Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

10 Temat e fundi Guvernator Ardian Fullani! (Autor : fredi - )           »          Muzeu Kokalari... (Autor : Mano - )           »          Athinė, dėshton protesta e organizatės sė ashtuquajtur “vorioepiriote” (Autor : BLEDI_SH - )           »          Shkarkohet ambasadori kosovar qė e quajti psikopat Berishėn (Autor : BLEDI_SH - )           »          Eshte fshire tema e kengeve franceze qe kisha hapur (Autor : daniel00 - )           »          Kėshilli i Evropės t’i kėrkojė falje Thaēit (Autor : Llapi - )           »          Vlorė, persona tė armatosur grabisin kazinonė, kapet njė nga autorėt (Autor : MisterE - )           »          A mund tė kolonizojmė njė planet tjetėr? (Autor : Mandi - )           »          Rafte librash ne mur (Autor : Nova_Design - )           »          Si te ndajme kokrrat e misrit nga boshti. (Autor : Nova_Design - )

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 24-09-2011, 16:15   #1
Interisti
Sheshi Flamurit
 
Avatari i Interisti
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Vendndodhja: Ku Te Me Zej Kemba
Postime: 26
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Interisti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Ismail Qemali

Ismail Qemal Bej Vlora lindi nė Vlorė nė njė familje ēifligare mė 24 janar tė vitit 1844, vdiq nė Itali nga njė atentat me helm mė 24 janar tė vitit 1919. Ishte udhėheqės i shquar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe kryetar i parė i Shqipėrisė sė pavarur. Pasi kreu shkollėn fillore nė qytetin e lindjes dhe gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mė 1859 u vendos me familjen e tij nė Stamboll, ku u aktivizua nė lėvizjen patriotike shqiptare: mori pjesė nė pėrpjekjet pėr caktimin e njė alfabeti tė pėrbashkėt tė gjuhės shqipe dhe pėr formimin e njė shoqėrie kulturore shqiptare. Nė Perandorinė Osmane pati funksione tė rėndėsishme administrative dhe u shqua shumė shpejt si personalitet me pikėpamje liberale. Postet e tij i pėrdori jo vetėm pėr tė ndihmuar lėvizjen ēlirimtare tė bashkatdhetarėve, par edhe pėr tė lehtėsuar sado pak gjendjen e vėshtirė tė popujve tė shtypur tė perandorisė duke luftuar kundėr obskurantizmit e dallimit racor dhe duke pėrkrahur pėrhapjen e kulturės e tė dijeve shkencore. Kėrkesat e Ismail Qemalit pėr zbatimin e reformave demokratike e ēuan nė konflikt me rrethet konservatore tė Stambollit. U dėnua nga Porta e Lartė me internim, tė cilin e vuajti pėr 7 vjet. Nė maj tė 1900, pėr t'u shpėtuar ndjekjeve tė Sulltanit, u arratis nga Stambolli dhe qėndroi nė vise tė ndryshme tė Evropės, ku vendosi lidhje dhe bashkėpunoi me rrethet politike tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare.

Ismail Qemali zhvilloi njė aktivitet tė dendur politik pėr njohjen e Shqipėrisė nė opinionin evropian. Ai shpalli botėrisht programin e tij autonomist nė intervista e artikuj tė botuar nė shtypin shqiptar tė kohės dhe nė organe tė huaja. Platforma politike e Ismail Qemalit. nė pėrgjithėsi pėrputhej me atė tė ideologėve tė tjerė tė Rilindjes, por me disa veēori nė lidhje me rrugėt e mjetet pėr sigurimin e autonomisė. Nė kėtė etapė tė veprimtarisė sė tij ai mendonte tė vazhdohej rruga reformiste pėr sigurimin e autonomisė nga lart, i shqetėsuar se mos kryengritjet i jepnin shkas ndėrhyrjes sė huaj.


Mori pjesė aktive nė lėvizjen xhonturke, nė krahun pėrparimtar tė saj qė ishte pėr njohjen e tė drejtave tė kombeve tė Perandorisė dhe u hodh kundėr xhonturqve kur kėta morėn pushtetin dhe vendosėn diktaturėn ushtarake. Nė dhjetor tė 1908, me gjithė luftėn qė i bėnė autoritetet xhonturke, u zgjodh deputet i sanxhakut tė Beratit nė parlamentin osman ku, sė bashku me grupin e deputetėve patriotė, mbrojti interesat e kombit shqiptar. Nė kėtė kohė ai kaloi nė pozitat mė tė pėrparuara duke e konsideruar kryengritjen e armatosur si mjet pėr sigurimin e autonomisė sė Shqipėrisė. U dallua si frymėzues dhe organizator i kryengritjeve antiosmane tė viteve 1910-1912. Sė bashku nie L. Gurakuqin e patriotė tė tjerė hartoi memorandumin e Greēės tė qershorit 1911 dhe nė fund tė atij viti mori nismėn pėr organizimin e kryengritjes sė pėrgjithshme tė 1912. I ngarkuar nga rrethet patriotike tė vendit shkoi nė Stamboll pėr ta bindur qeverinė osmane t'u jepte shqiptarėve autonominė. Pas fillimit tė Luftės sė Parė Ballkanike ndėrmori sė bashku me Luigj Gurakuqin njė aksion tė ri politik pėr tė shpėtuar atdheun. Nė mbledhjen e Bukureshtit mė 5 nėntor 1912 gjeti pėrkrahjen e kolonisė shqiptare tė atjeshme dhe prej andej shkoi nė Vjenė ku u takua me personalitete politike austro-hungareze dhe me pėrfaqėsues diplomatikė tė Fuqive pėr tė shtruar e mbrojtur ēėshtjen shqiptare duke pasur parasysh kontradiktat qė ekzistonin midis fuqive. Ai pėr ēlirimin e plotė tė vendit. Mė 19 nėntor 1912 njoftoi nė atdhe se do tė shpallej pavarėsia nga Kuvendi Kombėtar qė do tė mblidhej pėr tė vendosur mbi tė ardhmen e vendit. U kthye me bashkėpunėtorėt e tij nė Shqipėri. Nė Vlorė kryesoi mbledhjen e Kuvendit Kombėtar qė shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 Nėntor 1912.


28 nėntor, 1912U caktua kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme. Nė politikėn e brendshme dhe tė jashtme tė qeverisė kombėtare u tregua i prirur pėr kompromise me ēifligarėt, pėr tė pėrfituar nga ndikimi qė gėzonin kėta nė shtresat e pasura e tė mesme, por edhe i vendosur pėr demokratizimin e jetės sė vendit, i vėmendshėm kundrejt politikės sė Fuqive pėr tė shpėtuar atė qė mund tė shpėtohej nė dobi tė atdheut, por i papajtueshėm me ēdo cenim nga ana e tyre tė pavarėsisė e tė sovranitetit kombėtar, i lirė nga paragjykimet kundrejt fqinjėve me tė cilėt kėrkonte tė kishte marrėdhėnie miqėsore, por edhe kundėrshtar i rreptė i synimit tė tyre pėr tė copėtuar Shqipėrinė. Qeveria e kryesuar nga Ismail Qemali, ndonėse nė kushte shumė tė vėshtira tė brendshme e tė jashtme, mori njė varg masash nė fushėn e ekonomisė, tė ndėrtimit shtetėror dhe tė kulturės kombėtare qė hapnin rrugėn e zhvillimit demokratik tė atdheut. Mbrojti pranė Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit dhe pranė kancelarive tė Fuqive tė Mėdha tė drejtat e ligjshme tė popullit shqiptar, tėrėsinė territoriale tė vendit. Nė tė gjitha kėto veprime Ismail Qemali u tregua burrė shteti dhe diplomat largpamės. Me politikėn e tij ngjalli kundėrshtimin e rretheve konservatore e reaksionare ēifligare si edhe tė imperialistėve, tė cilėt e rrėzuan qeverinė kombėtare tė kryesuar prej tij nė janar 1914. Vitet e fundit tė jetės sė tij tė kaluara nė mėrgim Ismail Qemali i pėrdori nė dobi tė ēėshtjes shqiptare.

Marr shkas tė shkruaj diēka pėr Familjen e Ismail Qemalit, pėr djemtė dhe vajzat e tij, veēanėrisht duke u ndalur nė dy prej tyre, jo vetėm thjesht pėr tė treguar njė aspekt tė panjohur tė jetės sė tij, por ngaqė historia jonė (nė kėtė rast historia e Atij qė Shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė, pavarėsinė e njė populli tė tėrė, atij qė sakrifikoi gjithēka pėr Atdheun), ėshtė shkruar dhe vazhdon tė shkruhet shtrembėr, njė paradoks i paparė, kur vendi po i afrohet 100-vjetorit tė Pavarėsisė!!! Nė ndonjė rast shkruhet shtrembėr, pėr mosdije; nė ndonjė rast qėllimisht. Rrallė ndodh nė histori qė kur shkruhet pėr njė figurė historike tė pėrmendet pak ose aspak familja e tij. Pėrkundrazi, historianėt «gėrmojnė» edhe nė skutat mė tė thella pėr tė hedhur dritė mbi paraardhėsit dhe pasardhėsit e njė figure historike. Me Ismail Qemalin historiografia jonė veproi krejt ndryshe. Pėr familjen e tij as qė u fol ndonjėherė!!! Por nėse atėherė historiografia ishte kthyer nė njė instrument, nė shėrbim tė regjimit nė fuqi, po sot? Pėrse «historianėt» nuk e shkruajnė historinė e Njeriut tė Pavarėsisė, Atij qė u krijoi shtetin? Nė veprėn «Collected Works», shteti indian, pėr tė nxjerrė nė pah, me tėrė madhėshtinė e mundshme, ka pėrmbledhur, nė 100 vėllime (me rreth 50.000 faqe), fjalimet, intervistat, shkrimet, artikuj gazetash, letra personale, etj., etj., pra gjithė aktivitetin e Njeriut tė madh, Gandi, duke i bėrė njė shėrbim tė jashtėzakonshėm historisė dhe duke respektuar me nderim sakrificat qė Gandi bėri pėr Kombin e tij. Ky ėshtė vlerėsimi qė meritojnė njerėzit e mėdhenj.
Pėr Ismail Qemalin, Simbolin e Pavarėsisė, atė qė patriotėt, bashkėkohės tė tij, e kanė cilėsuar Cavour-in e Shqipėrisė apo Gladstone, dhe qė shqiptarėt, kudo nė botė, e kujtojnė me respekt nė Ditėn e Shenjtė tė Flamurit, nė kėtė ditė qė na bėn tė ndjehemi krenarė dhe shqiptarė, historiografia jonė s'ka bėrė asgjė: rreth 5-6 punime qė, ndoshta, po t'i mbledhėsh faqet e tyre, janė mė pak se vetė «Kujtimet» e Ismail Qemalit!!!
Pra, nisur nga ky fakt, me dėshirėn pėr tė hedhur dritė, sado pak, mbi njė aspekt tė panjohur tė jetės sė Themeluesit tė shtetit shqiptar, duke shpresuar qė historianėt e ardhshėm, duke lėnė mėnjanė pasionet dhe skemat politike, tė studiojnė siē duhet jetėn dhe veprėn e tij, atėherė, padyshim qė do dali nė pah, me tėrė madhėshtinė, edhe kontributi i madh qė ka dhėnė Familja e tij, paraardhėsit dhe pasardhėsit, nė dobi tė ēėshtjes kombėtare.
Mė 1867-ėn, siē shkruan edhe vetė nė «Kujtime», ndėrsa ndodhej me punė nė Rusēuk (Bullgari), atėherė pjesė e Perandorisė Osmane, Ismail Qemali u martua me Kleoniqi Surmeli, me tė cilėn, siē do tė shprehej edhe vetė, pati lumturinė tė kishte 10 fėmijė, gjashtė djem: Mahmud bej (1871-1920), Tahir bej (1875-1932), Et''hem bej (1884-1937), Xhevdet bej (1888-1910), Qazim bej (1893-1953), Qamil bej (1895-1950) dhe katė vajza: Mevedet (1873-1954), Alije (xx-1955), Ylvije (xx-1934), njė vajzė vdiq pak pas lindjes.
Padyshim, njė njeri me njė pozitė tė lartė, me kulturė tė gjerė, reformator dhe liberal si ai, do tė tregonte njė kujdes tė veēantė pėr edukimin dhe shkollimin e fėmijėve tė tij. Tė nėntė fėmijėt e Ismail Qemalit ishin tė pajisur me njė kulturė tė gjerė, njohės tė shumė gjuhėve tė huaja, tė shkolluar e, mbi tė gjitha, atdhetarė. Gjatė pėrpjekjeve tė tij nė dobi tė ēėshtjes shqiptare, Ismail Qemali gjeti njė mbėshtetje tė madhe tek familja e tij, veēanėrisht tek djemtė, dy prej tė cilėve nuk ju ndanė, qė nga viti 1900, kur ai u arratis nga Turqia dhe deri ditėn qė vdiq, mė 24 janar 1919. Jo pak, por 19 vjet, ata e shoqėruan kudo.
Mė 1900 Ismail Qemali u arratis nga Turqia, duke marrė me vete vetėm tre nga djemtė e tij: Et'hem bej, Xhevdet bej dhe Qazim bej. Pjesa tjetėr e familjes (dy djemtė e mėdhenj Mahmud bej dhe Tahir bej, punonin nė administratėn shtetėrore turke dhe, mė pas, Sulltani do t'i internonte; vajzat ishin tė martuara; djali i vogėl ishte 5-vjeēar dhe gruaja) do qėndronin nė Stamboll.
Tė tre djemtė e tij, nė atė kohė, ishin akoma tė vegjėl. Siē shkruan Anslemo Lorecchio, nė gazetėn e tij «La Nazione Albanese», kur Ismail Qemali arriti nė Napoli, mė 18 maj 1900, «shoqėrohej nga tre djem tė tij, Ibrahim Ethem bej, gjashtėmbėdhjetė vjeē; Ahmed Djevdet beg, dymbėdhjetė vjeē dhe Kiazim beg, shtatė vjeē» (Catanzaro, Itali, 30 qershor 1900, f.1). Gjatė periudhės sė gjatė tė viteve tė emigrimit (8 vjet), ata do tė rriteshin vetėm me tė atin, duke krijuar kėshtu njė lidhje tė fortė, qė do tė vazhdonte pėrgjatė gjithė periudhės sė Lėvizjes Kombėtare, ku Ismail Qemali luajti njė rol kryesor. Xhevdet bej Vlora vdiq i ri, nga tuberkulozi, aty nga viti 1910, ndėrsa Et'hem beu dhe Qazim beu do t'i qėndronin pėrkrah deri mė 24 janar 1919, kur ai do tė mbyllte sytė nė Peruxhia tė Italisė, ndėrsa pėrgatitej, me tėrė energjitė e tij, pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes, nė Paris.

Et'hem bej Vlora. Lindi nė Stamboll, mė 1884. Studimet fillore i mori nė vendlindje ndėrsa mė pas studioi nė qytete tė ndryshme tė Europės si Lozanė, Paris e Bruksel. Nė tetor 1912, pėrpara se Ismail Qemali tė nisej pėr Bukuresht, pėr tė filluar udhėtimin drejt Pavarėsisė, Et'hemi u nis pėr Vlorė dhe mori pjesė nė Komisionin pėrgatitor pėr Shpalljen e Pavarėsisė, duke qenė koordinator i kėtij Komisioni me Ismail Qemalin. Nė njė letėr qė Ibrahim Shyti i dėrgonte mėsuesit Musa Muho, mė 1969, lexojmė: «Sa pėr djalin e Ismail Beut, Et'hemin, ai ka qenė ushtarak dhe ato kohė erdhi nė Vlorė, me kėshillė tė Ismail Beut e tė Gurakuqit, dy muaj para se tė shpallej independenca. Ca kohė qėndroj nė shtėpinė e Hamza Isait e ca kohė nė atė tė Ymer Radhimės. Nė mbledhje me vlonjatėt transmetonte letrat qė i vinin nga Nica e Francės dhe me telegraf komunikonte me Ismail Ben. Et'hem Beu ishte i urtė e me plot fjalė tė menēura. Ai kishte pasur shokė nė Stamboll Toto Hosen nga Bolena. Po atė nuk e poqi do tė sepse autoritetet turke e kishin larguar nga ushtria. Gjithė Paria e Vlorės, nuk bėnte gjė pa pyetur Et'hem Beun» («Nga Epistolari i Ibrahim Shytit nė Vlorė», Tiranė 2000, f. 241). Mė 9 nėntor 1912, nga Vjena, Ismail Qemali dėrgoi dy telegramet e njohura historike, njėrin drejtuar Et'hemit dhe tjetrin parisė sė Vlorės: «Vij me vaporin mė tė parė. E ardhmja e Shqipėrisė ėshtė siguruar. Telegrafoni kudo tė kenė besim tė plotė pėr fatin e atdheut. Duke u rekomanduar marrėveshje vėllazėrore, bashkėpunim, ecje nė rregull tė punėrave shtetėrore, ruajtje tė rendit publik, pėrshėndetje atėrore, Qemal» («Ismail Qemali -pėrmbledhje dokumentesh», Tiranė 1982, dok.183). Mė 13 nėntor 1912 Et'hemi i pėrgjigjet tė atit nga Vlora: «Falėnderime tė sinqerta pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Kemi ftuar kudo bashkatdhetarėt tė dėrgojnė nė Vlorė delegatė pėr Asamblenė. Delegatėt e emėruar presin udhėzime pas komunikimit tė telegramit tuaj. Na udhėzoni nėse ėshtė e nevojshme tė bėhet mbledhja. Shpejtoni ardhjen nė qoftė se Durrėsi nuk ėshtė i bllokuar. Qetėsi e plotė. Presim me padurim sqarimin e gjendjes. Tė fala me respekt nė emėr tė bashkatdhetarėve, Et'hem» (po aty, dok.185). Nė krye tė trupave ushtarakė rezervistė, me gradėn e kapitenit, Et'hemi organizoi pritjen e delegatėve nė Vlorė dhe, gjatė periudhės sė Qeverisė sė Vlorės, e gjejmė sė bashku me Luigj Gurakuqin dhe Hysen Vrionin nė pėrpjekje pėr njohjen e Qeverisė sė Vlorės nė Veri tė vendit (po aty, dok.291/295). Mori pjesė nė delegacionin e Qeverisė sė Vlorės, kryesuar nga Ismail Qemali, pranė Konferencės sė Ambasadorėve, nė Londėr (1913). Mė 1914, pas dorėheqjes sė Ismail Qemalit nga Qeveria, u largua nga Shqipėria, sė bashku me tė atin. Nė dhjetor 1918 Qeveria italiane e ftoi Ismail Qemalin nė Romė, pėr tė koordinuar veprimet mbi tė ardhmen e Shqipėrisė. Nga Spanja, ku ndodhej me familjen, Ismail Qemali, shoqėruar nga Et'hemi dhe Qazimi, u nis pėr Itali. Pas vdekjes sė Ismail Qemalit, Et'hem beu u zgjodh nga shqiptarėt e Amerikės, tė grumbulluar rreth «Partisė Politike», delegat nė Konferencėn e Paqes, nė Paris, midis emrave tė dėgjuar si Hasan Prishtina, Aqif Pashė Elbasani, Pandeli Cale, Mit'hat Frashėri, Ali bej Klisyra, Nuredin bej Vlora, etj., Mė pas u vendos nė Tiranė dhe nuk u mor me politikė. Mė 1932, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė, ku u zhvillua edhe ceremonia e zhvendosjes sė eshtrave tė Ismail Qemalit, nga Kanina nė Vlorė, Et'hemi dorėzoi, gjatė ceremonisė, Flamurin dy krenar qė u ngrit nė Vlorė, Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė. Pėr kėtė, gazeta «Besa», mė 29 nėntor 1932, do shkruante: «Me Flamurin qė ėshtė ngritur nė Vlorė, mė 28 nėntor 1912, janė bėrė fotografitė e rastit dhe flamuri, nga Et'hem Vlora, i dorėzohet prefektit i cili ja jep ministrit tė Arsimit Hilė Mosi, i cili do ta dorėzonte nė Muzeun Kombėtar...».
Mė 7 maj 1937, krejt papritur, Et'hem bej Vlora vdiq nė Spitalin «Zog I», nė Tiranė. Shtypi i kohės e pėrcolli me dhimbje vdekjen e tij. Gazeta «Shtypi», qė dilte nė Tiranė, shkruante: «Zhdukja e njė patrioti fisnik» (Tiranė, 10 maj 1937, f. 4); Gazeta «Jeta e Re», qė dilte nė Vlorė, midis tė tjerash shkruante: «Dje na erdhi lajmi i vdekjes sė kapiten Et'hem Vlorės. I ndjeri ishte njė burrė i urtė, i matur dhe i ndershėm. Tė ndjerin e kujtojmė me mallėngjim gjithė Vlora dhe veēanėrisht shokėt e tij vlonjatė tė 1912ės» (Vlorė, 10 maj 1937, f. 4). Ceremonia e varrimit u krye me nderime tė mėdha. Gazeta «Drita», nėn titullin «Njė shumicė e madhe autoritetesh civile dhe ushtarake e shoqėruan kufomėn e Et'hem Vlorės», e jep tė plotė kėtė ceremoni mortore, nė faqe tė parė tė saj, shoqėruar edhe me njė foto tė ceremonisė (Tiranė, 9 maj 1937, f. 1). Et'hem bej Vlora u martua me Ismete Ohri (Toptani), me tė cilėn nuk pati fėmijė.

Qazim bej Vlora. Lindi nė Stamboll mė 1893. Qė nga viti 1900, kur Ismail Qemali u arratis nga Stambolli, qėndroi gjithmonė pranė tė atit. Ka qenė i pranishėm nė ēdo aktivitet, takim, udhėtim tė kryer nga Ismail Qemali, duke e shoqėruar kudo, gjė qė vihet re, jo vetėm nė «Kujtimet» e Ismail Qemalit, por edhe nė dokumentet dhe fotot e kohės. Gjithmonė kur e prezantonte tek miqtė Ismail Qemali shprehej: «Ky ėshtė arkiva ime e gjallė, ruan nė kokė ēdo material tė botuar ose tė folur, qė mė hyn nė punė pėr problemin e madh shqiptar. Ėshtė im bir, Qazimi». Pas fitores sė Revolucionit xhonturk, mė 1908, shoqėroi tė atin nė Vlorė ku, siē dihet, Ismail Qemali u zgjodh deputet i Beratit nė Parlamentin e Perandorisė Osmane. Ishte i pranishėm nė takimet e Ismail Qemalit me Hasan Prishtinėn, pėr organizimin e kryengritjes sė pėrgjithshme, gjatė viteve 1909-12, gjė qė vėrtetohet edhe nga foto tė kohės. Gjatė viteve 1910-12 zhvilloi njė aktivitet tė gjerė pėr furnizimin e kryengritėsve shqiptarė me armė: «...akuzohet njė shoqėri gjoja klandestine, -lexojmė nė njė relacion tė konsujve nė Vlorė, -e cila gjendet nėn drejtimin suprem tė Qazim beut (djalit tė Ismail Qemalit) qė, ndėr tė tjera, pėrfshika pėrsėri edhe personat e komprometuar nė ēėshtjen shkollore, sepse mbledh tė holla pėr tu ndihmuar shqiptarėve tė Veriut kundėr trupave osmane si dhe importon fshehurazi armė dhe municione pėr njė kryengritje tė mundshme...» («Ismail Qemali -Pėrmbledhje Dokumentesh», Tiranė 1982, dok. 114). Ishte i pranishėm nė Podgoricė, gjatė pėrgatitjeve pėr Kuvendin e Gėrēes (23 qershor 1911) dhe ėshtė autori i pėrkthimit nė shqip tė kėtij Memorandumi («Le Figaro», Paris, 8 korrik 1911, f.2). Pėr t'u shpėrndarė kryengritėsve Memorandumin, shtypur si libėr mė vete, dhe pėr tė marrė aprovimin e tyre, Ismail Qemali e dėrgoi nė Podgoricė, sė bashku me Qazim Kokoshin (Bardhosh Gaēe, «Lėvizja Kombėtare nė Vlorė, 1878-1912», Tiranė 1999, f. 155). Mė 25 tetor shoqėroi tė atin pėr Bukuresht. Mori pjesė nė mbledhjet e kolonisė shqiptare tė Bukureshtit si dhe nė tė gjitha takimet qė Ismail Qemali zhvilloi pėrgjatė gjithė udhėtimit tė tij pėr Shpalljen e Pavarėsisė. Mori pjesė nė delegacionin diplomatik, drejtuar nga Ismail Qemali, nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare, pranė Konferencės sė Ambasadorėve, nė Londėr (1913). Gjatė Luftės I-rė Botėrore qėndroi nė Francė, Itali e Spanjė. Sė bashku me tė vėllanė, Et'hemin, shoqėroi tė atin nė Peruxhia (Itali). Mė 1921 Qazim bej Vlora hodhi kandidaturėn pėr deputet, nė Vlorė, por nuk fitoi. Mbase nė kėtė kohė gėzonin mė shumė simpati nė popull luftėtarėt e shquar tė Luftės sė Vlorės si, Qazim Koculi, Qazim Kokoshi, etj. Nė ato pak rreshta tė prezantimit tė tij si kandidat lexojmė:
«Duke parė se gjithė Zotėrinjtė kandidatė kanė botuar programin e tyre e pashė tė nevojshme tė them edhe un disa fjalė: Nuk shoh asnjė nevojė pėr tė paraqitur njė program; sepse le ta lemė mėnjanė qė nuk ėshtė e mundur tė shtrėngohet ky me nja dy shtylla tė njė gazete, por edhe duhet qė tė gjithė bashkatdhetarėt e mi tė dinė mendimin qė kam pasur si udhėheqės gjithnjė e do ta kem ku ėshtė pėrpjekja me tė tėrė mjetet e mėnyrat: tė mbrojturit e Atdheut e tė drejtat e tij. E akoma unė nė ėshtė se e vura kandidaturėn time kjo nuk ėshtė nga asnjė ndjenjė e interesit tė veēantė por nga patriotizmi i thjeshtė, me qėllim qė tė jem ndėrmjetės midis popullit e Qeverisė sė tij e kėshtu tė mundem tė mbroj e tė pėrkrah interesat dhe hallet e tij, tė siguroj lumturin e fatbardhėsinė e tij me mjetet qė sot qytetėrimi dhe pėrparimi na shtron pėrpara.
Me kėtė rast pėrfitoj t'i paraqes falėnderimet e mia shumė Zotėrinjve qė mė kanė dhėnė kurajo e veēanėrisht bashkėqytetarėt e mi tė cilėt gjithnjė mė tregojnė njė dashuri tė vėrtetė, lavdi emrit qė mbaj i cili pėrmend kujtimet e tė palodhurit mbrojtėsit tė tyre.
Pra, ėshtė me plot besim qė paraqitem pėrpara jush duke shpresuar se ky popull qė e kam dashur nė gjithė jetėn time, qė i kam vrapuar nė mė tė voglat rreziqe duke hyrė gjithnjė nė rreshtat e tij, do tė mė gjej tė meritueshėm pėr besimin e tij. Kiazim Kemal Vlora, Vlorė, 17.02.1912» («Mbrojtja Kombėtare», Vlorė, 20 shkurt 1921, f. 1).
Rreth vitit 1936 u martua me Behije Masllafin, e veja e Inajet bej Ohrit, me tė cilėn nuk pati fėmijė. Pas «ēlirimit» tė Shqipėrisė u vendos nė Strugė dhe pas prishjes sė marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave, mė 1949, nuk u kthye mė nė atdhe. Mė 1949 policia maqedonase i sekuestroi njė pjesė tė dokumentacionit, qė kishte me vete. Sipas historianėve struganė ai kishte njė dokumentacion tė pasur dhe njė bibliotekė shumė tė madhe, fati i tė cilave nuk dihet. Mbetur nė vetmi tė plotė, larg familjes e atdheut, Qazim bej Vlora vdiq nė dhjetor 1953. Shoqata e Historianėve Strugan, pas kėrkimeve tė shumta, mė 1997-ėn, zbuloi vendin ku preheshin eshtrat e Qazim bej Vlorės, duke i vendosur dhe njė pllakė mbi varr. «Me kėtė akt, -ka theksuar Kryetari i Forumit Intelektual tė Strugės, - pastruam ndėrgjegjen tonė prej shqiptari, qė pėr shumė vjet, pėr arsye objektive, nuk e kemi ditur se nė varrezat tona tė Strugės prehen, jo vetėm eshtrat e njėrit nga djemtė mė tė mirė tė Ismail Qemalit, Qazim bej Vlora, por bashkė me to edhe njė pjesė e ndritur e historisė tonė kombėtare, pėr tė cilėn ne jemi krenarė».

Darling Ismail Vlora - Tirana Observer
__________________
__________________
Interist Forever Vlonjat Me Zemer
Interisti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 24-09-2011, 16:16   #2
Interisti
Sheshi Flamurit
 
Avatari i Interisti
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Vendndodhja: Ku Te Me Zej Kemba
Postime: 26
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Interisti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Vdekia e Iamail Qemal Bej Vlores

Vdekja

Kur mbaroi Lufta e Parė Botėrore, mė 11 nėntor 1918, Ismail Qemali ndodhej jashtė Shqipėrisė. Ai ishte larguar nga Atdheu fill pasi mė 22 janar 1913 dha dorėheqjen si kryetar i qeverisė sė pėrkohshme shqiptare tė krijuar nga Kuvendi Kombėtar i Vlorės mė 28 Nėntor 1912. Ai qėndroi nė mėrgim edhe gjatė viteve tė Luftės sė Parė Botėrore, pėr arsye se Shqipėria qe pushtuar prej fuqive ndėrluftuese. Nė mėrgim ai qėndroi nė vendet perėndimore. Gjatė luftės mbajti anėn e Antantės. Megjithatė, nė mbarim tė luftės, ai u zemėrua nga fuqitė e Antantės. Kjo, pėr arsye se mė 1918-n, pa mbaruar ende lufta, u mor vesh se anėtaret e saj - Anglia, Franca, Rusia dhe Italia - kishin nėnshkruar mė 26 prill 1915 Traktatin e fshehtė tė Londrės. Dihet se me kėtė traktat ato merrnin pėrsipėr se po ta fitonin luftėn do ta copėtonin Shqipėrinė duke e kėnaqur Serbinė dhe Malin e Zi me njė pjesė tė viseve veriore, Greqinė me njė pjesė tė viseve jugore dhe juglindore, Italinė me qytetin e Vlorės sė bashku me rrethinėn e saj. Me pjesėn qė do tė mbetej nė Shqipėrinė Qendrore do tė formohej njė principatė e vogėl myslimane nėn protektoratin e Italisė. Vetėkuptohet se me zbatimin e kėtij traktati, vepra kryesore e Ismail Qemalit, Shqipėria e Pavarur, fshihej nga historia. Ismail Qemali

Nga fuqitė qė fituan luftėn, vetėm Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nuk e kishin nėnshkruar Traktatin e Londrės, pra nuk ishin tė detyruara pėr zbatimin e tij. Veē kėsaj, nga nėnshkruesit e traktatit Rusia, tani pas fitores sė Revolucionit tė Tetorit, kishte hequr dorė nga Traktati i Londrės. Kėshtu, ēėshtja shqiptare tani varej kryesisht nga vullneti i Anglisė, Francės, Italisė, sidomos nga kjo e fundit, e cila pėrfitonte prej tij.

Nė kohėn kur Traktati i Londrės mbahej ende i fshehtė, Roma, me oreksin e saj pėr ta gllabėruar krejt Shqipėrinė, kishte shpallur nė Gjirokastėr mė 3 qershor 1917 njė proklamatė me tė cilėn deklaronte se ajo do ta ruante pavarėsinė dhe tėrėsinė tokėsore tė Shqipėrisė, por nėn protektoratin e Italisė. Me kėtė projekt, Roma shpresonte tė gjente mbėshtetjen e shqiptarėve, tė cilėt, sipas saj, pėrballė copėtimit tė thellė tė Atdheut, copėtim i barabartė me zhdukjen, do tė mbėshtetnin protektoratin e Italisė.

Sapo nė verėn e vitit 1918 ranė nė dijeni tė Traktatit tė fshehtė tė Londrės, qarqet patriotike shqiptare u vunė nė lėvizje. Nė atė kohė, Ismail Qemali ndodhej nė Spanjė. Aty kishte zėnė miqėsi tė ngushtė me ambasadorin e ShBA-sė. Nė themel tė miqėsisė ishte simpatia qė po tregonte ambasadori amerikan nė Madrid pėr ēėshtjen shqiptare. Meqenėse qarqet politike shqiptare, brenda dhe jashtė Shqipėrisė po pėrgatiteshin tė dėrgonin delegacione nė Paris, ku do tė mblidhej Konferenca e Paqes edhe Ismail Qemali u vu nė lėvizje. Pėr tė siguruar njė mandat pėrfaqėsimi, Ismail Qemali u lidh me shoqėrinė patriotike "Partia politike" e emigrantėve shqiptarė, e cila vepronte nė ShBA, me qendėr nė Worcester, Massachussets dhe kishte pėr kryetar Kristo Dakon. Ajo nxirrte organin periodik "Koha", me drejtor Mihal Gramenon. "Partia politike" kishte ngritur njė organizėm tė veēantė me emrin "Komiteti pėr shpėtimin e Shqipėrisė". Komiteti kryesohej nga Sevasti Qiriaz Dako, themeluesja e Shkollės Shqipe tė vashave nė Korēė, mė 1892. Ajo ishte njė intelektuale e rrallė nga radhėt e gruas shqiptare, publiciste dhe aktiviste e palodhur e ēėshtjes kombėtare. Gjatė luftės ajo drejtonte revistėn patriotike kulturore "Ylli i mėngjesit".

Sapo u nėnshkrua, mė 11 nėntor 1918, armėpushimi, Ismail Qemali u nis pėr nė Paris, ku do tė mblidhej sė afėrmi Konferenca e Paqes. Por, qeveria franceze, e cila nė atė kohė pėrkrahte qeverinė fantazmė tė Esat Pashė Toptanit, pėrveēse e pengoi Ismail Qemalin tė zhvillonte korrespondencė me "Partinė politike" nė Amerikė, e detyroi atė tė largohej nga Franca. Pėr mė tepėr, edhe ambasadori i ShBA-sė nė Paris nuk pranoi qė korrespondencėn midis tij dhe Sevasti Dakos nė ShBA ta kalonte nėpėrmjet postės sė ambasadės amerikane. Atėherė, Ismail Qemali vrapoi nė Madrid. Atje, korrespondenca midis Ismail Qemalit dhe Sevasti Dakos u zhvillua nėpėrmjet mikut tė tij, ambasadorit tė ShBA-sė. Midis akteve qė Plaku i Vlorės i drejtoi zonjės Dako ėshtė dhe programi qė Ismail Qemali do tė mbronte nė Konferencėn e Paqes, nė favor tė ēėshtjes shqiptare.

Thelbi i saj parashihte pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė. Synimi pėr pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė binte nė kundėrshtim tė plotė me programin qė kishte pėrpunuar qeveria italiane, e cila sikurse u tha, pėrmbajtjen e Traktatit tė Londrės pėrpiqej ta zėvendėsonte me formulėn e shpallur nė Gjirokastėr mė 3 qershor 1917. Madje, qeveria e Romės kishte siguruar pėrkrahjen nė favor tė platformės sė shpallur nė Gjirokastėr, tė disa personaliteteve shqiptare, si Mehmet Konica, Myfit Libohova, Medi Frashėri, Feizi Alizoti, Mustafa Kruja e tė tjerė. Madje, ata po pėrgatiteshin tė krijonin njė organ politik nė Shqipėri, i cili tė miratonte platformėn e Romės - Shqipėri autonome nėn mandatin italian, pa Vlorėn dhe krahinėn e saj.

Ismail Qemali ishte kategorikisht kundėr synimeve italiane, tė cilat binin nė kundėrshtim me veprėn qė ai kishte shpallur vetė mė 28 Nėntor 1912, pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė. Me pėlqimin e "Partisė politike", Ismail Qemali vendosi tė ndėrmerrte njė udhėtim pėr nė Romė. Qėllimin e udhėtimit na e thotė shkoqur drejtori i gazetės "Koha", Mihal Grameno, i cili shkruante mė 12 dhjetor 1918: udhėtimi i Ismail Qemalit nė Romė na gėzon shumė, pasi atje ai do tė ketė mundėsi t‘i parashtrojė qeverisė italiane dėshirat e kombit shqiptar dhe ta largojė synimin e Romės pėr njė protektorat italian mbi Shqipėrinė dhe ta bindė qė Italia tė pėrkrahė tė drejtat e shqiptarėve duke e siguruar atė se kombi shqiptar do t‘i jetė asaj mirėnjohės pėrjetė. Sikurse del nga pėrmbajtja e artikullit, luftėtari rilindės Mihal Grameno kishte besim vetėm tek Ismail Qemali, tek aftėsitė e tij diplomatike, mbasi nga tė tjerėt, theksonte ai, deri atėherė kishin dėgjuar vetėm gjepura (Artikulli "Ē‘thotė Plaku i Shqipėrisė", nė "Koha", Boston, Mass., 12 dhjetor 1918).

Nė Romė, Ismail Qemali nuk arriti kurrė. Kur hyri nė Itali, Roma e njoftoi tė qėndronte nė qytetin Peruxha e tė priste atje pėrgjigjen e kėrkesės sė tij. Ai bujti nė hotelin "Brufani".

Ndėrsa priste pėrgjigjen nga Roma, kundėrshtarėt e platformės sė Ismail Qemalit, pra pėrkrahėsit shqiptarė tė platformės sė Romės, e kritikuan ashpėr misionin e tij. Me kėtė rast, Mihal Grameno njoftonte, mė 15 janar 1919, se Ismail Qemali nė njė letėr qė u kishte drejtuar krerėve tė "Partisė politike", u thoshte ndėr tė tjera: "Lėrini tė tjerėt me ėndrrat e tyre qė tė punojnė ashtu siē u pėlqen, pėr mbrojtjen e Shqipėrisė dhe patriotėt e vėrtetė duhet sot qė tė mos humbasin asnjė sekondė pėr shpėtimin e sė dashurės Shqipėri se koha ėshtė shumė kritike" ("Koha", Boston, Mass., 15 janar 1919).

Qartėsia diplomatike e Ismail Qemalit detyroi krerėt e federatės "Vatra" tė hiqnin dorė nga kritikat e ashpra qė kishin zhvilluar deri atėherė kundėr Plakut tė Vlorės dhe tė pranonin se vetėm ai po ua "rrokulliste planet e bukura" miqve tė Italisė.

Sidney Sonnino Vittorio Emauele Orlando

Nga Peruxha, Ismail Qemali i nisi njė letėr mė 15 janar 1919 Kryeministrit italian V. E. Orlando, tė cilin ndėrsa e njoftonte se priste me padurim takimin me tė, e lajmėronte se kishte pėrgatitur njė parashtresė ose njė punim, sikurse e quan ai, pėr ta paraqitur nė Konferencėn e Paqes nė Paris, nė emėr tė shoqėrisė shqiptare tė Amerikės. Parashtresėn ia dorėzoi prefektit tė Peruxhės pėr t‘ia pėrcjellė Romės. Sipas njoftimit qė na jep Renzo Fallaschi, bashkėshorti i Nermin Vlora Fallaschi-t, kjo njė stėrmbesė nga vija amėsore e Ismail Qemalit, letra arriti nė Romė pas tri ditėsh, mbrėmjen e 18 janarit dhe nė kancelarinė e Kryeministrit mbėrritja e saj u regjistrua tė nesėrmen, mė 19 janar. Pikėrisht atė ditė Kryeministri italian Orlando u nis sė bashku me ministrin e Jashtėm, S. Sonnino, pėr nė Paris pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes.

Njėri nga djemtė e Ismail Qemalit ka deklaruar nė ato ditė se qėndrimi i Romės e dėshpėroi shumė babanė e tyre. Pėr tė mos e lėnė nė harresė misionin e tij, Ismail Qemali ftoi mė 23 janar 1919 nė hotelin "Brufani" ku kishte bujtur, korrespondentėt e disa gazetave italiane qė ndodheshin nė Peruxha. Ismail Qemali, Luigj Gurakuqi dhe dy djemtė e Ismailit.

Sipas tė birit, Et‘hemit, kur Ismail Qemali, pasi kishte ngrėnė drekė doli para gazetarėve qė po e prisnin, sapo filloi tė fliste u zverdh dhe filloi tė dridhej e tė belbėzonte. Ali Asllani, kryetari i Bashkisė sė Vlorės, tregon se Ethemi i kishte thėnė qė Ismail Qemali "kėrkoi ta shoqėronin nė banjė. Atje e mbyti shkuma e tė vjellėt". Pas tri ditė sėmundjeje ai vdiq mė 26 janar 1919.

Vdekjen e tij e njoftoi, ndėr tė tjera, me njė komunikatė tė veēantė gazeta italiane "L‘Unione Liberale", organ i Partisė Liberale tė Italisė, e qendrės sė djathtė, me kėto fjalė:

"Dje nė mbrėmje, mė 26 janar, nė orėn 23.30 pushoi sė jetuari nė hotel ‘Brufani‘ mysafiri i shquar i qytetit, Ismail Qemal Bej Vlora.

Ai pėrfaqėsonte denjėsisht njė familje tė madhe dhe tė lashtė nga Vlora. Meqenėse ishte patriot i flaktė, mik i Italisė sonė, i frymėzuar nga parimet e lirisė dhe drejtėsisė, shihej me sy tė keq nga qeveria turke, e cila e kishte dėnuar dhe detyruar tė kėrkonte shpėtim nė mėrgim.
Ishte 75 vjeē, ruante mendimin e kthjellėt dhe fuqinė trupore, i palodhur nė punė, sikur tė ishte i ri dhe i pėrzemėrt me tė gjithė.

Hemorragjia cerebrale e goditi mė 23 janar dhe si pasojė paralizimi. Pėr tė pėrballuar sėmundjen nuk patėn dobi as mjekimi mė i kujdesshėm i mjekut qė e kuroi, doktor Leone Pernossi dhe tė konsulentėve, prof. Silvestrini dhe prof. Righetti dhe as prania e dhembshur e djemve, tė cilėve po u dėrgojmė me zemėr tė pikėlluar ngushėllimet tona".

Lajmėrimi i gazetės "L‘Unione Liberale".

Kjo radhė ngjarjesh - ndalesa me urdhėr qeveritar nė Peruxha, refuzimi i takimit me tė me ministrin e Jashtėm italian, veshin e shurdhėr qė bėri Kryeministri i Italisė Orlando, i cili nuk iu pėrgjigj po ose jo kėrkesės sė Ismail Qemalit, udhėtimi i tyre pėr nė Paris pa e njoftuar diplomatin shqiptar, mė nė fund vdekja e tij e papritur, kur nuk ishte ankuar asnjėherė mė parė pėr shqetėsime shėndetėsore - dhanė rast pėr tė lindur dyshime se pėr t‘ia mbyllur gojėn Plakut tė Vlorės, e kishin helmuar. Kėtė tezė, e cila mė parė qarkullonte nė heshtje, e shpalli publikisht Skėnder Luarasi nė biografinė qė ai botoi pėr Ismail Qemalin nė vitin 1962. Skėnder Luarasi shkruan tekstualisht se kur I. Qemali mori vesh se edhe Kryeministri italian u largua pėr nė Paris pa iu pėrgjigjur fare kėrkesės sė tij, u revoltua jashtė mase. "Mė prenė nė besė", paskėsh thėnė plaku i prekur thellė nė sedrėn e vet. Sipas Ismail Qemalit, urdhri pėr tė pritur nė Peruxha pėrgjigjen ishte njė mashtrim. Megjithatė, vazhdon S. Luarasi, shkaku i vėrtetė i vdekjes duhet tė ketė qenė njė dozė helmi e dhėnė nga njė dorė e fshehtė para konferencės sė shtypit.
Tezėn e helmimit tė Ismail Qemalit nga organet e sigurimit italian e ka kundėrshtuar diplomati italian Renzo Fallaschi, sikurse u tha, bashkėshorti i Nermin Vlora Fallaschi-t.

Nė jetėshkrimin qė ai ka hartuar pėr Ismail Qemalin, si shtojcė nė vėllimin e kujtimeve qė ka diktuar vetė Plaku i Vlorės, ai pranon se shkaku i vdekjes sė Ismail Qemalit ishte njė hemorragji cerebrale e shkaktuar nga njė vrull i furishėm zemėrimi, i krijuar tek ai nga njohja e papritur e njė lajmi, qė ai kishte qenė viktimė e njė mashtrimi tė rėndė. Mbetet tė zbulohet - vazhdon ai - se cili ishte shkaku i emocionit qė e shpėrtheu zemėrimin e tij e qė sigurisht lidhet me thirrjen pėrbuzėse pėr "njerėzit e pabesė". Por - vazhdon R. Fallaschi - rrethanat e pėrjashtojnė qė Ismail Qemali t‘i drejtohej pėr pabesi Orlandos. Sipas tij, mungesa e pėrgjigjes nga Orlandoja nuk mund tė ishte arsyeja e zemėrimit tė Plakut tė Vlorės, mbasi dihej se Kryeministri italian do tė shkonte nė Paris, pra nuk kishte kohė tė takohej me tė. Ai shton se edhe ministri i Jashtėm italian, Sonnino, nuk kishte mundėsi t‘i pėrgjigjej, pasi edhe ai u nis pėr nė Paris pėr pėrgatitjen e Konferencės sė Paqes. Si rrjedhim - pėrfundon ai - shkaku i zemėrimit tė thellė duhej kėrkuar gjetkė. Me kėtė rast, ai supozon se revoltimi mund tė jetė shkaktuar, ngase Ismail Qemali mund tė ketė zbuluar kėtė pabesi tė re nga po ata kundėrshtarė tė vjetėr. Renzo Fallaschi shkruan tekstualisht: Ismail Qemali mund tė ketė zbuluar njė pabesi tė re nga kundėrshtarėt e tij tė vjetėr, gjė qė zemra e tij fisnike tė mos e ketė pėrballuar dot.

Raporti i vdekjes sė Ismail Qemalit

Pėr kundėrshtarėt e vjetėr tė Plakut tė Vlorės, ndoshta R. Fallaschi e ka fjalėn pėr personalitetet shqiptare, tė cilat shkaktuan mė 1913-n dorėheqjen e Ismail Qemalit si kryetar i qeverisė sė parė tė Shqipėrisė dhe qė tani ishin miq tė Italisė.
Qė atėherė kanė kaluar 90 vjet. Pėrveē S. Luarasit dhe R. Fallaschi-t, me shkaqet e vdekjes sė tij nuk ėshtė marrė mė njeri. Ne, sigurisht, nuk jemi nė gjendje tė merremi me tė. Pėr ne, mė tepėr se dyshimet e tė parit dhe hamendjet e tė dytit, hėpėrhė mbetet pėr t‘u marrė nė konsideratė raporti mjekėsor i hartuar nga profesorėt e spitalit tė Peruxhas, nė tė cilin mbi vdekjen e Ismail Qemalit flitet thjesht pėr hemorragji cerebrale.

Mbi varrimin e parė

Ismail Qemali vdiq nė njė kohė kur nė Shqipėri, pėr shkak tė okupacioneve tė huaja, nuk ekzistonte shtypi i lirė shqiptar. Nuk ka dyshim se vdekja e tij shkaktoi njė dhimbje tė pėrgjithshme nė mbarė bashkatdhetarėt. Kėtė e dėshmojnė pak organe shtypi qė botoheshin atė vit, ndonjėra nė Shqipėri e tė tjerat jashtė.

Nikolla Ivanaj nė gazetėn "Koha e Re", qė nxirrte nė Shkodėr, kur qyteti ndodhej nėn pushtimin ushtarak frėng, shkruante pesė ditė pas vdekjes sė Ismail Qemalit, mė 31 janar 1919: "Na mbėrriti lajmi i zi si korbi, i ftohtė si akulli e i mprehtė si shpata e mejdanit: Vdiq Ismail Qemali i Vlorės." Mė tej: "Historia e Shqipėrisė sė re, nė kohėn e vet do tė flasė mė gjerė e gjatė pėr kėtė burrė tė shkėlqyeshėm tė atdheut tonė." N. Ivanaj e mbyllte fjalėn e tij: "Ne, sot i lutemi shpirtit tė tij qė tė na ndihmojė nė kėtė kohė tė vėshtirė e kritike, ku na lypej ende trupi e mendja e tij, mė tepėr se kurrė deri sot."

Gazeta "Kuvendi", organ qė dilte njė herė nė javė nė Romė, nėn drejtimin e Sotir Gjikės, nė shqip e italisht, njoftonte mė 8 shkurt 1919, vdekjen e Ismail Qemalit, me kėto fjalė:

"Mė 26 tė janarit 1919, nė hotel Brufani tė qytetit Perugia (Itali), vdiq nė duart e tė bijve, Etem e Qazim, Ismail Qemal Bej Vlora, ish-kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme tė Shqipėrisė e tani pėrfaqėsues nė Europė i ‘Partisė Politike‘".

Shumėsia e lėndės nuk na jep leje sot tė merremi gjatė me biografinė e burrit tė shtetit shqiptar. Padyshim, Ismail Qemali do tė zėrė njė faqe tė gjerė nė historinė e Pėrlindjes shqiptare, se veēanėrisht i shquar ėshtė roli qė luajti ky burrė me mendje tė madhe i farės sonė.

Ai pati fatin tė ngrejė nė Vlorė mė 28 Nėntor 1912 flamurin e mėvetėsisė shqiptare, ngjarje qė e bėri tė mbetet fytyrė historike, meritė tė cilėn nuk do t‘ia hedhin dot poshtė as kundėrshtarėt e tij mė tė rreptė.

Kuvendi merr pjesė nė kėtė zi kombėtare e i dėrgon sė fort tė helmuarės familje tė ndjesėpastit ngushėllime tė pėrzemėrta.
Qeveria italiane bėri, nga ana e saj, fort fisnikėrisht, ē‘duhej pėr ta shpėnė trupin e Ismail Qemalit nė Vlorė".
Mihal Grameno, nė njė artikull me titull "Humbja e Ismail Qemalit", botuar mė 12 mars 1919, nė gazetėn e tij "Koha" (Boston, Mass.), shkruante ndėr tė tjera:

"Si vetėtima u pėrhap lajmi i hidhur pėr humbjen e Plakut tė Shqipėrisė, Ismail Qemalit, jo vetėm nė Shqipėri, por nė tė gjithė anėt e botės.
Ky lajm ishte si rrufeja edhe njė nga mė tė mėdhatė goditje pėr kombin shqiptar, se humbi burrin mė tė madh qė kishte nxjerrė, pas Skėnderbeut, Shqipėria. Humbi diplomatin e madh e tė famshėm, humbi shtyllėn e ēelniktė tė programit kombėtar, humbi Atin e kombit, i cili e shpėtoi nga rreziku, humbi luanin qė dėrrmoi zinxhirėt e robėrisė dhe qė ngriti flamurin e Skėnderbeut e shpalli vetėqeverimin e Shqipėrisė.
Jemi shumė tė vegjėl edhe fuqia jonė ėshtė e dobėt qė tė mund tė pėrshkruajmė veprat e larta dhe tė shenjta qė ka sjellė Plaku i pavdekur, pėrmbi altarin e atdheut."

Luftėtari rilindės pėrvijon nė artikullin e tij kėtė portret njerėzor pėr Plakun e Vlorės: "Tek Ismail Qemali pėrmblidheshin gjithė virtytet e mira, tė cilat mund tė gjenden nė botė." (Gazeta "Koha", Boston, Mass., 12 mars 1919).

Pėr tė treguar se kishte respekt ndaj Ismail Qemalit, qeveria e Romės mori pėrsipėr ta zhvillonte varrimin e Plakut tė Vlorės me ceremoni zyrtare dhe me shpenzimet e veta. Ajo iu pėrgjigj menjėherė ftesės sė Bashkisė sė Vlorės pėr ta pėrcjellė trupin e Ismail Qemalit pėr nė qytetin e tij tė lindjes, nė Vlorė. Varrimi i burrit tė shquar nė Vlorė, qė konsiderohej si Ati i Pavarėsisė sė Shqipėrisė, pėrveē rėndėsisė politike pėrmbante me vete edhe probleme politike. Vlora ndodhej nėn pushtimin ushtarak italian. Veē kėsaj, Roma e ndiente veten tė sigurt, se me vendimin qė do tė merrte Konferenca e Paqes qė po zhvillohej nė Paris do ta aneksonte, nė bazė tė Traktatit tė Londrės, qytetin e Vlorės sė bashku me rrethinėn e saj. Pasi ta aneksonte, ajo mendonte ta pėrfshinte krahinėn e Vlorės nė provincėn italiane tė Puljes. Por, nė Vlorė ekzistonte njė frymė e theksuar patriotike pėr rezistencė kundėr synimeve italiane. Sikurse pohon njė dėshmitar i kohės, Sali Hallkokondi, nė njė punim tė botuar nė vitin 1923, komanda italiane e pushtimit e kishte ndaluar qė mė 17 maj 1916 pėrdorimin e flamurit shqiptar nė Vlorė, kurse mė 20 gusht 1916 e kishte nxjerrė jashtė ligjit (Sali Hallkokondi, "Historia e Shqipėrisė sė Re", Vlorė 1923, fq. 241).

Dy muaj para vdekjes sė Ismail Qemalit, mė 28 Nėntor 1918, nė pėrvjetorin e shpalljes sė pavarėsisė Kombėtare, nė Vlorė shpėrtheu njė demonstratė patriotike, gjatė sė cilės Avni Rustemi dhe Bajram Hallkoja nė fjalimet qė mbajtėn dėnuan synimet imperialiste tė Romės ndaj Vlorės (Sali Hallkokondi, "Historia e Shqipėrisė sė Re", Vlorė 1923, fq. 241-242). Si pasojė e kėsaj demonstrate, me dhjetėra qytetarė qenė burgosur dhe jo pak figura tė shquara ishin internuar nė ishullin e Sazanit. Nė mėnyrė tė veēantė, komanda e trup-ekspeditės ushtarake italiane nė Vlorė me nė krye gjeneralin Settimio Piacentini druheshin se ardhja e arkivolit me trupin e Ismail Qemalit nė Vlorė do tė shėrbente si shkėndijė pėr manifestime tė reja patriotike. Si rrjedhim, ajo tregonte shumė kujdes nė organizimin e procesionit tė varrimit tė trupit tė Ismail Qemalit nė vendlindje dhe nė qytetin ku ai kishte shpallur pavarėsinė e Shqipėrisė. Kėshilli bashkiak i qytetit, ku mbisundonin patriotėt, propozoi qė varri i Ismail Qemalit tė vendosej nė sheshin qendror tė qytetit, pranė selisė ku ishte shpallur mė 28 Nėntor 1912 Pavarėsia Kombėtare e Shqipėrisė.

Por, komanda ushtarake italiane, duke u kapur pas projektit ende nė studim tė rregullimit tė sheshit qendror tė qytetit, nguli kėmbė qė trupi tė vendosej nė kalanė e Kaninės, tė paktėn pėrkohėsisht, aty ku qenė vendosur stėrgjyshėrit e Ismail Qemalit, pinjollėt e familjes Sinanaj apo tė Sinanpashallarėve, gjatė shekujve tė kaluar. Madje, ajo vetė mori pėrsipėr organizimin e ceremonisė sė varrimit, por vuri si kusht qė gjatė procesionit tė mos shpalosej asnjė flamur kombėtar shqiptar dhe tė mos kishte shpėrthime patriotike. Ajo kėrkoi gjithashtu tė censuronte dhe fjalimet e pėrmortshme qė do tė mbaheshin. Pas disa debatesh u arrit marrėveshja e komandės italiane me kėshillin bashkiak shqiptar, qė gjatė kortezhit vetėm arkivoli tė ishte i mbuluar me flamurin shqiptar. Kryesia e bashkisė, nga ana e saj, me qėllim qė t‘i kryente homazh tė madh birit tė shquar tė Vlorės dhe tė Shqipėrisė, njė homazh tė madh pa incidente, tė cilat mund tė prishnin varrimin, u lėshoi njė thirrje qytetarėve dhe fshatarėve tė zonės sė okupuar qė tė merrnin pjesė nė varrim jo me flamurin kombėtar nė dorė, por ta nderonin nė heshtje patriotin e madh me praninė e tyre sa mė tė shumtė gjatė ceremonisė sė varrimit.

Nė tė vėrtetė, kėshtu ndodhi. Nga Peruxha, trupi i pajetė i Ismail Qemalit, i cili fill pas vdekjes u balsamos, i shoqėruar nga djemtė e tij, u nis drejt Brindisit. Aty u vendos mbi luftanijen italiane "Alpino" dhe arriti nė Vlorė nė mbrėmjen e 10 shkurtit 1919. Atė natė arkivoli u vendos nė komandėn ushtarake italiane qė ndodhej nė skelė. Aty qėndroi dy ditė.

Ceremonia e varrimit u krye dy ditė mė pas, ditėn e mėrkurė mė 12 shkurt 1919. Pėrcjellja e trupit nga skela filloi nė orėn 10.00 paradite. Aty qenė tė grumbulluar gjithė popullsia e Vlorės, si edhe reparte ushtarake italiane me bandėn e tyre muzikore. Kortezhin e prinin 12 kurora lulesh tė dėrguara nga populli i Vlorės, organet e qarkut e tė krahinės sė Vlorės, shkollat fillore tė qytetit, qyteti i Fierit, shoqėria "Djelmoshat e Vlorės". Njė nga kurorat ishte e gazetės "Kuvendi", nė tė cilėn thuhej: "Ismail Qemal Vlorės! Diplomatit tė vlerėt". Edhe nė kėtė formulim shihej censura italiane, e cila lejonte qė Ismail Qemali tė nderohej jo si patriot, as si Ati i Pavarėsisė sė Shqipėrisė, por si "diplomat i vlerėt".
Kur kortezhi u nis nga skela pėr nė qytet, nė krye qėndronin anėtarėt e shoqėrisė "Djelmoshat e Vlorės", qė mbanin kurorat. Pas kurorave vinin anėtarė tė tjerė tė "Shoqėrisė djaloshare". Pas tyre vinte banda ushtarake, e cila ekzekutonte melodinė e pėrmortshme "Jone" tė kompozitorit italian Petrella.

Mė tutje, njė grup ushtarėsh tė regjimentit tė 86, si dhe njė repart italian mitraljerėsh. Pas tyre vinte karroca qė mbante arkivolin e mbėshtjellė me flamurin kombėtar. Karrocėn e tėrhiqnin gjashtė kuaj tė murrmė. Anės karrocės ecnin dy rreshta ushtarėsh. Mė pas vinin hoxhallarėt. Pas tyre tre djemtė e Ismail Qemalit. Pastaj vinte gjenerali Settimio Piacentini, kundėradmirali Lubetti, autoritetet ushtarake e civile tė krahinės, parėsia e qytetit dhe e qarkut, qytetarėt, nxėnėsit e shkollave fillore tė qytetit dhe njė tufė ushtarėsh kalorėsie.
Duke ecur me hap tė ngadalshėm, kortezhi i pėrmortshėm arriti nė qytet. Atė ditė, thotė korrespondenti i gazetės "Kuvendi", Vlora ishte nė zi. Tregu ishte mbyllur. Nė dyqane qenė ngjitur letra nekrologjie me rrip tė zi anash, ku ishte shkruar: "Zi kombėtare pėr tė madhin patriot Ismail Qemalin." Duket se flamurin kombėtar tė ndaluar nga komanda e pushtimit, qytetarėt vlonjatė e zėvendėsuan me nderimin nėpėrmjet shpalljeve nekrologjike pėr Ismail Qemalin, "patriotin e madh".

Nėpėr dyert dhe dritaret e shtėpive, shkruante korrespondenti, kishin dalė gra dhe vajza, pėr tė nderuar "Plakun e Shqipėrisė", disa nga tė cilat e kishin njohur nė rini. Kur arriti nė tregun e qytetit kortezhi u ndal. Aty u mbajtėn dy fjalime tė pėrmortshme. Mbi ceremoninė e varrimit kemi dy burime historike - njė nga autoritetet ushtarake italiane tė pushtimit, tjetrėn nga kujtime qytetarėsh vlonjatė tė atyre kohėve.
Nė lidhje me kėtė ceremoni, gjenerali S. Piacentini i raportonte Ministrisė sė Jashtme tė Romės po atė mbrėmje: se anija luftarake "Alpino" arriti nė skelė mbrėmjen e ditės sė hėnė mė 10 shkurt 1919; se mė 12 shkurt ora 10.00 paradite u krye ceremonia e varrimit; se arkivoli me trupin e Ismail Qemalit u nis nga skela nė orėn 10.00 paradite; se sipas programit tė parashikuar, mori pjesė batalioni i kėmbėsorisė sė ushtrisė italiane me muzikė e flamuj.

Ai nėnvizonte se nuk pati "asnjė flamur shqiptar, pėrveē atij qė mbulonte arkivolin. U mbajtėn dy fjalime nga paria shqiptare, tė cilat, theksonte gjenerali italian, mė ishin bėrė tė njohura mė parė (sigurisht pėr t‘i censuruar - F. B.). Pjesėmarrja ishte e madhe. Rregulli qe maksimal. Nuk pati asnjė incident."

Autori R. Fallaschi, i cili ka botuar relacionin e S. Piacentini-t, shėnon nga ana e vet se "mbushesh me hidhėrim mbi varrimin e Ismail Qemalit, kur mendon se nė qytetin e tij tė lindjes, ku vetėm gjashtė vjet mė parė patrioti i madh shpalli pavarėsinė e Shqipėrisė me entuziazmin e kombit dhe me pėlqimin e Italisė, tani ai nderohej jo nga ushtarė tė vendit tė tij, por nga trupat ushtarake italiane e qė i vetmi flamur shqiptar i pranishėm ishte ai qė mbulonte arkivolin e tij." Pjesė nga ditari i komandės italiane nė Vlorė.

Edhe pse mungonte aty ushtria shqiptare, nė orėn e varrimit tėrė popullsia e qytetit dhe e rrethit qe rreshtuar anės rrugės nga skela nė Kaninė nga do tė kalonte arkivoli, ndėrsa fshatarėt mbushėn dhe kodrat. Sipas dėshmitarėve nga mizėria e fshatarėve kodrat dukeshin si koshere bletėsh.

Gjenerali italian nuk na thotė se cilėt qenė dy personalitetet qė mbajtėn fjalimet e pėrmortshme nė tregun e qytetit. Emrat e tyre i njofton korrespondenti i gazetės "Kuvendi". Ata qenė Jani Minga dhe Qazim Kokoshi, dy delegatė qė kishin marrė pjesė bashkė me Ismail Qemalin si pėrfaqėsues tė Vlorės nė Kuvendin Historik qė shpalli Pavarėsinė Kombėtare, mė 28 Nėntor 1912. Madje, ai na jep edhe fjalimet e tyre.
Vlorė, 12 shkurt 1919. Pamje nga ceremonia e varrimit tė Ismail Qemalit.

Jani Minga tha ndėr tė tjera: "Popull i pėrzishėm!

Shumė tė brengosur dhe shumė tė vrenjtur tė shoh sot. Jani Minga

Vallė ē‘gjėmė e tmerrshme tė ka ngjarė e ē‘mandatė tė zezė ke dėgjuar? Pyes me pikėllim shpirti. Pyes me zemėr tė dridhur. Po mjerisht kudo ku rrotulloj sytė, kudo ku mbaj veshėt njė zė pėrgjigjet pėr ēdo anė, nga ēdo fytyrė e venitur dhe e shkėmbyer e juaja del njė zė i helmueshėm dhe i shėmtuar dėgjohet "Vdiq Ismail Qemali! Vdiq Plaku i Vlorės! Plaku i Shqipėrisė!" Heu! Thuaj mė mirė o i mjerė popull "vdiq burri mė i madh i Shqipėrisė, luftėtari mė i fortė i mendjes, i ndjenjave dhe i mendimeve kombėtare, vdiq mburoja mė e fortė dhe mė e madhe e kombit, vdiq politikani ynė mė i madh dhe diplomati ynė mė i dėgjueshėm nė fushė tė politikės e tė diplomacisė europiane."

Nga fjala qė mbajti Qazim Kokoshi pėrpara trupit tė Ismail Qemalit, shkėputim kėto rreshta: "Helmi dhe dėshpėrimi qė goditi gjithė bashkatdhetarėt nga kjo gjėmė ishin aq tė mėdha sa na pėlqente nė ditėn e shpalljes sė pavarėsisė Kombėtare, qė tė mos ta besonim, donim tė shpresonim qė lajmi tė mos ishte i vėrtetė dhe Ismail Qemali tė mos kishte vdekur qė kėsisoj ai me gjalljen e tij tė mund tė kryente plotėsisht qėllimin e shenjtė qė kishte filluar qė nė kohėn e djalėrisė dhe pėr tė cilin kishte marrė nė sy pėsimet e mėrgimin me shumė rreziqe, me shumė rruajtje e tė kėqija. Qazim Kokoshi. Por, mjerisht, kėto shpresa nuk u vėrtetuan pse thonjtė e tmerruar tė vdekjes e rrėmbyen Ismail Qemalin. Njė e tillė humbje, sidomos nė njė kohė kur atdheu i tij priste shėrbimin mė tė madh, priste nga fuqia e mendjes sė tij kurorėzimin e tė drejtave dhe tė dėshirave kombėtare, njė e tillė mynxyrė, nė njė kohė tė tillė, kur fati i tė gjorit komb shqiptar ėshtė duke u shqyer pėrjetė, na duket se e shton helmin e dėshpėrimin tonė mė shumė se ēdo herė."
Qazim Kokoshi e mbylli fjalėn e tij kėshtu: "Ismail bej!

Tė pėrunjemi dhe tė sigurojmė qė Shqipėria, ndonėse e vogėl, e varfėr dhe e paditur, tė ēmon dhe kujtimin tėnd do ta ketė si rrėnjė tė idealit tė saj."

Pas fjalimit tė tyre, ushtria italiane i bėri nderimin e fundit Ismail Qemalit, duke ekzekutuar himnin mbretėror, sigurisht tė Italisė. Qė kėtej reparti i kalorėsisė italiane sė bashku me tė parėt e fesė, parėsinė e qytetit e njė masė e madhe qytetarėsh vlonjatė e shoqėruan arkivolin drejt e nė Kaninė, ku u varros. Nė kėtė mėnyrė mori fund dhe ceremonia e varrimit.
__________________
Interist Forever Vlonjat Me Zemer
Interisti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-09-2011, 16:51   #3
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Thelle ne detin BLU!
Postime: 2,335
Thanks: 226
Thanked 407 Times in 296 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 38
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Citim:
Sipas tė birit, Et‘hemit, kur Ismail Qemali, pasi kishte ngrėnė drekė doli para gazetarėve qė po e prisnin, sapo filloi tė fliste u zverdh dhe filloi tė dridhej e tė belbėzonte. Ali Asllani, kryetari i Bashkisė sė Vlorės, tregon se Ethemi i kishte thėnė qė Ismail Qemali "kėrkoi ta shoqėronin nė banjė. Atje e mbyti shkuma e tė vjellėt". Pas tri ditė sėmundjeje ai vdiq mė 26 janar 1919.
E verteta eshte se Ismail Qemali eshte helmuar ne Itali. Ai nuk ka vdekur nga ndonje semundje.
Tani kush e helmoi, ajo duket qarte edhe nga ky shkrim.

Ismail qemali ne nje fare menyre eshte Babai i kombit tone. Nese sot kemi nje komb, kotributi i tij eshte ai me themelori.
Lavdi ketij njeriu qe luftoi vetem per interesin e Shqiperise!
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


... (Po ne toke kush do jete?!)
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-09-2011, 18:00   #4
SystemA
Analizues albanistanas
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Wait from HOME
Postime: 14,109
Thanks: 7,764
Thanked 2,278 Times in 1,669 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 77
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Mua me pelqen qe Shqiperia paska akoma djemte te afte dhe Shqiptare,dhe faleminderit per historine qe na e rifreskojne me te verteta!
I lexoj me shume kenaqesi!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-09-2011, 00:25   #5
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 10,584
Thanks: 81
Thanked 1,327 Times in 999 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Vertet shkrim i bukur.Ja vlen te lexohet.
__________________
Lavdi ish moderatoreve te rene ne krye te detyres.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-09-2011, 11:37   #6
Interisti
Sheshi Flamurit
 
Avatari i Interisti
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Vendndodhja: Ku Te Me Zej Kemba
Postime: 26
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Interisti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Me me pelqejen kto histori dhe pothuajse sa her ulem ne pc lexoj cdo gje rreth ktyre sepse me pelqen historia e kombit ton ...........
__________________
Interist Forever Vlonjat Me Zemer
Interisti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2012, 01:49   #7
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Alabania
Postime: 3,656
Thanks: 160
Thanked 259 Times in 195 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 51
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali



Kush ėshtė Ismail Qemali. Edhe njė vogėlush 6-vjeēar e ka nė majė tė gjuhės pėrgjigjen: Plaku qė ngriti flamurin dhe shpalli Pavarėsinė. Problemi ėshtė se po aq sa ky vogėlush, ėshtė njė pjesė e madhe e popullsisė sė Shqipėrisė qė dinė vetėm kaq pėr plakun flokėbardhė qė kreu aktin mė tė rėndėsishėm nė historinė e shtetit shqiptar. Ka njė takėm njerėzisht qė dinė mė shumė. Ca tė tjerė qė dinė edhe pak mė shumė. Edhe Ismail Qemali ka lindur mė 16 tetor, nė tekstet e historisė ditėlindja e tij njihet 24 janari, pikėrisht pėr kėtė arsye edhe dje u festua 168 vjetori i lindjes sė tij. Pėrse i zhdukėn ditėlindjen mė 16 tetor, pse pėrkonte me atė tė Enver Hoxhės. Cili ėshtė arsimi i tij. Cilat ishin detyrat e tij mė tė larta nė hierarkinė e Perandorisė Osmane. e Si ngriti nė Stamboll klubin pėr pavarėsinė shqiptare dhe si u internua nga pushteti turk. Pėrse sulltani e emėroi kėshilltar tė tij. Si u emėrua Vali nė Libi, por ai nuk shkoi Tripoli, por nė Paris, nga ku nisi punėn pėr pavarėsinė e Shqipėrisė. Historia e 28 Nėntorit, me kė shkoi nė Vlorė dhe pėrse shkoi nė Vlorė. Cilin flamur ngriti dhe historia e dokumentit themeltar qė u falsifikua. Njė histori plot lavdi dhe kontradikta tė njė jete, qė, siē vetė Ismail Qemali e ka thėnė nė fjalimin e 28 Nėntorit, Zoti i donte qė tė ishte i pari shqiptar qė ngriti flamurin.

1. Ismail Qemali, nė fakt quhej Ismail bej Vlora. Emri i tij u ndryshua gjatė kohės sė regjimit komunist mbi botėkuptime komuniste ndaj titullit “Bej”, por asnjėherė asnjė historian dhe personalitet nuk e ka shpjeguar kėtė ndryshim.

2. Ismail Qemali ishte njė nga personazhet mė tė rėndėsishme tė familjes sė njohur Vlora, njė familje e pasur dhe me shumė tradita, dhe qė ka nxjerrė shumė personazhe tė rėndėsishėm nė jetėn politike shqiptare.

3. Ismail Qemali lindi mė 16 tetor 1846 nė Kaninė tė Vlorės dhe vdiq mė 24 janar tė vitit 1919 nė Peruxha tė Italisė. Vetėm pas vitit 1990 ėshtė mėsuar nga historiani turk me orgjinė shqiptare, Nexhip Alpan, qė ditėlindja e Ismail Qemalit ishte nė njė ditė me atė tė Enver Hoxhės. Por ajo ėshtė mbajtur e fshehtė, duke mos u shkruar nė asnjė libėr historie. Nė tekstet e historisė sė Shqipėrisė dhe tekstet mėsimore datėlindja ėshtė shkruar mė 24 janar 1844. Nė fakt ajo ėshtė mė 16 tetor 1844.

4. Ismail Qemali jetoi 72 vjet, 3 muaj e 8 ditė ose gjithsej 2628 ditė. Ai kishte njė shtat mesatar dhe me njė trup me peshė po mesatare. Ismail Qemali mbante njė veshje tė kohės, me kostum tė kohės, kravatė e kohės, flokė tė thinjur tė krehur me kujdes dhe me njė mjekėr tė bardhė tė krehur edhe atė. Ngjyra e kostumeve nė pėrgjithėsi ishte e zezė dhe nė kokė mbante kapele.

5. Ismail Qemali gjatė gjithė jetės sė vet jetoi nė kėto shtete: Shqipėri, Greqi, Turqi, Itali, Bullgari, Siri dhe pėr pak kohė nė Francė, Angli, Zvicėr dhe Gjermani.

6. Ismail Qemali u diplomua nė gjimnazin Zosimea nė Janinė dhe pas njė karrierė tė konsiderueshme nė administratėn turke. U arsimua nė Paris pėr Shkenca Juridike dhe Ekonomike. Me kėtė edukim ai ishte njė nga mė tė arsimuarit nė administratėn turke tė asaj kohe.

7. Ismail Qemali njihej dhe si njė poliglot, njė armė qė atij i shėrbente nė tė gjithė aktivitetin e tij politik pėr ēėshtjen shqiptare. Ai njihte shkėlqyer gjuhėn shqipe, osmanishten, turqishten e re, greqishten e vjetėr, latinishten, italishten dhe frėngjishten.

8. Ismail Qemali cilėsohet si babai i kombit, duke qenė se ka kryer aktin mė historik nė tė gjithė historinė e shtetit shqiptar. Ai ngriti flamurin e Pavarėsisė nė Vlorė, mė 28 Nėntor tė vitit 1912 dhe shpalli Shqipėrinė shtet tė pavarur duke i kėrkuar fuqive ndėrkombėtare ta njihnin kėtė vendim.

9. Nė asnjė rrethanė dhe nė asnjė situatė, ai nuk e pėrdori kėtė moment sublim pėr tė pėrfituar dhe marrė vlerėsime. Madje, nė fjalimin e tij ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė, ai ėshtė shprehur, se, siē e donte Zoti qė tė ishte i pari tė ngrinte flamurin e pavarėsisė, ashtu tė bėhej edhe hero i parė i shtetit shqiptar.

10. Ismail Qemali ėshtė kryeministri dhe kryetari i parė nė historinė e shtetit shqiptar. Ai qėndroi nė krye tė qeverisė nga data 28 Nėntor e vitit 1912 deri nė 22 janar 1914 pėr 12 muaj e 56 ditė.

11. Ismail Qemali ngriti nė Vlorė flamurin e kuq me dy krena shqiponjash, njė flamur qė deri mė sot na vjen nė tre variante. I pari, se kėtė e qėndisi njė Marigo, njė nuse e shtėpisė ku fjeti Ismaili natėn e fundit, atė qė e solli Spiridon Ilo nga SHBA varianti i tretė i Eqrem bej Vlorės, sipas tė cilit ia dha ai flamurin qė ia kishte falur Aleadro Kasstriota burri i njė princeshe qė pretendonte se ishte pasardhėse e Skėnderbeut.

12. Nė vlerėsimet e punės qė i kanė bėrė drejtuesit e administratės turke pėr Ismail Qemalin janė shėnuar kėto fjalė: Vali i denjė, diplomat, deputet, udhėheqės shteti, mendimtar dhe kryetari i parė i shtetit shqiptar.

13. Ismail Qemali e nisi karrierėn e vet politike si pėrkthyes nė Ministrinė e Jashtme tė Turqisė Osmane nė vitin 1860. Detyra e dytė nė administratė e Ismail Qemalit ishte nė vitin 1868, drejtor i Sekretariatit nė Zyrėn Juridike nė Sofje tė Bullgarisė, qė nė atė kohė ishte pjesė e Turqisė Osmane.

14. Ismail Qemali mė pas mori detyrėn e nėnprefektit tė rajonit tė Rusēuk, njė detyrė qė e mbajti pėr pesė vjet. Nė vitin 1873, ai jep dorėheqjen dhe largohet nga ajo detyrė.

15. Ismail Qemali u emėrua sekretar i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Jashtme tė Turqisė nė vitin 1876, njė detyrė qė e ndihmoi shumė tė njihte diplomacinė turke nga brenda, por edhe atė tė huaj. Nė kėtė detyrė qėndroi pėr njė vit.

16. Nė vitin 1877, ai pėson njė dėnim nė karrierėn e tij, pikėrisht pėr aktivitetin e tij patriotik ndaj Shqipėrisė. Me arsyetimin se kėrkoi autonominė e Shqipėrisė, ai internohet pėr shtatė vjet nė Kytahja tė Anadollit. Por presioni i njė pjesė tė administratės turke, por edhe tė patriotėve shqiptarė, bėri qė sulltan Avdylhamiti t’i hiqte internimin dhe ta emėronte madje Vali nė Bollu tė Turqisė.

17. Ismail Qemali emėrohet Vali nė Siri, njė detyrė shumė e lartė nė atė kohė dhe pėr mė tepėr qė bėhej fjalė pėr njė krahinė qė mė vonė mori edhe ajo pavarėsinė si shtet i pavarur. Kėtė detyrė e mbajti deri nė 28 qershor tė vitit 1892.

18. Pėr punė tė mirė Ismail Qemali arriti tė bėhej deri kėshilltar personal i sulltan Avdylhamitit, nė momentin kur Perandoria Osmane ishte nė fund tė saj. Njė detyrė qė e mbajti nga viti 1892 deri nė vitin 1900. Kjo e ndihmoi atė ta njihte nga brenda perandorinė.

19. Nga e gjithė detyra e tij si kėshilltar i Sulltanit, mbahet mend se Ismail Qemali ishte ai qė i propozoi atij ndėrtimin e njė hekurudhe qė niste nė Durrės dhe mbaronte nė Stamboll. Njė vepėr qė nuk u ndėrtua as nė atė kohė dhe vazhdon tė mos jetė e ndėrtuar edhe sot.

20. Mė 1 maj tė vitit 1900, sulltan Avdylhamiti pėr punė dhe cilėsi tė mira e emėron Vali i Pėrgjithshėm i Libisė, njė detyrė mjaft e lartė e asaj kohe. Por Ismail Qemali u nis pėr nė Tripoli, por rrugės kthehet dhe shkon nė Paris, Londėr e gjetkė, pėr tė punuar pėr ēėshtjen shqiptare.

21. Mė 1908, me ndihmėn e shqiptarėve tė veriut tė Maqedonisė, Ismail Qemali zgjidhet deputet i rrethit tė Beratit, por nė fakt ishte pėrfaqėsues i gjithė Shqipėrisė. Gjatė kohės qė Ismail Qemali ishte deputet nė Parlamentin e parė tė Turqisė moderne, ai pati njė peshė tė konsiderueshme. Fjalimet e Ismail Qemalit nė Kuvend kanė qenė nga mė oratoriket dhe mė me mendim, duke nxitur kundėrshtarėt ta sulmojnė pa tė drejtė.

22. Ismail Qemali ra nė sy nė vitin 1871, pikėrisht nė zemėr tė Turqisė osmane, se paraqiti tre kėrkesa tė njėpasnjėshme pėr hapjen e shkollave shqipe nė Shqipėri. Edhe pse punonte si pjesė e administratės osmane, mori pjesė nė njė mbledhje tė rilindėsve shqiptarė nė Stamboll pėr tė krijuar alfabetin shqip.

23. Nė vitin 1865 Ismail Qemali nisi tė punonte pėr pavarėsinė e Shqipėrisė, duke krijuar pėr kėtė ēėshtje njė klub nė kryeqendrėn e perandorisė, Stamboll, bashkė me Konstandin Kristoforidhin.

24. Shėrbimi i sigurisė sė administratės turke zbuloi se gjatė kohės qė Ismail Qemali punonte pėr Turqinė, kishte hartuar njė dokument pėr projektin e njė Shqipėrie tė pavarur. Ky ishte edhe njė nga shkaqet mė tė mėdha tė pėrndjekjes qė u ndėrmor ndaj atij.

25. Ismail Qemali vdiq nė rrethana misterioze nė Peruxha tė Italisė, pak momente para se tė jepte njė konferencė pėr shtyp. Deri mė sot nuk ka nė fakt njė variant eksplicit tė vdekjes sė tij, por gjithmonė janė hedhur dyshime.

26. Dyshimi mė i madh mendohet tė jetė se ai ėshtė helmuar nė ushqim nga qarqe greke dhe italiane antishqiptare, qė e shikonin Ismail Qemalin si njė personalitet me influencė tė madhe pėr ēėshtjen shqiptare.

27. Kufoma e Ismail Qemalit ėshtė mbajtur nė Peruxha pėr dy javė pas vdekjes, me idenė e balsamosjes. Por kjo i shtoi edhe mė shumė dyshimet pėr helmim, pasi i kanė nxjerrė tė gjitha organet e brendshme pėr tė zhdukur ēdo shenjė pėr autopsinė.

28. Ismail Qemali ėshtė varrosur dy herė. Herėn e parė nė shkurt tė vitit 1919 nė Kaninė, vendin e lindjes dhe tė paraardhėsve tė tij, dhe herėn e dytė mė 28 Nėntor nė Vlorė, viti 1932.

29. Varrimi i dytė ėshtė bėrė me urdhėr posaēėrisht tė mbretit Ahmet Zogu, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė. Zogu dhe partia e asaj kohe i kanė bėrė nderimet mė tė mėdha trupit tė Ismail Qemalit, duke ia vendosur eshtrat nė varrin qė ėshtė edhe sot nė Vlorė.

30. Ceremonia pėr rivarrosjen e eshtrave tė Ismail Qemalit ėshtė cilėsuar si njė nga ceremonitė mė tė mėdha qė ka organizuar Ahmet Zogu gjatė gjithė kohės qė ai ka qenė nė pushtet. Ai i ka bėrė nderimet mė tė mėdha atij qė u quajt babai i kombit.

31. Ismail Qemali ėshtė nga ata personalitete politike dhe shtetėrore qė ka shkruar kujtimet e veta. Por kujtimet e tij nuk janė botuar asnjėherė tė plota dhe kjo ėshtė ēudia qė e ka shoqėruar ēdo gjė nė jetėn e tij.

32. Akuza mė e madhe qė ėshtė hedhur ndaj Ismail Qemalit, ėshtė ajo se ai ideoi pas pavarėsisė ndarjen e Shqipėrisė nė kantone njė model si Zvicra. Por sipas njerėzve qė e hodhėn kėtė akuzė, kjo do tė bėnte qė fqinjėt ta kishin mė tė lehtė ndarjen dhe copėtimin e Shqipėrisė.

33. Pėr herė tė parė gjatė gjithė historisė sė shtetit shqiptar diskutohet qė tė hiqet emri i Ismail Qemalit nga njė institucion. Ky skandal ndodhi pikėrisht kur rektori i Universitetit tė Vlorės, Tanush Shaska, propozoi qė emri i Ismail Qemalit t’i hiqej Universitetit tė Vlorės. Propozim ky qė ngjalli njė reagim mjaft tė ashpėr si nga politika, media, intelektualėt dhe publiku.

34. Pasardhėsit mė aktivė tė Ismail Qemalit nė ditėt e sotme janė Darling Vlora, Nedim Vlora dhe Ariana Vlora. Ndėrsa shumica e pasardhėsve tė tjerė kanė vdekur, kurse pjesa tjetėr ėshtė nė emigracion prej shumė vitesh.

35. Qamil bej Vlora (1895-1950) ishte djali dhe fėmija i fundit i Ismail Qemalit. Qamili ishte i vetmi djalė i Ismail Qemali qė nuk u largua nga Shqipėria. Edhe pse nuk u mor me politikė, mė 1946, pasi nuk pranoi bashkėpunimin me regjimin komunist, u arrestua me pretekstin “armė mbajtje pa leje”, pasi iu gjet njė revolver, mė shumė antik sesa funksional. Nė burg u bė me turbekuloz dhe vdiq nė moshėn 55-vjeēare.

36. Ismail Vlora dhe Xhevdet Vlora ishin dy nipėrit e Ismail Qemalit. Ata ishin poliglotė qė punuan pėr bukėn e gojės. Dy nipėrit e Ismail Qemalit nuk pranuan tė bashkėpunonin me regjimin komunist dhe nė kėtė mėnyrė u detyruan tė punonin nėpėr fshatra tė ndryshėm me punė krahu.

37. Ismail Qemali u martua dy herė dhe nė tė dy rastet me shtetase greke. Pėr herė tė parė me njė vejushė nga Konica, me tė cilėn nuk pati fėmijė, pasi vdiq gjatė lindjes sė bashku me vajzėn. Ndėrsa pėr herė tė dytė u martua nė vitin 1886, me Kleoniqi Surmeli, vajza e njė fisniku grek nga krahina e Edėrnesė.

38. Ismail Qemali u detyrua ta rrėmbente gruan e dytė pėr arsye se ligjet e ndalonim martesėn e njė myslimani me njė ortodokse. Siē shkruan nė kujtimet e veta Ismail Qemali, me kėshillėn e vjehrrit e rrėmbeu nusen e ardhshme, ndėrsa martesa u njoh zyrtarisht nė 1886-n, ai ishte 23 vjeē.

39. Nga martesa e dytė Ismail Qemali pati 9 fėmijė, tre vajza dhe gjashtė djem. Vajzat quheshin Myvedet, Alije, Ylvie. Ndėrsa djemtė ishin Mahmud Bej, Tahir Bej, Et’hem Bej, Xhevdet Bej, Qazim Bej dhe Qamil Bej.

40. Fjalimi i Ismail Qemalit nė pasditen e 28 Nėntorit 1912, Vlorė, zgjati rreth pesė minuta. Fjalimi pėrmbante 450 fjalė dhe u ndėrpre disa herė nga thirrjet e njerėzve qė ishin mbledhur nė sheshin e qytetit. Ndėrprerja mė e gjatė e fjalimit tė Ismail Qemalit ėshtė nė momentin qė ai nxjerr flamurin dhe e valėvit atė nė ajėr dhe thotė “Rroftė Shqipėria e Lirė!”.

41. Fjalimi i Ismail Qemalit nė Shpalljen e Pavarėsisė u lexua i gjithi nė gjuhėn shqipe. Nė tė pėrmendet Shpallja e Pavarėsisė, lufta e Skėnderbeut, vuajtjet e shqiptarėve dhe sė fundi, njė lutje drejtuar Zotit qė tė mbrojė shqiptarėt dhe Shqipėrinė e Lirė.

42. Fjalia mė e veēantė e fjalimit tė Ismail Qemalit nė Vlorė ėshtė: “Zotit tė Madh,… tė pranojė qė kėtej e tutje tė jem unė dėshmori mė i parė i Atdheut, ashtu siē pata nderin dhe fatin qė tė jem i pari ta puth e ta bėj tė valėvitet i Lirė. Flamuri i ynė, n’atdhenė t’onė tė lirė”.

43. Vendimi i parė i Ismail Qemalit pas firmosjes sė deklaratės sė Pavarėsisė dhe marrjes sė detyrės si kryeministėr, ėshtė dėrgimi i lajmit nė tė gjitha qarqet e vendit dhe dėrgimi i telegrameve nė shtetet e mėdha pėr njohjen e pavarėsisė.

44. Ismail Qemali ėshtė djali i Mahmut bej Vlorės qė disa herė u ndėshkua nga Porta e Lartė dhe i Hadije Hanėmit nga familja e njohur Alizoti e Gjirokastrės. Ismail Qemali kishte njė motėr dhe njė vėlla mė tė vogėl, Sulejmanin. Sulejmani vdiq gjatė internimit qė iu bė familjes nga turqit nė Selanik, rreth vitit 1871.

45. Kopja e dokumentit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, e publikuar nė vitin 2007, mendohet se i pėrket Lef Nosit, i cili nė qeverinė e parė shqiptare ishte ministėr i Postė-Telegrafės. Teksti shqip i Deklaratės sė Pavarėsisė pėrbėhet vetėm prej katėr rreshtash dhe janė ato ku thuhet: “Shqipėria tė jetė mė vete, e lirė dhe e mosvarme”. Mė pas vijojnė dy rreshta nė turqishten e vjetėr.

46. Nga teksti dhe proklamata e Pavarėsisė, nga regjimi komunist janė hequr mjaft emra nga firmėtarėt e pavarėsisė. Por nė proklamatė janė hequr edhe disa pasazhe.

47. Kabineti i qeverisė sė Vlorės pėrbėhej nga 10 anėtarė. Kryeministėr – Ismail Qemali, Zėvendėskryeministėr – Nikoll Kaēorri, Ministėr i Jashtėm – Myfit Libohova, i Luftės – Mehmet Pashė Dėrralla, i Drejtėsisė – Petro Poga, i Arsimit – Luigj Gurakuqi, i Financave – Abdi Toptani, i Bujqėsisė – Pandeli Cale, i Post Telegrafit – Lef Nosi.

48. Deri mė sot nuk ekziston asnjė fotografi nga momenti i Shpalljes sė Pavarėsisė mė 28 Nėntor tė vitit 1912. Ende nuk dihen shkaqet sepse ajo foto mungon. Ndėrkohė qė fotografia qė paraqet ngritjen e flamurit nė Vlorė nga Ismail Qemali nuk i pėrket datės 28 Nėntor 1912, por datės 1 dhjetor 1912.

49. Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė nuk u njoh qė mė 28 Nėntor tė vitit 1912 nga Evropa. Pavarėsia e Shqipėrisė nga shtetet evropiane u njoh vetėm nė vitin 1913, gjithashtu nė kėtė vit u njoh edhe Ismail Qemali si kryeministėr i Shqipėrisė.

50. Ismail Qemali e shpalli Pavarėsinė pėr tė gjitha trevat shqiptare. Nė kėtė akt hyn Kosova, njė pjesė e Maqedonisė, Ēamėria dhe pjesa qė u shkėput mė vonė nga Mali i Zi.

tiranaobserver
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit.
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2012, 01:58   #8
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Alabania
Postime: 3,656
Thanks: 160
Thanked 259 Times in 195 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 51
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Fjalimi i Ismail Qemalit i mbajtur me 28 nėntor 1912 nė Mitingun e Madh nė Vlorė me rastin e ngritjes sė flamurit

Nga Ismail Qemali




Oh! Sa tė lumtur qė e ndiej vehten sot, qė shoh, kėtu nė Vlorė, kaqė burra Shqipėtarė tė mbledhur tok, tuke pritur me kureshti e padurim pėrfundimin e kėsaj mbledhjeje historike, pėr fatin e Atdheut tonė tė dashur. Plot me gaz e me lot ndėr sy, nga mallėngjimi, pra, po dal kėtu para jush qė t’ju gėzoj me sihariqin e madh, se sot, edhe kėtė minutė, Kongresi ēpalli mėvehtėsinė e Shqipėrisė, tuke lajm-ėruar gjithė botėn mbarė pėr kėtė punė e duke mė ngarkuar mua kryesin’ e qeveris sė pėrkohshme tė Shqipėrisė sė lirė.

Porsi ėndėr mė duket ky ndryshim i madh i vendit t’onė, qė hoqi e voi tė zezat e tė lirit pesėqind vjet me radhė ndėnė sundimin turk, por qė tani nė kohėt e fundit, ishte gati tė jepte shpirtin pėrgjithėnjė, tė shuhej e tė ēfarrosej krejtėsisht nga faqia e dheut, kėjo Shqipėri, qė, dikur, shkėlqente nga trimėrija e pashoqe e bijve tė saj; kjo Shqipėri, qė kur i kėrcėnohej rreziku Europės nga pushtimet e Turqisė, ndėnė kryetrimin e pavdekur tė saj, Skėnderbejnė, u bė porta e hekurtė kundra sulmeve mė tė tėrbuara tė sulltanėve mė t’egėr qė ka pas Turqija. Mirėpo, desh Zoti, qė me punėn, me trimėrinė dhe guximin e pashoq tė Shqipėtarėvet, sot e tutje tė marrin fund mjerimet dhe vuajtjet e Atdheut t’onė, sepse, kėtu e kėshtu, jemi tė LIRĖ tė PAVARUR dhe MĖVEHTE, prandaj: qeshni e gėzoni! Pėr t’ia arrijtur kėsaj dite tė bardhė e tė madhe, na ka ndihmuar gjaku i dėshmorėvet dhe puna e vlefshme e patriotėve t’anė dhe e tė gjithė shokėve qė muarrnė pjesė nė kėtė mbledhje dhe e tė gjithė juve, qė tani po ju gufon zemėra nga gazi i madh qė ndieni; mirėpo mbledhja si mė plak qė jam, m’a ngarkoi mua Ngritjen e shėnjtė tė shėnjės t’onė Kombėtare, tė flamurit t’onė tė ėndėrruar e tė dashur (nxjerr Flamurin, tė cilin e ka tė vendosur nė njė shtizė hekuri, natyrisht tė vogėl, dhe tė pshehur nėn pallto dhe passi e mba njė sekondė nė dorė e ngul nė shtyllat e ballkonit. Amatorėt, posa e shohin Flamurin thėrrasin me gėzim e me zė tė lartė: Rroftė Flamuri, Rroftė Shqipėrija e Lirė).

Ja, pra, ky ėshtė Flamuri Ynė i kuq e me shqiponjėn dykrenare tė zezė nė mest. Dhe tani, tė gjithė bashkė, si njė trup i tėrė dhe i pandarė, le tė punojmė pėr t’a mburuar, pėr t’a pėrparuar e pėr t’a qytetėruar si i ka hije Atdhenė t’onė tė Lirė.

Tuke pėrfunduar, s’mė mbetet gjė, veēse t’i drejtoj njė lutje Zotit tė Madh, qė, bashkė me bekimet e Tij qė i lipij tė na japė pėr tė qenė tė denjė tė kėsaj dite, tė pranojė qė kėtej e tutje tė jem unė dėshmori mė i parė i Atdheut, ashtu siē pata nderin dhe fatin qė tė jem i pari ta puth e ta bėj tė valvitet i Lirė. Flamuri i ynė, n’atdhenė t’onė tė lirė.

Rroftė Flamuri!

Rroftė Shqipėrija!
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit.
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2012, 02:09   #9
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Alabania
Postime: 3,656
Thanks: 160
Thanked 259 Times in 195 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 51
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali



Historia e flamurit shqiptar tretet nė mjegullėn e kohės. Nė veprėn e tij “Jetėt paralele” Plutarku thotė se Pirroja, mbreti i Epirit, pas betejės sė Herakles, kur dėgjoi luftėtarėt e tij qė po kėndonin njė kėngė qė e quanin shqiponjė, ai u thotė atyre: “Nė qofsha unė shqiponjė, ju jeni krahėt fitimtarė qė mė sollėt deri kėtu.”. Nė monnedhat e qytetit iliro-epirot tė Orikumit, duket njė shqiponjė qė mban nė kthetra rrufetė e Zeusit. Po kėshtu, kalorėsit e Skėnderbeut, gjatė fushatės sė tij nė Pulia, na ndihmė tė mbretit tė Napolit, mbanin flamuj tė vegjėl tė kuq me njė shqiponjė tė zezė dykrerėshė nė mes. Shqiponja dykrerėshe ėshtė simbol i pushtetit perandorak bizantin, gjerman, rus. Sundimtarėt e mėdhenj e tė vegjėl, qė u shkėputėn nga perandoria bizantine, vazhduan tė mbajnė kėtė simbol pushteti. Kėshtu, mbase ka bėrė edhe Skėnderbeu. Sidoqoftė nė gojėdhėnat e arbėreshėve ky kumt ruhet ende i gjallė. Mbi varrin e nipit tė Skėnderbeut nė kishėn e shėn Marisė sė ėngjėjve, nė Napoli, ėshtė vėnė stema e tij: njė shqiponjė heraldike me njė yll tė bardhė e vezėllitės pesėcepėsh mbi tė dy krerėt e saj. Midis viteve 1880 – 1895, Zef Skiroi e mė pas Anselmo Sorekio, nė tė pėrmuajshmen e tyre arbėreshe, e botuan , pothuajse nė ēdo numėr, kėtė emblemė si flamur tė Shqipėrisė. Pa 1900-ės atė e vė edhe Faik Konica nė tė pėrmuajshmen e tij “Albania” nė Bruksel. Nė shtator tė vitit 1909, sė bashku me djelmurinė e qytetit, unė organizova nė shtėpinė timė shfaqjen e dramės “Pirrua” tė Mihal Gramenos. Aty, ku kryepriftėresha e Orikumit i zgjat Pirros, qė po nisej pėr nė Itali, njė flamur, dhe me njė ton patetik e duke shkėrbyer legjendėn e Kostandinit i thotė: “Me kėtė shenjė ti do tė fitosh”, nė prani tė prefektit, oficerėve turq si edhe tė gjithė trupit konsullor me shaka, por edhe me njė farė kapadaillėku, unė ngrita pėr herė tė parė nė skenė flamurin shqiptar. Asnjė nga zyrtarėt e pranishėm turq nuk u ndi0e, ndėrkohė qė salla shpėrtheu nė duartrokitje. Euforia atdhetare krijoi njė gjendje tė nderur. Natyrisht qė u raportua menjėherė nė Stamboll, por qortimi i vetėm qė dėgjova unė pastaj, mė erdhi nga xhaxhai, Ferit pasha, asokohe ministėr i Brendshėm. Ai e quajti tė “pahijshme” kėtė sfidė nė shtėpinė time e para tė ftuarve tė mi. Ka pasur edhe raste tė tjera kur flamuri shqiptar ka luajtur role, madje shumė mė luftarake. Nė kohėn e kryengritjes sė malėsorėve katolikė, nė vitin 1911, nė Cetinj mbėrritėn vullnetarė arbėreshė pėr t’u bashkuar me kryengritėsit, e qė pėr herė tė parė mbanin njė flamur kombėtar. Njėri nga krerėt e kėtyre vullnetarėve quhej Terenc Toēi. Nė krye tė njė grupi vullnetarėsh e malėsorėsh, ai ēau deri nė Mirditė, ku edhe shpalli njė republikė shqiptare, doemos jetėshkurtėr, qė me ngritjen e flamurit shqiptar pėr disa ditė rresht ngriti fuqishėm moralin e popullit. Madhėshtore nė kėtė aksion, tė thuash operete, ishte besnikėria ndaj etnitetit shqiptar qė arbėreshėt dėshmuan me qėndrimin e tyre: “Ata luftuan me trimėri tė rrallė e pa asnjė mėdyshje, thuajse me gėzim, rrezikuan jetėn e tyre, duke u dhėnė kėshtu zemėr edhe vėllezėrve nė atdheun e lashtė e tė braktisur para aq kohėsh. Mė vonė Terenc Toēi, ky atdhetar i zjarrtė pati poste tė larta zyrtare nė Shqipėri, deri sa, pas njė procesi, ku u akuzua pėr mungesė patriotizmi, pushkatohet nga komunistėt nė vitin 1945.

Tre versione pėr flamurin

Jemi mėsuar tė themi se flamurin e ka qėndisur Marigoja, e cila u largua nga vendlindja e saj Oēishti i Korēės dhe u vendos nė Vlorė. Shkak i braktisjes sė vendlindjes ishte persekutimi qė po i bėhej atdhetarėve nga reaksioni grek. Nė vitin 1904 bashkė me tė shoqin u vendos nė njė shtėpi tė lagjes Muradie, nė rrugėn qė mban emrin e gazetarit francez Justin Goda. Shpejt ajo u fut nė vatrat vlonjate me idetė e saj pėrparimtare, por edhe me qėndismat qė bėnte.
Gazeta “Arbėria” qė dilte nė Gjirokastėr, nė kohėn e saj shkruan se “Flamurin kombėtar qė u ngrit pėr herė tė parė nė Vlorė nga Ismail Qemali ėshtė qėndisur nga Marigo Posio mbi copėn e blerė te tregtari Diamant. Qėndisja ėshtė bėrė sipas modelit tė shqipes qė kishin vizatuar patriotėt don Mark Vasa dhe Petro fotografi. Kėtė e dinin dhe shumė patriotė tė tjerė. Me tė hollat e saj punoi dhe 500 flamuj pėr zyrat e ndryshme tė shtetit tė parė shqiptar”.
Marigoja pėr kėtė gjest ėshtė dekoruar nė vitin 1960 “Urdhri i Lirisė sė Klasit tė Dytė”, me motivacion “ka punuar pa u lodhur nė pėrhapjen e gjuhės shqipe, ēlirimin dhe emancipimin e gruas shqiptare duke pėrjetėsuar kėshtu traditat e lavdishme tė grave shqiptare”. Mė pas ka marrė emrin e saj njė shkollė tetėvjeēare.
“Flamurin qė ngriti Ismail Qemali nė Vlorė e kam sjellė unė nga Bukureshti, duke e mbajtur nė gji”, ka thėnė nė kujtimet e tij, Spiridon Ilo, njeri prej firmėtarėve tė aktit tė pavarėsisė. Pėr shumė vite me radhė, versioni zyrtar ishte: “Flamuri qė Ismail Qemali ngriti nė ballkonin e shtėpisė sė tij, u qėndis nga korēarja Marigo Posio, qė jetonte nė atė kohė nė Vlorė. Marigoja e qėndisi falmurin brenda natės”. Ky ėshtė pak a shumė shpjegimi zyrtar, qė jepet ndėr tė tjera edhe nė tekstin e Historisė sė Shqipėrisė. Por, versioni i shndėrruar nė legjendė, nuk i kėnaq tė gjitha interpretimet. Versioni mė i mundshėm dhe mė i vėrtetuari kohėt e fundit ėshtė ai qė del nga gjithė kujtimet e pjesėmarrėsve nė shpalljen e Pavarėsisė. Flamuri, qė Ismail Qemali ka ngritur nė Vlorė dhe qė simbolikisht shėnon pavarėsinė, ėshtė po ai qė zbukuronte podiumin e hotel “Kontinentalit” nė Bukuresht, mbrėmjen e 5 nėntorit 1912. Takimi i Ismail Qemalit me patriotėt Shqiptarė tė Bukureshtit, u bė vendimtar pėr shpalljen e pavarėsisė, qė u bė realitet 23 ditė me vonė nė Vlorė. Tė gjitha burimet shėnojnė se flamuri u mor nga Spiridon Ilo dhe gjatė gjithė udhėtimit, ai e ka mbajtur me vete. Por, Spiridon Ilo ishte djali i tezes i Marigo Pozios. Mbrėmjen e 27 nėntorit, ai ka bujtur nė shtėpinė e saj nė Vlorė dhe sipas dėshmive, Pozio ka qėndisur brenda natės thekėt e flamurit dhe zbukurimet e shqiponjės.


Eqerem bej Vlora, ka dhėnė variantin e tij, pėr historinė e flamurit qė u ngrit nga plaku Ismail Qemali, mė 28 Nėntor tė vitit 1912. Dėshmia e Eqerem bej Vlorės, pėr arsye tė seriozitetit tė tij, por edhe fakteve tė pakontestuara cilėsohet si njė nga dėshmitė mė tė vėrteta, por edhe tė bukura. Pjesėt e mėposhtme janė marrė nga libri i Eqrem bej Vlorės “Kujtime”.

Ē’thotė Eqerem bej Vlora

Ai thotė shprehimisht: “E zgjata ca historinė e ngritjes sė flamurit, sepse vitet e fundit kanė qarkulluar variante krejt tė pavėrteta dhe unė dėshiroj qė ngjarja e saktė tė pėrshkruhet e tė mbetet njėherė e pėrgjithmonė”. Ja se ēfarė shkruan Eqerem Bej Vlora nė kujtimet e tij.

Kthimi nė Vlorė

“Me t’u kthyer nga Kuēi, unė shkova menjėherė nė shtėpinė e tim kushėriri, Xhemilit, pėr tė takuar Kryetarin e Qeverisė sė Pėrkohshme, shtėpia ishte kopje e zvogėluar e haramllėkut nuk kishte katėr, por tri kate. Pėrmes derės ndėrmjetėse hyra nė katin pėrdhes ku ishin shkallėt e mėdha. Oborri, sallat poshtė e lartė , shkallėt ishin mbushur plot nga njerėz me fytyra, sjellje e veshje qė nuk i kisha parė kurrė nė Vlorė. Tė gjithė bisedonin me zė tė lartė dhe kur mėrziteshin nė njė vend, lėviznin lirshėm dhe pateklif sikur tė ishin nė shtėpinė e tyre. Nė katin e sipėrm ishte njė sallon i madh i pajisur me mobilie tė bukura tė stilit bidermajer, dera e tė cilit ishte krejt e hapur. Pėrpara saj njerėzit ngjisheshin e shtyheshin pėr tė dėgjuar seē thuhej brenda. Unė ndalova pėr disa ēaste pėr tė pėrshėndetur njė mori tė njohurish dhe pastaj hyra nė sallon. Ismail beu po rrinte nė njė divan me njė pamje tė ligėshtuar, sa mua m’u dhimbs. Kisha tre vjet pa e parė dhe tani m’u duk mė i plakur dhe i drobitur. Ai vuante nė kėtė mjedis tė ri dhe tė huaj pėr tė. Pėr vite me radhė Ismail beu kishte qenė nėnpunės i lartė i administratės turke dhe vali, poste kėto, kur largėsia me tė lartit dhe tė ultit mbahej vetiu. Kėshtu, ai kishte rėnė nė njė kaos kontrastesh shoqėrore, tė cilit nuk po ja gjente dot anėn. Unė iu afrova i putha dorėn me nderim dhe u ula pranė tij. Tė paktėn divanin, njerėzit qė mbushnin hapėsirėn kishin pasur mirėsinė t’ia linin. Ai mė bėri pyetje tė zakonshme: si ia ēoja, ku ishte im atė a kishte hequr keq nė Kuē me kėtė mot tė keq e kėshtu me radhė. Pastaj unė u ngrita pėr tė ikur. Por, ai mė mbajti dhe mė pyeti me zė tė ulėt: “ dua tė tė bėj njė vizitė. Ėshtė edhe te ty si kėtu?” Unė iu pėrgjigja se po tė donte tė vinte tek unė, do tė vija ta merrja vetė. “Jo, -tha ai. Xhemioli mė ka thėnė se dera ndėrmjetėse ėshtė ende. Unė vij vetė”. Sidoqoftė edhe tek unė nuk ishte mė mirė. Por falė manisė sime pėr protokoll, falė karakterit tė paafruar dhe tė mbyllur, largėsia sidoqoftė ruhej. Po pėrse tė shkaktohej kjo rrėmujė e kjo gjullurdi nė njė shtėpi private, mund tė pyesė ndokush. Nga koha atėrore dhe stėrgjyshore Ismail beu kishte mėsuar se banesa e sanxhakbeut ishte edhe seli qeveritare. Ndaj edhe selamllėku i shtėpive tė bejlerėve, quhej nė shqip zapana. Kėshtu edhe Ismail beut nuk i pėlqente tė rrinte nė bashki. Dhe njerėzit, qė me punė a pa punė, duhej tė takonin kryetarin e shtetit, vinin turma-turma nė banesėn e tij private. Ditėt qė pasuan, unė takova zyrtarėt e lartė tė qeverisė sė re , tė emėruar mė 4. 12. 1912, nga i pėrnderuari kryeministri Ismail beu dhe nėnkryeministri fort i nderuari dom Nikollė Kaēorri. Anėtarėt e qeverisė sė re ishin miq dhe tė njohur tė mirė, e mė duhej tė shtoj, se nė rrethanat e atėhershme vėshtirė tė bėhej ndonjė zgjedhje mė e mirė. Dhe nėse kjo nuk u pėrgjigjej aspak kėrkesave tė kohės, nuk ishte faji i saj. Pozita e ēdo qeverie pėrparimtare pas shkatėrrimit tė sundimit osman nuk mund tė ishte e lehtė; vetėm njė orė e fortė diktatoriale do tė kishte mundur mbase t’ia dilte mbanė qeverisjes. Po ku ishte ky diktator dhe fuqia pėr tė qenė i tillė? Nė qeverinė e Ismail Qemal beut dhe tė babaxhanit Don Nikollė Kaēorri nuk kishte vend pėr tiranė mesjetarė, ajo pėrbėhej krejtėsisht nga njerėz tė arsyeshėm. Kėshilli i Ministrave mblidhej nė shtėpinė e Ismail beut, por se ku i kishin selitė ministrat e tij, unė nuk e mora vesh kurrė edhe pse, them se e njihja shumė mirė atė ēerdhe mjerane , qė quhej asokohe Vlorė. Mė mirė nga tė tjerėt e kishte- kėtė e kam parė vetė – ministri i Postėtelegrafės: ai ishte zot i njė ministrie tė tėrė, i Zyrės Posttelegrafike tė Vlorės. Asambleja kombėtare qė shpalli pavarėsinė e Shqipėrisė, mė 28. 11. 1912, u shpėrnda mė 7. 12. 1912, pasi zgjodhi mė parė, nė kėmbė tė saj, njė Kėshill Pleqsh, (senat) me 18 anėtarė.

Si e mėsoi personazhi i njohur se flamurin e tij e mbante Ismail Qemali

Eqerem Vlora: Kushėririt i kėrkova flamurin e huajtur

Rruga e beut tė Vlorės nga Kuēi nė qytetin bregdetar


Eqerem bej Vlora

“Gjatė kohės qė qėndroja nė Kuē isha zgjedhur (nė mungesė) delegat, e tani u zgjodha senator i Vlorės. Dy nga ministrat ishin miqtė e mi, Myfit bej Libohova dhe Abi bej Toptani. Por nuk kishte dy njerėz mė tė ndryshėm, madje mė tė pėrkundėrt nga karakteri. Ndėrkohė qė Myfit beu i merrte me tė pėrqeshur tė gjitha kėto: mangėsitė e qeverisė sė pėrkohshme, papjekurinė e popullit shqiptar, madje tėrė kėto fyerje qė na kishin pllakosur, Abdi beu, pėrkundėr, pikėllohej dhe dėshpėrohej sa s’thuhej kur ishte i detyruar ta paguante me njė apo dy javė vonesė marrjen e rrogave nė shtetin e ri shqiptar. Po ku e mėsuan shqiptarėt, pyesnim mė shpesh me tallje, konceptin e rrogės mujore? Problemi i financave, qė unė do ta quaja me emrin e tij tė vėrtetė: vėshtirėsitė pėr tė siguruar paratė e nevojshme pėr tė mbajtur aparatin shtetėror dhe kėto mori tė shpėrngulurish mė dukeshin tė pazgjidhshme. Sipas koncepteve turko-shqiptare, Vlora dhe Berati ishin krahina tė pasura. Por tė ardhurat nga doganat nuk vileshin mė pėr shkak tė bllokadės detare greke dhe me afėrsisht 6000 -7000 napolonat qė qeveria e pėrkohshme mund tė siguronte nė muaj, Abdi beu duhej tė bėnte ēudira, duke pėrmendur kėtu se asnjė nga bejlerėt nuk mori kurrė asnjė grosh si rrogė apo si dėmshpėrblim. Myfit beu, ministri i Brendshėm, banoi disa javė tek unė, pastaj mori me qera njė shtėpizė tė kėndshme prapa avllisė sonė, ku jetoi gjatė kohės sė qėndrimit tė tij nė Vlorė. Stili nė tė cilin ai e drejtoi Ministrinė e Brendshme, tė kujtonte paksa kohėn e Dagobertit, Mbretit tė mirė tė Frankove: pakėz atėror, pakėz kalorėsiak, por edhe pakėz despotik.

Pas njė jave

Njė javė pas kthimit tim nė Vlorė, ēova Murat bej Toptanin dhe Hydaj efendin tek Ismail Qemali, duke iu lutur tė mė kthente flamurin qė i pata huajtur. Mė premtuan tė ma kthenin atė menjėherė, sapo zonja Marigo Posjo (njė atdhetare e madhe demokrate, por qė i pėlqente reklama) ta kishte qepur e qėndisur flamurin e ri. E pra, mė 28 nėntor kryeobjekti i ditės, flamuri si simbol i pavarėsisė, me atė pakujdesin tipike shqiptaro-lindore ishte harruar. Pėr mė tepėr shumica nuk e dinte sesi ishte ai. Kurrkush mė pėrpara as e kishte parė, as e kishte mbajtur. Askush nė Vlorė nuk kishte flamur nė shtėpi. Shtetformuesit ranė nė hall dhe vėshtruan njėri-tjetrin tė hutuar.
Atėherė ngrihet miku im Hydai efendiu dhe thotė se nė dhomėn e gjumit tė Eqrem beut varet nė mur njė flamur shqiptar, i futur nė njė kornizė tė bukur. Dhe pyeti se a mund tė merrej pa qenė aty i zoti? Ismail beu i dha leje dhe kėshtu flamuri qė dikur don Aladro Kastrioti mė kishte dhuruar solemnisht nė Paris, shtegtoi nė konakun fqinj dhe ra nė duart e Ismail beut, i cili ia dorėzoi Murat bej Toptanit, me porosinė ta varte jashtė, ndėrkohė qė vetė qėndronte nė dritare. Mijėra njerėz u mblodhėn nė sheshin para shtėpisė dhe nė kopėsht, duke brohoritur “rroftė, rroftė“ edhe pse shumė prej tyre nuk e kuptonin edhe aq se ē’po bėhej. Mė vonė kur unė nė ditėt festive tė shpalljes sė pavarėsisė si shtet i lirė dhe i pavarur, ngrita flamurin shqiptar nė ballin e shtėpisė sonė, disa kosovarė tė mirė mė thanė: “Shumė mirė e bėtė ju tė diturit qė ngritėt flamurin e babė Kralit (pra tė perandorit Franc Jozef) se tani nuk ka mė se ē’tė na bėjė as serbi i poshtėr, as malazezi morracak. Kur pyeta se ku e kam parė shqiponjėn e zezė m’u pėrgjigjėn krenarisht : “Tek ushtarėt e babė Kralit, nė Pazarin e Ri”. Por natyrisht, pati edhe tė tillė si njė farė Haxhi Muhamet efendiu, njė klerik i rėndėsishėm e fanatik nė Vlorė dhe ithtar i fortė i tim eti, i cili shprehej me zemėrim se Ismail beu kishte zgjedhur njė korb si simbol tė Shqipėrisė sė lirė. (Ah ta kishte bėrė Shqipėrinė Syria beu, ankohej ai,- tani do tė kishim nė flamur syret e bukura tė kuranit. Po ē’mund tė presėsh tjetėr nga Ismail beu, qė ka e kaluar tė gjithė jetėn nė vendin e frėngjve?)! Kur ia rrėfeva historinė Ismail beut, ai qeshi me tė madhe, por edhe mė kėrcėnoi me gisht se do t’i tregonte hoxhės qė flamurin nuk e kishte gjetur ai, por unė!”

tiranaobserver
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit.
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-09-2012, 19:40   #10
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ismail Qemali

William Morton Fullerton: Me Ismail Qemalin nė Paris, duke shkruar "Kujtimet"



-Rreth 70 vite pas botimit nė anglisht, nė duart e lexuesve shqiptarė vijnė "Kujtime" tė njėrės prej figurave mė tė ndritura tė historisė sė Shqipėrisė.
Ismail Qemali, emri qė bėri historinė e Shqipėrisė sė pavarur, vjen nė prag tė 166 vjetorit tė lindjes dhe 91 vjetorit tė vdekjes me vėllimin "Kujtime" tė hedhur dje nė treg nga shtėpia botuese "Toena". I pėrkthyer nga anglishtja prej Abdurrahim Myftiut, "Kujtime" e Ismail Qemalit u botua nė Londėr mė 1920, njė vit pas vdekjes sė tij dhe pėr herė tė parė vjen nė duart e lexuesve shqiptarė nė shqip i pėrkthyer nga origjinali.
Libri u botua pėr herė tė parė nė 1920, njė vit pas vdekjes sė themeluesit tė shtetit shqiptar, dhe bashkėpunėtori William Morton Fullerton nė parathėnien e librit thotė: "Nuk po bėj tjetėr veēse po mbaj njė premtim tė dhėnė gjatė atyre muajve, qė i kaluam sė bashku nė Paris mė 1917 dhe 1918. Pa dyshim, qe mjaft e natyrshme qė Ismail Qemal Beu tė jepte shkas njėfarėsoj pėr njė gjė tė tillė. Libri i tij, sigurisht, nuk do tė ishte shkruar pa kėmbėnguljen time tė fuqishme. Pėrveē kėsaj, edhe pse isha i zhytur tepėr drejtpėrdrejt e thellėsisht nė punėt e lidhura me ecurinė e luftės pėr tė qenė nė gjendje t'i ofroja mikut tim bashkėpunimin e pandėrprerė, qė mė kėrkonte - e qė, nė tė vėrtetė, i duhej medoemos - unė arrita t'ia jap ndihmėn e domosdoshme, tė cilėn e kėrkonte ky rast",-shkruan William Morton Fullerton.



Kujtimet e William Morton Fullerton pėr bashkėpunimin me Ismail Qemalin pėr hartimin e librit



Hartimi i kėtij libri qe punė me mund e lodhje tė madhe. Gjatė kėsaj pune Ismail Qemal Beun e trazuan si disa probleme vetjake tė rėnda, shpesh sfilitėse nė shpirt, ashtu edhe preokupimet atdhetare e intrigat, qė luheshin pėr tė ardhmen e mėmėdheut tė tij, Shqipėrisė. Hartimit tė kėtij libri ai nuk ia kushtoi, dhe pa dyshim nuk mund t'ia kushtonte, gjithė kohėn nė dorė tė tij. Interesimi dhe entusiazmi herė i lartė e herė i ulėt, rastet kur herė e gjeje pėr ta takuar e herė jo, e madje edhe ngurrimi pėr t'ia rinisur punės, kur kthehej, pėr tė rimbledhur kujtimet - tė gjitha kėto sė bashku pėrbėnin rrethana jashtėzakonisht tė pavolitshme pėr suksesin e njė zotimi, qė z. Story dhe unė patėm marrė pėrsipėr. Sepse lypset thėnė, se pa njė ndihmė tė tillė tė z. Story kėto "Kujtime" kurrė nuk do ta kishin parė dritėn e botimit. Bosėell-i pati zhvilluar takime e biseda me Johnson-in me qejf pėr vite me radhė.
Por Johnson-i ishte ndryshe, ai zakonisht ndodhej aty kur linin takim. Kurse z. Story pati biseda me Ismail Qemal Beun pėr muaj tė tėrė, duke e kapur ku t'i binte hera. Pas njė sėrė takimesh me peshė e me gratė vinin periudha tė gjata ndėrprerjesh, nė tė cilat medoemos heroi i kėtij libri herė-herė do ta humbte fillin e rrėfimit. Me njė durim pėr t'u pasur zili, "redaktori" i kthehej punės, duke mbajtur shėnime, duke risistemuar me kujdes materialin, dhe mė pas, po aq me kujdes, duke ia dhėnė Ismail Qemal Beut pėr verifikim e rishikim ato kujtime, disi tė parenditura mirė, por gjithmonė jashtėzakonisht tė bollshme e tė ēmueshme, tė bashkėbiseduesit tė tij. Rezultati, pėr mendimin tim, brenda rrethanave, ėshtė i lartė. Mė duket se ky rezultat e pėrligj plotėsisht kėmbėnguljen time, qė Ismail Qemali tė zhbironte nė thellėsitė e mėdha tė pėrvojės sė gjatė si shtetar osman i shkollės sė vjetėr.
Kėto "Kujtime" janė, madje, diēka mė tepėr se vrojtime tė njė zotnie shqiptar e plaku shumė tė urtė. Ato japin njė pasqyrė tepėr vetjake, jashtėzakonisht objektive, tė botės osmane, e cila, sado parahistorike tė jetė bėrė nė dukje, si pasojė e luftės, nuk ėshtė aq e largėt sa tė mos na flasė me kėshilla lloj-lloji pėr kohėn tonė e pėr tė ardhshmen e afėrt. Periudha, nė tė cilėn Ismail Qemal Beu luajti rolin kryesor e me interes nė jetėn dhe punėn e pėrshkruar nė kėtė libėr, ėshtė ajo e kohėve tė hershme kur lulėzonte "diplomacia e fshehtė", e cila mė vonė ėshtė parė me pėrēmim si e padenjė. Eprori im i vjetėr, zoti de Bloėitz, e kishte nė majė tė gjuhės shprehjen: "Les mémorialistes écartent les conséquences", me ēka nėnkuptonte, se njėfarė skepticizmi i njelmėt ėshtė mėlmesa e lezeti me tė cilat shėrbehen nė tryezė Kujtimet dhe Biografitė.
Zoti de Bloėitz kishte tė drejtė. Detyra e parė e atij historiani, qė merr pėrsipėr tė pėrdorė autobiografitė si dokument, ėshtė tė zbulojė arsyen e vėrtetė tė qenies sė tyre, pikėrisht pėrse janė shkruar ato autobiografi. Tė vijmė te rasti ynė; duhet mbajtur parasysh se Ismail Qemal Beu, i cili ishte mik i tė madhit Mid'hat Pasha, si dhe personalitet i "Liberalizmit" tė vėrtetė, nė fund tė fundit shumė shpejt u bė figurė aq e veēantė ndėr personazhet e skenės osmane, saqė, nė rastin e tij sidoqoftė, ajo masė maturie, me tė cilėn zakonisht duhen kėnduar me vėmendje Kujtimet pėrgjithėsisht, mund t'ia lejojmė vetes tė jetė mė e vogėl, pa pasur frikė se mos gabojmė rėndė. Tė paktėn, mė lejoni tė shtoj atė qė di pėr besueshmėrinė e kėtyre Kujtimeve tė veēanta, duke dėshmuar me sytė e mi se ato nuk kanė qenė frymėzuar aspak nga ndonjė hije kotėsie vetjake: e theksoj edhe njė herė - autori nuk do ta kishte ndėrmarrė punėn me kėto Kujtime, po tė mos kishte pasur mbi krye trysninė energjike tė tė tjerėve pėr t'i shkruar.
Sido qė tė jetė, "Kujtimet" e Ismail Qemal Beut tani janė nė dorėn e lexuesit dhe njė studim i kujdesshėm i kėtyre faqeve libri do tė bindė, besoj, ēdo studiues tė aftė tė ēėshtjeve ndėrkombėtare se, sikur eprori i Ismail Qemal Beut tė kishte ndjekur atė fener ndriēimi tė rrugės politike, tė ofruar mė se njė herė prej vartėsit tė tij tė zgjuar, njė veprim i tillė do tė kishte qenė nė dobi tė Perandorisė, e me gjasė tė Evropės. Ėshtė bėrė e modės tė merren me ēėshtje ndėrkombėtare njerėz qė nuk janė as amatorė; ndėrsa jo shumė kohė mė parė punė tė tilla kryheshin nga profesionistė. Njė nga pėrfitimet mė tė mėdha nga libri i Ismail Qemal Beut ėshtė mėnyra sesi ai ilustron tė vėrtetėn a priori, nė fund tė fundit, se metoda e vjetėr ėshtė pafundėsisht mė e mira. Nė ditėt e fundit tė jetės, vizioni konkret i Ismail Qemal Beut ishte bėrė, pa dyshim, vėshtrim disi i mjegullt e i pasaktė. Mė kujtohen njė dorė bisedash me tė nė Paris, nė disa ēaste kritike tė luftės me Gjermaninė, nė tė cilat ai parashikonte humbjen e sigurt tė Aleatėve. Por e kam detyrim ndaj tij tė them menjėherė, se dy argumentet kryesore tė tij ishin, sė pari, bindja se, nėse Perėndimi mbahej, Rusia do tė shembej ashtu sikundėr u shemb, dhe, sė dyti, shqyrtimi me kujdes e maturi i dėmeve rrėnimtare nė Evropėn kontinentale e nė Angli, dhe, nė fakt, nė krejt planetin, prej formulave tė ngatėrruara tė z. Ėilson. Kėsisoj, gjatė Luftės, Ismail Qemal Beu shpesh u bė shkurajues pėr njerėz si ne, qė kishim besim pėrherė tė palėkundur, se Gjermania do tė pėsonte disfatė. Mirėpo, nėse Ismail Qemal Beu qe shkurajues, a nuk ndodhte kjo ngaqė gjykimi i tij nė pėrgjithėsi dihej se qe aq rrėnjėsisht e plotėsisht i formuar?
Si tė mos ndikoheshe sadopak nga verdiktet e njė burri, pėrvoja e tė cilit nė Stamboll, nė Evropėn Qendrore, nė Ballkan, nė Angli, e madje nė Francė, kishte qenė aq e larmishme, e gjatė dhe e pasur; e njė burri, i cili pėr vite me radhė kishte manovruar me aq shkathtėsi mes dallgėve qė ngriheshin pa prą nė detin e trazuar tė botės sė vjetėr kozmopolite osmane; e njė burri, i cili kishte pasur marrėdhėnie tė ngushta me Gordonin "kinez", Gordonin e Hartumit, dhe kishte qenė mik me njė sėrė shtetarėsh tė Evropės; e njė burri, i cili, si kryetar i Komisionit tė Danubit, kishte pasur mundėsinė tė zhbironte nė shkaqet e politikės sė njė gjysmė duzine Fuqish; e njė burri, me pak fjalė, qė kishte parė aq shumė nė jetė dhe kishte njohur aq shumė burra tė tjerė; qė, nė tė vėrtetė, kishte bėrė njė jetė aq aktive e tė pasur, saqė shprehia pėr tė pasur ide me vlera tė gjithmbarshme i ishte bėrė e natyrshme dhe qė kėnaqėsi kryesore intelektuale kishte tė vrojtonte sesi faktorėt njerėzorė puqen bashkė e harmonizohen pėr tė pėrcaktuar ato rezultante force, tė cilat rrallė pasqyrojnė synime tė vetėdijshme? Madje, gjatė njė periudhe miqėsie shumėvjeēare, unė nuk mbaj mend as edhe njė rast tė vetėm, kur Ismail Qemal Beu, duke analizuar situatėn ndėrkombėtare, tė ketė shfaqur atė pandershmėri tė njohur intelektuale, qė karakterizohet nga pėrshtatja e parallogaritur e dėshirave me vizionin real, tė ndjenjave me mendimin. Ai realist, i cili nė Prinkipo - mos harroni, nė Prinkipo! - i shkruante mė 1892 eprorit tė vet: "Nė ēėshtjet shtetėrore janė interesat ato qė udhėheqin politikėn dhe frymėzojnė qėndrimet", ėshtė diagnostikuesi symprehtė i analizės mjeshtėrore tė politikės Lindore tė Bismarkut, tė parė nė dritėn e planit tė plotė evropian tė atij shtetari tė madh.

WILLIAM MORTON FULLERTON
PARIS,
17 shkurt 1920
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-09-2012, 09:02   #11
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ismail Qemali

Si u shkruan kujtimet e Ismail Qemalit?



Shkruan: Astrit Lulushi - SHBA



Pluhuri shpesh shoqėrohet me harresėn, por vetėm kur cėshtja mendohet thellė, del se ėshtė pluhuri nė sipėrfaqe qė zbulon tė padukshmen. Heminguei pėrdori njė parim tė ngjashėm, ashtu si Kadareja gėrvishtte pluhurin e diktaturė pėr t’a zbuluar atė. Eshtė i njėjti parim qė u pėrvetėsua nga arti fotografik, ku trupi lakuriq mbulohej me nje tyl tė hollė pėr t’a bėrė mė joshės a pėr tė shmangur censurėn ndaj pronografisė. Kjo tė shtyn tė mendosh se shprehja “pluhuri i harresės” apo i mbulesės krijohet nga ata qė e dinė qė nė njė periudhe tė caktuar tė sė kaluarės, dicka e keqe e turpshme ka ndodhur, ose nuk ka ndodhur asgjė pėr t’u regjistruar, dhe pėrpiqen qė mbi harresėn tė krijojnė njė histori tė rremė a tė shtrembėruar.
Kur njeriu largohet, pas mbeten gjurmėt e tij, tė cilat si shenjat e gishtrinjėve, sa mė tė padukėshme nė kohėn e prekjes aq mė tė theksuara bėhen kur mbi to hidhet pluhur apo ndricohen nga njė dritė e re.
Shpesh nevojitet vetėm njė vėshtrim i tillė pėr tė kuptuar se njeriu duhet vlerėsuar jo mė shumė pėr rezultatin sesa pėr punėn e mundin drejt kėtij rezultati. Kur Davincin e pėrgėzonin pėr pikturėn MonaLisa, ata nuk e dinin se pėr kėtė vepėr artisti kishte punuar pėr 4 vjet. “Falė Zotit, qė nuk e dijnė kėtė” thoshte da Vinci me vehte nga frika se mos tė tjerėt talleshin. Po ashtu kritikėt qeshnin me skulptorin Auguste Rodin kur ky u thoshte se kishte punuar 7 vjet pėr statujėn e Balzakut dhe ende nuk e quante tė pėrfunduar. Nė historinė e artit, Rodin sot renditet si skulptori mė i madh qė nga koha e Mikelanxhelos.
Historianėt thonė se Enriko Karuzo, njė nga tenorėt mė tė mėdhenj qė ka njohur bota, kur dilte nė skenė admirohej nga tė gjithė, por kush e shikonte pas shfaqjes, nė mbrapaskenė, tė rraskapitur nė kulm, tė djersitur e mezi mbushej me frymė, mendonte ndryshe. Adhurimi ndaj njė personi ėshtė deri-diku dėshira pėr t’u bėrė njėsoj si ai, por pa u lodhur. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė shumė njerėz ėndėrrojnė tė bėhen tė pasur por pak janė tė tillė. Shume e dėshirojnė suksesin, por jo tė gjithė e duan lodhjen, megjithatė prapė nuk heqin dorė e pėrpiqen tė gjejnė rrugėn tjera, mė tė shkurtrėn e mundur. Por kjo vijė midis njeriut dhe qėllimit, si ajo midis dy pikave, ėshtė e drejtė vetėm nė gjeomoetri, pasi nė jetė ėshtė e gjatė e me shumė kthesa, ngritje, rėnie e ndalesa tė shkaktuara nga mundimi e lodhja.
“Kam njohur shumė njerėz tė mėdhenj, por tė rrallė janė ata qė mund tė krahasohen me plakun e urtė shqiptar, Ismail bej Qemalin”, shkruante gazetari britanik Somerville Story nė vitet 1920. Dhe ai pėrmend mjaft emra qė sot janė harruar, flet kalimthi mbi figura bashkėkohore si Pucini e Karuzo qė i kishte njohur personalisht, por pėrshkruan si njė figurė nga mė tėrheqėset, Ismail Qemalin, mbi shpatullat e tė cilit rėndonin shpifjet e kundėrshtarėve vendas a tė huaj, vitet e jetės, dhe halle tė gjithfarėshme, kombėtare e vetiake, qė nga ato pėr sigurimin e jetesės. Kėto pėrbėnin atė pluhurin qė zbulonte vlera tė cilat u vunė re nga shkrimtari britanik Sommerville Story.
Nė vitin 1927, Sommerville Story, botoi librin “20 year in Paris with a pen”, ku flet rreth pervojės se tij si gazetar. Nė kapitullin “A few famous people”, Story thotė se nuk mund ta linte pa pėrfshirė nė kėtė libėr Ismail Qemalin, jo vetėm sepse ai ishte njė nga figurat mė interesante qė kishte njohur personalisht por edhe sepse bashkėpunoi me tė pėr 16 muaj pėr hartimin e librit “The Memoris of Ismail Kemal bey”.
Nė vitin 1916, gazetari amerikan William Morton Fullerton nė atė kohė korrespondent i gazetės London Times nė Paris, hyri nė zyrėn e Storyt i shoqėruar nga njė burrė i rreth tė 70-ve; Ismail bej Qemalin, ish diplomat i perandorisė osmane, guvernator i Rumelisė, nxitėsi i lėvizjes xhonturke, njeriu qė bėri Shqipėrinė, dy herė president i saj dhe tani thuajse i dėbuar jetonte e nė mėrgim. Pėr kėta dy gazetarė tė huaj, historia e tij i ngjante asaj tė njė profeti i mohuar nė vendin e tij. Atė ditė ata u takuan, e biseduan gjatė dhe pėrshtypjet e para duket se ishin tė mira, pasi shėnuan “fillimin e njė bashkėpunimi tė suksesshėm, megjithėse tė vėshtirė”, tregon Sommerville Story nė librin; “20 vjet nė Paris me penė” Mė poshtė vijon tregimi i Storyt, shkėputur nga kapitulli “A few famous men”
“Bisedat me Qemal beun ishin leksione, pasi ky plak i urtė qė kishte qenė pėr 50 vjet guvernator e guvernator i pėrgjithshėm nė disa provinca tė perandorisė osmane, dinte thuajse gjithēka qė njeriu ia vlente tė dinte rreth politikave, sjelljeve dhe mendėsive nė Lindjen e Afėrme. Ishte interesante dhe stimuluese tė dėgjoje diskutimet mbi politikat lindore e evropiane nga njė njeri qė kishte biseduar me sulltanin Abdyl Hamidin po aq familjarisht sa edhe me mua, qė kishte njohur nga afėr gjeneralin Charls Gordon i njohur si Gordoni i Khartumit - dhe nderonte kujtimin e tij - kishte qenė mik me kryeministra e kishte biseduar me monarkė evropianė e burra shteti gjatė jetės sė tij tė gjate politike…...
Nė bisedė tė lirė Ismail Qemali ishte i kėndshėm e plot humor, ndėrsa kur fillonim punėn pėr tė regjistruar kujtimet ai bėhej tepėr serioz. Megjithė pėrvojėn dhe intelektin e tij, ai tregonte kujdesin e njė diplomati. I. Qemali nuk mbante me vete asnjė shėnim a dokument dhe shpesh shprehte keqardhje qė tė gjitha letrat e tij i kishte lėnė nė Stamboll. Kur ndonjėherė donte t’i referohej njė dokumenti diplomatik, ose tė gjente datėn e saktė tė njė ngjarjeje qė ai kishte pėrjetuar, ne na duhej tė shkonim nė librarinė Quai d’Orsay ose nė Bibliotheque Nationale…..
Pėr tė punuar, pėrdornim njė tryezė tė madhe. Unė ulesha nė karrige nė njėrin skaj e Ismail Qemali nė skajin tjetėr tė tryezės dhe ai fillonte tė tregonte incidente e ngjarje tė ndryshme nga jeta e tij. Por atij nuk i pėlqente qė unė tė mbaja shėnime edhe as nuk donte qė ai tė diktonte e unė tė shkruaja. Kjo ma bėnte punėn shumė tė vėshtirė. Ndonjėherė ai fliste pėr njė orė a mė shumė, dhe nėse mė shikonte qė mbaja shėnime, nevrikosej, e ndėrpriste tregimin dhe ma hiqte letrėn nga dora. Ismail Qemali ishte shumė i pėrpiktė pėr ato qė donte tė pėrfshiheshin nė librin e kujtimeve dhe pėr ato qė duheshin lėnė jashtė. Kėto tė fundit, zakonisht ishin pjesėt mė interesante dhe pėrbėnin njė burim tė jashtėzakonshėm pėr njė shkrimtar. Po kujdesi i tij qė ato tė mos pėrfshiheshin nė libėr, ishte edhe mė i jashtėzakonshėm. Ismail Qemali ishte i mendimit se nė kujtimet politike duhet tė pėrfshihen vetėm ngjarje serioze.
Kur mbaronim bisedėn dhe Qemal beu ikte, unė ulesha e shkruaja ato qė mbaja mend dhe kur vinte herėn tjetėr ia lexoja ēfarė kisha shkruar. Pasi i miratonte, unė i shtypja me makinė shkrimi dhe ai mė kėrkonte t’ia lexoja pėrsėri. Nė disa raste mė duhej tė bėja edhe ndryshime, sepse I. Qemali shpesh ndryshonte mendje e donte qė ndonjė pjesė tė tregohej ndryshe ose tė mos tregohej fare. Bisedat i zhvillonim nė frėngjisht, por unė shėnimet i mbaja nė anglisht dhe pastaj ia lexoja tė pėrkthyera nė frėngjisht, sepse nuk e kuptonte mirė anglishten.
Ismail Qemali ishte shumė i kujdesshėm pėr ato qė tregonte dhe njė herė me tė qeshur thashė, “Ju keni ardhur tek njė gazetar e shkrimtar i cili pak-a-shumė i njeh shijet e publikut. Pėrse nuk mė lejoni ta shkruaj librin ashtu siē di vetė? Ndoshta do tė dilte mė interesant?” Sigurisht pėrgjigja e tij ishte se gjithmonė e njėjtė - “Nuk dua tė dėgjoj gjėra tė tilla”.
Ismail Qemali ishte shumė i thjeshtė dhe gjithmonė ndjehej ngushtė kur e lėvdonin. Ndonjėherė mendoja se historia mund tė kishte qenė ndryshe, nėse ky njeri do tė kishte marrė vendime tė prera e tė rėndėsishme nė momentin e duhur dhe nė se do tė ishte treguar mė shumė ambicioz.
Njė herė njė revistė e njohur franceze i kėrkoi Ismail Qemalit tė shkruante diēka “tė lehtė” rreth pėrvojės tė tij. Nė kėtė rast ai u shpreh lirshėm, duke e mbushur shkrimin me episode plot humor, pasi e dinte se publikut francez i pėlqenin gjėra tė tilla. Por ai nuk pranoi qė ky shkrim tė pėrfshihej nė “Kujtimet” nė anglisht, duke thėnė, si gjithmonė, se ato nuk ishin mjaft dinjitoze pėr tė zėnė vend nė librin e njė diplomati.
Nisur nga pėrvoja, Ismail Qemali parashikoi shumė zhvillime qė mė pas edhe ndodhėn. Por vetėm pėr njė prej zhvillimeve mė tė rėndėsishme parashikimi i tij doli i gabuar. Ismail Qemali besonte se Lufta e parė Botėrore do tė pėrfundonte me fitoren e Gjermanisė. Kjo jo sepse Gjermania ishte ndėr fuqitė mė tė mėdha ushtarake tė kohės, por sepse Britania e Franca do tė mundeshin. Ai bėnte krahasim me tė kaluarėn kur politikat britanike e franceze ndaj Lindjes shumė herė kishin qenė tė gabuara. Ismail Qemali thoshte se Gjermania e Austro-Hungaria kishin hyrė aq thellė nė Ballkan vetėm falė pakujdesisė dhe indiferentizmit tė Britanisė dhe se kishte qenė frika ndaj Gjermanisė qė prej periudhės sė Bismarkut, qė ndikoi nė krijimin e aleancės franko - ruse dhe po ashtu frika ndaj Gjermanisė qė i shtyu sllavėt e jugut tė bashkoheshin nė njė federatė, duke menduar se vetėm kėshtu mund t’i bėnin ballė kėrcėnimit gjerman e austro-hungarez.
Njė herė e pyeta Ismail Qemalin se pėrse pranoi tė largohej nga vendi dhe nuk e mbajti pushtetin me ēdo kusht e me forcė, siē do tė kishin bėrė shumė tė tjerė nė pozitat e tij. Ai tundi kokėn dhe me njė zė tė mendueshėm tha “Gjėra tė tilla nuk mund t’i bėnte njė njeri qė kishte luftuar pėr Liberalizim nė njė vend tė prapambetur”.
Ismail Qemalit nuk i pėlqente tė fliste pėr veten pasi i dukej se mburrej, prandaj edhe puna pėr tė shkruar kujtimet e tij zgjati mė shumė sesa unė kisha parashikuar, pasi ndonjėherė mė duhej t’ia nxirrja fjalėt thuajse njė nga njė. Me ditė a javė tė tėra ai zhdukej dhe kur kthehej i lodhur, mė tregonte pėr takimet qė kishte zhvilluar me ministra, diplomatė, burra shteti e bashkatdhetarė pėr tė ndihmuar ēėshtjen shqiptare. Ndonjėherė preferonte tė ulej pranė zjarrit e tė bisedonte. Por libri i Kujtimeve kurrė nuk pėrfundoi si duhej; kapitulli rreth Shqipėrisė, kurrė nuk u skicua as nė vija tė trasha. Mė 1919, Ismail Qemali u nis pėr nė Spanjė, pasi duke qenė vend neutral, mendonte se ai mund tė ishte mė i pavarur nė punėn e tij pėr Shqipėrinė. Disa ditė para se tė nisej, mė pyeti nėse do ta ndihmoja mbi njė libėr tjetėr mė tė gjerė mbi gjeografinė, historinė dhe etnografinė e Shqipėrisė. Unė i thashė, po, por mė gjatė nuk e diskutuam. Shqetėsimi im i vetėm ishte se nėse puna do tė kryhej me ritmin e shkrimit tė “Kujtimeve”, qė kishte ecur shumė ngadalė, pėr njė libėr tė dytė do tė na duheshin disa vite.
Nga Spanja, miku im i vjetėr, me ftesė tė qeverisė italiane shkoi nė Itali, dhe kur arriti atje, autoritetet e mbajtėn nėn mbikqyrje; dhe ashtu zemėrthyer e afro 80 vjeēar, Ismail Qemali vdiq nė Peruxhia.
Gjithashtu pėr ata qė besojnė nė bestytni nuk mund tė lė pa treguar njė ngjarje qė ndodhi nė Parisi. Miku im Reginald Darcy, pianist i njohur qė jetonte nė Algjer, kishte ardhur pėr vizitė nė Paris. Njė mbrėmje, ai, Ismail Qemali dhe njė miku i tyre po hanin darkė dhe Qemal beu i pyeti nėse u besonin bestytnive. Ata u pėrgjigjėn se jo, dhe pastaj u befasuan kur Ismail Qemali tha se dėshironte tė dėgjonte Marshin Funebėr tė Shopenit. Darcy e luajti nė piano, tė gjithė pjesėn deri nė fund. Nė mė pak se njė vit pas kėsaj ngjarjeje, Ismail Qemali dhe Reginald Darcy vdiqėn, ndėrsa personi i tretė ndėrroi jetė disa muaj mė vonė”.
Libri “Memoirs of Ismail Kemal bey” u botua mė 1920 nė Londėr e Nju Jork, me njė pamje e pėrmbajtje me tė vėrtetė serioze, siē e kishte dashur Ismail Qemali kur ishte gjallė. Sot ky libėr ėshtė njė nga veprat mė tė cituara nga studiues e historianė mbi ēėshtje tė Lindjes sė Afėrme e tė vendeve tė ish perandorisė osmane. Libri pėrmban edhe njė parathėnie shkruar nga W.M.F, akronim i pėrdorur nga Willam Morton Fullerton,(1865-1952) mik i Sommerville Storyt dhe nxitėsi kryesor qė Ismail Qemali tė hidhte nė letėr kujtimet e tij. Fullerton ka qenė njė prej gazetarėve dhe analistėve tė njohur tė gjysmės sė parė tė shekullit tė XX. Lindur nė Boston e i diplomuar nė Harvard, nė vitet 1890, Fullerton u vendos nė Paris, ku punoi si korrespondent pėr London Times. Ai ėshtė autor i disa librave si “Problems of Power’ edhe “Patriotism and Science” ku analizohen politikat e fuqive tė mėdha nė fillim tė shekulli tė kaluar. Shumė kritikė thonė se filmi i kohėve tė fundit “Wings of the Dove” bazohet nė jetėn e Fullertonit, tė paktėn gjatė rinisė sė tij.
Ndėrsa tė dhėnat biografike rreth Sommerville Storyt janė tepėr tė pakta. Mendohet se ai lindi nė Britani aty nga mesi i viteve 1800, punoi si gazetar nė disa kryeqytete tė fuqive tė evropiane deri aty nga viti 1903, kur u vendos pėrfundimisht nė Paris, ku edhe vdiq para fillimit tė Luftės sė dytė Botėrore. Somerville Story la pas shumė shkrime, monografi e pėrshkrime, por mė shpesh emri i tij pėrmendet pėr librin “The Memoirs of Ismail Kemal bey”.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 21:59   #12
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Si u sollėn eshtrat e Ismail Qemalit nė Vlorė

Nga Kastriot Dervishi

Megjithėse kishte vdekur qysh nė vitin 1919, qe sjellė nga Italia dhe qe varrosur nė Kaninė tė Vlorės, varri i kryeministrit tė parė shqiptar Ismail Qemali kishte mbetur i harruar dhe pa kujdes, aqsa revista "Minerva" e 8 janarit 1932 shkruan nė faqe tė parė tė saj se ishte "zbuluar" varri i njeriut qė zė fillin nė krye tė listės sė kryeministrave tė Shqipėrisė.

Mė mbledhjen e Parlamentit tė datės 11 dhjetor 1931, deputeti Petro Poga thotė se ka vizituar sė bashku me kolegun e tij Ibrahim Xhindi, varrin e Ismail Qemalit nė Vlorė, dhe se ėshtė befasuar nga gjendje jo tė mirė e varrit. Pasi u bisedua pėr rregullimin e varrit tė Ismail Qemalit, sjelljen e eshtrave tė tij nė Vlorė si dhe ngritjen e njė monumenti kėtu, deputeti Abdurrahman Salihu ka thėnė se pėr njė qėllim tė tillė, Mbreti Zog kishte paguar shumėn e 1 mijė frangave ar.

Po nė kėtė seancė tė Parlamentit, deputeti Fejzi Alizoti kishte kėrkuar tė zbardhej destinacioni i parave tė grumbulluara mė parė nė fillim tė viteve 20‑t, pėr qėllimin e sipėrpėrmendur, duke bėrė pėrgjegjės pėr njė shpėrdorim tė tillė Q.K dhe Z.P.

Disa dittė mė vonė mė 18 dhjetor 1931, nė gazetėn "Besa", ish prefekti i Vlorės, Zenel Prodani i dėrgon njė letėr tė hapur deputetit Fejzi Alizoti, tė titulluar "qeveria tė hetojė". Midis tė tjerash nė kėtė letėr ai thotė:

"Nė njė diskutim qė mbajta me rastin e 28 nėntorit 1922, kur isha prefekt nė Vlorė, propozova ngritjen e njė monumenti plakut tė kombit. Propozimi im u prit me duatrokitje tė nxehta dhe pa humbur kohė u formua njė komision prej patriotėsh tė vėrtetė e tė ndershėm pėr tė pėrgatitur fushatėn e ndihmave. Nga shumė vise tė Shqipnis muarėm pėrgjigje pėrgėzimesh pėr iniciativėn e marrė dhe s'mungonin tė na siguronin se apelit tonė do t'i pėrgjigjeshin me gjithė shpirt. Megjithė qė ėshtė kohė e gjatė prej 9 vjetėsh dhe ėshtė e natyrshme qė tė mos mbaj mend mirė hollėsitė e zhvillimit tė ēėshtjes, di me siguri se pėrveē 4 ‑ 5 napolonash tė dėrguara nga n/prefektura e Leshit (Lezhės ‑ shėnim) dhe diēka nga Vlora, nuk u mblodhnė gjė tjetėr sa isha unė atje mbase mė vonė u transferova nė Berat".


Parlamenti cakton pėrfaqėsuesit e tij pėr ceremoninė e Vlorės


Mė 22 nėntor 1932 nisi punimet Parlamenti shqiptar. Seanca e parė e tij u ēel nga deputeti mė i vjetėr Petro Poga duke patur si sekretar, deputetin mė tė ri Zoi Xoxa. Nė fillim tė seancave tė para tė tij Parlamenti pėrpara se tė zgjidhte kryesinė e tij (mė 3 dhjetor), zgjodhi pėrfaqėsuesit e tij nė ceremonitė qė do tė zhvilloheshin nė Vlorė pėr nder tė kryeministrit tė parė shqiptar Ismail Qemali, tė cilėt ishin Eshref Frashėri dhe Zoi Xoxa.

Pėrveē tyre nė ceremoni morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesi i Mbretit Zog, gjenerali Leon Gilhardi, si dhe pėrfaqėsuesit e qeverisė, Milto Tutulani dhe Hilė Mosi


Ceremonia e zhvilluar nė Vlorė

Mė 29 nėntor 1932, gazeta "Besa" pėrshkruan ceremonitė e zhvilluara njė ditė mė parė nė Kaninė dhe Vlorės. Ndėr tė tjera gazeta shkruan:

"Njė brohoritje e zjarrtė dhe e zgjatur qė ushtoi tėrė sheshin, i pėrshėndeti autoritetet kur erdhėn dhe duartrokitjet vazhduan tė paprera gjersa prefekti z.Abidin Nepravshta, u ngrit pėr tė marrė fjalėn e hapjes sė kremtimit dhe pėr tė pėrshėndetur pėrfaqėsuesit qė kishin ardhur tė merrnin pjesė nė gėzimin e popullit vlonjat".

Kortezhi i formuar nė sheshin e Vlorės ka vazhduar mė pas rrugėn drejt Kaninės, ku pas hapjes sė varrit, trupi i Ismail Qemalit ėshtė gjetur pjesėrisht i tretur. Pas fotografimit nė shumė plane, trupi pa jetė i Qemalit ėshtė vendosur nė njė arkivol tė posaēėm.

Me flamurin qė ėshtė ngritur nė Vlorė mė 28 nėntor 1912, janė bėrė fotografitė e rastit dhe flamuri, nga Et'hem Vlora i dorėzohet prefektit i cili ja jep ministrit tė Arsimit Hilė Mosi, i cili do ta dorėzonte nė Muzeun Kombėtar.

Ceremonia nė Kaninė ia ka lėnė radhėn asaj tė qė do tė zhvillohej nė Vlorė. Nėn tingujt e muzikės sė pėrmotshme, trupi i Ismail Qemalit pritet nė Vlorė nga formacione paraushtarakėsh. Nė sheshin qendror tė qytetit, gjeneral Leon de Gilhardi, nė emėr tė Mbretit Zog zbuloi pllakėn e monumentit tė punuar nga skulptori Odise Paskal dhe mbajti fjalėn nė emėr tė Mbretit.

Pas tij ministri i Arsimit, Hilė Mosi ka thėnė midis tė tjerash:

"...I dashtuni Mbreti ynė, Zog I, i frymėzuem nga ndjenja e nderimit pėr hartonjėsin plak tė indipendencės sonė, desh qė eshtnat e kėtij veterani tė prehen nė njė varr madhėshtor nė njė shesh tė dukshėm historik tė qytetit tė tij lindor, pėr t'i simbolizuar brezave tė sotėm e tė ardhshėm, bindjen e dashuninė qė duhet tė kenė rrėnjosur ndėr zemrat e tyne pėr atdhe e pėr flamur".

Mesazhin telegrafik tė Mbretit nė kėtė aktivitet e ka lexuar prefekti Nepravishta. Ai kishte kėtė pėrmbajtje:

"Me kėnaqėsinė ma tė madhe marr pjesė nė gėzimin e popullit tė Vlorės, nė kėtė ditėlindje pėr kombin tonė. Sakrificat qė ka ba populli i Vlonės pėr pavarėsinė dhe mbrojtjen e atdheut tonė janė fakte patriotizmi ta paharruem. Siguroni popullin kreshnik tė Vlonės se bashkė me patriotin e madh tė kombit tonė, Ismail Qemali, tė gjithė dėshmorėt janė gjallė nė shpirtin tim".

Aktivitetet e kėsaj ditė nė Vlorė janė mbylluar me shfaqjen e pjesės teatrore "Agimi i Lirisė" dhe tė nesėrmen me pjesėn "Besa shqiptare".


Kush ishte ISMAIL QEMALI (1844 ‑ 1919)

Lindi mė 24 janar 1844 nė qytetin e Vlorės nė njė familje tė pasur dhe me tradita. Mė 1858 studioi nė gjimnazin "Zosimea" tė Janinės. Nė moshėn 16 vjeēare ishte pėrkthyes nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Perandorisė Osmane. Ndoqi studimet nė jurisprudencė. Nė vitin 1862 ishte zv/drejtor i ēėshtjeve politike nė Vilajetin e Janinės. Mė 1868 ishte kryesekretar i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Perandorisė. Mė 1870 ishte guvernator i Varnės dhe i Danubit tė Poshtėm. Kalon mė pas nė detyra tė tjera tė rėndėsishme nė Perandorinė Osmane. Mė 1990 u largua nga Stambolli pėr tė qėndruar pėrkohėsisht nė Athinė. Mė 1908 vjen nė Vlorė dhe zgjidhet deputet i Beratit. Mė 5 nėntor 1912 shkoi nė Vienė ku bisedoi me pėrfaqėsues tė fuqive tė mėdha. Inicoi njė Kuvend Kombėtar i cili mė 28 nėntor 1912 shpalli pavarėsinė e Shqipėrisė. Me vendim tė kėtij Kuvendi u emėrua kryeministri i parė i Shqipėrisė, dhe ushtroi pushtet simbolik nė njė pjesė tė vogėl tė vendit pasi pjesa mė e madhe ishte pushtuar nga hordhitė serbo‑malazeze dhe greke. Dha dorėheqjen mė 22 janar 1914 pas tė ashtuquajturit komplot tė Beqir Grebenesė dhe pushtetin ia dorėzoi Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit. Pas kėsaj u largua nga Shqipėria pėr nė Nicė tė Francės, pėr t`u kthyer disa muaj mė pas e pėr t'u larguar sėrish nė Itali. Vdes nė rrethana tė dyshimta nė Peruxhia tė Italisė mė 24 janar 1919.

Ėshtė botuar libri i tij me kujtime "Kujtime" (anglisht) nė Londėr mė 1920, i cili edhe ėshtė ribotuar kėto vitet e fundit nė Shqipėri.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:00   #13
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

NERMIN VLORA, VAJZA QE U THINJ 24 VJECE

Nga Zenepe Luka

Nermin Vlora, ambasadorja e Kombit, per here te pare ne jeten e saj, pranon te rrefeje per gazeten "Koha Jone" vuajtjet e familjes se saj, dhimbjen qe iu desh te perballonte larg Atdheut, kur regjimi godiste pa meshire gjyshen, qe ishte femija i pare i Ismail Qemalit, nenen e saj dhe femijet e tjere te Ismail Qemalit.

Gruaja e shquar, studiuesja, publicistja e nderuar nga shume vende te botes per kontributet qe ka dhene ne fusha te ndryshme, ambasadorja e Kombit, pikerisht me 18 prill, teksa kaloi pragun e 83 vjeteve, jep mesazhin njerezor se te falesh eshte virtyt, te kerkosh falje per fajet qe ke bere, eshte detyre e secilit. Ajo eshte shqiptarja e shquar qe ka vuajtur nje jete te tere dhe qe i ka dashur vendin e saj dhe bashkekombesit tere jeten e saj. "Une, - thote ajo, - jam produkt i Shqiperise dhe e kam per nder."

Nermini i pergjigjet letres

Te falenderoj per shkrimin qe ke programuar mbi jeten time te gjate e plot me ngjarje. Kam vuajtur shume, per ngjarjet qe i kane ndodhur familjes sime ne Shqiperi gjate komunizmit, por i kam kapercyer ato, duke mesuar t'i jap urdher vetes sime, qe te mos urrej kurre gjate jetes sime. Ne te vertete, ia kam arritur qellimit, per fat te mire. Vertet mua floket m'u zbardhen nga deshperimi dhe nga pamundesia per t'i ndihmuar njerezit e mi te shtrenjte, por nuk duhet harruar fakti qe tragjedi te tilla shume vete nuk i perballuan dhe per pasoje u cmenden ose vrane veten. Une ndihem krenare qe e perballova, qe nuk urreva kurre. Edhe tani qe po i bej publike keto vuajtje, ne Atdheun tim te dashur, une nuk urrej. Ndihem krenare qe jam prodhim i Shqiperise, qe i kam sherbyer dhe i sherbej vendit tim, sidoqe larg tij.

Grabitet gjyshja...

Ne asnje vend tjeter ne bote nuk gjen qe te jete trajtuar kaq mizorisht femija i pare i themeluesit te shtetit. Gjyshja ime jetonte me pensionin qe i jepte shteti, ne shtepi me qira dhe nuk kishte te bente fare me politiken. Te gjitha plackat e shtepise i kishte sjelle nga Stambolli. Nje dite fatkeqe, erdhen disa, disa, disa... Le t'i quajme njerez dhe i thane se ato plackat i perkisnin popullit dhe se ajo, bashke me te bijen, duhet te dilnin menjehere nga shtepia. Ajo i perket popullit dhe i duhet kthyer menjehere atij. Pasi i nxorren jashte dy gra te vetmuara, nene e bije, i futen ne nje drunore, ne rrugen e Elbasanit.

Pas kesaj bastisjeje, u kujtuan se kishte mbetur nji dollap i vogel i bere nga im shoq, Renco, me rastin e njevjetorit te ditelindjes se djalit, kur i kishin sjelle peshqeshe te ndryshme dhe nuk kishte vend ku t'i vendosnim. Gjyshja dhe nena e shiten ate dollap, per kafshaten e gojes. Por, mos o Zot!

Mevedet Vlora, ne gjyq per dollapin


Urrejtja per vajzen eIsmail Qemalit, njeriut qe themeloi shtetin, qe nuk dihej se nga cfare burimi dilte, shkoi deri atje sa te organizohej nje gjyq me akuzen se ka vjedhur popullin. Kryetari i trupit gjykues do t'i drejtohej asaj me ze te larte.

"Ti, Mevedet Vlora, e ke vjedhur popullin, duke shitur ate dollap qe i perkiste popullit". Gjyshja skuqej, por nuk fliste, ashtu si nuk foli asnjehere gjate periudhes se gjykimit. Me ne fund i thane: "Mevedet Vlora, a ke dicka per te thene per te mbrojtur veten?" Gjyshja u ngrit ne kembe dhe me shume dinjitet iu pergjigj: "Bijte e mi, juve moret plackat e shtepise qe kisha sjelle nga Stambolli. Me thate se i perkasin popullit shqiptar. Une e pranova kete teori, por dollapi qe shita, meqe kisha nevoje per buke, i perkiste nje italiani. Ai e kishte bere me duart e veta per ditelindjen e pare te djalit, Roberto Ismail. Kam jetuar nje jete te thjeshte ketu ne Shqiperi, meqe, im ate, Ismail Qemali, per ta krijuar kete shtetin tone te dashur, e harxhoi krejt pasurine. Ju falenderoj per miresine tuaj per t'i degjuar keto pak fjalet e mia".

Trupi gjykues i eshte drejtuar perseri, pas ketyre fjaleve.

"Mevedet Vlora, a ke deshmitare qe ate dollap e kishte bere nje italian?" "Kam deshmitare plot, u pergjigj gjyshja, kini miresine t'i degjoni." Dhe erdhen gjithe miqte tane qe e dinin kete histori, per te deshmuar. Kur u binden per te verteten, i thane: "Mjaft, mjaft! E fitove gjyqin dhe do te kesh shperblimin qe meriton".

Shperblimi nuk u mor kurre, sic ma shpjegoi mbas njezet vjetesh nena, kur, me ne fund, u detyruan t'i japin lejen per te ardhur ne Itali, tek e bija. Sa kohe jetoi me ne, nena e gjore, perjetonte panik e frike, qe e kishte zanafillen tek egersia e sjelljes se ketyre "patrioteve". Jetonte me ankthin se nje dite do ta fusnin ne burg!

Varferia i detyroi te shisnin gjithcka...


Historia e familjes sime vazhdon me episode tragjike te ndryshme. Mbasi e fitoi gjyqin gjyshja, si me tregoi im ate, mbas njezet vjetesh kur erdhi, me ne fund ne Rome, problemi ishte mbijetesa. Nena, bashke me vajzen e tezes se saj, burrin e se ciles e kishin pushkatuar qe ne fillim dhe qe ishte bija e vajzes se dyte tE Ismail Qemalit, filluan te dalin neper rruga dhe te shesin ate qe i kishte mbetur. Nena arriti te shese edhe leshin e shiltes se shtratit te saj, vetem per t'u kujdesur per gjyshen, duke e ushqyer sa me mire. Ajo ishte mjeke ne Stamboll, por pranoi te punoje me kazme per ndertimin e disa banesave ne Tirane. Kur i shikoj sot, me pikon zemra gjak. Per shkak te vuajtjeve, brengave, por edhe moshes, gjyshja u semur rende. Ne vitin 1952 nderroi jete.

Nena mbeti vetem ne ate drurore, ku e shoqeronte vetem nje radio e vogel. Por, nji dite, erdhi dikush dhe i tha:

"Ti nuk mund ta mbash per vete kete radio, se ajo i perket popullit". Pa shtuar asnje fjale, e mori radion dhe u zhduk. Nena, si me tregoi me vone, e ndjente veten se po cmendej, se nuk mund ta perballonte me jeten ne kete menyre. Me shkroi gjere e gjate mua, dhe u be e mundur qe, me ndermjetesine e nje mikut tim ne ambasaden shqiptare, me te cilin edhe sot vazhdon miqesia jone gjysme shekullore, une i dergova nje radio. Per fat te mire, nuk e konsideruan si prone e popullit!

Ne burg edhe djali i fundit i Ismil Qemalit, Qamili

I dergoj antibiotike nga Italia. Dua te them se nuk vuajti vetem vajza dhe mbesa e njeriut qe themeloi shtetin shqiptar dhe qe e shkriu tere pasurine per ate shtet. Qe ne fillim e burgosen Qamilin, djalin e fundit te Ismail Qemalit. Ai ishte diplomat dhe punonte ne Ministrine e Puneve te Jashme. Ishte njeri me kulture shume te madhe, fliste 12 gjuhe dhe e njihte historine e botes fare mire. Ky ishte shkaku qe ia kishin nevojen. Kesisoj gjate dites punonte per Qeverine dhe naten flinte ne burg. U semur nga tuberkolozi. I thane nenes sime qe te me kerkoje antibiotike per Qamil Vloren. Me veshtiresira te ndryshme dhe me ndihmen e Drejtorit te Doganes ne Livorno, u be e mundur te dergohen keto penicilina, duke shkrojtur ne kuti se ishin aspirina! Por ishte teper vone: Qamil Daiu nderroi jete ne moshen pesedhjetevjecare!

Arratiset dhe vdes i vetmuar edhe djali tjeter, Qazim Vlora.

Pas ketij persekutimi, djali i parafundit i Ismail Qemalit, Qazimi, u arratis ne Oher. Ndjeu dhimbje qe la vendin e tij dhe nje dite e gjeten te vdekur ne shtratin e vet, duke shtuar tragjedite e familjes Vlora. Edhe gjetja ishte e rastesishme. Fqinjte, duke mos pare gjurme para portes se shtepise, ne deboren qe kishte rene, lajmeruan policine. Tregojne se vdiq nga deshperimi e brenga.

Ai kishte miqesi me Enver Hozhen, kur ky i fundit kishte nje kioske ku shiste cigare. Daj Qazimi shkonte dhe rrinte me te ne qoske. Por duket se ajo kioske, do te kete qene nje mbulese per intrigat e tij. Qazim Vlora i hynte ne pune qe askush te mos dyshonte per aktivitetin e tij. Por, kur arriti ne poziten e larte, dhe Qazimi vajti t'i beje urimet, as nuk e pranuan qe t'i afrohej as portes se vendit ku punonte. Tashme, nuk kishte nevoje per mbulese nga nje bej.

Edhe ne Itali, jeta jone ishte e veshtire

Edhe ne Italine e shkaterruar nga bombardimet dhe nga mizeria, jeta ishte e veshtire. Edhe ne na u desh te shesim gjerat e ndryshme, per t'i perballuar veshtiresite. Une shita unazen e bukur te fejeses qe ma kishte dhuruar vjehrra. Ishte me te vertete unaze e bukur. Edhe sot e kesaj dite me dhimbset! Ishim ne Siena, ne Toskeri te Italise dhe Renzo punonte si avokat, por te paditurit qe ai mbronte, ishin ma keq se ne. Ne vend qe t'i kerkoje para, duhet t'i jepje dicka per mbijetese. Ne vitin 1947, vdiq babai i Rencos dhe e ama vajti ne Skoci tek i vellai. Keshtu, ne vendosem te vime ne Rome dhe Renco te marre pjese ne konkursin diplomatik. Studioi per specializim per dy vjet me profesore te rastit. Midis dyqind vetave qe moren pjese ne kete konkurs shume te veshtire, fituan vetem tete: njeri prej tyre ishte Renxo.

Mevedeti dhe Qamili, femija i pare dhe i nente i Ismail Qemalit.

Qamil Vlora, duke qene femija i fundit i Ismail Qemalit, d.m.th.femija i nente dhe gjyshja Mevedet e para, e donte shume vellane e vogel. Ne nje fare menyre, ndoshta e konsideronte si djalin e vet, meqe midis tij dhe nanes sime Belkis, kishin nje diference moshe, vetem tre vjet. Prandaj, edhe ime me e donte shume kete daje gati moshatar, me te cilin ishin rritur bashke. Ai vinte dhe hante cdo dreke ne shtepine tone, te "Abllaja" e tij. Askush ne familje nuk e therriste gjyshen me emrin e saj dhe askush nuk i drejtohej me "ti". As vajzat e veta, as une, e as Vera. Gjyshja kishte nje pasuri te brendshme te jashtezakonshme. Kur ajo lini mbas marteses se Ismail Qemalit me Kleoniqi Syrmeline, ishin dashuruar aq shume me njeri-tjetren, prandaj ia vune emrin Mevedet: dashuri ne osmanishte dhe emrin e dyte Agapi, me te njejten kuptim ne greqishte.

Mevedet Agapia u peshua me flori dhe, ato flori iu shperdane te vobekteve. Kur gjyshja na tregonte keto gjera e shume te tjera, Vera dhe une i thoshim se i kishte pare ne enderr: jeta jone e atehershme nuk mund t'i kuptonte keto gjera! Ajo e dinte fare mire se ne nuk mund t'i kuptonim, prandaj na thoshte: "Jeta eshte e cuditshme: askush nuk te pyet se kush ishe, por kush je sot"!

Dhe ne te vertete, kur u padit per "hajdut i popullit", askush nuk pyeti se kush ishte, askujt nuk i erdhi turp ta marre ne gjyq femijen e pare te njeriut, qe, me sakrifica mbinjerezore, fale zgjuarsise dhe diplomacise se tij, arriti te themeloje Shtetin shqiptar, qe edhe ata padites te rrepte po e gezonin dhe, ndoshta po e gezojne edhe sot!

Kush eshte Nermin Vlora?

Gazetarja, mikja ime e re, do te dije se kush jam une. Duket se do te bej hulumtime mbi jeten time te gjate me pervoja te shumta, ne fusha te ndryshme. Ne veshtrim te pare, per pyetjen se kush jam une, do t'i thoja:

Kush jam une?

Une jam vetem nji cast,

Huazuar nga gjithesia,

Per t'ia dorezuar, mandej,

Misterit te Madh.

Ate dite qe do te kaloj ne permasen tjeter, do te doja te shkruhej:

Kush isha une?

Une isha...

Por vendin e vendosjes ne Vlore te guackes sime, deshiroj qe ta vendose Shoqata Kulturore Mbareshqiptare "Ismail Qemali".

Tashti t'i fillojme hulumtimet: linda shtatanike, me peshe nje kg e gjysme, e zeze, plot rrudha ne mbare trupin dhe mjeket me dhane tri dite jete. Ketu na paraqitet teoria e relativitetit te Ajnshtainit: ne fakt, duket se ato tri dite nuk paskan kaluar ende! Sidoqofte, une mendoj se jeta ime karakterizohet me ngjyrat e Kombit tone: e kuqja dhe e zeza, meqe kam pesuar vuajtje te forta, ashtu si edhe satisfaksione te medha. Mund te themi se sapo dola nga cerdhja familjare dhe sapo kisha mbaruar shkollen e mesme, jeta me hodhi pertej Adriatikut, ku u detyrova te rritem shpejt dhe t'i perballoj vuajtjet e shfarosjes se familjes, me ate ulerime te shpirtit qe nuk degjohet ne asnje menyre, por qe te trondit pa mase. Jane ato periudha kur njeriu mund te behet i keq dhe te jetoje vetem per hakmarrje. Por nuk ndodhi keshtu me mua, per fat te mire. Me erdhen ne ndihme filozofet e vendeve te ndryshme qe, duke ma pasuruar shpirtin, me mesuan se hakmarrja nuk eshte rrugedalje pozitive. Ndihma me e madhe na vjen nga dashuria, se vetem me ane te dashurise mund te gjendet drejtimi pozitiv dhe ndertues. Pa dyshim, ky u be parim i jetes sime, ashtu si vazhdon te jete edhe sot. Kur ulem dhe mendoj, duket se me dalin perpara keta filozofe dhe personalitetet e ndryshme te kultures, te cilet me japin urdher te shkruaj, meqe vetem kultura e perparon njerezine dhe e ndricon shpirtin. Mund te te marrin gjithcka, vecse ate qe ke ne tru nuk mund ta marre askush.

E kishim fjalen per kulturen. Ajo filloi ne familje, qe ne muajt e para te jetes sime. Gjyshja ime e dashur thoshte: "Mund te te marrin cdo gje, por vetem ate qe ke ne mendje, n` tru, nuk ka mundesi ta marre askush". Fjale te shenjta! Ne te vertete, ajo me ka ndihmuar gjithmone, si ne periudha veshtiresie, ashtu edhe ne ato normale ose gezimi. Me keto parimet ne familje, gjyshja me fliste ne turqisht dhe nena ne frengjisht. Shqipen e mesoja duke lozur me femijet ne Tirane. Ne moshen pesevjecare, ime me me shpuri ne Greqi, ku banonte motra e vogel e gjyshes. Atje kaluam beharin dhe une pata mundesi ta mesoj edhe greqishten. Kur u kthyem nga Athina, une isha pese vjec e gjysme. Vendosen te me dergojne ne Shkollen e motrave Kiriaz. Shkolla ishte jashtezakonisht e bukur, si nga pikepamja e natyres, ne maj te kodres, plot pyje dhe fusha, ashtu edhe nga ajo e nderteses. Kishte banka te vecanta per cdo nxenese, dhoma gjumi vec e vec per mosha te ndryshme dhe banjo, ne cdo kat, me sherbimet perkatese. Kishte edhe gjenerator autonom per shkollen, ne menyre qe drita nuk mungonte kurre. Me thane te drejten, te gjitha keto te mira vinin si dhurate nga shqiptaret e Amerikes. Ishte periudha kur ne Shqiperi, Mbreti Zog kishte urdheruar qe, per ta emancipuar nje vend, duhet te emancipohet gruaja, meqe nje grua injorante rrit femije injorante.

Kur vajta ne Shkollen e Dakos "keshtu quheje asokohe ajo shkolle), kishte vetem nje nxenese te huaj, e cila ishte italiane, Dinora. Nuk dinte asnje fjale shqip. Rrinte gjithmone me mua, meqe frengjishtja ime bente qe te kuptoheshim. Keshtu ndodhi qe une e mesova edhe italishten. Kur erdhi mesuesja e italishtes, me mori si perkthyese. Pervec italishtes, duhet te mesonim edhe frengjishten dhe anglishten. Keshtu na detyronin qe te loznim nje jave me radhe me njerin prej ketyre gjuheve. Na kontrollonin dhe na denonin kur e perdornim shqipen gjate javes si nje gjuhe tjeter. Por, kur me ne fund vinte radha e shqipes, atehere shkallmoheshim me ritma neper ato fusha te bukura. Ky ishte, me te vertete sistemi me i mire per t'i mesuar gjuhet e ndryshme. Si e shtrova me pare, shkolla gjendej ne maj te kodres, kurse ne fund gjendeshin dy kampe tenisi. Atje loznin vajzat e rritura. Ne te voglat i binim rrotull, duke kenduar kenge ose vjersha ne gjuhe te ndryshme. Ajo ishte kenaqesi e madhe pee ne. Por, mandej vinte ora e pergatitjes se mesimeve te se nesermes per mbare shkollen ne nje salle te madhe.


Kujtimet e shkolles dhe Nexhmije Hoxha

E kam thene dhe e them, qe me Nexhmije Xhunglinin kam qene shoqe shkolle dhe e respektonim njera-tjetren. Por fatkeqesisht rruget tona ishin te ndryshme. Ajo do te behej gruaja e Enver Hoxhes, qe qeverisi per nje gjysme shekulli Shqiperine. Ndersa une do te merrja arratine dhe familja ime do te ndeshkohej ne menyren me barbare. E kam takuar 2-3 here shkurt, por shtruar me Nexhmijen qendrova dy vjet me pare ne shtepine e saj. Shkova, kur ajo vuante, pse e di se c'eshte vuajtja. Ajo kish boshllekun jo vetem te vdekjes se te shoqit, por edhe te pasojave qe pati pas rrezimit te regjimit, deri edhe ne burgosjen e saj. Nuk di te pergjigjem se cila eshte pergjegjesia e shoqes sime, per cka beri Enver Hoxha mbi familjen time, pjesetare te familjes se Ismail Qemalit, por nuk dua ta besoj qe Nexhmija nuk eshte ne dijeni te kesaj historie te dhimbshme, te mbushur me vuajtje te pafundme. Ajo qe di sakte, eshte deshira qe realizova per ta takuar kete grua, qe nuk do te doja te vuante. Nje e falur publike e saj do ta clironte, do ta fuste ne rrjedhen e jet-_Kjo eshte keshilla ime si shoqe e rinise se saj. Te falesh eshte virtyt. Te kerkosh te falur, kur ke bere faje, eshte detyre e cilitdo. Te korrigjohesh, eshte ne dobine tende dhe te vendit tend. Zemra ime, i ka falur ata njerez mjerane qe nga padija, apo ligesia, bene tortura tek njerezit, perfshi edhe femijet e Ismail Qemalit, sidoqe me shkaktuan brengen e perjetshme dhe me zbardhen floket ne moshen 22-vjecare. Shqiperise, vendlindjes sime i jam mirenjohese, qe me dha jeten, kulturen, me beri te jem shqiptare dhe kete e kam per nder. Kete mirenjohje, vendit tim ia ka shperblyer me punen e perkushtimin tim, qe eshte ne vazhdim, per te bere aq sa te mundem per te ngritur lart vlerat e Kombit te dashur, Shqiperise se shtrenjte.


Koha Jone
21 Maj 2004
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:01   #14
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Djali i Ismail Qemalit, i harruari nga historia

Bardhyl Berberi

Pasi kalon Qafėn e Thanės, vetėm 11 km larg doganės, befas tė shfaqet para syve njė hapėsirė e kaltėr dhe mė pas Struga, qyteti maqedonas ku ka njė shumicė tė madhe shqiptarėsh qė banojnė atje. Qyteti eshtė i preferuar pėr turistėt e shumtė. Eshtė qyteti qė organizon “Mbrėmjen Poetike” me poetė nga e gjithė bota prej 35 vjetėsh. Por Struga ėshtė qyteti i shqiptarėve tė shumtė, qė pėrbėjnė pjesėn dėrrmuese qė me bujarinė dhe mikpritjen e tyre e kanė bėrė Strugėn tė dashur. I thamė kėto pėr Strugėn se kohėt e fundit shoqata e historianėve tė kėtij qyteti ka zbuluar njė fakt interesant. Nė qytetin e Strugės ka jetuar djali i Ismail Qemalit, Qazim Bej Vlora. Ai ka jetuar nė Strugė nga viti 1936 deri nė dimrin e vitit 1953, kur ndėrroi jetė dhe prehet nė varrezat e Strugės. Sipas dėshmive historike, Qazim Bej Vlora ka qenė djali i parafundit i Ismail Qemalit dhe siē ka deklaruar nė kujtimet e tij, nė tė gjitha ecejakjet diplomatike qė ka patur ėshtė shoqėruar nga Qazimi dhe siē shprehet vetė Qemali pėr djalin e tij Qazimin, ai ka qėnė kujtesa e tij nė tėrė aktivitetet. Mėsohet se Qazim Bej Vlora ka lindur nė vitin 1870. Nė vitin 1919 ai ėshtė helmuar sė bashku me tė atin, duke ngrenė darkė nė Itali. Ismail Qemali gjeti vdekjen, ndėrsa Qazimi mundi ta pėrballojė dhe tė jetojė. Nė vitin 1936 Qazimi vjen nė Strugė me njė dokumentacion tė pasur tė qeverisė sė Ismail Qemalit. Nė moshėn 66- vjeēare martohet me Behije Sherif Masllafin, e veja e Inajet bej Ohrit, motra e tė cilit ishte martuar me njė tjetėr djalė tė Ismail Qemalit. Nė vitin 1949 kur u prishėn marrėdhėniet midis qeverisė shqiptare dhe asaj tė Jugosllavisė, Qazimi ngeli i izoluar nė Strugė. Shėrbimet e fshehta tė policisė jugosllave i bėnė kontroll, duke i marrė dokumente tė rėndėsishme tė shtetit shqiptar, tė qeverisė sė Ismail Qemalit, ndėrsa njė pjesė tjetėr Qazimi e kishte ēuar nėpėr miqtė e tij dhe ende nuk dihet se ku ndodhen ato

Sekretari personal i Ismail Qemalit, nga viti 1900 deri nė vitin 1919, ai ka qenė pranė tė atit nė ēdo udhetim, nė ēdo mbledhje dhe gati nė tė gjitha perpjekjet diplomatike pėr trojet shqiptare. Aktiviteti i Qazimit nuk ka qenė vetėm diplomatik, ai ka zhvilluar dhe aktivitete ilegale pėr mbledhjen e armėve dhe mjeteve financiare pėr kryengritjen e luftėtarėve shqiptarė. Struganėt thonė se Qazim Bej Vlora ka qenė njohės shumė i mire i disa gjuhėve tė huaja, aktivist i shquar nė qeverinė e Vlorės dhe sekretar personal i Ismail Qemalit . Vdes nė Strugė nė njė anonimitet tė plotė nė dimrin e vitit 1953, duke lėnė pas njė dokumentacion tė pasur dhe njė bibliotekė shumė tė madhe dhe pėrveē dokumenteve tė qeverisė sė Vlorės qė ka konfiskuar policia e fshehtė maqedonase, fati i dokumenteve tė tjera nuk dihet. Nė vitin 1997 shoqata e historianėve zbuloi vendin ku ishte varrosur Qazim Bej Vlora dhe vetėm para pak kohėsh, mė 28 nėntor 2004, forumi i intelektualve tė Strugės arriti tė rregullojė varrin dhe tė vendosė njė pllakė pėrkujtimore, duke e nderuar atė pėr aktivitetin e tij patriotik. Kryetari i forumit intelektual tė Strugės, Xhemil Hajredini ka theksuar se “me kėtė akt pastruam ndėrgjegjen tonė prej shqiptari, qė pėr shumė vjet, pėr arsye objektive, nuk e kemi ditur se nė varrezat tona tė Strugės prehen, jo vetėm eshtrat e njėrit nga djemtė mė tė mire tė Ismail Qemalit, Qazim Bej Vlora, por bashkė me to edhe njė pjesė e ndritur e historisė tonė kombėtare, pėr tė cilėn ne jemi krenarė”.


shekulli
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:02   #15
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Thirrja drejtuar shqiptarėve

Ismail QEMALI,

Nuk dėshirojmė turbullira dhe ngatresa, nuk duam tė prishet paqja nė mes tė kombeve qė janė nė gadishullin e Ilirisė. Dėshirojmė vetėm dhe kėrkojmė me gjithė zemėr bashkimin e farės shqiptare, pėrparimin e saj si nė punė tė mendjes si nė lumturi tė jetės dhe nė begati, qė tė jemi mjaft tė fortė pėr t'u kundėrshtuar gjithė qė mendojnė tė na shtypin neve dhe kombet e tjerė qė kemi nevojė tė rojnė se jeta e tyre na mban jetėn tonė.
Pėr tė shkuar pėrpara nė rrugėn e qytetėrimit e tė pėrparimit, kemi nevojė pėr dituri; dhe pėr dituri kemi nevojė pėr mėsime. Pra kemi nevojė tė ngrehim nė gjithė Shqipėrinė shkolla kombėtare pėr ta pėrhapur dhe pėr t'u lexuar kudo gjuha shqipe. Kjo nevojė shkollash ėshtė mė e para e reformave qė kemi detyrė tė kėrkojmė. Kurrė njė popull nuk mund tė rritet mė vehte pa shkolla e pa arsim. Shqiptari, populli mė i vjetėri i gadishullit ilirik nuk mund tė shikojė kėmbė kryq pėrmirėsimet dhe pėrparimin e kombeve tė tjerė pa u pėrpjekur edhe ai qė tė ecė burrėrisht dhe me nder nė rrugėn e arsimit dhe tė qytetėrimit. Duhet tė jesh i verbėr qė tė mos marrėsh vesh nevojėn e shkollave kombėtare; duhet tė jesh tradhėtor qė tė dėshirosh tė ndalėsh mėsimin e gjuhės shqipe. Ata qė duan tė ecin duke jetuar nė terrin e paditurisė, pa gjuhė dhe pa komb mė vehte dėshirojnė t'i pėrgatisin Shqipėrisė njė vdekje tė turpshme. Nuk kemi dyshim se Shqiptarėt qė nėpėr aq reziqe dhe mundime e kanė mbajtur trimėrisht emrin e tyre pėr qindra e qindra vjet, nuk do tė humbin kohė, pėr tė marrė nė dorė armėn e arsimit kombėtar, armė e fortė e cila vetėm mund t'ua shpėtojė jetėn dhe t'i ndihmojė qė t'i bėjnė ballė kujdo qė dėshiron t'u grabisė kombėsinė e tyre. Nuk duhet tė dėgjojmė qeverinė turke nė qoftė se ajo pėrpiqet dhe nė qoftė se ajo mundohet, tė na pengojė dhe tė na mbajė hovin.

Botuar mė 1900
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:03   #16
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

DJALI I ISMAIL QEMALIT, QAZIM BEJ VLORA JETOI DHE VDIQ NĖ STRUGĖ

Mehmet Latifi

Djali i dytė i Ismail Qemalit, Plakut tė Vlorės dhe Shqipėrisė, njėkohėsisht sekretar i tij personal dhe shef i kabinetit tė tij, jetoi nė Strugė, qė nga viti 1936 e deri nė vdekje, kah fundi i dhjetorit tė vitit 1953. Dėshmitarėt e gjallė me respekt flasin pėr kėtė figurė, kėtė personalitet tė “harruar” nė Strugė?! Respekt tė veēantė tregojnė edhe fėmijėt e tij tė birėsuar. Shtėpia ku ka jetuar dhe ka ndėrruar jetė Qazim Bej Qemal Vlora, edhe sot e kėsaj dite ėshtė funksionale, po nė atė gjendje nė tė cilėn ka qenė nė kohėn kur jetonte Qazim bej Vlora, por pa asnjė shėnim ose shenjė tė duhur. As varri i tij nuk ishte shėnuar deri mė 27 nėntor tė vitit 1997 –(sepse nuk dihej, ishte harruar nga struganėt)-, kur falė mirėkuptimit nga Shoqata e Historianėve Shqiptar, Dega nė Strugė, u shėnua simbolikisht. Sa i pėrket dokumentacionit tė Ismail Qemalit, nga aktiviteti i tij politik dhe diplomatik pėr krijimin e shtetit shqiptar, nuk ka asnjė gjurmė. Ēfarė i kishte thėnė Qazim bej Qemali Enver Hoxhės nė kabinetin e tij, gjatė takimit me te?!

Strugė, shkurt 2007
Sapo i kaluam ditėt e muajit nėntor, dhe datės 28 Nėntori, Ditės sė Flamurit dhe tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, dhe Pavarėsisė sė gjithė shqiptarėve kudo nė botė.
Zakonisht, shėnimi i kėtyre datave tė rėndėsishme tė historisė kombėtare, duken tė zbrazėta dhe tė mangėta, po qe se, sė paku nuk pėrmenden emrat e atyre qė dhanė kontribut tė veēantė, qė ne sot tė krenohemi me atė qė kemi arritur, me ate qė ne e gėzojmė, e nė rend tė parė duhet pėrmendur emrin e Ismail Qemal bej Vlorės, kryetarin e parė tė shtetit tė pavarur shqiptar-Shqipėrisė.
Mirėpo, ėshtė evidente dhe e pakontestueshme, se Ismail Qemali, ka pasė edhe bashkėpunėtorėt dhe bashkėveprimtarėt e shumtė tė afėrt e tė largėt, pėr ti dalė nė krye veprimtarisė dhe aktivitetit tė tij, pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Njėri ndėr kėta bashkėpunėtor, tė mos themi bashkėpunėtori mė i ngushtė ka qėnė djali i tij QAZIM BEJ QEMALI, njėri nga gjashtė djemtė e Ismail Qemalit.


SI U “ZBULUA” KY PERSONALITET - QAZIM BEJ QEMALI

E para ishte fjala. Ishte data 3 dhjetor e vitit 1992, kur pėr herė tė parė dėgjova emrin QAZIM BEJ QEMAL VLORA, emėr i kėtij personaliteti tė shquar tė historisė dhe historiografisė shqiptare, qė ishte djalė i Ismail Qemalit, bashkėveprimtar dhe bashkėpunėtor i ngushtė i tij.

Unė u pėrpoqa tė zbardhė kėtė figurė madhore, aq sa mė lejonin mundėsitė , aftėsitė, kushtet dhe rrethanat qė mbretėronin asokohe, duke pasė parasysh se unė isha i ardhur nė Strugė nga Presheva, pra isha ardhacak dhe isha “halė nė sy” pėr segmente tė ndryshme tė organeve tė brėndshme, por edhe tė individėve tė tjerė.
Megjithate nuk mbeta pa mbėshtetje. Nė mbėshtetjen time kisha Shoqatėn e Historianėve Shqiptar Dega nė Strugė, e sidomos prof.Dr.Nebi Dervishin, Unionin e Inteligjencies Shqiptare, Dega nė Strugė, me nė krye prof.Nexhat Mustafėn dhe dr. Shefqet Pollozhanin, por edhe shumė individ tė tjerė.

Kronologjia e “zbulimit” tė varrit dhe shtėpisė sė Qazim Bej Qemalit.

Fjalėt e Shaban Asllanit-Tateshit, ndjesė pastė, asokohe (3 dhjetor 1992) ishte plak 80-vjeēar, mirėpo mendjemprehtė, i kthjelltė nė kujtimet dhe tė shprehurit e tij. Fjalėt e tij dhe ai vetė, mė nxitėn qė ti kushtoj vemėndje dhe rėndėsi tė veēantė. Pėr herė tė parė ai-Shaban Tateshi, pėrmendi emrin e Qazim bej Qemali Vlorės, dhe nė mėnyrė shumė konkrete dhe plastike, evokoi kujtimet pėr te.

Kjo ndodhi kur mė 28 nėntor tė vitit 1992, ndėrroi jetė vjehrra ime, qė ishte e motra e Shaban Tateshit. Tradicionalisht, nė Strugė, zhvillohej ceremonia shtatėditėshe fetare, duke kėnduar forma tė ndryshme tė Kur’anit, pėr shpirtin e tė ndjerės. Njė natė tė tillė, gjatė netėve ceremoniale, ishin mbledhur kryesisht intelektualėt, shokėt e kunatit, dhe pas mbarimit tė pjesės obligative fetare, filloi biseda e rėndomtė, ku u shkoqitėn shumė ēėshtje nga aktiviteti dhe veprimtaria e intelektualėve strugan. Nė njė moment, Shaban Tateshi, me njė ndėrhyrje jo tė rėndomtė, ndėrroi kahjen e bisedės dhe u bė nismėtar i zbardhjes sė viteve tė fundit tė jetės dhe varrit tė Qazim Bej Qemalit, duke reaguar me kėto fjalė: “Rrini o burra aty, e mos folni gjepura dhe marrina, se gjoja ky ose ai intelektual ka shkruar kėtė ose atė vepėr…! Njė djalė tė Ismail Qemalit e keni pasė nė Strugė, askush nuk e pėrmendė, dhe ia keni harruar edhe varrin, e flasni pėr gjėra tė kota dhe tė pavlerė”!...

Kjo mė bėri kurreshtar qė tė mėsoj diēka pėr kėtė personalitet, dhe pasi pėrfundoi ceremonia njėjavėshe, shkova nė shtėpinė e tij, pėr tu interesuar lidhur me fjalėt qė i tha atė natė dhjetori.

Shaban Tateshi, pa kurrfarė pritese, pa kurrfarė hezitimi, bile me njė mllef tė thėksuar pėr harresėn e varrit tė tij filloi rrėfimin pėr Qazim bej Qemalin, pėr aq sa ai kishte arritur ta njohė…

Ndėr tė tjera Shaban Tateshi tha: “Ishte burrė shumė i ndershėm, fisnik, bujar, tė cilin e harruan historianėt, e bashkė me ta edhe mbarė populli, dhe emrin e tij e ka mbuluar pluhuri i harresės. E kanė harruar edhe studjuesit e historisė sė Rilindjes Kombėtare”-tha Shaban Tateshi nė fillim. Nga biseda me Shaban Tateshin, arrita tė “zbuloj” shumė gjėra lidhur me kėtė personalitet. Mirėpo, fjalėn e fundit, duhet tė jepnin historianėt, gjurmuesit, hulumtuesit dhe tė tjerėt, pėr periudhėn e Pavarėsisė Kombėtare, pėr tė hedhur dritė tė plotė dhe pėr tė zbardhur kėtė personalitet, krahas personaliteteve tė tjera historike. Sipas fjalėve tė atėhershme tė Shaban Tateshit, qė mė vonė u verifikuan dhe u saktėsuan plotėsisht, njėri nga gjashtė djemtė e Ismail Qemalit, Qazim bej Qemali, qė nga viti 1936, jetoi nė Strugė, deri nė vdekjen e tij nė dekadėn e tretė tė muajit dhjetor tė vitit 1953! Ai ishte njė ndėr figurat e shquara tė krijimit tė shtetit shqiptar, por siē tha (asokohe) Shaban Tateshi, nė Strugė nuk ka asnjė shenjė se ndonjėherė ka jetuar ky personalitet! Djali i Ismail Qemalit, kryetarit tė parė tė shtetit shqiptar, Qazim bej Qemal Vlora, sipas tė dhėnave, ka lindur mė 1870, gjė qė e konfirmojnė edhe familjarėt e tij. Pas kryerjes sė shkollimit fillor dhe tė mesėm nė Stamboll, ku kishte njohur shumė shokė nga viset e ndryshme shqiptare, vazhdoi studimet nė fakultetin e inxhinierisė sė ndėrtimit dhe arkitekturės nė Bruksel tė Belgjikės. Ishte njohės i mirė i gjuhės frėnge, por zotėronte edhe shumė gjuhė tė tjera si: gjermanishten, anglishten, turqishten, persishten etj. Natyrisht, gjuhėn turke e njihte sepse ka jetuar dhe shkolluar nė Turqi, ndėrsa persishten dhe arabishten i kishte mėsuar paralelisht, qė mė vonė do t’i ndihmonin gjatė studimeve nė fakultetin e drejtėsisė qė e vazhdoi paralelisht me arkitekturėn.

Pasi kreu studimet nė Belgjikė, ai iu bashkėngjit babait tė tij nė aktivitetin e tij politik dhe diplomatik. Edhe pse i diplomuar dhe i specializuar pėr ndėrtimtari dhe arkitekturė nė Universitetin e Brukselit, ai u vė nė shėrbim tė plotė babait tė tij Ismail Qemalit, qė tashmė ishte nė njė fazė tė shkuar tė aktivitetit tė tij nė krijimin e shtetit shqiptar, dhe shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Qazim bej Qemali, nuk ishte vetėm djalė i Ismail Qemalit, por ishte edhe sekretar i tij personal, ndėrsa pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28.12.1912, ai ishte edhe shef i Kabinetit tė Ismail Qemalit. Pėr kėtė ka shumė dėshmi gojore dhe tė shkruara. Njė nga dėshmitė qė flasin pėr rolin e Qazim bej Qemalit, ėshtė edhe telegrami i Ismail Qemalit, qė i dėrgon nga Vjena e Austrisė, tė adresuar pikėrisht nė emėr tė Qazim bej Qemalit, nė Vlorė, me kėtė pėrmbajtje: “Vij me vaporin mė tė parė. Telegrafoni kudo, tė keni besim tė plotė pėr fatin e Atdheut, duke i porositur pėr marrėveshje vėllazėrore, bashkėpunim, mbarėvajtje tė punėve tė shtetit, ruajtje tė rendit publik etj”.

Ismail Qemali, gati askund nuk shkonte pa Qazim bej Vlorėn, por kohėve tė fundit Qazim bej Vlora, ia koordinonte punėt nė Vlorė.


VIZITA E KOBSHME NĖ PERUGJA TĖ ITALISĖ

- Nė Peruxhia, Ismail Qemalin e helmuan. Plakun e Vlorės e kanė helmuar nė kafene (hotel) pasi kishte pirė kafe, dhe Ismail Qemali kishte thėrritur:”Mė helmuan…mė helmuan…dhe pas pak ndėrron jetė mė 24 janar 1919. Qazim bej Vlora, ka gėzuar pension tė lidhur nga Mbreti Ahmet Zogu, me arsyetimin:” PERSON I MERITUAR I KOMBIT SHQIPTAR”.
Qazim bej Vlora, nuk iu nda babait tė tij Ismail Qemalit gjatė tėrė periudhės sė veprimtarisė sė tij. Nuk iu nda as nė takimet e shumta qė kishte Ismail Qemali. Nuk iu nda as gjatė vizitave tė shpeshta e tė shumta siē ishin Konferenca e Kombeve nė Londėr, ku ishin sė bashku me Luigj Gurakuqin dhe Isa Boletinin. Mirėpo, vizita e tyre qė i bėnė Italisė, gjegjėsisht qytetit tė Perugjia, ishte vizita e tyre e fundit e pėrbashkėt. Ishte kjo vizita e kobshme nė prak tė rrugėtimit nė Konferencėn e Parisit. Vizita e kobshme ishte jo vetėm pėr Ismail Qemalin, por edhe pėr pėr tė birin e tij, Qazim bej Qemalin. Nė kėtė qytet, ata pėsojnė njė helmim, ku si pasojė e kėtij helmimi, Plakun e Vlorės 75 vjeēar, e rrėmben vdekja e pamėshirshme nga intoksikimi dhe hemoragjia, mė 24 janar 1919. Edhe Qazim bej Vlora, goditet dhe pėson po nga ky intoksikim dhe hemoragji, qė i reflektohet gjatė tėrė jetės sė tij, sepse ka pėsuar dėmtime tė rėnda shėndetėsore, por megjithatė mbijetoi. Pasojat e kėtij helmimi, ai i vuan tėrė jetėn, qė dėshmojnė edhe dėshmitarėt e gjallė edhe sot e kėsaj dite nė Strugė.
Helmimin e Ismail Qemalit nė Perugja tė Italisė, e ka vėrtetuar mė sė miri rrėfimi i Fatushe Shehdulės, e cila sapo kishte arritur nė Itali, kishte dėgjuar njė shėrbyes (kamerier ose personel tjetėr hoteli), qė u kishte treguar disa njerėzve duke thėnė: “Plakun e Vlorės e helmuan nė kafene, pasi kishte pirė njė kafe, dhe se vetė Ismail Qemali kishte thėrritur MĖ HELMUAN…MĖ HELMUAN!!!. Pas pak kohe, Ismail Qemali, ndėrron jetė, duke lėnė tė papėrfunduar misionin e tij. Pas vdekjes sė Ismail Qemalit, Qazim bej Qemali, nga pėsimet e helmimit, njė kohė tė gjatė ėshtė mjekuar dhe kėndellur nė spitalin e Durrėsit. Aty ka gjetur pak rehati shpirtėrore dhe ėshtė kėndellur nga intoksikimi i rėndė. Pas daljes nga spitali i Durrėsit, ai kthehet nė Tiranė, ku ka jetuar deri nė ardhjen e tij nė Strugė, duke vizituar kohė pas kohe edhe spitalin e Durrėsit. Sipas njohurive dhe dėshmive gojore, duke iu referuar edhe deklaratave tė Shaban Tateshit, (mbase mund tė mos jetė e saktė), Qazim bej Vlora, ka gėzuar pension tė lidhur nga Mbreti Ahmet Zogu, me arsyetimin: “PERSON I MERITUAR I KOMBIT SHQIPTAR”.


SI ERDHI QAZIM BEJ QEMAL VLORA NĖ STRUGĖ

Pas vdekjes sė Ismail Qemalit, zhvillimeve politike dhe ngjarjeve tė pėrgjithshme nė Shqipėri dhe mė gjerė nė atė periudhė, Qazim bej Qemali, nė moshėn 66 vjeēare, u martua me BEHIJE SHERIF MASLLAFIN (BEHIJE OHRIN).

Behije Sherif Masllafi-Ohri, ishte grua e vejė e moshės 29 vjeēare, me prejardhje nga Struga. Behija ishte e veja e Inajet bej Ohrit-QOKUT, dhe kishte katėr fėmijė tė moshės jomadhorey djem Edipin, dhe Dashamirin dhe dy vajza; Ediben dhe Hyrmeten. Vendimin pėr martesėn me Behijen, ata e sollėn sė bashku, pas vdekjes sė Inajet bej Ohrit, qė asokohe-viteve 1934-1935- ishte zyrtar i lartė i prefekturės sė Durrėsit, dhe pikėrisht mė 1935 Inajet bej Ohri vdes, dhe Behija mbetet e ve me katėr fėmijė bonjak.
Vdekja e burrit-Inajet bej Ohrit, Behijen e la nė njė situatė tė palakmueshme materiale. Gjendja materiale gjithnjė e mė tepėr i keqėsohej, edhe pse ajo kishte pasuri tė paluajtshme nė Strugė, qė e kishte trashėguar nga babai i sajė.
Martesa me Qazim bej Qemalin, pėr Behijen ishte zgjidhja mė e mirė dhe mė fatlume, sepse me Qazim bej Qemalin njiheshin qė mė parė, pėr shkak tė miqėsisė sė mėparshme, nga vėllai i Qazim beut, Et’hem bej Qemali, qė ishte martuar me kunatėn e Behijes, (motrėn Inajet Ohrit, ish burrit tė Behijes). Nga ana tjetėr, ajo siguroi anėn materiale, sepse Qazim bej Qemali gėzonte pensionin nga Mbreti Zog, dhe nuk kishte familje.
Ndėrkaq, me martesėn me Behijen, Qazim bej Qemali, nė njė mėnyrė siguroi fėmijėve tė sajė (pasi i birėsoi) njė ardhmėri mė tė mirė, ndėrsa emrit tė familjes sė Inajet Ohrit, me tė cilin pos krushqėrisė dhe miqėsisė, ia ruajti dhe mbrojti nderin dhe moralin e gruas shqiptare, qė tė mos nėpėrkėmbet dhe tė mos pėrgojohet nga persona amoral, tė pandėrgjegjshėm dhe tė papėrgjegjshėm. Kjo tregon pėr fisnikėrinė dhe bujarinė e Qazim bej Qemalit, nė drejtim tė respektimit tė moralit familjar shqiptar.
Fill pas martesės me Behijen, Qazim bej Qemali, fėmijtė e Behijes, i vendosi nėpėr shkolla sepse ishte arsimdashės i paepur. Njė kohė jetuan nė Tiranė, ku kishte shtėpinė e vet. Mirėpo, Behija kishte dy shtėpi dhe tokė nė Strugė, qė kishte trashėguar nga babai i sajė, ku ndėr tė tjera kishte njė pemishte me njė sipėrfaqe prej afro dhjetė mijė metra katror (saktėsisht 9.980 metra katror). Behija ishte e interesuar qė tė mos e humbasė kėtė pasuri. Kėshtu, kohė pas kohe, vinin nė Strugė pėr tu kujdesur aq sa munden pėr kėtė pasuri. Ardhja e Qazim bej Qemalit nė Strugė u solli tė dyve shumė befasi tė kėndshme, e veēanėrisht Qazim Beut. Ai nė Strugė gjeti qetėsinė shpirtėrore, qetėsinė familjare, por gjeti edhe shokė e miq tė vjetėr nga shkollimi nė Stamboll, qė njėherit ishin edhe bashkėmendimtarėt e tij.

Qazim bej Qemali, nė Strugė, ndėr tė tjerė gjeti dhe takoi edhe kushėririn e Behijes, Belul ef.Kadiun.

Belul ef,Kadiu, ishte shok dhe mik i Qazim Beut qė nga shkollimi nė Stamboll. Ishte personalitet i lartė ushtarak turk, saktėsisht ishte ish komandant i dikurshėm i Gardės sė Portės sė Stambollit, i cili kishte mbaruar studimet nė akademinė ushtarake dhe ishte gjeneral i ushtrisė turke.

Duke u shoqėruar me Belul e F. Kadiun, Qazim bej Qemali, ka filluar tė njohė edhe personalitete tė tjera nė Strugė, bashkė me njerėz tė rėndomtė por tė ndershėm dhe tė vyeshėm. Njė ndėr ata njerėz tė rėndomtė qė njohu Qazim bej Qemali nė Strugė, ėshtė edhe Shaban Tateshi- “nismėtari, ideatori, nxitėsi i zbardhjes sė figurės dhe jetės e vdekjes sė Qazim bej Qemalit”, qė nuk ishte ndonjė personalitet, por i ndershėm, i sinqertė, besnik dhe mbi tė gjitha atdhetar. Njohja me Shaban Tateshin u mundėsua pėrmes dhėndėrrit tė Shaban Tateshit, Riza Pollozhanit, me tė cilin Qazim bej Qemali kishte krijuar njė miqėsi tė mirė dhe e kėshillonte pėr shumė ēėshtje. Nga afėrsia qė kishte me Riza Pollozhanin, dhe kunatin e tij Shaban Tateshin, Qazim bej Qemali, “mėshirohet” qė kėtij tė fundit, ti blejnė njė shtėpi nė Strugė, pėr ta sjellur nga fshati dhe pėr ta rritur numrin e shqiptarėve nė qytet. Dhe pikėrisht, Qazim bej Qemali, ia “shet” shtėpinė e vet (tė Behijes), nė qendėr tė qytetit, qė Shaban Tateshi tė zbrėsė nga fshati. Kjo shitėblerje e shtėpisė, i mundėson Shaban Tateshit, qė tė gjindet mė pranė Qazim bej Qemalit dhe ta njohė mė mirė dhe nga afėr, duke mbetur qė tė dy, vetėm qytetar tė rėndomtė dhe modest tė Strugės.


VITET E QAZIM BEJ QEMALIT TĖ STRUGĖ

Ardhja e Qazim bej Qemalit nė Strugė nuk ishte rastėsisht. Ai me vete solli bibliotekėn e vet tė pasur dhe solli TĖRĖ DOKUMENTACIONIN E VEPRIMTARISĖ POLITIKE DHE DIPLOMATIKE TĖ BABAIT TĖ TIJ ISMAIL QEMALIT, PĖR KRIJIMIN E SHTETIT SHQIPTAR, pėr ta shpėtuar nga asgjėsimi, shkatėrrimi ose djegia e tėrėsishme, sepse kishte pėrvojė tė hidhur nga kjo e fundit.

Qazim bej Qemali, prej vitit 1936 e deri nė vitin 1939 herė shkonte nė Tiranė, herė vinte nė Strugė.Nė vitin 1939, Qazim bej Qemali, nuhati dhe vlerėsoi situatėn qė sa vinte e keqėsohej nė Shqipėri, duke vlerėsuar se do tė ndoshin edhe gjėra tė papritura dhe tė paparashikuara, dhe nė pamundėsi qė ti parandalojė ose tė ndėrmarrė ēfarefo mase parandalimi dhe pengimi, ai vendosi pėrfundimisht tė vendoset nė Strugė.

Ardhja e Qazim bej Qemalit nė Strugė nuk ishte rastėsisht. Ai me vete solli bibliotekėn e vet tė pasur dhe solli TĖRĖ DOKUMENTACIONIN E VEPRIMTARISĖ POLITIKE DHE DIPLOMATIKE TĖ BABAIT TĖ TIJ ISMAIL QEMALIT, PĖR KRIJIMIN E

SHTETIT SHQIPTAR, pėr ta shpėtuar nga asgjėsimi, shkatėrrimi ose djegja e tėrsishme, sepse kishte pėrvojė tė hidhur nga kjo e fundit. Ai e dinte vlerėn e kėtij dokumentacioni ndaj me fanatizėm kujdesej pėr kėtė dokumentacion!!! Nga biblioteka e pasur qė solli me vete, ai shpesh lexonte diēka dhe ua huazonte tė tjerėve ato libra pėr tė zgjėruar njohuritė e tyre shkencore. Ai vetė, kurrė nuk iu nda librit.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:04   #17
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Nė Strugė, ishte i respektuar ndėr ata pak miq me tė cilėt shoqėrohej dhe kėmbente diēka, edhe pse nuk kishte rreth tė gjėrė me tė cilėt komunikonte dha bashkėbisedonte, sepse konsideronte se nuk mundet tė bashkėbisedojė me secilin pėr ēėshtjet qė nuk janė temė interesimi i tyre. Nuk i kishte tė nivelit tė tij dhe nuk i kuptonin ēėshtjet qė e preokuponin Qazim bej Qemalin.

Nė vitin 1948, kur fillojnė turbulencat dhe ngrirjet nė marėdhėniet diplomatike dhe miqėsore shqiptaro-jugosllave, Behija i shkroi njė letėr Qazim bej Qemalit, nė tė cilėn ajo e porositė nė mėnyrė tė prerė qė ta braktisė shtėpinė dhe pemishten dhe tė kėthehet nė Tiranė, pėr tiu bashkangjitur familjes-gruas dhe fėmijve, sepse Behija kishte informacione nga bijtė, qė tashmė ishin oficer tė Ushtrisė Shqiptare.

Qazim bej Qemali, atėbotė, qė vetes i kishte vėnė njė objektiv tė pėrjetshėm, ia kėtheu pėrgjigjen Behijes me shpejtėsi rrufeje. Nė pėrgjigjen e tij drejtuar Behijes, ai shkruan: “ Ti qėndro nė Tiranė dhe kujdesu pėr fėmijtė, ndėrsa unė do tė rri kėtu e do tė kujdesem pėr PASURINĖ qė e kam, sepse kufijtė janė momente tė tilla politike qė sot mbyllen e nesėr happen dhe anasjelltas. Janė kėto ēėshtje tė politikės ditore, e nuk janė ēėshtje tė pėrjetshme”.

Qazim bej Qemali, nė pėrgjigjen qė i kėthen bashkėshortes Behijes, kur pėrmend fjalėn “…do ta ruaj PASURINĖ”, ai kėtė fjalė e shkruan tė nėnvizuar, qė Behija ta kuptojė se pėr ēfarė pasurie bėhet fjalė, sepse ai me kėtė nėnkupton pasurinė qė ka me vete, e kjo pasuri ėshtė TĖRĖ DOKUMENTACIONI I KRIJIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR NGA BABAI I TIJ ISMAIL QEMAL BEJ VLORA, dokumentacuon qė ai e kishte me vete, e nuk kishte aspak shqetėsime pėr pasurinė e patundshme qė kishte.

Ky dokumentacion ishte histori mė vete. Ishte dėshmia e veprimtarisė dhe aktivitetit politik dhe diplomatik tė Ismail Qemalit, gjatė periudhės sė krijimit tė shtetit Shqiptar, ku pjesėmarrės i drejtėpėrdrejtė ka qėnė edhe vet Qazim bej Qemali. Pra ai nuk pranon tė kėthehet nė Tiranė, duke ngelur nė Strugė deri nė vdekjen e tij, ku varroset dhe ku edhe sot prehen eshtrat e tij.

Ky dokumentacion ishte njė histori mė vete. Ishte dėshmia e veprimtarisė dhe aktivitetit politik e diplomatik tė Ismail Qemalit, gjatė periudhės sė krijimit tė shtetit Shqiptar, ku pjesėmarrės i drejtėpėrdrejtė ka qėnė edhe vetė Qazim bej Qemali. Refuzon me kėmbėngulje braktisjen e Strugės dhe kėthimin nė Tiranė, pėrkundėr sugjerimit tė bashkėshortes Behije, dhe mbetet nė Strugė, i vetėm, i vetmuar, deri nė fund tė jetės sė tij.

ĒFARĖ I KISHTE THĖNĖ QAZIM BEU ENVER HOXHĖS?!

Nga ana tjetėr, pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore (LNĒ-sė) dhe formimit tė Qeverisė sė re nė Shqipėri, Qazim bej Qemalit, iu ndėrpre-iu ndal pensioni qė gėzonte nga Mbreti Ahmet Zogu!

Kah fundi i vitit 1946 dhe gjatė vitit 1947, ai kėrkoi disa herė pranim nga Enver Hoxha, duke mos treguar saktė identitetin e tij, duke mos treguar saktė se kush ėshtė!. Mė nė fund, kur sheh se nuk “mundet” ndryshe, e deklaron tė plotė identitetin e tij dhe Enver Hoxha e pranon nė kabinetin e tij, ku nė murin e kabinetit, mbi kokėn e Enevrit, ishte e vendosur fotografia e Ismail Qemalit. Qėllimi i kėtij takimi ishte pėr tu sqaruar shkaqet e ndėrprerjes sė pensionit qė gėzonte. Por, kur vėrejti se pėrpjekjet e tija do tė pėrfundojnė pa sukses pėr tė vazhduar pensionin, i drejtohet Enver Hoxhės me fjalėt:” Ti nuk meriton qė fotografia e babait tim tė qėndrojė nė zyrėn tėnde!” Ky ishte takimi i parė dhe i fundit me Enver Hoxhėn, tė cilin kurrė nuk e kishte adhuruar. Poashtu ka vėrejtur se nė shtėpinė e tyre nė Tiranė, nga ato pak dokumente dhe fotografi, si dhe pronėsia e saj, ishin pėrfshirė nga njė shkatėrrim i paparė, duke zhdukur dita ditės gjithnjė e mė shumė ēdo gjurmė. Ai, mblodhi ato pak sende, letra, dokumente etj qė kishin mbetur dhe pėr ti shpėtuar i mori edhe ato me vete nė Strugė, pėr ti sistemuar e strehuar dhe pėr ti shpėtuar nga shkatėrrimi i tėrėishėm.

Ēėshtė e vėrteta, shtėpinė e gjeti gati tėrėsisht tė rrėnuar e tė djegur, bashkė me tė gjitha sendet qė kishte aty, bashkė me fotografitė nga albumi familjar, kėshtu qė janė humbur tė gjitha gjurmėt e tilla.

Ē’U BĖ ME DOKUMENTACIONIN E KRIJIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR?

Qė nga ajo ditė kur mblodhi ato pak sende nė shtėpinė e djegur dhe tė rrėnuar, Qazim bej Qemali, kurrė mė nuk ėshtė rikėthyer nė atė shtėpi, qė tashmė nuk i ngjante shtėpisė por njė gėrmadhe tė vėrtetė!

Nga letėrkėmbi qė patėn me tė shoqen Behijen, dhe pasi e kėshilloi ate qė tė kujdeset dhe ti shkollojė fėmijtė nė Tiranė, nėpėr shkolla dhe fakultete, sepse ishte arsimdashės, ai u bė rob i vetėvetes dhe dokumentacionit qė kishte me vete. Dokumentacioni, atė pasuri, ai konsideronte se nuk mund tia besoj kujt do qoftė. Atyre qė eventualisht ka mundur tua besojė, nuk ishin pranė tijė, ose tashmė kishin ndėrruar jetė-kishin vdekur.

E shoqja Behija, me tė kuptuar se Qazim bej Qemali, pėrfundimisht nuk do tė rikėthehet nė Tiranė, pas mbylljes sė kufijve, iu drejtua me letra dhe mesazhe familjarėve tė sajė nė Strugė, nė rend tė parė familjes sė Belul ef. Kadiut, Osman Hajrullahut dhe familjes Laēka, qė tė kujdesen pėr Qazim bej Qemalin, sipas mundėsive tė tyre.

Qazim bej Qemali, i lodhur nga mosha, i rraskapitur nga traumat qė ka pėrjetuar nga vetmia si dhe nga sėmundja kronike si pasojė e helmimit mė 1919 nė Perugjia, QAZIM BEJ QEMAL VLORA, NĖ MOSHĖN 83 VJEĒARE, MBYLLĖ SYTĖ NĖ STRUGĖ NĖ FILLIM TĖ DEKADĖS SĖ TRETĖ TĖ MUAJIT DHJETOR TĖ VITIT 1953.

Me vdekjen e tij, mbyllet njė kapitull, ose sė paku njė faqe e historisė sė veprimtarisė sė tij dhe tė babait tė tij Ismail Qemali, sė bashku me shumė iluminist, veprimtar dhe atdhetar tė tjerė shqiptar, pėr krijimin e shtetit tė parė Shqiptar nė vitin 1912 dhe shpalljen e Pavarėsisė nė Vlorė.

Pėr tė qėnė ironia mė e madhe, fat ose ironi qė i pėrcjell shumė figura tė tilla tė mėdha tė historisė shqiptare, Qazim bej Qemal Vlora, u gjet i vdekur katėr ditė pasi mbylli sytė nė shtėpinė e tij ku jetonte, shtėpi, qė edhe sot e kėsaj dite ėshtė e pandryshuar nga jashtė dhe ėshtė funkcionale siē ka qėnė nė kohėn kur aty ka jetuar Qazim bej Qemali. Ndryshim i vetėm qė ka pėsuar kjo shtėpi, ėshtė rregullimi i brėndshėm enterierik dhe mobilimi. Aty tani jeton njė familje shqiptare.

Nė kėtė shtėpi, nuk ka asnjė shenjė apo simbol qė do tė dėshmonte dhe do tė tregonte se: “kėtu ka jetuar dhe….” U gjet i vdekur pikėrisht nga anėtarėt e familjes Laēka, tė cilėt jo rastėsisht i kishte porositur bashkėshortja e tij Behija, pėr tu kujdesur pėr Qazim bej Qemalin.

U gjet i vdekur, pasi u vėrejt se katėr ditėt e fundit, nė oborrin e tij, tė cilin e kishte mbuluar dėbora, nuk kishte gjurmė kėmbėsh dhe dėbora nuk ishte shkelur. Kjo i “detyron” familjen Laēka tė afrohen tek shtėpia ku jetonte Qazim bej Qemali dhe…gjetėn Qazim bej Qemalin tė shtrirė dhe tė ngrirė!

Pasi u njoftuan miqėt dhe tė afėrmit e tjerė tė Qazim bej Qemalit, u varros nė varrezat familjare tė Belul ef.Kadiut nė varrezat e qytetit nė Strugė, nė mėnyrė modeste, ashtu siē ishte edhe ai vetė, ku edhe sot prehen eshtrat e tij.

Pėr fat tė keq, as varri i tijė nuk ka qėnė i shėnuar me asnjė shenjė apo simbol ( deri mė 27 nėntor tė vitit 1997), bile bile shumica e qytetarėve dhe tė tjerėve nė Strugė, nuk ia kanė ditur dhe nuk ia kanė mbajtur mėnd varrin, edhe pse periudha e vitit 1953, nuk i takon periudhės sė hershme tė mesjetės!!!

Pėr ti dalė sado pak borxhit kėtij personaliteti tė shquar tė historisė Kombėtare si dhe vetė 28 Nėntorit, Ditės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe Ditės sė Flamurit tė 1912, me ndihmėn e Shoqatės sė Historianėve Shqiptar nė Maqedoni, dega nė Strugė, nė veēanti me ndihmesėn e parezervė tė kryetarit tė kėsaj Shoqate, prof.Dr.Nebi Dervishi, dhe bashkė me Televizonin lokal “Kaltrina” nga Struga, bėmė ē’ėshtė e mundur dhe sipas mundėsive dhe rrethanave tejet tė ndėrlikuara, qė me kėtė rast, nė prak tė 28 Nėntorit, qė tė bėhet pėrfundimisht ekspozimi dhe shėnimi i varrit tė Qazim bej Qemalit, duke ia shėnuar me njė gurė modest.

Kėtė aktivitet e kanė mbėshtetur nė forma tė ndryshme edhe shumė qytetar tė tjerė nga Struga e rrethina, qė varri i tij tė shėnohet, qoftė me njė gurė modest mermeri dhe njė mbishkrim poashtu modest me kėtė pėrmbajtje: “QAZIM BEJ VLORA, 1870-1953…Nėntor, 1997, SH.H.SH. Strugė”.

Lidhur me identifikimin, saktėsimin dhe skspozimin e varrit tė Qazim bej Qemalit, krahas njohurive qė kisha nga nismėtari i kėtij hulumtimi, Shaban Tateshi, si dhe shumė qytetar tė Strugės dhe Ohrit, qė kanė mundur tė ndihmojnė nė identifikimin dhe saktėsimin e varrit, kontribut tė veēantė dhe faleminderim pėr tė gjithė, e nė veēanti pėr Remzi Qokun, dhėndėrr i Belul ef.Kadiut, tė cilit vetė Belul ef.Kadiu, ia kishte lėnė amanet qė ta dije se i kujt ėshtė, kush pushon aty dhe ta ruaj kujdeset e kultivojė kėtė varr.

Mė 27 nėntor, tė vitit 1997, mė nė fund, iu ekspozua dhe iu shėnua varri Qazim bej Qemal Vlorės, nė varrezat e qytetit tė Strugės. Nė kėtė eveniment, me rastin e ekspozimit, saktėsimit dhe shėnimit tė varrit tė Qazim bej Qemalit, tė pranishėm ishin, prof.Dr.Nebi Dervishi dhe Zejnulla Qyra nga SH.H.SH, dega nė Strugė, prof.Nexhat Mustafa dhe dr.Shefqet Pollozhani nga Unioni i Inteligjencies Shqiptare nė Maqedoni-dega nė Strugė (U.I.SH.M), Fevail Ēorba dhe Asllan Shate, pėrfaqsues tė Kėshillit tė Xhematit nga Muftinia e Strugės dhe kuptohet, autori i hulumtimit dhe i kėtyre rreshtave. E gjithė kjo ėshtė shėnuar nė shiritin e celuloidit tė Televizonit lokal “Kaltrina” nga Struga.

Lidhur me kėtė aktivitet modest, njoftuam edhe anėtarėt e familjes sė Qazim bej Qemalit nė Tiranė dhe mbarė farefisin e Ismail Qemalit. Mirėpo, ditėn qė u zhvillua ky aktivitet modest nė Strugė, aktivitet rreth shėnimit tė 28 Nėntorit nė Tiranė e Vlorė, kulmuan aktivitetet e kėtilla, ndaj mundėsia pėr tė marrė pjesė e familjarėve tė Ismail Qemalit dhe tė Qazim bej Qemalit, ishte shumė e vogėl, ndaj ata munguan.

Edhe pse nuk ishin tė pranishėm nė kėtė aktivitet modest, gjatė ditės dhe nė mbrėmje tė 27 nėntorit 1997, komunikuam bashkė me familjarėt e Qazim bej Qemalit, tė cilėt ishin shumė mirėnjohės pėr kėtė, siē u shprehėn ata “ vepėr dhe gjest tepėr human dhe patriotik tė shqiptarėve”.

Atė mbrėmje, nė studion e Radio Televizionit “Kaltrina” kemi zhvilluar njė bisedė nė studio me historianin Zejnulla Qyra, dhe me Remzi Qokun, qė ka ndihmuar nė masė tė madhe pėr saktėsimin e varrit tė Qazim bej Qemalit, me ē’rast, ua kemi komunikuar dhe ua kemi bėrė me dijė tė gjithė struganėve dhe tė gjithė spektatorėve dhe dėgjuesve, se ėshtė saktėsuar, ekspozuar dhe shėnuar varri i Qazim bej Qemalit nė varrezat e qytetit, duke pasqyruar pamje nga aktiviteti i vendosjes sė gurit modest me mbishkrimin poashtu modest.

Kishim planifikuar qė tė bashkėkomunikojmė me Edip Ohrin, djalin e madh tė birėsuar tė Qazim bej Qemalit dhe Darling Vlorėn, stėrnip tė Ismail Qemalit.

Bashkėbisedimi me Edip Ohrin u realizua, ndėrsa pėr fat tė keq, me Darling Vlorėn nuk arritėm ta realizojmė komunikimin, pėr shkak tė angazhimit tė tij nė manifestimin qėndror pėr 28 Nėntor, nė qytetin e Vlorės.

FJALĖT E EDIP OHRIT NĖ PARAQITJEN E TIJ PĖRMES TELEFONIT

Pasi ia komunikuam njoftimin pėr ekspozimin dhe shėnimin e varrit tė njerkut tė tij, djalit tė Ismail Qemalit, Qazim bej Qemalit mė 27 nėntor tė 1997, pėrmes linjės telefonike nė emisionin e drejtėpėrdrejtė tė RTV “Kaltrina”, Edip Ohri, djali i madh i birėsuar i Qazim bej Qemalit, dukshėm i emocionuar u shpreh:” Nė radhė tė parė ju faleminderj pėr telefonatėn, ku mė informuat dhe mė gėzuat pėr kėtė lajm. Dua tė shprehė faleminderimet e mia dhe tė familjes time dhe gjithė trungut tė familjes sė Ismail Qemalit, me banim nė Shqipėri, pėr kėtė gjest tuajin tepėr human, tė Shoqatės sė Historianėve Shqiptar dega nė Strugė dhe popullit tė mrekullueshėm dhe patriot tė Strugės. Me kėtė veprim, ju na keni prekur thellė shpirtėrisht jo vetėm ne familjarėt , por edhe gjithė shqiptarėt kudo qė janė, sepse nė kėtė mėnyrė keni nderuar figurėn madhore tė patriotit e heroit Kombėtar Ismail Qemal Vlorės. Qofshit tė bekuar dhe nė do tu jemi pėrjetė mirėnjohės”.

I pyetur pėr figurėn dhe personalitetin e Qazim bej Qemal Vlorės, Edip Ohri u shpreh: “ Pėr sa i kėrket figurės sė Qazim bej Vlorės, birit tė Ismail Qemalit, siē e dini, Qazim beu, ėshtė njė personalitet me rėndėsi tė veēantė nė veprimtarinė patriotike e diplomatike tė babait tė vet, Plakut tė Vlorės, siē e quan populli ynė shqiptar. Ismail Qemali, djemtė e tij i kishte si sekretarė, kėshilltarė, truproje e shoqėrues kudo ku ai zhvillonte aktivitetin e tij politik. Domethėnė, djemtė e tij ishin tė arsimuar e njohės tė shumė gjuhėve tė huaja dhe me formim politik e atdhetar”.

Edip Ohri, nė vazhdim tė prononcimit tė tij tė parė tha:” Qazim beun, Ismail Qemali e kishte sekretarin e tij personal i cili e ka ndjekur babain e tij nė tė gjitha udhėtimet e takimet diplomatike dhe politike tė tij, si brėnda ashtu edhe jashtė vendit. Ai ka qėnė me te nė Angli, Austri, nė Itali… Ka qėnė bashkė me te edhe nė bisedimet me krerėt dhe udhėheqėsit e Lėvizjes Patriotike nė Shqipėrinė e Veriut dhe nė Kosovė sė bashku me burrat e shquar nė Shqipėri si Luigj Gurakuqi, Isa Boletini etj. Qazim beu ka qėnė pranė babait tė tij deri nė minutat e fundit tė jetės sė tij, kur ai vdiq nė Perugjia tė Italisė, nga njė helmim nė vitin 1919. Fakt ėshtė se edhe vetė Qazim beu bashkė me babain e tij u helmua, por ai jetoi. Pasojat e helmimit ai i vuajti deri nė fun dtė jetės sė tij. Qazim bej Qemali, ka qėnė njeri i kulturuar, me arsim tė lartė universitar. Ka ndjekur studimet nė Fakultetin e inxhinjerisė sė ndėrtimit nė Belgjikė. Ai zotėronte shumė mirė gjuhėt: frengjisht, anglisht, italisht, turqisht e ndonjė tjetėr. Ishte studioz. Kishte njė bibliotekė tė pasur dhe POSEDONTE POTHUAJSE TĖ GJITHĖ DOKUMENTET E VEPRIMTARISĖ POLITIKE E DIPLOMATIKE TĖ ĒĖSHTJES SHQIPTARE TĖ ZHVILLUAR NGA BABAI I TIJ ISMAIL QEMAL VLORA. Fatkeqėsisht, nė kohėn e Mbretit Zog, e aq mė tepėr, pas viteve tė 1945, nė kohėn e monismit nė Shqipėri, personalitetet e larta tė shtetit shqiptar nė Shqipėri, nuk treguan asnjė interesim pėr kėto DOKUMENTE AQ TĖ RĖNDĖSISHME PĖR HISTORIOGRAFINĖ SHQIPTARE. Madje, pas viteve 1945, ndaj pasardhėsve tė familjes sė patriotit tė shquar tė kombit shqiptar, Ismail Qemali, nuk u tregua kujdes dhe trajtim qė meritonin. Fakt ėshtė se ata mbyllėn jetėn e tyre nė varfėri tė plotė. Qazim beu, ka qėnė njė familjar i mirė, tepėr human dhe i kujdesshėm, i cili na mori neve nėn kujdestarinė e tijė atėrore: dy djem e dy vajza, nėnėn time dhe gjyshem time nga nėna, duke qėnė edhe vetė nė kushte jo aq tė mira materialo-ekonomike. Megjithate, ai tregoi njė kujdes tė veēantė pėr arsimimin dhe edukimin tonė si njerėz tė ndershėm e patriot tė vendit tonė. Ai asnjėherė nuk ndėrhyri nė pikėpamjet tona ideologjike dhe politike. Pėr ate, rėndėsi kishte nė radhė tė parė tė brumoseshim si patrio, ta donim Shqipėrinė dhe shqiptarėt si dhe tė luftonim pėr ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė nga okupatorėt fashistė dhe kėtė ai e realizoi plotėsisht. Ndėrsa, ai vetė ka qėnė njė demokrat me preferenca anglo-franceze, pasi edhe kultura qė kishte e tėrhiqte mė shumė ndaj atij sistemi shoqėror.

Qazim bej Qemali, jetoi pėr njė kohė tė gjatė nė mesin e struganėve, ndaj tė cilėve ushqente dashuri dhe respekt tė madh, pasi ai gjithmonė thoshte se Struga, Ohri, Dibra…kanė qėndruar pranė dhe besnik ndaj babait tė tij Ismail Qemalit, pėr ēėshtjen shqiptare, nė momentet e caktuara politike. Madje, vėllau i Qazim bej Qemalit, Et’hem bej Vlora, ishte i martuar nė Ohėr, me motrėn e patriotit tė shquar Hamdi bej Ohri-Qoku, (halla e Edip Ohrit, vėrejtje e M.L), dhe si shumė patriot tė krahinave tona shqiptare tė Maqedonisė, tė thirrura nga Ismail Qemali, shkuan nė Vlorė nė vitin 1912, dhe vunė firmėn e tyre nė dokumentin e rėndėsishėm tė THEMELIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR NĖ SHPALLJEN E PAVARĖSISĖ”.

Nė fund tė paraqitjes sė tij, gjenerali nė pension Edip Ohri, djali i birėsuar i Qazim bej Qemalit tha:” Ju faleminderoj vėllezėr e mora struganė, qė mė dhatė mundėsinė pėr tė komunikuar drejtėpėrdrejti me ju, pėr kėnaqėsinė e madhe pėr tė uruar njėri tjetrin me rastin e festės sė madhe tė shpalljes sė Pavarėsisė dhe mirėnjohjes sonė pėr identifikimin dhe ekspozimin e varrit tė birit tė patriotit tė shquar shqiptar, Ismail Qemalit, Qazim bej Qemal Vlorės. Respekt dhe mirėnjohje tė thellė pėr ju bashkėqytetar tė dashur struganė”.

Edhe pse nuk ishin tė pranishėm nė kėtė aktivitet modest, gjatė ditės dhe nė mbrėmje tė 27 nėntorit 1997, komunikuam bashkė me familjarėt e Qazim bej Qemalit, tė cilėt ishin shumė mirėnjohės pėr kėtė, siē u shprehėn ata “ vepėr dhe gjest tepėr human dhe patriotik tė shqiptarėve”.

Shtėpinė nė tė cilėn jetonte Qazim bej Qemali, pas vdekjes sė tij, bashkė me pemishten me sipėrfaqe 9.980 metra katror, administrata e Komunės sė Strugės e nacionalizoi dhe e eksproprijoi, tė cilėn mė pas ia dha pėr shfrytėzim dhe pronėsi njė familjeje, si formė kompensimi pėr marrjen e shtėpive dhe pronave pėr nevoja tė ndėrtimit tė hotelit “Drim”. Pronari i ri i atėhershėm, kėtė shtėpi ia shiti njė familje tjetėr shqiptare e cila edhe sot e kėsaj dite jeton nė atė shtėpi tė pandryshuar nga pamja e jashtme. Shtėpia ėshtė e njėjta, si nė kohėn kur ka jetuar Qazim bej Qemali.

Lidhur me dokumentacionin qė kishte me vete Qazim bej Qemali dhe zhdukjen e tij bashkė me bibliotekėn, nė Strugė kamė hasur nė njohuri dhe versione tė shumta qė kanė qarkulluar edhe mė parė-atėhere, por qarkullojnė edhe sot. Flitet se kur ka hyrė pronari i parė pas vdekjes sė Qazim bej Qemalit, paraprakisht ai e ka pastruar nga tė gjitha sendet dhe gjėrat qė ka gjetur brėnda. Dihet nga dėshmitarėt se nė te ka pasė njė bibliotekė tė pasur, ka pasė shumė libra, dhe shumė dokumente. Kėtė e konfirmuan edhe nė fillim tė hulumtimit tim, dėshmitarėt qė sot pėr fat tė keq nuk janė gjallė, si Shaban Tateshi, Remzi Qoku etj, por e konfirmuan edhe dėshmitarėt e gjallė, siē ėshtė Myzhgjane Qoku, e bija e Belul ef.Kadiut, qė ėshtė njė nga dėshmitaret qė mė sė afėrmi e ka njohur Qazim bej Qemalin.

Ky dokumentacion, ka qėnė DOKUMENTACIONI I VEPRIMTARISĖ SĖ ISMAIL QEMALIT DHE KRIJIMIT TĖ SHTETIT TĖ PAVARUR SHQIPTAR, dokumentacion, pėr tė cilin Qazim bej Qemal Vlora, ėshtė bėrė rob i vetėvetes pėr ta ruajtur atė. Biblioteka ishte e pasur, dhe kishte libra nė gjuhė tė ndryshme, pohojnė dėshmitarėt.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:05   #18
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

ISMAIL QEMALI SHPREHEJ “QAZIMI ĖSHTĖ MEMORJA IME!”

Zhdukja dhe humbja e bibliotekės shumė tė pasur ėshtė pa dyshim humbje e madhe, por, HUMBJA E DOKUMENTACIONIT TĖ KRIJIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR, ėshtė humbje dhe dėm i pakompensueshėm, ėshtė humbje e madhe jo vetėm pėr historinė e Strugės, por ėshtė humbje pėr tėrė historinė dhe historiografinė kombėtare. Ka thashė e thėna se ky dokumentacion ėshtė marrė nga persona tė autorizuar tė Sigurimit tė shtetit jugosllav, qė kanė qėnė njohės tė mirė tė vlerės, peshės dhe rėndėsisė sė dokumentacionit nė fjalė dhe ėshtė dorėzuar e deponuar nė ndonjė Arkiv shtetėror nė Shkup, Beograd apo gjetiu. Flitet se ka tė ngjarė, qė diēka nga ky dokumentacion mund tė ndodhet edhe nė Arkivin e Ohrit!

Dėshmitarėt pohojnė se dokumentacionin e ka marrė pėrgjegjėsi pėr ekzekutimin e pėrmbarimit tė vendimeve tė eksproprijimit dhe ēėshtjeve pronėsoro-juridike tė Komunės sė Strugės, me gjasė se e ka ditur vlerėn e tyre(?!), ndėrsa librat mbase janė hedhur nė deponinė e qytetit tė Strugės dhe janė djegur (?!).

Poashtu flitet se njė sasi e librave nga biblioteka e madhe dhe e pasur e Qazim bej Qemalit, ka mundur ti shpėtojė djegjes, duke pasė parasysh faktin se personi qė ka bėrė pastrimin e qytetit, ka bartur llomet dhe hedhurinat drejt deponisė sė qytetit, asokohe e kishte djalin nė Shkollėn Normale nė Shkup?! Kėto tė dhėna, mė shtonin shpresėn se mos vallė do tė gjejmė sė paku ndonjė gjurmė nga kjo bibliotekė, ose ndonjė dokument, shpresė qė edhe sot nuk ėshtė shuar se mos ka shpėtuar diēka nga pasuria e Qazim bej Qemalit.

Mirėpo, pėr fat tė keq, tė gjitha pėrpjekjet e gjertanishme, nuk kanė dhėnė ndonjė rezultat tė pritur e tė dėshiruar, edhe pse, kėto tė dhėna mund tė konsiderohen shumė tė sakta. Mirėpo, periudha e viteve ’81, pas ngjarjeve tė njohura tė Revolucionit shqiptar nė Kosovė, kur Maqedonia u bė poligon eksperimental pėr dhunėn ndaj shqiptarėve, kur policia hynte nė ēdo shtėpi pėr tė bastisur dhe mezi priste qė tė gjejė diēka nga shėnime tė karakterit tė tillė, ka mundėsi qė kėto libra tė jenė asgjėsuar, djegur ose kush e din se ku e si kanė pėrfunduar. Njė fjalė popullore thot: “shpresa vdes e fundit”, ndaj edhe nunė vazhdimisht shpresoj se njė ditė do tė gjejmė sė paku diēka qė tė na zbardhė gjurmėt e bibliotekės dhe tė dokumentacionit tė Qazim bej Qemalit. Zhdukja dhe humbja e bibliotekės shumė tė pasur ėshtė pa dyshim humbje e madhe, por, HUMBJA E

DOKUMENTACIONIT TĖ KRIJIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR, ėshtė humbje dhe dėm i pakompensueshėm, ėshtė humbje e madhe jo vetėm pėr historinė e Strugės, por ėshtė humbje pėr tėrė historinė dhe historiografinė kombėtare. Ka thashė e thėna se ky dokumentacion ėshtė marrė nga persona tė autorizuar tė Sigurimit tė shtetit jugosllav, qė kanė qėnė njohės tė mirė tė vlerės, peshės dhe rėndėsisė sė dokumentacionit nė fjalė dhe ėshtė dorėzuar e deponuar nė ndonjė Arkiv shtetėror nė Shkup, Beograd apo gjetiu. Flitet se ka tė ngjarė, qė diēka nga ky dokumentacion mund tė ndodhet edhe nė Arkivin e Ohrit!

Tė gjitha kėto versione tė mundshme ose tė pamundshme, munden dhe duhet tu shėrbejnė si nxitje atyre qė merren me gjurmime historiografike dhe arkivore, qė tė angazhohen nė kėtė drejtim, pėr tė ndriēuar jo vetėm rastin si rast, por pėr tė ndriēuar rastin e humbjes dhe “zhdukjes” sė dokumentacionit tė Qazim bej Qemalit, qė mund tė hedhė dritė pėr shumė ēėshtje tė aktiviteteve dhe veprimtarisė politike, diplomatike, strategjike e ushtarake tė krijimit tė shtetit tė Pavarur Shqiptar mė 1912, qė ėshtė me interes tė veēantė kombėtar dhe historik.

Ē’U BĖ ME PASARDHĖSIT E QAZIM BEJ QEMALIT (FĖMIJĖT E BIRĖSUAR)

Dihet mirfilli se Qazim bej Qemali, nuk ka qėnė mė parė i martuar pėr tu pėrkushtuar veprimtarisė sė Ismail Qemalit, ndaj nuk ka pasė fėmijė, para martesės me Behijen. Nuk ėshtė martuar, sepse ka qėnė nė shėrbim tė plotė tė idealit dhe veprimtarisė sė Ismail Qemalit. Pasardhėsit e vetėm tė Qazim bej Qemalit janė fėmijtė e Behije Sherif Masllafi-Ohri (Qoku), fėmijė qė Qazim bej Qemali i ka birėsuar. Tė katėr fėmijtė e birėsuar, kanė jetuar nė Tiranė dhe secili mė vete ėshtė personalitet i veēantė.

Djali i madh EDIP OHRI, tani pensionist dhe nė moshė tė shkuar, ushtarak i karierės, ka kryer akademitė e larta ushtarake i specializuar pėr aviacion luftarak. Ka qėnė edhe Komandant i aviacionit-Forcave ajrore tė Shqipėrisė. Jeton nė Tiranė.

Djali i dytė, DASHAMIR OHRI, poashtu figurė e lartė e ushtarakut tė karierės. Ėshtė specializuar pėr forcat marinės luftarake. Ka qėnė edhe komandant i flotės sė nėndetseve tė Forcave tė mbrojtjes detare tė Shqipėrisė. Jeton nė Tiranė.

Vajza e madhe (fėmija i tretė i Behijes), EDIBE OHRI (mbiemrin marteson pėr fat tė keq nuk arrita ta mėsoj), intelektuale e lartė, qė ka qėnė docente nė Institutin e Lartė tė Bujqėsisė nė Universitetin Bujqėsor tė Kamzės. Jeton nė Tiranė, por informacionet e fundit flasin se pėrkohėsisht ėshtė transferuar tek e bija nė Kanada.

Vajza e vogėl, (fėmija i katėrt i Behijes), HYRMETE OHRI, (poashtu nuk ia mėsova mbiemrin martesor), ėshtė shkolluar dhe specializuar pėr mjekėsi, dhe ka punuar si laborante nė Spitalin nr.2 tė Tiranės. Jeton nė Tiranė, edhe pse nuk kam informacion pėr vendqėndrimin e sajė aktualisht.

Janė kėta katėr fėmijtė e birėsuar tė Qazim bej Qemalit, tė cilėt ate e kanė konsideruar si prind tė vėrtetė, edhe pse tė vetėdijshėm se nuk e kanė prind biologjik.

Dihet mirfilli se tė gjithė pasardhėsit e familjes sė Ismail Qemalit, kanė jetuar nė rrethana shumė tė vėshtira dhe nuk kanė pasė trajtim tė drejtė dhe korekt nga sistemi komunist shqiptar-enverian. As fėmijtė e birėsuar tė Qazim bej Qemalit, nuk e kanė pasė aq tė ndritur jetėn e tyre. Pas shumė perpecive, kurdisjeve, dhe konstrukcioneve qė u janė bėrė shumė personaliteteve dhe figurave tė jetės politike, ushtarake e shoqėrore tė Shqipėrisė, njė gjė tė tillė e kanė pėrjetuar edhe kėta pasardhės tė kėsaj familjeje tė njohur patritike.

Nė vitin 1979, gjatė spastrimeve tė mirėnjohura qė kishin pėrfshirė tė gjitha strukturat shqiptare, nga sistemi enverian dhe shėrbimet e tija tė paskrupullta dhe ēnjerzore, nuk u kursyen as pasardhėsit e birėsuar tė Qazim bej Qemalit, posikur qė nuk u kursyen edhe shumė e shumė tė tjerė.

Komandanti i athershėm i aviacionit luftarak tė Shqipėrisė, Edip Ohri, pasi i kurdiset akuza se zhvillon aktivitete dhe veprimtari kundėr Enverit dhe socializmit, ndaj ėshtė rrezik pėr Partinė dhe Shtetin, dėnohet me 14 vjet burg! Klika enveriane, nuk kurseu as “epitete” tė tjera nė ngarkim kundėr Edip Ohrit.

Edip Ohri, i vuajti 11 vjet burg nė kazamatet enveriane, duke e nėnēmuar nė mėnyrat mė ēnjerzore. Megjithate, ai qėndroi stoikisht dhe u pėrballoi tė gjitha kėtyre sfidave, pa thyer dinjitetin e tij.

Pranvera e vitit 1990, fillimi i demokratizimit tė Shqipėrisė enveriane, ishte shpresa e fundit, shtegu dhe rrezja e dritės pėr shumė shqiptar, qė vuanin nė kazamatet e klikės enveriane. Kėto ngjarje, i mundėsojnė edhe Edip Ohrit daljen nga kėto kazamate dhe lirimin e tij nga vuajtjet e mėtejme nė burg.

As anėtarėt tjerė tė familjes sė Edip Ohrit, nuk u kursyen pas dėnimit tė Edipit. E gjithė familja e Edip Ohrit, shumė rėndė e ndien dhe e pėrjetuan kėtė “tradhėti kombėtare ndaj socializmit enverian”.

“Tė vetmėn gjė qė arrita dhe nė tėrėsi qė arritėm ta shpėtojnė nga e gjithė ajo qė pėrjetova dhe pėrjetuam, ishte krenaria dhe dinjiteti jonė”-tha nė njė ēast gjatė bisedės Edip Ohri, dhe vazhdoi: “Tė gjitha kėto i pėrjetuam, qė kurrė nuk kishim mundur ti imagjinojmė dhe ti paramendojmė, por qėndruam ballėlartė dhe krenarė, se Shqipėrinė nuk e deshėm pėr Enverin, por e deshėm pėr Shqipėrinė”.

TAKIMI IM I PARĖ ME GJENERAL EDIP OHRIN NĖ STRUGĖ

Gjatė vitit 1993, nė kohėn kur isha ne vlugun e hulumtive pėr tė gjetur dėshmi sa mė shumė nga fjalėt e Shaban Tateshit, pėr tė zbardhur rastin e figurės madhore tė Qazim bej Qemalit, pėr kėnaqėsinė time, papritmas kuptova se nė Strugė kishte ardhur gjeneral Edip Ohri, njėri nga djemtė, respektivisht, djali i madh i birėsuar i Qazim bej Qemalit.
Me Edip Ohrin, u takova nė shtėpinė e Luan Hajrullahut, djalit tė Osman Hajrullahut, me tė cilin Qazim bej Qemali kishte miqėsi dhe shoqėri, sepse Qazim bej Qemali e njihte qė nga koha e shkollimit nė Stamboll e nga ana tjetėr,e shoqja Behija, e kishte nga rrethi farefisnor.

Asokohe, gjeneral Edip Ohri, ishte burrė 67 vjeēar, por mjaft vital dhe i mpreftė, edhe pse nuk mund tė fshiheshin gjurmėt e traumave dhe tė keqtrajtimeve qė ka pėrjetuar nė kazamatet famėkeqe enveriane. Sa i pėrket figurės sė Qazim bej Qemalit, ai i kishte tė freskėta kujtimet pėr njerkun e vet. Me shumė respekt foli pėr Qazim beun dhe marėdhėniet ndėrmjet tyre, duke theksuar qė nė fillim se fati deshi qė ai tė pėrfundojė ashtu siē nuk e kishte merituar. “Mė vjen shumė keq, dhe jam i shqetėsuar nga fakti se, erdha nė Strugė dhe pėrkundėr pėrpjekjeve, konstatova se varri i Qazim bej Qemalit nuk dihet fare”-tha nė fillim gjeneral Edip Ohri. “Si ėshtė e mundur qė askush nuk mundet tė mė ndihmojė ta gjejė varrin e njerkut tim, qė pėr njė kohė tė gjatė ka qėnė edhe babai im….varrin e njė figure madhore, njė personaliteti tė lartė tė krijimit tė shtetit Shqiptar-shtetit tė parė tė Pavarur Shqiptar, qė bashkė me shumė veprimtar tė tjerė tė prirė nga Ismail Qemali. Do tė ishte e udhės, pėr hirė tė respektit ndaj njė bashkėqytetari strugan, ndaj njė veprimtari tė madh dhe bashkėpunėtori e djali tė Ismail Qemalit, qė sė paku tė ishte shėnuar me njė gurė tė thjeshtė, qė tė dihet sė paku varri pėr ne familjarėt dhe pjestarėt e trungut tė familjes sė Ismail Qemali”-tha mjaft i shqetėsuar gjeneral Edip Ohri.

Biseda me zotėri Edip Ohrin, vazhdoi gjatė dhe ai pa hezitim pėrgjigjej nė pyetjet qė ishin temė e interesimit tim, rreth saktėsimit tė pyetjeve tė mia hipotetike.

Nė pyetjen pėr dokumentacionin dhe fotoalbume familjare ose fotografi tė vetme, ai tha se tė gjitha janė zhdukur! Janė zhdukur gati tė gjitha fotografitė familjare tė Ismail Qemalit dhe tė Qazim bej Qemalit. Ka disa fotografi gjysmake, qė i kanė shpėtuar djegjes dhe shkatėrrimit e asgjėsimit mbase tė qėllimshėm, por nuk janė ato fotografi qė mund tė dėshmojnė diēka konkrete dhe nuk kanė tė bėjnė fare me periudhėn e aktivitetit tė Ismail Qemalit nė periudhėn e shpalljes sė Pavarėsisė.

Meqenėse, gjatė gjurmimeve dhe hulumtimeve tė mia, kisha gjetur disa fotografi origjinale, por pa pretenduar se ato janė fotografi tė vetme dhe unikale, ia tregova dy prej tyre: nė njėrėn fotografi janė ēifti Qemali-Qazim bej Qemali dhe Behije Sherif Masllafi, e ėma e Edip Ohrit, ndėrsa nė fotografinė tjetėr ėshtė e bija e Ismail Qemalit, Alija (Liza). Fotografia e Alijes (Lizės) mban datėn 28 qershor 1920. Kėtė fotografi, Alija (Liza) ia dėrgon vėllaut Qazim bej Qemali nga Nica e Francės, ku ka vazhduar studimet nė Konservatoriumin pėr piano. Fotografia nė fjalė, pos qė mban datėn 28 qershor 1920, nė prapashpinė ka njė pėrkushtim nė gjuhėn frenge: “En suvenir a mon cher frer Kiazim, Nice 28/620” , qė do tė thotė: “Njė kujtim vėllaut tim tė dashur Qazimit”.

Edip Ohri kur i pa kėto fotografi u befasua! U befasua kėndshėm! U befasua pėr shumēka, lidhur me kėto fotografi. Nuk mundi tė fshehė kėnaqėsinė, qė pėr herė tė parė sheh fotografinė e pėrbashkėt tė nėnės dhe njerkut. Gjeneral Edip Ohri, u befasua pėr faktin se si ka mundėsi qė ato fotografi tė ruhen me aq kujdes dhe pėrkushtim tė rralė, kur tė gjitha tė tjerat nė Tiranė e gjetiu janė zhdukur?! Bile bile, vetė gjeneral Edip Ohri, pohoi se fotografia e Qazim bej Qemalit me Behijen, ėshtė fotografia e vetme e ēiftit Qemali.

Lidhur me kėto fotografi, gjatė bisedės me Edip Ohrin, sqarova rrugėn dhe gjurmėt pėrmes tė cilave kam arritur deri tek kėto fotografi.

Gjatė gjurmimeve dhe hulumtimeve tė mia, duke trokitur derė mė derė, nga njė familje nė tjetrėn, gjatė tėrė kėsaj periudhe, nė albumin familjar tė Vildane Qerimi-Sinojmeri, ( e bija e mėsuesit gjirokastrit Myfit Sinojmeri, tė vrarė nė moshėn 31 vjeēare nė Zhitoshė tė Krushevės, nė Maqedoninė qėndrore, mė 14 shkurt 1954) dhe mbesa e Belul ef.Kadiut, kam gjetur ato dy fotografi, qė janė ruajtur me njė pėrkushtim dhe njė fanatizėm tė paparė. Myfit Sinojmeri ishte dhėndėrr i Belul ef.Kadiut, por me preferenca atdhetarie dhe atdhedashurie tė madhe dhe i pėrkushtuar pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare. Fatmirėsia ėshtė qė kėto fotografi, kanė rėnė nė dorė tė personave siē kanė qėnė vetė Myfit Sinojmeri dhe mė pas e bija Vildane Qerimi-Sinojmeri. Kėrkuam mbase mund tė ketė edhe ndonjė tjetėr, por nuk arritėm tė gjejmė nė kėtė familje.

Gjeneral Edip Ohri, pasi i shikoi mirė e mirė kėto fotografi, me sy tė pėrlotur, shprehu faleminderimin e tij dhe tė familjes, pėr kėtė nderė dhe kujdes tė veēantė, tė rrallė dhe tė ēmuar.

Takimi dhe biseda me Edip Ohrin, ishte shumė frytėdhėnėse pėr gjurmime tė mėtejme, sepse ai dha kahjet e gjurmimeve dhe hodhi mjaft dritė nė drejtim tė zbardhjes sė figurės sė Qazim bej Qemalit.

NJOHURI TĖ PAKTA EDHE NĖ SHQIPĖRI PĖR JETĖN DHE VDEKJEN E QAZIM BEJ QEMALIT NĖ STRUGĖ

Nga ky takim me gjeneral Edip Ohrin, kėmbyem numrat e telefonave, dhe shpesh lidheshim me telefon, pėr tė komunikuar njohuritė e reja rreth Qazim bej Qemalit.

Dhe pikėrisht, gjatė dekadės sė tretė tė muajit nėntor tė vitit 1997, pikėrisht ato ditė kur bėheshin pregatitjet e fundit, pėr t’ia ekspozuar dhe shėnuar varrin, qė nė ndėrkohė e kisha saktėsuar, nga njė bisedė telefonike me Edip Ohrin, kuptova se njėri nga pasardhėsit e Ismail Qemal Vlrės, Darling Vlora, ka pregatitur njė libėr monografik kushtuar trungut tė familjes sė Ismail Qemalit, tė cilėn e ka titulluar “ISMAIL QEMALI, PARAARDHĖSIT DHE PASARDHĖSIT E TIJ”. Nė kėtė libėr monografik, kuptohet paramendoja se ėshtė pėrfshirė edhe figura dhe personaliteti i Qazim bej Qemalit. Libri ishte bėrė gati pėr botim, ndėrsa promovimi ishte paraparė tė bėhet mė 28 Nėntor, nė Ditėn e Flamurit dhe tė Pavarėsisė.

Autori, Darlin Vlora, nė pėrpjekjet e tij pėr tė kompletuar figurat dhe pėr ti sistemuar nė faqet e librit monografik pėr kėtė familje historike kombėtare, nė kapitullin pėr Qazim bej Qemal Vlorėn, mes tjerash shkruan:”… Mė 1913, e shoqėroi tė jatin nė Londėr. Ishte i pėrkushtuar gjatė kohės sė Qeverisė sė Vlorės, hera herės pa marė parasysh asnjė rrezik. Ishte njohės i shumė gjuhėve tė huaja dhe kishte njė kujtesė tė jashtėzakonshme. Mjaftonte njė pyetje e tė jatit dhe ai pėrgjigjej me saktėsi pėr data apo takime tė ndryshme, saqė shpesh Ismail Qemali shprehej: “QAZIMI ĖSHTĖ MEMORJA IME”.

Nė vazhdim tė kapitullit pėr Qazim bej Qemalin, autori, Darling Vlora, nė librin monografik shėnon: “ Mė 1921, hodhi kandidaturėn pėr deputet nė Vlorė, por ēuditėrisht nuk fitoi!”. Dhe krejtėsisht nė fund tė kapitullit pėr Qazim bej Qemalin, pasi shėnon ditėn
dhe datėn e fundit tė evidentuar nga Qazim bej Qemali, 17.02.1921, Darling Vlora shkruan: “Kohėt e fundit i kaloi nė pension, tė lidhur nga Qeveria. U largua nga Shqipėria dhe vdiq nė Strugė mė 1949 (!?) nė varfėri tė plotė. U martua me Behije Ohrin, nuk pati fėmijė”. Kėshtu e pėrfundon Darling Vlora kapitullin pėr Qazim bej Qemalin, nė librin e tij monografik, qė sė paku pėr kėtė personalitet, kuptohet pa dashje, mungojnė tė dhėna dhe njohuri qė nuk kemi arritur asokohe ti kėmbejmė me Darling Vlorėn.

Mangėsitė nė kėtė kapitull pėr Qazim bej Qemalin janė mbasė tė shumta, por po e ritheksoj se janė krejtėsisht tė rastėsishme, nė mungesė informatash tė sakta dhe burimore, qė janė zbuluar e saktėsuar mė vonė. Sė pari, data e vdekjes ėshtė gabim, sepse Qazim bej Qemali ka vdekur nė dekadėn e tretė tė dhjetort 1953 ve jo mė 1949. Kėtė i sugjerova Darling Vlorės qė ta pėrmirėsojė nėse ėshtė emundshme nė monografinė e tijė. Me sa kam kuptuar, ai ka bėrė ndėrhyrje nė tekst pėr tė pėrmirėsuar kėtė gabim pa dashje, por edhe sot e kėsaj dite nuk e kam nė dorė atė monografi, pėr ta parė intervenimin eventual.

Kapitulli pėr Qazim bej Qemalin, pėrfundon me datėn 17.02.1921…dhe faqet e librit mė tej mbeten tė bardha. Aty ka vend pėr plotėsime, sqarime dhe saktėsime pėr periudhėn e mėvonshme, pas shkurtit tė vitit 1921, e deri nė dhjetor tė vitit 1953, qė nuk ėshtė pėrfshirė nė kėtė libėr monografik.


QAZIM BEJ QEMALI: STRUGA, OHRI, DIBRA…KANĖ QĖNDRUAR PRANĖ DHE BESNIK NDAJ ISMAIL QEMALIT

Lidhur me jetėn e Qazim bej Qemalit nė Strugė, ka shumė tė dhėna nga dėshmitar tė gjallė, qė edhe sot e kėsaj dite flasin me respekt tė veēantė. Megjithate, plotėsimi dhe saktėsimi i shumė ēėshtjeve qė do tė ishin me rėndėsi dhe me interes pėr historinė kombėtare. Ėshtė pėr tu habitur se, gjatė periudhės sė kaluar komuniste, nė prak tė shėnimit tė 28 Nėntorit, mbusheshin burgjet anėembanė Jugosllavisė me shqiptar, ndėrsa sot, kur shėnohet kjo datė, nuk mbushet asnjė sallė ku mbahet Akademia, duke shtruar pyetjen: “Kush e organizon kėtė Akademi?” Po a ka nderė mė tė madh se tė organizohet Akademi pėr 28 Nėntorin dhe tė jesh pjesė e atij organizimi. Poashtu, nuk ka nderė mė tė nmadh se tė vendosėsh lule nė varrin e Qazim bej Qemalit? Por, atė nderė dhe tė drejtė nuk mund tė gėzojnė ata qė sė pari 43 vjet nuk ia kanė shėnuar e pastaj edhe tetė vite tė tjera nuk e vizituan asnjėhere kėtė varr.

Qazim bej Qemali, jetoi pėr njė kohė tė gjatė nė mesin e struganėve, ndaj tė cilėve ushqente dashuri dhe respekt tė madh, pasi ai gjithmonė thoshte se Struga, Ohri, Dibra…kanė qėndruar pranė dhe besnik ndaj babait tė tij Ismail Qemalit, pėr ēėshtjen shqiptare, nė momentet e caktuara politike. Madje, vėllau i Qazim bej Qemalit, Et’hem bej Vlora, ishte i martuar nė Ohėr, me motrėn e patriotit tė shquar Hamdi bej Ohri-Qoku, (halla e Edip Ohrit, vėrejtje e M.L), dhe si shumė patriot tė krahinave tona
shqiptare tė Maqedonisė, tė thirrura nga Ismail Qemali, shkuan nė Vlorė nė vitin 1912, dhe vunė firmėn e tyre nė dokumentin e rėndėsishėm tė THEMELIMIT TĖ SHTETIT SHQIPTAR NĖ SHPALLJEN E PAVARĖSISĖ”.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:06   #19
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

MERITAT DHE (PA)PĖRGJEGJĖSIA E STRUGĖS PĖR QAZIM BEJ QEMALIN

Struga dhe struganėt, por edhe gjithė shqiptarėt mund tė krenohen dhe duhet tė krenohen se nė mesin e tyre ka jetuar njė personalitet i tillė, personalitet i merituar shqiptar, patriot dhe luftėtar i denjė pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė. Poashtu duhet tė mbajnė edhe barrėn e ndjenjėn e pėrgjegjėsisė ose papėrgjegjėsisė sė vet, pėr ate se 43 vjet pas vdekjes sė Qazim bej Qemalit, pėr herė tė parė i shėnohet varri, me njė gurė modest, kur numri mė i madh i tyre, as qė ia kanė ditur varrin, me pėrjashtim tė disave, njė numri tė kufizuar tė tyre, qė do ti pėrmendė pėr hirė tė korektėsisė dhe pėrkushtimit tė tyre.

REMZI QOKU-Strugė: Njė nga personat e merituar qė ndihmoi pėr saktėsimin e plotė tė varrit tė Qazim bej Qemalit, pa dyshim ėshtė Remzi Qoku. Pas shumė gjurmimeve, kuptova se mėsuesi nė pension, Remzi Qoku, kishte njohuri pėr Qazim bej Qemalin, respektivisht pėr vendndoshjen e saktė tė varrit tė tij, edhe pse pėrmes gjurmimeve tė tjera tashmė e kisha saktėsuar varrin, por ndihmesa e tij ishte konfirmim me saktėsi. Nė prononcimin e tij, Remzi Qoku, i prekur nga respekti pėr angazhimin pėr kėtė figurė madhorė kombėtare tha:” Unė personalisht nuk e kam njohur pėr sė afėrmi Qazim bej Qemalin, por mė kujtohet ai buurė i ulėt dhe i qetė. Por, ajo qė mė obligon ndaj tijė ėshtė se krahas ndjenjės patritike dhe atdhedashėse ndaj kėtij personaliteti, kam edhe njė obligim tjetėr, se e kam amanet, qė ma ka lėnė vjehrri im Belul ef.Kadiu. Njė ditė prej ditėsh, kur erdhėm sė bashku pėr ti vizituar varrezat e qytetit ai mė pyeti: A e din se kush pushon kėtu? I kujt ėshtė ky varr? Pasi unė rrudha krahėt, ai vazhdoi: E ta dhishė pra, se kėtu pushon trupi i Qazim bej Qemal Vlorės, djalit tė Ismail Qemalit, qė e kam varrosur me duart e mia. Po ta lė amanet qė tė kudesesh pėr kėtė varr. Unė kohė pas kohe vizitonja varrezat, por pa i dėftuar askujt, se pėr ē’arsye shkoja aq shpesh nė varreza. Njė ditė prej ditėsh, vėrejta se humbin shenjat e gurėve dhe unė mora njė gurė qė e gjeta aty pranė, dhe ia vura te kryet, ndėrsa te kėmbėt e kishte njė gurė tė rrafshtė si formė pllake. Ky gurė, qė unė ia vura te kryet dhe ai te kėmbėt, janė garancė se unė e kam ēuar nė vend amanetin e vjehrrit, ndaj tė cilit kam pasė shumė respekt dhe e kam ruajtur varrin e Qazim bej Qemalit”.

MYZHGJANE QOKU-KADIU- nga Shkupi ( e bija e Belul ef.Kadiut, fqinje e parė e Qazim bej Qemalit, qė ėshtė person qė vite me radhė ka qėnė nė kontakt tė vazhdueshėm me Qazim bej Qemali) shprehet:” Qazim beu ka qėnė njė burrė fisnik, bujar, patriot, i menēur dhe i urtė. Ka lėnguar nga njė sėmundje kronike, si pasojė e helmimit bashkė me tė jatin nė Perugjia, dhe gjatė tėrė jetės sė tij, nuk ka mundur tė kapėrdijė kafshatat e mėdha, por i imtėsonte sa mė shumė. Vazhdimisht kishte probleme me fytin. Ka qėn mik i afėrm i babait tim, sepse kanė qėnė shokė shkolle qė nė Stamboll. Unė kam qėnė e re, por kam kuptuar se ai ishte njė demokrat i rryer, njė antikomunist i pėrbetuar. Ishte plot mllef ndaj pushtetit tė Enver Hoxhės. Ate e urrente shumė.
Shpesh babai im mė thoshte: shko e shihe Qazim bej Qemalin. Sa herė qė shkoja, ate e gjeja me libėr nė duar. Kishte shumė libra dhe vazhdimisht shumė lexonte. Ishte dijetar i vėrtetė. Mė kujtohet edhe vdekja e tij. Poashtu mė kujtohet edhe varrimi i tij modest. Me saktėsi tė plotė e dijė edhe varrin e tij, sepse, ai ėshtė varrosur nė varrezat tona familjare. Kėtė e ka bėrė babai im, sepse, pos qė e ka pasė shok dhe mik, ai nuk ka pasė tė afėrm tjetėr tė vetin kėtu, qė tė kujdesej pėr varrimin e tij. Poashtu, tė shoqen e Qazim bej Qemalit, Behijen, unė e kam pasė tė afėrme tė babait tim, e kam pasė kushėrirė tė afėrme. Tė gjithė ne e kemi quajtur halla Behije. Pas vdekjes sė Qazim bej Qemalit, unė shkova nė shtėpinė e tij, pėr tė marrė disa “fotografi”, pasi mė porositi babai im. Mirėpo, para shtėpisė sė mbyllur me dry, qėndronte njė polic i armatosur, qė ruante shtėpinė, sipas urdhėrave nga lartė. Unė megjithate arrita tė hy brėnda dhe mezi mė lejoi tė mar njė fotografi tė madhe, ndėrsa gjėrat e tjera ishin aty, dhe nuk munda tė nxjerr asgjė. Pasi e zbrazėn shtėpinė, aty nuk mbeti mė asgjė.

FEVAIL ĒORBA-Strugė, (berberi qė vazhdimisht ėshtė kujdesur pėr pamjen e tij fizike). Ky berber i mirėnjohur strugan, qė ishte njė nga simbolet e berberhaneve tė qytetit shprehet: Mbaj mend qė kur isha nxėnės pėr tė mėsuar zanatin. Vinte rregullisht nė berberhanen tonė. Mua personalisht mė lidhė njė e veēantė me Qazim bej Qemalin. Ai ishte mushteriu im i parė, tė cilin e kam rruajtur qė kur kam filluar me punė. Ishte i sjellshėm, i kujedesshėm dhe nuk fliste shumė. Ishte burrė i ulėt me trup, por shumė i menēur dhe i urtė. Mė kujtohet rasti, ku ia kishin “humbur unazėn” qė e kishte kujtim nga babai i tij. Ishte shumė i shqetėsuar, por e mbante veten, sepse ndihej mbase i rrezikuar nga pushteti, nėse do tė acarohej situata lidhur me unazėn e humbur. Prandaj ate e heshti. Jam njė ndėr tė privilegjuarit qė e kam njohur pėr sė afėrmi Qazim bej Qemalin, vlerėn e tė cilit nuk e kanė ditur dhe mbase nuk e dinė edhe sot e kėsaj dite bashkėqytetarėt e mi-tha Fevail Ēorba.

RRUSTEM BAUTA-Strugė, person qė nuk deshi fare tė prononcohet pėr Qazim bej Qemalin, edhe pse e njihte mirė e mirė. Sė pari, nė pyetjen time pėr Qazim bej Qemalin, ai deklaroi se nuk e njeh fare. Mirėpo, kur ia tregova fotografinė, ai u zbeh u egėrsua dhe u ashpėrsua, duke mė thėnė: “hiqe at fotografi, hiqe, humbe, zhduke, se ai nuk ėshtė kurkushi…mos mė pyet mė pėr te, nuk ka ai kurrfarė rėndėsie, nuk ėshtė askushi!!!”

Shkaqet e sjelljes sė kėtillė tė Rrustem Bautės, e kanė historinė e vet hipotetike, por ajo tani nuk ka rėndėsi. Rėndėsi ka qė ai refuzoi tė deklarohet plotėsisht, duke supozuar se mos vallė unė do tė shtroj ndonjė pyetje tė “padėshiruar”.

UNAZA E HUMBUR E QAZIM BEJ QEMALIT TANI RUHET NĖ MUZEUMIN E ETNOKULTURĖS NGA PROF.DR.NEBI DERVISHI

Pėrsėri po rikthehem tek Shaban Tateshi, burimi i parė dhe i pashterrshėm i informacioneve tė para dhe kryesore, qė i dhanė kahje tė plotė zbardhjes sė rastit tė Qazim bej Qemalit.
Duke e pėrshkruar figurėn e Qazim bej Qemalit nė hollėsi tė panjohura Shaban Tateshi, ndėr tė tjera foli pėr projektin e pėrpiluar tė Qazim bej Qemalit pėr tharjen e kėnetės sė Strugės, pėr tė parandaluar malarjen qė rrezikonte popullatėn e Strugės. Kėtė projekt ai e kishte hartuar sepse ishte i specializuar pėr ndėrtimtari qė njihte edhe hidroinxhinjerinė. Kėtė projekt, sipas fjalėve tė Shaban Tateshit, e ka marrė dhe e ka pėrdorur njė maqedonas, qė nuk ia vlen t’ia pėrmendim emrin bashkė me Qazim bej Qemalin, dhe e ka jetėsuar si “projekt tė vetin”. Kjo ėshtė njė nga dėshmitė se dokumentacionin e ka marrė shėrbimi i sigurimit tė shtetit jugosllav.
Ēėshtja tjetėr pėr tė cilėn Shaban Tateshi pa ndėrprerė fliste, ishte unaza e humbur e Qazim bej Qemalit. Pėr kėtė histori tė unazės ai tha: Qazim bej Qemali, ishte i ulėt me trup, dhe kishte gishtėrinjė tė hollė. Nė gishtin e vogėl tė dorės sė majtė, me sa mė kujtohet mua, mbante njė unazė, e cila ishte e ornamentuar dhe gravuar me “Pėrkrenaren e Skenderbeut”. Nuk ishte vetėm Qazim bej Qemali qė mbante unazė tė tillė. Tė gjithė djemtė e Ismail Qemalit, e kishin nga njė unazė tė tillė, qė supozohet se e kanė pėrdorur edhe si shenjė identifikimi tė shkresave gjatė letėrkėmbimit.

Njė ditė prej ditėsh, kur Qazim bej Qemali del nė qytet, dhe futet nė njė kafene pėr tė drekuar. Pasi kishte mbaruar drekėn, e thėrret kamarierin pėr ta paguar, por pėr habinė e tij, pasi e kishte ndėrruar pallton, kishte harruar paratė nė pallton tjetėr. Pėr tė mos lejuar pėrgojimin nga kamarieri maqedonas, ai nxjerr unazėn nga gishti dhe i drejtohet kamarierit: mbaje unazėn derisa ti sjell paratė. Pasi del nga kafeneja, drejtohet kah banka, ku kishte para tė depozituara, ku punonte Rrustem Bauta, xnjerr para dhe kėthehet pėr ta paguar drekėn dhe pėr tė kėthyer unazėn e lėnė peng. Mirėpo, kamarieri, duke pėrdorur truqet e tija, thotė sendėrkohė i ka humbur unaza. Ai, duke pasė parasysh statusin e vet juridik, nuk ka dashur tė acarojė situatėn, ka dalė nga kafeneja i dėshpruar dhe kėtė gjė e ka biseduar me Belul ef.Kadiun dhe Shaban Tateshin. Kėtė e konfirmojnė edhe burime tė tjera. Kamarieri, unazėn ia dhuron motrės sė vet pėr martesė. Mirėpo e motra, kur e ka vėrejtur se ajo unazė e ka pėrkrenaren e Skenderbeut, nuk ka dashur ta mbajė nė gisht.

Gjatė vitit 1998, nė argjendtarinė e Shpėtim Pollozhanit, vjen njė grua, pėr tė bėrė kėmbimin e pjesėve dhe stolive tė dėmtuara prej ari, dhe pėr tė kėmbyer me diēka bashkėkohore. Shpėtim Pollozhani, duke bėrė verifikimin dhe vlerėsimin e stolive, vėren njė gjė jo tė rėndomtė. Vėren se njė unazė ėshtė e pazakonshme nė duar tė kėsaj pronare maqedonase dhe ėshtė me pėrkrenaren e Skenderbeut?!. Pasi unė kisha shkruar dhe kisha bėrė publike kėtė rast tė humbjes sė unazės sė Qazim bej Qemalit, e sidomos gjatė bashkėbisedimit me prof.Dr.Nebi Dervishin, atėhere Shpėtim Pollozhani njofton prof. Nebi Dervishin dhe e thėrret pėr ta identifikuar.

Prof.Dr. Nebi Dervishi, konstaton se bėhet fjalė pa asnjė mėdyshje, se ėshtė pikėrisht unaza e Qazim bej Qemalit. Kėtė e ka pohuar edhe “pronarja” qė e ka sjellur pėr ta kėmbyer, duke sqaruar “rrugėn” se si ka ardhur ajo unazė nė familjen e sajė.

Tani, kjo unazė e Qazim bej Qemalit, ruhet nė “Muzeumin e etnokulturės sė fushėgropės sė Ohrit”, tė prof.Dr.Nebi Dervishit, qė ėshtė njė nga shumė eksponatet unikale qė gjinden nnė kėtė Muzeum.

SHTĖPIA KU KA JETUAR QAZIM BEJ QEMALI NĖ STRUGĖ

Qazim bej Qemali, ka pasė nė dispozicion njė shtėpi tė stilit aristokrat oriental, nė qendėr tė Strugės dhe njė shtėpi tė vogėl nė pemishten e tij. Ishte i interesuar dhe kėmbėngulte qė Struga tė popullohet sa mė shumė me shqiptar, duke sugjeruar qė pjesėrisht tė braktisen fshatrat dhe t’ia mėsyen Strugės, pėr tė ndryshuar strukturėn popullative. Nė kėtė drejtim, ai ka treguar edhe me shėmbullin e tij konkret. Shtėpinė qė e kishte nė qendėr tė Strugės, ia shet Riza Pollozhanit, pėr ta sjellur kunatin e tij, Shaban Tateshin, nga fshati Tatesh nė Strugė, qė ky shembull tė ndiqet edhe nga shumė tė tjerė.

Pas shitjes sė kėsaj shtėpie, Qazim bej Qemali, kalon pėr tė jetuar nė shtėpinė qė e kishte nė pemishten e madhe, me nnjė sipėrfaqe prej afro dhjetė mijė metra katror.

Shtėpia ku ka jetuar dhe ka mbyllur sytė Qazim bej Qemali, duke ndėrruar jetė, edhe sot e kėsaj dite ėshtė pa asnjė shenjė apo simbol. Nesėr, mbase pronari i tanishėm mund tė vendosė qė nė hapsirėn e kėsaj shtėpie tė ndėrtojė shtėpi tė re, gjė qė do tė zhdukeshin tė gjitha gjurmėt, posikur qė janė zhdukur biblioteka e Qazim bej Qemalit dhe tėrė dokumentacioni i krijimit tė shtetit Shqiptar dhe ashtu siē ėshtė zhdukur edhe vetė Qazim Qemali.

Varri iu shėnua me njė gurė modest mė 27 nėntor 1997 nga SH.H.SH. dega nė Strugė, por ka vend edhe pėr diēka tjetėr, duke respektuar figurėn e Qazim bej Qemalit, pasardhėsve tė tij dhe mbarė trungut tė familjes sė Ismail Qemali.

Ajo qė mė sė paku ka merituar dhe meriton Qazim bej Qemali dhe tėrė trungu i kėsaj familjeje, qė kushdo qoftė tė vė dorė, nė pėrdhosjen e emrit tė simbolit tė shtetėsisė sė shqiptarėve, emrit qė ngriti Flamurin Kombėtar nė Nėntorin e Dytė, nė Vlorė.

Mbase ky shkrim, do tė nxisė studjuesit, gjurmuesit, hulumtuesit e periudhės sė vitėve 1910 e kėtej, qė duke punuar nė kėtė drejtim tė hedhin dritė mė shumė nė saktėsimin dhe
plotėsimin e figurės sė Qazim bej Qemalit dhe tė gjitha figurave tė merituara, qė dhanė kontribut dhe ndihmesė pėr krijimin e shtetit tė parė tė Pavarur Shqiptar.

Pėr Qazim bej Qemalin, ka edhe tė dhėna tė tjera nė Strugė, qė nuk pėrkojnė me realitetin. Kėto tė dhėna, janė pėrdorur dhe pėrdoren pėr tė njollosur dhe pėrbaltur figurėn e Qazim bej Qemalit. Janė kėta njerėz meskin, qė nuk durojnė qė ndokush tu dalė para. Ata janė njerėz qė gjatė tashmė afro 50 viteve, nuk ia kanė ditur e as vizituar varrin edhe pas saktėsimit, ekspozimit dhe shėnimit tė varrit tė Qazim bej Qemalit. Janė po ata, qė e kanė injoruar kėtė figurė pėr afro 50 vjet dhe tani dėshirojnė qė duke mbuluar gjurmėt e zbulimit tė varrit dhe gjurmėve tė tjera, tė justifikohen pėr ate qė afro 50 vjet nuk e kanė pėrfilluar Qazim bej Qemalin.

Ēmoj se Struga ėshtė e nderuar me kėtė figurė tė historisė kombėtare. Mirėpo, poashtu ēmoj se Qazim bej Qemali, vendin e ka nė VARREZAT E DĖSHMORĖVE TĖ KOMBIT NĖ TIRANĖ, pėr shumė arsye. Pa dyshim se ėshtė nderė pėr Strugėn qė nė gjirin e vet e mban tash mė se 50 vite Qazim bej Qemalin, por Qazim bej Qemali nuk ėshtė vetėm i Strugės, por ėshtė i tė gjithė shqiptarėve, ndaj dhe vendin e ka nė qendrėn e shqiptarėve nė Tiranė dhe pikėrisht nė varrezat e Dėshmorėve tė Kombit, aty ku janė edhe veprimtarėt e tjerė tė merituar pėr ate liri dhe shtetėsi qė gėzojmė ne sot, dhe do ta gėzojnė edhe gjeneratat qė do tė vijnė pas neshė. Do tė na dėnojė edhe historia, nėse veprojmė ndryshe.
Pėr kėtė ide, kam bėrė pėrpjekje qė mė 1999, duke kėrkuar qė tė aktivizoj Shoqatėn Atdhetare “Ismail Qemali” dhe kryetarin e sajė prof.Dr.Bardhosh Gaēe, qė tė ndėrmarrė njė aktivitet nė kėtė drejtim pėr rivarrimin e eshtrave tė Qazim bej Qemalit, por nuk ia dola mbarė, duke mos mundur tė komunikojmė bashkė me zotėri Bardhosh Gaēen. Tė njėjtin qėllim dhe synim, ia kam shprehur deputetit tė Parlamentit tė Shqipėrisė qė asokohe ishte edhe sekretar i Partisė Demokratike, zotėri Vili Minarolli, i cili personalisht shprehu gatishmėri, por edhe kjo pėrpjekje nuk solli rezultate tė duhura. Njė kėrkesė tė tillė, tė shoqėruar me njė video-kasetė e kam pėrcjellur edhe deri tek Ambasada e Republikės sė Shqipėrisė nė Shkup, pikėrisht me rastin e shėnimit tė 28 Nėntorit, dhe kėtė ia kam dorėzuar ambasadorit Fatmir Kumbaros, por pėrsėri nuk ishte rezultative. Tani, njė nismė tė tillė e kam inicuar pėrmes Shoqatės Atdhetare “Tirana”, njėrit nga pasardhėsit e Ismail Qemalit, zotėri Darling Vlorės, fėmijve vtė birėsuar tė Qazim bej Qemalit, Edip dhe Dashman Ohri, dhe shumė shoqatave dhe institucioneve, pėrfshirė kėtu edhe Institutin e Historisė dhe Muzeun Kombėtar. Mbase, historia dhe fati I Qazim bej Qemalit, ėshtė i lidhur ngushtė me Strugėn dhe vėshtirė tė gjindet mekanizėm qė tė shkėputet. Mirėpo, nė Strugė, ka njė iniciativė e ngritur nė Kuvendin e Komunės sė Strugės, qė nga viti 1992/93, pėr disllokimin-zhvendosjen e varrezave tė qytetit nė njė lokacion tjetėr, sepse nė kėtė lokacion kishin planifikuar ndėrtimin e objekte tė ndryshme banimi ose afariste hotelieriko-turistike, qė pėr njė moment ėshtė penguar, por kjo gjė mund tė riaktualizohet dhe tė realizohet, e atėherė do tė jetė vonė pėr tė ndėrmarrė ēfaredo aktiviteti pėr rivarrimin e eshtrave, kur –mos dhashtė Zoti- nė varrezat e qytetit tė
futen eskavatorėt e fuqishėm pėr tė rrafshuar sipėrfaqen, qė do tė shlyejė nga faqja e dheut ēdo gjurmė tė mundshme.


SHĖNIMI I 28 NĖNTORIT ME AKADEMI SOLEMNE ĖSHTĖ TREGIM MĖ VETE

Zakonisht, me rastin e 28 Nėntorit, nė tė gjitha mjediset shqiptare, organizohen manifestime tė ndryshme, tė shoqėruar me Akademi solemne, kushtuar kėsaj datė tė rėndėsishme historike.
Mirėpo, manifestimet e kėtilla qė organizoheshin dhe mbaheshin nė Strugė, mbase edhe tani vazhdon avazi i njėjtė, ka pasė dhe ka njė karakter krejtėsisht tė veēantė.
E veēanta e mbajtjes sė Akademisė solemne me rastin e 28 Nėntorit nė Strugė, e ka veēorinė e vet, sepse kėtu gjindet varri i njėrit nga djemtė e Ismail Qemalit, qė nuk ishte vetėm djalė i tij, por edhe truproje, sekretar i tij personal dhe shef i Kabinetit tė Ismail Qemalit. Varri i kėtij personaliteti nuk ėshtė pėrfillė gati fare nga shumica e struganėve, me pėrjashtime tė vogla pėr njė kohė shumė tė gjatė.

Nga ana tjetėr, me rastin e organizimit dhe mbajtjes sė Akademisė solemne pėr 28 Nėntorin, nė Strugė jo rrallė, pėr fat tė keq intelektualėt, lidhur me pjesėmarrjen ose mospjesėmarrjen e tyre nė kėtė eveniment, shtronin pyetjen :”kush ėshtė organizator i kėsaj Akademie?” Po a ka nderė mė tė madh se tė organizohet Akademi pėr 28 Nėntorin, dhe a ka nderė mė tė madh qė ndokush tė jetė pjesė e stafit dhe ekipit qė e organizon njė Akademi kushtuar kėsaj date aq tė rėndėsishme tė historisė sė Shqipėrisė dhe tė gjithė shqiptarėve kudo qė janė. A ka nderė mė tė madh se tė gjindesh nė mesin e njerzėve qė marin rrugėn drejt varrezave tė qytetit tė Strugės, pėr ti vėnė njė tufė me lule tė freskėta atdhetarit Qazim bej Qemali?

Mbase kohėt kanė ndryshuar. Demokratizimi e ka bėrė tė veten. Nė kohėn e sistemit monisto-komunist tė ish Jugosllavisė, nė prak tė 28 Nėntorit, mbusheshin tė gjitha burgjet e ish Jugosllavisė, nga vetė ndjenja dhe paragjykimi i tyre se mos vallė shqiptarėt do ta shėnojnė kėtė festė, ndėrsa sot, kur lirshėm mund tė shėnohet kjo datė, nuk mbushet as njė sallė e vogėl me shqiptar, pikėrisht duke shtruar pyetjen se kush ėshtė organizator.

Historia kėto nuk do tė na i falė, sepse nuk po marrim mėsim nga historia, prandaj jemi tė detyruar qė historinė ta pėrsėrisimk shumė shpesh.

Mehmet Latifi




P.S. Shtojcė e kėtij materiali

KANDIDATURA E QAZIM BEJ QEMALIT MĖ 1921

Lidhur me arsyetimin qė ka shprehur nė kandidaturėn e tij, Qazim bej Qemali, sipas shėnimeve tė kronistėve shprehet: “ Unė, nė ėshtė se e vura kandidaturėn time, kjo nuk ėshtė nga asnjė ndjenjė e interesit tė veēantė, por nga patriotizmi i thjeshtė me qėllim qė tė jem ndėrmjetės midis popullit dhe Qeverisė sė tij, e kėshtu tė mundem tė mbroj e tė pėrkrah interesat e qarjet e tij, tė siguroj lumturinė e fatbardhėsimin e tij me mjetet qė sot qytetėrimi dhe pėrparimi na shtron pėrpara. Pra, ėshtė me plot besim qė paraqitem pėrpara jush duke shpresuar se ky popull qė e kam dashur nė gjithė jetėn time, qė i kam vrapuar nė mė tė voglat rreziqe duke hyrė gjithnjė nė rrjeshtat e tij, do tė mė gjej tė meritueshėm pėr besimine tij…nėnshkruar Kiazim Kemal Vlora, Vlorė, 17.02.1921”.

Edhe njė e veēantė nga fushėgropa e Strugės e Ohrit


ET’HEM BEJ VLORA NĖ LIDHJE TĖ NGUSHTĖ MĖ STRUGĖN E OHRIN

Djali tjetėr i Ismail Qemalit, Et’hem bej Vlora, ka qėnė i martuar me motrėn e Inajet dhe Hamdi bej Ohrit, patriotėve tė shquar tė fushėgropės sė Ohrit.
Nė familjen e Et’hem bej Vlorės, ėshtė rritur HYSNIJE HAJDARI-SALIHU, e bija e Bejzat Salihut, i cili ka qėnė njė nga telegrafistėt e Ismail Qemalit nė Vlorė, gjatė aktiviteteve pėrfundimtare tė shpalljes sė Pavarėisė mė 1912.
Bejzat Salihu, ka qėnė njė tregėtar ohėrjan, atdhedashės dhe patriot, bashkėmendimtar dhe bashkėveprimtar i ēėshtjes shqiptare, mbėshtetės i veprimtarisė sė Dervish Himės, dr.Ibrahim Temos, Inajet dhe Hamdi bej Ohrit etj, ėshtė rreshtuar ndėr bashkėpunėtorėt e Ismail Qemalit, si telegrafist-punė tė cilėn e ka ushtruar qė mė parė edhe nė Postėn e Ohrit. Pas shpalljes sė Pavarėsisė mė 1912 dhe ngjarjeve tė njohura qė pasuan, Bejzat Salihu, mbeti pranė familjes sė Ismail Qemalit.

Bejzat Salihu, pas martesės, i ka lindur njė vajzė, HYSNIJE SALIHU (1921). Fill pas lindjes sė Hysnijės, ajo mbetet jetime, i vdes e ėma, duke e lėnė Hysnijen nė moshė shumė tė vogėl, disa javėshe. Pėr fėmijėrinė e sajė, ėshtė kujdesur familja e Et’hem bej Vlorės, aty ku Hysnija ka gėzuar njė fėmijėri tė lumtur, duke e ndier veten si fėmijė i vėrtetė i familjes sė Et’hem bej Vlorės.

Duke pasė parasysh se familja e Et’hem bej Vlorės, kishte lidhje tė ngushta me familjen e Mehmet bej Konicės, edhe Hysnija, ishte pjesė e kėsaj miqėsie tė ngushtė.

Nė shėnimet dhe fotografitė e kėmbyera, ndėrmjet Hysnijes dhe bijave tė Mehmet bej Konicės, ata mes vete thirren motra! Kėshtu, nė njė nga fotografitė qė bijat e Mehmet bej Konicės, (motrat e Faik Konicės) i japin pėr kujtim Hysnijes, njėra nga motrat Lavdija shkruan nė prapashpinėn e fotografisė: “Kujtim tė dashurės motrės t’ime Hysnijes-Lavdija”. Fotografia ėshtė e bėrė nė Greqi, pasi mban siglėn-vulėn e Greqisė. Poashtu, ka edhe fotografi tė tjera qė dėshmojnė pėr qėndrimin e pėrbashkėt tė bijave tė Mehmet bej Konicės, me Hysnijen-janė disa fotografi. Njė nga ato fotografi, ėshtė edhe fotografia e vitit 1934-1935, fotografuar nė Ohėr, nė tė cilėn ėshtė Et’hem bej Vlora me tė shoqen, e motra Alija, Hysnije Salihu, bijat e Mehmet bej Konicės dhe disa personalitete, tė cilėt edhe pėrkundėr pėrpjekjeve, akoma nuk kemi arritur ti identifikojmė.

Hysnije Salihu, ėshtė martuar me mėsuesin BEQIR HAJDARI, me tė cilin kanė tre fėmijė: dy vajza; Shukrije, e martuar nė familjen Palloshi nė Tetovė dhe Syela, e martuar nė familjen Shashko nė Ohėr, dhe djalin Dėrgutin, qė aktualisht jeton nė Holandė.

Hysnije Hajdari-Salihu, gjatė jetės sė sajė, ėshtė takuar disa herė me Nermine Vlorėn-Falasci dhe me tė ėmėn e sajė Belkizen, qė dėshmojnė shumė fotografi tė pėrbashkėta.
Hysnije Hajdari-Salihu, e lindur mė 1921, ka ndėrruar jetė mė 1979 dhe ėshtė varrosur nė Ohėr.


Njė kartolinė nga letėrkėmbimi i bijve tė Ismail Qemalit, Qazim dhe Qamil bej Qemali

KARTOLINA E 10 JANARIT 1914 DHE FOTOGRAFIA E QAZIM BEJ QEMLAIT NGA VITI 1944 NĖ STRUGĖ

Kartolina nė fjalė ėshtė e shkruar nė gjuhėn dhe alfabetin e vjetėr turk, dhe ėshtė postuar nė emėr tė Qamil Bej Qemalit qė asokohe jetonte nė Napoli tė Italisė, ndėrsa fotografia ėshtė e vitit 1944 nė Strugė.

Strugė, 28 shkurt

Gjurmimet e shumta lidhur me zbardhjen e figurės madhore tė ēėstjes shqiptare, djalin e Ismail Qemalit, Qazim Bej Vlorėn, qė ishte sekretari i tij personal, shef i kabinetit tė Ismail Qemalit, kėshilltar e truproje, nuk kanė rreshtur.
Kėtyre ditėve, duke hulumtuar dhe kėrkuar informacione tė ndryshme pėr kėto figura, mė ra nė dorė njė kartolinė e shkruar nga dora e Qazim Bej Qemalit, qė ia kishte dėrguar tė vėllait mė tė vogėl Qamil Bej Qemalit, qė asokohe jetonte nė Napoli tė Italisė. Qamil bej Qemali, djali mė i vogėl i Ismail Qemalit, i vetmi djalė i tijė qė ka mbetur nė Shqipėri, ka vdekur mė 1950, nė moshėn 55 vjeēare, si rezultat i burgjeve komuniste.
Kartolina mban datėn e shkruar me dorė 10 janar tė vitit 1913, perms sė cilės Qazim bej Qemali, uron 28 Nėntorin vėllait Qa,il bej Qemalit. Kjo kartolinė, nė Napoli ėshtė regjistruar arritja (sipas vulės postale) mė 13 janar 1914. Nė pamundėsi tė shqipėrimit tė brėndsisė sė kartolinės postale, shkruar nga dora e Qazim Bej Qemalit, ėshtė me interes, shqipėrimi i sajė. Nga ana tjetėr e kėsaj kartoline postale, ėshtė fotografia e Ismail Qemalit. Nė ballkonin e e selisė sė Qeverisė sė Vlorės, me rastin e shėnimit tė Njėvjetorit tė Pavarėsisė.
Gjurmėve tė kėsaj kartoline postale, vazhduan kėrkimet dhe hulumtimet e nga kjo rezultoi se, mė ra nė dorė edhe njė fotografi e Qazim Bej Qemalit, nga viti 1944, fotografuar nė Strugė, para stėpisė ku jetoi deri nė vdekje. Kjo shtėpi edhe sot ėshtė funkcionale, por nuk ka asnjė shenjė pėrkujtimi.
Tė rikujtojmė se Qazim bej Qermali, djali i Ismail Qemalit, ka jetuar nė Strugė, qė nga viti 1935, deri nė vdekjen e tijė tė vetmuar nė dhjetor tė vitit 1953. Ėshtė varrosur nė modesti nė varrezat e qytetit, ku edhe sot prehen eshtrat e tijė.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:08   #20
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Cilat janė tė fshehtat e njeriut qė themeloi shtetin e parė shqiptar


Gjashtė misteret e Ismail Qemalit

Erion HABILAJ

Misteret e kanė shoqėruar gjatė gjithė jetės, njeriun qė themeloi tė parin shtet shqiptar. Pėr Ismail Qemalin ėshtė shkruar shumė rreth momentit tė ngritjes sė flamurit nė Vlorė, nė vitin 1912 si dhe pėr qeverinė e parė shqiptare qė ai arriti tė krijonte, por jo pėr momentet e fundit tė jetės sė tij. Ismail Qemali do jetė sot pjesė e rubrikės "Sekretet e njerėzve tė vdekur". Nė kėtė pjesė do tregohen tė gjitha tė fshehtat e pathėna rreth jetės sė njeriut qė themeloi shtetin e parė shqiptar, qė nga vdekja e dyshimtė, propozimi po tė dyshimtė tė sulltanit pėr t'i dhėnė postin e vezirit, e deri te fshehja e ditės sė lindjes sė tij gjatė regjimit komunist.


Si u mundua Ismail Qemali tė shtonte delegatėt nė Konferencėn e Paqes nė Paris? Pse nuk u realizua ky plan?

Jeta e Ismail Qemalit u mbyll me njė mister tė madh. Askush deri me sot nuk ka arritur tė shpjegojė nė mėnyrė tė detajuar pėr vdekjen e kryeministrit tė parė tė Shqipėrisė. Nė janar tė vitit 1919, nė Paris do tė zhvillonte punimet Konferenca e Paqes, e cila do tė diskutonte edhe pėr fatet e vendit tonė. Pėr kėtė arsye Ismail Qemali ishte shumė i shqetėsuar pėr fatet e vendit. Gjithė sakrificat qė ai kishte bėrė pėr vendin e tij donte qė tė kurorėzoheshin me sukses. Ai hartoi strategji qė tė kishte mundėsi tė influenconte nė vendimet e konferencės. Pėr tė arritur kėtė qėllim, ai zgjodhi partnerin kryesor diplomatik, Italinė, e cila duhej tė mundėsonte qė me delegacionin shqiptar, nė konferencė tė shkonin sė paku edhe tre apo gjashtė delegatė mė shumė. Kėta delegatė do tė ishin nga trojet shqiptare, tė cilėt do tė bashkoheshin me ata qė vinin nga Amerika. Pėr njė marrėveshje me qeverinė italiane u pa e nevojshme tė shkojė nė Romė. Prej andej Ismail Qemali kėrkoi tė bėnte njė marrėveshje me gjithė shqiptarėt pėr tė vendosur njė aksion kombėtar nė njė moment kaq kritik e tė rrezikshėm, qė tė mund tė pėrpilohej programi pėrfundimtar. Pėr synimet qė i kishte vėnė vetes, diplomati shqiptar filloi menjėherė pėr tė zbatuar nė mėnyrė konkrete tė gjithė programin e paramenduar. Detyra e parė dhe mė emergjente ishte takimi i menjėhershėm i tij me diplomacinė e Romės. 19 janar 1919. Kryeministri italian, Orlando, pėr pak ditė do tė nisej drejt Parisit pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes. Ismail Qemali u nis drejt Italisė ku do takohej me autoritet italiane. Sa zbriti nė Peruxhia tė Italisė, Ismail Qemali njoftohet se autoritetet italiane qė e kishin ftuar ishin nisur pėr nė Paris, duke mos e pritur atė sipas njoftimit qė i kishin bėrė. Ata kishin lėnė njoftim qė Ismail Qemali tė priste deri sa ata tė ktheheshin nga Konferenca e madhe e Paqes. Nė kėtė moment, ai kuptoi se flitej pėr njė izolim tė qėllimshėm qė i qe bėrė. Kjo mėsohet nga rrėfimet e djemve tė tij. Sapo mėsoi lajmin pėr pabesinė, menjėherė i erdhi njė goditje apoplektike, gjė qė pėr moshėn e tij ishte shumė e rėndė. Kanė qenė pikėrisht ato momente qė provokuan klithmėn e tij tė egėrsuar dhe tė papėrmbajtur "Mė hėngrėn nė besė"! Situata nė tė cilėn ishte vendosur Ismail Qemali bėri qė ai jo vetėm tė mos realizonte planin qė t'i shtonte delegacionit shqiptar edhe tre apo gjashtė delegatė, por nė Paris do tė hidhej pėr diskutim edhe ēėshtja e Shqipėrisė dhe ai s'do tė merrte pjesė as vetė. Ky fakt pėr tė do tė thoshte vdekje e parapėrgatitur. Gjithsesi, nė kushtet qė i ishin krijuar, ai u detyrua tė vendosej nė hotelin qė i kishin rezervuar. Nė njė nga ato ditė, kur gjithė qenien e tij e kishte pushtuar tensioni dhe ankthi, mė 24 janar, pikėrisht 3 ditė para datės 27, kur ai mbushte plot 75 vjeē, nė Paris vazhdonte me intensitet punimet Konferenca e madhe Ndėrkombėtare me pjesėmarrjen e shumė shteteve, kur shtetet e mėdha vendosnin fatet e shteteve tė vogla, Isamil Qemalit iu provokua njė konferencė shtypi. Ajo iu servir si dėshirė e gazetarėve pėr tė dėgjuar prononcimet e tij. Ajo konferencė, pavarėsisht se nuk ishte kėrkuar nga vetė ai, dukej se ishte edhe nė dėshirėn e tij, sepse ishte momenti qė mė shumė se kurrė ai donte tė denonconte mashtruesit dhe izoluesit e tij.


U helmua apo vdiq nga shkaqe natyrore kryeministri i parė i Shqipėrisė, njė nga misteret mė tė mėdha qė ka shoqruar historiografinė shqiptare tė shekullit XX!?

Pak kohė para se tė fillonte konferenca e shtypit, Ismail Qemalit iu servir fillimisht buka, me pretekstin se duhet tė hante para konferencės. Pasi hėngri, ai hyri nė sallėn e rekomanduar, ku e prisnin dhjetėra gazetarė e fotoreporterė tė ndryshėm. Sipas rrėfimeve qė djali i Ismail Qemalit, Et'hemi, i ka bėrė mė vonė kryetarit tė Bashkisė sė Vlorės, Ali Asllanit, mėsohet se sapo hyri nė sallė Qemalit i kaloi njė ēehre e verdhė nė fytyrė. Nuk vonoi shumė, ai u ul nė tavolinė dhe befasisht nė trup i kaloi njė valė rrėqethjeje. Ndėrsa nisi tė belbėzojė me vėshtirėsi, filloi tė dridhej dhe ndėrkohė u konstatua se nuk mundte t'i lidhte dot fjalėt. Pas kėsaj situate, ai arriti tė kėrkonte ta shoqėronin pėr nė banjė. Kur arriti aty, e mbyti shkuma qė nxirrte nga goja dhe tė vjellėt. Nė pak ēaste pulsi i tij pushoi sė rrahuri. Nė kėto momente gazetarėve tė mbledhur pėr konferencėn e shtypit nė atė sallė iu komunikua fakti qė Ismail Qemali, i cili pak ēaste mė parė kishte qenė para tyre, nuk jetonte mė. Kjo padyshim qė ėshtė njė vdekje e provokuar. Arsyet pse u helmua Ismail Qemali ngelen mister.

Pse nuk ia publikuan asnjėherė datėn e lindjes Ismail Qemalit gjatė periudhės sė komunizmit?

Njė mister tjetėr qė ka tė bėjė me figurėn e Ismail Qemalit ėshtė dhe data e lindjes sė tij. Njė nga studiuesit mė tė mirė qė ka punuar nė arkivat e Perandorisė Osmane ka zbuluar se dita e lindjes sė kryeministrit tė parė tė shtetit shqiptar ėshtė mė datėn 16 tetor tė vitit 1846. Nexhip P. Alpan e ka datuar lindjen e debatuar gjatė, mė datėn 16 tetor tė vitit 1846. Datėlindja e kėtij personalitetit ėshtė debatuar shpesh gjatė periudhės sė komunizmit nga historianė shqiptarė dhe tė huaj, mirėpo nuk binin dakord pėr kėtė datė, pikėrisht sepse qėllonte nė tė njėjtėn datė kur e kishte ditėlindjen dhe diktatori Enver Hoxha. Kjo u mbajt e fshehtė pothuajse pėr 45 vjet, por qė nga tė dhėnat e fundit nga historianė turq mė nė fund caktohet nė mėnyrė tė saktė dhe datėlindja e Ismail Qemalit, i cili ishte nga shqiptarėt qė ka arritur ofiqet mė tė larta nė Perandorinė Osmane, duke filluar nga njė pėrkthyes i thjeshtė deri nė zėvendėsministėr i Jashtėm, e mė vonė deputet. Por qė ėshtė dhe njeriu qė krijoi shtetin e parė shqiptar tė pavarur.


Cilat janė tė fshehtat e Ismail Qemalit nė vitin 1913? Pse e dorėzoi qeverinė nė duart e tė huajve, a ishin ato qė ndodhėn mė pas dėshirat e tij?

Shpallja e Pavarėsisė ishte njė akt me rėndėsi jetike pėr popullin shqiptar. Ajo, nga njėra anė mbylli njė epokė tė tėrė luftėrash e pėrpjekjesh shekullore pėr tė hequr qafe zgjedhėn e huaj, pėr tė ruajtur tėrėsinė territoriale tė atdheut e pėr tė formuar shtetin e lirė kombėtar shqiptar, duke kurorėzuar veprėn e Rilindjes dhe, nga ana tjetėr, hapi njė epokė tė re, njė epokė luftėrash e pėrpjekjesh tė tjera pėr ta mbrojtur pavarėsinė e fituar nga rreziqet e jashtme e tė brendshme, pėr tė siguruar bashkimin kombėtar tė gjymtuar rėndė dhe pėr tė vendosur rendin demokratik. Ngritja e flamurit kombėtar nė Vlorė pėrfaqėsonte fitoren e pėrbashkėt e tė gjitha trevave shqiptare. Me shpalljen e pavarėsisė, nė krye tė qeverisė u vendos pikėrisht ai qė kishte kontributin mė tė qenėsishėm, Ismail Qemali. Ai nė krye tė qeverisė shqiptare ndenji fare pak duke, dhėnė dorėheqjen nė rrethana misterioze. Shpesh ėshtė aluduar se ai bėri kėtė veprim pėr tė lejuar njė pėrfaqėsues tė fuqive tė mėdha qė ta drejtonte vendin tonė, kjo pėr tė vendosur edhe stabilitetin e munguar nė tokat shqiptare, qė jo vetėm po shqetėsoheshin nga tė tjerėt, por edhe mes vetit kishin probleme tė theksuara. Njė palė kėrkonte tė mos shkėputeshim nga Perandoria Otomane, ndėrkohė qė fqinjėt tanė grabitqarė ishin duke punuar tė shkėpusnin sa mė tepėr nga trupi i truallit tonė. I gjendur nė njė pozicion tė vėshtirė, pranoi propozimin e fuqive tė mėdha, pėr ardhjen e Princ Vidit nė krye tė vendit. Mirėpo kjo lėvizje e Ismail Qemalit rezultoi jo efikase, pasi edhe pse Porta e Lartė u shemb, ishin fuqitė e mėdha ato qė bėnė pazar me fqinjėt tanė pėr trojet shqiptare. Nė vitin 1913 nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, Shqipėria u copėtua nga tė gjithė anėt, duke u bėrė i vetmi vend nė botė qė kufizohej me trupin e vetė. Pėrpjekjet e plakut tė menēur nuk reshtėn qė tė realizohej aspirata e gjithė shqiptarėve pėr njė Shqipėri tė bashkuar.


Pse nuk shkoi nė Stamboll kur Sulltani i propozoi pėr postin e vezirit, ēfarė kurthi mendonte Ismail Qemali se po i bėnin?

Duke parė lėvizjet qė po bėnte anė e kėnd Evropės Ismail Qemali, sulltani i kėrkon atij tė shkonte nė kryeqytetin turk dhe tė merrte postin e vezirit. Ky ishte njė kurth qė po i bėnte sulltani patriotit shqiptar qė, pasi tė shkonte atje, ta ekzekutonte. Ismail Qemali duke nuhatur qėllimet e sulltanit e kundėrshtoi kategorikisht njė rikthim nė kryeqytetin e Portės sė Lartė, duke iu vėnė me gjithė energjitė e tij ēėshtjes shqiptare. Pėr episodin e kurthit qė po ngrinte sulltani ndaj plakut vlonjat kanė shkruar njė sėrė historianėsh, si turq ashtu dhe shqiptarė. Pasi kėtij momenti Ismail Qemali realizoi aspiratėn pesė shekullore tė shqiptarėve atė tė pavarėsisė.


A ka ndonjė tė fshehtė nė planet e Ismail Qemalit pėr tė zgjedhur qytetin e Vlorės pėr tė ngritur flamurin e pavarėsisė dhe pse pikėrisht mė datėn 28 nėntor?

Siē e dimė, origjina e Ismail Qemalit ishte pikėrisht nga Vlora, njė nga qytetet mė tė njohur nė historinė dhjetėra shekullore tė Shqipėrisė. Ismail Qemali, pasi bėri pėrgatitjet pėr t'u nisur drejt Shqipėrisė, vendosi qė flamuri do tė ngrihet nė Vlorė. Ai lajmėroi gjithė delegatėt nga krahinat e ndryshme tė vendit. Nė qytetin e tij atmosfera ishte krejt ndryshe. Popullsia e Vlorės dhe gjithė delegatėt, qė ndėrkohe kishin arritur nga ēdo anė e Shqipėrisė ishin tė mbushur me njė ndjenjė tė zjarrtė atdhedashurie dhe me njė entuziazėm te vėrtetė. Me 28 nėntor 1912, Ismail Qemali shpalli pavarėsinė e Shqipėrisė pėrpara njė turme nė festė, tė mallėngjyer e thuhej se shpirti i Heroit tė madh Skėnderbe, fluturonte mbi patriotėt e gėzuar, ashtu si pesė shekuj mė parė, pikėrisht mė 28 nėntor 1443, kur ai shpalli nė Krujė pavarėsinė nga sundimi osman, duke ngritur tė njėjtin flamur kuq e zi, me shqiponjėn dykrenore nė mes. Mė 28 Nėntor 1912, nė orėn 14, u hap nė Vlorė Kuvendi Kombėtar. Nė mbledhjen e parė tė Kuvendit morėn pjesė 37 delegatė, tė cilėt u shtuan gjatė ditėve qė pasuan, duke arritur nė 63 veta, qė pėrfaqėsonin tė gjitha viset shqiptare.

Misteret

1. Si u mundua Ismail Qemali tė rriste numrin e delegatėve nė Konferencėn e Paqes nė Paris dhe pse nuk u realizua ky plan?

2. U helmua apo vdiq nga shkaqe natyrore kryeministri i parė i Shqipėrisė? Njė nga misteret mė tė mėdha qė ka shoqėruar historiografinė shqiptare tė shekullit XX.

3. Data e lindjes sė Ismail Qemalit, njė tjetėr mister qė nuk u publikua gjatė periudhės sė komunizmit! Mos vallė ajo pėrplasej me atė tė Enver Hoxhės, qė ishte nė tė njėjtėn datė, 16 tetor?!

4. Cilat janė tė fshehtat e Ismail Qemalit nė vitin 1913? Pse e dorėzoi qeverinė nė duart e tė huajve, a ishin ato qė ndodhėn mė pas dėshirat e tij?

5. Pse nuk shkoi nė Stamboll kur Sulltani i propozoi pėr postin e vezirit, ēfarė kurthi mendonte Ismail Qemali se po i bėnin?

6. A ka ndonjė tė fshehtė nė planet e Ismail Qemalit pėr tė zgjedhur qytetin e Vlorės pėr tė ngritur flamurin e pavarėsisė dhe pse pikėrisht nė datėn 28 Nėntor?


Fakte mbi vdekjen

22 janar 1919, Ismail Qemali niset nė drejtim tė Italisė ku do tė takohej me kryeministrin e atij vendi pėr tė mundėsuar shtimin e delegatėve shqiptarė nė Konferencėn e Paqes nė Paris

23 janar, me mbėrritjen e tij nė Itali, Ismail Qemali merr vesh se kryeministri italian, edhe pse i kishte bėrė ftesė, nuk e priti nė takim, pasi kishte ikur nė Paris

Ishte janari i vitit 1919. Atė muaj nė Paris do tė zhvillonte punimet Konferenca e Paqes, e cila fatkeqėsisht do tė hynte fuqishėm dhe dhimbshėm nė historinė e mėvonshme tė Shqipėrisė.

Ka qenė ora 10:20 minuta e datės 24 janar tė vitit 1919, kur Ismail Qemali donte vetėm tri ditė tė mbushte plot 75 vjeē, doli para gazetarėve nė njė konferencė pėr shtyp tė organizuar nė njė sallon hoteli nė Peruxhia.

24 janar, Ismail Qemali ndėrron jetė nga shkaqe qė kanė ngelur mister. Deri tani ėshtė folur pėr njė helmim tė tij nga pala italiane.

25 janar Ismail Qemali Varroset nė qyetin e Peruxhias nė Itali. Eshtart e tij qėndrojnėaty deri mė 1933 kur mbreti Zog vendos tė kthej trupin e Kryeminstrit tė Parė shqiptar nė qyetin e Vlorės.


Jeteshkrimi

Emri: Ismail
Mbiemri: Qemali
Datėlindja: 16 tetor 1846
Shkollimi: Pasi kreu shkollėn fillore nė qytetin e lindjes dhe gjimnazin Zosimea nė Janinė, nė vitin 1859, u vendos familjarisht nė Stamboll.
Aktiviteti:
Nė Stamboll ai mori pjesė nė lėvizjen patriotike shqiptare. U bashkua me figura tė tjera shqiptare pėr krijimin e njė alfabeti. Pėr kėtė u dėnua nga Porta e Lartė dhe u arratis nė maj tė vitit 1900 pėr t'i shpėtuar ndjekjeve tė sulltanit, iku nga Stambolli dhe u vendos nė vise tė ndryshme tė Evropės, ku vendosi lidhje tė dhe bashkėpunoi me rrethet politike tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare.
Nė dhjetor tė vitit 1908, me gjithė luftėn qė i bėnė autoritetet xhonturke, u zgjodh deputet i sanxhakut tė Beratit nė parlamentin osman, ku sė bashku me grupin e deputetėve patriotė mbrojti interesat e kombit shqiptar.
Nė vitin 1911 bashkė me Luigj Gurakuqin hartoi memorandumin e Greēės, dhe nė fund tė kėtij viti mori nismėn pėr organizimin kryengritjeve tė pėrgjithshme tė vitit 1912.
5 nėntor 1912, nė Mbledhjen e Bukureshtit gjeti pėrkrahjen e kolonisė shqiptare atje dhe mė pas shkoi nė Vjenė pėr tė siguruar pėrkrahje pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė.
Mė 19 nėntor 1912 njoftoi nė atdhe se do tė shpallej Pavarėsia nga Kuvendi Kombėtar.
28 nėntor 1912, nė Vlorė kryesoi mbledhjen e Kuvendit Kombėtar dhe shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. U zgjodh kryetar i qeverisė qė doli nga ajo mbledhje.
Ismail Qemali vdiq nė moshėn 75-vjeēare, mė 24 janar 1919, dyshohet nga njė helmim qė i bėnė nė Itali.
  • Tirana Observer
  • 27 Korrik 2006
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin