cilės ishte edhe vetė. “Ekziston vetėm njė klan rreth zotėri Rugovės, i cili harton lista, dėrgon njerėz nėpėr departamente, krijon borde dhe asnjė zgjidhje nuk bėhet nė organet drejtuese tė Partisė, tė cilat kanė mandat statutor pėr tė marrė vendime”.



Smirėziu Ibrahim Rugova!



Nė vazhdim z. Krasniqi pa hamendje vuri nė pah edhe faktin se nė ditėn e ēlirimit tė Prishtinės, Ibrahim Rugova u ka dhėnė urdhėr aktivistėve tė LDK-sė, qė tė mos dalin nė qytet as pėr ta pėrshėndetur marshimin e TMK-sė dhe as pėr tė marrė pjesė nė gėzimin pėr ditėn e ēlirimit tė vendit, vetėm pėr shkak tė faktit se kėto manifestime ishin organizuar nga faktorė tė tjerė, sipas tij. Ndėrsa pėrpjekjen e dėshtuar tė LDK-sė, pėr tė organizuar njė kremte tė 12 qershorit nė Prishtinė, e quajti disfatė totale. Milazim Krasniqi, gjithashtu fajėson z. Rugova edhe pėr njė deklaratė tė papėrgjegjshme tė tij, ku thotė se “ka informata tė sigurta se tė burgosurit shqiptarė do ta kremtojnė ditėn e ēlirimit nė burgjet e Serbisė. Pėr njė njeri normal kjo ėshtė njė deklaratė e pakuptueshme dhe e pamoralshme, sepse sipas kėsaj deklarate tė z. Rugova del se burgjet serbe janė aq humane sa lejojnė edhe kremtimin e ditės kur ata kanė kapitulluar”- pėrfundon Milazim Krasniqi, njėri nga ish-themeluesit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.



Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe!



· “Sekreti i parė pėr tė ditur me folė nė shoqėri, qėndron nė tė diturit pėr tė dėgjuar” - thotė H.G. Watson.

Duke u bazuar nė kėtė thėnie, pėr temėn qė po shtjelloj, shtrohet pyetja:

- A ka ditur, dhe a ka dashur Ibrahim Rugova t“i dėgjoi deri nė fund, kur i flisnin njerėzit e oborrit tė tij?!

Bashkėpunėtorėt e tij tė brendshėm thonė JO, katėrcipėrisht JO! Pėr tė argumentuar kėtė JO, po marrė njė shembull konkret.

Regjisori i njohur Fadil Hysaj, njėri nga bashkėpunėtorėt shumėvjeēarė i „presidentit historik“ Ibrahim Rugova, nė njė intervistė dhėnė revistės “Kombi“, flet shumanshėm pėr politikbėrjen e Rugovės, gjatė viteve kur ishte pjesė e oborrit tė tij politikė.



· Foto: Fadil Hysaj, ish-bashkėpunėtor i Ibrahim Rugovės



Nė pyetjen e gazetarit :

- “Kuluareve politike flitet se Rugova nė fakt nuk ka kėshilltarė tė mirė dhe se as qė di ēfarė ndodh rreth tij. A mendoni se ėshtė e vėrtetė kjo?”



Fadil Hysaj pėrgjigjet (citoi):

“Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe. Ai nuk njeh kėshillė qė i flitet nė shqip. Ėshtė kjo njė sindromė e ēuditshme. Ai tė njėjtėn kėshillė mbase mund tė dėgjojė nga dikush i cili nuk i flet shqip, por shqip jo. Ai nuk ka sens, nuk ka nerv dhe nuk mund tė tė dėgjojė qė t“ia thuash mendimin deri nė fund nėse i flet shqip. Unė e kam kėtė pėrvojė tė komunikimit me tė. Ai bėhet nervoz kur tė dėgjon sepse i flet shqip. Nė tė njėjtėn kohė e kam dėgjuar se kur t“i vijė njė administrator i huaj dhe ky ka pasur durim qė ta dėgjojė me orė tė tėra, edhe pse nuk ka thėnė asgjė, ka folur bosh. Ndėrsa nga ana tjetėr edhe sikur Robert Doll t“i fliste shqip, Rugova kurrė nuk do ta dėgjonte. Unė pandeh se kėtu ekziston njė kompleks historik. Ai nuk e beson se ekziston shqiptar nė rruzull qė do tė dinte kėtij t“i jepte kėshilla. Sepse ai mendon se ėshtė i vetmi shqiptar qė di. Por, pėr tė qenė fatkeqėsia mė e madhe, ka edhe mjaft shqiptarė qė mendojnė se ky ėshtė shqiptari qė di ndėrsa shqiptarėt tjerė nuk dinė asgjė. Kjo do tė thotė se ne jemi viktimė e njė koncepti injorant nė politikė, tė njė mazohizmi nė kėtė plan, sepse ne mendojmė se jemi tė mjerė dhe dikush tjetėr duhet tė na lėkundė e tė na rrisė si jetimė. Pra, ėshtė ky kompleksi i jetimit”. - pėrfundon citati. (Burimi: revista “Kombi”, Viti IV Nr. 29, datė 05. 08. 2000, faqe 30). Mos t“ju vjen ēudi, ky ėshtė Ibrahim Rugova i vėrtet, sipas bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt !



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:26
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 11 )



Pėrmbajtja



- Cila ishte aftėsia e panjohur e Ibrahim Rugovės nė komunikim mė tė huajt ?!

- “Edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste...!”thonė kasnecėt e LDK-sė!



* * *

Cilat ishin cilėsitė e komunikimit tė Rugovės me shqiptarėt dhe tė huajt!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 23. 05. 2008



Cila ishte aftėsia e panjohur e Ibrahim Rugovės nė

komunikim mė tė huajt ?!



Kryetari “historik” i Kosovės Ibrahim Rugova do tė mbahet nė mend si politikan, qė ka folur relativisht pak, shumė pak nė karrierėn e tij politike. Po t“i radhisim, (pa i ripėrsėritur) tė thėnat e tij nė intervista, kumtesa, deklarata…apo edhe nė konferencat e tė premteve me gazetarė, ato do tė mund tė pėrmblidheshin jo nė mė shumė se tri faqe gazete.



Ibrahim Rugova edhe nė takimet me pėrfaqėsues dhe zyrtarė tė huaj, ishte fjalė pakė, i paqartė e si i tillė reprodukues i fjalėve tė njejta. Kėtė sens politikė tė z.Rugova, mė sė miri e sipėrfaqėson Shkėlzen Maliqi, njė mik i hershėm i tij, gjatė njė turneje politike nėpėr disa shtete perėndimore.



· Foto: - Shkėlzen Maliqi



Sh.Maliqi pėr herė tė parė (gjatė kėtij itinerari politik) ka zbuluar disa aftėsi tė panjohura tė Ibrahim Rugovės. Gjatė takimeve thotė Maliqi: ” Ajo qė mė ka befasuar mė sė shumti nė profilin e politikanit qė pėrfaqėsonte Rugova, tė cilin e njihja mirė, ishte njė aftėsi e tij deri atėherė e panjohur pėr mua e pėrsėritjes deri nė pėrpikėri tė „tregimit“ tė njėjtė politik. Nė ēdo takim qė mbajtėm, e ne i kishim rreth 60 (takime) ato ditė, ai i fliste gjėrat e njėjta, me tė dhėna, konstatime e kėrkesa tė njėjta, madje krijohej bindja se edhe akcentet gjenerale dhe intonimet brenda fjalive i kishte tė njėjta. Dhe e gjithė kjo pėrsėritje, qė mua mė duket pak e bezdisshme, kishte diēka prej pėrsėritjes automatike tė gramafonit nė tė cilin sillet vazhdimisht e njėjta pllakė, ku mekanizmi kujdeset qė pllaka, sapo tė pėrfundojė njė takim, tė rikurdisej nga filllimi pėr takimin tjetėr. Ndodhte shpesh qė Rugova as qė i dėgjonte me vėmendje pyetjet, por ia niste aty ku ishte i kurdisur...”, konstaton Maliqi. (Pėr mė tepėr lexo te revista „Zėri shqiptar“ nr. 5-6 Viti 53, 22 qershor 1997, faqe 5).



Dhe, gjatė krejt karierės politike, pak gjėra kanė ndryshuar nė atė pllakėn monotone tė Ibrahim Rugovės. Nė tė vėrtet, kohė pas kohe nė diskursin e tij janė bėrė ca ndryshime dhe stėrhollime tė vogla, ku nė disa raste janė futur edhe nocione tė reja. Dhe kjo mbetje nė formulimet nė dukje tė ngurtėsuara, e kombinuar me strategjinė e pritjes dhe tė mosveprimit, ka qenė gjithnjė njė moment iritues jo vetėm pėr kundėrshtarėt dhe rivalėt e tij politik, por shpeshherė edhe pėr vetė bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė. Ata, nuk e kishin tė qartė se cila ishte porosia e kėsaj pėrsėritjeje, e kėtij emitimi tė vazhdueshėm monoton, sikurse ajo pllaka e gramafonit. S“ka dyshim se ky “ritual magjik” i Rugovės pasqyronte plotėsisht pafuqinė dhe kotėsinė e strategjisė politike qė proklamonte nė opinion.



· Karikaturė e Sakra-s: Shumėsia e opsioneve tė Ibrahim Rugovės!



“Edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste...!”

- thonė kasnecėt e LDK-sė!



Artikulimi i porosive (qėndrimeve politike) tė z.Rugova, shpesh herė me fjalė gjysmake, e tė palidhura mirė, janė pėrpunuar dhe konkretizuar nga bashkėpunėtorėt e tij tė afėrt, dhe kėto qėndrime pastaj janė interpretuar nė format mė tė pranueshme tek anėtarėsia e gjerė e LDK-sė. Nė tė vėrtet, zėdhėnėsit / kasnecėt e LDK-sė i kanė interpretuar nė bazė, ato qėndrime politike qė z.Rugova i ka ripėrsėritur shumė herė, duke ia pėrshtatur vullnetit tė tyre (bazės). Sakaq, nė shumė tubime me anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė, zėdhėnėsit e Rugovės, konkludonin duke thėnė, se „ka disa gjėra qė kryetari s“mund t“i thotė dot publikisht dhe ato qė s“mund t“i thoshte hapur i thotė me heshtje“ (!!!) Pra, sipas kėsaj logjike “edhe kur Rugova heshtte, heshtja e tij fliste“ (!!!! Ky sllogan magjeps e stereotip, nga anėtarėsia e LDK-sė…do tė pėrceptohet si vlerė e veēantė e kryetarit Rugova.



Edhe pėrfaqėsuesit e LDK-sė nė shtetet perėndimore, heshtjen e kryetarit tė tyre e interpretojnė si cilėsi tė rrallė qė rrallė kush prej politikanėve dhe diplomatėve mund ta ketė nė botė. Kėtė cilėsi tė Rugovės, zhurmaxhinjtė e LDK-sė e arsyetonin me tė folurit e tij tė butė, tė qetė, tė ngadalshėm, me zė tė ulėt, pa nervoz etj etj. Nė kėtė kuptim, pėrquesit e mesazhit politikė tė Rugovės, pėr tė sforcuar bindjen e anėtarėsisė sė LDK-sė, se kryetari ėshtė melaqja e zotit, shpesh herė do tė pėrsėrisnin edhe sollganin, se: “Presidenti Ibrahim Rugova edhe kur ėshtė kritikuar apo akuzuar nga kundėrshtarėt e tij pa tė drejtė, ai asnjėherė nuk i ėshtė pėrgjigjur kritikave dhe akuzave, por veē ka shikuar punėn e vetė.“ (!!!)



Ky sllogan, thėnė realisht sikur i ka parapėlqyer anėtarėsisė sė gjerė tė LDK-sė..., tė cilėt pėr njė decenie rresht jetuan edhe me iluzionin e mbjellur pikėrisht nga z. Rugova, se “lirinė dhe pavarėsinė do ta fitojmė me durim, duke ndenjur urtė, pa e provokuar situatėn, qė tė mos dalė nga kontrolli,..,, apo, se nė “Evropė do tė hyjmė me laps nė dorė” etj, ndėrsa dihej mirėfilli se, po tė mos ishte sakrifica sublime e luftėtarėve tė UĒK-sė dhe gjaku i mijėra dėshmorėve qė ranė nė altarin e lirisė, me politikėn e „durimit e tė mosveprimit“ tė kryetarit „historik“ Ibrahim Rugova, Serbinė me tėrė aparatin pushtues shetėror tė saj do ta kishim edhe sot e kėsaj dite kėmbė kryq nė Kosovė.



Nėse tė folurit e kryetarit Ibrahim Rugova, si cilėsi, do tė shpėrfaqte profilin e tij prej demokrati, sikur heshtja e tij tė ishte tregues i demokracisė, atėherė kongresmenėt dhe senatorėt amerikanė, parlamentarėt anglezė, francezė, gjermanė, qė kanė traditė tė gjatė demokratike, nuk do tė ishin aspak demokratė, sepse shpeshherė ata dinė tė flasin me zė tė lartė, tė kritikojnė oponentėt politikė me ashpėrsi, madje, madje tė tillėt ndonjėherė dinė edhe ta grushtojnė tavolinėn !!!



Prandaj tė folurit dhe heshtja e Ibrahim Rugovės si „cilėsi“, s“ka lidhje me demokracinė dhe si tė tilla ato s“mund tė jenė pėrcaktues qė do ta bėnin atė demokratė.



Kėto formula duket se janė pėrdorur mė shumė, si pėrpjekje pėr t“i diciplinuar shqiptarėt, dhe pėr tė krijuar kėshtu njė „kulturė tė ashtuquajtur demokratike“ qė do t“ia zgjaste jetėn „sundimit“ absurd - kėsaj klase tė papėrgjegjshme politike, edhe pėrkundėr dhunės, burgosjeve, vrasjeve etj., tė shqiptarėve qė organizoheshin nė forma tė ndryshme aktive deri nė luftė tė armatosur, pėr tu ēliruar nga regjimi pushtues i Sllobodan Millosheviqit.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:27
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 12 )



Pėrmbajtja:



- “Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!

- Kush ishte ndėmjetėsues i marrėveshjes Millosheviq-Rugova pėr arsim?

- Pėr ēka janė marrė vesh Millosheviqi me Rugovėn?!

- Pse aq lehtė Ibrahim Rugova e shkeli vullnetin e popullit?

- Nėnshkrimi i marrėveshjes hap kapitullues pėr Ibrahim Rugovėn?

- Pėrpjekjet e Vincenzo Paglias pėr realizimin e marrėveshjes Millosheviq - Rugova!

- Ēka pėrmbanė aneks-dokumenti ”Masa tė akorduara pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim, tė 01.09. 1996, tė nėnshkruar mė 23.03.“98”?!



* * *

“Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės dhe dogovori “historik”

Millosheviq-Rugova!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 26. 05. 2008



“Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!



Dihet mirėfilli se, deri nė fillim tė vitit 1998 nė “teatrin” e hapur politikė tė Kosovės sė pushtuar nga regjimi fashist i Millosheviqit, pėrveē Lidhjes Demokratike tė Kosovės, aktronin edhe disa parti simotra tė saj, si: Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės, Partia Liberale e Kosovės, Partia Socialdemokrate e Kosovės, Partia Republikane, Partia Liberale Shqiptare, Partia Fshatare e Kosovės, pastaj Partia Parlamentare e Kosovės, Partia e Unitetit Kombėtar (si opozitė) etj., ekzistonin dy kuvende: Kuvendi i nomenklaturės ish-komuniste nė krye me Iljaz Ramajlin dhe Kuvendi i pakonstituuar i Republikės sė Kosovės, i dalė nga zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 24 majit 1992; “vepronin” dy kėshilla koordinues tė partive politike shqiptare, Qeveria e Bujar Bukoshit nė exil etj. etj., pastaj botoheshin dhjetra gazeta ditore, revista… e kėshtu me radhė.



Nga ky pasqyrim, krijohet pėrshtypja sikur nė Kosovė ka dominuar njė demokraci e mirėfillt pluraliste, ani pse Kosova dhe populli shqiptar jetonte nėn pushtimin klasik, me kėrbaēin e shkaut nė ēdo moment mbi kokė!



Duke pasur parasysh kėtė gjendje, natyrshėm shtrohet pyetja:

- kush e ka menagjuar nė kėtė periudhė “pluralizmin politikė e medial” nė Kosovėn e robėruar?!



Tė gjitha argumentet e shkruara, elektronike, arkivore…, flasin qartė se zhvillimet legale politike nė Kosovė, pothuajse nė mėnyrė absolute ishin nėn kontroll tė “presidentit” tė Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova dhe tė shėrbimeve sekrete serbe! Nė kėtė kontekst, pėr dominimin e “dorės sė fortė” tė Ibrahim Rugovės nė skenėn politike shqiptare, kanė ndikuar edhe qarqe tė caktuara politike jashtė Kosovės.



Ibrahim Rugova duke qenė nė majėn e politikbėrjes , atėherė vetė vendoste, e vetė vuloste pėr ēdo gjė nė Kosovė, madje pa i pėrfillur as ekspoziturat e oborrit „politikė e institucionalė“, siē ishin: kryesia e LDK-sė, Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė, Kuvendit i pakonstituuar i Kosovės, Qeveria e Bukoshit etj. ( Pėr injorancėn e tij lexo kėtu: 8 - 10 )



Kėto veprime tė Ibrahim Rugovės sipėrfaqėsonin dukshėm profilin e njė politikani tė mveshur me “pushtet” tė paprekshėm (nėn pushtimin serbė!), qė zakonisht i kanė vetėm politikanėt autokrat, tė cilėt ushtrojnė pushtetin absolut apo ata autoritar, qė kėrkojnė nėnshtrim tė verbėr e pa kundėrshtim ndaj autoritetit tė tij absolut (!!!) Situatė absurde kjo apo? Vetėm nė Kosovė ka ndodhė kjo, askund tjetėr nė botė!



Kush ishte ndėmjetėsues i marrėveshjes

Millosheviq-Rugova pėr arsim?



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, me kėtė rast po i referohem Marrėveshjes - Dogovorit Millosheviq-Rugova pėr arsimin shqip ( pėr lirimin e objekteve tė pushtuara shkollore dhe kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve shqiptar nė shkolla e nė universitet), tė nėnshkruar mė 1 shtator 1996!



*Foto: Ibrahim Rugova dhe Sllobodan Millosheviqi



Ndonėse Ibrahim Rugova nė konferencat e tė premteve me gazetarė e ripėrsėriste shpesh slloganin, se: “Statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet vetėm me ndėrmjetėsimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, si e vetmja garancė e sigurt”, negociatat pėr arritjen e kėsaj marrėveshjeje me Millosheviqin i kishte nisur e bitisur nėn monitorimin e misionarit tė Shoqatės kishtare italiane ”Shėn Exhidio” Monsignor Vicenzo Paglia, i njohur ky prej kohėsh si mik i Millosheviqit…!



*Foto: Ndėrmjetėsuesi i marrėveshjes Monsignor Vicenzo Paglia



Pra, “i plotėfuqishmi” Ibrahim Rugova (edhe pse nuk ishte konsultuar me faktorėt tjerė politik shqiptarė) pa ndėrmjetėsimin e faktorit relevant politikė ndėrkombėtar, pranon tė nėnshkruaj marrėveshjen, me ndėrmjetėsimin e njė kishtari qė pėrfaqėsonte njė shoqatė humanitare, e cila si e tillė ( pėrveē autoritetit moral) nuk kishte kurrfarė mekanizmi ndikues nė realizimin e kėsaj marrėveshjeje tė nėnshkruar.



Edhe pse kjo marrėveshje nė esencė antihistorike u nėnshkrua nga Ibrahim Rugova, ajo, kurrė nuk u implementua nė praktik. Nuk u implementua kjo marrėveshje pėr faktin, sepse krimineli Millosheviq nuk e kishte bėrė kėtėgjė, pėr tė mirėn e shqiptarėve. Jo! Kėtė marrėveshje, kryebarabari serb, e bėri me Rugovėn, vetėm sa pėr t“i treguar bashkėsisė ndėrkombėtare se Serbia me shqiptarėt po bėnė dialog, dhe se problemet e tyre po zgjidhen hap pas hapi. Dhe, kjo marrėveshje i tregoi rezultatet e veta nė njė planė tjetėr, e shpėtoi Serbinė nga sanksionet e reja dhe iu zbut muri i jashtėm i sanksioneve qė ishte vėnė mė herėt nga SHBA-tė (!!!) dhe zatėn ky ishte synimi kryesor i varrmihėsit tė shqiptarėve - Sllobodan Millosheviq!



Pėr ēka janė marrė vesh Millosheviqi me Rugovėn?!



Nė marrėveshjen (dogovorin) Millosheviq-Rugova tė datės 1 shtator 1996 shkruan:





M A R R Ė V E S H J E


Tash disa vjet mbarė sistemi edukativo-arsimor nė Kosovė prej atij fillor e deri nė atė universitar nuk funksionon normalisht. Nė bazė tė marrėveshjes sė pėrbashkėt, tė nėnshkruarit mė poshtė, Kryetari i Republikės sė Serbisė Slobodan Milosheviq dhe dr. Ibrahim Rugova arritėn marrėveshjen pėr tė filluar normalizimin e sistemit edukativo-arsimor pėr nxėnėsit, pėr studentėt dhe pėr tė rinjtė e Kosovės.



Kjo Marrėveshje parasheh kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve nė shkolla e nė universitet. Pėr arsye tė rėndėsisė shoqėrore dhe humanitare, kjo marrveshje ėshtė jashtė ēdo debati politik. Kujdesi pėr ardhmėrinė e nxėnėsve dhe tė studentėve qė ndiejnė nėnshkruesit, i udhėhoqi ata pėr tė nėnshkruar kėtė Marrėveshje.



Ata po ashtu i falėnderojnė miqtė e pėrbashkėt nga Komuniteti Shėn Exhidio pėr ndihmėn dhe pėr pėrkrahjen qė dhanė pėr realizimin e kėtyre negociatave.


Nėnshkruesit janė tė bindur pėr gatishmėrinė e tė gjithėve qė janė tė obliguar ta zbatojnė Marrėveshjen pėr normalizimin e sistemit edukativo-arsimor. Pėr realizimin e kėsaj marrveshje do tė formohet grupi i pėrbashkėt (3+3).


Duke iu qasur me seriozitet ngritjes sė tyre arsimore dhe kulturore, tė rinjtė bėhen qytetarė pėrgjegjės, kėshtu fiton qytetėrimi, e jo njėra palė mbi tjetrėn.


Prishtinė, mė 01. 09. 1996 Beograd, mė 01. 09. 1996

(Nėnshkrimi) (Nėnshkrimi)

Dr.Ibrahim Rugova Kryetari i Republikės sė Serbisė

Sllobodan Milosheviq



Lexo kėtė dokument nė origjinal:

Marrėveshja (Dogovori) Millosheviq-Rugova, pėr arsim!



***



Marėveshja Millosheviq-Rugova nė anglisht:



01/09/1996
STATEMENT

Since some years now, the educational system of Kosovo - from elementary schooling to university - does not work in a normal way.

By mutual consent the undersigned, Mr. Slobodan Milosevic, President of the Republic of Serbia and Dr. Ibrahim Rugova have decided to proceed to the normalisation of the educational system of Kosovo for Albanian youth (at all levels).

On this line the agreement reached foresees the retum of the Albanian students and teachers back to schools (and Faculties).

The present agreement, because of its social and humanitarian value, takes its place bey'ond political debate. Thc concern for the future of the Albanian youth of Kosovo, a concern that both undersigned feel very strongly, has lead them to reach such an agreement.

Both undersigned thank their joint friends of the Community of S. Egidio for the generous commitment and the valid help and support they have given to dialogue.

Both undersigned are furthermore certain about the commitment of all those who are in charge in the implementation of the agreement for the normalisation of the educa- tional system. There wil1 be a mixed group (3+3) established for the realisation of this agreement.

When young people do commit themselves with serenity to their cu1tural formation so to become responsible citizens, we face a victory of civilisation itself, not the victory of one side on the other.

Prishtina, September 1, 1996
Dr. Ibrahim Rugova


Belgrade, September 1, 1996
Mr. Slobodan Milosevic
President of the Republic of Serbia



Lexo kėtė dokument: KETU



Siē vihet nė dukje, “humanistėt” Millosheviq - Rugova nė kėtė marrėveshje, shprehin nė mėnyrė tė veēantė kujdesin pėr ardhmėrinė e nxėnėsve dhe tė studentėve, dhe theksojnė se: ”Pėr arsye tė rėndėsisė shoqėrore dhe humanitare, kjo marrveshje ėshtė jashtė ēdo debati politik.” ndėrkaq dihet mirėfilli se, shkollat shqipe u mbyllėn dhe nxėnėsit e studentėt shqiptarė u flakėn nė rrugė, pikėrisht me dhunė e diktat politik nga Krimineli Millosheviq.



Kjo marrėveshje e binomit Millosheviq - Rugova, sikur ta kujton deklaratėn e ministrit tė Jashtėm tė Serbisė, Vlladan Gjorgjeviq, menjėherė pas Luftės sė Parė Botėrore, dhėnė vėzhguesve ndėrkombėtarė nė Kosovė, pėrkitazi me ekspeditat e dhunshme serbe mbi popullatėn shqiptare nė Drenicė. Shovenisti Gjorgjeviq me kėtė rast thotė, se: “Serbia e bėn pacifizimin e kėtij regjioni, sepse shqiptarėt janė popull i egėr, me bisht dhe ky pacifizim bėhet pėr qėllime humanitare dhe civilizuese”. (!!!)



Pse aq lehtė Ibrahim Rugova e shkeli vullnetin e popullit?



Pas nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshjeje, mediat e shkruara qė ishin nėn kontroll tė LDK-sė kėtė akt e cilėsuan „historik“, ndėrsa „vizionarit“ Ibrahim Rugova i arrinin telegrame urimi nga partitė simotra, degėt dhe degėzat e LDK-sė nė Kosovė dhe gjithandej ku shtriheshin nėpėr botė.



Pėr kėtė marrėveshjen tė turpit “Millosheviq - Rugova", pati edhe reagime kunėrshtuese, largpamėse e dinjitoze.



Nė njė prononcim pėr “Zėrin e Amerikės“ mė 2 shtator 1996 (vetėm njė ditė pas nėnshkrimit tė marrėveshjes) Akademik Rexhep Qosja lidhur me marėveshjen Millosheviq-Rugova, deklaron( citoi):

„Gjatė tėrė ditės mė 2 shtator 1996, nė TV tė Beogradit ėshtė dhėnė nė tėrėsi (fotografuar me kamera) teksti i marrėveshjes, si thuhet nė tė, pėr normalizimin e sistemit tė arsimit pėr fėmijėt dhe rininė shqiptare dhe janė treguar emrat e nėnshkruesve tė saj. E kanė botuar nė tėrėsi atė tekst edhe shumica e gazetave nė gjuhėn shqipe. Pse? Sigurisht pėr t“u treguar shikuesve dhe lexuesve se nėnshkrues tė tij janė: Sllobodan Milosheviēi dhe njė qytetar i Kosovės, i nėnshkruar si person pa kurrėfarė funksioni politik. Jo rastėsisht gazetat tona tė pėrditshme edhe nuk e kanė botuar kėtė tekst, por e kanė komentuar kryesisht sipas qefit dhe si ta botojnė atė tekstin e pajtimit me kapitullimin. Shqiptarėt qė e kanė kokėn pėr tė menduar lirisht domosdo shtrojnė pyetjen: Pse me njė nėnshkrim u hoq dorė prej qėllimit tė shpallur. Pse aq lehtė u shkel vullneti i popullit?”- pėrfundon citati.



Nėnshkrimi i marrėveshjes hap kapitullues

pėr Ibrahim Rugovėn?



Pėr marrėveshjen “Millosheviē-Rugova”, prononcohet edhe Adem Demaēi nė tė pėrjavshmen ”Zėri”. Demaēi me kėtė rast thotė (citoi):

“Kėshtu si u bė dhe si doli, kjo nuk ėshtė kurrėfarė marrėveshje, por ėshtė vetėm njė leje e Milosheviēit qė shqiptarėt mund tė kthehen nė godinat e veta shkollore, varėsisht nga tempoja e rrėshqitjes sė tyre drejt autonomisė kulturore. Kėshtu si u bė dhe si doli, ky nuk ishte njė dokument pėr normalizimin e arsimit nė gjuhėn shqipe, por ky ėshtė njė dokument politik me tė cilin Dr.Rugova nė mėnyrėn mė tė mirė bėri hapin e vet fatal kapitullues pėrpara regjimit hegjemonist dhe policor tė Beogradit. Tė merremi vesh, s“ka njeri qė s“e di se as Rugova, as Millosheviēi kur e nėnshkruan dokumentin nuk ishin udhėheqės tė arsimit, por ishin udhėheqėsit mė tė lartė tė dy kombeve qė janė nė ngatėrresa serioze dhe dramatike tash e njė shekull.

-Dhe ē“ndodhi?

-Ndėrsa Milosheviēi dokumentin nė fjalė e nėnshkroi nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Serbisė, Rugova dokumentin e nėnshkroi nė cilėsinė e njė qytetari me doktoratė (...) Ai qė nuk linte konferencė pėr shtyp dhe emision televiziv pa theksuar deri nė gėrdi se si ”Kosova e ka presidentin e vet”, se si ”vetėm ai ka tė drejtė dhe ėshtė i autorizuar qė tė pėrfaqėsojė shqiptarėt nė bisedimet me tė tjerėt”, se si ”vetėm ai ka mandatin e popullit pėr tė zhvilluar negociata me tė tjerėt”, pikėrisht ky njeri, i cili me aq arrogancė sa e sa herė na pėrbuzi tė gjithėve, pikėrisht ky njeri, ku nuk ishte as koha as vendi, kur as nuk priste as nuk dėshironte askush nga shqiptarėt ky njeri me dorėn e vet, me nėnshkrimin e vet, hoqi dorė nga mandati i popullit, mohoi se ėshtė president dhe rrjedhimisht mohoi se Kosova ėshtė Republikė, mohoi zgjedhjet e 1992-tės, hodhi poshtė vendimin e popullit tė shtatorit 1991 pėr pavarėsi, dhe pėrsėri po ia mban nderi qė disfatėn e tij politike ta shesė si sukses.”- pėrfundon Adem Demaēi.



Pėrpjekjet e Vincenzo Paglias pėr realizimin e marrėveshjes Millosheviq – Rugova!



Nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova tė datės 1 shtator 1996, thuhet, se (citoi): “Pėr realizimin e kėsaj marrveshje do tė formohet grupi i pėrbashkėt (3+3).” Dhe grupi i pėrbashkėt 3+3 ėshtė formuar nga palėt respektive Millosheviq-Rugova, me tė cilėt ka vazhduar punėn “garantuesi” i marrėveshjes Monsignor Vicenzo Paglia.



Me kėtė rast (pa u futur nė angazhimet intensive tė kėtij grupi implementues, nė periudhėn shtator 1996 - shkurt 1998), vė nė pah finalizimin e njė dokumenti tė grupit 3+3, i quajtur si “aneks” pėr realizimin e marrėveshjes sė 1 shtatorit 1996 Millosheviq-Rugova, i cili asnjėherė nuk u implementua nė praktik, sepse kjo ėshtė parė qartė, ishte njė lojė e Millosheviqit dhe e miqėve tė tij italian…!



Kur u nėnshkrua ky aneks?



Mė 23 mars 1998, grupi 3 + 3 me ndėmjetėsimin e Vincenzo Paglias, nė Prishtinė nėnshkruan aneksin pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim, tė arritur mė 1 shtator 1996 nė mes Millosheviqit dhe Rugovės.

Vini re!

Ky aneks u nėnshkrua mė 23 mars 1998, vetėm njė ditė pas mbajtjes sė “zgjedhjeve tė lira e demokratike” nė Republikėn Kosovės (zgjedhjet u mbajtėn mė 22 mars 1998) tė organizuara nga “presidenti” i Republikės Ibrahim Rugova.



Pra, derisa tė dielėn mė 22 mars 1998 u mbajtėn zgjedhjet e Republikės sė Kosovės, ku “presidenti“ Ibrahim Rugova fitoi 99.88 % tė votave, tė elektoratit shqiptarė (!!!) tė nesėrmen, dmth tė hėnėn mė 23 mars, grupi punues prej 3 vetash, i emruar prej tij, nė Prishtinė nėnshkruan aneksin me Republikėn e Serbisė (me njė shtet tjetėr) pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė arsimit shqip nė shtetin e Republikės e Kosovės. (!!!)

Ēfarė absurdi antihistorik e antikombėtar njėkohėsisht!!



Ēka pėrmbanė aneks-dokumenti ”Masa tė akorduara pėr

zbatimin e marrėveshjes pėr arsim, tė 01.09. 1996,

tė nėnshkruar mė 23.03.“98”?!



Mė 23 mars 1998 “Grupi 3 plus 3 dhe ndėrmjetėsuesi nga Shėn Egjidio nėnshkruan aneksin pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim” - kėshtu shkruante informatori ditor i QIK-ut, edicioni i dytė i orės 16:00, nr.206 - B datė 23 mars 1998



Nė kėtė informacion tė QIK-ut thuhet( citoi):

“Sot nė Bibliotekėn Popullore dhe Universitare tė Kosovės, Grupi 3 + 3 me ndėrmjetėsimin e palės sė tretė, pėrfaqėsuesit tė bashkėsisė katolike "Shėn Exhidio" nga Vatikani, Vinēenc Palia nėnshkroi njė aneks pėr realizimin e marrėveshjes pėr arsim tė nėnshkruar nga presidentėt Rugova e Millosheviq. Para gazetarėve kėtė dokument e nėnshkruan, nė emėr tė grupit tė Kosovės: prof. dr. Fehmi Agani, mr. Abdyl Rama dhe mr. Rexhep Osmani, nė emėr tė grupit tė Serbisė: Ratomir Vico, Goran Perēeviq e Dobrosav Bijeletiq dhe nė emėr tė ndėrmjetėsuesit nėnshkroi Vinēenc Palia. Pas nėnshkrimit tė aneksit, Vinēenc Palia mbajti njė konferencė pėr gazetarė. Ky i njoftoi nė italisht gazetarėt me pėrmbajtjen e aneksit, ndėrsa zėdhėnėsi i Shėn Egjidios Mario Marazziti e lexoi dokumentin nė gjuhėn angleze.”- pėrfundon citati.



* Fotodokument: Akti i nėnshkrimit tė aneksit pėr arsim, mė 23 mars 1998 nė ambientet e Bibliotekės kombėtare nė Prishtinė.

*Lexo kėtu: Kush ėshtė Vicenzo Paglia

*Foto: Zėdhėnėsi i Shėn Egjidios Mario Marazziti



Nė dokumentin me titull: “Masa tė akorduara pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim tė 1 shtatorit 1996”, prej nėntė pikash, janė pėrcaktuar edhe afatet pėr implementimin e kėtij aneks - dokumenti.



Nė kėtė dokument thuhet:



1. Masat e mėposhtme miratohen pėrkohėsisht pėr zbatimin e marrėveshjes pėr arsim tė nėnshkruar nga Presidenti Sllobodan Millosheviq dhe Dr. Ibrahim Rugova mė 1 shtator 1996.

2. Instituti Albanologjik i Prishtinės do tė rihapet pėr shfrytėzuesit e mėparmė mė 31 mars 1998.

3. Brenda datės 31 mars 1998, Komuniteti Shėn Egjidio, duke marrė parasysh propozimet e paraqitura nga tė dyja palėt nė Komisionin "3+3", do tė zgjedhė tri fakultetet e para tė Universitetit tė Prishtinės nė tė cilat studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė rikthen deri mė 30 prill 1998. Parimisht, kushtet pėr rikthim do tė jenė si vijon: studentėt tė cilėt tani studiojnė normalisht nė objekte dhe studentėt shqiptarė do t’i shfrytėzojnė nė mėnyrė alternative hapėsirėn dhe objektet/mjediset universitare, sipas sistemit tė dy turneve qė do tė kėmbehen ēdo semestėr. Nė semestrin e parė tė zbatimit tė kėtyre masave, studentėt tė cilėt tani studiojnė normalisht nė objekte do t’i shfrytėzojnė mjediset paradite (deri nė ora 14:00) ndėrsa shqiptarėt pasdite. Nė semestrin e dytė, turnet do tė kėmbehen, studentėt shqiptarė do tė jenė paradite ndėrsa studentėt tė cilėt tani ndjekin mėsimet nė objekte pasdite, dhe kėshtu me radhė nė semestrat vijues. Pėrveē pėrdorimit tė dhomave tė mėsimit pėr ligjėrata, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do t’i kenė nė dispozicion mjedise/objekte pėrkatėse nė secilin Fakultet pėr funksione administrative dhe trupin e mėsimdhėnėsve (nėse kjo nuk ėshtė e mundshme, do tė gjinden zgjidhje tė tjera).

4. Brenda datės 30 prill 1998, Komuniteti Shėn Egjidio, duke marrė parasysh propozimet e paraqitura nga tė dyja palėt nė Komisionin "3+3", do tė zgjedhė tri fakultete tė tjera tė Universitetit tė Prishtinės nė tė cilat studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė rikthehen deri mė 31 maj. Kushtet pėr kėtė rikthim do tė jenė tė njėjta si ato pėr fakultetet nė pikėn pararendėse.

5. Studentėt dhe profesorėt e tjerė shqiptarė tė shtatė fakulteteve tė tjera do tė mund tė kthehen nė mjediset/objektet e Universitetit tė Prishtinės deri mė 30 qershor 1998, simbas kushteve tė njėjta pėr fakultetet pararendėse, qė shtrohen nė pikėn 3 dhe 4. Brenda datės 30 shtator 1998, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė mund tė pėrdorin nė mėnyrė adekuate mjediset universitare (mensat, bibliotekat, konviktet, etj.). Komuniteti i Shėn Egjidios do tė ofrojė zgjidhje, pasi tė ketė dėgjuar propozimet e tė dyja palėve, pėr problemet qė mund tė dalin eventualisht. Sidoqoftė, viti akademik duhet patjetėr tė fillojė normalisht mė 1 tetor 1998.

6. Brenda datės 30 qershor 1998, studentėt dhe profesorėt shqiptarė do tė mund tė pėrdorin mjediset e shtatė shkollave tė larta pedagogjike, ekonomike dhe teknike, nė Prishtinė dhe nė qytetet e tjera tė Kosovės. Pėrdorimi i tyre do tė bėhet simbas kushteve pėr ripėrdorim tė objekteve/mjediseve universitare, sikur nė pikėn 3, po qe se kėto shkolla pėrdoren.

7. Komisioni "3+3", i ndihmuar nga Komuniteti Shėn Egjidio, nėnvizon domosdonė e sigurimit tė fondeve pėr ndėrtim tė shpejtė tė objekteve / mjediseve tė reja, me qėllim tė shtimit tė hapėsirės pėr mėsimdhėnie, pėr kėrkime dhe pėr administratė, qė do tė jenė nė dispozicion tė tė gjithėve. Ndėrtesa tė reja universitare, qė do tė mund tė ndėrtoheshin shpejt, do tė mund tė strehojnė, nė kushte tė barabarta, …(…)…





Lexoni kėtė dokument nė anglisht:



TEXT OF AGREED MEASURES
FOR THE IMPLEMENTATION
OF THE AGREEMENT ON EDUCATION



1. The following measures have been temporarily adopted to enable the implementation of the Agreement on Education signed on September 1 by President Slobodan Milosevic and Dr. Ibrahim Rugova.

2. The Institute for Albanology in Pristina will be open for its previous users on March 31.

3. By March 31, the St. Egidio Community will, in view of the proposals submitted by the two sides in the 3+3 Committee, determine the first three faculties of the Pristina University where the Albanian students and professors will be reintegrated by April 30, 1998. In principle, the following is a condition for reintegration: students currently normally conducting their studies at the University and the Albanian students will use the University facilities and equipment alternately, through a system of double shifts which will change every semester. During the first semester of the application of these measures, students currently normally studying in the University facilities will use them in the morning (until 2 p.m.), and the Albanian students in the afternoon; in the second semester, the shifts will change and the Albanian students will be in the morning and the students now studying in the University facilities in the afternoon, and this order will change in the following semesters. Apart from using facilities for holding classes, Albanian students and professors will also have at their disposal the corresponding space at each faculty for administrative functions and the teaching staff (if this is not possible, another solution will be found).

4. By April 30, 1998, the St. Egidio Community will, taking into consideration proposals submitted by the two sides in the 3+3 Committee, determine the next three faculties of the Pristina University where the Albanian students and professors will be reintegrated by May 31, 1998. The conditions for this will be the same as for the faculties in point 3.

5. Albanian students and professors of the remaining seven faculties will be able to re-enter the facilities of the Pristina University by June 30, 1998 according to the same conditions as the faculties in points 3 and 4. By September 30, 1998, Albanian students and professors will be able to use University facilities (cafeterias, libraries, student dormitories, etc.) in the corresponding way. The St. Egidio Community will, after hearing the proposals of both sides, reach a solution for possible problems which could occur. In any case, the school year must start normally on October 1, 1998.

6. By June 30, 1998, Albanian students and professors will be able to use the facilities of seven schools of higher learning in Pristina and other cities in Kosovo which are specialized for teaching, economic and technical subjects. Their use will be regulated in keeping with the conditions for the renewed use of University facilities, as in point 3, if these schools are to be used.

7. The 3+3 Committee, with the support of St. Egidio, underlines the need for securing funds for the faster construction of new facilities in order to make more space for holding classes, research and administration, and which will be at the disposal of all. New University buildings, which can be built speedily, will be able to accommodate, under equal conditions, all structures of the University. This will be the subject of a special program, which will contain deadlines and the financing of its realization in keeping with real needs and material capabilities.

8. Similarly, by March 31, 1998, Albanian pupils of elementary and high schools will be able to return to elementary and high schools which are currently not is use, in keeping with a list to be prepared by the 3+3 Committee. St. Egidio will find a solution for possible problems which could emerge. Albanian pupils of elementary and high schools will return to those elementary and high school building which are partially in use by April 30, 1998. Their use will be regulated in keeping with the conditions for the renewed use of University facilities mentioned in point 3, or in another mutually acceptable way.

9. The 3+3 Committee, assisted by St. Egidio, will meet by March 30 at the latest to guarantee the implementation of the transitional normalization measures. The 3+3 Committee will immediately set up working groups for each faculty. The 3+3 Committee will examine the remaining problems which are concerned with the normalization of the education system (funding, administration, languages, programs, diplomas, status questions of employees).



In Pristina, March 23, 1998



Fehmi Agani
Abdulj Rama
Redzep Osmani


Ratomir Vico
Goran Percevic
Dobrosav Bjeletic


In the presence of the members of the St. Egidio Community

Monsignor Vicenzo Paglia
Prof. Roberto Morozzo della Rocca
Dr. Mario Giro



Lexo kėtė dokument - Kėtu



„Dialogu“ serbo-shqiptar sipas marrėveshjes Millosheviq-Rugova nuk pėrfundon kėtu, ai vazhdon edhe mėtutje me takimet tjera madje tė mbajtura edhe larg syrit tė opinionit !!!



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:28
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 13 )



Takimet sekrete Prishtinė - Beograd

(1994 - 1997)



Shkruan: Sheradin BERISHA / 29. 05. 2008



Sa takime tė fshehta janė mbajtur nė mes Beogradit dhe

Prishtinės gjatė viteve 1994 – 1997?!



Dihet mirėfilli se, mė 1 shtator 1996 u nėnshkrua marrėveshja pėr arsim ( pėr lirimin e objekteve shkollore dhe kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve shqiptar nė shkolla e nė universitet), nė mes tė Kryetarit tė Republikės sė Serbisė Sllobodan Millosheviq dhe Ibrahim Rugovės si individ (pa pozitėn e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės), por, ajo qė nuk ėshtė ditur asokohe, ėshtė mbajtja e negociatave sekrete, nė mes tė ekipit negociator tė Rugovės dhe qeverisė sė Serbisė, gjoja nė funksion tė gjetjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės.



Se ka pasur bisedime tė tilla, para dhe pas nėnshkrimit tė marrėveshjes famoze pėr arsim (mė 1 shtatorit 1996), kėtė fakt pėr opinion e ka bėrė tė ditur, ish-zėdhėnėsi i partisė serbe “Nova Demokratija”, Radomir Taniē, i cili ishte i pėrfshirė drejtpėrdrejtė nė kėto bisedime, ngase partia e tij gjatė viteve tė 90-ta ishte pjesė e koalicionit nė qeverinė e Serbisė, tė pėrbėrė nga,

- Partia Socialiste e Serbisė (SPS),

- E majta Jugosllave - JUL e gruas sė Millosheviqit, dhe

- Nova Demokratija.

Radomir Taniē, nė njė intervistė ekskluzive pėr Radion Evropa e Lirė (Radio Free Europe), shpalon detaje tė panjohura nga kėto bisedime tė fshehta, tė cilat ai i cilėson si biseda “diskrete”. Taniē bėnė tė ditur se, gjatė periudhės 1994 - 1997 janė mbajtur “diku rreth 50 takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.” me pėrfaqėsuesit e Rugovės.



“Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.” thotė ish-negociatori serb Radomir Taniē. Taniē thotė se nė vazhdėn e kėtyre negociatave sekrete/diskrete, “u definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit.”



Cila ishte kjo “pako masash” e definuar nga z.Taniē?!

Ishin pikėrisht ato masa pėr tė cilat kryetari “historik” Ibrahim Rugova vazhdimisht dėrdėlliste nė konferencat me gazetarė (1994-1998), se, Kosova ka ndėrtuar tashmė instiucione tė qėndrueshme paralele nė: arsim, kulturė, shėndetėsi, sport, media ...(!!!), qė duket qartazi, se kanė qenė tė limituara nė ato pėrmasa qė i ka pėrcaktuar qeveria e Serbisė! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės: Bujku, Rilindja, Bota Sot, QIK-un etj., tė viteve 1993-1998)



Foto: Ibrahim Rugova gjatė njė konference me gazetarė



Pėr ēka janė marrė vesh nergociatorėt e Rugovės dhe tė Millosheviqit?

Nė vazhdim, Radomir Taniē thekson: “Nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta.” Dhe sipas tij “kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar.” - “…fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn Autonomi tė gjerė tė Kosovės ose, nėse doni, pėr Vetėēeverisje lokale tė shqiptarėve tė Kosovės, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė.” - ka thėnė z.Taniē.



“Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare”- kujton Taniē, dhe konstaton: ”Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.” (!!!)



Ish-negociatori serb Taniē, me kėtė rast zbardh edhe njė detal tė panjohur pėr opinionin shqiptar. Ai, thotė se:

“Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998” pėr njė “Autonomi tė gjerė” ku decidivisht thuhet: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”



Nė tė vėrtet nė shtator-dhjetor 1998, ky definim qė shpėrfaq z.Taniē, ėshtė thėnė se ka dalė si rezultat i bisedave maratonike qė i zhvilloi ambasadori Hollbruk me Millosheviqin (ku u pėrftuan katėr drafte pėr arritjen e ashtuquajtur tė “marrėveshjes klamitare” pėr Kosovėn), ndėrsa tani del se kjo ēėshtje ėshtė kristalizuar gjatė bisedimeve sekrete ( 1994-1997) nė mes Rugovės dhe Millosheviqit!



Ajo qė dihet me siguri tė plotė, ėshtė fakti se, kryetari i shumėfisht Ibrahim Rugova, pas nėnshkrimit tė marrėveshjes Hollbruk-Millosheviq mė 13 tetor 1998( ku parashihej qė Kosova tė jetė pjesė e Serbisė, dhe si e tillė do t“ķ kishte 20 deputet nė Kuvendin e Serbisė dhe pėrfaqėsues nė qeverinė federale dhe republikane etj.), ka pėrkrahur kėtė marrėveshje kalimtare pėr Kosovėn, dhe nė kėtė sens ka afirmuar formimin e policisė lokale nė Kosovė, pikėrisht atėkohė kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte nė fazėn e konsolidimit politik e ushtarak tė saj, nė teren! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės tetor-dhjetor 1998)



Nė vazhdim lexoni tė plotė intervistėn e z.Radomir Taniē.



* * *



Intervistė ekskluzive e Radomir Taniēit (zėdhėnės i partisė

Nova Demokratija) dhėnė Radios Evropa e Lirė



Gjatė viteve 1994 – 1997 u mbajtėn rreth 50 takime diskrete!



Foto: Radomir Taniē



Radio Free Europe: Z. Taniē, pak dihet lidhur me atė se nė kohėn e pushtetit tė Millosheviqit kishte bisedime ndėrmjet Serbisė zyrtare dhe pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Kosovės. Bisedimet e vetme pėr tė cilat opinioni publikisht ishte i informuar, ishin ato lidhur me rikthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, qė i ndėrmjetėsoi bashkėsia katolike “Shėn Exhidio”. Thuhet se bisedimet dhe marrėveshjet e fshehta ekzistonin qysh nga koha e krijimit tė krizės nė Kosovė. A ėshtė kjo e vėrtet?

Taniē: Kjo ėshtė plotėsisht e vėrtet. Vetėm se unė kėto kontakte do t“ķ pėrshkruaja si diskrete, sepse fjala “kontakte tė fshehta” tingėllon pak mė ashpėr. Pati procese diskrete ndėrmjet Beogradit zyrtar, nė tė vėrtet, tė koalicionit treanėtarėsh tė Millosheviqit dhe tė pėrfaqėsuesve politikė tė shqiptarėve tė Kosovės, qė nga fundi i vitit 1994 e deri nė verėn e vitit 1997. U mbajtėn diku rreth 50 (pesėdhjetė) takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.



Radio Free Europe: Kush ishte nė ekipin negociator nga pala shqiptare?

Taniē: Nė procesin negociator, nga pala serbe morėn pjesė pėrfaqėsuesit e koalicionit qeveritar nė Serbi, SPS, JUL dhe Nova Demokratija, ndėrsa nga pala shqiptare pėrfaqėsuesit e Rugovės, sepse Millosheviqi ishte shumė i qartė dhe Rugovėn e konsideronte si pėrfaqėsues zyrtar tė shqiptarėve tė Kosovės. Pėrfaqėsuesi kryesor i shqiptarėve ishte Fehmi Agani. Njė ekip solid i ekspertėve e pėrbėnte ekipin negociues tė Rugovės.



Radio Free Europe: A mund tė na i thoni emrat e palės serbe qė morėn pjesė nė negociata?

Taniē: Mė sė tepėrmi ishin tė angazhuar:

- Ratko Markoviq,

- Dojēillo Maslovariē,

- Ratomir Vico,

- unė (Ratomir Taniē),

- kohė pas kohe Dushan Mihajlloviq dhe

- Vuk Drashkoviq, pa marrė parasysh se ky nuk i takonte koalicionit qeveritar, si dhe njė grup i ekspertėve me nė krye Predrag Simiqin.



Radio Free Europe: Cili ishte roli juaj nė kėtė grup, qė tė mos them nė kėtė ekip negociues?

Taniē: Thjesht, u morėm vesh qė SPS, JUL dhe Nova Demokratija, si anėtarė tė koalicionit nė pushtet, tė punojnė nė pėrgatitjen e zgjidhjes politike pėr Kosovėn. Tė bėhem tėrėsisht preciz, kėto negociata ishin nė funksion tė pėrgatitjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės. Ēdo palė nė ekipin negociues kishte nga njė ose dy pėrfaqėsues. Nė kėtė grup nuk kishte pėrfaqėsues kryesorė ose sekondarė. Pėrgatitjet pėr marrėveshje filluan kah fundi i vitit 1994, ndėrsa mė 1995 bisedimet u zhvilluan me hov tė madh. Nė atė kohė pėrgatitej marrėveshja paqėsore e Dejtonit. Ishte qartė se nė Dejton problemi i Kosovės nuk do tė vendoset nė rend tė ditės. Kjo iu la palės serbe dhe asaj shqiptare qė ndėrmjet tyre ta zgjidhin kėtė ēėshtje. Ndėrsa, marrėveshja pėr arsim, ishte vetėm rezultat i atyre bisedimeve. Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.



Radio Free Europe: Sa e di unė, marrėveshja pėr kthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, ishte nėnshkruar mė 1 shtator 1996, por kjo marrėveshje kurrė nuk u implementua. Pse?

Taniē: Nuk ėshtė e vėrtet se nuk u implementua. Implementimi i saj filloi, por, pastaj u krijuan disa obstruksione tė ndryshme. Nė ndėrkohė, Millosheviqi vendosi qė t“i asgjėsoi rezultatet e marrėveshjes, kėshtu qė pėr tė nuk ishte e rėndėsishme qė kjo marrėveshje tė realizohet.



Radio Free Europe: Ēka u arrit nė negociata ose, siē thoni ju, nė kontakte diskrete?

Taniē: U definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit. Tė theksoj, nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta. Pėr opinionin e gjerė kjo zgjidhje u paraqit mė vonė, nė mėnyra dhe forma tė ndryshme. Fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn AUTONOMI TĖ GJERĖ TĖ KOSOVĖS ose, nėse doni, pėr VETĖQEVERISJE LOKALE TĖ SHQIPTARĖVE TĖ KOSOVĖS, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė. Pos kėsaj, kėto marrėveshje mbanin nivelin e ulėt tė tensionit, kėshtu qė, nė atė kohė, kishte shumė pak incidente nė krahasim me periudhėn pas hedhjes poshtė tė marrėveshjes nga ana e Millosheviqit. Ajo qė u arrit me marrėveshje ishte mėse e mjaftueshme pėr ta evituar luftėn dhe qė ndėrmjet Beogradit dhe shqiptarėve tė Kosovės tė gjendej njė zgjidhje paqėsore pėr ēėshtjen e Kosovės. Kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar. Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare. Natyrisht, nė mėnyrė diskrete, gjė qė do tė thotė se nuk ishin vetėm takime bipatrite nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, por marrėveshje tripatrite, nė tė cilat morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit si dhe organizata tė ndryshme joqeveritare, tė cilat pėrfaqėsonin nė formė jozyrtare diplomacitė e vendeve tė tyre. Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.



Radio Free Europe: Ēka nėnkuptohej me autonominė e gjerė?

Taniē: Autonomia e gjerė, praktikisht nėnkuptonte atė qė mė 13 tetor 1998 u nėnshkrua ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė cilėn do ta citoj decidivisht: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”



Radio Free Europe: Kjo ishte pėrmbajtja e marrėveshjes Millosheviq – Hollbruk?

Taniē: Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998, mendoj nė pjesėn politike tė marrėveshjes, e jo nė atė pjesė qė ka tė bėjė me verifikuesit ( e OSBE-sė). Nė atė pjesė politike tė marrėveshjes, Millosheviqi ėshtė zotuar qė zgjidhja e pėrkohshme pėr Kosovėn do tė arrihet mė sė largu deri mė 2 nėntor 1998. Mirėpo, ai kurrė nuk i realizoi dhe as qė kishte ndėrmend t“i aprovonte ato, sepse kishte shkelur mbi rezultatet e marrėveshjes dyvjeēare. Kjo ishte vetėm taktikė manovruese pėr tė pėrfituar nė kohė.



Radio Free Europe: Thoni se Millosheviqi i refuzoi rezultatet e fshehta ose, siē thoni ju, rezultatet e negociatave diskrete. A u bėnė kėto negociata me njohuri tė plotė tė Millosheviqit dhe a konsultohej ai pėr tė gjitha?

Taniē: Apsolutisht. Pėr kėtė nuk ka kurrfarė diskutimi.



Radio Free Europe: Pse, atėherė, i ka zhvlerėsuar rezultatet e marrėveshjes?

Taniē: Millosheviqi, gjithmonė e ka aplikuar taktikėn e nxitjes sė konfliktit. Sė pari krijon konfliktin etnik, pastaj paraqet qėllimet pseudopatriotike, qė i shėrbejnė pėr mbajtjen e pushtetit. Ju e dini se pas Dejtonit, njė vitė e gjysmė situata ka qenė e qetė. Millosheviqi luajti rolin e faktorit tė paqes dhe Serbia hyri nė periudhėn e qetėsisė relative. Mirėpo, atėherė u parashtrua pyetja e legjitimitetit tė qeverisė sė tij dhe pėrgjithėsisht qėllimet e kėsaj qeverie, sepse nė kohė tė paqes u vėrejt se qeverisja e Millosheviqit ėshtė historikisht e shpenzuar. Millosheviqi, gjatė demonstratave, nė dhjetor tė vitit 1996, tentoi tė nxisė turbullira qytetare nė Beograd. Kjo nuk i shkoi pėr dore, sepse e penguan gjenerali Perishiq dhe armata, Nebojsha Ēoviq dhe policia e Beogradit. Kur vėrejti se nga kjo nuk ka asgjė, atėherė iu kujtue ēėshtja e Kosovės, si burim i konfliktit tė ri. Anuloi tė gjitha rezultatet e marrėveshjes, sepse ju nevojit njė luftė e re dhe qė me vlera pseudopatriotike tė luajė rolin e mbrojtėsit tė serbėve.

( Radio Evropa e Lirė / Radio Free Europe, datė 27 shkurt 2001)



* * *



Nė vitin 2003 gazeta “Epoka e re” ka publikuar dokumente tė LDK-sė (pjesė tė procesverbaleve, vendimin e Ibrahim Rugovės pėr hulumtimin e krimeve tė kryera nė Kosovė etj) si dhe ka bėrė tė njohur fakte, tė cilat sipėrfaqėsojnė bashkėpunimin e fshehtė tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.

Ta zėmė, nė njė shkrim tė kėsaj gazete, me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Lexo mė gjerėsisht gazetėn “Epoka e re”, ditė e enjte, datė 27 shkurt 2003, faqe.11.)





Cila ishte afera e telekomit serb?



“Ibrahim Rugova ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb” dhe kėto para “kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė…”,- shkruan “Epoka e re”. Sa pėr dijeni, Dardania Bankė, ishte hapur nė Tiranė, dhe kontrollohej nga institucionet fiktive tė Republikės sė Kosovės. Pas luftės kjo bankė heshtazi ėshtė mbyllur. Pėr tė verifikuar se a ka pas tė hyra nė llogarinė e Dardania Bankės nga afera e telekomit serb, mund tė shikohen dokumentet e kėsaj banke, tė cilat duhet tė jenė nė duart e ish-kryeministrit Bujar Bukoshi.



Kush ishte ndėrmjetėsues nė aferėn e telekomit, nga pala serbe?

Gazeta italiane “La Repubblica” spikatė emrin e Dojēilo Maslovariēit.

Kush ėshtė Dojēilo Maslovariēi?

Nė intervistėn dhėnė Radios Evropa e Lirė z. Radomir Taniē, deklaron se, Dojēilo Maslovariēi, ishte pjesėmarrės aktiv nė takimet e fshehta me ekipin negociator tė Ibrahim Rugovės. z. Maslovariē gjatė viteve tė 90-ta ishte ambasador i Serbisė nė Selinė e Shenjtė nė Vatikan, dhe duke qenė pjesė e palės serbe nė bisedimet e fshehta, sė bashku me shefin e shoqatės “Shėn Exhidio” Monsinjor Vicenzo Paglia, pėrgatiti takimet me palėn shqiptare tė Kosovės nė Romė dhe nė Vatikan.



Pas luftės nė Kosovė, gazeta prestigjioze italiane “La Repubblica” (shkurt 2001) ka publikuar njė shkrim lidhur me aferėn e Telecom-it serb dhe implikimin e zyrtarėve italian nė kėtė aferė, nė tė cilin pėrfshihet edhe z. Dojēilo Maslovariē. “La Repubblica” ka shkruar se: ”Dojēilo Maslovariē ishte mik personal i Sllobodan Millosheviqit dhe kanali sekret i komunikimit midis Romės dhe Beogradit para, gjatė dhe pas luftės nė Kosovė si dhe nė periudhėn e aferės sė Telecomit serb me atė italian”.



Lexo kėtu: gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb + edhe :kėtu



Dojēilo Maslovariē, ndonėse kishte lidhje me Giulio Andreottin, nė saje tė tij takohet me presidentin e Bankės sė Romės, Cesare Geroncin tė cilin mė 13 qershor 1996 do ta shoqėronte nė njė takim ceremonial qė pati me Sllobodan Millosheviēin nė Beograd. Mė 10 qershor 1997 Telecomi italian, kishte firmosur hyrjen e tij tek Telecom-i i Serbisė me 29% duke e blerė me 893 milionė Marka gjermane, ndėrsa grekėt kishin blerė 20% tė Telecom-it serb me vlerėn 624 milionė marka gjermane dhe 52 milionė tjera pėr telefoninė mobile. Pra 29% Telecom-i i Italisė dhe 20 % Telecom-i Ote i Greqisė derdhėn nė kontot e Millosheviqit saktėsisht 1 miliardė e 517 milion maraka gjermane.



Kjo aferė ėshtė kryer pėrmes bankės angleze “Natwest” me ndėrmjetėsimin e ish-Ministrit tė Jashtėm britanik Douglas Hurd dhe ish-drejtorit tė tij nė zyrėn politike tė Foreing Office-it Pauline Neville Jones, qė tė dy miq tė Serbisė nė kohėn kur diplomacia evropiane kishte marėdhėnie tė mirė me Beogradin.” – ka shkruar “La Repubblica”.Me kėto para partia Socialiste e Millosheviqit dhe partia JUL e Mira Markoviqit do t“i fitonin zgjedhjet e shtatorit 1997, pa ēarė kryet pėr protestat disa muajshe qė mbaheshin nėpėr Serbi. Me kėto para Millosheviqi arriti tė paguante pensionet dhe rrogat e shtetit. Pėr mė tepėr me kėto para krimineli Millosheviē shtoi armatimin e ushtrisė dhe tė policisė qė e kishte dislokuar nė Kosovė, ku gjatė luftės 1998 - 1999 kreu krimet mė tė tmerrshme kundėr popullit shqiptar.



Nė kėtė aferė tė Telecomit serb ishin tė implikuar zyrtarėt me tė lartė tė shtetit italian si Lamberto Dini etj., prandaj nuk ėshtė i rastėsishėm( thotė nė njė intervistė pėr “La Repubblica”- ish-zėdhėnėsi i departamentit tė shtetit tė SHBA-ve James Rubin) propozimi i Dinit qė bėri nė Rambuje (shkurt 1999), “se nuk ishte e nevojshme qė pėr vendosjen e paqes nė Kosovė, t“u imponoheshin serbėve me praninė e trupave tė NATO-s”. Pėr mė tepėr “Propozimi i Lamberto Dinit ishte rezultati i njė kėmbimi hartash me Milutinoviēin, tė cilit Italia i kishte treguar paraprakisht pozicionet e NATO-s,...dhe “veēanėrisht pėrmes Lamberto Dinit, qeveria italiane, bėri presione tė dukshme pėr njė armėpushim tė bombardimeve kundėr Serbisė gjatė periudhės qė koincidonte me Pashkėt e 1999.” – ka thėnė diplomati amerikan James Rubin.



Gjatė bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999), miku i Millosheviqit, Dojēilo Maslovariē (ambasador nė Selinė e Shejntė) ishte nė kontakt tė vazhdueshėm me Lamberto Dinin, dhe “ai ka pasur tė gjitha privilegjet dhe kudo dyert e hapura.” - shkruan “La Repubblica”. Nė kuadėr tė kėtij bashkėpunimi z. Maslovariē kishte organizuar dy takime tė fshehta nė njė apartament tė Romės midis Lamberto Dinit dhe Milan Milutinoviqit, pikėrisht gjatė periudhės sė fushatės ajrore tė NATO-s, ndėrsa prej pistave tė Avianos ngriheshin dhe uleshin pandėrprerė avionėt B52, Awacs dhe F16 qė bombardonin caqet serbe nė Kosovė dhe nė Serbi. Duke qenė pėrkrahės i Serbisė, Lamberto Dini mė 8 prill 1999 nė Luksemburg do tė deklaronte se “Italia ėshtė pėr solucion me negociata pėr zgjidhjen e krizės tė Kosovės.”



-Lexo kėtu: gazetėn “La Republicca”



Dhe kėtė deklaratė Dini e mėshteste nė saje tė takimeve qė i zhvillonte Qeveria e Serbisė dhe vetė Sllobodan Millosheviqi me Ibrahim Rugovėn, gjatė muajit prill 1999 nė Prishtinė dhe nė Beograd, pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės me negociata. Nė kuadėr tė kontakteve Beograd-Romė, ka rezultuar edhe marrėveshja pėr “lirimin” dhe udhėtimin e Ibrahim Rugovės nga Beogradi, me aeroplan special (tė dėrguar nga qeveria italiane) pėr nė Itali, e cila realizohet nė fund tė javės sė parė tė muajit maj 1999.



Sa pėr ilustrim: Lexo- La Republicca” Rugova-D“Alema maj 1999



Se, si ėshtė arritur kjo marrėveshje, kush kanė qenė ndėrmjetėsues nė kėtė punė, dhe cili ishte qėllimi i “lirimit” tė Ibrahim Rugovės dhe shkuarja e tij nė Itali, do tė bėjmė fjalė nė njė analizė tė veēantė !?!

( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:29
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 14 )



Pėrmbajtja

- „Rendi demokratik“ i Rugovės nėn pushtimin klasik!

- Rugova me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve!

- Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998?!

- A kishin “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore” zgjedhjet e 22 marsit?!

- Kush ishte kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve tė 22 marsit 1998?!

- Kush mori pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998? Lista e kandidatėve;

- Ēka shkruajti QIK-u pėr bojkotuesit e zgjedhjeve tė 22 marsit 1998?!

- Fitorja gati qind pėr qind e Ibrahim Rugovės nė zgjedhjet e 22 marsit!



* * *



Loja e Ibrahim Rugovės me zgjedhje tė „lira e demokratike”nėn pushtimin e regjimit

tė Millosheviqit!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 03. 06. 2008



„Rendi demokratik“ i Rugovės nėn pushtimin klasik!



Dihet mirėfilli se, mė 24 maj 1992 nė Kosovė u mbajtėn pėr herė tė parė tė ashtuquajturat “zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale“, ku u zgjodhėn 130 deputet pėr Parlamentin e Kosovės, ndėrsa Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova u zgjodhė kryetar i Republikės sė Kosovės. Parlamenti i dalė nga kėto zgjedhje nuk u konstituua asnjėherė, ndonėse ėshtė bėrė njė pėrpjekje pas disa javėsh, qė tė mblidhet Kuvendi nė Medresen “Alaudin” nė Prishtinė. Nė tė vėrtet ka pasur zėra nga radhėt e deputetėve tė Partisė Parlamentare tė Kosovės pėr ta konstituuar Kuvendin, por kryetari Ibrahim Rugova i ka mbytur kėto zėra tė arsyeshėm. Rugova gjatė gjithė kohės, nė mėnyrė konstante ka mbajtur qėndrim oportunist pėr kėtė ēėshtje, duke u arsyetuar se Parlamenti po e bėn punėn e vet, pėrmes komisioneve parlamentare! Pėr mė tepėr ky „president“ i zgjedhur nga vota e „lirė“ e shqiptarėve, shpeshherė pėr tė arsyetuar mos konstituimin e Kuvendit tė Kosovės, nė konferencat e xhumave me gazetarė, pėrsėriste slloganin: “Kuvendi nuk po konstituohet, sepse nė Kosovė gjendja e sigurisė ėshtė e keqe,…. prandaj kemi krijuar njė rend demokratik, dhe nuk dėshirojmė qė situata tė dalė jashtė kontrollit.“!



- A ishte real dhe i qėndrueshėm ky arsyetim i Ibrahim Rugovės?!

- Gjithėsesi jo!

- Sepse, Ibrahim Rugova, vetėm njė ditė pas mbajtjes sė zgjedhjeve, ato zgjedhje i kishte cilėsuar si “zgjedhje tė lira dhe demokratike”, pėrkundėr faktit, qė Kosova ishte vėn nėn pushtimin klasik nga regjimi fashist i Sllobodan Millosheviqit?!



· Foto: “Presidenti” Ibrahim Rugova: 1 - 2 - 3



Nė fillim tė majit 1998, gjatė njė vizite qė i bėra Mr.Ukshin Hotit nė Krushė tė Madhe, pata zhvilluar njė bisedė tė gjatė me te, tė cilėn mė pastaj e botova nė revistėn “Gurra” Nr. 2 viti I, Maj 1992, faqe 7 - 9.



Nė pyetjen time: “LDK-ja ka paralajmėruar se deri nė fund tė majit do tė organizohen zgjedhjet e lira nė Kosovė. A do tė jenė tė suksesshme kėto zgjedhje? Mr.Ukshin Hoti, pėrgjigjet (citoi): ”Varet nga pėrmbajtja e tyre, rezultati dhe nga ajo se ēka dėshirohet tė arrihet me to. Nė qoftė se synohet rregullimi i ēėshtjeve tė brendshme ende tė parregulluara nė favor tė Republikės, nė mėnyrė tė sinqertė, atėherė mund tė kenė sukses. Por, nėse synohet avancimi i interesave partikulare tė grupeve brenda partive apo partive nė llogari tė partive tjera, atėherė s“do tė arrihet asgjė.” Zhvillimet e mėvonshme nė arealin politik tė Kosovės, nė krye me Ibrahim Rugovėn, dėshmuan se Baci Ukė kishte tė drejt.



Nė prag tė pėrfundimit tė mandatit tė kėtij Kuvendi tė pambledhur asnjėherė, kishte edhe ide tjera, veēanėrisht nga Partia Parlamentare e Kosovės. PPK vazhdimisht ka insistuar nė konstituimin e Parlamentit, nė mėnyrė qė tė ndėrpritet improvizimi i politikės shqiptare; tė ndėrpritet politika fisnore e vendosjes nė grupacione, klane, apo edhe parti nė emėr tė Kosovės e tė popullit; kjo parti ka insistuar qė tė krijohet institucioni qė do ta baraspeshonte forcėn e partive politike nė Kosovė, dhe ky institucion do tė ishte garanti mė i mirė i unitetit tė politikės shqiptare, me faktin se kėtu do tė krijohej ajo qė quhet “politikė zyrtare e Kosovės“, pavarėsisht nga dallimet partiake a klanore.



PPK, madje jo vetėm qė ka insistuar, por ka pranuar dy herė ta marrė pėrgjegjėsinė edhe pėr konstituimin e Parlamentit:

- nė vitin 1996, pėr kėtė qėllim deputetėt e PPK-sė i kanė shkruar njė letėr Ibrahim Rugovės, dhe

- mė 1997, kanė pėrgatitur njė peticion me 57 nėnshkrime tė deputetėve (kryesisht tė nėnshkruar nga ish-tė burgosurit politikė edhe nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės) pėr thirrjen e mbledhjes konstituive tė Parlamentit.



Por, ēka ndodhi?

Njėshi i “institucioneve”, i ashtuquajturi “president” i Republikės sė Kosovės - Ibrahim Rugova, pėr t“i mbrojtur interesat “partikulare tė grupit tė tij brenda partisė” - siē ka vlerėsuar Mr.Ukshin Hoti, i sfidoi tė gjitha kėto nisma e pėrpjekje tė deputetėve.



Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin Shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998.



Pėrse ky njeri diletant nė politik, shpallė zgjedhje tė reja, pa u mbledhur asnjėherė Parlamenti, i dalė nga zgjedhjet e 24 majit 1998? Nėse 130 deputetė tė pėrbėrjes ekzistuese s“kanė mundur tė konstituojnė Parlamentin, pse do tė mund ta bėjnė kėtė punė 130 deputetė tė rinj…?!



Kjo duket tė jetė shumė e qartė!

Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!!



Rugova me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve!



Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”,… siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.



Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikojė operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė, nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.



· Foto: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj

· Dokument: Lista e e Shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar nga barbarėt serbė nė periudhėn Janar – nėntor 1998!



Nė kėto rrethana lufte, Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, kėrkojė nga institucionet e Kosovės qė drejtoheshin nga Ibrahim Rugova, qė tė mos i shikojnė kėto ngjarje me indiferentizėm mohues, por tė unifikojnė faktorin politikė Shqiptar, pėr tė pėrballuar kėtė situatė tė jashtėzakonshme. Me kėtė rast PPK dhe disa parti tė tjera, pėr shkak tė gjendjes sė jashtėzakonshme, kėrkuan qė zgjedhjet e caktuara pėr 22 mars 1998 tė anulohen dhe tė shtyhen pėr mė vonė. “Presidenti” Ibrahim Rugova, nė vend se ta shqyrtojė kėtė kėrkesė tė arsyeshme dhe t“i ēaset punės pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak shqiptarė, ai bėri tė kundėrtėn. Pa i pėrfillur partitė tjera e vazhdoi fushatėn parazgjedhore, sikur nė Kosovė tė mos ketė ndodhur asgjė e jashtėzakonshme.



Pra, Ibrahim Rugova, edhe nė kėtė situate tė rėndė, nėpėr tė cilėn po kalonte Kosova dhe populli shqiptar, me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve, pėr t“u rimandatuar si “president”, dhe kėshtu, nė vend se ta nxirrte popullin nga amullia, e futi atė edhe me tepėr nė mjegull.



Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.



Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.



Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr

zgjedhjet e 22 marsit 1998?!



Nė vazhdėn e fushatės parazgjedhore, tė enjten mė 19 mars 1998, Ibrahim Rugova i bėri apel popullit tė dalin masovikisht nė zgjedhjet parlamentare e presidenciale mė 22 mars. Nė apelin e Ibrahim Rugovės thuhet:



Zonja dhe zotėrinj,

Qytetarė tė nderuar tė Republikės sė Kosovės. Zgjedhjet Parlamentare dhe presidenciale tė 22 marsit nė Republikėn e Kosovės janė me rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore. Me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė, duke u afirmuar vota e lirė e qytetarėve. Me kėto zgjedhje forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės, krijohen mundėsi mė tė mėdha tė ndėrtimit tė shoqėrisė dhe tė shtetit civil.

Me kėto zgjedhje forcohen mė shumė lidhjet e Kosovės me miqtė e saj tė shumtė nė botė, sidomos me SHBA-tė dhe Bashkimin Evropian.

Kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare, sidomos tė SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare.

Nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės, ftoj tė gjithė qytetarėt qė tė dalin nė votime. Nga institucionet republikane e lokale kėrkoj tė bėhen pėrgatitjet e duhura pėr realizimin me sukses tė zgjedhjeve tė 22 marsit.

I ftojė qytetarėt tė votojnė pėr kandidatėt parlamentarė e presidencial tė subjekteve politike qė marrin pjesė nė zgjedhje, sidomos tė LDK-sė, dhe tė partive tjera qė kanė punuar nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės dhe pavarėsisė sė tij.

Zonja dhe zotėrinj, qytetarė tė nderuar,

Me fat zgjedhjet e dyta parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe presim qė ato kosovarėt t“i mbajnė, siē tha kėto ditė miku amerikan Tallbot, nė dritėn e diellit, tė kėtij simboli tė Zotit, tė njerėzimit e tė popullit tė lirė shqiptar.



Zoti e bekoftė Kosovėn dhe qytetarėt e saj tė qėndrueshėm.



Dr. Ibrahim Rugova, Kryetari i Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 19 mars 1998





Mė 19 mars edhe Lidhja Demokratike e Kosovės pėrmes njė kumtese, fton anėtarėsinė e vet dhe mbarė zgjedhėsit nė Republikėn e Kosovės, qė tė dalin nė votimet e 22 marsit pėr zgjedhjen e kryetarit tė Republikės sė Kosovės dhe tė deputetėve pėr Kuvendin republikan. Nė kumtesė LDK-ja, thekson se kėto zgjedhje “kanė vlerėn e njė referendumi pėr pavarėsinė e Republikės sė Kosovės”, ndėrsa “Tė gjithė ata qė pengojnė mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve, nga motive tė rivaliteteve ose tė komplekseve grupore a partiake, sikundėr bėn Partia Parlamentare e Kosovės dhe repartet e saj parapolitike, marrin njė barrė tė rėndė tė pėrgjegjėsisė para popullit tė Kosovės.”-thuhet nė kumtesėn e kėsaj partie.



A kishin “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e

shtetėrore” zgjedhjet e 22 marsit?!



Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)

A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?

Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit. Dhe, pėrfundimisht mėnyra se si i ėshtė ēasur diplomacia ndėrkombėtare zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ka treguar se, kėto zgjedhje, nuk e kishin pėrkrahjen e “SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare…”, pėr faktin se kėto qendra tė vendosjes ndėrkombėtare( siē do tė ndodhė gjatė mujve tė verės deri nė dhjetor 1998) pėrmes tė ashtuquajturės “diplomaci fluturuese” dhe takimeve tė drejtpėrdrejta Prishtinė - Beograd, pikėrisht pėrmes Ibrahim Rugovės do t“i zhvlerėsojnė, insitucionet e dala nga kėto zgjedhje, me improvizimin e ekipeve tė ndryshme negociatore si, “G15”, “G4” etj.



Kush ishte kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve

tė 22 marsit 1998?!



Kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve presidenciale e parlamentare tė 22 Marsit 1998, ishte caktuar gjykatėsi famėkeq Tadej Rodiqi, i njohur ky pėr gjykimin e qindra intelektualėve shqiptarė, gjatė viteve tė 70-ta deri nė virin 1990. Sipas KQZ, zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare tė 22 marsit 1998 do tė zhvillohen nė 29 zona - njėsi zgjedhore, pėr tu zgjedhur presidenti dhe 130 deputetė, 100 prej tė cilėve dalin nė zgjedhje tė drejtpėrdrejta, kurse 30 vendet tjera shpėrndahen sipas proporcionit. Nė kėto zgjedhje, sipas KQZ-sė, morėn pjesė dhjetė parti politike, tre asociacione, Shoqata e Juristėve tė Pavarur, Lėvizja e tė Gjelbėrve e Kosovės dhe Lidhja e Qytetarėve e Kosovės, dhe tre kandidatė tė pavarur pėr deputet, dy nga Deēani dhe njė nga Dragashi.



Tadej Rodiqi si kryetar i KQZ, pėr t“i dhėnė legjitimitet shtetėror zgjedhjeve nė Kosovė, mori vendim qė nė diasporė tė mos mbahen kėto zgjedhje! “Komisioni Republikan e mori kėtė vendim pėr shkak tė pamundėsisė sė organizimit dhe tė mbajtjes sė rregullt tė zgjedhjeve nė diasporė dhe me pėlqimin e degėve tė partive politike nė diasporė”, thuhet nė vendimin e nėnshkruar nga Kryetari i KQZ-sė Tadej Rodiqi. Me kėtė rast Kryetari i Kolegjiumit tė Degėve tė LDK-sė Hafiz Gagica mbėshteti vendimin qė tė mos mbahen zgjedhje nė diasporė, ndėrkohė qė ai u bėri thirrje shqiptarėve nė diasporė tė kthehen nė vendlindje pėr tė dhėnė votėn e vet, pėr tė zgjedhur pėrfaqėsuesit e vet nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės dhe Kryetarin e Republikės. (!!!) Ēdo koment ėshėt i tepėrt.



Kush mori pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998?





L I S T A

E PĖRBASHKĖT E KANDIDATĖVE PĖR DEPUTETĖ SIPAS

ZONAVE NĖ NJĖSITĖ ZGJEDHORE



Nr.ren. - emri e mbiemri - Pėrkatėsia partiake – Zona zgjedhore

------------------------------------------------------------------------------



PRISHTINĖ

Njėsia zgjedh. PRISHTINĖ - Zona nr.1

1. Mehmet Reēica PSHDK

2. Behxhet Shala PRK

3. Sabahudin Komoni PNDSH

4. Selim Ismaili PLK

5. Afrim Berisha PNDSHK

6. Adil Pireva LDK



Njėsia zgjedh. - PRISHTINĖ - Zona r.2

1. Veli Bytyqi PSHDK

2. Agim Konjusha PRK

3. Prof.dr.Zekiria Cana PNDSH

4. Dr.Skėnder R.Baca PSDK

5. Ahmet Jahiri PLK

6. Ali Bajgora PNDSHK

7. Mr.Blerim Reka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ismet Beqiri LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.3

1. Frok Kristaj PSHDK

2. Rexhep Abdullahu PNDSH

3. Mustafė Rusinovci PSDK

4. Dr.Hysen Hyseni PRK

5. Behxhet Brajshori LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.4

1. Mustafė Halili PSHDK

2. Baki Statovci PNDSH

3. Iljaz Kurteshi PSDK

4. Skėnder Sopi PLK

5. Besim Dumnica PNDSHK

6. Dr.Bardhyl Ēaushi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Shefki Uka LDK

8. Mr.Ilir Hoxha LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.5

1. Ak.Mark Krasniqi PSHDK

2. Sabrije Prekaj - Gashi PNDSH

3. Ak.Rexhep Ferri PSDK

4. Feti Limani PLK

5. Osman Krasniqi PNDSHK

6. Sali Kelmendi LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.6

1. Prof.dr.Kajmak Gazideda PSHDK

2. Mumin Murturi PNDSH

3. Dr.Sadik Rashiti PSDK

4. Halim Mjeku PLK

5. Bardhyl Nushi PNDSHK

6. Haxhi Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Dr.Sali Gashi LDK

8. Dr.Faik Ēitaku LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.7

1. Greta Kaēinari PSHDK

2. Prof.dr.Zenel Kabashi PNDSH

3. Palok Berishaj PSDK

4. Gjergj Dedaj PLK - LDK (koalicion)

5. Prof.dr.Arsim Bajrami Shoqata e Juristėve tė Kosovės



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.8

1. Ing.Abdullah Mehmeti PSHDK

2. Prof.dr.Skėnder Berisha PNDSH

3. Dr.Fehmi Ahmeti PSDK

4. Sejdi Demolli PDK

5. Prof.dr.Riza Smaka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.dr.Alush Gashi LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.9

1. Marte Palokaj PSHDK

2. Shemsi Perani PNDSH

3. Prof.Ramush Mavriqi PSDK

4. Muharrem Ahmeti PLK

5. Sabedin Prekazi PNDSHK

6. Arsim Janova Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Prof.dr.Esat Dauti LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.10

1. Mr.Kadri Sopi PPSHK

2. Albert Mirėdita PSHDK

3. Feti Grapci PRK

4. Pashk Staka PNDSH

5. Bashkim Bokshi PSDK

6. Hysnije Geci-Demi PLK

7. Zymber Krasniqi PNDSHK

8. Kero Bardhaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

9. Ak.Nexhat Daci LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.11

1. Ahmet Pllana PPSHK

2. Sanije Selimi PSHDK

3. Nevruz Musa PNDSH

4. Prof.dr.Agim Hyseni PSDK

5. Mikel Demaj PLK

6. Shpėtim Vokshi PNDSHK

7. Shefki Syla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ak.Fehmi Agani LDK

9. Prof.Bajram Bujupi LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.12

1. Mark Nikaj PSHDK

2. Ali Berisha PRK

3. Nexhip Morina PNDSH

4. Dr.Rexhep Gashi PSDK

5. Halim Osmani PLK

6. Ak.Idriz Ajeti LDK



PRIZREN

Njėsia zgjedh.- PRIZREN - Zona nr.1

1. Bernard T.Oroshi PSHDK

2. Ibish Gashi PNDSH

3. Ndrec Qollaku PLK

4. Urim Ukimeri LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.2

1. Agron Lajēi PNDSH

2. Pashk Radi PLK

3. Raif Kryeziu PNDSHK

4. Shemsedin Horosani LDK

5. Turhan Pishmish Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.3

1. Tahir Krasniqi PNDSH

2. Viktor Gjera PLK

3. Osman Goranci PNDSHK

4. Dr.Nurishahe Hulaj LDK

5. Zija Kasemlar Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.4

1. Marjan Domgjoni PSHDK

2. Daver Haskuka PNDSH

3. Zef Noshi PLK

4. Semahate Mashkulli LDK

5. Zijadin Sakman Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.5

1. Mujė Krasniqi PRK

2. Mark Spaqi PNDSH

3. Metė Shatri LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.6

1. Agim Llugagjiu PRK

2. Rushit Kushaj PNDSH

3. Fadil Kryeziu LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.7

1. David Kqira PSHDK

2. Bekir Kabashi PNDSH

3. Edita Tahiri LDK

3. Dr.Fahredin Hoti LGJK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.8

1. Kujtim Ēarkaxhiu PNDSH

2. Fatmir Ēollaku PSDK

3. Sylė Hoxha LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.9

1. Mr.Mahmut Gėrmizaj PSDK

2. Njazi Ademaj LDK



GJAKOVĖ

Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.1

1. Skėnder Barani PSHDK

2. Dr.Gani Efendia PNDSH

3. Behije Dashi PSDK

4. Lulzim Vokshi PLK

5. Dr.Elhami Goranci PNDSHK

6. Mevlude Saraqi LDK

7. Mr.Zeki Vula LGJK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.2

1. Simon Dedaj PSHDK

2. Fatlik Lila PNDSH

3. Xhelal Zherka PSDK

4. Arben Gexha PLK

5. Ahmet Mulliqi PNDSHK

6. Aqif Shehu LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.3

1. Prof.dr.Ymer Jaka PSHDK

2. Flamur Gojani PNDSH

3. Zejnel Bardhi PSDK

4. Veton G.Vula PLK

5. Gjon Marku PNDSHK

6. Dr.Fehmi Vula LDK

7. Teki Shehu LGJK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.4

1. Ndrecė Doda PSHDK

2. Kastriot Buza PNDSH

3. Jusuf Jusufi PSDK

4. Pal Prendi PLK

5. Gjergj Sokoli LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.5

1. Ing.Zef Morina PSHDK

2. Skėnder Tullumi PNDSH

3. Gazmend Hoxha PSDK

4. Kristė Ndrecaj PLK

5. Besim Muhadri LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.6

1. Luz Muēa PSHDK

2. Ardian Gjini PNDSH

3. Valon Vula PSDK

4. Gjon Luli PLK

5. Tomė Hajdari LDK



PEJĖ

Njėsia zgjedh.-PEJĖ - Zona nr.1

1. Fuat Kryeziu PSHDK

2. Mehdi Bajri PSDK

3. Feriz Ferizi PLK

4. Qerim Ujkani PNDSHK

5. Shaban Shala Shoqata e Jurtistėve tė Kosovės

6. Rashit Gorani LDK

7. Muhamet Dreshaj Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.2

1. Anton Gashi PSHDK

2. Zuhdi Myderizi PSDK

3. Mahir Muhaxheri PLK

4. Zamfir Kryeziu PNDSHK

5. Hamijete Miftari Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Hazbije Krasniqi LDK

7. Riza Sapunxhiu Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.3

1. Ali Kryeziu PSHDK

2. Dr.Jahja Dranēolli PSDK

3. Zyhdi Belegu PLK

4. Osman Kollqaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Dr.Mahir Morina LDK

6. Mahir Muhaxheri Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.4

1. Lumturije Krasniqi PSHDK

2. Zekė H.Ēeku PSDK

3. Mentor Morina PLK

4. Ali Lajēi LDK



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.5

1. Halit Mehmeti PSHDK

2. Muhamet Berisha PSDK

3. Qazim Gashi PLK

4. Bekė Lajēi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Agim Bėrdynaj LDK

6. Bekė Zeka Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.6

1. Idriz Qelaj PSHDK

2. Murat Tigani PSDK

3. Kristė Bardheci PLK

4. Ukė Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Nezir Gashi LDK

6. Haxhi Arifi Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.7

1. Angjelina Krasniqi PSHDK

2. Qun A.Lajēi PSDK

3. Metė Krasniqi PLK

4. Sadri Qosaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Avdi Kelmendi LDK

6. Bexhet Rushiti Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.8

1. Rrok Berisha PSHDK

2. Dr.Riza Brada PSDK

3. Musė Krasniqi PLK

4. Selim Berisha Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Numan Baliq PAD - LDK (koalicion)



FERIZAJ

Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.1

1. Simon Augustini PSHDK

2. Adem Metushi PNDSH

3. Ismail Hasani PSDK

4. Njazi Ismaili PLK

5. Hasan Abazi LDK



Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.2

1. Mr.Qibrije Demiri PSHDK

2. Remzi Goga PNDSH

3. Kaqusha Jashari PSDK

4. Nehat Baftiu PLK

5. Sabri Berisha LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.3

1. Zeqir Syla PSHDK

2. Raif Halimi PNDSH

3. Qamil Bytyqi PSDK

4. Remzi Jashari PLK

5. Adem Salihaj LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.4

1. Sadri Aliu PSHDK

2. Muhamet Kilaj PNDSH

3. Dr.Sylejman Topalli PSDK

4. Bardh Frangu PLK

5. Sylejman Bytyqi LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.5

1. Rizah Reshani PSHDK

2. Shaban Ajvazi PNDSH

3. Halil Ilazi PSDK

4. Fatmir Sylejmani PLK

5. Rrustem Sefedini LDK



GJILAN

Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.1

1. Nexhat Zeqiri PSHDK

2. Hetem Bajrami PNDSH

3. Shaban Myrtaj PSDK

4. Dr.Ilaz Poroshtica PLK

5. Osman Arifi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Xhavit Hajdari LDK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.2

1. Mehmet Kurteshi PSHDK - LDK (koalicion)

2. Islam Demiri PNDSH

3. Ibrahim Morina PSDK

4. Dr.Rabit Sadiku PLK

5. Ismet Ukshini Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.Halim Vranoci LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.3

1. Kurtesh Devaja PSHDK

2. Agron Alidemi PNDSH

3. Mr.Aliriza Selmani PSDK

4. Salih Salihu PLK

5. Agim Mustafa Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Fehmi Rexhepi LDK

7. Mr.Sabri Tahiri LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.4

1. Xhemajl Xhemajli PSHDK

2. Hajrush Krasniqi PNDSH

3. Gjangyle Jashari - Iliazi PSDK

4. Luljeta Sylejmani PLK

5. Esmer Ajeti Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ibrahim Kadriu LDK

7. Dr.Januz Cana LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.5

1. Besim Ahmeti PSHDK

2. Sabit Kurteshi PNDSH

3. Ramadan Myrtaj PSDK

4. Dr.Naser Aliu PLK

5. Vjollca Jonuzi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Mr.Abdyl Hoxha LDK



VUSHTRRI

Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.1

1. Gani Kadriu PSDK

2. Fehmi Zabėrgja PLK

3. Hajzer Krasniqi LDK

4. Salih Gjushinca LGJK



Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.2

1. Qerim Pllana PPSHK

2. Shaban Gėrguri PSDK

3. Sali Surdulli PLK

4. Bajram Kollari PNDSHK

5. Dr.Zenun Gjocaj LDK



Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 3

1. Fadil Haxhaj PSDK

2. Hilmi Caka PLK

3. Bajram Mulaku LDK



Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 4

1. Shefqet Maloku PSDK

2. Afrim Zabėrgja PLK

3. Bedri Zaiti PNDSHK

4. Ibush Jonuzi LDK



ISTOG

Njėsia zgjedh.- ISTOG - Zona nr.1

1. Dr.Anton Gegaj PSHDK

2. Dr.Kadri Metaj PSKD

3. Ismet Haxhijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

4. Mr.Haki Shatri LDK



Njėsia zgjedh. - ISTOG - Zona nr.2

1. Prof.dr.Mustafė Bacaj PSHDK

2. Sylė Sutaj PSDK

3. Sokol Blakaj PLK

4. Halit Ymeri PNDSHK

5. Adem Avdijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ferat Hajzeraj LDK



SUHAREKĖ

Njėsia zgjedh.-SUHAREKĖ-Zona nr.1

1. Jashar Bajraktari PNDSH

2. Liman Morina PLK

3. Dr.Musli Bajraktai LDK

4. Ruzhdi Kuqi LGJK



Njėsia zgjedh.- SUHAREKĖ - Zona nr.2

1. Haxhi Z.Bajraktari PNDSH

2. Ukė Bytyqi LDK



Njėsia zgjedh. - SUHAREKĖ - Zona nr.3

1. Skėnder Jemini PNDSH

2. Ajet Maksutaj PLK

3. Mr.Abdyl Ramaj LDK



FUSHĖ KOSOVĖ

Njėsia zgjedh.- F.KOSOVĖ - Zona nr.1

1. Asllan Qyqalla PSHDK

2. Demush Amagjekaj PRK

3. Dr.Adem Haziri PLK

4. Xhevat Berisha PNDSHK

5. Melihate Tėrmkolli LDK



Njėsia zgjedh.-F.KOSOVĖ - Zona nr.2

1. Ing.Halil Xhemnica PSHDK

2. Avdi Avdiu PRK

3. Shahin Idrizi PLK

4. Rexhep Osmani LDK



DEĒAN

Njėsia zgjedh.- DEĒAN - Zona nr.1

1. Lulzim Gjonaj PSHDK

2. Rrustem Tetaj PRK

3. Jusuf Ferizi PSDK

4. Fanė Qorraj PLK

5. Zekė Sinanaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Blerim Ramosaj LDK



Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.2

1. Musė Berisha PSHDK

2. Ramė Zemaj PRK

3. Nezir Istrefaj PSD

4. Shpresa Mulliqi PLK

5. Avdullah Mehmeti PNDSHK

6. Feriz Gėrvalla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Demė Fetaj LDK

8. Mr.Murteza Osdautaj Kandidat i pavarur



Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.3

1. Sadik Miroci PSHDK

2. Zeqė Hasi PRK

3. Sadri Hadėrgjonaj PSDK

4. Zejnije Lokaj PLK

5. Zeqė Shehu LDK

6. Shefqet Hadėrgjonaj Kandidat i pavarur



SHTIMJE

Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.1

1. Sherife Qarri PSDK

2. Islam Bajrami PLK

3. Fadil Hysaj LDK



Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.2

1. Habib Qerimi PSHDK

2. Ali Sadriu LDK

3. Rexhep Dauti LGJK



RAHOVEC

Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.1

1. Xhemajl Hajrullaga PSDK

2. Shani Mullabazi PLK

3. Dr.Sabahedin Cena LDK



Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.2

1. Hasan Dulaj PSHDK

2. Nexhat Duraku PSDK

3. Hysni Thaqi LDK



Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.3

1. Muharrem Sopaj PSDK

2. Hashim Rexhepi PLK

3. Ibrahim Kryeziu LDK



MALISHEVĖ

Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.1

1. Ymer Krasniqi PSHDK

2. Mustafė Gashi PNDSH

3. Jusuf Vranezi PLK

4. Behram Hoti PNDSHK

5. Dr.Isuf Telaku LDK



Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.2

1. Mustafė Krasniqi PNDSH

2. Hafir Shala PLK

3. Agim Krasniqi LDK



DRAGASH

Njėsia zgjedh.- DRAGASH - Zona nr.1

1. Muzafer Qaflleshi PSHDK

2. Ruzhdi Berisha LDK

3. Lulzim Firaj Kandidat i pavarur



PODUJEVĖ

Njėsia zgjedh.- PODUJEVĖ - Zona nr.1

1. Enver Ajeti PSHDK

2. Ali Podvorica PNDSH

3. Hamit Osmani PSDK

4. Haqif Mulliqi PLK

5. Isak Mavriqi PNDSHK

6. Mr.Sahit Sylejmani Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Agim Veliu LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.2

1. Nexhmi Rudari PSHDK

2. Abdulla Hoti PNDSH

3. Mr.Fadil Maloku PSDK

4. Zylė Ademi PLK

5. Shemsije Sheholli PNDSHK

6. Shaban Ganiu Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Fatmir Sejdiu LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.3

1. Nazmi Halimi PSHDK

2. Afrim Shala PSDK

3. Sabit Zeneli PLK

4. Ismet Maloku PNDSHK

5. Sylejman Blaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Rexhep Gjergji LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.4

1. Shaban Bajoku PSHDK

2. Rifat Kosumi PSDK

3. Nazmi Osmani PLK

4. Njazi Vokrri PNDSHK

5. Hasan Pėrvetica Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Sabri Hamiti LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.5

1. Isuf Kamerolli PSHDK

2. Shaban Krasniqi PSDK

3. Gafurr Podvorica PLK

4. Isak Maloku PNDSHK

5. Naip Zeka LDK



MITROVICĖ

Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.1

1. Skėnder M.Hoti PRSH

2. Shasivar Bega PSHDK

3. Dr.Bajram Preteni PSDK

4. Shaqir Gashi PLK

5. Selman Mehaj PNDSHK

6. Sadri Ferati LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.2

1. Shahin Bajgora PRSH

2. Jusuf Xhosha PSDK

3. Bajram Voca PLK

4. Murat Ēitaku PNDSHK

5. Afrim Koliqi LDK



Njėsia zgjedh - MITROVICĖ - Zona nr.3

1. Zeqir R.Maxhuni PRSH

2. Dr.Nexhmedin Zeqiri PRK

3. Faik Morina PSDK

4. Bedri Barku PLK

5. Fisnik Gjinaj PNDSHK

6. Dr.Mustafė Pllana LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.4

1. Ismet R.Pestova PRSH

2. Faik Hasani PSDK

3. Rrahim Peci PLK

4. Hadije Hoxha - Kukleci PNDSHK

5. Prof.Latif Berisha LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.5

1. Artim Jashari PRSH

2. Agron Balaj PRK

3. Avdi Uka PSDK

4. Hudaverde Gashi PLK

5. Shemsedin Koshi PNDSHK

6. Muhamet Hajrizi LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.6

1. Nexhmedin Mustafa PRSH

2. Vjollca Z.Krasniqi PSDK

3. Shefik Mehmeti PLK

4. Ismail Hajdari PNDSHK

5. Ilmi Ahmeti LDK



KAMENICĖ

Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.1

1. Ferat Morina PSHDK

2. Mr.Hafiz Leka PSDK

3. Fatmir Redenica PLK

4. Emin Krasniqi LDK



Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.2

1. Refik Latifi PSHDK

2. Sulejman Ajvazi PSDK

3. Skėnder Kastrati PLK

4. Dr.Rashit Maliqi LDK



LIPJAN

Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.1

1. Bekim Gashi PSHDK

2. Asllan Zymberi PRK

3. Jusuf Kelmendi PNDSH

4. Shemsi Thaqi PSDK

5. Rexhep Jusufi PLK

6. Rrahman Ratkoceri Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Ismail Gashi LDK



Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.2

1. Sami Luma PRK

2. Abedin Hajrollaj PNDSH

3. Ibrahim Zogjani PSDK

4. Nexhet Haziri PLK

5. Ejup Bytyqi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Naser Osmani LDK



KAĒANIK

Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.1

1. Ekrem Guri PSDK

2. Fatmir Shehu PLK

3. Rexhep Bunjaku PNDSHK

4. Salih Bajra LDK



Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.2

1. Sabit Jaha PSHDK

2. Deli Krivenjeva PRK

3. Dėrgut Quni PLK

4. Hebib Shehu LDK



Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.3

1. Blerim Dema PLK

2. Mazllom Ēajani LDK



LEPOSAVIQ

Njėsia zgjedh. - LEPOSAVIQ - Zona nr.1

1. Jakup Ceraja PLK

2. Haki Ymeri LDK



VITI

Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.1

1. Prof.dr.Engjėll Sedaj PSHDK

2. Kadrush Murtezi PRK

3. Esat Kamberi PSDK

4. Dr.Ismail Bekteshi PLK

5. Jakup Jahiri LDK



Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.2

1. Refik Halili PSHDK

2. Abdullah Ymeri PRK

3. Zija Aliu PSDK

4. Refik Ahmeti PLK

5. Samet Dalipi LDK



NOVO BĖRDĖ

Njėsia zgjedh. - NOVO BĖRDĖ - Zona nr.1

1. Zef Gashi PSHDK

2. Faik Novobėrdaliu LDK



ZUBIN POTOK

Njėsia zgjedh.- ZUBIN POTOK - ĒABĖR-Zona nr.1

1. Osman Rama LDK



SHTĖRPCĖ

Njėsia zgjedh.- SHTĖRPCĖ-FIRAJĖ - Zona nr.1

1. Hamdi Haliti LDK



OBILIQ

Njėsia zgjedh. - OBILIQ - Zona nr.1

1. Nazmi A.Gashi PSHDK

2. Nexhmedin Hashani PSDK

3. Naim Jerliu LDK





Ēka shkruajti QIK-u pėr bojkotuesit e zgjedhjeve tė

22 marsit 1998?!



Nė informatorin ditor nr.2005-E, tė ditės sė diel, 22 mars 1998, edicioni i pestė (ora 14:30) tė Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK), akoma pa pėrfunduar votimet, publikohet informacioni me titull:” Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot”.

Ja se ēka thuhet nė informatėn e QIK-ut pėr ato subjekte qė i bojkotuan kėto zgjedhje.



Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot



“Prishtinė, 22 mars 1998 (QIK)

Korrespondentėt shqiptarė tė disa radiostacioneve tė huaja, gazeta "Koha ditore" dhe programi i RTSH-sė, si edhe disa mediume serbe kanė pohuar dje dhe sot se zgjedhjet pėr Kryetar tė Republikės sė Kosovės dhe pėr deputetė tė Kuvendit po i bojkotojnė shtatė parti politike. E vėrtetė ėshtė se katėr parti tė vogla: Partia Parlamentare e Kosovės (PPK) (kryetar Adem Demaēi), Partia e Unitetit Kombėtar (UNIKOMB - me nėnkryetar Afrim Morinėn), Partia Socialdemokrate e Kosovės (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare (kryetar Gjergj Rrapi) dhe Kėshilli Koordinues i degėve tė partive politike nė Prishtinė kanė bėrė thirrje pėr bojkotimin e zgjedhjeve.

Ėshtė e vėrtetė se thirrje pėr tė mos dalė nė zgjedhje kanė bėrė edhe drejtuesit e tri shoqatave tė politizuara tejmase: udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve (UPS) tė Universitetit tė Prishtinės (UP - me kryetar Bujar Dugollin), Shoqata e tė Burgosurve Politikė (SHBP - me kryetar Berat Luzhėn) dhe Forumi i Intelektualėve Shqiptarė (kryetar Rexhep Qosja) si edhe kryetari i BSPK-sė.

Mirėpo edhe publikisht ėshtė thėnė se studentėt nuk e kanė pėrkrahur thirrjen e udhėheqėsve tė UPS tė UP-sė, ndėrsa nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės tė rinjtė, pra edhe studentėt, kanė votuar masovikisht.

Ėshtė kumtuar po ashtu publikisht se anėtarėsia e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės nuk e ka pėrkrahur thirrjen e nėnshkruar nga kryetari i BSPK-sė Hajrullah Gorani, ose nėnkryetari i tij Berat Luzha. Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės anėtarėt e BSPK-sė kanė dalė sot masovikisht nė votime.

Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės ka qenė e dukshme pjesėmarrja e intelektualėve tė mirėfilltė shqiptarė nga Kosova. Ndėrsa mospjesėmarrja e disa dhjetėra "intelektualėve" anėtarė tė forumit tė Qosjes u pa se nuk ka farė rėndėsie as pėr votimet, as pėr politikėn e Kosovės. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot pėsuan disfatė tė plotė.

Nė vendvotimet e Prishtinės qytetarėt kanė marrė pjesė qė nga orėt e hershme tė mėngjesit nė votime, prandaj dolėn tė sakta pohimet se kumtesėn nė emėr tė Kėshillit Koordinues tė degėve tė partive politike nė Prishtinė pėr tė mos dalė nė zgjedhje e kishin nėnshkruar vetėm Isa Kastrati dhe Fehmi Baftiu (qė tė dy kryetar tė dy degėve tė LDK-sė) dhe kryetarėt e degėve tė partive tė vogla si PPK-ja, UNIKOMB-i, PSDK-ja e PLSH-ja.

Madje edhe anėtarėt e deridjeshėm tė PPK-sė nė Fushė Kosovė, pėrshembull, kanė marrė pjesė nė votime. Ndėrsa kur ėshtė fjala pėr ish-tė burgosurit politikė, do theksuar se nė Kosovė ka dhjetėra mijėra ish-tė burgosur, shumica absolute e tė cilėve dolėn nė zgjedhje. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot, ashtu edhe siē ėshtė pritur, pėsuan disfatė tė plotė.” – thuhet nė informatėn e QIK-ut. (!!!)





Fitorja gati qind pėr qind e Ibrahim Rugovės nė

zgjedhjet e 22 marsit!



Mė 23 mars 1998, tė gjitha gazetat ditore publikuan informatėn e QIK-ut ku thuhet, se “Dr. Ibrahim Rugova ėshtė zgjedhur Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e 22 marsit. Mbėshtetja e elektoratit gati qind pėr qind pėr kandidaturėn e Ibrahim Rugovės nė tė vėrtetė ėshtė shpallje e besimit dhe e mbėshtetjes sė popullit tė Kosovės pėr udhėheqėsin e vet dhe pėr politikėn e tij paqėsore e demokratike. Votimet e djeshme nė Kosovė dhe zgjedhja e dr. Ibrahim Rugovės kryetar i Republikės sė Kosovės forcojnė figurėn e tij tė bashkuesit tė vullnetit politik tė popullit tė Kosovės dhe konfirmojnė vendosmėrinė e tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Nė planin ndėrkombėtar, zgjedhja e dr. Rugovės pėr kryetar tė Republikės legjitimon dhe forcon pozicionin e udhėheqėsit tė popullit tė Kosovės nė negociatat qė pritet tė zhvillohen lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.“ thuhet nė shėnimin e zėdhėnses mediale tė LDK-sė, QIK.



· Foto: “Presidenti” i zgjedhur Ibrahim Rugova



“Presidenti” i zgjedhur Ibrahim Rugova, nė konferencėn e parė me gazetarė mė 24 mars 1998 deklaron( citoi) “Pas rezultateve definitive tė zgjedhjeve parlamentare dhe presidenciale, tė cilat do t’i shpallė Komisioni zgjedhor Republikan, do tė bėhet konstituimi i Parlamentit dhe do tė zgjedhet njė qeveri efektive nė Kosovė” -pėrfundon citati.



A ka ndodhur konstituimi i parlamentit dhe zgjedhja e qeverisė sė Kosovės, nga rezultatet e dala nė zgjedhjet 22 marsit 1998 ?!



Faktet historike thonė JO!

Nė tė vėrtet deputetėt e mandatuar nė zgjedhjet e 22 marsit, janė tubuar njė herė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, pas afėr katėr muajve nga mbajtja e zgjedhjeve, pikėrisht mė 16 korrik 1998, jo pėr tė unifikuar dhe funksionalizuar politikėn shqiptare, por pėr tė degraduar e shkatėrruar skajshmėrisht ēdo pėrpjekje pėr unifikim tė faktorit politikė e ushtarak shqiptar. Ibrahim Rugova, pas kėtyre zgedhjeve nuk formoi as qevei tė Kosovės, ndėrsa e kishte sa pėr sy e faqe qeverinė e Bukoshit nė Exil, e cila nė emėr tė Drenicės dhe tė Pavarėsisė sė Kosovės, (gjatė verės 1998) mblodhi miliona Dm, Fr, $ etj. (!!!)



Pėr tė argumentuar kėtė degradim total tė faktorit shqiptar nga “presidenti” Ibrahim Rugova, kėrkohet njė analizė e zhvillimeve politike para dhe pas mbajtjes sė zgjedhjeve tė 22 marsit 1998.



Dhe pėr kėtė ēėshtje duhet filluar me:

- Kuvendin e tretė tė LDK-sė, tė mbajtur mė 25 shkurt 1998, ku Ibrahim Rugova bėri spastrime gjithėpėrfshirėse (largoi ish tė burgosurit politik) dhe mori kontrollin total mbi tė gjitha organet e partisė!

- Reflektimi negativ i spastrimeve nė LDK, nė radhėt e degės sė kėsaj partie nė Zvicėr…;

- Improvizimi i grupeve-ekipeve negociatore nga Ibrahim Rugova, pėr tė dialoguar me Beogradin, pa u konsultuar me faktorė tjerė shqiptarė;

- Pėrpjekjet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės pėr injorimin, defaktorizimin dhe satanizimin e UĒK-sė, nė kohėn kur kjo ushtri bėnte luftė ēlirimitare, duke u vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare gjatė operacionet shfarosėse tė militarėve dhe paramilitarėve serbėnė verėn e vitit 1998;

- Takimi i Ibrahim Rugovės mė Millosheviqin nė Beograd, mė 15 maj 1998, pa u konsultuar paraprakisht me ekipin “G15”, tė cilin krejt formalisht e cilėsonte si ekip konsultativ tė vetin… etj.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:30
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 15 )



Pėrmbajtja:



- Strukturat drejtuese tė LDK-sė nė periudhėn maj 1991 - shkurt 1998;

- Kuvendi i tretė i LDK-sė, Kuvendi i turpit!

- Fillimi i kuvendit: Sharmi i protokollit;

- Shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė ishte: "LD e IR"- Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės!

- Agani e propozoi Rugovėn pėr kryetar partie, ndėra Rugova pėrmes listės i eliminoi ish-tė burgosurit politikė nga LDK-ja!

- Kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit ishin vendimtarė!

- Hydajet Hyseni: ”Asnjėri nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!”

- Fitoi Ibrahim Rugova, tash e tutje ai mund tė thotė me gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij!

- A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?

- Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė nuk fitoi asgjė tė hajrit!

* * *

· Foto: Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė doli nga Kuvendi i tretė i kėsaj partie



Spastrimet nė LDK: Kuvendi i tretė e shndėrroi partinė nė Lidhje Demokratike tė Ibrahim Rugovės!



Shkruan: Sheradin BERISHA/ 07. 06. 2008



Strukturat drejtuese tė LDK-sė nė periudhėn

maj 1991 – shkurt 1998



Strukturat drejtuese tė LDK-sė qė dolėn nga Kuvendi

i parė i partisė, mė 5 maj 1991



Kuvendi i parė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės u mbajt mė 5 maj 1991, nė ambientet e Medresesė "Alaudin" nė Prishtinė. Kuvendi zgjodhi dr.Ibrahim Rugovėn, sėrish me aklamacion kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Kuvendi zgjodhi Kėshillin Qendror tė LDK-sė, tė pėrbėrė prej 55 anėtarėsh.



Pėrbėrja e Kėshillit Qendror ishte:

Ibrahim Rugova, Bujar Bukoshi, Anton Kolaj, Idriz Ajeti, Fehmi Agani, Ali Aliu, Mujė Rugova, Edi Shukriu, Sabri Hamiti, Rexhep Ismajli, Ibrahim Berisha, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Binak Kastrati, Mehmet Kraja, Jusuf Buxhovi, Fadil Hysaj, Ejup Statovci, Kadri Halimi, Zenel Kelmendi, Gani Bobi, Mensur Fejza, Shaqir Shaqiri, Adil Pireva, Mujė Krasniqi, Abdyl Krasniqi, Ibush Jonuzi, Engjėll Berisha, Agim Ēavdėrbasha, Selatim Novosella, Xhemail Mustafa, Isa Haxhiu, Myrvete Dreshaj, Fatmir Sejdiu, Shyhrete Malaj, Agron Dida, Milazim Krasniqi, Ismet Salihu, Nexhat Krasniqi, Basri Ēapriqi, Skėnder Kastrati, Arif Bozaxhi, Naip Zeka, Fadil Raka, Irfan Pashoja, Ramė Buja, Fadil Kryeziu, Simė Dobreci, Idriz Berani, Abdyl Rama, Paulina Lumezi, Faik Brestovci, Milajete Shala, Edita Tahiri dhe Mehmet Hajrizi.


Ndėrkaq Kėshilli Qendror nė mbledhjen e vetė tė mbajtur mė 11 Maj 1991 zgjodhi Kryesinė e LDK-sė nė kėtė pėrbėrje: Ibrahim Rugova, kryetar, Anton Kolaj, Fehmi Agani, Bujar Bukoshi, Edita Tahiri, Zenel Kelmendi, Ali Aliu, Shaqir Shaqiri, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Ismet Salihu, Fadil Hysaj, Skėnder Kastrati. Nėnkryetarė tė LDK-sė u zgjodhėn Fehmi Agani e Anton Kolaj, ndėrsa sekretar Bujar Bukoshi.


Mė vonė Kėshilli Qendror vendosi qė Kryesia tė ketė 15 anėtarė dhe tė plotėsohen vendet e zbrazėta. Anėtarė tė rinj tė Kryesisė u zgjodhėn: Rexhep Ismajli, Fatmir Sejdiu, Naip Zeka e Ibrahim Berisha. Ndėrkaq, ndonėse Dr.Bujar Bukoshi, sekretar i LDK-sė ishte emėruar kryeministėr i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, kryesia, pėr sekretar tė ri tė LDK-sė zgjodhi Skėnder Blakajn.



Strukturat drejtuese tė LDK-sė qė dolėn nga Kuvendi

i dytė i partisė, mė 14 korrik 1994


Kuvendi i Dytė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės u mbajt mė 14 korrik 1994, nė ambientet e restoranit "Show" nė Prishtinė. Kuvendi unanimisht, pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, zgjodhi sėrish dr.Ibrahim Rugovėn. Delegatėt e Kuvendit II zgjedhor tė LDK-sė zgjodhėn 55 anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė.


Nė Kėshillin e Pėrgjithshėm u zgjodhėn:

Hydajet Hyseni, Fatmir Sejdiu, Basri Musmurati, Mujė Rugova, Skėnder Kastrati, Ali Lajēi, Idriz Ajeti, Mehmet Hajrizi, Fehmi Agani, Nexhat Daci, Selatin Novosella, Bardhyl Ēaushi, Xhavit Ahmeti, Latif Berisha, Alush Gashi, Adil Pireva, Edi Shukriu, Simė Dobreci, Edita Tahiri, Sabri Hamiti, Skėnder Blakaj, Murteza Nura, Zenel Kelmendi, Emin Kabashi, Ramė Buja, Fehmi Rexhepi, Berat Luzha, Melihate Tėrmkolli, Sabile Keēmezi - Basha, Myrvete Dreshaj, Zenun Pajaziti, Abdyl Ramaj, Blerim Reka, Anton Kolaj, Rauf Dhomi, Avni Spahiu, Naip Zeka, Enver Mehmeti, Shqipe Dumoshi, Rexhep Gjergji, Agim Ēavdėrbasha, Binak Kastrati, Mujė Krasniqi, Rexhep Osmani, Engjėll Berisha, Gani Krasniqi, Emin Krasniqi, Zenun Gjocaj, Gani Koci, Bajram Mulaku, Nurishahe Hulaj, Shukrie Rexha, Enver Topalli, Nexhat Krasniqi.


Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė nė mbledhjen e mbajtur mė 19 shtator 1994 zgjodhi Kryesinė e re tė LDK-sė:

Ibrahim Rugova - kryetar, Fehmi Agani, Hydajet Hyseni, Fatmir Sejdiu, Avni Spahiu, Basri Musmurati, Skėnder Kastrati, Abdyl Ramaj, Latif Berisha, Ramė Buja, Zenel Kelmendi, Mehmet Hajrizi, Edita Tahiri, Adil Pireva, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Naip Zeka. Nė kėtė mbledhje kėshilli pėr nėnkryetarė zgjodhi Fehmi Aganin e Hydajet Hysenin, kurse sekretar tė pėrgjithshėm Fatmir Sejdiun.





Kuvendi i tretė LDK-sė, Kuvendi i turpit!



Mė 25 shkurt 1998, (vetėm tri ditė para se tė ndodhė Masakra nė Likoshan e Qirez tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake serbe) nė restoranin e njohur “Dora” nė Prishtinė, u mbajt Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”. U quajt i tillė, pėr faktin sepse kryetari i partisė Ibrahim Rugova, duke aplikuar “dorėn e fortė” i qėroi hesapet me tė padėgjueshmit e tij, brenda strukturave tė LDK-sė, nga aktivet, nėndegėt, degėt… deri nė krye tė partisė. Duket qė Ibrahim Rugova me kėtė rast ka pėrdorė logjikėn e krijuar prej kohėsh, qė kontrolli mbi Lidhjen Demokratike tė Kosovės ka domethėnien e kontrollit edhe mbi popullin shqiptarė nė Kosovė (!!!) Nė kėtė kuvend me veprimet e “super-personalitetit tė fuqishėm” Ibrahim Rugova, nga LDK-ja u eliminuan ish - tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin ( i cili deri nė ditėn e kuvendit ishte nė pozitėn e nėnkryetarit tė LDK-sė ), tė cilėt, eksponentėt e oborrit tė Rugovės i cilėsonin si “Nacional-komunist”, “Nacionalistė majtistė”, “marksist-leninist” etj. Nė kėtė kuvend nga kreu i partisė u manjanua edhe njė pjesė e tė ashtuquajturit “klani autonomist” qė identifikohej me Fehmi Aganin.



· Foto: “Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!

· Foto: Dr.Fehmi Agani



Lidhja Demokratike e Kosovės, ndonėse ishte fraksionizuar para Kuvendit tė saj tė tretė (nė periudhėn korrik 1994 – shkurt 1998) ajo hyri nė Kuvend jo pėr t“i bashkuar forcat e veta tė brendshme, por pėr tė diferencuar dhe stigmatizuar disa prej tyre, veēanėrisht ish tė burgosurit politikė. Pra, thėnė troē, prej kohėsh zhvillohej njė luftė e ashpėr diskredituese (kundėr tė burgosurve politikė) nė tė gjitha nivelet e LDK-sė, e cila fillimisht bėhej koluareve dhe nė qarqe tė mbyllura, dhe kjo “luftė e pashpallur publikisht” do tė shpėrthej sheshazi nė Kuvendin e tretė tė saj. Shpeshherė servilėt partiak tė Ibrahim Rugovės&Sabri Hamitit, hapur nė gazeta e nėpėr tubime tė ndryshme, por edhe fshehurazi, nė stilin e “gjuajtjes sė gurit e fshehjes sė dorės”, ish tė burgosurit politikė i akuzonin, se gjoja janė futur nė LDK pėr “ta marrė kalanė nga brenda”!

A ishte ky sllogan ogurzi i vėrtet?

Jo!

Tė burgosurit hynė nė LDK jo pėr „ta marrė kalanė nga brenda“, sepse ajo kala konsiderohej edhe e tyre, por, ata hynė nė LDK pėr ta shėruar partinė nga atavistėt politikė tė regjimit titist, pra pėr ta ndihmuar atė. Madje, nėnkryetari i LDK-sė, Hydajet Hyseni qė ishte identifikuar si udhėheqės i tė burgosurve politikė brenda LDK-sė, vite me radhė ėshtė pėrpjekur t“i minimizojė antagonizmat e krijuar nė Kryesinė e partisė, dhe nė njė mėnyrė e ka ruajtur gjendjen e pėrēarjes e tė konfliktit si tė heshtur. Dhe, kėshtu tė burgosurit do tė qėndrojnė nė LDK deri nė Kuvendin e tretė tė saj, ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė kėsaj periudhe, duket se kėtė shtresė tė pėrvuajturish politikė e ka pėrdorur heshturazi, pėr tė amortizuar lėvizjen e mirėfillt kombėtare ( sa tė jetė e mundur), e cila ishte formėsuar, po rritet e zhvillohet me emrin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

* * *

Pėr Kuvendin e tretė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės ka shkruar edhe shtypi i kohės. Ta zėmė e pėrditshmja “Koha ditore” zhvillimet e punimeve tė kuvendit i pasqyron nė shkrimin me titull: ”Kėshtu e pėrēarė Kosova shkon drejt luftės", ndėrsa e pėrjavshmja “Zėri” rrjedhėn e kėtij kuvendi e pasqyron nė artikullin me titull: “Kuvendi i LDK-sė, Kuvendi i turpit!”, tė shkruar nga publicisti ynė i njohur Mufail Limani, i cili ishte pjesmarrės nė kėtė kuvend.



Mufail Limani, nė artikullin: ”Kuvendi i LDK-sė, Kuvendi i turpit!” shkruan: “Nėse rrjedha e Kuvendit shikohet prej fundit kah fillimi, del se LDK-ja tash mė nuk ėshtė lėvizje, por njėra nga partitė kosovare, ku kontrollin total e ka kryetari i saj dr. Rugova; nėse, megjithatė, shkohet me rend, del se tash kemi njė personalitet super tė fuqishėm, nėnshkrues tė fatit tonė, i cili ka hequr dorė nga shtresat mė tė rėndėsishme politike tė cilat e kanė inicuar dhe mbajtur gjallė lėvizjen gjatė nėntė vjetėve tė fundit.



Tė mėrkurėn nė mėngjes ( mė 25 shkurt 1998-vėrejtja ime), para restorantit "Dora" ishin mbledhur grumbuj delegatėsh qė shihej se i kanė dhėnė zor qė tė veshen sa mė bukur; tė gjithė tė rruar e tė krehur, me qėndrimin e njerėzve tė anonimatit qė e kanė pritur "dakikun" e tyre, pėr tė qenė, bile njė herė nė jetėn e tyre, njerėz qė vendosin pėr diēka. Tjetėr qė madje edhe truprojet me kangerat e tyre tė zezė dukeshin zotėrinj mė tė rėndė. Ndėrsa diēka krejt tjetėr ishte kontrolli i truprojes me aparatin qė duhet tė zbulojė armėt e fshehura. "A keni diēka?", pyeti ai. "Po", i thamė. Shikimi thoshte "ēka?". Iu pėrgjigjėm: "njė kasetofon tė vogėl". Natyrisht se nuk ėshtė punė e tij tė kuptojė ndonjėsend. Po megjithatė hyrėm brenda me ndjenjėn se e kemi mashtruar dikė...



Fillimi i kuvendit: Sharmi i protokollit



Fillimi ishte fantastik: pėrshėndetja e dr. Rugovės, caktimi i kryesisė sė punės dhe i atyre qė bėjnė pėrcjelljen teknike tė punimeve. Fill pastaj, nė rend ishin pėrshėndetjet e mysafirėve. Sado e ēuditshme tė duket nė shikim tė parė, po pikėrisht kėto pėrshėndetje duket se shėnuan fillimin e vėrtetė tė punimeve tė kėtij kuvendi. Dolėn dy PSDK-tė (Kaqusha Jashari e Luljeta Pula- Beqiri) dhe dy PNDSH-tė (Rexhep Abdullahu dhe Qerim Ujkani), duke shfrytėzuar rastin qė tė tregojnė se nuk heqin dorė nga emrat e tashėm tė partive tė tyre; doli edhe Bajram Kosumi nga PPK i cili mbajti njė fjalim ku shprehja mė e shpeshtė dhe ogurzezė ishte "fatkeqėsia"; pastaj foli edhe Idriz Ajeti, kryeakademiku ynė i cili kishte pengesa nė leximin e tekstit tė pėrgatitur dhe s'merrej vesh ē'donte tė thoshte; doli edhe Mark Krasniqi i PSHDK-sė i cili pėrmendi vitin kur kanė ardhur sllavėt nė Ballkan dhe tha qė kishat ortodokse kosovare, me ndonjė pėrjashtim, nuk janė serbe; ishte aty edhe Hajrullah Gorani qė shkurtimisht e qau hallin e punėtorisė sė harruar kosovare; folėn edhe dy a tre pėrfaqėsues tė partive preshevare, ndėrsa fjalim tė qartė klasik politik mbajti Hilmo Kandiq i boshnjakėve tė Kosovės; s'bėn tė nėnēmohet as fjala pėrshėndetėse e njė sekretari tė Ambasadės Shqiptare nė Beograd, e cila ishte bėrė asisoji qė tė mos mbahet mend me asgjė - a thua pse? Qe pse: pėr shkak tė telegramit drejtuar kėtij Kuvendi, Sali Berisha u shpėrblye me aplauz shumė domethėnės. Shkurt, gjatė kėsaj kohe, qė kalonte mė ngadalė se muaji i ramazanit, ndėrsa renditeshin pėrshėndetėsit tepėr tė shumtė, dukej se u tha krejt ēka pat pėr t'u thėnė rreth asaj se ēka duan shqiptarėt dhe pėr ēka duhet tė angazhohet LDK-ja dhe cilat janė meritat e tė metat e LDK- sė dhe dr. Rugovės. Kryesuesit dhe delegatėve tė kėtij kuvendi s'u mbeti tjetėr pos qė tė hynin drejtpėrdrejtė nė luftėn e paralajmėruar pėr pushtet nė parti.



