PDA

View Full Version : Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"


Askushi
23-09-2012, 08:54
Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/7/7c/Enciklopedia_e_Kurveleshit.jpg


Instituti i Librit dhe i Promocionit Toena nė bashkėpunim me Shoqatėn Kulturore Atdhetare “Labėria” organizuan paraqitjen e botimit “Enciklopedi e Kurveleshit” pėrgatitur nga prof. dr. Nasip Meēaj, Xhemil Ēelaj dhe Fatmir Toēi

- nė Tiranė: ditėn e martė, datė 23.06.2009, ora 11.00 nė Muzeun Historik Kombėtar.

- nė Vlorė: ditėn e mėrkurė, datė 24.06.2009, ora 11.00 nė Teatrin “Petro Marko”

Enciklopedi e Kurveleshit

Kurveleshi ėshtė njė njėsi etnografike e Labėrisė. Pėrfshin 15 fshatra tė ndara nė Kurveleshin e Sipėrm (10 fshatra) dhe nė Kurveleshin e Poshtėm (5 fshatra).

Enciklopedi e Kurveleshit pėrmban rreth 2000 zėra pėr:

- Ngjarje dhe data historike nė shkallė fshati, krahine e kombėtare
- Figura dhe personalitete historike tė artit e tė kulturės tė fshatrave e tė krahinės
- Objekte dhe dukuri gjeografike e kulturore tė krahinės
- Objekte historike e tė kultit
- Veshje, orendi, pajisje e vegla tradicionale
- Ilustrime me harta, grafikė, tabela, skica, skema e fotografi
- Shtojcė me objekte tė ndryshme e toponime sipas fshatrave


PARATHĖNIE

Pėrpjekja pėr tė hartuar Enciklopedinė e Kurveleshit ėshtė bėrė shumė kohė mė parė nga njė grup intelektualėsh tė kėsaj krahine. Por u desh gatishmėria dhe mbėshtetja financiare e presidentit tė Shtėpisė Botuese “Toena”, qė tė merrej nisma pėr hartimin e botimin e tij.
Pėr organizimin e drejtimin e punės dhe pėr ta vėnė atė nė baza sa mė shkencore nė funksion tė qėllimit tė shtruar qė nė vitin 2003, u krijua Redaksia e Pėrgjithshme, redaksitė e fushave pėrkatėse dhe grupet e punės. U hartua projekt-platforma dhe kriteret e hartimit dhe ndėrtimit tė zėrave nė tėrėsi e pėr ēdo fushė, sipas madhėsisė (zė shumė i madh, i madh, i mesėm dhe i vogėl), nė shkallė sipas fshatrave nėn drejtimin e autorėve prof. dr. Nasip Meēaj, Xhemil Ēelaj e Fatmir Toēi. Nė themel tė punės sė Redaksisė sė Pėrgjithshme dhe grupit hartues u vunė tė dhėnat arkivore (qendrore e lokale), materialet e muzeve (nė nivel qarku, rrethi dhe ato qendrore), botimet e ndryshme shkencore e historike nė shkallė krahine dhe kombėtare pėr tė gjitha fushat, historiku i fshatrave tė hartuar nė vitet 1960-1990, botimi i monografive kushtuar personaliteteve tė ndryshme dhe fshatrave tė veēanta apo vetė Krahinės sė Kurveleshit, shtypi i pėrditshėm dhe periodik nė tė gjitha kohėrat.
Kjo Enciklopedi pėrbėn pėrpjekjen e parė pėr botimin e plotė nė nivel rajonal dhe kombėtar, pėr njė krahinė relativisht tė vogėl (me 15 fshatra) pėr tė vijuar mė pas me botime tė ngjashme pėr krahina tė tjera tė trevės sė Labėrisė, tė cilat do tė krijonin bazėn e nevojshme pėr botimin e Enciklopedisė sė Labėrisė.
Pėr ta bėrė sa mė tė njohur nismėn pėr hartimin dhe botimin e kėsaj enciklopedie pėr masėn e gjerė tė kurveleshasve dhe, mė tej, pėr tė tėrhequr mendimin e tyre, Redaksia e Pėrgjithshme dhe grupi i punės, botuan paraprakisht dhe e bėnė publike nė gazetėn e Shoqatės Kulturore Atdhetare “Labėria” dhe nė disa gazeta tė tjera lokale tė shoqatave tė fshatrave: “Platformėn pėr pėrgatitjen e Fjalorit Enciklopedik tė Kurveleshit”, “Kriteret orientuese tė ndėrtimit tė zėrave”, si dhe shkrimin redaksional “Tė pėrgatisim sė toku Fjalorin Enciklopedik tė Kurveleshit”, fjalor qė, nė saje tė materialeve tė mbledhura, u plotėsua si enciklopedi. U bėnė takime tė veēanta me pėrfaqėsues tė shoqatave tė disa fshatrave si dhe me bashkėpunėtorė tė fshatrave tė tjera, ku u kėrkua dhe u vendos bashkėpunim i ngushtė me ta. Gjithashtu, u ngritėn grupe pune me disa fshatra dhe pėr tė tjerėt u tėrhoqėn bashkėpunėtorė. Me udhėzimet pėrkatėse dhe kriteret pėr botimin e Enciklopedisė sė Kurveleshit u botua dhe njė broshurė e veēantė, e cila u shpėrnda nė tė gjithė vendin.
Nė janar 2005, u arrit hartimi i fjalėsit qė do tė pėrbėnte bazėn e botimit, i cili u botua nė gazetėn “Labėria”. Pas tre muajsh diskutimi zėrat u plotėsuan me tė dhėnat e domosdoshme dhe materiali, nė formė maketi, pėr tė gjitha zėrat sipas fshatrave iu shpėrnda pėrfaqėsuesve tė tyre pėr diskutim tė pėrbashkėt. Prandaj u organizua dhe njė takim i gjerė, me pėrfaqėsues tė tė gjitha fshatrave, ku u shkėmbyen mendime pėr informacionin qė pėrmbanin zėrat, nevojėn e pėrsosjes sė tyre apo edhe pėr shtimin e disa zėrave tė rinj.
Enciklopedia e Kurveleshit, qė po vihet nė dorė tė lexuesve, pėrmban rreth 2.000 zėra nga tė gjitha fushat. Zėrat me karakter gjeografik janė rreth 150. Bie nė sy peizazhi gjeografik natyror dhe ai kulturor, veēoritė themelore tė relievit dhe individualiteti qė e karakterizon kėtė malėsi, shumėllojshmėria e dukurive karstike, klima, hidrografia, dherat, mbulesa etj. Figurat dhe personalitetet e Kurveleshit (sipas fshatrave dhe nė shkallė krahine e mė gjerė) zėnė pjesėn mė tė madhe tė saj me1150 zėra (nga tė cilėt 60 femra, 450 tė vrarė nė luftėrat me forcat e huaja pushtuese, tė shpallur ose jo si dėshmorė tė atdheut, dhe tė tjerėt personalitete nė fusha tė ndryshme tė jetės, nė fshatra, nė krahinė e mė gjerė).
Nė pėrzgjedhjen e figurave tė ndryshme ėshtė mbajtur parasysh edhe lidhja e drejtpėrdrejtė e tyre me Kurveleshin. Parė nga ky kėnd, ėshtė pranuar tė zėnė vend ata persona qė kanė lindur nė Kurvelesh apo qė kanė lindur nė vende tė tjera por me prindėr tė lindur nė Kurvelesh. Ėshtė treguar kujdes i veēantė nė pėrcaktimin e kritereve pėr pėrfshirjen e figurave tė shquara e personaliteteve kurveleshas nė kėtė vėllim enciklopedik, e ndarė kjo nė katėr periudha:

a) Nė periudhėn nga lashtėsia deri nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė (prijės popullorė, komandantė ēetash atdhetare a tė formacioneve luftarake mė tė gjera popullore);

b) Nė periudhėn 1912-1939 zėnė vend figura me pėrmasa krahinore e kombėtare nė fushėn atdhetare, shoqėrore, intelektuale, shkencore, tė administratės sė lartė shtetėrore dhe vendore, komandantė ēetash luftarake tė fshatrave e mė gjerė;

c) Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore (1939-1944), janė pėrfshirė drejtues politikė e komandues tė formacioneve luftarake (komandantė e komisarė ēetash nacionaliste, partizane, balliste e mė pas batalione tė kėtyre pėrkatėsive, por qė ishin autonome e jo nė vartėsi tė formacioneve mė tė mėdha nė ditėt e inaugurimit tė tyre; komandantė e komisarė tė grupeve partizane, tė komandave tė vendit dhe tė qarqeve, tė brigadave, divizioneve dhe korparmatave, kryetarėt e kėshillave tė parė tė formacioneve tė ndryshme politike tė fshatrave dhe tė krahinės, heronj tė popullit, dėshmorėt dhe tė rėnėt e kombit nė luftime e pėrpjekje me forcat e ndryshme pushtuese;

d) Periudha pas Luftės sė Dytė Botėrore deri mė sot, janė pėrfshirė: drejtues tė lartė nė organet e shtetit, tė administratės shtetėrore qendrore e vendore (nė organet vendore: kryetar lokaliteti, komune, bashkie, Komiteti Ekzekutiv, rrethi; nė organet qendrore: drejtues tė organeve qendrore nė shkallė zėvendėsministri e lart dhe tė barasvlershėm me tė, deputetė nė Kuvendin e Shqipėrisė (nė tė gjitha kohėrat); anėtarė tė organeve tė ndryshme kushtetuese nė shkallė vendi, komandantė e komisarė divizioni e korpusi; heronj tė punės socialiste. Personalitete nė fushėn e artit, arsimit, kulturės, letėrsisė, shkencės, folklorit, qė kanė marrė tituj e grada tė ndryshme (doktor i shkencave, profesor i asociuar doktor, profesor doktor, akademik, Mėsues i merituar dhe i Popullit, Artist i merituar dhe i Popullit, Mjeshtėr dhe Mjeshtėr i merituar i sportit, anėtarė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe tė Artistėve), laureatė tė Ēmimit tė Republikės apo edhe qė janė shquar me veprimtari, pjesėmarrje konkrete sipas fushave pėrkatėse nė shkallė vendi, drejtorė shkollash tė mesme, botues dhe kryeredaktorė tė organeve tė ndryshme tė shtypit tė pėrditshėm dhe periodik. Personalitete tė vlerėsuar me tituj nderi nga kėshillat e komunave, tė bashkive dhe tė qarqeve, qė u janė ngritur buste apo me emrat e tyre janė emėrtuar rrugė dhe objekte tė ndryshme. Autorė botimesh e monografish tė ndryshme me vlera njohėse pėr fshatra dhe vetė krahinėn e Kurveleshit si dhe botime memoralistike ku evidencohet kryesisht jeta dhe lufta shumėshekullore nė Kurvelesh e me rrezatim deri nė shkallė vendi.

Ngjarjet historike krahinore apo dhe nė nivel fshati trajtohen nė rreth 250 zėra enciklopedikė, prej tė cilėve: 32 janė zėra shumė tė mėdhenj, 28 zėra tė mėdhenj dhe rreth 190 zėra tė mesėm dhe tė vegjėl. Pėrcaktimi i toponimisė sė vendeve nė bazė fshati, vendndodhja dhe kuptimi i emėrtimit tė disave prej tyre, pėrfshijnė rreth 260 zėra. Enciklopedia e Kurveleshit ėshtė e ilustruar dhe me shumė harta, grafikė, tabela, skica dhe skema tė ndryshme. Nė tė janė vendosur 200 fotografi tė figurave dhe personaliteteve nga tė gjitha fushat e jetės dhe tė veprimtarisė, 20 prej tyre janė femra, 100 fotografi me pamje tė pėrgjithshme tė peizazhit natyror dhe kulturor, tė qendrave tė banuara, tė objekteve tė kultit, monumenteve, lapidarėve, veshjeve popullore, instrumenteve tė ndryshme muzikore karakteristike tė krahinės, grupeve polifonike etj.

Nė pėrbėrjen e Enciklopedisė, sipas fushave, si zė mė vete apo nė zėra tė tjerė tė ndryshėm, gjejnė trajtesa konkrete ēėshtje tė tilla, si:

a) Gjeografia
b) Klima
c) Hidrografia dhe tokat
d) Bimėsia dhe kafshėt e egra
e) Mjedisi, turizmi malor dhe zhvillimi i qėndrueshėm
f) Problemet historike nė nivel krahine dhe fshati
g) Problemet atdhetare dhe ushtarake
h) Arsimi dhe shkenca
i) Kultura, letėrsia dhe sporti
j) Blegtoria, bujqėsia dhe pyjet
k) Arkeologjia dhe objektet social-ekonomike

Pėrmbajtja e gjerė e kėsaj Enciklopedie bėn tė mundur qė ajo tė ketė dhe njė rreth tė gjerė pėrdoruesish, nė radhė tė parė banorėt e Kurveleshit kudo qė ata janė brenda dhe jashtė vendit, studentėt e universiteteve tona, mėsuesit e nxėnėsit e klasave tė larta tė shkollave tė mesme. Por ajo do tė jetė shumė e dobishme dhe pėr tė gjithė specialistėt e shkencave natyrore e shoqėrore, pėr ekonomistėt e sociologėt, pėr gazetarėt e punonjėsit e mediave dhe specialistė tė tjerė thuajse nga tė gjitha fushat e dijes, si dhe pėr publikun e gjerė.
Jemi tė ndėrgjegjshėm se kjo Enciklopedi ka nevojė pėr plotėsim dhe saktėsim tė vazhdueshėm, duke mbetur gjithmonė njė libėr i hapur.
Si botim i parė i kėtij lloji nė fushėn enciklopedike, ajo mund tė ketė edhe ndonjė pasaktėsi apo zbrazėti, ndaj autorėt do tė mirėpresin ēdo vėrejtje e sugjerim objektiv e dashamirės, me qėllim qė t’i kenė parasysh nė ribotimet e ardhshme.

Autorėt falėnderojnė:

Shoqatat kulturore atdhetare tė fshatrave tė Kurveleshit: “Bolena”, “Dr. Bilal Golemi”, “Kallarati”, “Kolonja”, “Nivica”, “Vėllazėrimi Kuēiot”, “Vėrmiku” pėr bashkėpunimin e ngushtė dhe ndihmesėn e tyre pėr mbledhjen e tė dhėnave tė nevojshme pėr hartimin e kėsaj vepre.

Ndihmuan pėr mbledhjen e tė dhėnave:

Adem Gjika, Ali Bala, prof. dr. Ali Dhrimo, Arif Bizhga, dr. shk. Arqile Veshi, Arshi Dolla, Astrit Ēeli, Bajram Mezuri, Bardho Hyseni, “Mėsues i merituar” Bardhyl Xhama, Demo Rrokaj, Dervish Lloi, Dilaver Goxhaj, Eshtem Graēi, dr. shk. Fadil Nanaj , prof. dr. Farudin Krutaj, Ferdinand Kopali, Gėzdar Seriani, Guro Zeneli, Halil Qendro, dr. shk. Hasan Luēi, prof. dr. Hektor, Veshi, Idajet Llanaj, “Mėsues i merituar” Hulusi Runa, prof.asoc. dr. Ilirjan Gjipali, Isuf Ēela, Ismet Isufi, prof. dr. Jakup Mato , Jonuz Korkuti, Jorgo Melica, Kamber Alikaj, Kanan Zanaj, Kiēo Gjipali, Lekė Sotiri, Hamdi Malaj, Memo Boēi, Muhamet Hoxha, Akademik Myzafer Korkuti, Odise Duka, Pajtim Hasani, Qani Bizhga, Rakip Bleta, prof. dr. Rami Memushi, Razip Golloshi, Refat Bleta, Rexhep Alimema, Rexho Isufi, Seit Alikaj, Selam Shkurti, Seri Tushi, Servet Tartari, Shaqo Peēi, Sheme Shega, Veledin Abazi, Xhafer Majko, Zeman Bardhi, Zenel Koshaj, Zenel Sinani, Zeqir Shehu.


ZYRA E SHTYPIT DHE
INFORMACIONIT TOENA

Askushi
23-09-2012, 09:00
POZITA GJEOGRAFIKE, KUFIJTĖ, MADHĖSIA

Krahinė gjeografike dhe etnografike nė Shqipėrinė JP. Shtrihet midis lumit tė Shushicės dhe tė Borshit nė perėndim, Vjosės nė veri e VL, rrjedhjes sė poshtme tė lumit Drino dhe tė lumit tė Kardhiqit nė jug, ndėrmjet kėtyre koordinatave gjeografike: nga 40° 04’ 11’’ nė 40° 23’ 41’’ gjerėsi gjeografike veriore dhe nga 19° 41’ 50’’ nė 20° 04’ 55’’ gjatėsi gjeografike lindore. Ka formė tė pėrzgjatur me drejtim mbizotėrues VP–JL qė i ofrohet mė tepėr asaj vezake. Ndahet nė Kurveleshin e Sipėrm (qė futet nė pėrbėrjen e rretheve tė Tepelenės dhe tė Gjirokastrės) dhe nė Kurveleshin e Poshtėm (qė futet nė pėrbėrjen e rretheve tė Vlorės e tė Sarandės).

Nė mesjetė, Kurveleshi hynte nė pėrbėrje tė krahinės sė Himarės. Nė fund tė shek. XVII dhe fillim tė shek. XVIII nė Kurvelesh u vendosėn shumė banorė nga bregdeti i Himarės pėr t’i shpėtuar sundimit osman. Por kur gjatė shek. XVIII trysnia pėr ndėrrimin e fesė u shtua, shumė banorė tė Kurveleshit, pėr t’i shpėtuar valės sė islamizimit, u larguan pėr nė fshatrat e Bregut tė Detit.

Nga pikėpamja administrative, nė fillim tė pushtimit osman Kurveleshi ishte nahije e vilajetit tė Kaninės; nga 1583 deri mė 1740 ka qenė kaza e sanxhakut tė Delvinės, kurse pas kėsaj periudhe e deri mė 1864 nahije e kazasė sė Himarės. Nga ky vit vihet nėn varėsinė e drejtpėrdrejtė tė sanxhakut tė Gjirokastrės, me statusin e posaēėm tė rrethit; nė vitin 1900 S. Frashėri dhe A. Baldaēi e pėrmendin si kaza tė Gjirokastrės.

Kurveleshi ėshtė qendra e kryengritjes sė vitit 1432 tė udhėhequr nga Gjergj Arianiti. Ai ishte epiqendra e kryengritjeve tė fuqishme tė viteve 1481, 1492 dhe 1537. Mė 1847 kėtu shpėrthen kryengritja fshatare e Shqipėrisė Jugore e udhėhequr nga Zenel Gjoleka (shih), qė u pėrhap edhe nė krahina tė tjera. Kurveleshi mori pjesė gjerėsisht nė Luftėn ANĒ dhe u bė njė nga bazat mė tė rėndėsishme tė saj. Nė pranverė 1942 u krijua ēeta partizane e Kurveleshit dhe nė luftėn e Gjormit morėn pjesė shumė ēeta tė kėsaj krahine. . U ēlirua mė 28 Nėntor 1942, kur forcat partizane sulmuan nėnprefekturėn e Gusmarit dhe pėrzunė nėpunėsit dhe 200 milicė, karabinierė e xhandarė. Gjatė operacioneve armike tė dimrit 1943–44 dhe tė qershorit 1944 nė Kurvelesh janė zhvilluar beteja tė pėrgjakshme.

Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Kurveleshit ėshtė afro 700 km², qė pėrbėn rreth 2,3% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme tė vendit. Lartėsia mesatare e tij mbi nivelin e detit ėshtė 900 m. Nga ēdo pikė qė ta shikosh, Kurveleshi i ngjan njė kalaje natyrore gjigante, tė mbrojtur nga tė gjitha anėt, me disa hyrje kryesore. Lartėsia absolute, veēoritė morfologjike dhe orografike i japin Kurveleshit pamjen e njė rrafshnalte karstike tipike me lartėsi tė madhe mesatare, nė tė cilėn hyrja mund tė bėhet vetėm nėpėrmjet pak qafave dhe luginave tepėr tė ngushta, siē janė Qafa e Kreshtės, gryka e Vėrmikut, gryka e Rehovės, lugina e Bėnēės dhe Shuri i Kuēit.

Nė pikėpamje fiziko-gjeografike, koncepti “malėsi e Kurveleshit” ėshtė mė i gjerė se koncepti etnografik pėr kėtė krahinė. Nga ana gjeografike, nė malėsinė e Kurveleshit hyn edhe Lopėsi, qė nga ana etnografike nuk pėrfshihet nė Kurvelesh. Megjithatė, nė pjesėn mė tė madhe koncepti fiziko-gjeografik dhe etnografik pėrputhen, madje pėrputhen edhe nėnndarjet e tij, Kurveleshi i Sipėrm dhe Kurveleshi i Poshtėm. Por kėtu trajtohet kryesisht Kurveleshi i Sipėrm, meqenėse ai i Poshtėm nga ana fiziko-gjeografike ėshtė pėrfshirė nė luginėn e Shushicės dhe tė Fterrės, duke zėnė kryesisht pjesėt e sipėrme tė tyre.

Nga pikėpamja gjeologjike, Kurveleshi pėrbėhet kryesisht nga shkėmbinj gėlqerorė tė mesozoit, paleogjenit dhe mė pak nga flishe e molasa dhe pjesėrisht nga evaporite dhe depozitime kuaternare. Bėn pjesė nė brezin antiklinal tė Kurveleshit, qė ndahet nė tri struktura dytėsore antiklinale (e Fterrės, Malit tė Thatė dhe e Gribė-Trushnicės), midis tė cilave ndodhen dy sinklinale (Shuri i Kuēit–Vėrmik dhe Golem–Nivicė). Relievi ėshtė malor, me male tė shumtė, tė lartė e tė ashpėr, qė nė Kurveleshin e Sipėrm merr karakterin e njė rrafshnalte mjaft tė copėtuar nga pėrrenjtė me shtretėr tė thellė e gryka tė ngushta nė trajtė kanionesh (deri nė 150 m tė thella), rrėpirash e humnerash (si nė Nivicė, Gusmar, Progonat, Lekdush etj.).

Malet mė tė larta janė Griba, me majėn e Kėndrevicės (2122 m), njė nga mė tė lartat e Shqipėrisė Jugore, maja e Kllogjrit (1967 m), maja e Sorrės (1857,5 m), Ēipini i Bolenės (1695 m), maja e Pleshovicės (1734 m), maja e Mureve (1700,3 m), Trushnica (1615 m), Mali i Thatė (1568 m), Maja e Pusit (1564 m) nė anėn juglindore. Kurveleshi i Poshtėm ka reliev mė tė ulėt, dhe pėrbėhet nga lugina e Shushicės sė sipėrme dhe ajo e rrjedhjes sė sipėrme tė luginės sė Fterrės (Borshit). Malet mė tė larta tė tij janė Papadhia, Gjeshnikoshi, Ēika, Gjiniku, Mali i Qores dhe maja e Bogonicės (1673,1 m)).

Janė tė pėrhapura shumė dukuritė dhe format karstike, si gropa, puse, galeri, shpella si dhe mjaft fusha karstike (fusha e Progonatit, Golemit, Nivicės), ku janė pėrqendruar dhe tokat bujqėsore dhe qendrat kryesore tė banimit.

Pozita e favorshme gjeografike (afėr detit) e favorizon Kurveleshin nė njė sėrė veēorish specifike, tė cilat pasqyrohen nė parametrat klimatikė, hidrografinė, dherat, mbulesėn bimore, kafshėt e egra etj. Ndikimi i detit ka bėrė qė luhatjet e temperaturave, si ato ditore, edhe mujore e vjetore tė jenė mė tė vogla nė krahasim me zonat qė shtrihen mė nė lindje tė saj. Periudha e vegjetacionit fillon mė herėt sesa nė Frashėr apo Leskovik qė ndodhen gati nė tė njėjtėn lartėsi. Si rrjedhojė, roli i pozitės gjeografike shprehet, gjithashtu, edhe nė pėrhapjen e bimėsisė. Kultura e ullirit, p.sh., rritet lirshėm deri nė lartėsinė absolute 600 m mbi nivelin e detit, ndėrsa nė luginėn e Fterrės rriten agrumet (portokallet dhe limonėt).

Ndonėse ėshtė njė nga zonat mė tė lagėshta tė Shqipėrisė (nė Kuē bien 2400 mm reshje), ka shumė pak ujėra sipėrfaqėsore e nėntokėsore, me pėrjashtim tė pak burimeve tė vogla, sepse ujėrat e shirave e tė borės nėpėrmjet hinkave, puseve e tė ēarave tė tjera karstike depėrtojnė shpejt nė thellėsi tė masivit shkėmbor karbonatik. Vetėm nė skajet e zonės, nė kontaktin e gėlqerorėve me flishin, ēarjet dhe zhvendosjet tektonike ose shpatet e luginave, dalin burime tė fuqishme karstike (burimet e Bėnēės, Fterrės, Kuēit, Vėrmikut, Kolonjės, Picarit etj.) qė u japin fillimin shumė lumenjve e pėrrenjve tė Kurveleshit (lumi i Bėnēės, Fterrės, Shushicės, Smokthinės, Kardhiqit etj.).

Rrjedhim i karstit ėshtė edhe varfėria e bimėsisė, sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm, ku ka pak pyje (pylli halor i Zarelit dhe i Kėbusit (Llufė). Nė Kurveleshin e Poshtėm pėrmendet pylli i Ēipinit. Mė e pasur ėshtė bimėsia barishtore (kullotat e pasura verore tė Gribės, Trushnicės, Buzės sė Bredhit etj.), nė tė cilėn ka shumė bimė mjekėsore, mjaltėse e aromatike (ēaj mali, salep, trėndafil i egėr, rigon, tėrfil etj.). Kurveleshi ka dimėr relativisht tė ftohtė dhe verė tė nxehtė. Temperatura mesatare vjetore pėrkatėsisht pėr Kuēin dhe Nivicėn janė 140 dhe 120C.
Krahina e Kurveleshit nė tėrėsinė e vet dallohet pėr pasuri relativisht tė mjaftueshme natyrore, peizazhe tė shumėllojshme gjeografike, historike, kulturore (etnografike, folklorike, arkeologjike e turistike). Aty ka territore mjaft tė pėrshtatshme me hapėsira turistike ku mund tė zhvillohen disa lloje tė turizmit sportiv (alpinizėm, ski, hipizėm, pushime e ēlodhje nė natyrė me ngritjen e kampingjeve, gjueti, turizėm speleologjik, kulturor etj.) Kurveleshi pėrfshin 15 fshatra: Progonat, Lekdush, Gusmar, Nivicė, Rexhin, Golėm, Kolonjė, Picar, Kaparjel, Kuē, Bolenė, Kallarat, Vėrmik, Fterrė dhe Ēorraj. Largėsia mesatare midis vendbanimeve ėshtė rreth 5-6 km, duke qenė se fshatrat mė tė largėta janė Kaparjeli dhe Vėrmiku dhe mė i afėrti ndaj njė qendre urbane ėshtė Picari.

Kurveleshi mishėron nė mėnyrėn mė tė plotė tiparet e kulturės popullore tė Labėrisė. Nė ekonominė e krahinės rolin kryesor e luan blegtoria e imėt (dhentė e dhitė), pėr mbarėshtimin e sė cilės kurveleshasit janė mjeshtėr dhe kanė njė pėrvojė shekullore, ashtu si dhe pėr punimin e qumėshtit dhe tė leshit. Pas Ēlirimit, nė Kurvelesh u zhvillua edhe bujqėsia, sidomos nė Kurveleshin e Poshtėm, sepse dhe kushtet natyrore aty janė mė tė pėrshtatshme. Kurveleshin e Sipėrm rritet gruri, kurse nė Kurveleshin e Poshtėm misri. Nė pllajėn e Kurveleshit tė Sipėrm bėhet lajthia, qershia, gėshtenja, molla; kurse nė Kolonjė, Picar e Kaparjel dhe nė Kurveleshin e Poshtėm edhe hardhia, fiku e arra, madje nė Fterrė edhe agrumet e ullinjtė.

Pozita gjeografike e Kurveleshit, pėrveē kushteve tė favorshme natyrore dhe potencialit biologjik tepėr cilėsor, ofron edhe rrugė alternative pėr tė dalė nė bregdet. Rruga automobilistike qė pėrshkon Kurveleshin e Poshtėm (e asfaltuar deri nė Kuē), e lidh me bregdetin e Adriatikut dhe tė Jonit. Pėrmes Kurveleshit nė drejtim tėrthor mendohet, gjithashtu, qė shumė shpejt tė ndėrtohet njė rrugė tjetėr turistike e nivelit nacional (mbi rrugėn ekzistuese tė sotme) me dy korsi pėr tė shkurtuar, por dhe pėr tė lehtėsuar kalimin e turistėve vendas e tė huaj pėr nė bregdetin Jonian si dhe pėr tė shfrytėzuar turizmin malor tė saj, qė deri tani ėshtė pak i njohur.

Kurveleshi ka shumė qafa malore, shtigje e kalime qė lidhin midis tyre, zona dhe territore tė ndryshme brenda dhe jashtė tij. Qafat mė tė rėndėsishme janė qafa e Gėrxhunit, e Kreshtės, e Gurit tė Shpuar, e Dėrrasės, e Luadhit etj. Pėrveē kėtyre takohen dhe njė numėr i madh shtigjesh e kalime malore qė lidhin midis tyre njėsi fizike mė tė vogla.

Askushi
23-09-2012, 09:02
NDĖRTIMI GJEOLOGJIK

Kurveleshi nga ana gjeologjike pėrfshihet nė zonėn Jonike dhe sė bashku me Malin e Gjerė pėrbėjnė njė strukturė tė madhe antiklinale tė zhvilluar nė qendėr tė pėrkuljes Jonike. Brenda strukturės antiklinale diferencohen njė sėrė strukturash tė tjera, tė njė shkalle mė tė ulėt, tė tipave antiklinal dhe sinklinal (tre antiklinale dhe dy sinklinale). Strukturat paraqiten me deformime tė shumta, me shkėputje tė krahėve nė anėn perėndimore dhe me zhvendosje tė tipit tė mbihipjeve pėr shkak tė lėvizjeve tė fuqishme tektonike diferencuese.

LITOLOGJIA

Depozitimet mė tė vjetra pėrfaqėsohen nga shkėmbinjtė halogjenė (gipset dhe kripa e gurit). Gipset nė territorin e Kolonjės, Picarit, Kaparjelit, Nivicės dhe Vėrmikut kanė dalė drejpėrdrejt nė sipėrfaqe dhe kontaktojnė tektonikisht me shkėmbinjtė rrethues. Dalja e tyre nė sipėrfaqe ėshtė shoqėruar me thyerjet tektonike gjatėsore. Nga fillimi i Triasit tė sipėrm deri nė Eocen mbizotėrojnė shkėmbinjtė gėlqerorė, kurse nga Oligoceni deri nė Helvecian kemi tė bėjmė me depozitime flishore. Depozitimet e Jurasikut pėrfaqėsohen nga gėlqerorėt dolomitikė me ndėrthurje silicore qė nė sipėrfaqe krijojnė forma negative dhe prerje tė thella erozionale (lugina e Bėnēės, Luzatit, Zhuri i Kuēit etj.).

Depozitimet e Kretės pėrfaqėsohen nga shkėmbinjtė gėlqerorė, fosfatikė, gėlqerorė-argjilorė dhe organogjeno-copėzorė duke zėnė pjesėn mė tė madhe tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme tė zonės. Nė pėrgjithėsi, ata pėrbėhen nga shkėmbinj masivė ku janė zhvilluar dhe proceset e shumta karstike sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore. Nė Kurveleshin e Sipėrm gėlqerorėt e Kretės vazhdojnė pa ndėrprerje nga Gusmari deri nė Picar, duke formuar njė morfologji tipike karstike me alternime tė lehta tė kurrizeve kodrinore dhe gropave e lugjeve tė shumta karstike. Kurse depozitimet mė tė reja zėnė njė sipėrfaqe mė tė vogėl, tė pėrqendruara nė gropat dhe pjesėrisht nė shpatet e kodrave dhe tė maleve.

Kurveleshi gjatė evolucionit tė tij gjeologjik e paleogjeografik pėrbėnte boshtin qendror tė hullisė jonike, duke pėrfaqėsuar pjesėn mė tė thellė tė saj, nė tė cilėn grumbulloheshin materialet e shumta tė ardhura nga sektorėt mė tė ngritur. Kjo ėshtė arsyeja qė shpjegon trashėsinė e madhe tė serisė karbonatike nė Kurvelesh. Strukturat e Kurveleshit janė asimetrike, tė pėrmbysura drejt perėndimit dhe shpesh edhe tė mbihipura. Me kėtė lidhet asimetria e shpateve si dhe njė radhė ndryshimesh nė morfologjinė e morfogjenezėn e tyre.

TEKTONIKA

Lėvizjet tektonike kėtu kanė qenė mjaft tė fuqishme dhe tė diferencuara nė kohė, prandaj dhe relievi ka ndryshuar si rezultat i aktivizimit tė thyerjeve tektonike gjatėsore dhe tėrthore. Si Kurveleshi, edhe malet e tjerė tė Krahinės Malore Jugore (Nemėrēkė, Ēikė, Griba etj.) janė pėrfshirė nga lėvizjet tektonike ngritėse qysh nga Mioceni i mesėm, Amplituda e lėvizjeve ngritėse llogaritet nė rreth 1500-2000 m, e cila dėshmohet nga ekzistenca e katėr niveleve tė tarracave erozionale, qė i takojmė nė shpatin e majtė tė luginės sė Gurrės sė Progonatit si dhe nga thellimi i vazhdueshėm i shtretėrve tė rrjetit hidrografik tė malėsisė. Njė seri shkėputjesh tektonike reflektohen me kontraste tė dukshme nė reliev, midis tė cilave mė e pėrmendura ėshtė thyerja Smokthinė-Tepelenė.

Gjithashtu, lėvizjet neotektonike dhe diferencuese tė Pliokuaternarit kanė luajtur njė rol tė veēantė nė morfologjinė e relievit. Ato kanė nxitur rigjallėrimin e karstit dhe veprimtarinė e rrjetit hidrografik, erozionin dhe proceset e tjera dinamike tė shpatit. Strukturat pozitive pėr shkak tė tektonikės shkėputėse dhe zhvendosėse kanė njė spostim drejt perėndimit duke mbihipur mbi strukturat negative. Kėto lėvizje janė tė vazhdueshme edhe nė ditėt tona, tė shprehura me veprimtaritė e fuqishme sizmike qė kanė kapur Kurveleshin.

Tėrmetet lidhen mė tepėr me tektonikėn shkėputėse pliokuaternare, e cila shkakton ndryshime morfologjike tė relievit aktual. Shumica e tyre janė shoqėruar me paqėndrueshmėri tė tokės, si: ulje tė saj, shformimet, ēarje tė sipėrfaqes, rrėshqitje tė truallit, plasaritje tė mureve dhe shembje tė shtėpive dhe rėnie tė gurėve.

TĖRMETET

Nėse do t’u referohemi tė dhėnave statistikore, del se tėrmetet nė kėtė zonė kanė qenė tė shpeshta dhe me forcė shkatėrruese nga mesatare deri tė fuqishme. Tėrmeti mė i fuqishėm ka qenė ai i 26 nėntorit 1920, me forcė 6,4 tė shkallės Richter (Bėnēė, Tepelenė), i vitit 1938 (Bėnēė), i vitit 1942 (Luzat, Bėnēė), i vitit 1963 (Tepelenė, Bėnēė, Shtėpėz, Golem) si dhe ato tė viteve 1967, 1969 etj. Vihet re njė lidhje midis tėrmeteve dhe riaktivizimit tė linjave tė vjetra tektonike. Tėrmetet e mėsipėrme janė shoqėruar me njė sėrė pasojash. Kudo ka pasur dėmtime tė shtėpive, ēarje tė tokės, rrėshqitje, pakėsim tė pėrkohshėm tė ujit tė disa burimeve dhe mė pak dėme nė njerėz; p.sh., mė 1920 nė Bėnēė u vranė vetėm dy gra.

PALEOGJEOGRAFIA

Historia e zhvillimit paleogjeografik tė Kurveleshit nis me depozitimet mė tė vjetra tė cilat dolėn nė sipėrfaqe (Triasi i sipėrm). Uljet dhe ngritjet e herėpashershme krijuan strukturat kryesore, qė mė vonė u rritėn dhe u konsoliduan mė tej. Filloi diferencimi i strukturave pozitive dhe negative, tė cilat morėn formėn e tyre tė plotė gjatė Tortonianit. Nė Jurasik mendohet tė kemi pasur njė lėvizje tė madhe tė detit nė brendėsi tė tokės, njė transgresion tė fuqishėm, dukuri qė dėshmohet nga pėrbėrja e lartė e materialeve stėrrallore nė depozitimet e kėtij sistemi.
Gjatė etapės sė gjeosinklinalit tė vėrtetė, sektori Vlorė–Tepelenė, formonte njė fleksurė qė e ndante zonėn relativisht mė tė cekėt tė pėrkuljes Jonike nga zona mė e thellė e saj. Kjo fleksurė dallohet qartė nė ndryshimet e theksuara qė vėrehet nė trashėsinė e depozitimeve midis Kurveleshit dhe zonave fqinje (Kremenarės). Nė fund tė Oligocenit, Kurveleshi doli mbi ujė nė formė tė njė ishulli, gjė qė vėrtetohet nga mungesa e depozitimeve tė Miocenit tė poshtėm. Nė Pleistocen ndodhin ndryshime tė konsiderueshme tė peizazhit, florės dhe tė faunės tė lidhura me tejftohjen e klimės dhe pėrhapjen e akullzimit, gjurmėt e tė cilit ruhen edhe nė Kurvelesh (mali i Gribės). Nė fillim tė Kuaternarit, relievi merr thuajse fizionominė e sotme.

PASURITĖ MINERALE

Nė varėsi nga pozicioni tektonik, ndėrtimi gjeologjik e sidomos zhvillimi paleogjeografik kanė ndikuar nė formimin e disa lloje burimesh minerale. Pasuritė mė kryesore janė fosfatet dhe gėlqerorėt fosfatikė, qė zėnė sipėrfaqen mė tė madhe. Trashėsia e tyre luhatet nga disa centimetra nė disa metra. Pėr nxjerrjen e tyre u ngrit miniera e Gusmarit nė vitet ‘70, e cila tani nuk funksionon qė nga fillimi i viteve ‘90. Nė Progonat janė vėrejtur shenja tė mineralit tė manganit, ndėrsa nė Picar tė xhamit vullkanik.

MERMERI

Nė sektorė tė veēantė gjenden gėlqerorė tė mermerizuar. Nė kėtė krahinė takohen edhe mermerė si shkėmbinj mineralė metamorfikė, plotėsisht tė rikristalizuar (gėlqerorė kristalikė), tė cilėt pėrbėhen prej karbonatit tė kalciumit (CaCO3) nė formėn e kokrrizave tė kalcitit), qė gjenden mė tepėr nė zgavrimet, tunelet, puset dhe shpellat nėntokėsore tė Kurveleshit tė Sipėrm (Progonat, Gusmar, Golem etj.). Mermeri i Kurveleshit punohet, lustrohet mirė dhe ka pamje tė bukur. Nė Gusmar ai shfrytėzohet nė qiell tė hapur dhe kėtu mund tė nxirren blloqe mermeri me pėrmasa tė vogla (0.5 x 1 x 1 m), mesatarisht (1.5 x 1 x 1 m) dhe rrallė tė mėdha (2 x 1.5 x 1 m).

SHKĖMBINJTĖ SEDIMENTARĖ

Si gur ndėrtimi mund tė shėrbejė ēdo shkėmb sedimentar, mjafton tė mos jetė i shkrifėt dhe i copėtuar. Guri i punuar, i gdhendur trashė nė trajtė blloqesh, pėrdoret pėr shtrimin e kalldrėmeve, pėr ndėrtimin e mureve mbajtėse, tė gdhendur hollė me trajta e pėrmasa tė caktuara, gjithashtu nė muret e jashtme, pragjet, shkallėt, urat, veprat e artit, tunelet etj. Gurėt e gdhendur hollė dhe tė ilustruar nė trajtėn e gurėve veshės-dekorativė pėrdoren pėr vepra arti, objekte artistike, monumente, ornamente tė brendshme e tė jashtme.

SHKĖMBINJTĖ GĖLQERORĖ

Nė territorin e fshatrave Lekdush, Progonat, Nivicė, Gusmar, Golem, Kolonjė, Kuē, Bolenė, Kallarat, Fterrė e Ēorraj kanė pėrhapje tė madhe gurėt gėlqerorė, qė pėrdoren si gurė tė punuar, tė gdhendur nė trajtė blloqesh pėr kalldrėme, trotuare, mure mbrojtėse, mure tė jashtme, shkallė, ura, harqe portash dhe ndėrtimin e shtėpive prej guri. Gėlqerorėt pėrdoren edhe pėr prodhimin e gėlqeres. Nga kjo pikėpamje, i tėrė Kurveleshi mund tė konsiderohet njė burim i madh gurėsh ndėrtimi dhe veshės-dekorativė nga mė tė shumėllojshmit. Gurėt veshės-dekorativė kanė vlerė tė madhe zbukuruese, me larmi shumė tė mėdha ngjyrash e dizenjosh, duke pėrbėrė njė rezervė potenciale shumė tė madhe nė rajon. Nė Kolonjė, Kaparjel dhe Vėrmik janė tė pėrhapura gipset, tė cilat dalin drejpėrdrejt nė sipėrfaqe.

TRAVERTINAT

Nė Fterrė, Gurrėn e Progonatit, Nivicė, Vėrmik, Kaparjel, Bėnēė dhe nė Ujin e Ftohtė tė Tepelenės gjenden travertinat, qė nė vetvete pėrfaqėsojnė gėlqerorė tė transformuar nga tretja e ujėrave, tė depozituar nė largėsi tė vogla nga vendndodhja e gėlqerorėve. Karakteristikė pėr travertinat ėshtė se ato, duke pasur pore dhe zgavrime, janė mjaft tė lehta dhe punohen pa vėshtirėsi me mjete tė mprehta, duke u sharruar dhe duke marrė forma nga mė tė ndryshmet. Travertinat janė materiale me vlera tė mėdha nė ndėrtimin e mureve me dekoracione dhe forma tė ndryshme tė veshjeve tė tyre, gjithashtu ato pėrbėjnė njė lėndė me qėndrueshmėri tė lartė ndaj agjentėve atmosferikė. Nė Picar dhe Kolonjė ka argjila hekurore, tė cilat pėrdoren si bojė pėr tė lyer shtėpitė.

RĖRA DHE ZHAVORRI

Rėra dhe zhavorri janė shkėmbinj sedimantarė tipikė tė shkrifėt, qė janė produkte tė shkatėrrimit mekanik tė shkėmbinjve tė ndryshėm sedimentarė tė Kurveleshit, tė transportuara nga ujėrat nė largėsi tė ndryshme. Rrjedhat e rrėmbyeshme ujore tė Kurveleshit sjellin dhe pėrpunojnė sasia tė mėdha tė materialeve copėzore, me madhėsi nga zhavorri i trashė deri te rėra e imėt. Vendburimet aluviale tė rėrės formohen nė tė gjithė pėrrenjtė dhe lumenjtė e Kurveleshit, si: Gurra e Progonatit, pėrroi i Gusmarit dhe i Nivicės, Kaparjelit, Vėrmikut, Fterrės, lumi i Shushicės, Bėnēės etj. Kėtu dallojmė kryesisht rėra monominerale, 90% e tė cilave pėrbėhet nga njė mineral. Sidomos tė pėrhapura janė zhavorret e pėrbėra nga njė lloj shkėmbi, siē janė zhavorret gėlqerore nė lumin e Shushicės, tė Bėnēės, Gusmarit, Shuri i Kuēit, Kaparjelit, Vėrmikut etj.

RERA KALCIUMORE

Rėrat kalciumore me ngjyrė tė bardhė thuajse njėminerale, tė pėrbėra kryesisht nga lėndė karbonate gėlqerore pėrbėjnė rezerva shumė tė mėdha vendbanimesh natyrore me rezerva tė konsiderueshme pranė rrugėve tė transportit. Sipas madhėsisė sė kokrrizave dallohen rėra tė imėta (0.1–0.2 mm), rėra tė mesme (0.25–0.5 mm), rėra me dimensione tė mėdha (0.1–1 mm), rėra tė trasha (1–2 mm), zhavorre tė imėta (deri nė 1.5 mm) dhe zhavorre tė mesme (5–10 mm) si dhe copa tė mėdha zhavorresh qė formojnė zajet (poplat). Rėra tė tilla gjenden nė rrjedhjen e poshtme tė lumenjve, sidomos nė luminn e Shushicės e tė Smokthinės. Rėra dhe zhavorret shėrbejnė si lėndė e parė pėr ndėrtimin e rrugėve, digave, hekurudhave, kanaleve, diga hidrocentralesh etj.

RELIEVI

Kurveleshi, mė tepėr se ēdo krahinė tjetėr e vendit tonė, dallohet pėr kontraste tė theksuara tė relievit, qė shprehen nė ndryshimin e madh midis fundit tė luginave dhe kreshtave rrethuese, ndryshim qė arrin deri nė 1500 m. Relievi nė pėrgjithėsi pėrputhet me strukturėn, por vėrehen edhe raste mospėrputhjeje (inversione). Kėshtu p.sh., Maja e Mureve dhe Mali i Pusit nga ana strukturore pėrfaqėsojnė forma negative. Malet zėnė rreth 44% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme, duke filluar nga lartėsia 1000 m e deri nė kuotėn mė tė lartė. Malet pėrgjithėsisht kanė kreshta tė sheshta dhe lartėsi mesatare. Pjesa mė e madhe e tyre (rreth 85%) nuk e kalojnė lartėsinė 1600 m. Vetėm njė majė i kalon 2000 metrat. Kjo ėshtė maja e Kėndrevicės (2122 m), njė nga mė tė lartat e Shqipėrisė Jugore. Malet mė tė larta janė Griba, Trushnica (1568 m), Ēipini i Bolenės (1695 m), Gjeshnikoshi (1478 m), Mali i Thatė (1567 m), Buza e Bredhit (1573 m).

Lakorja hipsometrike, duke filluar nga lartėsia 200 m e deri nė 1600 m, ngrihet nė mėnyrė graduale, ndėrsa sipėr kėtij kufiri rritet menjėherė, duke iu afruar sė tepėrmi vertikales. Luginat lumore, qė pėrgjithėsisht dalin nga pjesa qendrore e Kurveleshit dhe shpėrndahen nė formė rrezore drejt periferisė, depėrtojnė fuqishėm nė truallin e zonės duke formuar kontraste morfologjike tė shprehura nė energjinė e relievit.

ENERGJIA E RELIEVIT

Energjia e relievit ndryshon nga njėri sektor nė tjetrin, e kushtėzuar kryesisht nga lėvizjet e fuqishme neotektonike, por edhe nga pėrbėrja litologjike, thellėsia e bazės lokale tė erozionit etj. Nė varėsi nga shkalla e veprimtarisė sė faktorėve tė mėsipėrm, parametrat e copėtimit vertikal lėvizin nga 50 deri nė 900 m/km². Pėr energji tė vogėl (50–100 m/km²) dallohet pllaja e Kurveleshit tė Sipėrm si dhe kurrizet e maleve kryesore tė Gribės, Trushnica, Gjeshnikoshi, Buza e Bredhit, Mali i Thatė etj. Pėr energji tė lartė dallohen shpatet e maleve qė janė ndėrlikuar nga tektonika dhe qė kanė pamje rrėpire, p.sh. shpati perėndimor i Trushnicės, Gribės, Buza e Bredhit, Gjeshnikoshi etj., si dhe prerjet e thella erozive (lugina e Bėnēės, e Kaparjelit, e Vėrmikut etj.).

COPĖTIMI HORIZONTAL I RELIEVIT

Njė pėrfytyrim edhe mė tė qartė pėr morfometrinė e Kurveleshit jep harta e copėtimit horizontal. Sipėrfaqe tė mėdha zėnė sektorėt me copėtim tė vogėl (0,1–0,4 km/km²), tė ndėrtuara nga gėlqerorėt, me zhvillim tė madh tė karstit, ku spikat mė shumė pllaja e Kurveleshit tė Sipėrm. Copėtim mė tė lartė kanė sektorėt ku rritet pjerrėsia e terrenit dhe shkėmbinjtė janė tė butė dhe lehtėsisht tė gėrryeshėm (mbi 5 km/km²). Sektorė tė tillė pėrbėjnė vatrat kryesore tė erozionit (sektori midis Rexhinit dhe Gusmarit, rrjedhja e sipėrme e pėrroit tė Nivicės, Dilanit, tė Turanit etj.).

TIPAT GJENETIKĖ TĖ RELIEVIT

Tipar karakteristik i relievit tė Kurveleshit ėshtė shtrirja e tij nė tre nivele hipsometrike. Niveli mė i lartė vėrehet mbi lartėsinė 1400 m, nė kurrizet e maleve kryesore, si Griba, Buza e Bredhit, Mali i Thatė dhe Gjeshnikoshi. Kėtu relievi ėshtė gati i sheshtė, me valėzime tė lehta tė ujėndarėsve. Sipėrfaqja fillestare e sheshimit ėshtė e copėtuar nga erozioni dhe karsti dhe prandaj gjurmėt e saj gjenden me vėshtirėsi dhe janė tepėr fragmentare. Mė mirė ajo ėshtė ruajtur nė pllajėn e Kurveleshit tė Sipėrm, ndėrmjet fshatrave Golem e Gusmar, nė lartėsinė absolute 1000 m, qė pėrbėn nivelin e dytė tė relievit. Formimi i saj duhet tė ketė ndodhur gjatė Miocenit tė mesėm. Niveli i tretė pėrfaqėsohet nga luginat lumore kryesore (lugina e Bėnēės, e Kardhiqit, pjesa e sipėrme e luginės sė Shushicės) me fund pak a shumė tė sheshtė, ku gjejnė pėrhapje tarracat erozive-akumuluese. Ky nivel ėshtė ndėrmjet lartėsive 200-250 m mbi nivelin e detit. Ekzistenca e niveleve hipsometrike tė relievit lejon tė gjykohet pėr rritjen ritmike tė lartėsisė sė territorit pėr shkak tė lėvizjeve neotektonike. Ato janė me origjinė erozive dhe janė formuar gjatė etapave tė njė qetėsie tektonike.

Tipari mė karakteristik i morfologjisė sė Kurveleshit ėshtė zhvillimi tepėr i fuqishėm i proceseve dhe i dukurive karstike. Lidhur me kėtė, me tė drejtė Kurveleshi, sidomos i Sipėrmi, konsiderohet si njė muze natyror i karstit. Proceset e fuqishme karstformuese, larmia e jashtėzakonshme e formave karstike dhe dendėsia shumė e madhe e tyre pėr njėsi tė sipėrfaqes, e veēojnė karstin e Kurveleshit si unikal e klasik nė vendin tonė.

Krahas karakteristikave tė pėrbashkėta qė u analizuan mė sipėr, nė malėsinė e Kurveleshit vėrehen dhe ndryshime midis dy njėsive kryesore tė saj, tė cilat janė tė natyrės morfologjike, klimatike, hidrologjike dhe bimore. Si rrjedhojė, e gjithė krahina ndahet nė dy njėsi tė mėdha natyrore, qė janė Kurveleshi i Sipėrm dhe Kurveleshi i Poshtėm.

Nė Kurveleshin e Sipėrm, nė veēoritė gjenetike tė relievit mbizotėron relievi i tipit karstik, kurse nė tė Poshtmin nė plan tė parė dallohet tipi i relievit strukturor-eroziv; gjithashtu, nga ana morfologjike, kėtu kemi tė bėjmė me njė copėtim mė tė madh horizontal dhe tė energjisė sė relievit. Po kėshtu, nė Kurveleshin e Poshtėm ndikimi i detit nė klimė ėshtė mė i theksuar, sepse masat e ngrohta ajrore detare nėpėrmjet luginave lumore tė Shushicės dhe tė Fterrės depėrtojnė mė lirshėm, gjė qė reflektohet dhe nė mbulesėn bimore. Nė luginėn e Fterrės rriten normalisht portokalli dhe limoni, kurse nė Kurveleshin e Sipėrm ndikimi i detit ėshtė mė i pakėt, pėr arsye tė pengesave orografike dhe tė ngritjeve malore mė tė larta.

Trashėsia dhe numri mesatar i ditėve me borė ėshtė gjithashtu mė i madh nė Kurveleshin e Sipėrm, ku rrjeti hidrografik ka natyrė tipike karstike, pėr tė cilin janė tė zakonshme humbjet e ujėrave pėr njė pjesė tė shtratit, luginat qorre, kanionet, pragjet, ujėvarat, kataraktet. Ujėrat sipėrfaqėsore nuk pasqyrojnė realisht reshjet, pėr shkak tė depėrtimit tė tyre nė thellėsi. Ndryshime vėrehen dhe nė mbulesėn pyjore, e cila mė e plotė ėshtė nė Kurveleshin e Poshtėm. Reduktimi i saj nė Kurveleshin e Sipėrm (kryesisht pėr shkaqe mekanike) ka ēuar nė zhvillimin e proceseve dhe tė dukurive karstike.

Askushi
23-09-2012, 09:05
KURVELESHI I SIPĖRM

Kurveleshi i Sipėrm zė rreth ¾ e sipėrfaqes sė pėrgjithshme tė zonės, me gjatėsi maksimale 36 km (veri-jug) dhe gjerėsi 15 km. Ndėrtohet thuajse tėrėsisht nga shkėmbinj gėlqerorė tė Triasit tė sipėrm–Paleogjen. Ujėrat drenojnė nė drejtim tė lindjes, ku si bazė lokale shėrben lumi i Vjosės dhe pjesėrisht i Drinos.
Lėvizjet tektonike diferencuese kanė shkaktuar kontraste nė reliev, kryesisht midis Kurveleshit tė Sipėrm dhe luginės sė Vjosės, prandaj rrjeti hidrografik e ka thelluar vazhdimisht rrugėn e vet nė kėtė drejtim. Shumica e degėve kanė formuar pragje tė karakterit litologjik dhe strukturor (Gurra e Progonatit dhe pėrroi i Nivicės).

Format kryesore tė relievit janė: pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm (Golem-Nivicė), mali i Gribės, vargu Trushnicė–Buza e Bredhit dhe lugina e Bėnēės.

PLLAJA KARSTIKE E KURVELESHIT TĖ SIPĖRM

Pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm zė pjesėn qendrore tė zonės dhe pėrfaqėson njė sipėrfaqe sheshimi neogjenike, nė lartėsinė mbi 1000 m. Ajo rrethohet nga tė gjitha anėt me male: nga veriu e lindja shtrihet vargu Gribė–Trushnicė–Buza e Bredhit, nga perėndimi Mali i Thatė dhe Maja e Bejkės, ndėrsa nga jugu Mali i Pusit. Kjo pllajė, siē u tha mė sipėr, pėrfaqėson njė sipėrfaqe sheshimi, qė ėshtė modeluar nga proceset e fuqishme tė karstit. Relievi ėshtė monoton, me valėzime tė shumta, i zhveshur nga mbulesa bimore. Copėtimi horizontal dhe vertikal kanė vlera tė papėrfillshme. Mbizotėron relievi karstik, i pėrfaqėsuar nga gjithfarė formash sipėrfaqėsore e nėntokėsore: hinka, vrima, gropa, gropore, sheshe, lugina e fusha karstike tė vendosura pranė njėra-tjetrės, por pa lidhje midis tyre e me dendėsi mjaft tė madhe. Secila pėrfaqėson nė vetvete njė “pellg” ujėmbledhės ku, me gjithė reshjet e shumta gjatė dimrit, nuk qėndron asnjė pikė uji: vrimat, kanalet dhe rrugėt e shumta nėntokėsore tė qarkullimit i largojnė me shpejtėsi ujėrat sipėrfaqėsore.
Pėrhapje tė konsiderueshme kanė edhe format ndėrmjetėse, si puset, sterrat, galeritė e deri tek shpellat. Janė tė pakta zonat e tjera tė vendit qė mund tė krahasohen me Kurveleshin pėr nga pikėpamja e zhvillimit tė kėtyre dukurive. Kėtu kemi tė bėjmė me njė rast tipik tė karstit mesdhetar, ku format karstike janė tė qarta, tė shumėllojshme dhe pėrfaqėsojnė stade tė ndryshme tė evolucionit tė tij.

Zhvillim mė tė lartė format karstike i kanė nė kreshtat e maleve kryesore (Gribė, Trushnicė, Mali i Thatė, Gjeshnikoshi etj.). Muret kufizuese tė formave mė tė mėdha karstike janė tė pjerrėta dhe me profil tėrthor konveks, gjė qė i dallon nga shpatet e maleve. Gjatėsia dhe pjerrėsia e shpateve karstike varet nga pėrmasat dhe stadi i zhvillimit tė formės karstike pėrbri saj. Pėrgjithėsisht, ato kanė trajtė rrethore, duke shėrbyer dhe si kufi ujėndarės pėr disa forma tė tjera tė zhvilluara brenda sistemit tė formave kryesore.

Shpatet lindore tė maleve janė vijėzuar nga disa “pėrroska”, qė kalojnė paralel me njėra-tjetrėn dhe shumica nuk kanė grykėderdhje. Janė pėrgjithėsisht tė cekėta, me gjatėsi nga disa dhjetėra metra deri nė qindra, me prejardhje karstiko-erozionale. Formimi i tyre ėshtė rrjedhojė e veprimtarisė tretėse tė ujėrave tė pėrfituara nga shkrirja e borės. Shumė janė pėrroska pa dalje, dmth. pas njėfarė rruge ndėrpriten, ndėrsa tė tjerat, ato me pėrmasa mė tė mėdha, bashkohen me pėrrenj tė tjerė tė thatė. Nė kėtė shumėllojshmėri tė formave karstike pėrfshihen edhe luginat “qorre”, shtretėrit e thatė tė pėrrenjve, pragjet dhe kanionet, tė cilėt janė tė shumtė, me forma spektakulare dhe pamje madhėshtore.

Varieteti i madh dhe shumėllojshmėria e formave karstike ėshtė rezultat i kombinimit tė ndryshimeve klimatike dhe i pėrbėrjes litologjike. Krijimi dhe modelimi i tyre ėshtė bėrė nė shumė etapa, ku, krahas formave fosile, tė maskuara nga depozitimet e patretshme, vėrehen edhe ato tė sapoformuara, ku karstifikimi vazhdon me intensitet tė lartė.

Shkrepat (lapiezet) janė ndėr format sipėrfaqėsore mė tė pėrhapura, qė ndeshen nė tė gjitha katet hipsometrike tė Kurveleshit tė Sipėrm. Nė vetvete, ato pėrfaqėsojnė thellime tė pėrmasave tė ndryshme tė formuara nė shtresėzimet gėlqerore tė ēdo moshe. Dredhimet e shkrepave ndjekin zakonisht rrjetin e plasaritjeve dhe tė thyerjeve. Nė disa raste, ato kalojnė mbi 1 m thellėsi. Gjithashtu, nė raste tė tilla mund tė dallohet prania e kryqėzimit tė ēarjeve ose tė shtyllave me lartėsi afro 3-4 m.
Thellėsia e prerjes luhatet nga disa mm deri nė 2,5 m, kanė kurrize tė mprehta ose tė rrumbullakosura nė varėsi nga stadi i zhvillimit. Janė rezultat i tretjes, gjatė tė ēarave tė shkėmbinjve ose tė kryqėzimeve e ēarjeve.

Dendėsia e formave karstike sipėrfaqėsore luhatet nga 10–15 pėr 1 km² deri nė 30–35 km²; mbizotėrojnė hinkat dhe gropat. Vetėm nė sektorin midis Progonatit dhe Golemit numėrohen rreth 50 forma karstike sipėrfaqėsore, me dendėsi mesatare 16 pėr ēdo km².
Pllaja e Kurveleshit tė Sipėrm pėrshkohet nga pėrrenj tė tillė, si Gurra e Progonatit, pėrroi i Nivicės dhe ai i Dubenishtit, qė kanė ēarė disa dhjetėra metra thellė truallin e saj. Thellėsia e madhe e tyre lidhet me ngritjen e fuqishme neotektonike dhe karstin. Dėshmitar i lėvizjeve ngritėse, veē tė tjerave, ėshtė edhe prania e tarracave erozive nė kėta pėrrenj, sidomos nė Gurrėn e Progonatit. Nė shpatin e majtė tė kėtij pėrroi numėrohen 3-4 nivele tarracash tė vendosura mbi njėra-tjetrėn, nė formė shkallėsh, nė lartėsinė 85–90, 65–70, 26–30, 8–10 m mbi nivelin e shtratit.

Pėrroi i Gurrės sė Progonatit, i Dubenishtit, i Nivicės dhe i Dilanit (degė tė lumit tė Bėnēės) janė me rrjedhje tė pėrkohshme. Ata kanė ujė vetėm gjatė reshjeve tė dimrit. Shtrati i tyre ėshtė shumė i ngushtė, i thellė, nė formė kanioni, me natyrė tipike karstike. Janė tė zakonshme dukuri tė tilla, si zhdukja e ujėrave gjatė njė pjese tė caktuar tė shtratit, shkallėt, pragjet e ujėvarat. Pragjet nė pėrroin e Gurrės sė Progonatit lidhen mė tepėr me karakterin e kundėrt tė rėnies sė shtresave. Ujėvara e Peshturės, njė nga mė tė bukurat nė gjithė vendin, ka lartėsi tė pėrgjithshme prej 55–60 m dhe pėrbėhet nga tre pragje tė njėpasnjėshme.

FUSHAT KARSTIKE

Format sipėrfaqėsore mė tė mėdha janė fushat karstike si ajo e Golemit, e Progonatit dhe e Nivicės, me sipėrfaqe mbi 2 km² secila. Forma e tyre nuk ndryshon nga ajo e gropave, ndryshimi midis tyre ėshtė vetėm nė pėrmasat. Thellėsia e tyre luhatet nga disa dhjetėra metra deri nė qindra metra. Origjina e tyre ėshtė e dyfishtė, tektoniko-karstike, dmth. formimi i tyre ėshtė rezultat i bashkimit tė disa gropave fqinje, por edhe i tretjes dhe i lėvizjeve tektonike. Ato janė formuar pėrgjatė boshtit gjatėsor tė sinklinalit dytėsor Golem–Progonat, kanė formė vezake dhe janė tė mbyllura nga tė gjitha anėt, me pėrjashtim tė fushės karstike tė Nivicės. Fundi i tyre ėshtė i mbuluar me materiale tė ardhura nga shpatet dhe me njė shtresė dheu me ngjyrė tė kuqe, produkt i zhgėlqerizimit (tretjes) tė gėlqerorėve. Gjithashtu, ai nuk ėshtė uniform, por me gropa tė vogla qė ndahen nga disa kurrize tė ngushtė, mbeturina tė mureve ndarėse tė gropave tė mėparshme, zgjerimi i tė cilave si rezultat i proceseve korroziono-erozionale krijoi forma me pėrmasa mė tė mėdha, fushat karstike.
Nė fundin e tyre ndodhen qendrat kryesore tė banimit (Golem, Progonat, Lekdush, Gusmar, Nivicė, Rexhin). Fushat karstike tė sipėrme pėrbėjnė sektorėt mė pjellorė tė Kurveleshit tė Sipėrm, ku, pėrveē kulturave bujqėsore, rriten dhe shumė drufrutorė, si: molla, ftoi, gėshtenja, qershia, arra dhe hardhia etj.

FUSHA KARSTIKE E GOLEMIT

Fusha karstike e Golemit ka njė konturim mė tė rregullt sesa fusha e Progonatit, e cila kufizohet nga tė gjitha anėt prej kurrizesh malore. Nė veri dhe VP kufizohet me vargun malor qendror. Nga jugu ngrihet nė formė konike Mali i Pusit. Nė veri dhe VL zgjatet Maja e Mollės, qė vazhdon deri tek mali i Picarit. Ajo lidhet me zonat fqinje nėpėrmjet dy qafave, ku kalon dhe rruga automobilistike qė e lidh kėtė zonė tė thellė malore me Gjirokastrėn, por dhe me Tepelenėn. Qafa e Gurit tė Shpuar lidh Progonatin me Golemin dhe gryka e Rehovės lidh Golemin me Kolonjėn e Picarin.

Nė pjesėn VP tė saj shtrihet fshati Golem nė lartėsinė 1100 m, i sistemuar, me shtėpi tė vendosura njėra mbi tjetrėn mbi njė terren kodrinor tė kthyer me pamje drejt JL. Fusha karstike e Golemit ka formė tė pėrzgjatur me drejtim verivperėndim–juglindje, me sipėrfaqe afro 2,9 km². Ajo ka origjinė tė dyfishtė, tektoniko-karstike: nė formimin e saj krahas proceseve tė tretjes, rol tė dukshėm kanė luajtur dhe lėvizjet tektonike.
Fusha karstike shfrytėzohet thuajse tėrėsisht si tokė pėr mbjelljen e grurit, tėrshėrės, thekrės dhe tė kulturave tė tjera bujqėsore. Ajo pėrbėn njė kontrast tė dukshėm me malet qė e rrethojnė, ngaqė shkėmbinjtė rrėnjėsorė karbonatike tė lėnė pėrshtypjen e njė muri gjigant tė bardhė. Tufa bari gjelbėrojnė nė shpatet kufizuese tė saj gjatė periudhės sė pranverės, ndėrsa midis shkrepave tė mprehtė tė gėlqerorėve, sidomos nė pjesėn veriore tė Malit tė Pusit, rritet njė bimėsi e varfėr e pėrfaqėsuar nga disa lloje tė veēanta shkurresh. Bora nė shumė raste arrin trashėsinė deri nė 1 m dhe, nė krahasim me vendet e tjera, qėndron pėr njė kohė mė tė gjatė, deri nė fillim tė pranverės.

FUSHA KARSTIKE E PROGONATIT

Sapo kalon qafėn e Gurit tė Shpuar, pėrpara tė shfaqet me tėrė madhėshtinė e tij peizazhi mesdhetar tipik karstik i fushės sė Progonatit, i pėrbėrė nga shkrepa dhe gishtėzime, hinka, gropa dhe gropore qė plotėsojnė mė tepėr kėtė fushė. Ajo ka pamje tė ērregullt me dalje nga VP, ndėrsa nga anėt e tjera rrethohet prej muresh tė larta malore; Mali i Thatė, Buza e Bredhit, Kodrat e Shullėrit dhe tė Bohotinės, janė pjesė pėrbėrėse tė gardhit rrethues. Sipėrfaqja e saj ėshtė rreth 2 km².

Vetė pamja e fushės karstike tė Progonatit ėshtė tregues i qartė i origjinės sė saj. Ajo ėshtė formuar nga bashkimi i disa gropave fqinje si rezultat i zhdukjes dhe i zgjerimit tė mureve tė tyre rrethuese. Ajo ka degėzime tė shumta dhe vende-vende zgjerohet dhe pastaj ngushtohet. Ruhen ende tė qarta muret ndarėse tė formave tė mėparshme.

Nė qendėr tė saj, nė lartėsinė 900 m, ndodhet fshati i Progonatit, qendra mė e madhe e banuar nė Kurveleshin e Sipėrm dhe njė vendbanim i hershėm. Themelet e fshatit tė hershėm kanė qenė nė malin pėrballė tij. Ata e zgjodhėn shpatin e malit pėr ndėrtimin e fshatit, me qėllim qė tė ruanin tokėn e bukės. Mė vonė, fshati zbriti atje ku ėshtė edhe sot.

Mbas Ēlirimit u zhvillua edhe bujqėsia, si drithėrat e bukės (gruri, thekra, misri), foragjeret dhe perimet. Njė zhvillim tė mirė ka dhe blegtoria. Kudo qė tė shkosh nė kėtė malėsi, do tė ndeshesh me tufat e bagėtive tė imėta (dhentė dhe dhitė).

KARSTI NĖNTOKĖSOR

Nė Kurveleshin e Sipėrm ėshtė mjaft i zhvilluar dhe karsti nėntokėsor (endokarsti) qė pėrfaqėsohet nga gjithfarė formash, si: sterrat, puset, galeritė, oxhaqet, kanalet, rrugėt e shumta nėntokėsore tė qarkullimit, guvat dhe shpellat. Puset, sterrat dhe oxhaqet, si forma ndėrmjetėse, lidhin midis tyre format karstike sipėrfaqėsore me ato nėntokėsore. Nė pėrgjithėsi, kanė forma e pėrmasa nga mė tė ndryshmet nė varėsi nga shkalla e zhvillimit. Mė tepėr i gjejmė nė periferi tė fushave karstike dhe nė sektorėt e kryqėzimit tė thyerjeve tektonike.

PUSET NĖNTOKĖSORE

Puset janė zgavrime vertikale me diametėr mė shumė se 1 m dhe thellėsi mbi 20–30 m. Galeritė si forma ngjajnė me puset, veēse janė relativisht mė tė gjata qė arrijnė disa qindra metra dhe me shtrirje horizontale. Pusi qė gjendet nė zonėn kodrinore tė Shullėrit, nė VL tė fushės karstike tė Progonatit, ėshtė formuar nė gėlqerorėt bllokorė shtresėtrashė tė Kretakut tė sipėrm. Hyrja e pusit nuk ėshtė shumė e rregullt, duke iu afruar mė tepėr formės sė vezės. Diametri i tij nuk e kalon 1 metėr. Me kėto pėrmasa vazhdon nė drejtim vertikal pėr disa metra, pastaj zgjerohet dhe merr drejtime qė ėshtė vėshtirė tė pėrcaktohen pa pėrdorur lėndė ngjyrosėse kryesisht gjatė periudhės sė shirave pėr tė evidentuar degėzimin e tij dhe vendin e daljes nė sipėrfaqe.

Puse tė shumta me thellėsi deri nė 10 metra janė tė pėrhapur dhe nė territorin midis fshatit Lekdush dhe Majės sė Mollės, ku ėshtė hapėsira qė ka dendėsinė mė tė madhe tė formave karstike nė Kurveleshin e Sipėrm. Nė territorin ku buron Gurra e Progonatit (degė e lumit tė Bėnēės), gjenden dy sterra nė trajtė cilindrike nė tė cilat pėrmasat e diametrit janė tė njėjta si nė fillim edhe nė fund. Thellėsia tek pusi me pėrmasa mė tė mėdha arrin 7-10 metra. Fundi i tij mbulohet nga njė shtresė materialesh tė patretshme, tė cilat kanė penguar tretjen e mėtejshme tė tij mė nė thellėsi. Territori i Gusmarit ėshtė i pasur me forma tė tilla ndėrmjetėse qė kanė trajta dhe pėrmasa nga mė tė ndryshmet. Dy nga mė tė mėdhatė quhen nga banorėt sterra e Sheros dhe sterra e Trėndafiles.

STERRA E TRĖNDAFILES

Hyrja e saj ka formė mjaft tė rregullt, nė formė rrethi me diametėr 2 m e 30 cm. Thellėsia ėshtė shumė e madhe, ajo arrin deri nė 70-80 metra. Nė fillim bie vertikalisht dhe nė mėnyrė mjaft uniforme, gjė qė tė krijon pėrshtypjen sikur ėshtė krijuar nga dora e njeriut.

Vendi ku ėshtė formuar shpella pėrbėn njė bllok shkėmbor tė pastėr, shtresor dhe tė qėndrueshėm, me gurė tė skalitur mirė dhe me diametėr tė njėjtė gjatė gjithė thellėsisė sė saj. Sipas anketimeve tė bėra me banorėt Gusmarit, shumė vite mė parė, pėr sterrėn e Trėndafilit ishte krijuar mendimi se nuk i gjendej fundi. Kurse disa tė tjerė tregonin se aty ishte hedhur njė mace dhe gjoja ajo kishte dalė poshtė nė kanionin e Bėnēės. Sidoqoftė, kėto janė ekzagjerime qė dėgjohen shpesh nė vende tė tilla me forma karstike tė shumėllojshme.

Ky mendim i pasaktė u vėrtetua mė vonė nga njė ekspeditė qė mundėm tė realizonim me disa specialistė italianė nė vitin 1989, pikėrisht nė sterrėn e Trėndafilit. Ata hynė nė kėtė sterrė pėr ta eksploruar, duke arritur deri nė fund dhe zbuluan qė thellėsia e saj ishte 80 metra. Po tė hedhėsh gurė brenda saj, dėgjohet njė zhurmė karakteristike qė ėshtė rezultat i pėrplasjes sė tyre nė muret anėsore. Sot shpella nuk vizitohet, sepse banorėt e kanė mbyllur hyrjen e saj, pėr shkak tė rrezikshmėrisė qė ajo mund tė shkaktonte gjatė kalimit tė njerėzve tė pakujdesshėm sidomos natėn.

SHPELLAT KARSTIKE

Shpellat karstike janė forma karakteristike nėntokėsore qė takohen thuajse kudo nė Kurveleshin e Sipėrm. Nuk vėrejmė ndonjė rregullsi nė shpėrndarjen e tyre, por mė tė pėrhapura ato janė nė shkėmbinjtė gėlqerorė tė Jurasikut dhe tė Kretakut, ku kemi dhe kryqėzimet e ēarjet mė tė dendura apo dhe nė sektorėt e dobėsuar tektonikisht. Shumica e tyre janė formuar nga ujėrat qė kanė pėrmbajtje tė lartė acidi, tė cilat tretin gėlqerorėt pėrgjatė bashkimit tė kryqėzimit tė ēarjeve dhe planeve tė shtresėzimit, qė ndikojnė pastaj nė hapjen e sistemeve tė kavernave ku kalciti transportohet me tretjen.

Shpella e Gurrės sė Picarit ndodhet nė rrugėn e lėvizjes nėntokėsore tė kėtij pėrroi. Nė fund tė shpellės gjenden gurė tė madhėsive tė ndryshme tė sjella nga vetė pėrroi. Pjesa mė e madhe e shpellave tė njohura tė Kurveleshit tė Sipėrm kanė lidhje me qarkullimin e rrjetit ujor nėntokėsor. Formimi i tyre ėshtė bėrė si rezultat i tretjes dhe zgjerimit tė ēarjeve nėpėr tė cilat depėrton rrjedhja e ujėrave nėntokėsore.

Ujėrat nėntokėsore me pėrqendrim tė lartė tė kalciumit (Ca++) dhe bikarbonatit (HO3) bėjnė qė jonet tė pikojnė ngadalė prej tavanit tė njė shpelle tė mbushur me ajėr. Kur uji pikon nga tavani i njė shpelle, njė pjesė e dioksidit tė karbonit tė tretur (CO2) mund tė humbasė brenda atmosferės sė shpellės. Humbja e gazit karbonik shkakton depozitimin e njė sasie tė vogėl tė kalcitit nė tavanin e shpellės.

Nė malėsinė e Kurveleshit, gjenden shpella qė paraqesin interes tė madh shkencor dhe turistik. Shpellat nė kėtė malėsi janė formuar pikėrisht poshtė ujėrave nėntokėsore qė janė afėr sipėrfaqes, nga ku mė vonė e ulin nivelin e ujit qė i detyron ato tė veprojnė drejt njė zhvillimi tė mėtejshėm. Pikat e gurta tė formuara nė kushte tė tilla janė produkte tė ujit qė pėrmban minerale tė tretura, tė cilat pak e nga pak bien poshtė prej tavanit tė shpellės, por edhe nė dyshemenė e saj. Ēdo pikė pasuese qė bie rrit karbonatin e kalciumit nė depozitimet e kėtyre shpellave. Depozitimet e kalcitit (dhe mė rrallė depozitime tė tjera) ndėrtojnė dhe zbukurojnė shpellėn me forma tė varura gurore.

Shpellat nė pėrgjithėsi kanė morfologji tė brendshme tė larmishme, me dhomėza, korridore e kthina tė shumta, tė stolisura me gjithfarė zbukurimesh (stalaktite e stalagmite, kolona dhe perde tė holla nė trajtė shiriti tė zhvilluara nga karbonati i kalciumit qė depozitohet nga uji qė rrjedh nė muret e shpellės dhe tė dyshemesė), zhvillimi i tė cilave ėshtė nė varėsi tė moshės sė shpellės. Nė shumicėn e dyshemeve tė kėtyre shpellave shikohen materiale tė depozituara, qė janė kryesisht argjila mbetėse me pjesėza kokrrizore tė imėta tė lėna mbrapa. Sedimentet e tjera qė pėrfshijnė materialet me kokrriza copėzore tė depozituara aty, mund tė lėvizin brenda shpellės nga ujėrat e pėrrenjve dhe tė lumenjve nėntokėsorė, veēanėrisht kur ujėrat sipėrfaqėsore drenojnė brenda njė sistemi shpellor. Kėto materiale vijnė prej zgavrave tė pjesės sipėrfaqėsore qė ndodhen mbi shpellė.

Shpellat mė kryesore nė Kurveleshin e Sipėrm janė: shpella e Malit tė Thatė, e Lekė Petės (Progonat), e Selime (Kėndrevicė), e Rehovės, e Bėnēės dhe tė Kallaratit (Kurveleshi i Poshtėm) etj. Shumica janė shpella tė thata, ēka dėshmon se horizonti i ujėrave nėntokėsore ka zbritur poshtė pėr llogari tė ngritjes sė territorit (shpella e Lekė Petės, e malit tė Thatė etj.).
Studimi i shpellave dhe formave tė tjera nėntokėsore nė Kurveleshin e Sipėrm ka interes tė madh shkencor dhe praktik. Nė disa shpella, si ajo nė shpatin JL tė majės sė Kėndrevicės mbi lagjen Elezaj tė fshatit Salari apo pusi i Tresenikut (Trushnicė), kanė rezerva tė mėdha tė ujėrave nėntokėsore qė mund tė shfrytėzohen si ujė i pijshėm pėr banorėt dhe pėr blegtorinė. Gjithashtu, ato kanė rėndėsi edhe nė zgjedhjen dhe pėrcaktimin e terreneve tė pėrshtatshme pėr ndėrtimin e rezervuarve ujore (lera, hauze) pėr bagėtitė, tė objekteve industriale, qendrave tė banuara, hidrocentraleve dhe rrugėve automobilistike.

Mbajtja parasysh e veēorive tė formave nėntokėsore ka rėndėsi pėr suksesin e investimeve tė mundshme nė krahinė. Rezervuarėt e ndėrtuar nė vende me bazament dhe pėrbėrje gėlqerore pėrgjithėsisht nuk mbajnė ujė, pasi ky filtron me shpejtėsi nė brendėsi tė tė ēarave, zgavrimeve dhe tė kavernave nėntokėsore. Tė tillė janė rezervuari i Gusmarit dhe i Golemit. Prandaj, pėr ndėrtimin e ēdo lere, hauzi apo rezervuari nė territoret me ndėrtim gėlqeror, fillimisht ėshtė e nevojshme tė zgjidhet vendi i pėrshtatshėm dhe pastaj veshja e fundit tė rezervuarit me materiale izoluese (plastike); pėrndryshe, pa masa tė tilla, mundėsitė e filtrimit dhe tė humbjes sė ujėrave janė tė pashmangshme.

SHPELLA E LEKЁ PETЁS

Shpellė karstike nė Kurveleshin e Sipėrm nė shpatin e djathtė tė rrjedhjes sė sipėrme tė pėrroit tė Thatė, nė lartėsinė 1200 m mbi nivelin e detit. Ėshtė formuar nga tretj.a e gėlqerorėve tė Kretakut tė sipėrm dhe zgjerimi i ēarjeve tė shkėmbinjve pėr shkak tė depėrtimit tė vazhdueshėm tė ujėrave sipėrfaqėsore nė brendėsi tė masivit shkėmbor karstik. Shpella ėshtė e maskuar nga disa kaēube prralli nė anėn perėndimore tė kodrave tė Bohotinės. Ka vetėm njė dalje nė sipėrfaqe, qė pėrbėn hyrjen e saj me drejtim veri-jug nė formė tė ērregullt, e lartė 80–100 cm, e gjerė deri nė 1.5 m.

Pėr tė shkuar nė brendėsi tė shpellės, duhet tė zbresėsh nėpėr disa shkallė tė gurta, tė ndėrtuara artificialisht. Pjesa afėr hyrjes ėshtė gjysmė e errėt; mė tej mbretėron njė errėsirė e plotė, saqė lėvizja e mėtejshme pa ndihmėn e mjeteve ndriēuese ėshtė e pamundur. Pamja e saj e brendshme ėshtė me korridor dhe dhoma nė formė tunelesh qė degėzohen nė drejtime tė ndryshme. Korridori, bashkė me dhomėn kryesore tė shpellės, ka gjatėsi tė pėrgjithshme rreth 60 m.

Tavani ka formėn e njė kubeje tė stolisur me stalaktite qė kanė gjatėsi nga disa centimetra deri nė 15 metra dhe stalagmite tė shumta nė forma dhe pėrmasa nga mė tė ndryshmet. Lartėsia maksimale e shpellės ėshtė 10 m (nė qendėr tė saj). Dyshemeja nuk ėshtė uniforme: nė fillim e shkallėzuar, ndėrsa nė qendėr ndodhet njė gropė e vogėl e mbushur me ujė, e formuar nga precipitimi i karbonatit tė kalciumit.

Nė fundin e dhomės kryesore tė shpellės drejt JP ndodhet njė tunel i ngushtė dhe i gjatė, me lartėsi 1,20 m, gjatėsi 12 m dhe gjerėsi rreth 1 m. Kalimi nėpėr tė duhet tė bėhet me trup tė pėrkulur. Drejtimi i pėrgjithshėm i shpellės ėshtė VP–JL.
Stalaktitet ndodhen shumė afėr njėra-tjetrės dhe janė mė tė dendura pėrgjatė plasaritjeve tė tavanit, nėpėr tė cilat filtron uji i ngopur me gaz karbonik. Nga dyshemeja nė drejtim tė tyre ngrihen forma mė tė gjera e mė tė shkurtra nė formė konike, pra stalagmitet. Shkalla e rritjes sė stalaktiteve dhe stalagmiteve ėshtė tregues i moshės sė vetė shpellės. Sa mė tė rritura tė jenė, ato aq mė e vjetėr ėshtė shpella dhe anasjelltas (fjala ėshtė kur zhvillimi normal i stalaktiteve dhe stalagmiteve nuk pengohet).

Shumica e stalaktiteve kanė pėrmasa qė luhaten nga 15–60 cm. Pjesa tjetėr me pėrmasa mė tė mėdha se kaq janė mė tė rralla. Maksimumin e zhvillimit e ka njė stalaktit nė qendėr tė shpellės, me gjatėsi rreth 3 m dhe gjerėsi maksimale rreth 2 m. Stalagmitet mė tė mėdhenj kanė njė perimetėr rreth 3 m, ndėrsa lartėsia nuk shkon mė shumė se 1,5 m.

Nė pjesėt anėsore tė shpellės takohen mjaft raste ku stalaktitet janė bashkuar me stalagmitet. Nė vendin e bashkimit tė tyre perimetri ėshtė 65 cm, kurse nė tė dy anėt pėrmasat rriten deri nė 1,5 m tek stalagmitet dhe 1,05 m tek stalaktitet. Bashkimi i stalaktitit me stalagmitin formon kolonėn (stalagnatin).
Shpella ndahet nė tri pjesė pėrbėrėse qė dallohen qartė nga njėra-tjetra. Pjesa e fundit ka lartėsinė mė tė madhe se dy pjesėt e tjera, mbi 15 m, dhe pėrfundon me njė oxhak, i cili, me sa duket, ka dalje nė sipėrfaqe, sepse aty vėrehen shumė materiale tė imėta, tė patretshme, si argjilė, qė patjetėr vjen nga sipėrfaqja e tokės nėpėrmjet kėtij oxhaku. Nė shpellė janė vėrejtur gjurmė tė lakuriqit tė natės dhe tė insekteve tė tjera tė ndryshme.

Askushi
30-09-2012, 08:11
MALI I GRIBЁS

Mali i Gribės pėrfaqėson skajin verior tė Kurveleshit dhe kufirin ndarės ndėrmjet luginės sė Vjosės dhe luginės sė Shushicės. Qafa e Kreshtės dhe lugina e pėrroit tė Salarisė e ndajnė nga mali i Trushnicės nė JL, ndėrsa kufijtė e tjerė (verior, jugor e perėndimor) janė tė qartė dhe me kontraste tė dukshme hipsometrike. Ka formė trapezoidale, me lartėsi thuajse uniforme dhe shpate tė pjerrėta.

Pika mė e lartė vėrehet nė pjesėn jugore tė tij, kjo ėshtė Maja e Kėndrevicės, (2122 m) qė pėrbėn njėkohėsisht pikėn mė tė lartė tė krejt Kurveleshit. Maja tė tjera tė rėndėsishme janė: Maja e Tartarit (1971 m), e Kudhėsit (1907 m), e Sorrės (1857 m), e Kllogjrit (1967 m), e Lopėsit (1837 m) etj. Mali i Gribės, nė dallim nga malet e tjera tė Kurveleshit, ėshtė mė i qetė tektonikisht, sepse thyerjet tektonike kalojnė nė periferi tė tij. Kėshtu, thyerja tektonike tėrthore Smokthinė–Tepelenė ka trajtėn e njė larthedhje prandaj ka shkaktuar shkallėzim tė relievit, me krah tė ngritur e tepėr tė lartė nga veriu dhe mė tė ulėt nė drejtim tė jugut. Nė krahun perėndimor tė kėsaj strukture kalon linja tektonike krahinore Selenicė–Dhrovjan.

Griba sė bashku me Trushnicėn i pėrgjigjen njė rrudhe antiklinale asimetrike, me shpate tė pjerrėta e tė gjata e me rėnie lindore tė shtresave. Kurrizi ujėndarės ka formėn e patkoit, me gjatėsi tė pėrgjithshme rreth 23 km. Ai ėshtė i gjerė, me valėzime tė lehta dhe rėnie graduale nė drejtim tė veriut. Qafat apo shtigjet ndėrmjet majave janė tė pakta dhe kanė ndryshime tė vogla lartėsie me kurrizet qė ato ndajnė. Qafa e Bozhikut (1793 m) ndan majėn e Kudhėsit me atė tė Tartarit dhe lidh zonėn e Lopėsit me pellgun e Shushicės.

Rolin kryesor nė pėrpunimin morfologjik tė relievit e luajnė proceset karstike dhe ato tė borės. Vlerat e copėtimit tė relievit janė mjaft tė ulėta, ato luhaten nga 0,1 nė 1 km/km². Sasia e lartė e reshjeve vjetore, pėrbėrja litologjike (shkėmbinj gėlqerorė), topografia relativisht e sheshtė bėjnė qė dukuritė karstike tė jenė mjaft tė pėrhapura dhe nė stade tė ndryshme zhvillimi. Mbizotėrojnė format karstike sipėrfaqėsore, tė pėrfaqėsuara kryesisht nga hinkat dhe lugjet karstike, me dendėsi mesatare 8–10 forma pėr ēdo km². Thellėsia e ēdo hinke luhatet nga 1,5 m deri nė 4,5 m, ndėrsa diametri i kreut 40–50 m. Fundi i tyre ėshtė i sheshtė, me njė bimėsi tė pasur barishtore qė lulėzon pak mė me vonesė, pėr shkak tė ndriēimit mė tė dobėt dhe sasisė mė tė madhe tė borės qė qėndron deri nė verėn e vonshme.
Kurrizi i malit ėshtė i gjerė, me valėzime tė lehta dhe me rėnie graduale nė drejtim tė lindjes, i zhveshur e tepėr i thatė dhe pa rrjedhje sipėrfaqėsore; vendin e tyre e zėnė rrjedhjet nėntokėsore, tė cilat ushqehen vazhdimisht nga reshjet dhe shkrirja e borės. Tregues pėr kėtė janė burimet e shumta karstike qė dalin thuajse nga tė gjitha shpatet e malit sidomos nė atė perėndimor. Dalja e burimeve tė tilla ėshtė favorizuar edhe nga thyerja tektonike Dhrovjan–Selenicė, qė ka kapur kėtė krah. Kjo pėrforcohet edhe mė shumė, sepse nė shpatin lindor dhe verior tė Gribės burimet janė tė pakėta dhe me prurje jo tė madhe, si burimi i Dhėmblanit dhe i Lugjit.

Majat e kalojnė kuotėn 1900 m; mė kryesoret janė: maja e Sorrės, Kudhėsit, Tartarit, Lopėsit dhe Kėndrevicam qė ėshtė njėkohėsisht dhe maja mė e lartė. Ndėrmjet tyre gjenden livadhe dhe gropa tė shumta, me pėrmasa nga mė tė ndryshmet tė formuara nga tretj.a e gėlqerorėve tė Kretakut tė sipėrm.

Nė malin e Gribės vėrehen edhe gjurmė tė akullzimit tė Kuaternarit, si cirqe dhe morena. Cirqet gjenden nė dy nivele hipsometrike: 1700 m dhe 2100 m mbi nivelin e detit. Ato tė nivelit tė parė, rreth 4–5 cirqe, janė vendosur nė shpatin lindor tė Kėndrevicės. Nė shpatin verior tė Kėndrevicės, nė lartėsinė absolute 2100 m, vėrehen 3–4 cirqe me pėrmasa mė tė vogla se tė nivelit tė parė dhe tė ruajtura mirė.

Ka mundėsi qė masa kryesore e akullnajės sė Gribės tė jetė tėrhequr nė drejtim tė veriut (nė anėn e Lopėsit), mbasi kėtė e ka favorizuar topografia e kurrizit, nė formė lugu, me zbritje nga veriu. Gjurmėt nga ėshtė tėrhequr akullnaja, ruhen edhe sot nė trajtė kodrash tė pėrbėra nga materiale copėzore mornike, tė cilat kanė formė kurriz peshku, me kulm tė butė, gjatėsia e tė cilave ėshtė 2-3 herė mė e madhe se gjerėsia. Morenat nga ana morfologjike pėrfaqėsohen nga kodra tė pėrzgjatura me kurrize nė formė kubeje qė dėshmojnė qartė drejtimin e tėrheqjes sė akullnajės. Kodra morenike tipike ėshtė ajo nė afėrsi tė gropės sė Hasandedės, rreth 2-3 km larg nga cirqet e nivelit tė dytė. Pėrbėhen nga depozitime tė ndryshme me ēimentim tė dobėt. Nė profilin gjatėsor tė kurrizit tė malit tė Gribės vėrehet njė thyerje e menjėhershme tek pragu apo shkalla e Dhėmblanit, gjė qė dėshmon edhe njėherė pėr drejtimin dhe tėrheqjen e akullnajės nga kjo anė. Rruga e tėrheqjes sė akullnajės ėshtė shfrytėzuar mė vonė nga pėrroi i Dhėmblanit. Pas largimit tė akullnajės, kurrizi dhe shpati i malit u modelua nga proceset e karstit, tė erozionit dhe tė tjetėrsimit, gjė qė dėshmohet nga prania e materialeve tė shumta copėzore.

Shpatet e Gribės kanė karakter tė theksuar asimetrik (lidhur me asimetrinė e vetė strukturės).
Shpati perėndimor, nė dallim nga lindori, ėshtė shumė i pjerrėt, me rrjet hidrografik tė pasur, pėr shkak se pjesa mė e madhe e ujėrave nėntokėsore rrjedh nė kėtė krah. Profili i pėrgjithshėm tėrthor ėshtė i mysėt–i lugėt. Duke u nisur nga kreshta ujėndarėse, kemi tė bėjmė me njė rėnie tė menjėhershme tė tij, saqė bėhet i pakalueshėm sidomos tek maja e Tartarit (shpati perėndimor). Me kėtė pamje morfologjike shpati perėndimor i Gribės vazhdon deri nė lartėsinė 700-800 m; mė poshtė, profili tėrthor i tij thyhet duke marrė pamjen e theksuar konvekse. Nė kėtė nivel bėhet kontakti i depozitimeve gėlqerore me flishet, qė shėrbejnė si ekran izolues pėr ujėrat nėntokėsore, prandaj gjatė gjithė shpatit dalin njė sėrė burimesh karstike. Dalja e tyre bėn qė njė pjesė e mirė e pėrroskave tė thata tė shndėrrohen nė pėrrenj me shtrat tė rregullt.

Pėrrenjtė dallohen pėr njė regjim tė ērregullt e tepėr kapriēioz dhe pėr rėnie tė madhe tė shtratit tė tyre. Pėr t’u pėrmendur ėshtė Pėrroi i Turbullit, degė e djathtė e Shushicės, i gjatė rreth 8 km, me njė pjerrėsi tė shtratit 100 m/km. Gjatė dimrit, pellgu i tij ujėmbledhės fryhet menjėherė, por, disa orė pas ndėrprerjes sė shiut, shkon nė nivelin e mėparshėm. Ai depoziton sasi tė mėdha materialesh copėzore, si gurė me pėrmasa tė ndryshme, trungje pemėsh tė shkulura me gjithė rrėnjė etj.

Shpati perėndimor i Gribės pėrfshihet herė pas herė nga proceset dinamike tė shpatit, si shkarjet masive tė dheut, rrėzimet, rėnia e gurėve dhe rrėshqitjet. Kėto tė fundit nė pėrgjithėsi kanė qenė tė cekėta dhe kanė kapur sektorė tė vegjėl tė pėrbėrė nga materiale tė njėjta (tė buta). Midis rrėshqitjeve mė tė mėdha janė ato tė Smokthinės, Velēės dhe tė fshatit Vajzė.

Shpati lindor ka formė tė ērregullt, ėshtė i zhveshur nga mbulesa bimore dhe nė tė mbizotėron peizazhi karstik. Gjatė tij zbresin shumė pėrroska karstike tė thata. Burimet janė tė pakta dhe me prurje tė parėndėsishme, pasi flishet dalin shumė poshtė (nė afėrsi tė shtratit tė Vjosės). Interes tė veēantė paraqet shpati verior i Gribės, i cili zbret shkallė–shkallė nė drejtim tė luginės sė Vjosės. Nė rrėzėn e kėtij shpati shtrihet zona e Lopėsit, pėrmes sė cilės rrjedh pėrroi i Gurrės sė Dhėmblanit, i vetmi pėrrua kryesor, ndėrsa tė tjerėt janė tė parėndėsishėm dhe me natyrė karstike.

Mbulesa pyjore e Gribės, ashtu si nė shumicėn e maleve tė kėsaj malėsie, ose ėshtė mjaft e rrallė, ose mungon fare. Pėrhapje tė vogėl kanė shkurret dhe dushku (nė shpatin perėndimor dhe pjesėrisht nė atė verior). Bimėsia barishtore, pėrkundrazi ėshtė mjaft e zhvilluar dhe pėrfaqėsohet nga lloje tė shumta tė familjes sė graminoreve. Kėtu rriten aq shumė bimė mjekėsore, saqė, me tė drejtė, Gribėn mund ta quajmė “farmaci natyrore. Ndėr bimėt barishtore e drurėt e lartė mjekėsorė mund tė pėrmenden: sherbela, ēaji, salepi, tėrfili, rigoni, lule 100-fletėshi, thundra e mushkės, lulėkuqja, murrizi, trėndelina, kamomili, trėndafili i egėr, dafina, molla e egėr, mėllaga, hithra, kulumbria etj

Askushi
30-09-2012, 08:12
QAFA E LUADHIT

Qafa e Luadhit ndodhet nė lartėsinė 920 m mbi nivelin e detit. Ajo ndan majėn e Kėndrevicės nga Kėbusi. Ėshtė formuar si rezultat i thyerjes tektonike qė kalon kėtu tėrthor me strukturat. Kėtė vijė thyerjesh e kanė shfrytėzuar faktorėt e jashtėm, duke dhėnė kėtė formė negative qė e shohim sot nė reliev. Qafa e Luadhit shfrytėzohet si rrugė kėmbėsore kalimi qė lidh Kurveleshin e Sipėrm me tė Poshtmin, dhe pikėrisht fshatrat Nivicė dhe Vėrmik. Pėrreth saj ka livadhe dhe kullota tė pasura, qė shfrytėzohen gjerėsisht pėr kullotjen e bagėtive nė stinėn e verės.

Askushi
30-09-2012, 08:13
QAFA E KRESHTĖS

Qafa e Kreshtės ndodhet midis Kėndrevicės dhe Trushnicė, nė lartėsinė rreth 1097 m mbi nivelin e detit. Ajo ėshtė e ndėrtuar nga gėlqerorėt e Jurasikut tė sipėrm. Kėtu kemi tė bėjmė me njė inversion tė relievit, sepse, nga pikėpamja topografike, pėrfaqėson njė formė negative, kurse nga ana strukturore pėrbėn bėrthamėn e antiklinalit tė Salarisė.
Qafa e Kreshtės ėshtė tipike erozive; formimi i saj shpjegohet me veprimtarinė gėrryese tė pėrroit tė Salarisė, nga njėra anė, dhe pėrroit tė Dilanit, nga ana tjetėr, tė cilėt nėpėrmjet erozionit zmbraps (regresiv) kanė arritur tė shpėlajnė depozitimet gėlqerore tė Kretakut dhe tė nxjerrin nė sipėrfaqe gėlqerorėt e Jurasikut tė sipėrm. Nėpėr qafėn e Kreshtės ka kaluar rruga e vjetėr automobilistike qė lidhte Kurveleshin e Sipėrm me Tepelenėn e ndėrtuar nė vitet ‘60. Mbas vitit 1977, kjo rrugė nuk u pėrdor mė, sepse pėrfundoi rruga e re pėr nė Kurveleshin e Sipėrm, qė kalon pėrgjatė luginės sė Bėnēės.

Askushi
30-09-2012, 08:13
QAFA E GURIT TĖ SHPUAR

Qafė malore qė ndodhet nė lartėsinė rreth 1300 m mbi nivelin e detit. Ndan malin e Thatė nga Maja e Mollės dhe mali i Picarit. Ėshtė njė qafė me prejardhje erozivo-karstike, ku janė zhvilluar procese tė shumta karstike, ku dallohen hinkat dhe gropat e shumėllojshme qė ndryshojnė nga forma dhe pėrmasat. Janė formuar dhe disa pėrrenj tė thatė karstikė, qė i kanė fillimet e tyre nga ujėndarėsi qė ajo formon midis fushės karstike tė Golemit dhe tė Progonatit. Pėrmes saj kalon rruga automobilistike qė lidh Progonatin me Golemin dhe Kolonjėn. Gjatė dimrit, qafa e Gurit tė Shpuar thuajse bllokohet, pėr shkak tė borės sė madhe qė arrin njė trashėsi nga 0,5 deri nė 1 metėr.

Askushi
30-09-2012, 08:14
MAJA E KĖNDREVICĖS

Maja mė e lartė (2122 m) nė malin e Gribės dhe nė tė gjithė malėsinė e Kurveleshit. Ėshtė e ndėrtuar tėrėsisht nga gėlqerorė tė Kretakut. Ka trajtė piramidale, me gjurmė tė akullimeve tė Kuaternarit, tė pėrfaqėsuar nga 3-4 cirqe qė takohen nė shpatin lindor dhe atė verior nė lartėsitė mbi 1700 m, qė nga banorėt njihen me emra tė veēantė, si Gropa e Madhe, Gropa e Kondos etj.
Maja ėshtė tėrėsisht e zhveshur, e thatė; pėr shkak tė zhvillimit tė dukurive karstike, mungojnė rrjedhjet sipėrfaqėsore tė ujėrave. Ėshtė krejtėsisht e zhveshur nga bimėsia drusore, por ka kullota tė mira verore, tė cilat shfrytėzohen nga dhjetėra e qindra kope tė bagėtive tė imėta (kryesisht dhentė), qė vijnė pėr kullotė nga rrethet e Shqipėrisė Jugore pėr tė kaluar 2-3 muajt e nxehtė verės.

Askushi
30-09-2012, 08:14
MAJA E TARTARIT

Maja e Tartarit ndodhet nė pjesėn VP tė malit tė Gribės, me lartėsi 1971 m, e dyta pas majės sė Kėndrevicės. Profili tėrthor ėshtė i mysėt–i lugėt. Duke filluar nga kreshta e saj, kemi njė rėnie tė menjėhershme tė shpatit perėndimor, saqė bėhet i pakalueshėm nga kėmbėsorėt. Kjo pjesė e shpatit ėshtė e pėrēarė nga disa pėrroska tė thata qė zbresin gati paralel me njėra-tjetrėn, tė formuara nga veprimtaria tretėse e ujėrave tė borės,.
Me kėtė morfologji tipike shpati perėndimor dhe VP i Tartarit vazhdon deri nė lartėsinė 700-800 m mbi nivelin e detit. Mė poshtė, profili tėrthor i tij thyhet, duke marrė pamje tė mysėt. Nė kėtė nivel bėhet kontakti i depozitimeve gėlqerore me flishin, i cili shėrben si ekran izolues pėr ujėrat nėntokėsore, prandaj gjatė shpatit tė tij perėndimor dalin shumė burime karstike. Dalja e tyre ka bėrė qė njė pjesė e mirė e pėrroskave tė thata tė shndėrrohen nė pėrrenj me ujėra tė pėrhershme, si Pėrroi i Terēave (Smokthinė), Pėrroi i Madh, i Trubullit dhe i Hasomatit (Velēė).
Pėrrua tipik malor ėshtė pėrroi i Turbullit, rreth 8 km i gjatė, i cili nė rastet e jashtėzakonshme meteorologjike shndėrrohet nė njė “pėrbindėsh” tė vėrtetė. Zhurma e ujėrave tė tij dėgjohet sė largu nga pėrplasjet nga njėri breg tek tjetri, duke vėnė pėrpara ēdo gjė qė gjen rrugės.

Askushi
30-09-2012, 08:15
VARGU MALOR TRUSHNICĖ–BUZA E BREDHIT

Vargu malor Trushnicė–Buza e Bredhit pėrbėn kufirin mė lindor tė Kurveleshit, qė fillon me pėrroin e Salarisė nė veri dhe vazhdon deri tek fshati Picar nė jug, me gjatėsi tė pėrgjithshme rreth 20 km.
Relievi ėshtė produkt i ndėrtimit strukturor, i pėrfaqėsuar nga njė strukturė e vetme antiklinale me asimetri tė theksuar dhe shumė e ndėrlikuar nga tektonika. Format kryesore tė relievit janė mali i Trushnicės, lugina e Bėnēės dhe e Luzatit dhe mali Buza e Bredhit. Lumi i Bėnēės nė formimin e luginės sė tij ka shfrytėzuar thyerjen tektonike Smokthinė–Tepelenė, duke arritur tė krijojė kontraste tė dukshme tektonike.
Lartėsia mesatare e vargut nuk i kalon tė 1600 m, me diferencime tė vogla midis njėri-tjetrit dhe profil gjatėsor gati vijėdrejtė dhe profil tėrthor mjaft tė komplikuar. Rolin kryesor nė morfologjinė e relievit e luajnė gėlqerorėt e Jurasik-Paleogjenit, ndėrsa gipset dhe flishet ndėrtojnė sektorė tė kufizuar. Ky faktor dhe morfologjia e sheshtė e kurrizit tė malit kanė favorizuar zhvillimin e proceseve karstike.
Pjesa mė e madhe e reshjeve qė bien kėtu depėrtojnė nė thellėsi, duke ushqyer me ujė zgavrat nėntokėsore, gjė qė duket nga numri i shumtė i burimeve karstike qė dalin nė rrėzėn e vargut. Ndėr burimet mė tė mėdhaja janė: Uji i Ftohtė i Tepelenės, burimet e Bėnēės, tė Picarit, Kolonjės etj. Kanė prurje tė konsiderueshme gjatė tė gjithė vitit, me luhatje tė vogėl midis tyre. Nė rregullimin e regjimit dhe tė prurjes sė tyre influencojnė hinkat dhe puset karstike, nga ku bora e grumbulluar apo shirat e rėna qarkullojnė nė thellėsi tė masivit karstik.
Nė pėrgjithėsi, mbulesa bimore ėshtė e varfėr. Sektorėt mė tė pyllėzuar janė lugina e Bėnēės dhe e Luzatit, ku mbulesa bimore ėshtė aq e pasur, saqė, me tė drejtė, mund tė konsiderohen si parqe natyrore, por ende tė pashpallura. Ligji i zonalitetit vertikal, duke filluar nga shkurret me gjelbėrim tė pėrhershėm e deri tek halorėt, gjen shprehje tė qartė.

Askushi
30-09-2012, 08:15
MALI I TRUSHNICĖS

Qafa e Kreshtės dhe lugina e pėrroit tė Salarisė ndajnė Gribėn nga Trushnica (1568 m), e cila ka veēori morfologjike tė ngjashme me Gribėn. Ato kanė tė njėjtėn strukturė, tė njėjtėn histori e ndėrtim litologjik dhe, mbi kėtė bazė, tipare tė ngjashme gjeomorfologjike.

Fillon nga lugina e pėrroit tė Salarisė (nė veri) e deri tek lugina e Bėnēės (nė jug) me drejtim VP–JL. Trushnica pėrfaqėson njė kreshtė monoklinale. Nė planin orografik kemi tė bėjmė me njė mal qė ka asimetri tė theksuar midis dy shpateve tė tij (perėndim dhe lindje). Shpati perėndimor dhe JP bie pjerrtas dhe formon rrėpira tepėr tė vėshtira pėr kalim drejt luginės sė Bėnēės dhe pėrroit tė Dilanit, ndėrsa shpati lindor bie gradualisht nė drejtim tė luginės sė Vjosės. Asimetria midis shpateve ėshtė shkaktuar nga njė sėrė faktorėsh kompleksė, si: ndėrtimi strukturor, pėrbėrja litologjike (mosha dhe fortėsia e shkėmbinjve), tempi i erozionit dhe intensiteti i proceseve tė denudimit.

Sidoqoftė, nė shpatin perėndimor dhe JP, pėr shkak tė pjerrėsisė mė tė madhe, proceset dinamike tė shpatit janė tepėr tė fuqishme. Produktet e alterimit lėvizin shpejt dhe grumbullohen nė pjesėn e poshtme tė shpatit nė formėn e koneve tė derdhjes, tė pėrbėra nga materiale copėzore koluvo-deluviale. Disniveli hipsometrik midis kurrizit tė malit dhe luginės sė Bėnēės shkon deri nė 1200 m, prandaj energjia e relievit shprehet nė vlera tė larta. Shpati ėshtė gėrvishur e thelluar nga disa pėrroska tė karakterit obsekuent, tė cilat kanė mbetur nė fazėn fillestare tė zhvillimit tė tyre dhe nuk mund tė shkaktojnė ndryshime nė natyrėn morfologjike tė kėtij shpati.

Nė shpatin lindor tė tij mbizotėron peizazhi karstik, me dendėsi tė formave sipėrfaqėsore qė arrijnė 15 tė tilla pėr 1 km². Shumica e hinkave dhe e gropave pėrfundojnė me ponore thithėse, ēka dėshmon pėr vazhdimin dhe zhvillimin aktual tė procesit tė tretjes nė thellėsi. Pjesa e sipėrme e tyre ka pamje vezake me diametėr 30–40 m, ndėrsa thellėsia luhatet nga 1,5 m deri nė 6 m. Njė nga gropat mė tė mėdha ėshtė ajo tek Lera e Pusit, e cila nė qendėr ka formė vezake, ku gjendet njė pus me ujė tė pijshėm me thellėsi rreth 15 m. Nė tė vėrtetė, ky pus pėrfaqėson njė ponore thithėse me fund tė izoluar qė furnizohet me ujė kryesisht nga shkrirja e borės sė grumbulluar, por dhe nga rrjedhjet e ujėrave sipėrfaqėsore.

Grupi i gropave nė sheshet e Gropės sė Madhe kanė fund tė sheshtė, me materiale tė patretshme dhe mure kufizuese tė ulėta dhe jo shumė tė qarta. Vlerat e copėtimit horizontal dhe vertikal janė tė ulėta (0–1 km/km² dhe nga 50–250 m/km²). Njė pamje tjetėr paraqet pellgu ujėmbledhės i pėrroit tė Turanit, i cili ėshtė formuar kryesisht mbi depozitimet e buta flishore, qė janė lehtėsisht tė gėrryeshme, prandaj dhe parametrat e copėtimit horizontal arrijnė vlerat mbi 4 km/km². Nė kėmbėt e kėtij shpati, nė formėn e njė brezi tė hollė e tė pėrzgjatur, shtrihen produktet e alterimit qė pėrbėjnė mbulesėn koluvo-deluviale, tė ardhura nga lart gjatė periudhave tė kaluara gjeologjike qė i referohen optimumit klimatik Holocenik (rreth 8–10 mijė vjet mė parė).

Proceset e denudimit nė shpatin perėndimor dhe JL janė nxitur edhe nga lėvizjet e vazhdueshme tektonike dhe sizmike. Nga tėrmeti i nėntorit tė vitit 1920 (me epiqendėr nė Bėnēė) nė faqen e malit tė Ballos, pėrballė fshatit, u krijua njė e ēarė horizontale, gjurmėt e sė cilės ruhen edhe sot, me gjatėsi rreth 200 m dhe gjerėsi 60-70 m, thellėsi 1–1,5 m. Mbas tėrmetit, masa e tronditur u kufizua nga dy pėrrenj tė thatė karstikė, qė zbresin vertikalisht.

Mbulesa pyjore nė malin e Trushnicės, krahasuar me malet e tjerė tė Kurveleshit tė Sipėrm, ėshtė mė e dendur. Shpati perėndimor dhe VP, qė bie nė drejtim tė luginės sė Bėnēės, ėshtė thuajse i veshur deri afėr kurrizit tė malit, duke filluar nga brezi i shkurreve, prralli dhe deri tek lisi, qarri, bungėbuta dhe pyjet fletėgjera, si bliri, panja, krekėza etj. Kurrizi i malit ka kullota tė mira verore dhe shumė bimė mjekėsore.

Askushi
30-09-2012, 08:16
QAFA E GĖRXHUNIT

Ndodhet nė shpatin e djathtė tė luginės sė Bėnēės, nė kufirin ndarės midis fshatit Bėnēė dhe Lekdush, nė lartėsinė rreth 700 m mbi nivelin e detit. Ka origjinė tektoniko-erozive. Ėshtė e vetmja qafė malore qė lidh Kurveleshin e Sipėrm me qytetin e Tepelenės. Pėrmes saj kalon rruga automobilistike Tepelenė–Kurvelesh, e ndėrtuar nė vitin 1977, duke shmangur rrugėn e mėparshme automobilistike tė Kurveleshit, qė kalonte nga Salaria, e cila ishte e vėshtirė pėr kalim, tepėr malore, e ngushtė, por edhe mė e gjatė.

MALI BUZA E BREDHIT

Buza e Bredhit shtrihet nė JP tė malit tė Trushnicės. Ndahen nga njėri-tjetri prej prerjes sė thellė erozionale tė luginės sė Bėnēės. Nė drejtim tė JL vazhdon me majėn e Terzorit dhe malin e Picarit, qė mė tej ulet gradualisht drejt luginės sė Kardhiqit. Pika mė e lartė, qė arrin 1573 m, shėnon kufirin midis dy tipave gjenetikė tė relievit (relievi karstik nga perėndimi dhe ai erozional dhe denudues nga lindja).

Profili tėrthor i malit ėshtė mjaft i ndėrlikuar, dukeiu afruar mė tepėr formės sė kėrrabės. Dallimet midis shpateve me ekspozim tė kundėrt janė tė karakterit morfologjik dhe morfogjenetik. Krahu perėndimor nuk shprehet qartė, sepse ėshtė njėsuar me pllajėn karstike. Kurrizi i tij me valėzime tė njėpasnjėshme, ku alternohen midis tyre gropat me muret ndarėse, ka formėn e sėndukut, i modeluar nga gjithfarė procesesh tė shumta karstike. Copėtimi horizontal luhatet nga 0–0,4 km/km², ndėrsa energjia e relievit ka vlera tė vogla. Peizazhi ėshtė tipik karstik me forma sipėrfaqėsore nga mė tė ndryshmet, ku mbizotėrojnė gropat dhe groporet, monoton dhe mjaft tė vėshtirė pėr t’u orientuar gjatė lėvizjes.

Njė pamje tė kundėrt paraqet shpati lindor, me rėnie tė menjėhershme, i ashpėr dhe tepėr i rrėpirėt, me copėtim tė madh vertikal dhe horizontal. Denudimi dhe erozioni janė ndėr faktorėt kryesor modelues. Veprimtaria erozionale e lumit tė Bėnēės dhe e pėrroit tė Luzatit e kanė ndryshuar vazhdimisht pamjen e kėtij shpati, aq sa nė sektorė tė veēantė kanė shkaktuar njė pėrmbysje tė formės primare, prandaj nė drejtim tė tyre relievi ka rėnie tė madhe, sa nė sektorė tė veēantė merr formė rrėpire, saqė vlera e energjisė sė relievit arrin deri nė 800 m/km².

Pjerrėsia e konsiderueshme e shpatit si dhe ekzistenca e materialeve copėzore koluvo-proluviale nė pjesėn e poshtme tė tij ka bėrė qė gjatė ngjarjeve tė jashtėzakonshme meteorologjike tė aktivizohen pėrrenjtė torrencialė (selor), duke zhvendosur nė drejtim tė luginės sė Bėnēės sasira tė mėdha materialesh deluvo-proluviale. Mjafton tė pėrmendim rastin e pėrroit tė Hosit tė Zallit (degė e djathtė e Bėnēės). Gjatė ngjarjeve tė veēanta meteorologjike qė ndodhėn nė vitin 1946, si rezultat i reshjeve tė jashtėzakonshme qė ranė pandėrprerė (48 orė), rezultoi me krijimin e Hosit tė Zallit, njė pėrrua i ri qė nuk ekzistonte mė parė. Materialet e transportuara nga pėrroi ishin aq tė mėdha, sa bllokuan rrjedhjen e lumit tė Bėnēės.

Proceset e shpatit kanė qenė mė aktive gjatė etapės neotektonike tė zhvillimit tė relievit (Pliocen–Kuaternar), falė ngritjes sė pėrgjithshme e tė vazhdueshme tė territorit. Mbi fshatin Bėnēė (poshtė Majės sė Fajkoit), vėrehet njė bllok gravitativ, gjė qė dėshmon pėr rolin e neotektonikės nė zhvillimin e relievit. Kjo masė shkėmbore ka formėn e njė katėrkėndėshi me gjerėsi mesatare 50 m dhe gjatėsi 80–100 m. Megjithėse ajo ėshtė zhvendosur, ende e ka ruajtur tė pandryshuar tavanin dhe dyshemenė e saj.

Pėrroi i Luzatit nėpėrmjet erozionit zmbraps, ka ardhur duke e rritur sipėrfaqen e vet ujėndarėse gjatė shpatit tė malit. Si rrjedhim i veprimtarisė sė tij gėrryese dhe transportuese, ka nxjerrė nė sipėrfaqe bėrthamėn e antiklinalit, duke ndryshuar kėshtu pamjen fillestare tė relievit tektonik. Nė pjesėn e sipėrme tė malit vėrejmė disa shembje me pėrmasa tė vogla e deri nė mesatare. Ato janė tė lidhura, para sė gjithash, me prishjen e ekuilibrit tė sektorėve tė veēantė pėr llogari tė zgjerimit tė hapėsirave nėntokėsore pėr shkak tė tretjes. Edhe dalja e horizontit fosfatik, qė shėrben si horizont i mirė ekranizues pėr ujėrat nėntokėsore, ka ndikuar nė prishjen e ekuilibrit tė sektorėve tė veēantė.

Buza e Bredhit ėshtė mė e pyllėzuar se mali i Trushnicės. Mbulesa bimore ėshtė e zhvilluar nė kate. Nė shpatin lindor janė tė pėrhapura tė gjitha katet bimore, si: shkurret mesdhetare me gjelbėrim tė pėrhershėm dhe gjetherėnėse, pastaj dushku dhe pyjet fletėgjerė, duke pėrfunduar tek halorėt (bredhi, nga ka marrė edhe emrin) dhe kullotat e pasura verore nė kurrizin e malit.
Nė drejtim tė jugut, mali Buza e Bredhit, vazhdon me malin e Picarit, i cili dallohet pėr forma morfologjike tė qeta dhe zhvillim tė theksuar tė proceseve karstike, qė mbizotėrojnė mbi tė gjitha format e tjera tė relievit. Dendėsia e formave karstike sipėrfaqėsore pėrgjatė kurrizit tė malit arrin mesatarisht 13 pėr ēdo km² (hinkat dhe gropat). Thyerjet tektonike lokale Golem–Picar dhe Shtėpėz–Kardhiq kanė diferencuar vargun kodrinor nga ai malor. Ato kanė favorizuar, gjithashtu, daljen nė sipėrfaqe tė burimeve tė shumta karstike me prurje tė konsiderueshme, pranė tė cilėve janė vendosur qendrat e banuara (burimet e Shtėpėzit, Picarit dhe tė Kolonjės).

Zona kodrinore qė shtrihet ndėrmjet pėrroit tė Rehovės dhe atij tė Picarit, ėshtė e pėrbėrė prej gipseve, ku mbizotėron morfologjia karstike, tė pėrfaqėsuara nga disa hinka dhe gropa, shumė afėr njėra-tjetrės, me fund tė sheshtė, shpate kufizuese shumė tė qarta, gjė qė dėshmon pėr shkallėn e lartė tė evolucionit tė tyre. Midis tyre nuk ka komunikim sipėrfaqėsor. Gropa qė gjendet mė poshtė se tė tjerat, ėshtė e shndėrruar nė njė liqen karstik qė quhet Liqeni i Kacojthit

Brari
30-09-2012, 08:16
askush..

meriton levdata per gjith keto inf qe sjell ne forum..
do i hedh nje sy goglemap-it.. e ti kundroj me kujdes keto zona..
ne vlore banon ti ask?
a ka rrug te mire per tromobil deri ne kuc mo?
nga i biet?

..

Askushi
30-09-2012, 08:16
LIQENI I KACOJTHIT

Liqeni i Kacojthit shtrihet nė luginėn e pėrroit tė Rehovės, nė anėn e majtė tė tij. Ėshtė liqeni i vetėm natyror nė zonėn e Kurveleshit. Pėr formimin e tij ka shfrytėzuar tabanin e njė grope tė zhvilluar nė shkėmbinjtė gipsorė qė, pėr shkak tė izolimit tė fundit tė saj, mė vonė u shndėrrua nė njė liqen karstik.

Ka formė ovale, pak si tė pėrzgjatur, me drejtim veri–jug. Thellėsia maksimale e tij luhatet nga 12 nė 18 m, ndėrsa gjatėsia 30–40 m. Bregu i liqenit, deri nė 2 m gjerėsi, ėshtė i mbuluar me njė bimėsi tė pasur ujore, ku mbizotėrojnė kallamishtet, gjė qė dėshmon pėr fazėn e pleqėrisė sė tij dhe shndėrrimin e tij nė njė kėnetė. Ujėt e tij shfrytėzohet pėr ujitje dhe ėshtė i pasur me peshq.

Askushi
30-09-2012, 08:17
LUGINA E BĖNĒĖS

Lugina e Bėnēės shtrihet midis Trushnicės dhe Buzės sė Bredhit, nė njė gjatėsi prej 26 km. Ėshtė njė luginė me origjinė tektoniko-erozive e karstike. Lugina merr formė tė plotė mbas bashkimit tė Gurrės sė Progonatit me pėrroin e Nivicės. Profili tėrthor i saj ėshtė nė formėn e germės V, kurse shpatet tė pjerrėta (copėtimi vertikal shkon deri nė 700–800 m/km²), saqė nė sektorė tė veēantė shpatet kufizuese kanė natyrė rrėpire. Nė zhvillimin morfologjik tė kėsaj lugine rolin kryesor e kanė luajtur lėvizjet neotektonike e sidomos ato diferencuese, karsti dhe erozioni.

Ndahet nė dy pjesė, me dallime tė dukshme morfologjike: pjesa e sipėrme, me profil tėrthor nė formė V-je tė mbyllur dhe shtrat tė shkallėzuar me vrulle, pragje dhe ujėvara; dhe pjesa e poshtme, me fund tė sheshtė dhe profil tėrthor nė formė V-je tė hapur. Profili gjatėsor ėshtė nė formė harku, me disa kthesa, ngushtime e zgjerime qė zėvendėsojnė njėra-tjetrėn.

Gurra e Progonatit shpreh tiparet mė karakteristike tė njė lugine karstike tė tipit thes, pa pellg ujėmbledhės. Shtrati i saj fillon me pėrmasa tė rregullta, qė i ruan derisa bashkohet me pėrroin e Nivicės, mbi pellgun e Merje. Ka profil tėrthor tė rregullt, me shpate anėsore vertikale tė tipit kanion. Thellėsia e kanionit shkon deri nė 150–200 m, ndėrsa gjerėsia nga 4 nė 6–8 m. Ka sektorė ku drurėt e zhvilluar nė tė dy muret anėsore bashkohen me njėri-tjetrin.

Profili gjatėsor ėshtė i shkallėzuar, numėrohen tre pragje kryesore, tė shoqėruara me ujėvara tė bukura dhe madhėshtore. Pragjet janė formuar nė krahun e djathtė tė strukturės sinklinale, nė drejtim tė kundėrt tė rėnies sė shtresave, pra janė tė karakterit obsekuent. Pragu i parė fillon menjėherė sapo shtrati i pėrroit merr formė tė qartė. Pas njė distance jo mė shumė se 300 m, nis pragu i dytė. Uji kėputet dhe pėrshkon dy shkallė duke formuar njė nga ujėvarat mė tė bukura (ujėvara e Peshturės), ku uji bie nga njė lartėsi 50–60 m. Brenda pragut tė dytė janė krijuar forma tė ēuditshme morfologjike. Goditja e vazhdueshme e ujit ka skalitur brenda shkėmbit njė thellim nė formė korite, me faqe shkėmbore tė lėmuar.

Pasi pėrshkon njė rrugė 6–8 m, uji bie nė shkallėn e dytė, 20 m e lartė, dhe ndahet nė dy degė. Dega e majtė ka ēarė shkėmbin dhe ka formuar njė urė tė gurtė, kurse dega tjetėr zbret nė shkallėn e fundit, derisa qetėsohet pėrfundimisht. Poshtė ujėvarės sė Peshturės, uji lėviz horizontalisht nė njė distancė rreth 80–100 m, pastaj bie pėrnjėherėsh poshtė e bėhet i pakalueshėm, duke formuar njė nga ujėvarat me tė larta tė vendit tonė, rreth 150 m e lartė, dhe mė tej bie nė njė humnerė tė vėrtetė e tė frikshme. Prej kėtej, Gurra formon njė grykė tė ngushtė tė tipit kanion rreth 2–2,5 km tė gjatė derisa bashkohet me degėn tjetėr nga e majta, me pėrroin e Nivicės.

Degė tjetėr po kaq e rėndėsishme ėshtė pėrroi i Nivicės, qė i ka fillimet nga qafa e Luadhit. Ai dallohet pėr veprimtarinė e madhe gėrryese dhe transportuese tė materialeve. Shtrati i tij, nė pjesėn e sipėrme, ėshtė i mbathur me materiale tė imėta, prandaj nė dimėr, kur shirat janė tė dendura dhe tė shpeshta, pėrroi del nga shtrati, duke pėrmbytur territoreve pėrreth. Nė pjesėn e poshtme ai ndryshon papritur pamjen, duke krijuar humnera dhe rrėpira mjaft tė theksuara dhe tė pakalueshme derisa bashkohet me Gurrėn e Progonatit.

Pas bashkimit tė dy degėve tė pėrmendura mė lart, paksa mbi pellgun e Merje, formohet lumi e Bėnēės, qė krijon kanionet me tė njėjtin emėr, njė ekosistem tipik me vlera tė mėdha biologjike-natyrore, ekzotike dhe biodiversitet tė lartė. Kėtė natyrė tė ashpėr dhe madhėshtore, kanioni e ruan gjatė tėrė shtrirjes sė tij (rreth 4–5 km) deri nė Memothoma. Nė kėtė pjesė tė luginės, shtrati ėshtė i ngushtė, me brigje tė larta dhe kthesa tė menjėhershme, qė janė frenuese natyrore tė rrjedhjes ujore. Uji, duke rrjedhur nė masivin shkėmbor karstik, ka krijuar gryka tė thella e tė ngushta nė formė kazanoresh, me disa metra thellėsi. Vende-vende burimet karstike shpėrthejnė me vrull nga plasaritjet dhe tė ēarat e shkėmbinjve.

Posa del nga kanioni, nė Memothoma, lugina zgjerohet, duke u alternuar me njė radhė pellgjesh e grykash tė tjera, derisa pėrfundon nė Vjosė. Pjerrėsia e konsiderueshme e shpateve tė luginės si dhe reshjet e shumta e shpesh tė vrullshme bėjnė tė lindin pėrrenj gurorė, qė gėrryejnė e transportojnė sasi tė mėdha materialesh copėzore, tė cilėt pėrfundojnė nė shtratin e luginės duke formuar kone tė shumta deluvo-proluviale. Tė tillė janė: zallet e Ragnoit, Qafės sė Erės, Ujėt e Vjerrė, Hosi i Zallit, Skarani, pėrroi i Bakshit etj.

Pėr t’u pėrmendur ėshtė Hosi i Zallit, i cili brenda 48 orėve reshjesh pa pushim gjatė dimrit tė vitit 1946 transportoi sasira aq tė mėdha materialesh, saqė bllokoi pėr dy vjet lumin e Bėnēės, nė tė cilin u formua njė liqen me gjatėsi rreth 1 km dhe thellėsi 25–30 m. Nė bregun e majtė ruhen ende gjurmė tė pritės, nė formė tė njė tarrace zallishtore, me lartėsi 12-15 m. Nė tė dy anėt e luginės, e veēanėrisht nė anėn e djathtė, vėrehen dy-tre nivele tarracash, tė cilat dallohen mirė, me pjerrėsi 20–230 nė drejtim tė luginės, qė pėrbėjnė dhe tokat mė kryesore bujqėsore pėr mbjelljen e kulturės sė misrit, fasules, qepės, perimeve dhe mė pak tė grurit.

Nė vitin 1956, po nė shpatin lindor tė luginės, si rrjedhim i shirave tė mėdha, ndodhėn shkarje dhe rrėshqitje tė shumta materialesh (popla, gurė e shkėmbinj tė pėrmasave tė ndryshme), tė cilat e bllokuan pėrsėri lumin dhe formuan njė liqen barazhi qė mundi tė qėndronte vetėm dy javė.

Mė poshtė, lumi futet pėrsėri nė njė grykė tjetėr, nė grykėn e Shabanit, dhe, si del prej saj, zgjerohet nė pellgun e Bėnēės, ku formohen dy nivele tarracash. Kėtu lumi rrjedh i qetė, me ujė tė pastėr e tė kulluar dhe temperaturė 12-14° C. Nė kėto ujėra rritet trofta e zezė (Salmo Thymus), qė, sipas specialistėve, ėshtė njė peshk endemik autokton qė pėlqen ujėrat e ftohta e tė pastra tė burimeve. Pastaj lugina ngushtohet pėrsėri dhe nė njė nga kėto ngushtime, pikėrisht nė Bathės, ėshtė ndėrtuar ura-kanal nga Ali Pashė Tepelena, e vetmja e kėtij lloji nė vendin tonė qė ka mundur t’i qėndrojė kohės.

Lugina e Bėnēės pėrshkohet nga lumi me tė njėjtin emėr, i cili, para se tė derdhet nė Vjosė, merr njė radhė burimesh karstike, siē janė ato qė dalin thuajse gjatė gjithė shpatit tė djathtė tė luginės, sidomos poshtė fshatit Bėnēė. Lumi i Bėnēės ka njė gjatėsi prej 26 km, sipėrfaqe ujėmbledhėse 188 km² dhe prurje mesatare 8,8 m3/sek. Burimet e tij gjenden nė pllajėn e Kurveleshit tė Sipėrm dhe si fillim merret Gurra e Progonatit.

Askushi
30-09-2012, 08:17
KANIONI I GURRĖS SĖ PROGONATIT

Kanioni i Gurrės sė Progonatit ka tiparet karakteristike tė njė lugine tipike karstike, me profil gjatėsor tė papėrpunuar mirė, pragje dhe ujėvara e katarakte tė shumta. Nė faqen e majtė tė Gurrės vėrehen 3-4 nivele tarracash erozive tė ruajtura mirė nė reliev. Tarraca e parė, qė ėshtė mė e vjetėr nė moshė, gjendet 40–50 m poshtė kreshtės kodrinore tė Shendėllisė, vazhdon pandėrprerė pėrgjatė gjithė shpatit, horizontalisht me gjatėsi rreth 150–200 m. Gjerėsia e saj ėshtė mesatarisht 4–6 m.
Tarraca e dytė vėrehet 20–25 m poshtė nivelit tė sė parės, me gjerėsi mesatare pak mė tė vogėl. Vijueshmėria e saj ndėrpritet nė dy-tre sektorė. Tarraca e tretė ndodhet 30–35 m poshtė sė dytės dhe nė sektorė tė veēantė nuk ėshtė e ruajtur mirė. Gjurmėt e tarracave erozive qė vėrehen nė faqet e kanionit, kallėzojnė pėr veprimtarinė e vazhdueshme tektonike nė ngritje, tė shoqėruar me periudha tė qeta tė stabilitetit relativ.

Kanioni i Gurrės sė Progonatit, qė nga fillimi deri sa bashkohet me pėrroin e Nivicės, ka profil tėrthor tė rregullt, me shpate anėsore tė tipit kanion. Thellėsia e kanionit shkon deri nė 150–200 m, ndėrsa gjerėsia nga 4 nė 6–8 m. Ka sektorė ku drurėt e zhvilluar nė tė dy muret anėsore bashkohen me njėri-tjetrin. Profili gjatėsor ėshtė i shkallėzuar, me tre pragje kryesore, tė shoqėruara me ujėvara e katarakte tė shumta. Pragjet janė formuar nė krahun e djathtė tė strukturės sinklinale. Nė pragun e dytė dhe tė tretė formohen dy nga ujėvarat mė tė mėdha pėr sa i pėrket lartėsisė nė Kurveleshin e Sipėrm (ujėvara e Peshturės nė pragun e dytė dhe ujėvara qė formohet nė pragun e tretė, qė ka lartėsinė mė tė madhe rreth 150 m), nga ku ujėt bie pėrnjėherėsh nga dhjetėra metra lartėsi plot zhurmė qė merr pamjen e njė shiu shkume tė shkėlqyeshme nėn rrezet e diellit. Nė varėsi tė alternimit dhe tė fortėsisė litologjike tė shkėmbinjve, mund tė shpjegohet dhe arsyeja e kontrasteve tė shumta e mahnitėse. Njė kontrast tė madh pėrbėn edhe sfondi i ashpėr i maleve qė e rrethojnė kanionin. Duke filluar nga fundi i pragut tė tretė, profili gjatėsor i Gurrės sė Progonatit paraqitet mė i rregullt dhe uniform deri sa bashkohet me pėrroin e Nivicės nga e majta.

Askushi
30-09-2012, 08:18
KANIONI I NIVICĖS

Pėrroi i Nivicės, nė pjesėn e poshtme tė tij, ndryshon papritur pamjen, duke u prezantuar me humnera dhe rrėpira mjaft tė theksuara. Ai ka formuar njė luginė shumė tė thellė e tė ngushtė nė trajtė gryke, me shpate tė thikėta gati vertikale, fundi i sė cilės zihet tėrėsisht nga uji i pėrroit. Fillimisht, ai paraqitet si njė prerje nė trajtė gryke, gdhendje tė vogla, tė thella e rrėpira me pėrmasa tė ndryshme.

Kėto forma interesante nė morfologjinė karstike tė tij janė pasojė e rrjedhjes sė ujėrave, qė zbresin nga lartėsi me pjerrėsi tė ndryshme duke gėrryer vazhdimisht nė thellėsi nė viset e pėrbėra nga shkėmbinj tė ngjeshur e tė qėndrueshėm, siē janė shkėmbinjtė sedimentarė (gėlqerorėt, dolomitet, ranorėt etj.). Nė formimin e tyre kanė luajtur rol dhe lėvizjet tektonike, thyerjet e zhvendosjet (ēarjet dhe shkėputjet), tė cilat lehtėsojnė veprimtarinė gėrryese tė ujėrave.

Ēdo kanion jeton dhe shndėrrohet sipas ritmeve mijėvjeēare. Gjurmė tė kėtij evolucioni shihen qartė edhe tek kanioni i Nivicės dhe i Gurrės sė Progonatit, ku kemi shpate tė shembura e rrėshqitėse e tė thyera, masa shkėmbore tė rrėnuara, drurė tė rrėzuar etj. Sidoqoftė, jeta e kanionit pėrbėhet nga shumė episode, shpeshherė tė vogla, qė nė rrjedhėn e miliona vjetėve grumbullohen dhe ēojnė nė ndryshime tė theksuara tė peizazhit.
Nė procesin e gėrryerjes, ujėrat zbulojnė shtresat mė tė thella gjeologjike, tė vendosura nė mėnyrė tė njėpasnjėshme. Shtresat e reja janė nė lartėsi, mė tė vjetrat poshtė. Nė muret e kanioneve “lexohen” periudhat e jetės gjeologjike tė Kurveleshit, tėrė historia e fazave tė sedimentimeve tė ndryshme, me peizazhe tė deteve tė thella e mė pak tė thella. Edhe sot shkėmbi vazhdon tė ruajė gjurmėt e jetės sė kaluar, tė mjediseve detare dhe kontinentale.

Pėrroi i Nivicės, poshtė fshatit me tė njėjtin emėr, ka formuar njė grykė me shtrat tepėr tė ngushtė, me gjatėsi rreth 3 km deri nė pellgun e Merje, vend ku bashkohet me Gurrėn e Progonatit. Fundi i tij ėshtė tepėr i ērregullt, me thyerje ose pragje dhe vrulle, tė shoqėruara dhe me forma negative, qė janė gropa dhe brazda tė thelluara nė fundin shkėmbor tė kanionit, me pamje ovale nė trajtė kazanoresh, me ujė tė pastėr e tė kulluar. Uji shkėputet e bie nga lartėsi tė mėdha (30–40 m) dhe formon ujėvara, si ajo e Guvės dhe dy tė tjera poshtė saj, ku kanioni, ndonėse gjithnjė e mė i thellė, paraqitet me plot kontraste natyrore, rrėpira, shtrat tė shkallėzuar dhe shpella tė shumta nė faqen e shkėmbit.

Mė poshtė, pėrroi i Nivicės bashkohet me Gurrėn e Progonatit, paksa mbi pellgun e Merje, duke formuar lumin e Bėnēės, i cili ēan nėpėr njė shtrat tė ngushtė, me shumė gryka tė thepisura, nė trajtėn e tuneleve tė njėpasnjėshme, rrethuar me blloqe dhe masive shkėmbore qė formojnė mure tė pjerrėta qė bien poshtė 150–200 m pingul mbi shtratin e lumit.

Kanionet e Kurveleshit pėrbėjnė mjediset mė tė pėrshtatshme pėr ndėrtime hidroteknike. Nė tė njėjtėn kohė, pėr pamjen e tyre madhėshtore, kanė dhe vlera tė mėdha turistike. Mjaft prej tyre janė shpallur monumente natyrore. Kanionet pėrfaqėsojnė gjithashtu rrugėt unike tė hyrjes nė brendėsi tė zonave malore. Por kalimi i tyre nuk ėshtė i lehtė. Dhe kjo jo vetėm si pasojė e pengesave dhe e rrėpirave tė lumenjve qė kanė formuar, por edhe se grykat janė vende tė rrezikshme pėr tė hyrė nė thellėsi tė tyre. Nė kėtė kuptim, kanionet janė si male tė pėrmbysura.
Kanioni nuk ėshtė mė pak emocionues se njė mal i bukur. Ai tė ngjall diēka qė tė josh, por edhe njė ndjenjė tė lehtė pasigurie kur futesh nė brendėsi tė tij, ndjesi qė rrjedhin prej misterit gjeologjik tė formimit.

Askushi
30-09-2012, 08:19
VARGU MALOR MALI I THATĖ–MAJA E BEJKĖS

Ky varg fillon nga pėrroi i Vezhishtit nė jug deri tek qafa e Luadhit nė veri. Nė pėrbėrjen e tij pėrfshin disa maja dhe male me ndėrtim gjeologjik tė ndėrlikuar (Mali i Thatė, Kėbusi, Maja e Mureve dhe Maja e Bejkės), qė radhiten njėri pas tjetrit. Relievi pėrputhet me strukturėn dytėsore antiklinale tė Gusmarit, e cila nė pjesėn mė tė madhe tė saj ėshtė e pėrmbysur dhe mjaft e copėtuar nga tektonika bllokore.

Pėr shkak tė lėvizjeve tangjentore tė ardhura nga lindja, ka mbihipur mbi sinklinalin Zhuri i Kuēit–Mure–Vėrmik, duke e maskuar dhe ndrydhur pjesėrisht atė. Pika mė e lartė e vargut arrin nė pjesėn qendrore, tek Maja e Mureve (1700 m). Kufiri ujėndarės nė krahasim me malet e tjera, ėshtė shumė i ngushtė dhe me zigzage tė shumta.

Nga tė gjitha shpatet zbresin njė seri pėrrenjsh, tė cilėt gjithnjė e mė tepėr po thellojnė kontrastet morfometrike. Nga lindja ka fillimet e veta pėrroi i Nivicės, nga VP lumi i Vėrmikut, ndėrsa nga JP Zhuri i Kuēit dhe nga jugu pėrroi i Kaparjelit. Disa degė tė lumit tė Vėrmikut dhe ato tė pėrroit tė Nivicės e kanė ngushtuar aq shumė kufirin ujėndarės midis tyre sa nė tė ardhmen parashikohet tė ndodh zgjerimi i pellgut ujėmbledhės tė njėrit nė kurriz tė tjetrit nėpėrmjet kapjes me erozion zmbrapsės (regresiv).

Askushi
30-09-2012, 08:19
MALI I THATĖ

Mali i Thatė shėnon fillimin e kornizės malore Mali i Thatė–Maja e Bejkės. Pėrbėn njė strukturė antiklinale me drejtim tė pėrgjithshėm VP-JL. Struktura ėshtė asimetrike. Krahu VL ka njė rėnie tė vogėl me pjerrėsi 20°, ndėrsa shpati perėndimor shkon nė 60° dhe nė disa sektorė edhe mė tepėr. Krahu perėndimor ėshtė mjaft i zhytur, saqė nė disa raste depozitimet e disa horizonteve stratigrafike janė tė pėrmbysura. Vetė emri i justifikon plotėsisht veēoritė morfologjike tė tij, tė shkaktuara nga proceset karstike. Kuota mė e lartė arrin 1568 m. Ndėrtohet nga gėlqerorėt e Kretakut, tė cilėt dallohen pėr zhvillimin e lartė tė dukurive karstike.

Kurrizi i malit ėshtė i sheshtė, nė formė sėnduku, me valėzime tė lehta, ku dalin nė sipėrfaqe gėlqerorėt e pėrpunuar nga shkrepat, hinkat dhe gropat, me dendėsi 5–6 forma tė tilla nė 1 km². Shpati lindor i tij ka natyrė mė shumė monotone dhe rėnie graduale nė drejtim tė fushės karstike tė Progonatit. Pėrgjatė tij zbresin shumė pėrrenj tė thatė e pa rrjedhje, formimi i tė cilėve lidhet kryesisht me veprimtarinė e ujėrave qė pėrfitohen nga shkrirja e borės.

Bimėsia e lartė pyjore mungon tėrėsisht, vendin e saj e ka zėnė ajo barishtore. Shpati perėndimor ka njė morfologji tė kundėrt nga lindori, pjerrėsi mė tė madhe dhe natyrė mė tė ērregullt. Ėshtė pjesėrisht i pyllėzuar me pisha, bredh dhe lajthi.

Askushi
30-09-2012, 08:20
MALI I KĖBUSIT

Mali i Kėbusit shtrihet midis Qafės sė Luadhit, qė lidh Nivicėn me Vėrmikun, dhe qafės sė Gusmarit (Zhuri Kuēit), qė lidh Gusmarin me Kuēin (Kurveleshi i Poshtėm). Ai arrin lartėsinė mė tė madhe tek maja e Bejkės (1300 m) qė shtrihet midis pėrroit tė Madh dhe pėrroit tė Kozicės (degė e pėrroit tė Nivicės).

Nga ana strukturore pėrfaqėson njė antiklinal tė copėtuar nga dy linja tektonike, qė kalojnė nė krahėt e tij paralel me njėra-tjetrėn dhe, gjithashtu, me vetė kreshtėn ujėndarėse tė malit. Krahu perėndimor zhytet nė drejtim tė sinklinalit tė Vėrmikut, me njė rėnie qė rrallė i kalon tė 30°. Bėrthama e antiklinalit ėshtė ndėrtuar nga gėlqerorė tė Jurasikut tė sipėrm. Nga tė dy anėt dalin gėlqerorėt e Jurasikut tė sipėrm dhe tė Kretakut tė sipėrm, me shtrirje veri–jug, nė formė tė pėrzgjatur.

Krahu i antiklinalit kontakton tektonikisht me sinklinalin e Nivicės, nė bėrthamėn e tė cilit del flishi me shtrirje mė tė madhe nė qendėr (mbi fshatin Nivicė). Hapėsira e flishit del kryesisht nė zonėn paramalore (nė kėmbėt e tij), gjė qė ka krijuar gėrryerje sipėrfaqėsore pėr shkak tė veprimtarisė sė ujėrave rrjedhėse. Sidoqoftė, pjesa paramalore dallohet pėr vatra tė shumta erozioni tė tipit tė tokave tė degraduara, tė cilat ēdo vit ndryshojnė pamjen dhe pėrmasat e tyre. Peizazhi ėshtė krejtėsisht i zhveshur. Kurse shpati verior i Kėbusit zbret gradualisht nė drejtim tė qafės sė Luadhit. Kėtu mbulesa bimore ėshtė mė e dendur e pėrfaqėsuar kryesisht nga shkurret gjetherėnėse, kurse nė lartėsinė mbi 1200 m dalin pyjet fletėgjera (panja, krekėza, dushku dhe bliri) tė pėrziera me halorė, sidomos tė bredhit mesdhetar tė Maqedonisė. Nė rrėzėn e shpatit dalin shumė burime tė ftohta karstike (tė Llufės), qė, pėrveē pėrdorimit tė tyre pėr blegtorinė dhe pėrpunimin e qumėshtit, pėrbėjnė dhe njė nga pikat mė tė bukura pėr zhvillimin e turizmit malor nė tėrė Kurveleshin e Sipėrm.

Askushi
30-09-2012, 08:20
MAJA E BEJKĖS

Maja e Bejkės pėrbėn pikėn mė tė lartė tė vargut Kėbus–Kanata (1305 m). Shpati lindor i kėtij vargu ėshtė thuajse i veshur me pyje dhe uniform. Mbulesa pyjore ka luajtur rolin kryesor nė mbrojtjen nga erozioni. Vlerat e copėtimit horizontal dhe vertikal janė me parametra shumė mė tė ulėt se pjesėt e tjera tė vargut, prandaj bimėsia ėshtė e dendur dhe e pasur nė lloje dhe e pėrhapur nė breza.

Nė pjesėn e poshtme tė shpatit, katet bimore pėrfaqėsohen nga dushku, ndėrsa mė lart ai zėvendėsohet nga pyjet fletėgjera dhe halorėt (bredhi dhe pisha), ku pėr t’u pėrmendur ėshtė masivi i madh pyjor i Llufės. Shpati perėndimor i majės sė Bejkės ėshtė i zhveshur dhe me pjerrėsi mė tė madhe nė drejtim tė luginės sė Vėrmikut.

Pėrroi i Nivicės (degė e lumit tė Bėnēės) ka ēarė nė mėnyrė tėrthore majėn e Bejkės, duke formuar njė grykė erozive me drejtim gati perėndim-lindje. Si del nga kjo grykė, ai ndryshon drejtimin e mėparshėm me shpate gati vertikale. Ndryshimi i papritur i drejtimit shpjegohet kryesisht me prirjen e rrjetit hidrografik pėr tė shfrytėzuar linjat e thyerjeve tektonike.

Askushi
30-09-2012, 08:21
QAFA E GUSMARIT

Qafa e Gusmarit, me lartėsi rreth 950 m dhe me prejardhje erozive-tektonike, ndan malin e Thatė nga i Kanata sė. Formimi i saj shpjegohet me thyerjen tektonike tėrthore qė kalon kėtu, e cila ka spostuar krahun JL tė strukturės drejt lindjes, pra kemi tė bėjmė me njė zhvendosje horizontale tė strukturės.

Thyerja tektonike ėshtė shfrytėzuar nga rrjeti hidrografik dhe pikėrisht nga pėrroi i Zhurit tė Kuēit (degė e sipėrme e lumit tė Shushicės). Kjo qafė ka rėndėsi tė madhe, sepse ėshtė i vetmi rrugėkalim pėr lidhjen e Kurveleshit tė Sipėrm me tė Poshtmin, nėpėrmjet rrugės automobilistike qė kalon pėrmes saj. Kjo rrugė tani ka ngelur thuajse e papėrdorshme, sepse nuk mirėmbahet, ngaqė dhe miniera mė e madhe e fosforit nė Shqipėrinė Jugore (nė Gusmar), qė ishte nė shfrytėzim, ka 15 vjet qė ėshtė mbyllur. Megjithatė, kjo mund tė shfrytėzohet shumė mirė si rrugė turistike pėr tė lidhur pjesėt e brendshme tė vendit me Bregdetin Jonian.

GRYKA E ZHURIT TĖ KUĒIT

Ėshtė degė e pjesės sė sipėrme tė luginės sė Shushicės, me gjatėsi rreth 3 km. Ajo ka mė tepėr formėn e njė gryke nė trajtėn e germės V tė hapur. Formimi i saj ėshtė favorizuar dhe nga linja tektonike qė kalon kėtu.
Zhuri i Kuēit pėrfaqėson njė pėrrua tipik karstik me rrjedhje tė pėrkohshme. Shtrati i tij gjatė pjesės mė tė madhe tė vitit ėshtė i thatė dhe i mbuluar me material tė trashė, sidomos nė pjesėn e sipėrme. Pėrgjatė shtrirjes dalin dhe disa burime karstike, nga tė cilat mė tė mėdhatė janė ato tė Lėpushės, tė cilat sė shpejti do tė shfrytėzohen pėr ngritjen e njė hidrocentrali lokal qė do tė plotėsojė nevojat me energji elektrike, ujė tė pijshėm pėr banorėt e fshatit tė Kuēit, por edhe pėr ujitje. Duke zbritur poshtė pėrgjatė rrjedhjes, ndeshim me burimet mė tė fuqishme tė Kurveleshit tė Poshtėm, qė njihen me emrin “Buronjat”, tė cilat janė ushqimi kryesor me ujė i lumit tė Shushicės. Zhuri i Kuēit ėshtė njė luginė tėrthore obsekuente, pasi e pret strukturėn nė drejtim tė kundėrt me shtrirjen e tij. Nė drejtim tėrthor kalon dhe rruga e pėrkohshme qė shfrytėzohet vetėm gjatė verės pėr tė lidhur Kurveleshin e Sipėrm me tė Poshtmin.

GRYKA E REHOVĖS

Qafė erozive-tektonike qė ėshtė formuar pėrgjatė linjės tektonike tėrthore Kolonjė–Golem–Zarel–Zhuri i Kuēit, me gjatėsi 3 km. Thyerja tektonike ka favorizuar formimin e qafės sė Rehovės. Shėrben si rrugėkalimi qė lidh Golemin me Kolonjėn dhe Picarin e mė tej me qytetin e Gjirokastrės. Nga veriu ngrihet maja e Mollės, qė vazhdon me malin e Kolonjės dhe tė Picarit, me drejtim perėndim–lindje derisa bien gradualisht nė drejtim tė luginės sė Drinos.

MALI I PUSIT

Mali i Pusit ka formėn e konit me lartėsi 1569 m. Nė perėndim, lugina e pėrroit tė Kaparjelit e ndan malin e Pusit nga vargu malor qendror i Kurveleshit, qė pėrbėn njė bllok tė vetėm. Nė drejtim tė fushės karstike tė Golemit, ai ulet gradualisht, ndėrsa nga anėt e tjera ka rėnie tė menjėhershme, tė shkaktuar nga tektonika dhe ndryshimet litologjike tė shkėmbinjve. Maja e malit ndėrtohet nga gėlqerorėt e Paleogjenit, qė qėndrojnė si mburojė; pastaj vijnė depozitimet me moshė mė tė vjetėr (tė Kretakut tė sipėrm, qė ndėrtojnė gati tė gjithė malin, dhe tė Kretakut tė poshtėm, qė kanė pėrhapje mė tė kufizuar, nė formėn e njė shiriti tė hollė).

Mali i Pusit nga pikėpamja gjeografike pėrfaqėson njė formė pozitive, kurse nga ana strukturore pėrbėn njė sinklinal (formė negative), ku nė qendėr dalin depozitimet me moshė mė tė re dhe nė krahėt ato me moshė mė tė vjetėr. Njė formė e tillė flet se kemi tė bėjmė me njė pėrmbysje tė relievit.

Nga shpatet e malit zbresin njė serė pėrroskash, tė cilat kanė skalitur nė trupin e tij forma tė shumta tė krijuara nga proceset dinamike tė shpatit. Mbulesa pyjore ėshtė e rrallė, e pėrfaqėsuar kryesisht nga shkurret, qė mbizotėrojnė, dhe mė pak nga pylli i dushkut, qė e rrethon malin nga tė gjitha anėt. Sidoqoftė, shpati VL ka pyje mė tė dendura pėr shkak tė kushteve mė tė mira klimatike-tokėsore.

Nė shpatin e djathtė tė pėrroit tė Kaparjelit, mali i Pusit vazhdon me malet e tjera, si: Zagjeē, Gravė, Bucela, Mali Bli, qė shtrihen njėri pas tjetrit derisa kulmojnė tek mali i Lucės.

Askushi
30-09-2012, 08:22
KURVELESHI I POSHTĖM

Kurveleshi i Poshtėm pėrbėn zonėn e dytė fiziko-gjeografike brenda krahinės sė Kurveleshit. Dallohet pėr tipare tė veēanta, qė shprehen qartė qoftė nė klimė, hidrografi, dhera, bimėsi, por dhe nė veēoritė gjeomorfologjike tė formave tė relievit.

Pėr shembull, relievi ka njė shkallė mė tė lartė tė copėtimit (horizontal dhe vertikal) nė krahasim me Kurveleshin e Sipėrm. Midis tipave gjenetikė tė relievit mbizotėron tipi erozional–denudues. Malet kryesore kanė asimetri perėndimore tė shkaktuara nga struktura. Elementėt klimatike, si temperatura e reshjet kanė parametra mė tė lartė, kurse rėnia e borės ėshtė njė dukuri mė e rrallė.

Mbulesa pyjore ėshtė mė e dendur, gjė qė lidhet kryesisht me pėrbėrjen litologjike (sipėrfaqen mė tė madhe tė pėrhapjes sė depozitimeve flishore) dhe veēoritė e klimės (mė e butė). Por 50 vjetėt e fundit ajo ėshtė dėmtuar tepėr, si rrjedhim i shfrytėzimit pa kriter pėr dru zjarri e qymyr druri dhe pėr hapje tokash tė reja, por edhe nga zjarret.

Bazuar nė sa thamė mė lart, rajonizimin e relievit mund ta ndajmė nė kėto njėsi fiziko-gjeografike: vargu malor Ēipin–Gjeshnikosh, lugina e Fterrės, lugina e Vėrmikut dhe pjesa e sipėrme e luginės sė Shushicės.

VARGU MALOR ĒIPIN–GJESHNIKOSH

Vargu malor Ēipin-Gjeshnikosh shtrihet nė qendėr tė Kurveleshit dhe shėrben si kufi morfogjenetik dhe etnografik, duke ndarė midis tyre tipin e relievit karstik nga relievi erozional-denudues dhe Kurveleshin e Sipėrm nga i Poshtmi.

Lartėsinė mė tė madhe e arrin nė majėn e Pleshovicės (1733 m). Nga ana strukturore, pėrfaqėsohen nga antiklinali i Fterrės dhe sinklinali Zhuri i Kuēit–maja e Mureve–Vėrmik. Vazhdimėsia e strukturės sinklinale nė reliev ndėrpritet shpesh pėr shkak tė mbihipjes sė strukturave pozitive. Thyerjet tektonike gjatėsore dhe tėrthore e kanė copėtuar sė tepėrmi kėtė varg, duke shkaktuar asimetrinė e dukshme tė shpateve tė tij.

Shpati perėndimor, nė tė gjithė shtrirjen pėrshkohet nga thyerja krahinore Dhrovjan–Selenicė, e cila e ndan nga sinklinali i Shushicės. Nė pėrgjithėsi, parametrat e copėtimit vertikal dhe horizontal paraqiten me vlera mė tė larta se nė ēdo sektor tjetėr tė Kurveleshit. Pėr lidhjen e dy rajoneve shėrbejnė qafat e shumta dhe luginat e pėrrenjve qė sigurojnė lehtėsinė e kalimit midis Kurveleshit tė Sipėrm dhe Kurveleshit tė Poshtėm.
Shkėmbinjtė mbizotėrues janė gėlqerorėt e Triasit tė sipėrm–Paleogjenit, ndėrsa flishet mbulojnė sektorė tė kufizuar, duke mbuluar fundin e luginave kryesore lumore (lugina e Vėrmikut dhe e Fterrės) dhe pjesėrisht zonėn paramalore.

Ndėr qafat kryesore janė: e Gusmarit (lidh Kuēin me Gusmarin), Qafa e Pishės (lidh Bolenėn dhe Nivicėn), e Buzėgomares (lidh Golemin me Kuēin), dhe e Valeve (lidh Fterrėn me zonėn e Kardhiqit). Vargu malor shėrben dhe si nyjė e rėndėsishme ujėndarėse e rrjetit hidrografik. Prej kėtij kurrizi e kanė zanafillėn disa lumenj e pėrrenj tė Kurveleshit, me drejtim dhe pėrmasa nga mė tė ndryshmet. Dendėsia mė e madhe e rrjetit hidrografik vėrehet nė krahun perėndimor tė vargut, pėr shkak tė burimeve tė shumta karstike qė dalin nga kjo anė, tė cilat shfrytėzojnė thyerjet tektonike.

Morfologjia karstike ka pėrhapje mė tė kufizuar me dendėsi qė arrin 5–7 forma pėr km² (mali i Gjeshnikoshit). Mbulesa pyjore ėshtė e varfėr, e shpėrndarė nė mėnyrė tė ērregullt, larg qendrave tė banuara. Rrallė gjenden masive pyjore tė patrazuara e tė pastra me pėrjashtim tė halorėve (bredhi dhe pisha) nė Ēipinin e Bolenės dhe pyllit tė Zarelit (nė VL tė Kuēit.

MALI I ĒIPINIT

Mali i Ēipinit nga pikėpamja strukturore pėrfaqėson vazhdimin verior tė strukturės antiklinale tė Fterrė–Ēipini i Bolenės. Ai ngrihet fuqishėm mbi luginėn e Shushicės, me ndryshime tė dukshme prej maleve tė tjera si nga ana morfologjike dhe nga ana morfografike. Fillon nga Ēipini i Vėrmikut dhe vazhdon nė drejtim tė JL me Ēipinin e Bolenės, me lartėsi 1707 m mbi nivelin e detit. Ka njė natyrė alpine, me shpate tė larta e tė rrėpirėta dhe maja tė shumta e tė dhėmbėzuara. Malet janė mė tė veshur me pyje sidomos Ēipini i Bolenės dhe Zareli (midis Kuēit dhe Golemit), ku mbizotėrojnė pyje tė larta, kurse shkurret mesdhetare shtrihen pandėrprere nė zonat kodrinore, paramalore dhe luginat lumore.

Ēipini i Vėrmikut shėnon fillimin e kėtij vargu. Lumi i Vėrmikut dhe sinklinali me tė njėjtin emėr e ndan atė nga mali i Gribės. Kurrizi malor i Ēipinit tė Vėrmikut ėshtė i dhėmbėzuar dhe mjaft i mprehtė ku dallohen qartė dy maja, Ēipini i Madh (1599 m) dhe Ēipini i Vogėl (1228 m) Shpati verior i tij ka njė rėnie tė theksuar nė drejtim tė sinklinalit tė Vėrmikut. Rriten pyjet e dushkut, qė zėnė njė sipėrfaqe tė madhe krahasuar me formacionet e tjera pyjore. Mbi brezin e dushkut takohet pisha (rrobulli) dhe bredhi, ndėrsa shkurret zėnė njė sipėrfaqe mė tė vogėl, tė pėrqendruara nė tė dy anėt e luginės sė Vėrmikut. Ēipini i Vogėl ėshtė i veshur kryesisht me pyje dushku. Nė drejtim tė JL Ēipini i Madh (i Smokthinės) tek maja e Puhės (1500 m) ndahet nga Ēipini i Vėrmikut nga qafa e Kashtės (1237 m). Mė tej, ai vazhdon me majėn e Pleshovicės, qė arrin kuotėn mė tė lartė (1733 m).

Ēipini i Bolenės, me lartėsi 1707 m, ka tė njėjtat veēori dhe tė njėjtėn pėrbėrje me Ēipinin e Vėrmikut. Shpati perėndimor ndėrtohet nga gėlqerorėt e moshės mė tė vjetėr (Triasit tė sipėrm). Ėshtė i pėrēarė nga pėrrenj tė shumtė, si: Pėrroi i Zi, Pėrroi i Bardhė, Pėrroi i Brate etj., qė e kanė zanafillėn e tyre nga kreshta e malit. Ata kanė njė regjim tė ērregullt dhe me luhatje tė mėdha midis dimrit dhe verės. Nė lartėsinė 1245 m ndodhet Qafa e Pishės, qė ndan Ēipinin e Bolenės nga ai i Vėrmikut. Pėrmes saj kalon e vetmja rrugė kėmbėsore qė lidh Bolenėn me Vėrmikun.

Kurrizi i malit vende-vende ėshtė i sheshtė, nė formėn e njė pllaje. Pjesa mė e madhe e tij shfrytėzohet pėr patate, thekėr dhe kultura tė tjera qė u rezistojnė kushteve tė tilla klimatike. Pėr shkak tė topografisė sė sheshtė dhe pėrbėrjes litologjike (shkėmbinj gėlqerorė), pėrgjatė kurrizit tė malit vėrehen dhe forma tė shumėllojshme karstike sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore, si: shkrepa, hinka, gropa, por dhe forma nėntokėsore, puse dhe shpella.

Mbulesa bimore nė Ēipinin e Bolenės ėshtė pak mė e varfėr se ajo e Ēipinit tė Vėrmikut. Mbizotėrojnė shkurret mesdhetare me gjelbėrim tė pėrhershėm, si: mare, xina, prralli. Mbi lartėsinė 1200 m pisha dhe bredhi pėrbėjnė njė pyll tė pastėr poshtė Qafės sė Pishės, prandaj quhet dhe me kėtė emėr. Lartėsia mesatare e drurėve i kalon tė 20 m, qė dallohen pėr trung tė drejtė dhe tė zhvilluar mirė, kurse bimėsia e nėnpyllit ėshtė e dobėt dhe thuajse e pazhvilluar. Kurrizi malor vazhdon me tė njėjtat karakteristika deri sa kulmon me malin e Pleshovicės, me lartėsi 1734 m, i cili ndahet nga Maja e Gjatė (1471 m) prej Zhurit tė Kuēit.

Parė nė tė dy ekstremet e tij, Ēipini ndahet prej luginave tė thella erozionale. Nga veriu, lugina e Vėrmikut e ndan prej malit tė Gribės; kurse nė jug, Zhuri i Kuēit e ndan nga mali i Papadhisė dhe Gjeshnikoshi. Profili tėrthor ėshtė asimetrik, me krah perėndimor tė qartė, ndėrsa krahu lindor i pashprehur mirė nė reliev.

Kurrizi i malit, me lartėsi maksimale nė qendėr, ulet gradualisht nga tė dyja anėt deri nė lartėsinė 1200 m. Ndėrmjet majave kryesore gjenden disa qafa dhe shtigje kalimi, si: Qafa e Pishės (1245 m) dhe Qafa e Kashtės (1230 m), tė cilat shfrytėzohen si rrugė verore pėr blegtorinė.

Mali i Ēipinit pėrbėn dhe njė qendėr tė rėndėsishme tė shpėrndarjes sė ujėrave. Kėtej e kanė zanafillėn disa pėrrenj e lumenj me orientim e pėrmasa nga mė tė ndryshmet. Dendėsia mė e madhe e rrjetit hidrografik vėrehet nė shpatin perėndimor qė lidhet me numrin mė tė madh tė burimeve karstike qė dalin nga kjo anė, tė cilat shfrytėzojnė thyerjet tektonike. Pėrrenjtė kryesorė janė: Pėrroi i Bardhė, Pėrroi i Zi, Pėrroi i Gjorme dhe Pėrroi i Brate, qė dallohen pėr veprimtarinė e madhe gėrryese. Shkalla e copėtimit horizontal, pėr shkak tė rolit frenues tė bimėsisė, ėshtė e papėrfillshme nė krahasim me pjerrėsinė e lartė tė shpatit. Pėrrenjtė qė kanė zanafillėn nga ky mal e kanė pėrpunuar shtratin e tyre gjatė thyerjeve tektonike.

Morfologjia karstike ka pėrhapje tė vogėl, ndonėse kushtet natyrore dhe pėrbėrja litologjike e terrenit ėshtė tepėr e favorshme pėr zhvillimin e tyre. Ndikim negativ nė zhvillimin e tipit tė relievit karstik ka luajtur shkalla e lartė e materialeve tė patretshme dhe kushtet jo tė pėrshtatshme topografike (pjerrėsia e lartė e shpatit) etj. Disa forma karstike sipėrfaqėsore i vėrejmė gjatė kurrizit tė malit. Dukuria e tretjes nė sipėrfaqe ėshtė shumė e ngadaltė, pėr tė mos thėnė se ky proces ka pėrfunduar pėr shkak tė izolimit tė tyre me material tė patretshėm. Mė tepėr kemi tė bėjmė me njė karst nėntokėsor, sesa sipėrfaqėsor.

Shpati perėndimor nė pjesėn mė tė madhe ėshtė i pyllėzuar, duke pėrbėrė sektorin mė tė dendur me pyje tė krejt vargut malor. Katet bimore kanė njė shpėrndarje graduale nė drejtim vertikal, duke zėvendėsuar njėri-tjetrin. Sipėrfaqen mė tė madhe e ka brezi i dushkut. Sipėr tij vjen brezi i pishės dhe i bredhit, qė arrin deri nė 1600 m mbi nivelin e detit. Rrobulli ka njė areal tė vogėl pėrhapjeje. Mbi halorėt shtrihen kullotat verore, tė pasura me njė bimėsi barishtore tė shumėllojshme, shumica e tė cilave janė bimė mjekėsore, ku dominojnė ēaj i malit, trėndafili i egėr, tėrfili, trėndelina etj.

Sektori midis malit tė Ēipinit dhe majės sė Mureve, pėr shkak tė ndėrlikimit tektonik e strukturor, pėrfaqėson njė zonė tė copėtuar, me disa kurrize tė vogla dhe ujėndarės tė pa orientuar qartė. Nga tė gjitha anėt vėrehen pėrrenj tė pėrkohshėm, me shtretėr tė pėrpunuar mirė, tė cilėt, duke u zgjatur nė drejtim tė njėri-tjetrit me erozion zmbrapsės, vijnė duke e zvogėluar sipėrfaqen ujėndarėse. Maja e Mureve, me lartėsi 1700 m, pėrfaqėson rastin tipik tė njė relievi tė pėrmbysur. Relievi qė i pėrgjigjet njė sinklinali, nga pikėpamja hipsometrike ėshtė mė i lartė se relievet e formuara nė strukturat antiklinale, prandaj sinklinali i Mureve quhet i “varur”.

Askushi
30-09-2012, 08:22
MAJA E PLESHOVICĖS

Maja e Pleshovicės pėrbėn pikėn mė tė lartė tė vargut malor Ēipin–Gjeshnikosh me lartėsi 1733 m. Ka ndėrtim gjeologjik tė ndėrlikuar pėr shkak tė strukturės mbihipėse pozitive mbi sinklinalin e Vėrmikut, qė vende-vende ėshtė i maskuar dhe nuk del nė sipėrfaqe. Thyerjet tektonike gjatėsore dhe tėrthore e kanė copėtuar sė tepėrmi, duke shkaktuar asimetrinė e shpatit perėndimor tė tij (thyerja krahinore Dhrovjan–Selenicė). Prandaj profili tėrthor ėshtė asimetrik, me shpatin perėndimor tė qartė ndėrsa lindorin tė pashprehur qartė nė reliev.

Maja e Pleshovicės, e parė nga lugina e Shushicės, ka pamjen e njė relievi me natyrė alpine, me shpate tė larta e tė pjerrėta e majė tė rrėpirėt e tė dhėmbėzuar. Shpati perėndimor, nė pjesėn mė tė madhe tė tij, ėshtė i pyllėzuar. Brezat e bimėsisė vijnė gradualisht, nė drejtim vertikal, duke zėvendėsuar njėri tjetrin, ku sipėrfaqen mė tė madhe e zė pylli i dushkut. Sipėr tij vjen pisha dhe bredhi qė arrijnė deri nė 1600 m mbi nivelin e detit.

QAFA E PISHĖS

Qafa e Pishės ndodhet nė malin e Ēipinit, nė lartėsinė 1245 m. Shfrytėzohet si rrugė verore kalimi pėr kėmbėsorėt dhe blegtorinė, duke lidhur fshatin e Vėrmikut me Bolenėn. Ėshtė me origjinė tektoniko-erozive, e formuar pėr shkak tė ndėrlikimit tektonik qė ka ushtruar kėtu thyerja rajonale Dhrovjan–Selenicė. Mbulesa pyjore pėrfaqėsohet kryesisht nga masivet pyjore tė bredhit dhe tė pishės. Dallohet pėr ajrin e pastėr e tė shėndetshėm, natyrėn e bukur dhe mund tė pėrdoret si njė vend ēlodhjeje pėr turizmin malor.

LUGINA E ZHURIT TĖ KUĒIT

Pėrroi i Zhurit tė Kuēit, me gjatėsi rreth 5 km, e ka pėrpunuar luginėn e vet brenda depozitimeve karbonatike, ku shpesh dalin nė sipėrfaqe gėlqerorėt e Jurasikut. Nė pjesėn e sipėrme tė saj, ėshtė pėrpunuar gjatė sinklinalit me tė njėjtin emėr, prandaj kemi tė bėjmė me njė luginė sinklinale me fund tė sheshtė dhe shpate anėsore tė pjerrėt. Pas njė rruge prej disa kilometrash, ndryshon drejtimin: nga JL–VP, kthehet nga e majta, duke ēarė tėrthor strukturat derisa pėrfundon nė Buronja.

Nė kėtė segment, shtrati i saj ngushtohet dhe shpatet bėhen mjaft tė pjerrėta, sa nė sektorė tė veēantė profili tėrthor i luginės merr trajtėn e germės U. Ajo pėrbėn njė luginė tė thatė tipike karstike, fundi i sė cilės ėshtė mbuluar me materiale copėzore tė ardhura nga shpatet, me pėrmasa tė ndryshme dhe trashėsi tė konsiderueshme. Pjerrėsia e shtratit tė luginės ėshtė e vogėl, me fund tė pėrpunuar mirė, gjerėsia e tė cilit nė disa sektorė shkon 60–70 m, madje dhe mė shumė. Shtrati i saj i bardhė bėn kontrast me shpatet kufizuese tė gjelbėruara nga bimėsia. Gjatė pjesės mė tė madhe tė vitit nuk shikon asnjė rrjedhje uji, sepse ato infiltrojnė nė thellėsi.

Nė pjesėn e poshtme tė saj, rreth 1 km para se tė zbresėsh nė Buronja, lugina gjallėrohet dhe merr jetė nga burimet e shumta qė dalin nė sipėrfaqe, duke e shndėrruar atė nė njė pėrrua me ujė tė pėrhershėm. Nė Buronja, Zhuri i Kuēit, pasi merr ujėrat e burimeve tė tjera me tė njėjtin emėr, zgjeron shtratin e vet, duke marrė pėrmasat e njė lumi, qė pėrbėn fillimet e lumit tė Shushicės.

MALI I GJESHNIKOSHIT

Mali i Gjeshnikoshit pėrbėn hallkėn e fundit dhe kufirin mė jugor tė vargut malor. Lartėsia mė e madhe arrin nė pjesėn lindore tė tij tek Maja e Bucelės (1575 m), ndėrsa nė drejtim tė jugut ulet gradualisht deri tek Qafa e Valėve (1210 m), qė shėnon dhe kufirin mė jugor tė Kurveleshit tė Poshtėm. Relievi i tij pėrputhet me strukturėn e pėrfaqėsuar nga antiklinali i Fterrės. Asimetria e kėsaj strukture shprehet qartė nė shmangien e planit tė shtrirjes nė raport me kurrizin e malit, gjė qė pasqyrohet edhe nė veēoritė morfologjike tė relievit, ku shpati perėndimor ėshtė i pjerrėt, ndėrsa ai lindor bie mė qetė.

Kurrizi i malit ėshtė vijėdrejtė dhe i sheshtė, me zhvillim tė formave tė ndryshme karstike, ku mbizotėrojnė hinkat, gropat dhe mė rrallė uvalat. Gropa e Thomalleshit pėrfaqėson njė gropė tipike karstike me konture tė rregullta dhe formė tė pėrzgjatur, me gjatėsi 350 m dhe gjerėsi mbi 45 m. Fundi ėshtė i sheshtė, me tokė tė kuqe (terra rosa), qė shfrytėzohet kryesisht pėr mbjelljen e thekrės. Mė nė veri, gjendet njė gropė tjetėr karstike, nė fundin e sė cilės janė 10 hinka karstike pranė njėra-tjetrės. Tė dyja kėto gropa zgjaten nė formėn e njė uvale me drejtim mbizotėrues veri-jug.

Shpati lindor i malit tė Gjeshnikoshit ka njė rėnie mė tė qetė, por me pamje mė tė ērregullt, pėr shkak tė copėtimit tė tij prej rrjetit hidrografik (degė tė pėrroit tė Kaparjelit). Ky krah ėshtė i copėtuar edhe nga linja tektonike, gjatė sė cilės kanė dalė nė sipėrfaqe gipset e Kolonjės. Disa degė tė pėrroit tė Kaparjelit e kanė ndarė malin e Gjeshnikoshit nė disa maja tė veēanta, qė nga banorėt njihen me emra tė ndryshėm lokal, si: maja Zagjeē, Grava, Maja e Bucelės dhe Maja Bli.

Shkalla e lartė e ndėrlikimit tektonik si dhe intensiteti i proceseve erozive ka bėrė qė shpatet tė gėrryhen nga proceset dinamike tė shpatit, si: zhvendosjet gravitative, rrėzimet, rėnia e gurėve dhe rrėshqitjet masive tė tokės. Njė nga rrėshqitjet mė tė mėdha ėshtė ajo qė ndodhi nė shpatin JP tė Majės sė Bucelės nė dhjetor tė vitit 1976. Kjo rrėshqitje ėshtė e tipit gravitativ; materialet e saj u zhvendosėn brenda njė periudhe tė shkurtėr (gjatė njė nate). Vendi ku ndodhi rrėshqitja pėrfaqėson njė ngritje strukturore nė trajtėn e njė horsti, qė kufizohet nga tė dy anėt nga thyerje tektonike lokale.

Pjesa e sipėrme e shpatit tė rrėshqitur pėrfaqėson muret e prishjes me pjerrėsi qė i kalon 25°. Fillimisht, profili tėrthor i saj ishte pak a shumė vijėdrejtė, ndėrsa pas rrėshqitjes mori pamje tė shkallėzuar. Si horizont i rrėshqitjes ka mundėsi tė ketė qenė pakoja argjila-merglore. Shtresat paraqesin njė monoklinale me rėnie JL, dmth., tė njėjtė me pjerrėsinė e shpatit qė u kap nga rrėshqitja.

Nė aktivizimin e mėtejshėm tė rrėshqitjes ndikuan dhe lėvizjet sizmike qė ndodhėn disa ditė mė parė. Edhe ngjarjet e jashtėzakonshme meteorologjike pėrbėnė shkakun kryesor tė saj, tė cilat rritėn mbingarkesėn e shpatit, ulėn rezistencėn dhe pėr pasojė prishėn ekuilibrin. Prerja e thellė erozive nė fund tė shpatit (Pėrroi i Grihave) e shpejtoi zhvendosjen e materialit, por ndikoi edhe nė thellėsinė dhe shpejtėsinė e zhvendosjes. Materiali i rrėshqitur u grumbullua nė shtratin e pėrroit duke e bllokuar rrjedhjen e tij pėr rreth njė muaj. Mė vonė, pasi ndodhi rrėshqitja, shpėrthyen disa burime tė turbullta qė, sė bashku me ujin, nxorėn edhe materiale tė tjera tė imėta.

Njė pamje tė ashpėr paraqet shpati lindor i Gjeshnikoshit, gjė qė shprehet edhe nė shpatet e pjerrėta tė luginės sė pėrroit tė Kaparjelit. Natyrė tė veēantė ka shpati perėndimor i kėtij mali, qė ndėrtohet nga gėlqerorėt dolomitikė tė Triasit tė sipėrm. Profili tėrthor i tij ėshtė i lugėt, ndėrsa ai gjatėsor nė formė harku. Nė pjesėn e sipėrme ka pjerrėsi tė madhe, me vlera tė larta tė copėtimit vertikal (mbi 700 m/km²).

Mbizotėron tipi i relievi eroziv-denudues. Mungojnė rrjedhjet sipėrfaqėsore. Shumė pėrroska me shtretėr tė ngushtė e tė cekėt tė natyrės karstike zbresin pėrgjatė shpatit, pa mundur tė shkaktojnė ndryshime tė dukshme morfologjike. Pėr shkak tė rėnies sė madhe tė krahut perėndimor janė aktivizuar sė tepėrmi proceset dinamike tė shpatit. Interes tė madh paraqet koni i madh i depozitimit pranė fshatit Fterrė. Ai ka pėrmasa tė mėdha, qė e radhitin si njė nga konet mė tė mėdha tė vendit tonė, me gjatėsi 400 m, gjerėsi vende-vende 200 m dhe trashėsi me dhjetėra metra.
Pamja e tij ndryshon ēdo vit, madje ka pasur raste qė ndryshimet kanė ndodhur edhe brenda tė njėjtit vit pas periudhave tepėr tė lagėta, kur sasia e materialit qė ka zbritur nga lart ka zhdukur pamjen e dikurshme tė tij, duke krijuar forma tė reja. Pėrjashtim bėn Pėrroi i Lugut, i cili ka formuar njė kon tė madh depozitimi. Zė fill nga dy pėrroska kryesore, afėr kreshtės sė malit, nė lartėsinė absolute 1400 m, tė cilat kanė kontribuar nė formimin e kėtij koni gjigant. Ai zbret gjatė shpatit me forcė dhe energji tė madhe derisa arrin pėrbri fshatit Fterrė dhe ndalon poshtė rrugės automobilistike, i penguar nga trungjet shekullore tė rrapeve. Ka ujė vetėm gjatė periudhės sė lagėt tė vitit, prandaj veprimtarinė mė tė madhe gėrryese dhe transportuese tė materialeve copėzore e ka gjatė kėsaj periudhe. Nė nivelin e fshatit Fterrė dalin disa burime karstike (nė qendėr tė fshatit, sipėr rrugės automobilistike), tė favorizuara nga thyerja tektonike qė kalon pėrgjatė kėtij shpati. Ata kanė prurje afėrsisht 2000–3500 l/orė me ujė tė ftohtė, qė pėrdoret pėr pirje nga banorėt dhe pėr ujitje.

Nė sektorėt mė tė mbrojtur tė shpateve tė malit ėshtė pėrhapur bimėsia e pėrfaqėsuar kryesisht nga shkurret dhe pyjet e dushkut (bliri, mėlleza, shkoza, krekėza, frashri dhe panja). Nė lartėsinė mbi 1200 m, bimėsia drusore zėvendėsohet nga ajo barishtore e shumėllojshme. Pėr shkak tė karakterit tė shtruar tė kurrizit tė malit, kjo bimėsi ka kapacitet tė lartė kullosor.

Askushi
30-09-2012, 08:24
MALI I ĒORRAJT

Mali i Ēorraj (Vakajve) shtrihet midis luginės sė Fterrės nė lindje dhe luginės sė pėrroit tė Kudhėsit (Qeparoit) nė perėndim. Ai pėrfaqėson njė strukturė antiklinale me drejtim veri–jug, gjė qė e dallon nga tė gjithė malet e tjera tė Shqipėrisė Jugore. Ky drejtim lidhet me dy thyerjet tektonike tėrthore, qė e kufizojnė nga lindja dhe nga perėndimi, thyerje qė janė shfrytėzuar nga pėrroi i Fterrės dhe nga i Kudhėsit.

Mali i Ēorraj ndėrtohet kryesisht nga gėlqerorė tė Kretakut dhe tė Eocenit, tė pėrpunuar nga proceset karstike. Ai arrin pikėn mė tė lartė nė majėn e Gjinikės (1404 m), pas sė cilės ulet si nė drejtim tė veriut, ashtu edhe tė jugut (Maja e Dhrisė, 1112 m). Shpatet e tij janė shumė tė thikėta dhe thuajse simetrike pėr shkaqe strukturore e litologjike. Nė pjesėn e poshtme tė tij, nė tė dy shpatet dhe nė tė njėjtėn lartėsi, dalin terrigjenė.
Nė veri, mali i Ēorraj arrin deri nė rrjedhjen e sipėrme tė Shushicės, kurse nė jug formon njė thepisje tė fuqishme tektoniko-erozive qė bie 1000 m mbi grykėn e Bodarit nė lumin e Borshit. Pas kėsaj rrėpire, ai bėn njė kthesė drejt JP, duke u ulur 500–600 m dhe prej aty merr emrin mali i Qeparoit (Picaku), qė bie rrėpirėt mbi bregun e Jonit, nė sektorin midis grykės sė lumit tė Borshit dhe fushės sė Qeparoit, ku janė formuar falėzat e njohura tė Hostonit, nė tė cilat ėshtė ngritur Qeparoi i Ri. Kėtu dalin burime tė fuqishme detare dhe nėndetare.

MALI I BOGONICĖS

Mali i Bogonicės bėn pjesė nė vargun Ēikė–Lungarė, njė nga vargjet mė tė larta tė Shqipėrisė Jugore. Shtrihet nė JL tė kėtij vargu, midis Majės sė Lėpjetės (1199 m), e cila ngrihet mbi fshatin Pilur, malit tė Mesofijes me majėn e Mesimerit (1694 m) dhe nė VP tė tyre ngrihet Bogonica (1672 m). Bogonica ndėrtohet nga depozitime karbonatike tė Mesozoit dhe tė Paleogjenit. Mbi depozitimet karbonatike vendosen flishe, i cili fillon me Eocenin e sipėrm. Flishi gjendet nė krahun perėndimor tė malit dhe mbush luginat. Nga ana strukturore, ai pėrfaqėson njė antiklinal qė ėshtė pjesė e antiklinalit tė madh tė vargut Ēikė–Lungarė me gjatėsi mbi 50 km.

Kurrizi i malit pėrbėn njė rrudhė tė tipit sėndukore me pjesėn kulmore tė gjerė e tė sheshtė. Krahu JP thuajse nuk duket pėr shkak se ėshtė pėrmbysur dhe i zhytur thellė nga thyerja e madhe qė fillon nga pėrroi i Kudhėsit dhe arrin nė Dukat. Majat dhe kreshtat e dhėmbėzuara tė kėtij mali vende-vende zėvendėsohen nga sektorė tė sheshtė qė pėrfaqėsojnė sipėrfaqe tė vjetra (neogjenike) erozive tė pėrpunuara nga procese karstike, shpate tepėr tė thepisura, sidomos shpati perėndimor, qė shpesh pėrfundojnė me hone e gremina disa qindra metra tė thella. Ato ēahen thellė nga njė numėr i madh pėrrenjsh malorė gurorė tė tipit tė seleve, qė i japin relievit njė pamje tė ashpėr e tė egėr. Kėto tipare lidhen me ngritjet e fuqishme neotektonike qė aktivizuan proceset erozive.

Proceset dhe dukuritė karstike nė malin e Bogonicės gjejnė kushte mjaft tė favorshme zhvillimi, prandaj janė shumė tė pėrhapura. Midis formave karstike zhvillimin mė tė madhe e kanė shkrepat (gishtėzimet), tė pėrhapura nga rrėza e malit deri nė majėn mė tė lartė tė tij. Njė kategori tjetėr tė veēantė tė formave karstike pėrbėjnė hinkat dhe gropat e shumėllojshme nga forma dhe madhėsia.

Karsti nėntokėsor (puse, galeri, guva, tunele dhe shpella) ėshtė mjaft i pėrhapur nė malin e Bogonicės. Rrjeti hidrografik i kėtij mali pėrbėhet kryesisht nga burimet karstike qė dalin nė shpatin perėndimor tė tij. Burime tė vogla karstike gjenden edhe nė pjesėn e lartė tė malit (deri nė lartėsinė 1400 m). Kėto burime shfrytėzohen gjerėsisht dhe me shumė nikoqirllėk pėr bagėtitė nė verė ose dhe pėr ujitjen e tokave tė pakta, por nė disa raste edhe pėr prodhimin e hidroenergjisė. Pėr kėtė qėllim janė ndėrtuar kanale tė shumta ujitėse nė terrene shkėmbore e tė thepisura.

Mbulesa bimore pėrfaqėsohet nga makiet, qė janė mė tė rralla e tė varfra nė lloje dhe mė pak tė harlisura. Llojet mbizotėruese tė makies kėtu janė prralli, xina, sherbeli, bezga, mėnishtet etj. Makia ka ndryshuar shumė nga dora e njeriut, nga zjarret e rastit dhe kullotja e bagėtisė (dhisė). Sipėrfaqe tė mėdha, dikur tė mbuluara nga makia, sot zihen me drurė frutorė, sidomos nė vreshta e ullinj. Maja e malit dhe gropa nė anėn verilindore tė tij shfrytėzohen si kullota verore pėr dhentė.

LUGINA E KUDHĖSIT

Shtrihet midis malit tė Ēorraj nė lindje dhe skajit jugor tė malit tė Ēikės (qė njihet me emrin Mali i Lėpjetės) nė jug. Ajo ėshtė rreth 12 km e gjatė dhe fillimet e veta i ka nė qafėn e Mretes (510 m), e cila e lidh me luginėn e Shushicės.

Ashtu si lugina e Fterrės, edhe lugina e Kudhėsit ka drejtim nga veriu nė jug dhe zhvillohet pėrgjatė njė shkėputjeje tektonike. Ajo ndėrtohet nga depozitime terrigjene dhe prandaj ėshtė mjaft e gjerė, sidomos nė pjesėn e mesme tė saj, por, megjithatė, ėshtė mė e ngushtė se lugina e Fterrės. Nė pėrgjithėsi, ajo ėshtė asimetrike, kryesisht pėr shkak tė litologjisė (nė shpatin e djathtė tė saj dalin depozitime terrigjene dhe nė kėtė anė ajo zgjerohet, sidomos nė sektorin e fshatit Kudhės). Tek ura e Kudhėsit lugina ngushtohet shumė midis gėlqerorėve tė malit tė Ēorraj, qė kėtu afrohet shumė, dhe kodrave Pilur–Vėrri (500–600 m) nė perėndim.

Lugina e Kudhėsit dallohet pėr njė veshje tė dendur tė mbulesės pyjore tė tipit tė makies mesdhetare, nė tė cilėn rriten shkurre tė tilla, si: mare, xina, mbretj.a, mėrsina, prralli, oleandri. Nė pjesėn e sipėrme rritet ilqja, qė formon pyje tė vėrteta shekullore me tė cilėn pėrzihen shkurre qė janė shumė tė dendura.

LUGINA E KAPARJELIT

Pėrroi i Kaparjelit pėrfaqėson njė luginė antiklinale, tė formuar pėrgjatė kurrizit tė antiklinalit. Nė qendėr tė luginės dalin depozitimet mė tė vjetra, tė pėrfaqėsuara nga gėlqerorėt e Jurasikut dhe nė reliev ajo shpreh njė formė negative (shtrati i luginės). Kurse nė tė dy krahėt dalin depozitimet me moshė mė tė re, duke dhėnė nė reliev forma pozitive (Mali i Pusit nga lindja). Kėtu kemi tė bėjmė me njė mospėrputhje tė relievit me strukturėn.

Nė krijimin e formave tė tilla tė pėrmbysura tė relievit ka ndikuar mjaft linja tektonike, duke favorizuar pėrroin e Kaparjelit tė ndjekė tė njėjtin drejtim me linjėn tektonike VP–JL. Lugina ka shtrat tė thellė, tė ngushtė, me shpate tė pjerrėt e tepėr asimetrik pėr shkak tė njė sėrė pėrrenjsh qė zbresin nga shpati lindor i Gjeshnikoshit.

Si fillim i pėrroit tė Kaparjelit shėrben Pėrroi i Thatė, qė vjen nga shpati perėndimor i Malit tė Thatė. Ai ėshtė njė pėrrua tipik karstik me shtrat tė thellė e tė thatė, prandaj merr dhe kėtė emėr. Shtrati i tij ėshtė i mbushur me materiale copėzore tė ardhura nga shpatet qė formojnė njė shtresė me trashėsi relativisht tė madhe. Ujėt e grumbulluar nga reshjet filtrojnė poshtė kėtyre materialeve. Vetėm pasi bashkohet me pėrroin e Vezhishtit, qė furnizohet nga burimet karstike, shndėrrohet nė njė pėrrua me rrjedhje tė pėrhershme.

LUGINA E FTERRĖS

Lugina e Fterrės shtrihet nė skajin JP tė Kurveleshit tė Poshtėm. Ėshtė formuar pėrgjatė boshtit tė sinklinalit tė Shushicės, prandaj nė raport me strukturėn pėrbėn njė luginė gjatėsore sinklinale. Nga ana morfologjike ndryshon nga ēdo luginė tjetėr e Kurveleshit.

Profili tėrthor i saj ka formėn e govatės, me fund tė gjerė nė krahasim me ujėshmėrinė e pėrroit qė e ka formuar dhe me shpate tė rregullta dhe gati simetrike (deri nė nivelin e qendrave tė banuara). Fillon nga Qafa e Dėrrasės deri tek gryka e Bodarit, duke pėrbėrė, kėshtu, rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Borshit. Pothuajse nė tė gjithė gjatėsinė e saj ka veēori morfologjike tė njėjta, me rėnie graduale.

Ndėrtohet tėrėsisht nga flishi i Neogjenit, qė mbulon shtratin e luginės dhe shpatet e saj deri nė kufi me qendrat e banuara. Ėshtė luginė ndėrmalore qė kalon midis maleve tė larta, nga e djathta mali i Ēorre, kurse nga e majta Gjeshnikoshi, tė cilėt ndikojnė nė proceset dinamike tė shpatit dhe modelimin e relievit.

Lugina ėshtė e veshur me njė bimėsi tė dendur, prandaj parametrat e copėtimit horizontal janė tė vogla. Ato ndryshojnė nga 1 km/km², nė shpatin e djathtė nė 2–2,5 km/km² nė tė majtin. Mbulesa bimore, qė zė fill nga shtrati i pėrroit, ngjitet pa ndėrprerje deri nė lartėsinė 600 m, mė lart fillon e rrallohet. Midis shkurreve me gjelbėrim tė pėrhershėm dallohet prralli, xina, mareja, mretj.a, shqopja, ilqja etj. Kėtu rritet lirshėm dafina dhe oleandri, ndėrsa shtrati i pėrroit ėshtė i pyllėzuar me rrap dhe shelg.

Shtrati i pėrroit ėshtė i cekėt, i papėrpunuar mirė, me zhvillim tė dobėt tė tarracave akumuluese-erozive. Ato janė tė ngushta dhe tė pėrzgjatura, me shtrirje herė nė njėrin shpat dhe herė nė tjetrin. Nė Borshin e vjetėr lugina ngushtohet sė tepėrmi pėr shkak tė litologjisė, duke marrė pamjen e grykės (gryka e Bodarit), me gjatėsi rreth 300 m, lartėsi 100–150 m dhe gjerėsi mesatare 8–10 m.

Lugina e Fterrės pėrbėn sektorin mė tė ngrohtė tė Kurveleshit, gjė qė lidhet kryesisht me pozicionin e saj. Ėshtė e ekspozuar nė drejtim tė jugut nėn ndikimin e drejtpėrdrejtė tė detit, ndėrsa mali i Gjeshnikoshit (nė lindje) e mbron atė nga erėrat e ftohta tė brendėsisė (tokės). Kėtu rriten me lehtėsi ulliri dhe agrumet, qė kanė kėrkesa tė larta ndaj nxehtėsisė, sidomos agrumet.

Askushi
30-09-2012, 08:25
QAFA E DĖRRASĖS

Qafa e Dėrrasės ndodhet nė lartėsinė rreth 640 m mbi nivelin e detit dhe pėrbėn kurrizin ujėndarės midis luginės sė Fterrės dhe tė Shushicės. Ka prejardhje erozive. Kufiri ujėndarės ka ardhur vazhdimisht duke u ngushtuar pėr shkak tė erozionit zmbrapsės (regresiv) qė ushtrojnė pėrrenjtė nga tė dy anėt. Ajo ka drejtim perėndim–lindje, qė kalon normal me elementėt kryesor tė relievit.

Ajo kalon nė njė zonė kodrinore tė ndėrtuar nga depozitime tė buta (flish), prandaj nė tė ardhmen, midis degėve tė lumit tė Shushicės dhe atij tė Fterrės (Borshit), ka mundėsi qė njėri tė zgjerojė kufijtė e vet nė kurriz tė tjetrit nėpėrmjet kapjes. Pėrmes qafės kalon rruga automobilistike qė shėrben pėr tė lidhur Kurveleshin dhe fshatrat e tjera tė luginės sė Shushicės me bregdetin e Jonit.

LUGINA E VĖRMIKUT

Lugina e Vėrmikut shtrihet nė veri tė Kurveleshit tė Poshtėm. Ėshtė luginė tektonike-erozive e formuar pėrgjatė sinklinalit Zhuri i Kuēit–Vėrmik, duke formuar njė luginė sinklinale gjatėsore nė pjesėn e sipėrme, diagonale nė rrjedhjen e mesme dhe pjesėrisht nė tė poshtmen.

Fillimet e saj i ka nga maja e Mureve, nė sektorin ndėrmjet malit tė Ēipinit dhe Majės sė Bejkės. Ndėrtohet nga depozitime tė buta (flishi i Neogjenit), prandaj vlerat e copėtimit horizontal dhe vertikal luhaten nga mesatare nė tė lartė. Nė drejtim tė saj drenojnė ujėrat nėntokėsore tė kompleksit ujėmbajtės tė maleve kufizuese. Nė afėrsi tė fshatit Vėrmik dalin njė serė burimesh karstike, tė cilat formojnė lumin, duke e shndėrruar atė nė njė lumė me rrjedhje tė pėrhershme.

Nga burimi deri nė fshatin Vėrmik, lugina ka formuar njė shtrat tė ngushtė e tė paformuar mirė, tė mbushur me materiale tė ardhura nga shpatet rrethuese. Ka profil tėrthor asimetrik, me shpatin e majtė disi tė rregullt, ndėrsa i djathti ėshtė mė i copėtuar.

Antiklinali i Gusmarit, pėr shkak tė mbihipjes nė drejtim tė perėndimit, ka maskuar njė pjesė tė sinklinalit tė Vėrmikut, dukuri qė ėshtė pasqyruar edhe nė veēoritė morfologjike tė luginės, sidomos nė asimetrinė e saj. Energjia e relievit lėviz nga 200–450 m/km², kurse dendėsia e copėtimit horizontal arrin mbi 2 km/km². Shtrati i tij nė pjesėn mė tė madhe tė vitit ėshtė i thatė, sepse njė pjesė e ujėrave humbet poshtė zhavorreve.
Nė sektorin nga Vėrmiku deri nė Bashaj, lugina ngushtohet mjaft, gjė qė lidhet me strukturėn dhe litologjinė. Lumi ēan tėrthor antiklinalin e Fterrės, qė ndėrtohet nga shkėmbinj rezistentė (gėlqerorė), prandaj ka formuar kanion nė pjesėn mė tė madhe tė luginės. Formimi i kanionit ėshtė favorizuar nga thyerja tektonike Smokthinė–Tepelenė. Lumi zbret me forcė, pėr shkak tė rėnies sė madhe tė shtratit, duke formuar pragje dhe ujėvara tė bukura. Nė afėrsi tė fshatit Vėrmik dalin njė sėrė burimesh nga kompleksi ujėmbajtės i depozitimeve gėlqerore tė Jurasikut tė sipėrm. Burimi kryesor ėshtė ai i “Kreut tė Ujit” nė lagjen Bletaj (Vėrmik). Ata nė pėrgjithėsi janė tė tipit zbritės me temperaturė deri nė 12–14° C, pa ngjyrė dhe pa erė, mjaft tė pėrshtatshėm pėr t’u pirė.

Nė sektorin nga Bashaj e deri nė grykėderdhje, lugina zgjerohet sė tepėrmi, me fund tė gjerė e tė sheshtė dhe shpate tė buta. Shtrati i lumit dallohet pėr pėrbėrje heterogjene tė formacioneve rrėnjėsore, duke formuar pellgje dhe ngushtime tė njėpasnjėshme. Trashėsia e mbulesės aluvionale vjen gjithmonė duke u rritur nė drejtim tė grykėderdhjes, ku vėrehen dhe tarraca erozive-akumuluese. Nė kėtė sektor, lugina ndėrtohet si nga shkėmbinjtė gėlqerorė dhe terrigjenė.

Nga tė dy shpatet vėrehen rrėshqitje, shembje dhe procese tė tjera tė shpatit. Rrėshqitjet janė lokalizuar nė sektorėt me pjerrėsi tė madhe dhe qė ndėrtohen nga depozitime tė buta (flishe), tė mbingarkuara me lagėshti pėr shkak tė daljes sė ndonjė burimi.

Lumi i Vėrmikut ose, siē quhet ndryshe, i Smokthinės ėshtė dega kryesore e lumit tė Shushicės me gjatėsi 25 km, sipėrfaqe tė pellgut 83 km² dhe prurje mesatare ujore 4,14 m3/sek. Ujėrat e tij pėrdoren pėr ujitje dhe pėr prodhimin e energjisė elektrike Me

Askushi
30-09-2012, 08:25
LUGINA E SHUSHICĖS

Lugina e Shushicės shtrihet midis malėsisė sė Kurveleshit nė lindje dhe vargut malor Ēikė–Lungarė nė perėndim, me gjatėsi rreth 60 km dhe gjerėsi nga disa qindra metra nė 1–2 km. Ėshtė e formuar, thuajse tėrėsisht, pėrgjatė sinklinalit me tė njėjtin emėr. Lugina ndėrtohet kryesisht nga flishe argjila-ranore tė Oligocenit, molase dhe mė pak depozitime tė Kuaternarit nė pjesėn e poshtme.

Terrenet kodrinore qė shoqėrojnė luginėn, formojnė njė peizazh gati uniform, me grupe kodrash nganjėherė tė izoluara, qė nuk i kalojnė tė 900 m mbi nivelin e detit, midis shpateve tė rrėpirėta tė Ēipinit dhe malit tė Gribės, nga njėra anė, dhe tė vargut bregdetar, nga ana tjetėr. Kėto kodra vende-vende e ngushtojnė luginėn pėr shkak tė strukturės dhe litologjisė qė ajo ndėrpret.
Kthesat dhe meandrimet e lumit janė tė shumta. Meandret me pėrmasa tė mėdha janė ato qė vėrehen nga fshati Brataj deri nė Drashovicė. Profili tėrthor i luginės nė pjesėn e sipėrme (qė kalon nė malėsinė e Kurveleshit) ka formėn e germės V, kurse nė pjesėn e poshtme tė germės U. Numėrohen 2-3 nivele tarracash akumuluese-erozive.

Nga pikėpamja gjeomorfologjike, lugina ndahet nė tri pjesė: pjesa e sipėrme, me gjatėsi rreth 20 km, zė fill nga Buronjat e Kuēit dhe deri nė Brataj. Nė kėtė pjesė, lumi ka pėrpunuar shtratin e vet thuajse gjatė boshtit tė strukturės, prandaj lugina ėshtė simetrike dhe shtrati i ngushtė. Vėrehen dy nivele tarracash erozive-akumuluese. Tarraca e parė mbi zallishtore ka shtrirjen mė tė madhe dhe fillon nga Kuēi me lartėsi 2-4 m mbi shtratin aktual tė lumit. Tarraca e dytė ėshtė mė e kufizuar dhe e takojmė nė lartėsinė 18–20 m. Meandret qė vėrehen pas grykėderdhjes sė pėrrenjve kanė pėrmasa mė tė vogla.

Pjesa e mesme e luginės fillon nga fshati Brataj e deri nė Drashovicė. Nė kėtė pjesė, lumi e ka pėrpunuar mirė shtratin e vet, ndėrsa profili gjatėsor i lumit zbutet shumė. Meandrimet e lumit janė mė tė shpeshta dhe me pėrmasa mė tė mėdha. Meandri mė i madh ėshtė ai i fushės sė Mavrovės, me gjerėsi 1200 m dhe meandri tjetėr tek fusha e Lepenicės. Nė kėtė segment tė luginės edhe tarracat janė tė zhvilluar mė mirė. Profili tėrthor i saj ėshtė asimetrik nė krahasim me pjesėt e tjera. Kjo lidhet me strukturėn dhe litologjinė. Nė kėtė pjesė lumi e ka pėrpunuar shtratin e vet nė krahun perėndimor tė sinklinalit. Ana e djathtė ka shtrirje mė tė madhe, profil tėrthor tė shkallėzuar pėr shkak tė zėvendėsimit tė gėlqerorėve me flishin.

Edhe degėt e tjera tė kėsaj lugine kanė krijuar nivele tarracore, nga ku zbresin pėrrenj tė shumtė malorė me njė erozion tė theksuar, ndėrsa depozitimet e tyre i kanė grumbulluar kryesisht nė grykėderdhje, duke formuar kone depozitimi deluvo-proluvial. Pėrhapje tė dukshme kanė dhe proceset dinamike tė shpatit, si: shembjet, rrėshqitjet etj., qė takohen mė shpesh nė terrenet flishore.

Mbulesa bimore ėshtė dėmtuar nga shfrytėzimi pa kriter qė i ėshtė bėrė nga njerėzit gjatė gjysmės sė dytė tė shek. XX e sidomos nė kapėrcyell tė shekullit. Shkurret dhe mbetjet e pyjeve tė larta (lisi dhe bredhi) gjenden vetėm nė pjesėn e sipėrme tė luginės sė Shushicės. Banimet janė tė pėrhapura nė zonėn kodrinore (300–600 m) dhe mė pak mbi kėtė lartėsi.

Hapėsirat mė tė mėdha tė kultivuara shtrihen pėrgjatė luginės ose nė rrėzėn e kodrave dhe tė maleve, pikėrisht nė kontaktin midis gėlqerorėve dhe rano-argjilorėve. Banimet janė mė shpesh tė grupuara dhe tė vendosura mė tepėr nė lartėsitė mbi fundin e luginės dhe jo shumė larg prej kontaktit midis gėlqerorėve dhe flishit, kontakt qė ėshtė i pasur me daljen e burimeve tė shumta karstike.

Askushi
30-09-2012, 08:26
VEĒORI TĖ KLIMĖS

Relievi nė malėsinė e Kurveleshit ėshtė kryesisht malor, mjaft i copėtuar dhe me kontraste morfologjike si dhe kushte klimatike tė ndryshme. Kėto veēori bėjnė qė regjimi mujor apo vjetor, si pėr temperaturat dhe reshjet, nė pjesė tė veēanta tė saj tė jetė i ndryshėm. Studimi i veēorive klimatike tė kėsaj malėsie ka rėndėsi teorike pėr tė parė ndikimin e kėtij faktori nė pėrbėrėsit e tjerė tė peizazhit (ujėrat, llojet e tokave, mbulesėn bimore, kafshėt e egra etj.) dhe rėndėsi praktike pėr t’u ardhur nė ndihmė ekonomive bujqėsore tė kėsaj malėsie.
Nė kuadrin e kushteve klimatike tė tė gjithė vendit, klima nė kėtė malėsi ėshtė mesdhetare-malore. Sipas rajonizimit klimatik tė Institutit Hidrometrologjik tė Akademisė sė Shkencave, Kurveleshi bėn pjesė nė zonėn jugore tė zonės me klimė mesdhetare paramalore.

Klima mesdhetare pasqyrohet qartė nė temperaturat, nė karakterin dhe nė shpėrndarjen e ērregullt tė reshjeve, radiacionin diellor dhe elementet e tjera klimatike. Ajo ėshtė gjithashtu njė nga faktorėt ekologjikė qė ka ndikime tė drejtpėrdrejta nė ekuilibrin, drejtimin dhe organizimin e punėve nė bujqėsi, blegtori dhe bimėsi, prandaj e rėndėsishme ėshtė analiza e faktorėve lokalė dhe rajonalė qė ndikojnė nė kushtet klimatike tė saj.

Klima e kėsaj malėsie ka origjinalitetin e vet, qė shprehet nė vlerat, nė ecurinė dhe nė shpėrndarjen gjeografike tė elementeve kryesorė klimėformuese. Ndėr faktorėt klimėformues qė kanė ndikuar nė Kurvelesh, janė faktorėt lokalė dhe tė pėrgjithshėm, qė kanė ndikim tė njėtrajtshėm nė tė gjithė territorin.
Nga faktorėt mė tė rėndėsishėm klimėformues pėr malėsinė e Kurveleshit janė pozita gjeografike, relievi, afėrsia e detit, lartėsia mbi nivelin e detit, karakteri i sipėrfaqes etj., pa nėnvleftėsuar faktorėt e tjerė, si: rrezatimin diellor, qarkullimin e masave ajrore etj., ndikimi i tė cilėve ėshtė gati i njėjtė pėr tė gjithė Shqipėrinė e Jugut. Nga tė gjithė faktorėt e mėsipėrm, rolin kryesor e luan relievi, qė lidhet me format e shumėllojshme morfologjike dhe disnivelet e theksuara midis luginave dhe lartėsisė sė maleve. Midis tyre dallohet konfiguracioni i relievit dhe forma e saj nė trajtė tė njė malėsie me mbizotėrim tė maleve kryesisht tė larta dhe tė luginave rrethuese ndėrmalore, qė shtrihen deri nė lartėsinė mbi 600–800 m mbi nivelin e detit. Kurrizet malore kanė drejtim VP–JL dhe njė ngritja tė menjėhershme kundrejt luginave rrethuese (Vjosės, Shushicės). Disa lugina shtrihen deri nė zemėr tė malėsisė, ku mbizotėrojnė male relativisht tė larta qė arrijnė mbi 1200 m. Ngritja e menjėhershme e maleve ndaj luginave rrethuese ka bėrė qė sasia e rėnies sė reshjeve tė jetė e madhe. Kėshtu p.sh., nė Nivicė bien mesatarisht 2450 mm reshje nė vit, gjė qė e rendit Kurveleshin midis krahinave mė tė lagėshta tė Shqipėrisė. Njė pjesė e mirė e reshjeve bie nė formė bore.
Tė shumta janė reshjet e shiut tė karakterit orografik, qė kanė lidhje me ngritjen e menjėhershme tė maleve. Nga ana tjetėr, temperaturat janė tė ulėta dhe arrijnė vlerat minimale tė tyre nė qendėr tė malėsisė. Relievi pėrcakton ndryshimet nė elementet klimatike, tė cilat vėrehen madje edhe nė shpatet e njė mali me ekspozim tė ndryshėm.

Drejtimi i pėrgjithshėm i vargjeve malore nga JL nė VP ka bėrė qė klima e malėsisė tė marrė tipare tranzitore, sepse kėtu pėrplasen erėrat e ngrohta tė perėndimit dhe tė jugperėndimit me ato tė lindjes, juglindjes e verilindjes, duke shėrbyer nė kėtė mėnyrė si njė kondensator i fuqishėm i reshjeve.

Ndihet gjithashtu ndikimi zbutės i detit me erėrat e ngrohta tė kuadratit perėndimor, qė shfrytėzojnė si rrugėkalim luginėn e Vjosės, tė Bėnēės dhe Shushicėn. Shkalla e ndikimit tė detit sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm ėshtė e vogėl nė krahasim me pozitėn qė ka kjo malėsi shumė afėr tij. Vargu i maleve bregdetare Ēikė–mali i Ēorre, me lartėsi mesatare rreth 1600 m mbi nivelin e detit pengojnė depėrtimin e lirshėm tė masave ajrore detare, sepse janė paralel me drejtimin e tyre.

Rrugėt kryesore nėpėrmjet tė cilave masat ajrore detare vijnė nė Kurveleshin e Poshtėm janė lugina e Shushicės dhe e Borshit (Fterrės), kjo e fundit e ekspozuar nė drejtim tė JP, qė lejon masat ajrore detare tė depėrtojnė lehtėsisht nė brendėsi tė krahinės, prandaj ky sektor pėrbėn territorin mė tė ngrohtė tė Kurveleshit. Kėtu rriten portokallet, limoni dhe mandarinat etj., tė cilat pėlqejnė klimėn tipike mesdhetare detare.

Rruga tjetėr nėpėrmjet sė cilės vijnė masat ajrore detare tė ngopura me lagėshti, ėshtė lugina e Vjosės dhe e Shushicės. Gjatė luginės sė Shushicės, masat ajrore humbasin pjesėrisht vetitė fizike tė tyre, duke marrė ato tė vendit ku shkojnė. Siē dihet, lugina e Vjosės nė drejtim tė burimit vjen duke u ngushtuar nga vargjet malore dhe masat ajrore, tė detyruara nga relievi, ngjishen. Sė dyti, shtrati i luginės vjen gradualisht duke u ngritur dhe tė njėjtėn gjė bėjnė dhe masat ajrore detare.

Lėvizjet ngritėse sipas terrenit dhe ngjeshja e tyre pėr shkak tė relievit bėjnė qė ato tė kondensohen dhe, duke u pėrplasur nė shpatin perėndimor tė maleve, japin reshje tė bollshme tė karakterit orografik. Ja pse nė Kurvelesh, sidomos nė Poshtmin norma mesatare vjetore e reshjeve tė rėna arrin mbi 2500 mm, qė mund tė barazohet vetėm me Alpet Shqiptare.

Gjatė gjysmės sė ftohtė tė vitit, malėsia e Kurveleshit ėshtė nėn ndikimin e regjimit tė ciklonit mesdhetar, qė karakterizohet nga njė mot me reshje, vranėsira tė zgjatura dhe temperature tė ulėta. Jo rrallė, gjatė muajve janar-shkurt vepron dhe anticikloni dimėror, me njė mot tė kthjellėt, pa reshje, tė shoqėruar me ngrica tė shpeshta dhe lėvizje tė ngadalshme tė ajrit; kurse nė stinėn e verės mbizotėron moti anticiklonik veror i shoqėruar me thatėsirė dhe ditė tė kthjellėta.

Por nė klimėn e saj ndikon gjithashtu dhe bimėsia dhe pėrbėrja litologjike e shkėmbinjve. Mbulesa relativisht e varfėr e pyjeve si dhe dalja e gėlqerorėve drejpėrdrejt nė sipėrfaqe, sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm, rrit dukshėm luhatjen e temperaturės gjatė 24 orėve. Kėshtu, anketat e organizuara me banorėt vendas e vėrtetojnė kėtė dukuri nė vende tė tilla, si masivet pyjore nė malin e Ēipinit, Zarel, Llufė, fshatrat Kuē, Bolenė, Fterrė, ku temperaturat janė shumė mė tė ulėta sesa nė vendet e tjera ku mungojnė masivet e mėdha pyjore, si nė Golem, Lekdush, Gusmar etj.

Analiza e elementeve klimatike: Analizėn e elementeve klimatikė tė Kurveleshit e kemi bėrė mbi bazėn e tė dhėnave tė dy stacioneve kryesore meteorologjike: tė Kuēit (Kurveleshi i Poshtėm) dhe tė Nivicės (Kurveleshi i Sipėrm). Pėr krahasim kemi marrė edhe tė dhėnat e stacioneve tė Vlorės, Gjirokastrės, Tepelenės dhe tė Borshit, si stacione mė tė afėrt me Kurveleshin. Tė dhėnat mbi temperaturėn dhe reshjet pėr Kuēin dhe Nivicėn i kemi homogjenizuar pėr njė periudhė kohe 35-vjeēare. Mirė do tė ishte tė kishte stacione tė tilla meteorologjike nė Progonat apo Golem (qė janė qendrat mė tė larta tė banuara) pėr tė nxjerr mė mirė veēoritė origjinale tė Kurveleshit tė Sipėrm dhe ndryshimet mikroklimatike midis tij dhe Kurveleshit tė Poshtėm, pasi tė dhėnat e stacionit tė Nivicės nuk i pasqyrojnė sa duhet kėto veēori. Nivica ndodhet nė lartėsinė 780 m mbi nivelin e detit, ndėrsa Golemi 1100 m dhe Progonati 950 m, kėshtu qė ndryshimi i lartėsisė shoqėrohet pa tjetėr me ndryshime nė vlerat e elementeve klimatike.

Askushi
30-09-2012, 08:27
RREZATIMI DIELLOR

Shpėrndarja e rrezatimit tė pėrgjithshėm diellor nė kėtė malėsi varet nga kushtet e motit dhe vranėsira. Megjithėse tė dhėnat pėr kėtė tregues mungojnė, jemi tė detyruar tė marrim tė dhėnat nga zonat fqinje, si Gjirokastra qė merr afėrsisht 1481 kwh/m², Vlora 1646 kwh/m² dhe Fieri me 1686 kwh/m². Maksimumi i rrezatimit tė pėrgjithshėm diellor pėr muajin korrik nė stacionet e pėrmendura mė lart arrin 209,80 kwh/m² (Gjirokastėr), 221,70 kwh/m² (Vlorė), 226,30 kwh/m² (Fier). Ky i fundit ka dhe sasinė e rrezatimit diellor me vlera mė tė larta nė tė gjithė vendin.

Zgjatja faktike e diellzimit (orė) ndryshon nga 136 orė nė janar deri nė 391 orė nė muajin korrik pėr Fierin, 102 orė nė janar deri nė 350 orė nė korrik pėr Gjirokastrėn dhe 131 orė nė janar deri nė 370 orė pėr Vlorėn. Nga krahasimi i kėtyre tė dhėnave na rezulton se vlerat mė tė ulėta tė sasisė sė orėve me diell janė nė muajin dhjetor, qė pėrkon me zgjatjen mė tė vogėl astronomike tė ditės.

TEMPERATURA E AJRIT

Malėsia e Kurveleshit ndodhet nė zonėn me klimė mesdhetare kodrinore-malore, zonė mjaft e pėrshtatshme nga pikėpamja e zhvillimit tė turizmit malor, me mjedise tėrheqėse e ēlodhėse pėr klientėt turistė, sidomos pėr turistėt e huaj (viset veriore dhe zonat shumė tė ngrohta tropikale).

Dukuritė e klimės mesdhetare pasqyrohen qartė nė temperaturat relativisht tė larta, shpėrndarjen e ērregullt tė reshjeve, radiacionin diellor dhe elementet e tjera klimatike. Ajo ėshtė njė prej faktorėve ekologjikė qė ka ndikime tė drejtpėrdrejta nė ekuilibrin, drejtimin dhe organizimin e punėve nė bujqėsi, blegtori dhe tė veprimtarive tė tjera ekonomike.

Temperaturat ndjekin thuajse konfiguracionin e pėrgjithshėm tė relievit, ku vlerat mė tė larta tė tyre vėrehen nė luginat e pėrrenjve dhe tė lumenjve, kurse mė tė ulėtat nė qendėr, verilindje dhe lindje tė malėsisė. Regjimi i temperaturave tė ajrit pėr shkak tė pozicionit, shtrirjes dhe kushteve fiziko-gjeografike, nuk ėshtė kudo e njėjtė. Nė kėtė drejtim, njė rol tė veēantė luan si lartėsia mbi nivelin e detit, ashtu dhe largėsia nga deti.

Temperaturat ndikojnė dukshėm nė procesin jetėsor tė jetės sė gjallė si dhe nė shumė procese tė tjera tė veprimtarisė njerėzore; p.sh., studimi i temperaturave ka rėndėsi pėr punimet bujqėsore, gjithashtu amplitudat nėpėrmjet vlerave tė tyre ndikojnė shumė dhe nė proceset gjeomorfologjike (tab. 1).

TEMPERATURA MESATARE VJETORE

Temperatura mesatare vjetore shumėvjeēare pėr tė gjithė Kurveleshin luhatet nga 12° C nė Nivicė deri nė 14° C nė stacionin e Kuēit. Tė dhėnat pėr stacionin e Kuēit janė llogaritur pėr njė periudhė 45 vjeēare (1931-1975), kurse pėr stacionin e Nivicės tė dhėnat janė llogaritur pėr njė periudhė mė tė shkurtėr

Nga tė dhėnat e mėsipėrme del se temperatura mesatare vjetore ndryshon nė drejtim vertikal. Vlerat mė tė larta vėrehen nė Borsh (16,9° C) dhe mė tė ulėta nė Nivicė (12° C). Po tė krahasojmė tė dhėnat e stacionit Tepelenė dhe Nivicė, del se ndryshimi i temperaturės ėshtė 3,2° C, qė i korrespondon njė ndryshim prej 560 m nė drejtim vertikal gjė qė do tė thotė se pėr ēdo rritje tė lartėsisė prej 175 m nė drejtim vertikal temperatura ulet 1° C. Vlera gati tė njėjta vėrehen edhe nė pjesėn perėndimore tė Kurveleshit po tė krahasojmė Borshin me Kuēin. Nė pjesėt e larta malore, sidomos nė lartėsitė mbi 1200 m, temperatura mesatare vjetore duhet tė jetė mė e ulėt, veēanėrisht nė qendėr dhe nė lindje tė malėsisė.

Duke kaluar nga perėndimi nė drejtim tė lindjes, temperature mesatare shumėvjeēare vjen duke u ulur. Nga 14° C qė ėshtė nė Kuē ulet nė 12° C nė Nivicė. Ndryshimi i temperaturės ndėrmjet Kuēit dhe Nivicės ėshtė 2° C. Kėto ndryshime qė vėrehen nė vlerat e temperaturės nė pjesė tė ndryshme tė malėsisė i detyrohen rolit tė relievit por dhe lartėsisė e ekspozicionit tė shpateve (tab. 2)

Pėr sa u pėrket temperaturave mesatare mujore, ato mė tė ulėtat janė nė janar e shkurt, kurse mė tė lartat nė gusht. Temperatura shumėvjeēare e shkurtit ėshtė 4,5° C (Nivicė) dhe Kuē (6,4° C) dhe, me sa duket, ky fakt ka lidhje me ardhjen e vonuar tė masave ajrore tė ftohta gjatė kėsaj periudhe. Muaji mė i ngrohtė pėr tė gjithė Kurveleshin ėshtė gushti (23,5° C).

TEMPERATURA MAKSIMALE ABSOLUTE DHE MINIMALE ABSOLUTE

Po tė vėrejmė temperaturat ekstreme tė ajrit, del se maksimalja absolute e regjistruar nė kėtė malėsi ėshtė vrojtuar nė Kuē 40,1° C (7 gusht 1956). Nė Nivicė, maksimalja absolute ka arritur 36,6° C (18 korrik 1973). Rastisjet mė tė shpeshta tė temperaturave maksimale i vėrejmė nė gusht dhe vite tė veēanta nė korrik. Nė tė njėjtin muaj vėrehet edhe maksimalja mesatare qė shkon deri nė 28° C pėr Kuēin dhe 26,9° C pėr Nivicėn. Vlera mė e ulėt e temperaturave pėr Kuēin ėshtė vrojtuar nė janar 1968, me –12,6° C. Pėr Kurveleshin e Sipėrm, meqenėse mungojnė tė dhėnat shumėvjeēare, nuk po japim vlerat e temperaturave minimale absolute.

Temperatura minimale vjetore ėshtė vrojtuar nė rastet mė tė shumta nė muajin janar, gjė qė pėrputhet me ecurinė vjetore tė temperaturave mesatare. Mė pak i vėrejmė kėto vlera tė temperaturave minimale absolute nė muajin shkurt dhe akoma mė pak nė dhjetor. Nė Nivicė, brenda periudhės sė vrojtimeve (1970–76), temperatura minimale absolute ėshtė regjistruar mė 28 shkurt 1972 (–8,7° C). Kjo ulje e temperaturave erdhi si rezultat i ardhjes sė masave tė ftohta nga VL. Nė Kurveleshin e Sipėrm, ku mbizotėrojnė format negative tė mbyllura tė relievit, shėrbejnė si bėrthama tė grumbullimit tė ajrit tė ftohtė. Kėshtu, fusha karstike e Golemit dhe ajo e Progonatit gjatė dimrit pėrbėjnė qendrat kryesore ku temperatura ulet disa gradė nėn zero. Ftohja mė e theksuar e motit gjatė janarit lidhet me depėrtimin e masave ajrore tė ftohta nga kuadrati verior, lindor dhe juglindor (tab. 3).

Gjithashtu, ndikimi i detit nė stinėn e dimrit dhe veēanėrisht gjatė janarit nė Kurveleshin e Sipėrm ėshtė pothuajse minimal. Temperaturat e larta nė muajin gusht lidhen me mbizotėrimin e motit anticiklonik veror. Kjo ėshtė e lidhur dhe me ekspozimin perėndimor, qė sjell nė malėsinė e Kurveleshit ajėr tropikal dhe subtropikal.

PRAGJET E TEMPERATURAVE

Nė analizėn e saktė tė temperaturave dhe tė faktorėve qė ndikojnė ėshtė e nevojshme tė nxirren dhe pragjet e temperaturave. Pėr kėtė qėllim kemi ndėrtuar histogramėn e temperaturave pėr stacionin e Kuēit, nga rezulton se gjatė gjithė vitit temperatura mesatare ėshtė mbi 5° C, me njė shumė tė pėrgjithshėm tė temperaturave efektive prej 5155° C. Pėr Nivicėn, temperatura mesatare 5° C e lartė nuk zgjat tėrė vitin, por fillon nga fundi i shkurtit dhe vazhdon deri nė dhjetėditėshin e dytė tė dhjetorit, gjithsej 297 ditė. Shuma e temperaturave efektive ėshtė 4452° C, rreth 700° C mė pak sesa e Kuēit. Kėshtu, pragu me zgjatje mė tė madhe (365 ditė) dhe me temperaturave efektive shumė mė tė madhe (5155° C) ėshtė ai me temperaturė ≥5° C. Me rritjen e pragut vjen duke u zvogėluar si kohėzgjatja, ashtu dhe shuma e temperaturave efektive. Si nė ecurinė, edhe nė pragjet e temperaturave vėrehen po ato veēori, tė cilat mund tė shpjegohen me tė njėjtat shkaqe. Nė tė vėrtetė, vlera e histogramės ėshtė se nėpėrmjet saj pėrcaktojmė periudhėn e vegjetacionit, duke dhėnė kohėzgjatjen e saj dhe shumėn e temperaturave efektive. Pėr kėtė qėllim, me anėn e hipsogramės kemi veēuar dhe analizuar pragun e temperaturės ≥10° C, e cila ka rėndėsi ekonomike, pasi siguron vegjetacionin e njė sėrė kulturash bujqėsore qė mbillen nė kėtė malėsi. Pėr Kuēin zgjat gjatė gjithė gjysmės sė ngrohtė tė vitit, fillon nė dhjetėditėshin e parė tė prillit dhe vazhdon deri nė dhjetėditėshin e dytė tė nėntorit (221 ditė). Gjatė kėsaj periudhe sigurohet pjesa mė e madhe e shumės sė temperaturės efektive.

Nė Nivicė, temperatura 10° C zgjat rreth dy dhjetėditėsha mė pak se nė Kuē. Temperatura mesatare mbi 15° C, qė ka njė diferencė tė vogėl midis dy stacioneve, fillon afėrsisht nga mesi i majit dhe vazhdon deri nė mes tė tetorit. Nga tė dhėnat e mėsipėrme mund tė nxirren konkluzione me vlerė praktike pėr bujqėsinė. Sė pari, kultura e misrit, e cila vegjeton nė kushtet e temperaturės 10° C e lart, mund tė mbillet mė herėt sesa mbillet nė realitet. Nėse misri do tė mbillet mė herėt, atėherė do t’i shpėtojė thatėsirės sė verės, qė zgjat mbi tre muaj.

Prandaj, pėrderisa sasia e nxehtėsisė sė nevojshme sigurohet qė nė mes tė prillit, kjo kulturė mund tė mbillet mė herėt, duke marrė masa pėr tė ulur nivelin e ujėrave nėntokėsore nėpėrmjet pėrmirėsimit tė sistemit kullues tė tokės. Kanalet kulluese duhet tė hapen mbi 40 cm tė thella dhe sa mė afėr njėri-tjetrit; gjithashtu, punimi i parė i tokės tė bėhet sa mė thellė nė bazė tė kėrkesave tė kodit agroteknik.

Askushi
30-09-2012, 08:28
THATĖSIRA

Njė dukuri tjetėr ku shprehet mė qartė karakteri mbizotėrues i klimės mesdhetare nė kėtė malėsi, ėshtė thatėsira. Kjo dukuri ėshtė karakteristike nė muajt e verės, por nė vite tė veēanta ajo mund tė fillojė qysh nga fundi i pranverės dhe tė mbarojė nė mesin e vjeshtės (1985, 2004, 2005 etj.). Ajo luan njė rol negativ nė kulturat bujqėsore.

Nga tė dhėnat e temperaturave, del se thatėsira fillon nė dhjetėditėshin e dytė tė qershorit, por intensitetin mė tė madh e arrin nė dhjetėditėshin e tretė tė korrikut dhe tė parė tė gushtit, duke pėrfunduar nė dhjetėditėshin e dytė tė shtatorit. Pra, thatėsira nė malėsinė e Kurveleshit zgjat mbi 3 muaj. Gjatė kėsaj periudhe, temperaturat janė tė larta, reshjet tė pakta, pėr tė mos thėnė se ato mungojnė fare, vlerat e lagėshtirės sė ajrit janė tė vogla.

NGRICAT

E rėndėsishme ėshtė tė pėrcaktohet dita e parė dhe e fundit e mundėsisė sė ndodhjes sė ngricave. Megjithėse nuk zotėrojmė tė dhėna pėr to, mund tė japim njė mendim duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e banorėve vendas. Ngricat e para vėrehen nga fundi i nėntorit dhe tė fundit mė 25–30 mars. Nė vite tė veēanta ndodhin edhe lėvizje tė kėtyre ditėve. Analiza dhe karakterizimi i ngricave ka rėndėsi tė madhe, pasi ato luajnė njė efekt negativ nė kulturat bujqėsore (gruri), drufrutorėt etj. Edhe mė tė dėmshme bėhen ngricat qė, nė raste tė jashtėzakonshme, ndodhin nė fillim tė prillit, pasi roli negativ i tyre nė drufrutorėt ėshtė shumė i madh.

RESHJET ATMOSFERIKE

Element tjetėr i rėndėsishėm i klimės, krahas temperaturės, janė reshjet. Ato, si element kryesor klimatik, ndikojnė drejtpėrsėdrejti nė mbulesėn e bimėsisė natyrore, kulturat bujqėsore dhe sidomos nė rrjetin hidrografik tė malėsisė, i cili luan njė rol thelbėsor nė modelimin e relievit dhe veprimtarinė e banorėve. Kėshtu, karakteri i reshjeve, mesatarja, regjimi dhe shpėrndarja gjeografike e tyre, intensiteti qė shprehet nė energjinė kinetike kanė lėnė gjurmė nė morfologjinė e relievit. Ndikimi i tyre ėshtė i ndjeshėm nė proceset dinamike tė shpatit (gėrryerjet, shpėlarjen, rrėshqitjet dhe lėvizjet masive tė tokės dhe erozionin e dherave).

Vlen tė theksohet se nė regjimin dhe shpėrndarjen territoriale tė reshjeve vėrejmė njė regjim mesdhetar, me nuanca tė klimės malore. Sidoqoftė, nė kėtė malėsi reshjet janė tė pėrqendruara mė tepėr nė shpatet perėndimore dhe jugperėndimore tė maleve dhe mė pak nė shpatet lindore. Gjithashtu, nė shpėrndarjen e reshjeve kemi tė bėjmė me njė pakėsim tė tyre nė brendėsi tė territorit.

RESHJET MESATARE VJETORE

Pėr analizėn e regjimit dhe tė shpėrndarjes gjeografike tė tyre jemi mbėshtetur nė tė dhėnat shumėvjeēare (1931–65) tė stacionit tė Kuēit. Pėr efekt krahasimi dhe pėr tė nxjerrė sa mė afėr realitetit rolin e atij apo kėtij faktori, kemi shfrytėzuar edhe tė dhėnat e stacionit tė Borshit, Tepelenės dhe tė Dorėzės, edhe pse ata gjeografikisht nuk ndodhen nė malėsinė e Kurveleshit. Stacioni i Tepelenės ndodhet nė lindje tė stacionit tė Kuēit, i vendosur nė lartėsinė 170 m, nė njė kohė qė stacioni i Kuēit ndodhet nė lartėsinė rreth 600 m mbi nivelin e detit (tab. 4).

Nga tabela e mėsipėrme shikojmė se shpėrndarja mujore dhe vjetore pėr stacionin e Kuēit ėshtė mė e madhe se ajo e stacionit tė Nivicės. Njė gjė e tillė lidhet me pozicionin mė lindor tė kėtij tė fundit, me lartėsinė mė tė madhe mbidetare si dhe me karakterin mė tė mbyllur tė kėtij stacioni.
Sasia mesatare vjetore e reshjeve pėr periudhėn 1931–65 nė stacionin e Kuēit ka qenė mesatarisht 2700 mm nė vit, ndėrsa nė Nivicė 2662 mm. Ndėr faktorėt kryesorė qė kushtėzojnė kėtė sasi tė lartė tė reshjeve tė rėna gjatė vitit, janė relievi, pozita gjeografike, ekspozicioni i tij ndaj erėrave shiprurėse dhe lartėsia mbi nivelin e detit.

RESHJET SIPAS STINĖVE

Masat ajrore detare tė ngopura me lagėshti, duke ardhur nė drejtim tė Kurveleshit, pėrplasen nė vargjet malore dhe lėshojnė reshje tė bollshme. Me kėtė shpjegohet pse nė Kurveleshin e Poshtėm sasia mesatare vjetore e reshjeve ėshtė mė e lartė se nė Nivicė, ndėrkohė qė, sipas ligjit tė rritjes sė reshjeve, me rritjen e lartėsisė mbi det duhej tė ishte e kundėrta (tab. 5)

Kėshtu, nga analiza e kėtyre vlerave, arrijmė nė pėrfundimin se sasia e reshjeve rritet nė perėndim tė malėsisė sė Kurveleshit dhe zvogėlohet nė drejtim tė lindjes. Kjo ndodh se malet e Kurveleshit shėrbejnė si njė kondensator i fuqishėm ku pėrplasen si erėrat e perėndimit dhe ato tė lindjes.

Po tė vėrejmė shpėrndarjen stinore tė reshjeve, shikojmė se ato janė jo tė barabarta. Nė Kuē, gjatė gjysmės sė ftohtė tė vitit bien 75% e sasisė mesatare vjetore shumėvjeēare tė reshjeve, ndėrsa nė Kurveleshin e Sipėrm bien vetėm 71% e sasisė mesatare vjetore shumėvjeēare. Vetėm gjatė tre muajve tė dimrit bien 1242 mm reshje, shumė e cila ėshtė e barabartė me sasinė e reshjeve qė bien gjatė njė viti nė Dorėz. Raporti ndėrmjet gjysmės sė lagėt tė vitit me gjysmėn e thatė pėr Kuēin ėshtė 8:1, ndėrsa pėr Nivicėn 6:1.

MUAJT MĖ TĖ LAGĖSHT DHE MĖ TĖ THATĖ

Pėr tė dy stacionet muaji mė i lagėsht ėshtė dhjetori, pėrkatėsisht me 488 mm nė Kuē dhe 453 mm nė Nivicė, ndėrsa muaji mė i thatė ėshtė korriku 29 mm (Kuē) dhe 32 mm (Nivicė). Raporti ndėrmjet muajt mė tė lagėsht dhe atij mė tė thatė luhatet nga 14:1 nė Nivicė nė 16:1 nė Kuē. Periudha mė e thatė e vitit paraqitet me reshje mė tė shumta nė Kurveleshin e Sipėrm nė krahasim me tė Poshtmin, sidomos nga muaji prill deri nė gusht. Gjatė verės, norma mesatare shumėvjeēare e reshjeve nė Kuē ėshtė 144 mm, ndėrsa nė Nivicė 186 mm. Gjatė periudhės tjetėr tė vitit (dimėr, vjeshtė dhe fillimi i pranverės) Kurveleshi i Poshtėm ėshtė mė i pasur me reshje nė krahasim me tė Sipėrmin.

Kurveleshi, si zona mė e lagėt e KMJ pėr sa i pėrket numrit tė ditėve me reshje, nuk zė vend tė dallueshėm nė krahasim me rajonet e tjera tė kėsaj krahine. Sasia e madhe vjetore e reshjeve kėtu ėshtė mė tepėr rezultat i intensitetit tė tyre pėr njėsinė e kohės sesa i numrit tė ditėve tė lagėshta. Nė Kurveleshin e Poshtėm gjatė njė viti numėrohen mesatarisht 120 ditė me reshje. Pėr shembull, gjatė vitit 1970 nė Kuē janė regjistruar gjithsej 137 ditė me reshje, nga tė cilat 51 ditė i takojnė stinės sė dimrit, 24 ditė stinės sė vjeshtės dhe pjesa tjetėr pranverės dhe verės.

Nė bazė tė dhėnave tė mėsipėrme rezulton se sasia e lartė e reshjeve mesatare vjetore tė rėna nė Kurvelesh ėshtė e pėrqendruar gjatė 1/3 sė vitit, gjė qė flet qartė pėr intensitetin e lartė tė tyre. Nėse do tė vėrejmė mesataren vjetore pėr vite tė veēanta, ajo na paraqitet me luhatje tė mėdha nga njėri vit nė tjetrin. Pėr Kuēin viti mė i thatė ka qenė 1967-a me 1757 mm, ndėrsa pėr Nivicėn viti 1953 me 1545 mm. Si vite mė tė lagėta pėr tė gjithė periudhėn shumėvjeēare tė vrojtimeve janė 1956, 1960, 1962, 1963 dhe 1969, vit nė tė cilin maksimalja ka arritur 3341 mm nė Nivicė.

INTENSITETI I RESHJEVE

Intensiteti i reshjeve varet nga shumė faktorė, si orientimi i vargjeve malore dhe afėrsia me detin. Vitet mė tė lagėta pėr tė gjithė periudhėn e vrojtimeve janė: 1962–63, 1968–69, 1977 etj. Vetėm gjatė dhjetorit 1968 kanė rėnė 994 mm reshje, qė ėshtė mė e lartė se norma mesatare shumėvjeēare e rėnė gjatė stinės sė vjeshtės. Dhjetori i kėtij viti ka pasur gjithsej 28 ditė tė lagėta, qė i bie mesatarisht 35 mm/ditė. Gjithsesi, nė datėn 5 dhjetor tė kėtij viti nė Nivicė janė regjistruar 155 mm reshje.
Shuma e reshjeve tė rėna gjatė 24 orėve ka arritur maksimalen nė 4 nėntor 1963, me 199 mm (Kuē) dhe 195 mm (Nivicė), dmth. brenda njė dite ka rėnė aq shumė shi, saqė pėrbėn mesataren e rėnies sė shiut gjatė tre muajve tė verės.

Reshjet dhe temperatura si burime kryesore klimatike kanė ecje tė kundėrt me njėra-tjetrėn. Maksimumi kryesor i reshjeve pėrputhet me periudhėn mė tė ftohtė tė vitit, ndėrsa maksimumi i temperaturės me minimumin e reshjeve. Nė Kurvelesh periudha e verės, gjatė sė cilės kultivohen njė sėrė kulturash bujqėsore, ėshtė tepėr e varfėr me reshje, gjė e bėn tė nevojshme ujitjen artificiale. Periudha e thatėsirės zgjat mesatarisht mbi 3 muaj, nė periudhėn qershor–gusht.

BORA

Nė malėsinė e Kurveleshit bora ėshtė njė dukuri e zakonshme. Ajo bie nė formė flokėsh me gjatėsi 8–10 mm. Nė Nivicė bora fillon nė fund tė nėntorit (nė vite tė veēanta ajo mund tė nisė dhe nė dhjetėvjetėshin e parė tė nėntorit) dhe vazhdon pėr 4 muaj deri nė fillim tė prillit. Mė shumė borė bie nė Kurveleshin e Sipėrm, sidomos nė hapėsirėn midis Golemit dhe Progonatit, trashėsia mesatare e sė cilės shkon deri nė 40 cm. Nė male, bora sigurisht qė arrin trashėsi mė tė madhe dhe qėndron ashtu pa shkrirė deri nė prill dhe nganjėherė vazhdon edhe nė maj, duke zėnė bora e re tė vjetrėn.

Deri nė lartėsinė 1000–1100 m qė pėrfaqėson kufirin e sipėrm tė qendrave tė banuara, bora e rėnė qėndron pa u shkrirė mesatarisht 5–7 ditė, por ka pasur raste qė ka qėndruar edhe dy javė. Kjo varet kryesisht nga drejtimi i erėrave qė fryjnė, origjina e tyre si dhe faktorėt e tjerė lokalė. Sipas tė dhėnave tė banorėve dhe tė barinjve, rezulton se, kur fryjnė erėrat jugore, bora shkrin shpejt si pasojė e rritjes sė temperaturės. Nė qoftė se fryjnė erėra nga lindja dhe veriu, bora e rėnė qėndron pėr njė kohė tė gjatė pa u shkrirė

Nė Kurveleshin e Sipėrm gjatė vitit 1956 ka pasur gjithsej 35 ditė me borė, nga tė cilat 19 ditė nė shkurt tė atij viti. Nė Kuē, viti mė i pasur me borė ka qenė 1962, me 18 ditė. Muaji ku vėrehen mė shumė ditė me borė pėr tė gjithė malėsinė e Kurveleshit ėshtė shkurti, pas tij vijnė janari dhe dhjetori. Nė Kurveleshin e Poshtėm, bora e rėnė shkrin mė shpejt sesa nė Kurveleshin e Sipėrm.

Trashėsia mesatare e borės arrin 10–15 cm. Nė vite tė jashtėzakonshme, trashėsia e borės arrin deri nė 1 m. Nė malet qė rrethojnė malėsinė larg qendrave tė banuara, ditėt me borė dhe me shtresė bore janė mė tė mėdha. Vėrehet njė ndryshim i dukshėm lidhur me qėndrueshmėrinė e shtresės sė borės midis shpateve me ekspozicion tė ndryshėm, midis luginave dhe maleve. Kėshtu, pėrgjatė luginės sė Shushicės dhe Borshit bora ėshtė njė dukuri e rrallė (e pazakontė). Edhe kur bie, ajo nuk qėndron mė shumė se 3–4 orė.

Nė shpatet me ekspozim verior tė malit tė Gribės, Malit tė Thatė, Buzės sė Bredhit, Gjeshnikoshit etj., trashėsia e borės ėshtė mė e madhe dhe se ditėt me shtresė bore janė mė tė mėdha. Sasia mė e madhe e borės bie nė malin e Gribės, nė Kėndrevicė, nė Gjeshnikosh, nė Malin e Pusit etj. Mundėsitė pėr rėnien e orteqeve janė tė vogla, sepse nuk ekzistojnė kushtet e pėrshtatshme pėr rėnien e tyre, megjithėse janė tė rralla vitet qė rruga pėr nė Kurveleshin e Sipėrm tė mos bllokohet nga bora.
Siē dihet, vitet e fundit, si kudo edhe nė malėsinė e Kurveleshit, bora ka ardhur duke u pakėsuar, gjė qė lidhet me ngrohjen globale nė nivel botėror.

BRESHRI

Nė dallim nga bora, breshri ėshtė i shpėrndarė thuajse gjatė gjithė vitit, me njė mbizotėrim tė tij nė periudhėn e ftohtė (nga mesi i tetorit deri nė prill). Nė bazė tė tė dhėnave 28-vjeēare (1950–78) pėr stacionin e Nivicės, del se ka pasur gjithsej 341 ditė me breshėr tė shpėrndara nė kėtė mėnyrė: 63 ditė gjatė dhjetorit, 54 ditė nė shkurt, ndėrsa nė dhjetor gjatė kėsaj periudhe nuk ėshtė vėrejtur asnjė ditė me breshėr. Nė stacionin e Kuēit del se ka pasur 34 ditė me breshėr gjatė muajit janar. Luhatje tė numrit tė ditėve me breshėr ka jo vetėm nga njėri muaj nė tjetrin, por edhe nga njė vit nė tjetrin. Viti 1954 dallohet pėr numrin mė tė madh tė ditėve (21 ditė), tė shpėrndara nga tetori deri nė maj. Pėr tė gjithė periudhėn e vrojtimeve del se 49% e numrit tė pėrgjithshėm tė ditėve me breshėr i takojnė stinės sė dimrit, ndėrsa stina e verės ka vetėm 15% (0,04%). Nė Kurveleshin e Poshtėm ka njė shpėrndarje tė ditėve me breshėr akoma mė tė ērregullt. Kėshtu, nė Kuē gjatė tre muajve tė dimrit ėshtė pėrqendruar 56% e numrit tė pėrgjithshėm tė numrit me breshėr, kurse nė verė gjatė 28 vjetėve ka pasur gjithsej vetėm 5 ditė me breshėr. Breshri qė ka pasur kokrrėn mė tė madhe ka qenė ai i shkurtit tė vitit 1963, me madhėsi tė barabartė me atė tė kokrrės sė bajames. Breshri zgjati 20 minuta pa ndėrprerje dhe si rezultat rrugėt e thata dhe ēatitė e shtėpive u zbardhėn nga shtresa e tij. Vite tė tjera qė pėrmenden pėr rėnie tė shpeshtė tė breshrit janė: 1952, 1958 dhe 1968 (tab. 6).

VESA

Vesa formohet nė kushtet e njė moti tė qėndrueshėm dhe pa erė. Nė kushte tė tilla, temperatura gjatė natės ulet gradualisht dhe afėr mėngjesit arrin minimumin. Ajri nė shtresat e poshtme tė atmosferės i afrohet pikės sė vesės dhe e kondenson lagėshtirėn e tepėrt. Nė Kurvelesh kushte tė favorshme pėr rėnien e vesės sigurohen gjatė stinės sė pranverės, ndėrsa nė stinėt e tjera rastisjet janė mė tė rralla. Nė Kuē pėr periudhėn 1958–71 janė regjistruar gjithsej 62 ditė, nga kėto 18 ditė, ose 30%, i takojnė stinės sė pranverės; vera ka 15 ditė dhe mė pak ka stina e dimrit.

Nė bazė tė tė dhėnave tė stacionit tė Kuēit, del se sasia mesatare vjetore shumėvjeēare e numrit tė ditėve me vesė arrin nė 4,5 ditė nė vit. Bryma (ngrica) ndodh nė ato raste kur temperatura e ajrit ulet poshtė pikės sė vesės ose kur kemi tė bėjmė me inversion tė temperaturės. Ajo ėshtė njė dukuri qė vėrehet mė shpesh gjatė dimrit, kur temperatura zbret nėn zero. Mė shumė ditė me ngrica vėrehen me Kurveleshin e Sipėrm. Mjegulla ėshtė njė dukuri e shpeshtė pėr Kurveleshin e Poshtėm, sidomos nė luginėn e Shushicės dhe tė Fterrės. Ajo vrojtohet nga ora 5 e mėngjesit dhe qėndron ashtu si vello e bardhė deri nė orėn 8–9. Rastet mė tė shumta me mjegull i vėrejmė nė stinėn e vjeshtės dhe nė fillim tė pranverės. Nė Kurveleshin e Sipėrm mjegulla ėshtė dukuri mė e rrallė.

ERA

Pėr tė karakterizuar regjimin e erės nė malėsinė e Kurveleshit, jemi bazuar nė tė dhėnat e vendmatjes sė Vlorės dhe tė Gjirokastrės, si dhe nė kushtet fiziko-gjeografike tė morfologjisė sė relievit. Pėr shembull, drejtimi i ndryshėm i luginave kryesore (Vjosė, Shushicė, Borsh, Bėnēė, Vėrmik) dhe i degėve kryesore tė tyre, me shtrirje tė pėrgjithshme VL–JP ose dhe e kundėrta, janė shfrytėzuar si rrugėkalime nga erėrat pėr tė lėvizur nė brendėsi tė territorit.

Megjithatė, pavarėsisht nga sa u tregua mė sipėr, nė pjesė tė veēanta tė luginave mund tė ketė rastisje qė drejtimi i erėrave tė jetė mbizotėrues nga ato anė qė horizonti ėshtė mė i hapur. Kėshtu, nė Gjirokastėr mbizotėrojnė erėrat jugore dhe perėndimore, kurse nė malėsinė e Kurveleshit janė karakteristike erėrat veriore, jugore dhe lindore. Drejtimi i erėrave duhet parė gjithnjė i lidhur ngushtė me kushtet fiziko-gjeografike tė relievit.

Shpejtėsia mesatare vjetore e erės nė Gjirokastėr ėshtė 2,2 m/sek, Vlorė 4,3 m/sek. Shpejtėsia mesatare mujore mė e madhe nė Gjirokastėr ėshtė nė korrik me 2,9 m/sek, kurse nė Vlorė e arrin nė shkurt dhe korrik pėrkatėsisht me 5,7 dhe 6,5 m/sek.
Nė malėsinė e Kurveleshit, kryesisht nė vendet e ngritura, si nė shpatet e maleve, qafat e ngushta dhe grykat e thella, ka raste qė shpejtėsia e erės luhatet nga 2,5 m/sek deri nė 6–10 m/sek, nganjėherė dhe mbi 11 m/sek, kurse rastet me shpejtėsi 0–1 m/sek janė shumė mė tė rralla. Pra, pėr shkak tė kushteve mjaft tė ndryshme fiziko–gjeografike dhe larmisė sė formave morfologjike tė relievit, regjimi dhe shpejtėsia e erės janė tė ndryshėm nė pjesė tė ndryshme tė malėsisė.

ERĖRAT LOKALE

Nė kėtė malėsi vėrehen dhe disa veēori interesante pėr sa i pėrket formimit tė erėrave lokale, si forcimi i tyre nėpėr shtigjet dhe qafat malore ose nė vendet e ngushta dhe grykat lumore dhe dobėsimi e shuarja e tyre nė territoret e hapėta e tė sheshta.

Nė bazė tė njė ankete tė organizuar vite mė parė me banorėt e kėsaj krahine, kemi mundur tė pėrcaktojmė disa nga erėrat lokale mbizotėruese, drejtimin dhe pasojat e tyre.

Era lokale mė kryesore ėshtė era e lindjes (era e diellit). Kjo erė sjellė borė tė thatė qė qėndron pėr njė kohė tė gjatė, nuk shkrin me lehtėsi dhe ngjitet nėpėr objekte tė ndryshme. Ėshtė mė e theksuar nė periudhėn e ftohtė, sidomos nė shkurt e mars, dhe shoqėrohet me ngrica qė vazhdojnė gjatė. Pėrmendet nga banorėt si era mė e keqe dhe mė e dėmshme, shkakton dėme nė ekonomi sidomos nė blegtori, pasi vėshtirėson shfrytėzimin e kullotave natyrore.
Era perėndimore formohet si rezultat i ndryshimit tė presionit midis malit dhe luginės. Kur moti nė male ėshtė i qetė, ndodh kėmbimi i rregullt i erėrave midis malit dhe luginės. Natėn era fryn nga mali pėr nė luginė, ndėrsa ditėn ndodh e kundėrta. Kjo erė ėshtė e ndjeshme nė Progonat dhe Golem.

Era veriore (murrlani), ose murrrėri, siē quhet nga banorėt, ėshtė erė qė fryn nga veriu dhe VL e vendit prandaj ėshtė e kuptueshme se forca e saj mė e madhe ndihet nė Alpet e Shqipėrisė sė veriut. Sidoqoftė, degė tė saj zbresin edhe nė Krahinėn Malore Jugore, qė shfrytėzon si rrugėkalimi luginat e ndryshme lumore. Nė Kurvelesh vjen nga pjesa veriore e tij.

Kjo erė sjell ulje tė theksuar tė temperaturės, ngrica, kohė tė qėndrueshme dhe mot me qiell tė kthjellėt. Karakteristikat kryesore tė saj janė: erė e fortė, e ftohtė dhe e thatė, largon lagėshtirėn, than dhe i dėmton pemėt. Nė Kurveleshin e Sipėrm, kjo erė, qė vjen nėpėrmjet luginės sė Vjosės, quhet “dhjakonarja”, pasi ėshtė njė erė krejt e dėmshme.

Era jugore (juga) fryn nga pjesa jugore dhe JP e Kurveleshit, prandaj merr dhe kėtė emėr. Rruga kryesore e saj pėr tė depėrtuar nė Kurvelesh ėshtė qafa e Skėrficės, por njė degė e saj vjen edhe nėpėrmjet luginės sė Fterrės (Borshit), duke prekur vetėm territorin e Kurveleshit tė Poshtėm. Ėshtė era mė e favorshme dhe mė e pėrshtatshme pėr ekonominė bujqėsore, pasi shoqėrohet me shira, rrit temperaturėn e ajrit, shkrin borėn. Por ajo sjell dhe disa dėme, pasi, kur fryn nė prill e maj, ajo than e dėmton kryesisht drithėrat e bukės (grurin, misrin) dhe kulturat e tjera tė mbjella si dhe vitikulturėn (vreshtat dhe pjergullat). Shpesh shkakton tek bimėt e mbjella sėmundjen e “mullurės” si dhe ndihmon nė pėrhapjen e shumė barėrave tė kėqija krahas zhvillimit tė bimėve tė mbjella.

Kjo erė mirėpritet nga banorėt. Kur fryn nė stinėn e dimrit bėn qė temperatura e ajrit tė mos ulet poshtė 0° C, sidomos nė Fterrė e Ēorraj. Kjo erė quhet nga banorėt “Vurgu” ose Juga.

Disa shenja lokale tė parashikimit tė motit nė malėsinė e Kurveleshit janė:

Shenjat e prishjes sė motit: nė rastet kur fryn era e jugut, kur mali i Gribės (qafa e Kreshtės), maja e Kėndrevicės dhe ai i Kėbuz–Kanata mbulohen me re ose mjegull; kur dielli ėshtė i mbuluar nga retė, ose, siē thuhet nga banorėt vendas, “diellit i ėshtė zėnė gryka”

Shenjat qė tregojnė pėr pėrmirėsim tė motit: kur dielli perėndon me qiell tė kuqėrremtė dhe tė pastėr, kur fryn era e veriut (qafa e Kreshtės) dhe kur moti ėshtė i qetė (pa lėvizje tė ajrit etj.)

Askushi
30-09-2012, 08:29
HIDROGRAFIA

Rrjeti i sotėm hidrografik i malėsisė sė Kurveleshit ėshtė rezultat i evolucionit tė gjatė e tė ndėrlikuar paleogjeografik tė relievit, pėrbėrjes litologjike tė shkėmbinjve, zhvillimit tektonik tė territorit dhe kushteve klimatike. Veprimi i kėtyre faktorėve kanė pėrcaktuar dhe veēoritė kryesore tė rrjetit hidrografik qė janė lėkundjet e mėdha tė prurjes sė pėrrenjve dhe tė lumenjve gjatė vitit, karakteri torrencial i rrjedhjes, norma e lartė e prurjes, qė lidhet me sasinė e rėnies sė reshjeve gjatė vitit etj.

Ujėrat qė rrjedhin nga kjo malėsi i pėrkasin pellgut ujėmbledhės tė Vjosės. Kufiri ujėndarės midis tyre kalon, nė pjesėn mė tė madhe, gjatė kurrizit tė malit tė Gjeshnikoshit dhe njė pjesė fare e vogėl nė zonėn kodrinore qė shėrben si ujėndarėse midis Shushicės dhe Fterrės (Qafa e Dėrrasės). Karakteri malor i territorit tė Kurveleshit, pėrqendrimi i maleve tė larta nė pjesėn qendrore tė tij, duke i dhėnė pamjen e kupolės, ka pėrcaktuar drejtimin mbizotėrues tė rrjetit hidrografik, qė niset nga qendra dhe shpėrndahet nė drejtim tė periferisė nė formė rrezesh, duke mos i respektuar shumė strukturat sidomos ato dytėsore.

Kjo pasuri e madhe ujore ėshtė rrjedhojė e normės relativisht tė lartė tė reshjeve vjetore (2450 mm) dhe i pėrqendrimit tė tyre gjatė stinės sė ftohtė tė vitit (73%). Kėshtu, sasia mė e madhe e reshjeve bie nė njė periudhė ku temperaturat janė tė ulėta dhe humbjet e ujit nga avullimi janė tė parėndėsishme. Njė pjesė e reshjeve bie nė formė bore.

Shpėrndarja e reshjeve ėshtė e ērregullt, sepse pjesa mė e madhe e tyre bie nė gjysmėn e ftohtė tė vitit, duke sjellė nivelin e lartė tė prurjes ujore, qė dallohet nga njė luhatje e madhe vjetore. Gjatė verės, shumica e pėrrenjve shterojnė, kurse nė vjeshtė rigjallėrohen si rezultat i rėnies sė shirave tė para. Nė Kurveleshin e Sipėrm pėr kilometra tė tėra mungojnė rrjedhjet sipėrfaqėsore. Territori ėshtė pėrpunuar nga njė mori formash karstike me pamje grope, nė fundin e tė cilave nisin ponoret thithėse, nga ku ujėrat e grumbulluara pėrcillen nė thellėsi. Tregues tjetėr i natyrės karstike ėshtė mungesa e rrjedhjes sipėrfaqėsore gjatė njė pjese tė caktuar tė shtratit (gurra e Progonatit). Lumenjtė qė i kanė burimet nga kjo malėsi dallohen pėr ujėra tė kulluara e tė pastra.

Nga sa thamė mė lart mund tė nxjerrim si pėrfundim se regjimi i reshjeve ėshtė i tipit mesdhetar qė varet kryesisht nga veēoritė e klimės. Njė faktor tjetėr qė ndikon nė tiparet e hidrografisė ėshtė litologjia. Siē dihet, nė kėtė malėsi mbizotėrojnė shkėmbinjtė gėlqerorė dhe, si pasojė, koeficienti i rrjedhjes ėshtė mesatar. Ndėrtimi litologjik ka kushtėzuar mungesėn e rrjedhjeve sipėrfaqėsore tė rrjetit tė pėrrenjve e tė lumenjve. gjė qė vėrehet nė vlerat e ulėta tė copėtimit horizontal (0–1 km/km²).

Shkėmbinjtė gėlqerorė mbulojnė 70% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme tė malėsisė. Pėrrenjtė e formuar nė kėto formacione dallohen pėr njė koeficient rrjedhjeje mė tė madh dhe pėr lėkundje tė vogla tė nivelit (Gurra e Progonatit, Vėrmikut, Nivicės, Kaparjelit etj.). Nė kontaktin e gėlqerorėve me flishet dalin njė seri burimesh nėntokėsore, nga ku formohen shumė pėrrenj (pėrroi i Dubenishtit, Dilanit, Zhurit tė Kuēit etj.). Depozitimet gėlqerore, pėr vetė natyrėn e pėrbėrjes sė tyre, dallohen nga mungesa e rrjedhjes sipėrfaqėsore.

Kėshtu, nė sektorėt e malit tė Gribės dhe tė Kėbusit, atje ku gėlqerorėt kontaktojnė me flishet, dalin shumė burime nėntokėsore. Pėrrenjtė qė rrjedhin nėpėr formacionet e buta krijojnė copėtime tė relievit dhe vatra tė fuqishme erozioni, e cila favorizohet edhe nga topografia e vendit dhe baza e ulėt e erozionit. Pjerrėsia e madhe e shpateve ka favorizuar rrjedhjen e shpejtė tė ujit. Baza e erozionit tė lumenjve Bėnēė dhe Shushicė ka njė lartėsi tė vogėl mbi nivelin e detit (pėrkatėsisht 150 m dhe 60 m), nė njė kohė kur pėrrenjtė e malėsisė sė Kurveleshit, nisin rrjedhjen e tyre nė territore me lartėsi 1200–1300 m mbi nivelin e detit. Karakteri i zonės nė formė tė njė malėsie ka kushtėzuar, nga ana tjetėr, gjatėsinė e vogėl tė pėrrenjve dhe tė lumenjve tė saj.
Nga analiza e tipareve kryesore tė rrjetit hidrografik tė kėsaj malėsie del se kemi tė bėjmė me pėrrenj e lumenj tė rinj me njė energji tė lartė gėrryese e transportuese, sidomos nė rrjedhjen e sipėrme, qė ripėrtėrihet vazhdimisht si rezultat i lėvizjeve ngritėse e diferencuese tė territorit. Luginat e tyre kanė njė zhvillim tė madh vertikal dhe tė patrazuar nga akullzimi. Dendėsia mė e madhe e rrjetit hidrografik vėrehet nė Kurveleshin e Poshtėm, ku pėrveē lumit tė Vėrmikut dhe lumit tė Borshit numėrohen disa pėrrenj, degė tė lumit tė Shushicės.

USHQIMI I LUMENJVE

Rrjet hidrografik i kėsaj malėsie, pėr sa i pėrket ushqimit, pėrfshihet nė grupin e pėrrenjve dhe lumenjve me njė regjim tė pėrzier (shirat, shkrirja e borės dhe burimet). Rolin kryesor e luajnė reshjet e shiut tė rėna gjatė gjysmės sė ftohtė tė vitit. Por gjatė dimrit rol tė madh luan gjithashtu edhe shkrirja e borės. Burimet e shumta me prurje mė tė qėndrueshme sigurojnė rrjedhjen ujore tė disa pėrrenjve gjatė stinės sė verės (lumi i Fterrės, Bėnēės, Vėrmikut etj.).

Nė varėsi tė kushteve natyrore (veēorive fizike), lumenjtė e kėsaj malėsie dallohen nga veēoritė morfologjike tė luginave, tipat e ushqimit dhe regjimi i tyre. Karakteri malor i territorit, rruga e shkurtėr qė pėrshkojnė pėr tek lumenjtė kryesorė ku derdhen, diferenca e theksuar e lartėsisė midis zonės sė ushqimit dhe bazės lokale tė erozionit, kanė pėrcaktuar veēoritė e rrjetit hidrografik.

Karakteri torrencial i rrjedhjes, aftėsia e madhe gėrryese dhe transportuese nė rrjedhjen e poshtme (afėr grykėderdhjes) nisin tė qetėsohen, ku vėrehet dhe njė rėnie e depozitimit tė materialeve. Disa pėrrenj qė dallohen pėr pjerrėsi tė madhe tė shtratit tė tyre, gjatė stinės sė dimrit, kur reshjet janė tė dendura dhe vazhdojnė pandėrprerė, shndėrrohen nė “sele” tė vėrteta, duke transportuar ēdo gjė qė gjejnė pėrpara. Njė pėrrua i tillė tipik selor ėshtė pėrroi i Turbullit, degė e lumit tė Shushicės, qė i ka fillimet nga shpati VP i malit tė Gribės.
Rrjeti hidrografik mė i rėndėsishėm i kėsaj malėsie pėrbėhet nga lumi i Bėnēės, i Vėrmikut, pėrroi i Fterrės, i Kaparjelit etj.

LUMI I BĖNĒĖS

Lumi i Bėnēės ka njė gjatėsi prej 26 km, sipėrfaqe ujėmbledhėse 188 km² dhe prurje mesatare 8,8 m3/sek. Burimet e tij gjenden nė pllajėn e Kurveleshit tė Sipėrm dhe si fillim merret Gurra e Progonatit. Lartėsia mesatare e pellgut ėshtė 954 m. Nė rrjedhjen e poshtme ngushtohet aq sa nė disa sektorė pėrfaqėsohet vetėm nga trungu kryesor pa marrė asnjė degė tjetėr.

Degėt kryesore tė tij janė: Gurra e Progonatit, pėrroi i Nivicės, i Dubenishtit dhe i Dilanit. Lumi, duke synuar tė arrijė bazėn lokale tė erozionit, sė bashku me degėt kryesore tė tij ka “sharruar” territorin ku kalon, ku shfaqen thellimet e kanionit qė tė befason me ndryshimet e menjėhershme, thellėsinė, ashpėrsinė dhe bukurinė me plot kontraste. Kjo veprimtari tepėr e fuqishme e lumit malor tė Bėnēės ėshtė e lidhur sigurisht dhe me lėvizjet tektonike ngritėse qė kanė pėrfshirė truallin ku kalon lumi. Si ushqim kryesor pėr lumin e Bėnēės shėrbejnė burimet e shumta karstike qė dalin pėrgjatė kanionit, nga pellgu i Merje deri nė Memothoma (vendi ku lumi del nga kanioni) si dhe burimet e tjera qė dalin poshtė fshatit me tė njėjtin emėr, ku numėrohen rreth 4–5 tė tillė nė shpatin e djathtė tė lumit.
Shkalla e lartė e pėrhapjes sė formave karstike ka bėrė qė disa degė tė Bėnēės, si Gurra e Progonatit dhe pjesėrisht pėrroi i Dubenishtit, tė jenė pa pellg tė qartė ujėmbledhės. Tek Gurra e Progonatit sipėrfaqja e pellgut ujėmbledhės ėshtė e barabartė me atė tė shtratit tė luginės. Asnjė degė nuk derdhet nė kėtė pėrrua, sepse tė gjitha rrjedhjet e shiut apo ato qė pėrfitohen nga shkrirja e borės thithen me shpejtėsi nga tė ēarat dhe boshllėqet e tjera nėntokėsore pėrgjatė shtratit tė lumit, kurse pjesa tjetėr, fillimisht, harxhohet pėr tė mbushur kėto hapėsira e tė ēara (tab. 1).

Nga tabela dhe grafiku i mėsipėrm rezulton se ndryshimet e niveleve mujore pėr lumin e Bėnēės janė tė vogla nga njė muaj tek tjetri. Niveli mesatar mė i lartė i tyre vėrehet nė janar dhe lidhet me sasinė e madhe tė reshjeve qė bien gjatė kėtij muaji. Nė mars–prill kemi pėrsėri rritje tė nivelit mesatar. Nga muaji maj deri nė shtator vėrehet njė rėnie graduale e nivelit, qė shpjegohet me pakėsimin e dukshme tė reshjeve gjatė kėsaj periudhe, kurse nga tetori kemi pėrsėri njė rritje tė nivelit.
Numri i madh i burimeve karstike qė dalin gjatė shtratit tė luginės luajnė rolin e rregullatorit nė regjimin e lumit, duke e furnizuar atė gjatė periudhės sė thatė. Pėr periudhėn 1950–60 niveli mė i lartė ka arritur 310 mm i regjistruar nė shkurt 1956, ndėrsa niveli mė i ulėt 142 mm nė korrik 1956. Tė dhėnat e tabelės sė mėsipėrme tregojnė qartė rolin qė luajnė burimet nė regjimin e lumit tė Bėnēės krahas reshjeve nė formė shiu apo bore (tab. 2).

Prurja mesatare vjetore e lumit tė Bėnēės pėr vitin 1960 ka qenė 7,14 m3/sek, ndėrsa prurja mesatare vjetore shumėvjeēare ėshtė 8,86 m3/sek (nė grykėderdhje). Nga tė dhėnat shumėvjeēare pėr prurjet, rezulton se prurja mesatare maksimale ka arritur 126 m3/sek, rreth 14 herė mė e lartė se prurja mesatare vjetore shumėvjeēare. Prurja ujore e lumit pasqyron mė qartė shpėrndarjen e ērregullt stinore tė reshjeve
Prurja maksimale absolute ka arritur 223 m3/sek, rreth 25 herė mė e lartė nga prurja mesatare. Lumi i Bėnēės pėr shkak tė pjerrėsisė sė madhe tė shtratit nė rrjedhjen e sipėrme tė tij dhe lartėsinė mesatare relativisht tė konsiderueshme, dallohet pėr aftėsi tė madhe gėrryese dhe transportuese (Tab. 3).

Materialet e gėrryera, nė pjesėn mė tė madhe tė tyre, rrjedha i transporton nė gjendje pezull dhe mė pak me rrokullisje gjatė shtratit. Lumi i Bėnēės dallohet, gjithashtu, dhe pėr prurje tė konsiderueshme tė ngurtė qė arrin 2050 t/km². Prurja e ngurtė e lumit tė Bėnēės ėshtė gati 3 herė mė e madhe se ajo e lumit Drino (735 t/km² dhe (1290 t/km² mė e madhe nga lumi i Shushicės, gjė qė tregon pėr veprimtarinė e lartė tė erozionit nė lumin e Bėnēės pėr shkak tė lartėsisė sė madhe tė pellgut ujėmbledhės tė tij dhe tė pjerrėsisė sė shtratit (tab. 4).

Askushi
30-09-2012, 08:30
LUMI I VĖRMIKUT

Lumi i Vėrmikut buron nga shpati VP i Majės sė Mureve. Ėshtė dega e djathtė dhe mė kryesore e lumit tė Shushicės, me gjatėsi rreth 23,6 km dhe sipėrfaqe tė pellgut ujėmbledhės 83,1 km². Forma e pellgut ujėmbledhės ėshtė e ērregullt. Nė rrjedhjen e sipėrme ėshtė i ngushtė dhe i pėrzgjatur nė formė tė njė kanioni. Pastaj, sa kalon nga gryka e ngushtė e Vėrmikut, fillon e zgjerohet.
Nė regjimin hidrologjik tė kėtij lumi ndikojnė pėrbėrja litologjike e shkėmbinjve tė pellgut ujėmbledhės dhe kushtet klimatike. Prurjet mujore dhe vjetore tė tij janė mė tė mėdha sesa ato tė lumit tė Bėnēės, megjithėse kushtet klimatike janė thuajse tė njėjta. Ndryshimet midis tyre varen kryesisht nga ndikimi i pėrbėrjes sė ndryshme tė shkėmbinjve qė pėrshkojnė. Shtrati i lumit dhe pjesa mė e madhe e pellgut ujėmbledhės ndėrtohen nga depozitime tė buta dhe tė papėrshkueshme nga ujėrat, prandaj dhe humbjet e ujit nė thellėsi janė tė papėrfillshme nė krahasim me shkėmbinjtė qė ndėrtojnė pellgun ujėmbledhės tė Bėnēės, qė dallohen pėr pėrshkueshmėri tė lartė (tab. 1).


Ushqimi kryesor i lumit (rreth 70%) sigurohet nga reshjet, kurse 30% e tyre avullohet ose infiltron nė thellėsi.

Sasia e reshjeve tė rėna gjatė vitit nė pellgun ujėmbledhės arrin 1910 mm, nga tė cilat 500 mm nuk marrin pjesė drejtpėrdrejt nė rrjedhjen e lumit. Tė gjitha kėto shpjegojnė dhe prurjen e lartė tė rrjedhjes sė lumit, qė arrin koeficientin 0,74. Maksimumi i prurjes ujore tė tij lidhet me maksimumin e reshjeve nė dimėr, ndėrsa minimumin e prurjes e ka nė verė (korrik-gusht). Raporti midis prurjes mesatare vjetore 3,72 m3/sek dhe prurjes mesatare mė tė lartė (101 m3/sek) ėshtė 1:27, ndėrsa nė lumin e Bėnēės ėshtė 1:14 (tab. 2)

Njė dukuri tė tillė e vėrejmė edhe tek lumi i Bėnēės, gjė qė shpjegohet me atė se njė pjesė e mirė e reshjeve gjatė kėtij muaji bie nė formė bore. Nė muajin prill rritet sė tepėrmi prurja ujore, duke arritur 3,56 m3/sek dukuri qė lidhet me ushqimin e lumit prej ujėrave tė pėrfituara nga shkrirja e borės dhe reshjet e shiut qė janė akoma tė larta

Pėr muajin shkurt prurja mesatare ujore arrin 2,32 m3/sek, ndėrsa prurja mė e vogėl me siguri 0,80 m3/sek.
Nga sa thamė mė sipėr rreth regjimit hidrologjik tė kėtij lumi, vėrejmė dy maksimume dhe dy minimume. Maksimumi i parė vėrehet nė dhjetor-janar dhe lidhet me sasinė mė tė madhe tė reshjeve nė formė shiu; maksimumi i dytė, qė vėrehet nė prill-maj, lidhet kryesisht me shkrirjen e borės. Minimumi i parė vėrehet nė korrik-gusht dhe i dyti nė shkurt. Nivelin maksimal absolut e ka arritur gjatė dimrit tė vitit 1962-63, me rreth 133 m3/sek. Degėt e tij, pėr shkak tė gjerėsisė sė vogėl tė pellgut ujėmbledhės, janė tė vogla dhe tė parėndėsishme.

Rrjedhja e sipėrme (deri nė Bletaj) ka ujė vetėm gjatė periudhės sė lagėt tė vitit, ndėrsa nė verė edhe ajo sasi e vogėl uji qė grumbullohet nga burimet, humbet poshtė shtresės sė madhe tė zhavorreve tė shtratit. Nga fshati Vėrmik, ku dalin shumė burime me prurje relativisht tė madhe (burimi nė lagjen Bletaj me prurje 0,417 m3/sek), rrjedha merr pamjen e njė lumi tė vėrtetė.
Gjatė rrugės, lumi mbledh ujėrat e pėrroit tė Tercave, Pėrroit tė Mullirit dhe tė Lajthisė. Pėr shkak tė pjerrėsisė sė madhe tė shtratit (50 m/km) tė lumit tė Vėrmikut, ujėrat e tij dallohen pėr energji tė lartė, tė cilat shfrytėzohen pėr tė vėnė nė lėvizje turbinat e hidrocentralit tė Lepenicės, me kapacitet 9000 kw, kurse nė rrjedhjen e poshtme tė tij ato shfrytėzohen kryesisht pėr ujitje.

Nė rrjetin hidrografik tė Kurveleshit pėrfshihet edhe njė numėr i madh pėrrenjsh, tė cilėt formojnė pellgje tė qarta ujėmbledhėse. Pėrrenjtė kryesorė janė: Gurra e Dhėmblanit, pėrroi i Kaparjelit, pėrroi i Fterrės (rrjedhja e sipėrme e lumit tė Borshit), Zhuri i Kuēit, pėrroi i Luzatit, pėrroi i Salarisė, pėrroi i Turbullit etj. Nga tė gjitha anėt e malėsisė sė Kurveleshit zbresin rreth 15 pėrrenj kryesorė.

Regjimi i ujėrave tė tyre ėshtė i ērregullt dhe tepėr kapriēioz, gjė qė lidhur kryesisht me karakterin e reshjeve. Gjatė dimrit, ata e shumėfishojnė disa herė prurjen e tyre nė krahasim me prurjen mesatare vjetore, ndėrsa nė verė niveli i tyre bie ndjeshėm dhe bėhen tė parėndėsishėm. Disa pėrrenj, si i Kaparjelit, Fterrės, Gurrės sė Dhėmblanit etj., kanė ujė gjatė gjithė vitit, pasi nė ushqimin e tyre ndikojnė edhe burimet nėntokėsore.

Tė gjithė pėrrenjtė, pėr shkak tė pjerrėsisė sė madhe tė shtratit, dallohen pėr veprimtari tė lartė gėrryese dhe transportuese. Shumica e kanė thelluar sė tepėrmi shtratin e vet, prandaj gjatė dimrit nuk arrijnė tė dalin nga shtrati dhe tė shkaktojnė dėme. Mė tė rrezikshėm janė ata pėrrenj qė zbresin gjatė shpateve tė pjerrėt tė pambrojtur nga bimėsia dhe qė kanė gjatėsi tė konsiderueshme. Ata gjatė ngjarjeve tė jashtėzakonshme meteorologjike shndėrrohen nė pėrrenj me energji tė madhe gėrryese dhe transportuese, duke vėnė pėrpara ēdo gjė qė gjejnė rrugės, si: gurė, trungje pemėsh, masa tė mėdha materiali tė alteruar etj. Si rezultat i materialeve tė shumta deluvo-proluviale qė depozitojnė nė grykėderdhje, i kanė detyruar lumenjtė kryesorė tė zhvendosen gjithmonė nė anė tė kundėrt.

BURIMET KARSTIKE

Njė vend tė rėndėsishėm nė hidrografinė nėntokėsore tė Kurveleshit zėnė burimet karstike, tė cilat janė furnizuese tė pėrhershme tė rrjetit hidrografik sipėrfaqėsor gjatė periudhės kur mungojnė reshjet. Zakonisht, kėto burime dalin nė kuota tė ulėta, pėrgjatė rrėzės sė maleve e kodrave dhe lidhen me shkėputjet tektonike, por edhe nė shpatet e luginave tė pėrrenjve dhe tė lumenjve tė kėsaj malėsie.

Pėr nga mėnyra e daljes nė sipėrfaqe, burimet pėrgjithėsisht kanė karakter zbritės. Vendi i daljes nė sipėrfaqe ėshtė ose nė zonėn e kontaktit tė formacioneve tė pėrshkueshme me ato tė papėrshkueshme ose lidhet me linjat e thyerjeve tektonike, rajonale apo lokale. Mė shumė burime dhe me prurje mė tė qėndrueshme dalin nė pjesėn jugore dhe JL tė Kurveleshit. Nga burimet mė tė pėrmendura tė kėtij tipi janė burimet e Bėnēės, Luzatit, Picarit, Rehovės, Kaparjelit dhe Uji i Ftohtė i Tepelenės (shih tabelėn dhe grafikun).

Pėr tė njohur origjinėn e burimeve karstike, duhet tė dimė se ē’ėshtė karsti? Karsti ėshtė njė dukuri fiziko-gjeografike qė formohet nė shkėmbinj tė caktuar gjeologjikė, tė cilėt dallohen pėr tretshmėri relativisht tė lartė. Shkėmbinj tė tillė janė gėlqerorėt, dolomitet, gipset, kripėrat dhe minerale tė tjera tė kėtij lloji. Si pasojė e tretjes kimike qė ndodh tek shkėmbinjtė nga ujėrat sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore dhe nga pėrpunimin mekanik i tyre, bėhet e mundur qė nė pjesėt e sipėrfaqes sė kėtyre shkėmbinjve tė formohet njė morfologji me reliev tė ndėrlikuar, si: gropa, hinka, zgavra e forma tė tjera karstike. Njė reliev tė tillė e gjejmė shumė tė pėrhapur nė Kurvelesh, sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm.

Ujėrat e burimeve karstike paraqesin interes gjeografik, panoramik, atraktiv e turistik dhe kanė vlera tė mėdha ekonomike. Veēantia e kėtyre burimeve qėndron si nė mėnyrėn e krijimit, ashtu dhe nė regjimin hidrologjik tė tyre. Nė hapėsirėn e Kurveleshit, sidomos nė shpatet dhe luginat lumore, dalin burime tė fuqishme karstike, uji i tė cilave rrjedh drejt vendeve mė tė ulėta. Nganjėherė dalin nė sipėrfaqe dhe futen pėrsėri nė thellėsi tė shkėmbinjve pėr tė dalė nė njė vend tjetėr, nga shpella ose shkėmbi i ēarė nė pamjen e njė burimi tė fuqishėm.
Tė ēarat e shumta dhe hapėsirat boshe qė takohen me shumicė nė kurrizet e sheshta tė maleve tė Kurveleshit bėjnė qė ujėrat sipėrfaqėsore qė rrjedhin aty tė tretin shkėmbinjtė gėlqerorė, duke formuar sipėrfaqen e karstifikuar dhe zonėn e lėvizjes sipėrfaqėsore tė ujit. Fillimisht, uji lėviz poshtė thuajse nė drejtim vertikal. Kjo ėshtė zona e lėvizjes vertikale tė ujėrave karstike. Kėto janė zakonisht burime periodike, qė kanė ujė vetėm nė periudhėn e ngritjes lart tė pasqyrės ujore nėntokėsore nė masivin karstik.

Nė kėtė zonė, uji rrjedh nė kohėn e rėnies sė reshjeve dhe tė shkrirjes sė borės. Trashėsia e kėsaj zone ndryshon, nė zonat malore ajo arrin 300-400 m e mė shumė. Mė poshtė, nė formacionet qė kanė mė pak tė ēara dhe janė nė kontakt me formacionet e papėrshkueshme, nė afėrsi tė luginave lumore, lėvizja e ujėrave karstike ndryshon nga vertikale thuajse nė drejtim horizontal. Niveli i ujėrave karstike nė zonėn e lėvizjes horizontale ėshtė i paqėndrueshėm.

Mė poshtė zonės sė lėvizjes horizontale ku uji rrjedh i lirė, vėrehen ujėra karstike tė izoluara, qė dalin nė sipėrfaqe jo horizontalisht, por prej kanaleve vertikale tė puseve ose tė gropave natyrore. Kjo ndodh sepse uji ėshtė nėn trysninė e vazhdueshme hidrostatike.

Tipi i dytė i burimeve karstike janė ata qė dalin nė pjesėn perėndimore tė Kurveleshit. Burimet e kėtij krahu janė tė lidhur me thyerjen tektonike krahinore Dhrovjan–Selenicė. Nga mė tė pėrmendurit janė: burimet e Fterrės, Buronjat e Kuēit, Kreu i Ujit Vėrmik, Bashajt, burimet e Velēės etj. Pjesa veriore dhe VL e Kurveleshit ėshtė mė e varfėr me burime, jo vetėm pėr nga numri, por dhe ato qė janė kanė prurje tė vogėl dhe lėkundje tė madhe gjatė vitit.

BURIMET E PĖRKOHSHME DHE TĖ PĖRHERSHME

Nė varėsi nga regjimi ujor i tyre, burimet ndahen nė dy tipa: burime me ujė tė pėrkohshėm dhe me ujė tė pėrhershėm. Burime tė pėrkohshme, si rregull, janė ato qė vendin e daljes nė sipėrfaqe e kanė shumė afėr zonės sė ushqimit dhe janė nė varėsi tė drejtpėrdrejtė tė reshjeve nė formė shiu. Ato kanė ujė vetėm nė periudhėn e lagėt tė vitit, ndėrsa nė verė thahen dhe shterojnė plotėsisht. Burime tė tillė kemi nė Kurveleshin e Sipėrm, nė fshatrat Golem, Gusmar dhe Salari. Kemi dhe njė tip tė veēantė burimesh tė cilat e ndryshojnė vazhdimisht vendin e daljes nė sipėrfaqe duke u zhvendosur mė poshtė. Kjo ndodh pėr shkak tė uljes sė horizontit ujėmbajtės pėr shkak tė lėvizjeve ngritėse tė territorit. Tė tilla janė burimet qė dalin nė shpatin VL tė Buzės sė Bredhit.

Interes tė veēantė paraqesin burimet e pėrhershme me prurje tė qėndrueshme. Sa mė larg tė jetė zona e ushqimit me atė tė daljes nė sipėrfaqe, aq mė shumė ujė do tė ketė burimi. Nė pėrgjithėsi, disniveli midis zonės sė ushqimit dhe vendit tė daljes sė burimit nė sipėrfaqe nė drejtim vertikal ėshtė i madh, duke shkuar deri nė 800 m e mė tepėr. Burime me ujėra tė pėrhershme janė: Uji i Ftohtė i Tepelenės, burimet e Bėnēės, Vėrmikut (Kreu i Ujit), Buronjat e Kuēit etj. (tab. 2)

Muaji me prurje mė tė madhe ėshtė janari, me 0,160 m3/sek, qė pasqyron qartė normėn e lartė tė reshjeve tė rėna gjatė kėtij muaji. Nė muajin maj kemi maksimumin e dytė tė prurjes pas asaj tė janarit, qė arrin nė 0,140 m3/sek. Periudha e minimumit ėshtė fundi i qershorit deri nė dhjetor, me ndryshime tė theksuara nga njėri muaj tek tjetri, gjė qė ndodh pėr shkak tė mungesės sė reshjeve dhe tė pakėsimit gradual tė shtresės sė borės.

Askushi
30-09-2012, 08:31
UJĖVARA E PESHTURĖS

Nė pjesėn e sipėrme tė Gurrės sė Progonatit, poshtė fshatit me tė njėjtin emėr, formohet njė nga ujėvarat mė tė bukura tė Kurveleshit, ajo e Peshturės. Profili gjatėsor i shtratit tė Gurrės ėshtė i shkallėzuar, me tre pragje kryesore, tė shoqėruara me ujėvara madhėshtore. Pragjet janė formuar nė anėn e djathtė tė strukturės sinklinale, nė drejtim tė kundėrt tė rėnies sė shtresave.

Pragu i parė, me lartėsi 10–12 m, nis menjėherė sapo uji ka filluar tė ēajė e tė thellojė shtratin shkėmbor tė Gurrės. Pas njė distance prej 350–400 m mė poshtė ėshtė formuar pragu i dytė, qė ka rėnie mė tė madhe (rreth 40–50 m), me dy shkallėzime, ku ujėt zbret disa metra ose dhjetėra metra lartėsi plot zhurmė. Rryma e ujit herė bėhet e ngadalshme dhe herė shpejtohet, duke formuar njė ujėvarė tė shkumėzuar dhe mjaft tėrheqėse, me shtrat jouniform, por tė shkallėzuar, qė merr papritur pamjen e njė shiu shkume tė shkėlqyer nėn rrezet e diellit.
Rryma e vazhdueshme e ujit ka skalitur brenda shkėmbit njė formė tė ngjashme me atė tė koritės, me faqe tepėr tė lėmuara. Pas 4–5 metra rrugė horizontalisht, uji bie nė shkallėn e dytė mbi 20 metra tė lartė dhe ndahet nė dy degė. Dega e majtė ka ēarė shkėmbin nė formėn e njė tuneli tė bukur natyror me njė urė tė gurtė origjinale mbi tė, qė ėshtė tipike pėr zonat karstike, kurse mė sipėr saj, ndodhet porta e gurtė, mbetje erozive; ndėrsa dega tjetėr zbret nė shkallėn e fundit derisa qetėsohet pėrfundimisht.

Nga ujėvara e Peshturės, shtrati i gurrės thellohet edhe mė shumė, duke formuar njė kanion me mure kufizuese qė ngrihen vertikalisht, duke u shndėrrur nė njė humnerė tė frikshme. 100–150 m mė poshtė formohet pragu i tretė, ku ujėt bie nga njė lartėsi prej rreth 150 m, duke formuar dhe ujėvarėn mė tė lartė jo vetėm nė Kurvelesh, por nė tė gjithė Shqipėrinė. Pėr kėto bukuri dhe vlera tė papėrsėritshme tė ujėvarės sė Peshturės ajo ėshtė shpallur monument natyre qysh nė korrik 2002 nga Projekti i Pyjeve i Bankės Botėrore dhe ėshtė marrė, gjithashtu, nėn mbrojtje nga Shoqata e Pyjeve dhe e Kullotave e Progonatit (Kurvelesh).

UJĖVARA E NIVICĖS

Pėrroi i Nivicės kalon nė afėrsi tė fshatit me tė njėjtin emėr. Nė pjesėn e sipėrme dallohet pėr veprimtari tė madhe gėrryese dhe transportuese. Shtrati i tij ėshtė i mbathur me materiale tė imėta, kėshtu qė nė dimėr, pėr shkak tė shirave tė dendura dhe tė shpeshta, ai del nga shtrati dhe pėrmbyt gjithēka pėrreth tij.
Nė pjesėn e poshtme, pėrroi ndryshon papritur pamjen morfologjike, duke krijuar humnera dhe rrėpira mjaft tė theksuara, me rėnie tė pjerrėt, shtrat tė ngushtė e tė shkallėzuar, ku ujėrat bien nga lartėsi (30–40 m), duke formuar ujėvara, siē ėshtė ajo e Guvės, por dhe pragje e vrulle tė shoqėruara me forma negative, qė pėrfaqėsojnė gropat dhe brazdat e thelluara nė fundin e shtratit shkėmbor tė luginės.
Mė poshtė, duke rrjedhur nė masivin shkėmbor karstik, uji ka krijuar gryka tė thella qė shpesh alternohen me pellgje ujore nė formė kazanoresh me thellėsi 2–3 m, prej tė cilave uji rrjedh mė tej i qetė, duke u futur pėrsėri nė gryka tė ngushta, rrėpira e humnera tė pakalueshme dhe tė frikshme. Kėtu njė ujėvarė, mė tej rryma rrjedh e qetė nė pellgje me ujė tė kulluar, ku reflektohen zaje tė bardha, dhe pėrsėri uji hyn nė tė ēara tė ngushta shkėmbinjsh. Arsyeja e kontrasteve tė shumta e mahnitėse mund tė shpjegohet me alternimin dhe fortėsinė e shkėmbinjve.

TOKAT

Tokat nė malėsinė e Kurveleshit janė formuar mbi depozitimet kuaternare, flishet, ranorėt e konglomeratit dhe shkėmbinjtė gėlqerorė. Ato pėrbėjnė njė faktor tė rėndėsishėm tė peizazhit gjeografik tė malėsisė, sepse mbi mbulesėn e dherave zhvillohet e gjithė veprimtaria e njeriut.

Format e relievit tė ndėrthurura me pėrbėrjen litologjike tė shkėmbinjve, reshjet e shumta e tė ndryshme, prerja e pyjeve dhe degradimi i kullotave, kanė bėrė qė tokat e kėsaj malėsie, sidomos nė shpatet me pjerrėsi mbi 25°, t’i nėnshtrohen njė erozioni dhe shpėlarjeje tė fuqishme. Prandaj ėshtė me rėndėsi trajtimi sa mė shkencor i saj duke pėrdorur njė agroteknikė tė pėrparuar.

Faktorėt kryesorė qė ndikojnė nė formimin e tokės, janė shkėmbi mėmė, relievi, mbulesa bimore, kushtet klimatike, veprimtaria e mikroorganizmave dhe sidomos ndikimi i njeriut. Nė kėtė mori faktorėsh, ndėrtimi litologjik (shkėmbi mėmė) luan rolin kryesor. Nė malėsinė e Kurveleshit rreth 80% e territorit mbulohet nga formacionet karbonatike. Tokat e zhvilluara mbi kėta shkėmbinj kanė pėrmbajtje tė vogėl humusi, me ngjyrė kafe tė nėntipave tė ndryshėm. Pėr shkak tė pėrhapjes sė proceseve karstike nė kėto territore, tokat janė pak tė zhvilluara, si nė Gribė, Trushnicė, Buza e Bredhit, Gjeshnikosh etj.; pėr mundėsinė e shfrytėzimit tė tyre as qė mund tė bėhet fjalė, me ndonjė pėrjashtim tė rrallė ku hasen vende me njė karst tepėr tė zhvilluar (gropat e pėrhapura nė Trushnicė, nė Buzėn e Bredhit, nė Gjeshnikosh etj.). Tokat e zhvilluara mbi shkėmbinj gėlqerorė janė relativisht tė varfra dhe me trashėsi tė vogėl.

Si pasojė e erozionit tė lartė qė ėshtė zhvilluar mbi flishet (Kurveleshi i Poshtėm), tokat janė deri diku tė shpėlara dhe me trashėsi tė vogėl. Mjaft territore janė tė degraduara. Tė shumta janė edhe pėrroskat, tė cilat nė shumė territore tė malėsisė pėrshkojnė tokat nė drejtime tė ndryshme. Shumė tė pėrhapura janė gjithashtu dhe tokat e kėqija (badland). Kudo shtresa vegjetale ėshtė shpėlarė dhe nė sipėrfaqe ka dalė shkėmbi rrėnjėsor. Kjo ėshtė njė nga veēoritė mė tė spikatura tė kėtyre tokave, qė takohen sidomos nė zonėn kodrinore tė Kurveleshit tė Poshtėm.
Nga ana tjetėr, lloji i shkėmbit mbi tė cilin ėshtė zhvilluar toka, ndikon nė pėrbėrjen kimike dhe mineralogjike tė tyre. Nė gėlqerorėt mbizotėrojnė tokat karbonate–humusore tė pasura nė azot e fosfor. Ky i fundit nė disa toka arrin vlera deri nė 3,4 mg pėr 100 gr, qė kanė pėrhapje nė pjesėn perėndimore tė Kurveleshit, ngaqė reshjet kanė sjellė lėndėn fosfatike. Ndėrsa nė flishet mbizotėrojnė tokat e kafenjta me pėrmbajtje tė lartė azoti dhe tė varfra nė humus. Pėrmbajtja e ulėt e humusit lidhet dhe me intensitetin e lartė tė shpėlarjes sipėrfaqėsore.

Nė shpatet me pjerrėsi mbi 25° mbizotėrojnė toka skeletike, tė cilat i nėnshtrohen mė shumė se ēdo gjė tjetėr dukurisė sė shpėlarjes tė horizontit aktiv. Nė vendet e sheshta dhe luginat, pėr shkak tė mbushjeve tė vazhdueshme, shtresa humusore ėshtė mė e trashė.

Nė malėsinė e Kurveleshit, me njė terren tepėr tė thyer, veēoritė e mbulesės sė dherave janė pasojė edhe e ndikimit tė relievit dhe tė kushteve klimatike. Shpėrndarja vjetore shpėrpjesėtimore e reshjeve, norma e lartė e sasisė mesatare tė tyre (2400 mm), amplitudat e larta tė temperaturave ditore e vjetore, ngricat gjatė stinės sė dimrit, intensiteti i lartė i reshjeve, bėjnė qė shpėlarja e shtresės vegjetale tė jetė e madhe. Nė kushtet e mėsipėrme, shpėrbėrja fizike e dherave ėshtė e lartė dhe veprimtaria e organizmave ėshtė e ndryshme gjatė stinėve.
Nė procesin pedogjenetik tė kėtij territori, njė rol tė madh luan dhe relievi, sepse nga relievi varen elemente klimatike tė tilla, si lagėshtia, bilanci termik, shpėrndarja dhe rrjedhjet e ujėrave sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore. Proceset pedogjenetike zhvillohen nė formė brezash, duke iu nėnshtruar ligjit tė zonalitetit vertikal. Mbulesa bimore nėpėrmjet llojeve tė saj, shkallės sė mbulimit etj., kushtėzon praninė ose jo tė lėndėve organike nė tokė.

Nė malėsinė e Kurveleshit mbulesa bimore zė rreth 1/4 e sipėrfaqes. Mbizotėrojnė gjethorėt dhe mė pak halorėt. Nė territoret e mbuluara nga kullotat dhe pyjet gjethore, tokat janė mė tė pasura me humus. Nga ana tjetėr, bimėsia ndikon pozitivisht nė proceset e erozionit.
Nė hapėsirat mė kryesore ndėrlumore tė malėsisė, si ato midis Vjosės, Shushicės, Vėrmikut etj., pėr shkak tė pjerrėsisė sė madhe tė shpateve, mbulesės sė varfėr bimore, reshjeve tė shumta intensive gjatė gjysmės sė ftohtė tė vitit, nga kėto shpate zbresin pėrrenj tė shumtė torrencialė, qė shkatėrrojnė shtresėn vegjetale tė dherave. Kėtu vend tė rėndėsishėm zėnė tokat livadhore aluvionale tė vendosura nė tarracat lumore tė Kurveleshit mbi bazamentin zallishtor, me njė trashėsi deri nė 1,5 m, qė janė produkt i prurjeve tė herėpashershme tė pėrrenjve dhe tė lumenjve. Mė tepėr i gjejmė nė tė dy anėt e rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės dhe mė pak nė atė tė Bėnēės dhe tė Fterrės.

TOKAT E HINJTA KAFE

Nė kėtė malėsi pothuajse mungon grupi i tokave tė murrme pyjore. Nė sektorė tė kufizuar takojmė lloje tė veēanta tė kėtij grupi, tė pėrfaqėsuara nga tokat karbonate-humusore (Kurveleshi i Sipėrm).

Tokat e hirta kafe janė tė zhvilluara nėn ndikimin e bimėsisė sė shkurreve mesdhetare, tė pėrhapura kryesisht nė Kurveleshin e Poshtėm nėn kushtet e klimės mesdhetare detare. Janė tė zhvilluara mė tepėr mbi formacionet sedimentare (ranorė, argjilorė dhe gėlqerorė). Nė pėrgjithėsi, kanė reaksion neutral e deri nė bazik tė lehtė, me pėrjashtim tė tokave tė shpėlara.

TOKAT E HINJTA KAFE TIPIKE

Zėnė sipėrfaqe relativisht mė tė madhe nė krahasim me llojet e tjera. Gjenden nė luginėn e Fterrės, ndėrmjet Nivicės e Gusmarit dhe nė Kolonjė. Shtrihen nė lartėsinė 300 deri nė 600–650 m mbi lartėsinė e detit. Profili i tyre fillon me horizontin humusor, me trashėsi rreth 25–30 cm, me ngjyrė, nė tė shumtėn e rasteve, kafe tė errėt. Nė Kurveleshin e Sipėrm, kėto toka kanė njė pjerrėsi mesatare 12–20°, sasia e humusit shkon nga 4,2% deri nė 7,6% nė Fterrė. Vlerat e fosforit luhaten nga 3,5–7,1 mg/100 gr tokė. Sidoqoftė, kėto toka janė mjaft pjellore, gjė qė vėrtetohet dhe nga zhvillimi i dendur i shkurreve nė gjendje natyrore. Ato duhet tė sistemohen nė formė tarracash pėr t’i mbrojtur nga erozioni, shoqėruar me punime tė diferencuara nė pėrputhje me trashėsinė e horizontit aktiv.

TOKAT E HINJTA KAFE JOKARBONATIKE

Zėnė njė sipėrfaqe mė tė vogėl nė kuadrin e brezit tė tokave tė hirta kafe. Janė tė formuara kryesisht mbi depozitimet argjilore me ngjyrė tė kuqėrremtė. Nga pėrbėrja mekanike janė tė lehta e deri tė mesme dhe mė pak tė rėnda. Vlerat e humusit nė pjesėn e sipėrme arrijnė deri nė 4,17%. Nė tė njėjtat nivele ėshtė dhe pėrmbajtja e azotit dhe e fosforit. Janė tė varfra me karbonate, prandaj kanė aciditet tė lartė. Janė tė pėrhapura kryesisht nė luginėn e Fterrės (rreth 520 ha) dhe nė Picar etj. Kanė pjerrėsi mesatare e deri tė lartė, qė luhatet midis 15–30°. Reshjet e shumta e tė vazhdueshme qė bien gjatė dimrit, shkaktojnė shpėlarje tė shtresės vegjetale tė tyre si nė Ēorraj, Nivicė etj. Nė pėrgjithėsi, janė toka tė rėnda, prandaj mund tė pėrdoren mė tepėr pėr mbjelljen e pemėve frutore, kryesisht nė shpatet me ekspozim jugor dhe JL. Janė toka tė ngjeshura dhe mjaft kompakte, por qė gjatė periudhės sė thatėsirės ēahen shpejt, kanė pėrbėrje tė kėnaqshme humusi, azoti e fosfori. Janė tė pėrhapura kudo nė Kurvelesh, nė shpate e vende kodrinore deri nė lartėsinė 650–700 m mbi det.

TOKAT E KAFENJTA

Janė formuar nėn ndikimin e pyjeve tė dushkut, lajthisė, shkozės, frashrit dhe dėllinjės. Ndėr pemėt frutore rriten mirė molla, dardha, kumbulla etj. Janė tė pėrhapura nė shtrirje vertikale nė lartėsinė 600–1000 m nė kushtet e njė klime mė tė ftohtė dhe me reliev mė tė thyer. Trashėsia e humusit shkon deri nė 25 cm dhe janė tė pėrhapura nė Kuē, Kallarat, Bolenė, por mė me shumicė ato i gjejmė nė Kurveleshin e Sipėrm, sidomos nė Progonat. Pėrqindja e humusit lėkundet nga 1,9% deri nė 2,5% ndėrsa mė poshtė ulet. Janė tė pasura me fosfor, qė shkon deri nė 2,6 mg/100 gr tokė, por tė varfra nė azot. Janė sektorėt mė pjellorė tė Kurveleshit tė Sipėrm, sidomos tokat e zhvilluara nė fundin e gropave dhe fushave karstike tė Progonatit, Golemit dhe tė Nivicės dhe tė Kuēit (Kurveleshi i Poshtėm).

TOKAT E KAFENJTA TĖ SHPĖLARA

Kanė thuajse tė njėjtin ndėrtim me llojet e tjera tė tokave, por qė kanė njė shkallė tė lartė shpėlarjeje. Ato mbillen kryesisht me grurė dhe thekėr. Janė tė pėrshtatshme edhe pėr zhvillimin e frutikulturės, si tė qershisė, arrės, fikut. Gjatė dimrit vuajnė nga lagėshtia e tepėrt. Nė Nivicė (Qafa e Kreshtės) gjejnė pėrhapje edhe tokat skeletore tė formuara nė saj tė alterimit tė gėlqerorėve. Pjerrėsi e tyre luhatet nga 15–26°, mbillen vetėm me thekėr. Nė lartėsinė 1200–1450 m shtrihen tokat karbonate-humusore, tė cilat kanė pėrqindje tė lartė humusi, janė tė pėrshkueshme nga ujėrat rrjedhėse. Nė kėto toka japin rendimente tė larta patatja dhe thekra.

TOKAT LIVADHORE-MALORE

Janė formuar nė kushtet e njė klime tė ashpėr malore me reshje tė shumta, ku mbizotėrojnė reshjet nė formė bore. Bimėsia pyjore mungon, aty-kėtu rritet murrizi, dėllinja, thrumbja etj., por ka zhvillim tė mirė bimėsia barishtore, qė e mbron tokėn nga erozioni. Janė tė pėrhapura nė zonėn e kullotave verore (1500–2000 m), kryesisht nė lartėsitė e maleve tė Gribės, Malit tė Thatė, Trushnicės, Gjeshnikoshit, Papadhisė etj. Ngjyra e tokės tregon pėr kushtet e formimit tė saj nga grumbullimi i lėndės organike nė shtresat e sipėrme. Trashėsia varet nga pjerrėsia dhe ekspozimi i shpatit qė luhatet nga 25 deri nė 70 cm. Nė ruajtjen dhe akumulimin e humusit rol tė dukshėm ka luajtur pėrmbajtja e lartė e karbonateve. Edhe prania e fosforit dhe e azotit shpjegohet me pėrmbajtjen e lartė tė humusit. Sasia e lartė e fosforit ėshtė pozitive, pasi bimėsia kullosore ka sistem rrėnjor shumė tė zhvilluar dhe si tė tilla janė mė rezistente. Nė kėto toka rritet njė bimėsi barishtore e shėndetshme, ku pjesa dėrrmuese pėrfaqėsohet nga bimėt e familjes sė graminacave
Si pėrfundim, mund tė themi se tokat qė pėrbėjnė ekonominė kullosore verore nė malėsinė e Kurveleshit, kanė njė potencial ushqyes tė mirė pėr bimėsinė barishtore. Njohja dhe klasifikimi me imtėsi i tokave tė kėsaj malėsie, e sidomos i fondit tė tokave bujqėsore ka rėndėsi pėr tė bėrė qė kulturat bujqėsore tė mbillen nė ato toka ku gjejnė kushte optimale zhvillimi.

Askushi
30-09-2012, 08:34
BIMĖSIA

Mbulesa bimore nė malėsisė e Kurveleshit ėshtė shprehje e bashkėveprimit tė ndėrsjellė e tė ndėrlikuar tė pėrbėrėsve natyrorė, kushteve klimatike, edafike, ekologjike, paleontologjike dhe llojeve tė ndryshme tė shkėmbinjve. Pyjet janė njė pasuri e ēdo vendi, sepse luajnė njė rol jetik nė mbrojtjen e mjedisit dhe pėr furnizimin me lėndė druri e produkte tė tjera, pra me vlera tė mėdha ekonomike e sociale.
Mbulesa bimore zė rreth 27% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme dhe ėshtė e pasur nė lloje, por, nė krahasim me sipėrfaqen e pėrgjithshme tė malėsisė, ajo mbulon njė sipėrfaqe tė vogėl.
Dikur territori i Kurveleshit ka qenė i veshur me pyje dhe shkurre tė dendura. Pėr ekzistencėn e tyre dėshmojnė edhe sot drurėt e lartė qė ruhen nė formė njollash tė veēanta larg qendrave tė banuara. Tė dhėnat e nxjerra nga burime tė ndryshme historike flasin se dikur Kurveleshi ka qenė shumė mė i pyllėzuar. Nė vitin 1442, kronistėt turq kanė pėrshkruar egėrsinė e maleve tė Kurveleshit, duke shkruar midis tė tjerash “... ata janė tė strehuar nė pyje tė dendur ku edhe zogu nuk fluturon dot”. Mė vonė, sipas Eqerem Bej Vlorės, nė vitin 1879 nė pyjet e Kurveleshit ėshtė parė ariu i fundit, gjė qė na bėn tė besojmė nė ekzistencėn e pyjeve tė larta e tė dendura.

Prerja e pyjeve ėshtė bėrė pa kriter, duke pėrdorur sisteme tė tilla prerje qė nuk lejonin ripėrtėritjen e pyllit, prandaj ato erdhėn duke u rralluar derisa nė Kurveleshin e Sipėrm u zhdukėn. Shumė sektorė qė sot janė tė zhveshur ose tė mbuluar me bezgė, dikur kanė qenė tė veshur me pyje tė larta, kryesisht dushqe. Veē prerjeve, nevoja pėr tė pasur sa mė shumė kullota ka bėrė qė sipėrfaqe tė tėra me pyje tė digjeshin nga vetė banorėt e kėsaj krahine.

Mbulesa pyjore nė Kurvelesh zė njė hapėsirė tė vogėl nė raport me sipėrfaqen e pėrgjithshme tė territorit, por jo nė lloje, sepse kėtu numėrohen me dhjetėra e qindra lloje drurėsh, shkurresh dhe bimėsi barishtore tė vendosura nė katėr breza bimorė vertikalė me kufi tė qartė midis tyre.

Nė pėrgjithėsi, bimėsia paraqitet nė dy aspekte kryesore, qė dallojnė mirė nga njėra- tjetra. Bimėsia qė shtrihet nė lartėsitė mbi 1200 m (Trushnicė, Buza e Bredhit, Kėbuz, Ēipin, Zarel etj.) ku mbizotėrojnė elementet floristike dhe bimore tė brendėsisė sė territorit, qė shoqėrohen me lloje submesatare; dhe bimėsia mesdhetare qė, megjithėse ka ndėrprerje, depėrton deri nė brendėsi tė kėsaj malėsie, duke shfrytėzuar si rrugė kalimi luginat lumore tė Vjosės, Shushicės, Fterrės dhe tė Bėnēės.
Nė zonėn e parė rriten nė pėrgjithėsi pyje fletėgjera qė i lėshojnė gjethet e tyre gjatė stinės sė dimrit. Por nė kėto territore, natyrisht nė pikat mė tė larta, krijohen kushte pėr pėrhapjen dhe zhvillimin e pyjeve halore (pisha dhe bredhi) tė tipit mesdhetar tė Maqedonisė.

Nė zonėn e dytė, dmth. nė shpatet perėndimore dhe JP tė maleve si dhe pėrgjatė luginave tė pėrrenjve dhe lumore (rrjedhja e sipėrme), ėshtė e pėrhapur bimėsia mesdhetare. Ndėrsa nga shkurret pėrfaqėsuesit mė tipik janė makiet.

Bimėsia pasqyron qartė bashkėveprimin e lagėshtirės sė ajrit dhe tipave tė dherave, me rrezatimin diellor dhe temperaturėn. Bimėt pėrherė tė blerta nuk pėrbėjnė tipiken e kėsaj malėsie dhe takohen kryesisht nė periferi dhe nė pjesėt e ulėta pėrgjatė luginave tė pėrrenjve dhe tė lumenjve, ku thatėsira e verės mbizotėron mbi tė gjitha dukuritė e tjera klimatike. Kurse nė pjesėt e tjera tė krahinės, si pasojė e rritjes sė lartėsisė dhe pozicionit, vėrejmė ndryshime nė mbulesėn bimore, ku shfaqen dushkajat, pyjet gjethore si dhe ato halore nė lartėsi.
Pyjet nė hapėsirat malore, siē ėshtė dhe Kurveleshi, janė tė njė rėndėsie tė veēantė, sepse ato mbrojnė mbulesėn e dherave dhe territoret e tjera apo tokat bujqėsore pėrgjatė shpateve lumore nga pėrmbytjet dhe lėkundjet e ndryshme nė rrjedhjen lumore. Kėshtu, mbulesa bimore redukton ngarkesat e llumrave tė lumenjve dhe ndalon grumbullimin e tyre nė rezervuare, sistemet ujitėse, kanale dhe diga.

Kjo ėshtė veēanėrisht e rėndėsishme kur pyjet shtrihen afėr hapėsirave tė populluara dendur, por dhe nė zonat malore tė ndjeshme si malėsia e Kurveleshit, ku intensiteti i lartė atmosferik, zgjatja e rėnies sė reshjeve, ndryshimet ekstensive nė formimin e tokės, brenda distancave tė shkurtra, shkalla e pjerrėsisė, lėvizjet e tokės, zhvendosjet masive tė dherave, rėnia e gurėve, rrėshqitjet dhe rreziqet e tjera natyrore janė njė dukuri e zakonshme.

Njė pjesė e mirė e bimėsisė drusore ėshtė zhdukur si rezultat i shfrytėzimit pa kriter tė pyjeve mbas viteve ‘90 nga njerėz tė pandėrgjegjshėm dhe privatė ilegalė qė furnizonin ndėrmarrjet private drupunuese, dru zjarri pėr qytetet ose i eksportonin nė shtetet fqinje (prerja dhe djegia e masiveve pyjore tė ilqes nė Kuē, 2005).

Njė rol negativ nė degradimin e vazhdueshėm tė bimėsisė ka luajtur dhe vazhdon tė luajė erozioni sipėrfaqėsor, pėr vetė kushtet e pėrshtatshme nė tė cilat ai zhvillohet (rrjedhja e sipėrme e luginės sė Shushicės, lugina e Fterrės, territori ndėrmjet Progonatit, Gusmarit dhe Nivicės, Kolonjė e Picar etj.). Nė shumė pjesė tė tjera tė Kurveleshit, mbulesa pyjore ėshtė zhdukur edhe si rezultat i zėvendėsimit gradual tė pyjeve dhe shkurreve me pemėt frutore dhe kulturat e mbjella bujqėsore
Nė kėtė malėsi degradimi i pyjeve ėshtė shtuar edhe mė shumė pėr shkak tė veprimeve tė dėmshme tė banorėve, jo vetėm brenda pėr brenda Kurveleshit, por gjithashtu dhe nė njėsitė e ulėta periferike (luginore) fqinje. Erozioni i zonave tė larta ka ēuar nė rritjen e madhe tė ngarkesave sedimentuese nė shumė prej pėrrenjve dhe lumenjve rajonalė, duke shkaktuar dėme nga grumbullimi i llumrave nė tė gjithė rrjetin e kanaleve ujitėse dhe nė furnizimin me ujė tė pijshėm tė banorėve. Tė gjitha kėto kanė shkaktuar njė rritje nė shpejtėsinė e pėrmbytjeve, humbjen e prodhimit tė drithėrave dhe varfėrimin e jetės nė pėrgjithėsi.

BREZAT BIMORE

Me gjithė dėmtimin e shkaktuar nga shfrytėzimi pa kriter, mbulesa pyjore e Kurveleshit, sidomos e Kurveleshit tė Poshtėm, ėshtė ende e ruajtur dhe e shumėllojshme. Kėtu numėrohen me dhjetėra lloje drurėsh, shkurre dhe njė bimėsi e pasur barishtore. Katėr brezat qė zėvendėsojnė njėri-tjetrin nė drejtim vertikal janė shpėrndarė nė formė tė rrathėve bashkėqendrorė.

Nė tė vėrtetė, brezat bimorė zėvendėsohen me lartėsinė dhe areali i shtrirjes sė tyre me rritjen e lartėsisė vjen duke u zvogėluar. Njė vendosje e tillė e brezave pyjore i detyrohet relievit dhe kushteve klimatike. Nė varėsi tė shtrirjes sė kurrizeve malore, tė ekspozimit tė shpateve dhe tė pjerrėsisė sė tyre, tė pėrbėrjes litologjike etj., kemi dhe njė vegjetacion i cili ndryshon me ndryshimin e faktorėve tė lartpėrmendur.

Nė territoret me pjerrėsi tė madhe mungon thuajse plotėsisht bimėsia e lartė, por kjo dukuri vėrehet dhe nė territoret e ndėrtuara nga shkėmbinjtė gėlqerorė (Kurveleshi i Sipėrm). Nė kėto male rriten mė shumė sherbela, rigoni, ēaji i malit, bimė qė u pėrshtaten kushteve tė thatėsirės. Nga ana tjetėr, ekspozimi verior dhe VL ka kushtėzuar rritjen dhe zhvillimin e halorėve dhe tė pyjeve tė ahut, pėrkatėsisht nė Zarel, Kėbuz dhe Ēipin.
Nė tėrėsinė e faktorėve qė ndikojnė nė mbulesėn pyjore, roli kryesor i pėrket faktorit klimatik dhe pikėrisht faktorit ekologjik (temperaturat, reshjet, era). Sasia e reshjeve ėshtė e konsiderueshme (2400 mm). Temperaturat mesatare vjetore lėkunden nga 4° C nė janar, nė +20,6° C nė korrik–gusht. Temperatura mesatare vjetore ėshtė 12° C (Nivicė) dhe 14° C (Kuē). Njė rol tė dukshėm luan karakteri dhe intensiteti i reshjeve. Tė rėndėsishme janė gjithashtu dhe ditėt me shtresė bore. Ka vite dhe vende tė caktuara ku trashėsia e borės arrin 1 m. Ndikimi i borės ėshtė i madh kur ajo shoqėrohet me erė tė fortė.

Nė varėsi nga veēoritė e relievit (i sheshtė ose me pjerrėsi tė madhe), ekspozicioni i shpateve dhe sidomos kushtet klimatike ndikojnė nė shpėrndarjen e llojeve bimore. Me kėtė shpjegohet pse nė territoret me lartėsi pak a shumė tė njėjtė, por me ekspozim tė ndryshėm, p.sh. nė Zarel (midis Kuēit dhe Golemit) shpati me ekspozim verior (lartėsia mbi 1000 m) ėshtė i mbuluar nga masivi pyjor i bredhit, kurse nė shpatin perėndimor po tė kėtij mali gjenden formacionet pyjore tė dushkut, ndėrsa bredhi mungon. Pra, pozicioni i shpateve tė malit, pjerrėsia dhe lagėshtia e tokės luajnė njė rol tė dukshėm si nė pėrbėrjen e mbulesės bimore, ashtu dhe nė shpėrndarjen e tyre. Nė shpatet me ekspozim jugor gjejmė mė tepėr lloje kserofile; gjithashtu, kufiri i ēdo zone bimore ngjitet mė lart nė krahasim me shpatet e ekspozuara nė drejtim tė veriut apo tė lindjes.

Jo vetėm relievi dhe klima, por dhe tokat ndikojnė mbi mbulesėn bimore, sepse midis tyre ekziston njė lidhje dhe varėsi e dyfishtė. Bimėsia, nga ana e vet, pasuron tokėn, pėrmirėson strukturėn e saj, e mbron atė nga shpėlarja e fuqishme dhe proceset e tjera dinamike tė shpatit (shkarjet, rrėzimet dhe rrėshqitjet).

Pėr tė evidentuar mė mirė veēoritė e mbulesės bimore dhe faktorėt qė ndikojnė nė pėrhapjen, rritjen dhe zhvillimin e saj, ėshtė e domosdoshme qė tė analizojmė mė hollėsisht brezat bimorė. Ata zėvendėsojnė njeri-tjetrin, por brenda pėrbrenda malėsisė kufijtė ndryshojnė duke shkuar nga perėndimi nė lindje. Mbulesa bimore ėshtė mė e zhvilluar nė Kurveleshin e Poshtėm, ku mbizotėrojnė shkurret mesdhetare, tė cilat shtrihen pothuajse pandėrprere gjatė shpateve perėndimore tė maleve nga Fterra nė Sevaster, duke u ngjitur deri nė lartėsinė 900 m mbi nivelin e detit.
Zona e dushkut ėshtė pėrhapur, megjithėse me ndėrprerje (deri nė lartėsinė 1100 m) nė Ēipinin e Bolenės, nė luginėn e Bėnēės, tė Kaparjelit, Luzatit etj. Bredhi dhe pisha gjenden ndėrmjet lartėsisė 1200–1600 m mbi lartėsinė e detit, por me njė areal tė vogėl pėrhapjeje (zė rreth 5% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme pyjore). Njė gjė e tillė ėshtė pasojė e zhdukjes mekanike (prerjes nga banorėt) sesa i mungesės sė kushteve edafike dhe ekologjike. Ky brez ka pėrhapjen mė tė madhe nė Kurveleshin e Poshtėm. Mbi kufirin e sipėrm tė bimėsisė drusore fillon zona e kullotave verore, e cila zbret deri nė lartėsinė absolute 1100 m. Nė kėtė zonė rritet njė bimėsi e pasur nė lloje qė u janė pėrshtatur kushteve klimatike. Mė poshtė po japim shkurtimisht karakteristikat e pėrgjithshme tė ēdo zone bimore, shtrirjen horizontale dhe vertikale tė tyre.

BREZI I SHKURREVE MESDHETARE

Ky brez ndjek njė ligjshmėri tė caktuar nga veriu nė drejtim tė jugut dhe nga perėndimi nė lindje dhe rrethon nga tė gjitha anėt Kurveleshin nė formė rrethi pak si tė pėrzgjatur me drejtim VP–JL. Ėshtė brezi me kufi mė tė qartė dhe me shtrirje gati tė pandėrprerė nė tė gjithė territorin. Fillon nga kuotat mė tė ulėta, qė janė luginat lumore dhe ngjitet deri nė lartėsinė 850 m nė lindje dhe 900 m nė perėndim (Kurveleshi i Poshtėm). Kati i parė fillon me shkurret me gjelbėrim tė pėrhershėm, qė pėrfaqėsojnė zonėn mė tė ulėt tė formacioneve tė shkurretave, tė cilat arrijnė deri nė lartėsinė 600 m mbi det. Ndėr llojet mė tė pėrhapura tė kėtij brezi janė: prralli (quercus coccifera), qė ėshtė e pėrhapur nė tė gjithė Kurveleshin; ilqja (quercus ilex), e pėrhapur mė shumė nė luginėn e Bėnēės, tė Luzatit, Kaparjelit, nė zonėn kodrinore e paramalore midis Bolenės e Kuēit dhe midis Kallaratit e Kuēit, nė tė majtė tė Shushicės; mretja (Phillyrea angustifolia), e pėrhapur mė tepėr nė luginėn e Bėnēės dhe sidomos nė Kurveleshin e Poshtėm; xina (Pietacia lentiseua); dėllinja e kuqe (Juniperus oxyoerus); mareja (Arbutus unedo); bezga (Phlonius fruticosa), e pėrhapur nė tokat e zhveshura dhe vendet e thata (Sinanaj); dhe bushi (Buxus semperivena), qė formon tė ashtuquajturėn pseudomakia dhe depėrton edhe nė zonėn e dushkut.

Kushtet klimatike tė kėsaj malėsie deri nė lartėsinė 600 m e kanė favorizuar rritjen e bimėsisė me gjelbėrim tė pėrhershėm. Duke pasur parasysh kushtet klimatike brenda zonės, veēoritė e relievit (mbizotėron relievi kodrinor) si dhe pėrbėrjen e tokės, jemi tė mendimit se ėshtė mė me leverdi ekonomike qė shkurret tė shpyllėzohen gradualisht dhe tė zėvendėsohen me drurė e shkurre frutore e kultura tė tjera bujqėsore. Sipėr kufirit tė shkurreve me gjelbėrim tė pėrhershėm zėnė vend shkurret gjetherėnėse. Llojet kryesore tė kėtyre shkurreve janė: lofata (Cercia siliquastrum), driza (Paliurus aculeatus), thana (Cornus zaos), gorica (Pirus amygoliformis), kulumbria (Prunus spinosa), shkoza e zezė (Carpinus duinensia), qė ėshtė shumė e pėrhapur, qelbėsi (Pistacia terebinthus), frashri (Fraxinus ornus), cėrmėdelli (Cotinus coggygria), mėlleza (Ostrya carpinifolia) etj. Kurse drurėt frutorė pėrfaqėsohen nga qershia, pjeshka, dardha, kumbulla, molla, ftoi, gėshtenja, arra, fiku, rrushi etj.
Zona e shkurreve mesdhetare zė mbi 50% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme tė bimėsisė drusore, duke pėrfaqėsuar edhe zonėn mė tė pasur nė lloje. Mbulesa barishtore ėshtė e pakėt pėr vetė dritėzimin e dobėt.

Nė tė njėjtin brez, nė vendet ku nuk rriten makiet shfaqen lloje shkurresh gjetherėnėse (shibljak), tė cilat rriten nė zonėn e makieve, si gorrica (Pirus amygdaliformus) dhe driza, e cila herė paraqitet e pėrzier me lloje shkurresh tė tjera, herė si element i nėnpyllit tė formacioneve tė dushkut ose formon areale tė veēanta. Nė kufijtė e sipėrm, makiet janė tė pėrziera me dushk.
Brezi i makieve mbas viteve ‘90, si kudo nė Shqipėri, edhe nė kėtė malėsi ka filluar tė pėsojė ndryshime tė dukshme. Shpatet e kodrave qė deri dje ishin tė mbuluara me makie, janė shpyllėzuar dhe gėrryer e degraduar nga erozioni si rezultat i veprimtarisė sė njeriut. Si pasojė, sipėrfaqja e mbuluar nga shkurret mesdhetare ka ardhur duke u zvogėluar nga zgjerimi i vatrave tė erozionit, hapja e tokave tė reja dhe prerja nga banorėt vendas pėr dru zjarri apo pėr kullotjen e bagėtive nė periudhėn e dimrit.

BREZI I DUSHKUT

Ky brez shtrihet mbi zonėn e makieve, nė lartėsitė 700–800 deri nė 1200 m mbi nivelin e detit. Nga sipėrfaqja qė zė dhe llojet vjen pas brezit tė shkurreve mesdhetare. Merr forma tė qarta nė lartėsitė 700 m dhe deri nė 1200 m mbi nivelin e detit, megjithėse pėrfaqėsues tė veēantė tė tij zbresin mė poshtė apo ngjiten edhe mė lart. Nė dallim nga brezi i shkurreve mesdhetare, zona e dushkut shtrihet nė territore tė veēanta, si: Luzat, Bėnēė, Vėrmik dhe nė kodrat paramalore tė tė dy krahėve tė rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės.

Pėrfaqėsuesit kryesorė tė kėsaj zone janė lisi, qė ėshtė dhe mė i pėrhapuri, ku dallohet qarri (Quercus cerris), bunga (Quercus frainetto), bulgri (Quercus trojana), krekėza (Acer monopeasulanum), frashri, mėlleza etj. Nė kėtė brez rriten edhe drurė tė tjerė qė kanė pėrhapje mė tė vogėl, si: gėshtenja e egėr (Castanca vulgaris), qė gjendet nė gjendje natyrore sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm (Progonat, Gusmar, Nivicė); plepi i egėr (Populus a.p.) nė Progonat e Nivicė.; shelgu (Salic ap.) nė Pėrroin e Madh (Nivicė) dhe nė luginėn e Shushicės dhe tė lumit tė Mesaplikut; bliri (Tilia platyphylle), qė gjendet me shumicė nė Bėnēė, Luzat, Mali Bli (Kaparjel) etj. Si drurė shoqėrues tė brezit tė dushkut janė shkoza, mėlleza, ilqja,e dėllinja, thana etj.
Me pakicė rritet dhe vėnja (Juniperus sp.), qė e takojmė nė pjesėn JL tė malit tė Trushnicės (nė lartėsinė 1200 m). Tek mali i Bucelės (shpati lindor i Gjeshnikoshit) rritet druri i piksit, por dhe shkoza, ilqja, bli, frashri etj. Lugina e Bėnēės ėshtė njė nga zonat mė tė pasura me bimėsi drusore. Kėtu rriten thuajse tė gjitha llojet e drurėve dhe shkurreve qė gjenden nė Kurvelesh. Nga drufrutorėt qė rriten brenda kėtij brezi janė molla e varietetit “starking” (Progonat, Golem, Nivicė), arra, qershia (Golem, Nivicė, Progonat). Nė gjendje natyrore rritet molla e egėr, kumbulla, lajthia, kulumbria, gorica etj.

Ky brez ėshtė dėmtuar shumė mė tepėr se brezat e tjerė bimorė tė kėsaj malėsie, sepse drurėt e dushkut kanė njė pėrdorim tė gjerė dhe shfrytėzohen si dru zjarri, pėr prodhimin e qymyrit tė drurit, pėr armatosjen e galerive nė miniera dhe si lėndė ndėrtimi. Duke qenė nė lartėsinė e pėrhapjes sė qendrave tė banuara, gjethet e tij pėrdoren si bazė ushqimore pėr blegtorinė nė periudhėn e dimrit. Sidomos gjatė ēerekut tė fundit tė shek. XX janė prerė nė mėnyrė tė pamėshirshme pyjet e dushkut nė luginėn e Shushicės.

BREZI I HALORĖVE

Mbi brezin e dushkut vijnė halorėt, tė pėrfaqėsuar nga pisha dhe bredhi. Kanė njė pėrhapje shumė mė tė vogėl (rreth 5%). Kufiri i sipėrm i kėtij brezi vėrehet nė Ēipinin e Bolenės, qė shkon deri nė 1600 m. Shtresa e nėnpyllit ėshtė e varfėr nė krahasim me zonėn e dushkut. Ndėrsa si drurė kryesorė qė shoqėrojnė halorėt e sidomos bredhin, janė: panja, frashri, mėlleza dhe krekėza. Siē shihet, ky brez bimor jo vetėm qė shoqėrohet nga mė pak lloje, por ka dhe njė shtrirje tė vogėl nė drejtim vertikal nė krahasim me brezat e tjerė.

Nė Kurvelesh rritet bredhi mesdhetar i Maqedonisė (Abies borisi regia). Ky konsiderohet si druri mė i vlefshėm qė shfrytėzohet si material ndėrtimi nga banorėt. Rritet mė mirė nė shpatet me ekspozim verior, VL dhe lindor, nė toka tė freskėta tė formuara mbi gėlqerorėt. Pylli mė i pastėr i bredhit tė Maqedonisė shtrihet nė malin e Zarelit, nė rrjedhjen e sipėrme tė Zhurit tė Kuēit (ndėrmjet fshatrave Kuē dhe Golem). Kėtu bredhi ka formuar njė pyll tė pastėr me sipėrfaqe tė pėrgjithshme mbi 30 ha. Mė me pakicė gjendet (nė formė vatrash tė veēanta nė malin Buza e Bredhit (shpati lindor), nė Llufė, nė afėrsi tė fshatit Rexhin (nė VP tė tij) dhe nė malin e Bucelės e Varret e Kaparjelit.
Pisha e zezė (Pinus nigra) ka pėrhapje mė tė vogėl sesa bredhi. Pylli i pastėr i pishės vėrehet vetėm nė Ēipinin e Bolenės (nė shpatin perėndimor tė tij). Pisha kėtu ėshtė e dendur dhe e zhvilluar mjaft mirė, ndėrsa shtresa e nėnpyllit ėshtė e varfėr. Trungu i saj ka lartėsi mbi 20 m, ndėrsa ato me zhvillim mė tė madh i kalojnė tė 30 m lartėsi. Drurė tė rrallė tė pishės gjenden nė pyllin e Llufės, tė pėrzier me bredhin dhe drurė tė tjerė gjethorė. Pisha e zezė nuk ka shumė kėrkesa ndaj kushteve klimatike dhe ekologjike, prandaj mund tė rritet me lehtėsi nė Kurvelesh nga lartėsia 900 m deri nė 1600 m.

Territori i zhveshur i Kurveleshit tė Sipėrm ka mundėsi tė ripyllėzohet nė ata sektorė qė nuk paraqesin ndonjė interes pėr tokė buke. Fidanėt e mbjellė me pishė tė zezė nė Progonat, Gusmar, Nivicė dhe Golem janė zhvilluar mirė. Bredhi mund tė shtohet brenda zonės sė vet tė pėrhapjes. Ripyllėzimi i territoreve tė zhveshura tė Kurveleshit ka shumė anė pozitive, pasi do tė sigurohej lėnda e parė pėr material ndėrtimi. Pyjet do tė jenė, gjithashtu, mbrojtės tė mirė tė tokės nga gėrryerjet dhe erozioni, do tė pėrmirėsojnė strukturėn e tokės dhe regjimin ujor tė saj.

BREZI I KULLOTAVE VERORE

Kullotat verore shtrihen mbi brezin e halorėve. Nė Kurveleshin e Poshtėm ky kufi shkon nė lartėsinė 1600 m mbi det, ndėrsa nė tė Sipėrmin (zona e Lopėsit) zbret mė poshtė deri nė 1000-1200 m. Ato janė dy llojesh, verore dhe dimėrore. Kullotat verore janė tė pėrqendruara nė pjesėt mė tė larta tė maleve tė Gribės, Trushnicės, Kėbuz, Buza e Bredhit, Llufė, Bogonicė, Gjeshnikosh etj. Ky brez karakterizohet nga mungesa e plotė e pyllit dhe pėrbėhet kryesisht nga bimėsia barishtore e tipit tė graminoreve. Gjatė stinės sė pranverės dhe fillimit tė verės ajo merr zhvillim tė bujshėm, por gjatė verės bari thahet, duke u rrezikuar nga zjarret spontane, qė janė tė shpeshta nė kėtė periudhė. Vende-vende vėrehen dhe drurė tė ulėt nė trajtė shkurresh, tė tillė, si murrizi, dėllinja e shkurtėr (juniperus nana), ndonjė pėrfaqėsues i gjinisė sė trėndafilit tė egėr (rosa).
Sidoqoftė, si territore pėr kullota verore shėrbejnė tė gjitha malet e kėsaj malėsie, qė pėrbėjnė njė bazė tė mirė ekonomike pėr kullotjen e bagėtive tė Kurveleshit dhe tė zonave fqinje nė stinėn e verės. Vetėm Kurveleshi i Sipėrm ka njė sipėrfaqe kullosore prej mė se 11.000 ha, e cila, po tė pastrohet e tė pėrmirėsohet, mund tė mbajė njė numėr tė madh krerėsh. Shumėllojshmėria e bimėsisė barishtore i detyrohet gėrshetimit tė tipareve tė klimės malore me klimėn detare, karakterit tė veēantė tė relievit (male me lartėsi mesatare dhe qė ngrihet nga tė gjitha anėt). Nė kėto lartėsi rritet me shumicė tėrfili, i pėrfaqėsuar nga disa lloje, dhe trėndelina, qė lulėzon nė maj–qershor.

Kullotat dimėrore janė tė pakta (nė Kurveleshin e Sipėrm) pėr shkak tė kushteve jo tė favorshme klimatike. Nė Kurveleshin e Poshtėm ato ndodhen pranė qendrave tė banuara nė kodrat dhe rrėzėn e maleve, pėrgjatė luginave tė Shushicės dhe tė Fterrės.

BIMĖT MJEKĖSORE BARISHTORE

Hapėsirat malore tė malėsisė sė Kurveleshit janė tė karakterizuar nga njė biodiversitet i pasur, qė ėshtė rezultat i faktorėve fiziko-gjeografikė dhe i evolucionit historik. Malet e kėsaj malėsie dallohen gjithashtu dhe pėr zhvillimin e njė bimėsie shumė tė pasur mjekėsore, si: bimėsia barishtore (me 34 lloje).

GRAMI (Agropyrum repens)

Ėshtė njė bimė shumėvjeēare e dėmshme pėr tė grunjtat dhe tė mbjellat e tjera. Ka gjethe tė blerta, tė gjata e me push dhe kėrcell tė drejtė, tė lėmuar dhe nė pėrgjithėsi pa push. Rrėnja ėshtė shumė e gjatė, e plotė dhe e degėzuar. Arrin gjatėsinė 1,25 m. Pėrdoren vetėm rrėnjėt, qė mblidhen nė mars–prill dhe shtator–tetor. Rrėnjėt e mbledhura lihen disa ditė nė diell dhe pastaj vendosen nė shtretėr kallamash pėr t’u tharė plotėsisht. Uji i zier dhe lėngu i pėrfituar nga shtypja janė tė dobishėm pėr kurimin e sėmundjeve tė organeve tė frymėmarrjes, stomakut, artritit, nė reumatizmat dhe nė ekzemėn e gjėndrave tė grykės.

KAMOMILI (Matricaria chamomilla)

Ėshtė bimė dyvjeēare, aromatike. Gjethet janė me push, lulet tė bardha me kaptinė tė verdhė. Lulėzon nga marsi deri nė korrik. Mbin kudo, nė toka tė punuara dhe tė papunuara dhe nė ato tė mbjella. Pėrdoren kryesisht majat e lulėzuara, lulet e tij. Sot pėrdoret gjerėsisht si bimė mjekėsore. Ėshtė i tretshėm nė stomak, zbut dhimbjet, pėrdoret nė infeksionet, qetėson histeritė dhe shfaqjet psikopatike, spazmat, lehtėson ardhjen e menstruacioneve, sjell qumėsht tė bollshėm te lehonat, stimulon qarkullimin e gjakut. Me kamomilin shėrohen enjtjet, dhimbja e syve, puērrat dhe ulēerat. Ka veprim narkotik dhe qetėsues, sjell gjumė dhe mpirje. Nuk duhet tė pėrdoret nė sasi tė mėdha, se shkakton marrje mendsh, tė rrahura tė shpejta tė pulsit, pagjumėsi, dridhje etj. Lulet e tij bėhen pėrvėlesė (njė lugė gjelle nė 150 gr ujė tė nxehtė, qė mbahet i mbuluar njė orė). Merret nė orė tė caktuara.

THEKRA (Briza media)

Ėshtė bimė njėvjeēare. Pėrdoret pėr bukė dhe pėr ushqimin e kafshėve. Ėshtė me vlera mjekėsore. Mielli i saj pėrdoret nė terapeutikė si kataplazmė qetėsuese dhe zhdukės puērrash. Pėrdoret dhe kundėr kapsllėkut. Personat qė hanė bukė thekre preken rrallė nga paraliza cerebrale. Ata qė vuajnė nga sėmundja e sheqerit, duhet tė pėrdorin bukė thekre, sepse pėrmban mė pak karbohidrate se gruri. Ėshtė bukė shumė ushqyese, por duhet pėrdorur e ngrohtė, se thartohet shpejt.

HUDHRA (Allium sativul)

Nė kohė tė lashta, hudhrėn e ēmonin shumė pėr fuqi. Po ashtu dhe atletėt, para se tė hynin nė sheshin e garave, hanin hudhėr, gjithashtu edhe ushtarėt romakė. Hudhra atėherė pėrdorej si dhe sot kundėr “syrit tė lig”. Kokrra e hudhrės, pėrmban squfur, kalcium e fosfor dhe ka cilėsi tė mėdha kuruese. Hap oreksin dhe forcon tretjen, ka cilėsi kurative nė aparatin tretės. Ajo ėshtė vrasėse e parazitėve, krimbave dhe mikrobeve. Hudhra forcon zemrėn dhe ul tensionin, lehtėson urinimin dhe frymėmarrjen e dobėt. Ėshtė ilaē i pėrkryer kundėr rrufės dhe pastrues e shėrues pėr organet e frymėmarrjes. Pėrdoret dhe si njė masė parandaluese kundėr epidemive, meqenėse ka cilėsi kundėr temperaturave.

QEPA (Allium cepa)

Pėrdoret rrėnja e saj. Ajo ėshtė diuretike, tretet mirė dhe ėshtė stimuluese. Pėrdoret nga ata qė vuajnė nga zorra e trashė, kanė gurė nė veshka, nga ngjirja e zėrit, nga kapsllėku, dhimbja e fytit, gėlbaza e organeve tė frymėmarrjes, nga krimbat, hurdhe, puērrat, dhimbjet reumatizmale etj.

SALLATA (Lactuca virosa)

Ėshtė njė bimė me vlera tė shumta mjekėsore qė kultivohet nė kopshte e njihet nė shumė lloje. Ajo ka cilėsi mjekėsore si qetėsuese, zbutėse dhe diuretike. Kur pėrdoret rregullisht, e bėn njeriun tė zgjohet nga gjumi pa dhimbje koke, pa zhurmė nė vesh, eliminon tė pėrzierat, shqetėsimet e zemrės, kapsllėkun dhe skuqjen e fytyrės. Kėshillohet sidomos nė raste tė pagjumėsive tė zgjatura, nė raste takikardish apo nevralgjish tė zorrėve, nė bronkite tė lehta, kundėr gripit dhe qetėson sistemin nervor; ėshtė e dobishme edhe nė reumatizmat.

LAKRA E BARDHĖ (Brassica oreoracea)

Ėshtė shumė e vlefshme, sepse nuk ka sėmundje ku nuk pėrdoret. Artistėt qė ngjiren apo u ikėn zėri, pėr ta ruajtur atė hanė lakra tė ziera. Gjethet e lakrės i kanė pėrdorur edhe nė reumatizmat dhe nė sėmundjet muskulore. Mjekėsia popullore dhe ajo moderne i pėrdor si llapą mbi plagė, nė rėnien e flokėve, nė reumatizma. Nga jashtė, gjethet e lakrės pėrdoren kundėr sėmundjes sė kyēeve tė kėmbėve, zmadhimit tė shpretkės, zgjebes. Ato pėrzihen me uthull dhe me lėngun fėrkojmė vendet e djegura. Kėshillohet gjithashtu dhe kundėr tuberkulozit, rakitizmit, zhvillimit tė parakohshėm dhe shtatzanisė. Bėn mirė edhe nė sėmundjet e kancerit, heqin zjarrminė dhe sjellin qetėsi, pastron veshkat.

PELINI (Artemisia absinthum)

Pėrdoren gjethet dhe majat e lulėzuara, qė mblidhen nė korrik–gusht. Ziejmė njė lugė kafeje me njė gotė ujė. Pihet njė gotė nė ditė, pak e nga pak, se ėshtė e hidhur. Kėshillohet nė diarre, kolite, nė dhimbjet e stomakut, sėmundjet nervore si dhe kundėr parazitėve. Nuk duhet tė marrim doza tė mėdha. Luleshqerra (Bellis perennis) gjendet nė gjendje tė egėr, por dhe e kultivuar. Lulėzon nė muajin prill dhe nė gusht. Janė tė vlefshme lulet dhe majat e lulėzuara qė mblidhen nė prill–gusht. Ziejmė dy lugė kafeje nė njė gotė ujė dhe e pėrdorim 2–3 herė nga njė filxhan nė ditė. Kėshillohen nė dhimbjet e gjoksit, nė ftohjen dhe hemorragjitė. Pėrdoret dhe si bimė e shtypur nė shėrimin e plagėve.

Mendėrza (Mentha piperitae)

Ėshtė bimė shumėvjeēare me shumė lastarė dhe kėrcej. Qė nė lashtėsi njihej si bima nga e cila nxirrnin aromė dhe si bimė mjekėsore, mblidhet nė verė dhe nė vjeshtė. Mendėrza (nenexhiku, dhjosma) pėrdoret nė kuzhinė dhe nė industrinė e ilaēeve si ngacmuese, forcuese, tonike, tretėse, qetėsuese dhe kėshillohet nga mjekėt nė dobėsitė dhe dhimbjet e stomakut, nė djersitjet dhe kundėr krimbave. Me vajin e mendėrzės bėhet gargarė kur kemi tė ėnjtura mishrat e dhėmbėve. Njė fėrkim me tė, 2–3 pika, qetėson dhimbjet reumatizmale. Merren 10 gr gjethe e lule dhe zihen nė njė litėr ujė pėr tė luftuar dispepsinė dhe rrufėn. Nė raste lemze ose migrene mund tė pihet njė pėrgatitje prej 30–90 gr gjethesh tė thata mendėrze nė njė litėr ujė. Kėshillohet nė dhimbje, enjtet e mėlēisė dhe nė dhimbje veshkash. Pėrdoret dhe nė industrinė e sapunit, parfumerisė, nė pastiēeritė, nė mjekėsi, sidomos nė stomatologji. Prej tij pėrgatiten kremrat e ndryshme, pasta dhėmbėsh, karamelet etj. Nė kuzhinė pėrdoret si pikante nė qofte, arapash, dollmatė (japrak) etj. Prej mendėrzės ka vende qė nxjerrin dhe raki.

MANUSHAQJA (Viola odorata)

Ėshtė bimė shumėvjeēare zbukuruese me lule ngjyrė blu tė vogla, tė holla dhe me erė shumė tė kėndshme. Lulet e saj pėrdoren jo vetėm nė industrinė farmaceutike, por edhe nė atė tė parfumerisė, tė pijeve e nė pastiēeri. Manushaqja lulėzon nė prill–maj dhe i mblidhen lulet dhe fletėt, kurse nė shtator–tetor i mblidhen rrėnjėt. Pėrgatitja e saj bėhet me pak lule ose gjethe qė zihen nė njė gotė ujė. Pėrdorim dy gota nė ditė, qė kėshillohet nė pezmatimin e udhėve tė frymėmarrjes, nė bronkite, kollėn e bardhė, por edhe si shurup pėr fėmijėt e vegjėl.

ĒIKORJA (Cichorium intybus)

Ėshtė bimė shumėvjeēare me ngjyrė tė blertė tė hapur. Ėshtė nė gjendje tė egėr, por kultivohet edhe nė kopshte. Lulėzon nė maj–shtator dhe ėshtė bimė mjaltėse. Asaj i vlejnė lulet e gjethet, qė mblidhen nė korrik–shtator, kurse rrėnjėt nė mars–prill dhe shtator–tetor. Vlesa bėhet me bimė e rrėnjė njė lugė kafeje tė ziera nė njė filxhan ujė. Marrim dy gota ditėn, kurse nga lėngu 3 lugė nė ditė. Ēikorja (pėrkalidhja) s’duhet tė mungojė asnjėherė nė tavolinėn tonė. Prandaj njė fjalė e urtė popullore thotė: “atje ku hahen barishtet, dhe sidomos ēikorja, mjeku nuk hyn nė shtėpi”. Pėrvėlesa si dhe lėngu i ēikores pėrdoren nė sėmundjet e stomakut tė mėlēisė sė zezė, nė hipereminė (gjak i tepėrt), nė verdhėz dhe nė dispepsi. Nga tė gjitha llojet e ēikores, pėr cilėsitė e saj vendin e parė e zė ēikorja e egėr.

HITHRA DJEGESE (Urtica urenus)

Ėshtė bimė njėvjeēare qė mbin nė rrugė dhe nė ara tė papunuara dhe arrin deri nė 1 m lartėsi. Si bimė mjekėsore hithra vlen e gjitha. Mblidhet gjatė verės, thahet dhe mbahet nė vende tė freskėta dhe tė thata. Ajo kėshillohet nė gjakrrjedhjet kur pėshtyjmė gjak apo kur kemi rrjedhje gjaku nga hunda. Ėėshtė ilaē i pagabueshėm, duke vėnė njė copė pambuk tė zhytur nė lėng hithre. Bima e njomė pėrdoret pėr reumatizma, astmėn, pleuritin, kokrrizat e rėrės nė veshka. Lėngu dhe vlesa e bimės pėrdoren pėr gargarė nė rrjedhjet e hundės. Gjethet e bimės, tė ziera, janė dializuese dhe purgative nė ulēera tė forta. Vlesa dhe pėrvėlesa bėhen me 30–50 gr gjethe nė njė litėr ujė. Edhe rrėnja pėrdoret si zierje. Hithrėn e njomė e pėrdorin pėr shėrimin e letargjisė, paralizės, reumatizmės kronike etj. Nė vite tė vėshtira ėshtė pėrdorur edhe si ushqim, duke pėrgatitur me kėrcejtė e njomė tė saj njė lloj supe shumė tė shijshme.

MĖLLAGA E EGĖR (Malva silvestris)

Ėshtė bimė dyvjeēare me gjethe tė mėdha nė formė zemre. Lulėzon nė prill–gusht dhe gjendet nė ara, livadhe e kudo. Tė gjitha llojet e saj janė mjekėsore. Kėtė bimė qė nga lashtėsia e deri mė sot e ziejnė dhe e hanė si barishte. Bimės i vlejnė gjethet, lulet e nė disa raste edhe rrėnjėt qė mblidhen nė qershor deri nė shtator. Vlesa e tyre ėshtė mjaft efikase pėr klizma, nė pezmatime tė fshikėzės sė urinės, tė ureterit, nė puērra qė nisin tė zėnė qelb etj. Lėngu i saj me pak vaj ulliri duke hedhur njė pikė nė vesh pushon dhimbjet. Zakonisht pėrdoret njė lugė kafeje e grirė nė njė gotė ujė. Merren 2–3 gota nė ditė tė nxehtė.

Askushi
30-09-2012, 08:36
KOPRA E RĖNDOMTĖ (Foeniculum vulgare)

Ėshtė bimė shumėvjeēare. Lulet e koprės janė tė vogla, me ngjyrė tė verdhė, kanė shije si tė ėmbėl dhe janė aromatike. Rrėnjėt janė gati tė trasha si bosht. Kopra ėshtė pėrdorur qė nga koha e Hipokratit. Farat e saj pėrdoren nė mjekėsi pėr hapjen e oreksit, janė djersitės dhe kundėr temperaturės. Pėrdoret nė pastiēeri, nė industri dhe nė kuzhinė si pikante e aromatike, nė mjekėsi si antiseptike si dhe kundėr fryrjes sė kofshėve. Tė gjitha pjesėt e bimės, duke pėrfshirė rrėnjė, gjethe e fruta, janė tė vlefshme. Ziejmė 15 gr fara ose 30 gr gjethe a rrėnjė nė 1 litėr ujė. Kjo vlesė pėrdoret nga tė gjithė ata qė vuajnė nga apatia e sistemit nervor. Ju dhėmb barku, keni migrenė, marrje mendsh, tė vjella, dhimbje ngacmuese kolitesh, errėsim sysh, pini njė gotė zierje kopre! Do t’u kalojė menjėherė. Kopra pėrdoret jo vetėm nė industrinė farmaceutike, por edhe nė atė tė pijeve tė sapunit e tė ėmbėlsirave.

LULĖKUQJA (Papaver rhoas)

Ėshtė bimė njėvjeēare. Lulėzon nė maj–qershor. Gjendet nė kodra, nė toka tė punuara e tė mbjella me grurė, thekėr, tėrshėrė etj. Njihet qė nė lashtėsi. Vlejnė gjethet, lulet e frutat, qė mblidhen kur lulėzon plotėsisht dhe thahen nė hije me njė temperaturė mesatare, pastaj ruhen nė vende tė thata. Lulet e freskėta kanė erėn e opiumit dhe pėrmbajnė shumė elemente. Ėshtė narkotike, qetėsuese. Nė njė gotė me ujė tė pėrvėluar futet njė dozė lulesh, duke marrė 3 gota nė ditė. Farat e shtypura, qė s’kanė rrezik, kėshillohen pėr gjumė, ndalesėn e kollės, temperatura tė larta, nė grip, sėmundje tė mushkėrive, pagjumėsi tė fėmijėve, zbutin krizat e astmės.

SALEPI (Orchis maculata)

Ka lastar tė drejtė, cilindrik e mishtor, gjethe shumė tė gjera e mishtore dhe lule tė sistemuara nė tufa. Lulėzon nė qershor. Ka 23 lloje salepi. Salepit i vlejnė bulbet (qepėt), tė cilat janė tė plota gjatė kohės sė lulėzimit dhe mblidhen nė qershor–korrik. Prej tyre, pasi tė lahen mirė, tė thahen e tė bluhen, bėhet salep qė pėrdoret gjerėsisht gjatė dimrit. Ėshtė tonik i fortė, tretet me lehtėsi, ėshtė qetėsues, ripėrtėritės, ngrohės. Ziejmė dy lugė kafeje me salep me njė gotė ujė dhe marrim dy gota nė ditė. Salepi si esencė ėshtė ushqyes dhe shumė i tretshėm. Sjell dobi sidomos nė bronkitet e mushkėrive, nė diarre dhe dizenteri.

RIGONI I ZAKONSHĖM (Origanum vulgare)

Ėshtė bimė mjekėsore nga mė tė pėrhapurat, qė mbin vetvetiu kudo, nė kodra tė ulėta, nė pyje, nė vende tė thata e tė papunuara. Lulet kanė ngjyrė tė kuqe nė tė verdhė, me erė tė ėmbėl, tė kėnaqshme dhe aromatike. Janė plot nektar dhe gjithmonė e shohim tė mbushur me bletė. Ėshtė njė bimė mjekėsore shumė e kėrkuar, aromatike dhe pikante. Nga ajo nxirret me distilim vaj eterik i shkėlqyer. Nė 100 kg bimė tė thata nxirren 2–2,5 kg vaj. Rigoni njihej edhe nė lashtėsi pėr cilėsinė e tij shėruese. Sot pėrdoret nė vėshtirėsitė e frymėmarrjes dhe nė terapinė e sėmundjeve tė gjoksit dhe si qetėsues i dhimbjeve tė dhėmbėve. Industria e parfumeve pėrdor vajin eterik pėr prodhimin e sapunėve aromatikė, pėr parfume e pasta dhėmbėsh. Ai kėshillohet kundėr mungesės sė oreksit dhe pėr qetėsimin e dhimbjeve tė stomakut. Vlesa bėhet me njė lugė gjethe e lule nė njė gotė ujė. Pihen dy gota nė ditė.

MAJDANOZI (Petroselium salvum)

Ėshtė bimė shumėvjeēare. Gjethet i ka tė vogla si tė selinosė. Kėrcelli ėshtė kėndor, me shumė degėzime. Lulet i ka tė verdha nė tė blertė, nė tufa. Lulėzon nga korriku deri nė gusht. Ėshtė me shumė vlera mjekėsore. Vlejnė rrėnjėt, qė mblidhen nė mars–prill, gjithashtu dhe e tėrė bima (mblidhet nė qershor–shtator), si dhe farat, qė mblidhen nė gusht–shtator pėr pėrdorim mjekėsor. Majdanozi pėrdoret si pikant nė gjellė. Vlesa bėhet me bimė ose me rrėnjė, njė lugė kafeje rrėnjė tė grirė nė njė gotė ujė. Pimė deri nė dy gota nė ditė. Kur bima ėshtė e njomė, pėrdoren 20 gr nė njė filxhan me ujė. Merret njė filxhan nė ditė. Kjo kėshillohet nė dhimbjet e veshkave dhe nė puērrat e qelbėzuara. Lėngu i bimės me pak mjaltė pėrdoret me sukses nė ēdo lloj goditjeje pėr vendosjen e qarkullimit tė gjakut dhe largimin e gjakut tė infektuar. Pėr pėrdorim tė jashtėm vlejnė gjethet nė pastrim tė plagėve, duke e pėrgatitur nė formė llapaje. Gjethet heqin dhe qelbin nga sytė, si dhe pėr fėrkimin e vendit ku pickojnė grerėzat e bletėt. Dhimbjet e veshėve apo tė dhėmbėve qetėsohen po tė futim nė vesh ose tek dhėmbi pak majdanoz tė shtypur e tė pėrzier me vaj ulliri dhe kripė.

LULE BASANI (Hypercium perforatum)

Ėshtė bimė njėvjeēare me gjethe ovale, nė formė bajonete e me lėng tė kuq. Ka lule tė verdha tė degėzuara. Lulėzon nė qershor–shtator dhe gjendet nė vende tė punuara, sidomos nė arat e mbjella me duhan. Vlejnė majat e lulėzuara, qė mblidhen kur bima ka lulėzuar. Lulet i pėrdorim tė njoma ose pak tė thata, se kur vjetrohen humbasin mjaft nga cilėsia. Ajo pėrdoret kundėr sėmundjeve tė muskujve, si shėruese kundėr temperaturave dhe rrufės kronike, kundėr tuberkulozit, astmės, pėr mbylljen e plagėve. Vlesa e saj bėhet duke hedhur nė njė gotė ujė njė lugė kafeje majash tė grira. Marrim njė gotė nė ditė. Nga jashtė pėrdoret nė artrite, reumatizėm, plagė, goditje e djegie.

LULESHTRYDHJA (Fragaria vesca)

Ėshtė bimė shumėvjeēare. Lulet janė si vile rrushi dhe dalin nga sqetullat e gjetheve. Fruti ėshtė aromatik, e lėngshėm. Luleshtrydhja e egėr mbin nė vende malore dhe nė pyje, Sot kultivohet nė kopshte nė lloje tė ndryshme. Bimės i vlejnė gjethet, rrėnjėt dhe frutat. Frutat u kėshillohen atyre qė vuajnė nga reumatizma, gurė nė veshka, nga mėlēia, nga sėmundjet nervore, nga fshikėza e urinės, duke marrė 300–500 gr nė ditė. Gjethet janė stiptike dhe pėrdoren si pėrvalesė pėr gargarė nė dhimbje tė grykės dhe kundėr gjakrrjedhjeve tė brendshme. Rrėnja ėshtė diuretike e purgative pėr gjakun. Vlohet 25 gr nė 1000 gr ujė, pėr ata qė vuajnė nga artritet, gurė nė veshka dhe pėr sėmundje tė lėkurės.

MISRI (Zea mais)

Ka gjethe tė mėdha si shpata dhe kėrcell qė arrin deri nė 2 m lartėsi, lule nė xhufkė dhe rrėnjė tė sipėrfaqshme. Ka pėrdorim tė gjerė nė ushqimin e njerėzve dhe kafshėve, nė industrinė pėr prodhimin e amidonit, nė industrinė e pijeve pėr prodhimin e uiskit. Misri ka vlera edhe nė mjekėsi, si bimė mjekėsore. Mielli i tij ka vlera tė mėdha ushqyese dhe mjaft elemente inorganike, ėshtė i mirė pėr fėmijėt, tė rriturit, sidomos pėr anemikėt dhe pėr tuberkularėt. Ėshtė diuretik i shkėlqyer. Pjesė tė vlefshme janė mustaqet, qė pėrdoren, si diuretike nė temperatura tė larta dhe nė dėmtimet e fshikėzės sė urinės. Aftėsia e tyre diuretike duket brenda 3–4 ditėve dhe sasia e urinės shtohet. Nxjerr gurėt e veshkave e tė fshikėzės. Jepen si vlesė, 10–20 gr nė njė litėr ujė. Merren 3 gota nė mėngjes, 1 nė drekė dhe 1 nė darkė para buke.

Borziloku (Osimum basilicum)

Ėshtė njė nga bimėt mė erėmira, mjekėsore dhe shumė e dashur. Borziloku kultivohet. Vlejnė majat e tij tė lulėzuara qė mblidhen nė kohėn e lulėzimit, dmth. nga fundi i gushtit dhe fillimi i shtatorit. Thahen nė hije, thėrrmohen dhe bėhen pluhur, qė ruhen nė enė pėr pėrdorim. Borziloku ėshtė aperitiv dhe tepėr i dobishėm pėr dhimbjet nervore tė kokės e neurozat, pėr paralizat e histerikėve, nė sėmundje reumatizmale. Edhe vaji eterik i tij ėshtė mė veprues nė dhimbjet e kokės. Forcon kujtesėn. Pėrdoret si vlesė 5–10 gr nė 100 gr ujė dhe si pėrvalesė 15–30 gr nė njė litėr ujė. Ėshtė tepėr tretės pėr stomakun dhe mjaft tonik e qetėsues.

BIMĖT MJEKĖSORE TĖ SHKURREVE DHE DRURĖVE TĖ LARTĖ

Gjithashtu, shkurret, por dhe drurėt e lartė (rreth 30 lloje) kanė vlera tė mėdha mjekėsore dhe pėrbėjnė njė pasuri tė jashtėzakonshme dhe burim tė madh tė ardhurash pėr banorėt.

MANAFERRA (Rubus fruticosus)

Ėshtė thuajse e njohur kudo. Frutat e manaferrės janė shumė tė vogla e tė ėmbla. Ajo lulėzon nė muajin qershor dhe korrik. Tė vlefshme te manaferra janė gjethet, qė mblidhen nė muajin maj–qershor, si dhe frutat e saj, qė mblidhen nė muajin gusht–shtator. Pėrgatitja: Ziejmė 2 lugė kafeje gjethesh tė grira me njė gotė ujė. Merren 2–3 gota nė ditė. Pėrdorimi kėshillohet kur ndiejmė ngacmime nė stomak, nė zorrė, kur kemi thartira, diarre, bėhet gargarė pėr gurmazin dhe tė mishrave tė gojės. Kjo pėrgatitje ka efekt edhe pėr hemorroidet dhe sėmundjen e sheqerit. Qė nė lashtėsi, Dioskurdi kėshillonte pėrgatitjen e gjetheve dhe tė majave tė bimės pėr luftimin e koliteve tė ndryshme, pėr sėmundjet seksuale dhe pėr hemorroidet si llapį. Edhe njerėzit qė vuajnė nga zemra dhe ata qė vuajnė nga stomaku kanė dobi, por edhe ēdo njeri i shėndoshė, sepse manaferrat s’paraqesin asnjė rrezik, pėrkundrazi janė tė vlefshme pėr organizmin e njeriut. Megjithatė, pak janė ata qė i njohin vlerat e manaferrės.

GĖSHTENJA E EGĖR (Aesculus hippocastanum)

Ėshtė dru i lartė pyjor e zbukurues me kurorė tė dendur e tė rrumbullakėt me sistemin rrėnjor mjaft tė shtrirė. Lulėzon nė maj–korrik dhe nganjėherė edhe nė vjeshtė. Fryti i saj i blertė ėshtė i mbėshtjellė me gjemba me farė tė madhe ovale, tė shkėlqyer e ngjyrė kafe. Pemės i pėrdoret lėkura dhe gjethet. Lėkura mblidhet nė shtator–tetor nga degėt 3 vjeēare e lart. Pėrgatitja: Ziejmė pėr shumė kohė njė litėr me ujė me 30–50 gr lėkurė tė shtypur, qė pėrdoret kundėr hemorroideve (sėmundje me rrjedhje gjaku nga zorra e trashė), ērregullimeve tė qarkullimit tė gjakut etj.

DAFINA (Laurus nobilis)

Ėshtė shkurre 3–4 m e lartė, por nė vende tė mbrojtura ajo arrin lartėsinė dhe 10–15 m. Lulėzon nga marsi deri nė prill. Grekėt e vjetėr dhe romakėt me dafina i kurorėzonin fitimtarėt, zakon qė vazhdon edhe sot. Dafinės i pėrdoren kryesisht gjethet dhe lulet. Farmacia popullore i pėrdor gjethet si lėndė aromatike, i hedh nė ujė qė pėrdoret pėr banja dhe me tė bėhet larja. Zakonisht pėrdoret nga populli si pomadė nė reumatizmat kronike. Pėrgatitja: Ziejmė 15–30 gr nė njė litėr ujė. Nga vaji i gjetheve marrim 1–12 pika nė pije ose me sheqer. Nė pėrdorim tė jashtėm pėrdoret lėngu i zier i gjetheve pėr larje dhe banjė nė sasi tė dėshiruara.

ROZMARINA (Rosmarinus officinalis)


SHERBELI (Salula officialis)

Ėshtė gjysmėshkurre shumėvjeēare me degė tė bardha tė mbuluara me push. Ėshtė bimė farmaceutike qė shėrben pėr pėrdorim aromash nė prodhime tė farmacisė. Nė Evropė e ēmojnė jo vetėm si bimė mjekėsore, por e pėrdorin edhe si pikante nė gatimet e tyre. Sherbela zihet e pihet. Pėrgatitja: Ziejmė njė gotė kafeje gjethe tė thata nė njė gotė ujė. Pimė dy gota ditėn. Kėshillohet nė dhimbjet e stomakut, tė zorrėve, nė kolitet, nė rrufė bronkiale, nė djersitjet gjatė natės dhe nė dridhje nervore. Pėrdorimi i jashtėm bėhet kur kemi acarime tė grykės e tė mishrave tė dhėmbėve.

ARRA (Luglans regia)

Ėshtė pemė frutore me degė tė forta me lėkurė ngjyrė hiri. Lulėzon nė muajin prill–maj. Tė gjitha pjesėt e saj janė tė vlefshme. Gjethet, lėkura e bisqeve dhe e rrėnjėve, kokrra e blertė, lėvozhga e kokrrave dhe lulet janė me vlera tė shumta mjekėsore. Gjethet mblidhen nė pranverė, lulet nė maj, ndėrsa lėkura e blertė e jashtme e kokrrave mblidhet nė korrik. Gjethet, pasi thahen, ruhen me kujdes pėr tė mos humbur aromėn dhe shijen e tyre. Rrėnja dhe lėkura e jashtme e arrės japin lėng me ngjyrė tė blertė tė bukur, qė mund tė pėrdoret edhe pėr flokėt, sepse i forcon ato dhe i ndihmon tė mos bien. Vaji i arrės ėshtė mjaft i ushqyeshėm dhe i shijshėm. Ai pėrdoret pėr gatim, por edhe nė industrinė e sapunit e tė verniqeve. Thelpinjtė e kokrrave tė pjekura pėrmbajnė vaj tė lyrshėm; kur janė tė njomė kanė 42% vaj, ndėrsa tė thatė 57,1%. Pėrgatitja e gjetheve: Merren 2–4 gjethe tė thata e tė grira, futen nė 150 gr verė tė bardhė, ku qėndrojnė 12 orė. Kjo pėrgatitje pihet esėll dhe pėrdoret kundėr sėmundjeve tė syve, shėron diarrenė. Pėrgatitet edhe njė vlesė tjetėr me gjethe: merren 60 gr gjethe dhe i zien nė njė orė me 450 gr ujė. Me kėtė vlesė luftohen qerja, hurdhat dhe ekzemat. Kokrrat e arrės u kėshillohen tė majmurve tepėr, tuberkulozėve dhe atyre qė vuajnė nga sėmundja e sheqerit.

DĖLLINJA E EGĖR (Juniperus communis)

Ėshtė shkurre dhe rrallė mund tė arrijė lartėsinė e pyjeve. Ėshtė bimė qė rritet thuajse kudo, me gjethe tė vogla, tė drejta e me majė si tė gjilpėrės; frutat e saj rruzullorė janė ngjyrė gėshtenje. Si bimė mjekėsore dėllinja ėshtė shumė e vlefshme, sepse pėr pėrdorim i vlen druri, lėkura, majat dhe fruta. Frutat duhet tė mblidhen tė pjekur, tė tharė mirė, tė ajrosur dhe tė ruajtur nė vende me dritė. Ata janė nxitės, tonikė, diuretikė, tė mirė pėr stomakun. Kėshillohen kundėr gėlbazės, pneumotuberkulozit, astmės, gurėve nė veshka, anemisė sė trupit etj. Pėr kėto sėmundje pėrdoren 30–60 gr kokrra nė njė litėr verė tė bardhė, tė fortė dhe nė doza 60–100 gr ditėn si vlesė. Kurse druri i saj pėrdoret pėr shėrimin e reumatizmės. Merren 150 gr dru i shtypur hollė dhe e ziejmė me 1280 gr ujė, deri sa tė mbeten 1000 gr. Mbasi kullohet, i shtohet 150 gr verė e bardhė dhe e fortė. Nga kjo pėrzierje u japim atyre qė vuajnė nga reumatizma dhe dhimbje kyēesh nė masėn e njė gote nė mėngjes esėll dhe njė nė mbrėmje para se tė flenė. Edhe tallashin e tyre e pėrdorin si vlesė pėr pastrimin e fytyrės nga qukat. Kurse po tė ziejmė 10 gr pluhur nė 500 gr ujė, mund tė pėrdoret pėr tensionin dhe arteriosklerozėn.

QERSHIA (Prunus cerasus)

Ėshtė pemė me trung tė rrumbullakėt, me kurorė tė rregullt. Gjethet janė ovale, nga sipėr tė shkėlqyera e nga poshtė me push tė rrallė. Lulet janė tė bardha qė ēelin nė prill dhe maj, kurse fruti ėshtė rruzullor, i kuq dhe mė pas i kuq i thellė. Takohet edhe nė gjendje tė egėr. Kanė pėrdorim nė mjekėsi lėkura e pemės dhe bishtat e kokrrave, kėto tė fundit pėrdoren mė shumė nga populli. Janė diuretike dhe tė lehta kundėr temperaturės. Vlesa e tyre lufton sėmundjen e rėrės nė veshkat, tė mbajtjes sė urinės dhe mbledhjen e ujit nė bark e gjetiu. Pėrgatitja: Ziejmė 100 gr bishta nė njė litėr ujė, sa tė mbeten 750 gr Lėkura bėhet njė pėrvalesė e shkėlqyer, sepse forcon organizmin e njeriut dhe kėshillohet kundėr djersitjes tuberkulare e temperaturave.

MURRIZI DYBĖRTHAMĖSH (Crataegus oxycantha)

Ėshtė shkurre me gjemba dhe gjendet tepėr rrallė si dru i lartė. Gjethet janė ovale, tė rrumbullakėta, lulet janė tufa me shumė lule dhe lulėzon nė prill–maj. Fruti ėshtė me ngjyrė tė kuqe, i lėmuar, i shndritshėm, zakonisht me dy fara tė gurta. Pėrdoren lulet qė mblidhen nė maj–qershor dhe kokrrat qė mblidhen nė korrik–gusht. Vlesa me lule dhe kokrra: njė lugė kafeje tė grirė nė njė gotė ujė. Marrim njė gotė nė ditė. Kėshillohet nė arteriosklerozė, nė tension, dobėsi tė zemrės, nė gjendje nervore, nė pjesėt e ėnjtura dhe nė puērra tė qelbėzuara. Lulet dhe gjethet e saj pėrdoren nga mjekėsia popullore edhe kundėr shėndoshjes sė tepėrt.

Ftoi (Cydonia vulgaris)

Ėshtė bimė e ardhur nga Persia qė nė kohėt mė tė lashta. Atij i pėrdoren frutat dhe farat, tė cilat duhet tė mblidhen tė pjekura mirė e tė ruhen nė vende tė thata. Edhe gjethet pėrdoren pėr vlesė. Frutat janė stiptikė dhe janė pėrdorur qė nė lashtėsi kundėr dizenterisė e tė vjellave. Janė qetėsuese edhe si komposto. Po tė priten copa-copa e tė vihen nė verė tė bardhė disa ditė, bėhet njė pije e shkėlqyer tonike pėr tė rimarrė veten tė moshuarit nga ndonjė sėmundje. Vlesa e gjetheve pihet si qetėsues gjatė neurastenisė, pagjumėsisė, tė takikardisė nervore, tė kollės sė vazhdueshme dhe kundėr kollės sė bardhė. Bėhet me 5 gr gjethe nė 100 gr ujė. Nga jashtė kjo vlesė pėrdoret si larėse nė sėmundjet e syve. Mund ta hedhim edhe brenda nė sy.

TRENDAFILI I EGĖR (Rosa canina)

Ėshtė bimė mjekėsore e bletėushqyese. Lulėzon nė qershor dhe pėrdoren farėrat, qė mblidhen nė tetor–nėntor. Ato janė purgative, parazitvrasėse, urinuese. Pėrgatitja: Nė njė gotė ujė hidhen dy lugė kafeje fara tė shtypura. I ziejmė gjysmė ore dhe i lėmė pa i trazuar mjaft kohė. Marrim 3 gota nė ditė. Pėrdorimi kėshillohet nė temperatura, dhimbje veshkash, kapsllėk, nė pezmatimin e fshikėzės sė urinės e tė organeve tė tretjes. Gjethet pėrdoren pėr hemorroidet. Nga trėndafili i egėr bėhet uthull e verė aromatike dhe ujė aromatik.

PISHA E EGER (Pinus silvestri)

Pėrfshihet nė drurėt pyjorė tė lartė. Gjendet si nė zonat malore, dhe nė ato kodrinore e fushore. Fruti ėshtė konik, nė fillim i blertė, dhe piqet gjatė njė periudhe dyvjeēare. Tė vlefshėm janė lastarėt, tė cilėt mblidhen tė njomė gjatė kohės sė lulėzimit tė saj nė shkurt–mars. Pėrvalesė e lastarėve bėhet me 30 gr nė njė litėr ujė. Marrim 3–4 gota nė ditė. Gjithashtu ėshtė shumė e mirė pėr frymėmarrjen kur ėshtė fjala pėr sėmundje tė organeve tė frymėmarrjes, kur kemi kollė e vuajmė nga bronkiti, kur kemi rrufė dhe sėmundje tė udhėve urinare. Edhe lastarėt e pishave tė tjera kanė pothuajse tė njėjtat cilėsi. Pisha ėshtė e vlefshme edhe pėr shėndetin e njeriut, se pastron ajrin nga mikrobet dhe prodhon mjaft oksigjen nė vendin ku mbin. Ėshtė kjo arsyeja qė tuberkularėt i kėshillojnė tė pushojnė nė vendet qė janė me pisha.

KULUMBRIA (Prunus spinosa)

Ėshtė shkurre me gjemba qė arrin nė 3 m lartėsi, me gjethe tė vogla ovale, tė dhėmbėzuara. Lulėzon nė prill–maj. Lulet janė tė bardha, me erė bajameje, kurse fruti ėshtė i vogėl, i zi. Pėr pėrdorim vlejnė lulet e gjethet e saj, qė mblidhen nė prill–maj, ndėrsa frutat mblidhen nė tetor–nėntor. Vlesa e saj bėhet njė lugė kafeje gjethe tė grira, nė njė gotė ujė qė e pimė nė mėngjes e nė darkė. Lulet dhe gjethet kėshillohen nė sėmundjet e lehta tė organeve tė frymėmarrjes. Frutat kėshillohen nė dobėsi tė gojės, nė dhembje veshkash dhe nė dhimbje tė fshikėzės sė urinės.

MOLLA (Pirus malus)

Ėshtė pemė e madhe frutdhėnėse, qė gjendet nė shumė lloje, por nė male gjendet edhe e egėr. Mollėt si fruta janė freskuese dhe qetėsuese. Vlesa e tyre pakėson etjen, qetėson pezmatimin e gurmazit dhe ndihmon funksionimin e veshkave e tė fshikėzės sė urinės. Pėrdoret dhe pėr kollėn, ngjirje tė zėrit, dhimbjet e grykės, tė veshkave. Mollėt kėshillohen mjaft edhe kundėr reumatizmave, artritit, artritit tė kyēeve tė kėmbėve dhe gurėve tė veshkave. Mollėt e egra janė shumė tė efektshme edhe kundėr sėmundjes sė sheqerit. Po tė pėrdorim 400 gr mollė nė ditė, brenda muajit ulet 10% kolesterina nė gjak.

DUSHKU (Quercus peduculata)

Ėshtė pemė pyjore me trung tė madh e gjethe tė forta. Druri i dushkut ėshtė mjaft i mirė dhe pėrdoret nė ndėrtim, nė metalurgji, nė linjat hekurudhore dhe nė industrinė e mobiljeve. Lėkura e tij pėrdoret pėr prodhimin e esencave farmaceutike, kurse frutat pėr ushqimin e bagėtive. Pėr qėllime mjekėsore pėrdoren lėkura, jo e trungut, por e degėve tė reja, si dhe fruti i tij. Lėkura ėshtė mirė tė mblidhet nė maj dhe frutat nė tetor. Vlesa: bėhet me 1–2 lugė kafeje lėkurė tė grirė nė njė gotė ujė. Lihet nė ujė tė ftohtė disa orė e pastaj pihet. Pimė dy gota nė ditė. Kėshillohet nė gjakrrjedhje tė zorrėve, diarre tė mėdha dhe helmime. Pėrdorimi i jashtėm: nė djegie, plagė, hurdha dhe gargara nė ėnjtjen e mishrave tė dhėmbėve. Frutat mund tė kaurdisen e t’i pėrdorim nė diarre dhe dizenteri, duke i bėrė kafe.

BLI MALI (Tilispervi folia)

Ėshtė njė nga bimėt e mėdha me sistem tė fortė rrėnjor. Gjethet e tij janė tė gjera, nė formė zemre, me bisht tė madh; lulet dalin nė sqetullat e gjetheve tė lastarėve tė rinj. Lulėzon mė shumicė nė qershor–korrik. Pėrdoren: lulet me bishta tė vegjėl. Vlesa: 1–2 lugė kafeje lulesh tė grira nė njė gotė ujė. Marrim 1–2 gota nė ditė. Kėshillohet nė ftohjet, mahisjet bronkiale, rrjedhje nga hundėt dhe nė puērra tė qelbėzuara. Pothuaj tė gjitha llojet e blirit kanė tė njėjtin cilėsi.

FRASHRI (Fraxinus exelsior)

Ėshtė pemė pyjore me sistem tė fortė rrėnjor. Bima lulėzon nė mars-prill dhe arrin deri nė 30 m lartėsi. Druri i frashrit pėrdoret shumė, se ėshtė i cilėsisė sė lartė, i ngjeshur dhe elastik, kurse lėkura e tij pėrdoret nė industrinė e lėkurėve dhe tė ngjyrosjes, ngaqė jep njė ngjyrė tė zezė–blu qė nuk del. Ėshtė edhe njė bimė mjekėsore. Vlejnė gjethet, qė mblidhen nė maj–korrik si dhe lėkura, qė mblidhet nė mars-prill. Gjethet kėshillohen tė pėrdoren nė artrite dhe reumatizma, ndėrsa lėkurat pėrdoren nė temperatura tė pėrsėritura. Pėrvlesa bėhet nė njė gotė ujė, dy lugė kafeje me gjethe. Marrim dy gota nė ditė. Nė tė njėjtėn mėnyrė pėrdoren edhe farat. Vlesa: Lėkura nė sasinė e njė luge kafeje vlohet nė njė gotė ujė, ose pluhur me pak verė.

HARDHIA (Vitis vinifera)

Ėshtė shkurre e ardhur nga Mesopotamia, ku kultivohej nė sipėrfaqe tė mėdha. Ajo ėshtė e njohur nga egjiptianėt qė prej 6000 vjetėsh, ndėrsa nga grekėt qysh nė kohėrat prehistorike. Rrushi ėshtė ushqim mjaft i dėshiruar dhe me vlera mjekėsore. Fruti pėrmban sheqer, deri nė 25% kalcium dhe hekur etj., gjithashtu dhe mjaft vitamina sidomos vitaminėn kundėr skorbutit. Rrushi u kėshillohet tė majmurve, dispeptikėve dhe nė helmim kronik, tek tė dobėtit dhe anemikėt dhe tek tuberkulozėt, tek ata qė vuajnė nga dobėsia hepatite dhe veshkat. Rrushi duhet tė hahet shumė kohė para

Askushi
30-09-2012, 08:39
HARDHIA (Vitis vinifera)

Ėshtė shkurre e ardhur nga Mesopotamia, ku kultivohej nė sipėrfaqe tė mėdha. Ajo ėshtė e njohur nga egjiptianėt qė prej 6000 vjetėsh, ndėrsa nga grekėt qysh nė kohėrat prehistorike. Rrushi ėshtė ushqim mjaft i dėshiruar dhe me vlera mjekėsore. Fruti pėrmban sheqer, deri nė 25% kalcium dhe hekur etj., gjithashtu dhe mjaft vitamina sidomos vitaminėn kundėr skorbutit. Rrushi u kėshillohet tė majmurve, dispeptikėve dhe nė helmim kronik, tek tė dobėtit dhe anemikėt dhe tek tuberkulozėt, tek ata qė vuajnė nga dobėsia hepatite dhe veshkat. Rrushi duhet tė hahet shumė kohė para ushqimit dhe mė mirė mund tė hahet nė mėngjes esėll. Vlesa e rrushit jepet nė sėmundje mendore. Vera pėrmban shumė elemente qė i sjellin dobi organizmit tė njeriut, ėshtė diuretike, kardiotonike, kundėr temperaturės dhe kėshillohet nė sėmundje tė rėnda tė pneumonisė e tė tifos. Vera e bardhė ėshtė stimuluese dhe diuretike, e kuqja tonike dhe stiptike dhe vetėm kjo u jepet atyre qė vuajnė nga sėmundja e sheqerit. Gjethet dhe lastarėt e hardhisė janė stiptike nė diarre kronike dhe nė gjakderdhje nga hunda, lėngu pėrdoret nė sėmundjet e lėkurės dhe si ilaē me pika kundėr sėmundjeve tė syve. Bėrthamat pėrmbajnė esencė alkaloide dhe vaj tė lyrur. Pėrdoren sė bashku me rrushin kur hamė dhe vėnė nė lėvizje zorrėt.

PJESHKA (Rrunus persica)

E ka prejardhjen nga Persia dhe ėshtė e pėrhapur nė tėrė botėn. Bima ėshtė me shumė vlera mjekėsore. Asaj i vlejnė gjethet, lulet, gonxhet dhe frutat. Gjethet duhet tė mblidhen nga pranvera deri nė vjeshtė, lulet gjatė lulėzimit tė tyre tė plotė, kurse bėrthamat pas pjekjes sė plotė tė frutave. Lulet kėshillohen kundėr koliteve tė zorrėve, nė dhimbjet e barkut, nė gjakderdhje dhe nė hemorroidet. Lėngu i bėrthamave ėshtė pėrdorur qė nga lashtėsia kundėr sėmundjeve tė zorrėve dhe tė stomakut. Ai ėshtė freskues dhe kundėr etjes, pėrtėritės i organeve gjinore dhe siguron qartėsimin mendor. Vlesa e gjetheve: 15–30 gr gjethe nė 500 gr ujė ose qumėsht. Pėrvalesė e gjetheve: 30-60 gr gjethe nė njė litėr ujė. Pėrvalesa e luleve: 15-30 gr nė 500 gr ujė.

DARDHA (Pirus communis)

Ėshtė pemė e kultivuar nė gjithė botėn dhe e njohur qė nga lashtėsia. Lulėzon nė pranverė, me lule tė shumta tė bardha e nė tufa. Dardha ėshtė me vlera mjekėsore: asaj i vlejnė frutat, gjethet dhe lėkura. Lėkura, qė zakonisht e hedhin kur i qėrojnė, ka si vlesė cilėsi diuretike. Gjethet si pėrvalesė pėrdoren si diuretike dhe antiseptike tė rrugėve urinare nė pezmatimet e fshikėzės sė urinės, nė dhimbjet e fshikėzės dhe nė gurėt e rrugėve urinare. Tė gjitha pjesėt e dardhės pėrdoren kundėr helmimit nga kėrpudhat. Vlesa dhe Pėrvalesa bėhet me 15-30 gr gjethe nė 500 gr ujė. Po ashtu edhe lėkura. Si dardha e kultivuar, ashtu dhe dardha e egėr (gorrica) kanė tė njėjtat cilėsi terapeutike.

KUMBULLA (Prunus domestika)

Ėshtė pemė e njohur, me lloje tė ndryshme. Frutat e saj janė tė shijshėm, aromatikė dhe pėrmbajnė sheqer frutor, sheqer rrushi, mjaft karbohidrate, kalium, natrium, hekur, kalcium e magnezium, tanin etj. Ėshtė bletėushqyese dhe mjekėsore. Frutat janė diuretike dhe kėshillohen pėr ata qė vuajnė nga veshkat, nga zemra, kapsllėku, sėmundja e sheqerit dhe pėr hemorroidet. Bėrthamat e saj janė zbutėse dhe parazitvrasėse.

ULLIRI (Olea europea)

Ėshtė pemė e njohur nga tė gjithė dhe mbahet e shenjtė. Ka shumė lloje ullinjsh, qė dallohen nga forma tė ndryshme tė kokrrės. Ulliri i egėr ka gjethe tė vogla, tė gjata dhe kokrra tė vogla, kurse i buti ka gjethet mė tė mėdha e tė gjera dhe kokrra tė mėdha dhe mė tepėr vaj. Ulliri njihet qė nė lashtėsi pėr vlerat e shumta mjekėsore dhe atij i pėrdoren gjethet, lėkura dhe kokrrat. Gjethet dhe lėkura nuk kanė asnjė erė, por janė tė hidhura e tė athėta. Kokrrat japin vajin qė pėrdoret si ushqim i njerėzve, por edhe nė farmaceutikė. Gjethet pėrdoren nė industrinė e lėkurės, se pėrmbajnė tanin etj. Lėkura dhe gjethet janė tonike dhe kundėr temperaturės. Vlesa: 120 gjethe nė njė litėr ujė derisa tė mbeten 3/4 e tij. Po ta pimė gjatė ditės ose nė darkė para gjumit, bėn mirė kundėr arteriosklerozės dhe tensionit. Ata qė vuajnė nga sėmundja e sheqerit, duhet tė hanė ullinj, sidomos tė blertė, sepse ndalojnė etjen qė sjell kjo sėmundje. Nė lashtėsi, vaji ėshtė pėrdorur pėr heqjen e gurėve tė tėmthit, kurse tani mjekėt amerikanė e pėrdorin pėr kolitin hepatit. Vaji duhet tė merret i freskėt dhe pakėz i ngrohtė, se tretet lehtė dhe pėrshkon tubin tretės nė 15 orė dhe thithet nga organizmi rreth 98%, kurse ushqimet e tjera duan 25-30 orė pėr t’u thithur; ėshtė qetėsues dhe largon grumbullimin e tepėrt tė gjakut nė mėlēi. Kur kemi kapsllėk, kolit, spazma dhe ndalim feēesh, vaji sjell rezultate tė shkėlqyera, duke e pėrdorur nė dozė njė lugė supe nė gjysmė gote ujė qė pihet nė mėngjes esėll. Pėrdoret nė fėrkime nga jashtė, mban trupin tė ngrohtė. Zbut dhe shėron plagėt dhe djegiet, forcon flokėt qė tė mos bien dhe zhduk zbokthin.

KULPRA (Clematis vitalba)

Ėshtė shkurre shumėvjeēare, me gjethe tė gjera e lule tė vogla, tė bardha e me erė. Lulėzon nė qershor–korrik. Pėrdoren gjethet, lulet dhe lėkura e saj. Bima duhet tė mblidhet para lulėzimit dhe lulet sa tė nisė lulėzimi, se atėherė pėrmbajnė mė tepėr elemente vepruese. Gjithė pjesėt e saj janė pėrdorur kundėr sėmundjeve tė organeve gjinore, kacereve; me gjethe tė shtypura pėrdoret kundėr kancerit tė gjirit e reumatizmave dhe si vlesė kundėr dhimbjeve tė kokės, tensionit tė lartė me rezultate tė shkėlqyeshme. Pėr tensionin ziejmė mirė 5–15 gr bimė nė 450 gr ujė. Duhen tre filxhanė ēaji nė ditė.

SELVIA (Cypressus sempervirens)

Lulėzon nė prill, fruti i saj piqet nė vjeshtė dhe pėrbėhet nga 8–14 luspa. Njihet qė nga lashtėsia, pasi ka vlera mjekėsore. Edhe sot pėrdoren gjerėsisht gjethet, druri dhe kokrrat. Gjethet dhe druri mblidhen gjatė gjithė vitit, kurse kokrrat kur janė ende tė blerta. Nė lashtėsi, kokrrat pėrdoreshin kundėr diarresė, temperaturave dhe gjakderdhjeve, kurse sot fshatarėt i pėrdorin pėr tė ndaluar rėnien e flokėve dhe pėr tė nxirė flokėt. Hipokrati e ka pėrdorur drurin e selvisė kundėr sėmundjeve tė rrugėve urinare.

RRAPI (Platanus orientalis)

Ėshtė dru i lartė, i fortė dhe shumė rezistent, qė haset nė shtretėrit e lumenjve dhe nė terrenet zallore me lagėshtirė. Ėshtė edhe me vlera mjekėsore. Pėrdoren gjethet dhe lėkura e tij, ku ndodhet njė lėndė ushqyese, flobafina. Qė nga lashtėsia ėshtė pėrcaktuar se gjethet e lėkurės kanė cilėsi hemostatike, pastruese tė plagėve, shėruese tė djegieve, tė pezmatimit tė syve dhe, nė pėrgjithėsi, pėr tė gjitha pezmatimet. Lėkura e zier bėn shumė mirė nė dhimbjet e dhėmbėve.

FIKU (Ficus carica)

Ėshtė i njohur pėr gjethet e tij tė gjera dhe frutat e ėmbėl. Ėshtė ushqim shumė i mirė, por nuk duhet ta pėrdorin ata qė vuajnė nga sėmundja e sheqerit. Ai jep shumė energji nė organizėm, prandaj u kėshillohet anemikėve e tė dobėtėve dhe atyre qė ftohen. Ėshtė me vlera tė jashtėzakonshme mjekėsore: ata qė vuajnė nga kapsllėku, nė mėngjes mund tė hanė esėll disa kokrra fiq, pasi tė pinė njė gotė ujė tė ftohtė. Lėngu i fikut pėrdoret si djegės kundėr lebrozės, kallove dhe pėr lyerje kundėr reumatizmės dhe dhimbjeve tė tjera artrite. Gjethet e freskėta kanė cilėsi terapeutike tė shkėlqyeshme kundėr astmės. Ziejmė 2 lugė kafeje gjethesh nė dy gota ujė, derisa tė mbetet gjysma e ujit dhe e pimė nė darkė, kur tė flemė, ose nė mėngjes esėll.

BIMĖT MJALTĖSE

Pėrveē kėsaj, bimėt e shpėrndara kėtu japin dhe produkte tė tjera dytėsore qė pėrdoren me kėnaqėsi pėr nevojat lokale dhe eksportim tė tyre brenda dhe jashtė vendit. Midis tyre mund tė pėrmendim bimėt mjaltėse tė tilla, si: bajamja, bliri, dardha, ftoi, driza, gorrica, hardhia, kumbulla, kulumbria, mareja, lajthia, lofata, larushku, molla, murrizi, pjeshka, qershia, fiku, ulliri mani, thana, sherbela, ēaj i malit, trėndelina, tėrfili, mėllaga, ēikorja etj.
Si drurė dhe shkurre tė rėndėsishme pėr lėndė ndėrtimi janė: arra, bliri, panja, qershia, lisi, ahu, thana, frashri, bredhi, pisha, gėshtenja e egėr etj. Kurse si drurė dhe shkurre qė pėrmbajnė lėndė aromatike janė: bliri, bredhi i Maqedonisė, dėllinja e zezė, ēaji i malit, sherbela, bari i bletės etj. Si drurė zbukurimi mund tė mbillen pisha e zezė, bredhi, plepi i egėr, rrapi, akacia etj.

PRODHIMET E DYTA PYJORE

Para kalimit nė sistemin e ekonomisė sė tregut, prodhimet e dyta tė pyllit grumbulloheshin dhe ambalazhoheshin nga ndėrmarrjet pyjore dhe ndėrmarrjet e grumbullimit. Nė fillim tė viteve ‘90, kėtė tė drejtė e fitoi pothuajse shėrbimi i sektorit pyjor. Ndėr prodhimet mė tė rėndėsishme qė grumbulloheshin nė atė kohė ishin bimėt mjekėsore e aromatike, esencat, frutat e farat, gjethet, thuprat si dhe shumė prodhime tė tjera. Pjesa dėrmuese e tyre ishte e destinuar pėr eksport pėr shkak tė nevojės urgjente pėr valutė qė kishte vendi.
Pavarėsisht nga kushtet jo shumė tė preferueshme tė pėrpunimit (mungonte dhe ende vazhdon tė mungojė industria e pėrpunimit tė tyre nė vend), ato shiteshin me njė vlerė minimale nė tregun ndėrkombėtar. Sidoqoftė, studimet e kryera pėr atė periudhė nė shkallė kombėtare pėr kėto bimė, tregojnė se sasia e grumbullimit tė tyre ishte disa dhjetėra milion dollarė. Pranė ndėrmarrjeve pyjore ishin pikat e grumbullimit dhe magazinat pėrkatėse; gjithashtu, nė bazė tė planifikimit tė centralizuar, ēdo ndėrmarrje pyjore kishte njė plan tė caktuar eksporti.
Pas viteve ‘90 ky rrjet grumbullimi dhe tregtimi u shkatėrrua dhe tregtimi i tyre u kaloi tregtarėve tė vegjėl, veprimtari qė bėhej thuajse jashtė kontrollit, megjithėse tė drejtėn pėr tė dhėnė licencėn e kėsaj veprimtarie e ka Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe e Kullotave nė Tiranė. Veprimtaria nė terren pėr grumbullimin e bimėve lė shumė pėr tė dėshiruar, pasi nuk zbatohen rregullat teknike, duke dėmtuar ndjeshėm sigurimin e prodhimit pėr tė ardhmen.

Prodhimi i hunjve pėr domatet dhe bishtave pėr veglat e punės ka qenė njė veprimtari tjetėr qė zhvillohej para viteve ‘90. Hunjtė e domateve nxirreshin kryesisht nga materialet e pėrmirėsimit tė pyjeve, ndėrsa prodhimi i bishtave pėr veglat e punės ishte e drejtė e sektorit tė pyjeve dhe mė vonė kjo veprimtari nuk u zhvillua mė.

Prodhimi i thuprave tė shelgut ishte njė veprimtari qė kishte lidhje me repartin e xunkth-kashtės, prodhimet e tė cilit ishin tė gjitha tė destinuara pėr eksport. Kėto tė ardhura ishin relativisht tė konsiderueshme pėr zhvillimin e ekonomisė sė kėsaj malėsie tė varfėr, por fatkeqėsisht tė gjitha kėto tė ardhura tė grumbulluara kalonin nė buxhetin e shtetit.

Si veprimtari tjetėr ishte dhe prodhimi i qymyrit tė drurit. Kjo lloj veprimtarie pėrdorte si material bazė drurin e lisit. Pėr momentin, kjo veprimtari nuk ka kushte tė mjaftueshme qė tė zhvillohet, pėr shkak tė mungesės sė lėndės sė drurit dhe tė njerėzve qė tė merren me tė.

Me gjithė kėtė situatė jo shumė tė favorshme, mundėsitė pėr pėrmirėsime nė kėtė sektor janė shumė reale dhe optimiste. Faktorė tė tillė janė: kėrkesat minimale pėr investime nė kėto veprimtari, kushtet e mira tokėsore-klimatike pėr rritjen normale tė tyre, mundėsitė favorizuese pėr ngritjen dhe gjallėrimin e njėsive tė vogla nė nivel fshati ose komune, tė cilat do tė mundėsonin sė tepėrmi punėsimin e forcave tė lira dhe do tė ndikonin nė uljen e ndjeshme tė varfėrisė. Gjithashtu, kėto lloje veprimtarish, kanė afat shlyerje tė shkurtėr nė krahasim me veprimtari tė tjera qė zhvillohen nė pyje.

Nga ana tjetėr, kthimi i pyjeve dhe i kullotave ish-pronarėve tė ligjshėm dhe kalimi i tyre nė pėrdorim tė komunave do t’u jepte mundėsi atyre qė t’i shfrytėzonin kėto prodhime siē duhet dhe njėkohėsisht do tė shėrbenin si nxitje pėr t’i administruar e menaxhuar ato mė mirė e me kujdes.
Si pėrfundim, mund tė themi se nė malėsinė e Kurveleshit janė tė gjitha kushtet pėr tė pasur njė mbulesė pyjore tė shumėllojshme, prandaj ėshtė e mundur qė nė tė ardhmen tė shtohen sipėrfaqet pyjore nė tokat djerrė qė janė pa ndonjė vlerė pėr bujqėsinė, tė ruhen e tė mirėmbahen pyjet ekzistuese, tė pėrmirėsohen sipėrfaqet kullosore e livadhore, tė bėhen tarracime, ku tė mbillen akacie, pishė dhe bredh, anės sė rrugės tė mbillen plepa etj. Druri i dafinės mund tė zhvillohet nė zonėn fitoklimatike tė makieve e sidomos nė shpatet qė janė me ekspozim ndaj diellit (lugina e Bėnēės, Dhėmblan etj.) ose nė sektorėt ku rritet sot mareja.

KAFSHĖT E EGRA

Kafshėt e egra tė kėsaj malėsie janė tė pakta jo vetėm nė sasi, por edhe nė lloje. Numri i tyre ka ardhur gradualisht duke u zvogėluar. Kjo, nga njėra anė, si rrjedhim i zhdukjes sė pyjeve dhe, nga ana tjetėr, si pasojė e ndėrhyrjes sė njeriut pėr tė zhdukur kafshėt mė grabitqare qė dėmtojnė bagėtinė. Pėr shembull, ēakalli njė kafshė e kudondodhur nė shkurret dhe pyjet pranė qendrave tė banuara, sot ekziston si specie e rrallė pėr tė mos thėnė se mungon fare. Nga burimet e shkruara dhe anketimet e bėra me banorėt del se dikur nė pyjet e larta tė Kurveleshit ka pasur jetuar edhe ariu i murrmė, kurse sot duket e pabesueshme tė flasėsh pėr njė gjė tė tillė.
Megjithatė, ndonėse fauna nė malėsinė e Kurveleshit ėshtė dėmtuar mjaft, disa pėrfaqėsues gjenden ende hapėsirėn e tij, ku formohen biocenoza tė caktuara. Zhvillimi dhe shpėrndarja e saj varet drejtpėrdrejtė nga pėrbėrėsit gjeografikė, pėrmasa dhe karakteri i relievit, kushtet klimatike, hidrografia, mbulesa pyjore etj.

Ajo i ėshtė pėrshtatur morfologjisė sė relievit malor, klimės me temperatura dhe reshje mesatare, mungesės sė objekteve tė mėdha hidrografike dhe ekzistencės sė bimėsisė nė formė tė masiveve pyjore. Kėshtu, nė malėsinė e Kurveleshit nuk rriten ato kafshė qė i gjejmė nė Ultėsirėn Perėndimore dhe nuk mund t’i gjejmė ato kafshė qė rriten nė Parkun Kombėtar tė Divjakės. Pėr shkak tė mungesės sė objekteve tė mėdha ujore, pėrhapja e peshqve ėshtė e rrallė, pėr tė mos thėnė se mungon fare.

Nga gjitarėt grabitqarė (karnivorė) qė takohen nė kėtė malėsi, janė: ujku, dhelpra, kunadhja, macja e egėr etj.

MACJA E EGĖR (Felis Silvestris)

Jeton nė gropa, nė tokė, por edhe nė drurė e pyje tė larta. Kacaviret me shkathtėsi tė veēantė. Ėshtė mė e madhe se macja shtėpiake. Ėshtė, gjithashtu, kafshė grabitqare dhe gjakatare e madhe. Gjatėsia e trupit shkon 65–80 cm (bishti rreth 30 cm). Ka qime ngjyrė hiri tė mbyllėt, me vija paralele tė zeza. Ushqehet me sisorė tė vegjėl dhe me shpendė. Ndėrzehet nė shkurt–mars. Barra zgjat 9 javė. Pjell 4–5 kėlyshė dhe jeton 10–15 vjet. Ėshtė mė e pėrhapur nė luginėn e Bėnēės, tė Gurrės sė Progonatit, pėrroit tė Nivicės dhe nė luginės e Vėrmikut.

UJKU (Lupus canis)

Ėshtė njė kafshė grabitqare mishngrėnėse. Numri i tyre ėshtė rritur mjaft pėr shkak tė shtimit tė sasisė sė bagėtive tė imėta (delja, dhia). Strehohet nė pyje tė larta, si Ēipini i Bolenės e Smokthinės, nė Zarel, Llufė, Bėnēė, Luzat etj. Shfrytėzon mirė shkurret, pyjet e dushkut dhe territoret pranė staneve tė bagėtive. Gjatė dimrit zbret dhe pranė qendrave tė banuara duke sjellė dėme tė konsiderueshme nė blegtori.

DHELPRA (Vulpes vulpes)

Kafshė grabitqare mishngrėnėse. Jeton mė tepėr nė zgavrat e drurėve dhe tė ēarat e shkėmbinjve. Dėmton shumė shpendėt shtėpiake. Ėshtė njė ndėr kafshėt qė gjendet kudo nė Kurvelesh. Nga banorėt gjuhet si kafshė dėmbėrėse, prandaj gjuetia e saj si edhe e ujkut lejohet nė ēdo kohė. Dhelpra rritet nė pyjet e larta e tė dendura, nė shpatet e luginave, por dhe afėr qendrave tė banuara, duke gjuajtur shpendėt shtėpiake.

KUNADHJA (Martes foina)

Ėshtė gjithashtu kafshė grabitqare qė jeton nė zonat e ulėta, pėrgjatė luginave tė lumenjve, mė rrallė nė pyjet e larta. Dallohet pėr trupin e saj tė vogėl, por tė shkathėt si dhe lėkurėn e saj tė bukur e tė ēmueshme. I pėlqejnė shumė zgavrat e rrepeve, prandaj kėto i pėrdor edhe si vend strehimi. Kafshė e dėmshme. Dikur gjuhej pėr lėkurėn saj tė ēmueshme, prandaj dhe numri i tyre ishte zvogėluar shumė.

DERRI I EGĖR (Sus scrofa)

Ėshtė i pėrhapur nė pyjet e dushkut dhe nė afėrsi tė tokave tė mbjella me misėr. Bėn shumė dėme nė kulturėn e misrit. Mė i pėrhapur ėshtė nė Ēipinin e Smokthinės, Zarel dhe nė shpatin lindor tė Gjeshnikoshit. Gjuhet pėr mishin e tij tė shijshėm, prandaj numri i tyre ėshtė shumė i kufizuar. Baldosa ėshtė njė kafshė me trup mesatar qė jeton pranė livadheve dhe arave tė mbjella. Dėmton misrin, prandaj dhe lejohet gjuetia e saj nė ēdo kohė.

LEPURI I EGĖR (Lepus europaea)

Ėshtė i pėrhapur pothuaj nė tė gjithė territorin e vendit dhe nė Kurvelesh. Ka ngjyrė gri. Peshon rreth 4 kg. Kėmbėt e prapme i ka tė gjata, veshėt dhe sytė tė mėdhenj. Ka shpejtėsi deri nė 60 km nė orė. Jeton 8–10 vjet. Ka pjellshmėri tė madhe dhe e arrin atė qė nė moshėn njėvjeēare. Pjell 7–10 lepurushė nė ēdo 3–4 muaj. Armiqtė e lepurit janė dhelpra, kunadhja, macja e egėr, si dhe dėmtuesit me pupla (shqiponja, larashi, huta, gjeraqina etj.). Ėshtė njė kafshė barngrėnėse dhe dėmton shumė zarzavatet dhe perimet. Rritet nė vendet e mbjella me grurė, jonxhė, misėr dhe livadhe, ku gjen dhe ushqimin e tij me bollėk.

KETRI (Sciurus vulgaris)

Ėshtė njė kafshė e pėrhapur thuajse kudo, por preferon mė shumė territoret afėr qendrave tė banimit dhe tokave bujqėsore, ku gjen ushqimin pėr tė jetuar. Pėlqen mė shumė frutat e arrės dhe tė lajthisė, prandaj aty ai ka krijuar dhe habitatin (arat e punuara, burimet dhe bregu i lumenjve apo i liqeneve). Lėkura ėshtė ngjyrė gri e errėt, me gushėn dhe barkun me ngjyrė mė tė hapur nė tė bardhė, me qime tė shkurtėr. Kohėt e fundit ėshtė rralluar mjaft si rezultat i zhdukjes nga njeriu.

SORKADHJA (Capreolus capreolus)

Ėshtė njė kafshė paqėsore dhe elegante e rrallė dhe takohet mė tepėr midis pyllit e nė thellėsi tė tij. Qimen dhe ngjyrėn e ndėrron dy herė nė vit. Lėkura nė verė ėshtė e kuqėrremtė nė tė verdhė, me qime tė shkurtėr, nė dimėr me ngjyrė kafe tė hirtė. E gjatė 1,2–1,4 m dhe peshon 15–35 kg. Jeton deri 20 vjet. Ushqehet me bar, bimė, drithėra, kėrpudha etj. Ėshtė shumė e rrallė dhe armiqtė e saj janė ujku, macja e egėr e dhelpra.

DHIA E EGĖR (Rupicapra rupicapra)

Ėshtė e pėrhapur kryesisht nė zonat malore tė Kurveleshit dhe jeton nė hapėsira tė veēanta afėr majės, si nė Buzėn e Bredhit, mbi lartėsinė 1400 m. Ushqehet me bar, fruta e gjethe pemėsh. Arrin peshėn 20–40 kg, me gjatėsi trupore 110–140 cm. Cjapi ėshtė 10% mė i madh se dhia. Ndėrzimi fillon nė moshėn 18–19 muajsh. Barra zgjat rreth 6 muaj. Pjell nė maj. Terreni ku jeton ėshtė shumė i thyer dhe i vėshtirė, prandaj ka shumė pak armiq. Ėshtė shumė e rrallė dhe thuajse e zhdukur.

Askushi
30-09-2012, 08:41
SHPENDĖT GRABITQARĖ

Vėzhguesit e paktė tė shpendėve (sidomos studiuesit e huaj) qė udhėtojnė nė Shqipėri, e konsiderojnė kėtė vend shumė tė pasur me shpendė. Cilėsia e natyrės sė njė zone si Bėnēa dhe malėsia e Kurveleshit tregojnė qartė se shumė lloje shpendėsh (kryesisht ato tė rralla) gjejnė kėtu njė habitat tė pėrshtatshėm. Kjo ėshtė veēanėrisht me vlera tė mėdha pėr zhvillimin e ekoturizmit nė tė ardhmen. Kjo do tė thotė qė kushtet duhen krijuar e mbajtur sa mė tė favorshme qė tė jetė e mundur pėr speciet endemike tė shpendėve. Midis shpendėve grabitqarė, mund tė pėrmendim skifterin, shqiponjėn e Bonellit (shih), kaliqyqen, fajkoin, bufin, kukuvajkėn dhe qyqen etj.

SKIFTERI

Skifteri ėshtė njė shpend grabitqar qė dėmton pulat dhe zogjtė e vegjėl. Gjendet kudo, por mė shpesh e sheh pranė qendrave tė banuara. Nė Kurvelesh gjenden dy lloje: skifteri i vogėl, qė jeton fushave dhe ushqehet me zogj tė egėr e brejtės; dhe skifteri i madh, qė ushqehet me shpendė shtėpiakė dhe shpendė tė egėr tė mėdhenj, me lepuj etj.

SHQIPONJA E BONELLIT

Shqiponja e Bonellit (Hieraaetus fasciatus) ėshtė ndėr shqiponjat me madhėsi mesatare (65–72 cm), me krahė tė hapur 150–180 cm, qė jeton nė Europė vetėm nė zonėn e Mesdheut. Ajo ėshtė njė specie e rrezikuar dhe pak ekzemplarė kanė folenė dhe nė zonėn Bėnēė–malėsia e Kurveleshit Nė botė ajo gjendet nė pjesėn VP tė Afrikės dhe tė gadishullit Iberik deri nė lindje nė Indokinėn Veriore dhe Kinėn jugore. Shqiponja e Bonellit gjendet nė zonat malore tė lartėsive tė ulėta dhe mesatare (deri nė 1500 m), rrallė mė lart. Ato gjenden mė shpesh nė rajonet malore shkėmbore tė ngrohta me shkurre (makie e frigana) dhe mė pak nė pyje, por gjithashtu edhe nė pjerrėsi tė zhveshura nga bimėsia. Ato pėrdorin shumicėn e habitateve pėr gjueti, me pėrjashtim tė pyjeve tė dendura dhe vendeve tė shkreta; foletė e tyre shpesh i bėjnė nė shkėmbinjtė e thepisur dhe rrallė nė drurė. Ēdo ēift ndėrton disa fole (1–6), pranė njėra-tjetrės (madje edhe nė tė njėjtin shkėmb), tė cilat pėrdoren me radhė. Foletė bėhen ēdo vit e mė tė gjera, me lartėsi deri 1,80 m dhe diametėr 2 m.
Shpendėt prindėr janė tė qėndrueshėm nė njė vend, ndėrsa tė rinjtė dhe ata qė nuk kanė arritur pjekurinė, tė paktėn nė Europėn JL, pėrhapen nė zonat e lartėsive mė tė ulėta me ushqime mė tė bollshme, ku nuk ka shpendė tė rritur. Ata ushqehen me shpendė, si thėllėza, pėllumba, korba e ēafka; me gjitarė tė madhėsive mesatare, kryesisht minj, por edhe lepuj, ketra, brejtės; si dhe me zvarranikė.

Shqiponja e Bonellit nuk ėshtė njė specie nė nivel global e rrezikuar (IUCN), ndėrsa Bird Life International e klasifikon atė si njė specie Europiane tė rrezikuar (Tucker and Heath, 1994). Nė Greqi ajo ėshtė regjistruar si specie e rrezikuar nė Greek Red Book. Ajo ėshtė njė specie e rrallė, me shpėrndarje jo tė rregullt nė Mesdhe. Numri i tyre nė Europė ēmohet tė jetė mė pak se 1000 ēifte, gjė qė tregon pėr njė pakėsim serioz tė saj. Sidomos gjatė viteve 1980–90, ka njė reduktim tė numrit tė tyre prej 25%.

Rreziqet mė serioze pėr shqiponjėn e Bonellit nė Europė janė gjuetia, pėrplasja e zogjve tė rinj dhe atyre qė nuk kanė arritur pjekurinė nė linjat elektrike, shtrirja nė zona tė veprimtarive humane, si dhe pakėsimi i ushqimit. Rreziku mė i madh ėshtė ndryshimi i pėrdorimit tė terrenit dhe braktisja e tokave bujqėsore tradicionale, gjė qė ka transformuar peizazhin mesdhetar, qoftė nga ripyllėzimet natyrore, qoftė nga praktika tė reja bujqėsore. Si rrjedhim, kemi tkurrjen e biodiversitetit dhe, pėr pasojė, shqiponjat e Bonellit bėhen njė pre e kollajtė.
Rreziqet kryesore tė njohura pėr kėtė specie nė Greqi janė: gjuetia, prishja e habitateve (hapja e guroreve, ndėrtimet e ndryshme), shqetėsimet nė vendet e folezimit, (rritja e turizmit), hapja e rrugėve, e cila i bėn habitatet tė arrihen mė lehtė nga gjuetarėt kontrabandistė si dhe ndoshta pakėsimi i ushqimit nė disa vende. Pėrveē kėsaj, nė shumė zona shqiponja e Bonellit konsiderohet padrejtėsisht e rrezikshme pėr qengjat e vegjėl dhe pėr kėtė ajo gjuhet prej barinjve.
Pėr njohjen mė tė mirė tė gjendjes dhe tė rreziqeve qė i kanosen shqiponjės sė Bonellit nė zonėn Bėnēė–malėsia e Kurveleshit, duhet bėrė inventarizimi i rregullt dhe monitorimi i popullatės sė saj, pėr parandalimin e veprimeve tė mundshme shkatėrruese pranė zonės sė foleve. Po ashtu, duhen ndėrmarrė studime pėr ekologjinė e saj dhe vrojtime pėr karakteristikat e popullatės. Me njohuritė qė do tė fitohen, ne do tė bėhet e mundur tė ecet drejt njė mbarėshtimi tė kujdesshėm dhe ruajtjes nė zonat pėrkatėse, si dhe informimit tė banorėve vendas dhe gjuetarėve nė kėto zona.

BUFI (Bubo bubo L.)

Ėshtė huti mė i madh, i gjatė deri nė 75 cm, me gjerėsi tė krahėve 160–180 cm. Duket shpend madhėshtor. Ėshtė aktiv natėn. Fluturon shpejt dhe ashpėr. Tonacionet e zėrit, sidomos natėn, janė shumė tė kumbueshme. Ushqehet zakonisht me sisorė tė madhėsisė sė miut deri tė lepurit, si dhe me shpendėt e madhėsisė sė grifshės ose tė rosės sė egėr. Nė disa raste mbyt edhe dhelprėn, tė cilėn ėshtė nė gjendje ta marrė me kthetra. Bėn vezė dhe zogj dy herė nė vit. Klloēitja zgjat 36 ditė.

GJERAQINA (Accicipier gentiles)

Ėshtė e gjatė 48–62 cm (bishti 18–22 cm), me gjerėsi tė krahėve 135 cm. Nė dallim nga shpendėt e tjera, femra ėshtė mė e madhe se mashkulli, gati dyfishin. Peshon rreth 500 gr. Ėshtė shumė e shkathėt. Gjahun e zė fluturimthi, nė pemė, strofull dhe tokė. Femra njė herė nė vit bėn 3–4 vezė. Klloēitja zgjat 34–38 ditė. Pėr ushqim kujdeset mashkulli. Pas 70 ditėsh tė vegjlit bėhen tė pavarur.

SHPENDĖT JOGRABITQARĖ

Bukurinė pyjeve tė Kurveleshit ua shtojnė dhe shpendė tė tillė tė rrallė, si: gjeli i egėr, qukapiku, thėllėza e malit dhe pėllumbat e egėr etj. Midis kėtyre shpendėve, mė e pėrhapur ėshtė thėllėza e malit, qė preferon mė shumė vendet e zhveshura tė Kurveleshit tė Sipėrm dhe mė rrallė e gjejmė nė Kurveleshin e Poshtėm. Territoret mė tė pasura me thėllėza janė: Qafa e Kreshtės, rrėza e malit tė Kėndrevicės (shpati lindor) ku ishte shpallur dhe si rezervat natyror i mbrojtur nga shteti (mbi fshatin Salari). Me shumicė thėllėzat i gjejmė edhe nė qafėn e Gurit tė Shpuar, nė Malin e Thatė, nė Buzėn e Bredhit, nė malin e Picarit, nė Bogonicė etj. Ėshtė shumė e preferuar pėr mishin e saj tė shijshėm. Jemi tė mendimit se nė malėsinė e Kurveleshit duhet tė organizohet njė punė e kujdesshme pėr marrjen e masave pėr ruajtjen dhe shtimin e kafshėve dhe shpendėve tė dobishme e tė rralla ( sorkadhja, dhia e egėr, derri i egėr, macja e egėr, shqiponja e malit gjeli i egėr, thėllėza e malit etj.)

GJELI I EGĖR (Tetrao urogallos)

Ėshtė shpend i madh e i bukur, i egėr dhe mė i pakapshėm i natyrės. Mashkulli peshon 4,5–7 kg dhe femra 1,5–2 kg. Jeton deri nė 15–20 vjet. Ka fluturim tė plogėsht e tė zhurmshėm. Krahėt i rreh fort dhe nė mėnyrė kumbuese. Ushqehet me farėra pyjore, hala pishe dhe frutat e disa shkurreve. Jeton kryesisht nė thellėsi tė pyllit, midis brezit tė pyjeve gjethore dhe tė pėrzier.

THĖLLĖZA E MALIT (Alectoris graeca L.)

Ėshtė shpend i bukur, pėrfaqėsuesi mė tipik i zonės mesdhetare. Preferon terrene shkėmbore, tė mbuluara me shkurre dhe bar. Ka trup mė tė madh se thėllėza e fushės, rreth 36–40 cm tė gjatė dhe peshon deri nė 1 kg. Jeton deri nė 8 vjet. Ushqehet me gjithēka, por kryesisht me gjethe, farėra, prodhime pyjore, drithėra etj.; preferon edhe krimba, krustace tė imėta, insekte e larva. Shumohet nė fillim tė prillit, bėn 9–15 vezė, duke qėndruar klloēkė rreth 26 ditė

SHPENDĖT SHTEGTARĖ

Nga shpendėt shtegtarė qė vijnė vetėm gjatė periudhės sė ngrohtė tė vitit janė: dallėndyshja, korbi, kali i qyqes, qyqja, bilbili, pėllumbi i madh i egėr, lejleku, qė vjen nė muajin mars pėrgjatė luginės sė Vjosės dhe depėrton deri nė thellėsi tė luginės sė Bėnēės, etj.

PĖLLUMBI I EGĖR (Columbia palumbus).

Ėshtė pėllumbi mė i madh i egėr i vendit. Arrin gjatėsinė 40 cm dhe peshon rreth 500 gr. Ka ngjyrė gri nė blu. Nė qafė ka njė rreth tė bardhė prej nga ka marrė dhe emrin. Sqepin dhe kėmbėt i ka tė kuqe. Ushqehet kryesisht me farėrat e drurėve dhe tė bimėve tė arave. Bie klloēkė dy herė nė vit, nė prill e qershor. Fluturimi ėshtė i zhurmshėm dhe shumė i shpejtė.

ZVARRANIKĖT

Nga zvarranikėt si pėrfaqėsues kryesorė janė disa lloje gjarpėrinjsh, nepėrka e malit, shigjeta, bolla, zhapiku, hardhuca. Nė lėndina, veē insekteve ka dhe flutura, rrėshqanorė tė ndryshėm, si dhe pėrfaqėsues tė amfibėve, si bretkosa, zhaba, salamandra etj.

PESHQIT

Nė ujėrat e Kurveleshit, si nė lumenjtė dhe nė pėrrenjtė qė mbajnė ujė gjatė gjithė vitit, rriten peshqit e lumit qė janė disa lloje, por nė sasi tė pakta dhe pa ndonjė vlerė ekonomike. Lumenj mė tė pasur me peshq janė Shushica dhe lumi i Bėnēės, ku rriten 3-4 lloje peshqish, si: trofta e zezė e egėr (Salmo Thymus), peshk endemik qė rritet vetėm nė kėta lumenj dhe pėrmendet pėr mishin e saj tė shijshėm dhe me shumė pak hale. Kėtu rritet edhe lavraku si dhe mustaku, lloje peshqish me shumė hala, prandaj nuk preferohen. Rritet gjithashtu edhe ngjala. Kurse nė lumin e Smokthinės, nė pėrroin e Kaparjelit dhe nė liqenin e Kacojthit (Kolonjė) ka mė pak peshq.

VIDRA ose LUNDRA (Lutra lutra)

Ėshtė e vetmja kafshė ujore qė takohet nė ujėrat e ėmbla tė lumenjve qė ushqehen nga burimet, si nė lumin e Bėnēės, tė Vėrmikut, Shushicės etj. Kėlyshėt e saj ajo i lind nė tokė nė afėrsi tė bregut tė lumenjve, ku ka dhe habitatin e pėrhapjes sė saj. Nė dhjetėvjeēarin e fundit ėshtė rralluar dhe po shkon drejt zhdukjes, pėr shkak tė dėmtimit qė i bėhet mė shumė prej njerėzve, por dhe pėr shkak tė mungesės sė ushqimit.

GJUETIA

Gjuetia konsiderohet sot si njė ndėr elementet kryesore qė duhet tė nxitė dhe tė favorizojė turizmin malor dhe sportiv edhe nė malėsinė e Kurveleshit. Njėkohėsisht, ajo shėrben dhe si burim tė ardhurash nė sektorin e pyjeve dhe nė biznesin vendas nė pėrgjithėsi.

Deri nė fillim tė viteve ‘90, gjuetia nė kėtė malėsi ishte thuajse e kontrolluar, me pėrjashtime tė rralla, tė cilat nuk ishin shqetėsuese edhe sepse armėt e gjuetisė ishin mė pak tė pėrhapura, kryesisht nė grupe gjuetarėsh tė organizuar nė shoqata qė kontrolloheshin nga shteti.

Por pas viteve ‘90, shoqata e gjuetarėve dhe e peshkatarėve sportivė nuk e kishin mė situatėn nėn kontroll dhe shpesh herė janė sfiduar nga kundėrvajtėsit, qė shkaktonin dėme tė pallogaritshme duke bėrė gjueti pa leje dhe jashtė sezonit tė gjuetisė, duke shfarosur speciet e rralla qė ishin shpallur tė mbrojtura.

Nė kėtė kuadėr, pėrveē pėrmirėsimit ligjor, kėrkohet dhe mė shumė interesim dhe sensibilizim i publikut pėr mbrojtjen e kėsaj pasurie shumė tė rėndėsishme pėr biodiversitetin si dhe rritja e bashkėpunimit midis tė gjithė aktorėve tė shoqatave tė gjuetarėve, shoqatave mjedisore, policisė sė rendit, pushtetit vendor etj.

MJEDISI

Mjedisi natyror pėrbėn kushtin themelor pėr zhvillimin e qėndrueshėm tė malėsisė sė Kurveleshit. Burimet mjedisore tashmė tė reduktuara si rrjedhojė e politikave tė paorientuara me ritmet e zhvillimeve ekonomike kombėtare dhe rajonale para dhe nė fillim tė periudhės sė tranzicionit (1989–1993) duhet tė viheshin nė eficiencė.

Gjithashtu, integrimi i parimeve zhvillimore tė vijueshme, favorizimi i treguesve tė rėndėsishėm pėr zbatimin e programeve me ndikime tė ndjeshme nė ekologji, nė mjedis tė shėndetshėm, nė turizėm, nė shėrbimet parėsore e sanitare dhe nė qėndrueshmėrinė ekonomike nė kėtė malėsi duhet tė arrijnė nivele tė mjaftueshme pėr zhvillimin ekonomik dhe me ritme optimale dhe profil turistik konkurrues.

Drejtimi i ekonomisė sė liberalizuar qysh nga viti 1992, zbatimi i kritereve tė reja tė zhvillimit tė ekonomisė sė tregut, lėvizjet demografike (migrimi drejt zonave urbane), ritmet e larta tė urbanizimit tė pakontrolluar, qė pėrfshinė edhe kėtė malėsi, hapėsirat e shanset e reja qė u ofrouan pėr administrimin e mjedisit dhe tė burimeve mjedisore, nuk u pėrshtatėn me metodat dhe me mendėsitė e trashėguara tė administratės dhe tė shoqėrisė. Kjo u shoqėrua me shfaqjen e dukurive tė tilla qė patėn pasoja tė rėnda pėr mjedisin, qė, sė bashku me krizėn e 1997-s dhe defektet serioze tė akumuluara nė tė kaluarėn, krijuan edhe kėtu zona mjedisore tė nxehta apo nė nevojė.
Varfėria ekstreme dhe papunėsia e lartė nė nivel komune dhe rrethi qė erdhėn si pasojė e ndėrrimit tė sistemit ekonomik e politik, i detyruan mjaft banorė tė zonave malore, duke pėrfshirė dhe malėsinė e Kurveleshit, tė siguronin jetesėn minimale nga tregtimi i lėndės drusore, kullotja pa kriter e bagėtive, gjuetia e kundėrligjshme e kafshėve tė egra, prerja masive e pyjeve etj. Tė gjitha kėto ndikuan nė degradimin e pyjeve dhe tė zonave tė mbrojtura dhe tė rezervave tė gjuetisė, zhdukjen e specieve tė rralla tė florės dhe tė faunės dhe evidentimin e zonave tė nxehta apo nė nevojė nė kėtė malėsi.

Kėto ndryshime negative tė mjedisit e bėjnė tė domosdoshme hartimin e strategjive mjedisore nė nivel rrethi dhe qarku, ku objekt analize do tė jenė dukuri dhe probleme kritike qė kanė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė rėnien e potencialeve burimore nė nivel qarku dhe rrethi pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm. Ndėrsa objektiva qė do tė mundėsojnė ripėrtėritjen e gjendjes, krijimin e vizioneve tė qarta pėr administrimin dhe orientimin sa mė bashkėkohor tė kėtij sektori, do tė jenė: ndalimi i degradimit tė mjedisit, ripėrtėritja e zonave tė mbrojtura, rritja e qėndrueshmėrisė sė pėrdorimit tė burimeve natyrore, pėrmirėsimi i cilėsisė sė jetės dhe ulja e nivelit tė ndotjeve nga burimet ekzistuese.

BIODIVERSITETI

Shumėllojshmėria biologjike, siē dihet, ėshtė shumė mė e pasur nė lartėsitė e mėdha tė maleve dhe tė malėsive, ku pėrfshihet dhe malėsia e Kurveleshit. Kėto pasuri (qė pėrfshijnė bimėt dhe kafshėt) i detyrohen larmisė sė jashtėzakonshme tė klimės malore dhe tė dherave, ndryshimeve tė shpejta tė motit nė lartėsi dhe mikrohabitateve. Mbi tė gjitha, njė numėr i madh speciesh gjenden nė malet mė tė larta, qė i detyrohen natyrės sė izoluar ishullore tė masiveve malore, qė pėrbėjnė bastionet e fundit tė natyrės sė egėr, “ishujve” mbizotėrues mbi njė det ultėsirash tė transformuara, qė janė strehė tė sigurta tė shumė specie me vlera botėrore.

Malet janė qendra dinamike tė ndryshimeve tė pandėrprera qė pasqyrojnė qartė proceset e fuqishme gjeologjike tė tėrmeteve, erozionit sipėrfaqėsor, ngritjes sė relievit, rrėshqitjes sė tokės e rėnies sė gurėve. Banorėt e maleve duhet tė pėrballen me kėto sfida tepėr tė rrezikshme pėr mbijetesėn e tyre.
Malėsia e Kurveleshit, ndonėse ėshtė njė njėsi fizike malore-kodrinore me sipėrfaqe tė vogėl, ka pozicion gjeografik, reliev, veēori klimatike dhe faktorė hidrologjikė, gjeologjikė e pedologjikė qė favorizojnė zhvillimin mjaft tė madh e tė shumėllojshėm tė habitateve natyrore dhe tė ekosistemeve komplekse malore qė ofrojnė kushte pėr ekzistencėn e shumė lloje bimėsh tė larta (qė pėrfshihen nė florėn europiane) ku, veē tė tjerash, spikatin mjaft lloje relike, endemike dhe subendemike.
Malet e kėsaj malėsie nuk kanė ndikuar vetėm nė shumėllojshmėrinė e formave gjeomorfologjike unikale dhe nė relievin spektakolar, por kanė ēuar dhe nė njė ndryshim tė dukshėm tė klimės, tė formimit tė dherave dhe nė evoluimin e bimėsisė. Klima ka ndikuar dhe nė produktivitetin e bimėve, sidomos nė shumėllojshmėrinė e bimėve mjekėsore, tė cilat japin dhe prodhimet mė me vlerė ekonomike, si: mjaltė, kėrpudha, esenca etj.

Gjatė dhjetėvjetėshit tė fundit, shumė hapėsira tė kėsaj malėsie kanė pėsuar ndryshime tė shpejta tė tilla, si: braktisje dhe shpopullim masiv tė vendbanimeve, depėrtim tė forcave dhe tė biznesit qė shfrytėzon ku tė mundė e pa kriter pasuritė e maleve, duke prerė e dėmtuar pa masė masivet pyjore, duke prishur habitatet, sepse mungojnė strategjitė dhe planifikimi hapėsinor pėr zhvillimin e qėndrueshėm tė malėsive. Si kudo nė vendin tonė, edhe nė malėsinė e Kurveleshit vėrehet njė varfėrim i florės dhe faunės si dhe i infrastrukturės fizike dhe sociale. Kjo kėrkon padyshim njė administrim apo ripėrtėritje tė hapėsirave natyrore mė tė rėndėsishme dhe njė kujdes tė veēantė pėr sa i pėrket rritjes sė qėndrueshmėrisė sė tė gjitha formave tė jetės.

Drejtimi dhe vėmendja e popullsisė lokale duhet tė fokusohet gjithashtu, nė ndalimin me ēdo kusht tė humbjes sė biodiversitetit dhe tė biotopeve nė kėto ekosisteme, duke ndjekur linjėn e pėrdorimit dhe zhvillimit tė qėndrueshėm tė burimeve natyrore, me synimin e ruajtjes sė vitalitetit tė tokės dhe shumėllojshmėrisė sė habitateve, nė mbėshtetje tė veprimtarisė ekonomike pėr mirėqenie tė sigurt tė popullsisė sė kėsaj malėsie.
Pikėrisht, rreth kėtyre problemeve duhet tė pėrqendrohet veprimtaria shkencore, edukuese e kulturore e ekspertėve tė kėtyre fushave. Qėllimi do tė jetė jo aq pėr tė tėrhequr vėmendjen e studiuesve (sepse kėta kanė kohė qė kanė dhėnė alarmin), por pėr tė sensibilizuar opinionin publik, e sidomos pėr tė ngacmuar vėmendjen e organizatave shtetėrore, tė firmave e biznesmenėve privatė, shoqatave e fondacioneve tė ēdo lloji, pėr tė parė realisht e me seriozitet atė qė po ndodh aktualisht nė zonat tona malore, me qėllim qė tė merren masat e nevojshme dhe tė hartohen njė strategji dhe plane menaxhimi pėr tė miratuar njė paketė ligjesh tė hartuara nga specialistė pėr ta ruajtur e zhvilluar nė mėnyrė tė qėndrueshme hapėsirat malore dhe ato ndėrkufitare.
Midis hapėsirave natyrore mė kryesore tė vendit tonė, malėsia e Kurveleshit, dallohet pėr pasuri tė shumta natyrore, sidomos biodiversiteti pėrfaqėson tė gjithė botėn e gjallė qė popullon territorin e kėsaj malėsie. Shumėllojshmėria biologjike e lartė qė pėrbėn karakteristikėn e saj, ėshtė rrjedhojė e veēorive specifike tė relievit, mikroklimės, kushteve tė ndryshme tė tokave, ujėrave tė shumta, pranisė sė pyjeve tė virgjra, kullotave dhe livadheve tė bollshme alpine. Kėto janė edhe disa nga burimet natyrore mė kryesore tė saj
Megjithatė, banorėt e malėsisė sė Kurveleshit ndeshen me sfida tė mėdha tė tilla, si: humbja dhe reduktimi i habitateve malore, dėmtimi, varfėrimi dhe degradimi i ekosistemeve, shqetėsimii pėr sa i pėrket persekutimit tė kafshėve tė egra nė natyrė, kėrcėnimi dhe zhdukja e specieve tė rralla dhe prishja apo erozioni gjenetik. Shkalla e rrezikimit tė florės dhe tė faunės nė kėtė malėsi paraqitet mė poshtė:

Speciet mė tė rrezikuara, sipas Agjencisė Rajonale tė Mjedisit (ARM) tė qarkut, janė: lisi, lajthia e egėr, bredhi mesdhetar i Maqedonisė, pisha e zezė, ahu, tė gjitha bimėt mjekėsore dhe aromatike, dhia e egėr, kaprolli, derri i egėr, macja e egėr, thėllėza e malit, shkaba etj. “Zhdukja e llojeve ėshtė njė gjė normale nė procesin e evolucionit tė botės sė gjallė. Por sot, pėr shkak tė veprimtarisė sė njeriut, llojet dhe ekosistemet janė mė tė rrezikuara se kurrė.” (Strategjia dhe plani i veprimit pėr biodiversitetin).

Sidoqoftė, ekosistemeve ekzistuese qė ende ruajnė bimė tė ndryshme dhe kanė shumėllojshmėri speciesh, duhet t’u kushtohet njė vėmendje e posaēme, pėr tė siguruar qėndrueshmėrinė e tė gjitha formave tė jetės. Varfėrimi i vazhdueshėm i ekosistemeve tė tokės, ku pėrfshihet edhe malėsia e Kurveleshit, nėnkupton njė humbje tė madhe tė pellgjeve gjenetike dhe tė vlerave shkencore, edukuese, tėrheqėse dhe estetike, tė cilat ndikojnė mjaft nė degradimin e shpejtuar tė standardeve jetėsore humane.

Askushi
30-09-2012, 08:42
ZONAT E MBROJTURA

“Zona e mbrojtur pėrfshin njė pjesė toke ose deti, e destinuar kryesisht pėr mbrojtjen e biodiversitetit biologjik, tė pasurive natyrore dhe kulturore bashkėshoqėruese tė saj dhe qė administrohet me rrugė ligjore ose me mėnyra tė tjera efektive”. Ky pėrkufizim pėrfshin tė gjithė “universin” e zonave tė mbrojtura dhe, si i tillė, duhet tė jetė i vlefshėm pėr tė gjitha kategoritė. Objektivat praktikė pėr tė cilat mbarėshtohen zonat e mbrojtura janė tė ndryshme, por gjithsesi ato do t’i konvertonin si mė poshtė:
Kėrkimi shkencor
• mbrojtja e kafshėve dhe e bimėve tė egra (spontane);
• ruajtja e llojeve dhe e diversitetit gjenetik;
• ruajtja e integritetit dhe funksionit tė ekosistemeve dhe mjedisit;
• mbrojtja e karakteristikave specifike natyrore dhe kulturore;
• turizmi dhe ēlodhja;
• edukimi;
• pėrdorimi i qėndrueshėm i pasurive tė ekosistemeve natyrore;
• ruajtja e vlerave kulturore dhe tradicionale.
Duke pasur parasysh gėrshetimet dhe pėrparėsitė e objektivave tė mėsipėrm, mund tė veēohen qartė mbrojtja dhe menaxhimi i zonave tė mbrojtura nė mbėshtetje tė kategorive tė pranuara nga IUCN-ja:
- KATEGORIA I. Rezervat Strikt Natyror/Rezervat Shkencor. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr qėllime shkencore dhe pėr mbrojtjen e natyrės sė egėr (spontane).
- KATEGORIA II. Park Kombėtar. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr mbrojtjen e ekosistemeve dhe ēlodhje (rekreacioneve).
- KATEGORIA III. Monument natyre. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr ruajtjen e karakteristikave tė veēanta natyrore.
- KATEGORIA IV. Zonė e Menaxhimit tė Llojeve/Habitateve. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr ruajtje, pėrmes ndėrhyrjeve menaxhuese.
- KATEGORIA V. Peizazh Tokėsor/Detar i Mbrojtur. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr ruajtjen e peizazhit dhe pėr ēlodhje.
- KATEGORIA VI. Zonė e Mbrojtur e Resurseve tė Menaxhuara. Zonė e mbrojtur e menaxhuar kryesisht pėr pėrdorim tė qėndrueshėm tė ekonomisė natyrore.
Nė Krahinėn Malore Jugore, ku pėrfshihet dhe malėsia e Kurveleshit, zonat e mbrojtura qė pėrfshijnė tė gjitha kategoritė e mėsipėrme janė shumė tė pakta si nė numėr dhe sipėrfaqe. Ato pėrfaqėsohen nga disa monumente natyre dhe dy parqe kombėtare: Bredhi i Hotovės nė Pėrmet dhe Parku Kombėtar i Butrintit.
Kuadri ligjor: Ndryshimet politike dhe orientimi nė ekonominė e tregut tė lirė pas viteve ‘90 sollėn domosdoshmėrinė e ndryshimeve nė legjislacionin pėrkatės, tė cilin po e paraqesim si mė poshtė:
Ligji Nr. 7623, dt. 13.10.1992 “Pėr pyjet dhe policinė e shėrbimit pyjor”;
Ligji Nr. 7917, dt. 13.04.1995 “Pėr kullotat dhe livadhet”;
Ligji Nr. 8934, dt. 05.09.2002 “Pėr mbrojtjen e mjedisit”;
Ligji Nr. 8906, dt. 06.09.2002 “Pėr zonat e mbrojtura”;
Ligji Nr. 8302, dt. 07.03.1998 “Pėr tė ardhurat pyjore”;
Ligji Nr. 8318, dt. 20.04.1998 “Pėr dhėnien me qira tė tokės bujqėsore e pyjore, tė livadheve e kullotave qė janė pasuri shtetėrore”;
Ligji Nr. 7875, dt. 10.11.1994 “Pėr mbrojtjen e faunės sė egėr dhe gjuetisė”;
Ligji Nr. 308, dt. 26.01.1996 Rregullorja “Pėr dhėnien nė pėrdorim dhe administrimin e pyjeve dhe kullotave komunale”.
Ekzistojnė dhe njė numėr aktesh ligjore e nėnligjore, akte presidenciale etj., qė lidhen, gjithashtu, me veprimtarinė komplekse tė sektorit tė pyjeve dhe tė kullotave.

EROZIONI

Malėsia e Kurveleshit deri nė vitet ‘90 ka pasur mė tepėr njė profilizim nė drejtim tė zhvillimit tė blegtorisė dhe bujqėsisė. Pėr pasojė, rreziqet mjedisore dhe ndotjet nuk kanė qenė tė mėdha dhe shqetėsuese pėr banorėt. Kėshtu, ndotjet mė tė pėrhapura janė ato tė tipit tė hedhjeve me origjinė bujqėsore dhe blegtorale dhe mbeturinave antropogjene.

Problemi mė serioz qė vėrehet nė qendrat e banuara tė kėsaj malėsie ėshtė erozioni i dherave, i cili shkon gjithmonė duke u zhvilluar mė fuqishėm. Ai pėrbėn njė nga ēėshtjet mė kritike tė mjedisit nė nivel krahine dhe rajoni pėr shkak tė degradimit tė tokės. Kjo dukuri, me njė prirje natyrore 35–40%, varet nga karakteristikat gjeologjike dhe morfologjia e territorit, por ėshtė e lidhur ngushtė edhe me shpyllėzimet masive qė janė kryer gjatė viteve, prerjet e pakontrolluara, mbikullotja pa kriter e bagėtive tė imėta (dhitė), mjaft e dėmshme pėr pyjet e kėsaj malėsinė.
Dėmtimi i veprave hidroteknike dhe sistemimeve malore qė ndalonin erozionin, pėrmbytjet dhe rrėshqitjet e tokės nė hapėsira tė izoluara, hapja e tokave tė reja nė shpate tė paqėndrueshme dhe shumė veprime tė tjera, kanė qenė dhe vazhdojnė tė jenė disa nga problemet mė shqetėsuese me tė cilėn ballafaqohen pėrherė banorėt e kėsaj malėsie.

Si rrjedhim, pas viteve ‘90, mungesa e fondeve pėr mirėmbajtjen dhe ruajtjen e mjedisit ēoi nė dėmtim, degradim dhe humbje tė shtresės vegjetale tė tokės nė masėn 15–20 ton/ha/vit pėr zonat malore dhe kodrinore nė nivel qarku. Problemet janė mjaft shqetėsuese pėr tė gjithė komunitetin dhe, pėr mė tepėr, rreziqet e tij rriten edhe mė shumė kur askush nuk bėn asgjė pėr tė frenuar sadopak kėtė dukuri, e cila ka filluar tė bėhet mė shqetėsues nė tokat bujqėsore.
Nė malėsinė e Kurveleshit ēėshtja e administrimit dhe e pėrdorimit tė tokės ka qenė dhe vazhdon tė mbetet njė problem i mprehtė. Nga keqpėrdorimi i saj dhe i pasurive tė tjera qė lidhen me tė, si shfrytėzimi pa kriter i pyjeve, prishja e shtresės vegjetale tė tokės dhe ndėrtimet pa ndonjė plan urbanistik, janė shoqėruar me shumė pasoja tė tjera negative qė kanė marrė pėrmasa tė mėdha dhe nė disa raste tė pandreqshme. Dėmtimet nga erozioni janė tė lidhura ngushtė me ndotjet, djegiet dhe prerjet pa kriter tė pyjeve. Ky problem ka qenė gjithmonė shqetėsues, por ka ardhur duke u bėrė mė i mprehtė nga viti nė vit.
Probleme ka pasur pėr sa i pėrket shkallės sė erozionit mbi bazėn e matjeve, pasi ato nuk janė bėrė pėr arsye teknike. Megjithatė, nė bazė tė vėzhgimeve tona si dhe tė tė dhėnave qė kemi mundur tė sigurojmė nga burime tė ndryshme, po japim njė tablo tė pėrgjithshme tė kėtij procesi. Nė kėtė malėsi dukuritė erozive janė tė shpeshta, veēanėrisht nė disa hapėsira tė caktuara tė tilla, si nė territorin midis Gusmarit dhe Rexhinit, nė pellgun e sipėrm tė pėrroit tė Nivicės dhe nė ujėndarėsit midis lumit tė Fterrės dhe njė dege tė Shushicės dhe nė disa pellgje pėrrenjsh mė tė vegjėl qė janė degė tė Shushicės. Nga depozitimet e prurjeve erozive tė ardhura nga shpatet e maleve rrethuese tė Kurveleshit, janė bėrė tė papunueshme disa dhjetėra ha tokė bujqėsore dhe herė pas here ka pasuar raste tė dėmtimit tė shtėpive tė banuara.

Pėrveē rreziqeve qė shkaktohen nė qendrat e banuara, kjo dukuri ėshtė mjaft me pasoja edhe nė pellgjet ujėmbledhės tė pėrrenjve dhe tė lumenjve tė kėsaj malėsie. Si rrjedhojė, kjo dukuri nuk duhet parė e lidhur vetėm me pyjet, por edhe me komunitetin nė tėrėsi. Nga ky kėndvėshtrim, rezulton se duhet njė ndėrthurje e objektivave strategjikė pėr tė nxjerrė pėrcaktimet afatmesme dhe afatgjata nė fushėn e ruajtjes dhe tė mbarėshtimit tė pyjeve.
Pėr momentin mungon njė studim pėr proceset e erozionit dhe asnjėherė nuk janė bėrė matje, nga tė cilat do tė nxirrej sasia e materialeve tė gėrryera pėr njė periudhė kohe tė caktuar, gjė qė do tė shėrbente si prognozė pėr tė eliminuar njė mori procesesh negative tė lidhura me erozionin.

TURIZMI MALOR

Nė zhvillimin ekonomik tė malėsisė sė Kurveleshit vėmendje e veēantė i duhet kushtuar pėrmirėsimit tė infrastrukturės, problemeve mjedisore dhe sidomos ndotjes, cėnimit tė biodiversitetit, erozionit, braktisjes sė zonave rurale malore dhe rreziqeve tė degradimit tė tokės bujqėsore etj. Theksojmė se njė pėrparėsi e veēantė i duhet kushtuar turizmit, si njė degė e re dhe me shumė tė ardhme e fitimprurėse pėr ekonominė e zonave malore, ku me interes do tė ishte ripėrtėritja e trashėgimisė kulturore dhe e traditės, vėnies sė bujqėsisė dhe tė blegtorisė nė funksion tė turizmit.

Turizmi ėshtė njė paradoks qė mund tė sjellė mirėqenie tė madhe, por mund tė shkaktojė dhe dėme tė pariparueshme nė territoret e mbrojtura, kryesisht nė ato zona qė janė tė pabanuara dhe qė nuk administrohen, prandaj duhet tė kuptohen mirė lidhjet midis turizmit dhe mjedisit. Turizmi, nė tė vėrtetė, ėshtė nė varėsi tė mjedisit dhe mjedisi ėshtė i cėnueshėm nga turizmi. Ai ėshtė njė veprimtari qė rritet shpejt, prandaj e bėn ruajtjen dhe administrimin e mjedisit njė detyrė parėsore.

Malėsia e Kurveleshit dallohet pėr potencialet e saj turistike dhe mjedisore tė mjaftueshme, duke e radhitur atė nė rajonet mė tė frekuentuara nga turistėt vendas e tė huaj dhe vizitorėt e shumtė qė admirojnė natyrėn. Zhvillimi i shpejtė i turizmit malor nė kėtė zonė mendojmė se mbėshtetet nė veēoritė atraktive qė ajo ka pėr zhvillimin e njė turizmi tė qėndrueshėm, si: pastėrtia e mjedisit dhe ajri i freskėt, format spektakolare morfologjike, bukuritė skenike tė maleve, biodiversiteti i pasur dhe shumėllojshmėria biologjike me pyje tė shumta. Nė thellėsi tė tyre ndeshesh me njė larmi peizazhesh natyrore, kulturore dhe burimore, me tradita tė veēanta tė trashėgimisė kulturore dhe me stilin e jetės sė thjeshtė.

Por aty ndesh dhe shumė tė papritura qė shoqėrohen shpesh me rreziqe dhe sfida qė i tėrheqin disa turistė aventurierė pėr ushtrimin e sporteve tė veēanta (ski, ngjitjet alpinistike) dhe veprimtarive tė tjera ēlodhėse. Malet zotėrojnė cilėsi tė larta qė janė tė nevojshme pėr shėndetin, turizmin dhe ushtrimin e sporteve apo dhe veprimtari tė tjera qė fokusohen nė soditje dhe meditime. Ato kanė hapėsira tė gjera dhe mjaft tė rėndėsishme ku mund tė zhvillohen disa lloje turizmi tė tilla, si: turizmi sportiv i skive, i pushimit dhe i ēlodhjes, alpinizmit, shėtitjeve dhe gjuetisė sė kontrolluar, tė cilat nė ofertėn turistike zėnė vend tė veēantė.

Vlerėsimi i kėtyre formave malore nis me morfologjinė e relievit, kapacitetin e pėrgjithshėm absorbues tė terreneve pėr aftėsim nė turizėm, forma dhe cilėsia e shpateve (tė rrėpirėta, tė buta apo pa pengesa mekanike etj.), kushteve lokale klimatike, nga e cila varet sasia e reshjeve dhe sidomos e borės, cilėsia dhe trashėsia e saj.

Elementet klimatike duhen parė e analizuar sė bashku me ndėrliqėsinė e mjedisit gjeografik, shkallėn e kontinentalitetit dhe lartėsinė mbi nivelin e detit. Ky vlerėsim fillon konkretisht me diferencimin e disa pikave hapėsinore, tė cilat janė si pikėnisje e disa matjeve qė pėrfshijnė majėn, shpatin dhe rrėzėn e malit. Majat, si pika mė tė larta tė maleve, mbizotėrojnė horizontin dhe, nga kėto lartėsi, vija e horizontit rritet nė mėnyrė tė tillė qė ēdo vizitori i shfaqet pėrpara plastika e formave tė relievit, tė cilat i pėrcakton qartė si nė dukje dhe pėrmasa.

Shpatet e maleve dhe strukturat e tyre janė dukuri qė nė vlerėsimin turistik kanė rėndėsi tė veēantė pėr sa i pėrket pjerrėsisė sė shpateve, mungesės sė pengesave mekanike (shkėmbinj, popla dhe blloqe gurėsh tė shembura) qė ndeshen shpesh nė monopate, shtigje dhe rrugėkalime malore, tė cilat pengojnė lėvizjen normale pėrmes tyre. Rrėza e maleve, gjithashtu, ėshtė komplekse dhe luan rolin e njė hallke lidhėse midis zonave tė ulėta fushore e luginore dhe maleve. Ato janė dhe njė bazė e rėndėsishme lėvizjeje pėr kalimin e vizitorėve dhe turistėve nė lartėsitė e maleve.

Veēoria fiziko-gjeografike e kėsaj malėsie ėshtė solide, me hapėsira tė gjera dhe kufij tė qartė, qė e pėrballon zhvillimin e tipave tė ndryshme tė turizmit (hotele, motele, kampingje dhe ēadra pėr tė rinj etj.), turizmin agrar-balnear (nė fshatrat e ndėrtuara afėr rezervuareve artificiale), turizmin shėtitės, ngjitjet alpinistike, fluturimet me parashutė (Bogonica, Mali i Qores), turizmin e bardhė, ku pėrfshihet ushtrimi i sportit tė skive (Llufė, qafa e Luadhit, Golem, Lekdush, Progonat etj.), turizmi ekologjik e shkencor dhe speleologjik (shpella e Lekpetės) dhe puset e shpellat vertikale (Mali i Thatė, Gusmar, Gryka e Zhurit tė Kuēit etj.), turizmi shėtitės (i gjelbėr), si: mali Kėbusit, Ēipini i Bolenės, Smokthinės, Zareli, kanionet e Gurrės sė Progonatit, Bėnēės, Nivicės, Vėrmikut dhe ujėvara e Peshturės (Progonat) dhe e Nivicės etj.

Nė malėsinė e Kurveleshit do tė ishte e nevojshme qė, pėr rritjen e tė ardhurave tė komunitetit, turizmi cilėsor tė ngrihej nė nivele me vlera kombėtare. Pėr kėtė ėshtė, gjithashtu, tepėr urgjent rregullimi i infrastrukturės, sidomos i rrjetit rrugor pėr ta lidhur atė me qendrat e mėdha urbane, sidomos me bregdetin e Jonit dhe tė Adriatikut. Ky rrjet rrugor duhet tė ndėrtohet me dy korsi mbi trasenė e rrugėve ekzistuese, qė kalon nga Bėnēa pėr nė Progonat, Gusmar dhe prej kėtej tė presė shkurt pėrmes Zhurit tė Kuēit pėr tė dal nė Kuē, nga ku bėhet lidhja me qytetin e Vlorės (detin Adriatik), me Borshin e mė tej me Sarandėn dhe nė tė ardhmen edhe me Pilurin (detin Jon).

TURIZMI LUMOR

Nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Bėnēės, tė Gurrės sė Progonatit, tė pėrroit tė Nivicės, tė lumit tė Vėrmikut dhe pėrroit tė Kaparjelit, ėshtė rritur interesi dhe oferta e turistėve pėr ujin e bardhė, kjo pėr arsye se vitet e fundit kemi tė bėjmė me njė rritje tė kėsaj dukurie turistike nė zhvillimin e turizmit lumor, nėpėrmjet tė cilit realizohet dhe turizmi aventuresk, mjaft i pėlqyer nga grupmoshat e reja.

Lumenjtė pėrbėjnė mjedise tė veēanta dhe mjaft tė rėndėsishme turistike. Njė numėr i madh vendbanimesh nė botė, por edhe nė vendin tonė janė tė pėrqendruara gjatė lumenjve. Siē dihet, disa zona pėrreth tyre kanė qenė hapėsira gjeografike tė qytetėrimit tė lashtė.

Peizazhi lumor nė Kurvelesh pėrbėn faktorin kryesor joshės pėr zhvillimin e stileve krejt tė ndryshmem tė pushimeve aktive tė tilla, si: sporti, kultura, dėfrimet, udhėtimet me biēikletė pėrgjatė brigjeve lumore, ose me kanoe dhe rafting nė ujėrat e bardha. Zakonisht, nė luginat lumore mbizotėrojnė pamje dhe mezohapėsira tė ēuditshme, tė formuara nga kombinimet tipike tė elementeve tė peizazhit natyror dhe kulturor qė janė pak a shumė tė ruajtura (qendrat arkeologjike), fshatrat e verėrave me vreshtarinė e tyre tė zhvilluara nėpėr tarracat apo pjergullat pėrgjatė brigjeve tė lumit dhe kodrat pėrreth.

Proceset e shumta natyrore – gjeologjike, atmosferike, gjeomorfologjike, hidrologjike dhe biologjike – krijojnė forma tėrheqėse dhe ēlodhėse, tė cilat mbizotėrojnė kudo tablonė e peizazhit lumor nėpėrmjet thyerjeve, meandrave, tarracave, zonave tė pėrmbytura etj.
Shpate tė rrėpirėta, degė malore mbi ekosistemin lumor, shumėllojshmėri formacionesh, bėrthama meandrash mbizotėruese, hapėsira lumore dhe gryka, bimėsi shkėmbore, tarraca tė pjerrėta, fshatra me vila karakteristike tė mjedisit rural nė vendet e mbrojtura nga pėrmbytjet, kėshtjella dhe rrėnoja mbi lumenjtė, mullinj tė vjetėr tė mbyllur dhe materiale tė shumta ndėrtimi, tė cilat janė tė karakterizuara nga harmonia vizuale dhe ekologjike e elementeve natyrore dhe antropogjene, pėrcaktojnė tė ashtuquajturėn “mezohapėsirė” tė pellgut.

Klima pėrbėn njė faktor tė veēantė pėr zhvillimin e turizmit malor nė Kurvelesh, e cila kushtėzohet nga shtrirja, lartėsia e maleve, ekspozimi i tyre kundrejt erėrave shiprurėse dhe largėsia nga deti etj. Zbritja e temperaturės sipas lartėsisė ėshtė njė dukuri natyrore shumė e ndėrlikuar qė vėrehet nė zonat malore, nga e cila varen tė gjitha elementet klimatike tė pėrshtatshme ose tė papėrshtatshme nė vlerėsimin turistik tė tyre.

Gryka kanonike, si element tjetėr kėrshėrie i turizmit malor, takohen shpesh nė luginėn e Bėnēės, Gurrėn e Progonatit, pėrroin e Nivicės, tė Vėrmikut, Kaparjelit etj., me shtratin e tyre tė ngushtė e tė thellė dhe me shpate gati vertikale, tė cilėt krijojnė copėzime dhe ēarje tė shumta tė relievit, duke formuar njė morfologji mjaft interesante dhe panoramike. Gryka tė tilla janė formuar nė shkėmbinjtė gėlqerorė tė luginave tė mėsipėrme.
Shpellat, puset vertikale dhe zgavėrime nėntokėsore ndeshim thuajse nė tė gjitha territoret e pėrbėra prej gėlqerorėve (Kurveleshi i Sipėrm dhe mė pak i Poshtmi), ku mbizotėron zhvillimi i morfologjisė karstike nėntokėsore, me dukuri tė tilla, si: kthinat, kanalet dhe sallonet, drapėritė e pėrfaqėsuara nga stalaktitet dhe stalagmitet dhe format e tjera shpellore si kolonat, tė cilat pėrbėjnė elementin mė tėrheqės tė tyre. Pėr nevoja praktike ėshtė e domosdoshme tė njihen me hollėsi parametra tė tillė si temperatura e ajrit tė njė mjedisi, vendi apo lokaliteti (temperatura ditore, mujore dhe vjetore, maksimale, minimale, luhatjet gjatė vitit, vranėsira, lagėshtia relative, absolute, reshjet, intensiteti dhe lloji i tyre etj.).
Njė kėrkesė tjetėr e domosdoshme ėshtė dhe njohja e ofertės komplekse turistike, qė nėnkupton furnizimin e rregullt me ujė pėr shfrytėzuesit turistikė. Nė turizėm nevoja pėr ekzistencėn e sasive tė mėdha tė ujit, qė kėtu janė tė mjaftueshme, por ende tė pashfrytėzuara pėr mungesė fondesh, krijon lehtėsi jo vetėm pėr furnizimin e bollshėm me ujė tė pijshėm, banja, zhvillimin e sporteve ujore (noti, zhytja, peshkimi etj.), por dhe pėr komunikim.

Aktualisht, miliona njerėz tė moshės sė re nė botė, por edhe tė moshės mesatare, merren me sporte tė ndryshme ujore tė tilla, si: noti, lundrimi me vela, jahte, raftin, zhytje, peshkim sportiv etj., tė cilat janė tė pėrhapura si nė zonat rurale dhe nė zonat urbane. Nė kėtė malėsi, sidomos nė lumin e Shushicės dhe tė Bėnēės, sezoni i notit mund tė zgjas 2–2,5 muaj (15 qershor–30 gusht), ku temperatura e ujit luhatet midis 26–29° C.
Jo vetėm nė lumenj, por edhe nė rezervuarėt artificialė tė kėsaj malėsie janė tė gjithė faktorėt joshės pėr zhvillimin e veprimtarive krejt tė ndryshme, tė tilla si: sporti, kultura, dėfrimi, udhėtimet me biēikletė pėrgjatė brigjeve tė lumenjve, ose me kanoe, rafing dhe trape nė ujėrat e rrėmbyera, peshkimi qė ėshtė forma plotėsuese e turizmit lumor etj.

LLOJET E TURIZMIT MALOR

Idetė dhe angazhimet pėr zhvillimin e turizmit tė qėndrueshėm malor, nė malėsinė e Kurveleshit nuk kanė munguar dhe mė parė, por izolimi i vendit, infrastruktura tejet e rėnduar, pasojat e sė cilės ndihen edhe sot, vizioni dhe konceptet lindore, drejtimi ekonomik i centralizuar, kushtet ekonomiko-financiare nė pėrgjithėsi tė pamjaftueshme, bėnė qė kjo veprimtari tė ishte i kufizuar.

Turizmi, sidoqoftė, konsiderohej si privilegj pėr njė numėr tė kufizuar objektesh turistike qė administroheshin nga drejtoritė e turizmit nė rrethe. Pėr sa i pėrket turizmit malor, ai ishte thuajse i panjohur jo vetėm kėtu (Kurvelesh), por edhe nė nivel rrethi, qarku dhe mė gjerė. Megjithatė, nė kuadrin e turizmit malor edhe atėherė pėrfshiheshin disa veprimtari tradicionale tė banorėve nė nivel rrethi dhe sidomos tė nxėnėsve dhe rinisė shkollore, qė organizoheshin nė formė ekskursionesh tė programuara me grupe dhe kolektiva, nė pėrbėrjen e tė cilėve ishin nxėnėsit dhe mėsuesit. Zakonisht, veprimtari tė tilla sportive bėheshin si nė dimėr dhe nė verė, me qėllim mėsimor-edukativ, argėtimi, ēlodhjeje etj. Vendet qė vizitoheshin mė shpesh dhe qė kishin preference tė veēantė ishin tė tilla, si kanionet dhe ujėvarat e Gurrės sė Progonatit, tė Nivicės, shpella e Lek Petės dhe sterra e Trėndafilit (Gusmar).

Njė lloj tjetėr turizmi malor dhe tepėr i veēantė mund tė konsiderohet dhe festimi i pėrbashkėt i ditėve tė shėnuara, ose i fundjavės qė organizohen midis banorėve tė rrethit dhe banorėve fqinjė nga Vlora, Tepelena, Gjirokastra etj., ku pjesėmarrja e tė rinjve ėshtė shumė aktive nėpėrmjet bėrjes sė veprimtarive sportive midis tyre, por ky takim mund tė shoqėrohet dhe nga biznesi i vogėl vendas.

Pėr sa thamė mė sipėr, potencialet turistike nė nivel malėsie janė tė larmishme dhe shumė prej tyre mund tė konsiderohen si perla tė natyrės shqiptare. Tė tilla janė Bredhi i Zarelit, mali i Gribės, Buza e Bredhit, Ēipini i Bolenės, Gjeshnikoshi etj., ujėvarat e Peshturės dhe tė Nivicės; grykat dhe kanionet madhėshtore qė befasojnė edhe banorėt vendas pėr bukurinė dhe shkallėn e lartė tė kombinimit tė pamjeve panoramike e spektakolare; ajri i pastėr, uji i ftohtė dhe i bollshėm, klima tipike malore si nė verė dhe nė dimėr. Biodiversiteti i pasur, zonat e mbrojtura, monumentet e natyrės, gjeoparqet, rezervatet e gjuetisė, flora dhe fauna e veēantė malore, historia, kultura, tradita, zakonet, virtytet e veēanta tė malėsisė, monumentet kulturore dhe historike, qė dėshmojnė jo vetėm pėr qytetėrimin dhe lashtėsinė e kėsaj malėsie, por dhe pėr vlerat e larta turistike me shumė interes pėr ēdo vizitor dhe turist qė vjen kėtu.

Mendojmė se me zhvillimin e turizmit malor do tė ndryshojė dhe struktura ekonomike duke iu pėrshtatur atij. Drejtimet mė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e kėtij lloj turizmi do tė ishin ripėrtėritja e pyjeve, ruajtja dhe mbrojtja e tyre, sidomos e bredhit, pishės dhe e pyjeve tė larta gjethore (dushku, bliri, panja, gėshtenja e kalit, krekėza); mbarėshtimi i deles, dhisė dhe i gjedhit, ky i fundit pėr t’u pėrdorur kryesisht pėr mish, duke futur njė mėnyrė tė re trajtimi, tė organizuar kryesisht nė ferma me 5–10 gjedhė.

Pjesė e veprimtarisė sė ekonomisė turistike nė zonat malore ėshtė dhe artizanati, i cili pėrfshihet thuajse tėrėsisht nė veprimtaritė private tė pėrfaqėsuara nga punime tė tilla, si: velenxa dhe floktore, qilima dhe sixhade dhe prodhime tė tjera artizanati, punime artistike tė gdhendura nė dru qė zbukurojnė lokalet dhe punime tė tjera me shije tė hollė estetike qė pėrfshijnė veglat muzikore frymore, si fyelli, cula, vegla tė tjera popullore qė si lėndė tė pare pėrdorin drurin, dhe lodra tė ndryshme.

Veprimtaria e gjatė e njeriut nė ekosistemin e malėsisė sė Kurveleshit, veēanėrisht nė botėn bimore e shtazore, ka pasur njė ndikim negativ. Pėr kėtė arsye ėshtė e nevojshme tė shpejtohen punėt pėr restaurim dhe ripėrtėritje, atje ku mundet, tė habitateve, me qėllim qė tė stabilizohet njė rrjet ekologjik i integruar. Mirė ėshtė qė ky rrjet tė lidhet me vendet fqinje, si Greqinė, e cila ka njė stabilitet dhe zhvillim mė tė qėndrueshėm tė biodiversitetit dhe tė hapėsirave tė saj ekologjike.
Gjithashtu, emergjente dhe shumė e domosdoshme ėshtė qė tė punohet pėr krijimin e njė sistemi tė qėndrueshėm tė korri¬doreve ekologjike midis pellgjeve lumore, duke pėrcaktuar vlerat e biodiversitetit, pėrdorimin e tokės dhe tė pasurive tė tjera naty¬rore. Krijimi i korridoreve ekologjike lidhet dhe me biomasat e izoluara, tė cilat mund tė jenė tė pėrkohshme ose tė pėrhershme. Izolime tė pėrkohshme vėrehen nė ato hapėsira qė shtrihen kryesisht midis pellgut tė Vjosės (ku pėrfshihet dhe malėsia e Kurveleshit) dhe degėve tė saj, ku mund tė bėhet restaurimi apo rigjenerimi natyror; kurse izolim tė pėrhershėm kemi kur ėshtė e pamundur restaurimi i mėparshėm i hapėsirave ekologjike.

Mirė do tė ishte qė tė kalohej gradualisht nė krijimin e hapė¬sirave ekologjike midis pellgut tė Vjosės dhe degėve tė tij dhe mundėsia e lidhjes me shtetin fqinj (Greqinė), kooperimi midis shteteve pėr administrimin e ujit, mbrojtjen e ekosistemit lumor, duke krijuar njė rrjet tė gjerė ekologjik nė nivel ballkanik dhe shtrirjen e tij mė tej nė atė europian.

EKOTURIZMI

Hapėsira e Shqipėrisė Jugore, ku pėrfshihet dhe malėsia e Kurveleshit, ėshtė njė territor qė dallohet pėr pėrhapjen e morfologjisė sė shumėllojshme tė dukurive karstike me shumė burime, kanione e ujėvara, puse e shpella nėntokėsore, me florė dhe faunė tė pasur. Veprimtaritė e zhvillimit tė ekoturizmit duhet tė plotėsohen me njė projekt pėr edukimin ndaj natyrės, konservimin dhe zhvillimin e qėndrueshėm. Fotografitė e kėndshme dhe fletėpalosjet janė shembull pozitiv. Grupet e ndryshme turistike mund tė menaxhohen me lehtėsi dhe njerėzit raportojnė pozitivisht rreth vizitės sė tyre nė kėtė malėsi. Kjo ėshtė thelbėsore veēanėrisht nė fazėn a parė.
Njė udhėzues lokal ose person kontakti ėshtė mjaft i rėndėsishėm nė tė tilla raste. Ky person duhet tė ketė njohuri se ēfarė janė perėndimorėt dhe cilat janė kėrkesat e tyre dhe tė jetė, gjithashtu, i pėrkushtuar dhe i pėrgatitur pėr njė afat tė gjatė kohor. Pėrveē kėsaj, pėrfshirja e popullsisė vendore nė kėtė veprimtari ėshtė shumė e rėndėsishme, p.sh. njė vizitė nė baxhon lokale, ku tė shikohet mėnyra e bėrjes sė djathit, vrojtimi i zogjve, vizitė nė kanion ose nė njė ujėvarė, tė shoqėruar nga njė vendės, pėrdorimi i prodhimeve tė vendit pėr njė vakt ushqimi etj.
Ėshtė e vėshtirė tė organizohen kampingje me njerėzit qė kanė moshė mė tė vjetėr. Kėto lloje tė ekoturizmit janė mė tė mundshme tė organizohen veēanėrisht me grupet aventureske, tė cilat dėshirojnė tė eksplorojnė kėto hapėsira, megjithatė cilėsia e ujit tė pijshėm, tualeti dhe lehtėsitė pėr dushe janė shumė tė nevojshme. Vendi ku organizohen tė tilla veprimtari duhet tė jetė larg mundėsisė sė ndotjes sė mjedisit, veēanėrisht duhet t’i shmangen ndotjes ujėrat nėntokėsore.

TURIZMI MALOR DHE E ARDHMJA

Parakushtet e zhvillimit tė turizmit malor nė kėtė rajon pėrbėjnė njė moment tjetėr tė rėndėsishėm pėr tė ardhmen qė do tė ndihmojė nė ritmet e zhvillimit tė turizmit dhe tė shėrbimeve turistike. Nė tė vėrtetė, potencialet turistike dhe mjedisore janė mė se tė mjaftueshme qė kjo malėsi tė radhitet midis zonave mė tė frekuentuara pėr vizitorė tė shumtė si brenda vendit, por dhe shqiptarė etnikė nga Kosova, Maqedonia, shqiptarėt e diasporės dhe turistė tė huaj. Por, siē dihet, paralizimi gati i plotė i kėtij sektori ėshtė shkaktuar nga njė numėr i madh pengesash tė llojeve dhe origjinave tė ndryshme qė konsiderohen si vendimtare pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm tė turizmit malor. Disa prej tyre janė:
• imazhi dhe siguria nė rrethet e Jugut, ku pėrfshihet dhe kjo malėsi, janė cėnuar sė tepėrmi, veēanėrisht pas trazirave tė vitit 1997 dhe spekulimeve mediatike apo politike tė qarqeve tė interesuara qė kėrkojnė ta mbajnė peng kėtė rajon;
• mendėsia jo shumė e favorshme e banorėve nė nivel qarku, jo vetėm lidhur me pritjen e turistėve tė huaj me vizion dhe kulturė tė pėrparuar perėndimore, por dhe pėr ushtrimin e biznesit;
• infrastruktura e kufizuar dhe e rėnduar sė tepėrmi nga mungesa e theksuar e shėrbimeve bazė pėr njė ambient turistik tė standardeve normale dhe informacioni i pamjaftueshėm pėr ofertė–kėrkesėn;
• objektivat, vizioni dhe politikat pėr zhvillimin e turizmit nė kėtė malėsi pėr vitet e ardhshme pėrbėjnė qėllimin themelor pėr vėnien nė lėvizje tė potencialeve turistike qė zotėron kjo malėsi dhe pėr kapėrcimin e atyre mendėsive qė pengojnė kėtė sektor kyē dhe me peshė tė konsiderueshme nė zhvillimin e ekonomisė sė rajonit dhe tė njėsive tė tjera vendore tė tij;
• inkurajimi, zhvillimi i qėndrueshėm i njė turizmi sa mė miqėsor me mjedisin dhe rritja e kėrkesave tė grupeve tė caktuara tė turistėve nėpėrmjet strukturave atraktive dhe personelit tė mirėstėrvitur.
Njė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e kėtij turizmi do tė luajnė partneriteti, konkurrenca dhe drejtimet strategjike tė misionit, qė synojnė tė ofrojnė mundėsi tė bashkėpunimit me fqinjėt me pėrvojė dhe traditė turistike pėr tė mos u ballafaquar vetėm me prezantimin e favoreve cilėsore dhe bukurisė sė natyrės sė malėsisė.
Produktet kryesore turistike dhe tipat mė tė pėrhapur dhe mė tė mundshėm nė kėtė malėsi mund tė jenė:
- turizmi i interesit tė veēantė, si: ekoturizmi, turizmi rural, sportiv, aventuresk sidomos pėr moshat e reja, ku pėrfshihen shėtitjet nė natyrė, ekskursionet, hipizmi, noti, sportet ujore: rafting, kanoe, vozitje etj.;
- turizmi ndėrkufitar, urban, malor, kulturor, ekologjik, pse jo dhe turizmi i biznesit dhe i konferencave;
- turizmi alpin, si: ngjitjet alpinistike, skitė dhe lloje tė tjera sipas motivimit, veprimtaritė, turnetė etj.
Misioni: tė mbrojė.

Askushi
30-09-2012, 08:44
TURIZMI MALOR DHE E ARDHMJA

Parakushtet e zhvillimit tė turizmit malor nė kėtė rajon pėrbėjnė njė moment tjetėr tė rėndėsishėm pėr tė ardhmen qė do tė ndihmojė nė ritmet e zhvillimit tė turizmit dhe tė shėrbimeve turistike. Nė tė vėrtetė, potencialet turistike dhe mjedisore janė mė se tė mjaftueshme qė kjo malėsi tė radhitet midis zonave mė tė frekuentuara pėr vizitorė tė shumtė si brenda vendit, por dhe shqiptarė etnikė nga Kosova, Maqedonia, shqiptarėt e diasporės dhe turistė tė huaj. Por, siē dihet, paralizimi gati i plotė i kėtij sektori ėshtė shkaktuar nga njė numėr i madh pengesash tė llojeve dhe origjinave tė ndryshme qė konsiderohen si vendimtare pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm tė turizmit malor. Disa prej tyre janė:
• imazhi dhe siguria nė rrethet e Jugut, ku pėrfshihet dhe kjo malėsi, janė cėnuar sė tepėrmi, veēanėrisht pas trazirave tė vitit 1997 dhe spekulimeve mediatike apo politike tė qarqeve tė interesuara qė kėrkojnė ta mbajnė peng kėtė rajon;
• mendėsia jo shumė e favorshme e banorėve nė nivel qarku, jo vetėm lidhur me pritjen e turistėve tė huaj me vizion dhe kulturė tė pėrparuar perėndimore, por dhe pėr ushtrimin e biznesit;
• infrastruktura e kufizuar dhe e rėnduar sė tepėrmi nga mungesa e theksuar e shėrbimeve bazė pėr njė ambient turistik tė standardeve normale dhe informacioni i pamjaftueshėm pėr ofertė–kėrkesėn;
• objektivat, vizioni dhe politikat pėr zhvillimin e turizmit nė kėtė malėsi pėr vitet e ardhshme pėrbėjnė qėllimin themelor pėr vėnien nė lėvizje tė potencialeve turistike qė zotėron kjo malėsi dhe pėr kapėrcimin e atyre mendėsive qė pengojnė kėtė sektor kyē dhe me peshė tė konsiderueshme nė zhvillimin e ekonomisė sė rajonit dhe tė njėsive tė tjera vendore tė tij;
• inkurajimi, zhvillimi i qėndrueshėm i njė turizmi sa mė miqėsor me mjedisin dhe rritja e kėrkesave tė grupeve tė caktuara tė turistėve nėpėrmjet strukturave atraktive dhe personelit tė mirėstėrvitur.
Njė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e kėtij turizmi do tė luajnė partneriteti, konkurrenca dhe drejtimet strategjike tė misionit, qė synojnė tė ofrojnė mundėsi tė bashkėpunimit me fqinjėt me pėrvojė dhe traditė turistike pėr tė mos u ballafaquar vetėm me prezantimin e favoreve cilėsore dhe bukurisė sė natyrės sė malėsisė.
Produktet kryesore turistike dhe tipat mė tė pėrhapur dhe mė tė mundshėm nė kėtė malėsi mund tė jenė:
- turizmi i interesit tė veēantė, si: ekoturizmi, turizmi rural, sportiv, aventuresk sidomos pėr moshat e reja, ku pėrfshihen shėtitjet nė natyrė, ekskursionet, hipizmi, noti, sportet ujore: rafting, kanoe, vozitje etj.;
- turizmi ndėrkufitar, urban, malor, kulturor, ekologjik, pse jo dhe turizmi i biznesit dhe i konferencave;
- turizmi alpin, si: ngjitjet alpinistike, skitė dhe lloje tė tjera sipas motivimit, veprimtaritė, turnetė etj.
Misioni: tė mbrojė, tė mbėshtetė dhe tė zhvillojė traditėn, vlerat dhe virtytet mė tė spikatura, si: mikpritja, bujaria, sinqeriteti, besa dhe avantazhe tė tjera pėr mysafirin (turistėt). Identifikimi i origjinės sė klientelės dhe tė tregut pėr turizėm nė kėtė malėsi do tė ishte njė ndėr ēėshtjet mė tė rėndėsishme pėr zgjerimin e kėtij sektori, i cili mund tė realizohej nga bashkėpunimi me partnerėt si brenda dhe jashtė tij.

Nga anketimet e pjesshme qė kemi organizuar me banorėt dhe drejtuesit vendorė tė kėsaj malėsie, rezulton se vizitorėt mė tė rėndėsishėm tė turizmit mund tė jenė:

- emigrantėt e kėsaj malėsie qė jetojnė jashtė vendit dhe kthehen pėrkohėsisht pranė familjeve, miqve tė tyre tė shoqėruar dhe nga tė huaj;

- shqiptarė etnikė nga Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi, qė kėrkojnė tė njohin Shqipėrinė dhe trevat e Jugut pėr tė shuar kureshtjen e tyre;

- qytetarė tė krahinave tė tjera tė Shqipėrisė, kryesisht nga Veriu, Tirana e Durrėsi qė nuk kanė pasur rastin ta vizitojnė kėtė rajon mė parė si rrjedhojė e infrastrukturės sė dobėt dhe mendėsive tė kaluara.

ZGJIDHJET STRATEGJIKE

Mbėshtetjen dhe vullnetin e mirė pėr zhvillimin e kėtij lloj turizmi duhet ta tregojė, nė radhė tė parė, qeveria qendrore nėpėrmjet dhėnies sė fondeve nga buxheti i shtetit si garanci pėr donatorėt e huaj dhe biznesin vendas, dhe qeverisja vendore me organizimin e konferencave tė posaēme dhe binjakėzimeve me rajonet sa mė prestigjioze dhe miq tė denjė pėr tė dale nga situata tė tilla dhe prirjet primitive, duke pasur parasysh kėto objektiva, si:

– krijimi, nxitja dhe orientimi i bizneseve vendase pėr zhvillimin e turizmit duke zbatuar politika fiskale favorizuese me tė gjitha mundėsitė dhe format e njohura ligjore qė nga qiradhėnia dhe deri tek koncesionet, hapja e filialit tė Bankės sė Turizmit nė qendrėn e qarkut, e cila krediton SME-tė me interesa tė ulėta 3–4% pėr periudha 5–7 apo 10-vjeēare;

– krijimi i shoqėrive turistike dhe mjedisore nė qarqet (Vlorė, Gjirokastėr) dhe rrethin e Tepelenės, promovimi i tyre nė mediat lokale dhe kombėtare. Pėrzgjedhja nėpėrmjet konkurrimit e njė interlekutori vendor pranė qarkut, i cili duhet tė kryesojė negociatat pėr: thithjen e fondeve nga buxheti i shtetit dhe njėsitė vendore tė qarkut me destinacion turizmin, pėrmirėsimin e infrastrukturės dhe shėrbimeve, trajnimin pėr punonjėsit e kėtij sektori si dhe marrėveshjet shumėpalėshe pėr projekte tė zhvillimit turistik dhe tėrheqjen e turistėve tė huaj, pėrmirėsimin e ndjeshėm tė treguesit turist/banorė sipas standardeve tė vendeve tė rajonit, me 1–1,5 turistė pėr 1 banor;

– realizimi i shėrbimeve shtesė sipas traditės sė vendeve me pėrvojė turistike pėr sistemin “non stop shop”, i transportit me teleferik, i komplekseve sportive (dimėrore), promovimin e tipave turistikė qė preferohen nga turistėt nė pėrshtatje me motivimin (pushimin kurativ), veprimtaritė sportive (sport, kulturė, biznes) dhe ēmimin (masiv apo elitė).

Zonat qė kanė pėrparėsi pėr zhvillimin e turizmit nė kėtė malėsi, duke u bazuar dhe nė VKM Nr. 88, datė 01.03.1993 “Pėr zhvillimin e zonave qė kanė pėrparėsi turizmi” nė qarqe apo rreth janė:

• Gryka e Zhurit tė Kuēit (sė bashku me burimet e fuqishme karstike tė Lėpushės dhe tė Buronjave dhe pikėn turistike tė saj) nė afėrsi tė fshatit Kuē;

• bregu i lumit tė Shushicės dhe tė Fterrės (qafa e Dėrrasės, vendi ku buron dega kryesore e Shushicės deri nė Brataj);

• ujėvarat e Kurveleshit tė Sipėrm (tė Peshturės dhe tė Nivicės);
• kanionet e Gurrės sė Progonatit, tė Nivicės, Bėnēės, Vėrmikut, Kaparjelit;

• masivet pyjore tė bredhit mesdhetar tė Maqedonisė, qė pėrfshin: Buzėn e Bredhit, Zarelin, Ēipinin e Bolenės dhe tė Vėrmikut, malin e Kėbusit (sė bashku me pikėn turistike tė Llufės, pėr zhvillimin e njė lloji tė veēantė turizmi, tė turizmit baritor);

• 4–5 cirqet e famshme akullnajore tė Gribės (shpati lindor i Kėndrevicės);

• mbetja erozive diferencuese e Lekdushit si gjeomonumenti mė unikal nė Shqipėri;

• shpella e Lek Petės (Progonat) dhe sterra e Trėndafilit (Gusmar), me vlera tė rralla speleologjike;

• pyjet me gėshtenjė tė egėr dhe me dafinė gjatė kanioneve tė Gurrės sė Progonatit, Bėnēės dhe Nivicės si tė vetmet masive tė ruajtura nė Kurveleshin e Sipėrm.

- krijimi i njė situate sa mė miqėsore (rendi, siguria, etika e personelit, inspektimet) pėr turistėt dhe gjuetarėt e huaj si burim tė ardhurash me peshė jo vetėm pėr financat e njėsive vendore, por edhe pėr biznesin e vogėl dhe komunitetin nė tėrėsi;

- respektimi i kritereve dhe i standardeve qė janė parashikuar nė ligjet dhe udhėzimet pėr tė huajt, duke evituar nė maksimum momentet abuzive qė janė problemi mė i prekshėm nė prishjen, ruajtjen dhe zhvillimin e imazheve pozitive, si ēelėsi moral i politikave tė suksesshme pėr prezantimin dhe integrimin e turizmit dhe tė biznesit tė qarqeve dhe tė rrethit nė nivelin e standardeve kombėtare dhe tė shteteve fqinje, si njė mundėsi pėr shfrytėzimin e realitetit tė favorizuar nga pozicioni gjeografik dhe burimet e pasura natyrore tė harmonizuara mė sė miri;

- miratimi i gjeoparqeve tė reja, ku tė pėrfshihen mali i Gribės, Buza e Bredhit, kanionet e Gurrė sė Progonatit, tė Bėnēės dhe tė Nivicės, pėr shtimin e pėrqindjes sė zonave tė mbrojtura me 2% dhe tė parqeve kombėtare me 8% tė fondit pyjor nė qark, tė konsideruara deri tani tė pamjaftueshme pėr tė siguruar ruajtjen dhe konservimin efektiv tė larmisė biologjike dhe gjenetike;

- hartimi i planit tė veprimit nė bashkėpunim me institucionet e tjera vendore, KRRT-tė dhe agjencitė e mjedisit, pėr dhėnien e lejeve tė ndėrtimit pėr rritjen e numrit tė objekteve tė reja pėr akomodim dhe ndjekja me pėrparėsi tė detyrave qė dalin nga zbatimi i kėsaj strategjie pėr zhvillimin e turizmit malor.

QENDRAT E BANUARA

Sipas mėnyrės sė vendosjes dhe dendėsisė sė shtėpive, vendbanimet fshatare nė trevėn e Kurveleshit ndahen nė dy tipa: tė pėrqendruar (tė dendur) dhe tė shpėrndarė, me mbizotėrim tė tipit tė fshatit tė pėrqendruar. Nė krijimin e fizionomisė sė fshatrave tė Kurveleshit kanė ndikuar faktorėt natyrorė (veēoritė e relievit, kushtet klimatike, rrjeti hidrografik, madhėsia dhe forma e ngastrave). Nė aspektin fizionomik, fshatrat e pėrqendruara takohen mė tepėr pėrgjatė luginave lumore ose pllajave (Progonat, Nivicė, Kuē, Fterrė dhe Kallarat etj.), me prirje pėr t’u zhvilluar mė shpejt; ndėrsa fshatrat e tjera malore dhe ato kodrinore zhvillohen spontanisht ose nuk zhvillohen mė.

Bazuar mbi kėtė koncept, fshatrat e kėsaj malėsie mund t’i ndajmė nė dy kategori:

• hapėsirat rurale qė shkojnė drejt rrėnimit, mbijetesa e tė cilave ėshtė rrezikuar.

• hapėsirat e thella e tė izoluara tė cilat janė tė shpopulluara (veēanėrisht fshatrat mė tė thella malore (Vėrmik, Kaparjel, Golem, Lekdush, Ēorraj etj.).

Nė pėrgjithėsi, fshatrat e Kurveleshit pėrbėjnė vendbanime tė varfra, tė cenueshme, shumė tė varura nga bujqėsia e blegtoria tradicionale dhe me emigrim tė jashtėm nė rritje. Shumica e tyre po pėrjetojnė njė rėnie tė popullsisė. Ato po kalojnė njė situatė tė pafavorshme nė pikėpamje tė standardeve materiale tė jetesės, mundėsive tė punėsimit dhe tė mirėqenies sociale. Ky ėshtė njė tregues i rėndėsishėm qė vėrteton se e ardhmja e fshatrave tė Kurveleshit nuk duhet tė bazohet vetėm nė zhvillimin e blegtorisė apo tė bujqėsisė. Bujqėsia nuk ėshtė mė burimi kryesor i punėsimit ose i tė ardhurave, pesha e veprimtarisė tradicionale bujqėsore ka ardhur drejt rėnies.

Pėr shkak tė migrimit tė popullsisė drejt qendrave urbane gjatė 16 vjetėve tė tranzicionit, shumica e fshatrave tė Kurveleshit janė pėrfshirė nė procesin e shpopullimit. Nė fakt, nė rrafshin social-ekonomik, mbijetesa e mėtejshme e tyre nuk mund tė justifikohet. Kjo do tė thotė se, pavarėsisht nga mjetet qė mund tė pėrdoren, ringjallja e tyre nuk ėshtė mė e mundur. Nga ana tjetėr, ato kanė probleme serioze nė sistemin e organizimit dhe tė funksionimit si vendbanime.

Pėrgjithėsisht, janė fshatra qė ndodhen nė zonat mė tė thella malore, shumė larg rrugėve dhe qendrave urbane dhe tė komunave. Ato janė fshatra shumė tė vogla, ku jetojnė disa familje tė moshuarish, qė bėjnė njė jetė tė vakėt e shumė pasive dhe gradualisht shkojnė drejt shuarjes. Pjesa mė e madhe e tokave jo shumė pjellore tė kėtyre fshatrave janė lėnė djerrė dhe, nė shumė raste, janė kapur nga procesi i degradimit intensiv. Popullsia jeton kryesisht falė blegtorisė ekstensive.

Problemet qė dalin si rezultat i shėrbimeve tė varfra nė kėto hapėsira janė rrjedhojė e dendėsisė sė ulėt tė popullsisė, infrastrukturės jo tė mjaftueshme, kostos sė lartė, mungesės sė transportit publik dhe telekomunikacionit tė varfėr.
Zhvillimi i turizmit rural, tani pėr tani, mund tė ketė efekte ekonomike tė dobėta pėr shkak tė mungesės sė pjesėmarrjes sė popullsisė lokale, pagave tė ulėta dhe natyrės sezonale tė veprimtarisė pėr sa i pėrket tregut. Pėr mė tepėr, zhvillimi i pakontrolluar i turizmit mund tė ketė efekte tė rrezikshme nė mjedis dhe nė bukurinė e peizazhit. Hapėsirat tė cilat vuajnė vazhdimisht prej cilėsisė sė dobėt tė shėrbimeve janė tė pabesueshme qė tė pėrfitojnė nga zhvillimi i turizmit rural derisa problemet themelore janė trajtuar dobėt dhe edukimit nėpėrmjet trajnimit ka munguar.

Hapėsirat mė periferike pėrfitojnė shumė pak prej turizmit rural, megjithėse ato mund t’u shmangen disa efekteve negative qė rrjedhin prej tij. Mbi tė gjitha, nė Kurvelesh, popullsia e moshės sė punės pritet tė bjerė edhe mė shumė, sidomos nė hapėsirat malore mė tė thella, qė kanė dhe dendėsi tė popullsisė mė tė ulėt, sepse njė pjesė e kėsaj popullsie ka migruar drejt qyteteve mė tė mėdha ose jashtė shtetit nė kėrkim tė punėsimit dhe jetės mė tė mirė.

Ndėr fshatrat qė duhet tė kenė pėrparėsi nė rregullimin urbanistik dhe zhvillimin funksional nė Kurvelesh, duhet tė jenė qendrat e komunave. Ato duhet tė shėrbejnė si bėrthama tė rėndėsishme funksionale dhe popullative tė rrjetit tė vendbanimeve nė zonat rurale dhe si ndėrmjetėse midis fshatit dhe qyteteve. Pėrveē tyre, pėrparėsi nė rregullimin hapėsinor dhe zhvillimin social-ekonomik duhet tė kenė fshatrat e mėdha e tė mesme (Progonati, Picari, Kuēi, Fterra etj.), pasi pėr popullsinė e tyre duhen siguruar kushte jetese tė mira, tė krahasueshme me ato tė qyteteve, me qėllimin qė tė mos pėrfshihen nė procesin e eksodit rural dhe tė emigrimit jashtė vendit, qė janė dy plagė tė rėndėsishme tė popullsisė rurale.
Pėrparėsi nė rregullim dhe zhvillim duhet tė kenė edhe fshatrat me pasuri natyrore dhe mundėsi pėr punė, fitime dhe jetė normale (Kuēi, Progonati, Nivica, Picari etj.,) qė dallohen pėr tokė tė punueshme dhe pjellore, tė pėrshtatshme pėr bujqėsi dhe zhvillimin e turizmin malor. Pėrveē pėrmirėsimit tė infrastrukturės, banorėt e kėtyre fshatrave duhet ndihmuar (me kredi, mekanikė bujqėsore, kimikate etj.) qė, duke vazhduar veprimtarinė bujqėsore, tė rritin tė ardhurat e tyre dhe nivelin e jetesės.

Pėr tė shmangur papunėsinė, qė mund tė shkaktojė mekanizimi i bujqėsisė, duhet zhvilluar artizanati dhe industria e vogėl agroushqimore etj. Pėrvoja ka treguar se, nė qoftė se nuk zbatohen tė tilla masa, bujqėsia do tė braktiset dhe kėto fshatra do tė shpopullohen. Zbulimi i llojeve tė ndryshme tė turizmit (nė varėsi tė ofertės natyrore, historike, kulturore etj.) pėrbėn njė mundėsi tjetėr pėr rritjen e tė ardhurave tė popullsisė rurale dhe frenimin e eksodit rural.

Politika kryesore e zhvillimit rural duhet tė synojė nė mbėshtetje me infrastrukturė (rrugė, energji elektrike dhe investime) pėr mbijetesėn e komuniteteve rurale, ku bujqėsia konkurruese ėshtė thelbėsore, por jo e mjaftueshme. Shumėllojshmėria e ekonomisė rurale, mundėsia pėr shėrbime dhe pėr mbrojtjen e mjedisit janė tė nevojshme pėr tė siguruar sukses dhe zhvillim tė qėndrueshėm rural.

Disa nga parimet kryesore politike qė ndihmojnė nė zhvillimin e qėndrueshėm rural janė:

• Pėrmasa ekonomike, qė do tė thotė zhvillimi i njė ekonomie rurale tė pėrparuar, konkurruese, eficiente dhe tė qėndrueshme; bujqėsi e qėndrueshme dhe konkurruese, qė tė sigurojė mbėshtetje tė qėndrueshme tė nevojave tė ushqimit tė shėndetshėm; njė shumėllojshmėri tė ekonomisė dinamike me SME-tė, shėrbimet dhe nismat lokale qė mbėshtesin punėsimin;

• Pėrmasa socio-kulturore, qė nėnkupton paraqitjen e nevojave sociale nė kuadrin e asistencės dhe tė sigurisė, strehimit, arsimimit, shėndetit, profesionit, komunikimit etj.; sigurimi i mundėsive tė reja pėr tė rinjtė (punėsimi, edukimi, trajnimi etj.); ruajtja e trashėgimisė kulturore.

• Pėrmasa mjedisore, qė do tė thotė rritja e praktikave tė pėrdorimit tė tokės qė respektojnė mjedisin dhe pėrdorimin racional tė burimeve natyrore (dherat, ujin, energjinė, ekosistemet), veēanėrisht ato qė lidhen me bujqėsinė; ruajtjen e shumėllojshmėrisė sė habitateve dhe tė peizazheve (duke mbėshtetur bujqėsinė) dhe, sė fundi, sigurimi i qėndrueshmėrisė sė jetės sė egėr;

• Drejtėsia sociale dhe gjinore, qė do tė thotė tė drejtė tė barabartė gjinore pėr shėrbimet, komunikimin, infrastrukturėn, shėndetin, edukimin dhe kulturėn;

• Drejtėsia midis brezave tė sotėm dhe tė ardhshėm: zhvillimi rural nuk duhet tė jetė i pėrcaktuar vetėm pėr brezat e ardhshėm (nė kuadrin e burimeve natyrore, biodiversitetit, trashėgimisė kulturore), por edhe pėr brezat e sotėm;

• Shumėllojshmėria: biodiversiteti ėshtė pėrbėrės i rėndėsishėm i zhvillimit tė qėndrueshėm; pėr sa u pėrket hapėsirave rurale, ajo nėnkupton shumėllojshmėrinė ekologjike, por dhe sociale, ekonomike e kulturore.

LABĖRIA

Krahinė e madhe etnografike nė Shqipėrinė JP. Emri lidhet, me sa duket, me emrin e hershėm etnik tė shqiptarėve “arbėr”. Sipas traditės popullore, Labėria shtrihet brenda tre urave: urės sė Drashovicės, tė Tepelenės dhe tė Kalasės. Si kufi verior i saj merret shpati i majtė i luginės sė Vjosės.

Ėshtė treva e Kaonėve tė periudhės ilire, ndėrsa nė Mesjetė u pėrkiste fiseve arbėreshe tė Grisejve, Krilisejve, Plesejve (Plesati i sotėm) dhe Korvesejve (Kurveleshi i sotėm) etj. Popullsia labe u bėri qėndresė tė pareshtur pushtuesve osmanė dhe pėr njė kohė tė gjatė pjesė tė tėra mbetėn tė lira, pasi autoritetet osmane u detyruan tė pranonin me vendime tė veēanta ligjet e kanunet vendase.

Traditat luftarake atdhetare tė popullsisė vijuan me kryengritjet deri nė shpalljen e Pavarėsisė, u shprehėn nė Luftėn e Vlorės mė 1920 dhe gjetėn njė shprehje tė re mė tė lart gjatė Luftės Antifashiste nė betejat kundėr pushtuesve nazifashistė e bashkėpunėtorėve tė tyre.

Baza ekonomike e kėsaj popullsie nė tė kaluarėn ka qenė kryesisht blegtoria. Kullotat verore i kishin tė pėrbashkėta dhe i shfrytėzonin fshatēe, ndėrsa dimrit i shtegtonin nė fushat e Myzeqesė dhe tė Delvinės. Nė pėrgjithėsi, vendbanimet ishin tė grumbulluara sipas lagjeve larg njėra-tjetrės, me banorė kryesisht nga njerėz tė njė fisi. Banesat e vjetra ishin me njė kullė nė qendėr dhe anekse tė ulėta pėrreth.

Nė fillim tė shek. XX, pėr shkak tė rėnies ekonomike, u bė shumė i pėrhapur tipi i shtėpisė me njė korridor nė mes dhe dy dhoma anash. Enėt dhe orenditė e shtėpisė punoheshin brenda ekonomisė shtėpiake. Janė tė pėrmendura qilimat dhe veēanėrisht sixhadetė e lehta tė punuara me mjeshtėri artistike prej grave labe. Veshja e burrit ishin poturet e leshta, qė zėvendėsuan fustanellėn, me mėngore sipėr dhe qylaf nė kokė, nė kohė dimri pėrdorej bėruca e zezė.

Nė veshjen e grave, me gjithė ndikimin oriental dhe futjen nė pėrdorim tė ēitjaneve, u ruajtėn linja, jeleku dhe sharku tradicional. Nga veglat muzikore, mė tė pėrhapura ishin fyelli, cyla dyjare, kurse nė kėngė mbizotėronte kėnga polifonike dhe vallja tradicionale labe.

Ndarjet mė tė vogla etnografike me veēoritė e tyre janė Kurveleshi, Rrėza e Tepelenės, Kardhiqi, Rrėzoma, Bregu i Detit, Lugina e Dukatit, Mesapliku, Kudhės-Grehoti dhe Lopėsi. Pas Ēlirimit, e gjithė krahina ka ndryshuar rrėnjėsisht. Krahas blegtorisė janė zhvilluar bujqėsia, pemėtaria e blegtoria. Mėnyra e jetesės ka evoluar bashkė me zhvillimin e shoqėrisė.

Treguesi shqip dhe latinisht i emrave tė bimėve spontane
qė gjenden nė Fjalorin Enciklopedik tė Kurveleshit

Bimėt

akacie (Robina preudoacacia)
arrė (Juglem regia)
bajame e egėr (Amygdalis webii)
bli (Tilia sp.)
bredh (Abies alba)
bredhi i Maqedonisė (Abies borisi regis)
bulgėr (Quercus troiana)
bush (Buxus sempervirens)
caracė (Celtis australis)
cėrmėdell (Cotinus coggyria)
dafinė (Laurus nobilis)
dėllinjė e kuqe (Juniperus oxycedrus)
dėllinjė e zezė (Juniperus communis)
dėllinja xhuxhė (Juniperus nana)
drizė (Paliurus aculeatus)
dushk (Quercus sp.)
fik i egėr (Ficus caricavar)
frashėr (Fraxinus sp.)
gėshtenjė e kalit (Aesculus hippocastanus)
gorricė (Pysrus amygdalifarmis)
gjineshtėr (Spartium junceum)
hurdhe (Hedra helix)
ilqe (Quercus ilex)
krekėz (Acer campestre)
kulumbri (Prunus spinosa)
kumbull e egėr (Prunus coconrilia)
kulpėr (Clematis vitalba)
lajthi (Coryllus avellano)
larushk (Vitis silvestris)
lofatė (Cercis siliquastrum)
manaferrė (Rubus sp.)
mare (Arbutus unedo)
mėllezė (Ostrya carpinifolia)
mollė e egėr (Malus silvestris)
mrete (Phillyrea media)
murriz (Crataegus sp.)
oleandėr (Nerium oleander)
panjė e malit (Acer sp.)
pėrrall (Quercus coccifera)
pishė (Pinus sp.)
pishė e butė (Pinus pinea)
plep i egėr (Populus tremula)
qelbės (Pistacia terebinthus)
qershizė e egėr (Vaccinium rruptillus)
qiparis (selvi) (Cupressus smfiervireus)
rrap (Platanus orientalis)
shelg (Salix sp.)
shelg i zi (Salix frangilis)
shkozė (Carpinus)
shkozė e bardhė (Carpinus betulus)
shtog i zi (Sambueus nigra)
shqope (Erica arborea)
thanė (Cronus mass)
thanukėl (Cronus cronaceae)
ulli i egėr (Olea silvestris)
vėnja (Juniperus phoenices)
vėrri i zi (Alnus glutinosa)
vidh (Ulmus campestris)

Bimėsia barishtore, shkurret dhe bimėt e larta mjekėsore

arra (Lugians regia)
barė blete (Melisa officinalis)
bliriTilispervi folia
borzilokuOsimum basilicum
burdullakPortulaca deracea
dafinaLaurus mobilis
dardhaPirus communis
dėllinja e egėrJuniperus communis
dushkuQuercus peduculata
ēajė maliSideratis roeseri
ēikoreCicoria intybus
fiershapePetris apuilinia
fikuFicus carica
frashriFraxinus exelsior
ftoiCydomia vulgaris
hardhiaVitis vinifera
hithėr djegėseUrtica diovca
hudhraAllium sativul
gėshtenja e egėrAlasculua hippocastanum
gramiAgropyrum repens
gjethe delliPlontago sp.
kamomilCamomilla recutica
kėlkazėArum italicum
konopicėVitex agnus-castus
kopra e rėndomtėFoeniculum vulgare
kulpraKlematia vitalba
kulumbriaPrunus spinosa
kumbullaPranus domestika
lakra e bardhėBrassica oreoracen
lėpjetaRunrex sp.
lulebasaniHypericum perfaratum
luledeleBellis perennis
lulėkuqePapaver rhoeas
luleshqerraBellis perennis
majdanoziPetrosellum salvuns
manaferraRubus fruticasus
manushaqeViola odorata
mėllagė e egėrMalva sylvertris
misriZea mais
mjedėrRubus ideaus
mollaPirus malus
murrizi dybėrthamėshCrataegus oxycantha
nenėAmaranthus sp.
NenexhikuMentha piperite
pelinArtermsia
pisha e egėrPinus silivestris
pjeshkaPrunus persica
rigonOrogalrum vulgare
rozmarinaRosmarinus officinalis
rrapiPlatanus crientalis
salepOrehos sp.
SelviaCypressus semprevireus
sfakėPhlomis fruticosa
sherbelėSalvia officinalis
tėrfilTrifoliun sp.
trėndafili i egėrRosa canina
trėndelinėTrigonella corneculata
trumzėSaturea montane
thekra (Briza media)
ulliri (Ole Europea)

Kafshėt e egra, shpendėt, zvarranikėt, amfibėt, insektet

ariu i murrmėUrsus arctos
astrit ose shigjetaColuber jugularis
baldosaMeles meles
bilbilLucinia megarhyncha
bollatElaphe
breshka e fikutCeraplasta ruschi
breshka samarlėkurėDermochelys coricea
breshka tė ujitCelmys caspica
bretkosa e baritRana dalmatina
bretkosa e pyllitRana temporaria
bretkosa e zakonshmeRana ridibunda
brumbullNecropharus vestigator
buburrecCaloroma
buburrec i patatesLeptinotarsa decimlineata
bufBubo bubo
ēakallCanis aureus
ēafkėArdeidae
dallėndysheHiudjnidea
derri i egėrSus serofa
dhelpėrVulpes vulpes
dhia e egėrRupicapra rupicapra
flutura e verdhėGonepteris cleopatra
gardalinėCarduelis carduelis
gargujSturnus unicolor, Pastor roseus
grifshėGarrulus glandarius
gugashColumba palumbus
gushėkuqErithacus rubecula
gjarpėrinjSerpentes
gjel i egėrTetrao urogallos
gjinkallėLyristes plebeja
gjuhėzAlburnus albidus
harabelPasseriformes
hardhuca e mureveLacesta muralis
iriqErinaceus europeus
kali i qyqesNeophron percnopterus
kaprollCapreolus capreolus
karkalecOrthoptera
ketri i zakonshėmSciurus vulgaris
korbCorvus corax
krimbi i misritPyrausta aubilalis
krimbi i murrmėAgrotus segutum
kukuvajkėAthenenoctu
kunadheMartes foina
lakuriq nate Pipistrellus kuhli
lejlekCiconia ciconia
lepuri i egėrLepus europaeus
lundėr ose vidraLutra lutra
macja e egėrFelis silvestris
mėllenjaTurdiae
miu i shtėpisėMus muschulus
miu i araveApodemus agrarius
mizaMusca caliphora
miza e ulliritDacus, oleae, rossi
mushkonjėAnopheles, Culex
ngjala e butėAnguila anguila
nepėrkaVipera ammodytes
nusja e lalėsMustela nivalis
pėllumb i shkėmbitColumba livia
qukapikDryocopus martius
qyqeCuculus canorus
rosėAnasidea
rosa e venditAnas platyrtynchos
salamandėrSalamandr
skifterAccipiter
sokolFalco
sorrėCorvus cornix
shigjetatColubers
shkabėGyps fluvus
shqiponjė e malitAquila chrysaetos
troftėSalmo trutta
troftė e zezėSalmo thymus
trumcaku i shtėpisėPasser domesticus
turtullTurdus turdus
thėllėza e malitAlectoris graecus
thithėlopa e zakonshmeBufo, bufo
thithėlopa e gjelbėrBufo virdis
ujkCanis lupus
zhapiku i gjelbėrLancesta virdis

Askushi
30-09-2012, 08:45
FJALORTH - GLOSSARY

Afluent/affluent
Pėrrua ose lumė qė derdhet nė njė lum tjetėr mė tė madh ose liqen.
Aftėsia e njė lumi/competence of a stream
Aftėsia pėr tė zhvendosur pjesėza me peshė e pėrmasa tė ndryshme gjatė shtratit, e cila pėrcaktohet nga madhėsia e pjesė¬zave shkėmbore kryesore qė transportohen. Aftėsia e njė lumi ėshtė ngarkesa totale e tij dmth. aftėsia e tij maksimale pėr tė transportuar.
Aluvione/alluvions
Tėrėsia e depozitimeve tė ngurta (fundore, pezull) tė pakon¬soliduara, qė transportohen nga njė lumė apo gjenden nė shtratin e tij, nė konet aluviale, fushat e pėrmbytura, nė liqene, deltat dhe estuaret, duke pėrfshirė llumra, rėrė, zhavorre etj.
Antecedencė/antecedent
Njė grykė lumore e formuar para ose njėkohėsisht me strukturėn qė ndėrpritet gjatė lėvizjeve ngritėse, lumi vazhdon tė sharrojė nė thellėsi luginėn e tij, afėrsisht nė tė njėjtin ritėm me ngritjen e truallit dhe kėshtu ruan nė pėrgjithėsi formėn dhe drejtimin e hershėm. Nė vendin tonė shumica e grykave lumore tėrthore janė formuar me antecedencė (Kėlcyrės, Lengaricės, Lemnicės, Kalivaēit, Poēemit, Suhės etj.).
Antiklinal/Anticlinal
Rrudhė pozitive, nė bėrthamėn e sė cilės vendosen shtresat me moshė mė tė vjetėr, ndėrsa nė krahėt, mė tė rejat, pėrfaqėson njė pėrkulje nga sipėr ku shtresat zhyten nga kulmi drejt krahėve. Ai mund tė jetė i rregullt ose i pėrmbysur.
Azonal/azonal
Lloje tokash formimi i tė cilave lidhet me kushte specifike. Aluvionet dhe dunat janė shembuj tipik tė dherave Azonal, tokat e kripura, trofike, aluvionale.
Biom biome
Njė komunitet i madh ekologjik qė shtrihet mbi njė hapėsirė tė gjerė dhe zakonisht e karakterizuar me bimė dhe kafshė.
Biotė/biota
Bimėt dhe kafshėt qė ndodhen (si njė komunitet) nė njė habitat/biotope ose jeta e bimėve dhe kafshėve nė njė rajon.
Bėrryl meandri/meander exbow
Mb etje e njė meandri tė mėparshėm tė formuar nga rrjedhja e lumit dhe tė braktisur mė vonė. Kėtu formohet njė liqen i vogėl. Nė vendin tonė kėto forma morfologjike fluviale i gjejmė nė rrjedhjen e Vjosės, Semanit, Shkumbinit etj.
Biocenozė/biogedenose
Biocenoza ėshtė tėrėsia e qenieve tė gjalla nė njė ambient tė caktuar. Pėrdoret shpesh nga ekologėt dhe tregon bashkimin e tre grupeve ekologjike themelore tė organizmave qė popullojnė ekosistemin: prodhuesit (bimėt autotrofe) konsumatorėt (kafshėt) dhe dekompozuesit (kėrpudhat, mikroorganizmat heterotrofe).
Biodiversiteti/biodiversity
Biodiversiteti shpreh shumėllojshmėrinė e botės sė gjallė, tė ekosistemeve, habitateve tė komuniteteve biotik dhe dukurive ekologjike qė ekzistojnė nė njė zone tė dhėnė.
Bioerozioni/bioerosion
Erozion qė shkaktohet nga veprimtaria e qenieve tė gjalla, sido¬mos baktereve aerobike.

Brekēe/breccia
Material copėzor i pėrbėrė nga copa tė shkėmbinjve tė ndry¬shėm, mė tė mėdha se 10 m/m, tė parrumbullakosura e tė ēimentuara. Breēiet formohen nėn ndikimin e proceseve gjeologjike tė ndryshme sipėrfaqėsore, vullkanike, tektonike dhe epigjenike. Nė vendin tonė ato takohen si nė shpatet e Vjosės . por edhe nė rrėzėn e maleve.
Burim/spring-well
Dalje natyrore nė sipėrfaqe e ujėrave nėntokėsore, shpesh me presion, me derdhje ose nė filtrim tė ngadaltė. Pozicioni i tyre varet nga natyra dhe karakteri i shkėmbinjve, kryesisht nga shtre¬sat (nė se janė tė pėrshkueshme ose jo) dhe nga topografia e relievit. Burimet dallohen: sipas kushteve hidrodinamike (hipje ose zbritėse); sipas shtresave ku formohen (burime poro-shtresore, ēarjesh, karstike); sipas kushteve tė daljes (burime kontakti, sifonorė, shkapėrderdhje); sipas prurjes ujore, temperaturės etj.
Burim termomineral/thermomineral spring
Dalje natyrore e ujėrave nėntokėsore, nė pėrbėrje tė tė cilave hasen disa lloje kripėrash minerale tė tretura dhe qė kanė tempe¬raturė tė lartė mbi 21° C. Nė pellgun e Vjosės burime tė tilla janė ato tė Bėnjės sė Pėrmetit dhe tė Vromonerit nė Sarandaporo (Leskovik).
Cirk akullnajor/glacial cirque
Gropa tė formuara nga pesha e akujve. Disa cirqe janė tė mby¬llur, tė rregullt nė pėrmasa, disa tė tjerė paraqiten tė zgjeruar dhe tė mbivendosur qė japin ngritjen graduale nė njė luginė akull¬najore. Gjatė akullzimit akulli ėshtė i trashė nė qendrėn e cirkut dhe mendohet se nė kėtė pjesė i ėshtė nėnshtruar rrėshqitjes rrotu¬lluese, duke konturuar muret anėsore dhe tabanin e tij ende tė ashpėr, sidomos nė drejtim tė daljes. Formimi i cirqeve akull¬najore mbetet ende i paqartė. Nė zonat malore tė vendit tonė cirqet janė tė formuar nė shpatet veriore dhe VL tė maleve qė kalojnė lartėsinė mbi 1500 m, p.sh. nė Alpet Shqiptare dhe mbi 1800 m nė jug tė vendit (Nemėrēkė dhe malin e Ēikės).
Degė/branch (shih afluent)
Pėrrua ose lumė i cili derdhet nė njė lumė kryesor (mė tė madh).
Degėzime/branchment
Ndarja e njė lumi, kanali ujor nė dy ose mė shumė rrjedhje; e njė rruge kryesore nė disa drejtime.
Degradim/degradation
Gėrryerja e sipėrfaqes sė tokės nga proceset e ndryshme qė pėrfshinė erozionin e dheut nga uji dhe era, degradimi kimik (proceset e acidifikimit, kripėzimit/alkalizimit, shpėlarjes), gjitha¬shtu degradimi fizik i dherave (kompaktėsia e dheut, plasaritja, dėmtimi strukturor, degradimi pėr pasojė tė regjimit ekstrem tė lagėshtirės sė dheut) dhe degradimi biologjik.
Deltė/delta
Njė hapėsirė aluvionale nė grykėderdhjen e njė lumi qė derdhet nė det ose liqen, ku prurjet e ngurta janė mė tė larta se aftėsia gėrryese e detit. Morfologjia e deltės ėshtė rezultat i ndėrveprimit tė faktorėve tė mėposhtėm: prerja e sedimenteve nga lumi, dendėsia dhe thellėsia e ujit tė detit, valėve, rrymave dhe tė ndonjė veprimtarie tektonike nė rajon. Tė gjithė lumenjtė kryesor tė vendit tonė (Vjosa, Shkumbini, Mati, Drini etj.), nė rrjedhjen e poshtme tė tyre , pėrfundojnė me delta tė thjeshta, me pėrjashtim tė Bunės.
Dunė/dune
Njė kodrinė ose kurrizore e rėrės sė zhvendosur dhe tė akumu¬luar nga veprimtaria e erės. Ritmi i formimit dhe shtrirja e kėtyre dunave ėshtė nė vartėsi tė furnizimit mė rėrė nga plazhi. Kėtu ndikojnė ngarkesat e rėrės, forca dhe drejtimi i erės, natyra e sipėr¬faqes mbi tė cilėn rėra lėviz, prezenca e bimėsisė; e ujėrave nėntokėsore qė arrin nė sipėrfaqe. Nė vendin tonė, dunat, janė tė pėrhapura nė bregun e detit Adriatik dhe pėrreth grykėderdhjes sė lumenjve (Vjosė, Seman, Shkumbin, Mat, Drin etj.).
Dhé/soil
Shtresė e sipėrme e sipėrfaqes sė tokės ku shkėmbinjtė janė tė thėrrmuara nė copėza relativisht tė imėta nėpėrmjet proceseve biologjike, kimike dhe fizike.
Efekti serrė/greenhouse effect
Ngrohja e atmosferės prej emetimit nė atmosferė (CO2, SO2 etj.) Kėtu pėrfshihen CO2 dhe gazrat qė ēlirohen nga prodhimi i aerosoleve dhe disa pėrbėrės plastik. Si rezultat i veprimtarive njerėzore si prerja e pyjeve dhe djegia e lėndėve fosile (qymyrit, naftės etj.), volumi i CO2 nė atmosferė rritet. Disa shkencėtarė besojnė qė me ēlirimin e CO2 atmosfera e tokės do tė bėhet mė e ngrohėt.
Ekosistem/ecosystem
Njė komunitet i bimėve dhe kafshėve brenda njė mjedisi tė veēantė fizik.
Ekzogjen/exogenetic
Forcat e jashtme tė denudimit (alterimi, erozioni, transporti, depozitimi), tė cilat kombinohen me forcat e brendshme (endo¬gjene) duke krijuar format e tokės.
Eluvione/eluviation
Produkte tė tjetėrsimit tė shkėmbinjve tė mbetura nė vend. Nuk kanė shtresėzim dhe pėrfaqėsohen nga pjesėzat mė rezistent tė shkėmbinjve rrėnjėsor (eluvione mekanike) ose mb etje tė dekalēifikimi (eluvione kimike).
Endogjen/endogenic
Veprimi i forcave tė brendshme (ngritje, ulje, deformim, thy¬er¬je, erupsion, rrudhosje) qė kontribuojnė nė morfologjinė e pei¬zazhit aktual. Veprimi i kundėrt ėshtė ekzogjen.
Epigjenezė/epigenic
Nė gjeologji quhen ato procese qė kushtėzojnė njė ndryshim tė mėvonshėm ose njė formim tė ri nė njė shkėmb ēfarėdo. Gjatė procesit tė epigjenezės ndodh: rikristalizimi, rritja e konkre¬cio¬neve, lindja e elementeve minerale mė tė qėndrueshme, ēimen¬timi etj.
Era luginore/valley wind
Erė lokale qė takohet nė lugina dhe formohet nga kontraste midis fundit tė luginės dhe shpateve tė saj. Kjo lėvizje e ajrit ėshtė e pranishme nė luginat e lumenjve tė Drinit, Shkumbinit, Semanit, Vjosės, Drinos etj.
Estuar/estuary
Grykėderdhje e njė lumi e pėrmbytur nga deti, nė formėn e germės “V”ose gji deti qė depėrton thellė nė tokė, ku ndihet vep¬rimi i rrymave detare dhe i baticė-zbaticės. Tipike ėshtė grykė¬derdhja e lumit Tamiz. Shumica e estuareve janė rezultat i ngritjes sė nivelit tė detit ose i uljes sė tokės.
Fluvial/fluviale
Term qė pėrdoret pėr tė treguar rrjedhjen lumore, veprimtarinė ero¬zive dhe botėn biologjike tė njė lumi.
Fluvioglacial/fluvioglaciale
Veprimtari e urave rrjedhėse qė ushqehen nga shkrirja e akullit, nė ku¬¬fi¬rin e njė akullnaje ose njė mbulese akulli. Materiale fluvi¬oglaciale: materiale copėzore (zhavorre, ranore e materiale tė imėta) tė gėrryera e tė transportuara nga ujėt e akullnajės.


Fosile/fossile
Mbetje tė qenieve tė gjalla ose gjurmė tė veprimtarisė sė tyre qė janė ruajtur nė vende detare, tokėsore, gjatė periudhave gjeolo¬gjike. Nė disa raste bima ose kafsha ruhet me tė gjitha pjesėt jo minerale, p.sh. mamuthet nė Siberi ose flora e turbės qė i pėrket epokės sė Wśrmit. Studimi i fosileve paraqet interes tė madh pėr tė krahasuar dhe treguar evolucionin e bimėve apo kafshėve, kushtet nė tė cilat kanė jetuar.
Fosilizim/fossilisation
Dukuri prej sė cilės njė qenie e gjallė pas vdekjes dhe dekompozimit mineralizohet, fosilizohet aty ku ka vdekur ose afėrsisht nė atė vend. Ka shumė procese biogjeokimike tė mineralizimit. Nė shumė shkėmbinj janė kalcifikuar guaska e skelete tė faunės detare.
Fotografi ajrore/aerial photographie
Pamje nga lartė e sipėrfaqes sė tokės, vertikale ose oblike, prej njė aeroplani. Pėrdoret pėr fotogrametrinė, hartografin, dhe pėr studime tė pėrgjithshme, veēanėrisht tė formave tė tokės dhe arkeologjisė. Shkalla e njė fotografimi ajror ėshtė raporti midis lartėsisė sė aeroplanit dhe diametrit fokal tė objektivistit (lentės) tė kamerės. Kėshtu nė 100 cm tė kamerės nė lartėsinė 10,000 m shkalla ėshtė 1:10,000.
Freatike/phreatic
Ujėra nėntokėsore. Luajnė rol tė madh nė ekologjinė e mjedisit dhe jetėn e njeriut. Ato pasurohen gjatė stinės sė lagėt dhe furnizojnė burimet edhe nė stinėn e thatė. Mė tė thellat quhen ujėra fosile. Nė zonat e thata ujėrat fratike shtrihen mė thellė. Pėrdoren pėr furnizimin e qendrave tė banuara, pėr ujitje etj.
Fushė aluvionale/alluvial flat/plaine
Fusha e formuar nga depozitimet e lumit.
Nėse zona ka sipėrfaqe tė konsiderueshme, quhet fushė aluvionale. Nė vendin tonė fusha tė tilla janė krijuar nga prurjet e ngurta tė lumenjve kryesor ku vlen tė pėrmendet ultėsira breg¬detare.
Grykė lumore epigjenetike/epigenetic gap
Grykė lumore e formuar pas krijimit tė strukturės. Kėto gryka i ēajnė zakonisht nė kėnde tė ndryshme strukturat pozitive tė relievit.Tipike ėshtė gryka epigjenetike e Drinit tė Bardhė afėr Prizrenit. Gryka tė tilla formohen: 1) Me erozion regresiv 2) Me kalime liqenore 3) Nėpėrmjet kaptimit 4) Me rrugė nėntokėsore.
Hartė gjeomorfologjike/geomorphological map
Hartė qė paraqet pėrhapjen e tipave dhe formave tė relievit si dhe gjenezėn dhe moshėn e tyre. Harta tė tilla kanė filluar tė ndėrtohen dhe nė vendin tonė pėr zona e sektorė tė veēantė.
Holocen/holocene
Periudha mė e re gjeologjike e jetės sė sotme dhe shkėmbinjtė e asaj kohe si aluvione e torfa. Ai zė kohėn qė nga mbarimi i moshės sė akullit dhe pėrfshinė 10,000 vjetėt e fundit.
Imazhe satelitore–remote sensing/satellite images–remote sensing
Teknik e bazuar nė pėrdorimin e sateliteve pėr studimin e karakteristikave gjeografike dhe mjedisore tė zonave kontinentale e oqeanike tė biosferės. Pėrdorimi i imazheve satelitore pėr kėrkime gjeografike nis nė vitet ’70 me satelitet Landsat dhe nė vitet ’80 me satelitet Spot. Imazhet satelitore janė fotografi mul¬tispektrale dhe analizohen sot nga radarė qė lejojnė tė vrojtohet sipėrfaqja e tokės nė kohė tė ndryshme. Pėrdorimi i tyre ėshtė shtrirė gati nė tė gjitha degėt e ekonomisė. Kėto vitet e fundit, sė bashku me sistemin GIS nė Qendrėn e Studimeve Gjeografike tė Tiranės, ka nisur puna dhe me imazhet satelitore.
Ingresion/ingression
Tėrheqja e vijės bregdetare nė drejtim tė kontinentit, si rezultat i ngritjes sė nivelit tė detit, ose i uljes sė tokės. Nė raste tė tilla formohen estuaret nė bregdetet e lartė dhe deltat nė bregdetet e ulėt.
Izobate/isobathe
Vija qė bashkojnė pika me tė njėjtėn thellėsi nė det. Izobatet mė tė pėrdorur pėr zonat bregdetare janė ato me vlerė ēdo 5, 10 e 20 m.
Kanion/canyon
Grykė e thellė e thiktė, nė fundin e sė cilės rrjedh njė lumė apo pėrrua. Janė tė shpeshta nė zonat e thata ose gjysmė tė thata, ku lumi ka kapacitet tė lartė eroziv. Shembull i qartė janė kanionet e mėdha nė pjesėn JP tė SH.B.A. Kanionet formohen kur territori ngrihet gradualisht pėr efekt tė izostasisė ndėrsa lumi ėshtė i aftė tė sharrojė shkėmbin, dmth. kur shpejtėsia e prerjes ėshtė e barabartė me atė tė ngritjes sė territorit. Nė vendin tonė kanionet janė tė shumtė, pėr tu pėrmendur janė kanionet e Osumit, tė Lengaricės, Bėnēės, Shoshanit, Skavicės, Pėrroit tė Thatė etj.
Kapturė lumore/capture of river
Kapja e rrjedhjes sė sipėrme tė njė sistemi lumor prej njė lumi fqinjė me fuqi mė tė madhe erozive dhe nė njė nivel mė tė ulėt hipsometrik
Kaskadė/cascade
Pragje shkėmbore ku rrjedhja ujore ėshtė e rrėmbyer. Kaskadat mė tė mėdha gjenden nė ato zona ku rrjedhja ujore pret tėrthor shtresa shkėmbore me fortėsi tė ndryshme e trashėsi tė madhe (Kaskadat e Drinit)
Kuaternar/quaternary
Periudha mė e re e erės “Mesozoike”. Gjatė epokės “Pleistoce¬nike” tė kėsaj kohe, prej rreth 1,8 milionė deri nė 10,000 vjet mė parė ndodhėn shumė dukuri akullnajore dhe ndėrakullnajore.
Lakore e prurjes sė ujit/rating curve
Grafik qė shpreh prurjen e ujit tė njė lumi. Nė boshtin vertikal shėnohet thellėsia e ujit (e matur me instrument), kurse nė atė horizontal shėnohet prurja nė m3. Vlerat e gjetura hidhen nė grafik dhe bashkohen pėr tė formuar lakoren.
Legjendė/legend
Tėrėsia e simboleve tė pėrdorura nė njė hartė, tė shėnuara nė fundin e saj apo nė njė kuadrat tė caktuar.
Luginė antiklinale/anticline valley
Luginė e formuar mbi njė strukturė antiklinale, pėrgjatė aksit tė saj. Kjo luginė ka shpate tė qarta, sepse akset e njė antiklinali za¬ko¬nisht janė tė dobėt nga pikėpamja strukturore, pėr shkak tė tensioneve qė ushtrojnė nė sinklinalin fqinjė.
Luginė asimetrike/asimetric valley
Luginė e cila ka njėrin shpat mė tė pjerrėt se tjetrin. Kjo mund t’i detyrohet strukturės gjeologjike ose ndryshimeve nė natyrėn e intensitetit tė proceseve tė shpatit. Lugina tė tilla janė tė zakonshme nė zonat periglaciale.
Luginė konsekuente/consequent valley
Luginė me drejtim tė njėjtė me pjerrėsinė dhe rėnien e shtre¬save tė shkėmbinjve mbi tė cilat ėshtė formuar. Termi ėshtė pėrdorur pėr herė tė parė nga J.W.Powell mė 1875. Duhet tė theksohet fakti se uji rrjedh sipas drejtimit tė pjerrėsisė sė strukturave fillestare. Termi i njėjtė me kėtė ėshtė anaklinale.
Luginė lumore/river valley
Formė negative e relievit apo thellim i ngushtė nė sipėrfaqen e tokės e formuar nga ujėrat rrjedhėse qė zbresin drejt detit ose njė pellgu hidrografik tė brendshėm. Nė raport me strukturat mbi tė cilat janė formuar, dallohen: tėrthore dhe diagonale, ndėrsa sipas formės dallohen: lugina nė formėn e shkronjės “V”, tė shkronjės “U”, nė formė kanioni etj.
Luginė e pėrmbytur/drowned valley
Luginė e pėrmbytur nga uji si rezultat i luhatjeve pozitive tė nivelit tė detit, tė shkaktuara qoftė nga ulja e tokės, qoftė nga ngri¬tja e nivelit tė detit.
Luginė qorre/blind valley
Luginė karstike nė terrene gėlqerore, tė thata ose e pėrshkuar nga rrjedhje, e bllokuar nė ekstremin e poshtėm tė saj nga njė pengesė shkėmbore, nė kėmbėt e tė cilit ujėrat rrjedhėse zhduken nėntokė. Ky tip luginash mund tė formohet:1- nga zhdukja e fillimeve tė njė rrjedhe ujore nėntokėsore; 2 nga ulja e rrjedhjeve ujore sipėrfaqėsore tė cilat kanė nivel bazė mė tė ulėt deri sa formohet njė rrjedhje nėntokėsore horizontale. Shembujt ė tillė vėrehen nė Masivin Qendror Francez. Nė vendin tonė e tillė ėshtė Lugina e Valit nė Martanesh.
Luginė gjatėsore/strike valley
1)Luginė e zhvilluar paralel me drejtimin e strukturave 2) Nė pėrgjithėsi janė lugina paralele me orientimin e pėrgjithshėm tė vargjeve malore. Nė vendin tonė, lugina tė tilla, ka ne shumicė nė Krahinėn Malore Jugore (e Drinos, Shushicės etj.).
Luginė obseguente/obsequent valley
Term i pėrdorur nga W. Davis pėr rrjedhjet ujore dhe luginat qė kanė drejtim tė kundėrt me drejtimin e rėnies sė shtresave. Mjaft gjeomorfologė (amerikan, francez) pėr tė eliminuar keqkuptimet, pėrdorin termat antikonsekuente, ndėrsa anglezėt preferojnė termin: nė kundėrshtim me ngritjet.
Luginė sinklinale/synclinal valley
Luginė e formuar mbi njė rrudhė, me konveksitet nga poshtė, kur erozioni ka qenė mjaft intensiv. Luginat sinklinale ndryshojnė ndėrmjet tyre nė vartėsi nga zhvillimi i rrjedhjeve ujore, dhe veēorive tė relievit.
Luginė subsekuente/subsequent valley
Degė e njė rrjedhje ujore apo lugine konsekuente, e cila ėshtė formuar nėpėrmjet erozionit regresiv ku nė sipėrfaqe dalin shkėmbinj tė butė. Lumi subsekuent pėrfundon me njė kėnd tė drejt nė atė konsekuent.
Luginė tektonike/rift valley
Luginė e formuar nė sektorėt e komplikuar nga tektonika. Mbi shpatet e luginės vėrehen njė seri shkėputjesh tė shkallėzuara ose vet shtrati mund tė jetė formuar pėrgjatė njė thyerje tė madhe, tė vjetėr. Pėr origjinėn e kėtyre luginave jepen njė serė mendi¬mesh: 1) Njė thyerje-tėrheqje e kores sė tokės me largimin e dy shpateve e pėr rrjedhojė formohet lugina: 2) Njė thyerje-shtypje anėsore nė zhvendosjen e blloqeve: 3) Shkėmbinjtė mund tė kenė pėsuar njė harkim tė lehtė e tė gjerė, tė shoqėruar me thyerje anėsore, p.sh Deti i Kuq, Afrika Lindore deri nė lumin Zambez etj.
Luginė tėrthore/transverse valley
Luginė qė pret vargun malor tėrthor me orientimin e tij. Nė vendin tonė ka njė serė grykėsh tė tilla tėrthore: e Kėlcyrės, Suhės, Bogasit, Vaut tė Dejės, Shkopetit etj.
Luginė e thatė/dry valley
Luginė e zhvilluar kryesisht nė gėlqerorė, qė pėrshkohet nga lumenj tė pėrkohshėm. Shumė prej kėtyre luginave janė tė copė¬tuara, me shpate tė pjerrėta dhe nė pjesėn e sipėrme tė rrėpirėta dhe formė tė ērregullt. Formohen: nga ulja graduale e pasqyrės sė ujit afėr sipėrfaqes, kur sasia e reshjeve, pakėsohet dhe si rezultat i uljes sė nivelit tė burimeve.
Luginė e varur/hanging valley
Luginė qė pėrfundon nė njė luginė kryesore, nėpėrmjet tė njė thyerje tė menjėhershme tė profilit tė saj. Janė tė shpeshta nė zonat me morfologji akullnajore, ku akujt kanė gėrryer sė tepėrmi luginėn kryesore. Lugina tė varura janė degėt anėsore tė trungut kryesor tė Rodanos (Zvicėr). Erozioni lumor i luginave kryesore mund tė gėrryej atė me shpejtėsi mė tė madhe nė raport me degėt anėsore. Nė vendin tonė lugina tė tilla ka me shumicė nė Alpe.
Lugina nė formė”U”/“U”shaped valley
Lugina akullnajore me fund tė lugėt (konkav) dhe shpate tė pjerrėta, e formuar nga erozioni akullnajor, jo vetėm mbi fundin e saj, por edhe mbi shpatet (deri nė nivelin ku ka zbritur akullnaja) tė njė lugine lumore paraakullnajore. Fundi i luginės kryesore ka shpesh shkallė shkėmbore. Lugina tė tilla tipike janė ajo e Bogės, Valbonės etj.
Luginė nė formė “V”/ “V”shaped valley
Luginė e gėrryer nga njė lumė. Kėndi i “V”-nuk varet nga: 1) rezistenca e shkėmbinjve qoftė ndaj erozionit fluvial, qoftė nga degradimi i shpateve 2) faza e ciklit tė erozionit fluvial (faza e rinisė, pjekurisė apo pleqėrisė). Nė fazėn e pleqėrisė forma e “V” shndėrrohet nė njė luginė tė gjerė me fund tė sheshtė, tė kufizuar nga shpate tė ulėt, tė cilėt mund tė jenė shumė larg nga lumi.
Lumė/river
Term i pėrgjithshėm pėr ujėrat qė rrjedhin nė njė shtrat tė cak¬tuar, drejt detit, drejt njė liqen apo lumi tjetėr kryesor. Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili 6671 km, pas tij vjen Amazona 6280 km. Nė vendin tonė lumi mė i gjatė ėshtė Drini, 281 km.
Lumė ekzotik/exotic river
Lumė qė pėrfiton shumicėn e volumit tė ujėrave tė tij nė rrje¬dhjen e sipėrme qoftė prej shkrirjes sė borės ose rėnies sė fuqishme tė reshjeve nė zonėn malore, p.sh. lumi Kolorado nė JP tė SH.B.A, Nili, Tigri dhe Eufrati.
Lym/alluvion
Material i imėt, i butė qė depozitohet nė fundin e mjediseve ujore tė ėmbla apo tė kripura mbi tė cilėn nuk kanė vepruar pro¬ce¬set e diagjenezės. Nė zonat e grykėderdhjes sė lumenjve dhe bregdetit, ato mbulohen gjatė pėrmbytjeve e zbaticės dhe zbulohen kur mungojnė pėrmbytjet dhe nė det ka zbaticė.

Askushi
30-09-2012, 08:46
Lymėrishte/alluvial
Janė materiale me origjinė aluvionale, pranė fushave qė pėrm¬byten nga lumenj (pėrgjatė luginave apo nė zonėn bregdetare). Ēdo pėrmbytje sjell depozitime tė reja dhe sasia e tyre varet shumė nga madhėsia e vėrshimit (plotės). Kėto toka janė shumė pjellore dhe kanė vlera tė mėdha bujqėsore.
Meandėr/meander
Gjarpėrimi i rrjedhjes sė njė lumi zakonisht nė fushė. Kur nuk lidhet me shkaqe lito-strukturore. Origji¬nėn e ka prej lumit Mean¬der nė Azinė e Vogėl. Meandret janė tė tipave tė ndryshme, sipas prerjes, thellimit etj. Lumenjtė e Shqi¬pėrisė formojnė meandre kur dalin nė fushėn bregdetare.
Meandėr i prerė/cutted meander
Meandri ėshtė i prerė kur brigjet e lumit janė asimetrike, rezultat i erozionit anėsor i konsiderueshėm, kėshtu qė njėra anė e luginės paraqitet e rrėpirėt, ndėrsa tjetra me brigje krejt tė buta.
Monumente natyre/natural monuments
Objekte tė natyrės sė gjallė me vlera tė veēanta shkencore, ekologjike, didaktike, historike, estetike, gjė pėr tė cilėn vihen nėn mbrojtje tė shtetit sipas njė statusi tė veēantė tė miratuar nga IUCN. Nė objektet e natyrės sė gjallė futen drurė e masive pyjore, fitocenoza me vlera specifike, kafshė, shpendė, peshė e gjallesa tė tjera tė rralla (relikte ose endemike) ose qė janė edhe nė rrezik pėr tu zhdukur etj. Nė monumentet e natyrės jot ė gjallė futen forma tė veēanta tė relievit (gurė e shkėmbinj me forma kapriēoze), shpella me vlera gjeomorfologjike e arkeologjike, zhveshje gjeologjike, burime nėntokėsore, ujėvara, katarakte, lumenj e liqene me vlera tė larta natyrore, gryka e kanione, miniera e minerale tė rralla etj. Monumente natyre mund tė jetė edhe njė territor i tėrė i cili dallohet pėr njė pleksje origjinale tė elementeve natyrore, pėr objekte e du¬kuri natyrore tė veēanta. Territore tė tilla shpallen “Park Kom¬bėtar”. Shqipėria dallohet pėr monumente natyrore tė shumta e tė larmishme si: gjeologjike, gjeomorfologjike, bioklimatike, zoologjike, hidrologjike e pedologjike.
Niveli bazė/principal level
Niveli mė i ulėt nė tė cilėn njė lumė mund tė thellojė me ero¬zion shtratin e vet ose njė sipėrfaqe mund tė rrafshohet nga vepri¬mi i ujėrave rrjedhėse. Nė pėrgjithėsi korrespondon me nivelin e detit edhe pse ka edhe nivel bazė lokal apo tė pėrkohshėm, siē mund tė jetė niveli i njė liqeni etj. Niveli bazė konceptohet si njė sipėrfaqe horizontale. Njė rrjedhje ujore kėrkon ekzistencėn e njė disniveli pėr tė rrjedhur dmth. niveli bazė korrespondon me kufirin teorik tė erozionit tė ujėrave rrjedhėse. Njė nivel i tillė nė praktik ėshtė i pamundur pėr t’u arritur.
Pasqyra e ujėrave nėntokėsore/undergraund water
Niveli i sipėrm i zonės sė ngopur nė shkėmbinjtė e pėrshku¬eshėm. Niveli luhatet sipas stinėve nė varėsi tė sasisė sė ujėrave rrjedhėse. Kur pritet sipėrfaqja topografike, mund tė formohen burime, liqene, moēale etj. Sipėrfaqja e shtresės fratike nė njė pellg ujėmbledhės tė pėrshkueshėm ndjek afėrsisht profilin sipėrfaqėsor tė dherave. Pjerrėsia e sipėrfaqes ėshtė nė proporcion tė kundėrt me pėrshkueshmėrinė e shkėmbinjve qė pėrbėjnė pasqyrėn.
Pasuri ujore/water resources
Tėrėsia e rezervave ujore nė njė hapėsirė tė caktuar. Kjo pėrbėhet nga ujėrat rrjedhėse sipėrfaqėsore, ujėrat e liqeneve, ujėrat nėntokėsore etj.
Peizazh natyror/natural landscape
Peizazh i pa ndikuar nga ndėrhyrja e njeriut. Ėshtė sinonim i peizazhit fizik, qė nėnkupton morfologjinė, vegjetacionin natyror. Sidoqoftė pjesa e peizazhit natyror, e pa ndikuar nga njeriu, vjen gradualisht duke u pakėsuar dhe ėshtė aq e vogėl sa qė do tė ishte mirė qė tė pėrmblidheshin nė konceptin e peizazhit fizik dhe ele¬mente tė peizazhit natyror apo antropogjen (kulturor).


Pellg lumor/basin of a river
Pėrfshinė tė gjithė hapėsirėn gjeografike prej tė cilės mbledh ujėrat rrjeti hidrografik i njė lumi. Kufiri i pellgut zakonisht kalon nė kreshtėn malore, e cila e ndanė atė nga pellgjet lumore fqinje. Sipėrfaqja e pellgut ujėmbledhės mund tė jetė mė e madhe ose mė e vogėl nga ajo qė vrojtohet nė terren.
Pėrdorimi i ujit/usage of water
Industria dhe bujqėsia janė konsumatorėt mė tė mėdhenj tė ujit. Pėr tė prodhuar 1 ton brumė letre duhet 300 m3 ujė, ndėrsa pėr 1 ton plehra azotike duhen 600 m3 ujė. Pėr tė ujitur 1 ha misėr gjatė periudhės sė vegjetacionit duhen 20.000 m3 ujė, pėr 1 ha orizore duhen 40,000 m3 ujė etj. Sasia ujit qė konsumohet nga popullsia, nė vende tė ndryshme ėshtė e ndryshme. Nė SHBA konsumohen 6300 l/ujė/banorė/24 orė. Nė Shqipėri sasia e pėrdorur ėshtė shumė e vogėl 100-170 l/banorė/ 24 orė. Pėrdorimi i ujit ėshtė rritur nga periudha nė periudhė. P.sh nė vitin 1950 konsumi mesatar ka qenė 300 m3/banorė/vit, ndėrsa nė 1980 shifra ishte 800 m3 /banorė/nė vit.
Pėrmbytje/flood
Mbushja me ujė e njė zone, nga ngritja e nivelit tė njė lumi, liqeni apo deti. Njė lumė pėrmbyt njė territor tė caktuar kur shtrati i tij nuk ėshtė nė gjendje tė pėrballojė grumbullimin e ujėrave tė shumta, dmth., lumi kalon nga gjendja e plotave nė pėrmbytje. Pėrmbytjet janė pasojė e shirave intensive ose e shkrirjes sė shpejt tė borės. Nė disa lumenj pėrmbytjet lidhen me reshjet stinore. Njė lumė mund tė dalė nga shtrati i tij dhe si rezultat i prurjeve tė ngurta.
Pėrroskė/gully
Rrėke ose rrjedhje uji mė e vogėl se pėrroi, shpesh njė degė e tij, qė zakonisht zbret nga shpati i njė mali apo kodre. Nė shumi¬cėn e rasteve pėrroskat kanė reshje tė pėrkohshme gjatė sezonit tė shirave, kurse nė pjesėn tjetėr tė vitit janė tė thata. Kur mbushen me ujė pėrroskat zhvillojnė njė erozion tė fuqishėm e shpesh shkaktojnė pėrmbytje e dėme tė konsiderueshme.
Pėrrua/stream
Rrjedhje ujore me pėrmasa mė tė vogla se lumit, karakteristikė pėr zonat malore e kodrinore, por mė rrallė edhe nė fushat. Tipari themelor qė njė pėrrua dallohet nga njė lumė ėshtė prurja ujore mė e vogėl se e lumit dhe karakteri i pėrkohshėm i rrje- dh¬jes sė lėngėt, cila pėrqendrohet zakonisht nė sezonin e lagėsht tė vitit. Rrjedhja si rregull ėshtė e vrullshme, por ka dhe pėrrenj me rrjedhje tė pėrhershme (Thethi, Cemi, Borshi etj.)
Planshetė/plain
1.Njė hartė e shkallės sė madhe nė tė cilėn ēdo gjė paraqitet me imtėsi p.sh. tė rrugėve, banesave, vendeve tė gjelbra etj. Hartohen plane ekonomike, sociale, strategjike etj. tė cilat orien¬tojnė zhvillimin ekonomik e social tė njė vendi apo rajoni tė caktuar.
Plazh/beach
Akumulim materialesh ranore, zallore etj. (rėre, llumra) pėrgjatė bregdetit ose bregliqenit, midis vijės sė rrymės dhe pikės mė tė lartė tė arritur nga valėt e forta. Plazhi mė tipik ėshtė ai me profil tė butė konkav; drejt tokės plazhi pėrbėhet nga duna ranore tė zhvendosura dhe zaje, kurse nė pjesėn qė kapet nga zbaticat pėrbėhet nga rėrė e gurtė tė mbushura me leshterikė.
Pleistoceni/pleistocene
Rrjedh prej fjalės greke qė nėnkupton mė “e reja”. Pleistoceni ėshtė seksioni i parė i sistemit kuaternar tė eratemit kenozoik. Ka zgjatur 1 milionė deri nė 600,000 vjet.
Plotė/bankfull
a)Gjendja e njė rrjedhje ujore, ku hapėsira ndėrmjet dy bri¬gjeve ėshtė tėrėsisht e zėnė me ujė. Pas kėsaj gjendje kritike ndo¬dhin pėrmbytjet. Nė kohėn e plotave shpejtėsia e lumit ėshtė e pan¬dryshueshme gjatė gjithė gjatėsisė sė tij.
b) Fryrja e papritur e ujit nė njė lumė, i shkaktuar nga shirat intensive ose nga shkrirja e shpejtė e borės nė pellgun ujėmbledhės tė lumit.
Presion i ujit/water pressure
Forca qė ushtron vertikalisht kolona e ujit mbi njė sipėrfaqe tė caktuar. Pėr 10 m thellėsi uji i korrespondon njė presioni atmos¬ferik 1 atm. Organizmat nė thellėsinė mbi 4000 m pėrballojnė njė presion 400 atm. Presioni i ujit ėshtė faktor me rėndėsi ekologjik nė ambientet ujore.
Profil ekuilibri/profile of equilibrium
Term qė pėrdoret shpesh pėr tė treguar fazėn qė ka arritur, p.sh procesi i gėrryerjes dhe depozitimit nė njė rrjedhje ujore, nė bregdet, evolucioni i shpatit nė njė zonė malore apo kodrinore. Nė se profili i njė lumi ėshtė nė gjendje e ekuilibri kjo do tė thotė se procesi gėrryerjes dhe depozitimi janė gati tė barabartė. Prishja e ekuilibrit ēon nė mbizotėrim tė njėrit apo tjetrit proces.
Profil gjatėsor/longitudinal profile
Termi qė pėrdoret pėr tė treguar gjendjen e pjerrėsisė sė shtratit tė njė rrjedhje ujore. Vlerat e pjerrėsisė nė forma tė ndryshme pėr ēdo 1000 m dhe zvogėlohen nga burimi i lumit drejt grykėderdhjes. Sa mė e madhe tė jetė pjerrėsia e shtratit aq mė e madhe ėshtė gėrryerja dhe sa mė e vogėl tė jetė pjerrėsia aq mė i madh ėshtė akumulimi i depozitimeve nė shtrat.
Profil tėrthor/transversal profile
Term qė pėrdoret shumė nė gjeomorfologji pėr tė treguar morfo¬logjinė e njė zone tė caktuar, tė njė lugine etj. Profili tėrthor ndėr¬tohet mbi hartat topografike sipas kuotave nė drejtimin e zgjedhur.
Regjim/regime
Luhatjet sezonale tė rrjedhjes sė ujit tė njė lumi apo akullnaje si dhe tė klimės (regjimi reshjeve, temperaturės).
Rend lumor/stream order
Klasifikimi i mjetit hidrografik sipas rolit dhe vendit qė zėnė nė rrjetin e drenimit. Skema ėshtė formuluar fillimisht nga A.N. Strahler dhe pėrpunuar nga R.E. Horton. Zakonisht mė e pėrdorur ėshtė skema me tre rende hierarkike. Nė rendin e parė futen tė gjitha degėt fillesa tė njė lumi qė derdhen nė njė lumė tė rendit tė dytė. Nė rendin e II futen tė gjithė lumenjtė tė formuar nga degė tė rendit tė parė dhe vetė derdhen nė rendin e III, e kėshtu me radhė deri sa pėrfundon nė det.
Rrjet lumor insekuent/insequent drainage
Rrjet lumor qė ėshtė zhvilluar mbi sipėrfaqe morfologjike aktuale, por qė duket se reflekton njė zhvillim tė rastit. Nuk ėshtė nė pėrputhje me strukturat morfologjike sipėrfaqėsore dhe nuk kontrollohet nga ato.
Satelit/satellite
Planet sekondar (dytėsor), i cili rrotullohet rreth njė planeti kry¬esor p.sh. Hėna ėshtė satelit i Tokės. Ajo rrotullohet rreth saj, rreth boshtit tė vet dhe rreth Diellit.
Solifluksion/solifluction
Rrjedhje viskoze gjatė shtratit tė depozitimeve sipėrfaqėsore tė ngopura me ujė, nė zonat e ftohta veēanėrisht kur ēlirohen nga shkrirja mbi tokat ende tė ngrira poshtė tyre.

Stadi i pjekurisė (lumit)/mature stage (of river)
Shkalla e zhvillimit tė erozionit tė njė rrjedhje sipėrfaqėsore (tė lumit). Nė kėtė stad lumi gėrryen shumė pak dhe mė tepėr akumulon materialin e ngurtė qė hynė nė rrjedhje. Nė kėtė rast niveli bazė i erozionit ėshtė shumė i ulėt.
Stadi i rinisė/youth stage
Stadi i parė nė ciklin e evolucionit tė peizazhit dhe dallohet pėr erozion nė thellėsi tė fuqishėm. Struktura fillestare ėshtė ako¬ma veēori dalluese e relievit. Shpatet janė tė pjerrėt, modelimi eroziv ndodh shpejt. Kohėt e fundit ky koncept ėshtė bėrė objekt kritikash.
Shenjė konvencionale/conventional sign
Simbol qė pėrdoret nė hartat me shkallė tė madhe pėr tė treguar njė element tė peizazhit. Mund tė jetė njė germė ose simbol. Shenjat konvencionale pėrmbledhin vijat e kufijve qė ndjekin ose jo tiparet e peizazhit. Hartat kanė njė legjendė qė zėvendėsojnė sim¬bolet konvencionale.
Shkalla e hartės/cartographic scale
Raporti ndėrmjet njė distance tė matur nė hartė dhe distancės qė i korrespondon nė terren. Mund tė shprehet: me fjalė, grafikisht ose me emra.
Talveg/thalweg
1.Vija e pjesės mė tė thellė tė shtratit pėrgjatė rrjedhjes sė njė lumi.
2.Kjo zakonisht ēanė dhe riēanė kanalin e lumit.
Tarracat/terrace
Forma relievi tė sheshta ose pak tė pje¬rrėta, nė shpatet e luginave lumore tė maleve dhe kodrave. Dallo¬hen tre lloje:
1. Tarraca lumore mb etje tė fushave tė pėrmbytura (fundi i shtretėrve) tė mė pashėm tė luginave lumore; kėto ndahen nė dy tipa kryesore: tarraca akumulative dhe erozive, por ka edhe 2-3 tipa tė tjera mė pak tė pėrhapur. Nė lumenjtė e mėdhenj tarracat mund tė arrijnė gjerėsi shumė tė mėdha (deri nė 10 km). Nė Shqipėri janė gjetur nivele tarracash nė gati tė gjithė lumenjtė, por mė tė studiuar janė nė Vjosė, Osum, Devoll, Shkumbin etj.
2. Tarracat detare janė mb etje tė vijave tė vjetra bregdetare, qė i janė nėnshtruar abrazionit. Ato janė formuar gjatė uljeve qė ka pėsuar niveli i detit, sidomos gjatė pliokuaternarit ose lėvizjeve tektonike (epirogjenike tė kores sė Tokės. Nė vendin tonė tarracat detare janė gjetur nė bregun e Jonit nė 2-3 nivele dhe nė sektorėt e kepave tė bregut Adriatik (Tre Porte, Kepi i Lagjit, Rodon). 3. Tarraca liqenore janė formuar nga veprimtaria e dallgėve nė kohėt kur niveli i liqenit ka qenė mė i lartė. Nė brigjet e liqeneve tė Pogradecit (Ohrit) dhe Prespės janė gjetur 3 nivele tarracash nė 900 m, 760 m dhe 670 m lartėsi.
Tokat e lagėta/wetland
Toka, horizonti i tė cilave ėshtė i mbushur me ujė si rezultat i drenazhit tė keq, gjė qė pengon procesin e oksidimit apo ēon nė reduktimin e elementit hekuror. Kanė teksturė argjilore kom¬pakte, ndėrsa struktura e brendshme mungon, pra e njėjta gjė si nė tokat trofike apo nė ato livadhore tė lagėta.
Travertina/travertine
Formacione gėlqerore me shtresa tė holla dhe kompakte. Janė shumė poroze dhe mė boshllėqe. Formohen nga perceptimi bikarbonatit tė kalciumit nė saj tė tretjes qė ushtrojnė ujėrat pėrreth njė burimi nė zonat gėlqerore. Travertinat janė indikator i njė bimėsie shumė tė pasur nė klorofil qė thith CO2. Shpesh Travertina quhen tufe gėlqerore. Nė vendin tonė tipa tė tilla traverinash i gjejmė nė Bėnēė, Borsh, Vjosė, Alpet Shqiptare etj.
Turizėm/tourism
Tėrėsia e veprimtarive humane tė cilat sigurojnė udhėtimet dhe pushimet e njerėzve. Ajo ėshtė veprimtari e shumėllojshme balneare, sportive, kurative, pushuese, historike, qytetare etj. Kemi dhe ekoturi¬zmin qė zhvillohet nė hapėsira mė tė kufizuara, por qė ka njė interes shumė tė veēantė studimor, ekologjik dhe shkencor.
Vą/ford/bas
Pjesa e cekėt nė shtratin e njė lumi, i cili mund tė kalohet lehtė.
Vėrshim/overflow
Dalje e ujit tė lumit apo pėrroit jashtė shtratit tė zakonshėm. Vėrshimi lidhet me sasinė e madhe tė reshjeve qė bien nė pellgun ujėmbledhės tė njė lumi dhe me kohėzgjatjen e madhe tė tyre. Vėrshimi lidhet me shumė faktorė (litologjik, bimorė etj.), por situatat e jashtėzakonshme meteorologjike luajnė rolin kryesor.
Zallishte/gravel
Tėrėsia e gurėve tė pėrpunuar nga ujėrat rrjedhėse, nė pėr¬gjithėsi tė rrumbullakosur, me pėrmasa tė diametrit 2-5 m/m qė ndahen materiale tė imėta, mesatare dhe tė trasha. Disa autorė zallishtet i klasifikojnė nė gurė zalli (diametėr 2 deri nė 10 m/m) dhe guralecėt (10 - 50 m/m). Sipas shkallės Wentorth tė granulometrisė (aplikohet nė SH.B.A) njė guralecė ka pėrmasa qė luhatet nga 4 - 64 m/m. A.N. Strahler i unifikon gurėt me guralecėt (4 - 53 m/m).
Zhvillim i qėndrueshėm/sustainable development
Njė formė zhvillimi e bazuar nė menaxhim tė zgjuar tė burimeve natyrore dhe humane tė cilat duhet tė kenė sukses afatgjatė.

Askushi
30-09-2012, 08:47
BIBLIOGRAFIA:

1.ALIAJ SH,(1995)“Harta Neotektonike e Shqipėrisė (tokė/det) nė shkallėn
1: 200.000” Buletini Shkencor Gjeologjik Nr.2, Tiranė
2. ANASI S.E,(2002) “176 Bimė 176 Mjekė” Shtėpia Botuese “BAĒA” Tiranė
3. DIDA M etj.(2004)“Zonat e Mbrojtura Natyrore Parqet Kombėtare tė
Shqipėrisė” Shtėpia Botuese “ALGRAF” Tiranė
4.KOLEKTIV(1999)–Udhėzues Turistik” Shtėpia Botuese “Gurra” Tiranė
AUTORESH
5. KOLEKTIV(1973) “Klima e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
6. KOLEKTIV(1983) “Hidrologjia e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
7. KOLEKTIV(1980) “Harta gjeologjike e Shqipėrisė” - tiranė
AUTORESH
8. KOLEKTIV(1981) “Harta e Tokave tė Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
9. KOLEKTIV(1984) “Harta Hidrogjeologjike e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
10. KOLEKTIV(1987) “Harta Pyjore e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
11. KOLEKTIV(1990–91) Monografia “Gjeografia e Shqipėrisė” Vol. I-II
AUTORESH Tiranė
12.KOLEKTIV(1995) “Harta Tektonike e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
13.KOLEKTIV(2001) “Fjalori Shpjegues i Termave tė Gjeografisė” - Tiranė
AUTORESH
14.KRUTAJ F(1981) “Malėsia e Kurveleshit” (Vėshtrim fiziko-gjeografik)
(Disertacion) Tiranė
15.KRUTAJ F(1994) “Veēori tė relievit karstik” Revista Studime Gjeografie
Tiranė
16.MEĒAJ N.(1971) “Malėsia e Kurveleshit” (Vėshtrim fiziko-gjeografik”
KRUTAJ F(Diplomė) Tiranė.
17. JAĒE F,(1986)“Malėsia e Dangėllisė” (Vėshtrim fiziko–gjeografik)
(Diplomė) Tiranė
18.MEĒAJ N.(1978) “Tė njohim vendlindjen-Rrethi i Tepelenės” (Vėshtrim
fiziko-gjeografik” Shtėpia Botuese e Librit Shkollor-Tir
19.MEĒAJ N.(1982)“Malėsia midis Vjosės dhe Devollit” (disertacion)- Tiranė.
20.MEĒAJ N,(1999)“Turist Guide” Shtėpia Botuese “Iliar”–Tiranė
21 MEĒAJ N,(2003)“Pellgu i Vjosės” Shtėpia Botuese “Toena”–Tiranė
22 MEĒAJ N,(2003) “Pėrmbytjet nė Shqipėri 1933-2003” Shtėpia Botuese
“Toena” Tiranė
23.MEĒAJ N, (2004) “Gjeografia e Aplikuar” Shtėpia Botuese “Toena”–Tiranė
24 MEĒAJ N etj.(2004) “Qarku i Kukėsit” Shtėpia Botuese “Toena” Tiranė
25.MESERELI B,(2000) “Mountains of the World”–Tourism and Sustainable Mountain Development, Suiss. Agency for Development
and Cooperation
26.PRIFTI K,(1984) “Gjeomorfologjia e luginave lumore tė Vjosės, Osumit dhe
Devollit” (disertacion)–Tiranė
27.PRIFTI K,(1987) “Gjeomorfologjia e luginave tona lumore” Studime Gjeog.
MEĒAJ N, Nr. 2 Tiranė
28.SCHUMM H,(1972) “River morphology”–New York
30.SESTINI A,(1943) “Albania”
31,SKENDAJ Z,(1983) “Veēoritė morfometrike tė rrjetit lumor tė Shqipėrisė” (Disertacion) Tiranė
32.XHEMALAJ XH,(2000) “Vlerėsimi i pellgjeve ujėmbledhėse tė Shkumbinit dhe
DAJA SH, Vjosės” Tiranė
LIPO S,
MUKELI P,
33.ZDRULI P,(2001) “Th soils maps of the Vjosa river basin at a scale 1: 25.000”
Tiranė
34.ZEQO A,(1987) “Grupimi gjeologo–inxhinierik i tipave tė luginave tė lumenjve pėr projektimin dhe ndėrtimin e hidrocentraleve
me diga tė larta” Ndėrtuesi Nr, 2 - Tiranė
Ndėrtuesi Nr. 2 - Tiranė

A. Zėra tė mėdhenj: 32 gjithsej

ZĖRAT E FJALORIT ENCIKLOPEDIK

1.Pozita gjeografike, kufijtė, madhėsia (M)18. Progonati (M)
. 2. Pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm (M)19. Gusmari (M)
3. Shpellat karstike (M)20. Nivica (M)
4. Mali i Gribės (M)21. Rexhini (M)
5. Mali i Ēipinit (M)22. Lekdushi (M)
6. Temperaturat e ajrit (M)23. Golemi (M)
7. Reshjet atmosferike (M)24. Kolonja (M)
8. Hidrografia (M)25. Picari (M)
9. Burimet karstike (M)26. Kaparjeli
10. Tokat (M)27. Kuēi (M)
11. Bimėsia (M)28. Bolena (M)
12. Kafshėt e egra (M)29. Kallarati (M)
13. Biodiversiteti (M)30. Vėrmiku (M)
14. Turizmi malor (M)31. Fterrė (M)
15. Zgjidhjet strategjike (M)32. Ēorraj (M)
16. Fjalorth (M)
17. Qendrat e banuara (M)

B. Zėra tė mesėm: 30 gjithsej

1. Fushat karstike
2. Shpella e Lekė Petės (m)
3. Mali i Trushnicės (m)
4. Mali Buza e Bredhit
5. Lugina e Bėnēės (m)
6. Kanioni i Gurrės sė Progonatit (m)
7. Kanioni i Nivicės (m)
8. Mali i Kėbusit (m)
9. Mali i Gjeshnikoshit (m)
10. Mali i Bogonicės (m)
11. Lugina e Fterrės (m)
12. Lugina e Vėrmikut (m)
13. Lugina e Shushicės (m)
14. Klima (m)
15. Era (m)
16. Lumi i Bėnēės (m)
17. Lumi i Vėrmikut (m)
18. Zonat e mbrojtura (m)
19. Erozioni (m)
20. Turizmi lumor (m)
21. Llojet e turizmit (m)
22. Turizmi malor dhe e ardhmja
23. Treguesi shqip dhe latinisht i emrave tė bimėve spontane qė gjenden nė Fjalorin Enciklopedik tė Kurveleshit (m)
24. Kafshėt e egra, shpendėt, zvarranikėt, amfibėt, insektet (m)
25. Veēori tė pėrgjithshme tė klimės (m)
26. Pragjet e temperaturave (m)
27. Bora (m)
28. Breshri dhe vesa (m)
29. Era lokale (m)
30. Brezi i shkurreve mesdhetare (m)

C. Zėra tė vegjėl: 156 gjithsej

1. Kurveleshi i Sipėrm (v)25. Ndėrtimi gjeologjik (v)
2. Fusha karstike e Golemit (v)26. Litologjia (v)
3. Fusha karstike e Progonatit (v)27. Tektonika (v)
4. Karsti nėntokėsor (v)28. Tėrmetet (v)
5. Sterra e Trėndafilit (v)29. Paleogjeografia (v)
6. Qafa e Luadhit (v)30. Pasuritė minerale (v)
7. Qafa e Kreshtės (v)31. Mermeri (v)
8. Qafa e Gurit tė Ēpuar (v)32. Shkėmbinjtė sedimentarė (v)
9. Maja e Kėndrevicės (v)33. Shkėmbinjtė gėlqerorė (v)
10. Maja e Tartarit (v)34. Travertinat
11. Liqeni i Kacojthit (v)35. Rėra dhe zhavorri (v)
12. Mali i Thatė (v)36. Relievi (v)
13. Maja e Bejkės (v)37. Energjia e relievit (v)
14. Qafa e Gusmarit (v)38. Copėtimi horizontal i relievit (v)
15. Gryka e Zhurit tė Kuēit39. Tipat gjenetike tė relievit (v)
16. Qafa e Rehovės (v)40. Kurveleshi i Sipėrm (v)
17. Mali i Pusit (v)41. Pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm (v
18. Kurveleshi i Poshtėm (v)42. Fushat karstike (v)
19. Lugina e Zhurit tė Kuēit (v)43. Fusha karstike e Golemit (v)
20. Mali Ēorraj (v)44. Fusha karstike e Progonatit (v)
21. Lugina e Kudhėsit (v)45. Karsti nėntokėsorė (v)
22. Lugina e Kaparjel

Askushi
30-09-2012, 08:48
EMRA OBJEKTESH KARAKTERISTIKE TE KURVELESHIT

Zėrat

Bravare (cangadhe)
Brezi,
Bucela
Cylja dyjare
Pipėza
Dybeku (tundėsi)
Ēokane
Flokate
Furka
Fustanella
Fyelli
Guna
Gurra
Gurra e Progonatit
Kėmborė
Kope
Kostumi karakteristik me fustanellė
Linja
Llabane
Magje
Nomeja
Opingat
Pėrēor
Poture
Qen stani
Qylafi
Stanari
Stani
Shajaku
Sharku
Shtrunga
Tirqe.
Xhamadan,
Vegja
Vedra
Voza
Zilja
Zhapa

Zbėrthimi i zėrave

Bravare (cangadhe). Tufė e vogėl bagėtish, e shkėputur nga kopeja e madhe, qė mbahej pranė shtėpisė pėr tė siguruar nevojat minimale tė familjes me qumėsht e mish kur kopeja shtegtonte nė meratė dimėrore, por edhe nė verė, kur stani ishte larg shtėpisė. Zakonisht, pėrzgjidheshin ato bagėti qė nuk kishin qengja (kecėr) ose qė kishin pak qumėsht. Nė kėtė rast quheshin cangadhe. Duke qenė se ishin tė pakta nė numėr, ato ruheshin nė mėnyrė tė pėrbashkėt nė bazė fshati a mėhalle.

Bucelė. Enė e drunjtė pėr mbartjen e ujit nga gurra e fshatit nė shtėpi. Ka pėrmasa tė vogla, nė formėn e njė fuēie, e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta dhe e pėrforcuar me rrathė hekuri a druri. Nė qendėr ka lėfytin nga ku mbushet me ujė dhe njė brimė tė vogėl pėrbri. Zakonisht, ujėt mbartej nė krahė nga gratė dhe mė rrallė me kafshė. E mban ujin tė ftohtė dhe i jep aromėn e drurit.
(XH. Ē.)

Culė dyjare. Vegėl muzikore popullore e pėrhapur gjerėsisht nė Labėri, sidomos nė Kurvelesh, nė Dukat, Mesaplik dhe nė Kardhiq. Pėrdoret kryesisht nga barinjtė. Sipas tė dhėnave arkeologjike, datohet qė nė shekullin VI-V p.e.r. nė Ilirinė e Jugut. Pėrgatitet prej druri arre, bushi, panje. Pėrbėhet nga dy fyej tė gdhendur nė njė copė tė vetme druri me trajtėn e shkronjės “A”. Ėshtė njė zhvillim i mėtejshėm i fyellit tė zakonshėm me sqep. Tingujt i nxjerr njėsoj si fyelli, duke i fryrė. Gjatėsia e tij shkon nga 25–55cm. Ėshtė vegėl polifonike: fyelli i djathtė ka 4 vrima sipėr dhe njė prapa ndėrsa fyelli tjetėr ka nga ana e pėrparme vetėm tri vrima paralele mė tė tytės tjetėr. I pari pėrdoret pėr tė luajtur melodinė dhe i dyti pėr kontramelodinė. Repertori i culės dyjare lidhet me tema te thjeshta e tė shkurtra kėngėsh e vallesh tė njohura si dhe me tema tė marra nga vajtimet e grave. Nė pjesėn e pėrparme tė dyjares gdhendeshin figura kafshėsh e shpendėsh, si shqiponja, sorkadhi, dreri me brirė tė degėzuar; figura njeriu, me zbukurime tė shumta; figura gjeometrike, si katrorė, drejtkėndėsha, trekėndėsha, rrathė, vija tė pėrthyera. Si mjet pune pėr kėto zbukurime dhe pėrgatitjen e culės dyjare shėrbente biēaku si dhe tryela pėr tė hapur vrimat e fyejve.
(FESH, f. 145, me ndryshime)

Bilbil. Vegėl frymore qė pėrgatitet nga degėt e njoma dhe jo fort tė holla tė shelgut a lofatės zakonisht nė periudhėn e pranverės, duke e prerė nė formė unaze lėkurėn e pjesės qė do tė bėhet pipth dhe duke e hequr pasi zbutet me tė goditura. Pastaj druri tė cilit iu hoq lėkura pritet nė formėn e duhur pėr tė prodhuar zė dhe rivendoset nė tė lėkura e hequr dhe e pėrshtatur. Pėrdoret gjerėsisht nga fėmijėt, tė cilėt e bėjnė vetė.
(XH. Ē.)

Pipėz. Njė formė mė e thjeshtėsuar e bilbilit qė pėrgatitet me kashtėn e thekrės, tė grurit apo me lėkurėn e degėve tė holla tė fikut. Pipėza mė tė thjeshta bėhen edhe me fletėt e qepės, qė priten nė madhėsinė 4–6 cm. Pėrgatitet nga vetė fėmijėt.
(XH. Ē.)

Dėrstilė. Pajisje prej druri, e pėrbėrė nga disa krahė dhe nga njė rreth me lopata tė gjera qė vihen nė lėvizje me forcėn e ujit dhe pėrplasen njėra pas tjetrės mbi shajakun, velenxėn etj. tė punuar nė avlėmend pėr t‘i ngjeshur dhe pėr t’i pushėzuar e bėrė mė tė buta nė pėrdorim. Pajisja e dėrstilės vendosej nė njė ndėrtesė tė pėrgatitur posaēėrisht (nė dėrstilė) buzė lumenjve e pėrrenjve, ku uji vinte me rrėmbim dhe vinte nė veprim lopatat. Zakonisht, dėrstilat ishin me bazė fshati dhe ngriheshin pranė mullinjve tė blojės sė drithėrave apo edhe nė vende tė posaēme.
(XH. Ē.)

Dybek (tundės). Enė nė formė rrethore prej listelash druri tė kapura me rrathė metalikė apo edhe prej degė a lėkurė pemėsh, e gjatė dhe e gjerė nė pjesėn fundore e mė e ngushtė nė krye. Nė dybek rrihet qumėshti i bagėtisė dhe nxirret gjalpi. Qumėshti rrihet me tundės, njė shkop njė pėllėmbė mė tė gjatė se lartėsia e dybekut dhe qė nė fund ka njė dėrrasė tė rrumbullakė, pak mė tė ngushtė se gjerėsia e grykės sė dybekut, qė quhet filiq. Dybeku mund tė jetė dybek shtėpie dhe stani. Dybeku i stanit ėshtė mė i madh.
(XH. Ē.)

Ēokane. Kėmborė e vogėl dhe e shtypur nė tė dy anėt. Pėrdoret gjerėsisht nė kopetė e dhenve, tė dhive, por edhe nė kafshėt e ngarkesės (mushka, gomarė etj.). Ėshtė e lehtė nė tė mbajtur dhe lėshon tinguj kur bagėtia ėshtė nė lėvizje edhe gjatė kohės qė kullot. Tingujt e ēokaneve shėrbejnė si sinjal pėr tė treguar se ku ndodhen bagėtia dhe kullotin apo mėrxejnė.
(XH. Ē.)

Flokate. Veshje e hershme prej lėkure bagėtish, pa mėngė, me lesh tė bardhė e me thekė nga brenda, qė pėrdorej nė kohė tė ftohtė pėr tė mbajtur ngrohtė. Ka formėn e njė xhupi dhe vishet mbi rrobat e pėrditshme. Nė tė shkuarėn, ajo ishte pjesė e rėndėsishme e pajės qė i dėrgohej nuses nga familja e burrit, tė cilėn ajo e vishte nė ditėn e ēuarjes sė rrobave dhe e mbante deri ditėn e martesės.
(XH. Ē., R. M.)

Furkė. Mjet prej druri pėr tjerrjen (kthimin) e leshit tė bagėtisė nė fill (gjalmė). Ėshtė nė formėn e njė dėrrase me gjerėsi 4–5 cm e gjatėsi 50–70 cm qė pėrfundon me dy degė nė krye nė formėn e shkronjės “U” ose tė bashkuara duke marrė formė vezake, me 2–3 dhėmbėza nė vendin ku ndahen dy degėzat, pėr tė vendosur shtėllungėn e leshit. Pėrdoret nga gratė. Bishti i furkės vendoset nė brez nė njėrin krah, me mollėzat e gishtave tė krahut ku ėshtė vendosur furka leshi kthehet nė fill dhe me dorėn tjetėr, nėpėrmjet boshtit (thupėr druri), fija dridhet dhe mblidhet nė tė nė formė lėmshi vezak.
(XH. Ē.)

Fustanellė. Pjesė karakteristike e kostumit kombėtar tė burrave kryesisht nė Shqipėrinė e Jugut dhe nė Labėri e Kurvelesh qė zėvendėsoi te burrat linjėn (shih). Dokumentohet qė nė lashtėsi me disa gjetje arkeologjike tė shekullit IV–III p.e.r. Fustanella ėshtė pėrdorur gjerėsisht deri nė fund tė shekullit XIX dhe pastaj nė Labėri e Kurvelesh u zėvendėsua me poture tė leshta (shih) ose pantallona qillota. Fustanella ka formėn e njė fundi tė gjerė me shumė pala (kinda) nė formė trapezi, tė qepura sė bashku e me rrudha tė dendura tek beli. Bėhet prej pėlhure tė bardhė prej pambuku e liri, por edhe prej humaije tė fabrikuar. Kostumi me fustanellė pėrbėhet nga kėmisha, fustanella qė zbret deri nėn gjunjė, tirqit (prej shajaku tė bardhė) qė mbulojnė kėrcinjtė, brezi, jeleku (shih) e xhamadani (shih). Kaēakėt dhe luftėtarėt e lirisė kanė mbajtur edhe fustanella nė ngjyrė tė murrme dhe tė zezė qė ishin disi mė tė shkurtra.
(Xh. Ē., R. M.)

Fyell. Vegėl muzikore popullore me frymė e pėrdorur gjerėsisht nė Kurvelesh dhe e njohur si vegėl e barinjve. Nė trevat shqiptare njihet kryesisht si cula e Labėrisė dhe dallon prej fyellit qė pėrdoret nė trevat veriore, sepse nuk ka bilbil. Tingulli prodhohet duke e vėnė culėn pjerrtas te buzėt dhe duke fryrė nė tė, ndėrsa gishtat vendosen tek vrimat, qė ndodhen nė pjesėn e fundit tė saj; melodia krijohet duke hapur dhe mbyllur vrimat. Me tė luhen bukur tingėllima e zileve dhe e kėmborėve tė bagėtisė gjatė kullotjes, vajtimet e grave apo motive kėngėsh tė mirėnjohura. Figurat muzikore dhe emėrtimet e pjesėve instrumentale pėr fyellin lidhen me mjediset blegtorale. Pėrdoret kryesisht nga burrat. Tė njohura janė meloditė “Dhėntė nė mėrxim“, “Dhėntė te burimi”. Ndėrtohetj nga vetė fshatarėt prej druri tė bushit, tė panjės, tė arrės. Nė kohė mė tė vona e deri nė ditėt tona, ndėrtohet edhe me gyp metalik bakri ose alumini. Ėshtė mjet shoqėrues i ēobanit nė vetminė e tij baritore.
(FESH)

Gunė. Veshje e sipėrme mė e hershme dimėrore prej leshi dhie, zakonisht e baritu tė dhive. Ka formėn e njė manteli qė hidhet krahėve. Duke mos lejuar futjen e ujit, mbron bariun nga lagia. Anash ka dy mėngė por nė to, pėr lehtėsi pėrdorimi e veprimi, nuk futen krahėt. Nė krye (nė shpinė) ka njė kaēulle qė vendoset nė kokė kur bie shi. Guna e Kurveleshit paraqet variantin mė tė thjeshtė e mė primitiv tė saj dhe tepėr tė ngjashėm me variantin qė paraqet Pukėvili nė skicėn e ushtarit shqiptar. Mė vonė, guna u dyzua me sharkun (shih).
(Xh. Ē.)

Gurrė. Vend ku buron ujė me shumicė, zakonisht nė njė rrėzė mali a shkėmb, nga e ka fillesėn njė pėrrua a lumė: Nė Kurvelesh, zakonisht, gurra ka pranė qendrave tė banuara, si Gurra e Progonatit (shih), e Gusmarit etj. Uji i tyre pėrdoret pėr tė pirė, pėr bagėtinė dhe pėr ujitjen e tokave.
(Xh. Ē.)

Gurra e Progonatit. Pėrrua nė Kurveleshin e Sipėrm pranė fshatit Progonat (nga e merr edhe emrin), degė e djathtė e l. Bėnēės, me gjatėsi rreth 6 km, me luginė tipike karstike, me pragje e ujėvara tė shumta. Ka shtrat tė ngushtė e tė thellė nė formė kanioni, me gjerėsi 6–10 m dhe thellėsi qė nė mjaft raste i kalon tė 150 m e ēan gėlqerorėt e kretakut. Gjatė njė pjese tė rrugės gurra humbet nėn tokė. Ujėvara me e madhe dhe mė e bukur ėshtė ajo e Peshturės, me lartėsi tė pėrgjithshme 25–30 m. E gjithė ujėvara ndahet nė dy pragje tė vogla. Nė fillim, ujėt bie nga njė lartėsi prej 10–12m, bėn njė rrugė tė shkurtėt tė drejtė 2–3 m dhe pastaj bie nė pragun e dytė 12–15 m. Qė kėtej, lumi ndahet nė dy degė. Dega e majtė ka ēarė shkėmbin duke formuar njė “urė” tė gurtė karakteristike.
(FESH)

Kėmborė. Mjet tingėllues prej metali, zakonisht nė formė tė rrumbullakėt a shpatuke, me grykė tė ngushtė e mesin mė tė gjerė e me gjuhėz, qė u varet bagėtive nė qafė me njė rreth tė pėrgatitur me lėndė drusore ose prej lėkure. Kėmborėt janė tė madhėsive tė ndryshme. Kėmborėt e mėdha, qė zakonisht u vihen nė qafė deshve apo cjepve, quhen bybe ose byqe. Nė kope tė mėdha me dhen mbaheshin desh ose edhe cjep pėrēorė, qė i prijnė kopesė gjatė lėvizjes. Nė pėrbėrje tė kopesė pėrdorim mė tė gjerė ka kėmbora e vogėl, ēokania (shih).
(FGJSH)

Kėrrabė. Mjet ndihmės dhe i pandarė karakteristik prej druri i bariut kurveleshas. Ėshtė nė formėn e njė shkopi tė gjatė rreth 1,70 m dhe nė skajin e sipėrm ka tė vendosur njė pjesė metalike nė formė tė harkuar, nga e merr edhe emrin kėrrabė. Kėrrabėn ēobani e mban gjithmonė me vete pėr t’u mbėshtetur, pėr tė ngacmuar bagėtinė. Pjesėn metalike tė harkuar e pėrdor pėr tė kapur mė me lehtėsi pėr kėmbe bagėtinė.
(Xh. Ē.)

Kope. Tufė e madhe bagėtish, zakonisht tė imėta qė kullosin sė bashku, tė ruajtura nga njė bari, i shoqėruar me 1–2 qen stani. Njė kope pėrbėhet zakonisht nga 200–300 kokė bagėti. Ato mund tė jenė kope me dhen (dhi) pėlla, shterpa, me shelegė apo edhe me desh. Deri nga gjysma e parė e shekullit XX, nė Kurvelesh kishte edhe kope me kafshė tė trasha (pela, kuaj) hergjele qė kishin nga 20–30 e mė shumė krerė. Kur njė familje kishte disa kope bagėtish, personi qė i administronte ato quhej ēelnik.
(Xh. Ē.)

Kostumi karakteristik me fustanellė. Veshje e hershme karakteristike e burrave e cila, sidomos nė shek. XIX–XX, ka pėsuar ndryshime nė elemente tė saj. Kostumi karakteristik me fustanellė pėr Kurveleshin pėrbėhej nga: qylafi (shih), fustanella (shih), tirqit ose kalcat (shih), brezi i leshtė, jeleku ose xhamadani (veshje e sipėrme prej shajaku, zakonisht pa mėngė dhe i hapur pėrpara, i qėndisur) dhe opingat (shih). Kostumet karakteristike nė ditėt e sotme pėrdoren kryesisht nga grupet polifonike tė trevės sė Kurveleshit dhe tė mbarė krahinės sė Labėrisė.
(Xh. Ē.)

Linjė. Veshje grash e hershme nė Kurvelesh pėr burra dhe pėr gra, e ngjashme me njė variant tė veshjes ilirike qė shihet nė figurėn e gruas sė Dimalit dhe tė mjeshtrit ilir tė Drashovicės. Kishte formėn e njė kėmishe tė gjatė dhe nga fundi mė e gjerė prej pėlhure liri a gjineshtre etj. qė pėrdorej si veshje e jashtme, duke luajtur rolin e fustanit tė sotėm. Pėr gratė, ajo zgjatej deri nė fund tė kėmbėve, ndėrsa pėr burrat deri nė kėrci, tė cilėt kėta tė fundit i mbulonin me kalca apo tirqe. Pas pushtimit osman, linja u kthye nė veshje tė brendshme Krahas linjės, sikurse ėshtė dokumentuar qė nė shek. V–IV p.e r. nė figurėn e njė gruaje qė arkeologėt e quajnė “vajza e Vlorės”, pėrdorej edhe njė fund prej leshi ose liri. Ky i fundit u zėvendėsua mė vonė me njė fund tjetėr kėmishe tė gjerė e me shumė pala, me fustanellėn (shih).
(Xh. Ē.)

Askushi
30-09-2012, 08:49
Llabane. Pjesė e veshjes sė kurveleshasit e thurur prej leshi, zakonisht dhie, e qepur nė anėn e sipėrme dhe e hapur nga pėrpara dhe ana e poshtme. Hidhet nė kokė duke mbuluar supet e shpatullat pėr t’i mbrojtur nga shiu, kur nuk pėrdoret guna (sharku). Ėshtė shumė e ngjashme me llabanen qė shihet nė bustin e njė gruaje tė zbuluar nė qytetin Dimal.
(Xh. Ē., R. M.)

Magje. Pajisje e hershme shtėpiake pėr pėrgatitjen e brumit tė bukės. Ndėrtohej prej pjese trungjesh tė trasha druri duke e ngrėnė nga brenda dhe duke i dhėnė formėn e govatės. Nė pėrmasa mė tė mėdha, magjja pėrdorej edhe pėr tė larė rrobat nė gurra a pėrrenj.
(Xh. Ē.)

Nome. Vend i mbrojtur nga era dhe koha e keqe ku pushon bagėtia. Nomeja parapėrgatitet, sipas rastit, me thurje degėsh, mure apo edhe e mbuluar. Nomeja ėshtė verore nė mal, kryesisht me njė rrethim tė thjeshtė, dhe dimėrore nė vėrri, e pajisur pėr mbrojtjen e bagėtisė edhe nga koha e keqe, sidomos shiu dhe dėbora.
(Xh. Ē.)

Opinga. Pjesė e kostumit karakteristik kurveleshas. Zinte vendin e kėpucės sė sotme. Ka pasur shtrirje tė gjerė nė gjithė trevat shqiptare dhe, mbėshtetur nė tė dhėnat arkeologjike, njihet qė nė shekullin V–IV p.e.r. si element i kulturės ilire. Opinga bėheshin vetėm prej lėkure, qė rrudhej sipas formės sė kėmbės dhe shtrėngohej nė tė me gjėlmitra prej leshi. Nė majė tė kėpucės, te pjesa e mbledhur e lėkurės, vendosej njė xhufkė me fije leshi nė formė tufe.
(FESH)

Pėrēor. Dash ose cjap qė i prin kopesė sė bagėtisė. Zakonisht ēdo kope dhensh a dhish kishte njė dash apo cjap tė cilit i varej zile e madhe apo kėmborė (bype). Nė kope dhensh, si pėrēorė, familje tė mėdha e me traditė mbanin 7 cjep tė zgjedhur, tė cilėve u varnin nė qafė zile (shih), secila me tingėllim tė veēantė.
(Xh. Ē.)

Poture leshi. Pantallona tė pėrgatitura prej leshi qė zėvendėsuan masivisht fustanellėn nė Kurvelesh nė fundin e shekullit XIX. Ato ishin mė tė gjera nė krye duke u mbajtur pėr mezi me ushkur prej fijesh leshi dhe zgjateshin duke u ngushtuar deri nė gjunjė, ku lidheshin pėr kėrciri me gjėlmitėr tė ndryshėm. Pjesa e poshtme e kėrcirit mbulohej mė tirq ose kalca.
(Xh. Ē., R. M.)

Qen stani. Kafshė shtėpiake mishngrėnėse e zbutur nga njeriu. Qentė qė shoqėrojnė bariun nė ruajtjen e stanit dhe tė bagėtive, quhen qen stani. Ata janė zakonisht me trup mė tė madh, tė racės, paralajmėrues tė rrezikut me tė lehurat e tyre (pėr njerėz, kafshė tė ndryshme, tė huaj qė afrohen nė stan a kope) si dhe qen sulmi (mbi kafshėt e egra qė mund tė kėrcėnojnė apo bien nė kope). Qeni ėshtė shok besnik i bariut nė vetminė e tij baritore, qė e ndihmon atė tė ruajė kopenė, nė kthimin e anės sė dhėne, nė udhėheqjen e kopesė nė shtegtime etj. Pėr kėto, bariu pėrkujdeset pėr tė, e pėrkėdhel me dhembshuri dhe ai e kupton edhe nė mimikė, zė apo gjest se ēfarė kėrkon bariu prej tij.
(Xh. Ē.)

Qylaf. Pjesė e kostumit karakteristik kurveleshas e cila vihej nė kokė. Lloj festeje prej plisi (bėhet me lesh deleje tė ngjeshur disa herė duke e lagur me ujė tė ngrohtė e duke e fėrkuar me sapun), e zgjatur nė formė konike qė nė pjesėn e sipėrme ngushtohet deri nė bashkim dhe pėrfundon me njė bisht tė vogėl nė majė. Pėrdorej nė gjithė trevėn e Labėrisė nga fshatarėsia. Mė karakteristike ėshtė pėr krahinėn e Kurveleshit. Nė kohėn e sotme ėshtė zėvendėsuar zakonisht me kasketė. Edhe sot e mbajnė burra tė moshuar dhe pėrdoret gjerėsisht nga grupet polifonike labe.
(Xh. Ē.)

Stanar. Njerėzit qė qėndrojnė nė stan dhe pėrkujdesen pėr ruajtien e mbarėshtimin e bagėtisė dhe pėrpunimin e bulmetit. Zakonisht, burrat merren me ruajtjen e mbarėshtimin e kopeve (pėlla, shterpa) dhe quhen edhe bari (ēoban) i stanit. Gratė quhen stanare dhe qėndrojnė nė stan duke u kujdesur pėr pėrpunimin e bulmetrave dhe ruajtjen e tyre dhe pėr jetesėn e njerėzve nė stan. Nė Kurvelesh, si edhe nė Labėri, gratė nuk shkojnė baresha (si nė Veri tė Shqipėrisė) pėr tė ruajtur kopenė. Kur ndonjė familje nuk ka meshkuj, bravaret (shih), mund t’i ruajė edhe njė grua e moshuar.
(Xh. Ē.)

Stan. Vend i parapėrgatitur nė mal apo vėrri pėr jetesėn e stanarėve (barinjve, dhe tė familjarėve tė tyre qė merren me bagėti). Nė stan zakonisht ka dy kasolle, njėra pėr stanarėt dhe tjetra pėr ruajtjen e produkteve e nėnprodukteve tė bulmetit. Stani, nė varėsi nga koha, ėshtė stan veror (nė mal) dhe dimėror (nė meranė dimėrore). Zakonisht, ngrihet nė qendėr tė kullotės, por duhet tė ketė edhe kushte tė pėrshtatshme jetese, sa mė pranė ujit tė pijshėm. Nė stan shėrbejnė stanarėt (shih)
(Xh. Ē.)

Shajak. Stof leshi i trashė dhe i ashpėr qė pėrgatitej nė vegjė nė ēdo familje kurveleshase pėr veshjet e sipėrme. Zakonisht, shajaku pėrpunohej nė dėrstilė (shih) pėr tė fituar ngjeshjen dhe pushėzimin e duhur dhe zbutur nė mėnyrė qė tė pėrshtatej pėr veshjen e sipėrme. Pėr pėrgatitjen e shajakut, thuajse ēdo familje kishte industrinė tekstile primitive, duke filluar nga lėnda e parė (leshi) krehrat pėr krehjen e leshit, furka, boshti, vegja (avlėmendi) si dhe dėrstilat e pėrbashkėta pėr rrahjen e tij si fshat apo mėhallė.
(Xh. Ē., R. M.)

Shark. Veshje e hershme dimėrore e jashtme e bariut. Ėshtė nė ngjyrė tė zezė, me lesh deleje, punuar trashė e dendur dhe me thekė nga jashtė pėr tė kulluar ujėt, mė i ngushtė nė supe dhe shumė i gjerė nė fund. Ka formėn e mantelit qė hidhet krahėve, pa mėnga. Ėshtė futur nė Kurvelesh nė mesin e shekullit XIX krahas gunės e mė sė shumti duke e zėvendėsuar atė. Nė verė, barinjtė e pėrdorin si mbulesė, duke u mbėshtjellė me tė.
(Xh. Ē.)

Shtrungė. Vend i rrethuar me mjete rrethanore ku futen bagėtia pėr t’i mjelė. Nė krye tė shtrungės lihet njė shteg i hapur, me dy gurė anash qė quhet syri i shtrungės. Nė syrin e shtrungės ulen dy mjelės (barinj), tė cilėt i kalojnė bagėtitė pėlla njė e nga njė duke mjelė qumėshtin nė vedėr (shih). Zakonisht, njė fėmijė nget (shtyn) dhėntė pėr tė hyrė me radhė nė syrin e shtrungės. Nė stanin malor, nė mėngjes, bagėtia, pasi dalin nga shtrunga, shkojnė nė tėndė (vend me hije i mbuluar me mjete rrethanore, zakonisht me fier) pėr tė mėrzyer gjatė vapės.
(Xh. Ē.)

Talėr (kade). Enė prej druri e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta tė bashkuara vertikalisht me rrathė hekuri a druri, zakonisht me grykė tė hapur e me kapakė, qė shėrben pėr tė mbajtur bulmetra e nėnprodukte tė tij dhe drithė.
(Xh. Ē.)

Vegjė. Tezgjah prej druri, me katėr kėmbė dhe me pajisjet e nevojshme pėr pėrgatitjen e shajakut pėr veshje, shtrojė, mbulojė, qilima etj. prej leshi nė Kurvelesh. Pėrdorej nga njė njeri i vetėm dhe ishte pjesė e pajisjeve tė ēdo familjeje.
(Xh. Ē.)

Vedėr. Enė prej druri, me grykė tė gjerė e me njė vesh mbi rrethorin e sipėrm, jo mė e lartė se 50 cm. Ndėrtohet prej dėrrasash tė ngushta nė pozicionin vertikal e tė bashkuara me rrathė hekuri a druri. Vedra pėrdoret nė shtrungė pėr tė mjelė bagėtinė ose edhe pėr tė ruajtur bulmetin mė pas. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX u futėn gradualisht edhe vedra tė ndėrtuara prej llamarine, me dy doreza anash.
(Xh. Ē.)

Vozė. Enė druri e madhe dhe e rrumbullakėt e me pjesėn qendrore (barkun) mė tė gjerė (gryka dhe fundi mė tė ngushtė), e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta dhe tė bashkuara me rrathė metalikė ose druri. Ėshtė ena kryesore pėr mbajtjen e ruajtjen e nėnprodukteve tė bulmetit nė stan. Vozat janė sipas llojit tė nėnproduktit (djathė, gjizė etj.).
(Xh. Ē.)

Zile. Mjet prej tunxhi, nė formėn e njė kambane fare tė vogėl dhe me gjuhėz, qė nxjerr tinguj dhe qė zakonisht u varet dhive nė qafė me rrathė tė pėrgatitur prej druri ose prej lėkure. Zilet janė tė madhėsive tė ndryshme. Pėr cjeptė e kopesė (shih kėmborė), sipas pėrmasave zgjidhen 7 zile qė pėrkojnė me notat muzikore dhe qė kur bien nė tė njėjtėn kohė. pėrbėjnė njė ansambėl. Zilet e mėdha zakonisht u varen cjepve pėrēorė tė kopesė. Tingujt e ziles janė mė tė fuqishėm se tė ēokanes (shih) dhe zakonisht pėrdoren nė kopetė e dhive pėr lehtėsi kontrolli nga bariu, pasi ato gjatė kullotės shpėrndahen mė tepėr dhe kullosin nė zona tė mbuluara me shkurre.
(Xh. Ē.)

Zhapa, veshje e hershme ilire (nė vend tė kėpucėve tė sotme) e kurveleshasve deri nga fillimi i shekullit XX. Ato ndėrtoheshin prej lėkure lope tė argasur ose tė paargasur, mblidheshin rreth kėmbės me rripa lėkure ose mė gjėlmitėr qė pėrfundonin nė qaftė tė kėmbės, ashtu siē i shohim te ilirėt. Nė kohėt mė tė reja zhapat u zėvendėsuan me shollė qorsele.
(R. M.)

Askushi
30-09-2012, 08:50
Kallarati.

Fshat i K. Poshtėm, pjesė e komunės sė Vranishtit tė rrethit tė Vlorės (JP), nė tė dy anėt e rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės. Kufizohet nga lindja me Bolenėn, nga jugu me Kuēin, nga perėndimi me Pilurin dhe Himarėn, kurse nga veriu me Vranishtin. Kallarati ka njė sipėrfaqe me gjithė tokat bujqėsore dhe kullotat prej 30 km². Tokat e bukės shtrihen kryesisht nė tė dy anėt e lumit tė Shushicės dhe nė zonėn kodrinore. Kodrat zėnė rreth 50% tė sipėrfaqes sė territorit tė tij. Ėshtė fshati mė i ulėt i gjithė Kurveleshit, nė nė lartėsinė mesatare 354 m mbi nivelin e detit. Si rrjedhim, ka njė klimė jo tė ashpėr, qė ftohet vetėm kur fryjnė era e lindjes ose garbia nga qafa e Shėngjergjit.

Emri i fshatit pėrmendet pėr herė tė parė nė defterin osman tė vitit 1432 nė trajtėn Ka(l)lojrat e mė 1507 Kiljorat, pastaj Calojerates nė dy letra, njėra dėrguar papės mė 1581 dhe tjetra careshės sė Rusisė mė 1759. Prapashtesa -at, njė prapashtesė e vjetėr iliro-shqiptare pėr emra fisesh, ka pushuar sė pėrdoruri qysh prej kohėsh shumė tė vjetra. Kjo do tė thotė se kemi tė bėjmė me njė fshat tė fillimit tė mijėvjeēarit tė dytė, tė njė moshe me Zhulatin e Papa Zhulit apo Progonatin e Progonit. Sa i pėrket pjesės tjetėr kallar-, kjo sot nuk ngjan me ndonjė fjalė tė shqipes. Por trajta Calojerates e dokumentit italian, e cila pėrsėritet edhe nė dokumentin grek tė 1759-ės, tė shpie te rrėnja kallojer. Nė Kallarat, me kėtė emėr quhen larvat e zeza me bisht tė bretkosės; por tek arbėreshėt e Italisė kjo rrėnjė del si emėr personi dhe si mbiemėr. Pra, Kallarat do tė thotė pasardhės i Kallojerit, qė ėshtė themeluesi i fshatit.

Fillimisht, fshati ka qenė i vendosur nė Kunjovė (shih), ēka dėshmohet nga toponime tė tilla, si Qafa e Kallarate dhe Arat e Gjokone. Sipas njė kėnge tė vjetėr, ka qenė njė fshat i madh, me dyqane e me xhami. Mė vonė, u shpėrngul nė rrėzė tė malit tė Bogonicės (shih), nė vendin e quajtur rrėza e Pelingrisė, nė lartėsinė 423 m mbi nivelin e detit. Gėrmadhat e shtėpive tė ndėrtuara nė njė shpat mali me formėn e njė gjysmė sfere qė sheh nga lindja, i formuar nga rrėshqitjet malore. Braktisja e vendbanimit tė vjetėr dhe vendosja rrėzė tė malit tė Bogonicės ėshtė bėrė rreth viteve 1660 dhe 1720 nga shkaku i sėmundjes sė kolerės. Atėherė shumė banorė tė tij u shpėrngulėn edhe nė fshatra tė tjera, si nė Pilur, Borsh, Piqerras, Sasaj, Lukovė, Shėn-Vasil e gjetkė. Pasi u dogj nga grekėt nė vitin 1914 (89 shtėpi tė djegura, me popullsi 567 banorė), banorėt e braktisėn fshatin, nga i cili sot ruhen rrėnojat e shtėpive dhe toponimi “Fshati i Djegur”, dhe u vendosėn pranė arave, nė tė dy krahėt e lumit. Por nė vitet ‘60–‘80, banorėt e krahut tė djathtė i braktisėn shtėpitė dhe u vendosėn nė krahun e majtė tė lumit, nga Morreza nė Qafėn e Ubavit, pėrgjatė rrugės automobilistike Vlorė–Kuē.

Kallarati pėrbėhet nga 7 mėhallė: Gjinaj, Gjokon, Gjėzes, Mėrtigjin, Misėrgjon dhe Qesėraj, tė cilat degėzohen nė vėllazėri tė shumta. Nė regjistrin osman tė tokave tė sanxhakut tė Shqipėrisė del me 43 shtėpi, pra si njė nga fshatrat e mėdha tė Kurveleshit. Mė 1854 del me 150 banorė, mė 1914 me rreth 100 shtėpi, kurse mė 1927 me 552 banorė. Deri afėr fundit tė shek. XX, numri i shtėpive tė fshatit ka qenė rreth 100 dhe i banorėve rreth 500. Por me hapjen e vendit dhe lėvizjen e lirė tė popullsisė, pjesa dėrrmuese e familjeve u largua duke u vendosur nė qytete, sidomos nė Vlorė e Tiranė, kurse tė rinjtė emigruan nė Greqi e Itali, duke tėrhequr mė vonė edhe familjet ose duke krijuar familje nė dhe tė huaj. Nė fshat tani kanė mbetur rreth 20-30 familje me tė moshuar.

Sa i pėrket besimit, nga njė raport i viteve 1716–1720 i misionarėve bazilianė tė Himarės, Kallarati mbetej ende njė ndėr 14 fshatrat e krishtera tė krahinės sė Himarės. Deri mė 1759, po t’i besojmė letrės sė krerėve tė Himarės, nė tė cilėn thonė se janė tė krishterė tė besimit ortodoks, familjet myslimane nė Kallarat kanė qenė ende nė pakicė. Islamizimi duhet tė ketė marrė hov nga fundi i shek. XVIII dhe ka pėrfunduar nė fillim tė shek. XIX. Edhe duke numėruar brezat, emrat e krishterė dalin 8 breza mė parė, dmth. afro 200–240 vjet mė parė popullsia ka qenė e krishterė. Me ndėrrimin e fesė, edhe Kallarati ngriti objekte fetare, si xhamia nė qendėr tė Fshatit tė Djegur dhe, pas djegies sė fshatit, nė vitin 1916 xhamia u ndėrtua te burimi i Morrezės, po nuk u pėrdor pėr shėrbime fetare, pasi u kthye nė shkollė.
Nė tėrėsi, shtėpitė janė prej guri dhe janė njė- e dykatėshe.

Fshati i vjetėr ka pasu pamjen e njė qyteze, me shtėpi dykatėshe dhe me rrugica qė zbrisnin nė fund tė fshatit. Por nė vitet e kolektivizimit, muret e mbetura u prishėn dhe gurėt u pėrdorėn pėr ndėrtimin e shtėpive nė Morrez, kėshtu qė sot rruhen vetėm fragmente muresh dhe themelet e shtėpive. Modeli i shtėpive tė vjetra ėshtė ruajtur vetėm nė shtėpinė dykatėshe tė Qejvane, me portė, avlli, murin dhe rrethinat e saj, e cila ruhet ende. Pėr tė lidhur fshatin, qė ndahet nė mes nga Shushica janė ndėrtuar pasarela (vinxha), si ajo e Lėmėplakut, qė ėshtė mė e vjetra, vinxha e Gjone dhe e pėrroit tė Brate, qė janė mė tė reja. Kallarati ka pasur tre mullinj: i Toēe, i Bodeit dhe i Lėmėplakut, ku bluanin edhe nga fshatrat fqinjė. Kallarati qė nė shek. XVIII ka pasur edhe kovaēhanė.

Kallarati ka pasuri tė shumta ujore. Lumi i Shushicės e pėrshkon territorin e tij nė gjithė gjatėsinė prej 6 km. Ujėrat e tij ėshtė shfrytėzuar pėr ujitjen e fushave qė ndodhen nė tė krahėt. Qė nė shek. XIX janė ndėrtuar disa kanale ujitėse dhe ura tė vogla prej guri (akuadukte), si kanali i Fierit, i Lėmėplakut, i Rapetės dhe i Kurpicės. Nga fundi i shek. XX, nė Varth, nė Povėl dhe nė pėrruan e Gjorme u vendosėn stacione elektropompash pėr ngritjen e ujit nė lartėsi dhe ujitjen e tokave mbi ujė.

Kallarati ka disa burime, si: burimi i Valit nė Bogonicė, Ujėt e Gurėve, burimi i Gurrės, Bashait, Qesarules, Morrezės, Nikolagjit, Gjone, Gjoēalit, pėrroit tė Gjorme, Gropės sė Muēe, Prodės dhe pusi i Toēe nė Morrez (tani jashtė pėrdorimit).
Territori i Kallarati ka qenė shumė i pasur me pyje e kafshė tė egra. Pyjet me lisa tė Trapit tė Fiqe, tė Vanrės, tė Shelqit e Ramanait etj., pylli me rrepe nė Morrėz, pylli nė Brinjėn e Ilqes zinin 40% tė sipėrfaqes sė territorit tė fshatit. Ruhen drurė tė veēantė disa qindravjeēarė, si rrapi mbi 300-vjeēar i xhamisė sė Konjiveshe, prralli mbi 250-vjeēar i Reēe nė qafėn e Ubavit, arra mbi 200-vjeēare e Golloshe nė Basha, fiku i Fatos nė Ubav mbi 150-vjeēar. Brigjeve tė lumit dhe tė pėrrenjve mbizotėrojnė rrapi e shelgu, mareja, mretja, nė kodrat e krahut tė djathtė prralli, mbretja e dėllinja, kurse kodrat nė krahun e majtė tė lumit janė tė mbuluara me mare e shqopė, dhe mė pak mbrete, prrall e dėllinjė. Nė pyjet rrėzė malit rritet ilqja, qelbėsi e dėllinja etj. Gjenden edhe murrizi, thana, frashri etj. Kati i dushkut shtrihet nga kodrat buzė lumit e deri afėr rrėzės sė malit dhe ka dushqe tė llojeve tė ndryshme, si tė butė, shpardh, qarr etj., tė pėrzier me panjė, dhe ilqe; kati i halorėve, qė ngrihet mbi tė, ka bredh, krekėz, mėllezė e rrobull, qė gjenden nė shpatin lindor tė Bogonicės. Nė lartėsinė 1400–1500 m shtrihet zona e kullotave verore, qė pėrfshijnė majėn e Bogonicės, Gjothanasin, Valet, majėn e Zogut, ku dominon bimėsia barishtore dhe me drurė tė rrallė, si murrizi, kumbulla e egėr dhe shkurre arithi. Nė territorin e Kallaratit ka edhe bimė tė shumta me vlera industriale dhe mjekėsore, si dafina nė Bogonicė, dėllinja, ēaji i malit, rigoni, trumza, dafina, bari i bletės etj. Si rrjedhim i shfrytėzimit pa kriter tė mbulesės bimore, i prerjes pėr dru zjarri, qymyr e shtylla pėr minierat, por edhe i djegies pėr t’i kthyer nė kullota ose tokė arė, kanė pėsuar dėme tė mėdha jo vetėm pyjet, por edhe kafshėt egra dhe zogjtė e shumtė. Sot nė pyjet e Kallaratit mund tė ndeshesh me ujkun, dhelprėn, lepurin, kunadhen dhe mė pak derrin e egėr. Deri nė prag tė L2B ka pasur edhe sorkadhe. Nga shpendėt, pėrveē grabitqarėve dhe shpendėve tė vegjėl, gjenden edhe pėllumbi i egėr dhe thėllėza: pėllumbi i egėr zbret dimrit me tufa tė mėdha nė pyjet e Shelqit dhe tė Ramanait pėr lėnde; thėllėza e egėr gjendet nė Gjothanas e Bogonicė, por dimrit zbret edhe mė poshtė.

Ndėr monumentet natyrore tė Kallaratit janė mali i Bogonicės (sllav. bog “zot”) (shih), i quajtur kėshtu nga sllavėt mbėshtetur nė traditėn vendėse, qė e mbante kėtė mal si vendin e zotave. Midis Bogonicės dhe malit tė Skėndolleshit (1382 m) ndodhet Lėmi i Lejlerėve (shih), ose Lėmi i Shenjtorėve. Nė kėtė vend, tė cilin tradita popullore e krahinės e mban si tė shenjtė, deri para myslimanizimit tė Labėrisė bėnin pelegrinazhe si fshatrat nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Shushicės edhe ato tė Bregut tė Detit. Monumente tė tjera janė Honi, njė ēarje e madhe nė faqen lindore tė Bogonicės, vend shumė i pėrshtatshėm pėr ngjitje alpinistike dhe Guri i Hijes, njė shkėmb masiv nė formė paralelpipedi, i cili pėrdorej nga barinjtė e fshatit si pikė orientimi pėr tė nxjerrė bravaret nė kullotė mbasdite gjatė stinės sė verės.

Pėrmendja e Kallaratit nė dokumente duke filluar qė nga shek. XV, do tė thotė se ka qenė njė pjesėmarrės aktiv nė tė gjitha lėvizjet kundėr pushtimit osman. Banorėt e tij kanė marrė pjesė nė tė gjitha kryengritjet e mėdha, duke filluar me kryengritjen e Gjergj Arianitit mė 1432, nė kryengritjet e pėrgjakshme tė viteve 1481–1537, qė e bėnė tė njohur krahinėn e Himarės nė Europė, deri nė shpalljen e Pavarėsisė. Ēipini i Bolenės, nė kėmbė tė cilit ishte Kallarati i vjetėr, gjatė kryengritjes sė vitit 1492 shėrbeu si njė nga malet ku popullsia dhe luftėtarėt e krahinės u bėnė njė qėndresė heroike hordhive tė sulltan Bajazitit, duke e detyruar tė tėrhiqej me turp dhe t’i njihte krahinės venomet.

Kallarati, krahas Kuēit, Vishatit, Ēorrajt, Vakajt dhe Istariēes, ėshtė njė ndėr 26 fshatrat e sanxhakut tė Vlorės pėr tė cilat nė njė dokument osman tė 15 majit 1507 thuhet se “nė defterin e haraēit janė shėnuar si kryengritėse dhe kokėforta”. Ky fshat ka kontribuar jo vetėm duke marrė pjesė me armė nė tė gjitha kryengritjet e Himarės (Labėrisė), por edhe duke u pėrfaqėsuar me pleqėsinė e tij nė kuvendet e krahinės tė viteve 1577 e 1581, tė cilat iu drejtuan pėr ndihmė papės sė Romės, dhe nė kuvendin e 1579-ės, qė i kėrkoi ndihmė careshės Elisabeta tė Rusisė.

Kallarati nuk pati marrėdhėnie tė mira as me Ali Pashė Tepelenėn. Kjo vėrtetohet nga njė fragment i njė dokumenti tė kohės, nė tė cilin thuhet se nė Korfuz ishte bėrė “njė marrėveshje midis shqiptarėve dhe grekėve pėr tė kundėrshtuar shtypjen feudale tė Ali Pashės”. Pjesė e kėsaj marrėveshjeje qe edhe miratimi i njė shume tė hollash qė do t’u jepej si ndihmė fshatrave pjesėmarrėse nė kryengritje, nga tė cilat Kuēit i jepeshin 7000 piastra, Kallaratit 4500 dhe Gusmarit 6300.

Kur nisi vala e kryengritjeve tė mėdha tė gjysmės sė parė tė shek. XIX, Kallarati mori pjesė masive nė to. Nė kryengritjen e vitit 1847 kundėr reformave tė Tanzimatit luftėtarėt e Kallaratit u prinė nga Dervish Alikua (Kallarati), Lame Petani, Meēe Haxhiu e Birbil Hasani, emrat e tė cilėve dalin nė letrėn e 15 gushtit 1847 me tė cilėn 89 krerėt e kryengritjes iu drejtuan pėr ndihmė mbretit Oton tė Greqisė. Kallaratasit, bashkė me bolenas e kuējotė, zhvilluan luftime tė ashpra nė brigjet e Shushicės me forcat e mėdha turke qė synonin tė dilnin nė Kurvelesh tė Sipėrm pėrmes grykės sė Shurit. Po armiku e theu qėndresėn e tyre dhe, pėr t’u hakmarrė, dogji fshatin dhe u vuri zjarrin tė mbjellave. Ndėr udhėheqėsit e kryengritjes qė u varėn nė Janinė, ishin dhe katėr krerėt kallaratas. Megjithatė, edhe pas reprezaljeve tė mėdha, Kallarati, ashtu si gjithė Kurveleshi e Labėria, nuk u nėnshtrua. Djemtė e tij Boro Ribi e Alim Delua u bashkuan me ēetėn e Mehmet Hysenit nga Kuēi; Remzi Janji me ēetėn e Sali Vranishtit etj.; brenda nė fshat, u vra kryeplaku qė po shkonte tė spiunonte tek autoritetet turke. Nė prag tė pavarėsisė, Kallarati kishte ēetėn e tij.

Kallarati ishte fshati i parė qė u gjakos nė pėrpjekje me bandat e andartėve grekė nė nėntor 1912. Barinjtė kallaratas qė ndodheshin me bagėtinė e tyre nė Vumlo tė Himarės, luftuan pėr disa orė me forcat greke, tė cilat zunė Muēo Karabollin, Yzeir Ribajn dhe Dervish Maēin dhe dy tė tjerė,.... tė cilėt i internuan nė Kalanė e Korfuzit, ku nga torturat shtazarake tė Korofillaqisė tre prej tyre, vdiqėn, veē djaloshit Dervish Maēi, qė u arratis. Pėr tė pėrballuar situatėn e krijuar, fshatarėt krijuan njė komision, tė pėrbėrė nga Alem Totua, Lame Sinani e Hodo Kalemi, Murat Cane dhe Selam Bajrami. Komisioni i kėrkoi Qeverisė sė Pėrkohshme armė dhe armatosi me to mbi njėqind burra, qė luftuan me forcat greke nė malin e Gjothanasit, ku u vranė Murat Avduli e Ēelo Boshi. Ndėrkohė, komisioni dėrgoi Birēe Guxhė Ribin te Spiro Milua nė Himarė pėr t’i bėrė tė qartė se nė territorin e Kallaratit nuk do tė lejonin tė shkelte kėmbė andarti apo ushtari grek. Mė 14 korrik 1914, ditėn kur u zbraz Kurveleshi i Sipėrm, Kallarati luftoi kundėr njė force greke prej 300 andartėsh e ushtarėsh, tė cilat sulmuan fshatin nga disa drejtime. Burrat e fshatit e pritėn me zjarr armikun, duke vrarė kapedan Cullaqisin, njė nga komandantėt grekė. Nė kėtė pėrpjekje tė fundit u vranė Hyso Balili, Ramadan Hoxha e Dervish Maēi. Duke mos mundur t’i bėnin ballė armikut tė shumtė nė numėr, fshatarėt u tėrhoqėn bashkė me familjet e tyre, duke u strehuar nė Mesaplik.

Fshatarėt u kthyen nė shtėpitė e tyre nė shtator tė vitit 1916. Pėrpara i priste njė dimėr i vėshtirė: fshati ishte bėrė shkrumb dhe, bashkė me tė, e gjithė pasuria qė kishin; bagėtia ishte shfarosur; pemėt frutore ishin prerė e djegur. Duke qenė se shtėpitė ishin bėrė tė pabanuara, fshatarėt e braktisėn fshatin dhe u vendosėn buzė lumit e pėrrenjve, aty ku kishin tokat, duke ngritur kasolle e duke u marrė me bujqėsi, qė nė kėto rrethana mbetej pėr ta i vetmi burim i jetesės. Vėshtirėsitė e rifillimit tė jetės nga e para nuk i penguan kallaratasit tė mendonin edhe pėr luftimin e plagėve tė pushtimit shumėshekullor. Mė 1916, Telha Durua organizoi tė parin kurs nė gjuhėn shqipe qė u pasua nga hapja e shkollės po atė vit, ku shėrbyen si mėsues ai vetė dhe atdhetari Meēan Selami, i shkolluar nė Korfuz.

Luftės me dimrat e egėr dhe epideminė e gripit spanjoll, qė mori shumė jetė njerėzish, iu shtua edhe rreziku i aneksimit nga Italia. Italianėt, qė nė fillim u paraqitėn si ēlirimtarė, i nxorėn shpejt nė dritė qėllimet e tyre tė vėrteta, duke futur mėsimin e italishtes nė shkollėn sapohapur dhe duke keqtrajtuar fshatarėt. Revolta e fshatarėve kulmoi mė 28 nėntor 1919, kur ulėn flamurin italian dhe ngritėn flamurin kombėtar, akt pėr tė cilin italianėt arrestuan disa fshatarė, ndėr ta edhe gruan trime Dudė Hodaj. Thirrjes sė Komitetit tė Mbrojtjes Kombėtare Kallarati iu pėrgjigj duke krijuar ēetėn e tij me 60 vetė, me komandant Fein Ēelo Stratin (shih) e Habib Gjonin. Ēeta mori pjesė nė luftėn e Gjormit dhe pastaj u aktivizua nė mėsymjen e pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 11 qershor 1920. Nė bashkėveprim me forcat e Dukatit, Gumenicės, Bolenės, Kaninės dhe Rrėzė, ēeta e Kallaratit veproi nė sektorin Uji i Ftohtė–Kaninė. Mė 19 qershor ēeta luajti rolin kryesor nė thyerjen me sukses tė kundėrgoditjes sė forcave italiane nė afėrsi tė pėrroit tė Kallafetit (nė jug tė Qishbardhės). Nė kėtė pėrleshje shkėlqeu pėrvoja luftarake dhe zgjuarsia e komandantit tė Ēetės, Fein Ēelos, i cili e futi armikun nė grackė duke e rrethuar nga tė dy anėt e grykės sė Kallafetit dhe duke e asgjėsuar krejtėsisht. Nė mėsymjen e dytė tė pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 23 korrik ēeta e Kallaratit mori pjesė nė drejtimin Qishbardhė–m. e Vreshtave–Mesovun. Nė kėto luftime u vra Xhevair Golloshi dhe u plagos i riu Veip Balili. Krahas atyre qė luftuan me armė kundėr pushtuesit italian, bashkėfshatari i tyre Meēan Selami kreu gjatė Luftės sė Vlorės detyrėn e sekretarit tė prefekturės me qendėr nė Drashovicė, nė krah tė prefektit Osman Haxhiu.

Revolucioni i Qershorit dhe ardhja e Nolit si kryeministėr u prit me shpresa nė fshat. Mjaft tė rinj shėrbyen nė radhėt e xhandarmėrisė nė kėtė kohė, por, me rikthimin nė fuqi tė Zogut, u pushuan dhe u pėrndoqėn. Fshati iu nėnshtrua njė dhune tė egėr, sidomos gjatė kohės sė ēarmatimit, kur famėkeqi Taf Kaziu me xhandarėt gegė u lidhnin kėmbėt burrave me rripin e dyfekut dhe u kėrkonin tė dorėzonin armėt qė nuk i kishin, saqė disa u detyruan tė blinin armė pėr tė shpėtuar nga torturat. Gjatė viteve tė Pavarėsisė, gjendja ekonomike e fshatit ka qenė e mjeruar dhe pėrparimi ekonomik fare i parėndėsishėm. Pėr tė mbajtur familjet, shumė burra e tė rinj shkuan si hyzmeqarė nė Himarė ose nė qytete, ku u punėsuan nė shoqėritė italiane tė rrugėve nė Vlorė dhe nė puset e naftės nė Kuēovė, ku disa prej tyre, si Feti Xhelo Tozaj etj. u pėrfshinė nė lėvizjet greviste tė kohės.

Lajmin pėr pushtimin fashist tė vendit Kallarati e priti me indinjatė e zemėrim tė madh ndaj mbretit Zog, qė e tradhtoi vendin. Shumė fshatarė shkuan nė qendėr tė komunės nė Kuē, ku kėrkuan armė pėr ta pritura armikun me pushkė, siē kishte qenė tradita e Labėrisė nė shekuj. Nė vitet e Luftės Italo-Greke, fshati u ndodh nė vijėn e parė tė frontit dhe prandaj familjet u zhvendosėn nė pyjet e Kuēit, ku e kaluan dimrin e 1940-41 nė kasolle. Edhe njė herė grekėt, qė kishin hyrė si pushtues, e shkatėrruan fshatin, aq sa nė popull mbeti shprehja “sikur ka rėnė greku”. Me largimin e ushtrive greke nė prill 1941, banorėt iu rikthyen dhe njė herė nga e para punės pėr ringrijten e ekonomisė sė shkatėrruar. Ndėrkaq urrejtja pėr pushtuesin, qė u solli mjerim pas mjerimi, vinte duke u shtuar. Nė ndėrgjegjėsimin e bashkėfshatarėve pėr luftė ndikoi edhe puna e tė riut Mumin Selami, i cili pėr veprimtarinė e tij antifashiste nė vitin 1941 u internua nė vendlindje. Vrasja e Muminit nga forcat fashiste mė 18 tetor 1942 nė lagjen Topana tė Vlorės e shtoi edhe mė urrejtjen kundėr fashizmit.

Nė pranverė tė vitit 1942 krijohet njėsiti territorial i fshatit me 12-15 vetė, e cila nė nėntor tė po atij viti u riorganizua nė ēetėn me emrin “Mumin Selami”, me komandant Veip Balilin dhe komisar Adil Petanin. Ēeta e Kallaratit mori pjesė nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit mė 28 Nėntor 1942; zhvilloi luftime tė ashpra me forca italiane e mercenarėt e Halil Alisė nė betejėn e Gjormit (dhjetor 1942–janar 1943); nė shtator 1943 mori pjesė nė ēarmatosjen e trupave italiane nė Gjirokastėr, Delvinė, Sarandė, Himarė si dhe nė luftime me forcat gjermane pranė garnizoneve italiane; nė nėntor–dhjetor 1943 zhvilloi luftime nė bashkėveprim me forcat e Zonės sė Parė Operative nė qytetet Gjirokastėr, Libohovė, Pėrmet, Kėlcyrė, Kiēok, Gllavė si dhe nė Kurvelesh e nė Luginėn e Mesaplikut. Gjatė Operacionit gjerman tė Dimrit 1943–44, bashkėveproi me forcat e Br5, 6S. Luftimet e fundit ēeta i kreu nė korrik 1944 nė qafėn e Janostasit, midis Vunoit e Himarės, me forcat e R523 gjerman. Nė vitin 1943, ēeta u pėrfshi nė pėrbėrje tė batalionit “Ismail Haki” (shih). Efektivi i ēetės ndryshonte nga njė luftim nė tjetrin, nė pėrputhje me traditėn e vendit, po nuk e kaloi numrin prej 86 luftėtarėsh. Ruajti organizimin e saj deri mė 29 nėntor 1944.

Pas krijimit tė ēetės, nė mars 1943 krijohet kėshilli antifashist nacionalēlirimtar i fshatit dhe mė 20 korrik 1943, pas njė pune tė gjatė sqaruese tė militantėt komunistė Mustafa Matohiti, Memo Meto e Bexhet Mema, kallaratasit lidhėn besėn duke shkuar lekun nė gojė pėr luftė pa kompromis kundėr pushuesve fashistė e bashkėpunėtorėve tė tyre. Po nė korrik tė atij viti themelohet tek Ura e Memetes celula e PK pėr fshatin, me katėr anėtarė. Pas tyre krijohen edhe organizata e rinisė dhe e gruas. Kallarati, me vetėm 100 shtėpi, rreshtoi nė radhėt e formacioneve partizane 120 djem e vajza (pėrfshi dhe ēetėn territoriale), nga tė cilėt 20 ranė dėshmorė, ndėr ta njė Hero i Popullit, dhe 11 u plagosėn. Gjatė Luftės nė Kallarat qėndruan e luftuan shumė nga figurat mė tė shquara tė luftės Antifashiste, si Abaz Shehu, Mustafa Matohiti, Memo Metua, Kadri Hazbiu, Hysni Kapua etj.

Gratė e Kallaratit pėrballuan nė kėtė Luftė vėshtirėsi tė mėdha, sidomos gjatė operacioneve ndėshkimore gjermane, duke u kujdesur pėr shpėtimin e fėmijėve dhe tė ekonomisė sė familjes. Me gjithė varfėrinė e madhe, ato pritėn kuadra tė lartė e partizanė tė thjeshtė, duke i larė e ndėrruar dhe duke ndarė me ta bukėn e gojės. Ndėr to shquhet sidomos nėnė Duzja, nėna e Heroit tė Popullit Munmin Selami, e cila u bė njė agjitatore e palodhur e Luftės nė krahinė. Ajo krijoi organizatėn e gruas nė fshat, u zgjodh anėtare e kėshillit krahinor tė Kurveleshit, mori pjesė nė Kongresin e Parė tė Gruas Antifashiste nė Berat dhe u zgjodh deputete e Kuvendit Popullor nė dy legjislatura.

Vlen tė theksohet se, me pėrjashtim tė pak individėve qė u rreshtuan nė formacionet e BK, kjo organizatė nuk pati ndonjė ndikim nė Kallarat. Fshati nuk pati as vėllavrasje, as edhe viktima tė luftės. Falė punės dhe vigjilencės sė lartė tė njerėzve qė punonin nė terren, sa herė qė armiku ndėrmerrte operacione ndėshkimore, gra, fėmijė e pleq strehoheshin nė shpellat e Bogonicės, kurse burrat e aftė pėr luftė rrėmbenin armėt dhe bashkoheshin me ēetėn pėr tė kryer detyrat qė u ngarkoheshin.

Edhe nga kjo luftė, Kallarati u dėmtua rėndė. Shumė shtėpi tė tij u dogjėn nga nazifashistėt dhe ballistėt, humbje pati edhe nė gjė tė gjallė. Por menjėherė pas ēlirimit tė krahinės mė 25 qershor 1944, populli u mobilizua pėr ndėrtimin me punė vullnetare tė shtėpive tė djegura nga lufta, duke filluar nga shtėpitė e familjeve tė dėshmorėve. Krahas kėsaj, shumė tė rinj e tė reja morėn pjesė nė aksionet vullnetare tė rinisė pėr ndėrtimin e rrugėve dhe tė hekurudhave.

Mė shtator tė vitit 1956 u krijua kooperativa bujqėsore, me kryetar Mato Matajn, nė tė cilėn u futėn qė nė fillim shumica e familjeve. Nė vitin 1965, kooperativa “Mumin Selami” e Kallaratit u bashkua me kooperativėn e Bolenės, duke formuar kooperativėn e bashkuar Bolenė-Kallarat, qė u shpėrbė nė vitin 1985. Kallarati kishte si drejtim kryesor bujqėsinė, kryesisht kultivimin e misrit, ku u arritėn rendimente tė larta, po edhe grurin e perimet. Duke filluar nga viti 1960, fshati siguroi bukėn nė vend pėr herė tė parė. Nė vitin 1970 u bė elektrifikimi i fshatit, qė solli njė rritje tė nivelit tė jetesės nė fshat, duke u futur radioja nė ēdo shtėpi, po edhe televizori e lavatriēja. Qė pas Luftės Kallarati ka pasur njė infermier, por rreth viteve ‘70 u ndėrtua qendra shėndetėsore me mjek, ndihmėsmjek e mami. Fshati ka pasur shtėpi kulture qė nga fundi i viteve ’50. Kurse shkolla fillore e fshatit, e hapur qė pas L2B, nė vitin 1975 u kthye nė shkollė 8-vjeēare. Nė to kanė mėsuar dhjetėra e dhjetėra fėmijė tė Kallaratit, po edhe tė Kunjovės dhe tė Lumit tė Kuēit. Nė vitet e para pas Clirimit mėsuesit ishin tė huaj, por dalėngadalė vendin e tyre e zunė mėsues vendės, ndėr tė cilėt tė parėt kanė qenė Enver Golloshi, Bilal Breshani, Hamit Muharremi e Ēize Xhaferi. Djem e vajza kallaratas kanė punuar nė rrethe tė ndryshme tė vendit e nė fshatra tė rrethit tė Vlorės si mėsues e si drejtorė shkollash; shumė tė tjerė si oficerė e nėnoficerė nė radhėt e Ushtrisė Popullore e tė policisė, duke arritur deri nė gradėn e kolonelit; tė tjerė si inxhinierė, mjekė e agronomė apo si drejtues ndėrmarrjesh dhe njėsish tė pushtetit vendor. U shquan sidomos vėllezėrit Sinan e Sihat Tozaj: i pari si drejtues i talentuar nė sektorin e minierave, i dekoruar nga Presidiumi Kuvendit Popullor me titullin e lartė “Hero i Punės Socialiste”, kurse i dyti si kryetar komitetesh ekzekutive tė rretheve dhe si sekretar i presidiumit tė Kuvendit Popullor.

Bijtė dhe bijat e Kallaratit kanė kontribuar edhe nė fushėn e arsimit dhe tė kulturės. Kallarati ka pasur gjithmonė rapsodė, kėngėtarė e valltarė, si Veliko Murati, Elmaz Breshani e Llambro Hysi. Grupi polifonik i Kallaratit u vlerėsua me ēmim nga juria e Festivalit Folklorik tė Gjirokastrės mė 1983; ka marrė pjesė edhe nė festivale ndėrkombėtare, si nė atė tė Kanės (Francė) nė vitin 1989.

Kallarati ka njė profesor doktor dhe njė doktor shkencash, si dhe dy pedagogė universiteti. Shumė i njohur pėr romanet, novelat e filmat e tij ėshtė shkrimtari Neshat Tozaj. Nė fushėn e sportit janė shquar Ēlirim Hysi, futbollist i ekipeve tė 17 Nėntorit dhe tė Dinamos dhe mė pas drejtues i kėtyre klubeve, si dhe “Mjeshtrja e Merituar e Sportit” Elisabeta Karabollaj, kampione e Europės (1999) nė qitje me pistoletė. Nė fushėn e artit ėshtė bėrė shumė i njohur emri i piktorit Saimir Sinan Strati, restaurues dhe autor mozaikėsh tė shumtė dhe dy herė fitues i Ēmimit “Guiness”, pėrkatėsisht me mozaikun e Leonardo da Vinēit (2005), punuar me gozhdė, dhe “Kalit nė vrapim” (2007), realizuar me kunja dhėmbėsh. I njohur nė Italinė e Jugut me punimet artistike prej guri ėshtė bėrė Agim Mato Mataj. Shumė tė rinj e tė reja tė tjera janė instrumentistė nė orkestra tė Greqisė dhe tė Italisė.
(R. M.)


ALIU Myftar (1780-1840). Hoxhė i Vilajetit. Lindi nė Kallarat. Mėrgoi qė herėt nė Turqi, ku mbaroi Medresenė dhe mė pas edhe nė Rumani. Pati lidhje me Naum Veqilharxhin, i cili, nė vitin 1840, e dėrgon nė Shqipėri me libra shqip. Kaloi nėpėrmjet Greqisė dhe nė Pogon u sėmur rėndė dhe vdiq nė fshatin Selckė, ku u varros me nderime. Nė gurin e varrit shkruhet “Hoxha i vilajetit Myftar Aliu, vdekur nė vitin 1840, nė fshatin Selckė”.
(Xh. Ē)

Besėlidha e Kallaratit (20 korrik 1943). Takim i kallaratasve pėr tė mbajtur qėndrim tė pėrbashkėt gjatė LANĒ. Nė zbatim tė detyrave qė shtroi Konferenca e Pezės (shtator 1942), pas njė pune tė gjatė sqaruese, nga militantėt antifashitė Mustafa Matohiti, Memo Meto, Bexhet Mema etj., mė 20 korrik 1943, nė Basha u mblodh populli i Kallaratit pėr tė lidhur besėn pėr luftė pa kompromis kundėr pushuesve fashistė e bashkėpunėtorėve tė tij. Mbėshtetur nė arritjet e deriatėhershme (krijimi Kėshillit ANĒ, ēetės territoriale e askioneve tė saj), u kėrkua dhe u sigurua forcimi i unitetit rreth Frontit ANĒ. Mbėshteur nė traditėn, si shenjė betimi ishte kalimi i njė leku metalik nė gojėt e secilit dhe duke shqiptuar fjalėn “Betohem”. Dhe Kallarati, me vetėm 100 shtėpi, rreshtoi nė radhėt e formacioneve partizane 120 djem e vajza (pėrfshirė dhe ēetėn territoriale), 20 dėshmorė tė atdheut dhe 11 tė plagosur.
(Xh. Ē.)

Bogonica (1673,1m) ėshtė pjesė e vargut tė Maleve tė Vetėtimės. Ai ndahet prej malit tė Ēikės nga vali i Vranishtit, duke u ngritur si njė kėshtjellė gjigante qė bie nė sy qė larg. Nga tri anė, mali i Bogonicės rrethohet nga male e maja qė zbresn shkallė-shkallė: nga veriu mali i Gjokėndreut (1393m), mali i Pirrėdrėnjės (1402m) dhe Mali i Zi (1202m); nga perėndimi mali i Melishtit (1425m) dhe mali i Skėndolleshit (1382m) dhe mali i Bogonicės (1296m); nga jugu Maja e Zogut (1464m), ndėrsa nė juglindje mali i Gjothanasit (145m). Nga ana lindore e tij shpatet zbresin thikė mbi fshatin e djegur tė Kallaratit, duke formuar hone e humnera tė pakalueshme.

Askushi
30-09-2012, 08:51
Maja e Bogonicės dhe shpatet perėndimore e jugore tė saj janė tė zhveshura nga drurėt dhe shėrbejnė si kullota verore, kurse nė shpatet veriore e lindore rriten pisha, bredhi, dafina, ilqja etj. Mali nuk ka burime ujore; vetėm nė fund tė shpateve tė tij, si nė valin e Madh, nė Hundėn e Gurėve dhe nė Qafėn e Gurrės dalin burime me ujė shumė tė ftohtė.
Me majėn e rrumbullakėt e tė sheshtė, Bogonica ėshtė i vetmi mal i vargut tė Akrokerauneve tė cilit mund t’i ngjitesh nga disa anė dhe prej andej tė soditėsh larg derisa tė ha syri. Nga lartėsitė e majave tė Bogonicės dhe tė Gjokėndreut, shikon tėrė fshatrat e Lumit tė Vlorės, madje nė ditė me mot tė kthjellėt arrin tė shohėsh deri kodrat e Levanit e rreth qafės sė Koshovicės. Nga lindja e juglindja sheh malėsinė e Kurveleshit tė Sipėrm dhe malet mbi Kuē, Fterrė e Ēorraj; kurse nga perėndimi duken fshatrat e Bregut tė Detit, ishujt pėrballė dhe Korfuzi.
Duke gjykuar nga topografia, po dhe nga emri, ka shumė tė ngjarė qė Bogonica tė jetė mali i Akrokerauneve ku banorėt paganė tė Bregut dhe tė rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės i bėnin nderime Diellit dhe kaonėt, siē na thotė Hamondi, i bėnin nderime dhe fli Zeusit Kaon. Ardhėsit sllavė, duke u njohur me emrin e malit dhe traditėn vendėse tė nderimit tė perėndive, e quajtėn Bogonicė (bog “zot”, dmth. “mal i zotit”).
Gjatė shekujve, Bogonica ka shėrbyer si njė kėshtjellė dhe strehė mbrojtjeje nga ku banorėt u kanė bėrė ballė pushtuesve tė ndryshėm. Vlen tė pėrmendet ekspedita e vitit 1492 e ushtrive tė Sulltan Bajazitit kundėr krahinės sė Himarės, kur njėri nga malet e pėrmendura nga kronistėt turq ku u tėrhoqėn kryengritėsit, tė vendosur pėr tė qėndruar deri nė fund, ka qenė, pas shumė gjasash, mali i Bogonicės. Me shpellat e anės perėndimore, Bogonica ka shėrbyer si strehė mbrojtjeje pėr banorėt edhe nė shekujt e mėvonshėm, deri nė Luftėn II Botėrore.
(R. M.)

BOSHI Ēelo (?-1912). Vrarė nė lufitme me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime me forcat e Spiro Milos nė malin e Gjothanasit mė 1912.
(R. M.)

BRAHIMI Likė (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mbrojtjen e Janinės, shkuar sipas detyrės sė vėnė nga qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I.Ll.)

BRESHANAJ Filo (1921-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br14S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Shėnvasi tė Sarandės, mė 20 shtator 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

BRESHANAJ Nuredin (1923-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br1S mė 1943, zėvėndėskomandant kompanie. U vra nė luftime me forcat gjermane mė 14 shkurt 1944 nė Qarrishtė tė Elbasanit, gjatė Operacionit gjerman tė Dimrit. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

BRESHANI Elmaz (1900-1969). Rapsod popullor. Lindi nė Kallarat dhe jetėn e kaloi nė fshat, me bagėti. Siē e thotė dhe vetė nė njė kėngė tė tij, “nė pyetshin dhe pėr mua,/ jam ēoban me bagėti/, nga katundi Kallarat,/ i vogėl 100 shtėpi,/ Elmaz Breshani mė thonė,/ rritur me dhen e me dhi”. Jeta e shkuar e maleve me bagėti dhe mjedisi i Labėrisė i zgjuan atij shpirtin e poetit, duke e bėrė njė rapsod qė u bėn jehonė kryesisht ngjarjeve tė periudhės sė Luftės, por dhe tė Pasluftės. Ai u ka kėnduar figurave tė njohura tė fshatit tė tij, si Duze Bajrames dhe dėshmorėve tė Luftės Antifashiste.
(R. M.)

Breshani Veliko (1888–1944). Lindi nė Kallarat mė 1888. Mbaroi shkollėn e mesme turke nė Janinė. Mori pjesė nė luftimet kundėr bandave tė andartėve grekė mė 1914 dhe kundėr pushtuesve italianė nė Luftėn e Vlorės mė 1920. Me mbarimin e Luftės, u dėrgua nga Ismail Qemali nė Himarė, ku qėndroi dy muaj, sė bashku me Gani Iliazin e Meēan Selamin, pėr tė punuar kundėr grekofilėve tė Bregut. Ka qenė pėr shumė vite kryeplak i fshatit. U bashkua me Lėvizjen Antifashiste dhe nė mars 1943 u zgjodh anėtar i Kėshillit Antifashist tė krahinės. Mė vonė, u largua nga radhėt e Lėvizjes dhe u lidh me Ballin Kombėtar. U dėnua me pushkatim nė qershor 1944.
Rapsod i njohur nė Kurvelesh e Labėri pėr kėngėt e ndjera patriotike kushtuar luftėrave tė krahinės kundėr pushtuesve grekė e italianė.
(R. M.)

Burimi i Morrezės, vend i freskėt e me ujė, nė fshatin Kallarat, ku bėheshin takime a kuvende tė kallaratasve nė kohė vere.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit kundėr andartėve grekė (1912-1914). Formacion luftarak popullor i fshatit Kallarat. U krijua me zbarikimin e forcave greke me Spiro Milon nė krye (shih) mė 8 dhjetor 1912 me bij tė Kallaratit, qė gjendeshin nė Himarė duke i pritur ata me armė. Andartėt kapėn dhe internuan 5 kallaratas nė Korfuz, prej tė cilėve shpėtoi vetėm njeri. Kallaratasit u organizuan duke zgjedhur njė komision me pėrbėrje Alem Toto, Lame Sinani, Hodo Kalemi, Murat Cane dhe Selam Bajrami pėr organizimin e qėndresė sė armatosur. Mbi kėtė bazė u ngrit ēeta e fshatit me 121 burra me komandant Murat Avdyli dhe Miftar Musa Golloshi. Krahas tyre, nga luftimi nė luftim, morėn pjesė edhe 38 gra kallaratase. Ēeta zhvilloi lufitme mė vete apo nė bashkėveprim me ato tė Kuēit, Bolenės nė Borsh, Sarandė, Delvinė, si dhe duke thyer pėrpjekjet e forcave greke pėr pushtimin e fshatit Kallarat.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit nė Luftėn e Lėkurėsit (1878). Formacion luftarak vullnetar i fshatit Kallarat. Ēeta pėrbėhej nga 26 luftėtarė kallaratas nėn komandėn e Hodo Kalem Shakaj dhe udhėheqėsit shpirtėror Sinan Lame Petanit. Morėn pjesė nė mėsymjen e forcave tė Kurveleshit tė 9 shkurtit 1878, tė drejtuara nga Myslim Gjoleka (shih) kundėr forcave greke tė zbarkuara nga Korfuzi e zbrapsjen e tyre nė fushėn e Vrinės dhe pushtimin e Kalasė sė Lėkurėsit. Ēeta e Kallaratit, bashkė me atė tė Kuēit e tė Bolenės morėn pjesė edhe nė luftimet mbi kala. Nė luftime mbetėn tė vrarė dy luftėtarė, Balil Xhaferi dhe Dalan Qejvani, si dhe pati shumė tė plagosur.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit nė Luftėn e Vlorės. Formacion luftarak vullnetar popullor i fshatit Kallarat. Pėrbėhej nga 57 luftėtarė me komandant Feim Ēeli Strati (shih). Nė ditėt e para tė Luftės sė Vlorės ishte nė rezervė dhe nuk mori pjesė. U aktivizua nė mėsymjen e pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 11 qershor 1920. Ēeta e Kallaratit, nė bėshkėveprim me forcat e Dukatit, Gumenicės, Bolenės, Kaninės dhe Rrėzės, veproi nė sektorin Uji i Ftohėt-Kaninė. Nė kėto luftime ēeta pati njė tė vrarė, Xhevair Golloshin dhe njė tė plagosur. Mė 19 qershor ēeta mori pjesė nė thyerjen me sukses tė kundėrgodijes sė forcave italiane nė afėrsi tė pėrroit tė Kallafetit (nė jug tė Qishbardhės). Nė mėsymjen e dytė tė pėrgjithshme tė forcave kryengritėse, mė 23 korrik, ēeta e Kallaratit mori pjesė nė drejtimin Qishbardhė-M. e Vreshtave-Mesovun.
(Xh. Ē.)

Ēeta territoriale e Kallaratit (LANĒ) Formacion luftarak popullor i fshatit Kallarat. Ēeta, fillesat e veta i ka me krijimin e njėsitit tė armatosur tė Kallaratit (pranverė e vitit 1942, me 12 veta). Nė nėntor 1942 ajo u riorganizua, duke marrė emrin “Mumin Selami”, me komandant Veip Balilin dhe komisar Adil Petanin (dėshmor). Mori pjesė nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit mė 28 Nėntor 1942, zhvilloi luftime tė ashpra me forca italiane e mercenare tė Halil Alisė nė betejėn e Gjormit (dhjetor 1942-janar 1943), nė shtator 1943 mori pjesė nė ēarmatosjen e trupave italiane nė Gjirokastėr, Delvinė, Sarandė, Himarė, si dhe nė luftime me forcat gjermane pranė garnizoneve italiane; nė nėntor- dhjetor 1943 zhvilloi luftime nė bashkėveprim me forcat e Zonės sė Parė Operative nė qytetet Gjirokastėr, Libohovė, Pėrmet, Kėlcyrė, Kiēok, Gllavė, si dhe nė Luginėn e Mesaplikut dhe nė Kurvelesh. Gjatė operacionit gjerman tė Dimrit 1943-44, bashkėveproi me forcat e Br5, 6S. Luftimet e fundit ēeta i kreu nė korrik 1944 nė Qafėn e Janostasit midis Vunoit e Himarės kundėr forcave tė R523 gjerman. Nė vitin 1943 ēeta u pėfshi nė pėrbėrje tė batalionit “Ismail Haki” (shih). Pėrbėrja luftarake e ēetės nuk kishte numėr fiks. Nė radhėt e saj luftuan, nga njėri lufitim nė tjetrin, 86 luftėtarė. Ruajti organizimin e saj deri mė 29 Nėntor 1944
(Xh. Ē.)

DEMIRAJ Avdul (1923-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ, partizan nė ēp “Hajredin Tremishti” mė 1942, mė vonė kalon nė Br6S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Dukaj tė Tepelenės, mė 25 korrik 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

DEMIRAJ Murat (?-1912). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime me forcat e Spiro Milos nė malin e Gjothanasit mė 1912.
(R. M.)

Dėshmorėt kallaratas tė kryengritjes sė vitit 1847. Dervish Aliko Qejvani (Kallarati), Lame Sinan Petani, Birbil Hasan Toēi dhe Meēe Haxhi Meēaj qenė ndėr krerėt e kryengritjes sė vitit 1847 kundėr reformave tė Tanzimatit. Dervish Alikua kishte qenė kajmekam i kazasė sė Delvinės. Bashkė me Lame Petanin janė ndėr nėnshkruesit e letrės qė krerėt e kryengritjes i dėrguan mbretit Oton tė Greqisė mė 15 gusht 1847 pėr t’i kėrkuar ndihmė. Pas shtypjes sė kryengritjes, krerėt e saj qė u zunė nga serasqeri Mehmet Reshit Pasha, u shpunė nė kalanė e Gjirokastrės dhe prej andej u dėrguan tė lidhur me vargonj nė Janinė, ku iu nėnshtruan torturave ēnjerėzore. Katėr krerėt kallaratas janė ndėr ata qė u ekzekutuan me varje tek Rrapi i Janinės.

Dėshmorėt e Kallaratit tė luftės me grekėt (1912-1914). Murat Avdul Demiri e Ēelo Mustafa Boshi u vranė nė dhjetor 1912 nė malin e Gjothanasit, nė luftime me forcat e Spiro Milos, tė cilat donin qė prej andej tė zinin luginėn e sipėrme tė Shushicės. Ramadan Muhamet Hoxha, Hyso Balil Xhaferi e Dervish Sali Maēi u vranė nė luftimet e zhvilluara mė 14 korrik 1914 me andartėt grekė qė sulmuan nga disa drejtime fshatin e Kallaratit. Presidiumi i Kuvendit Popullor i ka dekoruar me medaljen “Pėr veprimtari patriotike”.

Gazeta “Kallarati”. Organ i shoqatės kulturore atdhetare me tė njėjtin emėr e fshatit Kallarat. Numri parė doli nė vitin 2003.
(Xh. Ē.)



GJOMBRATAJ (MEMUSHAJ) Sulltanė. Veprimtare shoqėrore, deputete. Lindi mė 16 janar 1930 nė Kallarat. Kreu shkollėn e mesme teknologjike. Anėtare aktive e organizatės sė Rinisė ANĒ tė fshatit, pjesėmarrėse nė aksione vendore e kombėtare tė rinisė pėr rindėrtimin e vendit tė shkatėrrur nga lufta. Pėr kontributin e dhėnė ėshtė dekoruar me “Urdhrin e Punės” tė klasės II dhe III. Punoi pėr disa vjet nė administratė nė Tiranė dhe u rikthye nė Vlorė mė 1956. Punėtore nė Kombinatin e konservave, birgadiere dhe pėrgjegjėse turni. Prej vitit 1960 e deri mė 1979 ka qenė anėtare e Kėshillit tė Rrethit tė Vlorės, deputete e Kuvendit Popullor nė legjislaturėn e pestė dhe tė gjashtė (1966-1974). Ka dalė nė pension nė vitin 1986.
(XH. Ē.)

Askushi
30-09-2012, 08:51
GJOMBRATAJ Muēo (1908–1976). Kryetar lokaliteti (komune). Lindi nė Kallarat. U lidh qė nė fillim me LANĒ, pjesėtar i ēetės territoriale tė fshatit. Pas ēlirimit tė vendit, nė vitet 1946-1948 kreu detyrėn e kryetarit tė lokalitetit Bolenė-Kallarat dhe mė vonė, pėr shumė vjet kryetar i kėshillit popullor tė fshatit, duke dhenė nė dihmesė pėr rritjen e frymės sė repsektit vėllazėror nė mes bashkėfshatarėve.
(R.M.)

GJONAJ Tare (1926-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Gr3P tė Mallkastrės. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Q. tė Balėbardhė tė Tomoricės, nė tetor 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

GOLLOSHI Ali (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mborjtjen e Janinės, sipas detyrave tė vėna nga Qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I.Ll.)

GOLLOSHI Ferrik (1916-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn territoriale tė fshatit. U vra nė Q. Gjashtė nė Sarandė, nė luftime kundėr forcave gjermane mė 25 gusht 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

GOLLOSHI Xhevair (1896–1920). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. Luftėtar nė ēetėn e fshtatit nė Luftėn e Vlorės. U vra nė luftime me forcat italiane nė Mesovun tė Kaninės. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē)

Grupi polifonik i Kallaratit. Nuk lidhet mė ndonjė grup tė veēantė. Nga tė dhėnat e tė moshuarve, Kallarati ka pasur, herė pas here, grupe tė mira tė kėngės dhe tė valles polifonike. Pėrmenden si vallėtare e vallėtarė virtuozė tė shekullit XIX Zade Straten, Labikė Elmazi, Salihe Dere, Pashako Maze, Lelo Jazo, Rrapush Hyseni, Manxhar Mezini, Nelo e Xhebro Golloshi, Zigur Ademi. Duke filluar nga fundi i shek. XIX, si kėngėtarė popullorė mbahen mend Isan Sejdiu dhe mė vonė Veliko Murati e pas tij Elmaz Ēelo Breshani. Nė pjesėn e gjysmėshekullit tė dytė tė shekullit XX, kėnga kallaratase u pėpunua artistikisht, duke u ngritur nė njė nivel mė tė lartė. Pėr kėtė, njė ndihmesė tė veēantė dha mėsuesi Llambro Hysi (shih). Pėr vlerat e tij grupi mori pjesė nė Festivlain Kombėtar folklorik tė Gjirokastrės nė vitin 1983, duke u vlerėsuar me ēmime nga juria e festivalit. Ka marrė pjesė edhe nė festivale ndėrkombėtare, si nė atė tė Kanės (Francė) nė vitin 1989, duke konkurruar nė mes tė 50 grupeve folklorike.
(R.M.)

Guri me Hije, gjendet nė Grykėn e Honit nė L. tė M. Bogonicės nė lartėsinė 900m mbi nivelin e detit, pranė fshatit Kallarat. Pėrfaqėson njė masiv tė madh shkėmbi qė duket rreth 15 km larg. Fshatarėt e Kallaratit, tė Bolenės dhe tė Kuēit, mbėshteutr nė vėzhgimet e shumta, nė tė kaluarėn, hijen e tij e shfrytėzonin pėr tė matur kohėn gjatė ditės nėpėrmjet lėvizjes sė hijes sė shkėmbit. Ndaj dhe populli kėndon: “Dielli malit kur bie/, Ndriēon tek Guri me “Hije”/, Guri qė kohėn tregon/, asnjė minut nuk gabon…”
(Xh. Ē.)

HABILAJ Halil (1918-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, partizan nė shtabin e Qarkut. U vra nė luftime me forcat gjermane mė 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

LATO Demir (?–1948). Lindi nė Kallarat. Pas mbarimit tė shkollės sė mesme tregtare shėrbeu nė Tiranė si financier. Shquhet pėr ndjenja atdhetare dhe si antizogist. Kishte njė rreth shumė tė gjerė njohjesh. Njeri altruist, i gatshėm pėr tė ndihmuar kėdo dhe me ē’tė mundej, sidomos bashkėfshatarėt, pėr tė cilėt shtėpia e tij ishte gjithmonė e hapur. Kujtohet sidomos pėr ndihmat pėr shkollėn e fshatit, sė cilės i pat dhuruar harta, flamurin kombėtar, portretin e mbretit dhe fletore e lapsa pėr fėmijėt. Pėr kėto gėzonte nderimin e bashkėfshatarėve, tė cilėt e ruajtėn respektin pėr tė edhe kur anoi nga nacionalistėt. Megjithėse u lidh me Ballin Kombėtar, nuk pati ndonjė veprimtari nė dėm tė Luftės Antifashiste. Mė 1946 arrestohet si anėtar i Komitetit “Mbrojtja Kombėtare”. Vdes nė burg nė vitin 1948, pa iu provuar fajėsia.
(R. M.)

HOXHA Ramadan (?-1914).Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime pėr mbrojtjen e fshatit nga andartėt grekė mė 14 korrik 1914.
(R. M.)

HOXHA Zeqo. Kėngėtar virtuoz i polifonisė labe. Lindi nė Kallarat. Kėngėtar virtuoz i grupit polifonik tė Kallaratit. U bė i njohur me kėngėn “Ē’u kėput njė kėmbė mali”. Pjesėmarrės nė Festivalin folklorik tė Gjirokastėrs (1983), lauruar edhe me ēmim, nė festivalin ndėrkombėtar tė Kanės (Francė) 1989.
(Xh. Ē)

HYSAJ (DAUTAJ) Bilbil (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mbrojtjen e Janinės, shkuar sipas detyrave tė vėna nga Qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I. Ll.)

HYSAJ Nelo (1916-1945). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br22S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Jugosllavi, nė janar 1945. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

HYSI Ēlirim. Sportist, pjesėtar i ekipit kombėtar tė futbollit. Lindi mė 1945 nė Kallarat. Ka mbaruar IKF “V. K.” (1966), UT pėr Fakultetin Juridik (pa shkėputje nga puna): Ka kryer kualifikim pasuniversitar nė degėn e filozofisė tė UT. Ushtroi sportin e futbollit me ekipin e “17 Nėntorit” (1963) e pastaj me atė tė “Dinamos”, si sulmues i majtė. Ėshtė aktivizuar nė pėrbėrje tė ekipit kombėtar dhe nė rang klubesh nė Kupat e Europės. Pasi la futbollin, pėr shumė vite ka qenė shef i Klubit Sportiv ”Dinamo” dhe mė pas i “17 Nėntorit”.
(R. M.)

HYSI Llambro. Ruajtės dhe pėrpunues i traditės sė polifonisė labe. Lindi nė Kallarat. Ka dhėnė ndihmesė tė vyer nė pėrpunimin artistik tė kėngės labe. Duke u mbėshtetur nė kėngėn e vjetėr “O Stamboll tė rėntė zjarri”, duke ruajtur tė kėnduarit me longatje tė traditės. Krijoi kėngėn “Ē’u kėput njė kėmbė mali”, tė ekzekutuar me mjeshtėri nga kėngėtari Zeqo Hoxha (shih). Ka pėrpunuar edhe kėngė tė tjera si ato “Djepi ynė burim floriri”, “Plaka me plakun ēu zunė”, “Flokėthinjurit kanė ardhė” etj.
(Xh. Ē)

JANJAJ Islam (1924-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1943, partizan nė prill 1944 nė Br12S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Radhimė, nė shtator 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

JONUZAJ Seit. Ushtarak, punonjės shkencor. Lindi nė Kallarat nė vitin 1929. Mori pjesė nė LANĒ, nė Br8S, duke vijuar deri nė Vishegrad. Pas luftės u dėrgua pėr studime nė fushėn e detarisė ushtarake, fillimisht nė Kroaci dhe nė vitin 1948-1952 nė Baku tė Azerbxhianit, nė Akademinė Detare “Kirov”. Kreu kurs pasuniversitar nė Leningrad (1957-1958). Ka kryer detyra nė radhėt e Flotės Luftarake Detare Shqiptare deri nė funksionin e shefit tė shtabit tė brigadės sė anijeve mbiujės edhe pedagog nė AU “M. SH” dhe nė atė tė Marinės. Pjesėmarrės nė ēminimin e kanalit tė Korfuzit nė vitin 1958 si specialist. Ėshtė autor i materialeve tė ndryshme studimore, kumtesave e referateve shkencore. Bashkautor i Fjalorit katėrgjuhėsh tė termave tė detarisė (shqip, anglisht, rusisht, italisht).
(Xh. Ē)

JONUZI Shahin (1906–1975). Lindi nė Kallarat nė vitin 1906. Gjatė periudhės 1929–1934 kryen studimet nė Akademinė e Artilerisė nė Itali, nė specialitetin artileri kundėrajrore. U kthye nė atdhe dhe hyri nė shėrbimin ushtarak me detyrė komandant baterie. Nė mėngjesin e 7 prillit 939, nė krye tė baterisė qė komandonte, niset nga Elbasani dhe mbėrrin nė Bestrovė tė Vlorės. Aty, nė bashkėpunim edhe me njė batalion kėmbėsorie organizojnė qėndresėn kundėr kolonės sė bersalierėve italianė qė kishin zbarkuar nė Skelė tė Vlorės, duke penguar pėrparimin e tyre. Vetėm ditėn e dytė trupat fashiste mundėn tė vijonin rrugėn pėr nė Fier.
Pas ēlirimit u rikthye nė shėrbimin ushtarak, duke punuar pėr rimėkėmbjen e kėsaj arme dhe kualifikimin e kuadrave tė rinj tė ardhur nga rreshtat partizane. Mė 1947 lirohet dhe kthehet sėrish nė vendlindje, ku qėndroi derisa mbylli sytė. Ndonėse i shpėrfillur nga regjimi, shtėpia e tij mbeti e hapur, sidomos pėr oficerėt dhe studentėt kallaratas, qė, sa ktheheshin pėr pushime, shkonin ta takonin nė oazin e bukur tė Qesarules, qė e kishte qėndisur me duart e veta me perime e pemė tė shumta.
(R. M.)

KARABOLLAJ Shuko (1910-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ, partizan mė 1944 nė Br8S. U vra gjatė operacionit gjerman tė Qershorit 1944 nė Sopik tė Gjirokastrės. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

KARABOLLI Elisabeta. Qitėse, kampione Evrope, “Mjeshtre e Merituar e Sportit”. Lindi nė Kallarat nė vitin 1979. U afrua pranė klubit spotiv “Partizani” nė kryeqytet duke u stėrvitur pėr qitje me pistoletė sportive. Kampione kombėtare nė qitje. Nė vitin 1997 mori pjesė nė kampionatin evropian, duke zė vendin e dytė dhe dy vite mė vonė, nė garat e zhvilluara nė Gjermnai, zė vendin e parė duke bėrė tė kėndohet Hymni i Shqipėrisė dhe tė ngrihet flamuri kombėtar. Jeton nė SHBA.
(Xh. Ē)

Kisha e Kallaratit, vendosur nė krahun e djathtė tė pėrroit, nėn majėn e Buzės sė Deles (shih), nė vendin e quajtur Gjipleqe. Aty gjenden dhe varrezat e vjetra tė fshatit, rrėnojat e tė cilave janė edhe sot.
(Xh. Ē.)

Kunjova. Vend qė gjendet nė P. tė vargmalit tė Ēipinit, midis malit tė Pleshovicės dhe Ēipinit tė Bolenės, nė rrjedhjen e sipėrme tė pėrroit tė Pajamehut, nė pyllin e Pllajės sė Lugjeve, nė lartėsinė 500-1000 m. Sot njė lagje e Kuēit, dikur Kunjova, ka qenė vendbanimi mė i hershėm i Kallaratit, para se banorėt e tij tė zhvendoseshin nė anėn tjetėr tė lumit tė Shushicės, nė rrėzėn e Pelingrisė. Ky vendbanim u themelua nga njėri prej fiseve qė nė kohė tė hershme zbritėn prej pllajės sė Kurveleshit tė Sipėrm, nė kėrkim tė hapėsirave tė reja pėr jetesė. Dėshmi e kėsaj janė toponimet, si Qafa e Kallarate, Gropa e Gjokone (fis i Kallaratit) etj., por edhe njė kėngė popullore, vargjet e sė cilės thonė: “Kallarati pėr karshi,/ nė Kunjov’e pėr veri”. Duke qenė i shtrirė rrėzė maleve dhe midis kodrash me lartėsi 500-1000 m, tė mbuluara me pyje, Kunjova ofronte kushte tė pėrshtatshme pėr mbarėshtimin e bagėtive tė imta, por edhe pėr bujqėsi, nė rrjedhjen e mesme tė pėrroit tė Pajamahut. Banorėt e fshatit furnizoheshin me ujė nga burimi i Majės sė Lugjeve, qė jep 250 litra ujė nė orė.Sipas tė dhėnave tė mė tė moshuarve, Kunjova ka qenė fshat i madh dhe me shumė kisha e xhami. Ai u braktis pėr shkak tė epidemisė sė kolerės ku, vetėm gjatė njė nate, vdiqėn qindra veta. Pėr t’i shpėtuar epidemisė, njė pjesė e banorėve e braktisėn fshatin dhe u vendosėn nė Rrėzėn e Pelingrisė (fshati i djegur i Kallaratit), kurse njė pjesė u shpėrngulėn nė Piqerras, Sasaj, Lukovė e Shėn Vasil apo edhe nė fshatra tė brendshme e tė Labėrisė. Zhvendosja mendohet tė ketė ndodhur pas pushtimit turk, kur kishte filluar myslimanizimi i Labėrisė, pas gjithė gjasash midis shek. XVII–XVIII, kur dėshmohen edhe dy epidemi kolere, njėra rreth vitit 1660 dhe tjetra nė vitin 1720.
(R. M.)

Afėrdita Rakip Laēaj. Ka lindur mė 1962 nė Vlorė. Lojtare nė ekipin e basketbollit pėr femra tė Flamurtarit, nė vitet mė tė mira tė kėtij ekipi. Ka fituar disa herė titullin kampione e vendit. Ka marrė pjesė nė ndeshje ndėrkombėtare brenda e jashtė vendit. Pėr rezultate tė larta nė sportin e basketbollit ka marrė titullin “Mjeshtre Sporti” dhe ėshtė dekoruar me medalje tė artė.
(R. M.)

Lėmi i Lejlerėve. Qafė midis malit tė Bogonicės dhe malit tė Skėndolleshit (1382 m). Njihet edhe si Lėmi i Shenjtorėve. Nė kėtė vend, tė cilin tradita popullore e krahinės e mban si tė shenjtė, deri para myslimanizimit tė Labėrisė, bėnin pelegrinazhe si fshatrat nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Shushicės edhe ato tė Bregut tė Detit. Banorėt ngjiteshin nė kėtė vend nė fillim tė muajit qershor, kur bagėtia dilnin nė male. Ata thernin si kurban desh tė zinj, kėndonin dhe hidhnin valle, zhvillonin gara tė ndryshme, bisedonin me njėri-tjetrin se si e kishin kaluar dimrin, cili nga miqtė kishte ndėrruar jetė, si ishin prodhimet bujqėsore dhe blegtorale dhe i uronin njėri-tjetrit njė verė tė mbarė. Uronin qė gjatė verės tė kishte lagėshtirė, qė tė rriteshin prodhimet bujqėsore dhe bari pėr bagėtitė, qė mali tė kishte ujė pėr tė pirė tufat e bagėtive, qė viti tė kishte qumėsht dhe bletėt tė bėnin mjaltė. Me ndėrrimin e fesė nė Kurvelesh, pelegrinazhi nė lėmin e Lejlerėve bėhej vetėm nga barinjtė e tė dy anėve kur dilnin me bagėti nė kullotat verore nė javėn e parė tė qershorit. Ata bėnin kurban bagėti dhe luteshin qė tė binte shi.
(Xh. Ē.)

LLANAJ Llano. Agronom, dr. shk. Lindi nė Kallarat mė 1929. Pėrfundoi studimet e larta nė ILB tė Kamzės nė vitin 1963. Ka kryer detyra tė ndryshme nė sektorin e Bujqėsisė, si kryetar kooperative bujqėsore (Sevaster e Risili), kryeagronom nė NBSH Llakatund dhe deri nė vitin 1990 drejtor i stacionit tė kėrkimeve shkencore tė Frutikulturės nė Vlorė. Ka mbrojtur temėn pėr doktor i shkencave nė vitin 1990, pjesėmarrės nė disa konferenca ndėrkombėtare pėr ullirin, ku ka mbajtur edhe kumtesa e referate. Nė vitin 1992 doli nė pension nga “reforma”. Jeton nė Vlorė.
(Xh. Ē)

LUBONJA (PETANI) Hėna. Mjeke nefrologe, studiuese shkencore. Lindi nė Kallarat nė vitin 1935. Mbaroi studimet e larta nė Bullgari mė 1960 dhe nė vitin 1968 kreu specializim pėr nefrologe nė Rumani. Punoi si mjeke patologe, pedagoge nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Tiranė (1868). Nė janar 1969 zbatoi pėr herė tė parė hemodializėn, punė qė e vijoi deri nė vitin 1975, duke hedhur bazat e repartit tė nefrologjisė nė vend.
(Xh. Ē)

Luftimet me grekun nė Kallarat (Korrik 1914). Luftime vetėmbrojtėse tė kallaratasve kundėr forcave andarte greke. Nė vijim tė pushtimit tė vijave tė fundit nė Kurvelesh, deri 300 forca greke tė pėrbėra nga ushtarė dhe andartė, tė veshur tė gjithė me rroba civile, tė ardhura rishtas nga Korfuzi nėn komandėn e kapiten Leonidhės, nė mėngjesin e 14 korrikut, ndėrmorėn njė sulm tė befasishėm nė drejtimin Pilur- Kallarat. Forcat greke, pėrgjatė kreshtės sė m. tė Vetėtimės, nė vendin ku ndahen m. i Kallaratit nga i Himarės, u ndeshėn nė zjarrin e befasishėm tė ēetės sė Kallaratit. Sulmi u pėrsėrit disa herė duke futur forca tė reja. Vullnetarėt kallaratas u tėrhoqėn mė nė thellėsi, duke zėnė vijėn Lartėsitė e Gjothanasit- Kodrat e Valit tė Mesėm dhe pjerrėsitė jugėperėndimore e perėndimore tė m. tė Bogonicės. Ēeta e gjendur nėn trysninė e forcave tė shumta greke, zhvillonte mbrojtje tė manovruar, nga vija nė vijė, organizoi prita me forca tė shpėrqendruara nė Shalė tė Pėrrallit, nė Majė tė Gjurasisė dhe nė Majėn e Gjondreut. Veprime mė tė fuqishme mbrojtėse Ēeta e Kallaratit i organizoi nė vijėn m. i Gjimufit-m. Gjashtės-Harcen e Ramanit dhe tė Verieshtit. Por, ndėrkohė, forcat grkek kishin mundur tė afroheshin nga drejtimi i Vranishtit pėr nė Kallarat, nga shpina e ēetės. Pėr t’i shpėtuar rrethimit, forcat vendase zunė pozicione mė tė pėrshtatshme nė afėrsi tė fshatit. Forcat greke pėsuan humbje tė shumta pranė burimit tė Kocevrebės. Pėr hakmarrje, vetė komandant Leonidha u hodh nė sulm dhe u vra nga zjarri i armėve tė kallaratasve nga ndėrtesa e xhamisė sė fshatit. Forcat greke u tėrhoqėn nė drejtim tė q. sė Pirres duke marrė me vete edhe trupat e tė vrarėve. Kėto ishin veprimet e fundit luftarake kundėr grekut nė kėtė drejtim. Ato krijuan kushte mė tė pėrshtatshme pėr popullsinė e Kurveleshit pėr t’u futur nė thellėsi tė Lumit tė Vlorės, ndėrsa popullsia e Kallaratit u shpėrngul pėr nė Smokthinė tė pashqetėsuar nga forcat greke.
(Xh. Ē.)

MAĒI Dervish (?-1914). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Vrarė nė luftime me forcat andarte greke nė mbrojtje tė fshatit tė tij mė 14 korrik 1914.
(R. M.)

MATAJ Agim. Pėrpunues artistik i gurit. Lindi mė 1955 nė Kallarat. Pas pėrfundimit tė shėrbimit tė detyrueshėm ushtarak shėrbeu si specialist nė zbulimin ushtarak. Nė vitin 1993, pėr arsye ekonomike, emigroi nė Leēe tė Italisė. Me punimet artistike tė gurit, tėrhoqi vėmendjen e biznesmenėve dhe tė njerėzve tė kulturės dhe tė artit italian. Punimet e tij i ka ekspozuar nė panaire nė Vlorė e Tiranė, duke u nderuar edhe me diplomė tė veēantė. Ndėr punimet e tij janė oxhaqe guri e tryeza pėr dhoma pritjeje nė variantin “Barroko Leēe”, kolona “Kapitelo”, harqe, veshje, stilizime tė skulpturės dhe skulpturė realiste, orė muri e tavoline etj.
(R. M.)

MATAJ Salo (1930–2007). Lindi nė Kallarat. Veprimtar i patrembur i organizatės sė Rinisė Antifashiste nė fshat. Pas ēlirimit, merr pjesė aktive nė punėn pėr rindėrtimin e fshatit si dhe nė aksione lokale e kombėtare tė rinisė pėr ndėrtim urash, rrugėsh e hekurudhash. Me krijimin e kooperativės bujqėsore mė 1956, zgjidhet kryetar i saj, detyrė qė e kreu pėr njė kohė tė gjatė. Mė vonė ka qenė kryetar i kėshillit tė bashkuar Kallarat-Bolenė.
Pėr punė tė palodhur e pėrkushtim ėshtė dekoruar nga Presidiumi i Kuvendit Popullor.

Meēaj Hiqmet. Lindi nė Vlorė mė 1944. U diplomua pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe prej Universitetit tė Tiranės mė 1966. Poet dhe dramaturg. Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve qysh prej vitit 1967. Fitues i ēmimit “Libri mė i mirė poetik i vitit 1983” me vėllimin poetik “Tokė e pagjumė”. Laureuar me Ēmimin e Republikės. Ndėr botimet e tij janė vėllimet poetike “Nisja”, “Vdekja e qirinjve”; romani “Kukulla e pyllit”, drama “Vite tė vėshtira” etj.
(R. M.)

MEĒAJ Meēe (?-1847). Prijės popullor, kapur e ekzekutuar nga forcat osmane. Lidi nė Kallarat. Njė ndėr prijėsit e kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Pas dėshtimit tė kryengritjes, u kap nga forcat osmane dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)

Askushi
30-09-2012, 08:52
MEMUSHAJ Ali (1924-1943). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn e fshatit mė 1943. U vra nė luftime me italianėt nė shtator 1943 nė Kallarat. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

MEMUSHAJ Rami. Pedagog, autor librash, prof. dr. Lindi nė Kallarat mė 1943. Pėrfundoi studimet e larta nė UT (1968) pėr gjuhė shqipe. Ka bėrė disa specializime pranė Universitetit tė Berklit nė SHBA (1992-1993), tė Roskildes nė Danimarkė (1993) e tė Bremenit nė Gjermani (1995). Ka punuar si mėsues dhe si drejtor para dhe pas diplomimit nė Gjorm, Vranisht, Bolenė, Vajzė dhe Llakatund. Prej shtatorit 1974 filloi punėn si pedagog nė katedrėn e gjuhės shqipe tė UT, ku vijon tė punojė deri mė sot. Gjatė kėsaj kohe ka shėrbyer si lektor i shqipes nė Universitetin e Gjuhėve tė Huaja tė Pekinit (1989-1991) dhe tė Palermos (1998-2000). Ka mbajtur leksione edhe nė universitete europiane e amerikane. Ndihmesat e tij kryesore me botime janė nė fushėn e gjuhėsisė. Po, pėrveē kėtyre, ka kontribuar edhe me shkrime, artikuj e libra nė fushėn e historisė sė krahinės sė Labėrisė dhe tė Kurveleshit. Nga kėto, vlejnė pėr t'u pėrmendur librat "Himara nė dritėn e tė dhėnave historike, gjuhėsore dhe etnologjike" (2003) dhe "Histori e Kurveleshit, I" (2004).
(Xh. Ē.)


MEMUSHAJ Veip (1900-1974). Atdhetar, komandant i Komandės sė Vendit gjatė LANĒ. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit gjatė Luftės sė Vlorės mė 1920, ku edhe u plagos. Nė vitin 1941 pėr gjashtė muaj u mbajt nė burgjet fashiste nė Vlorė e Tiranė. U lidh qė nė fillim me LNĒ, anėtar i kėshillit ANĒ tė fshatit dhe komandant i ēetės territoriale qė nga krijimi. Nė gusht 1943 u emėrua komandant i komandės sė Vendit nė Kallarat. Me mbarimin e Luftės, u caltua komandant vendi nė Bregeditn e Poshtėm. Pasi u lirua pėr shkaqe shėndėtėsore, u emėrua kryetar. Mbas luftės, nė mėnyrė tė pamerituar e bugosėn, e torturuan dhe e dėnuan me 15 vjet burg me akuzėn “armik populli”, duke kryer verėm 1.5 vjet.

MISĖRGJONI Kamber (1805-1880). Burrė zakoni, kryeplak pėr 25 vjet. Lindi nė Kallarat. Nė kryengritjen e vitit 1847 ka qenė pėrkarahės i kapedanėve tė Kallaratit Sinan Lame e Dervish Aliko. Ka qenė burrė i urtė, i mėnēur dhe i drejtė nė gjykime. Njihte dhe zbatonte me korrektėsi rregullat e Kanunit tė Labėrisė. Ndaj edhe thirrej pėr tė ndarė sherre nė mes familjeve apo edhe nė krahinė Pėr kėto cilėsi fshati e pati kryeplak pėr 25 vjet radhazi (rreth 1856-1880). Vdiq nė moshėn 75 vjeēare nė vendlindje.
(Xh. Ē)

MUĒO Xhebro (1824-1913). Rapsod e mjek popullor. Lindi nė Kallarat. Duke pasur dhuntinė tė thurė vargje, tė cilat pėrcilleshin te njerėzit edhe nė formė kėnge, ai ka evidentuar edhe luftėrat antiosmane tė popullit tė Kallaratit qė nga Kryengritja e Tanzimatit (1847) e deri nė fillim tė shekullit XX, por edhe hallet, dertet e popullit. Veēohet “Komitėt nga Kallarati”. Vjershat e tij kanė qenė tė ndėrtuara me 4-6 vargje. Dallohej edhe pėr humorin e hollė nė disa prej krijimeve tė tij, si nė ato “Unė jam ngarkuar rėndė”, “Qesėraj u marrtė lumi”, ”Keshė ngrėnė a s’keshė ngrėnė”, “Se ē’u dogj Hora pėr njė”, duke ironizuar anėt negative tė banorėve tė fshatit e tė krahinės. Xhebrua ushtronte edhe profesionin e mjekut popullor pėr thyerjet e kockave, plagėt e zjarrit, plagosjet, organet e frymėmarrjes etj.
(Xh. Ē)

MURATI Veliko (rreth 1888-1960). Atdhetar, anėtar i Kėshillit krahinor ANĒ tė Kurveleshit. Lindi nė Kallarat. Kreu shkollėn e mesme turke nė Janinė. Pjesėmarrės nė ēetat e fshatit nė luftimet kundėr andartėve grekė (1913-1914), nė Luftėn e Vlorės (1920). Ka qėnė kryeplak i fshatit Kallarat (1920-1934), duke luajtur rol tė madh nė pajtimin e mėrive e deri gjaqeve. Gjatė LANĒ, edhe pse i moshuar, nė mars 1943 u zgjodh anėtar i Kėshillit ANĒ tė fshatit dhe tė krahinės sė Kurveleshit. Mbresat e tij nga luftėrat dhe nga jeta e pėrditshme i ka derdhur nė vargje, nė formė bejtesh, njė pjesė e tė cilave kanė fituar anonimatin dhe kėndohen nė fshatra tė ndryshme tė Labėrisė. Ka qenė edhe kėngėtar i dėgjuar i kėngės labe nė Kallarat e mė gjerė.
(Xh. Ē)

NĖNĖ DUZJA (Duze Bajrami), (1890-1961). Veprimtare e shquar e gruas antifashiste, deputete. Lindi nė Bolenė, nė familjen e Mingajve, dhe u martua nė Kallarat me Selman Bajramin. Karakteri dhe shpirti luftarak i saj u sprovuan nė LANĒ. Ajo jo vetėm nuk u thye nga humbja e djalit, Mumin Selamit (shih), por u bė njė veprimtare e shquar e LANĒ nė Lumin e Vlorės, duke u kthyer nė njė simbol tė gruas antifashiste e atdhetare. Krijoi nė fshat organizatėn e gruas antifashiste, u zgjodh anėtare e Kėshillit Krahinor tė Kurveleshit dhe tė Qarkut tė Gjirokastrės. Pjesėmarėse nė kongresin e par tė Gruas Antifashiste nė Berat, deputete nė Kuvendin Popullor nė dy legjslatura.
(Xh. Ē)

PETANAJ Adil (1920-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1942, partizan nė ēetėn e Pezės mė 1944 dhe nė Br1S si zėvendėskomisar kompanie. Bie mė 20 maj 1944 nė Polis tė Elbasanit, nė luftime me forcat gjermane. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

PETANI Lame (?-1847). Pjesėmarrės nė kuvende ndėrkrahinore. Lindi nė Kallarat. Njė ndėr krerėt e kryengritjes kundėr Tanzimatit. Nėnshkrues i letrės qė krerėt e kryengritjes kundėr Tanzimatit i dėrguan mbretit Oton tė Greqisė mė 15 gusht 1847. Pas dėshtimit tė kryengritjes, u kap nga turqit dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)

PILINGRIA. Emri i vendbanimit tė mėparshėm tė Kallaratit, nė kėmbėt e faqes lindore tė malit tė Bogonicės. Aty u vendosėn banorėt e Kallaratit pas shpėrnguljes nga Kunjova pėr shkak tė kolerės. Kur banorėt parė tė Kallaratit mbėrritėn aty, banorėt e mėparshėm tė Pilingrisė e kishin braktisur edha ta fshatin pėr t’i shpėtuar kolerės. Tė posaardhurit gjetėn vetėm priftin e fshatit, i cili ishte duke u falur mbi lagjin. I trembur nga tė huajt, prifti u largua me shpejtėsi nė pyll. Nga kjo ka mbetur edhe shprehja: “E la si prifti mbi lagjin”, qė pėrdorin kallaratasit pėr dikė qė e lė njė punė tė pambaruar.
Kallarati u ndėrtua, duke marrė formėn e njė fshati tipik shqiptar, me shtėpi dykatėshe apo me njė kat e gjysmė, me avlli dhe me rrugica nė formė rrezesh qė zbrisnin nė fund tė fshatit. Por nė korrik 1914 fshati u dogj nga bandat shoviniste greke. Pas largimit tė ushtrisė greke mė 1916, fshatarėt nuk u kthyen tė rindėrtonin shtėpitė, por u vendosėn nė krye tė arave dhe luginave tė pėrrenjve. Gėrmadhat e tij ruhen ende, ndonėse janė dėmtuar shumė nga marrja e gurėve pėr ndėrtimin e shtėpive tė reja.
(R. M.)

Qafa e Ubavit, shtrihet nė qendėr tė fshatit Kallarat. Vend ku mbidheshin burrat e fshatit pėr biseda apo edhe pėr kuvende nė periudhėn e dimrit.
(Xh. Ē.)

QEJVANAJ Hamza (1926-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br6S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Qesarat tė Gjirokastrės, gjatė operacionit tė Dimrit. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

QEJVANAJ Hasan (1910-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, u rreshtua nė Br5S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Kukės, nė shtator 1944, duke qenė nė detyrėn e zėvėndėskomandantit tė kompanisė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

QEJVANI Dajlan (?-1878). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Ka rėnė nė luftime me andartėt grekė nė Luftėn e Lėkurėsit, nė shkurt 1878.
(Xh. Ē)

QEJVANI Dervish (?-1847). Kajmekam, pjesėmarrės nė kuvende ndėrkrahinore. Lindi nė Kallarat. Ka kryer detyrėn e kajmekamit tė kazasė sė Delvinės. Njė nga drejtuesit e Kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Nėnshkrues i letrės sė krerėve kryengritės dėrguar mbretit tė Greqisė Oton mė 15 gusht 1847. U kap nga turqit pas dėshtimit tė kryengritjes, u burgos nė Kalanė e Gjirokastrės dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)

QEJVANI Meēan (rreth 1892-1965). Kryetar komune, delegat nė Kongresin e Lushnjės. Lindi nė Kallarat. Vijoi shkollėn e Muradijes nė Vlorė. Me porosi tė Ismaili Qemalit, Meēani dhe Halim Xhelo Tėrbaēi u dėrguan pėr vijimin e gjimnazit nė Korfuz. Nė vitin 1911 tė dy ndėrprenė studimet pėr tu kthyer nė atdhe. Morėn pjesė nė veprimtarinė atdhetare dhe nė shpalljen e Pavarėsisė mė 28 Nėntor 1912. Mė 1913 u emėrua mėsues i parė i shkollės sė Vranishtit, mė 1916 nė shkollėn e Kallaratit. Nė vitin 1919 u internua nga italianėt pėr veprimtari kundėritaliane. Njė nga delegatėt e Vlorės nė Kongresin e Lushnjės, nė janar 1920. Pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės si sekretar i Komitetit “Mbrojtia Kombėtare”, qė e drejtonte Osman Haxhiu. Punoi disa vjet mėsues nė Himarė dhe nga viti 1935, kryetar komune nė Gjinar e Shpat tė Elbasanit; nė vitin 1941 pėr 6 muaj kryetar komune nė Gostivar tė Maqedonisė. Nė vitin 1942 kryetar i tė parit kėshill ANĒ tė fshatit Kallarat.
(Xh. Ē)

RIBAJ Ali (1917-1946). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ. Partizan nė Br6S. U vra nė mbrojtje tė kufirit nė Bilisht mė 1946. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

RIBAJ Ormėn (1916-1943). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Klallarat. U lidh me LANĒ qė nė fund tė vitit 1941. U vra nga italianėt nė Kaninė tė Vlorės nė prill 1943. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

RIBAJ Tafil (1908–1973). Lindi nė Kallarat mė 1908. Partizan nė ēetėn territoriale “Mumin Selami” tė Kallaratit. Pas ēlirimit tė vendit, kryetar i organizatės sė Frontit Demokratik dhe kryetar i kėshillit popullor tė fshatit pėr njė periudhė tė gjatė kohe. Pėr ndershmėrinė e tij dhe urtėsinė e treguar nė trajtimin dhe zgjidhjen e problemeve, mbetet njė figurė e nderuar pėr Kallaratin.
(R. M.)

RIBI (MAJKO) Afeza (1890- 1973). Bejtexheshė e vajtojcė e njohur. Lindi nė Kallarat mė 1890 dhe u martua nė Vranisht, nė familjen Majkaj. E njohur si vajtocė me bejte e rapsodi nė vajtime tė ndryshme (nė raste vdekjesh), ku ndėrtonte ligjėrime tė gjata. Ajo, me bejtet e saj godiste edhe tė meta tė shoqėrisė e padrejtėsi tė ndryshme. Ėshtė e dėgjuar pėr replikat me bejte edhe me burra ku mė e spikatura ėshtė ballafaqimi me Selim Hasanin e Brate, rapsod i njohur qė ka botime tė tėra me vjersha popullore. Prodhimtaria e Afezasė ėshtė mbledhur nga Instituti i Folklorit.
(Xh. Ē)

Askushi
30-09-2012, 08:53
SEJDIU Isa (1886- 1919). Rapsod popullor. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit Kallarat kundėr andartėve grekė nė vitin 1913-1914, ku edhe u plagos. Ka thurur shumė vargje pėr bashkėluftėtarėt, por dhe pėr vese apo cene tė shoqėrisė. Ka qenė edhe kėngėtar virtuoz. Vdiq nė fshat nga plagėt e marra nė luftė.
(Xh. Ē)

SELAMI Hasan (1910–1943). Lindi nė Kallarat mė 1910. Pasi kreu shkollėn qytetėse nė Vlorė, ndoqi medresenė e Tiranės, tė cilėn e mbaroi me rezultate tė larta mė 1935. Mė 1936 fillon studimet nė Universitetin Teologjik “Al- Hazar” tė Egjiptit, nė fakultetin e filozofisė. Studimet i mbaroi nė vitin 1939 me rezultate tė shkėlqyera. Nė tė njėjtėn kohė ndoqi edhe Universitetin Amerikan tė Kajros pėr degėn letėrsi e pedagogji. Ishte njohės i pėrsosur i arabishtes, anglishtes, persishtes, frėngjishtes e italishtes. Nė verėn e 1939-ės mbrojti doktoratėn pėr predikim e misionari. Nė vjeshtėn e vitit 1939 nisi njė specializim tjetėr pėr mbrojtje doktorature pėr historinė islame.
Pas pushtimit tė Shqipėrisė organizoi njė protestė me shqiptarė e tė huaj pėrpara ambasadave tė huaja me parullėn: “Ē’kėrkon fashizmi italian nė Shqipėri?”
Rrethanat e Luftės II Botėrore e penguan Hasanin tė kthehej nė atdhe. Ai mbeti nė Kajro, ku vdiq mė 1943, nė moshėn 33-vjeēare, nga njė epidemi tifoje.

SELAMI Mumin (1923-1942). “Hero i Popullit”, dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. Fillimisht punoi si hyzmeqar dhe mė pas ndoqi studimet nė gjimnazin e Tiranės (1939). U lidh mė anėtarė tė grupeve komuniste dhe pėrqafoi idetė e tyre. Pas pushtimit tė vendit u hodh nė veprimtari atdhetare antifashiste. U pėrjashtua nga shkolla, u burgos dhe u internua njė vit nė vendlindje. U arrestua sėrish, u nėnshtrua torturave ēnjerėzore, por, pėr mungesė provash, u lirua. Propagandues i flaktė i qėndresės sė armatosur antifashiste dhe atentator i guximshėm. Bėri edhe provat e para pėr shkrime letrare duke lėnė nė dorėshkrim disa prej tyre. Ra heroikisht, me armė nė dorė, nė njė luftim tė pabarabartė nė njė shtėpi tė rrethuar nga forca tė shumta fashiste nė Tophana tė Vlorės mė 18. 10.1942, bashkė me shokėt e rinj komunistė Hajredin Bylyshi, Bajram Tushi (shih) dhe Hiqmet Buzi. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē)

SERAJ Zyber (1916-1946). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1942. Patizan nė Br5S mė 1943. U vra nė vitin 1946 nė Mavrovė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

STRATAJ Dudė (1873–1938). Njė grua atdhetare e dalluar pėr trimėrinė e treguar nė ngjarjet para e pas Pavarėsisė. Mė 28 Nėntor 1919, ajo mori pjesė krahas burrave tė fshatit nė uljen e flamurit italian dhe ngritjen e flamurit tonė kombėtar nė shkollėn e fshatit. Pėr kėtė, ajo u arrestua nga autoritet italiane tė pushtimit dhe u burgos 6 muaj nė burgun e Vlorės.
(R. M.)

STRATAJ Ferik (1910-1949). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br8S mė 1944. U vra nė Vidohovė tė Korēės, nė mbrojtje tė kufirit shtetėror gjatė provokacioneve greke tė gushtit 1949. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

STRATI Fein (1895–1961). Komandant ēete atdhetare. Lindi nė Kallarat. U njoh si burrė zakoni. Luftėtar kundėr forcave andarte greke mė 1914 dhe nė Luftėn e Vlorės kundėr forcave italiane, ku u zgjodh komandant ēete. U shqua pėr dinakėri e dinamizėm luftarak nė luftimet nė Grykėn e Kallafetit mė 19 qershor 1920, duke u quajtur “dhelpra e Kallaratit”. Fillimisht u lidh me LANĒ qė nė vitin 1942, duke u rreshtuar nė ēp tė Kurveleshit dhe atė “Hajredin Tremishti”. Mori pjesė edhe nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit. Mė pas u hodh nė formacionet luftarake tė Ballit Kombėtar. Pas Luftės u arrestua dhe u dėnua me burgim tė pėrjetshėm, qė mė pas, pėr shkak tė ndihmesės sė dhėnė nė LANĒ, iu kthye nė 20 vjet burg.
(Xh. Ē.)

STRATI Klarita. Qitėse, rekordmene kombėtare. Lindi nė vitin 1972 nė njė fmilje me prindėr kallaratas. Qė nė fėmijėri ushtroi sportin e qitjes me ekipin e “Apollonisė”.. Nė vitin 1988 mori pjesė nė Garat Ndėrkombėtare tė Qitjes nė Bullgari, duke zėnė vendin e dytė. U aktivizua me ekipin “Studenti” dhe nė garat e zhvilluara pėr vitin 2007 nė ushtrimin “Qitje me pistoletė 1x40”, theu rekordin kombėtar me 387 pikė, (njė pikė mė shumė nga rekordi i mėparshėm).
(R. M.)

STRATI Saimir. Grafist, restaurues i mozaikut, fitues i ēmimit “Gines” nė mozaik. Lindi mė 1966, nė qytetin e Fierit, nė njė familje me prejardhje nga Kallarati. Ėshtė diplomuar mė 1989 nė Akademinė e Arteve tė Bukura, nė degėn e grafikės. Po kėtė vit fitoi Ēmimin e Parė nė Konkursin Kombėtar tė Arteve tė Aplikuara. mbėtar tė Arteve tė Aplikuara. Jurues i mozaikėve nė kantieret antike tė Butrintit, Apolonisė dhe tė Bylisit. Mė 1996 hap tė parėn ekspozitė vetjake. Dy vjet mė pas, njė tjetėr ekspozitė, ku paraqiti edhe punėt e para nė mozaik. Qė nga viti 2004 ėshtė anėtar i Shoqatės “British Assosation for Modern Mosaic”, organizatė botėrore mozaicistėsh me qendėr nė Londėr. Nė vitin 2005 ka realizuar me 400 disqe nė pėrmasat pak mė shumė se natyralja portretin-mozaik tė Adriano Ēelentanos. Nė harkun kohor tė tre vjetėve ka fituar tre ēmime Gines: tė parin mė 2006 me mozaikun e autoportretit tė Leonardo Da Vinēit, tė realizuar brenda 24 ditėsh nė njė dėrrasė 2m x 4m me 500 kg gozhdė tė pėrmasave dhe ngjyrave tė ndryshme; tė dytin mė 2007 me mozaikun “Shpirti i lirė”, me pėrmasa 4x2Shpirti i lirė”, renda 40 ditėsh duke pėrdorr kunja dhėmbėsh; dhe tė tretin mė 2008, me mozaikun “Mesdheu”, me siprfaqe 91,87m2, tė realizur brenda 27 ditėsh duke pėrdorur tapa shishesh.
R. M.)

SHAKAJ Hodo (rreth 1875-1926
Komandant ēete atdhetare, kryeplak reformator. Lindi nė Kallarat. U arsimua nė Gjirokastėr e Janinė. Kryeplak i Kallaratit qė nė fillim tė shekullit XX, duke futur sistemin e votimit nė fshat pėr zgjedhjet e kryeplakut dhe tė pleqėsisė sė fshatit. Ngriti flamurin shqiptar nė shkollėn e fshatit nė vitin 1919. Pėr kėtė akt u arrestua bashkė me disa bashkėfshatarė. Komandant i ēetės sė fshatit nė Luftėn e Vlorės, pjesėmarrės nė Revolucionin Demokratik tė Qershorit 1924. U arrestua nga qeveria e Zogut dhe vdiq nga torturat nė burgun e Gjirokastrės nė vitin 1926.
(Xh. Ē)

SHAKAJ Drita. Voljebolliste. Lindur nė Vlorė mė 1957. Mjeshtre sporti nė volejboll. Ka luajtur me ekipin e vajzave tė “Flamurtarit” tė Vlorės. Ėshtė aktivizuar edhe nė ekipin kombėtar. Ėshtė kampione kombėtare dhe fituese e Kupės sė Republikės. Ka pėrfaqėsuar sportin shqiptar me ekipin e Dinamos edhe jashtė shtetit.
(R. M.)

SHAMETI Gafur. Inxhinier, deputet, anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė. Lindi nė Kallarat. Nė vitin 1961 pėrfundoi studimet e larta pėr gjeologji. Ka punuar nė minierėn e Munellės, Memaliajt dhe inxjinjer nė fabirkėn e tullave nė Vlorė pėr 20 vitet e fundit. Zgjedhur deputet i Partisė Demokratike nė Kuvendin e Shqipėrsė nė legjsialaturėn e vitit 1996. Ėshtė marrė edhe me krijimtari letrare, kryesisht nė fushėn e humorit me skeēe, parodi e komedi, duke qenė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve e Artistėve qė nga viti 1971. Ka fituar edhe ēmime kombėtare. Banon nė qytetin e Vlorės.
(Xh. Ē)

SHERAJ Hamdi (1920-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn territoriale tė fshatit. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Mavrovė, gjatė operacionit tė Dimrit 1943-1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

SHERAJ Nexhip (1923-1945). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br7S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė shkurt 1945, nė tokat e Jugosllavisė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

SHERAJ Zyber (1916–1946). Lindi nė Kallarat mė 7 korrik 1916, por mė pas familja e tij u vendos nė Mavrovė. Mori pjesė nė ēetėn territoriale tė Mavrovės. Mė 28 nėntor 1943 inkuadrohet nė Brigadėn V Sulmuese. Pas ēlirimit tė vendit kalon nė forcat e ndjekjes. Bie mė 17 shtator 1946 nė Gjikmano tė Mavrovės, nė ndjekje tė diversantėve.
Me vendim tė Komitetit Ekzekutiv tė Rrethit nr. 93 datė 12 shtator 1972 shpallet dėshmor i Atdheut.
(R. M. )

Shoqata “Kallarati” e krijuar mė 12 janar 2003, si shoqatė kultuore atdhetare, me shtrirje territoriale, me qendėr nė Vlorė dhe me qėllim pėr tė ruajtur e transmetuar vlerat mė tė mira tė Kallaratit. Shoqata ka simbolin e vulėn e vet nė formė rrethore me lapidarin e 16 dėshmorėve tė fshatit nė qendėr dhe mbishkrimin “Shoqata Kallarati”.
(Xh. Ē.)

TOĒI Birbil (?-1847). Prijės popullor, kapur e ekzekutuar nga forcat osmane. Lindi nė Kallarat. Njė ndėr prijėsit e Kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Pas dėshtimit tė Kryengritjes, u kap nga forcat osmane dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M)

TOĒI Hasan (1780-rreth1850). Ushtarak, komandnat ēete atdhetare. Lindi nė Kallarat dhe u rrit nė oborrin e Ali Pashė Tepelenės, ku iu dha titulli Bylykbash (komandant kompanie). Pas vdekjes sė A. Pashės, u kthye nė vendlindje. Nė krye tė kallarjotėve mori pjesė nė luftimet kundėr forcave tė Ēelebi Mehmet Pashės duke i shkaktuar disfatė. Mė 1831 shkoi nė ndihmė tė Zylyftar Podės. Mori pjesė edhe nė luftimet pėr marrjen e kalasė sė Beratit nė vitet 1834-1835.
(Xh. Ē)

Tozaj Neshat (1943–2008). Lindi nė Kallarat mė 1 janar 1943. Ka kryer studimet nė Shkollėn e Policisė dhe pėr drejtėsi nė Fakultetin e Shkencave Politike-Juridike tė Universitetit tė Tiranės. Ka punuar si oficer nė Sektorin e Ekspertizės Kriminalistike tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe pėr shumė vjet ka qenė pėrgjegjės i Laboratorit Qendror tė Kriminalistikės.
Shkrimtar, qė nga viti 1990 nė profesion tė lirė. Ka lėvruar gjininė e tregimit, tė novelės, tė romanit, tė skenarit letrar pėr filma artistikė dhe pas vitit 1990 ka botuar esse dhe publicistikė. Ka botuar nė shqip 22 libra: 10 romane, shumė novela e pėrmbledhje me tregime dhe ese. Njė nga veprat e tij qė pati jehonė edhe jashtė vendit ėshtė romani “Thikat” (1989), i botuar edhe nė Greqi (1990) e Francė (1991). Nė Francė ka botuar edhe vepra tė tjera. Ėshtė autor e bashkautor i 9 skenarėve pėr filma tė shfaqur nė kinematė tona.
Mė 1990, ėshtė njėri nga tre nismėtarėt pėr themelimin e Forumit Intelektual pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut (sot Komiteti Shqiptar i Helsinkit). Nė vitin 1992 njėri nga dy nismėtarėt pėr themelimin e shoqėrisė pėr tė mbrojtur tė drejtėn e autorit nė fushėn e artit. Qysh atėherė dhe deri nė fund tė jetės qe drejtor Ekzekutiv i agjencisė “Albautor” pėr autorėt e muzikės dhe tė audiovizualit.
(R. M.)

TOZAJ Sihat (1927-2001). Kryetar i Komitetit Ekzekutiv, Sekretar i Presidumit tė Kuvendit tė RSH. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, fillimisht nė ēetėn territoriale e mė pas partizan nė Br8S. Pas ēlirimit ka kryer detyra tė ndryshme si funksionar i PPSH (ish PKSH) dhe pėr mbi 15 vjet si drejtues i stacionit tė makinave e traktorėve nė ndėrmarrje tė ndryshme tė vendit, pėr disa vite kryetar i Komitetit Ekzekutiv tė Vlorės (1968). Nė vitin 1983 u emėrua nė detyrėn e lartė tė Sekretarit tė Presidiumit tė Kuvendit Popullor (Presidencės). Nė tri legjislatura ka qenė deputet nė Kuvendin Popullor. Pas vdekjes, me vendim tė Kėshillit tė Qarkut tė Vlorės u shpall “Nderi i Qarkut”
(Xh. Ē)

TOZAJ Sinan, (1923-2006). “Hero i Punės Socialiste”. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ. Fillimisht me njėsitin guerril e pastaj, nga fillimi vitit 1943 nė radhėt e ēetės partizane “Hajredin Tremishti” e Br6S. U plagos nė Mirditė, duke humbur njerin sy. Megjithėse mbeti invalid, ai mori pjesė aktive nė veprimtarinė ekonomike si drejtues nė sektorin e naftės e tė minierave. Nė 20 vjetėt e fundit qėndroi nė detyrėn e drejtorit tė ndėrtimit tė Minierave tė Shqipėrisė. Pėr kontibut tė shquar nė sektorin e minierave iu dha titulli “Hero i Punės Socaliste”.
(Xh. Ē)

Ura pranė qafės sė Bodeit, nė pėrruan ngjitur Kallaratit, urė e ndėrtuar nė vitet 1810-1815 nė kohėn e A.P.Tepelenės, qė ka shėrbyer njėherazi pėr kalimin e kėmbėsorėve, por dhe tė vijės sė ujit pėr vaditjen e tokave nė fushėn e Ubavit dhe tė Fierit.
(Xh. Ē.)

Valet, dy fushėgropa me origjinė tektonike nė anėn jugore tė majės sė Bogonicės, tė quajtura Vali i Poshtėm dhe Vali Mesėm, me njė sipėrfaqe rreth 5 ha. Nėpėrmjet Qafės sė Honit kalohet nė Valin e Vranishtit.
(Xh. Ē.)

Vėra e Ariut, gjendet nė shpellat nė grykėn e Honit, nė shpatin lindor tė M. tė Bogonicės (shih), pranė fshatit Kallarat.
(Xh. Ē.)

XHAFERAJ Hyso (?-1914). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė luftimet pėr mbrojtjen e Janinės, nė kodrat e Bezhanit (1912-1913). Vrarė nė luftime me andartėt grekė nė mbrojtje tė fshatit. mė 14 korrik 1914.
(Xh. Ē.)

XHAFERI Balil (?-1878). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Ka rėnė nė luftime me andartėt grekė nė luftėn e Lėkurėsit, nė shkurt 1878.
(Xh. Ē)

ZHIBAJ Telha (1892-1965). Mėsues, pjesėmarrės nė Kongresin e Labėrisė. Ndoqi shkollėn fillore shqip-turqisht (mejtep) nė qytetin e Vlorės. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit kundėr andartėve gekė nė vitin 1914. Nė vitin 1916, nė shtėpinė e Dushan Seitit hapi kurse pėr mėsimin e shkronjave shqipe pėr fėmijėt e fshatit. Po kėtė vit hapi shkollėn shqipe nė Peshkėpi. Si mėsues ka punuar edhe nė Nivicė, Zhulat, pjesėmarrės nė Kuvendin e Labėrisė nė Kuē nė vitin 1924. U lidh me LANĒ. U burgos nga fashistė italianė nė burgjet e Vlorės e tė Tiranės.
(Xh. Ē)