Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Gjuha shqipe

Gjuha shqipe “Gjuha jonė sa e mirė!/ Sa e ėmblė, sa e gjerė!/ Sa e lehtė, sa e lirė!/ Sa e bukur, sa e vlerė!” Naim Frashėri

10 Temat e fundi Parlament, miratohet Reforma Territoriale. Dule: Himara zgjidhet me referendum (Autor : drague - )           »          Walt Disney (Autor : YOKO - )           »          Edi Rama: Himara ėshtė tokė shqiptare (Autor : legjenda - )           »          Vuēiq “shpullė” ambasadorit palestinez qė tha se 'Kosova ėshtė Serbi' (Autor : legjenda - )           »          Cila eshte keshilla me e mire qe keni marre? (Autor : Esther - )           »          Misteri i kratereve siberiane (Autor : Mandi - )           »          Reforma Territoriale, Dule: Himara me referendum. Rama: I dashuri im, lexo Ēabej (Autor : BLEDI_SH - )           »          Si i masakruan grekėt 230 shqiptarė, fėmij, pleq dhe gra nė vitin 1914 (Foto) (Autor : Lumi - )           »          Argumente qė Zoti Flet Shqip (Autor : Fehmikaciu - )           »          A mund tė bėhemi mė tė zgjuar?! (Autor : Mandi - )

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 01-10-2010, 13:14   #1
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,159
Thanks: 15
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Shkruan: Teuta Llalla



Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe u trashėgua dhe u ruajtė gjuha mė e vjetėr e Europės - (shih mė poshtė figurėn e gjuhėve)



Nė kohėn parahistorike, pra shumė nė lashtėsi njerzit mereshin vesh me anė tė veprimeve dhe shenjave. Kėshtu lindi nevoja pėr komunikim me anė tė njė gjuhe tė pėrbashkėt. Dhe filluan tė lindin gjuhėt e para. Por, cila ėshtė gjuha e parė indoeuropiane?



Nga shumė historian tė huaj dhe shqiptar jemi njohur se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke !? Mirėpo nuk ėshtė e vėrtet se latinishtia dhe greqishtja janė gjuhėt e para indoeuropiane; tashmė ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane.


Por lindė pyetja me tė drejtė, se nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė gjetur asnjė dokument i vjetėr historik.?
Ku e kemi zanafillėn! Mos vallė jemi ne pasardhė tė tyre qė janė quajtur grekė tė lashtė, qė nė tė vėrtetė ishin pallazgjik ose shqiptarėt!


Nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsin e gjuhės dhe historisė na erdhėn ‘’Arqeologjėt’’. Arqeologjėt gėrmojnė pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, me qėllim qė tė zbulojnė teknikėn e ndėrtimit tė tyre, mbledhin vegla pune, armė, sende shtėpiake, monerdha, stoli etj. Dhe shkencėtarėt na zbulojnė kohės qė i pėrkasin dhe popullatės. Kėto bėjnė tė mundur qė tė njohim veprimtaritė shoqėrore dhe fetare tė popullatės para zbulimit tė shkrimit.


Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja?

Sot dhe dje nė lashtėsi letrarėt dhe priftėrinjt u interesonte latinishtja dhe greqishtja, qė janė gjuhė letrare dhe diturore.

Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund ti vėrtetonin dhe ti ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.


Fatkeqėsisht, shqiptarėt e lashtė nuk lanė absolutisht asgjė tė shkruar, as letėrsi, madje as edhe njė mbishkrim. Nė ndihmė pra siē e thash na erdhėn arqeologjėt. Kėrkimet e tyre kanė nxjerrė nga toka poēeri qeramike, armė guri, bronzi, hekuri, gurė tė ēmuar etj.


Dhe kėto tė gjitha na ndihmojnė tė rindėrtojmė kulturėn parahistorike.

Kurse shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme, dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt.


Pra gjuha njihet si njė nga karakteristikat themelore tė njė indentitetit etnik tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Aspekte tė rėndėsishme tė njė studimi tė gjuhės janė; ‘’Klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transpetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn’’.


Nė kėtė aspekt, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh ‘’Arqeologjia’’ duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.


Ashtu si nė Arqeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm dhe nuk e linin tė tjerėt qė tė diturohej.


Nga shekulli 19 dhe 20 shkenca e gjuhėsis krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane.


Disa nga studiuesit e gjuhėve tė europės kanė thėnė pėr gjuhėn shqipe mbas shumė vite studimi.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi ‘’se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja’’.


Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė, qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh, sllav, grek dhe shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.


Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.


Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin.


Botoi tre vėllime ‘’Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’’ Duke nxjerrė pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.


Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.


Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ’’Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.


Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘’Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.


Eduard Shnejder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘’Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre,, mė 1894, njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘’tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’’.


Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.


Norbert Jokli 18877-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi etj.


Kėshtu mbas shumė studime nga shkencėtarė dhe gjuhėtarė tė huaj, duke u bindur me njė vargė argumentesh nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgjėt parahistorik.
Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja, si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra.


Dhe ato pak fjalė greke dhe latine qė kanė hyrė nė shqipen e sotme duhet qė mė parė tė kenė hyrė nė ilirishten, qė mė vonė u trashėguan nė shqipen.


Njė vėrtetim i pamohushėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjėve qė janė trashėguar deri mė sot duke u qėndruar edhe pushtimeve tė gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRĖS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj.
Trashėgimi nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe, kemi dhe emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tilla emra janė mbi 800, qė ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.


Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re, se shumė qytete, dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si, Toskana nė Itali, e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė nga Shqipnia.


Siēilia e ka marė kėtė emėr qė nė lashtėsi nga shqiptarėt, pėr arsye se ishulli e ka formėn si tė kalit. Pra Siēili-si e kalit, Sikilia.


Brindizi ka kuptimin e flalės shqipe, si bri dashi.


Kryeqyteti i Francės. Parisi ėshtė nė shqip i pari ose si i pari, dhe Parisi ėshtė qyteti i parė i Francės. Marrsiella, qytet i francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė qytet tregėtar, pra marr- dhe sjell, ėshtė njė term i zakonshėm shqiptar.


Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke, kanė emra tė kuptimit shqiptar si, Athina -athenė, Edessa-edesha, Thiva-theva. Pra, njė vėshtrim nė hartėn e Europės, vėrejmė emėrtime tė qyteteve nė gjuhėn shqipe, por po tė studioet dhe mė gjerė, atėherė do tė zbulojmė dhe mė shumė fjalėm shqipe.


Dy veprat e mėdha tė shkruar nga Homeri, qė dhe fjala Homer ėshtė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Iliadha ose Troja dhe Odhiseas ose Udhė s’sheh. Janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm grekė.

Nė Iliadhėn, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės, dhe nga vendet qė vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip.


Mikena-mik jemi, kishte mbret Agamemnonin-ai qė mendon, ėshtė i zgjuar, i ditur etj. Menelaos-mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.


Mirmidonėt-mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė. Elena-e lanė ment. Priami, mbreti i trojės, qė ėshtė-drejto amėn. Paridi-ėshtė i pari qė di, etj. Leximi i vėmėndėshėm i poemės Iliadha, do tė vėrejme se ngjarjet na flasin pėr luftera midis fiseve pellazgjike ose shqiptare, dhe fjala e urtė shqipe thotė ‘’i yti ta fut, i yti tė nxjerrė sytė, i yti tė vjedh’’ etj.