Shenja pėr startin e kėsaj lufte ishte dhėnė qėmoti dhe ajo javėt e fundit tė vitit tė kaluar duket se nė tė vėrtetė kishte pėrfunduar, gjatė zgjedhjeve nėpėr aktive, nėndegė e degė tė LDK-sė dhe se ky kuvend duhej tė ishte jo mė shumė se takim festiv... Se kjo luftė kishte qenė njė luftė pa rregulla, u pėrpoq ta shpjegonte Bari Musmurati, i cili pėrkujtoi rastin e Degės sė LDK-sė sė Prizrenit, ku delegatėt pėr kėtė kuvend nuk i ka zgjedhur kuvendi, porse janė emėruar nga ana e Kryesisė sė degės e qė ishte njė shkelje e statutit, ndonėse kjo shkelje ishte bėrė me pajtimin e kuvendarėve prizrenas. "Mos tė merremi me cikėrrima" ishte komenti i kryetarit Rugova. Ndėrkaq, punė e madhe, qė nuk mund tė quhej cikėrrimė, ishte ēėshtja e ndėrrimeve tė statutit qė vlente deri para kėtij kuvendi. Ndoshta nuk ėshtė e tepėrt tė thuhet se shumica e diskutantėve e pėrdornin njė shprehje tjetėr pėr statutin - status. Nė njė mėnyrė, ky nuk ishte vetėm lapsus, apo mosnjohuri elementare e termeve, sepse statuti u pa se ėshtė ēėshtja themelore e statusit tė tė gjithė atyre qė merrnin pjesė nė kėtė kuvend. Nė fakt, me ndėrrimet e reja statutare, ndėrrohej thelbėsisht statusi i Kuvendit, statusi i Kėshillit tė pėrgjithshėm, statusi i Kryesisė sė LDK-sė dhe i vetė kryetarit tė partisė.



Shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė ishte: "LD e IR"- Lidhja

Demokratike e Ibrahim Rugovės!



Kryetari, sipas variantit tė ri tė statutit tė LDK-sė, ka tė drejtė qė tė propozojė 55 anėtarė (sa edhe duhet t'i ketė organi mė i lartė partiak, Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė) dhe, po ashtu, qė nė atė KP, nė rol tė Kryetarit, tė propozojė 15 anėtarė tė Kryesisė partiake (sa ka anėtarė Kryesia). Marrim vesh se varianti i parė nuk lejonte fare kandidim "ad hok" nga ana e delegatėve tė Kuvendit, porse si kompromis ndaj kundėrshtarėve tė kėtij ndėrrimi tė statutit u bė qė Kuvendi tė ketė tė drejtė tė kandidojė, nė fillim tė "pazarit" 18, e nė fund 20 kandidatė tjerė.



· Foto: Kryetari Ibrahim Rugova



Rreth ēėshtjes sė ndėrrimeve nė statutin e LDK-sė diskutuan shumė pjesėmarrės, ndėrsa nga ato diskutime doli se propozues ishte "shumica e Kryesisė", ndonėse nė tekstin e propozimit ishte "harruar" tė shėnohej se kush ėshtė autor i propozimit. Ishte e mundimshme tė dėgjoje "burrat e dheut" tek flasin pa patur guxim tė thonė atė qė donin ta thonin. Argumentet juridike, tė cilave u referoheshin kritikėt e kėtyre ndėrrimeve statutare, u panė se nuk janė fare nė lojė. Folėn Selatin Novosella, Ramadan Kelmendi, Hydajet Hyseni, Kolė Staka, Fehmi Baftiu, Shkėlzen Hyseni, Bejtush Isufi e Rexhep Gjergji. Kah fundi i kėsaj etape tė diskutimeve, ku shihej se folėsit ishin tė frustruar pse nuk donin ta thonin atė qė duhej thėnė, ndėrsa nuk mund tė trusnin e tė rrinin urtė, ra edhe shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė: "LD e IR", qė nė pėrkthim tė lirė do tė thotė, Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės. Folėn edhe Besim Kokollari, Enver Mehmeti, Musa Limani (tė cilin desh e rrahėn pse pėrmendi Zejnullah Rahmanin si personazh negativ) e Edita Tahiri, ndėrsa ēėshtja prezentohej nė njėrėn anė si luftė pėr tė drejtat e delegatėve, e nė anėn tjetėr si luftė pėr Ibrahim Rugovėn.



Nė njėrėn nga kėto beteja, kryetari Rugova iu drejtua Kryesisė me fjalėt: "Ēka s'keni bėrė kėto kėtėr vjet nėpėr gazeta", ndėrsa do tė mbahet mend shprehja e tij "E unė, s'po guxoj t'ju kėqyri shtrembėr!", kuptohet, nė fund tė ēdo fjale tė Rugovės ose tė folėsve qė ishin nė kursin e qartė rugovist pasonin aplauzet. Nuk duhet anashkaluar faktin e turpshėm, se aplauduesit mė tė zhurmshėm nuk ishin fare delegatė por "personelė shėrbimi", tė cilėt vetėm kah fundi, pasi qė me siguri u ėshtė thėnė se po e teprojnė, u ndalėn. Por herėt ėshtė tė flitet pėr fundin...



...Nė ora 15 u bė pauza. Gjatė kėsaj pauze, kur duhej tė drekohej, Rugova thirri takim tė Kryesisė, qė zgjati njė orė. Dreka ishte OK, ndėrsa personeli i restorantit meriton dhjetėshe pėr ekspeditivitet dhe mirėsjellje qė nuk ishte thjesht profesionale. Pas takimit tė drekės, tė pranishmit panė dr. Aganin tek rrinte i vetmuar nė tryezėn e udhėheqėsisė sė punimeve, gati gjysmė ore. Nuk mund t'i lexohej asgjė e mirė nė fytyrė, por ndėrsa "ndeshja" ende s'ishte kryer, ende kishte shpresė se nuk do tė jetė aq keq sa pritej...



Agani e propozoi Rugovėn pėr kryetar partie, ndėra

Rugova pėrmes listės i eliminoi ish tė burgosurit

politikė nga LDK-ja!



Me arritjen e dr. Rugovės, Agani e mori fjalėn dhe tha atė qė duket se mė sė miri flet pėr fatin e tij nė politikėn e tė nėntėdhjetave: e propozoi dr.Rugovėn pėr kryetar partie dhe, po ashtu, pėr kandidat tė LDK-sė pėr kryetar tė Republikės dhe, tė shėnojmė se nė kėtė kuvend, nė tė gjitha momentet e tij dramatike, edhe kur i pėrmendej emri, ai nuk e tha asnjė fjalė... Dhe, atėherė filloi stampedo: presidenti lexoi 55 emrat e favoritėve tė tij pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm. Duhej tė ishe idiot tė mos shihje se ai kishte bėrė njė listė tė tillė qė eliminonte ish-tė burgosurit politikė nga LDK-ja, me gjithė mbetjen e anėtarėve tė tillė tė deritashėm tė Kryesisė nė listėn e tij. U pa se nė kėtė pėrfundim erdhėn edhe ish-tė burgosurit politikė. Nė njė qetėsi tė pazakonshme u thirrėn delegatėt qė tė propozonin kandidatė dhe, edhe kėtu, u pa se ata qė do tė propozonin ish-tė burgosurit, mezi e merrnin fjalėn. Nuk e dimė nė ishin shtatė a tetė sish nga njėzet tė kandiduar nga delegatėt. Porosia ishte e qartė: ISH -TĖ BURGOSUR POLITIK , KJO NUK ĖSHTĖ PARTIA JUAJ.



· Foto: Dr.Fehmi Agani



Atėherė fjalėn e mori Hydajet Hyseni. Ai tha: "Ky kuvend vendosi si vendosi rreth procedurės zgjedhore. Pra, vendosi pėr tė drejtėn e propozimit tė kryetarit, nė konsultim me Kryesinė, pėr 55 kandidatėt ..." dhe tregoi atė qė ne tashmė e dinim se, nė fakt, kjo listė nuk ėshtė bėrė nė konsultim me Kryesinė. E dinim sepse gjatė gjithė kohės u bėmė tė mėrzitshėm duke kėrkuar nga anėtarėt e Kryesisė (tė krahėve tė ndryshėm) kėtė listė dhe tė gjithė ata ose na thonin se nuk dinė asgjė pėr tė, ose kėrkesėn tonė e merrnin pėr provokim. Nė fund, Hydajet Hyseni tha se tėrhiqet nga kandidatura. E tha kėtė me njė shqetėsim tė thellė, qė fliste se ky njeri gjendet para eksplodimit. Dr. Rugova reagoi duke i thėnė, me njė intonacion qė mė shumė i ngjante kėrcėnimit, se ai, bashkė me anėtarėt tjerė tė Kryesisė, patjetėr do tė dalin nė vota. Pas Hydajet Hysenit, dolėn Skėnder Kastrati, Ramė Buja dhe Mehmet Hajrizi, tė cilėt u deklaruan po ashtu se heqin dorė nga kandidimi. Por, diskutimi pasues i Basri Musmuratit ishte ai qė e "theu bigėn". Ai tha se nuk pranon tė jetė kandidat bashkė me njerėzit qė "kanė shfrytėzuar mirėsinė e Rugovės e qė kanė bėrė marifetllėqe nė dekanate e tjetėrkund", ku shihej qartė se po fliste pėr Zejnullah Rrahmanin, kėshilltarin kontraverz tė dr. Rugovės. Pas tij foli Zenun Pajaziti i cili, si edhe shumė diskutantė tjerė qė donin tė thonin diēka qė nuk pajtohej me konceptin e paraparė pėr rrjedhėn e kėtij kuvendi e nisi diskutimin me shprehjen "kėrkoj falje..." dhe mė nė fund na tregoi se tėrhiqet nga kandidatura. Folėn edhe Jakup Krasniqi e Ismail Gashi. Dhe atėherė fjalėn e mori edhe Xhevat Olluri, i cili tha diēka qė duhet mbajtur mend: "Ende po sillemi si shqiptarė". Kėshtu tha, ndėr tjera, Olluri dhe nė fund humbi midis tryezave tė mbushura tė restorantit ku tashmė mezi merrej frymė nga tymi dhe nga tensionimi i jashtėzakonshėm. Nė pėrgjithėsi, citimi i asaj qė kanė folur delegatėt ėshtė punė edhe e mėrzitshme, edhe e padobishme.



Kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit

ishin vendimtarė !



Diskutimet mund tė ndahen nė dy pjesė (ose tri, nėse llogariten aplauzet!). Nė ata qė kritikonin mėnyrėn e pėrpilimit tė listės, kandidatėt e pėrmendur nė listė dhe nė ata qė thonin se ja, mė nė fund, po shihet se kush ėshtė kundėr Rugovės dhe se kush po do ta marrė kalanė nga brenda, diskutime kėto qė u sublimuan me shprehjen e gjakovarit Aqif Shehu i cila na shpuri nė lartėsi tė ēuditshme religjioze kur tha se "trupi dhe shpirti ynė ėshtė president", duke dashur tė thoshte diēka fare tokėsore: se do tė votonte pėr propozimet e kryetarit tė partisė. Ndėrsa argumenti kryesor dhe i vetėm i pėrdorur nė debat nga ana e rugovistėve ishte vetė dr. Rugova, kritikėt flisnin ose aludonin nė Rexhep Osmanin, Zejnullah Rrahmanin dhe Sabri Hamitin, tė cilėt, nė skemat e intrigave tė deritashme tė LDK-sė ka kohė qė janė identifikuar si njerėzit mė tė besueshėm tė kryetarit Rugova.



Pėrderisa Zejnullah Rrahmanit i pėrmendej dekanimi i tij nė Fakultetin Filologjik, prej ku shkoi me bagazhin e parave tė tretura pėr tė cilat i akuzojnė kolegėt e tij, Rexhep Osmani fiksohej si njeriu tė cilit ish tė burgosurit i kanė dalė krah kur ka vendosur kontrollin nė arsimin fillor e tė mesėm nėpėrmjet nėnshkrimeve tė ministrit Bicaj, nėnshkrime kėto tė cilat Osmani mė nuk i njeh, e Sabri Hamiti u pėrmend si shkas pse nuk u konstituua Parlamenti i Kosovės, sepse, sipas asaj qė morėm vesh nė kėtė kuvend, ai ka qenė dashur tė jetė kryetar i Parlamentit, por pasi qė Rugova ėshtė informuar se ai nuk do tė kalonte nė zgjedhje nė pėrbėrjen aktuale tė Parlamentit, ėshtė stopuar vetė konstituimi i Parlamentit. Ndėrsa, nga ata qė kėrkonin kompromisin, vlen tė veēohet Binak Kastrati, i cili e luti me fjalė mjaft emotive kryetarin qė tė zgjerojė listėn e kandidatėve, duke shtuar edhe njė numėr tė kandidatėve tė propozuar nga delegatėt e Kuvendit.



Por Kompromisi (me K tė madhe) nuk ishte delegat nė kėtė kuvend... Njė nga delegatėt qė munguan nė kėtė kuvend ishte edhe Votimi (me V tė madhe)...sepse ky kuvend do tė mbahet mend si kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit ishin vendimtarė. Figura qendrore e kėtij kuvendi megjithatė ishte ai qė me kritere tė rėndomta politike do tė mund tė quhej si humbės mė i madh nė kėtė kuvend, Hydajet Hyseni. Ai, dukshėm i shqetėsuar, i dalur nga takti, pak para pėrfundimit tė punimeve tė kėtij kuvendi mbajti njė fjalim tė cilin patjetėr do mbajtur mend, sepse flet pėr rrjedhat e deltės sė ardhshme politike kosovare...



Hydajet Hyseni: ”Asnjėri nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!”



Ai nė fillim u ndėrlidh me njė diskutues i cili me tepėr shumė patetikė foli pėr atė se edhe pse e ēmon Hydajetin, do tė ishte mė mirė qė ai tė shkojė prej kėtu ("bre vlla") nėse kjo i ndihmon ēėshtjes ... Hydajet Hyseni tha:" A e ndihmon kjo ēėshtjen? Po, nėse kuptohet drejt. Unė i kuptoj edhe kėrkesat tuaja (fjalėn e kishte pėr dashamirėt e Rugovės qė nuk gjenin ndonjė argument tjetėr pėrveē tij personalisht-vėr.jona). Por ėshtė njė thėnie e njohur tė cilėn unė dua ta riformuloj: E dua presidentin, por mė shumė tė vėrtetėn... Ne dėshiruam qė ēdo gjė tė rrjedhė nė mėnyrė sa mė tė qetė, sa mė normale... Ne diskutuam nė fillim pėr shkeljet procedurale nė Prizren, prej ku na vijnė delegatė tė emėruar e jo tė zgjedhur siē janė zgjedhur tė gjithė tjerėt. Ėshtė fakt se nė kėtė kuvend kemi dy palė pėrfaqėsues nga e njėjta degė (fjalėn e kishte pėr rastin e njohur tė Fushė-Kosovės, prej ku kishin ardhur dy palė delegatė...vėr. e jona).



· Foto: Hydajet Hyseni



Pse e gjithė kjo?

Toleranca ndaj tė keqes na ka sjellė deri kėtu! Kam folur diku diēka (fjalėn e kishte pėr paraqitjet e tija nė shtyp...edhe njė vėr. e jona), por gjithnjė nė ato paraqitje kam insistuar qė politika e Kosovės tė bartet nė institucione, si partiake ashtu edhe nė ato shtetėrore. Edhe Lėvizja ēlirimtare, si kjo jona, duhet tė mos heqė dorė nga institucionalizmi... Ne na ėshtė thėnė hapur se ka synime pėr eliminimin politik tė ish -tė burgosurėve politikė. Ėshtė thėnė se duhet tė eliminohemi pėr shkak se duam ta marrim kalanė nga brenda. Dhe, ta dini, ne edhe do ta marrim, nėse kjo ėshtė njė kala e spiunėve dhe e tradhtarėve! Pėrderisa nuk ėshtė ashtu, ajo nuk ka nevojė tė merret nga brenda. Dhe, le tė dihet, ne nuk do tė lejojmė tė na pėrsėriten ngjarjet si ato nė vitin 1945, apo ato tė vitit 1989... Ne ua kemi shtrirė dorėn e pajtimit gjykatėsve tanė, prokurorėve tanė, por nuk mund tė pajtohemi qė ata tė njėjtit sėrish tė na diferencojnė ... Udhėheqėsin nuk e dėmtojnė ata qė kritikojnė, por ata qė bėjnė lajka, servilėt... Shikoni listėn e propozuar. Kush ėshtė hequr? Kush ėshtė futur? ...Unė i kam thėnė Rugovės, sa herė qė kam patur rastin tė bisedoj me tė. Nuk e respektoj pse ban shall, apo pse ban syza... E respektoj sepse e do Republikėn e Kosovės, e respektoj si president tė Republikės sė Kosovės... Por nėse kryetari ynė ka menduar ta bėjė republikėn pa anėtarėt e Kryesisė dhe nėse unė nuk kam qenė bashkėpunėtor i mirė, atėherė pse nuk ka bashkėpunuar me funksionarėt tjerė tė lartė, me Fehmi Aganin, me Anton Nokajn e Fatmir Sejdiun?! Qe ku janė, le tė jenė njė minutė tė sinqertė dhe le ta pranojnė se ėshtė kėshtu, se asnjėri prej tyre nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!" Tė shtojmė se gjatė kėtij fjalimi Hyseni pėrmendi hijet e shokėve tė tij tė vrarė. "Ta them edhe kėtė", tha Hyseni poentėn e fjalimit tė tij "se s'ka bir nėne qė tė mė tėrheqė prej luftės! As paratė e krejt botės, as kėrcėnimet e mafias, askush!!!" Kėtė fjalim ai e pėrmbylli me formulėn: "Pėr Kosovėn tė japim ēdo gjė, por jo Kosovėn".



Ky fjalim duket se e ndėrroi disponimin nė Kuvend. Madje, edhe disponimin e dr. Rugovės, i cili iu drejtua Hysenit me fjali ku pėrmendeshin fantazmat e tė kaluarės dhe gjakderdhja si finale e mundshme e grindjeve tė nisura nė Kuvend. Dhe, atėherė ndodhėn kthesat. Kryetari propozoi si shtekdalje qė tė gjithė tė kandiduarit, 75 sish, automatikisht tė zgjidhen, me aklamacion, si anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm. Kundėr kėtij propozimi dolėn edhe pjesėtarėt e fraksionit tė rugovistėve, por edhe ata qė ishin me ish-tė burgosurit politikė. Atėherė, nė njė moment, Rugova shpalli pauzėn pėr delegatė dhe thirri anėtarėt e kryesisė nė takim. Siē dihet, nga ky takim ai doli me propozimin qė asnjėri nga anėtarėt e Kryesisė sė deritashme tė LDK-sė tė mos jetė nė Kėshill tė Pėrgjithshėm, me ēka ata eliminohen definitivisht nga pėrbėrja e Kryesisė sė re (nėse nuk ndodh ndonjė befasi e re statutare...).



Fitoi Ibrahim Rugova, tash e tutje ai mund tė thotė me

gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij!



Kuvendi i Tretė nuk mund tė kuptohet nėse mendohet pėr rrjedhėn e tij prej fillimit e nė fund, por anasjelltas, duhet nisur prej fundit tė tij qė tė kuptohet e sqarohen tė gjitha. Kanė rėnė tė dy krahėt e deritashėm, edhe ai i Aganit, edhe ai i Hysenit, ndėrsa nė skenė pritet ardhja e njerėzve tė besuesshėm tė presidentit. Se a ėshtė kjo mė shumė mirė se keq (ose anasjelltas), mbetet tė shihet, por diēka mund tė thuhet qysh tash. Mirė ėshtė pse tash e tutje nuk mund tė flitet pėr LDK-nė si lėvizje ku janė kyēur tė gjithė ata qė kanė dashur tė merren me politikė, porse tash e tutje LDK-ja ėshtė vėrtet njėra nga partitė nė skenėn politike tė Kosovės. Me rezultatet e kėtij kuvendi mė i kėnaquri duhet tė jetė Ibrahim Rugova. Tash e tutje ai mund tė thotė me gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij. Nė Kėshillin e Pėrgjithshėm ai ka shumicėn absolute (nėse jo edhe komplet pėrbėrjen e saj definitive...), Nė Kryesinė e re tė LDK-sė ai nuk do tė ketė askė qė do tė mund tė ndihej pėrafėrsisht i barabartė me tė, ndonėse mbetet tė pritet qė me kohė tė artikulohen motivet fare tė ndryshme tė pėrkrahjes qė ai e gėzon te favoritėt e tij. Me kėtė aparat ai do ta pėrpilojė listėn e vet ideale pėr kandidatėt e LDK-sė nė zgjedhjet e paralajmėruara parlamentare dhe, nėse nuk ndodh diēka e re, ai do ta ketė edhe shumicėn absolute nė pėrbėrjen e Parlamentit, konstituimi i tė cilit do tė jetė fare jorelevant. Me atė parlament ai mund tė emėrojė sipas shijes sė vet kryeministrin dhe Qeverinė e re. Me njė fjalė, ai mė nuk do tė duhej tė kishte probleme tė brendshme politike.

Fantazi!

Si nė ėndėrr!

Si nė gjithė Ballkanin!

Bota ka nevojė pėr personalitete tė fuqishme nė Ballkan, pėr aso qė mund tė nėnshkruajnė marrėveshje e vendime, pa hamendje se ēka mund t'u ndodhė nėnshkruesve "te shpia", gjegjėsisht dhe pa shumė formalitete procedurale! Demokratizimi dhe ndėrtimi i njė shoqėrie civile ėshtė faza e shatėdhjetė e shtatė, pėr tė cilėn aktualisht mund vetėm tė fantazojmė! Askush sot s'i jep pesė para pėr dokrrat e atyre qė iu besojnė filmave amerikanė, madje as shumica jonė... Mund tė thuhet se tė burgosurit politikė janė humbės nė kėtė kuvend, por ata janė ende kėtu, gjithkund nėpėr Kosovė dhe duhet tė jesh (po ashtu) idiot tė pandehėsh se ata do ta lėnė tash politikėn dhe se mė nuk do tė dėgjohet pėr ta. Se a ėshtė dėbimi i tyre evident nga LDK-ja hap mė i dobishėm (pėr kundėrshtarėt e tyre) sesa mbajtja e tyre (nėn kontroll) brenda LDK-sė ėshtė punė e atyre qė jetojnė me digitron nė krye. Sidoqoftė, fakti se ata nuk ndihen humbės dhe se nuk e kanė ndėr mend tė shkojnė "te shpia", flet shumė.



A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin

e Tretė tė LDK-sė?



Megjithatė, humbėsit mė tė mėdhenj nė kėtė kuvend janė njerėzit e identifikuar si "klani i Aganit", ata qė ėshtė ditur se janė kundėrshtarė tė sertė tė ish tė burgosurve politikė. Vetėm nė skemėn tashmė tė vjetėr tė intrigave nė LDK, ku Rugova ka armiq edhe "marksistėt" e Hydajetit, edhe "titistėt" e Aganit, gjen kuptim dėbimi i tyre nga udhėheqja e partisė. Se pse ka hyrė (me gjasė) me vetėdije tė plotė Agani nė argatinė kundėr Hydajetit, argati kjo nga e cila ai u pa se nuk ka patur kurrnjė hajr, mbetet tė kuptohet nga ana e atyre qė nuk kanė ikur kurrė nga orėt e matematikės.

E, Kosova?

A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?

Kėtė, nė paēim ymėr, do ta marrim vesh shumė shpejt. Por, atėherė, kur ne ta marrim vesh, kjo do tė jetė njė ēėshtje e dorės sė tretė, qė mbase s'do t'i bie ndėr mend askujt... ( “Zėri” Nr. 1653, 27 shkurt 1998)



Kush e pėrbėnte Kryesinė dhe Kėshillin e

Pėrgjithshėm tė LDK-sė


Kryesinė e LDK-sė tė zgjedhur pas Kuvendit tė tretė e pėrbėnin:
Kryetar:

- Ibrahim Rugova

Nėnkryetarė:

- Mr. Eqrem Kryeziu,

- Kolė Berisha e

- Naim Jerliu.
Anėtarėt e tjerė tė Kryesisė:

- Nekibe Kelmendi, sekeretare e pėrgjithshme,

- Alush Gashi,

- Agim Krasniqi,

- Ali Gashi,

- Sanije Aliu,

- Melihate Tėrmkolli,

- Faruk Spahia,

- Fatmir Rexhepi,

- Hajzer Krasniqi,

- Nimon Alumusaj dhe

- Aqif Shehu.

- Shiko foton: Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė doli nga Kuvendi i tretė i kėsaj partie



Nė Kuvendin e tretė tė LDK-sė tė mbajtur mė 25 shkurt 1998, anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė u zgjodhėn:

- Idriz Ajeti,

- akademik Nexhat Daci,

- Dr. Sabri Hamiti,

- dr. Alush Gashi,

- Ymer Muhaxheri,

- mr. Eqrem Kryeziu,

- Aqif Shehu,

- dr. Bardhyl Ēaushi,

- Faruk Spahia,

- Ali Sadria,

- dr. Fehmi Rexhepi,

- Haki Shatri,

- dr. Zejnullah Rrahmani,

- Hazir Krasniqi,

- Ismet Rraci,

- Enver Maloku,

- mr. Milazim Krasniqi,

- dr. Simė Dobreci,

- Fatmir Rexhepi,

- Sanije Aliu,

- mr. Rexhep Osmani,

- Sanije Zeqiraj,

- Fadil Hysaj,

- Nekibe Kelmendi,

- Shaip Surdulli,

- dr. Musli Bajraktari,

- Lutfi Haziri,

- Ibush Jonuzi,

- Ferat Hajzeraj,

- Idriz Rreci,

- Sabit Rrustemi,

- Xhevat Olluri,

- Agim Krasniqi,

- Kolė Berisha,

- Shaban Manaj,

- Ukė Bytyēi dhe

- Mark Marleti,

- Dr. Rexhep Ismajli,

- Fadil Jashari,

- Skender Blakaj,

- Adem Salihaj,

- Ali Mehmeti,

- Shasivar Sadiku,

- Shukrije Rexha,

- Mustafė Blakaj,

- Ismajl Gashi,

- Melihate Tėrmkolli,

- Ali Gashi,

- Ali Lajēi,

- Nimon Alimusaj,

- Bedredin Shehu,

- Xheladin Shala dhe

- Ilir Salihu.



Siē vihet nė dukje, nė Kryesinė dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė, pėrveē ish tė burgosurve politikė, mungojnė edhe emrat e Fehmi Aganit, Edita Tahirit etj, por megjithatė, roli i tyre e veēanėrisht i z.Agani nė procesin negociator me Serbinė, qė do tė drejtohet nga “krye-institucionalisti fiktiv” Ibrahim Rugova, gjatė vitit 1998 - do tė jetė i madh.



Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė

nuk fitoi asgjė tė hajrit!



A fitoi apo humbi Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?!

Kjo shumė shpejt u muar vesh. Ngjarjet politike qė u zhvilluan nė Kosovė, pas Kuvendit tė tretė tė LDK-sė, dėshmuan qartė se Kosova nuk fitoi asgjė tė hajrit, pėrkundrazi skena politike shqiptare (nė prag tė shpėrthimit tė luftės ēlirimtare) u pėrēa edhe mė shumė, pėr fajin e Kryetarit tė LDK-sė Ibrahim Rugova.



Ibrahim Rugova, si rezultat i pėrēarjes nė Kuvendin e tretė, gjatė formulimit tė listave pėr deputet (pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998), bėri diferencime tė mėdha brenda kėsaj partie. Zgjedhjet e 22 marsit i mbajti pa konsensus tė gjerė me faktorin politik shqiptarė, dhe kėto zgjedhje si tė tilla nuk rezultuan me konstituimin e parlamentit tė Kosovės apo tė qeverisė e re tė Kosovės.



Pėrkundrazi, Ibrahim Rugova nė vend tė kėtyre institucioneve, improvizoi dofarė grupe-ekipe negociatorėsh pėr dialog me Serbinė dhe kėshtu ka vepruar gjatė krejt vitit 1998, nė kohėn kur Kosova dhe populli shqiptar ishte pėrfshirė nga flakėt e luftės!



Pėrēarjet e Kuvendit tė tretė tė LDK-sė u reflektuan negativisht edhe nė degėt e kėsaj partie nė diasporė, veēanėrisht nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.

( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:31
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 16 )



Reflektimi i Kuvendit tė tretė tė LDK-sė nė pėrēarjen

e degės sė kėsaj partie nė Zvicėr



Shkruan:Sheradin BERISHA/ 12. 06. 2008



Reflektimi negativ i eliminimit tė tė burgosurve

politik nga LDK-ja



Dihet mirėfilli se, nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė tė mbajtur mė 25. 02. 1998, Ibrahim Rugova, (duke u bazuar nė nenin 24 tė statutit tė partisė, ku kryetarit i jepet e drejta tė propozojė 55 kandidatė pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm) nė listėn e 55 emrave tė propozuar pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm, kishte spikatur emrat e favoritėve tė tij, duke i eliminuar kėshtu tė gjithė ish tė burgosurit politikė nga pėrbėrja e re e kėtij organi mė tė lart tė partisė, qė do ta votojė kuvendi. Me kėtė veprim autoritar Ibrahim Rugova ka bėrė privatizimin e plotė tė Partisė deri nė masėn sa, ajo quhej Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės apo partia private e Rugovės.



· Foto: Ibrahim Rugova pėrquesi i “unitetit” artificial!



Pas largimit tė tė burgosurve politik nga Lidhja Demokratike e Kosovės, njė pjesė e tyre, si: Jakup Krasniqi, Ramė Buja, Gani Koci e shumė tė tjerė iu bashkuan radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ndėrsa Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi, Basri Musmurati etj., formuan njė parti tė re tė quajtur »Lidhja e re Demokratike » e cila ndėrkohė u emėrtua »Lėvizja pėr Bashkim Demokratik - LBD » me kryetar Akademik Rexhep Qosen.



· Foto: Pamje nga gjykimi i Gani Sylės, Mehmet Hajrizit, Jakup Krasniqit etj



Eliminimi i tė burgosurve politik nga strukturat e LDK-sė, u reflektua negativisht nė tė gjitha organet e LDK-sė, tė FR tė LDK-sė, tė FG tė LDK-sė etj. dhe ky „tėrmet“ me epiqendėr nė Prishtinė u sipėrfaqėsua edhe nė degėt e kėsaj partie jashtė Kosovės, veēanėrisht nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr. Asokohe nė Zvicėr Kryetar i degės sė LDK-sė ishte Gani Syla, ish i burgosur politik, i cili pas « Kuvendit tė tretė - tė turpit « , i ndėrpreu tė gjitha kontaktet me kryesinė qendrore tė LDK-sė nė Prishtinė, nisi shuarjen e aktivitetit partiak, pėr tu pėrqėndruar nė organizimin e mėrgimtarėve tanė rreth ndihmimit tė luftės ēlirimtare nė Kosovė.



Kryetari i degės sė LDK-sė z.Gani Syla, ndėrprerjen e aktivitetit partiak e kishte nisur nė periudhėn kur Ibrahim Rugova me partitė simotra: PSHDK, PLK, PSDK etj., po bėnte fushatė parazgjedhore, (pa u penguar nga forcat pushtuese serbe), pėr zgjedhjet « parlamentare e prersidenciale » tė 22 marsit 1998, nė kohėn kur Ibrahim Rugova improvizonte ekipe negociatorėsh pėr bisedime me Sebinė, e cila kulmoi me takimin Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd etj.



Nė kėtė periudhė tė defaktorizimit tė LDK-sė, disa pėrfaqėsues tė nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicėr tė pakėnaqur me kėtė gjendje, zhvilluan aktivitete revanshiste…., kundėr Gani Sylės dhe tė gjithė bashkėmendimtarėve tė tij. Nė kėtė fushatė,( e cila e thelloi jazin e pėrēarjes nė mesin e mėrgimtarėve) u angazhuan njerėzit mė tė dėshmuar tė LDK-sė nė Zvicėr nė krye me Mr. Shaip Latifin, themeluesin dhe kryetarin e parė tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, pra u aktivizua ajo superstrukturė partiake, qė pėr tetė vjet rresht ishte artikulluese e denjė e politikės disfatiste tė Ibrahim Rugovės nė Zvicėr.



· Foto: Mr.Shaip Latifi-ish themeluesi i degės sė LDK-sė nė Zvicėr



Tė pakėnaqurit e LDK-sė me margjinalizimin e partisė, nė takimin e parė tė bėrė publike pėr opinion, formuan njė grup pune, qė do tė punojė pėr riaktivizimin e LDK-sė nė Zvicėr. Pėr tė pasqyruar kėtė aktivitet tė mėkėmbėsve tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, po i referohem Qendrės pėr Informim tė Kosovės - QIK.



QIK-u nė njė shkrim tė datės 21 maj 1998 me titull: » Pėrfaqėsuesit e nėndegėve pėr tejkalimin e situatės nė Kryesinė e Degės sė LDK-sė nė Zvicėr » shkruan:

Prishtinė, 21 maj (QIK)

Nėndegėt e LDK-sė nė Zvicėr, tė cilat janė tė pakėnaqura me aktivitetin e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė, e cila ka vėnė nė margjina punėn dhe aktivitetin tetėvjeēar tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, u mblodhėn pėr tė shqyrtuar situatėn e krijuar nė kėtė kryesi. Pėrfaqėsuesit e shumtė, kryetarė nėndegėsh, koordinatorė dhe pėrfaqėsues tė FR tė LDK-sė, shprehėn indinjatėn e tyre pėr shkak se kryesia e Degės ka bllokuar nėndegėt pėr shkak tė qėndrimit injorues tė kėsaj kryesie ndaj kryesisė qendrore tė LDK-sė nė Prishtinė, me tė cilėn i ka ndėrprerė tė gjitha kontaktet.

Ata pėrkujtuan se kryesia e Degės nuk ėshtė prononcuar lidhur me zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe as rreth proceseve tjera nė Kosovė.

Pjesėmarrėsit e kėtij tubimi i dhanė pėrkrahje tė njėzėshme kryetarit Rugova dhe politikės sė tij pėr realizimin e aspiratave pėr pavarėsinė e Kosovės. Njėherit, ata ftuan kryetarin Rugova qė tė angazhohet pėr konstituimin sa mėtė shpejtė tė Parlamentit tė Republikės, nė mėnyrė qė rrjedhat e jetės nė Kosovė tė drejtohen nė mėnyrė instiucionale.

Nė tubim u theksua se aktiviteti i LDK-sė nė Zvicėr ėshtė zbehur pothuaj plotėsisht sikur nė Kosovė tė mos kishte ndodhur asgjė. Edhe ato pak deklarime publike mė shumė kanė zbehur prestigjin dhe organizimin e LDK-sė nė Zvicėr. Pėr kėtė arsye pėrfaqėsuesit e nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicėr zgjodhėn njė grup pune, i cili do tė veprojė pėr riaktivizimin e LDK-sė nė Zvicėr.

Udhėheqės i grupit u zgjodh mr. Shaip Latifi, themelues dhe kryetar i parė i kryesisė sė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, ndėrsa anėtarė tė tij u zgjodhėn:

- ing. Nazmi Peci,

- Jusuf Demaj,

- mr.Ismet Masurica,

- prof. Shyqri Azemi,

- Shefqet Cakiqi,

- Ahmet Kosumi,

- Tefik Sadiku dhe

- Shefqet Dibrani.

Ky grup do tė vė kontakte me tė gjitha nėndegėt, nė mėnyrė qė tė tejkalohet bllokada e krijuar nga kryesia aktuale e degės sė LDK-sė nė Zvicėr. (Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr.2065-C, Prishtinė 21 Maj 1998 16:00 CET)



Njė javė mė vonė i ashtuquajturi « Grupi 10 » qė nėnkuptonte 10 nėndegėt e LDK-sė nė Zvicėr lėshuan njė Kumtesė pėr opinion, nė tė cilėn pėrmes 5 pikave sipėrfaqėsohen qėndrimet lidhur me situatėn e krijuar nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.



Kėshtu, QIK-u nė inforamtorin ditor tė datės 28 maj 1998 nė artikullin me titull: “ Disa nėndegė tė LDK-sė nuk e njohin kryesinė e Degės sė LDK-sė nė Zvicė”- shkruan:

“Prishtinė, 28 maj (QIK)

Disa nėndegė tė LDK-sė nė Zvicėr, tė pakėnaqura me udhėheqjen e degės sė LDK-sė, kanė krijuar kohė mė parė njė grup tė nėndegėve i qė kėrkojnė riorganizimin e veprimtarisė sė LDK-sė nė kėtė shtet.

Nė njė kumtesė tė grupit tė 10 nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicrėn Lindore, mbajti njė mbledhje dhe konstatoi se gjendja nė Kosovė ka eskaluar tejmase. Koordinatori i kėtij grupi, Shefqet Dibrani i njoftoi anėtarėt e kryesive tė nėndegėve se z. Gani Syla, kryetar i Degės sė LDK-sė nė Zvicėr ėshtė ftuar zyrtarisht, por nuk ka ardhur dhe nuk ka dėrguar asnjė anėtar tė Kryesisė sė Degės.



· Foto: Shefqet Dibrani-Koordinatori i „Grupit 10“



Ai kritikoi kėtė veprim tė z. Syla ngase sipas rrethanave tė krijuara nė Kosovė, aktiviteti i Degės sė LDK-sė nė Zvicėr ėshtė pasivizuar dukshėm. Grupi 10 shprehė pakėnaqėsinė e vet me sjelljet kaq indiferente tė kreut udhėheqės nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.

Nė gjendjen kur duhej tė numroheshin rezultatet e aktivitetit nėntėvjeēar dhe kur Kosova pret mė sė shumti, shumė aktivistė e organizime tė LDK-sė nė Zvicėr detyrohen tė mirren me ēėshtje tė tjera. Pėrveē dhunės fizike e ushtarake qė po pėrdor Serbia, shqiptarėt janė ndeshur edhe me njė luftė tė tmerrshme speciale. Pėr rrethanat e krijuara nė kryesinė e degės sė LDK-sė nė Zvicėr grupi i 10-tė doli publikisht me qėndrime tė unifikuara.

Nė kėto qėndrime thuhet:

1. Grupi i 10-tė nuk e njeh mė Gani Sylėn pėr kryetar tė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr. Deri nė zgjedhje tė kryetarit tė ri, ky grup pėr kryesi do ta njohė vetėm kryesinė qendrore nė Kosovė.

2. E njohim dhe e pėrkrahim "Grupin pėr zhbllokimin e situatės" me nė krye mr. Shaip Latifin dhe i bashkangjitemi mendimit tė tyre se dega e LDK-sė nė Zvicėr duhet ngjallur aktivitetin.

3. Mjetet e grumbulluara nga anėtarėsia do t'i dėrgojmė nė kryesinė qendrore nė Kosovė, dhe njėherit apelojmė edhe tek nėndegėt tjera qė ta dėrgojnė edhe ata anėtarėsinė e tyre nė Kosovė.

4. Grupi i 10-tė pėrcjell me vėmendje "paēartėsitė" e kryesisė sė degės sė LDK-sė me kryesinė e FR po ashtu tė LDK-sė dhe tėrheq vėrejtjen se kundrejt tė rinjėve duhet patur kujdes. Tė rinjėt nuk janė tė ngarkuar nga hipotekat e bolshevizmit tė kaluar.

5. Grupi i 10-tė i nėndegėve tė LDK-sė i bėnė apel kryetarit tė Republikės sė Kosovės, dr. Ibrahim Rugova dhe partive politike tė pėrfaqėsuara nė Kuvendin e Kosovės qė urgjentisht tė konstituojnė Kuvendin e Republikės sė Kosovės, nė mėnyrė qė veprimi politik shtetėrorė tė vihet nė vijė institucionale.„ ( Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr.2072-D, Prishtinė, 28 maj 1998, 16:30 CET)



Nė takimin e radhės tė datės 30 maj 1998, qė mbajti „Grupi 10“ gjegjėsisht "Grupi pėr zhbllokimin e situatės” u kėrkua:

- respektimi i statutit tė LDK-sė dhe aktet e tjera tė saj,

- tė mbahet lidhje me Kryesinė qendrore, me Kėshillin e Pėrgjithshėm dhe me vetė Kryetarin e saj Ibrahim Rugova,

- u kėrkua shkarkimi i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė krye me Gani Sylėn,

- u kėrkua konstituimi sa mė i shpejtė i Parlamentit tė Kosovės, Qeverisė dhe i organeve tė tjera shtetėrore si dhe

- u vendos qė t'i ndihmohet QIK-ut me njė sasi tė hollash pėr pajisjen e tij me kompjuterė…!



Ky takim publikohet nė njė nga informatorėt e QIK-ut, (datė 30 maj 1998). Nė shkrimin me titull: ” Kėrkohet shkarkimi i Kyesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr” ku thuhet:

„Prishtinė, 30 maj QIK

Shtatė nėndegėt e LDK-sė nė kuadėr tė Grupit tė gjashtė koordinues, tė pakėnaqura me punėn e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr, kėrkojnė shkarkimin e saj dhe mbajtjen e kuvendit tė jashtėzakonshėm tė kėsaj dege. Kėshtu u vendos nė mbledhjen e pėrfaqėsuesve tė shtatė nėndegėve tė Grupit tė gjashtė koordinues e cila u mbajt nė lokalin e klubit shqiptar "Muharrem Bekteshi" nė Ollten, ku iu dha pėrkrahje e fuqishme Kėshillit iniciativ pėr shpėtimin e LDK-sė.

Nė tė, pėrveē kryetarėve tė kėtyre nėndegėve dhe anėtarėve tė kryesive, morėn pjesė edhe kryesuesi i iniciativės nė fjalė, mr.Shaip Latifi, si dhe ish koordinatori i kėtij grupi, Ali Nikoliqi. Mbledhjen e kryesoi koordinatori i grupit tė gjashtė tė nėndegėve tė LDK-sė Adem Sadrija.

Pasi bėri njė rezyme tė shkurtėr punės sė kėsaj kryesie gjatė periudhės pas Kuvendit III zgjedhor, ai pėrkujtoi pėr njė varg lėshimesh dhe veprimesh qė janė nė kundėrshtim tė plotė me Statutin dhe rregulloren e LDK-sė. Edhe pėrkundėr faktit se nga disa nėndegė tanimė i ėshtė tėrheqė vėrejtja Kryesisė dhe kryetarit tė degės pėr kėto veprime, nuk ka pasė pėrmirėsime. Pėrkundrazi ecuritė negative janė shtuar. Kėshtu u pėrmendėn disa raste konkrete, siē ėshtė mosprononcimi me rastin e zgjedhjeve partiake dhe parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės.

Ėshtė edhe pakėnaqėsia e Kryesisė qendrore tė LDK-sė nė Kosovė, e cila i humbi tė gjitha kontaktet me Kryesinė e Degės nė Zvicėr, bllokimi nė kryerjen e obligimeve ndaj saj ndikuan qė ky grup koordinues, kėto nėndegė tė kėrkojnė shkarkimin e saj.

Duke marrė pjesė nė diksutim mr.Shaip Latifi, nė cilėsin e grupit iniciativ, theksoi detyrėn qė ka ēdo anėtar i LDK-sė qė tė respektojė Statutin dhe aktet e tjera tė saj dhe tė mbajė lidhje me Kryesinė qendrore, me Kėshillin e Pėrgjithshėm dhe me vetė Kryetarin e saj. Tė gjitha i munguan kėsaj kryesie.

Parregullsia nė mbajtjen e mbledhjeve, tendencat e zhvleftėsimit tė punės sė gjertanishme tė LDK-sė, grupacionet etj. ishin veti qė pėrcollėn aktivitetin e saj.

Nė fund tė mbledhjes u nxorėn kėto konkluzione:

- Pėrkrahet Grupi iniciativ pėr shpėtimin e LDK-sė, Dega nė Zvicėr;

- Nga Kryesia qendrore dhe Kėshilli Qendrorė kėrkohet shkarkimi i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė duke e njohur njėkohėsishtė Grupin iniciativ pėr shpėtimin e saj dhe organizimin e kuvendit tė saj;

- Tė caktohet njė afat sa mė i shkurtėr qė tė prononcohen tė gjitha nėndegėt e tjera lidhur me kėtė iniciative;

- Kėrkohet konstituimi sa mė i shpejtė i Parlamentit tė Kosovės Qeverisė dhe i organeve tė tjera shtetėrore.

Nė fund u vendos qė t'i ndihmohet QIK-ut me njė sasi tė hollash pėr pajisjen e tij me kompjuterė.„ ( Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr. 2074-B, Prishtinė, 30 maj 1998, 15:30 CET)



Siē vihet nė dukje mė lartė, gjatė verės sė vitit 1998, pikėrisht nė kohėn kur nė Kosovė po zhvillohej njė luftė frontale midis UĒK-sė dhe forcave militare e paramilitare serbe, nė degėn e LDK-sė nė Zvicėr zhvillohej njė luftė e ashpėr propagandistike, pėr dominimin dhe fuqizimin e ”institucioneve fiktive” tė Ibrahim Rugovės tė cilat ekzistonin vetėm nė letėr, dhe me kėto veprime ( duke pas parasysh disponimin anti-UĒK tė Ibrahim Rugovės) nė esencė sfidohej lufta UĒK-sė, dhe dekurajimi i mėrgimtarėve tanė pėr t“u mobilizuar nė forcimin dhe financimin e kėsaj lufte ēlirimtare.



* * *

Ibrahim Rugova, duke qenė shef i pamposhtur i LDK-sė dhe i gjithė jetės politike nė Kosovė, ka krijuar njė lėvizje tė pashembullt pacifiste, njė lėvizje tė “veprimit” joaktiv, e cila tek shqiptarėt ka mbjellur njė optimizėm iluzor, se vetėm duke duruar, duke ndenjur urtė pa bėrė agjė, do ta fitojmė lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e aspiruar!



Pėr mė tepėr kjo lėvizje skajshmėrisht disfatiste, duke pėrjashtuar ēdo alternativė tjetėr tė veprimit, ishte shndėrruar nė pengesė serioze pėr organizimin e mirėfillt tė faktorit politikė shqiptarė, qė pretendonte faktorizimin dhe fuqizimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė luftėn pėr ēlirim nga regjimi pushtues i kryevrasėsit tė shqiptarėve Sllobodan Milloshjeviq.



Se Ibrahim Rugova me politikėn e tij pėrjashtuese, tė ēdo faktori tjetėr shqiptarė, e veēanėrisht tė faktorit UĒK, ishte i dėmshėm, flasin shumė argumente, tė cilat do tė pėrpiqem t“i paqyrojė nė vazhdim.

( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:32
Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 17 )



Pėrmbajtja:



- Forcimi politik i Ibrahim Rugovės…

- Pranimi i konkluzioneve tė Grupit tė Kontaktit pa vėrejtje nga Rugova;

- G-15“shi i Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė!

- Kėrskea e GK-sė pėr fillimin e dialogut Prishtinė- Beograd dhe prejudikimi i statusit tė Kosovės;

- Reduktimi G-15“shit nė G-4 nga Ibrahim Rugova dhe ideja pėr zhvillimin e negociatave me Serbinė nė dy faza;

- Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd;

- Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998 nė selin e LDK-sė pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare;

- Ēfarė historie i tregoi Ibrahim Rugova ambasadorit Danelly nė Velani, derisa po mbahej takimi nė selinė e LDK-sė?!



* * *



Roli i Ibrahim Rugovės nė negociatat me Serbinė

dhe injorimi i faktorit UĒK, nė vitin 1998



Shkruan: Sheradin BERISHA / 16. 06. 2008



Forcimi politik i Ibrahim Rugovės…



Janari i vitit 1998, solli me vete kumtin e fundit tė paqes sė rrejshme nė Kosovė. Atėkohė kur UĒK-ja po bėhej gjithnjė e mė shumė mbizotruese e situatės nė Kosovė, u vu nė lėvizje diplomacia ndėrkombėtare, pėr tė parandaluar rrjedhėn e ngjarjeve qė ēonin pashmangshėm drejt luftės. Qasja e bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ndėrtohej mbi qėndrimin e njohur siē ishte mospranimi i gjendjes status quo dhe kundėrshtimi i aspiratave tė shqiptarėve pėr pavarėsi.



Mbi kėtė bazė, gjatė vitit 1998, Grupi i Kontaktit dhe qendrat tjera ndėrkombėtare tė vendosjes pėrmes diplomacisė sė ashtuquajtur lėvizėse, do tė ngarendin sa nė Beograd e sa nė Prishtinė pėr tė gjetur njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, pėrmes negociatave. Ngjarjet mė kulmore qė i dhanė kahje zhvillimeve politike nė Kosovė, konsiderohen vizitat e shpeshta tė ambasadorit amerikan Robert Geldbard, i deleguari special i SHBA-ve pėr ish-Jugosllavinė, nė janar-mars tė vitit 1998 nė Prishtinė dhe nė Beograd.



· Foto: Takimi Geldbard - Rugova nė vitin 1998



Robert Geldbard nė njė nga takimet e tij (22.02.1998) me Ibrahim Rugovėn nė Prishtinėnė publikisht e akuzoi “UĒK-nė si organizatė terroriste”, ndėrsa kėrkonte forcimin e lidershipit politik tė moderuar nė krye me Ibrahim Rugovėn. Njė ditė mė vonė z.Geldbard gjatė njė takimi me Millosheviqin, i dhuroi Beogradit lehtėsitė duke deklaruar se disa nga sanksionet ekonomike do tė hiqen! Ky veprim i diplomatit amerikan, skajshėmrisht akuzues pėr UĒK-nė, nė tė vėrtet i dha forcė shtytėse nė aspektin politik Ibrahim Rugovės, ndėrsa nė aspektin ushtarak e trimėroi Sllobodan Millosheviqin, pėr tė marrė njė ofensivė pėr zhbėrjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr vrasjen e shqiptarėve dhe shkatėrrimin e vendbanimeve tė tyre.



· Foto: Tanksat e ushtrisė serbe nė ofenzivė!



Pse mendoi kėshtu?!

E para: Porosia e amabasadorit Robert Geldbard, pėr forcimin e lidershipit nė Kosovė, duket se Ibrahim Rugovės, i ka dhėnė edhe njė arsye mė shumė pėr tė vėnė kontrollin e plotė dhe fuqizimin e tij brenda strukturave tė LDK-sė. Dhe kėtė akt z.Rugova e kryen nė Kuvendin e tretė tė LDK-sė, qė mbahet mė 25 shkurt 1998. Nė kėtė kuvend, Ibrahim Rugova nė mėnyrė autoritare largon nga organet drejtuese tė LDK-sė, ish tė burgosurit politik nė krye me Hydajet Hysenin, duke i zgjedhur nė Kryesi dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė partisė tė gjithė ata qė bėnin Amin, pėr ēdo vendim qė do tė merrte ai.

E dyta: Tri ditė mė vonė (nga mbajtja e kuvendit tė LDK-sė), mė 28 shkurt 1998 forcat ushtarake-policore tė Millosheviqit nė “emėr tė spastrimit tė terenit nga bandat terroriste tė UĒK-sė“ sulmuan fshatrat Qirez dhe Likoshan, me ē“rast vranė e masakruan 24 shqiptarė, gra, fėmijė e pleq tė pafajshėm nė shtėpitė e tyre. Ndėrkaq, njė javė mė vonė, mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat barbare serbe sulmuan fshatin Prekaz, duke pėrdorur gjithė arsenalin ushtarak modern, kundėr familjes sė Shaban Jasharit. Pas njė lufte tre ditore tė pabarabart, ēetnikėt e Beogradit vranė mizorisht 56 anėtarė tė familjes Jashari, nė mesin e tė cilėve ra pėr tė mos vdekur kurrė edhe komandanti legjendar i UĒK-sė Adem Jashari.



· Foto-shėnime: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj



Pranimi i konkluzioneve tė Grupit tė Kontaktit

pa vėrejtje nga Ibrahim Rugova



Pas kėtyre ngjarjeve, ndėrhyri diplomacia ndėrkombėtare, e cila kėrkojė ndėrprerjen e dhunės sė armatosur pėr t“i lėnė rrugė zgjidhjes sė problemeve pėrmes dialogėt nė mes palėve.



Mė 9 mars 1998 nė Londėr mbahet mbledhja e Grupit tė Kontaktit, ku do tė diskutohet pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė. Nė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit, kritikohet „pėrdorimi i tepruar i forcės“ dhe „tejkalimi i autorizimeve“ tė njėsive speciale tė policisė serbe, „qė ka sjellė pėr pasojė sė paku 80 humbje jete“, ndėrsa denohen nė tėrėsi siē theksohet nė deklaratė „aksionet terroriste tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, apo tė ēfarėdo grupi apo personi.“ Pra, Grupi i Kontaktit, operacionet shfarosėse tė njėsive speciale serbe kundėr shqiptarėve i cilėson si pėrdorim i tepruar i forcės, ndėrsa veprimet e UĒK-sė qė ishin nė mbrojte tė popullatės shqiptare nga forcat serbe, i cilėsonte si “arsione terroriste”!!!



Grupi i Kontaktit kėrkon „nga presidenti Sllobodan Milosheviq tė ndėrmarrė hapa tė shpejtė dhe efektivė pėr tė ndėrprerė dhunėn dhe tė angazhohet vendosmėrisht pėr tė gjetur njė zgjidhje politike tė ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut. Nė veēanti brenda 10 ditėve ai duhet: - tė tėrheqė njėsitė e policisė speciale dhe tė ndėrprejė veprimet e forcave tė drejtuara kundėr popullsisė civile, - qė tė deklarohet vetė publikisht mbi fillimin e procesit tė dialogut nė pajtim me paragrafin 10, me udhėheqjen e komunitetit shqiptar tė Kosovės.“



Nė konkluzat e Grupit tė Kontaktit, vijėzohet qartė kundėrshtimi pėr pavarėsinė e Kosovės, ndėrkohė qė RSFJ-sė gjegjėsisht Serbisė po i ofrohej njė shans shtesė pėr t“iu shmangur sanksioneve ekonomike tė pėrgatitura prej kohėsh.



· Lexo tė plotė: Deklaratėn e Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn



Faktori politik shqiptar nė krye me Ibrahim Rugovėn pa asnjė vėrejtje i mbėshtet konkluzionet e Grupit tė Kontaktit, ndėrsa po atė ditė (9.03.1998) kur Grupi i Kontaktit ishte mbledhur nė Londėr, reagon SHQ i UĒK-sė pėrmes Komunikatės nr.45. Nė komunikatė thuhet: “Shtabi Qėndror i UĒK-sė u bėn me dije forcave politike nė botė dhe institucioneve dhe organizmave ndėrkombėtare, nė veēanti Grupit tė Kontaktit qė takohet sot nė Londėr, si UE-sė, OKB-sė e shteteve demokratike, se UĒK dhe populli shqiptar do tė vazhdojnė luftėn ēlirimtare, mbi bazėn e vullnetit historik pėr pavarėsi. Nga qendrat nė botė kėrkohet tė pranojnė shtetin e Kosovės, ndėrsa pushtuesin serb ta ndėshkojnė nė bazė tė konventave ndėrkombėtare pėr luftėn, mbasi dėshmohet lufta e tij fashiste pėr tė zhdukur popullin shqiptar.“



Nė vazhdėn e aktiviteteve diplomatike, mė 17 mars 1998 ministria e jashtme ruse, kishte marrė nismėn pėr njė zgjidhje politike pėr Kosovėn. “E binda Millosheviqin, nė bisedėn kokė mė kokė, mė 17 mars 1998”, pohonte ish-ministri i Jashtėm rus Primakov qė “tė merrte nismė lidhur me autonominė e Kosovės; tė urdhėronte njėsitė ushtarake tė ktheheshin nė kazerma; qė personalisht tė angazhohej pėr tė filluar negociatat me liderin e krahut tė moderuar tė kosovarėve Ibrahim Rugovėn dhe tė pranonte vėzhguesit e OSBE-sė.” (J.Primakov: Memoare, Jeta ime nė politikėn e lartė, fejton politik, “Zėri” 30 maj 2002, fq.9.)



G-15“shi i Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė!



Nė frymėn e qėndrimeve tė Grupit tė Kontaktit, mė 18 mars 1998 i deleguari amerikan pėr ēėshtje tė Ballkanit ambasadori Geldbard, merrė pėlqimin e Ibrahim Rugovės, tė kėtij “kolosi tė brishtė” (siē e cilėsonin analistėt perėndimor Rugovėn) pėr formimin e Grupit Negociator pėr dialog me Serbinė, ani pse Ibrahim Rugova ato ditė bėnte fushatė pėr zgjedhjet “presidenciale e parlamentare“ tė 22 marsit 1998 !!! Mė 18 mars para gazetarėve (nė hyrje tė selisė sė LDK-sė) Ibrahim Rugova deklaron: ”Nė bisedė me ambasadorin amerikan Geldbard, unė rikonfirmova zotimin tim tė fuqishėm pėr dialog, si tė vetmen mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve tė ngutshme nė Kosovė.” “Pėr tė qenė i suksesshėm dialogu”,- theksonte Rugova, “duhet tė pėrfshihet patjetėr kėmbimi i hapur dhe i pakushtėzuar mes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė udhėheqjes sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė presidentit Millosheviq, siē ėshtė bėrė thirrje javėn e kaluar nė Londėr nga ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit”.



Vini re!

Mė 22 mars 1998 mbahen zgjedhjet “presidenciale dhe parlamentare” nė Kosovė, ndėrsa tė nesėrmen mė 23 mars nė Prishtinė nga grupi 3+3( i pėrcaktuar qysh nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova mė 1.09.1996), nė mes palės serbe dhe asaj tė Kosovės, nėnshkruhet aneksi pėr normalizimin e arsimit shqip nė Kosovė. Grupi 3+3 qė nėnshkroi aneks marrėveshjen mė 23 mars ishte vazhdimėsi e bisedave tė mėhershme nė mes tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin, dhe nuk kishte tė bėnte drejtpėrdrejt me themelimin e grupit tė ri negociatorė, qė do tė quhet G-15, edhe pse kemi tė bėjmė me tė njejtit njerėz nė krye tė kėtij grupi.



· Fotodokument: Akti i nėnshkrimit tė aneksit pėr arsim, mė 23 mars 1998 nė ambientet e Bibliotekės kombėtare nė Prishtinė.



Mė 24 mars 1998 (atė ditė kur kishte shpėrthyer lufta nė fshatin Gllogjan tė Dukagjinit, nė mes tė forcave pushtuese serbe dhe UĒK-sė) Ibrahim Rugova pasi shpalli rezultatin e zgjedhjeve, ku ai dhe partia e tij kishin triumfuar bindshėm nė kėto zgjedhje farsė, do tė kumtojė listėn prej 15 negociatorėve tė Kosovės “G-15”, tė cilėt Rugova i quan si “Grup Kėshilldhėnėsish”, pėr tė pėrgatitur njė platformė pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e Millosheviqit.



Nė listėn e G-15-shit, me sugjerimin edhe tė ambasadorit Geldbard u pėrfshinė: Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Edita Tahiri, Bujar Bukoshi, Rexhep Ismajli, Mark Krasniqi, Pajazit Nushi, Esat Stavileci, Adem Demaēi, Veton Surroi, Mahmut Bakalli, Hydajet Hyseni, Shkėlzen Maliqi, Bujar Dugolli dhe Blerim Shala. Adem Demaēi, ndonėse nuk ishte pyetur fare pėr kėtė punė, ėshtė prononcuar kundėr pjesėmarrjes nė kėtė grup, duke e quajtur kėtė nismė si “mashtrim tė ri tė Ibrahim Rugovės…”, ndėrsa Hydajet Hyseni e Bujar Dugolli largohen nga ky grup me 13 maj 1998, nė momentin kur merret vesh se pa dijen e “G-15” Ibrahim Rugova kishte vendosur tė takohet me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd.



Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15, kujton se „sesioni i parė i G-15 qė u mbajt mė 25 mars, do tė jetė njė mbledhje e paorganizuar, pa fillim dhe pa fund, pa pasur tė qartė pse jemi thirrur, ēka jemi nė tė vėrtet, kėshilltarė apo negociatorė, dhe cili ėshtė misionin ynė i njėmendtė. Rugova nė fillim na tha se janė disa pika tė cilave duhet t“u pėrmbahet pala kosovare nė negociata…dhe ato ashtu si ishin hedhur nė letėr prej tij, diheshin pėrmendėsh prej secilit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė takim tė parė, ne - thotė Shala, nuk morėm vesh se ēka jemi, nuk filluam fare bisedėn pėr strategjinė negociuese dhe fare pak folėm pėr luftėn, e cila tashmė po hynte nė muajin e dytė.“( B.Shala- Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, fq.41) Njė rrėmujė e tillė, e shkaktuar nga Ibrahim Rugova, do tė vazhdojė deri nė fund tė ekzistimit tė G-15, deri nė korrik tė vitit 1998.



· Foto: Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15



Kėrskea e GK-sė pėr fillimin e dialogut Prishtinė- Beograd

dhe prejudikimi i statusit tė Kosovės



Po, mė 25 mars 1998 Grupi i Kontaktit mban mbledhjen e radhės nė Bon ku shqyrtohet situata nė Kosovė, ndėrkaq tė nesėrmen mė 26 mars, ambasadori amerikan Robert Geldbard sė bashku me Jeremy Greenstock, Drejtor politik nė Foreign Office tė Anglisė, vizitojnė Prishtinėn pėr t“ja kumtuar Ibrahim Rugovės qėndrimet e Mbledhjes sė Bonit. Ndonėse Grupi i Kontaktit ka kėrkuar qė sa mė shpejt tė fillojnė bisedimet Prishtinė-Beograd, nė pikėn 13 tė konkluzioneve tė Bonit theksohet se GK angazhohet pėr njė “autonomi tė gjerė dhe vetadministrim tė mirėfillt tė Kosovės” dhe kjo prejudikonte qartė ecurin e negociatave dhe pėrcaktimin e kornizės sė tyre.



Edhe Kėshilli i Evropės, nxori njė rezolutė, sipas sė cilės “kėrkohej fillimi i bisedimeve tė menjėhershme tė Serbisė - RFJ me shqiptarėt e Kosovės”. Dhe, nė atė rezolutė mbėshtetej “vetėm njė autonomi nė kuadėr tė RFJ-sė pėr Kosovėn”. Ndėrkaq, Ibrahim Rugova nė njė konferencė pėr shtyp, duke pėrmendur rezolutėn e Kėshillit tė Evropės, e cila prejudikonte qartė statusin e Kosovės, deklaron: “Shpresoj se sė shpejti Kosova do tė bėhet anėtare e kėtij asociacioni” (e Kėshillit tė Evropės - v. ime). Ēudi! Kosova akoma pa qenė subjekt i pranuar ndėrkombėtarisht, pėr mė keq atėkohė kur bashkėsia ndėrkombėtare kėrkonte me ngulmė autonomi pėr kosovėn nė kuadėr tė Serbisė, Ibrahim Rugova flet pėr anėtarėsimin e shpejt tė Kosovės nė Kėshillin e Evropės. Duhesh me qenė idiot dhe i pandėrgjegjshėm, qė ta marrėsh seriozisht kėtė deklarim tė Ibrahim Rugovės.



Reduktimi G-15“shit nė G-4 nga Ibrahim Rugova dhe ideja

pėr zhvillimin e negociatave me Serbinė nė dy faza



Ibrahim Rugova meqė vetė vendoste e vetė vuloste pėr ecurin e procesit negociator brenda faktorit politik shqiptar, mė 6 prill 1998 nė njė mbledhje tė radhės tė G-15 ai grupin G-15 e reduktoi nė G-4 (prej katėr vetash), tė cilėt sipas tij duhej tė pėrbėnin Grupin e mirėfillt Negociator tė Kosovės.

Nė G-4 ishin:

- Dr. Fehmi Agani,

- Mahmut Bakalli,

- Pajazit Nushi dhe

- Veton Surroi.

Pas kėtij propozimi tė Rugovės, pjestarėt e mbetur tė G-15, nuk e dinin se cili do tė jetė roli i tyre nė kėtė mishmash tė krijuar nga Rugova. Kėto marifetllėqe politike tė Ibrahim Rugovės, po zhvilloheshin nė Prishtinė, pikėrisht nė kohėn kur nė shumė pjesė tė Kosovės, UĒK-ja zhvillonte luftė ēlirimtare kundėr forcave pushtuese serbe.



Nė gjysmėn e dytė tė muajit prill diplomatėt e huaj qė vizitonin shpesh Kosovėn kishin hedhur idenė qė negociatat me Serbinė tė zhvilloheshin nė dy faza. Nė fazėn e parė mendohej qė prania ndėrkombėtare tė kishte njė nivel tė ultė diplomatik, ndėrsa pėrmendej Shoqata “Shėn Exhidio” dhe Monsinjor Paglias si ndėrmjetėsues kryesor nė mes palės Serbe dhe asaj tė Kosovės. Gjatė negociatave tė fazės sė parė, kur do tė kuptoheshin mė qartė pozicionet e palėve nė bisedime, do tė vijonte faza e dytė me involvimin e Grupit tė Kontaktit dhe tė diplomacive kryesore perėndimore.



Mė 25 prill 1998, vetėm katėr ditė para mbajtjes sė takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Romė, Umberto Vattani, sekretar i pėrgjithshėm nė Ministrinė e Jashtme tė Italisė qėndroi nė Prishtinė dhe gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn zyrtarisht i propozoi kėtij tė fundit fillimin e menjėhershėm tė negociatave me Beogradin, me ndėrmjetėsimin e shefit tė Shoqatės: “Shėn Exhidio”, Minsinjor Paglias.



Derisa nė Prishtinė po bėheshin pėrgatitjet pėr negociata me Serbinė, lufta me shpejtėsi po pėrhapej nė shumė pjesė tė Kosovės. Ushtria Ēlirimitare e Kosovės, gjatė operacioneve ushtarako - policore serbe, me tė gjitha njėsitė e saj tė organizuara ishte vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare. Ndėrkaq, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė nė njė deklaratė Politike tė datės 27 Prill 1998 lidhur me negociatat me Serbinė deklaron, se, bisedimet janė tė pranueshme “vetėm pasi tė jenė larguar trupat e pushtuesit nga trojet shqiptare. Ēdo lloj tjetėr marrėveshjeje dhe pa praninė tonė do tė jetė e pavlefshme dhe e denueshme.”



Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd



Mė 9 maj 1998 nis njė proces i ri pėrpjekjesh pėr fillimin e bisedimeve Beograd - Prishtinė. Atė ditė nė Beograd, njė delegacion amerikan nė krye me diplomatin e njohur Riēard Holbrook, takohet me Sllobodan Millosheviqin, ndėrkaq mė 10 maj ky delegacion vjen nė Prishtinė pėr tu takuar edhe me Ibrahim Rugovėn. Gjatė tri ditėve nė vijim ( 10 – 13 maj) Holbrook dhe Geldbard zhvilllojnė njė turne diplomatik nė relacionin Beograd – Tiranė – Prishtinė – Shkup dhe anasjelltas. Mė 12 maj (ditė e martė) Ibrahim Rugova ka pranuar para Holbrookut qė tė takohet me Sllobodan Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd. Njė ditė mė vonė, mė 13 maj tė gjitha agjensitė e rėndėsishme botėrore kanė dhėnė lajmin, se: “Dr. Rugova do tė takohet nė Beograd, tė premten, mė 15 maj, me Sllobodan Millosheviqin, kryetar i RFJ-sė.”



Pėr kėtė vendim tė Rugovės nuk kishte ditur as G-15, dhe kėtė lajm, i cili pėr shumė kėnd ishte fillimisht sensacional dhe i pabesueshėm, ata e morėn vesh nga mediat perėndimore. Ibrahim Rugova ka pranuar tė takohet me Millosheviqin pa i plotėsuar kėrkesat e Grupit tė Kontaktit, tė Mbledhjes sė Londrės, tė 9 marsit 1998 pėr tėrheqjen e njėsive speciale serbe nga vendbanimet shqiptare ku zhvilloheshin luftimet dhe pėr ndėrmjetėsimin e Misionit tė Filipe Gonsalesit nė bisedimet Beograd – Prishtinė. (B.Shala, Vitet e Kosovės 1998 – 1999, Prishtinė 2000, fq.54-60.)



Mė 15 maj 1998 Ibrahim Rugova ka udhėtuar pėr nė Beograd me grupin G-4 tė pėrzgjedhur nga G-15, si me: Dr. Fehmi Aganin, Mahmut Bakallin, Pajazit Nushin dhe Veton Surroin. Adnan Merovci - Shef i protokollit dhe i sigurisė sė Ibrahim Rugovės, thotė: se pėr nė Beograd kemi udhėtuar me tri vetura dhe njė ka qenė si pėrcjellje. Ne shkuam deri nė hyrje tė Beogradit, aty na priti njė makinė e shėrbimeve serbe dhe na shoqėroi gjatė tėrė kohės.” – kujton z. Merovci. (Lexo Librin “Pa protokoll-Bisedė me Adnan Merovcin”, Prishtinė, 2003, fq. 78)



· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Rugova, Bakalli – Millosheviq, mė 15 maj 1998 nė Beograd

· Foto: Biseda e ngrohtė Rugova-Millosheviq mė 15 maj nė Beograd



Ky takim do tė zhvillohet nė selinė presidenciale tė Millosheviqit nė Beograd, pa ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar, pa plan tė qartė, madje pa pika tė rendit tė ditės. Po atė ditė derisa po mbahej takimi Millosheviq – Rugova nė Beograd,( ku Televizioni shtetėror serb gjatė gjithė kohės jepte pajme duke buzėqeshur Rugova me Millosheviqin) forcat serbe nė Kosovė kishin ndėrmarrė njė operacion tė gjerė luftarak dhe me kėtė rast vranė e masakruan dhjetra shqiptarė tė pafajshėm. Po atė ditė, (nė orėt e pasdites) Millosheviqi vendosi edhe njė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės qė gjithėsesi kishte prapavijė politike. Qeveria serbe nė rrugėn Nish – Prishtinė kishte ndaluar tė gjithė kamionėt me mallra ushqimor qė ishin nisur pėr nė Kosovė, dhe nė ditėt qė pasuan takimin Millosheviq – Rugova nė Beograd, Kosova do tė pėrballet me probleme serioze nė furnizimin me artikuj elementarė ushqimorė.



Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998

nė selin e LDK-sė pa ndėrmjetėsimin e

palės ndėrkombėtare



Pas takimit tė 15 majit filluan pėrgatitjet pėr mbajtjen e takimit tė radhės Prishtinė – Beograd. Siē vihet nė dukje nė kėtė mes, faktori UĒK ishte lėnė anash, duke u injoruar plotėsisht nga Ibrahim Rugova, edhe pse pėrhapja e luftės kishte marrė njė dinamikė tė pėrshpejtuar. Z.Rugova akoma nuk e kishte kuptuar, nė tė vėrtet ai nuk donte ta kuptonte, se zgjerimi i luftės nė Kosovė e bėnte tė pakuptimt dhe absurde tėrė procesin e negociatave me Serbinė.



Takimi tjetėr i negociatorėve shqiptarė e serbė, ishte caktuar tė mbahet mė 22 maj 1998 nė Prishtinė. Ky takim u mbajt nė ambientet e selisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Palės serbe i printe Nėnkryetari i Qeverisė sė RFJ-sė Nikola Shainoviq, i pėrbėrė nga nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė Ratko Markoviq, Nėnkryetari i Partisė Radikale tė Sheshelit, Tomisllav Nikoliq, Radoslav Rajkoviq dhe Leposava Miliēeviq, ndėrsa palės shqiptare i printe Dr. Fehmi Agani ku bėnte pjesė: Mahmut Bakalli, Pajazit Nushi, Veton Surroi, Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala.



· Shih foton nga: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala, G-4“shit ( qė ishte takuar me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd) ju bashkua mė 21 maj, njė ditė para mbajtjes sė takimit nė Prishtinė. Ishte i propozuar edhe dr.Esat Stavileci tė jetė pjesė e delegacionit shqiptar, por ai nuk ka pranuar tė jetė pjesė e kėtij takimi tė dėmshėm pėr Kosovėn, pėr faktin sepse z.Stavileci ka kėrkuar qė tė bisedohet vetėm pėr statusin e Kosovės, e jo pėr paketa sigurie, si zhbllokimi i mallrave e ēėshtje tė tjera, sipas tė cilave Millosheviqi dėshironte tė fitonte poena para bashkėsisė ndėrkombėtare.”



Pėr takimin e pėrfaqėsuesve tė Rugovės me ata tė Millosheviqit nė selinė e LDK-sė nė Prishtinė, ka shkruar gjerėsisht edhe numri revial i gazetės “Bota Sot” e datės 24 maj 1998 faqe 5.



· Lexo tė plotė kėtė artikull: pjesėn e parė dhe pjesėn e dytė



Ky takim u mbajt pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare edhe pse atė ditė nė Prishtinė ishte ambasadori amerikan Christopher Hill dhe Brian Donelly, ambasadori i Anglisė nė Beograd. Blerim Shala, ish-zėdhėnėsi i grupit negociatorė tė Kosovės, thotė se, ambasadori amerikan Hill, nė kohėn kur po zhvilloheshin bisedimet me palėn serbe, ka qenė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, saktėsisht nė dhomėn ku zakonisht rrinte Ibrahim Rugova, pėr tė krijuar kėshtu, pėr palėn tonė dhe mediat shqiptare, njė pėrshtypje se, megjithatė, negociatat po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e diplomacisė amerikane (!!!). Ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė katėr orėve sa zgjatėn bisedimet nė selinė e LDK-sė, ishte nė rezidencėn e tij nė Velani sė bashku me ambasadorin anglez Brian Donelly.



Ēfarė historie i tregoi Ibrahim Rugova ambasadorit

Brian Danelly nė Velani, derisa po mbahej takimi

nė selinė e LDK-sė?!



Ish-zėdhėnėsi i G-4 Blerim Shala, pėrkujton se pas pėrfundimit tė takimit, me palėn serbe, nė dhomėn e Ibrahim Rugovės nė Selinė e LDK-sė sė bashku me Veton Surroin, kanė pasur njė takim me ambasadorėt Hill dhe Brian Donelly, tė cilėt i kanė njoftuar pėr rrjedhėn dhe atmosferėn e takimit me delegacionin serb. Ndėrkohė, thotė z.Shala “Danelly na informoi se kishte kaluar njė kohė tė gjatė me dr. Rugovėn, nė rezidencėn e tij private, nė lagjen e Velanisė, duke pirė verė tė zezė dhe duke ngrėnė djath Sharri. “Unė e pyeta (Ibrahim Rugovėn-vėrejtja ime Sh.B) se cila ėshtė platforma negociatore e delegacionit tuaj dhe ēka pritet tė arrihet nė takimin e sotėm…”, na tha Danelly. Dr. Rugova iu kishte pėrgjigjur se nuk ka dyshim qė negociatorėt kosovarė do tė mbrojnė si duhet interesat e Kosovės dhe pastaj ia kishte shpjeguar, hollė-hollė, cilėsinė e verės sė Kosovės. (!!!) (Lexo: B.Shala: Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, faqe. 68-71.) Ēdo koment pėr kėtė veprim tė Ibrahim Rugovės(nė kohėn kur Kosova po digjet flak) ėshtė i tepėrt.



Zhvillimet dramatike nė zonat e luftės, pėrveē qė zhvlerėsuan procesin e nisur negociues me takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd mė 15 maj, treguan qartė se, kėto bisedime nuk do t“i sillnin asgjė tė mirė Kosovės. Pėr mė tepėr, vrasjet, ekzekutimet dhe masakrimet nė mėnyrė barbare tė shqiptarėve nė fshatrat e Dukagjinit dhe tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake tė Millosheviqit, e mbuluan me padenjėsi mundėsinė e vazhdimit tė negociatave me Beogradin, nė formėn qė nisi nė Prishtinė, mė 22 maj.



( Vijon )

Llapi
09-01-2012, 17:32
Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 18 )



Cilat ishin akuzat e Ibrahim Rugovės nė

adresė tė UĒK-sė?!



Shkruan: Sheradin Berisha

______________________



Ēka i thotė Ibrahim Rugova, presidentit Klinton,

pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės?!



Ndonėse takimi i Ibrahim Rugovės me varrmihėsin e shqiptarėve Sllobodan Millosheviq futi huti dhe shkaktoi indinjatė tė thellė te populli shqiptar nė Kosovė e gjetiu, diplomacia amerikane pėr ta relaksuar kėtė gjendje tė krijuar, bėri njė hap diplomatik nė favor tė Rugovės.



Cili ishte ky hap “relaksues” diplomatik?



Ambasadori Richard Holbrook, pas takimit tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd (mė 15 maj 1998, dhe takimit tė radhės Prishtinė - Beograd mė 22 maj nė Prishtinė), mė 29 maj 1998, Rugovės ia kishte aranzhuar njė takim me presidentin amerikan Bill Klinton nė Washington.



· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Biseda e ngrohtė Rugova-Millosheviq mė 15 maj nė Beograd

· Foto nga: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Nė Shtėpinė e Bardhė, Presidenti Klinton pret njė delegacion nga Kosova tė pėrbėrė nga Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Bujar Bukoshi dhe Veton Surroi. Nė kėtė takim, Ibrahim Rugova para presidentit Klinton bėn njė varg akuzash nė adresė tė Qeverisė sė Shqipėrisė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Rugova me kėtė rast z. Klinton i thotė se Qeveria e shqipėrisė „ėshtė krejtėsisht nė krahun e grupeve tė armatosura (UĒK-sė - vėrejtja ime). Ajo edhe mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.“ Ndėrsa pėr UĒK-nė thotė se janė: „Grupet e armatosura nė Kosovė”,”kanė pikėpamje tė majta“ dhe „drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr shembull pėr Enver Hoxhėn, i cili ka qenė diktator i madh komunist“.



Pėr mė tepėr, ky njeri qė veten e quante ”president” tė Republikės sė Kosovės, para presidentit Klinton, e akuzon Shqipėrinė edhe pėr radikalizimin e gjendjes nė Kosovė!“Nga Shqipėria janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.“ i ka thėnė me mburrje Ibrahim Rugova, presidentit amerikan. Dhe kėto akuza ndjellakeqe Rugova po i bėnte pikėrisht nė kohėn kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės po fuqizohej me ushtarė tė rinjė e armatim tė sjellur nga Shqipėria, duke kaluar me rreziqe tė mėdha nėpėr kufirin shqiptaro - shqiptar.



Mė 2 shkurt 1999, Agjencia Shtetėrore Informative “Kosovapres”, duke iu referuar Drejtorisė sė Shėrbimit Informativ tė UĒK-sė, ka publikuar njė pjesė tė bisedės Rugova-Klinton, tė zvilluar nė datė 29 maj 1998 nė Shtėpinė e Bardhė nė Washnigton.



( Washington - 29.05.98 )

Pjesė nga biseda Klinton - Rugova



Prishtinė, 2 Shkurt (Kosovapress),

Nga Drejtoria e Shėrbimit Informativ e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės na erdhi ky lajm tė cilin po e botojmė nė tėrėsi.



· Foto: Takimi Ibrahim Rugova - Bill Klinton



Klinton: Unė do tė dėshiroja tė dija edhe mendimin tuaj rreth konceptit tė Shqipėrisė pėr problemin pėr tė cilin flasim. Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim.

Rugova: Nė Kosovė, qeveria e tashme shqiptare, flas nė mesin e popullit tė Kosovės nuk gėzon respekt. Janė shumė shkaqe, por populli mendon se ajo bėn punė tė papastra, pikėrisht nė krahun serb. Ndėrsa e vėrteta, pėr mendimin tonė, ėshtė krejt tjetėr.



Klinton: Si ėshtė tjetėr? Pra ėshtė nė krah tė kundėrt me qėndrimin serb dhe unė kėtė e gjej tė mirė.

Rugova: Qeveria e Shqipėrisė, pra kjo qeveri qė ėshtė sot, mendoj unė, por edhe shokėt e mi kėshtu mendojnė, ėshtė krejtėsisht nė krahun e grupeve tė armatosura. Ajo edhe mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.



Klinton: Pėrse e keni kėtė mendim? Tė dhėnat tona dhe burimet e tjera nuk e tregojnė kėtė.

Rugova: Ka lidhje kohore mes gjithēkaje qė po ndodh sot nė Kosovė dhe nė Shqipėri. Kur nė pushtetin shqiptar ishin forcat e djathta, me tė cilėt ne kemi bashkėpunuar qė nga fillimi, edhe nė Kosovė kishte gjendje tjetėr. Grupe tė armatosura nė Kosovė, pėrgjithėsisht kanė pikėpamje tė majta, pra janė nga ata qė kanė patur ide tė majta, drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr shembull pėr Enver Hoxhėn, i cili ka qenė diktator i madh komunist. Ka tani njė lidhje, sepse grupe tė armatosura shpėrthyen pikėrisht me shumicė kur socialistėt erdhėn nė pushtet nė Shqipėri.



Klinton: Nuk ka shkaqe tė tjera tė gjendjes?

Rugova: Ka edhe tė tjera, por qeveria e Shqipėrisė, zoti Nano, lojėn e ka jo tė pastėr. Prandaj edhe marrėdhėniet tona me tė, marrėdhėniet e mia me tė, janė ngrirė. Nga Shqipėria janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.



Klinton: Ne kemi mendimin se nė Shqipėri po punohet mirė, pėr problemin e Kosovės. Ata nuk po ndezin nga zjarri i vogėl njė zjarr tė madh.

Bukoshi: Nuk duhet me pas besim tė madh tek qeveria shqiptare. Unė kam pas takime me to fill pas takimit tė Nanos me Milosheviēin nė Kretė, takim qė ėshtė pritė me indinjatė nė Kosovė.



Klinton: Mendimi ėshtė se kanė bėrė mirė qė janė takuar. Tė jetosh nė Ballkan dhe tė mos flasėsh me njeri - tjetrin, qoftė dhe pėr diē tė zakonshme, ėshtė kundėr rrjedhave. Vlerat demokratike nuk mbrohen me izolim. Edhe mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje.

Bukoshi: Unė kam marrė takim me ta pas takimit nė Kretė. Kreta ishte alibi pėr Nanon pėr faktin se ai ka lidhje tė forta, tė hershme, me ata qė po realizojnė luftėn nė Kosovė. Lidhjet e tij datojnė prej disa vitesh.

Surroi: Veshja e jashtme e politikės sė Nanos ėshtė moderne, thelbi ėshtė nacionalist.



Klinton: Ju duhet tė takoheni me Nanon. Nėse qeveria e tanishme nė Shqipėri ndihmon aktivisht nė luftėn qė zhvillohet nė Kosovė, nuk bėn mirė, por mundėsitė e saj janė tė pakta pėr gjendjen qė ėshtė atje. Mendoj pėr mundėsitė qė kanė ata pėr tė marrė veten pas ngjarjeve tė njė viti mė parė. Ata kanė problemet e tyre, por nuk duhet tu shtojmė edhe tė tjera, ato tonat. Ne do t’i pėrkrahim ata, sidomos pėr vizionin e qartė pėr problemin e Kosovės.

Rugova: Zoti president, unė kam biseduar me zonjėn Ollbrajt, edhe zotit Gelbart ia kam thėnė se Nano nuk bėn lojė tė pastėr, por kontaktet do t’i kemi mė tė rregullta.



Klinton: Do tė ishte mirė tė veprohej kėshtu. Tė mos krijohen probleme tė tjera nė Shqipėri.

Rugova: Nga ana jonė do tė mundohemi. Por nė Kosovė, rikthimi i Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do tė pritej mirė.

Klinton: Ujrat nuk kalojnė dy herė nė tė njėjtat brigje. Do tė isha po ashtu i interesuar tė di se ēfarė proporcionesh keni nė marrėdhėniet me shqiptarėt nė Maqedoni dhe me institucionet e shtetit Maqedonas…

(…)



Lexo njė pjesė tė dokumentit nga kjo bisedė:

( KĖTU )



* * *

Pas pėrfundimit tė takimeve nė SHBA “presidenti” Ibrahim Rugova, gjatė kthimit pėr nė Kosovė ėshtė ndalur nė Itali, ku ėshtė takuar me Ministrin e Jashtėm italian Lamberto Dini, por agjenda e takimit tė tyre nuk ėshtė bėrė publike asnjėherė. Sa pėr ilustrim, Lamberto Dini ishte njėri nga miqtė e Sllobodan Millosheviqit, tė implikuar nė aferėn e Telekomit serb, pėrkundėr faktit, qė ndaj Serbisė ishte nė fuqi muri i jashtėm i sanksioneve ndėrkombėtare. Kėtė aferė italiano-serbe e ka bėrė tė njohur gazeta prestigjioze italiane “La Repubblica” (shkurt 2001)



· Lexo kėtu: gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb



Pėr shkak tė interesave financiare, politike etj, diplomacia italiane nė krye me Lamberto Dinin e mbronte dhe mbėshteste Serbinė nė qendrat vendimmarrėse ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, gjatė kohės kur NATO e bombardonte Serbinė (mars-qershor 1999), shefi i diplomacisė italiane L.Dini, Millosheviqit do t’ia jepte (paraprakisht) tė gjitha planet sekrete tė NATO-s, se cilat caqe serbe do tė bombardoheshin nga aeroplanėt e aleancės. Madje, gjatė kėsaj kohe pėrmes kryeministrit italian Massimo D’Alema dhe ministri tė jashtėm Lamberto Dinit, qeveria italiane, bėri presione tė dukshme pėr njė armėpushim tė bombardimeve kundėr Serbisė gjatė periudhės qė koincidonte me Pashkėt e vitit 1999 (!!!)



Duke pasur parasysh kėto raporte Serbi - Itali, nuk ishte e rastėsishme as marrėveshja interne e qeverisė italiane me Sllobodan Millosheviqin pėr “lirimin” e Ibrahim Rugovės nga “arresti shtėpiak” ( maj 1999) dhe shkuarja e tij me aeroplan special( tė siguruar nga qeveria italiane) nga Beogradi pėr nė Itali. (Pėr kėtė ēėshtje do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė)



· Foto: Nga takimi L.Dini, I.Rugova dhe M.D’Alema



Ēfarė akuzash thurte Ibrahim Rugova nė

adresė tė UĒK-sė?!



Vetė fakti qė Ibrahim Rugova nė takimin e tij me presidentin amerikan Klinton, mė 29 maj 1999 nė Washnigton, njėsitė e UĒK-sė i ka cilėsuar si “grupe tė armatosura” qė “kanė pikėpamje tė majta”, pra janė nga ata qė kanė patur “ide tė majta” dhe se ”drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji…pėr Enver Hoxhėn…”, flet qartė se “presidenti”i Republikės sė Kosovės ka qenė shumė mirė i informuar, se nė krye tė UĒK-sė janė njerėzit e sakrificės, janė pikėrisht ata burra tė cilėt nė periudhėn e Titos kishin vuajtur nėpėr burgjet jugosllave, ndėrkohė qė ai personalisht (Rugova) i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky sistem i egėr antishqiptar.



Pėrkundėr faktit qė Ibrahim Rugova, dinte gjithēka pėr UĒK’nė, ai shpeshherė e mohonte ekzistimin e saj, dhe duke e bėrė inekzistent UĒK’nė, nuk hezitonte ta akuzonte kėtė ushtri ēlirimtare edhe me lloj-lloj kualifikimesh e epitetesh tė ēuditshme.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem disa deklaratave tė tij, tė botuara nė shtypin e kohės.



Mė 22. 06. 1996, nė gazetėn „Rilindja“ Ibrahim Rugova deklaron: “Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“. Meqė ato ditė njėsitet e UĒK-sė kishin vrarė njė polic serbė dhe ajo e kishte marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė atentat, Rugova pėrpara gazetarėve thotė: “Ne nuk kemi informata se ekziston njė organizatė e tillė dhe letrat qė dėrgohen (aludonte nė ato pėr marrjen e pėrgjegjėsisė) janė pa kurrfarė identiteti dhe pa kurrfarė rėndėsie, pos qė ta rėndojnė situatėn nė Kosovė dhe tė pengojnė zgjidhjen politike tė ēėshtjes nė Kosovė. Unė mendoj se nuk ekziston njė organizatė e tillė“.



· Foto: Tre pjesėtarė tė maskuar tė UĒK’sė, tė dalur atėherė kur Rugova deklaronte se UĒK’ja nuk ekziston!



Nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur mė 1 nėntor 1996, nė pyetjen e gazetarit, pėr marrjen e pėrgjegjėsisė nga UĒK’ja, tė njė vrasjeje nė Surkish tė Podujevės, Ibrahim Rugova pėrgjigjet: ”Ne nuk jemi nė dijeni se nė Kosovė veprojnė forca tė tilla, por ata kanė pėr qėllim tė keqėsojnė edhe mė shumė gjendjen nė Kosovė dhe tė krijojnė tensione tė reja”. (Lexo “Bota Sot” 2 nėntor 1996)



Ibrahim Rugova duket se ka gėnjyer, kur deklaronte se “nuk ekziston UĒK-ja” pėr faktin sepse ai ka pasur shumė informata pėr ekzistencėn dhe aksionet e UĒK-sė. Se Rugova e ka ditur, se, kush po i kryente kėto arsione, kėtė gjė e pohon edhe znj.Edita Tahiri njėra nga bashkėpunėtoret e tij. Nė njė intervistė tė botuar nė librin „Libri i lirisė“, fq.224, nė pyetjen pėr aksionet e sinkronizuara tė UĒK-sė dhe se ēfarė ėshtė biseduar pėr kėtė gjė nė Kryesinė e LDK-sė, Edita Tahiri pėrgjigjet (po citoi): “…ne e kemi ditur se nga vijnė kėto arsione. Kemi pasur kontakte me Sali Ēekun, i cili ka qenė udhėheqės i aksioneve qė janė zhvilluar nė pjesėn e Dukagjinit. Pastaj me kontaktet e pjesėve tė tjera tė Kosovės, kemi qenė tė njoftuar pėr aksionet qė zhvilloheshin nė Drenicė, Llap dhe nė pjesė tė tjera, si dhe ėshtė ditur pėr Adem Jasharin, Zahir Pajazitin e pėr figura tė tjera qė kanė qenė bartės tė kėtyre aksioneve…” - pėrfundon citati. Rrena thonė i ka kėmbėt e shkurta!



Kah mesi i janarit 1997 kur UĒK’ja kreu njė atentat kundėr rektorit famėkeq tė UP-sė Radivoje Papoviq, nė konferencėn me gazetarė, tė mbajtur mė 24.01.1997, Ibrahim Rugova lidhur me kėtė rast deklaron (po citoi): „Ne nuk kemi informacione se ekziston Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe nė emėr tė saj mund tė paraqiten shėrbime tė ndryshme, pasi ende nuk ėshtė paraqitur askush i kėsaj UĒK’je. Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė, si moment i rrezikshėm pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i, tė shihet se ēfarė ishte ai shpėrthim mjaft i sofistikuar. Po ashtu dėnojmė edhe rastet e vrasjet qė po bėhen me pretekst tė kolaboracionizmit dhe kėrkojmė ndėrprerjen e tyre“ - pėrfundon citati. (Lexo: Gazeta “Rilindja”, 25. 01. 1997)



Tė gjjthė me indinjatė i kujtojmė ato ditė, pas 24 janarit 1997, kur UDB’a serbe ndėrmori njė fushatė tė egėr burgosjesh, e cila rezultoi me vrasjen e tre luftėtarėve tė UĒK-sė Zahir Pajazitit, Hakif Zejnullahut e Edmond Hoxhės, nė 31janar 1997 nė fshatin Pestovė tė Vushtrrisė.



Nė njė intervistė qė u botua mė 9 shtator 1997 nė gazetėn „Frankfurter Rundshau“, ( nė tė njejtėn ditė e publikoi edhe QIK-u), nė pyetjen e gazetarit mbi UĒK-nė, e cila qė nga prilli i vitit 1996 kreu disa atentate ndaj policisė serbe, Ibrahim Rugova do tė pėrgjigjet, se: ”Nuk di se kush ėshtė prapa asaj lėvizjeje. Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe me qėllim qė nė kėtė mėnyrė ta diskreditojnė ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve nė mėnyrė „qė tė duket se shqiptarėt janė terroristė“. Madje nė njė gazetė tjetėr gjermane “Faz”, Ibrahim Rugova, pa hezitim thotė se: ”Krahas UĒK’sė, serbėt kanė sajuar edhe frontin e ēlirimit kombėtar dhe njė lėvizje pėr ēlirimin e Kosovės” (!!!) ( Lexo: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (Dokumente dhe artikuj), botimi dytė, prill 1998, faqe 181)



Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė)

nga shėrbimet sekrete serbe - thotė Rugova



Mė 1 dhjetor 1997 Ibrahim Rugova gjatė qėndrimit tė tij nė Bruksel dha njė intervistė pėr gazetėn belge “Le Soire” dhe nė pyetjen e gazetarit Eduard Van Velthem, lidhur me sulmet kundėr policisė serbe nė Kosovė, siē thotė ai „tė njė ushtrie misterioze e quajtur UĒK“, Ibrahim Rugova thekson me bindje, se “nuk ka asnjė informacion pėr ekzistimin e njė organizate tė tillė. Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė) nga shėrbimet sekrete serbe, pėr tė pasur pretekst pėr njė intervenim brutal dhe pėr tė diskredituar imixhin tonė joviolent.” No coment !!!



Nė njė tjetėr intervistė dhėnė tė pėrjavshmes zvicrane „Facts“ (botuar edhe nė gazetėn „Rilindja“, mė 15. 12. 1997), nė pyetjen e gazetarit: “Qė nga viti 1996 u paraqitėn disa sulme tė armatosura nė stacionet policore dhe pėrgjegjėsinė pėr kėto sulme e merr UĒK- ja. A paraqet kjo njė faktor tė ri politik?”, Ibrahim Rugova pėrgjigjet: “Ne nuk kemi kurrfarė informatash lidhur me njė organizate tė tillė. Sipas tė gjitha gjasave ėshtė fjala pėr disa individė tė frustruar. Parimisht ėshtė i pamundur konstituimi i njė organizate tė tillė, ngase ne jemi tė kontrolluar rigorozisht nė ēdo rrafsh njerėzor. Nė shtėpitė shqiptare nuk ka armė. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mund t’i shėrbejė regjimit serb si pretekst pėr njė fushatė tė re represive nė Kosovė. Elementet me papėrgjegjėsi shoqėrore regjimi serb i pėrdorė pėr qėllimet e veta.”



* * *



Ibrahim Rugova pėrveē baltosjes sė UĒK-sė nė mėnyrat mė tė ulėta njerėzore, nuk hezitonte qė tė jap edhe mesazhe me karakter friksues nė popull.



Ja njė shembull.



Mė 5 - 7 mars 1998, gjatė kohės kur po vazhdonte operacioni i pėrgjakshėm i ushtrisė e policisė serbe nė Prekaz tė Drenicės, (me ē’rast u vranė barbarisht tėrė familja e Shaban Jasharit nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari), nė njė emision tė radios “Deutche Wele”, (datė 07. 03. 1998) u emitua njė intervistė e Ibrahim Rugovės dhėnė gazetės gjermane ”Der Spiegel”. Nė pyetjen e gazetarit: ”A mund tė ndalohet fillimi i njė lufte nė Kosovė?” Rugova pėrgjigjet: ”Njė luftė normale nuk do tė ketė, - dhe vijon - “mund tė ketė vetėm masakėr. Pėr nga kėndvėshtrimi ushtarak, ne nuk do tė kishim kurrfarė shansi, pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve.“



· Foto: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj



Nė pyetjen tjetėr se “edhe shqiptarėt po kryejnė akte terroriste?” “- Nuk e pėrjashtoj ekzistencėn e njė grupi shqiptarėsh tė mllefosur. Mirėpo, njėkohėsisht jam i bindur qė spekulimet lidhur me njė ushtri ēlirimtare dhe veprat e kryera prej saj janė ireale, pėrgjigjet Rugova, - duke shtuar se ai ėshtė i bindur pėr inolvimin e shėrbimit sekret serb nė kėtė ēėshtje se vetė e marrin UĒK-nė si pretekst pėr vrasjet mbi popullatėn shqiptare.” (Lexo: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (Dokumente dhe artikuj), botimi dytė, prill 1998, faqe 239/240) Nė kėtė prononcim lidhur me UĒK-nė Rugova theksoi: “Sa i pėrket kėtij grupi unė ende po bėj hulumtime pėr tė zbuluar se kush janė ata dhe nėse ekzistojnė, por kjo mund tė jetė lojė serbe”. (Lexo Nikė Xheloshi-Kosova 1999…Tiranė 2002, fq.146-147)



VIJON

Llapi
09-01-2012, 17:34
Analiza politike - historike



Realpolitika e Ibrahim Rugovės ( 19 )



Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova



· “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njė herė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”. ( Milazim Krasniqi, ish-bashkėpunėtor i Ibrahim Rugovės, Kosovapress 16. 06. 2000 )



P ė r m b a j t j a



· Ofensiva serbe dhe aktiviteti diplomatik ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut;

· Milazim Krasniqi: Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova;

· Vizita e Richard Holbrookut nė Junik;

· Hollbrook: “Zotėri President - Ju duhet tė takoheni me zotin Demaēi”;

· Adem Demaēi: „Ibrahim Rugova politikan i dėshtuar, duhet tė tėrhiqet nga skena politike…“;

· Jakup Krasniqi: „Ibrahim Rugova qė moti i ka shkėputur lidhjet me popullin…“;

· Fehmi Lladrovci: „Politika e udhėhequr nga Ibrahim Rugova, nuk solli gjė konkrete…“;

· Richard Holbrook: „Ne e mbėshtesim presidentin Rugova, i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė…“;

· Kush e riciklonte pėrēarjen brenda faktorit politikė e ushtarak shqiptarė?!

· Konstituimi i Kuvendit - synim pėr defaktorizimin e UĒK’sė;

· SHP i UĒK’sė: UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės.



Shkruan: Sheradin Berisha



====================================

Ofensiva serbe dhe aktiviteti diplomatik ndėrkombėtar

pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut



Atė ditė kur delegacioni i Kosovės nė krye me Ibrahim Rugovėn ishte nė takimin gjysėm orėsh me presidentin Klinton nė Washington, satrapi i Ballkanit Sllobodan Millosheviē intensifikon operacionet ushtarake nė Kosovė. Forcat ushtarake-policore serbe gjatė ofensivės sė re nė rajonin e Dukagjinit ka pėrdorė gjithė arsenalin ushtarak dhe artilerinė e rėndė me qėllim tė shkatėrrimit tė UĒK’sė, dhe tė shpėrnguljes sė popullatės shqiptare nga fshatrat qė shtrihen pėrgjatė aksit rrugorė Gjakovė - Deēan - Pejė, i cili mbahej vazhdimisht nėn kontrollin e njėsive tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo ofensivė gjithėpėrfshirėse ka bėrė qė takimi i radhės qė ishte paraparė tė mbahet mė 5 qershor 1998, nė Prishtinė, ( pas takimit tė 22 majit) midis negociatorėve tė Rugovės dhe Millosheviqit, tė anulohet.



· Foto: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Pėr shkak tė situatės sė krijuar nė Kosovė, mė 6 qershor nė Prishtinė do tė vijė diplomati gjerman Wolfgang Ischinger - Drejtor Politik nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė. z. Ischinger gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn dhe grupin e tij negociator, bėri tė qartė qėndrimin se ”negociatat me Serbinė duhet tė vazhdojnė pas qetėsimit tė gjendjes nė Dukagjin dhe nė Drenicė”, ndėrsa Ibrahim Rugova si gjithmonė shprehu gatishmėrinė pėr rifillimin e negociatave me Beogradin, pa i kushtėzuar ato negociata!



Nė gjysmėn e parė tė qershorit 1998 do tė intensifikohet aktiviteti i diplomacisė ndėrkombėtare pėr Kosovėn. Kėshtu, mė 8 qershor do tė mblidhet Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Evropian, tri ditė mė vonė, mė 11 qershor do tė mbahet takimi nė nivelin mė tė lartė i shteteve anėtare tė Paktit NATO, dhe mė 12 qershor do tė mblidhet Grupi i Kontaktit. Nė vendimet e dala nga kėto takime, nuk mund tė nxjerrish as njė formulė tė qartė qė pėrcakton mėnyrėn se si duhet ndalur lufta nė Kosovė, ndėrsa sa i pėrket statusit tė Kosovės, saktėsohet qartė, Kosovės duhet t“i kthehet autonomia, tė cilėn e kishte deri nė vitin 1989.



Nė tė vėrtet nga kėto mbledhje iu dėrgua njė mesazh Serbisė. Pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen Sllobodan Millosheviqit pėr “pėrdorimin e tepruar tė dhunės” ndaj shqiptarėve, mė 15 qershor 1998 forca veriatlantike e NATO’s organizoi njė manovėr katėr orėshe mbi hapėsirėn ajrore tė Shqipėrisė e tė Maqedonisė, ku morėn pjesė 13 shtete anėtare tė kėsaj aleance ushtarake. Kjo manovėr u mbajt pikėrisht nė ditėn kur Millosheviqi kishte arritur pėr vizitė nė Moskė me ftesė tė presidentit rus Boris Jelcin, (tė dakorduar paraprakisht edhe me Kancelarin gjerman Helmut Kohl), ndėrsa nė tė njėjtėn kohė Ibrahim Rugova po qėndronte pėr vizitė nė Angli dhe Francė!



Mė 8 qershor, pikėrisht nė ditėn kur nė Bruksel do tė mblidhet Kėshilli i Ministrave tė BE-sė pėr tė diskutuar lidhur me gjendjen e re nė Kosovė, nė Prishtinė vjen ambasadori amerikan nė Shkup, Chrisofer Hill. Pėr t“u njohur nga afėr me situatėn nė teren, ambasadori Hill udhėton nė zonėn e Dukagjinit ku ato ditė ishin zhvilluar luftimet tė pėrgjakshme. Nė kėtė udhėtim z.Hill i shoqėruar nga dr.Fehmi Agani…, viziton Gjakovėn, Deēanin, Prejlepin, Junikun etj., dhe sheh nga afėr shtėpitė e djegura e tė shkrumbuara si dhe shpėrnguljen e popullatės shqiptare nga vendbanimet e tyre.



Me vizitėn e tij nė njė zonė luftarake, z.Hill ka bėrė tė qartė se tashmė ėshtė ndėmjetėsues amerikan pėr ēėshtjen e Kosovės, duke zavendėsuar ambasadorin Robert Gelbard. Kjo vizitė duket se ka ndikuar dukshėm tek ambasadori Hill nė qartėsimin e gjendjes reale nė zonat e luftės dhe me kėtė rast ka kuptuar se pa riorganizimin e faktorit politik shqiptar, nė pajtim me rrethanat e reja, nuk do tė ketė negociata tė suksesshme me Beogradin.



Milazim Krasniqi: Fajtor pėr mungesėn e unifikimit

ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova



Gjatė muajve tė verės 1998 diplomacia amerikane do tė bėjė pėrpjekje tė unifikojė faktorin relevantė politik shqiptar nė Prishtinė, Lidhjen Demokratike tė Kosovės, me partitė tjera qė konsideroheshin tė afėrt me UĒK-nė, nė radhė tė parė me Partinė Parlamentare tė Kosovės qė drejtohej nga Adem Demaēi dhe me drejtuesit e Lėvizjes Demokratike Shqiptare, akademik Rexhep Qosjen, Hydajet Hysenin dhe Mehmet Hajrizin, dhe personalitete tjera, qė mund tė ishin tė frytshėm nė procesin negociator me Serbinė.



Derisa faktori ndėrkombėtar pėrpiqej t’i bashkojė partitė shqiptare nė Prishtinė, pėr tė krijuar njė trup tė pėrbashkėt shqiptare pėr vazhdimin e dialogut me Serbinė, prej kohėsh Lėvizja Popullore e Kosovės (LPK) dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK) angazhoheshin pėr bashkimin e gjithė faktorit politik e ushtarak, nė njė Front pėr Ēlirimin e Kosovės. Mirėpo, „lufta“ e pakompromis nė mes faktorėve politik e ushtarak shqiptarė pėr tė qenė i parė ( nė krye tė piramidės), ka bėrė qė tė mos arrihet kurrė njė bashkim i mirėfillt, dhe kjo gjendje duket se ėshtė reflektuar negativisht edhe nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.



Milazim Krasniqi, njėri nga themeluesit e LDK-sė dhe bashkėpunėtor mė i afėrt i Ibrahim Rugovės, pėr mosunitetin e faktorit shqiptar e bėn pėrgjegjės pikėrisht z. Rugova. “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njėherė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”, ka thėnė shkrimtari dhe publicisti Milazim Krasniqi . ( Lexo: Kosovapress, 16. 06. 2000)



Nė kėto rrethana mosuniteti tė faktorit shqiptarė, SHP i UĒK-sė, me qėllim tė komunikimit me opinionin e gjerė, tė brendshėm dhe atė tė jashtėm, pėrmes deklaratės politike nr.3, datė 11 qershor 1998, bėn tė ditur se pėr zėdhėnės tė tij ka caktuar Prof.Jakup Krasniqin, nga fshati Negroc i Drenicės. Dy ditė mė vonė zėdhėnėsi i UĒK-sė Prof.Krasniqi, nė paraqitjen e parė publike qė u emitua nė RTSH (mė 15. 06. 1998), bėri tė qartė qėndrimin e SHP tė UĒK-sė pėr tė gjitha zhvillimet nė Kosovė dhe qėllimin e luftės ēlirimtare.



· Foto: Jakup Krasniqi, me rastin e paraqitjes sė parė publike



Vizita e Richard Holbrookut nė Junik



Mė 24 qershor 1998 nė Kosovė vjen diplomati amerikan Richard Holbrook. Fillimisht z.Holbrook, (sė bashku me ambasadorin Hill), tė shoqėruar nga dr.Fehmi Agani, Veton Surroi dhe Blerim Shala, tė pėrcjellur nga dhjetra gazetarė vendor dhe tė huaj, do tė vizitoi rajonin e Dukagjinit. Holbrook e ka vizituar fshatin Junik dhe ishte hera e parė qė zyrtarisht, njė diplomat i lartė amerikan, takohet me njerėzit qė mbanin uniformėn e UĒK-sė, ndėrsa z.Hill, tri javė mė parė (29 maj) kishte takuar njerėz tė armatosur tė UĒK-sė, por pa uniforma.



· Lexo: Takimet Holbrook-Miloshevic nė Beograd dhe Holbrook-Rugova nė Prishtinė, BBC News - June 23, 1998



Richard Holbrook nė Junik u pritė shumė mirė nga UĒK-ja, madje nė njė odė tė madhe tė Junikut ai bėri njė foto me poetin Hajdin Abazi i njohur si Lum Haxhiu, i cili ishte i veshur me uniformė ushtarake tė UĒK-sė dhe mbante nė dorė njė pushkė automatike. Kjo foto ato ditė u publikua nė faqet e para tė mediave mė prestigjioze botėrore. Takimi i Holbrookut&Hillit me pėrfaqėsuesit e UĒK-sė nė Junik, ka ndikuar dukshėm nė ripozicionimin e tyre karshi skenės politike shqiptare, dhe tashmė ishte i pashmangshėm kyqja e faktorit UĒK nė proceset politike qė po zhvilloheshin pėr Kosovėn, nė Prishtinė dhe nė qendrat tjera vendimmarrėse tė botės.



· Foto: Richard Holbrook nė Junik, sė bashku me Hajdin Abazin (Lum Haxhiun)



Derisa Holbrook po qėndronte nė Kosovė, Ibrahim Rugova ishte pėr vizitė nė Gjermani ( pas qėndrimit nė Londėr e Paris), ku u takua me ministrin e jashtėm gjerman Klaus Kinkel dhe Kancelarin Helmut Kohl. Me kėtė rast Klaus Kinkel, z.Rugova ia ka pėrsėritur qėndrimin e Grupit tė Kontaktit, pėr fillimin e menjėhershėm tė bisedimeve me Sllobodan Millosheviqin, ndėrsa nė takimin qė pati Rugova me Kancelarin Kohl, e qė e emitoi TV-ZDF’i gjerman mė 25 qershor 1998, Kohl i thotė Rugovės: ”Duhet tė jesh i matur dhe i qėndrueshėm nė kėrkesėn e njė autonomie tė zgjeruar nė kuadėr tė Jugosllavisė”, ndėrsa Rugova nė vend se t’i kundėrshtonte me argumente tė shumta kėto qėndrime qė tashmė ju kishte dalur boja (derisa Kosova po digjej e shkrumohej nga ushtria barbare e Millosheviqit), ai u shpreh pro dialogut me Millosheviqin, dhe me kėtė rast zyrtarėt gjerman i falėnderoj pėr kontributin e tyre qė po japin nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.



Nė kėto rrjedha, mė 26 qershor 1998, sipas njė raporti tė gazetės “New York Times”, i botuar nė tė pėrditshmen “Koha Ditore” amabasadori amerikan Gelbard ( i cili tashmė duket tė ketė ndryshuar qėndrimin “negativ” qė kishte nė fillim tė vitit 1998 ndaj UĒK-sė ), nė Zvicėr, takohet me dy pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė nė perėndim, Bardhyl Mahmutin dhe Ramadan Avdiun. Njė ditė para se tė ndodhte ky takim, James Rubin kishte deklaruar nė Departamentin e Shtetit se njė takim me udhėheqjen politike tė UĒK-sė mund tė ndodhte sė shpejti dhe se Millosheviqi duhet ta pranonte atė fakt.



Hollbrook: “Zotėri President - Ju duhet tė takoheni

me zotin Demaēi”



Po tė njejtėn ditė, (mė 26 qershor), pas qėndrimit njė ditor nė Beograd, protagonisti i ashtuquajtur i “bulldozher-diplomacisė” ndėrkombėtare, Holbrook vjen nė Prishtinė dhe sė bashku me abasadorin Hill dhe njė oficer tė lartė amerikan takohen fillimisht me Adem Demaēin. Ndonėse prej disa javėsh qyteza e Kijevės mbahej nėn rrethim tė plotė tė UĒK’sė, Holbrook atė ditė do ta pėrsėrisė disa herė slloganin “Kijeva ėshtė sot vendi mė i rrezikshėm nė Evropė” dhe prandaj nė takimin e tij me Adem Demaēin ka kėrkuar qė tė ndikojė mbi UĒK’nė pėr tė zhbllokuar kėtė qytezė, (qė shtrihej pėrskaj aksit rrugorė Prishtinė-Pejė), ku prej disa javėsh mbaheshin tė rrethuar rreth 200 civilė serbė dhe dhjetra policė serbė, nga njėsitė e UĒK-sė.



Hollbrook mė 26 qershor nė njė takim tjetėr qė pati me Ibrahim Rugovėn do tė shfaqte haptazi pakėnaqėsinė e tij me nivelin organizativ tė shqiptarėve. “Ne nuk mund tė ecim pėrpara pa pasur njė partner serioz te ju. Duhet tė organizoheni shumė mė mirė… Duhet t“i lini prapa mėritė dhe inatet personale…“ i ka thėnė Holbrook, Ibrahim Rugovės. „Ta zėmė, ju, zotėri President“, kur e keni thirrė pėr herė tė fundit Demaēin pėr tė diskutuar me tė problemet nė Kosovė…?“ e pyet Hollbrook, Ibrahim Rugovėn.



Dhe, Rugova siē e kishte zakon nė kėto raste pėrgjigjet: “Paj, e kam thirrė dhe do ta thėrras…Por, ne, kėtu kemi njė rend demokratik tė krijuar me zgjedhje dhe duhet ta respektojmė atė…“. Ndėrkaq Holbrook i thotė Rugovės: “Shikoni zotėri President… unė ju ēmoj si president, edhe pse e dini mirė se as ne, e as dikush tjetėr nė perėndim, nuk ua ka njohur zgjedhjet…( ėshtė fjala pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998 - Sh.B)…Kėtu mė nuk kemi kohė pėr tė humbur…Ju duhet tė takoheni me zotin Demaēi..“ ( Pėr mė tepėr lexo: B.Shala „Vitet e Kosovės 1998-1998“, Prishtinė 2000, faqe. 96-97 )



· Foto: Nga takimi Rugova - Holbrook, ( Qershor 1998 )



Ibrahim Rugova, ndonėse prej kohėsh ishte mėsuar tė jetė i pari nė krye tė piramidės politike shqiptare, nuk dėshironte ta prishte rendin e krijuar demokratik (me ato „institucionet fiktive“ tė ndėrtuara, pa u penguar nga regjimi pushtues serbė), pėr tė krijuar njė organizėm tė mirėfillt kombėtar. Ky „president“ duke qenė kundėr unitetit politik e ushtarak me faktorėt mė relevantė shqiptar, vet ishte shndėrruar nė njė faktor tė mosunitetit tė shqiptarėve, dhe ky veprim gjatė gjithė kohės ka dėmtuar rėndė interesat strategjike tė luftės sonė ēlirimtare.



Pėr tė bėrė mė tė plotė kėtė konstatim, duhet pranuar se pėr kėto veprime tė Rugova njė pjesė tė pėrgjegjėsisė e mbanin padyshim edhe diplomatėt amerikan dhe faktorėt tjerė ndėrkombėtar. Ambasadorėt Hollbrook dhe Hill edhe pse kėmbėngulnin nė krijimin e njė trupi tė pėrbashkėt „ekzekutiv“ tė shqiptarėve, megjithatė ata, Ibrahim Rugovėn e konsideronin si njeriun kyē nė procesin e negociatave me Serbinė. Pra, thėnė qartė, ata pėrpiqeshin ta krijonin njė unitet tė shqiptarėve, por, pa e eliminuar Ibrahim Rugovėn nga skena politike shqiptare.



Adem Demaēi: „Ibrahim Rugova politikan i dėshtuar,

duhet tė tėrhiqet nga skena politike…“



Nė kėto pėrpjekje tė diplomacisė amerikane etj., simboli i rezistencės shqiptare Adem Demaēi, nuk shihte organizim tė mirėfillt politik e ushtarak me Ibrahim Rugovėn nė krye (deri sa ai e injoronte skajshmėrisht faktorin UĒK), prandaj, disa herė ka kėrkuar qė Rugova tė tėrhiqet nga skena politike, pėr t“i lėnė rrugė krijimit tė njė uniteti tė mirėfillt nga forcat politike e ushtarake, pa e pėrjashtuar kėtu as LDK’nė si parti.



· Foto: Adem Demaēi dhe Ibrahim Rugova



Kėtė qėndrim real, Adem Demaēi do ta artikulojė zėshėm edhe nė njė takim tė partive politike shqiptare, tė mbajtur me 1 korrik 1998, nėn monitorimin e ambasadorit Hill. Mbledhja e 1 korrikut u mbajt nė barakėn e LDK’sė, dhe duket se ky takim u thirrė nga Rugova, sa pėr t“iu shmangur akuzave tė shumta qė vinin nga diplomatėt amerikan dhe nga partitė tjera shqiptare, tė cilat nuk pėrfilleshin nė asnjė mėnyrė nga „presidenti“.



Qė nė fillim tė takimit Ibrahim Rugova shpėrfaqi idenė e mbledhjes sė Kuvendit dhe formimit tė Qeverisė mbi bazėn e zgjedhjeve tė 22 marsit 1998, ku do tė pėrfshiheshin edhe partitė politike, qė i patėn bojkotuar ato zgjedhje. Kjo ide e Rugovės nuk u pranua nga Adem Demaēi, Rexhep Qosja dhe Hydajet Hyseni, pėr faktin sepse zgjedhjet „parlamentare e presidenciale“ tė 22 marsit ( tė cilat ishin mbajtur me tolerimin e Serbisė), ndonėse ishin burim i vazhdueshėm i pėrēarjeve politike (tashmė disa mujore) nuk mund tė merreshin si pikėnisje pėr tė krijuar njė unitet tė shėndosh politik shqiptar.



Pėr mė tepėr, pikėrisht Ibrahim Rugova me veprimet e tija skajshmėrisht autoritare, kishte shpėrfillur edhe vetė idenė e konstituimit tė Kuvendit tė Kosovės, sepse, tashmė, kishin kaluar njėqind ditė e ca, prej se ishin mbajtur ato zgjedhje, ndėrsa brenda kėsaj periudhe, ai me tarafin e tij politik ka luajtur tmerrshėm me kartėn e pėrēarjes, duke formuar grupe negociatorėsh si: G-15, G-4 e tė tjera si kėto, pėr tė dialoguar me Serbinė, ndėrkohė qė ka shpėrfillur partitė tjera politike, tė cilat kėrkonin njė bashkim tė gjerė politik, duke pėrfshirė kėtu edhe faktorin mė tė rėndėsishėm tė kohės: Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės.



Duke pas parsysh mbėshtetjen qė i jepnin diplomtatėt amerikan, Ibrahim Rugovės, mė 4 korrik nė zyrėn amerikane nė Prishtinė, Adem Demaēi, para ambasadorėve: Richard Holbrook dhe Christopher Hill, ka shprehur hapur dyshimet e tij pėr insistimin e tyre, qė Rugova tė mbetej nė ēdo mėnyrė lojtari kryesor i skenės politike shqiptare. Demaēi me kėtė rast, diplomatėve amerikan shumė hapur ju thotė, se nuk ėshtė nė interesin amerikan tė pėrkrahet njė politikan krejtėsisht i dėshtuar, ēfarė ėshtė Ibrahim Rugova.



Jakup Krasniqi: „Ibrahim Rugova qė moti i ka

shkėputur lidhjet me popullin…“



Ato ditė, zėdhėnėsi i UĒK’sė Jakup Krasniqi, nė njė intervistė ekskluzive pėr “BBC World” ka pohuar se ”Ibrahim Rugova dhe njerėzit qė e rrethojnė kanė penguar pavarėsinė e Kosovės…se politika disavjeēare e udhėhequr nga Ibrahim Rugova ėshtė politikė e dėshtimeve tė vazhdueshme…dhe se politikėn duhet ta udhėheqin dhe do ta udhėheqin forcat e reja.” Ndėrkaq, nė njė intervistė tjetėr dhėnė „Zėrit tė Amerikės“ disa ditė mė parė (mė 27 qershor 1998) z.Jakup Krasniqi, deklaron, se: „Ibrahim Rugova qė moti i ka shkėputur lidhjet me popullin dhe se UĒK’ja e ka pasur dhe e ka krahun politik.“ Ndėrkaq nė pyetjen, a do tė mund Ibrahim Rugova tė drejtonte UĒK’nė, Krasniqi pėrgjigjet: “Ibrahim Rugova nuk ka krijuar kapital politik pėr tė drejtuar UĒK’nė. UĒK’nė nuk mund ta kontrollojnė njerėzit qė e kanė akuzuar atė. Rugova do tė bėnte mirė tė pushonte ēdo aktivitet qė pengon aksionet e UĒK’sė dhe pėrzierjet e tij rreth UĒK’sė“.



Fehmi Lladrovci: „Politika e udhėhequr nga Ibrahim

Rugova, nuk solli gjė konkrete…“



Pėr politikėn e Ibrahim Rugovės dhe mėnyrėn se si duhet tė zgjidhet njė herė e mirė ēėshtja e Kosovės, nė mėnyrė tė qartė e ka thėnė edhe Fehmi Lladrovci, tani dėshmorė i kombit. Nė njė intervistė dhėnė gazetarit tė njohur britanik David Loyn, qė u trensmetua nė kanalin televiziv BBC World, nė maj 1998, ndėrsa biseda ishte zhvilluar nė prill tė atij viti, Fehmi Lladrovci lidhur me politikėn e Ibrahim Rugovės ka thėnė: „Politika "paqėsore" kosovare, e udhėhequr nga Ibrahim Rugova, i cili tash e tetė vjet sillet nėpėr zyrat e Evropės dhe tė Amerikės, nuk solli gjė konkrete. Nuk ka gjė prej kėsaj politike... Nuk i kemi marrė armėt nė dorė nga dėshira, por kjo ėshtė njė domosdoshmėri. Pa njė organizim tė tillė askush nuk do tė na dėgjojė, as Evropa, as SHBA-tė. Po, pėr ēfarė luftoni? e pyet gazetari Fehmiun, ndėrsa ai pėrgjigjet: "Pėr ēlirimin pėrfundimtar tė Kosovės". „Por sot shqiptarėt janė nė pėrgatitje tė ekipit negociator. Ka tė ngjarė qė ky ekip mund tė pranojė edhe njė trajtė tė autonomisė nė kuadėr tė "RFSJ"-sė. Sa do tė ishit tė gatshėm tė pranonit njė gjė tė tillė?“ - i drejtohet z.Loyon, Fehmi Lladrovcit. "Assesi, natyrisht. UĒK-ja nuk pajtohet me asnjė zgjidhje, pėrveē pavarėsisė sė plotė tė Kosovės” - pėrgjigjet prerė Fehmiu. Kur gazetari Loyon, e pyet: “A synoni tė merrni pjesė nė bisedime?“ Fehmiu pėrgjigjet: "Po, jemi tė gatshėm tė bisedojmė me Serbinė. Por, vetėm pėr kufijtė. Pėr asgjė tjetėr”.



· Foto: Dėshmori i Kombit Fehmi Lladrovci



Richard Holbrook: „Ne e mbėshtesim presidentin Rugova,

i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė…“





Ndėrsa ky ishte qėndrimi i luftėtarėve tė UĒK’sė, krejt qėndrim tjetėr kishin diplomatėt amerikanė pėr Ibrahim Rugovėn dhe pėr statusin e Kosovės. Mė 4 korrik 1998, pas disa takimeve qė kanė pasur ambasadorėt Holbrook dhe Hill me Demaēin, Qosjen dhe sė fundi me Rugovėn, Holbrook nė paraqitjen e tij para gazetarėve nė hyrje tė barakės sė LDK’sė, i drejtohet Rugovės mė kėto fjalė: “Zotri Rugova, do tė pėrpiqem tė tė ndihmoj edhe njė herė. Sonte do tė udhėtoj nė Beograd pėr tė biseduar me Millosheviqin dhe pėrsėri do tė kthehem nesėr. Amerika nuk i pėrkrah aksionet e UĒK’sė, dhe duhet tė ndėrpriten menjėherė aksionet e tė dy palėve…“ (!!!)





