PDA

View Full Version : Golgota shqiptare-qė historia tė mos harrohet!


Edvin83
23-12-2013, 12:45
Shqiptarėt zakonisht kanė kujtesė tė shkurtėr, aq tė shkurtėr saqė xhelatėve tė tyre u thėrrasin miq, pas njė kohė tė shkurtėr.
Shumė pak shqiptarė dinė pėr gjenocidin shqiptar tė 1912-1913.
Fatmirėsisht, ishin miq tė huaj tė shqiptarėve, qė mblodhėn e dokumentuan faktet ndaj kėtij gjenocidi tė tmerrshėm.

---
Golgota shqiptare:

"Me qindra e mijėra kufoma tė masakruara notonin nė rrjedhat e lumenjve. Ata qė mundin t'i shpėtonin sėmundjeve, urisė, plumbave tė pushkėve tė kėmbėsorisė dhe gjyleve tė artilerisė serbe, grumbulloheshin nė vende tė caktuara dhe u jepej nga njė plumb kokės. Mė zi e pėsonin ato qė fshiheshin nė shtėpitė e tyre. Pas kontrolleve tė imta qė bėheshin pėr plaēkitje dhe florinj, gjendeshin lehtė dhe thereshin si berrat. Torturat mė tė mėdha i pėsonin gratė shqiptare, tė cilat pėrdhunoheshin, lidheshin mė pas, bėheshin kapicė, mbuloheshin me kashtė dhe digjeshin tė gjalla. Nė rast se ata ishin shtatzėna, ju ēahej barku me bajonetė dhe pasi u nxirrej fėmija nga barku e vendosnin nė majė tė bajonetės apo tė hunjve. Pas masakrimit serbėt pinin verė, kėndonin dhe hidhnin valle. Kishte raste qė ata gjatė therjes mbildhnin gjakun nė kupa dhe e hapnin gostinė me tė". - kėshtu i pėrshkruante maskrat mizore serbe ndaj shqiptarėve, Leo Freundlich nė librin: Albanienes Golgotha, Wien, 1913 ("Golgota shqiptare, Vjenė 1913") tė kryera nga mesi i tetorit 1912 (kur filloj lufta e parė ballkanike) deri nė mars 1913.



Leo Freundlich 1875 - 1953



Leo Freundlich nė librin e tij pėrshkruan kronikat e gazetave europiane pėr krimet e forcave serbe ndaj shqiptarėve.

Po i shpėrfaqim disa prej tyre.

Mė 12 nėntor tė 1912-ės, gazeta "Daily Chronicle" (Kronika ditore) kishte raportuar se masakrimi i mijėra shqiptarėve i kryer nga serbėt ishte fakt i pamohueshėm. Afėr Shkupit - 2000 shqiptarė myslimanė dhe 5000 tė tjerė jo larg Prizrenit u masakruan. Shumė fshatrave u ishte dhėnė flaka dhe banorėt e tyre ishin masakruar. Kur shtėpitė ishin kontrolluar pėr armė, shqiptarėt vriteshin nė mėnyrėn mė tė thjesht, edhe pse kurrfarė arme nuk kishin gjetur nė shtėpitė e tyre. Serbėt bėnė tė qartė se shqiptarėt myslimanė duhet zhdukur dhe ērrėnjosur. Ata pohonin se kjo ėshtė mėnyra mė efektive pėr ta qetėsuar vendin." (Leo Freundlich, Albanienes Golgotha, Wien, 1913, f. 8-9).

Nė njė artikull tė publikuar nė "Crusading", profesori Shiman (Schiemann), konstaton se "serbėt janė duke bėrė njė luftė gjenocidi kundėr shqiptarėve. Ata duan qė ta shfarosin tėrė kombin - me rrėnjė dhe degė". (L.Freundlich, po aty)

Njė mjek rumun, dr.Leonte, mė 6 janar 1913 kishte raportuar nė "Adeverul" tė Bukureshtit se mizoritė tė cilat i kishte bėrė armata serbe mbi shqiptarėt e tė cilat i kishte parė vetė, kishin qenė shumė mė tė trishtueshme sesa mund t'i imagjinojė ndonjė njeri. Dr.Leonte nė njė pėrshkrim tė dėbimit tė qindra shqiptarėve tė zėnė robė, shkruan: "…kėta njerėz tė shkretė duke ecur rrugėve nga rraskapitja, uria dhe etja rrėzoheshin pėr tokė, kurse ushtarėt serbė nė ato ēaste ua ngulnin bajonetat nė fyt duke shkuar currili i gjakut dhe duke mbetur pėrplot kufoma tė tyre tė pavarrosur rrugėve. Edhe fushat, ishin mbulur me kufoma tė trupave tė vrarė, duke pėrfshirė tė rinj, gra po edhe fėmijė." (Po aty) "Njė vajzė shqiptare 15 vjeēare" - shkruan dr. Leonte - "ishte rrėmbyer dhe ishte dėrguar nė Kėshtjellėn e Nishit. Ajo ishte e dyshmitė se ka hudhur bomba kundėr serbėve, tė cilėt kishin hyrė nė Ferizaj. E gjora vajzė e vogėl e cila ishte ngarkuar me krim iu dorėzua ushtarėve serbė nė vend se tė dėrgohej nė gjyqin ushtarak. Ushtarėt i mėshuan nė kafkė me dajak derisa ia thyen kokėn grimca - grimca"! (Po aty) Dr.Leonte, ngjashėm me kėto i pėrshkruan edhe masakrat e bėra nga serbėt nė Kumanovė, Prizren e gjetiu.

Gazeta "Humanite" e Parisit publikoi njė shpjegim zyrtar i cili ishte komunikuar nė Konsulatėn e Selanikut, ku tregon lidhur me mėnyrėn se si serbėt kishin vepruar nė Shqipėri - pėr grabitjet e tyre, shkatėrrimet dhe masakrat. Aty vihet nė pah shkatėrrimi i 31 lokaliteteve shqiptare, plaēkitja e tė gjitha lokaliteteve nė rajonin e Kratovės dhe Koēanit si dhe djegjjen dhe vrasjen e popullatės shqiptare. Nė kėtė kronikė, gazeta shkruan, se nė "rajonin e Kavadarcit (Kavadar), nga gjithsej 98 fshatra, u dogjėn dhe u shkatėrruan 34 prej tyre… ndėrkaq nė Drenovė, tė gjithė banorėt ishin vrarė. Midis kėtij vendi dhe Palikurės ishin zbuluar me radhė shumė varreza, ku dukeshin prej disave kokat e nxjerra jashtė. Tė fundit ishin varret e martirėve tė cilėt ishin varrosur pėr sė gjalli." (L.Freundlich, po aty)

Lexoni: Leo Freundlich: Albaniens Golgotha 1913

Edvin83
23-12-2013, 12:47
Lufta serbo-turke u shfrytėzua nga qarqet shoviniste tė Beogradit pėr pėrfitime tė reja territoriale nga trojet shqiptare. Ishte fakt se fshatra, qytete e krahina tė tėra zbrazeshin nga kėto tmerre, se edhe kėto i kėrkonte gjenocidi serbomadh. Konsulli i Perandorisė Osmane nė Nish njoftonte se nga njė lagje thjesht shqiptare e Nishit prej 300 shtėpish shqiptare, vetėm 20 shpėtuan, tė tjerat u shkatėrruan me tokė. Nė kazanė e Leskovacit, u shkatėrruan 1. 228 shtėpi me 88 fshatra e u shpėrngulėn rreth 20.667 banorė; nė rrethin e Pėrkupės, nė 73 fshatra me 1.771 shtėpi shqiptare u shpėrngulėn 12.480 banorė. Vetėm nė rajonin e Pustrekės, nė 53 fshatra, mbeten tė zbrazura 2.700 shtėpi shqiptare; nė Leskovac 700 shtėpi mbeten tė zbrazura, kurse nė rrethin e Leskovacit 1.322 shtėpi shqiptare; nė Pėrkupė 750 shtėpi; nė rajonin e Bahinocit u dogjėn tė gjitha shtėpitė shqiptare; nė fshatin Pllanė e Madhe, prej 889 shtėpive shqiptare, asnjė prej tyre nuk mbeti; nė Pirot, nga 2.270 shtėpi shqiptare u dogjėn 1.327. (Gjurmime albanologjike, seria e shkencave historike IX-1979, Prishtinė, 1980, f. 138, 139, 142)

Togje kufomash shqiptare, vatėr mė vatėr, shtėpi tė rrėnuara, nėna tė ngrira me foshnja nė gji, fėmijė tė uritur tė pambrojtur, uri e skamje nga zjarret dhe nga plaēkitjet pėr pasiguri dhe skena tė trishtueshme kishin mbetur nė tėrė Moraven dhe Pėrmoraven shqiptare nė qarqet e Nishit, Pirotit, Vranjės, Leskocit, Pėrkupes, Kurshumlisė etj., nė verilindje, si dhe nė rajonet e Kolashinit, tė Nikshiqit, Zhabjakut, Shpuzės, Podgoricės, Ulqinit etj. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 45)

Mė 1912, mes trysnish dhe politikash antishqiptare, lindi shteti shqiptar. Platformat politike tė “Megali Idea”-s greke dhe “Naēertania”-s serbe, tė mbėshtetura me veprimet e tyre konkrete ushtarake, ia dolėn qė shteti shqiptar tė mos krijohej nė hapėsirėn e tij kombėtare, por nė mė pak se gjysmėn e saj. (Veli Haklaj, Kryengritja e Delvinės e vitit 1937, “Kristalina-KH”, Tiranė, 2009, f. 292)

Nė letrėn qė Kryeministri serb, Nikolla Pashiē, i drejton ministrit serb nė Petėrburg, mė 21 janar 1913, i theksonte se “Krijimi i Shqipėrisė pėrbėn njė rrezik tė madh, jo vetėm pėr serbėt, por pėr krejt Lidhjen Ballkanike”. (Enver Bytyēi, Shqiptarėt, serbėt dhe grekėt, Shtėpia botuese “KOHA”, Tiranė, 2005, f.19)

Sipas Jens Reuter: “Serbėt konsideronin tokat e reja tė fituara mė 1912/13 si vend i vjetėr serb dhe shqiptarėt qė banonin atje si njė trup i huaj kombėtar. Rrjedhimisht shqiptarėt nė shtetin e krijuar rishtazi (Mbretėria e Serbėve, Kroatėve dhe e Sllovenėve-V.H.), qė nė fillim iu nėnshtruan reprezaljeve tė rėnda. Ata ishin nė mbikėqyrjen e pėrhershme tė autoriteteve: burgosjet, keqpėrdorimet, madje dhe likuidimi fizik i shqiptarėve tė veēantė kanė qenė nė rendin e ditės... Tė gjitha planet e qeverisė synonin nė likuidimin e kėtij grup-popullsie, qoftė nėpėrmjet asimilimit tė plotė, nėpėrmjet dėbimit tė detyruar, ose nėpėrmjet asgjėsimit fizik”. (Jens Reuter, Shqiptarėt nė Jugosllavi, shtėpia botuese “BOTIMPEX”, Tiranė 2003, f. 30)

Nė mbėshtetje tė kėtij qėndrimi politik tė Beogradit, nė vitet 1912-1913 dhe nė vijim politikat shfarosėse ndaj shqiptarėve marrin pėrmasa gjithnjė e mė tė mėdha. Duke mos e pėrfillur proklomatėn e independencės sė Shtetit Shqiptar, serbo-malazezėt marshuan pėrpara me agresionin e tyre. Durrėsi u mor mė 29 nėntor 1912 e, pas pak, edhe Elbasani. Serbėt vranė, dogjėn dhe shkatėrruan kudo... (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė, 1995, f. 26)

Ndėrsa ushtritė serbe dhe malazeze u dynden nė Kosovė, nė vitin 1912, dhe e pėrforcuan sundimin e tyre, ēdo pėrpjekje pėr qėndresė nga ana e udhėheqėsve shqiptarė, tė cilėt kishin sfiduar turqit nė fillimin e kėtij viti, u shtyp me egėrsinė mė tė skajshme. (Tim Judah, Kosova – Luftė dhe hakmarrje, shtypur nė “KOHA Print”, Prishtinė 2002, f. 40) Arqipeshki katolik i Shkupit, Lazėr Mjeda, nė raportin e tij dėrguar Romės konstaton se numri i pėrgjithshėm i shqiptarėve tė vrarė deri nė atė kohė ishte 25.000. Kjo shifėr pajtohej me raportet e shtypit evropian, i cili kishte pėrmendur njė shifėr prej 20 000 viktimash nė fillim tė dhjetorit 1912. (Noel Malkolm, Kosova, KOHA-Prishtinė&Shtėpia e librit-Tiranė, Botimi i dytė, 2001, f. 265). Po kėshtu, edhe gazeta “Atdheu” e datės 10 qershor 1913, shkruante se numri i atyre qė janė vrarė pa faj arrin nė 30.000 veta. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 190). Ndėrkohė qė dhjetėra mijė tė tjerė u larguan nga Kosova dhe trevat e tjera shqiptare tė pushtuara nga Serbia dhe Mali i Zi.

Nė njė artikull tė botuar tek “Crusading”, profesor Schiemann ka shkruar: “...Pamja qė na shpaloset ėshtė veēanėrisht shumė brengosėse. Serbėt po zhvillojnė kundėr shqiptarėve njė luftė tė formės sė gjenocidit. Ata do tė dėshironin me shpirt qė tė shfarosnin njė komb me rrėnjė e me degė...”. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė, 1995, f. 41)

“Deily Chronicle” raporton mė 12 nėntor tė 1912-ės se “therjet masive tė mijėra shqiptarėve prej serbėve ėshtė njė fakt qė nuk mundet ta kundėrshtojė askush. Pranė Shkupit, 2 000 dhe jo fort larg Prizrenit 5 000 shqiptarė myslimanė janė therur pa mėshirė. Janė ndezur shumė fshatra dhe janė masakruar banorėt e tyre. Serbėt e kanė bėrė krejtėsisht tė qartė se shqiptarėt myslimanė duhet tė shfarosen”. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė 1995, f. 41).

Ndėrsa, pėr zhvillimin e ngjarjeve nė trevat shqiptare tė Maqedonisė, korrespodenti i luftės, i gazetės “Riget”, danezi Fric Magnusen, raporton nga Shkupi: “Makina e luftės nė Maqedoni ka si tipar kryesor vrasjen e popullatės shqiptare. Ushtria ka shpėrthyer nė njė luftė tė llahtarshme gjenocidi. Sipas deklaratave tė oficerėve dhe ushtarėve, 3. 000 shqiptarė janė masakruar nė zonėn midis Kumanovės dhe Shkupit, 5.000 tė tjerė pėrqark Prishtinės. Fshatrat shqiptare rrethohen dhe u vihet flaka. Pastaj serbėt presin. Presin cilindo qė tenton tė dalė i gjallė pa u pėrvėluar dhe i mbysin... Serbėt mburren pėr kėtė gjueti njerėzish”. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė 1995, f. 43)

Ndryshe nga vendet e pėrmendura ma lart, Ferizaj kundėrveproi me rezistencė tė armatosur. U luftua pandėrprerė 24 orė... Por, si kundėrpėrgjigje, masakra e Ferizajt kushtoi 12 000 mijė viktima. Nė qytet nuk mbeti asnjė banorė mbi moshėn 15 vjeēare. Mbeten veten tre myslimanė shqiptarė. Edhe nė Gjilan, ku shqiptarėt nuk e mbrojtėn veten, e tėrė popullata u shfaros ose me plumb, ose duke u djegur e gjallė. Tė vetmit qė mbijetuan ishin disa qė mundėn tė iknin. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė, 1995, f. 46)

Ndėrkohė, forcat serbe, tė drejtuara nga gjenerali Jankoviq, nė krahinėn e Lumės shkatėrruan 27 fshatra dhe vranė popullatėn, deri tek fėmijėt. Kėtu u kryen mizoritė mė tė tmerrshme qė njeh lufta shfarosėse kundra shqiptarėve. Kėtu ndodhi qė gratė dhe fėmijėt, tė mbėshtjellė me kashtė, u dogjėn tė lidhur pėrpara syve tė burrave dhe baballarėve tė tyre tė lidhur kėmbė e duar. Gra shtatzėna janė shpėrthyer nė mes nė mėnyrėn mė tė llahtarshme dhe fėmijėt e palindur janė ngritur pėrpjetė me bajoneta. Edhe tė dorėzuarit vriteshin si nė “kasaphanė”. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė 1995, f. 49)

Sipas tė dėrguarit tė posaēėm tė “Daily Telegraph”, “historia e botės deri tani nuk njeh persekutime mė tė fėlliqura sesa pasojėn e llahtarisė sė duarve dhe shpirtit tė gjeneralit Jankoviē. Tė frymėzuar prej egėrsisė sė tyre tė tmerrshme, ata kanė mbytur popull tė pambrojtur: gra, pleq, fėmijė, bile edhe foshnja nė gjirin e nėnės. Oficerėt serbė, tė rrėmbyer nga furia e pushtimeve, kanė shpallur se ka veten njė rrugė: sipas tyre, paqja mė efektive nė Shqipėri mund tė arrihet duke i shfarosur krejtėsisht shqiptarėt”. (Leo Freundlich, Golgota Shqiptare, shtėpia botuese “LILO”, Tiranė 1995, f. 51-52)

Duke u nisur si gjithnjė nga synimi pėr nė bregdet, monarkia serbe gjatė viteve 1912-1915, nė pėrgjithėsi, me anė tė dhunės ushtarake ndaloi ushtrimin e qeverisjes shqiptare dhe ushtroi qeverisjen serbe nė Dibėr, Kukės, Tropojė, pėrkatėsisht nė varėsi tė qyteteve tė Dibrės sė Madhe, tė Prizrenit dhe tė Gjakovės. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 166-167)

Nė njė pasqyrė tė dhėnash tė pjesshme pėr gjenocidin nė Lumė dhe Opojė, nė vitin 1913, rezulton se nė 12 fshatra minimumi u dogjėn 573 shtėpi, u vranė afro 672 njerėz (shumica gra dhe fėmijė), u plagosėn 177 njerėz (pothuajse gra dhe fėmijė). Kėshtu ngjau edhe nė rajonin e Gjilanit, ku nė 19 fshatra pati masakra tė egra, vetėm nė Kabash u masakruan 47 veta. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 202-203)

Sipas M. E. Durham: “Nė krahinėn e Gostivarit u dogjėn me vajguri fshatrat dhe u hodhėn nė flakė me majat e bajonetave ata qė kishin mundur tė shpėtonin; ka fshatra me 100, 150, ose 200 shtėpi ku nuk mund tė gjendej asnjė frymė. I mbledhin njerėzit me togje nga 40 ose 50 veta dhe i shkojnė nė bajonetė deri tek i fundit. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 202)

Edhe nė gazetėn “Liri e Shqipėrisė”, publikohet se nė Reēan tė Gostivarit, serbėt, pasi pushkatuan 30 veta, i mbyllėn nė dy shtėpi dhe i dogjėn tė gjallė 200 gra, fėmijė dhe pleq. Po nė Gostivar dogjėn Reēin, Zdunjėn, Ravenin, Vertokun, Mirditėn, Orkushin, Simnicėn. (Gazeta “Liri e Shqipėrisė”, nr. 87, viti 1913)

Gjenocidi dhe terrorizmi pėrfshiu mbarė luginėn e Drinit. Dibra binte erė gjaku dhe shkrumbi. Dibrės sė Madhe iu bė njė bombardim rrėnues, aq sa qyteti me 18-20 mijė banorė ra nė dy mijė frymė. Njė pjesė e popullatės qė mori arratinė u masakrua nga ushtria nė mėnyrė mizore, ku nuk ngeli gjallė asnjė njeri qė tė rrėfente pėr skenat e lemerishme. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 205)

Nė Peshkopi, pasi qenė fshi tė tana banimet, qenė djegur 57 ndėr ma tė mėdhatė. (Gazeta “Pėrlindja e Shqipėrisė”, nr. 3, datė 8/21 janar 1914). Nė Tetovė u arrestuan 400 myslimanė, prej tė cilėve u ekzekutuan shumė gjatė transportit pėr nė Shkup. Ndėrkohė, afėr Shkupit u theren 20 mijė shqiptarė. (Gazeta “Pėrlindja e Shqipėrisė”, nr. 14, datė 1/27 vjeshtė I, 1913)

Sipas raporteve qė i dėrgoheshin Vjenės, nė tetor 1913, “nė Gash e Krasniqe, me rastin e shtypjes sė kryengritjes qė shpėrtheu, u pėrdoren po ato metoda si nė Lumė... U rrėnuan 1 500 shtėpi dhe popullata e terrorizuar u arratis nė brendi tė Shqipėrisė”. Largimi i pėrkohshėm i popullsisė nga zonat e operacioneve shfarosėse qe i vetmi mjet shpėtimi. Malėsia e Gjakovės, siē duket, kishte parasysh ngjarjet tragjike nė Lumė e Dibėr. Ndėrkohė, dėshmitarė tė ngjarjes japin hollėsi pėr terrorizmin dhe masakrimin nė Plavė e Guci. Del se forcat serbo-malazeze tė kėtij rajoni pushkatuan 720 burra, nga kėta 559 nė Qafė tė Previsė, 150 nė Brezovicė dhe 11 nė qytetin e Plavės. Ndėrsa, bilanci i shtypjes sė kryengritjes nė krahinėn e Pėrdrines do tė ishte: nga 1.380 shtėpi, 1.029 u dogjėn dhe u vranė 227 banorė. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 205, 209, 211, 212)

Po kėshtu, sipas anketave tė bėra nė vitin 1913 nga Instituti “Caregie” i New York-ut, rezulton njė shifėr prej 125.000 shpirtėnish, por sipas hetimeve tė kosovarėve kompetentė dhe statistikave zyrtare tė autoriteteve shqiptare rezulton se numri i viktimave shqiptare tė masakruara prej ushtrive serbo-malazeze nė vitin 1912 kalon 200 000-shin. (Tahir Zaimi, Tallazet e jetės dhe lotėt e zemrės, Bruxelles, 1970, f. 105-106)

Masakrat ndaj shqiptarėve nė viset veriore nuk ngelėn jashtė vėmendjes sė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės. Nė njė telegram nga Gjakova, drejtuar Kryetarit tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės thuhej: “Dje mori fund kryengritja nė Malėsinė e Gjakovės, mbas 12 ditė luftėrash tė ashpra dėshpėronjėse. Forca tė mėdha ushtarėsh serbė e malazezė hynė nė viset shqiptare, duke bėrė barbarizma tė panumėrta. Malėsia e Gjakovės mbaroi fare. Pritet tė vijnė kėtu pesėmbėdhjetė mijė njerėz. Ju lutemi merrni masa”. (Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės dhe veprimtaria e saj, Botim i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave Shtetėrorė tė RPSH, Tiranė, 1963, f. 230)

Ndėrkohė, nė njoftimin e gazetės “Pėrlindja e Shqipėrisė”, tė datės 5 nėntor 1913, rreth mitingut tė madh tė organizuar nė Vlorė lidhur me aktet barbare tė ushtrive greke kundėr popullatės shqiptare, nė tokat e pushtuara prej saj, ndėr tė tjera theksohej: “Ushtima e dhimbshme e ankimeve dhe psherėtimave, tė tė plagosunve e t’atyne qė po heqin shpirt tashi dhjetė muej, ndėr male e fusha, tė mjerave vise tė Kosovės e tė Dibrės, ende s’asht sosun e qė nji e therme (masakre) tjetėr, ma egėrsore, e nji tė shtrydhun ma mizuer, po mbulon me gjak tė pafajshėm vendet e Jugut, tė rame nė zgjedhėn e mėnishme tė tė huejit”. (Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės dhe veprimtaria e saj, Botim i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave Shtetėrorė tė RPSH, Tiranė, 1963, f. 246)

Megjithatė, duhet tė vihet nė dukje qė gjatė viteve tė Luftės sė Parė Botėrore pati dhe periudha mė tė qeta, sidomos nė zonat e Kosovės nėn pushtimin e austriakėve. Por, nga viti 1918, lavjerrėsi u kthye mbrapsht. Duke shkuar pėr nė veri me aleatėt, trupat serbe ripushtuan Kosovėn. Mė 1 dhjetor 1918 u krijua shteti i ri jugosllav. Disa ēeta shqiptare vazhduan organizimin e qėndresės kundra autoriteteve serbe, por shtypja e qėndresės sė shqiptarėve ishte e pėrgjakshme. Me mijėra vdiqėn.

Sipas Tahir Zaimit, 19 450 shpirt tė tjerė shqiptarėsh nė Plavė, Guci, Rugovė e Podgor tė Pejės, u masakruan gjatė vitit 1919. (Tahir Zaimi, Tallazet e jetės dhe lotėt e zemrės, Bruxelles, 1970, f. 105-106) Ndėrsa, si rezultat i gjenocidit tė ushtruar gjatė vitit 1920, nė 41 fshatra tė Plavės dhe Gucisė, rezultojnė tė mbytur 4 066 veta, nga kėta 954 gra dhe 1 046 fėmijė, 6 050 banesa tė djegura, 73 884 krerė bagėti tė imta dhe 17 842 bagėti tė trasha tė grabitura. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 283-284)

Njė botim me rėndėsi qė tregon masakrimet qė kanė pėsuar shqiptarėt nga fuqitė serbe ėshtė broshura me titullin “Les droits de l’Albanie a ses frontieres natyrelles”, botuar prej Komitetit tė Shqiptarėvet Irredentė (Vlorė 1921). Bilanci i atrociteteve tė pėrmendura nė kėtė broshurė ėshtė me tė vėrtetė i tmerrshėm: 12 371 tė vrarė, 22 110 tė burgosur, 6 050 banesa tė prishura, 10 526 familje tė plaēkitura. (Shqipėria dhe tė drejta e saj, Shtėpia Botuese “Eqerem Ēabej”, Tiranė, 1998, f. 30)

Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore 1941-1944, njė dallgė tjetėr e gjenocidit serbo-malazez pėrshkoj trevat shqiptare, jashtė Shqipėrisė sė 1913-ės. Momenti kulmor ėshtė masakrimi i krahinės sė Bihorit, ku nė 82 fshatra u shfarosėn nė mėnyrat mė tė tmerrshme rreth 5 000 shqiptarė, ku rreth njė e treta ishin fėmijė, gra dhe pleq, tragjedi kjo nė kushtet kur kombi rėnkonte njėkohėsisht nėn robėrinė nazifashiste italiane, gjermane, serbe dhe bullgare. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 576) Pėrgjegjėsit kryesorė pėr masakrėn e Bihorit, por dhe pėr masakra tė tjera gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishin ēetnikėt e Drazho Mihajloviēit dhe tė Pavlo Gjurishiqit. (Tahir Zaimi, Tallazet e jetės dhe lotėt e zemrės, Bruxelles, 1970, f. 105-106)

Tė ikur nga masakrat e vitit 1943 janė 14 000 frymė, nga tė cilėt 5.000 nė prefekturėn e Pejės dhe tė tjerėt nė Bjellopojė. Ndėrkohė qė vetėm nė komunat Korita, Llozana, Rashova, Bare, Savinopol dhe Zaton rezultojnė 1 763 shtėpi tė djegura dhe 4 626 tė vrarė dhe tė plagosur. (Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 400-401)

Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr zhdukjen e popullsisė shqiptare tė Kosovės, Rrafshit tė Dukagjinit dhe Dibrės sė Madhe u pėrdoren mjete dhe metoda me tė vėrtetė ngjethėse: u pushkatuan nė masė mijėra njerėz; i kanė futur gjallė nė gropa; kanė therur pleq, gra dhe fėmijė; u kanė prerė njerėzve pjesė tė trupit deri sa u ka dalė shpirti; i kanė djegur pėr sė gjalli nė zjarr; kanė pėrvėluar njerėz me ujė tė nxehtė; kanė arritur deri sa t’u ēajnė barkun njerėzve dhe t’u futin prush zjarri nė bark; i kanė pėrshkuar nėpėr hunj dhe i kanė vendosur nė gardhe pėr tė terrorizuar popullin; u kanė prerė kokat burrave, grave, fėmijėve nė sy tė pjesėtarėve tė tjerė tė familjes; u kanė ēarė barkun grave shtatzėna; kanė pėrshkuar fėmijėt me bajoneta; kanė arritur tė pėrdorin edhe mjetet bakteriologjike duke pėrhapur tifon e morrit, pėr tė zhdukur njerėzit ...(Masakrat e klikės Tito nė Kosovė, Metohi dhe Dibėr tė Madhe, Shtėpia botuese “Naim Frashėri”, Tiranė, 1952, fq. 5-6)

Sipas Shaban Palluzhės, njėri ndėr organizatorėt kryesorė tė qėndresės kundėr serbo-malazezėve nė fundin e Luftės sė Dytė Botėrore, “dominimi i komunizmit nė Shqipėri, koalicioni me sllavėt dhe mė gjerė, si dhe rreshtimi nė krahun e Lindjes, ishte nė fakt njė prej fataliteteve qė shėnoi dėmet mė tė mėdha nė historinė e re kombėtare”. (Azem Hajdini-Xani, Shaban Palluzha, BUROJA, Prishtinė, 2002, f. 323)

Ndėrkohė komunistėt shqiptarė nė Tiranė e dinin se njė bashkim i shqiptarėve tė Kosovės me Shqipėrinė do tė sillte fundin e diktaturės komuniste, ndaj dhe mbėshteten pėr disa vite politikat serbe tė spastrimit etnik, duke bashkėpunuar madje nė krimin e vrasjes sė 4 200 shqiptarėve nė Tivar nga ana e ushtrisė serbo-jugosllave. (Enver Bytyēi, Shqiptarėt, serbėt dhe grekėt, Shtėpia botuese “KOHA”, Tiranė, 2005, f. 56) Sipas dėshmitarit tė mbetur gjallė nga masakra e Tivarit, Azem Hajdinit, “planifikuesit e masakrės sė Tivarit nuk dėshironin qė 4.600 shqiptarėt e grumbulluar nė Kosovė, nga 16–65 vjeē, tė dėrgoheshin nė front dhe tė vriteshin nė luftime me nazistėt, por, duke qenė tė mėkuar me urrejtje shoviniste, ata kėrkonin qė nė mėnyrė ekzaltative tė shfrynin e tė kėnaqnin sadizmin e tyre shtazarak”. (Azem Ajdini, Masakra e Tivarit, Besa, Tiranė, 1998, f. 30)

Pas ēlirimit tė Kosovės nga pushtuesit nazistė, me mijėra kosovarė ranė pre e masakrave barbare tė formacioneve partizane jugosllave dhe OZN-as qė morėn nė administrim ushtarak Kosovėn. Sipas tė dhėnave tė rrumbullakosura dhe paraprake tė Xheladin Hanės, Kosova dhe Rrafshi i Dukagjinit, po shkonin nė Konferencen e Prizrenit (8-10 korrik 1945-V.H.), me 5.200 shqiptarė tė vrarė nga forcat ēetnike serbo-malazeze, 86.000 tė vrarė, therur e djegur pėr sė gjalli, nga tė cilėt 36.000 nė Rrafshin e Kosovės, 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit, 27.000 nė trevėn e Vardarit nė Maqedoni, 220.000 bastisje (duke pėrfshirė edhe ato tė pėrsėritura), 200.000 persona tė kaluar nė duart hetimore tė OZN-as dhe qė kanė pėsuar rrahje, fyerje, shpifje, kėrcėnime, presione tė gjithfarshme. (Nga njė bisedė e Xheladin Hanės me Faik Pruthin e me shokė tė tjerė, nė Prishtinė, nė nėntor 1948/Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare, Shtėpia botuese “Lumi-T”, Gjakovė, 1991, f. 465-466)

Edvin83
23-12-2013, 12:48
Rrėfimet tronditėse tė Leon Trockit pėr dhunėn dhe gjenocidin sllav kundėr shqiptarėve 1912-1913

Raportimet e luftės tė Leon Trockit, janė rrėfime realiste, tė tmerrshme dhe tė llahtarshme, tė cilat pėrshkruajnė vrasjet mizore masakrimet dhe shfarosjen e shqiptarėve gjatė Luftėrave Ballkanike, 1912-1913.



Leon Trocki
Leon Trocki ( 1879–1940) teorik i marksizmit dhe revolucionar, ka qenė i dėrguar nė Ballkan me qėllim pėr tė raportuar pėr gazetėn e majtė mė tė popullarizuar nė Rusinė Jugore “Kijevskaja misl” ( Mendimi i Kijevės). Raportimet e tij nga vendi i luftimeve janė botuar nė fletushkat e veprave tė zgjedhura, tė papėrfunduara, nė gjuhėn ruse, mes viteve 1923–1927. Raportet e tij pėr Ballkanin dhe luftėrat ballkanike janė pėrkthyer nė gjuhen angleze nė vitin 1980 dhe janė ribotuar mes viteve 1991–1993, nė kohėn e ripėrsėritjes sė luftėrave ballkanike( nė Kroaci e Bosnje).

Teksti nė vazhdim flet pėr veprimet e shteteve ballkanike kundėr popullatės myslimane nė vitet 1912-1913 dhe pėr heshtjen e shtypit rus lidhur me krimet tė cilat i kanė kryer aleatėt e tyre nė Ballkan.

Rrėfimet tronditėse tė Leon Trockit

Kam pasur rastin, pėr fat apo fatkeqėsi ta vizitoj Shkupin, disa ditė pas Betejės sė Kumanovės. Qysh nė fillim isha i irrituar nga autoritetet e Beogradit lidhur me lejen pėr qarkullim. Nga pengesat qė m’i ka bėrė Ministria e luftės, kam filluar tė mendoj se njerėzit, tė cilėt e udhėhiqnin luftėn nuk e kishin ndėrgjegjen e pastėr dhe qė atje poshtė, ata po kryenin veprime krejt ndryshe nga sa paraqitej nė shtypin zyrtar. Kjo pėrshtypje ose parandjenjė mė ėshtė pėrforcuar me rastin e takimit me njė oficer, i cili kishte qėndruar nė Shkup me ushtarėt tė Shtabit tė Pėrgjithshėm.
Ky oficer, tė cilin e kam njohur pėr njė kohė tė gjatė, ishte njeri i ndershėm. Mirėpo, sapo ai e mori vesh se unė po shkoja pėr nė Shkup, meqė realisht edhe e kisha marrė lejen pėr tė shkuar atje, ai me njė qėndrim tė hapur armiqėsor mė tha se nuk duhet tė shkoja atje dhe qė Beogradi sipas tij nuk e kuptonte se ēka po bėnte kur i lejonte “tė huajt” tė shkonin nė Shkup. Nė Vrajė nė kufirin me Serbinė, kur e kuptoi se nuk do ta ndėrroja vendimin, oficeri serb e ndėrroi zėrin dhe filloi tė mė pėrgatitė pėr pamjet qė do t’ i shikoja kur tė arrija nė Shkup. “Kėto janė gjėra tė pakėndshme, por fatkeqėsisht janė tė paevitueshme”. Krejt kjo mė duhet tė pranoj se mė bėnte edhe mė shumė tė dyshoja. Kjo do tė thotė se veprat e liga, pėr tė cilat ishte dėgjuar deri nė Beograd, nuk ishin tė rastėsishme, nuk ishin raste tė veēanta e tė izoluara, pėrderisa njė oficer i trajtonte si “nevoja tė shtetit”.Dikush duhej tė kishte tė dhėna pėr kėto. Kush? Ushtria? Apo Qeveria? Pėrgjigjen nė kėto pyetje e mėsova sapo arrita nė Shkup. Trishtimi filloi sapo e kaluam kufirin. Nė orėn 5 pas dite jemi afruar te Kumanova. Dielli po perėndonte dhe terri tashmė ishte lėshuar.

Sa mė shumė qė errėsohej aq mė tepėr shiheshin flakėt e zjarrit qė shkonin pėrpjetė. Po digjej gjithēka pėrreth nesh. Tė gjitha fshatrat shqiptare, tė afėrta dhe tė largėta, ishin kthyer nė shtylla zjarri, deri te hekurudha.

Ishte ky njė shembull i njė lufte tė tmerrshme shkatėrruese, qė kam parė nė zonat e luftimeve. Pėr njė ēast pasuria e atyre njerėzve e trashėguar nga gjyshėrit e stėrgjyshėrit dhe e fituar me mund po kthehej nė flakė. Kjo monotoni e zjarrit na ka pėrcjellė gjatė tėrė rrugės deri nė Shkup. Kam zbritur nga vagoni me tė cilin kam udhėtuar. Tėrė qyteti ishte i heshtur, nė rrugė nuk shihje njeri tė gjallė, Vetėm para stacionit tė trenit ishte njė grup ushtarėsh, nga ku pėrhapeshin zėra tė dehurish. Secili shkonte nė rrugėn e vet, ndėrsa unė mbeta i vetmuar nė stacion. Shkova te grupi i ushtarėve. Katėr ushtarė mbanin bajonetat nė gjendje gatishmėrie. Nė mesin e grupit tė ushtarėve qėndronin dy tė rinj shqiptarė, me plisa tė bardhė. Njė ushtar, ēetnik i dehur, mbante nė dorė thikėn, ndėrsa nė dorėn tjetėr shishen e rakisė. Ēetniku urdhėroi shqiptarėt tė binin pėr tokė. Ata gjysmė tė vdekur nga frika ulėn nė gjunjė. Pas urdhrit tjetėr ata ngihen. Kėtė ai e pėrsėrit disa herė....

Pastaj ēetniku duke sharė dhe duke i kėrcėnuar u drejtoi majėn e thikės edhe viktimave tė tjera. I detyron tė pinė raki, pastaj... i puth. I dehur nga forca nga rakia dhe gjaku ai argėtohej, duke luajtur me ta ashtu si macja e egėr me minjtė. Tė njėjtat veprime, e njėjta psikologji. Tė tre ushtarėt e tjerė tė dehur qėndronin duke ruajtur mos shqiptarėt po iknin ose do tė kundėrshtonin, derisa ēetniku po argėtohej. “Kėta janė arnautė” mė thotė njė ushtar “tash do t’ i therė”.

Prej frikės u largova nga grupi. Nuk kishte kuptim tė mundohesha t’i mbroja shqiptarėt. Ata mund tė shpėtonin nga kėta ushtarė vetėm me njė forcė tė armatosur … Krejt kjo skenė po luhej nė stacionin e trenit kur sapo erdhi treni. Ika pėr tė mos dėgjuar britmat e tmerrshme dhe thirrjen e tyre pėr ndihmė...

Nė qytet, nėpėr rrugė ishte aq qetėsi, sa dukej shkret. Tė gjitha dyert ishin mbyllur qysh nga ora gjashtė pas dite. Me tė rėnė nata, ēetnikėt fillojnė punėt e tyre. Futen dhunshėm nė shtėpitė e shqiptarėve dhe turqve dhe kryejnė veprat e tyre tė vrasjes dhe plaēkitjes. Shkupi kishte 60 mijė banorė nga tė cilėt gjysma ishin shqiptarė e turq. Disa nga ata sigurisht qė kishin ikur, por shumica kishte mbetur. Dhe tash, gjatė natės kundėr tyre kryhen krime.

Dy ditė pas arritjes sime nė Shkup, e para gjė qė do tė shihej nė mėngjes ishte grumbulli e kufomave tė shqiptarėve me koka tė thyera nėn Urėn e Vardarit, mu nė qendėr tė qytetit. Disa thoshin se ishin shqiptarė, tė cilėt ishin mbytur nga ēetnikėt, tė tjerėt thoshin se ata i kishte sjellė uji i lumit. Vetėm njė gjė dihej se ata njerėz nuk ishin vrarė nė luftime....

Shkupi ishte kthyer nė njė kamp tė rėndomtė ushtarak. Popullata, sidomos myslimanėt fshiheshin nėpėr rrugė pėr tė mos u parė nga ushtarėt serbė. Nė mesin e masės sė ushtarėve dallohen edhe fshatarė serbė, tė cilėt kanė ardhur kėtu nga vende tė ndryshme tė Serbisė. Duke rrėfyer se kanė ardhur pėr tė gjetur bijtė dhe vėllezėrit e tyre, ata kalojnė nėpėr Kosovė duke plaēkitur. Kam biseduar me tre prej kėtyre “torbarėve”. Mė i riu prej tyre, njė burrė i shkurtė i sojit tė “trimave” lavdėrohet sesi me pushkėn e tij ka vrarė dy shqiptarė, por dy tė tjerė i kishin ikur. Bashkudhėtarėt e tij, fshatarė tė moshuar e vėrtetonin rrėfimin e tij.

“Njė gjė nuk ėshtė e mirė” ankohen ata. “Nuk kemi para me vete. Kėtu mund tė marrėsh sa tė duash qe dhe kuaj. Paga e ushtarit ėshtė dy dinarė (75 kopejkė). Ushtari shkon nė fshatin e parė tė shqiptarėve dhe e merr kalin e parė tė cilin e gjen. Pėrmes ushtarėve mund tė marrėsh njė pendė qe pėr 20 dinarė. Serbėt nga rrethina e Vrajės, nė mėnyrė masive janė nisur drejt fshatrave shqiptare me qėllim pėr tė rrėmbyer gjithēka tė gjejnė. Gratė serbe kanė ngarkuar nė shpinė edhe dyer e dritare qė kanė marrė nėpėr fshatrat shqiptare.

Ndėrkohė erdhėn dy ushtarė. Ata bėjnė pjesė nė ēetat tė cilat i ēarmatosin shqiptarėt. Njė ushtar pyet ku mund ta kėmbejė njė lirė. Kėrkova tė ma tregojė lirėn meqė nuk kisha parė monedhė turke. Ushtari fillimisht shikon anash, pastaj e nxjerrė dukatin nga qesja, duke rrėfyer se ka edhe tė tjera, por nuk dėshiron tė rrėfejė sasinė.
Njė lirė turke kėmbehet me 23 franga. Erdhėn edhe ushtarė tė tjerė. Po dėgjoja bisedat e tyre. “Nuk e di sa shqiptarė kam vrarė”, thotė njėri, “por te asnjėri prej tyre nuk kam gjetur diēka tė vlefshme pėr tė marrė. Dhe, kur ia kam hequr kokėn njė nuseje tė re, te ajo kam gjetur 10 lira”. Pėr bėmat e tyre ata flasin krejt lirshėm. Kjo ėshtė e zakonshme pėr ta. Njerėzit nuk e kuptojnė se sa ndryshime tė brendshme kanė sjellė vetėm disa ditė tė luftės. Mund tė shihet se deri nė ē’ nivel njeriu varet nga rrethanat. Nė kushte tė organizmit barbar tė luftės, njerėzit shpejt brutalizohen dhe kėtė ndoshta edhe nuk e kuptojnė.

Njė tog ushtarėsh po marshonte rrugės kryesore tė Shkupit. Njė i dehur, sipas tė gjitha gjasave, njė turk i marrė, filloi t’i mallkonte. Ushtarėt ndaluan. E mbėshtetėn turkun pėr murin mė tė afėrm dhe e pushkatuan nė vend. Togu vazhdoi tutje ashtu sikur edhe popullata qė ishte nė rrugė.

Atė mbrėmje nė njė pijetore kam takuar njė oficer tė cilin e njihja. Njėsia e tij ka qenė e stacionuar nė Ferizaj nė qendrėn e shqiptarėve, “Serbia e vjetėr”. Me njerėzit e tij rreshteri ka tėrhequr njė top tė madh tė rrezikshėm, gjatė defilimit nga Koēani deri nė Shkup. Ky top to t’i dėrgohet ushtrisė e cila e cila ka rrethuar Edrenen.
“Ēka po punon tani nė Ferizaj mes shqiptarėve” e pyes. Po pjekim zogj dhe po vrasim arnautė. Jemi lodhur tashmė” thotė duke bėrė grimasa dhe hapur gojėn nga lodhja. “Ka shumė njerėz tė pasur mes tyre.

Afėr Ferizajt kemi hyrė nė njė fshat tė pasur me shtėpi sikur kėshtjella. Pronari ishte njė njeri i pasur, i cili kishte tre bij. Ishin katėr veta dhe shumė gra. Tė gjithė i kemi nxjerrė nga shtėpia i kemi radhitur gratė dhe ua kemi prerė burrat para syve tė tyre. Gratė nuk kanė qarė. Na kanė lutur tė futen nė shtėpi dhe tė marrin rrobat e tyre. I kemi lejuar. Ato pastaj na kanė dhėnė nga njė dhuratė. Pastaj ia kemi dhėnė zjarrin tėrė vendit...

“Si mund tė veproni nė mėnyrė kaq brutale”, - e pyes i ēmeritur me rrėfimin e tij. “Nuk e di as vetė-mėsohet njeriu. Nė njė kohė tjetėr, nuk do tė kisha qenė nė gjendje ta vrisja njė plak apo njė fėmijė tė pafajshėm. Nė kohė lufte, sikur e dini, komandanti iu urdhėron dhe ju duhet ta zbatoni urdhrin”.

Shumė gjėra si kėto kanė ndodhur jo moti.

Derisa e kemi bartur atė top nė Shkup gjatė rrugės takuam njė qerre, nė tė cilėn ishin shtrirė katėr burra tė mbuluar deri nė brez. Pėrnjėherė kam nuhatur erėn e jodit. Diēka ishte e dyshimtė, po mendoja. E kam ndaluar qerren dhe i kam pyetur kush ishin dhe ku shkonin. Heshtnin duke u arsyetuar se nuk dinin serbisht. Me ta ishte vetėm qerrexhiu, njė magjup, i cili na tregoi se katėr tė plagosurit kishin marrė pjesė nė luftime nė Merdare. Ishin plagosur dhe tani po ktheheshin nėpėr shtėpi. E kisha kuptuar kush ishin. “Zbritni” urdhėrova. Kuptuan ēka po iu them, por hezitonin. Ēka tė bėsh? E kam vendosur bajonetėn nė pushkė dhe i kamė therur tė katėrtit....

E kam njohur atė njeri. Ka qenė kamerier nė Kragujevc. Njeri pa ndonjė kualitet. Jo luftarak nga natyra. Kamerier, ashtu sikur tė gjithė kamerierėt nė vendet e tjera. Njė kohė ishte edhe nė Sindikatėn e kamerierėve. Ishte madje edhe sekretar por u largua...

Dhe shikoni tash se nė ēka ėshtė kthyer.

“Pėrse veproni si banditė, po vrisni dhe po plaēkitni pa bėrė asnjė dallim”, bėrtita, duke ndier njė neveri pėr njeriun me tė cilin kisha biseduar. Eprori u gjend nė njė situatė tė vėshtirė. Duket sikur diēka i kishte rėnė ndėrmend. Pastaj duke u munduar ta arsyetojė vetveten, i bindur dhe serioz kumtoi njė frazė e cila hidhte edhe mė shumė tė zeza sesa kisha parė dhe dėgjuar.

“Jo. Kjo nuk ėshtė ashtu. Ne ushtria e rregullt, i pėrfillim nė mėnyrė rigoroze rregullat, asnjėherė nuk vrasim njeri mė tė ri se 12 vjet. Pėr ēetnikėt nuk tė them asgjė me siguri. Ata janė krye nė vete. Unė mund tė iu siguroj pėr ushtarėt. Rreshteri nuk siguronte pėr ēetnikėt. Dhe me tė vėrtetė ata nuk pranonin asnjė kufizim. Tė rekrutuar nga mesi i tė papunėve, tė paaftėve, elementė tė ligj dhe tė pa vlerė, nga turma mė e ulėt, argėtoheshin me egėrsinė e tyre me krimet, plaēkitjet dhe dhunėn.
Veprat dėshmonin shumė kundėr tyre. Edhe ushtria e shteti ndihej jo mirė nga banalitetet e tilla tė pėrgjakshme tė ēetave tė degjeneruara. Ata u detyruan tė ndėrmarrin masa dhe ende pa mbaruar lufta, i ēarmatosėn dhe i kthyen nėpėr shtėpitė e tyre.

Nuk isha nė gjendje ta duroja edhe mė tej atė atmosferė, nuk kisha lukth pėr t i duruar ato. Interesi politik dhe vetėdija morale, pėr tė parė me sy se si bėhen gjėrat e tilla, u fundosen. Tashmė kisha vetėm njė dėshirė. Tė kthehesha sa mė parė. Sėrish u gjeta nė vagon. Po shikoja fushat e gjėra rreth Shkupit. Ēfarė bukurie, ēfarė gjerėsia. Njerėzit mund tė jetonin mirė kėtu. Ēfarė dobie ka tė flasė kur ju vetė i dini kėto ide, vetėm ato nė atė vend mė tingėllonin dhjetė herė mė fortė.

Pesėmbėdhjetė minuta nga nisja e trenit, hodha vėshtrimin jashtė dhe pashė nė njė largėsi prej 200 jardė nga stacioni njė kufomė me fes nė kokė, mė fytyrė pėrdhe dhe duar tė shtrira. Rreth 5o jardė kah hekurudha po qėndronin dy rojtarė serbė, pjesė e forcave qė po e ruanin hekurudhėn. Me siguri se kjo ishte vepėr e tyre.

Tutje, tutje, vetėm tė largohem sa mė parė nga ky vend.

Jo larg nga Kumanova, nė njė livadh, afėr hekurudhės ushtarėt po hapnin njė gropė tė madhe. I pyes pėr ēka po hapej ajo gropė. Mė thanė se gropa po hapet pėr mish tė prishur qė ndodhej nė dhjetė apo 15 kamionė, tė cilėn ishin stacionuar anash.
Ushtarėt nuk e kishin marrė mishin qė iu kishte takuar. Krejt nevojat e tyre ushqimore madje edhe mė shumė ata i merrnin nga shtėpitė e shqiptarėve: djathė, qumėsht, mjaltė. Nė atė kohė kam ngrėnė mė shumė mjaltė qė u merrej shqiptarėve, sesa kisha ngrėnė gjatė tėrė jetės sime mė thotė njė ushtar, tė cilin e njihja. Pėr ēdo ditė ushtarėt serbė thernin qe, dele, derra, pula tė cilat i hanin dhe i gjuanin mbetjet anash. “Neve nuk na duhet mishi. Sa e sa herė u kemi shkruar atyre nė Beograd tė mos na dėrgojnė mish, por ata e bėjnė kėtė sipas do rregullave”.

Kėshtu qėndrojnė gjėrat kur shikohen nga afėr. Mishi po prishet, si mishi i njerėzve ashtu edhe i kafshėve, fshatrat janė bėrė shkrumb e hi, njerėzit po dėbohen. “njerėzit mbi 12 vjet”... tė gjithė janė brutalizuar, duke humbur fytyrėn e tyre njerėzore. Lufta po del nė sipėrfaqe si kryesorja dhe mė e rėndėsishmja, do t’i shihni krimet nėse shpalosni pak perden, e cila ri varur para veprave tė trimėrisė sė ushtarėve... “Kievskaya Mysl” No. 355 23. dhjetor, 1912.

Trocki raporton pėr dhunėn, gjenocidin dhe barbarinė qė ushtronin aleatėt sllavė kundėr shqiptarėve, turqve dhe hebrenjve

Nga kėto vise tė ēliruara, po vijnė lajme tė kėqija. Nė fillim na kanė folur pėr brohoritjet e popullatės sė ēliruar, kanė mbajtur fjalime patriotike pėr administratorėt e rinj. Por brohoritjet patriotike tashmė janė shuar. Prapa ka mbetur kaosi dhe e liga. Edhe para luftės, nė Maqedoni ka pasur mjaftė elementė dezintegrues dhe anarki politike. Lufta kryengritėse dhe sulmet dinamike i kanė dhėnė areal ushtarak kėtyre elementeve dhe kanė fituar bindjen se gjithēka ėshtė e lejueshme. Pėrkohėsisht lufta i ka dehur. Tash sėrish kanė dalė nė sipėrfaqe krejtėsisht tė prishur nga pėrvoja e luftės. Mė ka rėnė nė dorė njė letėr, tė cilėn e ka shkruar njė zyrtar, i dėrguar nė Shtip, me qėllim pėr ta themeluar njė filiale tė Bankės Kombėtare. Letra ėshtė aq e qartė sa tė tėrėn do ta jap nė tėrėsi.

“Kam arritur para katėr ditėsh dhe tashmė jam penduar pėrse kam ardhur.
Kėtu kam parė gjėra tė tmerrshme. As qė kam ėndėrruar se gjėra tė tilla janė mund tė bėhen.

Nė orėn gjashtė tė mbrėmjes qyteti vdes.

Shtėpitė e turqve dhe tė hebrenjve, tė cilat kėtu pėrbėjnė gjysmėn e qytetit krejtėsisht janė tė zbrazėta. Tė gjitha dyqanet e asaj pjese tė qytetit janė plaēkitur dhe janė djegur. Vrasje dhe plaēkitje ndodhin pėrditė. Kam parė me sytė e mi, se mė 2 nėntor nė mesditė, 20 deri 25 ēetnikė plaēkitės kanė sulmuar njė hebre tė moshuar rreth 60 apo 70 vjeēar, tė cilit ia kanė shtypur kokėn. Unė fillova ta thėrras policinė. “Kapeni, edhe ky ėshtė hebre”, thanė ata. Filluan tė mė ndjekin dhe u detyrova tė ikė. U mbylla nė katin e parė tė dhomės sime, nxora revolen ashtu sikurse edhe pronari i banesės ku po banoja. Plaēkitėsit filluan tė shtynin dyert, por dera kryesore ishte shumė e fortė. Gruaja ime e cila kishte mbetur jashtė po mundohej tė fshihej nė podrum. Kur ndjekėsit u bindėn se unė nuk jam aty, u tėrhoqėn. Kam lajmėruar prefektin, shefit e policisė dhe komandantin e kryengritėsve. Pas njė orė, 12 apo 15 anėtarė nga kreu erdhėn nė dhomėn time. U vėrtetua pa ndonjė vėshtirėsi se kush e kishte mbytur dhunshėm plakun hebre. Ishin disa kryengritės tė njohur tė sapo pranuar nė radha. Asnjėri prej tyre nuk ėshtė dėnuar. Kėtu nuk ka ushtri dhe kėta “kryengritėsit” e kanė nė dorė situatėn. Disa prijės tė kėtyre kryengritėsve, gjatė kėsaj periudhe kanė grabitur pasuri dhe tė holla me vlerė deri nė 4 mijė lira ( njė lirė vlen 23 franga). Nė Radovishte, dyshohet se shefi i policisė lokale bashkėpunon fshehtas me kėto banda.

Ėshtė njė situatė e tmerrshme.

Kur shoh nganjėherė sesi janė gjymtuar fshatarėt paqėsorė, sesi iu ėshtė marrė pasuria, ndėrsa fėmijėt e gratė e tyre janė lėnė tė vdesin urie, zemra mė lėngon nga dhembja. Nė mes tė Radovishtit dhe Shtipit ndodhen mbi 2000 tė ikur, shumica prej tyre gra e fėmijė kanė vdekur urie. Plaku 70-vjeēar me kokė tė shtypur, mijėra gra e fėmijė tė vdekur urie, kryengritėsit revolucionarė tė degjeneruar nė banda, shefi i policisė mbrojtės i plaēkitėsve, kjo ėshtė pasqyra e jetės nė njė krahinė tė ēliruar.

Kufizimi pėr vetėpėrmbajtje ėshtė definuar keq, ndėrsa mundėsia e pasurimit tė shpejtė ėshtė mjaft sfiduese. Ja fjalėt e njė anonimi. “Njė zyrtar i shkruan tjetrit”.. Toka mund tė blihet shumė lirė, sidomos nė Ovce Polje. Turqit, ( ėshtė fjala pėr shqiptarėt, meqė turq nuk kishte nėpėr fshatra, por jo tė gjithė zyrtarėt e vėrenin kėtė dallim) kanė ikur dhe i kanė lėnė shkret pasuritė e tyre dhe grabitja e pasurive tė tyre po bėhet me shpejtėsi. Njerėzit largpamės tashmė kanė zbuluar rrugėt qė shpijnė nė kėto vise, ata hulumtojnė dhe po nuhasin mundėsi tė tjera. Shumė ushtarė bullgarė mendojnė, jo pa leje nga lartė, se tokat do t’u jepen atyre. Nė ditėt e lira ata hulumtojnė tokat mė tė mira dhe fillojnė tė vendosin kufijtė... Kėta burra po gabohen. Ata do tė sjellin nėpėr shtėpitė e tyre ndonjė turk invalid apo bjerrakohės, pėr t’ i shėrbyer deri nė fund tė jetės.

Tokat po i marrin politikanėt e pasur e largpamės. Sot pronat e reja janė tė paluajtshme, kufiri ėshtė vendosur. Pėr pak kohė do tė fillojė lufta e ashpėr qytetare, lufta qytetare nė tė cilėn kryengritėsit duhet ta thonė fjalėn e tyre tė fundit. Por mbi tė gjitha vendosja e rendit nė “viset e tyre” do tė bėhet njė peshė tjetėr popullit punėtor tė Bullgarisė.

Protesta e Leon Trockit kundėr Qeverisės ruse, e cila ishte frymėzuese dhe bashkėfajtore e krimeve tė kryera nga Aleanca e shteteve sllave tė Ballkanit kundėr shqiptarėve

Njė pyetje jashtėparlamentare z. N. Milukov *

Zotėri deputet! Ju jeni njėri nga inspiruesit e asaj qė njihet si “Lėvizje pansllave”, e cila bazohet nė principet e pėrgjithshme tė qytetėrimit, humanizmit dhe ēlirimit kombėtar. Ju shumė shpesh si nė shtyp ashtu edhe foltoren e Dumės, i keni bindur aleatėt, dinastitė dhe klikat e tyre, tė cilat e sundojnė Ballkanin, lidhur me simpatitė qė ata kanė pėr shoqėrinė ruse dhe pėr fushatėn qė ata kanė ndėrmarrė pėr “ēlirim”.
Jo moti, pas ndėrprerjes sė zjarrit ju keni ndėrmarrė njė udhėtim politik nėpėr Ballkan. Keni vajtur nėpėr krahina, dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme, keni vizituar krahinat, tė cilat janė pushtuar nga aleatėt.

Gjatė udhėtimeve Tuaja a thua a nuk keni dėgjuar pėr kėto akte tė mizorisė dhe brutalitetit, tė cilat i kanė kryer disa nga aleatėt nė zonat Tuaja tė luftimeve, jo vetėm kundėr ushtarėve tė paarmatosur turq, kundėr robėrve dhe tė plagosurve, mirėpo edhe kundėr popullatės paqėsore myslimane, kundėr pleqve e plakave dhe kundėr fėmijėve. Nėse keni dėgjuar, dhe nuk mund tė mos keni dėgjuar, atėherė pėrse heshtni. Pėrse hesht fjala juaj?

Faktet e pamohueshme a nuk ju kanė detyruar tė kuptoni se bullgarėt nė Maqedoni dhe nė Serbinė e Vjetėr, nė turrin e tyre kombėtar pėr tė pėrmirėsuar tė dhėnat pėr statistikat etnografike, tė cilat nuk janė sipas shijes sė tyre, ata thjesht po angazhohen pėr tė shfarosur nė mėnyrė sistematike popullatėn myslimane nėpėr fshatra, nė qytete dhe nė rrethe.

Ēka keni pėr tė thėnė lidhur me kėto metoda pėr tė siguruar fitoren e elementit sllav? A nuk do tė pajtoheni se heshtja nga i tėrė shtypi juaj shtetėror, nga gjarpri i patriotizmit “Novoje Vremja” , pastaj “Ruskaja Molva”, “Ruskoje Slovo” dhe “Reē” tė cilat gjithnjė vazhdojnė tė tregohen mė tė pėrkushtuara, dhe kjo marrėveshje e brendshme e tė gjithė juve pėr tė heshtur, a nuk iu bėn juve bashkėfajtorė pėr kėto akte shtazarake, tė cilat do tė lėnė damka tė zeza pėr tėrė epokėn?
Nė rrethana tė tilla, protestat tuaja kundėr veprimeve tė shėmtuara turke, tė cilat nuk i mohoj, a nuk janė tė njėjta me veprimet fariseje: qė rrjedhin jo nga principet e pėrgjithshme tė kulturės dhe humanizmit, por nga kalkulimet lakuriqe imperialiste?
A thua a nuk e keni tė qartė se heshtja e tillė e “partive udhėheqėse tė Rusisė” kundrejt veprimeve ēmeritėse serbe e bullgare, tani kur aleatėt ballkanikė kanė rifilluar operacionet ushtarake, i lehtėson kėto tė fundit qė tė angazhohen nė veprat e tyre Kainiste, nė masakra tė tjera kundėr popujve tė “Gjysmėhėnės” nė interes tė “kulturės” sė Krishtit?

A mund tė pėrgjigjeni nė kėto pyetje tė qarta dhe tė thjeshta, zotėri deputet?
Apo ndoshta ju jeni mėsuar tė llogaritni vetėm sa bėjnė dy e dy, dhe tė konstatoni se prijėsit janė fajtorė... Kjo letėr proteste e Trockit ėshtė botuar nė Gazetėn “Luē” Nr. 34 (110) 30. Janar, 1913.

* Pavel Nikolajeviē Miljukov (1859-1943), ka qenė historian, i njohur pėr orientimin e tij sllavofil dhe figurė politike. Themelues dhe udhėheqės i Partisė kryesore Liberale Ruse, redaktor i gazetės “Reē” dhe udhėheqės i delegacionit tė Kadetėve nė Dumėn e Katėrt, nė kohėn kur Trocki i ka drejtuar kėtė protestė.

Edvin83
23-12-2013, 12:49
Kėtu mund tė lexoni librin: Albaniens Golgotha: Anklageakten gegen die Vernichter des Albanervolkes. Gesammelt und herausgegeben von Leo Freundlich (Vienna 1913), tė pėrkthyer nė anglisht nga Robert Elsie:
http://www.albanianhistory.net/texts20_1/AH1913_1.html

SystemA
23-12-2013, 13:20
Ne vitet 1918-1919 sllavet edhe me ndihmen e Rusise,masakruan e vrane ne Keckolle,Propashtice mbi 800 banore.Keto masakra u kryen brenda 2 oreve.Por masakrat vazhduan edhe ne fshatrat e tjere si Hertice,Gerdovc Rep Popove etj.Te gjitha keto ndodhen ne zonen e Llapit e te Gollapit!

PS: si shtese kjo.

Fehmikaciu
23-12-2013, 13:48
Ne vitet 1918-1919 sllavet edhe me ndihmen e Rusise,masakruan e vrane ne Keckolle,Propashtice mbi 800 banore.Keto masakra u kryen brenda 2 oreve.Por masakrat vazhduan edhe ne fshatrat e tjere si Hertice,Gerdovc Rep Popove etj.Te gjitha keto ndodhen ne zonen e Llapit e te Gollapit!

PS: si shtese kjo.
Sistem-A,me befasove ,nga te kemi ore mik,qe po i din kaq bukur keto emertime te fshatrave...

Edvin83
23-12-2013, 14:05
"Golgotha Shqiptare"- si u gjet libri i holokaustit !



Image


Leo Freundlich

Leo Freundlih, hebreu qė protestoi kundėr zhdukjes masive tė shqiptarėve nga serbėt nė vitet 1912-1913.
Holokausti mbi shqiptarėt Serbėt vranė 500 000 njerėz
Libri i tij "Akuza qė ulėrijnė" dėshmia e parė pėr shfarosjen kolektive tė njė populli evropian para atij Ebraik. Masakrat qė u ndėrmorrėn serbėt nė trojet shqiptare. Mbi 250 mijė shqiptarė tė masakruar vetėm nė veriun etnik tė Shqipėrisė gjatė vjeshtėn e vitit 1912.
Kopja e vetme e librit tė Freundlih "Akuza qė ulėrijnė", i cili pėrmban protestėn ndaj Evropės qė nuk reagoi nė mbrotje tė shqiptarėve gjatė zhdukjen masive tė pjesės mė tė mėdhe tė popullit shqiptar nė Ballkan, ėshtė gjetur nė bibliotekėn e Universitetit tė Harvardit nė SHBA, nė vitin 1982 nga studiouesja Safete Juka, me banim nė Amerikė.
Shkrimtari hebre Leo Freundlih me banim nė Vjenė, ėshtė njėri ndėr intelektualėt e pakėt qė mbajti koleksionin e tė gjitha gazetave tė mėdha tė kohės qė tregonin mbi shfarosjen e sė paku njė gjysėm milioni shqiptarėve nga serbėt nė vitet 1912-1913. I revoltuar ai ngriti zėrin e tij kundėr asaj qė ai e qujati "Golgotha Shqiptare", e qė u shoqėrua nga masakra tė atij tipi qė nuk i kishte njohur Bota mė parė. "Unė e dėnoj dhunėn qė ushtrohet padrejtėsisht ndaj ēdo populli. Ai qė nuk bėn kėshtu sot, tė mos ēuditet nėse nesėr edhe ai vetė do tė bėhet viktimė e njė Golgothe tjetėr" – thotė shkrimtari hebre. Vetėm pas 10 vjetėsh, pikėrisht nė vitin 1992, ky libėr njohu botim nė tri gjuhė, nė saj tė ndihmės sė jashtėzakonshme tė gjermanit Hans Peter Rullman me banim nė Hamburg. Botimi nė anglisht u bė nė saj tė zotit Steve Tomkin, kroat i lindur nė Kosovė. Nė Kroatisht libri i pėrkthye dhe u botua nga mjeku Dr. S Leban, i lindur nė Bosnje. Ndėrkohė qė pėrkthimin nė shqip e realizoi Riza Lahi, nėn sponsorizimin e Xhaferr Kastratit nga Kosova dhe pėrkujdesjen e shtypshkronjės "Eurorilindja" nė Tiranė.
Serbia, "macja qė kėrkon tė behet luan"
Pas traktat tė Shėn Stefanit mes Turiqė qė humbi luftėra tė njėpasnjėshme dhe Rusisė fituese, kombi shqiptar u vu nė rrezik tė jashtėzakonshėm, pasi aleatja ballkanike e perendorisė sė Carėve Serbia, kėrkoi tė zgjeronte zotėrimet e veta pėr tu kthyer nė njė fuqi ballkanike dhe evropiane, megjithėse kishte njė popullsi vetėm 900 mijė banorė. Por nėse deri nė vitin 1911 synimet ruse dhe serbe nė Ballkan do tė dėshtonin, kjo nuk erdhi pėr meritė tė Perendorisė Turke nėn tė cilėn ndoshej Shqipėria, por thjesht nga fakti qė shqiptarėt me anė tė Lidhjes sė Prizrenit mė 1878 nuk e lejuan njė gjė tė tillė dhe e kundėshtuan me armė.Qė nga viti 1906 deri nė vitin 1912, njė sėrė kryengritjesh pėr pavarėsi tė shqiptarėve, kryesisht nė veri tė trojeve etnike shqiptare, u shtypėn me dhunė dhe barbari nga na e ushtrive turke. Me fillimin e luftės ballkanike, Shqipėria ishte gjysėm e shkretuar dhe trupat serbe, nė ėmėr tė luftės kundėr Perendorisė Osmane, ndėrmori njė sėrė pushtimesh tė cilėt i shoqėruan me masakra masive kundėr njė popullise krejtėsisht tė paarmatosur, ku sipas shtypit evropian humbėn jetėn 250 mijė shqiptarė. Ndėrkohė ka tė dhana tė sigurta se shifta mund tė jetė edhe njė gjysėm milioni. Nga 180 mijė kilometra katrorė, me njė popullsi rreth 2 milionė banorė qė numėroheshin brenda teritoreve shqiptare nė fund tė shekullit tė XIX, nė vitet ' 30 kishin mbetur teritore shqiptare vetėm 80 mijė km katrorė, dhe kėto nė pjesėn mė tė madhe jashtė shteti shqiptar. Sipas historinėve tė kohėve moderne, ekspasioni sllav qė u shoqėrua dhe me shpėrgulje masive dhe dukje tė popullisive etnike tė vendeve tė mėsipėrme, qė njehsohej me ekpansionin komunist mė vonė i mori popujve gjernanė, hungarezė, shqiptarė, rumunė, armenė etj teritore tė cilat kapnin sipėrfaqen rreth njė milionė kilometra katrorė nga tė cilat njė dhjeta i takonin teritoreve shqiptare. Etnia shqiptare nė prag tė shkatėrrimit tė perendorisė sė kalbur Osmane humbi mė shumė se gjysmėn e teritoreve tė veta. Zona e Tivarit, e Hotit, e Grudės, e Pazarit tė Ri, Sanxhakut (Novipazarit) Nishit, Rrethinat e manastrit, shtoju kėtyre edhe humbjen e krahinave tė Janinės dhe tė Ēamėrisė, tė cilat u shpopulluar ose u asimiluan me forcė nga Greqia, pėrbėjnė edhe fushatėn mė tė egėr atishqiptare tė ekspansionit sllav kundėr popullit mė tė vjetėt nė Ballkan dhe Evropė. Njėri ndėr libra qė hedh dritė mbi shpėrnguljet masive tė shqiptarėve ėshtė edhe libri historik i Leo Freundlich "Golgotha shqiptare" Dėshmitare e krimeve tė serbėve nė vitin 1912-1913 ka qenė edhe "Nėnė Tereza", atėherė fėmijė. Ajo pa me sytė e saj sesi serbėt i helmosėn tė atin, ndėrkohė qė anėtarėt e tjerė tė familjes shpėtuan duke u arratisur nė drejtim tė Tiranės.

Kulpra
23-12-2013, 14:08
"Me qindra e mijėra kufoma tė masakruara notonin nė rrjedhat e lumenjve. Ata qė mundin t'i shpėtonin sėmundjeve, urisė, plumbave tė pushkėve tė kėmbėsorisė dhe gjyleve tė artilerisė serbe, grumbulloheshin nė vende tė caktuara dhe u jepej nga njė plumb kokės. Mė zi e pėsonin ato qė fshiheshin nė shtėpitė e tyre. Pas kontrolleve tė imta qė bėheshin pėr plaēkitje dhe florinj, gjendeshin lehtė dhe thereshin si berrat. Torturat mė tė mėdha i pėsonin gratė shqiptare, tė cilat pėrdhunoheshin, lidheshin mė pas, bėheshin kapicė, mbuloheshin me kashtė dhe digjeshin tė gjalla. Nė rast se ata ishin shtatzėna, ju ēahej barku me bajonetė dhe pasi u nxirrej fėmija nga barku e vendosnin nė majė tė bajonetės apo tė hunjve. Pas masakrimit serbėt pinin verė, kėndonin dhe hidhnin valle. Kishte raste qė ata gjatė therjes mbildhnin gjakun nė kupa dhe e hapnin gostinė me tė". - kėshtu i pėrshkruante maskrat mizore serbe ndaj shqiptarėve, Leo Freundlich nė librin: Albanienes Golgotha, Wien, 1913 ("Golgota shqiptare, Vjenė 1913") tė kryera nga mesi i tetorit 1912 (kur filloj lufta e parė ballkanike) deri nė mars 1913.

E njejta gje eshte bere dhe me camet ne jug nga greket. Kemi qene popull i mallkuar.
(m'i ka rrefyer gjyshja te gjitha kur u dogj fshati i Boroves, sot i takon Ersekes)

Edvin83
23-12-2013, 14:09
Ndėrkaq nė raportin zyrtar tė paraqitur Fuqive tė Mėdha, thuhet :“ Ne jemi tė parėt qė po paraqesim listėn e plotė tė vrasjeve tė bėra nga armata serbe nė Krahinėn e Dibrės, Dibrės sė Ulėt dhe Lumės, qė shtrihen nė Shqipėrinė veriore, pas amnistisė sė tetorit tė kaluar tė akorduar nga qeveria e Beogradit, masakra tė bėra pas revoltės sė malėsorėve shqiptarė. Ky ėshtė njė dokument i rėndėsisė sė jashtėzakonshme dhe tashmė ėshtė dėrguar te qeveria e njėrės nga Fuqitė e Mėdha nga pėrfaqėsuesi i saj i plotfuqishėm, qė e ka pėrpiluar pėrsonalisht me shėnime dhe emra tė vendeve tė vrasjeve dhe terrorit. Ja versioni i plotė i raportit zyrtar.“


Masakra nė rrethin e Lumės

Nė Shullan: ushtria serbe plaēkiti tėrė fshatin, dogji 5 shtėpi dhe shkoi nė bajonetė gjithė gjindjen. Shpėtuan vetėm 3 njerėz, sepse u ndodhėn jashtė fshatit, kur therej gjindja…

Nė Topojan: Fshatin e dogjėn fund e krye dhe gjindjen, si nja 500 vetė, burra, e gra tė ēdo moshe i vranė me bajonetė.

Nė Ceren: Plaēkitėn gjithė ēka gjetėn, rrėmbyen gjithė gjėnė e gjallė.

Nė Bushtricė: Dogjėn tre shtėpi, morėn 50 kuaj…

Nė Palush: Dogjėn fshatin fund e krye dhe vranė e hodhėn nė zjarre mė tepėr se 100 vetė, gra, burra dhe kalamaj.

Nė Gjegje: Plaēkitėn fshatin dhe rrėmbyen 27 lopė e 130 bagėti .

Nė Matranxh: Bėnė rrėmujė gjithė katundin dhe rrėmbyen 4 kuaj, 17 qe e 400 dhen.

Nė Vasije: Pėrveē tė plaēkiturit e shtėpive, morėn 230 krerė bagėti, 32 lopė, 15 kuaj dhe 2 mushka.

Nė Barruc: Morėn gjithėēka kishte fshati si dhe 13 lopė, 14 dele dhe 6 kuaj.

Nė Gjabėr: Bėnė plaēkė fshatin dhe morėn 3 gomerė, 25 dhen e dhi, 4 kuaj dhe 40 lira turke.

Nė Drazh: Pėrveē katandisė dhe ushqimeve, sidomos 500-600 okė fasule, morėn 2 kuaj dhe 250 berre.

Nė Gjin: Plaēkitėn fshatin dhe morėn 400 berre, 5 lopė e 1 kalė.

Nė Kalis: Bėnė rrėmujė gjithė gjėnė, dogjėn 40 shtėpi dhe vranė 67 vetė: gra, burra e kalamaj dhe rrėmbyen 500 krerė bagėti, 50 lopė, 10 kuaj, 10 gomerė,4 mushka.

Nė Lusėn: Dogjėn 25 shtėpi, therėn 52 vetė (76 vetė-Sh.B) rrėmbyen 1000 bagėti, 100 lopė, 6 mushka, 10 gomerė, 25 kuaj.

Nė Vilė: Plaēkitėn e dogjėn 6 shtėpi…

Nė Ujmisht: Plaēkitėn e dogjėn 21 shtėpi dhe vranė 15 vetė si dhe rrėmbyenberra, 50 lopė dhe 30 kuaj.

Nė Xhafere: Kėtė fshat prej 25 shtėpiash e dogjėn fund e krye dhe gjithė gratė e burrat i vranė me bajoneta, dy veta qė s“u ndodhėn nė fshat, shpėtuan.

Nė Brekijė: Edhe kėtė fshat prej mėse 150 shtėpiash e bėnė hi dhe njerėzit, sa u ndodhėn aty…

Nė Lojme: dogjėn 60 shtėpi dhe therėn gjithė meshkujt, gra e ēiliminj.

Nė Nimēė: Katundin e bėnė hi nga njerėzit shpėtuan vetėm 5 vetė, tė tjerėt, burra, gra e foshnje i shkuan nė bajoneta.

Nė Pėrbreg: Fshatin e tėrė e dogjėn dhe e bėnė hi dhe gjithė njerėzinė, 375 veta burra, i shkuan nė bajonetė.

Nė Surroj: Dogjėn 130 shtėpi dhe vranė 55 burra e 2 gra, tė cilat i zunė besė amnestijes…

Nė Novosej: I vunė zjarrė tėrė fshatit.. serbėrit arritėn qė tė vrasin tė shoqen e Islamit, Hanxhiut, katėr fėmijėt e tij, dhe tėrė fėmijėt e Ramadan Isufit, tė cilėt i hodhėn tė gjallė nė zjarrė. Gjė e gjallė qė rrėmbyen serbėt janė: 40 kuaj, 280 lopė e qe, 1300 dhen e dhi.

Nė Bardhoc: Dogjėn tėrė gjanė e Haxhiut tė Bardhocit.

Nė Sulaj (Sumaj): Dogjėn 24 shtėpi vranė njė fshatar dhe rrėmbyen 500 dhen, 10 dhi,10 kuaj.

Arrėzė: Dogjėn 10 shtėpi dhe vranė 8 vetė.

Edvin83
23-12-2013, 14:11
E njejta gje eshte bere dhe me camet ne jug nga greket. Kemi qene popull i mallkuar.
(m'i ka rrefyer gjyshja te gjitha kur u dogj fshati i Boroves, sot i takon Ersekes)

Jemi popull qė harron shumė shpejt kur krimi bėhet nga tė huajt, por ēuditėrisht kemi shumė raste kur shqiptari vret shqiptarin pėr njė grindje qė kanė pasur 50 vjet mė parė dhe mbajnė gjakmarrje e hasmėri me shekuj me njėri-tjetrin...

Edvin83
23-12-2013, 14:15
Popujt qė harrojnė, a thua e meritojnė lirinė?Enver Robelli Enver RobelliPublikuar: 27.10.2012 - 15:59
Atifete Jahjaga, e cila nė opinion po paraqitet si kryetare e Kosovės, tha se ėshtė e gatshme tė takojė ēdokėnd, ēdo kund dhe nė ēdo kohė pėr t’i pėrfaqėsuar “interesat e popullit dhe shtetit tė Kosovės”. Njė person si Jahjaga, qė ndoshta nė zgjedhje tė drejtpėrdrejta presidenciale nuk do t’i merrte as votat e kabinetit tė saj, deklaron se duke e takuar Tomislav Nikoliqin, kryetarin e Serbisė, po i pėrfaqėsuaka “interesat e Kosovės”.

Hashim Thaēi, i cili me vota tė vjedhura paraqitet nė publik si kryeministėr i vendit dhe takon homologun e tij serb, nuk e kėrkon legjitimitetin te populli i vet, tė cilin pretendon se e pėrfaqėson. Pėr tė ėshtė mė me rėndėsi qė ēdo zė kritik ta shtypė me ēizmen e milicėve tė tij dhe tė trumbetojė para opinionit se “miqtė e Kosovės” po e mbėshtesin dhe po i japin legjitimitet. Pėr kėtė ai nuk pėrton t’i numėrojė mysafirėt e ditėve tė ardhshme: ministrin e Jashtėm britanik, sekretaren amerikane tė Shtetit dhe shefen e Diplomacisė evropiane. Nė demokraci ėshtė me rėndėsi qė legjitimiteti tė kėrkohet, nė radhė tė parė, nga elektorati, sepse ēdo marrėveshje qė do ta bėjė pushteti i Kosovės me Serbinė barrėn do ta bartė shoqėria e Kosovės, jo emisarėt e Brukselit qė dėrdėllitin pėr afrim rajonal.

Sali Berisha e priti nė Tiranė ministrin e Jashtėm serb, njė arkėtar tė Sllobodan Millosheviqit nė Qipro, nė vitet ’90. U takua ministri serb edhe me disa serbė me emra myslimanėsh nė Shqipėri. U fol nė Tiranė edhe pėr thellimin e bashkėpunimit shqiptaro-serb, sidomos nė fushėn ekonomike. Tirana zyrtare kėrkoi qė Beogradi ta njohė Kosovėn. Nganjėherė pavullnetshėm politikanėt shqiptarė bombardojnė opinionin me humor.

Bujar Nishani, i zgjedhur president i Shqipėrisė edhe pėr befasinė e tij, nuk dihet ku gjendet kėto ditė. Ishte nė Kosovė menjėherė pasi u zgjodh nė krye tė shtetit – njė vizitė kjo pėr pėrkundje tė instinkteve nacionale folklorike.

Ferri mbi tokė

Po i pėrmendim kėtu tre politikanė (Thaēin, Berishėn dhe Nishanin) dhe njė kam-qejf-me-qenė-politikane (Jahjagėn) me njė sebep: asnjėri prej tyre nuk e pa tė udhės qė kėto ditė ose sė paku mė 23 dhe 24 tetor 2012, pra dje e pardje, tė thotė njė fjalė tė vetme mbi 100-vjetorin e Betejės sė Kumanovės tė Ushtrisė Serbe, e cila atėbotė nė kuadėr tė luftės kundėr Perandorisė Osmane vrau mijėra civilė shqiptarė. Asnjė institucion kulturor shqiptar nuk organizoi njė takim tė vetėm pėr kėtė pėrvjetor tė pėrgjakshėm, tė cilin serbėt e shohin vetėm nga prizmi i fitores, ndėrsa ngjarjet e vjeshtės 1912 dhe pranverės 1913 pėr shqiptarėt e Kosovės e tė Maqedonisė ishin ferri mbi tokė.

Nė librin e tij “Golgota shqiptare – aktakuzė kundėr shfarosėsve tė popullit shqiptar” publicisti austriak Leo Freundlich, mes tjerash, pėr ngjarjet e llahtarshme tė vitit 1912 shkruan: “Gratė e fėmijėt i lidhėn pėr mullarė tė sanės dhe ua vunė zjarrin ndėr sy tė baballarėve e tė burrave tė tyre. 3000 arnautė janė masakruar nė rajonin ndėrmjet Kumanovės dhe Shkupit... 5000 mijė afėr Prishtinės... 5000 tjerė afėr Prizrenit... Mbi 1200 tė vrarė nė Ferizaj... Nė disa katunde, shpive ua vunė flakėn dhe mandej banorėt i vranė si qentė sapo u pėrpoqėn t’i shpėtojnė zjarrit”. Ky libėr me rėndėsi tė madhe dokumentare ėshtė publikuar nga shtėpia botuese “Rrokullia” nė Prishtinė – derisa institucionet e Kosovės harxhojnė para pėr koncerte dhe botime tullash sipas mendėsisė sė akraballėkut.

Leo Freundlich (mbiemri domethėnė: i pėrzemėrti) pėrmend nė librin e tij se nė vitet 1912/13 Ushtria e Serbisė vrau rreth 25 mijė shqiptarė – larg mė shumė se nė luftėn e fundit (1998/99). Para se tė fillonte fushata shfarosėse e Beogradit, Mbreti serb mė 18 tetor 1912 kishte lėshuar njė deklaratė, nė tė cilėn nėnvizonte: “Ushtria ime nė Serbinė e Vjetėr do tė gjejė krahas serbėve tė krishterė edhe serbė muhamedanė, tė cilėt ne po ashtu i ēmojmė, dhe krahas tyre edhe shqiptarė tė krishterė dhe muhamedanė, me tė cilėt populli ynė qe 1300 vjet pėrherė e ka ndarė lumturinė dhe vuajtjen. Ne tė gjithėve po ua sjellim lirinė, vėllazėrinė dhe barazinė”. Nė fakt, Beogradi atėbotė solli zgjedhėn e rėndė. Popullsia e Prizrenit nga pikėllimi pėr numrin e madh tė tė vrarėve e quante kėtė qytet “mbret tė vdekjes”, shkruan Freundlich. Gazeta britanike “Daily Telegraph” njoftonte se “tė gjitha pėrndjekjet e tmerrshme gjatė historisė janė lėnė nė hije nga aksionet e tmerrshme tė trupave tė gjeneralit Jankoviq (...) Nė egėrsinė e tyre tė tmerrshme ata vranė njerėz tė pambrojtur, pleq, femra, fėmijė, madje edhe foshnja nė gjirin e nėnave tė tyre”. Mė vonė administrata serbe Hanit tė Elezit ia vuri emrin “Gjeneral Jankoviq” dhe politikanėt e Kosovės e pranuan kėtė toponim edhe pas vitit 1999, sepse askush nuk pati guxim apo dije t’i thotė ndonjė zyrtari tė UNMIK-ut se njė lokalitet kosovar nuk mund tė durojė emrin e njė krimineli lufte tė kalibrit tė Ratko Mlladiqit.

Kapitull i ndritur?

Nė Beograd, ndėrkaq, krejt udhėheqja shtetėrore dhe disa institucione tė kulturės u kujdesėn kėto ditė qė Betejėn e Kumanovės, gjeneralin Jankoviq, pushtimin e Kosovės dhe vrasjen e 25 mijė shqiptarėve ta shohin vetėm si kapitull tė ndritshėm tė historisė serbe nė luftė kundėr Perandorisė Osmane. Nė Galerinė e Muzeut Ushtarak nė Beograd u hap njė ekspozitė pėr Betejėn e Kumanovės; vizitorėt mund tė shohin 102 fotografi dhe 52 eksponate origjinale ushtarake. Sipas palės serbe nė kėtė betejė morėn pjesė 356 mijė ushtarė serbė dhe 20 mijė vullnetarė.

Ekspozitėn nė Beograd e hapi homologu i Hashim Thaēit, Ivica Daēiq. Derisa Thaēi s’e tha njė fjalė pėr 25 mijė shqiptarė tė vrarė, Daēiqi e quajti betejėn e Kumanovės njėrėn prej anėve mė tė lavdishme tė historisė. “Beteja e Kumanovės ėshtė shembull brilant i operacionit ushtarak, rezultat i sė cilės ėshtė fitorja sensacionale, por duhet thėnė se fitoren e arriti ushtari serb, i pėrgatitur si duhet dhe i motivuar pėr tė luftuar pėr liri”, shtoi Daēiq, duke premtuar se “ne do t’u falemi pėrgjithmonė atyre viktimave dhe nuk t’i harrojmė kurrė. Sakrifica e tyre ėshtė shembull i shenjtė pėr tė gjitha gjeneratat se si luftohet pėr liri dhe sa e ēmuar ėshtė liria”. Pėr Daēiqin Beteja e Kumanovės ishte pėrfundim simbolik i Betejės sė Kosovės.

Mungesa e deklaratave tė pėrfaqėsuesve tė pushtetit tė Kosovės e Shqipėrisė mbi masakrat serbe mė 1912/1913 tregon se nė kėto viset tona edhe pėrkujtimi i viktimave tė shkaktuara nga Serbia ose harrohet me qėllim, nga padituria ose – edhe mė keq - kualifikohet si “nacionalizėm” apo “antievropianizėm”. Mund ta paramendojmė ndonjė propagandist tė Hashim Thaēit se si nėpėr darka me diplomatė jargavitet e i quan “antievropianė dhe ksenofobė” tė gjithė ata qė pėrmendin viktimat shqiptare apo kritikojnė favorizimin antidemokratik tė pakicave, duke iu dhėnė atyre mandate falas nė Parlamentin e Kosovės. Sidoqoftė, pushteti i personifikuar nga Hashim Thaēi u kujdes kėto ditė pėr njė vendim, tė cilin e mori me diktat: tani e tutje Universiteti i Prishtinės po u dashka tė marrka emrin e Hasan Prishtinės. Pėr fat tė keq nga stafi akademik i UP-sė mund tė numėrohen nė gishta profesorėt qė protestuan kundėr kėtij arbitrariteti dhe popullizmi. Shumica po hesht. Ajo shumicė qė nė vitet ’80 e ’90 rrezikonte jetėn nė protesta kundėr regjimit represiv serb. Nė njė vend normal do tė organizohej nėnshkrimi i njė peticioni – sė paku. Njėherė, nėn presionin e nacionalizmit serb, Universitetit publik tė Kosovės iu kishte ndėrruar emri nga “Universiteti i Kosovės” nė “Universiteti i Prishtinės”. Nuk do duhej qė sėrish, kėsaj radhe nga folkloristėt vendorė, tė ndryshohet emri i kėtij institucioni arsimor. Por, me sa duket, mė lehtė ėshtė tė pėrlyhet emri i ndritur i Hasan Prishtinės pėr nevoja tė vogla e tė mėdha pushtetmbajtėse sesa tė kujtohen me pietet 25 mijė shqiptarė tė vrarė para njė shekulli.

Ditėt e trishtimit nė Pejė

Pėrveē Daēiqit nė Beograd pėr Luftėn e Parė Ballkanike foli edhe kryetari i Serbisė, Tomislav Nikoliq, tė cilit Atifete Jahjaga ka qejf t’ia shtrėngojė dorėn sė shpejti. Nikoliq mori pjesė nė Akademinė solemne tė Fakultetit Juridik tė Beogradit pėr Betejėn e Kumanovės dhe tha se falė luftės sė viteve 1912/13 Serbia e “ēliroi Kosovėn dhe Metohinė”. Askush nga politikanėt serbė nuk i pėrmendi shprehimisht krimet ndaj shqiptarėve. Nė Akademinė e Fakultetit Juridik nė Beograd ishte i pranishėm edhe Patriarku i Kishės Ortodokse Serbe, Irinej. Me tė drejtė ēdokush nė Kosovė mund tė pyes ku ishin prijėsit fetarė tė vendit qė e heshtėn kėtė pėrvjetor tė pėrgjakshėm. Ndoshta myftiu Naim Tėrnava dhe ithtarėt e tij ende vajtojnė tėrheqjen e Sulltanit, ndėrsa krerėt e Kishės Katolike janė tė zėnė me ndėrtimin e katedrales dhe nuk kanė kohė tė merren me historinė, dhembjet dhe poshtėrimin qė i ėshtė bėrė kėtij populli.

Siē na e rikujtoi kėto ditė studiuesi Shkelzen Gashi nė librin “Ditt e Trishtimit n’Pejė e nder rrethe 1912-1913” prifti Zef Mark Harapi shkruan pėr ngjarjet e 1912/13 si vijon: “Neper katunde duel ēiltas urdhni i Sundimit t’Malit-t’-Zi qi; a me u baa shkjee a me pasė gjikimin e dekės. Shum vetė qi guxuene me i dale per ball ktii urdhnit t’paa-udhė i xėshin, i rrihshin mirė e mirė, mandej pėrdhuni ja shtishin kryet n’grykė t’kaftorrit (stufės) t’ndezun e ja mashin ashtu derisa a i piqeshin syyt; ase i lyshin duert me voj gurit e i nepshin zjermin me shkrepcė; ase i shtergoshin kryet me nji vegel t’hekurit deri saa ja qitshin syyt jashtė e truut ja derdhshin; ase me nji piskerr i ndukshin mustakėt fije pėr fije.”

A ka nė Prishtinė, nė Prizren a nė Pejė sot njerėz qė dalin i ndezin disa qirinj si shenjė simbolike dhembjeje dhe kujtimi pėr 25 mijė shqiptarė tė vrarė para njė shekulli? Duhet nėnvizuar se pėr kėtė kapitull tė historisė sė Kosovės nuk foli as lėvizja “Vetėvendosje”, e cila shpesh nė opinion paraqitet si e parti e licencuar pėr tė kujtuar krimet ndaj shqiptarėve.

Edvin83
23-12-2013, 14:26
Po nuk rregulluam veten, asgjė nuk ka vlerė
Publikuar mė 01.08.2013 | 15:00

Anila Kadija/Gazetare profesioniste

-“I ulur nė njė minder tė vjetėr, nėn tymin e ēibukut, shikonte ngultas tespijat qė lėviznin me ritmin e gishtėrinjve. Herė pas here dora e rrudhur, si brazdat e njė are tė punuar prej vitesh,i shkonte tek njė kryq i varur nė qafė gati prej njė shekulli.” Kėtė motiv unė e kam lexuar shpesh nė histori brezash, ndjekin rrjedhėn e njė mitologjie pa kufi, kudo qė tė shkosh, nė ēdo cep tė botės, do gjesh njė kujtim tė ngjashėm me kėtė. Qoftė ai nga mė i thjeshti qė njė nėnė apo baba i dhuron fėmijės nė lindje, apo pėrgjatė jetės, si shenjė fati apo kujtese ndėr vite ka vlerė tė madhe shpirtėrore. “Njė person anonim dha njė ndihmesė ekonomike duke shitur kujtimin e nėnės sė tij”, mė tregon Durimi, pėrfaqėsues i shoqatės “Scanderbeg”, njė ndėr shoqatat nismėtare nė aktivitetin “Shqipėria 100 vjet Komb i copėtuar”, i zhvilluar ne Milano tė dielėn 20 korrik 2013. Aq euro janė sa njė darkė e ndonjė politikani qė se vė ujin nė zjarr, por pėr atė person konvalenca e sendit tė ēmuar ėshtė e barabartė me kujtimin qė ndjek rrjedhėn e gjakut. Mbetemgjithmonė pa fjalė pėrpara kėtyre veprimeve sa simbolike aq edhe edukuese, jo vetėm pėr brezin e ri, por edhe pėr kėdo qė ka harruar se njeriu “me madhėshtinė” e forcės materiale ėshtė thėrrmijė pėrpara atij qė ka atė shpirtėroren. Aktiviteti pati njė sukses pėr vetė faktin e njė bashkėpunimi 360 gradė tė 46 shoqatave shqiptare nė Itali. Njė protestė e heshtur, pa bujė gazetash apo thirrje politikanėsh, njė kuvend faktesh historike qė tashmė pėr fat tė keq shkollat shqiptare si vėnė shumė rėndėsi. Kjo ėshtė edhe njė thirrje sensibilizuese pėr tė mos harruar gabimet. “Se jam kėtu kur Mal i Zi, ish Iliri; kur nga njė det nė tjetrin det, isha zot vetė! Unė jam kėtu nga moti, kur vetė Zoti, e bėri fushėn fushė, e malin mal…(Mitrush Kuteli) Populli ynė ėshtė si ai njeriu qė ka pishman tė kaluarėn dhe nuk shikon shpesh tė tashmen; ndoshta njė ide e imja e gabuar qė mė lind kėtė pyetje nė njė bisedė me Darling Ismail Vlora nga Milano. Ndihmon pėr tė ardhmen kjo? E kaluara, e njohur mirė, ndihmon shumė pėr tė ardhmen, sepse tė bėnė tė reflektosh. Por nėse kjo shihet e shkėputur, pa u analizuar edhe me realitetin, atėhere bėhet e dėmshme. Qėllimi i Konferencės, nė kėndvėshtrimin tim, ishte ky: Thjesht tė tregonim qė s’kemi harruar. Tė sillnim disa fakte, dėshmi, dhe tė tregonim, me gojėn e vet Europės, qė me ne gabuan. Kėto takime duket se janė kthyer pa vlerė. Kėrkohet njė padrejtėsi qė na kanė bėrė duke na copėtuar, ndėrkohė qė ne brenda jemi krejtėsisht tė pėrēarė. Nėse ne nuk rregullojmė vetveten ēdo gjė s’ka vlerė. Mendimi im ishte tė gjeja sa mė shumė aktivistė intelektualė qė tė marrin nė dorė aktivitete kulturore pėr tė mobilizuar komunitetin shqiptar, duke e rimėkėmbur atė mungesė besimi te njėri-tjetri dhe pėr t’i dhėnė njė dritė tjetėr vetė marrėdhėnieve midis nesh si shqiptarė nė emigrim. “Duket qė mbas aktivitetit tė Milanos me lidhjet qė u krijuan do tė ecet mė mirė nė kėtė drejtim”, shprehet entuziaste dhe me besim Erida Cela Perlala, ideatore e aktivitetit nga Padova.
https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/539633_495995480449704_255060865_n.jpg

Edvin83
23-12-2013, 14:29
Shqipėria harron: http://www.gazetatema.net/web/2013/08/02/ana-tjeter-e-monedhes-100-vjet-shtet-shqiptar/

Edvin83
23-12-2013, 14:30
29 Korrik 1913, dita kur u mor vendimi qė Shqipėria tė copėtohej e dy e treta e popullsisė dhe territorit t'i jepeshin Serbisė, Malit tė Zi e Greqisė. A nuk duhet qė kjo datė tė jetė ditė zie kombėtare nė Shqipėri e Kosovė? Fatkeqėsisht, sot pak shqiptarė e dinė kėtė datė. Ta bėjmė kėtė datė ditė zie, ku flamujt tė ulen nė gjysėm shtizė, e t'u rikujtohet shqiptarėve kujtesėshkurtėr historinė e tyre. Njė popull qė harron, ėshtė i paracaktuar qė tė zhduket.

SystemA
23-12-2013, 17:05
Sistem-A,me befasove ,nga te kemi ore mik,qe po i din kaq bukur keto emertime te fshatrave...

Mirembrema Profesor

Jam nga Tirana(nejse pak rendesi ka per temen).
Kam lexuar nje artikull per krimet serbe ne ate zone,shkruar nga nje Shqiptar i Kosoves(biles jane edhe per disa familje te masakruara me emer-mbiemer).Trockin e kam lexuar me kohe,keto te tjerat po i mesoj nga Edvini.
KLM.

Edvin83
23-12-2013, 19:02
Ja dhe njė dokument tjetėr qė pėrmbledh shumicėn e informacioneve pėr gjenocidin shqiptar: http://www.elsie.de/pdf/B2002GatheringClouds.pdf
(nė anglisht)

Edvin83
23-12-2013, 19:02
Mirembrema Profesor

Jam nga Tirana(nejse pak rendesi ka per temen).
Kam lexuar nje artikull per krimet serbe ne ate zone,shkruar nga nje Shqiptar i Kosoves(biles jane edhe per disa familje te masakruara me emer-mbiemer).Trockin e kam lexuar me kohe,keto te tjerat po i mesoj nga Edvini.
KLM.

Po tė lexosh "Albanian Golgota", do tė shohėsh qė mesakra e krime serbė nė atė kohė u bėnė dhe nė Durrės, Krujė, Tiranė e Elbasan.

Edvin83
23-12-2013, 19:41
Masakra serbe e vitit 1913, vriten 620 burra e djem nė fshatin Topojan
15 Tetor 2013 | : Ndryshe | Autor: Gazeta Shqip

TOPOJAN O MOS VDEKSH KURRĖ,

KE SHKRUE EMNIN NĖ FLAMUR!

(Mbresa dhe Shpresa)

Nė pėrvjetorin e masakrės serbe nė krahinėn e Topojanit, tė Rrethit tė Kukėsit

Mahmut Karanxha

masakraAnekėnd nė tėrė hapėsirėn shqiptare, pėr fat tė keq tė shtrirė nė 6 shtete, si rrallėherė nė ditėt e nėntorit tė vitit tė kaluar, kudo mbizotėroi ngjyra kuqezi, ngjyra e flamurit tonė kombėtar. I vjetėr ky flamur, me kėto ngjyra, por pa i humbur aspak shkėlqimi, pa i humbur nga mosha aspak bukuria, pasi s’ka si tė ndodhte ndryshe, si njėra dhe tjetra u poqėn bashkėrisht nė betejat e pėrgjakshme nėpėr shtigje tė historisė ku u shenjtėrua si simbol i kombit tonė. Ndaj nė ēdo ballkon, nė ēdo portė, nė ēdo kėnd, nė ēdo shesh e kudo nė 100-Vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Atdheut tonė, e meritonte tė valėvitej e tė mos shqitej nga vendi pėr asnjė ēast. Kjo atmosferė festive shihej kudo, shumė madhėshtore nė Tiranė, nė Prishtinė, Kukės, por jo mė pak e ndezur atmosfera e veshur kuqezi ishte dhe nė krahinėn e Topojanit, Topojanit Iliro-Dardan nė Rrethin e Kukėsit.

E kėsaj krahine, Zoti i ka falur bukuri epike qė nė hyrje tė saj, nė Grykėn e Vanave, ku mbi zallin e lumit Luma qė buron nga bjeshkėt e Kallabakut, pllaja e Moravės e shpatet e Koritnikut, ngrihen nė harmoni tė plotė si dy kokat e shqiponjės sė flamurit kombėtar mali i Gjallicės dhe ai i Koritnikut, nė rivalitet mes tyre pėr madhėshtinė natyrore, por dhe shumė mė tepėr me vlerat qė mbartin banorėt e fshatrave nė shpatet e tyre, banorėt e krahinės sė Topojanit.

Valėviteshin dhe mateshin me kėto male flamujt kombėtarė nė shpatet e Gjallicės, nė kullat e bardha tė fshatit Lojme me ato nė shpatet e Koritnikut nė fshatin Bele, pėr tė vazhduar nė Nimcė, nė Topojanin e Sinan Pashės e tė Jupit, nė Brekijėn e Sahit Gegės, Avdil Myrtės e Jemin Alisė, nė Kollovozin e Havzi Nelės, nė Shtrezė, Xhaferaj, Turaj, Novosej e Shishtavec, tė veshur kuqezi si nė dasmė, dasma si ato qė vetėm kėta banorė dinė t’i bėjnė, madhėshtore nė formė dhe nė pėrmbajtje.

Nder iu bė kėsaj radhe simbolit tė heroizmit dhe qėndresės sė banorėve tė kėsaj krahine, falė organizimit tė mirė tė pushtetit vendor, LAPIDARIT – FLAMUR tė ngritur nė vitin 1984 nė qendėr tė krahinės, nė Kodėr-Kishė. Nė Topojan, nė kėtė atmosferė festive tė veshur kuqezi, tė shoqėruara me njė larmi aktivitetesh kulturore, tė organizuar nga Shkolla e Mesme e Pėrgjithshme Topojan, ajo 9-vjeēare “Sahit Gega” Brekijė e tė tjerat pėrreth, si rrallėherė Lapidari-Flamur matej me flamujt e panumėrt nė duart e nxėnėsve tė shkollave, banorėve tė fshatrave e flamujve qė valėviteshin nė ēdo shtėpi.

I ndodhur jo rastėsisht mes bashkėkrahinorėve tė mi, shtruar nėn hijen e kėtij Lapidari-Flamur shpalosim bashkėrisht faqe nga historia e Atdheut tonė, nga ajo e krahinės sonė sa tė shkruar e shumė mė tepėr tė arkivuar, tė pastėr e tė pamanipuluar, nė arkivin mė garant, nė arkivin “Popull”, plot me trashėgimi shpirtėrore, kujtime pleqsh e kasapleqsh si Mehmet Leza, Mėrsel Selmani, Sef Hajra, Ramiz Dina, Xhafer Karaxha, Avdullah Sherifi, Shahip Sadiku, Hoxhė Novosej (Islam Basha), Rrahman Murati, Zejnullah Bajrami, Ekrem Rakipi, Shahin Maliqi, Rasim Veseli, Tish Miftari, Din Hiseni, Mirdaim Rrahimi, Hazir Mema, Avdi Hamiti (Imci), Tahir Serani, Vesel Dafku, Hamza Uka, Hasan Izeti, Ali Idrizi etj., kujtime kėto tė pėrcjella nė kėtė takim nga bijtė, nipėrit e stėrnipėrit e tė rėnėve nė luftėn pėr liri e pavarėsi.

E kush mė shumė se krahina e Topojanit dha prova nė kėto shtigje lufte me njė kontribut tė pamohueshėm nė luftėn e popullit tonė pėr liri krahė pėr krahė e vazhdimisht me trevat e tjera shqiptare, e shumė herė e para mes tyre… U dėgjua nė tėrė Ballkanin, edhe pse pak u shkrua, jehona e pushkės, jehona e luftės pėr liri e Bajrakut tė Topojanit nga Prekupja e deri nė Nish, ku nėn udhėheqjen e Jup Topojanit dhe Sahit Gegės, pushtuesit e vjetėr turq e ata tė rinj ballkanas mėsuan se zot nė kėto treva ishin shqiptarėt. Kėnga na pėrcolli edhe kėtė ditė jehonėn:

“…Kur bėrtiti Jup Topojani,

shtatė llogoreve u dha zjarmi…

bini burra se na shkoi vatani…

Sahit Gega nė kalin gjok

Ban yrish e drejt e nė top…”

Pėr kėtė betejė, historia shkruan: “Nga kush tė mbrohej mė parė shqiptari nė trojet e veta? Nga osmanėt qė na pinė gjakun, nga shovinistėt serbė, bullgarė e grekė qė si bisha tė xhindosura tė mbėrthyera nė armė e nė hanxharė suleshin pėr ta copėtuar…”.

Kėnga e popullit tė pamposhtur vazhdon:

“S’pritėn burrat kush me i f’kat,

Sa duel Jupi me bajrak,

Sahit Gegėn tue pas ngat…

Ndal dushman mos ma baj hak,

Mos ma luj shqipen n’bajrak,

Krejt bajraqet nji flamur,

Shqipja n’mes nuk luhet kurre…”

Bajraku i Topojanit luftoi heroikisht pėr mbrojtjen e Atdheut nė tė gjitha betejat nė vitet e lavdishme tė veprimtarisė sė Lidhjes Shqiptare sė Prizrenit e me dhjetėra tė rėnė nė Qafėn e Duhles, Caraleve e Kaēanik, pėr emrat e tė cilėve thuhet nė kėngė:

“Hala luftėn se kan marue,

Fjalė pėr vdekjen nuk kan cue,

Nji her n’vjet fjal po cojn,

Jemi n’luftė e mund t’vonojm.

N’shpi i presin e jan to i prit,

N’emėr tė tyre thirren femijt’…

Pėrditė djemt’jan to u rrit,

Do vij dita me i njoft nji ditė…”

E ditėt pėr topojanasit pėr tė treguar se pėr atdheun, pėr tokėn e tė parėve nuk kanė mbaruar, pėr tė treguar se pėr atdhe bėhet vdekja si me le, nuk u sosėn as me luftėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, as me kryengritjet e viteve 1909-1912. Historia shkruan: “Nė tetor tė vitit 1912 vėrshoi si hije e zezė mbi tokėn tonė ushtria serbe. Ėndrra shekullore e shovinistėve serbė ishte: “Tė mos kishte Shqipėri e tė mos mbetej kund shqiptar”. Nė qafėn e Duhles, ku ishin rreshtuar tė gjithė luftėtarėt e bajrakut tė Topojanit, mė 21 tetor 1912, rreth 500 burra krahas me Bajrakun e Kalasė sė Dodės, Opojės e Lumės, ballafaqohen me ta, tė tradhtuar nga Baftjar Pasha, i cili largoi nga fusha e luftės trupat turke, duke i lėnė vetėm luftėtarėt tanė, tė cilėve dhe armėt e premtuara nuk ua dhanė, qėndruan heroikisht: “Shqiptarėt kundėrshtuan ushtritė serbe, luftuan 4 ditė”. Nė kėtė betejė mbetėn tė vrarė Zaim Hamza, Hamdi Haqifi, vėllezėrit Sadik e Metali Haxhia, Feriz Maliqi, Dil Kamberi, Halil Xheza, Muharrem Sadiku dhe u plagosėn Avdyl Myrta (bajraktari), Sali Karaxha e Ramadan Istrefi, tė cilėt vriten nė betejat pasardhėse. Populli i kėsaj zone kėndoi e nuk vajtoi pėr ta:

“Qė nga shtatė e nė shtatėdhjetė

I lan stanet nė rrahe shkret’.

Nė Prizren e mbajtėn hapin (ku B.Pasha u kishte premtuar t’ju jepte armė)

Nė qafė te Duhles e ndalėn vrapin.

Qaf’ e Duhles mriz mejdanit

Mirė njeh djemtė e Topojanit.

Topojani gur e shkėmb

I rrit djemtė pėr istikam

Topojani shkėmb e gur

Ka shkru emrin nė flamur”.

Kryengritėsit, pas katėr ditė qėndrese heroike dhe nė sajė tė tėrheqjes sė forcave serbe nga qafa e Duhles kthehen nė Topojan dhe vetėm dy javė mė vonė, pasi pushtohet Prizreni mė 5 nėntor nga divizioni serb “Shumadia” dhe pėrgatitej marshimi drejt tokave shqiptare drejt Adriatikut, nėn komandėn e gjeneralit serb Jankovic, ballafaqohen pėr herė tė dytė nė lakun e Gllobocicės, nė njė betejė edhe mė tė pėrgjakshme, ēka dėshmitarėt okularė e tregojnė sikur tė kish ndodhur dje dhe jo nė nėntorin e vitit 1912, betejė ku numri i ushtarėve serbė qe shumė i madh, prolog pėr njė tė ardhme tepėr tė rėndė pėr bajrakun e Topojanit – masakra barbare e vitit 1913. Ruhet dhe kėndohet edhe sot kėnga pėr kėtė betejė:

“Krejt bajraki nė istikam

Se le serbin me ndrrue kamė

Nji nga nji si dhentė nė shtrung

Vajti gjaku deri nė gju…

Krejt Opoja pėr 3 vjet

S’mun’ pastroj vendin e shkretė…”

Me armė nė dorė ra nė llogoret e luftės nė lakun e Gllobocicės Baftjar Dana, Esat e Brahim Iseni, Arif Muharremi, Qazim Bislimi, Shaqir Hasa e i plagosur Ferruk Tafili. Ende pa u ftohur grykat e pushkėve tė luftėtarėve tė bajrakut tė Topojanit, nė pėrgjigje tė thirrjes sė Islam Spahisė dhe Ramadan Zaskocit, zunė llogoret nė Kolosjan mė 15 nėntor 1912, ku nė ballė tė sulmit ishin mbi 3 mijė luftėtarė nė krye tė tė cilėve qėndronte Ramadan Cajki, Jemin Alia (Zyberi), Sali Spahia, Osman Lita, Bajram Gjana, Cen Daci, Sul Elezi etj. Heroizmin e luftėtarėve tė betejės sė Lumės nė qafėn e Kolosjanit e kanė trajtuar shumė studiues, pena tė holla e tė vyera e s’lind nevoja ta trazoj por pėr kontributin e Jemin Alisė nė ballė tė trimave tė Topojanit do tė shėnoj: Qe impuls i madh rreshtimi i luftėtarėve tė Topojanit nga llogoret nė Gllobocicė drejt e nė Kolesjan, ēka e thotė kėnga:

“Te madhe briti Islam Spahia

Bini burra se erdh Brekija

Para u prinė Jemin Alia

Jemin Alia tufė e fes

Tan asqerin do ta pres…

Ber Jemini nje topall / Tan asqerin e ēiti n’hall”

Dhe lufta pėr mbrojtjen e trojeve tona vazhdon e gjaku s’rreshti sė derdhuri e kėnga pa refren vazhdon kėsaj radhe pėr betejėn e Koritnikut (Pikėllimės)

Tetor 1913 – viti i Konferencės famėkeqe tė Ambasadorėve nė Londėr ku Fuqitė e Mėdha sakatojnė hapėsirėn shqiptare duke e copėtuar atė nė favor tė shovinistėve fqinjė – objekt i kėsaj masakre ishte dhe krahina jonė, e cila pėrballė hordhive serbe rreshtohet nė Koritnik:


“Jehon pushka nė Koritnik

Luftė me serbin fyt me fyt

Luftė po bėjmė pėr tokėn tonė

Topojan emrin na thonė..” ėshtė kėnga qė pėrshkruan qėndresėn heroike tė krahinės sė Topojanit ku luftuan heroikisht edhe banorėt e Restelicės, Krushės e Zapodit krah pėr krah pėr dy ditė e njė natė pa pushuar. Qe njė betejė me disproporcion tė madh numerik pa pėrmendur pajisjet ushtarake qė armiku kishte.

Mbeten pėr tė mos vdekur kurrė nė kėtė betejė luftėtarėt Kadri Shahini, Mustaf Cuni, Shaban Islami, Bajram Maliqi, Dajlan Basha, Murat Zhifku, Selam Beqa, Xhem Tocilla dhe tė plagosur Rrahman Tėrkalaci, Mal Brahimi, Myrte Noka. Akoma pa u tharė gjaku nė shpatet e Koritnikut e bjeshkėt e Rapcės, serbėt qė pushtuan tokat tona e synonin pėr mė tutje, organizuan ndaj krahinės sonė, fshatrave qė shquheshin nė luftė ndaj tyre, hakmarrjen mė barbare qė vetė shtypi i kohės e fikson:

Gazeta “Perlindja e Shqipėniės” 8-21 kallnuer 1914 shkroi: “Historia e tmerrshme e masakrave vazhdon me radhė qė tmerron ēdo njeri, e cila pėrmbledh martirizimin e popullit tė ri shqiptar, me tregime kasopleqsh tė plota tė vepruara ndėr viset e tjera tė Shqipėrisė sė Veriut. Nė Topojan, Xhafere, Nimce, Lojme, Pobreg, tė gjitha shtėpitė janė shkėrrmuar e fshatarėt tė qarkuar nga ushtarėt serbė u masakruan nė mėnyrė barbare, shkurtazi asnjė nuk shpėtoi nga vdekja”.

Sipas gazetės “Liria e Shqipėrisė” numri 94, 8-21 maj 1914, faqe 4, dhe ajo 25, datė 9-22, qershor 1914, faqja 4, paraqitet gjendja e fshatrave tė masakruara dhe pėr tė parė me shifra (jo tė plota) barbarinė serbe nė Lumė, po sjellim disa tė dhėna qė ka mbledhur e publikuar Sotir Koleja, mė 23 “dimėruar” (dhjetor 1913), tė prira nga shėnimi: “Gjakėsisitė dhe ligėsitė tė panumėrta qė punoi ushtria e Serbisė nė rrethet e Lumės nė Shqipėrinė e Veriut, pasi u shua lėvizja e malėsorėve nė vjeshtėn e parė 1913, dhe pasi leciti amnestijen guverna e Serbisė. Mė ranė nė duar shėnimet qė kishte marrun, duke shėtitur tė gjitha vendet i dėrguari i njė fuqie te Europės, dhe pas te cilave i bėri guvernės sė vetė raportin. Nga kėto qė u panė dhe u shėnuan, mendja e njeriut mund te kuptojė mėrirat dhe tmerret e as u panė e as u dėgjuan, sa s’i mban goja pėr me i tregue.”

Nė TOPOJAN: Aty fshatin e dogji fund e krye dhe rreth 500 veta, burra gra fėmijė tė ēdo moshe i vrau bajoneta.

Nė XHAFERE: Kėtė fshat prej 25 shtėpiash e dogjėn fund e krye dhe gjithė gratė e burrat i vranė me bajoneta, 2 vetė qė s’u ndodhėn nė fshat shpėtuan.

Nė BREKIJĖ: Edhe kėtė fshat prej mė se 150 shtėpish e dogjėn e bėnė hi dhe njerėzit qė u mblodhėn nė fshat me gra, burra e fėmijė, 120 veta i vranė me sėpatė.

Nė LOJME: Dogjėn 60 shtėpi dhe therėn gjithė meshkujt, gra e ēilimi.

Nė NIMCE: Katundin e bėnė hi nga njerėzit, shpėtuan vetėm 5 vetė, tė tjerėt burra, gra e foshnja i shkuan nė bajonetė.

Nė NOVOSEJ: I vunė zjarr tėrė fshatit, gjindja arriti tė ikė pėrveē sė shoqes sė Islamit, hanxhiut (hoxhės shėn. MK) me 4 bijtė e saj tė vegjėl dhe tėrė familjen e Ramadan Isufit, tė cilėt i hodhėn tė gjallė nė zjarr. Gjė e gjallė qė rrėmbyen serbėt janė: 40 kuaj, 280 lopė e qe, 1300 dhen e dhi.

Janė tė shumta dokumentet qė flasin pėr kėto ngjarje, por me qindra janė kujtimet e mbledhura nga dėshmitarė tė betejave tė zhvilluara, nga dėshmitarėt okularė tė mbijetuar nė masakrėn e vitit 1913, plot 100 vjet mė parė. Dėshmitarė tė mbetur gjallė ndėr kufoma tė plagosur, fėmijė, gra tė asaj kohe nė sytė e tė cilėve u therej nėna, motra apo vėllai nė djep, fėmijė qė nė lemeri panė tė ēahej barku i nėnės me bajonetė e t’i nxirrej fėmija. Dėshmitarė nga fshatrat pėrreth qė varrosen nė varre kolektive (3-4 kufoma nė njė varr), pa qefin e pa ponica tė masakruarit nė Topojan, Brekijė, Xhaferre, Nimcė, Lojme. Tė shumta janė dėshmitė e mjekut popullor Idriz Kola, qė mjekoi shumė prej tė plagosurve nė luftėra, e sidomos viktima tė masakrės. Flasin nė kujtimet e tyre Sef Hajra, Nuredin Tahiri, Ekrem Rakipi, Mirdaim Rrahimi, Tahir Serani, Rasim Veseli, Avdi Imci, Shahin Malici, Shahin Muharremi, Kareman Dafku, Din Iseni, Ismen Zyberi, Rrahim Bislim, Ramiz Dina, Ahmet Malici, Mahmute Rusha, Sude Uka (Zyberi) e shumė tė tjerė qė nė njė tė ardhme tė shpejtė do t’i publikoj nė mėnyrė origjinale.

Pėr kėtė ngjarje populli kėndoi pėr tė mos i harruar:

….krali i serbit, kral dushmani

Ēoi ushtrinė, masakėr bani

Nė thikė e plumba, qindra vetė

Burra tė pushkės, dritė e jetė

Krali i serbit, kral i zi

Nuk kursen as gra as fėmi

Nė flakė me stane, gja e ship

Ka gjet gjallė deshi me zhbi

Por mbetė gjallė Topojani

Syrin pishė te istikami

Syrin pishė, zemrėn barot

Vendit vet mej dalun zot….

Tė rėnėt nė luftėrat pėr liri dhe pavarėsi, nė Prokupje, Nish, Qafė Duhle, Carolevė, Gllobocicė e Koritnik, pa shėnuar tė plagosurit dhe gjithė kėto viktima flasin vetė se kush ėshtė Topojani, flet vetė edhe Topojani deri vonė duke e pėrjetėsuar historinė e vetė me kėngėt qė ushtonin nė ēdo odė topojanasi, nė bisedat me fėmijėt me miqtė e dashamirėt e tyre. Nė ēdo odė kujtoheshin bijtė e Topojanit tė rėnė pėr liri, pėrcillej kujtimi nga njėri brez tek tjetri shoqėruar edhe me kėngė patriotike e valle epike duke rritur tek brezat pasardhės krenarinė e merituar pėr tė parėt e tyre. E tėrė kjo u ruajt nė kujtimėsi amanet pėr brezat, nė kėngė tė kėnduara nė gėzime e dasma, ashtu siē i kishte shkruar rapsodi Popull, pa zbukurime, pa imponime e pa koniunktura, por qė pak qe shkruar e po pėrsėri po kėshtu pak po shkruhet.

Tė ēudit fakti se pas shpalljes sė pavarėsisė, nė ditėn e Flamurit tonė kombėtar e deri nė vitin 1939 as edhe njėherė nga organet shtetėrore nuk u vlerėsuan luftėrat pėr liri e pavarėsi dhe martiret e kėtyre ngjarjeve tė krahinės sė Topojanit. Sigurisht vetė Topojanasit nderonin e kujtonin tė parėt e tyre dhe vetėm nė vitin 1959, vetė banorėt e zonės ngritėn lapidarė nė Rajmė–Topojan, Huca-Brekijė, nė Xhaferaj dhe Nimcė e Lojme. (Lapidarė tė ndėrtuara me gurė, lartėsi 1.2-1.5 m) e kėtu nė ēdo 5 Maj bėheshin homazhe nga nxėnėsit e shkollave, banorėt e zonės dhe shpaloseshin kujtimet e dėshmitarėve okularė e tė pasardhėsve tė tyre.

Mė 5 nėntor tė vitit 1984, nė qendėr tė krahinės sė Topojanit, nė Kodėr-Kishė, ngrihet lapidari nė formė flamuri qė pėrjetėson kėto ngjarje me mbishkrimin: “MĖ 15-20 TETOR 1913 U MASAKRUAN BARBARISHT 620 BURRA DHE DJEM TĖ FSHATRAVE TOPOJAN, BREKIJĖ E XHAFERE, TĖ CILĖT LUFTUAN PĖR MBROJTJEN E ATDHEUT KUNDĖR SHOVINISTĖVE SERBĖ”.

(Mė ēdo 5 maj pranė kėtij lapidari organizoheshin aktivitete tė shkėlqyera nga nxėnėsit e shkollave Topojan, Brekijė, Xhaferaj e Kollovoz). Ishte nė traditėn e zonės qė kėto ditė tė bėheshin vizita nė familjet e pasardhėsve tė dėshmorėve.

Shėnoj qė nė vitet e diktaturės komuniste u bėnė studime, u mblodhėn tė dhėna pėr tė rėnėt nė luftėrat pėr liri dhe pavarėsi, u diskutuan pėr vėrtetėsinė nė popull, u shoshitėn sigurisht dhe u seleksionuan e u shpallėn dėshmorė tė atdheut: Ahmet Iljaz Qehaja, Arif Muharrem Allaraj, Baftjar Dan Tahiraj, Bajram Maliq Allaraj, Dilė Kamer Fana, Ejup Adem Topojani, Esat Hysen Allaraj, Feriz Maliq Ahmetaj, Ferauk Tafil Islamaj, Hafuz Bajram Allaraj, Hamdi Haqif Zyberaj, Halil Xheze Musallari, Ibrahim Hysen Allaraj, Jemin Ali Zyberaj, Kadri Shahin Ismalaj, etj.



Dhe nė kėtė ditė, nė 100-Vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė u shpalosėn kėto kujtime, u interpretuan dhe kėngėt patriotike, u hodhėn vallet epike nėn hijen e Lapidarit Flamur, nė montazhin muziko-letrar: “TOPOJAN O MOS VDEKSH KURRĖ, KE SHKRUAR EMRIN NĖ FLAMUR”.

Pas vitit 1990, pėr disa vite tė pėrfshirė nė lėvizjet demokratike, kjo traditė filloi tė venitej, por jo tė shuhej. Nėse nė vitet 1984-1990 nė ēdo 5 Maj, mes bashkėkrahinorėve tanė nderonin me pjesėmarrjen e tyre drejtuesit kryesorė tė rrethit, tė cilėt pėrcillnin vlerėsime pėr aktet e heroizmit masiv tė kėsaj krahine sa dhe pėr sakrificat sublime tė saj pėrballė shovinistėve serbė qė deshėn tė zhbinin Topojanin, por vetėm kaq. Nuk pati dekorime, tituj nderi apo medalje, tė cilat shpresoj qė nė 100-vjetorin e masakrės barbare tė vitit 1913 do ta plotėsojnė nderin dhe lavdinė e banorėve tė kėsaj krahine.

Shpresojmė edhe njė herė se do thotė bukur fjalėn e vet pushteti vendor, ai nė bazė qarku dhe i nderuari Presidenti i Republikės, i cili na shton shpresat me shembullin qė dha para pak ditėsh me vlerėsimin qė i dha krahinės se Kelmendit nė Malėsinė e Madhe tė Qarkut tė Shkodrės, qė edhe Topojani tė vlerėsohet pėr kontributin dhe sakrificėn e bėrė ndaj pushtuesve sllavė tė asaj kohe.

Edvin83
23-12-2013, 19:45
“Masakrat e andartėve grekė nė Kėlcyrė e Hormovė nė 1913-n”

Kulturee Hėnė, 29 Tetor, 2012 | 13:27 pm

Kopertina e librit botuar pėr herė tė parė nė vitin 1917, nė Masaēusets nė SHBA.
Botohet pas 95 vjetėsh “Barbaritė greke nė Shqipėri” Autori i librit, Kosta Papa, u dėnua me vdekje se publikoi kėto fakte. Njė kopje nė bibliotekėn e Kongresit Amerikan. Njė dėshmitar i kohės flet pėr masakrat greke nė Jug tė Shqipėrisė. Edhe pse jo fort i njohur apo i cituar nga historianėt shqiptarė, Kosta Papa do tė ishte ndėr tė paktėt qė do tė denonconte botėrisht atė ēka po ndodhte nė Shqipėri nė ato vite tė errėta kaosi, kur vendi i saposhkėputur nga Perandoria Osmane po “shqyhej” copa-copa nga fqinjėt. Bėhet fjalė pėr njė libėr me kujtime, jo shumė voluminoz, tė titulluar “Barbaritė greke nė Shqipėri”, i sjellė pėr lexuesin shqiptar nga botimet “Naimi”. “Kosta Papa, i cili nėnshkruan duke i shtuar emrit tė tij disa emėrtime vendesh historike dhe shėnjuese: Pėrmeti, Tomorri, Leusa, ka qenė protagonist e dėshmitar i ngjarjeve traumatizuese tė dy luftėrave ballkanike, kryesisht nė Shqipėrinė e Jugut. Nė mėnyrė tė veēantė ai paralajmėron se do tė ndalet nė vitin e mbrapshtė 1913, dhe nė disa mbrapshti tė tjera qė vijuan nė 1914-n e mė vonė. Ndonėse nuk ka shumė tė dhėna, njė gjė ėshtė ruajtur e pėrcjellė deri sot pėr autorin: Kosta Papa u dėnua me vdekje nga qeveria greke e kohės pikėrisht pse publikoi dėshmi rrėqethėse qė do tė turpėronin faqe botės ēdo vend e popull qė ndėrmerr akte tė tilla armiqėsore ndaj fqinjit tė tij historik, qoftė edhe nė rrethana historike tė mbrapshta”, shkruan nė parathėnien e librit botuesi dhe
Kopertina e librit botuar nga shtėpia botuese “Naimi”
redaktori, Naim Zoto. Nga sa mėsojmė, libri i Kosta Papės ėshtė botuar pėr herė tė parė nė gjuhėn shqipe nė Massachusetts tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė 1917-n dhe me shumė gjasė duhet tė jetė botuar nė njė tirazh shumė tė kufizuar, sepse tashmė ai thuajse nuk gjendet. Njė kopje e vetme qė ruhet nė Bibliotekėn Kombėtare ka marrė vlerėn e njė dorėshkrimi. “Kjo duhet tė jetė arsyeja pse ky libėr nuk ėshtė pjesė e bibliografive historiografike tė studimeve shqiptare: thuajse nuk pėrmendet askund, sikur tė mos ekzistonte. Pikėrisht kjo ėshtė njė nga arsyet pse ribotimi i tij, bashkė me rishtypjen fototipike tė origjinalit, ėshtė i dobishėm jo vetėm pėr njė lexues popullor, por edhe pėr studiuesit”, thotė Zoto. Papa, duke qenė dėshmitar i asaj kohe, tregon me detaje masakrat qė andartėt grekė kanė kryer nė Kėlcyrė, Kosinė, Hormovė etj. Si janė vrarė dhjetėra burra, gra e fėmijė, janė plaēkitur dhe janė djegur shtėpitė. Kjo e justifikon edhe ngarkesėn emocionale, qė dallohet qartazi nė libėr. Papa ėshtė njė dėshmitar dhe nuk pretendon tė ruajė ftohtėsinė e njė historiani apo studiuesi, ndaj edhe nuk i kursen epitetet qė u vė vrasėsve grekė, si “egėrsira”, “katilė”, “gjakpirės” etj. Megjithatė rėndėsia e kėtij libri qėndron te dėshmia historike, e cila ėshtė vetėm pak vite larg nga zhvillimi i ngjarjeve, duke mos e lėnė kohėn qė tė “transformojė” e t’i japė tė tjera ngjyrime ndodhive. Nga libri Pabesia e ushtrisė greke Nė fshatin Odriēan, dy orė nga Pėrmeti, qeveria greke kishte lėnė 300 ushtarė dhe dy oficerė pėr tė ruajtur kufinė. Pas vendimit tė Konferencės sė Kondrės, qeveria greke u zotua pėr kėto vise qė t’i dorėzonte zyrtarisht nė Xhandarmėrinė shqiptare dhe dorėzoi kėto vise: Korēėn, Kolonjėn dhe Frashėrin. I erdhi radha Odriēanit: lajmėroi komandantin e kėsaj trupe qė ta dorėzojė kėtė fshat tek shqiptarėt. Oficeri, kur mori kėtė lajm, u ngrit e erdhi nė Pėrmet dhe lajmėroi Mitropolinė pėr dorėzimin e Odriēanit. Mitropolia, kur mėsoi kėtė lajm, atė ēast thirri pleqėsinė e fshatit dhe u dha vendimin e qeverisė greke. Pleqėsia e pyetėn qė ē’tė bėjnė. Veqil Mitropoli ju thotė qė tė ngrihen tė gjithė me familje dhe tė vijnė nė Pėrmet “se po tė rrini do tė vuani nga shqiptarėt; sa pėr vend do t’u lėshojmė shtėpira kėtu nė Pėrmet”. Kur mėsuan kėtė lajm, pleqėsia u hidhėruan po s’bėnin dot ndryshe. Shkuan tė hidhėruar nė fshat, ku lajmėruan tė gjitha kėto. Gratė e fshatit kur mėsuan kėto, zunė tė ulėrinin se do tė linin mallin dhe shtėpitė e shkreta, po tė rrinin kishin frikė nga mitropolia, se po tė rrinin do u thoshin qė “jeni shqiptarė dhe tė lajmėrohej ushtria greke qė t’i pėrvėlojė”. Duke mos dashur, lanė shtėpitė dhe mallin dhe erdhėn nė Pėrmet, ku i pėrndanė nėpėr shtėpira. Si u zbraz i tėrė fshati, oficeri grek vajti dhe u morr vesh me kapedan Psaronė, i cili ndodhej nė Kosinė. I tha pėr dorėzimin e Odriēanit; i thotė pra qė ėshtė njė rast i mirė pėr tė vrarė xhandarmėrinė shqiptare, tė vinin tė zinin pusi. Mori Psaronė me 30 andartė dhe u shpie nė Qafė tė Borockės, pėrposh qe rruga qė do tė shkonin shqiptarėt. Si mbaroi kėtė, i pabesi oficer vajti nė Qafė tė Kreshovės qė tė kėmbenin kartat me oficerėt shqiptarė. Si i kėmbyen, greku erdhi nė Odriēan, mori ushtrinė dhe erdhi nė Pėrmet. Ndėrkohė, oficeri shqiptar mori 17 xhandarė dhe, i shkujdesur u nis pėr nė Odriēan. Kur arritėn tek vendi i pusisė, tė pabesėt grekė ia dhanė njė batare dhe i lanė nė vend. Pastaj ata zbritėn pėrposh, kėrkuan nėpėr xhepa, u gjetėn 50 napolona, u morėn rrobat, kėpucėt, hodhėn kufomat nė pėrrua dhe shkuan prapė nė Kosinė. Kur mėsoi qeveria shqiptare pėr kėtė vrasje me pabesi protestuan te qeveria greke, po grekėt u pėrgjigjėn se “s’kemi se ē’tė bėjmė; vendi ka bėrė kryengritje kundėr jush”. Pastaj qeveria shqiptare dėrgoi 50 xhandarė tė tjerė nė Odriēan. Kur vanė nė Odriēan gjetėn fshatin tė shkretė. Vetėm pulat dhe macet kishin mbetur. Oficeri shqiptar, si e pa fshatin e shkretė, vulosi tė gjitha shtėpitė qė tė mos trazoheshin plaēkat qė kishin lėnė odriēallinjtė, pastaj zunė kufi nė Boroēkė dhe Alipostivan. Masakrat e para tė grekėve
Nga shkatėrrimet greke nė Jug tė vendit
http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2012/10/erseke-300x198.jpg
Njė gjysmė ore larg Kosinės, ku qe kufiri autonom, janė dy fshatra: Pacomiti dhe Kuqari. Ndėnjėsit qenė myslimanė. Nė kėto dy fshatra, duke qenė afėr kėtij kufiri, andartėt vinin gjithnjė dhe i porosisnin fshatarėt qė, po tė kuptonin ndonjė lėvizje prej shqiptarėve, t’i lajmėronin, se ndryshe janė tė humbur! Egėrsirat donin shkak qė t’i prishini kėto fshatra. Nuk shkoi shumė kohė, po njė javė, qė treguan barbaritė e tyre. Mė 25 tė shkurtit, ditė e hėnė nė mėngjes, andartėt hodhėn ca batare, se gjoja panė ca shqiptarė qė hynė nė Pacomit. Pas batareve u sulėn tė gjithė nė kėto dy fshatra dhe mblodhėn tė gjithė burrat sa qenė dhe i shpunė nė Kosinė dhe i mbyllėn nė njė katua; u kthyen prapė katilėt nė kėto fshatra, fėmijėt qė kishin mbetur nė fshat u therėn; pastaj u sulėn nėpėr shtėpi pėr tė plaēkitur. Muar bagėtinė, 1500 krerė dhen e dhi dhe 100 krerė lopė, pastaj u vunė zjarrė shtėpive, i pėrvėluan, i bėnė hi. Si mbaruan kėto, katilėt u kthyen nė Kosinė. Nxorėn burrat qė kishin mbyllur dhe i shpunė mė njė pėrrua tė fshatit, ku i lemerisėn me thika, disave u prenė hundė, veshė, kėmbė, duar; tė mjerėt dhanė shpirtin me lemerira qė edhe Neroni tė qe nuk do t’i mundonte kėsisoj. Numri i tyre qe 75 veta. Si dhanė shpirt, i lanė nė atė pėrrua tė zbuluar. Kur bėnė kėto therrje dhe djegie, andartėt, ushtri e rregullt e Greqisė, gjendej nė Kėlcyrė dhe nė Pėrmet. Qeveria greke, kur pa se kryengritėsit zunė nga barbaritė, para se tė ikte ushtri e rregullt dhe po ta linte akoma do tė dukej faqezezė, sepse ajo vetė qė i bėnte kėto, s’mėnoi, por urdhėroi ushtrinė tė ikte nga viset qė iu dhanė Shqipėrisė. Ushtria, sapo mori urdhrin u ngritėn, ikėn nga Kėlcyra, nga Leskoviku, nga Tepelena dhe nga Saranda. Kėshtu, pra, i la kėto vise nė duar tė egėrsirave, tė katilėve tė cilėt na i dėrgoi po vetė. Me tė ikur ushtria e rregullt nga Kėlcyra, kryengritėsit qė ndodheshin nė Brezhan nuk mėnuan po u hodhėn nga urė e Meēo Hysos dhe i vanė Kėlcyrės. Si ujqit u sulėn nėpėr shtėpira dhe cili pati fatin e ndenji, u ther si berri; masakruan gra, foshnja dhe ca burra. Gumėzhinte gryk’e Kėlcyrės nga blegėrimat dhe ulėrimat. Pasi mbaruan masakrat, plaēkuan shtėpitė, morėn gjėnė e gjallė qė gjetėn dhe pastaj iu vunė zjarr shtėpive’ tym dhe flakė shikoje! Si shkretuan Kėlcyrėn, iu sulėn fshatrave qė qenė afėr Kėlcyrės, Katundishte, Beduqas, Fratar dhe Varibob. Punė e tyre s’qe gjė tjetėr pėrveē se zjarr dhe hekur! … Kėshtu mbaroi nisja e tragjedisė. Kryengritėsit u mblodhėn prapė nė kufijtė e parė, ditėn tjetėr kapedanėt e kėtyre ēetave erdhėn nė Pėrmet, ku u pritėn me njė nder tė madh pėr trimėritė qė bėnė! Veqil Dhespoti iu shtrėngoi dorėn e u tha: “Ju pėrhironj se me tė vėrtetė jeni trima dhe me trimėrinė tuaj nderoni (ton Elinismon)! Sa pėr mundės, pa fjalė do tė jemi, kėtė e dimė se Perėndia (tonelinon) bekon armėt e grekėve dhe kėshtu do tė jeni kurdoherė mundės”. Kapedanėt, kur panė qė mė shumė krime tė bėnin, aq mė shumė do tė nderoheshin, atė mbrėmje u lėshuan nėpėr myslimanėt e qytetit, pėr tė rrjepur. Ulėrima dhe blegėrima dėgjoheshin nga mėhalla e myslimanėve. Kėrkonin mėshirė, po nga kush? I vanė baba Xhemalit nė Teqe. Si e rrahėn mirė i morėn dhe 50 lira. Pastaj i vanė Islam Efendiut dhe i morėn dhe 50 lira. Kėto bėheshin me dijeninė e Mitropolisė. Veqil Mitropoli, si njė katil dhe gjakpirės, e kish ujdisur me katilin oficer grek, Kocifaqin dhe i ndanin ato qė rrėmbenin andartėt prej myslimanėve. Myslimanėt vanė nė Mitropoli tė qaheshin, po te kush tė qaheshin; kur ai qe vetė dora nga tė parėt e katilėve. Po prapė i ngushėllonte Mitropolia dhe u thoshte qė tė mos dėshpėroheshin se “do ta vėmė tėrė fuqinė tonė qė tė mos tė ngjasė gjėsendi kėtu e tutje”. Po nė vend qė t’i pushonte tė ligat natėn, pastaj zunė e bėheshin edhe ditėn. Mė tė nesėrmen, njė katil i quajtur Petro nga Narta me tre shokė tė tjerė vanė nė shtėpi tė Sali Beut, njė plak i ndershėm. Si e rropėn mirė ditėn nė drekė i dhanė 10 thika dhe e lanė nė vend, mu te pragu i portės, dhe shkuan. Kur mėsoi policia kėtė, doli qė t’i ndiqte gjoja po s’mundi dot t’i zėrė. Me pak fjalė, i bėnė myslimanėt qė s’guxonin tė dilnin nga dera… Masakra kundėr hormovitėve …Hormovitėt i ēuan nė kodėr. Si qėndruan trupat e Gjirokastrės nė Salari, koloneli Zira u kthye nė kodėr, ku kish lėnė hormovitėt dhe vendosi t’u japė fund jetės sė tyre. I ndau hormovitėt me tri grupe nga 60 shpirt tė lidhur krah mė krah dhe i vuri nė tri vende. Pastaj zgjodhi nga trupa e tij 36 veta nga mė tė zotėt nė bajonetė dhe i urdhėroi t’u vinin bajonetat dyfekėve. Si i vunė bajonetat, u tha qė tė ndaheshin mė tri grupe nga 12 shpirt dhe tė vinin nė vendin ku qenė hormovitėt dhe t’i shponin me bajoneta… Andartėt bėnė pas urdhrit qė u dha komandanti. Vanė ku qenė hormovitėt dhe zunė me radhė t’i shponin me bajoneta. Tė mjerėt hormovitė; tė lidhur kėmb’e duar po shpoheshin pa mėshirė prej katilėve. Kjo skenė tragjike u bė mu nė kishė tė fshatit. Si i mbaruan tė gjithė sė shpuari, i hodhėn nė njė pėrrua tė fshatit. Ky qe fundi tragjik i hormovitėve. ALMA MILE

Edvin83
23-12-2013, 19:49
Masakrat serbo-malazeze nė Shqipėrinė e Veriut, 100 vite mė parė
26/05/2013Lini njė komentShko te komentet
Xhenet SULA

MASAKRAT SERBO-MALAZEZE NĖ SHQIPĖRINĖ E VERIUT, 100 VITE MĖ PARĖ

marshimidrejttivarit1945Nė fund tė majit tė vitit 1913, kur fuqitė e mėdha u kėrkuan trupave serbo-malazeze, qė tė tėrhiqeshin nga Shqipėria qendrore dhe veriore, kėta nga zemėrimi se po humbitnin portet e Shkodrės dhe atė tė Durrėsit, gjatė tėrheqjes lanė prapa njė seri shkatėrrimesh. Kėshtu, pasi tėrhiqen me trupat e tyre nga “dritarja e hapur drejt botės” mė 20 shtator, ushtria serbe mori me vete tė gjithė gjedhet e malėsisė sė Dibrės. Ata barinj qė u kundėrvunė, qė rezistuan dhe luftuan, u vranė. Serbėt vranė gjithashtu, dy prijės tė fisit tė Lumės, Mehmet Ademin e Xhafer Elezin, plaēkitėn dhe dogjėn tė gjithė fshatrat qė gjendeshin gjatė rrugės sė tėrheqjes sė tyre. Nė tė gjithė kėto fshatra, ata kryen akte masakrash tė tmerrshme e dhunime grash, fėmijėsh e pleqsh. Shumė familje myslimane nga kėto fshatra, duke pėrfshirė gratė dhe fėmijėt, u masakruan pa mėshirė.

Nė fshatin Procastit, ushtarėt serbė rrėmbyen gjithė burrat e i ēuan jashtė fshatit dhe pastaj, i dėrguan gratė e tyre atje, qė t’u merrnin paratė, si shpėrblim (gjobė) pėr lirimin e tyre. Burrat i kishin mbyllur nė xhami, tė cilėn e bombarduan me predha duke e hedhur nė erė me 4 predha. Nė fshatin Sulpit, 73 shqiptarė, pėsuan njė vdekje tė tmerrshme, kurse 57 tė tjerė nga fshati Colopek u vranė nė mėnyrėn mė makabre. A nuk ishte prefekti i Kushevės, ai qė kur ushtria serbe u kthye nga kufiri shqiptar, u kėrkoi atyre, qė tė digjnin tė gjithė fshatrat qė ndodheshin midis Krushevės dhe Ohrit?! Pėr kėto masakra dhe shumė krime tė kryera nga ushtarėt serbė asokohe, citohej dhe njė letėr e njė ushtari serb, qė u botua mė 22 tetor tė vitit 1913. Nė kėtė letėr, shkruhej: “…do t’ju tregoj pėr gjėrat e tmerrshme qė po ndodhin kėtej. Jam tmerruar prej tyre dhe vazhdimisht, pyes veten, se si mund tė bėhet njeriu kaq barbar, sa tė kryejė mizori tė tilla. Ėshtė e tmerrshme. Nuk ma mban goja tė them mė shumė, por mund t’ju them, se Luma (njė fshat shqiptar anės lumit me tė njėjtin emėr) nuk ekziston mė. Mė tej, ai vazhdon: “Nuk kanė mbetur veēse kufoma, pluhur e hi. Ka fshatra, me 100, 150 dhe 200 shtėpi, ku nuk gjendet mė kėmbė njeriu. Njerėzit i mbledhin nė tufa me nga 40-50 vetė dhe pastaj i shpojnė me bajoneta, deri tek i fundit. Bie erė gjaku e plaēkitjeje, gjithandej. Dhe nė mbyllje tė letrės sė tij, ai thekson: “…oficerėt u thanė ushtarėve, qė tė shkonin nė Prizren dhe tė shisnin bagėtitė e vjedhura. Kurse, nė mes tė tetorit 1913, njė ushtri serbe prej 60 mijė vetėsh, shkretoi krahinėn e Dibrės, Strugės, Liqenit tė Ohrit e Gollobordės nė Shqipėrinė qendrore, si dhe Gashin, Krasniqin e Valbonėn, nė veri”.
http://www.pashtriku.org/fckeditor/image/2013/histori/roberit-shqiptare-beograd-1912.jpg
Ja se si i pėrshkruan: B. Peel Uillet, njė agjent i ndihmės amerikane, raportin rreth vėzhgimeve tė tij: “Nė Shqipėrinė Veriore, trupat serbe e malazeze shkatėrruan njėqind fshatra pa paralajmėrim, pa asnjė provokim prej banorėve dhe pa kurrfarė arsyeje. Afro 12 mijė shtėpi u dogjėn, ose u hodhėn nė erė, 8 mijė bujq u vranė, ose u dogjėn tė gjallė, 125 mijė mbetėn pa strehė. Gjithė bagėtinė e rrėmbyen. Kėshtu bėn dhe me drithėrat e sapokorrur. Bujqit, si kafshė tė pėrndjekura, merrnin arratinė pėr nė Elbasan, Tiranė, Shkodėr e fshatra tė largėta. Tek sa kthehesha nga njė udhėtim pjesėrisht tė bėrė nė kėmbė, pėrmes kėtyre zonave tė goditura, pashė fshatra tė rrėnuar dhe shtėpi tė djegura, ose tė hedhura nė erė. Pashė refugjatė tė uritur, pashė gra e fėmijė qė vdisnin nga uria. Vėzhgimet e tij, Komisioni “Karnegei” i pėrmblodhi si mė poshtė: “…Trupat e rregullta serbe e malazeze, nuk lanė gjė pa bėrė, qė nga dita e parė kur pushtuan Shqipėrinė, me qėllim qė t’i detyronin banorėt tė linin kombėsinė e tyre, ose tė shtypnin me egėrsi “racėn shqiptare”. Kėto akte mizore, qė pėrdornin ushtarėt serbo-malazezė, theksonte komisioni “Karnegei” e kanė qėllimin, qė tė transformojnė rrėnjėsisht karakterin etnik, tė rajoneve tė banuara dikur vetėm nga shqiptarė. Ky ishte pikėsynimi, qė tė katėr shtetet, tė pakėnaqur nga Porta e Lartė, e cila njohu autonominė administrative shqiptare, serbėt dhe malazezėt e sė bashku me ta dhe dy shtetet e tjera, si Bullgaria e Greqia, formuan njė “Aleancė Ballkanike” mes tyre dhe bėn njė marrėveshje tė fshehtė, pėr ndarjen e Shqipėrisė midis tyre. Dhe mė pas, i shpallėn luftė Turqisė, mė 8 tetor 1912. Me pretekstin “e luftės kundėr Turqisė” ata pushtuan Shqipėrinė.

Dhe pa kaluar asnjė ditė, mė 9 tetor 1913, dėgjohet krisma e parė e Luftės Ballkanike, qė u realizua nga trupat malazeze, tė cilat kaluan kufirin verior tė Turqisė, duke rrethuar Kalanė e Shkodrės. Kurse serbėt, pasi pėrzunė turqit nga Shkupi, u futėn pėr nė Shqipėri, nė dy drejtime. Drejtimi verior, kalonte nga Prizreni, Gjakova dhe Mirdita, deri nė Lezhė e Durrės. Ushtria serbe, sa arriti nė Durrės, pa flamurin shqiptar tė ngritur, komandanti i tyre dha urdhėr qė tė sulmonin dhe pushtonin Durrėsin. Dhe me njė gjest nervozizmi, ai uli flamurin shqiptar nė selinė e qeverisė, e cila kishte shpallur vetė-qeverisjen shqiptare dy ditė mė parė, konkretisht mė 26 nėntor dhe ngriti flamurin serb. Pas ngritjes sė flamurit, ushtarėt e tij vėrshuan drejt detit dhe duke ngulur shpatat e zhveshura nė ujė, thėrrisnin m histeri “Zhiveo! Zhiveo!”. Nė kėtė mėnyrė, serbėt gjetėn nė Durrės “portin e tyre” aq shumė tė ėndėrruar nė Detin Adriatik tė cilėt nuk arritėn dot qė ta merrnin dhe ta bėnin tė tyre, falė pėrpjekjes, qėndresės dhe luftės qė bėri populli shqiptar, pėr tė mbrojtur dhe ruajtur trojet e tij shekullore.http://illyriapress.com/illyria_content/uploads/2013/04/Plave-e-Guci-masakra.jpg

Regina
23-12-2013, 19:51
Jemi popull qė harron shumė shpejt kur krimi bėhet nga tė huajt, por ēuditėrisht kemi shumė raste kur shqiptari vret shqiptarin pėr njė grindje qė kanė pasur 50 vjet mė parė dhe mbajnė gjakmarrje e hasmėri me shekuj me njėri-tjetrin...

Fatkeqesisht kjo eshte e verteta me e hidhur.

SystemA
23-12-2013, 20:19
Fatkeqesisht kjo eshte e verteta me e hidhur.
Mire do behet Rego...
Ne mos sot....mbasneser

Edvin83
23-12-2013, 20:20
Gani Vila: Masakra e Panaritit, si u fsheh nga historia gjenocidi grek
Bota Sot | 10.09.2012 13:38
Share on facebook Share on twitter Share on email Share on print More Sharing Services
22
Gani Vila: Masakra e Panaritit, si u fsheh nga historia gjenocidi grek
I nderuar Kryetar i Akademise se Shkencave te Shqiperise, Akademik Gudar Beqiraj.
Per dijeni Kryeministerit te Republikes se Shqiperise z.Sali Berisha.
Une qe po ju shkruaj nga Shtetet e Bashkuara te Amerikes, quhem Gani Vila. Jam Drejtor i Televizionit te Shqiptareve te Amerikes.
Arsyet perse shqiptaret ne kohera dhe rrathana te ndryshme jane larguar nga vendlindja tashme dihen, por te rralle jana ata shqiptare ne emigracion qe e kane harruar vendlindjen. Sivjet populli yne feston ngjarjen me te medhe historike, 100 Vjetorin e Pavaresise se Shqiperise. Ne kete kuader , si bir i fshatit Panarit te Korces, mora inisiativen per t’ju drejtuar kete leter nepermjet te ciles ju kerkoj qe te ashtuquajtura “Masakra e Panaritit”, por qe ne fakt ka permasat e genocidit te vertete, qe eshte kryer ne kete krahine dhe ne zonat e tjera perreth nga shovinistet greke ne vitit 1914- te te zere vendin e duhur si pjese e historise sone kombetare.
Qeveria greke e Venizellosit ne kuader te realizimit te endrres te Vorio-Epirit, krahas vrasjeve te popullsise shqiptare ne krahinen e Kolonjes, Permetit, Korces etj, nepermjet ushtrise se saj dhe te andarteve greke te liruar nga burgu i Kretes, nga data 2 deri ne 10 Korrik te vitit 1914 , theri si bagetia, me thika, sepata e hanxhare 375 gra, burra, pleq dhe femije, dogjen 150 shtepi si dhe shkaktoi deme te tjera.Mizoria e ketij genocidi terhoqi edhe vemendjen e fuqive te medha, saqe Lordi Lamington me 28 Korrik 1914 i ben thirrje qeverise se Anglise qe te reagoje kundra masakrave greke, qe po kryen ne Shqiperine e Jugut. Po kete dite gazeta prestigjoze “Times “ me artikullin e saj “ Vendasit e fshatrave te Shqiperise se Jugut po shuhen nga grekete denon rende aktin barbar mesjetar te tyre….Ndersa deklarimet e andarit grek V.K. qe ka qene pjesemarres ne Masakren e Panaritit, jane te llahtarshme kur ai nder te tjera tregon…”nje nene mbante ne dore nje femije me koke te prere dhe vazhdonte te kerkonte koken e djalit …Grave shtatezane ju cahej barku dhe ua nxirrnin foshnjat te gjalla…Ju prisnim duart,ju ndanim koken me dysh dhe ju nxirnim trute…disa gra u perdhunuan dhe pasataj i vrane…”
Edit Durham kur shkruan per Masakren e Panaritit ,nder te tjera ajo thote:” Greket edhe sikur te bejne nje shekull pendese s’kane si t’i lajne krimet e urryera te atyre javeve…”
Per Masakren e Panaritit ne ate kohe eshte folur e shkrurar shume,ka dekumentacione,fakte dhe deshmi nga njerez te pranishem.Por eshte i pa kuptueshem qendrimi indiferent i te gjitha qeverive shqiptare dhe regjimeve te kohes qe nga viti 1914 deri ne vitin 2012,kur nuk kane permendur, nuk e kane studiuar dhe analizuar fare seriozisht e zyrtarisht Masakren e Panaritit,perkundrazi kane mbielle dhe stimuluar ndaj saj faren e harreses duke rene koke e kembe prehe e lojrave te shovinisteve greke.Te masakruarit vazhdojne edhe sot e kesaj dite te jene pa varre, te injoruar, perdhosur e cuditerisht te fajesuar e harruar.Heshtja ndaj ketij genocidi te papare ngarkon me pergjegjesi vecanerisht qeverite e mbretit Zog dhe regjimin diktatorial te Enver Hoxhes per qendrimin injorues, antinjerezor dhe antikombetar qe kane mbajtur ndaj fatit te 375 shtetasve shqiptare te masakruar ne vatrat e tyre nga ushrtia greke e Venizellosit. Por dhe shteti demokratik i pas vitit 1990 deri tani ka heshtur dhe jo vetem qe nuk ka bere asgje per Masakren e Panaritit,por u ka lene fushe veprimi agjenturave Greke ne Shqiperi.
I nderuar Kryetar i Akademise se shkencave te Shqiperise.
Cdo shqiptar, kur te mesoje se ne Fshatin Panarit te Korces ne Korrik te vitit 1914 ushtria greke ka kryer kete genocide duke masakkruar, ne shtepite e tyre 375 njerez te pafajshem ,do t’ju dhembe zemra , do te cuditen e do te pyesin se perse nuk eshte folur me pare per kete krim te shemtuar,perse te masakruarit nuk jane respektuar,perse kjo masaker eshte mbajtur “sekret” ne opinionin shqiptar dhe trajtohet perciptas ne tekstet e historiese se Shqiperise,perse eshte minimizuar dhimbja dhe rendesia e saj ne jeten politike e shoqerore shqiptare.
Perse e masakroi kete popull te pafajshem ushtria greke ?
Te gjitha keto shqetesime, dhimbje e pyetje kerkojne pergjigje nga Akademia e Shkencave te Shqiperise, nga historianet dhe shteti shqiptar.
Une vleresoj shume punen tuaj shkencore si Akademi Shkencash, por ne ribotimin e Historise se Popullit Shqiptar kapitulli 3-te,kur flitet per masakrat dhe genocidin qe greket kane kryer ne vitin 1914,akademiket tuaj,nuk kane hequr apo shtuar asnje presje te tekstit te Historise se Vjeter te regjimit komunist, kur shkruhet per Masakren e Panaritit.Ndaj ky veprim me indinjon pa mase dhe kerkoj qe historia e Masakres se Panaritit t’i behet e ditur me intimitet gjithe popullit, pasi eshte masakra me e madhe ne tere kohrat e historise se shqiptareve dhe ne kuader te 100 Vjetorit te Pamvaresise se Shqiperise,Masakres se Panaritit t’i jepet vendi qe meriton ne Historine e Popullit Shqiptar.
Ne kete menyre ,historiografia dhe shteti shqiptar do te korigjojne nje gabim te madh historik e shoqeror dhe ne pasardhesit e tyre do te kemi mundesi te perulemi me respect dhe te vendosim lule ne vendin ku do te caktohet memoriali ne kujtim te te masakruarve,me synim qe ne 100 Vjetorin e Genocidit (Masakres se Panaritit ),ne Korrik te vitit 1914, perkujtimi te behet nga Shteti shqiptar.
Skenari (sekret ) i pregatitur nga shovinistet greke ne Athine, Genocid per Pastrim Etnik,me Legjenden:
" Ne masakrojme , faturen e krimit ta paguajne shqiptaret" u realizua dhe u maskua nga dinakria Greke per nje shekull me sukses.
Ka ardhur koha qe shtetit e popullit grek,shteti shqiptar t’ja u thote publikisht se paraardhesit e tyre, te inkuadruar ne formacionet e ushtrise se Jorgji Zografti (ish Minister i Punesve te Jashteme te Greqise), kane kryer masakren e Panarit te cilet, megjithse kane kaluar 98 vjet ,nuk kane kerkuar akoma te pakten falje. Ndaj duhet te demaskohen ne organizmat nderkombetare dhe te paditen para drejtesise ne gjykaten e Hages per Genocid.
I nderuar Kryetar i Akademise te Shkencave te Shqiperise .
Por megjithe keto kontribute e merita qe ka dhene populli i Panaritit eshte lene ne harrese. Eshte e pabesueshme qe edhe sot e kesaj dite shteti shqiptar nuk ka cuar rrugen automobilistike dhe nuk ka bere asnje lloj ivestimi per te permiresuar sado pak jeten e ketyre banoreve.
I nderuar Kryetar.
Eshte ne nderin tuaj,te Institucionit qe ju drejtoni si dhe te Qeverise Shqiptare qe te merrni ne konsiderate kete kerkese ,se “Masakren e Panaritit “do ta vendosni ne vendin qe i takon ne Historine e Popullit Shqiptar qe perfundimisht 375 te masakruarit te kene me se fundi nje memorial dhe nje dite perkujtimore.

Me respekt dhe konsiderate te larte
Gani Vila
Drejtor i Televizionit te Shqiptareve te Amerikes.

Edvin83
23-12-2013, 20:24
OPINION
Lufta e Lumės kundėr pushtuesve serbė (9 nėntor - 6 dhjetor 1912)
15-11-2012 / Nga Prof. as. dr. Shefqet Hoxha
“Nė nėntor tė vitit 1912, burrat dhe gratė e Lumės do t’u jepnin kėtu barbarėve Vaterlonė e vėrtetė, do tė shndėrronin nė kocka hordhitė e pushtuesve tė rinj, tė cilėt menduan se erdhi koha tė eksterminonin kombin mė tė vjetėr tė rajonit. Ato beteja mbetėn themel i pavarėsisė sė shqiptarėve”
Sali Berisha, ura e Lapajve, Bushtricė, 4 nėntor 2012

Njė ngjarje e madhe na ka tubuar sot: njėqindvjetori i luftės sė famshme tė Lumės kundėr pushtuesve serbė (nėntor-dhjetor 1912). Edhe mė i rėndėsishėm bėhet ky tubim, sepse po zhvillohet nė kuadrin e 100-vjetorit tė pavarėsisė kombėtare. Janė dy njėqindvjetorė binjakė, sepse nuk mund tė kuptohen pa njėri-tjetrin. Ndėrsa mė 28 Nėntor 1912 burrat mė tė mirė tė kombit nėnshkruan aktin sublim tė pavarėsisė, nė malet e Lumės ky akt nėnshkruhej me gjakun e mbi 200 trimave qė ranė nė fushė tė betejės kundėr hordhive serbe qė synonin t’i zinin frymėn shtetit tė ri qė po formohej dhe tė zhbėnin kombin shqiptar.
Lufta legjendare e malėsorėve lumjanė e tė rrethinės me forcat pushtuese serbe (9 nėntor-6 dhjetor 1912) ėshtė sa e njohur, aq e pandriēuar; sa e vlerėsuar, aq e pėrfolur, jo pėr mungesė burimesh historike, por pėr mungesė objektiviteti a mosdijeje, si edhe prej dashakeqėsisė sė disave. E ka ngulitur nė kujtesė populli dhe e ka vlerėsuar duke i thurur vargje lapidare tė pėrmasave tė nji himni; nuk e kanė harruar armiqtė qė ndoshta mendojnė pėr t’u hakmarrė dikuri, prandaj, pėr tė mos e harruar pasardhėsit, kėte katastrofė tė ushtrisė serbe nė Lumė dhe nė Spas, ajo qe skalitur nė muzeun e kralave nė Topallti afėr Beogradit me thirrjen – amanet “Kujtoni Lumkallen e golgothanė e Spasit!”
Kėtė luftė nuk e pat lnorė historiografia komuniste, por edhe historiografia e sotme ende nuk e ka vėnė nė piedestal. Mezi i ėshtė bėrė njė vend nė Fjalorin Enciklopedik Shqiptar. Pėrndryshe, Shoqata Atdhetare Kulturore Luma ka organizuar dy pėrkujtesa, nė 90-vjetorin e nė 95-vjetorin e saj (2002, 2007). Tubimi i sotėm, i treti, ėshtė shenjė nderimi pėr dėshmorėt lumjanė dhe tė masakruarit e asaj lufte dhe shuejtė pėr brezin e ri nė 100-vjetorin e pavarėsisė kombėtare.
Nė tetor 1912 Serbia i shpalli zyrtarisht luftė Turqisė dhe armatat e saj iu drejtuan tokave shqiptare yshtur me njė thirrje demagogjike tė krajl Pjetrit pėr popullin e vet se ky aksion kishte karakter ēlirimtar. Tani shqiptarėve do t’u duhej tė luftonin nė dy fronte: kundėr turqve dhe kundėr Aleancės Ballkanike, por kėta nuk kishin as armė as forca tė mjaftueshme. Pas disfatės sė ushtrisė turke nė rajonin Kumanovė-Shkup (22-24 tetor 1912), edhe pse serbėt patėn shumė humbje, Armata e Tretė iu drejtua Grykės sė Carralevės e Qafės sė Duhles, ku qenė pėrqėndruar edhe bajrakėt e Lumės tė primė nga Ahmet Qehaja, Qazim Lika, Ramadan Zaskoci, Cen Daci, Sali Spahia, Ramadan Ēejku, Nexhip agė Bilali, Alush agė Luma etj. Pas luftimesh tė ashpra, ku mbetėn mbi 40 dėshmorė lumjanė, ndėr ta edhe bajraktari i Topojanit, Zaim Hamza, dhe i Kalisit, Idriz Bajraktari, malėsorėt e Lumės u tėrhoqėn drejt krahinės sė tyne. Me 30 tetor ra Prizreni nė dorė tė serbėve dhe me 5 nėntor u vendos aty shtabi i gjeneralit famėkeq, Jankoviq, i cili qė mė parė, nė rajonin e Podujevės, i kish kėrcėnuar shqiptarėt se do t’ua bėnte shkrumb e hi shtėpitė dhe katundet, po t’u kthenin pushėn ushtarėve tė tij. Sipas Tafil Boletinit, dėshmitar okular, gjeneral Jankoviqi e mbuloi vendin me kufoma e me zjarr. “Dita nga tymi bahesh natė – shkruan ai – nata bahesh ditė nga flakėt dhe zjarmi i topave digjte vendin e shkretė”.
Tani hasmi shekullor ndodhej nė portat e Lumės, Hasit, Malsisė sė Gjakovės, Opojės, pse Kosova ishte pushtuar. Para kėtij rreziku kėto krahina ishin nė kėmbė, pse kaurri u kėrcėnonte vatanin. Nėpėr katunde e bajrakė organizoheshin kuvende e merreshin vendime, lidhej besa pėr luftė. Familjet pėrpiqeshin tė strukonin gratė e moshuara, fėmijtė dhe pleqtė e lanun nėpėr tbana malore e shpella. Burrat pėrpiqeshin tė siguronin armė e municion. Krerėt e krahinės u vunė nė lidhje me krahinat fqinj pėr ndihmė tė ndėrsjellė nė rast rreziku. Sidomos vajtje-ardhjet Lumė-Dibėr u shpeshtuan, sepse dy krahinat dėshironin ta kishin shpinėn e ngrohtė. Dibranėt i kishin drejtuar sy e veshė nga Kosova e Luma, lumjanėt nga Dibra, e cila rrezikohej nga armiku qė mund tė hynte nga gryka e Radikės.
Nė njė situatė tė tillė ia behu nė Lumė shpura e Isa Boletinit. Ky i gjeti krerėt e krahinės tė tubuar nė Bicaj. Ardhja e tij qe ogur i mirė, pse yshti pėrgatitjet pėr luftė nė kuvendet e Kolesjanit, Ujmishtit, Vasijes, Ploshtanit e Sllovės, qė u mbajtėn nė kullat e Islam Spahisė, Nezir Bajraktarit, Qazim Likės, Osman Litės dhe Elez Isufit – Isa Boletini afroi Dacin e Kalisit me Ndreun e Dardhės, tė hasmėsuar prej 30 vjetėsh dhe nė kullėn e Osman Litės u pi kafja e pajtimit, pse “fati i atdheut mbi tė gjitha”. Elez Isufi ato ditė ndodhej nė udhė pėr nė Shkodėr, e cila luftonte me Karadakun, por, si mori lajmin se Luma nė rrezik, kthen dalė me 200-300 dibranė dhe bashkohet mbas pajtimit me krenėt e Lumės sė Epėrme, Cen Dacin, Osman Litėn, Bajram Gjanėn, Qazim Likėn e Merė Sufėn dhe sė bashku marrin udhėn drejt Qafės sė Kolesjanit. “Momenti historik e ngarkoi popullsinė e kėtyre trevave me njė mision shumė tė rėndėsishėm pėr fatet e Shqipėrisė, tė cilėn kjo e kreu me nder”.
Dihet se Serbia nė Luftėn Ballkanike synonte pengimin e autonomisė sė Shqipėrisė, pushtimin e Shqipėrisė sė Epėrme dhe daljen nė Detin Adriatik, prandaj Armatės sė Tretė tė saj qė sapo kishte pushtuar Prizrenin e Gjakovėn (3 nėntor), iu dha detyrė tė vinte nė lėvizje dy njėsitė e bregdetit tė pėrbėra prej rreth 16.000 ushtarėsh tė pėrzgjedhur nga divizionet Drina e Shumadia, tė cilat marshuan veē e veē drejt Lezhės, Shėngjinit e Durrėsi me 9 e 10 nėntor. Pėr tė siguruar rendin e qetėsinė nė Kosovėn e pushtuar, pėr tė ēarmatosur popullsinė dhe pėr tė shtypur ēdo lėvizje tė mundshme antiserbe, mė 13 nėntor qe krijuar zona ushtarake e Kosovės. Armatės sė Tretė serbe iu vu detyrė qė tė pushtonte edhe Lumėn, Malėsinė e Gjakovės, Hasin, Opojėn e Gorėn. U vendos ligji i luftės dhe u formua reparti i Lumės pėr tė pushtuar viset e papushtuara rreth Prizrenit, i cili mė 9 nėntor mbrrini nė Kullė tė Lumės. Tanimė urori iu afrua bricės, prej kah do tė shkrepnin xixat e do tė shpėrthente flaka qė do tė mbulonte dheun e Lumės e rrethinat e tij.
Edhe nė Lumė kishin vijuar pėrgatitjet pėr luftė. Forcat kryesore ishin pėrqendruar nė Qafė tė Kolesjanit dhe nė dy krahėt e saj, qė nga shpatet e Koritnikut, Gjalicės, Kumashit, Kodrat e Gabnicės e nė Dri tė Zi, po ēdo katund kish organizuar ēetat e pritat e veta. Njė heshtje e thellė mbizotėronte kudo e kjo paralajmėronte vdekjen, po edhe lavdinė e armėve lumjane.
Lufta e Lumės kundėr forcave pushtuese serbe ka vazhduar rreth njė muaj (9 nėntor-6 dhjetor 1912). Ajo ka kaluar nėpėr tri faza: 9-14 nėntor, 15-18 nėntor, 19 nėntor-6 dhjetor. Mbėshtetur nė burime arkivore vendėse dhe nė njoftime serbe (sigurisht tė seleksionuara) peēatur nga Borisllav Ratkoviq e Kosta Novakoviq, po edhe nė tė dhėna tė besueshme gojore tė vjela nga pjesėmarrės nė luftime, kemi skicuar kuadrin e kėsaj beteje, tė cilėn e kemi shpaluar mė parė nė shtyp, prandaj kėtu po prekim vetėm disa pika.
Nė fazėn e parė (9-14 nėntor) dy forcat kundėrshtare u morėn me sigurim tė dhėnash, kontigjentesh e armatimesh. Nė zanafillė lumjanėt kanė pasur 700-800 burra tė armatosur, numėr qė u rrit mė vonė nė mbi 2000 armė, sepse u erdhi nė ndihmė njė kontigjent dibranėsh dhe bajrakėt e Lumės sė Epėrme me dy topa me 17 predha qė i ishin marrė njė batalioni turk nė tėrheqje. Forcat e armikut, pa llogaritur kontigjentet e dislokuara nė Has, Gorė e Opojė qė shėrbyen si mbėshtetje, mė 9 nėntor pėrbėheshin nga batalioni 3 i regjimentit 10 tė kėmbėsorisė dhe njė togė mitralierėsh, por mbas rivlerėsimit tė situatės me 10 nėntor, u pėrforcuan me batalionin 4 dhe njė bateri topash malorė. Mė vonė u fut nė luftime edhe bat. 2. i regj. 10 tė kėmbėsorisė.
Faza e dytė (15-18 nėntor) shėnon fillimin dhe kulmin e luftimeve. Kjo fazė mbart edhe lavdinė e armėve lumjane. Luftimet u zhvilluan nga Qafa e Kolesjanit, nė luginat e Shejės e tė Lumės e deri afėr Zhurit. Ato luftime qenė njė katastrofė e vėrtetė e ushtrisė serbe dhe kulmi i lavdisė sė lumjanėve, ku u evidentuan dhjetėra e dhjetėra heronj si: Haziz Xhaferi e Hazir Mhola (Bicaj), Shaqir Dauti e Halim Shehu (Shtiqėn), Nexhip Dulla (Kolesjan) e Brahim Zeqiri (Radomirė) etj. etj. Kjo luftė ėshtė vlerėsuar dhe vazhdon tė vlerėsohet si shembull i shkėlqyer i fitores sė njė populli tė vogėl e tė armatosur dobėt qė mbron trojet e veta ndaj njė mė tė madhi, i cili synon tė pushtojė tokėn e huaj.
Lumjanėt e mbajnė luftėn e nėntorit 1912 kundėr ushtrisė serbe si kulmin e historisė sė tyre. Pėrkundėr skepticizmit dashakeqės dhe ndoshta edhe padijes sė disave, rapsodi lumjan kėndon:
“… dimdhetmi i kan’ farue,
gjymsa myt’ pėr uj’ kan’ shkue”.
Sigurisht kjo ėshtė njė shpalim folklorik.
Nė historiografinė serbe pranohen humbjet e mėdha tė ushtrisė sė saj. Sipas Novokoviqit – “kjo betejė u pagėzua me jetėn e disa qindra njerėzve” dhe “reparti i Lumės u detyrua tė tėrhiqet i shpartalluar, i rraskapitur… dhe arriti nė fshatin Zhur”.
Nė veprėn “Prvi Ballkanski rat” (1975) tė Borisllav Ratkoviqit pohohet se “aradhat serbe qenė shpartalluar tėrėsisht e dėbuar nga territori i Lumės”.
Beteja e Lumės kundėr pushtuesve serbė, sipas nesh, ka vlera lokale e kombėtare.
Nė planin lokal vlera e saj qėndron nė evidentimin e dashurisė sė lumjanėve pėr vendin e vet e pėr lirinė dhe urrejtjen e pamasė ndaj shkjaut, armikut shekullor tė shqiptarėve, tė traditave tė shquara luftarake dhe tė njė radhė udhėheqėsish “tė shkolluar” nė akademitė e maleve, si dhe tė aftėsive vetėqeverisėse e vetėmbrojtėse tė krahinės. Ajo ishte shembull i shkėlqyer i heroizmit tė gjyshėrve tanė, tė cilėt na bėjnė ne nipėrve, nė njiqindvjetorin e pavarėsisė, tė krenohemi para historisė kombėtare, sepse tė rralla janė krahinat shqiptare qė kanė luftuar e derdhur gjak aq shumė pėr lirinė e Shqipėrisė sa Luma.
Parė nė planin kombėtar, kjo betejė vonoi depėrtimin e forcave tė ushtrisė serbe nė brigjet e Adriatikut, e cila synonte pėr tė penguar shpalljen e pavarėsisė kombėtare dhe pėr ta bėrė fakt tė kryer pushtimin e atdheut tonė. Madje kjo betejė e pėrgjakme imponoi Fuqitė e Mėdha qė ta lėnė krahinėn e Lumės brenda territorit tė shtetit shqiptar. Bash kėtu qėndron vlera mė e madhe e saj.
Faza e tretė e luftimeve (19 nėntor-6 dhjetor) pėrfshin njė kundėrsulm tė fuqishėm tė armikut mbi Lumė dhe tėrheqjen duke luftuar tė malėsorėve tė saj, tė cilėt mbetėn pa aleatėt dibranė qė u kthyen nė krahinėn e tyre tė sulmuar nga divizioni Morava. Lumjanėt qenė tanimė tė lodhur, tė kėputur dhe pa municione, prandaj u ngjitėn nė male.
Nga Prizreni drejt Lumės u drejtuan regjimentet 11 e 12 tė divizionit Shumadia dhe njė batalion i regjimentit 10 tė kėmbėsorisė, pra 13 batalione. Nė mbėshtetje tė tyre qenė edhe tri aradha tė dislokueme nė Has, Opojė e Gorė, si dhe disa toga mitraliere dhe bateri artilerie. Nė krye tė kėtyre trupave qe komandanti i divizionit Shumadia dhe oficerė tė lartė tė Shtabit tė Armatės sė Tretė.
Kolona kryesore e armikut vepronte nė qendėr dhe kjo gjatė marshimit masakroi banorė tė fshatrave Zhur, Dobrusht, Shkozė, Vėrmicė, Morin, Bardhoc, Gjegjėn, Bicaj etj. Te Uki i Vjerrė armiku ndeshi nė njė qėndresė tė fortė tė lumjanėve, tė cilėt, veē nga armiku pėrballė, u sulmuan edhe nga perėndimi me njė shi predhash qė vinin nga shpatet e Domajt dhe tė Pogajt, prandaj u detyruan tė tėrhiqen bashkė me turma banorėsh tė Rrafshes qė iu drejtuan Lumės sė Epėrme pėr t’i shpėtuar shfarosjes.
Kolona e djathtė, nisur nga Hasi drejt Kukėsit e Urės sė Vezirit, pėrparoi nėpėr Tejdrine pėr tė kapė Ujin e Mallės, ndėrsa e majta nga Opoja e Gora iu drejtua Kalasė sė Dodės.
Tė tri kolonat e armikut dogjėn shtėpia, masakruan banorė tė pafajshėm, morėn pengje dhe grabitėn ēfarė gjetėn.
Mė 29 nėntor, armiku doli nė Ujin e Lapave dhe mė pas nė Veleshicė. Mė 6 dhjetor nė Ujin e Gramės u takuan repartet e divizionit Shumadia me ato tė divizionit Morava. Rezistenca e Lumės u fashit, por vetėm pėrkohėsisht, sepse nė shtator-tetor 1913 Luma u ngrit pėrsėri nė kėmbė dhe pėsoi njė holokaust tė vėrtetė.
E tani duhet t’i japim pėrgjigje pyetjes: Si mundi Luma tė pėrballet denjėsisht me agresorin serb nė nėntor-dhjetor 1912 tė armatosur me armėt mė moderne tė kohės dhe tė komanduar nga oficerė tė shkolluar nė akademitė e Francės e tė Gjermanisė dhe tė shkruajė faqen mė tė lavdishme nė historinė e saj?
Faktorėt qė pėrcaktuan kėte fitore, mendoj se janė kėto:
E para, dashuria e lumjanėve pėr vendin dhe lirinė. Nė kėngėn – himn tė Lumės kjo shprehet qartė:
“Kur vikati Islam Spahija:
Bini, gjem, se shkoi Shipnija!”
-“Bini, gjem – thrret Ramadani –
bini, gjem, se shkoi vatani!
Po edhe studiuesi serb, Ratkoviq, ėshtė shprehur qartė pėr kėte: “… aspirata pėr liri dhe ruajtjen e vatres sė vet, ishte njė forcė e madhe qė i mobilizoi pėr rezistencė lumjanėt”.
E dyta, tradita e gjatė luftarake e shprehur edhe nė vargjet popullore:
“Djemt’ e Lumės hiē s’kan’ dert,
ka nji luft’ bajn’ vjet pėr vjet,
luft’ me krajl e luft’ me mret”.
Studiuesi francezes, Bernard Louis – Jaray (1909) ka shkruar: “Lumjanėt janė njė popullsi luftarake, e pavarur… janė malėsorė energjikė, tė shkathėt, guximtarė, tė gjithė tė armatosur e shenjues tė mirė…”.
E treta, nė krye tė lumjanėve qenė “gjeneralė me tirq”, udhėheqės e luftėtarė tė regjur e tė kalitur ndėr beteja, tė shkolluar nė akademitė luftarake tė maleve, me pėrvojė tė pasur jetėsore, qė ishin njėherit krerė edhe malėsorė tė thjeshtė. Ata janė shumė, por kėtu po shėnoj disa: Islam Spahia “burri mė i madh i Lumės”, i vlerėsuar si “Nderi i Kombit”, Sali Spahia (Kolesjan), Ramadan Zaskoci (Mamzė), Qazim Lika (Vasije), Ramadan Ēejku e Dostan Mustafa (Lusėn), Merė Sufa, Osman Lita, Cen Daci, Bajram Gjana (Kalis), Dėrvish Bajraktari, Nezir Bajraktari, Isuf Mehmeti, Jemin Gjana (Ujmisht), Shaqir Palushi (Palush), Myftar Nika (Surroj), Hoxhė Mehmeti (Shtiqėn), Nexhip agė Bilali, Alush agė Luma, Hamit Bajraktari (Bicaj), Sulė Elezi (Kukės), Ahmet Iljaz Qehaja, Zaim Hamza, Abdyl Myrta, Jemin Aliu (Topojan), Maliq Koka (Ēajė), Nail Hyseni (Gorė), Mustafė Pllava (Opojė) etj. etj. Kėta burra shfrytėzuan pėrvojėn tradicionale tė luftėrave, por edhe njohuritė luftarake tė ushtrisė osmane (Cen Daci);
E katėrta, Luma ka qenė e njohur pėr njė organizim tė pėrsosur vetėqeverisės e vetėmbrojtės tradicional, sepse - sipas studiuesit francez, Jarai nė veprėn “L’Albanie inconue” (1913), banorėt e saj nuk kanė paguar kurrė taksa, nuk kanė njohur qeverinė turke, po vetėm Sulltanin, si autoritetin mė tė lartė fetar.
Edit Durhami ka shkruar se “fisi” i Lumės ishte mė i pavaruri midis gjithė fiseve myslimane; ndėrsa Petėr Bartl ėshtė shprehur: “Banorėt e Lumės mbaheshin si jashtėzakonisht fanatikė dhe nuk linin kėmbė armiku tė hynte nė krahinėn e tyre”.
E pesta, gjatė udhėtimit pėr nė Vlorė (fillim i nėntorit 1912), Isa Boletini e shpura e tij u prit me bukė e zemėr nė kullat e Sulė Elezit, Nexhip agė Bilalit, Islam Spahisė, Nezir Bajraktarit, Qazim Likės, Elez Isufit. Nė kuvendet e organizuara foli edhe Isa Boletini dhe nxiti lumjanėt pėr tė luftuar kundėr pushtuesit serb, i cili synonte tė pushtonte Shqipėrinė dhe tė pengonte ngritjen e flamurit kombėtar nė Vlorė. Burri i madh i Kosovės nxiti bashkėpunimin me krahinat pėrreth: Hasin, Gorėn, Opojėn, Reē-e-Dardhėn, i cili qe njė faktor i rėndėsishėm nė qėndresė. Prania e Boletinit nė ato ditė tė vėshtira nė Lumė, u dha zemėr malėsorėve tė saj dhe krerėve tė tyre pėr t’u pėrballur me armikun, po ai nuk solli nga Kosova nė Lumė dashurinė pėr liri, trimėrinė, urrejtjen pėr armikun, ato i gjeti nė zemrat e lumjanėve, ishin visare tė trashėguara nga tė parėt.
Sė fundi, nė betejat e zhvilluara kundėr batalioneve e regjimenteve serbe lumjanėt patėn aleatė terrenin, ujin, motin. Ata luftuan nė vend tė vet, prandaj njihnin ēdo shkėmb e gur, ēdo pėrrua e pėrrockė, njihnin rrugėt, shtigjet, tė pėrpjetat e tatėpjetat e kjo njohje i mungonte armikut, gjė qė e ka pranuar edhe Ratkoviqi.
Ndoshta vetė zoti deshi qė ato ditė tė keqėsohej moti e tė binte shi me rrėshekė e kjo vėshtirėsoi hasmin e vatanit nė veprimet taktike tė tij, pengoi furnizimet, po edhe bėri t’i mbetej artileria nė baltė. Netėt e gjata tė vjeshtės, tė errta, tė ftohta, me bubullima e vetima i tmerruan ushtarėt e armikut. Shtoi kėsaj mėnxyre edhe ujėrat e rrėmbyeshėm qė sillnin gurė e lera, kllade e makllade e qė merrnin me vete dhjetėra e qindra ushtarė tė armikut, siē thotė edhe kėnga popullore:
“Reka e Bicanit po rrjedh gjak,
po i thot Drinit “m’nihmo pak,
m’nihmo pak, n’dash me m’nihmue,
kllade t’mdhaja jam tuj ēue...”.
Pavarėsisht nga fundi i dhimbshėm i kėsaj lufte, ajo mbetet, padyshim, e lavdishme, sepse shkroi njė faqe tė shkėlqyer nė historinė e lumjanėve, por edhe nė historinė e popullit shqiptar kundėr pushtuesve tė huaj.
Prandaj, pėrkujtimi qė po i bėjmė sot nė 100-vjetorin e saj dhe tė pavarėsisė kombėtare, ėshtė njė peng nderimi jo vetėm pėr gjyshėrit e prindėrit tanė qė morėn pjesė nė tė dhe pėr prijėsit e tyre, por sidomos pėr ata burra trima qė dhanė jetėn duke luftuar kundėr hasmit tė pėrbetuar sllav qė synonte tė shuante kombin shqiptar. Lavdi u qoftė atyre burrave tė mirė! Lavdi krahinės sė Lumės!

Edvin83
23-12-2013, 20:30
Mundja e Serbėve nė Lumė '1912'
14 November 2012 19:33
Aspekte ushtarake tė luftės sė Lumės kundėr ushtrisė serbe nė nėntor 1912
Nga SALI ONUZI (kolonel nė reserve) - Gjendja e palėve: Ushtarė serbė nė Lumė - 1912
Ushtarė serbė nė Lumė - 1912
Njė muaj para luftės sė Lumės kishte shpėrthyer lufta e I ballkanike midis aleatėve dhe Turqise. Ushtria serbe kishte pushtuar Kosovėn deri nė Shkup dhe Prizrenin mė 30 tetor. Armata e tretė e saj veē dy kolonave qė nisi pėr tė dalė nė Mjedė e nė Lezhė, kishte pėrgatitur divizionin “Shumadija I” pėr tė hyrė nė Lumė. Sipas Giani Baj Macarios, historian italian qe ka shfrytėzuar arkivat e shtabit tė pėrgjithshėm serb, kėmbėsoria serbe kishte pushkė nga mė tė mirat e kohės, tip “mauzer”, model 1899 (2000 m largėsihedhje, 7m/s shpejtesi, ēdo ushtar kishte 150 fishekė) dhe mitralozė “maksim”. Sipas specialistėve tė kohes, ajo bashkėvepronte mirė me artilerinė, edhe kjo moderne e tipit “shnejder”, shumica e modelit 75 mm e vitit 1907 (43 bateri) plus 9 bateri me qitje tė shpejtė “shnejder-cruesot” dhe 54 topa malore “de bange”. Divizioni “Shumadija I”, me njė efektiv 35 mije veta, ( aq sa ishte popullsia e gjithe Lumės) kishte 36 topa nga te cilėt 32 do t’i pėrdorte nė Lumė. Ky divizion pėrbėhej nga ushtarė tė thirrjes sė parė (21-31 vjeē), deviza e tė cilėve ishte “tė shfarosim shqiptaret”. Aleati i Serbisė, Mali i Zi ndėrkohe kishte pushtuar Pejėn e Gjakovėn dhe kishte rrethuar Shkodrėn.
Shqiptarėt nė Kosovė, qė me fillimin e luftės ballkanike, mbetėn vetėm, ballėpėrballė me ushtrinė serbe, ngaqė ushtria osmane, befasisht, u tėrhoq nga kufiri drejt qendrės sė Gadishullit ne Kumanovė e Manastir. Komanda e saj nuk u dha shqiptarėve tė Kosovės as pushkėt (63000) qe u kishte premtuar. Nė kėtė pėshtjellim qė u krijua shqiptarėt e Kosovės mė gjithė qėndresėn, nuk arritėn tė ndalnin agresorėt, tė cilėt depėrtuan edhe grykėn e Cėrnalevės, prej nga hyne nė Prizren.
Forcat shqiptare tė krahinės sė Lumės, pas qėndresės nė qafė tė Duhles, qenė tėrhequr brenda krahinės sė vet. Pėr efektivin e tyre jane dhėnė shifra tė ndryshme: 4000 veta, (Sh.Braha e Q.Mataj,) 2000 shėnon Sh. Hoxha, sa jep edhe Historia e Popullit Shqiptar” botim i vitit 2002 dhe historiografia ushtarake serbe (Ratkoviē e co). Nisur nga popullsia e krahines, 2820 shtėpi, na duket se shifra mė afėr realitetit ėshtė nė 2000-3000 veta. Por duhet vlerėsuar cilėsia e tyre: ato ishin forca tė afta luftarake, jo vetėm pse kishin sherbyer e luftuar rregullisht si nizamė e si redifė nė ushtrinė osmane, por edhe pse trashėgonin brez pas brezi e zhvillonin atė, qė John Keegan, njė nga historianėt e sociologėt mė tė shquar ushtarakė tė shekullit XX-tė, e quan “kultura e Luftės “, “kultura e tė luftuarit”, duke shfrytėzuar mė mjeshtėri tė jashtėzakonshme terrenin, (nė njė teatėr luftimi nga Gryka e Kacanikut, nė Grykė te Cernaleves, nė Qafė tė Duhles, nė Qafe te Zhurit, dhe se fundi nė Maratonėn e tyre, nė Qafėn e Kolesjanit), nė mbrojtje, nė prita, mė sulm tė befasishėm e deri nė luftim trup mė trup. Nuk kishin munguar tė luftonin me Dervish Pashėn, nė mbrojtje tė Lidhjes se Prizrenit, dhe kishin thyer pėr herė tė parė, qė nga s’mbahej mend nė trojet shqiptare, forcat e ushtrise osmane mė 1909, duke u dhėnė shpirt e krahė kryengritjeve tė mėdha tė viteve 1910,1911 e 1912 .
Nė nėntor 1912 shqiptarėt e Lumės do ta pėrsėrisnin kėtė edhe ndaj forcave tė ushtrisė serbe, qė kish njė muaj qė vetėm fitonte nė teatrin e Ballkanit. Pėr herė tė parė do tė rrethohej, e per here te pare, do tė thyhej nė Lumė. Sė dyti do tė turpėrohej nė Shkodėr. Nė Lumė mbrohej edhe Shkodra edhe Vlora, ashtu si edhe ne Shkodėr e Vlorė mbrohej gjithashtu Luma. Profesor Qamil Hoxha na ka percjelle ne veprėn e tij kujtimet e Shaqir Agės nga Petkaj, i cili nė moshėn 94 vjeē mė 1977 tregonte se, duke qenė xhandar nė Shkodėr nė nėndor 1912, Hasan Riza Pasha dhe Esat Pasha e kishin nisur me dy besnikė tė tij me njė letėr pėr Islam Spahinė dhe Suf Xhelilin. Ai e solli letrėn nė destinacion dhe tregonte se pas asaj letre filloi lufta nė qafė tė Kolesjanit. Pas Luftės sė Lumės, Serbia nuk i kaloi mė forcat e saj pėr Shkodėr nga drejtimi Verilindor i Shqipėrisė. I pati sjelle nga Selaniku me anije ne Shėngjin 15 mijė trupa, duke e cuar nė 30 mijė numrin e forcave serbe nė rrethimin e Shkodrės. (Serbia la aty 10 mijė tė vrarė e tė plagosur).
Por forcat e qėndresės nė Lumė kishin edhe pikėn e dobėt tė tyre: njė armatim tė pakėt e tė vjetėruar. Nė “gjashtė vetė a kishte njeni pushkė a jo, luftonin me kosa, sakica etj”….prisnin tė vritej njė serb e t’i merrnin pushkėn”. Vec pushkeve qe u kapen forcave serbe, vullnetaret e Kalisit sollen nė qafė tė Kolesjanit edhe dy topa e 17 gjyle, qe ua kishin zėnė forcave osmane nė tėrheqje, fakt qė e konfirmojnė edhe arkivat serbe.
Nė teatrin e veprimeve luftarake tė Lumės do tė bashkvepronin edhe forca tė krahinės sė Reēit e tė Dardhės sė Dibrės, nėn drejtimin e Elez Isufit,qė ishin mobilizuar ato dite si redif (reserve) tė regjimentit tė Dibrės, te cilet pas informacionit per hyrjen e trupave serbe nė Lumė, qenė kthyer nga rruga ku ishin nisė pėr nė Shkodėr. Njė batalion arriti dhe mori pjesė nė mbrojtjen e Shkodrės, kurse pjesa tjeter e ndarė, ndofta njė batalion arriti nė qafė tė Kolesjanit pasi kishte filluar lufta. Mė poshte po ndalemi ne disa aspekte ushtarake te Betejės sė Lumės .
1 - Pėr numrin e efektivave tė ushtarėve serbė qė kanė vepruar e luftuar nė Lumė nė nėntor 1912 janė shprehur mendime tė ndryshme dhe kontradiktore. Disa, duke dashur tė “argumentojnė” numrin e 12 mijė serbėve tė vrarė (disa thonė edhe 18 mije), kanė llogaritur dhe vendosur apriori shifrėn 16000 pėr ushtarėt serbė qė kishin arritur nė Bicaj nė mes tė nėntorit 1912. Shifra prej 16 000 ushtarėsh, nė fakt ėshtė sasia e dy grupimeve qė krijoi armata e tretė serbe, pas pushtimit tė Prizrenit nga forca tė divizionit “Drina” dhe ‘Shumadija”, tė cilėt rrugės pėr tė dalė nė Adriatik, kaluan nė krahun e djathtė tė Drinit tė Bardhė. Kėto grupime nuk kanė zhvilluar betejė e luftime si ato te dates 15 –17 dhe 18 nėntor nė Lumė, pėrjashtuar ndonje ndeshje tė vogėl. Ata nxitonin pėr tė dalė nė Adriatik.
Nė fazėn e dytė, nga 15 deri 18 nėntor, kur repartet e divizionit “Shumadija I” pėsuan njė katastrofė tė plotė, kanė vepruar e luftuar nė Lumė b3 dhe b4 tė R 10k dhe, nė mbeshtetje tė tyre, edhe b2k i po kėtij regjimenti, i cili nuk mundi tė ēajė veēse deri nė krahun e djathtė tė Lumit Luma. Efektivi organik i ketyre batalioneve shkon deri nė 1400 ushtarė dhe oficerė secili, qė do tė thotė se nė Lumė nė kėtė periudhė (13-18 nentor) kanė qenė rreth 4200 ushtarė dhe oficerė serbe. Kėto tė dhėna, qė ka publikuar historiografia ushtarake serbe janė ballafaquar me ato qė ka nxjerrė nga arkivat e tyre historiani italian Macario per organiken e divizionit “Shumadija I“. Vendosja nė skalionin e parė tė 2 batalioneve (2400 veta) e bėn edhe ushtarakisht tė besueshme tėrheqjen, dėmtimin, humbjet dhe disfatėn e tyre pėrballė 3000 shqiptarėve qė shfrytėzuan befasinė e goditjes, qė zgjodhėn kohėn me dy orė ditė dhe natėn e 15 e 16 nėntorit me njė mot shumė tė keq, me shi tė rrėmbyeshėm, terrenin nga qafė e Kolesjanit nė Osmanaj, Canaj, bregun e Shejes e tė lumit Luma, rrethimin e plotė nga Qafa e Kolesjanit nė Kullė tė Lumės.
Nė fazėn e tretė, nga 18 nėntori me 6 dhjetor 1912, kur drejtimin e luftimeve e merr vete nė dorė komanda e armatės sė tretė (historiografia serbe ka pranuar se pėr kėtė armatė ishte hapur nė Lumė njė front i ri lufte) nė Lumė angazhohen tė gjitha forcat e divizionit “Shumadija I“ qė kishin mbetur nė Prizren, tė pėrforcuar me dy batalione tė tjera, (njeri prej te cileve b2 i R 10 k) dhe b1,b2 dhe b3 te R19k. Gjashtė batalionet e tjerė tė kėtij divizioni qenė nisur, madje nė kėtė kohė, patėn dalė nė Adriatik. Edhe vetė historiografia serbe ka pranuar botėrisht se kėto forca tė dislokuara nė Prizren nė nėntor, janė pėrdorur aktivisht nė fazėn e dytė kundėr Lumės. Kėto pėrbėnin organikisht rreth 14 mijė veta dhe po t’u shtohet edhe efektivi prej 3600 i ushtarėve tė baterive tė artilerisė, bėhen 17600 ushtarė dhe oficerė. Plus 4200 veta tė efektivit qė luftoi nė Lumė nga 13 deri me 18 nėntor, del se gjatė nėntorit 1912 luftuan nė Lumė kundėr popullit tė paarmatosur 21800 ushtarė dhe oficerė serbe. Po t’u mblidhen kėtyre edhe efektivat e ēetave tė ashtuquajtura “vullnetare’ qė hynė nė Lumė nė fazėn e parė, menjėherė pas 30 tetorit, do tė thotė se Serbia dėrgoi nė Lumė gjatė muajit nėntor pėr ēdo shtėpi 8-10 ushtarė dhe oficerė serbė.
Kapaciteti dhe detyra e Lumės ishte, siē edhe ia doli me sukses, tė pėrballonte sulmin e forcave serbe nė fazėn e pare dhe te dytė. Faza e tretė e luftimeve ishte forcė dhe kapacitet operativo-strategjik, jashtė ēdo mundesie krahinore. E megjithatė, ndonėse pėrballė forcash 7 herė mė tė mėdha nė numėr, shqiptarėt e Lumės nuk i dorėzuan armėt para divizionit dhe armatės serbe, ata bėnė nė Bardhoc e kudo, gjatė njė tėrheqjeje shkallė-shkallė, njė qėndresė tė fortė. Si nė rrafshin e Lumės dhe kundėr dy kolonave serbe, njėra nga Opoja nė Topojan e tjetra nga Surroji nė Ujmisht. Sic dihet, ushtria serbe bėri masakra duke gjuajtur, djegur e rrafshuar fshatrat me top, ndėrkohė qė moti i ftohtė (borė e madhe dhe temperatura nėn zero gradė, kėrcėnonte fėmijtė e vegjėl, gratė dhe tė moshuarit. Nė fund tė fundit edhe lumjanėt ishin njerėz, kanė shkruar, pa e fshehur simpatinė, kronistėt e kohės.
2 - Nė Lumė nė nėntor 1912, u ballafaquan koncepte e praktika tė ndryshme, madje tė kundėrta tė tė luftuarit. Forcat shqiptare tė Lumės, ndonėse nuk kishin epėrsinė e duhur tė raporteve klasike: 3:1 (por vetėm 1.2 me 1 dhe mangėsi tė mėdha nė armatim e municion), organizuan e zhvilluan si tip luftimi sulmin bazuar nė elemente ku ishin superiore si inisiativa, mashtrimi, befasia e goditjes dhe sidomos shfrytėzimi mjeshtėror i terrenit, duke e ndjellė e futur armikun nė njė kazan tė thellė midis lartėsive tė Gjallicės, Pikėllimės e Kolesjanit nga lindja dhe jugu dhe lumenjve tė Drinit tė Zi dhe tė Drinit tė Bardhe nga perėndimi e veriu, nė njė terren “tė prerė” nga lumi i Lumės dhe pėrroi i tmerrshem i Shejes. Zor tė gjendet terren mė i pėrshtatshem pėr sulm dhe mė i veshtire pėr mbrojtje nė atė situatė luftarake tė tė dy palėve. Plus kėtyre edhe errėsira e natės sė 15 dhe 16 nėntorit dhe moti i keq. Prandaj nė fazėn e parė forcat shqiptare ia dolėn tė realizojnė njė goditje tė fuqishme qė e dėmtoi rėndė armikun.
3 - Tė vrarėt e forcave ushtarake serbe. Edhe pėr kėtė tregues tė luftimeve nė Lumė ka pasur e ka njė interes tė veēantė. Nė fakt duhet pranuar se numri i humbjeve serbe ėshtė vėshtirė tė nxirret me saktėsi. Siē ėshtė e njohur botėrisht, komandat serbe i fshihnin tė dhėnat e humbjeve nė front dhe nuk i lejonin korespondentėt e huaj tė shtypit aty, sa pėr tė ruajtur imazhin e gėnjeshtėrt qė pėrhapte sikur ushtria e saj “ēlirimtare” po pritej krahapur kudo, ashtu edhe pėr tė mėnjanuar reagimin e familjeve tė ushtarėve dhe tė oficerėve tė vrarė. Po edhe sot Serbia nuk i ka hapur arkivat e saj ushtarake pėr studjuesit shqiptarė, nė pėrpjekje pėr tė fshehur tė vertetat e masakrave tė saj mbi shqiptarėt e pambrojtur, po edhe humbjet e saj tė rėnda.
Historiografia ushtarake serbe mezi ka pranuar si humbje nė Lume vetėm disa qindra ushtarė e oficerė tė vrarė, kur vetėm njėri nga ushtarėt e batalionit tė tretė qė luftoi nė Bicaj, Kosta Novakoviē, ka shkruar se mbetėn disa qindra. Sidoqoftė, sipas historianėve ushtarak serb nė Lumė janė vrarė vetėm 198 ushtarė dhe plagosur 31 tė tjerė ! Kėto tė dhėna, qė sipas tyre janė nxjerrė nga arkivat e reparteve qė vepruan nė Lumė, janė tė pabesueshme. Mjafton tė themi se ata vetė kanė pohuar se regjimenti i 10 qė luftoi nė Bicaj tė Lumės (b3 dhe b4 me 15 dhe 16 nėndor) kishte pėsuar “humbje tė mėdha”, madje kishte humbur edhe arkivin e tij. Nė njė telegram tė administratės ushtarake osmane tė datės 20 nėntor 1912, tė dėrguar nga Ohri nė Elbasan thuhet se nė luftė tė rreptė, gjatė 24 orėve (ėshtė fillimi i betejės S.O.) serbėt nė Lumė janė vrarė e shkatėrruar keq, se janė nė tėrheqje, se u ishin vrarė 3 oficerė dhe “ushtarė pa numėr”. Ky numėr mund tė konkretizohet po tė kemi parasysh se po nė kėtė telegram, njė rresht mė lart, thuhet se “afro njė mijė mauze serbi janė pushtue”, qė sigurisht kanė qenė tė ushtarėve qė janė vrarė, pra afro njėmijė. Dhe telegrami vazhdon mė tej “Lufta tani po vijon nė Bicaj dhe shpresohet sigurisht qė gjer nė mbrėmje t’i pushtohen armikut topa, mitraloza dhe shumė armė”. Bicaj ėshtė epiqendra e betejės. Kėtė e thonė edhe gazetarėt serbė tė kohės.
Nė njė telegram tė Aqif Pashė Elbasanit drejtuar kryesisė sė shtetit tė pavarur shqiptar mė 2 dhjetor 1912, thuhet se Ahmet bej Mati (Ahmet Zogu.S.O.) i kishte thėnė se lumjanėt “nja gjashtė batalione serbe i paskan zhdukur”. Ai i referohet situatės sė paradatės 18 nėntor pėrderisa thotė se “njė sasi tjetėr ushtarėsh, qė mundėn tė shpėtojnė, e paskan dėbuar nga Luma”. Por ka edhe mė shumė. Nė njė letėr tė nėnkosullit anglez nga Shkupi nė fund tė shkurtit 1913 thuhet se Serbia ka humbur nė Lumė tetė batalione”.
Nė kėtė sasi tė vrarėsh, prej gjashtė apo tetė batalionesh, mund dhe duhen llogaritur edhe tė vrarėt e reparteve tė tjera tė forcave serbe paramilitare qė u futėn nė Lumė para datės 13 nėntor, tė ashtuquajtur “vullnetarė”, tė pėrberė nga banditė qė kishin pėr detyrė tė hapnin rrugėn pėr trupat e rregullta. Kryeredaktori i gazetės sė armatės sė tretė serbe, Jasha Tomiē, nė librin e tij “Lufta nė Shqipėri dhe rreth Shkodrės”, botuar mė 1913, nė Novi Sad, informon pėr veprimin e kėtyre forcave nė Lumė, me njė efektiv nga 70 deri ne 200 veta, njerėn prej te cilave e komandonte ish ministri i mbrojtjes sė Malit te Zi, Gatallo. Veē numrit tė paidentifikuar tė kėtyre ēetave, qė vepronin barbarisht, nė Kosovė kishte edhe 7 regjimete me efektiva tė thirrjes sė tretė, gjoja pėr tė siguruar qetėsi nė prapavija.
Janė padyshim mė shumė se njėmijė ushtarė dhe oficėrė serbė tė vrarė, dhe po te mendojmė se pėr 24 orėt e para ishin vrarė njėmije, duhet tė jenė vrarė edhe aq, ne mos mė shumė gjatė terheqjes sė shpartalluar nga Bicaj te Kulla e Lumės (ku kishin humbur gjithe karrot dhe kuajt e mushkat) dhe goditjes sė fortė nga ana e forcave shqiptare te dislokuara nė Pobreg.
Por edhe disa qindra te vrarė qė pranon historiografia ushtarake serbe pėr trupat e veta nė Lumė, janė jo vetem njė disfate por njė katastrofė, qe bėhet edhe mė evidente po tė krahasohet me humbjet e serbeve gjatė luftės sė parė ballkanike, kur nė betejėn e Kumanovės (23 -24 tetor 1912), ku morėn pjesė 168 mije trupa (111000 serbė dhe 58000 osmane) mbetėn tė vrarė nga tė dy palėt 1887 vetė (687 serbė dhe 1200 turq).
Por numri prej 12 mijė, 15 mijė apo 18 mije ushtarėsh serbe tė vrarė nė Lumė nė nėntor 1912, qė jepet nė disa botime shqiptare, madje edhe nė pllakėn e lapidarit qė i kushtohet kėsaj lufte, ėshtė i zmadhuar dhe jo real. Me tė drejtė prof. Shefqet Hoxha e ka quajtur “nje shifėr folklorike”. Kjo bėhet edhe mė e kuptueshme po tė kemi parasysh se gjithė humbjet e ushtrisė serbe nė luften e parė ballkanike janė llogaritur nė 22 mijė veta.
Serbia pati nė Lumė edhe nje katastrofė morale .”Shqiptaret e “eger”, ushtarėt tanė tė zėnė robėr i ēarmatosin dhe i lėshojnė, kurse ushtria jonė “e kulturuar” e shkullit tė XX po i vret femijet e tyre“ shkruante nė shtypin e kohės Dimitrije Tucoviē. Shaban Braha ne librin e tij ”Beteja e Drinit kunder agresionit serb, nentor 1912”, informon pėr “lirimin e dorėzimin e 720 robėrve tė kapur nė luftėn Lumės. Ky ėshtė njė tregues tjetėr i fitores morale tė shqiptarėve kundėr serbėve mė 1912.
Pėrfundimisht, Beteja dhe gjithė lufta e Lumės nė nėntor 1912, zė njė vend tė merituar nė Historinė Ushtarake tė Shqipėrisė tė periudhės sė Pavarėsisė. Ajo ėshtė dėshmi e faktit se shqiptarėt luftonin tė frymėzuar nga ndjenja kombėtare dhe Pavarėsia qė ato ditė po shpallej nė Vlorė mė 28 nėntor 1912. Luma, frika prej saj, i ndaloi njė javė forcat e armatės III serbe nė rajonin e Prizrenit pėr tu riorganizuar, duke i dhėnė kohė Ismail bej Vlorės, per tė mbrritur nė Durrės para se tė mbėrrinin aty repartet e ushtrisė serbe (Vlorėn e kishin bllokuar luftanijet greke). Kjo betejė, fama e saj, shkuan larg deri nė Londėr, duke e siguruar Lumėn njėherė e pėrgjithmonė brenda kufirit tė shtetit tė ri shqiptar.
TIRANĖ, nėntor 2012.
Referenca:
1 - Historia e Popullit shqiptar, vėllimi i II, botim i vitit 2002, faqe 507
2 - “Dokumente Historike”, botuar nė vitin 1924 nga Lef Nosi faqe 163-164 Ribotim mė 2007 nga Instituiti i Historise sė Akademise se shkencave te RSH.
3 - Fjalori Enciklopedik shqiptar. Akademia e shkencave te RSH, Tirane, 2008
4 - “Ismail Qemali”. Permbledhje dokumentesh, Tiranė 1982 , dokumenti nr 224.
5 - Shefqet Hoxha “Luma ne lufterat per liri”, f, 176 dhe Beteja e Lumės .. nė “Shpalimet e vitit 2007”, Tiranė, 2008.
6 - Shaban Braha “Beteja e Drinit kunder agresionit serb” Prizren, 2000
7- Isa Halilaj: ”Shtigjeve te kohes“. Geer 2010
8 - Esat Bilali “Shkrime historike” botuar ne vitin 2001, fq.20
9 - Idriz Basha i Novoseit. “Esat Pashė Toptani. 1912-1920” Bruksel 1982
10 - Qemal Mataj: Ramadan Zaskoci. 1979
11 - Kukesi. Veshtrim enciklopedik. Nazif Dokle
12 - Tahir Kolgjini: Luma dhe luftrat e saj.
13 - Ismail Qemali: Kujtime. Botimet Toena, 2009.
14 - Visaret e Kombit, vellimi IV, Tiranė, 1939, Kenga e luftes se Lumės kundėr serbit
15 - Albanian and Kosovo: political and ethnic boundaries, 1867-1946” Londėr, f.313-314.
16 - Ltcolonel Reginald Rankin .The inner history the Balcan War
17 - Giani Baj Macario Ballkani 1912-1913. “ La prova” Milano 1937.
18 - Lt.colonel Brevete Baucabeille. “La guerre turco-balcanique 1913-1914”. Paris 1914, fq 126. (Biblioteka e Shkodres )
19 - John Keegan “A history of warfare. USA 1994.
20 - Ferik Abdurrahman Nazif, Mirliv Kirametin: “Iskodra Mudafasi” Instambul, 1933.
21 - Dimitrije Tucoviē “Zgjedhje punimesh” v. 2-te viti 1981, faqe 154-155. botim i “Rilindjes”, Prishtine
22 - Borivoje Ratkoviē: “Prvi balkanskih rat 1912-1913”, (Operacije srpske vojske) v.II, Beograd 197
23 - Jasha Tomic: Rat u Albaniji i oko Skadra, 1912-1913 godine. Botim i vitit 1913, Novi Sad.
24 - Borisllav Ratkovic, Mitar Burishic, Savo Skoko: “Srbija i Crna Gora u Ballkanskim patovima 1912-1913”. Beograd. 1972
25 - Enciklopedija jugosllave, botim i pare, viti 1984, fq.669-670
26 - Vojna Enciklopedija, Beograd 1973-1975
27 - Richard C. Hall: ”The Balkan Wars 1912-1913, Prelud to the first World War” London and Nev York. 2000

http://www.kosovarimedia.com/index.php/biblioteka/histori/13893-mundja-e-serbeve-ne-lume-1912.html

SystemA
24-12-2013, 12:28
“Masakrat e andartėve grekė nė Kėlcyrė e Hormovė nė 1913-n”

Kulturee Hėnė, 29 Tetor, 2012 | 13:27 pm

Kopertina e librit botuar pėr herė tė parė nė vitin 1917, nė Masaēusets nė SHBA.
Botohet pas 95 vjetėsh “Barbaritė greke nė Shqipėri” Autori i librit, Kosta Papa, u dėnua me vdekje se publikoi kėto fakte. Njė kopje nė bibliotekėn e Kongresit Amerikan. Njė dėshmitar i kohės flet pėr masakrat greke nė Jug tė Shqipėrisė. Edhe pse jo fort i njohur apo i cituar nga historianėt shqiptarė, Kosta Papa do tė ishte ndėr tė paktėt qė do tė denonconte botėrisht atė ēka po ndodhte nė Shqipėri nė ato vite tė errėta kaosi, kur vendi i saposhkėputur nga Perandoria Osmane po “shqyhej” copa-copa nga fqinjėt. Bėhet fjalė pėr njė libėr me kujtime, jo shumė voluminoz, tė titulluar “Barbaritė greke nė Shqipėri”, i sjellė pėr lexuesin shqiptar nga botimet “Naimi”. “Kosta Papa, i cili nėnshkruan duke i shtuar emrit tė tij disa emėrtime vendesh historike dhe shėnjuese: Pėrmeti, Tomorri, Leusa, ka qenė protagonist e dėshmitar i ngjarjeve traumatizuese tė dy luftėrave ballkanike, kryesisht nė Shqipėrinė e Jugut. Nė mėnyrė tė veēantė ai paralajmėron se do tė ndalet nė vitin e mbrapshtė 1913, dhe nė disa mbrapshti tė tjera qė vijuan nė 1914-n e mė vonė. Ndonėse nuk ka shumė tė dhėna, njė gjė ėshtė ruajtur e pėrcjellė deri sot pėr autorin: Kosta Papa u dėnua me vdekje nga qeveria greke e kohės pikėrisht pse publikoi dėshmi rrėqethėse qė do tė turpėronin faqe botės ēdo vend e popull qė ndėrmerr akte tė tilla armiqėsore ndaj fqinjit tė tij historik, qoftė edhe nė rrethana historike tė mbrapshta”, shkruan nė parathėnien e librit botuesi dhe
Kopertina e librit botuar nga shtėpia botuese “Naimi”
redaktori, Naim Zoto. Nga sa mėsojmė, libri i Kosta Papės ėshtė botuar pėr herė tė parė nė gjuhėn shqipe nė Massachusetts tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė 1917-n dhe me shumė gjasė duhet tė jetė botuar nė njė tirazh shumė tė kufizuar, sepse tashmė ai thuajse nuk gjendet. Njė kopje e vetme qė ruhet nė Bibliotekėn Kombėtare ka marrė vlerėn e njė dorėshkrimi. “Kjo duhet tė jetė arsyeja pse ky libėr nuk ėshtė pjesė e bibliografive historiografike tė studimeve shqiptare: thuajse nuk pėrmendet askund, sikur tė mos ekzistonte. Pikėrisht kjo ėshtė njė nga arsyet pse ribotimi i tij, bashkė me rishtypjen fototipike tė origjinalit, ėshtė i dobishėm jo vetėm pėr njė lexues popullor, por edhe pėr studiuesit”, thotė Zoto. Papa, duke qenė dėshmitar i asaj kohe, tregon me detaje masakrat qė andartėt grekė kanė kryer nė Kėlcyrė, Kosinė, Hormovė etj. Si janė vrarė dhjetėra burra, gra e fėmijė, janė plaēkitur dhe janė djegur shtėpitė. Kjo e justifikon edhe ngarkesėn emocionale, qė dallohet qartazi nė libėr. Papa ėshtė njė dėshmitar dhe nuk pretendon tė ruajė ftohtėsinė e njė historiani apo studiuesi, ndaj edhe nuk i kursen epitetet qė u vė vrasėsve grekė, si “egėrsira”, “katilė”, “gjakpirės” etj. Megjithatė rėndėsia e kėtij libri qėndron te dėshmia historike, e cila ėshtė vetėm pak vite larg nga zhvillimi i ngjarjeve, duke mos e lėnė kohėn qė tė “transformojė” e t’i japė tė tjera ngjyrime ndodhive. Nga libri Pabesia e ushtrisė greke Nė fshatin Odriēan, dy orė nga Pėrmeti, qeveria greke kishte lėnė 300 ushtarė dhe dy oficerė pėr tė ruajtur kufinė. Pas vendimit tė Konferencės sė Kondrės, qeveria greke u zotua pėr kėto vise qė t’i dorėzonte zyrtarisht nė Xhandarmėrinė shqiptare dhe dorėzoi kėto vise: Korēėn, Kolonjėn dhe Frashėrin. I erdhi radha Odriēanit: lajmėroi komandantin e kėsaj trupe qė ta dorėzojė kėtė fshat tek shqiptarėt. Oficeri, kur mori kėtė lajm, u ngrit e erdhi nė Pėrmet dhe lajmėroi Mitropolinė pėr dorėzimin e Odriēanit. Mitropolia, kur mėsoi kėtė lajm, atė ēast thirri pleqėsinė e fshatit dhe u dha vendimin e qeverisė greke. Pleqėsia e pyetėn qė ē’tė bėjnė. Veqil Mitropoli ju thotė qė tė ngrihen tė gjithė me familje dhe tė vijnė nė Pėrmet “se po tė rrini do tė vuani nga shqiptarėt; sa pėr vend do t’u lėshojmė shtėpira kėtu nė Pėrmet”. Kur mėsuan kėtė lajm, pleqėsia u hidhėruan po s’bėnin dot ndryshe. Shkuan tė hidhėruar nė fshat, ku lajmėruan tė gjitha kėto. Gratė e fshatit kur mėsuan kėto, zunė tė ulėrinin se do tė linin mallin dhe shtėpitė e shkreta, po tė rrinin kishin frikė nga mitropolia, se po tė rrinin do u thoshin qė “jeni shqiptarė dhe tė lajmėrohej ushtria greke qė t’i pėrvėlojė”. Duke mos dashur, lanė shtėpitė dhe mallin dhe erdhėn nė Pėrmet, ku i pėrndanė nėpėr shtėpira. Si u zbraz i tėrė fshati, oficeri grek vajti dhe u morr vesh me kapedan Psaronė, i cili ndodhej nė Kosinė. I tha pėr dorėzimin e Odriēanit; i thotė pra qė ėshtė njė rast i mirė pėr tė vrarė xhandarmėrinė shqiptare, tė vinin tė zinin pusi. Mori Psaronė me 30 andartė dhe u shpie nė Qafė tė Borockės, pėrposh qe rruga qė do tė shkonin shqiptarėt. Si mbaroi kėtė, i pabesi oficer vajti nė Qafė tė Kreshovės qė tė kėmbenin kartat me oficerėt shqiptarė. Si i kėmbyen, greku erdhi nė Odriēan, mori ushtrinė dhe erdhi nė Pėrmet. Ndėrkohė, oficeri shqiptar mori 17 xhandarė dhe, i shkujdesur u nis pėr nė Odriēan. Kur arritėn tek vendi i pusisė, tė pabesėt grekė ia dhanė njė batare dhe i lanė nė vend. Pastaj ata zbritėn pėrposh, kėrkuan nėpėr xhepa, u gjetėn 50 napolona, u morėn rrobat, kėpucėt, hodhėn kufomat nė pėrrua dhe shkuan prapė nė Kosinė. Kur mėsoi qeveria shqiptare pėr kėtė vrasje me pabesi protestuan te qeveria greke, po grekėt u pėrgjigjėn se “s’kemi se ē’tė bėjmė; vendi ka bėrė kryengritje kundėr jush”. Pastaj qeveria shqiptare dėrgoi 50 xhandarė tė tjerė nė Odriēan. Kur vanė nė Odriēan gjetėn fshatin tė shkretė. Vetėm pulat dhe macet kishin mbetur. Oficeri shqiptar, si e pa fshatin e shkretė, vulosi tė gjitha shtėpitė qė tė mos trazoheshin plaēkat qė kishin lėnė odriēallinjtė, pastaj zunė kufi nė Boroēkė dhe Alipostivan. Masakrat e para tė grekėve
Nga shkatėrrimet greke nė Jug tė vendit
http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2012/10/erseke-300x198.jpg
Njė gjysmė ore larg Kosinės, ku qe kufiri autonom, janė dy fshatra: Pacomiti dhe Kuqari. Ndėnjėsit qenė myslimanė. Nė kėto dy fshatra, duke qenė afėr kėtij kufiri, andartėt vinin gjithnjė dhe i porosisnin fshatarėt qė, po tė kuptonin ndonjė lėvizje prej shqiptarėve, t’i lajmėronin, se ndryshe janė tė humbur! Egėrsirat donin shkak qė t’i prishini kėto fshatra. Nuk shkoi shumė kohė, po njė javė, qė treguan barbaritė e tyre. Mė 25 tė shkurtit, ditė e hėnė nė mėngjes, andartėt hodhėn ca batare, se gjoja panė ca shqiptarė qė hynė nė Pacomit. Pas batareve u sulėn tė gjithė nė kėto dy fshatra dhe mblodhėn tė gjithė burrat sa qenė dhe i shpunė nė Kosinė dhe i mbyllėn nė njė katua; u kthyen prapė katilėt nė kėto fshatra, fėmijėt qė kishin mbetur nė fshat u therėn; pastaj u sulėn nėpėr shtėpi pėr tė plaēkitur. Muar bagėtinė, 1500 krerė dhen e dhi dhe 100 krerė lopė, pastaj u vunė zjarrė shtėpive, i pėrvėluan, i bėnė hi. Si mbaruan kėto, katilėt u kthyen nė Kosinė. Nxorėn burrat qė kishin mbyllur dhe i shpunė mė njė pėrrua tė fshatit, ku i lemerisėn me thika, disave u prenė hundė, veshė, kėmbė, duar; tė mjerėt dhanė shpirtin me lemerira qė edhe Neroni tė qe nuk do t’i mundonte kėsisoj. Numri i tyre qe 75 veta. Si dhanė shpirt, i lanė nė atė pėrrua tė zbuluar. Kur bėnė kėto therrje dhe djegie, andartėt, ushtri e rregullt e Greqisė, gjendej nė Kėlcyrė dhe nė Pėrmet. Qeveria greke, kur pa se kryengritėsit zunė nga barbaritė, para se tė ikte ushtri e rregullt dhe po ta linte akoma do tė dukej faqezezė, sepse ajo vetė qė i bėnte kėto, s’mėnoi, por urdhėroi ushtrinė tė ikte nga viset qė iu dhanė Shqipėrisė. Ushtria, sapo mori urdhrin u ngritėn, ikėn nga Kėlcyra, nga Leskoviku, nga Tepelena dhe nga Saranda. Kėshtu, pra, i la kėto vise nė duar tė egėrsirave, tė katilėve tė cilėt na i dėrgoi po vetė. Me tė ikur ushtria e rregullt nga Kėlcyra, kryengritėsit qė ndodheshin nė Brezhan nuk mėnuan po u hodhėn nga urė e Meēo Hysos dhe i vanė Kėlcyrės. Si ujqit u sulėn nėpėr shtėpira dhe cili pati fatin e ndenji, u ther si berri; masakruan gra, foshnja dhe ca burra. Gumėzhinte gryk’e Kėlcyrės nga blegėrimat dhe ulėrimat. Pasi mbaruan masakrat, plaēkuan shtėpitė, morėn gjėnė e gjallė qė gjetėn dhe pastaj iu vunė zjarr shtėpive’ tym dhe flakė shikoje! Si shkretuan Kėlcyrėn, iu sulėn fshatrave qė qenė afėr Kėlcyrės, Katundishte, Beduqas, Fratar dhe Varibob. Punė e tyre s’qe gjė tjetėr pėrveē se zjarr dhe hekur! … Kėshtu mbaroi nisja e tragjedisė. Kryengritėsit u mblodhėn prapė nė kufijtė e parė, ditėn tjetėr kapedanėt e kėtyre ēetave erdhėn nė Pėrmet, ku u pritėn me njė nder tė madh pėr trimėritė qė bėnė! Veqil Dhespoti iu shtrėngoi dorėn e u tha: “Ju pėrhironj se me tė vėrtetė jeni trima dhe me trimėrinė tuaj nderoni (ton Elinismon)! Sa pėr mundės, pa fjalė do tė jemi, kėtė e dimė se Perėndia (tonelinon) bekon armėt e grekėve dhe kėshtu do tė jeni kurdoherė mundės”. Kapedanėt, kur panė qė mė shumė krime tė bėnin, aq mė shumė do tė nderoheshin, atė mbrėmje u lėshuan nėpėr myslimanėt e qytetit, pėr tė rrjepur. Ulėrima dhe blegėrima dėgjoheshin nga mėhalla e myslimanėve. Kėrkonin mėshirė, po nga kush? I vanė baba Xhemalit nė Teqe. Si e rrahėn mirė i morėn dhe 50 lira. Pastaj i vanė Islam Efendiut dhe i morėn dhe 50 lira. Kėto bėheshin me dijeninė e Mitropolisė. Veqil Mitropoli, si njė katil dhe gjakpirės, e kish ujdisur me katilin oficer grek, Kocifaqin dhe i ndanin ato qė rrėmbenin andartėt prej myslimanėve. Myslimanėt vanė nė Mitropoli tė qaheshin, po te kush tė qaheshin; kur ai qe vetė dora nga tė parėt e katilėve. Po prapė i ngushėllonte Mitropolia dhe u thoshte qė tė mos dėshpėroheshin se “do ta vėmė tėrė fuqinė tonė qė tė mos tė ngjasė gjėsendi kėtu e tutje”. Po nė vend qė t’i pushonte tė ligat natėn, pastaj zunė e bėheshin edhe ditėn. Mė tė nesėrmen, njė katil i quajtur Petro nga Narta me tre shokė tė tjerė vanė nė shtėpi tė Sali Beut, njė plak i ndershėm. Si e rropėn mirė ditėn nė drekė i dhanė 10 thika dhe e lanė nė vend, mu te pragu i portės, dhe shkuan. Kur mėsoi policia kėtė, doli qė t’i ndiqte gjoja po s’mundi dot t’i zėrė. Me pak fjalė, i bėnė myslimanėt qė s’guxonin tė dilnin nga dera… Masakra kundėr hormovitėve …Hormovitėt i ēuan nė kodėr. Si qėndruan trupat e Gjirokastrės nė Salari, koloneli Zira u kthye nė kodėr, ku kish lėnė hormovitėt dhe vendosi t’u japė fund jetės sė tyre. I ndau hormovitėt me tri grupe nga 60 shpirt tė lidhur krah mė krah dhe i vuri nė tri vende. Pastaj zgjodhi nga trupa e tij 36 veta nga mė tė zotėt nė bajonetė dhe i urdhėroi t’u vinin bajonetat dyfekėve. Si i vunė bajonetat, u tha qė tė ndaheshin mė tri grupe nga 12 shpirt dhe tė vinin nė vendin ku qenė hormovitėt dhe t’i shponin me bajoneta… Andartėt bėnė pas urdhrit qė u dha komandanti. Vanė ku qenė hormovitėt dhe zunė me radhė t’i shponin me bajoneta. Tė mjerėt hormovitė; tė lidhur kėmb’e duar po shpoheshin pa mėshirė prej katilėve. Kjo skenė tragjike u bė mu nė kishė tė fshatit. Si i mbaruan tė gjithė sė shpuari, i hodhėn nė njė pėrrua tė fshatit. Ky qe fundi tragjik i hormovitėve. ALMA MILE

Pra kurvat greqiris kane therrur femije Shqiptare????
Do i rregullojne pjella e tyre e NDYRE.
alboqiris,iliasincestis,aqiris,davidis si dhe Janullatosthikus...tek SHQIPTARET.
FLM Edvin!

cool_shqype
24-12-2013, 16:12
Material i rendesishem sidomos per ata qe jane mbushur me frymen internacionaliste dhe pergjumur gelltisin garuzhden me corben e prishur te bashkim vllazerimit Ballkanisto - Europaligue.........
Keto materiale duhen lexuar c'do fillim jave kudo e ne c'do cep ku jetojne familje qe ndihen e jane krenar qe jane Shqyptare....... qe te mos na fiket adrenalina, te mos na vyshket kujtesa dhe te mos biem perseri viktima te Sebit, Grekut, Turkut e Italianit.......duhet te jemi gati se historia me ciklin e vet ka nxjerr dillin nga krahu jon e duhet ta shfrytezojme rrezen e tij........Sebin duhet gjet menyra me e cu siper Danubit, Grequret me qe kane shum ishuj e iu dalin e teprojne te shkojne e thyejne pjatat perpara ndonje statuje POR DUHET HEQUR PA TJETER MUKU I POLITIKES NE VEND NE MENYRE QE KY VEND TE SHKOJE PERPARA.

Edvin83
24-12-2013, 16:30
28 SEPTEMBER 2012
MASAKRA NĖ ĒAMĖRI NDER SHEKUJ

Ēamėria, krahina jugore e trevave shqiptare, e merr kėtė emėr nga lumi Tiamis, qysh nė kohėn e fiseve ilire, qė sot quhet Kalama, e qė pėrshkon krahinėn mes pėr mes. Nė antikitet, nė trevėn e Greqisė, ka banuar fisi ilir i Thesprotėve. Kjo trevė, me njė sipėrfaqe prej 2400 km katror mė 1912, ka pasur njė popullsi prej 50000 banorėsh.

Ēamėria kufizohet nė veri me lumin Pavel, nė jug me gjirin e Prevezės, nė Lindje me malet e Ajdonatit dhe nė perėndim me detin Jon. Gjuha shqipe qė flasin ēamėt, sipas albanologut danez Pedersen,ėshtė njė nga dialektet mė tė pastra tė shqipes.
Enciklopedia e Madhe greke e botuar mė 1923, jep kėto karakteristika pėr ēamėt: Ēamėt janė shtatlartė, flokėzinj, tė shkathėt, luftėtarė, tė zgjuar, krijues, tė besės dhe shumė besimtarė nė fenė e tyre Islame. Ēamėt ishin tė shpėrndarė edhe nė vise tė tjera tė Greqisė veri – perėndimore, jashtė kufijve qė pėrmendėm mė lartė. Para sundimit turk, nė Ēamėri ka sunduar princi Gjin Bue Shpata.

Duke filluar qysh nga fundi i shekulit tė XV, popullsia ēame pėrqafoi masivisht islamizmin. Provė pėr kėtė, ėshtė xhamia e Sulltan Bajazitit, e ndėrtuar nė qytetin e Parathimisė, qė mban datėn 1492. Rreth 80% e popullatės sė Ēamėrisė, mė 1912 ishte muslimane, kurse 20 % mbetėn tė krishterė ortodoksė.

Ēamėt pėrqafuan sektin Sunit dhe Ēamėria, ishte e vetmja trevė e populluar nga shqiptarėt, qė nuk njohu sekte dhe tarikate tė tjera islamike. Nė ēdo katund tė Ēamėrisė, kishte hoxhė dhe xhami, ndėrsa nė qytetet kryesore, si Filati, Gumenica, Margėlliēi,
Pramithia, Arta dhe Preveza, funksiononin medresetė. Njė nga medresetė mė tė pėrmendura, ishte ajo e Parathimisė, e ndėrtuar mė 1870. Qysh kur ēamėt, pėrqafuan islamizmin, presioni greko – sllav, erdhi duke u rritur nė progresion gjeometrik.

Dijetari ēam, Haki Hamzai, ishte frymėzuesi i vėllait tė tij, Myrte Hamzait, i cili mė 1794, grumbulloi 8000 ēamėr tė armatosur, pėr t’u mbrojtur nga agresioni greko – rus. Trupat ruse nėn komandėn e admiraleve Orlov dhe Ushakov, mbasi pushtuan Korfuzin dhe ishujt e Jonit, tė nxitur nga kisha greke, u orvatėn tė pushtonin edhe Ēamėrinė. Myrte Hamzai luftoi me heroizėm sė bashku me ēamėt e tij, duke bėrė qė tė dėshtonin planet shoviniste tė ortodoksizmit ruso – grek. Pėr t’u hakmarrė nga disfata e pėsuar, admirali rus Ushakov, pushkatoi nė ishullin e Korfuzit, njė pėrfaqėsi ēame, nė gjirin e sė cilės bėnte pjesė dijetari Haki Hamzai dhe disa hoxhallarė. Mė 1809 u formua “Lidhja Ēame”, nė tė cilėn aderuan Ali Formaqi, kreu i Shqiptarėve tė Peloponezit dhe Teodor Kollokotroni (bythėguri), pėrfaqėsuesi i arvanitasve tė Greqisė. Nė kėtė lidhje, mendimi dhe fjala e dijetarėve ēamė ishte parėsore. Kjo Lidhje, zhvilloi disa beteja, pėr tė mbrojtur tė drejtat e popullsisė ēame, tė marra nėpėr kėmbė nga pashallarėt dhe nėpunėsit e Portės sė Lartė.

Mė 1850, ēamėt u ngritėn pėrsėri me nė krye Ago Pronjėn nga Paramithia. Familja e Pronjėve ishte njė nga familjet mė nė zė nė trevat ēame dhe ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm pėr mbrojtjen e identitetit kombėtar pėr mėse njė shekull. Ago Pronja me njė forcė prej 5000 vetash, luftoi kundėr andarteve grekė, qė kishin filluar tė depėrtonin nė tokat ēame, qysh nga krijimi i shtetit grek mė 1829. Kongresi i Berlinit, mė 1878 me vendimet e tij tė pa drejta, shtyri aneksimet greke akoma mė nė veri, duke i dhėnė Greqisė disa nga trojet e Ēamėrisė, duke pėrfshirė edhe qytetet e Prevezės dhe tė Artės. Ushtria greke, me tė hyrė nė kėto krahina, dogji dhe rrafshoi xhamitė, medresetė dhe gjithēka shqiptare dhe islame. Ata vranė parinė e vendit dhe e detyruan njė pjesė tė popullatės muslimane ēame, tė shpėrngulej nė pjesėn tjetėr tė Ēamėrisė, ose nė Turqi. Njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė pėriudhė pėr mbrojtjen e interesave kombėtare tė mbarė shqiptarėve, luajti dijetari i shquar ēam Hasan Tahsin, i lindur mė 1811 nė katundin Ninat tė Konispolit, njė ndėr teologėt kryesorė tė Lidhjes sė Prizrenit.

Hasan Tahsini, bėri njė punė tė palodhur pėr konsolidimin e Islamit nė trevat ēame. Ai hapi me shpenzimet e tij medresenė e Filatit mė 1860 dhe rindėrtoi shumė xhamira tė dėmtuara. Ai ishte i ditur si Avicena dhe i mprehtė si Dekarti. Feja, atdheu dhe dituria ishin pasionet e tij pėr gjithė jetėn. Nė Stamboll kreu medresenė, kurse nė Paris, studioi pėr 12 vjet, shkencat natyrore. Veprat e kėtij dijetari tė madh tė kombit shqiptar dhe tė fesė islame, u mblodhėn dhe u botuan nė sajė tė kujdesit tė nxėnėsit tė tij Nadiri Fevzi.
Njė nga kryeveprat e Hasan Tahsinit, “Ilmi Ruh” (Dituria mbi shpirtin) e pėrktheu nė gjuhėn shqipe mė 1979, stdiuesi dhe orientalisti i talentuar, Vexhi Buharaja. Dijetari Hasan Tahsin Ēami ndėrroi jetė mė 1881. Pėr nder tė kujtimit tė tij nė qytetin e Sarandės, ėshtė ndėrtuar njė bust, i cili u dėmtua me turbullirat e 1997, nga grekomanėt.

Mė 1881 trupat greke pushtuan trevat e Ēamėrisė sė jugut dhe Artėn. Bandat e andartėve, tė armatosur nga qeveria greke dhe tė frymėzuar nga kisha ortodokse, ushtruan terror mbi popullsinė ēame muslimane. Nė Prevezė dhe rrethinat e saj u masakruan mbi 120 ēamėr muslimanė, midis tyre edhe myftiu i Prevezės. Qėllimi i qeverisė greke ishte largimi i ēamėve muslimanė nga trojet e tyre etnike. Pėr tė pėrballuar presionin greko – ortodoks, u formua njė forcė vullnetare e pėrbėrė nga ēamėr muslimanė, nėn komandėn e trimit Muharrem Rushiti. Dijetarėt dhe hoxhallarėt ēamė, e ndihmuan Muharem Rushitin si nga ana financiare ashtu dhe pėr shtimin e rradhėve tė luftėtarėve tė tij. Ai zhvilloi shumė beteja dhe i shkaktoi shumė humbje grekėve. Muharem Rushiti gjatė periudhės kohore 1870 – 1920 u plagos pesė herė dhe mori 12 plagė nė trup tė tij.
Me zemėr tė plagosur dhe trup tė sakatosur, Murahem Rushiti u largua nga Ēamėria e tij e dashur mė 1920, nė moshėn 70 vjeēare i ndjekur kėmba–kėmbės nga andartėt grekė. Ai u vendos nė qytetin e Sarandės ku vdiq nė varfėri tė plotė nė 1931, nė moshėn 81 vjeē. Kisha greke edhe tė vdekur nuk e la tė qetė kėtė mbrojtės tė identitetit kombėtar dhe tė islamizmit. Ajo dėrgoi njerėz tė paguar pėr t’i prishur varrin.

Qė nė fillimin e Luftės sė Parė Ballkanike, mė 1912, ushtria greke invadoi Ēamėrinė. Me mijėra ēamė, luftuan pėr mbrojtjen e Janinės pėr pesė muaj rrjesht duke bėrė heroizma tė padėgjuara. Lufta e Bezhanit, qė njihet nga shqiptarėt me emrin lufta e “pesė puseve” i shkaktoi grekėve humbje tė rėnda. Ushtrinė greke e drejtonte vetė mbreti i Greqisė Kostandin, i ndihmuar nga njė repart special francez. Nė njė telegram qė i drejtonte myftiu i Filatit, Mehmet Zeqiraj, Ismail Qemalit mė 1 dhjetor 1912 i njoftonte, se e gjithė Ēamėria ishte nė agoni dhe i kėrkonte ndihma nė armė dhe nė njerėz. Nė mars tė 1913, Janina ra nė duart e grekėve. Njė terror i padėgjuar shpėrtheu mbi popullsinė muslimane. Shumė familje muslimane ēame u larguan nga Janina tė tmerruar duke u vendosur nė trojet shqiptare tė papushtuara, ose nė Turqi. Vetėm nė krahinėn e Parathimisė grekėt masakruan 72 krerė tė krahinės, midis tyre edhe myftiun e qytetit, Dalan Prėnjasi. U shtuan presionet pėr ndėrrimin e fesė islame, pėr ndalimin e festave islame, pėr ndalimin e pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė zyrat e administratės, shtimin e taksave dhe shumė masa tė tjera me pikėsynim largimin e popullatės ēame muslimane nga trojet e tyre. Konferenca e fuqive tė mėdha nė Londėr, mė 1913, qė u konsakrua me Protokollin e Firences nė gusht tė po atij viti, ia dha krahinėn e Ēamėrisė shtetit grek. Brenda kufirit shqiptar mbetėn shtatė katunde ēame me kryeqendėr Konispolin. Ky ishte coptimi mė radikal qė iu bė trevave tė Ēamėrisė. Pazarllėqet e shtetit grek vazhduan, pėr shpėrnguljen e ēamėve nga trevat e tyre duke nėnshkruar marrėveshjen e 14 majit 1914 me shtetin Turk. Nė bazė tė kėsaj marrėveshjeje, mbi 10000 ēamėr muslimanė u shpėrngulėn me forcė nė Turqi dhe 1000 familje ēame pėr t’i shpėtuar persekutimit grek, u vendosėn brenda kufirit shqiptar. Mbas pėrfundimit tė luftės greko – turke u nėnshkrua marrėveshja e Lozanės mė 1922, qė parashikonte kėmbimin e minoritetit turk nė Greqi, me grekėt e Azisė sė Vogėl. Qeveria greke me paturpėsinė mė tė madhe i quante ēamėt muslimanė minoritet turk, duke iu mohuar kėshtu identitetin kombėtar shqiptar.
Ēamėt refuzuan tė bėhen plaēkė tregu nė kėtė pazar tė ndyrė. Duke hasur nė kundėrshtimin energjik tė tyre qeveritarėt grekė vunė nė pėrdorim thikėn dhe dhrahminė. Tė ndjekur me armė dhe me mashtrime, shpėrngulėn me lot nė sy nga vatrat e tyre rreth 30000 ēamėr. Ata u vendosėn nė Anadoll, e sidomos nė krahinėn e Izmirit. Ēamėt, qė mbetėn brenda kufijve tė mbretėrisė greke, iu nėnshtruan represioneve tė panumėrta. Kjo shtypje mori pėrmasa tė pakrahasueshme kur mė 1936, nė krye tė shtetit grek u vendos diktatori Joan Metaksai. Nė kėtė kohė nė Ēamėri filloi njė proces i egėr helenizmi. Filloi zėvendėsimi i emrave tė katundeve me emra greke. Kėshtu p.sh. katundi i Varfaj u quajt Parapetamo, Picari u quajt Aites, Spadari – Trikos etj. U ndėrruan dhe emrat e lumenjve, fushave, maleve dhe ēdo gjė qė mbante emra shqip u zėvendėsua me fjalė greke. U ndalua mėsimi i fesė islame nėpėr mejtepe dhe medrese. U ndalua komunikimi nė gjuhėn shqipe nė gjykata, nė ushtri dhe nė zyrat qeveritare. U vendosėn taksa shumė tė larta dhe ua morėn njė pjesė tė pasurisė sė patundshme. Nga kisha greke, predikohej hapur se ata ēamėr qė do tė konvertoheshin nė orthodhoksė do gėzonin tė gjitha tė drejtat dhe do tė pėrjashtoheshin nga taksat.
Ēamet i rezistuan edhe kėsaj stuhije greke, duke ruajtur fenė islame, e cila ishte bėrė pjesė e identitetit kombėtar tė tyre.
Ēamėt qė mbetėn ortodoksė u asimiluan nga grekėt, humbėn identitetin e tyre shqiptar dhe sot shumė prej tyre janė bėrė mė grekėr se grekėt. Nė vitet e sundimit tė diktatorit fashist Metaksa, shumė dijetarė dhe hoxhallarė ēamė i kthyen shtėpitė e tyre nė vende tė lutjeve dhe tė mėsimėve tė fesė islame. Ėshtė pėr t’u pėrmendur nė kėtė drejtim, hoxha nga Paramithia, Muharem Sali Bollati, i cili edhe pse u kėrcėnua nga autoritetet greke, nuk hoqi dorė nga predikimet e fesė islame.

Njė tjetėr dijetar ēam qė ia kushtoi gjithė jetėn fesė islame dhe kombit shqiptar ėshtė Murat Ferhat Canaj. Studioi pėr teologji nė Kajro nė fillim tė shek. XX. Zhvilloi aktivitet tė vrullshėm pėr tė penguar shpėrnguljen e ēamėve nga trojet e tyre etnike pėr nė Turqi nė periudhėn 1923 – 1924, duke u zgjedhur kryetar i njė komiteti shqiptarėsh, qė vepronte atėherė nė Ēamėri. Vjen disa herė nė Shqipėri dhe krijon lidhje me kryetarin e nacionalistėve shqiptarė Mid’hat Abdyl Frashėri. Dėnohet nga njė Gjykatė ushtarake greke mė 1936 me vdekje nė mungesė. Kur Ēamėria ēlirohet nga thundra greke, kthehet nė Ēamėri dhe zhvillon njė aktivitet tė ethshėm fetar dhe kombėtar. I ndjekur nga zervistėt grekė, largohet nga Ēamėria duke lėnė nė flakė shtėpinė dhe gjithė pasurinė e tij. Qeveria komuniste e Enver Hoxhės e arrestoi pėr aktivetetin fetar dhe kombėtar tė kryer nė Greqi dhe ia dorėzon grekėve, tė cilėt e dėnojnė me burgim tė pėrjetshėm nė burgun e Janinės. Mbasi vuan disa vjet burg nė Greqi, lėrohet pėr arsye sėmundjeje dhe kthehet nė Shqipėri. Pėrsėri burg dhe internim deri sa vdes mė 1953.

Pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia fashiste, qeveria greke e Metaksait mori njė sėrė masash represive kundėr popullsisė ēame muslimane. Rreth 2000 tė rinj ēamėr u mobilizuan nė repartet e punės tė ushtrisė greke. Ata detyroheshin tė bėnin njė punė prej skllevėrish nė hapje llogoresh dhe ndėrtime ushtarake. 4000 burra muslimanė ēamė, u internuan nė kampet e pėrqėndrimit tė Kretės dhe tė Mitilinit gjatė muajve shtator – tetor tė vitit 1940. Rreth 500 prej tyre gjetėn vdekjen nga trajtimi mizor i autoriteteve greke.
Njė fat tragjik pati myftiu i Filatit, Mehmet Zeqiraj, i lindur nė Filat mė 1865 njė nga dijetarėt mė tė shquar tė trevės sė Ēamėrisė.
Pėr shumė kohė kishte qenė drejtori i medresesė sė Filatit dhe kryemyftiu i gjithė Ēamėrisė. Gėzonte njė autoritet dhe simpati nė tė gjithė popullatėn ēame. Nė moshėn 75 vjeēare, nė shtator tė 1940, arrestohet nga qeveria greke dhe internohet nė kampin Kaqino afėr Pireut. Me urdhėr tė kryeministrit Metaksa, merret nga kampi dhe dėnohet me vdekje nga njė gjykatė ushtarake greke. Pushkatohet publikisht nė Paramithi, mė 30 tetor 1940. Gjatė tėrheqjes sė ushtrisė greke nga trevat ēame edhe nė maj tė 1941, ushtria greke vrau rreth 300 ēamė dhe grabiti me mijėra kokė bagėti. Largimi i pushtetit tė urryer grek u prit me hare nga popullata muslimane ēame. U la i lirė pėrdorimi i gjuhės shqipe, u hapėn shkollat, xhamitė dhe medresetė. Ēamėria nuk u bashkua me Shqipėrinė, por atje u vendos njė administratė ushtarake italiane. Duhet theksuar se flamuri kombėtar shqiptar nė disa qytete ēame, u hoq nga pushtuesit italianė me nxitjen e autoriteteve kolaboracioniste greke. Hoxhallarėt dhe dijetarėt ēamė ishin tė parėt qė propagandonin pėr bashkimin me Shqipėrinė dhe ndihmuan pėr formimin nė Filat, tė njė force ushtarake ēame prej 2000 vetash, nėn komandėn e Nuri Dinos dhe Dine Kalos. Kjo forcė, kishte pėr qėllim mbrojtjen e trevave ēame, por u kufizua vetėm nė Filat dhe Gumenicė. Si gjithmonė edhe nė kėtė periudhė muslimanėt ēamė nėn mėsimet e dijetarėve dhe hoxhallarėve, treguan njė tolerancė pėr t’u lavdėruar ndaj armiqve tė tyre. Nė
asnjė rast nga hoxhallarėt ēamė nuk ka patur thirrje pėr urrejtje dhe hakmarrje ndaj ortodoksėve grekė. Nė tė kundėrt, janė strehuar nė shtėpitė e hoxhallarėve ēamė, shumė grekė dhe familjet e tyre qė ndiqeshin nga okupatorėt. Po kėshtu janė strehuar nė shtėpitė e muslimanėve ēamė me dhjetėra familje hebreje tė ikur, nga Janina, Korfuzi dhe ishujt e Qefalonisė.

Pranvera e lirisė Ēame vazhdoi vetėm 3 vjet (1941 –1944). Nė fillim tė 1944, forcat shoviniste greke, tė udhėhequra nga gjenerali Napoleon Zerva dhe tė armatosura gjer nė dhėmbė nga aleatėt anglo – amerikanė, filluan pėrgatitjet e ethshme pėr tė sulmuar trevat ēame.
Forcat e gjeneral Zervės qė numėroheshin nė 10000 vetė ishin shumica me prejardhje ēamėsh shqiptarė, por tė helenizuar nga kisha orthodhokse greke. Edhe vetė gjeneral Zerva, ishte njė i tillė. Kėto forca vepronin simbas urdhėrave qė merrnin nga qeveria greke nė emigrim, me seli nė Kajro. Pėrballė kėsaj force agresive ndodheshin reparte tė vogla ēame muslimane tė armatosura keq dhe tė paorganizuara.. Mė 27 Qershor 1944, 5000 forcat greke tė komanduara nga vetė gjenerali Zerva, filluan sulmin masiv kundėr fshatrave dhe qyteteve ēame. Grekėt me bajoneta, ēanin barqet e grave shtatzėna dhe hidhnin nė flakė tė gjallė fėmijė dhe pleq. U dogjėn xhami, shkolla dhe gjithēka qė identifikonte kombėsinė shqiptare.

Nė njė xhami nė qytetin e Parathimisė u dogjėn tė gjallė rreth 40 gra dhe fėmijė qė kishin shkuar atje pėr tė gjetur strehim. U dogj medreseja e qytetit dhe tė gjitha xhamitė nė qytet dhe nė fshat. Grekėt vranė myftiun e Parathimisė, dijetarin Hasan Efendiun sė bashku me hoxhallarėt Mulla Ēafaja, Haxhi Shehun dhe hafiz Esat Ademin. Vetėm nė krahinėn e Parathimisė dhe Margėllėēit nė datėn 27 qershor u vranė 782 veta. Forcat zerviste me thika ndėr dhėmbė dhe ura tė ndezura nė duar, u vėrsulėn si ujq tė tėrbuar, drejt veriut, duke e kthyer Ēamėrinė nė njė tokė tė djegur..

E vetmja rezistencė e armatosur u bė nė vendin e quajtur Munin, gusht 1944 ku 72 ēamė luftuan heroikisht pėr 24 orė kundėr 5 batalioneve zerviste tė pėrbėrė prej 2500 vetash. Tė 72 ēamėt ranė nė fushėn e betejės duke i shkaktuar forcave greke 400 tė vrarė dhe 600 tė plagosur. Napoleon Zerva qė drejtonte nga njė majė kodre, nė fund tė betejės i deklaroi korrespondentit tė B.B.C. se muslimanėt ēamė i kishin asgjėsuar lulen e ushtrisė sė tij. Masakrat greke vazhduan nė Gumenicė dhe Filat, duke shkaktuar 2400 tė vrarė dhe njė numėr tė madh tė plagosurish. 27 Qershori i 1944-ės me vendim tė Parlamentit tė Republikės sė Shqipėrisė, ka hyrė nė historinė e Shqipėrisė si dita e genocidit tė popullsisė ēame. Forcat greke, vazhduan masakrat dhe plaēkitjet prej 27 qershorit deri mė 1 nėntor tė 1944-ės. Gjatė kėsaj kohe, ata vranė pėrveē Hasan Efendiut, myftin e Parathimisė, edhe Izet Cukarin, myftin e Pargės, Qamil Abazin, myftin e
Margėlliēit dhe shumė hoxhallarė tė tjerė.
Nė katundin Drizė tė Margėlliēit, grekėt dogjėn tė gjallė, hoxhėn e fshatit sė bashku me djalin e tij 11-vjeēar. Zervistėt dogjėn me qindra shtėpi dhe grabitėn krejt gjėnė e gjallė, qė llogaritet nė 400.000 dele, dhi, lopė dhe mushka. 22.000 ēamė tė ndjekur nga fėrshėllimat e plumbave me foshnja nė duar dhe me njė bohēe nė krah, hynė nė kufirin e Shqipėrisė si muhaxhirė tė mjeruar. Ata lanė mbrapa pasurinė e tyre tė vėnė gjatė brezave qė llogaritet me vlerė, 4 miliardė dollarė.

Shtėpitė, ullishtet, kopshtijet, pyjet dhe zabelet iu dhanė grekėve dhe vllehėve tė shpėrngulur nga zona e Gramozit, gjatė luftės civile 1945 – 1949. Autoritetet greke nuk e ndalėn dorėn e tyre edhe ndaj varreve tė ēamėve muslimanė. Me buldozerė, ata rrafshuan tė gjitha varret, kudo qė ishin. Mbi Ēamėrinė gjatė shekujve, frynė erėrat e ftohta tė ortodoksisė greke, por uragani i tmerrshėm i 1944-ės, i ērrėnjosi ēamėt, nga trojet e tyre etnike. Pėrgjegjėsi indirekte pėr kėtė genocid, mbajnė edhe fuqitė aleate, tė cilėt nuk lėvizėn as gishtin. Me qėndrimin e tyre ata inkurajuan shovinistėt grekė, pėr tė kryer masakrėn ēame.
Aktualisht nė Ēamėri, zyrtarisht nuk ka mbetur asnjė ēam i besimit musliman. Atje mund tė gjesh vetėm ca rrėnoja tė xhamive dhe medreseve, qė kanė ekzistuar para vitit 1945.

Qeveria diktatoriale komuniste e Shqipėrisė, i la nė mėshirėn e fatit ēamėt e ardhur nga Greqia dhe nuk bėri asnjė pėrpjekje, pėr t’iu siguruar strehim, bukė dhe punė. Me forcat e veta dhe me pėrkrahjen e popullsisė shqiptare, ata u vendosėn nė zonėn e Shqipėrisė sė Mesme, sidomos nė Vlorė, Durrės dhe Tiranė. Ēamėt, shikoheshin me dyshim nga qeveria e Tiranės dhe trajtoheshin si qytetarė tė dorės sė dytė.

Mė 1948, qeveria komuniste e Tiranės urdhėroi mobilizimin e disa qindrave ēamėve, pėr tė dėrguar nė Greqi qė tė luftonin nė radhėt e komunistėve grekė. Ēamėt refuzuan me kėmbėngulje dhe s’pranuan tė bėheshin mish pėr top, pėr interesat komuniste. Mbi 1000 ēamė u arrestuan dhe u dėrguan nė kampin e pėrqėndrimit, ne Lozhan.. Nga trajtimi ēnjerėzor, vdiqėn rreth 80 vetė. Persekutimi i ēamėve nė Republikėn e Shqipėrisė, vazhdoi gjer mė 1991. Me qindra ēamė u pushkatuan dhe u dėnuan me burgime tė rėnda. Sot nė Republikėn e Shqipėrisė, jetojnė rreth 150000 ēamė.

Historiani arvanitas, Aristidh Kola, nė librin e tij “Shqipėtarėt e Greqisė” dėnon denocidin grek ndaj ēamėve muslimanė dhe thotė se ēamėt kanė lėnė gjurmė tė thella nė kulturėn greke. Historiani grek, Niko Zenga, nė librin e tij “Imperalizmi Englez dhe rezistenca greke 1940 – 1945″ ndėr tė tjera shkruan: “Tė na vijė turp para historisė dhe tė fshehim fytyrėn me duart tona, pėr aktet e shėmtuara qė janė kryer ndaj popullsisė ēame”. I gjithė kombi shqiptar ėshtė i obliguar pėr zgjidhjen e problemit ēam, qė sot ėshtė i ezauruar si nga qeveria greke, ashtu dhe nga fuqitė e mėdha botėrore. Nuk duhet harruar kurrė tragjedia ēame dhe trevat shqiptare tė aneksuara nga shovinisėt grekė./cameriaime.com

Edvin83
24-12-2013, 16:34
MASAKRA E HORMOVES, NGA PROF.DR BEG MUSTA-mė 29 Prill 1914, therėn, vranė dhe masakruan 217 burra nė Hormovė. Arsyeja e vetme, zhdukja dhe largimi me ēdo kusht i popullsisė myslimane nga trojet dhe vatanet e tyre. Pėr kėtė qėllim, forcat e errėta greke, kishin kohė qė ishin pėrgatitur dhe kishin krijuar disa njėsi, tė quajtura “Legjione tė Shenjta.“ Ato pėrbėheshin nga vullnetarė shqiptarė qė ishin mobilizuar me forcė nga oficeret dhe nėn oficerėt grekė me mision tė marshonin drejt Shqipėrisė sė Jugut, pėr tė bėrė masakra dhe krime ēnjerėzore. Shumica e tyre ishin dyqanxhinj dhe zanatēinj tė thjeshtė, hallexhinj dhe paqėsorė, qė shkuleshin me dhunė nga punėt e tyre tė pėrditėsime dhe stėrviteshin ushtarakisht pėr tė masakruar shqiptarėt.Nė krye tė planeve shoviniste greke, qėndronte Jorgo Zografos, njė njeri i degjeneruar, kriminel, spiun dhe agjent i grekėve. Ky mobilizoi dhe vuri nė dispozicion tė tij, ushtarė, oficerė, municione, armė, thika, bajoneta dhe para tė shumta. Nėn thirrjet histerike “Ja vdekje, ja Greqi!”, tė mbėshtetur me para, banda kriminale, gangsterė dhe burgaxhinj tė sprovuar, nga e gjithė Greqia, u sulėn me tėrbim mbi fshatrat dhe popullsinė e Shqipėrisė Jugut pėr tė vrarė, therur, djegur dhe plaēkitur. Nė pėrpjekjen e parė u ndeshėn me forcat dhe ēetėn luftarake tė Selam Musait. Sulmet ishin tė ashpra. Ato vazhduan disa orė tė zjarrta dhe pa ndėrprerje. Selam Musai me 200 trimat qė kish pas vetes, u qėndroi ballazi forcave tė shumta greke dhe luftoi me trimėri deri nė fund. Nė ndihmė tė tij shkoi ēeta e luftėtarėve tė Hormovės. Ajo i goditi fortė nga krahėt dhe nė shpinė. Nė luftimet qė u zhvilluan, pati shumė tė vrarė dhe tė plagosur nga tė dy palėt. Nga shqiptarėt u vranė 12 luftėtarė dhe u plagosen disa tė tjerė, midis tyre u plagos rėndė nė sisė edhe vetė komandanti i ēetės, Selam Musai. Nga pala greke mbetėn tė vrarė mbi 200 vetė. Luftimet dhe fitoret e shėnuara nė Tepelenė, nė fshatrat Lekel, Hormove dhe Labovė u bėnė njė frymėzim dhe mbėshtetje direkt pėr rritjen e shpirtit dhe heroizmit luftarak tė luftėtareve qė vazhdonin qėndresėn nė malin e Cepos Nė kėto beteja, trimėri dhe heroizėm tė veēantė treguan luftėtarėt nga Hormova; Sheh Veipi, Malo Veliu, Bilbil Zekua, Begė Tena, Sako Shikua, Shaban Guēja, Sheme Bejua etj. Pėr kėta burra dhe shumė luftėtarė tė tjerė pjesėmarrės nė kėto beteja kėndohen kėngė, qė sjellin jehonėn e atyre viteve dhe ndriēojnė aktet dhe trimėritė e tyre heroike.Pas kėtyre humbjeve dhe goditjeve tė rėnda qė pėsuan forcat andarte, synimi i tyre ishte masakrimi, djegia, shkatėrrimi dhe vrasja e hormovitėve. Sulmet kundėr Hormovės dhe popullsisė sė saj shpėrthyen tė egra, hakmarrėse dhe tė pa mėshirshme. Menjėherė nisėn provokimet, shpifjet, pėrpunimi i opinioneve nė dėm tė popullsisė. Pėr tė pėrligjur dhe justifikuar veprimet e tyre armiqėsore dhe terroriste, nisėn tė trumbetonin me tė madhe se gjoja hormovitėt besonin mė shumė te Islami se sa te Kryqi, ēirreshin me tė madhe pėr martirizimin e Ēaush Priftit dhe hakmarrjet qė duheshin bėrė nė mbrojtje tė shpirtit tė tij, pėr pjesėmarrjen e forcave tė Hormovės nė luftimet qė u zhvilluan nė Lekėl, Kodėr, Hormovė dhe nė Labovė, bėheshin thirrje tė hapura pėr largimin e hormovitėve nga trojet e tyre, etj. Kėtyre intrigave, presioneve dhe kėrcėnimeve tė hapura, populli i Hormovės vendosi tu pėrgjigjej publikisht. Me anė tė njė rezolute populli protestonte dhe dėnonte publikisht skenarin ogurzi qė pėrgatisnin forcat e errėta shoviniste greke dhe bashkėpunėtorėt e tyre. Greket sapo morėn vesh lajmin, nėpėrmjet Thanas Lugatit, njė spiun dhe agjent grek i maskuar si riparues vozash (valarat) nga fshati Bularat i Dropullit, qė ndodhej si rastėsisht nė kėtė mbledhje filluan pėrgatitjet, ofensivat dhe marshimet drejt Hormovės. Pėr tė realizuar qėllimet e tyre, sidomos me hormovitėt qė njiheshin mirė pėr trimėritė e tyre, duhej shumė kujdes, dinakėri dhe forca tė shumta.Andartėt grekė, tė pėrbėrė nga 1500-2000 vetė, mė 1 prill tė vitit 1914, nė orėn 9 mbas dite (darkė) befas dhe nė fshehtėsi tė plotė rrethuan Hormovėn. Bllokuan rrugėt, shtigjet e hyrjes dhe tė daljes si dhe vendosėn patrulla nė ēdo lagje e mėhallė. Situata u vendos nėn darėn dhe kontrollin e rreptė tė forcave armike tė cilat komandoheshin nga kapiteni Vasil Kollovoi nga Eotira e Greqisė. Tė gjithė ishin ushtarė dhe oficerė tė veshur me uniformė tė rregullt tė ushtrisė greke. Historia ka dėshmuar se nė tė gjitha kohrat hormovitėt i kanė pritur armiqtė e tyre vetėm me plumba. Kėtė, grekėt e dinin mirė, prandaj sa herė dėgjonin zėrin dhe emrin e tyre u kallej tmerri dhe frika. Ata e dinin mirė se kėtė popull tė egėr e lumturonte vetėm arma qė e duan tė gjithė; meshkujt, gratė mandej edhe fėmijėt. Kėtė tė vėrtetė e ka pranuar edhe njė nga njerėzit e afėrt tė Ali Pashės, kur ka shkruar se; hormovitėt nuk e kanė lėshuar kurrė armėn nga dora, edhe kur flenė e mbajnė tė koka ose te brezi..Ishin kėto arsyet qė grekėt e nisėn aksionin e tyre me ēarmatosjen dhe grumbullimin e armėve. Ishin hartuar listat shtėpi pėr shtėpi, emėr pėr emėr, do tė kapeshin, vriteshin e do tė thereshin nė befasi dhe tradhti tė gjithė burrat e fshatit. Urdhri ishte i prerė. Tė kapeshin dhe tė silleshin te sheshi i rrapit, tė lidhur dhe tė pa armatosur, tė gjithė burrat e parisė sė fshatit si dhe tė mblidheshin tė gjithė dyfekėt dhe tė gjitha armėt, deri edhe te thikat dhe bixhaqet. Sipas urdhrit tė komandantit, tė parėt e fshatit u kapėn, u sollėn duar lidhur te rrapi dhe u burgosėn nė xhami. Midis tyre ishin Malo Mullaj, Selman Qerimaj, e disa tė tjerė. Torturat ishin nga mė ēnjerėzoret duke i shpuar me thikė, me sfungji, thyerje gjymtyrėsh etj. I shtrinė pėr tokė nė kurriz dhe barkas dhe i rrahėn pa mėshirė me kamxhik. Rrėketė e gjakut mbuluan dhėnė. Nga kjo barbari e egėr, Adem Bėrda, Ahmet Beqiri, tre burra tė tjerė dhe njė fėmijė 15 vjeē, mbetėn tė vrarė nė vend. Tė tjerėt, tre ditė dhe tre net mbetėn pa bukė dhe pa ujė. Plagėt e rėnda tė krijuara nga torturat, hormovitėt i mjekuan me qepė dhe kripė. Nė kėtė kohė nė Hormovė mbėrritėn atdhetarėt dhe patriotėt e shquar Petro Harito dhe Spiro Karajani, krerė tė shoqėrisė sė fshehtė patriotike ”Kandili”. Pasi mėsuan mbi ngjarjen dhe barbaritė greke ndaj kėtyre njerėzve tė pa fajshėm, shkuan nė Hormovė dhe ndėrhynė energjikisht pėr lirimin e tyre si dhe kėrkuan largimin e menjėhershėm nga fshati tė forcave greke dhe komandantit tė tyre Vasil Kollovoi.Pas shtatė ditėsh, nė orėn njė tė natės, nė Hormovė erdhi sėrish njė fuqi e madhe ushtarake. Tė gjithė me shalle dhe xhufka, nė krye kapiten Capi. Te ky njeri, zoti ēdo gjė e kishte krijuar tė frikshme. Ai kishte dy sy tė veshur me djallėzi, qė nė thellėsi tė tyre fshihej njė plan kriminal dhe ogurzi. Ai shoqėrohej nga pesė perona tė tjerė qė nuk ishte vėshtirė tė kuptoheshin se ishin specialistė tė stėrvitur pėr krime dhe masakra tė rėnda. Nisėn grumbullimin e burrave njė nga njė dhe grupe-grupe. Tė parin morėn sheh Veipin me Maliqin, pastaj me radhė Ganinė dhe Selman Qėrimin, Begė Tenėn dhe djalin e tij, Malo dhe Fejzo Velinė, Shaban Guēen, Hodo Tenėn vetė tė tretė, Muharrem Llacin, Qazim Imerin etj. Tė gjithė i grumbulloi te sheshi i rrapit dhe i vuri nė rresht pėr njė, gati pėr udhė. “Gjer nė Kodėr do tė shkojmė, u thotė Capi tė rreshtuarve, pėr njė mbledhje ju kėrkojnė.”Dhe ata marshuan drejt vdekjes, pa shpresė dhe tė bindur se njė e keqe e madhe i priste pėrpara. Grumbullimi i burrave u bė nė tre duar. Pas grupit tė parė morėn tė dytėt: Shikon, Zenon, Rifo Llacin, Alem Qyrdedin, Meto Guēen, Nerullahun, Sadushin, Hamzon, Qamil Gjinushin, Dervish Selmanin (harkabardhi), Hysenin, Hasanin, Dalanin, Malo Brahimin, Mustafain, Balilin (kthyer nga Amerika) Mustafa Haxhinė me gjithė djalė, Haxhi Resulin (leshrabardhi), Zilfon me vėllanė, Sadush Rudin me Lumanin, Sute Zenelin, Begė Seferin me Shahinė dhe tė tjerė. Pėr tė tretėn herė u morėn tė gjithė burrat qė u grumbulluan nga kontrolli i fundit qė u krye shtėpi mė shtėpi, kasolle mė kasolle, pėrrua mė pėrrua dhe deri ferrė mė ferrė. Tė gjithė pėrfunduan nė Kodėr. Aty gjetėn dhe panė me sytė e tyre njė llahtar dhe tmerr tė vėrtetė, njė kasaphanė dhe qindra kasapė me bajoneta dhe thika nė duar, njė ushtri tė tėre tė armatosur gjer nė dhėmbė. Panė se si vendi i “shenjtė” ishte i rrethuar cep mė cep me mijėra ushtarė grekė dhe nė ēdo derė vendosur nga dy mitraloza gati pėr sulm. Mes ulėrimave dhe thirrjeve histerike tė oficerėve greke, “Pedhja mihi stohate tu dhiqio tu Ēaush Hormova” (Djema mos harroni vrasjen e Ēaush Hormovės”). u vranė dhe u therėn me thikė nė shtėpinė e zotit 217 burra. Gjaku i tyre u derdh lumė dhe skuqi shenjtorėt dhe vendin e shenjtė, aty ku thonė se zoti ėshtė nė kėmbė dhe njerėzit luten “O zot, na shpėto”Forcat nė pėrballje ishin, 5000 grekė tė armatosur gjer nė dhėmbė me 200 e ca burra hormovitė nė mėshirė tė zotit; tė mbyllur nė kishė, pa dyfekė, pa fishekė, pa topa, pa mitraloza, tė katandisur kockė e lėkurė, pa ngrėnė e pa pirė. Natėn e parė shkuan nė thikė 100 burra. Trimat Sako Shikua, Arif Llaci dhe Sute Zeneli, kapėn rojet pėr gryke, i mbytėn, u morėn armėt, shpėrthyen portat dhe bashkė me Bege Seferin dhe Meto Elmazin, ēanė rrethimin dhe vrapuan pėr tė ikur por qė nė hapat e para rojet nga jashtė qėlluan mbi ta dhe i prenė nė mes. Pas kėtij akti barbar, Begė Tenaj, u bėri thirrje shokėve; “O djema t’u biem kriminelėve dhe tė kapet i gjallė kapiten Capi!” I mbytur i tėri nė gjak, u pėrlesh dhėmbė pėr dhėmbė me ushtarėt dhe oficerėt grekė por tani ishte vonė. Ushtria kishte fituar kohė dhe e rrethoi vendin me gardh pushkėsh dhe kushdo qė delte nga hormovitėt nė derė, i bėhej trupi shoshė nga plumbat. Begė Tenėn e kapėn dhe e lidhėn. Para syve tė tij i therėn djalin! Begėn e varėn nė litar, i prenė kėmbėt dhe pastaj e vranė, e shpuan me thikė nė zemėr !.Pas kėsaj qė ndodhi, kapiten Capi, urdhėroi masa sigurie tė rrepta, tė hapej ēatia e kishės dhe tė vriteshin nga lartė dhe dritaret dyzetė burrat e fundit qė kishin mbetur brenda nė kishė. Rrethinat, bregoret dhe bedenat u mbushėn me gjak dhe kufoma njerėzish pa jetė. Mizoritė ēnjerėzore tė ushtrisė greke nė Hormovė, tėrhoqėn vėmendjen e opinionit ndėrkombėtare dhe tronditėn gjithė botėn duke akuzuar rėndė qeverinė greke dhe qarqet shoviniste kriminale nė shėrbim tė saj.Lidhur me tmerret e kėsaj ngjarje, Mufit Kaziu, shkruan ; Tri ditė pas ngjarjes, vizituam kishėn e Ajodhimės nė Kodėr, aty gjetėm njerėz tė mbėrthyer me gozhdė nėpėr mure, disa tė varur nė litarė, tetėdhjetė e dy veta i kishin therur si bagėti, u kishin prerė veshėt, hundėt, nxjerrė sytė, ngulur bajonetat nė zemėr etj”.Sipas tė thėnave, sheh Veipit, pas masakrės i kishin pėrplasur kokėn pas shkėmbinjve pėr ti nxjerrė dhe marrė florinjtė e dhėmbėve.Dėshmitari tjetėr okular i ngjarjes nė vend, Kosta Papa Tomori, nė librin e tij dėshmon se ; Kolonel Zira, i ēoi hormovitėt nė Kodėr, i ndau nė tre grupe me nga 60 shpirt nė ēdo grup dhe pastaj urdhėroi 36 trupa greke nga mė tė zotėt nė bajonetė, tė goditnin dhe tė shponin pa mėshirė njerėzit qė ndodheshin aty. Hormovitėt tė lidhur kėmbė e duar u shpuan me bajoneta, pa mėshirė nga katilėt. Pastaj i hodhėn nė njė pėrrua fshati, ashtu gjysmė tė gjallė. Kėto duken si pėrralla, shton mė tej ai, por janė tė vėrteta, se i kam parė me sytė e mi, dhe jam dėshmitarė okularė nė kėtė botė dhe nė atė jetė pėrpara zotit. Gjeneral Ēika, me orgjinė nga Borshi dhe me banim nė Amerikė, nė kujtimet e tij shkruan, “Aktet mė barbare dhe ēnjerėzore nė historinė e racės njerėzore qė ndodhėn nė kohėt moderne ishin ato qė kreu ushtria greke nė fshatin Hormovė tė Tepelenės. Nė 14 Maj, gjeneral Leitnad Dever, nė krye tė Komisionit Hetimor Ndėrkombėtar i shoqėruar nga kapiten Groot, mjeku major De Long, dhe Toger Meleq Frashėri, vizituan vendin e ngjarjes nė fshatin Kodėr dhe konstatuan bedena tė mbushura me trupa njerėzish tė therur dhe masakruar shtazėrishtMė 14 qershor tė vitit 1914, ne Tepelenė erdhi ambasadori amerikan dhe takoi popullin e Hormovės tė grumbulluar ne kalanė e Tepelenės. Pėrpara tyre mbajti njė fjalim tė rėndėsishėm, mbushur me tone ngushėllimi dhe keqardhje. Pastaj takoi dhe pa njė pėr njė dhe fytyrė pėr fytyrė tė gjithė njerėzit e pranishėm, numėroi 163 gra, pėrveē vashave dhe fėmijėve, mori me tė shkruar nėmurin e vetėve qė ishin vrarė nė masakėr.Gazetat e kohės shkruanin; “Nė Hormovė, fėmijėve tė vegjėl u presin gishtėrinjtė e duarve, ndėrsa tė mėdhenjve u fusin gozhdė nė kėmbė dhe nė gji”.Njė i krishterė qė ishte kthyer nga Amerika dhe nė ato ditė ndodhej nė Shqipėri, gjatė bisedimit me shqiptarėt nė Amerikė, theksonte se “ Duhet ta dinė shqiptarėt e Amerikės se ata qė hyjnė kėtej janė ushtarė grekė dhe jo “Epirotė”, siē duan tė thonė gazetat greke.”Kurse njė tjetėr gazetė njoftonte; “kisha ishte mbushur me kufoma, kudo gjendeshin opinga, feste tė bardha tė skuqura nga gjaku, tesha tė ndryshme etj. Njė njeriu, pasi i kishin prerė veshėt, hundėn dhe i kishin nxjerrė sytė, i kishin marrė shpirtin duke i ngulur bajonetėn nė zėmėr”. 16) Plagėt dhe dėmet qė shkaktuan kėto luftėra ishin tė shumta dhe tė mėdha. Edhe sot pas 100 vjetėsh ende nuk janė mbyllur. Nė Hormovė pėrveē 217 burrave qė u therėn me dorė, 1140 tė tjerė; burra, gra, pleq dhe fėmijė vdiqėn rrugėve nga malaria dhe sėmundje tė ndryshme. Nga 1500-1600 vetė qė ikėn nga fshati nė pranverėn e vitit 1914, vetėm 360 frymė mbijetuan dhe u kthyen tė gjallė nė vatanet e tyre. Nė Klos, nė njė vend tė quajtur “ Mirash “ mbeti njė Hormovė e dytė. Gjėnė e gjallė, dhėntė, dhitė, lopėt, qetė, kafshėt e ngarkesės e ēdo gjė tjetėr i theri dhe i hėngri ushtria greke. Nė Hormovė u rrėmbyen 5000 krerė bagėti tė imta, 1500 gjedhė, 400 kafshė pune , u dogjėn 98 shtėpi etj. Ngjarja qė ne kujtomė, ėshtė njė nderim nė respekt dhe mbrojtje tė shpirtrave tė 217 burrave, qė u martirizuan, u therėn dhe u vranė barbarisht nga forcat kriminale greke dhe bashkėpunėtoret e tyre. Njėkohėsisht pėrbėn njė apel tė fortė pėr ne dhe brezat qė vijnė dhe na kujtojnė tė hapim sytė dhe tė jemi vigjilentė, tė mos biem nė befasi, tė mos harrojmė kurrė ato qė kanė ndodhur dhe tė mos lejomė qė masakra dhe tragjedi te tilla tė pėrsėriten. Greku ndėrton varre ne kujtim tė ushtarėve tė rėnė gjatė luftės italo-greke, ndėrsa ne u kemi harruar emrat dhe varret bashkė dhe nuk dimė ku i kanė. Prandaj ėshtė detyra jonė, nipėrve dhe stėrnipėrve tė tyre, qė gjėrat ti vendosim aty ku duhet. Tė organizojmė vazhdimisht aktivitete dhe ceremoni nė kujtim tė shpirtrave tė tyre, tė shkruajmė skenėn tragjike qė ata pėrjetuan dhe tė ngremė sa mė shumė simbole dhe pėrkujtimore qė ata tė mbeten nderi dhe krenaria jonė e lavdishme.

Edvin83
24-12-2013, 16:36
Marrė nga gazeta e pėrditshme Corriere delle Puglie, Bari (Itali) XXVI, 354, e 21 dhjetorit 1913.
Pėrktheu : Gėzim Aliu

Lufta e Parė Ballkanike filloi nė tetor tė vitit 1912. Serbia pėrparoi duke e shfrytėzuar vakumin e lėnė nga thėrrmimi i pėrandorisė Osmane nė drejtim tė invadimit dhe pushtimit tė Kosovės dhe rajonit tė Dibrės, qė tash gjendet nė kufirin mes Shqipėrisė e Maqedonisė. Kjo ndodhi nė fund tė tetorit dhe fillim tė nėntorit tė atij viti. Derisa Fuqitė e Mėdha e njohėn Shqipėrinė si shtet sovran mė 29 korrik 1913, Kosova, Dibra, Ohri dhe Manastiri mbetėn nėn sundimin ushtarak serb dhe mė 7 shtator 1913, Mbreti Peter I i Serbisė deklaroi aneksimin e territoreve tė pushtuara. Njė kryengritje e gjerė kundėr sundimit serb filloi nė Lumė (nė jugperėndim tė Prizrenit) dhe nė bjeshkėt nė perėndim tė Gjakovės, qė u shtyp nga njė forcė serbe prej 20.000 trupave, qė pėrparuan drejt Shqipėrisė dhe pėr pak sa nuk arritėn deri nė Elbasan. Njė amnisti u shpall nė Beograd nga qeveria nė tetor 1913, por masakrat kundėr popullit shqiptar vazhduan. Njė vit pas informacioneve tė tmerrshme tė pėrpiluara nga Leo Freundlich, “Raporti zyrtar drejtuar Fuqive tė Mėdha” i botuar nė dhjetor 1913, shpalos mė imtėsisht kėrdinė e bėrė pas amnistisė nė Dibėr dhe Lumė.

Raport zyrtar paraqitur Fuqive tė Mėdha

Ne jemi tė parėt qė po paraqesim listėn e plotė tė vrasjeve tė bėra nga armata serbe nė Krahinėn e Dibrės, Dibrės sė Ulėt dhe Lumės, qė shtrihen nė Shqipėrinė veriore, pas amnistisė sė tetorit tė kaluar tė akorduar nga qeveria e Beogradit, masakra tė bera pas revoltės sė malėsorėve shqiptarė. Ky ėshtė njė dokument i rėndėsisė sė jashtėzakonshme dhe tashmė ėshtė dėrguar te qeveria e njėrės nga Fuqitė e Mėdha nga pėrfaqėsuesi i saj i plotfuqishėm, qė e ka pėrpiluar pėrsonalisht me shėnime dhe emra tė vendeve tė vrasjeve dhe terrorit. Ja versioni i plotė i raportit zyrtar.

Krahina e Dibrės

Nė Klos, bandat serbe kanė therur Ahmet Aliun dhe vėllain e tij, sikurse edhe Nezir Sulejmanin dhe Mehmet Salihun. I tėrė fshati ėshtė grabitur. Nė Valikardhė, nė pikė tė ditės dhe nė prani tė krejt banorėve, Ymer Halili, Osman Qira, Qerim Zejneli, Ismail Alushi dhe Sul Hoxha (hoxhė mysliman) janė prerė me bajonetė dhe janė katandisur nė kufoma tė panjohshme. Shtėpitė u janė djegur pasi mė parė u ishin plaēkitur. Nė Peladhi, janė bėrė kontrollime shtėpi mė shtėpi, me pretekst tė kėrkimit tė armėve. Shumė shtėpi janė plaēkitur. Shtėpia e Hasan Patajt ėshtė djegur dhe pronari ėshtė prerė nė fyt nė prani tė nėnės sė vjetėr, gruas dhe fėmijėve. Nė Krajkė, shtėpia e Muharrem Dervishit ėshtė djegur pasi ishte grabitur.

Nė Zerqen, krejt shtėpitė janė grabitur dhe djegur. Nė Sopot, i tėrė fshati ėshtė rrėnuar dhe plaēkitur. Shumė shtėpi janė djegur. Tė gjitha kafshėt janė vjedhur dhe kėta persona janė therė nė bajonetė: Ali Kamberi, shėrbėtori i tij, Hamza Disha, si dhe Salih Selimi. Nė Dibėr (qytet), disa orė para sulmit tė malėsorėve, prefekti lokal dhe komandanti ushtarak arrestuan tetėmbėdhjetė udhėheqės tė qytetit, qė janė ekzekutuar pa u gjykuar: Ramiz Karanfili,Sheh Husejni, Numan Hasani dhe Safet Bej. Tė tjerėt mbijetuan falė hyrjes nė atė kohė tė malėsorėve nė qytet dhe ushtria serbe u detyrua tė ikė me ngut. Kur u kthyen nė qytet, serbėt e plaēkitėn krejt qytetin dhe morėn me vete mbi njė milion lira turke tė vjedhura. Shumė shtėpi u dogjėn, posaēėrisht ato e Ali Beut, Rakip Qatibit dhe Kurtish Agait. Me vrazhdėsi tė paparė, serbėt po ashtu i masakruan shumė njerėz tė tjerė, mes tė cilėve kishte edhe tė tillė qė bėnin punėt e tyre dhe s’merrin pjesė nė kryengritje. Mes tė masakruarve ishin: Kurtish Aga, Behgjet Efendi, Haxhi Syreja Efendi, Reshid Efendi Kusari dhe Sadullah Shtrazimiri. Nė kėtė ēast, qyteti i Dibrės ėshtė thjesht i shkretė, sepse banorėt kanė ikur nė mal. Nė qytet kanė mbetur vetėm dyqind apo treqind veta tė tė dyja gjinive.

Nė Gjoricė, njė ditė pas vizitės sė njė oficeri tė dėrguar nga qeveria austriake, qė ishte duke kaluar dhe verifikuar tėrheqjen e ushtrisė serbe nga rajoni, serbėt u rishfaqėn nė fshat dhe vranė njė grua dhe njė fėmijė pesėvjeēar. Ata, po ashtu, e plagosėn njė grua tjeter.

Nė Homesh, vetėm tri nga 150 shtėpitė e katundit qėndrojnė nė kėmbė. Tė gjitha janė djegur pasi qė ishin plaēkitur. Pasi janė dorėzuar, serbėt i kanė vrarė: Musa Ismajlin, Shemsedin Bajramin dhe Halit Sulejmanin, qė ishin kthyer nė fshat pas amnistisė. Herėn e parė i morėn 1000 krerė dele, 150 krerė gjedhe dhe 40 kuaj. Herėn e dytė, ata morėn 50 krerė dele, nėntė krerė gjedhe dhe nėntė kuaj.

Nė Shupenzė, pas vjedhjes sė shtėpive dhe marrjes sė gjėrave tė vlefshme, serbėt masakruan: Ali Myslimin dhe vėllain e tij Abdiun, Hasan Abazin dhe Dalip Elmazin.

Nė Okashtinė, vetėm njė shtėpi qėndron nė kėmbė nga 74 sa ishin. Tė gjitha janė plaēkitur dhe djegur. Dy burra tė quajtur Ferhat dhe Nazif janė prerė me bajonetė. Krejt kafshėt janė marrė.

Nė Topojan, fshat me 68 shtėpi, kishte plaēkitje dhe djegie tė pėrgjithshme. Njė burrė me emrin Abdullah Xhaferri u pre nė qafė pasi nuk ishte nė gjendje tė paguante pesė lira turke (115 lira italiane) tė kėrkuara haraē nga oficeri komandues i detashmentit. Ushtarėt serbė i morėn me vete tė gjitha kafshėt.

Nė Kovashicė, Malik Bajrami, Aziz Haxhi, Ahmet Ramadani, Leka, Destan Jashari, Sejfedin Elezi dhe Sulejman Ramadani janė masakruar. 150 krerė delesh, 41 gjedhe dhe 13 kuaj janė vjedhur. Burri me emrin Rashid Rexhepi ėshtė kursyer nga vrasja vetem sė i ka paguar haraē prej 150 lirave turke (rreth 3450 franga) komandantit tė detashmentit serb.

Nė Gjuricė (katundi afėr Topojanit) janė masakruar 14 burra. Dy gra po ashtu janė vrarė: Naile Seferi dhe Zemane Ibrahimi, si dhe djemtė e vegjėl: 8-vjeēari me emrin Ismail Mehmedi, 10-vjeēari me emrin Bajram Elezi, 7-vjeēari me emrin Rrahman, dy dymbėdhjetėvjeēarė, njėri i quajtur Hasan Ali dhe tjetri Elias dhe e bija e Husein Cokės.

Nė Golevishtė, i tėrė fshati ėshtė grabitur. 74 shtėpi janė djegur dhe dy burra, njėri me emrin Halil Numani e tjetri Nuredin Mustafa janė prerė nė fyt. Sa u pėrket kafshėve, herėn e parė serbėt i kanė marrė 1000 krerė dele, 30 krerė gjedhe dhe 35 kuaj, kurse herėn e dytė 23 kuaj, 40 gjedhe dhe 500 krerė dele.

Nė Kėrēisht, dy shtėpi tė vetme myslimane janė djegur. Pastaj janė vjedhur 60 krerė dele, dy dema dhe katėr lopė.

Nė Bllatė, serbėt kanė djegur 75 shtėpi dhe kanė masakruar Rexhep Lleshin sė bashku me tė vėllain Abdiun dhe djalin e vogėl Bajramin, si dhe gruan e Islam Kuaranas. Fshati ėshtė plaēkitur tėrėsisht dhe kafshėt e mbetura, 90 krerė dele dhe 50 krerė gjedhe, janė marrė.

Nė Zogjaj, fshati ėshtė plaēkitur tė gjitha tė mirat. Drutė e dimrit dhe kafshėt janė marrė. Serbėt i kanė shkatėrruar 124 shtėpi dhe, derisa zjarri shndėrronte ēdo gjė nė hi, ata i kanė hedhur kėta njerėz pėr sė gjalli nė flakė: njė grua me emrin Rihane, dy vajza me emrat Fazile e Myslime dhe njė 7-vjeēar me emrin Bajram. Ata gjithashtu i prenė me bajoneta Haxhi Myslimin, Nezir Azizin, Halil Numanin dhe Zenel Hasanin. Duke u kthyer pėr tė dytėn herė nė Zogjaj, serbėt masakruan: Musafa Myslimin, Aziz Jusufin, Adem Shabanin dhe Edin Nurkėn. Ata, po ashtu, i vodhėn shtatė lopė dhe gjashtė dele, qė i kishin shpėtuar plaēkitjes sė parė.

Nė Maqellarė, 10 shtėpi janė grabitur dhe janė djegur. Pėr me shumė, serbėt i kanė prerė: Elmaz Selmanin dhe tė birin e tij Selmanin, Malik Rexhepin dhe tė birin e tij Muratin, Hasan Sulejmanin, Abdullah Qehajėn, Hajredin Hasanin dhe tė tre bijtė e tij Ymerin, Ramizin dhe Tevfikin, tė vėllain Rakipin, babėn Hasanin; Rrustem Mehmetin, Numan Shemsedinin, Ramadan Bajramin dhe Ejup Edhemin. Banorėt e tjerė tė fshatit u detyruan tė sjellin 50 krerė gjedhe, dy lope dhe 113 dhi, nė mėnyrė qė tė mos masakrohen.

Nė Poēest, serbėt e kanė vrarė Muharrem Muharremin dhe tė birin e tij Behgjetin. I morėn 100 krerė dele dhe nėntė copė bagėti, si dhe 150 lira turke (afėr 3450 franga), qė i zbuluan nėpėr xhepat e katundarėve.

Nė Kėrēisht tė Poshtėm, serbėt kanė vjedhur shtėpinė e Mehmet Ejupit pasi ia pre nė fytin atij nė prani tė familjes.

Nė Ēerenec, ata dogjėn 23 shtėpi dhe e masakruan Hasan Abazin bashkė me gruan e tij, Ramadan Salihun dhe Rrustem Sulejmanin. Ata e kanė vjedhur krejt fshatin duke i marrė me vete tė gjitha gjėrat e vlefshme, furnizimet dhe kafshėt.

Nė Bllacė, i gjithė fshati ėshtė djegur pasi ishte vjedhur. Banorėt janė prerė me shpatė, krejt pa shkak, kėshtu qė ka qenė e pamundshme pėrpilimi i listės sė viktimave. Kur u kthyen nė Bllacė, serbėt e panė se i kanė lėnė pa marrė 250 krerė dele, 37 lopė dhe 28 kuaj, kurse barinjtė i masakruan.

Nė Spas ata i plaēkitėn tė gjitha shtėpitė dhe i dogjėn dhjetė prej tyre. I morėn tė gjitha kafshėt qė mundėn t’i zinin, 150 krerė dele, katėr kuaj dhe 13 krerė bagėti.

Nė Klobuēishtė, pas grabitjes sė tė gjitha shtėpive, ua vunė pastaj zjarrin. Tridhjetė shtėpi u bėnė shkrumb e hi. Po ashtu, nė prani tė katundarėve i vranė: Adil Bilhalin, Ahmed Abazin, Mustafa Murtezin, Xhelaledin Destanin dhe tė vėllain e tij Musėn, Hajredin Maksutin, Lutfi Fejzullahun, Reshid Murtezin dhe tė birin tij Fetahun, Gazanfer Zejnelin dhe tė tjeret. Serbėt poashtu i vodhėn 150 dele dhe dhi, 11 bagėti tė tjera, dhe njė gomar.

Nė Pulēishte (Poēest?) serbėt i morėn 103 krerė dele, l5 krerė gjedhe, 14 kuaj, shtatė gomerė dhe 65 lira turke (afėr 1500 franga). Kur u kthyen herėn e dytė, ata zunė dhe morėn edhepesė dele, 10 gjedhe dhe njė kalė. Nė Obok, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe udhėheqėsit e fshatit, Ramadan Bajramit, i ėshtė prerė fyti. Kur kaluan herėn e parė, serbėt morėn njė tufė prej 120 deleve dhe, herėn e dytė, ata morėn 25 dele, dy dema, njė kalė dhe dy gomarė.

Nė Pesjakė, ata kanė djegur dhe shkatėrruar tė gjitha shtėpite. Prej banorėve kanė vrarė kėta: Jahja Ismajlin, Malik, Mahmut, Sejfullah, Abaz dhe Vehbi Sulejmanin. Serbėt, po ashtu kanė marrė me vete 14 bagėti, 50 dele dhe njė gomar.

Nė Erebarė i gjithė fshati ėshtė plaēkitur dhe kėta pėrsona janė masakruar: Ibrahim Osmani, Junus Kurtishi, Xhafer Demiri dhe Destan Ishaku. Po ashtu i kanė marrė me vete tre kuaj, njė gomar dhe tetė krerė dele. Ata ia kanė marrė njė tufė prej 150 deleve Shukri Beut nga kullota afėr fshatit.

Nė Vojnik, serbėt plaēkitėn e dogjėn tė gjitha shtėpite, 51 sish dhe, derisa flakėt e shkretonin fshatin, ushtarėt serbė e therrnin me bajoneta kė e gjenin. Mes viktimave ishin Sinan Ibrahimi, Nazif Numani, Ali Selimi dhe Idriz Shabani. Pėr mė tepėr, njė grua me emrin Shame ėshtė torturuar dhe i ėshtė prerė fyti nė prani tė fėmijėve tė saj. Tė gjitha kafshėt, 100 krerė dele, tetė krerė gjedhe dhe nėntė kuaj janė marrė.

Nė Allajbegi, serbėt e plaēkitėn tėrė fshatin dhe dogjėn 65 shtėpi. Ata masakruan kėta persona: Ibrahim, Zejnel Dalipin, Salih Ahmetin, Ali Selimin, Hajdar Shabanin dhe vėllain e tij Hajredinin, Hajredin Muēajn, Ali Osmanin, Numan Elmazin, Sejfedin Selimin, Zejnel Saipin, Salih Sulejmanin, Fazli Abazin dhe gratė: Shame, Qamile, Alie, Nimetallah, Hibe, Zaide, Fatime dhe njė vajzė pesėvjeēare. Tė gjitha kafshėt e kullotave pėrreth janė vjedhur e marrė.

Nė Avalan, fshati ėshtė plaēkitur dhe katėr shtėpi janė djegur. Kryeplaku i katundit Ismajl Ismajli ėshtė prerė nė fyt dhe kafshėt, 90 krerė dele, 6 kuaj dhe 1 gomar janė marrė.

Nė Ēankė, pasi fshati ėshtė vjedhur, nėntė shtėpi janė djegur. Prej banorėve tė fshatit janė prerė kėta: Beqir Rrustemi, Husejn Abazi, Shahin Numani dhe Zejnullahu. Ata po ashtu i morėn me vete 13 kafshė.

Nė Kovaēicė, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe 32 shtėpi janė djegur. Tė masakruar ishin: Elias Dauti, Nuredin Nurēe, Salih Osmani dhe Zejnel Troza. Serbėt morėn dy dema, 30 krerė dele dhe nėntė lopė.

Nė Bllatė tė Eperme, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe 18 shtėpi janė djegur. Abdul Azizi dhe Abdurrahmani ishin tė vetmet viktima tė serbėve. Pėr mė tepėr, 42 krerė dele dhe dy kuaj janė marrė.
Nė Bllatė tė Poshtme, 25 shtėpi, pasi janė plaēkitur, janė bėrė shkrumb e hi. Njė burrė me emrin Ali Bllata dhe tė dy bijtė kanė vdekur nė flakė. Serbėt po ashtu i kanė marrė 30 krerė dele, katėr lopė dhe tre kuaj.

Nė Lishan, pasi fshati ėshtė plaēkitur, ėshtė djegur i tėri dhe tė gjitha kafshėt e gjetura nė stalla dhe jashtė tyre janė marrė.

Krahina e Dibrės sė Ulėt Nė Rabdisht, fshati ėshtė plaēkitur dhe ėshtė shkatėrruar krejtesisht. 38 shtėpi dhe afėr 30 stalla janė djegur. 65 burra janė masakruar, si zakonisht, me bajonetė. Pėr mė tepėr, nė mesin e tyre ishte edhe njė djalosh 6-vjeēar, i biri i udhėheqėsit lokal, qė ishte hedhur pėr sė gjalli nė flakė. Serbėt, po ashtu, morėn me vete 400 krerė dele, 150 dhi, 60 lopė dhe 22 kuaj. Hallakatja e xhepave tė banorėve qė ishin kursyer nga vdekja rezultoi me 20 lira turke (afėr 450 franga), tė cilat serbėt i konfiskuan.

Nė Zimur, serbėt plaēkitėn dhe dogjėn shtatė shtėpi. Ata i prenė me bajoneta: Ahmet Shabanin, Mulajm Elmazin, Sulejman Zeqirin, Veisel Rizajn dhe Salih Shabanin. Kafshėt u morėn dhe ishin 245 krerė dele dhe 12 dema.

Nė Staravec, i tėrė fshati u plaēkit dhe 42 shtėpi u bėnė shkrumb. Viktimat ishin: Husejn Muēa, Reshid Rrahmani dhe njė grua e quajtur Zobejda. Serbėt zunė dhe morėn 300 dele e dhi, 30 krerė bagėti tė tjera dhe katėr kuaj.

Nė Bahutaj, serbėt e detyruan Ramadan Mehmetin dhe shoqeruesit e tij tė rrinė nė terezi dhe pastaj ua prenė fytet. Ata i morėn 10 kuaj.

Nė Tomin, fshati ėshtė plaēkitur dhe dy shtėpi, teqeja dhe xhamia janė djegur. Mazllum Jusufi dhe njė ēunė dhjetėvjeēar janė prerė. Tė gjitha kafshėt e gjetura janė marrė.

Nė Dohoshisht, pas grabitjes sė fshatit, 55 shtėpi janė djegur. Mes viktimave qė janė masakruar tmerrshėm, njeriu mund tė njihte trupat e Malik Bajramit, Ramadan Ahmetit, Ymer Sadikut, Zejnullah Hasanit, Halil Junuzit, Musa Bajramit dhe Shaban Halilit. Serbėt morėn me vete edhe 400 krerė dele dhe 200 kuaj.

Nė Zagrad, ushtarėt shkatėrruan tetė shtėpi dhe vodhėn katėr kuaj.

Nė Bellovė, serbėt plaēkitėn tėrė fshatin dhe morėn ēdo gjė qė mund tė bartnin.

Nė Grazhdan, 22 shtėpi janė grabitur dhe janė djegur. Aziz Shemsedini, Hasan Zekiria, Xhafer Jusufi, Emrullah Mahmuti, Mon Beqiri, Hasan Durmishi, Rrustem Hasani dhe i vėllai i tij Zekiria, Bexhet Nuri dhe e shoqja e tij, Ismail Xhelili dhe i biri i tij Elias, Elez Hasani, Emrullah Demiri, Sinan Xhaferi, Aziz Kurteshi, Maksut Numani dhe Ferhat ishin prerė me bajonetė nė prani tė familjeve tė tyre. Serbėt, po ashtu, i morėn tė gjitha kafshėt.

Nė Muhurr, ata i plaēkitėn tė gjitha shtėpitė dhe 14 i dogjėn. Kur kapėrcyen herėn e parė, i morėn 200 krerė dele, 100 qengja, 30 lope dhe 15 kuaj, si dhe mbi 300 lira turke (afėr 7000 franga) qė i gjetėn nė xhepat e banorėve. Kur kaluan herėn e dytė nėpėr fshat, trupat serbe vodhėn 10 dele dhe njė kalė. Ata i shkuan nė bajonetė edhe njėmbėdhjetė udhėheqės fshati.

Nė Luzni, tė gjitha shtėpitė private janė plaēkitur. Serbėt pastaj i shkatėrruan pesė shtėpitė kryesore. Ata i morėn tė gjitha kafshėt qė i gjetėn nė stalla, mbi 1500 dele e dhi dhe 200 krerė bagėti tė tjera. Dėmet njerėzore, tė vrarė me bajoneta, janė 45 veta, emrat e tė cilėve me kujdes janė verifikuar dhe regjistruar.

Nė Ēetush, katėr shtėpi janė djegur dhe pėrsonat: Asma Hasani, Zejnel Shabani dhe Osman Numani janė masakruar. Tre kuaj janė vjedhur. Nė Brezhdan, serbėt plaēkitėn dhe dogjėn 17 shtėpi. Ata masakruan kėta pėrsona: Abedin Osmanin, Shahin Mehmetin dhe Salih Kadriun. I morėn, po ashtu edhe 25 kuaj.

Nė Ushtelencė, i gjithė fshati ėshtė grabitur dhe trembėdhjetė shtėpi janė bėrė shkrumb e hi.Janė masakruar kėta pėrsona: Numan Rrustemi, Muslim Zeki dhe Mehmet Gota. U morėn edhe 17 kuaj e gjashtė dema.

Nė Deshat, serbėt dogjėn 15 shtėpi dhe e hodhėn njė djalosh dhjetėvjeēar e dy gra nė flakė pėr sė gjalli. I vodhėn 50 krerė bagėti dhe 500 krerė dele.

Nė Sohodoll, i dogjėn tri shtėpi dhe i masakruan katėr burra: Abdullah Abedinin, Tusun Dalipin, Sulejman Bahtiarin dhe Dalip Ismajlin, si dhe njė grua me emrin Belure dhe tė birin e saj gjashtėvjeēar me emrin Mazllum. Po ashtu, i vodhėn edhe 200 dele e 30 kuaj.

Nė Borovjan, serbėt i dogjėn dy shtėpi dhe prenė nė fyt Rrustem Muharremin, nė prani tė familjes sė tij. Po ashtu i morėn 27 krerė bagėti, 119 dele dhe pesė kuaj.

Nė Rashnopojė, ata plaēkitėn nė tėrėsi shtėpitė, por nuk mundėn t’i digjnin asnjė prej tyre. Ata i prenė nė fyt gjashtė fshatarė udhėheqės: Bajram Mehmetin, Malik Rakipin, Selman Rakipin, Behgjet Behlulin, Osman Azanin, Hajredin Malikun dhe vodhėn 20 dema.

Nė Cerjan, serbėt shkatėrruan shtėpitė dhe vranė tre burra: Fazli Sulejmanin, Jashar Hejbatin dhe Bektesh Arsllanin dhe njė grua; Zobejden. I morėn 14 kuaj dhe 60 krerė dele.

Nė Pilaf, tė gjitha shtėpitė janė plaēkitur dhe pesė prej tyre janė djegur. Serbėt e prenė me bajonete Dalip Ramadanin nė prani tė sė ėmės sė tij tė vjetėr.
Nė Pilaf-Mahallė ata grabitėn tė gjitha shtėpitė dhe shkatėrruan tetė nga to. E vranė Hasan Fetahun, Salih Jusufin dhe tė bijen e tij gjashtėvjeēare Fatimen. Pėr mė tepėr soldateska serbe i vėrviti djemtė e vegjėl, 6-vjeēarin me emrin Shukri dhe 4-jeēarin me emrin Hasan nė flakė. U morėn 100 krerė bagėti, 200 krerė dele dhe tetė kuaj.

Nė Pollozhan, krejt katundi u grabit dhe tri shtėpi u dogjėn. Kėtu mbetėn njėmbėdhjetė viktima: Hajredin Vehta dhe vėllai i tij Azizi, Jusuf Uka, Hajredin Shkurti, Husejn Zejneli, Hajredin Halili, Said Pasha, Emin Shahini, Elez Numani dhe vėllai i tij Osmani dhe i biri i kėtij tė fundit. Sa i pėrket kafshėve, ata morėn 50 krerė dele 12 dema dhe katėr kuaj.

Nė Gliēė (Blliēe?), tė gjitha shtėpitė janė plaēkitur dhe pesė sish janė djegur. Serbėt ua prenė fytin tre burrave (Xhafer Rrustemit, Destan Hasanit dhe Xhemal Salihut) dhe njė gruaje (Ajshes). I morėn 250 krerė dele dhe 30 kuaj.

Nė Limjan, i tėrė fshati u grabit. Nė mesin e banorėve qė u prenė me bajoneta ishin Hasan Shahini, Sejfullah Ibrahimi, Abdurrahman Fetahu, Qerim Sadiku dhe Bajram Xhelili. Po ashtu, i morėn 200 krerė dele, 20 1opė dhe 10 kuaj.

Nė Peshkopi, pasi u plaēkitėn tė gjitha shtėpite, 57 nga to, mes tyre edhe me tė rėndėsishmet, u dogjėn. Tė masakruar ishin: Xhelaledin Abazi, Ali Ymeri, Xhelman Selmani, Hasan Arsllani, Hajredin Shabani dhe Murat Demiri. 180 krerė bagėtish, 450 dele e dhi,15 mushka dhe 20 kuaj janė marrė me vete. Nė Trepēė, katundi u plaēkit dhe Zejnullah Ahmeti u pre me egėrsi nė sy tė familjes sė vet. Dy kuaj dhe 57 krerė dele janė marrė.

Nė Ēidhėn, tridhjetė shtėpi janė bėrė shkrumb e hi. Tre burra ishin mes viktimave: Kitan Keloshi, Hasan Hani dhe Arsllan Sadiku. 500 dele e dhi, 200 krerė bagėti, 13 kuaj dhe tre gomarė janė marrė.

Nė Renz, serbėt shkatėrruan pesė shtėpi, ia prenė fytin Zėjnel Ahmetit nė shkallare dhe morėn 100 dele e dhi, 12 lopė, dhe 5 kafshė tė tjera. Tregimi i masakrave mban me vete listėn tmerruese tė zbulimit tė martirizimit tė rinisė shqiptare.
Detajet janė pajisur edhe me vrasjet e bėra nė pjesė tė tjera tė Krahinės sė Dibrės sė Ulėt tė Shqipėrisė veriore, siē janė:

Nė Dipjakė, grabitje e pėrgjithshme ku ndodhi vrasja e njė burri me emrin Beqir Sulejmani dhe ku u paguan haraē 45 lira turke nga banorėt pėr komandantin serb qė tė ndalte masakrėn. Por, tė gjitha kafshėt i morėn.

Nė Venisht, grabitje dhe rrėnime. U prenė nė fyt Beqir Asimi dhe Idriz Tahiri dhe u plaēkitėn tė gjitha kafshėt.

Nė Sllatinė 30 shtėpi u shkatėrruan. Bahtial Idrizi u dogj i gjallė dhe 1365 krerė tė bagėtive u morėn.

Nė Trojak dhe Velėshtė 41 shtėpi u bėnė shkrumb e hi. U vranė kėta pėrsona: Zaim Idrizi, Abas Huseini dhe Salih Kadri. 660 kafshė janė marrė.

Nė Kallė 30 shtėpi janė djegur. Njė grua me emrin Daveshe ėshtė hedhur pėr sė gjalli nė flakė. Bajram Rrustemit iu pre fyti nė shkallaret e shtėpisė sė tij. 576 kafshė i morėn.

Nė Sllovė, nuk kishte viktima, pasi popullata nuk i kishte besuar amnistisė serbe dhe kishte ikur nė male. Fshati u plaēkit krejtėsisht, 32 shtėpi u dogjen krejt dhe 319 kafshė i morėn teksa kullosnin.

Nė Dardhė, plaēkitje tė pėrgjithshme. Dy viktima: Nuredin Sulejmani dhe Ramadan Sinani. 380 kafshė janė marrė.

Nė Reē, plaēkitje e pėrgjithshme dhe marrje e 600 kafshėve.

Nė Shumbat Palaman, plaēkitje, rrėnim i tetė shtėpive. Tri gra, Rihane, Selvije dhe Ajshe, dhe tre burra, Jusuf, Bajram dhe njė Bajram tjeter, janė vrare. Mbi 1340 kafshė janė marrė. [...]

(per shqipen A.ēupi)

Edvin83
24-12-2013, 16:38
MASAKRAT NĖ ZAJAZ E RRETHINĖ ME 1913

November 25th, 2013

Kompleksi-memorial-ne-Zajaz
Me rastin e inaugurimit tė muzeumit memorial “Nėna shqiptare” nė Zajaz/

Nga Avzi Mustafa/

Njė historian thotė se kapitujt e historisė shqiptare fillojnė me fjalėn luftė, jo se shqiptarėt kėtė e duan, por se kanė qenė tė detyruar qė ēdo herė t’i mbrojnė trojet e veta. Historia nuk njeh asnjė rast tė vetėm qė i huaji tė ketė venė kėmbė nė truallin shqiptar, pa u pritur me luftė. Kėtė mė sė miri e dėshmon edhe fshati Zajaz me rrethinė, ku luftėtarėt patriotė treguan nė vitin 1912 me njė heroizėm tė madh iu kundėrvunė okupatorit serb. Ushtria serbe, edhe pse e organizuar mirė dhe e pėrkrahur e ndihmuar nga ēetat ēetnike nga Poreēja e gjetiu, mė 4 dhe 5 nėntor tė vitit 1912 u prit me rezistencė tė pashembullt nga fshatarėt e Zajazit. Sipas njė dokumenti qė e shkruan njė ushtarak i lartė serb nė ditarin e vet. “Katundi Zajaz ėshtė i madh dhe numėron 2000 banorė. Tė gjithė janė shqiptarė dhe pėr ta thuhet se janė shumė tė rreptė nė kėtė anė. Ata nuk e lėshuan fshatin, duke i bėrė rezistencė tė madhe ushtrisė sonė”

Siē njofton i njėjtin ushtarak, “se ēeta e kapitenit Danil Belimarkoviq edhe pse qėndroi heroikisht, prapėseprapė regjimenti i tretė nė pėrleshje me vendasit (zajazlitė) ēeta e ke Danillit humbi 40-50 njerėz. Nga humbjet qė pėsoi ushtria jonė (serbe) nė luftimet kundėr mbrojtėsve tė kėtij katundi dhe katundarėve pėrreth, u hakmorėm duke e djegur Zajazin”.

Ēetat vullnetare tė shqiptarėve tė Zajazit me rrethinė qė morėn pjesė direkt nė fazėn e parė kundėr vendosjet sė pushtetit ushtarako-policor serb ishin kryesisht katundarė nga Zajazi e rrethina. Kėto ēeta vullnetare nė fillim ishin si njė grup luftarėsh tė zhveshur, pa armė e municion dhe ishte e pamundur tė hidheshin nė luftė kundėr njė fuqie tė madhe e tė armatosur deri nė dhėmbė. Por, mbrojtja e vatrave stėrgjyshore ishte detyre e tyre, andaj ata pa ngurruar u hodhėn nė shpėtimin e vatanit.
Diplomacia serbe nga kjo humbje vepronte nė dy anė. Nga njėra anė ndėrmerrte aksione konkrete pėr ndėshkimin e shqiptarėve tė kėsaj ane, kurse nga ana tjetėr, nė fushėn diplomatike, trumbetonte se shqiptarėt e Zajazit gjoja janė pėrcaktuar pėr mbrojtjen e Perandorisė Osmane, duke luajtur nė kartėn e fesė. Pėr kėtė shkak krerėt e politikės serbe e kishin autorizuar Shtabin e Komandės sė Pėrgjithshėm tė ushtrisė serbe tė marrė aksione tė ashpra ndaj popullatės vendase nėpėr shumė vende tė ashtuquajtura “ēetat pėr ēarmatimin” e popullatės shqiptare. Me kėtė rast Komandanti i Armatės serbe dhe Shefi i “Narodna Odbranės” gjenerali Bozho Jankoviq, kėrkonte me ngulm nga Beogradi qė t’i jepeshin autorizime tė posaēme pėr tė kryer represione tė pakufizuara ndaj shqiptarėve me qėllim qė popullsia shqiptare kudo qė jetonte nė kėto troje tė heqė dorė nga ēdo qėndresė.
Si kudo, ashtu edhe nė Kėrēovė dhe rrethinė pushtuesi pushtetin e vet e drejtonte nėpėrmjet organeve ushtarako-policore. Pėr ta pasur popullin nėn kontroll tė plotė, pushtetmbajtėsit e ndanė Kėrēovėn nė 14 komuna, ku administrativisht pėrfshiheshin 78 fshatra-vendbanime. Pėr seli tė komunave zgjodhėn vendbanimet e banuara me popullsi, siē i quanin ata, serbe, qė ishin tė besimit ortodoks. Kėshtu Zajazi me rrethinė, qė pėrbėn njė tėrėsi rajonale, ku fshatrat prej Zajazit ndaheshin vetėm me njė megjė, rrugė, pėrrua apo ēukė kodre, u ndanė nė tri komuna: Zajazi, Kollara dhe Baēishti nė komunėn e Milincės, Drogomishti i Madh dhe Dragomishti i Vogėl nė komunėn e Premkės dhe Greshnica, Dllapkindolli, Reēani i Zajazit, Leshnica, Trapēindolli dhe Kolibari nė komunėn e Osllomesė. Njė situatė e njėjtė ishte edhe me fshatrat e tjerė shqiptarė. Kjo ndarje administrative e pushtetit ushtarako-policor serb kishte tė vetmin qėllim t’i kombinojė masat administrative, territorin e ushtrisė e tė policisė dhe veprimtarinė propagandistike pėr tė mbytur kėrkesat e drejta tė popullsisė shqiptare nė kėto treva.
Pushtuesi serb kishte bindjen se nė Zajaz e rrethinė ēėshtja e organizimit tė pushtetit tė vet nė kėto troje ne pėrkatėsi, siē i quante “arnaute”, nuk do tė kryhej shpejt, prandaj nuk i largoi forcat nga pozitat e tyre. Nė anėn tjetėr, pėr tė ulur sadopak rezistencėn dhe pėr tė riorganizuar agjenturėn e vet, u pėrpoq me tė gjitha forcat e veta tė gjejė njerėz naivė pėr tė mashtruar masėn e varfėr dhe analfabete. Kudo qė shkonin, ata vetėn e quanin “ēlirimtarė tė kėtyre viseve”. Nė njė dokument qė mban numrin 4837 tė datės 1. IV. 1913, kėrkohet qė autoritete serbe sė pari t’u drejtohen hoxhallarėve dhe parisė sė fshatrave pėr tė gjetur pėrkrahjen e tyre, duke i udhėzuar edhe si te veprojnė nė bisedat e odave, nė fetfatė e xhamive e kudo. Mirėpo, ky vullnet i Beogradit nė Zajaz e rrethinė nuk gjeti pėrkrahje. Kėtė e dokumenton edhe vrasja mizore e Abedin Mulla Muratit dhe maltretimi fizik dhe psikologjik i Sali Beqirit, qė ishin paria e Zajazit. Nė kėtė kohė kemi edhe maltretimin e shumė njerėzve, siē ėshtė i njohur i a.q. “maltretimi me samar”.
Sidoqoftė duhet pohuar se kishte edhe elementė tė tillė qė pėr shkak tė dobive personale, si dhe pėr arritjen e qėllimeve pėr hakmarrje individuale tė llojeve tė ndryshme, bashkėpunoni me okupatorin. Tė gjithė kėta diheshin dhe nga vendasit quheshin “kuferxhi” (valixhexhinj)
Presionet, rekrutimet me dhunė nė tė ashtuquajturat “batalione vullnetare”, grabitjet e tė mirave materiale, bagėtive, marrja e njerėzve nė punė angarie-kullakė, tatimet e renda gjthėfarėse qė ishin tė papėrballueshme nga popullata e kėsaj ane bėnė qė i ashtuquajturi “ēlirimin serb” tė jetė shumė mė i rendė se nė kohėn e Perandorisė Osmane. Pėr Zajazin e rrethinėn e vetmi shpėtim ishte pushka dhe mali.
Vetėdija kombėtare, si kudo ashtu edhe nė Zajaz e rrethinė, kishte filluar tė zgjohej. Nga gjiri i popullit dolėn patriotė tė shquar ku kishin marrė pjesė shumė herėt nė kuvende e luftėra tė ndryshme pėr tė mbrojturėn ēėshtjen kombėtare. Kėtu mund tė pėrmendin: Ali Drgomishtin, qė kishte marrė pjesė nė kryengritjen e Ferizajit mė 1910, Rexhep Fasku qė kishte emigruar nė Bukuresht dhe kryente punėn e sekretarit te Klubit tė Mysliman nė Bukuresht, Jusuf Ali Premka, Mulla Aliu (Dila), Rexhep Dauti, Sefadin Kėrēova, por edhe shumė kaēakė qė kurrė nuk iu ishin pėrkulur pushtetit serb, si Kalosh Dan Zajazi, Sadin dhe Baleja nga Baēishtishti, Sadin Selmani etj.
Pushteti i instaluar serb nėn pretekstin e shtypjeve tė kaēakėve, ngase ky vend njihej si vend kaēakėsh qė nė periudhėn osmane, me forcat e rregullta ushtarake dhe policore dhe ēetat ēetnike vendase, me nė krye me vojvodėt, organizonin maskara periodike, duke shkatėrruar e djegur fshatra, duke masakruar banorė, pa kursyer as pleq , gra e fėmijė.
Pėr terrorin serb mbi popullsinė e pafajshme ka shkruar edhe organi i socialdemokracisė serbe tė asaj kohe “Radniēke Novine”. Nė faqet e kėsaj gazete ka mjaft tė dhėna pėr skenat e trishtueshme tė terrorit e tė dhunės qė zbatohej ndaj shqiptarėve. I gjithė ky gjenocid ushqehej edhe nga propaganda zyrtare e Beogradit, e cila i cilėsonte shqiptarėt si popull i prapambetur, si plaēkitės i egėr, qė duhej sunduar dhe shtypur.

Edhe pėrkundėr mjeteve e metodave mė tė kėqija qė pėrdori Komanda Supreme nėpėrmjet organeve policore qė tė bindė dhe qė tė qetėsojė, siē thoshin ata, “kaēakllėkun”, ato nuk dhanė rezultate qė shqiptarėt tė bėhen qytetarė lojalė. Masat e jashtėzakonshme qė ndėrmori pushteti e keqėsuan edhe mė tepėr gjendjen dhe erdhi puna deri te njė revoltė e pėrgjithshme, qė plasi si kryengritje mė 29 shtator 1913. Kjo kryengritje sipas ēetnikut e vojvodės Vasilie Tėrbiq u quajt pėr nga pėrmasat si “Luftė e III Ballkanike” ose ”Luftė me Shqipėrinė”.
Nga kjo gjendje qė u krijua, ushtria serbe dhe ēetat ēetnike gjetėn rastin tė rihyjnė dhe tė bėjnė maskara nėpėr disa fshatra shqiptare. Nė dokumentet zyrtare pėr terrorizimin apo shfarosjen e shqiptarėve shkruhet vetėm pėr ato raste qė s’ka pasur mundėsi tė fshihen.
Por gjendja faktikisht qėndron ndryshe. Nuk ishte fjala pėr raste tė rralla. Nga kujtesa popullore nuk fshihen lehtė maskat kolektive, qė ndodhėn nė Zajaz, Greshnicė, Llapkindoll e gjetiu.
Zajazi ishte nė shėnjestėr tė hakmarrjes sė forcave tė armatosura sėrbe. Zajazin me rrethinė e priste i njėjti fat si Pesoqanin, Sopin, Starocin, Braqanin ,Teqja e Madhe, e shumė e shumė fshatra tė tjerė. Me skenarė tė pėrgatitur serbėt u orvatėn tė krijojnė provokim tė situatave tė ndryshme se gjoja zajazasit sulmuan disa administrativė dhe dogjėn aktet zyrtare. Nėn kėtė arsyetim nė xhaminė e Zajazit i mblodhėn 100 burra dhe fėmijė, tė cilėt tė gjithė u therėn dhe u hodhėn nė bunarin e xhamisė.

Nėn pretekstin e njė kaēaku fare tė panjohur tė fshatit Greshnicė, i quajtur Feto Bajrami, ushtria serbe dhe ēetat ēetnike hynė dhe nė kėtė fshat. Sė pari plaēkitėn fshatin, maltretuan banorėt dhe sė fundi dogjėn fshatin.
Njė masakėr e organizuar ndodh edhe kur sulmohet komuna Reshtanit nga kaēaku Ali Dedja me pretekst se gjoja ky po fshihet nė fshatin Greshnicė. Okupatori nė kėtė fshat i mblodhė tėrė fshatin dhe nga ai grumbull fshatarėsh morėn. Rufat Daljen, Lazam Daljen, Rrahit Abazin, Sadin Ramėn, Qerim Tarin, Beqir Maksutin dhe i pushkatojnė te Pėrroi i Plakės. Mirėpo, siē pohojnė mė tė vjetėrit e fshatit, kur kanė shkuar t’i sjellin kufomat, janė gjetur jo 6, por 14 tė vrarė, prej tyre edhe 3 kanė fėmijė. Sigurisht rob te zėnė nga trevat tjera.

Sipas disa kujtimeve varre masive nė Zajaz e rrethinė ka nė vendin e quajtur Bunari i Seferit, nė fshatin Cėrvicė
Terrorin e paparė ushtruar mbi shqiptarėt nga pushtuesi serb pėr kėtė periudhė na e pėrshkruan edhe Edit Durhami e cila ngriti zėrin edhe nė Parlamentin Anglez. Ja si shkruan ajo: “Nga krahinat e pushtuara na vinin lajme tė dhimbshme mbi mizoritė e paduruara, qė bėnin serbėt dhe malazezėt mbi popullsinė shqiptare. Dhe, nė vend qė t’i fshihnin veprat e tyre, ata pėrkundrazi mburreshin me to. Njė oficer serb tregonte duke qeshur se si ushtarėt tė tij kishin shpuar me bajonetė gratė dhe fėmijėt e Lumės. Njė tjetėr nga dera e Petroviqėve mburrej kur thoshte se brenda dy vjetėve asnjė njeri nė tokat e pushtuara nuk do tė guxonte tė fliste atė gjuhė tė ndyrė (shqipen)… Gratė myslimane pasi i zhvishnin, i dėrgonin bashkė me fėmijėt e tyre nė kishė pėr t’i pagėzuar. Brenda njė brezi ne do ta serbizojmė atė popull “.
Nuk ka dyshim se synimet e drejtpėrdrejta tė gjenocidit tė ushtruar mbi popullsinė shqiptare nė vitet 1912-1915, madje edhe mė vonė, bėheshin me tė vetmin qėllim qė nėpėrmjet jetės sė padurueshme, sė pari nėpėr fshatra ku kompaktėsia ishte e madhe, tė bėhej shpėrngulja masive. Por, nė kohėn e tronditjeve tė mėdha historike dhe shoqėrore njerėzit piqen shpejt.
Pavarėsisht nga terrori dhe propaganda e shfrenuar zajazasit e pėrballuan dhunėn dhe nuk i lėshuan trojet e tė parėve, duke penguar kėshtu realizimin e objektivave tė qarqeve shoviniste tė Beogradit pėr shpėrnguljen e shqiptarėve dhe shkombėtarizimin e trevave tė tyre.

- See more at: http://gazetadielli.com/masakrat-ne-zajaz-e-rrethine-me-1913/#sthash.on4sX6WU.dpuf

Edvin83
24-12-2013, 16:40
Masakra serbe e vitit 1913 n� Kabashin e Anamorav�s /Kosov�/

12 Shkurt 2007

Masakra serbe e vitit 1913 n� Kabashin e Anamorav�s /Kosov�/

Nė Kullėn e Mbretit tė arrestuarit u mbajtėn dy ditė. Ditėn e tretė, nė mbrėmje, nė kėmbė, tė lidhur me shoka tė tė arrestuarve, dorė pėr dore, dy nga dy dhe me forca tė mėdha sigurie, i nisin pėr nė Gjilan. Kėshtu i gėnjenin tė burgosurit, sikur nė Gjilan do t’i nxirrnin para gjyqit tė “drejtėsisė.”. Kurse nė anėn tjetėr ata e kishin pėrgatitur humnerėn ku do t’i masakronin. Fshatit ia vunė zjarrin. U dogjėn tė gjitha shtėpitė, plevicat, gardhiqet... Tė gjitha gjėrat e vlefshme u grabitėn: pajėn e nuseve e tė vajzave, bulmetin, fasulen, dimėrishtat e rezervuara, misrin, grurin... Dyert e oborreve, hambarėt, qerret deri vonė janė vėrejtur nė shtėpitė e plaēkitėsve nė Viti, nė Binēė, nė Vėrbovcė e nė Kllokot.

Fshati Kabash ndodhet rrėzė maleve tė Kopilaēės, tani i bashkuar plotėsisht me qytezėn e Vitisė, nė anėn jugore me hapėsirė kodrinore-malore, kurse nė anėn veriore me sipėrfaqe tė rrafshėt bujqėsore. Nė anėn lindore kufizohet me lumin Morava, kurse nė anėn perėndimore me fshatin Smirė. Kabashi ėshtė njė ndėr fshatrat mė tė reja nė Moravėn e Epėrme. Kabashin e themeluan kabashėt e ardhur nga Kabashi i Prizrenit nė gjysmėn e dytė tė shekullit XVIII, mes viteve 1780-1785. Sot Kabashi ėshtė njė ndėr fshatrat mė tė mėdha nė Komunėn e Vitisė me afro 400 shtėpi dhe me 3000 e mė tepėr banorė.
Nė pjesėn e dytė tė muajit tetor tė vitit 1913, njė grup kaēakėsh, tė udhėhequr nga Rrustem Kabashi, zbresin nga mali nė katund, hetohen nga rojat serbe dhe thirrjeve tė tyre pėr t’u dorėzuar, pėr tė treguar se kush janė, kaēakėt u kundėrpėrgjigjen me armė, duke vrarė dy serbė.
Ngjarja ndodh nė mbrėmje vonė, nė anėn perėndimore tė xhamisė sė fshatit, nė largėsi prej 20 metrash. Pushtuesi serb me kohė e priste njė rast tė kėtillė pėr t’i shfryrė epshet shoviniste mbi popullin shqiptar. Atė natė u rrethua i tėrė fshati nga forca tė shumėfishta tė xhandarmėrisė, ushtrisė dhe civilėve serbė. Sipas dėshmive tė atyre qė mbetėn gjallė, qė e pėrjetuan llahtarinė, nė mėngjes tė asaj vjeshte u arrestuan tė gjithė meshkujt mbi moshėn 15-vjeēare. Sė pari tė arrestuarit i ngujuan nė xhaminė e fshatit, me pretekst se janė duke bėrė hetime. Tė njėjtėn ditė tė arrestuarit i dėrgojnė (i ngujojnė) te Kulla e Mbretit nė Viti. Kulla ishte te udhėkryqi ku ndahet rruga, qė vjen prej mėhallės sė debelldasve, pėr te tregu i sotėm i pemė-perimeve. Kėtė kullė para 1912-tės e shfrytėzonte xhandarmėria turke, kurse mė vonė xhandarmėria serbe si postėkomandė.
Atė qė nuk arriti ta bėnte ushtria serbe mė 1912, siē veproi nė fshatrat fqinje, kur u dogjėn, u masakruan, u pushkatuan edhe fėmijėt: nė Smirė, nė Goshicė, nė Lugishtė (Lubishtė), nė Mogillė, nė Mollėkuq (Trestenik) etj., ky rast u desh tė shfrytėzohej qė t’i zhdukte nga faqja e dheut banorėt e fshatit kryeneē dhe tė “realizohej plani i Serbisė pėr kolonizimin, mė mirė tė thuhet pėr serbizimin e vendeve ku popullata ishte mė tepėr shqiptare” * Dr. Millovan Obradoviq, Reforma agrare dhe kolonizimi nė Kosovė, 1918-1941, Prishtinė, faqe 5.
Fshati ende nuk kishte arritur t’i shėronte plagėt qė ia kishte shkaktuar Shefqet Turgut Pasha (1910), kur u dogj gati gjysma e fshatit dhe u vranė me tradhti, vėllezėrit Adem e Mustafė Kabashi, frymėzues, organizatorė dhe pjesėmarrės tė luftės nė Grykėn e Kaēanikut dhe nė Luginėn e Moravės kundėr Turgut Pashės, dhe ja tani erdhi okupatori tjetėr edhe mė i egėr e mė mizor.
Nė Kullėn e Mbretit tė arrestuarit u mbajtėn dy ditė. Ditėn e tretė, nė mbrėmje, nė kėmbė, tė lidhur me shoka tė tė arrestuarve, dorė pėr dore, dy nga dy dhe me forca tė mėdha sigurie, i nisin pėr nė Gjilan. Kėshtu i gėnjenin tė burgosurit, sikur nė Gjilan do t’i nxirrnin para gjygjit tė “drejtėsisė”. Kurse nė anėn tjetėr ata e kishin pėrgatitur humnerėn ku do t’i masakronin. Fshatit ia vunė zjarrin. U dogjėn tė gjitha shtėpitė, plevicat, gardhiqet, me pėrjashtim tė dy shtėpive, tė cilat i pėrballuan zjarrit ose u lanė me qėllim (shtėpia e Rexhep Ēaushit dhe ajo e Hetem Hasanit).
Nė plevica, ku ishin fshehur, u dogjėn Zenel Rexhepi, 40-vjeēar, Qazim Shabani, 20-vjeēar, Rrustem e Shaban Sallahu, njėri 19 e tjetri 17-vjeēar nė praninė e nėnės sė tyre, e cila u kacafyt me xhandarėt pėr t’i shpėtuar djemtė, Ibish Jakupi, 48-vjeēar u vra nė fshat, Agush Ahmeti, 30-vjeēar po ashtu u vra nė dalje tė fshatit. Murat Salih Abdylin, 50-vjeēar, tė sėmurė, veshur nė kėmishė e done (brekė), e vret shėrbėtori i dikurshėm i tij, pasi e lirojnė si tė sėmurė. I vrari u varros nė vendin e ngjarjes, 250-300 metra larg Kullės, skaj rrugės nė hyrje tė fshatit Kabash, 30 m. afėr mullirit tė Miftijajve. Fshati u plaēkit. Tė gjitha gjėrat e vlefshme u grabitėn: pajėn e nuseve e tė vajzave, bulmetin, fasulen, dimėrishtat e rezervuara, misrin, grurin... Dyert e oborreve, hambarėt, qerret deri vonė janė vėrejtur nė shtėpitė e plaēkitėsve nė Viti, nė Binēė, nė Vėrbovcė e nė Kllokot. Jahi Selmani (1896-1968), person i cili i shpėtoi pushkatimit, pas shumė vitesh, nė rrojtoren e Misin Kabashit, nė Gjilan, Gata Veleshanit nga Velekinca, xhelat nė plojėn e madhe tė kabashėve, ia ka parė nė dorė kutinė e argjendtė pėr duhan dhe qelibarin e Aziz Abdylit (hoxhė i fshatit, i pushkatuar). Ēfarė mjerimi, tė vrarėt janė plaēkitur! Plaēkitėsit i morėn me vete tė gjitha, duke lėnė pas vetėm vajin e nėnave pėr djemtė, vajin e nuseve pėr burrat, vajin e fėmijėve pėr prindėrit dhe mallkimin e grave drejtuar vrasėsve, barbarėve. Fshatit i vinte era shkrumb me javė tė tėra. Gjėma e tė vrarėve u dėgjua me ditė tė tėra. U vranė, u therėn me thika dhe u groposėn aty 54 veta, disa pėr sė gjalli, nė njė humnerė tė pėrgatitur mė parė te Zabeli i Sahit Agės, nė afėrsi tė Kllokotit (tash pronė e Banjės sė Kllokotit). Sipas Jahi Selmanit, i cili e pa me sy ngjarjen, aty ku u masakruan bashkėvendėsit e tij thoshte se u krijua njė tollovi e paparė. Xhandarėt e ndihmuar nga ushtarėt dhe civilėt vendės serbė shtinin pa ia nda duke pėrdorur edhe bajonetat. Aty pati tė vrarė edhe serbė. Siē duket, ata vranė njėri-tjetrin pas rebelimit tė tė arrestuarve. Nė mesin e tė vrarėve pati edhe mysafirė qė u gjetėn atė natė tė kobshme nė odėn e Sylė Jasharit. Ata ishin tre veta, njėri prej tyre dhėndėr i xha Sylės nga Ballanca, fshat nė komunėn e Vitisė. Nė kėtė plojė u vra edhe njė mysafir tjetėr nga Mogilla, Misin Luzha.
Fshati mbeti nė duar tė grave dhe fėmijėve. Shumica e nėnave i rritėn fėmijėt nė gjini, pėr t’u kthyer pas tre vjetėsh, e pėr tė filluar jetėn nė fshatin e djegur. Me mund tė madh arritėn t’i shėrojnė plagėt sadopak dhe t’u dalin zot trojeve qė ua lanė amanet tė parėt. Ata nuk i harruan fjalėt, mesazhin e Bajram Currit, Isa Boletinit, Mustafė Kabashit, nė vitin 1909 para se tė ēlirohej Shkupi, ku qėndruan dy net nė Kabash pėr ta mobilizuar popullin nė luftė kundėr turqve. Qė atėherė u kishin thėnė tė tubuarve nė oborrin e xhamisė sė fshatit: “Ky truall ėshtė i yni. Ta ruajmė e ta mbrojmė si sytė e ballit” (sipas Saqip Misin Salihut 1882-1961).
Peripecitė nuk kanė tė sosur. Duhej tė ndėrtoheshin shtėpitė dhe gjithēka tjetėr qė u nevojitej pėr jetė. Disa familje u shuan, disa tė tjera u shpėrngulėn nė Turqi. Pastaj filloi kolonizimi i fshatit me serbė tė ardhur nga Vllasina. Toka u merret, po dėshira pėr tė jetuar nė trojet e tė parėve nuk u shua kurrė.
Pas njė hulumtimi kemi gjetur emrat e 44* kabashasve tė vrarė dhe tre mysafirėve, kurse tė tjerėt janė tė familjeve tė shuara, tė shpėrngulura ose numri i tė vrarėve ka qenė mė i vogėl se sa flitej. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė vendi ku janė groposur tė masakruarit e kanė mbuluar ferrat dhe nuk ėshtė i shėnuar me asgjė. Kjo papėrgjegjėsi ndaj sė kaluarės, tė tė vrarėve nuk falet, kjo papėrgjegjėsi ėshtė e porositur nga vrasėsit, ėshtė e dėmshme, kundėr vetvetes, kundėr interesave tona kombėtare, kundėr tė sė ardhmes. Asnjė nga varrezat masive (mbi 350 viktima) tė vitit 1912/1913 nė komunėn e Vitisė nuk ėshtė e shėnuar. Turp i madh! Njerėzit e pėrgjegjshėm, tė mirė, duhet tė ndėrhyjnė njė orė e mė parė. Tė shėnohen kėto vende tė plojės, se gjaku i derdhur edhe pa dėshirėn e tė masakruarve na ndėshkon. Tė shkruhet historia e tė tė pushkatuarve, t’i tregojmė vetes, gjeneratave, botės se masakrat, plojat mbi shqiptarėt janė tė hershme qė nga periudha e ngritjes sė shtetit serb.
*Emrat e tė ekzekutuarve: 1. Misin Salih Cenaj, 52-vjeēar, 2. Murat Salih Cenaj (50), 3. Avdyl Salih Cenaj (34), 4. Hysen Jakup Cenaj (35), 5. Ibish Jakup Cenaj (52), 6. Isak Jakup Cenaj (31), 7. Agush Ahmet Cenaj (30), 8. Hamėz Nezir Cenaj (18), 9. Qerim Ali Cenaj (50), 10. Alush Ali Cenaj (26), 11. Hafiz Qerim Cenaj (22), 12. Halit Qerim Cenaj (20), 13. Azem Kamer Cenaj (48), 14. Sefedin Azem Cenaj (16), 15. Aziz Elez Cenaj (47), 16. Rexhep Ēaush Veselaj (63), 17. Smajl Bajram Veselaj (60), 18. Bajram Smajl Veselaj (39), 19. Hamit Selaman Veselaj (50), 20. Jashar Islam Muēaj (60), 21. Islam Jashar Muēaj (30), 22. Murtez Brahim Muēaj (52), 23 Hamdi Murtez Muēaj (17), 24. Kadri Brahim Muēaj (37), 25. Isuf Brahim Muēaj (22), 26. Qamil Osaman Muēaj (18), 27. Zenel Rexhep Muēaj (40), 28. Hazir Shaban Muēaj (45), 29. Qazim Hazir Muēaj (20), 30. Shabi Sadik Muēaj (37), 31. Ramadan Ramadan Kuklubeci (30), 32. Rrahim Sallah Trakalaēi (53), 33. Ali Sallah Trakalaqi (50), 34. Hebib Ali Trakalaēi (25), 35. Aziz Avdyl Trakalaēi (47), 36. Faik Aziz Trakalaēi (19), 37. Abaz Sallah Trakalaēi (65), 38. Veli Abaz Trakalaēi (45), 39. Rrustem Veli Trakalaēi (19), 40. Shaban Veli Trakalaēi (17), 41. Hysen Abaz Trakalaēi (18), 42 Misin Luzha (mysafir, fshati Mogillė), 43. Shefki Qerimi (mysafir, fshati Ballancė), 44. Tahir Musliu (mysafir, fshati Ballancė).

Sabit Abdyli, Zelandė e Re, ( sabitabdyli@hotmail.com )

Edvin83
24-12-2013, 16:41
Lufta 9 vjeēare e Dibrės mė 1912-1921, si u organizua kryengritja e pėrgjithshme, masakrat, gjenocidi serb dhe shpėrngulja masive


Lufta 9 vjeēare e Dibrės mė 1912-1921, si u organizua kryengritja e pėrgjithshme, masakrat, gjenocidi serb dhe shpėrngulja masive
Nga Fatos DACI* Nė vitin 1913, nė kryengritjen e pėrgjithshme tė Dibrės kundėr pushtuesve serbė dhe pas saj, deri mė 1921, kur mbushen 9 vjet lufte heroike e dibranėve me krajla tė 4 shteteve ballkanike, si: Serbi, Mali i Zi, Bullgari dhe Greqi, serbėt bėnė masakėr e terror, njė gjenocid tė vėrtetė nė tė gjithė Dibrėn, nė Dibėr tė Epėrme e nė Dibėr tė Poshtme, nga Golloborda deri nė Reē. Ka plot dokumente tė kohės qė e dėshmojnė njė fakt tė tillė dhe sjellin shifra rrėqethėse tė masakrave serbe mbi popullsinė e pafajshme shqiptare. Kudo qė shkeli kėmba e tyre dogjėn e shkatėrruan fshatra, tė cilat i bėnė shkrumb e hi, plaēkitėn tė gjithė fshatrat, plaēkitėn tė vdekur e tė gjallė, ditėn me diell vranė e therėn me bajonetė burra e gra, edhe nė sy tė fėmijėve, nė disa familje tre vėllezėr e nė tė tjera dhe dy vėllezėr, disa gra e disa fėmijė, hodhėn tė gjallė nė zjarr burra, gra e fėmijė, si dhe hapur dhe pa e fshehur dorėn vodhėn gjithė bagėtinė dhe grabitėn lira e para tė tjera tė fshatarėve dhe malėsorėve.


Gjatė masakrave serbe tė vitit 1913

-Nė 88 fshatra, nga Bulqiza nė Kala tė Dodės u kryen masakra, barbarizma dhe djegie e plaēkitje
- U plaēkitėn plotėsisht 35 fshatra, si: Sopoti, Shupenza, Qyteti i Dibrės sė Madhe, Homeshi, Okshatina, Topojani, Golevishti, Zogjaj, Ēereneci, Maqellara, Bllaca, Kllobēishti, Oboku, Pesjaka, Erebara, Kovashica, Majtara, Trepēa, Rabdishti, Staraveci, Tomini, Bellova, Muhurri, Cerjani, Pilafet, Pollozhani, Limjani, Luznia, Peshkopia, Trepēa, Dipjaka, Dardha, Shullani, Cereni dhe Vasiet.
- 35 fshatra u dogjėn plotėsisht, u bėnė shkrumb e hi.
Shtėpi tė djegura gjithsej 1346
- U dogjėn 1278 shtėpi
- U dogjėn 68 kasolle.
Tė vrarė gjithsej 986 veta
- U vranė me bajoneta 844 veta.
- U vrarė nė sy tė fėmijėve e tė familjes 53 veta.
- Nė 12 raste u vranė dy vėllezėr sė bashku, pra, 24 veta.
- Nė 11 raste u vranė njėherėsh babė e bir, pra, 22 veta.
- U vranė 27 gra
- Fėmijė tė vrarė gjithsej 16, prej tė cilėve 9 u hodhėn tė gjallė nė zjarr (prej tyre dy vajza tė vogla)
- 4 gra u hodhėn tė gjallė nė zjarr.
- 2 burra u hodhėn tė gjallė nė zjarr.
- 1 grua u ther.
- U mbytėn poshtėrsisht 4 veta
- U varėn 3 veta.
- Rreth 20.000 veta u shpėrngulėn pėr shkak tė luftės e masakrave.
- Bagėti tė grabitura:
- Dele 12 496 krerė
- Dhi 5 899 krerė
- Lopė 1 466 krerė
- Qe (buaj) 1 256 krerė
- Kuaj 702
- Gomarė 48
- Mushka 30
- Gjithsej 21897

Mizori tė tmerrshme, therje me bajoneta, djegie tė gjallė nė zjarr, varje, vjedhje, djegie e plaēkitje tė mėdha bėnė nė fshatrat dibrane nga Bulqiza nė Kala tė Dodės, nga Reka e Dibra e Madhe nė Reē e Lurė. E njėjta situatė u krijua edhe nė Jugun e Shqipėrisė nga grekėt, tė cilėt nė Gjirokastėr e Kurvelesh 28 fshatra i shkatėrruan plotėsisht, nė Tepelenė 29 fshatra i shkatėrruan, nė Pėrmet 26 i dogjėn e i shkatėrruan, nė Korēė 14 i dogjėn dhe i shkatėrruan dhe nė Kolonjė 19 fshatra i dogjėn e i shkatėrruan. Pra, grekėt mė 1913-1914 dogjėn e shkatėrruan 116 fshatra gjithsej. Ndėrsa pėr ushtrinė pushtuese austriake dhe bullgare rezulton se rastet janė fare sporadike. Njė nga burimet e shumta, tė cilat paraqesin kėta masakra, barbarizma dhe plaēkitje nė Dibėr, mė i besueshėm ėshtė njė raport special i pėrpiluar 8 muaj mė pas, nė pėrfundim tė njė hetimi tė hollėsishėm qė ka kryer njė i dėrguar i njė Fuqie tė Evropės. Sipas kėtij raporti tė imtė, fshat mė fshat, shifrat janė si mė poshtė: Nė Bllacė plaēkitėn dhe dogjėn gjithė fshatin fund e krye. Burra, gra dhe fėmijė i shkuan nė bajonetė, si dhe grabitėn 250 dele, 37 shtazė me brirė, 28 kuaj dhe vranė tė gjithė barinjtė, qė mundėn tė zėnė.Nė Allajbegi plaēkitėn e dogjėn 65 shtėpi dhe vranė 15 burra dhe 5 gra: Shamen, Qamilen, Alien, Nimetallahin, Hiden, Zaiden, Fatimen dhe njė vajzė 5-vjeēe. E gjithė gjėja e gjallė e fshatit u rrėmbye prej tyre nė kullota. Nė Rabdishtė u plaēkit fund e krye i gjithė fshati, u dogjėn 38 shtėpi, 40 kasolle dhe u vranė me bajonetė 65 veta, ndėr tė cilėt Ibrahim Farruku dhe i vėllai-Mehmeti, Rushan Myslimi dhe i vėllai-Zeneli, Emin Hakiu dhe vėllezėrit-Shaqiri e Sulejmani, Nuredin Ibrahimi dhe i ati-Ibrahimi, Dervish Aliu dhe i vėllai-Shemsedini dhe njė djalė 6-vjeē, qė u hodh gjallė nė zjarr. U grabitėn 400 dele, 150 dhi, 60 lopė, 22 kuaj dhe pėrmbi 20 lira turke. Nė Pilafe Mėhallė tė gjitha shtėpitė u plaēkitėn dhe 22 prej tyre u dogjėn. Herėn e parė grabitėn 200 dhen, 100 dhi, 30 lopė, 15 kuaj dhe pėrmbi 300 lira turke. Herėn e dytė rrėmbyen 10 dele, 10 dhi, 1 kalė dhe vranė me therje me bajonetė: Hasan Fetahi, Salih Jusufi e njė foshnje 6 vjeē e quajtur Fatime. U hodhėn nė flakė tė zjarrit njė foshnje 5 vjeēe dhe njė foshnje 4 vjeēe. U plaēkitėn 100 qe, 15 lopė, 200 desh dhe 8 kuaj.

Familja Shaba para ekzekutimit nga serbėt nga fshatin Dragu tė Bulqizės

Edhe Golloborda, ky prush i shqiptarizmės, qe nė ballė tė luftės dhe heroizmit pėr mbrojtjen e tokave dibrane e shqiptare nga pushtuesit lakmitar serbė, bullgarė, austriakė, grekė, malazez. Gjithashtu, as Golloborda nuk u kursye nga dhuna, barbarizmat dhe masakrat prej ushtrive pushtuese ballkanase. Edhe nė Gollobordė fshatrat u bėnė shkrumb e hi, njerėzit u shkuan nė bajonetė dhe zjarr, gjėja e gjallė u vodh dhe u grabit. Nė Okshtun u shkuan nė bajonetė14 burra 5 burra e tri gra. Nė Steblevė mbetėn tė vrarė nga pushtuesit 5 burra e tri gra. Nė Zabzun u vranė 9 burra e njė grua. Nė Gjinovec u vranė dy burra. Askush nuk mund tė harrojė faktin se edhe patriotėt me zė e me emėr, si: Aziz Lila, Elez Koēi dhe Hoxhė Moglica nė Gollobordė; Osman Paci nė Fushė-Alie, Xheladin Seferi nė Luzni, Mersim Dema nga Homeshi, Xhafer Doda –prijės i Reēit, Hasan Kaci nga Lura, Xhetan Kaloshi nga Kandri, Murat Kaloshi (u plagos) Qazim Lika nga Kalaja e Dodės, Ali Mena e Sufė Mena –bajraktarė tė Lurės etj. u vranė nga serbėt, bullgarėt dhe austriakėt.

Masakrat

Popullsia dibrane e pafajshme dhe e pambrojtur si gratė, fėmijėt dhe pleqtė, tė gjendur pėrballė rrezikut serioz pėr jetėt e tyre nga masakrat dhe barbarizmat e pashoqe qė bėnte ushtria serbe mbi popullsinė e pambrojtur, nuk pati rrugė tjetėr veēse tė kėrkonte shpėtim, duke marrė arratinė, rrugėn e emigrimit nė Malėsi, Mat, Tiranė, Ēermenikė, Martanesh, Elbasan, Peqin etj. Karvane tė gjata me gra, foshnje e pleq morėn udhėt pėr nė kėto treva e qytete. Rrugėt qė lidhnin kėto qendra me Dibrėn u mbushėn me njerėz tė rraskapitur e sfilitur, mė kėmbė tė gjakosura, me buzė tė ēara e me zorrė qė grindeshin pėr pak bukė e pak ushqim. Vuajtjet e mjerimet e tyre nuk ka laps qė i pėrshkruan. Tmerri qė ata panė me sy qe i madh, por dhe dhimbja pėr vatanin, shtėpitė dhe bagėtitė e rrezikuara nga ushtria pushtuese serbe qe e madhe. Largime i dibranėve nga vendlindja nė krahine e treva tė tjera vazhdoi gjatė, mbi 4 muaj.
Rreth datės 20 shtator 1913, dibranėt e pambrojtur-gra, fėmijė e pleq, sepse burrat e aftė pėr luftė ishin nė male, duke luftuar me pushtuesit serbė, qė tė shpėtonin kokėn nuk gjetėn rrugė tjetėr veēse tė largoheshin nga zonat e luftės dhe tė futeshin nė thellėsi tė vendit, si nė Tiranė, Mat, Martanesh, Malėsi, Elbasan e Peqin. Njė pjesė e tyre ndoqi rrugėn Vjetėr tė Karvanėve, tė cilėn sot jemi mėsuar ta quajmė Rruga e Arbrit, kaluan nė Shkallė tė Tujanit dhe nė Murrize e erdhėn dhe u vendosėn nė Tiranė. Tė tjerė morėn rrugėn pėr nė Martanesh e qėndruan aty, ndėrsa shumė tė tjerė ndoqėn rrugėn tradicionale pėr nė Elbasan, ku dhe u vendosėn pėrkohėsisht. Njė pjesė e kėtyre dibranėve u vendosėn dhe nė Peqin. Sipas dokumenteve tė kohės, raportimet e para thonė se mė 24 shtator 1913 nė Elbasan gjendeshin jo mė pak se 2000 vetė, ndėrsa tė tjerė qenė strehuar nė Mat, Tiranė e Malėsi.

Muhaxhirė dibranė, 1913

Mė 24 shtator 1913 mjekėt e Elbasanit u drejtuan njė kėrkesė Kryqit tė Kuq tė Italisė dhe Austrisė pėr tė ndihmuar kaq qind e mijė njerėz, qė vuanin nga barbaria serbe. Mė 29 shtator 1913 njoftohej se ishin 6000 dibranė tė rrahur nga ushtria serbe e jo 20.000 sa thoshin lajmet nga Beogradi. Ky numėr rritej nga dita nė ditė. Kėshtu, mė 5 tetor 1913, njoftohet nga Elbasani se prej barbarizmave tė serbėve, sot, prej Ohrit, Strugės, Dibrės e Gostivarit kanė ardhur kėtu mbi 5000 foshnje, gra e pleq e po vijnė gjithnjė. Nuk ka mbetur shtėpi, xhami, Vakef e dyqan pa u mbush me tė ikurit. Tre ditė mė pas, mė 12 tetor 1913 njoftohet se nė Elbasan numri i tė larguarve nga lufta me serbėt gjendeshin mė shumė se 6000 dibranė. Ky lajm nėnshkruhet nga Sefedin Pushtina, Shykri Iljaz Pasha, Hasan Ballanca, Qamil Daci, Sheh Latifi, Hafėz Bej, Riza Jegeni, Ali Zajmi dhe 5 ortodoksė.
Po mė 12 tetor 1913, e tillė ishte gjendja edhe nė Tiranė, ku ishin 11.000 dibranė tė larguar nga lufta me serbėt pėr shkak tė masakrave, djegieve e plaēkitjeve. Nė kėtė datė kėta bėnė njė mbledhje te Fusha e Pazarit nė Tiranė pėrpara Kėshllasė pėr pritjen e Komitetit Ndėrkombėtar tė Kufijve tė Shqipėrisė sė Sipėrme, tė cilėt shoqėroheshin nga 400 ushtarė. Ndėrkohė, lajmėrohet sė serbėt po bėnin dėme tė mėdha nė Grykė tė Madhe dhe nė Grykė tė Vogėl. Vetėm mė 28 nėntor arritėn nė Elbasan 100 familje nga Dibra. Mė 30 tetor 1912, bėhet me dije se nė Mat, Ēermenikė, Tiranė dhe Elbasan janė strehuar 80.000 tė ikur prej serbėve nga Dibra. Vetėm nė Elbasan janė strehuar 4 mijė shpirt, sepse vetėm nė Reshan serbėt pushkatuan 30 njerėz. Nė kėtė fshat mbyllėn nė shtėpi, u vunė zjarrin dhe i dogjėn 20 gra, fėmijė e pleq. Mė 24 dhjetor 1913 njoftohej se nė Elbasan gjendeshin 2500 persona prej Dibre tė ikur nė pushtimi serb. Pavarėsisht shifrave herė nė ngjitje e ndonjė herė nė zbritje, numri i tė larguarve ishte vėrtetė shumė i madh, me mijėra njerėz kishin lėnė shtėpi e gjithēka pėr tė shpėtuar nga represione barbar i serbėve. Interesi i Qeverisė sė Vlorės, veēanėrisht i Aqif Pashės, prefekt i Elbasanit, qe shumė i madh pėr kėtė njerėz fatkeq tė dėbuar nga trojet e tyre stėrgjyshore. Ka disa dokumente, qė flasin pėr porositė qė ai jep nė lidhje me sistemimin e dibranėve tė larguar pėr shkak tė luftės, jep urdhėr tė ndėrtohet pėr kėtė qėllim edhe ura e Haxhi Beqarit dhe siguron njė shumė tė hollash pėr ndihmė prej 30.000 napolonash. Vetėm Fuad bej Dibra dha 250 napolona pėr dibranėt fatkėqij. Qeveria siguroi pėr tė larguarit edhe bukėn. Sipas dokumenteve qeveria shpėrndante pėr dibranėt e mėrguar 2500 okė bukė nė ditė. Dibranėt e larguar, qė ndodheshin nė Elbasan qenė strehuar nėpėr xhami, medrese dhe mė tė shumtit nė kėshillat nė anė tė Shkumbinit. Vetėm nė kėto kėshilla qenė strehuar 700 gra, fėmijė e pleq. Gjithashtu, pėr gjendjen e rėndė tė tė larguarve nga lufta me serbėt, Aqif Pasha i shkruan njė telegram edhe Eduard Grejt dhe Aubrey Herbertit pėr gjendjen e rėndė tė tė mėrguarve dhe kėrkojnė qė nė vend tė shkonte njė komision pėr tė verifikuar situatėn e krijuar dhe gjendjen e dibranėve pa shtėpie pa katandi. Menjėherė nė ndihmė tė dibranė erdhėn dhe bamirėsit e parė nga bota demokratike, se bamirėsia nuk ėshtė shpikur tani nė kohėt moderne, pro ka shoqėruar njerėzimin nė tė gjithė etapat e zhvillimit tė tij. Miss Edith Durham sosi kėtu (nė Dibėr) pėr tė shpėrndarė ndihma pėr tė plagosurit. Njoftohet se deri tani mbi 500 gra, foshnje e pleq tė ikur nga Dibra, Ohri e Struga kanė arritur nė Elbasan, ku vazhdojnė tė vijnė. Nuk ka mbetur shtėpi, xhami, vakėf e dyqan pa u mbush me tė ikurit.
Zoti dhe zonja Kenedi shpėrndanė ndihma te njerėzit e katundeve tė djegura tė Dibrės, si: Tėrbaēi, Viēishti, Golovishti, Izvori, Gjorica, Kovashica, Ēernena, Bllaca e Sipėrme dhe e Poshtme, Shupenza, Boēeva, Homeshi, Zogjej, Okshatina,Topojani, Mazhica, Sepetova, Vlashaj, Zalli, Shtushaj. Mė 19 mars 1915 raportohet se z.Hoėard dhe z.Hotove u takuan njė Nju Jork me shqiptarė dhe mblodhėn ndihma pėr Shqipėrinė e shqiptarėt. Mė 7 prill 1915 misionari filo-shqiptar, Erikson, bėn thirrje pėr tė dėrguar nė Shqipėri njė vapor se 30 mijė shpirt po vuanin nė Vlorė nė pėrpjekje pėr emigruar dhe 10 mijė po vdisnin nga uria e tė ftohti. Populli i Elbasanit dhe populli i Tiranės i mirėpriti dibranėt e larguar nga barbarizmat antinjerėzore serbe me dashamirėsi e bujari. Banorėt vendas tė kėtyre dy qyteteve mė tė mėdha tė kohės, bėnė tė gjitha pėrpjekjet e sakrificat pėr t’i ndihmuar dibranėt nė kėto ditė tė vėshtira. Pėr kėtė ndihmė bujare e njerėzore dibranėt u janė mirėnjohės ndėr breza. Nė Elbasan nuk qėndruan tė gjithė ata qė mbėrritėn atje, por njė pjesė e tyre erdhi dhe u bashkua me pjesėn tjetėr nė Tiranė, ku formuan njė lagje, e cila tradicionalisht ka emrin “Lagjja e Dibranėve”. Ata qė mbetėn nė Elbasan dhe ata qė qėndruan nė Tiranė, u integruan plotėsisht nė jetėn e kėtyre dy qyteteve dhe sot ėshtė njė komunitet i nderuar dhe i respektuar, qė jeton nė harmoni e paqe me vendasit e mirė e mikpritės, qė hapėn dyert e zemrat pėr ta nė kohėt mė tė vėshtira. Mes tiranasve vendės e elbasanllinjve vendas dhe dibranėve nė anėn tjetėr janė lidhur shumė miqėsi e ėshtė forcuar respekti reciprok.


Sipas “Dielli”, datė 7 prill 1915, shkrimi nė faqen 2, “Njerėzia qė kėrkon tė ikė nga lufta nė Shqipėri dhe masakrat greko-serbe shkon nė 1 milion, nga tė cilėt 45 nė 100 janė gra dhe fėmijė. Kėto eksode boshatisėn Dibrėn dhe krijuan njė boshllėk, qė vėshtirė se mbushet mė. Prandaj, nė vitet 1913-1915 shkuan me shumicė shqiptarė, dhe dibranė, edhe nė SHBA, Turqi etj. Pas kėtij eksodi, mė vonė, nga Dibra lėvizjet nga brenda jashtė kanė qenė me pakicė, me shumė nga Golloborda, tė cilėt pasaportizoheshin nė qytete tė ndryshme tė Shqipėri si ndėrtues e specialistė ndėrtimi. Eksodi me pėrmasa tė mėdha, me dėshirėn e vetė banorėve tė Dibrės, ndodhi nė vitet 1995-2000, kur qindra mijė dibranė e dibrane u shpėrngulėn nga Dibra dhe u vendosėn nė Tiranė e rrethina tė saj, nė Lezhė, Shkodėr, Laē, Milot, Mamurras, Fushė-Krujė, Vorė, Durrės, Elbasan, Fier, Lushnje etj., si dhe nė Angli, Itali, Gjermani, Francė, Belgjikė, Sustri, Holandė, Suedi, Greqi, SHBA, ku vetėm nė State Island mendohet se aktualisht janė rreth 10.000 dibranė, shumica tė shkuar pas rrėzimit tė regjimit komunist nė Jugosllavi, Maqedoni dhe Shqipėri. Besohet se vetėm nė Tiranė janė vendosur rreth 80.000 votues.

*Historian, publicist, Anėtar i Pėrhershėm i Akademisė Amerikano-Shqiptare tė Shkencave dhe Arteve

Pėr 9 vjet luftė me serbėt (1912-1921), pėr sa u takon masakrave dhe gjenocidit shfarosės tė popullsisė sė pafajshme ndėr gra, foshnje e pleq, kemi kėto tė dhėna:

Mėnyra e tė vrarėve dibranė nga forcat serbe:
Nr. Mėnyra e vrasjes Meshkuj Gra Fėmijė Shuma
1. Tė therur me thikė 263 69 75 407
2. Me plumb 341 78 65 484
3. Tė djegur nė zjarr 109 256 138 503
4. Shuma 713 403 278 1394

Statistika pasqyron barbarinė e shovinistėve serb dhe gjenocidin e pashembullt tė tyre nė Evropė, ku nuk kursehen nga thika edhe gra e fėmijė.
Pėr masakrėn serbe, nė njė raport tė Ministrisė sė Brendshme, jepen tė dhėnat e mėposhtme:
Shuma e tė mėrguarve nga lufta nė Dibėr 55.068 persona
Gratė tė mėrguara prej luftės 23.348 “
Prej kėtyre fėmijė tė moshės 1-10 vjeē 10.844 “
Tė vdekur nga plagėt nė moshėn 1-10 vjeē 192
Tė vdekur nga sėmundjet 589 “
Gra tė vdekura nga plagėt 363 “
Gra tė vdekura prej sėmundjeve 1.245 “
Burra tė vdekur nė luftė 4855 “

Statistikė e dėmeve nė popullsi tė shkaktuara nga ushtria serbe nė periudhėn 1912-1920:

-Shtėpi tė djegura 2657
-Misėr e grurė kg. 9.535.880
-Dyqane 95
-Mullinj 83
-Xhami 25
-Teqe 5
Bagėti tė marra forcėrisht 54.880
-Kuaj 1327
-Qe e lopė 4546
-Dhen e dhi 49.007

- See more at: http://www.sot.com.al/dossier/lufta-9-vje%C3%A7are-e-dibr%C3%ABs-m%C3%AB-1912-1921-si-u-organizua-kryengritja-e-p%C3%ABrgjithshme-masakrat-0#sthash.zk4iSetv.dpuf

Edvin83
24-12-2013, 16:42
Pėr masakrat malazeze mbi shqiptarėt
Publikuar mė: 16/01/2013 10:31
Dimitrije Tucoviē
Dimitrije Tucoviē (1881-1914) ishte themelues i Partisė Social Demokrate Serbe, teoricien dhe udhėheqės i Lėvizjes Socialiste nė Mbretėrinė e Serbisė; njė nga organizatorėt dhe udhėheqėsit kryesorė tė lėvizjes e demonstratave tė punėtorėve e studentėve tė Beogradit kundėr Kryeministrit serb, Nikolla Pashiē (1902) dhe kundėr mbretit Aleksandėr Obrenoviē (5 mars 1903); organizator dhe udhėheqės i Konferencės sė Parė Ballkanike Socialiste (Beograd, 7-9 janar 1910), e mbledhur me qėllim krijimin e njė federate ballkanike; pjesėmarrės nė Kongresin e Internacionales Socialiste nė Kopenhagen (1910), korrespondent i gazetave serbe “Radničke novine” dhe “Borba”, luftėtar serb me gradėn kapiten nė divizionin “Morava”, nė luftėrat ballkanike, i cili ishte edhe nė pushtimin e trevave shqiptare (1912-1913); autor i librit “Serbia dhe Shqipėria”, etj. U vra nė frontin serb tė Luftės sė Parė Botėrore, nė nėntor 1914, nė Betejėn Kalubara. Njė shesh nė Beograd e mban emrin e tij.
Nga letra e tij, “Tėrbimi Malazias” e datės 9 nėntor 1913, (ku i referohet edhe antishqiptarit Mark Milani), po i shkėputim disa fragmente, qė bėjnė fjalė pėr masakrat malazeze nė tokat shqiptare tė Malėsisė si nė Kuē, Plavė-Guci, Beranė, etj. “Nė kėtė letėr tė dėrgueme nga fronti i luftės, flet pėr natyrėn kriminale tė malazezėve, pėr veprimet e tyre kriminale.
Shėnimet nė kllapa brenda fjalive janė vendue nga ana jonė pėr tė dhanė sqarime sa ma tė plota pėr lexuesin. Veēanėrisht duhen evidentuar publikisht kėto fakte kriminale, sepse kujtesa jonė kombėtare duhet t’i dijė kėto dhe tė ruhet nga strategjia asimiluese e politikės shtetėrore tė Malit tė Zi ndaj shqiptarėve, siē po veprohet me referendumin e 8 janarit 2013, nė Plavė-Guci”.
Dimitrije Tucoviē rrėfen pėr malazezėt:
“Princi (Danielo I i Principatės sė Malit tė Zi, qė sundoi 1852-1860 dhe pas tij erdhi Princ Nikolla I mė 1860-1910 dhe Mbret mė 1910-1918) nuk e pret malaziasin ndryshe, por me pyetjen: “Ku je ore trim, a preva mjaft koka tė turqve e tė shqiptarėve?”.
As malazezėt nuk tregojnė mė shumė zemėr ndaj fėmijėve tė huaj”.
“Si pjesa mė e prapambetur e popullit serb, nė pikėpamje kulturore, malazezėt edhe sot shkojnė nė luftė me tė gjitha pikėpamjet dhe shprehitė e tė gjitha fiseve primitive: se ai qė fiton ėshtė zotėrues jo vetėm i pushtetit, por edhe i tėrė pasurisė private dhe jetės sė tė gjithė atyre qė i gjen nė territorin e pushtuar. Ata luftojnė dhe plaēkitin pesė ditė, dhe dhjetė ditė i pėrdorin qė ta dėrgojnė prenė nė shtėpi dhe tė kthehen prapė mbrapa.”
“Administrata turke, sado qė nuk do tė mund tė ishte para asaj malazeze nė pikėpamje kulturore, prapėseprapė ishte mė me fytyrė dhe mė e durueshme. Si ujqit e uritur, malazezėt sulmonin gjithēka qė mund tė grabitej; i plaēkitėn shtėpitė, dyqanet, vathėt, hambarėt, kudo qė kishte diēka qė mund tė plaēkitej. Dhe kur e shkretuan tokėn dhe nėnshtetasit e rinj tė mjerė tė princit tonė lakuriq si gishtin, (tė mos harrojmė pushtimin malazez tė Plavė-Gucisė, mė 19-20 tetor 1912, Masakrėn e Previsė, mė 1913) filluan tė kalojnė nė plaēkitjen e fshatrave nė anėn tonė, (Tucoviē e ka fjalėn pėr fshatrat serbe nė shtrirjen e kufijve tė rinj tė Malit tė Zi nė Luftėrat Ballkanike mė 1912-1913).
Ndaj kėtyre fqinjėve tanė tė rinj, (Mali i Zi, pėrpara i ndante ndėr veti, me Serbinė, krahina e Sanxhakut nėn mandatin austro-hungarez) pėr tė cilėt shtypi serb i Beogradit po angazhohet qė tė fitojnė gjithēka qė po kėrkojnė, nė interesin e popullsisė kufitare.
Serbia duhet ta ketė kufirin (me Malin e Zi), madje po aq tė pakalueshėm si edhe ndaj Shqipėrisė”.
Poaskush nuk e ndjen tėrbimin e kėtij “ēlirimtari” (malazias) si shqiptarėt.
Ēka ėshtė nė gjendje tė bėjė tėrbimi i kėtyre fiseve primitive, tė cilėt prerjen e kokės e quajnė tė vetmen tė drejtė dhe trimėri tė thjeshtė, tregojnė fshatrat e djegura dhe popullsia e zhdukur nė tėrė krahinėn (pėrfshi edhe Plavė-Gucinė, etj.), qė e kanė pushtuar ato.
Nė to ka vluar gjaku i vjetėr i “trimave”, tė cilin e ka pėrshkruar mė sė miri njė bashkėvendės i tyre, i ndjeri Mark Milani”.
2.
Rrėfim dokumentar i vojvodė Mark Milanit pėr pabesinė malazeze nė Kuē:
“Kur nga fillimi i gjysmės sė dytė tė shekullit tė kaluar kuēėt refuzuan t’i paguajnė tagrėn princit Danillo, ai e dėrgoi nėn vėllanė e vet Mirkon, ushtrinė qė do ta detyronte ta paguajnė tagrėn dhe do t’i bashkonte me Malin e Zi edhe Bjeshkėt (Malėsia – ku pėrfshihet edhe Plavė-Gucia, etj.).
Me premtime tė rrejshme, kuēėt u mashtruan dhe e lėshuan ushtrinė e princit tė hynte nė Medun.
“Kuēėt” tė cilėt i takuan tė parėt vėllezėrit kuē (tė deleguarit) dhe vojvodė Mirkon me ushtrinė, u vranė dhe u prenė tė gjithė, e pastaj gjysmėn e fshatit e vrau pushka dhe e preu thika.
Nuk u kursyen as fėmijėt nė djep, pa dallim a ishin djem apo vajza, sepse secili ngutej mos po ia grabiste tjetri dhe mos po e fitonte pėr kėtė medaljen ose kryqin e atė mos po e linte pa nderė.
Kėshtu, edhe pleqtė e tė sėmurėt, edhe sikur tė mos mund tė ēoheshin nga pleqėria ose sėmundja, u prenė dhe kokat ua ēuan nė vendin ku duhej, qė tė mos iu harrohej numri.
Me njė fjalė: kishte edhe tė gjymtė, ose tė verbėr, ose sakatė, tė shurdhėr, memecė, tė ndarė qė nuk pėrzihen me njerėz, por quhen gėrbaluqė, edhe prej kėtyre ndonjėrin e preu kėsaj here shpata ose thika.
3.
Vazhdon rrėfimi i Mark Milanit pėr masakrėn nė Kuē, tek fisi shqiptar berishas i (N)Drekė-(ali) – tevona Drekaloviē:
…Kėshtu, prifti Mihaijllo Vojvodiēi nga Cėrmnica i preu tre fėmijė: dy tė Ivan Radojevit (tė madhin dy vjeē e gjysmė e tė voglin tre muajsh), kurse tė tretin tė Nikollė Markovit, tė dy nga Uballi.
Koruna Radonjina nga Kosori e mbante fėmijėn nė djep, kurse malazezi duke vrapuar pas saj i tha:
- Ndalu, grua! Ē’ke ashtu nė shpinė?
Koruna i tha:
- Fėmijė, madje tė papagėzuar. Ja ku po ta jap ty e Zotit dhe Shėn Gjonit dhe pagėzoje ti.
Ai i tha:
- Do ta pagėzoj, por prit!
Koruna priti.
Malazezi, kur erdhi, ia preu fėmijėn dhe kokėn ia dėrgoi lart nė Medun dhe i tha vojvodė Mirkut:
- Ja ku e preva njė kokė!
Kėshtu u prenė 243 koka, gjithsej 17 tė ushtarėve, tė aftė pėr pushkė, kurse tė tjerat “tė pleqve dhe tė fėmijėve, prej tė cilave shumė nuk kishin flokė, kokat e fėmijėve ende nuk kishin qime, kurse ato tė pleqve kishin mbet tullace, e nga pleqėria edhe dhėmbėt u kishin rėnė, sa ishte e trishtueshme po t’i shikoje edhe tė gjallė, e jo mė tash nė grumbullin e kokave tė prera tė tė gjymtuarve, edhe pse kurrė nuk kishin urryer kėnd pėrveē turqve.
Komenti i Dimitrije Tucoviē:
Ky masakrim, tė cilin e paraqiti Mark Milani me ēiltėrsi tė ndershme, u bė me urdhrin e Princit kundėr fisit, qė ishte i lidhur ngushtė me Malin e Zi edhe me gjak, edhe me gjuhė, edhe me fe, edhe me histori. As sot, pas 50-60 viteve (mė 1913, shėnimi im, R.L.) as urdhrat nuk janė ndryshe, as kėto qė i zbatojnė nuk janė ndryshe.
4.
Masakra qė zhduki fisin shqiptar Krasniqe nė Beranė:
Rrėfim sipas Dimitrije Tucoviē:
“Ekspedita barbare (malazeze) e ndjeu supermacionin e vet mbi fshatin e pafuqishėm shqiptar prej tė cilit kanė ikur burrat, prej saj vloi gjaku i vjetėr aq ma me tėrbim qė kėto nuk i lidhnin kurrfarė konsideratash: as gjaku, as gjuha, as feja, as historia ose, sė paku, pse malazezėt nuk ishin tė vetėdijshėm pėr kėto konsiderata.
Kėshtu, tani u bė rrafsh me tokė dhe u zhduk tėrė fisi i Krasniqasve qė hynte nė fushėn e operacioneve tė ushtrisė malazeze.
Barbarizmat malazeze nė Krasniqe mund tė krahasohen lirisht me barbarizmat e ushtrisė serbe nė Lumė, tė njėjtat metoda, e njėjta pamėshirėsi, e njėjta etje pėr gjak”.
5.
“Nė qoftė se ndonjė shqiptari ia pėrmendni emrin “Karadak”, ai dridhet nga dhembja, tregon me gisht se malazezi ėshtė lakuriq dhe i uritur, kurse me dorė tregojnė se i pret tė gjithė, pa i kursyer as fėmijėt.
Dhe ashtu si masakrimi i kuēėve qė bėri atėherė qė “serbi tė ikė prej serbit dhe tė kėrkojė strehė tek turqit”,- si thotė Mark Milani, ashtu edhe tash fiset shqiptare pushtetit malazez ia kundėrvėnė edhe jevgun e zi.
Kėto veprime barbare tė fiseve tė pakulturuara malazeze dhe tė soldateskės sė tėrbuar serbe pėr njė vit bėnė propagandė mė tė madhe pėr Austrinė si konsujt shqiptar dhe fretėrit e saj pėr njė shekull tė thėnė.”
Pėrgatiti: Ramiz Lushaj

Edvin83
24-12-2013, 16:44
Dokumente mbi masakrat serbe ndaj shqiptarėve nė Vilajetin e Manastirit (1912-1914)
22/12/2013 15:57:00KOHA
Halim Purellku

Nė shėnimin e pėrvjetorėve jubilar marrin rėndėsi edhe korpuset me dokumente arkivore, si nė rastin konkret. Nė kėtė kuadėr, vjen dhe vėllimi me dokumente i titulluar: “Luftėrat e Ballkanit, Raporte konsullore britanike nga Maqedonia nė vitet e fundit tė Perandorisė Osmane”, pėrgatitur pėr botim nga Robert Elsie dhe Bejtullah Destani. Ky vėllim me dokumente arkivore vjen si rezultat i njė pune intensive pėr hulumtimin, kėrkimin dhe studimin e njė sasie tė madhe dokumentesh nė fondet e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Britanisė (Foreign Office). Si duket, e gjithė kjo punė hulumtuese dhe pėrzgjedhėse e kėtyre dy studiuesve, ka qenė e motivuar nga dėshira pėr t’i sjellė kėto dokumente nė kėtė jubile (njėqindvjetorin e luftėrave ballkanike). Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė gjithsej 84 dokumente arkivore nga fonde tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Britanisė (Foreign Office), tė renditura kronologjikisht, e qė nė pjesėn mė tė madhe sillen nė shqip pėr herė tė parė. Dokumentet nė fjalė, nga pikėpamja e llojit kryesisht janė raporte, telegrame, vrojtime dhe dokumente tė tjera tė rėndėsishme tė periudhės midis viteve 1912-1914, tė lėshuara nga misionet diplomatike angleze, kryesisht nga konsullata nė Manastir, por dhe nga zyrtarė tė lartė tė Foreign Offisit. Dokumentet qė janė publikuar nė kuadrin e kėtij vėllimi tė rėndėsishėm, janė me shumė interes nga se me gamėn e informacioneve qė ofrojnė, kontribuojnė nė zbardhjen e detajeve tė pa njohura mbi zhvillimet e asokohshme ushtarake, politike e demografike nė Shqipėrinė lindore. Kėshtu, hasim nė tė dhėna tė hollėsishme faktografike dhe tė shumta nė numėr mbi: pushtimin ushtarak serb; mbi plaēkitjet: masakrat masive mbi shqiptarėt; fshatrat e shkatėrruara; gjendjen e refugjatėve nė qytetin e Manastirit; shpėrnguljen e dhunshme apo spastrimin etnik, por dhe pėr format e qėndresės sė shqiptarėve. Me njė fjalė, kėto informacione spikasin rolin e veēantė tė forcave tė armatosura; ushtarake, xhandarmerie dhe paramilitare/ēetnike nė realizimin e synimeve ekspansioniste e shoviniste tė shtetit serb. Ndėrkaq, vendin qendror nė kėtė vėllim e zėnė materialet qė u referohen masakrave sistematike mbi shqiptarėt dhe rrėnimi i fshatrave shqiptare. Pėrgjegjės pėr kėto masakra e shkatėrrime ishin forcat e parregullta/paramilitare ēetnike tė pėrbėra nga radhėt e popullatės vendase qė i ishte bashkėngjitur ushtrisė serbe, por dhe nga grupet plaēkitėse nga fshatrat fqinje tė krishtera, e qė tė gjithė kėto vepronin me miratimin e heshtur e tė drejtpėrdrejtė zyrtar. Nga fushatat serbe tė spastrimit etnik, mė rėndė e pėsuan zonat e Manastirit, Dibrės, Kėrēovės, Krushevės, Pėrlepes etj. Nė morinė e dokumenteve tė kėtij vėllimi, hasim tė dhėna konkrete mbi numrin dhe emrat e fshatrave tė rrėnuara dhe tė plaēkitura, gjatė fushatave ndėshkuese serbe. Si pėr shembull, vetėm nė zonėn e Manastirit rreth 80 pėr qind e fshatrave tė banuara tėrėsisht nga popullata e konfesionit myslimanė, dhe tė lagjeve myslimane tė fshatrave me popullatė tė pėrzier, ishin plaēkitur dhe shkatėrruar plotėsisht, ose pjesėrisht. Nė zonėn e Dibrės rreth 20 fshatra ishin shkatėrruar si masė ndėshkimore dhe, nė rrethin e Strugės 16 fshatra. Ndėrkaq, nė Zonat e Kėrēovės dhe Krushevės, afėrsisht 600 shtėpi ishin shkatėrruar. Gjithashtu, gjatė atyre fushatave ndėshkuese serbe, u masakruan dhe njė numėr i madh i shqiptarėve, nga ana e banorėve tė krishterė tė zonės dhe nga ēetnikėt e udhėhequr nga zyrtarėt dhe vojvodėt serbė. Vetėm nė tetor tė vitit 1913, nė Zonat e Kėrēovės dhe Krushevės u vranė dhe u masakruan 558 veta. Masakrat serbe vazhdonin edhe nė muajt nė vijim. Nė disa raste, nė materialet e kėtij vėllimi hasen edhe lista me emrat e viktimave nė fshatra dhe zona tė ndryshme. Objektivi i kėtyre masave dhe aksioneve serbe, ishte serbizimi i tokave tė pushtuara nėpėrmjet spastrimit tė dhunshėm etnik. Pėr kėtė dėshmojnė dhe fjalėt e Protiq-it, njė diplomat serb, qė ia kishte thėnė pėrfaqėsuesit britanik, se: “qeveria e tij do tė ndjekė njė politikė tė qėllimshme pėr nxitjen e emigrimit tė myslimanėve”. Pėr rrjedhojė tė kėsaj politike, deri nė janar tė vitit 1914 vetėm nga qyteti i Manastirit kishin emigruar/ishin pėrzėnė tė paktėn 16 mijė “myslimanė”. Si pėrfundim, mendoj se prurja nė shqip e kėtyre burimeve dokumentare ėshtė me shumė rėndėsi pėr historinė tonė, pėr faktin se studiuesit gjatė analizės sė ngjarjeve, fenomeneve dhe proceseve historike tė kohės nė kėto vise, do tė gjejnė njė informacion tė pasur dhe nė shumė raste krejt tė ri, ose ato do t’iu shėrbejnė si referencė serioze nė verifikimin e fakteve themelore historike, pėr tė dalė nė pėrfundime tė drejta objektive shkencore.

Edvin83
24-12-2013, 16:47
Marsi, muaji i ditėve tė genocidit antishqiptar nė Kosovė e Ēamėri
Hyqmet ZANE

100 vjet mė parė u vranė 72 krerėt e Ēamėrisė dhe Konferenca e Londrės

Pėrkujtimi i 100-vjetorit tė Pavarėsisė, njėherazi pas disa muajsh shėnon edhe 100 vjetorin e krimeve antishqiptare nga fqinjėt grekė e serbė. Pa u tharė mirė boja qė Plaku i Vlorės shkroi Aktin e Pavarėsisė, diplomacia europiane kreu edhe aktin e pashembullt tė copėtimit tė territoreve shqiptare nė gjashtė pjesė. Para se tė vinte 29 korriku 1913, kur diplomacia evropiane foli nė Konferencėn e Londrės, duke i marrė tokat e shqiptarėve nė Veri, nė Lindje dhe nė Jug, duke ua dhėnė ato fqinjėve. Ishte koha kur kėta tė fundit kryenin njėra pas tjetrės aktet e shfarosjes masive tė popullatės vendase, si dorė e lirė qė u la mendjelehtėsia europiane kėtyre antishqiptarėve. Njėherazi pas kėsaj Konference nė fakt do tė shkaktoheshin luftėra tė pėrditshme ndaj atyre shteteve nga ana e shqiptarėve pėr tė mbrojtur tokėn e tyre. Kėtė fakt e ka dhėnė dukshėm edhe G. Villiams nė librin “Shqiptarėt”,- nė botimin e vitit 1934 nė Tiranė, nė faqe 37.

Pikėrisht nė kėtė kohė, nė atė pranverė tė zezė tė 1913-ės, do tė shėnoheshin edhe masakrat nga jugu nė veri, nga grekėt e serbėt kundėr shqiptarėve dhe asnjė nga diplomacia europiane nuk foli asnjė fjalė. Kanė kaluar 100 vjet nga masakra e 27 marsit 1913, kur krerėt e Ēamėrisė do tė pėsonin tradhtinė mė tė madhe, si njė shembull i paqėsisė qė kishte Greqia me Europėn pėr tė vrarė e shfarosur shqiptarėt.

Ishte koha kur sa ishin bėrė deklarimet pėr sa u pėrket kufijve, nga pėrfaqėsuesit e qeverisė sė Vlorės qė ishte tejet i vendosur: “Kufijtė qė ne kėrkojmė,janė ata qė duhen shėnuar duke ndjekur njė vijė ndarėse, duke u nisur nga kufijtė e sotėm tė Mbretėrisė Malazeze dhe duke pėrfshirė veēanėrisht, me gjithė rrethinat pėrkatėse, qytetet e Pejės, Mitrovicės, Prishtinės, Shkupit dhe Manastirit deri nė Meēovė, duke u ruajtur kėtyre kufijve e sotėm deri nė Prevezė. Duke kėrkuar kėtė caktim kufijsh,populli shqiptar synonte vetėm qėllimin pėr tė mbajtur me fqinjėt e vet marrėdhėnie sa mė tė pėrzemėrta aq edhe tė qėndrueshme. Pavarėsisht nga ēėshtjet etnike gjeografike dhe historike qė ndikojnė nė favor tė kėtij caktimi tė arsyeshėm, ėshtė e nevojshėm se duke e zvogėluar atė dhe duke e ngushtuar pėrtej kufijve tė natyrshėm tė saj, Evropa do tė rrezikonte vėnien e shtetit shqiptar nė njė pamundėsi materiale pėr tėrė jetėn e vet, duke mos pasur kėshtu, nė pikėpamje ekonomike burimet e domosdoshme pėr zhvillimin e tij normal”

(A.Q i shtetit-Tiranė, Fondi 245, viti 1913, dosja 11-19 , fleta 34 ).

Pėrfaqėsuesit e shtetit shqiptar nė Londėr (kryenegosiatori Rasih Dinon, djali i Abedin Pashė Dino, Mehmet Konicėn dhe Filip Nogėn) e bėnin me dije Evropėn se kombi shqiptar edhe nė tė kaluarėn,ka dhėnė prova tė mjaftueshėm pėr bujarinė e koncepteve tė tija politike. Tek shqiptarėt interesi kombėtar ėshtė paravendosur gjithmonė mbi terren sa dhe sa konflikteve dhe luftėrave fetare. Nė mbyllje tė kėsaj parashtrese thuhej tekstualisht: ”Populli shqiptar ėshtė i lindur,qe nė rregullimin e konfliktit tė sotėm, Fuqitė e Mėdha nuk do tė lėnė pas dore shqyrtimin e pikave tė ngritura nė kėtė Memorandum dhe nuk do tė jenė aspak tė pavėmendshėm kundrejt kėrkesave tė drejta tė njė kombi tė denjė pėr njė fat mė tė mirė…” (A.Q.SH. Tiranė – fondi 245, viti 1913, dosja 11-19, fleta 34 )

Mid’hat Frashėri,nė librin e vet “Shqiptarė dhe Sllavė” ku pėrpos tė tjerave shkruan pėrpikėrisht: “A mund tė merret me mend qė Shqipėria e kufizuar nga Konferenca e Londrės mė 1913, tė jetė njė Shqipėri e shėndoshė dhe solide? Asaj i janė privuar tokat mė tė mira qė kishte,fushat mė tė bukura, qendrat mė tė rėndėsishme dhe i janė shkėputur dy tė tretat e popullsisė. Tokat pjellore tė Janinės dhe Prevezės, kullat e famshme tė Ēamėrisė,iu dhanė Greqisė…” (Mid’hat Frashėri ”Shqiptarė dhe Sllavė” botuar nė frėngjisht nė Lozanė – Zvicėr mė 119 dhe nė shqip nė Tiranė 1997, faqe 61).

Pikėrisht nė kėto momente kur dihej se ēfarė pėrfundimesh do tė sillte Konferenca e Londrės, 27 marsi 1913 i dha vulėn padrejtėsisė sė diplomacisė europiane, sa andartėt grekė bėnė atė masakėr qė do tė vazhdonte vit pas viti e kohė pas kohe deri edhe sot e kėsaj dite qė Greqia juridikisht ėshtė nė luftė me Shqipėrinė.

Nė njė prononcim tė tyrin anėtarė tė komunitetit ēam nga Paramithia, ku edhe u bė masakra e parė greke ndaj shqiptarėve, Nexhat Merxhushi dhe Mehmet Minga e kanė cilėsuar kėtė si “masakra e pashembullt e Selanit, pėr shkombėtarizimin dhe spastrimin etnik tė popullsisė ēame” ėshtė njė letėr qė hedh dritė mbi skenarin ogurzi tė shfarosjes sė krerėve ēamė, drejtuar komandės italiane nė Paramithi mė 1917. Pėr realizimin e misionit tė helenizimit, tė shkombėtarizimit dhe spastrimit etnik sipas “Megali Idesė, pas ndarjes sė kufijve nė vitin 1913, njė ushtri me grekė, e organizuar dhe e maskuar me njerėz civilė (banda andartėsh), u dėrgua nė Ēamėri dhe nė thellėsi tė territorit shqiptar, ku bėri krime e masakra tė llahtarshme, duke vrarė e duke djegur. Pėr kėto krime dėshmon historiania dhe shkrimtarja angleze Edit Durham nė librin “Njėzet vjet ngatėrresa ballkanike”.

Nė 27mars 1913, Deli Janaqi, (Gjiritas), komandant ēete, me frymėzimin e autoritetve greke, vrau pabesisht nė kėtė kohė 72 veta, krerė tė Ēamėrisė, nė vendin e quajtur Vuntha, (Pėrroi i Selanit). Prej kėsaj date fillon tragjedia ēame. Ēetat dhe mė vonė ushtria me administratėn shtetėrore, torturuan popullatėn shqiptare tė Ēamėrisė. Se si ndodhi masakra e pashembullt e Selanit, vėrtetohet nga njė letėr drejtuar komandės italiane nė Paramithi mė 1917, nė tė cilėn thuhet: “Mė 19 mars 1913, Furarhio i Paramithisė mblodhi krerėt grekė Petro Ringa, Vasil Ringa, Apostol Zogani, Mitro Caci dhe Jorgji Pabro prej Gliqisė etj. dhe nėn kryesimin e dhespotit tė Paramithisė bėnė njė komision, ku vendosėn tė arrestojnė gjithė parinė shqiptare muslimane dhe pėr tė bėrė kėtė veprim ngarkuan gjakpirėsit Deli Janaqi prej Gjiriti dhe Joti Spiro Popovo. Kėta mobilizuan 190 mercenarė prej fshatrave Popovo, Loftrohori, Selani, LLabanica, Currila, Pllakotia etj. tė cilėt mblodhėn 72 burra myslimanė nga krerėt e Paramithisė dhe rrethet, pėr t’i vrarė nė Pėrroin e Selanit”.

Autoritetet ushtarake greke as ndėrhynė, as u interesuan fare, ndonėse njerėzit e tė vrarėve u bėnė thirrje pėr ndihmė.

Ēuditėrisht muaji mars, ashtu si 100 vjet mė parė, do tė ishte fatal pėr shqiptarėt nga jugu nė veri. Sa pėr kujtesė duhet thėnė se nė 13 mars 1945 u ba masakra e Filatit ku u masakruan 1200 ēamė tė pafajshėm, si pėrfundim i Luftės II Botėrore. Njihetb tashmė edhe varreza e Vanrės ku u groposėn tė masakruarit.

Po kėshtu marsi shėnoi edhe masakrėn tjetėr tė pėrfunuar mė 31 mars 1945 qė njihet si masakra e Tivarit, ku thuhet se janė masakruar rreth 5 mijė shqiptarė.

Nė 2 deri mė 5 mars 1998 nė Prekas u bė masakra ndaj shqiptarėve tė Kosovės me fami9ljen e heroit Adem Jasharin nga e cila u vranė 21 dhe shpė5toi vetėm njė pjesėtar.

Po kėshtu nė marsin e 1999 forcat serbe bėnė shpėrnguljen e madhe me masakra e krime lufte nga trojet e tyre tė kosovarėve, si pjesė e “zgjidhjes pėrfundimtare”, e njėjta skemė qė u pėrdor nga grekėt nė Ēamėri mė 1944-45.

Njėherazi 24 marsi 1999 shėnon edhe tė parin sulm ndaj padrejtėsisė antishqiptare qė bėnė forcat e NATO-s me SHBA nė krye dhe Kosova e fitoi lirinė e saj. Tashmė ka mbetur ēėshtja ēame si pjesė e padrejtėsisė sė madhe qė ishte rrjedhojė e padrejtėsive qė bėri 100 vjet mė parė Konferenca e Londrės e cila meriton vėmendjen e plotė tė diplomacisė europiane pėr tė vėnė nė vend nderin e 100 vjetėve mė parė.

Kėshtu nė njė protestė qė populli i Lushnjės, i dėrgonte Ser Eduard Greit,nė ato momente, ndėr tė tjera thuhej : “Nga gazetat merret vesh se nė Ēamėri, e cila si nga pikėpamja e gjuhės, ashtu edhe nga traditat kombėtare dhe sidomos nga pikėpamja e jetesės si dhe pozita historike dhe gjeografike ėshtė padyshim Shqipėri, po caktohet njė kufi qė nuk ėshtė nė interes tė dy qeverive dhe do tė shkaktojė shkatėrrimin dhe zhdukjen e kėtij vendi… Tė drejtat e Shqipėrisė qė ekzistojnė brez pas brezi nė kėtė vend nuk mund tė mohohen dhe nuk ėshtė e drejtė qė populli i Ēamėrisė tė zhvishet dhe tė veēohet nga vendi ku e lidh gjaku dhe gjuha. Kjo gjė godit rėndė popullin e Shqipėrisė sė Jugut dhe natyrisht do tė shkaktojė ngatėrresa tė pėrhershme, tė cilat Fuqitė e Mėdha kėrkojnė t’i evitojnė. Nėn pėrshtypjen e keqe tė kėtij lajmi, populli i madh e i vogėl padyshim feje,sot u mblodh nė njė miting dhe i drejtohet Konferencės, duke iu lutur me lot zie nė sy,qė Ēamėria e cila banon njė pjesė me rėndėsi tė Shqiptarėve dhe qė sot po vajton nėn kėmbėt e dėrmuese tė armikut,tė lihet brenda nė kufi tė Shqipėrisė sė Jugut” (Arkivi Qendror i shtetit –Tiranė. Fondi 245, dosja 11-19, faqe 67).

Nė mėnyrė shumė tė pėrmbledhur,nė librin e vet “Shqiptarėt”, lidhur me precedentin e copėtimit tė Shqipėrisė nė Londėr, Uilliams do tė shprehej;”Diplomacia mendjelehtė evropiane,duke marrė tokat e shqiptarėve nė Veri. Lindje dhe Jug dhe duke ua dhėnė ato fqinjėve tė tyre,nė fakt do tė shkaktojnė luftėra tė pėrditshme ndaj atyre shteteve”. (G. Villiams “shqiptarėt” – Tiranė 1934, faqe 37 ).

Ndoshta pėr kėto fakte dhe pėr atė se Paramithia u bė djepi i atdhetarizmit, por edhe i masakrave, mund tė quhet me plot gojėn si “qyteti i genocidit grek”. Ėshtė marsi, muaji i ditėve tė genocidit antishqiptar nė Kosovė e Ēamėri nė kėto 100 vjet, qė na sjell nė kujtesė nė kėtė datė 27 mars,100 vjet mė parė u vranė 72 krerėt e Ēamėrisė dhe Konferenca e Londrės u bė parathėnia e saj fatkeqe.

http://www.gazetarepublika.al/?p=47826

Edvin83
24-12-2013, 16:48
Ēamėt krishterė shpėtojnė nga pushkatimi 500 gra e fėmijė myslimanė
Ekskluzive/ Nė vazhdim, nga studiuesi Hajredin Isufi jepen dėshmi e dokumente arkivore lidhur me besėlidhjen ēame, pėr tė mos lėnė trojet nga dhuna shtetėrore greke, solidaritetin fetar mes komunitetit ēam, nisjen masive tė spastrimit etnik, mbėshtetjen e qarqeve pėrparimtare vendase, si dhe mbrojtjen e 500 grave e vajzave tė Filatit nga pushkatimi i bandave tė Napolon Zervės.
(Vijon nga numri i kaluar)

Historia e marrėdhėnieve tė ēamėve myslimanė me tė krishterėt gjatė pushtimit fashist tė Greqisė, duhet parė, gjykuar dhe vlerėsuar mbi bazėn e dokumentacionit tė gjerė tė kohės si dhe tė vėrtetave tė pamohueshme. Ėshtė fakt i njohur se nė kėtė kohė ēamėt myslimanė dhe tė krishterėt u gjendėn nė krah tė njeri-tjetrit pėr t'u mbrojtur nga elementėt keqbėrės dhe tė pandėrgjegjshėm. Masat e para tė parisė sė fshatrave myslimanė e tė krishterė filluan qė nė vitin 1939, kur Italia fashiste pushtoi Shqipėrinė. Duke u mbėshtetur nė traditat e hershme shqiptare, midis tyre u krijuan besėlidhje.

1940, besėlidhja myslimano-krishtere e ēamėve

Besėlidhja e parė midis myslimanėve e tė krishterėve ishte ajo qė u krijua nė kazanė e Margėlliēit, nė vitin 1940. Sipas kėsaj besėlidhjeje, fshatrat myslimane tė Margėlliēit dhe fshatrat e krishtera tė Frarit, Shenicės, Livadhiasė, Llurit etj., do tė zinin pozicione tė pėrbashkėta, pėr tė sprapsur ēdo kėrcėnim qė do t'u vinte fshatrave tė tyre. Madje u caktuan dhe pikat ku do tė ziheshin pozicionet. Vijat mbrojtėse do tė ishin nė vendin e quajtur Fuzjat, njė pikė strategjike qė kontrollonte ēdo hyrje e dalje ne atė zonė, si dhe vijėn Arpice-Aji.

Besėlidhja u shtri edhe nė mes tė fshatrave tė kazasė sė Paramithisė, si dhe nė mes tė fshatit Kurtes dhe fshatit tė krishterė Draganj.

Njė besėlidhje e fuqishme ishte edhe ajo e krijuar nė kazanė e Filatit; madje qė nė kohėn e sundimit osman. Nė lindje tė qytetit tė Filatit kishte katėr fshatra tė krishtere: Fanasomeri, Finiqi, Jeromeri dhe Sidheri, qė njiheshin me emrin KALLOHOR (fshatra tė mira). Banorėt e krishterė tė kėtyre katėr fshatrave dalloheshin si njerėz punėtorė e tė ndershėm, bujarė e mikpritės dhe shumė korrektė me myslimanėt. Nė vitin 1940, kur qeveria bėri internimin e parė tė parisė sė myslimanėve tė Ēamėrisė, disa tė krishterė tė fshatrave tė thella tė Filatit menduan se u erdhi ēasti i volitshėm pėr tė plaēkitur pasurinė e familjeve ēame tė pambrojtura. Ishin fshatarėt e krishterė ata qė i morėn nė mbrojtje fshatrat myslimane tė Filatit dhe me ndėrhyrjen e tyre, u arrit qė tė mbroheshin shumė familje myslimane…

Masakra greke: Kristo Pituli pėrkrah ēamėve

Paria e tė krishterėve nė Ēamėri, e frymėzuar nga dėshira pėr tė bashkėjetuar nė harmoni dhe nė njė fqinjėsi tė mirė me minoritetin ēam jo vetėm mori nė mbrojtje ēamėt myslimanė nga elementėt keqbėrės, por shkoi edhe mė tej. Kėshtu p.sh., Kristo Pituli, pėrfaqėsues i njėrės prej familjeve krishterė mė nė zė tė Ēamėrisė dhe nė tė gjithė Greqinė, nė shenjė proteste kundėr vendimit tė qeverisė sė Metaksait kundėr minoritetit shqiptar ēam, shkoi nė fshatin Grikohor, pranė miqve tė tij myslimanė dhe me sa do tė mundte, do tė dilte nė mbrojtje tė tyre. Ai aty gjeti komandantin e Korofillaqisė sė rajonit, Vardhallaqin, njė grek nga thellėsitė e Greqisė, i sapoemėruar nė postin e Komandantit tė Rajonit. Kristo Pituli, kur mėsoi se misioni i komandantit tė Korofillaqisė nė fshatin Grikohor ishte pėr tė arrestuar parinė e fshatit e pėr t'i nisur menjėherė nė internim, iu drejtua:

- Komandant! Ē'e mirė tė solli nė kėtė fshat, qė ka vetėm njerėz tė mirė e punėtorė?

- Punėt e qeverisė, zoti Pituli,- iu pėrgjigj ai.

- Pėrpara sesa ju tė kryeni urdhrat e verbra tė qeverisė, tė na pyetni edhe ne, qė kemi njohje tė gjatė dhe bashkėjetesė shekullore me ta. Ku i gjetėt ju kėta elementė tė rrezikshėm, qė i keni futur nė listat tuaja tė zeza dhe kėrkoni t'i internoni? Nėse jam unė i rrezikshėm pėr qeverinė greke, aq janė tė rrezikshėm ēamėt e Grikohorit dhe tė gjithė Ēamėrisė,- iu drejtua Kristo Pituli.

Mė pas, vazhdoi: "Vendimi qė keni marrė pėr tė internuar myslimanėt e kėtij fshati, nuk ėshtė i drejtė. Ju jeni tė huaj. Sot jeni kėtu, nesėr shkoni, ndėrsa ne kemi rrojtur e do tė rrojmė sė bashku me ta. Ne nuk duam qė gjynahet tuaja t'i paguajmė ne", (Jani Sarras, vep.e pėrm., f.617).

Si nisi spastrimi masiv i Ēamėrisė

Nė skelėn e vogėl tė limanit tė Gumenicės, ishin grumbulluar elita e ēamėve nga Filati, Paramithia, nga Grikohori e Varfanji, nga Margėlliēi e Nista, nga Skopjona e Vrohonaji, nga Dolani e Globoēari, nga Versela e Peshtani, nga Grava e Luarati etj. Priteshin vetėm anijet greke, qė tė niseshin pėr nė ishujt e largėt tė Greqisė.

Kristo Pituli dhe shumė tė krishterė tė tjerė tė menēur, i shihnin tė brengosur kėto skena tė turpshme tė qeverisė greke. Nė kohėn kur shumė nga miqtė e tij ēamė i kishin prerė lidhjet me familjet dhe tė afėrmit e tyre dhe tė dėshpėruar pritnin nisjen, qė nuk e dinin se ku do tė pėrfundonin, nė mes tyre shkon Kristo Pituli. Ai pėrqafohet me ata qė ishin pa asnjė mbrojtje, u jep kurajė dhe ndėrkohė fut duart nė xhepat e tij dhe pa e parė njėra dorė se ē'kishte tjetra, u thoshte me zė tė ulėt: "Merri se mos tė duhen rrugės". Dhe pėr tė mos i prekur agallarėt e vendit nė sedėr, shtonte: "Jo se zotrote nuk ke, por nuk e keni menduar se do tė niseshit pėr larg"...

Internimi i ēamėve bėri qė popullsia e mbetur nė Ēamėri dhe kryesisht gratė, fėmijėt e tė moshuarit, tė pėrballen nė raste sporadike me dhunėn e plaēkitjet nga elementė tė veēantė tė krishterė. Por, njėkohėsisht, tė dallojė e tė jetė nė njė mbrojtje e dashamirėsi masive tė komunitetit tė krishterė nė fshatrat e qytetet e Ēamėrisė.

Si u mbrojtėn nga pushkatimi 500 gra e fėmijė ēamė

Pėrpjekjet e qarqeve shoviniste greke asnjėherė nuk arritėn qė me propagandėn e tyre ta zėvendėsonin dashurinė dhe respektin e sidheriotėve pėr myslimanėt, me urrejtje e dasi fetare. Pėrkundrazi. Tė krishterėt e fshatit Sidher asnjėherė nuk u pajtuan me qėndrimet antinjerėzore e barbare, qė ndėrmorėn forcat qeveritare greke dhe bandat e Napolon Zervės. Sidheriotėt e ndiqnin me dhembje e dėshpėrim dramėn ēame dhe pėrpiqeshin tė ishin pranė tyre edhe nė momentet e vėshtira, pėr t'u ardhur nė ndihmė. Sidheriotėt, kur mėsuan se bandat e Napolon Zervės bėnin reprezalje mbi popullsinė ēame nė Filat, duke vrarė gra, plaka e fėmijė apo pėrdhunonin vajza e nuse tė reja, u ngritėn nė mbrojtje tė popullsisė sė pambrojtur myslimane. Kur sidheriotėt mėsuan se nė shkollėn e Filatit ishin izoluar 500 gra e fėmijė ēamėr dhe nga ēasti nė ēast pėrgatitej nga edeistėt ekzekutimi i tyre nė njė varr masiv, burrat dhe gratė e Sidherit u rreshtuan para shkollės dhe me kėmbėnguljen e tyre tė vendosur, deri nė pėrleshje me forcat greke e paramilitarėt, u arrit qė viktimat tė shpėtonin dhe tė pėrcilleshin drejt kufirit shqiptar. Banorėt e Sidherit, me qėndrimin e vendosur tė tyre, arritėn ta marrin pėr nė shtėpitė e tyre nė Sidher, gratė, vajzat dhe fėmijėt myslimanė tė fshatit Galbaq, qė gjendeshin tė izoluara nė shkollėn e Filatit.

Ndėrkohė, sipas dokumenteve arkivore tė kohės e dėshmive tė viktimave tė mbijetuara, paria e fshatit tė Sidherit pas disa javėsh, me anėn e djemve tė fshatit, i pėrcolli gratė e fėmijėt drejt Sarandės...

Paralajmėrimi i shpėrfillur...

Fill pas masakrės qė kryen bandat e Napolon Zervės kundėr myslimanėve shqiptarė nė Paramithi mė 27 qershor 1944, paniku pushtoi gjithė banorėt e Ēamėrisė. Sipas dokumenteve arkivore, Dhimitrulla, nje grua fisnike, e dėrguar nga paria e Finiqit, shkon nė Filat dhe lajmėron bashkatdhetarėt ēamė: "Tė dashur vėllezėr myslimanė! Jam e dėrguar nga paria e Finiqit. Jam e porositur t'u them: Mos dėgjoni fjalėt e askujt! Tė gjithė ju duhet tė largoheni si njerėz, se vendimi ėshtė se edhe macet tuaja do t'i zhdukin", ("Agapitemoi adhelfia othomani, ime opostelmeni apotin epitropi tou Finiqiou. Min akusete ta lloja tou kathena. Oli esis na fijete san anthropi, olla qe tis gatesas tha tin sfaksun...").

Musa Demi, njė nga prijėsit e Filatit dhe bashkėpunėtorėt e tij e falėnderuan vajzėn pėr njoftimet qė u pėrcillte nga miqtė e tyre dashamirės tė krishterė dhe i thanė asaj t'u pėrcillte atyre mirėnjohjen jo vetėm tė parisė, por tė gjithė myslimanėve tė Filatit.

Paria e Filatit, me gjithė sinjalet tepėr alarmuese qė mori, nuk ndėrmori asnjė veprim pėr tė boshatisur qytetin dhe fshatrat dhe pėr tė emigruar drejt Shqipėrisė. Arsyeja ishte se informacionet qė merrnin, ishin tė turbullta dhe kontradiktore. Ato shpresonin shumė se krimet e Paramithisė nuk do tė pėrsėriteshin nė Filat, edhe pėr njė fakt tjetėr: Myftiu i Janinės kishte marrė premtimin nga Kryetari i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar, Lambert, se ēamėve do t'u sigurohej jeta, nderi dhe pasuria. Kėtė na e bėn tė njohur historiania, Georgia Kretsi, njė njohėse e mirė e problemit ēam nė vitet 1913-1960. Ajo ka shkruar: "Myftiu i Janinės iu lut Kryetarit tė Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar, qė tė ndėrhynte pėr tė liruar ēamėt qė ndodheshin nė kampet e pėrqendrimit tė qytetit tė Paramithisė e tė Margėlliēit. Nė vijim tė artikullit tė saj, historiania na bėn tė njohur pėrgjigjen qė i jepet myftiut tė Janinės, nė gusht tė vitit 1944, nga kryetari i Kryqit tė Kuq, Lambert: (Georgia Kretsi, "The Secret.Post of the Greek-Albanian Borrlands. Cham muslim Albanians percpestives on a conflict over historical accountability and current rightes", artikull nė "Ethnologia Balkanika", vol.6, viti 2003, f.183, cituar sipas Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė (AYE) 1943-1944/2, Lambert to the Comitte representing the muslims of Chameria, 08.07.1944).

(Vijon nė numrin e ardhshėm)

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-12.html

Edvin83
24-12-2013, 16:48
Ekskluzive/ Nė vazhdim, nga studiuesi Hajredin Isufi jepen dėshmi e dokumente arkivore lidhur me besėlidhjen ēame, pėr tė mos lėnė trojet nga dhuna shtetėrore greke, si dhe masakra e bandės sė Napolon Zervės nė qytetin e Parathimisė.
Bandat e Napolon Zervės kthejnė nė thertore Paramithinė ēame
Nga Hajredin Isufi

Pas kasaphanės qė kryen bandat e Napolon Zervės nė Paramithi, Napolon Zerva me shtabin e EDES-it e nė konsensus tė plotė me oficerėt britanikė, do tė fillonte kundėr popullsisė myslimane spastrimin etnik brutal. Kėtė fakt, siē vė nė dukje historiania, G.Kretsi: “Pas pushtimit tė Paramithisė sinjali pėr dėbimin e ēamėve ishte dhėnė. Nė konsensus tė plotė tė EDES-it me oficerėt britanikė, filloi spastrimin brutal etnik”, (G.Kretsi, “The Secret Post of the Greek-Albanian...”, f.182-183).

Arkivat qė zbulohen tani vonė dhe botimet bashkėkohore, tregojnė pėr prapaskenat e kurdisura pėr shfarosjen e shqiptarėve myslimanė tė Ēamėrisė. Nė kėtė kuadėr, del gjithashtu se sa djallėzore dhe keqdashėse ishin “garancitė” qė jepte Kryetari i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar.

...Pėrpjekja e shumė tė krishterėve pėr t’iu gjendur pranė myslimanėve nė momente tė vėshtira, ėshtė shprehje e lartė solidariteti, qė shpreh dashuri dhe respektin e krishterėve ndaj myslimanėve. Burimin e vėrtetė tė saj e gjejmė tek marrėdhėniet e tyre, qė tradicionalisht kanė qenė shumė tė mira, pavarėsisht nga presionet politike tė qarqeve tė caktuara, qė synonin pėrēarjen e kėtyre dy komuniteteve.

Dhimbja e tė krishterėve pėr bashkėkombėsit myslimanė

Nga mesi i muajit maj tė vitit 1944 tensionet politike nė Ēamėri u rritėn. Forcat e EDES-it ishin afruar nė rrethinat e Paramithisė dhe pėrbėnin njė kėrcėnim serioz pėr popullsinė myslimane shqiptare tė Ēamėrisė. Nė kėto rrethana, shumė familje shqiptare tė fshatrave nė rrethinat e Paramithisė, Gardhiqit, Dhragomisė, Skupicės, Karbunarit, Nihorit, Mininės, Vratilės etj., u detyruan tė lenė fshatrat e tyre dhe tė shkonin pėr t’u strehuar nė zonat ēame, qė ishin pranė kufirit shqiptaro-grek. Komanda e lartė e EDES-it, mė 24 dhe 25 qershor 1944, i bėri thirrje popullsisė myslimane tė qytetit, qė tė mos lėvizte nga qyteti se “pas largimit tė pushtuesve, popullsia, pa dallim feje e kombėsie do tė jetonte nė paqe e nė qetėsi” . Nė atė deklaratė Napolon Zerva u premtonte shqiptarėve, se “nuk do t’u prekej as jeta, as nderi dhe as pasuria”, ( Krapsites, “Oi moussulmanci tsamides tes Thesprotias”, Athinė, 1986, f.128 e tutje).

Kjo thirrje mbushi me shpresa zemrat e zhuritura tė popullsisė ēame e pėr pasojė, njė pjesė e mirė e tyre nuk u largua nga shtėpitė e tyre. Madje shumė banorė myslimanė, bashkė me tė krishterėt, bashkėqytetarė tė tyre, tė prirė nga dhespoti i Paramithisė dhe myftiu i qytetit, Sali Afuzi, i pritėn nė hyrje tė qytetit forcat e EDES-it me kėngė e vallė, mė 27 qershor 1944.(J.Sarras, vep.e pėrm., f.661).

Aristidh Kranja, komandanti i Regjimentit XVI tė EDES-it, nė pasditen e 27 qershorit, ftoi nė njė mbledhje nė shkollėn e qytetit myftiun e Paramithisė dhe gjithė myslimanėt e qytetit, pėr t’iu pėrcjellė “njė mesazh paqėsor”. Ftesa u prit me kėnaqėsi nga banorėt e komunitetit mysliman dhe pėrfaqėsuesit e saj. Shkolla ishte mbushur plot e pėrplot. Nė fytyrat e shqiptarėve lexohej gėzim dhe kėnaqėsi, se mė nė fund kishte ardhur dita e shumėpritur pėr tė jetuar nė paqe e harmoni me tė krishterėt dhe tė ēliruar nga pushtuesit e huaj. Ishte kjo arsyeja, qė kur hyri Aristidh Kranja nė sallėn e madhe tė mbledhjes, u prit ngrohtė dhe me duartrokitje tė gjata. Ai, nė kėtė tubim u deklaroi tė pranishmėve se pėr myslimanėt e tė krishterėt e Ēamėrisė do tė niste njė jetė e re, ku do tė mbretėronte paqja dhe harmonia dhe se ēamėt do tė gėzonin tė gjitha tė drejtat dhe liritė qytetare.

Reprezalja e Zervas nė Paramithi

Nė kohėn kur Kranja u premtonte myslimanėve paqe dhe barazi me tė krishterėt, forcat zerviste kishin filluar dhunėn dhe reprezaljet kundėr myslimanėve nė qytetin e Paramithisė. Dėshmitė e tė mbijetuar dhe arkivat e kohės, e veēojnė ndėr barbarizmat mė tė egra tė shekullit nė Ballkan e mė gjerė. “Pamjet ishin tė tmerrshme: grabiteshin shtėpitė e myslimanėve, rrėmbeheshin gra e vajza qė pasi pėrdhunoheshin, masakroheshin nė mėnyrė ēnjerėzore. Ndėrkohė edhe ndaj burrave myslimanė, qė ishin mbledhur nė shkollėn e qytetit, para syve tė Kranjės, nisi njė valė e egėr terrori. Ndėr viktimat e para tė shqiptarėve nė Paramithi, ishte myftiu, Sali Afuzi, me tė dy djemtė e tij, Mit`hatin dhe Nuhun, ndėrsa tė shoqes sė myftiut, Nairesė, i prenė kokėn me hanxhar dhe bijės sė saj, Fatimesė, 11-vjeēare, e pėrdhunuan pėrpara nėnės dhe mė pas e masakruan duke e lėnė gjysmė tė vdekur, (V.Krapsites, “Oi mussulmanoi”, f.131) .

Grekja, Ringers mbron myslimanėt ēamė

Historiani Jani Sarras, duke trajtuar nė veprėn e tij pushtimin e Paramithisė nga forcat e EDES-it, shkruan se marrja e Paramithisė nga EDES-ėt ishte fatale dhe tragjike pėr minoritetin shqiptar ēam. Likuidimi e ērrėnjosja e kėtij minoriteti nga trojet e tė parėve tė tyre, nga vetė atdheu i tyre, ishte i pashmangshėm. Edeisti paramithjot, Vasil Krapsiti, duke pėrshkruar nė veprėn e tij dramėn e myslimanėve tė shkaktuar nga forcat e Napoleon Zervės, jep edhe njė detaj tepėr interesant. Ai tregon se, mė 27 qershor 1944, ngriti nė qytet njė Gjykatė Speciale Ushtarake, nė pėrbėrjen e sė cilės ishin: Kryetar, A.Kranja; anėtarė, Muskunaqis Kostandinis dhe juristi, Kristo Stravopullos, tė cilin ato ditė Komanda e Lartė e EDES-it e kishte graduar me gradėn e Kapitenit, pėr tė gjykuar 35 myslimanė nga paria e Paramithisė, me njė akuzė tepėr tė rėndė: “Qytetarė grekė qė kishin ngritur armėt kundėr atdheut...” . “Gjykimi i fajtorėve pa faj” bėhej nė njė vend publik, ku ishin grumbulluar jo vetėm tė krishterėt e qytetit, forcat zerviste e paramilitare, por edhe banorėt e fshatrave tė krishtera pėrreth. Komanda zerviste ishte treguar tepėr e kujdesshme nė thirrjen e grumbullimin e tė krishterėve, pėr t’u treguar atyre dhe opinionit tė gjerė, se dėnimet do tė ishin tepėr tė rėnda ndaj “kriminelėve” qė “i kishin shkaktuar aq dhembje e plagė” popullsisė sė krishterė. Ēamėt qė ishin rreshtuar nė bankėn e tė akuzuarve, me duar tė shtrėnguara nga prangat e hekurave dhe tė rrethuar nga shumė civilė e ushtarakė tė armatosur, ndiqnin me qetėsi britmat qė lėshoheshin nga salla, nga njerėz tė panjohur, qė nuk dinin as emrat e tė “akuzuarve”. Pėr 35 ēamėt qė po gjykoheshin, ngriheshin njė det me akuza si pjesėmarrės nė masakrėn e 29 shtatorit 1943, ku forcat gjermane masakruan 49 tė krishterė tė pafajshėm, midis tė cilėve edhe priftin Teamatos Pan, si dhe Athanas G.Ringen, djegien e plaēkitjen e fshatrave greke, bashkėpunim me pushtuesin etj.

Trupi gjykues dhe tė pranishmit nė sallė u pėrballėn me njė tė papritur. Kur dukej se procesit po i vinte fundi dhe pritej vendimi i dėnimit, nga mesi i turmės tė pranishme nė sallė, u ngrit nė kėmbė njė grua, qė tė gjithė qytetarėt e Paramithisė, myslimanė e tė krishterė, e njihnin si zonjėn e nderuar tė familjes sė madhe tė Ringenjėve, njė familje me emėr nė tregti dhe nė politikė, e njohur nė tė gjithė Greqinė. Ajo ishte Maria, e shoqja e Themistokli Ringes, e cila iu drejtua trupit gjykues me njė ton disi tė fortė, qė shprehte protestėn e saj ndaj akuzave pa baza qė hidheshin ndaj atyre qė akuzoheshin si kriminelė e vrasės: “Nuk jam as nė rolin e avokatit mbrojtės, as nė mbrojtje tė fajtorėve, as pėr t’i akuzuar pėr ato qė nuk kam dijeni. Unė dua tė flas vetėm pėr njėrin qė keni nxjerrė nė bankėn e tė akuzuarve”, tha ajo, duke e drejtuar gishtin drejt Fadil Bakos. Tė pranishmit dhe trupi gjykues pritnin se ēfarė do tė thoshte ajo dhe ē’prova do tė sillte, qė do tė rėndonin again mysliman tė Paramithisė.

Zonja Maria, pasi mori frymė thellė, iu drejtua tė pranishmėve: “E njihni ju cili ėshtė z.Fadil Bako? Ai ėshtė bashkėqytetari ynė, njė njeri i ndershėm, bamirės dhe fisnik, mik i tė krishterėve nė ditė tė vėshtira. Unė deklaroj para jush se Fadil Bako ka ndihmuar familjen e Ringenjve, si dhe shumė familje tė krishtera paramithjote, me bukė e ushqime, duke i marrė nė mbrojtje nė ditė tė vėshtira, kur jeta e tyre ishte nė rrezik”, (V.Krapsites, “Oi mussulmanoi”, f.131).

Pushkatohen 24 ēamė. Parathimia nė flakė

Pas kėsaj deklarate tė Maria Ringers, qė ra si bombė pėrpara trupit gjykues dhe kriminelėve tė tjerė qė kishin mbushur sallėn e donin shfarosjen e shqiptarėve, zonja Maria doli nga salla.

Deklarata e guximshme e zonjės sė Ringenjve, bėri qė nė fundin e procesit gjyqėsor, Fadil Bako tė shpallet i pafajshėm e tė lirohet, ndėrsa 34 ēamėt e tjerė u ekzekutuan brenda asaj nate. Qyteti i Paramithisė, brenda disa orėve u kthye nė thertore tė grave, burrave dhe fėmijėve, djemve dhe vajzave, qė e donin jetėn dhe ėndėrronin pėr njė Ēamėri tė lirė dhe nė harmoni me tė krishterėt. Qyteti u mbyt nė gjak, u pėrfshi nga tymi e flakėt, ndėrsa banditėt e pashpirt tė kasapit tė Ēamėrisė, tė dehur nga aroma e gjakut tė pafajshėm ēam, hidhnin valle makabre mbi kufomat.

Tė krishterėt e fshatit Draganj, sapo mėsuan pėr tė vrarėt dhe krimet qė ishin kryer nė Paramithi, ashtu edhe pėr emrat e kriminelėve qė kishin kryer masakrat, informuan parinė e myslimanėve tė kazasė sė Margėlliēit qė tė merrnin masa mbrojtėse dhe tė mos u besonin premtimeve tė Napoleon Zervės dhe tė njerėzve tė tij. Ndėrkohė, opinioni i shėndoshė i tė krishterėve tė rajonit tė Ēamėrisė, ishte shumė i indinjuar pėr krimet qė kryenin bandat kriminale tė edeistėve dhe pėrpiqeshin me tė gjitha mėnyrat t’u vinin nė ndihmė myslimanėve shqiptarė nė Ēamėri. Kėshtu p.sh., kur forcat edeiste po i afroheshin Pargės dhe Gumenicės dhe marshonin drejt Filatit, u aktivizuan mjaft tė krishterė pėr mbrojtjen e myslimanėve.

Pėrballė masakrės, ēamėt nė krah tė njėri-tjetrit

Por ēamėt e krishterė, (qė pėr momentin nuk u prekėn nga Zerva, por mė vonė do tė kishin tė njėjtin fat si bashkėkombėsit myslimanė), e pėrjetonin me dhimbje tragjedinė e vėllezėrve tė tyre myslimanė, duke bėrė tė pamundurėn pėr t’u shpėtuar jetėn. Shembulli i mėposhtėm ėshtė shumė kuptimplotė.
Ilia, nga fshati Sidher, shkoi menjėherė te vėllami i tij nė fshatin Galbaq dhe me lot nė sy i thotė: “Myslimanė e tė krishterė, jemi tė gjithė vėllezėr. Unė jetėn e kam nga ti, vėllai im. Atė qė ke bėrė ti vėlla Abaz, nuk mund ta bėj unė. Edhe vėllezėrit e tjerė tė krishterė tė Sidherit ju mbėshtesin dhe ju pėrkrahin juve myslimanėve tė njė gjaku tė Galbaqit. Mė besoni sa ngushtė e ndjej veten unė dhe sidherjotėt e tjerė, qė nuk mund t’i bėjmė ballė egėrsisė sė kriminelėve tė Zervės. Ata janė betuar pėr tė mos lėnė kėmbė ēami mysliman nė Ēamėri. E them me dhembje, por pėr tė shpėtuar duhet tė largoheni pėr nė Shqipėri...”.

Lidhur me kėtė, njė nga tė mbijetuarit, i moshuari Abaz Mezani tregon: “Vepruam ashtu siē na porositi vėllami im, Ilia. Morėm familjet dhe tėrė fshati mori rrugėn e emigrimit pėr tė shpėtuar nderin dhe jetėn e pjesėtarėve tė familjes, duke lėnė prapa gjithēka qė patėm vėnė me mund e djersė, ne dhe tė parėt tanė”, (dėshmi gojore e A.M.)

(Vijon nesėr)


Ajo qė po ndodhte, veēohet si njė ndėr barbarizmat mė tė egra tė shekullit nė Ballkan e mė gjerė. Pamjet ishin tė tmerrshme: grabiteshin shtėpitė e myslimanėve, rrėmbeheshin gra e vajza qė pasi pėrdhunoheshin, masakroheshin nė mėnyrė ēnjerėzore. Ndėrkohė edhe ndaj burrave myslimanė, qė ishin mbledhur nė shkollėn e qytetit, para syve tė Kranjės, nisi njė valė e egėr terrori.

Tė krishterėt e Ēamėrisė, ishte shumė i indinjuar pėr krimet qė kryenin bandat kriminale tė edeistėve dhe pėrpiqeshin me tė gjitha mėnyrat t’u vinin nė ndihmė myslimanėve shqiptarė nė Ēamėri. Kėshtu p.sh., kur forcat edeiste po i afroheshin Pargės dhe Gumenicės dhe marshonin drejt Filatit, u aktivizuan mjaft tė krishterė pėr mbrojtjen e myslimanėve.

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-13.html

Edvin83
24-12-2013, 16:52
1912-1914 Masakrat Serbe ne Lugine II

Fshati Gruhali

Tė vrarė

Rashit Saqipi u vra mė 25 nėntor 1944 nė vendi Gruhali.

Fshati Buhiē

Tė likuiduar

Fazli Rama u vra mė nėntor tė vitit 1944 ne vendin tė Urat me moshė 60 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė rėnė nė fronit e Sremit

Etem Emini ra dėshmorė mė 12 prill 1945 nė frontin e Sremit. 19 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė plagosur

1 haēif Halimi u plagos mė 16 tetor 1944 nė Bujanoc nė moshėn 36 vjeēare.

2. Ragip Halimi u plagos mė 11 qershor 1944 nė vendin Hodonovc nė moshėn 31 vjeēare.

Tė burgosur

Raqip Halimi u gjykua nė Prishtinė nė vitin 1947 dhe u dėnua me 20 vjet burg, por i mbajti 5 vjet nė Sremska Mitrovicė. Vdiq mė 1988 nė Kumanovė (Sipas kujtesės sė Rufat Halimit i lindur mė 6 gusht 1929 nė fshatin Buhiē, prej vitit 1956 jeton nė Kumanovė i cili rrėfen pėr likuidimet vrasjet dhe plagosjet e popullatės shqiptare nė Buhiē).

Fshati Norēe

Tė likuiduar

1. Destan Jashar Agushi, i njohur me emrin Destan Norēa, i lindur mė 1898 u masakrua nė fshatin Mateē nė moshėn 49 vjeēare. Destanin e gdhendėn si gdhendet druri, ia nxorrėn sytė dhe ia prenė gjymturėt. Atė e masakruan Gjerasim Stankoviēi, farkėtarė i njohur me emrin Dajēo, Sllavko Dimitrijeviē dhe vėllai i tij Stanimir Dimitrijeviē tė tre piroqanė qė si kolonistė jetonin nė fshatin Mateē tė Kumanovės. Destanin e likuiduan mė 22 nėntor 1947 sė bashku me ēefin e Likovės nė vendin te Prroni i Vorreve, nja 700 metra larg fshatit Mateē, mu te Dardha e Shaēirit, nė rrugėn qė shpie nga Mateēi pėr nė fshatin Llopat.

2. Hafėz Nuredini i lindur mė 1905 u masakrua mė 7 dhjetor 1944 te Kafeneja e Tozės nė Preshevė.

3. Faik Selimi u likuidua nė nėntorė tė vitit 1944 nė Surdulicė nė moshėn 30 vjeēare.

4. Halil Esatin e likuiduan mė 1945 jashtė Preshevės. Me moshė ishte 22 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Xhavit Nuredinin e vranė mė 22 nėntorė 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės nė moshėn 32 vjeēar. Hafėzi dhe Xhaviti ishin vėllezėr.

2. Ali Etemi u vra mė 22 nėntor 1944 mbi Gere, nė moshėn 47 vjeēar.

3. Mustafė Saqipi u vra mė 22 nėntorė 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės kishte 45 vjeē.

4. Ejup Eminin mė 3 shtator 1944 e mbytėn mė dru nė shtėpinė e vet nė moshėn 41 vjeē.

Tė rėnė nė frontin e Sremit

Riza Miftari u vra mė 12 prill 1944 nė Frontin e Sremit nė moshėn 21 vjeē.

Tė plagosur

1. Muharrem Sabedini u plagos mė 12 shator 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės, 50 vjeēar.

2. Halim Qazimi u plagos mė 4 shator 1944 tė Guri i Zi, nė moshė 38 vjeē.

3. Vesel Hasani u plagos mė 6 nėntor 1944 tė Guri i Zi nė moshė 36 vjeē.

Tė burgosur.

1. Xhavit Saqipi mė 1945 u dėnua 15 vjet burg. E keqtrajtuan fizikisht nė mėnyrė brutale dhe e likuiduan nė Nish, duke fajėsuar kinse kishte vrarė njė partizan. Nė moshė ishte 30 vjeē (Sipa kujtesės sė Gani Nuredinit i lndur mė 22 shator 1928 nė fshatin Norēe rrethi i Preshevės, i cili rrėfen pėr masakrėn e babait tė tij Hafėz Nuredinin nė kafenenė e Tozės).

Fshati Ilincė

Tė likuiduar

1. Selim Demi Selimi u vra mė 1 maij 1945 nė Vinkovc nė moshėn 23 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Ejup Rexhepi – Selimi u vra mė 16 nėntor 1944 nė Preshevė te kafeneja e Tozės. Me moshė ishte 25 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Adem Ademin e vranė mė 25 nėntorė tė vitit 1945 nė Ilincė nė moshėn 40 vjeēare.

2. Rushit Hajrizin e vranė mė 25 nėntor tė vitit 1945 nė Ilincė nė moshėn 42 vjeēar.

3. Hajdin Salihun e vranė mė 22 shtator 1944 nė Leran nė moshėn 50 vjeēare.

4. Ramė Dalipin e vranė mė 22 shtator 1944 nė Leran nė moshėn 55 vjeēare.

5. Belul Feratin e vranė mė 22 shtator 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės, nė moshėn 51 vjeēare. E vranė me bomė pjestarė e PSKēK`sė.

6. Hajredin Eminin nė nėntorė tė vitit 1947 nė fshatin Ilincė e mbytėn me dru nė shtėpinė e vet. Me moshė 60 vjeēar.

7. Rexhep Zymberi u vra mė 22 nėntor 1944 nė fshatin Sllubicė, 33 vjeē.

8. Bajram Bislimi u vra mė 22 nėntor 1944 nė fshatin Caravajkė nė moshėn 21 vjeēare.

Tė plagosur

Maliq Maliqi u plagos nė tetor tė vitit 1944 nė fshatin Vėrban nė moshėn 40 vjeē.

Tė burgosur

Mė 25 nėntor tė vitit 1944 i morėn gati tė gjithė fshatarėt e Ilincės dhe i futėn nė xhami nė tė cilėn i mbajtėn 5 ditė. Pastaj i dėrguan nė stacionin hekurudhor tė Preshevės ( nė barakė) ku i mbajtėn 60 ditė dhe ku u ra tifoja, kurse tė tjerėt i dėrguan nė Vranjė. Prej kėsaj sėmundjeje tė rėndė nė barakėn e stacionit hekurudhor tė Preshevės vdiqėn.

1. Xhafer Ademi, 16 vjeē

2. Hetė Azem Ademi, 16 vjeē

3. Sherif Ademi, 65 vjeē dhe

4. Ismajl Zymberi, 45 vjeē

Nė barakė qėndruan tė burgosur 60 ditė kėta persona:

1. Zair Selimi, 53 vjeē

2. Zeqir Selimi, 48 vjeē

3. Qail Selimi, 22 vjeē ( Zairi dhe Zeqiri ishin vėllezėr kurse Qaili kusheriri i tyre)

4. Isuf Dalipi (hoxhė) u njohur me emrin Cuf, 55 vjeē

5. Hajrush Ademi, 56 vjeē

6. Selman Beluli, 52 vjeē

7. Fuat Beluli, 49 vjeē (Selmani dhe Fuati ishin vėllezėr)

8. Riza Kadriu, 18 vjeē

9. Sinan Ramadani, 21 vjeē

10. Fazli Xhelili. 24 vjeē

11. Shaip Emini, 32 vjeē

12. Hamdi Emini, 28 vjeē

13. Rexhep Maliqi, 58 vjeē

14. Faik Elezi, 55 vjeē

Nė burgun e Vranjės u dėrguan:

1. Hamid Shaēiri, 55 vjeē

2. Shaban Ademi, 45 vjeē

3. Ramiz Miratoca, 50 vjeē (nga Miratoca)

4. Ruzhdi Haliti, 40 vjeē

5. Hajrulla Miratoca, 36 vjeē

6. Sulejman Zhunica, 60 vjeē nga fshati Zhunicė

7. Jakup Zhunica, 59 vjeē, nga Zhunica e vranė nė Tabanoc

8. Vebi Derri, 50 vjeē, nga Presheva e vranė nė Tabanoc

9. Haki Derri, 37 vjeē ( nga Presheva, kusheriri i Vebi Derrit)

10. Adem Kamberi, 60 vjeē (nga Miratoca jeton nė Preshevė)

11. Qemajl Presheva, 20 vjeē nga Presheva dhe

12. Qail Corrotica, 36 vjeē nga Corrotica

Tė gjithė kėta persona qė u dėrguan nė burgun e Vranjės UDB`ja i likuidoi dhe asnjėrit nuk i dihet varri. Kėtė e vėrteton edhe Shaban Arifi, i cili shpėtoi rastėsisht.

Ata qė i shpėtuan plumbit:

1. Sejdi Selimi, 24 vjeē nga fshati Ilincė

2. Hamid Shaēiri, 55 vjeē nga Ilinca

3. Shaban Arifi, 47 vjeē nga Ilinca

4. Xhemail Presheva, 60 vjeē nga Presheva

5. Rexhep Xhemaili, 24 vjeē nga Presheva

6. Jonuz Doda, 62 vjeē nga Presheva

7. Nazmi Jonuzi, 30 vjeē nga Presheva

8. Riza Maliqi, 26 vjeē nga Presheva

9. Zymber Kurbalia, 16 vjeē nga fshati Kurbali

10. Habi Seferi, 15 vjeē nga fshati Raincė (Sipas kujtesės sė haxhi Sejdi Selimit, i lindur mė 25 mars 1920 nė Ilincė, tani jeton nė Kumanovė qė nga viti 1956)

Edvin83
24-12-2013, 16:53
1912-44: Masakrat serbe nė Luginė

Citim:
Fshati Bugarinė

Tė likuiduar

1. Ibish Qerimi u vra nė nėntor tė vitit 1944 nė Pēinjė. Varri nuk i dihet. (Sipas kujtesės sė Qerim Qerimit, i lindur mė 24 gusht 1928 nė fshatin Bugarinė, tani jeton nė fshatin ēerkez tė Kumanovės qė nga viti1965, i cili rrėfen nė rrethanat e krijuara nė fshatin Bugarinė pas Luftės sė Dytė Botėrore.

Tė rėnė nė Frontin e Sremit

1. Aziz Ismaili ra dėshmor nė prill tė vitit 1945 nė Shid, Fronti i Sremit, nė moshėn 30 vjeēare.

Fshati Ranatoc

Tė vrarė

1. Daut Rrahmani (Sipas kujtesės sė Mihrije Rahim Rrahmanit, e lindur mė 10 shkurt 1922 nė fshatin Strezovc, jeton nė ēerkez qė nga viti 1965, e cila rrėfen pėr sjelljet barbare tė regjimit sllavo-komunist.

2. Shaban Haliti u vra mė 25 nėntor 1944 afėr fshatit Maxhere nė moshėn 53 vjeēare.

Fshati Bukoc

I likuiduar

Haki Emini (Sipas kujtesės sė nėnės Sadije Emini e lindur mė 22 prill 1910 nė fshatin Nasalcė jeton nė ēerkez qė nga viti 1963 e cila rrėfen pėr regjimet qė ushtruan presion ndaj popullatės shqiptare) i lindur mė 1939 u vra mė 10 gusht 1961 nė Podgoricė, nė moshėn 22 vjeēare sa kohė ishte nė shėrbim ushtarak.

Shushaja e poshtme

Tė likuiduar

Mustafė Agushi u vra nė nėntorė tė vitit 1944 nė rrugėn Kumanovė – Vranjė, nė moshėn 24 vjeēare. Thuhet se atė e masakroi Kira i Shkupit. Varri nuk i dihet (Sipas kujtesės sė Naxhije Maliqit, e lindur mė 1923 nė fshatin Shushaja e poshtme rrethi i Preshevės, kurse prej vitit 1977 jeton nė Kumanovė, e cila rrėfen pėr vrasjet dhe burgosjet e fshatrave tė Shushajės) (Sipas kujtesės sė Elmi Nevzad Osmanit, i lindur mė 15 shtator 1915 nė fshatin Shushaja e Poshtme, i cili rrėfen pėr regjimin sllavo-ortodoks dhe pėr presionin e tij pėr ērrėnjosjen e elementit shqiptar nė kėto troje).

Fshati Bilincė, Lagja Kukaj

Tė likuiduar

1. Shaban Ramadani i njohur Ramė, u vra mė 20 nėntor 1912 nė Berēec ( nė mal) nė moshėn 50 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Fejzulla Kukaj u vra mė 3 nėntor 1913 te lagja Kukaj nė Selishtė, 25 vjeēar. Varri nuk i dihet.

3. Qail Rexhepi u vra mė 24 mars 1945 nė Split. Varri nuk i dihet.

4. Rrahim Murtezi u vra mė 26 tetor 1912 nė Bilincė, nė moshėn 40 vjeēare. Varri nuk i dihet.

5. Xhemail Rexhepi u vra me fėmijėn nė dorė mė 12 dhjetor 1944 te Lama e Mehes, lagja Kukaj nė moshėn 35 vjeē.

Tė Plagosur

Iliaz Bislimi mė 25 nėntor 1944 nė Muēibabė, 32 vjeē.

Tė Burgosur

Me pretekst se janė marrė mė kontrabandėn e arit, shefi i UDB`sė Jova Gariq kapi njė grup qytetarėsh tė cilėt nė stacionin policor i rrahte deri nė alivanosje dhe i keqtrajtonte Trifko Tankosiqi. Kėta ishin:

1. Hamid Kukaj, i cili arrestua mė 24 dhjetor 1956 dhe u mbajtė 8 ditė nė burg, nė stacionin e Zhegrės.

2. Isa Limani, i cili u burgos mė 24 dhjetor 1956 dhe u mbajtė 8 ditė nė burg, nė stacionin e Zhegrės.

3. Idriz Bilalli, nė moshėn 40 vjeē.

4. Halit Arifi, 36 vjeē.

5. Demir Rexhepi, 45 vjeē.

6. Halil Jahija, lagja Muhaxher, 27 vjeē.

7. Hamid Kukaj, 25 vjeē.

8. Qerim Sylejmani, lagja Pograxhė, 35 vjeē.

9. Banush Sulejmani, 35 vjeē.

10. Ahmet Rashiti, 32 vjeē.

Fshati Peēenė

Tė vrarė

1. Avdi Demiri, lagja Zubve u vra mė 6 nėntor 1944 nė fshatin Sefer nga ana e pjesėtarėve tė PSKēK`sė nė moshėn 52 vjeēare.

2. Bajram Demiri, lagja Zubve u vra mė 22 nėntor 1944 nė malin Buēuvinė nė moshėn 45 vjeēare. Avdiu dhe Bajrami vėllezėr.

3. Kadri Asllani u vra mė 22 nėntor 1944 tė hekurudha e Preshevės nė moshėn 50 vjeēare (Sipas kujtesės sė Nuhi Avdiut, i lindur mė 4 janar 1939 nė fshatin Peēenė – lagja Zubve, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1961, i cili rrėfimin e vet e mbėshtet nė kujtesėn e gjyshit tė tij dhe rrėfen pėr djegjen e familjes sė tij nė fshatin Peēenė).

Fshati Peēenė, qė ka lagjėn e Zubve, tė Bulloshve dhe tė Haxhve gjendet 20 km nė perendim tė qytetit tė Preshevės. Pėrkujtojmė tragjedinė e njė familjeje nė vitin 1916-1917, kur ky vend ishte i okupuar nga okupatori bullgar. Pas vendosjes sė administratės bullgare, u rekrutuan shumė tė rinj dhe u dėrguan nė Bullgari. Kėta nuk ishin ushtarė tė rregulltė, por tė ashtuquajtur Trudakė, dhe maltretoheshin nė mėnyrat mė tė ndryshme.

Prej lagjės Haxh ishte rekrutuar njė djalosh mė emrin Zija. Prej maltretimeve tė mėdha qė i bėheshin u detyrua tė ikte nga ushtria bullgare nė shtėpi. Pas ikjes sė tij, bullgarėt lėshuan flet arrestimin pėr zėnien e tij (me qėllim tė kthimit tė tij nė ushtrinė bullgare). Administrata ushtarako – policore njė ditė kishe dėrguar bullgarė tė veshur me uniforma nė lagjėn e Zubve pėr tė marrė kryeplakun e fshatit qė sė bashku me tė tė shkonin te shtėpia e Zijait dhe ta arrastonin. Pėr fat tė mirė kryeplaku nuk kishte ndodhur nė shtėpi prandjaj nė vend tė tij morėn njė fshatar tjetėr qė quhej Islam Bilalli. Ky shkoi nė lagjėn Haxh deri te shtėpia e Zijait, hyri brenda dhe i tha nėnės sė Zijait: A ka ardhur Zijai nga Bullgaria, sepse po e kėrkojnė bullgarėt. Nėna e Zijait u pėrgjigj se nuk ka ardhur, edhe pse Zijai ishte fshehur afėr shtėpisė, nė mal. Bullgarėt duke dyshuar se nėna gėnjente filluan ta rrihnin nė oborr. Zijai duke parė se po i rrihnin nėnėn shtiu me pushkė nė bullgarėt me qėllim qė ti trembte.
Ata filluan tė iknin dhe u kthyen nė stacionin e tyre. Me tė arritur ata treguan se ē`kishte ndodhur. Por u shėrbyen edhe me genjeshtrėa. Ata thanė se Islami i kishte thėnė Zijajit: Merre pushkėn dhe vriti bullgarėt, sepse kanė ardhur tė tė arrestojnė. Komanda bullgare urdhėroi menjėherė njė grup prej dhjetė vetash (ushtarė) dhe u tha qė tė shkonin nė lagjėn e Zubve dhe tė bėnin ēka tė donin me Islamin dhe familjen e tij.
Bullgarėt arritėn nė kėtė lagje, e thirėn Islamin dhe e urdhėruan qė tė shkonte me ta. Ai u nis, por i kėrkuan qė edhe familja e tij tė shkonte me ta. Kėshtu pas bullgarėve shkuan Islami, nėna e tij, gruaja me katė fėmijė. Nė tė dalė nga lagja, bullgarėt biseduan njėri me tjetrin se ētė bėnin me ta. Njėri kishte propozuar qė t`i pushkatonin, tjetri qė ti therrnin, kurse i treti kishte propozuar qė ti hudhnin nė zjarr.
Islami kur i dėgjoi kėto fjalė ( ai e dinte gjuhėn bullgare) kishte bėrtitur me sa tė qė kishte: O ju fshatarė, tė ma bėni hallal, se unė e pata me gjithė familjen time!
Bullgarėt e dėrguan Islamin me familje nė mal aty afėr ku kishte togje dushku, i pėrgaditur si ushqim dimėror pėr kafshėt. Aty e lidhėn pėr njė dru stogut tė dushkut ia dhanė zjarrin. Kur zjarri mor hov tė madh, bullgarėt filluan t`ia hudhnin nė zjarr fėmijėt me rradhė njė nga njė, pastaj nėnėn dhe gruan dhe mė nė fund pasi kishte pėra kėtė skenė tė tmerrshme u hodhėn edhe atė. Prej atėherė ky vend quhet vendi ku ėshtė djegur Islami me familje. Kėtė ngjarje tragjike e kanė kallėzuar edhe shumė fshatarė tė tjerė gjė qė tregon se ajo ėshtė pėrcjellė prej brez nė brez, por edhe fshatrat pėrreth e mbajnė ende tė freskėt nė kujtesė kėtė ngjarje.
Pėr fat tė keq, dėshmitar qė kanė parė kėtė ngjarje nuk ka sepse ajo ka ndodhur nė vitin 1916-1917.

Edvin83
24-12-2013, 17:20
Pra kurvat greqiris kane therrur femije Shqiptare????
Do i rregullojne pjella e tyre e NDYRE.
alboqiris,iliasincestis,aqiris,davidis si dhe Janullatosthikus...tek SHQIPTARET.
FLM Edvin!

Nuk ishte hera e parė 1912-1913-ta. Alboja na pretendon qė shqiptarėt duheshin therur se ishin fashista. Vetėm njė mendje e sėmurė mund tė ketė mendime tė tilla.

Edvin83
30-12-2013, 18:05
Grekėt, nga masakra nė masakėr ndaj shqiptarėve
Publikuar mė: 21/12/2012 9:36
Genocidi grek, jo vetėm ne Ēamėri, por nė tė gjithė Shqipėrinė e Jugut.
Masakra e Panaritit, Edit Durham: “Grekėt, edhe sikur tė bėjnė njė shekull pendesė, s’kanė si t’i lajnė krimet e urryera tė atyre javėve.”
Tregohet se nėnat shqiptare edhe nė Shqipėrinė e Mesme, si nė Skrapar e Berat, pale pastaj nė jug, kur shikojnė fėmijė qė vrapojnė, nga meraku qė kanė se mos rrėzohen dhe vriten, u thonė: “Po pėrse vrapon kėshtu o bir, sikur tė ndjek greku prapa”. Ėshtė njė thėnie qė pėrdoret rėndom ndėr biseda mes shqiptarėsh, si tregues i pasojave qė ka lėnė ushtria greke nė Shqipėri, me vrasjet dhe gjymtimet qė u ka bėrė popullsive tė krahinave tė ndryshme gjatė gjysmės sė parė tė shekullit XX. Ėshtė njė e vėrtetė qė historia e flet, por historianėt e anashkalojnė, se e vėrteta lakuriqe e armiqėsisė greke ndaj shqiptarėve ėshtė shoqėruar nga njė masakėr nė tjetrėn, si njė cikėl i vazhdueshėm deri nė aktin final tė largimit me genocid tė popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė.
Nė njė material qė kam lexuar para disa muajsh nga Gani Vila, Drejtor i Televizionit tė Shqiptarėve tė Amerikės, me banim nė Miēigan, SHBA, shkėputa disa fragmente pėr t’i paraqitur nė kėtė shkrim qė do ta cilėsoja si njė saktėsim i kėrkesave qė bėhen nga komuniteti ēam dhe pėrfaqėsuesit e tyre politikė se nuk ėshtė kėrkesa pėr pronat e ēamėve, por pėr rikthimin e tė drejtave legjitime tė shtetasve me shtetėsi greke dhe kombėsi shqiptare qė u shpėrngulėn nga vendi i tyre pa dėshirėn e tyre, tė pambrojtur dhe tė paarmatosur, vetėm e vetėm pse ishin shqiptarė dhe kishin fenė e tyre. Masakrat greke nė formatin “genocid” kanė qenė jo vetėm ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė, por edhe nė Panaritin e Korēės, mė 1914, dhe nė ēdo kėnd tė Shqipėrisė sė Jugut, nė emėr tė kėrkesave pėr Vorio-Epirin, pėrmes filozofisė fashiste tė “tokės sė djegur”.
Gani Vila shkruan: “Arsyet pėrse shqiptarėt nė kohėra dhe rrethana tė ndryshme janė larguar nga vendlindja, tashmė dihen, por tė rrallė janė ata shqiptarė nė emigracion qė e kanė harruar vendlindjen. Qeveria greke e Venizellosit, nė kuadėr tė realizimit tė ėndrrės sė Vorio-Epirit, krahas vrasjeve tė popullsisė shqiptare nė krahinėn e Kolonjės, Pėrmetit, Korēės etj., nėpėrmjet ushtrisė sė saj dhe tė andartėve grekė tė liruar nga burgu i Kretės, nga data 2 deri nė 10 korrik tė vitit 1914, theri si bagėti, me thika, sėpata e hanxharė 375 gra, burra, pleq dhe fėmijė, dogji 150 shtėpi si dhe shkaktoi dėme tė tjera. Mizoria e kėtij gjenocidi tėrhoqi edhe vėmendjen e Fuqive tė Mėdha, saqė Lordi Lamington, mė 28 korrik 1914, i bėn thirrje qeverisė sė Anglisė qė tė reagojė kundėr masakrave greke qė po kryhen nė Shqipėrinė e Jugut. Po kėtė ditė gazeta prestigjioze “Times”, me artikullin e saj “Vendasit e fshatrave tė Shqipėrisė sė Jugut po shuhen nga grekėt”, dėnon rėndė aktin barbar mesjetar tė tyre. Ndėrsa deklarimet e andartit grek V.K., qė ka qenė pjesėmarrės nė Masakrėn e Panaritit, janė tė llahtarshme. Ai, ndėr tė tjera, tregon: “… njė nėnė mbante nė dorė njė fėmijė me kokė tė prerė dhe vazhdonte tė kėrkonte kokėn e djalit. Grave shtatzėna ua ēanim barkun dhe ua nxirrnim foshnjat tė gjalla. Ju prisnim duart, ju ndanim kokėn mė dysh dhe ju nxirrnim trutė. Disa gra u pėrdhunuan dhe pastaj i vramė”. Edit Durham kur shkruan pėr Masakrėn e Panaritit, ndėr tė tjera, shton: “Grekėt edhe sikur tė bėjnė njė shekull pendesė s’kanė si t’i lajnė krimet e urryera tė atyre javėve.” Pėr Masakrėn e Panaritit, nė atė kohė ėshtė folur e shkruar shumė, ka dokumentacione, fakte dhe dėshmi nga njerėz tė pranishėm. Por ėshtė i pakuptueshėm qėndrimi indiferent i tė gjitha qeverive shqiptare dhe regjimeve tė kohės qė nga viti 1914 deri nė vitin 2012, tė cilat nuk kanė pėrmendur, nuk e kanė studiuar dhe analizuar seriozisht e zyrtarisht Masakrėn e Panaritit. Pėrkundrazi, kanė mbjellė dhe stimuluar ndaj saj farėn e harresės duke rėnė kokė e kėmbė pre e lojėrave tė shovinistėve grekė. Tė masakruarit vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite tė jenė pa varre, tė injoruar, pėrdhosur e ēuditėrisht tė fajėsuar e harruar. Heshtja ndaj kėtij gjenocidi tė paparė ngarkon me pėrgjegjėsi veēanėrisht qeveritė e mbretit Zog dhe regjimin diktatorial tė Enver Hoxhės pėr qėndrimin injorues, antinjerėzor dhe antikombėtar qė kanė mbajtur ndaj fatit tė 375 shtetasve shqiptarė tė masakruar nė vatrat e tyre nga ushtria greke e Venizellosit. Por dhe shteti demokratik i pas vitit 1990, deri tani ka heshtur dhe jo vetėm qė nuk ka bėrė asgjė pėr Masakrėn e Panaritit, por u ka lėnė fushė veprimi agjenturave greke nė Shqipėri. Ēdo shqiptar, kur tė mėsojė se nė fshatin Panarit tė Korēės nė korrik tė vitit 1914, ushtria greke ka kryer kėtė gjenocid duke masakruar nė shtėpitė e tyre 375 njerėz tė pafajshėm, do t’ju dhembė zemra, do tė ēuditen e do tė pyesin se pėrse nuk ėshtė folur mė parė pėr kėtė krim tė shėmtuar, pėrse tė masakruarit nuk janė respektuar, pėrse kjo masakėr ėshtė mbajtur “sekret” nė opinionin shqiptar dhe trajtohet pėrciptas nė tekstet e historisė sė Shqipėrisė, pėrse ėshtė minimizuar dhimbja dhe rėndėsia e saj nė jetėn politike e shoqėrore shqiptare. Pėrse e masakroi kėtė popull tė pafajshėm ushtria greke? Tė gjitha kėto shqetėsime, dhimbje e pyetje kėrkojnė pėrgjigje nga Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė, nga historianėt dhe shteti shqiptar. Unė vlerėsoj shumė punėn tuaj shkencore si Akademi Shkencash, por nė ribotimin e Historisė sė Popullit Shqiptar, kapitulli i 3-tė, kur flitet pėr masakrat dhe genocidin qė grekėt kanė kryer nė vitin 1914, akademikėt tuaj, nuk kanė hequr apo shtuar asnjė presje tė tekstit tė Historisė sė Vjetėr tė regjimit komunist, kur shkruhet pėr Masakrėn e Panaritit. Ndaj ky veprim mė indinjon pa masė dhe kėrkoj qė historia e Masakrės sė Panaritit t’i bėhet e ditur me intimitet gjithė popullit, pasi ėshtė masakra mė e madhe nė tėrė kohėrat e historisė sė shqiptarėve dhe nė kuadėr tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Masakrės sė Panaritit t’i jepet vendi qė meriton nė Historinė e Popullit Shqiptar. Nė kėtė mėnyrė, historiografia dhe shteti shqiptar do tė korrigjojnė njė gabim tė madh historik e shoqėror dhe ne pasardhėsit e tyre do tė kemi mundėsi tė pėrulemi me respekt dhe tė vendosim lule nė vendin ku do tė caktohet memoriali nė kujtim tė tė masakruarve, me synim qė nė 100-vjetorin e genocidit (Masakrės sė Panaritit), nė korrik tė vitit 2014, pėrkujtimi tė bėhet nėn kujdesin e shtetit shqiptar. Skenari (sekret) i pėrgatitur nga shovinistėt grekė nė Athinė, gjenocid pėr pastrim etnik me legjendėn: “Ne masakrojmė, faturėn e krimit ta paguajnė shqiptarėt”, e arriti qėllimin. Ata e realizuan, e maskuan duke i imponuar pėr 100 vjet harresėn shtetit shqiptar. Ka ardhur koha qė shtetit e popullit grek, t’i themi publikisht se paraardhėsit e tyre, tė inkuadruar nė formacionet e ushtrisė sė Jorgji Zografit (ish-ministėr i Punėve tė Jashtme tė Greqisė), kanė kryer masakrėn e Panaritit tė cilėt megjithėse kanė kaluar 98 vjet, nuk kanė kėrkuar akoma tė paktėn falje. Ndaj do t’i demaskojmė nė organizmat ndėrkombėtarė dhe do t’i paditim para drejtėsisė nė Gjykatėn e Hagės pėr gjenocid. I nderuar kryetar ėshtė nė nderin tuaj, tė institucionit qė ju drejtoni si dhe tė qeverisė shqiptare qė tė merrni nė konsideratė kėtė kėrkesė, tė vlerėsoni genocidin grek nė mėnyrė qė “Masakra e Panaritit” tė zėrė vendin qė i takon nė Historinė e Popullit Shqiptar, qė pėrfundimisht 375 tė masakruarit tė kenė, mė sė fundi, njė memorial dhe njė ditė pėrkujtimore. Me respekt dhe konsideratė tė lartė”.
A nuk janė kėto format qė u pėrdorėn edhe ndaj popullsisė sė Ēamėrisė? Po se po, sepse qeveritė dhe filozofia e drejtimit tė shtetit tė tyre pėr grekėt ėshtė njėlloj, antishqiptarizmi. Por e vėrteta duhet thėnė me zė tė lartė, se nė Ēamėri ka jetė dhe frymė shqiptare, ka gjuhė dhe zakone shqiptare dhe ēamėt e Shqipėrisė kanė miqėsitė e tyre dhe marrėdhėniet e tyre me shqiptarėt e sotėm nė Ēamėri. Gjithsesi, kur Kancelari gjerman Shrėder, shprehej se: “Njė njeri mund ta largosh nga shtėpia e tij, por shtėpinė s’ia largon dot nga zemra”, edhe pėr ne ēamėt Ēamėria ėshtė si nėna qė kėrkohet kurdoherė deri nė frymėn e fundit.
Bokacio para 700-vjetėsh shkruante se “midis rrėfenjave tė shumta nė rrėfenjėn e tetė tė Ditės sė Dhjetė, ndėr tė tjera shkruan: “Duke njohur vesin e grekėve, qė sa mė pak gjejnė burra qė t’u thyejnė dhėmbėt, aq mė tepėr shtyhen pėrpara me potere e kėrcėnime. Dhe pėrkundrazi, kur gjejnė ndonjė burrė tė fortė, jo vetėm i pėrulen, por arrijnė sa tė poshtėrojnė veten dhe familjen e tyre”.
Pėrgatiti: Hyqmet ZANE

http://www.gazetarepublika.al/2012/12/greket-nga-masakra-ne-masaker-ndaj-shqiptareve/#

Edvin83
30-12-2013, 18:06
Masakra e Tivarit, si u vranė 8 mijė shqiptarė

Shkruar nga Kreshnik Mersinllari, BotaSot.info
E mėrkurė, 02 Qershor 2010 08:51
Cili ishte roli i Miladin Popoviēit dhe pėrse hesht Ramiz Alia. Historia tragjike e mijėra burrave tė tradhėtuar nga Enver Hoxha dhe banda e tij
Shtabi Operativ i "Kosmetit" i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill 1945 mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t'i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė "Adriatikut" nė veriperėndim tė Jugosllavisė. Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar - Dubrovnik - Rijekė. Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish-Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni.

Sipas kujtimeve tė pleqve, qė pėrjetuan kėtė mobilizim tė dhunshėm, tė mobilizuarit shqiptarė, fillimisht janė tubuar nėpėr qendrat e rretheve dhe ato komunale e pastaj, tė organizuar nė njėsi ushtarake, tė komanduara nga oficerė shqiptarė, kanė udhėtuar nė qendrėn e pėrgjithshme mobilizuese (nė kazermat ushtarake) nė Prizren. Pas sistemimit, shqiptarėt e mobilizuar do tė ēarmatosen, me arsyetimin se armėt do t'i marrin nė Kroaci e Slloveni! Ēarmatosja, atyre iu ka dhėnė njė sinjal tė keq dhe me tė drejtė ka lindur dyshimi nė pėrgatitjen e ndonjė skenari shfarosės nė prapaskenė. Kjo psikozė u thellua edhe mė tepėr, atėherė kur u ēarmatosėn edhe oficerėt shqiptarė dhe pėr pėrcjelljen e tyre u ngarkua Brigada XXVII e divizionit 46-tė serb e njohur pėr terrorizimin e popullit shqiptarė gjatė muajve tė kaluar.

Marrėveshja UNĒ Jugosllave-UNĒ SHqipėrisė: Brigada e III dhe e V nga Shqipėria pėr spastrimin e Kosovės nga ēetat qė bėjnė rezistencė

Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944, derisa forcat aleate (amerikane-angleze-ruse) pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė duke i shfrytėzuar rrethanat e krijuara, nė fillim tė shtatorit tė atij viti Shtabin Kryesor tė UNĒJ-sė pėr "Kosovė e Metohi" e degradoi nė Shtab Operativ dhe mė 14 shtator ia nėnshtroi Shtabit Kryesor tė UNĒJ-sė pėr Serbi. Dhe pėr ēudi, nė emėr tė Shtabit Operativ tė "Kosmetit" do tė nisin pėrgatitjet luftarake gjoja pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare a nė tė vėrtetė SHS i UNĒJ-sė kishte pėr synim ripushtimin e tyre. Nė vjeshtėn e atij viti, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi... Derisa ushtria gjermane tėrhiqej nga shumė fronte tė luftės, ideja e Shtabit Suprem tė ushtrisė gjermane pėr forcimin e vijės sė frontit nė Ballkan, u bė e parealizueshme dhe nė kėto rrethana armata "E" gjermane, e cila ishte e dislokuar nė Greqi, mori urdhėrin qė tė tėrhiqet nga ky rajon. Tėrheqjen do ta bėjė nėpėr Maqedoni, Kosovė dhe Sangjak, pėr tė kaluar mandej nė Mal tė Zi, Bosnjė e Hercegovinė nė drejtim tė veriut. Armata "E" pėr ēudi nuk u pengua (pėrkundėr propagandės sė bėrė nga strategėt e UNĒJ-sė), por kaloi me shumė pak humbje nė veri-perėndim tė Jugosllavisė, ndėrkohė qė luftimet mė tė ashpra nė Kosovė brigadat sllavokomuniste, do t'i zhvillojnė gjoja "kundėr forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė. Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, po i referohemi letrės sė Miladin Popoviēit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė. Nė letėr ndėr tė tjera, M.Popoviē shkruan: "Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhen likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim - vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhen gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t“i gjykojė menjėherė e fshatarėt t“i ēarmatosė..." Sipas marrėveshjes, UNĒJ-UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė. Mė 17 tetor 1944 edhe Armata II bullgare u nis pėr Kosovė, ndėrkohė qė atje (Kosovė) dhe nė viset e tjera etnike shqiptare nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, i kishin pėrfunduar pėrgatitjet pėr ofensivė, njėsitet e Korpusit tė 13-tė tė UNĒJ-sė (Divizioni i 22-tė, i 24-tė, i 25-tė dhe i 46-tė serb), Divizioni i 41-tė maqedon, brigada e 9-tė malazeze dhe tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė pėr "Kosovė e Metohi". Operacionet ushtarake tė kėtyre forcave, filluan ofensivėn pushtuese nė tri drejtime: 1.Kurshumli - Pėrpallac - Podujevė - Prishtinė; 2.Lebanė - Medvegjė - Prishtinė; dhe 3. Bujanoc - Gjilan-Prishtinė.

Vendosja e administrimit ushtarak nė Kosovė dhe mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve nė mars 1945

Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė ndihmuan vendosjen e administrimit ushtarak jugosllav

Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė, mė 8 shkurt 1945, komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė. Pėr kėtė vendim, Titoja mė 7 shkurt nė Beograd pati njė takim me ushtarakėt serb: Savo Dėrleviēin, Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviēin, tė cilėve iu foli pėr rolin qė duhet ta luante Administrimi Ushtarak nė Kosovė. Me kėtė urdhėr, i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez, tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Me kėtė rast pasuan ndryshime nė tėrė strukturėn e kuadrove komandues. Nė krye tė pushtetit ushtarak, pėrkatėsisht tė Shtabit tė Ri Operativ u emrua ish-shefi i Armatės sė I-rė kolonel Savo Dėrleviē, duke e zėvendėsuar Fadil Hoxhėn, i cili mbeti zėvendės i tij. Shef i Shtabit u emėrua nėnkolonel Dushan Vukotiē (deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllav), shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviē (i dėrguar nga shtabi qendror i Serbisė), ndėrsa komisar politik u emėrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1945, kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46, 52 etj. Kjo makineri pushtuese ushtarake nė Kosovė, duke i marrė tė gjitha masat pėr "spastrimin" e terrenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi mijėra shqiptarė anė e kėndė Kosovės. Veēmas pas vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė, pėr shtypjen dhe shpartallimin e elementeve kryengritėse, Shtabi Operativ i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė nisi mobilizimin e shqiptarėve pėr t'i dėrguar nė frontin e Trieshtės dhe Istrės (nė veriperėndim tė Jugosllavisė), ndonėse mobilizimi i shqiptarėve kishte filluar qysh nė fund tė dhjetorit 1944 (me dėrgimin e tyre nė frontin e Sremit, nė veri tė Serbisė). Mė 11.03.1945 nė Gjakovė u organizua njė demonstratė e grave, kundėr mobilizimit me dhunė tė djemve, vėllezėrve dhe burrave tė tyre.

Rrugėtimi i pėrgjakur i eshaloneve (grupeve)

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26/27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės

Eshaloni i parė qė pėrbėhej nga 3.700 veta, u nis mė 24.03.1945 dhe pas 5-6 ditėsh arriti nė Tivar, ku iu dorėzua reparteve tė Divizionit tė IX-tė jugosllav. Gjatė rrugėtimit, derisa u dorėzuan nė vendin e caktuar, tė mobilizuarit u keqtrajtuan nė mėnyrė shtazarake nga kriminelėt serbo-malazezė. Tė mobilizuarit shqiptarė nga Tivari do tė nisen pėr nė Istri, ku fillimisht disa ditė do tė ndalojnė pėr tė pushuar nė ujdhesėn Ēiovė afėr Trogirit. Dhe ato ditė gjatė kalimit me njė anije tė vjetėr, nga ujdhesa pėr nė Trogirė, u mbytėn rreth 65 veta, prej tė cilėve 29 qenė vetėm nga Kaēaniku. Eshaloni i dytė i pėrbėrė nga 4.700 veta, u nis dy ditė mė vonė (mė 26 mars) nėn pėrcjelljen e forcave tė Brigadės XXVII dhe mė 30 mars nė Shkodėr iu dorėzua Brigadės X malazeze 6. Gjatė marshimit katėr ditor nė rrugėn Prizren-Zhur-Kukės-Pukė-Shkodėr, pėrkundėr lodhjeve e rraskapitjeve tė mėdha nga rruga e gjatė, tė mobilizuarit u maltretuan e u rrahėn dhe nė shumė vende shumė prej tyre u vranė, gjatė kohės sė pushimit, gjatė kalimit tė lumejve apo gjatė tentimit tė ndonjėrit prej tyre pėr ta shuar etjen, nė burimet e ujit.

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26-27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės. Me kėtė rast u vranė njerėzit mė autoritativė nga radhėt e tė mobilizuarve, ishin eprorėt e njėsive ushtarake ata shqiptarė qė komanduan gjatė marshimit nga qendrat komunale pėr nė kazermat ushtarake tė Prizrenit. Nė mbrėmjen e 27 marsit ky eshalon arrin nė Fushė-Arrėz dhe sipas njė skenari tė parapėrgatitur mirė, xhelatėt serbo-malazezė, gjatė kohės sė pushimit (nė mesnatėn 27-28 mars) nėn qiellin e hapur duke fjetur (nė gjumė) vrasin mizorisht rreth 120-140 veta dhe kufomat e tyre u hodhėn nė njė hendek.

Pas kėtyre peripecive nga Shkodra nėn pėrcjelljen e malazezėve - nė mesditėn e 1 prillit 1945 arritėn nė Tivar. Atė ditė tė kobshėm rrugėve tė qytetit shihej njė mobilizim i ushtarėve serbo-malazezė, tė cilėt vėshtronin me pėrbuzje kolonėn e gjatė tė shqiptarėve. Kjo kolonė ėshtė ndaluar nė qendėr tė qytetit (me urdhėr) kinse pėr tė pushuar dhe ndėrkohė ndodhė njė eksces nė mes rojes dhe katėr shqiptarėve, tė cilėt u penguan qė tė pinė ujė nė njė krua aty afėr. Nga ky konflikt ushtarėt e urdhėruar derdhin njė breshėri plumbash nė trupat e shqiptarėve, me ē'rast vriten disa prej tyre. Situata e tensionuar me qėllim (pėr ta filluar komplotin e pėrgatitur) e shtyu masėn e shqiptarėve qė tė shtrihen pėr tokė, ndėrkohė qė ajo hapėsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe tarracė tė shtėpive e nė shkėmbijtė e kodrave pėrreth. Gjatė muajve mars-prill 1945, pėrmes rrugės Prizren-Kukės-Shkodėr-Tivar (pėr nė Frontin e Adriatikut) janė deportuar 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4. 600 tė tjerė u dėrguan nga viset shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior (tė Sremit) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave tė "Kosmetit" dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar-prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset e tjera etnike, pėr frontet e ashtuquajtura tė "Sremit" e tė "Adriatikut".

Mobilizimi i bėrėsve tė krimit pėr zhdukjen e krimit

Pėr tė humbur gjurmėt e kėsaj vepre mizore, u mobilizuan tė gjitha njėsitė ushtarake serbo-malazeze, qytetarė e punėtorė tė kėtij nacionaliteti dhe me kamionė, vagoneta, qerre etj, gjatė tėrė natės sė ½ prillit i bartėn kufomat dhe tė plagosurit (bashkė!!!) dhe i transportuan nė drejtim tė Tivarit tė vjetėr, tek njė vend (humnerė) nė mestė shkėmbinjve tė bregdetit. Kufomat e shqiptarėve fillimish u dogjėn dhe pastaj u hodhėn nė humnerė, ndėrsa pjesa tjetėr do tė varrosen...!!! Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan rreth 1700 shqiptarė, ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, del se ky numėr mund tė jetė shumė mė i madh. Kjo ngjarje tragjike pėr popullin shqiptar, edhe pse ndodhi larg opinionit tė atėhershėm, ishte e qartė se u pėrgatit nga kreu i udhėheqjes jugosllave edhe pse mė vonė Aleksandėr Rankoviēi me kompani, kėtė ngjarje do tė pėrpiqet ta cilėsojė si incident tė rėndė tė shkaktuar me fajin e vet shqiptarėve!

Barbarizmi i UNĒJ-sė kundėr popullit shqiptar

Gjatė kėtyre operacineve tė pėrgjakshme kėto forca kryen krimet mė tė shėmtuara qė njeh historia e njerėzimit, ndaj popullatės shqiptare, si dhe konfiskuan, plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan pamėshirshėm pronat e tyre. Gjatė kėsaj periudhe janė vrarė e masakruar nė mėnyrat mė mizore 47.300 shqiptarė. Kėshtu, nė:

1. Gjilanė janė vrarė 7854 veta,

2. Prishtinė 3.675

3. Drenicė 4.820

4. Mitrovicė 1.970

5. Pejė 3.540,

6. Ferizaj 1.260,

7. Podujevė 1.670,

8. Prizren 1.200,

9. Gjakovė 800,

10. Rahovec 750,

11. Suharekė 420,

12. Dragash 500,

13. Preshevė 690,

14. Shkup 1.450

15. Tetovė 4100,

16. Gostivar 715,

17. Kėrcovė 490,

18. Sangjak (Jeni Pazar) 1.410,

19. Kumanovė 780

20. Tutin 900,

21. Bihor 3820,

22. Plavė e Guci 710,

23. Ulqin 515 dhe

24. Tivarė e Dalmaci 2.600 shqiptarė

Nė kėtė situatė e tėrė pasuria e shqiptarėve tė vrarė ishte konfiskuar, asgjėsuar ose ishte plaēkitur nga kolonistėt serbė, qė qenė kthyer sipas direktivave tė Byrosė Politike tė KQ tė PKJ-sė.

Rrugėtimi (Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar), lehtėsia e forcave jugosllave pėr tė kaluar nė territorin shqiptar pa u shqetėsuar

Rrėfimi i Azem Hajdinit, i mbijetuari i masakrės sė Tivarit

Njė rrėfim tronditės do tė kujtonte Azem Hajdini shumė vite pas masakrės sė Tivarit nga ku ai falė fatit i mbijetoi. Ja se si e kujton Hajdini atė marshim qė do t'i ēonte drejt vdekjes me mijėra shqiptarė.

Kėshtu tė rraskapitur kemi vazhduar rrugėn pėr nė Pukė, ku atė ditė kemi arritur rreth orės 19.00 dhe na kanė vendosur nė njė luginė tė rrethuar me pyje, kurse mbi ne vazhdimisht binte shi si rrėke. Nė kėto kushte, nė periferi tė Pukės e kemi kaluar natėn. Tė nesėrmen shumė veta nuk kanė mundur ta vazhdojnė rrugėn kurse mbi dhjetėra, mėngjesi i gjeti tė vdekur. Kėsisoj, radhėt tona vazhdimisht zvogėloheshin, sepse njė numėr i shokėve tanė nuk mund t'i pėrballonte torturave, helmimit, urisė, veshmbathjes sė dobėt e sidomos frikės nga likuidimi fizik. Aq sa shtohej numri i tė sėmurėve, njėkohsisht rritej edhe numri i tė vdekurve sepse edhe ne, tė rraskapitur, nuk ishim nė gjendje mė t'i mbanim pėr krahėsh, sikurse vepruam njė ditė mė parė. Prej Puke, nė rrethana si ato tė deritashmet, vazhduam rrugėn kurse kah ora 20.00 arritėm nė vendin e ashtuqujtur "Ura e Zogut", te njė kanion i thellė nėpėr tė cilin rridhte ujė fare pak. Meqė urėn e kishin shkatėrruar fashistėt italianė, transportimin tonė nė anėn tjetėr tė kanionit pėrpiqeshin ta organizonin pėrmes njė vigu dhe njėlloj vagonete. Nė atė vagonetė me qėllim i ngarkuan mėse 50 veta dhe natyrisht teleferiku i improvizuar u kėput, kėshtu qė tė gjithė ranė nė atė greminė tė thellė. Disa prej tyre vdiqėn kurse disa u lėnduan rėndė e lehtė. Tentuam menjėherė t'i ndihmojmė, por na penguan pėrcjellėsit duke na thėnė se ata do t'i ndihmojė ushtria, kurse ne duhet tė vazhdojmė kalimin nėpėr atė vig tė improvizuar. Mirėpo, duke e ditur fatin qė na priste, refuzuam tė vendosemi nė atė vagonetė tė ndrequr dhe pas shumė bindjesh e rezistencash u detyruan tė na dėrgojnė kėmbė nėpėr kanion pėr tė dalė nė anėn tjetėr tė tij. Mirėpo, posa kaluam kanionin, sėrish na urdhėruan tė kthehemi poshtė dhe natėn ta kalojmė nėn qiellin e hapur. Edhe pse ishim tė rraskapitur dhe qullė nga shiu, tėrė natėn jemi pėrpjekur t'i ndihmojmė shokėt qė mbetėn gjallė e tė lėnduar nga rėnia prej vigu. Po ashtu kujdeseshim edhe pėr disa shokė qė i kishim bartur tėrė ditėn nė lese tė improvizuara, pėr krahėsh apo nė supe. Dikur kah mesnata na e kanė kumtuar urdhėrin se duhet t'i identifikojmė tė gjithė tė sėmurėt dhe tė barten nja 50 metra larg gjoja pėr t'i dėrguar nė ndonjė spital tė Shqipėrisė pėr shėrim. Mirėpo, tė udhėhequr nga pėrvoja e hidhur qė e patėm gjatė tėrė rrugės, nė kėtė urdhėr tė shtabit e refuzuam kategorisht. Nė mėngjes vėrejtėm se njė numėr i shokėve qė i kishim bartur dhe shumica e atyre qė kishin pėsuar lėndime pas rėnies nga vigu kishin mbetur tė vdekur, kurse na u pamundėsua bartja edhe tė disave qė lėngonin nga sėmundjet. Posa u larguam nga ai vend ata i mblodhėn nė qerre dhe i ēuan nė drejtim tė panjohur. Ne tė tjerėt vazhduam rrugėn dhe arritėm nė njė vend afėr Shkodrės ku duhej kaluar tė ashtuquajturin "Vau i Spasės". Edhe kėtu, meqė ura ishte e shkatėrruar, filloi transportimi ynė me njė anije tė improvizuar. Tė mėsuar nga pėrvoja me kėso improvizimesh refuzuam tė hipim nė atė anije pa prezencėn e ndonjė oficeri dhe tė sė paku dy-tre ushtarėve qė na pėrcillnin. Shtabi, i cili ende nuk kishte kaluar "Vaun e Spasės", pranoi kėrkesat e parashtruara kėshtu qė transportimi u bė pa ndonjė vėshtirėsi tė madhe. Mirėpo, edhe kėtu nė anėn tjetėr mbetėn disa shokė tė sėmurė rėndė, pėr fatin e tė cilėve kurrė nuk jemi informuar. Nė Shkodėr arritėm rreth orės 16.00 mė datėn 30 mars 1945. Nė tė dy anėt e rrugėve na pritėn mijėra njerėz, shumica prej tė cilėve duke na pėrshėndetur qanin, duke pėshpėritur "ku jeni duke shkuar", "me siguri nė ndonjė vend pa kthim".!? Shumė prej tyre na ofruan bukė e veēmas ujė dhe kėtu pėr herė tė parė shuam etjen. Kjo nuk zgjati shumė pasi qė shpejt e shpejt na vendosėn nė kazerma nė njė kodėr bukur tė lartė, emri i tė cilės nuk mė kujtohet, por e di se aty nuk kishte pasur ujė pėr pije. Por, pėr ēudi, ne kėtu veten e ndjenim pak mė tė sigurtė. Mirėpo, pėr fat tė keq, kėtu nuk na lanė tė qėndrojmė gjatė. Dikur pas mesnate u nisėm nė drejtim tė Ulqinit, duke i lėnė tė sėmurėt nė mėshirėn e ushtarėve serbė e malazezė. Nė rrugė e sipėr, jo fort larg Shkodrės, kolona jonė aty kah ora 3 pas mesnatės ka hasur nė njė eksploziv qė shtrihej mjedisit tė rrugės, nė njė gjatsi prej 10 deri 20 metrash. Me tė ndezur tė eksplozivit mes nesh u krijua njė panik shumė i madh, por pėrnjėherė pasoi urdhėri qė tė mos lėvizim nga vendi. Mirėpo, nga frika shumė prej nesh u rrokullisėn nė tė dy anėt e rrugės e mė pastaj filluan tė shtėnat e ushtarakėve me ē'rast u vranė dhe u plagosėn shumė shokė tanė, kurse nė mesin e tyre kam njohur Tafil Shabanin nga Kozhica. Pas nja 30 minutash na kumtuan se jeta jonė mė nuk ėshtė nė rrezik, duke thėnė se, "kjo qė ndodhi ėshtė vepėr e reaksionarėve apo e diversantėve shqiptarė tė Shqipėrisė, tė cilėt hakmerreshin ndaj shqiptarėve kosovarė pėr masakrat dhe torturat qė kinse paska bėrė Xhafer Deva dhe regjimenti i ashtuquajtur kosovar". Krejt kjo u bė sigurisht pėr tė fshehur qėllimin e vet dhe pėr tė nxitur urrejtjen vėllavrasėse nė mes tė shqiptarėve. Pas shumė kėrcėnimeve pėr ta heshtur kėtė situatė jemi detyruar tė nisemi dhe tė vazhdojmė rrugėn. Pos tre tė plagosurve qė na lanė t'i bartim, tė sėmurėt dhe tė plagosurit e tjerė nuk lejuan t'i marrim me vete, por i ngarkuan nė mjete tė ndryshme transportuese dhe i dėrguan nė drejtim tė Tivarit me qėllim qė tė mos bien nė sy. Shokėt e plagosur i kemi bartur mbi supe deri nė njė fshat, emri i tė cilit nuk mė kujtohet, por ishte me pullaze prej guri dhe me pak tokė tė plleshme. Aty fshatrėt na kanė dhėnė kanata qerresh tė punuara prej thuprave pėr t'i bartur tė plagosurit dhe tė sėmurėt. Nga kėto tortura dhe reprezalje qė na bėheshin gjatė rrugės, sigurisht mė vėshtirėsi e kanė pasur ata qė ndodheshin nė fund tė kolonės. Ata edhe kanė pasur mundėsi tė numėrojnė mė saktėsisht viktimat e rrugės, por sigurisht se nė kėto rrethana pak kujt i ka shkuar ndėrmend ta bėnte kėtė, nga se nė ēdo moment ekzistonte mundėsia qė edhe vet tė bėhej viktimė e pėrcjellėsve tė tėrbuar. Instinkti i vetekzistencės dhe rreziku qė nė ēdo moment mund tė likuidohej, nuk lejonte tjetėr tė mendohej por vetem si tė shpėtohet jeta. Kėtė gjendje psiqike e bėnte edhe mė tė tmerrshme hasja gjatė rrugės nė kufomat qė binin nė krye apo nga mesi i kolonės. Nė kėtė pjesė tė rrugės sharjet dhe ofendimet si "viste zarobljeni, vodiqemo vas u llogor na prinudni rad", "shoptarsku vam majku", "osvetiqese crnogorska omladina", etj., ishin "pėrshėndetjet" mė tė shpeshta qė na i drejtonte masa dhe pėrcjellėsit tanė, duke na provokuar vazhdimisht dhe duke na i shtuar reprezaljet. Edhe nėse ndonjeri ishte i gatshėm qė nga revolti tė reagojė duke ditur se ndoshta do ta paguajė me kokė, kėtė nuk e bėnte, sepse e dinte se pos tij do tė pėsojnė edhe shumė tė tjerė. Zaten ushtarėt serbė e malazezė mezi pritnin reagimin tonė mė tė vogėl pėr tė shtėnė mbi ne. Kėshtu tė lodhur e tė rraskapitur nga rruga, uria e etja, e mė tepėr nga pasiguria, nė gjendje tė tensionit tė lartė psiqik, e kaluam rrugėn nėpėr tėrė territorin e Shqipėrisė. Me tė hyrė nė kufirin e Jugosllavisė, afėr Ulqinit na kanė urdhėruar qė tė ndalet kolona gjoja pėr pushim, kurse tė gjithė tė sėmurėt dhe tė plagosurit qė ishin me ne, tė ndahen nė njė vend tė caktuar, gjoja pėr tė evituar ndonjė epidemi tė mundshme. Thanė po ashtu se ata tė transportohen nė ndonjė spital tė Malit tė Zi pėr shėrim, por sipas tė gjitha gjasave edhe ata i gjeti fati i njėjtė si shokėt tanė tė mėparshėm, kurse nė vazhdim rrugėn pėr nė Tivar. Me tė arritur nė Tivar, dikund nė mes tė orės 12 - 13.00 nė ēdo skutė tė qytetit diktohej njė mobilizim i madh i ushtrisė dhe popullsisė tė cilėt me armė nė dorė tė drejtuar kah ne, na shikonin me pėrbuzje tė madhe. Diktuam qartė komplotin dhe grackėn qė na ishte pėrgatitur. Shpirtrat tona virgjėresha u gjetėn nė shenjester tė pushkėve dhe mitrolozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe tarracė tė shtėpive e shkėmbinjtė nė kodrat pėrreth. Fitohej pėrshtypja se nga kjo bllokadė as zogu s'do tė mund tė fluturonte gjallė. Nė qendėr tė Tivarit tė ri, na kanė urdhėruar tė ndalemi dhe tė ulemi midis rrugės, gjoja pėr pushim. Nė afėrsi tė rrugės kishte qenė njė krua nga i cili ujė rridhte pa ndėrprerė. Pasi qė ishim shumė tė etur, u morėm vesh qė tre shokė tanė tė prirė nga Sylė Gllobari tė ngriten nė kėmbė dhe tė apelojnė te njė oficer qė ishte afėr ēezmės pėr tė na lejuar tė pijmė ujė. Mirėpo, me tė paraqitur tė apelit, pėrnjėherė diktuam se oficeri u mėrdhez dhe filloi piskamėn e kėrcėnimin me fjalė ofenduese "shiptarsku vam majku" etj. Nė momentin kur Syla me shokė u pėrpoq tė arsyetojė kėrkesėn, pėrnjėherė oficeri ka urdhėruar ushtarėt tė vėrsulen mbi tė dhe tė shtijnė me armė tė zjarrta. Pos vrasjes sė tyre, nga plumbat qė kishin bredhur anash, u plagosėn disa shokė tanė dhe njė ushtar malazez. Pas kėsaj tragjedie, ne mbetėm tė shtangur nė mes tė rrugės, pa patur guxim tė lėvizim apo tė bisedojmė dhe me frikė pritnim se ēdo tė ndodhė me ne, pasi qė na ishin drejtuar shumė tyta tė armėve dhe bajoneta. Pėr njė ēast ushtria u tėrhoq nja 50 metra largė nesh dhe zurėn pozita mė tė sigurta - dikush pas shkėmbinjve, dikush pas shtėpive e disa sish edhe brenda tyre. Dhjetė apo pesėmbdhjetė minuta mė vonė nga komanda e vendit arritėn tre oficirė tė lartė dhe shumė oficerė e ushtarė tė tjerė. Ardhjen e tyre ne e pritėm me njė fije shprese se nė mesin e tyre do tė gjendet ndonjė revolucionar apo komunist qė do t' i jepte fund kėtyre torturave tona. Mirėpo, shpresa ishte e kotė, sepse njėri prej tyre zuri pozitė nė njė lartėsi dhe filloi tė na sulmoi e kėrcėnohet me fjalėt "shiptarsku vam majku", "sve qemo vas ubiti", "samo minuti su u pitanju" etj. Nuk vonoi shumė dhe pėrmes altoparlanti na u komunikua se gjoja dikush prej nesh ka tentuar t'ia grabisė ushtarit tė plagosur malazez revolen, andej kjo dhe kėrkesa e organizuar pėr ujė u shėrbeu si preteksti pėr ta kualifikuar si tentim kryengritje, pėr ēka u kėrcėnuan me masa hakmarrjeje mė drastike. Mirėpo, ne tė gjithė mirė e dinim se ky ėshtė vetėm njė trillim si bazė pėr njė masakér me pėrmasa mė tė mėdha. Pas disa ēastesh tė heshtjes sė varrit u ngrit nė kėmbė njėri nga shokėt tanė pėr tė cilin mė vonė mėsuam se ishte njė i ri nga fshati Kozhicė, i cili pas konsultimeve me shokė ishte drejtuar kah oficieret me kėrkesė dhe apel qė t'u japin fund kėtyre vrasjeve, maltretimeve dhe sjelljeve barbare. Por, pa u ofruar mirė, nė tė u vėrsulėn ushtarėt malazezė dhe me armė dhe bajoneta qė i kishin vu nė pushkė e copėtuan, por si lakėr. Tė shtrėnguar dhe tė tronditur nga kjo skenė e tmerrshme patologjike, ne nuk dinim mė ēka tė bėjmė, tė flasim apo si tė veprojmė. Tė hutuar e me sy tė zgurdulluar, vetėm shikonim para vetes dhe pritnim se ēka do tė sjellė secili ēast e minutė i ardhshėm. Kur mė nuk ngrihej askush nė kėmbė dhe nuk bėnte zė, oficierėt filluan tė kėrcėnohen se njė nga njė do tė na likuidojnė tė gjithėve. Heshtjes sonė tė mėtejme filluan t'u pėrgjigjen me tėrbim. Urdhėruan qė nga mesi i kolonės tė ndahen 80 veta, tė cilėt i lidhėn duart dhe i dėrguan pas njė ndėrtese, e mėpastaj vetėm dėgjuam refallet dhe britmat e klithjet e tyre qė u masakruan. Ndėr shokėt qė unė i kam njohur, e qė u pushkatuan nė mesin e kėtyre 80 vetėve, ishte edhe Abdyl Bislimi nga Kryshevci i Drenicės. Me tė pėrfunduar tė kėtij akti mizor, meqė ne ishim nė kolonė pėr katėr, nė gjatėsi prej 5-6 kilometrash, e mundėsia pėr shfarosje masive ishte mė e vogėl, na kanė urdhėruar tė ngritemi nė kėmbė dhe tė qėndrojmė nė vend me duar tė lidhura mbi kokė. Pas pak na kanė urdhėruar tė ecim drejt njė ndėrtese tė madhe trikatėshe, me njė sipėrfaqe prej afro 300 metra katror dhe me oborr tė rrethuar. Ndėrtesa ishte e rrethuar nga tė tri anėt me kodra shkėmbore, kurse oborri ishte me mure tė lartė me rrethojė tė hekurt, me maja tė prehta, gjė qė krijonte kushte shumė tė volitshme pėr likuidimin e tė gjithė neve pa marrė parasysh a gjendeshim nė oborr apo nė ndėrtesė. Nė tė hyrė tė oborrit tė ndėrtesės ishin vendosur nga 10-15 ushtarė nė tė dy anėt e hyrjes tė pėrgatitur me shufra hekuri nė dorė. Secili prej nesh qė hynte nėpėr atė hyrje merrte goditje nė kokė, gjoks apo shpinė me shufėr hekuri dhe vaj halli pėr atė qė nuk mund t'iu bėnte ballė tė rėnave, sepse akzistonte mundėsia ēdo herė qė tė mbetet nė vend. Ai qė mbetej i shtrirė nga tė rėnat shkelej pa mėshirė nga turma qė kalonte nėpėr atė hyrje, pa pasur mundėsi askush t'iu ndihmojė. Ishte e pamundur tė kaloje nėpėr atė hyrje tė ngushtė e tė mos marrėsh goditje. Vetėm gjatė kėtij akti, kėtu nė hyrje tė oborrit, mbetėn tė shtrirė rreth 100 apo 150 veta. Shumica prej tyre edhe tė vdekur. Ashtu tė pėrgjakur dhe tė rraskapitur nja 1000 veta qė ishim nė ballė tė kolonės, na futėn por si lopėt nė atė ndėrtesė. Pasi qė ndėrtesa u mbush pėrplot, nė oborr sipas njė vlerėsimi ngelėn mbi 2200-2500, kurse nė rrugė tė gjerė 7-8 metra e tė gjatė 80-100 metra, kanė ngelur tė rrethuar 1.000-1.100 veta, por tani jo tė rreshtuar, por grumbull. Kjo u bė pėr shkak se nė kėtė mėnyrė bėhej likuidimi mė i lehtė i tyre. Me tė pėrfunduar tė kėtij aksioni, ushtarėt e kapėn Milazim Haxhiun nga fshati Tėrnavc, me pretekst se ai qenka njėri prej atyre qė ka tentuar t'ia marrė revolen oficierit malazez qė u plagos ashtu siē pėrshkruam mė herėt. Edhe pse ky refuzoi akuzat, mbi trupin e tij para syve tanė u zbraz njė shanzher i revoles. Edhe pse e dinim se xhelatėt e pashpirtė po pėrgatitin masakėr tė paskrupullt ndaj nesh, i riu 17-vjeēar Ibrahim Koca nga fshati Polac i Drenicės sė bashku me 7 shokė shkoi te komanda e shtabit, e cila ishte e vendosur nė oborr dhe urdhėronte "udari majku vam shiptarsku neka znaju da je ovde Cerna Gora i da qemo sve do jednog zaklati...", Pėr dy qėllime:

a) - tė apelojė tė ndėrpritet masakra e mėtejme, sjelljet brutale, rrahjet nė hyrje me shufra hekuri dhe

b) - t'u lejojnė t'u ndihmojnė shokėve tė lėnduar qė kishin mbetur nė hyrje tė ndėrteses nga tė rėnat qė kishin pėsuar.

Para se Ibrahim Koca ta kryente paraqitjen e kėrkesave tė pėrmendura, me urdhėrin e komandantit, nė tė janė vėrsulur shumė ushtarė, e kanė ngulur nė bajoneta, e kanė ngritur lartė e pastaj e kanė gjuajtur nė njė shkamb pėr t'a parė mė lehtė. Pastaj, me njė fjalė nė mėnyrė mizore ia kanė pre hundėn, veshėt, krahėt e kanė bėrė copa-copa. Pas kėtij akti shtazarak, shtabi dhe ushtarėt janė tėrhequr anash 100 deri 150 metra. Pas dhėnies sė sinjalit me njė armė tė rėndė tė kalibrit tė madh, pėrnjėherė nga tė gjitha anėt janė dėgjuar krisma. Rebeshet e armėve tė ndryshme vinin drejtė nesh nga ēdo skutė, oborr, shtėpi, shkėmb, dritare e pullaze tė shtėpive. Shtihej me armė tė zjarrit, si pushkė, automatik, mortajė dore, revole e ēka tjetėr jo. Kėsisoj, brenda njė ore, asnjė nga grumbulli i njerėzve, pėrafėrsisht mbi 3 mijė veta qė ishin vendosur nė oborr dhe shesh, nuk mbeti nė kėmbė, kėshtu qė rrethi i ndėrtesės, oborri dhe sheshi u shndėrruan nė lumė gjaku qė i pėrgjante njė kataklizme tė vėrtetė.

Masakra e Tivarit, komplot i komunistėve shqiptarė pėr tė vrarė forcat e djathta "reaksionare"

Pėr masakrėn e Tivarit janė shkruar libra dhe kohėve tė fundit janė shkruar shkrime nga shumė individė, por duket se akoma nuk ėshtė thėnė qėllimi i vėrtetė i saj. Komunistėt shqiptarė nė Shqipėri dhe Kosovė heshtėn pėr shumė masakra qė i bėnė serbo-malazezet gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Teza tė forta janė ngritur nga historianė tė cilėt e cilėsojnė Masakrėn e Tivarit si plan pėr tė vrarė forcat e djathta, komplot ky midis Partisė Komuniste kosovare dhe Partisė Komuniste shqiptare qė drejtohej nga Enver Hoxha. Asnjė masakėr nuk ka guxuar tė kalojė pa u dėnuar, e sidomos ajo e Tivarit, e paparė ndonjėherė nė historinė njerėzore. Tivari ka qenė tabu-temė nė atė kohė. Po pėrse heshtėn krerėt komunistė tė Kosovės, pse heshti Enver Hoxha me kompaninė e vetė komuniste, kėtė nuk mund ta kuptojė logjika e shėndoshė, as sot dhe as kurrė. Rezoluta e Bunjajt (1943-'44) ka pasur pėr qėllim krijimin e Kosovės si njėsi tė Federatės Jugosllave. Por, nė fakt nė Bunjaj ėshtė aprovuar rezoluta nė tė cilėn ėshtė thėnė: "…arriti momenti i fundit pėr bashkimin e popullit shqiptar tė Kosovės me Shqipėrinė…". Kjo rezolutė ėshtė e shkruar nė gjuhėn shqipe dhe nė gjuhėn serbo-kroate. Kjo rezolutė ėshtė dėshmi se lufta nacional-ēlirimtare e Kosovės ka qenė luftė pėr bashkim me Shqipėrinė. Kjo rezolutė ishte e ngjashme me idenė e forcave tė djathta shqiptare si Balli Kombėtar, NDSH etj, pėr bėrjen e njė Shqipėrie etnike dhe demokratike. Njė muaj pas mbledhjes sė Bunjajt politbyroja e PKJ-sė i ka shpallur tė pavlefshme kėto vendime dhe kėshtu Kosova ka mbetur me dhunė si pjesė e Jugosllavisė me njė autonomi tejet tė zbehtė. Nė letrėn e politbyrosė tė PKJ, dėrguar Komitetit Krahinor tė PK tė Kosovės, tė cilėn e ka nėnshkruar Millovan Xhillas, e me tė cilėn hidhen poshtė vendimet e Bunjajt, ėshtė edhe direktiva qė orientimi pėr veprim nė Kosovė ėshtė diskutimi i Xhavit Nimanit. Kėshtu, Xhavit Nimani vrante e kthjelltė pėr 45 vite nė Kosovė dhe sot ka njerėz qė e adhurojnė siē e adhurojnė edhe Enver Hoxhėn, i cili mė 1944 i dėrgon 2 brigada tė ushtrisė shqiptare pėr tė siguruar Kosovėn si pjesė tė Jugosllavisė. Historiani prof.dr. Zekeria Cana nė librat e tij "Ditari i Robėrisė" 1998-1999 shkruan se nė masakrėn e Tivarit nuk u pushkatua asnjė gjakovar, sepse ata i shpėtoi Xhavit Nimani, i cili i nxori nga rreshti qė ishin duke shkuar pėr pushkatim. Vetė kjo tė bėnė me dije se komunistėt shqiptarė tė Shqipėrisė dhe Kosovės e dinin se po ndodhte kjo masakėr. Ata nuk reaguan duke menduar se me kėtė akt makabėr po vriten vetėm forcat e djathta "reaksionare", me qėllim qė pastaj komunistėt jugosllavė dhe ata tė Shqipėrisė tė marrin frymė mė lehtė.

Kreshnik Mersinllari, BotaSot.info

Edvin83
30-12-2013, 18:08
09:40 / E hėnė, 16 Shtator 20131 Koment
Luftėrat ballkanike, krimet serbe ndaj shqiptarėve
Shkruan: Xhelal Zejneli
Kanė kaluar njė shekull nga luftėrat ballkanike. Nė vitin 1912 Mbretėria e Serbisė e pushtoi Kosovėn. Menjėherė pas kėsaj filloi politika e gjenocidit serb ndaj shqiptarėve, e pėrcjellė edhe me shpėrnguljen e dhunshme tė tyre nga trojet stėrgjyshore. Krahas kėsaj ka rrjedhur edhe procesi i kolonizimit tė Kosovės me serbė.
Pushtimi i Kosovės nga Serbia nė vitin 1912 u shoqėrua me krime tė rėnda ndaj popullsisė shqiptare. Pas pushtimit tė Kosovės u zbatua politika e dėbimit tė shqiptarėve pėr nė Anadolli. Ndaj shqiptarėve qė nuk i lėshuan trojet dardane, serbėt ndoqėn politikėn e forcės, tė gjenocidit dhe tė kolonializmit.
Ndaj politikės kolonialiste serbe nė Kosovė, pėrfshi edhe ndaj shqiptarėve nė Maqedoni dhe nė Mal tė Zi, kancelaritė e Evropės kurrė s’kanė reaguar.
Tė ushtrohet gjenocid ndaj njė populli – nė Evropė – dhe kancelaritė e saj tė rinė duarkryq, kjo ėshtė absurde.

* * *
Krimet serbe nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqiptare - Pėr krimet serbe ndaj shqiptarėve nė kohėn e luftėrave ballanike 1912-1913 flasin edhe tė dhėnat e disa studiuesve dhe intelektualėve serbė tė asaj kohe, tė publikuara nė shtypin e kohės nė Beograd si dhe nė periudhat e mėvonshme.
Nė periudhėn e Mbretėrisė sė Jugosllavisė, terror dhe vrasje mbi popullsinė shqiptare kanė kryer tė ashtuquajturat “aradha fluturuese” (leteći odredi) tė ushtrisė, tė policisė dhe tė ēetnikėve serbė.
Politikėn imperialiste serbomadhe tė periudhės sė luftėrave ballkanike e ka demaskuar edhe publicisti dhe socialdemokrati serb Kosta Novakoviq (1886-1939), autor i librit Katėr muaj nė Shqipėrinė qendrore, Beograd, 1914. Nė vitin 1912, nė gazetėn Radničke novine tė Beogradit, midis tjerash ai shkruan: “Ka dalė nė skenė njė Serbi imperialiste, pan-Serbia, me dinastinė e saj panserbe dhe me militarizmin panserb. Ky imperializėm i ri, i egėr, brutal dhe i pamėshirshėm ėndėrron pėr ringjalljen e perandorisė sė Dushanit”.
Nė artikullin e vet Kolonizimi dhe serbizimi i Kosovės, pėr krimet serbe tė viteve 1912 dhe 1913 Kosta Novakoviqi shkruan:
“Kosova ėshtė njė territor i pastėr shqiptar. Serbė nė tė ka vetėm 10 deri nė 15 %. Imperialistėt serbė kanė pėrdorur taktika dhe metoda tė luftėtarėve mesjetarė apo tė pushtuesve kolonialistė: shfarosjen e popullatės shqiptare nėn pretekstin e zhvillimit tė operacioneve ushtarake, ēarmatosjen e popullatės shqiptare dhe shtypjen e qėndresės sė armatosur tė shqiptarėve. Nė vitin 1912 dhe 1913 serbėt kanė vrarė 120.000 shqiptarė – burra, gra, djem, pleq, plaka dhe fėmijė. Qindra fshatra janė goditur me armatime tė rėnda, artileri dhe topa. Njė numėr i madh i fshatrave nė Kosovė por edhe nė Maqedoni – janė djegur. Tė paktėn 50.000 shqiptarė, pėr ta shpėtuar jetėn nga masakrat e forcave ushtarake serbe, u detyruan t’i braktisin trojet e veta, tė bėhen refugjatė dhe tė ikin pėr nė Turqi dhe Shqipėri. Kjo politikė shfarosėse ndaj shqiptarėve tė Kosovės e dobėsoi faktorin shqiptar nė tė, por nė asnjė mėnyrė nuk e ndryshoi karakterin shqiptar tė saj. Me kėto masakra tė kryera ndaj shqiptarėve nė Kosovė, Serbia synonte ta zbrazė atė vend, nė mėnyrė qė ta kolonizonte me serbė dhe malazezė si dhe ta serbizonte atė.
Ambasador i Rusisė cariste nė Beograd nė periudhėn e luftėrave ballkanike ka qenė Nikollaj Genrikoviē Hartvig (1857-1914). I njohur pėr idetė tij pan-sllaviste, ka qenė dhe “mė serb se serbėt”. Nė prag tė Luftės sė Parė Botėrore ka ushtruar ndikim tė jashtėzakonshėm nė politikėn e qeverisė serbe. Ka mbėshtetur fuqimisht pushtimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare si dhe krimet e ushtrisė serbe dhe tė njėsive paramilitare ndaj popullatės civile shqiptare.
Prej vitit 1918 deri nė vitin 1938 ushtria pushtuese serbe ka djegur dhe ka shkatėrruar 320 fshatra shqiptare. Vetėm nė periudhėn e viteve 1918-1921, nė viset shqiptare serbėt kanė bėrė njė terror, deri atėherė tė paparė nė Evropė: kanė vrarė 12.346 vetė, kanė burgosur 22.160 vetė, kanė plaēkitur 50.515 shtėpi, ndėrsa 6.125 shtėpi kanė djegur.
Tė dhėna tė caktuara pėr krimet serbe ndaj shqiptarėve nė Kosovė, nė kohėn e luftėrave ballkanike jep edhe Trocki (Lev Davidoviē Bronshtajn, 1879-1940), nė njė artikull tė botuar me titull “Prapa perdeve tė luftėrave ballkanike”, tė publikuar pėr herė tė parė nė Kievskaya Mysl, Kiev, No. 355, datė 23.12.1912
Pėr hetimin e krimeve serbe ndaj shqiptarėve nė vitet 1912-1913 u formua edhe njė komision ndėrkombėtar. Pėr masakrat e konstatuara u hartua njė dokument me titull Raport i Komisionit pėr investigimin e shkaqeve dhe pėr rrjedhėn e luftėrave ballkanike. Raporti u publikua nė Uashington D.C. nė vitin 1914 nga Carnegie Endoėment for International Peace. Komisioni i lartpėrmendur pėrbėhej nga profesorė universitarė dhe individė tė tjerė prominentė nga Franca, Britania e Madhe, SHBA-ja, Gjermania, Austria dhe Rusia. Anėtarė tė kėtij Komisioni ishin edhe tre laureatė tė Ēmimit Nobel.
* * *
Politika e pastrimit etnik - Nė Mbretėrinė e Serbėve, tė Kroatėve dhe tė Sllovenėve, e cila prej vitit 1929 do tė quhet Mbretėria e Jugosllavisė, Beogradi nuk e njihte ekzistimin e bashkėsisė etnike shqiptare, ndaj i quante myslimanė.
Dėbimi i dhunshėm i myslimanėve, d.m.th. i shqiptarėve nga Kosova, nga Sanxhaku dhe nga Maqedonia filloi nė Luftėn e Parė Ballkanike nė tetor tė vitit 1912. Sipas dokumenteve tė diplomacisė serbe, deri nė gusht tė vitit 1914 nga viset e sipėrthėna janė shpėrngulur 281.747 banorė, duke mos i llogaritur fėmijėt e moshės deri gjashtė vjeē. (Dokumente pėr politikėn e jashtme tė Mbretėrisė sė Serbisė 1903-1914, Libri VII, Vėllimi 1, Beograd, 1980, f. 617-618).
Familjet shqiptare, prej rajoneve tė sapo pushtuara, nėpėr Greqi u deportuan pėr nė Turqi. Popullata myslimane e shteteve ballkanike duhej tė vendoseshin nė brigjet e Anatolisė, ndėrsa shqiptarėt, pėrpos nė Turqi, duhej tė vendoseshin edhe nė vilajetet Halep dhe Bagdad, nė Siri dhe nė Irak. (Dokumente pėr politikan e jashtme tė Mbretėrisė sė Serbisė 1903-1914, Libri VII/2, f. 319 Nr. 186, ASSHA, Beograd, 1980).
Nė pronat e shqiptarėve tė shpėrngulur me dhunė, qeveria serbe solli mbi 20.000 familje serbe, ndėrsa qeveria e Malit tė Zi planifikonte tė vendosė 5.000 familje nė rrafshin e Dukagjinit. (Dr. Branko Babiq, Politika e Malit tė Zi nė viset e sapo ēliruara 1912-1914, Titograd, 1984, f. 267-277).
Shpėrngulja me dhunė e shqiptarėve vazhdoi edhe nė kohėn e Mbretėrisė sė Jugosllavisė. Pas kthimit tė ushtrisė serbe nė Kosovė nė vitin 1918, shpėrngulja e dhunshme e shqiptarėve, pa detyrim kthimi, ka vazhduar deri nė Luftėn e Dytė Botėrore.
Pėrpos shpėrnguljes pėr nė Turqi, njė numėr i madh i shqiptarėve kanė emigruar edhe pėr nė Shqipėri. Historiani dhe akademiku serb Dimitrije Bogdanoviq (1930-1986) nė veprėn e tij Libri pėr Kosovėn thotė se vetėm nė vitin 1921, nga viset shqiptare nė Jugosllavi janė shpėrngulur pėr nė Shqipėri rreth 40.000 shqiptarė.
Pushteti i Beogradit ka organizuar formacione paraushtarake tė ēetnikėve tė udhėhequra nga Kosta Peqanac, Miliq Kėrstiq, Jovan Babunski, Vasilije Tribiq etj., tė cilėt kanė ndėrmarrė ekspedita ndėshkuese duke ushtruar dhunė, terror dhe plaēkitje tė organizuar. Mė 7 tetor 1938 Ministria e Ushtrisė e Mbretėrisė sė Jugosllavisė jep urdhėr pėr vazhdimin e shpėrnguljes sė shqiptarėve, ndėrkaq Komanda e Armatės III propozon masa qė ky aksion tė zbatohet “me maturi, nė mėnyrė sistematike, por edhe energjike”, tė vendoset kėtu elementi serb dhe tė bėhen pėrpjekje qė brenda njė kohe sa mė tė shkurtėr masat kompakte tė fuqishme tė arnautėve tė shkatėrrohen.
Dimitrije Bogdanoviqi, i njohur pėr pikėpamjet e tij serbomadhe dhe antishqiptare, nė librin e lartpėrmendur shkruan se nė fillim tė vitit 1936 Turqia kishte shprehur gatishmėri pėr tė lidhur me Jugosllavinė marrėveshje formale pėr shpėrnguljen e 200.000 banorėve “tė cilėt, pėr nga mentaliteti janė tė ngjashėm me turqit, nė mėnyrė qė nė Turqi tė asimilohen mė lehtė”. [Dimitrije Bogdanović, Knjiga o Kosovu, Beograd 1986, botim i ASSHA. Redaktor i botimit tė kėtij libri ėshtė akademiku serb – shkrimtari Antonio Isakoviq (1923-2002), njėri prej hartuesve tė Memorandumit tė ASSHA-s] Ky libėr u shkrua nė vitin 1985 dhe u botua njė vit mė vonė, pothuajse nė tė njėjtėn kohė kur doli nė Beograd - si njė libėr anonim - edhe Memorandumi famėkeq i akademikėve serbė, nė janar 1986.
Nė periudhėn prej vitit 1919 deri nė vitin 1940, prej Mbretėrisė sė Jugosllavisė pėr nė Turqi janė shpėrngulur gjithsej 255.878 myslimanė. Prej tyre, 215.412 shqiptarė; 27.884 turq; dhe 2.582 boshnjakė.
Pėr shpėrnguljen e shqiptarėve pėr nė Turqi, pėr uzurpimin e tokave tė tyre dhe pėr terrorin mbi ta nėn regjimin e monarkisė serbe, jepen tė dhėna edhe nė Enciklopedinė ushtarake (Vojna enciklopedija, Beograd, 1972, knjiga četvrta, f. 656).
Politikani serb nga Kroacia, i periudhės midis dy luftėrave botėrore, Svetozar Pribiēeviq (1875-1936), nė studimin e tij Diktatura e Mbretit Aleksandėr, thotė se pas vendosjes sė diktaturės, Mbretėria e Jugosllavisė e ka intensifikuar pastrimin etnik tė trojeve shqiptare, me ē’rast rolin kryesor e ka luajtur Klubi Kulturor Serb nė Beograd, i drejtuar nga Sllobodan Jovanoviqi (1869-1958) - profesor i Fakultetit tė Drejtėsisė, historian dhe rektori i Universitetit tė Beogradit. Ky klub nė tė cilin tuboheshin akademikėt serbė, intelektualėt eminentė dhe profesorėt universitarė, mbėshtetej edhe nga administrata shtetėrore. (Svetozar Pribičević, La dictature du roi Alexander, Paris, 1933; Diktatuara Kralja Aleksandra, Beograd, 1983, f.15; Diktatura Kralja Aleksandra, Globus Zagreb, 1990, f. 311).
Publicisti i sotėm serb Vladan Jovanoviq, nė studimin e tij Nė kėrkim tė atdheut – migrimet e myslimanėve nga Jugosllavia pėr nė Turqi 1918-1941, thotė se nė vitin 1935 autoritetet jugosllave kanė organizuar nė Beograd njė takim nė tė cilin kanė marrė pjesė pėrfaqėsuesit e pesė ministrive tė shtetit dhe pėrfaqėsuesit e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sė Mbretėrisė sė Jugosllavisė, me ē’rast ėshtė hartuar projekti “pėr shpėrnguljen e elementit josllav nga Serbia Jugore”. Njė prej konkluzioneve tė kėtij projekti ka qenė: Miratimit urgjent i njė konvente dypalėshe me Turqinė. Me njė marrėveshje qė do tė arrihej, parashikohej:
- personat tė cilėt vullnetarisht heqin dorė nga shtetėsia jugosllave, do tė lirohen nga tė gjitha tatimet dhe nga detyrimet ushtarake; si dhe
- transporti falas pėr ata tė cilėt pasurinė e vet tė paluajtshme do t’ia lenin shtetit.

Propozimet e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sė Mbretėrisė sė Jugosllave u miratuan si masa pėr shpėrnguljen “e suksesshme dhe tė shpejtė tė popullatės josllave” pėr nė Turqi dhe Shqipėri.
Masat e sipėrthėna, ndėrmjet tjerash pėrfshinin:
- luftimin e propagandės kundėr shpėrnguljes, qė zhvillohej nga Tirana;
- thirrjen e shpeshtė tė rekrutėve shqiptarė tė zonave kufitare nė stėrvitje ushtarake;
- ndalimin e pranimit nė shėrbime shtetėror “tė personave qė janė tė parashikuar pėr shpėrngulje”;
- zhvendosjen e nėpunėsve aktualė josllavė (d.m.th. shqiptarė) nė zonat e tjera tė vendit;
- “shtetėzimin e objekteve gjeografike dhe ndėrrimin e mbiemrave personalė” etj.
Me kėtė rast, ushtria serbe flet edhe pėr rolin e rėndėsishėm qė duhet tė luajnė Kisha Ortodokse Serbe, mbrojtja popullore dhe iniciativa private.
* * *
Politika afatgjatė e largimit tė dhunshėm tė shqiptarėve nga trojet e veta stėrgjyshore pėr nė Anadolli dhe prolongimi i shpėrnguljes sė tyre, has nė kritikat e akademikut serb Vasa Ēubrilloviq (1897-1990).
Pėr ta zgjidhur shpejt dhe pėr t’i dhėnė fund “ēėshtjes shqiptare”, autori i memorandumit apo i elaboratit famėkeq tė dėbimit tė shqiptarėve nga Kosova dhe kolonizimit tė saj me serbė dhe malazezė, propozon mėnyra efektive dhe konkrete tė pastrimit etnik.
Nė studimin Ideologjia e Serbisė sė madhe, politikani kroat Ante Belo (1946-) shkruan se projektin e dėbimit tė shqiptarėve pėr nė Turqi e hartoi Ēubrilloviqi nė vitin 1937, e pikėrisht pėr qeverinė e kryeministrit Stojadinoviq tė Mbretėrisė sė Jugosllavisė. Atė duhej ta zbatonin autoritetet shtetėrore. Midis tjerash, Ēubrilloviqi shkruan:
“Shqiptarėt ėshtė e pamundur tė luftohen vetėm nėpėrmjet kolonizimit gradual... E vetmja mėnyrė dhe i vetmi mjet ėshtė forca brutale e organizuar, e organeve tė shtetit. Nė kėtė pikėpamje, serbėt gjithmonė kanė qenė mbi ta.”(Ante Beljo, Ideologija Velike Srbije, artikull nė Hrvatski iseljeniēki zbornik, Zagreb, 1995, f. 219-238).
Pas politikės sė dhunės dhe tė pastrimit etnik tė trojeve shqiptare, Serbia zbatoi politikėn e kolonizimit tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare me kolonė serbė dhe malazezė.
Konventa ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė
pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga trojet stėrgjyshore nėn pushtimin serb
Kontaktet e para shtetėrore ndėrmjet Mbretėrisė sė Serbėve, tė Kroatėve dhe tė Sllovenėve (SKS) dhe Turqisė lidhur me shpėrnguljen e shqiptarėve, janė realizuar nė vitin 1926, ndėrsa nė vitin 1933 ėshtė pėrcaktuar platforma e re e Ministrisė Jugosllave tė Agrikulturės, ideja kryesore e sė cilės ka qenė se ekspatriacioni (ēatdhesimi) i shqiptarėve mund tė kryhet vetėm nė kuadėr tė njė procesi afatgjatė, e pikėrisht pėr dy arsye:
- e para, Jugosllavia nuk ka mjete tė mjaftueshme pėr ta realizuar njė projekt tė tillė;
- e dyta, rrethanat ndėrkombėtare nuk do tė lejonin qė deportimi i shqiptarėve tė realizohet nė afat tė shkurtėr.
Vlladan Jovanoviqi nė studimin e sipėrthėnė shkruan se veprimtaritė shtetėrore pėr shpėrnguljen e shqiptarėve pėr nė Turqi arritėn kulmin me nėnshkrimin e konventės ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė.
Prej 9 deri mė 11 korrik 1938 nė Stamboll janė mbajtur njė varg mbledhjesh pėr pėrgatitjen e Marrėveshjes ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė pėr shpėrnguljen e shqiptarėve. Tė dyja palėt kanė rėnė dakord qė brenda gjashtė vitesh, nga Kosova, nga Maqedonia dhe nga Mali i Zi tė shpėrngulen 40.000 familje shqiptare nė zonat e shkreta, tė pabanuara tė Anatolisė.
Konventa ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė u nėnshkrua mė 11 korrik 1938 dhe duhej tė hynte nė fuqi pasi ta ratifikonin parlamentet e t ė dy vendeve. Me shpėrnguljen ne shqiptarėve duhej tė liroheshin tokat pjellore dhe tė punueshme pėr serbėt qė do tė vinin prej viseve pasive tė Serbisė8.
Me nenin 2 tė Konventės ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė parashikohej ekspatriacioni (ēatdhesimi) i plotė i shqiptarėve nga shumė qytete tė tyre, midis tė cilėve janė: Prizreni, Ferizaj, Prishtina, Kaēaniku, Gjilani, Presheva, Peja, Istogu, Mitrovica, Gjakova, Vushtrria (Vuēitėrni), Drenica si dhe nga qytetet e tjera shqiptare nė Maqedoni dhe nė Mal tė Zi.
Pėr pesė vitet e para tė shpėrnguljes, d.m.th. nė periudhėn e viteve 1939-1944, sipas konventės sė sipėrthėnė parashikohej tė shpėrnguleshin nė Turqi 25.000 familje shqiptare, e pikėrisht me dinamikėn vijuese: 4.000 familje nė vitin 1939; 6.000 familje nė vitin 1949; 7.000 familje nė vitet 1941 dhe 1942; dhe 8.000 familje nė vitet 1943 dhe 1944.
Sipas marrėveshjes ndėrmjet Jugosllavisė dhe Turqisė, njė familje ka mundur tė pėrmbajė deri nė 250 anėtarė, kėshtu qė 40.000 familje shqiptare kanė mundur tė arrijnė edhe mbi 1 milionė vetė.
Ratifikimi dhe realizimi i kėsaj konvente ėshtė penguar pėr shkak tė:
- mosmarrėveshjeve financiare ndėrmjet Beogradit dhe Ankarasė,
- fushatės sė autoriteteve tė Shqipėrisė kundėr shpėrnguljes sė shqiptarėve nga trojet e veta stėrgjyshore pėr nė Turqi si dhe
- shpėrthimit tė Luftės sė Dytė Botėrore.
Edhe pse kjo marrėveshje nuk ėshtė ratifikuar dhe nuk ėshtė zbatuar siē ka qenė planifikuar, ka pasur pasoja tė rėnda pėr pozitėn dhe tė ardhmen e popullit shqiptar nė Jugosllavi.
Pastrimi etnik afatgjatė dhe kolonizimi i viseve shqiptare nė Jugosllavi ka shkaktuar ndryshimin etnik tė strukturės sė popullsisė. Masat e dhunshme tė ndėrmarra nga Beogradi ndaj shqiptarėve, kanė ndikuar qė marrėdhėniet e grupeve etnike gjithmonė tė jenė tė tensionuara, e sidomos ndėrmjet shqiptarėve vendas dhe kolonėve serbė. Kjo ka ndikuar edhe nė thellimin e konfliktit midis serbėve dhe shqiptarėve.
* * *
Ideologjia kombėtare serbe - Ideologjinė nacionaliste serbe tė Ilija Garashaninit (1812-1874) tė paraqitur nė projektin e tij Naēertanije, Beograd 1844 si dhe tė filologut dhe mbledhėsit tė kėngėve popullore serbe Vuk Stefanoviq Karaxhiqit (1787-1864), do ta vazhdojnė me devotshmėri intelektualėt serbė tė qarqeve akademike dhe universitare tė fillimit tė shekullit XX.
Nė vitet 1912-1918, ideologė tė njohur tė tė ashtuquajturės ēėshtje kombėtare serbe, kėsaj murtaje tė zezė tė Ballkanit, ishin studiuesit, intelektualėt, profesorėt universitarė dhe akademikėt serbė, si: Jovan Cvijiqi (1865-1927); Vlladan Gjorgjeviqi (1844-1939) – autor i librit famėkeq Arnauti i Velike sile, Beograd, 1913; Stojan Novakoviqi (1842-1915), filolog dhe historian i letėrsisė, kryetar i Akademisė Mbretėrore Serbe, kryeministėr i Qeverisė sė Serbisė; Nikolla Stojanoviq (1880-1966), jurist dhe politikan serb nga BH; Stevan Moleviq (1888-1959), politikan, publicist dhe avokat serb nga BH, autor i njė memorandumi qė mban titullin Serbia homogjene (Homogena Srbija), tė vėnė nė qarkullim nė Nikshiq tė Malit tė Zi mė 30 qershor 1941. Nė tė i paraqet ambiciet territoriale tė Serbisė dhe “tė drejtėn” e saj pėr tė dominuar nė Jugosllavi. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore Moleviqi ka qenė kėshilltar i udhėheqėsit tė Lėvizjes sė Ēetnikėve – Drazha Mihajlloviqit.

Vijės sė kėsaj ideologjie vepruan hartuesit e Memorandumit tė ASSHA (SANU) qė u botua nė Beograd si njė libėr anonim nė janar tė vitit 1986: filologu Pavle Joviq; shkrimtari Antonije Isakoviq; biologu i biologjisė molekulare Dushan Kanazir; filozofi Mihajlo Markoviq; historiani i artit Dejan Medakoviq; historiani i letėrsisė Miroslav Pantiq; gjeologu dhe paleontologu Nikolla Pantiq; historiani Radovan Samarxhiq; profesori i fakultetit tė mjekėsisė dhe shkencėtari Lubisha Rakiq; historiani Vasilije Krestiq; inxhinieri i makinerisė Miomir Vukobratoviq dhe kritiku i artit figurativ, piktori Stojan Gjeliq. Nė krye tė tyre qėndronte babai i kombit serb, shkrimtari dhe akademiku me shkollė tė mesme bujqėsore Dobrica Qosiq.
Nga ideologjia nė agresion - Ideologjia serbomadhe u bė politikė shtetėrore e Serbisė dhe u zbatua nga: karagjorgjeviqėt, Nikolla Pashiqi (1845-1926), Aleksandėr Rankoviqi (1909-1983) dhe Sllobodan Millosheviqi (1941-2006).
Synimi i tyre ishte:
- ta rimėkėmbin perandorinė e car Dushanit dhe ta krijojnė Serbinė e Madhe;
- tė ndjekin politikė hegjemoniste, ekspansioniste, centraliste, unitariste dhe etatiste;
- t’ia caktojnė Serbisė rolin e Piemontit nė gadishull;
- t‘i sigurojnė Serbisė rol dominues nė Jugosllavi dhe nė Ballkanin – fuēi baruti;
- ta shndėrrojnė Serbinė nė faktor tė rėndėsishėm nė rajon, nė mėnyrė qė fuqitė evropiane, pėr t’i realizuar synimet e tyre strategjike, tė llogarisnin nė aleancėn e serbėve;
- tė pėrhapin propagandė se serbėt janė popull hyjnor (nebeski narod);
- t’ua bėjmė me dije kancelarive tė fuqive tė mėdha se serbėt janė popull historik;
- t’u tregojmė fuqive historike tė Evropės se serbėt janė popull politik;
- ta bindim faktorin ndėrkombėtar influent se popujt e tjerė tė rajonit, nuk janė as popuj historik dhe as popuj politik.
Duhet t’u bėhet me dije kancelarive tė evropiane se: serbėt kanė traditė shtetėrore dhe ushtri tė fortė; nė ēaste tė caktuara historike kanė marrė pjesė nė luftėra; janė rreshtuar nė anėn e drejtė; kanė luftuar pėrkrah forcave ngadhėnjyese; ushtritė serbe kanė bėrė luftėra frontale dhe kanė shpėrthyer fronte etj.

Shpėrthimin e frontit tė Selanikut nė tetor tė vitit 1917 nė Luftėn e Parė Botėrore, pėrkrah ushtrive franceze, angleze dhe greke, kundėr ushtrive gjermane, austro-hungareze dhe bullgare, serbėt e kanė shndėrruar nė mit.
Nė saje tė atributeve tė mėsipėrme, serbėt merituakan tė dominojnė nė gadishull.
* * *
Sipas radikalėve serbė, populli serb ndahet nė tre religjione: serbėt nė Serbi janė serbė tė fesė ortodokse; kroatėt nė Kroaci janė serbė tė fesė katolike; ndėrkaq myslimanėt nė Bosnjė e Hercegovinė, janė serbė tė fesė myslimane. Armiqtė historikė tė serbėve – qendrat katolike, habsburgėt dhe habsburgu i fundit Tito, e copėtojnė Serbinė pėr tė krijuar prej saj tre shtete dhe po aq kombe. Dy prej tyre - artificiale dhe johistorike.
Nė periudhėn e viteve 1918-1941 ideologjia serbomadhe:
- mohonte ekzistimin e kombit shqiptar nė Jugosllavi dhe i quante myslimanė; sipas tyre, shqiptarėt janė inferiorė, nuk janė popull historik, nuk janė popull politik dhe nuk posedojnė aftėsi shtetndėrtuese, ndaj dhe territoret e tyre duhet tė zotėrohen prej serbėve.
- mohonte ekzistimin e malazezve, tė myslimanėve (boshnjakėve) dhe tė maqedonasve si bashkėsi etnike tė veēanta; qoftė mbi baza gjuhėsore, qoftė mbi baza fetare, kėta konsideroheshin serbė.
Ndėrsa me njė ideologji unitariste, centraliste dhe etatiste synonte krijimin e kombit jugosllav dhe homogjenizimin e popujve joserbė, sidomos tė kroatėve dhe tė sllovenėve, me qėllim tė asimilimit tė tyre nė serbė.
Me fjalė tė tjera, malazeztė janė serbė ngase gjuha qė flasin s’ėshtė veēse njė dialekt i serbishtes; myslimanėt e Bosnjės dhe Hercegovinės s’janė veēse serbė tė islamizuar. Edhe kėta, sikurse malazeztė, flasin serbisht apo njė dialekt tė saj; maqedonasit nuk kanė histori dhe janė pa identitet; duke qenė se banojnė nė Serbinė Jugore (Juzhna Srbija), rrjedhimisht janė serbė; kroatėt janė serbė tė fesė katolike; gjuha qė flasin s’ėshtė veēse serbishte, apo njė dialekt i saj; me njė politikė unitariste, centraliste dhe etatiste do t’i asimilojmė nė serbė; sllovenėt, pėr t’u shpėtuar synimeve ekspansioniste tė Vjenės, medoemos t’i kthehen gjirit tė sllavėve tė jugut.
Ndaj malazezėve, myslimanėve tė BH-sė, maqedonasve dhe kroatėve, serbėt zbatonin teoritė apo thėniet latine: quius lingua, eius regio (e kujt gjuha, i atij territori) apo quius religio, eius regio (e kujt feja, i atij territori).
Pra, malazeztė janė serbė mbi bazėn e gjuhės dhe tė fesė; myslimanėt e BH-sė dhe kroatėt - mbi bazėn e gjuhės; ndėrsa maqedonasit - mbi bazėn e fesė.
Po shqiptarėt?! Shqiptarėt, nė kėtė bashkėsi sllavėsh tė jugut, janė trup i huaj. Si tė tillė, do t’i dėbojmė pėr nė Anatoli. Ndaj atyre qė do tė mbeten do tė ndjekim politikėn e forcės, tė restriksionit, tė diskriminimit dhe tė represionit, do tė ushtrojmė dhe opresion. Kosova pėr ta ishte Serbi e Vjetėr (Stara Srbija).
Kėshtu Jugosllavinė do ta shndėrrojmė nė serbosllavi.
* * *
Ideologėt serbė tė sotėm - Historianėt e sotėm serbė, me nė krye akademikun dhe shkrimtarin Dobrica Qosiq thonė:
- Ballkani sot ndodhet nėn sundimin e SHBA-sė dhe tė aleatėve evropianė tė saj – Britanisė sė Madhe dhe Gjermanisė;
- Sot nė Evropė dhe nė Ballkan mbizotėrojnė fuqitė humbėse tė dy luftėrave botėrore;
- Para Luftės sė Parė Botėrore dhe gjatė saj, imperialistėt gjermanė synonin Drang nach Osten (Depėrtim nė Lindje), drejt Kostandinopojės e mė tej. Depėrtimet e Gjermanisė naziste nė drejtim tė juglindjes para Luftės sė Dytė Botėrore, paraqesin vazhdim tė asaj politike. Berlini dhe Vjena tė njėjtin pretendim e kanė edhe sot, por nė forma tė tjera. Ndaj krijimi i kombit tė fortė dhe tė konsoliduar shqiptar nė Ballkan pėrputhet me synim historik gjerman pėr tė depėrtuar nė lindje;
- Armiq tė pėrbetuar tė Serbisė kanė qenė dhe janė: Vatikani, CIA, Berlini, Vjena dhe agjenti i tyre Josip Broz Tito;
- Sot nė Ballkan, me ndihmėn e Vatikanit, tė SHBA-sė, tė Gjermanisė dhe tė Vjenės zhvillohet haptas procesi i krijimit tė Shqipėrisė sė Madhe;
- Procesi i fragmentarizimit tė Serbisė do tė vazhdojė, duke ia shkėputur asaj Vojvodinėn, Sanxhakun dhe Kosovėn lindore (Preshevė, Bujanovc dhe Medvegjė).
- Turqia, nėn parullėn e neo-osmanizmit, pretendon tė rikthehet nė gadishull, duke gjetur mbėshtetje ndėr shqiptarė dhe ndėr boshnjakė.
* * *
Propaganda antishqiptare serbe - Serbia, sot e kėsaj dite vazhdon tė pėrhapė propagandė nėpėr kancelaritė evropiane pėr pretendimet e Ankarasė pėr t’u rikthyer nė njė pjesė tė gadishullit. Sipas kėsaj propagande, pretendimet turke pėr tė depėrtuar nė rajon, ēojnė nė krijimin e shteteve islamike nė tė. Ndaj Uashingtoni dhe Brukseli nuk duhet tė lejojnė kreatura fundamentaliste para dyerve tė Evropės.
Qėllimi i kėsaj propaganda antishqiptare tė Beogradit ėshtė qė shqiptarėt t’i paraqesin para perėndimorėve si popull me identitet kombėtar tė diskutueshėm, si pro turq, pro arabė, pro persianė, si popull qė ėshtė pėrēues i vlerave anadollake, aziatike dhe islamike nė Evropėn e krishterė, si popull qė funksionon me vlera jashtė evropiane, si popull qė funksionon me vlera turke, arabe, persiane dhe islamike nė gadishull. Kohėt e fundit, propaganda serbe dhe ajo greke nė mėnyrė intensive i denoncon shqiptarėt nėpėr zyrat e fuqive evropiane edhe si islamistė radikalė qė punojnė kundėr Perėndimit dhe qė i rrezikojnė vlerat e qytetėrimit perėndimor.
* * *
Pėr tė ndėrtuar njė Jugosllavi me dominimin serb, gjatė historisė politike tė tyre, serbėt u pėrqendruan kryesisht:
- nė krijimin e faktorit tė forcės; dhe
- nė ndėrtimin e njė makinerie propagandistike gebelsiane.
Pėr ta mbajtur serbosllavinė, kėtė krijesė artificiale tė Versajės dhe burg tė popujve, karagjorgjeviqėt dhe pashiqėt, mė vonė rankoviqėt dhe millosheviqėt zbatuan politikėn e forcės.
Serbia, me politikėn e saj destruktive, luftėnxitėse, hegjemoniste, ekspansioniste dhe kolonialiste ėshtė shkaktarja kryesore dhe permanente e destabilizimit tė Ballkanit, kėtij rajoni tė cilėsuar si fuēi baruti, ku ėshtė zhvilluar bellum omnium in omnes. Njė politikė e tillė ėshtė irracionale. Pėr gjakderdhjet qė ua kanė shkaktuar fqinjėve tė vet, serbėt duhet tė mbajnė pėrgjegjėsi para gjykatės ndėrkombėtare tė drejtėsisė.
Francezėt kanė gabuar qė i kanė lejuar serbėt ta keqpėrdorin miqėsinė me ta.
Ambiciet e serbėve gjatė historisė kanė qenė nė shpėrpjesėtim me potencialet reale tė tyre. Ata janė njė popull i vogėl, ndaj politikėn shtetėrore duhet ta harmonizojnė me pėrmasat kombėtare reale.
Nė Evropė dhe nė planin global, sot kemi njė konstelacion tė ri: muri i Berlinit ka rėnė; Gjermania ėshtė ribashkuar; Traktati i Varshavės ėshtė zhbėrė; ideologjia bolshevike ėshtė rėnuar; perandoria sovjetike ėshtė shpėrbėrė; kampi socialist ėshtė shuar; lufta e ftoftė ka marrė fund; Rusia nuk ėshtė mė superfuqi; kontradiktat historike tė fuqive evropiane harmonizohen nė kuadėr tė BE-sė; Jugosllavia e Versajės dhe e KAĒKJ-sė (AVNOJ-it) u shkatėrrua me gjak.
Serbėt duhet tė heqin dorė nga idetė kombėtare retrograde, anakronike, antihistorike dhe antidemokratike tė shekullit XIX. Duhet ta pranojnė realitetin e ri nė rajon dhe nė planin global dhe ta ridefinojnė ideologjinė kombėtare./Indeksonline/

Edvin83
03-01-2014, 08:39
KRYENGRITJA E VITIT 1913 NĖ DIBĖR, STRUGĖ E KĖRĒOVĖ
Madhesia e germave: Decrease font Enlarge font 23/09/2013
DR.SC. ILMI VELIU

(Nė kuadėr tė 100 vjetorit tė kryengritjes)

Filozofi amerikan me origjinė spanjolle, George Santayana, 1863-1952, tha: “Kush e harron tė kaluarėn, ėshtė i dėnuar ta pėrsėrisė atė”.

Shqiptarėt e ngratė, pėr herė tė parė nė Histori, mė 28 nėntor 1912, shpallėn pavarėsinė e njė Shqipėrie e cila do tė ishte “e lirė dhe e pavarur”, por shqiptarėt dhe trojet e tyre, me vendimin e padrejtė tė Fuqive tė Mėdha, u ndanė nė mėnyrėn mė tė vrazhdė tė mundshme, duke mbetur, mė tepėr se gjysma e tyre, nėn Greqi, Serbi, Mal tė Zi....

Kjo padrejtėsi e madhe historike: ndarja e njė kombi nė dy, tre, katėr pjesė qė ndodhi njėqind vjet mė parė, u shoqėrua me krime e masakra tė tmerrshme dhe tė papara tė trupave serbo-malazeze e greko-bullgare mbi popullsinė shqiptare.

Ėshtė detyrė e shkencės dhe shkencėtarėve shqiptarė, e historisė dhe e historianėve tė mirėfilltė nė radhė tė parė, dhe jo halabakėve sharlatanė, qė t’i hulumtojnė dhe vejnė nė letėr kėto ngjarje, jo pėr tė ngjallur urrejtje mes popujve, por pėr tė njohur tė kaluarėn dhe pėr tė mos lejuar qė ajo tė pėrsėritet, ashtu siē u pėrsėrit nė Kosovė nė fund tė shekullit qė lamė pas, dhe nė Maqedoni nė fillim tė shekullit XXI.

Kur i lexojmė dhe rilexojmė dėshmitė e para njėqind vjetėve, shohim se ngjarjet e pėrgjakshme tė fundshekullit XX, ishin, nė masė tė madhe, reprizė e atyre tė fillimit tė shekullit, sepse si tė parat, ashtu edhe tė dytat, kishin frymėzime e synime politike: pushtime territoresh, gjenocid dhe spastrime etnike mes shpėrnguljeve dhe vrasjeve masive.

Janė tė shumta dėshmitė e udhėtarėve, gazetarėve, publicistėve dhe diplomatėve tė huaj pėr krimet qė bėnė trupat serbe, malazeze, greke e bullgare gjatė Luftėrave Ballkanike nė tė gjitha viset shqiptare tė Kosovės, Preshevės, Ulqinit e Iliridės.

Mikja e shqiptarėve, shtegtarja angleze Mis Edith Durham (1863-1944), e cila ka lėnė disa libra me shkrime pėr Ballkanin, tregon se gjatė tetorit tė vitit 1912, kur ndodhej nė Mal tė Zi dhe kur lufta nė Kosovė kishte pėrfunduar, kėrkoi qė tė vizitonte Prizrenin, por pushteti serb ia ndaloi udhėtimin.

“I pyeta malazeztė se pėrse nuk mė lejohej tė shkoja atje - dėshmon zonja Durham, ndėrsa ata qeshnin dhe mė thanė: Nuk kemi lėnė atje asnjė shqiptar me hundė tė paprerė!”. Dhe, vėrtet, zonja Durham, gjatė udhėtimit tė saj nė viset veriore tė Shqipėrisė, pati rastin tė shihte njerėz “me hundė e buzė tė prera”, vepėr e pushtuesve qė mėtonin paturpėsisht se sillnin “civilizimin” nė ato vise shqiptare.

Historiani anglez, Noel Malcolm, nė librin e tij “Kosova, njė histori e shkurtėr”, sjell dėshmi tė shumta pėr vrasjet masive tė shqiptarėve nė vitet 1912-1913, pėr djegien e fshatrave tė tyre dhe krimet e tjera tė bėra mbi ta. Edhe pse “shumicės sė gazetarėve tė huaj iu ndalua hyrja nė Kosovė”, thekson Malcolm, megjithatė, e vėrteta pėr njė pjesė tė mizorive tė kryera nė Kosovė arriti tė depėrtonte nė botė. Njė gazetar danez raportonte nga Shkupi se nė Prishtinė ishin vrarė 5.000 shqiptarė pas pushtimit tė qytetit, pėr tė shtuar se “fushata serbe kishte marrė karakterin e njė masakre tė tmerrshme mbi popullatėn shqiptare”. Disa tė dhėna depėrtuan nė Evropė nėpėrmjet Kishės Katolike.

Kėshtu, njė prift vendės katolik, sipas gazetės Daily Telegraph , informonte pėr njė masakėr nė Ferizaj, ku komandanti serb u kishte bėrė thirrje shqiptarėve qė tė ktheheshin pa frikė nė shtėpitė e tyre dhe kur ata e kishin bėrė kėtė ishin pushkatuar qė tė gjithė (rreth 300-400 veta), aq sa nė kėtė qytet kishin mbetur gjallė vetėm tre shqiptarė myslimanė tė moshės 15-vjeēare.

Arqipeshkvi katolik i Shkupit, Lazėr Mjeda (vėllai i Ndre Mjeda), nė njė raport tė datės 24 janar 1913 dėrguar Vatikanit, shkruante se popullata shqiptare e Gjilanit ishte masakruar, ‘edhe pse qyteti ishte dorėzuar pa rezistencė’, kurse Gjakova ishte shkretuar krejtėsisht.

Akoma mė keq kishte kaluar qyteti i Prizrenit, qė, sipas raportit, ishte shndėrruar nė njė “mbretėri tė vdekjes”. Ushtarėt serbė trokasin nė dyert e shqiptarėve, i marrin burrat dhe i pushkatojnė nė vend (numri i tė vrarėve arrin nė 400), kurse e tėrė kjo plojė shoqėrohej me grabitje, plaēkitje e dhunime, sepse urdhri ishte: kundėr shqiptarėve lejohet ēdo gjė, madje jo vetėm lejohet, por edhe kėrkohet dhe urdhėrohet. Dhe kulmi i tė gjithave: komandanti ushtarak serb, Bozho Jankoviq, urdhėron parinė e qytetit me revole nė dorė qė t’i dėrgonte letėr falėnderimi kral Petrit pėr “lirinė” qė ua solli!)

Revolucionari i njohur rus, Lav Davidoviq Bronshtajn, i mbiquajtur Trocki (1879-1940), i cili gjatė Luftėrave Ballkanike ishte korrespondent i gazetės “Kijevskaja Misl”, ka lėnė dėshmi tronditėse pėr krimet e ushtrisė dhe tė paramilitarėve serbė nė viset shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoni. Nė raportin e datės 23 dhjetor 1912, nėn titullin “Krimet e shovinizmit dhe tė demokracisė”, Trocki shkruan: “Tmerret filluan tė duken posa kaluam kufirin.

Nė orėn pesė pas dite, kur iu afruam Kumanovės, dielli kishte filluar tė perėndonte dhe tė binte terri. Sa mė shumė qė ngrysej qielli, aq mė shumė shndrisnin flakėt e zjarrit, qė ngjiteshin lart nė qiell. Gjithēka shqiptare digjej. Vetėm vendbanimet shqiptare ishin nė flakė…”) .

Mė tutje autori tregon se pamjet e kėtilla e kanė ndjekur gjatė gjithė udhėtimit tė tij nga Kumanova nė Shkup. Nė stacionin e trenit nė Shkupin e shkretuar, njė ushtar i dehur serb, ēetnik, me shishen e rakisė nė njėrėn dorė dhe me kamėn nė tjetrėn, luan me shqiptarėt e zėnė robėr si macja me miun, duke u bėrtitur: “Ngrihuni!”, “Uluni!” dhe duke i detyruar tė pinė raki.

Ndėrsa njė ushtar tjetėr, esėll, i thotė udhėtarit pėr njerėzit me tė cilėt tallej shoku i tij: “Kėta janė arnautė. Tash do t’i therin e do t’i bėjnė copa-copa”. Nė pamundėsi qė t’i shpėtojė ata, por edhe duke mos dashur tė shohė me sytė e tij skena tė tilla, Trocki vazhdon rrugėn, por kur arrin te Ura e Gurit, nė Shkup, i del para “njė grumbull kufomash me koka tė prera”. Qė tė gjithė shqiptarė, tė vrarė dhe tė masakruar nga ēetnikėt.

Trocki jep detaje tronditėse pėr krimet serbe mbi shqiptarėt, duke raportuar direkt nga vendi i ngjarjes. ”Tre ushtarė kaluan pranė meje. Dėgjova bisedėn e tyre. ‘As vetė s’e di sa shqiptarė kam vrarė’, tha njėri nga ata. Por te asnjėri nuk gjeta asgjė tė vlefshme. Vetėm kur e thera njė grua, gjeta tek ajo dhjetė lira ari”. “Njė natė nė kafene takova njė toger, njėsia e tė cilit ishte stacionuar nė Ferizaj. ‘E ēka bėni atje, nė mes tė shqiptarėve?’ - e pyeta. ‘Pjekim zogj dhe vrasim arnautė” - m’u pėrgjigj. ‘Por jemi lodhur edhe nga kjo’, shtoi duke hapur gojėn nga mėrzia“.“Po si mund tė silleni kaq brutalisht?” - e pyeta i shokuar nga fjalėt e tij.

“Nuk e di as vetė. Mėsohesh. Nė luftė, siē e dini, komanda jep urdhra dhe ju duhet t’i zbatoni”.Kur i thashė se po silleshin si banditė, duke vrarė e plaēkitur njerėz tė pafajshėm, togeri u nxeh pak dhe filloi tė arsyetohej.“Jo, nuk ėshtė ashtu.

Ne, ushtria e rregullt, u pėrmbahemi rregullave… nuk vrasim njerėz nėn 12 vjeē! Pėr paramilitarėt nuk mund tė garantoj asgjė; ata nuk njohin kufij. Tė rekrutuar nga djerraditės, tė papunė, keqbėrės dhe fundėrrina tė shoqėrisė - ata vrasjet, plaēkitjet dhe dhunėn i kanė shndėrruar nė argėtim”.

Kėto pasazhe tė llahtarshme pėr krimet e para njėqind vjetėve, ngjajnė si veja me venė me krimet e viteve 1998-1999 nė Kosovė, veēanėrisht ato tė periudhės sė bombardimeve: mars-qershor ‘99. Nuk ka pothuajse kurrfarė dallimi mes tyre. Vetėm koha ndryshon:falė mundėsive pakrahasueshėm mė tė mėdha tė komunikimit bota merr vesh pėr atė qė ndodh nė Kosovė, kurse Aleanca Veriatlantike, nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nuk e sodit me indiferencė tragjedinė e njė populli tė tėrė, por ndėrmerr diēka pėr ta mbrojtur atė, qoftė edhe nga ajri, ndryshe nga ē’ndodhte nė kohėn e Trockit.

“Nuk isha nė gjendje ta duroja kėtė atmosferė; nuk e kam lukthin aq tė fortė. Interesi politik, entuziazmi dhe kėrshėria morale - tė gjitha u zhdukėn. Sėrish u gjenda nė tren, nė vagonin e bagėtisė… Tė iki nga ky vend, tė largohem sa mė parė dhe sa mė larg!” - shkruan Trocki nė “Kijevskaja Misl”, nė artikullin e datės 23 dhjetor 1912, i cili, tok me shkrimet e tjera tė tij nga gadishulli i quajtur ndryshe “fuēi baruti”, janė pėrfshirė nė vėllimin e gjashtė tė veprave tė tij tė zgjedhura.

Afėrsisht nė tė njėjtėn kohė, njė diplomat i huaj, ambasador i njė shteti perėndimor, harton njė raport tė hollėsishėm pėr mizoritė e ushtrisė serbe nė Dibėr, Strugė, Kėrēovė, gjatė operacionit pėr shtypjen e kryengritjes antiserbe tė vitit 1913, kur kryengritėsit shqiptarė tė Dibrės, Strugės, Ohrit, Kėrēovės, Gostivarit arritėn t’i dėbonin trupat serbe deri nė malet e Manastirit.. Rrallė ndonjėherė mund tė gjendet njė material me tė dhėna aq tė sakta e tė hollėsishme jo vetėm pėr vrasjet dhe masakrimin e njerėzve, por edhe pėr grabitjen e pronės dhe tė pasurisė.

Nė raportin nė fjalė flitet me emra e shifra jo vetėm pėr qytetin e Dibrės,Strugės, Kėrēovės e Peshkopisė, por edhe pėr secilin fshat veē e veē (rreth 80 vendbanime gjithsej), aq sa mund tė thuhet lirisht se ai do tė mund tė shėrbente si model pėr raportet e ngjashme tė shoqatave qė merren me tė drejtat e njeriut pėrkitazi me krimet e bėra nė luftėrat e fundit nė ish-Jugosllavi, pėrfshirė edhe Kosovėn.

Njėsoj vepron autori i raportit nė fjalė edhe me shtatėdhjetė e sa vendbanime tė tjera dibrane, duke regjistruar me emėr e mbiemėr tė vrarėt dhe tė masakruarit, burra, gra e fėmijė; duke dhėnė numrin e saktė tė shtėpive tė djegura dhe tė bagėtive tė grabitura: kuaj, qe, lopė, dhen, sepse atėbotė nuk kishte vetura, kamionė, traktorė, televizorė, frigoriferė dhe mjete tė tjera teknike si ato qė u grabitėn nga policėt dhe paramilitarėt serbė nė ’99-n, pa harruar as paratė e gatshme, kryesisht marka gjermane, shuma e tė cilave, po qe se do tė bėhej njė llogari e pėrafėrt, do tė arrinte shifra marramendėse.

Ėshtė pėr tė ardhur keq, por ne nuk kemi as sot, tre-katėrmbėdhjetė vjet pas mbarimit tė luftės, njė evidencė kaq tė saktė, me shifra e fakte konkrete, pėr vrasjet dhe plaēkitjet qė u bėnė nė Kosovė, nė secilin cep tė saj, nė vitet 1998-1999 dhe veēanėrisht gjatė fushatės sė NATO-s (24 mars-12 qershor 1999) nga policia, ushtria dhe form. paraushtarake serbe.

Me tė drejtė flasim pėr gjenocid a tentim gjenocidi, por pa e kompletuar dosjen e krimit, kryesisht pėr shkak tė ngathtėsisė dhe indolencės sonė tė njohur. Madje edhe kur ish-shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Jugosllave (Serbe), i dėnuar nga Gjykata e Hagės, pranon fajėsinė pėr krimet e bėra nė Kosovė: vrasjet masive, depėrtimin e popullatės, djegien e pronės, zyrtarėt tanė heshtin; thua se ngurrojnė ta shfrytėzojnė kėtė argument kaq tė rėndėsishėm nė bisedimet me palėn serbe, ta nxjerrin troē nė tavolinė, duke kėrkuar nga kreu shtetėror serb, presidenti dhe kryeministri aktual, qė tė ndjekin rrugėn e gjeneralit Ojdaniq,i cili, sikurse edhe ata vetė Nikoliq, Daēiq ishte nė shėrbim tė regjimit tė Millosheviqit.

Dėshmitė e Trockit, tė zonjės Durham dhe tė diplomatit Italian tė cituara mė lart, tė cilat nuk mund tė lexohen me gjakftohtėsi, paraqesin vetėm majėn e ajsbergut tė mizorive serbe mbi popullatėn shqiptare nė vitet 1912-1913, dėbimi dhe shfarosja e sė cilės ishte program dhe strategji e tė gjitha regjimeve tė shtetit serb - nga Dushani, Karagjorgjeviqėt e Pashiqi e gjer tek Rankoviqi e Millosheviqi.

Nė Konferencėn e Londrės (1912/13), ku u caktuan kufijtė e shtetit shqiptar, qyteti i Dibrės dhe Gjakovės ishin koncesionet e fundit qė iu bėnė monarkive tė shteteve fqinje, qė kishin pushtuar me forcėn e armėve viset shqiptare gjatė Luftėrave Ballkanike.

Ja ē’thotė lidhur me kėtė ēėshtje - pėr marrjen e Dibrės dhe shuarjen me gjak tė kryengritjes sė ’13-s, socialdemokrati serb Dimitrije Tucoviq: “Kryengritja e shqiptarėve nė muajin shtator, pėr shkak tė sė cilės Serbia u detyrua tė mobilizonte afėr tre divizione, ėshtė njė shembull klasik qė tregon se si mund tė shkaktohen luftėrat koloniale. Nga lindja, okupimi i ushtrisė serbe shtrihej deri nė grykat e maleve…

Ajo e ndau bujkun prej arės, bagėtinė prej kullotės, blerėsin dhe shitėsin nga tregu, rrethin prej qytetit dhe tėrė viset malore prej qendrės sė tyre ekonomike...”.

Ndarja e kombit shqiptar dhe e trojeve tė tij njėqind vjet mė parė u la nė gjak. Ky ėshtė njė fakt, qė s’mund e s’bėn tė heshtet, e aq mė pak tė mohohet. Historia ėshtė mėsuese e jetės. Kur i shėrben tė vėrtetės e jo koniunkturės!

Ja pėrse viti 2013 duhet tė jetė vit i ndriēimit tė sė vėrtetės historike tė para njė shekulli, por edhe mė parė e mė pas, nė funksion tė lirisė dhe paqes e jo tė urrejtjes dhe hakmarrjes. Le tė na lejohet, pra, tė propozojmė qė ky vit tė shpallet - nė nivel kombėtar si “Viti i Kujtesės”.

Dhe jo pėr tė nxitur ndjenjėn e revanshit ndaj fqinjėve tanė, tek tė cilėt, fatkeqėsisht, siē tregojnė edhe ngjarjet e vitit 2012-13, dmth pas 100 vjetėsh tė kaluara nga shpallja e pavarėsisė, (heqja e lapidarit nė Preshevė; intervista luftėnxitėse e kreut tė partisė naziste greke “Agimi i Artė”, deputet nė parlamentin grek; sulmet e pėrditshme ndaj tė rinjve shqiptarė nė Shkup, fjalimi i Grueskit nė Kėrēovė, se Fatmir Dehari, kandidat pėr kryetar tė Kėrēovės, tė shkoi nė Shqipėri, etj.), se nuk ėshtė fashitur ende urrejtja dhe mos durimi ndaj shqiptarėve si komb, por ėshtė shtuar dhe rritur dhe ne duhet tė nxjerrim mėsim nga kjo e kaluar e hidhur qė tė mos u pėrsėritet gjeneratave tona shqiptare nė tė ardhmen.



MASAKRAT SERBE PARA DHE PAS SHPALLJES SĖ PAVARĖSISĖ

Para 101 viteve (23 -24 tetor 1912) nė Kumanovė u zhvillua skena mė e pėrgjakshme e ballafaqimit ushtarak, nė mes tė Armatės sė Serbisė, e udhėhequr nga trashėgimtari i fronit mbretėror, Aleksandėr Karagjorgjeviq dhe Armatės Turke tė Vardarit, e udhėhequr nga Zeki Pasha, qė nė Histori njihet si “Beteja e Kumanovės”, apo prologu i Luftėrave Ballkanike.

Pas luftimeve tė pėrgjakshme, rezistenca e ushtrisė turke thyhet dhe Zeki Pasha i dėrgon njė depeshe komandantit tė Armatės Perėndimore turke, me seli nė Selanik, Ali Riza pashės, me kėtė pėrmbajtje: “Unė jam shumė fatkeq qė mė duhet t’ju njoftoj se beteja jonė e madhe ėshtė humbur”

Beteja e Kumanovės pati njė logjistikė tė fuqishme tė pėrbėre nga njė rrjet i gjerė vullnetarėsh nga viset serbe tė Bosnjės, Malit tė Zi, Kroacisė, por mbi tė gjitha pati pararojė nė aradhet ēetnike, tė cilat zbritėn nė pjesė tė ndryshme tė Kosovės e Maqedonisė, disa muaj para se tė shpėrthente beteja afėr Kumanovės. Pėr gjėmėn qė bėnė kėto aradhe ēetnike mbi popullatėn shqiptare, pati kronika tė shumta historianėsh, diplomatėsh, gazetarėsh tė cilėt nuk mund tė bėnin dallim nė mes tė masakrave ēetnike dhe armatės serbe.

Strategėt serbė e kishin zgjedhur pikėrisht Kumanovėn si pikė qėndrimin e rezistencės sė tyre, pėr arsye se prej aty mund tė drejtonin operacionet luftarake, tė cilat, sipas planifikimeve tė tyre, mund t’u sillnin fitore ndaj turqve po edhe ndaj tokave shqiptare.

Disa kilometra nė veri tė fushėbetejės, Armata e Parė Serbe e kishte vendosur shtabin e saj nė hotelin “Vranja “, nė qytetin me tė njėjtin emėr. Oficerėt serbė nė fushėbetejė nuk e kishin vėshtirė tė mbanin kontakte dhe koordinata komanduese me Vranjėn, prej nga bubullimat dhe tymi i luftimeve dukej pa ndonjė problem tė madh. Gazetat kryesore tė Parisit, Berlinit, Londrės, Moskės, kishin dėrguar reporterėt e tyre tė luftės dhe nga dora e parė njoftonin lexuesit e tyre me zhvillimet nė kėtė pjesė tė Ballkanit tė trazuar. Pėr ta ishte me shumė interes se si do tė pėrfundonte kjo dramė e madhe qė pritej t’i jepte fund njė epoke perandorake otomane dhe lindjen e njė aleance tė re ballkanike. Nga Vranja, mė 24 tetor 1912, raportonte reporteri i gazetės “Riget” i Danimarkės, Fritz Magnussen.

Ai, me sensin e njė kronisti besnik pėrshkruante nė hollėsi tė gjitha ngjarjet qė ndėrlidheshin me Betejėn e Kumanovės, mbi tė gjitha, me pasojat qė kjo betejė po linte mbi popullatėn e pambrojtur civile vendase e qė ishte shqiptare. Duke fokusuar vėmendjen e lexuesit tek jehona dhe efektet qė shkaktonte Beteja e Kumanovės nė opinionin publik, Magnussen shkruante: “Kėtu nė Vranjė fitohet pėrshtypja e vėrtetė pėr entuziazmin ndaj luftės qė i josh serbėt. Oficerėt janė tė palodhshėm tė paraqesin shkaqet kryesore tė saj, qė sllavėt e jugut i kanė kundėr armiqve tė tyre tė vjetėr, shqiptarėve. “Arnautėt (shqiptarėt) janė si kafshė tė egra”: ėshtė thėnia e zakonshme e serbėve pėr shqiptarėt. Ata qė i kanė parė duke luftuar nė Prishtinė dhe vende tė tjera shqiptare, kanė kuptuar se sllavėt janė njė mijė vjet pas zhvillimit. Urrejtja e madhe sllave ndaj shqiptarėve ėshtė shumė nxitėse pėr shqiptarėt, qė ata nė luftėn e pėrgjakshme dhe vdekjeprurėse, akoma mė shumė t’i kundėrvihen kundėrshtarit fitimtar.

Lėndimet qė vijnė si pasojė e luftės sė ashpėr u ngjajnė mishtoreve. Ushtarėt sllavė me lėndime tė tmerrshme tė shtruar nė spitalin e Vranjės, janė dėshmi e njė pėrleshjeje tė karakterit mesjetar.”

Epilogu i Betejės sė Kumanovės nuk do tė mund tė kishte njė rrjedhė tė tillė favorizuese pėr serbėt dhe aleatėt tjerė ballkanikė (grekėt, bullgarėt e malazezė), sikur tė mos funksiononte diplomacia e standardeve tė dyfishta tė fuqive tė atėhershme Perėndimore, tė cilat haptazi favorizuan serbėt dhe mohuan tė drejtėn e shqiptarėve pėr t’u organizuar ushtarakisht nė mbrojtje tė viseve tė tyre qė gradualisht dilnin nga dominimi turk.

Nė anėn tjetėr, Historia do t’u japė tė drejtė tė gjithė atyre shqiptarėve qė kundėrshtuan dhe shprehėn rezerva tė hapura ndaj veprimeve tė pamatura tė krerėve tė atėhershėm shqiptarė, tė cilėt pa kurrfarė kushti pranuan ultimatumin e Fuqive tė Mėdha pėr tė dorėzuar armėt dhe pėr t’i urdhėruar ushtarėt shqiptarė tė shkojnė nė shtėpi vetėm disa ditė pas triumfit qė kishin pasur nė Shkup (11-14 gusht 1912).

Gazeta ”Liria e Shqipėrisė” mė 29 gusht 1912, pėr kėtė akt tė pamenduar mirė, tė krerėve shqiptarė shkruante: ”Dalja e shqiptarėve nga Shkupi me kondita dhe me premtime tė pasiguruara, vėrtet mund tė quhej nisja e fundit, meqė nga kjo dalje e shqiptarėve nga Shkupi vareshin shumė gjėra me rėndėsi...”

Beteja e Kumanovės dhe tė gjithė Luftėrat Ballkanike zbuluan mos sinqeritetin e shteteve ballkanike po edhe mos sinqeritetin e autoriteteve turke pėr dorėzimin nė heshtje tė viseve shqiptare nė duar tė shteteve ballkanike dhe dinakėrinė e Fuqive tė Mėdha, tė cilat u bėnė sikur nuk po i shihnin ekspeditat ndėshkuese tė fqinjėve ballkanik tek po shkretonin vendbanimet shqiptare dhe i kthenin ato nė gėrmadha pa frymė njeriu.

PAVARĖSIA U SHPALLĖ PĖR TĖ GJITHA TROJET SHQIPTARE

Tė gjitha studimet historike, kujtimet apo episodet e mėvonshme, qė bėjnė fjalė pėr pavarėsinė e Shqipėrisė bashkohen nė njė pikė tė vetme dhe nė njė konstatim tė vetėm ku thuhet se: “Nė mbrėmjen e 19 nėntorit 1912, ndėrsa ngjitej nė shkallėt e anijes "Baron Bruck", "burri i urtė" Ismail Qemali dhe i gjithė grupi qė e shoqėronte, ishin tė qartė se po shkonin drejt pavarėsisė sė Shqipėrisė , mė 28 nėntor 1912”.

Nė njė intervistė tė kohės, dhėnė gazetės "Piccolo", pėrpara nisjes, Ismail Qemali dėshmoi strategjinė e tij: "Shpallja e pavarėsisė ėshtė e pashmangshme. Ne duam t'i paraqesim Evropės faktin e kryer. Do tė krijohet njė qeveri e pėrkohshme e ndoshta, unė do tė jem kryetar. Ju siguroj se pėr idenė e pavarėsisė jemi tė gjithė nė njė mendje".

Por, pak dihet pėr atė qė do tė ndodhte gjatė udhėtimit tė tij tė trazuar nga Stambolli nė Bukuresht, e prej kėtu nė Budapest e Vjenė. “Plaku” nuk i kishte komentuar takimet gjysmė tė fshehta me personalitetet mė tė rėndėsishme tė politikės sė jashtme tė atyre vendeve dhe padyshim as faktin se nė Shqipėrinė gjysmė tė pushtuar nga fuqitė ballkanike, qė i kishin shpallur luftė Turqisė, ishte krijuar tashmė njė komitet, qė merrej me pėrgatitjen e pavarėsisė. Nė fakt, nuk ėshtė sqaruar krejtėsisht se si kishte ndodhur realisht qė ideja e autonomisė sė shqiptarėve, me tė cilėn ai qe nisur nga Stambolli e pėr tė cilėn kishte biseduar edhe me autoritetet e Portės sė Lartė, pėr rruge ishte shndėrruar tashmė nė njė pavarėsi tė kulluar nga Turqia. Por, pak dihet se Ismail Qemali ishte ai i cili mė 1909, refuzoi nga Turqia dy herė rresht postin e Ministrit tė Drejtėsisė e mė pas atė tė Ministrit tė Brendshėm tė Perandorisė Turke dhe ishte ai burrė qė i komunikoi haptas sulltanit: Se do tė ndodhte shpallja e autonomisė sė Shqipėrisė dhe emėrimin e njė shqiptari nė krye tė shtetit tė ri qė pritej tė lindte. Nuk ėshtė shumė i njohur edhe fakti kur ai nė nėntor tė vitit 1911, ndėrsa ndodhej nė njė udhėtim nė Trieste u ftua tė takohej me Princin e Malit tė Zi, Mirko, e mė pas edhe Mbretin Nikolla (Kral Nikolla i Malit tė Zi), ku nga ai takim nė Kotorr iu ofrua qė Shqipėria tė luftonte nė anėn e fuqive ballkanike kundėr Turqisė, dhe pėrfitimi do tė ishte i tillė ku tokat shqiptare do tė mbeteshin nė kuadėr tė Serbisė e Malit tė Zi. Ismail Qemali e refuzoi takimin me Mbretin Nikolla dhe ofertėn e tij. Nuk ėshtė sqaruar deri nė fund edhe roli e ndihma qė e dhanė patriotėt vendas pėr shpalljen e plotė tė pavarėsisė.

Eqrem bej Vlora, kushėri i Ismail Qemalit e njė nga figurat e njohura tė politikės shqiptare tė mėvonshme, nė kujtimet e tij tė botuara diku nė vitet e 60-ta, sqaron se qė nė fillim tė korrikut 1912, nė Shqipėri u bėnė pėrgatitje dhe qenė ngritur komitete qė ndihmuan nė pėrgatitjen e vendit pėr shpalljen e pavarėsisė dhe se kushėriri i tij, Syrja bej Vlora kishte mandatin e popullit tė Vlorės pėr njė Kuvend Kombėtar, qė nė muajin gusht 1912. Ismail Qemali niset pėr nė Bukuresht nė fillim tė nėntorit 1912, ndėrsa me Qamil Pashėn nė Stamboll nuk kishte arritur asnjė lloj kompromisi, me pėrjashtim tė premtimit qė nėse Fuqitė Ballkanike hynin thellė nė territorin shqiptar, Ismail Qemali tė shpallte vetėm njė lloj autonomie dhe Porta e Lartė ta njihte kėtė vendim tė popullit shqiptar.

Mė 3 nėntor 1912, me mbėrritjen e tij nė Bukuresht, Ismail Qemali dhe Luigj Gurakuqi gjetėn njė situatė krejt tė ndryshme nga ajo qė sundonte nė Stamboll, ku kryeqyteti rumun ishte pėrfshire nga euforia dhe gjithė organizatat shqiptare qė vepronin atje qenė tė vendosura pėr pavarėsinė. Nė Rumani, shqiptarėt e kishin pėrgatitur edhe flamurin, i cili do tė ngrihej atje dhe do tė ishte simboli i shtetit tė ardhshėm shqiptar.

Kėtu ishte pėrgatitur dhe banda muzikore qė do tė kėndonte himnin kombėtar nė mbrėmjen e 5 nėntorit 1912, kur nė Hotelin "Continental", ndėr mė luksozėt edhe sot nė Bukuresht, do tė fillonte mbledhja e pėrfaqėsuesve tė kolonive shqiptare, ku merrte pjesė edhe “Kolonia Kėrēovare” e udhėhequr nga Mulla Nashyt Zajazi e Rexhep Novosella, dhe delegacioni qė vinte nga Stambolli i kryesuar nga Ismail Qemali.

Hulumtimet e deritashme na vėrtetojnė se kjo ngjarje nė tė vėrtetė pėrbėn hapin e parė e kryesor pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė, ku edhe shumė prej pjesėmarrėsve aty kane lėnė edhe kujtimet e tyre. Dy ditė mė vonė, i pėrforcuar edhe me disa pėrfaqėsues tė Kolonisė sė Bukureshtit, delegacioni shqiptar niset drejt Vjenės, ku pritej tė merrte mbėshtetjen e diplomacisė sė jashtme Austro-Hungareze.

Nė kujtimet e tij Sejfi Vllamasi, njė ndėr personazhet mė tė rėndėsishme tė politikės shqiptare tė mėvonshme tregon se, "nė momentin e largimit Kristo Meksi i la nė dorė Ismail Qemalit njė ēek prej 500 mijė franga ari, dhuratė e Kryeministrit rumun me prejardhje shqiptare Taēe Jonesku, sė bashku me urimet e tij".

Mė tej, delegacioni shqiptar niset drejt Triestes, ndėrsa mė parė mori garantin e ambasadorit italian Avana, pėr t’i vėnė nė dispozicion vaporin "Baron Bruck", ku mė datė 18 nėntor 1912, Ismail Qemali kryen edhe disa takime me zyrtarėt italianė, ku tė nesėrmen pritej nisja e tij drejt brigjeve shqiptare.

Por, situata nė Shqipėri ishte shumė mė ndryshe nga ē’pritej, pasi territori detar patrullohej nga flota greke, ndėrsa nė qytet, njė kompromis i dhespotit Jakov me Myftiun proturk tė qytetit i kishin prishur shanset pėr njė kuvend real, ndėrsa po atė ditė niset telegrafikisht mesazhi pėr gjithė delegatėt qė tė mblidhen nė Vlorė.

Delegacioni i shtuar rrugės edhe me delegatėt e Shqipėrisė sė Mesme dhe tė atyre zonave nga kalonte Ismail Qemali, mbėrriti nė mbrėmjen e 27 nėntorit 1912, nė Vlorė, ku situata e atjeshme nė kėtė qytet ishte krejt e ndryshme nga ajo e Durrėsit: "Njė zjarr i shenjtė patriotizmi kishte pushtuar qytetin tim tė lindjes, entuziazmi dhe gėzimi na pėrshėndesnin kudo. Shkurt, u ndodha i rrethuar nga 83 delegatė, myslimanė e tė krishterė, tė mbledhur nga ēdo anė e Shqipėrisė sė pushtuar nga fuqitė ndėrluftuese".

Delegacioni u vendos nė shtėpinė e Xhemil bej Vlorės, kushėriri i Ismail Qemalit, po ajo shtėpi ku "plaku i urtė" kishte lindur 71 vjet mė parė. Eqrem bej Vlora, nga tė paktėt dėshmitarė qė ka arritur tė vizatojė natėn atė shtėpi dėshmon se: "U mblodhėm tė gjithė nė selamllėk dhe si gjithmonė nė kėto raste rrėmuja sundonte gjithēka. Problemi ishte se disa krahina nuk kishin dėrguar delegate, ose ata nuk vinin dot, ngase rrugėt kontrolloheshin nga forcat e shteteve ballkanike.

Pas njė fjale tė shkurtėr tė Ismail Qemalit, 40 delegatėt e ardhur nga tė gjitha trevat e Shqipėrisė, me vullnet tė lirė e pa dallim feje, vendosėn qė Shqipėria tė bėhet me vete, e lirė dhe e pavarur. Procesverbali, origjinali i tė cilit fatkeqėsisht nuk gjendet, pasqyron gjithė emocionin e atij momenti, duke u ftuar tė firmosnin tė gjithė, edhe ata qė mund ta bėnin kėtė vetėm nė turqisht e tre vetė qė ishin analfabetė dhe qė e bėnė kėtė, duke vėnė gishtin me bojė. Flamuri qė Spiridon Ilo e kishte sjellė me vete nga Bukureshti dhe qė Marigo Pozo e kishte zbukuruar me thekė, u vendos nė murin e ballkonit nga vetė Ismail Qemali. Ishte ora 15:12 minuta, e datės 28 nėntor 1912, kur Shqipėria shpalli pavarėsinė. Njė orė mė vonė, shteti i ri kishte qeverinė e tij, ku kryetar u zgjodh Ismail Qemali dhe zv. kryetar, Dom Nikollė Kaēorri.

Nė datėn 1 dhjetor 1912, me pėrjashtim tė Greqisė, tė gjitha fuqitė evropiane dhe ballkanike njohėn vullnetin e popullit shqiptar pėr tė jetuar "me vete, i lirė dhe i pavarur".



KRYENGRITJA E 1913-ės, NĖ BURIMET SHQIPTARE



Gazeta “Shqypnia e re” e cila dilte dy herė nė javė, mundohet ta pasqyrojė kryengritjen e shtatorit 1913, nė Dibėr, Strugė e Kėrēovė, gjerėsisht. Nė lajmin me burim nga Vlora tė datės 25. IX, gazeta jep sihariqin: “Dibra, Struga e Kėrēova janė marrė me nji luftė tė rreptė tė shqiptarėve, tė cilėt e kanė ndjekun anmikun deri nė fushė tė Ohrit”

Nė lajmin e po asaj date, por tashmė nė mbrėmje dhe nga njė burim tjetėr, Elbasani, theksohet se “Dy sahat ma parė erdh nji njeri prej sheshit tė luftės, i cili lajmėron se anmiku kje shty deri nė Pyll tė Zezė dhe i muernė 11 topa, 2 mitraloza dhe shumė xhephane”, se “Lėvizje ka poashtu edhe ka ana e Kėrēovės, Dibrės, Lumės e Prizrenit”. Nė tė dy lajmet e tjera, qė botohen nė faqen e katėrt e qė janė marrė nė kohė tė ndryshme tė natės, tregohet se “Lufta u nis nė malėsi. Malėsorėt kryengritės bashkė me qytetarėt e Dibrės, Strugės e Kėrēovės, tė dishpruem nga barbarizmat serbe i ranė anmikut dhe e shtynė nė tri anė, nė Gostivar, nė Kėrēovė e Strugė. Zaptuen 13 topa, xuen 300 serb rob e prishėn fare pesė batallona”

Nė njė lajm tė datės 27 shtator, tregohet se jo vetėm Struga, Kėrēova, Gostivari e Ohri janė marrė, por ėshtė marrė edhe Gjakova, ndėrsa Prizreni ėshtė rrethuar.
http://lajmpress.com/thumbnail.php?file=kryengritesit_shqiptar_1912_521 210423.jpg&size=article_medium
Dy lajme tė tjera, njėri mė 27 shtator nė mbrėmje e tjetri natėn, vetėm pak orė para botimit tė gazetės, tregojnė se “Nė Ohėr, Strugė, Dibėr, Kėrēovė, asht ngrehun qeveria shqiptare”.

Kjo dendėsi lajmesh, ky interesim pėr ngjarjet, duke i ndjekur ato ditėn dhe natėn, tregojnė se ato ditė jetohej me luftėn e popullit shqiptar pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore.

Njė tablo tė plotė, jo vetėm tė teatrit tė luftimeve, por edhe tė heroizmit popullor, na jep gazeta “Pėrlindja e Shqypnisė”, Organ i Qeverisė sė Vlorės. Madje ajo na jep edhe emrat e atyre qė “ranė dėshmorė pėr lirimin e atdheut tė vet, tė cilėve historia duhet t’i shkruaj emnat e tyne pėr kujtim tė pėrjetshėm”.

Nė kėtė numėr, gazeta duke folur pėr “malet plot famė e nder”, luftėn dhe unitetin luftarak tė tyre thotė: “ Sot, pra, ka njė marrėveshje tė plotė midis dy Dibrave, Strugės, Kėrēovės...Me gėzim tė madh luftėtarėt tanė ngritėn flamurin e Shypnies... Qytetet qeverisen prej njė komisioni popullore” duke nxjerrė nė pah unitetin, qėndrueshmėrinė, aftėsinė pėr t’u vetėqeverisur, probleme kėto qė janė diskutuar gjerė nė kėtė kohė nė kanalet diplomatike e qė i mohoheshin popullit shqiptar.

Burim lajmesh pėr gazetėn “Liri e Shqipėrisė”, qė botohej nė Sofje, fillimisht janė agjencitė e huaja, tė cilat theksojnė se “...shqiptarėt e muntnė ushtrinė serbe pranė Dibrės dhe muarnė kėtė qytet e po pėrparojnė drejt Ohrisė dhe Kiēovės”

Lajmet e agjencive dhe gazetave tė huaja ajo i ballafaqon me lajmet qė vijnė nga Beogradi duke theksuar se “Kėto lajme duket se janė tė vėrteta se, nė Beograd janė shumė tė trembur dhe po bėhen pėrgatitje tė mėdha pėr tė shuar lėvizjen shqiptare, e cila po pėrhapet nė tėrė vendin”. Gazeta fillon ta ndjekė luftėn shqiptare kundėr pushtuesve serbė nėpėrmjet korrespondentėve tė saj nė Durrės, Elbasan, Manastir, Dibėr e Kėrēovė etj., duke na pasqyruar hapat e kryengritjes, rritjen e saj, pjesėmarrjen e masave popullore, qėndresėn e dėshpėruar tė pushtuesve. Raportuesi i nėnshkruar si “Dishnica”, njė firmė qė pasqyron ngjarjet nė gazetė, ngre nė njė piedestal tė lartė heroizmin popullor kur thotė: “Kėto lajme mbushin me gėzim zemrat e shqiptarėve dhe i japin Evropės njė mėsim tė plotė qė kurrė shqiptari s’do durojė tė jetė nėn zgjedhė dhe se vendimet e Londrės s’mund tė kenė forcė...”

Nė gazetat e kohės shquajnė tituj tė tillė si: “Dibranėt dhe malėsorėt pėrreth po luftojnė kundėr serbėve”, “Dibranėt, struganėt e kėrēovarėt dalin fitues nė shumė beteja me serbėt”, “Shqiptarėt janė 6 000”. “Luftime tė rrepta nė Dibėr, Strugė e Kėrēovė…”., “Serbėt hėngrėn shuplakė nga shqiptarėt e Dibrės, Strugės e tė Kėrēovės”,etj. Me gjithė politikėn e heshtjes, qė ndoqėn fuqitė e mėdha ndaj ngjarjeve nė Shqipėri, nė kėtė periudhė e veēanėrisht ndaj kryengritjes popullore nė Dibėr dhe politikės sė paparė tė gjenocidit qė ushtruan shovinistėt serbė ndaj shqiptarėve, agjenci tė ndryshme lajmesh, gazeta tė ndryshme nuk munguan qė tė ngrenė zėrin e tyre nė anė tė kryengritjes popullore tė shqiptarėve. “Giornale d’Italia”, “Wiener Alge meine Zeitung”, “Neue Freie Press”, “The daily mail”, “Reichpost” etj., e pasqyrojnė kryengritjen qė nė ditėt e para duke u munduar ta datojnė sa mė saktėsisht (10 tė muajit, ora 10 nė mėngjes), duke u munduar tė japin edhe numrin e luftėtarėve (“Shqiptarėt 6 000 vetė”). Gazeta Wiener Alge meine Zeitung”, duke folur pėr fqinjėt e kryengritjes sė Dibrės, Strugės e Kėrēovės, na jep gjerėsinė e luftės sė shqiptarėve pėr tė mbrojtur truallin e tyre shekullor.

Ajo thekson: “Gazeta lajmėrohet prej Shkodre se ēeta shqiptare nėn kryesinė e Elez Isufit, Isa Boletinit, Bajram Currit, Ali Nuzit, u pėrpoqėn dhe i zmbrapsėn ushtritė serbe nė Dibėr, Kėrēovė, Strugė, Gostivar, Prizren. Malėsorėt zunė gjithė kufijtė.

“Giornale d’Italia” tėrheq vėmendjen edhe pėr shqetėsimet nė Beograd: “Lajmi i tė hymit tė shqiptarėve nė Dibėr i turbulloi fare mendjet nė Beograd. Me pesė ditė, thonė gazetat e Serbisė, do tė gjenden nė Shqipėri 40 000 ushtarė serbė……”

Shtypi nė kėtė periudhė tėrheq vėmendjen kryesisht nė dy ēaste kryesore; nė qėndresėn masive e heroizmin popullor kundėr pushtuesve dhe terrorin e egėr dhe reprezaljet e serbėve ndaj shqiptarėve. Barbarizmat, qė u zhvilluan ndaj shqiptarėve, Fuqitė e Mėdha u munduan t’i mbulojnė me heshtje. Megjithatė gazetarė tė disa gazetave mė nė zė tė kohės, diplomatė e tė dėrguar tė ndryshėm duke udhėtuar nėpėr viset shqiptare, nuk mungojnė tė ngrenė zėrin e t’i japin shtypit dokumente tė pakontestueshme pėr barbarizmat dhe mizoritė serbe. Gazeta “Corriere de la Puglie” qe ndėr tė parat qė pėrshkroi “Barbaritė serbe…..” tė bazuara nė “shėnimet qė i kishte marrur i dėrguari i njė fuqie tė Evropės dhe pas tė cilave i bėri guvernės sė vet raportin”.

Nė kėto pėrshkruhen reprezaljet e bėra nė 103 fshatra, duke treguar me adresė tė plotė varjet, vrasjet dhe djegiet nė zjarr tė mbi 1700 burrave, grave e fėmijėve. Djegien e mbi 1600 shtėpive. Grabitjen e mbi 2 700 bagėtive tė trasha, 21 000 tė imta dhe 800 njėthundrakėve, grabitjen e njė sasie tė madhe lirash qė e kalonin milionin. Nė kėtė numėr nuk janė futur barbari tė tilla masive qė raporti i pėrmbledh me fjalėt: “plaēkitėn tėrė fshatin dhe pasi morėn gjithė ē’gjetėn i vunė zjarrin dhe e dogjėn fund e krye”, “Gjindjen; gra, burra e ēilimi i shkuan tė gjithė nė bajoneta”, “s’ėshtė punė qė mund tė radhiten emrat e gjithė tė vrarėve”

Barbaritė arritėn nė kulme tė tilla: “ tė zotin (e shtėpisė A.A.) e therėn nė sy tė s’ėmės plakė, tė sė shoqes dhe tė fėmijės”, “vranė me bajonetė njė ēupėz 6 vjet”, “hodhėn tė gjallė nė zjarr njė djalė 5 vjetėsh, dhe njė 4 vjetėsh, “Zenelit i dogjėn nė zjarr gruan me njė djalė nė djep” etj., etj.

Njė tablo rrėqethėse e mizorive serbe jepet nė njė shkrim “Udhėtimi nė Gollobordė” botuar nė faqet 4 e 5, tė dy numrave tė “Pėrlindja e Shqipėrisė” tė janarit 1914.

Nė gazetat e kohės, jehonė tė madhe bėri letra e njė ushtari serb, botuar nė gazetėn socialiste serbe “Randiēka Novine” mė 22 tetor 1913, letėr e cila u botua mė pas nė shumė gazeta tė kohės.

“Shoku im i dashur, shkruante ai, gjėra tė tmerrshme po ngjajnė. Unė po tmerrohen para tyre..Nė kėto anė nuk shikohet gjė, veē kufomave dhe hirit”... “Shqypnia e re”, nė numrin e saj tė 20 nėntorit 1913, duke folur pėr barbarizmat serbe, nxjerr nė pah edhe devizėn e pushtuesit: “Asnjė t’falun, asnjė pshtim”, ē’ka flet pėr egėrsinė e pashembullt tė kėtij rrebeshi mesjetar ndaj shqiptarėve nė trojet e tyre shekullore.

Kryengritja e 1913-ės, ishte njė kryengritje popullore, njė kryengritje e masave, qė ngriti nė kėmbė, siē theksojnė gazetat, mbi 6 000 luftėtarė. “Do tė vijė ora, thoshte Luigj Gurakuqi nė njė intervistė botuar nė gazetėn “Atdheu” ato ditė, kur populli ynė do tė organizohet nė udhėn qė do t’i tregojė organizimi i tij politik, gjer atėherė nuk mbetet veēse udha e armėve... Buēitja e armėve shkon nė veshėt e Evropės. Do ta pėrdorim sa herė qė veshi i Evropės ėshtė i shurdhėr, qė tė na dėgjojė zėrin, i cili nuk do tė pushojė sė kėrkuari drejtėsi”

Pėr vetė kushtet e asaj kohe me mjete tė pakta komunikimi e ndėrlidhjeje, mungesė kronistėsh nė fushėn e betejės etj., dhe mbi tė gjitha tė politikės sė heshtjes qė ndiqnin Fuqitė e Mėdha tė Evropės dhe shtetet ballkanike, lidhė kjo edhe me prapaskenat e turpshme qė thurnin nė kulisat e diplomacisė sė fshehtė, gazetat arritėn vetėm sa ta preknin problemin e shqiptarėve dhe barbarizmat qė u ushtruan ndaj saj, politikėn e njė gjenocidi tė tmerrshėm qė u veprua nė kėtė kohė ndaj shqiptarėve me banim nė trojet e tyre shekullore.

Dokumentet arkivale e nė veēanti fjalėt e popullit me gojėn e tij, janė njė pasqyrė mė e plotė e madhėsisė dhe e forcės sė kryengritjes popullore dhe e heroizmit popullor nė luftė.



KRYENGRITJA E 1913-ės NĖ DOKUMENTET SERBE



Dihet mirėfilli se Lufta e Parė Ballkanike (1912), solli ndryshime tė mėdha nė hapėsirėn gjeografike tė Shqipėrisė etnike, sepse shtetet fqinje: Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia, qė pėrbėnin ”Aleancėn Ballkanike”, pushtuan mėse gjysmėn e territoreve etnike shqiptare. Kėto shtete, duke u bazuar nė vendimet e padrejta tė Konferencės sė Londrės, nė dėme tė Shqipėrisė, pėrfituan kėto territore:

a) Serbia nga kjo luftė pushtoi 19 000 km (Kosovė e Maqedoni), duke u zgjeruar me territor shqiptar, me njė popullsi prej afro njė milion shqiptarėsh qė pėrbėjnė rreth 55% tė tyre;

b)Mali i Zi pushtoi territor, ku jetonin 190 mijė shqiptar, gati po aq sa kishte vet shteti malazez;

c)Bullgaria pushtoi 29% territor me rreth 3% popullsi shqiptare; d)Greqia pushtoi 68 % tė Ēamėrisė ku jetonin 67 % e popullsisė shqiptare.

Krijimi i hartave tė reja shtetėrore nė Ballkan, pėr shqiptarėt ishte i papranueshėm, prandaj edhe qenė tė detyruar qė tė mos e ndalojnė luftėn, pėr ēlirimin e Kosovės me viset tjera shqiptare dhe bashkimin e tyre me Shqipėrinė londineze. Pas pėrfundimit tė luftės sė parė ballkanike, drejtuesit e kryengritjes shqiptare: Bajram Curri, Isa Boletini, Sadik Ramė-Gjurgjeviku, Elez Isufi, Sali Hoxha, Kalosh Dan Zajazi, Nezir Koxha, e shumė prijės tė tjerė u detyruan tė tėrhiqen nė Shqipėri dhe qysh nė muajt shkurt-mars tė vitit 1913, filluan pėrgatitjet pėr kryengritje kundėr pushtuesve serbo-malazez.

Qeveria serbe, ndonėse pėrmes bashkėpunėtorėve tė vet, tė sojit tė Esat Pashė Toptanit, Arif Hiqmetit etj, pėrcillte kėmba-kėmbės ēdo lėvizje tė krerėve shqiptar, ajo me kohė pėrforcoi zonėn kufitare. Nė tė vėrtet trupat ushtarake serbe, as qė ishin tėrhequr nė vijėn kufitare tė pėrcaktuar nga Konferenca e Londrės. Pėrkundrazi, brenda territorit shqiptar, nė mėnyrė arbitrare kishte vendosur tė ashtuquajturėn ”vijė strategjike”, nė tė cilėn ngritėn posta doganore, si nė Kukės, aty ku bashkohen Drini i Zi me Drinin e Bardhė, nė Okushtan-Ēermenikė, nė rrugėn Elbasan-Dibėr, nė Qafė tė Murit- nė perėndim tė Drinit tė Zi pėrballė Dibrės dhe nė Pogradec, pėr tė siguruar kinse mbrojtjen nga sulmet e shqiptarėve.

Qysh nė fillim tė vitit 1913, kur regjimi serb instaloi njė administratė ushtarake nė Kosovė e nė treva tjera tė pushtuara shqiptare, gjendja e popullatės shqiptare u pėrkeqėsua nė tė gjitha segmentet e jetės. Shqiptarėt jetonin nė mjerim tė thellė, vuanin pėr bukė dhe gjėsende tjera ushqimore. Gjithashtu ndaj shqiptarėve bėheshin ndjekje, persekutime e vrasje tė pafajshme. Ndaj tyre pa farė hetimesh e as gjyqesh bėhej ekzekutimi i dėnimit me vdekje, ndėrkohė qė as s“mund tė flitet pėr tė drejta elementare njerėzore.

Mė 16 gusht 1913, Isa Boletini nga Malėsia e Gjakovės, i shkruan njė letėr Ismail Qemalit dhe me shqetėsim i flet pėr mjerimin dhe urinė qė ka pllakosur malėsorėt e Gjakovės dhe kėrkon ndihmėn e Qeverisė sė Vlorės. Nė letėr pos tjerash thuhet: ”...ēdo skutė e Malėsisė, gurė, shkėmb, gjithandej ėshtė mbushur plot me emigrantė tė mjerė, tė cilėt kanė ardhur nė gjendje jo tė lypin, por tė vdesin. Nuk ka zemėr qė duron pėrpara vajtimit tė kėtyre bijve tė atdheut...”

Andaj duke mbretėruar kjo gjendje atje, natyrshėm qė nė pranverė tė vitit 1913, u shtua numri i ēetave shqiptare dhe filluan pėrgatitjet pėr njė kryengritje ēlirimtare. Njė tablo realiste tė gjendjes sė rėndė nė tokat e pushtuara shqiptare, na jep edhe socialdemokrati serb D.Tucoviqi nė librin ”Serbia dhe Shqipėria”. Ai theksonte: ”Kryengritja shqiptare e shtatorit, pėr shkak tė sė cilės Serbia u shtrėngua tė mobilizojnė pėrsėri afro tre divizione, ėshtė njė shembull klasik qė tregon se si shkaktohen luftėrat koloniale .

Okupimi i ushtrisė serbe shtrihej prej lindjes e deri nė dyert e grykave dhe tė qafėmaleve shqiptare. Ky okupim e ndau bujkun prej arės, bagėtinė prej kullosave, kopetė prej lugjeve, fshatin prej mullirit, blerėsin e shitėsin prej tregut, rrethinėn prej qytetit, kurse tėrė popullsinė malore prej qendrave ekonomike dhe drithoreve tė saj. Shqiptari i andejshėm (i Shqipėrisė londineze) nuk guxonte tė shkelte mė nė tokėn e tij qė i kishte mbet nė kėtė anė tė kufirit artificial dhe tė dhunshėm (nė Kosovėn e pushtuar).

Tė gjitha burimet e jetės iu prenė. Populli i dėshpėruar dhe i uritur pa masė, sė pari u lut tė vijė lirisht nė tregje. Por, kur iu ndalua edhe kjo, ndėrmjet vdekjes nga uria dhe vdekjes nga plumbi, ai zgjodhi kėtė tė dytėn, plumbin. Me qėllim tė koordinimit tė veprimtarisė ēlirimtare, krerėt e krahinave tė pushtuara do tė mbajnė kontakte edhe me Ismail Qemalin. Sipas njė njoftimi tė botuar nė gazetėn ”Pėrlindja e Shqipnisė”, mė 12 gusht 1913, Elez Isufi -udhėheqės i shquar i Dibrės, Ramadan Zaskoci nga Luma, Kalosh Dan Ēeliku nga Zajazi e Rexhep Bajraktari nga Hasi, shkuan nė Vlorė dhe u takuan e biseduan me kryetarin e Qeverisė sė Pėrkohshme Ismail Qemalin,”...mbi gjendjen e shqiptarėve qė ata i pėrfaqėsonin dhe mbi masat qė duheshin marrė pėr tė sunduar ato vise...sipas interesit tė Shqipėrisė. Tani tė nderuar bajraktarė, thuhej nė atė njoftim, presin shqiptarėt e ikur nga ushtria serbe, prej atyre viseve, qė tė mund tė venė nė vendin e tyre e tė zgjerojnė kėsisoj fushėn e qeverisė. ”Ismail Qemaili nė emėr tė Qeverisė, nė kėtė takim, edhepse nuk kishte fuqi ushtarake e mjete financiare, u premtoi krerėve tė Lumės, Dibrės, Strugės, Hasit e Kėrēovės, ndihmė pėr t“u ēliruar nga pushtimi serb, por edhe i udhėzoi qė, me t“u kthyer nė krahinat e tyre, tė organizonin kryengritjen kundėr pushtuesve serb.

Nė fund tė gushtit 1913, edhe Bajram Curri, Isa Boletini e Hasan Prishtina u ndodhėn nė Vlorė, ndėrkohė qė ky i fundit (nė shtator) pranoi detyrėn e ministrit nė qeverinė e Vlorės.



ATA QĖ E UDHĖHIQNIN KRYENGRITJEN



Njė rol tė veēantė nė organizimin e kryengritjes shqiptare luajtėn Elez Isufi, Ramadan Zaskoci, Kalosh Ramadan Zajazi, Nezir Koxha, Sadin Selmani, Qazim Lika etj, tė cilėt gjatė verės 1913, e deri nė gjysmėn e parė tė shtatorit u morėn nė mėnyrė intensive me pėrgatitjen e popullatės pėr kryengritje, ndėrkohė qė ky aktivitet ra shpejt nė sy tė pushtetit serb.

Kėshtu, komandanti i garnizonit serbė, kapiteni Vukotiq, nė mesin e qershorit 1913, i dėrgonte njė raport majorit Leovac, nė Lumė, me tė cilin e njoftonte se ishte vėnė nė lidhje me disa mercenarė shqiptarė, tė cilėt, nėse paguheshin mire, mund t’i eliminonin kėta krerė tė popullarizuar nė mesin ku jetonin dhe shumė tė rrezikshėm pėr pushtetin serbė.

Komanda serbe nė Lumė, mė 26 qershor 1913, pėr kėtė informacion, vuri nė dijeni komandėn supreme nė Kosovė, duke theksuar se: ”Ndėrprerja e veprimtarisė dhe e ndikimit tė kėtyre krerėve ishte shumė me rėndėsi dhe emergjente pėr pushtetin serb, jo vetėm pėr kėto kohė tė vėshtira, por edhe pėr tė ardhmen”.

Ndonėse, majori Leovac kishte kėrkuar qė pėr kokat e krerėve tė lartpėrmendur tė paguheshin nga 1000-1200 dinarė, nė njė pėrgjigje tė nėnshkruar mė 8 korrik 1913, nga Nikolla Pashiq, thuhet: ”Meqė njerėzit e pėrmendur janė tė njohur si kriminelė...ndaj tyre duhet vepruar sipas ligjit dhe sa mė shpejtė. Nė qoftė se duhen para, ato tė merren nga kreditė ushtarake”.

Gjithashtu mė 24 gusht 1913, inspektori i policisė sė Shkupit njoftonte komandėn supreme serbe se Elez Isufi me ēetėn e tij dhe Kalosh Dan Zajazi, poashtu me ēetėn e tij, gjendeshin nė Dardhė (Mali Dardha, rrėzė malit Bistra) dhe i ftonin shqiptarėt tė pėrgatiteshin pėr kryengritje. Prandaj propozonte shkatėrrimin e fshatrave mė tė rrezikshme shqiptare

http://lajmpress.com/lajme/kulture/24632.html

Edvin83
03-01-2014, 08:41
Si mbeti Shkodra nė kufijtė e Shqipėrisė
-- nga Pėrparim Rexhepi Ngritja e flamurit nė Kala

Katėr muaj betejė e ashpėr midis trupave malazezo-serbe nė njėrėn anė dhe atyre shqiptaro-turke nga ana tjetėr, pėr tė pėrcaktuar se kujt do t'i mbetej Shkodra. Njė betejė me shumė tė vrarė, me lagjet myslymane krejtėsisht tė shkatėrruara, por qė pėrcaktoi se kujt do t'i mbetej qyteti.
http://zaninalte.al/wp-content/uploads/2013/11/shkoder.jpg
Ngritja e flamurit shqiptar nė Kalanė e Shkodrės
Ndersa perfaqesuesit e vendeve evropiane ne ate 15 dhjetor te vitit 1912 po zinin vend ne tryezen e bisedimeve te Konferences se Paqes ne Londer, qe do te vendoste edhe kufijte e Shqiperise, ne cepin verior te saj luftohej. Lufta ne Shkoder kishte filluar qysh ne tetor, me fillimin e luftes ballkanike. Ne kohen qe konferenca e Londres po celej, Shqiperia kishte vetem dy jave qe kishte shpallur Pavaresine, nje nga vendimet e para te Qeverise se Ismail Qemalit ishte mbrojtja e territorit. Lufta do te perqendrohej mbi te gjitha ne mbrojtjen e dy skajeve: Shkodres dhe Janines.
Konferencen e Paqes kishte vendosur ta shfrytezonte edhe Mali i Zi. Pikerisht per kete kishte vendosur qe t'i intensifikonte sulmet kunder Shkodres. Mbreti Nikolla kishte vendosur t'i vendoste Fuqite e Medha perpara nje fakti te kryer: Shkodra e pushtuar duhej t'i ngelte Malit te Zi.
Pas vendimeve te te dyja paleve, lufta qe kishte filluar qe nga tetori do te intensifikohej, sulmet dhe qendresa do te beheshin gjithmone e me te ashpra. Gjithcka do te mbaronte vetem ne prill te vitit 1913, me nenshkrimin e nje marreveshjeje. Qyteti do t'i kalonte per nje vit per administrim Komisionit Ushtarak Nderkombetar dhe pastaj do te behej pjese e Shqiperise.
Ne tetor 1912, kur filloi lufta ballkanike, ushtria shqiptare ende nuk ishte krijuar, keshtu qe shqiptaret ishin te detyruar qe te shfrytezonin edhe rezistencen e ushtrise turke kunder ushtrive te aleateve ballkanike. Nderkaq, ne strukturat e ushtrise otomane apo turke ishin te inkuadruar mjaft shqiptare, oficere, nizame (ushtare aktive), redife (rezerviste), mustafez (forca territoriale), etj. Vetem ne Elbasan, Janine, Kosove e Manastir, llogariteshin me shume se kater divizione me redife shqiptare, pa shenuar edhe numrin e konsiderueshem te vullnetareve dhe luftetareve mustafez. Gjate luftes forcat shqiptare u inkuadruan ne dy divizone; i pari qe u dergua ne Shkoder u kompletua kryesisht nga Shqiperia e Mesme dhe e Veriut, kurse tjetri qe u dergua per te mbrojtur qytetin e Janines, u kompletua nga Shqiperia e Jugut.
Ne krye te gjithe forcave shqiptare, redife, mustafez dhe vullnetare ishte gjeneral brigade, Esat Pashe Toptani, i cili ishte njekohesisht edhe zevendeskomandat i Korpusit te Shkodres. Komandant i te gjitha trupave, qe perbenin efektivin e Korpusit e Shkodres, ishte kolonel Hasan Riza bej, nje nder oficeret me te pergatitur dhe me te afte te ushtrise turke.
E gjithe ushtria malazeze e mbret Nikolles, me te kater divizionet e saj dhe tri divizone serbe "Drini 1", Drini 2" dhe "Shumadija", te pajisur me artileri, mitroloze, madje edhe me aeroplane luftarake nuk munden ta pushtonin Shkodren. Serbia perdori per here te pare ne kete lufte, te vetmen skuadrilje te avioneve luftarake qe kishte dhe i pari pilot serb, qe guxoi te fluturonte mbi qiellin e Shkodres, u rrezua.
Ne prag te sulmit nga forcat malazeze me 8 tetor, 1912, Shkodra ishte qyteti me i madh i Shqiperise, me nje popullsi prej rreth 36 mije banoresh dhe nje nyje me rendesi ekonomike, ushtarake e kulturore ballkanike. Ne kete qytet ishin vendosur konsullatat e disa vendeve, si ajo e Austro-Hungarise, Rusise, Greqise, Italise, etj.
Per pushtimin e Shkodres ushtria malazeze fillimisht beri ne plan qe te hidhte ne sulm dy te tretat e efektivit te saj prej 21 mije vetesh, te perbere nga dy grupime operative, te Zetes dhe ate Bregdetar, gjithsej 3 divizione.
Me 10 tetor 1912, forcat malazeze te Grupimit te Zetes, prej 15 mije vetesh, filluan mesymjen kunder Garnizonit turko-shqiptar ne Tuz, i perbere prej tre mije trupash. Garnizoni i Tuzit, ne rrethim te plote, luftoi me vendosmeri perballe nje epersie derrmuese te kundershtarit dhe pa asnje ndihme nga jashte. Shume luftetare shqiptare u vrane nga zjarri i artilerise malazeze dhe sulmet e parreshtura te kembesorise. Vetem nga batalioni i Kavajes, gjate ketyre luftimeve rane 87 vete, ose nje e pesta e efektivit. Ne keto kushte te renda, me 13 tetor forcat malazeze munden ta thyejne qendresen dhe te pushtojne Tuzin.
Renia e Tuzit qe nje goditje e rende ushtarake e psikologjike per efektivin e Garnizonit te Shkodres. Por Komanda e ketij garnizoni nuk ra ne disfatizem, perkundrazi ajo pershpejtoi masat e gjithanshme per te pritur armikun ne portat e qytetit, e ne radhe te pare intensifikoi punimet fortikuese ne rajonet e mbrojtjes. Qe ne vitin 1911 Komanda e Garnizonit kishte filluar fortifikimin e rajoneve te mbrojtjes te qytetit, ne menyre rrethore, duke shfrytezuar vecorite natyrore, te cilat favorizonin veprimet mbrojtese. Ne radhe te pare, pengesat e shumta ujore, (liqeni, lumenjt e Bunes, Drinit dhe Kirit, kodrat dhe malet, qe e rrethojne qytetin.
Komanda percaktoi pese rajonet kryesore te mbrojtjes: rajoni i Taraboshit, i Shtojit, i Bardhajt, i Berdices dhe i Tepes. Cdo rajon kishte organizuar mbrojtjen rrethore per te perballuar mundesine e luftes ne rrethim, sidomos ne rastin e sulmeve te befasishme naten. Fortifikimi ishte i nivelit bashkekohor, me tre deri ne kater transhe, te lidhur me njera-tjetren me hendeklidhje, me tela me gjemba para vijes se pare, qe shkonin nga pese deri ne dhjete radhe, me prozhektore per ndricimin e fushes se luftimit naten, me qe shumica e luftimeve u zhvilluan naten, pengesa te ndryshme ujore si gropa thithese, ne zona mocalore si ne fushen e Beltojes e te Trushit, me sistem nderlidhje dhe me strehime te mbuluara per efektivin. Ne fortifikimin e Shkodres, krahas trupave xheniere, nje kontribut te madh dha popullsia e qytetit, kryesisht ajo pjese qe nuk ishte e armatosur dhe nuk merrte pjese ne luftime. Rreth 400-600 banore te qytetit punonin cdo dite, te shoqeruar edhe nga banda muzikore e garnizonit.
Komanda e Larte malazeze, duke vleresuar se rajoni i Shtojit duhet te ishte me i dobet per shkak se shtrihej ne zone fushore, vendosi te jepte aty goditjen kryesore. Me 25 tetor, pas nje pergatitjeje te fuqishme me artileri, forcat e divizionit te dyte malazez dhe te divizionit te trete ndermoren sulme te furishme ne Shtoj. U zhvilluan luftime kryesisht naten, ne distance te afert, me bajonete dhe trup me trup, por armiku nuk mundi te perparoje asnje hap perpara. Malazezet per tre dite paten rreth 1500 ushtare te vrare e te plagosur. Sipas nje pohimi te mbret Nikolles, te cituar nga nje historian ushtarak malazez, nga humbjet e renda te pesuara ne Shtoj, "te gjithe forcave malazeze, me perjashtim te brigades se Zetes, i kishte hyre paniku ne zemer, aq sa nje hap nuk mund te bente perpara". Pikerisht ne kete moment, Mbret Nikolla, duke pare se nuk po e pushtonte dot Shkodren me focat e tre divizioneve thirri ne ndihme nga Gjakova edhe divizonin e katert, me rreth 5500 vete. Keshtu perreth Shkodres, bashke me divizionin e pare qe po sulmonte Taraboshin, u perqendrua e gjithe ushtria malazeze, prej kater divizonesh.
Me 5 nentor 1912, pas disfatave qe pesuan ne sulmet e tyre te perseritura ne Shtoj, Bardhaj e Tarabosh, para dite, artileria malazeze, filloi bombardimin e lagjeve myslymane te qytetit. Mjaft shtepi u shkaterruan dhe shume gra e femije vdiqen nen rrenoja. Malazezet kishin menduar se familjet dhe objektet e kultit katolik nuk do t'i pranonin myslymanet, por ndodhi e kunderta. Familjet dhe kishat katolike te Shkodres i strehuan me bujari familjet myslymane. Ne keto kushte, artileria malazeze, vazhdoi bombardimin e te gjithe lagjeve te qytetit, myslymane e katolike.
http://www.albmilitary.com/index.php?action=dlattach;topic=183.0;attach=3787; image
Me 17 nentor trupat serbe te dy divizionieve Shumadia dhe Drini, se bashku me trupat malazeze te divizionit te pare, pushtuan kalane e qytetit te Lezhes dhe portin e Shengjinit, ku ndodheshin nje pjese e forcave shqiptare. Keshtu, u nderpre rruga Shkoder - Lezhe prej nga vinin furnizmet dhe ndihmat. Eshte fundi i nentorit te vitit 1912. Pas shpalljes se Pavaresise, ne 3 dhjetor 1912, vendoset armepushimi per nderprerjen e te gjitha veprimeve luftarake ndermjet ushtrise otomane dhe aleateve ballkanike. Ne kete moment, Mbret Nikolla i Malit te Zi i dergon komandantit te Garnizonit te Shkodres, kerkesen per te dorezuar qytetin e Shkodres, por Hasan Riza Pasha i pergjigjet: "Tashme, Shkodra eshte nje qytet shqiptar qe nuk mund te marre urdhera nga nje komande turke dhe se qyteti deshiron te mbroje pavaresine e vet kunder malazezeve".
Ne kushtet kur Garnizonit te Shkodres nuk po i vinte asnje ndihme nga jashte dhe kur ishte shpallur pavaresia e Shqiperise, Hasan Rizaja vendosi qe te hynte ne marreveshje me malesoret shqiptare per t'u rene bashkerisht trupave malazeze. Me 27 janar 1913, ai mblodhi shtabin e Garnizonit dhe deklaroi se nuk mendonte ta mbronte me Shkodren ne favor te Turqise, por per llogari te Shqiperise. Data 31 janar 1913, ishte caktuar dita e ngritjes se flamurit shqiptar ne kalane e Rozafes dhe dita e fillimit te sulmit te perbashket te forcave te Garnizonit te Shkodres dhe malesoreve shqiptare kunder trupave malazeze e serbe. Por me 30 janar 1913, pasdite Hasan Rizai u vra pabesisht. Komanden e Korpusit te Shkodres e mori zevendesi i tij, Esat Pashe Toptani.
Ndersa Konferenca e Londres vazhdonte punimet, mbret Nikolles iu sugjerua nga miqte e tij me te ngushte europjane se vetem marrja sa me e shpejte e qytetit do te ndikonte qe Fuqite e Medha, te ndodhura para faktit te kryer, te vendosnin qe t'ja jepnin Shkodren Malit te Zi. Mbret Nikolla iu drejtua per ndihme te pakufizuar ushtarake Serbise. Gjeneralet malazeze dhe serbe ne fillim te shkurtit 1913 pergatiten planin e mesymjes se perbashket per pushtimin e Shkodres, ku do merrnin pjese forcat e kater divizoneve malazeze dhe tri divizioneve serbe.
Per te marre Shtojin, malazezet formuan 2 kolona sulmi, te perbera nga efektivat e tri brigadave te kembesorise. Serbet, me forcat e tri divizoneve, te vendosura ne Mjede, Bushat, e Shkjeze, ne bashkeveprim me nje brigade malazeze te divizionit te pare, duhet te sulmonin rajonin e fortifikuar ne Beltoje e Berdice. Me 7 shkurt 1913, pas tri oresh bombardimi me artileri, nga i cili sipas kujtimeve te nje gjenerali malazez, Shkodra i ngjante nje vullkani te shperthyer, malazezet u hodhen ne sulm. Perleshje te pergjakshme u zhvilluan ne te gjithe vijat e frontit, ne Shtoj, Tarabosh, e Bardhaj. Furia e pare u sulmit u drejtua kunder llogoreve ne Shtoj dhe zgjati gjysem ore me shume egersi. Malazezet lane shume te vrare, por Shtoji nuk ra.
Ne nje ore, malazezet ne Shtoj bene tri sulme me bajoneta, te cilat perfundonin ne ndeshje trup me trup. Pasi u hodhen ne sulm te gjitha rezervat, malazezet munden te merrnin dy transhete e para. Mbrojtesit e rajonit te Shtojit u detyruan te terhiqen ne transhene e trete. Te gjithe burrave te qytetit te Shkodres, iu kerkua te shkonin ne llogore. Ata qe nuk kishin arme, u urdheruan te trasportonin te plagosurit, te cilet vinin ne qytet nga te gjitha anet.
Komanda e Garnizonit te Shkodres, pasi vleresoi situaten, i dha urdher komandes se rajonit te Shtojit qe te kundersulmonte me rezervat e saj per te rimarre transhene e pare dhe te dyte, te pushtuar nga malazezet. Ne oret e fundit te po kesaj dite, efektivat e mbrojtesve te Shkodres ne Shtoj, u hodhen ne kundersulm. Pas nje gjysme ore, u mor transheja e dyte dhe per nje cerek ore, e para. Malazezet, te zene ne befasi, u terhoqen, por pasi u riorganizuan u hodhen perpara me shpejtesi, duke i pushtuar ato pjese - pjese. Per pak kohe, ata i rimoren te dy transhete. Por suksesi i tyre nuk zgjati shume; ne oren 02.30 te dates 8 shkurt, Komanda e Garnizonit te Shkodres futi ne luftim rezervat e saj dhe ne oren 04.00, malazezet ishin flakur tutje nga dy transhete, te cilat nuk i moren dot me.
Komanda e Garnizonit te Shkodres, me daten 8 shkurt dha urdher per kundersulmuar. Sipas nje historiani malazez, ushtria e mbret Nikolles deri ne ate kohe kishte pesuar rreth 7 mije te vrare dhe mezi po perballonte kundersulmin e forcave te Garnizonit te Shkodres. Ne keto kushte te veshtira, komanda e larte malazeze riperseriti me kembengulje kerkesen qe trupat serbe te sulmonin menjehere Berdicen. Komandanti i forcave serbe vendosi te sulmoje naten Berdicen me dy kolona. Ne oren 03.30, te dates 9 shkurt 1913, trupat serbe te tri divizoneve kaluan ne sulm kunder rajonit te fortifikuar te Berdices. Ne kete sulm, serbet per 3-4 ore luftim lane ne fushen e betejes 1800 te vdekur, nga keta 39 oficere si dhe 300 rober. Shtypi serb i asaj kohe e quajti kete perleshje "Kasaphana e Berdices" dhe nje nga "katastrofat me te medha te ushtrise serbe gjate gjithe Luftes se pare Ballkanike".
Mbret Nikolla, me humbjet e renda te pesuara, perfundimisht nuk kishte me shpresa qe ta pushtonte Shkodren vetem me ushtrine e vet. Ne keto kushte ai iu lut perseri mbretit te Serbise qe ta ndihmonte ushtarakisht. Serbia vendosi te dergonte ne Shkodrer, rreth 15 mije forca te tjera, qe do te emertoheshin "Korpusi bregdetar i Shqiperise", i cili, vec artilerise se rende do te kishte edhe kater avione luftarake, nga shtate qe kishte gjithsej ushtria serbe. Nderkohe, me 23 mars 1913, Konferenca e Londres kishte vendosur qe Shkodra t'i mbetej Shqiperise. Fuqite e medha europiane i kerkuan Malit te Zi dhe Serbise qe te terhiqnin forcat e tyre nga rrethimi i Shkodres. Por malazezet dhe serbet nuk donin te hiqnin dore nga plani per te pushtuar Shkodren. Ne marreveshje me qeverine greke nga Selaniku, nepermjet tri konvojeve, u transportuan ne Shengjin deri nga fundi i marsit, rreth 15 mije ushtare serbe, te pajisur, pervec artilerise, edhe me aeroplane luftarake. Njekohesisht, ushtria malazeze u vu nen komanden e gjeneraleve serbe. Por humbjet e renda qe kishin pesuar me pare ne luftimet kunder Garnizonit te Shkodres i benin gjeneralet serbe qe te hezitonin e te zvarritnin sulmin kunder Shkodres, derisa erdhi urdhri qe ushtria serbe te terhiqej nga rrethimi i qytetit. Te mbetur vetem, forcat malazeze me 31 mars 1913, ben edhe nje sulm te deshperuar kunder Taraboshit, por pa sukses.
Gjendja ne Shkoder nderkaq nuk ishte e thjeshte, qe ne dhjetor njerezit kishin filluar te vdisnin nga uria. Ne kushtet e mungeses se ushqimeve dhe faktit se fati i Shkodres ishte percaktuar nga Fuqite e Medha, Komanda e Garnizonit te Shkodres vendosi te dilte nga qyteti.
Me 23 prill 1913, u arrit nje marreveshje me palen malazeze me 24 pika, sipas se ciles Garnizoni i Shkodres do te dilte nga qyteti me te gjithe armatimin, pajisjet, dokumentacionin, etj.
Me 24 prill 1913, ne mengjez, efektivi i Garnizonit te pathyeshem te Shkodres, i rreshtuar ne kolone marrshimi, me flamujt luftarake, se bashku me armatimin, mitralozet, topat dhe pajisjet e tjera, u nis per ne drejtim te Lezhes. Pas nje qendrimi te shkurter prej tre javesh te trupave malazeze, qyteti i Shkodres i kaloi per nje vit per administrim Komisionit Ushtarak Nderkombetar dhe pastaj u bashkua me pjesen tjeter te Shqiperise.

Edvin83
03-01-2014, 08:43
Kryengritja e Shtatorit nė Mavrovė ka mbetur pa hyrė nė histori, si kryengritja mė e madhe shqiptare nė fillim tė shek XX
04-11-2013 / Nga Prof. Dr. Vebi Xhemaili
Pra kjo kryengritje edhe pse zgjati mbi dy muaj dhe pėrfshiu 7 qarqe, fare pak njihet nė historiografinė botėrore dhe ballkanike. Kjo kryengritje mė e madhe shqiptare nė fillim tė shek. XX nuk mund tė krahasohet as me atė tė Ilindenit, e cila ka zgjatur vetėm njė ditė dhe ka pėrfshi vetėm njė qytet. Pra, Ilindenit i jepet shumė mė shumė peshė nė politikėn shtetėrore maqedonase dhe atė ballkanike, ku pėr fat tė keq ėshtė e pėrkrahur edhe nga disa historianė shqiptarė. Ndėrsa Kryengritja Shqiptare e Shtatorit, minimizohet nga vetė politikanėt shqiptarė dhe institucionet e saja, nuk mbahet asnjė manifestim nė rang shtetėrorė nė Kosovė, as nė Shqipėri, as nė Maqedoni.
Pas pushtimit tė fushės sė Pollogut nga ushtria serbe, ajo hasi nė rezistencė dy javore nė fshatrat e Rekės mbi Mavrovė. Nė kėto beteja filloi lufta mė e pėrgjakur e shqiptarėve tė kėsaj ane. Kryengritėsit i bėnė rezistencė tė paparė ushtrisė sė rregullt serbe qė ishte e organizuar mirė, edhe me artileri dhe teknikė moderne, numerikisht shumė mė e madhe. Pėr kėtė arsye, forcat kryengritėse kėrkuan ndihmė nga Komanda e Pėrgjithshme Shqiptare qė ndodhej nė Dibėr. Qeveria e Pėrkohshme e Dibrės, pas njė analize, mė 29 shtator vendosi qė kryengritėsve mbi Mavrovė t’u dėrgojė pėrforcime tė reja, nga radhėt e luftėtarėve qė ishin nė vijėn mbrojtėse Ohėr-Strugė, pasi qė forcat serbe nė kėtė drejtim gjithnjė e mė shumė po forcoheshin. Ushtritė serbe pasi e pushtuan Gostivarin e dogjėn dhe u hakmorėn pėr rezistencėn e bėrė. Regjimi serb vendosi pėr t’u hakmarrė dhe shfarosur popullsinė e pafajshme me burra, gra, fėmijė dhe pleq, duke djegur fshatrat pėr rreth dhe duke rrafshuar ato me tokė. Nga kėto masakrime, mbi 5000 banorė e lėshuan Gostivarin me rrethinė dhe u nisėn nė mėrgim kah Elbasani. Kjo kryengritje pėrfshiu shtatė qarqe shqiptare dhe zgjati mbi dy muaj nė luftė pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar. Raportet e diplomatėve tė huaj flasin pėr luftime tė ashpra nė tė gjitha frontet e luftės, duke theksuar se pėrkundėr epėrsisė sė ushtrisė serbe me armatim, kryengritėsit shqiptarė tė krahinės sė Rekės nė komandėn e Hoxhės sė Tanushės nuk zmbrapsėn. Nė vazhdim tė raportit, konsulli austriak nga Beogradi thekson se vazhdojnė luftimet e ashpra, me humbje nga tė dyja palėt. Pėr sukseset e dobėta tė depėrtimit tė ushtrisė serbe nė tė gjitha frontet, lajmėronte edhe Zhitkovski nga Manastiri, sipas tė cilit ushtria serbe nuk ishte nė gjendje qė tė ripushtojė territoret shqiptare nė vijėn Strugė-Dibėr-Kėrēovė, kurse luftime tejet tė rrepta ishin zhvilluar nė territorin mbi Gostivar, nė vijėn Vracė-Mavrovė, me fshatrat pėrreth. Derisa mbi Gostivar bėheshin luftime tė ashpra, Jeliēka nga Shkupi njoftonte me telegram se kryengritėsit paskan sulmuar nė fushėn e Pollogut, midis Tetovės dhe Gostivarit, njė kolonė furnizimi tė pėrbėrė prej 4 kamionėsh dhe 350 karrocash me bukė, ku “automobilat u dogjėn, ndėrsa ushqimi u rrėmbye”.
Beteja e madhe nė Mavrovė dhe pjesėmarrja e shqiptarėve tė Rekės/Nė betejėn e Mavrovės, ushtria serbe nė fillim u mbraps, Shqiptarėt e Rrekės nėn komandėn e Hoxhė Tanushės, dukej se janė nė prag tė fitores. Nė kėto ēaste tė vėshtira pėr ushtrinė serbe komandanti i tyre detyrua me revole nė dorė tė ndalė ushtarėt e tij qė filluan tė iknin nga fushėbeteja. Komanda serbe, pėr tė shpėtuar nga disfata e plotė, kėrkoi pėrforcime tė reja. Asaj i erdhėn nė ndihmė njėsitet e regjimentit XII, XX dhe njėsiti “Car Llazar”. Forcat serbe filluan sulmin mė 27 shtator, me artileri prej sė largu, pasi me armė tė tjera nuk mund tė afroheshin nė pozicionet e luftėtarėve shqiptarė. Sipas raporteve serbe, nė kėto sulme pėrmenden afėr 40 vullnetarė tė vrarė shqiptarė. Mė 28 shtator, forcat serbe arritėn para Mavrovės, kurse kėtyre njėsiteve iu bashkėngjitė edhe regjimenti VII, qė u kyē nė sulmin e mėtutjeshėm. Mė 29 shtator, serbėt pasi pushtuan Mavrovėn, vazhduan marshin nga fshatrat e Rekės, nėpėr rrethinėn e Zhirovnicės dhe Grykės tė Lumit Radika, duke iu afruar Dibrės. “Raportet serbe japin njė numėr tė madh tė vrarėsh nga kryengritėsit”. Ata shqiptarė qė nuk u nėnshtruan urdhrave tė komandės serbe, dėnoheshin dhe dėrgoheshin nė burgjet e Shkupit. Krerėve tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare u grabiteshin fėmijėt e tyre nga mosha 8-10 vjeēare dhe dėrgoheshin nė Serbi, kurse “deri tani vetėm nė Tetovė janė grabitur 4 fėmijė”. Sipas raportit tė konsullit austriak, Von Storck nga Beogradi, po veprohet vėrtet pa mėshirė kundėr “arnautėve” tė zėnė rob, kėshtu qė shfarosja e filluar e elementit jo sllav, do tė kryhet tėrėsisht “me kėto ekzekutime tė shumta qė u bėnė nė Tetovė dhe Gostivar”. Nė betejėn e Mavrovės pėrleshja me armė ka zgjatur 13 ditė, duke lėnė njė numėr tė vrarėsh nga kryengritėsit shqiptarė, por edhe pse mungojnė raportet serbe pėr numrin e tė vrarėve nga ana e tyre, ka pasur tė vrarė edhe nga ushtria serbe.122 Komanda dhe ushtria e saj mė 30 shtator po pėrparonte kah lumi Radika nė drejtim tė Dibrės. Ushtria serbe sulmonte edhe nga Kėrēova, ajo pasi mori pėrforcime tė reja, kaloi nė kundėr ofensivė, kėshtu pas sukseseve nė afėrsi tė Kėrēovės te fshati Izvor, mori drejtimin e Dibrės. Nė kėtė betejė u plagos ēetniku i njohur serb Vasilije Trbiq. Ushtria serbe pasi e shoi me gjak kėtė kryengritje, u soll si e ēoroditur mbi tėrė popullsinė e pafajshme, shkruante gazeta “Radniēke Novine”. “Mė kap tmerri kur i shoh dhe pyes vetveten, se si njerėzit mund tė jenė kaq barbarė sa tė kryejnė kaq shumė mizori”.14 Pėr sjelljet serbe dhe pastrimin etnik njofton edhe Mitropoli i Durrėsit, ku thotė se “duke ikur nga barbaria serbe kanė ardhur shumė njerėz nga Dibra, Gostivari, Gjakova, Prishtina, Tetova, Prizreni, kurse me ta edhe mjaft bullgarė (bėhet fjalė pėr sllavo-maqedonasit)”. Deri mė 25 tetor nga Tetova dhe Gostivari janė shpėrngulur me dhunė mbi 400 familje. Gjendjen faktike nė Kosovė dhe trevat lindore mė sė miri e pėrshkruan nipi i Bajram Currit, Daljan Curri, i cili vetė u paraqit nė konsullatėn austriake nė Shkodėr, pėr t’u ankuar pėr gjendjen dėshpėruese tė popullsisė nė rrethet e Gjakovės dhe Prizrenit, pėr t’u lutur pėr kėshillė dhe ndihmė. “Sipas dėshmive” tė tij, serbėt, respektivisht malazezėt, bėjnė masakra mė ēnjerėzore nė ato vise, kėshtu qė Bajram Curri ėshtė i mendimit se ata i kanė caktuar vetes si qėllim pėr tė shfarosur me gjithė gra dhe fėmijė shqiptarėt qė jetonin pėrbrenda kufirit tė ri serb dhe malazez. Nė letrėn dėrguar Mis Durhamit nga Manastiri, mė 21 tetor 1913, pėrshkruhen krimet dhe masakrat qė kanė bėrė serbėt nė Dibėr, Strugė, Ohėr, Mavrovė, Gostivar, Tetovė dhe Shkup. Ushtria serbe u soll shumė keq edhe nė pjesėn e Shqipėrisė sė lirė dhe tė pavarur, ku bėri kėrdi nė Prefekturėn e Elbasanit, edhe pse popullsia e saj e mbajti me bukė. Ajo, kur u tėrhoq nga kėto anė, shkatėrroi ēdo gjė, madje duke plaēkitur edhe mobiliet e shtėpive. Para kėtij tmerri, njė pjesė e madhe e popullsisė sė kėtyre krahinave u shpėrngulė, ndėrsa njė pjesė e saj u vendosė nė Shqipėrinė e Mesme.

http://img7.imageshack.us/img7/1316/shqiptaretedebuarngakostw3.png

Pėr kėtė situatė tė krijuar, Serbia akuzonte Qeverinė e Vlorės, e cila me ndihmėn e Esat Pashės dėshironte tė dilte pėrsėri nė det. “Serbia ėndėrronte asgjėsimin e Qeverisė sė Vlorės” dhe pushtimin e Shqipėrisė nga veriu, kurse Greqia nga jugu ende i mbante me kėmbėngulje viset e pushtuara pėrreth Vlorės. Mė 18 tetor, Austro-Hungaria i dėrgoi njė ultimatum Serbisė, qė brenda 8 ditėve tė tėrheq ushtritė e saj nga kufijtė politikė, tė caktuar me vendimin e Londrės. Me “kėshillimin” e Francės dhe tė Anglisė, ushtria serbe nė afatin e caktuar tėrhoqi ushtrinė. Pra, lakmitė e daljes nė detin shqiptar dhe politika pushtuese sllave pėsuan njė disfatė tė plotė. Serbia deshi tė dalė nė det, edhe tė ketė njė koloni tė saj: “Prandaj mbeti edhe pa det, edhe prej kolonisė sė ėndėrruar bėri njė armik gjakatar”. Qeveria e Vlorės ndodhej nė njė pozitė tė palakueshme: grekėt assesi tė largoheshin nga Shqipėria Jugore, ndėrsa serbėt nga Shqipėria Verilindore. Serbia kėto qėllime ekspansioniste nė tokat e pushtuara shqiptare mundohet t’i forcojė edhe mė tepėr me ndihmėn e Esat pashė Toptanit dhe Arif Hiqmet Kumanovės, qė ishin shpallur publikisht aleatė tė Nikolla Pashiqit dhe “miqtė e Serbisė”. Nė anėn tjetėr, Qeverinė e Vlorės nuk e njohu as Turqia. Ajo vazhdoi edhe mė tutje qė Shqipėrinė e Pavarur ta radhisė si vend i pandarė tė Perandorisė. Xhonturqit gjatė luftėrave ballkanike pėrhapėn njė propagandė tė fuqishme midis shqiptarėve mysliman, ku munduan tė bindin popullatėn shqiptare pėr ēlirimin e trojeve tė okupuara e tė shkelura nga armiqtė, premtuan njohjen e Shqipėrisė me kufijtė e saj Etnik, kjo ide gjeti mbėshtetje tė fortė te forcat liridashėse kur panė se armiqtė sllavė morėn vendin nėpėr kėmbė. Edhe Fuqitė e Mėdha vendosėn tė vėnė “gurėt e ndarjes”, pasi Shqipėria nė kėtė kohė nuk paraqiste forcė kombėtare midis Ballkanit. Dobėsitė e shqiptarėve dhe pėrēarjet tyre pėr interesa tė ngushta karrieriste bėnė qė Fuqitė e Mėdha ta ndajnė Shqipėrinė copa-copa, sipas interesave tė tyre politiko-strategjike, ky popull kreshnik u shndėrrua njė mall tregu pėr ta. (V.Xh). Nga kjo situatė e paraqitur, shqiptarėt e panė se nuk mund tė pritej mė shumė nga Fuqitė e Mėdha, ngase vetėm Austro-Hungaria nuk mund t’u bėnte ballė shteteve tė tjera evropiane. Prandaj, njė pjesė dėrmuese e popullatės shqiptare filloi ta kthejė kokėn “prapa”, kah Turqia, duke thėnė se ėshtė mė mirė njė Shqipėri autonome, se sa njė shtet i “pėrgjysmuar” dhe gjoja i pavarur. Kėtė ide mė sė shumti e propagandonin turkomanėt e zakonshėm, tė cilėt assesi tė bindeshin se “Shqipėria mund tė ekzistojė edhe pa Turqinė”. Ideologėt e kėsaj ideje ishin turkomanėt Ali Tetova dhe Beqir Grebeneja, dhe ideatori i unionit serbo-shqiptar, Arif Hiqmet Kumanova, tė cilit Nikolla Pashiqi i kishte premtuar postin e princit tė Shqipėrisė nė tokat e pushtuara qė nga Dibra Tetova deri nė Shkup. Ndėrsa rryma turkomane ishte paguar nga pushteti xhonturk, pėr tė rrėzuar Qeverinė e Pėrkohshme, duke pėrgatitur “komplot” kundėr Ismail Qemalit. Por Ismail Qemali, si diplomat i shquar me njė peshė tė jashtėzakonshme nė diplomacinė kombėtare dhe njohės i mirė i rrethanave politike nė Ballkan e mė gjerė, ishte shumė i interesuar pėr ruajtjen e unitetit kombėtar nė kėto ēaste kritike pėr Pavarėsinė e vendit. Prandaj, njerėzit e Qeverisė pasi e burgosin Beqir Grebenenė, vetė Ismail Qemali urdhėroi qė ta lėshojnė nė liri, ndėrsa pėr Esat Pashėn ka deklaruar se “ky tradhtar duhet tė vritet”.
Gjenocidi serb nė trevat lindore shqiptare, pas shuarjes sė kryengritjes sė Dibrės/Komanda serbe, nė kėto rrethana, nė vend qė tė qetėsonte situatėn, ajo ndėrmerrte masa tejet tė ashpra kundėr popullsisė sė pafajshme. Arrestimet e shqiptarėve myslimanė dhe turqve vazhdojnė pa ndėrprerė. Shqiptarėt e arrestuar nė burgun e Tetovės nxirren jashtė qytetit dhe pa gjykim ekzekutohen. Sipas raportit tė nėnkonsullit austriak, tė pėrpiluar me tė dhėna nga terreni nė Tetovė, mė 8-9 tetor, thuhet se “me tė vėrtetė po veprohet pa mėshirė kundėr “arnautėve” tė zėnė rob dhe shfarosja e filluar mė parė e elementit shqiptar do tė kryhet tėrėsisht”. Posaēėrisht shumė keq po sillet ushtria serbe nė trevat lindore, ku pati kryengritje tė armatosura. Ushtria serbe dhe komitėt e saj po bėjnė ekzekutime tė papara nė fshatrat e Tetovės dhe Gostivarit. Raporti i konsullit Jeliēka nė Shkup pėrshkruan mė sė miri situatėn dhe rrethanat politike nė Tetovė dhe mė gjerė nė Vilajetin e Kosovės dhe tė Manastirit, pas mbarimit tė Kryengritjes sė Shtatorit. “Mjerisht, njė monotoni e trishtuar duhet ta karakterizojė raportin e kėtushėm, duke marrė parasysh pėrdhunimet dhe shtypjen e pjesės jo sllave tė popullatės, zor se mund tė ketė vend pėr tė regjistruar tė gjitha aksionet e regjimit serb”. Nė veēanti, pėr sa u takon shqiptarėve myslimanė dhe turqve, ka pushuar sė ekzistuari ēdo siguri e pronės, lirisė individuale, tė ndėrgjegjes, si dhe e jetės. Mė poshtė nė raport vazhdon: “Tė gjitha xhamitė po mbyllen, pasi imamėt e qyteteve dhe tė fshatrave refuzojnė qė ditėn e premte, lutjen e Allahut ta zėvendėsojnė me lutjen pėr sovranitetin e vendit, dhe nė vend tė Zotit, tė pėrmendet emri i Kral Pjetrit”. Thirrja e ezanit nėpėr minaret e xhamive ėshtė ndaluar rreptėsisht, kėshtu qė me tė gjitha mjetet po punohet pėr “kthimin nė fenė ortodokse”. Sukses mė tė madh kanė pasur nė krahinat kufitare, ndėrsa nė krahinėn e Rrekės dhe Dibrės sot nuk ka mbetur askush prej konfesionit islam. Mė 29 nėntor kanė arrestuar shumė shqiptarė nė Tetovė dhe Gostivar, shumė prej tyre tė besimit islam kanė filluar tė braktisin shtėpitė. Vetėm nga Tetova dhe Gostivari, prej 25-29 tetor, mbi 140 familje kanė ikur pėr nė Shkup, pėr tė vazhduar rrugėn e migrimit pėr nė Turqi. Konsulli austriak thekson, mė 29 nėntor pėr tė parė gjendjen faktike tė shqiptarėve: “vetė e vizitova Tetovėn, me qėllim qė tė bindem pėr gjendjen dhe situatėn faktike, ku me sytė e mi pashė gjendjen trishtuese tė shqiptarėve myslimanė”. Ata ishin tė terrorizuar nga arrestimet e shumta, endeshin rreth e rrotull tė druajtur e tė ndrydhur, duke pritur nė ankth rastin e vetėm pėr tė shpėtuar nga zgjedha e sundimit serbo-sllav, duke sakrifikuar tėrė pasurinė e patundshme, tė cilėn nuk guxojnė ta quajnė si tė vetėn”. Nė Teqen e Tetovės, njėra ndėr mė tė pasurat nė kohėn e Perandorisė Osmane, ku para ardhjes sė serbėve jetonin mbi 50 dervishė, duke shėrbyer nė njė qendėr tė kulturės islame dhe duke dalė nė ndihmė kalimtarėve tė ndryshėm, tė cilėt gjenin strehim dhe ushqim pa pagesė. Me ardhjen e sunduesve serbė nė Pollog, ata sė pari plaēkitėn vendet mė tė pasura dhe mė tė bukura tė kėsaj ane, e pastaj filluan t’i shfrytėzojnė pėr kazerma dhe nevoja ushtarake, si depo pėr municion dhe strehimore kuajsh. Nė raportin e vet konsulli austriak thotė: Unė dhe nėnkonsulli britanik patėm njė takim me udhėheqėsin e fesė islame, Mutiveliun e Pollogut, Abdyrahman Beun, njė shqiptar shumė i zgjuar dhe i nderuar, qė kryente detyrėn e Mutiveliut tė Tetovės. Ky udhėheqės i shquar ishte shumė i pakėnaqur me sjelljet barbare tė ushtrive serbe dhe se kishte planifikuar tė emigrojė nė Shqipėri, pėr t’u bashkangjitur me patriotėt e tjerė shqiptarė. Ai mbante lidhje tė pėrhershme me Mehmet pashė Tetovėn, Halim Beun dhe patriotė tė tjerė qė ndodheshin nė taborin e Ismail Qemalit, qė luftonin pėr bashkimin e trojeve shqiptare. Ky mbante kontakte me diplomatėt e huaj, duke i mbrojtur shqiptarėt nga sjelljet e egra tė ushtrisė dhe policisė serbe. Deri tani kishte luajtur rol tė rėndėsishėm me autoritetin qė kishte, qė tė ndalė shpėrnguljet e shqiptarėve pėr nė Turqi. Se ēfarė barbarizmash ka kryer ushtria serbe nė Pollog dhe mė gjerė, mund tė konstatojmė nga raporti qė na jep konsulli Jeliēka, pasi e vizitoi Tetovėn nga fillimi i muajt nėntor tė vitit 1913, pas mbarimit tė Kryengritjes sė Shtatorit. Nė rrugėn ndėrmjet Shkupit dhe Tetovės, e cila ėshtė e gjatė 47 kilometra, nė tė cilėn kryhen tė gjitha shkėmbimet e prodhimeve nė fushėn tepėr pjellore, e cila shtrihet deri nė Gostivar, por edhe nė krahinėn e pasur dhe tė populluar tė Dibrės, “nuk takova njė njeri dhe as njė shtėpi tė banuar, me pėrjashtim tė dy haneve nga koha e turqve”. Shtypi shqiptar i kohės, nė artikujt e vet ngriti lart idealet dhe luftėn e popullit shqiptar, pėr ēlirim e bashkim kombėtar. Pėrkrahje tė madhe i dha kryengritjes shqiptare edhe shtypi progresiv botėror, duke folur haptazi pėr terrorin serb, qė kryenin paramilitarėt serbė dhe pushteti nė viset e posa pushtuara shqiptare. Sipas shtypit tė kohės, shqiptarėt treguan haptazi me veprimet tyre luftarake se kurrė nuk do tė njohin sundimin e egėr policor serb nė trojet e tyre historike, dhe se janė nė gjendje ēdo herė e nė ēdo kohė t’i mbrojnė vatrat e veta edhe me armė.
Marrė nga "zemrashqiptare.net"

Ganimet
03-01-2014, 16:05
Ata popuj qe nuk mesojn nga psimet ju perseritet historia.Edvin83 ,paske ber nji pune kolosale,por shurdh jemi e as nuk e ndjejm e as nuk e ndegjojm.
Po te ishin zerat me te fuqishem ne perkujtimin e ktyre ngjarjeve do te ju nderpritej te pakten cungimi i trojeve tona na fqinjet tane 'miqsor' por jo qe intelektualet ,akademiket e historianet nuk kan kohe te meren me kto gjera sepse ju duhet te shahet I.Rugova.

Edvin83
03-01-2014, 20:16
Serbia dhe fqinjėt e tjerė tė Shqipėrisė e panė qė kufijtė vendosen me luftė e spastrim etnik. Dhe kanė qindra vjet qė bėjnė kėtė gjė, dhe vetėm fitojnė territore tė reja. Nė fillim bėhet lufta, pushtohen tokat, e pastaj ulen nė bisedime pėr tė ndarė kufij pėr diēka qė tashmė e kanė marrė. Kėshtu bėnė me tokat shqiptare, dhe kėshtu bėnė edhe me Bosnjen e zona tė tjera nė Ballkan. Shqiptarėt janė ende nė gjumė, e kujtojnė se kufijtė ndėrrohen me dėshira e me bisedime, dhe ende nuk mėsojnė nga pėsimet e tyre...

Edvin83
16-01-2014, 15:13
Mėngjesi i tmerrit nė Reēak
07:55 / E enjte, 16 Janar 20140

Nga: Baton Haxhiu
http://www.gazetatribuna.com/?FaqeID=17&LajmID=39589
Si u bė qė njė gazetar izraelit insistonte tė shkojė nė Reēak para masakrės? Kush na informoi nė orėn 03:00 tė mėngjesit pėr tragjedinė e Reēakut? Si vendosėm tė nisemi pėr nė kėtė fshat? Cilat ishin pamjet e para qė i pamė mė 16 mars nė Reēak?

Naser Miftari ishte gazetari i parė qė kishte ardhur nga Fakulteti i Gazetarisė sė Tiranės. I qetė, muskuloz dhe me njė stil shumė tė mirė gazetarie, ishte njeriu i parė, jashtė fshatit Reēak, qė e ka parė fshatin Reēak tė shkatėrruar dhe tė vrarė, sė bashku me Tzur Shezaf.
Tzur Shezaf ishte njė gazetar izraelit. Ishte e habitshme qė njė gazetar nga Izraeli tė ishte nė Kosovė. Nuk kishim parė nė Kosovė mė parė gazetarė nga Izraeli. Sė paku jo nga ndonjė redaksi. Kishte ardhur njė ditė mė herėt nė redaksi. Nė mesditė kishte arritur pėr tė biseduar pėr mundėsinė e shoqėrimit tė tij nga njė gazetar. Ishte e zakontė tė dinim se ku shkonin gazetarėt. Vetėm sa pėr informatė. Ishte kohė e keqe.


“Ku i bie Reēaku…?”
Ato ditė nuk kishte shumė qetėsi nė Kosovė. Kishte filluar tė prishej armėpushimi. Naser Miftari mė tha se dėshironte tė shkonte nė Reēak. Ku ėshtė Reēaku? - e pyeta Naserin. Dhe pse nė Reēak i thashė! Ai, gazetari, dėshiron tė shkojė herėt nė mėngjes, mė tha Naseri. Si duket fshati ėshtė afėr Shtimes. Do ta gjej, mė tha Naseri. Le se i paska shitur drutė, i thashė. Kėtė shprehje e pėrdornim pėr tė gjithė ata qė bėnin gazetari tė keqe ose nuk kishin mjaft informata. Po ēka di ky ēka po ndodh nė Kosovė. Po shko, i thashė, pse. Ishte edhe njė arsye tjetėr pse shkonin gazetarėt nė shoqėrim. Njė se me lehtėsi realizohej tema dhe nuk komplikohej procedura me policinė serbe. Dhe e dyta: paguhej mirė. Thjesht mirė pėr tė dyja palėt.
Por pėr kėtė mė vonė.

Bardhyl Mahmuti, zėdhėnės i UĒK-sė pėr Zvicėr, kishte telefonuar nė orėn 03:00 pas mesnatės. Ishte zgjuar nėna ime pėr ta marrė telefonin. Trokiti lehtė nė derė qė tė mė zgjonte. I kishim netėt me stres. Shumė me stres.
“Bardhyl Mahmuti po tė thėrret”, ishte njė zė matanė derės. Bardhyli thėrriste shpesh nė telefonin e shtėpisė, por asnjėherė nė kėso kohe. Por e thėrrisnim edhe ne shpesh. Ishte njė figurė interesante pėr ne. Njė shok i mirė matanė telefonit, por i rrėmbyeshėm. Nuk e kishte sensin e distancės. I shikonte gjėrat nga Zvicra. Jo rrallė edhe me njė patetizėm. Mėnyra se si fliste dhe si i shpjegonte gjėrat ishte dramatike edhe pa pasur ndonjė lajm tė tillė.
Sa ėshtė ora? - e pyeta gruan time. - Tre e pesėdhjetė, mė tha. Ueeeeeee, paska ndodhur diēka, i thashė. U ngrita rrėmbyeshėm dhe dola me vrap te telefoni.
Alo Bardhyl! Ēfarė ka ndodhur?!
“Katastrofė!”, mė tha. “Janė vrarė 21 ushtarė tė UĒK-sė qė kanė qenė nė roje dhe dhjeta civilė!!!” Urdhėro!!!! - Lajmi ishte tronditės. Bardhyli pa fije takti ma kumtoi lajmin. Jam ulur nė tokė nga mundimi. Po ku ka ndodhur?, e pyeta. Nė Reēak, mė tha. Te Shtimja diku. A e di ku ėshtė ky vend? - mė pyeti.
Menjėherė m’u kujtua gazetari izraelit. M’u kujtua diskutimi me Naserin dhe Shezafin. Pėr njė fshat qė kurrė nuk kisha dėgjuar mė parė pėr 12 orė u bė temė tmerri. Po, po, i thashė.
Jam veshur shpejt. Pa shpjeguar detajet e ngjarjes pėr familjen time, jam nisur pėr nė redaksi.
Sė pari kam thirrur Alban Bujarin, fotoreporterin, Beni Qenėn, Ylber Bajraktarin, Afrimin, shoferin e redaksisė qė kishte qenė nė tė gjitha vendet mė tė rrezikshme tė luftės. Mė duket kam lajmėruar Vetonin dhe Ylber Hysėn.
Pas njė kohe shumė tė shkurtėr jemi gjetur tė gjithė nė redaksi. Ēka tė thuhet pėr njė lajm qė nuk ishte i verifikuar. Kė ta lajmėrojmė. Si tė thuhet. Kush na ka thėnė. Kush na ka dhėnė lajmin. Tė gjitha kėto pyetje i kishim para vetes.
Problemi ishte se si tė nisemi pėr nė Reēak pa asnjė gazetar tė huaj.
E kam thirrur ambasadorin Uoker, shefin e Misionit tė KVM-sė (tė verifikuesve) dhe ia kam kumtuar lajmin. I kam thėnė ‘merre me rezervė lajmin. Kjo informatė mė ėshtė kumtuar nė orėn tre pas mesnatės’. Thėnė tė drejtėn edhe sot nuk e di kush ėshtė pėrgjigjur nė telefon. A ėshtė pėrgjigjur vetė zoti Uoker apo dikush nga ekipi i tij. Por e di qė jam prezantuar dhe kam folur pa e dėgjuar anėn tjetėr tė telefonit. E kam marrė porosinė nga andej se “do ta verifikojmė shpejt”. Po them pa e ditur a ka qenė Uoker apo dikush tjetėr.


“Ēfarė ka ndodhur, he burrė…?”
Pastaj e kam thirrur Davidin (Slinin, diplomatin britanik) dhe Janin (Kikertin, ndihmėsin e ambasadorit Petriē). Ia kam treguar ngjarjen. E kam lajmėruar disi edhe Jon Kroslandin, atasheun ushtarak nė Ambasadėn Britanike nė Beograd.
Pas pak ka ardhur Vetoni dhe Ylber Hysa.
Beni dhe Ylber Bajraktari ishin tė mendimit se duhet tė niseshim. Unė vi me ju, u thashė. Afrimi ishte i bindur se duhet tė rrezikojmė. Duhej respektuar edhe mendimin e shoferit nė aso situate. Dhe jo vetėm nė atė situatė. Ai ka qenė figura mė interesante gjatė gjithė luftės. Trim dhe rrezikues i madh. Pa tė dhe bekimin e tij, shumė gjėra nuk do tė realizoheshin. Nuk do tė kryheshin shumė tema tė luftės sė Kosovės.
Ishte njė frikė. Ishte diēka qė nuk ishte lehtė tė vendosej.
Diku rreth orės 5 e 30 kemi vendosur tė nisemi. Afrimi ishte i qetė dhe na jepte kurajė. Kėtė herė nuk ngiste makinėn me shpejtėsi. E dinte se po ta bėnte si herėve tjera, mund tė ishte shkas pėr t’u ndalur. Por kėtė herė nuk kishte asnjeri nė rrugė. Asnjė veturė e vetme.
Kur kemi arritur tė Shtimja, kemi parė autoblinda qė ishin ndalur tė pompa e karburanteve. Nė Shtime kishte policė. Policėt rrinin pėrballė Ēmendinės sė Shtimes. Njėzet metra mė poshtė ishte kthesa qė tregonte rrugėn pėr Reēak. Njė djerrinė qė vinte pastaj, nė anėn e majtė tė rrugės qė shpie nė Prizren - menjėherė nė dalje tė Shtimes, zbrisnin dhjeta policė. Ishin tė veshur me kėmisha plumbi tė gjelbėr. Jo tė kaltėr si deri atėherė. Nė majė tė rrugės ishte vendosur njė tank qė tytėn e kishte orientuar nga njė fshat. Nė anėn e djathtė tė rrugės qindra policė ishin ulur nėn pisha. Disa kishin ngritur istikame.
Para policėve lėviznin dy autoblinda. Ishte njė rreshtim qė nuk e kishim parė mė herėt. Thjesht, s’e dinim se ē’kishte ndodhur.
E kemi marrė anėn e majtė tė rrugės. Albanit, Afrimit, Ylberit dhe Benit ua tregova rrėfimin pėr gazetarin e Izraelit dhe Naserin.
Afrimi kishte aftėsi tė jashtėzakonshme konspiracioni. “Uh nanėn e nanės, tha. Mosad ėshtė ai”, klithi Afrimi.
U thashė qė ai dhe Naseri janė nisur herėt pėr nė Reēak. Qė nė orėn pesė tė mėngjesit.
Kur kemi arritur nė hyrje tė fshatit, kemi parė njė ushtar tė UĒK-sė.
“Ēka ka ndodhur he burrė”, i tha Afrimi.
“Tmerr” ia ktheu ai. E kanė vrarė tėrė fshatin, ishin fjalėt e tij.
Afrimi e mbylli dritaren e veturės dhe si gjithmonė ēdo dialog e shoqėronte me nga njė konstatim.
“E rrisim na shqiptarėt pak”, ishte konstatimi i tij, duke u munduar ta lehtėsonte situatėn e vėshtirė.
Vėrtet nuk dėshironim tė besonim se mund tė kishte ndodhur diēka e tillė. Kur jemi afruar nė fshat dėgjoheshin klithma. Lėviznin disa njerėz qė kishin mbetur tė gjallė.
Diēka e tmerrshme paska ndodhur, thashė. Kur kemi arritur nė fillim tė shtėpive tė fshatit e kemi parė kufomėn e parė.
O zot. Koka e prerė. Vetėm lėkura e pjesės sė prapme i kishte mbetur. Njė trup i gjakosur dhe i keqtrajtuar para se tė prehej.
Krimi ishte mbuluar me njė copė paketė. Kemi mbetur tė tronditur. Nuk kisha parė diēka mė tė tmerrshme. Kisha parė shumėēka gjatė dhjetė vjetėve, por asnjėherė nuk kisha parė kokė tė hequr. Jemi shikuar ndėrmjet vete.
Asnjėri nuk fliste asnjė fjalė. Njerėzit e Reēakut ishin nisur drejt njė bjeshke. Ne ua kishim mėsyrė shtėpive njė nga njė.
Kur kemi hyrė nė shtėpinė e parė, kemi parė njė trup tė shtrirė e tė bėrė blozė. Kishte mbetur i shtrirė te dera kurse fėmija ishte disa metra mė larg. Fėmija nėntėvjeēar ishte ekzekutuar nga afėr. Lart nė shtėpi ishin tėrė familja. Familja ishte pllakosur. Gratė kishin vėnė shamitė e mortit kurse ushtari i UĒK-sė e kishte rėndė pse nuk kishte mundur ta mbronte familjen. “Nuk arrita dot t’i shpėtoj. I kishin vrarė tė gjithė ushtarėt e UĒK-sė qė kishin qenė roje e fshatit. I kishin ekzekutuar nga afėr”, fliste komandanti qė nuk kishte mė shumė se tridhjetė vjet.


Nuk besonim ēfarė shihnim nė Reēak
Njė derė e drunjtė, midis dy mureve tė larta, qėndronte e hapur. Disa trupa tė shtrirė, qė ishin ekzekutuar, qėndronin midis oborrit.
“Shkoni tutje se tė gjithė janė tė vrarė”, na tha njė zė gruaje qė ishte shastisur nga tmerri.
Jemi nisur njė lugine qė shpinte nė drejtim tė njė pjese tė fshatit qė disi ishte e ndarė nga fshati. Kemi kaluar njė pėrroskė me guralecė. Bryma, qė dukej si borė, e kishte mbuluar gjelbėrimin e porsanisur. Kur e kaluam njė pjesė tė rrugės, pamė disa shtėpi. O zot ēfarė tmerri. Kufoma tė shpėrndara gjithandej. Ishin vrarė nė ikje dhe ishin ngrirė nga tė ftohtit. U afruam te kufoma e parė. Njė plak qė dora i kishte mbetur te qafa. Aty e kishte rrokur plumbi. Kėsulėn e kishte larg pėr njė gjysmė metri. Gjaku ishte derdhur pėrreth trupit. Goja i kishte mbetur e hapur qė dukej se kishte kėrkuar ndihmė. Njė metėr mė tutje njė djalė i ri qė ishte bėrė blozė. Ishte zbathur. Kjo tregonte se ai kishte provuar tė ikte nga rafalėt vdekjeprurės.

Pastaj njė bregore me plot kufoma. Unė, Beni, Ylberi dhe Afrimi ecnim midis kufomave. Shumė tė vrarė. Ia kemi plasur vajit. Asnjeri nuk ishte atypari. Vetėm ne. Kemi hyrė nė njė shtėpi me pesė tė vrarė. Njė mesoburrė ishte bėrė shoshė. Edhe shtėpia e tij. Mė lart, si njė bregore strategjike, ishte njė gulinov qė kishte mbetur i kacavarur mbi dheun e istikamit. Mė gjasė kishte dashur t’i mbronte fshatarėt. Si duket edhe vetė kishte ikur nga vendi. Derisa ngjiteshim lart, dhjetėra kufoma ishin ndėrmjet nesh. Shanim, bėrtitnim. Tmerr ishte. Ēfarė mllefi. Tė gjithė tė vdekurit ishin vrarė nga njė pozicion i njėjtė. Ishin ngrirė nga tė ftohtit.
Kemi qarė shumė. Sidomos unė. Lotėt mė shkonin. Nuk e besoja se ky tmerr mund tė ishte i kėsaj pėrmase.
Por kėtu nuk ishte fundi. Kisha menduar se ato dhjetėra kufoma ishin tė fundit.
U ngjitėm lart. Ishte njė bregore nė anėn tjetėr tė fshatit. Kemi ecur tutje pėr disa qindra metra. Kur jemi afruar te njė luginė, na ėshtė ndalur fryma. Menduam se atė qė pamė ishte fundi i krimit dhe ēnjerėzores. Por Jo.
O Zot!!! Njė fushė e vdekjes para nesh. Plot trupa tė shtrirė gjithandej. Tre a katėr nė njė vend dhe disa tjerė tutje. Por kur kemi hyrė te njė lug, jemi sikletisur aq shumė. Dhjetėra trupa nė njė vend. Tė pushkatuar. Nė mesin e tyre qėndronte njė vajzė qė vajtonte tė vėllanė kurse tjetri qė ishte buzė ēmendurisė tregonte ekzekutimin. Ai kishte qenė nė vargun e tė ekzekutuarve por kishte shpėtuar pasi ishte shtrirė qė nė zbrazjen e rafalit tė parė.

Ishim ne katėr dhe disa tė tjerė nga fshati. Aty ishte njė djalosh i ri me uniformė tė UĒK-sė.
Ēka je ti kėtu. Ēka ke bėrė ti, i thashė. S’kam mundur asgjė tė bėj. Ik prej kėtu, i thashė. Ka nisur me hapa tė ngadalshėm pėr tė ikur nga fusha e vdekjes. Ėshtė lėshuar me ngadalė teposhtė duke e kthyer kokėn herė pas here.
Jam ulur dhe kam qarė shumė. Shumė. Pėr njė moment mė erdhi njė forcė dhe kam filluar tė sharat. Pa kontroll. Kurrė nuk jam ndier mė afėr UĒK-sė se atė ditė. Kurrė nuk e kam pasur ndjenjėn mė tė vendosur pėr tė luftuar se atė ditė.
Kemi zbritur poshtė. Kemi hyrė te shtėpia e parė qė ishte rrėzė bjeshkės sė Reēakut. Dhjeta gra dhe fėmijė ishin shtrirė nė oborr. Njė plakė e kishte para vetes tė vdekur tė vetmin fėmijė. E kishte tė adoptuar dhe ia kishin vrarė shpresėn e jetės sė saj. Dhjeta tė tjerė ishin bėrė krejt tė mavijosur. Ishin rrahur deri nė alivanosje. E qanin veten dhe nuk kishin ide se disa dhjetėra metra mė lart ishin vrarė shumė burra tė fshatit.
Rrahja e tyre tashmė nuk ishte dhimbje. Sė paku kishin mbetur gjallė. Njė rrėfim i tmerrshėm.


Gazetari qė diti shumė
Kemi ikur nga aty. Nė dalje tė fshatit kemi parė vargun e madh tė veturave. I pari i autokolonės ishte Uoker. Ėshtė ndalur para kufomės sė parė tė fshatit. Ishte ajo kufoma me kokė tė kėputur.
Jemi kthyer prapė me zotin Uoker. Ėshtė nisur fushės sė vdekjes. Kur ėshtė afruar afėr, nuk fliste asgjė. Ka parė kufomat e grumbulluara. Shikonte njė nga njė. Asnjė fjali tė vetme nuk e tha aty.
Kemi zbritur ngadalė te rruga ku ishin veturat e parkuara. Dhjetėra gazetarė qėndronin pėrballė Uokerit.
“Kjo ėshtė masakėr mbi popullsinė civile”, tha Uoker.
Jemi nisur me urgjencė pėr nė Prishtinė. Dėshironim qė tėrė kjo atmosferė tė shpėrndahej nėpėr botė.
Por Naseri dhe gazetari izraelit tashmė kishin dėrguar imazhet e para tė masakrės. Gjithēka kishte marrė dhenė.
Gazetarin qė e trajtoja si njeri qė kishte “shitur drutė” dhe ma pėrmendi njė fshat vetėm disa orė mė herėt, m’u bė i afėrt.
Pyetja qė shtroja nė atė moment ishte: Si e ka ditur qė Reēaku do tė jetė vend i masakrės. Rastėsia. Nuk mė besohej. Edhe pse rastėsitė janė mbret i situatave. Disa kohė mė vonė po i njėjti gazetar kishte kontaktuar me Qeverinė izraelite dhe kėrkonte qė i tėrė fshati tė shpėrngulej nė Izrael. Tėrė shpenzimet do t’i mbulonte qeveria e kėtij vendi. Pėrgjigjja ka qenė jo. Jo e madhe.
Por t’i kthehemi rrėfimit nė fillim. Si e kishin gjetur Naseri dhe Tzur Shezaf Reēakun e atij mėngjesi.
Naseri dhe Shezafi ishin nisur qė nė pesė tė mėngjesit me njė makinė tė kuqe. Atė mėngjes bėnte shumė ftohtė. Shezafi thoshte se xhamat e makinės ishin ngrirė. Kishin kaluar pranė stacionit tė policisė nė Shtime dhe pėrpara dolėn dy-tre policė qė vrojtonin teksa futeshim nė fshat. Tė tre policėt qėndronin para hyrjes sė stacionit dhe i mbanin duart kryq qė shoqėrohej me njė lloj qeshje ironike nė fytyrė.
Kur kishin hyrė nė fshat e tėra qė kishin parė ishte njė gomar. Gjithēka dukej e braktisur, e shkatėrruar dhe e djegur.
Ishin ngjitur ngadalė me makinė lart dhe nė hyrje kishin parė njė burrė rreth tė 30-ve. Ai po pėrpiqej t’iu thoshte se ka tė vrarė por nuk e kishin kuptuar mirė as Naseri dhe as Tzur Shezaf.
Nuk kishte kaluar shumė dhe kishte ardhur aty me makinė Shukri Buja me dy-tre bashkėpunėtorė. Shukri Buja, siē ishte kuptuar mė vonė, ishte komandant i zonės atje, edhe pse kurrė mė parė nuk e kishin takuar dhe njohur. Kishte pasur njė arrogancė dhe ishte drejtuar me pyetjet se kush i kishte sjellė nė Reēak dhe kush ishin.
Kur ishin prezantuar si gazetarė dhe se burri me syze (Tzur Shezaf) ishte gazetar i njohur izraelit, atėherė ishte zbutur.
Ishte larguar me makinė me shpejtėsi prapa dhe u kishte thėnė ushtarėve dhe njėrit qė konsiderohej si pėrfaqėsues i mbrojtjes civile tė fshatit, qė t’i ēojė lart.
Hapat e parė qė kishin bėrė ishin tė ngjiteshin nėpėr shpatin qė ēonte nė kodėr. Rrėzė shpatit ishte dukur njė grua plakė qė thėrriste dhe donte ta dinte se ē’kishte ndodhur.
Naseri dhe gazetari izraelit ishin ngjitur pa fjalė dhe prapa kishin pasur edhe dy-tre fėmijė. Pak mė vonė kishin parė kufomėn e parė, pastaj dy-tre tė tjera bashkė dhe nė majė tė kodrės edhe nja 23 kufoma tė tjera. Ato kishin qenė tė ngjitura njėra me tjetrėn. Fėmijėt ngjiteshin nė kodėr. Tashmė kishin mbėrritur edhe ata lart dhe kishin parė kufomat. Midis tyre ata me gjasė kishin njohur tė afėrmit e vet, me gjasė xhaxhallarė, vėllezėr dhe baballarė. Vaji i tmerrshėm i fėmijėve filloi tė kumbonte nė kodėr. Tzur kishte filmuar gjatė tėrė kohės. As njeriu nga mbrojtja civile nuk i pėrmbante dot lotėt.
Naseri dhe Tzur kishin zbritur pas pak kohėsh poshtė kodrės. Kishin parė edhe njė kufomė pa kokė, nė fshat. Kishin filluar t’iu afrohen disa burra (me gjasė tė fshatrave pėrreth) qė kishin kaluar natėn jashtė dhe dukeshin tė mėrdhirė derisa secili prej tyre ishte duarthatė. Shumė prej tyre kishin qenė kėmbėzbathur. Kishin filluar tė flisnin dhe tė ziheshin me njėri-tjetrin. Edhe ata e dinin nėpėr mjegull se njė tmerr kishte ndodhur nė fshat. Por nuk e kishin pasur tė qartė krejt.
Tzur Shezaf e kishte lutur Naserin qė tė ktheheshim menjėherė nė Prishtine pasi qė kishin marrė tė gjitha informatat. Para se tė hynin nė qytet karvani i gjatė i makinave nė drejtim tė kundėrt, midis tyre CNN, AP, Reuters qė ndiqnin xhipat e portokalltė tė OSBE-sė ishin nisur pėr tė mbėrritur nė Reēak pėr tė parė tmerrin qė kishin parė Naseri dhe Tzur nė mėngjes.
Nė redaksi lajmi ishte bėrė gati pėr jashtė. Tė gjitha ē’kishte parė Naseri dhe Tzur i kishin nxjerrė si fotografi tė kufomave, nga fshati tė cilin e kishte vizituar vdekja njė natė mė parė.

(Autori ėshtė kolumnist i rregullt i gazetės Tribuna)

Borix
19-01-2014, 04:44
Disa fakte duhen marre parasysh ketu (per t'u treguar kritik ndaj paleve):

1. Shqiptaret, ne pergjithesi, shfaqin elemente shoviniste te tipit qe shfaqin serbet ne forme te ngjashme me elementet shoviniste greke ndaj sllaveve maqedonas ne lidhje me emrin 'Maqedoni'. Fjalia fillon gjithnje me frazen: "Sipas historise, ne kemi qene perpara ketu..."

2. Golgota me e tmerrshme shqiptare eshte dhunimi dhe perdhunimi i shqiptarit nga vellezerit turq. Per shkak te drejtperdrejt te Turqise iu faturuan Ballkanit nje tufe luftrash qe pothuaj shfarrosen etnite lokale.

3. Sipas teorise se evolucionit, njerezimi buron nga Afrika dhe ndajne nje te pare te perbashket. Ndaresi kryesor sot eshte politika shoviniste e njeres pale apo e tjetres.

Edvin83
19-01-2014, 12:32
Sidoqoftė Borix, fakti ėshtė qė ndaj shqiptarėve u krye gjenocid, i cili jo vetėm nuk njihet nga shtetet e tjera, por as nuk pėrmendet nga vetė shqiptarėt qė pėsuan nga ky gjenocid. Ėshtė si t'u thuash armenėve qė nuk kanė pse ta pėrmendin gjenocidin armen, sepse u krye nga politika shoviniste turke, dhe sipas teorisė sė "daljes nga Afrika", turqit e armenėt ishin vėllezėr e i bie qė vėllau vrau vėllaun.
Sa pėr sllavomaqedonasit, nuk ėshtė punė ishim ne pėrpara apo neandertalėt. Aktualisht ka shqiptarėt aty, qė shtypen e trajtohen si kafshė nga njė pjesė tjetėr e popullatės qė e quan veten "maqedonas". Kjo nuk mund tė tolerohet, pa marrė parasysh kush ishte i pari apo i dyti.

Edvin83
17-02-2014, 17:03
Pėrkujtimi i asaj qė ėshtė harruar...
http://www.youtube.com/watch?v=bsYD3UAsFvg#t=53

Isuf Bajrami
10-03-2014, 02:42
Ligji i Luftės Greqi – Shqipėri – Itali
i vitit 1940

Shkruan: Isuf B.BAJRAMI
Gjilan, 27. II. 2008

Ligji i Luftės qė Greqia i shpalli Shqipėrisė dhe Italisė, i cili ende nuk ėshtė shfuqizuar vazhdon t’i ruajė efektet e tij mbi ndėshkimin ndaj shqiptarėve. I vetmi shkak pėr tė cilėn ėshtė penalizuar Shqipėria nė kėtė sanksion tė gjendjes sė jashtėzakonshme ėshtė fakti qė nėpėrmjet territorit Shtetit shqiptar marshuan nė vitin ‘40 ushtarėt fashistė - italianė pėr tė pushtuar Greqinė!

Nė kėtė ligj pėrshkruhen me hollėsi sasia e pronave dhe pasurive, qė bllokohen si efekt dėmshpėrblimi. Ndėrkohė nėpėrmjet neneve tė tij, pasqyrohet rruga gati e pamundur pėr t’i rikthye ato prona me komisione shtetėrore, qė do tė duhet tė mblidhen pėr secilėn prej tyre, me praninė e ministrave dhe ekspertėve tė zyrave tė shumta, tė cilėt ėshtė krejt e pamundur pėr t’i ulur nė njė tavolinė.

Nė kėtė akt ligjor tė Athinės ka sanksione edhe pėr pronat apo pasuritė italiane, qė sipas Traktatit tė Paqes sė Parisit nė 1946, u sekuestruan pėrfundimisht dhe kaluan nė dorė tė palės greke, si pjesė e dėmshpėrblimeve qė italianėt si vend sulmues duhet t’ia paguanin Greqisė.

Ēėshtja e pronave tė bllokuara tė shqiptarėve vazhdon tė mbetet njė proces i ngrirė si vetė procedura me kėtė Ligj. Pėr mė tepėr qė ky Ligj ėshtė bazamenti juridik edhe i disa ligjeve dhe akteve tė tjera juridike e normative qė ka marrė Athina pėr ēėshtjen e pronave tė shtetėzuara dhunshėm tė shqiptarėve qė nė fillimin e viteve ‘40.

Kjo procedurė qė ėshtė ripėrsėritur kohė pas kohe, madje deri nė vitin 2006 ka pasur si synim bllokimin e kėsaj pasurie qė arrin nė miliarda dollarė.

GAZETA QEVERITARE E MBRETĖRISĖ SĖ GREQISĖ

Athinė, mė 10 nėntor 1940

Pjesa e Parė
Numėr botimi 379
Pėrmbajtja
Ligje detyruese
Rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike.
Rreth ndryshimeve dhe plotėsimeve tė dispozitave tė organizimit sigurues tė rreziqeve tė luftės dhe ligjeve detyruese.

Dekret
Rreth pėrcaktimit tė shteteve armike sipas kuptimit tė ligjit detyrues nr. 1636/1940 tė Italisė dhe Shqipėrisė dhe zbatimit nė lidhje me kėto shtete, tė dispozitave tė kėtyre ligjeve.

LIGJE DETYRUESE - RAPORT MOTIVUES

Rreth planit tė ligjit Detyrues, “rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike”.
Drejtuar Lartmadhėrisė sė tij, mbretit
Lartmadhėri
Rėndėsi qė kanė tė gjitha burimet ekonomike tė shtetasve tė palėve ndėrluftuese, gjatė zhvillimit tė luftės bashkėkohore, u duk nga lufta e fundit botėrore, ku tė gjitha shtetet ndėrluftuese dekretuan ligje me tė cilat bėhet e pamundur shfrytėzimi i burimeve tė shtetasve tė armikut, tė prejardhura nga pasuri qė ndodhen nė territorin kombėtar dhe ndalohet ēdo lloj akti juridik nė favor tė shteteve armike ose tė shtetasve tė tyre. Kjo masė u mor edhe gjatė luftės sė tanishme, pavarėsisht nga shtetet qė morėn pjesė nė tė. Me paraqitjen e kėtij plani “Pėr ligjin detyrues”, dekretohet njė gjė e tillė edhe pėr ne. Dispozita e planit nė njė pjesė tė madhe janė pėrsėritje e ligjit 1073 tė vitit 1917, por tė plotėsuara me rrjedhimet qė kanė ardhur si rezultat i zbatimit tė kėtij ligji, me qėllim qė tė pėrjashtohet ēdo veprimtari ekonomike direkte ose indirekte e shtetasve armike nė shtetin tonė gjatė kohės sė luftės. Gjatė hartimit tė kėtij plani u morėn gjithashtu parasysh edhe ligjet qė miratuan palėt e tjera ndėrluftuese. Dispozitat e ligjit bėhen dispozita definitive dhe ēdonjėra prej tyre vihet nė zbatim me dekretet mbretėrore tė botuara mbi bazėn e propozimit tė kryetarit tė qeverisė dhe tė ministrit tė Financave. Plani i paraqitur synon nė realizimin e qėllimeve tė lartpėrmendura, prandaj lutemi tė keni mirėsinė qė ai tė gėzojė miratimin tuaj.
Athinė, mė 08 nėntor, 1940

Shtetas tė devotshėm tė Lartmadhėrisė Suaj
Ministrat
i Drejtėsisė
i Financave
Ajis Tabakopullos
Andhr. Apostolidhis


Ligji i Forcės Nr. 2636 1940
“Rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurisė armike”
Jeorjios B’
Mbret i Grekėve
Mbi bazėn e propozimit tė Kėshillit tonė tė Ministrave, vendosėm dhe urdhėrojmė:

Kapitulli A’

Neni 1
Armiq

Armiq sipas kuptimit tė kėtij neni, konsiderohen:
a. Shtetet, kryetarėt e kėtyre shteteve dhe personat juridike tė juridiksionit shtetėror tė tyre, tė cilat pėrcaktohen secili nė veēanti si armik nėpėrmjet Dekreteve Mbretėrore tė botuara me propozim tė Kryetarit tė Qeverisė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme, Ministrit tė Financave, sipas kuptimit tė kėtij Ligji.
b. Persona fizikė, tė cilat kanė shtetėsinė e shteteve armike, sipas rastit a), ose ata qė kanė banesė, ose banim tė pėrhershėm nė to.
c. Personat juridikė tė juridiksionit privat dhe ēdo bashkim personash, ose pasurish, pėrderisa kanė qendrėn drejtuese tė tyre nė shtetet armike, sipas rastit, ose janė nėn influencėn ligjore, ose ekonomike tė armiqve, sipas kėtij neni.
2. Nuk janė armiq, sipas kuptimit tė kėtij ligji, personat fizikė, tė cilat kanė fituar nėnshtetėsinė e shtetit armik, por janė me kombėsi greke dhe banojnė nė shtete tė huaja, ose shtet aleat.
3. Nė rast se ekzistojnė dyshime nė lidhje me karakterizimin si armik tė cilitdo personi ose bashkimi, sipas paragrafit 1, vendoset pas mendimit tė komitetit, sipas nenit 19, tė Ministrave tė Financave dhe tė Ekonomisė Kombėtare, me vendim tė pėrbashkėt tė tyre.

Neni 2
Ndalimi i shkėmbimeve

1. Ndalohet dhe ėshtė i pavlefshėm ēdo shkėmbim tregtar dhe ēdo marrėveshje midis personave, pavarėsisht nga shtetėsia, qė banojnė nė Greqi, dhe armiqve, si dhe ēdo akt i administratės, ose akt i njėanshėm i personave qė banojnė nė Greqi, pėrderisa pėr tė nėpėrmjet saj, fitojnė tė drejta, ose pėrfitojnė armiqtė.
2. Aktet qė lidhen njė gjashtėmujor para vėnies nė zbatim tė kėtij ligji, mund tė shpallen tė pavlefshme me rrugė gjyqėsore, pas padisė sė ushtruar, nga shteti, pas mendimit tė komitetit sipas numrit 19.

Neni 3
Ndalimi i kryerjes sė veprimeve ligjore

Pėrmbushja nė Greqi e ēdo veprimi ligjor dhe pėrmbushja e ēdo detyrimi kundrejt armiqve, pėr cilindo arsye, ose pėrderisa nga pėrmbushja e tyre pėrfitojnė armiqtė bėhet me gjobė pavlefshmėrie kundrejt administratorit, sipas nenit 12, dhe nė qoftė se ai nuk ekziston nė Arkėn e Depozitimeve dhe Huave dhe ndalohet kryerja me cilindo mėnyrė direkte tė huadhėnėsit e armiqve.

Neni 4
Persona tė familjes

Ndalimet nė nenet 2 dhe 3 kanė fuqi edhe pėr personat e familjes.

Neni 5
Pėrjashtime

Me vendim tė Ministrit tė Financave dhe pas mendimit tė Komitetit, sipas nenit 19, pėr raste tė veēanta, mund tė bėhen pėrjashtime nga dispozitat e neneve 2, 3 dhe 4, pėrderisa njė gjė tė tillė e imponojnė arsye tė veēanta dhe vetė nevoja e mbajtjes se personave dhe familjeve, sipas nenit 1, b.

Kapitulli B’
Pasuritė armike

Neni 6
Sekuestrimi

Pasuritė armike nė Greqi me hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji ndalohen dhe ėshtė i pavlefshėm disponimi i kėtyre pasurive tek armiqtė, ose nė shkelje tė dispozitave tė kėtij ligji.

Neni 7
Pasuri armike nė Greqi

Si pasuri armike nė Greqi konsiderohen elementet pasurore tė mėposhtme, pėrderisa u takojnė ligjėrisht ose ekonomikisht armiqve, sipas kuptimit tė nenit 1:Elemente tė patundshme dhe tė tundshme tė ndodhura nė Greqi.
Letra me vlerė dhe tituj tė tjerė tė ēdo lloji tė ndodhura nė Greqi, obligacione tė shtetit grek, tė firmave, tė organizmave me selinė administrative tė tyre, ose qendrėn e tyre nė Greqi, akoma edhe titujt pėrkatės tė ndodhura jashtė shtetit.
Para dhe lloje tė tjera pagese tė ndodhura nė Greqi.
Aksione tė firmave, tė cilat kanė selinė administrative tė tyre ose qendrėn e shfrytėzimit nė Greqi, pavarėsisht nga fakti nėse kėto aksione janė tė mishėruara nė letra me vlerė, ose jo, dhe nė qoftė se kėto mishėrime ndodhen nė Greqi, ose jashtė shtetit.
Kėrkesa ndaj debitorit me banesė, ose me banim tė pėrhershėm nė Greqi, ose kėrkesa tė prejardhura nga shkėmbimet tė firmės tregtare nė Greqi.
Tė drejta tė pasurisė industriale dhe intelektuale, tė cilat mbrohen nė Greqi.
Tė drejta mbi elementet pasurore tė pėrshkruara nė pikat a-f.
Tė drejta nga marrėveshjet rreth elementeve pasurore tė pikave a-f.
Ēdo element tjetėr pasuror i ndodhur nė Greqi.
2. Pėrjashtohen nga dispozita e paragrafit tė mėsipėrm elementet pasurore, tė cilat u pėrkasin shtetasve grekė me banesė, ose banim nė shtete armike.

Neni 8
Sekuestrimi i pėrkohshėm.

Me ligj, konsiderohen nėn sekuestrim tė pėrkohshėm, tė gjithė ata qė gjatė zbatimit tė kėtij ligji janė pronarė me cilėndo arsye tė pasurive armike, sipas nenit 7, si dhe drejtuesit, administruesit, sekuestruesit, kėshilltarėt ose cilitdo kujdestarė ose debitorė tė elementeve pasurore tė tyre, pėrderisa kėta zotėrues tė pasurive armike janė pronarė tė kėtyre elementėve pasurore.

Neni 9
Marrėdhėniet rreth pasurive pėrkohėsisht tė sekuestruara.

Nė lidhje me marrėdhėniet rreth pasurive pėrkohėsisht tė sekuestruara zbatohen pėrkatėsisht, me rezervimet e dispozitave tė kėtij ligji, dispozitat e procedurės civile pėr konfiskimin konservator, nė emėr tė debitorit sipas nenit 8 tė sekuestrimit tė pėrkohshėm qė ka vendin e tretė dhe tė administratorit sipas nenit 12, qė ka vendin e kreditorit.

Neni 10
Tė drejtat e tė tė tretėve jo armiq.

1. Sekuestrimi nuk pengon tė tretė jo armiq, tė ushtrojnė tė drejtat e tyre kundėr pronarit, pasuria e tė cilit ėshtė nė sekuestrim dhe tė kėrkojnė plotėsimin e tyre, sipas ligjeve analoge, kjo me rezervimet e dispozitės sė paragrafit 2 tė nenit 2. Pas hyrjes nė fuqi tė kėtij ligji, tjetėrsimet, regjistrimet nė librat e Hipotekės ose nė regjistrat themeltarė tė anijeve, ose tė parashėnimet kanė fuqi vetėm pėr sa kohė qė bėhen mbi bazėn e njė titulli me vendim gjyqėsor, ose me dėshirėn personale tė mėparshme nga zbatimi i kėtij ligji dhe bazuar nė dokumente shtetėrore ose private me datė tė saktė, me rezervimet e paragrafit 2 tė nenit 2.

Neni 11
Deklaratat e pasurive armike

1. Tė detyruar pėr deklaratė tė pasurive armike nė sekuestrim janė:
Pronari i pasurisė armike. Cilido qoftė sipas nenit 8 ėshtė sekuestrues provizor i pasurisė armike.
2. Ata qė sipas paragrafit 1 janė tė detyruar tė bėjnė deklaratė, duhet qė brenda njė muaji nga hyrja nė zbatim e kėtij ligji, tė paraqesin te nėpunėsi i Shėrbimit Ekonomik Shtetėror deklaratė tė hollėsishme nė dy kopje, pėr tė gjitha elementėt pasurore armike, ose tė debitorėve tė tyre. Pėr kėtė deklaratė, nuk paguhet asnjė lloj takse.
3. Afati i paraqitjes sė deklaratės mund tė shtyhet me njė akt tė Ministrit tė Financave tė botuar nė Gazetėn Qeveritare.
4. Ata qė paraqesin elementet e pasurisė armike pas pėrfundimit tė afatit, pėrderisa nuk janė tė detyruar tė bėjnė deklaratė, sipas dispozitave tė kėtij neni kanė tė drejtėn e pagesės deri nė tre pėr qind tė vlerės sė tyre tė pėrcaktuar kundrejt kėtyre elementėve me vendim tė Ministrit tė Financave.

Neni 12
Administruesit

1. Administruesit e pasurive armike nėn sekuestrim janė nėpunėsit e Shėrbimit Ekonomik Shtetėror tė vendit ku ndodhet ēdo element pasuror.
2. Aty ku janė shumė nėpunės tė Shėrbimit Ekonomik Shtetėror, administrator emėrohet njėri prej tyre, me vendim tė Ministrit tė Financave.
3. Me vendim tė tė njėjtit ministėr, lejohet tė emėrohen administratorė nė vend tė nėpunėsit tė Shėrbimit Ekonomik Shtetėror, nėpunės tė tjerė shtetėrorė ose privatė nė qoftė se ushtrimi i administrimit nga nėpunėsi Ekonomik Shtetėror, nuk ėshtė ai qė duhet.

Neni13
Detyrat dhe pushteti i administratorėve.

1. Administratorėt kanė pėr detyrė gjetjen, regjistrimin, mirėmbajtjen dhe sipas destinacionit tė zakonshėm, shfrytėzimin e pasurive tė sekuestruara, duke marrė pėr kėtė qėllim gjithmonė masat e duhura, kanė pėr detyrė tė synojnė nė kėnaqjen e kėrkesave tė sekuestruara, si edhe kėnaqjen e tė drejtave tė tė tretėve, kundėr pronarit tė pasurisė sė sekuestruar. Administratorėt fillojnė nga puna, me hyrjen nė zbatimi tė kėtij ligji, ose me pėrcaktimin e pronėsisė tė pasurisė armike tė sekuestruar.
2. Administratorėt pėrfaqėsojnė nė mėnyrė tė plotė, nė rrugė gjyqėsore dhe jashtėgjyqėsore, pronarin e pasurisė sė sekuestruar brenda kufijve tė detyrave, tė pėrshkruara nė paragrafin 1 dhe tek ata dhe vetėm tek ata, publikohen detyrimisht gjithnjė dokumentet gjyqėsore ose jashtėgjyqėsore tė ēdo natyre, qė kanė tė bėjnė me pasurinė e pronarit.
3. Ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me administrimin e pasurive nėn sekuestrim, mendime tė Ministrit tė Financave, tė botuara nė Gazetėn Qeveritare. Me tė njėjtat vendime rregullohen ēėshtjet e funksionimit tė Shėrbimit Qendror, nė zbatimin e kėtij ligji.
4. Pagesa e administratorėve pėrcaktohet nga Ministri i Financave, pas dhėnies sė mendimit tė komitetit tė pėrshkruar nga neni 19.

Neni 14
Vazhdimi i funksionimit tė ndėrmarrjeve

Pėrderisa nuk bėhet fjalė pėr firma tė kategorive tė veēanta, me vendim tė Ministrit tė Financave, tė Ekonomisė Kombėtare dhe tė Ministrit kompetent sipas natyrės sė ndėrmarrjes, mund tė lejohet vazhdimi i funksionimit tė ndėrmarrjeve tregtare ose industriale qė janė nėn sekuestrim, me tė njėjtin titull ose me titull tė ndryshėm dhe me cilado burime tė tjera. Si administratorė tė kėtyre ndėrmarrjeve, mund tė jenė po ata drejtues qė ishin, pėrderisa nuk janė armiq, ose tė emėrohen si administratorė me vendime tė pėrbashkėta tė ministrave tė lartpėrmendur, persona tė ndryshėm, nėpunės shtetėrorė ose privatė, me kushte qė pėrcaktohen me vendim, lidhur me vazhdimin funksionimit tė ndėrmarrjes.

Neni 15
Detyrimi i informimit.

Ēdo pronar dokumentesh, librash ose tė dhėnash, tė cilat janė tė nevojshme pėr gjetjen, pėrcaktimin, ose administrimin e pasurive armike nė sekuestrim, sipas nenit 6, ėshtė i detyruar t’i vėrė ato nė dispozicion tė administratorėve, nė qoftė se ato kėrkohen.

Neni 16
Akte urgjente.

Deri nė botimin e vendimeve sipas nenit 13, paragrafi 3, lejohet jepja me qira e pasurisė civile, ose bujqėsore, ose shitja e detyruar e objekteve, qė ndodhen nė rrezik degradimi, ose nėnvleftėsimi me ankand tė shpejtė, ose edhe pa tė, nga sekuestruesi provizor, ose nga administratori, pas miratimit tė Ministrit tė Financave dhe pas mendimit tė Komitetit sipas nenit 19.

Kapitulli C’
Dispozita tė pėrgjithshme.

Nga dispozitat e kėtij ligji mund tė bėhen pėrjashtime me kushte, ose pa kushte, me vendime tė pėrbashkėta tė Ministrit tė Financave dhe tė Ekonomisė Kombėtare tė botuara nė Gazetėn Qeveritare, nė lidhje me disa kategori aktesh, nė lidhje me disa persona ose disa akte.

Neni 18
Dispozita penale.

1. Kushdo qė shkel dispozitat e neneve 2, 3, 4, dhe 6, dėnohet me burgim deri nė dy vjet, ose me gjobė deri nė pesėqind mijė dhrahmi, ose me tė dy kėto dėnime, nė qoftė se kėto akte nuk dėnohen me dėnim mė tė rėndė, sipas dispozitave tė ligjeve penale tė pėrafėrta.
2. Trupi gjykues bashkė, me dėnimin, mund tė urdhėrojė edhe konfiskimin e elementeve pasurore, tė cilat kanė tė bėjnė me shkeljen.
3. Kushdo qė shkel dispozitat e neneve 11 dhe 15 dėnohet me burgim deri nė gjashtė muaj, deri nė njėqind mijė dhrahmi, ose me tė dy kėto dėnime, nė qoftė se aktet nuk dėnohen me dėnim mė tė rėndė, sipas dispozitave tė ligjeve penale tė pėrafėrta.

Neni 19
Komiteti i zbatimit tė ligjit dhe llogaritjes sė sekuestrimit tė pasurive armike.

1. Pėr ndjekjen e zbatimit tė kėtij ligji, pėr kontrollin e administratorėve dhe dhėnien e mendimit pėr ēdo ēėshtje qė mund tė rezultojė nga zbatimi i kėtij ligji, krijohet njė komitet i pėrbėrė nga njė Kėshilltar i Shtetit, ose Gjykatės i Shkallės sė Lartė, tė Gjykatės sė Apelit, si kryetar dhe njė prej Profesori ose Docenti ose i sė drejtės private, shtetėrore ose i sė drejtės ndėrkombėtare tė Universitetit, ose i ndonjė shkolle tė lartė, tė cilėt emėrohen nga plotėsuesit e Ministrit tė Drejtėsisė, prej njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Jashtme, njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Financave dhe njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Ekonomisė Kombėtare, tė emėruar nga Ministrat kompetentė bashkė me plotėsuesit e tyre. Sekretar komiteti emėrohet njė punonjės i Ministrisė sė Financave, me gradė tė paktėn tė klasit a’ dhe me vendim tė Ministrit tė Financave. Me vendim tė kėtij Ministri mund tė emėrohet nė komitet njė punonjės i kėsaj Ministrie dhe njė referues pa tė drejtė vote. Tek anėtarėt e komitetit dhe tek referuesi jepen pėr seancė dyqind e pesėdhjetė dhrahmi dhe te sekretari njėqind e pesėdhjetė dhrahmi.
2. Gjithnjė tė ardhurat kesh nga administrimi i pasurive tė sekuestruara, depozitohen nė njė llogari tė veēantė, qė ruhet nė bankėn e Greqisė me titullin “Llogari sekuestrimi i pasurive armike” dhe e cila lėviz me urdhėr tė Ministrit tė Financave, me autorizim nga kryetari i komitetit, sipas nenit 1 tė kėtij ligji. Nga kjo llogari paguhen tė gjitha shpenzimet pėr zbatimin e kėtij ligji
3. Deri nė fazėn e grumbullimit tė njė sasie tė mjaftueshme, pėr pėrballimin nga shtetit dhe nga kredi tė shėnuara nė bilancin e shpenzimeve tė Ministrisė sė Financave, tė cilat jepen nga llogaria e pėrshkruar nė paragrafin mė lart.

Neni 20
Zbatimi i ligjit

Me dekrete Mbretėrore tė botuara pas propozimit tė Ministrit tė Financave rregullohet ēdo ēėshtje, qė ka lidhje me zbatimin e kėtij ligji.

Neni 21
Fuqia dhe zbatimi

1. Ky ligj hyn nė fuqi mė datėn 28 tetor 1940.
2. Dispozitat e kėtij ligji hyjnė nė zbatim plotėsisht, ose pjesėrisht me dekret mbretėror, i cili botohet mbi propozimin e Kryetarit tė Qeverisė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme dhe tė Ministrit tė Financave, nga dita e botimit tė dekretit, ose edhe me fuqi prapavepruese. Nė tė njėjtėn mėnyrė pėrcaktohet, ose plotėsisht, ose pjesėrisht pėrfundimi i zbatimit tė kėtyre dispozitave.

Athinė, mė 10 nėntor 1940.
Jeorjis B’
Kėshilli i Ministrave
Kryetari
Metaksas
Anėtarėt:
Ajis Tabakopullos; I. Dhurendis; A. Apostolidhis; I. Arvanitis;A. Ikonomu;S. Polizogopullos;N. Papadhimas;I. Spenxas;S. Papavasiliu;P. Ikonomakos;K. Burbulis;H. Lis;H. Alivizatos;Th. Nikoludhis; J. Zafiropullos;K.Manjadhaqis;A. Xifos;M. Qiriakopullos;K. Koxias.
U verifikua dhe u vu vula e madhe e shtetit
Athinė, mė 10 nėntor 1940
Ministri i Drejtėsisė
Ajis Tabakopullos
Ligjet detyruese nr. 2637. 1940
Rreth modifikimit dhe plotėsimit tė dispozitave nė lidhje me Organizmin Sigurues tė Rreziqeve tė Luftės dhe Ligjeve Detyruese.

Jeorjios B’
Mbreti i Grekėve
Mbi bazėn e propozimit tė Kėshillit tonė tė Ministrave, vendosim dhe urdhėrojmė:

Neni 1

Pjesėt a dhe b, tė paragrafit 1, tė nenit 18 tė ligjit Detyrues 2116/1939, ashtu siē u modifikua nėpėrmjet nenit 3, tė ligjit Detyrues tė 2355/1940 dhe nėpėrmjet nenit 6, tė ligjit Detyrues 2557/1930 zėvendėsohen si mė poshtė:
Tė trupave (anijeve dhe mekanizmave), tė anijeve tregtare. Tė ēdo mjeti transportues, nėpėrmjet detit ose tokės, qė transporton ēdo lloj ngarkese pavarėsisht nga destinacioni dhe nga vlera e saj.

Neni 2

Nė fund tė paragrafit 7, tė nenit tė ligjit Detyrues 2116/1939, ashtu siē u plotėsua nga ligji i Forcės 2557/1940, shtohen paragrafėt 8 dhe 9 si mė poshtė:
8. Nė rast se bėhet fjalė pėr punėtorė deti tė huaj pėr llogaritjen e dėmshpėrblimeve tė lartpėrmendura, merret parasysh rroga bazė e zakonshme e punėtorėve vendas, e specialiteteve respektive, dhe jo rroga e punėtorit tė huaj, pėr tė cilėn ėshtė lidhur marrėveshje, pėr ēdo rast konkret.
9. Nė dėmshpėrblimin pėr arsye papunėsie tė nenit 4004, shtohen edhe shpenzimet e mbajtjes nė shtet tė huaj tė personave, qė kanė shpėtuar nga mbytja e anijes, deri nė ditėn qė do tė rikthehen nė atdhe, dhe shpenzimet pėr gjetjen e tyre, punė nė lundrime tė tjera, por pėr ēdo rast, pėr njė kohė jo mė tė madhe se dy muaj nga mbytja e anijes, pėrveē se nė raste tė jashtėzakonshme me vendim tė posaēėm tė Ministrit tė Flotės Tregtare Detare, tė botuar pas mendimit tė Kėshillit Drejtues tė Organizimit Sigurues tė Rreziqeve tė Luftės pėrcaktohet ndryshe.
Athinė, mė 09 nėntor 1940

Jeorjios B’
Kėshilli i Ministrave
Kryetari
Metaksas

Anėtarė:
A.Tabakopullos; I. Dhurendis; A. Apostolidhis; I. Arvanitis; J. Nikolaidhis; N. Papadhimas; I. Papavasiliu; P. Ikonomakos; K. Burbulis; Th. Nikoludhis; K. Majnafhaqis; A. Xifos; M. Qiriakopullos.
U verifikua dhe u vu vula e madhe e shtetit
Athinė, mė 10 nėntor, 1940
Ministri i Drejtėsisė
Ajis Tabakopullos
Rreth pėrcaktimit, si armike tė shteteve sipas kuptimit tė ligjit detyrues nr. 2636/1940 tė Italisė dhe Shqipėrisė dhe vėnies nė zbatim nė lidhje me kėto shtete tė dispozitave tė kėtij ligji.

Jeprjios B’
Mbret i Grekėve

Duke marrė parasysh dispozitat 1 dhe 21, tė Ligjit Detyrues nr. 2636/1940 “rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike”, mbi bazėn e propozimit tė Kryetarit tė Qeverisė sonė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme dhe tė Ministrit tonė tė Financave, vendosim dhe urdhėrojmė: Pėrcaktojnė si shtet armik, sipas kuptimit tė ligjit detyrues 2636/1940, Italinė, pas marrjes prej saj tė tokave perandorake dhe kolonive tė saj, si dhe Shqipėrinė.
Vėmė nė zbatim plotėsisht dispozitat e ligjit tė mėsipėrm nė lidhje me kėto shtete prej datės 28 tetor 1940.
U ngarkojmė Ministrave tanė tė Punėve tė Jashtme dhe tė Financave detyrėn e botimit dhe vėnies nė zbatim tė kėtij dekreti.
Athinė, mė 09 nėntor 1940
Jeorjios B’
Kėshilli i Ministrave
Kryetari
Metaksas
Ministri i Financave
Andreas Apostolidhis

Edvin83
16-04-2014, 16:00
Masakrat serbe tė 1912 edhe nė Shqipėri
Mesazh nga Naki prej Thu 14 Apr 2011, 2:26 am

- Reportazhi i publikuar nė gazetėn " The New York Times" mė 31 dhjetor tė vitit 1912, tregon se si mijėra shqiptarė, mes tyre gra e fėmijė, u masakruan prej ushtrisė serbe.

- Londėr,E martė,31 dhjetor 1912 —

- I dėrguari i ‘Daily Telegraph’ nė Budapest tregon detaje nė lidhje me mizoritė qė po ndodhin nė Shqipėri dhe pėrreth, raporte kėto tė mbledhura pėr autoritetet e Austro-Hungarisė.

Korrespondenti thotė: Gjatė marshimit drejt detit nėpėr Shqipėri, serbėt jo vetėm qė dinakėrisht vranė dhe ekzekutuan shqiptarėt e armatosur, por mizoria e tyre nuk u ndal as kur u takuan me njerėz tė paarmatosur dhe tė pambrojtur, gra e burra, fėmijė dhe foshnja nė gji. Oficerėt serbė, tė dehur me fitoren e tyre, deklaruan se qetėsimi mė i efektshėm i Shqipėrisė ėshtė zhdukja totale e shqiptarėve muhamedanė. Kjo thėnie u adoptua shpejt nga ushtria serbe e okupimit dhe u vu nė pėrdorim.

Nė mes tė Kumanovės dhe Shkupit, rreth 3000 veta janė rrahur deri nė vdekje. Afėr Prishtinės, diku afėr 5000 shqiptarė ranė nė duar tė serbėve, jo gjatė ndonjė lufte tė ndershme, por gjatė vrasjeve tė pajustifikueshme. Pėr t’i bėrė kėto krime, ushtarėt e ēmendur shpikėn metoda tė reja mizore pėr tė kėnaqur etjen e tyre pėr gjak. Nė shumė fshatra, tėrė shtėpitė ishin djegur dhe, derisa banorėt fatkėqij iknin nga flaka, ata u pushkatuan si minj. Burrat u vranė para syve tė grave dhe fėmijėve, e pastaj gratė e pashpresa u detyruan tė shikojnė fėmijėt e tyre duke u bėrė copė e grimė me bajoneta. Ekzekutimet ishin pėrditshmėri pėr ushtarėt serbė. Nė secilėn shtėpi ku gjendeshin armė, tė gjithė banorėt vriteshin, duke u varur ose pushkatuar. Brenda njė dite ndodhnin mbi 36 ekzekutime.

Ish-sekretari i premierit Pashiq, Tomiatch thotė se gjatė njė udhėtimi nga Prizreni nė Pejė, ai nuk pa asgjė tjetėr pos fshatra tė shkrumbuara. Anash rrugės kishte trekėmbėsha pėr varje, ku vareshin trupat e shqiptarėve. Rruga pėr nė Gjakovė ishte si “rrugė e varjeve.” Por tregimet e ligėsive, tė cilat u bėnė nė Shqipėri nuk mbaruan me kaq. Veprimet e bėra nė Prilep, Kosovė, Veshitcė, thuhet se kanė tejkaluar ēdo gjė qė shqiptarėt kishin vuajtur nėn okupimin turk.

Njė shqiptar, i cili iku nga Prizreni nė Graz, nė Stiria dhe i cili studioi nė Austri, si i ri, tregon: “Kushdo qė e denonconte njė shqiptar te serbėt, ishte e sigurt qė ai person do tė vritej. Kjo ndodhte aq vazhdimisht sa njerėzit qė iu kishin borxh tė holla shqiptarėve muhamedanė, i lajmėronin si tradhtarė. Kėta vareshin menjėherė dhe borxhliu mund ta blinte shtėpinė dhe fermėn e viktimės me njė ēmim absurd tė lirė”.

Nė Shkup shqiptarėt e paarmatosur thjesht vriteshin nė rrugė nga oficerėt serbė dhe nėse vetėm njė thikė e gjuetisė gjendej nė shtėpi, pronari vritej pa mėshirė.

Nė Verisoviē komandanti serb i ftoi refugjatėt tė kthehen dhe t’i dorėzojnė armėt. Pasi ata i dorėzuan armėt, 400 veta u vranė. Nė tėrė Veroviēin vetėm pak familje myslimane kishin mbetur.

Nė Pana, serbėt vranė tė burgosurit, ndėrsa nė Prishtinė popullata ishte masakruar.

Vetė oficerėt serbė thonė se i kanė ndjekur shqiptarėt dhe njė oficer mburrej se si kishte vrarė 9 shqiptarė brenda njė dite. Edhe jashtė kufijve tė Shqipėrisė ushtarėt serbė kryen krime tė llojeve tė ndryshme.

Nė Kalanė e Nishit, ku ishin sjellė shumė tė burgosur turq, ndodhėn skena tragjike. Njė njeri ishte shkelmuar deri nė vdekje pėr shkak tė mosbindjes.

Njė doktor i Kryqit tė Kuq thotė: “Kudo qė gjendeshin shqiptarėt, ata vriteshin pa mėshirė. As gratė, fėmijėt dhe pleqtė nuk u kursyen. Unė pashė fshatra qė digjeshin pėr ēdo ditė.”

Afėr Kratovės gjenerali Stefanoviē renditi qindra tė burgosur nė dy rende dhe urdhėroi tė vriteshin me mitraloz.
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/3d/Muslim_refugees_in_the_initial_phase_of_the_First_ Balkan_War.png
Gjenerali Zivkoviē urdhėroi tė vriteshin 950 njerėz tė shquar shqiptarė dhe turq afėr Sjenicės, sepse ata e kundėrshtonin pėrparimin e tij....

Botuar mė 31 dhjetor 1912 nga "The New York Times"