Nė veprat e Homerrit pasqyrohen ngjarje, legjenda dhe histori shqiptare.



Nė tė gjitha kohėrat grekėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur emrat jo grek, nė emra grek. Pra pėr tė pėrkthyer nė greqisht ēdo fjalė jo greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalive ose tė emrave gjė qė e bėn tė pakuptueshėm. Nė qoftėse tė lashtėt grek dhe grekėt e sotėm nuk do tė kishin bėrė gjithshka greke, megjithė shtrėmbėrimin e shqiptimit fillestar nė pjesėn mė tė madhe tė gjuhės pellazgje ose shqipe, ne nuk do kishim vėrshtirsi pėr tė rindėrtuar fjalėt e lashta parahistorike shqipe, tė shkruara greqisht apo tė pėrkthyera keq nė greqisht si ‘’Piellbardh nė-piellazgos, piellzis nė-piellzious’’ etj.


Po tė njohim perėnditė e lashta tė Olimbit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi quhen nė fjalėn shqipe si; Zeus-Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme, dhe kishte pėr grua perėndin Herėn-Era. Perėndia tjetėr Letos-Lėton, Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis-ment, dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės, dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve, dhe duhet ta ketė marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’.


Perrėndia Apollon, mendoj se e ka marrė kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apolloni ishte perėndi i muzikės, poezis dhe harqeve, dhe ē’farė bėnte Apolloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave.

Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ėshtė, shigjeta. Perėndia e detit quhej, Tetesi, qė shumė herė nė shqipe T zėvėndėsohet me D.



Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe me vėmėndje kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt. E diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin, po tė vėrejmė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna, pėrfaqson Hėnėn. E marta, ėshtė dita e Marsit, dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura, ėshtė dita e Mėrkurit. E enjta, nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja, ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E shtuna, pėrfaqson Saturnin. Po tė shohim grekėt ditėt e javės i emėrtojnė, e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, e shtuna, e kanė marė nga hevrejtė.


Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan.


Betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait.
Pra edhe kėtu kemi betimin e trashėkuar nga pellazgjėt tek shqiptarėt e sotėm, qė janė shtarshėgimtarėt e vėrtetė tė popullsisė qė banonte nė pjesėn mė tė madhe tė europės.


Gjatė shekuj shumė popuj, dikur tė mėdhenj, janė shkataruar ose asimiluar nga popuj tė tjerė duke humbur gjuhėn, zakonet pa lenė gjurmė. Mirėpo pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė trevat e tyre shqiptare, ndonėse tashmė tė tkurrura, pėrgjat pregut perendimor tė gadishullit Ballkanik
Studiuesit e gjuhėve vėnė nė dukje se gjuhėt moderne nuk janė tė izoluara, por i takojnė njė familje tė veēantė gjuhėsh simotra, disave mundė ti gjihet edhe gjuha amė e pėrbashkėt. Duke shkuar sa mė thellė nė proēesin e rindėrtimit historik, ku del qartė se shumė prej kėtyre gjuhėve amė e kanė prejardhjen nga njė gjuhė e pashkruar, edhe mė e lashtė qė ėshtė shqipja.


Aspektet teknike tė kėsaj ēėshtje u takojnė specialistėve. Pra ėshtė i pakundėrshtueshėm fakti qė shqipja ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra indoevropjane dhe shqiptarėt janė populli parahistorik dhe ndėr mė tė vjetrit nė europė.
Shihet qartė se gjuhėsia hedh dritė nė kėrkimet pėr origjinėn parahistorike tė popullit shqiptar dhe tė gjuhės sė tij.
Prandaj duhet t’ia lemė specialistėve qė tė merren me misteret e pa zbuluara akoma tė ēėshtjes mbarė shqiptare.
Nė pėrfundim duhet thėnė dhe theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėnė edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse ne shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura gjetkė, njerzit, qė sot njihen si shqiptar, kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe indentitetin tonė tė lashtė, Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė ne tė ndėrtojmė, tė pregatisim specialistė shkencor, pedagogjik, historik, juridik etj.


Qė tė pregatiten kėto, duhet qė shqiptarėt tė kujdesen pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe ti ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.
Arqeologjia, gjuha, dhe kronika tė herėshme, hedhin dritė nė atė qė ndryshe do tė ishte njė e shkruar krejt e pakuptueshme e shqiptarėve parahistorik.


Fatmirėsisht, Shqipėria gjendet nė mes dy gjytetėrimeve klasike, tė Greqis dhe Romės, dhe shumė herė u pėrplas me tė dyja kėta. Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė europian, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė, pėr veshjen karakteristike. Ulian Shekspir nuk e ka vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte.



Por qė fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek.
Pėrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipnis me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy.


Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.


Shqipėria sot ėshtė zvogėluar ėshtė bėrė njė sanduiē i vogėl midis ish-Jugosllavis dhe Greqis. Sot Shqipėria ėshtė si njė dragua i fort i rrethuar prej ēakenjsh dhe dhelpra tė cilėn i kanė lidhur kėmbėt dhe bėhen gati ta ēajnė pėrsėri, dhe ta pėrlajnė tė tėrė si dikur mė 1878.


Shqipėria duke u pushtuar nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, u zvogėlua dhe shqiptarėt u detyruan qė njė pjesė tė asimilohej, njė pjesė tė emigrojė dhe disa fise u larguan pėr tė jetuar tė fshehur nė male tė larta. Kėshtu shqiptarėt gjithmon kanė qenė nėnpresionin e zhdukjes dhe nuk u ngeli kohė qė tė mendonin pėr shkruatjen e gjuhės sė tyre shqipe, sepse nuk e lanė tė tjerėt rehat pėr zhvillimin e mė tejshėm tė gjuhės qė lindi gjuhėra tė tjera.



Vėrej; Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ‘’Enigma’’ i autorit francez Robert D’Angly, libri i autorit amerikan Edwin E.Jacquen ‘’Shqiptarėt’’. Librat e autorit grek Aristidh Kolia ‘’Arvanitėt dhe preardhja e grekėve’’ dhe ‘’Gjuha e Zotit’’. Revista ‘’Ekskluzive’’ botim i Prishtinės, libri ‘’Iliada’’ i autorit Homeri, pėrkthim i Gjon Shllakut, Tiranė 1965. Biblioteka e papa Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ‘’Lidhja’’ 1980-2003, organ i ‘’Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut’’.
Pema e lartėme ėshtė bėrė ndėrtimi i gjuhėve Indoeuropiane, dhe ėshtė botuar nė vitet 1970 nga Instituti i gjuhėve nė Suedi, dhe nė vitet 1985 nė disa revista ne Greqi.


Gjuha e parė siē shihet ėshtė APBANITIKH-Arvanitiki-Shqipja dhe me rradhė Armenishtja, Greqishtja etj. Pra siē shihet qartė shqipja ėshtė gjuha mėmė e gjuhėve Indoeuropjane. Qė tė ruhet dhe tė pasurohet edhe me mė shumė vėrtetime, duhet qė shkencėtarėt dhe studiuesit shqiptarė tė punojnė mė shumė nė kėtė drejtim tė pėrkrahur edhe nga Institucionet shtetėrore studiuese pėrkatėse.



**** Prof.Teuta Llalla, mėsuese e gjuhė-letėrsisė shqipe nė gjimnazin e Tetovės.



PEMA E GJUHĖVE - MUND TĖ SHIHNI SE GJUHA E PARĖ, VAZHDIMĖSI E PANDĖRPRERĖ E GJUHĖS PROTO-INDO-EUROPEANE (BURIMI I GJUHĖVE INDO-EUROPEANE) ĖSHTĖ SHQIPJA.


Pema e gjuhėve indo-europiane e ndertuar ne vitin 1974 nga Instituti i Gjuhėve ne Suedi dhe botuar mė 1975 tek libri botėror: Webster’s New Twentieth Century Dictionary, Unabridged Second Edition, De Luxe Color, William Collins and World Publishing Co., Inc., 1975.


ISBN 0-539-048523-3



Njė pemė tė tillė botoi gjatė viteve 1985-1999 historiani arbėresh (arvanitas) Aristidh Kola nė Greqi. Siē shihet, gjuha e parė ėshtė SHQIPJA, e dyta Armenishtja dhe e treta Gjermanishtja. Akademia Greke (bizantine) e Shkencave nuk e ka kundėrshtuar kėtė pemė, ka heshtur. Ē’tė thotė vallė?



Deshifrimi i gjuhės sė lashtė etruske dėshmon se Etruskėt ishin Ilirė! - Me njė analizim tė artefakteve etruske mund tė vėrehet se gjuha aq misterioze etruske nė tė vėrtetė nuk ka kurrfarė misteri nė vete dhe ėshtė shumė lehtė tė deshifrohet. Qartė mund tė vėrehet se fjalėt e shkruara etruske nė tė vėrtetė janė pothuajse 100% tė njėjta me fjalėt e sotme shqipe!
Ajo qė bie nė sy ėshtė: pse qindėra shkencėtarė deri tani nuk e kanė vėrejtur kėtė, apo nuk kanė dashur ta vėrejnė?



Ekzistojnė deri tani shumė vepra dhe studime shkencore tė cilat kanė tentuar, por njėanshėm, qė kėtė gjuhė ta shpallin pėr greke, madje edhe sllave, mirėpo siē mund tė shihni edhe ju vetė nga kėta shembuj, ėshtė fare e qartė se bėhet fjalė pėr gjuhėn ilire gjegjėsisht shqipe, me pothuajse vetėm disa variacjone nė disa fjalė, por shumica janė madje plotėsisht tė njėjta me fjalėt shqipe qė edhe sot janė nė pėrdorje! (shih p.sh. fjalėn "mendja").



Siē e dinė ndoshta shumica, besohej se etruskėt ishin popull i vjetėr qė krysisht jetoi nė trojet e Italisė sė sotme dhe pėrreth. Shpjegimet klasike tė deritashme kanė qenė tė mbėshtjellur me njė perde tė misterit, dhe ėshtė thėnė se ata janė zhdukur dhe kanė lėnė pas veti vetėm artefakte arkeologjike me domethėnie tė ēuditshme.



Teorisė se ata mund tė jenė nė tė vėrtetė ilirė, shkenca klasike praktikisht nuk i ka lėnė mundėsi tė ekzistojė, kjo edhe mė shumė nga ana e armiqėve tė shqiptarėve. Ka pasė raste qė studjuesit e pavarur janė bėrė objekt i pėrqeshjes me thėnje si "po, ata tash thonė ndoshta se edhe banorėt e Antlantidės kanė qenė ilirė", e kėshtu me radhė. Ėshtė fakt se shumė arritje historike dhe vepra artistike, si dhe shkencore, nė tė vėrtetė u takojnė ilirėve/shqiptarėve, mirėpo fatkeqėsisht, kjo nė shumicėn e rasteve i ėshtė pėrshkruar tė tjerėve, kėshtu qė sot kemi "antikėn greke", "filozofėt grek", "zotat grek nė Olimp", emrat e tė cilėve, pėr habi, nuk kanė kurrfarė domethėnie greke por shqipe - hyjnesha Afrodita (Afėrdita), Zeusi (Zoti), Hera (Era), etj.



Do t'i tregojmė edhe disa pjesė nga punimet e vjetra etruske, meqė fatkeqėsisht pothuajse asnjė nga muzeumet dhe institutet shkencore, tė cilat kanė artefakte etruske, nuk shprehet i gatshėm t'i japė kėto nė analizim, prandaj shumica e skemave kėtu ėshtė marrė nga librat e ndryshėm mbi etruskėt.



Ky ėshtė Disku i Phaestos nga viti 1700 p.e.r. dhe ėshtė shumė i njohur pėr shkak tė stilistikės sė figurave. Disa madje i kanė dhėnė atij edhe vlerė aritmetike si njė dėshmi e kulturės sė lartė minoite (Kretė).



Disku pėrbėhet nga 52 simbole si dhe 3 tė posaēme qė paraqesin "apostrofime" qė do tė thotė secili i pėrgjigjet njė fjale bazė.

Nė kėtė figurė shohim anėn B tė diskut. Nė anėn A gjindet njė poemė me aspekte intenzive seksuale, prandaj mendojmė se njerėzit kanė mėsuar leximin nė kohėn e pubertetit, kur temat seksuale gjejnė interesim tė madh. Ėshtė zbuluar edhe lidhja nė mes secilit simbol dhe fonemėve - shikoni disa shembuj mė poshtė:
TRUNGU I GJUHVE INDOEVROPIANE NE SUEDI
http://www.forum-al.com/attachment.p...1&d=1285936512
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg SKANNA00008.jpg (68.0 KiloByte, 18 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 01-10-2010, 13:27   #2
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,159
Thanks: 15
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Trungu i gjuhve Indoevropiane nga Enciklopedia ishe.Jugos...197?

http://img709.imageshack.us/img709/1539/skanna00003.jpg


Kete linku zmadhohet fotoja.
http://www.forum-al.com/attachment.p...1&d=1285937012
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg skanna0003.jpg (97.9 KiloByte, 24 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-10-2010, 14:13   #3
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,159
Thanks: 15
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Gjuhet indoevropiane dhe harta e shteteve evropiane

Linku me zmadhime 1 dhe 2
http://img683.imageshack.us/img683/3082/gjuha.jpg

http://www.forum-al.com/attachment.p...1&d=1285939749
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg skanna0001.jpg (99.0 KiloByte, 25 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-10-2010, 15:27   #4
malick
Analfabet
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 120
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 4
malick ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

e mer fegi sa te nderlikume jan gjonat

kollaj esht te thuash sicilia domethon si kali shko pyt sicilianet iher ca thon
malick nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-10-2010, 17:11   #5
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,159
Thanks: 15
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Thumbs up Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga malick Shiko postimin
e mer fegi sa te nderlikume jan gjonat

kollaj esht te thuash sicilia domethon si kali shko pyt sicilianet iher ca thon
qka kome pyt sicilianet te gjithe jane ilir e shqiptar





http://img215.imageshack.us/i/512pxbalkans.jpg/
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 512px-Balkans.jpg (85.1 KiloByte, 18 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-10-2010, 18:09   #6
malick
Analfabet
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 120
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 4
malick ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fegi Shiko postimin
qka kome pyt sicilianet te gjithe jane ilir e shqiptar





http://img215.imageshack.us/i/512pxbalkans.jpg/
ahahahahahahahahahahahahaha me te vertet e ke ti re
malick nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-10-2010, 18:24   #7
SubZ
A Legend Never Dies
 