· Lexo: Holbrooke meets with Milosevic, Rugova-July 4, 1998 (CNN)





Disa ditė mė vonė, saktėsisht mė 9 korrik 1998, nė intervistėn dhėnė kanalit televiziv CNN, Richard Holbrook, pėrsėrit qėndrimin: “Ne e mbėshtesim presidentin Rugova, i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė, mirėpo ai nuk pranohet nga tė gjithė si udhėheqės i vetėm i shqiptarėve“. Gjendjen nė mes tė shqiptarėve nė Kosovė Holbrook e cilėson si „diēka tragjike“, sepse siē thotė ai „e kemi shumė vėshtirė tė gjejmė negociator tė palės shqiptare e sidomos nė palėn e saj ushtarake ( Lexo - UĒK’sė - Sh.B )“. Ndėrkaq, sa i pėrket statusit tė Kosovės, duke e tėrhequr njė diagonale mes Bosnjes dhe Kosovės, Holbrook thotė, se: „Kosova nuk ėshtė Bosnjė, nuk ėshtė njė vend i pavarur dhe komuniteti ndėrkombėtar nuk mund ta mbėshteste dėshirėn e popullit tė saj pėr tė qenė i pavarur…“ “Kudo nė botė,- pohonte Holbrook, - ka popuj qė kėrkojnė sovranitet, si pėr shembull Tibeti, pastaj kurdėt, mirėpo historia dhe kufijtė nuk i lejojnė. Ne mendojmė,- thotė ai,- se ka rėndėsi themelore tė bėhet njė ndryshim nė statusin e Kosovės brenda kufijve ndėrkombėtarė tė Jugosllavisė.“ ( CNN, 9 korrik 1998 )



Nė kėtė frymė u prononcua edhe ambasadori tjetėr amerikan Robert Gelbard, gjatė vizitės sė tij nė Mostar tė Bosnjes mė 8 korrik 1998. Madje z. Gelbard, me kėtė rast UĒK’sė ia dėrgojė njė mesazh me tone kėrcėnuese. „Ne jemi tė pėrgatitur dhe tė aftė pėr tė penguar tė gjitha aktivitetet e UĒK’sė, sidomos rrugėt e tyre tė furnizimit. Ne jemi tė pėrgatitur nga kjo anė nėse ata refuzojnė tė bashkėpunojnė dhe tė marrin masa tė tjera tė nevojshme“- ka thėnė z.Gelbard. Dhe kjo vėrtet ka ndodhur. Ato ditė, nė Zvicėr do tė bllokohet nga autoritetet zvicrane zhirollogaria e Fondit: “Vendlindja Thėrret“, qė e financonte UĒK’nė, ndėrsa nė Shqipėri nė kufirin shqiptaro-shqiptarė u shtuan masat e vėzhgimit nga shumė monitorues ndėrkombėtar, ndėrkohė qė nė pjesėn tjetėr tė kufirit ishin dislokuar mijėra forca ushtarake serbe!



Kush e riciklonte pėrēarjen brenda faktorit politikė

e ushtarak shqiptarė?!



Derisa nė Prishtinė po zhvilloheshin bisedimet intensive pėr „unifikimin“ e faktorit politik shqiptarė, mė 5 korrik 1998 nė Tiranė Kryeministri nė exil Bujar Bukoshi takohet me Hashim Thaēin dhe Rexhep Selimin, tė dy kėta anėtarė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK’sė. Ndonėse marėdhėniet qeveri e Bukoshit - SHP i UĒK’sė ishin tė tensionuara, nė kėtė takim duket se gjendja shtensionohet, sepse merren vesh pėr tė bashkėpunuar nė mes vete, mirėpo nuk do tė kalojė shumė kohė, kur do tė rishfaqen mosmarrėveshjet ndėrmjet Bujar Bukoshit dhe SHP tė UĒK-sė, tė cilat do tė riciklohen pastaj vazhdimisht, gjatė gjithė kohės sė luftės ēlirimtare, deri nė qershor 1999!



Ky riciklim i pėrēarjeve brenda faktorit politik e ushtarak zhvillohej ēdo kund, si brenda nė Kosovė, ashtu edhe jashtė Kosovės, nė Shqipėri e nė vendet tjera tė botės perėndimore. Mirėpo, kjo pėrēarje mė sė shumti ndikonte nė Kosovė, atje ku zhvillohej lufta kundėr njėsive ushtarake-policore serbe, tė cilat bėnin kėrdi mbi popullatėn shqiptare, duke vrarė, ekzekutuar e masakruar, gra, pleq e fėmijė, ndėrsa plaēkisnin, digjnin dhe shkretonin pamėshirshėm pasurinė e tyre.



Sipas tė dhėnave tė publikuara nė njė raport tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), gjatė muajit korrik 1998, nė Kosovė janė vrarė, masakruar ose ekzekutuar 201 shqiptarė, janė plagosur 152, janė keqtrajtuar nė mėnyra tė ndryshme 1566, janė marrė peng, janė kidnapuar ose janė zhdukur 185 vetė, janė arrestuar nė mėnyrė arbitrare 196 vetė, ndėrsa janė rrahur rėndė 275 shqiptarė, 26 prej tė cilėve kanė pėsuar lėndime tė rėnda trupore.

Raporti dėshmon se dhunės sė regjimit pushutues serb i janė nėnshtruar gratė e fėmijėt. Sipas tė dhėnave tė deritashme, 102 gra janė vrarė, janė plagosur, janė arrestuar, janė dėnuar, janė keqtrajtuar ose janė zhdukur gjatė korrikut, ndėrsa 12 fėmijė janė keqtrajtuar.

Sipas burimeve tė KMDLNJ’sė gjatė kėtij muaji, forcat serbe kanė detyruar zhvendosjen e 350.000 shqiptarėve nga shtėpitė e veta, shumė prej tė cilėve nuk kishin as ku tė kthehen pasi shtėpitė e tyre janė plaēkitur, janė rrėnuar dhe janė djegur e shkrumuar nga forcat pushtuese serbe.



· KMDLNJ: Lexo listėn e shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar nga forcat serbe, nė periudhėn janar - nėntor 1998



Lidhja Demokratike e Kosovės dhe Partitė politike tė afėrta me te, qė kishin marrė pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998, akoma ushqenin iluzione, se kanė ndėrtuar institucione tė mirėfillta shtetėrore nė krye me Ibrahim Rugovėn dhe duke pasur kėtė besim, nuk rreshtnin tė thurnin as akuza nė adresė tė UĒK’sė, nė adresė tė atyre qė kishin marrė armėt nė dorė pėr t’u ēliruar pėrfundimisht nga ushtria pushtuese barbare e Sllobodan Millosheviēit, e jo siē i quanin ata njėsitė dhe bartėsit e kėsaj ushtrie si “njerėz tė frustruar“, „grupe tė armatosura qė mbrojnė pragun e shtėpisė“, “njerėz qė luftojnė sepse u janė djegur shtėpitė e tyre“ etj.etj. Duke ju kundėrvėnė akuzave tė tilla, zėdhėnėsi i UĒK’sė Jakup Krasniqi, nė njė prononcim tė botuar nė gazetėn „Zėri i Kosovės“, Ibrahim Rugovėn e cilėson si: „pashai i kuq i barakės sė vogėl nga Prishtina“ qė „ka pėr qėllim tė shndėrrojė UĒK’nė nė njė karikaturė tė LDK’sė…, i cili asnjėherė nuk arriti nė trojet e lira tė vendit qė ai ėshtė president“! (ZiK’u 9 korrik 1998, faqe 4 – 5)



Konstituimi i Kuvendit - synim pėr

defaktorizimin e UĒK-sė



Pavarėsisht nga rrethanat e luftės dhe lėvizjet gjithėpėr- fshirėse pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak, „presidenti“ Ibrahim Rugova kishte vendosur ta „konstituonte“ Kuvendin e Kosovės.



Mė 16 korrik 1998 ( pikėrisht nė kohėn kur forcat ushtarake-policore serbe kishin marrė njė ofensivė tė gjerė me karakter shfarosės, nė zonėn e Vėrrinit, nė drejtim tė Rahovecit, tė Malishevės etj.), nė ambientet e selisė sė LDK-sė nė Prishtinė, Ibrahim Rugova ka mbajtur mbledhjen themeluese tė Kuvendit tė Kosovės, ku morėn pjesė me 75 deputetė, 59 deputetė tė LDK-sė dhe 16 tė partive tjera (nga 130 sa duhet tė ishin - Sh.B) tė dalė nga zgjedhjet e 22 marsit 1998. Kjo mbledhje konstituive po mbahet pas 115 ditėve, pėrkatėsisht pas tre muajve, tri javėve e tri ditėve, nga dita kur u mbajtėn zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 22 marsit 1998. Edhe pse mbajtja e Kuvendit ishte bėrė i ditur dy ditė mė parė, ai i zhvilloi punimet normalisht pa u penguar nga sigurimi shtetėror serb, pothuajse deri nė pėrfundim tė mbledhjes. Me propozimin e Ibrahim Rugovės, Kryetar i Kuvendit u zgjodh akademik Idriz Ajeti dhe tre nėnkryetarė: Iljaz Kurteshi nga Partia Socialdemokrate e Kosovės, krahu i Kaqusha Jasharit; Gjergj Dedaj, nga Partia Liberale e Kosovės dhe Zef Morina nga Partia Shqitare Demokristiane e Kosovės, ndėrsa Sekretar i Kuvendit u zgjodh Fatmir Sejdiu nga Lidhja Demokratike e Kosovės ( aktualisht kryetar i Republikės sė Kosovės - Sh.B).



Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se, nė momentin e pėrfundimit tė mbledhjes „konstituive tė Kuvendit“, nė orėn 13:05 para hyrjes sė barakės sė LDK-sė ka arritur ambasadori amerikan nė Beograd Nikollas Hill. Pas tij janė futur edhe njė numėr policėsh serbė nė rroba civile, ndėrsa hyrja e barakės u mbush pėrplotė policė: dy pizgauerė, vetura civile dhe njė fugon policie. Nė ora 13:13 nga baraka dalin policėt serbė „me dokumentacionin e seancės konstituive tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės!“ Para orės 14:00 nga baraka ka dalė edhe Nikollas Hill, kurse pas tij edhe Ibrahim Rugova, i cili largohet nga baraka pa u ndaluar nga policia serbe! ( Lexo: Nikė Gjeloshi-Kosova 1999, fq.173-174)



Mėnyra se si ėshtė paralajmėruar pėr opinion mbajtja e Kuvendit, pastaj ecuria e zhvillimit tė punimeve nė kėtė “seancė“ konstituive dhe ardhja e amasadorit amerikan bashkė me policinė serbe nė ambientet e barakės sė LDK-sė, pikėrisht nė momentet kur mbledhja po pėrfundonte, sipėrfaqėson qartė faktin se, ky Kuvend u mbajt (sa pėr sy e faqe) me marrėveshje paraprake nė mes tė qarqeve diplomatike tė huaja, Ibrahim Rugovės dhe Sllobodan Millosheviqit.



Konstituimi i Kuvendit nga LDK’ja bashkė me partitė e vogla qė morėn pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit, kishte pėr synim defaktorizimin e UĒK-sė si faktor politik e ushtarak, dhe kjo ka ndikuar dukshėm nė thellimin jazit tė pėrēarjes brenda faktorit politik shqiptarė. Kundėr mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės u deklaruan: Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, Lėvizja Demokratike Shqiptare nė krye me Rexhep Qosjen, Lėvizja Popullore e Kosovės dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, tė cilat kėtė veprim e cilėsuan si njė komplot tė Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar popullin me kėtė Kuvend.



SHP i UĒK’sė: UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve,

pėr kushtet dhe rrethanat e luftės



Njė ditė pas mbajtjes sė Kuvendit, ka reaguar edhe SHP i UĒK-sė. Nė deklaratėn politike nr. 4 tė datės 17 korrik 1998, SHP i UĒK-sė, deklaron:



“UĒK e ka thėnė me kohė se nuk pranon ato zgjedhje qė i shėrbejnė pėr dekor pushtuesit dhe do tė ishin farsė mashtruese pėr shqiptarėt e Kosovės. Kemi thėnė se nuk pranojmė zgjedhjet tė cilat legjitimojnė ndarjet e reja territoriale tė vendit tonė, qė filluan me “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit 1998 - kur njė pjesė e tokave lahej nė gjak e nė anėn tjetėr ngriheshin dollitė e “fitores historike” tė njė grupi tarafėsh. Gjithashtu kemi pėrsėritur shumė herė deri tash se jemi pėr jetėsimin e institucioneve tė pavarura, funksionale dhe operative, qė do ta siguronin ēlirimin e Kosovės. UĒK, edhe mė herėt ka paraqitur qėndrimet e veta nė raport me tendencat e njė kaste politike, e cila ka pėr qėllim jo krijimin e institucvioneve kombėtare pėr avancimin e ēėshtjes shqiptare, por frenimin dhe minimin e luftės sonė ēlirimtare - mu nė kohėn kur ajo ėshtė gjithėpėrfshirėse. Sukseset e UĒK’sė nė fushėbetejat e shumta e detyruan pushtetin okupator tė lejojė mbajtjen formale tė njė parlamenti tė kontestuar nga tė gjithė ndėrgjegja politike kombėtare. Ky parlament mbajti mbledhjen „themeluese“ vetėm pas kėrkesave dhe kėshillave tė vazhdueshme tė cilat erdhėn nga miqtė tradicionalė tė okupatorit tonė, nga Moska dhe Athina.

UĒK’ja ia tėrheq vėrejtjen autorėve tė kėtyre makinacioneve se kanė shkuar larg me lojėrat e ndyta nė dėm tė kombit dhe Atdheut. UĒK’ja kėtu vėren tendencėn mė tė hapėt tė pėrēarjeve tė shkaktuara nga ky klan nė lėvizjen politike shqiptare, tė cilat barten edhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare. Gjithashtu e kėshillojmė miqėsisht edhe faktorin ndėrkombėtar, sidomos SHBA’tė dhe vendet e demokracisė perėndimore, qė tė mos bien nėn ndikimin e allėshverisheve ruso-greke. (…) UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve tė reja funksionale dhe kombėtare, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės. Kėtė duhet ta bėjmė me tė gjitha ato forca politike tė cilat synojnė ndershmėrisht lirinė, me individė tė rinj, tė ngritur politikisht dhe profesionalisht, dhe, me intelektualė tė dėshmuar kombėtarisht. (...) Lufta e jonė vazhdon deri nė fitore. - pėrfundon deklarata politike nr. 4 e SHP tė UĒK’sė.



( V I J O N )

Mano
09-01-2012, 18:19
ntu lexoft lexoje e mos tu lexoft leje

nqoftse eshte e ndalueme ne ket forum
me e tregue te verteten per figurat te ndryshme te kombit
mier nese jan te ndaluara le te tregoin adminat

dhe si per ket coftak kur po sjelli ndonji fotografi te vertet se qfar tradhtie ka ba ai tradhtar
po reagoni

ndersa ne temen per Kryeēlirimtarin e Kosoves
jo qe i lejoni turli montimi fotosh e videosh
por u vjen edhe lezet kur dikush shpif sene te kqija per ta heeeeee
mue as serbet nuk kan mujt me ma ndalue fjalen e lire e po ma ndalon ti ne nji forum qe veti i thot se eshte shqiptar

dhe nuk e di une a je antar i thjesht apo nga stafi une frik kam ardh ne ket forum
prezentohu te lutem se nuk po ju njof
po mendoi as nuk di kush eshte admin as super-moderator as moderator
se di ku e kini ate list a po e mbani msheft a

Sa per sqarim une nuk jame Moderatore. Une po flas thjesht si nje Shqiptar. Fotografite qe prure ti ketu me pretendimin se Rrugova paska Tradhetuar Ceshtjen Shqiptare thjesht pse eshte takuar me milloshevicin , jane ne rastin me te mire qesharake. Besoj se e gjithe bota e di se Rrugova ka qene i angazhuari per te ber marredhenjet diplomatike. Pra ka qene nderlidhesi, dhe ne qoftese ka qene i tille Fotografi te tilla jane te justifikueshme. Nese synimi i tij i vertet do te ishte ashtu sic pretendon ti pra cinik dhe jo ne favor te Ceshtjes Shqiptare-Kosovare, mendon ti se fotografi te tilla do te ishin lejuar te merreshin???

Edhe sikur Rrugova te ket qene "kopil" apo Rrome ashtu sic na e paraqet ti, Eeeeedhe sikur kjo te ishte e vertet, nuk duhet te permbysi veprimtarine e tij te vyeshme per Kosoven! Keto qe shkruani juve jane Blesfomi!!!

fegi
09-01-2012, 18:33
PRESIDENTIT HISTORIK DR. IBRAHIM RUGOVA

http://www.youtube.com/watch?v=LMynBWqSQuA&feature=mfu_in_order&list=UL

Mano
09-01-2012, 19:17
Llapi...Une do te nderhyje edhe nje here ne trajtimin qe i ben Figures se Rrugoves.

Krahasimi jote i Rrugoves me Thacin nuk eshte i drejte. Thaci ka qene truproje i Fatos Nanos dhe me ndihmen e elementit Karreierist te Shtetit Shqiptare te Korruptuar u vu ne krye te UCK-se. Keto jane bindjet qe njerezit mbar kane per Thacin. Rrugova ka qene Patriot Intelektual, Thaci ka perdorur Patriotizmin per Karriere. Ketu qendron ndryshimi skajshme midis atyre. Them kete thjesht per arsyen se une mendoj se Thaci duhet tia kishte lene vendin e Udheheqesit atyre qe jane te afte per ta bere. Dhe jo thjesht sepse ai ishte komandanti i UCK'se. Patriotet e vertet sakrifikojn gjithcka per vendin e tyre dhe jo te ulen ne karrike qe nuk i takojn!!!

Une kam shume rrespekt per Cdo anetare te UCK-se cilido nivel i perkisnin ne kohen e Luftes. Por duhet mbajtur parasysh se edhe Figura e UCK-se eshte keqperdorur nga Propaganda dhe Politika, sidomos Post-Luftes se Kosoves.

P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve??? Une per vete nuk dua te besoj nje gje te tille. Por menyra se si gjarjet e Kosoves po shpalosen, sidomos mbeshtetja e tije e Presidentit te fundit( Me lidhje te forta Ruse) qe u zgjodh ne menyre te paligjshme me bejn te dyshoj se mund te ken nje te vertet. Sote e kesaj dite Anetare te UCK-se qe luftuan per Kosoven po denancohen nga "shoket" e vet tek Haga. Dhe per cfar??? Per te ruajtur Karriken;))

Llapi
09-01-2012, 21:20
Llapi...Une do te nderhyje edhe nje here ne trajtimin qe i ben Figures se Rrugoves.

Krahasimi jote i Rrugoves me Thacin nuk eshte i drejte. Thaci ka qene truproje i Fatos Nanos dhe me ndihmen e elementit Karreierist te Shtetit Shqiptare te Korruptuar u vu ne krye te UCK-se. Keto jane bindjet qe njerezit mbar kane per Thacin. Rrugova ka qene Patriot Intelektual, Thaci ka perdorur Patriotizmin per Karriere. Ketu qendron ndryshimi skajshme midis atyre. Them kete thjesht per arsyen se une mendoj se Thaci duhet tia kishte lene vendin e Udheheqesit atyre qe jane te afte per ta bere. Dhe jo thjesht sepse ai ishte komandanti i UCK'se. Patriotet e vertet sakrifikojn gjithcka per vendin e tyre dhe jo te ulen ne karrike qe nuk i takojn!!!

Une kam shume rrespekt per Cdo anetare te UCK-se cilido nivel i perkisnin ne kohen e Luftes. Por duhet mbajtur parasysh se edhe Figura e UCK-se eshte keqperdorur nga Propaganda dhe Politika, sidomos Post-Luftes se Kosoves.

P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve??? Une per vete nuk dua te besoj nje gje te tille. Por menyra se si gjarjet e Kosoves po shpalosen, sidomos mbeshtetja e tije e Presidentit te fundit( Me lidhje te forta Ruse) qe u zgjodh ne menyre te paligjshme me bejn te dyshoj se mund te ken nje te vertet. Sote e kesaj dite Anetare te UCK-se qe luftuan per Kosoven po denancohen nga "shoket" e vet tek Haga. Dhe per cfar??? Per te ruajtur Karriken;))

kah ne eshte nji prrall qe u kendohet femive

prralla prralla han qeni arra


po qka je bre kah flet
po qysh po ja fut kot
po thue thaēi ka qen truproj e Fatos Nanos
pyyyyyfffffff qfar rrene
plus thue se thaēi me ndihmen e serbve u fut ne UĒK
po qfar debati munesh ti me ba me mua hajt tregona
po kush te beseon a mendon ti hiq a jo papapa

Llapi
09-01-2012, 21:42
SATANIZIMI I UĒK’sė NGA PRESIDENTI “HISTORIK” IBRAHIM RUGOVA!







Nė nėntor 1998, derisa po shqyrtohej Drafti ( plani) 3 i Hillit, ku parashikohej edhe krijimi i policisė lokale, presidenti “historik” Dr.Ibrahim Rugova, ndonėse prej kohėsh ishte pėrcaktuar kundėr luftės ēlirimtare tė UĒK’sė, mė 19 nėntor me njė vendim tė veēantė krijon komisionin pėr ”HULUMTIMIN E KRIMEVE TĖ LUFTĖS” dhe ky komision atė kohė e shtriu aktivitetin e vetė gjithandej nėpėr Kosovė ku ishin degėt e LDK-sė. Kėtė komision e pėrbėnte:

EQREM KRYEZIU (Kryetar) aktualisht anėtar i kryesisė sė Kuvendit,

HAJZER KRASNIQI,

AGIM KRASNIQI,

FARUK SPAHIU,

REXHEP GJERGJI,

RAMĖ MARAJ,

FATMIR REXHEPI,

EDI SHUKRIU dhe

ALUSH GASHI (aktualisht ministėr nė qeverinė Thaēi).


http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Satanizimiuck/komisioni_ldk_kunder_uck.jpg
http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Satanizimiuck/dokumenteeqremifarukspahijakunderuck.jpg

Llapi
09-01-2012, 21:48
„Elita intelektuale“ titiste nė shėrbim tė UDB’sė!



KUSH ISHIN THEMELUESIT E LDK’sė QĖ IU SHITĖN FALAS UDB’sė!


http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Satanizimiuck/buxhovi_hamiti_gunga_kraja_zatriqi_inf.udb.jpg
Foto: Buxhovi, Hamiti, Gunga, Kraja, Zatriqi etj., dikur iu shitėn falas UDB’sė!





Nė Kuvendin themelues tė LDK-sė qė u mbajt mė 23 dhjetor 1989, sipas QIK-ut „morėn pjesė 96 veta“, ku shumica prej tyre i takonin elitės intelektuale shqiptare qė deri dje ishin anėtarė tė LKJ-sė dhe njerėz me pozita tė ndryshme si: shkencore ashtu edhe politike nė institucionet akademike. Kjo elitė intelektualėsh gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta duke qenė pjesė e sistemit politik-institucional, kishte nėn kontroll tė gjitha institucionet shkencore, informative, kulturore, botuese etj., nė Kosovė dhe madje shumica prej tyre ishin bėrė edhe argat tė Shėrbimit Sekret jugosllavė ( UDB-sė ).



Pėr tė argumentuar kėtė argatllėk, nė vijim po pėrpiqem tė sjellė njė argument, i cili asnjėherė nuk ėshtė kontestuar nga „elita…“ qė apostrofohen si bashkėpunėtorė tė UDB’sė. Nė vitin 2000 nė Shkup ėshtė botuar libri „Ballė pėr ballė me vdekjen“ i Nafi Ēegranit. Autori i librit nga marsi i vitit 1969 - deri nė vitin 1980 ka punuar nė Sektorin II tė Shėrbimin Sekret tė Sigurimit Shtetėror, pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė, nė Shkup. Nė kėtė libėr ish-udbashi Ēegrani nė mes tjerash spikatė hapur veprimtarinė e kėtij shėrbimi famėkeq nė hapėsirat shqiptare nė ish-Jugosllavi, dhe i bėnė publike disa emra tė „elitės intelektuale“ qė iu „shitėn“ falas kėtij shėrbimi sekret.



Shiko: Autori dhe ballina e librit „Ballė pėr ballė...“



Ēegrani nė faqen 129 - 130 tė librit „Ballė pėr ballė me vdekjen“ shkruan: „Edhe pas Plenumit tė Brioneve dhe rėnies sė Rankoviqit, vazhdon spiunazhi nė mes shqiptarėve si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Shqipėri. Gati tė gjitha redaksitė e gazetave dhe tė radiotelevizioneve nė Maqedoni dhe Kosovė shndėrrohen nė qendra rezidente, me tė cilat SDB’ja ( UDB’a - Sh.B) vite me radhė e sinkronizonte veprimtarinė e vet tė errėt kundėr shqiptarėve. Nė kohėn kur nė SDB tė Kosovės vrisnin e prisnin Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi e Selim Brosha, kėtij shėrbimi sekret iu "shitėn" falas edhe shumė gazetarė tė "Rilindjes", si Maksut Shehu, Fadil Bujari, Mehmet Kraja, Sabri Hamiti, Jusuf Buxhovi, ndėrsa nė Televizionin e Prishtinės - Riza Alaj, Fahredin Gunga, Agim Zatriqi, disa tė punėsuar nė Arkivin Historik tė Kosovės etj.“ - pėrfundon citati.



Lexo: kopjen e tekstit nga libri „Ballė pėr ballė“



Nafi Ēegrani nė vazhdim thotė se „nė redaksin e emisioneve nė gjuhėn shqipe pranė Televizionit tė Shkupit tregohen mjaftė aktivė Luan Starova dhe Alush Kamberi,…“ dhe „nė radhėt e tyre hynė ndėrkohė edhe majori rezerv Menduh Ajdini, dhėndėr i Meti dhe Nushi Kėrliut, si edhe dhėndri i tyre Ali Aliu“. ( Pėr mė tepėr lexo te libri i N.Ēegranit fq.130 ). Nushi Kėrliu ėshtė njė mik i Ibrahim Rugovės, nė shtėpinė e tė cilit ka ndenjur pėr dhjetė vjet rresht, gjatė shkuarje - ardhjeve tė tij nga Shkupi apo Tirana, pėr nė vendet perėndimore.



Siē vihet nė dukje nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, UDB’sė, kėtij shėrbimi famėkeq sekret, iu paskan shitur krejt falas Jusuf Buxhovi, Sabri Hamiti, Mehmet Kraja, Ali Aliu,… tė gjithė kėta anėtarė tė elitės intelektuale tė afėrt me regjimit komunist jugosllavė, e qė nė vitin 1989 ishin “ideatorė” legal pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ndėrsa ideatorėt ilegal (nė prapaskenė) ishin Rrahman Morina, Agim Mala etj.



Jusuf Buxhovi ishte koordinator i Kėshillit Nismėtar tė LDK’sė dhe mbante lidhje me Agim Malėn. Hysen Gega njėri nga bashkė -veprimtarėt e Jusuf Gėrvallės, nė njė intervistė dhėnė publicistit tonė tė njohur B.Elshani, thotė se nė janar 1981 nė zyrat e UDB’sė ėshtė marrė nė pyetje edhe nga udbashi Jusuf Buxhovi.



( Pėr mė tepėr lexo intervistėn: Hysen Gega: Asgjė nuk harrohet )



Ndėrkaq ish-informatori tjetėr i UDB’sė Sabri Hamiti (sipas Ēegranit) aktualisht ėshtė anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryetar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe anėtar i Komisionit pėr Integrime Evropiane. (Shiko pozitat e Sabri Hamitit ) Sabri Hamiti ėshtė edhe mik shtėpie i Dr.Ibrahim Rugovės, dhe konsiderohet si njėri mė me ndikim nė LDK).

Nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, figuron edhe Fahredin Gunga, njėri nga dėshmitarėt e UDB’sė nė gjykimin e parė tė Adem Demaēit nė mars 1959, ( Lexo shkrimin: Kush ishin denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB, nė vitin 1958-59?! ), pastaj Agim Zatriqi, ish-drejtor i RTP’sė, aktualisht drejtor gjeneral i RTK’sė, i cili nė nėntor 1981 pėrfshihet nė diferencimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit. ( Pėr mė tepėr lexo: A ishin Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova pėrgjegjės pėr burgosjen e parė dhe tė tretė tė Mr. Ukshin Hotit?! ).

Duke pasur parasysh tė gjitha kėto argumente, duket se ėshtė imperativ i kohės hapja e dosjeve edhe pėr kėtė "elitė...", e cila ėshtė integruar nė mėnyrė komode, nė tė gjitha institucionet shtetėrore dhe mediatike tė Republikės sė Kosovės!


http://www.pashtriku.org/

Llapi
09-01-2012, 21:52
Fati i Ukshin Hotit!



Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova

janė pėrgjegjės pėr burgosjen

e parė dhe tė tretė tė Ukshin Hotit!


Sa pėr ilustrim, Ibrahim Rugova atėkohė ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.




· Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



Shkruan: Sheradin Berisha

____________________________________

Trinomi komunist: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova



Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo - politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme akademike: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e patėn cilėsuar si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.



Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste - separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.



Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.



Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.



Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.



Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt

- Isak Nishevci,

- Ismet Emra e tė tjerė,

dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:



- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.



Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė

Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė

Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.



Pas daljes nga burgu, Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 - 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.



Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.



Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.



Foto: historike e figurės emblematike Ukshin Hoti



Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve (UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.

· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike



Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.



Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi - Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.



· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit



Ėshtė interesant tė thuhet se, Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar - burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.



Hoti, nė fjalėn e tij tė mbrojtjes para gjyqit serb nė Prizren ka thėnė (citoi): “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …” - pėrfundon citati.



E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Ibrahim Rugova. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).



Sa pėr ilustrim, Ibrahim Rugova atėkohė ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.



Prandaj, Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.

http://www.pashtriku.org/

Llapi
09-01-2012, 22:00
KUVENDI I KARRIKAVE


http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/LDK/galdiatorigeciildk-se.jpg
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/LDK/ldk3.jpg
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/LDK/ldk4.jpg
http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/LDK/ldk6.jpg

Mano
09-01-2012, 22:48
kah ne eshte nji prrall qe u kendohet femive

prralla prralla han qeni arra


po qka je bre kah flet
po qysh po ja fut kot
po thue thaēi ka qen truproj e Fatos Nanos
pyyyyyfffffff qfar rrene
plus thue se thaēi me ndihmen e serbve u fut ne UĒK
po qfar debati munesh ti me ba me mua hajt tregona
po kush te beseon a mendon ti hiq a jo papapa


Shiko...kjo eshte hera e fundit qe une po te drejtohem ne kete tem. Une nuk thash se Thaci ESHTE futur ne UCK me ndihmen e Serbeve, po te lexosh shrkimin tim me vemendje thash qe "Njerezit mendojn" dyshojn. Ka nje ndryshim te madh midis Dyshimit dhe Vertetimit. Perdora kete argument per te prure ketu anen tjeter qe mendohet per Thacin ashtu sic ti prure ketu ajo qe mendohet dhe shkruhet per Rrugoven. E verteta do te vertetohet vetem me Kohe. Veprat flasin Vet. Rrugova, Sote njihet si nje Figure e Shquar qe i ka dedikuar gjithe jeten e vet C'eshtjes Shqiptere, nuk njihet si i tille vetem nga Shqiptaret por nga e gjithe bota Demorkatike=Perendimore.


P.S sa per Thacin qe ka qene Truproje i Nanos apo i Berishes, e kam me te degjuar.

Llapi
09-01-2012, 22:53
P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve???


sa interesant Amerikanet po e perkrahin nji spiun te serbve Hahahjahahaha

http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/21_07_10_23306_xhv.JPG



Zėvendėspresidenti Joseph Biden:
Hashim Thaēi ėshtė George Washingtoni i Kosovės

busavata
09-01-2012, 22:59
anė e mbanė kendon Kosova si Rugova nuk bon nona
kendojn Llapi e Gollaki sjhkive Ibra i doli haki
i perzuni edhe i ka shkatru
pamvarsin na ka pru

trestenik
09-01-2012, 23:01
fal te koft me histori e me shoqni e me parti tina e krejt hahah
askush spo ti ndalon
historija e kosoves nuk mund te shkruhet pa dr rugoven e bill klintonin

Mano
09-01-2012, 23:06
Thaēi injoron vlerat e luftės


Nė ditėn e nėntė tė grevės, veteranėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės janė izoluar dhe po refuzojnė marrjen e ushqimit nė shenjė proteste ndaj institucioneve tė Kosovės pėr mosmiratimin e ligjit pėr vlerat e luftės. Por, mė e dhimbshmja e gjithė kėsaj ėshtė se deri mė tani asnjėri nga qeveritarėt nuk ka gjetur kohė pėr t’i vizituar ish-guerilėt e UĒK-sė.



01 qershor 2011
Deputetėt e grupeve parlamentare tė taborit opozitar konsiderojnė se kryeministri Hashim Thaēi po tregohet injorues karshi vlerave tė luftės, i cili deri mė tani asnjėherė nuk ka vizituar nėn tendė veteranėt e UĒK-sė.

Kryetari i kėshillit grevist, Xhevdet Qeriqi, nuk ka koment pėr mosvizitėn e tė parit tė qeverisė. “Deri mė sot askush nga ekzekutivi nuk na ka vizituar, madje as kryeministri. Prandaj, nuk mund ta kuptojmė se pse po ndodh kjo, derisa ne jemi tė hapur pėr tė gjithė”, ka thėnė Qeriqi.

Shefi i grupit parlamentar tė LDK-sė, Ismet Beqiri, mendon se gjėja mė e paktė qė ka mundur ta bėjė kryeministri Thaēi do tė ishte vizita e tij nė tendėn ku po qėndrojnė tash e sa ditė veteranėt e luftės.

“Kjo indiferencė e Thaēit flet mė sė miri pėr injorancėn e tij karshi vlerave tė luftės “, ka thėnė Beqiri.

Sipas tij, mosaprovimi i ligjit pėr statusin dhe tė drejtat e dėshmorėve, invalidėve, veteranėve, pjesėtarėve tė UĒK-sė, viktimave civile dhe familjarėve tė tyre ėshtė njė tregues pėr qasjen joserioze tė qeverisė ndaj kėsaj ēėshtje qė ėshtė mjaft serioze dhe e ndjeshme. Ai ka rikujtuar se ėshtė obligim i Kuvendit qė tė nxjerrė sa mė parė Ligjin pėr vlerat e luftės.

Ngjashėm ėshtė shprehur edhe ish-komandanti i UĒK-sė, deputeti i Vetėvendosjes!, Rexhep Selimi, sipas tė cilit vlerat e luftės po injorohen nga institucionet shtetėrore.

“Kryeministri Thaēi duke mos i vizituar luftėtarėt e lirisė qė kanė hyrė nė grevėn e pėrshkallėzuar duke u futur edhe nė grevė urie, po tregon pėr injorancėn e tij ndaj tyre. Prandaj, me kėto veprime mendoj se po iu bėhet njė anashkalim dhe injorim kėrkesave tė tyre”, ka thėnė Selimi.

Ai ka rikujtuar se kėrkesat e veteranėve tė luftės janė tė drejta qė duhet realizuar sa mė parė qė tė jetė e mundur. “Aprovimi i ligjit ėshtė njė e drejtė elementare dhe domosdoshmėri”, ka thėnė Rexhep Selimi.

Edhe Ahmet Isufi i AAK-sė, i cili gjatė luftės nė Kosovė ka qenė komandant i UĒK-sė, ka vlerėsuar se veteranėve tė luftės po iu mohohet njė e drejtė elementare. “Realisht tė drejtat e tyre janė tė mohuara nė kėtė moment dhe nė kėtė drejtim po iu bėhet njė padrejtėsi. Jo vetėm qė ėshtė dashur tė vizitohen nga qeveritarėt, por duhet proceduar sa mė parė me nxjerrjen e ligjit”, ka thėnė Isufi.

Qeveria e Kosovės, ndėrkaq, arsyetohet se Ligji pėr tė drejtat dhe benificionet e kategorive tė dala nga lufta ėshtė dėrguar nė Kuvendin e Kosovės dhe pritet qė gjatė ditėve nė vijim tė vendoset pėr shqyrtim. (zėri)

Marre nga Ekonomisti.info http://www.ekonomisti.info/artikulli/1/0/12914/thaci-injoron-vlerat-e-luftes/

Nje komentues fill mbas publikimit te keij aritkulli ka shkruajtur keshtu (nuk po e bie emrin e tij ketu)

02 Qer 2011 10:40

"po a tani pe dini se si THAQI u kyq ne UQK a?? po ai me arme ne dore me ndihmen e SHIK te shqipris dhe UDB te serbise hyri ne tv dhe u vetshpall si komandant i UQK pasi qe likvidoi konkurencen..se shpejti do te dalin ne shesh keto gjera dhe me se miri e dijne XHAVIT HALITI,KADRI VESELI e tani e kan kuptuar dallaveren edhe FATMIR LIMAJ E JAKUP KRANSIQI qe kan luftuar me zemer dhe qe kan merita shume me shume se kryeminsitri..i cili injoron luften sepse asnjeher ska qen ne front por nga restauranti drenica ne durres komandonte e ushtaret as qe dinin se kush eshte THAQI e tai e kuptojne te gjithe se kush eshte ai"

P.S Nje pyetje kam une: Cfar udheheqesi i Vertet nuk do te Vizitonte vetem per pak minuta shoket e tije te Luftes ne rrethana te tilla???

Llapi
10-02-2012, 04:09
Vaji i LDK-se per fotografine e nje "presidenti"

Xhevat Bislimi

Vertete jemi bere per te na "shkruar" ne shqiptareve kudo dhe veēmas neve te Kosoves... LDK-ja nuk mund ta kuptoje asesi se I. Rugova ishte kryetar i LDK-se dhe "president" i Kosoves ne kohen e Serbise (kolaboracionist) dhe ne kohen e UNMIK-ut! Asgje me shume. Ai asnjehere nuk e pati fatin te beheje "president" i Republikes se Kosoves, i shtetit te pavarur te Kosoves... Po edhe sikur te ishte "prtesident" pse duhet ta kishte fotografine ne zyrta e shtetit? Ē'kuptim ka kjo? Apo mendon LDK-ja se Kosova eshte akoma ne kohen e Serbi-UNMIK-ut? Kosova ka levizur pak perpara... Prandaj, nese duhet t'i mbahet fotografia nje figure historike dhe madhore ajo eshte e BACE ADEM JASHARIT, pastaj e Gjergj Kastriotit, Abdyl Frasherit, Hasan Prishtines, Bajram Currit, Ise Boletinit, Shote Galices, Ismail Qemalit, Enver Hoxhes, Adem Demaēit, Jusuf Gervalles, Kadri Zekes, Rexhep Males, Nuhi Berishes, Fehmi e Xheve Lladrovcit, Adrian Krasniqit... dhe e mbi dy mije deshmoreve e heronjve vetem te Luftes se fundit te ushtrive ēlirimtare... Por, dihet qe shtetet kane rregullat e tyre dhe ne zyrat e shtetit mbahet vetem nje fotografi, ajo e Kryetarit te shtetit... Fatin e pati te jete Atifetja e jo Rugova... Prandaj pajtohuni ju te LDK-se dhe emancipohuni e qyteterohuni pak... Lereni varrin ne varrin e tij! Mos ia beni si ky axhamiu, Naim Huruglica, i cili po mbaka ne zyren e shtetit fotografine e tij dhe plote mburrje po del edhe para mediave me ate foto pas shpine...!!

Llapi
10-02-2012, 04:17
Po si more njerz
ket coftin qe sa ishte gjall ishte nji nieri i milloshit
po e leni ne ket nenforum

ndersa nierin i cili qe nga fminija luftoi kundrej serbit dhe e arriti edhe qlirimin
edhe e krijoi shtetin e dyt shqiptar
edhe e udheheq tani gjysmen e popullit shqiptar
sipas juve nuk e ka vendin ketu

por eshte fat i mier qe vetem sipas juve eshte kjo
edje eshte fat i mier qe skini tjeter mundesi perpos ketu te cenzuroni postime te perjashtoni antar
qe nuk shkruejn si juve jau do zemra

kthene temen ne ket nenforum per KRYEĒLIRIMTARIN e Kosoves
ose largone edhe ket tem per ket coftin se e ka mbush er ket nenforum

fegi
10-02-2012, 07:00
http://www.youtube.com/watch?v=1LAYycBrEXU&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
10-02-2012, 07:01
http://www.youtube.com/watch?v=sbD3HAyxoUo&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
10-02-2012, 07:02
http://www.youtube.com/watch?v=BWF01UCR3xM&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
10-02-2012, 07:03
http://www.youtube.com/watch?v=4IPKIEubkMM&feature=mfu_in_order&list=UL

Llapi
10-02-2012, 12:23
http://www.youtube.com/watch?v=cHxqmbVsWyw

Llapi
10-02-2012, 12:24
http://www.youtube.com/watch?v=_NBZBgwdtIA&feature=related

Llapi
10-02-2012, 12:31
http://www.youtube.com/watch?v=npVrvkt-XuE&feature=related

Llapi
10-02-2012, 12:32
http://www.youtube.com/watch?v=KOa3ZtrX7lA&feature=related

fegi
10-02-2012, 14:46
http://www.youtube.com/watch?v=HHApIInexS4&feature=mfu_in_order&list=UL

fegi
10-02-2012, 14:48
http://www.youtube.com/watch?v=X_UtcWZe7Qk&feature=mfu_in_order&list=UL

trestenik
10-02-2012, 16:27
http://www.youtube.com/watch?v=X_UtcWZe7Qk&feature=mfu_in_order&list=UL

te lumt fegi se qenka kenge shum e bukur

trestenik
10-02-2012, 16:28
http://www.youtube.com/watch?v=KOa3ZtrX7lA&feature=related

Adnan Prostitutka!!!

Llapi
10-02-2012, 17:36
te lumt fegi se qenka kenge shum e bukur

kenga po e bukur po ky bylbyli kengetari edhe me i bukur
a njef ti mier agimin
ati i shkoike ktynehere zeri neper ambasada te shkieve ne gjermani edhe ma mier se sot ne kajk
e more agim po mier te njofin shqiptaret ty
sidomos mergata e jon qe ka ik nga shkau

Llapi
10-02-2012, 17:41
Agim Gashi

Agim Gashi, rapsod dhe kėngėtar, ish i burgosur politik, lindi mė 27.07.1954 nė fshatin Okllap, afėr Janjevės.

Ka kryer shkollėn normale nė Prishtinė, e njėherit ka shkollur zėrin te prof Terpkovi i Shkupit. Kėngėtar i RTP-sė ishte qė nga viti 1973.

Ėshtė njohės i mirė i forklorit burimor shqiptar, dhe ishte bashkėpuntor i jashtėm i institutit Albanologjik nė Prishtinė. Njėherit ishte nder aktivistėt e zellshėm tė pajtimit tė gjaqeve.

Pėr aktivitetet e tija dhe pėr kėngėn qė e kėndonte me plot guxim, ishte i ndjekur dhe i denuar politikisht. Nė burg ishte qė nga viti 1985-89, pėr t“u izoluar mė vonė. U detyrua ta lėshoj atdheun sepse shpesh pervec torturave e detyronin edhe t“i hajė kasetat e tija.

Jeton si i merguar nė njė banesė tė harruar diku nė Gjermani. Nuk mund tė kthehet nė atdhe pėr shkak tė shtėpisė sė djegur.

Vepron e shkruan nė vetmi.

http://www.rapsodet.com/Agim%20Gashi/Agim%20Gashi.htm


HAHAHAHAHA
i paska hanger kasetat merre me mend qfar rrene
edhe nuk paska ku meu kthye se ja kan kall shpin

a nuk tregon se ky nuk ka lan vend te kthehet ne Kosoven e Lire jo
me ja dhan krejt gjermanin ky nuk guxon meu kthye ne vendlindje

kesi njerzish pra e perkrahun e i kendoin coftakut

Llapi
10-02-2012, 17:43
Adnan Prostitutka!!!

kur i sherbeike coftakut per 20 vite rresht nuk i thoshi prostitutk po u betoishi ne te hehehe
qa ini edhe ju me shum fytyra

fegi
10-02-2012, 17:51
http://www.youtube.com/watch?v=8Q6fKcsRsmU&feature=mfu_in_order&list=UL

Llapi
10-02-2012, 17:54
http://www.youtube.com/watch?v=_EqjhcUT3hE&feature=mfu_in_order&list=UL

e kjo e mier valla veq kush ja ka inati
po kengen edhe ma mier po e kendon

ani qa po shkon kur po i kendon ati per se vdekuri ai ne sanduk i vdekur
kjo po thot se ushtrin time do ta bej me te vdekurin hahaha
e fort kjo a popo

fegi
10-02-2012, 17:56
http://www.youtube.com/watch?v=zQdaxC_FXQ4&feature=mfu_in_order&list=UL

trestenik
13-02-2012, 14:18
kur i sherbeike coftakut per 20 vite rresht nuk i thoshi prostitutk po u betoishi ne te hehehe
qa ini edhe ju me shum fytyra

LLap Traktoroviqi

Irfan CANA
13-02-2012, 14:56
Kėto thashethėmet e njerėzve janė tė cekėta dhe sot e kėsaj dite po e hutojnė popullin dhe vendin dhe kėto shiten veē tek mentaliteti ynė shqiptarė.Sipas meje,duhet tė shikohet aktualiteti,detyrė qė e ka patur, si ka punuar e ēka punon.Sa i kontribuon vendin dhe sa ia zbardhė fytyrėn atij e nuk duhet tė mirremi fort me historinė,qė secili e ka specifike pėr veti.Edhe Ajnshtajni,si fėmijė ishte nxėnės i dobėti,rrugaē,vjedhės e... por botės i ka lėnė vepra madhore nė shkencėn e fizikės,qė sot e kėsaj dite krenohet krejt bota.

Ju qė po keni qejf me u marr me kėto muhabete,dur pak dhe shikoni realitetin,si e kemi gjendjen,kush po na sjell nė gjendje tė mjerueshme.Zini lepurin qė po mundohet me ik, sepse ka "ngrėnė shumė lakra"duke bėrė zullum tė hatashėm.

Llapi
14-02-2012, 23:13
ju disa qe ofendoni

per mue ter kohen rrini ne ket tem te coftakut e fryni ne by.th mos po ngritet hahaha

po perse humbni koh pas ti se

po skini faj se ne kohen e ti e te milloshit kini jetue mier e tash ju kan humb ato poste e previlegje qe i kini pas

e tash shani e ofendoni te tieret

PLAKU
17-02-2012, 05:30
BIRI KUJT ISHTE IBRAHIM RUGOVA?!
-------------------------------------------------------------------------

Fegi nderuem e hapi temen me; 30-12-2011 koha 15:12

Llapi shkruajti me 30-12-2011 koha 15:49min!

Llapit iu deshten vetem 37min. me ia be biogerafin Dr Rugoves!
per njerzit e shkathete kjo ashte nje kohe rekored, menjehere mbas 37 min.Llapi u vervite neper ineternet ose hapi dossierin e ti personal, inevenetarin e historive prej historianeve e shkrimetareve anonima si ky Veton Podguri! llapi me shpejtesin e ti dhe veton podgurat ta bejen historin per 2 min. Aftesia e tyne ua kalon dhe Akademikeve te shkenecave politike dhe biogerafeve me te squem te botes!

llap. meqenese Serafim Dila me nje fjale ti ka then te gjitha , Nuk duhet me te folet rreth budallakut tuaj. Plaku me budallakun tem, nuk mund te durohem pa te pyet ty.nese do me te besu ty e bosave tu biogerafa,duam te dim per historianin dhe biogerafin qe e ka shkru kete shkrim ndaj Dr Rugoves;
1 Kush ashte e si e ka emnin e vertete?
2 Ku ka linde e ku a rrite?
3 Ku e ka krye shkollen fillore dhe te mesmen, fakultetin filozofik, akademik, ku e ka kry doketoraten?
Ku i gjen o llap keto histori?! Ku shtypen keto libra me biogerafi njerezish!!! Mos u merzite llap se dikush u ka ra ne fije,ua di strofellen kesi lloj historianeve podgurave.

Krejte e kote fare, cfare them dhe une. Serafimi i ka thene tana vetem me nji fjali.

p.s. llapi na e beni te mundeshme kete biogerafi per 37min. mbasi u hape kjo teme!!!
-------------------------------------------------------------------------

Llapi shkruajti me 30-12-2011 koha 15:49min
Shkruan: Veton Podguri * 21. 11. 2009

Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė, se: Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės!





Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka pasaktėsi



Tė dashur lexues, bashkatdhetarė, simpatizantė, kundėrshtarė dhe tė gjithė ju qė keni dėgjuar pėr Ibrahim Rugovėn!

Nėse titulli i kėtij hulumtimi dhe pėrmbajtja nė vijim ju duket i pazakontė dhe s’ju duket reale, mos e lexoni. Mbani mendimin tuaj qė e keni formuar deri mė sot si pėrkrahje ose kundėrshtim tė mitit rreth Ibrahim Rugovės. Me kėtė analizė nuk pretendoj tė ndikoj nė bindjet tuaja, ēfarėdo qofshin ato. Qėllimi i kėtij hulumtimi ėshtė tė sjellim argumente, tė cilat mund tė verifikohen me lehtėsi.

Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka disa pasaktėsi, tė cilat pas vdekjes sė tij (nė janar tė vitit 2006) janė publikuar nga Qendra pėr Informim e Kosovės (QIK). QIK’u ėshtė njė faqe interneti, organ i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK). Po e njėjta biografi ėshtė publikuar edhe nė shumė faqe tjera tė internetit. Ėshtė e pamundur tė shkruhet biografia njėsoj nga tė gjitha ato faqe interneti.









Si ėshtė e mundur tė shkruhet njė biografi me tė dhėna tė njejta, madje me paragrafe tė njejta, pa e zgjeruar atė me tė dhėna tjera biografike? Nė rastin konkret, me tė drejtė mund tė pyesim: Pse biografia e Rugovės mbetet e njėjtė nė hyrje, nė paragrafe, rreshta dhe nė pėrfundimin e saj, me disa pėrjashtime tė vogla qė mund tė anashkalohen? Arsyeja ėshtė se, janė anashkaluar qėllimshėm disa fakte pėr rrethanat e lindjes sė Rugovės dhe tė prejardhjes sė tij.

Prej se ėshtė botuar libri i autorit Merxhan Avdyli “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”, unė sė bashku me njė grup shokėsh kemi shpenzuar kohė pėr tė hulumtuar argumente shtesė lidhur me biografinė e Ibrahim Rugovės, pikėrisht nga dėshmitarėt e fshatit Cerrcė (vendlindja e Rugovės) dhe fshatrat tjera tė komunės sė Istogut (tani Burimit). Ato dėshmi tė mbledhura me kujdes tė veēantė po ua sjellim juve dhe opinionit tonė publik. Dhe kėto dėshmi le tė vlerėsohen drejtė nga simpatizantėt dhe kundėrshtarėt e Rugovės, pa u indinjuar apo mburrur.





Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės.

Ramadan o Ramadan,

Me ēekiē e me tupan,

Pse ma preve pulėn,

Ta hangt dreqi cullėn.

(Popullore nga Podguri)



Njė dėshmi:"Ramadani ėshte babai i vėrtetė i

Ibrahim Rugovės"!



Nė biografinė e pėrgatitur nga QIK-u, e cila ėshtė kopjuar nga faqet e internetit, thuhet se Ibrahim Rugova ka lindur me 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė afėr Istogut. “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”.



Lidhur me kėtė konstatim, publicisti dhe atdhetari Sheradin Berisha, nė njė studim shkencor “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” thekson: “Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to. Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike: - Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njėri nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė (Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė - V.P), dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė (Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - V.P), dhe si i tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė (Drejtorisė sė Shtetit pėr Siguri - V.P), dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…”

Ne e kemi lexuar hulumtimin e z.Berisha nė shumė vazhdime me titull “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” dhe nuk i heqim asnjė detaj kėtij studimi shumė argumentues. Berisha, me tė drejt ka bėrė pyetjen se si ėshtė e mundur qė babai dhe gjyshi i Rugovės ishin pushkatuar nga ēetnikėt, ndėrsa biri i tyre qysh nė fėmijėri iu ngjitė shkive e mė vonė UDB-sė tė cilės i shėrbeu me mjaft besnikėri?

Nė kėtė kontekst, ne jemi pėrpjekur t’i thellojmė argumentet e thėna deri mė sot.

Sipas njėrit prej dėshmitarėve kryesor, Mustafė (Sokol) Ahmetaj nga fshati Muzhevinė (tani i ndjerė), Rugova ka lindur fiks 11 muaj pas vrasjes sė gjyshit dhe babait tė tij. Bėnte be Mustafė Sokoli se “maxhupi e ka qit (Rugovėn - V.P)”. Mustafa e njihte shumė mirė familjen e Rugovės, pasi e ka pasur fqinje Fanėn - gruan e Rugovės. Familja e Fanės me origjinė ėshtė nga fshati Cerrcė, saktėsisht, nėna e saj vjen nga lagjja e “Shkozės”. Pėr Fanėn u sjellim dėshmi tė detajuara nė nėntitullin vijues, ku vėrtetohet se edhe ajo ėshtė maxhupe.

Familja e Ibrahim Rugovės, nacionaliteti i sė cilės ėshtė i dyshimtė, e ka pasur njė rrogėtar (hamall, punėtor krahu) rom (nė familje) me emrin Ramadan. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė se Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės. Disa simpatizantė tė Rugovės kanė reaguar, dhe janė pėrpjekur ta pėrgėnjeshtrojnė Mustafėn. I vetmi argument qė pėrdornin ata ishte:



- “O le t’i ēka shkrujnė njerėzit, unė po t’kallxoj qysh u kanė puna e tina se edhe baba i jem i ka njoft ma mirė se krejt bota”, thoshte me bindje Mustafė Sokoli.

Pleqtė tjerė nga Podguri qė e kishin njohur mirė familjen e Rugovės, thoshin me habi pas reagimit tė Mustafės:

- “S’di valla, veē Uka (babai i Rugovės - V.P) u kanė i madh me shtat, e kah dul ky minak i zi si maxhup (Rugova - V.P) nuk e dimė”.

Mė pastaj ndėrhynte Mustafė Sokoli duke i rėnė podit me tė dy duart sa kishte fuqi dhe me nervozė:

- “O vallahi maxhupi (Ramadani - V.P) e ka qit kit maxhup (Rugovėn - V.P)”.

Tė pranishmit nė odė qeshnin dhe zbuteshin. E vetmja kundėrpėrgjigje dominuese qė vinte nga simpatizantėt e Rugovės ishte:

- “Zoti e ka fal qashtu t’vogėl e t’zi”.

Mustafa ua kthente topin:

- “Po po, kur tė qet maxhupi, edhe Zoti e falė qashtu”.

Hahahaha! Shkriheshin duke qeshur tė gjithė tė tjerėt.




Rugova si maxhup ėshtė adhuruar shumė nga maxhupėt. Kjo ėshtė dėshmuar edhe nė librin e autorit Merxhan Avdyli me titull “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”. Ėshtė njė libėr i bardhė dhe nė kopertinė ka njė fotografi tė Rugovės duke i dhėnė dorėn kryekasapit tė Ballkanit Millosheviq. Nė brendi tė librit mund tė lexoni mendime tė personaliteteve tė ndryshme por edhe tė qytetarėve tė thejshtė pėr Rugovėn. Nė kėtė libėr, krejt pa pikė faji dhe me sinqeritetin mė tė madh njė rom shprehet, po e parafrazojmė: “Ne romėt kemi simpati tė madhe pėr Rugovėn dhe e konsiderojmė sikur me kanė i joni. Unė personalisht e konsideroj Rugovėn si me pas vlla. Ashtė i drejtė e i urtė. Bile na romėt ma shumė e ēmojmė dhe e pėrkrahim atė se dikon tonin; se ai ashtė i njejt pėr neve si me kanė i joni”.





Merxhan Avdyli - autori i librit: “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”


Autori nuk e ka treguar nė libėr, se nga vjen ai romi qė ėshtė shprehur kėshtu pėr Rugovėn, shkaku i sigurisė sė tij, por sipas tė gjitha gjasave ai rom duhet tė jetė nga Cerrca. Merxhan Avdyli ėshtė gjallė, shkoni e pyesni se ku e ka intervistuar atė rom. Shkoni menjėherė e pyesni Merxhanin se ēka u bė me librin e tij “Fytyrat e Ibrahim Rugovės” prej momentit kur LDK-ja lidhi koalicion me AAK-nė (Merxhani mė duket se ėshtė aktivist i AAK-sė). Krejt kėtė histori tash tė heshtur qėllimshėm nga Merxhani pėr shkaqe politike, mund ta rikonfirmoni nėse i shkoni nė zyrė Merxhanit, dhe kėrkoni qė para mediave tė sqarojė librin e tij. A nuk e vėrteton intervista e romit nė librin e Merxhanit nė mėnyrė perfekte konstatimin e Mustafė Sokolit se Rugovėn (nė kėtė botė) e ka qitur maxhupi, ose Rugova ėshtė kopil i maxhupit?



Kush ėshtė Fana, gruaja e Rugovės, dhe gjyshi i saj

...............

Lexoni me tuteje ne paqi durim e mendje te shendoshe te nderuem lexues! provoni konetaketoni me podgornin autorin e shkrimit biogerafike?! Nuk besoj se ka shqypetar te mos i soset durimi duke lexu histori qe dalin nga dossieri llapit!

Meshira e Zotit qofet mbi ty dhe shoket e tu o llap podguri
------------------------------------------------


* Autori i shkrimit: Qendra pėr Ekonomi tė Mjedisit, Resori i Pasurive Njerėzore, Banjė e Pejės - Istog ( Kontakti me autorin: vetonpodguri@gmail.com)



Medet tane "budallenj" gjithe keta forumista qe ta kan fut nje igenor, une Plaku dola me i menqemi!!!

PLAKU
17-02-2012, 05:50
Ja nga e kan burimin historit dhe biogerafit e Kkapit! kjo ashte vetem nje nga aderessat qe usheqehet llapi e banda e ti. Ka dhe tjera, disa nga kjo bande qe merreshin me kesi shpifejesh te uleta, tashe prej si dul Bllaca munedohen ta lepin ate qe e kan peshty!
--------------------------------------------------------------------------




http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/rugova_1982.jpg



BIRI KUJT ISHTE IBRAHIM RUGOVA?!


http://www.beepworld.de/members/pashtriku/ldk.htm


Shkruan: Veton Podguri * 21. 11. 2009

Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė, se: Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės!

http://http://pashtriku.beepworld.de/files/I.Rugova/veton_podguri.jpg

PLAKU
18-02-2012, 00:25
Berisha: Faleminderit Ibrahim Rugova! Shqiptarėt pėrkulen para jush

Kryeministri Berisha: Ibrahim Rugova, frymėzuesi dhe arkitekti i Kosovės sė pavarur

(I plotėsuar) - “Jemi mbledhur pėr tė shprehur nderimin tonė ndaj burrit vizionar qė iu dha nder shqiptarėve pas Ismail Qemalit nė kėto shekujt e fundit, presidentit Ibrahim Rrugova”, kėshtu ėshtė shprehur kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha nė fjalėn e mbajtur nė ceremoninė e organizuar me rastin e emėrtimit tė njė rruge nė kryeqytet me emrin e ish-presidentit tė ndjerė Ibrahim Rrugova.
Ndėrsa e ka cilėsuar Rugovėn si arkitektin e pavarėsisė sė Kosovės, kryeministri Berisha theksoi se nderimi qė po i bėhet atij sot nuk mund tė shprehė gjithė mirėnjohjen qė ai meriton.
“Sot ne nderojmė kujtimin e Rugovės me kėtė rrugė, nė njė ditė tė madhe nė historinė e kombit shqiptar, mė tė madhe pas pavarėsisė sė Shqipėrisė por ndoshta edhe ditėn mė tė shdritshme nė historinė e shqiptarėve qė nga luftrat e Skėnderbeut gjer mė sot, ditėn e pavarėsisė sė Kosovės. Pavarėsis e Kosovės u ndėrua mbi gjakun, flijimin e jetėve tė sakrifikuara tė qindra-mijėrave shqitarėve nė Kosovė, qė u arrit me forcėn dhe ideve tė Rugovės dhe tė sakrificės sė popullit tė Kosovės, pavarėsi qė bėri tė lirė shqiptarėt kudo qė ndodhen” ka theksuar Berisha.
Kryeministri Berisha ka theksuar mė tej se historia ka faktuar se qė nė tė gjitha luftrat pėr copėtim shqiptarėt ia kanė dalė mbanė tė rezistojnė pasi nxorrėn nė ballė burrat vizionarė si Rugova dhe komandatėt legjendarė si Adem Jashari.
“Ne nderojmė sot presidentin Ibrahim Rrugova, kėtė misionar tė pashembullt tė kombit tonė nė vitin e 100-vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Rrugova me veprėn e tij, me mendjen e tij tė ndritur, me pėrkushtimin e tij tė plotė, me guximin e jashtėzakonshėm bėri tė mundur qė shqiptarėt tė vijnė nė kėtė 100-vjetor krenar, tė lirė dhe tė sigurtė nė tė ardhmen qė meritojnė. Ndaj dhe njėherė do tė pėrulem me nderim tė madh pėrpara veprės sė kėtij burri, kėtij misionari tė pashoq nė historinė tonė kombėtare, arkitektit tė Kosovės sė pavarur. Faleminderit presidenti Rrugova pėr gjithēka qė bėtė dhe ēdo shqiptar kudo qė ndodhet pėrkulet me nderim para jush” ka pėrfunduar fjalėn e tij Berisha.
Ndėrsa, kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Isa Mustafa deklaroi se Rugova ishte lideri vizionar qė punoi pėr Pavarėsinė e Kosovės. “Rugova proklamoi Kosovėn e pavarur. Ky vizion i presidentit Rugova u bė platformė e gjithė qytetarėve tė Kosovės”, tha Mustafa.
Ai gjithashtu theksoi se tashmė dy vendet tona kanė objektivin e integrimit nė BE dhe do tė ndihmojnė njeri-tjetrin nė kėtė rrugė. “Nė kėnaqemi me sukseset qė po arrin Shqipėria, demokratizimin e jetės, zhvillimin ekonomik. Edhe nė po pėrpiqemi, tė vetėdijshėm se kemi sfida, por besoj se kėto do t’i kalojmė sė bashku me njė bashkėpunim shumė tė mirė”, shtoi mė tej Mustafa.
Katėr vjetori i Pavarėsisė, takim Basha-Mustafa
Kryebashkiaku, Lulzim Basha takoi sot kryetarin komunės Prishtinė, Isa Mustafa. Pas takimit nė zyrėn e kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės, Basha dhe Mustafa dhanė njė konference tė pėrbashkėt pėr shtyp, ku informuan lidhur me detajet e bisedės mes tyre. Nė kėtė katėr vjetor tė Pavarėsisė se saj, Kosova, nė vlerėsimin e kryebashkiakut Basha ka bėrė pėrpjekje tė suksesshme nė respektim tė praktikave Europiane. Njėkohėsisht nė fjkalėn e tij kryetari i Bashkisė sė Tiranės garantoi bashkėpunimin e vazhdueshėm mes dy qyteteve. “Bashkėpunim jo vetėm pėr shkėmbime ekonomike, por nė tė gjitha fushat, me qėllim qė tė promovojmė vlerat shqiptare”, vuri nė dukje basha.
Po kėshtu, Basha bėri me dije se njė rrugė e kryeqytetit do tė ketė emrin "Ibrahim Rugova".
Duke iu referuar njė momenti tė tuillė, kreu i komunės sė Prishtinės, Isa Mustafa e cilėsoi si njė vlerėsim vėnien e emrit tė ish-presidentit nė njė nga rrugėt e Tiranės. “Katėr vjetori i Pavarėsisė ėshtė njė fetsė e Kosovės dhe e Shqipėrinė”, u shpreh Mustafa.
Nė vlerėsimin e tij, bashkėpunimi nė shumė fusha ka shėnuar progres. Madje, sipas Mustafės nė kėtė progres njė rėndėsi tė veēantė ka pasur dhe Rruga e Kombit, e cila ėshtė dhe ura lidhėse mes 2 vendeve.

busavata
18-02-2012, 00:36
http://www.forum-al.com/attachment.php?attachmentid=4358&d=1329524582

SERAFIM DILO
18-02-2012, 00:56
Madheshtia e Rugoves eshte shembulli i thjeshtesise qe i dha idealit umanitet.

trestenik
18-02-2012, 15:23
Presidenti Dr. Ibrahim Rugova e zhveshi deri nė lakuriqėsi politiken e kahmotshme serbe kundėr-shqiptare e cila ishte ēimentuar nė qendrat botėrore tė vendosjes.

trestenik
18-02-2012, 15:27
Mė lejoni tė citoj njė vlerėsim tė ish kryetarit tė SHBA-sė Bill Clinton pėr figurėn e Dr. Ibrahim Rugovės ndėr vlerėsimet e shumta qė ju bėnė me rastin e largimit nga jeta. “Kam pasur nder ta mbėshtesė luftėn e tij dhe tė popullit tė Kosovės pėr paqe dhe liri. E kam dashur dhe e kam admiruar shumė. Rezistenca e tij e padhunshme ndaj shtypjės sė Millosheviqit e inspiroj botėn.”

Llapi
16-03-2012, 18:51
Nisi ndėrtimi i Sheshit “Ibrahim Rugova” nė kryeqytet

Publikuar: 16.03.2012 - 11:44

Prishtinė, 16 mars - Me njė ceremoni ka nisur sot ndėrtimi i Sheshit tė Pavarėsisė "Ibrahim Rugova" nė kryeqytet. Puna nisi pėrballė ish-hotel "Iliria", tash “Swiss Daimond” me ceremoni pėrkatėse.

Kryetari i Komunės, Isa Mustafa, e vlerėsoi kėtė projeketit kapital tė rėndėsishėm pėr kryeqytetin. Mustafa tha se do tė bėhen ndryshime tė dukshme nė shesh dhe premtoi se punimet do tė kryhen deri mė 15 gusht. Sipas projektit, 25 deri 30 pėr qind do tė jetė zonė e gjelbėr, kurse aty parashihet tė ndėrtohen disa fontana.

Projekti parasheh edhe ndėrtimin e banjove publike.
Kryetari i Prishtinės, Isa Mustafa, theksoi se shumė shpejt do tė nisė edhe rindėrtimi pėr sheshin Zahir Pajaziti nė Prishtinė.

Me kėtė e sheshet e tjera premtohet se kryeqyteti i Kosovės do tė marrė pamjen e njė metropoli.

Sheshi "Ibrahim Rugova" shtrihet pėrballė institucioneve tė Kosovės dhe do tė ketė 13 mijė metra katrorė. Sipas parallogarive ai dhe do tė kushtojė mbi 4 milionė euro.

Nė hapėsirėn ku shtrihet ky shesh ka filluar edhe ndėrtimi i “Unionit”, njė objekti pėr tė cilin pati shumė debate e mosmarrėveshje midis partizanėve tė ruajtjes sė trashėgimisė kulturore dhe atyre qė i kanė paratė.

http://www.koha.net/?page=1,31,91791

pak si shtrejt po kushtoikan keto WC publike
por masi nuk ka pas Prishtina WC publike e edhe emrin ja paskan lan
i rugova
ja vlen edhe me e pague 4 milion per WC me ate emer
qe shum i shkon pershtati
dhe me miliona njerz do ta vizitoin

fegi
18-04-2012, 09:01
Kenge Per Dr.Rugova 2012
http://www.youtube.com/watch?v=sbD3HAyxoUo&feature=channel&list=UL

Irfan CANA
18-04-2012, 09:21
Projekti shumė i qėlluar dhe moti ėshtė dashtė tė propozohet dhe tė kryhet.Po ē'tė bėsh,kur do,hajna, qenė,klysha... pengonin.Me fat dhe pėrfundimi sa mė i shpejt i tij tė bėhet.

Llapi
18-04-2012, 10:58
Projekti shumė i qėlluar dhe moti ėshtė dashtė tė propozohet dhe tė kryhet.Po ē'tė bėsh,kur do,hajna, qenė,klysha... pengonin.Me fat dhe pėrfundimi sa mė i shpejt i tij tė bėhet.

eh tash e ke gjet ti temen tane te vertet edhe ku kie plotesisht drejt

te thuash qfar te duesh
sepse qe te dyt i kini sherbye pushtuesit serb

edhe naj fjal thueje per WC publike ne sheshin ibrahim-rugovna hahaha



Projekti parasheh edhe ndėrtimin e banjove publike.

fegi
18-04-2012, 12:21
AUTOSTRADA IBRAHIM RUGOVA
http://www.youtube.com/watch?v=egjcIke9VZE&feature=channel&list=UL

PLAKU
19-04-2012, 08:55
http://www.botasot.info/img/kosharja.jpg




Kuēi: Nė Koshare u luftua nėn autoritetin e presidentit Rugova
Kastriot Shehdadi
Shėnohet 13 vjetori i betejes sė Koshares

(I plotėsuar) - Ėshtė shėnuar tė hėnen Epopeja e Kosharės, njėra nga ditėt mė domethėnėse tė luftės ēlirimtare tė Kosovės, dita kur pėrfundimisht u shemb kufiri qė ndante shqiptarėt padrejtėsisht. Nė njė akademi pėrkujtimore qė u mbajt nė varrezat e Dėshmorėve nė Koshare, e nė tė cilėn morrėn pjesė qindra qytetarė, mes tyre edhe ish-luftėtarė, familjarė tė dėshmorėve e pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, u tha se beteja e Koshares vazhdon tė mbetet simbol i bashkimit dhe unitetit tė popullit tonė. “Beteja e Koshares e ka simboliken e unitetit politik e kombėtar. Nė kėtė betejė luftuar djem e vajza nga e tėrė Kosova dhe trojet tjera shqiptare, qė nė zemėr e kishin Adem Jasharin, qė respektuan urdhėrat e komandantit tė zonės sė Dukagjinit Ramush Haradinaj dhe e respektuan autoritetin e presidentit Ibrahim Rugova”, ka thėnė para tė pranishmėve zėvendės Kryeministri Hajredin Kuēi.

Nė akademinė qė kėsaj here ėshtė mbajtur nėn patronatin e kryeministrit Thaqi, kanė folur edhe Rifat Jashari dhe deputeti Daut Haradinaj, tė cilėt gjithashtu kanė pėrquar mesazhe paqeje e mirėkuptimi tek tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Nga ana tjetėr, duke folur nė emėr tė bashkėluftėtarėve tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”, ish eprori i kėsaj brigade ka rikujtuar situaten e keqe nė tė cilėn ende ndodhen ish-luftėtarėt, invalidėt e familjarėt e dėshmorėve tė luftės. “E gjithė bota ėshtė kthyer nga e ardhmja, e ardhme tė cilėn e synojmė edhe ne. Megjithatė, pėr hirė tė sė ardhmes, ne duhet ta kujtojmė tė kaluaren dhe tė mos e harrojmė sakrificėn e tė gjithė atyre qė po i nderojmė sot”, ka thėnė ish eprori Berisha.

Ndėrkohė, nė pėrvjetorin e trembėdhjetė tė Betejes sė Koshares, ėshtė vėnė edhe gurthemeli i Kompleksit memorial tė dėshmorėve i cili tash e sa vjet ėshtė duke u kėrkuar me ngulm nga pjesmarrėsit e kėsaj beteje. Sipas veteranėve tė betejes sė Koshares, ndonėse i vonuar, ky hap pėr ngritjen e kompleksit memorial ėshtė i mirėseardhur dhe nė nderim tė tė gjithė atyre qė sakrtifikuan pėr lirinė e ditėve tė sotme.

Sot shėnohet 13 vjetori i Betejės sė Kosharės

Mė 9 prill tė vitit 1999 ishte thyer kufiri i hekurt midis Kosovės dhe Shqipėrisė.

Nė betejėn e Kosharės kanė rėnė 116 dėshmorė nė mesin e tė cilėve komandantėt Sali Ēekaj, Agim Ramadani, e tė tjerė, ndėrsa janė plagosur rreth 350 ushtarė tė UCK-sė. Sot gjatė gjithė ditės do tė bėhen homazhe nė varrezat nė Koshare.

Ndėrkaq, nė Prishtinė nėn patronazhin e kryeministrit shoqata e veteranėve tė luftės sė Koshares ”Brigada 138” organizon manifestimin ”Ditėt e Shqipes”.
Bota Sot

Ganimet
28-04-2012, 14:31
U be mir qe iku rugova se prishte pune.vetem mbajeni fjalen se nuk do e kerkoni.Dyshoj se akoma Ai esht gjall se pak bre po flitet mir per te.

Llapi
28-04-2012, 19:27
http://medias.lemonde.fr/mmpub/edt/ill/2007/02/12/h_4_ill_866593_app2002050394725.jpg
http://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcRTYcXG_MHuM33yQKagOXYN8IIWOJziR Rk5R7h8EqdASyQOEiycBw]
http://t2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQ-tlp7yl-rma6Rj-L2yNzK0lKDiALVylWhHePSqDJGRzxxQfUQ
http://t3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTMfb9i80X0ilpPoBIaIH95OcN7oIf5l GqAk3vvZTVVWxI5dlq5
http://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQUvlcBM9F4XgDSAUVLnkuVKAhtscyZP _jiUAXfXZxdLuZTtpTl
http://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSyG2F-WbI5h7NvfPooQ8szmORpv5XIGUQp1zIQmDBzE7Ja7iK6dQ
http://t3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcScrJ50Pa-c8iw5UMWTgdPHUhbxgG-WzD-b0KsgoBjw7iO_S4tmZQ
http://i4.ytimg.com/vi/_NBZBgwdtIA/3.jpg

Llapi
28-04-2012, 19:54
http://medias.lemonde.fr/mmpub/edt/ill/2007/02/12/h_4_ill_866593_app2002050394725.jpg
http://www.lajme.gen.al/photos/11/09/wikileaks-thaci-do-te-mbetet-gjithmone-prapa-liderit-ibrahim-rugova.jpg

shiqone se si e hapte gojen
dhe me ter fuqin deshiron qe ti futet ne byth kriminelit millosheviq

ndersa ne foton me posht se si nuk munet as ne sy ta shiqoi Kryeēlirimtarin e Shqiptarve te Kosoves
sepse ja prishi rehati dhe ja prishi edhe miqesin me shkie keti kryetradhtari

SystemA
28-04-2012, 22:02
http://medias.lemonde.fr/mmpub/edt/ill/2007/02/12/h_4_ill_866593_app2002050394725.jpg
http://www.lajme.gen.al/photos/11/09/wikileaks-thaci-do-te-mbetet-gjithmone-prapa-liderit-ibrahim-rugova.jpg

shiqone se si e hapte gojen
dhe me ter fuqin deshiron qe ti futet ne byth kriminelit millosheviq

ndersa ne foton me posht se si nuk munet as ne sy ta shiqoi Kryeēlirimtarin e Shqiptarve te Kosoves
sepse ja prishi rehati dhe ja prishi edhe miqesin me shkie keti kryetradhtari

Po ai kurrize dali Fehmi Agani eshte???

busavata
29-04-2012, 00:47
http://i3.ytimg.com/vi/Bl-g4A5hYvk/0.jpg

fegi
09-05-2012, 12:02
Hoti, Xhavit Haliti... mė pagoi ta vrisja Rugovėn
Agim Hoti pretendon se ėshtė autor i dy tentim atentateve ndaj ish-Presidentit Ibrahim Rugova. Nga burgu i Dubravės, Hoti thotė se ata qė bėnė pazar me tė pėr tė vrarė janė Xhavit Haliti, Artan Nimani e Agron Haradinaj. Pėr kėto pretendime thotė se ka fakte qė do t’ua tregojė edhe hetuesve. Personat e pėrmendur, kėto deklarime i quajnė shpifje.
Agim Hoti ka kryer tentim atentatin ndaj ish Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Kėshtu sė paku thotė vetė Hoti.
Derisa po vuan dėnimin e tij nė burgun e Dubravės, pėr njė atentat tjetėr, ndaj Anton Berishės, ish-shefit tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit (ART), Hoti thotė se ka vendosur t’i hedhė nė shesh tė gjitha ato qė ka bėrė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.
Nė bisedė telefonike nga burgu pėr Express, Hoti pretendon se pėrveē atentatit qė ka kryer nė vitin 2007 ndaj Anton Berishės, ai vetė ka kryer edhe dy sulme tė tjera, njėrin nė vitin 2004, e tjetrin njė vit mė pas. Tė dy kėto tentim atentate ndaj ish-Presidentit Rugova.
Hoti pretendon se nė kėto raste nuk ka qenė i vetėm.
Qė tė dy sulmet ndaj ish-Presidentit, ai thotė se i ka kryer me urdhėr tė Xhavit Halitit, aktualisht deputet dhe nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės, Artan Nimanit, profesor nė UP si dhe Agron Haradinajtm i cili punon nė PTK.
Hoti pretendon se pėr kėto punė, ka marrė 5 mijė euro nė janar 2004.
“Unė jam ai i cili e kam gjuajtur bombėn mė 12 mars tė vitit 2004, nė oborrin e shtėpisė sė Ibrahim Rugovės, me urdhėr tė Xhavit Halitit, Agron Haradinajt e Artan Nimanit”.bota sot.

Brari
09-05-2012, 20:09
feg..

kush eshte ky nimanaj? se xhaviti dihet..

po ky haradinaj?

i kemi then me koh ne forume keto dyshime..

dhe kemi then se..po nga vet ata do dalin te vertetat..
dhe ja mbas bllaces doli dhe termeti tjeter.. hoti..

e sa ka tjer..

turp..

thx per informacionin o feg..po sot dhe nji tv kosovar e tha kte lajm..

fegi
09-05-2012, 20:52
feg..

kush eshte ky nimanaj? se xhaviti dihet..

po ky haradinaj?

i

thx per informacionin o feg..po sot dhe nji tv kosovar e tha kte lajm..

Agron Haradinaj, kusheriri i kreut tė AAK-sė Ramush Haradinaj

se di a esht ky Artani, aje person a jo linku.http://www.google.se/url?sa=t&rct=j&q=Artan+Nimani&source=web&cd=1&ved=0CG4QFjAA&url=http%3A%2F%2Ffshabp.uni-pr.edu%2FPersoneli%2Fpersoneli-akademik%2FDr--sc---Artan-Nimani%2C-as-.aspx&ei=s8qqT4D2OIiC4gT8yMW1CQ&usg=AFQjCNHkIXUixQnctg6jVv2FgElGGUGRNw

Brari
09-05-2012, 21:00
feg..thx.. por ky nimani qe tregove duket shum i ri..
dtlindja 78-ta..
dmth ne vitet 2000-2005 ka qene..sa i bie..
hmm..

ne 1990-ten..12 vjec..
ne 2000-ten.. 22 vjec..

ska mundesi te ket qen kaq i ri ne strukturat e shtabit polpotist..

pra mos eshte dikush tjeter..

po ky haradinaj..cmoshe ka?

si eshte pritur ne Prishtin ky lajm?

apo mileti dh.ihen ne brek prej Xhavitit..

skan faj..

kan frik..

fegi
09-05-2012, 21:09
Hoti, Xhavit Haliti... mė pagoi ta vrisja Rugovėn
(iplotėsuar) - Agim Hoti pretendon se ėshtė autor i dy tentim atentateve ndaj ish-Presidentit Ibrahim Rugova. Nga burgu i Dubravės, Hoti thotė se ata qė bėnė pazar me tė pėr tė vrarė janė Xhavit Haliti, Artan Nimani e Agron Haradinaj. Pėr kėto pretendime thotė se ka fakte qė do t’ua tregojė edhe hetuesve. Personat e pėrmendur, kėto deklarime i quajnė shpifje.
Agim Hoti ka kryer tentim atentatin ndaj ish Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Kėshtu sė paku thotė vetė Hoti.
Derisa po vuan dėnimin e tij nė burgun e Dubravės, pėr njė atentat tjetėr, ndaj Anton Berishės, ish-shefit tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit (ART), Hoti thotė se ka vendosur t’i hedhė nė shesh tė gjitha ato qė ka bėrė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.
Nė bisedė telefonike nga burgu pėr Express, Hoti pretendon se pėrveē atentatit qė ka kryer nė vitin 2007 ndaj Anton Berishės, ai vetė ka kryer edhe dy sulme tė tjera, njėrin nė vitin 2004, e tjetrin njė vit mė pas. Tė dy kėto tentim atentate ndaj ish-Presidentit Rugova.
Hoti pretendon se nė kėto raste nuk ka qenė i vetėm.
Qė tė dy sulmet ndaj ish-Presidentit, ai thotė se i ka kryer me urdhėr tė Xhavit Halitit, aktualisht deputet dhe nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės, Artan Nimanit, profesor nė UP si dhe Agron Haradinajtm i cili punon nė PTK.
Hoti pretendon se pėr kėto punė, ka marrė 5 mijė euro nė janar 2004.
“Unė jam ai i cili e kam gjuajtur bombėn mė 12 mars tė vitit 2004, nė oborrin e shtėpisė sė Ibrahim Rugovės, me urdhėr tė Xhavit Halitit, Agron Haradinajt e Artan Nimanit”.
Por ata tė cilėt i akuzon ky i burgosur se e kanė paguar pėr tė kryer njė veprim tė tillė, Hotin e quajnė vetėm njė njeri qė ėshtė i sėmurė mentalisht.
Pavarėsisht kėsaj, Agim Hoti me bindje tė plotė pretendon se kėta tė dy persona, bashkė me Xhavit Halitin, janė tė vetmit qė e kanė paguar atė pėr tė dy tentim atentatet ndaj ish-Presidentit tė ndjerė Ibrahim Rugova.
“Unė e kam kryer atentatin e parė nė vitin 2004 ndaj Rugovės. E kam gjuajtur bombėn nė shtėpinė e tij, me urdhrin e atyre qė i pėrmenda”, thotė Hoti.
Mė tej, ai deklaron se sulmin tjetėr qė ka ndodhur njė vit mė pas ndaj ish-Presidentit e ka kryer vetė, dhe me tė njėjtit urdhra nga tė njėjtit njerėz.
“E kam ndrequr dinamitin dhe e kam instaluar nė njė kontejner. Jam ulur nė njė qebaptore kinse pėr tė ngrėnė dhe me teledirigjues ėshtė aktivizuar, kur makina e tij ka kaluar andej”.
Madje ai thotė se pėr tė gjitha kėto qė thotė, ka dėshmi. “I kam tė gjitha mjetet elektronike, kapsulat me tė cilat ėshtė dirigjuar bomba, e tė gjitha i kam”, thotė Agim Hoti.
Artan Nimani
“Nė parking poshtė hotel Grandit, jam takuar me Artan Nimanin, i cili m’i ka dhėnė tė hollat pėr ta blerė topin e dorės. Prej asaj kohe e kam ruajtur Presidentin te varri i dėshmorit Afrim Vitia, rrugės pėr nė ‘Velani’”, thotė ai.
E pas shumė dėshtimeve dhe presioneve qė Hoti thotė tė ketė pasur, tregon se e kanė detyruar ta instalojė bombėn te ndėrtesa e “Sllovenia Sportit” nė Prishtinė.
“Njė ditė para se Rugova tė takohej me Solanėn, unė kam shkuar nė kėtė pjesė tė qytetit dhe kam bėrė pėrgatitjet”, pohon Hoti.
“Pėr krejt kėto i kam marrė 5 mijė euro. Jam paguar vetėm pėr sulmin e parė dhe pėr sulmin e dytė nuk jam paguar kurrė, pasi mė kanė thėnė se nuk e kam kryer punėn deri nė fund”, thotė Hoti, duke shtuar se tė gjitha kėto qė thotė, u qėndron prapa dhe ka vendosur t’i bėjė publike vetėm pėr njė arsye.
“Tė gjitha kanė pėrfituar nė kurriz timin. Kanė marrė miliona me thasė qė Agron Haradinaj i ka sjellė nga Suedia, derisa unė po kalbem nė burg”, thotė ai.
Ai kėto pretendime pėr tė cilat thotė se ka fakte, ka vendosur t’ua thotė edhe hetuesve.
Kjo nuk hera e parė qė Agim Hoti pėrmend emrat e Agron Haradinajt e Artan Nimanit se kanė qenė personat kryesorė qė kanė porositur vrasje me pagesė.
Madje Artan Nimani nė vitin 2007 ėshtė paraburgosur pėr shkak tė tentim atentatit ndaj Anton Berishės.
“Unė Agim Hotin e njoh pasi edhe mė herėt mė pati bėrė shantazh pėr atentatin ndaj Anton Berishės. Madje kam qenė edhe i akuzuar atė kohė pėr shkak tė kėsaj pune”, sqaron Nimani, nė banesėn e tė cilit, Agim Hoti, nė kohėn kur ka ndodhur tentim atentati, i kishte fshehur armėt. “Policia i pati gjetur ato armė dhe unė kam vuajtur kot dėnim 2 muaj e mė”, pohon profesor Nimani.
http://www.botasot.info/def.php?category=3&id=166825

Brari
09-05-2012, 21:21
thx feg..

shum lajme interesante..

ne forumin tjeter jan krejt hamendjet qe kemi ber athere per keto atentate..dhe nuk kemi gabuar..

pra ky nimani..kaq i ri e kaq polpotist..
a ka lidhje ky nimani me xhavitin niman?

se enverizma polpotiste dhe ne gjakov ka fije te forta..

po do i zhbirilojm keto gjera dal kadal..
kurse per haradinet dihet..

jan zhyt moti ne m.ut e krim..

ne cilen parti militon ky nimani sot.. a ne aak a ne pdk?

flliqanet.. ja me cfar jan marre..

thon jena qlirimtara..
nje m.ut..jan.. vec hajna plackitsa profitera e xhahil envera..

Llapi
10-05-2012, 00:31
Paska harrue ky hoti qe menihere pas ati shperthimi ne kontinier policija e paten gjet teledirigjimin ne shtepin e rugovnes ne velani. O paskan me ja thy xhavitit edhe me disa qindra mijra euro keto mediat tona kush e ka hap ket propagand e para Sikur bota sot qe ajo e din sa qinra mijra euro ja ka fitue xhaviti me gjygj per rrenat si kjo e sodit

Brari
10-05-2012, 06:03
ju pata than or llap se..vjen dita e dalin gjanat..
ja doli dhe kjo nga njeriu i juaj..
ai ne burg ju neper bordela tuj ba qejf e tuj ndertue vilo pallata.. e ndrru mercedesat ma shpesh se dashnoret..
e nji dit i ka plas durimi shikasit tuj..sikur bllaces e ka fol..

shum keq..megjithse i kem dit kto pun moti..

ti ne se mundesh kontribo ne zbardhje te krimeve se ban detyr patriotike.. o llap..
psh na kallxo ku e kini gjet kte nimanin se per haradinin dihet se moti kan qen idhtar te enverit e kan qen te gatshem me vra cilindo me urdher e frymzim lpk-isto bedriislamoist.. qosisto demaqoist..kloso zabitoist..
4 farkistat nuk harrohen qe u vran ne pabesi ..
pra nga dul ky nimani kaq i ri..

ktu ka nji mister qe dua ta msoj..
pra kush i ka vendos lidhjet midis titistave e lpkistave e kur ka ndodh kjo e me porosi te kujt..

SystemA
10-05-2012, 06:55
ju pata than or llap se..vjen dita e dalin gjanat..
ja doli dhe kjo nga njeriu i juaj..
ai ne burg ju neper bordela tuj ba qejf e tuj ndertue vilo pallata.. e ndrru mercedesat ma shpesh se dashnoret..
e nji dit i ka plas durimi shikasit tuj..sikur bllaces e ka fol..

shum keq..megjithse i kem dit kto pun moti..

ti ne se mundesh kontribo ne zbardhje te krimeve se ban detyr patriotike.. o llap..
psh na kallxo ku e kini gjet kte nimanin se per haradinin dihet se moti kan qen idhtar te enverit e kan qen te gatshem me vra cilindo me urdher e frymzim lpk-isto bedriislamoist.. qosisto demaqoist..kloso zabitoist..
4 farkistat nuk harrohen qe u vran ne pabesi ..
pra nga dul ky nimani kaq i ri..

ktu ka nji mister qe dua ta msoj..
pra kush i ka vendos lidhjet midis titistave e lpkistave e kur ka ndodh kjo e me porosi te kujt..
Ti i di te gjitha si spiun.
Rugoves i mbaroi roli kur u shperbe Jugosllaviashel.
Si pacifist nuk ishte i keq,por cfare dobente(ja shtypte kryet serbi).

Llapi
10-05-2012, 16:06
Brari. Mos thuej e kam dit se asgje nuk ke dit edhe asgje nuk ka te vertet ketu. Po jo more jaran ni telefonat anonime kinse nga burgu dergue nji gazete ti a kesaj i beson a hahaha Brari nuk me tregove se kush e krijoi Lpk. Po pres brari te me tregosh

Brari
10-05-2012, 21:18
llap..
te presim..

kush eshte ky hoti?

sipas gazetave ishte i skenderajt..

a ka qen ky ne uck?

po ky nimani a i pdk-s eshte apo i aak-se?


sys..

lexo me mir e meso..
leri po.rdhet..

Llapi
10-05-2012, 23:53
HALITI: PROKURORIA TĖ MĖ HETOJĖ PĖR AKUZĖN E HOTIT

Nga Express 09 Maj 2012 14:05


Nėnkryetari i Parlamenit tė Republikės sė Kosovės ka reaguar ndaj akuzave tė Agim Hotit se ai e kishte urdhėruar atė pėr tė bėrė atentat ndaj ish presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova.

“Dėshiroj tė sqaroj opinion publik se akuza qė bėn ndaj meje qytetari i panjohur pėr mua, Agim Hoti, nė gazetėn “Express” tė datės 9 maj, se gjoja unė e paskam urdhėruar atė tė kryej atentat ndaj ish –presidentit Ibrahim Rugova, ėshtė njė shpifje e radhės kundėr meje”, ka thėnė Haliti nė sqarimin e tij.

“Agim Hotin, kurrė nuk e kam takuar, kurrė nuk kam pirė qoftė edhe njė kafe me tė, e as qė ia kam dhėnė dorėn ndonjėherė. Jam i bindur se Hoti i porositur nga dikush tjetėr, duke shpifur ndaj meje, ka pėr qėllim qė tė mė dėmtoj nė opinion. Shfrytėzoj rastin t’i bėj thirrje publike prokurorisė sė shtetit qė tė mė hetoj pėr akuzėn monstrume qė Hoti drejton ndaj meje”.

SystemA
11-05-2012, 07:12
llap..
te presim..

kush eshte ky hoti?

sipas gazetave ishte i skenderajt..

a ka qen ky ne uck?

po ky nimani a i pdk-s eshte apo i aak-se?


sys..

lexo me mir e meso..
leri po.rdhet..
Ate po bej po mesoj,por jo nga ty.
Se haj dozen e helmit,jo per noi gjo.
Me behet qejfi qe po e gjen gjuhen me Llapin,dhe mos na bo si profesor historie
PS: do marinarin ti se AI te jepte fakte me shkrim.

Brari
12-05-2012, 21:28
plesht.. ik shko diku tjeter se nuk jan per ty keto tema..

--------------


-


Selim Nėngurra: A asht spiun, e nėse po, spiun i kujt, i pabesi dhe mosmirėnjohėsi Adnan Merovci?

20/11/2011 | Filed under: Editorial | Posted by: Redaksia


SELIM NENGURRA

Mbrėmė e pėrcolla sėrish programin humoristik-satirik OKSIGJEN, qė udhėhiqet nga moderatori tashmė mjaft i njohur Besim Dina, ku kėsaj rradhe mysafir e kishte Adnan Merovcin, ish- truprojėn e Dr. Ibrahim Rugovės,ish Presidentit historik tė Dardanisė dhe themeluesit faktik tė mvetėsisė dhe pavarėsisė sė Dardanisė, shtetit shqiptar numėr dy nė Gadishullin Ilirik.
E tham se ishte Adnani musafir i Besimit, ai mė nxiti t’a pėrcillja me kujdes emisionin. Besimi, si gjithnjė, i ngjet vetėm vetės sė vet, Besimit, andaj duhet pranuar se, sado qė ėshtė i lindur humorist, njėherit po dėshmohet se pėr shumėēka ėshtė mė i zoti se shumica e gazetarėve qė kakarisen e qė rrahin gjoks pėr zotėsi profesionale. Porsa u ul musafiri Merovci, Besimi ia bėri kėtė pyetje:

-”A je spiun, o Adnan Merovci?!”

-” Po , kam qenė spiun!”, u pėrgjigj, dhe pastaj, me ato “filozofirat” stereotipe, ia nisi lavdrimit pėr shėrbimin dhjetėvjecarė pėr Dr. Ibrahim Rugovėn, duke shpjeguar nė mėnyrėn e tij se ka qenė e kuptueshme se ėshtė marrė mė kėmbimin e informatave. Lavdrohej se trashėgonte gjėsende qė i kanė takuar garderobės sė Presidentit, “ja, thonte, ky mintan qe e kam te veshur ka qenė i tij”, dhe se atė e kishte dhuratė nga ai etj,; duke folur fjalė bukur tė miradishme pėr ish-Njeriun qė i ka shėrbyer, por me perfiditet kalonte nga shpjegimi tumirės nė sulme denigruese e “demitizuese”, por nė format mjaft perfide, mė tė liga dhe shifej qartė se ai aty kishte ardhė me porosi dhe fliste me kujdes pėr t’i plotėsuar fjalėpėrfjalė porosinė atij qė e kishte ngarkuar, qė nė atė studio tė lehte si qeni nė oborr tė zotnisė sė ri, qė dukej edhe nga rrėfimet inferiore tė tija, se e kishte nėpėrmkėmbur e poshtėruar deri nė atė masė, sa vetėm qė nuk klithte se kishte “tre vite tė pushtetit tė Hashimit”, qėkur nuk ka asnjė lloj tė ardhurash pėr mbijetesė. Nė realitet nuk ėshtė fare lehtė tė mbahet nė mend krejt ēka flitet nė njė shou program si ky OKSIGJEN i Besim Dinės; pasi aty flitet me njė gjuhė spontaniteti tė kozerisė, me laryshi mendimesh satirike…, ama mbrėmė Adnan Merovci i mjerė u kujdes qė tė mbahen mend nėper breza gėnjeshtrat e tija tė paskrupullta e shumė tė ulėta, tejet bizare, dhe ato hiq ma pak se kundėr Dr. Ibrahim Rugovės, njeriut qė do t’i ketė shėrbyer pėr hir tė vendit, Dardanisė sonė.
Ky njeri nė emėr tė njė paanėsie dhe objektiviteti tė rrejshėm e shpifarak, qė tė lente pėrshtypjen se ishte i drejtė, i balancuar, i sinqertė e njerėzor, nė fillim u pėrpoq tė rrėfente subjektivisht pėr personalitetin e Dr. Ibrahim Rugovės dhe ate e shpalli historik. “Historia duhet me u lexue dhe me u studjue”, thoshte ai nė formė definicionesh tė mėsuara e dėgjuara me kohė, dhe padyshim pėrmes frazave tė kėtilla duhet t’a kete zgjuar simpatinė pėr tė tek tė gjithė shqiptaret e mirė dhe tė vertetė. Mirėpo mė vonė, herė me nxitjen e Besim Dines e herė vetvetiu, Adnan Merovci “elaboron ” me perfiditet njė personalitet tjetėr pėr Rugovėn, foli pėr figurėn e Adem Jasharit etj., pėr simpatinė e tij pėr Amerikėn , qė tė gjitha kėto ngjanin me rrėfime odash tė mbetura edhe nė shekullin njėzet e njė. “Legjenda”, tha pėr Adem Jasharin, “ nuk duhet tė preket, ajo duhet tė mbetėt e tillė dhe e pavdekshme, thotė Adnan Merovci. Cinizmi dhe pafytyrėsia e Adnan Merovcit tregonte se ai nuk e njihte a s’donte t’a njihte as realitetin, dėshmitar i tė cilit ka qenė pėr vite dhe nuk e foli apo nuk diti tė fliste drejt e me sinqeritet, nuk fliste drejpėrdrejt, por mundohej ta mjegullonte dhe errėsonte realitetin pėr tė cilin fliste.

Fjalėn e kam pėr pyetjen e Besim Dinės se : ” A janė takuar Rugova dhe Adem Jashari?”, sė cilės Adnan Merovci u pėrpoq t’i shmangej duke i sjell e pshtjell, tha se “po ka pas nji takim mes kėtyne dyve…” dhe foli pėr njė fotografi tė pėrbashkėt nė tė cilen tha se shihej edhe ai sė bashku me Rugovėn e Adem Jasharin…” , dhe pėr t’i ikur fakteve e dėshmive tė tjera, me qėllim qė t’i mjegullonte ato, nisi tė shpjegonte se si “e kam pasur mik Adem Jasharin dhe me tė ka pasur( Adnan Merovci) disa takime.”…kjo edhe mund tė jetė e saktė, ama pse Adnan Merovci nuk u pergjigj pėr takimin nė Aeroportin “Nana Tereze” tė Tiranės nė mes tė Rugovės dhe Adem Jasharit, kur ata u intervistuan nga gazetari tashmė i ndjerė shqiptar, Bujar Muharremi. E heshti Adnan Merovci, “besniku i Rugovės” pėr kėtė fakt, se po tė fliste, do tė dilnin pėr fushė shumė rrena e malverzime tė LPK-istve tė mėrgatės sonė dhe tė socialistėve tė Shqipėrisė pėr luftėn, pėr UĒK-nė, pėr krimet e mėvonshme qė ndodhen etj, etj. Derisa fliste ky njeri i lig dhe perfid, mua mu kujtua kur nji mik imi qė kishte qenė ndėr njerėzit mė tė afėrt me Rugovėn, njė publicit tashmė i ndjerė, tė cilin kah fundi i nėntorit 2000 e vranė nė prag tė banesės sė tij nė Prishtinė vrastarėt e SHIK-ut tė LPK-sė ( tash PDK-sė ), m’u kujtuen fjalet e tij kur nė takimin tim me tė, – vetem pak kohė para se tė vritej nga kriminelėt,mė tha:

” Jam befasuar, o Selim…, kur Plaku ( kėshtu e kanė thirrė Rugoven miqėt e bashkėpunėtorėt e afėrm ), i pati thanė Adnan Merovcit: ” … nga sot ik.., e ma mos tė shoh kurrė, ndėrsa njė person tjetėr i afėrt me sigurinė e Rugovės, i kishte thanė:

-” Prej tash ti Adnan nuk guxon tė afrohesh as nė 200 metra nė afėrsi tė Presidencės…”
Pritja me padurim se mos Besim Dina do t’ia bėnte edhe kėtė pyetje, por pyetjet e tilla dukej se duhej shmangur pėr t’ua lėnė vendin pyetjeve tė porositura pėr njė njeri qė kishte ardhur tė jepte mendime pėr njė njeri qė tashmė i takon Historisė, Ibrahim Rugovėn. Kjo, pra, nuk ndodhi pasi nuk e kishin parashikuar ata qė e kishin organizuar ardhjen e Adnan Merovcit nė emisionin e Besim Dinės, Oksigjen…
Adnan Merovci llomotiti, gėnjeu, shpifi dhe u mundua ta poshtėronte me natyrėn e tij tė ulėt Njeriun vertetė HISTORI dhe LEGJENDĖ jo vetem per Dardaninė, por per krejt kombin shqiptar… Them kėshtu, se Ibrahim Rugova, pa asnji dyshim, pas Gjergj Kastriotit, ėshtė dhe mbetėt shqiptari mė i merituem dhe mė i vlefshėm, mė i dashur nė gjithė historinė e kombit shqiptar.

Vetem Adnan Merovci i zi me at shpirtin e tij tė zi e tė mjerė, mund tė bėjė diēka qė askush nė asnji popull e as kulturė nuk e ka bėrė deri tashti nga ajo pozitė qė e kishte vėnė veten apo do ta kenė vendosur me qėllim pranė Rugovės … Dhurata ėshtė nderim dhe shejtėri dhe ajo kurrė e nė asnji rast nuk mund t’i falet dikujt, pėrpos nėse ti nuk je mirėnjohės ndaj dhėnėsit tė saj, ndėrsa Ibrahim Rugova nuk ka qenė kushdo qė njė njeri si Adnani t’ia jep tjetėrkujt si gjėnė e vjedhur, dhuratėn e tij. Adnan Merovci,pra, i fali nji shall tė Rugovės humoristit Besim Dinės, pėr tė cilin tha se ia kishte falur Ibrahim Rugova! Tash njeriu normal, do bajė pyetjen: Si ka mundėsi tė falet dhurata, ani dhurata nga nji njeri shumė i madh, nga i cili do kishin dashur miliona njerėz qė tė kishin ndonjė shenjė si dhuratė? Unė mendoj se Adnan Merovci e di fare mirė se dhurata nuk falet, por ma merr mendja se ai nuk e ka fare dhuratė nga Rugova shallin e tillė, por do t’ia ketė vjedhur “rastėsisht ” atė Rugovės.

Ama pse duhej dhėnė shalli i tillė njė humoristi, pėr t’u tallur qarshia me tė, apo pėr ta bėrė objekt talljeje tė prapambeturisė sonė tė njohur?!

Kjo deshmon se sa nė tė vėrtetė e paskėsh respektuar Adnan Merovci ish- shefin e tij…
Adnan Merovci u pėrkujdes t’a pėrbuzte me njė gjuhė palaēoje Ibrahim Rugovėn, duke i dhėnė njė pėrshkrim banal ”ndodhisė” me shallin e humbur tė Rugovės, nė njė hotel nė Amerikė.

…, tha Adnani:

-”Shkova dhe i mora nė recepsion nji shall femnash, mendova se do e pershtat dhe do ja baj Rugovės….. “ Mendon ti more njeri i lig se Rugova ishte aq i pakujdesėshem sa do e qitke rreth qafe shallin e femnave.

Turp tė tė vije Adnan Merovci, oj fytyrė magjupi!…

Kur Ibrahim Rugova ka shetitur metropolet e evropiane dhe kur ai si boem i njohur ka shetitur nė Paris, ti as nė hartė nuk ke ditur t’a gjeje Parisin dhe metropolet e tjera evropiane.
Po ēka t’u desht me perzie tė ndjerin Akademik Fehmi Aganin nė “gjithė kėtė histori…” ?! Pse the, o Adnan, sikur Fehmi Agani paskesh thanė: “A ma me randėsi nji leckė e Kosovės, apo Stejt Departmenti amerikan…”

Dėshirom qė pėr sė vdekuri t’i konfrontosh kėto figura tė rėndesishme historike duke perfolur pabesisht biseda intime pa ndonjė pretendim e qėllim tė keq, si mendon ti si shpirtzi se janė thėnė…

Pėrderisa jam duke shkruar kėtu mė kujtohet nji strofė poezije apo kėnge qė diku e kam dėgjuar, apo mund edhe tė mė formon truni im vargje kėto ēaste per me tė dalė borxhit ty, o Adnan Merovci.
AS NĖ VARR PER PA ASKAND
LUKUNIA TĖ QETĖ S`PO E LANĖ
SA E SHPIFIN SE E LAVDOJNĖ
POR VETVETEN POSHTERSOJNĖ
SEPSE SHEJTI I DARDANISĖ
RRAJT N`RUGOVĖ E LIND N`PODGUR
KĖTĖ TĖ DASHTUN TĖ PERENDISĖ
SE HARRON SHQIPNIA KURRĖ….
Pra Adnan lukunia …, me fat poshtersia. Po pse, o burrė, a mendon ti se ke aftėsi e tė lejohet me ba krahasime mes dy bashkėpunėtorve mė tė mirė dhe dy figurave qendrore tė shtetbėrjes sė Dardanisė, Dr. Ibrahim Rugovės dhe Akademik Fehmi Aganit?! Nga kush i mėsove keto recitime papagalli pėr ”Shallin n’pasqyrė?!” …

Nga Naim Ternava apo Hashim Thaqi; apo ndoshta nga i mendermethanshmi Shefqet Krasniqi?! Si arrite t’i rendisje me aq disiplinė rrenėn pas rrenės, o Adnan?

Auu, auuuu…, po ti, ore Adnan, paske emėr turko-boshnjak ?!

Fole per kishėn serbe tė Millosheviqit aty nė oborrin e Rektoratit nė Prishtinė. Po hajt, banu i sinqertė, o Adnan burreci, pranoje publikisht se cili t’a mėsojė atė rrenė qė e shqiptove para opinionit ?! Ti the se Dr. Ibrahim Rugova “ka thanė…, neve kur do bajmė shtetin, nuk do e prishim atė kishė serbe, sado qė asht politike, por neve do ndertojmė karshi saj Katedralen dhe edhe xhaminė e madhe pranė njėra-tjetrės, nė hapsirėn e Fakultetit Filozofik, apo jo?. Hajt, pra, trego tash cili nga kėta; Rexhep Qosja, Milazim Krasniqi, mendermethan Shefqet Krasniqi, Memli Krasniqi, Ferid Agani, Fuad Ramiqi, Naim Ternava, Sabri Bajgora, Hashim Thaqi, apo ndoshta tė gjithė kėta sė bashku, tė mėsuen me gėnjye paturpėsisht para kamerave?!!! Thaqi ndoshta ka presion pėr t’a plotėsue premtimin pėr numrin e votave qė mori nga islamistet e Naim Tėrnaves dhe tash para se me fillue me realizue atė premtim tė gjeti ty, pasi tė kanė shtri pertoke dhe ke mbet si nji leckė per prapanicė, dhe tash, mbasi ti si ish njeriu i afėrt i Ibrahim Rugovės pohon se Rugova paska pas premtue me ndertue xhaminė e madhe, pse mos me e ndertue ate tash edhe Hashim Thaqi ?!!!!
Ti me intrigėn tande prej tė ligu, del kundėr elektoratit tė LDK-sė, si “antirugovist”, pasi vet Rugova, paska “premtue edhe xhami tė madhe”, thuajse ēėshtjet e tilla nė rrethanat e reja nuk janė ēėshtje tė planeve urbanistike, por e personave me ndikime politike, kushdo qofshin ata.

Pse, o Adnani i lig, shpif nė favor tė islamizimit tė vendit, projekt antishqiptar ky i BIK-ut tė Naim Tėrnavės sė Turqisė tė Erdoganit dhe islamit botėror dhe vegles sė tyre qorre, Hashim Thacit; pse shpif ”se Ibrahim Rugova ishte dhe vdiq si musliman dhe se ai gjithmonė paska folur per shqiptarėt si “musliman simbolik?!” Gėnjeshtrat e tilla qė shkojnė nė favor tė shkatėrrimit tė unitetit tė kombit, duan t’ia forcojnė pozitat partise sė Thaēiq dhe t’a qortojnė elektoratin e LDK-sė se ai,Rugova, ėshtė shfaqur dyfytyrėsh por nė tė vėrtetė ka qenė dhe ka mbetur musliman. Ti sė bashku me panturqit e panislamistet e Naim Tėrnavės jeni duke u frikėsuar nga shembelltyra e Rugovės edhe per se vdekuri, jeni te frikesuar nga ndikimiet e tija kulturore edhe pasi ėshtė shuar fizikisht..

Kush tė pagoi pėr tė shpifur nė kėtė mėnyrė dhe sa tė paguan apo nuk tė paguan fare se njerėzit sikurse ti, njerėzit kaq tė pabesė, zakonisht punojnė e kryejnė sherbime tė panjerėzishme pa pare fare, se e tillė ėshtė vlera e tyre, respektivisht aq tė pavlershem janė.
Ibrahim Rugova lindi dhe vdiq SI SHQIPTAR, e jo ndryshe… Nėse ka pasur simpati pėr katolicizmin, ai me kėtė e ka respektuar rrugėn e kombit te vet se, o Adnan Merovci, Ibrahim Rugova nuk ka qenė magjup as me pamje e as me sjellje, por rrėnjė e forte e lisit mijeravjecar tė kombit tonė nė kėto hapesira. Ibrahim Rugova e ka ditur se deri mė vitin 2000 nje pjese e shqiptarėve kanė qenė musliman simbolik, dmth, formalė dhe e ka ditur edhe nga shembulli i degezimit te vet familjar, se nuk mund te tradhėtohen mbi 30 breza gjysherish,stergjysherish e katragjysheriish, per gjashtė-shtatė brezat e fundit tė jetės sonė mbi dhe, tė cilėt nga lodhja, mundimi, poshterimi dhe dhuna e pushtuesit turk dhe vegles shqiptare, u detyruan tė kalonin qoftė edhe formalisht nė islam, islam qė nė vitin 2011 ėshtė islam antishqiptar dhe me qėllime antishqiptare e kombshkatėrruese, i pabesė ndaj kombit e besnik e nostalgjik ndaj pushtuesve tė dikurshem turko-arab…

Mos rrej ma, o Adnan Merovci, he ty tė marroftė e t’vraftė Zoti…

Ibrahim Rugova kurrė, kurrė, kurrė nė jetėn e vet nuk ka jetuar e as qe ka vdekur si musliman. Ai ka qenė gjigand e i Zoti aq shumė, sa edhe pse u ka treguar hapur se nuk e do e pranon islamizimin e kombit, prapėseprapė i ka fituar votat e duhura tė kombit. Ai nuk ka qenė si keta zvarraniket e Hashim Thacit e BIK-ut, madje as si djali i vet i shkretė, liliputi Ukė Rugova, qė pėr njė votė tė kobshme deshti ta ndihmonte BIK-un e Naim Tėrnaves, “kolonėn e pestė” tė Turqise sė Erdoganit nė kėtė pjesė tė Evropės, qė ta fuste “mėsim-besimin” e “lėndės fetare”, dmth., lėndėn e kobshme te islamizimit te kombit, shkatėrrimit tė tij pėrmes allahekberizmimit tė tij…



Kėtė e di e krejt bota , prandaj pėr kend fole ti, o i mjerė… Po tė isha shefi yt…, pėr emisionin e mbramshem nuk do tė pagueja asnji cent, se rrenat tua ishin rrena tė kullueta dhe askush nuk t’i beson, ti vetem na detyrove me tė urrejtė pasi tė pamė aq tė lig e tė vetėdemaskuem, na bėre tė vjellim…
Dhe tash edhe pak per kishat politike serbe. Kisha tė tilla politike serbe gjatė periudhės pushtuese tė Millosheviqit nė Dardani janė ndėrtue disa dhjetra sosh, me qėllim qė t’i jipet vendit njė imazh serb, pra qė tė forcohet e bėhet mė e binshme “tapia” serbe pėr Dardaninė, Kosovo’n e imagjinatės sė serbomėdhenjve. Dukagjini, si krahinė e Dardanisė, e nė vecanti krahineza e Podgurit tė Dukagjinit, janė ithtarė tė Ibrahim Rugovės, pikėrisht nė kėto anė njerzit e drejtė e patriotė kanė ba tentime me i rrenue ato kisha serbe. Ta perkujtojė rastin nė Gjakovė, nė Drenovcin serb afer Poterqit nė magjistralen Pejė – Prishtinė ku edhe sot janė gėrmadhat e kishes politike serbe, pastaj nė ate nė parkun e Gurrakocit dhe tjetra nė koder nė Ilixhe tė Istogut. A tė kujtohet, o Adnan, deklarata e Ibrahim Rugovės, nė kohėn kur u montue eksplozivi pėr rrėnimin e kishave nė Ilixhe (Banjė tė Pejės) dhe nė Gurrakoc? Patėn reaguar ndėrkombėtaret, nė vecanti miqėt serb, por Ibrahim Rugova, pati thėnė:

” NUK KA NEVOJĖ TĖ TRISHTOHET ASKUSH, DHE NUK ASHT DASHTE ME NDERMARR HAPA TĖ TILLĖ, SE ATO KISHA DO I RRENOJMĖ PORSA TA SHPALLIM MVETSINĖ E KOSOVĖS, INSTITUCIONET E SHTETI DO I RRENOJNĖ ATO.”

Pse ato deri tashti nuk i rrėnuan e nuk po i rrenojnė “ushtaret” e “LEGJENDES” tande, o Adnan Merovci. Pėrkundrazi, ato, u shndėrruan ne zona sigurie, me mbikqyrje ndėrkombetare…

Ata, e edhe ti sė bashku me ta, insistoni me ndėrtua edhe ”xhaminė e madhe” nė oborrin e Fakultetit Filozofik, se me e rrenue kishen politike serbe nė oborrin e Rektoratit jo se jo. Dhe krejt kėtė per inati tė KATEDRALES SHQIPTARE, e cila e ka zbukurue dhe ka Hyjnizue Kryeqendren e Dardanisė, Prishtinėn. Pushoft nė parajsė dhe u preftė i qetė Shpirti i Ibrahim Rugovės, atij qė ia vuni Gurthemelin KATEDRALES dhe i mallkoftė ZOTI tė gjithė ata qė urrejnė Katedralen dhe qė insistojnė per me ba edhe nji xhami per inat tė saj, bile njė xhami tė madhe, perė t’ia forcuar “elementin” e “trashėgimisė osmane”, Turqisė sė sotshme me aleatėt e saj strategjik, per t’i ndejtur ndesh Katedrales sonė. Perdirisa Hashim Thaci dhe miku i madh i Erdoganit tė Turqisė, Naim Tėrnava, duan t’a shndėrrojnė vendin ne Xhamiistan, pėr hirė tė ruajtjes dhe forcimit tė “trashėgimisė osmane” dhe forcimit tė ndikimit te pasardheses se asaj perandorie ne Dardani, Ibrahim Rugova, ky gjigand i kombit tonė, ka folur e vepruar vetem ashtu si i ka thirrur zeri i ndergjegjes dhe vuajtjes se kombit te vet nepėr historinė e dhimbshme nen pushtimin otoman e pushtimet e tjera, duke u perpjekur per t’a ringritur nga hiri i rrenimit e kalljes se Sulltanėve tė tmerrshem tė Perendorise Osmanes, trashėgiminė e njėmendt tė kombit, atė tė rrėnuar nga pushtuesit shekullor turq, serb e te tjerė…

Po a pak po u duken ato 22 xhamija nė Prishtinė, por po doni edhe tjera pavarėsisht se tė gjitha ato janė nė qendėr?!

Cka kuptoni e cka doni te arrini ju me praninė nė “qendėr”…
Adnan Merovci! Ti OKSIGJEN-in e Besim Dines tė sė shtunės, e ke bėrė perpjekjen mė tė neveritshme pėr t’a denigrue e poshterue Ibrahim Rugovėn, dhe jo vetem ate si njeri, si lider, si kryetar, por ti bėre perpjekjet ma tė poshtra me denigrue dhe balatos vepren ma sublime dhe ma tė shtrejtė qė na dha Ibrahim Rugova neve popullit shqiptarė dhe Dardanise:”Lirinė!” Ai na ndihmoj si askush tjetėr t’a kemi LIRINĖ, Ai na e dha SHTETIN dhe MVETSINŹ e shtetit o Adnan…

Nuk krahasohet Shejti me Kryeēetanik o Adnan Merovci, dhe nuk krahasohet sepse ajo qė ti dhe shefat tu pretendoni se ka ndodhė nė Prekaz nuk asht aspak e vertetė. Ti the se asht luftue aty, mirė…, por a sna thue se sa serb, polic, militar e ushtar u vranė aty?!!! Si ka mundėsi tė masakrohen e tė vriten gadi 60 njerz, gra e femijė, pleq e tė ri dhe asnji serb mos tė vritet , masi qenka ba luftė aty a mund tė ndodhė kjo`?!!!
Dhe per fund ta flasim pak per SUPER RRENEN E ADNAN MEROVCIT; Hashim Thaqi me dy granata dore nė Aeroportin e Klagenfurtit…

Po kujt i shite at rren o i mjerė, si i kalon Hashimi kufinjet e shumtė dhe vie nė Aeroport me dy granata nė xhep dhe ato t’i jep ty pasi ti e ngacmon pėr trimėri, per me tregue sa trim ėshtė Hashimi…, ai nxjerr nga xhepi dy granata. O imjeri ti o Adnan!?

Po edhe lodra femijėsh tė kishin qenė ato, do zbuloheshin dhe do bahej skandal. Dhe Hashimi do tė shpallej terrorist…

Pak si mjerueshem u mundove me e ba Hashimin Trim. Kur dikush ja fut kot unė kamė zakon e thamė; ec e nale gazin tash. Ende mė merr gazi me rrenat e tua o Adnan Merovci. Masi qenke pa punė tri vite nga “koha e Hashimit”, ta kisha preferue me e tregue per librin e GINISIT. Ndoshta e fiton ndonji lekė atje per rrenen e mileniumit per trimninė e Hashimti. Po edhe nese asht kan e vertėtė kjo, ti e tregove se sa kriminel ishin Hashimi, Ti dhe njerzit si ju…
Besim Dina tė pyeti ; a je spiun ndersa unė po tė pyes per cilin shėrbim dhe cilen parti e grup mafioz punon ti o Adnan Merovci?!
Provove me denigrue Ibrahim Rugoven , por kot e ke , kot e kan edhe shefat e tu. Shiqone se si Hashim Thaqi prej se ka fillue me veprue tue kopjue Ibrahim Rugoven ka ba bukur fort lideret e botes miq. Nji Ibrahim Rugovė ka pas Shqiptaria.
Nji mik imi derisa bisedonim nji ditė me tė drejtė me tha; ndegjo o Selim, nė Prizren dhe qytete tjera tė Dardanisė ata qė thonė se janė turq, nė realitet janė shqiptarė tė turqizuar, ndėrsa turq tė njėmendt mund tė ketė vetem nė Vushtrri. Turq qė flasin shqip e kan harruar se kan qene turq dikur, sikurse duket hapur kjo nga fytyra jote o Adnan dhe po i jap tė drejtė mikut tim per kėtė qė tha…

Unė po i shtojė kėsaj se nė Vushtrrih dhe fshatrat pėrrreth jo vetem se ka turq tė vertetė, por ka edhe asi me origjinė nga permjerrja qerkezo-kurde qė mbiu aty nga pushtimi 5 shekullor turkoosman, por qė fatkeqėsishtė thonė dhe pretendojnė se janė shqiptarė.



Borgenhaugen, Sarpsborg, 19.12.2011


marre nga drini.com

SystemA
12-05-2012, 21:54
plesht.. ik shko diku tjeter se nuk jan per ty keto tema..

--------------


-


Selim Nėngurra: A asht spiun, e nėse po, spiun i kujt, i pabesi dhe mosmirėnjohėsi Adnan Merovci?

20/11/2011 | Filed under: Editorial | Posted by: Redaksia


SELIM NENGURRA

Mbrėmė e pėrcolla sėrish programin humoristik-satirik OKSIGJEN, qė udhėhiqet nga moderatori tashmė mjaft i njohur Besim Dina, ku kėsaj rradhe mysafir e kishte Adnan Merovcin, ish- truprojėn e Dr. Ibrahim Rugovės,ish Presidentit historik tė Dardanisė dhe themeluesit faktik tė mvetėsisė dhe pavarėsisė sė Dardanisė, shtetit shqiptar numėr dy nė Gadishullin Ilirik.
E tham se ishte Adnani musafir i Besimit, ai mė nxiti t’a pėrcillja me kujdes emisionin. Besimi, si gjithnjė, i ngjet vetėm vetės sė vet, Besimit, andaj duhet pranuar se, sado qė ėshtė i lindur humorist, njėherit po dėshmohet se pėr shumėēka ėshtė mė i zoti se shumica e gazetarėve qė kakarisen e qė rrahin gjoks pėr zotėsi profesionale. Porsa u ul musafiri Merovci, Besimi ia bėri kėtė pyetje:

-”A je spiun, o Adnan Merovci?!”

-” Po , kam qenė spiun!”, u pėrgjigj, dhe pastaj, me ato “filozofirat” stereotipe, ia nisi lavdrimit pėr shėrbimin dhjetėvjecarė pėr Dr. Ibrahim Rugovėn, duke shpjeguar nė mėnyrėn e tij se ka qenė e kuptueshme se ėshtė marrė mė kėmbimin e informatave. Lavdrohej se trashėgonte gjėsende qė i kanė takuar garderobės sė Presidentit, “ja, thonte, ky mintan qe e kam te veshur ka qenė i tij”, dhe se atė e kishte dhuratė nga ai etj,; duke folur fjalė bukur tė miradishme pėr ish-Njeriun qė i ka shėrbyer, por me perfiditet kalonte nga shpjegimi tumirės nė sulme denigruese e “demitizuese”, por nė format mjaft perfide, mė tė liga dhe shifej qartė se ai aty kishte ardhė me porosi dhe fliste me kujdes pėr t’i plotėsuar fjalėpėrfjalė porosinė atij qė e kishte ngarkuar, qė nė atė studio tė lehte si qeni nė oborr tė zotnisė sė ri, qė dukej edhe nga rrėfimet inferiore tė tija, se e kishte nėpėrmkėmbur e poshtėruar deri nė atė masė, sa vetėm qė nuk klithte se kishte “tre vite tė pushtetit tė Hashimit”, qėkur nuk ka asnjė lloj tė ardhurash pėr mbijetesė. Nė realitet nuk ėshtė fare lehtė tė mbahet nė mend krejt ēka flitet nė njė shou program si ky OKSIGJEN i Besim Dinės; pasi aty flitet me njė gjuhė spontaniteti tė kozerisė, me laryshi mendimesh satirike…, ama mbrėmė Adnan Merovci i mjerė u kujdes qė tė mbahen mend nėper breza gėnjeshtrat e tija tė paskrupullta e shumė tė ulėta, tejet bizare, dhe ato hiq ma pak se kundėr Dr. Ibrahim Rugovės, njeriut qė do t’i ketė shėrbyer pėr hir tė vendit, Dardanisė sonė.
Ky njeri nė emėr tė njė paanėsie dhe objektiviteti tė rrejshėm e shpifarak, qė tė lente pėrshtypjen se ishte i drejtė, i balancuar, i sinqertė e njerėzor, nė fillim u pėrpoq tė rrėfente subjektivisht pėr personalitetin e Dr. Ibrahim Rugovės dhe ate e shpalli historik. “Historia duhet me u lexue dhe me u studjue”, thoshte ai nė formė definicionesh tė mėsuara e dėgjuara me kohė, dhe padyshim pėrmes frazave tė kėtilla duhet t’a kete zgjuar simpatinė pėr tė tek tė gjithė shqiptaret e mirė dhe tė vertetė. Mirėpo mė vonė, herė me nxitjen e Besim Dines e herė vetvetiu, Adnan Merovci “elaboron ” me perfiditet njė personalitet tjetėr pėr Rugovėn, foli pėr figurėn e Adem Jasharit etj., pėr simpatinė e tij pėr Amerikėn , qė tė gjitha kėto ngjanin me rrėfime odash tė mbetura edhe nė shekullin njėzet e njė. “Legjenda”, tha pėr Adem Jasharin, “ nuk duhet tė preket, ajo duhet tė mbetėt e tillė dhe e pavdekshme, thotė Adnan Merovci. Cinizmi dhe pafytyrėsia e Adnan Merovcit tregonte se ai nuk e njihte a s’donte t’a njihte as realitetin, dėshmitar i tė cilit ka qenė pėr vite dhe nuk e foli apo nuk diti tė fliste drejt e me sinqeritet, nuk fliste drejpėrdrejt, por mundohej ta mjegullonte dhe errėsonte realitetin pėr tė cilin fliste.

Fjalėn e kam pėr pyetjen e Besim Dinės se : ” A janė takuar Rugova dhe Adem Jashari?”, sė cilės Adnan Merovci u pėrpoq t’i shmangej duke i sjell e pshtjell, tha se “po ka pas nji takim mes kėtyne dyve…” dhe foli pėr njė fotografi tė pėrbashkėt nė tė cilen tha se shihej edhe ai sė bashku me Rugovėn e Adem Jasharin…” , dhe pėr t’i ikur fakteve e dėshmive tė tjera, me qėllim qė t’i mjegullonte ato, nisi tė shpjegonte se si “e kam pasur mik Adem Jasharin dhe me tė ka pasur( Adnan Merovci) disa takime.”…kjo edhe mund tė jetė e saktė, ama pse Adnan Merovci nuk u pergjigj pėr takimin nė Aeroportin “Nana Tereze” tė Tiranės nė mes tė Rugovės dhe Adem Jasharit, kur ata u intervistuan nga gazetari tashmė i ndjerė shqiptar, Bujar Muharremi. E heshti Adnan Merovci, “besniku i Rugovės” pėr kėtė fakt, se po tė fliste, do tė dilnin pėr fushė shumė rrena e malverzime tė LPK-istve tė mėrgatės sonė dhe tė socialistėve tė Shqipėrisė pėr luftėn, pėr UĒK-nė, pėr krimet e mėvonshme qė ndodhen etj, etj. Derisa fliste ky njeri i lig dhe perfid, mua mu kujtua kur nji mik imi qė kishte qenė ndėr njerėzit mė tė afėrt me Rugovėn, njė publicit tashmė i ndjerė, tė cilin kah fundi i nėntorit 2000 e vranė nė prag tė banesės sė tij nė Prishtinė vrastarėt e SHIK-ut tė LPK-sė ( tash PDK-sė ), m’u kujtuen fjalet e tij kur nė takimin tim me tė, – vetem pak kohė para se tė vritej nga kriminelėt,mė tha:

” Jam befasuar, o Selim…, kur Plaku ( kėshtu e kanė thirrė Rugoven miqėt e bashkėpunėtorėt e afėrm ), i pati thanė Adnan Merovcit: ” … nga sot ik.., e ma mos tė shoh kurrė, ndėrsa njė person tjetėr i afėrt me sigurinė e Rugovės, i kishte thanė:

-” Prej tash ti Adnan nuk guxon tė afrohesh as nė 200 metra nė afėrsi tė Presidencės…”
Pritja me padurim se mos Besim Dina do t’ia bėnte edhe kėtė pyetje, por pyetjet e tilla dukej se duhej shmangur pėr t’ua lėnė vendin pyetjeve tė porositura pėr njė njeri qė kishte ardhur tė jepte mendime pėr njė njeri qė tashmė i takon Historisė, Ibrahim Rugovėn. Kjo, pra, nuk ndodhi pasi nuk e kishin parashikuar ata qė e kishin organizuar ardhjen e Adnan Merovcit nė emisionin e Besim Dinės, Oksigjen…
Adnan Merovci llomotiti, gėnjeu, shpifi dhe u mundua ta poshtėronte me natyrėn e tij tė ulėt Njeriun vertetė HISTORI dhe LEGJENDĖ jo vetem per Dardaninė, por per krejt kombin shqiptar… Them kėshtu, se Ibrahim Rugova, pa asnji dyshim, pas Gjergj Kastriotit, ėshtė dhe mbetėt shqiptari mė i merituem dhe mė i vlefshėm, mė i dashur nė gjithė historinė e kombit shqiptar.

Vetem Adnan Merovci i zi me at shpirtin e tij tė zi e tė mjerė, mund tė bėjė diēka qė askush nė asnji popull e as kulturė nuk e ka bėrė deri tashti nga ajo pozitė qė e kishte vėnė veten apo do ta kenė vendosur me qėllim pranė Rugovės … Dhurata ėshtė nderim dhe shejtėri dhe ajo kurrė e nė asnji rast nuk mund t’i falet dikujt, pėrpos nėse ti nuk je mirėnjohės ndaj dhėnėsit tė saj, ndėrsa Ibrahim Rugova nuk ka qenė kushdo qė njė njeri si Adnani t’ia jep tjetėrkujt si gjėnė e vjedhur, dhuratėn e tij. Adnan Merovci,pra, i fali nji shall tė Rugovės humoristit Besim Dinės, pėr tė cilin tha se ia kishte falur Ibrahim Rugova! Tash njeriu normal, do bajė pyetjen: Si ka mundėsi tė falet dhurata, ani dhurata nga nji njeri shumė i madh, nga i cili do kishin dashur miliona njerėz qė tė kishin ndonjė shenjė si dhuratė? Unė mendoj se Adnan Merovci e di fare mirė se dhurata nuk falet, por ma merr mendja se ai nuk e ka fare dhuratė nga Rugova shallin e tillė, por do t’ia ketė vjedhur “rastėsisht ” atė Rugovės.

Ama pse duhej dhėnė shalli i tillė njė humoristi, pėr t’u tallur qarshia me tė, apo pėr ta bėrė objekt talljeje tė prapambeturisė sonė tė njohur?!

Kjo deshmon se sa nė tė vėrtetė e paskėsh respektuar Adnan Merovci ish- shefin e tij…
Adnan Merovci u pėrkujdes t’a pėrbuzte me njė gjuhė palaēoje Ibrahim Rugovėn, duke i dhėnė njė pėrshkrim banal ”ndodhisė” me shallin e humbur tė Rugovės, nė njė hotel nė Amerikė.

…, tha Adnani:

-”Shkova dhe i mora nė recepsion nji shall femnash, mendova se do e pershtat dhe do ja baj Rugovės….. “ Mendon ti more njeri i lig se Rugova ishte aq i pakujdesėshem sa do e qitke rreth qafe shallin e femnave.

Turp tė tė vije Adnan Merovci, oj fytyrė magjupi!…

Kur Ibrahim Rugova ka shetitur metropolet e evropiane dhe kur ai si boem i njohur ka shetitur nė Paris, ti as nė hartė nuk ke ditur t’a gjeje Parisin dhe metropolet e tjera evropiane.
Po ēka t’u desht me perzie tė ndjerin Akademik Fehmi Aganin nė “gjithė kėtė histori…” ?! Pse the, o Adnan, sikur Fehmi Agani paskesh thanė: “A ma me randėsi nji leckė e Kosovės, apo Stejt Departmenti amerikan…”

Dėshirom qė pėr sė vdekuri t’i konfrontosh kėto figura tė rėndesishme historike duke perfolur pabesisht biseda intime pa ndonjė pretendim e qėllim tė keq, si mendon ti si shpirtzi se janė thėnė…

Pėrderisa jam duke shkruar kėtu mė kujtohet nji strofė poezije apo kėnge qė diku e kam dėgjuar, apo mund edhe tė mė formon truni im vargje kėto ēaste per me tė dalė borxhit ty, o Adnan Merovci.
AS NĖ VARR PER PA ASKAND
LUKUNIA TĖ QETĖ S`PO E LANĖ
SA E SHPIFIN SE E LAVDOJNĖ
POR VETVETEN POSHTERSOJNĖ
SEPSE SHEJTI I DARDANISĖ
RRAJT N`RUGOVĖ E LIND N`PODGUR
KĖTĖ TĖ DASHTUN TĖ PERENDISĖ
SE HARRON SHQIPNIA KURRĖ….
Pra Adnan lukunia …, me fat poshtersia. Po pse, o burrė, a mendon ti se ke aftėsi e tė lejohet me ba krahasime mes dy bashkėpunėtorve mė tė mirė dhe dy figurave qendrore tė shtetbėrjes sė Dardanisė, Dr. Ibrahim Rugovės dhe Akademik Fehmi Aganit?! Nga kush i mėsove keto recitime papagalli pėr ”Shallin n’pasqyrė?!” …

Nga Naim Ternava apo Hashim Thaqi; apo ndoshta nga i mendermethanshmi Shefqet Krasniqi?! Si arrite t’i rendisje me aq disiplinė rrenėn pas rrenės, o Adnan?

Auu, auuuu…, po ti, ore Adnan, paske emėr turko-boshnjak ?!

Fole per kishėn serbe tė Millosheviqit aty nė oborrin e Rektoratit nė Prishtinė. Po hajt, banu i sinqertė, o Adnan burreci, pranoje publikisht se cili t’a mėsojė atė rrenė qė e shqiptove para opinionit ?! Ti the se Dr. Ibrahim Rugova “ka thanė…, neve kur do bajmė shtetin, nuk do e prishim atė kishė serbe, sado qė asht politike, por neve do ndertojmė karshi saj Katedralen dhe edhe xhaminė e madhe pranė njėra-tjetrės, nė hapsirėn e Fakultetit Filozofik, apo jo?. Hajt, pra, trego tash cili nga kėta; Rexhep Qosja, Milazim Krasniqi, mendermethan Shefqet Krasniqi, Memli Krasniqi, Ferid Agani, Fuad Ramiqi, Naim Ternava, Sabri Bajgora, Hashim Thaqi, apo ndoshta tė gjithė kėta sė bashku, tė mėsuen me gėnjye paturpėsisht para kamerave?!!! Thaqi ndoshta ka presion pėr t’a plotėsue premtimin pėr numrin e votave qė mori nga islamistet e Naim Tėrnaves dhe tash para se me fillue me realizue atė premtim tė gjeti ty, pasi tė kanė shtri pertoke dhe ke mbet si nji leckė per prapanicė, dhe tash, mbasi ti si ish njeriu i afėrt i Ibrahim Rugovės pohon se Rugova paska pas premtue me ndertue xhaminė e madhe, pse mos me e ndertue ate tash edhe Hashim Thaqi ?!!!!
Ti me intrigėn tande prej tė ligu, del kundėr elektoratit tė LDK-sė, si “antirugovist”, pasi vet Rugova, paska “premtue edhe xhami tė madhe”, thuajse ēėshtjet e tilla nė rrethanat e reja nuk janė ēėshtje tė planeve urbanistike, por e personave me ndikime politike, kushdo qofshin ata.

Pse, o Adnani i lig, shpif nė favor tė islamizimit tė vendit, projekt antishqiptar ky i BIK-ut tė Naim Tėrnavės sė Turqisė tė Erdoganit dhe islamit botėror dhe vegles sė tyre qorre, Hashim Thacit; pse shpif ”se Ibrahim Rugova ishte dhe vdiq si musliman dhe se ai gjithmonė paska folur per shqiptarėt si “musliman simbolik?!” Gėnjeshtrat e tilla qė shkojnė nė favor tė shkatėrrimit tė unitetit tė kombit, duan t’ia forcojnė pozitat partise sė Thaēiq dhe t’a qortojnė elektoratin e LDK-sė se ai,Rugova, ėshtė shfaqur dyfytyrėsh por nė tė vėrtetė ka qenė dhe ka mbetur musliman. Ti sė bashku me panturqit e panislamistet e Naim Tėrnavės jeni duke u frikėsuar nga shembelltyra e Rugovės edhe per se vdekuri, jeni te frikesuar nga ndikimiet e tija kulturore edhe pasi ėshtė shuar fizikisht..

Kush tė pagoi pėr tė shpifur nė kėtė mėnyrė dhe sa tė paguan apo nuk tė paguan fare se njerėzit sikurse ti, njerėzit kaq tė pabesė, zakonisht punojnė e kryejnė sherbime tė panjerėzishme pa pare fare, se e tillė ėshtė vlera e tyre, respektivisht aq tė pavlershem janė.
Ibrahim Rugova lindi dhe vdiq SI SHQIPTAR, e jo ndryshe… Nėse ka pasur simpati pėr katolicizmin, ai me kėtė e ka respektuar rrugėn e kombit te vet se, o Adnan Merovci, Ibrahim Rugova nuk ka qenė magjup as me pamje e as me sjellje, por rrėnjė e forte e lisit mijeravjecar tė kombit tonė nė kėto hapesira. Ibrahim Rugova e ka ditur se deri mė vitin 2000 nje pjese e shqiptarėve kanė qenė musliman simbolik, dmth, formalė dhe e ka ditur edhe nga shembulli i degezimit te vet familjar, se nuk mund te tradhėtohen mbi 30 breza gjysherish,stergjysherish e katragjysheriish, per gjashtė-shtatė brezat e fundit tė jetės sonė mbi dhe, tė cilėt nga lodhja, mundimi, poshterimi dhe dhuna e pushtuesit turk dhe vegles shqiptare, u detyruan tė kalonin qoftė edhe formalisht nė islam, islam qė nė vitin 2011 ėshtė islam antishqiptar dhe me qėllime antishqiptare e kombshkatėrruese, i pabesė ndaj kombit e besnik e nostalgjik ndaj pushtuesve tė dikurshem turko-arab…

Mos rrej ma, o Adnan Merovci, he ty tė marroftė e t’vraftė Zoti…

Ibrahim Rugova kurrė, kurrė, kurrė nė jetėn e vet nuk ka jetuar e as qe ka vdekur si musliman. Ai ka qenė gjigand e i Zoti aq shumė, sa edhe pse u ka treguar hapur se nuk e do e pranon islamizimin e kombit, prapėseprapė i ka fituar votat e duhura tė kombit. Ai nuk ka qenė si keta zvarraniket e Hashim Thacit e BIK-ut, madje as si djali i vet i shkretė, liliputi Ukė Rugova, qė pėr njė votė tė kobshme deshti ta ndihmonte BIK-un e Naim Tėrnaves, “kolonėn e pestė” tė Turqise sė Erdoganit nė kėtė pjesė tė Evropės, qė ta fuste “mėsim-besimin” e “lėndės fetare”, dmth., lėndėn e kobshme te islamizimit te kombit, shkatėrrimit tė tij pėrmes allahekberizmimit tė tij…



Kėtė e di e krejt bota , prandaj pėr kend fole ti, o i mjerė… Po tė isha shefi yt…, pėr emisionin e mbramshem nuk do tė pagueja asnji cent, se rrenat tua ishin rrena tė kullueta dhe askush nuk t’i beson, ti vetem na detyrove me tė urrejtė pasi tė pamė aq tė lig e tė vetėdemaskuem, na bėre tė vjellim…
Dhe tash edhe pak per kishat politike serbe. Kisha tė tilla politike serbe gjatė periudhės pushtuese tė Millosheviqit nė Dardani janė ndėrtue disa dhjetra sosh, me qėllim qė t’i jipet vendit njė imazh serb, pra qė tė forcohet e bėhet mė e binshme “tapia” serbe pėr Dardaninė, Kosovo’n e imagjinatės sė serbomėdhenjve. Dukagjini, si krahinė e Dardanisė, e nė vecanti krahineza e Podgurit tė Dukagjinit, janė ithtarė tė Ibrahim Rugovės, pikėrisht nė kėto anė njerzit e drejtė e patriotė kanė ba tentime me i rrenue ato kisha serbe. Ta perkujtojė rastin nė Gjakovė, nė Drenovcin serb afer Poterqit nė magjistralen Pejė – Prishtinė ku edhe sot janė gėrmadhat e kishes politike serbe, pastaj nė ate nė parkun e Gurrakocit dhe tjetra nė koder nė Ilixhe tė Istogut. A tė kujtohet, o Adnan, deklarata e Ibrahim Rugovės, nė kohėn kur u montue eksplozivi pėr rrėnimin e kishave nė Ilixhe (Banjė tė Pejės) dhe nė Gurrakoc? Patėn reaguar ndėrkombėtaret, nė vecanti miqėt serb, por Ibrahim Rugova, pati thėnė:

” NUK KA NEVOJĖ TĖ TRISHTOHET ASKUSH, DHE NUK ASHT DASHTE ME NDERMARR HAPA TĖ TILLĖ, SE ATO KISHA DO I RRENOJMĖ PORSA TA SHPALLIM MVETSINĖ E KOSOVĖS, INSTITUCIONET E SHTETI DO I RRENOJNĖ ATO.”

Pse ato deri tashti nuk i rrėnuan e nuk po i rrenojnė “ushtaret” e “LEGJENDES” tande, o Adnan Merovci. Pėrkundrazi, ato, u shndėrruan ne zona sigurie, me mbikqyrje ndėrkombetare…

Ata, e edhe ti sė bashku me ta, insistoni me ndėrtua edhe ”xhaminė e madhe” nė oborrin e Fakultetit Filozofik, se me e rrenue kishen politike serbe nė oborrin e Rektoratit jo se jo. Dhe krejt kėtė per inati tė KATEDRALES SHQIPTARE, e cila e ka zbukurue dhe ka Hyjnizue Kryeqendren e Dardanisė, Prishtinėn. Pushoft nė parajsė dhe u preftė i qetė Shpirti i Ibrahim Rugovės, atij qė ia vuni Gurthemelin KATEDRALES dhe i mallkoftė ZOTI tė gjithė ata qė urrejnė Katedralen dhe qė insistojnė per me ba edhe nji xhami per inat tė saj, bile njė xhami tė madhe, perė t’ia forcuar “elementin” e “trashėgimisė osmane”, Turqisė sė sotshme me aleatėt e saj strategjik, per t’i ndejtur ndesh Katedrales sonė. Perdirisa Hashim Thaci dhe miku i madh i Erdoganit tė Turqisė, Naim Tėrnava, duan t’a shndėrrojnė vendin ne Xhamiistan, pėr hirė tė ruajtjes dhe forcimit tė “trashėgimisė osmane” dhe forcimit tė ndikimit te pasardheses se asaj perandorie ne Dardani, Ibrahim Rugova, ky gjigand i kombit tonė, ka folur e vepruar vetem ashtu si i ka thirrur zeri i ndergjegjes dhe vuajtjes se kombit te vet nepėr historinė e dhimbshme nen pushtimin otoman e pushtimet e tjera, duke u perpjekur per t’a ringritur nga hiri i rrenimit e kalljes se Sulltanėve tė tmerrshem tė Perendorise Osmanes, trashėgiminė e njėmendt tė kombit, atė tė rrėnuar nga pushtuesit shekullor turq, serb e te tjerė…

Po a pak po u duken ato 22 xhamija nė Prishtinė, por po doni edhe tjera pavarėsisht se tė gjitha ato janė nė qendėr?!

Cka kuptoni e cka doni te arrini ju me praninė nė “qendėr”…
Adnan Merovci! Ti OKSIGJEN-in e Besim Dines tė sė shtunės, e ke bėrė perpjekjen mė tė neveritshme pėr t’a denigrue e poshterue Ibrahim Rugovėn, dhe jo vetem ate si njeri, si lider, si kryetar, por ti bėre perpjekjet ma tė poshtra me denigrue dhe balatos vepren ma sublime dhe ma tė shtrejtė qė na dha Ibrahim Rugova neve popullit shqiptarė dhe Dardanise:”Lirinė!” Ai na ndihmoj si askush tjetėr t’a kemi LIRINĖ, Ai na e dha SHTETIN dhe MVETSINŹ e shtetit o Adnan…

Nuk krahasohet Shejti me Kryeēetanik o Adnan Merovci, dhe nuk krahasohet sepse ajo qė ti dhe shefat tu pretendoni se ka ndodhė nė Prekaz nuk asht aspak e vertetė. Ti the se asht luftue aty, mirė…, por a sna thue se sa serb, polic, militar e ushtar u vranė aty?!!! Si ka mundėsi tė masakrohen e tė vriten gadi 60 njerz, gra e femijė, pleq e tė ri dhe asnji serb mos tė vritet , masi qenka ba luftė aty a mund tė ndodhė kjo`?!!!
Dhe per fund ta flasim pak per SUPER RRENEN E ADNAN MEROVCIT; Hashim Thaqi me dy granata dore nė Aeroportin e Klagenfurtit…

Po kujt i shite at rren o i mjerė, si i kalon Hashimi kufinjet e shumtė dhe vie nė Aeroport me dy granata nė xhep dhe ato t’i jep ty pasi ti e ngacmon pėr trimėri, per me tregue sa trim ėshtė Hashimi…, ai nxjerr nga xhepi dy granata. O imjeri ti o Adnan!?

Po edhe lodra femijėsh tė kishin qenė ato, do zbuloheshin dhe do bahej skandal. Dhe Hashimi do tė shpallej terrorist…

Pak si mjerueshem u mundove me e ba Hashimin Trim. Kur dikush ja fut kot unė kamė zakon e thamė; ec e nale gazin tash. Ende mė merr gazi me rrenat e tua o Adnan Merovci. Masi qenke pa punė tri vite nga “koha e Hashimit”, ta kisha preferue me e tregue per librin e GINISIT. Ndoshta e fiton ndonji lekė atje per rrenen e mileniumit per trimninė e Hashimti. Po edhe nese asht kan e vertėtė kjo, ti e tregove se sa kriminel ishin Hashimi, Ti dhe njerzit si ju…
Besim Dina tė pyeti ; a je spiun ndersa unė po tė pyes per cilin shėrbim dhe cilen parti e grup mafioz punon ti o Adnan Merovci?!
Provove me denigrue Ibrahim Rugoven , por kot e ke , kot e kan edhe shefat e tu. Shiqone se si Hashim Thaqi prej se ka fillue me veprue tue kopjue Ibrahim Rugoven ka ba bukur fort lideret e botes miq. Nji Ibrahim Rugovė ka pas Shqiptaria.
Nji mik imi derisa bisedonim nji ditė me tė drejtė me tha; ndegjo o Selim, nė Prizren dhe qytete tjera tė Dardanisė ata qė thonė se janė turq, nė realitet janė shqiptarė tė turqizuar, ndėrsa turq tė njėmendt mund tė ketė vetem nė Vushtrri. Turq qė flasin shqip e kan harruar se kan qene turq dikur, sikurse duket hapur kjo nga fytyra jote o Adnan dhe po i jap tė drejtė mikut tim per kėtė qė tha…

Unė po i shtojė kėsaj se nė Vushtrrih dhe fshatrat pėrrreth jo vetem se ka turq tė vertetė, por ka edhe asi me origjinė nga permjerrja qerkezo-kurde qė mbiu aty nga pushtimi 5 shekullor turkoosman, por qė fatkeqėsishtė thonė dhe pretendojnė se janė shqiptarė.



Borgenhaugen, Sarpsborg, 19.12.2011


marre nga drini.com
http://balkanblog.org/2012/05/09/albania-gjykata-e-strasburgut-sillni-dosjet-e-korrupsionit-te-ne/
Si ma kellcet MUA dhe jo ty.

Brari
15-05-2012, 05:02
“Mė thanė se Rugova ishte tradhtar i kombit..”

EULEX-i heton atentatet ndaj Rugovės

I burgosuri Agim Hoti ka zgjeruar akuzat ndaj nėnkryetarit tė parė tė Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Haliti, duke thėnė se ka qenė nė mesin e urdhėrdhėnėseve pėr tentim-vrasjen ndaj ish -kreut tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit (ART), Anton Berisha. Kėto atentate, qė kanė ndodhur nė vitin 2007, kanė nxjerr fajtor Hotin, i cili tashmė po vuan dėnimin nė Burgun e Dubravės. “Edhe pėr rastin e Anton Berishės kanė pasur gisht Xhavit Haliti dhe Agron Haradinaj. Pėr kėtė atentat asnjėherė nuk kam marr tė holla”, ka thėnė Hoti. Qėllimi i vrasjes sipas tė dėnuarit Hoti ka qenė pėr ēėshtje tė bizneseve. “Xhavit Haliti, Artan Nimani mė kanė thėnė ta vras Anton Berishėn, pasi po ua prish punėt qė i kanė ata me kompanitė finlandeze, holandeze e qė ua ka dhėnė mė pas sllovenėve”, ka deklaruar Hoti. Ai ka treguar se me Xhavit Halitin dhe Etrur Rrustemin pėr herėn e fundit nė vitin 2007 ka pirė kafe nė picerinė ‘Aurora’ nė Prishtinė, qė gjendet nė rrugėn ‘Nėnė Tereza’. Hoti nuk ka hezituar tė tregojė edhe njė herė mė gjerėsisht mbi atentatet ndaj ish-presidentit Ibrahim Rugova, duke thėnė se ka qenė i urdhėruar nga Xhavit Haliti, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani. Hoti ka thėnė se pas dėshtimit pėr ta vrarė Rugovėn, ai ishte urdhėruar edhe mbi dhjetė herė tė tjera tė bėjė atentat mbi presidentin, por kėtė nuk e kishte bėrė pėr shkak se nuk kishte pasur mjete.

“Mė thanė se Rugova ishte tradhtar i kombit..”

“Kur ka dėshtuar atentati i parė, kam pasur presione nga grupi tė cilėt mė thoshin se tash nuk e ke arritur qėllimin dhe duhesh patjetėr ta bėsh atentatin e dytė, i cili ka qenė te vetura. Ndaj Rugovės mė kanė thėnė tė bėj prapė atentat. Kėtė e kanė thėnė Xhavit Haliti, Agron Haradinaj, Artan Nimani. Unė i kam thėnė se nuk kam mjete financiare pėr tė blerė gjėra pėr atentat. Mė kanė thėnė se bėj ēka tė duash. Pėr kėtė rast kanė qenė nė pyetje milionat. Me dhjetėra herė mė ėshtė kėrkuar tė bėj atentat ndaj Rugovės, por njėkohėsisht kam pasur presione shumė tė mėdha nga ky grup”, ka thėnė Hoti. I burgosuri nė mes tė tjerash ka deklaruar se arsyeja se pėr ēka ėshtė kėrkuar vrasja e Rugovės ėshtė se Xhavit Haliti, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani i kishin thėnė se presidenti ėshtė tradhtar i kombit dhe pjesė e UDB-sė sė Serbisė. “Mė kanė thėnė se Rugova ėshtė tradhtar i kombit , UDB-sė sė Serbisė dhe ashtu e kam konsideruar edhe unė. Pėr mua Ibrahim Rugova kurrė nuk ka qenė president”, ėshtė shprehur Hoti. Ai ka pranuar se njė ditė pas publikimit tė deklaratave tė tij EULEX-i ka filluar hetimet pėr rastin e atentatit ndaj presidentit Ibrahim Rugova. “Pėrfaqėsuesit e EULEX-it kanė qenė nė Burgun e Dubravės dhe m’i kanė marr tė dhėnat e mia personale. Brenda kėsaj jave, EULEX-i do tė vijė nė burg dhe do tė mė marr nė pyetje pėr rastin e Ibrahim Rugovės”, ka thėnė Hoti. Ndėrsa i kontaktuar nga gazeta, zėdhėnėsi i misionit tė EULEX-it, Blerim Krasniqi, ka thėnė se ka kėrkuar informata nga prokuroria lidhur me kėtė rast, dhe se tash pėr tash nuk ka pėrgjigje. “ Atentatori” i Ibrahim Rugovės ka treguar pėr organizimin e dy atentateve ndaj presidentit, duke thėnė se ato janė bėrė nė vitin 2004 dhe 2005. “ Unė Agim Islam Hoti nga Polaci, komuna e Skenderajt (1981), deklaroj me plot vullnet dhe dėshirė pėr hir tė opinionit publik dhe drejtėsisė qė me datėn 12 mars 2004 e kam hedhur bombėn nė rezidencėn e shtėpisė sė dr. Ibrahim Rugovės. Jam nisur nga Qendra Studentore, konvikti i parė nga barakat nga ora 15: 45 dhe nga ora 14:30 kam qenė te rezidenca e Rugovės dhe ia kam hedhur bombėn. Pastaj jam larguar nė kėmbė nga parku i ‘Velanisė’ dhe jam kthyer nė barakat e konviktit”, ka treguar Hoti pėr atentatin e parė. “Mė datėn 13 mars 2005 te objekti i quajtur “Sllovenia Sporti” nė orėn 00:00 tė natės e kam lėnė dinamitin apo eksplozivin nė njėrin nga kontejnerėt. Atė ditė herėt nė 7 e 30 tė mėngjesit kam shkuar dhe kam hyrė me njė qebaptore afėr “King Kazinos”, ku mund ta shihja kontejnerin qė kisha vendosur eksplozivin. Nė xhep kam pasur tele-dirigjuesin dhe posa ėshtė ofruar makina e presidentit Rugova, unė e kam shkrepur eksplozivin dhe e ka qėlluar direkt makinėn e tij. E kam marr vesh nga televizionet se Havier Solana nesėr do tė vijė ta takojė Rugovėn dhe qysh herėt kam dalė nė orėn 7 e 30 kam dal te vendi dhe e kam pritur momentin e duhur. Kjo ėshtė bėrė me urdhėr tė Xhavit Halitit, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani”, ka treguar Hoti duke shtuar se ai ka fakte dhe dokumente, si teledirigjuesin dhe kapsulat elektronike. Hoti ka treguar se dinamiti qė ėshtė pėrdorur pėr tentimvrasjen e presidentit Rugovės ka qenė e tipit TNT me madhėsi tė njė paqete cigaresh.

Dinamiti

“Njė pjesė tė dinamitit e kam pasur nga lufta, ndėrsa tė tjerat i kam mbledhur edhe nėpėr shoqėri. Dinamiti ka qenė TNT, me madhėsi sa njė paqetė e cigares. Nuk kam pasur mundėsi tė siguroj mė shumė dinamit, se po tė kisha, ajo veturė nuk do tė ekzistonte. Me aq kapacitet sa kam pasur e kam organizuar vrasjen”, ka deklaruar Hoti. Por pėr kėto atentate Hoti ishte paguar me 5 mijė euro, ndėrsa 500 euro tė tjera i kishte marrė si shpėrblim, me tė cilat kishte kryer mė pas njė blerje tė njė topi tė dorės.
Krunat nga Suedia

“Nė dhjetor tė vitit 2004, Agron Haradinaj ka sjellė dy thasė kruna, monedhė e Suedisė dhe ato tė holla i kanė marrė Agron Haradinaj, Artan Nimani, Mimoza Krasniqi dhe i kanė dėrguar nė Shqipėri dhe i kanė bėrė euro. Ka qenė ditė acar nė janar kur nė parkingun e Hotelit Grand nė pėrdhese, Artan Nimani m’i ka dhėnė 5 mijė e 500 euro. Me 3 mijė e 500 euro e kam blerė top dore, ndėrsa nė rrugėn ‘Velania’ kam ruajtur dhe kam blerė njė BMĖ, 1 mijė 200 euro dhe aty e kam ruajtur Rugovėn, por nuk ka ardhur”, ėshtė shprehur ai.

Ia kėrkoi 100 mijė euro Xhavit Halitit pėr shėrbimet

Por pėr tė gjitha kėto atentate qė ka kryer Hoti ka urdhėruar vėllanė e tij tė kėrkojė 100 mijė euro nga Xhavit Haliti, ku ky i fundit nė bisedė me tė ia kishte premtuar. “Vėllai im ka bashkėbiseduar me Xhavit Halitin para njė jave nė numrin e telefonit tė tij ( i njohur pėr gazetėn) dhe i ka treguar se unė po ia kėrkoj 100 mijė euro pėr shėrbimet e mia. Xhaviti i ka premtuar vėllait se do t’i japė 100 mijė euro nė ditėn e enjte, pra mė 3 maj, por nuk ka ndodhur”, ka treguar Hoti. Por Hoti nuk ėshtė ndalur me kaq. “Unė kam njė porosi pėr Xhavit Halitin, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani: unė ju pres kėtu nė burg, tė rrimė bashkė. U kundėrpėrgjigjem atyre pėr akuzat qė m’i kanė bėrė se gjoja jam i ēmendur e u them, po ju pres nė burg, me ju do tė merret gjykata. Ka vend nė burg edhe pėr ju”, ka deklaruar Hoti. Arsyeja se pėrse ai ėshtė shfaqur pas njė kohe pėr ta thėnė atė se ēka ka ndodhur nė atentatin ndaj Rugovės, sipas Hotit ėshtė se urdhėruesit e tij kanė bėrė miliona nė kurrizin e tij. “Deri dje mė kanė thėnė dil vraje Ibrahim Rugovėn e sot po bėjnė koalicion me partinė e tij, ose po ia vėnė emrin rrugėve e shesheve ‘Ibrahim Rugova’, si dhe po shkojnė e po pėrkulen para varrit tė tij. Ata i kanė marrė paratė, janė bėrė milionerė”, ka theksuar Hoti. Edhe pėrkundėr pėrpjekjeve pėr tė kontaktuar me nėnkryetarin e Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Halitin, nė lidhje me akuzat qė i janė drejtuar pėr urdhėr tė tentim-vrasjes sė Anton Berishės, ka qenė e pamundur. Atij i janė dėrguar mesazhe edhe pėrmes dy telefonave celularė qė ai posedon, por Haliti nuk ka kthyer pėrgjigje. Ndėrkaq ditė mė parė Haliti pėrmes njė sqarimi pėr mediet pati mohuar se ka dhėnė urdhėr tė kryejė atentat ndaj ish-presidentit Ibrahim Rugova. Agim Hotin kurrė nuk e kam takuar, kurrė nuk kam pirė qoftė edhe njė kafe me tė, e as qė ia kam dhėnė dorėn ndonjėherė. Jam i bindur se e Hoti i porositur nga dikush tjetėr, duke shpifur ndaj meje, ka pėr qėllim qė tė mė dėmtoj nė opinion”, shprehet Haliti. Edhe i pėrfoluri tjetėr Artan Nimani ka mohuar se ka urdhėruar Agim Hotin tė bėjė atentat mbi Ibrahim Rugovėn dhe Anton Berishėn. Ai ka deklaruar se Hoti po bėn shantazhe tė organizuara qė mund tė jenė edhe me motive politike, edhe nė interes tė dikujt tjetėr. “Mendoj se ky ėshtė i shtyrė nga dikush, ka tendencė tė caktuara ndaj meje. Nuk e di pse mund tė ketė arsye, sepse unė tani nuk jam i kyēur as nė politikė e as nė biznes. Nuk e kuptoj pse”, ka deklaruar Nimani, duke shtuar se nga Hoti kishte pasur shantazhe mė herėt tė cilat do t’ia dorėzojė gjykatės. Ndėrsa Agron Haradinaj nuk ka dashur tė flasė. “Tė gjitha ato qė i kam thėnė nė medie janė tė njėjta dhe vetė prokurori ka tė drejtė tė dijė mė shumė ”, ėshtė shprehur Nimani./Kosova Sot/

>> Ku ėshtė LDK-ja qė nuk kėrkon llogari pėr atentatorėt e Rugovės?!
>> Komente (127)

>> Hoti, Xhavit Haliti... mė pagoi ta vrisja Rugovėn >> Komente (278)


More Sharing ServicesShpėrndaje Share on facebookShare on facebook_like


Komente (96) Kthehu | 11.05.2012


nuk duhet eulxi po duhet populli ti qes para gjygjit dhe jo para gjygjit po ti pushkatoj keta idiota kriminel pisa dhe ata sa ma shpejt sa nuk esht ber von , nuk duhet as nga ldk te presin ketu duhet populli te merr inciativ te zgjohet nga gjumii

JUSHI 13.05


o dardan po mamir mu ba president ne luft edhe mi tregu shkavit qe une jam taman shqiptar edhe luft i baj zgjedhjet e nuk tutna per tye aj o kan demokrat e trim e menjeholl nuk u kan si kta pisat e tradhtart njerz te smut psiqikisht neper shtetet mat forta ne europ si p.sh AZEN M.... SYLEVIQI i bir millosheviqit merr pencion per i smut psiqikish e don mema udheq shtetin ku don me shku aj pis ne zvicerr me fol per mergimtar tan qe i kemi atje as ne qijellin e zvicrres aj nuk guxon me fluturu leje ma me hi ne tok te sajna po skini faj ju se edhe ju jeni qesi psikopata qe i votoni se me kan taman me krye ju qe evotoni ket parti ishi pak mat mir po dilni perdit qe keni vra njerz tan shqiptar vllazen tan edhe per Z:BLLACEN thojshi i smut psiqikisht po shkun paret e vjedhta tu pagu avokat te pershendes PDK TRADHTARI i shqiptarit

gjugji 13.05


kjo esht nje qe esht dit moti koh para luftes e mos te flasim mbas luftes , nuk mundemi askend ta gjykojm kur populli keta pisa idijota i voton e deri sa populli voton asken zdo ta qesin para gjygjit , keta pisa vet ja benen kurthen legjendes Adem Jasharit keta pisa idiota sikur ky far HOTI me urdhera te qetnikut qe sod per fat te keq esht edhe ne parlament xhavit qeni se nuk ban mbiemrin tja shkruni se ky mbiemer QENI esht , u munduan edhe Rugoven po nuk ja arriten qellimin, keta qyqar do te dalin her do kur do por ather do te jet von si duhen as burgut as askujt , e shkurt e shqip un ketu e akuzoj popullin ne jemi fajtor ose ata qe i votojn keta qena per mua jan ma qena se ketaa

JUSHI OSE BUSHII 12.05


O TARAS BULBA I DRENICES :MOS JA FUT KOT HE ZOTI TE MARROFT

MESUESI 12.05


Qe rugova ka qene tradhetare ate nuk e dine vetem injorantet dhje psikopatet.

dardani 12.05


o DARDAN ti po jetojshe ne andrra ta qi.. hitleri ate nane o mut

toni 12.05


ibrahim rugova ishte intelektuali dhe shkecetari she shqiptari i pare qe organizoj shqiptart ne parti politike demokratike dhe pati edhe perkrahjen e shumices te intelengjise se asaj kohe .Rugova me Aganin ishin tandemi me i persosur politik qe kishte kosova ndonjehere ndersa i pari do ti shpetoj atentateve fale miqeve amerikane dhe gjermane i dyti do te vritet po nga serbet i cili edhe me pare ishte marre shume here ne polici nga serbet ;gjithashtu edhe ne gjyqin e bere nga serbia ndaj ministrise se mbrojtjes ishin permend ne gjyq edhe emrat e ketyre dy koloseve te politikes shqiptare.Rugova ishte perhere ne vijen amerikane dhe nuk do te niste nje lufte krye ne vete pa nje mbeshtetje amerikane sepse kjo u pa me luften e kosoves po edhe ne proceset e mevonshme (ata qe e kritikonin rugoven)se pa amerikanet shqiptaret jane te paafte ti zgjidhin problemet e brendshme e lere me me probleme tjera madhore.Historia eshte e pameshirshme per ata qe keqperdorin ate

luli vocerr 12.05


perty albi.rugovs jamarsht tligat edhe perse vdekuri por ti koke bir milloshi more kllosh sipasteje rugova tradhtar se ska perkrah uqk n.marri tqoft bre ipaftyr rugova perkunrazo kaperkrah eka furnizu edhe eka mbrojt uqkn para millshoviqit ne hag,marri tqoft deri nvdekje

djaldugagjini 12.05


haaahahaaaaha rugova majke zgjedhje ne luftveq mu ba president krejt meritat ja ka humb veti shyqyr qe diq u shku me faqe te bardh se me kan gjall kishin kesh me ta si me demaqin haahahaha ai u pas ba edhe ma i zi tjeter sdike veq hahaaapaqe paqe paqeshkau na preki ne moral qdo der ne qdo aspekt te jetes ai paqe paqe ke budallaku krejt edhe ky njeri veq asht spiun qe ka marr euro krejt trilllon se spiuna ne kosov e shqipri qe punojn kundra popullit te vet ka boll ,hitleri u kan i menqur si ka than krejt shtetet u dasht mi pagu spiunat e tradhtart ne kosov e shqipri ka gjet boll pa pare.

dardan me zemer 12.05


SHKRUNI SA DONI EDHE QA NTE DONI SE JU JENI VEQ NI PAKIC SHUM E VOGEL QE SE DONI THAQIN SE KIT NJERI PI DON POPULLI----------------KY ASHT GJENI E GJALL KOT GJELOZONI KY MURR VOTA EDHE NE ZGJEDHJET E MRAMA SA TE GJITHA PARTIT BASH ju pom doket ja spo doni mi pranue ja spo dini kurgju si me ju pas ba kudra,hahhhhahhahaha,po mos ke qikjo UQKja shkau pat me na hanger pa piq,edhe por ato krime qepo i porrlyni mos ja gjuni ksaj partiese nasht ndoni asht vra nga ta po bonu i bindur qe shumica jen vra mesveti apo nga LDKja kan e nxanen 1 vit para vdekjes me 2 miljon marka edhe mill te bardh te rezidenca e ti mos jav ka qu edhe ato PDKjahahahaaa bonu realist,e mos ja futni kot

DRITA E KOMBIT 12.05


po qja fut kot ore agim hoti po si mundet nje nejri ti ekt 3 epror,apo si mundet me jep urdher 3 njerz pernjeher,po lej keto lojan te smuta se populli jon nuk han bar edhe pse dikujt i konvenon em shit llafet tua...por kujdes se nese zoti sju denon nimeee njerzija do juuuuuuuu......

valjeta 12.05


Pom vjen me vjell nga inati qe nuk ka trima sot edhe te organizojn nja plan Nacional per ti qpordhur nga faqa e dheut keta antar te PDk-se! Ne nuk duhet te bejm luft me serbet sot, por sot duhet shpallur luft ksaj partie te udhehequr nga shpiunat si Hashimi,Xhaviti, Azem syla e tjer me radh! Jam shum i bindur qe edhe Adem Jasharin e kan tradhtu pikerish keta parazit, qe sot ja pa sherrin nje Popull i ter!

Angrybird 12.05


NUK MUND TE KUPTOJE PSE NJERZIT ZHGENJEHEN NE UDHEHEQESIT QE KA KOSOVA SOT !KUR VETE BASHKEPUNTORTE E ISH PRESIDENTIT RUGOVA PAS LUFTE SHKELEN MBI GJAKUN E KOLEGVE TE TYRE QE U VRAN PAS LUFTE VETEM E VETEM PER TE QENE PJESE E QEVERISE ! ! !

Gen M 12.05


Lexus te nderuar lamshi ka nis mu zvillu kjo dmth se ktu flen lepuri qe te gjith ata qe jan vra deri me sot urdhnat i kan marr naga ata te cilet jan te ulur ne krye te parlamentit...Shqiptar ziu per para ban atentat ne njeriun ma te dashur te te gjitha kohnavene presidentin Rugova aka ma marre per ket milet te poshte.Njeriu vritet kur esht qindper qind trathtar i kombit...

SHABAN ARUSHA 12.05


Hoti pasi qe eshte i burgosur dhe nuk ka arrit te ec me hapat e ish kolegeve te tij dhe te behet milioner po i shpalos te zezat e veta edhe te shokeve, se perndryshe kurr. Shtrohet pyetja cili shqipetar i Kosoves i moshes madhore i shendosh dhe qe vetem pak i ka percjell ngjarjet e luftes dhe te pas luftes dhe nuk e din se cila eshte fytyra e vertet e Xhavit Halitit? Policija dhe gjykatat tona nuk kan "forc" me i burgos Xhavitat e Kosoves, Eulexit dhe amerikaneve si duket po iu konvenojne sepse jan shum te ndegjueshem. Te gjith ne mbetemi me shpres se nje dit do tu vie fundi te gjith krimineleve qe jan duke udheheq me Kosoven.

rrugaqi 12.05


O RAMADAN LLAPIANI,KUR TE GENJEJSH GENJE PER TOK SE PER QIELL STI MBULOJM GENJESHTRAT .ATE KONKLUDIM TENDIN RUAJE PER NJI PRILL 2013 PERSHENDETJE REDAKSI E NDERUAR.

DRENASI 12.05


Un mendoj mu qu demostrata mi hek keta kriminel

Gezimi 12.05


Fatbarsisht rugova esht i vdekun prej zotit e jo prej ktyre horrave-kriminel-hajn-trathetar idiota faqezi qe skan din e iman ku vetam paraja-vrasja-karerzmi ne dem te popullit esht ne shpirtin e tyre ,prandaj llogaria para popullit esht e pa shmagshme.

xh nrgh 12.05


Ju lutem mos ofendoni dren icen sepse ne mal ka egersira te ndryshme,une quditem se si familja e Rugoves nuk i drejtohet prokuroris dhe ta zbardh rastin,apo ndoshta nuk kan siguri,ose nuk kan dinjitet,me sa kam kuptu djali i tij qe eshte fut ne politik eshte me shume se sa injorant,dhe per mendimin tim rugova nuk ka len asgje mbrapa.Besoi qe dalngadal do te dalin shume bllaca dhe te tregoin te bemat e tyre dhe urdheruesve te tyre,vetem durim,e keqja eshte qe keta do shpetoin pa marr denimin sepse ata qe duhet ta ndajn drejtesin ose jan pran pushtetit te xhavitit ose kan frigen e treta nuk megziston

drenicaku 12.05


o Rugova ka qen udhrrefysi i Artisarit!!!!!!!! Rugova ju ka tregu se ka zgjidhje apo bashkjetes me shkie!!!!!!!kurse Drenica esht ajo qe gjitheher ju hapi syt popllit shqiptar qe mos te jetojn sy fjetur ne roberi!!!!!!! nuk jam nga Drenica ,bile as afer Drenices por zinxhiri Historik tregon se Drenica nuk ka dashur gjum okupimi sikurse tjert!!!!! Rugova kur esht shpartallu YU.... esht dashur te bashkohet Shqiperis!!!!! Ai e ngerqi bashkimin kombtar!!!!! Taktika Rugoviane ka qen si e nje lypsi te mjer!!!! kurse UCK-eja qe ajo qe Luftoi me Bajrak Kombtar e jo me shpifje ish-Dardane... Ne Jemi Shqiptar e jo Rajonal apo anti-kombtar me tentim krijimi shteti apo NEWBORN!!! Thmija Jetim qe rritet me imponime anti Kombtare!!!!!!

abaz-UCK 12.05


Ish i Dashuri DR.Ibrahim Rugova President i Kosoves Rugova dinte 7gjuhe te botes dhe kaqen president i kosoves se populli e zgjodhi vet dhe e donte kosova dhe mbar bota nuk osht ba president me pare ose me intervenim sikur sot qeja thaqi,lima,kuqi,krasniqi,haliti................... e shum te tjer qe nuk di as emrin me shkru mir dhe asnje gjuh tjeter nuk din me fol kur poi ndegjoj tu fol anglisht meduket sikur ..GABELLISHT.. tu fol emrin e DR.Ibrahim Rugoves osht gjynah edhe prej zotit me morr gjethkush ne goj.

shqiptar 12.05


AGIM HOTI EDHE PSE NUK DUA TĖ IA DĖGJOJ ZĖRIN SE AI NUK ISHTE BUTAK PA TRU E TA BĖJĖ ATĖ ATENTAT MBI FIGURĖN MĖ TĖ CMUAR TĖ HISTORISĖ KOMBĖTARE,QĖ NA E PATI LAKMI BOTA QĖ E PATĖN ,NJĖ KRYETAR I NJĖ KOMUNE NĖ SUEDI NA PATI THĖNĖ NĖ NJĖ TUBIM NĖ SUEDI O SHQIPTARĖ KRENOHUNI ME RUGOVĖN SE UNĖ U KRENOVA VEQ QĖ PATA RAST TA TAKOOI DHE TĖ FLAS ME TĖ!AGIMI TĖ BĖJĖ ATENTAT ME URDHĖR TE DORĖS SĖ ZGJATUR TĖ SHKAUT PĖR 5000 EURO TĖ PSHURRTA SE ATO PARA QĖ U DĖRGUAN NĖ SHQIPĖRI ISHIN PARA TONAT QĖ I DHAM FONDIT TĖ FĖLLIQUR VENDLINDJA THRRET PĖR TA VRA ARMIKUN E JO PĖR TU PASURUAR TRADHTARĖ EPĖR TA VRA RUGOVĖ ,BRE ALLAHU IU VRAFTĖ TĖ GJITHĖ JUVE QĖ BĖTĖ ATENTAT ME PARA TONA ,JU JENI TURPI I KOSOVĖS,JU MERITONI PUSHKATIM PA GJYQ O KRIMINELĖ!A \\\'\\\'\\\'\\\'\\\',

MERGIMTARI 12.05


Mund t ndodhe por edhe ky Hoti se paska dasht Rugoven .

kacubeti 12.05


Po ti mor pis a se ke njohur presidentin Rugova qe dikush te paska thene se eshte UDB apo spiun.As une nje kohe se kam perkrahur politiken e presidentit por ska njeri ne bote qe do te ma mbushte mendjen se eshte spiun dhe te beje atentat ne te.Ti vet je spiun e tradhtare e kriminel dhe duhet me ta marre shpirtin dal ngadale se ti po te ishe se pari njeri e pastaj shqiptar kurre jo ne presidentin e kosoves por ne asnje shqiptar nuk do kishe bere atentate siq i ke bere.

prizrenasi bonn gjermani 12.05


Po te ishte fjala tek salaudini,Une do kisha then 1 milion her se sala eshte pro dajve-sllav.sala eshte dhelper.Sa per Rugoven jame i sigurte 1 milion her qe rugova sishte anti kombetare-Shqipetare,Sa per njeriu te marre,me plote gojen do kisha then PO PO?!!.

UROSH 12.05


po de po gjithnje jan tjeret fajtor un nuk evrava askend the askush spo mund me me bind ta vras diken e te pasurohem po ti o i marr ste vjen turp ti ke dasht ta vras njeriun qe bota ju perkulen vetem te pasurohesh per mendimin ty si person te kisha shti ne uj te vluar per se gjalla dhe ti per mu je nje qelbsir qe edhe burgut i vjen era phhhhhhhhiiiiiiiiii

ewwwwwwwww 12.05


Kur mendoj mire \\"hallall i qoft\\" xhavit halitit .. TE GJITHE PO TREGOJNE QE KA QENE .. DHE ESHTE KRIMINEL .. POR ASGJE .... NUK REAGON GJYKATA ..PROKURORI PUBLIK ...ASGJE ???? Kosova \\"shtet\\" i lire dhe demokratik\\" i hashimit ??!!!

ANTI pdky 12.05


Po me quditin disa komentus sa shum I urrejn shqiptart sidomos drenicen heroike qi me bollica nashta kan nejt e meshka scan nejt si ju qi edhe flija jukeniqu ne luft veq ti vrajn drenicakt po qe deshira as serrbve as juve skamujupletsu kurr saper Rugoven tan e dim se meni kerrcnim te vogel ushku ne beograd dhe qka ikalyp milloshevici ka nenshkru akeni kun ne bot qe ni kryetar mun e shet vendin e vet veq pse jukankerrcnu se kenametavra familjen a sa familje shqiptare jenvra e skamujt serrbija mi gunzu kurr e tan e dim si u buzqeshke para kamerav ne beograd ku kosoves I shkojke tym e flak po Tish rugova gjall mendoni se sekishdhan veriun moti a me gjith qef pak presjon aj kishba qkadon te jashtmit e thaqin ekan pranu kur tan Jen ka pet autonomi thaqi veq pavarsi u ankojshin LDK se thaqi ka koqit po ju as histori slexoni paskoll

Grabovcit 12.05


,,Ishin shkuar te Zoti slloveni,serbi dhe shqiptari-me nje pyetje- Kurre do mbushemi kulture(edukate) ? U pergjigjet Zoti vijimisht : Ju sllovenet se shpejti.Ju serbet shume veshtire.Vjen rradha te shqiptari dhe Zoti fillon te qaj.E pyet shqiptari Zotin perse qane? I pergjigjet Zoti :- ,,Nuk di a do ma mberrij ymri kurr ju shqiptaret mbusheni kulture ( edukate ),,.Ca komentues ketu edhe pas gjithe atyre vrasjeve,hajnive,plaqkitjeve,uzurpimeve,dhunimeve ndaj motrave shqiptare....na paraqiten ,,patriota,,,,,trima,,...Mu keta jane askushi ne jeten private.

arvaniti 12.05


O ALI RAMADANI, me siguri e ke emrin e rrejshem dhe pot garantoj se ti e ke prejardhjen shka biri shkaut e kete prejardhje e bajsh me shendet se per ndryshe nuk di qfar identifikimi mund te kesh por, NO KOMENT

bilbili 12.05


Ndigjone luto fukaran ju po te mi jepte dikush 100 mij euro ju garanton luta se edhe thaqin e edhe rugoven i vras edhe nji her.kjo deklarat e imja eshte po aq e vertet sikurse e atij zotri Hotit qe po jep informacione nge burgu.Nje njeri qe tradheton per para tradheton gjithmon per para.Po te deklaronte zotri hoti se do ta kishte bere atentatin pa para do ti besoja se ataher do te kishte perkrahjen e se paku 30% te kosovareve.por per para sbehet patriotizem.

luto fukaraja 12.05


O VLLAZNI E VERTETA PO DEL NE SHESH PO KUSH ME I BURGOS KTA QENA QE KAN BA KRIME

luli 12.05


mjer Rugova se nuk kish lan kun mbrpa, as bashkpuntoret e tij e mase keqi as djalin e tij qe ish kan nje tip idioti dhe del ju jep von ktyre ska koment ma marre ska

albion 12.05


O Qobanet e Drenices, shkoni e ruani Bullicat,se ma shum nuk dini.Dh e shkoni ne Serbi se atje i keni Baballaret.

Genti Patrioti 12.05


Sikur te ishte I ndjeri rugova gjall nuk do te ishin qobanet e drenices ne pushtet edhe ju garantoj se kosova Kurr nuk do te ishte ne ket pozit qe esht sot vene gishtin ne kok dhe mendoni Mir kush ka qen Ibrahim rugova.

Refik 12.05


...mendoj se ky tipi ia paska lakmi N.Bllaces dhe vone eshte kujtu ta imitoj ate...cdo veper qe behet me qellim te keq, ajo nuk humbet kurre...e ky tipi po mundohet ta shperlaje veten me .....

fati - ferizaj 12.05


R U G O V A NAJ SOLLI LIRINE. KLINTONI DHE BLERI E THANE. MOS TE ISHTE RUGOVA NEVE SODE DO ISHIM ME ZI SE KURDET. E SODE KOSOVA UDHEHIQET NGA PROFITERET MILIONERA E KRIMINEL TE LUFTES.

Ramadan Llapjani 12.05


O VELLEZER TE NDERUAR:PO JU DREJTOHEM TE GJITHVE ,LEXONE EDHE NJI HERE MIRE DEKLARATEN E HOTIT:JAM NISUR NE ORA 15:45 NGA KON.I PARE TE BARAKAT,DHE NGA ORA 14:30 KAM QEN TE REZ.E RUGOVES,A DINI ME E ANALIZUE QKA ESHTE KJO DEKLARAT ,PERSHENDETJE EKREM,REDON DHE KASTRIOT F.PERSHENDETJE REDAKSI

RAKOCI 12.05


Kurr u paraburgos njeriu i Task Forces Mustafi dul prokurori i Kosoves lopa e gjall e tha.Me urdhrin tim u burgos Mustafai,a nketon Eulexi e ka marr.Per qudi si ai si ftyr majmuni Peci qka hamonin asht si Hajredin Kuqi heshtin.Siq kam komentu edhe ma heret mu ndrejtesi tu Kosoves te dhivsha.Kta te tre ish dashur me reagu menjeher policija e Kosoves,drejtesia dhe prokurori i Kosoves,Ju gazetar pse si pytni qeta dhe Uke Rugoven se deputet asht kurr do ta ftoj Xh,Halitin ne interpelanc se ne pytje asht nderi i familjes se tij dhe babes qe ka pas.Me kercenu me dalje nga qeverija e jo mi shti vesht nlesh se prej LDK ska sen.Ktyne politikajve figurat eminente siq asht Rugova dhe Ademi Jashari ju duhet veq ne frontet e votimit tani ma kurr si permendin.A duhet koment ktu te ipet e jo me lan EULEXIN me u mar me keto qeshtje,pastaj me dal me na rrejt se kemi vepru simbas ligjeve ne fuqi dhe kushtetutes se Kosoves.Hajredin Kuqi asht tradhtar ket kurr mos e harroni.Ai mshef kriminelt e Kosoves.

topi 12.05


ky djaloshi qe ka ber atentate esht denuar dhe po e paguan shtrenjet ate qka ka ber,por 100% kete nuk e ka ber pa inspirimin e dikujt ose pa urdherin e dikujt,e kush qendron praapa kesaj vetem ai e din,por asht nji marri e madhe per te gjith ata qe kan urdheruar kete djalosh fukara edhe nga mendja por edhe nga gjendja socijaale e tij.prandaj i sugjeroj komentuesit qe te mos nguten me komente e te shkruajn qka do,por te presim nese drejtsia do ta mund padrejtsin.te gjitha te kqijat njeriu i paguan vet per se gjalli,o ma heret ose ma von

hoti 12.05


E qfar njerzsh e udheheqin Kosoven une nuk e di se ne rend te par qysh edhe jan ardh ne pushtet kta njerz kur edhe ne syt e Halitit shihet dinakria dhe vrehet se per pare aj edhe baben e vet e vran.Ishalla nje dit do ti denoj zoti per te gjitha ato krime qi i kan bere e se veq aj e din se qka krejt kta kan baa...

usa-ca 12.05


kriminelat hajnat shantazhistat tradhtaret e kombit ,rrugaqet magjupet qergashet iniorantan pisat antikombtaret e kane vetem nje adrese , e ajo asht e ka qen e dote jet PDK me kry kriminelin hashim fusnota 1244

tuneli 12.05


Ki kujdes ore ti@me nofken EKREM!Ja qe je duke ecur ne paterica zoterote.Me vjen Keq.Kaēan Lakrori(Decan)

KaƧan Lakrori 12.05


Gjatė dhe pas luftės janė kryer krime tė rėnda nė mes shqiptarėve dhe tani kur kanė fillue tė zbulohen ,po ēuditemi ! Jo,kjo ėshtė ditur edhe mė parė por jo me emra konkret.Kėta qė tani po i tregojnė krimet e kryera janė kriminel dhe kot e kanė se nuk ju hiqet ky epitet i flliqėt !Kush i ka pėgaditur dhe kush i ka furnizuar kėta kriminel duhet tė merren nė pėrgjegjėsi politike dhe penale.Qershor 1999-qershor 2000 janė vra afėr 600 shqiptarė,fatkeqėsisht prej dorės sė shqip-folėsave.Mjerimi nuk ka brina...!

IKRASNIQI 12.05


marri marri qfar probaganda kan ber se kishe Rugova ka qen tradhetar more me pa qen Rugova tradhetar atheri pse ja kan bytur baben shkiet qellimi ka qen me ardhe ju ne pushtet e me ba pushtetin gabelhannnnnnnneeeeeeeeee

gezim 12.05


Nje esht e sigurt se vrasjet e njerzve te mdhenj ne Kosove pas luftes, autor te vrasjeve e kan Zotri XHAVIT HALITIN, kriminel ma te fort ne Ballkan se ky, besoj se nuk ka,

lami 12.05


Vijon nga e para. Une Tutkun Grepi, jam shume i zhgenyre ne vellezerit tone nga gjaku dhe fisi, si kane mundur te behen miqe te dashur te Serbo-qetnikeve? Te kaperdine porsi Drakulla vellezerit Kosovar, dhe te lozin me pafajsin e tyre dhe me nderin e atdheut. Njerezit si Xhavit Haliti, si Agron haradinaj dhe A.Nimani duhet te perkulen para popullit dhe tu kerkojne falje kombetare, si dhe para varreve te Deshmoreve dhe heronjve te Kombit,te perkulen gjer ne toke dhe t'i lagin me lotet e akteve shtazarake te cilat i kane trasheguar nga spiunazha Serbo-shqiptare. Aktor te keqijave,torturave dhe akteve makabre,sipas Historise ka shume,por ja disa me te perfolur ne historikun e tyre antikombetare ndervellazerore:Ne Kryesi te Qeverise:"Ashim Thaēi, me se i perfoluri Xh.Haliti, Kupe Krasniqi,A.Syla; Kamishi; K.Veseli dhe promotori kryesor Adem Demaēovi... dhe R.Qosovi...,ne bashkepunim me barbaret serbe, fundosen Republiken, duke injoruar I.Rugoven dhe Kosoven. Deri Kur keta gjelat te kombit?Kush ben kete?

Tutkun Grepi(Plave-Guci) 12.05


o ekrem bravo boll mir po thu t lumt se topi nuk e lun

redoni 12.05


Ev kuesh ev.eeee moti ekam ngrit zanin un qasuhi.o shok ........ Po vin ditet e shqipessss.ju pershendet qaushi gjith anti pdkistave

Qaushi 11.05


ZOTI ESHTE I MADHE. KRIMINELAT ME FLAMUR E EMBLEMEN E ARTE TE U Q K se KANE VRA TE BIJTE E VLLEZRIT E VET VETEM E VETEM TA GRABISIN PUSHTETIN KJO ESHTE FENOMEN I KOHES SE KOMPJUTERIT.KRIMINELI QE KA VRA NJEREZ PER PERFITIME PARASH DIKUR BASHKEPUNTOR E SOTE TRIUMFON E DREJTA E ZOTIT PO I ZHDUK KETA KRIMINELA, ME PARE TE MERGATES KANE VRA TE AFTIT E KETIJ POPULLI.

MERGATA GJERMANI 11.05

----

bota sot


--

kush eshte kjo mimoz krasniqi o llap?

.

Brari
15-05-2012, 05:18
Ku ėshtė LDK-ja qė nuk kėrkon llogari pėr atentatorėt e Rugovės?!

Popull shqiptar, zgjohu: Mjaft mė denigrimit tonė njerėzor dhe kombėtar!!

Sonte do duhej tė mbahej mbledhje e jashtėzakonshme e kryesisė sė LDK-sė pėr tė kėrkuar sqarime pėr lajmin e tentim vrasjes tė kryetarit historik tė Kosovės dhe kryetarit tė LDK-sė.

Por, kush ta e bėjė kėtė gjė? Ku ėshtė kryeprokurori i Kosovės qė sot nuk del para gazetarėve? Ku janė bashkėpunėtorėt e Dr. Ibrahim Rugovės qė kanė pėrfituar goxha shumė privilegje dhe pozita nė emėr tė tij, qė sot heshtin? Ku janė mediet, RTK-ja dhe tė TV-tė tjera qė nuk organizojnė debate tė jashtėzakonshme pėr kėtė lajm trishtues pėr shqiptarėt? Ku ėshtė shoqėria civile? Ku ėshtė KMLDNJ-ja? Ku jemi ne si shoqėri civile dhe demokratike?....

(Tekstin e plotė mund ta lexoni tė premten nė “Bota sot”)

>> Hoti, Xhavit Haliti... mė pagoi ta vrisja Rugovėn
>> Komente (266)


More Sharing ServicesShpėrndaje Share on facebookShare on facebook_like


Komente (133) Kthehu | 10.05.2012


dalja e ucks ne sken ka fillua lufta civile ne mes te shqiptareve ne kosove.E kishin pyetur nje plak ne drenice,mixho a u gezove qe dual uck ja ne sken?E plaku u pergjegje, jo bre mixh.U QI KOSOVA. Se kete uck e ka udhehequr millosheviqi me fatos nanon he nanen ja q..... qe ka bisedua ne KRETE te greqise armike e perbetuar e shqiptareve me fatos klosin dhe kryekriminelin xhavit halitin,kupen,a.sylen k.veseline te tjere. Urdhedhat e milloshit ia ka transmetua f. nanos e ai xh. halitit per te vrare MINISTRIN E PARE TE FORCAVE TE ARMATOSURA TE KOSOVES ATDHETARIN AHMET KRASNIQIN.Agim Ramadanin,Sali Cekaj per te e penguar luften qe udhehiqej nga institucionet e Kosoves dhe komandantit suprem te FORCAVE TE ARMATOSURA TE KOSOVES PRESIDENTI HISTORIK DR.IBRAHIM RUGOVA.

mentori 12.05


Si duket une Uka L. u bena i tepert ketu te komentuesit e BS,mese 4 postime nuk me jan leju! Nuk e di arsyen pse!!! Fjalet e Ukes kan zene vend aty ku duhet, nuk ka nevoje te shkruaj neper gazeta, nuk e kam as edhe aftesin me shkrue ne gazeta, vetem desha tua kujtoi disa LPK-istave perkrahes te krimit, se asekush nuk ka me u harru. cdo kush ka me korr ashtu si e ka mbjelle.

Uka L. 12.05


Nuk pajtohem me shpjegimin tuaj z. Z. Deda.Janė shum teori dhe ide (e kam fjalėn nė masat e gjėra tė se kaluarės sonė) rreth EXHELIT apo ndėrrimit tė jetės. Shumica e njerėzve i besojnė asaj se Exheli e ka tė caktuar kohėn dhe sebepin (shkakun). Pastaj, duke mos pėrjashtuar kėtė opinion logjika e thot se njeriu ėshtė I rrezikuar mė se shumti nga fusha e veprimtarisė me tė cilėn merret. Pra, elektricisti nga rryma, qobani nga gjarpėri apo ramja nga ndonjė breg-maje, peshkatari nga mbytja nv ujė etj. Etj. Nisur nga kjo logjikė, agresorėt (e kam fj. Pėr individ) zakonisht vdesin nga rragjat-konfliktet, do tė thot nga armėt ēfardoqofshin ato. Derisa, njerėzit me saber apo tė urtit jo agresiv atyre u ndodhė tepėr rrallė tė vdesin nga arma. Nė mesin e kėtyre bėn pjesė edhe Dr. Rugova. Por, nisur edhe nga kendi fetar, mund tė thuhet se Rugova nuk u vra jo se e shpėtoj drejtėsia apo zoti. Por, fati ishte tek autori i atentatit, i cili mbase pa dėshirėn e tij ka provuar qė ta vras ish kryetar

Prekazi i mƫrguar 11.05


po ku ja nin isa baloshit me u marr me kto pune....

hahaha 11.05


Rugova nuk ka lan djal se ky ish qik rrospi se po rrin me dilingjit qe ja kan plas baben me hashimin dhe dhe kriminelat eti qe e rrethojn

kuksi 11.05


Gjavit Halitoviqi edhe per nga dukja ka nje pamje melezi apo me sakt shkavelli. Se a eshte kriminel nuk dushohet fare. Si nje LPK ist dhe SH i K ovc i tipit Marksist Leninist eshte ne gjendje te vrasin edhe baben e vete . Kete mund ta bejne vetem njerezit me gjak dhe gjene antishqiptare. Mallkuar qofshin . Kurse ky popull sa i mjere aqe edhe naiv nje dite do te kerkoje llogari nga keto vrases profesionist dhe antishqiptar te terbuar .

Luani 11.05


Me dole ne prite dhe fale fatit e te madhit Zot(i kofshim fale) mbijetova.Me ke nje gjak borxh.Juve ca komentues ketu filozofoni duke harruar se eshte fakt i padiskutueshem se i ndjeri Rugova ishte cak i ketyre cubave.Fale atyre qe i ceka mbijetoj.Mos na qani koken se juve jeni me te ... Me i keq eshte shtisi se dorasi.

arvaniti 11.05


me vdekjen i ibrahim rugoves ka vdekur edhe ldk ja.ibrahim rugova mas shumti ka qene i rrezikuare nga disa ledekista u pane rrahjet, ndamjet,shantazhet,egoizmat dhe deshira per pushtet nga vete ldk ja,bilit ka shume qe jane gezuare vdekjes se gjigandit te pamvarsis se kosoves,upake edhe ne fturat e tyre gzimi dhe sa te shkathte tja nxejn vendin e presidentit.....e sa iperket akuzave te sotit nuk perjashtoj asgje,por edhe nuk akuzoj asken pa prova dhe deshmi te expertizava juridike-nje dihet se metaliteti i shume shqiptarve eshte nje mentalitet turk mesjetare ku per 100 mi euro gjane shume njerz te deshmojn rrejshume,e kur te eshte fjala per shuma milionshe te paguara nga qarqe dhe serbija vetem te kriminalizohen ter shqiptaret dhe serbija te te deshmoj para bote se vet shqiptaret jan vrar ndermjet veti e jo nga serbija- mos te flasim.une dyshoj shum te disa lidera te mjekrroshave te sotit se ne ate koh i kan pas futur hundet ne ldk,dhe fotografija e papes qe mbajke rugova i ka penguar

analisti zvicer 11.05


merrnu me pune ma te menqura o popull lerni kto intriga se populli shqiptar ka met mrapa me kso marifetlleqe

adnani 11.05


Redaksi e nderuar,ju boll mire e keni potencuar,me pyetjen,, ku eshte LDK.Une plotesishte jam i bindur, se anetaresia e ldk-s do te merrte nje iniciative,per senzibilizimin e rastit,ama kjo eshte ekskluzivishte detyre e kryesis qendrore te ldk-s,e cila eshte siqe duket, ne gjume te permotshem.Me vende dje ne bota sot,shkruhej se Ibrahim Rugova,eshte perballur edhe me karieriste brenda partis,kjo kryesi eshte tipike karieriste,dhe nuk done me ia prishur rehatine vehtes.Sikur mos te ishte ashtu,dosjet e krimeve dhe atentateve qe jane kry ndaj veprimtareve te LDK-s,nuk do ti mbulonte pluhuri i harreses,dhe zhdukja nga dhoma e deshmive.Supozohet se te gjitha keto krime kane nje adrese,SHIK-u,Xhavitet,Hashimet,dhe kush ka njohuri nga drejtesia, prokuroria e shtetit, per mosveprim,mosveprimi eshte veper penale e sankcionuar me ligj.Ndaj kryesia e LDK-s, kesaj rradhe duhet te ngrej zerin ne zenite,meqe behet fjale per udheheqesin shpirteror,politike dhe historik te shqiptareve.

Emri 11.05


@Plaku une flas vetem te verteta se ka ndodhė e jo me i qitė prej veti.Une e kam shkrue bile edhe ne poezi drejtimin dhe mendimin tim lexoje ne arikullin ku janė 266 komente:Hoti.Xhavit etj. por vetėm desha me thanė se zoti e ka pshtue se deshira e tyre ka qenė qė ta hjekin qafe ndėr ma tė parin.Nuk flas prralla gabim e ke:koment.Plaku@

Zef Doda Ch 11.05


Si te kerkohet llogari per atentatoret e Presidentit te Kosoves Dr.Ibrahim Rugova, kur djali i tije Uka eshte ne koalicion me urdherdhenesit dhe paguesit te atentatorve?! Thaqi qellimisht i bleu te gjithe ata qe do te kishin ndikim ne zbardhjen e atentateve si ndaj ish Presidentit Rugova, njashtu edhe te bashkepunetorve te tije dhe si njerz kyq do te ishin bashkepunetoret e Dr.I.Rugova. Thaqi ne fillim arriti me sukses ta pervehtesoj Fatmjer Sejdiun i cili shpartalloj LDK-en e ne fund e bleu Ram Manaj, pastaj Haraqin, Edita Tahirin (mshtjerren), milionerin e vjedhjeve te mjeteve te 3%-shit Bujar Bukoshin e te tjeret e ne fund edhe Uke Rugoven te birin e Rugoves!

qendra 11.05


Nuk duhet te reagoj LDK-ja por duhet te reagoje Prokurorija e Kosoves,me reagu LDK-Ja ata te PDK-se do ta thone se eshte reagim politike ka nderhyrje politike,prandaj LDK-ja nuk duhet te reagoj por duhet keto akuza ti shiqone Prokurorija,duhet te fillojne hetimet,duhet te fillone intervistimi i personit me fjale dhe duhet qe te gjithe te akuzuarit te hjeken nga imuniteti qe kane qe hetimet te jene me efektive dhe te drejta,sepse keta persona qe permenden jane te rrezikeshem,kane qene te rrezikeshem bashke me shik-un dhe me pdk-ne,prandaj keta per pushtet kane ba cdo sende edhe kane qene ne gjendje me ba cdo gje,siq po daline tash,keta jane njerzit me te lige qe ka kosova,por tash per tash me te pasurit,me te korruputarit,me te kriminalizuarit dhe haraqit me te medhej te kosoves,per fat te keq ky eshte nje realitet qe eshte ne kosove

burimi 11.05


PER TER KET XHENDJE SI ASHT FAJTOR JAN PAS ARDHSOT E RUGOVES TE CILET VETEM PER KARRIK PASKAN LUFTUE SE QE 12,VITE MOS TE SHKRUHET AS EDHE NI SHKRIM KUR ASHT SHUM E VERTET SE E KAN DIT TE TEREN KETE QA PO SHKRUHET SOT DHE PER XHAVIT HALITIN E BANDEN E TINAJ TE CILT JAN TE XHITZ NPARLAMENT.LDK-eja DUHET SA MA PAR AQ MA MIR ME NI DEKLARAT DHE TE KERKOJN TE DALIN PARA DREJTSIS TE XHITH KTA TE PERFOLURIT PER NDRYSHE EDHE KET HERE KAN ME I HUMB ZXHEDHJET .

shpendi 11.05


Ju bej rigja te gjitheve Ju komentues,nga po lexoj shume gjera banale ēfare nuk i ha pazari.Kisha pas prape nje rigja per Ju Komentues:\\"Cdo gje qe shkruhet dhe flitet,ta keni parasysh te verteten,argumente te gjalla.Nese e dini njerin qe ka vra apo ka masakruar dike apo edhe ka bere ndonje veper makaber ndaj dikujt tjeter,lus qe te jeni te sigurt ne gdhendjen e tyre.Lus qe ajo ēfare kalon pragun e vertet le te jet 99% e sakt dhe e argumetuar bukur.Gjithashtu,neve edhe nese qmendemi nga padrejtesite e te tjerve dhe gjestikulacionet e pakripshme te tyre,nuk kemi gje ne duar per ta shfletuar ate genocid,sepse,fajet jane tek gjykata dhe tek ata qe japin argumete dhe ēmime te gabuara>Gjykatat mbase jane te mbyllura per vrasesit dhe keqtrajtuesit jo vetem te Presidentit Ibrahim Rugova,por tek te gjithe ata njerez qe haperojn pozitivisht me kapacitetet e tyre filozofike dhe politike ne Kosove.Thash Gjykatat po e bejne gjumin traumave dhe padrejtesive te pa zgjidhura mbi300 000 lend te mbyllu

Zehil Zagreb Evropa(Dukagjin) 11.05


hee more popull a milet a qysh dush po nja edin krejt kosova si xhavit haliti azem syla e disa qisi ikan vra shum po edhe RUGOVEN KANDASHT MEDIT PO EDHE VET RUGOVA EKA DIT KUSH KA DASHT ME VRA SE THOJKE DOR E ZGJATER E SERRBIS E NE FAKT XHAVIT HALITI E AZEM SYLA FATOS KLOSI E SHUM NJERZ TE SHIKUT

shaljani 11.05


shum komentues po ja fitin kot ,sikurse edhe do gazetar pershendetje redaksi

rakoci 11.05


qyre migja uke ēka ju thote :pasha migjen pa e hjeke qafes qit shikun as rehati as zhvillim ne kosove ska.Se ky eshte i ndreqt me brume shkavi,e kur te jete me kesi brumi e dini shka e gjeti shqipnin nga enver hoxha qe ish qesi brumi me milladinin e mugoshen.Ku keni pa more migj profesori si artan nimani qe eshte i akuzuar nga argati i tij agim hoti per tentim atentati dhe as nuk skuqet hiq.Pasha migjen sa te kete kosova qesi profesora dine qe dite mira se presin kosoven

migja uke 11.05


Ty SHAYP -sami (gjilani) te kisha pyet PSE NUK U VRA ASNJE NGA PDK ! Po mundohu drejt te tregon mos rrej si gjithmon.

Capuki 11.05


kushe pregaditi, planifikoi kete \\"paraqitje te rrenes atome bombe???.\\"me zbulimin e atentatorve te vertete ne qoftse jetojne!!,opinioni do te bindet se pase vrasjeve enigmatike te ishe zyrtarve te ldks qendrone SIA ne krye me Ram Maraj!!.pse ky kshilltare \\"special\\" deklaroi se \\"atentatoret te hetohen nga drejtsia!!!\\" drejtsia ka mbledhur deshmite qyshe ne vitine 2004-5!!!ku jane deshmite e`deponuara ne unimike???, per te gjitha vrasjet(kurban)per \\"vota fitimn e`zgjedhjeve.\\"te gjithe zyrtaret e`partive politike LDK,PDK,AAK e`dine qe deshmite,faktet egzistojne!!!.kjo rrene \\"atomike\\"eshte lansuar nga \\"fabrika per prodhimin e`rrenave ne krye me RAM MARAJ!!!.duke keqperdoren emrin e Rugoves arriten te ngriten larte!!!,duke keqperdorur emrin e Rugoves do te kthehen poshte!!!.atentatoret qe stimuluan \\"atentatet\\" te dalin para drejtsise!!.Flm Bota sot.

Sami Shaipi(gjilani) 11.05


o pasha zotin kret kosova e din kushe eshte xhavit haliti po kjo deshmon se edhe LDK e sodit jan bashke puntor.DESHMIA ESHTE AS NJE NGA LDK-JA NUK E DENOJ KET RAST MKABER TE XHAVIT HALITIT

prishtinasi(suedi) 11.05


Me te vertet ka ardhen koha me u zgjue prej gjumit antersija e LDKse,nuk jan ne pytje vetem atentatet e ikones Shqipetare Dr.Rugoves,po jan ne pytje vrasja e Enver Malokut,Xhemajl Mustafes,Smail Hajdaraj,Ahmet Krasniqi,Tahir Zemaj e shum e shum te tjer,ku vrasesit e tyre jan shqip files me gjak te prishur Shqipetari.E nese heshtin ende kryesija e LDKse e mbajn nji pjes te pergjegjsis ne vrasjen e ketyre personave,ku nji nder ta edhte edhe Zoti Sabri Hamiti i cili e ka mbijetuar fatmirsisht atentatin e ulet krah per krah me Xhavit Halitin.

Fosnota 11.05


Shum pytje me ven. Jan dy pergjigje te thjeshta.Populli nuk osht kur ka hiq.E te teret jan ne duar te SHIK-ut dmth. ne duart e PDK-ejsave.Si RTK, si Organizatat Civile, si UP e keshtu me rradh.

strellci i vertet 11.05


Qi ka bo dikush atentat e qi se ka dit rugova kush ka bo atentat une kryt tem e prej me kose teme.leni kto pralla se spo ju shiten.atentatori paska kujtu qi ibrahim rugova shkon ne vc ne fund taborrit kah dy e gjys e e paska gju bumben naborr. veq budalla qon pluhun bodihava e me pas njet me vra nunk e gjun bumben noborr po mrena nshpi.

kosa me matorr 11.05


Persehndetje komentuse dhe komentus.Nuk ju kuptoj pse me ofenduar njerzt pa dit te verteten,ku djali i Rugoves ben kualicion me ato parti e rrin ndoshta ter kohen me ata e pasurin ati ja ka lon i ati shtepin e gjitha ,pse ne duhet te merimi me keto gjera,mbeteni pershednetur.

Ben-i 11.05


O ZEF DODA na po e dina qe ka shpetu i MADHI LEGJENDA RUGOVA ateher , PO TENTIMI PER VRASJE ESHTE NE VENDET DEMOKRATIKE GATI SI VRASJE pse ZOTI e ka shpetu eshte tjeter gja , POR GJANAT DUHET QIT NE DRIT QE MOS TE NDODHIN ME , qdo kush duhet ta merr \\" shperblimin \\" e vet , KET DHE JA KEMI BORGJ TE MADHIT DHE TE GJITH TJEREVE TE VRAR NGA IDIOTAT. E ti ZEF D. Pak si shume po na tregon pralla e nuk po fol realitetin .

Plaku @ 11.05


Te gjitha keto qe i permende jane nen ndikimin e Hashim shumarit me 400 hajdut, te me korigjoj dikush a eshte logjike te rrezohet DOMINO per te cilen jan te lidhura te gjitha te tjerat? E pra edhe Hasha me 400 kriminelat e vet kane kriju sistemin e krimit te organizum ne nje horizont te gjer i cili prek te gjithe ata qe permendet ne shkrim. Ne mbetet vetem te shpresojm se nje dite do i vie fundi skulptures nga dominot.

Psalihu 11.05


Po kush me fol ne LDK, shumica e tyre janė gėzuar qe sasht ma i madhi Dr.Rugova, e ju ka lėnė hapėsirė, me u byryt, se po tish aj gjall, shumve prej tyre skish me ju ndegjue zeri.

Sovrani 11.05


Perse nuk e themi troē se,per farkeqesin qe po e ndjek Kosoven,perveē krimineleve te PDK-se ne krye me Thaēin,eshte fajtor edhe ambasadori amerikan Dell,i cili te gjitha keto i din,i ka pare dhe eshte i njoftuar per keto.Vetem komentet e lexuesve te gazetave,te cilat shumica jane qellimmira,do te mjaftonin per t\\\'i thene STOP Thaēit,me te cilin e udheheq Kosoven shume dobet.Derisa ne Amerike(afera Votergejt) shkrimi i nje gazetari e ka rrezuar nga posti Kryetarin e Amerikes(Nikson),ne Kosove me qindra artikuj botohen,me plot te verteta per krimet e krimineleve,ne Kosove,askush nuk e lodh mendjen per proceduare korrekte gjyqsore.Kjo eshte nje tragjedi qe mund te sjelle tragjedira,te cilat askush normal nuk i deshiron,por mund te ndodhin me kete udheheqesi te Kosoves,e cila per ēdo dite po e fundos Kosoven ne pellgun e hedhurinave.Lideret pariak,qytetaret dhe studentet,duhet sa me shpejt t\\\'ia ndalin turrin kesaj te keqeje qe e ka pllakusur Kosoven dhe shqiptaret e saj,nga Hiēat e Hiēave.

PERSE 11.05


Po te ishte gjallė i ndjeri si burrė tė madh si e njofim shum,ai do te ju kishte thanė.Lene e mos merri me punė tė mija.Due me jua tregue nji ngjarje tė vertetė qė ka ndodjė nė Dukagjin dhe nuk due ti japė emer vetem se nėse e lexojn ndonjeni qe e ka ndegjue apo ėsht i ati vendi le tė deklarohet se ashtu ka qenė.Nė vitet e tetėdhjeta kah fundi nji burrė i ri afro 30 vjeqar ishte msue me shkue te e shoqja e agjes se tijė.Dikur e kish marrė vesh agja dhe del ne sarrnishta me dhen dhe takohet me atė burrin qe ishin te ndamė por tu shkue mbrapsht.Hyjn ne fjalė nermes veti.Ai burri i ri e kishte pistoleten me veti.Edhe e nxjerr e ja fillon me ngjuajtė nė te.Pasha zoten 7 pluma ja ngjuan e asnje nuk i dhez.Ky agja e kish pasė kosen me i ru delet edhe me kosit kashtė.Veq sjellet me at kos e e kputė permidis barkut.Se zoti kur don me e shpetue te drejtin as plumat nuk po dhezshin.Pra zoti e ka shpetue dhe drejtėsija tė madhin legjeneden tonė Ibrahim Rugoven.KLM

Zef Doda Ch 11.05


xhavit haliti e azem syla te largohen sa me shpejt nga parlamenti derisa nuk eshte quar ne kemb krejt populli dhe ndalni nese mundeni por zor do ta keni

Anton 11.05


PUSHTUS JON TE GJITH ATA QE URDHNOJN DHE VRASIN NJERZ TE PA FAJSHUM APO QE KAN MENDU NDRYSHE DHE QE I KAN TAKU NI SUBJEKTI TJETER POLITIK TE GJITH TE VRARIT PAS LUFTE KAN QEN AKTIVISTA TE LDKsė VRASIT ASPAK NUK KAN DALLIM PREJ PUSHTUSIT PUSHTUSI OSHT I NJEJT VRASIT JON VRAS PAMVARSISHT SE KUSH OSHT DHE KU OSHT DHE CILLIT POPULL APO CILLES FE.I TAKON KRYESIJA E LD E KOSOVES DHE FAMILJA E PRESIDENTIT DR IBRAHIM RUGOVES DUHET MENIHERE TE KERKOJ PREJ PROKURORIT TE SHTETIT DHE TE ULEKSIT DHE PREJ INSTITUCIONEVE TJERA QE MENIHERE TE FILLOJN HETIMET NDAJ URDHONSVE TE ATENTATEVE DHE URDHONSVE TE VRASVE MENIHERE TE DALIN SA MA SHPEJT PARA DREJTSIS DHE TA MARRIN DENIMIN E MERITUN PER FAT TE MIR TASH PO DIHEN EDHE ATA QE KAN DHON URDHNA PER ATENTATE DHE ATA QE KAN VRA NJERZ TE PA FAJSHUM . TASH VEQ DUHET ORGANET E SHTETIT TE PUNOJN DHE TI ZBARDHIN RASTET E URDHNSIT DHE VRASIT TE NXIHEN .SA I PERKET KTIJ EVELIJA QELEBIJU NUK QENDRON QELLIMI KA QEN ME VRA

Rama 11.05


o spo kan faj njerzit qe skan fol me heret sepse e kan dit se qa i pret. eh kena mu trondit ende veq sa tja nisin me fol ata qe kan vra. po kta jan hy ne kosoven ton me planet e partis komuniste te shqiperis ton per ti eliminu kokat e menqura. ok na duhet me kan njerzit me te lumtur ne bote per nje arsye, qe KFORI ka hy e i ka qarmatos e ka kontrollu ketu gjendjen se tashm e kishum pas diktaturen me te re ne bot qe 13 vjet do ishim pa shka por ne diktatur e kush e di se sa do kishte zgjat, por mos te harrojm se edhe ashtu ne diktatur jemi i ka punsu te gjith militantet edhe e shef kush do qe thirr per protesta nuk guxojn me dal as 100 vet ne protesta sepse i qesin nga puna. Ne ato protesta sa do pak qe po dalim me shum jan njerz te pushtetit qe po fotografojn se kush u dal me protestu e nese ka mardhenje pune me largu nga puna etj etj etj pra jemi ne diktaturen e enver hoxhes por te zbatuar ne kushte te kti mileniumi e kur tna del neve gjumi..........

i mllefosuri 11.05


Qonaniapo ēorrani ,shurrdhani,budalla....si duah emėrohu me vetėdėshirė,sikur Hoti qė me shpėtuar MArajnė e humb vehten..Ha ha ha !\\"!!!!!!more budallė si po e mendon qė fajin e huaj ta marr mbi vehte....ore kokė tuli...Kop qė nuk e vratė tė nderuarin,tė respektuarin ,ideatorin dr.Rugovėn...Ishalla o Zot i madh iu barofshin oborret atyre qė ia deshtėn tė keqen:sė pari KOSOVĖS e popullit tė vetė e pastaj Dr.Rugovės.Zot ishalla ilaqe trupit tė[ kėqijvet iu bėshin mushkėritė e Evladėvet...Amin!!!!!!

nuria 11.05


SA KRIMINEL I MADHE ASHTE KY FARE XHAVIT HALITI,E HASHIM THAQI QE SA TE PAMORALSHEM E KEMI KETE PARLAMENTE TE KOSOVES QE KA NE GJIRIN E TIJ SHUME KRIMINEL E TRADHETARE QE JANE MARRE ME VRASJE TE PATRIOTEVE SHIPTARE

DITI 11.05


EULEXI NESE DONE DHE KA VULLNET DO E KRYJE PUNEN ME KETA KRIMINEL ORDINER. VETEM EULEXI SE SA PER DRREJTESIN KOSOVE AJO DIRIGJOHET NGA KRIMI DHE ESHTE TUTO KOMPLETO E KORRUPTUAR. RROFTE BOTA SOT RROFTE E VETMJA GAZET E POPULLIT FUKARE.

Ramadan Llapjani 11.05


@Topi,budallen mos e vet se te kallzon vete! Nazim Bllaca eshte njeri nder ata qe ka tregur se e ka vra personin i imponuar prej organizatoreve.Ky person ka treguar drejt perēka eshte ne burg dhe tani tregon drejt per ēka ka bere me plane te Xhavit Halitit,i cili per tragjedine e shqiptareve gjendet ne KK i cili eshte plot kriminele.Thiu thiun thone nuk e han andaj i kem punet keshtu siē i kem me keta kriminela.Largimi i tyre nga skena politike ne Kosove do te thote,ēlirimi i dyte i Kosoves nga vete shqiptaret!

Dreni 11.05


Po LDK nuk mundet tė flas e tė bejė njė politik qė kerkon llogari se nuk ka jačpur llogari e nuk ka bėr bilancin e as autokritikė kurrė. Indentiteti i mirė i njė parite nuk formaohet duke kritikuar tė tjerėt po duke bėr program tė mir e duke e ralizuar ketė program. Marrim shembull kryetari i Prishtinės qė ėshtė edhe njė herit edhe kyetar i LDK , nuk ka vizion e nuk punon. Nė qytetin e Prishtinės pas shumė viteve udhėheqese nga ky Kryetar ende nuk kemi njė WC publike pra kur njė parti nuk ėshtė nė gjendje tė jap qytetit tė vetė as njė WC qfar pret prej sajė qė ti kritikoj tė tjerėt. Shifeni mirė rezutate e apstaj flisni. Apo nuk ėshtė relitet ky argument qė po japi ...???

dr shiko 11.05


Pse te interesohet LDK per vrasesin e Rugoves,kur i biri i Rugoves po e ndan pushtetin me vrasesin(e dyshuar,apo perfolur)te babajt te tij,O Zot deri ku ka arrit poshtersia nder ne shqiptaret,sa fatkeqesi do te na gjejne ,o Zot meshiro te pa udhet

Bardhi 11.05


KREJT QYTETARET E KOSOVEN E DIJNE QE XHAVIT HALITOVIQI,HASHIMOVIQI E KADRI VESELOVIQI JANE ORGANIZATORET E KREJTV VRASJEVE TE PATRIOTAVE SHIPTARE PASE LUFTE

FATMIRI 11.05


Shiptari ^^e vret baben e vet per karrig e mos te folim ma shum tung te gjith komentusve.

ramizi 11.05


Nuk po guxojne me u ndie te shkretit se i han nata.

Taraku 11.05


Te mjerėt ne se kushė po na udhėheqė.Njė ,,njeri\\"si Xhaviti i udhėheqė mbledhjet e Kuvendit,kur te gjithė e dim se kush ėshtė ai...................

Tekniku 11.05


LDKja jon ne gjum dimror mos i ngucni prit me muj e prit me vjet pushka e lile spo kerset.

Dugagjinasi 11.05


Atentatori i Rugoves eshte ne mesin e juaj (LDK-se) e jo ne burgun e Dubraves, kete me se mire i di Ramė Maraj, po qysh me tregu . kur shume \\"bashkpuntor\\" te Rugoves do te ndaheshin keq. Verjani gishtin kokes kush eshte ai llud qe kryen nje sulm dhe del thot une e kam be kur e din qfar denim pret. Po lereni keto budallaki qe po perfitoj njerzit nga to e merruni me punet e juaja. Kalofshi mire.

Tipi 11.05


O more Selim. Saiperket hajniave vrasjet organizime te verasjeve e plaqkitejeve, Enver Hoxha eshte dora e djarh, per me majtun, shtet, dhe drejrci,e saiperket , disa lirive ato nuk jane ase me mue por edhe meshumicen e tjerve, kite mendim nuk ja fali ase kujt,se Enver hoxha,ikish tredhun perse gjalli, Hashim Thaqi,Xhavit Halitin,Fatmir limen, Bujar Bukoshin e shume e shume hajnat e kosovese,

Qonani vrella e gadimese 11.05


Udheheqeja e ldk.se e ka shit koken koxha moti por sepaskit dite, ata qe sot jane ne krye te ldk.se,kan investue koxh ashume per se gjalli te rugoves me ja hanger koken, por tragjedia eshte qe djali i tij u detyrue me u ba argat i tyne kur dihet qe Rugoven e kishin vra por nuk ish nenshtrue, ky far djali sikur me ju pas nga dajve. Isa Mustafa e Sabri Hamiti, miqe te atyne qe kan thurr plane me likuidue Rugoven, dje e sabotonte rugoven e i ndihmonte keta vraseses e sot ne krye te ldk.se, kjo ngjane vetem nder ne, askund ne bote, nuk do lejohej me u ba kryetar nje njeri i tille sic eshte Isa Mustafa, dora e djathte e shikut dhe e vraseseve.Kush ka me fol ne kryesi, Arben Gashi, zedhenesi i Bukoshit apo Isemt valletari qe luan sipas muzikave te shikut e te tjeret me rradhe. LDK.ja ne teren eshte ne kollaps, skan pare i kan vjele ata lart e sillen si gusa ne mjegull!

Hasani ne Istambull 11.05


Zotri \\" KOTI \\" a nuk ishit nė dijeni se ėsht bėr tentim vrasje kunder Dr. Ibrahim Rugoves ???

Xhevat Berisha Janjevƫ 11.05


O ti Zotni \\" Rugova Rahmetlija \\" UĒK nuk ka pas, ka pas veq banda tė SHIKUT qė kan komandu nga hotel dajti, se cilin aktivist shqiptar me vra. Sa per korrektėsi uniforma tė UĒKsė ka pas mjaft...

Vogoqinca 11.05


rugoven tradhetoj edhe uka e le mo ldk aj me bukoshin e hraqin me atfar listen rugova ja mundesuan votat per mi formu qeverin e per ldk mos te flasum e kane tradhetu edhe sa ka qene gjalle

fatmir 11.05

botasot

-

Llapi
15-05-2012, 11:59
Po ju a menduat se Xhaviti eshte bank me ju dhan hajnave e kriminelve e te smurve psiqik lek sa here i kerkoin ketina a. Jo jo nuk e han kerkush ket e le ma Xhaviti ani ja paska kerkue vllau i keti te burgosuri 100.000 euro heeee keq kokan therr te ngratit hajna sigurisht keta te LDK-se ja paskan dhan naj lek me deklarue ky keshtu masi nuk ju ka shit te Xhaviti me nxierr lek

Llapi
17-05-2012, 17:11
“Mė thanė se Rugova ishte tradhtar i kombit..”

EULEX-i heton atentatet ndaj Rugovės

I burgosuri Agim Hoti ka zgjeruar akuzat ndaj nėnkryetarit tė parė tė Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Haliti, duke thėnė se ka qenė nė mesin e urdhėrdhėnėseve pėr tentim-vrasjen ndaj ish -kreut tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit (ART), Anton Berisha. Kėto atentate, qė kanė ndodhur nė vitin 2007, kanė nxjerr fajtor Hotin, i cili tashmė po vuan dėnimin nė Burgun e Dubravės. “Edhe pėr rastin e Anton Berishės kanė pasur gisht Xhavit Haliti dhe Agron Haradinaj. Pėr kėtė atentat asnjėherė nuk kam marr tė holla”, ka thėnė Hoti. Qėllimi i vrasjes sipas tė dėnuarit Hoti ka qenė pėr ēėshtje tė bizneseve. “Xhavit Haliti, Artan Nimani mė kanė thėnė ta vras Anton Berishėn, pasi po ua prish punėt qė i kanė ata me kompanitė finlandeze, holandeze e qė ua ka dhėnė mė pas sllovenėve”, ka deklaruar Hoti. Ai ka treguar se me Xhavit Halitin dhe Etrur Rrustemin pėr herėn e fundit nė vitin 2007 ka pirė kafe nė picerinė ‘Aurora’ nė Prishtinė, qė gjendet nė rrugėn ‘Nėnė Tereza’. Hoti nuk ka hezituar tė tregojė edhe njė herė mė gjerėsisht mbi atentatet ndaj ish-presidentit Ibrahim Rugova, duke thėnė se ka qenė i urdhėruar nga Xhavit Haliti, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani. Hoti ka thėnė se pas dėshtimit pėr ta vrarė Rugovėn, ai ishte urdhėruar edhe mbi dhjetė herė tė tjera tė bėjė atentat mbi presidentin, por kėtė nuk e kishte bėrė pėr shkak se nuk kishte pasur mjete.

“Mė thanė se Rugova ishte tradhtar i kombit..”

“Kur ka dėshtuar atentati i parė, kam pasur presione nga grupi tė cilėt mė thoshin se tash nuk e ke arritur qėllimin dhe duhesh patjetėr ta bėsh atentatin e dytė, i cili ka qenė te vetura. Ndaj Rugovės mė kanė thėnė tė bėj prapė atentat. Kėtė e kanė thėnė Xhavit Haliti, Agron Haradinaj, Artan Nimani. Unė i kam thėnė se nuk kam mjete financiare pėr tė blerė gjėra pėr atentat. Mė kanė thėnė se bėj ēka tė duash. Pėr kėtė rast kanė qenė nė pyetje milionat. Me dhjetėra herė mė ėshtė kėrkuar tė bėj atentat ndaj Rugovės, por njėkohėsisht kam pasur presione shumė tė mėdha nga ky grup”, ka thėnė Hoti. I burgosuri nė mes tė tjerash ka deklaruar se arsyeja se pėr ēka ėshtė kėrkuar vrasja e Rugovės ėshtė se Xhavit Haliti, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani i kishin thėnė se presidenti ėshtė tradhtar i kombit dhe pjesė e UDB-sė sė Serbisė. “Mė kanė thėnė se Rugova ėshtė tradhtar i kombit , UDB-sė sė Serbisė dhe ashtu e kam konsideruar edhe unė. Pėr mua Ibrahim Rugova kurrė nuk ka qenė president”, ėshtė shprehur Hoti. Ai ka pranuar se njė ditė pas publikimit tė deklaratave tė tij EULEX-i ka filluar hetimet pėr rastin e atentatit ndaj presidentit Ibrahim Rugova. “Pėrfaqėsuesit e EULEX-it kanė qenė nė Burgun e Dubravės dhe m’i kanė marr tė dhėnat e mia personale. Brenda kėsaj jave, EULEX-i do tė vijė nė burg dhe do tė mė marr nė pyetje pėr rastin e Ibrahim Rugovės”, ka thėnė Hoti. Ndėrsa i kontaktuar nga gazeta, zėdhėnėsi i misionit tė EULEX-it, Blerim Krasniqi, ka thėnė se ka kėrkuar informata nga prokuroria lidhur me kėtė rast, dhe se tash pėr tash nuk ka pėrgjigje. “ Atentatori” i Ibrahim Rugovės ka treguar pėr organizimin e dy atentateve ndaj presidentit, duke thėnė se ato janė bėrė nė vitin 2004 dhe 2005. “ Unė Agim Islam Hoti nga Polaci, komuna e Skenderajt (1981), deklaroj me plot vullnet dhe dėshirė pėr hir tė opinionit publik dhe drejtėsisė qė me datėn 12 mars 2004 e kam hedhur bombėn nė rezidencėn e shtėpisė sė dr. Ibrahim Rugovės. Jam nisur nga Qendra Studentore, konvikti i parė nga barakat nga ora 15: 45 dhe nga ora 14:30 kam qenė te rezidenca e Rugovės dhe ia kam hedhur bombėn. Pastaj jam larguar nė kėmbė nga parku i ‘Velanisė’ dhe jam kthyer nė barakat e konviktit”, ka treguar Hoti pėr atentatin e parė. “Mė datėn 13 mars 2005 te objekti i quajtur “Sllovenia Sporti” nė orėn 00:00 tė natės e kam lėnė dinamitin apo eksplozivin nė njėrin nga kontejnerėt. Atė ditė herėt nė 7 e 30 tė mėngjesit kam shkuar dhe kam hyrė me njė qebaptore afėr “King Kazinos”, ku mund ta shihja kontejnerin qė kisha vendosur eksplozivin. Nė xhep kam pasur tele-dirigjuesin dhe posa ėshtė ofruar makina e presidentit Rugova, unė e kam shkrepur eksplozivin dhe e ka qėlluar direkt makinėn e tij. E kam marr vesh nga televizionet se Havier Solana nesėr do tė vijė ta takojė Rugovėn dhe qysh herėt kam dalė nė orėn 7 e 30 kam dal te vendi dhe e kam pritur momentin e duhur. Kjo ėshtė bėrė me urdhėr tė Xhavit Halitit, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani”, ka treguar Hoti duke shtuar se ai ka fakte dhe dokumente, si teledirigjuesin dhe kapsulat elektronike. Hoti ka treguar se dinamiti qė ėshtė pėrdorur pėr tentimvrasjen e presidentit Rugovės ka qenė e tipit TNT me madhėsi tė njė paqete cigaresh.

Dinamiti

“Njė pjesė tė dinamitit e kam pasur nga lufta, ndėrsa tė tjerat i kam mbledhur edhe nėpėr shoqėri. Dinamiti ka qenė TNT, me madhėsi sa njė paqetė e cigares. Nuk kam pasur mundėsi tė siguroj mė shumė dinamit, se po tė kisha, ajo veturė nuk do tė ekzistonte. Me aq kapacitet sa kam pasur e kam organizuar vrasjen”, ka deklaruar Hoti. Por pėr kėto atentate Hoti ishte paguar me 5 mijė euro, ndėrsa 500 euro tė tjera i kishte marrė si shpėrblim, me tė cilat kishte kryer mė pas njė blerje tė njė topi tė dorės.
Krunat nga Suedia

“Nė dhjetor tė vitit 2004, Agron Haradinaj ka sjellė dy thasė kruna, monedhė e Suedisė dhe ato tė holla i kanė marrė Agron Haradinaj, Artan Nimani, Mimoza Krasniqi dhe i kanė dėrguar nė Shqipėri dhe i kanė bėrė euro. Ka qenė ditė acar nė janar kur nė parkingun e Hotelit Grand nė pėrdhese, Artan Nimani m’i ka dhėnė 5 mijė e 500 euro. Me 3 mijė e 500 euro e kam blerė top dore, ndėrsa nė rrugėn ‘Velania’ kam ruajtur dhe kam blerė njė BMĖ, 1 mijė 200 euro dhe aty e kam ruajtur Rugovėn, por nuk ka ardhur”, ėshtė shprehur ai.

Ia kėrkoi 100 mijė euro Xhavit Halitit pėr shėrbimet

Por pėr tė gjitha kėto atentate qė ka kryer Hoti ka urdhėruar vėllanė e tij tė kėrkojė 100 mijė euro nga Xhavit Haliti, ku ky i fundit nė bisedė me tė ia kishte premtuar. “Vėllai im ka bashkėbiseduar me Xhavit Halitin para njė jave nė numrin e telefonit tė tij ( i njohur pėr gazetėn) dhe i ka treguar se unė po ia kėrkoj 100 mijė euro pėr shėrbimet e mia. Xhaviti i ka premtuar vėllait se do t’i japė 100 mijė euro nė ditėn e enjte, pra mė 3 maj, por nuk ka ndodhur”, ka treguar Hoti. Por Hoti nuk ėshtė ndalur me kaq. “Unė kam njė porosi pėr Xhavit Halitin, Agron Haradinaj dhe Artan Nimani: unė ju pres kėtu nė burg, tė rrimė bashkė. U kundėrpėrgjigjem atyre pėr akuzat qė m’i kanė bėrė se gjoja jam i ēmendur e u them, po ju pres nė burg, me ju do tė merret gjykata. Ka vend nė burg edhe pėr ju”, ka deklaruar Hoti. Arsyeja se pėrse ai ėshtė shfaqur pas njė kohe pėr ta thėnė atė se ēka ka ndodhur nė atentatin ndaj Rugovės, sipas Hotit ėshtė se urdhėruesit e tij kanė bėrė miliona nė kurrizin e tij. “Deri dje mė kanė thėnė dil vraje Ibrahim Rugovėn e sot po bėjnė koalicion me partinė e tij, ose po ia vėnė emrin rrugėve e shesheve ‘Ibrahim Rugova’, si dhe po shkojnė e po pėrkulen para varrit tė tij. Ata i kanė marrė paratė, janė bėrė milionerė”, ka theksuar Hoti. Edhe pėrkundėr pėrpjekjeve pėr tė kontaktuar me nėnkryetarin e Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Halitin, nė lidhje me akuzat qė i janė drejtuar pėr urdhėr tė tentim-vrasjes sė Anton Berishės, ka qenė e pamundur. Atij i janė dėrguar mesazhe edhe pėrmes dy telefonave celularė qė ai posedon, por Haliti nuk ka kthyer pėrgjigje. Ndėrkaq ditė mė parė Haliti pėrmes njė sqarimi pėr mediet pati mohuar se ka dhėnė urdhėr tė kryejė atentat ndaj ish-presidentit Ibrahim Rugova. Agim Hotin kurrė nuk e kam takuar, kurrė nuk kam pirė qoftė edhe njė kafe me tė, e as qė ia kam dhėnė dorėn ndonjėherė. Jam i bindur se e Hoti i porositur nga dikush tjetėr, duke shpifur ndaj meje, ka pėr qėllim qė tė mė dėmtoj nė opinion”, shprehet Haliti. Edhe i pėrfoluri tjetėr Artan Nimani ka mohuar se ka urdhėruar Agim Hotin tė bėjė atentat mbi Ibrahim Rugovėn dhe Anton Berishėn. Ai ka deklaruar se Hoti po bėn shantazhe tė organizuara qė mund tė jenė edhe me motive politike, edhe nė interes tė dikujt tjetėr. “Mendoj se ky ėshtė i shtyrė nga dikush, ka tendencė tė caktuara ndaj meje. Nuk e di pse mund tė ketė arsye, sepse unė tani nuk jam i kyēur as nė politikė e as nė biznes. Nuk e kuptoj pse”, ka deklaruar Nimani, duke shtuar se nga Hoti kishte pasur shantazhe mė herėt tė cilat do t’ia dorėzojė gjykatės. Ndėrsa Agron Haradinaj nuk ka dashur tė flasė. “Tė gjitha ato qė i kam thėnė nė medie janė tė njėjta dhe vetė prokurori ka tė drejtė tė dijė mė shumė ”, ėshtė shprehur Nimani./Kosova Sot/

>> Ku ėshtė LDK-ja qė nuk kėrkon llogari pėr atentatorėt e Rugovės?!
>> Komente (127)

>> Hoti, Xhavit Haliti... mė pagoi ta vrisja Rugovėn >> Komente (

bota sot


--

kush eshte kjo mimoz krasniqi o llap?

.

brari masi je lexues i rregullt dhe besnik i kesaj gazete antikombetare lexoje edhe ket se ndoshta te ka dal nga mendja. SKANDALOZE: Gazeta « Bota Sot » nė shėrbim tė armikut

MILLOSHEVIĒI GJATĖ GJYKIMIT TĖ TIJ MERR SHEMBULL DUKE SHPALOSUR GAZETĖN "BOTA SOT"

Sllobodan Millosheviēi para Tribunalit tė Hagės gjatė gjykimit tė tij mori shembull duke shpalosur lėpushkėn "Bota Sot" duke thėnė se ja se ē'shkruan gazeta shqiptare pėr terroristėt shqiptarė. Mjerisht edhe ish kryeministri i Kosovės, Dr.Bujar Bukoshi me njė rast e pati quajtur UĒK-nė si organizatė terroriste. Pėr ne e vetmja zgjidhje e drejtė e kauzės shqiptare ėshtė ēlirimi i tė gjitha trojeve tė okupuara dhe bashkimi i tyre nė njė shtet tė vetėm shqiptar.


Prishtinė 20 dhjetor 2004

Propaganda politike e lėpushkės "Bota Sot" u shėrben interesave tė huaja. Disa gazetarė dhe korrespondentė tė saj me shkrimet e tyre shkel e shko pėrpiqen tė diskredotojnė imazhin e arritur me sakrifica tė UĒK-sė. Kėta bastardė pėrdorin fjalė fyese dhe ofenduese kundėr dėshmorėve tė kombit. Duke u marrė me rrena, shpifje dhe trillime dezinformojnė opinionin publik shqiptar dhe atė ndėrkombėtar. Vjellin helm e vrer mbi vlerat e ish tė burgosurve politikė, luftėtarėve tė lirisė dhe figurave mė tė shquara tė kombit. Pesha dėmtuese e tyre ėshtė e madhe. Ajo nuk matet as me kile, as me okė. Rėndėsi parėsore i japin interesit personal dhe duke u frikėsuar nga e kaluarja e fėlliqur si spiuj tė pushtuesit serbosllav nuk zgjedhin mjete pėr tė poshtruar ata qė janė pėr tė lavduar. Ēėshtja kombėtare pėr njerėzit e tillė ėshtė dytėsore, vėrtet fundore, apo fare e parėndėsishme. Proēesin e zhvillimit tė statusit final tė Kosovės dhe tė zgjidhjes sė ēėshtjes gjithshqiptare duke mohuar parimin imanent demokratik tė sė drejtės pėr vetėvendosje e parashohin sipas orientimittė tyre proserb. Me akuza skandaloze tentojnė tė komprometojnė qėndresėn heroike tė popullit shqiptar nėn sundimin e sllavėve tė jugut. Redaksia e kėsaj lėvereje lejon botime tė artikujve me pėrmbajtje pėrēarėse tė shkruar fushk nė dushk. Politika disfatiste e defetistėve tė cilėt sabotuan luftėn ēlirimtare nė Kosovė tok me arrivistėt qė me ēdo kusht dėshirojnė marrjen e pushtetit duke kėrkuar "Spartam et Martham" shpie drejt humnerės. Tė shtyer nga prirja e pėrfitimeve individuale e klasore shqipfolėsit e mbushur plot me mėkate kanė filluar haptaz tė deklarohen si servilė vetėm tė arrinin deri tek qėllimi. UĒK-nė kėta matrapazė e kanė halė nė sy, sepse ajo rrėnoi themelet e regjimit fashizoid tė shtetit serbomadh tė Millosheviēit dhe krahas me tė ua prishi kolaboracionistėve jetėn e lumtur nė kurriz tė popullit tė vet. Privilegjet qė i gėzonin si qyqarė druajnė se nuk do ti kenė mė. Ndaj ata ngarendėnin tė ndihmonin agresorin gjatė luftės nė Kosovė dhe mbajnė anėn e pushtetarėve tė rinjė tė Beogradit, tė cilėt kinse u demokratizuan dhe orvaten tė rikthejnė Kosovėn si koloni tė Serbisė. NATO-n nė Kosovė e sollėn masakrimet monstruoze nė Kosovė, posaēėrisht masakra e Reēakut, por jo dikush tjetėr. Falė informimit real tė V.Vokerit forcat e NATO-s me iniciativėn e SHBA-ve ndėrmorėn akcionin luftarak kundėr caqeve ushtarake serbe. Lėpushka "Bota Sot" me pėrbuzje, urrejtje dhe nė mėnyrė armiqsore vepron ndaj patriotėve tė dėshmuar. E infektuar me virusin serb dhe e frymėzuar me ideologjinė komuniste jugosllave fletushka antikombėtarja shet sheshit demagogji. Spiunėt e Serbisė kundėr UĒK-sė lehin si qentė e tėrbuar. Pozitat kyēe qė kishin patur nėn okupimin serb, pretendojnė ti sigurojnė edhe nė tė ardhmen. Me njė pėrvojė tė gjatė dhe tė pasur duke i kombinuar metodat e ndryshme situatave dinė tu pėrshtaten si kameleonė. Pėr tradhtinė qė i bėnė popullittė vet nė vend qė tė vaisin kokėn servilėt krekosen si kacagjelė. Tė pėrhėnurit e tė ēoroditurit, spiunėt e servilėt ndėr mė tė theksuarit janė: Bajrush Morina,Bardhyl Ajeti dhe Nefail Maliqi. Gazetari aguridh, Bardhyl Ajeti atdhetrėt e devotshėm i poshtron, tradhtarėt i rehabiliton. Bardhyl kokėtulit i themi se fetishizimi, himnizimi, hyjnizimi dhe kulti i personit janė produkt i vetėdijės sė periudhės pagane. Pikėpamjet e tij janė absurde, antikombėtare dhe prosllave. Sllobodan Millosheviēi para Tribunalit tė Hagės gjatė gjykimit tė tij mori shembull duke shpalosur lėpushkėn "Bota Sot" duke thėnė se ja se ē'shkruan gazeta shqiptare pėr terroristėt shqiptarė. Mjerisht edhe ish kryeministri i Kosovės, Dr.Bujar Bukoshi me njė rast e pati quajtur UĒK-nė si organizatė terroriste. Pėr ne e vetmja zgjidhje e drejtė e kauzės shqiptare ėshtė ēlirimi i tė gjitha trojeve tė okupuara dhe bashkimi i tyre nė njė shtet tė vetėm shqiptar.

busavata
21-05-2012, 23:14
Ibrahim Rugova

erdhi qetė , pėr tu bėr Legjendė

Eliot
22-05-2012, 01:07
Edhe i vdekur Rugova eshte me i forte se krejt politikanet e Kosoves.
Tash Kosova ka mbetur ne hiena.

Irfan CANA
22-05-2012, 17:44
Pacifist i rrallė.

Duaje Siveten
26-05-2012, 02:26
Institucionalist iluminist.

Eurovizioni
27-05-2012, 21:53
KUR ADEMI DOLI NGA BURGU ISHTE LEGJENDĖ! Ibrahim Rugova nė atė kohė ishte njė hiq, pra njė hiq njeri. Meritat mė tė mėdhaja, qė ay mė vonė u bė dikushi, i kishte pikėrisht Adem Demaēi; i cili i dha mbeshtetjen e tij tė plotė, pasi qė kėta ju luten:qė tė mos formojė parti!

Ademi u besojė pa e ditur, se kėta qė i kėrkuan nė mėnyrė tinzare dorėn - do tė pregadisnin terrenin, qė kokėn t ij ,tė venin nė tepsi argjendi...Ademi pėrkrahu zgjedhjet e vitit 1992 pėr Kuvendė, Kuvendė i cili kurrė s'u mbajtė... Edhe atėherė kur vdiq prof. Anton Ēetta, e qė la vendin e deputetit vakantė - lakejtė dhe uzurpatoret e LDK-ės, penguan njė gjė tė tillė. Kaluan katėr vite, dhe ky Kuvendė, as edhe nji herė nuk u mblodhė...


Intermeco e vogėl

( Autori i kėtyre rreshtave u burgosė nė vitin 1992 dhe gjatė hetuesis, inspektoret serbė mė bėnė edhe kėtė pyetje: sa parti shqiptare ka nė Kosovė. Dhe unė fillova ti numėrojė. LDK,PLK,PSD, UNikombi etj...
Atėherė njė inspektor mė pyeti:

a je ti anėtar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės?

Pėrgjigja ime ishte:JO!

Pasi ai mori pėrgjigjen time, se nuk jam anėtar i LDK-ės, aq shumė u tėrbua ,dhe, filloi tė qirret, e tė shajė, nėnėn time duke thėnė:

bre nanen ta q.... a ti kunder Ibrahim Rugoves koke a?nanen ta.... fol se ti me Lpk - koke, fol... isha i tmerruar se, pse ata e donin dhe pse e mbronin, ashtu me xhelozi, atė subjektė... Pėrgjigjen e kisha marrė, disa vite me vonė, kur ca udhėheqės, tė kėtij subjekti, shkuan nė Beograd, dhe u pėrqafuan, me njeriun qė duart i kishte tė pėrlyera me gjak )...

(qoftė i humbur gjaku im nė mos koftė kanė qishtu... )


LDK-ja, zvarritke mbajtjen e Kuvendin kėshtu qė kaluan kėshtu plot katėr vite. Pas katėr vite sipas Kushtetutes sė Kaēanikut ( tė cilės i referohejRugova) tė gjithė kėrkuan tė mbaheshin zgjedhjet e reja. Por Ai njeriu me maskė tė hekurt nė fytyrė, arsyetohej se; nuk janė kushtet njė herė pėr kėtė...

Roli i Adem Demaēit ishte forcuar. Dihej tani se Adem Demaēi si kryetar i Partisė parlamentare, e cila po masivizohej ngadalė por sigurtė, do tė dilte nė ato zgjedhje, dhe se do tė fitonin, njė numėr tė konsiderueshėm tė vendeve. Dhe, po ashtu dihej qė, Ademi nuk do pyeste mė njeri; por do t'i thrriste kuvendaret dhe do tė mbanin Kuvendė...
Por Ibrahim Rugoves promoterėt e tij i kishin thėnė; mos i mbajė ato zgjedhje, se do na dal situata prej dore... Tė gjithė apelonin. intelektualet, studentėt, fshatarsia, subjektet politike por edhe ca anėtarė tė Kryesis sė LDK-ės... Dhe bungu nuk mirrte fare vesh...

KUVENSDI I TURPI NĖ RESTORAN " DORA".
( UDBA - nuk pengonte mbajtjen e Kuvendeve tė LDkės por vetum tė" parlamentit... a thua pse?)

Rugova dhe co. nuk po shifnin realitetin e ri tė krijuar nė Kosovė. Ata kishin marrė porosi tė qarta; qė pjesen mė tė shėndoshė tė kombit ta menjanonin, mundesisht edhe t'i izolonin. Filluan bisedimet me serbet, me nji farė komisioni pėr Arsimin, ku nė krye tė delegacionit shqiptar ishte vėnė Fehmi Agani dhe me ndermjetsimin e SAN EDIGIOS...

Gjithnjė kur Rugova rrezikohej tė humbė pushtet, kishte sinjale nga Beogradi, se do tė lėshojnė pak, nė kerkesa ndaj shqiptarėve: dhe mua kjo lojė mė mgjante, si loja e Fatos Nanos dhe e Sali Berishės, qė gjithnjė kur rrezikohet njeni i del krahė tjetri.

Edhe loja e Rugoves me Millosheviqin mė ngjante nė diēka tė tillė. Ma ndihmo - ta ndihmojė!

Nė Kuvendin e tretė tė LDK-ės Rugova do tė pėrdorė" dorėn e fortė" jo ndaj situates paraluftarake ( sepse veq kishte ndodhė sulmi nė Ēirez dhe Likoshan dhe sulmi i janarit te Jasharajt) nė Kosovė, por ndaj tė " burgosurve politikė, tė cilėt ishin anėtarė tė LDK-ės. Pra u pėrjashtuan nga LDK-ja Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi ( Ramė Buja mė heret kishte shpallur se i bashkangjitet UĒK-ės - se priti hiq perjashtimin)... Por kur u votua nė kėtė Kuvendė, megjithatė fitoi grupi i hydajet Hysenit. Atėherė Fehmi Agani ofroi dorėheqjen e tij sepse nuk ishin votuar Rexhep Gjergji e do Gjergja tjerė...

Thuhet se aty ka qenė edhe njė delegat i Drenices, njė Halil Geci i cili ėshtė ngritur dhe i ka pėshtyrė Rugoven dhe co por edhe tė tjerėt duke u thėnė: Turp tė keni, Ne nė Drenicė jemi duke u ba gati me prit ofensiven e serbeve e Ju ketu po hahni per poste!

Luje Ibrahim Rugova kryet e buallit luaje!

Lufta ishte e pashmangshme dhe forcat patriotike po organiozoheshin pėr t'u mbrojtur teksa pacifistet po pergaditeshin pėr bisedime me Beogradin.
Mė 5, 6 , 7 mars u bė lufta heroike e Prekazit me Adem Jasharin nė krye.. Epopeja e Prekazit jehoi dhe kumboi aq shumė sa trandi themelet e tėrė globit tonė...

Tė huajtė filluan tė pėrzihen gjithnjė e mė shumė dhe insistuan qė nė Kosovė tė formohet njė grup negociator. Ibrahim Rugova refuzonte. Aq i bėnte, atij njeri akull, se njė pjesė e Kosovės po digjej...vazdonte rehatllukun e tij me Uiski dhe Marlboro...

Kishin filluar ca bisedime tė fshehta me Beogradin dhe kishin shpresė se, po u leshuan ca objekte tė shkollave, do t'i thonin popullit; ja pe shifni, na leni ju neve, tė merremi vesh me Beogradin...por rinia patriotike e dinte, se Ata njimend dijnė tė merren vesh me Beogradin, se nuk e kishin pėr herė tė parė... por..rinia s'pyeste ma...kishte vendosur qė amanetin e legjendes Adem Jashari ta qonte deri nė fundė...



RUGOVA BĖN DREDHI


Mė 18 mars z. Gellbard i thotė Ibrahim Rugoves se " nuk mundet tė rrij keshtu akull krejt dhe tė bėhet sikur s'po ndodhė asgjė" po i thotė :shkundu dhe ec... atij iu tha, Rugoves qė sa ma shpejtė t'i mbledhe njerzit eminent tė Kosovės, tė bėjnė njė platformė dhe ta paraqesin atė...

Gellbardi kėrkonte kėtė gjė sepse; UĒK-ja akoma nuk kishte bėrė tė ditur pėrfaqesuesin e saj ( zėdhensin)... Gellbardi, nė veēanti i thotė Ibrahim Rugoves se:PA ADEM DEMAēIN AS MOS TA MENDOJĖ TĖ BĖJĖ NDONJĖ GJĖ!

Dhe kėshtu u publikua njė listė e grupit negociator, nė tė cilėn ishin; me insitimin e Gellbardit kėta: Adem DemaēI, Veton Surroi, Mahmut Bakalli, Hydajet Hyseni, Shkėlzen Maliqi, Bujar Dugolli ( i cili pas protestave tė 1 tetorit ishte shėndrrua nė lider-studentor e protesta tė cilat Rugova me Kompani u munduan qė t'i pengonin) ndersa Rugova futi nė atė grupė njerzit e tij si; Fehmi Agani, Edita Tahiri, Bujar Bukoshi, Rexhep Ismajli, Mark Krasniqi, Pajazit Nushi dhe Esat Stavileci si jurist.

Ibrahim Rugova e bėri kėtė nga presionet e amerikanėve. Por mė vonė ai do tė bėjė dredhi dhe do tė shihni se sa shumė ndryshon perberja e mėvonshme nga perberja e parė...

Gellbardi kėtė inisiativ tė tij, e patė shpjeguar me faktin se; te Rugova kishte parė njė njeri tepėr pasiv, tė ftohtė, dhe pa ide, se si tė veprohet, dhe me ketė, ai kishte menduar, qė tė jetė ky Grup, qė do tė lėvizte gjėrat.. Por Rugova sikur oponenti i tij Millosheviqi, tjeter gjė bėnte kur i thonin tė huajtė dhe tjeter gjė vepronte nė realitet...

Gellbardi e quan Rugoven si: NJĖ BIMĖ E THARRĖ QĖ I DUHET UJĖ PER TA NGJALLĖ PAK!



ZGJEDHJET NĖ KOHĖ LUFTE


Dhe, turpi mė i madh, qė mundė tė bėnte, Ibrahimi i Cerces ishte, organizimi i zgjedhjeve, tė cilat i kishte shtyer gjithherė me motivacion se nuk ishin kushtet Ai papritmas shpallė zgjedhjet.

Ai donte me kėtė tė neutralizonte Grupin e Gellbardit me arsyen se; ja ne organizuam zgjedhje dhe se votuesit kanė zgjedhur tjeter kėndė...

Ai Rugova qė ishte i ēmendur dhe ēmendurin e tij e frenonin me " bediksin" e dinte se vetum po tė ishin tė ēmendur, Adem Demaēi dhe tė tjerėt, do tė pranonin tė kandidohen pėr to.. O zot, njeriu qė shtynte zgjedhjet, tani po kėrkonte tė mbaheshin ato ... Kur akoma kufomat, viktimat e Prekazit s'ishin mbuluar me dhe, ky kėrkonte tė bėheshin zgjedhje.

Kunder u prononcuan shumė personalitete: Adem Demaēi, Rexhep Qosja, Hydajet Hyseni, Bajram Kosoumi e besa - besė edhe shqiptari i madh i letrave Ismail Kadare, me prononcimin e tij nga Parisi e qė e emitoi RTSH...

Por shalli donte ta bėnte kėtė gjė sepse nga Serbia kishin marrė garancė, se nuk do t'i pengonin ato zgjedhje, por me kushtė qė kėta tė linin qė Ata, serbet pra, tė vepronin, si tė donin, lirshum, nė Drenicė... Edhe pse nė Komunen e Skenderajt, tė Drenasit dhe Klines nuk mundė tė organizoheshin kurrfarė zgjedhjesh...

Pra, Rugova kishte vendosur, qė kėtė tri Komuna, tė mos jenė pjesė e Kosovės... ( njeriu qė disa fiq-viqa filluan pas vdekjes ta krahasojnė me Skėnderbeun...o zot ēfarė krahasimi banal).



PRISHTINA DHE LĖNGU I DREDHZAVE


Lufta kishte filluar! Rugova edhe njė herė u tall me popullin dhe Kosoven!

Adem Demaēi ishte prononcua haptas, se nuk do tė jetė nė asnjė grup, ku do tė jetė njeriu, qė fyu" viktimat e Prekazit" dhe kėtė fjalė e kishte mbajtur. E, edhe sot! . Forcat e UĒK-ės ishin ofruar vetum 12 km afėr Prishtinės. Kishin hyrė nė Bellaqevc ( u prin Fehmi Lladrovci dhe Hashim Thaqi). Atėherė Jakup Krasniqi deklaroi se sė shpejti do tė jemi nė Prishtinė...

Pas kėsaj deklarate nė kryeqytet filloi paniku...
Tregohet kjo barcoletė reth kėsaj deklarate:
Jakup Krasniqi thotė: sė shpejti do tė jemi nė Prishtinė dhe do ta ēlirojmė edhe atė.
Teksa Prishtinalit ,kėsaj deklarate i pėrgjigjen me: Pse bre jakup, po ēka t'kena ba a?

Pra nuk e donin ēlirimin se e kishin edhe ashtu mirė... teksa nė Drenicė fėmijėt, gratė, pleqėt ushqeheshin, me dushkė mali, rrėnjė druri, etj por krenar dhe tė papėrkulur, Nė Prishtinė qytetarėt frekuentonin kafeterit dhe restoranet, duke bėrė porosi; jo mos ma bjer njė lėngė portokalli, po birma njė tė dredhzave,se qato ma tė mira po janė... Por sė shpejti edhe ai lėngė do t'ua



TAKIMI I Grupit


Nė takim mungonte Adem Demaēi, qėndresa e paepur, shkėmbi i pathyeshum sepse pas ZGJEDHJEVE TURP" tė Rugoves ai ishte prononcuar qartė kunder kėtij grupi.


IBRAHIM RUGOVA SHKON NĖ BEOGRAD

SERBET DHE SHQIPTARET PO BISEDONIN NĖ mėnyrė intensive... Flitej per nji farė marreveshje per arsimin...Nė serbi Millosheviqi organizoi nje tubim ku serbet duhej tė deklaroheshin nėse duhej tė lejonin tė huajtė tė hynin dhe tė vėzhgonin situaten nė Kosovė. Por pėr kėtė atij i duhej njė mbėshtetje te faktori i brendshem serbė: Dhe, pėr kėtė ai kėrkoi nga ndermjetsuesit ndėrkombėtar qė; shkuarja e Rugoves te ai, do ti frenonte ekstremistet serbė, kur do tė shifnin, se Ibrahim Rugova pranon Serbin dhe atė si Presidentė.Vetė shkuarja nėnkuptonte njė gjė tė tillė.

Ardhja e Rugoves ishte thėnė se nuk do tė jetė fare problemė.

I ishte propozuar njė gjė e tillė Rugoves dhe ky menjėherė kishte pranuar. Por, thuhet se Fehmi Agani kishte treguar luhatje..
.
Atėherė Rugova dhe co u munduan tė gjejnė " koken e turkut" per kėtė rastė.

Derguan emisarė te Adem Demaēi ,qė edhe kėtė ta bindin, qė tė shkonte, sepse sikur edhe kjo ishte, deshira e amerikanėve, dhe se Ata, amerikanet pra, po kėrkonin, qė ky tė ishte, edhe prijės i delagacionit...

U ftua Ademi nė zyrėn Amerikane, ku ishte zoti Hil,l dhe aty pėr aty, u kishte thėnė: sė pari serbet duhet tė largohen nga kosova, ti lirojnė tė gjitha institucionet, kriminelet e masakrave tė Ēirezit, Likoshanit dhe Prekazit tė dėnohen dhe Kosoves ti kthehet shtetėsia- atėherė do tė mund tė bisedonim. Dhe, me gjithė insistimet e tyre, amerikanet nuk kishin mundur, t'ia thenin mendjen.

Diplomati Cristofor Hill e kishte cilesuar Ademin, mė vonė, si njeri i papershtatshem pėr bisedė, kokėfortė dhe i paperkulur. Pra, as amerikanet nuk kishin mundur ta bindnin qė tė shkonte nė Beograd...

Po si tė shkohet kur malet e kosoves plot ēlirimtare ishin...

Para se tė flasim pėr Grupin e Turpit do tė bėjmė njė intermeco tė vogėl...


( Shqiptari tjeter, trim, i menēur dhe i paperkulur, Ukshin Hoti, ishte zgjedhur Kryetar i lDK-ės pėr Rahovec, por ai bėnte njė politik, krejtė ma ndryshe, dhe krejt veq prej qendres. Ai organizonte rezistencė aktive nė pjesen, ku jetonte... Dhe, ēka bėnė lėdėkecat... Me direktivė tė Ibrahim Rugoves, organizuan njė mbledhje me antarsin, nė Rahovec, pėr ta rrezuar Ukshin Hotin. Dhe, shi pėr kėtė atje kishte shkuar Fehmi Agani me disa lakej tjerė. Kishin kėrkuar qė tė votohet pėr largimin e Ukshin Hotit nga ai Postė... Por hesapi u doli ndryshe. Kur u bė votimi, askush nuk votoi pėr largimin e Ukės por tė gjithė ngriten duart pėr Ukshin Hotin... Dhe, atėherė Ukshin Hoti ,ngritet dhe i thotė Fehmi Aganit; Ju e patė tė gjithė, se si Fitova! Por tani po jap vet - dorheqjen nga ky organizem qė era po i vjen titizem... U largua dhe mė pas u vė nė krye tė UNIKOMBIT...

Por lėdėkecat kėtė turpė, kėtė humbje nuk mund t'ja falnin kollaj. E , pregaditen me mjeshteri burgosjen e tij. Dhe tek pasi qė Uka u burgosė e u denua me 5 vite burgė ( nga i cili nuk doli kurrė - ėshtė i zhdukur dhe akoma nuk dihet gjė pėr tė) ata humbsit, moren frymė mė lirshum)...

( fund i intermecos)


Rugova nė mbledhje me grupin 15 -tė e qetė nė diskutim se duhet patjeter me shkue nė Beograd dhe kėtė e kundershtojnė pa dallim si, Hydajet Hyseni, Rexhep Qosja, Blerim Shala dhe gjithė tė tjerėt edhe me faktin se; siē thonin ata po e humbim shansin e fundit pėr tė gjetė njė gjuhė tė pėrbashket me Adem Demaēin...

Por Rugova pretendonte diēka tjetėr.Ai siē bėnte zakonisht, pranon se, hė pėr hė, nuk ėshtė mirė, qė tė shkohet... Por dihej po ashtu se ai, njė thoshte dhe tjeter bėnte...Megjithė qė shumė emisar shkuan ta bindnin Ademin ,Ky nuk kishte pranuar fare tė jetė ,jo me ta, por as nė G-15...

Ademi ishte definuar qartė: SE DO TĖ PĖRKRAHTE LUFTĖN!

Por bomba kishte plasur, kur papritmas mediat njohtojnė, se Ibrahim Rugova do tė niset me njė grup, pėr nė Beograd, pėr t'u takuar me Millosheviqin, me njeriun qė i kishte duartė tė pėrlyera me Vukovar, Srebrenicė e Prekaz... Por kjo si pengonte shallit...

Nė Beograd pėr tu takuar me Milloshin dhe pėr tė harmonizuar me tė qėndrimet shkuan.Dr. FEHMI AGANI,MAHMUT BAKALLI,VETON SURROI, PAJAZIT NUSHI DHE - "xheronimo i tyre" apaqi pa pendla por me shall, DR.IBRAHIM RUGOVA.


Pra, shkoi pa presion, pa nevojė dhe me vet-inisiativ tė pėrkrahur edhe nga negociatoret nderkombėtarė...

Aso kohe mė tha njė nėnė, qė e kisha takuar, nė prishtinė: ani qė ka shkue, po ja baj diqysh hallall, po kapja ndryk dhe qeshjet dhe buzėqeshjet me " kasapin e ballkanit" nuk do ja fali kurrė...

E pa tėrė Kosova, kur ai shkoi pėr ta bekuar Millosheviqin pėr represionin qė ai po bėnte nė Drenciė dhe Dukagjin, ku tashmė lufta ishte zgjeruar... (ca muaj mė vonė ai do tė shkonė sėrish edhe njė herė)... Kjo, nuk mund t'i falet kurrė njeriut tė njėqind fytyrave....

Mė vonė do tė shifen rezulltatet e kėsaj vizite kur dihet se serbet edhe mė shumė shtuan ofensivat e tyre...

fegi
28-05-2012, 08:04
http://www.youtube.com/watch?v=LMynBWqSQuA&feature=channel&list=UL

Hello Kitty
13-06-2012, 19:02
Ibrahim Rugova

erdhi qetė , pėr tu bėr Legjendė

Busavata si e kishte emrin ky karilla ne forumin tjeter? Katili me duket?

amator99
13-06-2012, 21:12
Institucionalist iluminist.
Oportunist,iluzionist!
Kermerist!

Llapi
08-07-2012, 01:00
Rugova,shpresa,shkendija,hija,mburoja,diga dhe figura qe bashkon strukturat sekrete te Serbise ne Kosove.
Ismet Hebibi

Ky poshtrim nuk do zgjse ne pafundsi ? Gjithe ata shiqiptare qe kane qene dhe jane edhe sot e kesaj dite pjese e sturukturave sekrete te BIA dhe KOS duhet ti percjellin mire ndryshimet dhe te marrin hapa te guximshem dhe vendimtar per te ardhmen e tyre dhe te femijeve dhe familjeve te tyre. E kane shancin qe te divercohen nga UDB-ja(BIA) dhe nga KOS hde te fillojne nje rilindje te re per femijet e tyre. Jo gjithmon do te mund te fshihen prapa figures se ēoroditur te ish President Rugoves,sepse koha sjelle ndryshime dhe ata qe jane te menqur i nuhatin keto ndryshime. Une edhe mund te mos perzihem ne keto probleme,por ndergjegjja me deyron qe tu theme,sepse e di se shume shqiptare te Kosoves,po ta kishin besuar se nje dit Kosova do ēlirohej nga pushtuesi serbo-sllav,kurre nuk do ishin bere argat te UDB-se. Pra,kam bindjen se me mijra shqiptare te Kosoves,te cilet nuk kane besuar se do vije nje dit qe do ēlirohemi,sepse po ta kishin ditur se ky proces do perfundoje keshtu,sot do kishin biografi te pastert dhe kombtare dhe nuk kishin patur arsye qe prej komplekseve te se kalures,sot te kerkojne shpetim tek figura e brizht dhe anti-kombtare e ish President Rugoves. Ju luitem te me mirkuptoni.

fegi
09-07-2012, 06:02
Njė tempull paqeje pėr ikonėn e shqiptarisė, Ibrahim Rugova
Si duken Kompleksi Memorial dhe sheshi Ibrahim Rugova
Kompleksi pėrcjell mesazhin e lashtėsisė sė luftės pėr pavarėsi. Memoriali prezanton me dinjitet jo vetėm figurėn e Dr. Ibrahim Rugovės, por edhe pėrmbylljen e shtegtimit shekullor pėr pavarėsinė e Kosovės.
Pas mbi gjashtė vjetėsh kur ndėrroi jetė presidenti historik i Kosovės Ibrahim Rugova mė nė fund janė zhbllokuar tė gjitha procedurat pėr ndėrtimin e Kompleksit Memorial dhe Sheshit “Ibrahim Rugova”.
Ishte “Bota sot” qė nė vazhdimėsi ka shkruar pėr tendencėn e qeverisė Thjaēi 1, qė tė rrėzonte projektin pėr ndėrtimin e kompleksit memorial Ibrahim Rugova, nismė kjo e ndėrmarrė nga qeveria Ēeku.
Sė fundi kanė nisur pėr sė mbari procedurat pėr ndėrtimin e sheshit “Ibrahim Rugova”, nė qendėr tė kryeqytetit, ndėrsa Memoriali nė Velani aty ku prehet Presidenti historik. Qė nga vdekja e tij u zvarrit apo u bllokua ndėrtimi i njė kompleksi monumental kushtuar jetės, veprės dhe punės sė Presidentit. Varri i tij ka mbetur ashtu siē ishte qė nga vdekja.
Ndėrkohė, qė ai vazhdon tė jetė ndoshta vendi mė i vizituar nė Kosovė, pavarėsisht thjeshtėsisė, ndėrkohė qė vazhdon tė jetė shumė i vizituar edhe kompleksi memorial nė Prekaz pėr familjen Jashari.
Mijėra qytetarė jo vetėm nga Kosova, por edhe nga e gjithė bota vazhdojnė tė vizitojnė e pėrkulen para Varrit tė presidentit Ibrahim Rugova, pėr tė cilin kujdesi ėshtė nė nivelin jo tė dėshiruar.
(Tekstin e plotė mund ta lexoni tė hėnėn nė publikimin e shtypur tė gazetės kombėtare “Bota sot” botimi i Diasporės – Perėndimit)

trestenik
09-07-2012, 09:08
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serrbise"!!!

A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serrbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian

Llapi
09-07-2012, 13:38
kushtuar Kryetradhtarit Ibrahim Rugovnes dhe Titistve e UDBA-shve tier Shqipfolsa

--------------------------------------------



TRADHTARĖT E KOMBIT

O, nė Kosovė, po vjen pranvera ,
Plot lulėkuqe e ngjyra tjera ,
Plot dasmorė tė Dardanisė ,
O, vijnė me kėngėt e LIRISĖ !

O, aty – kėtu ca tradhtarė t’ kombit –
Lėshojnė kėrrakatje e zėra t’ korbit ,
Zėra t’ vdekur , zėra t’ kobit ,
Shėrbėtorė t’ kobit – t’ kobit t’ zi ,
Korba t’ mėrrshave pėr Serbi ,
Zėra t’ shterur ndėr shtrėngata ,
Japin lajme e deklarata ,
Deklarata tė tradhtisė –
O, veē me i hy n’ hatėr Serbisė !

O, ky tradhtari kudo qoftė –
Shumė kollaj ėshtė pėr ta njohtė ,
Mendjeprishur – fytyra t’ mjera ,
Pleh i kalbur ju vjen era ,
O, pėr komb t’ vet – njeh kombet tjera !

O, me tradhtarė kur bisedon –
Kurrė nė sy nuk mund t’ shikon !
Ai jeton me mizė mbas veshi –
Se pėr te e dinė krejt sheshi !
E dinė gratė , e dinė fėmija –
Se ushqehet nga tradhtia !
Skuqet n’ fytyrė si speci all –
Hej, thotė :” Unė jam gragjan llojall!”...( qytetar lojal i Serbisė)

O, pėrbuzė gjuhėn , s’ njeh Atdheun ,
Pėr pak para e shet dheun !
Pėr tė keq ia bėjnė me gisht ,
Fėmijėt nė shkollė i mėsojnė serbisht !
E ka emrin ai “Sharagan” , (Laraman)
Eu, pėrshėndetet :”Dobar dan!”... (Mirė dita)

O, shkon n’ “Sabore” – kryeboshi , ( Tubime )
Ngritė tre gishta : “Rroftė Milloshi!”
Kėmbė e duar ia kanė kurthua –
Njė lavire ia dhanė pėr grua !
E bėnė dhėndėr , e bėnė mik –
Pėr komb t’ vet u bė armik ,
Pa pikė shkolle – “Slluzhbenik”, ( Zyrtarė)
Herė Drejtor , herė “Naēellnik” , ( Kryeshef)
Hej , dy mandate – “Presednik”!... (Kryetar)

O, rron si qyqja n’ ēerdhe t’ shkretė –
Duke vjellė vrer pėr komb tė vet !
Rron n’ vetmi , pa mendje n’ kokė ,
Thotė : “ E jona s’ ėshtė kjo tokė !”
Sytė e ka , por s’i bėjnė dritė ,
Thotė : “Na kemi Republikė...
Republikė e kemi Serbinė ,
Kemi t’ drejtat dhe lirinė .
Me standardet mė t’ mėdha t’ botės –
Hej, ja ka dhanė t’ drejtat Kosovės!”...

O, porsi qen , n’ kolibė jeton –
Njeri i gjallė nė derė s’ i shkon !
S’i shkon n’ derė shkau , as shqiptari –
Rron n’ vetmi si zog magari !
Si kėmbė pele – alltinė n’ kukė –
Fėmija n’ shpi i durojnė pėr bukė !
Flokėt e thime , kryet si surk –
Dredh mustakėt si bishtuk !
Pushkė e allti ia dha Serbia –
Hej, pėr t’u mbrojt nga shqiptaria !

O, dredh mustakėt kaēarrel –
Ēlirimtarėt – po i quan : “ rebelė !”
Mbrojtėsit tanė militarista –
Ai , po i quan :”terrorista”!
Thėtė : “M’ ka bėrė Serbia t’ parė –
Pse u pendova qė jam shqiptarė!
M’ japin rrogėn me dinarė –
Eu, herė Milic , herė si “Shumarė”!...(Polic, Pylltarė)

“O, i veshi teshat , unė, civilisht –
Shumėkujt mendjen ua shprishi !
Me ryshfet mė dalin hakut –
Veē me i shpėtua prej dajakut !
N’ restorant , rri si zotėri –
Duke m’ qerasė meze e raki !
M’ bėjnė si Zotit , muhabet –
Veē me i shpėtua n’ “hyqymet”! (Pushtet)
M’ japin marka dhe deviza –
Veē me i shpėtua pa iu ikė kėrthiza !
Veē me i shpėtua prej “pendrekėve” – ( Shufrave)
Mos me i thye prej bubrekėve !
Mos me ra n’ spital prej drurit ,
Mos me u kalbė n’ burg prej zullumit ,
Eu, mos me ra nė varr prej plumbit”!...

“O, kush t’ ma gjejė t’ mirė njė vejushė –
I nxjerr leje – e blenė njė pushkė !
M’ duket vetja sikur pashė –
Shpeshherė n’ duar m’ bien nga njė vashė !
Eci rrugėve kryq e tėrthorė –
Eu, po m’ vijnė t’ mirat si hutit n’ zgor !...

“O, krejt kėto kurthe ua mbarova –
Der’ sa i fika , i sakatova !
Para fėmijėve , u lavdėrova –
Se veē unė i shpėtova !
Mos t’ qėlloja unė , pėr t’i ndalė –
Eu, t’ gjallė prej burgut nuk kishin dalė !”...

O, amanetin, o, djalė pas djalit –
Le t’iu ruhet kurtheve t’ tradhtarit !
Gjithmonė lutje ,o, me i bėrė Zotit –
O, ruan Zot, prej tradhtarėve t’ Kombit, o, hej !

fegi
09-07-2012, 13:46
http://www.youtube.com/watch?v=_aUvDVXcyJY&feature=channel&list=UL

fegi
09-07-2012, 13:48
http://www.youtube.com/watch?v=qRIoPloSNDo&feature=channel&list=UL

SystemA
09-07-2012, 15:00
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serrbise"!!!

A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serrbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian
E leme sic ka shkruar Irfani pacifist i rralle.

ymer prizreni
09-07-2012, 19:26
E leme sic ka shkruar Irfani pacifist i rralle.

Pėr i rrallė po e kuptoj i nderuar,por kėtė edhe pac edhe fis nuk po ma bluan mulliri (mendja)....-shok-`

fegi
09-07-2012, 21:11
http://www.youtube.com/watch?v=hOSLQ47J3Hg&feature=channel&list=UL

Llapi
09-07-2012, 22:34
http://www.youtube.com/watch?v=70P5r42Zg_s

busavata
10-07-2012, 00:45
http://farm1.static.flickr.com/196/509480553_af48acc397.jpg

busavata
10-07-2012, 00:50
http://www.youtube.com/watch?v=e01t1wO6sYA

Eliot
10-07-2012, 00:51
Ndėrtohet Kompleksi Memorial Ibrahim Rugova
Pas gjashtė vjetėsh, njė lajm i mirė pėr familjen Rugova

“Familja Rugova janė tė lumtur qė mė nė fund pas gjashtė vjetėsh po nisė tė realizohet njė projekt i njė rėndėsie tė veēantė siē ėshtė Kompleksi Memorial Ibrahim Rugova. Pas shpalljes sė projektit ideor shpresojmė se nuk do tė ketė vonesa nė procedura dhe tė nisė ndėrtimi i Kompleksit Memorial Ibrahim Rugova”, thotė Uka Rugova pėr gazetėn “Bota sot”.

Kanė kaluar mbi gjashtė vjet kur ndėrroi jetė presidenti historik i Kosovės Ibrahim Rugova dhe qė nga ajo kohė askush nuk bėri asgjė deri mė tash pėr ndėrtimin e njė kompleksi memorial kushtuar jetės, veprės dhe punės sė tij. Varri i tij ka mbetur ashtu siē ishte qė nga vdekja. Mijėra qytetarė jo vetėm nga Kosova, por edhe nė e gjithė bota vazhdojnė tė vizitojnė e pėrkulen para Varrit tė presidentit Ibrahim Rugova, pėr tė cilin kujdesi ėshtė nė nivelin jo tė dėshiruar. Edhe pse tė gjithė e sidomos zyrtarėt e partisė sė tij qė e themeloi dhe drejtori mbi njė dekadė, thoshin se do tė shkojnė rrugės sė tij ata edhe pse e kishin pushtetin lokal dhe atė qendror nuk bėnė asgjė pėr ndėrtimin e njė memoriali...

http://www.botasot.info/img/rugova-05.jpg

Eliot
10-07-2012, 00:56
Llap dhe Llapiqka tjera ne kete teme,e di se figura e Rugove ju vret dhe do ju vret pergjithmone.
Edhe ky memorial do ju kall zemrat sa here ta shihni.
Mirepo memoriali me i mire per Rugoven ishte kur ne varrimin e ti i bene nderime mbi 1 milion njerez dhe qytetar te Kosoves ,poashtu me qindra burrshtetas te botes i bene nderime varrit dhe vepres se Dr Rugoves.

Ju jeni hiena te semura nga ndjenja e pushtetit,sepse e dini qe pushteti eshte vetem per luanet,e jo per hienat.

busavata
10-07-2012, 01:00
Eliot edhe Tresteniku , nuk e di se a e keni vrejtun qe vetemse disa gjysmeanalfabeta jan kunder vepres se Ibrahim Rugoves ..

p.s. anė e mbanė kendon Kosova Ibrahim mo nuk bon nona ...

Llapi
11-07-2012, 23:33
ISA MULAJ:
NJĖ DOSJE 'KRIMESH' TĖ IBRAHIM RUGOVĖS NĖ KOMUNIZMIN MONIST DHE ATĖ PLURALIST

Pashtriku.org, 11. 07. 2012 - (Rilindja: Pėrkushtim dhe trishtim (Recension) - Autor: Bajram Kabashi, Botues: Prograf, Prishtinė, 2001, f. 440). Libri mbulon shumė lėmi kritike tė jetės dhe veprimtarisė nė Kosovė ndėrmjet periudhės 1982-1999 si politikė, luftė, arsim, terror, shantazhe, intriga, diferencime, nepotizėm dhe keqpėrdorime nė Rilindje, por edhe nė Shqipėri prej rėnies sė komunizmit deri mė 2000. Informatat qė popullsia i merrte gjatė asaj kohe ishin mė sė shumti nė formė interpretimesh nga ata qė kishin qasje nė mjetet e informimit si radio, TV, dhe shtypin ditor alternativ. Shtypi ditor alternativ ishte gazeta Bujku si vazhdimėsi e Rilindjes qė dilte pas mbylljes sė kėsaj tė fundit mė 05 korrik 1990 deri nė dhjetor 1998 (nė kėtė kohė kishin dalė edhe Koha Ditore dhe Kosova Sot), dhe nė Shqipėri ku ende botohej Rilindja me emėr tė pandryshuar. “Gazeta Bujku nė tė vėretė ishte gazeta Rilindja qė nuk lejohej tė botohej me kėtė emėr. Kėtė e kanė pasur parasysh edhe organet okupuese serbe, por paraqiteshin kinse nuk dinin gjė” (f.119).

Transformimi i Rilindjes nė feudalizėm e bujkrobė, dhe epilogu trishtues

“Rilindja”, ėshtė ky njė emėr i madh dhe shumė domethėnės nė ēfarėdo kuptimi. Shqiptarėt mė sė miri e mbajnė mend si periudhė historike me emrin “Rilindja Kombėtare” qė u dha atyre njė indentitet kombėtar mė tė formėsuar. Nė kėtė shkrim vėshtrohet njė Rilindje tjetėr nė njė pjesė tė territoreve shqiptare, atė nė Kosovė. Ėshtė fjala pėr gazetėn e vetme tė pėrditshme me kėtė titull nė gjuhėn shqipe gjatė periudhės sė komunizmit dhe sundimit tė dhunshėm serb. Autori ėshtė ish-gazetar i kėsaj gazete prej vitit 1982 e deri nė fund tė ekzistencės sė saj nė dhjetor 1998.

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/bajram-kabashi-rilindja-libri.jpg
Kopertina e librit



Rilindja ishte njė rilindje nė komunikimin masiv dhe pėrpjekjve pėr avansimin e identitetit dhe dinjitetit tė shqiptarėve nė Kosovė qė kanosej nga dy lloj grupesh. I pari dhe kryesori ishte pushteti komunist jugosllavo-serb, kurse i dyti ishte ai i servilėve shqiptarė tė tyre brenda nė Rilindje me lidhje nė shėrbimin e sigurimit famėkeq UDB. Grupin e tretė e pėrbėnte njė grup gazetarėsh, ku pėrfshihej edhe Autori si personazh kryesor i librit, me orientim kah anticensura pėr interesin afatgjatė tė shqiptarėve. Nė kėtė trekendėsh kishte pėrplasje tė vazhdueshme nė raportin e forcave 2:1. Beteja e filluar me demonstratat e vitit 1981 qė pasoj me represalje tė mėdha ku u burgosėn aktivistėt dhe disidentėt kyē, po vazhdonte nė njė front tjetėr me qėllim tė njėjtė - atė tė luftės nėpėrmjet lapsit pėr vetėdijėsimin e popullsisė. Ishte ende koha e diferencimeve indeopolitike qė kishte pėrfshirė edhe disa gazetarė nė Rilindjes si tė dyshimtė ose jo aq sa duhet tė dėgjueshėm, ku u kėrkohej anėtarėsimi nė LKJ (Lidhja e Komunistėve tė Jugosllavisė). Autorit i bėhet presion pėr anėtarėsim nė LKJ se pėrndryshe nuk mund ta kryej detyrėn dhe ushtroj profesionin e tij. Ai edhe ėshtė marrė nė biseda informative rreth shkrimeve tė tij. Pasojat e mundshme pėr Autorin nė Rilindje gjithmonė i neutralizonte Ali Sutaj. Nuk kaloj shumė kohė dhe disa gazetarė, pėrfshi edhe Autorin, u pėrjashtuan nga LKJ pėr shkak se e kishin nėnshkruar Apelin 215 tė intelektualėve pėr mbrojtjen e autonomisė sė Kosovės. Pikėrisht nga “Rilindja” filloj dhe rrjedhi procesi i dorėzimit tė librezave tė Partisė dhe braktisjes sė saj.

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/bajram-gjergj-kabashi.jpg
Autori i librit



Libri mbulon shumė lėmi kritike tė jetės dhe veprimtarisė nė Kosovė ndėrmjet periudhės 1982-1999 si politikė, luftė, arsim, terror, shantazhe, intriga, diferencime, nepotizėm dhe keqpėrdorime nė Rilindje, por edhe nė Shqipėri prej rėnies sė komunizmit deri mė 2000. Informatat qė popullsia i merrte gjatė asaj kohe ishin mė sė shumti nė formė interpretimesh nga ata qė kishin qasje nė mjetet e informimit si radio, TV, dhe shtypin ditor alternativ. Shtypi ditor alternativ ishte gazeta Bujku si vazhdimėsi e Rilindjes qė dilte pas mbylljes sė kėsaj tė fundit mė 05 korrik 1990 deri nė dhjetor 1998 (nė kėtė kohė kishin dalė edhe Koha Ditore dhe Kosova Sot), dhe nė Shqipėri ku ende botohej Rilindja me emėr tė pandryshuar. “Gazeta Bujku nė tė vėretė ishte gazeta Rilindja qė nuk lejohej tė botohej me kėtė emėr. Kėtė e kanė pasur parasysh edhe organet okupuese serbe, por paraqiteshin kinse nuk dinin gjė” (f.119). Pėrse Serbia e lejonte daljen e Bujkut, Autori e sqaron kėshtu: “Kosova tė vetmin pushtet faktik e kishte administratėn pushtuese serbe, e nė rastin e Bujkut, udhėheqja e dhunshme serbe e njohur me emrin Panorama [nė pallatin e shtypit tė Rilindjes] me ndihmėn e disa udhėheqėsve tė gazetės ka vjelė tatime tė majme dhe njė profit tjetėr qė ėshtė ndarė ndėrmjet disa udhėheqėsve serbė dhe shqiptarė. Kėshtu vazhdimisht deri pak para se tė pėrfundonte viti 1998” (f.125). Nė libėr tregohet edhe pėr rrogat deri nė 4.600 marka pėr disa gazetarė kosovarė si korrespondent nė Shqipėri dhe Zvicėrr qė ishin tė lidhur me “klanin”, ndėrkohė qė shumė gazetarėve tjerė nė po tė njėjtėn gazetė (Bujku) si Autorit i cili kishte punuar dy vite pa marrė asnjė rrogė, u mungonin kushtet elementare tė punės dhe jetės. Nė faqe 192 shfaqet njė foto e Autorit, i ulur kėmbėkryq nė kauē pranė makinės sė shkrimit tė vėnė nė njė karrige tė thjeshtė druri, me kėtė sqarim: “Nė funksion tė informimit, edhe kur ballfaqohesha me mungesėn e kushteve elementare tė punės: Duke shkruar pėr gazetėn Rilindja nė banesėn private nė ish lagjen Taslixhe tė Prishtinės (fotografuar mė 30.05.1995)”. Pėr poshtėrimin e mundit dhe sakrificės jepen argumente tė bollshme sa edhe pėr oportunizmin dhe keqpėrdorimin e mjeteve dhe misionit tė informimit nga tė tjerėt brenda tė njėjtės gazetė. Nė mes tjerash, ėshtė e trishtueshme se pėrkundėr represionit serb ndaj popullsisė, ndikimi politik i LDK-sė (Lidhjes Demokratike tė Kosovės) si pasardhėse e LKJ-sė nė udhėheqėsinė e gazetės e kishte transformuar Rilindjen nė feudalė dhe bujkrobė. Po shkėpusim njė nga citatet qė tregojnė kėtė degjenerim dhe shpėrfytyrim: “Nė njėrėn anė angazhoheshim t’i jipnim zemėr popullit qė poshtėrohej nga Serbia e nė anėn tjetėr ishim dyfish tė poshtėruar nga pushtimi serb dhe poshtėrimi i klaneve drejtuese tė gazetės. Kėta tė ashtuquajtur gazetarė, redaktorė dhe kryeredaktorė tė Rilindjes, gjithmonė ardhjen nė krye tė gazetės e kanė kuptuar afrim te qypi i arit, tek prona e tyre, tek pasurimi qė mund ta arrinin nga angazhimet tejet sakrifikuese tė ‘bujkrobėrve’! Dhe, mendoj se edhe vetė zėvėndėsimi i emrit tė Rilindjes, pikėrisht me emrin Bujku pėr gazetėn e pėrditshme gjatė atyre viteve, vetvetiu ka folur pėr kėtė farė mentaliteti tė ulėt. Ishin tė tjerėt qė i korrnin frytet e punės sė madhe ‘lavėrtare’ tė ‘bujqve’” (f. 124).

Cilat janė disa nga 'krimet' e Ibrahim Rugovės si komunist dhe ‘demokrat’?

Rolin e padiskutueshėm nė shumicėn e tė zezave qė e mbėrthyen Kosovėn prej mes viteve 1980-ta e kėtej e kishte LDK-ja, ideologu i saj Ibrahim Rugova dhe familja e tij. Rrustem Rugova ishte nga familja e Ibros, gazetar i Rilindjes dhe korrespondent i saj nga Istogu, njė bashkėpunėtor i hapur dhe i zellshėm i UDB-sė serbe. Siē rrėfen Autori, vėllai Salih Kabashi kishte pasur njė polemikė me piktorin ēetnik nga Tivari Sava M. Laban nė revistėn javore tė Beogradit NIN kur ky fundit i sulmonte figurat kombėtare shqiptare tė Hasan Prishtinės, Isa Boletinit dhe Azem Bejtės. Rrustės i kishte mbetur hatri fort pėr reagimin e Salihut kundėr fyerjeve tė ēetnikut kundėr heronjėve shqiptarė. Disa vite mė herėt para kėsaj ngjarje, Rrusta kishte zhvilluar njė bisedė me Salihun dhe fotografine pėr Rilindje tė cilėn nuk e kishte botuar. Nė vend se ta dorėzonte nė Rilindje, Rrusta e kishte dorėzuar fotografinė e Salihut nė UDB-nė e Pejės, ku pas arrestimit Salihun e torturojnė dhe njė UDB-ash i thotė: “Ja si je bėrė tashti si ***, e ēfarė bukuroshi ke qenė!” (f. 41). Tė tilla ishin intrigat e Rrustės. Por lulė Rrusta ēka ka qenė Ibra (Ibrahim Rugova) gjatė regjimit serbo-komunist. Jemi ende me familjen e Rugovės rreth Rilindjes; ende nuk i ka ardhur radha tė zezave nė ‘demokraci’.

Ibra ishte njė komunist, por vetėm pėr interesa tė serbėve dhe kundėr shqiptarėve. Si kritik letrar, ėshtė i njohur pėr pasqyrimin e shėmbėlltyrės sė “shokut Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”, anipse Tito nuk ka qenė kurrfarė letrari a publicisti; gjithsej i ka pasur 4 vjet shkollė. Gjatė viteve 1980-ta fshesa serbe kishte filluar njė ofensivė tė egėr kundėr Entit tė Teksteve dhe Mjeteve Mėsimore tė Kosovės me pasoja shkatrruse pėr kulturėn shqiptare tė cilėn redaktori i kėtij Enti, Abdyl Ramaj, me tė drejtė e kishte quajtur librocid. Komisioni pėr Kulturė i LKK-sė (Lidhjes Komuniste tė Kosovės) kishte ndėrhyrė pėr heqjen nė mėnyrė tė prerė nga planprogrami i gjuhės dhe letėrsisė shqipe si dhe historisė veprat e Ismail Kadaresė, Dritėro Agollit, Ali Podrimjes, Rushit Ramabajės, Arif Demollit e shumė tė tjerėve. Pas kėtij vendimi Autori boton njė raport pėrmbledhės nė Rilindje. Shqetėsimet e opinionit publik ishin shumė tė mėdha. Dhe ēka ndodhi menjėherė. “Njė ditė mė pas u mbajt mbledhja e Komisionit pėr Kulturė tė LSSP-sė (Lidhjes Socialiste tė Popullit Punonjės tė Kosovės), ku posaqėrisht i pakėnaqur ndaj shkrimit tim qe treguar Ibrahim Rugova, i cili qysh shkroi Rilindja tė nesėrmen, e shprehte shqetėsimin e tij pėr ‘mėnyrėn e paraqitjes sė ēėshtjes nga ana e gazetarit nė gazetė’! Nėse deri atėherė nuk kishte ndonjė gisht politik a policor tė drejtuar ndaj meje, problematizimi qė Rugova i bėnte ēėshtjes, respektivisht mospajtimi i tij i pakuptueshėm me raportin tim gazetar ndikoi qė tė vihesha nė shėnjestrėn politike edhe mė shumė” (f.73). Pas reagimit tė Rugovės, gazetari menjėherė ftohet pėr bisedė informative tek shoku Ekrem Arifi (kryetar i Konferencės Aksionale tė LKK-sė). Ishte Ali Sutaj ai qė e kishte shpėtuar gazetarin nga pasojat e mundshme pėr ‘veprimtarinė armiqėsore’ - vetėm pse e informonte publikun pėr librocidin nė kulturėn shqipe nė favor tė sė cilės dukuri kėmbėngulte Ibra. Aliu i bėnte me dije Autorit se ke bėrė mirė, por ruaju ngapak se vjen koha e zbardhjes sė kėsaj errėsire. I tillė ishte kėrcėnimi nga xhelati komunist i coft Ibrahim Rugova por qė i kishte prapa ata qė do ta ruanin edhe mė vonė si sytė e ballit (UDB-nė serbe) dhe nuk duronin pushtet tjetėr shqiptar nė Kosovė gjatė viteve 1990-ta pos tė kėtij jo shqiptari tė cilin vetėm njohja e gjuhės shqipe e ka identifikuar si tė tillė se asgjė tjetėr nuk e lidhte me kėtė identitet. Nėna e Rugovės quhej Savka Radulloviq nga Prijepolje e Malit tė Zi e cila nė fshatin Cerrcė njihej si nėna Sofė, kurse babai i vėrtetė dyshohet se ishte njė rom me emrin Ramadan. Babain e supozuar tė Rugovės ose bashkėshortin e Sofės, Ukėn, e ka eliminuar LNDSh-ja (Lėvizja Nacional Demokratike Shqiptare) pėr shkak tė lidhjes sė tij me miqtė serbo-malazez. Eliminimi i tij ka ndodhur 11 muaj para se tė lindte Ibrahim Rugova, ndėrsa fanatikėt e LDK-sė mundohen tė gėnjejnė se Ukėn e kanė vrarė ēetnikėt (miqtė e tij), ēka nuk ėshtė e vėrtetė.

Kur Serbia mbylli shkollat shqipe nė Kosovė ose uzurpoj objektet publike, arkitekti i planit pėr organizimin e mėsimit nėpėr shtėpia private ishte Halim Hyseni, drejtor i Entit Pedagogjik tė Kosovės. Si nė ēdo moment tė rėndėsishėm tė organizimit proshqiptar, ishte Ibra ai qė e kundėrshtonte njė nismė tė tillė. “[M]ėsimin alternativ nėpėr ‘shtėpitė-shkolla’ e kundėrshtonte Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė krye me Ibrahim Rugovėn, meqenėse konsideronin se ėshtė ‘mė mirė tė lejohet humbja e njė apo dy viteve shkollore, se sa qė pėr shkak tė insistimit pėr mbajtjen me ēdo kusht tė procesit arsimor, tė provokohet politika pushtuese serbe, dhe ashtu tė nxitet lufta nė Kosovė!” (f. 77). Ja se ēfarė vizioni largpamės kishte Ibra dhe LDK-ja pėr popullin. Donte tė na linte tė gjithėve analfabetė. Kur filloj mėsimi alternativ dhe u bė shumė e qartė se nuk ishin nė pyetje njė apo dy vite, ishte Rugova ai qė me ēdo kusht donte ta pėrvetėsonte njė proces tė tillė pėr qėllime propagandistike. Nė fillim e kishte kundėrshtuar haptas dhe me forcė, tash “me pėrkrahėsit e vjetėr dhe tė rinj nuk donte ta lejonte asnjė ndryshim, duke konsideruar funksionimin e tillė tė procesit edukativo-arsimor si ‘institucionin mė tė rėndėsishėm tė realizimit faktik tė shtetėsisė sė Kosovės’!...politika e Rugovės shkonte rrugės tjetėr; ajo angazhohej pėr njė rini shkollore e studentore tė heshtur, tė pėrkulur, pra pėr pacifikimin praktik tė saj, mu ashtu qysh i ėshtė pėrshtatur gjithmonė Serbisė”! (f.78-79). Kthehet pėrsėri shoku Ibro i LSPP-sė pėr t’i dalė nė udhė Autorit rreth punėve administrative brenda Rilindjes/Bujkut duke urdhėruar qė arka e saj tė mos hapet pa kurrfarė kontrolli pas dyshimit se kryeredaktori i ri i LDK-sė Ruzhdi Demiri i ka tretur 100.000 marka gjermane.

Ibrahim Rugova



Lufta e komunistit proserb Ibro kundėr alternativave politike shqiptare ishte shumė e efektshme. Opozita kryesore e LDK-sė nė fillim tė viteve 1990-ta ishte UNIKOMB-i (Partia e Unitetit Kombėtar) qė udhėhiqej nga intelektuali i madh shqiptar i fushės sė shkencave politike, Ukshin Hoti, dhe Partia Shqiptare Demokristiane (PShDK) e udhėhequr nga Lazėr Krasniqi, siē e cilėson Autori, njė njeri me natyrė kryengritėse. Ukshini kishte specializuar nė universitetet amerikane nė Ēikago, Harvard dhe Uashington D.C. Ukshinin tė cilit edhe sot nuk i dihet fati dhe kapacitetin e tij intelektual nuk kanė mundur ta durojnė as Serbia e as dora e zgjatur e tyre LDK me Ibron. “Ukshini ndėr tė tjera pati deklaruar [nė fjalėn e mbrotjes para gjyqit tė mbajtur mė 29 shtator 1994 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren] se: ‘Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės (lexo drejt: me kėrkesėn e LDK-sė dhe Ibros personalisht)” (f. 189). Pas eliminimit nga PShDK tė Lazėr Krasniqit, Rugova absorbon kėtė parti si dhe atė Liberale tė Gjergj Dedajt. Ndryshe, Rugova me ndihmėn e pushtetit tė Millosheviqit do t’i burgoste Mark Krasniqin dhe Gjergj Dedajn po tė mos bėheshin vegėl e tij. Pėr burrė tė mirė nuk e ka lėnė kurrė. Ēėshtje ishte vetėm nėse Ibra kishte zotėsi pėr tė ekzekutuar vendime tė ēuditshme qė i kishte nė mendje, ēka vėrehet edhe me kėrcėnimin publik kundėr Autorit nė njė rast tjetėr, ku shkaku i njė pyetje shumė tė logjikshme nga gazetari ishte ndėrprerė konferenca pėr shtyp:

- Zoti kryetar, Ju vazhdimisht e theksoni se Kosova ėshtė nė qendėr tė vėmendjes sė bashkėsisė ndėrkombėtare. A mund tė na i pėrmendni disa prej rezultateve tė kėsaj vėmendjeje?

- Duhet me pasė kulturė komunikimi...Kosova nuk ka brina. Kur t’i ban brinat, do ta shohish! (f.208).

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova-f_208.jpg

Lexoni dėshminė nė faqen 208 tė librit "Rilindja…"


http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/rugova-f_208-209.jpg
Pėr mė tepėr lexoni tė plota faqet 208 - 209 tė librit "Rilindja…"




Politikės dhe filozofisė rugoviane pacifiste tė pakuptimtė ku me shqiptarėt pushteti serb eksperimentonte si tė donte, i kishte dhėnė grusht tė fortė njė dash i njė bariu shqiptar nga Pozharani i Vitisė, i cili sipas lajmit tė botuar nė Ekspres-Politika tė Beogradit me brirėt e tij kishte lėnduar rėndė e lehtė katėr serbė, njėrin prej tyre rėndė. Autori mė tė drejtė satirizon se dashi patriot ua kishte shpėtuar shqiptarėve.

Publiku kosovarė, por edhe ai nė shtetet tjera, edhe sot i mban mend disa qėndrime tejet skandaloze tė Ibros rreth UĒK-sė (Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės) si “dorė e zgjatur e Serbisė”, “pjellė e UDB-sė” e shumė etiketime e fyerje tjera. Autori duke qenė nė rrjedhat e tė gjitha atyre deklarimeve mė tepėr se kushdo tjetėr, sjellė fakte plotėsuese tė qndrimeve tė Ibros prej cinizmi tė padurueshėm duke e pėrdorur shprehjen “tė frustruarit” pėr ushtarėt e UĒK-sė edhe kur kėta dilnin publikisht dhe vriteshin duke luftuar kundėr ushtrisė dhe policisė serbe. “Simpatia pėr aksionet e tyre gjithnjė e mė shumė ndihej nė popull, pėr aq sa propagandėn e zezė ndaj tyre e udhėhiqnin fanatikėt e LDK-sė, tė cilėn guerilėn e re e paraqisnin si ‘dorė tė zgjatur tė Serbisė’ dhe ‘serbė qė vrasin serbė, pėr t’ua lėnė fajin shqiptarėve!” (f. 234). Nėse shumica e shqiptarėve tė Kosovės janė aq tė vėrbėr nė kokė sa ta vlerėsojnė tė zezėn si tė bardhė, atėherė, siē e kam theksuar shpesh nė disa shkrime (unė, jo Autori i librit) ekzistenca e kombeve dhe popujve tjerė gjithmonė ėshtė pėrparėsi edhe pėr vetė shqiptarėt pėr t’i ndihmuar ta bėjnė kėtė dallim dhe pėr mbrojtjen e sė mirės nga e keqja. Autori ka pasur rastin t’i pėrcjellė hulumtimet e disa psikologėve e psikiatėrve norvegjez (Autori gjendet nė Norvjegji prej prillit 1999) me njerėzit nga rajoni i luftės nė Kosovė. Ju e dini se ēka janė psikologėt dhe psikiatrėt. Kur njė mik i Autorit zhvillonte bisedė me njė psikiatėr, ky i fundit i thotė: “Kam lexuar diku se lideri juaj [Ibra] ushtarėt e UĒK-sė, ata qė kanė dalė tė luftonin pėr Atdhe, i ka quajtur tė frustruar [i ka quajtur edhe me emėrtime tjera mė tė zeza!]! Po, ata kanė qenė tė frustruar, sepse u ka munguar liria! Po, mirė, lideri Rugova ka jetuar nė liri qė s’paska qenė i frustruar!?, na thoshte me habi” (f.147). Nė tė vėrtetė Rugova ka pasur liri sepse asgjė nuk e lidhte me shqiptarėt e vėrtetė pėrkundėr se u pėrpoq tė bėhet i tillė nėpėrmjet shumė njerėzve tė atėhershėm dhe tė sotshėm qė kanė marrė mėsim dhe janė formėsuar nė karakter nga fallxhoret maxhupe tė cilat kanė qenė mjaft tė angazhuara nėpėr familjet shqiptare si kėshilltare pėr t’ua treguar fatin. Kur vriteshin ushtarėt e UĒK-sė Ibra i pėrdhoste me shprehjen se po vriten serbėt ndėrmjet vete. Kur serbėt masakronin shqiptarėt, Rugovės i ėshtė dukur sikur serbėt po masakrohen ndėrmjet vete. Edhe kur kriminelėt serbė pėrdhunonin dhe mbysnin vajzat dhe gratė shqiptare, pėr Rugovėn duket tė ketė qenė pėrdhunim i serbėve tė femrave serbe. Rugova, duke qenė vetė kopil me gjak tė pastėr maxhup-shkau, kishte njė imagjinatė tė tillė djallėzore kundėr njė populli tė cilit nuk i pėrkiste gjenetikisht. Faktin se Rugova ishte nė liri nėn pėrkujdesjen e Millosheviqit dhe UBD-sė kur shumicės sė shqiptarėve tė cilėt kinse ai i pėrfaqsonte pėrndiqej mizorisht, e vėrteton edhe ēpifani pėrfid, Adnan Merovci, shef i protokollit tė Ibros. Propaganda e LDK-sė po vazhdonte edhe nė kulminacionin e pėrndjekjes sė shqiptarėve nga Kosova kur Adnani mė 20 prill 1999 nė njė intervistė pėr tė pėrditshėm “Fakti” tė Shkupit kishte deklaruar se “Rugova ka vendosur tė qėndroj kėmbėkryq nė Kosovė, aty ku edhe i ka rrėnjėt”. Kuptohej qartė se cilat rrėnjė - tė Shėrbimi i Sigurimit Serb i cili “[H]erė ia hapte gojėn [Rugovės] pėr tė shqiptuar ndonjė mendim palidhje, ndėrsa herėn tjetėr e bėnte tė shkulej sė qeshuri - histerikisht - nga kėnaqėsia pasi vendit tė tij ‘s’i kishte ndodhur kurgjė! Mirėpo, ai gjest i vullnetit tė mirė tė Serbisė shprehej me faktin se Adnan Merovcin e kishte dėrguar t’i rivinte kontaktet me udhėheqės tė tjerė tė LDK-sė nė Shkup...” (f. 391). Njė inskenim nga grupi humorist “Stupcat” pėr stilin e bashkėpunimit ndėrmjet Adnan Merovcit dhe Ibrahim Rugovės gjatė takimeve dhe prezentimeve tė ndryshme, mund ta shikoni nga kjo adresė:




[U]Mėsimi nga “filozofia rugoviane”

Rilindja: Pėrkushtim dhe trishtim ėshtė njė pasqyrė reale koxha ndryshe i ngjarjeve qė shumica prej nesh i kemi marrė nė formė shabllone pa i parė dhe pėrjetuar si Autori. Gjersa Kosovėn po e brente nė ēdo anė pushteti i dhunshėm serb, brenda nė Rilindje/Bujku paturpėsisht vazhdonin keqpėrdorime tė mėdha, pėrvetėsimi i rezultatit dhe poshtėrimi i tė tjerėve pėr interesa individuale e klanore, ose siē thonė shpesh njerėzit zgjate Zot kėt mot, ani pse ishte mot shumė i ligė qė do tė sillte pasoja edhe mė tė mėdha kolektive. Pėr marre nuk linin gjė pa bėrė (sikur sot shumica e mediave) duke mos e ditur pėrgjegjėsinė e informimit tė publikut. Nė kėso raste, veprimet e armikut tė jashtėm (pushtetit tė dhunshėm tė Serbisė) ishin tė pritshme nė njė kohė tė caktuar pėr t’u japur mėsim bashkėpunėtorėve keqpėrdorues nė Rilindje se dielli i tyre eksploatues ndaj bashkėkombasve tė vet pėrendon nė momentin kur pushteti i huaj nuk ka mė interes prej tyre dhe nuk do t’i kursej as ata dhe as qė do tė ketė ndonjė konsideratė pėr dobitė qė i kanė sjellė. Tė gjithė pa dallim i kishte hedhur nė baltėn e Bllacės nė tokėn e askujt ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė nė fillim tė prillit 1999. Vetėm aty kishte vend pėr tė gjithė pa diskriminim dhe diferencim. Nė kėtė ‘bashkim’ kishte ēdo lloj njeriu dhe profesioni; tė menēur, budallenjė, akademikė, profesorė, politikanė, gazetarė, studentė, nxenės, biznesmenė, tė varfėr, gra, fėmijė, pleq. Autori tregon se pikėrisht tė pasurit dhe ndonjė ‘vizionarė’ i Rilindjes ishin ata qė vraponin mė sė shpejti nė marrjen e bukės humanitare. “[Behluli] u ngrit rrėmbimthi tė siguronte bukė. U mundova ta takoja, por nuk munda pėr shkak tė tollovisė sė madhe. Kurrė se kisha parė Behlulin [Behlul Jasharin, gazetarin e njohur tė Rilindjes dhe njėri ndėr shokėt mė tė mirė tė Autorit qė atėherė punonte edhe si korrespondent i ATSh – Agjencisė Telegrafike tė Shqipėrisė nga Prishtina] aq tė shqetėsuar. Aq shumė ka qenė i dhėnė pas profesionit sa qė ndodhte qė tėrė ditėn rrinte pa futur gjė nė gojė. Tash Behluli ishte i uritur! Tri vite mė herėt Behluli e pati botuar njė reportazh imagjinativ nė Bujkun e vitit tė ri [1996], njė shkrim mjaft optimist me tė cilin e parashihte ēlirimin e Kosovės, qė duhet tė ndodhte njė vit pė vonė [1997], andaj me raportin e tij imagjinativ pėr ardhjen e lirisė nė Kosovė njoftonte nga kati mė i lartė i Pallatit tė Shtypit, aty ku sipas imagjinatės sė tij ishte hapur njė restorant luksoz. Atėherė i pata thėnė se raportin e tillė imagjinativ, me tė cilin do ta njohtosh ATSh-nė, ndoshta do tė kesh rast ta bėsh nga Kukėsi! Kur e pashė nė Bllacė, doja t’i thoja qė t’i raportonte ATSh-sė prej atyhit...”.

I ndodhur vazhdimisht nėn shantazhe dhe kurtha qė nga komunizmi monist dhe ai pluralist (ky i fundit i shqiptarėve), pėrndjekje tė familjes (burgosjen e vėllait Salih Kabashi, po ashtu publicist dhe themelues i gazetės Alternativa-Republika) njė moment kritik qė ka munduar t’ia ha kokėn gazetarit (Autorit) ia vlen tė mbahet mend. Ai i vrasjes sė katėr shqiptarėve nga familja Hoxhaj nė fshatin Uēė tė komunės sė Istogut nė mbrojtje tė shkollės shqipe (atėherė tė organizuar nėpėr shtėpi private). Autori nė cilėsinė e gazetarit, edhe mė herėt kishte dėrguar rreth dyzet shkrime nė Rilindje prej tė cilave ishin botuar vetėm pesė – gjashtė! Pėr rastin e Uēės pėrgatit njė raport me shumė hollėsi dhe kishte arritur tė siguroj emrin e policit vrasės serb qė ishte nga Osojani i komunės sė Istogut. Redaksia i kishte hequr shumicėn e atyre detajeve dhe e kishte gjymtuar dukshėm shkrimin sa qė nuk ngjante me atė tė Autorit, por e kishte lėnė emrin e kriminelit serb. Ndonėse emri i vrasėsit, siē pajtohet edhe Autori, ishte nė rregull, heqja e detajve tjera dhe spikatja e emrit ka mundur t’i kushtojė shtrenjt gazetarit nga vrasėsi tė cilin e kishin transferuar nė stacionin policor tė Gurrakocit (vendlindja e Autorit) ‘pa qėllim’. “Sa herė qė qėndorja atje [nė shtėpi, nė Gurrakoc], ai [vrasėsi serb] mė pėrcillte dhe mundohej ta gjente rastin dhe ēastin pėr tė mė veēuar...shihej se donte tė mė hakmerrej” (f.161). Hakmarrja me siguri se do tė vinte po tė mos vritej vrasėsi gabimisht nė Klinė nga policia serbe ku e kishin transferuar me detyrė. Vrasėsi kishte dalė natėn pranė stacionit policor nė Klinė i dehur pėr tė shkrepur njė batare. Kolegėt e tij duke menduar se janė sulmuar nga UĒK-ja shtijnė nė drejtim tė tij duke e kėputur pėrgjysmė me plumba.

Kjo ėshtė vetėm njė hyrje rreth sakrificės sė gazetarit nė kohėt historike pėr popullin e tij qė mbeti i painformuar dhe i pa pėrgatitur rreth tragjedisė sė pashmangshme qė do t’i vinte si kolektiv. Asgjė nuk ka ndryshuar edhe sot nė mentalitetin e kėtij populli si rezultat i moszhvillimit dhe emnacipimit tė trurit, e sidomos nė sferėn e lapsit dhe komunikimit masiv. Po tė bėjmė njė analogji tė gjendjes sė sotme tė kėsaj lėmie me atė periudhė, mund tė themi se e njėjta praktikė vazhdon me metoda tė ngjashme. Ėshtė acaruar dhe thuajse pranuar si ‘vlerė’ veprimtaria e oportunizmit, nepotizmit, korrupsionit, poshtėrimit, vjedhjeve dhe pėrvetėsimit tė rezultateve tė tė tjerėve. Pėsimi kur populli masovikisht e pa veten tė hedhur nė baltėn e Bllacės pėr vdekje tė ngadalshme (dhe nėpėr male tjetėrkund) nuk i ka sjellė kurrfarė mėsimi. Ėshtė po ky popull qė lejon tė futen nenet 37, 38, dhe 39 nė Kodin Penal tė Kosovės me tė cilat parashihet penalizimi i gazetarėve. Ėshtė po ky popull (mendohet pėr shumicėn) qė u cilėson si budalla, tė marrė, psikopat e ēka mos tjetėr sa herė qė ju e denonconi dhe luftoni tė keqen e pėrbashkėt. Dashamirėt mė tė mėdhenj, duke pėrfshirė edhe ata brenda familjes, mund t’iu kėshillojnė: “Kqyri punėt tua e mos i shti veti therrė n’kamė t’shonsh”, ndėrsa nė rast se edhe bėheni viktimė e sakrificės pėr kauzė tė drejtė, ka gjasa tė nxjerrin “vlerėsimin” se “mirė ia kanė bėrė se iu krujke pa nevojė”. Kjo tė bėnė tė pendohesh e tė turpėrohesh skajshmėrisht pse je pjesė e kėtij populli dhe kombi. Pyetja mė e shpeshtė nė shumė raste ėshtė: “A thua, pse unė ekzistoj nė kėtė kohė, u pėrkas kėtyre njerėzve; pse i njėjti si jam kėshtu nuk mė ka rastisur tė jem kinez, indian, anglez, apo i ēfarėdo populli tjetėr por i kėtij”? Testoni dhe analizoni me kujdes mentalitetin e kėtij populli duke filluar nga anėtarėt e familjes. Bisedoni seriozisht me ta. Ēdo kund e hasni atė mentalitetin se “s’ka mujt ai me i kqyr punt e veta po me ia ba vetit”. Nė bazė tė kėsaj logjike, tė gjitha ato vrasje, masakra dhe flijime qė janė bėrė nė Kosovė, janė tė arsyetuara me atė se viktimat s’kanė mujt me i kqyr punt e veta! Por e vėrteta reale ėshtė krejt ndryshe. Qindra mijėra njerėz qė u hodhėn nė njė trekendėsh balte brenda ditėve qė nuk kanė mundur ta imagjinojnė as fantazerėt mė tė mėdhenj, e ka vetėm njė sqarim preciz – te mentaliteti i ultė e i poshtėr i popullit “me i kqyr punt e veta”. Pse ky popull nuk i shikonte punėt e veta por shkonte pėr tė vdekur kolektivisht nė baltėn e territorit asnjanės? Nėse dreqi ekziston nė realitet, ai ka gjasa tė jetė vetėm nė shpirtin e kėtij mentalieti tė mprapshtė tė shumė shqiptarėve qė pėrqeshin, pėrbuzin dhe poshtėrojnė sakrificėn e lapsit nė luftimin e sė keqes kolektive.

Pas masakrės nė fshatin Uēė, po t’i kishte ndodhur ndonjė hakmarrje me pasoja tragjike Autorit, tė tjerėt qė nuk janė prekur drejtpėrdrejtė nga ai rast, do tė shpreheshin: “Ia ka bėrė vetes se iu krujke atina me shkru kur i dike pasojat”, pikėrisht siē thonė edhe sot shumica e popullit (ju lutem secilit testojeni kėtė mentalitet). Ndėrkaq, kur i godet hataja, shprehen dhe ankohen sikur plaka 90 vjeēare pas masakrės nė Uēė: “Kuku ēka i ka gjetė prej shkaut! Kemi pas kujtue se mą nuk do t’na vret dora e shkaut, por qe, ia nisi apet. Kallxoi krejt dyjes, n’mujsh, ēka po na bon shkau”! (f.154). Kėtė kod nė mentalitetin e shumicės dėrmuese tė shqiptarėve e kam kuptuar, por nuk jam nė gjendje ta sqaroj sa duhet (sepse ka elemente tė dreqit brenda!) dhe nuk po mundem t’ia gjejė tharmin e tij. Nė rastet kur dikush ua masakron gjysmėn e familjes, gjysma e mbetur do tė kėrkojnė nga Bajram Kabashi dhe Isa Mulaj t’i “kallxojnė krejt dyjes” se ēka ka ndodhur. Nė tė kundėrtėn ose kur i ndodh tragjedia tjetėrkujt dhe Bajrami ose Isa bien viktimė tė hakmarrjes pikėrisht se kanė dashur ta denoncojnė jo pėr “krejt dynjanė” por sė paku brenda popullit tė tyre, shumica do tė shprehen kėshtu: “Po na dhimbsen shumė, veē me fol t’drejtėn edhe kanė lyp, se kanė mujt me mshel gojėn e me i kqyr punt e veta”. Por nėse tash vjen shkau i bėnė kėta sallatė me thika e bajoneta, kėrkojnė Bajrama e Isa ku janė e ku s’janė me i kallxu krejt dyjes se veē shqiptarėve nuk mjafton! E di njė metodė qė e ka praktikuar NKVD-ja pėr zhbėrjen ose zhdukjen e njė mentaliteti tė ngjashėm, por nuk mund ta elaboroj pa qenė i sigurt se ekziston vendosmėria e shumė njerėzve pėr zbatimin e saj nė Kosovė. Nė mungesė tė zbatimit tė kėsaj metode, serbėt pėrsėri mund t’i bėjnė bashkė shqiptarėt nė trekendėshin e baltės ku ka vend pėr tė gjithė, ta zėmė, pas 120 viteve! Mirėpo, duke e ditur se historia nė kohė nuk pėrseritet me skenare tė njėjta, atėherė ėshtė e sigurt se serbėt nuk do t’i hedhin shqiptarėt nė baltėn e Bllacės, por do t’i mbysin krejt brenda nė Kosovė! Plani i serbėve ėshtė qind pėr qind kėshtu dhe i realizueshėm sepse ne duhet t’i kqyrim punėt tona deri nė momentin kur tė na lėnė ata! Vetėm rreziqet e jashtme shpesh herė e kanė ērregulluar kėtė mentalitet tė ēuditshėm tė kėtij populli prej ‘kanibalizmit tė brendshėm’, por nuk kanė qenė nė gjendje t’i jepin ndonjė mėsim sepse vetė populli nuk do tė mėsoj edhe nėse zhduket si qenie. Mbi tė gjitha, ėshtė pėr t’u dhimbsur vendi i bukur me shkėmbinj, fusha, pyje, kaēa, manaferra, se populli jo derisa nuk i merr gjėrat nga kėndvėshtrimi real dhe nuk ka kontakt me realitetin e ngjarjeve tė kėsaj bote.

Isa Mulaj, Prishtinė, 10. 07. 2012

trestenik
11-07-2012, 23:41
Mė 1994 e pata ba ni intervisėt pėr “Zėri”, me shqetėsim t’madh e pyeta: Zotni Rugova a menoni se keni me ia dalė kauzės suej, a ka me mbetė diēka p’ej Kosove?

“NATO do tė na mbrojė”, m’tha dhe po kėtė fjali e vuna pėr titull.

Kjo edhe ndodhi.

Njė vit ma pėrpara, ne muhabete miqsh ai thoshte: “Kemi me e pritė ditėn qe me shkue pėr kafe n”Tiranė e me u kthy n’mramje nė familje.”

Edhe kjo ndodhi.

“Kėrkojmė ni shtet t’pavarun e neutral, t’hapun ndaj Shqipnisė e Serbisė”, po thoshte ai.

E sot BE-ja po e do pikėrisht kėtė, shihni me kujdes ēka asht menaxhimi i integruem i kufijve. Pra ndodhi edhe kjo!

Llapi
12-07-2012, 00:38
Mė 1994 e pata ba ni intervisėt pėr “Zėri”, me shqetėsim t’madh e pyeta: Zotni Rugova a menoni se keni me ia dalė kauzės suej, a ka me mbetė diēka p’ej Kosove?

“NATO do tė na mbrojė”, m’tha dhe po kėtė fjali e vuna pėr titull.

Kjo edhe ndodhi.

Njė vit ma pėrpara, ne muhabete miqsh ai thoshte: “Kemi me e pritė ditėn qe me shkue pėr kafe n”Tiranė e me u kthy n’mramje nė familje.”

Edhe kjo ndodhi.

“Kėrkojmė ni shtet t’pavarun e neutral, t’hapun ndaj Shqipnisė e Serbisė”, po thoshte ai.

E sot BE-ja po e do pikėrisht kėtė, shihni me kujdes ēka asht menaxhimi i integruem i kufijve. Pra ndodhi edhe kjo!
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era

trestenik
12-07-2012, 11:17
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era


Perafersisht keshtu tingellonte "I ndjeri Ibrahim Rugova ka qene nje figure komplekse
te gjithe ata qe nuk munden ta lexojne i shpallen lufte deri ne vdekje si lakuriqet.
U lind per mos te vdekur e vdiq ne menyre qe te lind fryti i tije nga ideali per paq dhe liri.
Lehte eshte te behesh i madh ne mesin e te medhenjeve por eshte veshtire te depertosh
nga radha e vegjelise.Shpirti i pushofte ne kopshtin e Zotit!amiiin.

fegi
12-07-2012, 14:43
IBRAHIM RUGOVA DHE DIASPORA SHQIPTARE E AMERIKĖS

Afrimi i Kosovės me SHBA-tė njė fitore historike

Nuk ka fitore tė pėrsosur, por afrimi i Kosovės me Shtetet e Bashkuara ėshtė fitore historike. Ata qė i kundėrshtojnė kėto lidhje nuk janė nė rregull. Pėrveē Shteteve tė Bashkuara, pėr kėto lidhje kanė meritė shqiptarėt e Amerikės dhe dr. Ibrahim Rugova. Pėr shqiptarėt e Amerikės Ibrahim Rugova simbolizonte vuajtjet e Kosovės dhe pėrpjekjet pėr liri.

Pėr Kohėn Javore: Gjekė Gjonlekaj/ New York

Pėr popujt e qytetėruar ėshtė normė dhe detyrė pėrkujtimi dhe nderimi i pėrvjetorėve jubilarė tė ngjarjeve historike me rėndėsi dhe tė personaliteteve tė mėdha tė historisė. Nė vitin 1968 shqiptarėt brenda e jashtė atdheut pėrkujtuan nė mėnyre dinjitoze 500-vjetorin e vdekjes sė Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut. Po ashtu vepruan edhe pėr 100-vjetorin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Shqiptarėt e Amerikės kanė njė traditė tė pasur nė kėtė drejtim, bile deri vonė janė treguar shumė tė kujdesshėm kur ėshtė fjala pėr nderimin e datave historike dhe tė personaliteteve tė mėdha kombėtare, gjė qė e mėsuan nga tradita e shkėlqyeshme amerikane. Pėrveē nderimeve tė lartpėrmendura, nė New York nė tė kaluarėn ishin organizuar edhe simpoziume e darka solemne pėr njėqindvjetorin e lindjes sė Gjergj Fishtės, Faik Konicės dhe Fan S. Nolit. Me kėtė rast ishin ftuar dijetarė tė ndryshėm nga Shtetet e Bashkuara dhe nga Evropa, bile njėqindvjetori i lindjes sė Fan Nolit u mbajt nė Universitetin Harvard. Kėto simpoziume nė atė kohė kishin jehonė tė madhe, sepse shfaqeshin mendime tė ndryshme nė lidhje me ēėshtje tė mėdha, siē ishin Kosova dhe regjimi diktatorial nė Shqipėri. Pėr shumicėn e shqiptarėve qė kishin imigruar nė Amerikė para Luftės sė Dytė Botėrore, Kosova ishte vetėm njė "shprehje gjeografike". Ndėrsa mėrgata politike shqiptare e pas Luftes sė Dytė, dhembjen e Kosovės e ndjente shumė. Disa prej nesh qė ishim shkolluar atje, tragjedinė e Kosovės e ndjenim edhe mė shumė, pėr faktin se Kosova kishte marrė pėrsipėr rolin e shtetit amė pėr shqiptarėt nė ish-Jugosllavi. Shuarja me gjak e demonstratave tė Kosovės, nė pranverėn e vitit 1981, ishte shigjetė nė zemėr pėr shqiptarėt atdhetarė tė Amerikės. Paralelisht me zhvillimet atje, filloi nė Amerikė lėvizja pėr lirinė e Kosovės dhe tė gjitha shpresat pėr shpėtimin e atij vendi i kishim mbėshtetur nė atdheun tonė tė dytė. Lidhjet serioze me Kosovėn nė atė kohė ishin shumė tė vėshtira, pavarėsisht se atje vepronte njė elitė e shquar kulturore dhe politike. Qėllimi ynė kryesor ishte vendosja e lidhjeve midis Prishtinės e Washingtonit dhe New York-ut. Gjatė vitit 1989 Kosova i humbi tė gjitha tė drejtat kombėtare. Por nė horizontin e Kosovės shfaqej si rreze drite figura shpėtimtare e Pjetėr Bogdanit dhe pėrvjetori i 300-tė i vdekjes sė kėtij prelati shqiptar, qė ėshtė cilėsuar si njė prej personaliteteve mė tė mėdha tė kombit shqiptar. Pėrkujtimi dinjitoz i tij nė Kosovė nė atė kohė ishte i pamundur. Nė Shqipėri nuk mund tė paramendohej, sepse kishte qenė klerik i lartė. Atėherė kjo detyrė u mbetej shqiptarėve tė Amerikės. Dijetarėt e ndryshėm tė Kosovės dhe diasporės shkruanin shumė pėr kėtė figurė gjeniale tė kombit tonė. Idenė ia paraqitėm prof. Arshi Pipės dhe ai e pranoi me gėzim, por pas disa ditėsh ia sugjeroi kėtė detyrė Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" , sepse Bogdani kishte qenė autoritet i lartė fetar. Udhėheqėsit e Kishės Katolike Shqiptare Imzot Rrok Mirdita dhe dom Pjetėr Popaj e pranuan kėtė propozim dhe menjėherė filluan punėn. Njė meritė e madhe pėr realizimin e kėsaj vepre i takon zotėri Tonin Mirakajt, i cili nuk kurseu gjė pėr suksesin e kėtij simpoziumi. Nė mbledhjet e Kėshillit u vendos qė tė ftohen pėr tė ligjėruar At Daniel Gjeēaj, prof. Arshi Pipa dhe prof. Martin Camaj. U pranua edhe propozimi pėr ftesėn e dr. Ibrahim Rugovės dhe prof. Engjėll Sedajt, sado qė ardhja e tyre dukej e pabesueshme. Pas shumė pėrpjekjesh vendosėm lidhje telefonike me dy intelektualėt e Kosovės. Pėr lajmin e ftesės nė Amerikė, dr. Ibrahim Rugova tha: "Ėshtė nder i madh pėr mua qė Kisha Katolike Shqiptare nė New York mė ka ftuar tė marr pjesė nė simpoziumin kushtuar 300-vjetorit tė vdekjes sė Pjetėr Bogdanit. Tzfala shqiptarėve tė Amerikės dhe shihemi atje nė fillim tė tetorit."

Viti 1989 ishte viti i stuhive tė mėdha nė Kosovė. Gazetarėt perėndimorė shkonin atje, por intelektualėt shqiptarė nuk bisedonin me ta. Ibrahim Rugova u jepte intervista shumė tė guximshme radiostacioneve perėndimore. Gazetarėt amerikanė tė "Zėrit tė Amerikės" Jolyan Naegle dhe Laura Silber shkonin drejt e nė Prishtinė pėr intervista me Ibrahim Rugovėn. Ata mahniteshin pėr pikėpamjet e tij properėndimore. Pėr shqiptarėt e Amerikės nė atė kohė Ibrahim Rugova ishte shumė i dashur dhe i nderuar. Dr. Ibrahim Rugova dhe profesor Engjėll Sedaj arritėn nė aeroportin "John F. Kennedy" nė New York nė mbrėmjen e 7 tetorit tė vitit 1989. Shpresojmė se nuk i kanė harruar ato momente emocionale nė aeroport. Fryma e shenjtė e atdhetare e Pjetėr Bogdanit i solli nė Amerikė. Dy intelektualėt e Kosovės ishin edhe misionarė tė lirisė. U vendosėm pranė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, koincidencė, sepse kjo Organizatė pas 10 vjetėsh do tė vendoset nė Kosovė. Pas disa ditėsh vajtėm pėr vizitė nė kėtė Organizatė Botėrore dhe si pėr shaka ua sugjeruam domosdoshmėrinė e filtrimit tė Kosovės nėpėr kėto makineri politike kolosale. Tė nesėrmen, mė 8 tetor, filloi simpoziumi nė sallėn e madhe tė Universitetit Fordham, ku morėn pjesė mijėra shqiptarė, mė shumė se asnjėherė nė historinė e shqiptarėve tė Amerikės. Pjesėmarrja e Ibrahim Rugovės e bėri madhėshtore kėtė simpozium. Gjatė Konferencės pėr nderin e tij pjesėmarrėsit u ngritėn nė kėmbė 14 herė. Pėr shqiptarėt e Amerikės Ibrahim Rugova simbolizonte vuajtjet e Kosovės dhe pėrpjekjet pėr liri. Kumtesat kishin mė shumė karakter shkencor se politik, pėrveē kumtesės sė profesor Arshi Pipės, i cili vuri nė dukje pėrpjekjet dhe luftėrat e Pjetėr Bogdanit pėr liri dhe bashkim kombėtar. Dy dijetarėt nga Kosova u pėrshėndetėn dhe u pėrqafuan me tė gjithė shqiptarėt pa asnjė dallim. Nė shumė vende u shtruan darka dhe pritje solemne pėr nderin e tyre. U pritėn mirė nga tė gjitha organizatat dhe shoqatat shqiptare tė Amerikės pėrveē atyre marksiste-enveriste. Ata nuk ishin shumė entuziastė pėr ardhjen e tij nė Amerikė. Bile, disa javė mė vonė Misioni i Shqipėrisė pranė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė bashkėpunim me disa grupe marksiste-enveriste organizoi njė konferencė tjetėr shkencore, ku u ftuan disa intelektualė tė tjerė nga Kosova, qė kishin pak a shumė tė njėjtat pikėpamje. Bile njė akademik i shquar i Kosovės kishte pėrgatitur kumtesėn pėr Fan Nolin dhe nė ligjėratėn e tij 45 minutash nuk e pėrmendi asnjėherė Faik Konicėn si njeri tė kulturės, diplomacisė dhe bashkėpunėtore tė ngushtė tė Nolit, nuk i pėrmendi as Kishėn Ortodokse Shqiptare ose "Vatren" qė i kishte themeluar peshkop Noli. E bėnte kėtė pėr tė mos ua prishur qefin diplomatėve komunist tė Shqipėrisė dhe markistėve-enverist tė Amerikės. Qysh nė atė kohė viheshin re pėrēarjet e mėdha, qė ishin mė shumė patologjike se ideologjike. Dr. Ibrahim Rugova dhe prof. Engjėll Sedaj pas disa ditėsh shkuan nė Washington dhe u pritėn mirė nga disa senatorė dhe kongresmenė amerikane. Politikanėt amerikanė dhe shqiptarėt e Amerikės premtuan mbėshtetje politike pėr Kosovėn. Gjatė kėsaj vizite ata i akorduan disa veprimtari dhe menjėherė pasi u kthye nė Kosovė, dr. Ibrahim Rugova themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosoves, ku u futėn pothuajse tė gjithė ish anėtarėt e Partisė Komuniste tė Kosovės, siē ndodhi edhe me vendet e tjera tė Evropės Lindore. Ardhja e tij pėr tė nderuar Pjetėr Bogdanin zbuloi Amerikėn, e cila mė nė fund drejtoi luftėn pėr lirinė e Kosovės. Ky ishte hap i vogėl pėr Rugovėn, por hap i madh pėr Kosovėn. Padyshim, pas Kosovės, Amerika u bė vendi mė i dashur dhe mė besnik i dr. Rugovės. Nuk ka fitore tė pėrsosur, por afrimi i Kosovės me Shtetet e Bashkuara ėshtė fitore historike. Ata qė i kundėrshtojnė kėto lidhje nuk janė nė rregull. Pėrveē Shteteve tė Bashkuara, pėr kėto lidhje kanė meritė shqiptarėt e Amerikės dhe dr. Ibrahim Rugova. Pjetėr Bogdani, pėr tė cilin dr. Rugova kishte bėrė studime serioze, ishte shume properėndimor, bile ishte vrarė nė Prishtinė tragjikisht nga hordhitė barbare tė Lindjes, 316 vjet mė parė. Nė kryeqytetin e Kosovės gjendet edhe varri i tij. Atdheu qė lindė dijetarė e trima legjendarė si Pjetėr Bogdanin nuk humbet kurrė. Shumė ngjarje dhe fitore tė mėdha nuk mund tė imagjinohen. Pikėrisht tė dielėn e shkuar, mė 2 tetor, vendlindja ime kremtoi Ditėn e thyerjes sė ushtrisė Otomane nė Vjenė tė Austrisė 322 vjet mė parė. Kremtohet solemnisht, sepse ėshtė dita e fillimit tė rėnies sė kėsaj perandorie barbare qė vrau Pjetėr Bogdanin dhe luftėtarėt e tij shqiptarė tė lirisė. Pėrsėri koincidence historike, sepse kėto ditė Austria po kundėrshton me kėmbėngulje hyrjen e Turqisė nė Bashkėsinė Evropiane. 310 vjet pas vdekjes sė Pjetėr Bogdanit ushtritė e qytetėruara perėndimore liruan atdheun e tij, Kosovėn. Jo pėr kot njerėzimi gjatė mijėra vjetėsh nderon dhe lutet pėr trima dhe revolucionarė, siē ishte Pjetėr Bogdani. Mė 7 tetor bėhen 16 vjet kur Ibrahimi e Engjėlli shkelėn pėr herė tė parė Tokėn e Re, pėr tė cilėn Abraham Linkolni kishte thėnė se ėshtė "Shpresa e fundit e njerėzimit". U kthyen nga Amerika me lajme tė mira pėr Kosovėn. Lidhjet tona me udhėheqėsin e lartė tė Kosovės vazhduan deri mė 19 nėntor tė vitit 1995, kur u zhvillua Konferenca e Daytonit .

Ėshtė njoftuar se Ibrahim Rugova nuk ėshtė mirė me shėndet dhe pėr kėtė jemi tė shqetėsuar. Lusim Zotin qė ta kapėrceni edhe kėtė vėshtirėsi. God bless you.

Nė vitin e parė tė universitetit, letėrsinė Antike Greke na e jepte profesori i nderuar Muzafer Xhaxhiu. Njėri nga tė paktėt njerėz, pėr tė cilėt kam nderim e respekt tė gjithėhershėm. Nė njėrin nga seminaret qė zhvillonim me tė nė lidhje me “Odisenė” e Homerit e pyeta nė lidhje me ato ē’ka thuheshin tė paktėn nė pjesėn ku flitej pėr Penelopėn, pėlhurėn dhe besnikėrinė e saj, por edhe pėr faktin se pėrse Odiseja i vrau mėtonjėsit, kur mbėrriti nė shtėpinė e tij.

Profesor Xhaxhiu m’u pėrgjigj me ato ē’ka thuheshin nė tė gjitha tekstet e letėrsisė, mitologjisė, nė lidhje me bsenikėrinė e saj legjendare, ndėrsa pėr Odisenė m’u pėrgjigj se ai i vrau mėtonjėsit, sepse ata i kishin pushtuar shtėpinė, i kishin shkatėrruar pasurinė dhe pretendonin jo vetėm fronin, por edhe gruan e tij, kujtimi i sė cilės e kishte mbajtur gjallė pėr kaq vite.

Skeptik siē isha, pranova me gjysmė zėri ato ē’ka mė tha profesor Xhaxhiu, por thellė nė ndėrgjegjen time miti apo Historia e Penelopės dhe e Odisesė, shtresėzohej ndryshe.

Kisha bindjen e plotė se Penelopa e kishte tradhtuar Odisenė, jo me njėrin, por me disa nga mėtonjėsit. Edhe pėlhura qė thurrte ditėn dhe ē’thurrte natėn nuk ishte gjė tjetėr veēse njė pretekst qė t’i mbante ata sa mė shumė pranė vetes. Ndėrsa Odiseja, nuk u hakmorr ndaj mėtonjėsve duke i vrarė, jo vetėm sepse ata i kishin vjedhur pasurinė, apo pushtuar shtėpinė, por sepse ndėrmjet tyre gjendeshin edhe dashnorėt e Penelopės.

Nuk i vrau sepse ata nė njė tė ardhme do tė pėrbėnin rrezik potencial pėr ta rrėzuar nga froni, por sepse Odiseja u tremb se mos edhe atij i ndodhte si me Agamemnonin, i cili u vra nga gruaja nė bashkėpunim me dashnorin nė vaskėn e banjės. Ai u tremb nga pabesia bashkėshortore, pasi edhe vetė ai gjatė dhjetė viteve qė sillej vėrdallė, mes Skillės e Karibdės, nuk ishte shquar pėr ndonjė besnikėri tė jashtėzakonshme bashkėshortore...

Kėto mendime tė miat, kėto interpretime tė mitit, natyrisht mė tė zgjeruara ia thashė disa javė mė pas profesor Xhaxhiut, i cili nuk foli, por as nuk i hodhi poshtė. Qė nga ajo ditė me profesor Xhaxhiun nuk kishim mė marrėdhėniet e studentit me pedagogun. Marrėdhėniet tona ishin mė tė ngushta, mė miqėsore; kur kisha nevojė pėr borxh i drejtohesha atij, kur doja tė pija ndonjė gotė konjak apo fėrnet, shkonin bashkė me tė tek klubi i Isait nė Qytetin Studenti dhe pinin alkoolin nė filxhanė kafeje...

Do tė mė thoni se pėrse e solla kėtė shembull, i cili nė fakt ndoshta nuk pėrbėn interes pėr askėnd nga lexuesit.

E solla si ngjarje, pasi gjendja e sotme nė Shqipėri mė kujton interpretimin e mitit tė Odisesė, ashtu siē e kisha pėrpara 17 vjetėsh.

Sepse dikush u ka mbushur mendjen liderėve tė politikės shqiptare se shqiptarėt janė pasardhės jo tė Skėnderbeut, por tė Penelopės, qė janė nė gjendje tė presin pėr vite tė tėra me radhė kur t’u mbushet mendja atyre qė tė bėjnė ndryshime nė favor tė tyre, apo ndonjė gjė tė mirė pėr Shqipėrinė.

Por edhe durimi i Shqiptarėve ka njė kufi dhe kufiri u duk qartė nė zgjedhjet e 3 korrikut, kur Nanoja dhe stafi i tij humbėn nė ato qė ata i quanin bastione tė patundshme dhe qė nė 1997-ėn i sollėn nė pushtet. Qeverisja difektoze, bile, bile kriminale e Nanos, korrupsioni dhe arroganca e tij e famshme, e cila konsiderohej kulturė dhe ironi e hollė, nėpėrkėmbja e partisė sė tij dhe zėrave idealistė qė kėrkonin njė qeverisje realiste ishin shkaku qė Nanon e ēuan nė opozitė. Se sa i interesonte Nanos fitorja dhe qeverisja, partia dhe elektorati e dėshmoi fakti qė njė javė pas humbjes sė zgjedhjeve ai shkoi me pushime nė Rodos e Turqi. Vėrtetoi mė sė miri qė erdhi dhe qėndroi nė politikė vetėm e vetėm pėr tė pėrfituar ekonomikisht. Dhe u gėnjye se populli do t’i qėndronte besnik pėrjetėsisht... Akti i parafundit nė jetėn politike tė Nanos u luajt nė 3 korrik. Ik, Fatos, i tha populli me votėn e tij. Ne, populli, pėrkarshi teje tė kemi thėnė, ndonėse kurrė s’na ke dėgjuar, se nuk jemi aq tė lumtur sa ē’je ti i lumtur, nuk jemi aq tė pasur sa ē’je ti i pasur, madje jemi tmerrėsisht tė varfėr. E, mė sė fundi, nuk jemi aq tė papėrgjegjshėm sa papėrgjegjshmėria juaj biblike.
Tani ka ngelur tė luhet edhe akti i fundit, tė largohet nga kreu i partisė, mos vallė me kėtė mėnyrė PS do tė rivijė pėrsėri nė pushtet nė njė tė ardhme.

Ndėrsa Berisha, i rickiluar kaq herė nė politikė, i luftuar e i lakuar aq shumė prej tė gjithėve nė kėto vite, solli me vete nė kėtė fushatė jo ish-qeveritarė tė damkosur, jo vjetėrsira politike, jo atavizma. Ai solli njė staf tė ri, tė shkolluar, me bindje (tė paktėn nė dukje) perėndimore e europiane, duke iu ringjallur edhe njė herė shpresat shqiptarėve. Ai bėri njė fushatė paqtimi e pajtimi me me tė gjithė shqiptarėt duke treguar se kishte ndryshuar, ose nuk ishte mė ai i pari, ose se tashmė ishte bindur se askush nuk do ta linte mė tė sillej e tė qeveriste si tetė vjet mė parė.

Tashmė ka ngelur qė tė provohet nė praktikė, nė qeverisjen e Shqipėrisė. Tė qeverisė dhe tė ketė nė mendje bindjen se shqiptarėt kurrsesi nuk janė pasardhėsit e Penelopės, ata dinė t’i vrasin me votėn e tyre mėtonjėsit e pushtetit...

trestenik
12-07-2012, 15:04
Tė pėrkujtojmė njeriun qė njė jetė tė tėre ia kushtoi ēėshtjes kombėtare,njeriu qė do tė mbetet perjetė i njohur si arkitekti i Pavarėsisė se Kosovės,njeriu qė la gjurmė tė pashlyera nė historinė e popullit shqiptarė. Respekt i pėrjetshėm pėr veprėn e tė parit dhe tė madhit Ibrahim Rugova.
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serbise"!!!
A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian !

trestenik
12-07-2012, 15:15
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era


Blair: "E kujtoj sot takimin me Rugovėn nė Doėning Street. Me vete kishte njė gur tė ēmuar qė ma dhuroi dhe tė njėjtin e mbaj edhe sot. Mė foli shumė pėr Kosovėn, nuk bėrtiste ishte shumė i urtė dhe mė foli me sinqeritetin mė tė madh. Mė luti dhe mė tha: 'Mos lejo qė njerėzit e mi tė vuajnė nė Kosovė'. Unė i premtova se do ta ndihmoj".

Llapi
14-07-2012, 18:35
Lirohen katėr shqiptarėt e arrestuar nė veri
Janė liruar katėr shqiptarėt e arrestuar nga EULEX-i tė enjten nė lagjen “Kroi i Vitakut” nė veri tė Mitrovicės. Lajmin e ka konfirmuar zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti, sipas tė cilit, dy pjesėtarė tė familjes Beci dhe dy tjerė tė familjes Hajdari janė liruar me urdhėr tė gjykatėsit ndėrkombėtar....
Postuar: 07:17:58 / 14.07.2012
“Ndaj tyre do tė udhėhiqet procedurė e rregullt e hetimeve”, ka thėnė Hoti.

Personat janė arrestuar tė enjten nė mėngjes si tė dyshuar pėr vrasjen e Sava Mojsiqit nė nėntor tė vitit tė kaluar nė kėtė lagje.

Ai sė bashku me njė grup tjetėr serbėsh kishin hyrė pėr tė vjedhur nė shtėpitė e shqiptarėve tė cilat ishin duke u ndėrtuar, me ē’rast ka ardhur deri tek shkėmbimi i tė shtėnave me armė zjarri qė pėr pasojė Mojsiq ka mbetur i vrarė.

Mojsiq ka qenė i njohur pėr organet e rendit edhe mė parė pėr vepra penale tė vjedhjes dhe plaēkitjes.(Kosovapress)

-----------------------------------------

Nuk e di perse i pengoi stafit te keti forumi nji tem qe e paskan zhdukur ne mnyr tinzare e te poshter pa dhan asnji spjegim perse e fshin temen dhe kujt i pengon


tema ishte :Lajme Nga Kosova
per mos te hapum shum tema e pash te udhes qe ti futum ne ate tem ndodhit qe do te ndodhin ne Kosove

e tash une nuk di ku ta plasoi ket lajm veq po ja futi kot dikun ne ndonji tem

stafi duhet te jet i vedishem se ket forum ashtu keshtu spo e viziton askush mu per shkak te sielljeve te moderatorve te keti forumit

plus po mbyllin tema pa fije kuptimi e pa asnji spjegim veq qe munden e kan ket mundesi

Llapi
15-07-2012, 11:07
BEDRI ISLAMI: PĖRSE NUK E NJEH LPK KONSTITUIMIN E 'PARLAMENTIT' TĖ 16 KORRIKUT 1998

(Pashtriku.org, 15. 07. 2012) - Tashmė kushdo e pranon se Kosova ėshtė nė luftė dhe se pėrballė njėri tjetrit janė vėnė ushtarėt pushtues serbė dhe forcat ēlirimtare shqiptare. Raste tė tilla tė kundėrvėnies mes pushtuesve dhe ēlirimtarve historia botėrore ka njohur me mijėra, sepse kudo ėshtė bėrė luftė ēlirimtare. Dhe nė tė gjitha rastet krijimi i njė «asambleje» apo i njė qeverie nėn pushtim ėshtė quajtur qeveri kolaboracioniste dhe dihet tashmė se cila ka qenė pėrgjigja e popujve kundėr njė qeverie tė llojit tė tillė. Sepse ėshtė e natyrshme tė pyetet se ēfarė do tė bėjė sot, nė kushtet e luftės, ky „parlament" i mbledhur nėn «hijen» e ēetnikėve serbė, cilat ligje tė tij mund tė futen nė fuqi, kujt mund t‘i shėrbejnė ligjet e tyre.

Si ėshtė bėrė e ditur tashmė, edhe me njė Deklaratė tė veēantė, Lėvizja Popullore e Kosovės, Dega jashtė vendit, nuk e njeh tė ashtuquajturin parlament tė Kosovės, si institucion tė ligjshėm dhe e ka denoncuar krijimin e tij si njė veprim qė bie ndesh me dėshirėn pėr liri dhe tė ardhmen e popullit tonė drejt bashkimit kombėtar; si njė akt i shėmtuar i mashtrimit dhe i pėrēarjes sė popullit shqiptar. Nė Deklaratė janė dhėnė edhe shkaqet e kėtij denoncimi, megjithatė ėshtė e nevojshme, qė pėr bashkatdhetarėt, edhe mė gjerėsisht se kufijtė e njė Deklarate, tė jepen shkaqet, pėrse LPK - ja nuk e njeh kėtė "konstituim". Kjo bėhet edhe mė e rėndėsishme pėr vetė peshėn politike qė ka marrė sidomos kohėt e fundit LPK - ja, pėr mbėshtetjen e fuqishme, qė ajo si forcė ēlirimtare po i jep UĒK - sė, dhe pėr besimin gjithnjė e nė rritje tė bashkatdhetarėve nė devizėn e saj, se mbi gjithēka ėshtė atdheu.




Pyetja e parė qė mund t’i bėhet gjithsecilit prej veprimtarėve tė LPK-sė do tė jetė, nganjėherė me mirėdashje pėr tė ditur mė shumė, e nganjėherė qėllimkeqe, se edhe Serbia nuk e ka njohur parlamentin, edhe ju nuk po e njihni, duke dashur ose tė heqin dyshimin, (nė rastet kur janė pėr mirėdashje), ose tė vėnė shenjėn e barazimit mes LPK-sė, forcave tė tjera politike dhe agresorit (nė rastet qėllimkėqija).

Duhet thėnė se tashmė kjo ėshtė njė pyetje naive, tė cilės i ka dalur kallaji me kohė. Megjithatė do njė pėrgjigje. Sė pari nuk dihet nėse Serbia e toleron ose jo kėtė parlament. Janė tė gjitha mundėsitė qė mė e interesuara tashmė pėr kėtė «konstituim» tė jetė Serbia. Asaj i intereson ky akt sepse i jep mundėsinė edhe njė herė tė paraqitet tolerante, pikėrisht nė ato ditė kur nė fushat e minuara tė saj vriteshin dhjetra shqiptarė. Asaj i intereson tė dėshmohet tolerante, sepse e di se ky «parlament» nuk ia shkurton jetėn asaj, pėrkundrazi i shton ditėt e saj nė tokat shqiptare tė pushtuara nė Kosovė, sepse ajo i ka provuar legalistėt dhe legalucėt pėr afro njė dekadė. Ajo e di mė mirė se disa bashkatdhetarė, se rruga pacifiste pėr tė ėshtė rruga e nėnshtrimit dhe problemin e vėrtetė ajo e ka me forcat ēlirimtare.

Nga ana tjetėr, edhe organizata apo parti tė tjera politike nuk e kanė njohur kėtė parlament, dhe nė kėto organizata janė edhe njerėz tė dėshmuar pėr atdhedashuri. Nuk e ka njohur kėtė «parlament» edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, me pėrjashtim tė ndonjė renegati, i cili nė vazhdėn e lojės sė flliqur pėrēarėse, nganjėherė edhe mund tė thirret nė emėr tė UĒK-sė dhe e gjen portėn e hapur nė TVSH - pikėrisht sepse i shėrben interesave tė njė klase pacifiste. Nuk mund tė thuhet se mosnjohja e njė «faktori» nuk ėshtė e drejtė e secilit qė ėshtė pėr njė rrugė tjetėr - por tashmė ēdo gjė ėshtė e qartė. Ēdo gjė ėshtė nė dritėn e diellit. Binjakėzimi qė duan tė bėjnė mes luftėtarėve tė lirisė dhe dėshtakėve pacifistė ėshtė i destinuar tė dėshtojė, sepse aktualisht ata pėrfaqėsojnė jo vetėm rrugė tė ndryshme, por edhe synime tė ndryshme kombėtare.

LPK-ja nuk e njeh kėtė «konsituim» sepse nė tė janė ata qė kanė qenė e janė pėr shuarjen e vrullit politik dhe tė luftės ēlirimtare

E pėrse nuk e njeh LPK-ja, Dega jashtė vendit, kėtė «konstituim»?

Tashmė kushdo e pranon se Kosova ėshtė nė luftė dhe se pėrballė njėri tjetrit janė vėnė ushtarėt pushtues serbė dhe forcat ēlirimtare shqiptare. Raste tė tilla tė kundėrvėnies mes pushtuesve dhe ēlirimtarve historia botėrore ka njohur me mijėra, sepse kudo ėshtė bėrė luftė ēlirimtare. Dhe nė tė gjitha rastet krijimi i njė «asambleje» apo i njė qeverie nėn pushtim ėshtė quajtur qeveri kolaboracioniste dhe dihet tashmė se cila ka qenė pėrgjigja e popujve kundėr njė qeverie tė llojit tė tillė. Sepse ėshtė e natyrshme tė pyetet se ēfarė do tė bėjė sot, nė kushtet e luftės, ky „parlament" i mbledhur nėn «hijen» e ēetnikėve serbė, cilat ligje tė tij mund tė futen nė fuqi, kujt mund t‘i shėrbejnė ligjet e tyre. Edhe nė «konstituimin» e tyre, ata nuk gjetėn kohė tė pėrshėndetin luftėn ēlirimtare nė Kosovė, tė nderojnė gjakun e dėshmorėve, sepse ky nuk ishte qėllimi i tyre. Tė paktėn ky nuk ėshtė qėllimi i atyre qė e kanė emėruar kėtė „parlament", sepse njeriu ndjen keqardhje kur mėson se nė kėtė lojė, ndoshta me qėllimin e mirė pėr tė bėrė diēka janė futur edhe figura tė nderuara, mes tyre edhe profesor I. Ajeti. Dhe njė „parlament", i mbledhur nėn tutelėn e pushtuesit, qė zakonisht quhet kolaboracionist nuk ka se si tė njihet nga njė organizatė e tillė e dėshmuar pėr atdhedashuri, si ėshtė Lėvizja Popullore e Kosovės.


Prishtinė, 25 shkurt 1998: Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”, sepse Ibrahim Rugova largoj pėrfundimisht nga LDK, ish-tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin.



LPK-ja nuk e njeh kėtė «konsituim» sepse nė tė janė pėrfaqėsuesit e emėruar tė atyre forcave politike, tė cilat deri tash, por ne mendojmė se edhe mė tej, kanė qenė e janė pėr shuarjen e vrullit politik dhe tė luftės ēlirimtare. Tani, kur i gjithė populli shqiptar nė Kosovė, nuk kėrkon asgjė tjetėr veēse bashkim rreth UĒK-sė dhe mjete luftarake pėr tė pėrballuar armikun, kėta pėrfaqėsues deri mė tash janė prononcuar pėr kahje tė tjera tė rrugės ēlirimtare. Pra ėshtė e pamundur qė fryma liridashėse dhe e qėndresės tė shkojė nėpėrmes kėtij „parlamenti", i cili ėshtė thirrur, qoftė para 22 marsit, qoftė pas 22 marsit. Ata, nė fund tė fundit, janė pėrfaqėsuesė tė atyre forcave politike qė kanė qenė edhe kundėr shpalljes sė Kushtetutės sė Kaēanikut. Kjo ėshtė e dėshmuar nga njėri prej ish themeluesve tė LDK-sė, Mehmet Kraja, nė librin e tij publicistik.

LPK-ja nuk e njeh kėtė «konstituim» sepse aty nuk janė tė pėrfaqėsuara idetė qė mbron dhe qė mbart UĒK-ja dhe forcat e tjera ēlirimtare. Aty janė tubuar pėrfaqėsuesit e atyre forcave, qė jo shumė kohė mė parė, forcat ēlirimtare i kanė quajtur terroriste, i kanė quajtur vegla tė Arkanit, kanė thirrur Interpolin pėr zbulimin e tyre apo kanė shkuar edhe nė denoncime tė tjera politike. A ėshtė e mundur tė besohet se ky lloj „parlamenti", qė qenka i pėrmalluar nga fjala e Rugovės tė ketė harruar se jo shumė kohė mė parė, pikėrisht ky Rugovė deklaronte se nė rast sulmi serb, shqiptarėt nuk qėndrojnė as dy ditė, duke dashur tė mbjellė panikun dhe disfatėn. Kudo nė botė, cilido qė i thotė vetes prijės i njė populli, aq mė shumė i njė populli tė robėruar, duhet tė largohet pėrfundimisht nga skena politike sepse ai nuk i beson njerėzve tė vet, pikėrisht atyre njerėzve qė i kanė besuar. Duke mėsuar kėtė fakt tė kujtohet njė citim i Volterit, kur thotė se „nuk ka asgjė mė tragjike se besimi i popullit tek ata njerėz, tė cilėt nuk besojnė tek populli». A mund tė presė populli shqiptar nė Kosovė, qė ky „parlament" i ngritur mbi strategjinė e nėnshtrimit dhe tė disfatės tė ndėrtojė tashmė strategjinė e qėndresės. Ėshtė e pamundur. Sepse ata qė janė munduar tė shuajnė ēdo grimasė tė qėndresės, nuk mund tė jenė tashmė zėdhėnės tė asaj qė janė e kundėrta e saj. A mund tė besohet se ky „parlament" do tė nxjerrė ligje tė tilla atdhedashurie si ėshtė pėr shembull ēbllokimi i fondeve nga „Qeveria" pėr luftėn ēlirimtare, ēka nė fund tė fundit ėshtė edhe njė detyrim i qėndresės? Pėrfaqėsuesit e kėtij klani politik, qė janė grumbulluar nė kėtė «konstituim» deri disa kohė mė parė endeshin kudo qė ishte e mundur pėr tė denigruar luftėn ēlirimtare, dhe, kur nuk ia dolėn ballas, kėrkojnė, qė nė emėr tė institucioneve fiktive tė pėrēajnė dhe tė mashtrojnė. Nuk do t'u ecė.

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/ibrahim-rugova-voton-22_mars-98.jpg
Prishtinė, 22 Mars 1998: Ibrahim Rugova voton pėr zgjedhjen e tij "president"

dhe Kuvendin e Ri tė Kosovės!



LPK-ja nuk e njeh kėtė „parlament" sepse ai njė nga qėllimet e tij tė para do tė ketė bllokimin e mėtejshėm tė luftės ēlirimtare - Rugova deklaroi se kjo forcė ēlirimtare, UĒK-ja, ėshtė njė pakicė njerėzish, qė nuk kanė besim e pėrkrahjen e popullit shqiptar nė Kosovė. Megjithėse ishte njė deklarim jashtė realitetit, i gėnjeshtėrt, pėr tė mos thėnė ndonjė epitet tjetėr mė tė saktė dhe mė tė denjė, ai shprehte njė mendim politik. Tani kėtė mendim politik, pikėrisht kthimin e UĒK-sė nė njė forcė pa pėrkrahje, do tė mundohet tė bėjė Rugova dhe klani i tij. Sepse ėshtė e natyrshme pyetja: pėrse pėr gjashtė vite, nė kohė paqeje dhe nė kohėn e krijimit tė institucioneve «paralele», nė kohėn kur deklaronte se ishin shteti mė i zhvilluar nė Europėn Juglindore, pra pėrse atėherė doktor Rugova nuk e bėri konstituimin e „Parlamentit", megjithė kėrkesat e shumta tė bashkatdhetarėve, e mes tyre edhe tė kėrkesave tė LPK-sė? Ne e kėrkonim atėherė kėtė konstituim sepse duke e parė rrugėn e rrezikshme tė Rugovės dhe pėrbėrjen mė dinjitoze se tani tė parlamentit, kishim besim se do tė ndikonim nė bllokimin e disa proceseve autonomiste dhe tė pėrshtatjes me pushtimin. Rugova nuk e bėri atėherė, sepse asgjė nuk e rrezikonte Serbinė, por edhe se asgjė nuk e lėkundte pushtetin e tij. Tani ėshtė njė situatė tjetėr. Pushteti i Rugovės ėshtė i lėkundur deri nė rėnie. Besimi i popullit ndaj tij ėshtė lėkundur deri nė kėputje. Besimi i diplomacisė botėrore ėshtė mėdyshas edhe ai. Takimet e para tė pėrfaqėsuesve tė vėrtetė tė Drejtorisė Politike tė UĒK-sė me diplomatėt amerikanė ishte sinjali i fundit pėr Rugovėn. Ai provoi qė me anė tė njerzve tė tij, tė siguronte Amerikėn se e kishte edhe UĒK-nė nėn kontroll, por nuk i eci. Nė kėto kushte, kur gjendja ėshtė e acaruar, kur bėhet thjeshtė luftė e jo konferenca shtypi, Rugova, pėr mė pak se njė orė «konstituon» parlamentin. Kushdo ėshtė i lirė tė pyes: Pėrse tani? Kur paska qenė kaq e lehtė nė kohė lufte, pėrse nuk u bė mė herėt? Ēfarė e shqetėsoi Rugovėn?

Nuk ėshtė hera e parė qė shqiptarėt ndeshen me krijesa mjerane qė thirren nė emėrin e parlamenteve apo tė asambleve

E gjithė kjo ka njė pėrgjigje: rritja e autoritetit, e forcės dhe e veprimit politik tė UĒK-sė e detyruan Rugovėn tė bėnte farsėn e konstituimit tė „parlamentit". Dhe kėtė nuk e bėri pėr t‘i dhėnė shtytje luftės ēlirimtare, por pėr ta frenuar dhe pėr ta minuar luftėn ēlirimtare. Dhe duke qenė tė qartė pėr njė veprim tė tillė, nuk kemi pse tė njohim krijimin e kėtyre fiktiviteteve, qė shpien nga negativja.

Aktualisht dėshira e vėrtetė e shqiptarėve ėshtė bashkimi. Kėtė thirrje e bėjnė drejtuesit e luftės nė front, e bėjnė njerėzit e thjeshtė e tė zakonshmėm, e bėjnė telekronistėt e luftės e nė fund tė fundit kjo ėshtė thirrje e dėshirė e kohės. «Parlamenti» u mblodh sipas urdhėrit partiak dhe bindjeve partiake, kur ėshtė njė kohė qė mė sė paku Kosovės i duhen bindje tė tilla, kur forcat e vėrteta ēlirimtare kanė lėshuar thirrjen e shqiptarizmit si flamur bashkimi. Kush ėshtė nė kėtė „parlament"? Janė pėrfaqėsues tė LDK-sė, e krijuar nė mėnyrė tashmė jo tė dyshimtė, por tė ditur mirė se me nismėn e organizmave tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės, si vazhdim i saj, nė kushtet e reja tė krijuara. Edhe programi fillestar i saj ėshtė bėrė nė zyrat e kėsaj krijese famėkeqe tė diferencimit. Megjithatė e drejta e ndryshimit i njihet kujtdo, nėse bėhet ky ndryshim. Por nxėnėsi nuk ka ndryshuar nga mėsuesit. Ata krijuan parcializmin, ose diferencimin e mėtejshėm tė popullit. Duke patur nė duar, si mė parė mjetet e informacionit, ata krijuan rishtas bindjen, se kush nuk ėshtė me LDK-nė, ėshtė kundėr Kosovės. Sidomos kėtė e krijuan kundėr forcave ēlirimtare ilegale, kundėr ish tė burgosurve politikė dhe njė brezi tė tėrė politikanėsh, qė ishin mėsuar tė shohin pėrtej perdes sė mjegullt qė kishte vendosur LDK-ja: bėjnė pjesė nė kėtė parlament edhe pėrfaqėsues tė bijzave tė LDK-sė, si liberalėt e «liberalit» Deda apo kristianodemokratėt e Krasniqit. Asnjėherė kėto partiza nuk kanė mundur as tė «teshtijnė» kundėr frymės partiake tė LDK-sė, e as tė mos guxojnė t'i thonė «shėndet» prijėsit lėdėkėist, edhe pėr gafat politike tė tij. A mund tė pritet burrėri dhe dinjitet nga kėta partiakė tė bindur, a mund tė pritet qė idetė e qėndresės tė mbarten prej tyre? Atėherė pėrse duhet ky «parlament»? Pėr tė mbajtur brekushet e konferencave tė shtypit tė Rugovės tė cilat po pėrsėriten si notat kineze tė protestave? Mos qoftė e thėnė qė dinjiteti shqiptar tė zvarritet, qoftė edhe nė formė institucionale.

LPK-ja nuk i ka njohur dhe ka qenė kundėr zgjedhjeve tė 22 marsit. Jo vetėm se ato bėheshin nėn pushtim, por edhe pse nė atė kohė Kosova ndodhej nė momentin e kthesės sė madhe historike, kur tashmė do tė vendosej e ardhmja jo thjeshtė e shqiptarėve nė Kosovė, por edhe probleme madhore tė kombit tonė. Ato u bėnė, jo vetėm kur nuk duhej tė bėheshin, por edhe mbi bazėn e manipulimit politik. Si tė tilla ato ishin tė pa pranueshme pėr forcat ēlirimtare. Dhe ishin tė tilla jo se u mėnjanuan disa figura tė ish tė burgosurve politikė, tė cilėt vitet e fundit, nėn mantelin e legalistėve e kishin humbur shumė militantizmin e tyre, por edhe sepse idetė e vėrteta tė ēlirimit nuk pėrkonin me ato zgjedhje farsė. Nga njėra anė bėheshin zgjedhje, nė ato zona qė quheshin tė lira, por qė nė fakt ishin dhe janė tė pushtuara, kurse nga ana tjetėr mėnjanoheshin ato zona ku ideja e lirisė ishte mė e fuqishme se kurrė edhe qė nė fakt sot janė zona tė lira.

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/bedri-islami-lulzim-jashari-rambuje.jpg
Rambuje, 12 Shkurt 1999: Bedri Islami sė bashku me Lulzim Jasharin,
djalin e Komandantit tė UҪK-sė Adem Jashari.


Ka edhe arsye tė tjera qė LPK-ja nuk i njeh kėto inskenime parlamentare, por gjithkush duhet tė jetė i bindur se asnjėri prej kėtyre shkaqeve nuk ėshtė pėr arsye meskine, por pėr ēėshtja madhore, me tė cilat lidhet e sotmja dhe e ardhmja e vendit tonė.

Shqiptarėt nuk ėshtė hera e parė nė historinė e tyre qė ndeshen me krijesa mjerane qė thirren nė emėrin e parlamenteve apo tė asambleve. Gjithashtu historia ėshtė dėshmuese se cila ka qenė pėrgjigja e popullit ndaj kėtyre krijesave famkeqe. Dhe jemi tė bindur se tashmė njerėzit po ecin nė njė rrugė tjetėr, qė ėshtė rruga e nderit dhe e dinjitetit. Ne pėrkrahim pikėrisht kėtė rrugė dhe gjithēka qė kemi, deri edhe jetėn, e vemė pikėrisht nė shėrbim tė kėtij ideali. Ndaj edhe nuk i njohim krijesat parlamentare qė sjellin pėrēarjen.

Nga cikli i shkrimeve: „Shansi i fundit nė mbarim tė shekullit", tė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn "Zėri i Kosovės" - nė fund tė vitit 1998 dhe nė gjysmėn e parė tė vitit 1999.

======================================

SHTOJCA E PASHTRIKU.OIRG

ZGJEDHJET E 22 MARSIT 1998 DHE KONSTITUIMI I KUVENDIT (MĖ 16 KORRIK 1998) - KISHIN PĖR QĖLLIM DEFAKTORIZIMIN E UĒK'sė



Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin Shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė postit tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998. Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!! Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”, siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.



Mė 25 shkurt 1998, (vetėm tri ditė para se tė ndodhte Masakra nė Likoshan e Qirez tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake serbe) nė restoranin e njohur “Dora” nė Prishtinė, u mbajt Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”. U quajt i tillė, pėr faktin sepse kryetari i partisė Ibrahim Rugova, duke aplikuar “dorėn e fortė” i qėroi hesapet me tė padėgjueshmit e tij, brenda strukturave tė LDK-sė, nga aktivet, nėndegėt, degėt… deri nė krye tė partisė. Duket qė Ibrahim Rugova me kėtė rast ka pėrdorė logjikėn e krijuar prej kohėsh, qė kontrolli mbi Lidhjen Demokratike tė Kosovės ka domethėnien e kontrollit edhe mbi popullin shqiptarė nė Kosovė (!!!) Nė kėtė kuvend me veprimet e “super-personalitetit tė fuqishėm” Ibrahim Rugova, nga LDK-ja u eliminuan ish - tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin, i cili deri nė ditėn e kuvendit ishte nė pozitėn e nėnkryetarit tė LDK-sė.

..................................

Prishtinė, 25 Shkurt 1998: Kuvendi i tretė i LDK-sė…, ku Ibrahim Rugova i eliminon

kundėrshtarėt e tij, zgjidhet kryetar i LDK-sė dhe kandidohet pėr President -

pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998!


................................................



Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikojė operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė, nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.

..................................................

Drenicė, 5 - 7 Mars 1998: Derisa Ibrahim Rugova bėnte fushatė zgjedhore (pa u penguar nga forcat e shumta policore-ushtarake serbe) pėr zgjedhjet e 22 marsit, nė Prekaz ndodhi masakra makabre nė familjen e Madhe tė Shaban Jasharit! Shikoni videomaterialin:



............................................

Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.

Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.

Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)

.............................................

Prishtinė, 22 Mars 1998: Ibrahim Rugova voton pėr Presidentin Ibrahim Rugova dhe pėr Kuvendin e Kosovės! Shikoni videomaterialin gjatė votimit tė tij me gruan - Fanėn:


....................................

A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?

Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit.


Pavarėsisht nga rrethanat e luftės dhe lėvizjet gjithėpėrfshirėse pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak, „presidenti“ Ibrahim Rugova kishte vendosur ta „konstituonte“ Kuvendin e Kosovės. Mė 16 korrik 1998 (pikėrisht nė kohėn kur forcat ushtarake-policore serbe kishin marrė njė ofensivė tė gjerė me karakter shfarosės, nė zonėn e Vėrrinit, nė drejtim tė Rahovecit, tė Malishevės etj.), nė ambientet e selisė sė LDK-sė nė Prishtinė, Ibrahim Rugova ka mbajtur mbledhjen themeluese tė Kuvendit tė Kosovės, ku morėn pjesė me 75 deputetė, 59 deputetė tė LDK-sė dhe 16 tė partive tjera (nga 130 sa duhet tė ishin - Sh.B) tė dalė nga zgjedhjet e 22 marsit 1998. Kjo mbledhje konstituive po mbahet pas 115 ditėve, pėrkatėsisht pas tre muajve, tri javėve e tri ditėve, nga dita kur u mbajtėn zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 22 marsit 1998. Edhe pse mbajtja e Kuvendit ishte bėrė i ditur dy ditė mė parė, ai i zhvilloi punimet normalisht pa u penguar nga sigurimi shtetėror serb, pothuajse deri nė pėrfundim tė mbledhjes. Me propozimin e Ibrahim Rugovės, Kryetar i Kuvendit u zgjodh akademik Idriz Ajeti dhe tre nėnkryetarė: Iljaz Kurteshi nga Partia Socialdemokrate e Kosovės, krahu i Kaqusha Jasharit; Gjergj Dedaj, nga Partia Liberale e Kosovės dhe Zef Morina nga Partia Shqitare Demokristiane e Kosovės, ndėrsa Sekretar i Kuvendit u zgjodh Fatmir Sejdiu nga Lidhja Demokratike e Kosovės.

Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se, nė momentin e pėrfundimit tė mbledhjes „konstituive tė Kuvendit“, nė orėn 13:05 para hyrjes sė barakės sė LDK-sė ka arritur ambasadori amerikan nė Beograd Nikollas Hill. Pas tij janė futur edhe njė numėr policėsh serbė nė rroba civile, ndėrsa hyrja e barakės u mbush pėrplotė policė: dy pizgauerė, vetura civile dhe njė fugon policie. Nė ora 13:13 nga baraka dalin policėt serbė „me dokumentacionin e seancės konstituive tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės!“ Para orės 14:00 nga baraka ka dalė edhe Nikollas Hill, kurse pas tij edhe Ibrahim Rugova, i cili largohet nga baraka pa u ndaluar nga policia serbe! ( Lexo: Nikė Gjeloshi-Kosova 1999, fq.173-174)

Mėnyra se si ėshtė paralajmėruar pėr opinion mbajtja e Kuvendit, pastaj ecuria e zhvillimit tė punimeve nė kėtė “seancė“ konstituive dhe ardhja e amasadorit amerikan bashkė me policinė serbe nė ambientet e barakės sė LDK-sė, pikėrisht nė momentet kur mbledhja po pėrfundonte, sipėrfaqėson qartė faktin se, ky Kuvend u mbajt (sa pėr sy e faqe) me marrėveshje paraprake nė mes tė qarqeve diplomatike tė huaja, Ibrahim Rugovės dhe Sllobodan Millosheviqit.

Konstituimi i Kuvendit nga LDK’ja bashkė me partitė e vogla qė morėn pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit, kishte pėr synim defaktorizimin e UĒK-sė si faktor politik e ushtarak, dhe kjo ka ndikuar dukshėm nė thellimin jazit tė pėrēarjes brenda faktorit politik shqiptarė. Kundėr mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės u deklaruan: Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, Lėvizja Demokratike Shqiptare nė krye me Rexhep Qosjen, Lėvizja Popullore e Kosovės dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, tė cilat kėtė veprim e cilėsuan si njė komplot tė Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar popullin me kėtė Kuvend.


http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/jakup_krasniqi-uck.jpg

Verė 1998: Jakup Krasniqi, Zėdhėnėsi i Ushtrisė Ҫlirimtare tė Kosovės.

............................................

Njė ditė pas mbajtjes sė Kuvendit, ka reaguar edhe SHP i UĒK-sė. Nė deklaratėn politike nr. 4 tė datės 17 korrik 1998, SHP i UĒK-sė, deklaron:

“UĒK e ka thėnė me kohė se nuk pranon ato zgjedhje qė i shėrbejnė pėr dekor pushtuesit dhe do tė ishin farsė mashtruese pėr shqiptarėt e Kosovės. Kemi thėnė se nuk pranojmė zgjedhjet tė cilat legjitimojnė ndarjet e reja territoriale tė vendit tonė, qė filluan me “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit 1998 - kur njė pjesė e tokave lahej nė gjak e nė anėn tjetėr ngriheshin dollitė e “fitores historike” tė njė grupi tarafėsh. Gjithashtu kemi pėrsėritur shumė herė deri tash se jemi pėr jetėsimin e institucioneve tė pavarura, funksionale dhe operative, qė do ta siguronin ēlirimin e Kosovės. UĒK, edhe mė herėt ka paraqitur qėndrimet e veta nė raport me tendencat e njė kaste politike, e cila ka pėr qėllim jo krijimin e institucvioneve kombėtare pėr avancimin e ēėshtjes shqiptare, por frenimin dhe minimin e luftės sonė ēlirimtare - mu nė kohėn kur ajo ėshtė gjithėpėrfshirėse. Sukseset e UĒK’sė nė fushėbetejat e shumta e detyruan pushtetin okupator tė lejojė mbajtjen formale tė njė parlamenti tė kontestuar nga tė gjithė ndėrgjegja politike kombėtare. Ky parlament mbajti mbledhjen „themeluese“ vetėm pas kėrkesave dhe kėshillave tė vazhdueshme tė cilat erdhėn nga miqtė tradicionalė tė okupatorit tonė, nga Moska dhe Athina.

UĒK’ja ia tėrheq vėrejtjen autorėve tė kėtyre makinacioneve se kanė shkuar larg me lojėrat e ndyta nė dėm tė kombit dhe Atdheut. UĒK’ja kėtu vėren tendencėn mė tė hapėt tė pėrēarjeve tė shkaktuara nga ky klan nė lėvizjen politike shqiptare, tė cilat barten edhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare. Gjithashtu e kėshillojmė miqėsisht edhe faktorin ndėrkombėtar, sidomos SHBA’tė dhe vendet e demokracisė perėndimore, qė tė mos bien nėn ndikimin e allėshverisheve ruso-greke. (…) UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve tė reja funksionale dhe kombėtare, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės. Kėtė duhet ta bėjmė me tė gjitha ato forca politike tė cilat synojnė ndershmėrisht lirinė, me individė tė rinj, tė ngritur politikisht dhe profesionalisht, dhe, me intelektualė tė dėshmuar kombėtarisht. (...) Lufta e jonė vazhdon deri nė fitore. - pėrfundon deklarata politike nr. 4 e SHP tė UĒK’sė.





Nga Sheradin Berisha, Kryeredaktori i pashtriku.org

Llapi
21-07-2012, 12:59
BEDRI ISLAMI: MJERIM I POLITIKĖS APO POLITKĖ E MJERUESHME
http://www.pashtriku.org/ngarkimet/lajmet/vogel/lajmi_1342825750.jpg
BEDRI ISLAMI

(Pashtriku.org, 21. 07. 2012) - Ēfarė mund tė sjellė mė shumė ky grupim i ri prej pesė vetėsh nė ndryshim me grupimin e mėparshėm tė bėrė fillimisht prej 15 vetash? Pėrse Rugova tani e pėrqendroj gjithė forcėn e grupit tek njerėz tė afėrm me politikėn e tij, qė me parė kishin qenė sė bashku anėtarė tė kryesisė sė LDK-sė dhe tė njohur njėkohėsisht pėr tendenca autonomiste? Pėrse u „trimėrua" Rugova pas ofensivės serbe dhe tani kėrkonte dėshmi bindje edhe mbi forcat ēlirimtare? Ky plan ka ardhur nga mendjet e njerėzve nė Prishtinė apo nga „dajallarėt" e tyre nė Beograd? Pėrse Rugova sa herė qė Millosheviqi i derdh kupėn dhe perėndimi mendon tė veprojė bėn lėshimet e duhura?

Nė ēastin kur zoti Rugova bėri tė ditur lajmin pėr krijimin e njė grupi tė ri negociator pėr bisedime me pushtuesit serbė, nuk kishte asgjė tė papritur dhe asgjė tė jashtėzakonshme. Me pėrjashtim tė slloganit pėr njė Kosovė tė hapur ndaj Serbisė dhe Shqipėrisė, ai thuajse asnjėherė nuk ka qenė i parashikueshėm nga bashkėpunėtorėt e tij (pėr tė mos folur pėr tė tjerėt) por njėkohėsisht asnjėherė nuk e ka mbajtur fjalėn e dhėnė. E tė gjitha veprimet e tij politike kanė qenė tė papritura, por mjerisht nuk kanė qenė nė krahun e dėshirės sė popullit pėr lirinė dhe pavarėsinė shtetėrore, pėr sendėrtimin e Republikės sė Kosovės.

Edhe tani, nė ēatet kur flitej pėr krijimin e njė qendre tė pėrbashkėt politike, nė mes tė cilave ashtu si e meritonte dhe me forcėn reale do tė ishte e pranishme edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, Rugova bėri diēka krejt tjetėr- krijimin e G-5, njė vazhdim i lojės sė mėparshme me G-15, tė cilin as qė e pyeti kur vajti tė takohej me Millosheviqin. (*) Lexoni nė fund shtojcėn e pashtriku.org: Historia e Grupit Negociator G'15 - G'5, dhe takimi Rugova - Millosheviq nė Beograd…!)



Megjithėse Rugova dukej nė ditėt e fundit me i tėrhequr dhe mė i gatdhėm pėr tė bėrė marrėveshje tė dobishme, edhe pse kishte kundėrshtime tė mėdha nė klanin titist LDK-ist, ai pėrsėri i injoroi tė gjithė dhe vendosi veton e tij: tė bėhet G-5.

Ēfarė mund tė sjellė mė shumė ky grupim i ri prej pesė vetėsh nė ndryshim me grupimin e mėparshėm tė bėrė fillimisht prej 15 vetash? Pėrse Rugova tani e pėrqendroj gjithė forcėn e grupit tek njerėz tė afėrm me politikėn e tij, qė me parė kishin qenė sė bashku anėtarė tė kryesisė sė LDK-sė dhe tė njohur njėkohėsisht pėr tendenca autonomiste? Pėrse u „trimėrua" Rugova pas ofensivės serbe dhe tani kėrkonte dėshmi bindje edhe mbi forcat ēlirimtare? Ky plan ka ardhur nga mendjet e njerėzve nė Prishtinė apo nga „dajallarėt" e tyre nė Beograd? Pėrse Rugova sa herė qė Millosheviqi i derdh kupėn dhe perėndimi mendon tė veprojė bėn lėshimet e duhura? Tė gjitha kėto pyetje tė vijnė pėrnjėherėsh nė mendje dhe ėshtė e natyrshme tė pyetet pėr to. Sepse tashmė nuk ėshtė vėnė nė rrezik fati i njė klase titiste (tė cilėt kanė qenė gjithnjė tė siguruar), por ėshtė vėnė nė rrezik fati i tėrė popullit shqiptar nė Kosovė dhe mė tej se kaq.

Mendimi naiv politik se ky grupim i ri prej pesė vetėsh do tė sjellė diēka tė re nė jetėn politike nė Kosovė ėshtė lehtėsisht i dėshtuar. Ai do tė sjellė njė nuancė tė re nėnshtrimi, si vazhdim i lojės sė vjetėr, tashmė nė njė situatė tė re. Nėse grupimi i mėparshėm kishte nė pėrbėrjen e tij edhe figura tė cilėt gėzonin besimin e tė gjitha forcave politike edhe tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ky grupim prej pesė vetėsh gėzon vetėm besimin e lėdėkėistėve tė thekur, gėzon besimin e titistėve tė hapur dhe tė fshehur, gėzon edhe besimin e Beogradit. Jo mė kot, nė fazėn e parė tė euforisė, Beogradi e pėrshėndeti krijimin e kėtij grupimi. Ata i njohin mirė „nipėrit" e vet dhe e kanė tė qartė se kėto „nipėri" po pėrgatiten tė venė tek „dajallarėt" e tyre.

Ėshtė e vėrtetė se zoti Rugova „u trimėrua" nga ofensiva serbe.

Nuk ėshtė i vetmi shqipfolės qė trimėrohet kėshtu

Besimi se ky grupim mund tė bėjė diēka mė shumė ėshtė po ashtu lehtėsisht i rrėzueshėm, sepse ata nuk kanė as forcėn dhe as autoritetin e duhur pėr tė vendosur diēka pėr Kosovėn. Ata janė as mė pak e as mė shumė njė grup sejmenesh, tė vėnė nė role tė pavėrteta, dhe sado qė tė mundohen ta fshehin kėtė tė vėrtetė, nuk do tė munden.

Tė gjithė kėta njerėz tė emėruar nė G-5 kanė qenė mė parė tė lidhur ngusht me klasėn titiste rugoviste ose me Lidhjen Komuniste tė Jugosllavisė, tė cilės i kanė shėrbyer besnikėrisht deri nė ēastin e fundit. Ėshtė e vėrtetė se zoti Agani, z. Tahiri apo z. Sejdiu kanė qenė funksionarė tė lartė tė LDK-sė, dhe dy tė parėt tė njohur edhe si pėrcaktues tė vijės disfatiste dhe pėrēarėse tė kėsaj Lidhje. Largimi i pėrkohshėm i tyre nė prapaskenė e ka rritur forcėn. Po ashtu zoti Rodiqi, i njohur pėr dėnime tė ashpra ndaj djemėve dhe vajzave tė Kosovės qė kėrkonin pavarėsinė e Kosovės, tani po u pėrgatitka pėr tė „mbrojtur" kėtė pavarėsi. Ai as e ka dashur atėherė kur shqiptonte dėnime tė ashpra me shumė vjet burgim pėr shokėt tanė, as e do tani. Ai sidoqoftė duhe tė jetė i qartė se koha e tij nuk vjen mė kurrė, por ėshtė thirrur nė kėtė mision si dėshmi e njė politike tė merueshme. Ėshtė thirrur pėr t‘i thėnė atyre djemve qė luftojnė se gjykatėsi ėshtė pėrsėri kėtu - dhe pėrsėri ne jemi qė ju gjykojmė. Ėshtė thirrur zoti Kurteshi si pėrfaqėsues politik i asaj klase autonomiste tė ardhur nė pushtet pėrmes diferencimit, pėr tė dėshmuar se kjo klasė autonomiste ėshtė rishtas nė pushtet dhe se megjithė gjakun e derdhur janė pėrsėri ata qė vendosin. Nė kėtė grupim prej pesė vetesh ka nga tė gjitha pėrcaktimet pro autonomiste - por edhe pėrfaqėsues tė klasės politike komuniste jugosllave. Harresa ėshtė vėrbėri dhe nuk duhet qėndruar gjithnjė i vėrbėr. A do tė munden kėta njerėz, gjithnjė tė pėrulur dhe gjithnjė tė pėrgjunjur qė tė mbrojnė dinjitetin e Kosovės? A mund tė besohet njė gjė e tillė kur njeriut qoftė edhe pėr njė moment i rikujtohet ajo buzėqeshje poshtėruese e Aganit pėrballė Millosheviqit? A do tė mundet gjykatėsi i djeshėm dhe fallsifikuesi i kutive tė votimit i sotėm tė ngrihet mbi veten dhe mbi idetė qė ka mbrojtur me mish e me shpirt deri dje?

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova/fehmi-agani-rugova-millosheviq-maj-98.jpg
Beograd, 15.V.1998: Buzėqeshja e Rugovės dhe Aganit gjatė takimit me Millosheviqin!

............................................

Ėshtė e vėrtetė se zoti Rugova „u trimėrua" nga ofensiva serbe. Nuk ėshtė i vetmi shqipfolės qė trimėrohet kėshu. Po ndeshemi edhe me shqiptarė apo shqipfolės tė tjerė qė po trimėrohen nga ofensiva serbe. Tė strukur deri me tash nga shtrirja dhe pėrhapja e gjerė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kėta „trimoshė" sė bashku me tė tjerė, tani kėrkojnė disfatėn e UĒK-sė pa e ditur mjeranėt se ajo ėshtė edhe disfatė e popullit tė tyre. Pas ofansivės serbe dhe pas tėrheqjes sė pėrkohshme taktike tė UĒK-sė ėshtė trimėruar edhe pushtuesi serb dhe nuk ėshtė ndonjė gjė e jashtėzakonshme, sikur mendimi pėr tė krijuar njė G-5 tė ketė ardhur mė parė nga qendrat e fshehta tė Beogradit. Sepse, sa herė qė Beogradi e ka ndjerė nevojėn e njė pėrkrahje morale, politike tė Prishtinės (tė klasės politike legale) kjo ndihmė ka qenė e plotė dhe deri nė sakrifikimin e ēėshtjes shqiptare. Kėshtu ka ndodhur me marrėveshjen pėr arsim, kėshtu ka ndodhur me shpalljen e zgjedhjeve tė 22 marsit dhe me zhvillimin e tyre, kėshtu ka ndodhur me „konstituimin" e parlamentit kukull, kėshtu ka ndodhur me bisedimet e para Millosheviq-Rugova, kėshtu ka ndodhur me caktimin e G-5. Pas lajmeve pėr masakrėn serbe ndaj shqiptarėve nė Rahovec, por edhe pėr gjakosjen e tėrė popullit shqiptar nė Kosovė, pikėrisht atėherė kur dukej se bota po shkundej nga harresa, atėherė erdhi edhe lajmi i G-5. Bota u qetėsua. Zemėrimi qė duhej tė derdhej si prush kundėr gjakėsorve tani ka filluar tė derdhet ndaj shqiptarve qė nuk po u merrkan vesh tė qėndrojnė „sus" para politikės sė Rugovės. Nuk ėshtė hera e parė qė ndodh ky pėrgjunjėzim. Edhe atėherė kur bota ngriti zėrin pėr masakrėn ndaj familjes Jashari apo Ahmeti-edhe atėherė Rugova shpejtoi tė shpallte ditėn e zgjedhjeve tė 22 marsit. Duke mos qenė hera e parė nuk do tė jetė as e fundit.

Shqiptarėt sillen rreth vetes tė formojnė qeveri apo komitet, tė jetė qeveri e shpėtimit kombėtar apo e pėrkohshme, tė jetė e varur nga parlamenti apo e pavarur prej tij, tė jetė kjo qeveri me qendėr nė Prishtinė apo tė jetė nė perėndim, tė jetė Ushtria Ēlirimtare apo tė mos jetė. Ndėrkohė serbėt gjakojnė tėrė popullin shqiptar.

Ky ėshtė mjerimi i politikės sonė. Kjo ėshtė tė mos shikosh se tėrė fuqia serbe ėshtė bashkuar pėr tė rirobėruar Kosovėn, pėr tė robėruar shpirtin e saj tė lirisė dhe tė qėndresės, se ajo ėshtė bashkuar pėr gjunjėzimin tonė dhe nuk do tė ndalet makineria serbe, nėse atė nuk e ndalin shqiptarėt e bashkuar.

Ndėrkohė Shtabi i Pėrgjithshėm i jep besimin e plotė zotit Demaēi pėr krijimin e institucioneve tė reja nė Kosovė. Ky ėshtė njė zhvillim i ri nė jetėn politike shqiptare nė Kosovė. Ndoshta ėshtė pritur qė kjo tė bėhej edhe mė parė. Ėshtė pritur qė Shtabi i Pėrgjithshėm tė kalojė nga deklaratat politike nė veprime politike, ēka edhe ndodhi. Sepse tashmė Ushtria Ēlirimtare e Kosovės duke qenė njėkohėsisht ajo qė vendos dhe bėn ligjin dhe politikėn nė Kosovė, ata e kanė edhe tė drejtėn pėr tė shpejtuar pėrcaktimin e institucioneve pėr lirinė e Kosovė. Ėshtė pozitiv fakti qė zoti Demaēi shprehet tashmė se ideja e ballkanisė ėshtė ide vetjake e tij - dhe do tė jetė faktor pėr zbatimin e ideve tė mėdha qė mbart Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Nė tė kundėrtėn kjo ide fisnike do tė ishte qė nė fillim e kompremetuar jashtė ideve dhe idealit fisnik tė shqiptarėve nė Kosovė pėr tė jetuar tė lirė dhe tė pavarur. Megjithatė nuk duhet pritur gjatė.

Sepse koha ėshtė e tillė qė kėrkon veprime tė menjėherėshme. Shekulli i ri, njėkohėsisht edhe mijėvjeēari i ri, ėshtė nė pragun e derės, por shqiptarėt vazhdojnė tė jenė tė copėzuar.

A do tė arrijė zoti Demaēi tė bėjė, tė realizojė atė mision fisnik qė i ka besuar Shtabi i Pėrgjithshėm? Vėshtirėsit do tė jenė tė mėdha, tepėr tė shumta. I vetėm ai nuk mund tė bėjė asgjė. Sė bashku mund tė bėhet shumė. Le tė shkojmė nga shumėsia.

*) Nga cikli i shkrimeve: „Shansi i fundit nė mbarim tė shekullit", tė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn "Zėri i Kosovės" - nė fund tė vitit 1998 dhe nė gjysmėn e parė tė vitit 1999.

Llapi
21-07-2012, 13:08
SHTOJCĖ E PASHTRIKU.ORG

HISTORIA E GRUPIT NEGOCIATOR G'15 - G'5, DHE TAKIMI RUGOVA - MILLOSHEVIQ NĖ BEOGRAD…!

Janari i vitit 1998, solli me vete kumtin e fundit tė paqes sė rrejshme nė Kosovė. Atėkohė kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės po bėhej gjithnjė e mė shumė mbizotruese e situatės nė Kosovė, u vu nė lėvizje diplomacia ndėrkombėtare, pėr tė parandaluar rrjedhėn e ngjarjeve qė ēonin pashmangshėm drejt njė lufte tė pėrgjakshme. Qasja e bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ndėrtohej mbi qėndrimin e njohur siē ishte “mospranimi i gjendjes status quo” dhe “kundėrshtimi i aspiratave tė shqiptarėve pėr pavarėsi”. Mbi kėtė bazė, gjatė vitit 1998, Grupi i Kontaktit dhe qendrat tjera ndėrkombėtare tė vendosjes pėrmes diplomacisė sė ashtuquajtur lėvizėse (Shuttle diplomacy), do tė ngarendin sa nė Beograd e sa nė Prishtinė pėr tė gjetur njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, pėrmes negociatave. Ngjarjet mė kulmore qė i dhanė kahje zhvillimeve politike nė Kosovė, konsiderohen vizitat e shpeshta tė ambasadorit amerikan Robert Geldbard, i deleguari special i SHBA’ve pėr ish’Jugosllavinė, nė janar - mars tė vitit 1998 nė Prishtinė dhe nė Beograd. Ambasadori Robert Geldbard nė njė nga takimet e tij ( 22. 02. 1998 ) me kryetarin e LDK’sė nė Prishtinėnė publikisht e akuzoi UĒK’nė si “organizatė terroriste”.

Lexoni deklarimin e z.Geldbard - CNN, 23. 02. 1998:

http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova/r_gellbard_uck_terroriste.jpg
.................................................

Me kėtė veprim ai ashiqare kėrkonte forcimin e lidershipit politik nė krye me Ibrahim Rugovėn. Njė ditė mė vonė z.Geldbard gjatė njė takimi me Millosheviqin, i dhuroi Beogradit lehtėsira, duke deklaruar se disa nga sanksionet ekonomike qė ia kishin vėnė Serbisė do tė hiqen! Ky veprim i diplomatit amerikan, skajshėmrisht akuzues pėr UĒK’nė, nė tė vėrtet i dha forcė shtytėse nė aspektin politik kreut tė LDK’sė, ndėrsa nė aspektin ushtarak e trimėroi satrapin Sllobodan Millosheviq, pėr tė marrė njė ofensivė pėr zhbėrjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr vrasjen e shqiptarėve dhe shkatėrrimin e vendbanimeve tė tyre. Dhe, nė tė vėrtet kjo nbdodhi! Mė 28 shkurt 1998 forcat ushtarake-policore tė Millosheviqit nė “emėr tė spastrimit tė terenit nga bandat terroriste tė UĒK’sė“ sulmuan fshatrat Qirez dhe Likoshan, me ē“rast vranė e masakruan 24 shqiptarė, gra, fėmijė e pleq tė pafajshėm nė shtėpitė e tyre. Ndėrkaq, njė javė mė vonė, mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat barbare serbe sulmuan fshatin Prekaz, duke pėrdorur gjithė arsenalin ushtarak modern, kundėr familjes sė Shaban Jasharit. Pas njė lufte tre ditore (tė pabarabartė), ēetnikėt e Beogradit vranė mizorisht 56 anėtarė tė familjes Jashari, nė mesin e tė cilėve ra pėr tė mos vdekur kurrė edhe komandanti legjendar i UĒK’sė Adem Jashari. Kryekrimineli Millosheviq dhe disa qarqe ndėrkombėtare gjykuan se me vrasjen e Adem Jasharit kanė shuar edhe UĒK’nė, por ngjarjet qė pasuan mė vonė dėshmuan tė kundėrtėn. Pas kėtyre ngjarjeve, ndėrhyri diplomacia ndėrkombėtare, e cila kėrkojė ndėrprerjen e dhunės sė armatosur pėr t“i lėnė rrugė zgjidhjes sė problemeve pėrmes dialogut nė mes palėve. Mė 9 mars 1998 nė Londėr mbahet mbledhja e Grupit tė Kontaktit, ku do tė diskutohet pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė. Nė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit, kritikohet „pėrdorimi i tepruar i forcės“ dhe „tejkalimi i autorizimeve“ tė njėsive speciale tė policisė serbe, „qė ka sjellė pėr pasojė sė paku 80 humbje jete“, ndėrsa denohen nė tėrėsi siē theksohet nė deklaratė „aksionet terroriste tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, apo tė ēfarėdo grupi apo personi.“ Pra, Grupi i Kontaktit, operacionet shfarosėse tė njėsive speciale serbe kundėr shqiptarėve i cilėson si pėrdorim i tepruar i forcės, ndėrsa veprimet e UĒK’sė qė ishin nė mbrojte tė popullatės shqiptare nga forcat serbe, i cilėsonte si “arsione terroriste”! Pėr mė tepėr nė konkluzat e Grupit tė Kontaktit, vijėzohet qartė kundėrshtimi pėr pavarėsinė e Kosovės, ndėrkohė qė RSFJ-sė gjegjėsisht Serbisė po i ofrohej njė shans shtesė pėr t“iu shmangur sanksioneve ekonomike tė pėrgatitura prej kohėsh. (Lexoni tė plotė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit:

http://pashtriku.beepworld.de/files/Rugova_2008/Foto/deklarategrupittkontaktitprkosovn.htm )

Kush e pėrbėnte G-15“shin e Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė?!

Nė frymėn e qėndrimeve tė Grupit tė Kontaktit, mė 18 mars 1998 i deleguari amerikan pėr ēėshtje tė Ballkanit ambasadori Geldbard, nė njė takim qė pati me Ibrahim Rugovėn nė Selinė e LDK-sė, merrė pėlqimin e tij, tė kėtij “kolosi tė brishtė” (siē e cilėsonin analistėt perėndimor Rugovėn) pėr formimin e Grupit Negociator pėr dialog me Serbinė, ani pse ky "KOLOS" ato ditė bėnte fushatė pėr zgjedhjet “presidenciale e parlamentare“ tė 22 marsit 1998!!! Mė 18 mars, Ibrahim Rugova pas takimit, nė hyrje tė selisė sė LDK-sė bashkė me z.Geldbard zhvilluan njė konferencė me gazetarė. Ibrahim Rugova ndėr tė tjera ka deklaruar: ”Nė bisedė me ambasadorin amerikan Geldbard, unė rikonfirmova zotimin tim tė fuqishėm pėr dialog, si tė vetmen mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve tė ngutshme nė Kosovė.” “Pėr tė qenė i suksesshėm dialogu”,- theksonte Rugova, “duhet tė pėrfshihet patjetėr kėmbimi i hapur dhe i pakushtėzuar mes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė udhėheqjes sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė presidentit Millosheviq, siē ėshtė bėrė thirrje javėn e kaluar nė Londėr nga ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit”. Pėr mė tepėr shikoni kėtė videomaterial nga takimi Rugova - Geldbard, mė 18 mars nė Prishtinė.


.............................................

Vini re!

Mė 22 mars 1998 mbahen zgjedhjet “presidenciale dhe parlamentare” nė Kosovė, ndėrsa tė nesėrmen mė 23 mars nė Prishtinė nga grupi 3+3( i pėrcaktuar qysh nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova mė 1.09.1996), nė mes palės serbe dhe asaj tė Kosovės, nėnshkruhet aneksi pėr normalizimin e arsimit shqip nė Kosovė. Grupi 3+3 qė nėnshkroi aneks marrėveshjen mė 23 mars ishte vazhdimėsi e bisedave tė mėhershme nė mes tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin, dhe nuk kishte tė bėnte drejtpėrdrejt me themelimin e grupit tė ri negociatorė, qė do tė quhet G-15, edhe pse kemi tė bėjmė me tė njejtit njerėz nė krye tė kėtij grupi.

Shikoni foton nga takimi ....mė 23 mars 1998!
http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova/nenshkrimi-i_aneksit_23_3__98.jpg
.................................................. ...........

Mė 24 mars 1998 (atė ditė kur kishte shpėrthyer lufta frontale nė fshatin Gllogjan tė Dukagjinit, nė mes tė forcave pushtuese serbe dhe UĒK-sė) Ibrahim Rugova pasi shpalli rezultatin e zgjedhjeve, ku ai dhe partia e tij kishin "triumfuar bindshėm nė kėto zgjedhje farsė", do tė kumtojė listėn prej 15 negociatorėve tė Kosovės “G-15”, tė cilėt Rugova i quan si “Grup Kėshilldhėnėsish”, pėr tė pėrgatitur njė platformė pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e Millosheviqit.

Nė listėn e G-15-shit, me sugjerimin edhe tė ambasadorit Geldbard u pėrfshinė: Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Edita Tahiri, Bujar Bukoshi, Rexhep Ismajli, Mark Krasniqi, Pajazit Nushi, Esat Stavileci, Adem Demaēi, Veton Surroi, Mahmut Bakalli, Hydajet Hyseni, Shkėlzen Maliqi, Bujar Dugolli dhe Blerim Shala. Adem Demaēi, ndonėse nuk ishte pyetur fare pėr kėtė punė, ėshtė prononcuar kundėr pjesėmarrjes nė kėtė grup, duke e quajtur kėtė nismė si “mashtrim tė ri tė Ibrahim Rugovės…”, ndėrsa Hydajet Hyseni e Bujar Dugolli largohen nga ky grup me 13 maj 1998, nė momentin kur merret vesh se pa dijen e “G-15” Ibrahim Rugova kishte vendosur tė takohet me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd.

Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15, kujton se „sesioni i parė i G-15 qė u mbajt mė 25 mars, do tė jetė njė mbledhje e paorganizuar, pa fillim dhe pa fund, pa pasur tė qartė pse jemi thirrur, ēka jemi nė tė vėrtet, kėshilltarė apo negociatorė, dhe cili ėshtė misionin ynė i njėmendtė. Rugova nė fillim na tha se janė disa pika tė cilave duhet t“u pėrmbahet pala kosovare nė negociata…dhe ato ashtu si ishin hedhur nė letėr prej tij, diheshin pėrmendėsh prej secilit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė takim tė parė, ne - thotė Shala, nuk morėm vesh se ēka jemi, nuk filluam fare bisedėn pėr strategjinė negociuese dhe fare pak folėm pėr luftėn, e cila tashmė po hynte nė muajin e dytė.“( B.Shala- Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, fq.41) Njė rrėmujė e tillė, e shkaktuar nga Ibrahim Rugova, do tė vazhdojė deri deri nė korrik tė vitit 1998, kur do tė shuhet ekzistimi G-15-shit.(…)

Reduktimi G-15“shit nė G-5 nga Ibrahim Rugova

Ibrahim Rugova meqė vetė vendoste e vetė vuloste pėr ecurin e procesit negociator brenda faktorit politik shqiptar, mė 6 prill 1998 nė njė mbledhje tė radhės tė G-15 ai grupin G-15 e reduktoi nė G-5, tė cilėt sipas tij duhej tė pėrbėnin Grupin e mirėfillt Negociator tė Kosovės.

Nė G-5 ishin:

1.Ibrahim Rugova

2. Fehmi Agani,

3. Mahmut Bakalli,

4. Pajazit Nushi dhe

5. Veton Surroi.

Pas kėtij propozimi tė Rugovės, pjestarėt e mbetur tė G-15, nuk e dinin se cili do tė jetė roli i tyre nė kėtė mishmash tė krijuar nga Ibrahim Rugova. Kėto marifetllėqe politike tė "presidentit historik", po zhvilloheshin nė Prishtinė, pikėrisht nė kohėn kur nė shumė pjesė tė Kosovės, UĒK-ja zhvillonte luftė ēlirimtare kundėr forcave pushtuese serbe.

Nė gjysmėn e dytė tė muajit prill diplomatėt e huaj qė vizitonin shpesh Kosovėn kishin hedhur idenė qė negociatat me Serbinė tė zhvilloheshin nė dy faza. Nė fazėn e parė mendohej qė prania ndėrkombėtare tė kishte njė nivel tė ultė diplomatik, ndėrsa pėrmendej Shoqata “Shėn Exhidio” dhe Monsinjor Paglias si ndėrmjetėsues kryesor nė mes palės Serbe dhe asaj tė Kosovės. Gjatė negociatave tė fazės sė parė, kur do tė kuptoheshin mė qartė pozicionet e palėve nė bisedime, do tė vijonte faza e dytė me involvimin e Grupit tė Kontaktit dhe tė diplomacive kryesore perėndimore.


Mė 25 prill 1998, vetėm katėr ditė para mbajtjes sė takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Romė, Umberto Vattani, sekretar i pėrgjithshėm nė Ministrinė e Jashtme tė Italisė qėndroi nė Prishtinė dhe gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn zyrtarisht i propozoi kėtij tė fundit fillimin e menjėhershėm tė negociatave me Beogradin, me ndėrmjetėsimin e shefit tė Shoqatės: “Shėn Exhidio”, Minsinjor Paglias.

Derisa nė Prishtinė po bėheshin pėrgatitjet pėr negociata me Serbinė, lufta me shpejtėsi po pėrhapej nė shumė pjesė tė Kosovės. Ushtria Ēlirimitare e Kosovės, gjatė operacioneve ushtarako - policore serbe, me tė gjitha njėsitė e saj tė organizuara ishte vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare. Ndėrkaq, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė nė njė deklaratė Politike tė datės 27 Prill 1998 lidhur me negociatat me Serbinė deklaron, se, bisedimet janė tė pranueshme “vetėm pasi tė jenė larguar trupat e pushtuesit nga trojet shqiptare. Ēdo lloj tjetėr marrėveshjeje dhe pa praninė tonė do tė jetė e pavlefshme dhe e denueshme.”

Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd

Mė 9 maj 1998 nis njė proces i ri pėrpjekjesh pėr fillimin e bisedimeve Beograd - Prishtinė. Atė ditė nė Beograd, njė delegacion amerikan nė krye me diplomatin e njohur Riēard Holbrook, takohet me Sllobodan Millosheviqin, ndėrkaq mė 10 maj ky delegacion vjen nė Prishtinė pėr tu takuar edhe me Ibrahim Rugovėn. Gjatė tri ditėve nė vijim (10 - 13 maj) Holbrook dhe Geldbard zhvilllojnė njė turne diplomatik nė relacionin Beograd-Tiranė-Prishtinė-Shkup dhe anasjelltas. Mė 12 maj (ditė e martė) Ibrahim Rugova ka pranuar para Holbrook'ut qė tė takohet me Sllobodan Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd. Njė ditė mė vonė, mė 13 maj tė gjitha agjensitė e rėndėsishme botėrore kanė dhėnė lajmin, se: “Dr. Rugova do tė takohet nė Beograd, tė premten, mė 15 maj, me Sllobodan Millosheviqin, kryetar i RFJ-sė.”

Beograd, 15 Maj 98: Takimi i G'5-shit me kryekriminelin Millosheviq!


.....................................


.................................................


_________________________________

Pėr kėtė vendim tė Rugovės nuk kishte ditur as G-15, dhe kėtė lajm, i cili pėr shumė kėnd ishte fillimisht sensacional dhe i pabesueshėm, ata e morėn vesh nga mediat perėndimore. Ibrahim Rugova ka pranuar tė takohet me Millosheviqin pa i plotėsuar kėrkesat e Grupit tė Kontaktit, tė Mbledhjes sė Londrės, tė 9 marsit 1998 pėr tėrheqjen e njėsive speciale serbe nga vendbanimet shqiptare ku zhvilloheshin luftimet dhe pėr ndėrmjetėsimin e Misionit tė Filipe Gonsalesit nė bisedimet Beograd - Prishtinė. (B.Shala, Vitet e Kosovės 1998 - 1999, Prishtinė 2000, fq.54-60.)

Mė 15 maj 1998 Ibrahim Rugova ka udhėtuar pėr nė Beograd me grupin G-5 tė pėrzgjedhur nga G-15'shi, si me: Dr. Fehmi Aganin, Mahmut Bakallin, Pajazit Nushin dhe Veton Surroin. Adnan Merovci - Shef i protokollit dhe i sigurisė sė Ibrahim Rugovės, thotė: se pėr nė Beograd kemi udhėtuar me tri vetura dhe njė ka qenė si pėrcjellje. Ne shkuam deri nė hyrje tė Beogradit, aty na priti njė makinė e shėrbimeve serbe dhe na shoqėroi gjatė tėrė kohės.” - kujton z. Merovci. (Lexo Librin “Pa protokoll-Bisedė me Adnan Merovcin”, Prishtinė, 2003, fq. 78)

Ky takim do tė zhvillohet nė selinė presidenciale tė Millosheviqit nė Beograd, pa ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar, pa plan tė qartė, madje pa pika tė rendit tė ditės. Po atė ditė derisa po mbahej takimi Millosheviq-Rugova nė Beograd, (ku Televizioni shtetėror serb gjatė gjithė kohės jepte pajme duke buzėqeshur Rugova me Millosheviqin) forcat serbe nė Kosovė kishin ndėrmarrė njė operacion tė gjerė luftarak dhe me kėtė rast vranė e masakruan dhjetra shqiptarė tė pafajshėm. Po atė ditė, (nė orėt e pasdites) Millosheviqi vendosi edhe njė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės qė gjithėsesi kishte prapavijė politike. Qeveria serbe nė rrugėn Nish-Prishtinė kishte ndaluar tė gjithė kamionėt me mallra ushqimor qė ishin nisur pėr nė Kosovė, dhe nė ditėt qė pasuan takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd, Kosova do tė pėrballet me probleme serioze nė furnizimin me artikuj elementarė ushqimorė.

Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998 nė selin e LDK-sė nė Prishtinė pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare!

Pas takimit tė 15 majit 1998 filluan pėrgatitjet pėr mbajtjen e takimit tė radhės Prishtinė-Beograd. Siē vihet nė dukje nė kėtė mes, faktori UĒK ishte lėnė anash, duke u injoruar plotėsisht nga Ibrahim Rugova, edhe pse pėrhapja e luftės kishte marrė njė dinamikė tė pėrshpejtuar. Z.Rugova akoma nuk e kishte kuptuar, nė tė vėrtet ai nuk donte ta kuptonte, se zgjerimi i luftės nė Kosovė e bėnte tė pakuptimt dhe absurde tėrė procesin e negociatave me Serbinė.

Takimi tjetėr i negociatorėve shqiptarė e serbė, ishte caktuar tė mbahet mė 22 maj 1998 nė Prishtinė. Ky takim u mbajt nė ambientet e selisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Palės serbe i printe Nėnkryetari i Qeverisė sė RFJ-sė Nikola Shainoviq, i pėrbėrė nga nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė Ratko Markoviq, Nėnkryetari i Partisė Radikale tė Sheshelit, Tomisllav Nikoliq, Radoslav Rajkoviq dhe Leposava Miliēeviq, ndėrsa palės shqiptare i printe Dr. Fehmi Agani ku bėnte pjesė: Mahmut Bakalli, Pajazit Nushi, Veton Surroi, Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala.



Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998. Nė delegacionin serbė duket edhe pjesėmarrja e radikalit - presidentit aktual tė Serbisė Tomisllav Nikoliq duke buzėqeshur!
http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova/bisedimet_shqiptare_serbe-maj_1998.jpg
.................................................. .......

Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala, G-5“shit ( qė ishte takuar me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd) ju bashkua mė 21 maj, njė ditė para mbajtjes sė takimit nė Prishtinė. Ishte i propozuar edhe dr.Esat Stavileci tė jetė pjesė e delegacionit shqiptar, por ai nuk ka pranuar tė jetė pjesė e kėtij takimi tė dėmshėm pėr Kosovėn, pėr faktin sepse z.Stavileci ka kėrkuar qė tė bisedohet vetėm pėr statusin e Kosovės, e jo pėr paketa sigurie, si zhbllokimi i mallrave e ēėshtje tė tjera, sipas tė cilave Millosheviqi dėshironte tė fitonte poena para bashkėsisė ndėrkombėtare.” Pėr takimin e pėrfaqėsuesve tė Rugovės me ata tė Millosheviqit nė selinė e LDK-sė nė Prishtinė, ka shkruar gjerėsisht edhe numri revial i gazetės “Bota Sot” e datės 24 maj 1998 faqe 5.

Ky takim u mbajt pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare edhe pse atė ditė nė Prishtinė ishte ambasadori amerikan Christopher Hill dhe Brian Donelly, ambasadori i Anglisė nė Beograd. Blerim Shala, ish-zėdhėnėsi i grupit negociatorė tė Kosovės, thotė se, ambasadori amerikan Hill, nė kohėn kur po zhvilloheshin bisedimet me palėn serbe, ka qenė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, saktėsisht nė dhomėn ku zakonisht rrinte Ibrahim Rugova, pėr tė krijuar kėshtu, pėr palėn tonė dhe mediat shqiptare, njė pėrshtypje se, megjithatė, negociatat po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e diplomacisė amerikane (!!!). Ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė katėr orėve sa zgjatėn bisedimet nė selinė e LDK-sė, ishte nė rezidencėn e tij nė Velani sė bashku me ambasadorin anglez Brian Donelly.

Derisa po mbahej takimi nė selinė e LDK-sė, Ibrahim Rugova ambasadoritBrian Danelly nė Velani, i tegonte pėr cilėsinė e verės sė Kosovės!

Ish-zėdhėnėsi i G-4 Blerim Shala, pėrkujton se pas pėrfundimit tė takimit, me palėn serbe, nė dhomėn e Ibrahim Rugovės nė Selinė e LDK-sė sė bashku me Veton Surroin, kanė pasur njė takim me ambasadorėt Hill dhe Brian Donelly, tė cilėt i kanė njoftuar pėr rrjedhėn dhe atmosferėn e takimit me delegacionin serb. Ndėrkohė, thotė z.Shala “Danelly na informoi se kishte kaluar njė kohė tė gjatė me dr. Rugovėn, nė rezidencėn e tij private, nė lagjen e Velanisė, duke pirė verė tė zezė dhe duke ngrėnė djath Sharri. “Unė e pyeta (Ibrahim Rugovėn-vėrejtja ime Sh.B) se cila ėshtė platforma negociatore e delegacionit tuaj dhe ēka pritet tė arrihet nė takimin e sotėm…”, na tha Danelly. Dr. Rugova iu kishte pėrgjigjur se nuk ka dyshim qė negociatorėt kosovarė do tė mbrojnė si duhet interesat e Kosovės dhe pastaj ia kishte shpjeguar, hollė-hollė, cilėsinė e verės sė Kosovės. (!!!) (Lexo: B.Shala: Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, faqe. 68-71.) Ēdo koment pėr kėtė veprim tė Ibrahim Rugovės (nė kohėn kur Kosova po digjet flak) ėshtė i tepėrt.

Zhvillimet dramatike nė zonat e luftės, pėrveē qė zhvlerėsuan procesin e nisur negociues me takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd mė 15 maj, treguan qartė se, kėto bisedime nuk do t“i sillnin asgjė tė mirė Kosovės. Pėr mė tepėr, vrasjet, ekzekutimet dhe masakrimet nė mėnyrė barbare tė shqiptarėve nė fshatrat e Dukagjinit dhe tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake tė Millosheviqit, e mbuluan me padenjėsi mundėsinė e vazhdimit tė negociatave me Beogradin, nė formėn qė nisi nė Prishtinė, mė 22 maj 1998.

......................................

Shikoni video'materialet nė vazhdim:

Lufta nė Drenic - Prill 1998


.................................................. ...


==============================



Nga Sheradin Berisha, Kryeredaktori i pashtriku.org

Llapi
01-08-2012, 23:26
Si e ndaluan SHBA-tė planin Millosheviq – Rugova kundėr shqiptarėve tė
Kosovės?
Nga Isa Mulaj
Sigurisht se i keni dėgjuar shpesh fanatikėt e vėrbėr tė Ibrahim Rugovės duke thėnė se ai
ka ndikuar qė SHBA tė intervenojnė ushtarakisht kundėr Serbisė nė Kosovė. Nė ēka e bazojnė
ata kėtė pohim tė tyre? Nė trillime dhe asgjė tjetėr. Duke e ditur se nė kėtė botė jetojnė mė shumė
njerėz tė arsyeshėm qė i shohin dhe kuptojnė gjėrat nga kėnvėshtrimi real, nė vijim do t’u sjellim
disa nga faktet pėr rrjedhen e raporteve Rugova-SHBA. Pra, e kemi nė dispozicion
bashkėveprimin e tė dyja palėve dhe vetėm duhet t’i analizojmė ato. Nuk kemi nevojė tė
dėgjojmė pjellat imagjinare tė rugovistėve se ēfarė roli ka luajtur Rugova nė intervenimin
ushtarak tė SHBA-ve nė Kosovė, ose tė kundėrshtarėve tė tyre se merita i pėrket tjetėrkujt. Po
ashtu, nuk do tė jemi aq tė tėrthortė nė analizėn krahasuese tė qėndrimeve nga njėra palė (SHBA)
e pastaj tė kalojmė nė tjetrėn (Rugova). Do tė jemi tė drejtpėrdrejtė vetėm nė analizėn e
bashkėveprimit tė tyre, sepse puna e tė dyja palėve mė sė miri na tregon dhe nuk lė dyshim pėr
kurrfarė trillimi qoftė nė favor apo kundėr Rugovės. Meqenėse disa gjėra pėr Kosovėn mbeten nė
CIA (Agjencia Amerikane e Zbulimit) si tė klasifikuara pėr t’u zbuluar mė vonė, po u sjellim ato
qė janė bėrė publike tė cilat ēdo kush mund t’i vėrtetojė.
Vėmendja e SHBA-ve pėr problemin e Kosovės nisi tė shpėrfaqet nė fillim tė vitit 1998
kur rehatinė e pushtetit tė Rugovės me regjimin e Millosheviqit kishte filluar ta trazoj Ushtria
Ēlirimtare e Kosovės (UĒK). Mirėpo, popaganda serbe e kombinuar me atė tė Rugovės ishte e
pamėshirshme dhe efikase. Derisa pėr regjimin e Millosheviqit qarqet ndėrkombėtare shprehnin
dyshime duke e ditur gjendjen nė Kosovė dhe tė bėmat e tij nė vise tjera tė ish-Jugosllavisė,
goditjen e madhe pėrpjekjeve pėr liri tė shqiptarėve ia jepnin shpifjet dhe denigrimet e egra tė
Ibrahim Rugovės nėpėr qendrat kryesore vendim marrėse kurdoherė qė i jepej rasti. Aq e fortė
ishte urrejtja patologjike e Rugovės kundėr UĒK-sė dhe ēdo forme tė rezistencės ndaj terrorit tė
padurueshėm serb sa qė do tė ndikojnė tek ambasadori amerikan Robert Gelbard ta kualifikoj
UĒK-nė si grup terrorist. Publiku ishte njohur vetėm sipėrfaqėsisht me kėtė deklaratė tė
ambasadorit Gelbard. Kryesorja, ishte shumė dėshpėruese qė Amerika tė dal me qėndrim zyrtar
pėr UĒK-sė si organizatė terroriste. Tandemit Rugova-Millosheviq u bėhej zemra mal pėr tė
vazhduar me pushtetin e tyre pėr degjenerimin nė pėrmasa shtazarake tė shqiptarėve nėpėrmjet
respresionit dhe terrorit sistematik serb. Asnjė organizatė kriminale dhe terroriste nė botė, e aq
mė pak terrorin e egėr serb, SHBA-tė nuk e ishte dėnuar publikisht mė ashpėr se UĒK-nė.
CNN ėshtė transmetuesi mė i madh nė botė i lajmeve me seli nė SHBA. Nga superfuqia e
vetme pėrmes ‘superfuqisė’ mediale, me 23 shkurt 1998 ambasadori Gelbard i tregon botės nė
formė alarmi se ēka ėshtė UĒK-ja. “...ne [Amerikanėt] jemi jashtėzakonisht tė shqetėsuar, e
poashtu i denojmė shumė fuqishėm dhunėn e papranueshme tė kryer nga grupet terroriste nė
Kosovė, e sidomos nga UĒK-ja – Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Kjo [UĒK-ja] pa fije dyshimi
ėshtė grup terrorist”.
Vlerėsimi i ambasadorit amerikan Robert Geldbard pėr UĒK-nė pas takimit me Rugovėn
© CNN, 23. 02. 1998.
Vėreni dhe analizoni me kujdes shprehjet “jashtėzakonisht tė shqetėsuar”, “dėnojmė
shumė fuqishėm” ose siē kishte thėnė nė origjinal “very strongly” dhe “pa fije dyshimi ėshtė
grup terrorist”. Kėso cilėsime dhe dėnime nė qėndrimet zyrtare, SHBA-tė nuk i kanė bėrė ndaj
asnjė organizate terroriste nė botė, madje as ndaj atyre tė cilat shpesh herė ia kanė pėrgjakur
hundėt vetė SHBA-ve tė cilat vetėm i ka dėnuar pėr veprimet e tyre, nganjėherė tė shoqėruar me
togfjalėshin “i dėnjomė fuqishėm”, por nė rastin e UĒK-sė kėtė e dėnonte “shumė fuqishėm”.
Fanatikėt e Rugovės dhe LDK-sė edhe sot thonė: “Hajt ti, se politikė e Amerikės u kanė kjo”. Se
ēfarė “politike” paska qenė kjo, kėtė do ta shfrytėzoj pėr mrekulli regjimi kriminal i
Millosheviqit saktėsisht pas dy javėve nga qėndrimi zyrtar amerikan pėr UĒK-nė kur ndodh
masakra e Prekazit (6 mars 1998). Brenda Kosovės nė opinionin e dezinformuar nga intrigat e
Rugovės u shkaktua njė huti, panik dhe tmerr, se ajo qė ndodhi nė Prekaz mund tė ndodh kudo
nėpėr Kosovė. Fryma e kėsaj frike nga masakrat po vėrehej edhe te popullsia nė Prishtinė pa
dallim moshe, gjinie dhe statusi shoqėror qė nxiti protestat me moton “Drenicė jemi me ty”.
Shumica e shqiptarėve kishin filluar gradualisht tė “adaptohen” ndaj dhunės sė egėr qė
ushtrohej pėrditė nga policia e Millosheviqit nė trupin e tyre gjithandej Kosovės. Ata shqiptarė
qė nuk i pėrjetonin rrahjet dhe torturat e regjimit disi ndjeheshin si tradhtarė, kurse atyre qė u
prishej trupi pėrgjithmonė nga torturat cilėsoheshin tė dinjitetshėm dhe patriot. Nėse nuk tė
prishte milicia e Millosheviqit me tortura, sipas filozofisė rugoviane, nuk mund tė ishe patriot.
Nė rast se bėhej pėrpjekja mė e vogėl pėr kundėrshtimin e kėsaj dhune si me minjėt laboratorik,
mėnjėherė kėrcente Rugova duke i akuzuar viktimat qė ta mbajnė qetėsinė dhe mos ta
provokojnė policinė serbe. Po tė thoshte kėshtu Millosheviqi, popullsia e Kosovės do tė
vetėdijėsohej pak, por problemi ishte se kėtė e bėnte Rugova ose siē njihej nga politika serbe
“lider Kosovskih Albanca” (udhėheqėsi i shqiptarėve tė Kosovės). Mė shumė pėrkujdesej pėr
sigurinė e milicisė kriminale serbe Rugova kur i akuzonte dhe qortonte shqiptarėt pėr tė “mos e
provokuar policinė e Millosheviqit”, se sa vetė Millosheviqi dhe policia e tij. Kjo filozofi
rugoviane ishte njė porosi e qartė se rrahjet brutale tė qyetarėve shqiptarė duhet tė vazhdojnė deri
nė pakufi nėn pėrkujdesjen diplomatike tė Rugovės. Ka pasur shumė shqiptarė qė ishin adaptuar
ndaj kėtij terrori deri nė atė masė sa qė nuk e ndienin veten mirė nėse u ērregullohej “dieta” ose
terrori i vazhdueshėm nė trupin e tyre! “More diēka s’po e ndi veten mirė se koxha kah ditė nuk
m’kanė rreh milicia”, na thoshte me sarkazėm nė njė kafeēajtore tė Istogut (prej nga vinte
Rugova) njė i rrahur rėndė 3 herė. Ne ia plasėm gazit, ndėrsa ai vazhdoj: “Kanė nisė me m’u
hjek larat nėpėr trup e s’po dokna interesant si pėrpara me lloj-lloj ngjyrash kuq, zi, verdh,
bojkaft, e ngjyrė boronice! S’di pse njerėzit shkojnė e harxhojnė pare me ba aso vizatime, qysh u
thonė? (“tatuazhe”, ndėrhyjmė ne). Hin vlla n’dorė t’tyne [milicisė serbe] i merr ma shpejt e pa
pagesė”! Nuk isha krejt i sigurt nėse ai e thoshte kėtė nga mllefi apo edhe nga injoranca me tė
cilėn filozofia rugoviane i kishte helmuar shqiptarėt. Derisa pėrjetimi i torturave kishte filluar t’u
duket istogasve tė hupt si njė lloj emancipimi dhe patriotizmi ndaj tė cilit duhej adaptuar, vetė
ushtruesit e torturave [serbėt] kishin njė vlerėsim mė njerėzor tė asaj qė u bėnin shqiptarėve. Kjo
vėrtetohet edhe me rastin e torturimit tė Salih Kabashit nga Gurrakoci i Istogut me urdhėr tė
Rrustem Rugovės (nga familja e Ibrahim Rugovės) kur torturuesit serbė i kishin thėnė: “Shiko se
ēfarė bukuroshi ke qenė [duke ia treguar fotografinė e vet tė dorėzuar nė UBD nga Rrusta], e tash
je bėrė si *** [nga torurat]”! Filozofia rugoviane kishte pėr qėllim vazhdimin e kėtij
“emancipimi” tė shqiptarėve deri nė pakufi nėpėrmjet aparatit represiv serb, pra pėr t’i bėrė
shqiptarėt tė duken si *** nga torturat dhe nė tė njėjtėn kohė t’i akuzoj ata se po e provokojnė
policinė serbe. Kėtė lloj filozofie tė mprapshtė dhe ēnjerėzore edhe sot e ka tė vėshtirė ta besoj
ndonjė inteligjencė njerėzore dhe artificiale nė rruzullin tokėsor.
Fytyra e vėrtetė e ‘shqiptarit tipik’ Ibrahim Rugova. Me ndihmėn e UDB-sė dhe kotillės sė tij u
pėrpoq, kundėr ligjit tė natyrės, pėr t’i asimiluar shqiptarėt e vėrtetė nėpėrmjet torturave qė tė
duket sikur ky nė foto, ose siē thoshin UDB-ashėt, me ja u ba bukuroshėve shqiptarė fytyrėn si
***!
Masakra e Prekazit derisa i vuri menjėherė shumė gjėra nė lėvizje brenda shqiptarėve tė
Kosovės dhe atyre nė diasporė, nuk pati ndonjė ndikimi nė politikėn e jashtme tė shteteve
pėrendimore rreth problemit tė Kosovės, sidomos nė SHBA qė kishin dalė me qėndrimin e
shqetėsimit tė jashtėzakonshėm nga “terrorizmi i UĒK-sė”. Nė tėrė botėn ishte pėrhapur lajmi i
CNN-it se UĒK ishte organizatė terroriste. Kushdo nė SHBA qė ka dėgjuar pėr ngjarjen e
Prekazit menjėherė pas ndondhjes sė saj ku u masakruan shumė civilė, duhej tė ishte qetėsuar
sado pak nga alarmi i fuqishėm qė e kishte lėshuar ambasadori Gelbard. Sė paku do tė jenė
bindur se pas dy javėsh dikush (regjimi i Millosheviqit) paska filluar t’a zbusė shqetėsimin
amerikan qė i kishte hyrė nė palcė nga frika. Sa pėr ironi, UĒK-ja nuk mund ta mbronte as veten,
prandaj ėshtė e pashpjegueshme pse SHBA-tė ndiheshin jashtėzakonisht tė shqetėsuara nga
“terrorizmi i UĒK-sė”. Pėr autobombat e organizatave terroriste si Hezbollah nė Beirut, National
Vanguard nė Oklahoma City, Al-Kaides nė Keni dhe Tanzani, ku humbin jetėn qindra amerikanė
pėrnjėherė, SHBA-tė kishin njė shqetėsim normal dhe i emėrtonin kėto organizata vetėm si
terroriste standarde, dhe nuk ishin jashtėzakonisht tė shqetėsuara sikur me UĒK-nė nga e cila
nuk pėsonte asnjė amerikan. Ku ishte enigma e krejt kėtij shqetėsimi amerikan dhe pse SHBA-tė
kishin mė shumė frikė nga UĒK-ja se nga ato organizata qė i bėnin “puzhar” amerikanėt edhe nė
vendin e tyre? Pėrgjigjen e gjejmė te propaganda ogurzezė e Ibrahim Rugovės qė nuk duket se ka
qenė shqiptar, nė bashkėpunim me Millosheviqin kishin pėr qėllim eksperimentet si me minjėt
laboratorik kundėr njė race tjetėr – shqiptarėve. Regjimi serb edhe nė tė kaluarėn, gjatė Luftės sė
Dytė Botėrore dhe pas saj, kishte shfrytėzuar romėt ose maxhupėt siē quhen nė Istog, pėr t’i
mbytur me ēekan shqiptarėt nė llugat e xhamisė nė Istog, njė vend me verra aty afėr ku sot
gjendet Moteli “Trofta”. Serbėt nė fund tė shekullit 20-tė punojnė edhe mė menēuri nė kėtė
drejtim. Nė vend tė maxhupėve origjinal, tani kishin nė dispozicion edhe njė armė mė tė fortė
dhe mė tė fshehtė – Ibrahim Rugovėn me tė cilin ia mbyllnin sytė shqiptarėve duke e bėrė atė
udhėheqės tė shqiptarėve tė Kosovės ose shumicės tė cilės Rugova pėr kah nacionaliteti nuk i
pėrkiste. Jo rrallė herė e kam deėgjuar policinė e Millosheviqit duke e lavdėruar Rugovėn kur na
ndalnin gjatė rrugės pėr nė fakultetet nėpėr shtėpia private (organizimin e tė cilėve Rugova e ka
pas kundėrshtuar), pasi na i grisnin indeksat dhe ndonjė libėr qė kishim me vete, na thoshin pėr
Rugovėn “Pametan čovek” (njeri i menēur). Nė atė kohė nuk isha aq i sigurt nėse milicia e
Millosheviqit e kishte seriozisht pėr kėtė vlerėsim ndaj Rugovės dhe nė ēfarė konteksti – nė
favor tė tyre (milicisė) apo shqiptarėve. Kjo paqartėsi u qartėsua nė tėrėsi kur regjimi serb gjatė
luftės i zhduku “budallenjėt” si Ukshin Hotin, Bardhyl Qaushin, Fehmi Aganin e disa tjerė,
ndėrsa po e ruanin si sytė e ballit “tė menēurin” e tyre Ibrahim Rugovėn. Pėr Fehmi Aganin,
publicisti britanik James Pettifer qė e ka pėrcjellur luftėn e Kosovės nė terren, nė librin e tij
Ekspresi i Kosovės, tregon se ai i kishte rrėshqitur nga krahu Rugovės dhe duket se kishte vėnė
lidhjet e veta me UĒK-nė, sidomos me ata qė kishin mbetur nga familja Jashari dhe militantėt e
Prekazit, gjė qė ka qenė njė nga faktorėt kryesor pėrse vendosėn serbėt ta vrisnin sapo nisi
fushata e bombardimeve e NATO-s. Ishte njeri i ngrohtė e i hareshėm, pėrfundon citati nga libri i
Pettifer-it. Pse serbėt e gjetėn menjėherė Fehmi Aganin pėr ta ekzekutuar edhe pse ky thuhet se
ishte maskuar me veshje tė grave, dhe pėrse nė tė njėjtėn kohė policia e Millosheviqit i bėnte roje
tė dera nė Velani Ibrahim Rugovės?

Aktivizimi ēifut dhe ofenziva e tyre pėr mbrojtjen e shqiptarėve nga gjenocidi Rugova –
Millosheviq
Gjatė luftėrave nė ish-Jugosllavi, shėrbimi izraelit i zbulimit Mossad ishte shumė aktiv nė
Beograd. Ai kishte ndėrmarrė njė operacion shpėtim-largimi tė ēifutėve nga aeroporti i Sarajevės
nėn maskėn e njė misioni tė Kombeve tė Bashkuara kur filloj tė pėrshkallėzohet lufta nė Bosnjė-Hercegovinė. Ish-Kryeministri i Izraelit Ariel Sharon ishte aleat i ngushtė i Millosheviqit. Ai
(Sharoni) e ka kundėrshtuar me forcė rrėzimin e Millosheviqin nė vitin 2000. Politika e Izraelit
gjatė sundimit tė dhunshėm serb dhe luftės nė Kosovė ka qenė tepėr proserbe. Mirėpo, ēifutėt nė
vendet pėrendimore, nė radhė tė parė ata nė SHBA kanė dhėnė ndihemsėn mė tė madhe dhe
vendimtare pėr lirinė e popullit tė Kosovės. Kėtė ndihmesė tė tė pakontestueshme nuk mund ta
pėrgenjėshtroj askush, madje shqiptarėt duhet t’i falendėrohet mė sė shumti ēifutėve e deri-diku
edhe gjermanėve pėr lirinė gjysmake qė e kanė sot, se pėrndryshe as kėtė nuk do ta kishin.
Del nė skenė njė ambasador tjetėr amerikan pėr ēėshtjen e Kosovės nė momente kritike.
Ky ishte ēifuti Richard Holbrook i cili pėr dallim nga pararendėsi i tij Gelbard, jo vetėm qė nuk e
quan UĒK-nė terroriste, por shkon dhe bėnė muhabet me pjesėtarėt e saj nė odėn e Junikut. Ai
madje i kishte zbathur kėpucėt dhe nė dhomė dukej nė ēorapa pėr dallim nga Lum Haxhiu
(Hajdin Abazi) i UĒK-sė pranė tij i cili ishte me qizme tė ushtrisė. Holbrook-u me kėtė gjest
deshi t’i tregoj popullit amerikan mė pėr sė afėrmi se ēfarė “grupi terrorist” i rrezikshėm ishte
UĒK-ja pėr ēka ambasadori Gelbard ua kishte futur frikėn nė palcė amerikanėve pas deklartės sė
tij pėr shqetėsimin e jashtėzakonshėm.
Gjėrsa gjėrat po lėviznin nė favor tė ēlirimit tė Kosovės, Rugova dhe klika e tij pro-Millosheviqiane ishin zėnė pisk nė pozicionin e tyre. Por, Rugova u tregua i shkathtė kur mė 15
maj 1998 shkoj nė Beograd pėr t’u takuar me krye-kasapin e Ballkanit nė pėrpjekje pėr ta
defaktorizuar luftėn e UĒK-sė dhe t’ia zgjat jetėn deri nė pakufi “dietės” Millosheviqiane nė
trupin e shqiptarėve. Ky bashkėpunim Rugova-Millosheviq intensifikohet dhe pėrfiton shpejt nė
kohė duke e ditur se ēifuto-amerikanėt ishin vėnė nė lėvizje pėr ta ēliruar popullin e Kosovės nga
“dieta” 9 vjeēare e gatuar nga tandemi Millosheviq-Rugova. Menjėherė pas njė jave,
respektivisht mė 22 maj 1998, ende pa u kuptuar dhe shoshitur sa duhet takimi nė Beograd nė
selinė e Sllobės, Slloba dėrgon delegacionin e tij pėr takim me pėrfaqėsuesit e Rugovės, nė vilėn
e Rugovės nė Velani tė Prishtinės. Aty nė takim nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ ishte i pranishėm edhe
kryetari aktual i Serbisė, zėvendėsi i Vojisllav Sheshelit, radikali Tomisllav Nikoliq i cili nė foto
duket duke buzėqeshur. Tani bashkėpunimi intensiv publik Rugova me Sllobėn (ai i heshtur
mbetet pėr t’u hulumtuar dhe pėr t’u bėrė publik) i kishte vėnė nė sprovė tė madhe ēifutėt pėr t’i
ndihuar shqiptarėt. Alarmohet ēifuti Holbrook pėr takimin shqiptaro-serb nė shtėpinė e Rugovės
dhe lajmėron bazėn nė Uashington se Rugova ėshtė duke ia pėrgatitur njė kurthė tė madhe
pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr liri. Aq tė shqetėsuar ishin ēifuto-amerikanėt sa qė kėrkojnė
urgjentisht tė pėrgatitet kryetari i SHBA-ve Bill Clinton pėr ta takuar Rugovėn qė tė zbuloj
komplotin e tij kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Ky takim Klinton-Rugova ndodhi mė 29.05.1998,
saktėsisht pas njė jave nga takimi i delegacionit Rugova-Millosheviq nė Velani. Mė shpejtė se
brenda javės nuk kishte gjasa tė ndodhte ky takim nė Washington (garancioni, viza, rezervimi i
biletės, udhėtimi i largėt).
Nė atė kohė nė SHBA ishte aktualizuar shumė afera e Klintonit me ēifuten Monika Lewinksi
qė mund t’i kushtonte Klintonit me shkarkim nga detyra e kretarit. Ēifutėt e menēur duke e ditur
se kjo aferė praktikisht nuk e dėmton kėnd, e bindin Klintonin irlandez qė tė pėrkushtohet nė njė
punė mė tė menēur – t’i kundėrvihet rrezikut nga shfarosja qė i kanosej shqiptarėve tė Kosovės.
Mjaft e pėrkushtuar nė kėtė mision pėr ta ndalur spastrimin entik tė shqiptarėve ishte sekretarja
amerikane e shtetit, ēifutja Madeleine Albright, e cila insistonte se Millosheviqi e njeh vetėm
gjuhėn e forcės (e jo lojėrat si macja me miun qė e bėnte Slloba me Rugovėn). Edhe mė i zjarrtė
nė favor pėr intervenimin e SHBA-ve nė Kosovė do tė bėhet zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė,
ēifuti James Rubin. Sektori i informimit real tani ishte nė duar tė sigurta, ēka paraqiste njė
debakėl pėr shpifjet e Rugovės dhe Millosheviqit, e mė shumė tė Rugovės kur e quante UĒK-nė
pjellė tė Serbisė edhe pse nė realitet kjo i vriste policėt e Millosheviqit qė na torturonin, vrisnin e
masakronin. Aleancės Rugova-Millosheviē pėr mbajtjen e “qetėsisė” nė Kosovė me dhunėn dhe
terrorin sistematik serb, i dolėn dy pengesa vendimtare nė sektorin pėrkatės ose tė forcės.
Ministri amerikan i mbrojtjes gjatė mandatit tė Klintonit, ēifuti William Cohen, dhe komandanti i
NATO-s pėr Evropė, gjenerali ēifut Wesley Clark. Prej Holbrook-ut e deri te Clark-u ēifuto-
amerikanėt kishin vendosur t’i japin fund eksperimenteve tė regjimit serb kundėr shqiptarėve tė
Kosovės pėr tė cilat Rugova mės sė shumti e fajėsonte popullsinė e gjorė qė hante dajak tė
tmerrshėm pėrditė kur i bėnte asaj apel qė tė mos e provokoj dhe tė bie pre provokimeve tė
policisė serbe. Ēifutėt ishin tė vendosur, por paraprakisht e dėrguan Rugovėn te Klintoni pėr
takim qė tė nxjerrin informata pėr vizionin famėkeq tė tij kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės.
Paralajmėrojnė Klintonin se Rugova ėshtė njeri shumė i dyshimtė nė raport me pushtetin e
Millosheviqit dhe se i ka inteksifikuar takimet publike zyrtare me regjimin e Millosheviqit duke
e mbajtur njėrin nė Beograd me Sllobėn mė 15 maj 1998, e tjerin menjėherė nė Prishtinė me 22
maj 1998. Takimin e mundshėm tė tretė tė rugovistėve me regjimin e Sllobės ia ndėrpret ēifuti
Richard Holbrook duke ia organizuar takimin Rugovės me Klintonin. Klintoni furnizohet mirė
me informacionet e CIA-s rreth Rugovės dhe vizionit tė tij satanik pėr robėrimin dhe poshtėrimin
e shqiptarėve tė Kosovės. Siē do tė tregojmė edhe mė faktet e liruara nga CIA nė nėntitullin
vijues, Klintoni ka qenė shumė i ashpėr kundėr Rugovės gjatė takimit me tė sa qė e kishte bėrė
kėtė tė fundit pėr njė vend qeni.

Pse CIA e liroj dėshminė e takimit Klinton-Rugova para kohe?
Pėrmbajtja detaje dhe dokumentet nga takimet qė bėhėn nė kuadėr tė ngjarjeve dhe
vendosjes sė ēėshtjeve madhore zakonisht arkivohen dhe bėhen publike pas njė kohe shumė tė
gjatė. Kėshtu pėr shembull sot hasim pėr herė tė parė nė disa dokumente qė bėhet publike nga
periudha e Luftės sė Ftohtė para 40-50 viteve. Disa detaje tė arkivuara nga Lufta e Falklandit,
Britania e Madhe do t’ia oforoj nė dispozicion publikut nė vitin 2080 (100 vite pas ngjarjes).
Kėshtu ndodh edhe me shumė ngjarje tė sotme qė mbahen tė censuruara pėr shkak tė
ndjeshmėrisė sė madhe nė rrjedhat e tanishme. Edhe pėr Kosovėn dhe luftėn 1998-1999 ka
shumė gjėra tė ndjeshme qė janė arkivuar dhe do tė bėhen publike me vonė. Njė ērregullim tė
madh nė kėto censurime e ka dhe ėshtė duke e bėrė Wikileaks-i me botimin e shumė sekreteve
“taze” ose tė freskėta. Sidoqoftė, nxjerrjen e sekreteve para kohe shpesh herė e bėjnė edhe vetė
organizatat qė i arkivojnė ato. Kjo bėhet me qėllim pėr ta minimizuar rrezikun e pėrgjitshėm siē
ishte rasti me komplotin Millosheviq-Rugova kundėr shqiptarėve tė Kosovės.
Pas ēdo takimi tė nivelit tė lartė pėr ēėshtje madhore dhe tė ndjeshme bėhet njė njoftim
sipėrfaqėsor pėr media se ēka u diskutua nė tė. Kėso njoftime bėhen nėpėrmjet zėdhėnėsve, ose
nė formė pėrmbledhėse nga palėt pjesėmarrėse nė takim. Pėr shembull, Rugova mund tė thoshte
para mediave se ne zhvilluam njė bisedė tė frytshme me kryetarin Klinton ku i ndamė
shqetėsimet pėr situatėn e tensionuar nė Kosovė dhe nevojėn e zgjidhjes sė kėsaj situate me
mjete paqėsore. Edhe Klintoni do tė mund ta bėnte njė koment tė ngjashėm pėr takimin duke
theksuar se me Rugovėn diskutoj pėr situatėn nė Kosovė dhe mėnyrat e zgjidhjes sė kėtij
problemi. Opinioni nga kėto njoftime pėr shtyp mbetet pak i informuar, e mė shumė i
dezinformuar. Shihe tani befasinė e pakėndshme qė e ndėrmori CIA kur vendosi ta bėjė publike
bisedėn Klinton-Rugova! Nuk u durua CIA ta mbajė nė arkivė atė bisedė pėr shkak se situata nė
terren ishte e rrezikshme dhe duhej patjetėr tė informoheshin shqiptarėt pėr kurthėn qė po ua
pėrgatiste Rugova me regjimin e Millosheviqit.
Dokumnetin mbi detajet e bisedės nga takimi, CIA ia kalon UĒK-sė, e Drejtoria e
Shėrbimit Informativ tė UĒK-sė menjėherė ia kalon pėr botim agjencisė sė lajmeve Kosovapress
me datėn 2 shkurt 1999, pra pas 8 muajve nga takimi. Zbulimi i detajeve nga takimi vjen nė
kohėn kur SHBA-tė kishin hartuar planin e intervenimit ushtarak nė Kosovė (intervenimi do tė
ndodh 7 javė pas kėtij lajmi pėr detajet e takimit Klinton-Rugova), sepse ishin tė bindura se pa
njė ndėrhyrje tė tillė, ėshtė e pamundur tė ēlirohet Kosova dhe zgjidhet problemi i saj. Nuk e
kishte thėnė kot sekretarja amerikane e shtetit Albright se Millosheviqi njeh vetėm gjuhėn e
forcės dhe asnjė tjetėr, ēka ishte nė kundėrshtim tė qind pėr qind me pėrcaktimin dhe deklarimin
e Rugovės se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet vetėm me dialog paqėsor pėr ēka edhe i kishte
intensifikuar takimet publike me Millosheviqin si zbrapsje strategjike (strategic deterrence) ndaj
vendosmėrisė sė SHBA-vė pėr tė ndėrhyrė nė dhėnien fund tė terrorit, masakrave dhe spastrimit
etnik kundėr shqiptarėve. Rugova u mundua ta pengoj SHBA-nė me ēdo kusht pėr tė mos e
provokuar policinė, ushtrinė dhe paramilitarėt serbė qė bėnin eksperimente kundėr shqiptarėve,
por nuk i piu ujė. Dokumentin nė fjalė e kanė pėrdorur dhe analizuar shumė shqiptarė, por nė
publik e ka penguar propaganda e LDK-sė dhe nė tė njėjtėn kohė ka dezinformuar (sikur edhe
sot) se ishte Rugova ai i cili e solli Amerikėn nė Kosovė. Ēka nė tė vėrtetė biseduan Klinton-Rugova dhe si e “bindi” Rugova Klintonin qė SHBA-tė tė ndėrhyjnė nė Kosovė? Kjo duhet tė na
intersoj tė gjithėve, prandaj sa herė e merrni kėtė llaf, ēdo kujt ia bėni kėtė pyetje: “Nė ēka po
bazohesh, ku janė dėshmitė”? Dėshmia janė detajet nga biseda Klinton-Ruogova. Ku po doni
dėshmi mė tė fortė? Meqenėse nuk paska mė tė fortė, po bazohemi nė tė.
Klintoni e pyet Rugovėn: Unė do tė dėshiroja tė dija edhe mendimin tuaj rreth rreth konceptit tė
Shqipėrisė pėr problemin pėr tė cilin flasim [pėr problemin e Kosovės]. Ne mendojmė se ėshtė
koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim.
Kėso pyetje bėjnė diplomatėt e fortė kur e kanė ndarė mendjen pėr t’iu ndihmuar me ēdo
kusht. Vėni re me kujdes tė madh kur Klintoni pėrpos pyetjes i ofron edhe pėrgjigjen Rugovės:
“Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim”. Me fjalė tjera, Klintoni i
tregon Rugovės se neve dhe Shqipėrinė na keni prapa dhe do ta qojmė kėtė punė deri nė fund.
Shqipėria i duhej SHBA-ve si aleate pėr ta ndihmuar Kosovėn sepse nuk kishte urėlidhėse tjetėr.
Siē tegohet edhe nė librin e pėrkthyer nė shqip Sekretet e Luftės nė Kosovė, drejtoria e
planifikimeve strategjike tė Pentagonit e shihte operacionin e mundshėm tė ndėrhyrjes nė
Kosovė pėrmes Shqipėrisė si shumė mė sfidues dhe tė rrezikshėm se sa tė ndėrhyrjes nė Irak nga
Kuvajti mė 1991. Pėr luftėn e madhe nė Irak Pentagoni jepte vlerėsimin se ishte shumė lehtė tė
vendoseshin dhe futeshin qindra mijėra ushtarė dhe teknikė e madhe ushtarake nė terren tė
rrafshėt e tė gjėrė, ku edhe macja dukej nga aeroplani. Depėrtimi nga Shqipėria pėr nė Kosovė
ishte shumė mė i vėshtirė pėr shkak tė terrenit tė papėrshtatshėm gjeografik. Me siguri u kujtohet
se si ishin rrėzuar dy helikopterė sulmues Apachi gjatė ushtrimit nė Shqipėrinė veriore. Klintoni i
dinte kėto vėshtirėsi dhe i tregonte Rugovės se qeveria e Shqipėrisė po na ofron atė qė po mundet
dhe ne po kėrkojmė vetėm njė ‘amin’ tuajin, po e grahim kėtė punė dhe e qesim n’stom gjithsesi.
Shihni se si i pėrgjigjet Rugova Klintonit:
Rugova i pėrgjigjet Klintonit: Nė Kosovė, qeveria e tashme shqiptare, flas nė mesin e popullit tė
Kosovės nuk gėzon respekt. Janė shumė shkaqe, por populli mendon se ajo bėn punė tė
papastėrta, pikėrisht nė krahun serb. Nėrsa e vėrteta, pėr mendimin tonė ėshtė krejt tjetėr.
A po e kuptoni se ēka thoshte Rugova nė kėtė pėrgjigje? Popullin e Kosovės e kishte
helmuar me propagandė LDK-ja dhe Rugova. Termin “punė tė papastėrta” Rugova e pėrdori pėr
ta fyer Klintonin nė pėrgjigjen qė ky i dha mė herėt rreth konceptit modern tė Shqipėrisė karshi
problemit tė Kosovės. Me koncept modern Klintoni i tregonte se ajo ēfarė po bėnė qeveria e
Shqipėrisė nė kuadėr tė luftės pėr ēlirimin e Kosovės e ka mbėshtetjen tonė [tė SHBA-ve] dhe u
mundua ta bind Rugovėn e t’i jep zemėr nė start se Kosova me emėr tė Zotit do tė ēlirohet. Kur i
dėgjoj fjalėt e Rugovės, Klintoni u ēart fare dhe ia ktheu me zemėrim:
Klintoni-Rugovės: Si ėshtė tjetėr? Pra, ėshtė nė krah tė kundėrt me qėndrimin serb dhe unė kėtė
e gjejė tė mirė!
Kėtu Klintoni ia kthen shkurt, prerazi dhe me nervozė Rugovės rreth “punėve tė
papastėrta tė qeverisė sė Shqipėrisė”. Po tė ishte ndonjė takim i hapur me shumė palė, ta zėmė ku
do tė merrte pjesė edhe pala serbe dhe ēfarėdo pale nga shtetet tjera, Klintoni kurrė nuk do t’i
thoshte dikujt se unė e pėrkrahi qėndrimin shqiptar kundėr serbėve. Kėtė ia thotė Rugovės nė
formė intime. I thotė se nėse pėr ty pėrkrahja e Shqipėrisė pėr ēlirimin e popullit tė Kosovės nga
terrori serb ėshtė punė e papastėr, kjo mua mė duket punė shumė e mirė dhe ēka dreqin ke ti
kundėr lirisė sė popullit tė cilin ti kinse e pėrfaqėson? Mundohet faqeziu Rugova tė shkretoj zi e
terr kundėr pėrpjekjeve Shqiptaro-Amerikane pėr t’i sjellur lirinė Kosovės kur shpif nė kėtė
formė:
Rugova-Klintonit: Qeveria e Shqipėrisė, pra kjo qeveri qė ėshtė sot, mendoj unė, por edhe
shokėt e mi [Bujar Bukoshi dhe Veton Surroi] kėshtu mendojnė, ėshtė krejtėsisht nė krahun e
grupeve tė armatosura. Ajo mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.
Kėtu Rugova ia shpreh Klintonit urrejtjen qė e ka pėr rezistencėn e armatosur kundėr
regjimit serb qė po masakronte shqiptarėt. Ueh! Shtanget pėr momentin Klintoni, dhe mendon
vet me vete: “Haj medet me ēfarė psikopati qenkam duke biseduar! Ēfarė qenka puna e kėtij
budallai tė ēmendur? A ka ky gjak shqiptari, a ēka ėshtė puna e tij”. Rugova i paraqitej Klintonit
si sherr kopil kinse po tė bėjė budalla, por Klintoni pėr kėso gjėra ishte edhe mė kopil (nė kuptim
pozitiv) dhe ia ngul thikėn kėshtu:
Klintoni-Rugovės: Pėrse e keni kėtė mendim, tė dhėnat tona, dhe burime tė tjera nuk e tregojnė
kėtė.
Befasohet Klintoni me kėtė mendim tė Rugovės dhe interesohet tė dij se nė ēka dreqin po
bazohet ky kur burimet tona nga terreni dhe burime tjera nuk tregojnė se qeveria e Shqipėrisė
ėshtė frymėzuese dhe organizatore e UĒK-sė. Takimi i Holbrook-ut nė odėn e Junikut me UĒK-nė i tregoj Rugovės (edhe pse ky e dinte mė sė miri) se kush ėshtė frymėzuese e grupeve tė
armatosura nė Kosovė. Sa shumė i kanė harruar shumica e shqiptarėve ngjarjet nga realiteti i
Kosovės! Po ai misioni verifikues i OSBE-sė me veturat Toyota ngjyrė bardhekaltėr qė ishte
vendosur nė Kosovė para luftės, tė cilin ne e quanim me shaka “Policia e Coca-Cola-s”, ēka
bėnte kėtu nė Kosovė? I ruante dhitė, apo mbledhte informata pėr caqet ushtarake tė serbėve? E
kush ishte shef i atij misioni? Ishte ambasadori amerikan William Walker. Pse detajet nga takimi
Rugova-Klinton tė mbajtur mė 29 maj 1998 u bėnė publike nė Kosovė vetėm shtatė javė para se
tė fillojnė bombardimet e NATO-s? Natyrisht, pėr t’i treguar opinionit shqiptar se po ofrohet
fillimi i zgjidhjes dhe fundi i gėnjeshtrave tė Rugovės.
Rugova-Klintonit: Ka lidhje kohore mes gjithckaje qė po ndodh sot nė Kosovė dhe Shqipėri.
Kur nė pushtetin shqiptarė ishin forcat e djathta [Sali Berisha], me tė cilėn ne kemi
bashkėpunuar nga fillimi, edhe nė Kosovė kishte gjendje tjetėr. Grupe tė armatosura nė Kosovė
pėrgjithėsisht kanė pikėpamje tė majta, pra, janė nga ata qė kanė patur ide tė majta, drejtohen
nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr
shembull pėr Enver Hoxhėn i cili ka qenė diktator i madh Komunist. Ka tani njė lidhje, sepse
grupe tė armatosura shpėrthyen pikėrisht me shumicė, kur socialistėt erdhėn nė pushtet.
Nė fjalinė e parė Rugova fyen Klintonin dhe mundohet t’ia prish lidhjet Kosovė-Shqipėri.
Siē u cek edhe mė lartė, SHBA-tė muk kishin tjetėr terren mė tė pėrshatshėm pėr ta ndihmuar
Kosovėn se nga Shqipėria edhe ashtu me lidhje tė konfiguracionit gjeografik jo aq tė
pėrshtatshėm. Pjesa tjetėr e kufirit tė Kosovės ishte e rrethuar nga Mali i Zi (shtet i pėrbashkėt
me Serbinė) dhe Maqedonia. Si pėr inati, Rugova sulmon lidhjet Kosovė-Shqipėri. Kjo do ta ketė
irrituar Klintonin deri nė palcė, por prapė ishte njė befasi e kėndshme pėr tė qė ta kuptoj se me
ēfarė ogurziu kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės kishte punė. Klintoni duhet tė ketė qenė shumė
i gėzuar nė fund tė bisedės kur u bind se ēfarė armiku i lirisė sė shqiptarėve ishte Rugova.
Nė fjalinė e dytė ku Rugova pėrmend bashkėpunimin e tij qė nga fillimi me ‘forcat e
djathta’ nė Shqipėri dhe ‘gjendjen tjetėr nė Kosovė’ gjatė asaj kohe, ka menduar se po e bėnė
budalla Klintonin. Aq i cekėt ishte Rugova me kėto shpifje pėr emėrtimet ‘i majtė’ dhe ‘i djathtė’
sa qė nuk e dinte se vetė Klintoni dhe Partia Demokratike nė SHBA janė pikėrisht tė majtė.
Ndonėse me kėtė shprehje ofenduese ‘tė majtė’ Rugova mundohej ta shante edhe Klintonin,
Klintoni i kishte parasysh fort mirė raportet e Rugovės me regjimin e Sali Berishės dhe punėn e
palodhshme tė tyre kundėr shqiptarėve tė Kosovės. “Hmmmm! Forcat e djathta dhe Sali Berisha
nė Shqipėri! Kėto qė kur ne dhe e tėrė bota mundoheshim me sanksione ta ndalim makinerinė
vrastare tė Millosheviqit, Berisha e shkelte marrėveshjen duke e furnizuar me naftė, pikėrisht
ushtrinė e Millosheviqit”, do te ketė menduar menjėherė Klintoni. Rugova e shihte kėtė
bashkėpunim me regjimin e Berishės si ftalum pėr veten e tij, kurse Klintoni si tragjedi pėr
popullin e Kosovės, ēka edhe ishte. Nė mesin e bashkėpunimeve me forcat e ‘djathta’ nė Shqipėri
pėr mbajtjen e qetėsisė ose ‘gjendjes tjetėr’ nėn kontoll me terrorin sistematik serb nė Kosovė,
duhet pėrmendur njė fakt qė Klintonit nuk ka mundur t’i interesoj por qė dihet. Regjimi i Sali
Berishės, me kėrkesė tė Rugovės dhe regjimit tė Millosheviqit, ka burgosur shumicėn e
udhėheqėsve mė tė shquar tė UĒK-sė, duke filluar nga Adem Jashari, Zahir Pajaziti, Ilir
Konushevci, Ramush Haradinaj e shumė tė tjerė, ose ata qė Rugova i etikentonte para Klintonit
si me pikėpamje tė majta dhe nostalgji pėr Enver Hoxhėn. E vėrteta ėshtė se kėta tė burgosur nuk
kanė pasur kurrfarė pikėpamje tė majtė apo tė djathtė pos asaj pėr ēlirim nga terrori serb. Pėr ata
qė kanė rėnė (Ademi, Zahiri, Iliri) askush nuk e di se ēfarė pikėpamjesh kanė pasur sepse nuk
kanė pasur, ndėrsa pėr kėta qė ende janė gjallė, si pėr shembull Ramush Haradinaj, aktualish
thuhet se ka pikėpamje tė qendrės. Madje, gjatė fushatės zgjedhore, partia e Ramushit vėnte
parullat nėpėr pllakata as majtas as djathas – drejt. E shihni se ēfarė gėnjeshtari dhe ēpifani i
mprashtė ishte Ibrahim Rugova? Kur Rugova pėrmend figurat komuniste, mendon se publiku
nuk e di se ēfarė komunisti i egėr, UDB-ash, proserb dhe anti-shqiptar ka qenė vetė Rugova kur
donte t’i ēpėrthente me brina ata qė guxonin ta informojnė opinionin pėr librocidin ndaj kulturės
shqipe. ‘Kanė pikėpamje tė majta’ ėshtė njėsoj sikur sot tė thuash pėr fanatikėt e Rugovės se
kanė pikėpamje tė filozofisė maxhupe tė Rugovės. Sidoqoftė, neve na interesojnė maxhuphanet e
Rugovės kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Tek e fundit, edhe Barak Obama ėshtė zezak dhe me
origjinė nga Afrika, por ajo qė ka rėndėsi ėshtė puna dhe veprat e tij. Nuk ka absolutisht asgjė tė
keqe nėse e cilėsojmė Rugovėn si shqiptar tė dyshimtė ose kopil tė maxhupit pasi kjo ėshtė e
drejtė njerėzore dhe e garantuar. Por, veprat e tij ēnjerėzore tregojnė gjithēka.
Nė fjalinė e fundit Rugova shpreh shqetėsimin se me ardhjen e socialistėve nė pushtet
tani ėshtė mė vėshtirė tė burgosen ushtarėt e UĒK-sė nga dhėndrri i shkive, diktatori Sali Berisha
i cili me ndihmėn e mafisė greke, serbe dhe italiane e kishte mjelur popullin nėpėrmjet skemave
piramidale dhe e kishte futur nė luftė civile. Rrjeti i bashkėpunimit tė Rugovės me forcat e
‘djathta’ nė Shqipėri dhe njėkohėsisht edhe me regjimin e Millosheviqit kundėr UĒK-sė
megjithatė vazhdonte kur organizoheshin prita pėrgjatė kufirit Shqipėri-Kosovė me ērast janė
vrarė shumė ushtarė tė UĒK-sė nga spiunazhi i shėrbimit tė Rugovės dhe Berishės tek regjimi i
Millosheviqit. Ka pasur edhe shumė raste kur forcat e ‘djathta’ tė Berishės, me tė cilat Rugova
bashkėpunonte ngushtė, i kanė shitur armė UĒK-sė, dhe tė njėjtin shitės u kanė dalur nė pritė nė
kufi, ua kanė marrur armėt dhe i kanė plaēkitur.
Rugova kishte tė drejtė tė shqetėsohej pėr llogari tė tij dhe tė regjimit tė Millosheviqit
para Klintonit, por Klintoni dhe SHBA-tė ia kishin blerė mendjen Rugovės. E kishin konstatuar
se kėsaj pune i kishte dalur duqi haptas. Pengesa e vetme mė serioze pėr ndėrhyrjen e SHBA-ve
pėr t’i ndihuar popullit tė Kosovės tė ēlirohej nga robėria dhe terrori serb, ishte Rugova dhe
vetėm Rugova. Askush tjetėr. As e drejta e vetos nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė nga Rusia
nuk mund ta ndalonte pėrcaktimin e SHBA-ve pėr tė ndėrhyrė nė Kosovė sa e pengonte Rugova,
sepse ky paraiqtej si udhėheqės i popullit dhe arsyetohej para botės se populli e urren UĒK-nė tė
cilėn ky e quante pjellė tė Serbisė (a nė fakt Rugova ishte, mbeti dhe filozofia e tij mbetet, pjellė
e serbo-komunistėve). Klintoni duke e vėrejtur se po bisedon me njė njeri tė dehur (shėnim
faktik: Rugova ka qenė njė pijanec dhe duhanxhi i tėrbuar qė konsumonte deri nė dy litra raki
dhe katėr paqeta cigare), i bie edhe mė trup kur e pyet Rugovėn:
Klintoni-Rugovės: Nuk ka shkaqe tė tjera tė gjendjes?
Kjo pyetje e ka kėtė kuptim: A llomotite ose shkretove boll? Krejt kėto ēka i the gjer mė tani janė
palidhje. A ke diēka tjetėr mė tė logjikshme tė thuash se ma plase barkun me kėto dokrra?
Rugova-Klintonit: Ka edhe tė tjera, por qeveria e Shqipėrisė, zoti Nano, lojėn e ka jo tė pastėr.
Prandaj edhe marrėdhėniet tona me tė, marrėdhėniet e mia me tė, janė ngrirė. Nga Shqipėria
janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe
mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.
Pėrsėri Rugova vjellė helm e vrerė kundėr qeverisė sė Shqipėrisė. Brengoset shumė
Rugova se nga Shqipėria tani po futet ‘gjithēka’ ku pėrmend njerėzit nė mesin e kėsaj gjithēkaje,
do tė thotė po futen ushtarėt e UĒK-sė dhe po duan qė tė na marrin nė qafė mua dhe pushtetin e
Millosheviqit nė Kosovė duke e radikalizuar gjendjen! Klintoni prapė befasohet nga kryeneqėsia
e Rugovės dhe ia kthen pėrgjigjen po ashtu me kryeneqėsi, me tė njėjtin qėndrim si nė fillim pėr
qeverinė e Shqipėrisė:

Klintoni-Rugovės: Ne kemi mendimin se nė Shqipėri po punohet mirė, pėr problemin e
Kosovės. Ata nuk po ndezin nga zjarri i vogėl njė zjarr tė madh.

Do tė thotė, Shqipėria po e ndihmon Kosovėn nė luftėn e saj dhe nuk po synon tė hyjė
vetė nė tė (po tė ishte mė e fortė do tė hynte) pėr ta ndezur njė zjarr mė tė madh siē thoshte
Klintoni. Rugova shqetėsohej tej mase pse Shqipėria po e ndihmon ngapak Kosovėn tė cilėn
ndihmė modeste SHBA-tė e pėrshendetnin fuqishėm.

Nė bisedė ndėhryn Bujar Bukoshi:
Bukoshi - Klintonit: Nuk duhet me pas besim tė madh tek qeveria shqiptare. Unė kam pas
takime me to fill pas takimit tė Nanos me Milosheviqin nė Kretė, takim qė ėshtė pritė me
indinjatė nė Kosovė.

Klinton-Bukoshit: Mendimi im ėshtė se kanė bėrė mirė qė janė takuar. Tė jetosh nė Ballkan dhe
tė mos flasėsh me njeri - tjetrin, qoftė dhe pėr diē tė zakonshme, ėshtė kundėr rrjedhave. Vlerat
demokratike nuk mbrohen me izolim. Edhe mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje.
A po e kuptoni kėtė pėrgjigje pak tė koduar tė Klintonit ndaj Bukoshit dhe Rugovės si
reagim ndaj asaj se Rugova (dhe LDK-ja) i ka ngrirė raportet me qeverinė e Shqipėrisė dhe Fatos
Nanon, kur u thotė se kjo ėshtė kundėr rrjedhave? Nėse Kosova duhet tė ēlirohet nga Serbia,
atėherė nuk ėshtė demokratike qė LDK-ja t’i shpallė luftė ose t’i ngrij raportet me qeverinė
socialiste tė Shqipėrisė e cila nuk lejonte burgosjen e ushtarėve tė UĒK-sė dhe po i ndihmonte nė
futjen e armatimit nė Kosovė pėr luftė kundėr Serbisė. Vėreni me kujdes se si Klintoni nė formė
alegorike i quan Rugovėn dhe Bukoshin kllosharė me mendim primitiv kur u thotė se “mendimi
civilizues nuk ecėn me ngrirje”. Takimi nė Kretė ishte realizuar nėn vėzhgimin e CIA-s pėr tė
marrė informata plotėsuese si qėndron rrjedha e ngjarjeve.

Bukoshi-Klintonit: Unė kam marrė takim me ta pas takimit nė Kretė. Kreta ishte alibi pėr
Nanon pėr faktin se ai ka lidhje tė forta, tė hershme, me ata qė po realizojnė luftėn nė Kosovė.
Lidhjet e tij datojnė prej disa vitesh.
Edhe kėtu zhgėnjehet Klintoni. Tėrė kohėn mundohet t’i bind se nuk ka rrugėdalje tjetėr
pos luftės e cila ėshtė e pashmangeshme, dhe se SHBA-ve u duhet njė lloj arsyetimi pėr tė
ndėrhyrė ushtarakisht, se pėrndryshe institimi pėr ta mbajtur gjendjen tė ‘qetė’ nė Kosovė nėn
terrorin e pėrditshėm serb, do tė cilėsohej si agresion i jashtėm ndaj njė vendi paqėsor, nė kėtė
rast regjimit tė Millosheviqit. Ėshtė interesante, madje shumė intersante se, gjersa Millosheviqi
deklaronte se shqiptarėt nė Kosovė janė mė tė sigurtė se sa serbėt nė Beograd, Rugova nė tė
njėjtėn kohė i kishte ndezur tė gjithė motorėt e propagandės pėr tė mos e lejuaj gjendjen tė
‘radikalizohet’, do tė thotė ishte pėr mbajtjen e status quo-sė nėn kėrbaēin e Millosheviqit.
Rugova ishte nė gjendje tė bėjė ēmos nė mbajtjen e kėsaj gjendje duke akuzuar fuqishėm
Shqipėrinė, UĒK-nė, madje edhe Klintonin dhe SHBA-tė. Ndėrhyn Veton Surroi nė bisedė me
kėtė fjali.
Surroi-Klintonit: Veshja e jashtme e politikės sė Nanos ėshtė moderne, thelbi ėshtė nacionalist.
Shikoni tash se si ndezet nga qejfi Klintoni:
Klintoni-tė treve: Ju duhet tė takoheni me Nanon. Nėse qeveria e tanishme nė Shqipėri ndihmon
aktivisht nė luftėn qė zhvillohet nė Kosovė, nuk bėn mirė, por mundėsitė e saj janė tė pakta pėr
gjendjen qė ėshtė atje. Mendoj pėr mundėsitė qė kanė ata pėr tė marrė veten pas ngjarjeve tė njė
viti mė parė. Ata kanė problemet e tyre, por nuk duhet tu shtojmė edhe tė tjera, ato tonat. Ne do
t’i pėrkrahim ata, sidomos pėr vizionin e qartė pėr problemin e Kosovės.
Pra, shihet qartė se Klintoni ishte nė kėrkim tė nacionalistėve shqiptarė. Kur Veton Surroi
i thotė se Nano ėshtė nacionalist, Klintoni ndėrhyn menjėherė duke u sugjeruar tė takohen me tė
dhe me ēdo nacionalist tjetėr shqiptarė. Nė fjalinė e dytė Klintoni pėrcjellė njė porosi tė koduar
kur thotė nėse Shqipėria ndihmon aktivisht luftėn nė Kosovė nuk bėnė mirė se mundėsitė e saja
janė tė pakta. Ndėrsa nė vijim sqaron se Shqipėria nuk duhet t’i shpallė luftė Serbisė se nuk ka
kapacitete dhe fuqi, por le te ta vazhdoj aq sa mundet pėrkrahjen pėr luftėn e Kosovės. Klintoni
ishte aq gjentėllmen pėr shqiptarėt e Shqipėrisė dhe tė Kosovės sa qė e lut delegacionin kosovar
tė mos i shtojnė probleme tjera Shqipėrisė, se ne (SHBA) jemi duke i pėrkrahur ata (qeverinė e
Shqipėrisė) nė vizionin e qartė tė tyre pėr problemin e Kosovės (luftėn pėr ēlirim). Keni parasysh
se Klintoni kėto qėndrime kaq tė hapura pro-shqiptare nuk do t’i bėnte nė takime publike pėr
opinionin sepse do tė dilnin si anim i hapur ndaj njė pale (shqiptarėve) kundėr palės tjetėr
(serbėve, pa pėrfshirė kėtu edhe shkije shqipfolės si Rugova dhe Bukoshi).

Rugova-Klintonit: Zoti president, unė kam biseduar me zonjėn Ollbrajt, edhe zotit Gelbard ia
kam thėnė se Nano nuk bėn lojė tė pastėr, por kontaktet do t’i kemi mė tė rregullta.
Shihe sa interesant ky deklarim i Rugovės! Vetė Rugova e ka furnizuar Gelbardin me
dezinformata, shpifje dhe denigrime tė poshtra pėr tė dalė me qėndrimin se UĒK-ja ėshtė grup
terrorist pa fije dyshimi. Aq tė forta dhe makabre kanė qenė shpifjet e Rugovės te Gelbardi pėr
UĒK-nė, sa qė, siē u cek edhe mė herėt, popullit amerikan qė ka dėgjuar deklaratėn e Gelbardit, i
ėshtė dukur sikur po i dridhet toka nėn kėmbė nga kjo organizatė (UĒK-ja) “shumė e rrezikshem
terroriste”!

Klinton-Rugovės: Do tė ishte mirė tė veprohej kėshtu. Tė mos krijohen probleme tė tjera nė
Shqipėri.
Edhe njė herė Klintoni ia mbledh betė Rugovės qė tė mos ia prish planin me Shqipėrinė
pėr ta ēliruar Kosovėn. Mirėpo, Rugova tregon shenja se e ka ndėrmend tė bėjė ēmos pėr ta
prishur kėtė plan veē mos mujt. Pėrpos ofendimit ndaj qeverisė sė Shqipėrisė ‘pėr lojė tė
papastėr’ qė e pėrsėrit vazhdimisht gjatė bisedės (Rugova ishte takuar me Klintonin vetėm pėr t’i
sharė e fyrė gjatė gjithė kohės UĒK-nė dhe qeverinė e Shqipėrisė, dhe pėr ta lavdėruar shkaun
Sali Berisha), shihni se ēka shkreton mė tutje:

Rugova-Klintonit: Nga ana jonė do tė mundohemi. Por nė Kosovė, rikthimi i Berishės nė
drejtimin e Shqipėrisė do tė pritej mirė.
Nuk merr vesh dot Rugova se Berishės ia ka parė shumė sherrin UĒK-ja, madje edhe
SHBA-tė kur Berisha furnizonte makinerinė ushtarake vrastare tė Millosheviqit gjatė kohės sė
sanksioneve kur bota e civilizuar po pėrpiqej ta frenoj gjenocidin dhe spastrimin etnik nė ish-Jugosllavi nga serbėt. Rikthimin e Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do ta priste mirė vetėm
Millosheviqi, Rugova dhe njerėzit e painformuar ose tė dezinformuar nga propaganda e LDK-sė.
Lidhur me kėtė qurravitje tė Rugovės pėr kthimin e Berishės, Klintoni ia jep nė kėtė formė njė
shuplakė tė fortė Rugovės duke e lėnė kėtė si tė dhirė dhe tė bėrė pėr pesė pare:
Klinton-Rugovės: Ujrat nuk kalojnė dy herė nė tė njėjtat brigje. Do tė isha po ashtu i interesuar
tė di se ēfarė proporcionesh keni nė marrėdhėniet me shqiptarėt nė Maqedoni dhe me
institucionet e shtetit Maqedonas…
Pėrkthimi i fjalisė sė parė nga gjuha orgjinale do tė ishte pak mė ndryshe (me sa e kam
vėrejtur nga dokumenti origjinal tė cilin e ka arkivuar CIA), qė do tė thotė se ujėrat e njėjta nuk
kalojnė dy herė nėn tė njėjtėn urė. Pėr ta kuptuar mė mirė, pėrkthimi i duhur nė gjuhėn shqipe i
kėsaj shprehje nga gjuha angleze, ėshtė: Njė herė vjen vera kah dera. Gjithmonė e pėrktheni
vetėm kėshtu.
vazhdon

Llapi
01-08-2012, 23:27
Qurravitjes dhe vajtimit tė Rugovės pėr t’ia kthyer Berishėn nė pushtet nė Shqipėri
qė ky tė jetė nė gjendje tė burgos ushėheqėsit e UĒK-sė dhe ta furnizoj krye-kasapin e
shqiptarėve Millosheviq me naftė, Klintoni i pėrgjigjet me shprehjen njė herė vjen vera kah
dera. Kjo shprehje si e pėrdori Klintoni, i ka dy kuptime qė tokmaku Rugova nuk i kuptoj kurrė.
I pari, i tregoj Rugovės se koha kur ishte Berisha nė pushtet, ishte vera kah dera pėr ty dhe
Millosheviqin. Kuptimi i dytė ėshtė se me rrėzimin e Berishės dhe ardhjen e forcave tė ‘majta’,
tash ėshtė vera kah dera pėr ne dhe do ta shfrytėzojmė si duhet pėr ēlirimin e Kosovės nga ti dhe
Millosheviqi.
‘Gjentėllmeni’ Klinton interesohet tė dihet se a kanė mundėsi edhe shqiptarėt e
Maqedonisė tė ndihmojnė diēka pėr ēlirimin e Kosovės. Klintoni i shihte gjėrat shumė larg duke
u mundur ta bėjė mobilizimin e sa mė shumė shqiptarėve qė ishte e mundur kundėr okupatorit
serb, por, duke e vėrejtur fanatizmin anti-shqiptar tė Rugovės kishte frikė tė zbuloj mė shumė
detaje se mos Rugova po ia pėrcjellė Serbisė dhe aleatėve tė saj, gjė e cila edhe ka ndodhur gjatė
luftės. Shqiptarėt e Maqedonisė, disa prej tė cilėve kanė marrė pjesė nė UĒK dhe kanė dhėnė
jetėn pėr lirinė e Kosovės, kanė strehuar qindra mijėra refugjatė tė bashkė kombasve tė tyre nga
Kosova.
Dosje sekrete e bėrė publike para kohe
Ky ishte dokumenti faktik se si Rugova e ka ‘futur Amerikėn’ nė luftė kundėr Serbisė.
Nuk ka ofendim mė tė pafalshėm se tė thuash se Rugova ka ndikuar diēka te Amerika nė
ndėrhyrjen shtarake kundėr Serbisė. Rugova ka ndikuar jo diēka, por shumėēka me mish e me
shpirt kundėr kėsaj ndėrhyrje, dhe nuk dorėzohej dot nė pėrpjekjet e tij. Kėto pėrpjekje djallėzore
i vazhdonte ashiqare dhe me intesitet tė shtuar. Kėtė e vėrteton edhe fakti se pas takimit me
Klintonin ai nuk u kthye drejt nė Kosovė por iku me vrap si fźna nė Itali pėr takim me ministrin e
jashtėm italian Lamberto Dini, njė aleat i fortė i Millosheviqit i njohur pėr aferėn e telekomit
serb (ku pėrfshihej edhe Kosova) gjatė kohės sė sanksioneve ekonomike kundėr Serbisė (kur
vetėm edhe Berisha po i shkelte).
Nė takim me Lamberto Dinin, Rugova e informon pėr betė e mbeldhura nga Klintoni
rreth gjendjes nė Kosovė dhe planin e SHBA-ve me Shqipėrinė pėr zgjidhjen e problemit vetėm
me forcė edhe nga brenda (nėpėrmjet rezistencės sė armatosur) por edhe nga jashtė (planin e
NATO-s fillimisht pėr mbėshtetje, e mė vonė me intervenim). Rugova e alarmon Lamberto Dinin
nė kuptimin se qetash na ka voja tė *****. Meqenėse bazat kryesore amerikane dhe tė NATO-s
prej nga do tė sulmohej Serbia ishin nė Itali (Aviano, Ancona, Viēenca dhe Flota e Gjashtė nė
Detin Adriatik), ministri italian dhe qeveria e tij filluan me pėrkushtim mbledhjen e
informacioneve pėr planet e sulmeve tė NATO-s dhe tė gjitha ato ia kaluan regjimit tė
Millosheviqit. Edhe sot nė mesin e shqiptarėve tė Kosovės ka bindje se NATO-ja ka bombarduar
kryesisht objekte tė zbrazėta. Ka edhe tė atillė qė thonė se NATO-ja e ka njoftuar paraprakisht
ushtrinė serbe qė tė largohet nga objektet qė do tė bombardoheshin. Gjersa ėshtė e vėrtetė se nga
fushata 78 ditėshe e bombardimeve tė NATO-s kanė humbur jetėn vetėm nja 700-800 ushtarė
serbė (njė shifėr shumė qesharake nga gjithė ai bombardim) nuk ėshtė e vėrtetė se NATO ka bėrė
hajgare duke u treguar serbėve “ju ikni prej kėsaj ndėrtese se do ta bombardojmė nesėr”. E
vėrteta ėshtė se qeveria italiane ia kaloj planet e sulmeve regjimit tė Millosheviqit. Kėtij
spiunazhi nė favor tė Serbisė mė vonė (gjatė bombardimeve) do t’i bashkangjitet edhe Franca
(mė i njohuri oficeri Pierr Bynel), ose vendi kryetarit tė tė cilit (Jacques Chirak) Rugova
vazhdimisht i dėrgonte urime dhe pėrshendetje sa herė mbante konferenca pėr shtyp ose jepte
ndonjė deklaratė pėr publikun.
Si vėrtetohen tė gjitha kėto plane pak a shumė publike tė Rugovės si zėdhėnės i regjimit
serb dhe qeverisė italiane? Shumė lehtė. Ngjarjet nga realiteti ia nxorėn duqin pėr ledine. Italia
ishte vendi i vetėm i NATO-s i cili bėnte presione tė mėdha pėr ndalimin e bombardimeve
kundėr Serbisė. Kur kjo thirrje nuk mjaftoj, Slloba aktivizon Rugovėn i cili kėrkonte po tė
njėjtėn gjė sikur Italia – NATO ndal sulmet kundėr regjimit tė Millosheviqit. Atėherė mendohej
se Rugova ishte peng dhe po detyrohej ta bėnte njė kėrkesė tė tillė, ēka nuk ishte aspak e vėrtetė.
Rugova i thoshte nė gojė edhe Klintonit nė Shtėpinė e Bardhė qė tė mos e trazoj gjendjen nė
Kosovė, dhe i kėrkonte ndihmė pėr ta shtypur pėrkrahjen e qeverisė sė Shqipėrisė ndaj ‘grupeve
tė armatosura’ (vetėm kundėr UĒK-sė, jo edhe kundėr ushtrisė dhe policisė serbe). Rugova nuk
ishte kurrfarė pengu kur shkoj publikisht (nuk dihet edhe sa herė nė mėnyrė sekrete) me vullnet
pėr takim me Sllobėn nė Beograd mė 15 maj 1998 kur shqiptarėt e Kosovės vriteshin e
masakroheshin nga regjimi i Millosheviqit. Rugova po ashtu nuk ishte kurrfarė pengu mė 22 maj
1998 kur nė shtėpinė e tij tė ‘pavarėsisė’ nė Velani kishte sjellur Tomisllav Nikoliqin dhe ēetnikė
tjerė pėr tė pirė raki e zgėrdhirė nė kohėn kur pėrjashta shtėpisė sė tij nė rajone tė ndryshme tė
Kosovės ēetnikėt masakronin shqiptarėt.
Rugovėn gjatė luftės e ruanin nė shtėpinė e tij milicia e Millosheviqit. Me kėrkesė tė tij,
Rugova u evakuua nė Beograd. Asnjėherė pas luftės nuk ka thėnė se e kanė dėrguar me zor pėr
takim me Millosheviqin. Natyrisht, nuk mund tė thoshte sepse serbėt do t’ia nxirrnin rrenat pėr
ledinė. Serbėt e ruajtėn si sytė e ballit Rugovėn. Ata me ndihmėn e qeverisė italiane qė kėrkonte
ndėrprerjen e bomabrdimeve tė NATO-s, i mundėsuan shkuarjen me aeroplan special nė Itali i
siguruar enkas vetėm pėr Rugovėn nga mafia italiane. Serbėt nuk lejuan, por edhe vetė Rugova
nuk donte, tė shkoj nė ēfarėdo vendi tjetėr pos nė Itali – aleatin kyē nė NATO pėr Millosheviqin
nė atė kohė.

Kundėr-ofenziva ēifute dhe eliminimi i antisemitikut Ibrahim Rugova
Menjėherė pas luftės nė Kosovė, kryeadministrator i pėrkoshėm u emėrua Sergio Viera de
Mello nga Brazili (tani i ndjerė nga autobomba nė Iraq mė 2003) i cili qėndroj nė kėtė pozitė
vetėm njė muaj (15 qershor – 15 korrik 1999) kur ende kishte pak njerėz nė Kosovė. Vendin e tij
e zė mėnjehrė ēifuti nga Franca, Bernard Kouchner, i cili u bė kryeadministratori i parė i
Kosovės. Ēifutėt jashtė izraelit, sidomos ata nga SHBA ndihuam shumė nė ēlirimin e Kosovės.
Pas luftės filluan edhe me shpėrndarjen e ndihmave. Njė prej atyre organizatave ishte edhe
American Jewish Joint Distribution Committe (Kėshilli i Pėrbashkėt Amerikano-Hebraik pėr
Distribuim). Ndihma e parė qė tė bie nė sy nga kjo shoqatė ishte ndėrtimi i rrethojės pėr
gjimnazin mė prestigjioz nė Kosovė, Xhevdet Doda nė qendėr tė Prishtinės. Me gjasė, ēifutėt nė
bazė tė filozofisė sė Rugovės, e kishin vėrejtur se shqiptarėt janė koxha tė trashė nė kokė kur
lejojnė kėtė torollak t’i pėrfaqėsoj dhe punoj kundėr interesave tė tyre, dhe pėr kėtė arsye kishin
ndėrmarrė njė simbolikė tė rėndėsishme – tė tregojnė respektin pėr vatrėn e dijes – me shpresė se
gjeneratat e reja shqiptare do tė marrin mėsin nga shkolla e shkenca, e jo nga filozofia mjerane e
Rugovės.
Pas kthimit nga Italia, Rugova i pėrvishet punės pėr organizimin e rrėnimit tė rrethojės
dhe gjimnazit Xhevdet Doda. Nė vend tė tyre, me bashkėpunimin e Vatikanit, do tė ngritet njė
katedrale. Lajmi pėr kėtė vendim i kishte irrituar ēifutėt pėr disa arsye. E para, Vatikani kishte
mbėshtetur shfarosjen e ēifutėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe ka strehuar shumė kriminelė
tė luftės qė kanė bėr krime kundėr ēifutėve. E dyta, bashkėpunimi intensiv dhe komploti i
Rugovės me Italinė pėr pengimin, aq sa mundej, tė pėrpjekjeve ēifuto-amerikane pėr ta ēliruar
Kosovėn nga okupimi dhe terrori serb. E treta, nė vilėn e Rugovės nė Velani, tė cilėn ky e
vetėquante ‘shtėpia e pavarėsisė’ (kam qenė edhe unė brenda saj dhe jam takuar me Rugovėn)
kishte vetėm fotografi tė Papa Gjon Palit tė Dytė, Nėnė Terezės dhe Pjetėr Bogdanit. Pėr Nėnė
Terezėn shqiptarėt ankohen se ajo nuk ka kontribuuar asgjė pėr shqiptarėt, e nė realitet nuk e
dijnė se, siē dėshmon reporteri dhe publicisti i famshėm britanik nga terreni, James Petifer, nė
librin e tij Ekspresi i Kosovės: Udhėtim nė kohė lufte, botim i pėrkthyer dhe botuar nga Ilirian mė
2004 nė Prishtinė, nė faqe 102-103 se si Nėnėn Tereza pati njė takim mjaft tė ngrohtė me
Nexhmije Hoxhėn (tė venė e Enver Hoxhės), njė komuniste e vijės edhe mė tė ashpėr se vetė
Enver Hoxha, me tė cilėn u mor vesh mjaft mirė, dhe nė fund po tė njėjtin vit realizoj disa punė
tė seuksesshme me regjimin e krye-kasapit tė shqiptarėve Sllobodan Millosheviq nė Beograd. Nė
punėt e suksesshme tė Nėnė Terezės me Millosheviqin, Petiffer pėrmend themelimin e tė vetmes
OJQ (Organizatė Joqeveritare) nga Nėnė Tereza qėllimi i sė cilės nėpėrmjet organizatave
ekstremiste tė Vatikanit si Shėn Egjidio dhe Opus Dei ishte urrejta satanike kundėr shqiptarėve tė
besimit islam. Disa priftėrinjė katolikė tė Kosovės ishin anėtarė tė kėtyre organizatave
ekstremiste italiane, por Petiffer nuk pėrmend ndonjė emėr. Dihet se anėtarėt mė tė njohur tė
priftėrinjve katolikė tė Kosovės nė kėto organizata mafioze kanė qenė Mark Sopi (tashmė i
ndjerė) dhe Dodė Gjergji (ky i fundit ėshtė edhe sot). Rugova kishte harruar t’i thotė Klintonit se
Nėnė Tereza, fotografinė e sė cilės ai e mbante nė Velani, kishtr qėndrime jo tė majta, por
ekstremisht tė majta meqenėse takohej e merrej vesh shumė mirė me Nexhmije Hoxhėn qė ishte
edhe mė e ashpėr se burri i saj Enveri i cili i vdekur po e pengonte Rugovėn. E katėrta, ēifutėt
mėsojnė se Ibrahim Rugova ka doktorruar nė veprėn e Pjetėr Bogdani, njė antisemitik dhe
masakrues i ēifutėve dhe shqiptarėve muslimanė nė trojet e Kosovės dhe Maqedonisė. Vepra e
Rugovės ēifutėt nuk i pengonte sa i pengonte mbajtja e fotografisė sė Bogdanit tė cilin Rugova e
kishte ngritur nė profet dhe personalitet kulti.
Historiani britanik nga Kembrixhi, Noel Malcom, nė librin e tij ‘Kosova: Njė histori e
shkurtėr’ tė botuar mė 1998, libėr i cili ka pasur ndikim shumė tė madh nė intervenimin e NATO-s nė Kosovė dhe merret si historia (e shkurt) mė e baraspeshuar nga autorėt e huaj pėr Kosovėn,
zbulon shkurtimisht se kush ishte dhe ēka bėri Pjetėr Bogdani. Ai identifikohej si Petar
Bogdanoviq qė luftonte krahas serbėve pėr masakrimin e shqiptarėve tė Kosovės dhe
Maqedonisė nė bashkėpunim me gjeneralin austriak Nicolo Piccolomini nė vitin 1689.
Nganjėherė njihej nė italisht edhe si Pietro Bogdano Macedono (Pjetėr Bogdan Maqedoni). Petar
dhe Pietro kur pėrkthehet nė shqip do tė thotė Pjetėr. Mbiemri Bogdani ka mbetur si i shenjtė nga
serbishtja edhe sot tek shqiptarėt, qė do tė thotė Ditė e Zotit. Ai luftoi pėr llogari tė Vatikanit i cili
e kishte emėruar “arqipeshkv i Shkupit dhe administrator i gjithė mbretėrisė sė Serbisė”
(Archepiscopo Scoporom ac totivs regni Serviae administrator), nė dobi tė Serbisė dhe dėm tė
shqiptarėve. Kryevepra e tij “Ēeta e profetėve” nė tė cilėn ka doktorruar Ibrahim Rugova, nuk ka
ndonjė vlerė letrare e as shqiptare pos qė ėshtė fund e krye e karakterit religjioz dhe e shkruar nė
shqip. Rugova u mundua ta shfrytėzoj kėtė vepėr tė pavlerė dhe antisemitike pėr tė krijuar
filozofinė rugoviane. Kjo do tė ishte sikur dikush do tė shfrytėzonte veprėn “Kapitali” tė ēifutit
Karl Marks pėr tė bėrė revolucion, tė cilėn edhe e kanė shfrytėzuar dhe ia kanė arritur qėllimit
shumė njerėz. Pėr shembull, Lenini pos qė u bazua nė Marksin kishte krijuar veprat e veta
origjinale dhe e pėrsosi teorinė e socializmit. Filozofia e Rugovės nuk prodhoi diēka pos
pasojave pėr popullin e tij sepse u bazua nė njė vepėr tė pavlerė. Sikur jeta dhe vepra e Bodganit
qė u shfrytėzua nga Vatikani dhe Serbia pėr llogari tė tyre dhe dėm tė shqiptarėve, po kėshtu
ishte jeta dhe vepra e Ibrahim Rugovės nė funksion tė Italisė dhe Serbisė e nė dėm tė
shqiptarėve. Njė konicidencė bukur shumė domėthėnėse.
Nė veprėn Ēeta e profetėve, botim i vitit 1990 nė Prishtinė, faqe 229, Bogdani shpreh
urrejtjen ndaj ēifutėve dhe muslimanėve (tė cilėt nė atė kohė ai i quante turq) duke i cilėsuar
Talmudin (librin e Judaizmit), Kuranin, Muhametin, Surullahin si krerė tė tė gjitha tė kėqijave,
plot me fėlliqėsi, tė dhėnė pas lakmive tė kėsaj bote, fėlliqėsive e shtazėrive. Nga kėto tone tė
ashpra antisemitike do tė irritohen ēifutėt. Po tė kishte komunitet ēifut nė Kosovė (aktualisht janė
vetėm nja 45 ēifuto-shqiptarė nė tėrė Kosovėn, ku mė tė njohurit janė Murteza Studenica nga
Vushtrria dhe Votim Demiri nga Prizreni), do tė detyroheshim ta ndalonim me ligj veprėn e
Bodganit siē janė detyruar shumė vepra nė Austri, Gjermani dhe disa shtete tjera.
Nga emri serb ēeta (sikur ‘Bogdan’) qė ėshtė huazuar kėshtu nė origjinal edhe nė gjuhėn
shqipe, e qė do tė duhej tė pėrkthehej si ‘banda’, ėshtė zhvilluar ideologjia e formacioneve tė
quajtur ēetnikė. Ēeta dhe ēetnikėt nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me shqiptarėt pos qė janė
antivlerat mė tė mėdha tė shqiptarėve. Ato janė vlera tė serbėve tė cilat filozofia e Rugovės u
mundua t’ia imponoj njė populli tjetėr – shqiptarėve – duke e mbajtur dhe lavdėruar nė zyren e
tij si profet fotografinė e masakruesit serb tė shqiptarėve Petar Bogdanoviq. Rugova e kishte
sjellur ēetėn e ēetnikėve serbė mė nė krye Tomisllav Nikoliqin nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ nė
Velani gjatė luftės nė Kosovė mė 22 maj 1998. Kjo ishte ‘Ēeta e profetėve’ serbė tė cilėt po i
gostiste Rugova nė shtėpinė e tij pėr masakrat e kryera kundėr shqiptarėve dhe ato tė ardhshme
(nė Prekaz, Likoshan, Qirez, Qyshk, Thernadė, Lybeniq, Burg tė Dubravės, Pemishte, Izbicė dhe
gjithandej Kosovės).
Duke i parė veprat anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės, duhej ndėrmarrė diēka
pėr neutralizimin e efekteve tė tyre. Rugova vdiq nga helmimi me polonium mė 21 Janar 2006.
Pėr vdekjen e tij sė pari mėsuam mediat serbe, e tek pas dy ditėve RTK-ja dhe opinioni kosovar.
Nuk ishte ēudi ky lajm kur dihej se kush qėndronte mė shumė prapa Rugovės nė formė tė
heshtur. Vdekja e tij iu adresua shkaqeve tė natyrshme dhe ai u varros pa iu bėrė autopsia mbi
shkaqet e vdekjes. Kjo ishte njė mrekulli pėr ta lėnė fajin jetim qė tė mos shkaktohet ndonjė
indinjatė e madhe. Kryesorja puna ishte kryer me paramendim dhe plan tė pėrgatitur mirė.
Beteja e ēifutėve kundėr filozofisė anti-shqiptare rugoviane
Me dėrgimin e Rugovės nė botėn tjetėr, puna ende nuk ishte kryer me pasojat e filozofisė
rugoviane nė kėtė botė. Nė dhjetor tė po tė njėjtit vit kur vdiq Rugova (2006), LDK-ja u nda
dhunshėm duke u ēallamitur me karrika. Edhe kėtu shkaku dhe faji mbeten disi tė dyshimtė ose
jetim. Mirėpo, ne kemi probleme serioze me faktet. Do tė jetė ambasadorja e SHBA-sė nė
Prishtinė, ēifutja Tina Kaidanow, ajo e cila e para do ta pėrkrah ndarjen e LDK-sė nė dysh, atė nė
krahun e Fatmir Sejdiut dhe tė Nexhat Dacit. Sikur tė ishim nė gjendje edhe nė kėtė rast t’a lėmė
fajin jetim, por fatkeqėsisht nuk po mundemi.
Zgjedhjet e ardhshme parlamentare dhe qeveritare i fitoj PDK-ja. Hashim Thaēi u bė
kryeministėr. Ka edhe sot shumė thėnie se ardhjen nė pushtet tė PDK-sė e mundėsoj ambasada e
SHBA-ve, edhe pse niveli i vjedhjes sė votave ishte nė shkallė industriale. Publiku kosovarė
ėshtė thellėsisht i bindur se ambasada e SHBA-ve jo vetėm qė e solli nė pushtet Thaēin, por po e
mban atė me qykė tė zorit pėr t’i realizuar disa shitje tė ndėrmarrjeve tė mėdha. E vėrteta ėshtė se
Thaēi ėshtė bėrė i dėgjueshėm ndaj udhėzimeve dhe vendimeve tė kėsaj ambasade deri nė aso
pėrmasa kur dėmtojnė shumė dhe drejtpėrdrejtė edhe interesat e qytetarėve. Cili ėshtė shkaku?
Shkaku ėshtė se dikush duhej tė ishte nė pushtet, kushdo qoftė pos LDK-sė. Dhe arsyeja mė e
freskėt e bėrė publike nga ambasada, ėshtė se LDK-ja nuk punon pėr popullin e Kosovės por
vetėm pėr vete; nuk i intereson fare pėr popullin. Ndonėse kėtė e dijmė tė gjithė siē e dijmė edhe
pėr partitė tjera qė nuk u intereson pėr popullin, do tė jetė ēifuti Christopher Dell qė do ta spikatė
LDK-nė se kjo nuk mendon pėr Kosovėn. Kėshtu rrodhi shkallė-shkallė pėrgjigja e ēifutėve ndaj
filozofisė anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės.
A ishte Ibrahim Rugova “Gandi” i Kosovės?
Mahamtma Gandi ka qenė politikan i Indisė qė kishte udhėhequr rezistencėn paqėsore por
aktive kundėr sundimit britanik. Rezistenca paqėsore aktive bazohej nė sabotazhe dhe prezencėn
e 500.000 ushtarėve indianė nėpėr male nė rast se vie deri tė njė luftė e hapur me britanikėt. Pėr
mė tepėr, Mohandas Gandi (politikan tjetėr) e ka njė thėnie tė menēur dhe interesante: “Nėse
duhet zgjedhur ndėrmjet qyqarllėkut dhe dhunės, unė jam pėr kėtė tė dytėn”. Fanatikėt e
Rugovės mendojnė se misioni qė udhėhiqej nga Rugova e bėnte kėtė “Gandin e Ballkanit”.
Vetėm nė njė pikė deri-diku kanė tė drejtė; se Gandi ishte thuajse i tė njėjtės racė me Rugovėn.
Por mos tė harrojmė se neve nuk na intereson krahasimi i veprave sipas racave edhe pse Rugova
nė shumė drejtime pėrpiqej t’i imitoj vetėm maxhupėt dhe t’i bėjė shqiptarėt tė tillė. Kėto janė
argumentet qė hedhin poshtė pretendimet e atyre se Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”:
- Gandi nuk i ka ndėrsyer britanikėt qė t’i bėjnė *** me tortura indianėt dhe t’i akuzojė
kėta tė fundit qė tė mos e provokojnė okupatorin;
- Rezistenca paqėsore por aktive nėpėrmjet sabotimit i kishte shkaktuar ērregullime tė
mėdha sundimit britanik nė Indi;
- Rezistenca paqėsore nė Indi nėnkuptonte shpėrfilljen e udhėheqėsisė britanike nga ajo
indiane, e jo sikur Rugova duke u takuar me Sllobėn dhe ftuar “ēetėn e profetėve serbė”
nė shtėpinė e tij;
- Ushtria britanike ishte mė e organizuar dhe mė e armatosur por e kishte nuhatur mirė
gatishmėrinė dhe vendosmėrinė e Gandit pėr t’i shkuar deri nė fund zgjidhjes sė
problemit, deri tek lufta e hapur;
- Gandi nuk i ka quajtur terroristė ose pjellė tė okupatorit ushtarėt indianė qė ishin tė
gatshėm tė flijoheshin pėr lirinė e popullit tė vetė;
- Gandi nuk i ankohej Amerikės ose ndonjė shteti tjetėr se ‘grupet e armatosura’ duan tė na
prishin qetėsinė; pėrkundrazi qetėsinė e prishte fillimisht vetė politika e tij me sabotime;
- Keni parasysh se kjo lėvizje aktive e Gandit ndodhte pas Luftės sė Dytė Botėrore kur
Britania doli e dėrrmuar dhe u detyrua ta deklaroj shuarjen e Perandorisė Britanike nga e
cila shumė koloni fituan pavarėsinė;
- Britania nuk kishte llogari tė luftoj deri nė pakufi me Indinė dhe Gandi po e shfrytėzonte
kėtė situatė pėr rezistencė paqėsore aktive e cila e kishte edhe opsionin e luftės prapa.
Rugova nuk e kishte asnjėrėn prej kėtyre opsioneve, madje kėtė tė dytėn (rezistencėn e
armatosur) e ka pėrbaltur dhe shantazhuar nė forma tė poshtra edhe me ndihmėn e
okupatorit serb;
- Britania nuk kryente masakra nė Indi sikur serbėt historikisht nė Kosovė. Pėrkundėr
kėsaj, Gandi ishte i vetėdijshėm se duhet tė ekzistoj edhe opsioni i luftės sė armatosur. Nė
Kosovė vazhdonin masakrat, ndėrsa Rugova bėnte ēmos pėr ta shantazhuar dhe shuar
rezistencėn e armatosur kundėr okupatorit.
Njerėzit qė nuk kanė aftėsi kreative pėrpiqen t’i imitojnė tė tjerėt. Kėshtu thuhet pėr Rugovėn
duke e krahasuar atė me Gandin. Ēdo imitim qė u pėrpoq ta bėjė Rugova rezultoj vetėm nė
pasoja pėr shqiptarėt e Kosovės. Askush nuk i ka degjeneruar mė shumė shqiptarėt e Kosovės se
‘filozofia rugoviane’. Gėnjėshtrat qė i trillon filozofia rugoviane nuk kapėrdihen nga njerėzit
normalė. Kur Rugovės i adresohet roli nė vendimin e Klintonit pėr ndėrhyrje ushtarake tė
SHBA-ve, atėherė s’na ka mbetur tjetėr gjė pos edhe tė besojmė nė atė se deti ėshtė kos, dielli
shporet, dhe dimri frigorifer. Kur vetė Klintoni dhe Rugova kanė qenė krejt ndryshe ose tė
kundėrt ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, atėherė nuk e kuptoj pse ne duhet t’i
shtrembėrojmė tė drejtat e tyre? Askush nuk ka tė drejtė tė shpif ose trilloj diēka rreth raportit
dhe takimit Klinton-Rugova pos tė bazohemi nė dėshmitė faktike qė tregojnė qartė se armiku mė
i madh dhe pengesa mė e madhe e ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė ishte Rugova dhe vetėm
Rugova.

Llapi
03-08-2012, 02:17
http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-prn1/560978_382918901761451_813165713_n.jpg

1. Ibrahim Rugova eshte i vetmi burre-shteti qe:
-u nderue
-u shpall ikon e Pavarsis
-u shpalle Hero i Kosoves
-u shperblye me gjitha te mirat
-u votue per President,gjate dhe pas lufte
-u percolle ne banesen e fundit me nderimet me te larta,me mire se gjithe Deshmoret e lirise,marre se bashku

dhe gjitha keto atribute ju ndane atij,per keto arsye:

1. Se ishte Tradhtar i Kosoves
2. Se ishte kunder UĒK dhe pro Serbise
3. Se ishte ne balle-krye te Kuislingeve te shumte te Kosoves
4. Se ishte i vendosur qe te shkatrronte Kosoven
5. Se llogaritet te kete qene ish Tradhtari me i sukseshmem,qe i dhuroje shume Serbise,vendit te cilit i ishte gjunjezuar dhe ishte betuar se do ti sherbente per tere jeten.

Pra,kushdo qe prek,nenshtron,neperkemb nje spiun te UDB-se,nje kolobaracioniste,te sojit te Ibrahim Rugoves,do te shpallet person non-grata ne Kosove.
Dhe a e dini pse?:
Sepse UDB-ja ne Kosove eshte e pa prekshem,e fort,e sofistikuar,e mire-shtrire dhe mire-organizuar neder shqiptaret e Kosoves.

fegi
03-08-2012, 09:07
http://www.youtube.com/watch?v=z5OAz2pEsxY&feature=channel&list=UL


http://www.youtube.com/watch?v=jJFOLqsTkDM&feature=fvwrel

Llapi
08-08-2012, 22:52
Si e ndaluan SHBA-tė planin Millosheviq – Rugova kundėr shqiptarėve tė Kosovės?
Wednesday, 01 August 2012 10:29


Sigurisht se i keni dėgjuar shpesh fanatikėt e vėrbėr tė Ibrahim Rugovės duke thėnė se ai ka ndikuar qė SHBA tė intervenojnė ushtarakisht kundėr Serbisė nė Kosovė. Nė ēka e bazojnė ata kėtė pohim tė tyre? Nė trillime dhe asgjė tjetėr. Duke e ditur se nė kėtė botė jetojnė mė shumė njerėz tė arsyeshėm qė i shohin dhe kuptojnė gjėrat nga kėnvėshtrimi real, nė vijim do t’u sjellim disa nga faktet pėr rrjedhen e raporteve Rugova-SHBA. Pra, e kemi nė dispozicion bashkėveprimin e tė dyja palėve dhe vetėm duhet t’i analizojmė ato. Nuk kemi nevojė tė dėgjojmė pjellat imagjinare tė rugovistėve se ēfarė roli ka luajtur Rugova nė intervenimin ushtarak tė SHBA-ve nė Kosovė, ose tė kundėrshtarėve tė tyre se merita i pėrket tjetėrkujt. Po ashtu, nuk do tė jemi aq tė tėrthortė nė analizėn krahasuese tė qėndrimeve nga njėra palė (SHBA) e pastaj tė kalojmė nė tjetrėn (Rugova). Do tė jemi tė drejtpėrdrejtė vetėm nė analizėn e bashkėveprimit tė tyre, sepse puna e tė dyja palėve mė sė miri na tregon dhe nuk lė dyshim pėr kurrfarė trillimi qoftė nė favor apo kundėr Rugovės. Meqenėse disa gjėra pėr Kosovėn mbeten nė CIA (Agjencia Amerikane e Zbulimit) si tė klasifikuara pėr t’u zbuluar mė vonė, po u sjellim ato qė janė bėrė publike tė cilat ēdo kush mund t’i vėrtetojė.

Vėmendja e SHBA-ve pėr problemin e Kosovės nisi tė shpėrfaqet nė fillim tė vitit 1998 kur rehatinė e pushtetit tė Rugovės me regjimin e Millosheviqit kishte filluar ta trazoj Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (UĒK). Mirėpo, popaganda serbe e kombinuar me atė tė Rugovės ishte e pamėshirshme dhe efikase. Derisa pėr regjimin e Millosheviqit qarqet ndėrkombėtare shprehnin dyshime duke e ditur gjendjen nė Kosovė dhe tė bėmat e tij nė vise tjera tė ish-Jugosllavisė, goditjen e madhe pėrpjekjeve pėr liri tė shqiptarėve ia jepnin shpifjet dhe denigrimet e egra tė Ibrahim Rugovės nėpėr qendrat kryesore vendim marrėse kurdoherė qė i jepej rasti. Aq e fortė ishte urrejtja patologjike e Rugovės kundėr UĒK-sė dhe ēdo forme tė rezistencės ndaj terrorit tė padurueshėm serb sa qė do tė ndikojnė tek ambasadori amerikan Robert Gelbard ta kualifikoj UĒK-nė si grup terrorist. Publiku ishte njohur vetėm sipėrfaqėsisht me kėtė deklaratė tė ambasadorit Gelbard. Kryesorja, ishte shumė dėshpėruese qė Amerika tė dal me qėndrim zyrtar pėr UĒK-sė si organizatė terroriste. Tandemit Rugova-Millosheviq u bėhej zemra mal pėr tė vazhduar me pushtetin e tyre pėr degjenerimin nė pėrmasa shtazarake tė shqiptarėve nėpėrmjet respresionit dhe terrorit sistematik serb. Asnjė organizatė kriminale dhe terroriste nė botė, e aq mė pak terrorin e egėr serb, SHBA-tė nuk e ishte dėnuar publikisht mė ashpėr se UĒK-nė.

CNN ėshtė transmetuesi mė i madh nė botė i lajmeve me seli nė SHBA. Nga superfuqia e vetme pėrmes ‘superfuqisė’ mediale, me 23 shkurt 1998 ambasadori Gelbard i tregon botės nė formė alarmi se ēka ėshtė UĒK-ja. “...ne [Amerikanėt] jemi jashtėzakonisht tė shqetėsuar, e poashtu i denojmė shumė fuqishėm dhunėn e papranueshme tė kryer nga grupet terroriste nė Kosovė, e sidomos nga UĒK-ja – Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Kjo [UĒK-ja] pa fije dyshimi ėshtė grup terrorist”.


Nga Isa Mulaj
Vlerėsimi i ambasadorit amerikan Robert Geldbard pėr UĒK-nė pas takimit me Rugovėn - © CNN, 23. 02. 1998




Vėreni dhe analizoni me kujdes shprehjet “jashtėzakonisht tė shqetėsuar”, “dėnojmė shumė fuqishėm” ose siē kishte thėnė nė origjinal “very strongly” dhe “pa fije dyshimi ėshtė grup terrorist”. Kėso cilėsime dhe dėnime nė qėndrimet zyrtare, SHBA-tė nuk i kanė bėrė ndaj asnjė organizate terroriste nė botė, madje as ndaj atyre tė cilat shpesh herė ia kanė pėrgjakur hundėt vetė SHBA-ve tė cilat vetėm i ka dėnuar pėr veprimet e tyre, nganjėherė tė shoqėruar me togfjalėshin “i dėnjomė fuqishėm”, por nė rastin e UĒK-sė kėtė e dėnonte “shumė fuqishėm”. Fanatikėt e Rugovės dhe LDK-sė edhe sot thonė: “Hajt ti, se politikė e Amerikės u kanė kjo”. Se ēfarė “politike” paska qenė kjo, kėtė do ta shfrytėzoj pėr mrekulli regjimi kriminal i Millosheviqit saktėsisht pas dy javėve nga qėndrimi zyrtar amerikan pėr UĒK-nė kur ndodh masakra e Prekazit (6 mars 1998). Brenda Kosovės nė opinionin e dezinformuar nga intrigat e Rugovės u shkaktua njė huti, panik dhe tmerr, se ajo qė ndodhi nė Prekaz mund tė ndodh kudo nėpėr Kosovė. Fryma e kėsaj frike nga masakrat po vėrehej edhe te popullsia nė Prishtinė pa dallim moshe, gjinie dhe statusi shoqėror qė nxiti protestat me moton “Drenicė jemi me ty”.

Shumica e shqiptarėve kishin filluar gradualisht tė “adaptohen” ndaj dhunės sė egėr qė ushtrohej pėrditė nga policia e Millosheviqit nė trupin e tyre gjithandej Kosovės. Ata shqiptarė qė nuk i pėrjetonin rrahjet dhe torturat e regjimit disi ndjeheshin si tradhtarė, kurse atyre qė u prishej trupi pėrgjithmonė nga torturat cilėsoheshin tė dinjitetshėm dhe patriot. Nėse nuk tė prishte milicia e Millosheviqit me tortura, sipas filozofisė rugoviane, nuk mund tė ishe patriot. Nė rast se bėhej pėrpjekja mė e vogėl pėr kundėrshtimin e kėsaj dhune si me minjėt laboratorik, mėnjėherė kėrcente Rugova duke i akuzuar viktimat qė ta mbajnė qetėsinė dhe mos ta provokojnė policinė serbe. Po tė thoshte kėshtu Millosheviqi, popullsia e Kosovės do tė vetėdijėsohej pak, por problemi ishte se kėtė e bėnte Rugova ose siē njihej nga politika serbe “lider Kosovskih Albanca” (udhėheqėsi i shqiptarėve tė Kosovės). Mė shumė pėrkujdesej pėr sigurinė e milicisė kriminale serbe Rugova kur i akuzonte dhe qortonte shqiptarėt pėr tė “mos e provokuar policinė e Millosheviqit”, se sa vetė Millosheviqi dhe policia e tij. Kjo filozofi rugoviane ishte njė porosi e qartė se rrahjet brutale tė qyetarėve shqiptarė duhet tė vazhdojnė deri nė pakufi nėn pėrkujdesjen diplomatike tė Rugovės. Ka pasur shumė shqiptarė qė ishin adaptuar ndaj kėtij terrori deri nė atė masė sa qė nuk e ndienin veten mirė nėse u ērregullohej “dieta” ose terrori i vazhdueshėm nė trupin e tyre! “More diēka s’po e ndi veten mirė se koxha kah ditė nuk m’kanė rreh milicia”, na thoshte me sarkazėm nė njė kafeēajtore tė Istogut (prej nga vinte Rugova) njė i rrahur rėndė 3 herė. Ne ia plasėm gazit, ndėrsa ai vazhdoj: “Kanė nisė me m’u hjek larat nėpėr trup e s’po dokna interesant si pėrpara me lloj-lloj ngjyrash kuq, zi, verdh, bojkaft, e ngjyrė boronice! S’di pse njerėzit shkojnė e harxhojnė pare me ba aso vizatime, qysh u thonė? (“tatuazhe”, ndėrhyjmė ne). Hin vlla n’dorė t’tyne [milicisė serbe] i merr ma shpejt e pa pagesė”! Nuk isha krejt i sigurt nėse ai e thoshte kėtė nga mllefi apo edhe nga injoranca me tė cilėn filozofia rugoviane i kishte helmuar shqiptarėt. Derisa pėrjetimi i torturave kishte filluar t’u duket istogasve tė hupt si njė lloj emancipimi dhe patriotizmi ndaj tė cilit duhej adaptuar, vetė ushtruesit e torturave [serbėt] kishin njė vlerėsim mė njerėzor tė asaj qė u bėnin shqiptarėve. Kjo vėrtetohet edhe me rastin e torturimit tė Salih Kabashit nga Gurrakoci i Istogut me urdhėr tė Rrustem Rugovės (nga familja e Ibrahim Rugovės) kur torturuesit serbė i kishin thėnė: “Shiko se ēfarė bukuroshi ke qenė [duke ia treguar fotografinė e vet tė dorėzuar nė UBD nga Rrusta], e tash je bėrė si m.... [nga torturat]”! Filozofia rugoviane kishte pėr qėllim vazhdimin e kėtij “emancipimi” tė shqiptarėve deri nė pakufi nėpėrmjet aparatit represiv serb, pra pėr t’i bėrė shqiptarėt tė duken si m.... nga torturat dhe nė tė njėjtėn kohė t’i akuzoj ata se po e provokojnė policinė serbe. Kėtė lloj filozofie tė mprapshtė dhe ēnjerėzore edhe sot e ka tė vėshtirė ta besoj ndonjė inteligjencė njerėzore dhe artificiale nė rruzullin tokėsor.

Fytyra e vėrtetė e ‘shqiptarit tipik’ Ibrahim Rugova. Me ndihmėn e UDB-sė dhe kotillės sė tij u pėrpoq, kundėr ligjit tė natyrės, pėr t’i asimiluar shqiptarėt e vėrtetė nėpėrmjet torturave qė tė duket sikur ky nė foto, ose siē thoshin UDB-ashėt, me ja u ba bukuroshėve shqiptarė fytyrėn si m.....t!

Masakra e Prekazit derisa i vuri menjėherė shumė gjėra nė lėvizje brenda shqiptarėve tė Kosovės dhe atyre nė diasporė, nuk pati ndonjė ndikimi nė politikėn e jashtme tė shteteve pėrendimore rreth problemit tė Kosovės, sidomos nė SHBA qė kishin dalė me qėndrimin e shqetėsimit tė jashtėzakonshėm nga “terrorizmi i UĒK-sė”. Nė tėrė botėn ishte pėrhapur lajmi i CNN-it se UĒK ishte organizatė terroriste. Kushdo nė SHBA qė ka dėgjuar pėr ngjarjen e Prekazit menjėherė pas ndondhjes sė saj ku u masakruan shumė civilė, duhej tė ishte qetėsuar sado pak nga alarmi i fuqishėm qė e kishte lėshuar ambasadori Gelbard. Sė paku do tė jenė bindur se pas dy javėsh dikush (regjimi i Millosheviqit) paska filluar t’a zbusė shqetėsimin amerikan qė i kishte hyrė nė palcė nga frika. Sa pėr ironi, UĒK-ja nuk mund ta mbronte as veten, prandaj ėshtė e pashpjegueshme pse SHBA-tė ndiheshin jashtėzakonisht tė shqetėsuara nga “terrorizmi i UĒK-sė”. Pėr autobombat e organizatave terroriste si Hezbollah nė Beirut, National Vanguard nė Oklahoma City, Al-Kaides nė Keni dhe Tanzani, ku humbin jetėn qindra amerikanė pėrnjėherė, SHBA-tė kishin njė shqetėsim normal dhe i emėrtonin kėto organizata vetėm si terroriste standarde, dhe nuk ishin jashtėzakonisht tė shqetėsuara sikur me UĒK-nė nga e cila nuk pėsonte asnjė amerikan.

Ku ishte enigma e krejt kėtij shqetėsimi amerikan dhe pse SHBA-tė kishin mė shumė frikė nga UĒK-ja se nga ato organizata qė i bėnin “puzhar” amerikanėt edhe nė vendin e tyre?

Pėrgjigjen e gjejmė te propaganda ogurzezė e Ibrahim Rugovės qė nuk duket se ka qenė shqiptar, nė bashkėpunim me Millosheviqin kishin pėr qėllim eksperimentet si me minjėt laboratorik kundėr njė race tjetėr – shqiptarėve. Regjimi serb edhe nė tė kaluarėn, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe pas saj, kishte shfrytėzuar romėt ose maxhupėt siē quhen nė Istog, pėr t’i mbytur me ēekan shqiptarėt nė llugat e xhamisė nė Istog, njė vend me verra aty afėr ku sot gjendet Moteli “Trofta”. Serbėt nė fund tė shekullit 20-tė punojnė edhe mė menēuri nė kėtė drejtim. Nė vend tė maxhupėve origjinal, tani kishin nė dispozicion edhe njė armė mė tė fortė dhe mė tė fshehtė – Ibrahim Rugovėn me tė cilin ia mbyllnin sytė shqiptarėve duke e bėrė atė udhėheqės tė shqiptarėve tė Kosovės ose shumicės tė cilės Rugova pėr kah nacionaliteti nuk i pėrkiste. Jo rrallė herė e kam dėgjuar policinė e Millosheviqit duke e lavdėruar Rugovėn kur na ndalnin gjatė rrugės pėr nė fakultetet nėpėr shtėpia private (organizimin e tė cilėve Rugova e ka pas kundėrshtuar), pasi na i grisnin indeksat dhe ndonjė libėr qė kishim me vete, na thoshin pėr Rugovėn “Pametan čovek” (njeri i menēur). Nė atė kohė nuk isha aq i sigurt nėse milicia e Millosheviqit e kishte seriozisht pėr kėtė vlerėsim ndaj Rugovės dhe nė ēfarė konteksti – nė favor tė tyre (milicisė) apo shqiptarėve. Kjo paqartėsi u qartėsua nė tėrėsi kur regjimi serb gjatė luftės i zhduku “budallenjėt” si Ukshin Hotin, Bardhyl Qaushin, Fehmi Aganin e disa tjerė, ndėrsa po e ruanin si sytė e ballit “tė menēurin” e tyre Ibrahim Rugovėn. Pėr Fehmi Aganin, publicisti britanik James Pettifer qė e ka pėrcjellur luftėn e Kosovės nė terren, nė librin e tij Ekspresi i Kosovės, tregon se ai i kishte rrėshqitur nga krahu Rugovės dhe duket se kishte vėnė lidhjet e veta me UĒK-nė, sidomos me ata qė kishin mbetur nga familja Jashari dhe militantėt e Prekazit, gjė qė ka qenė njė nga faktorėt kryesor pėrse vendosėn serbėt ta vrisnin sapo nisi fushata e bombardimeve e NATO-s. Ishte njeri i ngrohtė e i hareshėm, pėrfundon citati nga libri i Pettifer-it. Pse serbėt e gjetėn menjėherė Fehmi Aganin pėr ta ekzekutuar edhe pse ky thuhet se ishte maskuar me veshje tė grave, dhe pėrse nė tė njėjtėn kohė policia e Millosheviqit i bėnte roje tė dera nė Velani Ibrahim Rugovės?

Aktivizimi ēifut dhe ofenziva e tyre pėr mbrojtjen e shqiptarėve nga gjenocidi Rugova – Millosheviq

Gjatė luftėrave nė ish-Jugosllavi, shėrbimi izraelit i zbulimit Mossad ishte shumė aktiv nė Beograd. Ai kishte ndėrmarrė njė operacion shpėtim-largimi tė ēifutėve nga aeroporti i Sarajevės nėn maskėn e njė misioni tė Kombeve tė Bashkuara kur filloj tė pėrshkallėzohet lufta nė Bosnjė-Hercegovinė. Ish-Kryeministri i Izraelit Ariel Sharon ishte aleat i ngushtė i Millosheviqit. Ai (Sharoni) e ka kundėrshtuar me forcė rrėzimin e Millosheviqin nė vitin 2000. Politika e Izraelit gjatė sundimit tė dhunshėm serb dhe luftės nė Kosovė ka qenė tepėr proserbe. Mirėpo, ēifutėt nė vendet pėrendimore, nė radhė tė parė ata nė SHBA kanė dhėnė ndihemsėn mė tė madhe dhe vendimtare pėr lirinė e popullit tė Kosovės. Kėtė ndihmesė tė pakontestueshme nuk mund ta pėrgenjėshtroj askush, madje shqiptarėt duhet t’i falendėrohet mė sė shumti ēifutėve e deri-diku edhe gjermanėve pėr lirinė gjysmake qė e kanė sot, se pėrndryshe as kėtė nuk do ta kishin.

Del nė skenė njė ambasador tjetėr amerikan pėr ēėshtjen e Kosovės nė momente kritike. Ky ishte ēifuti Richard Holbrook i cili pėr dallim nga pararendėsi i tij Gelbard, jo vetėm qė nuk e quan UĒK-nė terroriste, por shkon dhe bėnė muhabet me pjesėtarėt e saj nė odėn e Junikut. Ai madje i kishte zbathur kėpucėt dhe nė dhomė dukej nė ēorapa pėr dallim nga Lum Haxhiu (Hajdin Abazi) i UĒK-sė pranė tij i cili ishte me qizme tė ushtrisė. Holbrook-u me kėtė gjest deshi t’i tregoj popullit amerikan mė pėr sė afėrmi se ēfarė “grupi terrorist” i rrezikshėm ishte UĒK-ja pėr ēka ambasadori Gelbard ua kishte futur frikėn nė palcė amerikanėve pas deklartės sė tij pėr shqetėsimin e jashtėzakonshėm.

Gjėrsa gjėrat po lėviznin nė favor tė ēlirimit tė Kosovės, Rugova dhe klika e tij pro-Millosheviqiane ishin zėnė pisk nė pozicionin e tyre. Por, Rugova u tregua i shkathtė kur mė 15 maj 1998 shkoj nė Beograd pėr t’u takuar me krye-kasapin e Ballkanit nė pėrpjekje pėr ta defaktorizuar luftėn e UĒK-sė dhe t’ia zgjat jetėn deri nė pakufi “dietės” Millosheviqiane nė trupin e shqiptarėve. Ky bashkėpunim Rugova-Millosheviq intensifikohet dhe pėrfiton shpejt nė kohė duke e ditur se ēifuto-amerikanėt ishin vėnė nė lėvizje pėr ta ēliruar popullin e Kosovės nga “dieta” 9 vjeēare e gatuar nga tandemi Millosheviq-Rugova. Menjėherė pas njė jave, respektivisht mė 22 maj 1998, ende pa u kuptuar dhe shoshitur sa duhet takimi nė Beograd nė selinė e Sllobės, Slloba dėrgon delegacionin e tij pėr takim me pėrfaqėsuesit e Rugovės, nė vilėn e Rugovės nė Velani tė Prishtinės. Aty nė takim nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ ishte i pranishėm edhe kryetari aktual i Serbisė, zėvendėsi i Vojisllav Sheshelit, radikali Tomisllav Nikoliq i cili nė foto duket duke buzėqeshur. Tani bashkėpunimi intensiv publik Rugova me Sllobėn (ai i heshtur mbetet pėr t’u hulumtuar dhe pėr t’u bėrė publik) i kishte vėnė nė sprovė tė madhe ēifutėt pėr t’i ndihmuar shqiptarėt. Alarmohet ēifuti Holbrook pėr takimin shqiptaro-serb nė shtėpinė e Rugovės dhe lajmėron bazėn nė Uashington se Rugova ėshtė duke ia pėrgatitur njė kurthė tė madhe pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr liri. Aq tė shqetėsuar ishin ēifuto-amerikanėt sa qė kėrkojnė urgjentisht tė pėrgatitet kryetari i SHBA-ve Bill Clinton pėr ta takuar Rugovėn qė tė zbuloj komplotin e tij kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Ky takim Klinton-Rugova ndodhi mė 29.05.1998, saktėsisht pas njė jave nga takimi i delegacionit Rugova-Millosheviq nė Velani. Mė shpejtė se brenda javės nuk kishte gjasa tė ndodhte ky takim nė Washington (garancioni, viza, rezervimi i biletės, udhėtimi i largėt).

Nė atė kohė nė SHBA ishte aktualizuar shumė afera e Klintonit me ēifuten Monika Lewinksi qė mund t’i kushtonte Klintonit me shkarkim nga detyra e kryetarit. Ēifutėt e menēur duke e ditur se kjo aferė praktikisht nuk e dėmton kėnd, e bindin Klintonin irlandez qė tė pėrkushtohet nė njė punė mė tė menēur – t’i kundėrvihet rrezikut nga shfarosja qė i kanosej shqiptarėve tė Kosovės. Mjaft e pėrkushtuar nė kėtė mision pėr ta ndalur spastrimin entik tė shqiptarėve ishte sekretarja amerikane e shtetit, ēifutja Madeleine Albright, e cila insistonte se Millosheviqi e njeh vetėm gjuhėn e forcės (e jo lojėrat si macja me miun qė e bėnte Slloba me Rugovėn). Edhe mė i zjarrtė nė favor pėr intervenimin e SHBA-ve nė Kosovė do tė bėhet zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, ēifuti James Rubin. Sektori i informimit real tani ishte nė duar tė sigurta, ēka paraqiste njė debakėl pėr shpifjet e Rugovės dhe Millosheviqit, e mė shumė tė Rugovės kur e quante UĒK-nė pjellė tė Serbisė edhe pse nė realitet kjo i vriste policėt e Millosheviqit qė na torturonin, vrisnin e masakronin. Aleancės Rugova-Millosheviē pėr mbajtjen e “qetėsisė” nė Kosovė me dhunėn dhe terrorin sistematik serb, i dolėn dy pengesa vendimtare nė sektorin pėrkatės ose tė forcės. Ministri amerikan i mbrojtjes gjatė mandatit tė Klintonit, ēifuti William Cohen, dhe komandanti i NATO-s pėr Evropė, gjenerali ēifut Wesley Clark. Prej Holbrook-ut e deri te Clark-u ēifuto-amerikanėt kishin vendosur t’i japin fund eksperimenteve tė regjimit serb kundėr shqiptarėve tė Kosovės pėr tė cilat Rugova mės sė shumti e fajėsonte popullsinė e gjorė qė hante dajak tė tmerrshėm pėrditė kur i bėnte asaj apel qė tė mos e provokoj dhe tė bie pre provokimeve tė policisė serbe. Ēifutėt ishin tė vendosur, por paraprakisht e dėrguan Rugovėn te Klintoni pėr takim qė tė nxjerrin informata pėr vizionin famėkeq tė tij kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės. Paralajmėrojnė Klintonin se Rugova ėshtė njeri shumė i dyshimtė nė raport me pushtetin e Millosheviqit dhe se i ka inteksifikuar takimet publike zyrtare me regjimin e Millosheviqit duke e mbajtur njėrin nė Beograd me Sllobėn mė 15 maj 1998, e tjerin menjėherė nė Prishtinė me 22 maj 1998. Takimin e mundshėm tė tretė tė rugovistėve me regjimin e Sllobės ia ndėrpret ēifuti Richard Holbrook duke ia organizuar takimin Rugovės me Klintonin. Klintoni furnizohet mirė me informacionet e CIA-s rreth Rugovės dhe vizionit tė tij satanik pėr robėrimin dhe poshtėrimin e shqiptarėve tė Kosovės. Siē do tė tregojmė edhe mė faktet e liruara nga CIA nė nėntitullin vijues, Klintoni ka qenė shumė i ashpėr kundėr Rugovės gjatė takimit me tė sa qė e kishte bėrė kėtė tė fundit pėr njė vend qeni.

Pse CIA e liroj dėshminė e takimit Klinton-Rugova para kohe?

Pėrmbajtja detaje dhe dokumentet nga takimet qė bėhėn nė kuadėr tė ngjarjeve dhe vendosjes sė ēėshtjeve madhore zakonisht arkivohen dhe bėhen publike pas njė kohe shumė tė gjatė. Kėshtu pėr shembull sot hasim pėr herė tė parė nė disa dokumente qė bėhet publike nga periudha e Luftės sė Ftohtė para 40-50 viteve. Disa detaje tė arkivuara nga Lufta e Falklandit, Britania e Madhe do t’ia oforoj nė dispozicion publikut nė vitin 2080 (100 vite pas ngjarjes). Kėshtu ndodh edhe me shumė ngjarje tė sotme qė mbahen tė censuruara pėr shkak tė ndjeshmėrisė sė madhe nė rrjedhat e tanishme. Edhe pėr Kosovėn dhe luftėn 1998-1999 ka shumė gjėra tė ndjeshme qė janė arkivuar dhe do tė bėhen publike me vonė. Njė ērregullim tė madh nė kėto censurime e ka dhe ėshtė duke e bėrė Wikileaks-i me botimin e shumė sekreteve “taze” ose tė freskėta. Sidoqoftė, nxjerrjen e sekreteve para kohe shpesh herė e bėjnė edhe vetė organizatat qė i arkivojnė ato. Kjo bėhet me qėllim pėr ta minimizuar rrezikun e pėrgjitshėm siē ishte rasti me komplotin Millosheviq-Rugova kundėr shqiptarėve tė Kosovės.

Pas ēdo takimi tė nivelit tė lartė pėr ēėshtje madhore dhe tė ndjeshme bėhet njė njoftim sipėrfaqėsor pėr media se ēka u diskutua nė tė. Kėso njoftime bėhen nėpėrmjet zėdhėnėsve, ose nė formė pėrmbledhėse nga palėt pjesėmarrėse nė takim. Pėr shembull, Rugova mund tė thoshte para mediave se ne zhvilluam njė bisedė tė frytshme me kryetarin Klinton ku i ndamė shqetėsimet pėr situatėn e tensionuar nė Kosovė dhe nevojėn e zgjidhjes sė kėsaj situate me mjete paqėsore. Edhe Klintoni do tė mund ta bėnte njė koment tė ngjashėm pėr takimin duke theksuar se me Rugovėn diskutoj pėr situatėn nė Kosovė dhe mėnyrat e zgjidhjes sė kėtij problemi. Opinioni nga kėto njoftime pėr shtyp mbetet pak i informuar, e mė shumė i dezinformuar. Shihe tani befasinė e pakėndshme qė e ndėrmori CIA kur vendosi ta bėjė publike bisedėn Klinton-Rugova! Nuk u durua CIA ta mbajė nė arkivė atė bisedė pėr shkak se situata nė terren ishte e rrezikshme dhe duhej patjetėr tė informoheshin shqiptarėt pėr kurthėn qė po ua pėrgatiste Rugova me regjimin e Millosheviqit.

Dokumnetin mbi detajet e bisedės nga takimi, CIA ia kalon UĒK-sė, e Drejtoria e Shėrbimit Informativ tė UĒK-sė menjėherė ia kalon pėr botim agjencisė sė lajmeve Kosovapress me datėn 2 shkurt 1999, pra pas 8 muajve nga takimi. Zbulimi i detajeve nga takimi vjen nė kohėn kur SHBA-tė kishin hartuar planin e intervenimit ushtarak nė Kosovė (intervenimi do tė ndodh 7 javė pas kėtij lajmi pėr detajet e takimit Klinton-Rugova), sepse ishin tė bindura se pa njė ndėrhyrje tė tillė, ėshtė e pamundur tė ēlirohet Kosova dhe zgjidhet problemi i saj. Nuk e kishte thėnė kot sekretarja amerikane e shtetit Albright se Millosheviqi njeh vetėm gjuhėn e forcės dhe asnjė tjetėr, ēka ishte nė kundėrshtim tė qind pėr qind me pėrcaktimin dhe deklarimin e Rugovės se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet vetėm me dialog paqėsor pėr ēka edhe i kishte intensifikuar takimet publike me Millosheviqin si zbrapsje strategjike (strategic deterrence) ndaj vendosmėrisė sė SHBA-vė pėr tė ndėrhyrė nė dhėnien fund tė terrorit, masakrave dhe spastrimit etnik kundėr shqiptarėve. Rugova u mundua ta pengoj SHBA-nė me ēdo kusht pėr tė mos e provokuar policinė, ushtrinė dhe paramilitarėt serbė qė bėnin eksperimente kundėr shqiptarėve, por nuk i piu ujė. Dokumentin nė fjalė e kanė pėrdorur dhe analizuar shumė shqiptarė, por nė publik e ka penguar propaganda e LDK-sė dhe nė tė njėjtėn kohė ka dezinformuar (sikur edhe sot) se ishte Rugova ai i cili e solli Amerikėn nė Kosovė. Ēka nė tė vėrtetė biseduan Klinton-Rugova dhe si e “bindi” Rugova Klintonin qė SHBA-tė tė ndėrhyjnė nė Kosovė? Kjo duhet tė na intersoj tė gjithėve, prandaj sa herė e merrni kėtė llaf, ēdo kujt ia bėni kėtė pyetje: “Nė ēka po bazohesh, ku janė dėshmitė”? Dėshmia janė detajet nga biseda Klinton-Ruogova. Ku po doni dėshmi mė tė fortė? Meqenėse nuk paska mė tė fortė, po bazohemi nė tė.

Klintoni e pyet Rugovėn: Unė do tė dėshiroja tė dija edhe mendimin tuaj rreth rreth konceptit tė Shqipėrisė pėr problemin pėr tė cilin flasim [pėr problemin e Kosovės]. Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim.

Kėso pyetje bėjnė diplomatėt e fortė kur e kanė ndarė mendjen pėr t’iu ndihmuar me ēdo kusht. Vėni re me kujdes tė madh kur Klintoni pėrpos pyetjes i ofron edhe pėrgjigjen Rugovės: “Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim”. Me fjalė tjera, Klintoni i tregon Rugovės se neve dhe Shqipėrinė na keni prapa dhe do ta qojmė kėtė punė deri nė fund. Shqipėria i duhej SHBA-ve si aleate pėr ta ndihmuar Kosovėn sepse nuk kishte urėlidhėse tjetėr. Siē tegohet edhe nė librin e pėrkthyer nė shqip Sekretet e Luftės nė Kosovė, drejtoria e planifikimeve strategjike tė Pentagonit e shihte operacionin e mundshėm tė ndėrhyrjes nė Kosovė pėrmes Shqipėrisė si shumė mė sfidues dhe tė rrezikshėm se sa tė ndėrhyrjes nė Irak nga Kuvajti mė 1991. Pėr luftėn e madhe nė Irak Pentagoni jepte vlerėsimin se ishte shumė lehtė tė vendoseshin dhe futeshin qindra mijėra ushtarė dhe teknikė e madhe ushtarake nė terren tė rrafshėt e tė gjėrė, ku edhe macja dukej nga aeroplani. Depėrtimi nga Shqipėria pėr nė Kosovė ishte shumė mė i vėshtirė pėr shkak tė terrenit tė papėrshtatshėm gjeografik. Me siguri u kujtohet se si ishin rrėzuar dy helikopterė sulmues Apachi gjatė ushtrimit nė Shqipėrinė veriore. Klintoni i dinte kėto vėshtirėsi dhe i tregonte Rugovės se qeveria e Shqipėrisė po na ofron atė qė po mundet dhe ne po kėrkojmė vetėm njė ‘amin’ tuajin, po e grahim kėtė punė dhe e qesim n’stom gjithsesi. Shihni se si i pėrgjigjet Rugova Klintonit:

Rugova i pėrgjigjet Klintonit: Nė Kosovė, qeveria e tashme shqiptare, flas nė mesin e popullit tė Kosovės nuk gėzon respekt. Janė shumė shkaqe, por populli mendon se ajo bėn punė tė papastėrta, pikėrisht nė krahun serb. Nėrsa e vėrteta, pėr mendimin tonė ėshtė krejt tjetėr.

A po e kuptoni se ēka thoshte Rugova nė kėtė pėrgjigje? Popullin e Kosovės e kishte helmuar me propagandė LDK-ja dhe Rugova. Termin “punė tė papastėrta” Rugova e pėrdori pėr ta fyer Klintonin nė pėrgjigjen qė ky i dha mė herėt rreth konceptit modern tė Shqipėrisė karshi problemit tė Kosovės. Me koncept modern Klintoni i tregonte se ajo ēfarė po bėnė qeveria e Shqipėrisė nė kuadėr tė luftės pėr ēlirimin e Kosovės e ka mbėshtetjen tonė [tė SHBA-ve] dhe u mundua ta bind Rugovėn e t’i jep zemėr nė start se Kosova me emėr tė Zotit do tė ēlirohet. Kur i dėgjoj fjalėt e Rugovės, Klintoni u ēart fare dhe ia ktheu me zemėrim:

Klintoni-Rugovės: Si ėshtė tjetėr? Pra, ėshtė nė krah tė kundėrt me qėndrimin serb dhe unė kėtė e gjejė tė mirė!

Kėtu Klintoni ia kthen shkurt, prerazi dhe me nervozė Rugovės rreth “punėve tė papastėrta tė qeverisė sė Shqipėrisė”. Po tė ishte ndonjė takim i hapur me shumė palė, ta zėmė ku do tė merrte pjesė edhe pala serbe dhe ēfarėdo pale nga shtetet tjera, Klintoni kurrė nuk do t’i thoshte dikujt se unė e pėrkrahi qėndrimin shqiptar kundėr serbėve. Kėtė ia thotė Rugovės nė formė intime. I thotė se nėse pėr ty pėrkrahja e Shqipėrisė pėr ēlirimin e popullit tė Kosovės nga terrori serb ėshtė punė e papastėr, kjo mua mė duket punė shumė e mirė dhe ēka dreqin ke ti kundėr lirisė sė popullit tė cilin ti kinse e pėrfaqėson? Mundohet faqeziu Rugova tė shkretoj zi e terr kundėr pėrpjekjeve Shqiptaro-Amerikane pėr t’i sjellur lirinė Kosovės kur shpif nė kėtė formė:

Rugova-Klintonit: Qeveria e Shqipėrisė, pra kjo qeveri qė ėshtė sot, mendoj unė, por edhe shokėt e mi [Bujar Bukoshi dhe Veton Surroi] kėshtu mendojnė, ėshtė krejtėsisht nė krahun e grupeve tė armatosura. Ajo mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.

Kėtu Rugova ia shpreh Klintonit urrejtjen qė e ka pėr rezistencėn e armatosur kundėr regjimit serb qė po masakronte shqiptarėt. Ueh! Shtanget pėr momentin Klintoni, dhe mendon vet me vete: “Haj medet me ēfarė psikopati qenkam duke biseduar! Ēfarė qenka puna e kėtij budallai tė ēmendur? A ka ky gjak shqiptari, a ēka ėshtė puna e tij”. Rugova i paraqitej Klintonit si sherr kopil kinse po tė bėjė budalla, por Klintoni pėr kėso gjėra ishte edhe mė kopil (nė kuptim pozitiv) dhe ia ngul thikėn kėshtu:

Klintoni-Rugovės: Pėrse e keni kėtė mendim, tė dhėnat tona, dhe burime tė tjera nuk e tregojnė kėtė.

Befasohet Klintoni me kėtė mendim tė Rugovės dhe interesohet tė dij se nė ēka dreqin po bazohet ky kur burimet tona nga terreni dhe burime tjera nuk tregojnė se qeveria e Shqipėrisė ėshtė frymėzuese dhe organizatore e UĒK-sė. Takimi i Holbrook-ut nė odėn e Junikut me UĒK-nė i tregoj Rugovės (edhe pse ky e dinte mė sė miri) se kush ėshtė frymėzuese e grupeve tė armatosura nė Kosovė. Sa shumė i kanė harruar shumica e shqiptarėve ngjarjet nga realiteti i Kosovės! Po ai misioni verifikues i OSBE-sė me veturat Toyota ngjyrė bardhekaltėr qė ishte vendosur nė Kosovė para luftės, tė cilin ne e quanim me shaka “Policia e Coca-Cola-s”, ēka bėnte kėtu nė Kosovė? I ruante dhitė, apo mbledhte informata pėr caqet ushtarake tė serbėve? E kush ishte shef i atij misioni? Ishte ambasadori amerikan William Walker. Pse detajet nga takimi Rugova-Klinton tė mbajtur mė 29 maj 1998 u bėnė publike nė Kosovė vetėm shtatė javė para se tė fillojnė bombardimet e NATO-s? Natyrisht, pėr t’i treguar opinionit shqiptar se po ofrohet fillimi i zgjidhjes dhe fundi i gėnjeshtrave tė Rugovės.

Rugova-Klintonit: Ka lidhje kohore mes gjithckaje qė po ndodh sot nė Kosovė dhe Shqipėri. Kur nė pushtetin shqiptarė ishin forcat e djathta [Sali Berisha], me tė cilėn ne kemi bashkėpunuar nga fillimi, edhe nė Kosovė kishte gjendje tjetėr. Grupe tė armatosura nė Kosovė pėrgjithėsisht kanė pikėpamje tė majta, pra, janė nga ata qė kanė patur ide tė majta, drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr shembull pėr Enver Hoxhėn i cili ka qenė diktator i madh Komunist. Ka tani njė lidhje, sepse grupe tė armatosura shpėrthyen pikėrisht me shumicė, kur socialistėt erdhėn nė pushtet.

Nė fjalinė e parė Rugova fyen Klintonin dhe mundohet t’ia prish lidhjet Kosovė-Shqipėri. Siē u cek edhe mė lartė, SHBA-tė muk kishin tjetėr terren mė tė pėrshatshėm pėr ta ndihmuar Kosovėn se nga Shqipėria edhe ashtu me lidhje tė konfiguracionit gjeografik jo aq tė pėrshtatshėm. Pjesa tjetėr e kufirit tė Kosovės ishte e rrethuar nga Mali i Zi (shtet i pėrbashkėt me Serbinė) dhe Maqedonia. Si pėr inati, Rugova sulmon lidhjet Kosovė-Shqipėri. Kjo do ta ketė irrituar Klintonin deri nė palcė, por prapė ishte njė befasi e kėndshme pėr tė qė ta kuptoj se me ēfarė ogurziu kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės kishte punė. Klintoni duhet tė ketė qenė shumė i gėzuar nė fund tė bisedės kur u bind se ēfarė armiku i lirisė sė shqiptarėve ishte Rugova.

Nė fjalinė e dytė ku Rugova pėrmend bashkėpunimin e tij qė nga fillimi me ‘forcat e djathta’ nė Shqipėri dhe ‘gjendjen tjetėr nė Kosovė’ gjatė asaj kohe, ka menduar se po e bėnė budalla Klintonin. Aq i cekėt ishte Rugova me kėto shpifje pėr emėrtimet ‘i majtė’ dhe ‘i djathtė’ sa qė nuk e dinte se vetė Klintoni dhe Partia Demokratike nė SHBA janė pikėrisht tė majtė. Ndonėse me kėtė shprehje ofenduese ‘tė majtė’ Rugova mundohej ta shante edhe Klintonin, Klintoni i kishte parasysh fort mirė raportet e Rugovės me regjimin e Sali Berishės dhe punėn e palodhshme tė tyre kundėr shqiptarėve tė Kosovės. “Hmmmm! Forcat e djathta dhe Sali Berisha nė Shqipėri! Kėto qė kur ne dhe e tėrė bota mundoheshim me sanksione ta ndalim makinerinė vrastare tė Millosheviqit, Berisha e shkelte marrėveshjen duke e furnizuar me naftė, pikėrisht ushtrinė e Millosheviqit”, do te ketė menduar menjėherė Klintoni. Rugova e shihte kėtė bashkėpunim me regjimin e Berishės si fatlum pėr veten e tij, kurse Klintoni si tragjedi pėr popullin e Kosovės, ēka edhe ishte. Nė mesin e bashkėpunimeve me forcat e ‘djathta’ nė Shqipėri pėr mbajtjen e qetėsisė ose ‘gjendjes tjetėr’ nėn kontoll me terrorin sistematik serb nė Kosovė, duhet pėrmendur njė fakt qė Klintonit nuk ka mundur t’i interesoj por qė dihet. Regjimi i Sali Berishės, me kėrkesė tė Rugovės dhe regjimit tė Millosheviqit, ka burgosur shumicėn e udhėheqėsve mė tė shquar tė UĒK-sė, duke filluar nga Adem Jashari, Zahir Pajaziti, Ilir Konushevci, Ramush Haradinaj e shumė tė tjerė, ose ata qė Rugova i etikentonte para Klintonit si me pikėpamje tė majta dhe nostalgji pėr Enver Hoxhėn. E vėrteta ėshtė se kėta tė burgosur nuk kanė pasur kurrfarė pikėpamje tė majtė apo tė djathtė pos asaj pėr ēlirim nga terrori serb. Pėr ata qė kanė rėnė (Ademi, Zahiri, Iliri) askush nuk e di se ēfarė pikėpamjesh kanė pasur sepse nuk kanė pasur, ndėrsa pėr kėta qė ende janė gjallė, si pėr shembull Ramush Haradinaj, aktualish thuhet se ka pikėpamje tė qendrės. Madje, gjatė fushatės zgjedhore, partia e Ramushit vėnte parullat nėpėr pllakata as majtas as djathas – drejt. E shihni se ēfarė gėnjeshtari dhe ēpifani i mprashtė ishte Ibrahim Rugova? Kur Rugova pėrmend figurat komuniste, mendon se publiku nuk e di se ēfarė komunisti i egėr, UDB-ash, proserb dhe anti-shqiptar ka qenė vetė Rugova kur donte t’i ēpėrthente me brina ata qė guxonin ta informojnė opinionin pėr librocidin ndaj kulturės shqipe. ‘Kanė pikėpamje tė majta’ ėshtė njėsoj sikur sot tė thuash pėr fanatikėt e Rugovės se kanė pikėpamje tė filozofisė maxhupe tė Rugovės. Sidoqoftė, neve na interesojnė maxhuphanet e Rugovės kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Tek e fundit, edhe Barak Obama ėshtė zezak dhe me origjinė nga Afrika, por ajo qė ka rėndėsi ėshtė puna dhe veprat e tij. Nuk ka absolutisht asgjė tė keqe nėse e cilėsojmė Rugovėn si shqiptar tė dyshimtė ose kopil tė maxhupit pasi kjo ėshtė e drejtė njerėzore dhe e garantuar. Por, veprat e tij ēnjerėzore tregojnė gjithēka.

Nė fjalinė e fundit Rugova shpreh shqetėsimin se me ardhjen e socialistėve nė pushtet tani ėshtė mė vėshtirė tė burgosen ushtarėt e UĒK-sė nga dhėndrri i shkive, diktatori Sali Berisha i cili me ndihmėn e mafisė greke, serbe dhe italiane e kishte mjelur popullin nėpėrmjet skemave piramidale dhe e kishte futur nė luftė civile. Rrjeti i bashkėpunimit tė Rugovės me forcat e ‘djathta’ nė Shqipėri dhe njėkohėsisht edhe me regjimin e Millosheviqit kundėr UĒK-sė megjithatė vazhdonte kur organizoheshin prita pėrgjatė kufirit Shqipėri-Kosovė me ērast janė vrarė shumė ushtarė tė UĒK-sė nga spiunazhi i shėrbimit tė Rugovės dhe Berishės tek regjimi i Millosheviqit. Ka pasur edhe shumė raste kur forcat e ‘djathta’ tė Berishės, me tė cilat Rugova bashkėpunonte ngushtė, i kanė shitur armė UĒK-sė, dhe tė njėjtin shitės u kanė dalur nė pritė nė kufi, ua kanė marrur armėt dhe i kanė plaēkitur.

Rugova kishte tė drejtė tė shqetėsohej pėr llogari tė tij dhe tė regjimit tė Millosheviqit para Klintonit, por Klintoni dhe SHBA-tė ia kishin blerė mendjen Rugovės. E kishin konstatuar se kėsaj pune i kishte dalur duqi haptas. Pengesa e vetme mė serioze pėr ndėrhyrjen e SHBA-ve pėr t’i ndihuar popullit tė Kosovės tė ēlirohej nga robėria dhe terrori serb, ishte Rugova dhe vetėm Rugova. Askush tjetėr. As e drejta e vetos nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė nga Rusia nuk mund ta ndalonte pėrcaktimin e SHBA-ve pėr tė ndėrhyrė nė Kosovė sa e pengonte Rugova, sepse ky paraqitej si udhėheqės i popullit dhe arsyetohej para botės se populli e urren UĒK-nė tė cilėn ky e quante pjellė tė Serbisė (a nė fakt Rugova ishte, mbeti dhe filozofia e tij mbetet, pjellė e serbo-komunistėve). Klintoni duke e vėrejtur se po bisedon me njė njeri tė dehur (shėnim faktik: Rugova ka qenė njė pijanec dhe duhanxhi i tėrbuar qė konsumonte deri nė dy litra raki dhe katėr paqeta cigare), i bie edhe mė trup kur e pyet Rugovėn:

Klintoni-Rugovės: Nuk ka shkaqe tė tjera tė gjendjes?

Kjo pyetje e ka kėtė kuptim: A llomotite ose shkretove boll? Krejt kėto ēka i the gjer mė tani janė palidhje. A ke diēka tjetėr mė tė logjikshme tė thuash se ma plase barkun me kėto dokrra?

Rugova-Klintonit: Ka edhe tė tjera, por qeveria e Shqipėrisė, zoti Nano, lojėn e ka jo tė pastėr. Prandaj edhe marrėdhėniet tona me tė, marrėdhėniet e mia me tė, janė ngrirė. Nga Shqipėria janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.

Pėrsėri Rugova vjellė helm e vrerė kundėr qeverisė sė Shqipėrisė. Brengoset shumė Rugova se nga Shqipėria tani po futet ‘gjithēka’ ku pėrmend njerėzit nė mesin e kėsaj gjithēkaje, do tė thotė po futen ushtarėt e UĒK-sė dhe po duan qė tė na marrin nė qafė mua dhe pushtetin e Millosheviqit nė Kosovė duke e radikalizuar gjendjen! Klintoni prapė befasohet nga kryeneqėsia e Rugovės dhe ia kthen pėrgjigjen po ashtu me kryeneqėsi, me tė njėjtin qėndrim si nė fillim pėr qeverinė e Shqipėrisė:

Klintoni-Rugovės: Ne kemi mendimin se nė Shqipėri po punohet mirė, pėr problemin e Kosovės. Ata nuk po ndezin nga zjarri i vogėl njė zjarr tė madh.

Do tė thotė, Shqipėria po e ndihmon Kosovėn nė luftėn e saj dhe nuk po synon tė hyjė vetė nė tė (po tė ishte mė e fortė do tė hynte) pėr ta ndezur njė zjarr mė tė madh siē thoshte Klintoni. Rugova shqetėsohej tej mase pse Shqipėria po e ndihmon ngapak Kosovėn tė cilėn ndihmė modeste SHBA-tė e pėrshendetnin fuqishėm.

Nė bisedė ndėhryn Bujar Bukoshi:

Bukoshi - Klintonit: Nuk duhet me pas besim tė madh tek qeveria shqiptare. Unė kam pas takime me to fill pas takimit tė Nanos me Milosheviqin nė Kretė, takim qė ėshtė pritė me indinjatė nė Kosovė.

Klinton-Bukoshit: Mendimi im ėshtė se kanė bėrė mirė qė janė takuar. Tė jetosh nė Ballkan dhe tė mos flasėsh me njeri - tjetrin, qoftė dhe pėr diē tė zakonshme, ėshtė kundėr rrjedhave. Vlerat demokratike nuk mbrohen me izolim. Edhe mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje.

A po e kuptoni kėtė pėrgjigje pak tė koduar tė Klintonit ndaj Bukoshit dhe Rugovės si reagim ndaj asaj se Rugova (dhe LDK-ja) i ka ngrirė raportet me qeverinė e Shqipėrisė dhe Fatos Nanon, kur u thotė se kjo ėshtė kundėr rrjedhave? Nėse Kosova duhet tė ēlirohet nga Serbia, atėherė nuk ėshtė demokratike qė LDK-ja t’i shpallė luftė ose t’i ngrij raportet me qeverinė socialiste tė Shqipėrisė e cila nuk lejonte burgosjen e ushtarėve tė UĒK-sė dhe po i ndihmonte nė futjen e armatimit nė Kosovė pėr luftė kundėr Serbisė. Vėreni me kujdes se si Klintoni nė formė alegorike i quan Rugovėn dhe Bukoshin kllosharė me mendim primitiv kur u thotė se “mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje”. Takimi nė Kretė ishte realizuar nėn vėzhgimin e CIA-s pėr tė marrė informata plotėsuese si qėndron rrjedha e ngjarjeve.

Bukoshi-Klintonit: Unė kam marrė takim me ta pas takimit nė Kretė. Kreta ishte alibi pėr Nanon pėr faktin se ai ka lidhje tė forta, tė hershme, me ata qė po realizojnė luftėn nė Kosovė. Lidhjet e tij datojnė prej disa vitesh.

Edhe kėtu zhgėnjehet Klintoni. Tėrė kohėn mundohet t’i bind se nuk ka rrugėdalje tjetėr pos luftės e cila ėshtė e pashmangeshme, dhe se SHBA-ve u duhet njė lloj arsyetimi pėr tė ndėrhyrė ushtarakisht, se pėrndryshe institimi pėr ta mbajtur gjendjen tė ‘qetė’ nė Kosovė nėn terrorin e pėrditshėm serb, do tė cilėsohej si agresion i jashtėm ndaj njė vendi paqėsor, nė kėtė rast regjimit tė Millosheviqit. Ėshtė interesante, madje shumė intersante se, gjersa Millosheviqi deklaronte se shqiptarėt nė Kosovė janė mė tė sigurtė se sa serbėt nė Beograd, Rugova nė tė njėjtėn kohė i kishte ndezur tė gjithė motorėt e propagandės pėr tė mos e lejuaj gjendjen tė ‘radikalizohet’, do tė thotė ishte pėr mbajtjen e status quo-sė nėn kėrbaēin e Millosheviqit. Rugova ishte nė gjendje tė bėjė ēmos nė mbajtjen e kėsaj gjendje duke akuzuar fuqishėm Shqipėrinė, UĒK-nė, madje edhe Klintonin dhe SHBA-tė. Ndėrhyn Veton Surroi nė bisedė me kėtė fjali.

Surroi-Klintonit: Veshja e jashtme e politikės sė Nanos ėshtė moderne, thelbi ėshtė nacionalist.

Shikoni tash se si ndezet nga qejfi Klintoni:

Klintoni-tė treve: Ju duhet tė takoheni me Nanon. Nėse qeveria e tanishme nė Shqipėri ndihmon aktivisht nė luftėn qė zhvillohet nė Kosovė, nuk bėn mirė, por mundėsitė e saj janė tė pakta pėr gjendjen qė ėshtė atje. Mendoj pėr mundėsitė qė kanė ata pėr tė marrė veten pas ngjarjeve tė njė viti mė parė. Ata kanė problemet e tyre, por nuk duhet tu shtojmė edhe tė tjera, ato tonat. Ne do t’i pėrkrahim ata, sidomos pėr vizionin e qartė pėr problemin e Kosovės.

Pra, shihet qartė se Klintoni ishte nė kėrkim tė nacionalistėve shqiptarė. Kur Veton Surroi i thotė se Nano ėshtė nacionalist, Klintoni ndėrhyn menjėherė duke u sugjeruar tė takohen me tė dhe me ēdo nacionalist tjetėr shqiptarė. Nė fjalinė e dytė Klintoni pėrcjellė njė porosi tė koduar kur thotė nėse Shqipėria ndihmon aktivisht luftėn nė Kosovė nuk bėnė mirė se mundėsitė e saja janė tė pakta. Ndėrsa nė vijim sqaron se Shqipėria nuk duhet t’i shpallė luftė Serbisė se nuk ka kapacitete dhe fuqi, por le te ta vazhdoj aq sa mundet pėrkrahjen pėr luftėn e Kosovės. Klintoni ishte aq gjentėllmen pėr shqiptarėt e Shqipėrisė dhe tė Kosovės sa qė e lut delegacionin kosovar tė mos i shtojnė probleme tjera Shqipėrisė, se ne (SHBA) jemi duke i pėrkrahur ata (qeverinė e Shqipėrisė) nė vizionin e qartė tė tyre pėr problemin e Kosovės (luftėn pėr ēlirim). Keni parasysh se Klintoni kėto qėndrime kaq tė hapura pro-shqiptare nuk do t’i bėnte nė takime publike pėr opinionin sepse do tė dilnin si anim i hapur ndaj njė pale (shqiptarėve) kundėr palės tjetėr (serbėve, pa pėrfshirė kėtu edhe shkije shqipfolės si Rugova dhe Bukoshi).



vazhdon

Llapi
08-08-2012, 22:53
Rugova-Klintonit: Zoti president, unė kam biseduar me zonjėn Ollbrajt, edhe zotit Gelbard ia kam thėnė se Nano nuk bėn lojė tė pastėr, por kontaktet do t’i kemi mė tė rregullta.

Shihe sa interesant ky deklarim i Rugovės! Vetė Rugova e ka furnizuar Gelbardin me dezinformata, shpifje dhe denigrime tė poshtra pėr tė dalė me qėndrimin se UĒK-ja ėshtė grup terrorist pa fije dyshimi. Aq tė forta dhe makabre kanė qenė shpifjet e Rugovės te Gelbardi pėr UĒK-nė, sa qė, siē u cek edhe mė herėt, popullit amerikan qė ka dėgjuar deklaratėn e Gelbardit, i ėshtė dukur sikur po i dridhet toka nėn kėmbė nga kjo organizatė (UĒK-ja) “shumė e rrezikshem terroriste”!

Klinton-Rugovės: Do tė ishte mirė tė veprohej kėshtu. Tė mos krijohen probleme tė tjera nė Shqipėri.

Edhe njė herė Klintoni ia mbledh betė Rugovės qė tė mos ia prish planin me Shqipėrinė pėr ta ēliruar Kosovėn. Mirėpo, Rugova tregon shenja se e ka ndėrmend tė bėjė ēmos pėr ta prishur kėtė plan veē mos mujt. Pėrpos ofendimit ndaj qeverisė sė Shqipėrisė ‘pėr lojė tė papastėr’ qė e pėrsėrit vazhdimisht gjatė bisedės (Rugova ishte takuar me Klintonin vetėm pėr t’i sharė e fyrė gjatė gjithė kohės UĒK-nė dhe qeverinė e Shqipėrisė, dhe pėr ta lavdėruar shkaun Sali Berisha), shihni se ēka shkreton mė tutje:

Rugova-Klintonit: Nga ana jonė do tė mundohemi. Por nė Kosovė, rikthimi i Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do tė pritej mirė.

Nuk merr vesh dot Rugova se Berishės ia ka parė shumė sherrin UĒK-ja, madje edhe SHBA-tė kur Berisha furnizonte makinerinė ushtarake vrastare tė Millosheviqit gjatė kohės sė sanksioneve kur bota e civilizuar po pėrpiqej ta frenoj gjenocidin dhe spastrimin etnik nė ish-Jugosllavi nga serbėt. Rikthimin e Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do ta priste mirė vetėm Millosheviqi, Rugova dhe njerėzit e painformuar ose tė dezinformuar nga propaganda e LDK-sė. Lidhur me kėtė qurravitje tė Rugovės pėr kthimin e Berishės, Klintoni ia jep nė kėtė formė njė shuplakė tė fortė Rugovės duke e lėnė kėtė si tė dhirė dhe tė bėrė pėr pesė pare:

Klinton-Rugovės: Ujrat nuk kalojnė dy herė nė tė njėjtat brigje. Do tė isha po ashtu i interesuar tė di se ēfarė proporcionesh keni nė marrėdhėniet me shqiptarėt nė Maqedoni dhe me institucionet e shtetit Maqedonas…

Pėrkthimi i fjalisė sė parė nga gjuha orgjinale do tė ishte pak mė ndryshe (me sa e kam vėrejtur nga dokumenti origjinal tė cilin e ka arkivuar CIA), qė do tė thotė se ujėrat e njėjta nuk kalojnė dy herė nėn tė njėjtėn urė. Pėr ta kuptuar mė mirė, pėrkthimi i duhur nė gjuhėn shqipe i kėsaj shprehje nga gjuha angleze, ėshtė: Njė herė vjen vera kah dera. Gjithmonė e pėrktheni vetėm kėshtu. Qurravitjes dhe vajtimit tė Rugovės pėr t’ia kthyer Berishėn nė pushtet nė Shqipėri qė ky tė jetė nė gjendje tė burgos ushėheqėsit e UĒK-sė dhe ta furnizoj krye-kasapin e shqiptarėve Millosheviq me naftė, Klintoni i pėrgjigjet me shprehjen njė herė vjen vera kah dera. Kjo shprehje si e pėrdori Klintoni, i ka dy kuptime qė tokmaku Rugova nuk i kuptoj kurrė. I pari, i tregoj Rugovės se koha kur ishte Berisha nė pushtet, ishte vera kah dera pėr ty dhe Millosheviqin. Kuptimi i dytė ėshtė se me rrėzimin e Berishės dhe ardhjen e forcave tė ‘majta’, tash ėshtė vera kah dera pėr ne dhe do ta shfrytėzojmė si duhet pėr ēlirimin e Kosovės nga ti dhe Millosheviqi.

‘Gjentėllmeni’ Klinton interesohet tė dihet se a kanė mundėsi edhe shqiptarėt e Maqedonisė tė ndihmojnė diēka pėr ēlirimin e Kosovės. Klintoni i shihte gjėrat shumė larg duke u mundur ta bėjė mobilizimin e sa mė shumė shqiptarėve qė ishte e mundur kundėr okupatorit serb, por, duke e vėrejtur fanatizmin anti-shqiptar tė Rugovės kishte frikė tė zbuloj mė shumė detaje se mos Rugova po ia pėrcjellė Serbisė dhe aleatėve tė saj, gjė e cila edhe ka ndodhur gjatė luftės. Shqiptarėt e Maqedonisė, disa prej tė cilėve kanė marrė pjesė nė UĒK dhe kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės, kanė strehuar qindra mijėra refugjatė tė bashkė kombasve tė tyre nga Kosova.

Dosje sekrete e bėrė publike para kohe

Fragment nga biseda 'Rugova-Klinton'

Fragment nga biseda 'Rugova-Klinton'
Ky ishte dokumenti faktik se si Rugova e ka ‘futur Amerikėn’ nė luftė kundėr Serbisė. Nuk ka ofendim mė tė pafalshėm se tė thuash se Rugova ka ndikuar diēka te Amerika nė ndėrhyrjen ushtarake kundėr Serbisė. Rugova ka ndikuar jo diēka, por shumėēka me mish e me shpirt kundėr kėsaj ndėrhyrje, dhe nuk dorėzohej dot nė pėrpjekjet e tij. Kėto pėrpjekje djallėzore i vazhdonte ashiqare dhe me intensitet tė shtuar. Kėtė e vėrteton edhe fakti se pas takimit me Klintonin ai nuk u kthye drejt nė Kosovė por iku me vrap si fźna nė Itali pėr takim me ministrin e jashtėm italian Lamberto Dini, njė aleat i fortė i Millosheviqit i njohur pėr aferėn e telekomit serb (ku pėrfshihej edhe Kosova) gjatė kohės sė sanksioneve ekonomike kundėr Serbisė (kur vetėm edhe Berisha po i shkelte).

Nė takim me Lamberto Dinin, Rugova e informon pėr betė e mbeldhura nga Klintoni rreth gjendjes nė Kosovė dhe planin e SHBA-ve me Shqipėrinė pėr zgjidhjen e problemit vetėm me forcė edhe nga brenda (nėpėrmjet rezistencės sė armatosur) por edhe nga jashtė (planin e NATO-s fillimisht pėr mbėshtetje, e mė vonė me intervenim). Rugova e alarmon Lamberto Dinin nė kuptimin se qetash na ka ardh voja tė bytha. Meqenėse bazat kryesore amerikane dhe tė NATO-s prej nga do tė sulmohej Serbia ishin nė Itali (Aviano, Ancona, Viēenca dhe Flota e Gjashtė nė Detin Adriatik), ministri italian dhe qeveria e tij filluan me pėrkushtim mbledhjen e informacioneve pėr planet e sulmeve tė NATO-s dhe tė gjitha ato ia kaluan regjimit tė Millosheviqit. Edhe sot nė mesin e shqiptarėve tė Kosovės ka bindje se NATO-ja ka bombarduar kryesisht objekte tė zbrazėta. Ka edhe tė atillė qė thonė se NATO-ja e ka njoftuar paraprakisht ushtrinė serbe qė tė largohet nga objektet qė do tė bombardoheshin. Gjersa ėshtė e vėrtetė se nga fushata 78 ditėshe e bombardimeve tė NATO-s kanė humbur jetėn vetėm nja 700-800 ushtarė serbė (njė shifėr shumė qesharake nga gjithė ai bombardim) nuk ėshtė e vėrtetė se NATO ka bėrė hajgare duke u treguar serbėve “ju ikni prej kėsaj ndėrtese se do ta bombardojmė nesėr”. E vėrteta ėshtė se qeveria italiane ia kaloj planet e sulmeve regjimit tė Millosheviqit. Kėtij spiunazhi nė favor tė Serbisė mė vonė (gjatė bombardimeve) do t’i bashkangjitet edhe Franca (mė i njohuri oficeri Pierr Bynel), ose vendi kryetarit tė tė cilit (Jacques Chirak) Rugova vazhdimisht i dėrgonte urime dhe pėrshendetje sa herė mbante konferenca pėr shtyp ose jepte ndonjė deklaratė pėr publikun.

Si vėrtetohen tė gjitha kėto plane pak a shumė publike tė Rugovės si zėdhėnės i regjimit serb dhe qeverisė italiane? Shumė lehtė. Ngjarjet nga realiteti ia nxorėn duqin pėr ledine. Italia ishte vendi i vetėm i NATO-s i cili bėnte presione tė mėdha pėr ndalimin e bombardimeve kundėr Serbisė. Kur kjo thirrje nuk mjaftoj, Slloba aktivizon Rugovėn i cili kėrkonte po tė njėjtėn gjė sikur Italia – NATO ndal sulmet kundėr regjimit tė Millosheviqit. Atėherė mendohej se Rugova ishte peng dhe po detyrohej ta bėnte njė kėrkesė tė tillė, ēka nuk ishte aspak e vėrtetė. Rugova i thoshte nė gojė edhe Klintonit nė Shtėpinė e Bardhė qė tė mos e trazoj gjendjen nė Kosovė, dhe i kėrkonte ndihmė pėr ta shtypur pėrkrahjen e qeverisė sė Shqipėrisė ndaj ‘grupeve tė armatosura’ (vetėm kundėr UĒK-sė, jo edhe kundėr ushtrisė dhe policisė serbe). Rugova nuk ishte kurrfarė pengu kur shkoj publikisht (nuk dihet edhe sa herė nė mėnyrė sekrete) me vullnet pėr takim me Sllobėn nė Beograd mė 15 maj 1998 kur shqiptarėt e Kosovės vriteshin e masakroheshin nga regjimi i Millosheviqit. Rugova po ashtu nuk ishte kurrfarė pengu mė 22 maj 1998 kur nė shtėpinė e tij tė ‘pavarėsisė’ nė Velani kishte sjellur Tomisllav Nikoliqin dhe ēetnikė tjerė pėr tė pirė raki e zgėrdhirė nė kohėn kur pėrjashta shtėpisė sė tij nė rajone tė ndryshme tė Kosovės ēetnikėt masakronin shqiptarėt.

Rugovėn gjatė luftės e ruanin nė shtėpinė e tij milicia e Millosheviqit. Me kėrkesė tė tij, Rugova u evakuua nė Beograd. Asnjėherė pas luftės nuk ka thėnė se e kanė dėrguar me zor pėr takim me Millosheviqin. Natyrisht, nuk mund tė thoshte sepse serbėt do t’ia nxirrnin rrenat pėr ledinė. Serbėt e ruajtėn si sytė e ballit Rugovėn. Ata me ndihmėn e qeverisė italiane qė kėrkonte ndėrprerjen e bomabrdimeve tė NATO-s, i mundėsuan shkuarjen me aeroplan special nė Itali i siguruar enkas vetėm pėr Rugovėn nga mafia italiane. Serbėt nuk lejuan, por edhe vetė Rugova nuk donte, tė shkoj nė ēfarėdo vendi tjetėr pos nė Itali – aleatin kyē nė NATO pėr Millosheviqin nė atė kohė.

Kundėr-ofenziva ēifute dhe eliminimi i antisemitikut Ibrahim Rugova

Menjėherė pas luftės nė Kosovė, kryeadministrator i pėrkoshėm u emėrua Sergio Viera de Mello nga Brazili (tani i ndjerė nga autobomba nė Iraq mė 2003) i cili qėndroj nė kėtė pozitė vetėm njė muaj (15 qershor – 15 korrik 1999) kur ende kishte pak njerėz nė Kosovė. Vendin e tij e zė mėnjehrė ēifuti nga Franca, Bernard Kouchner, i cili u bė kryeadministratori i parė i Kosovės. Ēifutėt jashtė izraelit, sidomos ata nga SHBA ndihuam shumė nė ēlirimin e Kosovės. Pas luftės filluan edhe me shpėrndarjen e ndihmave. Njė prej atyre organizatave ishte edhe American Jewish Joint Distribution Committe (Kėshilli i Pėrbashkėt Amerikano-Hebraik pėr Distributim). Ndihma e parė qė tė bie nė sy nga kjo shoqatė ishte ndėrtimi i rrethojės pėr gjimnazin mė prestigjioz nė Kosovė, Xhevdet Doda nė qendėr tė Prishtinės. Me gjasė, ēifutėt nė bazė tė filozofisė sė Rugovės, e kishin vėrejtur se shqiptarėt janė koxha tė trashė nė kokė kur lejojnė kėtė torollak t’i pėrfaqėsoj dhe punoj kundėr interesave tė tyre, dhe pėr kėtė arsye kishin ndėrmarrė njė simbolikė tė rėndėsishme – tė tregojnė respektin pėr vatrėn e dijes – me shpresė se gjeneratat e reja shqiptare do tė marrin mėsim nga shkolla e shkenca, e jo nga filozofia mjerane e Rugovės.

Pas kthimit nga Italia, Rugova i pėrvishet punės pėr organizimin e rrėnimit tė rrethojės dhe gjimnazit Xhevdet Doda. Nė vend tė tyre, me bashkėpunimin e Vatikanit, do tė ngritet njė katedrale. Lajmi pėr kėtė vendim i kishte irrituar ēifutėt pėr disa arsye. E para, Vatikani kishte mbėshtetur shfarosjen e ēifutėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe ka strehuar shumė kriminelė tė luftės qė kanė bėr krime kundėr ēifutėve. E dyta, bashkėpunimi intensiv dhe komploti i Rugovės me Italinė pėr pengimin, aq sa mundej, tė pėrpjekjeve ēifuto-amerikane pėr ta ēliruar Kosovėn nga okupimi dhe terrori serb. E treta, nė vilėn e Rugovės nė Velani, tė cilėn ky e vetėquante ‘shtėpia e pavarėsisė’ (kam qenė edhe unė brenda saj dhe jam takuar me Rugovėn) kishte vetėm fotografi tė Papa Gjon Palit tė Dytė, Nėnė Terezės dhe Pjetėr Bogdanit. Pėr Nėnė Terezėn shqiptarėt ankohen se ajo nuk ka kontribuuar asgjė pėr shqiptarėt, e nė realitet nuk e dijnė se, siē dėshmon reporteri dhe publicisti i famshėm britanik nga terreni, James Petifer, nė librin e tij Ekspresi i Kosovės: Udhėtim nė kohė lufte, botim i pėrkthyer dhe botuar nga Ilirian mė 2004 nė Prishtinė, nė faqe 102-103 se si Nėnėn Tereza pati njė takim mjaft tė ngrohtė me Nexhmije Hoxhėn (tė venė e Enver Hoxhės), njė komuniste e vijės edhe mė tė ashpėr se vetė Enver Hoxha, me tė cilėn u mor vesh mjaft mirė, dhe nė fund po tė njėjtin vit realizoj disa punė tė seuksesshme me regjimin e krye-kasapit tė shqiptarėve Sllobodan Millosheviq nė Beograd. Nė punėt e suksesshme tė Nėnė Terezės me Millosheviqin, Petiffer pėrmend themelimin e tė vetmes OJQ (Organizatė Joqeveritare) nga Nėnė Tereza qėllimi i sė cilės nėpėrmjet organizatave ekstremiste tė Vatikanit si Shėn Egjidio dhe Opus Dei ishte urrejta satanike kundėr shqiptarėve tė besimit islam. Disa priftėrinjė katolikė tė Kosovės ishin anėtarė tė kėtyre organizatave ekstremiste italiane, por Petiffer nuk pėrmend ndonjė emėr. Dihet se anėtarėt mė tė njohur tė priftėrinjve katolikė tė Kosovės nė kėto organizata mafioze kanė qenė Mark Sopi (tashmė i ndjerė) dhe Dodė Gjergji (ky i fundit ėshtė edhe sot). Rugova kishte harruar t’i thotė Klintonit se Nėnė Tereza, fotografinė e sė cilės ai e mbante nė Velani, kishte qėndrime jo tė majta, por ekstremisht tė majta meqenėse takohej e merrej vesh shumė mirė me Nexhmije Hoxhėn qė ishte edhe mė e ashpėr se burri i saj Enveri i cili i vdekur po e pengonte Rugovėn. E katėrta, ēifutėt mėsojnė se Ibrahim Rugova ka doktorruar nė veprėn e Pjetėr Bogdani, njė antisemitik dhe masakrues i ēifutėve dhe shqiptarėve muslimanė nė trojet e Kosovės dhe Maqedonisė. Vepra e Rugovės ēifutėt nuk i pengonte sa i pengonte mbajtja e fotografisė sė Bogdanit tė cilin Rugova e kishte ngritur nė profet dhe personalitet kulti.

Historiani britanik nga Kembrixhi, Noel Malcom, nė librin e tij ‘Kosova: Njė histori e shkurtėr’ tė botuar mė 1998, libėr i cili ka pasur ndikim shumė tė madh nė intervenimin e NATO-s nė Kosovė dhe merret si historia (e shkurt) mė e baraspeshuar nga autorėt e huaj pėr Kosovėn, zbulon shkurtimisht se kush ishte dhe ēka bėri Pjetėr Bogdani. Ai identifikohej si Petar Bogdanoviq qė luftonte krahas serbėve pėr masakrimin e shqiptarėve tė Kosovės dhe Maqedonisė nė bashkėpunim me gjeneralin austriak Nicolo Piccolomini nė vitin 1689. Nganjėherė njihej nė italisht edhe si Pietro Bogdano Macedono (Pjetėr Bogdan Maqedoni). Petar dhe Pietro kur pėrkthehet nė shqip do tė thotė Pjetėr. Mbiemri Bogdani ka mbetur si i shenjtė nga serbishtja edhe sot tek shqiptarėt, qė do tė thotė Ditė e Zotit. Ai luftoi pėr llogari tė Vatikanit i cili e kishte emėruar “arqipeshkv i Shkupit dhe administrator i gjithė mbretėrisė sė Serbisė” (Archepiscopo Scoporom ac totivs regni Serviae administrator), nė dobi tė Serbisė dhe dėm tė shqiptarėve. Kryevepra e tij “Ēeta e profetėve” nė tė cilėn ka doktorruar Ibrahim Rugova, nuk ka ndonjė vlerė letrare e as shqiptare pos qė ėshtė fund e krye e karakterit religjioz dhe e shkruar nė shqip. Rugova u mundua ta shfrytėzoj kėtė vepėr tė pavlerė dhe antisemitike pėr tė krijuar filozofinė rugoviane. Kjo do tė ishte sikur dikush do tė shfrytėzonte veprėn “Kapitali” tė ēifutit Karl Marks pėr tė bėrė revolucion, tė cilėn edhe e kanė shfrytėzuar dhe ia kanė arritur qėllimit shumė njerėz. Pėr shembull, Lenini pos qė u bazua nė Marksin kishte krijuar veprat e veta origjinale dhe e pėrsosi teorinė e socializmit. Filozofia e Rugovės nuk prodhoi diēka pos pasojave pėr popullin e tij sepse u bazua nė njė vepėr tė pavlerė. Sikur jeta dhe vepra e Bodganit qė u shfrytėzua nga Vatikani dhe Serbia pėr llogari tė tyre dhe dėm tė shqiptarėve, po kėshtu ishte jeta dhe vepra e Ibrahim Rugovės nė funksion tė Italisė dhe Serbisė e nė dėm tė shqiptarėve. Njė konicidencė bukur shumė domėthėnėse.

Nė veprėn Ēeta e profetėve, botim i vitit 1990 nė Prishtinė, faqe 229, Bogdani shpreh urrejtjen ndaj ēifutėve dhe muslimanėve (tė cilėt nė atė kohė ai i quante turq) duke i cilėsuar Talmudin (librin e Judaizmit), Kuranin, Muhametin, Surullahin si krerė tė tė gjitha tė kėqijave, plot me fėlliqėsi, tė dhėnė pas lakmive tė kėsaj bote, fėlliqėsive e shtazėrive. Nga kėto tone tė ashpra antisemitike do tė irritohen ēifutėt. Po tė kishte komunitet ēifut nė Kosovė (aktualisht janė vetėm nja 45 ēifuto-shqiptarė nė tėrė Kosovėn, ku mė tė njohurit janė Murteza Studenica nga Vushtrria dhe Votim Demiri nga Prizreni), do tė detyroheshim ta ndalonim me ligj veprėn e Bodganit siē janė detyruar shumė vepra nė Austri, Gjermani dhe disa shtete tjera.

Nga emri serb ēeta (sikur ‘Bogdan’) qė ėshtė huazuar kėshtu nė origjinal edhe nė gjuhėn shqipe, e qė do tė duhej tė pėrkthehej si ‘banda’, ėshtė zhvilluar ideologjia e formacioneve tė quajtur ēetnikė. Ēeta dhe ēetnikėt nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me shqiptarėt pos qė janė antivlerat mė tė mėdha tė shqiptarėve. Ato janė vlera tė serbėve tė cilat filozofia e Rugovės u mundua t’ia imponoj njė populli tjetėr – shqiptarėve – duke e mbajtur dhe lavdėruar nė zyren e tij si profet fotografinė e masakruesit serb tė shqiptarėve Petar Bogdanoviq. Rugova e kishte sjellur ēetėn e ēetnikėve serbė mė nė krye Tomisllav Nikoliqin nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ nė Velani gjatė luftės nė Kosovė mė 22 maj 1998. Kjo ishte ‘Ēeta e profetėve’ serbė tė cilėt po i gostiste Rugova nė shtėpinė e tij pėr masakrat e kryera kundėr shqiptarėve dhe ato tė ardhshme (nė Prekaz, Likoshan, Qirez, Qyshk, Thernadė, Lybeniq, Burg tė Dubravės, Pemishte, Izbicė dhe gjithandej Kosovės).

Duke i parė veprat anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės, duhej ndėrmarrė diēka pėr neutralizimin e efekteve tė tyre. Rugova vdiq nga helmimi me polonium mė 21 Janar 2006. Pėr vdekjen e tij sė pari mėsuam mediat serbe, e tek pas dy ditėve RTK-ja dhe opinioni kosovar. Nuk ishte ēudi ky lajm kur dihej se kush qėndronte mė shumė prapa Rugovės nė formė tė heshtur. Vdekja e tij iu adresua shkaqeve tė natyrshme dhe ai u varros pa iu bėrė autopsia mbi shkaqet e vdekjes. Kjo ishte njė mrekulli pėr ta lėnė fajin jetim qė tė mos shkaktohet ndonjė indinjatė e madhe. Kryesorja puna ishte kryer me paramendim dhe plan tė pėrgatitur mirė.

Beteja e ēifutėve kundėr filozofisė anti-shqiptare rugoviane

Me dėrgimin e Rugovės nė botėn tjetėr, puna ende nuk ishte kryer me pasojat e filozofisė rugoviane nė kėtė botė. Nė dhjetor tė po tė njėjtit vit kur vdiq Rugova (2006), LDK-ja u nda dhunshėm duke u ēallamitur me karrika. Edhe kėtu shkaku dhe faji mbeten disi tė dyshimtė ose jetim. Mirėpo, ne kemi probleme serioze me faktet. Do tė jetė ambasadorja e SHBA-sė nė Prishtinė, ēifutja Tina Kaidanow, ajo e cila e para do ta pėrkrah ndarjen e LDK-sė nė dysh, atė nė krahun e Fatmir Sejdiut dhe tė Nexhat Dacit. Sikur tė ishim nė gjendje edhe nė kėtė rast t’a lėmė fajin jetim, por fatkeqėsisht nuk po mundemi.

Zgjedhjet e ardhshme parlamentare dhe qeveritare i fitoj PDK-ja. Hashim Thaēi u bė kryeministėr. Ka edhe sot shumė thėnie se ardhjen nė pushtet tė PDK-sė e mundėsoj ambasada e SHBA-ve, edhe pse niveli i vjedhjes sė votave ishte nė shkallė industriale. Publiku kosovarė ėshtė thellėsisht i bindur se ambasada e SHBA-ve jo vetėm qė e solli nė pushtet Thaēin, por po e mban atė me qykė tė zorit pėr t’i realizuar disa shitje tė ndėrmarrjeve tė mėdha. E vėrteta ėshtė se Thaēi ėshtė bėrė i dėgjueshėm ndaj udhėzimeve dhe vendimeve tė kėsaj ambasade deri nė aso pėrmasa kur dėmtojnė shumė dhe drejtpėrdrejtė edhe interesat e qytetarėve. Cili ėshtė shkaku? Shkaku ėshtė se dikush duhej tė ishte nė pushtet, kushdo qoftė pos LDK-sė. Dhe arsyeja mė e freskėt e bėrė publike nga ambasada, ėshtė se LDK-ja nuk punon pėr popullin e Kosovės por vetėm pėr vete; nuk i intereson fare pėr popullin. Ndonėse kėtė e dijmė tė gjithė siē e dijmė edhe pėr partitė tjera qė nuk u intereson pėr popullin, do tė jetė ēifuti Christopher Dell qė do ta spikatė LDK-nė se kjo nuk mendon pėr Kosovėn. Kėshtu rrodhi shkallė-shkallė pėrgjigja e ēifutėve ndaj filozofisė anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės.
A ishte Ibrahim Rugova “Gandi” i Kosovės?

Mahamtma Gandi ka qenė politikan i Indisė qė kishte udhėhequr rezistencėn paqėsore por aktive kundėr sundimit britanik. Rezistenca paqėsore aktive bazohej nė sabotazhe dhe prezencėn e 500.000 ushtarėve indianė nėpėr male nė rast se vie deri tė njė luftė e hapur me britanikėt. Pėr mė tepėr, Mohandas Gandi (politikan tjetėr) e ka njė thėnie tė menēur dhe interesante: “Nėse duhet zgjedhur ndėrmjet qyqarllėkut dhe dhunės, unė jam pėr kėtė tė dytėn”. Fanatikėt e Rugovės mendojnė se misioni qė udhėhiqej nga Rugova e bėnte kėtė “Gandin e Ballkanit”. Vetėm nė njė pikė deri-diku kanė tė drejtė; se Gandi ishte thuajse i tė njėjtės racė me Rugovėn. Por mos tė harrojmė se neve nuk na intereson krahasimi i veprave sipas racave edhe pse Rugova nė shumė drejtime pėrpiqej t’i imitoj vetėm maxhupėt dhe t’i bėjė shqiptarėt tė tillė. Kėto janė argumentet qė hedhin poshtė pretendimet e atyre se Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”:
- Gandi nuk i ka ndėrsyer britanikėt qė t’i bėjnė m...t me tortura indianėt dhe t’i akuzojė kėta tė fundit qė tė mos e provokojnė okupatorin;

- Rezistenca paqėsore por aktive nėpėrmjet sabotimit i kishte shkaktuar ērregullime tė mėdha sundimit britanik nė Indi;

- Rezistenca paqėsore nė Indi nėnkuptonte shpėrfilljen e udhėheqėsisė britanike nga ajo indiane, e jo sikur Rugova duke u takuar me Sllobėn dhe ftuar “ēetėn e profetėve serbė” nė shtėpinė e tij;

- Ushtria britanike ishte mė e organizuar dhe mė e armatosur por e kishte nuhatur mirė gatishmėrinė dhe vendosmėrinė e Gandit pėr t’i shkuar deri nė fund zgjidhjes sė problemit, deri tek lufta e hapur;

- Gandi nuk i ka quajtur terroristė ose pjellė tė okupatorit ushtarėt indianė qė ishin tė gatshėm tė flijoheshin pėr lirinė e popullit tė vetė;

- Gandi nuk i ankohej Amerikės ose ndonjė shteti tjetėr se ‘grupet e armatosura’ duan tė na prishin qetėsinė; pėrkundrazi qetėsinė e prishte fillimisht vetė politika e tij me sabotime;

- Keni parasysh se kjo lėvizje aktive e Gandit ndodhte pas Luftės sė Dytė Botėrore kur Britania doli e dėrrmuar dhe u detyrua ta deklaroj shuarjen e Perandorisė Britanike nga e cila shumė koloni fituan pavarėsinė;

- Britania nuk kishte llogari tė luftoj deri nė pakufi me Indinė dhe Gandi po e shfrytėzonte kėtė situatė pėr rezistencė paqėsore aktive e cila e kishte edhe opsionin e luftės prapa. Rugova nuk e kishte asnjėrėn prej kėtyre opsioneve, madje kėtė tė dytėn (rezistencėn e armatosur) e ka pėrbaltur dhe shantazhuar nė forma tė poshtra edhe me ndihmėn e okupatorit serb;

- Britania nuk kryente masakra nė Indi sikur serbėt historikisht nė Kosovė. Pėrkundėr kėsaj, Gandi ishte i vetėdijshėm se duhet tė ekzistoj edhe opsioni i luftės sė armatosur. Nė Kosovė vazhdonin masakrat, ndėrsa Rugova bėnte ēmos pėr ta shantazhuar dhe shuar rezistencėn e armatosur kundėr okupatorit.

Njerėzit qė nuk kanė aftėsi kreative pėrpiqen t’i imitojnė tė tjerėt. Kėshtu thuhet pėr Rugovėn duke e krahasuar atė me Gandin. Ēdo imitim qė u pėrpoq ta bėjė Rugova rezultoj vetėm nė pasoja pėr shqiptarėt e Kosovės. Askush nuk i ka degjeneruar mė shumė shqiptarėt e Kosovės se ‘filozofia rugoviane’. Gėnjėshtrat qė i trillon filozofia rugoviane nuk kapėrdihen nga njerėzit normalė. Kur Rugovės i adresohet roli nė vendimin e Klintonit pėr ndėrhyrje ushtarake tė SHBA-ve, atėherė s’na ka mbetur tjetėr gjė pos edhe tė besojmė nė atė se deti ėshtė kos, dielli shporet, dhe dimri frigorifer. Kur vetė Klintoni dhe Rugova kanė qenė krejt ndryshe ose tė kundėrt ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, atėherė nuk e kuptoj pse ne duhet t’i shtrembėrojmė tė drejtat e tyre? Askush nuk ka tė drejtė tė shpif ose trilloj diēka rreth raportit dhe takimit Klinton-Rugova pos tė bazohemi nė dėshmitė faktike qė tregojnė qartė se armiku mė i madh dhe pengesa mė e madhe e ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė ishte Rugova dhe vetėm Rugova.

http://www.kosovarimedia.com/images/stories/2012/fragment-biseda-rugova-klinton---kosovapress.jpg
http://www.kosovarimedia.com/index.php/albakos/kosova/11434-si-e-ndaluan-shba-te-planin-millosheviq-rugova-kunder-shqiptareve-te-kosoves.html

fegi
09-08-2012, 20:39
Shkurte Fejza - Ibrahim Rugova - Guri i Pavarsis

http://www.youtube.com/watch?v=jJFOLqsTkDM&feature=channel&list=UL

fegi
09-08-2012, 20:44
http://www.youtube.com/watch?v=JsESHvhqFjI&feature=channel&list=UL

Ganimet
26-09-2012, 20:43
Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė, komuna e Istogut, nė Kosovė.

Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain e tij Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės.

Ibrahim Rugova mbaroi shkollimin e mesėm nė Pejė mė 1967. Diplomoi nė Degėn e Albanologjisė tė Fakultetit tė Filozofisė tė Universitetit tė Prishtinės mė 1971.

Zoti Rugova qėndroi gjatė njė viti akademik (1976-77) nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare.

Ibrahim Rugova mori doktoratėn nė letėrsisė nė Universitetin e Prishtinės mė 1984.

Mė 1996, Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės.

Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.

Autor i dhjetė librave (shih mė poshtė), Dr. Ibrahim Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72), qė botoheshin nė Prishtinė. Pastaj pėr afro dy dekada, Dr. Rugova punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut.

Dr. Rugova ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e fuqishme e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin komunist serb/jugosllav nė Kosovė.

Si intelektual me nam qė i jepte zė kėsaj lėvizjeje intelektuale e politike, Dr. Rugova u zgjodh mė 23 dhjetor 1989 kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), partisė sė parė politike nė Kosovė qė e sfidoi drejtpėrdrejt regjimin komunist nė fuqi.

LDK-ja u bė shpejt forca politike prijėse nė Kosovė, duke mbledhur shumicėn e popullit, edhe pse nė ndėrkohė u shfaqėn nė skenė edhe edhe parti e grupe tė tjera.

Nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės, LDK-ja, nė bashkėpunim me forcat e tjera politike shqiptare nė Kosovė dhe me Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės, pėrmbylli kornizėn ligjore pėr institucionalizimin e pavarėsisė sė Kosovės.

Deklarata e Pavarėsisė (2 korrik 1990), shpallja e Kosovės Republikė dhe miratimi i kushtetutės sė saj (7 shtator 1990), referendumi popullor pėr pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės mbajtur nė fund tė shtatorit tė vitit 1991, qenė prelud pėr zgjedhjet e para shumėpartiake pėr Kuvendin e Kosovės dhe zgjedhjet presidenciale nė Republikėn e Kosovės mė 24 maj 1992.

LDK-ja fitoi shumicėn dėrrmuese tė deputetėve nė Kuvend, nė tė cilin pėrfaqėsoheshin edhe tri parti tė tjera, ndėrsa Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės me shumicė dėrrmuese tė votės.

Dr. Ibrahim Rugova u rizgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e mbajtura nė mars tė vitit 1998. Partia e tij, LDK, fitoi shumicėn e vendeve nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės nė atė vit.

Nėn udhėheqjen e Rugovės, LDK-ja fitoi 58% tė votave tė elektoratit nė zgjedhjet lokale, tė sponsorizuara ndėrkombėtarisht, nė Kosovėn e pasluftės, nė tetor tė vitit 2000.


Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė:

- Mė 1995, Dr. Rugovės iu dha Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.

- Mė 1996, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.

- Mė 1998, Rugova iu nda Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.

- Nė vitin 1999, Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė qytetit Mynster (Münster), Gjermani, ndėrsa u shpall qytetar nderi i qyteteve italiane: Venedikut, Milanos dhe Breshias (Brecscia).

- Nė vitin 2000, Dr. Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė Unionit Demokratik tė Katalonisė "Manuel Carrasco i Formiguera", nė Barcelonė, Spanjė.

- Nė vitin 2004, Fondacioni panevropian Coudenhove-Kalergi i ka ndarė Presidentit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, Ēmimin e Evropės pėr vitin 2004. Bartės tė mėhershėm tė Ēmimit tė Evropės janė:

- Mbreti i Spanjės Huan Karlos, - Helmut Kol, - Ronald Regan-i, - Oto fon Habsburg dhe - Emil Konstantinesku.

- Nė vitin 2004, Gjenerali Xheri Bek, komandant i Brigadės Multinacionale tė KFOR-it Lindja, i cili ishte pėr njė vizitė lamtumirėse te Presidenti i Kosovės ditėn e hėnė mė 16 shkurt 2004, ia dorėzoi Dr. Rugovės fletėlavdėrimin e nėnshkruar nga zėvendėsguvernatorja e Pensilvanisė, znj. Kethrinė Bejkėr Noll (Catherine Baker Knoll).

“...Nė emėr tė 12 milionė qytetarėve tė Pensilvanisė, dua t'ju shpreh lavdatė pėr arritjet tuaja tė jashtėzakonshme dhe t'ju falėnderoj pėr miqėsinė tuaj ndaj Shteteve tė Bashkuara.” (znj. Kethrinė Bejkėr Noll)

- Nė vitin 2004, Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, nė njė ceremoni solemne tė zhvilluar tė hėnėn mė 2 shkurt 2004, pasdite nė qytetin e Belgjikės Atverpen (Anvers), ėshtė shpallur Senator Nderi i Evropės nga Senati i Evropės. Ky ėshtė grupacion i figurave mė eminente tė skenės politike evropiane nga i cili nderohen personalitete mė nė zė tė botės sė politikės, gazetarisė, tė shkencave ekzakte apo humane tė cilėt ka dhėnė kontributin e tyre pėr demokracinė paqen, zhvillimin apo stabilitetin nė Evropė.

"Edhe me kundėrshtimet e kėtyre viteve qė i kanė bėrė nė skenėn politike Ibrahim Rugovės, Presidenti i Kosovės ka patur kurajon qė tė vazhdojė tė pėrpiqet pėr idealin e tij nė njė nga zonat mė tė vėshtira tė Ballkanit".

"Ėshtė shumė e vėshtirė qė tė luftosh pėr vetėvendosjen dhe vullnetin e lirė tė njė populli tė vogėl, kur kjo nuk korrespondon me dėshirėn e popujve tė mėdhenj. Rugova vazhdoi qė tė luftojė vetėm, ndonjėherė pa hasur nė mirėkuptim pėr njė ideal qė do tė mund t'i japė Evropės atė paqe pėr tė cilėn ne kemi nevojė. Ėshtė pikėrisht kjo gjė qė do ta nderojė sot me titullin Senator Evropian qė tė mos dekurajohet". (Z. Oto fon Habsburg)

- Mė 9 shtator 2004, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Tiranės.

- Mė 20 nėntor 2005, Kėshilli i Qytetit tė Nju Jorkut e ka nderuar presidentin e Kosovės, Ibrahim Rugova, me njė mirėnjohje tė veēantė pėr pėrkushtimin e tij nė afirmimin e parimeve tė demokracisė dhe pėr udhėheqjen e tij politike frymėzuese.

- Mė 21 janar 2006, pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Ibrahim Rugova.

Lavdi jetės dhe veprės sė Ibrahim Rugovės.
I qoftė i lehtė dheu i Kosovės.

Ganimet
26-09-2012, 20:48
Kti rahmetliut i ishte privuar e drejta edhe per jete ,po ashtu edhe per te afermit e tij, si per babe e babgjysh,ndersa liderit te Llapit ku familjaret e tij njiheshin si te perkdhelurit e Kraljevines se Serbis.

Kure nji tradhtar shan Ibrahim Rugoven ,nji shqiptar duhet te krenohet akoma me shum me ate shqipetar qe shekujt vetem nji her lindin te till si doktor Ibrahim Rugova.
Lavdi dhe paqa e Zotit qoft me Rugoven.

Ganimet
26-09-2012, 21:01
ww.youtube.com/watch?v=oV1DDF8IQ9o&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=4IPKIEubkMM&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=zoOyKZkgfV0&feature=related

Fjala
24-10-2012, 17:00
Ju lutemi mos dezinformoni, sepse librin "Fytyrat e Ibrahim Rugoves" nuk e ka shkruar Merxhan Avdyli. Libri "Fytyrat e Ibrahim Rugoves" eshte i autorit nga Gjakova, Albert Shala. Nje dezinformate e tille eshte e pashembullt dhe eshte nje tip i shpifjes se panevojshme. Merxhan Avdyli jeton ne Prishtine dhe eshte autor i nente librave, i kater permbledhjeve me poezi, i kater librave me studime nga fusha e letersise dhe i nje libri me letra nga burgu. Por liber per Ibrahim Rugoven kurre nuk ka shkruar.

Fjala
24-10-2012, 21:24
Agim Gashi kurre nuk ka qene i perndjekur nga Serbia, perkundrazi ka qene i perkedheluri i Serbise.
Agim Gashi

Agim Gashi, rapsod dhe kėngėtar, ish i burgosur politik, lindi mė 27.07.1954 nė fshatin Okllap, afėr Janjevės.

Ka kryer shkollėn normale nė Prishtinė, e njėherit ka shkollur zėrin te prof Terpkovi i Shkupit. Kėngėtar i RTP-sė ishte qė nga viti 1973.

Ėshtė njohės i mirė i forklorit burimor shqiptar, dhe ishte bashkėpuntor i jashtėm i institutit Albanologjik nė Prishtinė. Njėherit ishte nder aktivistėt e zellshėm tė pajtimit tė gjaqeve.

Pėr aktivitetet e tija dhe pėr kėngėn qė e kėndonte me plot guxim, ishte i ndjekur dhe i denuar politikisht. Nė burg ishte qė nga viti 1985-89, pėr t“u izoluar mė vonė. U detyrua ta lėshoj atdheun sepse shpesh pervec torturave e detyronin edhe t“i hajė kasetat e tija.

Jeton si i merguar nė njė banesė tė harruar diku nė Gjermani. Nuk mund tė kthehet nė atdhe pėr shkak tė shtėpisė sė djegur.

Vepron e shkruan nė vetmi.

http://www.rapsodet.com/Agim%20Gashi/Agim%20Gashi.htm


HAHAHAHAHA
i paska hanger kasetat merre me mend qfar rrene
edhe nuk paska ku meu kthye se ja kan kall shpin

a nuk tregon se ky nuk ka lan vend te kthehet ne Kosoven e Lire jo
me ja dhan krejt gjermanin ky nuk guxon meu kthye ne vendlindje

kesi njerzish pra e perkrahun e i kendoin coftakut

fegi
26-11-2012, 16:14
Krasniqi: Ēlirimin e Kosovės e pėrgatiti Rugova, askush tjetėr

Publikuar: 26.11.2012 -
Prishtinė, 26 nėntor – Aakademik Mark Krasniqi, nė emisionin Press-ing tė Kohavizionit, qė drejtohet nga Agron Bajrami, i pyetur pėr tė merituarit qė i sollėn Kosovės pavarėsinė, ai ishte i prerė: Ēlirimin e Kosovės e pėrgatiti Rugova, askush tjetėr.

Duke folur pėr kohėn sa ishte nė krye tė Partisė Demokrsitiane tė Kosovės, akademik Mark Krasniqi, ndėr tė tjera tha se ”Unė pėr kėto 16 vjet si kryetar i partisė kam qenė shumė nė Washington e nė Amerikė, nėpėr Evropė, kam qenė edhe nė Australi nė ’94-shin. Unė gjithmonė e kam lavdėruar, jo lavdėruar, por glorifikuar UĒK-nė se po lufton pėr tė drejtat e kombit pėr t’i pasur ne. Sikur tė gjithė tė tjerėt. Nuk e kam ditur asnjė njeri tė UĒK-sė, por e kam ditur si njė forcė qė u ēua kundėr pushtetit serb. Ajo ka qenė shumė pozitive, dhe edhe sot e kėsaj dite e them se ka pasur shumė gjėra pozitive. Nėse jo kurrgjė tjetėr, e ka shpejtuar intervenimin e NATO-s. Por kėtė intervenimin e NATO-s e ka pėrgatitur tjetėrkush, e jo UĒK-ja. UĒK-ja nuk e ka pėrgatitur.

KD: Kush e ka pėrgatitur?
Krasniqi: Ibrahim Rugova. Vetėm Ibrahim Rugova. Ėshtė e vėrtetė se kur e ka parė masakrėn e Reēakut ky ambasadori William Walker, e ka ba tė madhe kėtė punė nė Evropė dhe menjėherė ka kėrkuar intervenimin. Mirėpo, edhe UĒK-ja e ka bėrė tė veten pėr t’u bėrė sa mė shpejt intervenimi. Por pėrgatitjen e ka bėrė Ibrahim Rugova. Tė mos thotė kurrkush prej UĒK-sė ne e pėrgatitėm ēlirimin e Kosovės. Jo, duhet tė jemi tė vėrtetė. Ėshtė fakt i gjallė.(Sot vazhdimi i plotė i intervistės nė “Kohėn Ditore”



)

Rex
02-12-2012, 17:27
RUGOVA, NJĖ PREJ FIGURAVE MĖ TĖ MĖDHA TĖ SHEKULLIT SHQIPTAR

Me rastin e ditėlindjes sė presidentit historik, Ibrahim Rugovės, kryesia e LDK-sė tė dielėn bėri homazhe tek varri i tij si dhe vizitoi familjen e presidentit tė ndjerė Rugova.

Vizitė dhe homazhe tek varri i ish-presidentit Rugova, bėri dhe presidentja e vendit Atifete Jahjaga, e cila vendosi kurora lulesh pranė varrit tė ish-presidentit Rugova.

Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Isa Mustafa, tha se presidenti Rugova kujtohet si njė president i suksesshėm, i cili ka dhėnė kontribut tė madh pėr pavarėsinė e Kosovės. Ai po ashtu pohoi se LDK do ta vazhdojė rrugėn rugoviane, rrugė kjo e cila sipas tij, ėshtė e orientuar nė ndėrtimin e shtetit me njė demokraci dhe liri tė mirėfilltė.

“Sot po ia bėjmė nderimin presidentit Rugova pėr ditėlindjen e tij, sepse ėshtė 2 dhjetori. Ne dėshirojmė ta pėrkujtojmė atė si njė prej presidentėve mė tė suksesshėm, si njė prej njerėzve, qė ka dhėnė kontributin mė tė madh pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, tė njė figure monumentale tė shtetit tonė. Me kėtė tregojmė qė LDK me ēdo kusht do tė vazhdojė rrugėn rugoviane, rrugėn e cila ėshtė e orientuar nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, mbi baza qė i ka vu presidenti Ibrahim Rugova, me njė demokraci tė mirėfilltė dhe mbi njė liri tė mirėfilltė pėr tė gjithė qytetarėt tanė”, pohoi Mustafa.

Ndėrsa Sabri Hamiti tha se ky kujtim lidhet me Rugovėn dhe 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Hamiti pohoi se nė piedestalet e figurave tė mėdha kulturore dhe politike tė kėtij shekulli tė shqiptarėve, hyn edhe Rugova.

“Rugova ėshtė njė prej figurave tė mėdha qė do tė kujtohet nė kėtė qindvjetėsh. Sepse ėshtė kreatori i pavarėsisė sė Kosovės, pa tė cilin pavarėsia e Shqipėrisė e 1912 ėshtė gjysmake”, tha ai. /kosovapress/

Llapi
23-12-2012, 01:37
ZGJEDHJET E 22 MARSIT 1998 TE IBRAHIM RUGOVES DHE KONSTITUIMI I KUVENDIT (MĖ 16 KORRIK 1998) - KISHIN PĖR QĖLLIM DEFAKTORIZIMIN E UĒK-sė

7 Mars 1998: Derisa Ibrahim Rugova bėnte fushatė zgjedhore (pa u penguar nga forcat e shumta policore-ushtarake serbe) pėr zgjedhjet e 22 marsit, nė Prekaz ndodhi masakra makabre nė familjen e Madhe tė Shaban Jasharit.

Skuan: Sheradin Berisha,
Kryeredaktori i pashtriku.or

Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės,
mė 28 Nėntor 1997, nė Llaushė tė Drenicės, ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit
Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė postit tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998. Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!! Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”, siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.

* * *

Mė 25 shkurt 1998, (vetėm tri ditė para se tė ndodhte Masakra nė Likoshan e Qirez tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake serbe) nė restoranin e njohur “Dora” nė Prishtinė, u mbajt Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”. U quajt i tillė, pėr faktin sepse kryetari i partisė Ibrahim Rugova, duke aplikuar “dorėn e fortė” i qėroi hesapet me tė padėgjueshmit e tij, brenda strukturave tė LDK-sė, nga aktivet, nėndegėt, degėt… deri nė krye tė partisė. Duket qė Ibrahim Rugova me kėtė rast ka pėrdorė logjikėn e krijuar prej kohėsh, qė kontrolli mbi Lidhjen Demokratike tė Kosovės ka domethėnien e kontrollit edhe mbi popullin shqiptar nė Kosovė (!!!) Nė kėtė kuvend me veprimet e “super-personalitetit tė fuqishėm” Ibrahim Rugova, nga LDK-ja u eliminuan ish - tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin, i cili deri nė ditėn e Kuvendit ishte nė pozitėn e nėnkryetarit tė LDK-sė.
Prishtinė, 25 Shkurt 1998: Kuvendi i tretė i LDK-sė…ku Ibrahim Rugova i eliminon kundėrshtarėt e tij, zgjidhet kryetar i LDK-sė dhe kandidohet pėr President - pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998!
* * *

Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikoi operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė, nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.
Drenicė, 5 - 7 Mars 1998: Derisa Ibrahim Rugova bėnte fushatė zgjedhore (pa u penguar nga forcat e shumta policore-ushtarake serbe) pėr zgjedhjet e 22 marsit, nė Prekaz ndodhi masakra makabre nė familjen e Madhe tė Shaban Jasharit!
Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.
Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.
Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)
A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?

Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit.

* * *

Pavarėsisht nga rrethanat e luftės dhe lėvizjet gjithėpėrfshirėse pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak, „presidenti“ Ibrahim Rugova kishte vendosur ta „konstituonte“ Kuvendin e Kosovės. Mė 16 korrik 1998 (pikėrisht nė kohėn kur forcat ushtarake-policore serbe kishin marrė njė ofensivė tė gjerė me karakter shfarosės, nė zonėn e Vėrrinit, nė drejtim tė Rahovecit, tė Malishevės etj.), nė ambientet e selisė sė LDK-sė nė Prishtinė, Ibrahim Rugova ka mbajtur mbledhjen themeluese tė Kuvendit tė Kosovės, ku morėn pjesė me 75 deputetė, 59 deputetė tė LDK-sė dhe 16 tė partive tjera (nga 130 sa duhet tė ishin - Sh.B) tė dalė nga zgjedhjet e 22 marsit 1998. Kjo mbledhje konstituive po mbahej pas 115 ditėve, pėrkatėsisht pas tre muajve, tri javėve e tri ditėve, nga dita kur u mbajtėn zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 22 marsit 1998. Edhe pse mbajtja e Kuvendit ishte bėrė i ditur dy ditė mė parė, ai i zhvilloi punimet normalisht pa u penguar nga sigurimi shtetėror serb, pothuajse deri nė pėrfundim tė mbledhjes. Me propozimin e Ibrahim Rugovės, Kryetar i Kuvendit u zgjodh akademik Idriz Ajeti dhe tre nėnkryetarė: Iljaz Kurteshi nga Partia Socialdemokrate e Kosovės, krahu i Kaqusha Jasharit; Gjergj Dedaj, nga Partia Liberale e Kosovės dhe Zef Morina nga Partia Shqitare Demokristiane e Kosovės, ndėrsa Sekretar i Kuvendit u zgjodh Fatmir Sejdiu nga Lidhja Demokratike e Kosovės.
Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se, nė momentin e pėrfundimit tė mbledhjes „konstituive tė Kuvendit“, nė orėn 13:05 para hyrjes sė barakės sė LDK-sė ka arritur ambasadori amerikan nė Beograd Nikollas Hill. Pas tij janė futur edhe njė numėr policėsh serbė nė rroba civile, ndėrsa hyrja e barakės u mbush pėrplotė policė: dy pizgauerė, vetura civile dhe njė fugon policie. Nė ora 13:13 nga baraka dalin policėt serbė „me dokumentacionin e seancės konstituive tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės!“ Para orės 14:00 nga baraka ka dalė edhe Nikollas Hill, kurse pas tij edhe Ibrahim Rugova, i cili largohet nga baraka pa u ndaluar nga policia serbe! (Lexo: Nikė Gjeloshi-Kosova 1999, fq.173-174)
Mėnyra se si ėshtė paralajmėruar pėr opinion mbajtja e Kuvendit, pastaj ecuria e zhvillimit tė punimeve nė kėtė “seancė“ konstituive dhe ardhja e amasadorit amerikan bashkė me policinė serbe nė ambientet e barakės sė LDK-sė, pikėrisht nė momentet kur mbledhja po pėrfundonte, sipėrfaqėson qartė faktin se, ky Kuvend u mbajt (sa pėr sy e faqe) me marrėveshje paraprake nė mes tė qarqeve diplomatike tė huaja, Ibrahim Rugovės dhe Sllobodan Millosheviqit.
Konstituimi i Kuvendit nga LDK’ja bashkė me partitė e vogla qė morėn pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit, kishte pėr synim defaktorizimin e UĒK-sė si faktor politik e ushtarak, dhe kjo ka ndikuar dukshėm nė thellimin jazit tė pėrēarjes brenda faktorit politik shqiptarė. Kundėr mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės u deklaruan: Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, Lėvizja Demokratike Shqiptare nė krye me Rexhep Qosjen, Lėvizja Popullore e Kosovės dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, tė cilat kėtė veprim e cilėsuan si njė komplot tė Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar popullin me kėtė Kuvend.

* * *
Njė ditė pas mbajtjes sė Kuvendit, ka reaguar edhe SHP i UĒK-sė. Nė deklaratėn politike nr. 4 tė datės 17 korrik 1998, SHP i UĒK-sė, deklaron:

“UĒK e ka thėnė me kohė se nuk pranon ato zgjedhje qė i shėrbejnė pėr dekor pushtuesit dhe do tė ishin farsė mashtruese pėr shqiptarėt e Kosovės. Kemi thėnė se nuk pranojmė zgjedhjet tė cilat legjitimojnė ndarjet e reja territoriale tė vendit tonė, qė filluan me “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit 1998 - kur njė pjesė e tokave lahej nė gjak e nė anėn tjetėr ngriheshin dollitė e “fitores historike” tė njė grupi tarafėsh. Gjithashtu kemi pėrsėritur shumė herė deri tash se jemi pėr jetėsimin e institucioneve tė pavarura, funksionale dhe operative, qė do ta siguronin ēlirimin e Kosovės. UĒK, edhe mė herėt ka paraqitur qėndrimet e veta nė raport me tendencat e njė kaste politike, e cila ka pėr qėllim jo krijimin e institucvioneve kombėtare pėr avancimin e ēėshtjes shqiptare, por frenimin dhe minimin e luftės sonė ēlirimtare - mu nė kohėn kur ajo ėshtė gjithėpėrfshirėse. Sukseset e UĒK’sė nė fushėbetejat e shumta e detyruan pushtetin okupator tė lejojė mbajtjen formale tė njė parlamenti tė kontestuar nga tė gjithė ndėrgjegja politike kombėtare. Ky parlament mbajti mbledhjen „themeluese“ vetėm pas kėrkesave dhe kėshillave tė vazhdueshme tė cilat erdhėn nga miqtė tradicionalė tė okupatorit tonė, nga Moska dhe Athina.UĒK’ja ia tėrheq vėrejtjen autorėve tė kėtyre makinacioneve se kanė shkuar larg me lojėrat e ndyta nė dėm tė kombit dhe Atdheut. UĒK’ja kėtu vėren tendencėn mė tė hapėt tė pėrēarjeve tė shkaktuara nga ky klan nė lėvizjen politike shqiptare, tė cilat barten edhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare. Gjithashtu e kėshillojmė miqėsisht edhe faktorin ndėrkombėtar, sidomos SHBA’tė dhe vendet e demokracisė perėndimore, qė tė mos bien nėn ndikimin e allėshverisheve ruso-greke. (…) UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve tė reja funksionale dhe kombėtare, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės. Kėtė duhet ta bėjmė me tė gjitha ato forca politike tė cilat synojnė ndershmėrisht lirinė, me individė tė rinj, tė ngritur politikisht dhe profesionalisht, dhe, me intelektualė tė dėshmuar kombėtarisht. (...) Lufta e jonė vazhdon deri nė fitore. - pėrfundon deklarata politike nr. 4 e SHP tė UĒK’sė.
Pėlqejė ·

Brari
23-12-2012, 04:47
kalemxhiu i zellshem i Polpotistave Sherafedin m.ut Berisha shkruan:

----
Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės,
mė 28 Nėntor 1997, nė Llaushė tė Drenicės, ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit

-----

Po kush jan keta dy "dalesit" qe u cfaqen me corapa te zeza ne kry.
Jan dy vrases.
Daut mut Haradini e Rexhep Selimi..

Po cfar kthese e Histori beri kjo dalje e ketyre dy "trimave".

Beri kthes te madhe ne fakt.

I dha Serbise preteksin e madh qe sja kish dhen kush me pare qe Serbia te justifikohej para Botes se asht nis me luftue kunder nji far UCK-e.. dhe ne nji koh rekord ta fshije krejt popullin e Kosoves nga faqja e dheut te Kosoves..
Dhe Serbia e realizoj endrren e saj shum shpejt...

2 milion Shqiptar te Kosoves pesuan.. Ose u poqen neper furra ose u masakruan ferrave e pyjeve ose u rrembyen e u cuan ne burgje te Serbise ose u barbarizuan neper shpija katundesh e qytetesh ose u detyruan te ikin kush te mundej ma shpekt ne Makedoni Shqiperi e ne te kater anet sipas mundesive..
Pra Kosova mbaroj..
E me kte "merit lufte" vazhdojn mburren horrat enveriste..


Fat qe qelloj ne kte planet.. nje klinton Uollker e Bler nje PAPE gjon Pal e nji D'alemė.. dhe.. nuk u realizua plotesisht pllani sllobodanist-qosisto-lpk-ist e demaqo-enveristo-klosist.. e sot Ka Kosov..

..

Sistem66
23-12-2012, 15:41
Rugova ishte nje pacifist!
Doli Uck-ja ishte disfatist.
Nje vemje.

ymer prizreni
23-12-2012, 16:24
Gjithmonė ndodhej nė kohėn dhe nė vendin e pa duhur...

fegi
23-12-2012, 17:56
http://www.youtube.com/watch?v=4IPKIEubkMM

fegi
23-12-2012, 18:05
http://www.youtube.com/watch?v=eIrVxkLsq-w

ymer prizreni
23-12-2012, 18:15
Kėngė rapsodet shqiptarė duke filluar nga Sali e Feriz Krasniqi i kanė kėnduar edhe Titos,por ne shumė mirė e dijėm se kush ishte ky klyshė rusi,.....

fegi
23-12-2012, 18:19
www.youtube.com/watch?v=e01t1wO6sYA

ymer prizreni
23-12-2012, 18:27
I nderuar Fegi e di qė e ke pėr zemėr dhe mbaje tė kuptoj plotėsishtė,por nga unė mos kėrkėko qė tė heqi dorė nga ajo qė thashė mė lartė.....Jam rritur dhe jam edokuar nė familje pėr tė mirėn e Shqipėrisė dhe asnjė ferė kundėr saj.Pastaj kam pas nderin tė frymėzohem me politikėn e tė Madhit Ukshin Hoti (e kam kusheri tė parė nga nėna Fegi) dhe nuk mund tė jem pėrkrahas tė asnjė politike nėnshtrues si tė "profetit" Rugova dhe as tė kėtij "Kryeēlirimtari" Thaqi..,besoj sė mė kuptoni tash mė shumė...

fegi
23-12-2012, 18:28
Lidhja e Prizrenit, Qyteti ‘feston’ me flamur turk
Habitemi e fėrkojmė sytė kur krahas flamurit ‘europian’ tė Kosovės e flamurit kombėtar kuqezi, sytė na zėnė edhe flamurin turk! E pamundur! Si mundet tė ndodhė kjo?! Ēfarė simbolike ka? E nė fakt, ē’do flamuri turk, nė ditėn kur shqiptarėt pėrkujtojnė bashkimin e para mė shumė se njė shekulli, pikėrisht kundėr atij flamuri? Hej bela me ne!
Pak histori…
http://www.google.se/url?sa=t&rct=j&q=prizereni%20qytet%20turk&source=web&cd=4&ved=0CE0QFjAD&url=http%3A%2F%2Fkosova.albemigrant.com%2F%3Fp%3D1 0003&ei=lEzXUJydKqSl4gSunoCQAQ&usg=AFQjCNFMyGaIAamrl3bdILjFkqyciq_8NA

ymer prizreni
23-12-2012, 18:37
Fegi prapė po mė ngaxmo nejse Lidhja e Prizrenit e dini shumė mirė se nė fillim ėshtė forumuar me urdhėrin (fermanin) e Sulltan Hazredlerit dhe kryesuesi i parė i saj ka qenė Ilijaz Pashė Dibra......Unė i njoh shumė mirė qytetarėt e Prizrenit Fegi, kur nė Kosovė askund nuk kishte shtab tė UĒK-ės (tė gjithė ishin nė Tiranė dhe nė territorin e ēliruar tė shtetit Shqiptarė) nė kėtė qytet qė thuaj se po feston turqishtė ka qenė shtabi i saj me tė gjithė anėtarėt e saj (flas tė brigadės 125).....Edhe diēka po tė themė sikur ti kisha pasur tė gjithė shqiptarėt sikur se janė "turqit" e Prizrenit qė moti Shqipėria kishte me qenė Shqipėri nė plotė kuptimin e fjalės...

Brari
23-12-2012, 19:46
ymer..

e ke njohur komandant Drinin?

i njeh vrasesit e tij?

mos je mik i tyre?

ymer prizreni
23-12-2012, 20:02
ymer..

e ke njohur komandant Drinin?

i njeh vrasesit e tij?

mos je mik i tyre?

Po Brari e kam njohur e kam pas komandant zone.... Sa pėr vrasėsit e tij me pakse pyetur gabim kėtė pyetje themė ndoshta ėshtė mė kompetenėt Naredniku Zastava 101.Pra,atij duhet tė ja drejtoshė pyetje dhe jo mua...

Po nė qoftės dėshiron po ti themė edhe nja dy fjalė qė ti kesh nė mendje dhe mos ti harrosh kurrė sa tė jetė Brari.
Ky ka qenė njė oficer kariere e Titos,dhe dihet fortė mirė se nga cila familje janė regrutuar personeli ushtarak qė do ti shėrbente Yugosllavisė.... mos tė harroj ta themė se edhe gjuhėn shqipe e ka pėrmirėsuar duke shėrbyer nė ushtrin ēlirimtare tė kosovės....pra mos u mundoheni ti ēmoni aq shumė kėta qė janė rritur me qumėshtė beligradi apo keni urdhėr nga burri i Sllobodakės ti mbroni elementin pro sllavė nė krahinė veriore tė Shqipėrisė...

Llapi
28-12-2012, 00:55
http://lajmonline.com/repository/images/thumb_610x353/nikoliq_555222.jpg

Nikoliqit i kujtohet Ibrahim Rugova!

Serbia ka kohė qė nuk ka fituar nė Kosovė por edhe humbjeve duhet tu jepet fund – ka deklaruar Presidenti i Serbisė, Tomisllav Nikoliq.

Nikoliq pėrmes deklaratave tė tij ka lėnė tė kuptohet se politika qė ai pėrdor ka dallim me politikėn e paraardhėsve tė tij dhe se nuk duhet funskionuar sipas parimit “tė punojmė ēfarė pritet nga ne, por t’ia fusim gishtin nė sy BE-sė, por edhe qytetarėt mos tė kuptojnė qė jam tėrhequr nga diēka qė shkruan nė Kushtetutė dhe tė shkojmė drejt pavarėsisė sė Kosovės”.

Nikoliq ėshtė shprehur pėr Tanjug se “Duam t’i rregullojmė raportet me shqiptarėt, duam ta respektojmė Kushtetutėn dhe Rezolutėn 1244, kurse tė dy dokumentet flasin pėr autonomi tė gjerė pėr Kosovė”, qė sipas tij, ėshtė projekt i ngjashėm tė cilin ai si anėtar i delegacionit qeveritar pėr bisedime me Ibrahim Rugovėn nė vitin 1998 e kishte sjellė nė Prishtinė”.

Brari
28-12-2012, 05:19
ymer..
e paske pasur komandant..komandant drinin..
keshtu ke shkrue..

edhe nji her me binde se je nga ata te "opelit te kuq" qe i zun prit dhe e vran heroin Ekrem Rexha..

Llapi
14-04-2013, 01:18
http://sphotos-f.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-prn1/547275_356466901125281_1191268792_n.jpg

Llapi
18-04-2013, 13:56
http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/i_rugova-f_208.jpg

Brari
18-04-2013, 14:27
urrejtja ndaj rugoves vazhdon..

cfar skan ba envero-qosisto-demaqistet kunder rugoves e rugovizmes..

dhe ftesen sllobes per qat pun ja ban.. eja cfaroje qat popull o sllob se vec qashtu vritet rugovizma e bim rehat na lepeke-izma..

e sajun deri uck-en per qat pun..

se nuk e sajun me qliru dicka..
vec me ju duk sllobos e bollshme si preteks me hi me ushtri.. e ai hini..
e kta u knaqen..
hajt se i ban mir pak stervitje.. fmive e grave kur ti therri arkani.. tha demaqa..
vec.. nuk duhet me ja mohue meriten.. se kur e ftuan slloben u kujdesen qe me e largue pi qatu krye anti-rugovistin.. akadem.ut qosen.. duke e dergue shnosh si molla ne vill 31 te tiranes..
a patet problem me ja rrue mjekrren qoses o llap?
se ju erdh urdhni me e kalue te veshun si grue der ne han elez..
mos me pa poplli mjer qe po genocidohej se po iken qaj m.uti qos..

me cfar brisku e kini rrue akadem.utin?
me zhilet besoj marka fundit ardh pi zheneve ku ma par qosja i kish cu kopilat e vet ne siguri..

..

lexo cka tregojn grat e kosoves se cka perjetuan te ngratat..

ka me ju zan haku tyne..

..









te jet motivi i ekzistences se

Llapi
18-04-2013, 19:42
urrejtja ndaj rugoves vazhdon..



po qysh nuk urrehet tradhtari lum ti brari
sa do te jet toka me njerz tradhtari do te urrehet

Lumi
18-04-2013, 19:46
po qysh nuk urrehet tradhtari lum ti brari
sa do te jet toka me njerz tradhtari do te urrehet

Sipas teje gjera pozitive Rugova nuk paska pasur, vetem negative a po?

Ne baz ckafit e quan ti Rugoven tradhetar ?????!

Nese tu kujtohet nje analist i shteteve te bashkuar te Amerikes, ka pase thene me nje intervist qe Rugova ishte shkaktar i madhe qe Amerika e njohu Kosoven se ku ishte ne hart ......

Mbaje urrejtjen per vete , kurse mos etiketo njerz ne emrin tende personal si tradhetar, se gabohesh, jo te gjithe mendojn si ti, mos ju impono mendime tuat, mendime si tuat ne Kosov munde te numerohen me gishta, politikan me te mire dhe me te mencur se Rugova nuk ka pas der me tani.

Gjitha te mirat.

busavata
18-04-2013, 23:57
http://www.forum-al.com/attachment.php?attachmentid=6712&d=1366325838

Prishtinasi
19-04-2013, 22:33
po qysh nuk urrehet tradhtari lum ti brari
sa do te jet toka me njerz tradhtari do te urrehet

Ti je zagar i Hashim ponles.
Ti dokesh qe je me shkolle t`madhe,a din me na e spjegue ni gja :
Masi Hashim Thaqi qenka clirimtar e Rugova tradhetar,
pse Hashim Thaqi dmth ponla po shkon te vorri i Rugoves e po i perkulet te k.oqet??

Llapi
19-04-2013, 22:44
Ti je zagar i Hashim ponles.
Ti dokesh qe je me shkolle t`madhe,a din me na e spjegue ni gja :
Masi Hashim Thaqi qenka clirimtar e Rugova tradhetar,
pse Hashim Thaqi dmth ponla po shkon te vorri i Rugoves e po i perkulet te k.oqet??

ai shkon per qdo vit te vorri i kryeplehut te kosoves dhe i viziton lulet dhe i shef se sa po rriten per nji vit
kur ai e din mier se qfar plehu kan ato lule hahahaha
per qata edhe rriten shum

Prishtinasi
19-04-2013, 22:51
ai shkon per qdo vit te vorri i kryeplehut te kosoves dhe i viziton lulet dhe i shef se sa po rriten per nji vit
kur ai e din mier se qfar plehu kan ato lule hahahaha
per qata edhe rriten shum
Nuk te ve faj ty,aq din ti.E ke ndoshta edhe per buke,se te duhet ta mbash familjen.Qenke percaktue per perhapjen e p.ordhve te Hashim ponles.

Per viziten qe ai i ben vorrit te Rugoves...ai e ben kete se eshte
k.urrve njeri.S`ka spjegimtjeter.
Sa ka qene Rugova gjalle,Hashim krimineli s`ka lane gja pa fole kunder Rugoves.Tash shkon e i perkulet te k.oqet.

Llapi
12-05-2013, 01:28
http://www.youtube.com/watch?v=_NBZBgwdtIA

Llapi
12-05-2013, 01:29
http://www.youtube.com/watch?v=B85Dt3P1Jlo

busavata
12-05-2013, 01:35
ma mirė me ndru fejen se me shit vatanin .

p.s. ndoshta edhe nuk asht ndrim , mundet te quhet edhe kthim ...

Llapi
12-05-2013, 02:56
more pshurra nta me fe e pa fe
po ai e ka ndrrue fen veq me ju hy shkieve ne byth ai tradhtar

trestenik
12-05-2013, 11:15
Janė dy figura shqiptare tė sė sotmes, qė vlerėspohen lart nga bota: Nėna Tereze dhe Ibrahim Rugova. Bill Clinton e Toni Blair, sa herė flasin pėr Kosovėn, pėrmendin kėto dy figura.
BILL CLINTON nė qershor 2002, mbasi kishin pėrfunduar bomabrdimet e NATO-s ndaj Serbisė: “Nana Tereze, ishte e para Ajo qė mė bėri ta dua kombin shqiptar. Dhe tani ndihem shumė krenar qė plotesova njėdetyre morale ndaj saj dhe ndaj vlerave tė lirisė”. Apo kur AJO vdiq:
“Mbretėrit, mbertėreshat, presidentėt, kryemnistrat, partiakėt dhe papėt vijnė dhe ikin. Po ashtu, edhe fituesit e ēmimit Nobel, por nėnėn tereze do tė ketė vetėm Njė. Ajo jetoi nė brezin tonė, nė shekullin tonė dhe ne i jemi mirėnjoihės pėr kėtė”
Kurse TONI BLAIR thotė: “Bota do tė trishtohet nga vdekja e Nėnė Terezes”.

Ndėrkaq , kėto dy personalitete, vlerėsojnė lart edhe figurėn e Ibrahim Rugovės:
Clinton:
"Rugova ėshtė gur themeli pėr shtetin dhe popullin e Kosovės". Nuk mund tė ketė simbolikė tjetėr ajo qė Clinton u thoshte parlamentarėve tanė: "Ai gur kristal tė cilin ma dha Rugova i ėshtė dhuruar njė universiteti, por pėr njė kohė ai ishte i njohur edhe nė SHBA me emrin "Guri i Rugovės".
Kosova dhe SHBA-tė e kanė themeluar miqėsinė e pėrhershme midis tyre atėherė kur nė krye tė kėtij vendi ishte vėnė heroi shqiptar i Kosovės martire, Ibrahim Rugova".
Blair: "E kujtoj sot takimin me Rugovėn nė Doėning Street. Me vete kishte njė gur tė ēmuar qė ma dhuroi dhe tė njėjtin e mbaj edhe sot. Mė foli shumė pėr Kosovėn, nuk bėrtiste ishte shumė i urtė dhe mė foli me sinqeritetin mė tė madh. Mė luti dhe mė tha: 'Mos lejo qė njerėzit e mi tė vuajnė nė Kosovė'. Unė i premtova se do ta ndihmoj".

SystemA
12-05-2013, 11:21
ma mirė me ndru fejen se me shit vatanin .

p.s. ndoshta edhe nuk asht ndrim , mundet te quhet edhe kthim ...

Ashtu eshte Busavata.Por Rugova ishte ai qe e quajti UCK-ne terroriste!
Ishte pacifist ne Jugosllavi(merite ose jo)dhe kapitullant ndaj serbise!
Eshte mendimi im personal.
Hajde u prefte ne paqe.

trestenik
12-05-2013, 13:23
ma mirė me ndru fejen se me shit vatanin .

p.s. ndoshta edhe nuk asht ndrim , mundet te quhet edhe kthim ...
Busavat.si mundet te ndertohet historija e kosoves pa. DR. RUGOVEN DHE BILL KLINTONIN

SystemA
12-05-2013, 13:46
Busavat.si mundet te ndertohet historija e kosoves pa. DR. RUGOVEN DHE BILL KLINTONIN

Kqyr 5.25-6.24
http://www.youtube.com/watch?v=O4ZPf1L4oog
Pa UCK-ne nuk kishte KOSOVE.
Ky shallpalari vetem bythen e tij e ruante.
Se sdesha.

SystemA
12-05-2013, 13:49
Busavat.si mundet te ndertohet historija e kosoves pa. DR. RUGOVEN DHE BILL KLINTONIN

Te te thote MilosheVICI me shiko ne sy,duhet te jesh funderrine mos ti japesh pergjigje.
Merru me rock ti.

trestenik
12-05-2013, 23:27
Te te thote MilosheVICI me shiko ne sy,duhet te jesh funderrine mos ti japesh pergjigje.
Merru me rock ti.
Tė pėrkujtojmė njeriun qė njė jetė tė tėre ia kushtoi ēėshtjes kombėtare,njeriu qė do tė mbetet perjetė i njohur si arkitekti i Pavarėsisė se Kosovės,njeriu qė la gjurmė tė pashlyera nė historinė e popullit shqiptarė. Respekt i pėrjetshėm pėr veprėn e tė parit dhe tė madhit Ibrahim Rugova.
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serrbise"!!!
A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serrbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian

busavata
13-05-2013, 03:50
Busavat.si mundet te ndertohet historija e kosoves pa. DR. RUGOVEN DHE BILL KLINTONIN

k'ta jan fundamenti i shtetit Kosovar.

Brari
13-05-2013, 07:34
ne hage.. vetem rugova diti te mbroje kosoven e popullin e kosoves dhe ceshtjen e drejte te luftetareve qe dolen te luftojne..
edhe para hages ishte po rugova qe tha se ata..dmth luftaret..jan atdhetare qe mbrojne familjet e shpijat e katundet e tyre..
ishte ldk e rugoves qe mbrojti popullin e kosoven duke u then nderkombetareve se ushtria serbe po masakron popullaten..

kurse lpk me propaganden e saje trumbetonte se eshte uck e saje qe po cliron e po fiton.. e se i ka 700 brigada..
qe perkthehej.. ju nato skini pun me ardh ktej se na vet po ja kajm majken serbise..
dhe ne hage lpk-istet uckashe te llojit kup etj.. nuk mbrojten as kosov as popullin e saje por vishinsket e tyre vrasesit e tyre.. qe shfrytzuan ditet e tmerrshme kur kosova masakrohej nga ushtria serbe ate zbatonin fillozofin bedri-qosiste-demaqoiste te likujdimit te rugovistave.. mbrojten banditet qe kinse luftare nuk ben tjeter vec llapushnik e klecka.. e popullin e lan ne meshir te batalioneve arkane te cilet i ftuan me rrebeshin e komunikatave demagogjike mashtruse tymuse pordhuse..
kjo propogande megallomane lpk-iste demaqoiste qose enveriste ja dha serbise krejt resursin qe serbia te ligjeronte masakrat..
e qe natos me ja lidh duart..

--

Llapi
13-05-2013, 11:06
Deshtimi i madh i lakejve te Lidhjes Komuniste te Jugosllavise, LDK-se dhe Ibrahim Rugoves
(Metush Zenuni) 11 Maj 2013 12:56
Levizja kombetare shqiptare gjate gjithe shekullit qe lame pas, punoi dhe luftoi me pene e me pushke per clirim kombetar nga perandoria Osmane, nga sllavet e jugut dhe nga greket, me qellim te clirimit dhe bashkimit te trojeve shqiptare te copetuara me dhune nga fuqite e medha.

Me gjithe perpjekjet e atdhetareve si Hasan Prishtina, Fan Noli, Bajram Curri, Azem Bejta, Gjon Serreqi, Adem Gllavica, Shaban Polluzha, Avdyl Dura, Fazli Greiqevci, Kadri Zeka, Rexhep Mala, Afrim Zhitia, Fehmi Lladrovci, Adem Jashari, e shume te tjere, gjithehere ne anen e kunder te levizjes atdhetare, dolen bij gjak prishur si Ahmet Zogu, Esad Pasha, Ali Shkuria, Sinan Hasani, Rrahman Morina, Azem Vllasi e Ibrahim Rugova, Tahri Zemaj, Ahmet Krasniqi etj, te cilet te verbuar nga perkrahja qe u jepnin atyre pushtuesit, mohonin kombin e tyre dhe punonin per interesa te armikut.

Perderisa nga viti 1945 deri ne vitin 1990, keta komunist te Titos e te Rankoviqit, kishin te gjitha privilegjet e shtetit Jugosllav dhe luftonin me cdo , burgosnin e vrisnin, ata nacionalist qe guxonin te kerkonin Kosoven Republike dhe bashkimin me Shqiperi, pas vitit 1990, ne emer te gjoja demokracise, keta komunist kaluan brenda nates ne radhet e LDK-se, per te vazhduar te njejtin projekt, per te njejtin qellim, te pengojne clirimin e Kosoves dhe bashkimin e saj me shqiperine, ashtu siq i paguante dhe porosnin shefat e tyre ne Kalimegdan.

Eshte per tu quditur se po te njejtit njerez, funksionar te sistemit te kalbur Jugosllav, ministra e deputet, drejtor fabrikash e ndermarrjesh, oficer e zyrtar te mbrojtjes territoriale, aktivist te LKK-se e LSPP-se, ne te gjitha institucionet e Kosoves, ne media si RILINDJA e TVP, ishin te gjithe ne nje front te perbashket kunder ,, nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar,, kunder ,, marksist –leninisteve te Kosoves,, kunder ,,Enveristeve,, qe donin ta shkaterronin Jugosllavine e kalbur dhe punonin per Kosoven Republike dhe bashkimin me Shqiperine. Komunistet Jugosllav, diferenconin, denonconin, burgosnin e vrisnin bij e bija me te mira te kombit, ne emer te ruajtjes se fryteve te ,, revolucionit Jugosllav,,.

Me qindra djem e vajza u burgosen dhe vuajten ne kazamatet Jugosllave, u vrane ne burgje e demonstrata, jo te denuar gjithehere nga policia dhe UDB-a Jugosllave, por shumicen e rasteve te spiunuar nga shqiptaret e LKJ-se te cilet ishin barinj te mire te shefave te tyre serbo-maqedono- malazez. Cak i sulmeve te tyre ishin atdhetaret shqiptar te organizuar neper levizje e organizata atdhetare, si ne LPRK, OMLK, dhe ne grupe tjera me te vogla. Duke bere punen e djallit, keta shqiptar gjakeprishur, ngriteshin ne pozita te larta, merrnin dekorata e benificione, merrinin tituj akademik e shkencor, shkonin ne pushime ne vendet me te bukura te Jugosllavise, por edhe ne vende tjera te ballkanit dhe eurpoes.

Vitet 1989 – 1990, jane vite te zgjimit te madh kombetar, vite kur shumica e popullit filloi te kuptoj lojen e felliqur te komunisteve Jugosllav dhe ,,shqiptar,, dhe iu bashkuan levizjes ilegale ne demonstrata dhe lufte kunder tiranise Titiste – Jugosllave. Komunistet e LKJ-se, LKK-se, LRJ-se dhe LSPP-se, me kohe hetuan se pushtetit te tyre po i vie fundi dhe se populli po rreshtohet krah levizjes ilegale, prandaj te porositur nga UDB, Rrahman Morina e Jusuf Zejnullahu moren iniciativen per reformimin e LKJ-se ne LDK nen petkun e demokracise, por me njerez te njejte dhe me qellim te njejte, luftimin dhe minimin e rolit te levizjes ilegale, veqanarisht te LPRK-se.

Ata duke e pare se situata tani nuk eshte ne favor te tyre dhe se serbia e Jugosllavia qe i ledhatonte e ju jepte ofiqe, tanime po i ndjek edhe ata, sepse megjithate ishin shqiptar, te edukuar ne shkollen e Kumrovcit per tu gjindur ne situata te caktuara, nderruan lekuren, nga djall e sherbetor te armikut, u bene engjuj, filluan te marrin pjese ne tubime popullore te shqiptareve, ne pajtimet e gjaqeve, madje kishin fillluar edhe te behen burra te mire e te dilnin ne staf te pare ne xhami. Ne emer te patriotizmit keta titiste beheshin gjoja po duan ti kursejne te burgosurit politik, duke i derguar ata ne pushim, sepse thonina ata, tash ne duam te luftojme kunder armikut. Megjithate, ujku qimen e nderron, por zanatin jo. Sapo filluan te knsolidojne deget e nendeget e LKJ-se se re LDK, keta Kumrovcian, filluan tash luften e re kunder atdhetareve e te burgosurve politik.

Meqe kishte filluar te hapej Shqiperia socialiste, me levizjet e studenteve ne Tirane dhe me ndryshimet rajonale ne Europen Juglindore, te paret qe shkaun atje ishin pikerisht komunistet e Kumrovcit. Ata tash filluan te akuzojne se ja Enver Hoxha e ka lene Shqiperine te varfer, ka burgosur dhe ka vrare, prnadaj ne kur ishim ne LKJ e kemi share Enver Hoxhen dhe Shqiperine, poashtu akuzonin te burgosurit dhe LPRK-ne se meqe ishin Enverist, jane bashkepunetor te regjimit komunist ne Shqiperi, pra jane armiq te popullit shqiptar, jane anti demokrat, jane marksist –leninist, stalinist, e ckajo tjeter. Kush thoshte keshtu, ishte vertete per tu quditur…. !!! Ata qe deri dje ishin vellezer me Stojana e Dragana, qe betoheshin en Jugosllavi e ne Tito-n, qe shanin e burgosnin vellezerit e vet, qe ishin bere roje e Jugosllavise.

Parulla e tyre ,, te ndertojme shetetin e Kosoves me llafe e konferenca shtypi,, ishte me qellim te topitjes se vullnetit te popullit shqiptar per clirim dhe bashkim, ishte opium per te vene popullin ne gjume dhe per te vazhduar sundimin e tyre nen kthetrat e Millosheviqit dhe me perkrahjen e tij.

Formimi i UCK-se nga LPK-ja, dhe injorimi i krahut pacifist ne Konferencen e Daytonit, do te trondit themelet e fjetura te pacifisteve Jugosllav. Ata para serbise dhe bashkesise nderkombetare do te vrapojne per te etiketuar UCK-ne ,, dore e zgjatur e serbise,, ,, inekzistente,, dhe perseri ,, krijese e enveristeve e marksist –leninisteve,,. Fondin e 3%, qe e udhehiqnin Bujar Bukoshi e Isa Mustafa, ky i fundit ne ish- keshilltar i Rrahman Morines dhe funksionar i LKJ-se, nuk e ndanin per UCK-ne, por i kishin deponuar ne bankat gjermane siq thonin ata ,, per dite me te veshtira.

Me gjithe bojkotimin dhr fyerjet e LKJ-se se re LDK, Levizja Popullore e Kosoves – LPK, krijoi fondin e UCK-se ,, Vendlindja Therret,, dhe nuk e ndali punen ne propagandimin dhe financimine UCK-se. Pas renies se Komandantit te UCK-se, Adem Jasharit, nxenesit e Kumrovcit te strehuar ne LDK, oficere te serbise e jugosllavise, kontrabandiste droge e rengat te Jugosllavise, te strehuar ne Zvicer, Gjermani dhe vende tjera perendimore, u organizuan rreth nje organizate gjoja per clirim te Kosoves te quajtur FARK, dhe njihnin per komandant, njeriun e bere tape nga rakia e tradhetia Ibrahim Rugova. Ne fakt qellimi i tyre nuk ishte lufta kunder armikut, por pengimi i luftes dhe mbajtja me cdo kusht e primatit te organizimit politik, deri te xhelozia e tyre per vonese dhe pergjumje deri ne tradheti kombetare.

Deshtimi i fundit edhe ne luften clirimtare i komunisteve Jugosllav ne krye me Ibrahim Rugoven, Isa Mustafen e oficeret e KOS-it Jugosllava, Tahir Zeza e Ahmet Krasniqi, eshte rezultat i punes se tyre antikombetare kunder vet popullit te tyre, eshte mallkim i gjakut te derdhur per liri e bashkim kombetar. Zera te mekur e bajat te gzetaruceve te ,,Botes sot,,dhe zhurma e tyre per gjoja ,, presidentin historik,, per ,, betejen e Koshares,, e ,,betejen e Logjes,, se gjoja vetem aty ku ka luftuar dy tri dite Tahir Zeza, Agim Ramadani e Sali Ceku, eshte bere lufte clirimitare, jane zera te mjeraneve, te deshtakeve, te gjakut te prishur qe neper dekada e shekuj ishin ne sherbim te armikut dhe kunder clirimit, bashkimi dhe perparimit te kombit shqiptar. Keta deshtak, kot mundohen te shkarravisin neper gazeta, mbeturina te Jugosllavise Rankoviqiste e Titiste, sepse tanime populi e di mire punen e tyre antikopmbetare dhe se i ka denuar e po i denon qdo dite duke i ruajtur frytet e luftes clirimtare, duke e ndertuar shtetin e Kosoves dhe duke luftuar pa u ndale per bashkim te natyrshem me Shqiperine. / Autori eshte Historian dhe veteran i luftes clirimtare /

trestenik
13-05-2013, 14:07
Dr. Rugova-Duke definuar njė politikė tė luftės ndryshe nga barbarėt serb, fitoi zemrat e shumė politikanėve modern botėror, duke arritur qė tė bėj miq tė sinqertė e qė mundi u shpagua katėrcipėrisht. Pastaj arriti qė tė fitoj edhe zemrėn e popullit tė Kosovės, duke u kthyer nė njė lider tė zemrave shqiptare. Sa herė qė populli ia dha votėn , ai e dinte se vota e tij po i ipet vetvetes sė tyre dhe shtetit tė Kosovės. I vetmi Dr. Rugova nė hapėsirat e ish Jugosllavisė, ka arritur qė me menēurinė dhe politikėn e tij, ti rrėzoj kurthet dhe barrierat e ngritura nė shekuj nga politika antishqiptare serbe. Politika dhe metoda e tė bėrit politikė e Dr. Rugovės, jo qė u pėrqafua nga populli i Kosovės por kjo politikė u pėrqafua edhe nga kundėrshtarėt e tij politik.

Brari
13-05-2013, 15:39
metush zenuni na tregon me kte pamflet se ka lidhje direkte me shtabin vrases..
aty i ka marre porositee fundit..
te krijoje tymnaje e justifikim per shtabin vrases..
flmn llap qe na sjell kto shkrime interesante..

enverizma eshte ne siklet kto dite..mbas ktyre muhabeteve qe dolen ne liddhje me dyshimet e perfshirjes se demaqos ne likujdimet..

kush na sjell intervisten qe kto dit kish bere antari me korespondence i shtabit vrases milaim zeka me nje nga financuesit e vrasjeve.. sabri maxhun kopil novosellaj..
?


mos i pvet se kallxojn vet..

thot proverbi..

SystemA
13-05-2013, 17:01
Tė pėrkujtojmė njeriun qė njė jetė tė tėre ia kushtoi ēėshtjes kombėtare,njeriu qė do tė mbetet perjetė i njohur si arkitekti i Pavarėsisė se Kosovės,njeriu qė la gjurmė tė pashlyera nė historinė e popullit shqiptarė. Respekt i pėrjetshėm pėr veprėn e tė parit dhe tė madhit Ibrahim Rugova.
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serrbise"!!!
A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serrbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian

Nuk eshte i preferuari im Thaci!Por ishte Thaci qe shkruajti: nuk vjen paqja me ndermjetesues,vjen me zhurmen e armeve.
Kur ishte i arrestuar(se sdua te merrem me te vdekurit)Rugova,tha qe Nato duhet ti pushoje bombardimet kundra serbise.Thane qe e kishin droguar(simpatizantet e tij) dhe qe pranohet(nga serbet pret cdo gje).Me 18 Mars kur ishte i lire ne konferences e paqes sipas Rugoves(kerkoj falje po nuk ishte keshtu): me milon kemi diskutuar si ta gjejme besimin tek njeri-tjetri.Disa dite me vone: nuk kishte rendesi ajo cfar thashe.
Dhe zedhenesi i ish Ministrit te Jashtem Joschka Fisher mbas deklarates se Rugoves: Rugova vepron si nje politikan qe te ardhmen e tij e vuri ne pikepyetje!Ai eshte KARTE e djegur.
Edhe sipas revistes ushtarake britanike "Jane`s Defence Weekly,, shqiptaret e kosoves,fuqi e huaj punetore dhe azilante nga 1992-2000 kane dhuruar 300 MILION DOLLARE per Rugoven.
3% neto i rroges,apo djerses punes e ku mund ta di une!
Ustai i kaloi diku tjeter.
E qepa une per Rugoven dhe politiken.
U prefte ne paqe.

busavata
13-05-2013, 17:57
Nuk eshte i preferuari im Thaci!Por ishte Thaci qe shkruajti: nuk vjen paqja me ndermjetesues,vjen me zhurmen e armeve.
Kur ishte i arrestuar(se sdua te merrem me te vdekurit)Rugova,tha qe Nato duhet ti pushoje bombardimet kundra serbise.Thane qe e kishin droguar(simpatizantet e tij) dhe qe pranohet(nga serbet pret cdo gje).Me 18 Mars kur ishte i lire ne konferences e paqes sipas Rugoves(kerkoj falje po nuk ishte keshtu): me milon kemi diskutuar si ta gjejme besimin tek njeri-tjetri.Disa dite me vone: nuk kishte rendesi ajo cfar thashe.
Dhe zedhenesi i ish Ministrit te Jashtem Joschka Fisher mbas deklarates se Rugoves: Rugova vepron si nje politikan qe te ardhmen e tij e vuri ne pikepyetje!Ai eshte KARTE e djegur.
Edhe sipas revistes ushtarake britanike "Jane`s Defence Weekly,, shqiptaret e kosoves,fuqi e huaj punetore dhe azilante nga 1992-2000 kane dhuruar 300 MILION DOLLARE per Rugoven.
3% neto i rroges,apo djerses punes e ku mund ta di une!
Ustai i kaloi diku tjeter.
E qepa une per Rugoven dhe politiken.
U prefte ne paqe.

per 3% -shin edhe per ndihmat e tjera nga diaspora , pergjegjesin duhet ta japin Bujar Bukoshi .

SystemA
13-05-2013, 18:03
per 3% -shin edhe per ndihmat e tjera nga diaspora , pergjegjesin duhet ta japin Bujar Bukoshi .
Kete teme e mbylla Busavata.
KLM

Ganimet
13-05-2013, 21:41
Nuk eshte i preferuari im Thaci!Por ishte Thaci qe shkruajti: nuk vjen paqja me ndermjetesues,vjen me zhurmen e armeve.
Kur ishte i arrestuar(se sdua te merrem me te vdekurit)Rugova,tha qe Nato duhet ti pushoje bombardimet kundra serbise.Thane qe e kishin droguar(simpatizantet e tij) dhe qe pranohet(nga serbet pret cdo gje).Me 18 Mars kur ishte i lire ne konferences e paqes sipas Rugoves(kerkoj falje po nuk ishte keshtu): me milon kemi diskutuar si ta gjejme besimin tek njeri-tjetri.Disa dite me vone: nuk kishte rendesi ajo cfar thashe.
Dhe zedhenesi i ish Ministrit te Jashtem Joschka Fisher mbas deklarates se Rugoves: Rugova vepron si nje politikan qe te ardhmen e tij e vuri ne pikepyetje!Ai eshte KARTE e djegur.
Edhe sipas revistes ushtarake britanike "Jane`s Defence Weekly,, shqiptaret e kosoves,fuqi e huaj punetore dhe azilante nga 1992-2000 kane dhuruar 300 MILION DOLLARE per Rugoven.
3% neto i rroges,apo djerses punes e ku mund ta di une!
Ustai i kaloi diku tjeter.
E qepa une per Rugoven dhe politiken.
U prefte ne paqe.Nuradin,mos u be preh e prapagantes serbe .Serbija ,takimin Millosheviq -Rugova e ka perdor per qellime te veta prapagantistike.Intervista ka qen e censuruar dhe nji montazh e llojit te vet.Takimi Millosheviq dhe Rugova nuk u be me deshiren e Rugoves,pore ju imponua.Ai zgjodhi te ndaj fatin me popullin e vet.Shpesh e akuzonin se po e plaqkiste diasporen me franka e marka e dollara.Sikur te deshironte te ja mbathte kishte mundesi,edhe do prapagandonte se po lobonte diku per me na sjell raketa me domet 3000km tok-ajr,diku nga vilat e Papulasit.
Serbija ne njifar menyre ja arriti qellimit,ne nji mas te madhe te shqiptaret qe nuk e kuptonin ose donin ta njellosnin personalitetin shqiptar te shekullit.
Rugova ishte nji vizionar i madh ,qe nuk shkeli kurre ne drras te kalbt.
Zoti e bekoft Kosoven ,demokraci ,liri ,miqsi me Sh.B.A,Zoti e bekoft ameriken e ngjashem thrriste e fliste.Kush mundi ta mbronte mes Prishtine Gandin e Kosoves,Ata nuk ja benin veti qaren prrojeve e llugave e lere...........
Rugova esht dasht me fillu luften disa vjet ma heret sa ishte me i fort e te vraponte e jo kure nuk i benin kembet te hecte edhe haliave te n ode te Milloshit-profesor-
Po nejse ,nuk thon koti "Bore u ra, gjithkujt tragu me ju pa"
Qka me ju ba qetyne ne paq qe po takohen me kriminelet!

Me ato prapaganta serbija ia beri shum keq Rugoves.Ta vrisnin ,ai do shpallet hero i perjetshem,Kshtu qe ja arriten ta len gjall pore ta vrasin edhe me keq.
Per marje pushteti u sha e u shantazhua..mbase nuk i kupton kto sene Nuradin.

trestenik
13-05-2013, 23:22
Nuk eshte i preferuari im Thaci!Por ishte Thaci qe shkruajti: nuk vjen paqja me ndermjetesues,vjen me zhurmen e armeve.
Kur ishte i arrestuar(se sdua te merrem me te vdekurit)Rugova,tha qe Nato duhet ti pushoje bombardimet kundra serbise.Thane qe e kishin droguar(simpatizantet e tij) dhe qe pranohet(nga serbet pret cdo gje).Me 18 Mars kur ishte i lire ne konferences e paqes sipas Rugoves(kerkoj falje po nuk ishte keshtu): me milon kemi diskutuar si ta gjejme besimin tek njeri-tjetri.Disa dite me vone: nuk kishte rendesi ajo cfar thashe.
Dhe zedhenesi i ish Ministrit te Jashtem Joschka Fisher mbas deklarates se Rugoves: Rugova vepron si nje politikan qe te ardhmen e tij e vuri ne pikepyetje!Ai eshte KARTE e djegur.
Edhe sipas revistes ushtarake britanike "Jane`s Defence Weekly,, shqiptaret e kosoves,fuqi e huaj punetore dhe azilante nga 1992-2000 kane dhuruar 300 MILION DOLLARE per Rugoven.
3% neto i rroges,apo djerses punes e ku mund ta di une!
Ustai i kaloi diku tjeter.
E qepa une per Rugoven dhe politiken.
U prefte ne paqe.
Ai jetoi pak, por e ndryshoi njė shekull
Ne qė jetuam nė shekullin e Ibrahim Rugovės, kemi mėsuar shumė prej tij. Tė ligė janė ata qė nuk e pranojnė historinė e shkruar nga Ibrahim Rugova

Llapi
14-05-2013, 01:20
Ai jetoi pak, por e ndryshoi njė shekull
Ne qė jetuam nė shekullin e Ibrahim Rugovės, kemi mėsuar shumė prej tij. Tė ligė janė ata qė nuk e pranojnė historinė e shkruar nga Ibrahim Rugova

cilen histori ate per josip broz titon po mendon a



Shėmbėlltyra e J.B.Titos nė studimet e Ibrahim Rugovės!
Publikuar mė 21 janar, 2012 nė orėn 17:16 ( ) Sheradin Berisha | Histori |
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/788407704_2620431066448_1125324528_32291374_183112 7995_n.jpg
Klasa politike dhe elita intelektuale e regjimit komunist nė Kosovė!

Dihet mirėfilli, se gjatė periudhės sė Jugosllavisė sė AVNOJ’it (1945 - 1990), rrjedhimisht parimet themelore tė Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė dhe tė organeve tjera tė regjimit, janė ndėrtuar mbi bazėn e “fryteve tė revolucionit jugosllavė, tė vėllazėrim - bashkimit, e tė besnikėrisė ndaj Jugosllavisė Socialiste Federative e Vetėqeverisėse tė J.B.Titos”. Mbi kėto parime ėshtė ngritur e ndėrtuar i gjithė sistemi politikė e shoqėror edhe nė Kosovė. Pėr mė tepėr, mbi kėtė frymė u brumos edhe njė klasė politike shqiptare. Kjo klasė komuniste - titiste qė pėrbėhej nga: Mehmet Hoxha, Fadil Hoxha, Ali Shukria, Veli Deva, Kolė Shiroka, Xhavit Nimani, Xhevdet Hamza, Imer Pula, Sinan Hasani, Mehmet Maliqi, Rrahman Morina, Mahmut Bakalli, Azem Vllasi e shumė tė tjerė, me kohė kishte profilizuar edhe njė elitė intelektuale shqiptare, e cila fillimisht kishte kaluar nėpėr “sita” tė organeve tė pushtetit, pėr tė dhėnė prova lojaliste ndaj doktrinės titiste.

Kjo elitė intelektualėsh duke qenė anėtarė tė devotshėm tė LKJ’sė, vazhdimisht ka vepruar nėn ombrellėn e regjimit dhe nė kėtė kuadėr pėrveē punės “shkencore e mediale” qė kryente nė institucionet akademike - shkencore dhe nė mjetet e informimit publik, ato bartnin edhe funksione politike nė kėto institucione. Dhe, njėri nga intelektualėt elitar tė partisė dhe tė regjimit komunist nė kėtė periudhė, padyshim ishte edhe Kryetari i parė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe presidenti “historik” i Kosovės Ibrahim Rugova.

Kontrolli mbi mediat..., nga elita intelektuale komuniste!

Pas plenumit tė IV tė KQ tė LKJ’sė tė mbajtur mė 1 korrik 1966 nė Brione, Kosova filloj tė frymojė pak mė lirshėm dhe nisi tė kritikohej ashpėr periudha e Rankoviqit (1949 - 1966), mirėpo nė vitet 70’tė e tutje, klasa komuniste - burokratike e Kosovės ndikoj qė ky trend tė ndėrpritet, me arsyetimin se duhet tė harrohen plagėt e sė kaluarės dhe t’i kthehemi ardhmėrisė! Puna e parė qė bėri kjo kastė politike ishte vėnja nėn kontroll e tė gjitha mjeteve tė informimit publik nė Kosovė, pėrmes kėsaj elite intelektuale, e cila nė mėnyrė servile (si altoparlant) i shėrbente politikės ditore tė regjimit titist.


http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/268tito_fadili_xhaviti_dva_shukria_bakalli.jpg










































Atė kohė nė Kosovė pėrveē gazetės “Rilindja” si organ partiak, botoheshin edhe disa revista kulturore, letrare e shkencore nė gjuhėn shqipe, si: “Gjurmime albanologjike”, “Nė flakėn e revolucionit”, “Kosova - Kosovo”, “Jeta e re”, “Pėrparimi”, “Bota e re”, “Dituria”, “Fjala”, “Zėri i rinisė” etj. Nga mesi i viteve 70’tė sistemi medial - informativ gjegjėsisht tri shtėpitė botuese - informative “Rilindja” shqipe, “Jedinstvo” sebe dhe “Tani” turk si dhe Radio e Televizioni i Prishtinės - RTP, u bashkuan nė njė institucion tė njėzėshėm - integral tė quajtur OPGBG - RILINDJA, e cila drejtohet nga Kolegjiumi i pėrgjithshėm i redaksive. Ky kolegjium i intelektualėve elitarė, pėrbėhej nga eksponentė tė drejtpėdrejtė tė strukturave politike tė regjimit komunist, dhe kishte pėr detyrė t’i pėrpunonte dhe harmonizonte tė gjitha kriteret e politikės redaktoriale tė kėsaj shtėpie tė madhe. Ndėrkaq, nė nivel tė gazetave dhe tė revistave punonin redaksitė me njė kryeredaktor kukull qė pėrfaqėsonte opinionin publik tė dizajnuar nga lartė!
















Pas demonstratave tė pranverės sė vitit 1981 dhe miratimit tė Platformės politike tė KQ tė LKJ’sė pėr Kosovėn (nėntor 1981), nė mjetet e informimit publik nė gjuhėn shqipe u aplikua njė mobilizim i jashtėzakonshėm. Fillimisht u formuan komisionet e diferencimit ideo - politik, tė cilat bėnė spastrimin e parė nė garniturat udhėheqėse (nė RTP, Rilindje e nė revsita), pastaj u formuan shtabet e ashtuquajtura tė aksionit pėr agjitacion dhe propagandė (agjitpropi) kundėr nacionalizmit, irredentizmit dhe seperatizmit shqiptar, dhe mbi tė gjitha u pėrcaktuan qartė obligimet e elitės intelektuale dhe tė punėtorėve shkencorė - mė tė njohur tė partisė e tė pushtetit, qė ta mbrojnė e zbatojnė me pėrpikėri kursin politikė tė LKJ’sė pėr Kosovėn! Dhe, ky kurs i dėgjueshmėrisė intelektuale ndaj regjimit ka vazhduar me oscilime tė kohėpaskohshme, gjer nė fund tė viteve 80’tė.

Ibrahim Rugova, anėtar i LKJ’sė dhe specialist i kritikės letrare

Karierėn e intelektualit elitar, Ibrahim Rugovės e nis si student nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės - dega e Albanologjisė. Ai, ndonėse ishte student i dalluar, u shqua edhe si aktivist i zellshėm i Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė (LRSJ’sė). Pas njė kohe, mishėrimi i tij me politikėn e LKJ’sė dhe pėr mė tepėr pėrkushtimi dhe bashkėpunimi me strukturat e pushtetit komunist, ka ndikuar qė tė bėhet anėtar i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė (LKJ’sė). Duke qenė student dhe aktivist i dėshmuar i LRSJ’sė, Ibrahim Rugovės iu besua detyra e redaktorit nė gazetėn studentore “Bota e Re”, ndėrsa pas diplomimit nė Fakultetin Filozofik (1971) ishte edhe redaktor i revistės “Dituria” (1971 - 1972). Qysh nė fillim tė viteve tė 70’ta, Ibrahim Rugova u shqua nė fushėn e kritikės letrare dhe nė kėtė drejtim ka shkruar disa libra, dhe si kryevepėr e tij vlerėsohet libri pėr Pjetėr Bogdanin. Nė kėtė drejtim, nė vitin 1976/77 ai specialiohet nė fushėn e teorisė letrare nė Paris, tek prof. Roland Barthesi.

Ibrahim Rugova Sekretar i LKJ’sė dhe diferencues i atyre qė pėrkrahėn kėrkesėn “Kosova Republikė!”

Ibrahim Rugova pėr afėr dy dekada rresht, punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė edhe kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Ibrahim Rugova pėrveē punės shkencore, nė IA ka ushtruar edhe njė funksion politik-pushtetor, atė tė sekretarit tė LKJ’sė. Duke qenė nė krye tė kėsaj organizate partiake, ai pas demonstratave tė mars - prillit 1981 i ka funksionalizuar platformat politike tė KQ tė LKJ’sė pėr Kosovėn. Si rrjedhim, nė kėtė situatė tė jashtėzakonshme nėpėr tė cilėn po kalonte populli shqiptar nė Kosovė, Ibrahim Rugova ka pranuar tė vihet nė krye tė komisionit pėr diferencim ideo - politik. Ky komision ėshtė marrė me diferencimin e tė gjithė punėtorėve shkencor nė IA, tė cilėt nė forma tė ndryshme kanė pėrkrahur apo janė solidarizuar me kėrkesėn studentore “Kosova Republikė!”, dhe pėr kėtė aktivitet ka shkruar edhe shtypi i kohės: “Rilindja”, ”Jedinstvo”, „Politika“ etj. Kėshtu, ta zėmė, nė gazetėn „Rilindja“ tė datės 30 shtator 1982 nė artikullin me titull „Akademikut dr.Rexhep Qosja iu shqiptua vėrejtja partiake“, Kryetari i komisionit pėr diferencim Ibrahim Rugova nė diskutimin e vetė theksoi se „procesi i diferencimit duhet tė jetė i vazhdueshėm dhe i gjithanshėm, kurse sa i pėrket masės sė propozuar, si anėtar i sekretariatit tė OTH tė LK propozoj qė Rexhep Qosjes t'i shqiptohet masa - vėrejtja partiake, sipas propozimit tė grupit tė punės tė tė dy kryesive, tė cilin e kemi miratuar edhe ne“.!!


















Nė biografinė zyrtare tė Ibrahim Rugovės thuhet se: “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”. Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i I.Rugovės kam lexuar edhe shumė versione tė tjera, por nėse e marrim si tė vėrtet dhe tė padiskutueshėm kėtė version, atėherė natyrshėm shtrohet dilema: Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit komunistėt jugosllavė tė Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin si antikomunist), qysh nė rininė e tij studentore tė pėrqafojė idetė komuniste pėrmes aktivitetit tė tij nė LRSJ’sė, dhe mė vonė tė pranohet si anėtar i LKJ’sė, dhe si i tillė t“i gėzonte pastaj tė gjitha privilegjet intelektuale, politike etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrkaq, nga dėshmitė historike kemi mėsuar se, mijėra fėmijė tė atdhetarėve shqiptarė, (tė cilėt u burgosėn, u vranė e u persekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Titos), pėrveē qė u mohohej e drejta e shkollimit, ata edhe pėrndiqeshin kėmba - kėmbės nga syri e veshi i UDB’sė, ndėrsa familjet e tyre bėnin jetė tė rėndė me etiketimin si “armiq tė rrezikshėm tė sistemit jugosllavė, tė vėllazėrim - bashkimit” etj.,etj!!!

Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet e Ibrahim Rugovės!

Ibrahim Rugova krahas punės nė fushėn e kritikės letrare nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, me pėrkushtim ka shkruar edhe studime shkencore-letrare kushtuar shėmbėlltyrės sė “Marshallit” Josip Broz Tito. Mė 9 e 10 dhjetor tė vitit 1977, kur nė Prishtinė u mbajt simpoziumi me moton: “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, Ibrahim Rugova mbajti referatin kryesor me titull: “Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”. Nė kėtė studim “shkencor”, Ibrahim Rugova kryetarin Tito e cilėsonte si njeri “gjenial”, “si simbol i sė Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit”, dhe sipas tij ai “gėzon njė unanimitet tė jashtėzakonshėm e tė pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit (Jugosllavisė), ēfarė e gėzonte vetėm Lenini”.

Pėr mė tepėr Ibrahim Rugova nė kėtė studim ndėr tė tjera thekson se: “Tito, duke qenė vazhdimisht nė krye tė shoqėrisė sonė, krijoi njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit tė plotė tė lirisė, ēfarė nuk gjendet nė ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm nė kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u bė parim shoqėror e kulturor”.

Nė vitin 1979 Akademia e Shkencave dhe e Arteve tė Kosovės tė gjitha studimet kushtuar Josip Broz Titos i botoj nė njė libėr voluminoz, me tė njejtin emėr “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, dhe studimi i Ibrahim Rugovės u botua nė faqet 407 - 410 tė kėtij libri. Ndėrsa pas demonstratave tė pranverės 1981, ky studim u botua edhe nė revistėn “Zėrin e rinisė” tė 16 e 23 majit 1981 nė faqet 20-21.















http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/480ibrahim-rugova12.jpg

Lexoni tė plotė studimin e Ibrahm Rugovės:

TITO NĖ LETĖRSINĖ SHQIPE NĖ JUGOSLLAVI

Nga Ibrahim Rugova

Duke punuar nė kėtė temė, vetvetiu m‘u imponua problemi i njė vėshtrimi teorik tė ēėshtjes, apo ndoshta, po ashtu, vetvetiu m‘u imponua edhe nga interesimi im teorik, qė po e formuloj nė formė pyetėse - tezė: pėrse shkrimtarėt dhe artistėt, pėr objekt tė veprave tė veta i marrin shėmbėlltyrat e kohės sė vet, dhe madje pėrse nė mėnyrė tė vazhdueshme!
Nė vijim do tė pėrgjigjem me shembullin e Titos dhe me praktikėn krijuese tė letėrsisė sonė.
Qė nė fillim mund tė thuhet se shėmbėlltyra e Titos ėshtė mjaft e pranishme nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi, do tė thotė nė tė gjitha format e krijimit letėrar. Me kėtė rast ēėshtjen e pranisė duhet ta vėshtrojmė dhe ta pranojmė nė kuadėr tė procesit tė diferencimit qė ekziston midis formave letrare, e cila gjė i tregon dhe i vėrteton mundėsitė dhe validitetin e formave tė veēanta ndaj objektit. Ky shpjegim teknik letrar na sjell nė pėrfundimin se prania e objektit realizohet pėrmes shkallėve tė ndryshme, po me funksion e me qėllim tė njėjtė e tė pėrbashkėt. Po i theksojmė kėto ndryshime tė formave nė prosede, nė metodat e krijimit. Nė prozė, vėrtetė nė roman dhe nė tregim, fytyra e Titos dhe prania e tij identifikohen plotėsisht dhe nėnkuptohet me tė drejtė me ngjarjen e madhe tė revolucionit tė armatosur, tė cilėn ai e vuri nė lėvizje dhe ēka ėshtė e arsyeshme artistikisht dhe jetėsorisht. Nuk del fare si personazh i drejtpėrdrejtė nė mėnyrė deklarative, po pėrmes frymės sė veprės - aksionit - veprimit tė tij, tė njerėzve qė bėhen realizues tė ideve dhe tė ndėrmarrjeve tė veprės sė tij. Kjo ka tė bėjė me faktin se shkrimtarėt duan qė fytyrėn e tij ta realizojnė artistikisht, natyrshėm, ashtu ēfarė ėshtė e madhe nė realitetin historik dhe nė realitetin bashkėkohės. Pra, vetėm ajo qė jepet artistikisht mirė e me vlerė, ėshtė ekuivalente e reales, vėrtet vetė realja, e qė merret si njė nga ēėshtjet - ēelės, nė tė cilat sprovohet arti, e edhe letėrsia, nė rastin kur ka tė bėjė me fytyra tė njohura historikisht dhe bashkėkohėsisht, siē ėshtė Tito me kėtė rast.
Ndėrsa po e shqyrtojmė kėtė ēėshtje duhet tė pėrmendim njė tė vėrtetė tashmė tė njohur e tė pranuar nė historinė dhe filozofinė e artit se, shkrimtarėt dhe artistėt, si idhtarė tė pėrhershėm tė njeriut, tė lirisė sė tij, te fytyrat historike tė jetės sociale - revolucionare, ndalen vetėm atėherė, kur nė to, brenda tyre, pos tjerash gjejnė figurėn - njeri tė plotė, i cili punon dhe vepra e tij i kushtohet plotėsisht njeriut, mirėqenies sė ekzistencės sė tij. Ky shpjegim teorik letrar, e njėkohėsisht filozofik bashkėkohės e vėrteton dhe e qartėson fortė mirė interesimin e shkrimtarėve tanė pėr Titon, sepse tek ai gjetėn, zbuluan njeriun e vėrtetė me tė gjitha cilėsitė qė e karakterizojnė veprimin e madh njerėzor, veprimin e pėrjetshėm. Mė shkurt, artistėt ndalen tek ata qė i zgjerojnė hapėsirat e realizimit tė njeriut nė jetė dhe nė vepėr, ashtu siē bėri Tito. Pra, njerėzit e tillė, qė shkenca i shpejgon si gjenialė, krijojnė vazhdimisht hapėsira tė reja pėr njeriun, pra janė krijues e jo dogmatė e statistė nė skenėn historike e shoqėrore, sepse ata, me aftėsi tė rrallė i shtrojnė dhe i zgjidhin kėrkesat dhe nevojat e kohės nė tė cilėn jetojnė e veprojnė, do tė thotė prekin nė pikat neuralgjike vendimtare tė shoqėrisė njerėzor duke i vėnė njerėzit nė lėvizje tė orientuar, tė drejtė, nė aksion.
Pėrveē kėsaj, shkrimtarėt tanė e pėrjetėsojnė fytyrėn e Titos, sepse nė tė, qė me kohė kanė gjetur me tė vėrtetė realizimin e vet nacional, social e intelektual, do tė thotė tri elementet qenėsore pėr ekzistencėn individuale e kolektive. Nėse pranohet e vėrteta e thėnė metaforikisht se artistėt-poetėt janė antena tė shoqėrisė, atėherė mund tė nxjerrim njė konstatim se, shkrimtarėt tanė, nė vizionin dhe nė praktikėn revolucionare tė Titos, gjetėn njė nga idealet e veta mė tė qėlluara dhe sinjalizuan nė mėnyrė artistike vlerėn e vėrtetė tė pamohueshme tė tij.
Pėrderisa nė prozė ėshtė i pranishėm, nė radhė tė parė, nė kuadėr tė mundėsive dhe tė efekteve artistike tė realizimit tė zhanrit, pra nė mėnyrė tė plotė qė na e sinjifikojnė "Ditari..." i F. Hoxhės njė pjesė e prozės sė H.Sylejmanit dhe tė Sinan Hasanit, nė poezi, e cila konsiderohet si zhanėr dhe formė solemne mė komunikative, fytyra e Titos ngritet vazhdimisht, duke u bėrė objekt qėndror-poetik, nė dritėn e plotė tė veprės sė tij tė madhe. Kėshtu, poezia e kuptuar si formė mė komunikative, ka njė aftėsi dhe fuqi tė jashtėzakonshme pėr identifikim apo pėr simbolizimin e veprave tė mėdha nė histori dhe nė bashkėkohėsi, tė vizioneve tė tyre tė pandėrprera e thelluese.
Thėnė historikisht, fytyra e Tito nė poezi bėhet objekt i rėndėsishėm qė nė krijimet e para gjatė Revolucionit tė armatosur dhe vazhdon deri nė ditėt mė tė vonshme. Ajo nuk qe vetėm inspirim, po edhe realizim i poezisė dhe i artit nė pėrgjithėsi.
Nė njė pjesė tė mirė tė poezisė ku poezitė kushtuar Titos nga Esad Mekuli, Mehmet Hoxha, Tahir Jaha, Latif Berisha, Enver Gjergjeku e tė tjerė, shfaqet njė komunikim i drejtpėrdrejtė me tė dhe merret me tė drejtė nė kuptim tė gjerė tė krijuesit tė madh. Pėr shembull tė gjithė kėtė e shėmbėllen mė sė miri poezia e E.M, "Ty qė je liria jonė", ku Tito shfaqet si simbol i lirisė dhe i realizimit kombėtar e social tė shqiptarėve, krahas me atė tė kombeve dhe tė kombėsive tė tjera.
Nė disa poezi tė tjera siē janė "Flamur shekujsh" (Ali Podrimja), Dy ditėlindje (Rrahman Dedaj) dhe Flet Tito (Mirko Gashi), kemi tė bėjmė me njė pėrpjekje tjetėr tė poetėve tanė, me atė qė pėrmes prosedeut poetik tė simbolizimit fytyra e Titos tė marrė kuptim universal tė gjithėkohshėm, si simbol i njė kreatori pėr tė mirėn e pėrgjithshme, se vepra e tij ėshtė model real, qė hyn nė fondin e pėrgjithshėm tė njerėzimit.
Pėrveē identifikimit, si kusht i domosdoshėm i fuqisė poetike dhe i bindshmėrisė sė saj, nė poezinė e pėrmendur tė Ali Podrimjes, kemi simbolin flamur, i cili simbolizonte, emblemėn e ekzistencės kombėtare dhe atė shoqėrore, tė vendosur nė pėrjetėsimin e flamurit qė qėndron nė hapėsirat kohore tė shekujve tė historisė. Ndėrsa me simbolet e tjera si Diell, Bukė, Qiell, poeti simbolizon tri kushte tė rėndėsishme e tė domosdoshme tė ekzistencės, tė cilat me kėtė rast, nuk po i pėrkthej nė gjuhėn teorike.
Nė vjershėn e Mirko Gashi, "Flet Tito", e cila pėrmes theksimit tė aktivitetit tė ligjėrimit tė Titos, qė gjithmonė i ka nė pajtim fjalėn dhe aksionet, poeti simbolizon qėndrueshmėrinė dhe vendosmėrinė e tij nė tė gjitha momentet e kohės. Kėshtu simboli i tij qėndror, Kepi i Shpresės sė Mirė (Tito) del si njė Parim i Shpresės dhe i realizimit real, siē do tė mund ta shpejgonim me filozofinė e paraqitur nė parimin e Shpresės tė E.Blochut.
E kėtillė, fytyra e Titos shfaqet edhe nė letėrsinė pėr fėmijė, e qė do tė mund tė ishte objekt i njė studimi tė veēantė. Tito si simbol i sė Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit trajtohet me sukses nė veprat e Maksut Shehut, Rifat Kukajt, Agim Devės e tė tjerėve.
Nė fund, me qėllim qė tė pėrforcoj edhe me pėrgjigjen lidhur me pyetjen qė shtrova nė fillim tė kėsaj paraqitjeje po shtoj edhe kėtė se, mesazhi simbolik e artistik i poetėve dhe shkrimtarėve tanė nė pėrgjithėsi, ėshtė plotėsisht adekuat me mesazhin e veprės sė Titos, i cili sot gėzon njė unanimitet tė jashtėzakonshėm e tė pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit, ēfarė e gėzonte vetėm Lenini. Adekuatėsia e kėtij mesazhi, pos momenteve tė tjera qė i pėrmenda mė sipėr, ka tė bėjė edhe me tė njohurėn teorike e historike se, poetėt dhe revolucionarėt e mėdhenj i lidhin vizionet dhe idealet mė tė thella pėr njeriun, pra bėhet bashkudhėtarė nė rrugėn e infinitumit pėr tė mirėn njerėzore. Kėtė lidhje midis artistėve dhe revolucionarėve, nė mėnyrė mė tė natyrshme dhe tė paimponuar, pra tė dalė nga situata reale historike, e gjejmė nė historinė mė tė re kur ėshtė fjalė pėr fytyrėn e Leninit. Le t'i kujtojmė me kėtė rast Majakovskin, Bllokun, Jeseninin e tė tjerė. Tė njėjtėn lidhje, po ashtu tė natyrshme dhe tė fuqishme, e gjejmė kur e vėshtrojmė fytyrėn e Titos nė veprat artistike, e sidomos nė ato poetike.
Nė pėrfundim e sipėr tė theksojmė edhe njė fakt tjetėr mjaft tė rėndėsishėm se Tito, duke qenė vazhdimisht nė krye tė shoqėrisė sonė, krijoi njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit tė plotė tė lirisė, ēfarė nuk gjendet nė ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm nė kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u bė parim shoqėror e kulturor.

Prishtinė, Dhjetor 1977


http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/396koprtina_librit_rugova_tito_2.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/247ibrahim_rugova_tito_1.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/686ibrahim_rugova_tito_2.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/400ibrahim_rugova_tito_3.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/217ibrahim_rugova_tito_4.jpg

Llapi
14-05-2013, 01:21
Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos pėr shqiptarėt?!

Ndėrsa Josip Broz Tito, pėr Ibrahim Rugovėn dhe elitėn intelektuale titiste tė cilės i takonte ai, ishte “simbol i sė mirės, i heroit, realizues i plotė i lirisė”..., nuk mund tė thuhet (nė asnjė mėnyrė) se ishte i tillė edhe pėr popullin e pėrvuajtur shqiptar, pėrkundrazi ai ishte pėrdhunues i lirisė dhe i dinjitetit tonė kombėtar.

Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem disa fakteve historike:

Dihet mirėfilli se pas Luftės sė Dytė Botėrore, populli shqiptar nė Kosovė dhe nė vise tė tjera etnike (qė mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze), u persekutua nė format mė mizore nga regjimi jugosllav i Titos.

Tito me shtabin e tij gjakatarė, nga viti 1944 e kėndej, ka pėrndjekur, burgosur, vrarė e ekzekutuar mijėra shqiptarė, tė cilėt nuk u pajtuan me sundimin e Jugosllavisė sė re tė AVNOJ’it dhe si ideal patėn bashkimin kombėtar.

Sipas tė dhėnave arkivore tė atdhetarit Xheladin Hana (i cili mė 15.12.1948 vritet mizorisht nga UDB’a famėkeqe), rezulton se deri nė vitin 1947 OZN’a dhe forcat pushtuese ushtarake jugosllave tė drejtuar nga J.B.Tito, kanė vrarė mizorisht rreth 86.000 shqiptarė, prej tė cilėve 36.000 nė Rrafshin e Kosovės; 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit dhe 27.000 tė tjerė nė trevat etnike shqiptare nė Maqedoni. Gjatė kėsaj periudhe janė kryer 220.000 bastisje nė familjet shqiptare (duke i pėrfshirė kėtu edhe bastisjet e pėrsėritura nė tė njėjtat familje); Pastaj mbi 200.000 shqiptarė kanė kaluar nėpėr duartė e OZN’ės famkeqe si dhe janė zhvilluar tetė operacione me pėrmasa tė gjera ushtarake tė ndihmuar edhe nga OZN’a (mė vonė UDB’a) dhe tė gjitha kėto operacione janė kryer, kundėr shqiptarėve, por jo edhe ndaj serbėve, malazezėve apo maqedonasve.



http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/jan_12/252tito_alksandr_rankoviq.jpg
J.B.Tito dhe Aleksander Rankoviqi





















Ishte Tito ai, qė nė shkurt 1953, nė Split tė Kroacisė, me ministrin e jashtėm turk Fuad Kyprili, nėnshkroi “marrėveshjen gjentelmene” me anė tė sė cilės ripėrtėriu konventėn jugoslave - turke tė vitit 1938, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi;

Ishte Tito ai, qė pėr realizimin e kėsaj marrėveshjeje antishqiptare ngarkoi ministrin e brendshėm federativ, famėkeqin Aleksandėr Rankoviē, ku ky i fundit pastaj themeloi njė shtab operativ tė pėrbėrė nga oficerė e udbashė tė sprovuar kundėr shqiptarėve; Dhe ky Shtab i Tito-Rankoviqit duke pėrdorur tė gjitha strukturat shtetėrore (nė nivelė federativė, republikan e krahinor), nė periudhėn 1953-1966 i detyroi me dhunė tė shpėrngulen 452. 371 shqiptarė pėr nė Turqi; Dhe kjo shpėrngulje ėshtė bėrė me kėtė dinamikė:

Mė 1952 ---------------------------- 37.000 veta
Mė 1953 ---------------------------- 19.300 “
Mė 1954 ---------------------------- 17 500 “
Mė 1955 ---------------------------- 51.000 “
Mė 1956 ---------------------------- 54.000 “
Mė 1957 ---------------------------- 57.710 “
Mė 1958 ---------------------------- 41.300 “
Mė 1959 ---------------------------- 32.000 “
Mė 1960 ---------------------------- 27.980 “
Mė 1961 ---------------------------- 31.600 “
Mė 1962 ---------------------------- 15.910 “
Mė 1963 ---------------------------- 25.720 “
Mė 1964 ---------------------------- 21.530 “
Mė 1965 ---------------------------- 19.821 “...

Ndėrkaq gjatė kėsaj periudhe kohore me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga trojet etnike shqiptare nė Mali tė Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.) pėr nė SHBA, Kanada, Australi e vende tė tjera tejoqeanike,

Shtabi i Tito-Rankoviqit ishte ai qė nė dimrin e acartė tė vitit 1955/56 shpiku aksionin pėr mbledhjen e armėve, ku gjatė ekspeditave tė policisė - UDB’sė, nė format mė ēnjerėzore i rrahu, u keqtrajtoi e i persekutoi mbi 30 mijė shqiptarė. Nė kėtė operacion kriminal shtetėror UDB’a i mbyti me torturė 103 shqiptarė, ndėrsa 10 mijė tė tjerė u gjymtuan pėr jetė. Dhe ky aksion famėkeq kishte nisur pikėrisht nga fshatrat e trevės sė Rugovės, atje ku kishte lindur dhe kaluar njė pjesė tė rinisė edhe vetė Ibrahim Rugova.

Josip Broz Tito - ky “simboli i sė mirės” tė Ibrahim Rugovės, ishte ai qė nė periudhėn 1945-1966 burgosi e dėnoi mbi 280 mijė atdhetarė shqiptarė, ndonėse burgosjet e shqiptarėve nuk u ndalėn dot deri nė vitin 1999. Dhe po t“i referohemi tė dhėnave policore jugosllave, del se vetėm gjatė viteve 1979-1991 qenė burgosur e keqtrajtuar rreth 900 mijė shqiptarė, prej tyre 750 mijė nė Kosovė dhe 150 mijė tė tjerė nė Maqedoni, Mal tė Zi, nė Kosovėn Lindore etj. ...

Pėr mė tepėr lexoni disa tė dhėna:

Ndjekjet, burgosjet dhe persekutimi i shqiptarėve nga regjimi i Titos, gjatė viteve 1948 – 1968

Nė qershor tė vitit 1948, pas acarimit tė raporteve politike nė mes tė Beogradit dhe Moskės, PK e Jugosllavisė u pėrjashtua nga organizata e partive tė shteteve komuniste ”Informbyro” dhe me kėtė rast prishen marrėdhėniet e BRSS dhe aleatėve tė saj, me Jugosllavinė e AVNOJ-it. Nė kėtė situatė Shqipėria mbajti anėn e organizatės: informbyro, dhe mbetja e saj nė pozitat pro-sovjetike bėri qė t“i prish marrėdhėniet e “mira”qė kishte me RFPJ-nė nga viti 1945.

Ndonėse gjatė periudhės 1945-1948 pozita e shqiptarėve nė Kosovė dhe nė viset tjeta etnike ishte e keqe, prishja e marrėdhėnieve Jugosllavi-Shqipėri, vetėm sa e ka nxitur edhe mė shumė pėrkeqėsimin e pozitės sė tyre. Regjimi jugosllavė i drejtuar nga binomi Tito - Rankoviq, duke e shfrytėzuar kėtė situatė, riaktualizoi projektet antishqiptare tė Vasa Ēubrilloviēit (tė marsit 1937 dhe fillimnėntorit 1944) pėr asgjėsimin, asimilimin apo shpėrnguljen me dhunė tė shqiptarėve nga trojet e tyre etnike.

Kjo politikė antishqiptare shetėrore qė kishte nisur akoma pa pėrfunduar mirė lufta e dytė botėrore (1944), nė kėtė periudhė mori pėrmasa tė reja gjenocidale. Vetėm nė vitin 1948 regjimi komunist, arrestoi dhe nxori pėrpara gjyqit 306 shqiptarė, tė akuzuar pėr vepra penale kundėr shtetit. (1)

Pasi qė Shqipėria u pėrcaktua pėr ”informbyronė”, regjimi i Tito-Rankoviqit tė gjitha kuadrot shqiptare nė Kosovė, qė konsideroheshin si armiqė tė Jugosllavisė, i cilėsonte si ”informbyroistė”. OZNA-a / UDB-a famėkeqe pėrmes bashkėpunėtorėve tė saj shqipfolės, me kohė kishte krijuar njė dosje tė veēantė, duke i vėnė nė syrin e pėrgjimit rreth 120 000 shqiptarė.

Njė dosje tė tillė UDB-a kishte hapur edhe pėr Xheladin Shyqyri Hanėn, luftėtarin e orėve tė para kundėr nazifashizmit, ish-anėtarin e KNĒK-sė, njėri nga bashkėautorėt e hartimit tė dokumenteve bazė tė Konferencės sė Bujanit dhe sė fundi drejtor i gazetės “Rilindja”. Atdhetari Xheladin Hana, u arrestua nė mėnyrė sekrete, kinse po dėrgohej me shėrbim diku, ndėrsa brenda mureve tė OZN-sė/UDB-sė i bėhej presion qė tė tradhėtonte bashkėveprimtarėt e tij tė idealit. (2) Mirėpo Xheladini nuk u gjunjėzua pėr anjė moment para presioneve dhe torturave ēnjerėzore tė kriminelėve udbash. Meqė Xheladini i qėndroi torturave mizore, xhelatėt e Tito-Rankoviqit, mė 15.12.1948 ia shuan jetėn mizorisht.

Mė 15 prill 1949 arrestohet nėnkryetari i qeverisė sė Maqedonisė Nexhat Agolli nga Dibra e Madhe dhe pas dy javėsh (saktėsisht nė natėn e 27-28 prillit 1949) mbytet nga torturat mizore tė UDB-ės.

Ndėrsa pėrndjkeja dhe numri i tė persekutuarve shqiptarė shtohej pamėshirshėm gjithandej viseve etnike shqiptare, tė mbetura padrejtėsisht jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze, nė maj 1949 nė njė ekspeditė ushtarake-policore tė drejtuar nga udbashėt: Ēedo Topalloviē dhe Ēedo Mijoviē, synohej arrestimi i Kryetarit tė Frontit Popullor krahinor: Rifat Latif Berisha, nga fshati Berishė, i njohur pėr urtėsi e qėndresė kombėtare. (3) por nė atė moment nuk arritėn ta kapin dot Rifatin. (Rifati ishte njėri nga organizatorėt e Konferencės sė Bujanit, nė tė cilėn u zgjodh edhe nėnkryetar. Nuk u pajtua kurrė me tradhėtinė qė iu bė vendimeve tė Konferencės sė Bujanit - qė pas LDB-sė Kosova t“i bashkohet Shqipėrisė. Pėr kėtė edhe Rifati u vu nė shėnjestėr tė OZN-ės/UDB-sė.).

Rifat Berisha meqė nuk pranoi t“i binte nė dorė regjimit gjakatar tė Titos, zgjodhi qėndresėn deri nė vdekje. Nė kėtė situatė Rifatit iu bashkuan edhe bashkėluftėtarė tė tjerė. Njėsiti pėrbėhej prej gjashtė vetash krejtėsisht nga djemė tė familjes Berisha: vėllezėrit Rifat, Mustafė e Islam Berisha, Brahim Berisha i biri i Islamit dhe Halit dhe Jahir Berisha kusherinj tė parė tė tyre. Ky njėsitė i prirė nga Rifati, mė 17 maj 1949 u gjend i rrethuar tradhtisht nė fshatin Gajrak nga i zoti i shtėpisė Ismail Gajraku (ku ishte i strehuar). Nė njė dokument thuhet se Rifat Berisha me bashkėluftėtarėt e tij “luftoi njė ditė tė tėrė. Nė orėn 10 tė natės, Rifati me njėsitin e tij sulmuan rrethimin e trefishtė tė udbashėve, por mbasi ēanė dy rrethimet e parat, ra i vrarė.” Rifat Berisha gjatė kėsaj beteje tė pėrgjakshme, u vra sė bashku me tre bashkėluftėtarėt: Islam, Mustafė e Brahim Berishėn, ndėrsa Halit e Jahir Berisha, ndonėse tė pėrgjakur, arritėn tė dalin nga rrethimi dhe i shpėtuan vdekjes. (4)

Nė dimrin e acartė tė vitit 1950 nė zonėn kufitare me Shqipėrinė, vritet atdhetari Sabaudin Gjura nga Shipkovica e Tetovės. (5) Njė fat tė tillė e pėsoi edhe Isuf Torozi nga Dibra e Madhe, anėtar i Komitetit tė Partisė nė Dibėr. Torozi u arrestua nga organet e UDB-sė nė vitin 1949, si njeri me pikėpamje nacionaliste, dhe e pamėshirshėm udbashėt e Titos e mbytėn mizorisht nė tortura. Nė mars tė vitit 1949 ishte arrestuar dhe mė pas ėshtė zhdukur pa gjurmė Cenė Shyqriu nga Gjakova.

Nė vitet e para pas pėrfundimi tė luftės sė dytė botėrore, nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare nėn pushtimin e Jugosllavisė, llogaritet se regjimi titist, ka likuiduar rreth 49.000 shqiptarė. Nė Kosovė janė likuiduar nė forma tė ndryshme 28.400 shqiptarė; nė viset shqiptare nė Maqedoni 7 000 shqiptarė; nė viset shqiptare nė Mal tė Zi 8300 shqiptarė; ndėrsa 5000 shqiptarė tė tjerė janė likuiduar nėpėr viset tjera, si tė marrė peng nga OZN-a gjegjėsisht UDB-a. (6)

Nė kėto rrethana pėr t“i shpėtuar pėrndjekjeve, burgosjeve dhe likuidimeve fizike, shumė shqiptarė janė detyruar tė shpėrengulen nga trojet e tyre stėrgjyshore.

Dihet mirėfilli se, vitet 1949-1966, tė cilėsuar si ”koha e Rankoviqit”, ishin vitet mė tė rėnda pėr popullin shqiptar, nė historinė e pas luftės sė dytė botėrore. Gjatė kėsaj periudhe Lėvizja Kombėtare shqiptare ishte e organizuar nė shumė forma, si: vazhdimėsia e veprimtarisė sė LNDSH-sė nga grupe tė ndryshme me emėrtime tjera, “informbyroistėt“, organizimi i grupimeve nga Sigurimi shqiptarė, kundėrshtimi i rekuizitave “otkupit“, kundėrshtimi i asimilimit tė shqiptarėve nė turq dhe luftimi i marrveshjes xhentelmene Tito-Qyprili 1953 pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi, luftimi nė forma tė ndryshme i kolektivizimit etj.

OZN-a pėrkatėsisht UDB-a gjatė viteve 1945-1948 zhvilloi njė luftė tė pakompromis, pėr shkatėrrimin e organizatės patriotike shqiptare “Lėvizja Nacional-Demokratike Shqiptare” (LNDSH) dhe tė grupimeve tjera ilegale shqiptare. Dhe nė vazhdėn e kėsaj fushate, ky shėrbim persekutoi dhe burgosi mijėra shqiptarė edhe pas vitit 1948.

- Kėshtu, nė fillim tė vitit 1949, nė gjyqin e Qarkut nė Prishtinė, dėnohen 9 anėtarė tė LNDSH-s, si: Xhavit Gafurri (djali i patriotit tė shquar Nazmi Gafurri), Ahmet Malisheva, Rexhep Kurteshi, Menduh Maksuti, Enver Shala, Mehmet Pozharani, Safie Feta, Igballe Cuni dhe Karolin Fraki.

- Po nė kėtė Gjykatė denohet edhe grupi i Drenicės i pėrbėrė nga 6 anėtarė tė Lėvizjes, si: Hasan Jashari-Likoci, Mehė Zeqiri, Dan Zeqiri, Qerim Rrypi, Halim Rrypi dhe Sylė Berisha. (7)

- Gjatė vitit 1950 u denuan edhe disa grupe tė LNDSH-sė dhe veprimtarė tjerė qė e kundėrshtonin aksionin e rekuizimeve "Otkupit" dhe veprimet diskriminuese ndaj shqiptarėve nė ēdo lėmi tė jetės.

- Mė 3 nėntor 1950 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė nga Kolegji i Tupit gjykues: Arif korapi, kryetar i kolegjit dhe nga gjyqtarėt porotė: Ali Abdullahu dhe Ismail Xhemaili, si dhe tė procesmbajtėsit Abdyl Doda, pas disa seancave gjyqėsore (mė 19.IX.1950, 10.X.1950, 1.XI.1950 dhe 2.XI.1950) nė “emėr tė popullit” dėnohen anėtarė tė organizatės “Bashkimi Shqiptar”: Konstandin Vasilaca - Skėnder Skėnderi, oficer i armatės shqiptare, me 15 vjet burg tė rėndė; Xhemė Latė Sadriu, me 8 vjet burg tė rėndė; Hajrullah Gorani, me 6 vjet burg tė rėndė; Hamdi Devolli, me 8 vjet burg tė rėndė; Rashit Gorani, me 8 vjet burg tė tėndė; Ramė Geca, me 3 vjet burg tė rėndė ; Ymer Fazliu, me 2 vjet burg tė rėndė. (8)

- Nė shkurt 1950 u burgos grupi i LNDSH-s "Lidhja e Prizrenit" i formuar nė gjashtėmujorin e dytė tė vitit 1949. Ky proces gjyqėsor mbahet nė Prishtinė nėn kryesimin e gjyqtarit Shukri Begiq nga Pazari i Ri. Me kėtė rast denohen: Shaban Derguti dhe Mustafė Nixha me nga 20 vjet burg tė rėndė, Shaban Mazreku dhe Hafez Jakupi poashtu me nga 20 vjet burg tė rėndė, Bitėr Dehalla, Tomė Mjeda dhe Zekė Bajraktari me nga 17 vjet burg tė rėndė, Nezir Hoti me 15 vjet burg tė rėndė dhe Ismet Dehiri me 3 vjet burg tė rėndė.

- Nė grupin e dytė tė LNDSH-sė ”Lidhja e Prizrenit” denohen: Arif Hoxha me 12 vjet burg tė rėndė, ndėrsa me nga 3 vjet burg tė rėndė denohen:Zeki Ahmeti, Isuf Dellova, Islam Fisheri, Zenel Kabashi, Gjokė Spaqi, Ibrahim Gashi, Ramiz Rexhepi dhe Shahide Kabashi, Shemsedin Gashi, Rexhep Hoti, Malush Duraku, Halim Voci , Bajram Dehiri, Mustafė Derguti, Maliq Gashi e shumė tė tjerė. (9)

- Nė 6 muajt e parė tė vitit 1950, pėr sabotim tė mbledhjes sė rekuizitave "Otkupit" dhe me akuzėn si bashkėpunėtorė tė Sigurimit shqiptar, nė Prishtinė dhe Prizren dėnohen: Rizan Bajram Xhoxhaj, nga Vėrmica e Prizrenit, Sefer Tafil Elezkurtaj dhe Ibish Avdi Rizanaj nga fshati Zhur, Xhafer Selmani (Vėrmicė), Hajdar Bytyqi (Piranė), Nazif Hoti (Krushė e Madhe - i ati i Mr.Ukshin Hotit), Hamit Nuredini, Sali Mehmeti, Haki Malushi, Xheladin Gashi, Vesel Gashi, Avdyl Kryeziu, Ali Kryeziu, Zenun Kryeziu, Mahmut Abazi, Isa Dina, Qamil Qollaku, Xhafer Idrizi, Afil Afezi, Enver Beluli, Gani, Avni e Naim Zajmi, Muhedin Hadri, Halit Qollaku, Bije Vokshi, Lutfi Spahiu dhe Arif Randobrava. (10)

- Po atė vit nė Prishtinė burgoset dhe dėnohet grupi i dytė i Drenicės i pėrbėrė prej 11 anėtarėsh tė LNDSH, si: Ibrahim Tahiri, Hysen Hyseni, Sylė Mulliqi, Osman Beqiri me nga 10 vjet burg tė rėndė, Smajl Ferizi dhe Milazim Hyseni me nga 7 vjet burg tė rėndė, Hajredin Sadiku, Nebi Nuredini dhe Fetah Bogiqi me nga 5 vjet burg tė rėndė, Rashid Obria dhe Hamit Hoda me 15 vjet burg tė rėndė (ky i fundit nė burg u zbulua se ishte nė shėrbim tė UDB dhe u bojkotua plotėsisht nga anėtarėt e LNDSH-s).

- Asokohe u dėnua edhe Hasan Rema nga Gjakova, me 17 vjet burg tė rėndė (z.Rema kishte qėndruar 3 vjet i arratisur nė Shqipėri dhe pastaj Sigurimi shqiptar e kapi dhe ia dorėzoi UDB-sė nė Kosovė!!)

- Nė vitin 1950 nė Gjyqin e Qarkut nė Pejė dėnohet edhe grupi prej 9 vetash i LNDSH-s: Sylė Mehmeti i Rugovės, Sali Kelmendi i Ruhotit, Ali Fetahu i Veriqit, Bekė Tafili i Ruhotit, Ramė Bislimi i Nabėrxhanit, Gani Kastrati i Pejės, Salih Hasani dhe Sylė Shala nga Peja, Fatmir Goranci i Gjakovės dhe Ramė Isufi i Lubeniqit... Kėtė vit u dėnuan edhe: Sami Peja, Ibrahim Berisha, Musa Gjuka, Faik Basha, Qazim e Enver Berisha e shumė tė tjerė.

- Nė vitin 1951 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u dėnuan 11 anėtarė tė LNDSH-s nga Mitrovica (tė arrestuar nė shtator 1950). Ky grup pėrbėhej nga: Bejtulla Sahiti nga Gushefci, Hajrullah Halili nga Doberlluka, Sinan Alija nga Broboniqi, Imer Ajeti nga Koshtova, Avdyl Haliti nga Rahova, Shefqet Kamberi nga Broboniqi, Zejnullah Mehmeti nga fshati Lip, Zejnel Shabani nga Mikushnica, Hajzer Ferizi nga Qabra, Zeqir Rashidi-Rashica nga fshati Studime dhe Bislim Fazliu nga Vidishiqi.

- Gjatė vitit 1952 nė Gjyqin e Qarkut nė Prishtinė dėnohet grupi i tretė i LNDSH-s nga Drenica, si: Qazim Zogu, Hamdi Gruda, Bajram Dervishi, Abdullah Cakiqi, Isuf Cakiqi, Jakup Biēinca, Smajl Hoxha, Shaqir Hoxha, Idriz Obrija dhe Milazim Gradica (11).

- Nė vitet 1949-1953 nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare u dėnuan mė qindra vite burgim edhe shumė veprimtarė tė tjerė (nė grupe dhe veē e veē) si: Ramiz Osmani, Shefki Osmani, Nuhi dhe Musli Osmani, Zylfi Musliu, pastaj Hamdi Gashi, Ramadan Rexha, Raif Halimi-Cėrnica, Xhemil Fluku, Mark Gashi, Ramė Sejdia, Rexhep Dajkoci, Bajram Alija, Rexhep Presheva, Ali Aliu - Presheva, Adem Elshani, Fazli Bega, Kadri Halimi (etnolog), Qamil Luzha, Rexhep Balidemaj (ushtarak nga Martinaj i Gusisė), Mulla Zekė Berdynaj, Omer Qerkezi, Rexhep Rifati, Brahim Gashi, Haxhi Sylejmani, Bajram Zuka, Xhemė Lah Gashi... e qindra tė tjerė (12) dhe pėr ndriquar veprimtarinė e tyre kombėtare kėrkohet njė studim i veēantė.

- Po nė vitin 1953 burgoset dhe (sipas aktakuzes K.nr 76/53), denohet grupi i anėtarėve tė LNDSH-sė nga Llapi: Sabit Kapiti-profesor i Gjimnazit nė Besianė (ish-Podujevė), Ibrahim Demolli, Xhafer Meta, Nexhmi Sejdiu, Fetah Babatinca, Jusuf Humolli, Shaban Zhjeqi, Shaban Shala, Nuhi Gashi dhe Isuf Ismaili. Atdhetari Shaban Shala mbytet nga torturat e UDB-sė. (13)

- Gjatė Aksionit famkeq pėr mbledhjen e armėve(1955/1956),nė Prizren u organizua njė proces gjyqėsor, kundėr Njazi Malokut etj. Nė fakt Procesit tė Prizrenit i parapriu njė proces tjetėr politik (korrik 1955) i ashtuquajtur "grupi i shehėlerėve" prej 14 vetėsh, tė cilėt qenė akuzuar pėr lidhje me Komitetin Shqiptar nė Romė dhe pėr bashkėpunim me Sigurimin shqiptarė. Nė kėtė proces qenė pėrfshirė: Sheh Myhedini, sheh Rama, sheh Hasani (i cili nė rrethana enigmatike vdes), Qazim Gojani, Hysen Prushi, Din Zhubi, Bekė Haxhija, Hajredin Vuēiterna, Muhedin Miftari, Dėrgut Ekremi, Sinan Dėrguti, Qazim Miftari etj.

Nė procesin e Prizrenit, nė saje tė aktakuzės sė pėrpiluar nga prokurori Publik Radoslav Cerovēanin, tė mbėshtetur tėrėsisht nė montimin e "fakteve" nga UDB-a, mė 12-19 korrik 1956 (nė fshehtėsi nga opinioni) u mbajt procesi gjyqėsor nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren, dhe me kėtė rat u denuan: Njazi Maloku me 12 vjet burg tė rėndė; Sedat Dida u dėnua me 5 vjet burg tė rėndė; Shani Hoxha me 4 vjet burg tė rėndė; Demush Cahani me 5 vjet burg tė rėndė; Ibrahim Moni me 3 vjet burg tė rėndė; Rexhep Muhadri me 2 vjet burg tė rėndė; Hasan Bajrami me 2 vjet burg tė rėndė; Muhamet Emini me nga 2 vjet burg tė rėndė dhe Sali Mehmeti (Meta) me 9 muaj burg tė rėndė. (14)

- Pėr aktivitete patriotike, kundėr regjimit titist, nė vitin 1955 nė Tetovė dėnohet mėsuesi Mehmet Gega, Muharrem Jusufi dhe Abdulla Kalishta me nga 10 vjet burgtė rėndė. Nė vitin 1956 me burgime tė rėnda dėnohen disa intelektualė tjerė nga Tetova dhe Gostivari.

- Mė 1957 denohen edhe 8 anėtarė tė LNDSH-sė nė Prishtinė: Rexhep Latif Abdullahu, Qemal Novokazi, Shemsi Perani, Rexhep Parteshi, Ibrahim Galimuna, Islam Mumxhiu,Vehbi Ruva dhe Kadėr Deva. Tė gjithė kėta denohen me burg nė kohėzgjatje prej 2-12 vjet burg tė rėndė me pėrjashtim tė Islam Mumxhiut, i cili lirohet.

- Po kėtė vit burgoset dhe dėnohet grupi i dytė 9 anėtarėsh nga Prishtina: Nusret Novokazi, Rashid Krasniqi, Osman Krasniqi, Emina Krasniqi, Nikė Kajtazi, Ibrahim Binaku, Fehmi Henci, Neki Shehu dhe Mazllum Novokazi.

- Nė vazhdėn e ndjekjeve tė atdhetarėve tė LNDSH-sė, nė Shkup burgoset dhe denohet grupi 14 anėtarėsh nga Tetova, Gostivari, Dibra e Ohri: Raif Malaziu, Sherafedin Agai, Adnan Agai, Abaz Dukagjini, Burhan Pasholli, Abdurrahman Taravari, Remzi Pustina, Eshref Hoxha, Naxhi Purde, Abdylaziz Taravari, Mevaip Purde, Rifat Palloshi, Hadi Imami dhe Zeqir Lisi (15).

Nė vitin 1957, pas aksionit tė armėve, kur u intensifikua numri i tė shpėrngulurve shqiptarė, Metush Krasniqi si udhėheqės i organizatės "Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė" sė bashku me veprimtarėt tjerė tė kėsaj organizate, pėrmes veprimeve konkrete, shpėrndarjes sė trakteve dhe bisedave tė drejtpėrdrejta me qindra familje shqiptare, arritėn tė ndalojnė shpėrnguljen nga trojet e tyre stėrgjyshore. Nė fund tė vitit 1958, UDB-a i bjen nė gjurmė aktivitetit tė ksėaj organizate dhe me kėtė rast arretohet Metush Krasniqi me disa bashkėveprimtarė tė vetė. Pas katėr muaj hetimesh, prej 1-7 mars 1959 nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan u mbajt gjykimi i 6 anėtarėve tė "Partisė Revolucionare...". Trupin gjykues e pėrbėnin: Ratomir Patėrnogiq-kryetar, Mustafa Hoxha-gjykatės, Vehbi Mehmeti, Sejfė Sherifi e Tuna Tomiqi - anėtarė, ndėrsa aktakuzėn e pėrfaqėsonte Tahir Ibrani - prokuror i Gjyqit tė Qarkut nė Gjilan. Nė bazė tė "provave" tė nxjerra gjatė hetuesisė dhe akuzave tė prokurorit Tahir Ibrani, mė 7 mars 1959, trupi gjykues i tė pestėve, nė "emėr tė popullit" dėnoi: Metush Krasniqin, me 18 vet burg tė rėndė; Mark Gashin e Sejdi Kryeziun me nga 10 vjet burgim tė rėndė; Mehmet Nuredin Dermakun me 2 vjet burg tė rėndė; Qemajl Kallabėn e Mehmet Ajetin me nga njė vit e gjysmė burg tė rėndė. (Aktgjykimi K.nr.19/59, 7 mars 1959) (16)

- Mė 20 shkurt 1958, Gjykata e Qarkut nė Pejė, me trupin gjykues Iso Omeragiq, kryetar i Gjykatės sė Rrethit nė Pejė, nga gjyqtarėt porotė: Pavle Armush, Mirko Spasiq e Shaqir Zogaj, dhe procesmbajtėse Stojana Vukoviq, nėnpunėse e kėsaj gjykate, nė bazė tė aktakuzės KTO nr.95/57, nė “emėr tė popullit” i denoi: Muhamed Brovinėn me 12 vjet burg tė rėndė, Adem Krasniqin me 7 vjet burg tė rėndė, Gjon Shtufajn me 7 vjet burg tė rėndė, Besnik Kocin me 9 vjet burg tė rėndė dhe Hidė Dobrunėn me 5 vjet burg tė rėndė. (Aktgjykimi K.nr. 149/57) ( 17)

- Mė 19 nėntor 1958 pėr herė tė parė UDB-a e burgos atdhetarin Adem Demaēi me arsyetimin, se ka“ vepruar armiqėsisht kundėr rregullimit shtetėror dhe shoqėror tė RFPJ-sė, dhe se ėshtė angazhuar pėr shkėputjen e territorit tė Kosovės dhe bashkimit tė saj me Shqipėrinė.” Aktakuza ėshtė pėrgatitur nga udbashėt: M.Mihajlloviq, Mom(o)ēillo Ēanoviq, Vojisllav Mihajlloviq me dėshmitė e dėshmitarėve shqiptarė: Fahredin Gunga, Din Mehmeti, Ali Aliu, Zekereia Cana etj(18), ndėrsa ėshtė realizuar nga prokurori Radovan Bullajiq dhe zėvendėsprokurori Mirosllav Llazareviq. Dhe nė bazė tė aktakuzės PPQ nr.14/59 19.02.1959, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė nga trupi gjykues Dragutin Kallugjeroviq dhe gjykatėsit porotė: Mehmed Kalaveshi, Riza Voca dhe Qazim Bajgora., mė 17 mars 1959 u mbajt procesi gjyqėsor kundėr Adem Demaēit, i cili sipas nenit 117 paragrafi 1 i LP dhe sipas nenit 16, paragrafi 1 i LP, nė “emėr tė popullit” ju shqiptua denimi nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh burgim tė rėndė. (19)

- Nė shkurt 1959, sipas aktakuzės K.nr.29/59 tė datės 19.02.1959, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren gjykohen: Aziz Spahiu, Hasan Berisha, Reshat Hadri dhe Durak Pasuli. (20)

- Nė vitet 50-ta nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike, vepronin edhe disa grupime ilegale politike, sipas programit tė LNDSH-sė, e kėto ishin:

1. “Vatra Kosovare Nacional-Demokratike Shqiptare” (VKNDSH);
2. “Grupi Demokratik Shqipar Kosova” (GDSHK);
3. “Grupi Shqiptar Revolucionar i Maqedonisė” (GSHRM);
4. “Grupi Demokrat-Indepedent Shqiptar i Kosovės” (GDISHK);
5. Grupi - “Veteranėt e Luftės Shqiptare - Rezistenca Malėsore (GVLSHRM);
6. ”Shoqėia Demokratike Shqiptare/IsmaIl Qemali/(SHDSH- "I.Q");
7. Lidhja e Vardarit - Besa Demokratike Shqiptare (LV-BDSH) dhe
8. Lidhja Shqiptare e Sharrit (LSHSH) (21)

Nė verėn e vitit 1960 zbulohet grupi i LNDSH-s "Votra Kosovare Nacional-Demokratike Shqiptare" i drejtuar nga Shahin Voca nga Shala e Bajgorės. Kjo organizatė u themelua me 6 gusht 1952, ku aktivitetin e vet fillimisht e zhvilloi nė Gjimnazin e Mitrovicės dhe nė shkollėn e Stantėrgut, pėr t“u shtri brenda njė kohe nė Prishtinė, Besianė (ish-Podujevė), Gjilan, Prizren, Shkup e Tetovė, Pejė, Burim (ish-Istog) etj. Brenda 8 vitesh “VK-NDSH-ja” nė gjiun e vet organizoi 387 anėtarė besnik. Me rastin e zbulimit nga UDB-a arrestohen dhe dėnohen 21 anėtarė, prej tyre 4 veta denohen nė Gjyqin ushtarak tė Zagrebit. (22)

Gjykata e Qarkut nė Prishtinė dhe ajo nė Prizren i dėnuan “ nė emėr tė popullit” 17 anėtarė tė kėtij grupi si: Ragip Sadikun, Bajram Gashin, Hasan Rexhėn, Bislim Fazliun, Muharrem Hysenin, Luz Pacollin, Nuhi Pretenin, Bilall Ramėn, Hilmi Badallajn, Ali Isufin, Rraman Jasharin, Ramė Dibranin, Niman Shalėn, Sinan Sinanin, Musli Rexhepin, Ibrahim Metajn dhe Niman Kajtazin. Ndėrkaq nė Zagreb mė 25.02.1961 nė bazė tė Aktgjykimit nr.IK 21/60, gjyqi ushtarak i denon: Emin Fazliun me 8 vjet burg tė rėndė, Baki Dullovin me 2 vjet e 6 muaj, Mehmet Trepēėn me 2 vjet dhe Hilmi Ajvazin me 9 muaj burg tė rėndė. (23)

Nė vazhdimėsinė e organizimeve politike ilegale dhe tė qėndresės shqiptare pėrgjithėsisht, nė fillim tė viteve tė 60-ta u organizuan tre intelektualė tė asaj kohe: Kadri Halimi, Ali Aliu dhe Ramadan Hoxha, tė cilėt nė vitin 1952 dhe 1954 veē kishin pėrjetuar vuajtjet nė Goli Otok dhe nė kazamatet tjera jugosllave. Kėta tre atdhetarė duke e ndjerė nė shpirt pėrditshmėrinė e vuajtjeve qė i bėheshin shqitparėve jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze, nuk deshėn tė rrinin duarkryq, kėshtuqė nė maj tė vitit 1960, pas njė sėrė takimesh vendosėn ta themelojnė njė organizatė ilegale, tė cilėn pas shtrirjes nė terren, pėrkohėsisht (deri nė mbajtjen e Konferencės sė Pėrgjithshme) e quajtėn - "Komiteti Revolucionar pėr Bashkimin e Tojeve Shqiptare nė Jugosllavi - me Shqipėrinė" (KRBTSHJSH) (24)

Kjo organizatė pas konsolidimit tė radhėve tė saj dhe pėrgatitjeve pėr aksione tė ndryshme nė janar 1961, UDB-a pėrmes informatorėve shqiptarė i zbulon dhe i arreston disa pjestarė tė organizatės. Arrestimet e pjesėtarėve tė kėsaj organizate filluan mė 25 janar 1961 nė Gjilan, nė Preshevė, nė Ferizaj, nė Prishtinė e nė Shkup. Pėr t'iu shmangur arrestimeve dy drejtues tė organizatės: Ali Aliu dhe Ramadan Hoxha pėr mės shumė se dy muaj kaluan nė ilegalitet, duke u strehuar nė baza tė shumta nė fshatrat e Lipjanit, Shtimjes, Suharekės, Gjilanit, tė Preshevės e tė Karadakut. Mirėpo nė fillim tė prillit 1961 nė rrethana tradhtie, Aliu Aliu dhe Ramadan Hoxha arrestohen nė fshtain Maxherė tė Karadakut dhe mė 2 prill sillen nė Burgun e Prishtinės. Nga kjo organizatė UDB-a burgosi 32 anėtarė tė saj dhe qindra shqiptarė tė tjerė mori nė pyetje dhe i keqtrajtoi brutalisht.

Pas kryerjes sė hetimeve tė tė arrestuarit u dėnuan nė gjyqet e qarkut nė Prishtinė, nė Gjilan dhe nė Vranjė tė Serbisė. Nė Prishtinė, ku gjykimi u mbajt nga 14-19.IX.1961 - kryetar i trupit gjykues qe Tahir Ibrani, ndėrsa prokuror Ramo Vodopiq, mysliman nga Mali i Zi. Gjykimi u mbajt, mu ato ditė kur nė Beograd zhvillonte punimet Konferenca Themeluese e shteteve tė painkuadruara. Nė kėto gjykime u dėnuan: Kadri Salimi -7 vjet e 6 muaj burg tė rėndė, Ali Aliu - 8 vjet, Ramadan Hoxha- 8 vjet, ndėrsa prej 1-5 vjet burg tė rėndė u denuan: Hasan Dumani, Zenel Hajrizi, Beqė Heta, Hyrije Hana, sheh Tefik Mustafa, Zeqir Hajrizi, Banush Ademi, Enver Tali, mulla Nuredin Xhemajli, Sadri Imeri, Nuredin Aliu, Haki Agushi, Ali Xhelili, Amir Gashi, Mafak Ahmeti, Ramiz Ahmet-Cernica (delegat i Konferencės sė Prizrenit-1945, ku kundėrshtoi me ngulm ripushtimin e Kosovės nga Serbia-vėrejtja ime), Ilmi Ferizi, Favzi Aliu, Selman Hasani, Ramadan Rexha (ish i burgosur-vėrejtja jonė), Tefik Haxhiu, Jahi Ajeti, Hetem Ajdini, Asllan Marevci, Jetish Depca, Miftar Mustafa, Sabri Marevci, Bajram Kokolari dhe Zahir Sakipi. (25)

Nė vitin 1963-64 Simboli i qėndresės shqiptare Adem Demaēi formoi: “Lėvizjen Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve“ (LRBSH) dhe nė kuadėr tė saj kanė vepruar Komiteti i Prishtinės, i Pejės, dhe Komiteti i Gjakovės.

LRBSH gjatė kėsaj periudhe kishte kryer shumė aktivitetesh kombėtare, por nė qershor 1964 UDB-a zbulon aktivitetin e kėsaj organizate dhe fillon njė fushatė tė egėr arrestimesh. Pas tre muaj hetimesh intenzive (nėpėr duar tė UDB-sė kaluan mbi 500 shqiptarė) dhe mbi 80 pjestarė tė LRBSH-sė, nė grupe tė vogla u nxorėn para gjyqit. Gjykimi i dytė kundėr themeluesit tė LRBSH Adem Demaēi dhe 11 tė akuzuarve tė tjerė u mbajt mė 27, 28, 29 e 31 gusht dhe 1 shtator 1964 nė Gjyqin e Qarkut nė Prishtinė. Trupi gjykues i pėrbėrbėhej nga kryetari i gjyqit - Tahir Ibrani, gjyqtari Radomir Stojkoviq dhe porotėt: Hazir Haziri, Tefik Shala dhe Nebih Qena. Ndėrkaq palėn e akuzės e pėrfaqėsonte (pėrmes aktakuzės Kto-nr.223/64) Mirko Matoviq-prokurori publik i qarkut tė Prishtinės (26)

Nė kėtė gjykim maratonik nė “emėr tė popullit” u dėnuan:

1. Adem Demaēi - student i fakultetit juridik, nga Prishtina me 15 vjet burg tė rėndė,
2. Sabit Ratkoceri (1939) - jurist i diplomuar (Lupē i Poshtėm) me 11 vjet,
3. Hazir Shala (1934) - Profesor i shkollės normale, (Barilevė) me 13 vjet,
4. Seladin Daci (1933) "muzicione nė Radio Prishtinė" (Prishtinė) me 10 vjet,
5. Azem Beqiri (1939) - Nėnpunės i entit krahinor pėr mbrojtjen shėndetėsore (Prishtinė) - me 10 vjet,
6. Abdullah Lahu (1944) - nxėnės i kl. sė katėrt tė shkollės Normale, me 10 vjet,
7. Ahmet Haxhia(1932) - farkatar nga Prishtina, me 10 vjet,
8. Xhafer Mamuxhiku (1935) - nėpunės nga Prishtina, me 11 vjet,
9. Dibran Bajraktari (1939) nėnpunės nga PRishtina - me 13 vjet,
10. Sabri Novosella (1943) - rrobaqepės nga Prishtina, me 9 vjet,
11. Tefik Sahiti (1930) - infermier nga Prishtina, me 9 vjet dhe
12. Njazi Straja (Saraxhoglliu) (1933) tregėtar nga sTambolli i lindur nė Prishtinė, u dėnua me 9 vjet burg.

Ndėrkaq prej 3-15 vjet burg tė rėndė u dėnuan edhe kėta anėtarė tė LRBSH-sė:

1. Adem Rukiqi - Verboc -Gllogovc,
2. Abdyl Shala - Loxhė-Pejė,
3. Arif Hoxha - Mitrovicė
4. Arif Ymeri
5. Asim Vula - Gjakovė
6. Avni Lama - Gjakovė
7. Bahtire Berisha - Prizren
8. Bahtir Duraku
9. Bedrush Ēollaku - prizren
10. Besnik Koci - Gjakovė
11. Destan Miftari
12. Din Spahia - Gjakovė
13. Ejup Kastrati - Pejė
14. Elhame Shala - prishtinė
15. Emina Rakovica - prishtinė
16. Enver Gerguri
17. Enver Mehmeti
18. Fazli Grajēevci - Tankoc
19. Fehmi Elmazi - Gjilan
20. Ferat Ymeri
21. Gani Msutafa
22. Haki Bejta
23. Haki Gashi
24. Hamdi Obertica - Fushė Kosovė
25. Hilmi Rakovica - Prishtinė
26. Hyda Dobruna - Gjakovė
27. hysen Bukoshi - Prizren
28. Hysen DAci Mitrovicė
29. Ibrahim Stublla
30. Ismet Koshutova - Mitrovicė
31. Isuf Istrefaj
32. Isuf Isufi - Mavriq
33. Kadri Kusari - Gjakovė
34. Myrteza Nura - Gjakovė
35. Mustafė Venehari - Mitrovicė
36. Nezir Gashi - Labjan - Pejė
37. Nimon Podrimja - Caralluk - Istog
38. Mejreme Berisha - Prishtinė
39. Osman Berisha - Puzovfc
40. Qerim Zajmi
41. Ramadan Lahu - Gllamnik
42. Ramadan Shala - Pejė
43. Rashit Rusha
44. Rexhep Elmazi - Gjilan
45. Rexhep Shala - Loxhė, Pejė
46. Remzi Baloku
47. Rrustem jMorina
48. Sabit Lahu - Gllamnik, Podujevė
49. Sadik Latifi
50. Sahit Sfeqla - Prishtinė
51. Selatin Novosella - Prishtinė
52. Selman Berisha - Progofc
53. Sylejman Gashi
54. Sylė Shala - Pejė
55. Shefqet Jashari - Strofc, Vushtėrri
56. Shemsi Hoxha
57. Shemsi Rudari
58. Tahir Shala, Krushec-Prishtinė
59. Teki Dervishi - Gjakovė
60. Ukshin Shala - Loxhė - Pejė
61. Vesel Bislimi
62. Vesel Shala - Loxhė, Pejė
63. Vezir Zka - Dobrajė, Prishtinė
64. Ymer Mehmetaj
65. Zeqir Agushi
66. Zeqir Gėrvalla - Lupēi i Poshtėm, Podujevė
67. Zeqir Heretica - Lupēi i Poshtėm, Podujevė
68. Zeqir Shala - Loxhė, Pejė (27)

Mė 27 Nėntor 1968 Grupi i studentėve nė krye me Osman Dumoshin i organizoi demonstrata gjithėpopullore nė Prishtinė dhe nė disa qytete tjera tė Kosovės. Ky grup qė veproi sipas programit tė LRBSH-sė , u arresta dhe pas katėr muaj hetimesh, mė 2, 3, 4 e 7 prill 1969, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u mbajtė njė proces gjyqėsorė kundėr tyre. Nė kėtė proces u pėrfshi, trupi gjykues i pėrbėrė nga: Nazmi Juniku – kryetar, me gjyqtarėt – porotė: Beēir Shehi dhe Mehmet Sponca, si procesmbajtės ishte Hysamedin Oruēi, ndėrsa Prokuror ishte Sahit Meraku i deleguar nga Peja.

Kjo trupė gjyqtarėsh – porotėsh mė 7 prill 1969 ”nė emėr tė popullit” pėr shkak tė “krimit - propaganda armiqėsore nga neni 118 al. 1 e KP” kėta studentė i shpalli fajtorė dhe ua shqiptoi dėnimin prej 37 vjetėsh burg tė rėndė. Me kėtė rast studentėt: Osman Dumoshi, Hasan Dėrmaku, Selatin Novosella dhe Adil Pireva, u dėnuan me nga 5 vjet burg; Skėnder Kastrati dhe Xheladin Rekaliu me nga 4 vjet burg, ndėrsa Ilaz Pireva, Skėnder Muēolli dhe Afrim Loxha dėnohen me nga 3 vjet burg. (28)

- Pėr pjesėmarrje aktive nė demonstratėn e Prishtinės, u denuan edhe studentėt: Asllan Kastrati, me 6 muaj burg; Sylejman Kastrati me 3 muaj burg; Skėnder Berisha me 2 muaj, Bedri Novosella, Sylejman Peposhi dhe Halil Qosja me nga 1 muaj; ndėrsa Tefik Qitaku dhe Ramadan Ramadani (qė tė dy rrobaqepės) u dėnuan me nga 2 muaj burg.

- Pėr demonstratėn e Ferizajit u denuan:Ali Mehmeti, arsimtar me 1 vit burg, Ismet Ramadani dhe Hasan Abazi (qė tė dy studentė) me nga 10 muaj; ndėrkaq me nga 1 muaj u denuan: Beqir Qerimi, student dhe nxėnėsit: Sylejman Bytyqi, Hasan Muhaxheri dhe Ekrem Beqiri.

- Pėr demonstratėn e Gjilanit u denuan studenti: Irfan Shaqiri me 1 vjet burg, ndėrsa me nga 1 muaj burg u denuan: Beqir Qerimi, student dhe nxėnėsit: Rexhep Mala, Fatmir Salihu, Ahmet Hoti etj

- Ndėrkaq pėr demonstratėn e Besianės (ish-Podujevės) u denuan: Hamit Abdullahu (berber)me 1,6 muaj burg; Sabit Syla (student) me 1,4 muaj burg; Haki Sheholli me 1 vjet burg; ndėrsa me nga 1 muaj burg u denuan: Hasan Sh.Shala dhe Bahri Shabani, qė tė dy studentė. Po me nga 1 muaj u denuan edhe mėsuesit: Hasan Shala, Xhafer Ejupi, Skėnder Hoxha, Shaqir Shala dhe Selatin Vokrri si dhe Nexhip Ejupi e Abdulla Nishevci, qė tė dy me profesion rrobaqepės.

Mė 22 dhjetor 1968 u organizua edhe nje demonstratė nė Tetovė. Pėr demonstratėn e Tetovės, e cila e aktualizoj ēėshtjen e pėrdorimit tė flamurit shqiptar dhe hapjen e paraleleve tė mėsimit nė gjuhėn shqipe, u denuan 170 shqiptarė, ndėrsa 54 veta u denuan me mbi 1 vjet burg, jo vetėm nga Tetova por edhe nga Shkupi, Gostivari, Struga dhe Kėrēova. Vetėm nė gjykatėn e Tetovės dhe atė tė Shkupit “pėr vepėr penale kundėr shtetit” u denuan:

- Mehmet Myrtezani - Gega, mėsues me 7 vjet burg;
- Faik Mustafa, student me 5 vjet burg;
- Abdylselam Selami, mėsues, me 1,6 muaj burg;
- Ramadan Sinani, student me 2 vjet;
- Fehmi Rifati, student me 2 vjet burg;
- Abdylmenaf Rystemi, student me 2 vjet;
- Hysni Qemal Sherifi, arsimtar me 1,6 muaj;
- Refki Murati, murator me 2 vjet;
- Nexhmidin Neziri, mėsues me 1,6 muaj;
- Ibrahim Rudi, student me 3 vjet;
- Agim Jaka, student me 2,6 muaj;
- Hysenxhevat Kalaishta, student me 5 muaj burg;
- Xhemil Mustafa, student me 5 muaj;
- Arbėr Xhafėri, student me 3 muaj;
- Agim M.Xhaferi, student me 3 muaj burg e shumė tė tjerė. (29)

Asokohe, pas burgosjeve nė Tetovė, pushteti shovinist maqedonas, burgosi e dėnojė edhe shumė tė rinjė shqiptar, qė nuk ishin pjesėmarrės nė demonstrateėn e Tetovės. Nė Shkup u denua Sejdi Kryeziu me 5 vjet burg, gjoja se ka bėrė propagand armiqėsore pėr shkėputjen e Maqedonisė perėndimore dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė, ndėrsa Inajet Bariu u denua me 1 vjet, po pėr propagand armiqėsore. Nė Strug u denua Irfan Vlashi me 6 vjet burg, pėr diversion, Tosun Roēi me 4 vjet burg, ndėrsa nė Kėrēovė u denuan: Syrja Qura, Sali Ramadani etj

Tė burgosurit shqiptarė vitet mė tė rėnda tė burgut, i kaluan nė burgjet e Idrizovės dhe Velesit nė Maqedoni; tė Nishit, nė CZ tė Beogradit, e tė Pozharevcit... nė Serbi; tė Titogradit nė Mal tė Zi; tė Bileqės, Stara Gradishkės, tė Lepogllavės... dhe veēanėrisht nė sinonimin e ferrit tė Dantes nė "Goli Otok"ujdhes kjo nė Adriatikun verilindor nė Kroaci (30). Nė kėtė ujdhesė tė zhveshur e me gurė tė thepisur, tė burgosurit shqiptarė dhe jo vetėm ata, pėrjetuan golgotėn, ditėt mė tė tmerrshme tė jetės sė tyre. Rrėfimet e shumė tė burgosurve shqiptarė, qė kaluan nėpėr ferrin e Goli Otokut, dėshmojnė pėr njė trajtim tė egėr e mizor, tė papėrsėritshėm nė historinė e njerėzimit. Qėllimi ka qenė i qartė: jo vetėm dėmtimi fizik, por edhe thyerja dhe shkatėrrimi i plotė shpirtėror i ēdo tė burgosuri. Aty ėshtė praktikuar rrahja e tė burgosurve nė mes vete (tė burgosurit e vjetėr rrahnin deri alivanosje dhe vdekje tė burgosurit e rinj qė vinin nė kėtė kamp famkeq). Pas punėve tė rėnda e tė mundimshme qė bėnin gjatė ditės, tė burgosurit pėr ēdo mbrėmje ishin tė detyruar tė kalonin nėpėr kordonin e gjallė tė tė burgosurve tė penduar dhe tė udbashėve tė ēarkėdisur... Nė Goli Otok, pra tė burgosurit me karakter tė thyer e tė pėrbaltur (tipat mė imoral) jo vetėm qė “vetėqeverisnin” me krejt kampin, por bėheshin edhe xhelatė tė atyre qė kishin karakter njerėzorė e tė pathyeshėm. Ky burg-kamp famėkeq u bė edhe varr i shumė tė burgosurve, nė mesin e tė cilėve pati edhe shumė shqiptarė.

Sheradin BERISHA
02. 05. 2008

Referencat:

1 Shaban Braha - "Gjenocidi serbomadh dhe qėndresa shqiptare(1844-1990) Lumi-T,Gjakovė 1991, fq.495
2 Po aty
3 Po aty
4 AQSH i RPSSH, F.252/ I,1951, dos.340, M-F 393, fl.36
5 Shaban Braha - "Gjenocidi serbomadh .....”, fq.497/498
6 Gazeta”Besa”, Stamboll-1974-1975./Mr.Ethem Ēeku:Mendimi politik i lėvizjes ilegale nė Kosovė 1945-1981, Prishtinė, 2003, fq.129.
7 Rexhep Bunjaku - "Kosova, besa dhe tradita" Prishtinė 1998, fq.146.
8 Gjykata e Qarkut e KAKM-sė nė Prishtinė, me 3 nėntor 1950 (Aktgjykimi K.149/50)
9 Po aty / dhe kujtime tė Sh.Mazrekut, botuar nė revistėn "Forumi", Prishtinė 6 dhjetor 1993, f1.19.
10 H.Susuri - "Rrėfime tė Hajdar Bytyqit" - Gurra - Revistė e Vėrrinit - Viti I nr.8, dhjetor 1992, fq.27.
- Nga shėnimet nė dorėshkrim tė Ibish Avdiut - Zhur 1992.
11 R.Bunjaku - "Kosova, besa dhe tradita", fq.147.
12 Kadri Halimi - "Prijatarja kombėtarja - e jo ideologjia" - Fejton (2) Rilindja 22 tetor 1994, fq.12 / Rrėfime nga Xhemė Lah Gashi - herėt a vonė Kosova do tė jetė e Shqipėrisė", botuar nė revistėn "Forumi" nr. 9. 17 janar 1994, fq.18 / dhe Xhafer Shatri - "Pse dergjet nė burg Adem Demaqi", fq.25.
13 Rexhep Bunjaku - "Kosova, besa dhe tradita", fq.148.
14 Agim Zogaj - "Dosja P - procesi i Prizrenit '56" Zėri 1998, fq.68/Ethem Ēeku-Shekulli i ilegales...,brezi 81 Prishtinė,2004 fq.224-225
15 R.Bunjaku - "Kosova...", fq.148.
16 Aktgjykimi K.nr.19/59 datė.7 mars 1959 Gjykata e Qarkut nė Gjilan. /Kadrush Sylejmani M.Krasniqi-simbol i qėndreses shqiptare, Prishtinė 1999, 103,106,115 / Ethem Ēeku - Shekulli i ilegales..., brezi 81 Prishtinė, 2004 fq.274-276.
17 Ethem Ēeku-Shekulli i ilegales...,brezi 81 Prishtinė,2004 fq. 253-254
18 Aktakuza kundėr Adem Demaēit ėshtė ngritur nė bazė tė dėshmive tė dėshmitarėve: Zekeria Cana, Ali Aliu, Fahredin Gunga, Adem Gajtani, Avdi Avdiu, Shemsi Osmani, Rafael Sopi, Sabit Ratkoceri, Ismet Bytyqi, Shefqet Popova, Din Mehmeti, Sylejman Drini dhe Xhafer Ruzhdiu.
19 Dr.Hakif Bajrami, “Dosja Demaēi” Brezi 81, Prishtinė 2003, fq.21-60./Aktakuza: PPQ nr.14/59 . 19.02.1959.
20 Aktakuza K.nr.29/59,19.02.1959, Gkykata e Qarkut Prizren /Ethem Ēeku-Shekulli i ilegales, fq.236.
21 Emil Kastrioti - Referati - "Mbi historikun e Beslidhjes Kombėtare Demokratike Shqiptare" Donzdorf (Gjermani) 1996, fq.24.
22 Po aty
23 Po aty
24 K.Halimi - "Lėvizja pėr liri s'ka tė ndalur" (Fejton) - Rilindja 24 tetor 1994, fq.9.
25. Po aty
26. Aktakuza Kto. nr.223/64 e ngritur nga prokurori Publik Mirko Matoviq dhe Aktgjykimi K.nr.271/64, dt.01.IX.1964
27 Xh.Shatri - "Pse dergjet nė burg A.Demaēi?", fq.71-73.
28 Aktgjykimi K.nr.23/69 i shpallur nga gjykata e qarkut nė Prishtinė (7 prill 1969) fq.1-2.)
29 ”Rilindja” 1-3 qershor 1969)
30 Xhafer Shatri - "Pse dergjet nė burg A.Demaqi", fq.27-28.

Kjo ėshtė fytyra e vėrtetė e Josip Broz Titos, i kėtij simboli “tė sė mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit” tė presidentit “historik” Ibrahim Rugova.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!

Llapi
14-05-2013, 01:51
AKUZAT E IBRAHIM RUGOVĖS NĖ ADRESĖ TĖ UҪK-sė

Ibrahim Rugova, edhe pse dinte gjithēka pėr UĒK’nė, ai shpeshherė e mohonte ekzistimin e saj, dhe nuk hezitonte ta akuzonte kėtė ushtri ēlirimtare me lloj-lloj akuzash e epitetesh tė ēuditshme. Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem disa deklaratave tė tij, tė botuara nė shtypin e kohės.

Mė 22. 06. 1996, nė gazetėn „Rilindja“ Ibrahim Rugova deklaron: “Ne nuk kemi informata se ekziston njė organizatė e tillė dhe letrat qė dėrgohen (aludonte nė ato pėr marrjen e pėrgjegjėsisė) janė pa kurrfarė identiteti dhe pa kurrfarė rėndėsie, pos qė ta rėndojnė situatėn nė Kosovė dhe tė pengojnė zgjidhjen politike tė ēėshtjes nė Kosovė. Unė mendoj se nuk ekziston njė organizatė e tillė“.

Nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur mė 1 nėntor 1996, nė pyetjen e gazetarit, pėr marrjen e pėrgjegjėsisė nga UĒK’ja, tė njė vrasjeje nė Surkish tė Podujevės, Ibrahim Rugova pėrgjigjet: ”Ne nuk jemi nė dijeni se nė Kosovė veprojnė forca tė tilla, por ata kanė pėr qėllim tė keqėsojnė edhe mė shumė gjendjen nė Kosovė dhe tė krijojnė tensione tė reja”. (Lexo “Bota Sot” 2 nėntor 1996).

http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/feb_13/872rugova-uck-loj-srb-19981.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/feb_13/324rugova-uck-nuk-gziston-k_ditor1.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/feb_13/347ldk-distancoht-nga-uck1.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/feb_13/592ibrahim-rugova-komisioni-ldk-pr-uck1.jpg
http://www.albaniapress.com/fotot/lajme_foto/feb_13/295Eqrm-Kryziu-uck1.jpg












Kah mesi i janarit 1997 kur UĒK’ja kreu njė atentat kundėr rektorit famėkeq tė UP-sė Radivoje Papoviq, nė konferencėn me gazetarė, tė mbajtur mė 24. 01. 1997, Ibrahim Rugova lidhur me kėtė rast deklaron (po citoj): „Ne nuk kemi informacione se ekziston Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe nė emėr tė saj mund tė paraqiten shėrbime tė ndryshme, pasi ende nuk ėshtė paraqitur askush i kėsaj UĒK’je. Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė, si moment i rrezikshėm pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i, tė shihet se ēfarė ishte ai shpėrthim mjaft i sofistikuar. Po ashtu dėnojmė edhe rastet e vrasjet qė po bėhen me pretekst tė kolaboracionizmit dhe kėrkojmė ndėrprerjen e tyre“ - pėrfundon citati. (Mė gjerėsisht: Gazeta “Rilindja”, 25. 01. 1997). Dhe kėto "shpėrthime terroriste" siē i cilėson presidenti "historik" Ibrahim Rugova, ato ditė do t'i hulumtojė FBI-ja serbe dhe mė 31 janar 1997, rreth orės 16.30 minuta, gjatė rrugės pėr njė mision tė veēantė, siē kishte bėrė tė njohur Komunikata nr.30 e Shtabit Qendror tė UĒK-sė, nė afėrsi tė fshatit Pestovė, vriten tre luftėtarėt e UҪK-sė, Zahir Pajaziti, Hakif Zejnullahu dhe Edmond Hoxha!

Nė njė intervistė qė u botua mė 9 shtator 1997 nė gazetėn „Frankfurter Rundshau“, (nė tė njejtėn ditė e publikoi edhe QIK-u), nė pyetjen e gazetarit mbi UĒK-nė, e cila qė nga prilli i vitit 1996 kreu disa atentate ndaj policisė serbe, Ibrahim Rugova do tė pėrgjigjet, se: ”Nuk di se kush ėshtė prapa asaj lėvizjeje." dhe ai mendon qė kėto atentate po i "kryejnė shėrbimet serbe me qėllim qė nė kėtė mėnyrė ta diskreditojnė ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve nė mėnyrė „qė tė duket se shqiptarėt janė terroristė“. Madje nė njė gazetė tjetėr gjermane “Faz”, Ibrahim Rugova, pa hezitim thotė se: ”Krahas UĒK’sė, serbėt kanė sajuar edhe frontin e ēlirimit kombėtar dhe njė lėvizje pėr ēlirimin e Kosovės” (!!!) (Mė gjerėsisht: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (Dokumente dhe artikuj), botimi dytė, prill 1998, faqe 181)

Mė 1 dhjetor 1997 Ibrahim Rugova gjatė qėndrimit tė tij nė Bruksel dha njė intervistė pėr gazetėn belge “Le Soire” dhe nė pyetjen e gazetarit Eduard Van Velthem, lidhur me sulmet kundėr policisė serbe nė Kosovė, siē thotė ai „tė njė ushtrie misterioze e quajtur UĒK“, Ibrahim Rugova thekson me bindje, se “nuk ka asnjė informacion pėr ekzistimin e njė organizate tė tillė. Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė) nga shėrbimet sekrete serbe, pėr tė pasur pretekst pėr njė intervenim brutal dhe pėr tė diskredituar imixhin tonė joviolent.”

Nė njė tjetėr intervistė dhėnė tė pėrjavshmes zvicrane „Facts“ (botuar edhe nė gazetėn „Rilindja“, mė 15. 12. 1997), Ibrahim Rugova pasi konsideron si tė pamundur konstituimin e organizatės "UĒK", pjestarėt e saj i quan si "individė tė frustruar" dhe pėr mė tepėr sipas tij: "Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mund t’i shėrbejė regjimit serb si pretekst pėr njė fushatė tė re represive nė Kosovė. Elementet me papėrgjegjėsi shoqėrore regjimi serb i pėrdorė pėr qėllimet e veta.”- konstastonte presidenti "historik" Ibrahim Rugova.

SATANIZIMI I UĒK’sė NGA PRESIDENTI “HISTORIK” IBRAHIM RUGOVA!

Nė nėntor 1998, derisa po shqyrtohej Drafti (plani) 3 i ambasadorit amerikan Hill, ku parashikohej edhe krijimi i policisė lokale, presidenti “historik” Ibrahim Rugova, ndonėse prej kohėsh ishte pėrcaktuar kundėr luftės ēlirimtare tė UĒK’sė, mė 19 nėntor me njė vendim tė veēantė krijon komisionin pėr ”HULUMTIMIN E KRIMEVE TĖ LUFTĖS” dhe ky komision atė kohė e shtriu aktivitetin e vetė gjithandej nėpėr Kosovė ku ishin degėt dhe degėzat e LDK-sė. Kėtė komision e pėrbėnin: EQREM KRYEZIU (Kryetar) aktualisht deputet i LDK-sė nė Kuvendin e Kosovės, HAJZER KRASNIQI, AGIM KRASNIQI, FARUK SPAHIU(tashmė i ndjerė), REXHEP GJERGJI, RAMĖ MARAJ, FATMIR REXHEPI, EDI SHUKRIU dhe ALUSH GASHI.

Lexo dokumentin e “presidentit historik” Ibrahim Rugova






















Pas pėrfundimit tė luftės, qysh nė mbledhjen e parė tė Kryesisė sė LDK’sė tė mbajtur mė 05. VII. 1999, Eqrem Kryeziu nė cilėsinė e kryetarit tė Komisionit pėr “hulumtimin e krimeve tė luftės”, propozon (po citoj): “Eqrem Kryeziu: Propozoj qė tė rihapen zyrat e LDK’sė nė tė gjitha qendrat pėr hulumtimin e krimeve tė kryera nga serbėt por edhe UĒK-ja“.

Lexoni faksimilin e shkėputur nga procesverbali i mbledhjes sė parė tė Kryesisė sė LDK-sė, tė mbajtur mė 05.VII.1999.















IBRAHIM RUGOVA, "UDHĖHEQĖS TRIM E I GUXIMSHĖM", GANDI I BALLKANIT", "POLITIKAN I UNITETIT", "ISMAIL QEMALI I KOSOVĖS", "PROFET I SHQIPTARĖVE", SKENDERBE I DYTĖ", "ENGJĖLL I KOSOVĖS", "VIGAN I PAMPOSHTUR" ETJ.,ETJ!!!

Ashtu sikurse nė vitin 2008 edhe nė vitin 2006 kur vdiē Ibrahim Rugova (21 - 26 janar 2006), por, edhe me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė tij (mė 21.01.2007), gjatė tubimeve pėrkujtimore u thanė nė mėnyrė rituale fjalė e epitete johistorike pėr figurėn e tij.

Me kėtė rast po i shkėpusim disa prej tyre:
- U tha se Ibrahim Rugova ishte „udhėheqės trim e i guximshėm...”, ndėrsa mbahet nė mend, si politikan, qė mbillte frikė e defetizėm nė popull, me deklaratat e ēuditshme, se : “Serbia ėshtė e fortė...”, ”se nuk mund tė luftohet me Serbinė..”, ”se pėr 24 orė na bėnė rrafsh me tokė...”, ”se, do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve si popull...“ etj., etj.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”, “Gandi i Kosovės“…, ndėrsa veprimet e tija politike s“kishin asgjė tė pėrbashkėt me rezistencėn gandiste. Derisa Gandi bėnte rezistencė aktive e sakrifikuese duke e sfiduar regjimin kolonialist anglez nė ēdo fushė tė jetės, me bojkotimin e ēdo gjėje qė ishte angleze, nga produktet ushqimore deri te dokumentet e lėshuara nga ky regjim, „Gandi i Kosovės“ Ibrahim Rugova nuk lėvizte nga vendi pėr ta kundėrshtuar regjimin gjakatar serb. Madje, edhe kur organizonin tė tjerėt protesta (studentėt e UP-sė, nxėnėsit e shkollave tė mesme, sindikalistėt etj.) kundėr regjimit pushtues tė Millosheviqit, Ibrahim Rugova i pengonte nė forma tė ndryshme ato. Ibrahim Rugova duke i ikur pėrballjes me regjimin serb, pėlqente rezistencėn pasive, krejt pasive (vetėm me fjalė boshe gjatė konferencave tė tė premteve me gazetarė), pra e pėlqente mosveprimin aktiv. Duke qenė i tillė ai s“i bojkotonte as produktet serbe, madje ai s“i bojkotonte as dokumentet e regjimit serb, sepse tė gjitha udhėtimet, me karakter „kombėtar“ jashtė vendit i bėnte me pasaportėn e Serbisė. Madje kur i dilte afati pasaportės shkonte vet nė sportelet e sekretariatit tė Punėve tė Brendshme (UDB-sė) pėr ta vazhduar kėtė dokument udhėtimi. (Pėr kėtė fakt lexo mė tepėr te libri „Pa protokoll“ Bisedė me Adnan Merovcin, „Zėri“, Prishtinė 2003, faqe.37.) Adnan Merovci pėr dhjetė vjet rresht ishte shef i sigurimit dhe i prokollit i kryetarit Ibrahim Rugova.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “politikan qė kultivonte unitetin…“, ndėrsa veprimet e tija politike dėshmonin nė vazhdimėsi tė kundėrtėn e unitetit. Rugova, deri nė shtator 2005 kur dha kumtin publikisht se vuante nga kanceri nė mushkėri, nuk mbahej mend se ka mbajtur ndonjė takim gjithėpėrfshirės me lidershipin politikė e institucional shqiptar, pėr ta kultivuar kėtė unitet qė po e thonė politikanėt e sotėm gėnjeshtarė. Pėrkundrazi Ibrahim Rugova njihej si prijės autokrat, dhe nuk i pėrfillte as kėshillat e bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt.

FADIL HYSAJ: RUGOVA NUK NJEH KĖSHILLĖ QE I VJEN NĖ GJUHĖN SHQIPE!
Regjisori i njohur Fadil Hysaj, njėri nga bashkėpunėtorėt shumėvjeēarė i presidentit "historik“ Ibrahim Rugova, nė njė intervistė dhėnė revistės “Kombi“, flet shumanshėm pėr politikbėrjen e Rugovės, gjatė viteve kur ishte pjesė e oborrit tė tij politikė.
Nė pyetjen e gazetarit: “Kuluareve politike flitet se Rugova nė fakt nuk ka kėshilltarė tė mirė dhe se as qė di ēfarė ndodh rreth tij. A mendoni se ėshtė e vėrtetė kjo?”
Fadil Hysaj pėrgjigjet (citoi):

“Rugova nuk njeh kėshillė qė i vjen nė gjuhėn shqipe. Ai nuk njeh kėshillė qė i flitet nė shqip. Ėshtė kjo njė sindromė e ēuditshme. Ai tė njėjtėn kėshillė mbase mund tė dėgjojė nga dikush i cili nuk i flet shqip, por shqip jo. Ai nuk ka sens, nuk ka nerv dhe nuk mund tė tė dėgjojė qė t“ia thuash mendimin deri nė fund nėse i flet shqip. Unė e kam kėtė pėrvojė tė komunikimit me tė. Ai bėhet nervoz kur tė dėgjon sepse i flet shqip. Nė tė njėjtėn kohė e kam dėgjuar se kur t“i vijė njė administrator i huaj dhe ky ka pasur durim qė ta dėgjojė me orė tė tėra, edhe pse nuk ka thėnė asgjė, ka folur bosh. Ndėrsa nga ana tjetėr edhe sikur Robert Doll t“i fliste shqip, Rugova kurrė nuk do ta dėgjonte. Unė pandeh se kėtu ekziston njė kompleks historik. Ai nuk e beson se ekziston shqiptar nė rruzull qė do tė dinte kėtij t“i jepte kėshilla. Sepse ai mendon se ėshtė i vetmi shqiptar qė di. Por, pėr tė qenė fatkeqėsia mė e madhe, ka edhe mjaft shqiptarė qė mendojnė se ky ėshtė shqiptari qė di ndėrsa shqiptarėt tjerė nuk dinė asgjė. Kjo do tė thotė se ne jemi viktimė e njė koncepti injorant nė politikė, tė njė mazohizmi nė kėtė plan, sepse ne mendojmė se jemi tė mjerė dhe dikush tjetėr duhet tė na lėkundė e tė na rrisė si jetimė. Pra, ėshtė ky kompleksi i jetimit”. - pėrfundon citati. (Burimi: revista “Kombi”, Viti IV Nr. 29, datė 05. 08. 2000, faqe 30). Mos t“ju vjen ēudi, ky ėshtė Ibrahim Rugova i vėrtet ai "presidenti historik", sipas bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt!

- Nė tubimet pėrkujtimore ėshtė thėnė se, Ibrahim Rugova ishte “i pathyeshėm pėrballė regjimit serb tė Millosheviqit“, ndėrsa nuk mund tė fshihen nga kujtesa jonė: Marrėveshja pėr arsim Millosheviq-Rugova (01.09.1996), takimet dhe buzėqeshjet e tij me Millosheviqin mė 15 maj 1998 dhe tė gjitha takimet me kėtė kriminel, gjatė muajve prill-maj 1999, tė zhvilluara nė Beograd.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj.”, “luftėtar i denj i lirisė…“..., ndėrsa dihej botėrisht se asnjėherė nuk i kishte zėnė nė gojė tri shkronjat e arta UĒK, dhe luftėtarėt e vėrtet tė lirisė, s“e ka vizituar asnjė familje tė dėshmorėve. Pėr mė tepėr ky „luftėtarė i denj i lirisė“ s“e kishte vizituar asnjėherė Prekazin historik, familjen e jasharajve. Ky njeri qė i thoshte vetes president nuk ishte pėrkulur as njėherė para varrit tė komandantit tė UҪK-sė Adem Jashari (edhe pse disa herė ka gėnjyer duke thėnė se sė shpejti do tė shkonte nė Prekaz), ndėrsa pėrpara varrit tė Adem Jasharit dhe tė dhjetra varreve tė familjes Jashari shkuan dhe me respekt u pėrkulėn, shumė burrėshtetas, diplomatė dhe ushtarakė tė huaj.

- Nė tė gjitha ato ceremoni pėrkujtimore u tha se Ibrahim Rugova ishte:
- ”Ndėrtues i strukturave tė qėndrueshme tė shtetit tė Kosovės”, se ishte
- “Ismail Qemali i Kosovės“,
- “profet i shqiptarėve“,
- “Skėnderbe i dytė“,
- “burrėshtetas i madh dhe arkitet i pavarėsisė sė Kosovės“,
- “politikan, qė i ndėrroi rrjedhat e historisė“,
- “…shpėtues i substancės shqiptare nga shkatėrrimi i planifikuar nga regjimi fashist i Beogradit“,
- “profet i shqiptarėve“,
- “Engjėll i Kosovės”,
- “forcė e ndryshimit”,
- “udhėheqės shpirtėror i njė populli”,
- “…vigan i pamposhtur…“,
- “simbol i ndryshimeve nė Ballkan“,
- “vizionar i rrallė…“,
- “…mishėrim i aspiratave kombėtare…“…. e pėr mė tepėr u theksua se “Rugova ėshtė pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj” - citat i marrė nga monografia "Presidenti Rugova“, qė u botua me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Rugovės, nėn pėrkudesjen e mikut tė tij Sabri Hamiti, e shumė e shumė epitete tjera mbersėlėnėse por gjithėsesi johistorike!

Pra, pėr presidentin "historik" Ibrahim Rugova, u tha - e ēka s“u tha se ishte, edhe pėr ato veti qė kurrė nė jetė, s“i kishte...!

ymer prizreni
14-05-2013, 11:10
E kishin pas pytur Sherif Vocin e Reshtanit a mė i mirė Jova a Dushani?
Ai ishte pėrgjigjur: "Mut Jova e ma mut Dushani"......
Ibrahimi ishte kuadėr i partisė sė Titos,pra njeri veteran kumunist qė i thurrte lavdat atij.....ky i dyti Hashimi i Brojės veteran i omladinės qė pėr tė qeverisur Prishtinėn ja kajtėn nėnėn shqiptarisė,dhe ky i dyti pak si ma shumė.....

trestenik
14-05-2013, 14:31
QA KAN THAN AUTORITETET E KOSOVES SE SPRANOJN E KAN PRANU
NUK BISEDOJM PER KET KAN BISEDU............etj........NUK BISEDOJM PER VERIUN KAN BISEDU.........etj

Brari
14-05-2013, 14:41
mbas metush zenunit llapi sjell sherafedin berishen..
plus bedri islamin..

pra u ban 3 kalemxhij qe qarte duket se jan pjese e shtabit vrases..

kuptohet bedriu eshte me i rendesishem se zenuni e sherafedini..
por si zenuni si sherafi.. porosit i marrin tek klani qe ka vra tahirat drinat ukat sabahetet e xhem mustafet..

thx llap..

ymer ti.. ke qen pjes ne aksionin per vrasjen e ekremit ne prizren?

Llapi
01-06-2013, 00:08
Xhevat Bislimi

PLAKU QE KERKONTE NJE MUR KINEZE ME SERBINE
Xhevat Bislimi
Ibrahim Rugova i ndjere pervec konference-xhumave organizonte ndonjehere edhe takime me popullin. Kuptohet keto takime mendoheshin me njerez dhe tema te ftofta, qe nuk e nervozonin (provokonin) pushtuesin serb. Nje takim te ketille e kishte bere edhe me bujqit me te mire ne Kosove. Ishte viti 1995. Vit i veshtire per popullin shqiptar ne Kosove. Shpresat (rrenat) per clirimin e Kosoves permes dialogut me Serbine po veniteshin dhe shuheshin me shpejtesi... Ne kete pritje-takim me bujqit e zgjedhur ishte edhe nje burre plak nga Gremja e Ferizajit. Ky burre dhe bujk i zellshem quhej JAHIR BERISHA. I. Rugova i kishte lavdruar keta bujq per punen e tyre te mire ne bujqesi. U kenaqen bujqit tane qe edhe Rugova po ua lavdonte punen e tyre. Vetem xha JAHIRIT nuk i kishin bere fare pershtypje fjalet e mira dhe levdatat e I. Rugoves. Ai ishte ngritur ne kembe dhe i kishte thene: "Zoti Ibrahim Rugova a mund te na thuash kur do ta bejme nje "kinezki zid" mes Kosoves dhe Serbise? Vetem kjo po na intereson se vetem atehere mund ta punojme dhe lulezojme token tone shqiptare, vetem atehere mund ta bejme edhe gjumin, gjum". I. Rugova, sic e keni njohur tane, ishte sjellur e peshtjellur me ato fjalet e tij te pakuptimta pa mundur ose pa guxuar me iu pergjegjur plakut, sepse ishte teme qe mund t'ia prishte dialogun dhe raportet "demokratike" me Serbine... (E shkrova sipas tregimit te nipit te xha Jahirit, R. B.)

Brari
01-06-2013, 00:25
edhe lopet e kan dit o llap se rugova ska mujt me ndertu mur kinez.. mes kosoves e serbise..
mirpo ky bujku nuk e paska dit..
as xhavati bislim me shok tij anti rugov.. nuk ndertuan dot mur kinez.. por ban dicka tjeter.. e thirren slloben me gjith ushtri..e i than.. kajua nanen mir shqiptareve.. se ta kemi dhan "arsyetimin " shum te bukur..
ta kem shpall nji uck.. e ti sllob.. mos e len pa e shfrytzu rastin.. fatlum..
ti genocido.. popullin e kosoves..na qos-demaq-bislimat..genocidojm ldk-ne.. e jena ne rregull..

SystemA
01-06-2013, 13:32
edhe lopet e kan dit o llap se rugova ska mujt me ndertu mur kinez.. mes kosoves e serbise..
mirpo ky bujku nuk e paska dit..
as xhavati bislim me shok tij anti rugov.. nuk ndertuan dot mur kinez.. por ban dicka tjeter.. e thirren slloben me gjith ushtri..e i than.. kajua nanen mir shqiptareve.. se ta kemi dhan "arsyetimin " shum te bukur..
ta kem shpall nji uck.. e ti sllob.. mos e len pa e shfrytzu rastin.. fatlum..
ti genocido.. popullin e kosoves..na qos-demaq-bislimat..genocidojm ldk-ne.. e jena ne rregull..
Po ku do ta ngrinte murin,ne plazh???
Ja hiqte kryet serbi.Nuk e thirren jo serbin,ju vune kundra me ARME UCK-ja!Jo me teorira bashkim-vellazerimi....dhe pacifiste ngordhalaqe!Se i kishte rene thyba ne pambuk me 3% e Shqiptareve!

fegi
01-06-2013, 17:30
http://www.youtube.com/wat