PDA

View Full Version : Politikat greke dhe greku i thjeshte


Askushi
01-10-2012, 09:38
Po e hap kete teme per t'u njohur me mire dhe me nga afer me nje vend fqinj te Shqiperise, Greqine.
Per ta pare fqinjin jo vetem bardh e zi por edhe gri dhe pse jo edhe me ngjyra.
Per ta pare fqinjin me te mirat e tij, me te keqijat e tij.
Per ta pare fqinjin brenda shqirtit dhe zemres se tij, po pse jo edhe brenda politikave te saj qe ka ndjekur e i ndjek ndaj nesh.
Per ta pare fqinjin nepermjet eksperiencave tona personale, shokeve, miqve, te afermve.
Te gjithe kemi qene ne Greqi, kush emigrant, kush per vizite te te afermit, kush turist, kush biznesmen, kush per tranzit.., ka edhe qe s'kane qene hic dhe japin gjykime te paragjykuara.

Pra kjo teme ka keto rregulla:

1-Te sillen kujtime, mbresa nga jeta juaj ne Greqi.
2-Te sillen kujtime nga njerez te thjeshte greke (c'mendim keni?)
3-Te sillen shkrime te politikaneve greke mbi Shqiperin ne shqip.
Dhe te Politikaneve shqiptare, historianeve, arkeologeve, mediat etj.. (pro dhe kunder).
4-Te sillen fakte historike te verteta.
5-Te sillen mbresa nga njerez nga vendi fqinj qe ju kane ndihmuar apo i keni ndihmuar ju.
6-Nese keni njerez ne Greqi, c'probleme kane dhe kenaqesira ne jeten e tyre.
7-Te sillen video me artiste, nga te dy vendet, (arti bashkon).
8-Te sillen figura me origjine arvanite qe e kane pohuar prejardhjen arvanito-shqiptare. (jo se te tjeret nuk jane arvanite e shqiptare, por ata qe e kane pohuar, ndihen me te vertete te tille, si psh. ish ministri i jashtem grek Theodhor Pangalos.)
9-Te sillen materiale per kontributin e jashtezakonshem te komunitetit ortodoks shqiptar ne pavaresimin e Shqiperise dhe ne atdhedashurine e tyre te flakte.
10-Nuk do tolerohen sharrjet raciste nga te dyja anet.
11-Do te fshihen menjehere materialet raciste, fyese, kompromentuese.
12-Sillni materiale nga minoritare qe kane kontribuar ne jeten shoqerore-politike-artistike-sportiste etj. Dhe e kunderta shqiptare te hershem e te sotem qe kane kontribuar e kontribuojne ne jeten greke.

Le te jete nje reflektim i sinqerte perballe pasqyres apo dritares se fqinjit!

Askushi
01-10-2012, 09:57
Arvanitet





Deklarate e deputetit te PASOK-ut arvanitasit Teodor Pangallos ne prezantimin e “Antologjise Arvanitase”.

http://www.pangalos.gr/portal/wp-content/uploads/pangalos2.jpg

http://www.trehantirimusic.com/ekmps/shops/trehantiri/images/652.jpg



Ne prezantimin e librit te Thanasi Moraitit kishte shume te pranishem midis tyre ishte dhe deputeti i PASOK-ut arvanitas Teodor Pangallos i cili pershendeti ne prezantimine Antologjise Arvanitase dhe tha;
’Per ne qe u lindem ne shtepi ku gjyshja jone fliste arvanitika, kete gjuhe qe nuk eshte sic degjojme te thone sot ca ‘’karafila’’, greqisht me ca fjale te tjera, por eshte shqip, shqipja e paster e shekullit 14-te dhe keta na e vertetojne edhe emigrantet e sotem shqiptare qe ndodhen ne Mesologjia dhe na thone; ‘’Ju flisni shqipen e vjeter’’. Dhe kjo eshte shume e llogjikshme nga pikpamja gjuhesore, pasi gjuha e shqiptareve qe u vendosen ketu ne shekullin 14-te, pane gjuhen e tyre te evoluoje ne greqishten dhe ajo qe erdhi deri ne ditet tona ishte idioma e vjeter e shqipes.
Per ne humbja e gjuhes arvanitase eshte si te kemi humbur atdheun, sepse permban nje kulture te cilen jo ne kushte e nje shtypjeje, sepse arvanitasit nuk munde t’i shtypte kush ne Greqi, ata udhehiqnin Greqine, ishin gjenerale, kryeministra, presidente dhe pronare te kryeqytetit, jo ne kushtet e nje shtypjeje pra, por vete ata e ‘’gelltiten’’ te shkuaren e tyre, sepse ne menyre fanatike qene te bindur se ishin greke, dhe me ndihmen edhe te mesuesve arriten ta zhdukin gjuhen arvanitase, te cilen askush nuk e flet sot, te pakten nga mosha ime poshte. Tani lavdi Zotit, na kane mbetur ende ca gjysher e gjyshe qe e flasin.
Mirepo eshte gjynah qe kjo gjuhe te humbase dhe besoj se puna qe ka bere Thanasis Moraiti ndihmon qe te mos jete arvanitia (arberishtja) nje atdhe i humbur. Duhet te dalin ne drite, gjuha, kultura, zakonet, doket, sepse perndryshe, po mbeti ne erresire do te jete vertete nje atdhe i humbur’’.
Eric Pratt Hamp, pedagog i gjuhesise ne Universitetin e Etikagos ka thene. ‘’Gjuha arvanitase ka nje kontribut unikal me pasuri te vecante ne shume drejtime te rendesishme, dhe Greqia eshte po aq me fat qe ka kete burim te pasur ne token e vet dhe ndermjet qytetarve te saj’’.


Shqiperim/Translation




Declaration of the deputy of PASOK arvanitas Teodor Panallagos in the presentation of the Arvanitas Antalogy.




In the presentation of this book of Thanasi Morait were many admirers there was also present the deputy of PASOK arvanitas Teodor Panallogos who congratulated the presentation of the Arvanitas Anthology by saying:
For us that were born in a house where our grandmother spoke arvanitika, this language that is not what we hear today like some "cloves" say is greek with other words, but is of that of the albanian language, the clean albanian of the 14th centry. This had been proved even from the immigrants of todays that are in Mesologia and say "You speak the old albanian". This is very logical from the language prospective, after the language of the albanians of 14th century, saw their language to evolve into the greek and it came until today was the idioms of the old albanian language.
For us the loss of the arvanites language, is like if we lost our nationality and culture, which makes a culture that has not been discriminated in Greece, because arvanitas hold the highest powers in the greek government, such as: Generals, Prime Ministers, Presidents etc, so they were not suppressed. They accepted their past, becasue in a fanatic way they were told that they were greeks and with the help of the greek teachers many of them made possible to erase somehow the arvanitas language, which is not widely spoken from my age and down.
Now Thank God, I have some grandparents who still speak the language, but is ashame that this language to be lost, and the work that Teodor Moraiti has done helps that the arvanitas (arberishtja) language not to be a dying language and nationality. This has to come to light, our language, culture, costumes, otherwise if we let it in the dark it will vanish.
Eric Patt Hamp, Professor of the linguists in the University of Chicago said:
"Arvanitas language has contributed uniquely with a richness in many important paths, and Greece is very lucky to have such a beautiful stream in their land among their civilians".



Ja dhe shkrimi ne greqisht si dhe burimi nga eshte marre:



ΑΡΒΑΝΙΤΙΚΑ-ΑΛΒΑΝΙΚΑ(Θ.ΠΑΓΚΑΛΟΣ)




Θεόδωρος Πάγκαλος, ένας αρβανίτης απαντάει!




Για το πόσο μοιάζουν τα αρβανίτικα με τα αλβανικά δεν θα ήθελα να πω την άποψή μου, αν και ένας αδερφικός μου φίλος κατάγεται από τον τόπο σου, την Μάνδρα Αττικής, και συνεπώς γνωρίζω την απάντηση από πρώτο χέρι. Την απάντηση μου έδωσε ένας αρβανίτης, ο Θεόδωρος Πάγκαλος, στην παρουσίαση του βιβλίου “Αρβανίτικα Τραγούδια” του Θανάση Μοραΐτη. Διαβάστε αυτά που λέει έξω από τα δόντια για άλλη μια φορά ο έλληνας πολιτικός: “Εμείς που γεννηθήκαμε σε σπίτια όπου η γιαγιά μας μιλούσε αυτή τη γλώσσα, γνωρίζουμε ότι δεν είναι -όπως λένε οι εθναμύντορες σήμερα- ελληνικά με λίγες ξένες λέξεις. Είναι αλβανικά κανονικά του 14ου αιώνα. Αυτό το πιστοποιούν εξάλλου και οι σημερινοί μορφωμένοι μετανάστες Αλβανοί, οι οποίοι, όταν πηγαίνουν στα Μεσόγεια, λένε “μα εσείς μιλάτε αρχαία αλβανικά”. Κι αυτό είναι πολύ γνωστό από γλωσσολογική άποψη, διότι αυτοί οι Αρβανίτες του 14ου αιώνα που ήλθαν στα νότια της Βαλκανικής μέσα στα πλαίσια της Βυζαντινής Αυτοκρατορίας, είδαν τη γλώσσα τους -το ιδίωμά τους- να εξελίσσεται στα ελληνικά, στην πιο σύνθετη και πιο εμπεριστατωμένη γλώσσα, και ό,τι παρέμεινε μέχρι την εποχή μας στο λεξιλόγιό τους ήταν αυτό το παλιό ιδίωμα, το οποίο μιλάγανε τόσους αιώνες πριν στην περιοχή.

Αυτή είναι κάπως σαν μια χαμένη πατρίδα για μας, γιατί είναι ένας ολόκληρος πολιτισμός, τον οποίο χάνουμε, όχι βέβαια κάτω από καμιά καταπίεση, γιατί κανείς δεν μας καταπίεζε. Ποιος άλλωστε θα καταπίεζε τους Αρβανίτες στην Ελλάδα; Οι Αρβανίτες ηγούνται της Ελλάδας. Συνήθως τα επαγγέλματα που ασκούν είναι πρωθυπουργοί, στρατηγοί, ναύαρχοι, κ.λπ. Και είναι και ιδιοκτήτες της πρωτεύουσας, επομένως πλούτισαν από τη μεγάλη αξία που έλαβαν τα χωράφια τους ως οικόπεδα.

Αλλά οι ίδιοι εφόνευσαν το παρελθόν τους, διότι -φανατικά πεισμένοι ότι είναι Έλληνες- με τη βοήθεια των γλωσσαμυντόρων και των δασκάλων εγκατέλειψαν και εξαφάνισαν το γλωσσικό αυτό ιδίωμα, το οποίο πια κανείς δεν μιλάει, τουλάχιστον από την ηλικία μου και κάτω”.

http://www.topapi.gr/oldversion/229w.html

Askushi
01-10-2012, 10:08
po jap ketu te plote nje material ne gjuhen greke nga nje greke, ku permban edhe deklaraten e Pangalos-it ne greqisht...




ελεύθερο βήμα (τεύχος 29)





Το μίσος σπέρνει μίσος
και η άγνοια φόβο
του Φίλιππου Φιλιππίδη
Πάνω απ' όλα ο σεβασμός στην αντίθετη άποψη






Φίλη Δέσποινα Αντωνίου, όπως πολύ σωστά έγραψες, σκοπός αυτού του περιοδικού είναι να διατυπώνονται διαφορετικές απόψεις και να γίνεται διάλογος. Ένας ακόμα σκοπός είναι ο σεβασμός στην άποψη του άλλου. Θα είμαι πολύ ευτυχής -και το κείμενο αυτό θα έχει επιτύχει τον σκοπό του- αν αργότερα λάβω από εσένα μια απάντηση που δεν θα χαρακτηρίζεται από ειρωνεία, αλλά από την επιχειρηματολογία. Σε ποια επιχειρήματα άραγε στηρίζεσαι όταν κατηγορείς ότι οι συνάδελφοί μου εμφανίζονται "διόλου τυχαία" να με υπερασπιστούν; Γιατί τόσο εύκολα σπιλώνεις την υπόληψή μου χωρίς καν να με γνωρίζεις, χωρίς να ξέρεις το πως δουλεύουμε εδώ στο Παπί; Τον φίλο Γιάννη δεν τον γνωρίζω, τον Κίμωνα τον έχω συναντήσει μια φορά στη ζωή μου. Αν άργησα να σου απαντήσω να με συμπαθείς αλλά δεν είχα τον χρόνο, αυτό το περιοδικό είναι ένα μεράκι για εμάς και όχι η κύριά μας ενασχόληση. Στην άλλη κατηγορία σου, ότι δηλαδή γράφω αινιγματικά, νομίζω πως δεν αληθεύει πέρα για πέρα. Οι υπόλοιποι αναγνώστες μου κατανόησαν 100% αυτό που έγραψα. Με την κατηγορία σου αυτή μπορεί να παραδέχεσαι ότι δεν μπόρεσες να κατανοήσεις τα γραπτά μου, αλλά σε παρακαλώ μην ρίχνεις το φταίξιμο σε εμένα.

Αν και ο Τουρκοβενετοαιγυπτιοσαρακηνοελληνοβυζαντινός Κρητικός Γιάννης Τζιρής ο Κίμων Φερνάντο Σάντσο Ραμίρεζ αλλά και ο Γιάννης Τσουλφάς (διάβασε το φοβερό αινιγματικό άρθρο του "Επιστημονική Φαντασία") σου απάντησαν τέλεια, ως συγγραφέας των επίμαχων κειμένων θα ήθελα να πω και εγώ λίγα λόγια, ένας Τουρκοβενετοαραβοκαταλανοελληνας Κύπριος.

Σίγουρα έχω διαβάσει αρκετά βιβλία ιστορίας αλλά δεν είμαι ειδικός. Από όσα έχω διαβάσει έχω καταλήξει σε δύο συμπεράσματα. Πρώτα απ' όλα ότι το θέμα ιστορία είναι τεράστιο και ανεξάντλητο και σίγουρα μόνο αυτοί που ασχολούνται επαγγελματικά με το θέμα, (αυτοί με "τα πτυχία" δηλαδή), μπορούν να ισχυρίζονται ότι έχουν σημαντική γνώση. Κατά δεύτερο λόγο, η ενασχόληση με την ιστορία με έκανε να αγαπήσω και άλλους λαούς και να γίνω λιγότερο "ελληνάρας". Είναι σίγουρο πως η γνώση της ιστορίας συμβάλλει στην καταπολέμηση του εθνικισμού και της μισαλλοδοξίας, στοιχεία που σύμφωνα με πρόσφατη μελέτη δημοσιευμένη στην Ελευθεροτυπία χαρακτηρίζουν τους ανιστόρητους έλληνες περισσότερο από κάθε άλλο ευρωπαϊκό λαό. Θα σε συμβούλευα φιλικά να μην κατηγορείς ως ανιστόρητους ανθρώπους που έχουν αφιερώσει τη ζωή τους στην μελέτη της ιστορίας, εκτός εάν και εσύ έχει αφιερώσει τις ίδιες ώρες δουλειάς πάνω στο θέμα.

Μια ματιά στην ιστορία

Συμφωνώ πως η λέξη αρβανίτης προέρχεται από το Άρβανον. Το Άρβανον έχει ταυτιστεί με την ορεινή κυρίως χώρα που αποτελεί τμήμα της σημερινής κεντρικής Αλβανίας. Η περιοχή αυτή εκτείνεται από τα δυτικά της λίμνης της Αχρίδας μέχρι την πεδιάδα της Μουζακιάς. Όσο για τους Ιλλυριούς, κάποιοι ανιστόρητοι με διπλώματα, (πηγή μου η "Ιστορία της Ανθρωπότητας" της Unesco) τους διαχωρίζουν από τους Έλληνες και τους θεωρούν διαφορετική φυλή. Οι σημερινοί Αλβανοί θεωρούν εαυτούς απογόνους των Ιλλυριών, αλλά μάλλον έχουν τόση σχέση με αυτούς όσο και εμείς με τους αρχαίους Έλληνες. Δεν γνώριζα ότι η μητέρα του Μεγάλου Αλεξάνδρου είχε Ιλλυρικές ρίζες. Το μόνο έχω να πω στο ερώτημά σου είναι ότι αφού είναι έτσι, ο Μέγας Αλέξανδρος είναι τυχερός που γεννήθηκε στην εποχή του και όχι σήμερα. Αν ήταν συμπολίτης μας θα τον αποκαλούσαν μπασταρδάκι που δεν έχει καθαρό ελληνικό αίμα. Και επειδή ήταν πανέξυπνος σίγουρα θα πρώτευε στο σχολείο και ίσως να του απαγόρευαν να σηκώσει την ελληνική σημαία!

Λες ότι οι αρβανίτες ήταν ορθόδοξοι που αφομοιώθηκαν ειρηνικά και ομαλά από τους έλληνες, και είχαν διαμορφωμένη εθνική (ελληνική) συνείδηση. Αυτό δεν είναι απόλυτα σωστό, αφού:
α) πώς μπορεί να έχει ένας λαός ελληνική συνείδηση όταν δεν μιλάει ελληνικά (το παραδέχεσαι και εσύ) και μάλιστα σε μια εποχή που η ελληνική συνείδηση δοκιμαζόταν αφάνταστα στην πολυεθνική Βυζαντινή αυτοκρατορία. Άλλωστε, το πρώτο ελληνικό κράτος δημιουργήθηκε το 1830, πολύ αργότερα δηλαδή.
β) δεν ήταν όλοι οι αρβανίτες ορθόδοξοι. Κάτω από τον τούρκικο ζυγό πολλοί (όπως και πολλοί έλληνες) προτίμησαν τον μουσουλμανισμό. Στο βιβλίο του "Το χρονικό της επανάστασης του 1821" ο Αν. Καρακούσης γράφει "Ο πατέρας του Κολοκοτρώνη κάπος στην Κόρινθο, ο περίφημος Κωνσταντής, είχε πολεμήσει στα 1769 τους Αρβανίτες που χαλούσαν το Μοριά μαζί με τα τρία αδέλφια του, τον Αποστόλη, το Γιώργη και τον Αναγνώστη.". Ο Θεόδωρος Κολοκοτρώνης επανειλημμένα δήλωνε πως δεν πρέπει να πολεμάμε τους Αρβανίτες διότι και αυτοί είναι "δικοί μας", και παρ' ότι κάποιοι κοντόφθαλμοι διαφωνούσαν, οι Αρβανίτες έβαλαν ανεξίτηλη την σφραγίδα τους στην επανάσταση. Οι περισσότεροι οπλαρχηγοί ήταν δίγλωσσοι, μιλούσαν ελληνικά και αρβανίτικα, κάτι σαν ... Οδυσσέας Τσενάι δηλαδή! Αργότερα, όπως παραδέχεται και ο Θ. Πάγκαλος, οι αρβανίτες θα γευτούν τους καρπούς της επανάστασης και θα διοικήσουν την Ελλάδα, μέχρι και σήμερα. Τέλος, αν γίνει πόλεμος, να είσαι σίγουρη ότι ο Τσενάι θα πολεμήσει για να προστατέψει το σπίτι και την περιουσία του, και τα δύο βρίσκονται στην Ελλάδα.

Θεόδωρος Πάγκαλος, ένας αρβανίτης απαντάει!

Για το πόσο μοιάζουν τα αρβανίτικα με τα αλβανικά δεν θα ήθελα να πω την άποψή μου, αν και ένας αδερφικός μου φίλος κατάγεται από τον τόπο σου, την Μάνδρα Αττικής, και συνεπώς γνωρίζω την απάντηση από πρώτο χέρι. Την απάντηση μου έδωσε ένας αρβανίτης, ο Θεόδωρος Πάγκαλος, στην παρουσίαση του βιβλίου "Αρβανίτικα Τραγούδια" του Θανάση Μοραΐτη. Διαβάστε αυτά που λέει έξω από τα δόντια για άλλη μια φορά ο έλληνας πολιτικός: "Εμείς που γεννηθήκαμε σε σπίτια όπου η γιαγιά μας μιλούσε αυτή τη γλώσσα, γνωρίζουμε ότι δεν είναι -όπως λένε οι εθναμύντορες σήμερα- ελληνικά με λίγες ξένες λέξεις. Είναι αλβανικά κανονικά του 14ου αιώνα. Αυτό το πιστοποιούν εξάλλου και οι σημερινοί μορφωμένοι μετανάστες Αλβανοί, οι οποίοι, όταν πηγαίνουν στα Μεσόγεια, λένε "μα εσείς μιλάτε αρχαία αλβανικά". Κι αυτό είναι πολύ γνωστό από γλωσσολογική άποψη, διότι αυτοί οι Αρβανίτες του 14ου αιώνα που ήλθαν στα νότια της Βαλκανικής μέσα στα πλαίσια της Βυζαντινής Αυτοκρατορίας, είδαν τη γλώσσα τους -το ιδίωμά τους- να εξελίσσεται στα ελληνικά, στην πιο σύνθετη και πιο εμπεριστατωμένη γλώσσα, και ό,τι παρέμεινε μέχρι την εποχή μας στο λεξιλόγιό τους ήταν αυτό το παλιό ιδίωμα, το οποίο μιλάγανε τόσους αιώνες πριν στην περιοχή.
Αυτή είναι κάπως σαν μια χαμένη πατρίδα για μας, γιατί είναι ένας ολόκληρος πολιτισμός, τον οποίο χάνουμε, όχι βέβαια κάτω από καμιά καταπίεση, γιατί κανείς δεν μας καταπίεζε. Ποιος άλλωστε θα καταπίεζε τους Αρβανίτες στην Ελλάδα; Οι Αρβανίτες ηγούνται της Ελλάδας. Συνήθως τα επαγγέλματα που ασκούν είναι πρωθυπουργοί, στρατηγοί, ναύαρχοι, κ.λπ. Και είναι και ιδιοκτήτες της πρωτεύουσας, επομένως πλούτισαν από τη μεγάλη αξία που έλαβαν τα χωράφια τους ως οικόπεδα.
Αλλά οι ίδιοι εφόνευσαν το παρελθόν τους, διότι -φανατικά πεισμένοι ότι είναι Έλληνες- με τη βοήθεια των γλωσσαμυντόρων και των δασκάλων εγκατέλειψαν και εξαφάνισαν το γλωσσικό αυτό ιδίωμα, το οποίο πια κανείς δεν μιλάει, τουλάχιστον από την ηλικία μου και κάτω".
Είναι πάρα πολύ σημαντικά αυτά που καταγγέλλει ο Θεόδωρος Πάγκαλος. Μία γλώσσα κινδυνεύει με αφανισμό, ένας λαός φονεύει το παρελθόν και τις παραδόσεις του μόνο και μόνο διότι οι ίδιοι είναι "φανατικά πεισμένοι ότι είναι Έλληνες". Και βέβαια, το πρώτο που κάνει κάποιος που θέλει να αποδείξει ότι είναι Έλληνας καθαρόαιμος (έννοια που δεν υφίσταται δηλαδή), είναι να μισήσει τους Αλβανούς.

Χρειάζεται σίγουρα καθαρό μυαλό για να αναλογιστεί κανείς αν μπορεί μια αδύναμη εξαθλιωμένη χώρα σαν την Αλβανία "να φτάσει ως την Πρέβεζα". Παρατηρεί κανείς στην κοινωνική μας ζωή ότι οι έλληνες εκμεταλλεύονται τους αλβανούς. Σίγουρα πολλοί αλβανοί συμβάλλουν στην εγκληματικότητα, αλλά αυτό είναι αναπόφευκτο όταν υπάρχει η φτώχεια και η απόγνωση. Τα ίδια έκαναν και οι Έλληνες και Τούρκοι μετανάστες στη Γερμανία, ας μην το ξεχνάμε. Η ζωή κάνει κύκλους και εκθέτει τα εθνικιστικά μυαλά.

Η αγάπη με προσδοκία ανταπόδοσης είναι συναλλαγή!

Λες ότι αυτοσκοπός της ζωής σου είναι η αγάπη για τον συνάνθρωπο, αλλά εγώ βλέπω ότι δεν το εφαρμόζεις. Δεν το εφαρμόζεις διότι η συλλογιστική σου είναι εκ πρωιμίου λανθασμένη. Βλέπεις τον άλλο σαν εν δυνάμει εχθρό. Αυτό που δίδαξε ο Χριστός είναι το πώς θα μπορέσουμε να εντάξουμε τους καταπιεσμένους στην κοινωνία μας. Εμείς η πρώην καταπιεσμένη και κατοπινή άρχουσα τάξη καλούμαστε να το κάνουμε πράξη. Εσύ κρίνεις τους ανθρώπους με το "τι θα γίνει αν γίνει πόλεμος", ένας τρόπος σκέψης που σου αφαιρεί χωρίς δεύτερη κουβέντα τη χαρά να δίνεις αγάπη χωρίς να περιμένεις ανταπόδοση. Σε μια χώρα που αν ζούσε ο "Ξένιος Ζεύς" θα αυτοκτονούσε από ντροπή, νομίζω ότι ο καλύτερος τρόπος να τιμήσουμε τους προγόνους μας που μάτωσαν για εμάς είναι να φροντίσουμε να μην ξαναγίνει πόλεμος, να δώσουμε σε όλους τους εξαθλιωμένους το δικαίωμα να δουλέψουν για ένα κομμάτι ψωμί. Αυτό το χώμα που πατάμε το έχουμε δανειστεί από τον άγνωστο δημιουργό του σύμπαντος, και είναι αστείο και απάνθρωπο να έχουμε διεκδικήσεις πάνω σε αυτό. Εξάλλου, αν έχουμε πραγματική κουλτούρα σαν λαός, θα εξελληνίσουμε τους Αλβανούς και θα πάρουμε από αυτούς στοιχεία που αξίζουν. Πάντα ο πολιτισμός ήταν πιο ισχυρός από τα όπλα.

Προσμένω σε απάντηση με επιχειρήματα, και ξεκαθαρίζω πως δεν θα απαντήσω σε κείμενο με ειρωνικά σχόλια και αστήρικτες κατηγορίες που με θίγουν σαν άνθρωπο.

----------------------------------------
Botuar ne "Elefthero Vima", nr 29.
Burimi ne internet: Το ΠΑΠΙ
online περιοδικό για το
Πανεπιστήμιο Πειραιώς

Askushi
01-10-2012, 10:28
“Periudha e ngrohtė nė mes dy vendeve!!”
(fragment nga nje artikull me i gjate, ku eshte shkeputur vetem pjesa per marredhenjet Shqiperi-Greqi, se ka edhe nje pjese tjeter ku flet per marredheniet Greqi-Maqedoni)



KUR GREKĖT PROPAGANDONIN PĖR MIQĖSI TĖ

SINQERTĖ GREQI-SHQIPĖRI



Periudha mė e ngrohtė midis dy vendeve ka qenė nė fillim tė viteve 1980 e deri nga fundi i vitit 1990. Nga dokumentet historike tė kėtij dhjetėvjeēari (1980-1990) tė gjetura janė interesante faktet se disa intelektualė grekė nė shkurt tė vitit 1980 morėn pėrgjigje pozitive nga gjykata e Athinės pėr aprovimin e kėrkesės sė tyre pėr themelimin e shoqatės miqėsi Greqi-Shqipėri.



Shkruan: Prof. Arben LLALLA *



Marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė kanė njohur periudha tė luftėrave tė heshtura, tė miqėsisė sė mirė dhe tė marrėdhėnieve tė ngrira. Janė ende tė freskėta marrėdhėniet e ngrira tė dy vendeve nė vitet 1994-1995 pas provokimeve greke nė jugun e Shqipėrisė dhe arrestimet e pesė minoritarėve grekė nga policia e Shqipėrisė me akuzat pėr tradhti nė dėm tė shtetit shqiptar.
Nė vitin 1949 ushtria e Greqisė afroi forcat e saja pėr tė hyrė nė Shqipėri, atėherė pati shumė provokacione dhe tė vrarė nga tė dy palėt dhe nė historinė shqiptare kėto ngjarje njihen si provokacionet e gushtit tė 1949. Nė vitin 1967 marrėdhėniet midis Tiranės dhe Athinės arritėn deri nė njė luftė tė hapur pas pretendimeve greke pėr aneksimin e jugut tė Shqipėrisė. Atė vit Greqia grumbulloi forca tė mėdha ushtarake nė kufi pėr tė sulmuar, por pėrgjigjja e Tiranės nuk vonoi, kryeministri Mehmet Shehu u tha grekėve se pėr pak orė ushtria shqiptare do tė pijė kafenė nė Janinė, prandaj bėjuni gati tu shėrbeni shqiptarėve.
Periudha mė e ngrohtė midis dy vendeve ka qenė nė fillim tė viteve 1980 e deri nga fundi i vitit 1990. Nga dokumentet historike tė kėtij dhjetėvjeēari (1980-1990) tė gjetura janė interesante faktet se disa intelektualė grekė nė shkurt tė vitit 1980 morėn pėrgjigje pozitive nga gjykata e Athinės pėr aprovimin e kėrkesės sė tyre pėr themelimin e shoqatės miqėsi Greqi-Shqipėri. Nė kryesinė e kėsaj shoqate bėnin pjesė Pandeli P. Pandeleon kryetar, dhe anėtarėt tė kryesisė Kosta J. Dhrosaqi, Jani Gj. Glikofridhi, etj. Nėnshkrimet pėr themelimin Shoqatės e Miqėsisė Greqi-Shqipėri e kishin hedhur edhe shumė personalitete tė mėdha tė jetės politike dhe kulturore tė Greqisė sė viteve 1980. Kėshtu figuronte firma e deputetes sė PASOK-t me origjinė shqiptare Melina Merkurit, ministre e Kulturės, kryetarit tė Bashkisė sė Pireos G. Kiriaharakos, Kryetari i Bashkisė sė Thivės K. Kurkutis, Aristidh Kola, e shumė ministra dhe kryetarė tė Bashkive tė Greqisė. Nėnshkrimet pėr themelimin e kėsaj shoqate miqėsore mbajnė datėn e 28 marsit tė vitit 1980. Themelimin e shoqatės e pėrshėndeti edhe Kryetari i Federatės sė Pėrgjithshme tė Punėtorėve tė Greqisė Jorgos Ravdopulos.
Nė qershor tė vitit 1984 kjo shoqatė nxori nė qarkullim edhe numrin e parė tė revistės sė saj me emrin “Shqipėria e Re”(I NEA ALLVANIA) e cila u botua deri nė numrin e katėr tė saj. Nisma e parė e shoqatės miqėsore Greqi-Shqipėri ishte kėrkesa pėr heqjen e ligjit famėkeq tė luftės midis Greqisė dhe Shqipėrisė qė ishte miratuar nga Kuvendi i Greqisė mė 10.11.1940 dhe vazhdonte tė ishte ende nė fuqi. Ēudia ishte se shumica e nėnshkruesve pėr themelimin e shoqatės dhe kėrkuesit pėr heqjen e ligjit tė luftės kur bėheshin ministra e harronin shoqatėn dhe kėrkesėn e parė tė tyre pėr heqjen e ligjit tė luftės midis dy vendeve, ligj qė ende ėshtė nė fuqi dhe qėndron mbi kokat e marrėveshjeve tė shumta miqėsore midis Greqisė dhe Shqipėrisė qė firmosen formalisht nga qeveritė e kėtyre shteteve fqinje.
Kryetari i shoqatės Pandeli P. Pandeleon pėr tė arritur qėllimet e shoqatės, trokiste nė ēdo derė qeveritari deri tek kryeministri i Greqisė tė atyre viteve Andrea Papandreu. Bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė pėr botimin e revistės Shqipėria e Re ishin arvanitasi Jorgo Maruga kryetar i Lidhjes sė Arvanitasve tė Greqisė dhe shqiptari nga Voskopoja i cili nė vitet 1950 ishte arratisur nga Shqipėria pėr nė Greqi Kristo Zhakarlliu dhe shkruante me pseudonimin VOSKOPOJARI. Kjo revistė bėnte njė propagandė tė madhe nė tė mirė tė Shqipėrisė. Ndėr to ajo reklamonte edhe librat qė lexuesi grek duhet tė lexonte nė lidhje me Shqipėrinė dhe shqiptarėt, veēojmė reklama pėr librin me titull: “Shqipėria vendi i trimave” i autorit Ilia Hroni.
Kur doli numri i parė i kėsaj reviste mė 1 qershor tė vitit 1984 Pandeli P. Pandeleon shkoi nė ambasadėn e Shqipėrisė nė Athinė pėr tu dhuruar disa kopje. Punonjėsit e ambasadės shqiptare pasi lexuan revistėn mbetėn tė kėnaqur nga shkrimet qė ishin botuar dhe diplomati shqiptar Ksenofon Nushi i premtoi se pėr ēdo numėr do mund tė blinin 200 kopje me dy dollarė copėn. Ato vite shpenzimet e pėr botimin e ēdo numri tė revistės Shqipėria e Re kushtonte vetėm 200 dollarė. Pas pak ditėsh ambasada e Shqipėrisė nė Athinė nė shenjė mirėnjohje e ftuan Pandeli P. Pandeleon tė bėjė njė vizitė 15 ditore nė Shqipėri. Nga vizita 15 ditore qė bėri nėpėr vendet mė tė bukura tė atyre viteve nė Shqipėri Pandeli P. Pandeleon mbeti shumė i gėzuar dhe kur u kthye nė Athinė nxitoi tė botonte numrin e dytė tė revistės qė drejtonte nė emėr tė shoqatės sė Miqėsisė Greqi-Shqipėri.
Pas daljes sė numrit tė dytė Pandeli P. Pandeleon me 200 copėt e revistės vrapoi pėr nė ambasadėn e Shqipėrisė pėr ti dhėnė revistat sipas premtimit qė kishte marrė nga diplomatėt shqiptar. Por kėtė herė diplomatėt shqiptar refuzuan blerjen e revistės duke i thėnė se nuk mund tė blinim kėtė revistė. Pas kėsaj befasie tė papritur Pandeli P. Pandeleon u largua nga ambasada i zhgėnjyer dhe i pashpresė. Por zhgėnjimin mė tė madh e mori kur nga Ministria e Kulturės greke mori refuzimin pėr mos financimin e revistės me pretekstin se njė botim i tillė nuk ishte brenda kuadrit Kushtetues.
Borxhet e shumta tė shoqatės dhe tė revistės bėnė qė shoqata e Miqėsisė Greqi-Shqipėri tė mbyllej dhe tė mos dėgjohej mė pėr tė dhe njeriun miqėsor Pandeli P. Pandeleon. Megjithėse jetėn e shkurtėr Shoqata e Miqėsisė Greqi-Shqipėri dhe revista Shqipėria e Re hynė nė historinė e pėrpjekjeve tė disa njerėzve pėr tė ndėrtuar njė miqėsi tė mirė dhe tė vėrtetė midis dy vendeve fqinje..



Kush ishte iniciatori i themelit tė shoqatės miqėsi Greqi-Shqipėri



Iniciatori pėr themelimin e Shoqatės sė Miqėsisė Greqi-Shqipėri ishte Pandeli P. Pandeleon, njė arvanitas i cili nuk kishte ndonjė arsimim tė lartė. I lindur nė fshatin Perahora qė banohet nga arvanitasit tė krahinės sė Korinthit ishte krenarė pėr prejardhjen e tij shqiptare dhe ndiente njė dashuri tė madhe pėr Shqipėrinė. Ai mori pjesė nė luftėn antifashiste dhe luftoi pėr ēlirimin e Greqisė disa vjet nėpėr male. Pas ēlirimit pėr idetė e tij majtiste u internua pėr 20 vite me radhė duke bredhur nga njeri ishull nė tjetrin. Sipas shėnimeve tė Kristo Zharkalliut, Pandeliu sa mė shumė e rrihnin aq mė i urtė dhe i vendosur bėhej dhe kur e qėllonin nė kokė me ndonjė dru, i kujtoheshin gjėrat qė kishte harruar prej kohėsh. Ndėrsa arvanitasi Jorgo Maruga pėr Pandeliun thoshte: Pandeliu kishte ngrėnė kaq dru, se sa bukė nė jetėn e tij.
Me rėnien e diktaturės sė kolonelėve nė vitin 1973 Pandeliu filloi aktivitet e tija pėr afrimin e dy popujve fqinjė me njėri-tjetrin duke themeluar Shoqatėn Miqėsi Greqi-Shqipėri dhe revistėn Shqipėria e Re.
Iniciatori i kėtyre pėrpjekjeve Pandeli P. Pandeleon vdiq nė vitin 1999 nė harresė dhe nė varfėri tė plotė, por ai tashmė kishte lėnė gjurmė nė historinė e dy vendeve. Historia e themelimit tė Shoqatės Miqėsi Greqi-Shqipėri dhe botimi i revistės Shqipėria e Re sot na duket diēka e ēuditshme kur dihen marrėdhėniet midis Greqisė dhe Shqipėrisė, marrėdhėnie qė shpeshherė nxehen nga njė dashuri e zjarrtė dhe shpeshherė ftohen, ngrijnė, pėr tė arritur mė tej deri nė hakmarrje tė grekėve ndaj emigrantėve shqiptarė qė jetojnė dhe punojnė prej disa vitesh nė Greqi duke u grisur pasaportat dhe lejet e qėndrimit.


Sistemi i Enver Hoxhės promovon miqėsi me grekėt


Diktatori i Shqipėrisė Enver Hoxha pėr tė treguar njė afrim tė mirė me Greqinė nė vitin 1978 kishte bėrė edhe njė vizitė nė Dropull, zonė ku banon minoriteti grek. Nė fshatin Grapsh ai foli greqisht dhe u shpreh pėr afrim tė dy vendeve. Po ashtu pak vite mė vonė shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Ushtrisė tė Rebublikės Popullorer Socialiste tė Shqipėrisė u emėrua njė minoritar grek i quajtur Kiēo Mustaqi i cili nė vitin 1990 u bė edhe ministėr i Mbrojtjes.
Ndėrsa kryeministri i Shqipėrisė nė vitin 1983 Adil Ēarēani do tė deklaronte nė Kuvendin e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė mė 15.1.1983 pėr miqėsinė e dy vendeve fqinje: “Gėzohem nga lajmi se edhe Qeveria dhe populli grek dėshirojnė forcimin e miqėsisė me vendin tonė”.
Po ashtu u hap edhe pika e re kufitare midis Greqisė dhe Shqipėri nė Kakavijė, shiritin e hapjes sė kėsaj pike doganore e prenė ministri i jashtėm grek Karolos Papulias dhe ai shqiptar Muhamed Kapllani tė shoqėruar atėherė me manifestime tė pėrbashkėta festive shqiptaro-greke nė dy anėt e kufirit. (Vetėm pak ditė mė parė me propozimi tė kryetarit tė Bashkisė sė Gjirokastrės, Flamur Bime Kryetari i Republikės Greke Karolos Papuliasi u shpall “Qytetar nderi” i Gjirokastrės me motivacionin: “Personalitet i shquar dhe politikan qė i ka shėrbyer harmonisė sė marrėdhėnieve midis dy vende fqinjė”. Duhet thėnė se Kryetari Karolos Papuliasi ėshtė me origjinė ēame nga fshati Voshtian e krahinės sė Ēamėrisė).
Pak kohė para se tė vdiste udhėheqėsi i Shqipėrisė Enver Hoxha botoi librin “Dy popuj miq’, njė vepėr qė u botua nė vitin 1985 nga shtėpia botuese “8 nėntori”, Tiranė. Me kėto veprime tė afrimit tė miqėsisė me Greqinė, qeveria qė drejtohej nga Enver Hoxha ndoshta donte tė tregonte se rreziku grek pėr Shqipėrinė nuk ekzistonte, por Shqipėria mund tė rrezikohej nga Serbia.

II


Re tė zeza mbi marrėdhėniet Greqi-Shqipėri


Marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė siē kemi thėnė kanė qenė nė frymėn e miqėsisė sė mirė nga viti 1980-1990. Para dhe pas kėsaj periudhe marrėdhėniet midis tyre kanė qenė shumė tė acaruara dhe mė shumė se njė herė kanė ardhur nė fillimin e njė lufte tė ashpėr. Deri nė vitin 1939 dy fqinjėt Greqia dhe Shqipėri kanė pasur marrėdhėnie tė mira. Shqipėria pasi kishte shpallur pavarėsinė Greqia kishte bėrė disa pėrpjekje tė heshtura me anė tė bandave kriminale pėr aneksimin e jugut tė Shqipėrisė, por pa sukses.
Kur Italia fashiste e Musolinit kishte pushtuar mė 7 prill 1939 Shqipėrinė, Greqia mė 10 nėntor 1940 shpall dekretin mbretėror ligjin 2636 gjendjen e luftės me Italinė dhe Shqipėrinė. Pas pushtimit nga Gjermania, qeveria kuislinge e Greqisė qė udhėhiqej nga kryeministri Jorgos Xolagoklus e heq ligjin e luftės. Por pas pėrfundimit tė luftės qeveria e sapo formuar nė vitin 1945 e rikthen ligjin e luftės qė Greqia i kishte shpallur Shqipėrisė me njė dekret tė ri numėr 13. Ligji i Luftės qė Greqia i shpall luftė Shqipėrisė.
Pėrzėnia sistematike e ēamėve nga trojet e tyre nė vite deri nė pėrzėnien e madhe nė vitin 1945 kishte sjellė nė pėrfundimin e acarimeve tė marrėdhėnieve midis dy vendeve pa pėrfaqėsi diplomatike nė kryeqytetet e tyre nė vitet e pas luftės sė dy Botėrore.
Nė Konferencėn e Paqes nė Paris nė vitin 1946 Greqia kėrkoi ndryshimin e kufirit me Shqipėrinė duke kėrkuar jugun shqiptar., gjithashtu nuk pranoi qė Shqipėria tė konsiderohej aleat i vendeve fituese kundra fashizmit.
Nė vitin 1949 ushtria e Greqisė afroi forcat e saja nė kufi pėr tė hyrė nė Shqipėri, atėherė pati shumė provokacione me tė vrarė nga tė dy palėt dhe nė historinė shqiptare kėto ngjarje njihen si provokacionet e gushtit tė 1949. Atėhere nė Shqipėri gjetėn strehim mijėra greke komunistė tė pėrndjekur nga Greqia nė luftėn e qytetare pėr pushtet.
Disa herė u bėnė pėrpjekje pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike midis dy vendeve, por pa sukses, sepse Greqia kėrkonte autonominė e Vorio Epirit nė jugun e Shqipėrisė tė cilėn qeveria e Tiranės e kundėrshtonte. Nga qeveria greke nė vitin 1960 u kėrkua edhe ndihma e Bashkimit Sovjetik pėr tė ndėrhyrė nė hapjen e ambasadave diplomatike, por pėrsėri nuk u arrit marrėveshje. Disa herė Organizata e Kombeve tė Bashkuara bėri tentativa pėr bisedime midis Greqisė dhe Shqipėrisė, por palėt nuk binin dakort sepse Greqia kėrkonte autonominė e Vorio Epirit, ndėrsa Shqipėria e kundėrshtonte autonominė, por pranonte tė respektonte tė drejtat e minoritetit grek.
Gjendja erdhi deri aty sa mė 1968 marrėdhėniet midis Tiranės dhe Athinės arritėn deri nė njė luftė tė hapur pasi nė gusht tė atij viti Greqia mbajti Kongresin e Vorio Epirit ku pjesėmarrėsit dolėn me deklaratėn se Greqia duhet tė ēlirojė Vorio Epirin (Jugun e Shqipėrisėl) tė pushtuar nga shqiptarėt. Siē duket emocionet e suksesit tė Kongresit ēuan deri aty sa politikanėt dhe ushtarakėt grek tė bėjnė gabim drastik duke mbledhur forca tė mėdha ushtarake nė kufi pėr tė sulmuar Shqipėrinė. Por pėrgjigjia e Tiranės nuk vonoi, ushtria shqiptare u vu nė gatishmėri numėr njė duke u pėrqendruar nė kufirin greko-shqiptare, nė Korēė dhe Gjirokastėr. Brenda ushtrisė greke ishin filtruar edhe agjendė shqiptarė tė cilėt kishin pėrcjellė nė Tiranė tė tėrė planin e ushtrisė greke se kur do tė sulmohej Shqipėri. Atėhere Shqipėria i dėrgoi mesazh Greqisė qė brenda datės 1 shator nuk tėrhiqte forcat e mėdha ushtarake greke, atėherė ushtria shqiptare do tė sulmonte Greqinė. E ndodhur nė vėshtirėsi komanda e lartė greke dha urdhrin e tėrheqjes sė trupave. Mė 1 shtator 1968 forcat e mėdha tė ushtrisė greke u tėrhoqėn nga fronti njėherė e pėrgjithmonė, duke lėnė vetėm ato forca ushtarake qė i mbanin zakonisht pėr ruajtjen e kufirit. Kėto do tė ishin edhe pėrpjekjet e fundit tė grekėve pėr tė bėrė presion pėr pushtimin e jugut tė Shqipėrisė me pretekstin pėr mbrojtjen e “voriepiriotėve”. Qė nga ajo kohė nuk ka pasur acarime tė ngjashme midis dy vendeve.
Nė vitin 1971 Kryetari i sapo zgjedhur i Republikės sė Greqisė me anė tė puēit ushtarak koloneli Jorgos Papadhopulos, mė 6 maj vendos pėr marrėdhėnie diplomatike me Republikėn Popullore tė Shqipėrisė. Qė nga vitit 1939 e deri mė 1971 Shqipėria dhe Greqia nuk kishin marrėdhėnie diplomatike midis tyre siē thamė mė lartė. Dhe iniciator pėr hapjen e ambasadave midis dy shteteve ėshtė koloneli me origjinė shqiptare arvanitasi Jorgos Papadhopulos. Nuk dihet pse diktatori ushtarak Papadhopulos vendosi tė bėj hapin e parė pėr rifillimin e dialogut politik midis dy vendeve fqinje nė njė periudhė tė vėshtirė provokacionesh. Nė fillim u hap pika kufitare midis Follorinės dhe Kapshticės. Nė vitin 1978 filluan edhe fluturimet e para tė linjės ajrore midis Athinės dhe Tiranės.
Gjatė njė fjalimi nė Janinė mė 23 shkurt tė vitit 1984 kryeministri Andrea Papandreu deklaroi se Greqia nuk kishte pretendime territoriale ndaj Shqipėrisė, por i kėrkonte Tiranės respektimin e minoritetit grek. Pavarėsisht nga kėto deklarata Greqia vazhdonte tė ushqente pretendimet e saja karshi Shqipėrisė. Ajo pėr ēdo vit mbante Kongresin pėr Vorio Epirin, pėrkrahte me tė holla dhe propagandė shoqatat dhe organizatat qė luftonin pėr aneksimin Jugut tė Shqipėrisė. Ish-Kryeministri grek Andrea Papanderu ishte mjeshtėr nė politikėn e fqinjėsisė sė mirė me vendete perėndimore dhe vendet e botės sė tretė qė nė emėr tė komunizmit shtypnin popujt e tyre. Ai mbante bazat amerikane nė Greqi, por ruante edhe njė miqėsi shumė vėllazėrore me Gadafin dhe Libinė e atyre viteve qė ishte cilėsuar si vendi qė pėrkrahte terrorizmit.
Pėrpjekjet e mira tė disa figura tė shquara tė jetės politike dhe kulturore nė Greqi pėr heqjen e ligjit tė luftės midis Greqisė dhe Shqipėrisė bėnė qė qeveria greke e drejtuar nga kryeministri Andrea Papanderu nė vitin 1987 tė dekretojė njė ligj pėr heqjen e gjendjes sė luftės, por ky ligj nuk u aprovua nga Kuvendi i Republikės Greke.
Me ardhjen e demokracisė nė Shqipėri mijėra shqiptarė emigruan pas vitit 1990 nė Greqi dhe nė janar tė vitit 1991 pėr herė tė parė Shqipėrinė e viziton njė kryeministėr grek, Kostandin Miēotaqis. Por pas vitit 1991 Greqia filloi provokimet ne jugun e Shqipėrisė ku nė verėn e vitit 1993 policia shqiptare pėrzuri njė prift grek nga territori i saj i akuzuar pėr agjitacion. Nė shenjė hakmarrje policia greke pėrzuri nga Greqia brenda pak ditėsh rreth 25 mijė emigrantė shqiptar.
Mė 10 prill 1994 njė grup terrorist grek me emrin Fronti pėr Ēlirimin e Vorioepirit (MAVI) hyn nė territorin e Shqipėrisė dhe vret ushtarin Arsen Gjinin dhe kapitenin Fatmir Shehu. Nė gusht tė po atij viti u mbajt gjyqi i pesė minoritarėve grek tė akuzuar pėr tradhti nė dėm tė shtetit shqiptar. Mė 21 gusht tė 1994 piloti grek Kosta Vrakas me avionin e tij hodhi fletushka antishqiptare nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė. Nė fletushka u bėhej thirrje popullit shqiptar pėr tu ngritur nė protesta pėr tė larguar nga pushteti Kryetarin e Shqipėrisė Sali Berishėn dhe kryeministrin Aleksandėr Meksin. Nė kėtė periudhė marrėdhėniet midis dy vendeve kishin arritur nė ngrirje tė plotė dhe Sh.B.A bėni thirrje pėr uljen e tensioneve. Nė kėtė kohė policia greke brenda 2 muajve ktheu nė Shqipėri mbi 80 mijė emigrantė ekonomik si hakmarrje.
Nė rrėmujat e vitit 1997 nė Shqipėri shpeshherė ėshtė folur se ka gisht edhe zbulimi dhe kundėrzbulimi i Greqisė. Atė vit u panė tė hynin pa lajmėrim nė Shqipėrinė e shkatėrruar disa deputetė dhe politikanė grek tė cilėt nxitnin turmat e rrugaēėve pėr shkatėrrimin e ēdo gjėje shtetėrore. Sa herė qė zhvillohen zgjedhjet nė Shqipėri grekėt dhe grekofilėt e tyre nuk ngurojnė tė bėjnė provokime nė jugun e Shqipėrisė dhe nė veēanti nė Himarė duke krijuar incidente pėr tėrheqjen e vėmendjes sė organizatave ndėrkombėtare se gjoja shqiptarėt shkelin tė drejtat e minoritetit grek. Ka disa vite qė Greqia u paguna pension tė jashtėligjshėm mbi 200 euro nė muaj njerėzve qė deklarohen grek nė Shqipėri duke shkelur ligjet e Republikės sė Shqipėrisė. Nė qytetin e Selanikut veprojnė mbi 3 shoqata qė financohen nga Greqia me programe pėr autonominė e Vorioepirit.
Mė 3 dhjetor tė vitit 1998 me ligjin numėr 2664 Greqia shpalli afatin e fundit pėr regjistrimin e pasurive 5 tetorin e 1999. Ky ligj u pėrgatit pėr zhdukjen pėrfundimtare tė tė drejtave tė popullsisė ēame pėr kėrkimin e pronave tė tyre tė sekuestruar pa tė drejtė nė vitin 1945 nga shteti grek.
Nė vitin 2002 nėpėr rrugėt e Selanikut shoqatat “Vorioepirote” shpėrndanin fletushka kundėr Shqipėrisė dhe kėrkonin ndėrhyrjen e NATO-s pėr tė “shpėtuar” rreth 80 mijė minoritar grek qė jetojnė nėpėr disa fshatra tė Sarandės, Gjirokastrės nga gjoja “terrori” qė ushtrojnė shqiptarėt kundėr tyre.
Pas 17 vitesh mėrgimtarėt shqiptarė nė Greqi ende mbetėn me probleme pėr legalizim. Qeveritė greke janė tallur duke e ndėrruar ligjin e legalizimit disa herė, kjo metodė e ka edhe prapaskenėn e saj sepse nė qoftė se qė nga viti 1992 do tė legalizoheshin emigrantėt shqiptarė, ata sot pas kaq vitesh do tė kishin tė drejtėn pėr tu pajisur me shtetėsi greke, gjė qė Greqia i trembet njė tė drejte tė tillė. Prandaj shteti grek ēdo vit e ndėrron ligjin duke i lėnė mėrgimtarėt shqiptarė pengje tė politikės dashakeqėse ose qė tė jemi mė tė saktė mėrgimtarėt shqiptarė nė Greqi pa i ofenduar mund tė quhen “skllevėr modernė” qė u lejohet tė vizitojnė atdheun 15 ditė vetėm kur Greqia feston festat e saja fetare Krishtlindjet dhe Pashkėt.
Radhėt e gjata tė pritjeve pėr tė hyrė ne Greqia pėr emigrantėt shqiptarė kanė qenė me pasoja tragjike ku nga pritjet deri nė tre ditė tė ftohta, me shi apo nėn rrezet e diellit tė nxehtė kanė vdekur edhe njerėz. Qėllimisht shpeshherė punonjėsit e doganave greke deklarojnė se u janė prishur kompjuterėt duke lėnė njerėzit e halleve nė pritje tė pafundme.
Grisjet e pasaportave dhe lejeve tė qėndrimit nga ana e policisė greke, vrasjet pa shkaka nga ana e policisė dhe ushtrisė greke, imponimi i ndėrrimeve tė emrave dhe pėrcaktimit fetar ka bėrė qė tek shqiptarėt tė rritet me shumė ndjenjat e urrejtjeve pėr grekėt se sa ndjenjat e miqėsisė sė mirė.
Megjithėse nė vitin 1996 Shqipėria dhe Greqia nėnshkruajtėn Traktatin e Miqėsisė dhe Bashkėpunimit mes dy vendeve, ligji i luftės i shpallur i njėanshėm nga Greqia ėshtė ende nė fuqi, ai qėndron si re e zezė mbi kokat e dy vendeve fqinje me njėra-tjetrėn. Edhe pse nė Greqi punojnė mbi 350 mijė shqiptar, edhe pse nė Shqipėri rreth 60% tė bizneseve i kontrollojnė ndėrmarrjet greke, Greqia vazhdon ende nė qytetin e Selanikut pėr ēdo vit tė mbajė Kongresin e Vorio Epirit pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė. Sot nė emėr tė marrėdhėniet tė fqinjėsisė sė mirė midis dy vendeve Greqia ka ndėrtuar projektin e Kalit tė Drunjtė tė Trojės. Por grekėt duhet ta dinė se nga ana numerike nė Ballkan ka mė pak grekė se shqiptar tė cilėt jetojnė nė mbi 7 shtete, dhe kėta shqiptar do tė jetė gjithnjė gati po qese Greqinė e gėnjen mėndja tė mendoje se do tė aneksojė jugun e Shqipėrisė. Mė mirė do tė ishte qė Greqia tė ndihmojė nė anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO dhe BE se sa tė vejė nė lėvizje levėn e shovinizmit sepse Shqipėria ėshtė ēelėsi i Ballkanit, dhe kush e ka atė nė anėn e vet kontrollon Ballkanin.

Autori ėshtė Historian dhe pėr 12 vite ka jetuar nė Greqi, ka qenė dhe drejtues i disa shoqatave shqiptare nė Selanik. Ky studim ėshtė botuar nė disa gazeta shqiptare si FAKTI, Shkup, SOT, Tiranė etj., nė nėntor tė 2007.
arbenllalla@gmail.com

Dokument:

Faksimil i revistės SHQIPĖRIA E RE (I NEA ALLVANIA) numri i parė, nė foto kryeministri i Greqisė Andrea Papanderu dhe kryeministri i Shqipėrisė Adil Ēarēani.

Askushi
01-10-2012, 13:33
“Harta e Grisur”, e Ali Podrimes vendos njė gur tė ri nė themelet e miqėsisė Shqiptaro – Greke



Nga Shkrimtari Aleko Likaj
26 Mars 2011

http://prishtinapress.info/wp-content/uploads/2011/03/aleko-lilaj2.jpg



Bordo, Francė – Nė Athinė, nė djepin e kulturės helenike u bė promovoni pėr poetin nga Kosova, Ali Podrimen, pėr librin e tij poetik “Harta e Grisur”. Ali Podrimia, pa dyshim, ėshtė sot njė nga koloset e poezisė sė re shqipe, bashkohore, nė tė gjithė trevat shqipfolėse. Me njė poezi shumėdimensionale, tė thellė nė mendime e krejtėsisht tė figurshme, pėr afro katėr dekada ka pėrcjellur gjithėēka nga bota e pasur e njė kombi qė jeton si fqinj pranė jush.
Kjo ėshtė vėrtetė njė ngjarje e madhe kulturore midis dy popujve e kombeve, qė janė nga mė tė vjetrit nė Ballkan, ku nė shekuj kanė dhėnė e kanė marė nga kultura e melosi i secilit. Historia jonė e pėrbashkėt ka qenė gjithmonė fqinjėsia e mirė e shkėmbimi i vlerave, tė cilat janė dhe mbeten tė shenjta midis nesh. Pėrfitoj nga rasti qė tė falenderoj organizatorėt dhe t’i uroj qė pėrzgjodhėn tė botojnė Podrimen, si autorin e parė kosovar, nė vendin e tyre.
Natyrisht qė Podrimia i cili ka realisht njė rezatim ballkanik e mė gjerė, sot flet aty midis jush greqisht. Kėtė mundėsi qė ta lexoni nė gjuhėn e nėnės suaj, u a ka sjellė me njė pėrkthim mjeshtėror e brilant, shkrimtari dhe poeti ynė shqiptar Iliaz Bobaj, qė jeton prej vitesh aty mes jush, nė tokėn helene.
Brezi ynė, e mė tė moshuarit se ne nė Shqipėri, kanė patur fatin qė tė njihen jo vetėm me tragjedienėt e dramaturgėt e lashtėsisė, por edhe me letėrsinė e mrekullueshme tė re greke. Kjo nėpėrmjet autorėve tė vendit tuaj si ,Seferis, Elitis, Kazanzaqi, Ricosi e deri tek shkrimtarėt e poetėt bashkohore qė jetojnė nė Greqi, tė cilėt janė sjellė nė gjuhėn tonė shqipe me tė gjithė vlerat e tyre. Tė tjerė do tė na vijnė, dhe i presim me dlirėsi e dashuri, ashtu siē pritet miku nė shtėpi. Traditat tona ballkanike na kanė bėrė qė tė jemi mė pranė me njeri tjetrin, e ti gjendemi atij. Kjo ndodh edhe nė kulturė. Ndaj ky aktivitet ka e merr vlera kombėtare, se inspiron miqėsi, dashuri ,dhe respekt tė ndėrsjelltė pėr njeri tjetrin.
Uroj nga zemra, organizatorėt e kėtij aktiviteti, poetėt e shkrimtarėt, intelektualėt grekė, qė tė gjithė aty bashkė, me pjesmarrjen e shumė intelektualėve e krijuesve shqiptarė, punė tė mbarė e suksese nė kėtė veprimtari. Promovimi i librit “Harta e grisur” me prezencėn e autorit, poetin Ali Podrimia, veē tė tjerave ėshtė edhe njė ngjarje artistike, qė vendos njė gur mė shumė nė themelin e miqėsisė sė dy popujve e vėndeve fqinje, mike.



Ali Podrimja

http://prishtinapress.info/wp-content/uploads/2011/03/podrimja.jpg

KTHEHU NĖ VARGUN E HOMERIT

Kthehu nė vargun e Homerit
Kthehu atje prej nga erdhe
Koha jote s’ėshtė kjo kthehu
Liroji njerėzit prej vetvetes
E hijeve liroji prej maskave
E ikjeve liroji prej pagjumėsisė
E heshtjeve liroji prej etheve
E shirave koha jote s’ėshtė kjo
Kthehu nė vargun e Homerit
Troja ra e marsejezėn
Kahmot s’e kėndojnė njerėzit

(1971)

Askushi
01-10-2012, 15:23
"Pronat e ēamėve nuk duhen harruar. Ato do tė zgjidhen njė ditė".




Kryeministri Berisha nė njė intervistė dhėnė sė pėrditshmes greke "Kathimerini" dhe gazetarit tė saj Pavlo Xhima, shprehet i qartė pėr ēėshtjen e pronave tė shqiptarėve nė Greqi. "Ka njė Gjykatė Evropiane tė sė Drejtave tė Njeriut. Mė mirė tė jemi tė sinqertė pėr kėtė se sa tė krijohen probleme", shprehet Berisha. Kryeministri shqiptar i kujton gazetarit grek Marrėveshjen e Miqėsisė dhe Bashkėpunimit mes dy vendeve ku ēėshtja e pronave ėshtė pėrcaktuar si problem gjyqėsor dhe juridik. Kryeministri shqiptar shprehet se pėr kėtė ēėshtje pala greke nuk duhet tė shqetėsohet. "Por grekėt dhe shqiptarėt duhet tė dinė se ēėshtja e pronave ėshtė ēėshtje pronash dhe nėse ajo nuk analizohet tani do tė duhet tė analizohet nesėr, pasnesėr, ka njė Gjykatė Evropianė tė sė Drejtave tė Njeriut. Mė mirė tė jemi tė sinqertė pėr kėtė se sa tė krijohen probleme. Tė ngrihen grupe teknike qė tė analizojnė dosjet dhe tė japin pėrgjigje. Marrėveshja e Miqėsisė pėrcakton qartė njohjen dhe respektimin e kufijve mes dy vendeve. Nė kėtė pikė asnjė nga tė dy shtetet nuk pretendon nė kurriz tė tjetrės. Kjo ėshtė pėrfundimtare", shprehet Berisha. Sipas kryeministrit shqiptar, ka njė marrėveshje miqėsie dhe bashkėpunimi mes dy vendeve ku trajtohen edhe problemet e pronėsisė. "Siē keni dijeni, nė periudhėn 1992-1996, kjo ēėshtje ishte nė axhendėn e diskutimeve mes qeverive shqiptare dhe greke. Mendoj se dhamė pėrgjigjen e duhur me nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Miqėsisė dhe Bashkėpunimit. Sipas kėsaj marrėveshjeje, ēėshtjet me karakter pronėsie me tė cilat pėrballen qytetarėt shqiptarė dhe grekė mė Shqipėri dhe Greqi, janė probleme gjyqėsore, teknike, pra me karakter juridik dhe duhen zgjidhur mbi kėtė bazė", shprehet Berisha. Kryeministri shqiptar ėshtė entuziast dhe i kėnaqur mė shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, por dhe me miratimin e ftesės sė Shqipėrisė pėr nė NATO nga ministrat e Jashtėm tė Aleancės. "Ēėshtja shqiptare ėshtė mbyllur nė Ballkan". Berisha shprehet se nė rajon nuk bėhet fjalė pėr ndryshim kufijsh pasi kjo do tė jetė joproduktive dhe sot tė trazojė gjithė Ballkanin. "Tė drejtat e minoriteteve mbi bazėn e marrėveshjeve ndėrkombėtare duhet tė respektohen, por ideja pėr njė korrigjim tė kufijve ėshtė jo produktive, sepse do tė rriste tensionin dhe pasigurinė pėr 15-20 vitet e ardhshme, periudhė tė cilėn ne mund ta shfrytėzojmė pėr tė hyrė nė Evropė", shprehet Berisha. Pyetjes sė gazetarit se "pėr ju ēėshtja shqiptare nė Ballkan u pėrmbyll me pavarėsinė e Kosovės?, Kryeministri Berisha i pėrgjigjet: Unė besoj se u zgjidh pėrfundimisht. Por duhet tė respektohet Marrėveshja e Ohrit!
Berisha shprehet se pavarėsia e Kosovės nuk do vėrtetojė parashikimet e shumė analistėve pėr ndryshime kufijsh nė Ballkan.
"Unė mendoj se pavarėsia e Kosovės do tė ketė efekte tė kundėrta me ato qė parashikojnė disa analistė. Kufijtė janė ta hapur dhe tė pėrcaktuar mes gjithė kombeve tė rajonit dhe mes shqiptarėve qė jetojnė nė vende tė ndryshme. Personalisht nuk shoh pavarėsimin e Kosovės si njė inkurajim drejt Shqipėrisė sė Madhe qė ju thoni", ėshtė pėrgjigjur Berisha nė intervistėn e tij.
Marrė nga "Kathimerini"


Ftesa pėr nė NATO


Kryeministri shqiptar duke e gjykuar ēėshtjen e emrit tė Maqedonisė si njė ēėshtje dypalėshe me Greqinė, shprehet se nuk do tė ketė ndonjė ndėshkim tė Shqipėrisė pėr kėtė ēėshtje. "Nuk besoj se mund tė ndėshkohet Shqipėria pėr shkak tė problemit tė dy vendeve tė tjera, i cili nuk ka fare lidhje mė Shqipėrinė. Ka njė gjė. Eshtė nė interes tė Greqisė dhe tė Shqipėrisė qė Maqedonia tė bėhet anėtare e NATO-s. Kjo ėshtė e vėrtetė. Nė kėtė drejtim uroj tė gjendet mirėkuptim. Duhet ta kemi si objektiv kėtė gjė", tha Berisha.



Kryepeshkopi



Nė intervistėn e tij kryeministri shqiptar, dikur president i vendit, flet dhe pėr kėrkesėn e kryepeshkopit Anastasios Janullatos pėr tė marrė nėnshtetėsi shqiptare. Berisha shprehet se marrėdhėniet e tyre janė shumė tė mira dhe e vlerėson kryepeshkopin pėr njė kontribut tė madh nė ringritjen e kishės ortodokse nė Shqipėri. "Problemi ėshtė se unė jam Kryeministėr dhe nėnshtetėsia nuk ėshtė nė kompetencat e mia. Jam i sigurt se Presidenti i Republikės po analizon kėrkesėn e tij. Nė tė vėrtetė kryeministri nuk ka lidhje fare me nėnshtetėsinė, ėshtė ēėshtje e presidentit", i pėrgjigjet Berisha pyetjes se nėse duhet t'i jepet nėnshtetėsia shqiptare Janullatos.

Marre nga Gazeta Panorama, dt 10 Mars 2008





"Nuk duam ndryshim kufijsh me Greqine"




Ceshtja came aq shume e trajtuar nga popullsia qe ka humbur pronat e saj ne Greqi, nuk shihet si nje mundesi per te diskutuar ndryshimin e kufijve mes vendit tone dhe atij fqinje. Kete e ka siguruar kryeministri shqiptar Sali Berisha, ne nje interviste qe ka dhene ne Tirane, per gazetarin e te perditshmes greke "Kathimerini", Stavri Xhima. Intervista eshte botuar dje ne kete gazete, me e madhja ne Greqi. Ne bashkebisedimin e kryer, Berisha ndalet gjate ne ceshtjen e Kosoves, te cilen e cileson si nje ngjarje pozitive qe ndihmon ne stabilitetin e Ballkanit. Kryeministri thekson se me shpalljen e pavaresise se Kosoves, mbyllet kapitulli i ceshtjes shqiptare ne gadishullin ballkanik. Gjithashtu, Berisha flet dhe per nenshtetesine e bllokuar per kryepeshkopin grek te Shqiperise, duke premtuar se Presidenti eshte duke e shqyrtuar aktualisht kerkesen e Janullatosit.

Z.Kryeminister, mendoj se jeni dyfish i gezuar keto dite. Porta per hyrjen e Shqiperise ne NATO u hap ne Bruksel dhe Kosova u be e pavarur...

Sigurisht. Behet fjale per ngjarje shume te rendesishme. Por mendoj se jane po aq te tilla dhe per vendet mike te Ballkanit. Sepse eshte mendim i palekundur per mua qe pavaresia e Kosoves eshte nje oferte e madhe per paqen dhe qendrueshmerine ne rajon.

Cfare ju ben te besoni se rajoni do te qetesohet pas pavaresise se Kosoves, kur ekziston frika se do te hapen ceshtje te tjera. Pse nuk mund te bejne te njejten gje fjala vjen, serbet e Bosnjes apo hungarezet e Vojvodines dhe te Transilvanise, pra te kerkojne dhe ata shkeputje?

Kosova, perben nje rast krejtesisht te paprecedente. Nese hidhni nje veshtrim historik do te shihni se Kosova kurre nuk ka qene tregues i Serbise. Ishte nje element i Serbise se Madhe dhe me pas nen te. Lufta qe bejne serbet per ate qe ata e quajne lidhje kombetare me Kosoven nuk mbeshtetet ne histori por ne mite. Nese i referohemi atyre koherave, Greqia, Kosova, Shqiperia kishin nje histori sllave dhe vite me vone, i larguan sllavet. E verteta kjo eshte, se me 1389 luftuan ne fushen e Kosoves, kosovare, serbe, shqiptare, hungareze. Deri me 1912, Kosova ishte vilajet i perandorise otomane. Iu dha Serbise si "peng" per nje shekull. Nje shekull, Serbia nuk realizoi lidhje normale me Kosoven por ne te kundert e persekutoi ate. Gjate ketij shekulli, serbet futen ideologji nacionaliste jo vetem ne dem te shqiptareve por dhe etniteteve te tjera. Ju e dini se kroatet pas nje shekulli u ndane nga serbet per shkak te sjelljes se ketyre te fundit.
Ne kete pikepamje, pavaresia e Kosoves do te ndihmoje shume dhe vete Serbine. Do t'i ndryshoje serbet duke i larguar nga mitet e krijuara dhe do t'i sjelle ne realitet.

A bashkoheni me bashkekombesit tuaj qe mbeshtesin versionin se me pavaresine e Kosoves u kthye nje faqe e re per kombin shqiptar por ama nuk u mbyll nje liber?

Mendoj se pavaresia e Kosoves i jep fund padrejtesise me shqiptaret ne Ballkan. Realisht, ka shqiptare ne Serbine Jugore, ne Mal te Zi, ne FYROM (Maqedoni). E verteta eshte se minoritetet jane kudo te pranishme. Te drejtat e tyre duhet te respektohen, por ideja e ndryshimit te kufijve eshte e papranueshme sepse mund te krijoje nje klime pasigurie per 15-20 vitet e ardhshme, periudhe qe do te mund ta shfrytezonim per te hyre ne Evrope.

Pra per ju, ceshtja shqiptare ne Ballkan u zgjidh me pavaresine e Kosoves?

Une besoj se u zgjidh perfundimisht.

Ka deklarime nderkombetare se pas shkeputjes se Kosoves nga Serbia, Ballkani nuk do te gjeje qetesi, sepse tani do te ngrene koke shqiptaret ne vende te tjera te rajonit.

Une besoj se pavaresia e Kosoves do te kete rezultat te kundert me ate qe mbeshtesin disa analiste. Kufijte jane te hapur dhe te lidhur mes gjithe kombeve te rajonit dhe ndermjet shqiptareve qe jetojne ne vende te ndryshme. Personalisht nuk shoh pavaresimin e Kosoves si nje tregues per te ndodhur ajo cka thate.

Keni deklaruar se per ju Shqiperia e Madhe eshte nje mit. Tani pas pavaresise se Kosoves, mos valle hapet rruga qe te kemi nje problem te tille ne rajon. Njohim mire emertesen e Madhe per Bullgarine, Greqine, Serbine, qe ne te shkuaren shkaktuan shume gjakderdhje ne Ballkan. Tani disa enderrojne Shqiperine e Madhe, te tjere Maqedonine e Madhe dhe keshtu, "semundja" e te madhe-vogles nuk duket te zhduket nga Ballkani...

Jam plotesisht dakord me verejtjen tuaj. Une besoj thellesisht se thelbi i tere ketij diskutimi ka qene pavaresia e Kosoves. Une nuk shoh asnje mundesi apo hapesire qe te vihet ne diskutim ndryshimi i kufijve ekzistues.

Shohim se ne tere kete peshtjellim, ne internet sidomos, gjithnje e me shpesh po shtohen materialet dhe fotot qe ilustrojne temen e Camerise. Ne vendin tuaj behen deklarime te cilat Greqia nuk i konsideron per shqyrtim. Per mendimin tuaj a ekziston ceshtja came dhe nese po, a mundte te shnderrohet ne nje problem ne marredheniet shqiptaro-greke dhe ndoshta per tere rajonin?

Sikunder ju e dini, ne periudhen 1992-1996, problemi ne fjale ishte ne axhenden e bisedimeve mes qeverise greke dhe shqiptare. Une besoj se arritem te japim pergjigje duke nenshkruar marreveshje miqesie dhe bashkepunimi. Mendoj se kjo ishte ne perputhje me te drejten nderkombetare sa edhe me paqen dhe stabilitetin ne rajon. Sipas kesaj marreveshjeje, problemet e pronesise duhet te merrnin zgjidhje ne menyre ligjore, permes gjyqesorit, pra ne karakter teknik. Kjo, e vlefshme per qytetaret shqiptare dhe greke ne te dy vendet.

Pra pala greke nuk ka pse te shqetesohet...

Jo. Por greket dhe shqiptaret duhet te njohin qe ceshtja e pasurive eshte ceshtje pasurie dhe nese ajo nuk shtrohet per zgjidhje sot, do te shtrohet neser, pasneser. Te mos harrojme se ka dhe nje gjykate nderkombetare per te drejtat e njeriut. Pra me mire te pranohet me sinqeritet kjo sesa te krijohen probleme. Mendoj se duhet qe te zgjidhen problemet teknike, te shqyrtohen dosjet te jepen pergjigje. Ju them se Marreveshja e bashkepunimit qe thashe me lart, qe ne kemi nenshkruar, garanton njohjen dhe respektimin e kufijve mes dy vendeve dhe paprekshmerine e tyre. Ne kete kuptim asnje nga dy vendet tona nuk ka pretendimet ndaj njera-tjetres. Kjo eshte mese e qarte.

Jeni duke ndjekur sigurisht dhe debatin mes Greqise dhe FYROM-it ne lidhje me emrin. Per mendimin tuaj eshte nje ceshtje mes dy vendesh apo argumenti prek nje problem me rendesi rajonale qe mund te tendose atmosferen dhe te cenoje stabilitetin e Ballkanit?

Sigurisht qe ne rrafshin diplomatik dhe ate teknik, eshte nje ceshtje dypaleshe. Por sidoqofte, cdo ceshtje per probleme dypaleshe ne nje rajon apo me gjere, ka jehone dhe pasoja te te tjeret. Ne kete kuptim, Shqiperia interesohet qe ceshtja te marre fund qetesisht. Ne besojme se ka mundesi perputhjeje mes dy shteteve dhe eshte ne te mire te rajonit qe te ndodhe keshtu.

Druheni ju se me kete ceshtje te emrit mund te krijohet ndonje "karambol" i cili te ndikoje ne marrjen nga ana e Shqiperise, te fteses se NATO-s ne samitin e Bukureshtit ne muajin prill?

Nuk besoj se do te mund te ndeshkohet Shqiperia per shkak te nje ceshtjeje mes dy shtetesh te tjera, nje ceshtje qe nuk ka asnje lidhje me Shqiperine. Por ka nje gje. Eshte ne te miren dhe ne dobi te Greqise dhe Shqiperise qe FYROM te behet anetare e NATO-s dhe stabiliteti i FYROM-it, per te dy vendet tona eshte shume i cmuar. Kjo eshte e verteta. Ne kete pike, uroj dhe deshiroj qe te gjendet zgjidhja.

A ndjeni ju se ne rrugetimin drejt NATO-s dhe BE-se, keni mbeshtetje te dukshme dhe te sinqerte nga Athina zyrtare?

E kam kete ndjesi dhe besoj ne kete mbeshtetje, qe e theksoj se eshte nje realitet. Greqi ofron ndihme shume te cmuar per Shqiperine ne te gjitha fushat. Nuk besoj se ka ndonje qe mund t'i vere ne dyshim keto.

Prania e Kryepeshkopit te Shqiperise Anastasios Janullatos, eshte nje hallke e rendesishme ne marredheniet shqiptaro-greke. Si e konsideroni ne te vertete punen e tij dhe lidhjet mes jush si jane?

Shume te mira. Z.Anastas ka merite ne gjallerimin e kishes greke ne Shqiperi.

Megjithate prej shume vitesh, ai pret dhe nuk ka marre ende nenshtetesine shqiptare. Ju bashkoheni me mendimin e duhet qe t'i jepet?

Problemi eshte se une jam kryeminister dhe kjo gje i kapercen kompetencat e mija. Une jam i sigurt se Presidenti i Republikes eshte duke e shqyrtuar kerkesen. Realisht, kryeministri nuk ka asnje lidhje me ceshtjet e nenshtetesise, pasi jane kompetence presidenciale.

E Hene, 10 Mars 2008, Gazeta Koha Jone

Askushi
01-10-2012, 15:28
YLLI POLOVINA
http://gazeta-shqip.com/lajme/wp-content/uploads/Ylli-Polovina.jpg



NJĖ HARRIM I HISTORISĖ NDODHI PARA SYVE TANĖ



Pikėrisht nė kėtė tė pėrditshme, gazeta “Shqip”, tre muaj mė parė, mė 27 maj 2012, autorit tė kėtyre radhėve iu botua shkrimi “Njė harrim tjetėr mund tė ngjasė”. Ishte thjesht njė kujtesė qė tė mos dilte nga vėmendja jubileu i nėntėdhjetė i Kongresit themelues tė Kishės Autoqefale Ortodokse Shqiptare. Ai ishte mbajtur nė qytetin e Beratit mė 10 shtator 1922 dhe dy ditė mė vonė bėri shpalljen e saj publike. Punimet i mbylli nė ditėn e nėntėmbėdhjetė tė muajit, sigurisht i gėzuar qė edhe qeveria e kohės, e drejtuar nga Xhaferr Ypi dhe me ministėr tė Brendshėm Ahmet Zogun, nė njė vendim me numrin 807 kreu njohjen zyrtare tė kėtij institucioni mjaft tė rėndėsishėm tė identitetit kombėtar, duke deklaruar se kjo vepėr e tė krishterėve ortodoksė shqiptarė ishte e mbėshtetur nė parimin e pavarėsisė sė vetė shtetit. Kjo donte tė thoshte se procesi i mėvetėsimit tė Shqipėrisė vetėm kishte nisur mė 28 nėntor 1912 dhe nuk mbyllej me njė kabinet qeveritar, por pėrbėnte njė ngrehinė tė tėrė komplekse, pjesėt dhe strukturat e sė cilės do tė krijoheshin njėra pas tjetrės, nėpėr vite dhe dekada. Midis kėsaj mėkėmbjeje ishte edhe Kisha Ortodokse Autoqefale.
Tre muaj mė parė, artikulli “Njė harrim tjetėr mund tė ngjasė” u shkrua i sigurt se nėntėdhjetėvjetori i njė ngjarjeje tė shėnuar kombėtare, qė pėrkonte me njėqindvjetorin e pavarėsimit, nė mėnyrė absolute nuk mund tė nėnvlerėsohej apo anashkalohej. Harrimi as qė mund tė pėrfytyrohet. Shkrimi u bė jo tė paralajmėronte njė harrim tė vėrtetė, por qė tė nxiste sadopak kujdesin pėr ta nderuar jubileun sa mė hijshėm.
Por pėr fat tė keq ndodhi mė e pabesueshmja: pėrvjetori u la mėnjanė. Themi “u la mėnjanė”, sepse logjika mė e thjeshtė tė ēon tek arsyetimi se u harrua vetėdijshėm. Kjo ngjarje dihet nga dhjetėra mijėra shqiptarė, sepse duke filluar nga fundi i viteve njėzet tė shekullit tė shkuar, ajo ėshtė shkruar nė tė gjitha librat e historisė sė shkollave tona. Kėtė, doemos, e di mjaft hollėsisht edhe Akademia e Shkencės e Shqipėrisė, e cila bashkė me Institutin e Historisė, mė 19 shtator 1992, nė pėrvjetorin e shtatėdhjetė tė shpalljes sė kėsaj kishe, e pėrkujtoi me disa kumtesa studimore. Madje, nė shtator 2007, nė pėrvjetorin e tetėdhjetepestė, kėtė vepėr tė bukur e kreu, me njė intervistė pėr Radio Vatikanin, edhe kryeredaktori i gazetės “Ngjallja”, organ i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, ku ėshtė shėnuar posaēėrisht se ka themelues kryepeshkopin Anastas.
Qė kėtė messhtator kjo kishė dhe institucion jetik i pavarėsimit real tė Shqipėrisė mbushte jubileun e nėntė dekadave tė shtetit tonė njėqindvjeēar e dinte fare mirė edhe bashkėsia e besimtarėve tė krishterė ortodoksė. Doemos qė kishte njohuri tė mjaftueshme edhe klasa politike, shoqatat e shumta, shtėpitė botuese… E dinte Tirana, Korēa dhe patjetėr qyteti ku u krye vepra sublime, Berati. Edhe gazetat e dinin nė majė tė gishtave ēfarė pati ngjarė nga 10 deri mė 19 shtator 1922.
Si u iku tė gjithėve nga duart(?!)
Ėshtė njė harrim i rėndė, i ndodhur para syve tanė. I shkaktuar nė kulmimin e njė procesi tė drejtė pėr ta plotėsuar historinė tonė me pjesėt e saj tė munguara apo tė shtrembėruara rėndė.
I pambrojtshėm prej asnjė lloj justifikimi, kjo qė ndodhi dėshmon se diēka po vazhdon tė mungojė nė sovranitetin tonė fetar tė krishterė ortodoks. Nuk bėhet fjalė qė ky pėrvjetor tė shpėrdorej nga disa ultra lokalė, zelli i tė cilėve ėshtė mobilizuar nė shpalljen armiq tė drejtuesve aktualė tė kėsaj bashkėsie e ca mė pak tė bashkatdhetarėve tė thjeshtė ortodoksė, pjesė e nderuar e shoqėrisė shqiptare dhe festues tė dėshiruar e tė sinqertė, si tė gjithė ne, tė 100-vjetorit tė ditėshpalljes sė Pavarėsisė. Ajo qė do tė ishte inteligjente kėtė nėntėdhjetėvjetor dhe do ta ēlironte ngjarjen nga keqkuptime dhe interpretime tė shtrembra, do tė ishte njė veprimtari, e cila mund tė kryhej fare mirė nga vetė Hirėsia e Tij, Janullatos. Me nismėn dhe angazhimin e drejtpėrdrejtė tė kėtij teologu profesionist, kjo pėrkujtimore mund t’i jepte shoqėrisė sonė dhe vetė jubileut tė 100-vjetorit njė mesazh harmonie dhe mirėkuptimi, duke davaritur qoftė edhe fare pak, njė dyshim qė rri pėrherė pezull dhe bren ndėrgjegjen tonė kombėtare pėr rolin e ndryshėm nė krye tė kėsaj Kishe Autoqefale tė njė kleriku me etni shqiptare apo helene. Historia jonė, si e ēdo populli, provon se edhe personalitete me kombėsi tjetėr i kanė shėrbyer mjaft devotshėm dhe madje pėr kėtė vepėr edhe janė vrarė nga shovenė tė huaj, si albanologu kroat Milan Shuflaj. Pra, shėrbesa nga njė etnikisht joshqiptar, nuk pėrbėn argument fuqiplotė pėr ta refuzuar apo paragjykuar.
Ja pse Hirėsia e Tij kėsaj here mund tė ishte vetė nismėtar…
Po tė ndodhte kjo, i dituri Janullatos do ta kishte mė tė lehtė e mė tė drejtė tė na mblidhte pėrreth nė ēdo 17 prill, nė nderim tė asaj dite tė shėnuar, kur nė vitin 1937, Patriarkana Ekumenike me nė krye Patrikun Beniamini I, e pranoi, pesėmbėdhjetė vite mė pas nga vetėshpallja, Kishėn Autoqefale Ortodokse Shqiptare.
Ishte shumė i shtrenjtė ky nėntėdhjetėvjetor. Nuk duhej t’ia punonim kėtė rreng.
Ishte sikur t’ia bėnim 28 Nėntorit 1912, tė cilin e kemi ditėthemelimin e shtetit tonė tė pavarur, edhe pse kėtė ēast ai ishte vetėm njė akt vetėshpallės. Shumė mė vonė Shqipėria u njoh nga bashkėsia ndėrkombėtare. Veē kjo e fundit nuk do tė ndodhte kurrė po tė mos ishin ata guximtarė, me nė krye Ismail Qemalin.
Nė autoqefalinė e Kishės sonė Ortodokse nuk do tė ekzistonte njė 17 prill 1937 dhe asgjė tjetėr mė pas, madje as vetė mbrothėsia shqiptare e Hirėsisė sė Tij, pa ato nėntė ditė tė shtatorit 1922.

gazeta Shqip
24 Shtator 2012

Askushi
01-10-2012, 15:38
Devis Xherahu: Ju tregoj miqėsinė me Pantazis
http://freepress.al/wp-content/uploads/2012/07/Lefteris-Pantazis-n%C3%AB-Palmanova.jpg

Parandjenja se dueti mes tij dhe Lefteris Pantazis do tė funksiononte nuk e zhgėnjeu Devis Xherahun. Ai mė shumė se kushdo e kishte tė garantuar suksesin me Pantazis, aq mė tepėr kur bėhej fjalė pėr serenata. Nė kėtė ‘sektor’, kėngėtari e ka praktikuar qė nga flirtet e para e deri ditėn qė u njoh me bashkėshorten e tij Paola Kondakci, instrumentisten virtuoze nė Akademinė e Athinės. Por, e gjithė ēėshtja ishte tė bindej kėngėtari grek, aq mė tepėr tė kėndonte nė shqip. Por ja qė Devisi diti ta prekte nė sedėr Pantazis, duke mos lėnė rastin t’i shpėtonte. Mė tej na rrėfen dhe miqėsinė me kėngėtarin, ndėrsa kėtė fundjavė ‘ta djegė’ sė bashku me Pantazis. Pėrpos kėsaj, nuk i ka lėnė pas as krijimet si solist. Njė prej tyre ėshtė edhe kėnga “Fotografia”, njė tekst i ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fiksuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh….


Sė bashku me Pantazis do tė kėndoni live, por ajo ē’ka vlen pėr t’u theksuar ėshtė se jeni shqiptari i parė qė mėsuat njė artist grek tė kėndonte nė shqip, pėr mė tepėr njė serenatė “Rrokullisni kadet”. Si ju lindi ideja?

Isha nė shtėpinė e tij dhe po luaja nė piano “Rrokullisni kadet”. Ai nuk gjendej njė kat mė sipėr, por kėrshėria qė i ngjalli kėnga bėri qė tė zbriste me njė frymė. Pasi mė pyeti gjer e gjatė dhe u detyrova ta kėndoja nga fillimi, mė propozoi ta bėnim duet sė bashku nė shqip. Mua mė pėlqeu ideja, dhe pėr t’u siguruar qė ta realizonim sa mė shpejt duetin e ngacmova, duke i thėnė se ai nuk mund tė kėndonte kurrė njė kėngė shqip nga fillimi gjer nė fund. E dija qė e kisha prekur nė tela, pasi Pantazis menjėherė m’u pėrgjigj se do ta kėndonim me ēdo kusht. Dhe kėshtu ngjallėm sėrish serenatėn “Rrokullisni kadet”.

Si e pritėn korēarėt duetin tuaj?

E kanė shijuar deri nė fund, faktin qė tradita e tyre gjallonte nga njė artist grek, ishte me tė vėrtetė mbresėlėnės. Madje gjatė festės sė birrės, ku ishin 20 mirė korēarė e pyetėn nėse Pantazis ishte gati tė merrte nėnshtetėsinė shqiptare.

Pak mė lart pėrmendėt se ishit nė shtėpinė e Lefteris Pantazis. Deri ku shkon miqėsia mes jush?

Pantazis mė ka dhėnė njė ndihmė shumė tė madhe qė tė futem nė tregun muzikor nė Greqi, iu cili duhet thėnė ėshtė njė ndėr kėngėtarėt mė tė popullarizuar. Ai ėshtė dhe producenti i diskut tim, por mbi tė gjitha njė mik i mirė. Unė e konsideroj si njė baba tė dytė, pasi jo vetėm mė ndihmon por edhe mė kėshillon.

Ēfarė e ka tėrhequr kaq shumė te Devisi?

Kur mė shikonte mua, ashtu pa pėrkrahje nė fillimet e mia nė Greqi, i kujtohej fėmijėria e tij e varfėr ku askush nuk kishte dhėnė njė dorė ndihmė.

Sapo keni pėrfunduar single-in mė tė ri me titull “Fotografia”. Pėr ēfarė flet kėnga?

Kėnga ime ėshtė njė baladė me njė tekst tė ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fotografuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh. “Fotografia” shoqėrohet nga videoklipi, tė cilėn e kam realizuar te “Centrium Production”.

Jeni martuar shtatė vjet mė parė, por nga sa kemi marrė vesh keni njė jetė me bashkėshortet tuaj…

Njihemi nga kohėt e gjimnazit, dhe prej atėherė nuk jemi ndarė mė. Paola ėshtė pedagoge pianoje nė Akademinė e Athinės. Njė artiste virtuoze, dhe kėtė nuk e them se ėshtė bashkėshortja ime, por sepse ka prova. Martesa po shkon shumė mirė, jam i lumtur, edhe pėr momentin ajo gjendet nė Greqi dhe unė kėtej.

Jeni besnik?

Duhet tė pyesni bashkėshorten time.

Sakaq, po punoni pėr albumin?

Nė kėtė album kam bashkėpunuar me emra tė mėdhenj tė muzikės greke si Nikos Karvelas, Lefteris Pantazis, Stamatis Gonidhis, Jorgos Kacaros etj. Albumin e titullova “Surpriza”.

Bluetooth

Askushi
01-10-2012, 15:50
Himara dhe raportet greko-shqiptare
http://img513.imageshack.us/img513/995/himara3iv6.jpg



27 Gusht 2010
Nga Petrit KASEMI



Pėr fat tė keq nuk ėshtė e para herė qė inskenohet apo pėrdoret njė ngjarje midis shqiptarėve dhe grekėve pėr tė provokuar dhe tensionuar marrėdhėniet e tyre normale. Kėshtu po ndodh edhe me vdekjen aksidentale tė A.Gumės nė Himarė. Sipas zakonit shqiptar, familjet e viktimave dhe shoqėria shprehin ngushėllime. Por ēfarė ndodhi nė kėtė rast nė Himarė? Opinioni pa qė tė kryhej njė ritual i tėrė dhe njė zakon alla grek, ku politika dhe priftėrinjtė bėhen menaxherė dhe iterpretė tė mortit. Madje nė varrim iu kushtua njė protokoll i tėrė zakonor grek dhe jo himarjot, a thua se ngjarjet pėrjetoheshin nė shtetin dhe nė territor grek. Si njohės i marrėdhėnieve shqiptaro-greke... dhe qė jam marrė disa kohė me to nė MJ tė Shqipėrisė, po shoh me shqetėsim se kėto marrėdhėnie janė tepėr tė kėrcėnuara pėr tė shkarė nė njė situatė tė papranueshme. Ky shqetėsim bėhet akoma mė evident, ndėrkohė qė Greqia po kalon njė krizė tė thellė nė tėrė aspektet dhe pėr fat tė keq qarqet zyrtare tė saj po shfaqin shenja ēekuilibri tė arsyes me involvimin nė njė fatkeqėsi shqiptare dhe brenda territorit shqiptar. E nisa kėtė shkrim me titull "Himarė, jeta mes Athinės dhe Tiranės", i pėrdorur disa ditė mė parė nė njė shtyp tė Tiranės, sepse ēuditėrisht pėrkon me njė sugjerim tė shprehur nė njė Simpozium nė Universitetin e Pantios-Athinė (me sa mė kujtohet, nė vitin 1993 apo fillimviti 1994) dhe mė vjen nė ndihmė pėr tė parė se ē'po luhet duke shfrytėzuar njė fatkeqėsi njerėzore. Njė simpozium, thelbi i tė cilit dėmton rėndė marrėdhėniet midis dy vendeve fqinje, direktivat e tė cilit po zbatohen hap pas hapi nga dyshja Dule-Bollano e tė tjerė. Pėr fat tė keq ka qenė e lexueshme edhe nė veprimet e zyrtarėve grekė.
Nė atė kohė mbėrrin nė MJ nė Tiranė njė faks nga ambasada jonė nė Athinė, ku informohemi pėr njė takim ekspertesh nė formė simpoziumi tė mbajtur nė Universitetin grek tė Pantios-Athinė, me specialistė, profesorė grekė tė sė drejtės ndėrkombėtare, politologė e tė tjerė.
Po riprodhojmė pėrmbajtjen e atij faksi qė na la gjurmė nė memorie, njė material qė ka shėrbyer si udhėrrėfyes pėr tė gjithė aktivitetin anti-shqiptar tė Dule-Bollanos nė Himarė dhe nė tėrė jugun shqiptar. Tema dhe gjithė diskutimi ishte se si duhej tė merrej i ashtuquajturi "Vorio-Epir". U thanė dhe u shtruan shumė mendime nga mė radikalet, qė shteti dhe strukturat e tjera greke kishin ndjekur pėr arritjen e Megalides, por qė u rrėzuan me diskutimin e njė politologe greke, e cila kritikoi sugjerimet e dhėna, duke u shprehur pak a shumė kėshtu. "...U ka ikur koha metodave dhe rrugėve qė propozoni. Koha i ka nxjerrė si tė pasuksesshme dhe jashtė realitetit. Kur s'e mori Venizellos mė 1913-ėn Vorio-Epirin, sot po me ato metoda nuk merret kurrė.., prandaj - theksoi ajo, - unė sugjeroj njė rrugė qė do tė na ēojė nė arritjen e qėllimeve tona dhe kjo rrugė ėshtė tė shfrytėzojmė proceset integruese europiane: sė pari, ne duhet tė llogarisim me urgjencė se sa ėshtė ndikimi dhe prezenca gjermane e italiane nė Shqipėri, sa tė forta janė kėto pozita. Pasi tė kemi llogaritur kėtė gjė, tė hidhemi menjėherė nė veprim, nėse nuk ėshtė vonė. Qeveria dhe strukturat tona tė orientojnė njerėzit tanė, qė duke shfrytėzuar frymėn europiane pėr decentralizimin e pushteteve lokale nga ai qendrori, tė dirigjojė shtetin dhe Qeverinė shqiptare qė tė zbatojė kėtė orientim. Kjo do tė thotė qė tė realizojmė decentralizimin dhe forcimin e pushteteve nė zonat qė ne i trajtojmė si minoritare. Pra, mė shumė pavarėsi ekonomike dhe vendimmarrėse nė jugun e Shqipėrisė nga pushteti qendror i Tiranės. Duke ecur me kujdes e hap pas hapi, por gjithmonė duke i mbuluar veprimet tona nėn emrin e orientimeve europiane dhe proceseve integruese nė EU, pra duke e interpretuar kėtė orientim si njė kėrkesė dhe standard tė EU-sė, do tė arrihet nė njė fazė ku pushtetet nė Vorio-Epir, pėrfshirė edhe Himarėn, do tė jenė tė decentralizuara e tė drejtuara nga njerėzit tanė, pra do tė kenė vetėm marrėdhėnie politike me Tiranėn zyrtare. Kur tė ketė arritur ky moment, atėherė ne duhet tė flasim se marrja e Vorio-Epirit nga ne ėshtė e realizueshme. Ne i kemi tė gjitha mundėsitė qė tė komprometojmė shumė njerėz me idenė tonė, tė cilėt nė momentin e duhur do tė krijojnė incidente e trazira qė e kemi lehtė t'i kryejmė dhe pėrfaqėsuesit tanė tė minoritetit do ngrenė pakėnaqėsi pėr Tiranėn zyrtare se po i diskriminon dhe injorohen nga pushteti qendror. Atėherė me mjetet dhe pozitėn tonė mė tė fortė nė ketė moment nė Shqipėri (kundrejt atij gjerman dhe italian-shėnimi im) ne e kemi mė kollaj tė investojmė nė njė revoltė tė madhe pakėnaqėsie nė jugun shqiptar. Kur Tirana do tė kėrkojė aderimin e saj me mbėshtetjen po tonėn nė EU, atėherė ne do tė artikulojmė me pozitėn tonė nė EU, nė mėnyrė qė Brukseli pėr tė qetėsuar tensionin e krijuar, tė detyrohet tė shtrojė pyetjen se me kė duhet tė kenė zonat minoritare dhe jugu shqiptar lidhje si qendėr politike, me Tiranėn apo Athinėn zyrtare? Nė kėtė moment ne e kemi fituar betejėn dhe aneksimin e Vorio-Epirit. Tė jeni tė sigurt se investimet tona (kupto kėtu dhe pensionet e rekrutuara tė shqiptarėve fatkeq, po shėnimi im) do tė japin rezultat dhe do tė formulohet pėrgjigja zyrtare se duam tė kemi lidhje politike dhe administrative me Athinėn... "Pjesėmarrėsit e kėtij simpoziumi tė zi e kanė duartrokitur si njė ide brilante kėtė strategji dhe dogmė tejet shoviniste dhe me pasoja tė rrezikshme pėr Shqipėrinė dhe pėrpjekjet ndėrkombėtare pėr njė Ballkan tė integruar nė Europė.
Na erdhi nė kujtesė kjo pėrmbajtje fantazmė e kėtij faksi, qė mbėrriti mė 1993, duke na shkaktuar njė shije tė hidhur dhe fatkeqėsie se si njerėz tė shkencės dhe tė politikes greke arrijnė nė kėto mendime, qė as mė shumė e as mė pak janė si ato tė Akademisė serbe pėr Kosovėn. E njėjta paralele pėr fat tė keq nė marrėdhėniet shqiptaro-greke lexohet mjaft qartė nė veprimet dhe prezencėn e politikės zyrtare greke nė Shqipėri, po kjo vihet re edhe duke ndjekur veprimet e Dule-Bollanos, qė ngrenė pretendime pėr struktura paralele policie apo autonomi lokale etj.,etj. Natyrisht qė kėtė shije do t'ia linim kujtesės, por kur ke parasysh momentin qė po kalon Greqia, njė moment ēekuilibri tė shkaktuar nga kriza e saj ekonomike, ėshtė pėr t'u shqetėsuar dhe pėr tė ngritur pyetjet pėrse u menaxhua me nxitim nga MJ Greke? Pėrse u implikua Janullatos dhe ardhja me urgjencė e N.Gejxhit nė Sarandė?. Pėrse dhe ku e gjeti kurajėn Dule dhe Bollano, ndonėse morėn njė "kritikė" po nga Athina zyrtare kur ata filluan nėn pretekstin e dhimbjes, rebelimin dhe kujdesin pėr njė ritual grek nė varrimin e tė ndjerit. Pėrse kėta renegat formulojnė vazhdimisht pakėnaqėsi ndaj trajtimit nga pushtetit qendror nė Tiranė, ndėrkohė qė realiteti flet krejt ndryshe? Nuk mund tė mos bėhet njė lidhje me planin udhėrrėfyes pėr marrjen e tė ashtuquajturit Vorio-Epir, qė folėm mė sipėr, apo po tė sjellim kėtu njė evidencė dhe insistimin e vazhdueshėm tė Qeverive greke pėr shtrirjen e zonave minoritare apo termin e vazhdueshėm tė formuluar si minoriteti etnik grek i Shqipėrisė apo Himarės. Ēdo gjė bėhet e lexueshme dhe lehtėsisht e kuptueshme. Mesa duket dhe siē po shihet, kemi tė bėjmė me njė plan tė sinkronizuar dhe pėr kėtė bėhet fajtore Qeveria dhe shteti grek, qė nė lidhje me pozitėn dhe hapėsirėn natyrale tė jetesės sė minoritetit qė ėshtė pranuar deri mė sot nga tė dyja palėt dhe ndėrkombėtarisht tė jetė e paqartė dhe turbulluese. Fatkeqėsi ndodhin dhe mund tė ndodhin qoftė dhe me ngjyra raciste, siē kanė ndodhur ndaj dhjetėra shqiptarėve nė Greqi, por kjo nuk do tė thotė qė pa folur drejtėsia tė hidhen njė lumė akuzash dhe kėrcėnime pėr tendosje marrėdhėniesh. Perse duhej me kaq ngut deputetėt grekė ta iniciojnė problemin nė Parlamentin Europian, a thua se me njė rast tė dhimbshėm vdekjeje tė njė individi me nacionalitet tė pretenduar dhe jozyrtar, tė ngrihet tymnaja pėr njė rrezik tė minoritetit grek dhe pikėrisht nė njė zonė lakmuese, qė zyrtarisht shteti grek, sot pėr sot e sa pėr sy e faqe nuk ka pretendim ta trajtojė si territor etnik joshqiptar... ?
Duke analizuar pėrgjigjet e mundshme ndaj kėtyre pyetjeve qė ngrihen, si dhe duke u nisur nga interesi qė midis dy popujve tanė tė ketė miqėsi dhe respekt tė ndėrsjellė, ngreh shqetėsimin dhe apeloj me kėtė rast ndaj Tiranės dhe Athinės zyrtare qė tė marrin masa dhe tė mos lėnė qė marrėdhėniet ndėrshtetėrore shqiptaro-greke tė bien nė duart e njerėzve, tashmė regresivė, si Dule, Bollano apo qoftė dhe tė hirėsisė sė tij, Janullatos, i cili mė bėn mirė tė shohė punėt e Perėndisė se sa ato politike. Njerėzit e pėrgjegjshėm nė Athinė dhe nė Tiranė duhet tė jenė tė vėmendshėm qė sa mė parė tė luftohen e tė parandalohen kėto pėrpjekje dhe skena e prapaskena, tė cilat mė sė shumti do tė prishnin harmoninė e jetesės sė minoritetit grek dhe shqiptarėve nė vendin e tyre. Marrėdhėniet duhet tė jenė tė mbrojtura nga ēdokush qė do tė prishte qetėsinė dhe interesin pėr fqinjėsi tė mirė. Koha e aludimeve territoriale nė dėm tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve ka marrė fund. Midis dy vendeve dhe dy popujve duhet tė ketė vetėm dhe vetėm njė interes, atė tė fqinjėsisė sė mirė dhe solide nė tė mirė tė dy popujve dhe tė vendeve fqinje me lidhje historike. Jashtė kėtij interesi ēdo sjellje do tė jetė mjerane dhe e destinuar me turp tė dėshtojė. Kjo ėshtė historia moderne e Ballkanit, rrugė tjetėr nuk ka.

* Ish-diplomat nė MJ mė 1992-1997

Askushi
01-10-2012, 15:57
VAZHDIMĖSIA E PATURPĖSISĖ KOMPLOTISTE GREKE
Greqia vjedh paratė e taksapaguesve europianė dhe ato para i pėrdor pėr komplote nė vendet tjera.


Historikisht ėshtė e njohur dinakėria e pabesia greke qė nė lashtėsi dhe se grekėrit e kanė nė gjak komplotizmin. Kėtė e shprehin hapur edhe sot pėrfaqėsuesit e tyre kudo qė ndodhen. Me ligjin e luftės tė vitit 1940 qė e mbajnė ende nė fuqi grekėt duan tė “riēlirojnė” tokat e pushtuara tė fantazmės “Vorio Epir”, megjithėse Shqipėria e Greqia janė vende tė NATO-s. Me njė armiqėsi tė hapur, konsulli grek nė Korēė Ikonomu u shpreh: “Nuk tėrheq asgjė nga ato qė kam thėnė pėr grekėt dhe pėr Vorio Epirin. Unė s’bėra mė shumė sesa detyrėn time dhe ishte pikėrisht kjo arsyeja pse unė u tėrhoqa nė Athinė, por jam i lumtur se deklaratat e mia ia arritėn qėllimit. Kam qenė gjithmonė i vetėdijshėm pėr misionin tim. Unė punova nė Epirin e Veriut”. Dhe mbasi Athina zyrtare e falenderon e ridėrgon pėrsėri pėr tė vazhduar detyrėn patriotike.
Kėtu do ishin me vend fjalėt e Kryetares sė Parlamentit: Kapeni nga zhelet e hidheni jashtė! Por kush e kryen njė veprim tė tillė? E. Rama duhet ti ketė kėrkuar falje Papandreut pėr “gabimin” nė Marrėveshjen e Detit. Dhe nė rast se i rijepet karrikja, do ta gradojė edhe Ikonomun “qytetar nderi” si Janullatosin.
Por grekėt nuk duhet tė harrojnė se trashėgimtarėt e korēarėve tė krishterė-atdhetarėve shqiptarė Themistokli Gėrmenjit, Mihal Gramenos, Petro Nini Luarasit, etj. janė gjallė dhe me tė drejtė kėrkojnė largimin e menjėhershėm tė tij nga toka shqiptare.
Nė vitin 1996 Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė emėron si Konsull tė Shqipėrisė nė Janinė Petrit Kasemin, por pėr “ēudi” Greqia refuzon pranimin e tij pa ndonjė shkak. Petrit Kasemi ishte profesor universiteti dhe nuk kishte ndonjė deklaratė kundėr Greqisė, por megjithatė ai kishte njė “njollė faji”, e cila ishte fakti se prinderit e tij ishin dėbuar fėmijė nga shtėpitė e tokat e tyre nė Ēamėri, mbasi u kishin vrarė tė afermit mė 1944. Pra Petrit Kasemi nuk lejohej tė hynte nė Greqi sepse ishte bir i prindėrve tė lindur shtetas grekė. Arsyen e kėtij “qėndrimi miqėsor” tė njė miku strategjik tė vendit tonė mund ta shpjegojė vetėm qeveria shqiptare.
Kohėt e fundit, zėdhėnėsi i ministrisė sė jashtme greke e quan shtyrjen e rregjistrimit te popullsisė nė Shqipėri si reagim tė qarqeve nacionaliste shqiptare. Ndėrhyrja e grekėve i ka kaluar tėrė kufinjtė e mirėsjelljes midis dy vendeve aq mė tepėr fqinje. Komplotizmi grek vazhdon me “pensionet humanitare” qė u japin emigrantėve tė tyre nė Shqipėri. Do ishte shumė humanitare qė t’i ndihmonin ata qė e quajne vehten grekėr po qe se kishin para. Fjala e urtė e popullit thotė: “Kur s'ke dritė nė shtėpi, s'ke pse ndez qiri nė xhami”. Greqia vjedh paratė e taksapaguesve europianė dhe ato para i pėrdor pėr komplote nė vendet tjera.
Mė 1889, Kongresi i Berlinit me anullimin e vendimit tė tij tė mėparshėm krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė e la tė pashkėputur nga trojet e tjera shqiptare. Atėherė autoritetet greke tė frymėzuara nga mendimet mesjetare bizantine filluan nė tė gjithė qytetet e fshatrat e Ēamėrisv tė hapin shkolla greke nėpėrmjet kishės sė tyre. Nė kėtė mėnyre urdhėronte peshkopi grek qė vajzat tė futen detyrimisht nė shkolla se nesėr kur tė bėhen nėna duhet t’u flasin fėmijėve greqisht dhe jo shqip si flitej nėpėr shtėpitė e tyre. Edhe sot prapė nėn urdhėrat-porosi tė peshkopit grek Janullatos u hapėn shkolla greke edhe aty ku s'ka asnjė minoritar grek. Pėr kėtė duhet “falenderuar” zėvendės-kryeministri Genc Pollo qė u kujdes pėr hapjen e shkollave greke ashtu si edhe tani pėr formularin e regjistrimit mbi baza etnike e fetare (Pollua mirė qė nuk ėshtė gjerman, se pėrndryshe duhet tė kėrkonte shkarkim nga detyra se formularin e ka kopjuar nga urdhėr-porosia e Janullatosit). Politikanėt shqiptarė nuk duan tė kujtojnė se 60,000 fėmijėt shqiptarė nė Greqi presin t’iu hapen shkollat qė iu mungojnė.
Ēamėt e krishterė qė vazhdojnė tė jetojnė, megjithėse njė pjesė i kanė shpėrngulur, nė tokat e tyre nė Ēamėri iu ndalohet edhe tė flasin Shqip. Ishte vėrtetė shume mallėngjyese kur nė Shtator 2010, domethėnė pas 66 vjetėsh i dėbuar, takova dhe bisedova me shumė bashkėvendas tė mij nė Paramithi, Filat, Pargė, Gumenicė e Margėlliē. Ata kanė shumė mall e deshirė tė “fjalosen nė gluhėn e ėmbėl shqipe”, por “demokracia greke” prej tė cilės mėsojnė politikanėt e Shqipėrisė rrugėn drejt Europės, iua ndalon dhe njėkohėsisht iu “harrohet” nga politikanėt shqiptarė. Kjo ndodh kėshtu edhe pse Greqia e Shqipėria kanė nėnshkruar njė “Pakt Miqėsie” qė nė vitin 1966.

Sali Bollati
New York, mars 2011

Askushi
01-10-2012, 16:01
SKENARĖT E MPJ PĖR PAKTIN DETAR




Nga KSENOFON KRISAFI*
09.16.2012





Tre skenarė pėr trajtimin e mėtejshėm tė ēėshtjes sė ujėrave detare me Greqinė, tė parashikuar nė qėndrimin e MPJ, publikuar dje nė disa tė pėrditshme dhe pothuajse nė tė gjitha kanalet televizive tė vendit, rikthyen edhe njėherė nė vėmendjen e publikut tė gjerė ēėshtjen aq shumė tė diskutuar tė marrėveshjes detare shqiptaro-greke. Ajo u nėnshkrua nė Tiranė, mė 27 prill 2009 dhe u hodh poshtė nga Gjykata Kushtetuese e Shqipėrisė (GJK) nė 10 prill 2010. Siē dihet, duke shkelur legjislacionin vendas dhe normat e parimet themelore tė sė Drejtės sė Detit, ajo e spostoi ndjeshėm nė dėm tė Shqipėrisė vijėn e kufirit detar, nė zonėn e Ksamilit, nė gjirin e Sarandės, nė zonėn e Himarės dhe tė Dhėrmiut, nė pjesė tė tjera tė bregdetit shqiptar si dhe tentoi tė zhvendoste pikėn trefishe tė kufirit detar midis Shqipėrisė, Italisė dhe Greqisė nė rajonin diku pėrballė Karaburunit. Nisur vetėm nga njoftimet dhe komentet e publikuara nė media, me cilėsinė e specialistit tė fushės, gjykoj tė jap disa konsiderata parimore pėr ato ēka diskutohen, pa hyrė nė detaje.

Platforma e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme (MPJ) parashtron situatėn e prodhuar nga njė veprim i gabuar i ndėrmarrė tre – katėr vjet mė parė, nga njė ekip njerėzish qė sipas njė opinioni tė gjerė, gabuan, shkelėn Kushtetutėn, legjislacionin vendas dhe atė ndėrkombėtar dhe rrezikuan tė cenonin rėndė interesat e vendit. Pėr fat tė mirė ky gabim u korrektua nėpėrmjet njė vendimi tė GJK qė e cilėsoi marrėveshjen ashtu siē ishte, antikonstitucionale dhe antikombėtare dhe si tė tillė, me tė drejtė, e shpalli tė pavlefshme, akt juridikisht tė pazbatueshėm. Vendimi i GJK bėri qė procesi normal i formalizimit juridik pėr arritjen e vlefshmėrisė sė marrėveshjes dhe hyrjen e saj nė fuqi tė mbetej pa kuptim dhe tė mos vazhdonte. Sepse, marrėveshja parashikon shprehimisht qė hyn nė fuqi nėpėrmjet ratifikimit (miratimi i plotė dhe pėrfundimtar i kryer nga organi mė i lartė shtetėror i njė vendi), proces i cili nuk u bė nga Parlamenti dhe nuk mund tė bėhej dot pas vendimit tė GJK. Pėr kuriozitet ratifikimi nuk ėshtė kryer as nga pala greke, e cila nuk ka pasur ndonjė pengesė tė karakterit formalo-juridik, siē e kishte pala shqiptare. Njė marrėveshje e paratifikuar nuk e ka plotėsuar ciklin e nevojshėm juridiko-formal pėr t’u certifikuar si akt i vlefshėm juridik. Si e tillė ajo nuk mund tė prodhojė pasoja. Nė gjuhėn juridike thuhet se ajo ėshtė nul dhe e paqenė. Nė kėtė kuptim nuk mund tė quhet as me emrin marrėveshje, por thjeshtė njė akt formal administrativ qė ngurtėson dhe dokumenton njė pėrpjekje tė dėshtuar pėr tė gjetur zgjidhjen e njė problemi tė caktuar nė marrėdhėniet ndėrmjet dy shteteve. Ndaj saj nuk mund tė bėhet asnjė referencė pėr zbatim dhe ajo nuk mund tė shėrbejė pėr tė ndėrmarrė veprime qė kanė qenė objekt trajtimi prej saj. Kjo del qartė si nga legjislacioni i brendshėm i Shqipėrisė dhe i Greqisė, ashtu edhe nga Konventa e Vjenės pėr tė Drejtėn e Traktateve e vitit 1969.

Pėr kėtė arsye nuk qėndron as arsyetimi se ajo duhet zbatuar nė bazė tė parimit qė e drejta ndėrkombėtare ka epėrsi ndaj tė drejtės sė vendit, i cili ėshtė sanksionuar edhe nga Kushtetuta shqiptare. Sepse marrėveshja pėr tė cilėn po flasim, nuk ėshtė e tillė, nuk bėn pjesė nė akte tė sė drejtės ndėrkombėtare, nuk arriti tė bėhej marrėveshje. Madje, edhe po tė supozohet se ishte bėrė, parimisht, sipas Kushtetutės shqiptare, ajo do tė vinte e dyta nė renditjen e hierarkisė sė normave, do tė renditej pas Kushtetutės dhe para ligjeve dhe akteve tė tjera. Atė nuk e la tė bėhej marrėveshje nė kuptimin e mirėfilltė tė kėsaj fjale pikėrisht Kushtetuta, e cila ka sanksionuar prerogativėn e GJK qė tė shprehet pėr pajtueshmėrinė apo jo me Kushtetutėn tė marrėveshjeve ndėrkombėtare.

Duke u rikthyer tashmė te skenarėt e platformės sė pėrgatitur nga MPJ vihet re se ata karakterizohen nga kujdesi i pėrligjur qė situata e rėndė e krijuar nė vitin 2009, me nėnshkrimin e njė marrėveshjeje nė dėm tė interesave kombėtare, qė cenonte tėrėsinė territoriale tė vendit, tė mos agravohet mė tej, qė marrėdhėniet shqiptaro-greke tė mos hyjnė nė krizė qė do tė mund tė shoqėroheshin me pasoja tė padėshirueshme nga tė dyja palėt. Duhet kuptuar drejt shqetėsimi i manifestuar kėsaj here nga ana MPJ, e cila ka pėr detyrė kryesore funksionale tė saj, ndėr tė tjera qė, pėrveē mbrojtjes sė interesave tė shtetasve dhe tė shtetit shqiptar, tė zhvillojė e tė konsolidojė marrėdhėniet me shtetet e tjerė dhe me organizatat ndėrkombėtare. Dhe kėtė duhet ta bėjė me pėrgjegjėsi, seriozitet, profesionalizėm dhe pėrkushtim. Nė kėtė kuadėr mendoj se duhet parė platforma nė fjalė, si tentativė pėr tė njohur tashmė nė thellėsi dhe nė gjerėsi situatėn e krijuar nga vendimi i GJK dhe pėr gjetjen e njė zgjidhjeje qė tė mos prekė mė interesat e shqiptarėve dhe tė shtetit shqiptar. Por, bie nė sy dhe bėn pėrshtypje se ky kujdes merr hera-herės trajtat e njė paniku, e njė frike tė hiperbolizuar dhe tė pajustifikuar. Tė gjithė skenarėt qė parashtron MPJ mund tė ngjasin, madje disa episode qė lidhen me skenarin e dytė, edhe kanė ngjarė. Grekėt janė sjellė me Shqipėrinė nė kėtė rast, sikurse edhe nė shumė raste tė tjera, sikur ajo ėshtė e detyruar qė tė pranojė e tė zbatojė gjithēka qė thonė e kėrkojnė ata. Duke marrė pozėn e tė privilegjuarit pa shkak nė kėtė marrėdhėnie, tė toleruar gjithashtu pa shkak edhe nga pala shqiptare, duket sikur harrojnė se nė themelin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare qėndrojnė disa parime, njė pjesė e tė cilėve vijnė qė nga lashtėsia e hershme greke e romake. Mund tė pėrmenden barazia, reciprociteti, respektimi i sovranitetit dhe i tėrėsisė territoriale, mungesa e presioneve dhe kėrcėnimeve tė ēdo lloji etj, tė cilėt qė konsiderohen ‘jus cogens’, korpusi bazė i sė drejtės ndėrkombėtare. Kjo do tė thotė qė nė marrėdhėniet ndėrmjet dy shteteve nuk shkon logjika qė atė qė kėrkon njėra palė duhet t’ia japė detyrimisht pala tjetėr. Gjithēka do tė shqyrtohet e do tė zgjidhet sipas interesave tė secilės prej tyre, nė respekt tė parimeve tė lartpėrmendura. Nuk ka vend pėr panik apo pėr frikė nėse palės greke i bėhet e qartė se pėr kėtė ēėshtje si dhe pėr tė gjitha ēėshtjet e tjera qė qėndrojnė tė pazgjidhura ose tė patrajtuara nė dosjen e marrėdhėnieve midis dy vendeve, siē janė ēėshtja ēame, devijimi i kundėrligjshėm i ujėrave tė rrjedhės sė sipėrme tė lumit Vjosa, ndėrhyrjet e herėpashershme tė politikanėve, diplomatėve apo klerikėve grekė nė punėt e brendshme tė Shqipėrisė e shumė tė tjera, do tė zbatohen me rigorozitet parimet e mėsipėrme dhe normat e tjera pertinente tė sė drejtės ndėrkombėtare.

Nuk pėrjashtohet qė pala greke, nisur nga precedentėt e mėparshėm, kur, siē u tha, ajo ka marrė gjithēka qė ka kėrkuar pa lėshuar asgjė, tė mendojė se mund tė veprojė sėrish si dikur dhe tė pretendojė pozitėn e tė pėrkėdhelurės. Nė kėtė rast pala shqiptare e ka tė qartė se ėshtė detyrė e saj qė tė vėrė nė vend e tė zbatojė me rigorozitet legjislacionin vendas dhe atė ndėrkombėtar, sepse nenet dhe parimet e pėrfshira nė aktet juridike nuk janė slogane apo thjeshtė pėr dekor, por pėr tė mbrojtur interesat e individėve dhe tė shteteve. Ato janė pėr tė administruar dhe zgjidhur normalisht e pa trauma situata qė nuk janė nė pajtim me to.

Nė platformėn e MPJ pėrmendet njė notė verbale e ambasadės greke nė Tiranė, e datės 25 shkurt 2010, nė tė cilėn ajo thotė se do tė zbatoje vetėm marrėveshjen e paqenė tė prillit 2009. Ky fakt i paditur pėr publikun, qė ka formėn e njė presioni tė hapur kėrcėnues, ėshtė pėrsėritur me gojėn plot nga pothuajse tė gjithė ministrat e Jashtėm tė Greqisė, tė kėtyre tre viteve tė fundit. Ata janė shprehur se ne presim nga Shqipėria qė tė fillojė zbatimin e marrėveshjes dhe t’i dalė zot firmės qė ka hedhur nė tė. Nė kėto zhvillime, mendoj se ėshtė rasti qė MPJ, ta tejkalonte disi politesėn diplomatike dhe t’i deklaronte palės greke zyrtarisht, nė formėn e duhur legale, me qetėsi dhe korrektėsi, se pėr kėtė ēėshtje nuk ka asnjė marrėveshje. Madje, ajo duhet tė kishte reaguar zyrtarisht edhe kur mbėrriti njoftimi i parė se grekėt kishin ndaluar peshkatarėt shqiptarė tė gjuanin peshk brenda ujėrave shqiptare, nėn pretendimin absurd se tashmė ato nuk ishin me shqiptare, por greke. MPJ duhet tė kishte reaguar edhe kur organet kompetente greke deklaruan zyrtarisht se kishin dhėnė koncesionet e kėrkimit tė hidrokarbureve nė zonat qė pėrfshihen nė ujėrat qė ata, nėpėrmjet marrėveshjes sė paqenė, i quajnė tė tyre. Nė kėtė rast duheshin kėrkuar shpjegime zyrtare se pėrse bėhej fjalė, cilat ishin koordinatat e sakta tė zonės ku do tė operohej dhe tė shprehej dėshira qė pala shqiptare tė mbahej e informuar nė vazhdimėsi. Sė fundi duhet t’ia kishte bėrė tė qartė palės greke se kufiri shqiptaro-grek nė ujėrat detare nė kanalin e Korfuzit dhe nė detin Jon ėshtė ai qė ka qenė para datės 27 prill 2009, kur u nėnshkrua marrėveshja e pavlefshme dhe nuk ėshtė zhvendosur asnjė milimetėr nė brendėsi tė territorit shqiptar. Pėr pasojė duhet t’i kėrkojė asaj mirėkuptimin e duhur institucional qė tė heqė dorė nga deklarimet e pavlefshme juridike dhe aq mė tepėr tė mos cenojė integritetin territorial tė Shqipėrisė nė kėtė zonė. Duhet besuar se kjo ėshtė bėrė. Por pėrsa kohė qė situata vazhdon tė jetė siē ka qenė dhe ndonjėherė prodhon episode qė nuk iu shėrbejnė marrėdhėnieve miqėsore midis dy vendeve, duhet tė ripėrsėritet.

Nuk duhet besuar se grekėt mund ta pėrdorin kėtė si shkak pėr tė vendosur veton me qėllim qė Shqipėria tė mos marrė statusin e vendit kandidat nė BE, sikurse thuhet nė njė nga skenarėt. Nė krye tė kėtij shteti fqinj me tė cilin Shqipėria ka ndėrtuar marrėdhėnie miqėsore, duhet tė ketė tashmė njerėz tė iluminuar qė duhet ta kenė kuptuar se nuk mund tė ndėrtosh marrėdhėnie me fqinjėt mbi bazėn e mashtrimeve, hileve, kėrcėnimeve e presioneve dhe tė pretendosh qė prej tyre tė presėsh miqėsi e bashkėpunim konstruktiv.

Edhe sikur tė marrim rastin mė ekstrem, qė pėr shkak tė kompozimit politik multikolor tė mazhorancave qeverisėse nė Greqi, tė ketė elemente ekstremistė qė mendojnė akoma me mentalitete arkaike tė sė kaluarės sė dikurshme, qėndrimi ynė bazė do tė duhet tė mbėshtetet fuqimisht gjithmonė mbi parimet dhe normat themelore tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė legjislacionit tonė kombėtar. Ēdo largim prej tij, ēdo rrėshqitje drejt pazarllėqeve e kompromiseve tė paprincipta nė formėn “mė jep tė tė jap” ėshtė i kundėrligjshėm dhe shumė i dėmshėm. Nė historinė e vendit tonė ka jo pak precedentė tė hidhur qė kanė qenė rezultat i qėndrimeve tė tilla. Kėto janė ēėshtje tė mėdha qė kanė tė bėjnė me interesa primordiale kombėtare qė prekin territorin dhe qė shtrihen gjatė nė kohė, duke ndikuar nė fatet dhe jetėt e brezave tė ardhshėm.

Si konkluzion mund tė thuhet se pavarėsisht skenarėve tė pėrgatitur nga MPJ pėr restaurimin e situatės nė rajonin detar kufitar me Greqinė, zgjidhjet qė do tė propozohen duhet tė mbajnė parasysh se qėndrueshmėria e marrėdhėnieve dypalėshe dhe miqėsia shqiptaro-greke kėrkojnė respektimin rigoroz tė parimeve themelore tė sė drejtės ndėrkombėtare. Nė kėtė mėnyrė gjithė kompleksi i lidhjeve tė shqiptarėve dhe tė grekėve, dy popujve miq, nga mė tė lashtėt e gadishullit dhe tė kontinentit, do tė ēlirohet realisht dhe pėrfundimisht nga pengjet e njė tė kaluare qė duhet kapėrcyer njėherė e pėrgjithmonė.


*Pedagog i sė Drejtės Ndėrkombėtare nė Universitetin Europian tė Tiranės
Tiranė, 13 shtator 2012

Askushi
01-10-2012, 16:05
Udhėkryqe shqiptaro-greke




Selanik/ Universiteti “Aristotelis”, shoqata “Nėnė Tereza” e emigrantėve shqiptarė dhe grupimi “Polidhromos”, konferencė pėr gjuhėn e kulturėn
Reportazh




Olimbi Velaj




Rruga pėr nė Selanik ka kohė qė ėshtė njė rutinė pėr shumė shqiptarė. Nuk ėshtė mė shumė se tetė orė nga Tirana, por ndonjėherė nė Kapshticė vonesat e zmadhojnė kohėn e mbėrritjes, aq sa shkon edhe 12 orė. “Kur kujtoj se si kam udhėtuar nė vitet e para tė emigracionit, nuk arrij ta besoj edhe vetė”, thotė Leta, njė 60-vjeēare, qė la gjithēka nė Tiranė kur ishte 40 vjeē dhe nisi njė punė e jetė tjetėr nė Selanik. Ajo fillon tė flasė pėr krizėn, pėr rrudhjen e mundėsive dhe pėr fundin e hidhur tė ėndrrės sė emigrantėve, shumica prej tė cilėve nuk do munden tė rrinė gjatė nė vendin fqinj. “Unė gatuaj pėr njė pastiēeri greke dhe pronarja mė fton ēdo dy muaj tė shkoj. Gjithė prodhimet i fut nė frigorifer pastaj”, tregon gruaja, e cila udhėton rregullisht me linjėn Tiranė-Selanik, tė njė kompanie transporti me bashkėpronėsi greko-shqiptare. Kurse njėri nga shoferėt tregon se autobusėt e kompanisė sė tyre janė tė vetmit qė ndalojnė nė stacionin qendror tė autobusėve nė Selanik.
Nė traun e kufirit, ende makinat me targa perėndimore kalojnė si 20 vjet mė parė, drejtuesit e automjeteve mbarojnė formalitetet vetėm me njė tė tundur koke dhe pa dalė fare nga kabina e shoferit. Udhėtarėt shqiptarė duket se janė tė vetmit mbi tė cilėt duhen aplikuar hollėsisht procedurat. Nė Kapshticė “kompjuterėt prishen shpesh”. Sidomos nė kohė festash,
“Njė herė mė ėshtė dashur tė rri 48 orė aty”, thotė gruaja qė shkon ēdo dy muaj nė Selanik.
Nė mesnatė, autobusi ka mbėrritur nė stacionin thuajse tė qetė tė Selanikut, me njerėz gjysmė tė pėrgjumur, qė pinė shumė duhan dhe rrinė nėpėr platforma me sytė nga hyrja.

Udhėkryqe gjuhėsh e kulturash

Midis ikjeve e ardhjeve, pas dy dekadave, disa shqiptarė kanė vendosur tė rikthehen nė atdhe. “Ėshtė mbase mė e lehtė pėr prindėrit, por jo pėr fėmijėt”, thotė Aurela Konduri, mėsuese e shqipes nė Selanik. E pėr tė mos u ndodhur krejt tė papėrgatitur pėrpara kthimeve, mekanizmat e pėrshtatjes kanė filluar tė funksionojnė. Njė konferencė e iniciuar nga Fakulteti Pedagogjik i universitetit “Aristotelis”, Selanik, nė bashkėpunim me pedagogė tė Departamentit tė Shkencave, tė Edukimit dhe tė Arsimit Parashkollor, ka si partner shoqatėn e emigrantėve shqiptarė, “Nėnė Tereza”. Kjo ėshtė konferenca e dytė ndėrkombėtare, “Udhėkryq gjuhėsh & kulturash: takim greko-shqiptar”, qė u mbajt mė 18-19 maj 2012 nė godinėn e Fakultetit Pedagogjik tė po kėtij universiteti. Njė vend tė rėndėsishėm nė kėtė konferencė pati edhe grupi “Polidhromos” pėr dygjuhėsinė dhe multikulturalizmin nė procesin mėsimor dhe shoqėrinė vendase.
Artemis Duri, nėnkryetar i Lidhjes sė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi, tregon se ai dhe disa kolegė janė ftuar nga universiteti dhe shoqata e emigrantėve shqiptarė, “Nėnė Tereza”. Nė konferencė janė ftuar edhe pėrfaqėsues tė Ministrisė sonė tė Arsimit. Gjatė bisedave mėsojmė se abetaret shqiptare pėr mėsimin e fėmijėve tanė nė Greqi, janė kthyer mbrapsht, sepse manifestojnė pasaktėsi dhe tendenca qė nuk u takojnė fėmijėve 7-vjeēarė qė t’i zgjidhin dhe as tė pėrballen me interpretime tė shtetit dhe kombit, teksa nė hartė shohin kufij tė tjerė shtetėrorė.
Artur Shkira, mėsues, gazetar dhe sekretar i shoqatės sė mėsuesve shqiptarė, thotė se ēdo kolegu qė ka njė klasė tė shqipes i ėshtė dashur tė pėrballet me shumė vėshtirėsi, por nuk flitet thjesht pėr profesion, bėhet fjalė pėr njė mision, qė shumė prej tyre po e pėrmbushin vijimėsisht me sukses.
Konferenca ka mbledhur sė bashku pedagogė e mėsues tė tė dy vendeve dhe nė fund tė ditės sė dytė, nuk ėshtė realizuar vetėm qėllimi, por ėshtė arritur edhe njė frymė miqėsie mes kolegėsh.
“Vetėm kėto lloj komunikimesh i afrojnė kulturat, gjuhėt dhe njerėzit dhe vetėm puna e qasja pozitive e secilit, i lehtėson ose zgjidh problemet”, thotė pėrkthyesi Dhori Q. Qiriazi, pedagog nė Departamentin e Gjuhėsisė, Fakulteti i Filologjisė nė universitetin “Aristoteli” nė Selanik.

Pėrtej dy dekadave

Nė kafenetė dhe restorantet e Selanikut, fundjava ka njė pamje tipike tė njė qyteti turistik. Nuk ke mundėsi tė mėsosh pėr krizėn, nėse nisesh nga klientela e kafeneve dhe tavernave, sepse jo rrallė disa prej tyre janė edhe tė tejmbushura. Por kriza greke noton mbi ēdo frazė, mbi ēdo bisedė, mbi ēdo psherėtimė, tė ēdo greku dhe shqiptari, qė ka ndėrtuar njė jetė nė kėtė qytet.
“Kthimi mund tė jetė i pashmangshėm pėr disa, kuptohet. Por mua mė duket se fėmijėt janė ata qė do e vuanin mė shumė pėrshtatjen dhe ne prandaj pėrqendrohemi shumė tek ata nė punėn tonė”, thotė Valbona Hystuna, kryetare e shoqatės sė emigrantėve, “Nėnė Tereza”. Ajo rrėfen histori suksesi dhe tė tjera histori emigrantėsh, qė pas dy dekadash ndihen pjesė e tė dy vendeve. Iris Hajdinaj, mėsuese e shqipes po nė Selanik, tregon se ajo dhe familja kanė ndėrtuar njė jetė nė kėtė vend, por gjuha amtare, shqipe mbetet njė shtysė e fortė pėr tė si nėnė dhe mėsuese. Edhe Anila Kila, mėsuese e shqipes nė Athinė, tregon se si pėrcillet gjuha nė brezin e dytė tė emigrantėve. Disa prindėr nuk e shikojnė me prioritet mėsimin e gjuhės shqipe, por tani ėshtė e qartė se sa e rėndėsishme ėshtė njohja e saj. Kriza mbase po shėrben si njė katalizator pėr ndėrgjegjen e prindėrve emigrantė. Konferenca vijon dhe diskutimet pėr dygjuhėsinė e prognozat pėr arsimimin e fėmijėve bilingė vendosin kufij tė rinj informacioni dhe pėrvoje.
Por gjithsesi, vendi i origjinės, kujtimet dhe zakonet ngrenė krye, sapo njė grup shqiptarėsh mblidhen bashkė. Kėshtu ndodhi edhe nė Selanik. Kuzhina shqiptare, kėngėt, atmosfera miqėsore, u bėnė shoqėruese tė orėve pas diskutimeve nė konferencė.

Askushi
01-10-2012, 16:10
Rishfaqet Nicolas Gage ne Jug te vendit



nga: Shqip
3 vjet me pare



Rishfaqet Nicolas Gage ne Jug te vendit



Ėshtė miqėsia dhe “jo politika” qė ka sjellė kėsaj radhe greko-amerikanin Nicholas Gage (Gazojanis) nė Shqipėri. Javėn e kaluar, pėrfaqėsuesi i njohur i Kėshillit Botėror tė Epirotėve dhe njė lobist i pėrhershėm i tė drejtave tė minoritetit grek nė vendin tonė, ka qenė nė qytetin e Sarandės pėr njė vizitė formalisht private. Gage ka qenė i ftuar nė festimin e ditėlindjes sė ish-kryetares sė Komitetit Shtetėror tė Minoriteteve, Kostandina Bezhani.
Nė njė ceremoni ku merrnin pjesė rreth 60-70 persona, ka qenė i ftuar nderi edhe ish-kreu i Kėshillit Botėror tė Epirotėve i shoqėruar nė vizitėn e tij nga disa greko-amerikanė tė tjerė. Nėnteksti politik i pranisė sė tij mund tė shihet te vendosja e pikave tė reja tė komunikimit nė Shqipėri, qė pėrkojnė aktualisht me drejtuesit e formacionit tė ri tė minoritetit grek, partisė MEGA.
Vetė Bezhani ėshtė njė themeluese e saj, ashtu sikurse disa nga drejtuesit apo pėrfaqėsuesit e zgjedhur tė komunave minoritare qė kanė qenė pjesė e tavolinės sė organizuar me kėtė rast. Interesi i pėrbashkėt politik, por edhe miqėsia me Nicholas Gage ka sjellė nė kėtė takim edhe pėrfaqėsues tė tjerė politikė tė minoritetit, por qė aderojnė nė parti shqiptare, duke theksuar kėshtu peshėn qė vijon tė pėrfaqėsojė gazetari greko-amerikan pėr njė pjesė tė komunitetit grek nė Shqipėri. Njė bisedė e veēantė ka qenė ajo mes tij dhe ish-ministrit tė Punės dhe Ēėshtjeve Sociale, Kosta Barka, i cili ka qenė njė nga pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė pakicės greke nė ekzekutivin shqiptar.
Nė vetvete, prania por edhe takimet e mbyllura tė Gage nė Sarandė, vijnė nė njė kontekst zhvillimesh brenda minoritetit qė krijojnė idenė se ēarja qė pėrshkroi atė para disa muajsh duket tė ketė krijuar njė sfond tė ri edhe pėr sa i pėrket mbėshtetjes nga jashtė. Nuk ėshtė pa rėndėsi tė vihet re se prezantimi i Gage nė Tiranė pėrkrah kreut tė Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, Vangjel Dule, dhe drejtuesit tė Bashkisė sė Himarės, Vasil Bollano, i pėrket sė shkuarės. Rreshtimi i tij politik me MEGA-n ėshtė njė sinjal i qartė se si nga Athina zyrtare ashtu edhe nga diaspora e fortė greke, mbėshtetja pėr minoritetin nė Shqipėri ka pėsuar njė krisje qė reflektohet nė zgjedhjen e njerėzve tė rinj, por edhe nė njė ndryshim kursi pėr sa i pėrket raporteve me politikėn e Tiranės zyrtare.
Kėshtu ėshtė i paneglizhueshėm fakti se MEGA aktualisht ėshtė njė formacion politik nė koalicion me shumicėn parlamentare, tė drejtuar nga Sali Berisha, i cili pak kohė para zgjedhjeve tė vitit 2005, ka pasur njė takim domethėnės me Nicholas Gage nė Tiranė.
Ndryshimi i pushtetit solli edhe hapjen e shpejtė tė shkollės “Homiros” nė Himarė, si dhe rregullimin e pėrfaqėsimit politik tė minoritetit qė me Sali Berishėn mėsoi tė kuptonte se mes tij ka pėrfaqėsues tė tjerė qė tanimė rivalizojnė me dyshen e salduar pėr njė kohė tė gjatė nė krye tė PBDNJ-sė dhe OMONIA-s, Dule-Bollano. Marrėveshjet e Kryeministrit shqiptar me ish-homologun e tij, Kostandin Karamanlis, dhe qeverisja e mbrothėt me ministrat minoritarė ka ngritur pikėpyetje mbi drejtimin politik tė Dules, i cili nė zgjedhjet e vitit 2009 mori njė goditje shumė tė fortė.
Kalimi i shpejtė majtas i PBDNJ nė skenėn politike shqiptare duket tė ketė qenė kėshtu i detyruar, pse mesa duket i shėrben mbijetesės qė sigurohet nga mbėshtetja e Athinės, e cila sė fundmi nuk ka munguar tė shfaqet nė mėnyrė konstante. Burime nga takimi bėnė tė ditur se njė nga tė ftuarit e munguar nė festė ka qenė edhe ish-kreu i socialistėve, Fatos Nano.

Askushi
01-10-2012, 16:14
Muzikaliteti i Korēės nė Selanik


5 vite mė parė




Kėto gra me flokė tė argjendta qė reflektonin dritė nga rezet e nxehta tė diellit, duke pėrcjellė me fjalėt nektar vajzat, djemtė, nuset, nė provime, nė punė a diku gjetkė, kishin dalė tė fshinin e pastronin sofatet e rrugicat me kalldrėm qė vinin qė nga rrėzė kodrave drejt qendrės sė qytetit. Edhe ne kėtė mėngjes u mblodhėm te sheshi para prefekturės kėngėtarė dhe orkestrues, gazetarė e kameramanė dhe u nisėm me njė autobus komod pėr nė Selanik. Njė kuartet organizativ: Prefektja e qarkut tė Korēės prof. dr. Elfrida Zefi, prefekti i Selanikut z. Panajotis Psomiadhis, konsulli i pėrgjithshėm i konsullatės greke nė Korēė z. Konstantinos Moatsos, si dhe konsulli i Shqipėrisė nė Selanik z. Thoma Nini kishin projektuar bashkėrisht njė koncert me kėngėtarė korēarė nė teatrin veror nė “Neapoli” nė Selanik.
Eurorajoni fillon nga fqinjėt, shkėmbimet kulturore-artistike janė njė prolog i lėvizjes sė lirė tė njerėzve, interferimit tė kulturave dhe vlerave artistike, forcimit tė miqėsisė midis popujve, njė nga vizionet praktike tė Bashkimit Evropian.
Mbasi kalojmė qetėsisht duke u pėrcjellė me mirėsi dhe korrektėsi nga dy doganat: shqiptare dhe greke, autobusi mori rrugėn e asfaltuar mes njė gjelbėrimi tė dendur tė pyjeve dushkore, por herė-herė kjo pamje thyhej nga e verdha e purpurt e parcelave me grurė dhe plantacioneve me pjeshkė.
Grekėt janė fanatikė nė ruajtjen e tokės bujqėsore, moszėnien e saj me ndėrtime. Ata ia dinė mirė vlerėn mė shumė se kushdo tjetėr. Prandaj ndėrtimet i bėjnė buzė kodrave, pėr mos thėnė se Kosturi dhe Kavalla shtėpitė i ka tė ngulura nė shkėmb e qė duken si statuja tė bardha qė mbėshteten nė supet e njėra-tjetrės, duke parė njėra nga liqeni dhe tjetra nga deti.
Nė arat e korrura me grurė dukeshin rulota me kashtė tė presuar. Njė devolli qė kisha aty afėr mė tha: “Ja ky ėshtė nikoqirllėk i fermerit modern…”.
Udhėtimi
Autobusi filloi tė gjallėrohej nga shakatė plot kripė tė Elas, Ornelas, Mitit, Fiorit, etj.
Disa sedilje para meje qėndronte i heshtur Sherif Merdani me Tomi Kondakēinė, nė krahė tė tyre Laxarela Deti e veshur nė tė verdha dhe Beni si gjithmonė i qeshur dhe i gatshėm pėr tė ndihmuar kėdo.
Kujtimet nuk i zverdh koha. Ato janė si plagėt qė megjithėse kanė zėnė kore mjafton t’i ngacmosh sado pak dhe ato pėrsėri dhembin, si nė ato ditė tė vėshtira tė viteve 1956 e tutje, kur ai nga njė fshat i largėt i Skraparit ku ishte mėsues vinte nė Ēorovodė e kėndonte aty mes maleve i shoqėruar me kitarėn nga i miri dhe njeriu gojėmbėl Thanas Bicolli qė tani nuk rron mė, nga firzamonika e Piro Kotokės, etj…
Kėnga e tyre ishte balsam pėr djemtė dhe vajzat e reja mėsuese nė Skrapar qė mblidheshin nė Ēorovodė tė shtunave e tė dielave. Kėto vajza e kėta djem ishin nga familjet intelektuale mė tė mira tė Korēės, Beratit, Vlorės, Tiranės, Shkodrės…
Po ēfarė mendon Sherif Merdani nė kėto ēaste: vuajtjet qė hoqi qė kėnga e fjala tė ishte e lirė…
Ēfarė mendon Sherif Merdani, se ambasadorė mė tė mirė se artistėt nuk ka, sepse ai kėtė e di mė mirė se ēdo njeri tjetėr, se ka qenė nė ambasadėn nė Romė…
Kėtė e di vetėm mendja dhe shpirti i ndjeshėm dhe i pastėr i Sherif Merdanit.
Po le ta lemė atė nė meditimin e tij, tani qė po hyjmė nė autostradė, ku pėr tė vajtur nė Selanik duhet tė kalosh 14 tunele qė grekėt i kanė qėndisur shumė mirė, 14 tunele janė dhe kur kthehesh, domethėnė 28 tunele, 6 nga tė cilėt janė shumė tė gjatė. Kėta tunele shkurtojnė shumė kohėn e vajtjes nga Korēa nė Selanik, e cila tani bėhet nė tre orė. Tė bie nė sy, se pėrveē korsive tė gjera, autostrada ėshtė bėrė larg qendrave tė banuara, anėt e rrugės tė autostradės tė asfaltuar janė me perithore shinash hekuri dhe rrjeta teli pėr tė mos kaluar njerėzit dhe kafshėt. Nė kėto raste ėshtė i nevojshėm “kloni” se parandalon aksidentet. “Nuk e kuptoj mė thoshte bashkėbiseduesi, i cili pėrdori fjalėn “klon”, pse nuk i bėjmė dhe ne autostradat kėshtu?!...
Ja dhe Selaniku i vendosur nė kėmbėt e njė kodre me “panoramėn”, ballkonin e kėtij qyteti evropian qė i ri si vetull kurorė duke parė nga dritaret e shtėpive nė horizont detin e kaltėr dhe shkumėn e bardhė tė valėve qė puthin bregun.
“Afrodita, hyjnesha e bukurisė dhe e dashurisė parafytyrohej nga grekėt se lindi nga shkuma e detit”.
Ja dhe kulla e “Lephospirgos” buzė detit e ndėrtuar nga venedikasit 1500 vjet para Krishtit.
Sa herė vij nė Selanik mė mbijnė nė gojė ashtu si padashur titulli i njė reportazhi i shkruar nė vitin 1991, “Afėr dhe larg….”, dhe vargjet pėr Olimbinė-Olimbiadhėn siē e quanin grekėt, gruan e parė tė Filipit tė II, nėnėn e Aleksandrit tė Madh tė Maqedonisė, e cila ishte dhe motra e Aleksandrit tė Molosėve tė Ilirėve…
Do tė vete t’i zbuloj varrė,/ Tė shikoj, se ē’nur ka marrė,/ Nur tė kuq, a nur tė bardhė…
Nė darkėn mikpritėse qė u shtrua nė “Porto Palace-Hotel” pėrshėndetėn artistėt dhe tė pranishmit e tjerė, prefekti i Selanikut z. Panajotis Psomiadhis, prefektja e qarkut Korēė znj. Elfrida Zefi, konsulli shqiptar nė Selanik z. Thoma Nini. Gjithashtu merrnin pjesė Ilia Milo, kryetar i qarkut Korēė dhe Shaban Memia.
Folėsit theksuan rėndėsinė e aktiviteteve tė tilla artistike, tė cilat forcojnė miqėsinė midis popujve dhe bėjnė tė mundur njohjen e vlerave kulturore-artistike tė dy qyteteve, Korēė dhe Selanik, krijimin e njė atmosfere tė gėzueshme jo vetėm pėr emigrantėt shqiptarė qė jetojnė nė Selanik, por dhe pėr vetė grekėt.
Koncerti
Shfaqja u dha nė teatrin veror “Neapoli” tė Selanikut, ku morėn pjesė mbi 2000 spektatorė shqiptarė qė jetojnė nė Selanik dhe grekė. Ata i pėrshėndeti prefektja e qarkut Korēė znj. Elfrida Zefi:-Mirėmbrėma! –Ju o njerėz tė mrekullueshėm, qė jepni me prezencėn tuaj madhėshtinė e bukurinė kėtij koncerti. –Kemi ardhur tė komunikojmė kėsaj radhe me ju me anė tė kėngės sė bukur, qė ju e doni dhe e ndjeni kaq fort”.
Spektakli filloi me njė grup kėngėsh pėrshėndetėse tė kėngėtarėve grekė, tė cilėt kėnduan bukur dhe u duartrokitėn nga tė pranishmit.
I pari qė u ngjit nė skenė nga kėngėtarėt korēar ishte Sherif Merdani, i cili kėndoi 7 kėngė qė me vokalin dhe interpretimin e tij virtuoz e hipnotizoi spektatorin.
“Pse ėshtė i madh Sherif Merdani...”?
Sherifi ka sukses, sepse ai kur kėndon ve nė kėngė, zemrėn dhe shpirtin e tij, kėndon me njė ndjenjė tė mahnitshme, tė elektrizon, ėshtė i besueshėm se dhimbja e tij e shprehur nė kėngė interferon dhe bėhet pjesė pėrbėrėse e shpirtit tė qindra e mijėrave njerėzve tė mirė. Sherifi duke kėnduar nė njė moment befasues ai ngriti sytė e lėngėzuar drejt qiellit duke e lėnė spektatorin tė mahnitur e tė impresionuar me vargjet, “E ku ishte ti o Zot, kur pėr njė ēast ne tė mohuam...?!”... ose tek kėnga e Nėnės, e cila ishte sa tronditėse, aq edhe e bukur, sa shprehėse, aq edhe e dashur, sa e dhimbshme, aq edhe e pėrmalluar, sa intime, aq dhe mesazh thirrėse, “Mos e harroni kurrė nėnėn! Kushdo mund tė tradhtojė, por zemra e nėnės kurrė jo...!”.
Njė pamje tjetėr japin kėngėtaret e talentuara qė kėnduan plot bukuri e hijeshi Lazarela Deti dhe Zulieta Sheremeni. Me njė timbėr tė veēantė, tė bukur, plot delikatesė pėrcollėn pėr spektatorin kėngėt e bukura popullore tė trevės sonė qė e ndezi spektatorin dhe e ngriti nė kėmbė pėr tė kėnduar dhe hequr vallen nė teatrin veror tė “Neapolit”, duke e kthyer spektaklin nė njė festė tė vėrtetė, duke krijuar atė intimitet, atė osmozė artistike kėngėtar-spektator.
Pastaj del nė skenė kėngėtari i ri nė moshė, por qė kėto vitet e fundit ka bėrė jehonė dhe ėshtė shumė i dashur pėr spektatorin Mateos Frroku, i cili me vokalin e tij, zhdėrvjelltėsinė nė interpretimin e bukur tė kėngėve impresiononin spektatorin nė teatrin e “Neapolit” tė Selanikut ku djemtė dhe vajzat e reja kėndonin dhe vallėzonin duke shoqėruar kėngėtarin, duke i dhėnė spektaklit njė ngjyrė tė veēantė tė bukur e rinore.
Tomi Kondakēi kėndon lehtė me kitarė me njė zė tė ėmbėl, bukur, me ndjenjė, me mall kėngė nga serenatat korēare, si dikur nė rininė e tij, duke iu sjellė spektatorėve njė copė jetė nga kujtimet pėr Korēėn e tyre tė dashur me sokakėt me kalldrėm e mbrėmjet e mbushura me kėngė e tinguj kitare…
Koncerti arrin kulmin pas orės 01.00 pas mesnate, kur nė skenė dalin vėllezėrit korēarė, Endri dhe Stefi Prifti me orkestrėn e tyre. Njė bukuri e rrallė, duet i pėrkryer, kėngė tė bukura korēare, por dhe greke, ku pėrsėri spektatori i elektrizuar dhe i befasuar nga kėnaqėsia e suksesit u ngrit duke kėnduar e vallėzuar. Duartrokitjet ishin tė merituara pėr tė gjithė kėngėtarėt dhe orkestruesit.
Surpriza e spektaklit ishte kur prefekti i Selanikut, Panajotis Psomiadhis, mori mikrofonin dhe kėndoi plot 7 kėngė, duke treguar talentin e tij jo vetėm si prefekti i suksesshėm i Selanikut me 1 milion e 500 mijė banorė, por dhe si kėngėtar i talentuar.
Nė fund tė shfaqjes Psiomadhis i dhuroi prefektes sė Korēės, Elfrida Zefi, bustin e Aleksandrit tė Madh tė Maqedonisė, kurse ajo i dhuroi prefektit tė Selanikut njė pikturė me pamje tė Korēės dhe kryetarit tė Bashkisė sė Selanikut bustin e tė madhit Skėnderbe.
Tė gjithė emigrantėt qė ishin nė shfaqe pavarėsisht se ishin nga Korēa, Shkodra, Berati, Vlora, Tropoja, shpreheshin tė entuziazmuar: -Ju lumtė, na nderuat. Na sollėt kėtu nė Selanik kėngėt e vendit tonė, bukurinė e saj, na bėtė me krahė…
Ja si u shpreh Thimi Gėrnioti, kėngėtar, djali i boksierit tė famshėm korēar qė bėri emėr nė botė Rafail Gėrnioti, nga njė familje me tradita nė boks.
“Kam 15 vjet qė jetoj nė Selanik, kam kėnduar nė vitet 1970 me Sherif Merdanin, me Laxarela Detin kam qenė nė estradėn e Korēės, po kėshtu me Zhulietėn, kam miq vėllezėrit Prifti e Tomi Kondakēi, ishte njė sukses i merituar, i pritur. Aktivitete tė tilla janė shumė tė nevojshme, ato na ripėrtėrijnė, na rritin vlerat si korēarė, si shqiptarė. Grekėt kanė dashuri pėr kėngėn, e duan atė. Kėto aktivitete artistike forcojnė miqėsinė ndėrrajonale, por dhe mė gjerė. Duhet edhe nė tė ardhmen tė kemi aktivitete tė tilla. Ne do tė ndihmojnė pėr organizimin mė tė mirė tė tyre, siē bėmė sonte, ku pjesa mė e madhe ishin tė rinj dhe tė reja emigrantė shqiptarė. Kjo ėshtė e rėndėsishme”.
Ilia Niēo dhe gruaja e tij Mira shprehen: “Ishte njė koncert shumė i bukur, dinjitoz, unė kam punuar pėr disa vjet nė Pallatin e Kulturės Korēė. Shfaqja e sotme tregoi se muzika, arti dhe gjinitė e tjera artistike po pėrparojnė dhe kjo na gėzon ne emigrantėt. Ju lumtė organizatorėve tė Korēės dhe Selanikut dhe kėngėtarėve korēarė tė mrekullueshėm”.
Koncerti mbaroi nė orėt e vona tė natės, por kėngėtarėt dhe orkestruesit ishin tė kėnaqur me suksesin e arritur dhe nuk ndjenin lodhjen, sepse nė veshėt e tyre akoma dėgjoheshin duartrokitjet e stuhishme dhe kėngėt qė u kėnduan bashkėrisht.
Tė nesėrmen nė mėngjes duke u pėrshėndetur me Selanikun e bukur dhe mikpritės i thamė atij “Mirupafshim!”.

VEHBI FURXHI : Gazeta Metropol

Askushi
01-10-2012, 16:18
Milo: Traktati i Miqėsisė me Athinėn, nuk e adreson ēėshtjen ēame



Skerdilajd Zaimi
2010-11-01




Diplomacia



Haxhinasto: Me partnerėt grekė ekziston mirėkuptimi qė ēėshtja tė zgjidhet sipas traktateve ndėrkombėtare
Shefi i diplomacisė shqiptare, Edmond Haxhinasto, deklaroi tri ditė mė parė pėr Radio Kosovėn, se ēėshtja ēame po diskutohet me palėn greke pėr ta zgjidhur nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare. Nė fakt, disponimi i Shqipėrisė pėr ēėshtjen ēame praktikisht reduktohet nė trajtimin e saj si njė problem teknik, qė i referohet mė shumė sė drejtės sė pronės. Jashtė qėndrimeve emotive me burim historinė dhe pa kaluar nė formulime me karakter tė pėrgjithshėm politik, duket se Tirana zyrtare po e kėrkon zgjidhjen te trajtimi juridik, si njė rrugė e pranueshme edhe pėr palėn greke, sidomos nė vizitėn e fundit qė ish-ministrja e Jashtme, Dora Bakojanis, zhvilloi nė vendin tonė. Pikėpyetja qė shtrohet pėrpara qytetarėve shqiptarė ėshtė angazhimi i institucioneve tė Shqipėrisė nė kėtė drejtim, pėrfaqėsues tė sė cilės i karakterizojnė marrėdhėniet me Greqinė si tė shkėlqyera. Njė rast i fundit ėshtė intervista e ministrit aktual tė Jashtėm. “Ēėshtja e komunitetit ēam mund tė zgjidhet nė kuadrin e legjislacionit ndėrkombėtar, nė njė klimė tė mirė bashkėpunimi, ēėshtje tė tilla janė tė parashikuara pėr t'u zgjidhur edhe nė bazė tė Traktatit tė Miqėsisė mes tė dyja vendeve. Sigurisht, qė me partnerėt grekė ne i kemi ngritur kėto ēėshtje dhe ekziston mirėkuptimi qė kėto ēėshtje tė zgjidhen nė bazė tė legjislacionit ndėrkombėtar”, ėshtė shprehur ndėr tė tjera, ai vetėm tri ditė mė parė. Sipas tij, qėndrimi i Shqipėrisė pėr kėtė ēėshtje, tanimė ėshtė shumė i qartė. Ajo qė mbetet e pasqaruar ėshtė fakti se kur ėshtė shtruar kjo ēėshtje me partnerėt grekė dhe sa premtues ėshtė Traktati i Miqėsisė i nėnshkruar mė 22 mars 1996 nė kėtė drejtim?

Trajtimi i ēėshtjes

Pėr aq sa ėshtė bėrė publike ēėshtja ēame ėshtė bėrė pjesė e ligjėrimit politik gjatė fillimit tė viteve ‘90 pėr tė kaluar mandej nė retorikė pėr konsum tė brendshėm apo e mbetur nė nivelin e pyetjeve gazetareske. Njė dėshmi zyrtare pėr kėtė gjė e jep njė ish-titullar i Ministrisė sė Jashtme, kreu i Partisė Demokracia Sociale, Paskal Milo. “Pėr sa kohė qė kam qenė unė ministėr, ēėshtja ēame nuk ėshtė shtruar asnjėherė nė bisedime zyrtare, por nė biseda private tetė a tetė. Ēėshtja ėshtė prekur tangencialisht, por asnjėherė nė mėnyrė substanciale, duke iu referuar faktit se kemi njė komision miks qė duhet tė trajtojė problemet pronėsore”, deklaroi Milo pėr gazetėn “Shqip”. Njė tjetėr ish-ministėr i Jashtėm, Besnik Mustafaj, ka njė informacion alternativ lidhur me kėtė problem, pėr sa kohė qė shprehet se problemi ėshtė shtruar nė rrugė zyrtare. “Nuk mund tė flas me hollėsi, por di qė ēėshtja ėshtė shtruar pėrherė, sidomos gjatė negociatave pėr Traktatin e Miqėsisė nė vitet 1995-1996”, tha Mustafaj pėr “Shqip”. Kėshtu nė njė vėshtrim tė pėrmbledhur nga prononcimet e mėsipėrme duket se Traktati i Miqėsisė, pėrmbajtja e tė cilit ėshtė e panjohur pėr publikun e gjerė shqiptar, ėshtė pikėtakimi greko-shqiptar pėr ēėshtjen ēame. I mbetur jashtė syve tė opinionit, emri i tij ėshtė shfaqur kryesisht nė analizat e shumta pėr ēėshtjen e varrezave apo pronėsisė, por edhe nė qėndrimet e Kryeministrit Sali Berisha qė e ka cilėsuar atė si njė dokument bazė pėr zgjidhjen edhe tė problemit ēam.

Traktati

Njė informacion me shumė vlerė pėr shpresat qė jep Traktati i Miqėsisė nė zgjidhjen e njė ēėshtjeje qė nė Shqipėri konsiderohet ende si politike dhe jo teknike, jep ish-ministri i Jashtėm Paskal Milo. “Traktati i Miqėsisė, sikurse edhe u shpreh sė fundmi z. Berisha, ėshtė njė kuadėr pėr zgjidhjen e problemeve ekzistuese, por ai pėrmban formulime ambigue, qė mandej interpretohen sipas interesave. Traktati i Miqėsisė nuk adreson asgjė rreth ēėshtjes ēame si tė tillė”, deklaroi pėr “Shqip”, Milo. E pėrkthyer thjesht, ky dokument nuk e njeh ēėshtjen ēame si tė tillė, e pėr pasojė referenca e tij nė problemin e pronėsisė e kontekstualizon problemin ēam, por kjo kėrkon paraprakisht uljen e statusit tė saj nėn nivelin e njė ēėshtje politike, ēka pėrjashton nevojėn pėr njė qėndrim nga Shqipėria.

Askushi
01-10-2012, 16:21
Dekorohet mėsuesi grek, ndihmoi fėmijėn e sėmurė shqiptar

http://gazeta-shqip.com/lajme/wp-content/uploads/mesuesi-grek.jpg



8 Qershor 2012
Gazeta Shqip



Duartrokitjet nuk mbarojnė nė sallė kur konsulli i Shqipėrisė nė Selanik, Riza Poda, i jep drejtorit tė shkollės fillore tė lagjes Eukarpia nė Selanik, Aleksandros Filipidis, njė certifikate mirėnjohje nga Ministria e Arsimit tė Shqipėrisė tė firmosur nga vete prof.dr Myqerem Tafaj. Eshtė mėsuesi grek, qė sė bashku me 24 nxėnės tė klasės sė gjashtė para katėr vitesh, u bėnė simbol i humanizmit te pashembullt, duke ndihmuar nė mbledhjen e njė shume tė madhe parash, pėr t’i dhėnė mundėsi nxėnėsit shqiptar tė kėsaj shkolle Ilia Demiri, tėe kurohej nga kanceri nė kocka, nė njė prej spitaleve tė Francės.
“Kam nė duart e mia njė titull tė veēante qė ju pėrket gjithė fėmijėve tė Greqisė, gjithė grekėve dhe kjo na jep mundėsinė qė dy popujt tanė tė jenė gjithnjė tė bashkuar”, thotė Aleksandros Filipidis, drejtor i shkollės fillore.
Odiseja e gjatė e dhjetėvjeēarit atėherė Ilia dhe e pėrpjekjeve tė prindėrve tė tij u kurorėzua me humanizmin dhe solidaritetin e shokėve tė klasės tė cilėt nė fillim mblodhėn paratė e arkave tė tyre tė kursimit,e me pas drejtori i kėsaj shkolle sensibilizoi bashkinė e qytetit, kishėn, tė gjitha shkollat fillore tė Greqisė dhe kudo fėmijėt greke dėrgonin kursimet e tyre.
“Marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė janė me tė vėrtetė tė shkėlqyera.Edhe ky aktivitet sot tregoi pėr nivelin e kėtyre marrėdhėnieve. Ka me dhjetėra raste tė tilla nė Greqi ku tregohet miqėsia ,bashkėpunimi ndėrmjet shqiptarėve dhe grekėve,familjeve shqiptare dhe greke,tė cilėt bėjnė shumė pėr njeri-tjetrin”, tha Riza Poda konsulli i Shqipėrisė nė Selanik.
Ne aktivitetin e organizuar nga konsullata shqiptare ne Selanik merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė autoriteteve vendore. “Fėmijėt na tregojnė rrugėn e duhur. Mė nė fund tė kuptojmė qė nuk duhet tė ketė mesazhe raciste .Ekziston dashuria,adhurimi dhe liria pėr barazinė edhe pėr bashkėqytetarin tonė. Popujt e Ballkanit duhet tė jetojnė nė paqe dhe tė vėllazėruar”, tha Dionisis Psomiadhis, kryetari i qarkut tė Greqisė sė Veriut.
Nė fund me njė shfaqje emocionuese, fėmijėt e njė klase tė shkollės greke kane cuar njė mesazh tė fuqishėm nė shqip dhe nė greqisht pėr humanizmin, fqinjėsinė e mirė dhe solidaritetin midis njerėzve dhe sidomos midis fqinjėve.

Marrė nga “Top Channel”

Askushi
01-10-2012, 16:25
Prap me Fletoren Greke "LE MESSAGER D'ATHENES"



Prof. ABAS ERMENJI

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/5/52/Abas_Ermenji.jpg



Ajo gazetė, si edhe pjesa mė e madhe e shtypit grek, ėshtė e betuar tė mos e shkrehė as njė ēast fushatėn anti-shqiptare. S'mbetet pa u a prishur shijen herė pas here kėndonjėsvet tė saj me nga njė sharje trashamane pėr popullin Shqiptar ; gjė qė nuk sjell asnjė fitim, veēse prish edhe ato ndjenja miqėsije a ēmimi tė dy-anėshėm qė dy kombet fqinj munt tė kenė pėr njėri tjetrin. Duke mos pasur as mė tė voglin kujdes pėr tė vėrtetat mė elementare, gazeta e sipėr-pėrmendur ka ēfryrė kaqė herė njė tok tė kėqiash dhe mallkimesh kundėr popullit Shqiptar, sikur ky tė kishte qėnė shkaktari i fatkeqėsivet tė Greqisė.

Tė shaē e tė pėrbuzėsh sakrificat e pashembullta tė popullit t'onė, i cili rrihet e pėrpiqet nė hekur e nė gjak, vetėm filli, pa asnjė ndihmė nga jashtė, kundėr thundrės qė po e bluan, na duket njė cinizmė fare i ndohtė. Gjithashtu, vetėm njė mendje tepėr e ngushtė munt tė kėrkojė t'a bėjė Shqipėrinė pėrgjegjėse pėrēka forcat e jashtėme pushtonjėse kanė vepėruar mbi' tė.

Sikur popujt t'onė nuk kanė qėnė qė tė dy bashkė viktimat e pafajshme tė tė njėjtavet lodra-forcash historike, tė tė njėjtavet furtuna t'ardhura qė pėrtej kufivet ! Dhe sikur Greqija nuk do tė kishte pėsuar fatin e Shqipėrisė (gjė qė ne s'ia urojmė aspak) po tė mos kish qėnė ndihmuar efektivisht prej fuqivet aleate nė Dhjetorin e 1944-ės, kur komunistėt kishin pushtuar tė tėrė vendin, me gjithė qytetin e Athinės, pėrveē lagjes sė Kollonaqit. A se nuk do tė ish shkelur mė pastaj sikur tė mos i vinte nė ndihmė plani Truman mė 1947.

Por kėtė radhė, "Le Messager d'Athčnes", nė njė vazhdim artikujsh tė botuar mė datėn 8 e 22 Korrik dhe 12 e 19 Gusht, ndėnė pseudonimin "Scrutator", kėrkon tė paraqiti "titujt juridikė", "faktorėt strategjikė" dhe "ekonomikė" qė i dhėnkan tė drejtė Greqisė mbi Epirin e Veriut !

Aqė mė mirė qė kėtė herė nuk kemi tė bėjmė me sharje e tė fyeme. Ndodhemi nė fushėn "shkencore" ku Zoti Scrutator e vėshtron nga tė gjitha anėt problemin e Epirit tė Veriut, do me thėnė tė Shqipėrisė sė Jugės, me njė dylbi bizantine. Fillon njėherė me "titujt juridikė" qė paska Greqia mbi kėtė pjesė tė Shqipėrisė. Dhe si tė tillė quan fjalėt miqėsore tė ndonjė grupi senatorėsh tė Perėndimit, tė dashuruar pas helenizmės dhe fort pak nė dijeni tė ēėshtjes ; ose ndonjė premtim dipllomatik nga ana e Fuqivet tė Mėdha, nė disa ēaste kur popujt e vegjėl lėkundeshin si fletė tė kėputura mbi valėt e konfliktevet tė pėrbotėshėm. Por ky "jurist" i ndritur harron tė pėrmendi faktin tjetėr katėrcipėrisht konkret qė, gjithsaherė qė komisione ndėrkombėtare kanė ardhur pėr t'a studjuar nė vėnd ēėshtjen greko-shqiptare, kanė vėrtetuar nė mėnyrė tė pakundėrshtuarėshme qėnien Shqiptare tė kėsaj krahine. Qė Lidhja e Kombevet e pranoi nė gji tė vet me kėta kufi Shqipėrinė mė 1920, dhe me kėta kufi e kanė njohur organet ndėrkombėtare mė tė larta. Qė vetė Greqia e pat njohur solemnisht kėtė vijė kufiri ē'prej 1923 gjer mė 1939.

Kur bandat e Gjiritit, ndėnė urdhėrat e Zografos, shkelėn Shqipėrinė e Jugės mė 1914, ato doqnė tri tė katėrtat e shtėpivet, duke pėrhapur ngado vdekje e rrėnime. Sigurisht ky fakt nuk i forcon aspak "titujt juridikė" t'uajtė, Z. Scrutator.

Sa pėr argumentat "historike", "ethnike" e tė tjera, nuk kanė mė tepėr bazė nga "titujt juridikė". Pse dy krahinat e Shqipėrisė jugore nuk kanė bėrė pjesė kurrė me Greqinė, as si organizmė politik, as si njėsi ethnike.

Nė kohėrat e lashta, Epiri pėrbėnte njė shtet mė vehte mb'anė tė qytėterimit dhe tė konfederatavet helenike. Mbas pushtimevet romake dhe ndėnė Perandorinė e Lindjes, fjala "Epir" ka qėnė mė fort njė shprehje gjeografije ose administrate qė tregonte njė krahinė e cila, nga anė e Veriut, s'ka pasur kurrė kufi tė caktuara, por shtrihej e mblidhej sipas rastevet duke pėrfshirė herė herė njė pjesė tė madhe t'Ilirisė dhe diēka nga Maqedhonia. Nga fundi i kohės sė Mesme, ish zakon tė quhej Epir gjithė Shqipėria mbarė. Kėshtu, pėr shembull, Skėnderbeu njihej nė Perėndim si Princ i Epirit.

Kur fillojnė tė ēquhen kombėsitė e reja tė Ballkanit, qė pėrpara pushtimit turk, jo vetėm "Epiri i Veriut" por edhe Epiri i Jugės shkonte me grupin ethnik Shqiptar. Qyteti i Gjinokastrės, qė ėshtė sot pika qėndrore e kėrkesavet greke, ish, nė Shekullin e katėrmbėdhjetė, kryeqyteti i princit Shqiptar Gjin Bua Shpata, shteti i tė cilit shtrihej nė Jugė gjer nė gji t'Artės. Dhe deri nė fillim tė shekullit t'onė, i tėrė Epiri (i Veriut e i Jugės) pat ruajtur karakteret ethnike Shqiptare. Vetėm pas luftės Ballkanike tė 1912-ės, e sidomos pas luftės sė parė botėrore, grekėt e ēdukėn prej Epirit tė Jugės - a Thesprotisė, si e quajnė ata - gati tė gjithė elementin Shqiptar.

S'ka studim me tė vėrtetė shkencor, tė shkruar pėrpara 1912-ės rreth kėsaj krahine, qė tė mos pėrmendi se Epiri i Jugės, gjer nė gji t'Artės, ish i populluar me Shqiptarė. Janina - kryeqėndėr e Epirit - qė mbahet sot si njė qytet fjeshtė grek, ish nė shekullin e nėntėmbėdhjetė njė nga qendrat Shqiptare mė me rėndėsi. Aty u-ēua Ali Pashė Tepelena kundėr Perandorisė Otomane, mė 1820, pėr tė bėrė Shqipėrinė e pamvarur, duke ftuar nė kryengritje, me zėrin e tij tė fuqishėm, gjithė popujt e Ballkanit. Dhe prej lėkundjes qė i dha Perandorisė turke ky Shqiptar i tmerrshėm pėrfituan grekėt, tė cilėt u-lėshuan nė kryengritje mė 1821.

Tani fqinjėt e Jugės, tė pangopur me ēdukjen e 130 000 Shqiptarėve tė Ēamėrisė, duanė t'a vazhdojnė akoma mė nga Veriu ndjekjen ēfarosėse kundėr popullit t'onė, dhe pėr kėtė qėllim nxjerrin kėrkesa absurde mbi krahinat Shqiptare tė Korēės e tė Gjinokastrės. Mbi ē'farė baze ethnike pėshteten kėto kėrkesa ? Nė tė gjithė krahinėn e Korēės nuk ka asnjė grek. Kurse n'anėn e Gjinokastrės ndodhet ndonjė ishull i vockėl grekofonėsh tė cilėt mezi arrijnė numurin 30 000, dhe qė fundi i fundit, pas mendimit tė njė historiani grek*, nuk janė as grekėr as shqiptarė. Ja pra se mbi ē'baza ethnike pėshteten tė famshmet kėrkesa greke qė i kanė shurdhuar veshėt botės !

Pastaj, Z. Scrutator na derth njė grumbull emrash gjeografikė (si ndonjė nxėnės mendje-math qė kėrkon tė tregohet se e di mirė mėsimin) duke kujtuar se nė kėtė mėnyrė po ve nė dukje arsyet "strategjike" dhe "ekonomike" mbi tė cilat pėshteten kėrkesat greke. Bėn si me thėnė anatominė gjeografike tė Shqipėrisė sė Jugės, duke kėrkuar pėr Greqinė njė vijė kufiri ideale nė pikėpamje strategjike, a duke treguar se si disa nga kėta vende lidhen ekonomikisht me qėndrat greke. Dhe duket qė s'i shkon fare nėpėr mend se i tėrė ky arsyetim i lehtė s'pėshtetet veēse mbi njė absurditet tė trifishtė.

Absurditet numur njė :
- Po qe se Epiri Shqiptar dhe Epiri Grek, si vija gjeografike, janė vazhdimi i njėri-tjetrit, atė ēka grekėt kėrkojnė mbi Epirin t'onė, munt t'a kėrkojmė fare bukur edhe ne mbi Epirin e atyre, nė bazė tė tė njėjtit arsyetim. Ne kemi edhe ndonjė arsye mė shumė akoma, pse kufiri politik na ka lėnė vetėm pjesėn malore t'Epirit, duke i dhėnė Greqisė fushat pjellore tė Ēamėrisė qė ishin dikur truall i Shqiptarvet. Pastaj, nė pikėpamje strategjike, vija e kufisė ka qėnė caktuar nė njė mėnyrė tė padrejtė pėr Shqipėrinė dhe jo pėr Greqinė.

Sa pėr krahinėn e Korēės, ajo bėn pjesė gjeografikisht me rrafshin e Maqedhonisė, qė e ka ndarė prej Greqisė natyra vetė.

Absurditet numur dy :
- Duke marrė parasysh mjetet teknike tė luftavet tė sotėshme dhe zgjerimin ndėrkombėtar tė tyre, ēdo vijė kufije midis shtetesh ka humbur mjaft nga rėndėsia strategjike qė munt tė kishte njė herė. Nė se Shqipėria munt tė paraqiti ndonjė interes strategjik pėr Greqinė - dhe qė grekėt s'duan t'a kuptojnė n'asnjė mėnyrė - ėshtė qė, e tėrė si njė copė, tė jetė e lirė nga ēdo sundim i huaj, tė jetė si njė zonė e sigurtė pėrbri Greqisė.

Absurditet numur tre :
- Edhe sikur fqinjėt e Jugės tė kishin ndonjė interes tė vėrtetė pėr t'u-shtrirė nga Veriu, ne munt t'u themi se kombet nuk janė njė lėndė ēfarėdo qė munt t'i pėrdorė Greqija pas qejfit pėr tė ndėrtuar kufi tė fortė. Por janė entitete tė gjalla, dhe kanė aqė sa Greqia tė drejtė qė tė jetojnė.

Ngado qė t'a marrim ēėshtjen, ju nuk vėshtroni fort lark, Z. Scrutator. Nuk shifni fare se nė ē'shkallė janė duke u-shvilluar marrėdhėniet ekonomike dhe vijat strategjike tė kohės s'onė. Njė shkėmb mė shumė a mė pak, s'e ndryshon n'asgjė gjendjen e popullit t'uaj as sigurinė e Greqisė. Pastaj, mbasi kėrkesat t'uaja nuk pėshteten veēse mbi tė drejtėn e mė tė fortit, jini aqė i mėnēėm sa tė kuptoni qė, sikur Shqipėria tė kish mbetur si njė copė mish i varur ndėr hundė t'atyre qė e lakmojnė, ka pėr-rreth saj dhėmbė shumė mė tė fortė nga t'uajtė...

Nė vėnd qė tė bėni xhambasllėqe ose tė na mbani njė thikė tė ngrehur prapa krahėvet kur ne luftojmė pėr lirinė dhe sigurinė e vendit t'onė, qė ėshtė njėkohėsisht njė siguri edhe pėr t'uajin, do tė bėnit mė mirė tė na jepnit zemėr nė kėtė drejtim dhe tė na ndihmonit. Duke kėrkuar miqėsinė t'onė, do t'u shėrbenit mė mirė interesavet tė vendit t'uaj, tė jeni tė sigurt.

Gazeta FLAMURI, shtator-tetor 1951

* C. Evelpidi, Les Etats Ballkaniques, 1930, faqe 36

Askushi
01-10-2012, 16:26
Shqipėri-Greqi, tė njohim njėri-tjetrin pėrmes kulturės



Ambasadori i Greqisė nė Tiranė, Nikolaos Pazios kishte zgjedhur rezidencėn e tij pėr t’u takuar e pėr t’u njohur me gazetarėt e kulturės nė mediat shqiptare. Arsyeja ishte organizimi i javės kulturore greke nė Shqipėri, ose siē e kishin emėrtuar “Pranvera e kulturės greke nė Shqipėri”. Mėnyra se si ambasadori kishte zgjedhur pėr tė informuar mediat nuk ngjasonte aspak me njė konferencė shtypi, por me njė bisedė miqėsore ku tė ofrohej dhe gjithė informacioni i nevojshėm. “Pranvera e kulturės greke nė Shqipėri” zhvillohet me rastin e Festės Kombėtare tė Greqisė. “Zgjodhėm kėtė mėnyrė pėr tė festuar festėn tonė kombėtare pėr disa arsye. E para: Kishte shumė kohė pa u bėrė aktivitete tė tilla nga ambasada greke nė Shqipėri. E dyta ėshtė se kėto aktivitete ne i konsiderojmė shumė tė rėndėsishme pėr tė gjallėruar jetėn kulturore nė kryeqytet sepse mendojmė se mungojnė. Duhet pranuar qė ka njė boshllėk nė jetėn kulturore tė kryeqytetit. Arsyeja e tretė ėshtė se besojmė se me kėtė mėnyrė do tė mund tė gjejmė ēfarė i bashkon dy vendet tona fqinje. Pėr kėtė arsye, kėto aktivitete pėrbėjnė dhe shprehin njė bashkėpunim mes dy palėve duke mbuluar disa sektorė, qė sipas mendimit tonė kanė rėndėsi, si kinemaja, muzika, artet figurative, gjuha, marrėdhėniet ekonomike. Kemi bėrė pėrpjekje pėr tė prekur ata sektorė qė promovojnė kulturėn bashkėkohore greke nė Shqipėri, por edhe marrėdhėniet historike, kulturore dhe politike mes dy vendeve”, – tha ndėr tė tjera ambasadori i Greqisė nė Tiranė, Nikolaos Pazios.

Greqia nė sytė e piktorėve shqiptarė

Njė ekspozitė pikture ēel “Pranverėn e kulturės greke nė Shqipėri”. Mė 19 mars, nė galerinė “Ekspo” do tė ekspozohen veprat e disa artistėve shqiptare, tė cilėt janė frymėzuar nga mitologjia, historia, monumentet, peizazhi dhe kultura laike greke. Ekspozita organizohet nė bashkėpunim me “Vatrėn e Tiranės” tė Fondacionit Grek tė Kulturės. Kjo ekspozitė tregon se ashtu si Greqia e lashtė edhe ajo bashkėkohore nuk rresht sė frymėzuari ēdo pėrfaqėsues tė artit, aq mė tepėr artistin shqiptar, i cili ka ndarė njė pjesė tė rėndėsishme tė kulturės sė tij aq pranė gjeografikisht dhe gjeoartistikisht me kulturėn greke. Bindja e organizatorėve tė “Pranverės sė kulturės greke nė Shqipėri” ėshtė se janė pikėrisht njerėzit e artit, tė dijes dhe shkencės ata qė udhėheqin ndenjėn universale tė miqėsisė, bashkėjetesės paqėsore, si dhe mirėkuptimit tė popujve. Nė kėtė kuadėr do tė ēelet dhe ekspozita me fotografi, titulluar “Shqiptarėt nė Greqi, pėrmes objektivit tė Roland Tashos”. Kjo ekspozitė do tė jetė pararendėsja e librit me tė njėjtėn temė, qė do tė dalė sė shpejti nė treg. “Ekspozita e Tashos do tė hapet edhe nė Greqi”, – konfirmoi ambasadori.

Libri si urė komunikimi mes kulturave

Njė hapėsirė e veēantė do t’i kushtohet edhe librit grek tė pėrkthyer nė shqip, si dhe librit shqip tė pėrkthyer nė greqisht nga data 20-31 mars nė mjediset e Muzeut Historik Kombėtar. Qėllimi i kėsaj ekspozeje ėshtė jo vetėm njohja e lexuesit me letėrsinė e pėrkthyer nė dy gjuhėt greke dhe shqipe, por dhe rritja e interesit tė lexuesit pėr librin si vlerė shpirtėrore.

Kinemaja moderne greke

“Shumė pak njihen popujt e dy vendeve”, – tha jo pa dhimbje ambasadori Pazios. Kultura moderne greke, sipas tij njihet shumė pak, pėr tė mos thėnė aspak nė Shqipėri. Kjo ka qenė arsyeja qė mė shumė hapėsirė nė kėto aktivitete kulturore i ėshtė lėnė njohjes sė publikut shqiptar me kulturėn moderne greke. Pėr katėr ditė me radhė publikut kryeqytetas dhe jo vetėm, do t’i ofrohen prodhimet mė tė mira kinematografike greke tė viteve tė fundit. Filmat do tė shfaqen nė Qendrėn e Kulturės sė Forcave tė Armatosura nė kryeqytet dhe hyrja do tė jetė e lirė pėr tė gjithė. Me njė koncert recital pėr flaut dhe piano do tė vijojnė aktivitetet kulturore greke nė kryeqytet, ku nė flaut luan artistja shqiptare Anna Majlinda Spiro dhe nė piano, Dimitrios Marinos. Ambasadori do tė veēonte mes tė ftuarve shefin e kuzhinės, Elias Mamalakis, qė me sa dukej ishte njė yll televizioni nė Greqi. Tė njėjtin program Elias Mamalakis do tė risjellė nė njė nga televizionet shqiptare, ku ai do tė gatuajė dhe do tė flasė pėr produktet greke mesdhetare dhe pėr tė ushqyerit shėndetshėm.

Gjuha dhe studimet dypalėshe, nė fokusin e studiuesve

Konferenca e parė ndėrkombėtare e studimeve shqiptaro-greke do tė zhvillohet nė kuadėr tė kėtyre aktiviteteve nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė nė datat 24-25 mars. Nė kėtė konferencė tė rėndėsishme do tė trajtohen pėrmes kumtesave tė ndryshme arritjet e deritanishme nė fushėn e studimeve shqiptaro-greke dhe do tė bėhet njė vlerėsim i nivelit tė tyre, drejtimeve dhe metodave studimore. Konferenca synon gjithashtu tė hapė perspektiva tė reja nė fushėn e studimeve filologjike shqiptaro-greke. Ndėrkohė, kumtesa dhe referate do tė trajtojnė ndėrveprimin midis kulturės, folklorit, gjuhės dhe letėrsisė shqipe dhe greke, si dhe do tė diskutohen aspekte tė ndryshme tė pėrkthimit greqisht-shqip dhe shqip-greqisht. Njė seancė e veēantė do t’i dedikohet idiomave gjuhėsore dhe letėrsisė sė minoritetit grek nė Shqipėri, si dhe edukimit ndėrkulturor tė emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Tė pranishėm nė kėtė konferencė do tė jenė referues nga Europa dhe Amerika, ndėrsa njė sesion nderi do t’i kushtohet veprės sė albanologut Titos Johales. Kumtesat do tė botohen nė revistėn “Albanohellenica”. Njė tjetėr konferencė do tė jetė dhe ajo me temė “Ndikimet rajonale tė krizės ekonomike europiane”, ku do tė marrin pjesė pėrfaqėsues nga institucione dhe organizata tė ndryshme nga Greqia dhe Shqipėria, si dhe vende tė tjera tė rajonit. Tema kryesore e diskutimeve do tė jetė kriza ekonomike dhe ndikimet e saj nė rajon, sidomos nė Ballkanin Perėndimor. Ndėrkohė, rėndėsi do t’i kushtohet edhe marrėdhėnieve greko-shqiptare dhe zhvillimit tė tyre, duke vėnė theksin tek emigracioni midis dy shteteve dhe mbi perspektivėn europiane tė Ballkanit Perėndimor.

Mapo

Askushi
01-10-2012, 16:30
Greqi, “Demokracia e re”: Mbijetesa e Vorio Epirit, objektivi ynė



Nga ANILA JOLE


ATHINE - Disa ditė para zgjedhjeve tė pėrgjithshme, ku aspiron fitoren pėr qeverisjen e vendit, partia "Demokracia e re" e Antonis Samaras organizoi nė Athinė njė konferencėn me temė, “Vorio Epiri, e shkuara, e tashmja, e ardhmja", ku merrnin pjesė pėrfaqėsues tė lartė tė kėsaj partie, deputetė, akademikė, ish konsulli grek nė Korēė si dhe pėrfaqėsues nga minoriteti grek nė Shqipėri.
Shefi i departamentit tė politikės sė jashtme nė Demokracinė e Re, deputeti Panos Panajotopulos, deklaroi se “objektivi i ND ėshtė mbijetesa e minoritetit grek nė tokat dhe shtėpitė e stėrgjyshėrve tė tyre. Me ardhjen nė pushtet tė Demokracisė sė Re, do tė ndryshojnė marrėdhėniet e trungut kombėtar me jugun e Shqipėrisė, nuk do tė bėjmė dallime mes partive dhe organizatave apo individėve, kur bėhet fjala pėr minoritetin. Kryetari ynė Antonis Samaras dhe personalisht unė do tė jemi mė afėr grekėve nė Jugun e Shqipėrisė”.
Njė nga organizatorėt e konferencės, Kristos Gianaris tha se Greqia pėr asnjė arsye nuk duhet tė heqė dorė nga detyra qė ka pėr helenizimin e Vorio Epirit dhe kriza ekonomike nuk duhet tė pėrdoret si alibi pėr braktisjen e grekėve aty. Gianaris deklaroi se pėr partinė Demokracia e re (ND), mbijetesa etnike dhe fizike e Vorio Epirit ėshtė e panegociueshme, por sipas tij vitet e fundit po bėhet presion mbi pakicėn greke. Nė kėtė kontekst ai pėrmendi vrasjen e Aristotel Gumės, regjistrimin e popullsisė, ēėshtjen e pronave, grabitjen e vazhdueshme tė kishave ortodokse dhe sė fundi dėnimin, sipas tij tė padrejtė, tė kreut tė Omonias nė Korcė, Naum Disho.
Qarqe tė caktuara nuk pranojnė historinė, tha pėrfaqėsuesi i ND dhe ky mentalitet pengon marrėdhėniet greko-shqiptare. “Ne kėrkojmė miqėsinė dhe bashkėpunimin me Shqipėrinė fqinje. E kaluara nuk duhet tė pengojė tė ardhmen, por njė parakusht i rėndėsishėm pėr vlerėsimin e kėtij kursi nga ana e shtetit grek, ėshtė respektimi i tė drejtave tė njeriut pėr helenizmin e Epirit tė Veriut”, tha ai.
Ish-Konsulli i Pėrgjithshėm nė Korēė, Theodhor Ikonomu, deklaroi se: “Nė Korēė ka shumė grekė, por Greqia nuk ėshtė afėr tyre. Duhet tė themelohet njė organ kombėtar ku tė bashkohen tė gjithė grekėt e Shqipėrisė. Nė Kuvendin e Shqipėrisė ka grekė, por ėshtė sikur nuk ekzistojnė, sepse ata asnjėherė nuk kanė folur pėr problemet e minoritetit”, tha ai.
Nė fjalėn e tij deputeti shqiptar Kosta Barka foli pėr pėrēarjen e minoritetit grek nė Shqipėri, por disa tė pranishėm ia ndėrprenė fjalėn duke thėnė se pėrfaqėsuesit nė Kuvendin shqiptar, nuk kanė bėrė asgjė pėr minoritetin.

Balkan Web

Askushi
01-10-2012, 16:33
Interviste me regjisoret Greke te filmit Mirupafshim



6 vite mė parė





Ėshtė ky film, si edhe vetė arti, qė kėrkon rrugėzgjidhje shoqėrore pėr emigrantėt shqiptarė nė tė kundėrtėn e rrymės tė shoqėrisė sė atėhershme greke.
Viti 1997, ėshtė viti i operacioneve “Fshesa “ tė policė greke, e cila nė ...emėr tė ligjit(!?) mbledh nė ēdo skutė tė Greqisė tė gjithė emigrantėt ekonomikė shqiptarė, i pėrqendron nė stadiume(pasi qelitė e policisė nuk nxėnė mė...) , dhe , pasi u merr tė dhėnat, i dėrgon me autobusė nė Kakavijė e Kapshticė. E ndėrsa , media greke, sidomos kanalet televizivė grekė mbushin kronikat e lajmeve tė ditės , duke numėruar dhjetėrat e autobuzėve qė marrin rrugėn e zbimit me forcėn policore tė emigrantėve shqiptarė. Dhe Bashkimi Evropian dėrgon fonde Greqisė pėr tė ndihmuar Emigracionin, e shteti grek kėto fonde , miliona dollarė, i shpenzon pėr naftėn e autobusėve tė policisė greke qė pėrndjek me dhunė emigrantėt shqiptarė... Viti 1997 ėshtė nė Greqi edhe fillimi i vitit tė protestave tė prindėrve grekė , tė cilėt kurrsesi nuk duan tė pranojnė qė nxėnėsit e shkėlqyer emigrantė shqiptarė tė jenė flamurmbajtės , pasi , edukata dhe qytetėrimi i tyre helen, kurrė nuk mund tė pranojnė qė njė nxėnės shqiptar ėshtė mė i pėrparuar nga fėmijėt e tyre edhe nė intelekt, edhe nė mėsime?! Ndėrgjegja e e krijuesit artistik te regjisorėt grekė Jorgo Koras dhe Kristo Vupuras, u bė protestė e misionit tė artit ndaj atyre atavizmave tė antiqytetėrimit shoqėror dhe me realizimin e filmit “Mirupafshim”, ku pėrcillet mesazhi i miqėsisė tė vėrtetė tė qytetarėve tė ndershėm grekė me emigrantėt shqiptarė, dha pėr herė tė parė , me realizėm, indentifitetin e vėrtetė tė shqiptarėve emigrantė.Dhe pas njė viti, mė 1998 , nė Festivalin e Filmit nė Selanik, filmi “MIRUPAFSHIM” u vlerėsua me ēmimin e parė. Pas dhjetė vjetėve, sot mė 2007 emigrantėt shqiptarė kanė nė shoqėrinė greke indentifitetin e njė komuniteti qė ėshtė integruar tėrėsisht nė shoqėrinė greke. Njėfarėsoj, arti sikur e plotėsoi misionin e tij shoqėror, me filmin “Mirupafshim”.
Mirėpo, nga podiumi i prezantimit tė filmit “Mirupafshim” nė Javėn e Filmit Shqiptar nė Athinė, mė 29 maj , krijuesit, regjisorėt dhe skenaristėt e filmit, Jorgos Koras, dhe Kristo Vutupas, tė zhveshur tėrėsisht nga dafinat e euforisė, shfaqėn njė brengė tė tyre shpirtėrore.” Ma vjen keq, qė akoma, edhe pas 10 vjetėve nga realizimi i filmit tonė “MIRUPAFSHIM” nė Shqipėri ky film nuk ėshtė prezantuar pėr popullin tuaj”.
Jo vetėm me filmin e tyre “Mirupafshim”, i cili ėshtė film shqiptar i prodhuar nga krijues grekė, Jorgos Koras dhe Kristos Vupuras, tashmė nė komunikimin tonė, na flasin edhe me fjalė shqip. Mėsuan shqipen, tė ushqyer nga respekti dhe dashuria pėr ne, emigrantėt shqiptarė dhe pėr popullin tonė.

***
- Mirėmbrėma , zoti Jorgos dhe zoti Kristo. Ne ndjejmė qė filmi tuaj “Mirupafshim” ėshtė filmi i shqiptarėve. Ndaj kemi edhe nderin qė filmi juaj tė pėrfaqėsojė Filmin Shqiptar nė Javėn e tij nė Athinė. mund, tė na thoni, gjithashtu, pėrshtypjet tuaja pėr filmat shqiptarė , qė ju ndoqėt nė kėtė Javė tė Filmit Shqiptar nė Athinė?
-Jorgos Koras :Ajo qė veēova unė ėshtė qė Filmi shqiptar dhe Filmi grek kanė pasur njė udhė tė pėrbashkėt. Tė shprehjes tė mjeteve artistike .Nga filmi nė film, ėshtė pėrmirėsuar zėri, figura, pėrsoset interpretimi, dhe nė prodhimet e filmave tė fundit, tė jenė filma me tė vėrtetė tė pėrkryera tė mjeteve artistike. Sikurse ėshtė filmi “Tirana ora zero”i Fatmir Koēi dhe “I dashuri armik” i Gjergj Xhuvanit.
-Kristos Vupuras: Edhe unė pak a shumė tė njė mendimi kam. Atė qė unė mund tė them me siguri pėr Filmi shqiptar ėshtė qė ka me tė vėrtetė kėtė progres, duke e krahasuar me filmin e dikurshėm shqiptar, i cili (filmi i dikurshėm shqiptar) ishte tėrėsisht i ideologjizuar me frymėn e shtetit tuaj. Ishte njė film akademik, klasik. Nė ato pak filma qė unė kam ndjekur sporadikisht, veēohen syra tė veēantė, spikaten pėrpjekjet artistike tė njerėzve krijues.
-Si krijues tė filmit “MIRUPAFSHIM” cila ishte ajo stigmė qė ju shtyu tė krijonit pikėrisht, nė vitin 1997 njė film kushtuar emigrantėve shqiptarė, dhe njėfarėsoj, ju ndoqėt kėsisoj ,njė rrjedhė krejt tė kundėrt me shumicėn tuaj?
-Jorgos Koras; Tė gjitha filmat qė krijojmė, janė produkt i pėrvojave qė jetojmė. Domethėnė, jetojmė disa ngjarje tė jetės dhe pastaj, artisikisht, kėto mbresa i artėsojmė. Ne e pėrjetuam fillimin e emigrimit tė shqiptarėve , i njohėm, u bėmė miq me emigrantėt shqiptarė, udhėtuam bashkė me ta, edhe nė Vlorė, 15 ditė atje, dhe kur u kthyem, u ulėm dhe shkruajtėm mbresat tona, miqėsitė tona, tė gjitha ato qė pėrjetuam bashkarisht. Dhe tė gjitha kėto na udhėhoqėn nė skenarin e filmit. Pra filmi nuk ėshtė produkt imagjinar. U deshėn 3 vjet qė tė realizohet.
-Nė fjalėn e prezantimit u dha qė ky film nė atė vit tė 1997-s ishte njė zbulim pėr shoqėrinė greke i indentifitetit tė vėrtetė tė shqiptarit emigrant. Po sot, pasi kanė kaluar mbi 10 vjet, cili ėshtė indentifikimi i emigrantit shqiptar pėr shoqėrinė greke?
- Jorgos Koras; Shikoni. Filmi “Mirupafshin” ka nė fokus pikėsėpari indentifikimn e vetė grekėve dhe jo dhe aq me indentifikimin e emigrantėve shqiptarė. Filmi dėfton se si ngacmohet , ndikohet indentifikimi i grekėrve me njohjen dhe me pėrplasjet , bashkėpunimin reciprok me shqiptarėt emigrantė, dhe se si formohemi vetė si njeri ne grekėt nga kjo pėrvojė njohjeje
Qė t’ju pėrgjigjem, se si jemi ne sot, ju pohoj se vėrtet jemi krejtėsisht tė ndryshėm , nė tė vėrtetė jemi shumė tė pasur shpirtėrisht nga njohja jonė me shqiptarėt, ėshtė njė njohje me tė vėrtetė shumė ndikuese. Se si ndihen shqiptarėt sot, mbase njė shqiptar ėshtė mė mirė qė t’ju pėrgjigjet.
Kristo Vupuras! – E sigurtė ėshtė qė indentifikimi i shqiptarėve tė 1990-s me shqiptarėt e 2007-s, nuk ėshtė e njėjtė. Nuk mund t’ju them dot , mė e mirė apo mė e keqe, veēse ėshtė e ndryshme. Po tė pėrshkruajmė njė emigrant tė 90-s, do tė pėrshkruajmė njė njeri origjinal, qė nuk di tė kamuflojė dhe nxjerr nga vetvetja natyrshėm, besėn, gėnjeshtrėn, dashurinė. Kėto, nuk mund ti them pėr indentifikimin e sotėm. Qė ka njė imazh krejt tė kundėrt me tė kaluarėn pėr emigrantėt shqiptarė , kėtė nuk e mohon askush.
Kam mendimin qė nė vetvete, kjo Javė e Filmit Shqiptar, ėshtė njė ngjarje tepėr e madhe , sepse na sjell edhe mė afėr, nė njohje tė dy popujt tanė. Sepse, deri tani, pėrse ta mohojmė, nuk e njohim njeri-tjetrin edhe nė kinematografi, edhe pse jemi kaq pranė gjeografikisht, edhe pse kėto 16 vjet na bashkon edhe emigracioni.
- Jorgos Koras ;Dua tė them, me keqardhje qė pėr tė dy popujt tanė, qė pjesėmarja e njerėzve qė vijnė e tė njihen me filmat tuaja ėshtė e vogėl , me atė qė duhej tė ishte.Po edhe vetė emigantėt tuaj, janė tė paktė, fatkeqėsisht.Por mė e rėndėsihmja ėshtė pėr vetė shqiptarėt qė jetojnė dhe punojnė kėtu nė Greqi qė tė ndjejnė qė nuk janė tė vetmuar, tė harruar, tė larguar, dhe se ka edhe tė tjerė shqiptarė qė kanė tė pėrbashkėta me ta tė njėjta interesime.Nuk e besoj qė erdhėn shumė grekė nė kėtė Festival.
-Keni edhe njė brengė si artistė, qė e shfaqėt edhe sot, nė prezantimin e filmit tuaj. Filmi juaj “MIRUPAFSHIM”, i cili , edhe pse ka nė epiqen-dėr emigrantin shqiptar nė Greqi , akoma, edhe sot, pas 10 vjetėsh, nuk ėshtė shfaqur pėr publikun shqiptar nė Shqipėri. Pėr ju, kjo MANGĖSI , me gėrma kapitale, a ka ndonjė shpjegim?
Jorgos Koras;-Ėshtė njė fakt i hidhur qė akoma edhe sot filmi “MIRUPAFSHIM” nuk ėshtė shfa-qur nė Shqipėri , edhe pse ambasada shqiptare ka dashur qė filmi ynė tė shfaqet pėr popullin tuaj. Por ajo pėrpjekje e ambasadės shqiptare u ndesh me mohimin nga shteti.
-Nga shteti shqiptar apo nga shteti grek?
Jorgos Koras; -Nga shteti grek.
-Ēudi!Pėrse mohim nga shteti grek?
-Nga shteti grek, sepse kam frikė, pėr faktin qė filmi nuk i pėrket sferės tė propagandės ku pėrpiqet tė bėjė shteti grek ndaj emigrantėve shqiptarė. Sepse ėshtė njė film qė stigmatizon shqiptarėt emigrantė me tė mirat dhe tė kėqijat e tyre. Dhe kjo, siē duket nuk u pėlqen politikanėve dhe diplomatėve. Sepse u pėlqen gėnjeshtra, dhe jo njerėzit siē janė nė tė vėrtetė.
Kristo Vupuras. -Jorgua shpjegoi mohimin e palės greke, unė do t’ju shpjegoj mohimin e palės shqiptare. Ky film nuk pėlqehet edhe nga tuajat, shqiptarėt. Pikėrisht, pėr tė njėjtėn arsye, sikurse thamė pėr palėn greke. Sepse filmi paraqet shqiptarin emigrant ashtu siē ėshtė nė tė vėrtetė dhe nuk e mitizon, nuk e zbukuron, mbase ėshtė mė e drejtė tė themi. Sepse personazhet e emigrantėve shajnė sikurse dinė, dashurojnė sikurse dinė, tregohet e vėrteta lakuriq. Dhe pėr ju shqiptarėt, meqė flasim pėr ju tani, ju shqetėson, sepse, sido qė ta bėjmė, gjerat e para qė ju morėt kur u hapėn kufijtė, fillimisht, ishin gjerat e kėqija. Ngacmuat pjesėn konservatore tė grekėve. Disa u bėnė negativė nė disa gjera qė janė e pėrditshmja. Njė miku im qė jeton nė Vlorė, e shikon filmin shpesh, por vetėm , pasi kanė fjetur njerėzit e familjes.
-Ju ka shpjeguar pėrse?
Kristo Vupuras; Po, ma ka shpjeguar pse-nė. Nuk mund familja e tij tė dėgjojė disa sharje qė pėrdorin personazhet nė shqip. Kjo gjuhė e pėrfolshjma e pėrdithshme. Atė qė flasin dhe atė qė dėgjojnė. Ka njė trajtim e qėndrim konsevator. Arti nuk mund tė jetė kėshtu, dhe as tė trajtohet e gjykohet kėshtu.
-Shpeshherė, opinioni publik gatuhet edhe nga propaganda e qėllimtė e politikės, siē e pohuat edhe ju. A mundet tė rezistojė dot kėsaj tendence shoqėrore vetė kinemaja, si njė shprehje e artit?
-Kristo Vupura;-Arti gjithmonė ka qenė jashtė propagandės, dhe fatmirėsisht, qė ka ndodhur kjo me artin. Artistėt qė janė nė vath (tė propagandės) janė dele. Duhet tė qėndrosh jashtė vathės , qė tė mundesh tė realizosh artin.
-Mos e keni fjalėn pėr kėta “krijues” artistik, qė nė disa serialė televizivė grekė , personazhin e emigrantit shqiptar e shikojnė dhe e trajtojnė vetėm si lypėsin, keqbėrėsin, e ironizojnė, injorojnė, e kėrkojnė tė qeshin me tė si njė lolo oborri?
-Jorgoa Koras;-Nuk ėshtė vetėm kjo qė ju pohoni, problemi i serialėve televizivė grekė. Televizioni ėshtė katandisur njė njė mjet konsumi. Edhe vetė greku ėshtė katandisur nė atė personazh tė emigrantit shqiptar. Televizioni nuk ka asnjė lidhje me tė vėrtetėn. Nuk ėshtė se mė ngacmon se si e trajton emigrantin shqiptar. Te televizioni grek , tė gjitha mė ngacmojnė. Nuk kanė asnjė lidhje me artin e vėrtetė.

-Nė filmin tuaj “MIRUPAFSHIM”, luajtėn role shumė tė rinj emigrantė shqiptarė, qė ndoshta ai rol , ishte i pari nė jetėn e tyre. Dhe ju u dhatė atė mundėsi .Po sot , pas dhjetė vjetėve ai brez i ri aktorėsh emigrantė shqiptarė, si e shikoni ju, nė syrin e regjisorit?

-Kristo Vupuras: -Nuk di a ishte roli i tyre i parė, dhe nuk ka dhe aq rėndėsi kjo.Nuk kishte asnjė mundėsi qė tė marrim ne grekė qė tė luajė rolin e shqiptarit. (shėnimi im; Regjizori grek lė shumė tė nėnkuptojė pėr qėndrimin e disa regjizorėve grekė qė nė filmat e tyre nė rolet e shqiptarėve kanė luajtur aktorė grekė, duke mos dėftuar mirėbesim te aftėsitė artistike tė aktorėve shqiptarė.

Kujtoj, unė rolin e rrėmbyesit tė autobuzit te filmi “Robėrit”, apo edhe te filmat e Manusho Manushaqit te televizioni ANT1).

Pėr ne kjo ( mirėbesimi te aktorėt emigrantė shqiptarė) ėshtė sprova e parė e sė vėrtetės. Nėqoftėse do qė tė paraqesėsh gjerat me vėrtetėsinė e tyre, duhet tėmirėbesosh shqiptarėt, dhe ti duash ata, duke u dhėnė mundėsinė tė luajnė. Ne ishim tė dytyruar moralisht ndaj shqiptarėve. Mbaroi kjo. Dhe bashkėpunimi ynė qe i mrekullueshėm, dhe sot janė tė gjithė miqtė tanė.
15 vjet politikat qeveritare e kanė lėnė emigrantin kėtu nė Greqi tė veēuar e tė diferencuar shoqėrisht nga shoqėria ku ata punojnė e jetojnė. Realisht trajtohen si qytetarė tė kategorive tė ulta, me tė drejta shoqėrore tė kufizuara. Ju pyes, mundet kinemaja, si njė gjini e rėndėsishme e artit, tė luajė njė rol progresiv edhe nė integrimin e emigrantėve, qė kėta tė trajtohen e tė ndihen tė barabartė nė njė shoqėri pėr tė cilėn kontribuojnė me djersėn e gjakun e tyre?Po ta shikojmė mė gjerė, ky integrim ėshtė nė radhė tė parė njė domosdoshmėri e vetė shoqėrisė greke, sikurse ėshtė e domosdoshme edhe krahu i punės tė emigrantėve.

Jorgos Koras;-Po tė marrin si pikėnisje vitet e para tė 90-s, me tė tanishmen, janė bėrė pėrparime, kanė ndodhur me tė vėrtetė ndryshime shoqėrore. Po jo nė atė madhėsi qė duhet tė kenė ndodhur. Dhe ėshtė po kaq e vėrtetė qė edhe kinemaja ndihmon , sepse si njė pjesė e artit, ndikon nė botėformimin e opinioneve shoqėrore dhe tė koncepteve , ndikon drejpėrsėdrejti edhe nė formimin e logjikave tė ngjarjeve tė sė pėrditshmes. Asnjeherė ne, artistėt, nuk futemi nė logjikėn qė njė gjė mund ta bėjė vetėm njė qeverisje. Pėrkundrazi. Forcėn e progresit shoqėror e kanė vetė qytetarėt , e bėn ai qė nė koncepte ėshtė nė opozitė e qė kėmbėngulė nė bindjen e tij dhe kjo e detyron edhe politikėn qeveritare tė bėjė atė qė ėshtė e domosdoshme pėr vetė shoqėrinė. Edhe ne ani, thėrrasim , vėrrasim , dhe do tė vijė dikush qė njė ditė tė bėjė kėto bindjet tona
.-Ishte hera e parė nė kėtė Javė tė Filmit Shqiptar kontaktuat edhe me kolegė shqiptarė?

Jorgos Koras;-Kemi shkuar disa herė nė Shqipėri pėr tė realizuar filmin. Kemi njour sumė njerėz, edhe nė Akademinė e Arteve keni vajtur, edhe nė Qendrėn Kinematografike, gjithashtu.

Kristos Vupuras;-Kemi mundėsuar qė tė ndjekim edhe teatrot shqiptare, psh, kemi parė teatret e Korēės e tė Fierit.

-Atėherė, nga kėto bashkėbisedime me kolegėt shqiptarė, cilat janė shqetėsimet e pėrbashkėta pėr kinematė tona sot dhe e ardhmja e saj?

Jorgos Koras;-Besoj se ėshtė tema e gjuhės. Kinemaja jonė dhe juaja ėshtė nė trusny, ngaqė preferohet kinemaja amerikane, mėnyra amerikane e tė shprehurit.

-Meqė jemi edhe 2 popuj fqinj dhe kemi edhe shumė pikėtakime historike, e megjithatė fare pak shfaqen filmat tanė reciprokisht .Keni ndonjė shpjegim tė kėtij fenomeni negativ nė marrėdhėniet tona?

Jorgos Koras;-Kėtu nuk shikojmė filma nga Franca, nga Italia, dhe nga vendet e Ballkanit, kurrė asgjė. Para 30 vjetėve shikonim filma nga gjithė Evropa. Sigurisht, jo nga Shqipėria, ngaqė ishte vend i izoluar politikisht. Tani u bėmė amerikanė nė kinema...Kjo ėshtė. Kėtu ėshtė ajo pėrpjekje qė duhet tė bėjmė bashkarisht, shqiptarė dhe grekė. Sikurse duhet tė shpėtojmė edhe gjuhėt tona. Sė afėrmi, do tė flasim tė gjithė anglisht.

Shikoni mundėsi bashkėpunimi edhe nė fushėn e kinemasė midis krijuesve grekė dhe shqipėtarė?

Jorgos Koras;-Sigurisht, Tani sė afėrmi u realizua edhe filmi “Eduarti”. Njė film i cili u realizua nė bashkėpunim me shumė artistė shqiptarė e grekė. Shumė artistė nga Kosova, besoj edhe Ndriēim Xhepa, e xhirime u bėnė edhe nė Shqipėri.

Bashkėbiseduat me kolegėt tuaj shqiptarė qė edhe nė Tiranė tė organizohet Java e Filmit Grek, dhe tė ndėrtohet njė traditė kulturore midis dy vendeve tona edhe nė kinema?

Kristo Vupuras;-Kjo ėshtė ėndra jonė. Dėshirė nuk ka. Ėndra ėshtė e pak njerėzve. Duhet tė kemi organizma qė tė marrin pėrsipėr tė tilla organizime tė mėdha kulturore, e jo tė mbeten nė pėrpjekje spontane individuale. Dhe ky organizim i Javės tė Filmit Shqiptar nė Athinė ishte njė iniciativė individuale e disa krijuesve emigrantė shqiptarė.

-Ju faleminderit shumė, edhe pėr filmin kushtuar emigrantėve shqiptarė, edhe pėr bashkėbisedimin tonė.

Kristua dhe Jorgos: -Edhe ne faleminderit, qė na dhatė mundėsinė tė komunikojmė me miqtė tanė shqiptarė. Mos harroni, ne artistėt jemi vetėm tė thėrrasim, tė thėrrasim. Por , e dimė qė njė ditė do tė na dėgjojnė edhe bindjet tona.

Jakup.B.Gjoca - Gazeta 55

Askushi
01-10-2012, 16:35
Pėrfaqėsuesit jodiplomatikė tė Greqisė




Nga Dritan Hila
29/08/2012



Nėse do kishte njė konkurs pėr sjellje tė papėrshtatshme tė diplomatėve tė akredituar nė njė vend, me siguri ata grekė qė bujtin nė Shqipėri do zinin vendet e para. Kryesimin e mban ai i Korēės. Por kush mendon se me largimin e konsullit grek nga Korēa, mori fund ndėrhyrja flagrante nė punėt e brendshme tonat, do zhgėnjehet. Konsulli e mba-roi mandatin pa e prishur gjakun nga protestat e shoqėrisė civile shqiptare. Pas tij, ai i Gjirokastrės, nuk vonoi tė marrte flamurin.

Nė deklaratat e fundmit, konsulli grek nė Gjirokastėr nuk ka munguar tė shfaqė agresivitetin dhe paditurinė lidhur me censusin e fundit. Nuk dihet ku dhe pėr ēfarė ka mbaruar studimet, por kur e nisėn konsull duhet t'i kishin thėnė se regjistrimi i kombėsisė nė rastin e njė censusi, nuk bėhet me vetėdeklarim, por nė bazė tė dokumenteve qė provojnė prejardhjen e deklaruesit kur ai pretendon se ndryshon nga ajo e etnisė bazė qė formon shtetin. Praktikat e agjencisė sė statistikave tė Bashkimit Europian, e quajtur "Eurostat", janė mėse tė qarta nė kėtė pikė. Shqipėria mund tė kritikohet se nuk e ka zbatuar standardin europian nė kėtė fushė, dhe ka ndjekur dėshirat greke. Por ja qė grekė nė Shqipėri, nuk janė aq sa pretendon Athina. Pse konsulli grek hap njė ēėshtje, kur shteti shqiptar ia realizoi dėshirėn Athinės zyrtare? Me siguri pėr tė lėnė tė hapura probleme inekzistente pėr kauza tė ardhshme tė shovinizmit grek. Nuk do ishte ēudi qė pėrfaqėsuesi i Greqisė nė Gjirokastėr, mos t'i njohi ligjet europiane. Kjo me sa duket vlen pėr shumė fusha pėr elitėn drejtuese greke, pėrndryshe nuk do ishin ku janė. Por minimalisht njė diplomat grek duhet tė dijė se thėniet delirante tė Eleftero Venizelosit nė fillimshekullin e njėzetė se, "kushdo qė deklarohet grek, ėshtė i tillė", i njohur si principi i shovinizmit grek, nuk ėshtė standardi i statistikės sė shekullit tė 21-tė.

Megalomania e dytė e konsullit grek, ishte mėsimi mbi kujdesin qė duhet tė tregojnė shqiptarėt ndaj Aleancės Kuq e Zi, si formacion ekstremist. Shihet qartė dėshira pėr tė ngatėrruar kartat. Nėse ka njė formacion qė i vjen era myk nazist nė Ballkan, ky ėshtė "Agimi i Artė". Ėshtė formacion tipik fashist pėr format e organizimit, simbolika qė pėrdor, racizmi, ideologjia, dhe ekspansioni territorial qė kėrkon. Megjithatė, asnjė pėrfaqėsues diplomatik i akredituar nė Athinė, nuk ėshtė shprehur ndaj kėtij formacioni, dhe nuk ka si tė ndodhė, pasi diplomatėt e botės e dinė qė nuk janė aty pėr tė mėsuar grekėt. Nė tė kundėrt me risinė e fundit greke, Aleanca Kuq e Zi, as njihet pėr sulme ndaj kombėsive apo racave tė tjera, dhe as pretendon tokat shqiptare jashtė kufirit, qė pėr hir tė sė vėrtetės janė me shumicė. Ėshtė parti e cila ka mbushur njė boshllėk tė spektrit politik shqiptar, i cili vuan nga kozmopolitizmi, ėshtė formacion i cili kėrkon tė mbrojė kufijtė e vendit. Ndaj ka dallim tė madh midis shovinizmit tė "Agimit tė Artė", dhe patriotizmit tė Aleancės Kuq e Zi. Diplomati grek e di mirė diferencėn, por nė ndryshim nga kolegėt e tij tė kombeve tė tjera tė akredituara nė Athinė, pėrpiqet tė ngrejė ēėshtje tė paqena aty ku nuk janė, dhe duke shkelur nė mėnyrė flagrante statusin e tij, merr tė drejtėn t'u japė shqiptarėve kėshilla! Ėshtė e vėrtetė se Shqipėria ėshtė njė shtet me probleme tė mėdha nė funksionimin e saj, duke nisur qė nga politika, dhe deri tek diplomacia. Por po aq e vėrtetė ėshtė se Greqia apo pėrfaqėsuesit e saj nuk mund t'i japin mend Shqipėrisė.

Pėr njėzet vjet, Bashkimi Europian i la Greqisė detyrėn e emancipimit tė vendeve tė rajonit dhe pėrgatitjen e tyre pėr hyrje nė tė, por ajo e shfrytėzoi nė mėnyrėn mė individualiste tė mundshme, duke pėrfituar fonde, dhe pėrdorur ato pėr ekspansionin e saj politik, ekonomik dhe pse jo territorial. Kushdo qė ka kufij me Greqinė, ka probleme me tė. E reklamon veten si mbartėse e parimeve europiane nė Ballkan, por ėshtė e sėmurė si dhe vendet qė e rrethojnė. Ka ndėrhyrje kapilare tė kishės nė shtet, sa edhe Papati i periudhės paranapoleonike do ta kishte zili. Administrata ėshtė e rekrutuar sipas kritereve feudale. Ekonomia e bazuar mbi pėrvetėsimin e fondeve europiane pėr zhvillimin dhe strukturė me drejtim tė njėanshėm. Ushtri e paēliruar nga mitet e shekullit tė nėntėmbėdhjetė. Polici e cila voton fashistėt. Sa u takon diplomatėve grekė nė Shqipėri, pak prej tyre mund tė gėzojnė titullin e mesazherit tė miqėsisė. Zyrtarisht kanė qenė pėrfaqėsues tė zellshėm tė politikės sė shtetit tė tyre, e cila pėr fat tė keq ka qenė gjithmonė e drejtuar nga interesi i saj i ngushtė nacional. Individualisht, shumė prej tyre kanė qenė mbartės tė megallomanisė raciale. Diplomatėt grekė kanė ēfarė tė mėsojnė nga populli i tyre, dhe kjo ėshtė njė kėshillė qė nuk ka aspak hipokrizi brenda. Grekėt e thjeshtė e kanė treguar zemėrbardhėsinė e tyre me pritjen qė iu bėnė shqiptarėve kur u hapėn kufijtė. Janė po kėta grekė qė kanė tre vjet qė i japin shembull botės e veēanėrisht ballkanasve se si ndėshkohet njė qeveri kur gėnjen dhe vret popullin e saj. Por diplomacia greke nuk ka dėshmuar ndonjėherė se ka erz pėr tė dhėnė mend. Jo dhe pėr shumė kohė.

gazeta shqiptare

Askushi
01-10-2012, 16:36
Megjithė presionet, Greqia nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės



BEOGRAD - Greqia ėshtė njė nga pesė vendet e BE-sė, qė ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės dhe ky qėndrim nuk do tė ndryshohet, edhe pse kriza ekonomike nė tė cilėn ndodhet ėshtė shfrytėzuar pėr tė bėrė presion tek Athina zyrtare, qė tė njohė pavarėsinė e Kosovės, deklaroi ambasadori i Greqisė nė Beograd, Dimostenis Sotidis, njofton Fonet.
Ai, nė bisedė me kryeparlamentarin e Serbisė, Nebojsha Stefanoviē, tha se Greqia e inkurajon Beogradin, qė tė vazhdojė dialogun me Prishtinėn, ndonėse, sipas tij, edhe nė Bashkimin Evropian normalizmi i marrėdhėnieve po interpretohet nė mėnyra tė ndryshme. Por pa ndryshuar qėndrim mbi njohjen e pavarėsisė.

Shekulli
07.09.2012

Askushi
01-10-2012, 16:44
kot qe i hap temat ne kete forum asnje nuk t'i lexon do shkoj me peshkue u pa puna, qorraaaaaaaaa-qesh--qesh--qesh-

Askushi
02-10-2012, 08:56
PROVOKACIONET GREKE DHE HESHTJA E TIRANES

Nga: Arben LLALLA

Dėrgoi pėr publikim: Sali Bollati



PROVOKOJNE OMONIA DHE PBDNJ

Dėshton bashkimi i organizatave minoritare greke, por provokojnė Shqipėrinė me parrullėn “Vorio Epirit tokė greke, nuk e shesim, nuk e harrojmė “



Organizata e minoritetit grek OMONIA kishte paralajmėruar se mė 11 mars do mbahet mbrėmje me muzikė ku nga ky aktivitet do tė kėrkohej bashkimi i tė gjitha shoqatave politike dhe kulturore nė njė tė vetme. Po ashtu OMONIA dhe PBDNJ kishte bėrė thirrje qė edhe partitė e minoritetit tė bashkohen. Pėr fatin e keq tė Vasilis Bollanos dhe tė Valngjel Dules thirrjes sė tyre nėntingunjt e klarinetės nuk ju pėrgjigjen shumica dėrmuese e shoqatave Vorio Epitiote dhe tė partisė MEGA. Nė kėtė aktivitet nuk u pa asnjė deputet i partisė PASOK dhe tė Demokracisė sė Re, por ishte deputeti i LAOS Thanasis Plefris dhe zėvendėsministri pėr zhvillim, konkurencė e tregtisė Antonis Gjeorgjiadhis, qė para pak kohe braktisi partinė ekstremiste LAOS pėr tė kaluar nė partinė e Demokracisė sė Re tė Samaras. Mbrėmja e mbajtur nė njė nga sallat sportive nė Athinė u hap me parakalimin e grupeve popullore tė cilat mbanin njė pankartė tė madhe ku ishte shkruar: “Vorio Epiri tok greke, nuk e shesim nuk e harrojmė”.

Fjalimin qendrorė e mbajti kryetari i OMANIA-s, Vasilis Bollanos i cili pasi bėri pasqyrėn e shkurtėr historike tė kėsaj organizate tha se OMONIA shumė shpejtė do tė fillojė fushatėn pėr regjistrin e popullsisė minoritare nė Vorio Epir (kėshtu e quajnė grekėt andej dhe kėtej kufirit Jugun e Shqipėrisė duke shfaqur hapėt pretendimet territoriale dhe askush nga shqiptarėt nuk ngre procedurė penale pėr kėta minoritarė ekstremistė).

Mė tej fjalėn e mori i pėrkėdheluri i Kuvendit tė Shqipėri, kryetari i partisė sė PBDNJ Vangjel Dule i cili foli pėr politikėn aktuale nė Shqipėri dhe prespektivat e minoritetit grek. Vangjel Dule politikisht pėrfaqėson tė gjithė minoritetet nė Shqipėri si vllehėt, malazezėt, sllavo-maqedonasit, ciganėt, egjyptasit, por ky deputet asnjėherė nuk ka pėrmendur tė drejtat e kėtyre dhe asnjėherė nuk ka marrė pjesė nė aktivitetet e kulturore qė organizojnė kėta.

Mbrėmjen muzikore e pėrshėndetėn pėrfaqėsues tė dorės sė dytė tė partisė PASOK, Demokracisė sė Re dhe tė qeverisė greke. Njė pėrshėndetje bėri edhe i dėrguari i Mitropolitit tė Konicės-Pogonit si dhe njėkohėsisht kryetar i organizatės ekstremiste SFEVA, qė lufton pėr Autonominė e Vorio Epirit mitropolit Andrea. Duhet thėnė se selia e Mitropolitisė sė Konicės hapėt zhvillon aktivitete prej 50 vitesh pėr aneksimin e jugut tė Shqipėrisė. Ky institucion shtetėror fetare propagandon dhe punon pėr nxitjen e njė lufte midis Greqisė dhe Shqipėrisė.

Aktivitetin e organizuar OMONIA e Vasilis Bollanos dhe tė partisė PBDNJ tė Vangjel Dule u bojkotuaa nga shoqata e Vorio Epirit qė e drejton Harallambos Karathanos, shoqata Vorio Epiriote Pirro, shoqatat e vllehėve, partia e Kristaq Kiēos MEGA, Panajot Barka, Spiro Ksera, Theofan Kalivioti etj. Tė cilėt njihen si aktivistė ekstremistė tė ngjarjeve pėrkujtimore qė lidhen me Autonominė e Vorio Epirit.

Kohėve tė fundit shihen aktivitete qė kėrkojnė shpalljen e Autonomisė duke provokuar Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Kėtyre zėrave u shtohet edhe propozimi i Pirro Dhimės pėr kandidat pėr deputet me partinė Demokracia e Re pėr tė pėrfaqėsuar Vorio Epirin nė Kuvendin e Greqisė. Pirro Dhima ka si kundėr kandidat pėr deputet brenda zgjedhjeve nė Demokracinė e Re Harallambos Kararthanos, i cili disa hera ka ndėrruar flamujt e partive pėr tė arritur qėllimet e tij karrieriste.

Askushi
02-10-2012, 08:57
Neonazistėt grekė: Tė ēlirojmė Vorio- Epirin


9 Maj, 2012
nga: TemA



Mbarė Europa po mban frymėn duke parė se si neonazistėt grekė po marshojnė drejt parlamentit. Pamjet e truprojave qė detyrojnė gazetarėt tė ngrihen nė kėmbė pėr tė respektuar kreun e partisė Agimi i Artė, Nikolaos Michalollakos, kanė shokuar shumėkėnd. Por sikur tė mos mjaftonte kjo, kreu i partisė neonaziste ka thėnė se ata do tė pėrpiqen pėr tė ēliruar Vorio- Epirin. “Tani ju doni qė ne tė ndryshojmė dhe tė bėhemi fėmijė tė mbarė, por ne jetojmė nė kohėn e tiranisė dhe diktaturės. Ne nuk do tė ndryshojmė, nuk do tė bėhemi tradhtarė,” tha ai.

Askushi
02-10-2012, 09:09
1960. Italia NATO-s: Shqipėria, deri nė Prevezė




05 May 2012


DOSSIER/ Dokumenti sekret i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė ushtrisė italiane, qė nė vitin 1960 cilėson se “Ēamėria ėshtė tokė shqiptare, deri nė Gjirin e Artės”. Kundėrpėrgjigja e Bashkimit Sovjetik: Autonomi pėr Vorio-Epirin. Takimi Hoxha-Zaharjadhis: Shqipėria e Jugut nuk do tė bėhet kurrė Greqi. Demonstrimi i forcės sė diktatorit komunist nė kufirin shqiptaro-grek

Nga Thanas Mustaqi

Mesi i vitit 1960 shėnon njė sherr tė paprecedent, pėr shkak tė Shqipėrisė, mes Italisė dhe Greqisė, anėtare tė Paktit tė Atlantikut tė Veriut. Po ashtu, mes Bashkimit Sovjetik dhe Shqipėrisė, anėtare tė Traktatit tė Varshavės, shpėrthen njė konflikt, lidhur mė tė ashtuquajturėn autonomi tė Vorio Epirit, ku Moska i kėrkon Tiranės tė plotėsojė orekset e Athinės. Nė maj 1960 Italia, nė njė raport qė i drejtonte komandės sė NATO-s, pėrshkruante si territor shqiptar atė pjesė tė Greqisė veriore nga kufiri i sotėm jugor shtetėror deri nė gjirin e Artės. Nė vitin 1960 Hrushovi u takua me Sofokli Venezellosin, politikan i majtė grek. Hrushovi s’ishte kundėr konceptit tė njė autonomie tė Epirit grek tė Veriut dhe shpresonte tė shfrytėzonte pretendimet greke pėr ta detyruar lidershipin shqiptar tė ndiqte vijėn e interesave sovjetikė. E pėrjavshmja “Investigim” paraqet fakte pak tė njohura pėr dy ngjarje paralele, teksa pėr Greqinė dhe Shqipėrinė u krijua njė situatė paradoksale nė aleancat ushtarake ku ishin inkuadruar.

GREQIA E VERIUT, SHQIPTARĖ 2/3 E POPULLSISĖ

Sipas autorit britanik Ouen Pirsėn (Owen Pearson), nė maj tė vitit 1960, Greqia i dėrgoi njė protestė tė fortė qeverisė italiane ndaj njė raporti zyrtar “tejet tendencioz” mbi Shqipėrinė, qė ishte dėrguar nga Shtabi i pėrgjithshėm italian i mbrojtjes dhe i qarkulluar mes komandave tė tjera tė NATO-s nė selinė supreme, atė kohė, nė Paris. Fragmente nga raporti italian u botuan nė shtypin grek mė 29 maj 1960 dhe qė u konfirmuan nga burime zyrtare. Raporti, i cili i tha se pėrsėrit “tė gjitha pasaktėsitė e Musolinit”, avanconte teorinė “absurde” qė provinca greke e Epirit, nga kufiri i sotėm grek-shqiptar deri nė pikėn e gjirit tė Artės, ishte nė fakt territor shqiptar. Kjo tronditi thellė dhe befasoi qeverinė greke, e cila asnjėherė nuk kishte hequr dorė nga pretendimet territoriale ndaj tė ashtuquajturit “Epiri i Veriut”, pra Shqipėria e Jugut.

Raporti, duke folur mbi pėrbėrjen etnologjike tė kombit shqiptar, vėren se qytetet epirote tė Janinės, Prevezės, Kosturit, Pargės, Konicės etj. ndodhen nė Shqipėrinė e Jugut, dhe se dy tė tretat e popullsisė sė Epirit pėrbėhen nga shqiptarė etnikė “qė formojnė elementėt mė tė mirė tė zonės”.

SENSACIONI

Njė e vėrtetė pak e njohur ka tė bėjė me fillimin e vitit 1960, teksa jo udhėheqėsi shqiptar Enver Hoxha, por disa… “aleatė” nė NATO kėrkonin shtrirjen e Shqipėrisė sė Madhe nė territoret e sotme greke, shkruan shtypi helen. Mė 29 maj 1960 shpėrtheu si bombė skupi i gazetarit grek Ilia Dimitrakopoulos, bashkėpunėtor i gazetės “Ethnos”, qė zbuloi se qeveria e Romės, me anė tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė kishte dėrguar njė letėr sekrete nė komandat e vendeve anėtare tė NATO-s, nė atė kohė, ende me seli nė Paris. Dokumenti kishte tė bėnte me Epirin, qė paraqitej i banuar gjithmonė nga shqiptarėt. Ky artikull shkaktoi zhurmė nė Greqi. Nė shumė qytete u zhvilluan mitingje antiitaliane.

PROTESTAT

Pas artikullit, nė fakt nė Janinė dhe pati parulla tė tilla si: “Sicilia … ne mendojmė se ėshtė greke!”. Raporti italian u konsiderua i pasaktė, i papranueshėm, dhe anti-helen, gjė qė indinjoi opinionin publik grek. Qeveria italiane u akuzua se ambasada ka shpėrndarė njė njoftim nė gjuhėn shqipe, shoqėruar me njė hartė tė Shqipėrisė sė Madhe.

Ministri i Jashtėm grek Evangjelos Averof, me origjinė nga Mecovo (Meēova), njė qytet epirot qė raporti italian thotė se ėshtė tėrėsisht shqiptar, i ka kėrkuar qeverisė italiane ta anulonte menjėherė raportin dhe tė jepte shpjegime tė plota dhe tė kėrkonte ndjesė. Ambasada italiane nė Athinė bėri tė qartė nė njė reagim paraprak se raporti nuk pasqyronte pikėpamjet e qeverisė italiane dhe se ky hetim i plotė ishte bėrė me porosi.

SHBA: JA PSE U NXEH TIRANA

Po ashtu, ēuditėrisht, njė ngjarje tė tillė ka ndodhur nė Traktatin e Varshavės, ku Shqipėria ende ishte anėtare e tij, tė paktėn, deri nė vitin 1961. Nė njė studim pėr pėrdorim tė brendshėm pėr stafin e radios amerikane “Radio Evropa e Lirė / Radio Liria” tė 4 nėntorit 1961 mbi pėrplasjet shqiptare-sovjetike, thuhet se “lideri liberal grek, Sofokli Venizellos, kishte takuar Hrushovin nė fund tė muajit maj [1960] dhe i kishte paraqitur, ndėr tė tjera, ēėshtjen e popullsisė greke nė Epirin e Veriut. Venizellosi tha se Hrushovi i kishte premtuar ta trajtonte ēėshtjen e autonomisė sė zonės nė Shqipėri kur tė takonte Hoxhėn nė Bukuresht. Hoxha mund tė jetė zemėruar nga ky lajm. Kombinuar me pėrkėdheljet ndaj Jugosllavisė, Hrushovi tani po forconte miqėsinė me grekėt – tė gjitha nė kurriz tė Shqipėrisė. Kėto konsiderata shumė tė rėndėsishme kombėtare kurrė nuk mund t’ua heqėsh nga mendja ndonjė udhėheqėsi shqiptar. Nė rastin e Hoxhės ato janė njė nga shkaqet kryesore tė kundėrshtimit tė tij ndaj politikės sė Hrushovit”. Po kėshtu nė vitin 1999 nė librin e botuar nė Nju Jork me titullin “Mbėrritje epoke: Shqipėria nėn sundimin e Enver Hoxhės” (A Coming of Age: Albania under Enver Hoxha), autori i tij, Xhejms (James) S. O’Donell, shkruan se “Hrushovi e pėlqente konceptin e njė autonomie tė Epirit grek tė Veriut dhe shpresonte tė shfrytėzonte pretendimet greke pėr ta detyruar lidershipin shqiptar tė ndiqte vijėn e interesave sovjetikė”.

DY AMBASADORĖT SOVJETIKĖ

Por ngjarja kishte filluar mė herėt. Nė Ditarin e tij sekret Enver Hoxha shėnon se “mė 11 maj 1960, thirra nė takim ambasadorin sovjetik Ivanov, tė cilit i thashė se protestoja dhe se i hidhja poshtė pikėpamjet e shprehura nga ambasadori sovjetik nė Athinė, Sergejev, sipas tė cilit vendi ynė, pėr tė pėrmirėsuar marrėdhėniet me Greqinė, duhet tė ngrejė ose nė OKB ose nė Gjyqin Ndėrkombėtar tė Hagės ēėshtjen se pėrse Greqia thotė se ėshtė “nė gjendje lufte” me Shqipėrinė dhe “pse ka rivendikime territoriale” ndaj vendit tonė. I thashė Ivanovit se pikėpamje tė tilla tė ambasadorit Sergejev janė tė dyshimta dhe tė padrejta mbasi favorizojnė reaksionin grek qė ai tė fillojė tė bėjė zhurmė rreth kėtyre ēėshtjeve. Ivanovi, natyrisht, si ngaherė dhe pėr tė dalė nga situatat, tha se nuk dinte gjė dhe se do t’ia transmetonte udhėheqjes sė vet protestėn tonė”.

TAKIMI NĖ MOSKĖ

Situata bėhet mė e mprehtė. Nuk ėshtė thjesht njė “lajthitje” diplomatike e pėrfaqėsuesit tė Kremlinit nė Athinė. Shefi i Tiranės mėson pas afėr 3 muajsh pėr ujdinė e kreut tė Bashkimit Sovjetik dhe Traktatit tė Varshavės, Nikita Hrushov, me njė politikan grek jo pa ndikim, si Sofokli Venizellos. Enver Hoxha shkruan nė Ditar se “mė 8 korrik 1960, prita ambasadorin sovjetik Ivanov, i cili mė informoi rreth bisedės qė kishte pasur Hrushovi me Sofokli Venizellosin. Gjatė kėsaj bisede, ky i kishte propozuar Hrushovit se, pėr tė pėrmirėsuar marrėdhėniet me Shqipėrinė, duhet qė minoritetit grek nė Shqipėri t’i jepet “autonomi”. Hrushovi, nė mes tė tjerash, i ishte pėrgjigjur Venizellosit, duke i thėnė se dėshirėn dhe propozimin e tij do t’ua transmetonte “shokėve shqiptarė”, pse me ta do tė takohej nė Bukuresht etj. I thashė Ivanovit se e kundėrshtoj qėndrimin qė ka mbajtur Hrushovi, se nuk jam fare dakord me pėrgjigjen qė ai i ka dhėnė Venizellosit dhe e konsideroj si pėrgjigje jo tė njė miku tė Shqipėrisė dhe aspak tė pėrshtatshme pėr postin e lartė qė ka Hrushovi. Ne e hedhim poshtė me vendosmėri e indinjatė propozimin e Venizellosit. Pėr kufijtė e vendit tonė, ne nuk lejojmė asnjeri tė diskutojė, qoftė ky edhe Hrushovi!”.

DEMONSTRIMI NĖ KUFI

Njė muaj e gjysmė pas takimit tė acaruar me ambasadorin sovjetik nė Tiranė, Ivanov, ndonėse ditė pushimi, tė dielėn, mė 21 gusht, Enver Hoxha shkoi pėr vizitė nė rrethin kufitar tė Kolonjės. Ishte njė demonstrim force e Tiranės ndaj Athinės (“njė pėrgjigje pėr monarko-fashistėt grekė dhe Venizellosin, si dhe pėr miqtė e tij tė hapėt dhe tė maskuar”, shkruan diktatori komunist). Greqia, anėtare e NATO-s kishte gjetur njė pėrkrahės nė Traktatin e Varshavės, nė kohėn kur e kishte “tradhtuar” Italia. Fillimisht kreu i regjimit shqiptar shkoi nė Leskovik, ku vizitoi edhe shtabin e garnizonit tė kufirit. Kėtu i raportuan mbi situatėn nė kufi. Enver Hoxha shkruan se “u fola edhe unė kufitarėve mbi situatėn dhe mbi detyrat. Pastaj vizitova repartin ushtarak dhe kooperativėn bujqėsore tė Leskovikut. Duke u kthyer pėr nė Ersekė, u ndala nė Borovė, ku vura njė buqetė me lule pėrpara monumentit tė dėshmorėve dhe bėra vizita nė disa familje fshatarėsh. Nė Ersekė, ku hėngrėm drekėn, vizitova edhe shkollėn e re, shumė tė bukur dhe tė mbajtur mirė”.

Ndėrkombėtarizimi i ujdisė ruse-greke

Nė pėrplasjen ideologjike me Hrushovin Enver Hoxha nxjerr nga mėnga dhe asin e nacionalizmit. Kėshtu, mė 2 shtator 1960, ai bisedon me Ramiz Alinė lidhur me pėrgatitjen e shqiptarėve pėr nė Mbledhjen e partive komuniste dhe punėtore nė Moskė. U diskutua gjithashtu edhe pėr botimin e njė artikulli kundėr pretendimeve tė Sofokli Venizellosit.

JO BASHKEKZISTENCĖS ME KONCENSIONE

Nė fjalėn e mbajtur nė mbledhjen e 81 partive komuniste dhe punėtore nė Moskė, mė 16 nėntor 1960, Enver Hoxha u shpreh se ishte kundėr njė bashkekzistence tė atillė, pėr hir tė sė cilės shqiptarėt duhet t’i bėnin koncesione territoriale dhe politike Sofokli Venizellosit. “Ne nuk mund tė jemi kurrsesi dakord me shokun Hrushov, dhe kėtė protestė ia bėmė atij nė kohėn e duhur, pėr bisedimet qė ai pati me Sofokli Venizellosin nė lidhje me minoritetin grek nė Shqipėri”. Enver Hoxha vazhdoi me retorikė: “Shoku Hrushov e di se kufijtė e Shqipėrisė janė tė paprekshėm dhe tė shenjtė; kush i prek ata ėshtė agresor. Populli shqiptar do tė derdhė gjak, po t’ia prekė kush kufijtė”. Ndėrkaq, bie nė sy fakti qė Hrushovi, gjatė njė vizite nė Shqipėri, njė vit e gjysmė mė parė, maj 1959, kishte qenė dhe nė Korēė. Enver Hoxha ėshtė nxehur shumė dhe e akuzon para samitit tė komunistėve tė globit: “Shoku Hrushov gaboi rėndė kur i tha Venizellosit se ai pa nė Korēė grekėt dhe shqiptarėt qė punonin si vėllezėr. Nė Korēė s’ka fije minoriteti grek, por ka lakmi shekullore tė grekėve pėr krahinėn e Korēės, si pėr gjithė Shqipėrinė. Njė minoritet shumė tė vogėl grek ka nė Gjirokastėr. Shoku Hrushov e di se ata kanė tė gjitha tė drejtat, kane gjuhėn greke, shkollat greke dhe veē kėtyre po ato tė drejta qė kanė edhe tė gjithė nėnshtetasit e tjerė shqiptarė”.

IDEOLOGJI DHE NACIONALIZĖM

Enver Hoxha bėn akrobaci nė kombinimin e ideologjisė dhe nacionalizmit: “Rivendikimet e grekėve, midis tė cilėve edhe tė Sofokli Venizellosit, birit tė Elefter Venizellosit, vrasėsit tė shqiptarėve, djegėsit tė krahinave shqiptare tė Jugut, shovinistit mė tė tėrbuar grek dhe babait tė megaliidhesė greke, tė copėtimit tė Shqipėrisė dhe tė aneksimit tė saj nėn parullėn e autonomisė, janė te njohura fare mirė. Shoku Hrushov e njeh fare mirė qėndrimin e Partisė sė Punės tė Shqipėrisė, tė Qeverisė Shqiptare dhe tė popullit shqiptar pėr kėtė ēėshtje. Atėherė tė mos i pėrgjigjesh, siē e meriton, t’i l**h shpresa e iluzione dhe t’i thuash se do t’u transmetoj shokėve shqiptarė dėshirat e njė agjenti anglez, tė njė shovinisti, tė njė armiku tė komunizmit dhe tė Shqipėrisė, kjo ėshtė e papranueshme nga ne dhe ėshtė e dėnueshme. Ne ia dhamė pėrgjigjen Sofokli Venizellosit, shoku Hrushov, dhe me anėn e shtypit besojmė se ke marrė dijeni. Ne s’jemi nė kundėrshtim tė bėni politikė me Sofokli Venizellosin, por me kufijtė dhe tė drejtat tona duhet tė mos bėni politikė, pse ne as kemi lejuar, as do tė lejojmė. Dhe pėr kėtė nuk jemi nacionalistė, por internacionalistė”. Dhe retorika nuk doli huq. Mediet perėndimore nėnvizuan goditjen qė iu bu ujdisė greke-sovjetike.

“VENIZELLOSI NUK ĖSHTĖ I KEQ”

Ėshtė interesante se Hrushovi mobilizoi edhe komunistėt grekė qė tė nxiste turbullira brenda PPSH-sė dhe pas Mbledhjes sė 81 partive komuniste. Kėshtu, pas 4 muajsh, nė Kongresin IV tė PPSH, qė i zhvilloi punimet mė 13 – 20 shkurt 1961, “delegati grek e quajti jo tė drejtė pėrgjigjen qė i kishim dhėnė ne bisedės antishqiptare qė Sofokli Venizellosi kishte bėrė me Hrushovin pėr “Vorio Epirin”. “Venizellosi – i tha delegati grek shokut tonė qė e shoqėronte – nuk ėshtė i keq, ėshtė borgjez demokrat pėrparimtar”. Shoku ynė ia ktheu pėrgjigjen duke i thėnė se pikėpamjet e “demokratit” Venizellos mbi “Vorio Epirin” nuk ndryshojnė nga ato tė shovinistit dhe tė antishqiptarit tė tėrbuar Elefterios Venizellos. Pėrveē akteve tė tjera, edhe fjalimi qė do tė mbante nė Kongresin tonė delegati grek kishte njė frymė tė hapėt provokuese, dhe Mehmeti, i zemėruar, nė sy tė tė gjithėve ia dha grekut pėrgjigjen qė meritonte, duke e cilėsuar me emrin e tij tė vėrtetė: provokator” shkruan Enver Hoxha nė librin “Hrushovianėt”.

HAKMARRJA

Nė shenjė hakmarrjeje ndaj trajtimit qė iu bė nė Kongresin IV tė PPSH delegacionit grek, Sekretari i parė i KQ tė Partisė Komuniste tė Greqisė, Kosta Koligianis (1909-1979), mbėshteti Nikita Hrushovin nė Kongresin e 22 tė PK tė BS, qė i zhvilloi punimet mė 17-31 tetor 1961, duke deklaruar: “Ne jemi plotėsisht dakord me kritikėn qė u bė kėtu nė adresė tė udhėheqjes sė partisė sė punės sė Shqipėrisė, qė ka rrėshqitur nga pozitat e marksizėm-leninizmit dhe parimet e internacionalizmit proletar. Udhėheqėsit e PPSH gjithashtu dhe ndaj partisė sonė lejojnė veprime tė papajtueshme me parimet e Deklaratės sė Mbledhjes sė pėrfaqėsuesve tė partive komuniste dhe punėtore, qė u mbajt nė Moskė nė nėntor 1960. Ata krijojnė vėshtirėsi tė tjera nė luftėn, qė po zhvillon partia jonė nė krye tė popullit grek kundėr reaksionit tė brendshėm dhe imperializmit amerikan nė kushte jashtėzakonisht tė vėshtira”

Paditja te Stalini

Komunistėt helenė me pretendime territoriale

Edhe komunistėt grekė, deri dhe lideri i tyre, Niko Zahariadhis, kishin pretendime territoriale ndaj Shqipėrisė. Sikurse kujton Enver Hoxha, nė fillim te janarit 1950, u bė njė ballafaqim te Stalini lidhur me mosmarrėveshjet parimore ndėrmjet udhėheqjes sė Partisė sė Punės tė Shqipėrisė dhe udhėheqėsve tė PK Greke. Shefi i Tiranės i tregoi diktatorit sovjetik pėr pėrplasjen e tij me Niko Zahariadhisin, i pranishėm nė takim:

“Nė njė miting masiv nė stadiumin e Athinės, ku folėn me radhė krerėt e partive borgjeze greke, foli edhe shoku Niko Zahariadhis, si udhėheqės i Partisė Komuniste Greke, i cili, nė mes tė tjerash, deklaroi: “Nė rast se partitė e tjera demokratike greke kėrkojnė autonominė e “Vorio-Epirit”, Partia Komuniste Greke do tė bashkohej me to”(!). Partia jonė protestoi menjėherė haptazi dhe paralajmėroi se ajo do t’i luftojė pa mėshirė pikėpamje tė tilla. Pas kėsaj ngjarjeje, ne ftuam nė njė takim shokun Niko Zahariadhis, tė cilin e kritikova ashpėr, duke e konsķderuar deklaratėn e tij si njė qėndrim antimarksist dhe antishqiptar dhe i bėra mirė tė qartė se “Vorio-Epiri”, qė ėshtė tokė shqiptare, nuk do tė bėhej kurrė Greqi. Dėshiroj tė them me kėtė rast se shoku Niko Zahariadhis e njohu gabimin e tij, pohoi para nesh qė kishte gabuar rėndė nė kėtė drejtim dhe premtoi se do ta ndreqte gabimin qė bėri”.

Sofokli Venizellos

Sofokli Venizellos (1894-1964). Nė vitin 1941, pas pushtimit tė Greqisė nga trupat gjermanė, caktohet ambasador nė SHBA i qeverisė greke nė mėrgim, mė seli nė Kajro based. Ministėr i kėsaj qeverie nė vitin 1943, kryeministėr i saj nė vitin 1944. Pas luftės kthehet nė Greqi dhe zgjidhet nėnpresident i Partisė Liberale dhe ministėr nė qeverinė e parė tė pasluftės sė drejtuar nga Georgios Papandreu. Nė vitin 1948 ministėr nė njė numėr qeverish liberale jetėshkurtra; ka qenė gjithashtu kryeministėr i dy qeverive tė tillla. Pas prishjes sė miqėsisė me Papandreun, nė vitin 1954, formoi partinė rivale tė Unionit Liberal Demokratik. Mosmarrėveshjet zgjidhen nė vitin 1958, kurse mė 1961 bėhet anėtar themelues i partisė sė Unionit tė Qendrės tė Papandreut.

Evangjelos Averof

Evangjelos Averof (1910 –1990), ka qenė politikan i njohur liberal grek. Bėri emėr dhe si autor i disa librave. Sipas ndonjė burimi, ėshtė me origjinė nga fshati shqiptar i Meēovės (ose Mecovo), por dhe me origjinė aromune nga Trikalla, ku dhe ka lindur. Gjatė pushtimit tė Greqisė u burgos nė Itali. U arratis pas njė viti dhe krijoi njė grup rezistence. Gjatė dikaturės ushtarake tė viteve 1967-1974, mori pjesė nė njė kryengritje kundėr regjimit, gjė pėr tė cilėn u arrestua. Pas rivendosjes sė demokracisė nė vitin 1974 mori pjesė nė partinė e qendrės sė djathtė tė Neo-Demokracisė tė drejtuar nga Konstantinos Karamanlis dhe ka qenė ministėr qeveritė qė pasuan. Nė vitin 1981 u zgjodh kryetar i partisė, por dha dorėheqjen nė vitin 1984 pėr arsye shėndetėsore.

Niko Zahariadhis

Niko Zahariadhis (1903-1973). Nga viti 1936 deri mė 1945 vazhdimisht i burgosur politik nė burgjet greke dhe nė kampet gjermane tė pėrqendrimit. Gjatė Luftės Civile nė vitet 1946-1949 komandoi ushtrinė Ēlirimtare tė Greqisė. Pas disfatės, sė bashku me shtabin e PKG-sė, kalon nėpėr Shqipėri dhe pastaj nė Bukuresht. Mbėshteti Stalinin, duke kundėrshtuar ashpėr Titon. Nė vitin 1956, nė njė plenum tė KQ tė PKG-sė, ndėrhyri Hrushovi dhe Zahariadhasi u shkarkua nga posti i sekretarit tė pėrgjithshėm dhe pas njė viti u pėrjashtua nga partia, si dhe shumė komunistė tė tjerė. Pjesėn tjetėr tė jetės e kaloi nė mėrgim nė Siberi, ku, sipas pretendimeve tė KGB-sė, ai vari veten nė vitin 1973. Sipas versioneve tė tjera ai ėshtė ekzekutuar.

Pas 50 vjetėsh

Biznesi me kufirin detar

“Nė bashkėpunim me Ministrinė e Mbrojtjes ėshtė zgjidhur problemi i kufirit detar jugor tė bllokut Joni-5, ngritur nga pala greke”, deklaronte ish-ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Genc Ruli. Pėr hir tė marrėveshjeve me bosėt grekė tė arit tė zi me mbėshtetje qeveritare tė dyanshme, mund tė sakrifikohen edhe sipėrfaqe tė tėra detare tė vendit.

KARABURUN-KORFUZ

Ish- Ministri Genc Ruli ka sqaruar publikisht, mė 4 shtator 2006, se “Joni 5 ėshtė blloku detar mė jugor dhe fillon nė vijėn horizontale qė kalon nė majėn e gadishullit tė Karaburunit dhe vazhdon deri nė pikėn mė jugore tė Shqipėrisė, duke pėrfshirė pjesėn detare nėn kėtė vijė horizontale nė kufi me Greqinė dhe Italinė”. Nė fakt, kėto fjalė janė shqiptuar nga Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Genc Ruli, kur ka nėnshkruar marrėveshjen hidrokarbure me ndarje prodhimi pėr kėrkimin, zhvillimin dhe prodhimin e hidrokarbureve nė bllokun detar Joni 5 me pėrfaqėsuesin e kompanisė britanike Medoil plc., Joseph McKniff, drejtor ekzekutiv.

GREKĖT: “DET ME AR TĖ ZI”

Pėr shkak tė kundėrshtimit tė grekėve, miratimi nga qeveria i kėsaj kontrate ėshtė bėrė pas 11 muajsh, me Vendim Nr. 507, datė 8.8.2007. Shkakun e shtyrjes e shpjegon nė mėnyrė elokuente vetė nėnshkruesi i kontratės. Genc Ruli, nė analizėn vjetore tė vitit 2007 tė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, bėri tė ditur se “nė bashkėpunim me Ministrinė e Mbrojtjes ėshtė zgjidhur problemi i kufirit detar jugor tė bllokut Joni-5, ngritur nga pala greke”. Tashmė kryeministri Sali Berisha i kishte duart e lira pėr tė hedhur nėnshkrimin e tij nė Vendimin e Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė Nr. 507, datė 8.8.2007 “Pėr miratimin e kontratės, me ndarje prodhimi, pėr kėrkimin, zhvillimin dhe prodhimin e hidrokarbureve nė Shqipėri, blloku detar Joni-5, ndėrmjet Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės dhe Medoil, plc”. Mė 7 shtator 2007, shpallet nė mediet botėrore transaksioni me Medoil PLC pėr tė operuar si filial i “Capricorn Energy Limited”, qė kontrollon 100 pėr qind tė kontratės pėr bllokun Joni 5.

NDĖRMINISTRORE

Mė 25 shtator 2009, Ledia Hysi, drejtore juridike nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme, deklaronte para Komisionit tė pėrhershėm parlamentar pėr Ēėshtjet Ligjore, Administratėn Publike dhe tė Drejtat e Njeriut: “Prej dy vjetėsh kanė nisur negociatat me ekspertėt grekė dhe ėshtė ngritur njė grup pune me pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Jashtme, Ministrisė sė Mbrojtjes, Ministrisė sė Brendshme, Bujqėsisė, Mjedisit, Transportit, Drejtėsisė, pra tė tė gjitha institucioneve shtetėrore”. Hysi u tha deputetėve se marrėveshja “ka pėrcaktuar dhe ka bėrė parashikime pėr gjithēka, ndarjen e pasurive ujore e nėnujore, mineraleve, ngritjen e platformave pėr shfrytėzimin e gazit apo naftės nė det, dhe gjithēka tjetėr”. Siē duket, pėr t’u shfajėsuar para deputetėve, Hysi, po mė 25 shtator 2009, bėn pohimin se “pėr momentin nuk ka asnjė lloj kompanie qė shfrytėzon detin territorial, qoftė nga njėra anė, qoftė nga ana tjetėr”. Po pėrmendim njė fakt, qė flet pėr pasaktėsinė e deklarimit tė funksionares sė lartė tė dikasterit tė diplomacisė.

PO ITALIANĖT?

Mė 25 shtator 2009, 11 deputetė tė PD-sė tė Komisionit tė pėrhershėm parlamentar pėr Ēėshtjet Ligjore, Administratėn Publike dhe tė Drejtat e Njeriut miratuan njėzėri projektligjin “Pėr ratifikimin e marrėveshjes ndėrmjet Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė Greqisė pėr delimitimin e zonave tė tyre pėrkatėse tė shelfit kontinental dhe tė zonave tė tjera detare qė u pėrkasin nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare”. Por deputetėt ishin tejet tė pavėmendshėm me njė deklarim tė Hysit: “Greqia ka nėnshkruar me Italinė, kėshtu qė jemi nė kontakte me ekspertėt italianė dhe nė njė kohė shumė tė afėrt do tė fillojnė negociatat ndėrmjet tri palėve negociuese pėr pėrcaktimin e pikės sė fundit”. Kaq gjė duhet tė ndikonte nė moskalimin e projektligjit. Nėse Greqia me Italinė janė marrė vesh mes njėra tjetrės, nuk do tė thotė se mund tė lėshojnė pe nė negociatat trepalėshe. Pėr mė tepėr kur fjala ėshtė pėr naftė! Nėse pėrfaqėsuesit e ekzekutivit dhe legjislativit shqiptar lėshojnė pe, ka gjasa tė mos ndodhė kėshtu me Romėn. Nuk pėrjashtohet qė rezultatet e sondimeve sizmike tė kompanive britanike t’u vihen nė dispozicion edhe italianėve. Kjo mund t’i hapė telashe jo vetėm shtetit shqiptar, por dhe nė plan personal atyre qė janė marrė me kėtė “biznes”.

Tė gjitha kėto hesape i prishi Gjykata Kushtetuese qė anuloi marrėveshjen pėr kufirin detar

Askushi
02-10-2012, 09:11
Basha: Peshkopėt grekė tė heqin dorė nga “Vorio-Epiri”



Murat Basha
Maj 19th, 2012


Nėnkryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, Murat Basha, denoncon qarqe tė caktuara greke, pėrfshirė dhe ato tė Kishės, pėr tentativa tė vazhdueshme pėr tė risjellė nė vėmendje Vorio-Epirin. Duke komentuar njė meshė tė mbajtur nė njė nga fshatrat greke nė kufi me Shqipėrinė, Basha i kėrkon shtetit shqiptar tė reagojė fort ndaj provokacioneve qė vijnė nga kėto qarqe. “Grekėt pėrsėri tregojnė hapur se janė peng i atavizmave dhe deformimeve karakteristike psikologjike, si pasojė e ideve ekspansioniste nacionaliste nė drejtim tė Shqipėrisė. Tė nxitur nga drejtuesit e udhėheqėsit fetarė dhe shpirtėrorė, por edhe nga pėrfaqėsues tė lartė politikė, ata kanė mbajtur njė meshė nė Delvinaq, duke demonstruar haptas urrejtje etnike ndaj shqiptarėve, pėrsėri kėrkojnė “Vorio-Epirin”. Nuk lodhen dhe nuk rreshtin sė kėrkuari tokat shqiptare, edhe pse janė nė prag tė kolapsit ekonomiko-social, tė cilin e kanė krijuar po vetė….”, shprehet Basha. Sipas tij, duhet reaguar nė mėnyrė tė vendosur ndaj kėtyre qėndrimeve. “Gjithmonė jemi treguar tolerantė dhe korrektė nė marrėdhėniet me fqinjėt, veēanėrisht me grekėt, por vjen njė moment kur i duhet thėnė mjaft…, bile edhe me zė tė lartė. Pavarėsisht konfigurimit tė ri tė Parlamentit grek, ‘ringjalljes’ dhe pjesėmarrjes nė tė tė disa partive dhe elementėve ekstremistė, peshkopėt apo edhe politikanėt ekstremistė do tė ishte mė e udhės tė mendonin dhe tė merreshin me hallet e Greqisė pėr ta shpėtuar nga bataku ku e kanė zhytur, sesa tė ėndėrronin me sy hapur si mund tė ‘shkėpusin’ copėza toke nga Shqipėria. Gjė qė s’do tė ndodhė kurrė”, u shpreh Murat Basha.

Askushi
02-10-2012, 09:18
Partia Demokracia e Re bashkon nė njė front partitė e minoritetit tė Shqipėrisė



Arben LLALLA
Publikuar mė: 3 Prill, 2012
nga AMA-News




Partia greke Demokracia e Re, mė 8 Prill, do tė organizojė nė hotelin “DIVANI CARAVEL”, nė Athinė njė Konferencė me temė VORIO EPIRI, E shkuara, E TASHMJA DHE E ARDHMJA,,. Nė kėtė aktivitet do flasė ish-profesori i Andoni Samaras, Grigoris Gjizelis, ish-Konsulli i pėrgjithshėm nė Korēė Theodor Ikonomu, i njohur pėr deklaratat antishqiptare dhe i akuzuar nga ministria e jashtme greke pėr keq menazhimin tė Konsullatės greke nė Korēė, eurodeputeti i Demokracisė sė Re Jorgo Kumucakos, Nikos Lugeros, Profesor dhe kėshilltare Ushtarak.

Ftesė pėr tė ardhur nė aktivitet ka marrė kryetari i Demokracisė sė Re, Andoni Samaras i cili ka konfirmuar pjesėmarrjen nė aktivitet nėse ai ndodhet nė Athinė. Gjithashtu do jenė kryetari i PBDNJ, Vangjel Dule, kryetari i partisė MEGA, Kristo Kiēos, kryetari i OMONIA, Vasilis Bollanos.

Sipas informatave kofidenciale Andoni Samaras ka ndėrhyrė me autoritetin e tij qė minoriteti grek nė zgjedhjet e ardhshme tė dali si njė forcė e vetme e bashkuar pėr tė fituar sa mė shumė mandate pėr deputet me qėllim qė qeverisė sė ardhshme ti bėhet presion pėr Autonominė e Vorio Epirit.(Siē duket grekėt e dinė qė disa politikanė shqiptar shesin gjithēka pėr tė qenė nė karrigen e butė shtetėrore).

Demokracia e Re pėr tė fituar zgjedhjet e parakohshme qė mund tė mbahen nė Maj nė Greqi po keqpėrdor tezėn e Vorio Epirit, duke shfaqur haptazi pretendimet territoriale ndaj Shqipėrisė. Ky ėshtė njė akt i paprecedentė prandaj qeveria e Tiranės duhet tė dėnojė organizimin e tė tilla aktiviteteve nga partitė greke qė janė nė qeveri sepse veprime tė tilla nxisin prishjen e miqėsisė sė dy vendeve fqinje..



Biseda Samaras-Berisha nė dhjetor 2011

Nė fillim tė dhjetorit nė Marsejė tė Francės u mbajt takimi i liderėve tė partive Popullore Europiane. Gjatė atyre ditėve u takua kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha me kryetarin e partisė Demokracia e Re, Andoni Samaras. Kryetari i partisė greke Samaras i propozojė Berishės zhbllokimin e marrėveshjes pėr caktimin e kufirit ujor ashtu siē ishin marrė vesh mė 2009, kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha me kryeministrin e Greqisė sė atėhershme, Kostas Karamalis. Marrėveshje e cila u hodh poshtė nga Gjykata Kushtetuese e Republikės sė Shqipėrisė pasi vėrehej se kjo marrėveshje ishte nė dėm tė Shqipėrisė. Pasi i faleshin ujėrat territoriale pa tė drejtė Greqisė. Greqia nga ana e saj zonėn ujore nė fjalė e ka futur nė zonė e rėndėsisė sė veēantė.

Andoni Samaras i kėrkojė kryeministrit Berisha respektimin e plotė tė tė drejtave politike dhe sociale tė minoriteti grek i cili jeton brenda kufijve tė Shqipėrisė, duke vėnė theksin se minoriteti ėshtė ura lidhėse e mirė e miqėsisė midis dy vendeve. Politikani grek Samaras paraqiti edhe ēėshtjet e pėrfshirjes nė pasaportat biometrike dhe certifikatat deklarimin e kombėsisė dhe tė fesė. Ai kėrkojė qė tė pėrfshihen nė tė ardhmen si minoritet mijėra shtetas shqiptar me kombėsi greke qė jetojnė nė rajonet e Korēės, Pėrmetit, Himarės dhe qytete tė tjera nė Shqipėrisė.


Takimet e krerėve tė minoriteti grek me liderėt e Athinės

Bashkimi i shoqatave dhe i partive tė minoritetit grek nė njė front tė vetėm nė zgjedhjet e 2013, ka ardhur si pasojė e njė sėrė takimesh nė fund t tė vitit 2011 dhe nė fillim tė 2012 me liderėt dhe politikanėt e Athinės.

Nė fund tė dhjetorit 2011, kryetari i partisė MEGA Kristo Kiēos, sekretari Zisos Luēis, i shumė kėrkuari nga drejtėsi shqiptare, kryetari i OMONIA tė prefekturės sė Korēės, Naum Disho, tė shoqėruar edhe nga ish-Konsulli i pėrgjithshėm grek nė Korēės i cili njihet pėr deklarata antishqiptare dhe i akuzuar pėr keq menazhimin e Konsullatės greke nė Korēė Teodor Ikonomu-Kamarinos, bėnė disa takime, me kryetarin e Demokracisė sė Re, Andoni Samaras, kryetarin partisė ekstremiste LAOS, Jorgo Karaxhaferin, me shefin e politikės sė jashtme tė Demokracisė sė Re, deputetin Panos Panajotopulos dhe me shumė personalitete tė tjera.

Mė 10 janar 2012, kryetari i PBDNJ, Vangjel Dule dhe kryetari i OMONIAS, Vasilis Bollanos, zhvilluan njė sėrė takimesh nė Athinė si me ministrin e jashtėm grek Stavros Dhimas.

Fill pas kėtyre takimeve tė shpeshta dhe aktiviteteve tė shumta qė u organizuan nė shkurt-mars 2012, me tema pėr Autonominė e Vorio Epirit, dy krerėt e partive minoritare greke Vangjel Dule i PBDNJ dhe i MEGA, Kristaq Kiēos deklaruan mė 2 Prill se nė zgjedhjet e ardhshme pėr Kuvendin e Shqipėrisė do dalin tė bashkuara si njė forcė e vetme. Dule dhe Kiēo thanė pas takimit se divergjencat mes dy partive i takojnė sė shkuarės dhe se tashmė ka ardhur koha pėr njė front tė bashkuar politik tė minoritetit grek nė Shqipėri. Kryetari i partisė MEGA, Kiēos shtoi se pėrēarja e grekėve nė Shqipėri ėshtė vetėm nė interes tė qarqeve nacionaliste nė Shqipėri.

Kristaq Kiēos ėshtė njėri nga politikanėt e minoritetit qė hapėt me veprimet e tija ka shfaqur ndjenjat se ai punon pėr Autonominė e Vorio Epirit.

Askushi
02-10-2012, 09:22
PROVOKIMI I GREQISĖ ME “AUTONOMINĖ E VORIO EPIRIT”



Shkruan: Arben LLALLA
Tetovė, 11. 02. 2011




Deklarimet e konsullit grek Theodhoros Ikonomu se Korēa ėshtė pjesė e Vorio Epirit dhe tė krishterėt le tė shohin mbishkrimet e varreve tė etėrve tė tyre pėr origjinėn e tyre... Nuk janė tė rastėsishme dhe as hera e parė qė ky diplomat grek jep deklarata jashtė protokollit tė tij diplomatik. Ai, nė tetor tė vitit 2010 pati deklaruar se Korēėn mė 1940 e ēliruan grekėt dhe e bashkuan me Greqinė. Provokimet e kėtij grekomadhi miop nuk janė kundėrshtuar fort nga Ministria e Jashtme e Shqipėrisė, por kjo ministri e punėsimeve familjare ka preferuar mė mirė tė heshti se sa ti tregoj diplomatit rregullat dhe prerjen e biletės sė NON GRADA. Siē duket grekėt kanė goditur nė KOKĖ udhėheqėsit politik shqiptar qė Shqipėrisė po i lėkunden kėmbėt.

Nė qoftėse do tė shikojmė lėvizjet e fundit tė figurave nacionaliste greke qė punojnė pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė do vėrejmė se kemi tė bėjmė me veprime tė koordinuara mirė dhe tė mbėshtetura fort nga qeveria greke. Vizita e pensionistit greko-amerikanit Nikolla Geixh nė jug tė Shqipėrisė nuk ėshtė e rastit. Ai, pėr mediat nė zyrat e Partisė MEGA deklaroj se “Mė duhet tė them se termi Vorio Epir duhet tė marrė vlerėn e dikurshme dhe janė pikėrisht minoritetet ato tė cilat duhet tė kontribuojnė nė kėtė gjė. Vorio Epiri duhet tė fuqizohet ashtu si dikur...

Shoqatat e Vorio Epirit qė veprojnė nė Greqi kanė paralajmėruar se me rastin e 97 vjetorit tė shpalljes sė Autonomisė sė Vorio Epirit do tė tubohen mė 13 shkurt nė sheshin e kishės Shėn Gjeorgjio Karitsi nė Athinė. Aktiviteti do vazhdojė me njė lutje nė kėtė kishė dhe vendosjen e kurorave me lule tek ushtari i panjohur. Siē shihet ēdo vit grekėt nė tė njėjtėn periudhė provokojnė shqiptarėt. Janė tė freskėta ende britmat raciste tė njė toge ushtarake greke gjatė parakalimit me rastin e shpalljes sė pavarėsisė sė Greqisė mė 25 mars 2010.

Por le ti japim pėrgjigje deklaratave tė konsullit grek Theodhoros Ikonomu pėr gurėt e varreve nė Korēė qė janė nė gjuhėn greke. Dihet se kėndimi nė kishat ortodokse tė trevave shqiptare deri sa u shpall Kisha Autoqefale Shqiptare gjuha greke ka qenė gjuhė zyrtare e liturgjisė nė kishė. Kėshtu, ishte e natyrshme qė edhe mbishkrimet nė pllakat e varreve tė shqiptarėve shkruheshin nė kėtė gjuhė, ashtu si myslimanėt shqiptar i shkruanin nė gjuhėn turke me shkronja arabe. Mė 1922 u shpall Kisha Autoqefale Shqiptare dhe mė 1929 u formua Sinodi i Shenjtė me Kryepeshkop Visarion Xhuvanin, por njohja zyrtare u bė disa vite mė vonė nga Patriakana Egumenike e Stambollit. Pra, pas shpalljes sė Kishės Autoqefale kaluan disa vite deri mė 1937 qė zyrtarisht u njoh gjuha shqipe tė pėrdoret nė kishėn ortodokse dhe nė mbishkrimet e varreve.

Konsulli grek duhet tė dijė kėto fakte historike nė qoftė se bėnė punėn e diplomatit, por ai siē duket ėshtė mė shumė i interesuar pėr tė nxitur urrejtje midis dy popujve, midis fqinjėve se tė kujdeset qė dy shtete tė ndėrtojnė ura miqėsie. Informatat flasin se grekėt kanė filmuar varrezat e vjetra shqiptare qė janė me mbishkrime greke nė disa qytete si Korēa, Gjirokastra, Saranda, Delvina. Kėto pamje grekėt ua paraqesin ndėrkombėtarėve pėr tu treguar se ekziston popullsi shumicė greke nė jugun e Shqipėrisė, tė cilėt pėr 50 vite regjimi komunistė i asimiloj me dhunė. (Pak vite mė parė disa gazetarė grekė kanė filmuar varrezat e vjetra ortodokse nė qytetin e Manastirit (Bitola) duke na ofruar pamje tė pllakave tė varreve me mbishkrime nė gjuhėn greke. Kėto veprime u bėn me qėllim qė Greqia tė ngrejė pretendimet se nė Maqedoni jeton njė minoritet i fshehur grek me rreth 100 mijė njerėz).

Meqenėse konsulli grek qenka i interesuar pėr pllaka varresh ne do ta pyesnim diplomatin grek. Pse Greqia nė fillim tė viteve 1930 zhduki mbi 500 mijė varre tė bashkėsisė hebreje nė qytetin e Selanikut? Me pllakat e varreve hebreje qeveria greke ngritėn godinat e Universiteteve nė kėtė qytet. Pse Greqia nė fillim tė viteve 1970 prishi varrezat e bashkėsisė bullgare, rumune dhe shqiptare nė qytetin e Selanikut? Ē’u bė me kockat e tė vdekurve? Pse gjithė kjo urrejtje e popullit grek ndaj popujve tė tjerė tė cilėt i kanė ofruar kulturė dhe zhvillim Greqisė?! Konsulli Ikonomu duhet ta dijė se shqiptarėt i sollėn lirin Greqisė mė 1821. Ata ngritėn Akademinė e Shkencės dhe shumė tė mira tė tjera i bėnė atdheut tė kėtij diplomati me xhup kinezi. Si historian qė jam marrė prej shumė vitesh me ēėshtjen e arvanitasve dhe tė Ēamėrisė do tė doja tė mė tregoj nga cili fshat ėshtė z.Theodhoros Ikonomu dhe ti tregoj prejardhjen e tij nėse ėshtė arvanitas, romaikos, armen, sllavė apo nga Azia e Vogėl.

Nė pėrfundim dua tė shtoj se provokimet greke pėr autonomi tė Vorio Epirit kanė mbėshtetjen e Rusisė. Kohėt e fundit vihet re njė pėrkrahje e madhe nga mediat ruse pėr shpalljen e autonomisė sė Vorio Epirit. Ata e krahasojnė ēėshtjen e minoritetit grek qė mund tė arrijė nė shifrėn maksimale 3% nga numri i pėrgjithshėm i popullsisė sė Shqipėrisė me shqiptarėt e Kosovės. (Duhet tė pėrmendim se rreth 3 mijė minoritar grek kanė ardhur nė Shqipėri gjatė luftės qytetare greke 1946-1949, dhe kėta nuk duhen tė trajtohen si grek etnik, por si emigrant politikė). Me regjistrimin e popullsisė qė do mbahet nė prill 2011, grekėt po bėjnė pėrpjekjet qė numri i atyre njerėzve qė do deklarohen me kombėsi greke tė jetė rreth 180 mijė. Mė tej do kėrkohet llogaritja edhe tė grekėve qė nuk mundėn tė regjistroheshin diku rreth 150 mijė. Me kėto projekte Greqia do ti kėrkonte Brukselit rezolutėn e njohjes sė autonomisė sė Vorio Epirit nė njė konferencė ndėrkombėtare. Pra, ėndrra e shovinistėve grek pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė nuk ėshtė shuar. Ata me tė gjitha mjetet po pėrpiqen qė sa mė shpejtė tė realizojnė projektin e MEGALO IDESĖ.

Askushi
02-10-2012, 09:27
GREKĖT PĖRMES SHKOLLAVE PRIVATE MUNDOHEN TĖ

SHTOJNĖ NUMRIN E MINORITETIT NĖ SHQIPĖRI!





PRETENDIMET GREKE NĖ SHQIPĖRI:

KORĒA DHE HIMARA ZONA MINORITARE GREKE!



“Nė prag tė lėvizjes sė lirė tė shqiptarėve pa viza nė vendet anėtare tė BE si dhe tė regjistrimit tė popullsisė nė Shqipėri, Greqia po i bėnė presione dhe kushtėzime (ēdo ligji natyror dhe juridik) tė Republikės sė Shqipėrisė, pėr shpalljen e qyteteve: tė Korēės dhe tė Himarės, si zona minoritare”!!!




Shkruan: Arben Llalla - Tetovė, 27. 09. 2010





Skandaloze: Atje ku greqishtja mund shqipen!!!






Nė njė shkrim tė ditėve tė fundit me titullin “Nėpėr shkollat greke private nė Shqipėri qė investohen shtrenjtė nga Greqia nuk mėsohet gjuha dhe kultura greke”, minoritari grek dr.Panajot Braka shfaq shqetėsimin e tij se Greqia tė hollat nė mijėra euro qė financon nėpėr shkollat private nė Shqipėri pėr tu mėsuar gjuha dhe kultura greke nuk e justifikojnė investimin propagandist nė qytetin e Korēės dhe tė Himarės. Ndėr tė tjera, ai sjell “fakte” se nė shkollėn private greke nė Korēė “HOMERI” nė klasė tė parė gjuha shqipe mėsohet 14 orė nė javė ndėrsa ajo greke 8 orė. Nė klasat mė lartė: tė dytėn, tė tretėn e me rradhė gjuhės dhe kulturės shqiptare u shtohen mė shumė orė duke u pakėsuar mėsimi i gjuhės dhe i kulturės greke nė diferencė 23 orė gjuha shqipe dhe 7 orė gjuha greke. Shkrimi - kritik vazhdon se lėndėt me peshė si matematikė, dizajn, fizika, kimia, biologjia, historia, gjeografia mėsohen nė gjuhėn shqipe. Ndėrsa lėndėt e lehta si muzika, vizatimi, gjimnastika, vepra artizanale zhvillohen nė gjuhėn greke. Shkolla private greke “HOMERI” sipas z.Panajot Barkės, nuk i plotėson standardet e ligjeve tė Republikės sė Shqipėrisė nė krahasim me shkollat shtetėrore shqiptare ku mėsohet gjuha greke nė fshatrat e minoritetit. Mė tej dr.Barka tėrheq vėmendjen me shuma marramendėse nė euro qė paguhen mėsuesit pėr tu mėsuar fėmijėve korēarė gjuhėn greke dhe jo atė shqipe. Ai kritikon ashpėr se me kėto tė holla qė janė tė ardhura nga taksapaguesit grek nėpėrmjet ministrisė sė arsimit tė Greqisė paguhen edhe mėsuesit qė zhvillojnė mėsimin nė gjuhėn shqipe. Kritikat dhe akuzat vazhdojnė edhe nė drejtim tė drejtuesve tė Organizatės OMONIA tė cilėt nė dy shkollat e ndėrmarrjes private “HOMERI” nė Korēė dhe Himarė bėjnė investime tė mėdha, ku mėsojnė gjuhėn greke nga fėmijėt qė i pėrkasin familjeve shqiptare. Duke lėnė pas dore investimet nė shkollat zyrtare shtetėrore qė nė tė vėrtetė mėsojnė fėmijėt qė vijnė nga minoriteti grek.



Nė shkollėn private tė Himarės mė shumė mėsohet greqisht



Drejtuesi i Fakultetit tė gjuhės greke nė Universitetin e Gjirokastrės z.Barka jep tė dhėna se nė shkollėn private nė Himarė gjuha greke mėsohet mė shumė nė krahasim se nė atė tė Korēės edhe pse qė tė dyja i pėrkasin tė njėjtit grup financues dhe drejtues. Nė shkollėn private nė Himarė pėr shembull nė klasėn e parė mėsimi zhvillohet nė gjuhėn greke 91%, nė tė dytėn 75%, nė tė gjashtėn 61%, nė tė shtatėn 64,5%, nė tė tetėn 55% dhe nė tė nėntėn 39%. Nė Himarė punojnė shtatė arsimtarė tė ardhur nga Greqia qė japin lėndėt nė gjuhėn greke me njė rrogė mesatare rreth 13-15 mijė euro nė vit. Nė fund tė shkrimit tij dr.Panajot Barka ngre shqetėsimin pse qeveria greke nuk bėnė kėrkesė zyrtare qė Republika e Shqipėrisė tė njohė Himarėn si zonė e minoritetit grek. Pse organizata OMONIA nuk pėrfiton nga deklarata e z.Sali Berisha qė nė Himarė jetojnė qytetar dygjuhėsorė dhe tė bėjė hapin pėr shpalljen e Himarės zonė e minoritetit grek? Siē shihet z.Barka ka shkruar njė shkrim ku ngre shqetėsimet e tija pėr fatin e gjuhės greke dhe nxitjen pėr hapjen e ēėshtjes delikate tė Himarės nė prag tė Simpoziumit pėr Himarėn tė paralajmėruar ditė mė parė nga Bollanot. Intelektuali minoritar Panajot Barka me anė tė shkrimit tė tij pėrcjell mesazhin pėr pėrhapjen sa mė shumė tė gjuhės dhe kulturės greke nė qytetet ku jetojnė shqiptar dhe jo minoritar grekė. Ai qartė kėrkon qė nė Korēė dhe Himarė tė ketė shkolla shtetėrore greke qė do tė mundėsonin qė Himara dhe Korēa tė shpallen zona tė minoritetit grek mė tej. Kėto provokime tė z.Barka vijnė nė kohėn e duhur ku mė 2011 do tė bėhet regjistri i popullsisė nė Shqipėri. Strukturat shtetėrore greke po pėrdorin ēdo mjet propagande pėr deklarimin e sa mė shumė njerėzve si minoritarė. Ata kanė pretendime qė ky numėr ti kalojė 250 mijė.



Reagim i ish-Konsullit Kulturorė nė Konsullatėn greke nė

Gjirokastėr z.Panajot Georgiu



Pas publikimit tė shkrimit kritik tė dr.Panajot Barkės, Panajot Georgiu - shef i Fakultetit tė gjuhės greke nė Universitetin Eqrem Ēabej menjėherė ka reaguar. Ai i i njih mirė zonat e minoritetit grek sepse ka qenė Konsull kulturor nė Konsullatėn e Pėrgjithshme greke nė Gjirokastėr. Z.Georgiu deklaron se po bėjnė tė gjitha pėrpjekjet qė librat nė gjuhėn greke tė arrijnė nė kohė nė shkollat greke private dhe shtetėrore nė Republikėn e Shqipėrisė. Mė tej ai thotė - se, ministria e arsimit e Greqisė po pėrpilon njė program ku mėsimi do jetė 50% nė gjuhėn greke edhe nė shkollėn HOMERI nė Korēė. Sipas tij sivjet numri i mėsuesve qė vijnė nga Greqia pėr tė dhėnė mėsim nė shkollėn private tė Korēės do jetė 22 dhe nė Himarė shtatė. Nė fund z.Panajot Georgiu deklaron se nuk pajtohet me tė dhėnat qė ka ofruar z.Panajot Barka. Prandaj z.Georgiu nė reagimin e tij boton edhe tabelat e mėposhtme ku jepen tė dhėna rreth mėsimit tė gjuhės greke nė shkollat private nė Korēė, Himarė si dhe nė shkollat shtetėrore ku mėsojnė fėmijėt e minoritetit grek.



Nė pėrfundim



Pasi i lexova dy shkrimet e autorėve grek dr.Panajot Brakės dhe z.Panajot Georgiu kam nxjerrė pėrfundimin se ato janė bėrė me porosi nga e njėjta zyrė propagande tė shtetit grek, duke patur parasysh se: a) reagimi i z.Panajot Georgiu ka qenė shumė i shpejtė njė ditė pas botimit tė studimit tė z.Barka, b) shkrimet janė botuar njė apo dy ditė para vizitės tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, z.Jannis - Aleksios Zepos, i cili ia bėri disa kėrkesa absurde kryeministrit z.Sali Berisha. Pra, qartė kemi tė bėjmė me njė lojė tė fėlliqur propagandistike qė bėhet nė ēaste kritike, ku Greqia nė prag tė heqjes sė vizave pėr shqiptarėt ka shtuar presionet diplomatike duke kėrkuar haptazi shpalljen e Korēės dhe Himarės zonė minoritare dhe shtimin artificialisht tė minoriteti grek nga rreth 90 mijė qė mund tė jetė nė 250 mijė. Greqia pėr ēdo votė pro anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO, BE dhe organizata tė tjera bėnė kushtėzime kundėr ēdo ligji natyror dhe juridik.



* * *

Tabela e mėsimit tė gjuhės greke nė shkollat shtetėrore tė minoritetit nė Shqipėri.


Ι
ΙΙ
ΙΙΙ
IV
V
VI
VII
VIII
IX

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn greke
20
18
21
21
17
20
17
13
12

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn shqipe
2
5
7
7
11
11
14
18
19

Gjithsej
22
23
28
28
28
31
31
31
31




Tabela e orėve tė mėsimit tė gjuhės greke nė shkollėn private nė Himarė.


Ι
ΙΙ
ΙΙΙ
IV
V
VI
VII
VIII
IX

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn greke
20
18
21
21
17
20
17
13
12

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn shqipe
2
5
7
7
11
11
14
18
19

Gjithsej
22
23
28
28
28
31
31
31
31




Tabela e orėve tė mėsimit tė gjuhės greke nė shkollėn private HOMERI nė Korēė.


Ι
ΙΙ
ΙΙΙ
IV
V
VI
VII
VIII
IX

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn greke
8
8
9
9
9
9
9
8
7

Orėt qė zhvillohen nė gjuhėn shqipe
14
14
16
16
16
19
21
22
23

Gjithsej
22
22
25
25
25
28
30
30
30

Askushi
02-10-2012, 09:38
PRESIONET DHE MILIONA DOLLARĖ TĖ FEDERATĖS GREKE TĖ AMERIKĖS PĖR GREQIZIMIN E JUGUT TĖ SHQIPĖRISĖ






Publikuar mė 24 mars, 2011
Prof. Arben Llalla













Pak kohė mė parė qeveria greke shfaqi dyshimet e saja nė lidhje me shtyrjen e regjistrimit tė popullsisė nė Shqipėri edhe pse Greqia kishte marrė garanci nga qeveria shqiptare se regjistrimi do tė kryhet brenga vitit 2011, ajo shfaqi brengosje. Ėshtė interesantė fakti se mė shumė shqetėsohet Greqia pėr regjistrimin e popullsisė nė Republikėn e Shqipėrisė se sa vetė strukturat shtetėrore shqiptare. Por pėrse gjithė ky interesim dhe shqetėsim i Greqisė pėr shtyrjen e regjistrimit tė njė shteti tjetėr?! Pėrse Greqia nuk ka treguar interesim dhe shqetėsim pėr regjistrimet nė Bullgari dhe Maqedoni? Kur dihet qė prej shumė vitesh Greqia investon nė Bullgari dhe Maqedoni pėr njohjen e minoritetit grek atje.(Greqia pretendon se nė Maqedoni jetojnė rreth 100 mijė grek tė mohuar si minoritet.)




Projektet greke pėr regjistrimin nė Shqipėri me vetdeklarimin e qytetarit tė etnisė dhe fesė kanė filluar para 4-5 vitesh. Atėherė ku vetė Republika e Shqipėrisė nuk kishte nė projektet e saja regjistrimin e popullsisė nė vitin 2011.
Mė 22 Prill, 2009, pak ditė pėrpara se kryeministri i Greqisė z.Kosta Karamalis tė bėnte vizitėn nė Shqipėrisė Federata Epiriote e Amerikės i dėrgoj atij njė letėr ku ndėr tė tjera thuhej:
: “Javėn e ardhshme ju do tė vizitoni fqinjė e Greqisė, Shqipėrinė e cila vendi ynė ka 20 vite qė nga shembja e regjimit komunistė e mbėshtet fort ekonomikisht. Shqipėria ende nuk ka pėrmbushur tė drejtat e pakicės sė minoriteti etnik grek, tė drejta qė burojnė nga traktatet ndėrkombėtare. Ne po ju pėrmendim disa probleme serioze qė po ballafaqohen grekėt nė Shqipėri. Para pak ditėsh kryetari i bashkisė sė Himarės z.Vasil Bollano u dėnua nga gjykata shqiptare, ky dėnim i projektuar ėshtė pėr tė ndėshkuar minoritetin grek, pėr tu larguar nga shtėpitė e tyre dhe kėrkuar strehim nė Greqi. Sjellja e tillė e autoriteteve shqiptare para vizitės zyrtare tė kryeministrit tė Greqisė paraqet njė sjellje sfiduese ndaj Greqisė.
Regjistrimi i deklarimit tė kombėsisė qė duhet tė mbahet, qeveria shqiptare edhe pse gjithnjė premton pėr ta realizuar, ajo vazhdimisht e shtyn atė. Ne besojmė se regjistrimi me deklarimin e kombėsisė do tė na japė njė numėr tė saktė tė grekėve nė Shqipėri.
Njė problem kritik paraqitet me pronat nė Epirin e Veriut. Autoritetet lokale sidomos nė zonat e bregdetit u japin shqiptarėve me dokumente tė rreme pronat e minoritetit duke i detyruar grekėt tė largohen pėr nė Greqi. Edhe pse Shqipėria pėrfiton ndihma financiare tė konsiderueshme, ajo shumė pak financon nė infrastrukturėn nė Jug, ku jeton shumica e minoritetit grek. Shumė zona tė minoritetit mbeten tė izoluara, larg shkollave dhe qendrave mjekėsore...”

Siē shihet nga letra e Federatės sė Epiriotasve tė Amerikės grekėt janė munduar para disa viteve tė punojnė pėr t’ia arritur qėllimet e tyre dashakeqėse ndaj Shqipėrisė duke bėrė presione tė njėpasnjėshme. Sipas letrės qė mban datėn 22 Prill 2009, shfaqen ndjenjat e tyre antishqiptare duke gėnjyer rreth dėnimit tė atėhershme me gjobė tė Vasil Bollanos, paraqitur probleme qė nuk ekzistojnė si marrja e pronave minoritarėve dhe dhėnia e tyre shqiptarėve. Minoriteti grek nė Shqipėri i gėzon tė gjitha tė drejtat nė shkollimin e tyre nė gjuhėn amtare, shėndetėsinė falas, si tė gjithė qytetarėt e Shqipėrisė. Duke u bazuar nė realitetin aktual kjo letėr ėshtė njė keqinformim i drejtuesve tė Federatės Epiriotase tė Amerikės nė drejtim tė kryeministrit tė atėhershėm z.Karamalis.



Letra e Federatės Panepiriotase tė Amerikės drejtuar kryeministrit tė Greqisė Kosta Karamalis pak ditė para vizitės zyrtare qė ai bėri nė Shqipėri mė 25 Prill 2009












































Miliona dollarė pėr ēėshtjen e Vorio Epirit nga Nikolla Geixh

Nicholas Gage(Nikolla Geixh) ėshtė i njohur pėr opinionin shqiptar si njeriu qė nė projektet e tij ka shpalljen e Autonomisė sė Vorio Epirit. Ai pėr pėrhapjen e greqizmit nė jugun shqiptar themeloj nė vitin 1991 Fondacionit pėr Vorio Epirin bashkė me kryepeshkopin Sotirios nga Toronto tė Kanadasė dhe Menalaos Tzelios, ish-kryetar i Federatės Epiriotase tė Amerikės. Ky Fondacion funksionon nėn ombrellėn e Federatės Epiritase tė Amerikės.
Fondacioni vitin e para grumbullojė 335.000 dollarė dhe dhuruesi mė i madh ishte Vasil Papakristidhis qė jeton te dhe punonte nė Londėr, pronar anijesh i cili dha 150.000 dollarė. Mė tej shuma tė mėdha dhuruan minoritar nga Shqipėria si Michael Anagnos dhe Anthony Kales tė cilėt jetojnė dhe punojnė nė Amerikė.
Fondacioni ka dhuruar 638,709 dollarė individėve dhe organizatave nė jugun e Shqipėrisė. Kėto kontribute shkuan nė ndihmė tė organizatave fetare, shkollave, grupeve kulturore tė cilat propagandojnė pėrhapjen e greqizmit nė Shqipėri dhe mė tej shpalljen e Autonomisė politike tė Vorio Epirit. Nė arkėn e kėtij Fondacioni sipas tė dhėnave janė rreth 438.394 dollarė tė cilat do tė pėrdoren pėr rritjen artificiale tė minoritetit grek nė Shqipėri gjatė regjistrimit tė popullsisė. Pak kohė mė parė Nikolla Geixh bėri thirrje pėr rritjen e ndihmave pėr Fonacionin: “Komiteti themeltar u inkurajua tė punojė zellshėm nė rritje tė Fondacionit pėr shkak tė nevojave tė mėdha me tė cilat ballafaqohen grekėt etnik nė Epirin e Veriut. Ke pėrkrahjes fisnike nga shumė grupe dhe individė tė cilėt dėrguan kontribute nga 20 deri 200,000 $. Fondacioni do tė vazhdojė tė rritet dhe me kohė do tė pėrfshijė kontribute nga tė gjithė degėt e Federatės dhe nga mijėra greko-amerikan tė brengosur pėr ēėshtjen e Vorio Epirit”.
Siē duket publicisti pensionist Nikolla Geixh po vazhdon misionin e Shėn Kozma Etoliani (1714-1779) i cili ėshtė babai i pėrhapjes sė greqizimit dhe pėr asimilimin e shqiptarėve nė Greqi e Shqipėri. Mirėpo sot Nikolla Geixh ka ndryshuar vetėm strategjinė e asimilim, por qėllimi ka mbetur i njėjtė. Ai i aneksimit tė jugut tė Shqipėrisė, zhdukjen e ortodoksizmit tek shqiptarėt edhe pse shqiptarėt janė misionarėt e parė qė pėrhapėn kristianizmin nė Ballkan dhe mė gjerė.
Shėn Kozmai pėrhapi gjuhėn greke nga Suli i Ēamėrisė e deri nė Krujė duke thėnė: “Dėrgoni fėmijėt tuaj tė mėsojnė greqisht pėr arsye se kisha jonė ėshtė greke. Dhe ti, vėllai im, po nuk mėsove greqisht, nuk mund tė kuptosh ato qė thotė kisha jonė. Mė mirė, vėllai im, tė kesh shkollė greke nė vendin tėnd, se sa tė kesh burime dhe lumenj. Cilido i krishterė, burrė apo grua, qė mė premton se brenda nė shtėpi nuk do flasė shqip, le tė ngrihet nė kėmbė dhe tė ma thotė kėtu. Unė do t‘i marr atij tė gjitha mėkatet nė qafėn time, qė nga dita e lindjes sė tij e deri sot, do t‘i porosis tė gjithė tė krishterėt qė t‘i flasin dhe do t‘i shlyej tė gjitha mėkatet. Ai nuk do ta gjente kėtė rast sikur tė jepte para me mijėra”.
Ndėrsa Geixh financon miliona dollarė pėr hapjen e shkollave greke nė Shqipėri, ndryshimin e etnisė dhe besimit fetar duke vazhduar misionin nė formė mė tė moderuar.
Kėtė herė grekėt nuk janė kėnaqur duke asimiluar fshatrat shqiptar si Frashtani dhe Lugari tė cilat nuk mundi Shėn Kozmai ti asimilonte, por Shėn Nikolla Geixh po shkon edhe mė tej duke kėrkuar Korēėn, Pėrmetin, Gjirokastrėn, Vlorėn, Sarandėn, Delvinėn.



Nikolla Geixh, themeluesi i Fondacionit pėr financime tė hapjeve tė shkollave greke nė Shqipėri.






















Rezolutė e Federatės greke kundėr Shqipėrisė

Nė Konventėn e saj Federata Panepiriotase tė Amerikės tė mbajtur nė qershor 2007 miratuan njė Rezolutė pėr mos pranimin nė NATO dhe BE tė Shqipėrisė pa plotėsuar disa kushte pėr minoritetin grek nė Shqipėri. Siē shihet Rezoluta pėrmban shpifje dhe pėrmban kėrkesa tė plotėsuara prej vitesh sepse minoriteti grek nė Shqipėri i gėzon tė gjitha tė drejtat. Sa pėr mos rikthimin e grekofonėve nė fshatrat e tyre nuk ėshtė faji i qeverisė shqiptare, por i vetė minoritarėve tė cilėt tė hollat qė kanė fituar nė emigracion nuk i kanė investuar nė vendlindje. Shumica e minoritarėve grek kanė blerė shtėpi nė Greqi dhe kanė hapur biznese e tyre atje.

REZOLUTA
1.- U bėjmė thirrje SHBA, Bashkimit Evropian, Kombeve tė Bashkuara dhe tė gjithė organizatave ndėrkombėtare tė kėrkojnė qė Shqipėria ti plotėsojė tė gjitha detyrimet e saja ndėrkombėtare ndaj pakicės greke nė Epirin e Veriut dhe anembanė Shqipėrisė.
2.- I ftojmė pėrfaqėsuesit evropian qė negociojnė me Shqipėrinė nė krijimin e njė kornizė pėr integrimin eventual nė Evropė tė ngrijnė negociatat derisa qeveria Shqiptare ti plotėsojė kėrkesat e BE pėr tė ndėrmarrė masa korrekte ndaj pakicave nė vend.
3.- E ftojmė qeverinė shqiptare tė pėrmirėsojė pranimin e saj tė plotė nė bashkėsinė e popujve tė ndėrgjegjshėm duke ia rikthyer pakicės sė saj tė pėrgjithshme greke tė gjitha drejtat arsimore, fetare, politike, gjuhėsore dhe kulturore ajo qė u takon nėn marrėveshjet bilateral dhe ndėrkombėtare tė nėnshkruar nga pėrfaqėsuesit e saj qė nga krijimi i shtetit nė vitin 1913 pėrfshirė dhe tė drejtėn pėr tė deklaruar pėrkatėsinė e tyre etnike dhe fetare nė regjistrim tė popullsisė tė monitoruar nga mbikqyrės ndėrkombėtarė.
4.- E ftojmė qeverinė shqiptare qė mė nė fund tė respektojė mendimin kėshilldhėnės tė Gjyqit Ndėrkombėtar tė Drejtėsisė i vitit 1935 pėr tė lejuar grekėt etnik tė edukojnė fėmijėt e tyre nė gjuhėn e tyre amtare kudo qė jetojnė ata.
5.- E ftojmė qeverinė greke tė ngrejė njė zė tė fuqishėm pranė organizatave ndėrkombėtare pėr tė drejtat e grekėve etnik nė Shqipėri dhe tė bėj gjithēka nė fuqinė e saj pėr tė ndihmuar grekėt e Epirit tė veriut qė punojnė nė Greqi tė kthehen nė shtėpitė e tyre duke u mundėsuar ndihmė ekonomike e cila do tu mundėsojė atyre tė fitojnė jetesėn e tyre nė rajonet e tyre tė lindjes dhe tė ruajnė identitetin e tyre.
6.- E ftojmė Kuvendin Grek tė miratojė njė Rezolutė qė ajo nuk do tė japi pėlqim pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė Bashkimin Evropian pėrderisa ajo fillimisht ua jep tė gjitha drejtat pakicės greke nė vend duke filluar me njė masė korrekte tė anėtarėve tė saj.


Disa nga drejtuesit e shoqatave epirotase tė Amerikės. Ndėr ta nė kėtė foto janė Nikolla Geixh, president nderi i Federatės Panepiriotase tė Amerikės, Fotios Galicis, president i Federatės Panepiriotase tė Amerikės, Mihal Servos, president i fondacionit pėr Amerikėn.
Fotografia ėshtė bėrė mė 16 qershor 2007, ditėn e miratimit tė Rezolutės kundėr Shqipėrisė.

Askushi
02-10-2012, 09:43
Arben Puto - Plani grek pėr regjistrimin etnik dhe qeveritė shqiptare





Nga: Skender Minxhozi


Historiani i njohur, profesor Arben Puto, ėshtė njė ndėr penat mė prodhuese nė fushėn e studimeve historike. Nga lartėsia e tij e 87 vjetėve, ai mund tė jetė i qetė me kolanėn e veprave qė ka krijuar tashmė, ku hidhet dritė mbi aspekte e fenomene tė spikatura tė historisė sė vendit tonė e rajonit, mbi marrėdhėniet ndėrkombėtare dhe diplomacinė. Nė kėtė intervistė pėr Mapo, ai pranon tė diskutojė edhe pėr situatėn politike aktuale, regjistrimin me bazė etnike, Akademinė e Shkencave dhe problemin e minoritetit grek

Profesor jemi nė kohė fushate dhe objektivisht interesi fokusohet drejt ecurisė sė saj. Si po i pėrjetoni kėto javė parazgjedhore? Nė ē’mėnyrė reagon njė akademik ndaj asaj qė zhvillohet pėrreth tij, shpesh nė forma tė ashpra e polemike?
Si ēdo qytetar i kėtij vendi, i ndjek me shqetėsim ngjarjet politike. Fushata elektorale po komprometohet rėndė nga raste dhune. Tė shpresojmė se palėt do t’i thėrrasin arsyes dhe do tė gjejnė njė ekuilibėr nė kėtė ballafaqim elektoral. Mund tė pėrshėndetet thirrja qė ka bėrė zoti president pėr njė atmosferė mė tė qetė, pėr njė gjuhė mė tė moderuar dhe tė qytetėruar. Ėshtė me shumė vend. Dhuna verbale gjeneron dhunė fizike. Madje mund tė pėrshkallėzohet dhe tė ēojė nė eksese me pasoja tė rėnda.
Ėshtė me vend, edhe thirrja qė bėri kėto ditėt e fundit z. Kryeministėr, pėr tė hequr disa nga sulmet personale midis kundėrshtarėve politikė. Kjo ėshtė, aq mė tepėr, me rėndėsi kur e thotė kryeministri qė flet nė emėr tė qeverisė, e cila ka detyrėn kryesore nė administrimin e zgjedhjeve.
Respektimi i ligjit, njė angazhim mė serioz nga ana e qeverisė janė kyēi pėr uljen e tensioneve dhe normalizimin e situatės pėrpara se ajo tė dalė jashtė kontrollit.
Kryeministri iu drejtua kundėrshtarit politik, duke e ftuar qė tė mos pėrdoren mė fyerje, poshtėrime, cenime tė jetės private. Gjeti njė shprehje figurative shumė tė goditur tė Faik Konicės, qė thoshte se “ēdo gjuhė ka njė shportė me fjalė tė pista”. Tė mos futet dora nė atė shportė. Duam tė besojmė se ky ėshtė njė reflektim nga kryeministri, qė e shtyn atė tė heqė dorė nga kjo praktikė e pahijshme, tė mos futė mė duart nė atė shportė. Tė kuptohemi, kjo nuk ėshtė polemikė, ėshtė preokupim i sinqertė i ēdo qytetari pėr imazhin e vendit dhe pėr njė komunikim tė qytetėruar edhe nė politikė. Sidomos nė politikė.

Ka njė element tė ri nė marzh tė fushatės elektorale, ėshtė Iniciativa pėr Tiranėn. A mund tė shėrbejė kjo nismė si njė element racional nė fushatė?
Ideja ėshtė e mirė nė parim, si njė mundėsi pėr rrahjen e problemeve tė Tiranės. Por iniciativa ėshtė e njėanshme, ėshtė vetėm njė palė. Mesa po duket nga takimet e para, mbledhja po merr karakterin e njė manifestimi nė krah tė njė kandidati. Njihet prirja e organizatorėve, po e bėjnė tė qartė edhe shumica e pjesėmarrėsve, pavarėsisht se aty-kėtu mund tė dėgjohet edhe njė zė “i pavarur” kritik. Me njė fjalė, kjo ėshtė pjesė e fushatės sė kandidatit tė mazhorancės. Pjesėmarrėsit kanė pėrpara jo kandidatin, por kryebashkiakun e zgjedhur. Ata i japin mendime sesi ta bėjė punėn mė mirė. Vota e pjesėmarrėsve nuk ėshtė mė e fshehtė, ata kanė votuar pėrpara 8 majit. Padyshim ky ėshtė njė sukses i Bashės.

Ju jeni duke shkruar njė libėr tė ri pėr luftėn italo-greke dhe fenomenin e kuislingėve. A mund tė na e shtjelloni pėrmbajtjen e tij?
Ky ėshtė njė libėr pėr luftėn italo-greke 1940 – 1941. Unė e trajtoj atė si njė pjesė tė historisė sonė gjatė luftės sė dytė nėn okupacionin italian, pastaj gjerman. Zhvillimet nė frontin e luftės nuk hyjnė nė kėtė kėndvėshtrim. Vėmendja pėrqendrohet nė situatėn qė krijohet brenda vendit dhe nė shkallė ndėrkombėtare. Njė element kryesor ėshtė kolaboracionizmi me pushtuesit, sjellja dhe veprimtaria e qeverive kukulla, qė ia kanė lehtėsuar detyrėn pushtuesit, duke kompromentuar rėndė tė ardhmen e vendit.
Disa herė pretendohet se kėto qeveri kolaboracionistė kanė arritur njė objektiv tė dorės sė parė: kanė realizuar unitetin kombėtar, kanė ndrequr padrejtėsitė e sė kaluarės, kanė krijuar “Shqipėrinė e Madhe” me Kosovė e Ēamėri tė bashkuara me shtetin amė.
Qeveritė kukulla janė pėrpjekur tė legjitimojnė kolaboracionizmin, me qėllimin e nacionalizmit shqiptar pėr unitet kombėtar.
Por nė ato rrethana nuk mund tė bėhej fjalė pėr “unitet kombėtar”. Ishte e rreme, iluzore, ishte njė fiksion. Nė tė vėrtetė Shqipėria e Madhe ishte njė shtrirje territoriale e okupacionit, ishte njė fiksion. Irredentizmi, nėse nuk ka qenė njė ambicje e shfrenuar pėr pushtet, edhe duke sakrifikuar pavarėsinė, ka qenė njė verbėri e skajshme politike. Pėr arsyen e thjeshtė se kufinjtė as caktohen, as ndryshohen nė kohė lufte. Po bėnin njė dėm tė madh, merrnin anėn e Italisė dhe tė Gjermanisė, duke e degraduar kėshtu pozitėn e Shqipėrisė nė Luftėn e Dytė, nga viktimė e agresionit, nė palė ndėrluftuese nė krah tė fuqive tė Boshtit, qė pėsoi disfatė.
Me qėndrimin dhe veprimtarinė e tyre, kolaboracionistėt jepnin argumente “prova” se Shqipėria ishte aleate e Boshtit dhe pėr kėtė do tė paguante.
Nė kėtė libėr unė kam njė kapitull tė veēantė mbi Konferencėn e Paqes, tė Parisit tė vitit 1946. Aty Greqia solli pikėrisht kėto argumente pėr Shqipėrinė si aleate tė Boshtit, shtet tė mundur nė luftė, pėr tė marrė Shqipėrinė e Jugut (Vorio-Epirin). Gjithė platforma e delegacionit grek nė kėtė konferencė mbėshtetej nė kėto argumente. Nuk ka pasur ndonjėherė kaq shanse Greqia pėr t’ia arritur qėllimit, sesa nė kėtė konferencė. Kishte dėshtuar dy herė Venizellos, si nė 1912 – 1913, ashtu edhe nė Konferencėn e Paqes pas Luftės sė I. Kjo e treta do tė ishte e vėrteta.
Por gjatė debatit nė konferencė doli qartė se argumenti mė i fortė ishte rezistenca shqiptare. Lufta Nacional Ēlirimtare, e cila e rreshtoi Shqipėrinė nė krah tė Koalicionit Antifashist. Si rezultat Shqipėria shpėtoi nga njė sundim i ri dhe u njoh si palė nėnshkruese nė Traktatin e Paqes me Italinė tė vitit 1947, si shtet fitimtar.
Tė them tė drejtėn kam njė merak kur trajtoj kėtė temė, se mos duke goditur irredentizmin nėn okupacion tė huaj mund tė keqkuptohem, tė qortohem pėr shpėrfillje ndaj idesė sė madhe tė unitetit kombėtar. Ēėshtja ėshtė e thjeshtė. Bėhet fjalė pėr periudhėn e luftės nėn okupacion. Sot ėshtė kohė tjetėr. Ka njė varg faktorėsh tė realitetit tė ri, nė tė cilin Uniteti Kombėtar hap shtigje dhe jep shpresa pėr njė shtet tė pėrbashkėt tė kombit shqiptar. Shqipėria del e pacunguar, Kosova zgjohet dhe fillon njė rezistencė tė vetėdijshme kundėr sundimit, gulagut serb, gjen pėrkrahjen ndėrkombėtare pėr vetėvendosje, ēlirohet dhe del mė vete me njė kufi tė pėrbashkėt me shtetin amė. Tani ėshtė koha kur “Tė rinjtė e Vetėvendosjes” kėrkojnė Kosovėn pa tutelė ndėrkombėtare. Ėshtė koha kur shkencėtari vizionar Rexhep Qosja ngre zėrin dhe angazhohet plot pasion pėr Unitetin Kombėtar. Shpresojmė se do tė vijė ajo ditė kur lajmėtari i sė ardhmes do tė thotė fjalėn e tij edhe nga tribuna e Kuvendit tė Shqipėrisė.

Kohėt e fundit po shprehet e po diskutohet gjallėrisht pėr regjistrimin e popullsisė. Konkretisht: a duhet tė pėrfshihet nė regjistrim edhe deklarata mbi pėrkatėsinė etnike?
E kam ndjekur debatin qė nė fillimet e tij. Thelbi i debatit pėrqendrohet te deklarata sipas vullnetit individual. A ėshtė e drejtė? Kjo ēėshtje, veēanėrisht kėtu tek ne, ka tė bėjė me ēėshtjen e minoritetit. Nuk ėshtė problem pėr pjesėtarėt e minoritetit. Ėshtė e drejtė e padiskutueshme qė ata tė zėnė vend nė regjistrim si pjesėtarė tė grupit etnik respektiv.
Mirėpo, gjatė debatit, ėshtė shprehur mendimi se ėshtė e drejtė e kujtdo ta shpallė kombėsinė sipas vullnetit tė tij. Fjala vjen, qė njė me kombėsi shqiptare tė deklarohet minoritar grek. Kjo ėshtė nė mospėrputhje me tė drejtėn e minoriteteve, si njė temė e tė drejtave tė njeriut nė kuadrin e gjerė tė tė drejtave ndėrkombėtare.

A ka njė pėrkufizim tė nocionit tė minoritetit nė pėrgjithėsi?
Kjo ēėshtje diskutohet prej kohėsh. Minoritetet kanė tėrhequr vėmendjen relativisht vonė, pas Luftės sė I Botėrore, nė Lidhjen e Kombeve, pasi u bėnė shumė ndryshim e kufinjsh dhe disa kombe u gjendėn tė shpėrndara nė shumė shtete. Ėshtė ndjerė nevoja e pėrkufizimit tė minoriteteve: ē’ėshtė minoriteti? Debati ėshtė zhvilluar nė shumė mbledhje ndėrkombėtare, por ka pasur pikėpamje tė kundėrta dhe nuk ka qenė e mundur tė arrihet tė pranohet njė formulim i caktuar i nocionit tė minoritetit. Kjo shpjegohet me faktin se shumė shtete pretendojnė se kanė popullsi homogjene dhe nuk njohin minoritete. Pėr shembull Franca, Bullgaria, Rumania edhe vetė Greqia.
Ka njė akt tė posaēėm ndėrkombėtar pėr minoritetet, siē ėshtė Konventa-kuadėr pėr mbrojtjen e minoriteteve, e miratuar nga Kėshilli i Europės mė 1994. Konventa i ėshtė shmangur pėrkufizimit. Por, Asambleja Parlamentare ka hartuar njė protokoll nė tė cilin ėshtė arritur tė bėhet njė pėrkufizim. Sipas tij, minoriteti kombėtar ėshtė njė numėr personash tė cilėt a) banojnė nė territorin e njė shteti dhe janė shtetas tė tij; b) mbajnė lidhje tė vjetra tė qėndrueshme me kėtė shtet, por c) shfaqin karakteristika etnike, kulturore, fetare ose gjuhėsore tė veēanta.
Projekti, nė kėtė pėrkufizim, pėrcakton dy kritere: objektiv dhe subjektiv. Nuk mjafton deklarimi i njė pėrkatėsie etnike, pa e mbėshtetur atė nė tė dhėna objektive: cila ėshtė prejardhja, cila ėshtė gjuha, cilat janė lidhjet familjare.

Ē’mund tė thuhet atėhere pėr problemin e minoritetit nė rastin shqiptar?
Kėtu tek ne, debati ka marrė njė karakter tė mprehtė, pėr arsye tė orvatjeve qė bėhen nga rrethe tė caktuara greke, pėr tė shtuar artificialisht numrin e popullsisė minoritare greke. Nė librin qė pėrmenda, unė i kushtoj njė vend tė posaēėm politikės aneksioniste greke me Vorio-Epirin, qė shoqėrohet me njė fushatė obsesive antishqiptare, edhe me konotacione tė hapura raciste.
Nė fund tė fundit, me gjithė lidhjet e vjetra tradicionale nė plan ndėrkombėtar, Greqia dėshtoi. Por nuk tėrhiqej. Pas nėnshkrimit tė Paqes me Italinė, qė sanksiononte integritetin territorial tė Shqipėrisė, qeveria greke deklaroi se nuk do ta njihte, pėrderisa ajo nuk merrte Vorio-Epirin. Nė tė vėrtetė, diplomacia greke e ka mbajtur gjithnjė nė axhendėn e saj kėtė ēėshtje. Dhe e mban akoma. Nuk ėshtė mė koha e pretendimeve territoriale, nuk bėhet mė fjalė pėr ndryshime kufinjsh. Por qėllimi ėshtė po ai: tė zgjerohet zona e influencės greke, nėpėrmjet rritjes artificiale tė numrit tė minoritetit, tė vendosen pėrmendore tė prezencės greke nė hapėsira tė reja, si puna e varreve mbi varre, si ēėshtja e Himarės, ajo e Korēės. Dhe problemi ėshtė se asnjė qeveri shqiptare nė kėto 20 vjet, nuk ka mundur t’iu rezistojė kėrkesave greke, as pėr shkollat vend e pa vend, as vizitave provokuese tė deputetėve qė shprehin kėnaqėsinė qė vijnė nė “vend-lindje”, as marrėveshjes pėr hapėsirėn detare.
Tė shpresojmė se nuk do tė kalojė edhe ky plan pėr ta keqpėrdorur regjistrimin, pėr po ato qėllime. Nuk duhet t’i mohohet askujt e drejta pėr tė deklaruar pėrkatėsinė etnike, por kriteret objektive kanė peshėn kryesore nė balancė.
Duke pėrfunduar, mund tė shprehet bindja se tek ne, opinioni i gjerė ka besim nė situatėn e re tė krijuar nė Europė dhe nė Ballkan, se e kaluara e armiqėsive dhe e konflikteve nuk do tė kthehet mė, se njė forcė e re ėshtė hapur pa prapakthim, edhe nė marrėdhėniet shqiptaro-greke. Por pa ligje lufte.

Si e gjykoni gjendjen nė Akademinė e Shkencave sot?
Tė them tė drejtėn, unė nuk e kam njohur aq mirė gjendjen nė Akademinė e Shkencave, kam hyrė relativisht vonė. Por kam formuar mendimin tim pėr Akademinė, pas sė ashtuquajturės “Reformė”. Drejtuesit e Akademisė nuk e pėrjashtonin reformėn. Ishte fjala pėr njė raport tė ri midis qendrės dhe instituteve. Por kjo “reformė” ėshtė prishje. Sipas mendimit tim, problemi nuk ėshtė shkėputja e Instituteve nga akademia, si institucion qendror.
Ishin institute me emėr e me rezultate: Instituti i Historisė, i Gjuhėsisė, i Arkeologjisė, i Kulturės Popullore, nė fushėn e Shkencave Humane. Institute po aq tė konsoliduara nė fushėn e Shkencave Teknike: Instituti i Sizmologjisė, Bėrthamore, i Hidrologjisė. Dhe me kaq lista ėshtė e mjaftueshme. Problemi sot ėshtė se kėto institute janė pothuaj inekzistente. Janė shkurtuar fondet, nuk ka botime, nuk janė mė revistat e njohura prestigjioze tė albanologjisė, nuk jepen fonde tė mjaftueshme, janė shkurtuar kuadrot. Nė krye tė instituteve janė vėnė militantė partiakė. Bie nė sy veēanėrisht Qendra Albanologjike, nė krye tė sė cilės ėshtė vėnė njė studiues qė njihet si i formuar dhe i pėrgatitur, por qė nuk ka tė bėjė me albanologjinė. Si rezultat, ka njė regres tė dukshėm nė studimet albanologjike.
Bota akademike duhet tė shprehė mė fort shqetėsimin pėr kėtė gjendje, pėr pasojat rrėnuese tė kėsaj reforme. Pėr rrethet shkencore ka ardhur koha tė shtojnė pėrpjekjet qė autoritetet tė jenė mė tė ndjeshme pėr nevojėn urgjente tė rimėkėmbjes sė Instituteve.

Askushi
02-10-2012, 09:51
Kisha Greke i jep SALI RAM BERISHĖS, titullin e lartė: “BEKIMI YNĖ i ARTĖ”, pėr “Shėrbime tė shquara ndaj Greqisė”


Nga Kledian Lula

Me rastin e Vitit tė Ri 2012, nė “Librin e Nderit” tė Kishės Greke u “skalit” edhe emri shtetasit shqiptar, kryeministrit aktual tė Shqipėrisė SALI RAM BERISHA nga Vicidoli i Tropojės. Nė kėtė “libėr nderi” shėnohen emrat e gjithė tė huajve, qė i shėrbejnė me devocion dhe japin kontribute konkrete madhore, nė favor tė interesave kombėtare greke. Burime pranė klanit tė afėrt qeverisės e familjar tė kryeministrit SALI BERISHA, bėjnė me dije, se nė njė ceremoni krejt tė mbyllur nė datėn 26 dhjetor 2011 nė “Vilėn 31”, krye-kleriku grek i Shqipėrisė Anastasios Janullatos, i ka dorėzuar SALI RAM BERISHĖS, titullin e lartė “BEKIMI YNĖ i ARTĖ”, akorduar nga Kisha Greke, titull qė u jepet vetėm tė huajve qė kontribuojn me akte dhe vepra tė mėdha ndaj kombit grek. Qė tė jemi tė drejtė, SALI BERISHA e ka merituar kėtė titul nderi nga grekėt, mbasi ka kryer shumė shėrbime, madje deri nė sakrifica ndaj interesave tė shtetit e kombit grek nė Shqipėri.

Ndaj dhe me sa duket, ngaqė e dinte qė i ishte akorduar njė titull “NDERI”, nė 25 datėn Dhjetor 2011, natėn e Lindjes sė Krishtit, i vetshpalluri “KRISHT” i Shqipėrisė, kryeministri krye-mėkatar SALI BERISHA, duke qeshur deri nė ekstazė, super i lumtur shkoi e gėlltiti karamelen e “bekimit” tek Janullatos. Tė gjtihė e pamė me zė e me figurė, kur SALIU u paraqit pėrpara Janullatosit, duke u pėrulur e duke buzėqeshur “vesh mė vesh”, madje duke i lėpirė edhe dorė e kėmbė, tamam si njė “kone” e mėsuar dhe e bindur. Ka 20 vjet, qė SALIU e bėnė kėtė ritual pėruljeje e kėnaqėsie pėrpara janullatosit e shtetit Grek, si njė “dele e urtė e perėndisė” nė shėrbim tė interesave anti-shqiptare greke.

Janullatos, nė datėn 25 dhjetor i futi publikisht nė gojė SALI RAM BERISHĖS “karamelen”, ndėrsa nė datėn 26 dhjetor krej fshehtas, i dorėzoi titullin “BEKIMI YNĖ i ARTĖ”, duke e “bekuar” atė, pėr tė vazhduar “rrugėn e shenjtė” (misionin) si shėrbėtor besnik i interesave tė Greqisė nė Shqipėri. Pėr ata qė nuk i dinė, ose qė “i kanė harruar”, po pėrmendim 15 “dhuratat” (shėrbimet kombėtare) qė i ka bėrė SALIU (i) Greqisė, nė tė dy pushtetet e tij 1992-1997 dhe 2005-2011.




Ja 15 nga shėrbimet anti-shqiptare, qė SALI BERISHA ka bėrė pėr Greqinė




1. SALIU bėri ligj dhe dekretoi: “Kisha Autoqefale Shqiptare, do tė jetė nėn varėsinė e Kishės Autqefale Greke, me drejtues tė pėrhershėm Klerik Grek dhe me shėrbesa nė gjuhėn Greke”. Me kėtė dekret, SALIU zhduku dhe shkriu Kishėn Autoqefale Shqiptare brenda Kishės Autoqefale Greke, duke “pagėzuar” si Kryepeshkop Grek nė Shqipėri, hirėsinė e tij Anastasios Janullatos, pasuesin mė besnik e mė agresiv tė ish-klerikut shovinist grek anti-shqiptar, Sebastianos, duke ia falur Kishėn Autoqefale Greqisė.




2. SALIU, duke pėrdorur si maskė Ligjin Agrar 7501 tė ndarjes sė tokės nė Shqipėri, dekretoi dhėnien nė pronėsi tė tokave shqiptare, pėr familjet minoritare geke nė jug tė vendit, duke i kthyer ato nė “troje greke”, madje nė vitin 1994, pas njė pakti me qeverinė greke, lejoi me ligj regjistrimin e kėtyre territoreve shqiptare edhe nė kadastrat pronėsore greke.


3. SALIU, mbi bazėn e njė pakti me qeverinė greke nė nėntor 1992, futi nė veprim skemėn e shkatėrrimit tė ekonomisė kombėtare me mbyllje ndėrmarrjesh tė mėdha dhe asfiksimin e bujqėsisė shqiptare, duke detyruar “krahun” e punės prej 700 mijė shqiptarėsh tė nisen e tė punojnė si skllevėr pėr “1 copė bukė” nė bujqėsinė, turizmin dhe ekonominė greke.

4. SALIU, pas njė pakti tė bėrė mė Greqinė nė vitin 1993, bėri ligj dhe dekretoi ndėrtimin e varrezave e lapidarėve grekė nė “hartėn” e Voriro-Epirit, duke ligjėruar kėshtu pretendimin grek, se tė vrarėt nė luftėn italo-greke nė Shqipėri, ishin “ēlirimtar tė atdheut tė tyre, pra tė trojeve greke (Vorio-Epirit) nė jug tė Shqipėrisė”, kur nė fakt ishin pushtues tė Shqipėrisė si italianėt.

5. SALIU, sipas njė pakti me Greqinė nė vitin 1994, nė vijim tė skemės pėr pėrfaqėsimin e dhe futjen e Greqisė nė gjithė pushtetet, shoqėrinė dhe ekonominė shqiptare, bėri ligj dhe dekretoi shkrirjen e sitemit bankar shqiptar dhe instalimin nė Shqipėri tė sistemit bankar grek.

6. SALIU, sipas pazareve me Greqinė, bllokoi e shkatėrroi tregun e konsumit ushqimor, blegtoral, industrial, ndėrtues e hidrokarburet shqiptare dhe lejoji e favorizoi tregun e konsumit ushqimor, blegtoral, industrial, ndėrtues dhe tė hidrokarbureve greke.

7. SALIU, pas pazaresh tė bėra me grekėt nė vitin 1994, kur u hodh ideja e “Korridorit 8-tė”, qė do tė kalonte nė vijėn Durrės-Elbasan-Shkup-Sofje-Stamboll, firmosi nė prezencė tė ish-presidentėve Klinton, Glikorov, Zheliev dhe Ozal, pėr devijimin e “vijės” sė kėtij Korridori nė Selanik, nė favor tė grekėve, devijim qė nisi procedurat nė vitin 1995, me hartimin e projekteve, duke e lėnė Shqipėrinė jashtė kėtij korridori gjigand.

8. SALIU, sipas njė pazari me gekėt nė vitin 1993, bėri ligj dhe dekretoi futjen e gjuhės zyrtare greke nė institucionet, rrugėt, transportin rrugor (tabelat), ēertifikatat e gjėndjes civile, shkollat, shėrbimet publike etj, nė tė gjithė territorin shqipar, ku kishte qoftė edhe “8-10 familje” minoritare greke, duke pranuar tė shtyhej deri nė vitin 2000, hapja e shkollave shqipe nė Greqi pėr emigrantėt shqiptarė.

9. SALIU, sipas njė pakti me qeverinė Greke tė bėrė nė vitin 1993, bėri ligj dhe dekretoi ngritjen e kishave dhe simboleve publike greke, kudo qė e kėrkonte Greqia, madje dhe nė ato qytete e rajone ku nuk kishte zona minoritare, por qė minoritarė grekė kishin punuar disa vite si mėsues, shoferė, berberė, oficerė e sigurimsa.

10. SALIU, pas takimit me Nikolas Geixh nė vitin 2006 nė selinė e PD dhe nė vilėn qeveritare nė Vlorė, konfirmoi Himarėn si “troje, si zonė e popull grek”, duke dalė nė publik pėrkrah falmurit grek e parullės “HIMARA-GREKE”, me anti-shqiptarin Vasil Bollano dhe me 3 deputetė grekė, qė flisnin pėr Vorio-Epirin.

11. SALIU, pas pazareve me Greqinė nė janar 1992, firmosi qė tė mos kundėrshtonte futjen e shoqatės “OMONIA”, si grup parlamentar nė kuvend dhe tė mos i kundėrvihej platfromės sė saj shoviniste ligjenėse anti-shqiptare e pro-greke.

12. SALIU, pas pazareve me Greqinė qė nė vitin 1993, ka bėrė ligj futjen nė Shqipėri tė Arsimit tė Lartė Grek, duke dekretuar ngritje fakultetesh greke edhe brenda styurkturės sė Sistemit Universitar Shtetėror Shqiptar.

13. SALIU, pas pazareve me Greqinė nė vitin 1993, pranoi tė hesht e tė mos thotė asnėj fjalė pėr Ēėshtjen “ĒAME”, pėr pronat, trojet, gjuhėn, memorialet ēame dhe genocidin grek ndaj tyre, duke mos lejuar nė parlament shqiptar, hartimin dhe miratimin e rezolutės sė shtetit shqiptar, pėr kėrkimin dhe kthimin e tė drejtave tė ēamėve.

14. SALIU, pas pazareve me Greqinė, Serbinė, Malin e Zi, Maqedoninė, Bullgarinė e Rumaninė, bėri ligj dhe realizoi regjistrimin e popullsisė shqiptare mbi baza etnike e fetare, duke zbatuar skemėn anti-shqiptare greko-serbe, pėr tė rritur fiktivisht numrin minoriteteve e tė popullsive tė tyre, me qėllim shpėrbėrjen e kombit shqiptar, pėr ta kthyer Shqiėprinė nė “Vend Multi-etnik” pa ekzistencėn e popullsisė bazė SHQIPTARĖT.


15. SALIU, pas pazareve me Greqinė, bėr ligj dhe realizoi copėtimin territorial tė Shqipėrisė nėpėrmejt “Pakti Detar”, duke i dhėnė Greisė hapėsirėn detare shqiptare.

Askushi
02-10-2012, 09:58
Publikuar mė: 28 Shkurt, 2012

Flash / Politikė | nga AMA-News



Ja ēfarė shkruajtėn mediat greke pėr takimin e Berishės me Andoni Samaras nė dhjetor 2011


Arben LLALLA



Nė fillim tė dhjetorit nė Marsejė tė Francės u mbajt takimi i liderėve tė partive Popullore Europiane. Gjatė atyre ditėve u takua kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha me kryetarin e partisė greke Demokracia e Re Andoni Samaras. Kryetari i partisė greke Samaras i propozojė Berishės zhbllokimin e marrėveshjes pėr caktimin e kufirit ujor ashtu siē ishin marrė vesh mė 2009, kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha me kryeministrin e Greqisė sė atėhershme Kostas Karamalis. Marrėveshje e cila u hodh poshtė nga Gjykata Kushtetuese e Republikės sė Shqipėrisė pasi vėrehej se kjo marrėveshje ishte nė dėm tė Shqipėrisė. Pasi i faleshin ujėrat territoriale pa tė drejtė Greqisė. Greqia nga ana e saj zonėn ujore nė fjalė e ka futur nė zonė e rėndėsisė sė veēantė.

Andoni Samaras i kėrkojė kryeministrit Berisha respektimin e plotė tė tė drejtave politike dhe sociale tė minoriteti grek nė Vorio Epirin(kėshtu shkruajnė mediat greke pėr jugun e Shqipėrisė) i cili jeton brenda kufijve tė Shqipėrisė, duke vėnė theksin se minoriteti ėshtė ura lidhėse e mirė e miqėsisė midis dy vendeve. Politikani grek Samaras paraqiti edhe ēėshtjet e pėrfshirjes nė pasaportat biometrike dhe certifikatat deklarimin e kombėsisė dhe tė fesė. Ai kėrkojė qė tė pėrfshihen nė tė ardhmen si minoritet mijėra shtetas shqiptar me kombėsi greke qė jetojnė nė rajonet e Korēės, Pėrmetit, Himarės dhe qytete tė tjera nė Shqipėris.

Kjo ishte pjesa e bisedės midis Sali Berishės dhe Andoni Samaras tė botuara nė mediat greke mė 9 dhjetor 2011.



Mediat greke shkruajnė pėr luftė nė detin Jon!!!

Revista greke e shtatorit 2011, “Bilanci Ushtarak dhe Gjeopolitika”, shkruan me shkronja tė mėdha: “Luftė nė Jon, Operacioni, “Skenderbeis””. Autor i kėtij shkrimi ėshtė Joani S. Theodhoratu, i cili shkruan pėr interesat strategjike nė detin Jon dhe Adriatik ku ka rezerva tė mėdha gazi, nafte dhe kalimi i tubacioneve qė do tė furnizojė Europėn pėr shumė vite (revista marrėveshjes sė kufirit ujor midis Shqipėrisė dhe Greqisė i kushton 10 faqe). Ai gjithashtu thotė se interesat e Greqisė pėr kėtė zonė po pengohen nga ana e turqve qė tashmė, kanė njė aleancė ushtarake afatgjatė me Shqipėrinė.

Si pasojė e mos funksionimit nė detin Jon e marrėveshjes sė Greqisė me EEZ pėr nxjerrjen e gazit dhe naftės, mund tė kalohet nė njė konflikt ushtarak midis Greqisė dhe Shqipėrisė. Greqia, edhe pse ka potencial ushtarak tė fuqishėm ndaj Shqipėrisė, grekėt janė tė bindur se Turqia do ta sulmonte Greqinė pėr interesat e saja nė kėtė rast. Autori ndėr tė tjera shkruan pėr stėrvitjet e pėrbashkėta ushtarake midis Shqipėrisė dhe Turqisė, duke shfaqur shqetėsimet e Athinės e cila prej 20 vitesh strehon mijėra shqiptarė emigrantė ekonomikė dhe ėshtė njė nga investitorėt kryesorė nė Shqipėri.

Siē duket grekėt me ēdo ēmim duan tė pėrvetėsojnė pjesė nga deti Jon qė i pėrket Shqipėrisė. Sot klasa jonė politike ėshtė nė huti, nė pėrēarje tė thellė dhe nuk ėshtė ēudi qė nė heshtje t’i dhurohet Greqisė pjesė detare shqiptare ashtu siē ka ndodhur dikur me tokat shqiptare qė ia dhuruar Greqisė, Serbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi nga politikanė dhe qeveritarėt e kaluar.



Rezerva nafte dhe gazi nė detet qė lagin Shqipėrinė, Qipron dhe Libinė nė fitim kolosal rreth 700 miliard euro

Nė studimin e tij gjeologu dhe ekonomist i energjetikės greke dr. Kostandinos A. Nikolas ka shkruar se nė detin Jon, Qipro dhe Kretė gjenden rezerva nafte dhe gazi natyror (gazeta Avriani shkruajti diku rreth 700 miliard euro mund tė pėrfitojė Greqia qė nėnshkrimin e marrėveshjes me EEZ). Ai kėrkon tė bėhen hetime nė kėto zona detare pėr burimet e hidrokarbureve.

Shkencėtari nė fjalė bėnė njė pasqyrė historike tė probleme tė Greqisė me kufirin detar qė ka ndėr vite tė pazgjidhur me Shqipėrinė, Turqinė, Libinė, Egjiptin, ndėrsa me Italinė e ka zgjidhur nė vitin 1978. Sipas z.Nikolas mė 1994 Shqipėria dhe Greqia ishin shumė afėr pėr ta zgjidhur ēėshtjen e kufirit detar, por autoritetet shqiptare nuk lėshuan pe, ishin mė tė ashpra dhe Greqia nėnshkroi qė blloku i zonės 5 Hamilton nė detin Jon t’i takojė Shqipėrisė. Pas 15 vitesh Greqia mundi tė nėnshkruante njė marrėveshje tė re me qeverinė shqiptare pėr zonėn 5 afėr ishullit tė Korfuzit, por Gjykata e Lartė e Shqipėrisė e rrėzojė kėtė marrėveshje, e mbyll studimin e tij dr.Kostandinos.

Askushi
02-10-2012, 10:01
Kristo Frashėri : Greqia synon tė marrė jugun e Shqipėrisė

Historiani i mirėnjohur Kristo Frashėri ka deklaruar se Greqia vazhdon tė ketė pretendime territoriale nė Shqipėri dhe pėr kėtė arsye po pėrpiqet tė imponojė regjistrimin mbi baza fetare dhe etnike.




Frashėri: Greqia synon tė marrė jugun e Shqipėrisė

Historiani i mirėnjohur Kristo Frashėri ka deklaruar se Greqia vazhdon tė ketė pretendime territoriale nė Shqipėri dhe pėr kėtė arsye po pėrpiqet tė imponojė regjistrimin mbi baza fetare dhe etnike.

"Ata duan Sarandėn e Himarėn, duan tė krijojnė njė numėrim tė madh dhe t'i thonė OKB sė na lejoni autonominė e Shqipėrisė sė jugut, sepse ka shumicė greke", ka pohuar Frashėri nė njė emision nė televizion. Ai ėshtė shprehur se regjistrimi i popullsisė nuk duhet tė bėhet mbi baza fetare dhe etnike. "Shqipėria ėshtė njė shtet me banorėt e saj dhe nėse regjistrimi bėhet ndryshe, atėherė del si tokė greke. Dhe Greqia do qė ne ta bėjmė, qė qytetarėt tė thonė se janė grekė. Bindja fetare me atė politike janė njėsoj. Nė Greqi i respektojnė rregullat, ndėrsa kėtu ata nuk duan", ka nėnvizuar Frashėri.

Nė kėtė kontekst ai ka vlerėsuar si shumė tė drejtė angazhimin e juristit Kreshnik Spahiu. Sipas tij, Greqia keqinformon botėn me deklaratat e saj mbi Vorio Epirin dhe pretendon pėr minoritetet e saj nė zona tė gabuara tė Shqipėrisė. "Greqia e ka deformuar historinė pėr Epirin. Nė mesjetė Epiri s'ka pasur grekė. Ndėrsa Ēamėrinė nuk e zėnė nė gojė, i thonė Dhespoti. Dhespotia deri vonė ishte shqiptare. Edhe sot nė Ēamėri ka shqiptarė, shqiptarė tė krishterė, prandaj janė aty dhe nuk guxojnė tė flasin shqip pasi kanė frikė nga greku", ka theksuar Frashėri.

Ai ka shtuar mė tej se minoriteti grek nuk ndodhet nė Sarandė, Himarė, Gjirokastėr apo Korēė, ku pretendon pala greke, por nė zona tė tjera, si nė Dropull.


Publikuar: 05.04.2011 | 13:44
Lexuar: 1015 herė

Askushi
02-10-2012, 10:15
Zeneli: Qeveria kėrkon tė shpikė marrėveshje pėr kufirin detar



24 Gusht, 2012
U postua nga: T.O



Njė nga njohėsit mė tė mirė tė diplomacisė dhe veēanėrisht tė ēėshtjeve rajonale, Bashkim Zeneli i lexon deklaratat e fundit pėr nisjen e negociatave pėr marrėveshjen detare me Greqinė, si tė papėrgjegjshme. Ai ka kritikuar qeverinė shqiptare dhe nė mėnyrė tė veēantė dikasterin e Ministrisė sė Jashtme pėr qėndrime jo serioze nė lidhje me marrėveshjen detare me shtetin helen.
Kritikat e diplomatit
Gjatė njė interviste pėr ‘Ora News’ Zeneli e cilėson tė vonuar ngritjen nė kėtė periudhė tė grupeve tė punės pėr bisedime, pasi ekipi negociator sipas tij duhet tė kishte marrė jetė menjėherė pas rrėzimit tė paktit nga Gjykata Kushtetuese, pra 2 vjet mė pare. “Mendoj se nė kėto deklarata tė fundit nga Ministria e Jashtme ka pasur njė mungesė serioziteti, por do thoja edhe papėrgjegjshmėri. Mė duket se kanė dashur tė thonė diēka dhe kanė krijuar mė shumė konfuzion. Sė pari do thoja qė nuk ka marrėveshje, marrėveshja ėshtė nul, marrėveshja ėshtė hedhur poshtė nga Gjykata Kushtetuese, por edhe sikur tė mos ishte hedhur poshtė nuk ėshtė ratifikuar nga pala greke, pra nuk ka marrėveshje. Sa i pėrket grupit tė punės, i duhet bėrė transparent publikut”, shprehet ai. Mbi kėtė argument, Zeneli thotė se nuk ka vend pėr deklaratat e fundit pėr dėrgim tė kėsaj ēėshtje nė Gjykatėn Ndėrkombėtare. “Nuk ka ēfarė ēohet nė Gjykatėn e Arbitrazhit, nuk ka marrėveshje. Ėshtė si tė shkosh nė Gjykatėn e Tiranės apo tė Durrėsit dhe tė thuash dua tė divorcohem me gruan time, e tė thotė mė sill certifikatėn e martesės. Nuk ka martesė. Ē`punė ka gjykata? Nuk ka marrėveshje. Marrėveshja ėshtė hedhur poshtė”, vijon Zeneli. Ish-ambasadori i Shqipėrisė nė Greqi, komenton edhe vizitėn e njoftuar pėr ne muajin shtator te kryediplomatit Edmond Panariti nė shtetin Helen. “Vizita do tė jetė e mirėpritur edhe nga Shqipėria dhe nga Greqia. Them e mirėpritur se qė nga shtatori i 2004 nuk ka pasur vizitė tė Ministrit tė Jashtėm nė Athinė, pėrjashto rastet e takimeve rajonale. Kjo flet shume, flet pėr marrėdhėnie tė ngrira, flet pėr marrėdhėnie tė tendosura”, pėrfundon Zeneli.
Propozimi i AK-sė pėr marrėveshjen detare
Dy ditė mė parė Aleanca KuqeZi ka kėrkuar nga ana e Ministrisė sė Jashtme greke “reciprocitet pėr gjyqtarėt qė dėnojnė shqiptarė, reciprocitet si pronat e ēamėve dhe minoritarėt, reciprocitet nė kufi pėr gazetarėt grek’. “Greqia gjithherė ka dashur tė diktojė dhe tė ndėrhyjė nė punėt e Shqipėrisė, me synimet e saj, ashtu siē edhe ka bėrė me mbajtjen ende tė njė relikti tragjik tė konfliktit, atė qė quhet ligji i luftės ndaj Shqipėrisė. Ashtu sikundėr ka lėnė tė gjallojė ideja e Vorio-Epirit, e financimit tė dyshimtė ekonomik nė fushatėn e censusit, e ndėrtimeve tė kultit dhe shkollave greke, nė vendosjen e varrezave tė ushtarėve tė rėnė, etj. Ndėrkaq Ēamėria shqiptare ėshtė zemėrimi dhe trazimi mė anti-shqiptarė i Greqisė fqinje e cila nuk ka ndalur persekutimin e saj tė dikurshėm dhe genocidin, ndaj tmerrohen nga ēdo emėr ēam, qė hyn nė kufi. I mohohen tė drejtat e popullsisė ēame pasi e dinė se kėtė gjė mė sė pari e ka bėrė vetė qeveria shqiptare qė nuk guxon tė ngrejė kėtė ēėshtje nė nivele prioritetesh diskutimi ndėrshtetėror”, deklaroi Pasha. Sipas Aleancės, pazari qė ėshtė duke ndodhur mes Shqipėrisė dhe Greqisė, do tė marrė fund me largimin e Berishės nga pushteti.

Pashaj jep alarmin: Greqia do vetėm marrėveshjen e 2009-ės
“Greqia dhe Shqipėria nuk do tė mund tė rinegociojnė njė marrėveshje te dyte pėr caktimin e kufijve detare mes dy vendeve, ne kushtet kur pala greke ka bėrė tė qartė se nuk njeh marrėveshje tjetėr pėrveē asaj tė firmosur nė vitin 2009“. Kjo ėshtė deklarata qė vjen nga Myslim Pashaj, personi i cili denoncoi i pari marrėveshjen e qeverise shqiptare me atė greke pėr caktimin e kufijve detare. Ne intervistėn pėr Vizion Plus, duke analizuar situatėn e krijuar, Pashaj thekson se ēėshtja do tė mbetet peng i palės greke, qė e cilėson punė tė brendshme tė qeverisė shqiptare lapsusin e kthyer nga Gjykata Kushtetuese e Shqipėrisė. Pashaj pohon se as ideja e hedhur pėr arbitrazh ndėrkombėtar nuk do ta zgjedhtė ēėshtjen mes dy vendeve. Myslim Pashaj shprehet kritik me qeverinė shqiptare, e cila sipas tij, nuk ėshtė treguar transparente pėr me ngritjen e grupit tė punės. Qeveria shqiptare pohon ai , ende nuk e ka kuptuar qė Gjykata Kushtetuese i ka shpėtuar vendin territor detar qė mund ti ishte dhėnė gabimisht palės greke.

Askushi
02-10-2012, 10:18
KOMUNIKATĖ - NR – VIII e O K H SH - sė




Publikuar mė 24 qershor, 2012
Opinion



Organizatės - kundėr - Helenizimit - Sllavizimit - tė Shqipėris.



Perse ne shqiptarėt ortodoks londinez,- minoritarėt grekė nė Shqipėri,- dhe si shqiptarė nė tersi, pa dallim feje krahine dhe ideje,tė kudondodhur, duhet tė kėrkojmė protestojmė me vendosmėri kėmbėngulėsi tė palėkundur, ēdo ditė, ēdo orė dhe ēdo minutė, deri nė dorėheqjen largimin njė herė e pėrgjithmonė tė tutorit, uzurpatorit, pushtuesit - shkombtarizusit, dhėndrit tė dhunshėm, imponuar dhe tė pa cilibruar,- nė krye - tė - fronit tė Kishės Ortodokse Autoqefale kombėtare tė Shqiptarėve Anastasius Janullatoss.



Tė nderuar bashkatdhetarė shqiptarė tė kudondodhur


Nė Shqipėrinė londineze, nė Kosovė, nė trojet shqiptare tė ndodhur nė pushtimin serbo-malazezo-maqedon - grek, dhe shqiptarė tė ndodhur nė mėrgim, arsye argumente fakte tė pamohushme dhe tė pa kundėrshtueshme i kemi dhėnė denoncuar nė komunikatat e kaluara tė O-K-H-SH-sė, - O-K-H-S-Sh-sė, sepse ne si shqiptarė tė kudondodhur duhet tė kėrkojmė dhe protestojmė me vendosmėri kėmbėngulėsi tė palėkundur, pėr dorėheqjen dhe largimin e Anastas Janullatosit njė herė e pėrgjithmonė nga froni i kishės Ortodokse Autoqefale Kombėtare tė Shqiptarėve.
Konkretisht tė nderuar bashkėkombės,me rėnien e diktaturės dhe sistemit monist nė Shqipėri, dhe instalimit tė sistemit pluralist shumė partiak, dhe instalimin e pseudodemokracisė nė Shqipėri,nga disa pseudo-shqiptaret, pseudo tė djathtėt, pseudo-tė-persekutuarit, kinse demek si tė pėrndjekur nga monizmi- si profiter rrufjan dhe si shkatėrrues tė kombit shqiptar nė tersi tė tij, shteti grek dhe kėta pseudopatriotėt e vetėshpallur tė kombit shqiptar, dhe kisha greko-shoviniste jo-ortodokse primitive genocidiste greke, e cila sėshtė marr kurrė me misionin e perėndisė [ashtu siē identifikohet dhe na reklamohet] dhe tė bashkėjetesės fetare nė Shqipėri, por ka bėrė dhe vazhdon tė bėjė tė kundėrtėn,Vendos web adresė Tekst i theksuar sepse qėllimi dhe misioni i vetėm i kishės greko-shoviniste nė Shqipėri me marionetėn e tyre tė quajtur Anastasjuss - Janullatos ėshtė tė fus pėrēarjen vėllavrasjen mes shqiptarėve, dhe synimi pėrfundimtar i saj nė Shqipėri ėshtė tė shkatėrroj kėtė harmoni dhe bashkėjetesė fetare mes shqiptarėve e kultivuar dhe trashėguar brez pas brezi tek ne si komb, bashkėjetesė dhe tolerancė fetare e cila kishės greke, Janullatosit, Asfalise, dhe shtetit grek dhe ati serb, ia vret sytė, dhe kėta shovinist serbo-grekė s’po pajtohen kurrsesi gjithė kėto decenie me kėtė realitet dhe bashkėjetesė tolerancė - harmoni tė kombit shqiptar, kurse bota e qytetėruar si ajo perėndimore por deri diku edhe ajo lindore, na simpatizojnė dhe na lakmojnė pėr kėtė harmoni dhe bashkėjetesė shumėllojshmėri - fetare qė kemi si komb shqiptar. Prandaj shteti dhe kisha greke pretendon imagjinon lakmon dhe ėndėrron gjithė kėto vite dhe decenie, qė pėrveē institucioneve dhe sektorėve tė ndryshėm strategjik tė shtetit shqiptar dhe kombit shqiptar tė cilėt synonte, dhe deri diku ja ka arritur qėllimit t'i kontrolloj dhe t'i fus nen kontroll tė vetin kėto institucione pėrmes marionetave te tyre qė i kanė instaluar, barigatuar nė institucionet strategjik tė shtetit shqiptar, dhe kjo ėshtė bėr me tė vetmin qėllim e prapavi, t'i vendoste nė shėrbim dhe dispozicion tė vetin, si nė aspektin ekonomik politik dhe vendimmarrės, me tė vetmin qellim dhe prapavi qė t'i shėrbenin kauzės greko-shoviniste tė Vorio-Epirit tė tyre imagjinar, pra helenizimin, shkomtarizimin dhe me pas gllabėrimin e jugut tė atdheut tonė tė dashur dhe tė shenjt.
Dhe pikėrisht pėr tė arritur dhe realizuar kėtė qellim greko-shovinist nė Shqipėrinė jugore dhe atė tė mesme, qeveritė greke tė tė gjitha kohėrave me kishėn e tyre greko-shoviniste jo ortodokse, por primitive dhe genocidiste kundėr kombit shqiptar, me marionetėn e tyre tė quajtur identifikuar si Anastas Janullatos, tė - pėrgatitur dhe tė programuar nė ēdo aspekt dhe ēdo lami tė jetės (kuptohet pėr keq jo nė tė mirė tė kombit shqiptar) nė laboratorėt dhe kampet e Asfalis greke, me pretekstin dhe argumentin e tyre shpifės inskenues greko-shovinist, kinse pėr ringjalljen rilindjen dhe rindėrtimin e ortodoksisė dhe manastireve tė mohuar- shkatėrruar nga diktatura moniste, dhe me kėtė pretekst argument tė tyrin imagjinar dhe perfid, inskenim tė tyrin fallco arritėn qė me hir dhe pahir me para nė shuma marramendėse tė cilat i derdhėn dhe vazhdojnė t'i derdhin lum dhe pa u kursyer, me qėllim helenizimin e Shqipėrisė (shpenzime financiare tė shtetit grek nė Shqipėri tė cilat e kanė sjell nė prag tė kolapsit dhe tė falimentimit ekonomik dhe financiar si komb dhe popull) shumave monetare dhe financiare tė ofruara dhe tė dhėnė pushtetarėve dhe opozitarėve shqiptarė nga shteti grek nėpėrmjet marionetave tė tyre, tė identifikuar dhe instaluar nė Shqipėri pėrmes shoqatave organizatave bamirse, misioneve kishtare, konkretisht si Janullatosi, i cili na identifikohet si njeri i fes dhe i ortodoksisė, kinse i dėrguari i perėndisė - nga vet Jezu Krishtit personalisht nė Shqipėri, dhe ky na qenka vetė shpirti, fryma dhe prezenca e Jezusit nė Shqipėri, kurse tė tjerė qė vazhdojnė tė njėjtin mision nė Shqipėri janė edhe Nikola Geixhi, Vasil Bollanos, Vangjel Dules, Spiro Ksera, Omonijas etj., etj, Financa, mjete monetare tė dhėnė e ofruar nga shteti grek,’’kėtyre push-tetarve, opzitarve, pseudoshqiptar’’ pėrmes kėtyre individėve marioneta tė instaluar nė Shqipėri, tė cilėt nuk rezistuan dot nga tundimi, lakmia, pangopsija dhe batėrdia primitive e pangopshme e kėtyre pushtetarėve dhe baballarėve tė vetėshpallur tė kombit shqiptar,tė cilėt janė bėrė milionerė dhe miliarderė brenda natės, duke punuar e shėrbyer sipas financave dhe direktivave greke nė favor tė helenizimit tė Shqipėrisė, por nė ketė mes dhe mesele nuk kanė munguar edhe presionet shantazhe kundrejt pushtetarėve dhe opozitarėve shqiptar,- pėr hapjen e dosjeve tė tyre tė diktaturės, se dosjet e politikanėve shqiptarė pushtetarė dhe opozitarė dhe tė kaluarėn e tyre tė ndritur apo tė zezė, e dinė shumė mirė tashme UDBA serbe dhe Asfalija greke, dhe ata me kėto dosje qė kanė marrė dhe i kanė nė dispozicion tė tyre, u bėjnė presione tė ndryshme, si personale familjare nė karrierėn e tyre politike. Por s’ėshtė ēudi dhe e pamundur qė kėto agjentura fqinje tė ne shqiptarėve, jua dinė punėt veprat e tyre te pista – badėrdit korrupsionin aferat e tyre seksuale jashtė martesore, si afera seksuale e ish - ministrit tė turizmit Ylli Pangos e tė shumė pangallushave tė tjerė, pisllėqe, korrupsion, baderdi dhe afera tė ndryshme korruptive qė kanė bėrė dhe vazhdojn t'i bėjnė nė kėto 22-vitet e pseudo-demokracisė nė Shqipėri.
Kėta push-tetarė dhe opozitarė pseudo-shqiptarė nė Shqipėri, dhe kėto agjentura fqinje grabitqare dhe shoviniste kundėr kombit shqiptar, ua kanė futur kėmbėt me njė kėpucė, sepse ne s’kemi si ta kuptojmė ndryshe kėtė evro-heleninizem tolerim dhe shkombėtarizim, qė i ka pėrfshirė venat,dhe personalitetin e kėtyre pushtetarėve dhe opozitarėve, tė majtė apo tė djatht, tė cilėt nė parlamentin shqiptar, vetėm po legalizojnė punėt veprat dhe institucionet e qeverisė Asfalis greke dhe tė Janullatosit qė i ka ndėrtuar nė jug tė vendit, pėr helenizimin dhe shkombėtarizimin e kėsaj toke nga elementi kombėtar shqiptar. Por helenistėt grekė dhe kisha e tyre grekoshoviniste me nė krye Janullatosin, nuk u mjaftuan me kaq, por pėrdorėn dhe vazhdojnė tė pėrdorin edhe presione tė ndryshme ndėrkombėtare, ku shteti dhe kisha greke kishte dhe vazhdon tė ketė ndikim dhe fuqi qė t'i bėnin presion qeverive dhe kombit shqiptar qė ne tė pranonim nė krye tė fronit tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqiptarėve jo njė kryepeshkop shqiptar, siē e pėrmban statuti i K,O,A,SH-re, por me kėto presione shantazhe dhe duke paguar korruptuar shantazhuar priftėrinjtė ortodoks gjak prishur - shqiptar dhe politikan dhe qeveritar shqiptar qė kėta tė mos ta kundėrshtonin, por te pranonin kėtė kryepeshkop grek nė kundėrshtim me statutin e K,O,A,SH-re dhe defakto me kėto presione dhe shantazhe shteti dhe kisha greke pushtuan, shkombėtarizuan, ndėrruan – konvertuan statutin themeltar tė - K,O,A,SH-re, dhe nė fronin e saj vendosėn Anastasius Janullatosin.
Dhe nė kėto 22-vitet e pseudemokracisė pėr ne shqiptar me hir apo pa hir, me vullnetin apo pa vullnetin tonė, ne si shqiptar ortodoks dhe si shqiptar nė tersi na ėshtė bėrė Anastas Janullatosi - si (burri babės pa na pyetur kur i thonė njė fjalė e urtė popullore shqiptare). Dhe pėr tė arritur qėllimin shkombėtarizues kundėr ortodoksisė shqiptare Janullatosi me padronėt e tij qė e kanė dėrguar dhe instaluar nė fronin e ortodoksisė shqiptare shfrytėzuan me dinakėri dhe mjeshtri tipike greke mungesėn e besimit fetar nė Shqipėri pėr 50 vite, dhe tolerancėn dhe harmonin fetare qė ne kemi si komb, dhe kėtė mangėsi tė besimit fetar nė Shqipėri pėr 50 vjet,-dhe tolerancėn fetare tė kombit shqiptar nė tėrsi Janullatosi me klikėn e tij shoviniste, e menaxhoj dhe e kanalizoj dhe e matrealizoj, sipas oreksit dhe ambicieve tė tij greko-shoviniste, nė shkatėrrimin konvertimin e ortodoksisė shqiptare, dhe tjetėrsimin e saj nė greke, dhe me kėto pseudo-justifikime kamuflime tė tyre kinse misioni i Janullatosit ėshtė afat shkurtėr,- ėshtė vetėm sa tė ringjall ortodoksin shqiptare, dhe infrastrukturėn dhe manastiret e shkatėrruar nga monizmi,misioni i tij do pėrfundoj, dhe kėtė mision sipas tyre do e vazhdojnė priftėrinjtė dhe kryepeshkopėt shqiptar,- nė teori se nė praktik misioni i Janullatosit dhe i pasusve si soji i tij do jetė i pėrjetshėm mbi kombin dhe ortodoksinė shqiptare.
Nėse ne shqiptarėt e lejojmė,dhe nuk e kundėrshtojmė fuqishėm diēka tė tillė sot se nesėr do jetė shumė shumė vonė, dhe kjo s’do koment tė nderuar bashkėkombės tė kudo ndodhur, se Janullatosi ringjalljen shpirtėrore dhe atė tė infrastrukturės kishtare nė objekte kishtare pothuajse e mbaroji ne 3-4 vjeēarin e parė tė mandatit tė tij,por nuk u largua siē pati premtuar dhe propaganduar, dhe nuk jua la kėtė mision tė tij kinse tė shenjtė, priftėrinjve dhe kryepeshkopėve shqiptar, dhe qė 20 vite na ėshtė bėrė si burri i babės, se tė ishte i nėnės, ndoshta dhe do ishte mė i pranueshėm dhe i pėlqyeshėm pėr ne si komb dhe popull,dhe nė kėto 22-vite si komb, bėmė njė sy qorr, dhe njė vesh shurdh, dhe e pranuam burrin-dhėndrin e dhunshėm jo tė mirpritur dhe tė celibruar, i cili na u imponua me hir dhe pahir, dhe u instalua me pa tė drejt, pa na pyetur, nė krye tė fronit tė ortodoksisė shqiptare, dhe ajo ēka ėshtė me e keqa dhe e papranushmja nė kėtė mes, ėshtė sė tė gjithė ne si shqiptarė, qeveritarė, priftėrinj gjakprishur orthodoks - shqiptar e tjerė, e dinim dhe vazhdojmė ta dimė se misioni i tij ka qėnė ėshtė dhe vazhdon tė jetė krejt i kundėrt me atė ēka na ka propaganduar, mashtruar dhe vazhdon tė na mashtroj, por ne si duket kjo lloj pėrralle dhe gėnjeshtėr e Janullatosit na ka pėlqyer, dhe s’po na i vret me sytė, dhe jemi dashuruar nė tė, siē dashurohet viktima nė tutorin, torturuesin, shfrytzusin dhe pėrdhunuesin e tij, sepse e shkreta viktimė nuk ka c’tė bej, dhe ku tė ankohet prandaj bie nė dashuri me tutorin dhe pėrdhunuesin e tij, se nuk ka rrug tjetėr dhe nuk ka nga tja mbaj, ose tė vras veten.
Edhe ne me Janullatosin si komb pothuajse nė tė njėjtėn pozitė inferjore, poshtruse jemi, tė tutorit- grabitqarit-pushtusit-qė ėshtė Janullatosi nė kėtė mes, dhe viktima patjetėr qė jemi ne si komb, nė kėtė mes dhe mersele. Por neve si duket si komb nė tėrsi-na ka pėlqyer, ky tutor, uzurpator, me njė histori tė tillė shpifse - imagjinare tė Janullatosit, dhe jemi dashuruar, infektuar nė tutorin, torturuesin, persekutusin tonė 22-vjeēar, pavarėsisht qė ėshtė nė demin dhe shkatėrrimin e ortodoksisė shqiptare, sepse misioni i vetėm i tij shpirtėror dhe kishtar nė Shqipėri, ėshtė shkatėrrimi i ortodoksisė shqiptare, dhe konvertimi shkomtarizimi tjetėrsimi i saj ne greke,si nė infrastrukturėn e objekteve kishtare shqiptare qė po i ndėrton e mbidėrton, po ashtu edhe konvertimin dhe tjetėrsimin e ortodoksėve shqiptarė nė grekė. Dhe konkretisht misioni i tij ka pėrfunduar me kohė, por ai nuk po largohet megjithėse ai e ka realizuar misionin e Asfalisė dhe qeverisė greke deri diku qė i patėn ngarkuar pėr helenizimin e Shqipėrisė jugore, dhe Shqipėrisė se mesmes.
Mirėpo siē po shihet misioni i tij nuk i ka dhėnė akoma frytet e duhura nė helenizimin e plotė tė Shqipėrisė jugore,prandaj ai po e vazhdon misionin e tij, jo mė nė aspektin kishtar - shpirtėror ortodoks, por ka kaluar nė misionet e tjera qė ja ka ngarkuar shteti dhe Asfalija greke, sepse ne aspektin kishtar dhe shpirtėror pėr tė cilin ai pati ardhur dhe na qe identifikuar, imponuar ne shqiptarėve ortodoks, ai e mbaroi misionin, ia ndėrroi statutin kishės ortodokse autoqefale shqiptare,e ē’mitizoj dhe e poshtėroj Nolin e madh te ortodoksisė shqiptare nga kishat-manastiret shqiptare, e hoqi portretin dhe foton e tij nga tė gjitha kishat manastiret qė i ndėrtoj e i mbindėrtoj, dhe kėtė krim me ndėrtimet e tij, tė kishave shqiptare orthodokse, e bėri me tė vetmin qėllim dhe mbrapavi, pėr tė zhdukur anashkaluar portretet, ikonografin, shejtorėt e orthodoksis shqiptare, tė pikturuara nė tė kaluarėn nė kishat orthodokse shqiptare nga vėllezėrit Zografi,dhe tė gjitha kėto ndėrtime tė tij, kriminale-shoviniste nė shqipėri, i bėri me orientim nga Athina dhe jo Tirana, ku kryevepra e tij mė e arrir nė ndėrtimin - mbindėrtimin nė shpenzimet marramendėse financjare tė pafundėme tė dhėna pakursim nga qeverit greke dhe grekoshovinistėt e tjer tė tipit Nikola Geixh i cili i mblidhte dhe vazhdon t'i mbledh kėto fonde financjare nga emigrantėt ekonomik grekė nė perendim, dhe ja dėrgon Qirje - Janullatosit me qėllim qė ai me kėto mjete financiare tė Helenizojė Shqipėrinė, dhe kjo kryevepėr e pashoq, e pakonkurent nė ballkan, e ndėrtuar nga Janullatosi nė shqipėri,ėshtė Objekti i kishės Orthodokse i ndėrtuar nė qėndėr tė Tiranės, dhe ne si shqiptarė ortodoksė e si shqiptarė nė tėrėsi pa dallim feje krahine dhe ideje, duhet ti' jemi falenderus mirnjohsa sa tė jetė jeta mbi tok qeverive greke, Nikola Geixhit, janullatosit, pėr ndėrtimin dhe mbindėrtimin e kishave dhe manastirėve orthodokse shqiptare, me parat dhe financat e tyre.
Mirėpo tani ka ardhur koha qė nė kėto kisha-manastire liturgjit-meshat- fetare t'i mbajnė dhe udhėheqin priftėrijt dhe kryepeshkopėt shqiptarė Orthodoks, dhe nuk duhet tė lejojmė kurrsesi si komb nė tėrsi qė kėto objekte kulti, shkolla, spitale, memorjale etj, tė ndėrtuara nė shqipėri nga qeverit greke pėrmes Janullatosit, tė shėrbejnė si trampolina, zyra, rezidenca, ambasada, magnetofon - propogandistike tė grekoshovinistėve, tė cilėt propogandojn - programojnė helenizimin e Shqipėrisė pėrmes kėtyre objektėve tė kultit tė shqiptarve, sepse nėse e lejojm kėtė ėndėr monstruoze tė qeverive greke- ’’ėndėr pėr tė cilėn ajo ka investuar e punuar gjith kėto vite’’ tė grekoshovinistėve qė ti vendosin nė fuksjon dhe dispozicjon tė tyrin kėto objekte qė i kanė ndėrtuar, tė kulti, tė arsimit shėndetsisė, memorjalet,qėllimi i tė cilave ėshtė Helenizimi i Shqipėrisė, dhe nėse kėtė krim dhe gjėmė, kundėr kombit e orthodoksis son shqipėtare e lejojmė, dhe nuk e kundėrshtojmė fuqishėm me ēdo mjet tė drejt dhe demokratik,atėher Janullatosi edhe kur ai tė shkoj nė amshim, ne botėn pakthim, dhe perėndia ta dėrgoj nė botėn e pėrtejme pėr mėkatet, krimet e tij nė emėr tė perėndisė, edhe nė ferr, ku patjetėr, dhe pa asnjė dyshim e dilem do ta dėrgoj Perendia,ai do jetė i lumtur nė ferrin e tij tė pėrjetsisė, sepse sipas statutit tė K,O,A,SH-re tė cilin ai e ndėrroi, pasusit dhe trashėgimtarėt nė krye tė fronit tė ortodoksisė shqiptare, do vazhdojnė tė jenė grekė tė ardhur nga nėna shoviniste Greqi, dhe tė instaluar nė kishat manastiret Orthodokse shqiptare nga shovinisti Janullatos, priftėrij dhe kryepeshkopė tė cilėt ai i pati graduar- emėruar kryepeshkopė si nė Berat Gjirokastėr, Himarė, Ersekė, Korēė,etj. etj.
Dhe pasusit e tij do e vazhdojnė rrugėn, ambicjet,dhe amanetin e tij monstruoz, pėr shkombėtarizimin e ortodoksisė shqiptare,konvertimin e saj “nė greke” dhe helenizimin e Shqipėrisė jugore. Por nė kėtė 22-vjēar Janullatosi pėrveē shkatėrrimit, konvertimit, privatizimit tė ortodoksisė shqiptare, dhe tjetėrsimin e saj nė greke, pati kohė, mjete monetare pėrkushtim dhe impenjim pėrkrahje, edhe nga baballarėt e vetėshpallur tė kombit shqiptar, tė cilėt sė fundi ja legalizuan kėto memoriale, varreza, manastire, spitale tė cilat nuk kanė plan, dhe misjon shėrimin e shqiptarve tė sėmur nga sėmundje tė ndryshme,por misjoni i kėtyre spitalėve greke tė ndėrtuara nga shteti grek nė shqipėri, ėshtė tė asimilojė, infektoj shqiptarėt, me epidemin greke, tė quajtur Heleninizėm, dhe nė kėto spitale pseudo-humanitare–pseudo-bamirse, mundohen me mėndjet e tyre monstruoze grekoshoviniste, duke u ofruar shėrbime trajtime kurime shėrime bamirse kinse''- falas mjeksore, nė kėto spitale,tė ndėrtuara nga Janullatosi nė shqipėri, me parat e derdhura lumė, nga tė gjitha qeverit greke, gjithashtu ka ndėrtuar shkolla tė ciklit tė ulėt, dhe tė lartė, pėr asimilimin e fėmijve shqiptarė, tė cilėt po kthehen me familjet e tyre, nė vėndėlindjet e tyre pėr shkak tė krizės ekonomike qė e ka pėrfshir shtetin dhe kombin Helen.
Dhe nė kėto shkolla tė ndėrtuara enkas pėr ta, nga qeverit greke nė shqipėri do vazhdojnė helenizimin, konvertimin e tyre nė grekėr vorio-epirot nė jug tė vėndit, ka ndėrtuar dhe financuar varreza, memoriale kushtuar martirėve Vorio-Epirot kushtuar shqiptarėve tė konvertuar nė greko vorio-epirot tė Janullatosit, Nikola Geixhit, Omonias, Mavit, Asfalisė,Vangjelit Dules, Vasil Bollanos dhe qeverisė greke qė qėndron pas tyre. Dhe tė gjitha kėto spitale, shkolla, kisha, manastire, varreza, memoriale, kushtuar martirėve vorio-Epirot''kinse demek tė rėnė nė Shqipėri, bėhen me tė vetmin qėllim dhe mbrapavi, pėr helenizimin - gllabėrimin e Shqipėrisė jugore dhe bashkimit tė saj me Greqinė shoviniste, dhe senduqet dhe arkivolet e kėtyre martirėve tė Vorio-Epirit Janullatosi me kryepeshkopėt- kryepriftėrijt grek te tij, tė cilėt ai i pati graduar dhe vendosur kryepeshkop nė jug tė vendit, nė kisha dhe qytete dhe fshatra shqiptarė konkretisht prifti i Pėrmetit ka pushtuar, konvertuar, tjetėrsuar nė kish dhe zyr rezidencjale tė Asfalis greke, pallatin e rinis e tė kultuės nė Pėrmet,’’pallat i kulturės i cili ka qėnė i emėrtuar me emrin e rilindasit tonė kombėtar ’’Naim Frashėri’’- dhe e ka kthyer sipas kėrkesave, nevojave, direktivave tė qeveris e Asfalisė Gerke, e tė udhėheqsit tė tij shpirtėror, Anastas-Janullatosit.
Po i njėjti prift mostėr ’’i cili gjatė sistemit monis nė shqipėri ka punuar si kafshar me mushka kuaj dhe karrocjer,’’ dhe i pėrzgjedhur dhe i graduar prift nė Pėrmet nga Janullatosi, nė fshatin Kosin tė Pėrmetit zhvarroste fėmijėt grat burrat dhe pleq shqiptarė, tė vrarė nga kėta martirė tė Vorio-Epirit tė Janullatosit, dhe eshtrat e kėtyre shqiptarėve, Janullatosi me rrethin dhe padronėt e tij grek,i ka varrosur nė varrezat e Vorio-Epirit nė Kėlcyr, nė Bularat, nė Tepelenė, nė Ersekė, Pogradec, nė Skrapar, nė Boboshticė,- tė Korēės, nė Qaf-Krrabė tė Elbasanit ku ka ndėrtuar kryqin skaj rrugės Tiranė – Elbasan,kryq qė s’ka tė bej aspak me ortodoksinėe perendinė, por ėshtė imagjinata e sėmur psikike e Janullatosit, i cili me mendjen e vet tė sėmur imagjinon nė ėndrrat e tij monstruoze sė nė Qaf-Krrabė janė kufijtė e Vorio-Epirit, sipas megalides greke e naēartanjas serbe. Prandaj ai i ndėrton kėto kryqe, varreza, memoriale, me eshtrat e fėmijėve shqiptarė, kushtuar martirėve tė Vorio-Epirit, dhe do vazhdojė t'i zhvarros shqiptaret e vrarė nga grekėt si eshtra tė martirėve tė Vorio-Epirit, nė memorialė nė gjithė Shqipėrinė e mesme, dhe te jugut. Nėse ne si shqiptar e lejojmė, siē e kemi lejuar deri me tani dhe vazhdojmė ta tolerojmė njė masakėr tė tillė qė po e bėnė Janullatosi nė jugun e atdheut tonė tė shenjtė. Gjithashtu, Janullatosi pėrveē misionit tė tij si prift dhe njeri i perėndisė dhe i dėrguari i Jezu Krishtit nė jug tė Shqipėrisė, kuptohet sipas imagjinatave dhe ėndrrave qė si besojnė as fėmijėt, as naivėt,se jo se jo ne si komb shqiptar, por sipas ėndrave, imagjinatave tė sėmura, tė Qeverisė dhe Asfalis greke, dhe kishės sė tyre greko-shoveniste, dhe ky Janullatos nė jugun e atdheut tonė tė shenjt pėrveē kishave dhe manastireve shqiptare qė i ndėrtoj nė stilin grek, dhe me orientim nga Athina, dhe jo Tirana, dhe memorialėve dhe varrezave kushtuar martirėve Vorio-Epirot nė jug tė vendit, dhe me kėto poshtėrsi dhe paudhėsi tė tij nė emėr tė ortodoksisė,pro Greqisė dhe nė dėm tė shqiptarisė, tė gjitha kėto vepra dhe bėma tė tij “negative” ju duken pak, dhe tani po e vazhdon misionin nė Shqipėri tė mesme, dhe tė jugut, duke ngritur financuar infrastrukturėn arsimore nė dėm tė arsimit shqip, dhe nė favor tė shtetit grek, nė mėnyrė qė tė bėj asimiliminn e fėmijėve shqiptarė, dhe konvertimin e tyre nė grekė Vorio-Epirot, nėpėrmjet shkollave tė ciklit tė ulėt tė mesėm tė lart,dhe nė kolegjet kinse-demek,greko-shqiptar, qė ka ndėrtuar nė Shqipėri, si ai nė rrugėn e Elbasanit, apo shkollat e ciklit tė ulėt dhe tė lartė, tė ndėrtuara tashme nga Janullatosi nė qytetet dhe fshatrat 100-pėr qinė shqiptar, konkretisht shkollat greke nė Himarė, Sarandė, Gjirokastėr, Pėrmet, Ersekė, Korēė, Boboshticė etj., etj. Pra siē e shikoni e ndėgjoni tė nderuar bashkėkombės, Janullatosi ka dalė jashtė misionit kishtar dhe shpirtėror ortodoks, mision mashtrues me tė cilin ai na u reklamua, dhe na u imponua ne si komb.
Dhe Janullatosi me padronėt e tij qė i rrinė pas, qė janė qeveria greke, Asfalia, Nikola Geixhi, Vangjel Dule, Vasil Bollanua, me Omonian dhe Mavin e tij, janė me tė vėrtetė pėr tu lakmuar, dhe admiruar, sepse janė shumė- largpamės, imagjinar, parashikus, dhe vizionar, nė kauzėn e tyre tė helenizimit tė jugu tonė tė shejtė e tė shtrenjtė, sepse e paskan ditur, parashikuar se Greqia e tyre, grekoshoviniste, ekspasjoniste kundrejt kombit shqiptar, herdo kurdo, do binte nga piedestali, euforia, kėnaqėsija, dhe imuniteti i pėrjetshėm e i paprekshėm, si vend lider i pakonkurent - ekonomik nė Ballkan, dhe njė ditė shqiptarėt, familjet dhe fėmijėt e tyre do i ktheheshin vendlindjes sė tyre, por edhe nė kėtė drejtim Janullatosi me garniturėn e tij qė i rri dhe e mbeshtet nga pas, kishte menduar, dhe profitezuar, se diēka e tillė do tė ndodh,(dhe nė kėtė drejtim-aspekt-Janullatosi e meriton epitetin profet, parashikus, vizionar, por ky parashikim i tij nuk ka tė bej aspak me ortodoksinė dhe perėndinė, me tė cilėn ai identifikohet e rreklamohet gjith kėto vite ne si komb), prandaj Janullatosi nė jug tė vendit, me kohė ka ngritur infrastrukturėn arsimore – shkollore, helenistike,nė fshatra dhe qytete shqiptare, qė fėmijėt shqiptarė qė janė kthyer nė vendlindjet e tyre me familjet e tyre, pėr shkak tė situatės ekonomike nė Greqi, shkombėtarizimin dhe helenizimin, ata duhet ta vazhdojnė nė shkollat greke qė u ka ngritur qeveria greke nė jug tė vendit, me ndihmėn dhe poshtėrsitė, intrigat e Janullatosit, tė Vangjelit, Bollanos, dhe me bekimin dhe aprovimin e baballarėve shqip-folsa tė vetėshpallur tė kombit shqiptar, tė cilėt me vulat, dekretet, dhe votat e tyre nė parlamentin kinse tė shqiptarėve, i kanė legalizuar institucionet shkollore, memorialėt, kolegjet greke, tė ndėrtuara nė jug tė vendit, dhe Shqipėri tė mesme, me qellim shkombėtarizimin dhe helenizimin e asaj pjese tė pretenduar nga greko-shovinistėt.
Dhe nė kėtė poshtėrsi perfide dinake e programuar greke tė radhės, kundėr kombit shqiptar,qeveria Asfalija greke Janullatosi dhe shėrbėtoret e tjerė shqipfolsa tė Greqisė, tė cilėt i shėrbejnė kauzės greko-shoviniste tė gllabėrimit tė jugut tė vendit, por nė kėtė poshtėrsi nuk duhet tė ēuditemi, dhe tė na duket e pamundur, qė kėta greko-shovinist tė kenė marrė edhe dritėn e gjelbėr ’’OKEJIN’’ dhe miratimi e pashkruar me bojė nga baballarėt e vetėshpallur tė kombit shqiptar, qė procesi i asimilimit dhe i helenizimit tė fėmijėve shqiptarė, tė vazhdoj nė shkollat greke tė ndėrtuara nė Shqipėri enkas pėr ta,dhe ta vazhdojnė shkollimin-helenizimin, nė kėto shkolla greke, nė ato klasa, qė e kanė lėn nė Greqi. Sepse shteti dhe ministrja e arsimit e Shqipėrisė pėr kėta fėmijė shqiptarė nuk ka asnjė lloj programi rehabilitimi dhe integrimi, qė tė pėrshtaten e rintegrohen nė sistemin arsimor shqiptar, dhe janė tė diskriminuar, tė paragjykuar dhe tė pėrjashtuar, kur ata kthehen nė shkollat dhe vendlindjet e tyre shqiptare, dhe i detyrojnė qė nė qoftė se nė Greqi i kanė mbaruar klasat e para, tė dyta, tė treta, dhe nė vazhdim, nė Shqipėri nuk ju njihen dėftesat, indekset, dhe diplomat e kėtyre klasave tė mbaruara nė Greqi, dhe i detyrojnė qė tė shkojnė pėrsėri nė klasė tė parė, edhe nėse nė Greqi tė ketė mbaruar klasėn e shtatė apo tė tetė, dhe me kėtė veprim dhe persekutim qė u bėn shteti shqiptar fėmijėve shqiptarė, i detyron ata qė me hir dhe pahir, ata ta vazhdojnė shkollimin e lėnė nė Greqi, nė shkollat greke qė ka ndėrtuar Janullatosi me qeverinė greke nė Shqipėri, dhe helenizimi i fėmijėve shqiptarė bėhet duke u paguar nga shteti shqiptar, mesojsit-profesorėt grek tė ardhur nga Greqia, dhe nga minoriteti grek qė ndodhet nė Dropull,pėr tė helenizuar dhe shkombėtarizuar fėmijėt shqiptarė nė Shqipėri, dhe kjo ndodh,sepse kėshtu qeveritaresh, opozitarėsh, prefektėsh, kryebashkjakėsh kryekomunarėsh,dhe baballarėsh tė kombit, tė majtė dhe te djathtė kemi qė na kanė udhėhequr, azhdojnė tė na udhėheqin, dhe na drejtojnė gjithė kėto vitet e pseudodemokracisė.
Sepse kėta pseudo-pėrfaqsus tė institucjonėve shqiptare, i lejuan, ndihmuan, kėto institucione greke nė Shqipėri, nė kėtė 22-vjeēar, dhe sė fundi i legalizuan me vendim parlamenti, dhe baballarėt e vetshpallur tė kombit shqiptar, qeveritar,dhe opozitar, ishin tė ftuar nderi ne koktelet pėruruse, shirit-prerės, qė i organizoj qeverija greke nė jug tė atdheut tonė tė dashur dhe tė shejt.
Gjithashtu kėta pseudo-shqiptar, Prefektėt, kryebashkjakėt, kryekomunarėt, nė Shqipėrinė e mesme, dhe tė jugut, kanė pasur mjete dhe financa pėr organizimin e koktejėve-drekave e darkave, qė tu vendosin rrugėve,sheshėve, shkollave-qytetėve e fshatrave shqiptar, me emrat e grekoshovinistėve grek, konkretisht nė Tiranė, kryebashkjaku,dhe prefekti i tanishėm,Anastas Janullatosin, e kan shpallur qytetar nderi, nuk e dim me ēmotivacjon, kėngėtarit shovinist serb, antishqiptar i deklaruar botrisht-Goran Bregovicit, i kanė dhėn titullin qytetar nderi, dhe ēelsin simbolik tė Tiranės, gjithashtu edhe nė korēė, kryebashkjakėt dhe prefektėt pseudo-shqiptar,e kan emėrtuar njė rrugė kryesore nė kėtė qytet, me emrin e ‘’Anastasjus Janullatosit’’ i cili Korēėn tonė shqiptare, nė-meshat e tij greko-shoviniste qė i mban nė kishat tona shqiptare Orthodokse, e emėrton dhe e identifikon kėtė qytet shqiptar si ‘’KORIZA’’ e Vorio-Epirit, kurse nė Gjirokastėr, kryebashkjaku F-Bime dhe prefekti S-Ksera e emėrtojnė njė rrug kryesore nė kėtė qytet,me emrin e presidentit tė greqis Karlos Papuljas, i cili ka deklaruar botėrisht, se greqija shoviniste nuk kėrkon asgjė mė shumė pėr Vorio-Epirin, pėrveē asaj qė ka fituar Kosova mė 17-shkurt tė 2008-tės, kurse me varrezat,memorjalet, dhe figurave emblematike pėr kombin shqiptar kėta, komunar, kryebashkjak, prefekt, pseudoshqiptar, i vlersojnė, dhe i trajtojn ndryshe, nė raport me martirėt grekė, tė rėnė pėr kauzėn shoviniste tė Vorio-Epirit, konkretisht nė Shkodėr. Kryebashkjakėt-prefektėt e hoqėn monumentin e pesė - herojve tė Vigut, me arsyetimin e argumentin, se ata ishin komunist,kurse ne si O-K-H-S-SH-sė ju themi, se ata ishin idealist- atdhetarė,dhe nuk luftuan ran dėshmor, pėr instalimin dhe bunkerizimin e shqipėris me mortajėn e kuqe tė sllavizmit, dhe kjo ėshtė njė vrasje e dytė qė ju bėhet, sepse edhe nė luftėn e fundit tė shqiptarve kundėr sllavėve, ushtarėt dėshmorėt invalitėt e UĒK-sė, nuk luftuan e derdhėn gjakun e tyre pėr krijimin e kombit Kosovar-joshqiptar, por luftuan kontribuan dhe dhanė jetėn e tyre pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar, sepse si po veprojn qeveritarėt,opozitarėt,komunarėt, kryebashkjakėt, prefektėt shqiptar, mė varrezat e memorjalet e e rilindasve dhe dėshmorve tė kombit shqiptar, njėjtė duhet tė veproj tani, edhe Hashim-ish uēk-isti, i duhet t'i zhvarros dėshmorėt e uēk-sė dhe memorialet e tyre, sepse ata nuk e kanė dhėnė jetėn e tyre pėr krijimin e kombit kosovar jo shqiptar, prandaj mos luani me gjakun dhe idealet e dėshmorve tė shqipėris etnike, por i njėjti skenar,paradoks, poshtėrsi, tradhti e radhės, po ndodh nė Gjirokastėr, mė memorjalin dhe varrezat e rilindasve tanė kombėtar, ku kryebashkjaku F-Bime ka deklaruar poshtėrsisht-paturpsisht, se ai si kryebashkjak nuk i mbron dot kėtė memorjal dhe varret e tyre nga keqbėrsit, dhe nuk ka fonde mjete financjare pėr rregullimin dhe mirmbajtjen-ruajtjen e kėtyre varrezave tė rilindasve tanė kombėtar, por i paftyri dhe i pabesi ka shkuar edhe mė tej me opcjonet e tij shoviniste, ka dal me njė opcionin dhe zgjidhje fatlume - grekoshoviniste, pėr varret e rilindasve tan kombėtar, dhe ditziu ka thėnė e deklaruar, se eshtrat dhe varret e rilindasve tanė kombėtar, tė zhvarrosen dhe zhduken nga vėnd - varrimi dhe memorjali i tanishėm, kushtuar atyre, sepse kjo ėshtė e vetmja zgjidhje sipas mendjes sė tij primitive dhe grekoshoviniste, por patjetėr dhe ska asnjė lloj dileme dhe dyshimi se kjo ėshtė njė kėrkes, ofert, greko-shoviniste, ėndėr e tė gjitha qeverive greke dhe kishės sė tyre, kėrkes dhe ėndėrrr e grekoshovinistėve, e cila u lexua, interpretua, dhe u deklarua nga njė kryebashkjak dhe prefekt pseudoshqiptar, tė instaluar nė Gjirokastėr tė cilėt punojn sipas direktivave, kėrkesave e udhzimėve tė qeveris e asfalis greke,pėr shkomtarizimin e shqipėris dhe Helenizimin e saj. Dhe insjativėn pėr rregullimi,mirmbajtjen, ruajtjen e memorjalit tė varrezave tė rilindasve tanė Kombėtar,nga keqbėrsit e ndryshėm,qė patjetėr janė ‘’keqbėrės grekoshovinist tė programuar e tė dirigjuar’’ e kanė marrė pėrsipėr tė rij Gjirokastrit, Pėrmetar, Kolojar, Korēar-shqipėtar - atdhetar tė cilėt tė prekur ofenduar tė poshtruar nga veprimet monstruoze kanibaleske, kundėr kombit shqipėtar, tė kėtyre kryebashkjakve e prefektėve pseudoshqiptar, kanė dhėnė, mbledhur mjete financa nga tė ardhurat e tyre personale dhe familjare, kanė bėrė punė vullnetare, propogandistike sqaruse pėr rregullimin mirmbajtjenė, ruajtjen e kėtij memoriali kushtuar rilindasve tanė kombtar, sepse qeverija greke mund tė ketė dėshir-ėndėr qė nė kėtė vėnd ku prehen eshtrat dhe Memorjali i rilindasve tanė kombėtar shqiptar, tė ndėrtojė njė memorjal-varrez, pėr martirėt greko- Vorio-Epirot ’’si ai i Kėcyrės i Bularatit’’ etj-etje♪ tė rėnė pėr gllabėrimin e shqipėris jugore, dhe bashkimin e saj me nėnėn shoviniste greqi, dhe pėr tė arritur kėtė qėllim,ka riaktivizuar dhe ka vėnė nė fuksion marjonetat e kamufluara dhe tė fletura,qė i ka tė instaluara nė institucjonet vendimarrse tė shtetit shqiptar, konkretisht F-Bimen S-Kserėn etj-etj.
Por qeverit greke, me marjonetat, shėrbėtorėt e saj qė i ka instaluar nė shqipėri,si Janullatosi, pėrveē parave qė derdhi lum nė Shqipėrinė jugore, dhe tė mesme, pėr helenizimin e saj, pati para pėrkushtim dhe impenjim edhe pėr Kosovėn, tė cilėn ai me kryepeshkopin grek tė Beratit nė meshėn qė e mbajti patriarku serb Irinej nė Pejė,ky kryepeshkop grek i graduar nga Janullatosi nė kėtė post me pjesėmarrjen e tij nė manastirin ortodoks tė Pejės, manastir, patrikan e vjedhur, grabitur, privatizuar nga serbėt, kinse nė emėr tė ortodoksisė, trashėgimisė fetare serbe nė Kosovė.
Ky klerik i Janullatosit nė njė intervistė tė tij pėr mediet e rajonit dhe ndėrkombėtare, e quajti Kosovėn shqiptare nėn direktivat dhe udhėzimet e e kėshillat e Janullatosit,sikur Kosova pėr serbin ėshtė si Jurezalemi i shenjt pėr ēifutėt-hebrenjtė, por Janullatosi nuk ngeli me kaq,por ai i dha kishave serbe dhe institucioneve paralele serbe nė Kosovė tė cilat dirigjohen dhe financohen qė 13-vjet nga qeverit serbe nė beograd,dhe ky Janullatos si njeri i fesė dhe i perendis demek nė shqiperi, ju dha serbėve nė kosovė - vlera monetare nė shumėn e deklaruar botėrisht - 500000-dollarė pėr ndėrtimin e kishave serbe dhe fshatrave serb nė Kosovė, me pretekstin - argumentin se ato i dėmtuan i shkatėrruan barbarėt-turko-shqiptar, nė 2004-rėn, nė revoltėn qė ndodhi nga shqiptarėt e Kosovės, sepse serbėt mbytėn nė lumin Ibėr 3 fėmijė shqiptarė, kurse i nderuari Qirje Janullatos pėr kishat katolike shqipėtare, dhe objektet e kultit islam-bektashi qė u pėrkasin besimtarve shqiptarė, objekte kulti fetare tė cilat i dogjėn serbėt nė Kosovė nė baza dhe projekte shfarosėse – shtetėrore, nė vitin 1998-1999-tė, ky Janullatos nuk ndau asnjė metelik pėr ndėrtimin e kėtyre objekteve tė kultit qė u pėrkasin shqiptarėve, tė shkatėrruara nga shovinizimi serbo-madh nė baza dhe projekte shtetėrore.

Dhe si pėrfundim tė nderuar bashkėkombės tė kudondodhur, kėto qė kemi cekur me lartė dhe nė komunikatat e kaluara tė O,K,H,S,SH-sė, janė vetėm maja e ajsbergut e punėve, veprave tė pista, dhe e batėrdive qė ka berė Qeveria dhe Asfalija greke nė jug tė atdheut tonė tė shenjtė, me marionetat e tyre, siē janė Janullatosi ’’PBDNJEJA’’ e Vangjelit, Omonija e Bollanos, e Spiro Kseres, Nikola Geixhit, dhe shėrbėtorėt gjak prishur shqiptar priftėrij - pushtetar dhe opozitar shqiptar,tė cilėt janė bėrė hyzmeqar tė verbėr nė helenizimin dhe shkombėtarizimin e jugut tė vendit, nga parat qė jua japin dhe shantazhet qė jua benė qeveria dhe Asfalija greke, nėpėrmjet marionetės se tyre Janullatos.
Por nė kėtė kėrkim dorėheqje tė Janullatosit nga froni i K-O-A-SH-re dhe nė protestat tona nėse do na imponohen nėse Janullatosi nuk jep dorėheqje nga froni i autoqefalisė se shqiptarėve,nė kėto protesta tona tė drejta dhe tė ligjshme, ne si O.K.H.S.SH-sė,i bėjmė thirrje vėllazėrore dhe jo qellim keqe apo tallėse, edhe minoritetit grek qė ndodhet nė Shqipėri,qė tė na bashkėngjiten nė kėto protesta deri nė largimin e Janullatosit, dhe kėtė thirrje vėllazėrore kundrejt minoritetit grek nė Shqipėri e bėjmė pėr shkakun dhe arsyen se Janullatosi thirret dhe identifikohet me rrethin dhe suitėn e tij qė i qėndron nga pas, nė emėr tė minoritetit grek qė ndodhet Shqipėri, por problemi nė kėtė mes qėndron se pikėrisht kundrejt kėtij minoriteti grek tė mirėpritur dhe tė mirėseardhur nė Shqipėri nga kombi shqiptar, Janullatosi Vasil Bollanua,Spiro Ksera,Vangjel Dulja, Omonia, Mavi-Asfalia dhe qeveria greke,qė qėndron pas tyre,me planet helenizuese, dhe me financat astronomike qė i paguan dhe i stimulon kėta shovinistė, dhe tė tillė individ me qėllimet e tyre greko-shoviniste dhe tė kauzės se Vorio-Epirit, dhe me kėtė propagandė tė tyre mashtruese, dhe tė parealizueshme nė territorin shqiptar, e kanė futur nė lajthitje dhe dilema minoritetin grek qė ndodhet nė jug tė vendit, se a janė duke jetuar nė Shqipėri apo janė duke jetuar nė Greqi, dhe kjo ndodh pikėrisht prej kėsaj propagande greko-shoviniste, tė cilėt mashtrojnė se pari veten e tyre, dhe kėta minoritar grek, se-sė shpejti jugu i Shqipėrisė, do ndahet dhe do i bashkohet kinse demek, nėnės se tyre shoviniste Greqi, dhe nga kjo propagandė dhe nga kėto ėndrra qė shohin me sy hapur kėta greko-shovinistė pėr Vorio-Epirin e tyre imagjinar, i kanė infektuar deri diku, kėta minoritar, dhe ata tani, dhe nė vitet nė vazhdim do jenė nė kėtė dilema-imagjinata- lajthitje, nėse do vazhdojnė ti dėgjojnė pėrrallat dhe imagjinatat e Magnetofonit tė prishur dhe tė plakur tashmė Janullatosit, dhe suitės se tij, qė e mbėshtesin dhe i rrinė nga pas, dhe minoritaret e gjorė nga ky lloj hashashi, opiumi, infuzjoni-narkotik, propagandistik, imagjinar dhe i parealizueshėm nė trojet shqiptare,opium dhe narkozė qė jua jep me recetė,me pėrrallat e tij qė i tregon si shkrime tė shenjta,tė perėndisė Janullatosi me ekipin e tij,i ka lėn kėta minoritar si i thonė njė fjalė e urtė popullore tek ne shqiptarėt “as me lalėn, por as me salėn”, pra janė nė dilema mbi tė ardhmen e tyre nuk e din a jetojnė nė Greqi apo nė Shqipėri.
Dhe pėr kėto arsye, argumente qė kemi cekur nė komunikatat e kaluara dhe kėtė tė tanishmen ne si O-K-H-S-SH-sė i bėjmė thirrje vėllazėrore minoritetit grek qė ndodhet nė Shqipėri, qė tė na bashkėngjiten, dhe tė na i pėrkrahin protestat tona edhe me pjesėmarrjen e tyre fizike, por do ishte e mirėseardhur dhe pėrkrahje dhe mbėshtetja teorike deklarative dhe nė forma tė tjera tė ndryshme, sepse ėshtė mese e vėrtet se Janullatosi ėshtė se pari njė tumor-kancer i instaluar pabesisht dhe tinėzisht nė zemėr tė kombit dhe ortodoksisė shqiptare, por ju kujtojmė vėllezėrve minoritarė grekė nė Shqipėri, se ai ėshtė njė kancer i pashėrueshėm edhe pėr ta, sepse ai s’po ju lejon qė tė jetoni dhe tė bashkėjetoni jetėn tuaj dhe tė fėmijėve tuaj, me vėllezėrit e juaj shqiptarė nė Shqipėri, qė kemi pėrjetuar, bashkėjetuar bashkėrisht, tė mirat dhe tė kėqijat qė kemi pėrjetuar si komb nė decenie, por qėllimi i tyre ka qėnė, dhe do vazhdoj tė jetė, t’ju pėrdor ashtu siē ju kanė pėrdorur nė tė kaluarėn, pėr qėllimet e tyre greko-shoviniste, por tė paralizushme kundėr kombit shqiptar,komb qė ju ka mirėpritur, pėrkrahur nė ēdo aspekt tė jetės, dhe nuk kemi vepruar kundrejt jush si minoritar nė Shqipėri edhe si shtet. Por edhe si popull, pėr t'u hakmarrė, persekutuar, denigruar apo shpronėsuar, si kompensim apo hakmarrje ndaj krimeve qė bėri shteti dhe kisha greke, ndaj bashkėkombėsve tanė shqiptarė nė Ēamėri, dhe Epirin jugor shqiptar, tė cilin shteti grek e mban tė pushtuar padrejtėsisht dhe pabesisht, pėrkundrazi ne si popull dhe si shtet shqiptar kundrejt jush kemi bėr tė kundėrtėn, ju kemi dhenė tė gjitha tė drejtat si minoritet, tė drejta tė cilat si gėzon asnjė minoritėt nė botė, por kemi shkuar edhe me tej, duke shpronėsuar vetveten si komb shqiptar, dhe ju dhamė edhe tokėn tonė me tapiiii, si nė jug tė Shqipėrisė, po ashtu edhe nė Shqipėri tė mesme,me ligjin e famshem te Salushit, ate te-70501-shit.
Prandaj siē e shikoni - dėgjoni dhe lexoni nė kėto komunikata tė O-K-H -S-SH-sė, tė nderuar dhe shumė tė respektuar minoritar grek nė Shqipėri, pėrkrahja e protestave tė shqiptarėve nga ju si minoritar nuk ėshtė vetėm nė dobi tė kombit shqiptar, por ėshtė dhe dobinė tuaj, sepse do shpėtoni njėherė e pėrgjithmonė nga tumori, magnetofoni, propagandistik shovinist plak i quajtur Janullatos, dhe me largimin e tij, juve do ju hiqen dilemat, do ju hiqet hipnoza qė jua ka instaluar nė memorje – janullatosi, qė ju ka lėnė me propogandėn e tij infektuse mashtruse tė Vorio-Epirit, as nė botėn e tė gjallve, por as nė botėn e tė vdekurve, se a jetoni nė Greqi, apo Shqipėri, do ju kthehet jeta e vjedhur, dhe e ardhmja e mohuar dhe e paragjykuar nga Janullatosi, dhe suita e tij, dhe pėr kėto arsye e argumenta qė kemi cekur nė kėtė komunika tė O-K-H-S-SH-sė,na mbėshtesni, pėrkrahni, nė kėrkim dorėheqjen e Anastasijus Janullatosit,dhe nė protestat tona tė nderuar minoritar, sepse heqja e tumorit Janullatos nga froni- K-O-A-SH-re ėshtė shpėtim dhe shėrim jo vetėm pėr ne si komb, por edhe pėr ju si minoritar, por ėshtė shpėtim dhe lehtėsim edhe pėr shtetin kishėn greke, dhe pėr financat e popullit tė ndershėm dhe largpamės grek, financa te cilat jua merr dhe keqpėrdor nė Shqipėri nė qėllimet e tij greko-shoviniste ekspasjoniste - por tė parealizueshme kundėr kombit shqiptar, fakte - argumente qė kemi dhėn dhe do vazhdojmė tė japim nė komunikatat tona tė ardhshme, qė nuk janė tė shpifura dhe tė trilluara si historitė e Janullatosit pėr Vorio-Epirin, por ky ėshtė raliteti nė Shqipėrinė tonė jugore,dhe qėllimet dhe prapaskenat imagjinatat e Janullatosit dhe suitės sė tij pėr helenizimin e Shqipėrisė jugore.
Pra tė nderuar bashkėkombės tė kudondodhur,dhe minoritar grek nė Shqipėri, misioni kinse shpirtėror kishtar ortodoks i Janullatosit si prift i veshur me veladonin e priftit, kinse pėr ringjalljen dhe ringritjen e ortodoksisė shqiptare ka pėrfunduar me kohė,dhe ai tani po merret me punė vepra krime dhe batėrdi tė tjera kundra kombit shqiptar, qė janė nė kundėrshtim me frymėn e perėndisė, dhe tė ortodoksisė, me tė cilėn ai na reklamohet dhe identifikohet nė kėto 22-vite nė Shqipėrinė tonė tė dashur dhe tė shenjt. Prandaj tė nderuar bashkėkombės, si shqiptar ortodoks minoritar grek nė Shqipėri dhe pa dallim feje, krahine dhe ideje duhet tė kėrkojmė dorėheqjen e Janullatosit nga froni i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare, fron tė cilin e mban tė pushtuar qė 22 - vjet padrejtėsisht dhe poshtėrsisht, nė dem tė ortodoksisė shqiptare,dhe nėse ai nuk e bėnė njė dorėheqje dhe largim tė tillė, atėherė ne duhet tė protestojmė ēdo ditė, ēdo orė dhe ēdo minutė, tė gjithė si shqiptar nė ēdo fshat, qytet tė Shqipėrisė, dhe para objektit tė fronit sė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare, ku ndodhet uzurpatori-pushtusi- Janullatos, dhe do tė protestojmė vendosmėrisht,pafundėsisht, deri nė largimin pėrfundimtar tė tij nga froni i ortodoksisė shqiptare, dhe parulla e vetme dhe brohoritjet e vetme kundrejt Janullatosit do tė jenė, Janullatos largohu, misioni yt shpirtėror pėr ringritjen dhe ringjalljen e ortodoksisė shqiptare ka mbaruar, do tė jemi mirėnjohės sa tė jetė jeta mbi tokė,-ortodoksin shqiptare tashme sipas statutit tė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare e drejtojnė dhe e udhėheqin vetė priftėrinjtė dhe kryepeshkopėt shqiptarė,tė cilėt i ke pėrgatitur gjithė kėto vite me mund dhe vetėmohim.
Ik largohu, jep dorėheqje me faqe tė bardhė, shko nė nėnėn tende Greqi, tė cilės i ke shėrbyer nė emėr tė ortodoksisė, shko nxirre-shpėtoje nga kolapsi ekonomik-financiar ku e keni futur, ti me grekėt e tu shoviniste qė tė rrinė pas, ose nėse nė tė kundrėn, nėse ke dėshmi-argument, se je i dėrguari i Jezu-Krishtit nė shqipėri, na jep me tė voglin sinjal dhe dėshmi, se je dora dhe fryma e tij qė tė ka dėrguar nė Shqipėri, dhe nėse i ke kėto dėshmi ke lidhje satelitore tė drejtpėrdrejt ’’jo indirekte’’ me Jezu-Krishtin personalisht, atėherė jo vetėm ne si komb shqiptar do tė mbajmė dhe do tė pėrulemi nė Shqipėri sa tė jetė jeta mbi tok, por e gjithė bota atėherė duhet tė pranoj dhe tė pėrulet ty personalisht, se njė privilegj i tillė nuk na takon vetėm neve si komb shqiptar, por dorėn dhe frymėn tėnde tė shenjtė, nė shpirtin dhe fizikun e tyre duhet ta pėrjetojnė tė gjithė banorėt e rruzullit tokėsor'' dhe ta vlersojn dhe tė na tregojn ne si shqiptar se sa e lehtė ėshtė dora jote, dhe se sa e ėmbėl ėshtė fryma zėri fjalėt, dhe kėshillat tua qė na i tregon si fjal tė shejta nė kishat tona shqiptare ortodokse, dhe na i imponon nė emėr tė perendis'','' kinse-demek'' ti na qenke vet perėndia nė shqipėri,por nėse-seke njė dėshmi dhe argument tė tillė bindės-pėr kombin shqiptar qė je vetė dora,prezenca,fryma e Jezu Krishtit nė Shqipėri,i nderuar Qirje - Janullatos jep dorėheqje sa mė parė dhe largohu me fytyrė tė bardh, qė t'i kujtojmė me “mirėsi e nostalgji” mrekullitė qė ke berė kėto 22-vite pėr ne si komb. Pėrndryshe nėse s’largohesh me dėshirė dhe vullnetin tėnd,uragani i papėrmbajtshėm i popullit shqiptar, me peticione, kėrkesa, dhe protesta, nėse do na i imponosh me mos dorheqen tėnde, protesta tė cilat do t'i mbajmė para objektit tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqiptarėve do tė detyrojnė tė largohesh.
Prandaj Qirje Janullatos largohu sa s’ėshtė bėrė vonė edhe pėr ty, por edhe pėr ne si komb, sepse edhe ne si shqiptar ortodoks, dhe si shqiptar nė tėrsi, kemi pasur dhe kemi priftėrinj dhe kryepeshkop tė rangut tėnd, si nė tė kaluarėn por edhe nė tė tanishmen,''por me njė ndryshim tė madh nga ti, nuk kanė qėnė tė infektuar si ti me te keqen dhe tė padrejten nė dėm tė kombėve, tė sovranitetit, autonomis dhe statusit tė kėtyre kishave, tė ketyre shteteve fqije, dhe nuk janė identifikuar, kamufluar e stimuluar kėta priftėrij dhe kryepeshkop shqiptar ortodoks, dhe ti shėrbejn shqiptaris padrejtsisht e pabesisht nė dėm tė kombėve tona fqije, dhe tė besimit tė tyre fetar qė i pėrkasin, ne emėr tė perendis dhe tė ortodoksis,apo-me urrejtje grabitqare, pushtuse, kolonizuse kundėr kombit grek dhe kishės tuaj grekoshoviniste jo ortodokse''.
Prandaj tė lutemi largohu Qirje Janullatos,se edhe ne si komb dhe shqiptar ortodoks kemi pasur dhe kemi fatmirsisht - priftėrij dhe kryepeshkop qė mund ta drejtojnė dhe ta udhėheqin shumė-shumė mė mir vetė ortodoksėt,dhe ortodoksin shqiptare, ashtu siē e udhėhoqėn nė tė kaluarėn kryepeshkop tė denjė tė pa djallzuar tė pa infektuar me tė keqen dhe tė padrejtėn -si Fan Stilian Noli.Dhe tė nderuar bashkombas tė kudondodhur, pėr organizimin e peticjonėve,protestave,reagimėve, pakėnaqsive,pėr kėrkim - dorheqen dhe largimin e Anastas Janullatosit njėher e pėrgjithmon nga kreu i fronin tė kishės Orthodokse Autoqefale Komtare Shqiptare, mos prisni ėndėroni dhe imagjinoni,pėr thirrje, kushtrime, apo organizime- nga kryetarėt e partive tė shoqatave apo tė organizatave ,,apo lidėrve dhe pėrfaqsusve fetar tė cilėt thirren dhe identifikohen nė emėr tė besimin tonė fetar, ku ne jemi te antarsuar nė kėto parti organizata,shoqata, dhe i votojmė, mbėshtesim verbėrisht gjith kėto vite, kėta pseudo-kryetar partish kėta pushtetar dhe kėta opozitar, tė cilėt kan punuar dhe vazhdojn tė punojn kundėr interesave tona kombtare, dhe nė favor tė helenizimit dhe sllavizimit tė shqipėris, por mos prisni pėr thirrje organizime kushtrime tė tilla protestash nė mėnyr publike, edhe nga ne si O-K-H-S-SH-sė, por patjetėr dhe pa as njė lloj dileme hezitimi e dyshimi, ne do jemi aty bashkarisht me ju, dhe do jemi pjesmarrės dhe nė ball tė kėyre protestave, sepse ne siē e kemi cekur nė komunikatėn e par tė O-K-H-SH-sė, aktivitetet tona nė shėrbim tė ēėshtjes sonė kombėtare tė pazgjidhur, si nė aspektin teorik dhe praktik, s'do jenė nė mėnyrė publike, por konspirative, pėr shkak e arsye tė represjonit pėrndjekjes persekutimit dhe pengimit tė aktivitetėve tona, nėse i mbajm nė mėnyrė publike, persekutim e pėrndjekje qė mund tė na ndodh nga institucjonet tona pseudo-shqiptare, institucjone tė cilat i drejton, dirigjon dhe kontrollon deri diku, shteti grek, dhe kisha e tyre grekoshoviniste, e instaluar nė shqipėri nga marjoneta greke e quajtur Anastasjus Janullatos, por kėto peticjone reagime, kėrkim dorheqe dhe protesta, pėr largimin e Janullatosit nga froni i K-O-A-SH-re, mundemi me i organizuar tė gjith si shqiptar tė kudondodhur, nėpėrmjet rrjetėve socjale dhe kumunikative tė internetit, ashtu siē i organizuan vėllezėrit tanė shqiptarė, nė shtetin sllavo-maqedon, reagimet, protestat,pakanaqsit, kundėr shtetit inekzistent fallco-sllavomaqedon, i cili i persekuton, poshtron, arreston, me akuza si monstra-kanibal, nė medjat e rajonit e ato ndėrkomtare, i arreston, torturon, dhe i vret nė qelit qė i kanė ndėrtuar enkas pėr shqiptarėt, dhe bėjnė eksperimente ēnjerzore me ta, nė tė njėjtėn mėnyrė komunikimi, organizimi, dhe thirrjes pėrmes kėtyre rrjetėve socjale tė internetit, t'i organizojm tė gjith si shqiptar tė kudondodhur, peticionet, organizimet dhe protestat, nė atė shqipėri londineze sė pari si fillim,pėr kėrkim dorheqen dhe largimin e Anastasjus Janullatosit njėher e pėrgjithmon nga kreu i fronit tė Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare, fron tė cilin e mban tė pushtuar pabesisht tinzisht dhe poshtėrsisht qė 22-vite.
Rroftė kombi shqipėtar, nė njė shtet tė vetėm kombėtar Shqipėrinė e lir Etnike dhe historike, perendia qoftė nė tė drejtėn e njerzimit dhe tė kombit shqiptar!

Askushi
02-10-2012, 10:26
Varrezat gjeopolitike greke nė Shqipėri dhe sulmi diplomatik ndaj Skėnderbeut





Nga Kastriot MYFTARAJ
Postuar mė datėn: 2008-12-05




Me marrėveshjen e fundit pėr ndėrtimin e varrezave ushtarake greke nė Shqipėri, Greqia shkallėzoi zbatimin e planit tė saj pėr tė bėrė nė perspektivė nė pjesėn e Shqipėrisė tė rivendikuar prej saj, tė politikės qė bėn sot Serbia nė Kosovė. Varrezat ushtarake greke nė Shqipėri do tė instrumentalizohen nga Athina siē bėn Serbia me tė ashtuquajturėn trashėgimi historike serbe nė Kosovė. Varrezat ushtarake greke nė Shqipėri do tė jenė ekuivalenti i pėrmendores serbe tė Fushė-Kosovės qė pėrkujton betejėn e vitit 1389. Pėrmendorja serbe nė Fushė-Kosovė nuk ėshtė e hershme. Ajo ėshtė ngritur nė kohėn e regjimit komunist nė Jugosllavi, nėn influencėn e serbit mė tė fuqishėm nė udhėheqjen komuniste tė kohės, Aleksandėr Rankoviē. E megjithatė serbėt sot e konsiderojnė atė trashėgimi historike serbe dhe ajo u shtohet tė ashtuquajturave monumente historike dhe kulturore serbe nė Kosovė, mbi tė cilat Serbia mė sė shumti e pretendon Kosovėn, duke e quajtur tokė tė shenjtė serbe.

Tė njėjtėn gjė do tė bėjė dhe Greqia nesėr, duke i pėrdorur varrezat ushtarake greke nė Shqipėri pėr tė potencuar rivendikimin e saj pėr Shqipėrinė e Jugut, duke e quajtur tokė tė shenjtė grekė, ku janė varret e martirėve grekė. Varrezat ushtarake greke qė do tė ndėrtohen nė Shqipėri do tė jenė sė bashku me kishat greke (jo me arkitekturė tradicionale ortodokse shqiptare, por greke) qė po ndėrton Janullatos nė Shqipėri njė krijim artificial i tokės sė shenjtė greke nė Shqipėri. Greqia, e cila pretendon qė Shqipėria tė nderojė tė rėnėt grekė nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, asnjėherė nuk i ka kėrkuar ndjesė Shqipėrisė pėr marrėveshjet e fshehta zyrtare qė ka bėrė Greqia me vendet fqinje pėr tė ndarė Shqipėrinė. Tashmė kėto marrėveshje janė botuar prej kohėsh dhe as vetė Athina nuk i ka mohuar kurrė. Greqia e ka fajėsuar Shqipėrinė se i shpalli luftė nė 1940, nė suazėn e Kurorės italiane, por para se tė ndodhte kjo gjė, ka qenė Greqia ajo qė kishte bėrė marrėveshje tė fshehta pėr ndarjen e Shqipėrisė me Serbinė. Greqia ka tentuar edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore tė bėjė marrėveshje tė tilla me Jugosllavinė e Titos. Shumė kohė mė vonė kur tė hapen arkivat do tė shihet se Greqia kėtė gjė e ka bėrė edhe nė vitet e fundit, ēka kuptohet nga politika tradicionale qė ndjek Greqia ndaj Shqipėrisė.

Greqia, qartėsisht kėrkon tė ndėrtojė nė Shqipėri varreza gjeopolitike, tė cilat synon t’ i pėrdorė pėr tė siguruar nė Shqipėrinė e Jugut sė paku aq tė drejta sa po siguron Serbia nė Kosovė, dhe nė rast tė njė ndryshimi tė kufijve edhe mė tepėr. Qeveria shqiptare, duke nėnshkruar marrėveshjen pėr varrezat me Greqinė, nuk ka cėnuar thjesht nė terma tė pėrgjithshėm integritetin e vendit, por ka shkelur edhe nė terma precize ligjin shqiptar, pikėrisht parimin kushtetues tė ndarjes sė fesė nga shteti. Sipas marrėveshjes shqiptaro-greke pėr varrezat ushtarake, Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė do tė kujdeset pėr varrezat ushtarake greke nė Shqipėri. Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė shkel Kushtetutėn e Shqipėrisė nėse e bėn kėtė gjė, pasi varrezat ushtarake greke nė Shqipėri i pėrkasin ushtrisė sė njė shteti ku feja nuk ėshtė e ndarė nga shteti. Ushtria greke ėshtė njė ushtri ortodokse greke dhe ushtarėt grekė mbajnė nė uniformė kryqin ortodoks grek dhe betohen me formula fetare greko- ortodokse. Kisha Ortodokse e Shqipėrisė, e cila pėr mė tepėr ka nė krye njė grek tė imponuar, duke marrė kujdesin pėr varrezat ushtarake greke nė Shqipėri, implikohet edhe mė tepėr nė procesin e helenizimit nė tė cilin ajo po tėrhiqet nga Janullatos. Pasojat e kėtij procesi mund tė imagjinohen lehtė po tė konsiderohet se implikimi i kishės ortodokse nė Shqipėri nė politikėn greke ėshtė nė origjinė tė zhvillimeve tė vitit 1914 nė Shqipėri. Kjo shkaktoi, apo nė doni justifikoi rebelimin islamik tė atij viti nė Shqipėri, i cili erdhi dy muaj pasi nė Shqipėrinė e Jugut u shpall autonomia e Vorio-Epirit.

Tė fajėsosh qeverinė aktuale shqiptare pėr marrėveshjen pėr varrezat, do tė thotė tė bėsh njė ritual retorik qė tashmė tingėllon pa vlerė. Qeveritė shqiptare, tė djathta apo tė majta qofshin, nuk e kanė as fuqinė dhe nė shumė raste as vullnetin, pėr t’ iu kundėrvėnė me sukses Greqisė nė ēėshtje tė tilla. Raporti i forcave ėshtė qartėsisht nė favor tė Greqisė. Si nė tė gjitha rastet e ballafaqimit greko-shqiptar, edhe nė ēėshtjen e varrezave, e vetmja shpresė pėr ta frenuar Greqinė ėshtė tek ndėrhyrja amerikane. Amerikanėt duhet ta kuptojnė se shteti shqiptar do tė shpėrbėhet nė rast se tolerohet qė nė organizmin e tij tė zhvillohet “virusi” i futur nga Greqia. Gjithēka do tė jetė njė deja vu e vitit 1914. Shteti shqiptar rilindi pas kolapsit tė vitit 1914 dhe u ndėrtua me sukses nė vitet 20-30 tė shekullit tė kaluar, pikėrisht se fuqitė e mėdha nėn patronatin e tė cilave ishte Shqipėria, Britania e Madhe dhe Italia, frenuan ndėrhyrjet serbo-greke nė Shqipėri. Problemi sot ėshtė se edhe nė Ėashington ka njė “virus” qė cėnon raportin organik strategjik amerikano- shqiptar, qė ėshtė lobi greko-amerikan. Dhe kėtu gjėrat komplikohen shumė duke hyrė nė njė rreth vicioz qė pėrbėn sot sfidėn mė tė madhe tė mendim it politik shqiptar.

Nuk mund tė mos bėsh njė lidhje mes faktit qė nė kohėn kur Greqia e kushtėzon ratifikimin e marrėveshjes sė stabilizim-asocimit me ēėshtjen e varrezave, tė cilat i quan simbole nacionale, Zvicra poshtėron njė simbol nacional shqiptar, Skėnderbeun. Aspekti vėrtet skandaloz i librit pėr Skėnderbeun tė tė ashtuquajturit historian zviceran Oliver Jens Schmitt, ku Skėnderbeu paraqitet si njė hajdut dhish, qė nuk ėshtė as shqiptar, por serb, nuk qėndron kėtu. Tekefundit Oliver Jens Schmitt ėshtė njė individ dhe mund tė shkruajė ēfarė tė dojė. Problemi ėshtė se libri i Oliver Jens Schmitt ėshtė botuar nė Shqipėri me sponsorizimin e qeverisė zvicerane, sigurisht me ndėrmjetėsinė e ambasadės sė Zvicrės nė Shqipėri. Libri i Oliver Jens Schmitt mban shėnimin: “Pėrkthimi dhe botimi i kėtij libri u bėnė tė mundur falė ndihmės sė Fondit tė Bashkėpunimit Zviceran- Agjencia Zvicerane pėr Zhvillim dhe Bashkėpunim”. Kjo ėshtė njė agjenci qeveritare zvicerane. Kėtu qėndron skandali. Pėrse duhet qė qeveria zvicerane dhe ambasada zvicerane nė Shqipėri tė sponsorizojnė poshtėrimin e Heroit Nacional shqiptar? Ambasada e Zvicrės me kėtė veprim ka dhunuar ligjet ndėrkombėtare qė rregullojnė veprimtarinė e pėrfaqėsive diplomatike. Simbolet nacionale nė Shqipėri mbrohen me ligj, duke pėrfshirė dhe kodin Penal, dhe Skėnderbeu ėshtė edhe ligjėrisht njė simbol nacional se pėrkrenarja e tij gjendet nė stemėn zyrtare tė Republikės sė Shqipėrisė, e cila ėshtė nė hyrje tė ēdo institucioni shqiptar. Me kėtė veprim ambasadori zviceran nė Shqipėri, jo vetėm ka shkelur statusin e vet diplomatik, por ka kryer dhe njė vepėr penale tė parashikuar nga Kodi Penal i Republikės sė Shqipėrisė.

Nuk mund tė mos bėsh pyetjen: Pėrse nė kohėn qė bashkėsia ndėrkombėtare, duke pėrfshirė dhe Zvicrėn, ka treguar njė preokupim tė madh pėr mbrojtjen e tė ashtuquajturave simbole nacionale serbe nė Kosovė, shteti zviceran investon pėr poshtėrimin e kryesimbolit nacional shqiptar, Skėnderbeut? Kėtu nuk mund tė mos bėsh njė teori konspiracioni antishqiptare. Sigurisht qė nė kėtė rast agjencia qeveritare zvicerane qė sponsorizoi librin ėshtė duke punuar pėr llogari tė qarqeve ndėrkombėtare antishqiptare. Duhet demitizuar Skėnderbeu, se ai ėshtė njė mit, na thotė autori i librit, si dhe pėrkthyesi, sorosiani Ardian Klosi. Por nė kėtė pikė nuk mund tė mos bėhet pyetja: A nuk kemi tė drejtė qė tė themi se “demitizimi” i Skėnderbeut ėshtė pjesė e njė konspiracioni ndėrkombėtar antishqiptar, kur nė kohėn qė ambasada zvicerane nė Tiranė investon pėr “demitizimin”, nė fakt poshtėrimin e Skėnderbeut, Zvicra flet me tjetėr gjuhė pėr simbolet nacionale serbe nė Kosovė?

Nuk mund tė mos bėsh pyetjen: Pėrse nė kohėn qė bashkėsia ndėrkombėtare, duke pėrfshirė dhe Zvicrėn, ka treguar njė preokupim tė madh pėr mbrojtjen e tė ashtuquajturave simbole nacionale serbe nė Kosovė, shteti zviceran investon pėr poshtėrimin e kryesimbolit nacional shqiptar, Skėnderbeut? Kėtu nuk mund tė mos bėsh njė teori konspiracioni antishqiptare. Sigurisht qė nė kėtė rast agjencia qeveritare zvicerane qė sponsorizoi librin ėshtė duke punuar pėr llogari tė qarqeve ndėrkombėtare antishqiptare. Duhet demitizuar Skėnderbeu, se ai ėshtė njė mit, na thotė autori i librit, si dhe pėrkthyesi, sorosiani Ardian Klosi. Por nė kėtė pikė nuk mund tė mos bėhet pyetja: A nuk kemi tė drejtė qė tė themi se “demitizimi” i Skėnderbeut ėshtė pjesė e njė konspiracioni ndėrkombėtar antishqiptar, kur nė kohėn qė ambasada zvicerane nė Tiranė investon pėr “demitizimin”, nė fakt poshtėrimin e Skėnderbeut, ambasada gjermane investon pėr mitizimin dhe shndrrimin nė simbol tė lakejve tė ambasadave, tė cilėt me financim gjerman na shpallen edhe rilindas tė rinj shqiptar nė njė film tė financuar nga qeveria gjermane? Nga njė anė na thuhet se duhen demitizuar figurat historike, nė anėn tjetėr kėrkohet tė mitizohen lakej tė ambasadave, tė cilėt nesėr do t’ u paraqiten shqiptarėve si figura historike.

Nė Shqipėri prej disa kohėsh po vihen re ambasadorė qė sillen si ambasad-horra. Ambasadori holandez dhe ai zviceran nė Shqipėri kanė hyrė nė njė garė se kush ta meritojė titullin e ambasad-horrit. Deri tash dukej se kėtė titull do ta meritonte pa diskutim ambasadori holandez, por tash i ka dalė si njė rival i fortė ambasadori zviceran. Nė cilindo vend tė botės, duke pėrfshirė dhe pjesėn mė tė madhe tė vendeve afrikane, njė ambasador i huaj qė do tė bėnte atė qė ka bėrė ambasadori zviceran nė Shqipėri, do tė shpallej person non grata dhe do tė pėrcillej pėr nė vendin e vet. Nė Shqipėri nuk ndodh kėshtu se pushtetmbajtėsit shqiptarė, si ata tė politikės, ashtu dhe tė drejtėsisė janė lakej tė ambasadorėve. Por ambasad-horrat duhet ta dinė se ajo qė po bėjnė ata nuk do tė mbetet pafundėsisht pa u ndėshkuar. Se kur zyrtarėt shqiptarė nuk kryejnė obligimet e tyre ligjore pėr tė mbrojtur simbolet nacionale nga dhunimi qė iu bėjnė ambasad-horrat, atėherė legjitimohen shqiptarėt e pėrgjegjshėm qė t’ i ndėshkojnė ambasad-horrat si terroristė. Kjo ditė duket se nuk ėshtė larg, madje mund tė jetė shumė mė e afėrt se ē’ pandehin ambasad-horrat. Ambasad-horrat shkojnė me mendje se shqiptarėt e pėrgjegjshėm nuk do tė guxojnė qė t’ i ndėshkojnė ata, se kanė frikė nga Bahri Shaqiri apo Ina Rama, apo nga policia qė do tė bėjė qenin roje tė ambasad-horrave. Ambasad-horrat duhet ta dinė se shqiptarėt e pėrgjegjshėm nuk do tė impresionohen nga ēfarėdo lloj etiketimi, derisa ata (shqiptarėt e pėrgjegjshėm) do tė jenė nė njė pozitė krejtėsisht legjitime, pėr t’ i ndėshkuar ambasad-horrat. Ēfarė do tė thotė Zvicra nė rast se njė shqiptar i pėrgjegjshėm ndėshkon ambasad-horrin zviceran nė Tiranė? Unė do tė isha i nderuar qė t’ ia shtrėngoja dorėn kėtij shqiptari tė pėrgjegjshėm.

Ambasad-horri zviceran qė investon pėr “demitizimin” e Skėnderbeut, duke u cilėsuar Heroi Nacional Shqiptar si hajdut dhish, bėn mirė tė na shpjegojė faktin se si ėshtė e mundur qė trafikantėt shqiptarė tė drogės dhe qenieve njerėzore qė kapen nė Zvicėr janė tė gjithė me dokumente tė rregullta. Kuptohet se ata janė pajisur me viza dhe leje qėndrimi duke korruptuar zyrtarėt zviceranė, mes tė cilėve dhe ambasadorin zviceran nė Tiranė. Do tė vijnė ditė tė vėshtira pėr ambasad-horrat.

Gazeta Sot

Askushi
02-10-2012, 10:29
Vangjel Dule: Nuk ka nė Greqi njėsi administrative me emrin Ēamėri



28 Mars, 2012
Shkruar nga: TemA




Kryetari i Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, Vangjel Dule, nė njė intervistė pėr emisionin ‘5 pyetjet e Babaramos’, komentoi ēėshtjen e rikthimit tė qytetarėve ēamė nė kufi me Greqinė. Dule tha se ėshtė bėrė njė gafė e rėndė nė lėshimin e dokumenteve tė identifikimit, pasi nė Greqi nuk ka asnjė njėsi administrative me emrin Ēamėri.

“Nuk ka pasur nė kohėrat e demokracisė nė shtetin grek asnjė krahinė me emrin Ēamėri, asnjėherė, me pėrjashtim tė periudhave kur ka qenė e pushtuar. Rrjedhimisht askush nuk mund t’i imponojė shtetit grek toponimet e veta. Ėshtė e papranueshme kush e ka bėrė atė gafė nė sistemin e lėshimit tė dokumenteve tė shtetit shqiptar, duke krijuar kėtė incident qė ėshtė nė dėm tė vendit tonė dhe nuk na nderon,” tha Dule.

Ai u shpreh se marrėdhėniet mes dy vendeve janė nė stanjacion. Dule shtoi se i takon Shqipėrisė qė tė ndėrmarrė iniciativėn pėr tė zgjidhur ēėshtjen e ndarjes sė detit. Sa i pėrket dėnimit tė Naum Dishos, Dule tha se do ankimohet nė Strasburg. Kurse sa i pėrket koalicioneve politike, Dule tha se do ishte nė favor tė krijimit tė njė spektri tė qendrės me partitė e Topit dhe tė Metės.

Askushi
02-10-2012, 10:51
27/12/11

Plani Grek i vitit 2000, pėr coptimin e Shqipėrisė, me mbėshtetjen e Sali Berishės dhe Fatos Nanos



Nė njė nga emisionet “Opinion”, Blendi Fevziu i qeverisė, nxorri nė skenė misionarėt e tezės sė shkėputjes tė “Vorio-Epirit”, omonistėt Panajot Barka e Thoma Miēo dhe “pro-grekun e klonuar” Stavri Marko. Kėtė angazhim tė tyre, Fevziu nuk e bėri pėr arėsye se nuk kishte cilėt tė ulte nė karriget e tyre, mbasi Frrok Ēupin e Artan Hoxhėn nė gatshmėri i kishte para dere dhe nėn urdhėra si dezhurn “non stop” tek WC e TV-KLANIT. Por ky ishte njė urdhėr-detyrė i formės sė prerė, dhėnė prej shefit tė tij pro-greko-serb Sali Berisha, pėr tė propaganduar ligjin anti-shqiptar “Berisha&Gaixh” pėr regjistrimin e popullsisė shqiptare, sipas skemės dhe planit aneksues-ē’kombėtarizues ndaj kombit e trojeve shqiptare.
“TV-Klan” nė shėrbim tė Greqisė me urdhėr tė Sali Berishės
Nxjerrja nė emisionin “Opinion” e treshes Barka-Miēo-Marko, pėr tė folur mbi tė “drejtėn e regjistrimit tė lirė tė popullsisė me vetėdeklarim tė kombėsisė”, nuk u bė ashtu rastėsisht. Pėrkundrazi, ky aktivizim propagandistik neo-fashistėsh grekė nė “TV-Klan-Berisha” u bė vetėm 24 orė pas deklaratės sė Konsullit grek tė Korēės, me thirrjen: “Vazhdon lufta pėr tė marrė Vorio-Epirin”. Ky aktivizim u bė vetėm 8 orė pas pėruljes deri nė neveri tė Qeverisė Shqiptare pėrballė Ambasadorit Grek nė Tiranė. Fakti qė nė kėtė vijim “lufte tė grekėve pėr marrjen e Voriro-Epirit”, nuk doli tė thoshte njė fjalė kreu i qeverisė, apo zėdhėnėsja e tij, dėshmon mė sė fundi pa asnjė dyshim, se kjo thirrje pėr pushtim dhe ēpopullim tė Shqipėrisė, ka “firmėn dhe vulėn” private, pirate e zyrtare tė kryeministrit Sali Berisha, kėtij misionari “tė pa udhė” pro-grek. Incidenti i tejet i rėndė diplomatik shtetėror ėshtė synim qė pėrbėnė rrezik pėr dy vendet, mbasi nxit tensionet dhe aktivizon me veprime lakminė greke pėr pushtim trojesh tė huaja dhe ndjenjat atdhetare tė shqiptarėve, pėr tė mbrojtur kėto troje ashtu si parardhėsit e tyre historik.
Deklarata publike e Konsullit Grek nė Korēė Theodorus Ikonomu, me thirrjen pėr nisjen e sulmit pėr ē’kombėtarizimin dhe aneksimin territorial tė Shqipėrisė nėn maskėn e tė drejtave tė minoritarėve grekė, nuk ėshtė “pakujdesi e njė konsulli tė dehur e emocional pas banketit”, siē u justifikua diplomacia greke, por vazhdim i diversionit tė politikės zyrtare greke ndaj Shqipėrisė. Synimet greke ndaj trojeve shqiptare, pėrveēse me propagandė janė dhe me agresione fizike ndaj kufijėve e popullsisė shqiptare nė tokėn shqiptare. Synimi ekspansionist grek, pra ėndrra e tyre shoviniste, nuk ka mė asnjė dyshim qė ka gjetur terren tė plotė realizimi nė Shqipėri, jo vetėm tė lirė por dhe mbėshtetės prej qeverisė Shqiptare dhe prej vet kryeministrit Sali Berisha nė shėrbim dhe favor tė interesave anti-shiptare e pro-greke. Historia e prej misionari aktiv pro-grek e Sali Berishės dėshmon pėr shitjen e interesave kombėtare shqiptare, nė tė gjithė pozicionet qė ka patur nė kėto 20 vjet si politikan, si ish-President i Shqipėrisė, si ish-krye-opozitar dhe si kryeminisitėr, nė raport me kėtė problem ekzistencial pėr Shqipėrinė. Se cila ėshtė skema greke pėr destabilizmin e Ballkanit dhe copėzimin e ri tė Shqipėrisė, duke patur si “bazė veprimi” politikanin e lartė Sali Berisha, nuk po pėrmendim kontributet e tij ndaj plotėsimit tė interesave shoviniste Greke nė Shqipėri, por po publikojmė njė material special, nė lidhje me kėtė skemė.
Lėnda qė po botojmė ėshtė pėrgatitur nga institucionet e specializuara tė Shtetit Grek, por qė nuk ka mbetur dot sekret, mbasi ka qėnė Turqia ajo qė e ka zbuluar mė 21 shtator 2000 nėpėrmjet burimeev tė shfrytėzuara prej shėrbimeve tė saj sekrete. Ky material nuk ėshtė “Plan Fiks i Greqisė”, por publikim i pėrmbledhur i pėrmbajtjes sė tij, shpėrndarė nė mėnyrė tė detyrueshme, gjoja si material studimor rutinė, pas dekonspirimit tė tij nga diplomacia dhe shėrbimet sekrete Turke. Materiali ėshtė i ndarė nė kapituj tė detajuar. Nė kėtė “plan grek” pėr destabilizim, kontroll dhe shfrytėzim tė Ballkanit, Shqipėria zė pjesėn mė tė konsiderueshme.
Objektivi Grek: Qė prej vitit 1992, Greqia aktive dhe dominuese nė Shqipėri

Nga struktura dhe pėrmbajtja e materialit, kuptohen qartė se ka njė vėmendje greke pėr zhvillimet nė Shqipėri dhe nė tė vėrehet saktėsia me tė cilėn janė zbatuar planet greke kundrejt Shqipėrisė, ē’ka vėrteton saktė se Greqia, qė prej vitit 1992 e deri sot, ka vepruar dhe po vepron intensivisht nė politikėn dhe qeverisjen tonė, duke depėrtuar nė ēdo qelizė tė jetės sė vendit. Psh, kur bėhet fjalė pėr tokat qė parlamenti Shqiptar i vitit 1991, me anė tė ligjit agrar Nr 7501 (toka i jepet atij qė e punon dhe jo atij qė e ka pronė), ua dha minoritarėve grekė, duket sheshit meraku dhe presioni i qeverisė greke pėr kėto toka, tė cilat sipas tyre “vėrtetojnė” tezėn greke tė “Vorio-Epirit”, qė kėto toka tė mos u merren mė minoritarėve me anė tė “tapive fallco” tė pronarėve shqiptarė. Kėshtu i quan nė material qeveria greke, tapitė orgjinale tė pronarėve legjitimė shqiptarė, ē’ka shpjegon katėrcipėrisht, se pėrse gjatė rebelimit tė vitit 1997, (bashkė)andartėt greko-shqipfolės, dogjėn zyrat e Gjėndjeve Civile e tė Kadastrave shqiptare nė 12 rrethet e jugut tė Shqipėrisė, duke e realizuar kėtė gjė deri nė Konispol, Vermosh e Peshkopi.
Nė material tė bėn pėrshtypje, insistimi i qeverisė greke pėr tė ruajtur me ēdo kusht, praninė e saj ushtarake nė tokėn shqiptare nė Yzberish tė Tiranės e jo vetėm aty, prani e cila ishte vendosur tė realizohej nė mėnyrė tė njėanshme qė nė datėn 5 prill 1997, kjo e paracaktuar sipas njė plani tė hartuar e tė koduar nė kancelaritė greke. Rėndėsia gjeo-strategjike e Ballkanit, si dhe fakti historik i tij si zonė ku pėrplasen interesat e shteteve tė mėdha, ka qėnė element bazė e konstant i presionit tė fuqive tė mėdha mbi shtetet e rajonit. Greqia e cila ka synime afatgjata pėrsa i pėrket rajonit dhe siē dihet, ka probleme me disa vende tė Ballkanit ėshtė duke pėrgatitur skenaret strategjike, pėr tė futur Ballkanin nė sferėn e saj tė influencės ekonomike e politike, duke shfrytėzuar rrethanat e deritanishme nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme. Greqia deri tani e ka zhvilluar strategjinė e saj, duke zbatuar njė diskriminim tė dyfishtė. Gjatė kėsaj kohe, ajo ka zhvilluar politikė bashkėpunimi me sllavėt dhe shtetet ortodokso-kristianė, duke mbajtur qėndrim intransigjent ndaj shteteve tė tjera tė Ballkanit. Nė kėtė kontekst ajo ėshtė tėrhequr edhe nga zbatimi i rezolutave tė OKB-sė, siē ishte rasti i Bosnjė-Hercegovinės. Ajo i vendosi embrago Republikės sė Maqedonisė, vetėm pėr shkak tė emrit tė saj gjatė kohės sė krizės nė Kosovė. Nga njėra anė, Greqia u vu nė rolin e dishepullit mbrojtės tė paqes me aktivizim nė forcėn shumėkombėshe nė Kosovė, duke u pėrpjekur tė shmangte reagimet e SHBA-s dhe NATO-s, ndėrkohė (nga ana tjetėr) nxiti protestat kundėr aksionit tė NATO-s nė Jugosllavi duke pėrdorur OJF-tė, shtypin, pushtetin lokal, partitė politike, sindikatat, kėngėtarė e muzikantė, si dhe organizoi fushata intensive ndihme pėr serbėt. Pėrpjekjet e Greqisė pėr tė dominuar mbi territoret e Ballkanit, janė duke shkaktuar probleme tė mėdha me Maqedoninė, njėkohėsisht me Bullgarinė dhe Shqipėrinė. Greqia, asnjėherė nuk i ka braktisur pretendimet e saj pėr kėto territore. Pėr realizimin e kėtyre synimeve, Greqia shfrytėzon edhe problemin mė tė vogėl ekonomik, apo destabilitetin social tė fqinjėve tė saj, pa harruar tė shfrytėzoj qėnien si anėtare e Bashkimit Evropian, pėr tė intensifikuar aktivitetet kundėr vendeve tė Ballkanit.
Plani Grek pėr destabilizimin e Ballkanit, i datės 30 Qershor 2000
Njė raport prej 100 faqesh i ėshtė paraqitur Kryeministrit Grek, Kostas Simitis, nga Ministria e Jashtme e Greqisė. Ky raport, i diskutuar dhe i debatuar me kujdes deri nė mesnatėn e datės 30 Qershor 2000, nė mbledhjen e kabinetit qeveritar tė Greqisė, ėshtė konsideruar si “hap i rėndėsishėm nė strategjinė e Greqisė pėr ekspasion nė Ballkan e Qipro” dhe nė kėtė kontekst, si “skemė e domosdoshme pėr realizimin e projektit tė Megali-Idhesė”. Pikat e pėrfshira nė kėtė raport, kanė tituj tė tillė:

1. Zhvillimet Ndėrkombėtare dhe interesat e Greqisė
2. Integrimi i Greqisė nė Bashkimin Evropian 3. Problemi Qipros 4. Disa propozime dhe vlerėsime 5. Mardhėniet Turqi-Greqi 6. Korelacioni midis Qipros dhe mardhėnieve Turqi-Greqi 7. Mardhėniet etnike brenda Maqedonisė dhe Shqipėrisė 8. Zhvillimet nė Ballkan
Ky raport i pėrgatitur nga Ministria e Jashtme e Greqisė, tregon se nuk ka patur ndonjė ndryshim nė politikėn e saj ndaj Turqisė. Si pjesė e politikės sė afrimit fals, tė shfaqur pėrmes tėrmetit tė rėnė nė Turqi, Greqia ka bėrė pėrpjekje, pėr tė krijuar pėrshtypjen, se e kishte harruar projektin famėkeq tė “Megali-Idhesė”. Ndaj kauza e “miqėsisė Greqi-Turqi” filloi tė bėnte mė shumė pėrkrahės nė Turqi, njė pjesė e tė cilėve kanė shprehur mendimin, se ushtria turke duhet tė largohet nga rajoni i Detit Egje e pėr rrjedhoj, tė gjitha mosmarrėveshjet Greqi-Turqi, duhet tė zgjidheshin nė Gjykatėn e Hagės, duke mos harruar kushtin, qė kėto zgjidhje duhet tė trajtoheshin nė linjė tė plotė me kėrkesat dhe interesat greke. Raporti dėshmon, se Greqia po pėrgatitet t’i bėjė Turqisė disa kėrkesa, tė cilat janė:
Kėrkesa lidhur me Patriarkanėn: Zgjedhja e patriarkut nė Stamboll konsiderohet si njė zgjedhje e pėrcaktuar nga Memorandimi 1092/6-12, i vitit 1923 dhe varet nga zyrtarėt e Stambollit. Memorandiumi pėrcakton, se Partriaku duhet tė jetė qytetar turk. Nė kėtė mėnyrė, priftėrinjtė tė cilėt nuk janė qytetarė turqė, ose qė nuk kanė shėrbyer nė arqipeshkėvitė nė Turqi, janė tė ndaluar tė zgjidhen si patriarkė ikumenikė edhe pse janė ortodoksė.
Sinodi i Shenjtė: Probleme tė ngjashme, ekzistojnė pėr zgjedhjen e Sinodit tė Shenjtė, i cili merr pjesė nė zgjedhjen e Patriarkut. Autoritetet turke nuk e njohin Patriarkanėn, si Patriarkanė Ikumenike. Patriarkana, njihet si shoqėri qė i nėnshtrohet vetėm ligjit turk.
Shkolla Teologjike e Khalkit: Kjo shkollė, nė bazė tė ligjeve tė shtetit turk ėshtė mbyllur qė vitin 1971 dhe akoma nuk ėshtė hapur.
Problemi pasurive tė Patriarkanės: Pėrsa i pėrket pasurive tė Patriarkanės, nga ana e shtetit turk, kėto pasuri janė tė garantuara qė nga viti 1923. Me anė tė dekreteve tė ndryshme, shteti turk ka vėnė kufizime mbi tė drejtat e pronėsisė sė grekėvė bizantinė nė Stamboll, tė grekėve tė Stambollit me nėnshtetėsi greke, si dhe mbi pronat e grekėve bizantinė nė Gokceada e Bozcaada. Nė tėrėsi, statusi i kėtyre pronave ėshtė i pasigurtė e i diskutueshėm nė tė ardhmen, pėr shkak tė shpronėsimit qė mund tė ndėrmarrė shteti turk. Pėrsa i pėrket pronėsisė sė grekėve tė Dodekanezit, grekėt bizantinė, tė cilėt e kanė humbur nėnshtetėsinė turke, kanė humbur tė drejtėn mbi kėto prona dhe nuk mund t’i trashėgojnė mė ato.
Problemi i Qipros: Pėrsa i pėrket problemit tė Qipros, Athina synon mbajtjen e pandėrprerė tė bisedimeve dhe kontakteve diplomatike Qipro-BE. Lidhur me tė ardhmen e Qipros, Turqia ka propozuar formulėn e Konfederatės, ndėrsa Greqia ka propozuar formulėn e “Federatės dy-zonale”.

Lidhur me analizėn e pėrgjithshme tė zhvillimeve nė rajon, raporti sekret grek, thekson: “Ka patur vėshtirėsi serioze pėr tė siguruar stabilitetin nė Ballkan, sidomos pas ndėrhyrjes sė NATO-s nė Jugosllavi. Pėrpjekjet nga SHBA dhe BE, pėr tė zgjidhur ēėshtjen e Kosovės, nuk kanė qėnė tė suksesshme. Qeveria greke vlerėson, se ekziston mundėsia e njė destabilizimi rajonal, qė mund tė rrjedh nga zhvillimet aktuale, tė cilat do tė ēonin nė ndryshimin e kufijve ekzistues. Nėse do tė ndryshojnė kufijtė nė Ballkan e veēanėrisht nė Kosovė, qeveria Greke, do tė pėrpiqet tė mbajė ekuilibret, me synim pėr tė ruajtur kufijtė e pėrfituar nė vitin 1913.
Pėrsa i pėrket Jugosllavisė, raporti thekson, se qeveria Greke e vlerėson krizėn Jugosllave si problem tė administratės sė Millosheviēit dhe sipas saj, vazhdimi i izolimit tė Jugosllavisė rrit nacionalizmin e kombit serb, largon ekonominė nga niveli i dėshirueshėm i zhvillimit dhe ēon vendin nė destabilizim tė plotė. Sipas qeverisė Greke, nėse Millosheviēi qėndron nė fuqi, veē tė tjerash ėshtė njė burim destabilizimi nė rajon, pasi nuk ka njė opozitė tė fuqishme e tė besueshme. Sipas raportit, rėnia ekonomike e Jugosllavisė ēon nė rritjen e krimit tė organizuar, pasi shumė politikanė tė lartė tė regjimit tė Millosheviēit, kanė krijuar organizata tė ndryshme mafioze. Por frika mė e madhe e Greqisė, janė ngjarjet qė mund tė ndodhin nė Jugosllavi, tė cilat mund tė sjellin mijėra refugjatė nė Greqi. Po sipas raportit, nėse do tė tentohet qė Millosheviēi tė rrėzohet me forcė e tė ēohet nė Hagė, qeveria Greke parashikon zhvillime dramatike, tė cilat do ta ēonin Jugosllavinė nė luftė civile tė pashmangshme. Nėse nė bashkėpunim me qendrat perėndimore tė vendim-marrjes, Millosheviēi do tė detyrohej tė jepte dorėheqjen e tė strehohej nė njė vend tė tretė, si psh. nė Greqi, ky veprim do t’i krijonte Greqisė probleme tė mėdha me perėndimin. Pėr rrjedhojė, Greqia nė njė rast tė tillė, nuk do tė pranonte ta strehonte kurrė Millosheviēin, ndėrkohė qė do tė ishte nė interes tė Greqisė, pėrkrahja e opozitės sė Millosheviēit.
Parashikimi Grek nė vitin 2000: Destabilizim i Maqedonisė dhe Rajonit
Sipas raportit, lidhjet e dobėta tė Maqedonisė me Ballkanin, do ta destabilizojnė atė, si rrjedhim, do tė destabilizohej gjithė rajoni. Nė njė rast tė tillė, nė raport theksohet, se popullsia shqiptare e Maqedonisė, do tė thithej dhe mbėshtetej nga Shqipėria e Kosova. Sipas raportit, qeveria greke konsideron prioritar, rregullimin e emrit tė Maqedonisė nė pėrputhje me pėlqimin e tė dy vendeve, pėr sistemet politike dhe popujt e tyre. Pėr kėtė, skenari grek parashikon njė marrėveshje reciproke pėr emrin, tė shoqėruar nga njė paketė me zgjidhje pėr problemet bilaterale, qė sipas Greqisė, do tė ishin:

1. Zgjerimi i lidhjeve ekonomike (tregėti, telekomunikacion e investime) 2. Kooperim nė sigurimin kombėtar dhe ēėshtjet e mbrojtjes (kontrolli i kufijėve, trajnim i policisė maqedonase nga policia greke 3. Trajnim i personelit ushtarak maqedonas, mjeteve tė blinduara dhe armatimeve greke. 4. Zhvillimi i marrdhėnieve kulturore mes dy vendeve
5. Mbėshtetja substanciale dhe praktike e Maqedonisė nga ana e Greqisė, pėr t’u pranuar nė BE
Qeveria Greke i jep rėndėsi nė skenarin e saj, hartimit tė teksteve shkollore pėr nxėnėsit maqedonė, trajtimit tė historisė sė minoritetit grek sipas recetave tė Greqisė, si dhe hapjes masive tė kurseve pėr mėsimin e gjuhės greke, dhėnien e bursave pėr studentėt maqedonė pėr tė studiuar nė Greqi dhe hapjen e njė “Arsakion School” e cila, do tė jap njė shembull mė tė mirė se shkolla e njėjtė, qė ėshtė hapur nė Tiranė.
Qeveria Greke: Politika e jashtme ndaj Shqipėrisė, kėrkon riplanifikim
Sipas raportit, Athina ėshtė shumė e shqetėsuar pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, nėse ajo do tė kthehet ose jo nė “faktor destabiliteti pėr rajonin”. Athina mendon, se politika e jashtme Greke nė raport me Shqipėrinė, duhet tė riplanifikohet. Ēėshtjet, tė cilat qeveria Greke duhet t’i zgjidh nė tė ardhmen me Shqipėrinė, janė kėto:

1. Mardhėniet me Berishėn
2. Mardhėniet me opozitėn shqiptare (PD) 3. Ēėshtja Ēame 4. Futja e sa mė shumė njerėzve tė Greqisė nė presidencė, qeveri, nė institucione e administratėn publike shqiptare, brenda opozitės 5. Regjistrimi i popullatės, qė qeveria shqiptare po pėrgatit 6. Jugu dhe Veriu, ndarja psikologjike dhe kulturore e Shqipėrisė
Greqia planifikon tė insistojė, qė origjinat etnike janė regjistruar nė Shqipėri gjatė regjistrimeve tė mėparshme. Intensifikimi i pėrpjekjeve, qė elementi grek nė Shqipėri, tė vendos pėrfundimisht nė politikėn dhe qeverisjen shqiptare. Greqia planifikon tė ushtrojė presion mbi qeverinė shqiptare, pėr tė pėrfituar nė kėto drejtime:

1. Ndalimin e aktiviteteve tė vogla terroriste, nė jug tė Shqipėrisė 2. Shpėrndarja e popullsisė tė fshatit Lazarat, i cili konsiderohet si faktor qė sjell shqetėsime nė fshatrat dhe nė zonėn ku banon minoriteti grek (nė Dropull)
3. Ndalimi i dhėnies sė “tapive fallco” nga Shteti Shqiptar, pėr tokat nė minoritet
Greqia ėshtė shumė e shqetėsuar pėr atmosferėn anti-greke qė mbizotėron nė Shqipėri. Trupat greke tė dislokuara nė Yzberish tė Tiranės, kanė bėrė propagandė lidhur me Vorio-Epirin dhe nė muajin Maj 2000, ato arritėn deri aty, sa tė shpėrndajnė harta qė tregonin Shqipėrinė Jugore tė pėrfshirė brenda kufijėve tė Greqisė me percaktime gjegrafike qė ēonin kufirin grek, deri nė jug tė Tiranės. Kjo shkaktoi reagim tė fuqishėm nė Shqipėri dhe rajon. Kur u vėrtetua katėrcipėrisht, se trupat greke tė Yzberishtit, megjithėse pretendonin se qėndronin nė Shqipėri vetėm pėr ndėrtime logjistike, por qė nė fakt shpėrndanin harta tė Vorio-Eprit, qeveria greke u detyrua t’i tėrheqė kėto njėsi nga Shqipėria. Vendimi i qeverisė greke, pėr tė dislokuar forcat ushtarake greke nė Shqipėri, u pėrcaktua nė datėn 5 prill 1997 nga Kėshilli Politikės sė Jashtme dhe Mbrojtjes Kombėtare tė Greqisė (KYSEA). Askush nuk di tė thotė, se si guxoi Greqia, qė nė mėnyrė tė njėanėshme tė vendoste nė strukturat e saj shtetėrore, pėr dėrgimin e njėsive tė specializuara tė ushtrisė greke nė territorin shqiptar, gjė tė cilėn e ka kundėrshtuar me forcė opozita shqiptare (PD), gjatė gjithė kohės tė prezencės sė kėsaj njėsie ushtarake nė Shqipėri.
Dy pika kryesore qė shqetėsojnė
1. Fraza e Sali Berishės “Genocidi i muslimanėve ēamė”, po tėrheq mbėshtetės. Ēamėt, tė cilėt edhe pas luftėrave ballkanike, me tė drejtėn e trojeve tė tyre, vazhdonin tė jetonin nė territorin qė Konferenca e Londrės i kishte caktuar Greqisė, u bėnė viktima tė politikave asimiluese tė qeverive greke e tė njė genocidi tė pashembullt, qė arritėn kulmin mė 27 Qershor 1944. Nga ky genocid humbėn jetėn me mijėra ēamė, ndėrsa ata qė mundėn tė shpėtonin, braktisėn pėrgjithmonė Greqinė, nė tė cilėn lanė gjithė pasuritė e tyre. Data 27 Qershor 1944 ėshtė njohur si e tillė nga parlamenti Shqiptar dhe ėshtė shpallur “Dita e Genocidit Grek Kundėr Ēamėve”
2. Raporti thekson, se qeveria greke dhe shėrbimet sekrete tė Greqisė, kanė shumė njerėz nė shėrbim tė tyre brenda administratės shqiptare, nė tė gjithė rangjet. Ky konkluzion padyshim, mbėshtetet nė informacionin e shėrbimit sekret turk, qė duhet pranuar se ėshtė ndėr mė tė fuqishmit nė botė. Sipas raportit, dy ministra dhe njė zvendėsministėr tė qeverisė shqiptare, raportojnė menjėherė nė Athinė, pėr tė gjithė sekretet e shtetit dhe tė qeverisė sė Shqipėrisė. Nė shenjė shpėrblimi pėr kėtė kontribut, ata posedojnė llogari rrjedhėse nė Qipro e Selanik.
Konkluzione
Raporti konkludon, se Greqia ėshtė hedhur nė ofensivė pėr tė realizuar skemėn e “Megali-Idhesė” dhe ka projektuar objektivat e mėposhtėm strategjikė:
1. Tė qetėsojė Turqinė dhe tė paralizojė aftėsinė e saj operative nė Ballkan
2. T’i bėjė disa lėshime Bullgarisė, nė lidhje me Maqedoninė dhe Kosovėn
3. Tė realizojė dominim mbi shtetet qė do tė rezultojnė nga shpėrbėrja e mundshme e Jugosllavisė
4. Tė nxisė trazira nė Shqipėri, duke paralizuar pretendimet e ligjshme territoriale tė shtetit Shqiptar nė trojet shqiptare tė Kosovės, Malit tė Zi dhe Maqedonisė
5. Tė realizojė shpėrbėrjen dhe kontrollin e Maqedonisė
SHENIM: Faktet e derisotme konfirmojnė plotėsisht, se shtetasit (anti)shqiptar Sali Berisha dhe Fatos Nano, rezultojne tė jenė bėrė palė vepruese dhe mbėshtetėse zyrtarisht te realizimit tė interesave strategjike anti-shqiptare, nė favor tė Greqisė.

Nga Kledian Lula
Nga sajti E Di Shqiperia[/B]

Askushi
02-10-2012, 11:01
Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri .

Sunday, 26 June 2011 08:55 Pineska Hits: 512 .




Nė rrjedhėn e shekujve, Shqipėria, toka aq shumė e dėshiruar nga fqinjėt e fuqitė e mėdha pėr vetė pozitėn e saj gjeografike si njė urė midis Lindjes dhe Perėndimit e me njė dalje tė lakmueshme nė det ėshtė gjendur shpesh nė kufijtė e ekzistencės si njė shtet i vėrtetė. Planet aneksuese pasonin njėri-tjetrin dhe laku i zhdukjes sė njė prej kombeve mė tė vjetėr nė Ballkan sa vinte e shtrėngohej. Turqia, Austro Hungaria, Greqia, Jugosllavia, Franca, Italia, Gjermania e shumė vende tė tjera shtrinin e tėrhiqnin sipas dėshirės ushtritė e tyre nė tokat shqiptare, qė nė ēdo kohė i ėshtė dashur tė luftojė pėr mbijetesė e pėr tė mos u fshirė e harruar nga historia. Reagimi i parė erdhi nga Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, qė mė 28 Nėntor 1443 ngriti mbi qytetin e Krujės flamurin me shqiponjėn dykrenare. Mė pas, sėrish mė 28 Nėntor por kėtė herė tė vitit 1912 njė tjetėr figurė e shtetit shqiptar, Ismail Qemali dha sinjalin pėrfundimtar se kombi shqiptar nuk mund tė zhdukej. Vendimet e njėpasnjėshme nė dėm tė kombit shqiptar qė i pafuqisėėm ishte shndėrruar nė lodėr nė duart e interesave gjeopolitike tė fuqive tė mėdha, aneksimi i Kosovės, Ohrit, Strugės, Manastirit, Ulqinit, Tivarit, Shkupit, nuk arrinte tė kėnaqte sėrish fqinjėt e etur pėr tė shtrirė kufijtė e tyre deri nė zemrėn e shtetit tė njomė shqiptar.

Menjėherė pas vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve mė 1913 mbi kufijtė jugorė tė Shqipėrisė, grekėt nisėn tė hartonin plane tė reja pėr tė realizuar synimet e tyre nė kėtė zonė. As protokolli i Firences i 17 dhjetorit 1913 qė la jashtė kufijve zyrtarė Ēamėrinė, nuk kėnaqi dėshirat ekspansioniste tė shtetit grek, qė kishte nisur tė organizonte strukturat ushtarake tė batalionit tė shenjtė, tė pėrbėrė nga kriminelė lufte, dezertorė dhe tė burgosur tė Kretės. Njė batalion qė nė histori do tė mbahej mend si Andartet qė do tė kryenin disa qindra sulme nė jug tė Shqipėrisė duke vrarė e masakruar mijėra njerėz tė pafajshėm. Sulme qė do tė shtriheshin edhe nė Gjirokastėr, Korēė e Pėrmet. Duke pėrfituar nga situata ish-ministri i Jashtėm grek, Jorgji Zografi, me mbėshtetjen e renegatit Spiro Milo e mbi tė gjitha tė Kryeministrit Venizellos mė 2 mars 1914 shpall krijimin e qeverisė sė Vorio Epirit nė Gjirokastėr. Me ndihmėn e andartėve Zografi izolon Pėrmetin, Korēėn dhe Gjirokastrėn.

Nėn presionin e fuqive tė mėdha e veēanėrisht Italisė, shteti shqiptar i drejtuar nė atė kohė nga Princ Vidi, i ardhur nė Shqipėri mė 7 mars 1914, detyrohet tė nėnshkruajė dy muaj mė vonė, nė 17 maj 1914, Protokollin e Korfuzit. Sipas kėtij protokolli, komisioni ndėrkombėtar vendos qė prefekturat e Korēės e Gjirokastrės tė formonin njė qeveri autonome nėn juridiksionin e qeverisė shqiptare, ku garnizonet e xhandarmėrisė do tė pėrbėheshin nga oficerė grekė. Kisha Ortodokse e vendit do tė drejtohej prej klerit grek tė emėruar nga patriarkana e Stambollit. Gjuha e mėsimit nėpėr shkolla tė veēanta tė ortodoksėve do tė ishte greqishtja. Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit pranoi edhe kėrkesėn e Spiro Milos pėr t’i njohur Himarės statusin e autonomisė. Kėto vendime do t’i paraqiteshin pėr ratifikim fuqive tė mėdha. Pėrfundimi i Luftės sė Parė Botėrore, risolli nė tavolinėn e bisedimeve tė paqes sėrish ēėshtjen shqiptare. Qeveria greke u pėrpoq me tė gjitha mėnyrat pėr tė pėrfituar nga situata jo shumė e sigurt e shtetit shqiptar pėr tė kėnaqur pretendimet e saj ndaj Shqipėrisė.

Reagimi i shqiptarėve nė Kongresin e Lushnjės, por edhe lufta e Vlorės qė ēoi nė dėbimin e trupave italiane, e detyruan kėtė shtet tė njihte mė 2 gusht 1920 me firmosjen e Protokollit tė Tiranės sovranitetin shqiptar mbi Vlorėn dhe tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė. Italia do tė mbante vetėm Sazanin. E mbledhur nė Paris, Konferenca e Ambasadorėve vendos qė kufijtė shqiptaro-grekė tė mbeteshin ato tė protokollit tė Firences nė 1913. Por ndėrsa Jugosllavia tėrhoqi trupat, Greqia mbante tė pushtuara 26 fshatra shqiptarė e duke mos u mjaftuar me sa kishte arritur ajo kėrkonte tė paktėn vėnien nė jetė tė protokollit tė Korfuzit tė vitit 1914, tė cilin vetė e kishte shkelur poshtė me fillimin e Luftės sė Parė Botėrore.

E torturuar ndėr shekuj, e bastisur, djegur, vrarė, e gjysmuar, tashmė nė horizont pėr Shqipėrinė duket edhe njė tjetėr luftė, mė e fshehtė, mė e sofistikuar. Pėrkrah luftės sė hapur edhe planet konspirative.


Nė shesh beteje hidhet Kali i Trojės nė barkun e tė cilit fqinjėt jugorė do tė fshihnin pėr tė hedhur nė lojė agjenturat e tyre.


Vitet 1920 nė Shqipėri karakterizoheshin nga njė situatė e paqėndrueshme ku qeveritė pasonin dhe zėvendėsonin njėra-tjetrėn brenda njė kohe mjaft tė shkurtėr. Nga viti 1920 deri nė 1922 u ndėrruan 8 qeveri, ku vetėm kryeministrat Iliaz Vrioni dhe Xhaferr Ypi mundėn tė kalojnė kufirin e njė viti nė kėtė post. Tė tjerė si Hasan Prishtina, Pandeli Vangjeli ose Sulejman Delvina, nuk mundėn tė drejtonin mė shumė se pak javė. Ndėrsa Qazim Koculi mori postin e Kryeministrit mė 6 dhjetor 1921 dhe e la atė vetėm pak orė mė pas. Duke pėrfituar nga kjo situatė shteti grek vijonte propagandėn dhe provokimet nė jug tė vendit. Ahmet Zogu menjėherė pasi forcoi pozitat e tij duke marrė postin e ministrit tė Brendshėm, do tė ngrinte shėrbimin e fshehtė njė strukturė e fuqishme tė cilėn nė kujtimet e tij Hoxha Kadri e quan epoka e spiunazhit. Sidomos nė pjesėn e sipėrme tė Shkumbinit, Shqipėria u kthye nė njė ushtri spiunėsh. Ēdo fjalė qė qarkullonte nėpėr tregje, kafene, restorante apo shtėpi shkonin menjėherė nė strukturat e xhandarmėrisė e mė pas te Zogu. Pasi u dekretua nė detyrėn e ministrit mė 24 dhjetor 1921, Zogu riorganizoi gjithė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Nė krye tė zyrės sekrete vendoset Haki Stėrmilli.

Raportimet e para tė dokumentuara nė vitin 1922 nga strukturat e sapongritura tė kohės e qė ndodhėn tė ruajtura edhe sot nė arkiv zbulojnė edhe infiltrimin nė politikė tė elementėve qė kėrkonin autonominė e tė ashtuquajturit Vorio Epir.

Ja se ē’thuhet nė njė nga dokumentet e para qė daton 10 mars 1922, ku zyra e policisė i pėrcjell Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Gjirokastrės njė dokument informativ mbi disa deputetė tė cilėt bėnin propaganda pėr Vorio Epirin.

10/03/1922
ZYRA E POLICISĖ
DREJTORISĖ SĖ PĖRGJITHSHME TĖ POLICISĖ


Gjirokastėr


Ju bėjmė me dije se njė prej deputetėve tė provincės sė Gjirokastrės i quajtur Koēo Tasi me rastin qė mblodhi zgjedhėsit pėr t’u zgjedhur pėr herė tė dytė, jemi informuar nga njerėz tė sigurt dhe agjentė tė zyrės tonė, se ai ka bėrė dhe po bėn propagandė tė keqe pėr shkatėrrimin e shtetit.
Duke kėrkuar autonomi tė veēantė qė tė mund tė jetojmė ndryshe, se pėr nė ėshtė e pamundur qė tė bashkėjetojmė me Muhamendanė dhe pėr mė tepėr gegė tė cilėt janė tė egėr. Prandaj duhet tė mblidhemi tani dhe tė kėrkojmė autonomi se sot ėshtė edhe koha qė mund tė pėrfitojmė. Prandaj Jugu duhet tė shkėputet nga Shqipėria dhe tė kėrkojė autonomi ose statusin e kantonit. Kjo gjė u kėrkohet zgjedhėsve ēdo ditė. Deputeti Koēo Tasi ka qenė i shoqėruar nga deputeti tjetėr, Agathokli Xhitomi. I vetmi qė ka kundėrshtuar hapur Koēo Tasin ishte deputeti Leonidha Frashėri. Deputeti Koēo Tasi bashkė me shoqėrinė e tij kanė ngritur shoqėrinė “Mbrojtja Ortodokse”. Sipas informacioneve po synohet edhe ngritja e ēetave me nga 12 persona qė tė prishin rendin publik dhe tė bėjnė propaganda greke.


Nėnkomisar
Xhelal Meta


Pak muaj mė pas, Prefektura e Gjirokastrės lajmėron Ministrinė e Brendshme pėr lėvizjen qė po ndėrmerrte Patriarkana e Stambollit, duke krijuar edhe komisionin e Vorio Epirit nėn kryesimin e mitropolit Jukovit.

24/05/1922
Shkresa numėr 193


Prefektura Gjirokastėr
Ministrisė sė Brendshme


Lajmėrohemi se nė Patriarkėn e Stambollit po pėrgatitet njė lėvizje politike pėr ēėshtjen e bashkimit tė ta gjithė viseve me Greqinė. Do formohen komisione tė posaēme nėn kryesimin e Mitropoliteve. Komisionet do tė jenė nė dispozicion tė Patriarkės. Komisioni i Vorio Epirit i formuar nė Janinė nėn kryesimin e Mitropolit Jukovit. Grekėt besojnė se do tė krijohen zona neutrale edhe nė Gjirokastėr. Thuhet se po organizojnė banda armate pėr tė vepruar kur tė vijė komisioni i kufijve.


Zėvendėsprefekti
R.JELLA


Qė prej 2 dhjetorit 1922, Ahmet Zogu merr postin e Kryeministrit, por ruajti edhe atė ministrit tė Brendshėm. Me ardhjen e tij nė drejtim tė vendit ai ndėrmori njė sėrė reformash ndėr tė cilat ajo nė fushėn ekonomike, tė arsimit e shėndetėsisė, por mbi tė gjitha riorganizmin e plotė tė strukturave ushtarake. Dora e hekurt e Ahmet Zogut nisi tė ndihej edhe mė shumė. Qė nga ky moment, informacioni qė pėrcillej nė zyrėn sekrete tė Ministrisė sė Brendshme ishte mė i plotė e mė i detajuar.

Nė ato vite zona e Korēės ishte nėn ndikim tė fortė tė agjenturave greke e serbe ndaj shteti shqiptar duhet tė pėrballej me nevojėn e zhvillimit tė njė lufte tė ftohtė dhe njėkohėsisht me domosdoshmėrinė pėr tė grumbulluar sa mė shumė informacion mbi veprimtarinė e tyre nė kėtė qark. Pėr ēdo element tė dyshimtė raportohej mė parė nė njėsitė vendore qė ia kalonin qendrės, ndėrsa misione tė posaēme dėrgoheshin jashtė vendit kryesisht nė Greqi nga prefekturat kufitare ose selitė diplomatike.

Nė shtator tė vitit 1923, Prefektura Korēė pėrpilon me kujdes njė nga listat e para tė shqiptarėve tė arratisur nė Greqi dhe qė bashkėpunonin me shoqatėn e Vorio Epirit. Lista qė pėrmban mė shumė se 25 emra personash i dėrgohet me urgjencė Ministrisė sė Brendshme dhe prokurorisė pėr ndjekje ligjore dhe hetime tė mėtejshme.

10 SHTATOR 1923
Prefektura Korēė
Ministrisė sė Punėve tė Brendshme


Si mbas urdhrit tė kėsaj ministrie nr 13745 / 2178 Sek.1 mė 19/VII/1923 si mbas hetimeve qė u bėnė bashkangjitur po ju dėrgojmė njė listė me emrat e atyre shqiptarėve qė janė arratisur dhe ndodhen nė Greqi, tė cilėt bashkėpunojnė me tė ashtuquajturėn shoqėri tė Vorio Epirit. Njė listė e tillė ju ēua edhe prokurorisė pėr ndjekje ligjore.


PREFEKTI
G.ANAGNOSTOPULLOS Pėrmet
DHIMITRI KALLFA Korēė
JOSIF PIPA
LLUKA PANARITI
STOJA PANARITI
LLAZO MINGO
NIK.DHESTOPULOS
KRISTO KRYSANTHI Manastir
SOTIR PANDAVINJI
MIHO NASTAS
KOSTA COBANI Hoēisht
JORGJI KITA Leskovik
DHIMITRI ZISO
PERIKLI NASHOLARI
VANGJEL KOKMADHI
VASIL STILARA
DHIMITRI KOROVESHI
THANAS TULLA
MITRO SHABO
LILO NIKOLLA
PORFYR FOTO
FILE BIXHOKU
JOTI MIHAL
JANI MIHAL
ALEKS LILO
SPIRO MIHAL
JOSIF KRISTO

Dy vite mė pas fillojnė arrestimet e para pėr personat e lidhur me silogjet vorio-epirote dhe qė kryenin propagandė pėr bashkimin e Jugut tė Shqipėrisė me Greqinė. Nė shkresėn e vitit 1925 tė Ministrisė sė Drejtėsisė dalin nė skenė persona qė do tė ishin mjaft aktivė nė kėtė drejtim edhe nė vitet nė vijim nė zonėn e Himarės, mes tyre Jorgji Bollano dhe Thanas Bollano.

1925
MINISTRIA E DREJTĖSISĖ


Arrestohen Jani Milo, Jorgji Bollano, Mico Karaj, Petro Konomi, Pano Llazami, Thanas Zotua, Kristo Jano dhe njė tjetėr Bollano pėr bėrje propagande greke dhe moslejim tė ngritjes sė Kishės Autoqefale nė Himarė. Thanas Bollano ka mundur tė arratiset. Tė arrestuarit do tė vuajnė dėnimin nė Burgun e Vlorės.


Nė qershor tė vitit 1923, shteti grek duke shfrytėzuar traktatin e Lozanės tė 30 janarit tė po atij viti sipas tė cilit do tė bėhej kėmbimi i popullsive turke e greke nė kėto dy shtete, nisi spastrimin dhe dėbimin e popullsisė ēame nga tokat e saj. Nė pak ditė tė gjithė banorėt e 31 fshatrave shqiptare tė Kosturit dhe Follorinės u dėbuan dhe pronat e pasuritė e tyre u konfiskuan. Pavarėsisht protestave tė shumta tė qeverisė shqiptare qė ngulmuan nė faktin se ēamėt kishin vetėm fenė tė pėrbashkėt me turqit, qeveria fqinje nuk u tėrhoq nga spastrimi, pėrkundrazi nė pronat e ēamėve nisi vendosja e popullsisė greke.

Himara mbetej njė nga zonat mė delikate nė Shqipėri ku pėrplasjet dhe tentativat e shtetit grek pėr tė destabilizuar situatėn ishin mjaft tė mėdha. Mė 4 qershor 1925, Prefektura Vlorė nė njė telegram drejtuar zyrės sekrete tė Ministrisė sė Brendshme shkruan se Jani Spiro Milo dhe Doktor Cane bėjnė propagandė te banorėt e zonės pėr tė mos iu pėrgjigjur shėrbimit ushtarak. Nė telegram kėrkohet njė hetim i mėtejshėm pėr kėtė ngjarje dhe dėrgimi i njė fuqie shtesė xhandarėsh pėr kėtė zonė.

Nė vitin 1926, strukturat shtetėrore tė qytetit tė Gjirokastrės do tė japin informacione pėr atė qė do tė shndėrrohej vetėm pak kohė mė pas nė drejtuesin kryesor tė lėvizjes vorio-epirote nė Shqipėri Vasil Shahinin. Propozimi i tij nga shteti grek pėr t’u emėruar nė pozicionin e konsullit nė qytetin e Sarandės ėshtė njė ndėr treguesit e lidhjes sė fortė mes organizatave ekstremiste vorio-epirote dhe strukturave shtetėrore tė vendit fqinj. Nė atė kohė, konsullatat ishin bazat kryesore tė veprimit tė agjenturės greke nė Shqipėri. Nė pėrgjigje tė shkresės zyrtare tė Prefekturės Gjirokastėr, Ministria e Punėve tė Jashtme nuk pranon propozimin e shtetit fqinj dhe jep direktiva tė qarta si duhet tė veprojnė strukturat lokale, asnjė akt i konsullatės greke me firmėn e Shahinit nuk merrej parasysh dhe pėr kėtė nuk u pranua as ndėrmjetėsim diplomatik.

Mė 14 janar 1927, Ahmet Zogu do tė ngrinte edhe aparatin e Shėrbimit tė Jashtėm Informativ, qė synonte mbledhjen e informacionit dhe veprimtarinė qė kryenin grupet vorio-epirote por edhe ato serbe jashtė vendit. Rrjeti informativ ishte i organizuar mbi njė skemė tė qartė konsullatė-legatė-prefekturė-Ministria e Punėve tė Brendshme. Lidhja kryhej nė forma tė ndryshme. Prefekturat kufitare mbanin lidhje me konsullatat mė tė afėrta, ndėrsa lidhja me legatat organizohej nga Ministria e Punėve tė Brendshme dhe ajo e Punėve tė Jashtme.

Komitetet vorio-epirote nisin tė organizohen jo vetėm nė Greqi, por edhe nė SHBA dhe Egjipt, nėn kujdesin dhe mbėshtetjen e Kishės Ortodokse Greke. Kėto silogje formoheshin nga grekė, elementė shqiptare grekofonė, por edhe shqiptarė tė besimit ortodoks tė arratisur, tė cilėt ishin tė detyruar nė mė tė shumtėn e rasteve tė anėtarėsoheshin.

Nė shkurt tė vitit 1928, zyra sekrete e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pas njė njoftimi tė konsullatės shqiptare nė Aleksandri, njoftonte se komitetet vorio-epirote po zgjeronin aktivitetin e tyre edhe nė Greqi e Misir.

Duke u nisur nga kėto zhvillime dhe organizimi qė po merrnin silogjet vorio-epirote nė territorin shqiptar dhe jashtė tij, nė emėr tė Kėshillit tė Ministrave, Ahmet Zogu, nė prill tė 1928-s urdhėron Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė urdhėrojė prefekturat tė bėnin njė ndjekje tė rreptė tė tė gjithė elementėve tė dyshimtė. Ata qė do tė faktoheshin qė ishin pjesė e kėtyre silogjeve do tė ndiqeshin penalisht dhe do t’u konfiskohej e gjithė pasuria. Nė tė njėjtėn periudhė angazhohen edhe informatorė nė Greqi, tė cilėt kishin pėr detyrė tė mblidhnin sa mė shumė informacion mbi funksionimin e silogjeve nė Athinė, Selanik, Janinė, Korfuz e Follorinė.

Prefektura e Vlorės, njė ndėr institucionet mė aktive nė pėrcjelljen e informacioneve sekrete pėr Ministrinė e Brendshme nė vitin 1928, dėrgon njė listė tė plotė me emrat e pjesėtarėve nė klubet vorio-epirote qė jetojnė nė atė zonė. Shumica janė nga Himara, ku mė aktivi rezulton Thanas Bollano. Tre vite mė parė, Bollano ishte akuzuar pėr bėrje propagande pėr Vorio Epirin dhe moslejim tė ngritjes sė kishės autoqefale nė Himarė dhe mundi t’i shpėtonte arrestimit, duke u arratisur nė Greqi.

20/01/1928
Prefektura e Vlorės


Nėnprefektura e Himarės, nė telegramin nr. 19/1, datė 12/V/1928 na njofton se nė klubin e vorio-epirotėve janė pjesėtarė njerėzit e mėposhtėm.

Niko Spiro Himarė
Milo Kristo
Dhima Jorgji
Thanas Bollano
Nikolla Pope
Nikollaq Pepe
Naqe Laqe Qeparo
Naqe Spirogjeka
Milo Merkuri Pilur
Pilo Kapo
Dimitri Kapo
Pilo Tane Vunoj banues nė Korfuz
Gaqe Lazri Vunoj banues nė Athinė
Janaq Spiro

Pak muaj mė pas dhe pikėrisht mė 6 qershor 1928, Ministria e Brendshme arreston Vasil Shahinin, nėn akuzėn e falsifikimit. Gjatė kontrollit nė banesėn dhe lokalin e tij, grupi hetimor gjen edhe materiale komprometuese pėr lidhjet e tij me agjenturėn greke, nėpėrmjet kontakteve tė vazhdueshme qė kishte me persona tė dyshimtė, ndėr tė cilėt zyrtarė tė lartė grekė. Shahini, prej vitesh, mbahej nėn mbikėqyrje tė fortė nga policia sekrete shqiptare dhe njihej si njė ndėr drejtuesit kryesorė tė grupeve vorio-epiriote dhe propagandės qė ushtrohej nga ato nė Shqipėri. Mes materialeve tė zbuluara kishte edhe trakte me mbishkrime “Rroftė ushtria greke” dhe me stemėn e mbretėrisė greke. Gjatė hetimit mbi materialet e konfiskuara Vasil Shahinit, Ministria e Drejtėsisė nė dokumentet e saj zyrtare ngre njė sėrė pyetjesh, ndėr tė cilat edhe atė pėr ēėshtjen e pensioneve qė u jepeshin banorėve tė Jugut tė Shqipėrisė. Njė pikė kjo pėr tė cilėn organet e drejtėsisė shqiptare nuk kishin pasur informacione mė parė.

Nė shkresė kėrkohet informacion mbi pensionet qė u jepen tė ashtuquajturve banorė tė Epirit tė Veriut, ēka ėshtė pėrmendur sipas organeve tė drejtėsisė shqiptare edhe nė shkresat e mitropolitit Spiridhon tė Athinės. Hetimet e mėpasshme u mbajtėn krejtėsisht tė fshehta, por dokumenti nė fjalė shėnon edhe provėn e parė se pensionet nė Jug tė Shqipėrisė kanė nisur tė jepen qė diku nė mes vitet 1920.

Ministria e Drejtėsisė 6/VII/1928


Po ju referojmė letrat origjinale tė konfiskuara tė tė pandehurit Vasil Shahini, bashkė me pėrkthimin e tyre nė gjuhėn shqipe.


1. Ē’ėshtė ēėshtja e pensionit tė atyre nė Epirin e Veriut qė bėn fjalė shkresa e mitropolit Spiridhon i Janinės, cilėve persona u jepet ky pension dhe pėr ē’qėllim?


2. Pėrse nė letrėn e 2, qė dėrgon Z.K.Nishkos, mė 26/01/1927 nė paragrafin e dytė, i thuhet tė pandehurit “qė tė mos doni tė ekspulsoheni, duhet tė shfaqeni nė autoritetet lokale me cilėsinė tuaj tė panjohur edhe?
Cila ėshtė kjo cilėsi?


3. Ē’janė ēekėt qė pėrmend letra numėr 3 nga Athina pėr ē’qėllim i ka dėrguar i pandehuri?
4. Pėrse i pandehuri e ka bėrė betimin e ligjshėm mė 13 Nėntor 1926 para nėnkolonelit tė Sarandės, z. Skarpos siē flitet nė letrėn 4, kurse i pandehuri nuk e ka pasur pėlqimin (agrementin) e qeverisė sonė.


Zyra sekrete e Ministrisė sė Brendshme nė janar tė 1929-s do tė hetonte edhe njė kompani greke, me aktivitet transporti detar tė quajtur Janullatos. Sipas strukturave pėrkatėse, kjo shoqėri kishte vėnė tabela me dy gjuhė nė dobi tė greqishtes. Veprimtaria e agjenturės sekrete nė Shqipėri u intensifikua nė fillim tė viteve 1930, ku me instalimin e fondacioneve tė ndryshme, shoqėrive, sekteve fetare, studiuesve e eksploruesve u infiltruan edhe agjentė tė shumtė, sidomos grekė, tė cilėt kishin pėr detyrė organizimin dhe forcimin e strukturave tė tyre nė tė gjithė territorin e vendit.

Pėr t’ju pėrshtatur situatės sė tensionuar dhe forcimit tė institucioneve tė drejtėsisė nė Shqipėri, nė Athinė e Pire silogjet vorio-epirote nisėn riorganizimin e strukturave tė tyre duke synuar infiltrim mė tė thellė dhe mė efikas nė Jugun ė vendit tė elementėve grekofonė. Mė 3 dhe 4 gusht tė vitit 1930 nė njė mbledhje jashtė radhe, lidhja panepirotike, bashkimi i rezervistėve vorio-epirotė dhe drejtues tė tjerė tė silogjeve kėrcėnojnė hapur se do tė marrin pėrsipėr, nė ēdo mėnyrė, realizimin e kėrkesave tė tyre, ndėr tė cilat hapja e menjėhershme e shkollave greke, rivendosja e prestigjit tė Kishės Ortodokse nė Shqipėri, si dhe pushimi i tė gjitha ēėshtjeve penale ndaj grekėve. Kėrkesa qė mė pas duhet tė pasoheshin me bashkimin e Vorio Epirit me Greqinė. Pėr t’ju pėrshtatur kėrkesave, zgjidhet edhe njė komitet i pėrbashkėt, qė do tė organizonte punėn dhe aksionet qė do tė ndėrmerreshin nė tokėn shqiptare. Mbledhjet e strukturave drejtuese tė silogjeve vorio-epirote do tė intensifikoheshin. Krerėt e tyre nė Greqi vėnė alarmin pėr atė qė ata e quajnė tentativė tė shtetit shqiptar pėr tė fshirė pėrfundimisht nga harta Vorio Epirin, me kėtė rast rekomandohet marrja e njė sėrė masash, deri tek ato mė ekstremet qė pėrfshinin edhe ndėrhyrjet me armė.

Pavarėsisht se ishte nėn hetim, Vasil Shahini, siē del nga shkresat e pak viteve mė pas, mbetet protagonist nė drejtim tė grupeve greke, ku sė bashku edhe me disa deputetė, synonte pėrēarjen mes tė krishterėve dhe myslimanėve nė zonėn e Gjirokastrės. Elementė tė kėtij grupi kryenin rregullisht udhėtime pėr tė organizuar minoritarėt edhe nė Vlorė, nė Sarandė, Himarė e Delvinė. Refuzimi i shtetit shqiptar pėr tė pranuar emėrimin e Shahinit nė krye tė konsullatės greke nė Gjirokastėr, nuk e pengonte atė qė tė kryente rregullisht takime nė dyqanin e tij me zėvendėskonsullin grek, tė cilit i jepte direktiva tė qarta si duhej tė vepronte nė situata tė ndryshme. Duke shfrytėzuar mbėshtetjen e madhe tė minoritarėve, Shahini kishte vėnė lehtėsisht nėn kontroll edhe deputetėt e zonės sė Gjirokastrės, tė cilėt kishin nevojė pėr mbėshtetjen e tij pėr votat nė fshatrat e banuara nga minoriteti grek. Nė kėtė grup bien nė sy deputeti Llambro Papadhopullo, avokati Lame Dilo, tregtari Aleks Ēeci, doktorėt Telhma Laboviti, Vasil Shahini dhe Vasil Papa.

Nė vitin 1933, Prefektura e Gjirokastrės dėrgon njė listė tė gjatė me 98 emra tė pjesėtarėve tė grupeve vorio-epirote nė Shqipėri. Nė krye tė listės qėndrojnė ata qė njiheshin si njerėzit mė tė afėrt tė Vasil Shahinit; Jani Diamanti dhe Sokrat Bozhori.

03/04/1933
Kėrkesė Prefekturės Gjirokastėr pėr njė listė emrash tė pjesėtarėve tė grupit Vorio Epirot
Ministria e Punėve tė Brendshme


Lista 27/V/1933 (98 EMRA)


DR. SOKRAT BOZHORI (MJAFT I PASUR)
JANI DIAMANTI (30 strem tokė, njė shtėpi, njė dyqan)
SPIRO DIAMANTI (25 strem tokė dhe njė dyqan)
HARALLAMB PAPA
DHIMO DELIJORGJI (50 strem tokė, 60 kokė dhen)
JANI XHANGO (30 strem tokė)
PRIFT PAPATHANASI (15 strem tokė)
KOCO VASO
JANI ZIKO (Ka njė dyqan e njė furrė)
GLIGOR LLUCI (Ka njė furrė nė Delvinė)
LEFTER NINI (30 strem tokė, dyqan)
FILIP STAMULI
KICO PAPA
THEODHORI PASKO
SPIRO MILO
KOCO VASO
GLIGOR CAMI
VANGJEL THANO
TOLO KALLUCI
PILE PAPA

Lista tė tilla me kėrkesė urgjente tė Ministrisė sė Brendshme dėrguan edhe strukturat shtetėrore nė Pėrmet, Libohovė, Delvinė, Konispol dhe Sarandė. Nė total nga listat e dėrguara sė bashku me atė tė Gjirokastrės, ku nuk mungojnė bashkėpunėtorė tė tjerė tė Shahinit, rezultojnė 239 shtetas qė, sipas prefekturave pėrkatėse, rezultonin pjesėtarė ose bashkėpunėtore tė grupeve tė ndryshme vorio-epirote qė kryenin njė veprimtari tė gjerė nė Jug dhe Juglindje tė Shqipėrisė.

LISTA PĖRMET


FILIPEO PECI
MITI TOLE
AT ALEKS KALUCI
KOCO XINGO
NIKOLLA PAPADHOPULLO
SOFOKLI KASO
TELI VASIL DRACOVA

LISTA LIBOHOVĖ 20/04/1933 (67 EMRA)


ALEKS BOLLO
VANGJEL BELLA
ANDREA BAKA
KRISTO DILO
GLIGOR LICI
VASIL LICI
PAPA KRISTO
PAPA MIHAL
GLIGOR KICATI
JANI KOTO FOTO
LEONIDHA PAPA
STAVRO ZERVA
ILIA ZERI
PAPA KRISTO
PAPA JOTIDHI
JANI ZOI
HARILLA KONOMI
ODHISEA MINO NANO
VASIL JANI FOTO

LISTA E DELVINĖS (25 EMRA)


MIHAL LEZO
THANAS SHUTA
JORGJI FILIPI
VASIL PAPASTAVRO
STEFAN LEZO
VESIL VETO
GLIGOR VETO


LISTA SARANDĖ 30/04/1933 (6 EMRA)


THEMISTOKLI KUMI
SPIRO PLAKU
THOMA VOGLI
APOSTOL VOGLI
STEFAN LEGO


LISTA KONISPOL 26/05/1933 (36 EMRA)


PAPA VASILI
PAPA ALEKSI
KRISTO MILO
PAPA MIHO
MICO TOLE

Ndėrkohė, nė 1934, Kėshilli i Ministrave, nėn drejtimin e Kryeministrit tė asaj kohe, Pandeli Evangjeli, dėnon me 6 muaj internim Vasil Shahinin dhe njė grup bashkėpunėtorėsh tė tij. Disa prej tyre do ta vuanin dėnimin nė Lesh, kurse tė tjerėt nė Elbasan.

Institucionet e drejtėsisė rreth dy javė mė vonė, informojnė mbi armatosjen e njė numri tė madh personash nga struktura tė caktuara tė shtetit grek, tė cilat synonin destabilizmin e situatės nė Shqipėri. Pjesa mė e madhe e tyre janė nga qyteti i Pėrmetit dhe Leskovikut. Bashkėngjitur me tė dėrgohet edhe njė tjetėr listė e rinovuar, me emrat e personave qė janė pjesė e silogjeve vorio-epirote dhe qė rezultojnė tė skeduar pėr propagandė dhe veprime tė tjera tė dyshimta kundėr integritetit tė shtetit shqiptar. Me anė tė shkresės sė firmosur nga tre drejtues tė lartė tė ushtrisė shqiptare nė atė kohė i kėrkohet organeve kompetente njė hetim i mėtejshėm.

30/X/1934


Lista qė pėrmban emrat e personave tė arratisur nga Shqipėria tė cilėve, qeveria greke iu ka dhėnė armė dhe nga 121 copė municione.


Vangjel Radovishti- Pėrmet
Mihal Vangjeli
Naum Radomi
Dome Mihal
Petro Koli
Andon Gjelo
Vasil Stilaro
Mico Minollaj Leskovik
Taq Skupa Permet
Rici Naqe Vllahu s’dihet
Kristo Farmaku Pėrmet
Niko Bjovizhda
Stefan Guri
Spiro Guri
Gac Cobani
Dhoksa Cobani
Stath Koliqi
Josif Stermbeci
Sotir Kolidhi
Kristo Rongo
Thanas Rongo
Avram Vllahu
Jani Rovithi
Bali Leskoviku - Leskovik
Hasan Buli Jorgo

Tė regjistruarit nė shoqėritė vorio-epirote


Ilia Leshnica- Pėrmet
Miti Tole
Kico Bodlona
Mihal Bidike
Koco Ristani
Ilia Vllahu
Maria Ziko
Kushtim Prifti- Libohovė
Jano Koco- Pėrmet
Dhamo Prifti
Nasho Prifti
Pandeli Karajani Leskovik
Naum Karajani
Leonidha Karajani
Panajot Koburja
Nake Bili
Joti Bili
Koco Bili
Jani Bili
Leon Bili
Janaq Niko
Mino Racaqi
Kosta Guri Libohov
Mico Xeri
Kosta Xeri
Pando Kololi
Prifti Sopikut
Valif Rafti

Pak ditė mė pas, njė informacion i pėrafėrt pėrcillet edhe nga Prefektura e Korēės, e cila nėpėrmjet informatave qė kishte mundur tė mblidhte prej njė ushtari tė dorėzuar, informon se grupet e silogjeve vorio-epirote po organizoheshin dhe armatoseshin nė njė fshat pranė Janinės nga Dhespoti Spiridhon. Sipas shkresave tė detajuara dėrguar nga kjo prefekturė, i ashtuquajturi Sotir Menxha nga fshati Zhap i Pėrmetit, kishte dezertuar nga ushtria greke, duke u futur nė Shqipėri nga Leskoviku. Pasi ėshtė marrė nė pyetje nga hetues nė Korēė, Menxha deklaron se njė grup i madh tė arratisurish nė Greqi janė rekrutuar nga silogjet vorio-epirote. Kėta persona kishin nisur krijimin e ēetave, tė cilat do tė synonin sulme tė ndryshme nė territorin shqiptar.

Strukturat drejtuese tė silogjeve vorio-epirote nisėn punėn nė dy fronte. Teksa grupet e armatosura kishin nisur tė organizoheshin brenda dhe jashtė vendit, elementė tė tjerė grekofonė nisėn tė ushtronin presion kundrejt autoriteteve shtetėrore pėr tė pėrfituar mė shumė tė drejta. Jorgji Bollano ishte njė ndėr iniciatorėt qė kėrkonin ngritjen e himarjotėve nė protesta, kėrkesė kjo qė u refuzua nga paria e vendit.

Vetėm tri ditė mė pas, Vasil Shahini qė gjendej i internuar nė Lesh, i drejton njė letėr faljeje Ministrisė sė Brendshme, duke pretenduar se ėshtė i pafajshėm dhe se ėshtė dėnuar nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi nė atė kohė. Duke hedhur poshtė akuzėn pėr falsifikim dokumentesh, Vasil Shahini nuk harron tė mbrojė edhe elementėt grekofonė, tė cilėt ai i cilėson inteligjentė, me edukatė politike dhe larg tė qenit turbullues tė rendit publik nė Shqipėri.

Letra e Vasil Shahinit


Z. Kryetar


Jam arrestuar mė 3 tetor nė Gjirokastėr e me vendimin tuaj u internova nė Lesh. Internimi pa dyshim ka lidhje me ngritjen e shkollave greke nė Gjirokastėr. Qysh prej 20 vitesh banoj nė kėtė qytet me punė tregtar dhe jetoj me nėnėn time 60-vjeēare. Insistoj nė faktin qė jam i pafajshėm me moral tė lartė e tė pastėr. Krimi i falsifikimit ėshtė i pathemel dhe i pabazė e i pastudiuar mirė. Nuk shoh normale qė me krime imagjinare e supozime s’ėshtė e drejtė qė njerėz tė ndershėm, por shumė tė ndershėm me karakter e moral tė panjollosur tė merrem me pranga a tė shoqėrohem me xhandar shumė herė injorantė e brutalė. Jo z. kryetar grekofonėt pa pėrjashtim nuk vlejnė tė tillė sjellje. Grekofoni nuk ėshtė kryengritės, turbullonjės ose inspirues kundra shtetit. Grekofoni nuk ushqehet nga demagogėt qė tė bėj njė vepėr tė kundraligjshme, por ėshtė nė pozitė qė ta gjykojė vetė. Ka mjaft mjaft inteligjencė e edukatė politike.


Z. Kryetar


Si shtetas shqiptar e qytetar i lirė qė interesohet mė mirė nga ēdo tjetėr nėpunės pėr mbarėvajtjen e interesin e vendit ku banon e rron ulėrij nga shpirti, Ju lutem rishikoni vendimin e internimit tim pėr hir tė drejtėsisė.


Me respekt tė thellė


Vasil Shahini

Megjithatė nė Himarė, elementėt grekofonė rritėn presionin. Lėvizja e radhės ishte qė tė pengonin fėmijėt e tyre tė shkonin nė shkollė. Kjo lėvizje e organizuar dhe e koordinuar mjaft mirė ku pėrfshihej edhe prifti i fshatit Palasė, kishte pėr synim presionin ndaj qeverisė pėr ta detyruar atė tė hapte shkollat greke. Por gjithēka drejtohej nga persona qė ruheshin rreptėsisht nga organet sekrete tė Ministrisė sė Brendshme, ndėr tė cilėt Tase Pilo, Teo e Jorgji Bollano dhe Filip Konomi. Pėr ta, nėnprefektura Himarė kėrkon internimin.

G. Shqip

Askushi
02-10-2012, 11:10
Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 2-te) .



Monday, 27 June 2011 14:37 Pineska Hits: 563 .




Nga viti 1920 e deri nė 1934 strukturat e drejtėsisė kishin mundur tė identifikonin dhe skedonin njė numėr tė madh personash tė lidhur me silogjet vorio-epirote dhe agjenturėn greke. Lista tė gjata u pėrpiluan nga qeveritė e ndryshme qė pasonin njėra- tjetrėn qė nga ato tė Iliaz Vrionit, Xhaferr Ypit, Pandeli Vangjelit e deri tek ato tė Zogut. Vasil Shahini ishte identifikuar si koka e agjenturės e pėr kėtė edhe u dėnua, pas tij vinin Jani Diamanti, Sokrat Bozhori, Thanas Bollano, Filip Stamuli etj.

Nė tė njėjtin krah strukturat e fshehta tė Ministrisė sė Brendshme jashtė vendit informojnė nga Greqia mbi riorganizimin e ēetave andarte qė kishin kryer mė parė qindra masakra nė jug dhe juglindje tė Shqipėrisė. Sipas informacionit mbėshtetėsit financiarė tė kėtyre grupeve tė armatosura premtonin para nė kėmbim tė anėtarėsimit nė kėto ēeta. Deri nė datė 18 Nėntor 1934 numri i tė anėtarėsuarve nė to arrin nė rreth 250. Mbledhja e krerėve tė ēetave sipas dokumenteve tė kohės bėhej nė disa hotele nė Follorinė tė Greqisė ku qėndronin tė paktėn 15 kryetarė tė vjetėr ēetash, tė cilėt kishin qenė nė Shqipėri edhe nė vitet 1914. Pagesa pėr ēdo mercenar qė do tė bashkohej ushtarakisht me kėtė grup ishte 60 franga floriri.

Njėkohėsisht silogjet vorio-epirote vijonin organizimin. Strukturat ndahen nė dy pjesė, familja Stefani nė SHBA siē thuhet nė dokumente merret me mbledhjen e tė ardhurave financiare pėr familjet grekofone qė mund tė vinin nga Shqipėria nė Greqi. Ndėrsa pjesa tjetėr e tė ardhurave shkon pėr tė financuar aktivitetin propagandistik dhe ushtarak tė ēetave andarte. Kompania ushtarake e Leskovikut nėn emrin e nėnkolonel Ali Rizės kėrkon forcimin e masave pėr t’i paraprirė ēdo sulmi tė papritur tė kufirit shqiptar.

Himara ishte njė ndėr pikat e nxehta tė pėrballjes mes shėrbimit sekret shqiptar dhe atij grek, tė cilėt qėndronin tė kamufluar pas dy palėve tė quajtura Partia Nacionaliste dhe Partia Grekomane. Nė qendėr tė luftės ishte problemi i shkollave private dhe atyre publike, si dhe ai i zgjedhjeve pėr kryepleqėsitė. Pala shqiptare mbante lidhje tė forta me Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe atė tė arsimit duke kėrkuar edhe pėrkrahjen e fortė tė elementėve atdhetarė nė krahinė.

Pas rreth tre javėsh, Vasil Shahini, drejtuesi kryesor i grupeve grekofone nė Shqipėri lirohet nga internimi. Ministria e Brendshme i jep kėshillat e rastit, njė ndėr personazheve mė tė fuqishme nė atė kohė qė kryente ndėrlidhjen mes strukturave shtetėrore nė Greqi dhe lėvizjeve vorio-epirote brenda vendit. Nė telegramin dėrguar prefekturės Gjirokastėr, Ministria e Brendshme kėrkon qė Vasil Shahini tė mbahet nėn vėzhgim tė rreptė.

Nė 1936 diplomatė grekė me anė tė konsullit tė Korēės kėrkojnė lejimin e njė meshimi tė dytė nė gjuhėn greke nė njė nga kishat e qytetit ekskluzivisht pėr personelin e konsullatės. Por kjo kėrkesė hidhet poshtė nga autoritetet shqiptare. Nė shkresėn zyrtare bėhet e qartė se nė kishat autoqefale shqiptare nė meshim dhe predikim lejohej vetėm gjuha amtare, ēdo gjuhė tjetėr ishte rreptėsisht e ndaluar. Prefekti i Vlorės, Ismet Kryeziu, i kėrkon zyrės sekrete nė shtator tė 1936-s qė nxėnėsve nga Himara qė studionin nė Greqi tė mos u jepej pasaporta derisa tė hiqej dyshimi se nuk studionin me bursa tė huaja, duke e mbėshtetur kėtė nė nenin 425 tė dekret/ligjit organik tė arsimit qė urdhėronte mospranimin e bursave tė huaja pa lejen e saj. Duke qenė se ky problem ishte shqetėsim edhe nė zona tė tjera tė vendit me 26 shtator Prefektura Gjirokastėr njofton zyrėn sekrete se njė numėr i madh studentėsh jashtė vendit duke u paraqitur me certifikatat shkollore ku rezultonin tė regjistruar kėrkonin pajisjen me pasaporta si studentė. Ndėrkohė qė sipas ligjit, ata duhet tė paraqisnin njė deklaratė tė noterizuar sipas sė cilės nuk do tė pranonin asnjė bursė tė huaj. Tė njėjtin shqetėsim ngre edhe konsulli shqiptar nė Janinė, Xhemal Frashėri.

Nė vitin 1937, Shqipėria dhe Greqia nėnshkruan njė marrėveshje pėr ēeljen e tri shkollave private greke nė Himarė. Nė kėmbim shteti fqinj do tė ofronte mėsimin e gjuhės shqipe nė dhjetė shkolla tė Ēamėrisė. Kushti tjetėr i Shqipėrisė ishte qė mėsuesit tė ishin shqiptarė dhe tė zgjidheshin nga popullsia vendase ēame. Por pavarėsisht se e nėnshkroi marrėveshjen Greqia bėri ēmos qė nė shkollat nė Ēamėri tė emėroheshin elementė grekofonė, tė cilėt kishin nė programin e tyre forcimin e idesė sė Vorio Epirit.

Ndėrkohė, pak kohė pasi kishte lėnė internimin dhe pavarėsisht se mbahej nėn vėzhgim tė rreptė nga organet e drejtėsisė e informatorėt, Vasil Shahini rimori sėrish tė njėjtin pozicion nė drejtim tė celulave vorio-epirote. Sė bashku me njerėzit e tij mė tė afėrt Jani Diamanti, Vasil Xhongo, Spiro Miho, Aleks Dajlani, Vasil Zeri dhe Telo Cici, tregtari nga Dervicani organizonte shpesh mbledhje ilegale nė Gjirokastėr.

Pak javė mė pas Vasil Shahini i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij Kicati, Laboviti, Zeri e Bollano udhėtojnė drejt Greqisė pėr t’u kėrkuar drejtuesve mė tė lartė tė kėtij vendi njė mbėshtetje mė tė madhe pėr lėvizjen e tyre vorio-epirote. Nė bazė tė kėrkesave presioni ndaj shtetit shqiptar pėr hapjen e gjimnazeve nė gjuhėn greke e mė pas aneksimi i Jugut tė Shqipėrisė nga Greqia. Shkresa e kohės jep detaje mbi kėtė aksion tė ri tė krerėve tė agjenturės greke nė Shqipėri.

ZYRĖS SEKRETE 20/12/1938

Njė delegacion prej 4-5 vetash kanė kėrkuar t’i paraqesin kryetarit tė qeverisė greke njė peticion pėr t’i ndihmuar nė kėrkimet dhe punėn e tyre. Personat janė Vasil Shahini, Telmah Laboviti, Gligor Kicati, Ilia Zeri, me ta ka qenė dhe Aristotel Qendro nga Labova e Madhe, i shoqėruar nga i ashtuquajturi Bollano prej rrethit tė Himarės. Tė gjithė njihen si elementė grekofonė dhe punojnė pėr dobėsimin e ndėrgjegjes kombėtare nė kėtė qark. Mė pas kėrkohet aneksimi i njė pjesė tė kėsaj province nga shteti grek dhe hapja e gjimnazeve nė gjuhėn greke.

Viti 1939 do tė vinte edhe njėherė nė provėn e mbijetesės shtetin shqiptar. Ushtria italiane zbarkon nė Durrės mė 7 prill. Mbreti Ahmet Zogu largohet menjėherė nga Shqipėria, monarkia bie. Kjo situatė kur i gjithė vendi vihet nėn pushtimin fashist favorizon grupet vorio-epirote qė ishin tė mbikėqyrura rreptė nga strukturat shtetėrore tė mėparshme. Regjimi i ri rimodeloi Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe disa ndėr funksionarėt mė tė lartė tė saj i nxori jashtė shėrbimit.
Armata mbretėrore u shkri dhe kaloi nė pėrbėrje tė armės sė karabinierisė. Vasil Shahini duke u pėrpjekur tė pėrfitojė nga kaosi, intensifikon lėvizjet dhe takimet nė Jug tė Shqipėrisė duke dhėnė direktiva tė qarta sesi duhej punuar dhe vepruar nė kėto zona me minoritarėt, por edhe shqiptarėt. Por kjo nuk do tė zgjaste gjatė pasi edhe strukturat policore italiane skedojnė Vasil Shahinin. Regjimi fashist, njė ndėr reformat mė tė thella e kreu pikėrisht nė shėrbimin sekret i cili u shkri mė 1940 dhe nė vend tė saj u ngrit zyra politike dhe e personelit nė krye tė sė cilės u vendos Harito Harito. Ja njė nga dokumentet e kohės ku evidentohet qartazi informacioni qė pėrcillej pėr Vasil Shahinin dhe disa ndėr bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė.

02/05/1940


Personat e poshtėshėnuar zhvillojnė propagandė greke dhe janė grekofilė. Tė gjithė kėta persona kėrkojnė bashkimin e kishės me atė greke dhe Jugut me Greqinė. Kėta persona do tė ruhen nė mėnyrė tė veēantė.


Vasil Shahini
Papadopuli
Vėllezėrit Licaj
Gligor Kicati
Vasil Xhongo
Niko Lezo
Dhimitėr Vavako

Pasi kishin pėrgatitur mjaft mirė territorin duke shfrytėzuar dezinformimin mediatik, por edhe protestat sikur shqiptarėt po kėrkonin me forcė tė sulmonin Greqinė pėr tė rimarrė Ēamėrinė dhe tokat e tjera tė pushtuara, italianėt mė 28 tetor 1940 sulmojnė nga territori shqiptar me mė shumė se 140 mijė trupa Greqinė. Me gjithė faktin sė Shqipėria nuk ishte pjesė e sulmit italian ndaj fqinjėve, grekėt me njė dekret mbretėror mė 10 nėntor 1940 shpallėn menjėherė gjendjen e luftės me Italinė, por edhe me Shqipėrinė. Mbi bazėn e kėtij ligji autoritetet greke konfiskuan pronat e ēamėve, toka bujqėsore, kullota, pyje, troje ndėrtimi qė kapnin njė vlerė tė pėrafėrt me 350 milionė dollarė. Nė fakt, dy batalionet shqiptare Tomori dhe Taraboshi morėn pjesė vetėm nė operacionet pėr tė ēliruar Korēėn e pushtuar nga trupat greke.

Pavarėsisht trupave tė shumta tė angazhuara nga Benito Musolini italianėt do tė dėshtonin keqazi.

Grekėt nė ofensivė me mbėshtetjen e fortė tė britanikėve shtrijnė pushtimin e tyre nė Shqipėri. Mė 22 nėntor grekėt pushtuan Korēėn, mė 6 dhjetor Sarandėn dhe me 8 dhjetor Gjirokastrėn. Ushtria greke ndėrmori njė fushatė djegiesh dhe shkatėrrimesh nė tė gjithė territorin e pushtuar. U shkatėrruan kishat nė Ersekė, nė Boboshticė, nė Dardhė, nė Kapshticė, nė Korēė, nė Drenovė e Voskopojė, por edhe xhamitė nė Ersekė, Vloēisht, Pogradec, Leskovik, Mborje e Zvezdė.

Gjatė pushtimit grek tė Gjirokastrės nė 1940 autoritetet e larta tė vendit fqinj pas dėshtimit pėr tė vėnė nė krye tė konsullatės Vasil Shahinin nė 1926, propozojnė krahun e tij tė djathtė Jani Diamantin, por edhe ky kundėrshtohet.

Nė 8 Nėntor 1941 nė Tiranė nis kthesa historike qė do tė pėrcaktonte mė pas fatet e Shqipėrisė pėr rreth 45 vjet, themelohet Partia Komuniste. Qė nga ai moment pėrplasjet mes grupeve vorio-epirote dhe komunistėve do tė pasonin njėra-tjetrėn sidomos nė Jug dhe Juglindje tė vendit. Nė libra tė ndryshėm tė autorėve grekė flitet edhe pėr njė tentativė bashkėpunimi mes dy fronteve nė takime qė janė organizuar nė Konispol, Labinot dhe Poliēan.

Por dėshtimi nė bashkėpunimin mes dy fronteve, komunistėve dhe grekėve, do t’i hapte rrugė njė lidhjeje tė fortė mes Ballit Kombėtar dhe grupeve vorio-epirote. Vasil Shahini qė njihej si koka e agjenturės greke nė Shqipėri do tė vendoste marrėdhėnie mjaft miqėsore me drejtues tė Ballit ashtu siē pranohet edhe nga dėshmitarėt e kohės.

Lidhjet mes Ballit Kombėtar dhe grupeve vorio-epirote zbulohen edhe nė librin e Bekim Budos “Shėrbimi i fshehtė”. Drejtuesit kryesorė ballistė Mit’hat Frashėri, Bahri Omari, Hasan Dosti e Kolė Tromara u lidhėn fort me Partinė Liberale Greke. Nė krye tė kėsaj veprimtarie, theksohet nė libėr, u vunė shėrbimet sekrete greke, tė cilat organizuan edhe njė grup antishqiptar tė emėrtuar nėn siglėn Onash ku merrnin pjesė minoritarė tė arratisur prej vitesh nga Shqipėria. U ngritėn qendra tė grumbullimit, pėrgatitjes dhe stėrvitjes tė tyre nė Pirgo, Konicė, Janinė, Filat e Kostur.

Duke u pėrpjekur tė shfrytėzojnė luftėn nė Shqipėri e mė gjerė dhe kaosin qė mbizotėronte nė tė gjithė rajonin, grupet vorio-epirote me mbėshtetje tė fortė tė shtetit grek programojnė nisjen e njė aksioni tė gjerė e tė pėrgjakshėm nė zona tė ndryshme tė vendit. Nė librin e Bekim Budos zbulohet njė takim sekret, pėr tė cilin agjenti Barba Gaqi nga Athina informon se ėshtė mbajtur nė zyrėn e zbulimit grek Delfa nė Janinė ku nėnkolonel Spiro Lito u dha detyra konkrete grupeve agjenturore qė do tė hidheshin nė Shqipėri.

Ja fjalėt e tij:

Qeveria greke na ka vėnė nė dispozicion fonde dhe mjete tė shumta tė cilat do tė shumėfishohen nė tė ardhmen, gjė qė ne duhet ta justifikojmė. Ndėrsa ju jeni tė pėrqendruar vetėm nė minoritet, lėreni Dhivrin, jo se ėshtė fshati im, lėreni Dropullin tė cilat janė qendrat tona kryesore, ku mbėshtetemi, merruni me Vurgun, Pogonin dhe sidomos Himarėn dhe ta fillojmė pėr sė mbari. Jemi nė kuadrin e rekrutimeve masive, qė ėshtė parimi kryesor i punės sonė. Ju listat i keni. Pėr ata persona qė na raportuan se janė tė lidhur me partizanėt, kėshillat e tyre t’u djegim shtėpitė, tė derdhim gjak. Jam dakord le ta fillojmė me Vasil Dalanin nga Bularati, t’i djegim shtėpinė dhe ta vrasim, pastaj tė vrasim Lefter Koljanin nga Koshovica dhe Pandeli Garon nga Selo. Ēfarė do tė thonė njerėzit tanė nė Dropull, nė Dhivėr dhe nė 94 fshatrat e tjerė tė minoritetit grek nė Shqipėri. Me njė gur vrasim dy zogj. Kėta qė do tė vrasim janė tradhtarė tė Vorio Epirit edhe pse janė ortodoksė. Kėshtu, ne forcojmė radhėt tona dhe do vazhdojmė me kandidaturat qė ju propozoni nga zona e bregdetit, Himarės e deri nė Kolonjė.

Agjenti informon se nė takim morėn pjesė: Spiro Lito, Lefter Guveli, Anastas Mari, Kico Kufo, Nasho Pilo, Llazi Sidheri, Jorgo Vito dhe Kico Longo.

Nė kėtė kohė gjenerali grek, Napolon Zerva, themelon nė korrik tė 1942 Frontin pėr Ēlirimin e Vorio Epirit i quajtur ndryshe Mavi. Sipas dokumenteve tė kohės Vasil Shahini, Jani Diamanti e Jani Vidali dyshohet se ishin drejtuesit mė tė lartė tė kėsaj organizate nė Shqipėri. Sipas librit “Vendet e dhimbshme tė Greqisė – dėshmitarėt e Vorio Epirit e Vllehėve”, nė 1943 ėshtė zhvilluar njė mbledhje ku ėshtė vendosur bashkėpunimi dhe lufta e armatosur pėr tė ēliruar Vorio Epirin.

Mavi vepronte edhe nė kuadėr tė Edes (Lidhja Kombėtare Demokratike Greke) nė krye tė sė cilės vepronte gjenerali Napolon Zerva. Trupat e sė cilit kryen masakra tė shumta nė Ēamėri dhe Jug tė Shqipėrisė. Mėnyra e strukturimit tė organizatės Mavi mbetet enigmė, pasi lufta dhe fshehtėsia nė tė cilėn vepronte i mundėsonte ilegalitet tė plotė.

Ndėrkohė, trupat pushtuese italiane tė thyera keqazi edhe nė Greqi shpallin kapitullimin pa kushte mė 8 shtator 1943. Vetėm pas njė dite nė Shqipėri u vendosėn trupat gjermane tė cilat nxituan tė merrnin nėn kontroll gjithė vendin pėr tė penguar njė zbarkim tė mundshėm tė trupave angloamerikane. Nė 10 shtator ata kishin pushtuar pothuajse gjithė vendin.

E ndėrsa Shqipėria duhet tė pėrballej me njė pushtim tė ri, pėrplasjet mes komunistėve dhe elementėve grekofonė do tė ashpėrsoheshin duke kulmuar nė vitin 1943. Nė 17 shtator ditė kur forcat partizane tė udhėhequra nga Enver Hoxha hynė nė Gjirokastrėn e ēliruar njė ndėr tė parėt qė ekzekutohet ėshtė pikėrisht Vasil Shahini. I njohur pėr mė shumė se 15 vjet si koka kryesore qė drejtonte silogjet vorio-epirote nė Shqipėri. Vite mė pas, nė rrethana misterioze, nė Greqi do tė eliminohet edhe njė nga njerėzit mė tė afėrt tė Shahinit, Jani Diamanti. Tė dy kėta ishin edhe bashkėthemelues tė Frontit pėr Ēlirimin e Vorio Epirit Mavi.

Fronti Nacional Ēlirimtar me Enver Hoxhėn nė krye njoftuan aleatėt se do tė ndiqnin gjeneralin Napolon Zerva edhe brenda kufirit grek si kundėrpėrgjigje ndaj masakrave qė bėnė nė jug tė Shqipėrisė. Por misioni britanik ushtroi presion duke frenuar kėtė sulm tė partizanėve shqiptarė.

Ndėrkohė, nė kėtė situatė, Balli Kombėtar dhe Lėvizja e Legalitetit tentuan tė arrinin njė marrėveshje me forcat e djathta greke. Nė librin e historianit Beqir Meta zbulohen detaje nga propozimet e bėra nga Mit’hat Frashėri nė 10 maj tė 1944 pėr qeverinė greke. Ato janė si mė poshtė.

Meqenėse ēėshtja e lidhjes nė formė federative varej nga mundėsitė qė do tė krijoheshin pas luftės, tė dyja palėt tė zotohen qė sot se do tė jenė tė gatshme pėr realizimin e kėtij projekti.

1. Bazat e lidhjes do tė jenė pavarėsia dhe sovraniteti i tė dyja palėve.
2. Kufijtė greko-shqiptarė do tė jenė dhe do tė deklarohen solemnisht ata tė 1939.
3. Bėjmė aleancė mossulmi, difensivė dhe ofensivė, si dhe lidhje ushtarake.
4. Traktate ekonomike tė ngushta mes tė dyja palėve.
5. Do tė pėrpiqemi qė sa mė parė kjo lidhje tė bėhet greko-turko-shqiptare.
6. Nė rast lufte, komanda e pėrgjithshme ushtarake do tė vihet nė dorė tė Greqisė
7. Tė dyja palėt do tė paraqiten nė Konferencėn e Paqes si dy palė me njė interes tė vetėm duke pėrkrahur politikėn e shoku- shokut. Kosova do tė zotohet tė mbėshtesė rivindikimet shqiptare pėr Kosovėn dhe anėn e Dibrės, qė kėshtu nė kohėn e ardhshme tė mund t’i bėhet ballė rrezikut skllav.

Pikėrisht nė momentin kur forcat legaliste dhe Balli Kombėtar u bėnė gati tė arrinin marrėveshjen me grekėt pėr propozimet e njė viti mė parė, Enver Hoxha urdhėroi masakrimin e drejtuesve kryesorė tė tyre. Komunistėt me kėtė veprim prenė ēdo fije bashkėpunimi mes forcave tė djathta nė dy vendet. Enver Hoxha kishte menduar ashtu si legalistėt dhe Balli Kombėtar krijimin e njė federate, jo me Greqinė e djathtė, por me Jugosllavinė komuniste. Goditja qė u bėri Enver Hoxha eksponentėve tė Ballit Kombėtar nuk ishte i vetmi shkak qė ēoi nė dėshtimin e marrėveshjes. Shteti grek nuk ishte i gatshėm tė kishte njė bashkėpunim tė tillė me Shqipėrinė. Disa kohė mė vonė grekėt do ta hidhnin kėtė ide tė rinovuar dhe me kushte tė tjera, tė cilat synonin helenizimin e plotė tė Shqipėrisė sė Jugut. Nė federatė nuk do tė pranohej kurrsesi Turqia, tė cilės grekėt i druheshin, pasi ndikimi i tyre nė Shqipėri mund tė kalonte nė plan tė dytė dhe tė parėndėsishėm.

Mė 27 qershor 1944, ushtria greke nis masakra tė pėrgjakshme nė Paramithi pėr tė vijuar mė tej nė tė gjithė Ēamėrinė. Brenda njė natė tė vetme 600 banorė, mes tė cilėve edhe gra e fėmijė, u pėrdhunuan, masakruan e u dogjėn pėr sė gjalli. Gjenocidi vijoi nė fshatin Parg, ku mbi 200 njerėz tė pafajshėm u vranė. Masakra tė pėrgjakshme trupat greke tė udhėhequra nga gjenerali Napolon Zerva kryen edhe nė Filat e Vanar. Fshatrat u mbytėn nga gjaku dhe u mbuluan nga tymi dhe flakėt. Spastrimi etnik vazhdoi me vite tė tėra me njė bilanc pėrfundimtar tragjik me mbi 2900 tė vrarė dhe rreth 2400 ēamė tė tjerė humbėn jetėn duke u pėrpjekur tė vinin nė Shqipėri. Mė shumė se 60 fshatra u dogjėn dhe pasuritė u grabitėn nga ushtria greke.

Edhe pas ēlirimit tė Shqipėrisė, Athina u pėrpoq tė shfrytėzonte nė interes tė politikės sė saj aneksioniste edhe zgjedhjet e para nė Shqipėri, ato tė dhjetorit 1945. Strukturat shtetėrore greke dhe silogjet vorio-epirote riorganizuan agjenturat e tyre nė jug tė vendit, duke u kėrkuar prerazi tė bėnin propagandė kundėr Enver Hoxhės dhe tė bojkotonin procesin zgjedhor. Qėllimi ishte tė tregohej nė arenėn ndėrkombėtare se minoriteti nuk donte tė jetonte brenda kufijve tė shtetit shqiptar, por tė bashkohej me Greqinė mėmė.

Nė shėrbim tė kėtij misioni u hodhėn menjėherė nė terren shumė nga ish-bashkėpunėtorėt e Vasil Shahinit, tė cilėt nisėn tė shpėrndanin trakte, gazeta, por edhe duke organizuar takime tė fshehta ku promovohej ideja e Vorio Epirit dhe kėrkohej kundėrshtimi i komunistėve, duke mos u bėrė pjesė e procesit tė 2 dhjetorit. Nė trakte shkruhej se votimet duhet tė sabotoheshin, sepse grekėve nuk duhet t’u interesonte kush qeveris Shqipėrinė, por Greqinė.

Ne s’duhet tė votojmė, por tė mendojmė tė afrohemi me tokėn tonė, kėto zgjedhje u pėrkasin shqiptarėve dhe jo neve, thuhej nė traktet qė u shpėrndanė nė tė gjithė Jugun e Shqipėrisė. Menjėherė pas fitores sė komunistėve tė drejtuar nga Enver Hoxha, grekėt kundėrshtuan rezultatin, duke deklaruar se zgjedhjet e zhvilluara nė tė ashtuquajturin Epir tė Veriut ishin absolutisht tė papranueshme. Sipas tyre, nė votime morėn pjesė vetėm 60 pėr qind e popullsisė qė ishte tregues i pavlefshmėrisė sė tyre. Grekėt shkuan mė tej, kur nė njė memorandum dėrguar Departamentit Amerikan tė Shtetit i lėvizėn edhe mė shumė shifrat, duke deklaruar se nė zonėn e Vorio Epirit abstenimi shkonte nga 50 nė 90 pėr qind. Por kėto tė dhėna binin nė kundėrshtim me burimet shqiptare, tė cilat njoftonin pėr njė pjesėmarrje nė proces tė minoritetit grek nė masėn 92 pėr qind.

Menjėherė pas ardhjes nė fuqi tė regjimit komunist nė vitin 1946 me urdhėr tė Enver Hoxhės, strukturat e Ministrisė sė Brendshme nisėn njė fushatė tė gjerė arrestimesh dhe ndalimesh nė zonat e jugut, duke internuar disa qindra tė dyshuar dhe tė afėrm tė tyre si tė lidhur me silogjet vorio-epirote dhe propagandėn greke qė ushtrohej nė kėto zona. Aksionet nisin nga Derviēani nė Gjirokastėr, nė Ersekė, Leskovik, Himarė e Sarandė. Njė pjesė e tė arrestuarve dhe tė internuarve ishin tė skeduar mė parė, pjesė e listave tė shėrbimeve sekrete shqiptare.

Dokumentet e kohės flasin pėr 133 tė burgosur dhe dhjetėra familje tė internuara. Mes tyre bien nė sy mbiemra tė njohur qė kishin qenė mjaft aktivė gjatė periudhės parakomuniste nė lidhjet e tyre me elementė qė punonin pėr agjenturėn greke, si: Bollano, Lekas, Tatas, Gumas, Papas, Stefanos e Kostas. Mes tyre edhe shumė mėsues tė shkollave nė Gjirokastėr, Poliēan, Llongo etj., tė cilėt, sipas regjimit, punonin si agjentė tė fshehur nė shėrbim tė agjenturės greke.

Tė burgosur


Dervician
Kristos Tsamis
Kristos Liakos
Gregorios Bezatis


Kakavi
Michael Miris


Pepel
Aphroditis Makou
Pavlos Melos
Vasilios Siskas


Poliēan
Andreas Ghoulis
Christos Ghikas
Athanasios Terpos
Stavros Iassonides
Andreas Rossis


Sopik
Konstantine Kontopanos
Kontantine Ghatzouris
Panajotis Premikiris


Pėrmet
Panajotis Kiapes
Spiridon Kostas
Theodoros Tselios
Elias Anastadiades
Pavlos Evangelou
Georgos Tasos
Georgios Mitsis
Sotir Kyritsis
Theodoros Markou
Georgios Prontanis


Nivicė
Ghikas Papacosta
Demetrios Photis
Cosmas Ghourmas
Elias Ghoumas


Himara
Nicholas Katselanos
Loukas Bolanos
Stephanos Bolanos


Dhėrmi
Thimio Melios
Damianos Zoupas
Kleanthis Karavelas
Cosmas Karavelas


Qeparo
Manolis Lekas
Gregorios Alexi
Ioannis Voglis
Spiros Gumas


Palasė
Ioannis Gherkis
Antonios Lekas
Evangelos Giannis


Korēė
Stephanos Sekkos
Stavros Sekkos
Constantine Sekkos
Hercules Kyriakou
Michael Stassas
Thomas Stassas
Vasiolios Katounis
Evangelos Ambesis
Harallamb Zacharas
Joseph Zacharas
Ksenofon Douskos
Petros Nounis
Petros Kotokos

Paralelisht Gjykata Ushtarake e Rrethit Gjirokastėr do tė niste njė gjykim tė rreptė mbi 19 prej tė arrestuarve nė aksionin e mėparshėm nėn akuzėn e tradhtisė sė lartė ndaj atdheut. Tė gjithė tė pandehurit do t’i nėnshtroheshin njė hetimi tė imtėsishėm pėr veprimtarinė e tyre gjatė luftės e pas saj, por edhe pėr lidhje tė dyshimta me persona qė vepronin nė lidhje tė fshehta me agjenturėn greke. Nė qendėr tė hetimit ishin thirrjet qė u ishin bėrė banorėve tė kėtyre zonave nga tė arratisurit e fundluftės pėr tė mos marrė pjesė nė procesin e parė zgjedhor nė Shqipėri, e qė solli nė pushtet komunistėt, bashkė me to ishin shpėrndarė edhe trakte qė kėrkonin bashkimin e Jugut tė Shqipėrisė me Greqinė. Ndėr tė arrestuarit ishte edhe Vasil Pertali nga Leshnica e Sarandės, njė ndėr njerėzit qė do tė rezultonin mjaft aktivė nė veprimtaritė e paligjshme kundėr shtetit shqiptar nė propagandėn pėr Vorio Epirin edhe nė vitet e mėpasshme.

Procesverbal nr. 237 1946


1. Vasil Pertali, Dhrovjan
2. Qimon Greka, Leshnicė
3. Harallamb Lezo, Leshnicė
4. Papa Stavro Rexho, Dhivėr
5. Teli Harbaci, Dhivėr
6. Filip Papa-Thanasi, Kalivė-Shush
7. Lluka Prifti, Piqeras
8. Vangjel Papai (Zisi), Aliko
9. Stavro Pilo, Aliko
10. Vasil Llazari, Lukovė
11. Mihal Llambro, Sarandė
12. Papa Jani Dashi, Ēukė
13. Loli Papa, Aliko
14. Sotir Shqevi, Kalive-Pasha
15. Nasho Pando, Sopik
16. Kristo Papa Stavro, Sopik
17. Fane Deneku, Sopik
18. Koēo Qesko, Mursi
19. Pilo Shqevi, Kalive-Pasha

Gjatė seancave tė gjata gjyqėsore, tė pandehurit u nėnshtrohen pyetjeve tė shumta tė hetuesve, duke dhėnė sqarime mbi lidhjet e tyre me persona tė dyshuar si pjesė e silogjeve vorio-epirote nė Greqi. Disa prej tyre pranojnė tė jenė ndikuar drejtpėrdrejt ose jo nga persona tė arratisur nė shtetin fqinj dhe qė pėr vite me radhė kishin qenė nė krah tė Vasil Shahinit, tė vrarė tashmė qė prej tre vitesh.

Ndjenja e frikės vihet re lehtėsisht nė tė gjitha dėshmitė e tė arrestuarve, tė cilėt pranojnė tė kenė qenė pjesė e veprimeve ilegale tė silogjeve vorio-epirote nė Shqipėri, por mbrohen me faktin se janė manipuluar dhe ēdo gjė e kanė bėrė pa pasur dijeni tė plotė mbi rėndėsinė e informacioneve qė kanė transmetuar. Ja copėza nga pohimet e disa prej tė pandehurve tė mbajtura nė procesverbalet e hetuesve.

Sotir Shqevi: Unė isha i tronditur nga ndryshimet politike. Nasho Pando mė hapi bisedat e para pėr Greqinė dhe mė vuri nė dukje fitimet e reaksionit, duke mė thėnė se reaksioni do tė provokojė Shqipėrinė dhe Ballkanin, e prandaj duhet tė lidheshim me priftin e fshatit Sopik, i cili lidhej nė Korfuz me disa tė arratisur, qė ishin tė lidhur me silogjet e Vorio Epirit. Unė punėn time e quaj tradhti, sepse tradhtova detyrėn time dhe popullin nė favor tė imperializmit grek.

Vangjel Zisi: Unė vetėm njė gazetė kam kėnduar asgjė tjetėr. Mė 24 dhjetor 1945 mė erdhi Vasil Pertali, i cili mė tha se kishte disa broshura pėr mua dhe Lolin, unė i mora dhe i dogja. Njė letėr m’u dorėzua nga djali i Vasil Pertalit, vinte nga silogu, kėrkonte informata pėr priftėrinjtė, mėsuesit, oficerėt, tė internuarit, rezultatin e votave etj. Unė e grisa dhe nuk u pėrgjigja se kisha frikė.

Filip Thanasi: Nė muajin dhjetor mė thirri Loni Papai dhe mė tha se kishin ardhur disa gazeta e ca thirrje pėr abstenim, unė i thashė qė nuk ėshtė nė interes tė popullit tė abstenoj. Bashkė me to ishte edhe njė letėr dorėshkrim qė kėrkonte informata tė ndryshme, mes tė cilave sa ushtri kishte nė Sarandė, nė Konispol e Delvinė. Informatat qė jepnim shkaktuan sjelljen tonė para jush.

Loli Papa: Ne na kėrkuan informata, por letrėn e shkruan Filipi me Ilia Manon dhe dėgjova qė shkroi se nė Sarandė ka njė brigadė me 1500 ushtarė, nė Delvinė njė brigadė me 1500 ushtarė dhe nė Konispol bashkė me kufijtė 2000 veta. Tjetėr gjė nuk i raportuam. Informatat i kishte marrė Filipi, nuk di se ku i kishte marrė, unė vetėm e dėgjova.

Koēo Qesko: Mė kėrkuan informacion ushtarak pėr nė Bistricė dhe unė iu pėrgjigja se nga Bistrica e lartė janė 2500 vetė. Informata tė tjera qė ishin ēuar nė Korfuz ishin edhe pėr municionet. 40–50 topa, 15 000 deri nė 20 000 mitraloza dhe murtaja 2000 ose 3000.

Atė Kristo Papa: Informatat i dhamė pėr bela. Nė Konispol ishin 500 shpirt, me veshje tė mirė, moral tė mirė, ushqehen mirė. Nė fshatin Pandelejmon kishte njė kompani me 80 veta, nė Theollogo ka 800 veta. I shkruam se urat janė tė ndėrtuara dhe rrugėt po rindėrtohen.

Harallamb Lezo: Vasil Pertalit i dorėzova ato pesė letra qė mė dhanė. Letrat ishin tė daktilografuara dhe kishin pseudonimin “qendriqiepitropi vorio-epirotiko-agon” Kėshilli Qendror i Vorio Epirit pėr Luftė.

Vasil Pertali: 5 zarfe ia dhashė Harallamb Lezos, Pavllo Konomit, Vangjel Zhongės, Foto Grekut, Vangjel Zisos, Cavo Pilos e Loli Papės. Unė zbatova atė qė mė ishte thėnė pėrmes adresave tė shkruara nė pako. Unė nuk jam agjent, nuk kam punuar pėr asnjė.

Paralelisht e njėjta situatė e nderė e konfliktuale shoqėron edhe marrėdhėniet zyrtare mes Tiranės e Athinės. Mė 13 shkurt tė 1946-s Greqia shprehet prerazi kundėr pranimit tė Shqipėrisė nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Nė letrėn zyrtare tė dėrguar nga ministri i Jashtėm grek nė OKB theksohet se ēėshtja e Shqipėrisė nuk duhet tė diskutohet, pasi Greqia ėshtė ende nė gjendje lufte me tė.

Nė tė njėjtėn kohė, Gjykata Ushtarake nė Shqipėri vijonte gjyqin e 19 dhe mė 1 korrik tė 1946-s jep edhe konkluzionet pėrkatėse pėr secilin prej tyre, duke shpallur edhe vendimin.

“Pėr veprimtari sabotazhi kundėr pushtetit shpallen fajtorė tė gjithė tė pandehurit, tė cilėt bėjnė pjesė nė grupe tė ndryshme tė spiunazhit armik”.

Grupi i Delvinės drejtohej nga Harallamb Lezo, Vasil Pertali dhe Teli Harbaci.

Grupi i fshatit Dhivėr, qė njihej me pseudonimin Kallamat, drejtohej nga Pavllo Konomi, Qimon Greka.

Grupi i Hoxhės drejtohej nga Jorgo Mako me pseudonimin Arqellos. Pėr pėrfaqėsimin e kėtyre grupeve pėrballė spiunazhit grek ishte pėrgjegjės grupi i Leshnicės, i cili kishte pseudonimin Efrosini 933.

Lidhjet mbaheshin me Kiēo Filipin, Koēo Pertalin, Vasil Llanjon dhe nė Dropullin e Sipėrm me Aleksi Zhongėn. Edhe grupi i Dhivrit kishte lidhje tė drejtpėrdrejta me Naso Kushtin dhe Dhimitri Maksakulin. Grupi i bregdetit dhe Sarandės drejtohej me urdhra tė drejtpėrdrejta nga zyra e spiunazhit nė Korfuz. Nė Lukovė drejtonte Vasil Llazari me Kili Kostėn dhe Kosta Bocin. Ky grup kishte bazė edhe nė Shėn Vasil me elementin Spiro Dajko, nė Nivicė pėrgjigjej Papa Stavro Rexho dhe Naqe Qesarin. Nė Piqeras drejtues ishte Llukė Prifti dhe nė Sarandė pėrgjigjeshin Pavllo Llambro dhe Mihal Llambro. Lidhjet e kėtij grupi me Korfuzin mbaheshin nga deti dhe si korrierė pėrdoreshin Gole Prifti dhe Leonidha Mėrtiri nga fshati Piqeras, tė cilėt me ndihmėn e elementėve tė grupit nė fjalė qarkullonin ilegalisht tė armatosur. Grupi i fshatit Mursi pėrbėhej prej Dhimo Koēit, Koēo Qeskos, Lilo Stefanit, Kristo Lokoshit, grupi i Sopikut nga Papa Kristo, Andon Sotiri, Kolo Vaso, Vasil Daneko, Sotir Ninos, Fane Denekut, Jorgo Danekos. Grupi i Alikos nga Loli Papai, Vangjel Zisi, Loli Nasho, Llambi Kokali, Cavo Pilo, Ilia Mano. Grupi i Ēaushit nga Nani Dellas, Filip Nasho, Petro Loli, Kiēo Loli, Panajot Lezo. Grupi i Konispolit Nasho Pando dhe Sotir Shqevi. Ndėrkohė elementė tė tjerė vepronin nė fshatra si Kulluricė: Miho Zisi, Panajot Dalla, Kola Qirio, Andoni Mitro, fshati Ēukė: Papa Jani Dashi e Mici Arvaniti”.

Pasi ka zbuluar kėtė rrjet tė koklavitur agjenture tė lidhur me spiunazhin grek tė pasqyruar nė detajimin e hetimit, gjykata e pėrbėrė nga kapiteni i parė Bexhet Mema dhe kapitenėt e dytė Shaban Idrizi dhe Xhevat Ahmataj, marrin vendimin pėr 19 tė pandehurit. Nė bazė tė nenit 15 tė ligjit numėr 41 mbi organizimin dhe funksionimin e gjykatave ushtarake, tė 19 tė pandehurit shpallen fajtorė dhe armiq tė popullit pėr tradhti tė lartė kundėr integritetit tokėsor dhe pushtetit popullor.

Nasho Pando, Sotir Shqevi dhe Teli Harbaci dėnohen me vdekje dhe konfiskim tė pasurisė sė luajtshme dhe tė paluajtshme. Dėnohen me burgim tė pėrjetshėm Filip Papa-Thanasi, Harallamb Lezo dhe Vasil Llazari. 30 vjet burg pėr Papa Jani-Dashin, Koēo Qeskon, Papa Kristo Papa dhe Loli Papa.

Me 15 vjet burg dėnohet Qimon Greka, me 10 vjet Vasil Pertali dhe Cavo Pilo, 6 vjet Vangjel Papai, 5 vjet Mihal Llambro, 3 vjet Papa Stavro-Rexho, 2 vjet Fane Deneku, Pilo Shqevi dhe Lluke Prifti. G. Shqip

Askushi
02-10-2012, 14:24
AK: Censusi dėshtoi. Athina bllokoi shifrat, pasi minoriteti grek doli vetėm 0.2 pėrqind



2 Tetor, 2012
Shkruar nga: TemA





Aleanca KuqeZi ka protestuar gjatė ditė sė sotme nė dyert e Institutit tė Statistikave pas shtyrjes sė publikimit tė tė dhėnave tė censusit. “Pritėm pėrgjatė gjithė ditės sė djeshme qė INSTAT-i i Berishės tė publikonte shifrat zyrtare tė regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare, duke qenė se dje u mbushėn plot 365 ditė, pra njė vit, dhe sipas afatit ligjor INSTAT duhej tė publikonte tė dhėnat e censusit. Kjo nuk ndodhi dhe kjo ėshtė prova mė e qartė qė “censusi” i diktuar nga Athina zyrtare dėshtoi dhe qė Sali Berisha ėshtė i marrė peng nga Athina zyrtare, e cila ka bllokuar shifrat e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare, sepse ėshtė e pakėnaqur nga 0.2% i minoritetit tė saj nė Shqipėri”, deklaroi Sekretari i Marrėdhėnieve me Publikun nė Aleancėn KuqeZi, Rezar Balla.
Mė tej Balla deklaroi se “censusi” dėshtoi falė mbėshtetjes masive qė populli i dha Aleancės KuqeZi nė betejėn e saj pėr tė kundėrshtuar njė regjistrim tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare sipas direktivave tė Athinės, e cila e kushtėzoi kryeministrin e Shqipėrisė dhe jo tė shqiptarėve me rrugėn drejtė Bashkimit Europian.
“Sali Berisha po fsheh shifrat zyrtare tė “censusit”. E kemi dėgjuar atė tė flasė pėr shifrat e sektorit tė ndėrtimit, tė bujqėsisė, tė papunėsisė por kurrė ai nuk ka prezantuar asnjė detaj mbi shifrat e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare. Ky proces dėshtoi sepse 71% e popullsisė besoi Aleancėn KuqeZi nė betejėn e saj tė certifikuar edhe nga Gjykata Kushtetuese, dėshtoi sepse Sali Berisha nuk ja doli qė tė rriste artificialisht minoritetin grek nė Shqipėri”, deklaroi Rezar Balla.
Alenca KuqeZi para njė viti denoncoi procesin e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare si antiligjor dhe njė proces qė u diktua nga Athina.
“Sali Berisha tentoi t’i bėnte shqiptarėve dhuratėn mė tė keqe pėr 100 vjetorin e pavarėsisė, tė rriste nė mėnyre fiktive minoritetin grek nė Shqipėri, tentoi tė shiste kufijtė nė jug tė vendit por nuk ia doli, nuk ia doli sepse Aleanca KuqeZi doli nė krah tė kombit shqiptarė me denoncime masive tė vendimmarrjeve antishqiptare tė shtetasit Sali Berisha,” pėrfundoi Sekretari i Marrėdhėnieve me Publikun nė Aleancėn KuqeZi, Rezar Balla.

Askushi
02-10-2012, 14:42
Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 3-te)


2011
Marin Mema


Ashtu si nė periudhėn 1920–1945, edhe nė vitet nė vijim, marrėdhėniet Shqipėri–Greqi do tė notonin nė njė det tė turbullt kėrcėnimesh, presionesh, e tensioni tė fortė. Goditja e mjaft agjentėve dhe rrjeteve tė tyre nuk frenuan dėshirat aneksuese tė shtetit fqinj. Sėrish lufta do tė mbėshtetej nė dy fronte, atė zyrtar dhe atė tė nėndheshėm. Greqia vazhdonte tė lėshonte individė tė ndryshėm, tė cilėt punonin pėr silogjet e tė ashtuquajturit Vorio Epir, e nga krahu tjetėr, ushtronin presion nė planin ndėrkombėtar.

Teksa njė merimangė agjenturore e Jugut tė Shqipėrisė goditej, shteti grek sulmonte nė njė drejtim tjetėr nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Mė 18 shkurt 1946, Kryeministri i Greqisė, Kostandin Caldaris, kėrkoi hapur pėrballė Fuqive tė Mėdha qė pretendimet pėr Jugun e Shqipėrisė dhe tokave tė tjera nė Bullgari tė diskutohen nė Konferencėn e Paqes. Pėrveē kėsaj, Kaldaris deklaroi hapur se ishte ende nė gjendje lufte me Shqipėrinė. Sipas dokumenteve tė kohės, pėrfaqėsuesit grekė i propozuan njė pakt atyre jugosllavė, sipas tė cilit, Jugu i Shqipėrisė tė pėrfshihej nė shtetin grek dhe Veriu nė shtetin sllav. Qėndrimi i Enver Hoxhės qė kryesonte delegacionin shqiptar ishte i prerė. Nė librin “Dy popuj miq”, tė shkruar prej tij, zbulohen pjesė nga fjalimi nė Konferencėn e Paqes nė Paris.

“Z. Caladaris pėrpiqet tė provojė se Shqipėria nuk ėshtė njė vend aleat, se Shqipėria ka atakuar Greqinė dhe se kjo ėshtė nė gjendje lufte me tė. Nga ana tjetėr, z. Caldaris rivendikon Shqipėrinė e Jugut, duke pretenduar se kjo ėshtė tokė greke dhe i takon asaj me tė drejtė. Populli shqiptar flak poshtė me pėrbuzje akuzėn poshtėruese tė delegatit grek, qė e padit vendin tim si sulmues. Populli shqiptar nuk e ka sulmuar kurrė popullin e ndershėm grek, nuk i ka shpallur kurrė luftė. Zoti Caldaris nuk do tė bindte asnjeri, bile as budallenjtė me argumentet e tij, ai duhet t’i kėrkojė llogari Italisė fashiste pėr sulmin e poshtėr kundėr vendit tė tij e jo neve. Do tė ishte qesharake tė mendohej se njė dekret i thatė i Viktor Emanuelit, mbretit tė Italisė, do tė mund tė ngarkonte me faj popullin shqiptar, i cili luftonte pa mėshirė kundėr Italisė qė nga dita e parė e pushtimit dhe qė tentoi edhe kundėr jetės sė mbretit vetė gjatė vizitės sė vetme qė bėri nė Shqipėri, nė maj 1941. Caldaris tregon si argument aktin e shpalljes sė luftės nga kusilingu shqiptar, Verlaci. Populli shqiptar i futi nė tė njėjtin thes pushtuesit e kuisilingėt dhe nuk bėri asnjė dallim mes tyre. Kuisilingėt shqiptarė, si gjithė kuisilingėt e tjerė tė Europės, nuk kishin tė bėnin aspak me popullin tonė. Ata ishin armiqtė mė tė fėlliqur tė popullit tonė.


Pėrveē tė tjerave, z. Caldaris duhet t’i pėrgjigjet disa pyetjeve.


A do ta konsiderojė z. Caldaris si vend agresor Francėn, prej ku Hitleri mendoi tė ndėrmarrė ofensivėn kundėr Anglisė?! Delegacioni grek ka pretenduar se qeveria shqiptare e tanishme ndjek njė politikė shkombėtarizimi kundėr minoritetit grek nė Shqipėri. Zotėrinj, minoriteti grek nė Shqipėri ka luftuar krah pėr krah me mbarė popullin shqiptar kundėr pushtuesve fashistė e nazistė dhe kundėr kuisilingėve shqiptarė e grekė. Nga ana tjetėr, nuk e di nėse zotėrinjtė delegatė kanė dijeni pėr terrorin e ushtruar nė kurriz tė popullsisė ēame nė Greqi. Bandat e gjeneralit kuisiling, Napolon Zevės, dogjėn katundet e tyre, u morėn pasuritė dhe vranė me mijėra burra, gra, fėmijė e pleq. Deklarojmė solemnisht se brenda kufijve tanė tė tanishėm nuk ka asnjė pėllėmbė tokė tė huaj dhe nuk do tė lejojmė kurrė qė tė na preken, sepse pėr ne ata janė tė shenjtė”.

Por nė kohėn kur shqiptarėt po pėrballeshin me njė sulm diplomatik nė Paris, grekėt, nė krahun tjetėr, ushtronin edhe presion ushtarak nė kufirin shqiptar.
Nė gusht tė 1946-s, gjatė kohės kur Konferenca e Paqes po zhvillonte punimet e saj, 200 ushtarė grekė, duke pėrfituar edhe nga mungesa e organizimit te forcat ushtarake shqiptare, kalojnė kufirin dhe sulmojnė fshatin Radat tė Gjirokastrės. Nga ky aksion mbetėn tė vrarė njė numėr i madh civilėsh tė pafajshėm. Ky ishte sulmi i parė i njė serie tė gjatė pėrplasjesh nė kufirin greko-shqiptar.

Por grekėt, sulmet nė terren i shoqėronin edhe me njė propagandė tė dendur antishqiptare. Pavarėsisht qėndrimit amerikan qė nėnvizonte rolin e rėndėsishėm tė luajtur nga Shqipėria gjatė luftės antifashiste, ku evidentohej shpartallimi i plotė i tre divizioneve gjermane, qeveria greke, duke i cilėsuar shqiptarėt si bashkėpunėtorė tė Italisė, kėrkoi publikisht qė Shqipėria tė mos renditej nė koalicionin fitues tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nota greke pohonte se as nė vitet ‘40-‘41 dhe as nė 1942 shqiptarėt nuk morėn pjesė nė Luftėn e Aleatėve, pėrkundrazi sipas tyre, ata u rreshtuan pėrkrah boshtit kundėrshtar, duke qenė pjesė aktive e sulmit italian mbi Greqinė.

Nė Paris, ndėrkohė, insistimit grek pėr ēėshtjen e Vorio Epirit, Enver Hoxha dhe i gjithė delegacioni shqiptar iu pėrgjigjėn prerazi se kufijtė e Shqipėrisė janė tė paprekshėm. Mė 30 gusht 1946, seanca plenare e Konferencės sė Paqes nė Paris, me 11 vota pro, 7 kundėr dhe 2 abstenime vendos qė tė fusė nė rend tė ditės propozimin e Greqisė pėr kufirin jugor tė Shqipėrisė. Bashkimi Sovjetik vuri veton pėr tė penguar kėtė projekt, por kjo nuk mjaftonte.

Nė Amerikė nisi njė luftė e fortė, nga njėri krah lobi grek kishte nisur njė propagandė tė shfrenuar kundėr Shqipėrisė, duke u pėrballur me patriotėt si Fan Noli, qė mbronin ēėshtjen shqiptare. Por nuk ishte kjo pėrplasje qė vendosi gjithēka. Disa ndėr Fuqitė e Mėdha e mbi tė gjitha Shtetet e Bashkuara u frikėsuan nga kjo iniciativė qė mund tė hapte “Kutinė e Pandorės” dhe tė vinte pėrballė shtete tė shumta qė do tė kėrkonin rishikim tė kufijve.

Kur fatet e Shqipėrisė sė Jugut nuk ishin vendosur ende, mė 16 shtator 1946, duke u larguar nga Parisi, Enver Hoxha bėn njė deklaratė tė fortė nė mediat ndėrkombėtare, duke paralajmėruar edhe luftė, nėse do tė kishte njė vendim pėr t’i dhėnė tė drejtė Greqisė. Sipas tij, populli shqiptar nuk do tė pranonte nė asnjė mėnyrė prekjen e kufijve tė tij.

“Kur populli shqiptar luftonte trimėrisht kundėr fashizmit, tė tjerėt i hidhnin lule, por kur erdhi koha qė ai tė kėrkonte vendin e tij kaq shumė tė merituar nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara ose nė Konferencėn e Paqes, i hodhėn gurė. Populli im nuk do ta kuptojė kėtė logjikė, pasi ajo nuk ėshtė e ndershme. Ne jemi njė popull paqedashės, por ne nuk jemi nga ata qė lejojmė tė na marrin nėpėr kėmbė. Shekuj me radhė, populli shqiptar ka luftuar pėr t’i fituar kėto tė drejta tė shenjta dhe ai ėshtė gati edhe sot ta fillojė pėrsėri luftėn e tij nėse aventurierėt fashistė do tė guxojnė t’ia prekin. Monarko - fashistėt grekė nuk bėjnė gjė tjetėr, veēse provokojnė nė kufirin tonė tė Jugut. Unė deklaroj solemnisht se as Konferenca e Parisit, as konferenca e tė katėrve, as ēdo konferencė tjetėr qoftė, nuk mund tė marrin nė shqyrtim kufijtė e vendit tonė, brenda tė cilėve nuk ka asnjė pėllėmbė tokė tė huaj. Kufijtė tanė janė tė padiskutueshėm dhe askush nuk do tė guxojė t’i prekė. Qė tė mund tė marrė njė pėllėmbė tokė tė vendit tonė, reaksioni grek duhet tė vėrė nė lėvizje tė tjerė mekanizma, pėrveē votės sė Konferencės sė Parisit. E gjithė bota ta dijė se populli shqiptar nuk lejon qė tė diskutohen kufijtė e tij dhe toka e tij.
Nga ana tjetėr, protestoj pėr vendimin e marrė nė seancė plenare tė Konferencės sė Parisit. Populli shqiptar nuk e ka dėrguar delegacionin e tij nė Paris pėr tė dhėnė llogari, por pėr t’u kėrkuar llogari atyre, qė e kanė dėmtuar aq tepėr dhe qė ai i ka luftuar me ashpėrsi gjer nė fund. Ne e kemi bėrė detyrėn tonė, ashtu siē e kanė bėrė dhe tė mėdhenjtė. Dėshmorėt tanė dhe sakrificat tona janė pėr ne po aq tė shenjtė sa janė dhe dėshmorėt dhe sakrificat e tė mėdhenjve; tė drejtat tona janė po aq tė shenjta, sa janė dhe ato tė atyre. Mirėpo, Konferenca e Parisit, siē duket, nuk i mori parasysh kėto gjėra.
Duke u larguar nga Parisi, dua tė falėnderoj nė emėr tė popullit tonė, tė gjithė pėrfaqėsuesit e atyre vendeve qė e mbrojtėn kauzėn e drejtė, por tė merituar tė popullit shqiptar. Ne urojmė me gjithė zemėr, nga ana tjetėr, qė t’i jepet fund kėsaj fushate tė padrejtė e tė shpifur fund e krye, kundėr vendit tonė, qė ka luftuar me kaq trimėri kundėr fashizmit dhe qė do t’i shkrijė tė gjitha forcat e tij pėr tė forcuar paqen e drejtė dhe tė gjatė”.


Nė seancėn e 26 shtatorit, delegacioni grek tėrhoqi kėrkesat e tij, duke shuar nė kėtė mėnyrė atė qė grekėt e konsideronin si shpresa e madhe pėr tė bėrė njė bashkim tė madh.

Por, nga krahu tjetėr, shteti grek dhe silogjet vorio-epirote infiltruan njė numėr tė madh bandash tė armatosura nė territorin shqiptar. Vetėm gjatė viteve 1946–1947 u vranė 393 anėtarė tė tyre, si dhe u kapėn apo u dorėzuan 770 persona tė tjerė tė armatosur. Vetėm nė Jug tė vendit, u goditėn njė sėrė bandash nė Tepelenė, Gjirokastėr, Kėlcyrė, Pėrmet, Korēė, Konispol. Njė grup i rrezikshėm ishte edhe ai i Papu Aleks Lipes nė Pėrmet, qė mbante lidhje tė drejtpėrdrejta me dhespotin e Janinės, Spiridhon.

Nė vitin 1947, shteti grek pėrfshihet nga njė raund tjetėr i luftės civile midis, EAM guerilėve komunistė tė grumbulluar nė Ushtrinė Demokratike Greke (themeluar nė tetor 1946) dhe forcave qeveritare tė Ushtrisė Kombėtare Greke tė drejtuar nga Napolon Zerva. Ushtria partizane kishte njė organizim perfekt tė pėrbėrė nga struktura tė vėrteta ushtarake, qė pėrbėheshin nga toga, kompania, batalioni, brigada e deri te divizioni. Pėrplasja e pėrgjakshme mes dy palėve do tė zgjaste dy vjet. Forcat e majta, tė drejtuara nga gjenerali Markos, ishin nė ndihmėn e Enver Hoxhės, i cili u ofroi spitalet e Jugut tė Shqipėrisė pėr evakuimin e tė plagosurve, por edhe pėr strehimin e trupave.

Ndėrkohė, Gjykata Ushtarake e Tiranės, po atė vit, nis gjykimin mbi himarjotin Harrillo Bollano, i cili akuzohet pėr veprimtari armiqėsore kundėr pushtetit dhe propagandė pėr Vorio Epirin, duke kėrkuar aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut nga Greqia. Gjatė seancės sė pyetjeve, Bollano hedh poshtė akuzat, duke lėnė pėrgjegjėsinė te pjesėtarė tė tjerė tė familjes sė tij.

“Vėllai im ėshtė arratisur dhe se ku ėshtė, nuk e di, Pavlo Bollano e tė tjerė qė mė thoni janė arratisur nė Greqi. Nė kohėn kur janė hedhur parullat, nė regjiment ėshtė bėrė njė konferencė dhe na kanė thėnė se ēfarė ishte bėrė, nė seksionin e sigurimit mė kanė thėnė se kush i hidhte ato dhe i kam thėnė se e kanė bėrė ata qė janė kundėr pushtetit dhe jo unė. Pėr punėn e zgjedhjeve, unė e di dhe e dinė tė gjithė se Himara ka votuar kundėr pushtetit. Pėr Savo Xhanin, di tė them se kishte shkruar njė parullė, por nuk e di se kush kishte shkruar Vorio Epir. Me silogjet vorio-epirote nga soji i Bollanove kam pasur Pilo Bollanon dhe Llambi Janollin”.



Trupi gjykues i udhėhequr nga major Gjon Banushi, nė pėrfundim jep konkluzionet dhe vendimin, duke shpallur tė pandehurin Harrillo Bollano fajtor pėr veprimtari armiqėsore, duke hedhur parulla ndaj pushtetit popullor dhe reformave ekonomike, propagandė pėr Vorio Epirin dhe pushtimin nga Greqia tė Jugut tė Shqipėrisė, si dhe pėr thyerjen e gjilpėrės manjetike nė regjiment, me qėllim sabotimin. Bollano dėnohet me dy vjet heqje lirie dhe punė tė detyruar.

Por agjentura greke dhe elementė tė silogjeve vorio-epirote nisėn infiltrimin edhe nė komunitetet shqiptare jashtė vendit. Influenca e tyre nisi tė ndihej sidomos nė koloninė shqiptare nė Australi, qė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo ishte zgjeruar mė shumė pas pėrfundimit tė saj nga elementė tė tjerė grekofonė nga Gjirokastra dhe Korēa. Komiteti pangrek arriti tė krijojė nė gjirin e vet njė pėrfaqėsi tė veēantė tė vorio-epirotėve me qendėr nė Melburn dhe disa nėnkomitete tė vogla, tė cilat kishin edhe shtypin e tyre. Kėto celula u pėrpoqėn nė mėnyrė tė vazhdueshme tė fusnin grindje nė koloninė shqiptare nė Australi mes myslimanėve dhe ortodoksėve.

Nė fund tė viteve 1948, vlera strategjike e Shqipėrisė ndryshoi ndjeshėm nė rajon. Shqipėria e shndėrruar nė njė bazė tė fortė pėr Bashkimin Sovjetik pėrbėnte pėr Perėndimin njė rrezik shumė mė tė madh se popullsia e saj e vogėl. Aleatėt perėndimorė kėrkonin tė pengonin planin e Stalinit pėr tė kontrolluar hyrjen nė Adriatik. Ai e kishte pajisur ishullin e Sazanit me nėndetėse dhe raketa tė modelit gjerman V2, tė afta pėr tė goditur deri nė territorin italian. Nė atė kohė, shėrbimet sekrete amerikane informonin se Shqipėria po rriste gjithnjė e mė shumė influencėn sovjetike nė Mesdhe, me baza e vija komunikacioni qė arriheshin lehtė dhe qė kishin rėndėsi jetike pėr Mbretėrinė e Bashkuar dhe SHBA. Nė kėtė situatė, pretendimet territoriale tė Greqisė ktheheshin nė njė pengesė tė madhe dhe kėrcėnim pėr planin e SHBA–sė qė kėrkonte tė pėrmbyste regjimin nė Shqipėri pa hapur konflikte tė mėdha nė Ballkan. Por, pavarėsisht qėndrimit amerikan, grekėt ishin tė interesuar pėr aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut dhe jo pėr vendosjen e njė demokracie perėndimore nė kėtė vend.

Nė kėtė situatė, pėr tė konkretizuar planet e tyre, grekėt do tė hartonin dhe atė qė nė histori do tė kujtohej si plani Pippinelis, njė hap diplomatik qė synonte tė realizonte qėllimin e vjetėr grek tė Megalidesė. Zėvendėsministri i Jashtėm, Panajotis Pippinelis, me anėn e njė memorandumi drejtuar Departamentit tė Shtetit, i propozoi njė plan konkret pėr aneksimin e Shqipėrisė nga Greqia. Dokumenti i dorėzuar mbėshtetej nė kėto tri pika.

1. Copėtimi i Shqipėrisė midis Greqisė dhe Jugosllavisė, ose midis Greqisė, Jugosllavisė dhe Italisė.
2. Administrimi i Shqipėrisė nga njė organizėm ndėrkombėtar ose nga njė fuqi e painteresuar.
3. Bashkim i Shqipėrisė me njė nga vendet fqinje dhe pikėrisht me Greqinė


Sigurisht, Pippinelis insistonte mė shumė te formula e tretė, tė cilėn ai e quante nė memorandum si mundėsinė mė tė mirė pėr t’i dhėnė fund konflikteve dhe pėrplasjeve nė Ballkan. Zėvendėsministri i Jashtėm argumentonte pamundėsinė e krijimit tė njė shteti federativ midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, duke u bazuar nė dy pika. Jugosllavia tashmė ishte e ngarkuar rėndė me njė numėr tė konsiderueshėm minoritetesh dhe e dyta armiqėsia e vjetėr racore sllavo-shqiptare, ndėrsa bashkimin politik tė Greqisė me Shqipėrinė, Panajotis Pippinelis e quante tė natyrshėm dhe tė goditur.

Nė librin “Tensioni greko-shqiptar ‘39–‘49” tė historianit Beqir Meta, zbulohen edhe detajet qė diplomati grek, Pipinelis, parashtronte pėr krijimin e shtetit tė ri shqiptaro–grek. Ai afirmonte si parim themelor tė ndėrtimit tė kėtij shteti, sigurimin e vetėqeverisjes lokale dhe vetėvendosjes pėr tė dy popujt, lirinė absolute nė drejtimin e ēėshtjeve tė brendshme tė dy vendeve nėpėrmjet institucioneve tė tyre demokratike, tė cilat do tė siguroheshin plotėsisht me drejtimin e pėrbashkėt tė ēėshtjeve ekonomike, ushtarake dhe diplomatike. Pippinelis shprehte bindjen se lehtėsisht mund tė gjendej njė formulė ligjore pėr kėtė bashkim politik, duke marrė si model monarkinė dualiste austro-hungareze, ose perandorinė britanike. Nė librin e Beqir Metės shkruhet se zėvendėsministri i Jashtėm grek merrte si argumente pėr tė mbėshtetur propozimin, marrėveshjen e parė mes kapedanėve grekė dhe shqiptarė nė SUL, mė 15 janar 1821 pėr tė formuar njė aleancė dhe zotimin qė i kishin dhėnė njėri-tjetrit pėr tė qenė tė bashkuar si vėllezėr. Pippinelis mbėshteste tezėn e tij edhe nė shtrembėrime tė tjera, sikur nė 1829-n, shqiptarėt i kishin propozuar qeverisė greke pėrfshirjen e krahinės sė Vlorės nė shtetin fqinj, me kusht qė atyre t’u garantohej liria e besimit fetar dhe nderi i haremeve tė tyre.
Por SHBA, pasi shqyrtoi me kujdes planin e detajuar tė Pippinelis, e hodhi poshtė atė nė formė tė prerė. Departamenti i Shtetit shprehu qartė qėndrimin pėr moscenimin e kufijve shqiptarė.

Teksa operonin me plane nė arenėn ndėrkombėtare, nė Greqi, forcat qeveritare, me ndihmėn e SHBA-sė, pothuajse kishin shtypur kundėrshtarėt politikė tė majtė. Nė kėtė situatė, politika zyrtare greke, duke marrė shkas edhe prej ndihmės qė Enver Hoxha i kishte dhėnė ushtrisė partizane tė gjeneralit Markos, bėhet mjaft agresive, duke shpallur sėrish hapur oreksin pėr Jugun e Shqipėrisė, qė duhet tė realizohej me njė sulm nė front tė gjerė ndaj territorit shqiptar. Ka ardhur momenti qė tė lajmė hesapet me Shqipėrinė, do tė deklaronte njė nga zyrtarėt mė tė lartė tė kohės. Vorio Epiri duhet ēliruar.
Por edhe kėtė herė, ishin Shtetet e Bashkuara qė kundėrshtuan planin grek, duke ushtruar presion tė fortė ndaj Athinės zyrtare.

E megjithatė Greqia nuk u tėrhoq dhe pas shtypjes sė kryengritjes sė tė majtėve nė vitin 1949, Napolon Zerva hedh sytė nga Shqipėria, duke komanduar sulme tė njėpasnjėshme ushtarake nė pika tė ndryshme tė kufirit.

Vetėm gjatė viteve 1948–1949, trupat greke shkaktuan rreth 1200 provokime ushtarake nė kufirin shqiptar nga ajri, toka dhe deti. Ato u intensifikuan sidomos mė 2 gusht tė 1949-s, ku disa batalione greke tė mbėshtetura nga artileria dhe 15 aeroplanė sulmuan postėn kufitare shqiptare nė Vidohovė tė Devollit, duke vrarė 6 ushtarė shqiptarė dhe duke plagosur po aq tė tjerė. Vetėm pasdite, ushtria shqiptare mundi tė sprapsė batalionet greke qė lanė rreth 100 tė vrarė brenda kufirit shqiptar.

Trupat greke do tė sulmonin edhe nė ditėt nė vijim kufirin shqiptar. Mė 4 gusht, sulme u regjistruan nė disa pika kufitare nė zonėn e Bozhigradit dhe Leskovikut. Vetėm gjatė kėtyre dy ditėve, trupat greke hodhėn nė kufirin shqiptar mė shumė se 1500 predha artilerie, pjesa mė e madhe e tė cilave ranė mbi fshatin Menkulas.
Mė 7 gusht, trupat greke dhe ato shqiptare pėrplasen nė njė betejė frontale. Pas njė ditė luftimesh, trupat shqiptare tė ushtrisė popullore mundėn tė rimerrnin pikat e zėna tė kufirit shqiptar.
Mė 12 gusht, pėr rreth 6 orė, forcat greke dhe ato shqiptare luftojnė nė zonėn e Gurit-Bilisht. Njė brigadė e mbėshtetur nga artileria dhe katėr aeroplanė sulmojnė tokėn shqiptare nga krahu i Bilishtit. Beteja pėrfundoi me tėrheqjen e trupave greke, tė cilat patėn pėrdorur edhe artileri tė rėndė e predha tė tipeve tė ndryshme.
Mė 13 gusht, trupat greke sulmojnė sėrish nga krahu i Bilishtit. Nė betejė mbetėn tė vrarė komisari i batalionit tė kufirit Bilisht, Nasi Remaēka, dhe korrieri i tij Dane Zeneli. Ndėrkohė nga krahu grek, nė dy ditė luftime, mbetėn tė vrarė mė shumė se 70 ushtarė.
Mė 14 gusht, ushtria greke hodhi mė shumė se 2000 predha artilerie nė tokėn shqiptare, nė fshatrat Trestenik, Kapshticė e Cangonj-Devoll. Nga goditjet e artilerisė mbetėn 5 civilė tė vrarė dhe u shkaktuan dėme materiale nė disa shtėpi tė fshatrave tė mėsipėrme.

I ndodhur nė kėto kushte, Enver Hoxha jep urdhrin pėr mobilizimin e plotė ushtarak, nė tė gjithė Jugun e vendit.

Por grekėt nuk ndalen dhe vijojnė sulmet nė kufirin shqiptar. Arenė pėrplasjesh mes forcave ushtarake shqiptare dhe greke u shndėrruan nė pak ditė edhe zona tė tjera tė kufirit. Ndėrkohė qeveria shqiptare reagoi ndaj sulmeve, duke i dėrguar njė notė proteste OKB-sė. Nė Shqipėri u organizuan mitingje tė shumta proteste kundėr agresioneve greke.

Nė atė periudhė, diku nė afėrsi tė Sarandės, ėshtė ulur edhe njė avion grek. Kjo ngjarje ka mbetur thuajse mister. I sigurt mbetet fakti se avioni luftarak i ushtrisė sė vendit fqinj u bė pjesė e Parkut Kombėtar tė Aviacionit Shqiptar nga viti 1949 deri-diku pas vitit 1953. Historia e vėrtetė ėshtė shndėrruar nė legjendė me disa versione. Disa thonė se ai u soll nga njė agjent i zbulimit shqiptar qė ishte njėkohėsisht edhe pilot, disa me avarinė qė kishte pėsuar mjeti fluturues, por e vėrteta mbetet ende enigmė.

Megjithatė, qeveria greke nuk e ndali presionin dhe mbante tė pėrqėndruar nė kufirin me Shqipėrinė njė numėr tė madh forcash ushtarake me justifikimin pėr tė penguar lėvizjen e guerilasve komunistė.
Nėn presion edhe tė Jugosllavėve, me tė cilėt kishte prishur marrėdhėniet, Enver Hoxha udhėton drejt Moskės, ku mė 2 prill tė 1951 takohet me Stalinin, Mikojanin, Beriasin, Molotovin, Malenkovin dhe Bulganinin, tė cilėve u shpreh shqetėsimet dhe mėdyshjet e qeverisė shqiptare. Enver Hoxha dhe Stalini nė takimin e tyre nė kryeqytetin e Bashkimit Sovjetik, pėr tė disatėn herė, kishin nė qendėr tė bisedimeve qėndrimin e Greqisė dhe provokimet e vazhdueshme ndaj Shqipėrisė. Stalini udhėzoi Enverin t’u jepte ndihmė komunistėve grekė, por me shumė kujdes dhe nė formė tė maskuar.

Enveri i parashtroi Stalinit rrezikun, sipas tij, tė njė sulmi tė mundshėm tė menjėhershėm tė Italisė, Greqisė dhe Jugosllavisė e nė kėtė rast, kėrkoi mbėshtetjen e Bashkimit Sovjetik. Provokacionet, vijoi mė tej Enver Hoxha, i kanė ardhur Shqipėrisė nga ajri, toka, dhe deti nga tė tria kėto vende. Ndėr tė tjera, Enveri i zbuloi Stalinit edhe disa plane operative, tė cilat ishin pėrgatitur nė rastin se sulmi mbi Shqipėrinė do tė bėhej realitet. Nė kėto plane tė detajuara demonstrohej mėnyra sesi ushtria shqiptare synonte t’i kundėr pėrgjigjej armikut. Duke theksuar se ushtria shqiptare mund tė arrinte nė mbi 230 mijė ushtarė, Enveri kėrkoi mbėshtetje tė mėtejshme nė furnizimin me armė dhe municione. Nga krahu i tij, Stalini u tregua i qetė dhe ftoi Enverin tė mos i pėrgjigjet provokacioneve tė fqinjėve. Sipas Stalinit, sulmi ndaj Shqipėrisė ėshtė thuajse i pamundur pėr sa kohė ka njė sėrė vendesh qė do tė pėrfshiheshin nė konflikt. Pėr sa i pėrket kėrkesave pėr pajisje ushtarake, Stalini jep konsensusin e tij, duke ftuar Enverin t’i parashtrojė kėrkesat Bulganinit. Stalini i kėshilloi Enverit gjithashtu qė nė organet drejtuese tė vendit, tė mbajė njė shumicė tė zgjedhurish nga feja myslimane, njė mėnyrė kjo pėr tė respektuar fenė e shumicės sė popullit.


Ndėrkohė, dy fqinjėt, dikur armiq e tashmė aleatė tė fortė, Jugosllavia dhe Greqia, vazhdonin tė thurnin plane dhe tė dėrgonin nė Shqipėri grupe tė shumta agjentėsh. Afrimi edhe i Turqisė nė kėtė aleancė vuri menjėherė nė pozita mbrojtėse Shqipėrinė, e cila i druhej njė sulmi tė papritur, sidomos nga dy vendet kufitare. Silogjet vorio-epirote riorganizuan strukturat e tyre dhe forcuan pėrpjekjet pėr tė rilidhur kontaktet e vjetra tė humbura pas ardhjes sė komunistėve nė pushtet.

Nė shkurt tė 1953, dyshimet e qeverisė shqiptare do tė bėheshin realitet me firmosjen e traktatit greko-turko-jugosllav, i cili ndikoi nė mėnyrė tė menjėhershme nė marrėdhėniet mes Greqisė dhe Shqipėrisė. Vetė Enver Hoxha dhe drejtuesit mė tė lartė tė Partisė Komuniste, u shqetėsuan pėr mundėsinė e ndėrmarrjes sė njė aksioni tė pėrbashkėt tė tre vendeve ballkanike kundėr saj. Nė 1954, tre shtetet nėnshkruan edhe aleancėn ushtarake, e njohur si Pakti Ballkanik. Nė librin e Beqir Metės, “Shqipėria dhe Greqia, Paqja e Vėshtirė”, shkruhet se nė kėtė pakt ekzistonte njė klauzolė sekrete mes Greqisė dhe Jugosllavisė, qė binin dakord qė nė rastin e njė lufte, tė pushtonin bashkėrisht Shqipėrinė”.

Grekėt nuk frenuan. Pas planit tė Pippinelis, qė ishte refuzuar nga Shtetet e Bashkuara, grekėt paraqitėn njė tjetėr iniciativė qė njihet si projekti “Dragumis”. Diplomati i njohur, Filip Dragumis, propozoi njė plan konkret, me shpresėn se ai do tė pranohej kėtė herė nga komuniteti ndėrkombėtar e mbi tė gjitha nga SHBA. Edhe nė qendėr tė kėtij plani, shpalosej hapur dėshira aneksuese kundrejt Shqipėrisė.

Ndryshimet qė propozonte Dragumisi ishin:


Tė sigurohej pushtimi i kanalit tė Korfuzit nga Greqia dhe nėpėrmjet saj nga NATO. Kjo do tė arrihej, duke i dhėnė Greqisė zonėn bregdetare tė Delvinės, Sarandės dhe tė Himarės. Nė zonėn e Konicės, vija e kufirit do tė kalonte pėrtej qytetit tė Leskovikut, duke e lėnė atė nė territorin grek, ndėrsa Pėrmeti do tė mbetej shqiptar. Vija kufitare do tė vijonte, duke kapėrcyer lumin Vjosė dhe do tė linte nė territorin shqiptar Poliēanin dhe Libohovėn, por duke kaluar te grekėt Sopikun. Greqia do tė merrte tė gjithė luginėn e Devollit tė Sipėrm, bashkė me 14 fshatrat e liqenit tė Prespės. Ndėrsa Korēa do t’i mbetej Shqipėrisė.


Por edhe kjo tentativė e re e maskuar greke nuk do tė pranohej nga ndėrkombėtarėt, tė cilėt mundėn tė kuptonin prapavijėn pushtuese tė tyre ndaj Shqipėrisė.

Nė vitet nė vijim 1953–1954, drejtuesit mė tė lartė tė shtetit shqiptar, por edhe vetė Enver Hoxha, shprehėn hapur qėndrimin pėr tė normalizuar marrėdhėniet me fqinjėt grekė. Megjithatė qeveria fqinje nė mėnyra tė ndryshme shtynte dhe shpėrfillte kėrkesėn shqiptare. Nėnshkrimi i Marrėveshjes Bled nė gusht tė 1954-s mes Jugosllavisė, Greqisė dhe Turqisė rivuri sėrish nė pozicion mbrojtės qeverinė shqiptare, e cila e konsideroi atė si njė pakt kundėr demokracive popullore, sovjetikėve, Shqipėrisė dhe Bullgarisė.

Mė 28 mars 1955, Shqipėria anėtarėsohet nė Traktatin e Varshavės. Enver Hoxha, nė njė fjalim solemn nė Kuvendin e Shqipėrisė, ashtu siē pritej, arriti tė merrte 100 pėr qind tė votave tė deputetėve pėr ratifikimin e kėtij traktati.

Nė kėto momente, Shqipėria nisi tė ēngurtėsohet, duke kėrkuar sėrish pėrmirėsimin e marrėdhėnieve me vendet fqinje, por edhe zhvillimin e mėtejshėm tė lidhjeve me Bashkimin Sovjetik dhe vendet e tjera tė bllokut komunist.

Nė 1955-s, Shqipėria kėrkoi pėrmes sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Greqinė. Por edhe kėtė herė, pėrgjigjja greke ishte negative. Pėrkundrazi grekėt riformuluan tė njėjtat akuza dhe kėrkesa, duke filluar nga kufizimi i pjesėmarrjes sė Shqipėrisė nė tė gjithė organizmat ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, grekėt pėrsėritėn qėndrimin e vjetėr se shqiptarėt nuk duhet tė renditeshin nė bllokun fitues tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Mė 8 dhe 9 korrik 1956, nė Athinė, organizohet Kongresi Ndėrkombėtar Panepirot, i cili kėrkonte sėrish ēlirimin e zonės sė ashtuquajtur nga Greqia tė Vorio Epirit me anė tė forcės. Kongresi kishte hedhur idenė e krijimit tė njė fronti pėr ēlirimin e Vorio Epirit, me thirrjen nėn armė tė tė gjithė grekėve dhe kishte vendosur krijimin e njė organi ekzekutiv kombėtar pėr zbatimin e vendimeve tė tij. Sipas informacioneve qė vinin nė atė kohė nė Ministrinė e Brendshme nė kampin e Llavrios nė Greqi, ishin armatosur rreth 3000 persona, tė cilėt do tė fillonin kryengritjen pėr ēlirimin e Jugut tė Shqipėrisė.

Nė kėtė situatė, pushteti komunist forcon masat pėrgjatė kufirit me Greqinė, ndėrkohė qė ndėrmerren edhe aksione tė shumta nė zonat mė problematike ku jetonin minoritarė. Nė 1956-n, organet e drejtėsisė shqiptare arrestojnė Sokrat Dimantin, vėllain e ish- krahut tė djathtė tė Vasil Shahinit, ish-kreut tė agjenturės greke nė Shqipėri pėr shumė vite para komunizmit. Sokrat Diamanti, vėllai i Jani Diamantit, akuzohej pėr propagandė greke, sabotim tė zgjedhjeve tė 2 Dhjetorit 1945, nė zonėn e Derviēanit nė Gjirokastėr, pėr shtyrje nė arratisje tė disa personave, agjitacion e propagandė kundėr pushtetit popullor dhe tradhti tė lartė shtetėrore.

Diamanti iu nėnshtrua pyetjeve tė hetuesve pėr ditė me radhė.

Hetuesi: Na flisni pėr veprimtarinė tuaj kundėr pushtetit


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė kam qenė i prekur nga pushteti qė mė kishte cilėsuar kulak dhe mė luftonte vazhdimisht, ndaj unė nuk e doja. Prisnim tė shpėtonim nga kjo gjendje dhe ndryshimin e situatės nė vendin tonė nga ana e jashtme, sidomos nga Greqia dhe dėshiroja qė ata tė zaptonin Shqipėrinė.


Hetuesi: Me cilin keni biseduar kundėr pushtetit?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Kam biseduar me LLambi Mukėn, Koēo Mukėn dhe Thoma Mukėn tė tre nga Derviēani, edhe kėta cilėsohen kulak si unė. Kur kishim mundėsi, takoheshim dhe flisnim pėr problemet tona dhe thoshim qė ky regjim duhet tė bjerė tė pėrmbyset dhe kėtu tė vijė Greqia, ndryshe pėr ne nuk kishte shpėtim. Bisedoja edhe me Ilia Diamantin, edhe ai kėrkonte pushtimin nga ana e Greqisė.


Hetuesi: Nga tregoni shokėt me tė ngushtė qė keni pasur nė ushtri


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Nė ushtri, kam pasur shokė tė ngushtė Thoma Llazarin nga Himara, Panajot Shutin nga Gjirokastra, Vasil Makno nga Delvina, Foto Papajanin nga Leshnica, Mexhit Kokalarin nga Gjirokastra, Kristo Dulen nga Goranxia dhe Kristo Zoto nga Poliēani.


Hetuesi: Tregoni se ēfarė keni biseduar me kėta persona


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Tė gjithė flisnin kundėr pushtetit p.sh Andon Vajua tha njė ditė, duke parė foton e Stalinit, ta bėjmė supė kokėn e plakut. E shumė tė tjera qė tani nuk mė kujtohen.


Hetuesi: Po ju ēfarė u keni thėnė shokėve nė repart?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė u kam thėnė shokėve se tani qė amerikanėt ndėrprenė luftėn nė Kore, do ta shpėrthejnė nė Ballkan, sepse paktin Greqi-Turqi-Jugosllavi nuk e kanė bėrė kot, por pėr tė sulmuar Republikėn e Shqipėrisė. Bisedat tona ishin rreth ndryshimit nė vendin tonė dhe hapjen e shpejtė tė njė lufte tė re, se e shikonim si shpėtim.


Hetuesi: Mendohuni mirė dhe tregoni


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Mė kujtohet se shokėve iu kam thėnė se unė kam vepruar pėr sabotimin e zgjedhjeve. Nuk mė kujtohet sa ju kam treguar pėr kėtė ēėshtje. Bashkė me kushėririn tim, Jorgji Diamanti, kemi shkruar parulla kundėr zgjedhjeve.


Hetuesi: A e ndjeni veten fajtor?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Po, unė ndihem fajtor


Hetuesi: Pse ?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė, sidomos pas vitit 1951, kam biseduar me shumė elementė kundėr pushtetit. Nė biseda shpreheshim se shpėtimi i vetėm ėshtė largimi i kėtij regjimi dhe kėtu tė vinte Greqia. Unė kam lexuar dhe komentuar shumė fletushka tė hedhura nga aeroplanėt nė vitin 1952. Pėr sa i pėrket sabotimit tė zgjedhjeve tė 1945-s kam shkruar trakte sipas udhėzimeve tė Jorgo Diamantit. Jorgo mė udhėzoi qė traktet t’i shkruaja me shkronja tė mėdha, qė tė lexoheshin mė mirė. Shkrova shumė tė tilla nė gjuhėn greke, tė cilat i shpėrndamė nė rrugėn automobilistike ndėrmjet Derviēanit dhe Goranxisė. Me shokėt nė ushtri kam biseduar pėr t’u arratisur nė Greqi. Nuk mė kujtohen persona tė tjerė qė kanė dijeni dhe punojnė nė favor tė zbulimit grek veē meje, tė tjerėt ju a thashė.


Hetuesi: Keni pasur kontakte me vėllain tuaj, Jani Diamanti?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Po ai mė lajmėronte nė ‘45 – ‘46 qė tė arratisesha dhe tė shkoja atje. Kam biseduar me Miēo Barutan i cili mė informonte se pėr grekėt punonin edhe oficerė, tė cilėt ēonin nė Greqi informata ushtarake. Ai kishte lidhje me diversantin Niko Stirmo, tė cilin e fshihte kur vinte nga Greqia nė mullar. Ky i sillte trakte dhe merrte informata tė fshehta tė cilat i ēonte nė Greqi.


Dosja dėrgohet nė Gjykatėn Ushtarake tė Gjirokastrės, e cila nėn kryesimin e kapitenit tė parė, Sami Abazi, pasi shqyrtoi provat e paraqitura nga hetuesia, mė 30 Janar 1957 vendosi dėnimin e tė pandehurit Sokrat Diamanti me 18 vjet heqje lirie. Pavarėsisht kėrkesės ankimore tė avokatit mbrojtės sė Diamantit qė kėrkonte njė dėnim mė tė butė pėr klientin e tij, Kėshilli Gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė nė Tiranė lė nė fuqi masėn e dėnimit me 18 vjet.

Pushteti komunist rrit gatishmėrinė dhe shton agjentėt e sigurimit tė shtetit nė Jug tė vendit. Ashtu si para ardhjes nė fuqi tė komunistėve, njė ndėr zonat mė problematike mbetej Himara qė ishte nėn vėzhgim tė rreptė, pėr shkak tė problemeve tė vazhdueshme qė kishte pasur me elementė grekofone tė ndryshėm.

Me kėtė rast, mė 30 janar 1957, arrestohen Leko Kallushi, Pano Konomi, Irakli Rrapo, Ilija Kokoveshi, Mihal Llato, Andrea Bollano, Koēo Beleri, Jani Brigo, tė gjithė nga Himara, nėn akuzėn e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste, pasi u vėrtetua vjedhja qė kishin kryer nė fabrikėn e vajit tė ullirit nė Himarė por edhe pėr krimin e agjitacion e propagandės dhe tradhtisė ndaj atdheut.
Njė pjesė e tė arrestuarve vinin nga familje qė kishin pasur lidhje tė forta me agjenturėn greke dhe kishin edhe tė arratisur nė vendin fqinj. Ndėr tė cilat, familja Bollano, anėtarė tė sė cilės ishin skeduar pėr herė tė parė nė vitet 1920 nga organet e drejtėsisė sė asaj kohe. Plenumi i Gjykatės sė Lartė, i udhėhequr nga kryetari Aranit Cela, jep dėnime tė ashpra pėr tė gjithė tė pandehurit.

Irakli Rrapo, pėr krimin e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste dėnohet me 15 vjet burg dhe zhdėmtim tė plotė tė shumės sė dėmit shkaktuar fabrikės sė vajit tė ullirit, humbjen e sė drejtės elektorale, konfiskimin e pasurisė sė tij tė luajtshme e tė paluajtshme. Nėn tė njėjtėn akuzė, Ilija Kokoveshi dėnohet me 11 vjet heqje lirie dhe heqjen e sė drejtės sė votės pėr 3 vite. Andrea Bollano, pėr krimin e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste dėnohet me 6 vjet burg dhe humbjen e sė drejtės elektorale pėr 2 vite si dhe zhdėmtim tė shumės sė dėmit financiar shkaktuar fabrikės nė Himarė. Leko Kallushi me 18 vjet e 9 muaj, Pano Konomi me 13 vjet e Mihal Llato me 7 vjet e 6 muaj.

Gazeta Shqip

Askushi
02-10-2012, 14:47
Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 4-t)



2011
Marin Mema


Tensioni, kėrcėnimet, pėrplasjet diplomatike dhe ato me armė, arrestimet e shumta dhe zbardhja e rrjeteve agjenturore ishin kthyer nė njė shoqėrues normal tė marrėdhėnieve tė ndezura Shqipėri – Greqi.
Nga agjentėt Vasil Shahini e Jani Diamanti tė zhdukur nga komunistėt, te listat e gjata tė pjesėtarėve tė silogjeve vorio-epirote, te themelimi i Mavit, te masakra ndaj ēamėve, te pėrplasjet ushtarake tė gushtit ‘49 dhe ato diplomatike nė Konferencėn e Paqes nė Paris, nga plani Pippinelis tek ai Dragumis. Vit pas viti asgjė nuk ndryshon nė aksin Tiranė – Athinė nė njė marrėdhėnie qė gjatė gjithė kohės lėkundet nė fije tė perit.
Mė 16 shtator 1959 nga Sigurimi i Shtetit i rivihen prangat Vasil Pertalit njė ndėr krerėt e agjenturės greke pas vrasjes sė Vasil Shahinit. Mė 1946, Pertali ishte dėnuar me 10 vjet heqje lirie nėn akuzėn e tradhtisė sė lartė ndaj atdheut, propagandė greke dhe organizim tė silogjeve vorio-epirote nė Leshnicė, Sarandė, Gjirokastėr e mė tej. Edhe nė kėtė arrestim tė dytė mbi Vasil Pertalin rėndojnė tė njėjtat akuza. Gjatė seancave tė pyetjeve pėrballė hetuesve, ai pranon lidhjet e hershme me agjenturėn greke qė kishin filluar diku rreth viteve 1932, kohė kur nisi tė punonte pėr konsullatėn greke nė Sarandė. Pertali merrte para nė konsullatė dhe duhet t’ua shpėrndante mėsuesve grekofonė qė punonin nė zona tė ndryshme nė jug tė vendit. Gjithēka duhet tė kryhej nė fshehtėsi tė plotė, pasi mėsuesit nuk duhet tė diktoheshin nga xhandarmėria e kohės sė Zogut. Ai pranon se kryente njė rol ndėrlidhės mes drejtuesve tė konsullatės dhe njerėzve tė fshehtė qė punonin pėr tė. Pas largimit tė konsullatės greke nga Saranda, Pertali pranon takimet nė vende tė fshehta pranė kufirit grek me diversantin Thoma Mello nga i cili merrte edhe detyrat pėrkatėse.

Hetuesi: Cilat ishin detyrat qė ju ngarkonte agjenti Thoma Mello?

Pertali: Si detyrė mua Thoma Mello mė ngarkoi qė pėrsėri tė isha si ndėrlidhės duke marrė letra dhe udhėzime tė ndryshme nga zbulimi grek dhe t’ua shpėrndaja personave tė ndryshėm qė punonin kundėr pushtetit siē ishte Sotir Shqevi dhe Nasho Pando. Mė pas u arrestova dhe mė liruan nė 1952.

Hetuesi: Na tregoni i pandehur si quhej konsulli me tė cilin mbanit lidhje?

Pertali: Unė kam mbajtur lidhje me shumė konsuj grekė, sepse ka pasur shumė raste qė ata janė nderuar. Konsulli i parė qė unė mbaja lidhje ka qenė Skarpas, i dyti Kalelis, i treti Hristodhullas dhe i katėrti Trandafillakos. Me kėta unė vazhdimisht rekomandohesha me anėn e sekretarit tė konsullatės Jorgo Koēobinja mbasi ai derisa u largua fare konsullata nuk u ndėrrua asnjėherė.

Hetuesi: Dėshmitarėt ndėr tė cilėt Katina Lango na kanė thėnė se familjarė tuajt kanė padur takime me diversantė edhe gjatė kohės kur ju keni qenė nė burg. Gruaja juaj, Qirana Pertali, ėshtė takuar me diversantin Thoma Diamanati. Si i shpjegoni kėto takime?

Pertali: Ka mundėsi qė diversantėt tė kenė ardhur dhe tė kenė takuar gruan time, por ajo kur dola nga burgu nuk mė ka treguar nga frika se mos e shaja.

Hetuesi: Si i shpjegoni deklarimet e Katina Langos?

Pertali: Pėr sa u pėrket deklarimeve tė Katina Langos, unė mendoj se ato duhet tė jenė tė vėrteta, pasi Katina diversantin Thoma Diamanti e ka kushėri tė parė. Kėshtu qė gruaja ime duke e ditur kėtė kur ėshtė takuar me Thoma Diamantin ia ka treguar Katina Langos, por mua jo, nuk mė ka treguar asgjė.

Hetuesi: Me cilėt persona keni pasur lidhje pas daljes nga burgu nė 1952?

Pertali: Pas vitit 1952 kam pasur kėtė rreth shoqėror: Spiro Kashara, Jani Zisi, Ligor Lezo, Sevasti Melo, Varvara Muka, Vasil Melo, Jorgji Mako, Stefan Zisi, Miēi Lito, nga Leshnica. Por kam njohur edhe tė arratisurit Vasil Llajo, Thoma Melo etj.

Hetuesi: Kur vinin diversantėt ku i bėnit takimet?

Pertali: Nė kohėn kur mė erdhėn diversantėt kisha dy dhoma, takimin me ta e bėra nė dhomėn e zjarrit. Pėr t’u dalluar shtoj se tani kam dy shtėpi, por takimet i bėja nė shtėpinė e vjetėr.

Hetuesi: Na tregoni i pandehur se ēfarė konditash duhet tė plotėsojė pėr tė studiuar nė shkollėn e Vellasit ose tė Voshtinės?

Pertali: Agjentėt arsimtarė qė ishin nė shėrbim tė fshehtė me konsullatėn greke nė mes tė detyrave tė tjera kishin edhe atė tė zgjidhnin nxėnėsit mė tė mirė qė kishin kėto karakteristika, tė ishin me trup dhe shėndet tė mirė, tė zgjuar, dhe kryesorja filogrekė. Konsullata greke e Sarandės dhe ajo e Gjirokastrės pėr ēdo vit duhet tė dėrgonin nė shkollėn e Voshtinės nga 6 djem secila, tė cilėt do tė mėsonin nė shkollė, e mė vonė do bėheshin kuadro. Tė gjithė studentėt qė zgjidheshin nga ana e mėsuesve pėr tė vazhduar mėsimet nė shkollėn e Voshtinės, atje pėrgatiteshin gjoja pėr mėsues, ndėrsa nė fakt mėsonin se si tė punonin pėr interesat e Greqisė duke u vėnė nė shėrbim tė tyre. Kėto fakte unė i di mirė, sepse shumica e arsimtarėve qė unė kisha ndėrlidhje kishin dalė nga shkolla e Voshtinės. Kishte dhe nga shkolla e Vellasit.

Hetuesi: Si ėshtė vepruar pėr rekrutim agjentėsh tė personave qė na keni treguar si tė tillė?

Pertali: Me pėrjashtim tė Harallamb Papait, Lezos dhe Aristotel Papait tė tjerėt ua kam rekomanduar unė konsullatės greke si elementė tė pėrshtatshėm. Pėr kėtė konsulli mė kishte ngarkuar detyrė qė unė tė zgjidhja, tė studioja dhe pastaj t’i rekomandoja konsullatės elementė qė plotėsonin kushtet e kėrkuara. Tė ishin grekofilė, konspirativė, mundėsisht tė kishin fėmijė qė studionin nė shkolla nė Greqi nė Vellas, Korfuz, e Voshtinė, mbasi po tė mos ishin nė rregull me punėn sekrete grekėt do tė merrnin masa kundrejt fėmijėve tė tyre.
Si pasojė e fakteve tė reja tė zbuluara gjatė marrjes nė pyetje tė tė pandehurit pėr periudhėn e para vitit 1946, tė cilat nuk ishin zbuluar gjatė hetimit tė parė, hetuesi i Sigurimit tė Shtetit, Vangjel Kote, vendos tė shtojė edhe akuza tė tjera nė dosjen Pertali. Tashmė hetimi pėrfshin periudhėn 1932-1946 dhe 1952-1959.

Hetuesi: I pandehur na tregoni ku e keni takuar ish-konsullin Trandafillakon nė Greqi?

Pertali: Trandafillakon e kam takuar nė Greqi atje ai mė dha njė leje qarkullimi, e cila ishte e nėnshkruar nga ish-komandanti i Korofillaqisė, Kristo Kotrullo. Trandafillakoja nuk punonte gjėkundi ai rinte nė shtėpi, s’di si ma rregulloi autorizimin qė mė dha.

Hetuesi: Ēfarė pėrmbajtjeje kishte dokumenti?

Pertali: Dokumenti kishte kėtė pėrmbajtje: Vasil Pertali ėshtė i lirė tė qarkullojė kudo nė Greqi e t’i jepet ndihmė nga autoritetet ushtarake e civile

Hetuesi: Ju po gėnjeni i pandehur. Si mundet qė Trandafillako nuk punonte nė asnjė vend, por siguroi njė leje tė tillė dhe jepte mijėra dhrami pėr t’ju shpėrblyer ju grekofilėve?

Pertali: Kėto tė holla, siē mė ka thėnė Trandafillako, vinin nga njė silog i Amerikės. Bile mbaj mend se shuma ishte 1 milion dhrami tė cilat duhet t’u shpėrndaheshin vorio-epirotėve si unė.

Hetuesia pėr ēėshtjen “Pertali” merr nė seanca tė gjata pyetjesh njė numėr tė madh personash tė cilėt pohojnė se i pandehuri ishte agjent grek dhe kishte ngritur njė rrjet tė gjerė bashkėpunėtorėsh nė jug tė Shqipėrisė. Dėshmitarėt zbulojnė njė sėrė aksionesh ilegale qė ishin kryer nga njerėzit e lidhur me Pertalin dhe po ashtu pagesat qė vinin nga silogjet vorio-epirote pėr ta. Nė seancat e gjata nuk munguan as ballafaqimet mes palėve. Hetimi mbi Vasil Pertalin zgjati mė shumė se njė vit, por nė dosjen e arkivit tė Ministrisė sė Brendshme mungon vendimi qė ėshtė marrė mbi tė. Nė moshėn 69-vjeēare supozohet se Vasil Pertali mund tė ketė vdekur nga shkaqe natyrore gjatė periudhės sė gjatė hetimore ose ėshtė ekzekutuar nė fshehtėsi tė plotė nga Shėrbimi Sekret Shqiptar.
12 Korriku 1958 shėnoi arrestimin e himarjotit Petro Bollano. Ai akuzohej pėr tentativė tė pėrsėritur pėr arratisje qoftė nga qyteti i Shkodrės ku ishte ushtar, qoftė nga Saranda mė pas. Bollano zhvilloi takime edhe me qytetarėt Meno Dhimojani dhe Spiro Skura tė cilėt nuk pranuan t’i bashkoheshin duke e kėshilluar tė tėrhiqet nė tentativėn e tij. Gjatė kohės qė Petro Bollano u arrestua ai i dėrgonte disa letra kėtyre dy qytetarėve, duke i porositur qė tė mos tregojnė asgjė mbi veprimtarinė e tij armiqėsore.

Vendim nr. 141

Kėshilli gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė i formuar nėn kryesimin e N/Kolonel Mustafa Qilimit, anėtarit Sotir Spiro dhe Hilmi Telegrafit merr vendimin pėr tė lėnė nė fuqi dėnimin e Petro Bollanos me 12 vjet burgim dhe me konfiskim tė pasurisė sipas nenit 28 tė Kodit Penal, dhe humbjen e tė drejtės elektorale pėr 3 vjet kohė.
Pavarėsisht kėrkesės sė avokatit mbrojtės, Niko Zoto, kjo gjykatė la nė fuqi vendimin e mėparshėm tė gjykatės ushtarake tė qytetit tė Gjirokastrės. Gjatė viteve 1958 - 1961 Kėshilli Gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė dėnon nėn akuzėn e agjitacionit dhe propagandės kundėr pushtetit popullor me 15 vjet heqje lirie edhe himarjotin Angjelo Bollano
Pikėrisht nė kėtė moment tė vėshtirė pėr Shqipėrinė, shteti italian nė maj tė 1960-s i dėrgon njė raport tė hollėsishėm komandės sė NATO-s, i cili nėnvizonte faktin sė Ēamėria ishte njė krahinė shqiptare, nėnvizonte ligjin e luftės mes dy vendeve dhe pretendimet greke pėr Vorio Epirin. Qeveria greke reagoi nė mėnyrė tė ashpėr, tė njėjtin qėndrim pati dhe opozita e majtė, duke e cilėsuar raportin italian si vepėr tė fashistėve. E vėnė nė qendėr tė presionit grek, shteti italian tėrhoqi dokumentin. Menjėherė nė kėtė kohė erdhi mbėshtetja e shtetit turk dhe faktorit shqiptar nė emigracion, por udhėheqja komuniste u tregua skeptike dhe e ftohtė duke iu frikėsuar njė prapavije dhe njė aleance turko-amerikane pėr rrėzimin e regjimit komunist.
Nga krahu tjetėr, zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm, Venizelos, gjatė njė takimi me liderin sovjetik, Nikita Hrushov, nė 1960 bėn publik njė propozim tė ri tė grekėve pėr Epirin e Veriut, i cili u hodh nė lojė si kusht pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Shqipėrinė dhe shfuqizimin e ligjit tė luftės. Nė projektin e ri kėrkohej vetėqeverisja e Vorio Epirit nga minoriteti grek, por brenda kufijve shqiptarė. Siē u bė e ditur mė pas, detajet e zbuluara dhanė tė kuptohej se Hrushovi tė paktėn parimisht nuk ishte shprehur kundėr kėsaj skeme. Ai i pati premtuar Venizelosit ta diskutonte kėtė ēėshtje me Enver Hoxhėn nė njė kongres qė do tė zhvillohej pas pak kohėsh nė Bukuresht tė Rumanisė. Sipas Venizelos, Hrushovi pati shprehur qėndrimin se ēdo minoritet duhet tė ketė autonominė e tij, pėr tė zhvilluar gjuhėn dhe kulturėn sipas dėshirave. Kaq mjaftoi pėr tė shpėrthyer zemėrimin e Partisė Komuniste Shqiptare. Enver Hoxha thėrret ambasadorin rus tė akredituar nė Tiranė, Ivanov, tė cilit i shpreh prerazi qėndrimin kundėr thelbit tė bisedimeve mes Venizelos e Hrushovit. Nė librin “Dy Popuj Miq”, Enver Hoxha shprehet se Shqipėria nuk e njeh Sofokli Venizelosin, por babanė e tij, Elefter Venizelos po, i cili ka djegur me dhjetėra fshatra shqiptarė e ka ngritur banda qė punonin si agjentė pėr autonomi tė Vorio Epirit. Nė pėrfundim tė komentit tė tij, Hoxha thekson se Shqipėria nuk do tė lejojė askėnd tė diskutojė pėr kufijtė e saj, qoftė ky edhe Hrushovi.
Krisja me Bashkimin Sovjetik nė mbledhjen e 81 partive dhe mė pas prishja e marrėdhėnieve rindezi shpresat greke pėr Vorio Epirin. Tėrheqja e nėndetėseve nga baza ushtarake e Pashalimanit nė Vlorė rriti presionin grek qė mendoi se tashmė Shqipėria ishte thuajse e izoluar dhe pa mbėshtetje tė fuqishme. Nė tė njėjtėn kohė, Partia Komuniste Shqiptare prishi marrėdhėniet edhe me homologen e saj greke. Nė Kongresin e Tretė tė Partisė sė Punės delegati i Partisė Komuniste Greke nuk u lejua tė flasė, duke u akuzuar nga udhėheqja shqiptare si spiun i qeverisė sė Karamanlisit. Kjo ēarje erdhi si pasojė e qėndrimeve jo tė qarta qė edhe tė majtėt grekė mbanin pėr ēėshtjen e Vorio Epirit. Nė tė njėjtėn kohė udhėheqja shqiptare mori informacion se qeveria e Athinės po mblidhte opinione se cili do tė ishte reagimi i disa vendeve nė rast se Greqia do tė sulmonte ushtarakisht Shqipėrinė. Nga krahu tjetėr, organizatat vorio-epirote intensifikuan punėn e tyre duke nisur mbledhjen e vullnetarėve pėr tė kryer sulme tė armatosura ndaj Shqipėrisė.
Por oreksit tė fqinjėve iu tregua shpejt vendi, pasi partnerėt e saj tė mėdhenj nė NATO, veēanėrisht Shtetet e Bashkuara u shprehėn me forcė kundėr njė sulmi ushtarak tė Greqisė ndaj Shqipėrisė. Nga krahu tjetėr, shteti grek nisi tė frikėsohej pas prishjes sė Tiranės me Moskėn, pasi mendonin se Bashkimi Sovjetik do tė ndikonte nė rrėzimin e Hoxhės pėr tė vendosur nė vend tė tij njė lider tjetėr edhe me tė fortė. Kjo situatė e mundshme do ta vendoste Greqinė nė njė pozicion tė rrezikshėm mes satelitėve komunistė nė Ballkan.
Shqipėria vijon tė izolohet kur nuk merr pjesė edhe nė njė mbledhje pėr mirėkuptim ballkanik tė organizuar nė Athinė. Grekėt nuk pajisin me viza delegacionin shqiptar duke e lėnė nė kėtė mėnyrė jashtė kėtij takimi tė rėndėsishėm ku merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues jugosllavė, rumunė e bullgarė. Kaq mjafton qė Enver Hoxha tė shpėrthejė nė akuza ndaj tė gjithė vendeve pjesėmarrėse. E megjithatė, politika shqiptare lėkundej nė dy qėndrime tė kundėrta, teksa akuzat ndaj Greqisė vijonin tė ishin tė forta, Partia Komuniste ndiqte njė vijė tė kujdesshme me zonat dhe minoritarėt brenda vendit, tė cilėve Hoxha u dėrgonte mesazhe bashkėpunimi, vlerėsimi dhe pėrparimi.
Nė vitin 1968 Enver Hoxha nė njėrėn prej mbledhjeve tė Frontit Demokratik lėshon njė deklaratė tė fortė paralajmėruese ndaj fqinjėve greke, duke kėrcėnuar se nėse ushtria fqinje do tė tentojė tė sulmojė, atėherė Forcat e Armatosura Shqiptare do t’i shkatėrrojnė plotėsisht. Njė deklaratė sa kėrcėnuese edhe ironizuese ndaj fqinjėve.

Enver Hoxha

“Shqipėria socialiste ėshtė njė vend paqedashės, qė nuk kėrkon tė kėrcėnojė ose tė frikėsojė njeri me politikėn e saj tė jashtme tė drejtė dhe korrekte. Republika Popullore e Shqipėrisė ka synuar kurdoherė qė me tė tre fqinjėt e saj qė ka rreth e rrotull tė rrojė nė fqinjėsi normale. Nė qoftė se ndonjėrės prej tyre nuk i pėlqyeka kjo fqinjėsi normale dhe korrekte atėherė aq punė na prish. Monarkofashistėt grekė kanė gati 25 vjet qė deklarojnė se janė nė gjendje lufte mė Shqipėrinė pėr arsyen bindėse se Italia fashiste qė sulmoi me armė dhe pushtoi Shqipėrinė nė 1939, sulmoi dhe Greqinė. Duhet njė logjikė fashisti grek qė tė gargariset 25 vjet me radhė me kėtė ide gjeniale dhe unikale. Por ne u themi fashistėve grekė, nuk e shikoni, iu prish gjiza Republikės Popullore tė Shqipėrisė se ju deklaroni se jeni nė gjendje lufte.
Por ne e kemi pėr detyrė t’i paralajmėrojmė:- Uleni bishtin, se nė rast se do tė hyni nė aventura do t’ju ndėshkojmė rėndė, nė qoftė se ju do tė godisni kufijtė tanė ne do t’ju kthejmė nė kėrma, nė qoftė se mendoni se jeni eprorė nė njerėz dhe nė armatime dhe Shqipėrinė Socialiste do ta gėlltisni shpejt e shpejt, provojeni sa ju vlen lėkura. Nė qoftė se ju mendoni tė sillni zjarrin nė kufijtė tanė ne ju themi se zjarri qė ju ndizni do tė pėrvėlojė vatrat tuaja dhe atėherė do tė qėrohen mirė hesapet”.
Gjatė viteve nė vijim marrėdhėniet shqiptaro-greke pėsonin ulje dhe ngritje tė vazhdueshme. Enver Hoxha nė ndryshim me vitet e mėparshme, pėrpiqej tė tregohej i kujdesshėm duke pėrdorur njė politikė nė qendėr tė sė cilės ishte vendosja e marrėdhėnieve diplomatike me vendin fqinj. Pas njė kalvari tė gjatė, Shqipėria dhe Greqia do tė firmosin bashkėpunimin e tyre nė 6 maj 1971. Qeveria shqiptare u tregua e kujdesshme qė traktati pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike tė mos linte asnjė shteg pėr keqkuptime apo interpretime qė ajo kishte bėrė ndonjė lėshim kundrejt grekėve pėr zonėn e Jugut tė vendit. Tė vetmit qė tentuan tė pengonin kėtė proces tė rėndėsishėm ishin njė grup deputetėsh tė Janinės. Qeveria greke arriti t’i bėnte ballė kundėrshtimit tė qarqeve nacionaliste greke, pėr mė tepėr vendosi se Kongresit Vorio-Epirot nuk do t’i jepej mė rėndėsia e mėparshme dhe asnjė zyrtar grek nuk do ta pėrshėndeste kėtė aktivitet. Ajo premtoi se ēėshtjen e Vorio Epirit tashmė do ta ndiqte vetėm nė rrugė diplomatike.
Pak kohė para rivendosjes sė marrėdhėnieve zyrtare me Greqinė, Sigurimi i Shtetit mundi tė zbulonte aktivitetin e agjentit grek, Papastrati. Pėr shkak tė statusit tė tij tė veēantė ai u mor nė pyetje nga drejtuesit mė tė lartė tė hetuesisė shqiptare. Nė dosjen e arkivuar nė arkivin e Ministrisė sė Brendshme dhe tė publikuar nė librin “Shėrbimi i fshehtė” i Bekim Budos zbulohen detaje tė plota tė mėnyrės sesi kishte funksionuar agjentura greke qė nė fillim shekull. Pohimet e agjentit Papastrati ishin nė fakt njė konfirmim i raporteve tė shumta qė Shėrbimi Sekret Shqiptar kishte mundur tė siguronte qė prej viteve 1920 e deri nė ēlirimin e vendit nga pushtuesit. Roli i veēantė i Vasil Shahinit, por edhe bashkėpunėtorit tė tij tė ngushtė, Jani Diamanti, zbulohen edhe nga Papastrati nė seancat e gjata tė pyetjeve nė hetuesi.

Hetuesi: Si nisi bashkėpunimi juaj me agjenturėn greke?

Papastrati: Kam qenė anėtar bashkė me dy fshatarė nė silogun Vorio Epirot tė Athinės. Mbaj mend qė nė njė nga mbledhjet qė zhvillonim, kryetari Kristaq Zografo na foli pėr perspektivėn tashmė tė hapur me pėlqimin e qeverisė greke dhe Patriarkanės sė Stambollit do t’i pėrvisheshim punės pėr aneksimin e Vorio Epirit qė sipas tij ishin toka greke qysh nė lashtėsi dhe si e kishim amanet prej tė parėve qė ėndrrėn e bashkimit me Greqinė ta bėnim realitet. Dora-dorės unė u bėra njė nga pėrkrahėsit kryesorė tė Zografos. Nė kėto aktivitete jam njohur edhe me patriotin tim nga Derviēani, Vasil Shahini, i cili me sa duket mė kishte studiuar dhe mė rekomandoi te gjenerali grek, Vasil Mellaj, i cili kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr dhe qė drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek, Alfa Dhio. Gjeneralit i pėlqeva qysh nga fillimi pėr njohuritė e mia pėr historinė e kulturėn helene, ē’ka mė vonė i krijoi njė besim tė madh tek unė duke pyetur edhe nė lidhjet e tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, sidomos Pandelimon Kotokon e Orest Anastasjadhin. Kėshtu, gjenerali i urdhėroi kėta tė themelonin organizatėn Mavi nė kryesinė e sė cilės isha dhe unė, Vasil Shahini dhe Jani Diamanti. Njė ndėr detyrat e para tė organizatės ishte tė pengonim me ēdo kusht qė minoriteti tė merrte pjesė nė Luftėn Nacionalēlirimtare, nė tė njėjtėn kohė nė strukturat e saj tė infiltronim agjentė tanėt tė cilėt duhet tė bėnin karrierė dhe mė pas tė na shėrbenin nė planin tonė pėr tė ēliruar njėherė e pėrgjithmonė Vorio Epirin. Krijuam edhe komitetet vorio-epirote me anėtarė Andon Qirjaqin, Misto Papadhimėn, Dhimitėr Mestakulin, Lefter Guvelin, Jorgo Zoton, Gligor Labovitin e tė tjerė, tė cilėve u vumė detyra tė qarta tė bėnin propagandė nė tri hallka kryesore kleri, shkolla dhe shtypi. Kėto lėvizje do tė mbėshteteshin fort nga shtypi grek, qė kishte pėr detyrė edhe pėrēarjen mes myslimanėve dhe ortodoksėve. Dhespoti Spiridhoni duhet tė rekrutonte sa mė shumė nxėnės pėr tė vazhduar shkollėn e Vellas, gjė pėr tė cilėn kishim marrė nga qeveria fonde tė posaēme. Kotoko duhet tė punonte me klerikėt ortodoksė shqiptarė, pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin rekrutuar nga zbulimi grek, Asfalia.

Hetuesi: Si u riaktivizua agjentura e vjetėr dhe si u rekrutuan tė tjerėt?

Papastrati: Gjenerali Vasil Mellaj na kishte porositur pėr riaktivizimin e agjenturės sė vjetėr krahas rekrutimeve tė reja qė do tė bėnim sidomos nė radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Vasil Shahini punonte me disa kategori si tregtarėt, mėsues grekofonė dhe kryepleq duke riaktivizuar sidomos Gligor Kicatin dhe Jani Foton nga Poliēani, Doktor Ilia Zerin nga Sopiku, Doktor Sokrat Bozhorin nga Terihati, Andon Qirjaqin nga Glina, Tehma Labovitin nga Gjirokastra, Dhimitėr Mastakulin nga Kakodhiqi, Jorgo Zerin nga Dhuvjani.

Hetuesi: Cila ishte mbėshtetja e qeverisė greke pėr organizatėn Mavi dhe pėr Qevan? Si argumentohej kjo ndihmė?

Papastrati: Nė mbledhjet tona ku diskutoheshin probleme tė rėndėsishme asistonin rregullisht edhe dy deputetė grekė, Trailidhis dhe Villjara, tė cilėt na pėrcillnin direktivat kryesore tė qeverisė greke pėr kėto probleme. Ata shtronin me forcė nevojėn e furnizimit me kontingjente tė reja tė rinisė greke Metaksa me degė tė saj nė Shqipėrinė e Jugut. Ata insistonin mos tė kurseheshin fondet qė na ishin vėnė nė dispozicion, mėsuesit e sapoemėruar merrnin 200 franga nė muaj dhe organizatorėt e rinisė monarkiste Metaksa tė shpėrbleheshin me honorare. Nga ana tjetėr, gjeneral Mellaj porosiste pėr tė kaluar nė krijimin e formacioneve ushtarake dhe rolin kryesor do ta luante Qeva e silogjet vorio-epirote duke mėnjanuar gabimet e tė shkuarės kur si rrjedhojė e kundėrsulmit tė ēetave shqiptare nė zonėn e Kurveleshit nė trevėn e Vurgut dhjetėra familje minoritarėsh u larguan pėr nė Korfuz dhe gjetkė. Kėto detyra ne u pėrpoqėm t’i realizonim sidomos gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
Agjenti Papastrati qė prej kohėsh punonte edhe nė shėrbim tė shtetit shqiptar zbulon mėnyrėn e organizimit, funksionimit dhe lidhjet me ēetat e armatosura qė u ngritėn pėr t’iu kundėrvėnė partizanėve shqiptarė nė jug tė vendit. Direktivat qė jepeshin nga njerėzit e Napolon Zervės dhe mbėshtetja e lobit grek nė Amerikė. Papastrati pranon se informacionet qė u jepte Sigurimit tė Shtetit Shqiptar ishin vetėm dizinformacione pėr tė hequr vėmendjen nga lėvizjet e vėrteta tė silogjeve vorio-epirote.

Hetuesi: Ku qėndronte funksioni juaj si agjent dopio rol?


Papastrati: Jam rekrutuar nga zbulimi shqiptar i cili me sa duket ishte nė dijeni tė aktivitetit tim tė mėparshėm dhe mė mbante nė lidhje sė fundi dhe vetė ish-kryetari i degės sė Gjirokastrės nėnkoloneli Manol M, gjė qė mė lehtėsoi shumė pėr kryerjen e detyrave tė mia, duke mė mundėsuar realizimin e takimeve me agjentėt kryesorė qė kisha nė lidhje, qė nga Gjirokastra nė Vlorė e deri nė Durrės. Ishim nė periudhėn kur aktiviteti ynė po kalonte nė fazėn e riorganizimit, pra kalimit nė rrugė tė vogla agjenturore, nė ēeta dhe formacione luftarake sidomos nė qytetet e mėdha nė Gjirokastėr, Vlorė, Lushnjė e deri nė Durrės. Kuadrot kryesore tė zbulimit tė Zervės na kėrkonin me ngulm pėr tė futur nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare kuadrot tona agjenturore. Nga ana tjetėr, drejtuesit kryesorė tė partisė greke EDE (Bashkimi Demokrat i oficerėve grekė, kishte filluar tė riaktivizonte Partinė arqiomarksiste greke, ku Avjazi, kėrkonte me ēdo kusht tė riafirmonte si forcė kryesore nė Epirin e Veriut, i nxitur nga lobi grek nė Amerikė, i cili do tė krijonte mė vonė Konfederatėn Panhelenike Greke, e cila sponsorizohej nga milionerėt grekė, Patriakana e Stambollit, Kisha Autoqefale Greke e deri tek Onasi miliarderi i flotės tregtare greke. Nė kėtė vėshtrim, aktiviteti im ka qenė shumėplanėsh dhe dopiorol. Informatat qė i raportoja sigurimit shqiptar, nė pėrgjithėsi ishin dizinformacione, me qėllim qė ata tė merreshin me problemet nė radhėt e tyre dhe tė largoheshin sa mė shumė nga agjentura jonė, organizimi ynė dhe nga kontingjentet tona. Menjėherė pas Konferencės sė Pezės erdhi udhėzimi mbi krijimin e kėshillave vorio-epirote, si dhe ēetave tė armatosura me platformė gjoja pėr tė luftuar pushtuesit italianė dhe mė vonė ata gjermanė. Kėshtu, krijuam ēetėn e Dhrovjanit me komandant Lefter Guvelin e Jorgo Zoton, ēetėn e Thimio Lolit e tė Kristo Pilos tė cilėt i hodhėm nė luftė kundėr batalionit partizan Ēamėria, duke bėrė njė gabim tė rėndė, dhe nuk zbatuam porositė e gjeneralit Mellaj. Pas Luftės Nacionalēlirimtare, meqenėse qeveria shqiptare dhe ushtria saj po hynte nė punėt tona tė brendshme ne kishim marrė detyrė tė kalonim nė veprime mė tė organizuara grupet e vogla agjenturore do t’i kthenin nė rezistenca, duke i dhėnė njė vend tė veēantė kishės ortodokse, e cila do tė kishte njė rol tė rėndėsishėm nė punėn tonė. Kėtė veprimtari do ta shtrinim deri nė qytetin e Durrėsit duke e shoqėruar me propagandė kundėr shtetit shqiptar, pamundėsinė e tij pėr tė qeverisur vendin, si dhe tė dėnonim kudo edhe nė forumet ndėrkombėtare diskriminimin qė i bėnin ata minoritetit grek dhe nė pėrgjithėsi krahinave tona tė Vorio Epirit. Detyra kryesore e jona nė kėtė periudhė ishte qė tė krijonim njė gjendje pasigurie dhe anarshie duke e shoqėruar me provokacione nė kufi, me qėllim krijimin e kushteve pėr njė ndėrhyrje tė armatosur, duke plotėsuar kushtet e misionit sekret Front i Hapur i cili do tė kombinohej nė luftėn e grupeve ushtarake qė do tė futeshin nėpėrmjet kufirit, gjė pėr tė cilėn ishte marrė edhe pėlqimi i organeve tė shėrbimeve sekrete italiane, tė cilat nga ana e tyre po pėrgatisnin nė Bari tė Italisė grupe agjenturore pėr t’u futur nė Shqipėri nėpėrmjet kufirit shqiptaro-grek, qė drejtoheshin nga koloneli i zbulimit italian De Agostini dhe qė quhej Fronti i Mbyllur.
Pas rivendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike, shteti shqiptar u pėrpoq ta shfrytėzonte tė paktėn pėr tė kontrolluar nė terren gjendjen e minoritetit shqiptar nė Greqi nė zonėn e Ēamėrisė pas dėbimeve tė dhunshme nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore. Ambasadori shqiptar gjatė vizitės sė tij nė Ēamėri mė 5 deri nė 9 qershor 1972 konstatoi se nė zona tė caktuara si ato tė Sulit afėr Janinės, Prevezėz, Igumenicės, Pargės, Filatit dhe me pak nė atė tė Artės kishte mbetur njė numėr i konsiderueshėm banorėsh me origjinė shqiptare, tė cilėt jetonin kryesisht nė kėto fshatra. Pavarėsisht kontrollit nė terren, shteti grek nuk pohonte asgjė zyrtarisht duke fshehur dhe mos pranuar praninė e shqiptarėve nė tokat e saj. Kryetari i Bashkisė sė Igumenicės i cili kishte origjinė shqiptare dhe fliste shqip pohoi se kishte ende fshatra tė tėra qė flisnin shqip. Madje, ai tha se mund tė gjesh shumė plaka qė nuk dinė fare greqisht.
Por pėrmirėsimi i marrėdhėnieve nuk kishte frenuar dėshirat ekspansioniste tė shtetit grek qė vijonte aksionet e fshehta me anė tė agjenturave tė tij. Si rezultat i dėshtimeve nė pėrplasjen me Sigurimin e Shtetit, ato ishin bėrė thjesht mė tė sofistikuara e mė tė mbuluara. Qė pas 1973 edhe aktiviteti i silogjeve vorio-epirote nisi rigjallėrimin nė disa ndėr qytetet mė tė mėdha greke, por edhe nė vende tė tjera tė botės ku synohej shfrytėzimi i shoqatave tė shqiptarėve.
QEVA ( Komiteti Qendror i Luftės pėr Vorio Epirin ) dhe silogjet qė e rrethonin ruanin pozicionin e fortė dhe mjaft aktiv nė propagandėn dhe luftėn e gjithanshme ndaj Shqipėrisė. Sigurisht, kjo organizatė vepronte nė kuadėr tė njė bashkėpunimi tė ngushtė me struktura tė caktuara shtetėrore, tė cilat jepnin udhėzime pėr mėnyrėn e veprimit. Deri nė fillim tė viteve 1970, QEVA drejtohej nga Pandelejmon Kotoko, njė njohje e vjetėr ky e organeve tė drejtėsisė shqiptare. Kotoko ishte sė bashku me Vasil Shahinin e vrarė nga komunistėt nė Gjirokastėr nė 1943 dhe Jani Diamantin e zhdukur kohė mė vonė njė ndėr themeluesit e organizatės terroriste Mavi, ndryshe e njohur si Fronti pėr Ēlirimin e Vorio Epirit. Pas vdekjes sė Kotokos, mė 1972, nė krye tė QEVA-s erdhi Peshkopi i Janinės Serafinos.
Siē shkruhet edhe nė librin e Beqir Metes “Shqipėria dhe Greqia, paqja e vėshtirė”, nė vitin 1974 nė Greqi u krijua federatė panepirote me qendėr nė Athinė e cila zhvillonte njė propagandė tė hapur dhe tė fortė kundėr shtetit shqiptar. Krijimi i qeverisė sė re nė Greqi pas rrėzimit tė Juntės sė Papadhopullosit forcoi pozitat e qarqeve vorio-epirote, tė cilat rifilluan aktivitetin e tyre normalisht dhe me intensitet tė plotė. Megjithatė, ashtu si qeveria e mėparshme edhe kabineti i ri tė paktėn zyrtarisht pėrpiqej tė ruante marrėdhėnie tė mira e tė balancuara.
Nga viti nė vit, marrėdhėniet shqiptaro-greke lėkundeshin duke u pėrmirėsuar dhe pėrkeqėsuar herė pas here. Mbajta nė fuqi e ligjit tė luftės ruante njė distancė tė fortė mes dy vendeve. Nga krahu tjetėr qarqet e silogjeve vorio-epirote ushtronin njė presion tė fortė kundrejt tė gjitha qeverive greke qė tė ruanin qėndrimin e prerė ndaj Shqipėrisė. Gjatė viteve 1976 e nė vijim emigracioni grek intensifikoi veprimtarinė, shkak u bė njė vendim i qeverisė shqiptare pėr ndėrrimin e tė gjithė emrave fetarė. Por nga dekreti u acarua edhe qeveria greke, e cila e quajti kėtė njė sulm tė hapur ndaj tė drejtave tė minoritetit grek nė Shqipėri. Siē thuhet edhe nė dokumentet e kohės tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe asaj tė Brendshme, nė Greqi u organizuan protesta tė shumta ku morėn pjesė mijėra aktivistė tė silogjeve vorio-epirote.
Ardhja nė pushtet nė Greqi e qeverisė sė majtė tė Papandreut nė vitin 1981 pėrmirėsoi disi marrėdhėniet. Gjatė viteve 1984 e nė vijim mes Shqipėrisė dhe Greqisė u nėnshkruan 5 marrėveshje bashkėpunimi nė disa sektorė. Nė janar tė 1985-s u hap edhe pika kufitare e Kakavijės, ndėrkohė qė filluan bisedimet edhe pėr marrėveshje tė tjera.
Por ndėrkohė, nė Greqi krijohet Sfeva, Komiteti Koordinues Studentor i Luftės pėr Vorio Epirin. Drejtues i kėsaj organizate pėr shumė vite do tė ishte pikėrisht Peshkopi i Konicės, Sebastianos, i cili mė pas do tė drejtonte edhe PA-SI-VA (Paneliniu Sindezmu Vorioepiritiko Agonas), Konfederata Panhelenike e Luftės Vorio-Epirote edhe kjo njė organizatė radikale e cila punonte pėr pavarėsinė e tė ashtuquajturit Vorio Epir. Peshkopi Sebastianos ishte nga ata njerėz qė mbronin njė tezė edhe mė ekstreme pėr Vorio Epirin, pasi sipas tij, kufijtė qė i pėrkisnin Greqisė shkonin deri nė qytetin e Durrėsit.
Me njė presion nė rritje silogjet vorio-epirote, federata panepirote e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Kanadasė, por edhe Kisha Ortodokse sponsorizuan dhe mbėshtetėn njė seancė dėgjimore nė nėnkomitetet e tė drejtave tė njeriut tė Kongresit Amerikan nė 1983. Tė gjithė dėshmitarėt ishin elementė grekofonė, tė cilėt prej vitesh kishin punuar aktivisht nė propagandėn e tyre kundėr shtetit shqiptar. Mes tyre disa minoritarė grekė qė ishin arratisur vite mė parė nga Shqipėria, Elias Fani, Thomas Karathanos dhe Elias Lekas. Gjatė seancave ata paraqitėn dėshmi tė forta dhe tė rreme duke pretenduar se nė Shqipėri ishin tė vendosur mė shumė se 450 mijė grekė, tė cilėt persekutoheshin nga shteti shqiptar. Kėto deklarata tė rreme ndikuan drejtpėrdrejt nė raportin e departamentit tė shtetit ku shkruhej mbi persekutimin qė i bėhej minoritetit grek nė Shqipėri.
Nė 1987 qeveria greke shpalli qėndrimin se i kishte dhėnė fund zyrtarisht gjendjes sė luftės me Shqipėrinė. Ndėrkohė, kundėr kėtij vendimi u organizuan tubime tė mėdha tė shoqatave epirote nė Greqi. Nėn drejtimin e mitropolitit tė Konicės, Sevastianos, Ilia Bexios njėrit prej drejtuesve tė Federatės Panepirore nė SHBA, Thoma Karathanos, Foti Galicit tė gjithė pėrfaqėsues shoqatash nacionaliste iu bė presion qeverisė greke duke kaluar deri nė kėrcėnime tė drejtpėrdrejta pėr veprime tė dhunshme. Por pavarėsisht deklaratave tė qeverisė greke, shpejt u kuptua se nga ana e tyre ishte bėrė njė lėvizje mashtruese, pasi ky ligj nuk u abrogua nga Parlamenti si institucioni i vetėm kushtetues qė kishte tė drejtė ta bėnte kėtė. Ligji i luftės mbetej nė fuqi.
Gjatė viteve 1987 – 1990 Organizatat e shumta vorio-epirote dhe silogjet vijuan intensivisht aktivitetin e tyre duke pėrdorur mė sė shumti organizmat ndėrkombėtare, sidomos amerikane ku multimiliarderėt grekė kishin njė influencė tė madhe. Misioni dhjetėra vjeēar i silogjeve, organizatave vorio-epirote, por edhe i shtetit grek qė pėr 45 vjet mė sė shumti ishte bėrė nga jashtė kufijve shqiptarė do tė rifillonte aktivitetin pas ndryshimeve politike nė Shqipėri qė shėnuan rėnien e regjimit komunist.
Tashmė pėr faj edhe tė politikės, shpeshherė servile shqiptare dhe varfėrisė nė masė tė gjerė, rruga u rihap pėrsėri duke u kthyer nė njė autostradė tė vėrtetė hyrje-daljesh tė elementeve qė kėrkonin hapur shkėputjen e Jugut tė Shqipėrisė dhe bashkimin e tij me Greqinė.
70 vitet e agjenturės greke janė vetėm njė pjesė e historisė sė gjatė e cila vazhdon edhe sot, mė e rafinuar, mė e fshehtė, mė e sofistikuar, por gjithsesi, thjeshtėsisht e identifikueshme pėr kėdo qė ka ndjekur apo qė ndjek reagimet, takimet, deklaratat e lėvizjet e njė sėrė individėsh, tė cilėt sot gjejnė lirinė tė bėjnė gjithēka pa asnjė shqetėsim nė mes tė ditės nė ēdo cep tė Jugut tė Shqipėrisė. Hyjnė e dalin pėrmes kufijve zyrtarė shpesh tė shoqėruar edhe nga burokratė me kostum tė qeverive shqiptare, tė cilėt me njė servilizėm nė kufijtė e tė neveritshmes pranojnė gjithēka edhe kur nėn sy u shkelen simbolet kombėtare.
Ky dossier nxori nė sipėrfaqe pėrtej emrave tė agjentėve e njerėzve tė implikuar me silogjet vorio-epirote, tre elementė kryesorė. Ashtu siē rezulton nga tė gjitha dokumentet e kohės, agjentura e vendit fqinj synonte qė prej 1920 e mė parė pėrhapjen e shkollave greke, meshimin nė kishat ortodokse nė gjuhėn greke dhe pushtimin ekonomik tė Jugut tė Shqipėrisė. Cilėn nga kėto nuk ka arritur sot dhe me kėtė ritėm nėse e lejojmė ēfarė do mund tė arrijė nesėr?

Gazeta Shqip

Askushi
02-10-2012, 15:05
Reagime nderkombetare per gazetarin Marin Mema



22 Gusht, 2012
nga: TemA Online



Organizata e Mediave tė Europės Juglindore, SEEMO, dėnoi policinė kufitare greke pėr ndalimin e hyrjes sė gazetarit shqiptar Marin Mema. Nė njė deklaratė nga Viena organizata thotė se gazetari shqiptar Marin Mema i televizionit Top Channel po shkonte pėr njė vizitė private nė Greqi, kur policėt e ndaluan tė hynte, duke iu referuar njė raportimi tė tij njė viti me parė. SEEMO, (Organizata e Gazetarėve tė Europės Juglindore) u kėrkoi autoriteteve greke tė shpjegojnė shkaqet e vėrteta tė kėtij ndalimi dhe u kujtoi atyre se reporterėt lejohen tė udhėtojnė kudo edhe si qytetarė tė thjeshtė edhe si gazetarė.
Sekretari i pėrgjithshėm i kėsaj organizate tė gazetarėve, Oliver Vujoviē, theksoi nė deklaratė se policia kufitare greke ka shkelur nė kėtė rast disa standarte ndėrkombėtare mbi lėvizjen e lirė tė gazetarėve, dhe se shtypi i lirė nuk mund tė ndalohet nga kufijtė e shteteve. “Greqia ėshtė njė vend i Bashkimit Europian, – citohet Vujoviē nga Zėri i Amerikės, -, dhe kėto veprime tė policisė kufitare greke duhen hetuar dhe shpjeguar edhe nga Kėshilli i Europės dhe nga OSBE”.
Gazetari i Top Channel, Marin Mema, tė cilit pak ditė mė parė iu ndalua hyrja nė Greqi nga policia greke, ka deklaruar se nė emisionet e tij nuk ka pasur kurrė thirrje anti-greke.
Duke folur nė njė intervistė pėr VOA, Mema i ka cilėsuar absurde komunikimet e policisė greke, se ai pėrbėnte rrezik pėr sigurinė publike tė shtetit helen.
“Nė emisionet qė kam bėrė unė, nė fshatin Margėlliē, Gumenicė dhe Filat, s’ka pasur asnjėherė thirrje kundėr Greqisė. Nuk kam kėrkuar tė krijoj probleme mes Shqipėrisė dhe Greqisė”, ka deklaruar Mema, i cili pretendon se ka bėrė tė kundėrtėn.
“Madje, kam bėrė emisione edhe nė minoritetin grek, nė zonėn e Dropullit, ku kam treguar marrėdhėniet e mira mes shqiptarėve dhe minoritarėve”, ka nėnvizuar Mema.
Marin Mema ėshtė shpallur person i rrezikshėm pėr sigurinė kombėtare nė Greqi dhe pėr kėtė arsye atij nuk i lejohet qė tė hyjė nė territorin grek.

Askushi
02-10-2012, 16:15
WIKILEAKS/ Dyfytyrėsia e Berishės, nga shitja e vendit tek flirti pėr Shqipėrinė e Madhe


Thursday, 08 September 2011


Janė dy kabllograme tė ndryshme, me data tė ndryshme, por qė nxjerrin nė pah fytyrėn e vėrtetė tė njė njeriu mashtrues, qė pėr tė mbajtur pushtetin ėshtė gati tė bėjė gjithēka. Por nxjerr nė pah edhe diēka tjetėr, maninė e tij pėr tė pasur kontroll mbi ēdo shqiptar kudo qė ėshtė, nė Shqipėri, Kosovė a Maqedoni.

Nė kabllogramin e parė me titull “Greqia merr bregdetin”, flitet pėr lėshimet e forta qė po i bėn Shqipėria Greqisė. Siē ėshtė publikuar kėto ditė, SHBA e ka pasur nėn kujdes marrėveshjen e ujėrave mes Shqipėrisė e Greqisė, ku qeveria shqiptare dhuroi territorin e saj pėr vendin fqinj.

Nė kabllogram flitet pėr vizitėn e Karamanlis, ish- kryeministrit grek nė Shqipėri.

“Mė 27-28 prill, kryeministri grek Kostas Karamanlis vizitoi Shqipėrinė, nė tė parėn vizitė tė njė kryeministri grek qė nga viti 1992. Pėr shkak tė protestave, presidenti grek Karolos Papulas kishte ndėrprerė njė vizitė nė Shqipėri nė vitin 2005. Por tani ka lindur njė ditė e re. Ambasada greke dhe Ministria e Jashtme thonė se kėto janė marrėdhėniet me tė mira qė nga viti 1973. Pala greke thotė se nėnshkrimi i marrėveshjes pėr shelfin detar mes dy vendeve ishte arritja mė e madhe. Media e ka sulmuar qeverinė se ka dhuruar mė shumė pėr grekėt. Zona nė fjalė ėshtė strategjike dhe ka potencial pėr turizėm dhe naftė. Disa vėzhgues thonė se ky koncesion ėshtė bėrė nga qeveria nė shkėmbim tė ratifikimit nga ana e Greqisė tė Marrėveshjes sė Stabilizim- Asociimit,” thuhet nė kabllogram.

Nė tė thuhet se Berisha e Karamanlis zhvilluan njė takim kokė mė kokė dhe asnjė detaj nuk doli nė dritė.

“E kombinuar me marrėveshjen pėr detet, marrėveshjen pėr varrezat e ushtarėve grekė, ratifikimin e MSA dhe anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO, duket se ēėshtjet kryesore bilaterale janė zgjidhur. Megjithatė, ndėrsa qeveria dhe grekėt janė tė kėnaqur, shumė shqiptarė nuk janė, gjykuar kjo nga reagimi i medias dhe disa liderėve politikė. Marrėveshja pėr kufijtė detarė ka provokuar njė valė dyshimesh nė lidhje me motivet e vendimit dhe se si Shqipėria ia dha gjithēka Greqisė sipas kėrkesave tė saj. Grekėt dolėn pa lagur edhe nga ēėshtja e ndjeshme ēame. Qeveria duket se nuk ka ndėrmend ta ndjekė kėtė ēėshtje pasi rreth 600 mijė shqiptarė punojnė atje dhe Greqia ėshtė partneri i dytė tregtar pėr Shqipėri. Mbi tė gjitha, kjo duket njė vizitė e mirė pėr Greqinė,” thuhet nė komentin e kabllogramit.

E ndėrsa Kushtetuesja e ktheu mbrapsht marrėveshjen, Berisha kishte kohė tė mendonte se si tė ishte mbi tė gjithė shqiptarėt. Nė njė kabllogram tė mėvonshėm, qė mban datėn 15 tetor 2009, ambasada shpreh shqetėsim pėr deklaratat e Berishės pėr Shqipėrinė e Madhe. Kabllogrami mban titullin “Berisha po flirton me Shqipėrinė e Madhe?”.

“Nė fillim tė gushtit Berisha bėri testin e parė nė ujėrat e politikės kosovare kur u takua me dy liderė tė dy partive politike kosovare dhe nėnshkroi me ta memorandume bashkėpunimi. Disa kritikė u tėrbuan e fajėsuan Berishėn se po mbante krah nė politikėn e Kosovės”, nis kabllogrami.

Megjithatė tensioni u bė shumė mė i lartė kur Berisha nė njė intervistė foli pėr bashkimin e kombit shqiptar. “Kėshilltarėt e kryeministrit na thanė se Berisha e sheh veten si njė tip kėshilltari, si njė burrė i urtė shteti pėr politikanėt shqiptarė nė Kosovė e Maqedoni,” thuhet nė kabllogram.

Qeveria serbe reagoi menjėherė ndaj kėsaj deklarate, duke e quajtur dhunim tė sovranitetit tė Serbisė. Ish- ministri i Jashtėm, Lulzim Basha u pėrgjigj duke thėnė se komentet nuk kishin lidhje me bashkimin territorial Shqipėri- Kosovė, por me bashkimin nė idealet e BE.

Por tensioni nuk u ul dhe ambasada amerikane mbeti e shqetėsuar, sidomos kur Blendi Fevziu, tė cilin ambasada e quan njė analist shumė pranė Berishės, publikoi editorial tek Panorama, e cila cilėsohet si njė e pėrditshme pranė qeverisė. Fevziu shkruante se nuk duhet tė ketė askush frikė nga bashkimi mes Kosovės e Shqipėrisė.

Nė kėto kushte, ambasadori Uidhers e thirri Berishėn nė zyrėn e tij duke i thėnė se deklaratat e tij komplikojnė pėrpjekjet e SHBA pėr tė avancuar paqen e stabilitetin nė rajon.

“Ambasadori i kėrkoi Berishės qė tė pėrdorte udhėtimin e tij nė Kosovė pėr tė qartėsuar qėndrimin e Shqipėrisė pėr sovranitetin e Kosovės”, thuhet nė kabllogram.

Dhe Berisha u soll si njė nxėnės i mirė. Nė kabllogram thuhet se ai deklaroi se komentet e tij ishin keqkuptuar, se ai nuk kishte bėrė kurrė thirrje pėr unifikimin e dy shteteve.

“Njė e mirė e kėtij keqkuptimi ishte se Ilir Meta realizoi njė vizitė nė Serbi”, thuhet nė kabllogram. Tema

Askushi
03-10-2012, 13:09
Shqiperi 1978 - 50 kengetare dhe valltare greke japin koncerte,
Janis Parios kendon shqip - Trendeline.

http://www.youtube.com/watch?v=qC3DveWQEvQ&feature=share&list=PLlp0oMXAnNkojhSMY6IPzjmOL5qAMjoFx

Rrukullisni Kadet Devis Xherahu & Lefteris Pantazis official clip

http://www.youtube.com/watch?v=5jFYdRqHa8I

Askushi
03-10-2012, 13:14
Surpriza e Lefteris Pantazis

http://www.youtube.com/watch?v=m9Ta-h8kg1Q

Askushi
03-10-2012, 13:18
kenga greke: Tope tope o papagalos edhe ne shqip
Devis Xherahu & Lefteris Pantazis

http://www.youtube.com/watch?v=COkSLBm8VjQ

Askushi
03-10-2012, 13:21
Devis Xherahu ft. Lefteris Pantazis - Tin agapisame nai (Po e donim)

http://www.youtube.com/watch?v=oMw5Uoc8EN4

Askushi
03-10-2012, 13:24
Devis Xherahu ft. Lefteris Pantazis - ne emisionin grek: Kalomeleta ki erxetai 2007 - ant1

http://www.youtube.com/watch?v=TgmCC9LMsMA

Askushi
03-10-2012, 16:08
Γρηγόρης Μπιθικώτσης (Grigoris Bithikocis) - Nje nga kengtaret me te mire te te gjithe koherave ne Greqi.

(Me origjine arvanite nga Karistua (Kavo Doro). Bith=bythe dhe Kocis=kocke, pra bythekocke.)
Με αρβανίτικη καταγωγή από την Κάρυστο (Κάβο Ντόρο).Μπίθ=κώλος καί κότσκe(το e αμυδρά)=κόκαλο,το δικό μας «κότσι».

Ne kete kenge ne youtube eshte e shkruar edhe nje pjese nga nje interviste e Thanas Lales me Bithikocin ku tregon nje histori nga heronjte arvanite te 1821 qe cliruan Greqine nga Turqit. Po jua perkthej:

Thanasis Lalas: -Derisa jeta eshte e bukur perse te mbaroje?
Grigoris Bithikocis: -Ky eshte ligji, mbaron. Une lexoj shume. Besoj se pak njerez lexojne sic lexoj une. Tani po lexoj shtojcen qe ka gazeta "Ta nea" (Lajmet e reja), per historine e shekullit. Tregon se cfare kaloi secili shtet, se sa luftera u bene, sa pushtues erdhen dhe iken ne Greqi... Une do te te tregoj dicka qe s'e di as ti as asnje. Si vdiq Karajskaqi? Dhe pse themi -Do e shkruash pikerisht sic do ta them une- pse themi "s'ta arqidhia mu" (nje pershtatje ne shqip mund te ishte: "ate qe po thua e shkruaj ne tope).
Karajskaqi ishte gjeneral ne Pire dhe Kundurioti ishte Komandant i Flotes. I zevendesoi Kapodhistria me nje gjeneral tjeter qe nuk ia mabaj mend emrin dhe ne vend te Kunduriotit vuri nje tjeter Komandant Flote. Komandanti i sterese i thote Karajskaqit se brenda ne Shen (Agjio) Spiridhon ne Pire jane treqind Arvanite
myslimane dhe do vesh e do besh kete e ate... Atehere Karajskaqi i ktheu pergjigje se: "ate qe po me thua e shkruaj ne tope" (afto pu mu les to grafo sta arqidhia mu). Tjetri u terbua me pergjigjen arogante te Karajskaqit. I kthehet Karajskaqi: gjeneral jam edhe une, u bere ti te me tregosh se si te shkoj tek arvanitet qe jane mbyllur ne Shen Spiridhon? Sepse Arvanit ishte edhe Karajskaqi. Nderkaq gjenerali, ai tjetri, vuri nje turk, i cili e qelloi me nje plumb ne vesh dhe Karajskaqi vdiq. E di kete?



συνέντευξη
Γρηγόρης Μπιθικώτσης
ΘΑΝΑΣΗΣ ΛΑΛΑΣ

- Αφού είναι ωραία η ζωή, γιατί να τελειώνει;
«Είναι νόμος, τελειώνει. Εγώ διαβάζω πολύ, πιστεύω ότι λίγοι άνθρωποι διαβάζουν όσο διαβάζω εγώ. Τώρα διαβάζω το ένθετο που έχουν τα "Νέα" για την ιστορία του αιώνα. Και λέει τι τράβηξε το κάθε κράτος, πόσες φορές έγιναν πόλεμοι, πόσοι πέρασαν απ' την Ελλάδα... Εγώ θα σου πω κάτι που δεν το ξέρεις ούτε εσύ ούτε κανείς. Πώς πέθανε ο Καραϊσκάκης; Και γιατί λέμε - θα το γράψεις έτσι όπως θα σ' το πω - γιατί λέμε "στ' αρχίδια μου"; Ο Καραϊσκάκης ήταν στρατηγός στον Περαία και ο Κουντουριώτης ήταν ναύαρχος. Τους άλλαξε λοιπόν ο Καποδίστριας μ' ένα στρατηγό που δε θυμάμαι τώρα τ' όνομά του και στη θέση του Κουντουριώτη έβαλε έναν άλλο ναύαρχο. Ο της ξηράς στρατηγός τού είπε του Καραϊσκάκη ότι μες στον Αγιο Σπυρίδωνα στον Περαία είναι τρακόσιοι Aρβανίτες μουσουλμάνοι και θα πας εκεί έτσι κι αλλιώς κι αλλιώτικα. Ο Καραϊσκάκης τότε του είπε ότι "αυτό που μου λες το γράφω στ' αρχίδια μου". Ο άλλος τσαντίστηκε επειδή τσαντίστηκε ο Καραϊσκάκης. Σου λέει, στρατηγός είμαι κι εγώ, θα μου πεις πώς να πάω στον Αγιο Σπυρίδωνα στους Αρβανίτες που έχουν κλειστεί εκεί μέσα; Αφού Αρβανίτης ήταν κι ο Καραϊσκάκης. Οπότε ο στρατηγός ο άλλος έβαλε έναν Τούρκο και του 'ριξε μια σφαίρα στο αφτί και πέθανε ο Καραϊσκάκης. Το ξέρεις αυτό;».


http://www.youtube.com/watch?v=thMH-JQ6gU8&feature=share&list=PLlp0oMXAnNkojhSMY6IPzjmOL5qAMjoFx

Duaje Siveten
03-10-2012, 16:23
Bith=bythe dhe Kocis=kocke, pra bythekocke
A mund te jete variant i mundshem edhe interpretimi i meposhtem:

Bith = bythe dhe Kocis=koqe, pra bythekoqe ...

Ganimet
19-09-2013, 20:12
http://www.youtube.com/watch?v=X6lnWNz4oRw
http://www.youtube.com/watch?v=RKOznIkACeA&list=RD02X6lnWNz4oRw.


Brigjet e ashpera na ndajn me greket ...dhe fisizmi i theksuar edhe ne shekullin e fb.:d
Ket Margaritin e degjoj jashtzakonisht,thash mos ju pejqen nji qik/

user010
20-09-2013, 00:29
Pershendetje per temen. Qe te dyja palet, si ne ashtu dhe greku duhet te bejme shume pune me veten tone deri sa te vije nje moment ku do mundemi te kemi nje lidhje te mire.

Te punosh me veten dhe te kesh rezultate eshte dicka shume e veshtire, sidomos kur ne perpjekjen tende nuk kerkon ndihmen e Zotit. Si ne ashtu dhe greku ja ka kthyer kurrizin Krishtit, nejse nuk mundem te shkruaj me teper sepse c'do referim tek Perendia leht mund te kthej nje bised ne zenje ose tallje.

Mano
20-09-2013, 02:04
Devis Xherahu: Ju tregoj miqėsinė me Pantazis
http://freepress.al/wp-content/uploads/2012/07/Lefteris-Pantazis-n%C3%AB-Palmanova.jpg

Parandjenja se dueti mes tij dhe Lefteris Pantazis do tė funksiononte nuk e zhgėnjeu Devis Xherahun. Ai mė shumė se kushdo e kishte tė garantuar suksesin me Pantazis, aq mė tepėr kur bėhej fjalė pėr serenata. Nė kėtė ‘sektor’, kėngėtari e ka praktikuar qė nga flirtet e para e deri ditėn qė u njoh me bashkėshorten e tij Paola Kondakci, instrumentisten virtuoze nė Akademinė e Athinės. Por, e gjithė ēėshtja ishte tė bindej kėngėtari grek, aq mė tepėr tė kėndonte nė shqip. Por ja qė Devisi diti ta prekte nė sedėr Pantazis, duke mos lėnė rastin t’i shpėtonte. Mė tej na rrėfen dhe miqėsinė me kėngėtarin, ndėrsa kėtė fundjavė ‘ta djegė’ sė bashku me Pantazis. Pėrpos kėsaj, nuk i ka lėnė pas as krijimet si solist. Njė prej tyre ėshtė edhe kėnga “Fotografia”, njė tekst i ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fiksuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh….


Sė bashku me Pantazis do tė kėndoni live, por ajo ē’ka vlen pėr t’u theksuar ėshtė se jeni shqiptari i parė qė mėsuat njė artist grek tė kėndonte nė shqip, pėr mė tepėr njė serenatė “Rrokullisni kadet”. Si ju lindi ideja?

Isha nė shtėpinė e tij dhe po luaja nė piano “Rrokullisni kadet”. Ai nuk gjendej njė kat mė sipėr, por kėrshėria qė i ngjalli kėnga bėri qė tė zbriste me njė frymė. Pasi mė pyeti gjer e gjatė dhe u detyrova ta kėndoja nga fillimi, mė propozoi ta bėnim duet sė bashku nė shqip. Mua mė pėlqeu ideja, dhe pėr t’u siguruar qė ta realizonim sa mė shpejt duetin e ngacmova, duke i thėnė se ai nuk mund tė kėndonte kurrė njė kėngė shqip nga fillimi gjer nė fund. E dija qė e kisha prekur nė tela, pasi Pantazis menjėherė m’u pėrgjigj se do ta kėndonim me ēdo kusht. Dhe kėshtu ngjallėm sėrish serenatėn “Rrokullisni kadet”.

Si e pritėn korēarėt duetin tuaj?

E kanė shijuar deri nė fund, faktin qė tradita e tyre gjallonte nga njė artist grek, ishte me tė vėrtetė mbresėlėnės. Madje gjatė festės sė birrės, ku ishin 20 mirė korēarė e pyetėn nėse Pantazis ishte gati tė merrte nėnshtetėsinė shqiptare.

Pak mė lart pėrmendėt se ishit nė shtėpinė e Lefteris Pantazis. Deri ku shkon miqėsia mes jush?

Pantazis mė ka dhėnė njė ndihmė shumė tė madhe qė tė futem nė tregun muzikor nė Greqi, iu cili duhet thėnė ėshtė njė ndėr kėngėtarėt mė tė popullarizuar. Ai ėshtė dhe producenti i diskut tim, por mbi tė gjitha njė mik i mirė. Unė e konsideroj si njė baba tė dytė, pasi jo vetėm mė ndihmon por edhe mė kėshillon.

Ēfarė e ka tėrhequr kaq shumė te Devisi?

Kur mė shikonte mua, ashtu pa pėrkrahje nė fillimet e mia nė Greqi, i kujtohej fėmijėria e tij e varfėr ku askush nuk kishte dhėnė njė dorė ndihmė.

Sapo keni pėrfunduar single-in mė tė ri me titull “Fotografia”. Pėr ēfarė flet kėnga?

Kėnga ime ėshtė njė baladė me njė tekst tė ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fotografuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh. “Fotografia” shoqėrohet nga videoklipi, tė cilėn e kam realizuar te “Centrium Production”.

Jeni martuar shtatė vjet mė parė, por nga sa kemi marrė vesh keni njė jetė me bashkėshortet tuaj…

Njihemi nga kohėt e gjimnazit, dhe prej atėherė nuk jemi ndarė mė. Paola ėshtė pedagoge pianoje nė Akademinė e Athinės. Njė artiste virtuoze, dhe kėtė nuk e them se ėshtė bashkėshortja ime, por sepse ka prova. Martesa po shkon shumė mirė, jam i lumtur, edhe pėr momentin ajo gjendet nė Greqi dhe unė kėtej.

Jeni besnik?

Duhet tė pyesni bashkėshorten time.

Sakaq, po punoni pėr albumin?

Nė kėtė album kam bashkėpunuar me emra tė mėdhenj tė muzikės greke si Nikos Karvelas, Lefteris Pantazis, Stamatis Gonidhis, Jorgos Kacaros etj. Albumin e titullova “Surpriza”.

Bluetooth

Askushi...ky postim nuk I drejtohet pikpamjeve te tuaja por mr teper menyra se si kjo intervist eshte pergatitur nga gazetari/ja. Thua ti se Davisi paska kaluar ylberin me kete duet me Lefterin. I dueshka dhen medalja lefterit dhe Davisi titullin e heroit kombetar.

Ky eshte rasti me tipik ku 'shqiptari' zbulon komplekset e inferioritetit qe ka.

Kur vjen puna e Shqiperise greku me I mir eshte I bindur se ' vorio epiri' eshte toke greke dhe ju eshte marr nga Shqiperia padrejtesisht.

Une kam jetuar pothuajse 10 muaj ne Athine, ne lagjen Glifadha, isha tranzit per ne Amerike. Njerezit e mije ne Amerike kjshin punesuar nje familje greke e cila ja kishte ditur per nder kete gje dhe na ndihmuan persa kohe ishim ne greqi. Jo 'bamiresi' sepse cdo gje ju ishte paguar. Nejse...shkuam shume mire me ta dhe miqt e tyre. Sepse filluan te na njifnin dhe krijuam pak miqesi.

Kur binte fjala e jugut te Shqiperise na thonin 'jugu I Shqiperise eshte grek, ja gjirokastra dhe saranda jan emra grek. Si mund te dyshoni juve per kete gje'

3d1
20-09-2013, 11:37
Pershendetje per temen. Qe te dyja palet, si ne ashtu dhe greku duhet te bejme shume pune me veten tone deri sa te vije nje moment ku do mundemi te kemi nje lidhje te mire.



Nuk mund te vihet shenja e njesimit midis grekerve dhe shqiptareve....te pakten ne shqiptaret jemi me tolerant ne kete aspekt.
Punen me te madhe me veten duhet ta bejne greket.....kur ishim te vegjel prinderit na trembnin me friken e gogolit,ndersa ne greqi,prinderit greke femijet "i trembin" me shqiptarin.Urrejtja e grekerve ndaj shqiptareve fillon qe ne barkun e nenes, e pastaj vazhdon ne cerdhe,kopesht,shkolle e me tej.Ti, jeton vete ne greqi dhe besoj se ne cdo hap apo stad te jetes e has kete urrejtje e rracizem.

Fehmikaciu
20-09-2013, 12:24
Aq na ben neve pse na urren Greku....keta shkerdhata te degjeneruar kryekpute me ide irracionale nuk e mendojne se duhet ta bajne Bythen nga EPIRI dhe Maqedhonia dhe te shkojne prej nga kan ardhur pra ne Egjipte apo Siri ,ata atje e kan vendin e tyre ...

SystemA
20-09-2013, 16:01
Askushi...ky postim nuk I drejtohet pikpamjeve te tuaja por mr teper menyra se si kjo intervist eshte pergatitur nga gazetari/ja. Thua ti se Davisi paska kaluar ylberin me kete duet me Lefterin. I dueshka dhen medalja lefterit dhe Davisi titullin e heroit kombetar.

Ky eshte rasti me tipik ku 'shqiptari' zbulon komplekset e inferioritetit qe ka.

Kur vjen puna e Shqiperise greku me I mir eshte I bindur se ' vorio epiri' eshte toke greke dhe ju eshte marr nga Shqiperia padrejtesisht.

Une kam jetuar pothuajse 10 muaj ne Athine, ne lagjen Glifadha, isha tranzit per ne Amerike. Njerezit e mije ne Amerike kjshin punesuar nje familje greke e cila ja kishte ditur per nder kete gje dhe na ndihmuan persa kohe ishim ne greqi. Jo 'bamiresi' sepse cdo gje ju ishte paguar. Nejse...shkuam shume mire me ta dhe miqt e tyre. Sepse filluan te na njifnin dhe krijuam pak miqesi.

Kur binte fjala e jugut te Shqiperise na thonin 'jugu I Shqiperise eshte grek, ja gjirokastra dhe saranda jan emra grek. Si mund te dyshoni juve per kete gje'

Kane nje gje greket qe Ne nuk e kemi: p.sh-ll ti je demokrat une jam <komunist>,sa ta gjejme fjalen vane e shkuan allatet.
PS: njeri ka shkruar diku,qe serbet per vendin e vet therrin klyshat e tyre,leri me te tjeret.
Kaq.

ymer prizreni
20-09-2013, 18:22
Atdheu im SHQIPĖRI,jeta dhe gjaku im tė qofshin falė ty,tė dua dhe nga ky dashuri qė kam jam nė gjendje sa herė ta doje puna SHQIPĖR tė vras dhe tė vritem pėr Ty,sidomos ndaj kėtyre bukėshkalėve qė ne i bėm shtet dhe i treguam se si duhet tė sillet njeriu me fqinjin e saj nė kohė krize,i mbajtėm pėr ēifqijė(pėr punėtor krahu) po donė tė bėhen ēifligar (Zotėri tė Epirit),njėherė jo moti e pėrvuat (ishte koha e xhaxhit) por ju dul ashtu si nuk e menduat dhe ndaluat,edhe kurrė pėr jetė sa tė ėshtė SHIPĖRIA nuk do keni sukses......Po na merrin sikur tė ishim miza,ndėrsa vetėn luanė (si pjesė e Natos)por dije se kur kėta qė i quani miza bashkohen njėherėsh,mundim tė madhė kanė me pas edhe luanėt e mėdhej se pėr ju as qė bėhet fjalė aty ku u a bėm kryeqendrėn atye edhe ju detyrojm tė nėnshkruani kapitullimin....

Mano
21-09-2013, 00:19
Kane nje gje greket qe Ne nuk e kemi: p.sh-ll ti je demokrat une jam <komunist>,sa ta gjejme fjalen vane e shkuan allatet.
PS: njeri ka shkruar diku,qe serbet per vendin e vet therrin klyshat e tyre,leri me te tjeret.
Kaq.

Po eshte e vertet...por eshte edhe nje e vertet tjeter. Ne si popull me perjashtime te disave gjate kohes se diktatures, nuk jemi kriminela. Kurse fqinjet jane popuk kriminel. E kan te keqen brenda. Dhe thone qe ajo qe hidhet lart do te bjeri posht gjithmone. Shifi ku jane ata sot si greket si serbet. Ne hale kan per te shkuar te dy. Ishte fati yne qe pesuam formen e komunizmit me ekstrem perndryshe ata sot do te fshinin rruget, patronin halet tona dhe do te na falenderonin biles qe I punesuam. Une kam rastin te njoh njerez nga shume vende ketu dhe me beso kur te them se shqipetaret edhe pse kan nje tradite te shkurter emigra joni je amerike kan ecur shume me perpara se keto ata nga vendet fqinje.

Petro
21-09-2013, 10:29
Botuar nė gazetėn "Shqip", dt. 19 shtator 2013

Replikė
PRIFTI QĖ DJEG MJEKRĖN ME DORĖN E VET

Bajram Peēi
Ėshtė Spiro katundi, prift nė Mitropolinė e Korēės, qė kėrkon tė djegė mjekrėn e tij. Mjekra nė kishėn ortodokse, me gjatsinė e saj, ėshtė vlerėsuar nga kohrat e hershme e deri mė sot, si tregues i shkallės sė hierarkisė. Sa mė e gjatė mjekra, aq mė i lartė nė fronin qė tė afron me perėndinė. Nga foto nuk duket qė mjekrėn ta ketė shumė tė gjatė, por kjo nuk e ka penguar atė qė t’i vejė gjoksin njė ēėshtjeje qė i pėrket si shpjegim njė tjetėr hierarku. Pėr shkak tė profilit tė ulėt nė hierarkinė kishtare ortodokse, para emrit Spiro lexohet dhe shqiptohet rangu i tij, At. Ėshtė pikėrisht ky At i shqetėsuar, qė pėrmes njė shkrimi nė shtypin e pėrditshėm shqiptar, ”Pėrsėri ju...?”, merr pėrsipėr tė mbajė nė kurriz barra qė nuk janė pėr shpinėn e tij. Ndonėse artikulli ishte mbushur e zbukuruar me sjellje dogmash e citime nga bibla, kuptohej nga kushdo lexues se kishim tė bėnim me njė pėrmbajtje tė nivelit mediokėr, ku tėrė kujdesi pėrmbėlidhej te denigrimi i figurės sė At Nikolla Markut. Binte lehtėsisht nė sy se gjuha e pėrdorur nuk ishte e motivuar nga dashuria, aq mė pak dashuria hyjnore, qė siē pretendojnė dijetarėt ortodoksė, ėshtė mesazhi qė feja e tyre pėrcjell tek besimtari. Pėrkundrazi, shfaqej hapur urrejtja ndaj njė prifti tjetėr, i mallkuar nga kisha e tij, por sidomos urrejtja ndaj shtypit e medias nė tėrsi. Pikėrisht kėtyre u drejtohet titulli provokues i artikullit.
Po tė ishte mjaftuar pėrpos se me urrejtjen ndaj tė sipėrcituarve, as qė do ishte nevoja tė merreshe me tė, sidomos pas pėrgjegjes sė prof. Xhufit, por ky ka kaluar nė komente dhe opinione me pėrmbajtje qė nuk i takojnė njė prelati. Me gjak shqiptar, por me ndėrgjegje greku, At Spiro ka guximin e marrė qė, mes tė tjerash, tė shkruajė se: ”Njė turp i ripėrsėritur ėshtė kur ngatėrroni ēėshtjen ēame me Kishėn Ortodokse tė Greqisė dhe Kishėn tonė. Me sa di unė, ashtu si dhe ju e dini shumė mirė nga historia, ēamėt nuk i dėboi Kisha e Greqisė dhe sot nuk ėshtė Kisha jonė ajo qė mund tė ndėrhyjė pėr tė zgjidhur problemet e tyre...”.
Dėgjo prift! Mbaji larg hundėt dhe duart nga ēėshja ēame! Bėj atė qė di tė bėsh, predikimin pėr atė kategori njerzish qė tė besojnė, por mos i ngatėrro kėmbėt me historinė e Ēamėrisė; mos u pėrzje me historinė e marrėdhėnjeve tė Kishės greke me shqiptarėt, sepse do i hapėsh kėshtu kishės tėnde telashe bezdisėse qė e kanė burimin nė ndotjen e ndėrgjegjes sė saj. Mbase, pėr lexuesin, por dhe pėr ju at Spiro, meqėnse na hiqesh sikur e di mirė historinė, ėshtė e nevojshme tė sjellim nė vėmendje disa momente:

Kisha Greke ishte organizatorja e genocidit ndaj popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė
Nuk ka asnjė hapsirė ku mund tė mos shikosh pjesėmarrjen kriminale tė kishės greke ndaj shqiptarve. Kjo ėshtė e vėrteta. Tė marrėsh pėrsipėr tė thuash se ēamėt nuk i dėboi kisha greke, do tė thotė se merr mbi vete pėrgjegjėsinė pėr deformimin e historisė dhe tė vėrtetės. Nuk po merrem me pjesėmarrjen energjike tė Kishės Greke nė masakrat ndaj shqiptarve nė vitet 1913/14, sepse nuk ėshtė vėndi qė nė njė tė pėrditshme tė sjellim faktet rrėnqethėse tė asaj periudhe, por po sjell vetėm provat e periudhės sė fundluftės sė II Botrore.
Pas tėrheqjes sė trupave italiane nga Greqia, nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė hynė trupat greke. Me bekimin e mitropolitit tė Janinės, filloi internimi i banorve meshkuj, tė vegjėl e tė mėdhenj, fėmijė e pleq. Me dieninė e bekimin e Kishės Ortodokse u organizuan masakrat masive tė popullsisė ēame muslimane, por dhe ortodokse, nė Paramithi e Filat. Ja si rrodhėn gjėrat: fillimisht, vendimi u muarr nė Gumenicė, nė mbledhjen qė organizonte dhe kryesonte Dhespoti i Janinės, sėbashku me 13 klerikė tė tjerė ortodoksė. Nė kėtė mbledhje sekrete, nėn kryqin e ortodoksisė, mori bekimin kryerja e spastrimit fizik tė shqiptarve ēamė, mori rrugė genocidi i pėrbindshėm i kafshėve zervas, vrasjet, therjet, pėrdhunimet, grabitja dhe pėrfundimisht, pėrzėnja nga tokat amtare. Brėnda kėsaj masakre veēohet kurthi i Dhespotit tė Paramithisė, i cili, pėrmes mashtrimit futi nė grackėn e Mirarhoj Kanellopullit banorėt. I ēarmatosi, duke i gėnjyer se nga andartėt qė kishin rrethuar Paramithinė, sjelljet do ishin paqėsore, prandaj askush tė mos bėnte rezistencė. Shifrat e krimit janė tashmė tė regjistruara nė tekstet e historisė, mė 27 qershor 1944, 700 tė vrarė, tė therur me thika e sopata. Tė mbeturit u internuan, ku shumica u vra ose vdiqėn nga torturat. Ata pak tė shpėtuar, u pėrzunė pėr nė Shqipėri.
Jo mė pak i njohur ėshtė dhe roli i Metropolitit Spiridon, i cili organizoi ipeshkėvitė e Paramithisė, Prevezės e Metropit pėr persekutimin dhe dėbimin e shqiptarve ēamė. Pėr kėtė shkrim dhe bashkėpunimin e Kishės Ortodokse Greke me nazistėt gjermanė, m’u desh tė shfletoj disa pėrshkrime historike nga studiues dhe historianėt tanė dhe atė qė doja e gjeta sapo preka dėshmitė tronditėse tė Albert Kotinit, Sulejman Abazit dhe Niko Zhongės. Lexoj se me rastin e vizitės sė metropolitit Dhoratheos nė garnizonin gjerman, vetė komandanti i garnizonit u thotė se dhashė urdhėr, qė: “Mitropoliti i Paramithisė ėshtė pėrfaqėsues i qeverisė greke dhe nė mbrojtje tė autoriteteve ushtarake gjermane. Ēdo veprim kundėr personit tė tij do tė konsiderohet si veprim kundėr ushtrisė sė okupacionit dhe si i tillė do tė dėnohet rėndė”. Nė kėto rrethana, andartėt dhe zervistėt, mė 23 shtator 1944 masakruan qytetin e Filatit. Spastrimi etnik qė kreu famėkeqi Napoleon Zerva me gjeneral Kaēimitro, kishin bekimin e dhespotit tė Paramithisė, Papa Qesarit dhe dhespotit tė Janinės, Spiridhonit.

Kisha ortodokse Greke ėshtė parė nga shqiptarėt si vėndi ku ėshtė mallkuar Shqipėria dhe gjuha e saj
At Spiridhon, ti prelat i ulėt nė funksion! Me dėshirėn pėr t’u shėrbyer hierarkėve tė lartė, hape grykėn e njė pislliku, era e tė cilės ėshtė e mjaftė tė qelbi gjithė kishėn tuaj. Kush tė mėsoi tė shkruash pėr ēamėt dhe dramėn e tyre, dije se ka gabuar rėndė. Ne shqiptarėt e njohim mirė Kishėn greke. Kėtė trashėgim dhe amanet e kemi nga tė parėt tanė ortodoks, martirė tė shkollės e shkronjave shqipe, rilindas kombėtarė dhe luftėtarė tė njė Shqipėrie tė pavarur e sekulare. Shkaku qė shumė shqiptarė e duan dhe e mbrojnė At Nikolla Markun, ėshtė sepse dinė qė Kisha ortodokse e ka mallkuar atė. Kaq mjafton. Ēdo mallkim i juaji na kujton mallkimet e Kishės ortodokse ndaj gjuhės shqipe, ndaj kombit tonė, mallkime qė bėheshin periodikisht, pėr ēdo festė e ditė shėnuar tė asaj feje.
Nė vitet '90, kohė kur Kisha Autoqefale e Shqipėrisė ju dha grekut, vetėm Sali Derisha "nuk e dinte" se statuti i kėsaj kishe nuk lejonte qė tė drejtohej nga njė i krishterė ortodoks me kombėsi tjetėr. Kjo ishte tradhtia mė e madhe qė solli ky autokrat tipik shqiptar. Pėr hir tė pushtetit tė tij, ja dhuroi atė fqinjve shovenė, megallomanė e primitivė. Tani ėshtė shumė vonė qė disa gjėra tė korigjohen, sepse Janullatos, ka ndėrtuar njė strukturė hierarkie tė tillė ku mbizotėron tėrsisht ndėrgjegja greke, gjė qė duket edhe te ju, At Spiridhon!
Amatorizmi nė qeverisje, si i demokratėve ashtu dhe socialistėve, qė solli hierarkėt kishtarė grekė nė krye tė superstrukturės tė asaj kishe qė quhet “Autoqefale”, nuk do vonojė tė sjellė pasojat e saj, mes tė tjerash, mė e spikatura dhe e rrezikshmja, lobi i fuqishėm grek, me pėrkrahės shqiptarė tė korruptuar ose me tru tė shpėlarė. Pagesa e faturės do jetė pėr shqiptarėt me kosto shumė tė lartė. Tė heqėsh kthetrat greke sot nga trupi i asaj kishe qė simbolikisht mban emrin "autoqefale", duhet konsideruar, nė mos e pamundur, e vėshtirė. Pas ndėrtimit tė varrezave tė ushtarve grekė nė Shqipėri, nė atė luginėn e Vjosės, qė nėpėr forume sociale quhet “vija e re e kufirit”, nuk vonoi tė pasohet nga njė tjetėr konsideratė pėr Kishėn Ortodokse Shqiptare, e cila rėndom shihet si “Zyrė e Qeverisė Greke nė Shqipėri”. Shumė e hidhur, por kjo ėshtė e vėrteta. Argumentet e kishės greke se periudha e gjatė e mos ushtrimit tė fesė kish lėnė zbrazėt shkallėt hierakike, ndaj ajo afronte ndihmėn, u soll tek tė paditurit, tė interesuar veēmas qė tė mos u nxirrej pengesė valėve tė emigracionit shqiptar drejt Greqisė. U bė kėshtu njė lėshim nė kundėrshtim me statutin e Kishės Autoqefale Shqiptare, me argumentin se askush nuk plotėson kushtet e shugurimit peshkop. Edhe kėshtu po tė ishte, zgjedhja duhet tė ishte bėrė nė njė kombėsi tjetėr e jo te grekėt. Simbolika e autoqefalisė sė Kishės tonė qendronte pikėrisht tė shkėputja nga grekėt. Pararendėsit drejtues tė Kishės tonė, ua njihnim mirė qėllimet. Janė kėta qė sot, pėrmes At Spiro Katundit, i thonė shtetit sekular shqiptar se, nuk ua njohim gjykatat, nuk i pėrfillim si institucion. Aq e madhe ėshtė miopia jonė, sa ka shtyrė historianin grek, Nikolas Stavros, qė haptas, pa droje, tė shkruajė nė librin “Grekėt dhe ballkanasit e rinj”, se “...futja nė dorė e Kishės sė Shqipėrisė, ėshtė fitorja mė e madhe e jona e shekullit tė XX”
* * *
Pėr t’u hequr mundėsinė kritizerve ortodoksė qė tė shfrytėzojnė emrin tim me origjinė muslimane, pėr t’u dhėnė opinioneve tė shfaqura ngjyra fetare, siē ndodh nė kėto raste, jap shpjegimin se, ndonėse emrin e kam tė tillė dhe mbiemrin me origjinė ortodokse, nuk i pėrmbahem asnjė prej atyre feve. Parimi qė ndjek mė lė nė pozitat e individit qė beson se njeriu nuk ėshtė krijesė e zotit, por zoti ėshtė krijesė e njeriut. Besimi im ėshtė kombi im.

Rex
21-09-2013, 11:01
Faleminderit qe e solle kete shkrim Petro.

Respekt per autorin e shkrimit.

SystemA
21-09-2013, 14:09
Edhe une personalisht e falenderoj shkruesin e artikullit si dhe te NDERUARIN Petro.
PS: edhe ata grekofilat qe permend shkrimi,jane te prishur ne GEN.
alboqiris and company.
Nuk ka me qorra me 2013.
Por edhe: keta nxirren me shkelma jashte,jo me amnesty international!!!