Avatari i SubZ
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Underground
Postime: 901
Thanks: 0
Thanked 8 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
SubZ ėshtė vėrtetė talentėSubZ ėshtė vėrtetė talentėSubZ ėshtė vėrtetė talentėSubZ ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Dy gjuhė jan qė s'kan degėzime, Shqipja dhe Armenishtia, tė tjerat lidhen diku dhe kanė degėzime...
__________________
जीव हस अनुरज
Live Laugh Love
Jetė Qesh Dashuri
SubZ nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-04-2012, 15:23   #8
Hello Kitty
★ ☆ Done and done ☆ ★
 
Avatari i Hello Kitty
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Postime: 5,500
Thanks: 2,988
Thanked 915 Times in 677 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Hello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Wow, mesova dicka te re qe nuk e dija/dinim!
__________________
$ € $ ... ♥♫ - ♥♫
Hello Kitty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-04-2012, 17:17   #9
Hello Kitty
★ ☆ Done and done ☆ ★
 
Avatari i Hello Kitty
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Postime: 5,500
Thanks: 2,988
Thanked 915 Times in 677 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Hello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga thirsty Shiko postimin
sa kam qeshur me kete
E cfare ka ketu per te qeshur? Toskana do te thote Toskeri dhe vertete jane shqiptare te ardhur nga Shqiperia.
__________________
$ € $ ... ♥♫ - ♥♫
Hello Kitty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-05-2012, 13:48   #10
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fegi Shiko postimin
Shkruan: Teuta Llalla



Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe u trashėgua dhe u ruajtė gjuha mė e vjetėr e Europės - (shih mė poshtė figurėn e gjuhėve)



Nė kohėn parahistorike, pra shumė nė lashtėsi njerzit mereshin vesh me anė tė veprimeve dhe shenjave. Kėshtu lindi nevoja pėr komunikim me anė tė njė gjuhe tė pėrbashkėt. Dhe filluan tė lindin gjuhėt e para. Por, cila ėshtė gjuha e parė indoeuropiane?



Nga shumė historian tė huaj dhe shqiptar jemi njohur se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke !? Mirėpo nuk ėshtė e vėrtet se latinishtia dhe greqishtja janė gjuhėt e para indoeuropiane; tashmė ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane.


Por lindė pyetja me tė drejtė, se nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė gjetur asnjė dokument i vjetėr historik.?
Ku e kemi zanafillėn! Mos vallė jemi ne pasardhė tė tyre qė janė quajtur grekė tė lashtė, qė nė tė vėrtetė ishin pallazgjik ose shqiptarėt!


Nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsin e gjuhės dhe historisė na erdhėn ‘’Arqeologjėt’’. Arqeologjėt gėrmojnė pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, me qėllim qė tė zbulojnė teknikėn e ndėrtimit tė tyre, mbledhin vegla pune, armė, sende shtėpiake, monerdha, stoli etj. Dhe shkencėtarėt na zbulojnė kohės qė i pėrkasin dhe popullatės. Kėto bėjnė tė mundur qė tė njohim veprimtaritė shoqėrore dhe fetare tė popullatės para zbulimit tė shkrimit.


Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja?

Sot dhe dje nė lashtėsi letrarėt dhe priftėrinjt u interesonte latinishtja dhe greqishtja, qė janė gjuhė letrare dhe diturore.

Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund ti vėrtetonin dhe ti ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.


Fatkeqėsisht, shqiptarėt e lashtė nuk lanė absolutisht asgjė tė shkruar, as letėrsi, madje as edhe njė mbishkrim. Nė ndihmė pra siē e thash na erdhėn arqeologjėt. Kėrkimet e tyre kanė nxjerrė nga toka poēeri qeramike, armė guri, bronzi, hekuri, gurė tė ēmuar etj.


Dhe kėto tė gjitha na ndihmojnė tė rindėrtojmė kulturėn parahistorike.

Kurse shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme, dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt.


Pra gjuha njihet si njė nga karakteristikat themelore tė njė indentitetit etnik tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Aspekte tė rėndėsishme tė njė studimi tė gjuhės janė; ‘’Klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transpetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn’’.


Nė kėtė aspekt, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh ‘’Arqeologjia’’ duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.


Ashtu si nė Arqeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm dhe nuk e linin tė tjerėt qė tė diturohej.


Nga shekulli 19 dhe 20 shkenca e gjuhėsis krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane.


Disa nga studiuesit e gjuhėve tė europės kanė thėnė pėr gjuhėn shqipe mbas shumė vite studimi.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi ‘’se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja’’.


Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė, qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh, sllav, grek dhe shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.


Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.


Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin.


Botoi tre vėllime ‘’Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’’ Duke nxjerrė pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.


Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.


Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ’’Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.


Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘’Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.


Eduard Shnejder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘’Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre,, mė 1894, njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘’tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’’.


Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.


Norbert Jokli 18877-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi etj.


Kėshtu mbas shumė studime nga shkencėtarė dhe gjuhėtarė tė huaj, duke u bindur me njė vargė argumentesh nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgjėt parahistorik.
Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja, si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra.


Dhe ato pak fjalė greke dhe latine qė kanė hyrė nė shqipen e sotme duhet qė mė parė tė kenė hyrė nė ilirishten, qė mė vonė u trashėguan nė shqipen.


Njė vėrtetim i pamohushėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjėve qė janė trashėguar deri mė sot duke u qėndruar edhe pushtimeve tė gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRĖS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj.
Trashėgimi nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe, kemi dhe emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tilla emra janė mbi 800, qė ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.


Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re, se shumė qytete, dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si, Toskana nė Itali, e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė nga Shqipnia.


Siēilia e ka marė kėtė emėr qė nė lashtėsi nga shqiptarėt, pėr arsye se ishulli e ka formėn si tė kalit. Pra Siēili-si e kalit, Sikilia.


Brindizi ka kuptimin e flalės shqipe, si bri dashi.


Kryeqyteti i Francės. Parisi ėshtė nė shqip i pari ose si i pari, dhe Parisi ėshtė qyteti i parė i Francės. Marrsiella, qytet i francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė qytet tregėtar, pra marr- dhe sjell, ėshtė njė term i zakonshėm shqiptar.


Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke, kanė emra tė kuptimit shqiptar si, Athina -athenė, Edessa-edesha, Thiva-theva. Pra, njė vėshtrim nė hartėn e Europės, vėrejmė emėrtime tė qyteteve nė gjuhėn shqipe, por po tė studioet dhe mė gjerė, atėherė do tė zbulojmė dhe mė shumė fjalėm shqipe.


Dy veprat e mėdha tė shkruar nga Homeri, qė dhe fjala Homer ėshtė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Iliadha ose Troja dhe Odhiseas ose Udhė s’sheh. Janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm grekė.

Nė Iliadhėn, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės, dhe nga vendet qė vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip.


Mikena-mik jemi, kishte mbret Agamemnonin-ai qė mendon, ėshtė i zgjuar, i ditur etj. Menelaos-mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.


Mirmidonėt-mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė. Elena-e lanė ment. Priami, mbreti i trojės, qė ėshtė-drejto amėn. Paridi-ėshtė i pari qė di, etj. Leximi i vėmėndėshėm i poemės Iliadha, do tė vėrejme se ngjarjet na flasin pėr luftera midis fiseve pellazgjike ose shqiptare, dhe fjala e urtė shqipe thotė ‘’i yti ta fut, i yti tė nxjerrė sytė, i yti tė vjedh’’ etj.

Nė veprat e Homerrit pasqyrohen ngjarje, legjenda dhe histori shqiptare.



Nė tė gjitha kohėrat grekėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur emrat jo grek, nė emra grek. Pra pėr tė pėrkthyer nė greqisht ēdo fjalė jo greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalive ose tė emrave gjė qė e bėn tė pakuptueshėm. Nė qoftėse tė lashtėt grek dhe grekėt e sotėm nuk do tė kishin bėrė gjithshka greke, megjithė shtrėmbėrimin e shqiptimit fillestar nė pjesėn mė tė madhe tė gjuhės pellazgje ose shqipe, ne nuk do kishim vėrshtirsi pėr tė rindėrtuar fjalėt e lashta parahistorike shqipe, tė shkruara greqisht apo tė pėrkthyera keq nė greqisht si ‘’Piellbardh nė-piellazgos, piellzis nė-piellzious’’ etj.


Po tė njohim perėnditė e lashta tė Olimbit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi quhen nė fjalėn shqipe si; Zeus-Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme, dhe kishte pėr grua perėndin Herėn-Era. Perėndia tjetėr Letos-Lėton, Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis-ment, dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės, dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve, dhe duhet ta ketė marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’.


Perrėndia Apollon, mendoj se e ka marrė kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apolloni ishte perėndi i muzikės, poezis dhe harqeve, dhe ē’farė bėnte Apolloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave.

Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ėshtė, shigjeta. Perėndia e detit quhej, Tetesi, qė shumė herė nė shqipe T zėvėndėsohet me D.



Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe me vėmėndje kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt. E diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin, po tė vėrejmė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna, pėrfaqson Hėnėn. E marta, ėshtė dita e Marsit, dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura, ėshtė dita e Mėrkurit. E enjta, nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja, ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E shtuna, pėrfaqson Saturnin. Po tė shohim grekėt ditėt e javės i emėrtojnė, e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, e shtuna, e kanė marė nga hevrejtė.


Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan.


Betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait.
Pra edhe kėtu kemi betimin e trashėkuar nga pellazgjėt tek shqiptarėt e sotėm, qė janė shtarshėgimtarėt e vėrtetė tė popullsisė qė banonte nė pjesėn mė tė madhe tė europės.


Gjatė shekuj shumė popuj, dikur tė mėdhenj, janė shkataruar ose asimiluar nga popuj tė tjerė duke humbur gjuhėn, zakonet pa lenė gjurmė. Mirėpo pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė trevat e tyre shqiptare, ndonėse tashmė tė tkurrura, pėrgjat pregut perendimor tė gadishullit Ballkanik
Studiuesit e gjuhėve vėnė nė dukje se gjuhėt moderne nuk janė tė izoluara, por i takojnė njė familje tė veēantė gjuhėsh simotra, disave mundė ti gjihet edhe gjuha amė e pėrbashkėt. Duke shkuar sa mė thellė nė proēesin e rindėrtimit historik, ku del qartė se shumė prej kėtyre gjuhėve amė e kanė prejardhjen nga njė gjuhė e pashkruar, edhe mė e lashtė qė ėshtė shqipja.


Aspektet teknike tė kėsaj ēėshtje u takojnė specialistėve. Pra ėshtė i pakundėrshtueshėm fakti qė shqipja ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra indoevropjane dhe shqiptarėt janė populli parahistorik dhe ndėr mė tė vjetrit nė europė.
Shihet qartė se gjuhėsia hedh dritė nė kėrkimet pėr origjinėn parahistorike tė popullit shqiptar dhe tė gjuhės sė tij.
Prandaj duhet t’ia lemė specialistėve qė tė merren me misteret e pa zbuluara akoma tė ēėshtjes mbarė shqiptare.
Nė pėrfundim duhet thėnė dhe theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėnė edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse ne shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura gjetkė, njerzit, qė sot njihen si shqiptar, kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe indentitetin tonė tė lashtė, Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė ne tė ndėrtojmė, tė pregatisim specialistė shkencor, pedagogjik, historik, juridik etj.


Qė tė pregatiten kėto, duhet qė shqiptarėt tė kujdesen pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe ti ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.
Arqeologjia, gjuha, dhe kronika tė herėshme, hedhin dritė nė atė qė ndryshe do tė ishte njė e shkruar krejt e pakuptueshme e shqiptarėve parahistorik.


Fatmirėsisht, Shqipėria gjendet nė mes dy gjytetėrimeve klasike, tė Greqis dhe Romės, dhe shumė herė u pėrplas me tė dyja kėta. Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė europian, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė, pėr veshjen karakteristike. Ulian Shekspir nuk e ka vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte.



Por qė fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek.
Pėrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipnis me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy.


Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.


Shqipėria sot ėshtė zvogėluar ėshtė bėrė njė sanduiē i vogėl midis ish-Jugosllavis dhe Greqis. Sot Shqipėria ėshtė si njė dragua i fort i rrethuar prej ēakenjsh dhe dhelpra tė cilėn i kanė lidhur kėmbėt dhe bėhen gati ta ēajnė pėrsėri, dhe ta pėrlajnė tė tėrė si dikur mė 1878.


Shqipėria duke u pushtuar nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, u zvogėlua dhe shqiptarėt u detyruan qė njė pjesė tė asimilohej, njė pjesė tė emigrojė dhe disa fise u larguan pėr tė jetuar tė fshehur nė male tė larta. Kėshtu shqiptarėt gjithmon kanė qenė nėnpresionin e zhdukjes dhe nuk u ngeli kohė qė tė mendonin pėr shkruatjen e gjuhės sė tyre shqipe, sepse nuk e lanė tė tjerėt rehat pėr zhvillimin e mė tejshėm tė gjuhės qė lindi gjuhėra tė tjera.



Vėrej; Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ‘’Enigma’’ i autorit francez Robert D’Angly, libri i autorit amerikan Edwin E.Jacquen ‘’Shqiptarėt’’. Librat e autorit grek Aristidh Kolia ‘’Arvanitėt dhe preardhja e grekėve’’ dhe ‘’Gjuha e Zotit’’. Revista ‘’Ekskluzive’’ botim i Prishtinės, libri ‘’Iliada’’ i autorit Homeri, pėrkthim i Gjon Shllakut, Tiranė 1965. Biblioteka e papa Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ‘’Lidhja’’ 1980-2003, organ i ‘’Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut’’.
Pema e lartėme ėshtė bėrė ndėrtimi i gjuhėve Indoeuropiane, dhe ėshtė botuar nė vitet 1970 nga Instituti i gjuhėve nė Suedi, dhe nė vitet 1985 nė disa revista ne Greqi.


Gjuha e parė siē shihet ėshtė APBANITIKH-Arvanitiki-Shqipja dhe me rradhė Armenishtja, Greqishtja etj. Pra siē shihet qartė shqipja ėshtė gjuha mėmė e gjuhėve Indoeuropjane. Qė tė ruhet dhe tė pasurohet edhe me mė shumė vėrtetime, duhet qė shkencėtarėt dhe studiuesit shqiptarė tė punojnė mė shumė nė kėtė drejtim tė pėrkrahur edhe nga Institucionet shtetėrore studiuese pėrkatėse.



**** Prof.Teuta Llalla, mėsuese e gjuhė-letėrsisė shqipe nė gjimnazin e Tetovės.



PEMA E GJUHĖVE - MUND TĖ SHIHNI SE GJUHA E PARĖ, VAZHDIMĖSI E PANDĖRPRERĖ E GJUHĖS PROTO-INDO-EUROPEANE (BURIMI I GJUHĖVE INDO-EUROPEANE) ĖSHTĖ SHQIPJA.


Pema e gjuhėve indo-europiane e ndertuar ne vitin 1974 nga Instituti i Gjuhėve ne Suedi dhe botuar mė 1975 tek libri botėror: Webster’s New Twentieth Century Dictionary, Unabridged Second Edition, De Luxe Color, William Collins and World Publishing Co., Inc., 1975.


ISBN 0-539-048523-3



Njė pemė tė tillė botoi gjatė viteve 1985-1999 historiani arbėresh (arvanitas) Aristidh Kola nė Greqi. Siē shihet, gjuha e parė ėshtė SHQIPJA, e dyta Armenishtja dhe e treta Gjermanishtja. Akademia Greke (bizantine) e Shkencave nuk e ka kundėrshtuar kėtė pemė, ka heshtur. Ē’tė thotė vallė?



Deshifrimi i gjuhės sė lashtė etruske dėshmon se Etruskėt ishin Ilirė! - Me njė analizim tė artefakteve etruske mund tė vėrehet se gjuha aq misterioze etruske nė tė vėrtetė nuk ka kurrfarė misteri nė vete dhe ėshtė shumė lehtė tė deshifrohet. Qartė mund tė vėrehet se fjalėt e shkruara etruske nė tė vėrtetė janė pothuajse 100% tė njėjta me fjalėt e sotme shqipe!
Ajo qė bie nė sy ėshtė: pse qindėra shkencėtarė deri tani nuk e kanė vėrejtur kėtė, apo nuk kanė dashur ta vėrejnė?



Ekzistojnė deri tani shumė vepra dhe studime shkencore tė cilat kanė tentuar, por njėanshėm, qė kėtė gjuhė ta shpallin pėr greke, madje edhe sllave, mirėpo siē mund tė shihni edhe ju vetė nga kėta shembuj, ėshtė fare e qartė se bėhet fjalė pėr gjuhėn ilire gjegjėsisht shqipe, me pothuajse vetėm disa variacjone nė disa fjalė, por shumica janė madje plotėsisht tė njėjta me fjalėt shqipe qė edhe sot janė nė pėrdorje! (shih p.sh. fjalėn "mendja").



Siē e dinė ndoshta shumica, besohej se etruskėt ishin popull i vjetėr qė krysisht jetoi nė trojet e Italisė sė sotme dhe pėrreth. Shpjegimet klasike tė deritashme kanė qenė tė mbėshtjellur me njė perde tė misterit, dhe ėshtė thėnė se ata janė zhdukur dhe kanė lėnė pas veti vetėm artefakte arkeologjike me domethėnie tė ēuditshme.



Teorisė se ata mund tė jenė nė tė vėrtetė ilirė, shkenca klasike praktikisht nuk i ka lėnė mundėsi tė ekzistojė, kjo edhe mė shumė nga ana e armiqėve tė shqiptarėve. Ka pasė raste qė studjuesit e pavarur janė bėrė objekt i pėrqeshjes me thėnje si "po, ata tash thonė ndoshta se edhe banorėt e Antlantidės kanė qenė ilirė", e kėshtu me radhė. Ėshtė fakt se shumė arritje historike dhe vepra artistike, si dhe shkencore, nė tė vėrtetė u takojnė ilirėve/shqiptarėve, mirėpo fatkeqėsisht, kjo nė shumicėn e rasteve i ėshtė pėrshkruar tė tjerėve, kėshtu qė sot kemi "antikėn greke", "filozofėt grek", "zotat grek nė Olimp", emrat e tė cilėve, pėr habi, nuk kanė kurrfarė domethėnie greke por shqipe - hyjnesha Afrodita (Afėrdita), Zeusi (Zoti), Hera (Era), etj.



Do t'i tregojmė edhe disa pjesė nga punimet e vjetra etruske, meqė fatkeqėsisht pothuajse asnjė nga muzeumet dhe institutet shkencore, tė cilat kanė artefakte etruske, nuk shprehet i gatshėm t'i japė kėto nė analizim, prandaj shumica e skemave kėtu ėshtė marrė nga librat e ndryshėm mbi etruskėt.



Ky ėshtė Disku i Phaestos nga viti 1700 p.e.r. dhe ėshtė shumė i njohur pėr shkak tė stilistikės sė figurave. Disa madje i kanė dhėnė atij edhe vlerė aritmetike si njė dėshmi e kulturės sė lartė minoite (Kretė).



Disku pėrbėhet nga 52 simbole si dhe 3 tė posaēme qė paraqesin "apostrofime" qė do tė thotė secili i pėrgjigjet njė fjale bazė.

Nė kėtė figurė shohim anėn B tė diskut. Nė anėn A gjindet njė poemė me aspekte intenzive seksuale, prandaj mendojmė se njerėzit kanė mėsuar leximin nė kohėn e pubertetit, kur temat seksuale gjejnė interesim tė madh. Ėshtė zbuluar edhe lidhja nė mes secilit simbol dhe fonemėve - shikoni disa shembuj mė poshtė:
TRUNGU I GJUHVE INDOEVROPIANE NE SUEDI
http://www.forum-al.com/attachment.p...1&d=1285936512
Qė kanė folur etruskėt shqip kjo nuk diskutohėt, dėshmohet sot pėrmes shqipes.
Mirėpo a duhėt tė vetėknaqemi gjithėmonė vetėm me kėtė hipotez ?
Pse mos tė hulumtojmi edhe gjurmime tjera, se si u bė qė kėta etruskėt tė flasin shqipė ?
Duke u nisur nga thėnja nga Robert D'Angely i cili thotė apo bie nź kundershtim mė kėtė teori, se Shqipėria sot duhej tź ishte sė paku njė vend prej 13 milion banorėve qė tļ ndrėrlidhte tė gjitha kėto treva ku hasim fjalė tė gjuhės shqipe, qė nga vźndet Balte e deri nė vendet Baske...por ėshtė vertetuar se Shqipėria asnjźherź nuk ka prodhuar aqė popullźsi tź madhe ku do ti kishte nisur pėr tė imigruar nė tė gjitha kėto vźnde tė largźta, prandaj, duhėt ta rrotullojmi kėtź guri, dhe tė dalim nga ky absyrditet, ku mendohėt edhe sot se e tėrź europa na rrjedhka nga vźndi yni...
Kjo teori revolucionare mua mź kushtoj edhe largimin nga FSh; pas 8 vite anetarsimi !
Mź njź fjalė, ne jemi vetem se shqiptar autokton, por kjo nuk do thotź se tjere popuj qė kalun jah vėndet tona at mźsuan edhe gjuhen tonź shqipe e pastaj e perhapen andej, duke llogaritur kźtu se edhe ne morem fjalź tė huaja nga kėta popuj qe erdhen nga lindja, pra tė mendohet sot ne shekullin XXI nź shekullin e shkences se ne ishim dhe jemi burimi i tė gjitha gjuhėve europiane, ėshtė njė samar i ngarkuar rėndź mbi supet tona, qź duhet tė bźhźmi nź tź ardhmen mė tė pjekur, mė tź zgjuar dhe tź vetźdijshėm, qė tź mos tallen bota mė ne nź forume...

Se sa per patriotizem, asnjźri nuk ma shkon kėtu, jam 100% shqiptar por autokton, dhe se jam banor i lashtė i kźtyre trojeve tona, por nź asnjź mźnyr nuk guxoj tź thźmź se e tėrė europa e mori gjuhźn shqipe nga ne...!
Ne duhet ti hapim sytė, e tė mos mirremi mź fantazma tė lalave...mos ta teprojmi e tź bźhėmi aqź te pabesueshėm para botės, se pellazgėt qė sot shkenca europiane i ka studiuar mirź dhe mź nuk mirret mź ta, ishin vetem se njź diaspor qź bredhete nźper Mesdhe, pasi qė kishte kaluar edhe nź trojet tona, ku e mesoi gjuhen shqipe nga vendasit dhe e perhapi gjithandej nėper Mesdhe e europź, kjo nuk do thotź s e tė paret tanź e pushtuan gjysmen e botźs qė nga Baltiku e deri nė vendet Baske atje nź Spanjź e Angli, por ishte kjo diaspora tregtare qė e perhapi gjuhźn tonź, tė perzier edhe mź shumź e shumė gjuhź tjera.
E di qź kjo teori nuk do ju pelqeje asnjźrit as kźtu nź kźtź forum, por realiteti źshtė kźshtu, sepse fatkeqsija jonź e madhe ėshtź se asnjźri nuk mirret tė hulumtoje se ksuh ishin dhe nga vinin keta pellazget, por mirremi me citime te Homerit e Herodotit etj.. pźrralla e fantezira koti mź ēka sot nuk mirret shkenca mź kźto pźrralal.
Pra interesi yni źshtź ketu se keta popuj mergimtar e perhapen gjhen shqipe por ishin vetem se shqip folźsa, tregtar, emigrant, se perndryshe, sot edhe Akademia shqiptare do i ksihte njohur si stergjysherit tanė, por e dijnė fort mirź se keto janė vetem se pźrralla, prandaj bazat e njź origjines sź njź popullit nuk mbeshteten mbi perralla Hoerike por mbi baza shkencore ku źshtė dokumentuar se ne jemi popull tjetźr autokton ne trojet tona dhe i races Dinarike qź nga para historia, populli me i lashte i europes e vertte por kurrźsesi nuk duhet te mendohet as te besohet kjo se e tere europa sot qė flasin shqipen rrjedhin nga tź parźt tanź, ...duhet tź lirohemi nga absurditeti pra, dhe kur tė lirohemi nga kźto pranga atźhere e kemi gjetur origjinen tonź tź vertete qź źshtź autoktone dhe vendase e jo se ne jemi nga njź diaspor endacake ku atdhe ksihin anijet qź bredhnin neper detin Mesdhe ... siē ishin diaspora pellazgjike qź asgjź nuk na lidh me ta, perpos qź erdhen tek ne dhe mźsuan gjuhźn tonź shqipe.
Falemnderit !

Pra bźhuni edhe ju 100 % patriot si unź, dhe do e gjeni se ne jemi vetem se shqiptar autokton e Ilirianź tź races dinarike siē ėshtź argumentuar nga shkencatrźt e dijetaret e j nga pźrrallat e kengźve Homerike qź mź pelqejnź edhe mua por si pźrralla !

Antropologjia e gadishullit; http://rilindjapelazgoilire.blogspot...-ballkane.html
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-05-2012, 14:31   #11
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Mendoj se i duhet kjo lidhje pėr Teuta Llalla...qź tė mźsoje se kush ishin pellazgźt e etruskėt;
John Jamieson - 1814 - 368 pages - Afficher la publication en entier
Resemblance of the Greek Language to tJiat of the Scythians. Let us now advert to the historical proofs of similarity ... had recently migrated from Scythia, or had formed a part of those Pelasgi who had been driven from Etruria.
-----------------------------------------------
Cleary, etc..., - 2003
Amongst the Celts are to be mentioned the Umbrians, the Etrurians, or Etruscans, the Sam- nites, Sabines, ... in the I rish language ; and this derivation is considered probable, as Jhe Scythian nations were all famous archers, ...
-------------------------------
books.google.frBarthold Georg Niebuhr, Julius Charles Hare, Leonhard Schmitz - 1831 - 641
before it fell int;o the hands of the Etruscans, is uniformly represented as a Pelasgian city : and as the ... Scythian, and Persian words, was no more deficient in attention to languages, than we are: this very passage plainly shews ...
---------------------------------
books.google.frJohn O'Hart - 1989
... the Umbrians ; the Etrurians or Etruscans ; the Samnites and Sabines of Italy ; the Thracians, Istrians, ... has been applied to various nations of Scythian origin, speaking cognate dialects of one great language the Celtic.
---------------------------------------------------------
burimi;http://books.google.fr/books?id=OQYJ...ed=0CFoQuwUwBg

Shkenca sot ka perparuar, edhe ne duhet te hecim perpara me shkencen e jo ti mbyllim sytė..!

Os e perndryshe; te ne thuhet, mendja e madhe e zeza e vetit, kur mundohźmi ta bźjmi tėrė Europen mź origjinė shqiptare, patjetėr se do kemi edhe kthim mbrpa si bumerang...!
Se dikur moti edhe unė kźshtu iu thoja italianźve e tź huajve tjarė se gjuhet europiane rrjedhin nga shqipja...por sot pas 30 vite hulumtimesh e mbroj vetem se gjuhen shqipe, ate qź na takon !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-05-2012, 15:10   #12
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Gjuhźt qź krijuan gjuhźt europiane, dhe vertetuar se ne nuk ishim kźrthiza e botźs, duhet pra tė zhvillohźmi, tź mźsojmi ditź natė e tź mos mbesim te prapambetur, se gjźja mź e keqe źshtź kur njź popull i tźri mbytet nź ideologji te mbrapshta e tź pa dobishme por teepr tź damshme per popullin shqiptar. Ne duhet ta mbeshtesim vetem se Akademin tonė, ajo e di mź sź miri dhe ne interesin tonź źshtź ti ndjekim punimet e Akademikźve shqiptar e jo te atyre qź shkruajnź e mirren mź pźrralla se historia nuk ėshtź roman por shkencė !
Mos mendoni qė sot njerźz tź tjerź, tź huaj ne forume nuk dijnė tź kerkojnź ne google ?...dhe pźr kźtź ne duhet ta mbeshtesim vetem se Akademin shqipėtare, mos te mirremi me mendjemadhesin e disave e pźrrallat pellazgjike apo ariane e indo europiane koti, se ne nuk kemi kurrfare lidhje me pellazget, as me skitet e as etrusket, jemi te races Dinarike dhe autoktonė ne trojet tona, dhe te jeni te bindur se keto teori qe perhapen sot, jane jo vetem te demshme, por edhe te pa baza shkencore, te behemi te vetdijshem pra !
Kźto qė i thźmė, duhet ta dini se i thėmź per tź miren tonź...e ju mź gjykoni si te duani...unė mbźshtes vetem shkencen, ate ēka thotź sot Akademia jonė shqiptare tė cilet i dijnź gjźrat mź sź miri...dhe e dijnź shumź mirź se cila teori na pergjigjet neve, kjo e dokumentuar shkenctarishtź se ne jemi autokton, e jo pellazgo skitiko semitikė...siē na mbyten sot me kźto librat njźra pas tjetres mź kźta pellazgianźt judeo semitiko skitike ariane....

"I take all the races of Syria mentioned in Scripture, as well as in the Egyptian and Assyrian inscriptions, to have been Scyths; and in Asia Minor, the only Arian nations which i recognise with any certainty, are Tubal and Meshech. From Syria the Scyths probably crossed to Cyprus and Sicily, Southern France and Iberia, this line of emigration being well marked in classic authors, and the modern Basque language attesting the Scythic origin of the Iberians. From Asia Minor, the great Scythic stream which passed into Europe, I suppose to have been Tyrrheno-Pelasgic, and I refer to the ancient Etruscans, and more doubtfully to the modern Slcipetars, as a proof of the ethnic affinity of the early settlers. The whole Illyrian nation, indeed, including Macedonians, Epirotes, and Albanians, may have been of the true Scythic family, as distinguished from the Arian Hellenes. The Pelasgians were probably Scytho-Ariaus, as the Etruscans were Scytho-Semites ; and in this distinction between the compound character of the barbaric element which prevailed respectively in Greek and Latin, we see perhaps the reason of the predominance of Semitisms in the latter language, as compared with the former."

...https://www.google.fr/search?tbm=bks...w=1280&bih=662
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-05-2012, 23:48   #13
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Fundi i enigmes pellazge etruske

http://rilindjapelazgoilire.blogspot...e-etruske.html
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-06-2012, 22:10   #14
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 10,584
Thanks: 81
Thanked 1,327 Times in 999 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Jo vetem gjuhet indoeuropiane por edhe alfabetin mors.
__________________
Lavdi ish moderatoreve te rene ne krye te detyres.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:18   #15
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Enigmae engmes..

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hello Kitty Shiko postimin
E cfare ka ketu per te qeshur? Toskana do te thote Toskeri dhe vertete jane shqiptare te ardhur nga Shqiperia.
Hello.....kėtu jam ! ...mos shkoni ne forume te huaja te shkretoni atje ldhje e pa lidhje...
Qe se si e shohin dijetaret e shquar apo babai i pellazgeve gjuhen shqipe.. e ju shkoni shkretoni se gjuha shqipe eshte "nana e gjuheve ndoeuropiane e fanteziar tjera... e ne anen tjeter na e mbaroje te huajt gropen para syve; per ē'faer arsyje; sepse ne nuk dijm ende te lexojmi, te shkruajmi po ...shitemi te zgjuar shumė..Lexoje pra; mos me kerko linke si AL;;; se nuk kam,;;; kam vetem librin origjinal para syve qe ti hapni syt, edhepse per dike kjo hapje e syve iu duket propagand..por ne realitet eshte per t e miren tone se ne ēafre mjerimi kemi ardhur sot,iu besojmi te huajve e jo Akademise sonė.! qelexoje;"Perkthimi i sakėt nga Enigma faqe 322 --- 323 Botim viti 1991 nga origjinali, mirėpo nė versionin e botuar shqip nuk e kamė hasur kėtė permbajtje; athua pse iu fshihen lexuesit shqiptar intrigat ?
Qe se si shprehet autorii i "Enigmes" nga i cili disa jane infektuar nga ky virus, me vjen keq..!

AUTORI " Enigma"faqe 322 --- 323 Botim viti 1991 nga origjinal...
"Pėr tė dėshmuar se shqiptarėt Toskė tź sotėm e kanė marrur emrin nga Etruskėt tė cilėt erdhen nga Italia pėr tu vėndosur nė kėto vise tė quajtur Toskėnia da llohet nga gjysma e shqipėtarėve tjarė. Dhe pėr t'iu bėrė ballė kėtyre toskėve qė imigruan nė Shqipėri, pjessa tjetėr e shqiptarėve ishin indigjenė, vėndas, nė viset qė quhėt Gheghėnia....!
...dhe me tej..."Edhe njė dėshmi tjetėr se shqipźtarėt Toskė janė pasardhėsit e Etruskėve tė vjetėr, tė ardhur nga Italia...dhe vėndosėn nė Shqipėrinė e mesme, nė ato vise ku Pol Emili i kishte shkatėrrrua rreth 168 -164 para krishti, dhe nga kjo kohė, edhe sot dialekti i tyre, mėgjithėse tė vėndosur mė afėr Greqisė dhe nź kontakt mė ta, ngjanė mė shumė si tek latinėt se sa tė grekėve tė vjetėr."
...pastaj edhe ketu ne te njejten faqe; "Pra, gjuha shqipe qė gjuhėtarėt dhe etnologet e kanė anashkaluar apo harruar, gjuhė e cila ka aftėisnė tė na japi provat e egzistencės dhe mbijetesės sė Pellazgėve dhe se ende edhe sot kjo gjuhė neve na mundėson ta deshifrojmi gjuhėn Etruske ose tė quajtur gjuha shqipe e dialektit Toskė qė fllitet sot nė Gadishullin Ballkanik dhe mė gjerė ...."...e pastaj edhe me shani pse unė ua sjelli provat se diēka nuk ėshtė nź rregull me keto kunderthenje...thikź me dy teha...! ..pra me mire qenka te heshtim, ta mbyllim gojen, pse duhet heshtur para ketrye intrigave qe na behen prapa shpines ?
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:19   #16
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Kepucar, merru me kepucet, rrobaqepes merru me rrobat...
sa qef te bejme not edhe kur s'dime...

Gjuhesia eshte nje dege e bukur dhe joshese...

(eshte ekzakte dhe nuk ka vend per hamendesira (hipoteza)...

Kalofshi mire...
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:22   #17
Meri
...Sans v``.
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: ...
Postime: 7,866
Thanks: 1,183
Thanked 1,875 Times in 1,277 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Jo vetem gjuhet indoeuropiane por edhe alfabetin mors.


+1 reputacion
__________________

Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:23   #18
land
.
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Canada
Postime: 2,900
Thanks: 27
Thanked 67 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Andi, ja pra qe ti dhe Cabej ja fusni kot lol, me sakte ja fuste kot, se tani s'ka me c'te fuse...nuk eshte aq ekzakte sa duket.
Por une te them kaq, qe vete Cabej duke qene kepucar i tekej here here qepte dhe pantallona

cabej ka qene nje indoeuropianist i thekur, teoria indoeuropiane eshte nje bullcrap e mbeshtetur vetem ne hipoteza, dhe ne asnje fakt konkret.

http://www.google.com/url?sa=t&rct=j...MDUnRvSeuqECyg
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:28   #19
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Ehhhh, te perpiqesh te besh shqipot nje mendje eshte si puna e Sizifit, ngjit gure, rrokullis gure, ngjit gure ne maje, rrokullisu gure teposhte...

Cabej eshte maje, (per kete komb qe s'njeh as hierarki as maja).

Megjithate ke nje te drejte qe: "pa dyshuar nuk arrihet zhvillimi".

Te pershendes!
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 23:37   #20
land
.
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Canada
Postime: 2,900
Thanks: 27
Thanked 67 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kap s'kap prapė Shiko postimin
Ehhhh, te perpiqesh te besh shqipot nje mendje eshte si puna e Sizifit, ngjit gure, rrokullis gure, ngjit gure ne maje, rrokullisu gure teposhte...

Cabej eshte maje, (per kete komb qe s'njeh as hierarki as maja).

Megjithate ke nje te drejte qe: "pa dyshuar nuk arrihet zhvillimi".

Te pershendes!
eshte maje qe shkon deri tek indoeuropianizmi
sigurisht, teori e shpikur jo prej tij, por prej nje te ngjashmi anglez kohe me pare, te cilit i duhej india.

hipotezat qe cabej i shante shume i ke me thase tek indoeuropianizmi. dhe tek vete kepucari cabej qe qepte dhe pantallona dhe fustane.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin