Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

10 Temat e fundi Pickohet 1000here nga bletet.Teksas (Autor : Nova_Design - )           »          Pacienti psikopat qellon doktorin me pistolet (Autor : Nova_Design - )           »          Kelmendi: Mos pini Coca-Cola, ėshtė e regjimit qė po vret palestinezėt (Autor : legjenda - )           »          Kush e ndėrtoi Jerusalemin dhe kush e bėn historinė? (Autor : legjenda - )           »          Lufta e Shenjtė": Perandoria Osmane nė Luftėn e Parė Botėrore (Autor : legjenda - )           »          ISIS shkaterron Vende te shenjta Islamike (Autor : Duaje Siveten - )           »          Vajtja e Dules nė Athinė cėnon sigurinė e shtetit shqiptar (Autor : Dasius - )           »          11 fakte pėr tė kuptuar konfliktin Izrael – Gaza (Autor : legjenda - )           »          DioGuardi: Marrėveshja e Ohrit dėshtoi pėr faqe tė zezė (Autor : legjenda - )           »          Ore s'ju pyeta? (Autor : NIKOLA TESLA - )

Temė e mbyllur
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 09-07-2012, 21:11   #121
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,157
Thanks: 14
Thanked 70 Times in 68 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

http://www.youtube.com/watch?v=hOSLQ...hannel&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė  
Sponsor
i vjetėr 09-07-2012, 22:34   #122
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

http://www.youtube.com/watch?v=70P5r42Zg_s
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 10-07-2012, 00:45   #123
busavata
Dr. pėr Rock n' Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 7,925
Thanks: 316
Thanked 547 Times in 359 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

__________________
I know it's only rock 'n roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 10-07-2012, 00:50   #124
busavata
Dr. pėr Rock n' Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 7,925
Thanks: 316
Thanked 547 Times in 359 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

http://www.youtube.com/watch?v=e01t1wO6sYA
__________________
I know it's only rock 'n roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 10-07-2012, 00:51   #125
Eliot
.
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Postime: 565
Thanks: 20
Thanked 136 Times in 93 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Eliot ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Ndėrtohet Kompleksi Memorial Ibrahim Rugova
Pas gjashtė vjetėsh, njė lajm i mirė pėr familjen Rugova

“Familja Rugova janė tė lumtur qė mė nė fund pas gjashtė vjetėsh po nisė tė realizohet njė projekt i njė rėndėsie tė veēantė siē ėshtė Kompleksi Memorial Ibrahim Rugova. Pas shpalljes sė projektit ideor shpresojmė se nuk do tė ketė vonesa nė procedura dhe tė nisė ndėrtimi i Kompleksit Memorial Ibrahim Rugova”, thotė Uka Rugova pėr gazetėn “Bota sot”.

Kanė kaluar mbi gjashtė vjet kur ndėrroi jetė presidenti historik i Kosovės Ibrahim Rugova dhe qė nga ajo kohė askush nuk bėri asgjė deri mė tash pėr ndėrtimin e njė kompleksi memorial kushtuar jetės, veprės dhe punės sė tij. Varri i tij ka mbetur ashtu siē ishte qė nga vdekja. Mijėra qytetarė jo vetėm nga Kosova, por edhe nė e gjithė bota vazhdojnė tė vizitojnė e pėrkulen para Varrit tė presidentit Ibrahim Rugova, pėr tė cilin kujdesi ėshtė nė nivelin jo tė dėshiruar. Edhe pse tė gjithė e sidomos zyrtarėt e partisė sė tij qė e themeloi dhe drejtori mbi njė dekadė, thoshin se do tė shkojnė rrugės sė tij ata edhe pse e kishin pushtetin lokal dhe atė qendror nuk bėnė asgjė pėr ndėrtimin e njė memoriali...

Eliot nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 10-07-2012, 00:56   #126
Eliot
.
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Postime: 565
Thanks: 20
Thanked 136 Times in 93 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Eliot ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Llap dhe Llapiqka tjera ne kete teme,e di se figura e Rugove ju vret dhe do ju vret pergjithmone.
Edhe ky memorial do ju kall zemrat sa here ta shihni.
Mirepo memoriali me i mire per Rugoven ishte kur ne varrimin e ti i bene nderime mbi 1 milion njerez dhe qytetar te Kosoves ,poashtu me qindra burrshtetas te botes i bene nderime varrit dhe vepres se Dr Rugoves.

Ju jeni hiena te semura nga ndjenja e pushtetit,sepse e dini qe pushteti eshte vetem per luanet,e jo per hienat.
Eliot nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 10-07-2012, 01:00   #127
busavata
Dr. pėr Rock n' Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 7,925
Thanks: 316
Thanked 547 Times in 359 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Eliot edhe Tresteniku , nuk e di se a e keni vrejtun qe vetemse disa gjysmeanalfabeta jan kunder vepres se Ibrahim Rugoves ..

p.s. anė e mbanė kendon Kosova Ibrahim mo nuk bon nona ...
__________________
I know it's only rock 'n roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 11-07-2012, 23:33   #128
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006


ISA MULAJ:

NJĖ DOSJE 'KRIMESH' TĖ IBRAHIM RUGOVĖS NĖ KOMUNIZMIN MONIST DHE ATĖ PLURALIST

Pashtriku.org, 11. 07. 2012 - (Rilindja: Pėrkushtim dhe trishtim (Recension) - Autor: Bajram Kabashi, Botues: Prograf, Prishtinė, 2001, f. 440). Libri mbulon shumė lėmi kritike tė jetės dhe veprimtarisė nė Kosovė ndėrmjet periudhės 1982-1999 si politikė, luftė, arsim, terror, shantazhe, intriga, diferencime, nepotizėm dhe keqpėrdorime nė Rilindje, por edhe nė Shqipėri prej rėnies sė komunizmit deri mė 2000. Informatat qė popullsia i merrte gjatė asaj kohe ishin mė sė shumti nė formė interpretimesh nga ata qė kishin qasje nė mjetet e informimit si radio, TV, dhe shtypin ditor alternativ. Shtypi ditor alternativ ishte gazeta Bujku si vazhdimėsi e Rilindjes qė dilte pas mbylljes sė kėsaj tė fundit mė 05 korrik 1990 deri nė dhjetor 1998 (nė kėtė kohė kishin dalė edhe Koha Ditore dhe Kosova Sot), dhe nė Shqipėri ku ende botohej Rilindja me emėr tė pandryshuar. “Gazeta Bujku nė tė vėretė ishte gazeta Rilindja qė nuk lejohej tė botohej me kėtė emėr. Kėtė e kanė pasur parasysh edhe organet okupuese serbe, por paraqiteshin kinse nuk dinin gjė” (f.119).

Transformimi i Rilindjes nė feudalizėm e bujkrobė, dhe epilogu trishtues

“Rilindja”, ėshtė ky njė emėr i madh dhe shumė domethėnės nė ēfarėdo kuptimi. Shqiptarėt mė sė miri e mbajnė mend si periudhė historike me emrin “Rilindja Kombėtare” qė u dha atyre njė indentitet kombėtar mė tė formėsuar. Nė kėtė shkrim vėshtrohet njė Rilindje tjetėr nė njė pjesė tė territoreve shqiptare, atė nė Kosovė. Ėshtė fjala pėr gazetėn e vetme tė pėrditshme me kėtė titull nė gjuhėn shqipe gjatė periudhės sė komunizmit dhe sundimit tė dhunshėm serb. Autori ėshtė ish-gazetar i kėsaj gazete prej vitit 1982 e deri nė fund tė ekzistencės sė saj nė dhjetor 1998.


Kopertina e librit



Rilindja ishte njė rilindje nė komunikimin masiv dhe pėrpjekjve pėr avansimin e identitetit dhe dinjitetit tė shqiptarėve nė Kosovė qė kanosej nga dy lloj grupesh. I pari dhe kryesori ishte pushteti komunist jugosllavo-serb, kurse i dyti ishte ai i servilėve shqiptarė tė tyre brenda nė Rilindje me lidhje nė shėrbimin e sigurimit famėkeq UDB. Grupin e tretė e pėrbėnte njė grup gazetarėsh, ku pėrfshihej edhe Autori si personazh kryesor i librit, me orientim kah anticensura pėr interesin afatgjatė tė shqiptarėve. Nė kėtė trekendėsh kishte pėrplasje tė vazhdueshme nė raportin e forcave 2:1. Beteja e filluar me demonstratat e vitit 1981 qė pasoj me represalje tė mėdha ku u burgosėn aktivistėt dhe disidentėt kyē, po vazhdonte nė njė front tjetėr me qėllim tė njėjtė - atė tė luftės nėpėrmjet lapsit pėr vetėdijėsimin e popullsisė. Ishte ende koha e diferencimeve indeopolitike qė kishte pėrfshirė edhe disa gazetarė nė Rilindjes si tė dyshimtė ose jo aq sa duhet tė dėgjueshėm, ku u kėrkohej anėtarėsimi nė LKJ (Lidhja e Komunistėve tė Jugosllavisė). Autorit i bėhet presion pėr anėtarėsim nė LKJ se pėrndryshe nuk mund ta kryej detyrėn dhe ushtroj profesionin e tij. Ai edhe ėshtė marrė nė biseda informative rreth shkrimeve tė tij. Pasojat e mundshme pėr Autorin nė Rilindje gjithmonė i neutralizonte Ali Sutaj. Nuk kaloj shumė kohė dhe disa gazetarė, pėrfshi edhe Autorin, u pėrjashtuan nga LKJ pėr shkak se e kishin nėnshkruar Apelin 215 tė intelektualėve pėr mbrojtjen e autonomisė sė Kosovės. Pikėrisht nga “Rilindja” filloj dhe rrjedhi procesi i dorėzimit tė librezave tė Partisė dhe braktisjes sė saj.


Autori i librit



Libri mbulon shumė lėmi kritike tė jetės dhe veprimtarisė nė Kosovė ndėrmjet periudhės 1982-1999 si politikė, luftė, arsim, terror, shantazhe, intriga, diferencime, nepotizėm dhe keqpėrdorime nė Rilindje, por edhe nė Shqipėri prej rėnies sė komunizmit deri mė 2000. Informatat qė popullsia i merrte gjatė asaj kohe ishin mė sė shumti nė formė interpretimesh nga ata qė kishin qasje nė mjetet e informimit si radio, TV, dhe shtypin ditor alternativ. Shtypi ditor alternativ ishte gazeta Bujku si vazhdimėsi e Rilindjes qė dilte pas mbylljes sė kėsaj tė fundit mė 05 korrik 1990 deri nė dhjetor 1998 (nė kėtė kohė kishin dalė edhe Koha Ditore dhe Kosova Sot), dhe nė Shqipėri ku ende botohej Rilindja me emėr tė pandryshuar. “Gazeta Bujku nė tė vėretė ishte gazeta Rilindja qė nuk lejohej tė botohej me kėtė emėr. Kėtė e kanė pasur parasysh edhe organet okupuese serbe, por paraqiteshin kinse nuk dinin gjė” (f.119). Pėrse Serbia e lejonte daljen e Bujkut, Autori e sqaron kėshtu: “Kosova tė vetmin pushtet faktik e kishte administratėn pushtuese serbe, e nė rastin e Bujkut, udhėheqja e dhunshme serbe e njohur me emrin Panorama [nė pallatin e shtypit tė Rilindjes] me ndihmėn e disa udhėheqėsve tė gazetės ka vjelė tatime tė majme dhe njė profit tjetėr qė ėshtė ndarė ndėrmjet disa udhėheqėsve serbė dhe shqiptarė. Kėshtu vazhdimisht deri pak para se tė pėrfundonte viti 1998” (f.125). Nė libėr tregohet edhe pėr rrogat deri nė 4.600 marka pėr disa gazetarė kosovarė si korrespondent nė Shqipėri dhe Zvicėrr qė ishin tė lidhur me “klanin”, ndėrkohė qė shumė gazetarėve tjerė nė po tė njėjtėn gazetė (Bujku) si Autorit i cili kishte punuar dy vite pa marrė asnjė rrogė, u mungonin kushtet elementare tė punės dhe jetės. Nė faqe 192 shfaqet njė foto e Autorit, i ulur kėmbėkryq nė kauē pranė makinės sė shkrimit tė vėnė nė njė karrige tė thjeshtė druri, me kėtė sqarim: “Nė funksion tė informimit, edhe kur ballfaqohesha me mungesėn e kushteve elementare tė punės: Duke shkruar pėr gazetėn Rilindja nė banesėn private nė ish lagjen Taslixhe tė Prishtinės (fotografuar mė 30.05.1995)”. Pėr poshtėrimin e mundit dhe sakrificės jepen argumente tė bollshme sa edhe pėr oportunizmin dhe keqpėrdorimin e mjeteve dhe misionit tė informimit nga tė tjerėt brenda tė njėjtės gazetė. Nė mes tjerash, ėshtė e trishtueshme se pėrkundėr represionit serb ndaj popullsisė, ndikimi politik i LDK-sė (Lidhjes Demokratike tė Kosovės) si pasardhėse e LKJ-sė nė udhėheqėsinė e gazetės e kishte transformuar Rilindjen nė feudalė dhe bujkrobė. Po shkėpusim njė nga citatet qė tregojnė kėtė degjenerim dhe shpėrfytyrim: “Nė njėrėn anė angazhoheshim t’i jipnim zemėr popullit qė poshtėrohej nga Serbia e nė anėn tjetėr ishim dyfish tė poshtėruar nga pushtimi serb dhe poshtėrimi i klaneve drejtuese tė gazetės. Kėta tė ashtuquajtur gazetarė, redaktorė dhe kryeredaktorė tė Rilindjes, gjithmonė ardhjen nė krye tė gazetės e kanė kuptuar afrim te qypi i arit, tek prona e tyre, tek pasurimi qė mund ta arrinin nga angazhimet tejet sakrifikuese tė ‘bujkrobėrve’! Dhe, mendoj se edhe vetė zėvėndėsimi i emrit tė Rilindjes, pikėrisht me emrin Bujku pėr gazetėn e pėrditshme gjatė atyre viteve, vetvetiu ka folur pėr kėtė farė mentaliteti tė ulėt. Ishin tė tjerėt qė i korrnin frytet e punės sė madhe ‘lavėrtare’ tė ‘bujqve’” (f. 124).

Cilat janė disa nga 'krimet' e Ibrahim Rugovės si komunist dhe ‘demokrat’?


Rolin e padiskutueshėm nė shumicėn e tė zezave qė e mbėrthyen Kosovėn prej mes viteve 1980-ta e kėtej e kishte LDK-ja, ideologu i saj Ibrahim Rugova dhe familja e tij. Rrustem Rugova ishte nga familja e Ibros, gazetar i Rilindjes dhe korrespondent i saj nga Istogu, njė bashkėpunėtor i hapur dhe i zellshėm i UDB-sė serbe. Siē rrėfen Autori, vėllai Salih Kabashi kishte pasur njė polemikė me piktorin ēetnik nga Tivari Sava M. Laban nė revistėn javore tė Beogradit NIN kur ky fundit i sulmonte figurat kombėtare shqiptare tė Hasan Prishtinės, Isa Boletinit dhe Azem Bejtės. Rrustės i kishte mbetur hatri fort pėr reagimin e Salihut kundėr fyerjeve tė ēetnikut kundėr heronjėve shqiptarė. Disa vite mė herėt para kėsaj ngjarje, Rrusta kishte zhvilluar njė bisedė me Salihun dhe fotografine pėr Rilindje tė cilėn nuk e kishte botuar. Nė vend se ta dorėzonte nė Rilindje, Rrusta e kishte dorėzuar fotografinė e Salihut nė UDB-nė e Pejės, ku pas arrestimit Salihun e torturojnė dhe njė UDB-ash i thotė: “Ja si je bėrė tashti si ***, e ēfarė bukuroshi ke qenė!” (f. 41). Tė tilla ishin intrigat e Rrustės. Por lulė Rrusta ēka ka qenė Ibra (Ibrahim Rugova) gjatė regjimit serbo-komunist. Jemi ende me familjen e Rugovės rreth Rilindjes; ende nuk i ka ardhur radha tė zezave nė ‘demokraci’.

Ibra ishte njė komunist, por vetėm pėr interesa tė serbėve dhe kundėr shqiptarėve. Si kritik letrar, ėshtė i njohur pėr pasqyrimin e shėmbėlltyrės sė “shokut Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”, anipse Tito nuk ka qenė kurrfarė letrari a publicisti; gjithsej i ka pasur 4 vjet shkollė. Gjatė viteve 1980-ta fshesa serbe kishte filluar njė ofensivė tė egėr kundėr Entit tė Teksteve dhe Mjeteve Mėsimore tė Kosovės me pasoja shkatrruse pėr kulturėn shqiptare tė cilėn redaktori i kėtij Enti, Abdyl Ramaj, me tė drejtė e kishte quajtur librocid. Komisioni pėr Kulturė i LKK-sė (Lidhjes Komuniste tė Kosovės) kishte ndėrhyrė pėr heqjen nė mėnyrė tė prerė nga planprogrami i gjuhės dhe letėrsisė shqipe si dhe historisė veprat e Ismail Kadaresė, Dritėro Agollit, Ali Podrimjes, Rushit Ramabajės, Arif Demollit e shumė tė tjerėve. Pas kėtij vendimi Autori boton njė raport pėrmbledhės nė Rilindje. Shqetėsimet e opinionit publik ishin shumė tė mėdha. Dhe ēka ndodhi menjėherė. “Njė ditė mė pas u mbajt mbledhja e Komisionit pėr Kulturė tė LSSP-sė (Lidhjes Socialiste tė Popullit Punonjės tė Kosovės), ku posaqėrisht i pakėnaqur ndaj shkrimit tim qe treguar Ibrahim Rugova, i cili qysh shkroi Rilindja tė nesėrmen, e shprehte shqetėsimin e tij pėr ‘mėnyrėn e paraqitjes sė ēėshtjes nga ana e gazetarit nė gazetė’! Nėse deri atėherė nuk kishte ndonjė gisht politik a policor tė drejtuar ndaj meje, problematizimi qė Rugova i bėnte ēėshtjes, respektivisht mospajtimi i tij i pakuptueshėm me raportin tim gazetar ndikoi qė tė vihesha nė shėnjestrėn politike edhe mė shumė” (f.73). Pas reagimit tė Rugovės, gazetari menjėherė ftohet pėr bisedė informative tek shoku Ekrem Arifi (kryetar i Konferencės Aksionale tė LKK-sė). Ishte Ali Sutaj ai qė e kishte shpėtuar gazetarin nga pasojat e mundshme pėr ‘veprimtarinė armiqėsore’ - vetėm pse e informonte publikun pėr librocidin nė kulturėn shqipe nė favor tė sė cilės dukuri kėmbėngulte Ibra. Aliu i bėnte me dije Autorit se ke bėrė mirė, por ruaju ngapak se vjen koha e zbardhjes sė kėsaj errėsire. I tillė ishte kėrcėnimi nga xhelati komunist i coft Ibrahim Rugova por qė i kishte prapa ata qė do ta ruanin edhe mė vonė si sytė e ballit (UDB-nė serbe) dhe nuk duronin pushtet tjetėr shqiptar nė Kosovė gjatė viteve 1990-ta pos tė kėtij jo shqiptari tė cilin vetėm njohja e gjuhės shqipe e ka identifikuar si tė tillė se asgjė tjetėr nuk e lidhte me kėtė identitet. Nėna e Rugovės quhej Savka Radulloviq nga Prijepolje e Malit tė Zi e cila nė fshatin Cerrcė njihej si nėna Sofė, kurse babai i vėrtetė dyshohet se ishte njė rom me emrin Ramadan. Babain e supozuar tė Rugovės ose bashkėshortin e Sofės, Ukėn, e ka eliminuar LNDSh-ja (Lėvizja Nacional Demokratike Shqiptare) pėr shkak tė lidhjes sė tij me miqtė serbo-malazez. Eliminimi i tij ka ndodhur 11 muaj para se tė lindte Ibrahim Rugova, ndėrsa fanatikėt e LDK-sė mundohen tė gėnjejnė se Ukėn e kanė vrarė ēetnikėt (miqtė e tij), ēka nuk ėshtė e vėrtetė.

Kur Serbia mbylli shkollat shqipe nė Kosovė ose uzurpoj objektet publike, arkitekti i planit pėr organizimin e mėsimit nėpėr shtėpia private ishte Halim Hyseni, drejtor i Entit Pedagogjik tė Kosovės. Si nė ēdo moment tė rėndėsishėm tė organizimit proshqiptar, ishte Ibra ai qė e kundėrshtonte njė nismė tė tillė. “[M]ėsimin alternativ nėpėr ‘shtėpitė-shkolla’ e kundėrshtonte Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė krye me Ibrahim Rugovėn, meqenėse konsideronin se ėshtė ‘mė mirė tė lejohet humbja e njė apo dy viteve shkollore, se sa qė pėr shkak tė insistimit pėr mbajtjen me ēdo kusht tė procesit arsimor, tė provokohet politika pushtuese serbe, dhe ashtu tė nxitet lufta nė Kosovė!” (f. 77). Ja se ēfarė vizioni largpamės kishte Ibra dhe LDK-ja pėr popullin. Donte tė na linte tė gjithėve analfabetė. Kur filloj mėsimi alternativ dhe u bė shumė e qartė se nuk ishin nė pyetje njė apo dy vite, ishte Rugova ai qė me ēdo kusht donte ta pėrvetėsonte njė proces tė tillė pėr qėllime propagandistike. Nė fillim e kishte kundėrshtuar haptas dhe me forcė, tash “me pėrkrahėsit e vjetėr dhe tė rinj nuk donte ta lejonte asnjė ndryshim, duke konsideruar funksionimin e tillė tė procesit edukativo-arsimor si ‘institucionin mė tė rėndėsishėm tė realizimit faktik tė shtetėsisė sė Kosovės’!...politika e Rugovės shkonte rrugės tjetėr; ajo angazhohej pėr njė rini shkollore e studentore tė heshtur, tė pėrkulur, pra pėr pacifikimin praktik tė saj, mu ashtu qysh i ėshtė pėrshtatur gjithmonė Serbisė”! (f.78-79). Kthehet pėrsėri shoku Ibro i LSPP-sė pėr t’i dalė nė udhė Autorit rreth punėve administrative brenda Rilindjes/Bujkut duke urdhėruar qė arka e saj tė mos hapet pa kurrfarė kontrolli pas dyshimit se kryeredaktori i ri i LDK-sė Ruzhdi Demiri i ka tretur 100.000 marka gjermane.

Ibrahim Rugova



Lufta e komunistit proserb Ibro kundėr alternativave politike shqiptare ishte shumė e efektshme. Opozita kryesore e LDK-sė nė fillim tė viteve 1990-ta ishte UNIKOMB-i (Partia e Unitetit Kombėtar) qė udhėhiqej nga intelektuali i madh shqiptar i fushės sė shkencave politike, Ukshin Hoti, dhe Partia Shqiptare Demokristiane (PShDK) e udhėhequr nga Lazėr Krasniqi, siē e cilėson Autori, njė njeri me natyrė kryengritėse. Ukshini kishte specializuar nė universitetet amerikane nė Ēikago, Harvard dhe Uashington D.C. Ukshinin tė cilit edhe sot nuk i dihet fati dhe kapacitetin e tij intelektual nuk kanė mundur ta durojnė as Serbia e as dora e zgjatur e tyre LDK me Ibron. “Ukshini ndėr tė tjera pati deklaruar [nė fjalėn e mbrotjes para gjyqit tė mbajtur mė 29 shtator 1994 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren] se: ‘Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės (lexo drejt: me kėrkesėn e LDK-sė dhe Ibros personalisht)” (f. 189). Pas eliminimit nga PShDK tė Lazėr Krasniqit, Rugova absorbon kėtė parti si dhe atė Liberale tė Gjergj Dedajt. Ndryshe, Rugova me ndihmėn e pushtetit tė Millosheviqit do t’i burgoste Mark Krasniqin dhe Gjergj Dedajn po tė mos bėheshin vegėl e tij. Pėr burrė tė mirė nuk e ka lėnė kurrė. Ēėshtje ishte vetėm nėse Ibra kishte zotėsi pėr tė ekzekutuar vendime tė ēuditshme qė i kishte nė mendje, ēka vėrehet edhe me kėrcėnimin publik kundėr Autorit nė njė rast tjetėr, ku shkaku i njė pyetje shumė tė logjikshme nga gazetari ishte ndėrprerė konferenca pėr shtyp:

- Zoti kryetar, Ju vazhdimisht e theksoni se Kosova ėshtė nė qendėr tė vėmendjes sė bashkėsisė ndėrkombėtare. A mund tė na i pėrmendni disa prej rezultateve tė kėsaj vėmendjeje?

- Duhet me pasė kulturė komunikimi...Kosova nuk ka brina. Kur t’i ban brinat, do ta shohish! (f.208).



Lexoni dėshminė nė faqen 208 tė librit "Rilindja…"



Pėr mė tepėr lexoni tė plota faqet 208 - 209 tė librit "Rilindja…"




Politikės dhe filozofisė rugoviane pacifiste tė pakuptimtė ku me shqiptarėt pushteti serb eksperimentonte si tė donte, i kishte dhėnė grusht tė fortė njė dash i njė bariu shqiptar nga Pozharani i Vitisė, i cili sipas lajmit tė botuar nė Ekspres-Politika tė Beogradit me brirėt e tij kishte lėnduar rėndė e lehtė katėr serbė, njėrin prej tyre rėndė. Autori mė tė drejtė satirizon se dashi patriot ua kishte shpėtuar shqiptarėve.

Publiku kosovarė, por edhe ai nė shtetet tjera, edhe sot i mban mend disa qėndrime tejet skandaloze tė Ibros rreth UĒK-sė (Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės) si “dorė e zgjatur e Serbisė”, “pjellė e UDB-sė” e shumė etiketime e fyerje tjera. Autori duke qenė nė rrjedhat e tė gjitha atyre deklarimeve mė tepėr se kushdo tjetėr, sjellė fakte plotėsuese tė qndrimeve tė Ibros prej cinizmi tė padurueshėm duke e pėrdorur shprehjen “tė frustruarit” pėr ushtarėt e UĒK-sė edhe kur kėta dilnin publikisht dhe vriteshin duke luftuar kundėr ushtrisė dhe policisė serbe. “Simpatia pėr aksionet e tyre [UĒK-sė] gjithnjė e mė shumė ndihej nė popull, pėr aq sa propagandėn e zezė ndaj tyre e udhėhiqnin fanatikėt e LDK-sė, tė cilėn guerilėn e re e paraqisnin si ‘dorė tė zgjatur tė Serbisė’ dhe ‘serbė qė vrasin serbė, pėr t’ua lėnė fajin shqiptarėve!” (f. 234). Nėse shumica e shqiptarėve tė Kosovės janė aq tė vėrbėr nė kokė sa ta vlerėsojnė tė zezėn si tė bardhė, atėherė, siē e kam theksuar shpesh nė disa shkrime (unė, jo Autori i librit) ekzistenca e kombeve dhe popujve tjerė gjithmonė ėshtė pėrparėsi edhe pėr vetė shqiptarėt pėr t’i ndihmuar ta bėjnė kėtė dallim dhe pėr mbrojtjen e sė mirės nga e keqja. Autori ka pasur rastin t’i pėrcjellė hulumtimet e disa psikologėve e psikiatėrve norvegjez (Autori gjendet nė Norvjegji prej prillit 1999) me njerėzit nga rajoni i luftės nė Kosovė. Ju e dini se ēka janė psikologėt dhe psikiatrėt. Kur njė mik i Autorit zhvillonte bisedė me njė psikiatėr, ky i fundit i thotė: “Kam lexuar diku se lideri juaj [Ibra] ushtarėt e UĒK-sė, ata qė kanė dalė tė luftonin pėr Atdhe, i ka quajtur tė frustruar [i ka quajtur edhe me emėrtime tjera mė tė zeza!]! Po, ata kanė qenė tė frustruar, sepse u ka munguar liria! Po, mirė, lideri Rugova ka jetuar nė liri qė s’paska qenė i frustruar!?, na thoshte me habi” (f.147). Nė tė vėrtetė Rugova ka pasur liri sepse asgjė nuk e lidhte me shqiptarėt e vėrtetė pėrkundėr se u pėrpoq tė bėhet i tillė nėpėrmjet shumė njerėzve tė atėhershėm dhe tė sotshėm qė kanė marrė mėsim dhe janė formėsuar nė karakter nga fallxhoret maxhupe tė cilat kanė qenė mjaft tė angazhuara nėpėr familjet shqiptare si kėshilltare pėr t’ua treguar fatin. Kur vriteshin ushtarėt e UĒK-sė Ibra i pėrdhoste me shprehjen se po vriten serbėt ndėrmjet vete. Kur serbėt masakronin shqiptarėt, Rugovės i ėshtė dukur sikur serbėt po masakrohen ndėrmjet vete. Edhe kur kriminelėt serbė pėrdhunonin dhe mbysnin vajzat dhe gratė shqiptare, pėr Rugovėn duket tė ketė qenė pėrdhunim i serbėve tė femrave serbe. Rugova, duke qenė vetė kopil me gjak tė pastėr maxhup-shkau, kishte njė imagjinatė tė tillė djallėzore kundėr njė populli tė cilit nuk i pėrkiste gjenetikisht. Faktin se Rugova ishte nė liri nėn pėrkujdesjen e Millosheviqit dhe UBD-sė kur shumicės sė shqiptarėve tė cilėt kinse ai i pėrfaqsonte pėrndiqej mizorisht, e vėrteton edhe ēpifani pėrfid, Adnan Merovci, shef i protokollit tė Ibros. Propaganda e LDK-sė po vazhdonte edhe nė kulminacionin e pėrndjekjes sė shqiptarėve nga Kosova kur Adnani mė 20 prill 1999 nė njė intervistė pėr tė pėrditshėm “Fakti” tė Shkupit kishte deklaruar se “Rugova ka vendosur tė qėndroj kėmbėkryq nė Kosovė, aty ku edhe i ka rrėnjėt”. Kuptohej qartė se cilat rrėnjė - tė Shėrbimi i Sigurimit Serb i cili “[H]erė ia hapte gojėn [Rugovės] pėr tė shqiptuar ndonjė mendim palidhje, ndėrsa herėn tjetėr e bėnte tė shkulej sė qeshuri - histerikisht - nga kėnaqėsia pasi vendit tė tij ‘s’i kishte ndodhur kurgjė! Mirėpo, ai gjest i vullnetit tė mirė tė Serbisė shprehej me faktin se Adnan Merovcin e kishte dėrguar t’i rivinte kontaktet me udhėheqės tė tjerė tė LDK-sė nė Shkup...” (f. 391). Njė inskenim nga grupi humorist “Stupcat” pėr stilin e bashkėpunimit ndėrmjet Adnan Merovcit dhe Ibrahim Rugovės gjatė takimeve dhe prezentimeve tė ndryshme, mund ta shikoni nga kjo adresė:




Mėsimi nga “filozofia rugoviane”

Rilindja: Pėrkushtim dhe trishtim ėshtė njė pasqyrė reale koxha ndryshe i ngjarjeve qė shumica prej nesh i kemi marrė nė formė shabllone pa i parė dhe pėrjetuar si Autori. Gjersa Kosovėn po e brente nė ēdo anė pushteti i dhunshėm serb, brenda nė Rilindje/Bujku paturpėsisht vazhdonin keqpėrdorime tė mėdha, pėrvetėsimi i rezultatit dhe poshtėrimi i tė tjerėve pėr interesa individuale e klanore, ose siē thonė shpesh njerėzit zgjate Zot kėt mot, ani pse ishte mot shumė i ligė qė do tė sillte pasoja edhe mė tė mėdha kolektive. Pėr marre nuk linin gjė pa bėrė (sikur sot shumica e mediave) duke mos e ditur pėrgjegjėsinė e informimit tė publikut. Nė kėso raste, veprimet e armikut tė jashtėm (pushtetit tė dhunshėm tė Serbisė) ishin tė pritshme nė njė kohė tė caktuar pėr t’u japur mėsim bashkėpunėtorėve keqpėrdorues nė Rilindje se dielli i tyre eksploatues ndaj bashkėkombasve tė vet pėrendon nė momentin kur pushteti i huaj nuk ka mė interes prej tyre dhe nuk do t’i kursej as ata dhe as qė do tė ketė ndonjė konsideratė pėr dobitė qė i kanė sjellė. Tė gjithė pa dallim i kishte hedhur nė baltėn e Bllacės nė tokėn e askujt ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė nė fillim tė prillit 1999. Vetėm aty kishte vend pėr tė gjithė pa diskriminim dhe diferencim. Nė kėtė ‘bashkim’ kishte ēdo lloj njeriu dhe profesioni; tė menēur, budallenjė, akademikė, profesorė, politikanė, gazetarė, studentė, nxenės, biznesmenė, tė varfėr, gra, fėmijė, pleq. Autori tregon se pikėrisht tė pasurit dhe ndonjė ‘vizionarė’ i Rilindjes ishin ata qė vraponin mė sė shpejti nė marrjen e bukės humanitare. “[Behluli] u ngrit rrėmbimthi tė siguronte bukė. U mundova ta takoja, por nuk munda pėr shkak tė tollovisė sė madhe. Kurrė se kisha parė Behlulin [Behlul Jasharin, gazetarin e njohur tė Rilindjes dhe njėri ndėr shokėt mė tė mirė tė Autorit qė atėherė punonte edhe si korrespondent i ATSh – Agjencisė Telegrafike tė Shqipėrisė nga Prishtina] aq tė shqetėsuar. Aq shumė ka qenė i dhėnė pas profesionit sa qė ndodhte qė tėrė ditėn rrinte pa futur gjė nė gojė. Tash Behluli ishte i uritur! Tri vite mė herėt Behluli e pati botuar njė reportazh imagjinativ nė Bujkun e vitit tė ri [1996], njė shkrim mjaft optimist me tė cilin e parashihte ēlirimin e Kosovės, qė duhet tė ndodhte njė vit pė vonė [1997], andaj me raportin e tij imagjinativ pėr ardhjen e lirisė nė Kosovė njoftonte nga kati mė i lartė i Pallatit tė Shtypit, aty ku sipas imagjinatės sė tij ishte hapur njė restorant luksoz. Atėherė i pata thėnė se raportin e tillė imagjinativ, me tė cilin do ta njohtosh ATSh-nė, ndoshta do tė kesh rast ta bėsh nga Kukėsi! Kur e pashė nė Bllacė, doja t’i thoja qė t’i raportonte ATSh-sė prej atyhit...”.

I ndodhur vazhdimisht nėn shantazhe dhe kurtha qė nga komunizmi monist dhe ai pluralist (ky i fundit i shqiptarėve), pėrndjekje tė familjes (burgosjen e vėllait Salih Kabashi, po ashtu publicist dhe themelues i gazetės Alternativa-Republika) njė moment kritik qė ka munduar t’ia ha kokėn gazetarit (Autorit) ia vlen tė mbahet mend. Ai i vrasjes sė katėr shqiptarėve nga familja Hoxhaj nė fshatin Uēė tė komunės sė Istogut nė mbrojtje tė shkollės shqipe (atėherė tė organizuar nėpėr shtėpi private). Autori nė cilėsinė e gazetarit, edhe mė herėt kishte dėrguar rreth dyzet shkrime nė Rilindje prej tė cilave ishin botuar vetėm pesė – gjashtė! Pėr rastin e Uēės pėrgatit njė raport me shumė hollėsi dhe kishte arritur tė siguroj emrin e policit vrasės serb qė ishte nga Osojani i komunės sė Istogut. Redaksia i kishte hequr shumicėn e atyre detajeve dhe e kishte gjymtuar dukshėm shkrimin sa qė nuk ngjante me atė tė Autorit, por e kishte lėnė emrin e kriminelit serb. Ndonėse emri i vrasėsit, siē pajtohet edhe Autori, ishte nė rregull, heqja e detajve tjera dhe spikatja e emrit ka mundur t’i kushtojė shtrenjt gazetarit nga vrasėsi tė cilin e kishin transferuar nė stacionin policor tė Gurrakocit (vendlindja e Autorit) ‘pa qėllim’. “Sa herė qė qėndorja atje [nė shtėpi, nė Gurrakoc], ai [vrasėsi serb] mė pėrcillte dhe mundohej ta gjente rastin dhe ēastin pėr tė mė veēuar...shihej se donte tė mė hakmerrej” (f.161). Hakmarrja me siguri se do tė vinte po tė mos vritej vrasėsi gabimisht nė Klinė nga policia serbe ku e kishin transferuar me detyrė. Vrasėsi kishte dalė natėn pranė stacionit policor nė Klinė i dehur pėr tė shkrepur njė batare. Kolegėt e tij duke menduar se janė sulmuar nga UĒK-ja shtijnė nė drejtim tė tij duke e kėputur pėrgjysmė me plumba.

Kjo ėshtė vetėm njė hyrje rreth sakrificės sė gazetarit nė kohėt historike pėr popullin e tij qė mbeti i painformuar dhe i pa pėrgatitur rreth tragjedisė sė pashmangshme qė do t’i vinte si kolektiv. Asgjė nuk ka ndryshuar edhe sot nė mentalitetin e kėtij populli si rezultat i moszhvillimit dhe emnacipimit tė trurit, e sidomos nė sferėn e lapsit dhe komunikimit masiv. Po tė bėjmė njė analogji tė gjendjes sė sotme tė kėsaj lėmie me atė periudhė, mund tė themi se e njėjta praktikė vazhdon me metoda tė ngjashme. Ėshtė acaruar dhe thuajse pranuar si ‘vlerė’ veprimtaria e oportunizmit, nepotizmit, korrupsionit, poshtėrimit, vjedhjeve dhe pėrvetėsimit tė rezultateve tė tė tjerėve. Pėsimi kur populli masovikisht e pa veten tė hedhur nė baltėn e Bllacės pėr vdekje tė ngadalshme (dhe nėpėr male tjetėrkund) nuk i ka sjellė kurrfarė mėsimi. Ėshtė po ky popull qė lejon tė futen nenet 37, 38, dhe 39 nė Kodin Penal tė Kosovės me tė cilat parashihet penalizimi i gazetarėve. Ėshtė po ky popull (mendohet pėr shumicėn) qė u cilėson si budalla, tė marrė, psikopat e ēka mos tjetėr sa herė qė ju e denonconi dhe luftoni tė keqen e pėrbashkėt. Dashamirėt mė tė mėdhenj, duke pėrfshirė edhe ata brenda familjes, mund t’iu kėshillojnė: “Kqyri punėt tua e mos i shti veti therrė n’kamė t’shonsh”, ndėrsa nė rast se edhe bėheni viktimė e sakrificės pėr kauzė tė drejtė, ka gjasa tė nxjerrin “vlerėsimin” se “mirė ia kanė bėrė se iu krujke pa nevojė”. Kjo tė bėnė tė pendohesh e tė turpėrohesh skajshmėrisht pse je pjesė e kėtij populli dhe kombi. Pyetja mė e shpeshtė nė shumė raste ėshtė: “A thua, pse unė ekzistoj nė kėtė kohė, u pėrkas kėtyre njerėzve; pse i njėjti si jam kėshtu nuk mė ka rastisur tė jem kinez, indian, anglez, apo i ēfarėdo populli tjetėr por i kėtij”? Testoni dhe analizoni me kujdes mentalitetin e kėtij populli duke filluar nga anėtarėt e familjes. Bisedoni seriozisht me ta. Ēdo kund e hasni atė mentalitetin se “s’ka mujt ai me i kqyr punt e veta po me ia ba vetit”. Nė bazė tė kėsaj logjike, tė gjitha ato vrasje, masakra dhe flijime qė janė bėrė nė Kosovė, janė tė arsyetuara me atė se viktimat s’kanė mujt me i kqyr punt e veta! Por e vėrteta reale ėshtė krejt ndryshe. Qindra mijėra njerėz qė u hodhėn nė njė trekendėsh balte brenda ditėve qė nuk kanė mundur ta imagjinojnė as fantazerėt mė tė mėdhenj, e ka vetėm njė sqarim preciz – te mentaliteti i ultė e i poshtėr i popullit “me i kqyr punt e veta”. Pse ky popull nuk i shikonte punėt e veta por shkonte pėr tė vdekur kolektivisht nė baltėn e territorit asnjanės? Nėse dreqi ekziston nė realitet, ai ka gjasa tė jetė vetėm nė shpirtin e kėtij mentalieti tė mprapshtė tė shumė shqiptarėve qė pėrqeshin, pėrbuzin dhe poshtėrojnė sakrificėn e lapsit nė luftimin e sė keqes kolektive.

Pas masakrės nė fshatin Uēė, po t’i kishte ndodhur ndonjė hakmarrje me pasoja tragjike Autorit, tė tjerėt qė nuk janė prekur drejtpėrdrejtė nga ai rast, do tė shpreheshin: “Ia ka bėrė vetes se iu krujke atina me shkru kur i dike pasojat”, pikėrisht siē thonė edhe sot shumica e popullit (ju lutem secilit testojeni kėtė mentalitet). Ndėrkaq, kur i godet hataja, shprehen dhe ankohen sikur plaka 90 vjeēare pas masakrės nė Uēė: “Kuku ēka i ka gjetė prej shkaut! Kemi pas kujtue se mą nuk do t’na vret dora e shkaut, por qe, ia nisi apet. Kallxoi krejt dyjes, n’mujsh, ēka po na bon shkau”! (f.154). Kėtė kod nė mentalitetin e shumicės dėrmuese tė shqiptarėve e kam kuptuar, por nuk jam nė gjendje ta sqaroj sa duhet (sepse ka elemente tė dreqit brenda!) dhe nuk po mundem t’ia gjejė tharmin e tij. Nė rastet kur dikush ua masakron gjysmėn e familjes, gjysma e mbetur do tė kėrkojnė nga Bajram Kabashi dhe Isa Mulaj t’i “kallxojnė krejt dyjes” se ēka ka ndodhur. Nė tė kundėrtėn ose kur i ndodh tragjedia tjetėrkujt dhe Bajrami ose Isa bien viktimė tė hakmarrjes pikėrisht se kanė dashur ta denoncojnė jo pėr “krejt dynjanė” por sė paku brenda popullit tė tyre, shumica do tė shprehen kėshtu: “Po na dhimbsen shumė, veē me fol t’drejtėn edhe kanė lyp, se kanė mujt me mshel gojėn e me i kqyr punt e veta”. Por nėse tash vjen shkau i bėnė kėta sallatė me thika e bajoneta, kėrkojnė Bajrama e Isa ku janė e ku s’janė me i kallxu krejt dyjes se veē shqiptarėve nuk mjafton! E di njė metodė qė e ka praktikuar NKVD-ja pėr zhbėrjen ose zhdukjen e njė mentaliteti tė ngjashėm, por nuk mund ta elaboroj pa qenė i sigurt se ekziston vendosmėria e shumė njerėzve pėr zbatimin e saj nė Kosovė. Nė mungesė tė zbatimit tė kėsaj metode, serbėt pėrsėri mund t’i bėjnė bashkė shqiptarėt nė trekendėshin e baltės ku ka vend pėr tė gjithė, ta zėmė, pas 120 viteve! Mirėpo, duke e ditur se historia nė kohė nuk pėrseritet me skenare tė njėjta, atėherė ėshtė e sigurt se serbėt nuk do t’i hedhin shqiptarėt nė baltėn e Bllacės, por do t’i mbysin krejt brenda nė Kosovė! Plani i serbėve ėshtė qind pėr qind kėshtu dhe i realizueshėm sepse ne duhet t’i kqyrim punėt tona deri nė momentin kur tė na lėnė ata! Vetėm rreziqet e jashtme shpesh herė e kanė ērregulluar kėtė mentalitet tė ēuditshėm tė kėtij populli prej ‘kanibalizmit tė brendshėm’, por nuk kanė qenė nė gjendje t’i jepin ndonjė mėsim sepse vetė populli nuk do tė mėsoj edhe nėse zhduket si qenie. Mbi tė gjitha, ėshtė pėr t’u dhimbsur vendi i bukur me shkėmbinj, fusha, pyje, kaēa, manaferra, se populli jo derisa nuk i merr gjėrat nga kėndvėshtrimi real dhe nuk ka kontakt me realitetin e ngjarjeve tė kėsaj bote.

Isa Mulaj, Prishtinė, 10. 07. 2012
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 11-07-2012, 23:41   #129
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 829
Thanks: 8
Thanked 22 Times in 19 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Mė 1994 e pata ba ni intervisėt pėr “Zėri”, me shqetėsim t’madh e pyeta: Zotni Rugova a menoni se keni me ia dalė kauzės suej, a ka me mbetė diēka p’ej Kosove?

“NATO do tė na mbrojė”, m’tha dhe po kėtė fjali e vuna pėr titull.

Kjo edhe ndodhi.

Njė vit ma pėrpara, ne muhabete miqsh ai thoshte: “Kemi me e pritė ditėn qe me shkue pėr kafe n”Tiranė e me u kthy n’mramje nė familje.”

Edhe kjo ndodhi.

“Kėrkojmė ni shtet t’pavarun e neutral, t’hapun ndaj Shqipnisė e Serbisė”, po thoshte ai.

E sot BE-ja po e do pikėrisht kėtė, shihni me kujdes ēka asht menaxhimi i integruem i kufijve. Pra ndodhi edhe kjo!
__________________
pojo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 12-07-2012, 00:38   #130
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga trestenik Shiko postimin
Mė 1994 e pata ba ni intervisėt pėr “Zėri”, me shqetėsim t’madh e pyeta: Zotni Rugova a menoni se keni me ia dalė kauzės suej, a ka me mbetė diēka p’ej Kosove?

“NATO do tė na mbrojė”, m’tha dhe po kėtė fjali e vuna pėr titull.

Kjo edhe ndodhi.

Njė vit ma pėrpara, ne muhabete miqsh ai thoshte: “Kemi me e pritė ditėn qe me shkue pėr kafe n”Tiranė e me u kthy n’mramje nė familje.”

Edhe kjo ndodhi.

“Kėrkojmė ni shtet t’pavarun e neutral, t’hapun ndaj Shqipnisė e Serbisė”, po thoshte ai.

E sot BE-ja po e do pikėrisht kėtė, shihni me kujdes ēka asht menaxhimi i integruem i kufijve. Pra ndodhi edhe kjo!
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 12-07-2012, 11:17   #131
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 829
Thanks: 8
Thanked 22 Times in 19 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era

Perafersisht keshtu tingellonte "I ndjeri Ibrahim Rugova ka qene nje figure komplekse
te gjithe ata qe nuk munden ta lexojne i shpallen lufte deri ne vdekje si lakuriqet.
U lind per mos te vdekur e vdiq ne menyre qe te lind fryti i tije nga ideali per paq dhe liri.
Lehte eshte te behesh i madh ne mesin e te medhenjeve por eshte veshtire te depertosh
nga radha e vegjelise.Shpirti i pushofte ne kopshtin e Zotit!amiiin.
__________________
pojo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 12-07-2012, 14:43   #132
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,157
Thanks: 14
Thanked 70 Times in 68 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

IBRAHIM RUGOVA DHE DIASPORA SHQIPTARE E AMERIKĖS

Afrimi i Kosovės me SHBA-tė njė fitore historike

Nuk ka fitore tė pėrsosur, por afrimi i Kosovės me Shtetet e Bashkuara ėshtė fitore historike. Ata qė i kundėrshtojnė kėto lidhje nuk janė nė rregull. Pėrveē Shteteve tė Bashkuara, pėr kėto lidhje kanė meritė shqiptarėt e Amerikės dhe dr. Ibrahim Rugova. Pėr shqiptarėt e Amerikės Ibrahim Rugova simbolizonte vuajtjet e Kosovės dhe pėrpjekjet pėr liri.

Pėr Kohėn Javore: Gjekė Gjonlekaj/ New York

Pėr popujt e qytetėruar ėshtė normė dhe detyrė pėrkujtimi dhe nderimi i pėrvjetorėve jubilarė tė ngjarjeve historike me rėndėsi dhe tė personaliteteve tė mėdha tė historisė. Nė vitin 1968 shqiptarėt brenda e jashtė atdheut pėrkujtuan nė mėnyre dinjitoze 500-vjetorin e vdekjes sė Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut. Po ashtu vepruan edhe pėr 100-vjetorin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Shqiptarėt e Amerikės kanė njė traditė tė pasur nė kėtė drejtim, bile deri vonė janė treguar shumė tė kujdesshėm kur ėshtė fjala pėr nderimin e datave historike dhe tė personaliteteve tė mėdha kombėtare, gjė qė e mėsuan nga tradita e shkėlqyeshme amerikane. Pėrveē nderimeve tė lartpėrmendura, nė New York nė tė kaluarėn ishin organizuar edhe simpoziume e darka solemne pėr njėqindvjetorin e lindjes sė Gjergj Fishtės, Faik Konicės dhe Fan S. Nolit. Me kėtė rast ishin ftuar dijetarė tė ndryshėm nga Shtetet e Bashkuara dhe nga Evropa, bile njėqindvjetori i lindjes sė Fan Nolit u mbajt nė Universitetin Harvard. Kėto simpoziume nė atė kohė kishin jehonė tė madhe, sepse shfaqeshin mendime tė ndryshme nė lidhje me ēėshtje tė mėdha, siē ishin Kosova dhe regjimi diktatorial nė Shqipėri. Pėr shumicėn e shqiptarėve qė kishin imigruar nė Amerikė para Luftės sė Dytė Botėrore, Kosova ishte vetėm njė "shprehje gjeografike". Ndėrsa mėrgata politike shqiptare e pas Luftes sė Dytė, dhembjen e Kosovės e ndjente shumė. Disa prej nesh qė ishim shkolluar atje, tragjedinė e Kosovės e ndjenim edhe mė shumė, pėr faktin se Kosova kishte marrė pėrsipėr rolin e shtetit amė pėr shqiptarėt nė ish-Jugosllavi. Shuarja me gjak e demonstratave tė Kosovės, nė pranverėn e vitit 1981, ishte shigjetė nė zemėr pėr shqiptarėt atdhetarė tė Amerikės. Paralelisht me zhvillimet atje, filloi nė Amerikė lėvizja pėr lirinė e Kosovės dhe tė gjitha shpresat pėr shpėtimin e atij vendi i kishim mbėshtetur nė atdheun tonė tė dytė. Lidhjet serioze me Kosovėn nė atė kohė ishin shumė tė vėshtira, pavarėsisht se atje vepronte njė elitė e shquar kulturore dhe politike. Qėllimi ynė kryesor ishte vendosja e lidhjeve midis Prishtinės e Washingtonit dhe New York-ut. Gjatė vitit 1989 Kosova i humbi tė gjitha tė drejtat kombėtare. Por nė horizontin e Kosovės shfaqej si rreze drite figura shpėtimtare e Pjetėr Bogdanit dhe pėrvjetori i 300-tė i vdekjes sė kėtij prelati shqiptar, qė ėshtė cilėsuar si njė prej personaliteteve mė tė mėdha tė kombit shqiptar. Pėrkujtimi dinjitoz i tij nė Kosovė nė atė kohė ishte i pamundur. Nė Shqipėri nuk mund tė paramendohej, sepse kishte qenė klerik i lartė. Atėherė kjo detyrė u mbetej shqiptarėve tė Amerikės. Dijetarėt e ndryshėm tė Kosovės dhe diasporės shkruanin shumė pėr kėtė figurė gjeniale tė kombit tonė. Idenė ia paraqitėm prof. Arshi Pipės dhe ai e pranoi me gėzim, por pas disa ditėsh ia sugjeroi kėtė detyrė Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" , sepse Bogdani kishte qenė autoritet i lartė fetar. Udhėheqėsit e Kishės Katolike Shqiptare Imzot Rrok Mirdita dhe dom Pjetėr Popaj e pranuan kėtė propozim dhe menjėherė filluan punėn. Njė meritė e madhe pėr realizimin e kėsaj vepre i takon zotėri Tonin Mirakajt, i cili nuk kurseu gjė pėr suksesin e kėtij simpoziumi. Nė mbledhjet e Kėshillit u vendos qė tė ftohen pėr tė ligjėruar At Daniel Gjeēaj, prof. Arshi Pipa dhe prof. Martin Camaj. U pranua edhe propozimi pėr ftesėn e dr. Ibrahim Rugovės dhe prof. Engjėll Sedajt, sado qė ardhja e tyre dukej e pabesueshme. Pas shumė pėrpjekjesh vendosėm lidhje telefonike me dy intelektualėt e Kosovės. Pėr lajmin e ftesės nė Amerikė, dr. Ibrahim Rugova tha: "Ėshtė nder i madh pėr mua qė Kisha Katolike Shqiptare nė New York mė ka ftuar tė marr pjesė nė simpoziumin kushtuar 300-vjetorit tė vdekjes sė Pjetėr Bogdanit. Tzfala shqiptarėve tė Amerikės dhe shihemi atje nė fillim tė tetorit."

Viti 1989 ishte viti i stuhive tė mėdha nė Kosovė. Gazetarėt perėndimorė shkonin atje, por intelektualėt shqiptarė nuk bisedonin me ta. Ibrahim Rugova u jepte intervista shumė tė guximshme radiostacioneve perėndimore. Gazetarėt amerikanė tė "Zėrit tė Amerikės" Jolyan Naegle dhe Laura Silber shkonin drejt e nė Prishtinė pėr intervista me Ibrahim Rugovėn. Ata mahniteshin pėr pikėpamjet e tij properėndimore. Pėr shqiptarėt e Amerikės nė atė kohė Ibrahim Rugova ishte shumė i dashur dhe i nderuar. Dr. Ibrahim Rugova dhe profesor Engjėll Sedaj arritėn nė aeroportin "John F. Kennedy" nė New York nė mbrėmjen e 7 tetorit tė vitit 1989. Shpresojmė se nuk i kanė harruar ato momente emocionale nė aeroport. Fryma e shenjtė e atdhetare e Pjetėr Bogdanit i solli nė Amerikė. Dy intelektualėt e Kosovės ishin edhe misionarė tė lirisė. U vendosėm pranė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, koincidencė, sepse kjo Organizatė pas 10 vjetėsh do tė vendoset nė Kosovė. Pas disa ditėsh vajtėm pėr vizitė nė kėtė Organizatė Botėrore dhe si pėr shaka ua sugjeruam domosdoshmėrinė e filtrimit tė Kosovės nėpėr kėto makineri politike kolosale. Tė nesėrmen, mė 8 tetor, filloi simpoziumi nė sallėn e madhe tė Universitetit Fordham, ku morėn pjesė mijėra shqiptarė, mė shumė se asnjėherė nė historinė e shqiptarėve tė Amerikės. Pjesėmarrja e Ibrahim Rugovės e bėri madhėshtore kėtė simpozium. Gjatė Konferencės pėr nderin e tij pjesėmarrėsit u ngritėn nė kėmbė 14 herė. Pėr shqiptarėt e Amerikės Ibrahim Rugova simbolizonte vuajtjet e Kosovės dhe pėrpjekjet pėr liri. Kumtesat kishin mė shumė karakter shkencor se politik, pėrveē kumtesės sė profesor Arshi Pipės, i cili vuri nė dukje pėrpjekjet dhe luftėrat e Pjetėr Bogdanit pėr liri dhe bashkim kombėtar. Dy dijetarėt nga Kosova u pėrshėndetėn dhe u pėrqafuan me tė gjithė shqiptarėt pa asnjė dallim. Nė shumė vende u shtruan darka dhe pritje solemne pėr nderin e tyre. U pritėn mirė nga tė gjitha organizatat dhe shoqatat shqiptare tė Amerikės pėrveē atyre marksiste-enveriste. Ata nuk ishin shumė entuziastė pėr ardhjen e tij nė Amerikė. Bile, disa javė mė vonė Misioni i Shqipėrisė pranė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė bashkėpunim me disa grupe marksiste-enveriste organizoi njė konferencė tjetėr shkencore, ku u ftuan disa intelektualė tė tjerė nga Kosova, qė kishin pak a shumė tė njėjtat pikėpamje. Bile njė akademik i shquar i Kosovės kishte pėrgatitur kumtesėn pėr Fan Nolin dhe nė ligjėratėn e tij 45 minutash nuk e pėrmendi asnjėherė Faik Konicėn si njeri tė kulturės, diplomacisė dhe bashkėpunėtore tė ngushtė tė Nolit, nuk i pėrmendi as Kishėn Ortodokse Shqiptare ose "Vatren" qė i kishte themeluar peshkop Noli. E bėnte kėtė pėr tė mos ua prishur qefin diplomatėve komunist tė Shqipėrisė dhe markistėve-enverist tė Amerikės. Qysh nė atė kohė viheshin re pėrēarjet e mėdha, qė ishin mė shumė patologjike se ideologjike. Dr. Ibrahim Rugova dhe prof. Engjėll Sedaj pas disa ditėsh shkuan nė Washington dhe u pritėn mirė nga disa senatorė dhe kongresmenė amerikane. Politikanėt amerikanė dhe shqiptarėt e Amerikės premtuan mbėshtetje politike pėr Kosovėn. Gjatė kėsaj vizite ata i akorduan disa veprimtari dhe menjėherė pasi u kthye nė Kosovė, dr. Ibrahim Rugova themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosoves, ku u futėn pothuajse tė gjithė ish anėtarėt e Partisė Komuniste tė Kosovės, siē ndodhi edhe me vendet e tjera tė Evropės Lindore. Ardhja e tij pėr tė nderuar Pjetėr Bogdanin zbuloi Amerikėn, e cila mė nė fund drejtoi luftėn pėr lirinė e Kosovės. Ky ishte hap i vogėl pėr Rugovėn, por hap i madh pėr Kosovėn. Padyshim, pas Kosovės, Amerika u bė vendi mė i dashur dhe mė besnik i dr. Rugovės. Nuk ka fitore tė pėrsosur, por afrimi i Kosovės me Shtetet e Bashkuara ėshtė fitore historike. Ata qė i kundėrshtojnė kėto lidhje nuk janė nė rregull. Pėrveē Shteteve tė Bashkuara, pėr kėto lidhje kanė meritė shqiptarėt e Amerikės dhe dr. Ibrahim Rugova. Pjetėr Bogdani, pėr tė cilin dr. Rugova kishte bėrė studime serioze, ishte shume properėndimor, bile ishte vrarė nė Prishtinė tragjikisht nga hordhitė barbare tė Lindjes, 316 vjet mė parė. Nė kryeqytetin e Kosovės gjendet edhe varri i tij. Atdheu qė lindė dijetarė e trima legjendarė si Pjetėr Bogdanin nuk humbet kurrė. Shumė ngjarje dhe fitore tė mėdha nuk mund tė imagjinohen. Pikėrisht tė dielėn e shkuar, mė 2 tetor, vendlindja ime kremtoi Ditėn e thyerjes sė ushtrisė Otomane nė Vjenė tė Austrisė 322 vjet mė parė. Kremtohet solemnisht, sepse ėshtė dita e fillimit tė rėnies sė kėsaj perandorie barbare qė vrau Pjetėr Bogdanin dhe luftėtarėt e tij shqiptarė tė lirisė. Pėrsėri koincidence historike, sepse kėto ditė Austria po kundėrshton me kėmbėngulje hyrjen e Turqisė nė Bashkėsinė Evropiane. 310 vjet pas vdekjes sė Pjetėr Bogdanit ushtritė e qytetėruara perėndimore liruan atdheun e tij, Kosovėn. Jo pėr kot njerėzimi gjatė mijėra vjetėsh nderon dhe lutet pėr trima dhe revolucionarė, siē ishte Pjetėr Bogdani. Mė 7 tetor bėhen 16 vjet kur Ibrahimi e Engjėlli shkelėn pėr herė tė parė Tokėn e Re, pėr tė cilėn Abraham Linkolni kishte thėnė se ėshtė "Shpresa e fundit e njerėzimit". U kthyen nga Amerika me lajme tė mira pėr Kosovėn. Lidhjet tona me udhėheqėsin e lartė tė Kosovės vazhduan deri mė 19 nėntor tė vitit 1995, kur u zhvillua Konferenca e Daytonit .

Ėshtė njoftuar se Ibrahim Rugova nuk ėshtė mirė me shėndet dhe pėr kėtė jemi tė shqetėsuar. Lusim Zotin qė ta kapėrceni edhe kėtė vėshtirėsi. God bless you.

Nė vitin e parė tė universitetit, letėrsinė Antike Greke na e jepte profesori i nderuar Muzafer Xhaxhiu. Njėri nga tė paktėt njerėz, pėr tė cilėt kam nderim e respekt tė gjithėhershėm. Nė njėrin nga seminaret qė zhvillonim me tė nė lidhje me “Odisenė” e Homerit e pyeta nė lidhje me ato ē’ka thuheshin tė paktėn nė pjesėn ku flitej pėr Penelopėn, pėlhurėn dhe besnikėrinė e saj, por edhe pėr faktin se pėrse Odiseja i vrau mėtonjėsit, kur mbėrriti nė shtėpinė e tij.

Profesor Xhaxhiu m’u pėrgjigj me ato ē’ka thuheshin nė tė gjitha tekstet e letėrsisė, mitologjisė, nė lidhje me bsenikėrinė e saj legjendare, ndėrsa pėr Odisenė m’u pėrgjigj se ai i vrau mėtonjėsit, sepse ata i kishin pushtuar shtėpinė, i kishin shkatėrruar pasurinė dhe pretendonin jo vetėm fronin, por edhe gruan e tij, kujtimi i sė cilės e kishte mbajtur gjallė pėr kaq vite.

Skeptik siē isha, pranova me gjysmė zėri ato ē’ka mė tha profesor Xhaxhiu, por thellė nė ndėrgjegjen time miti apo Historia e Penelopės dhe e Odisesė, shtresėzohej ndryshe.

Kisha bindjen e plotė se Penelopa e kishte tradhtuar Odisenė, jo me njėrin, por me disa nga mėtonjėsit. Edhe pėlhura qė thurrte ditėn dhe ē’thurrte natėn nuk ishte gjė tjetėr veēse njė pretekst qė t’i mbante ata sa mė shumė pranė vetes. Ndėrsa Odiseja, nuk u hakmorr ndaj mėtonjėsve duke i vrarė, jo vetėm sepse ata i kishin vjedhur pasurinė, apo pushtuar shtėpinė, por sepse ndėrmjet tyre gjendeshin edhe dashnorėt e Penelopės.

Nuk i vrau sepse ata nė njė tė ardhme do tė pėrbėnin rrezik potencial pėr ta rrėzuar nga froni, por sepse Odiseja u tremb se mos edhe atij i ndodhte si me Agamemnonin, i cili u vra nga gruaja nė bashkėpunim me dashnorin nė vaskėn e banjės. Ai u tremb nga pabesia bashkėshortore, pasi edhe vetė ai gjatė dhjetė viteve qė sillej vėrdallė, mes Skillės e Karibdės, nuk ishte shquar pėr ndonjė besnikėri tė jashtėzakonshme bashkėshortore...

Kėto mendime tė miat, kėto interpretime tė mitit, natyrisht mė tė zgjeruara ia thashė disa javė mė pas profesor Xhaxhiut, i cili nuk foli, por as nuk i hodhi poshtė. Qė nga ajo ditė me profesor Xhaxhiun nuk kishim mė marrėdhėniet e studentit me pedagogun. Marrėdhėniet tona ishin mė tė ngushta, mė miqėsore; kur kisha nevojė pėr borxh i drejtohesha atij, kur doja tė pija ndonjė gotė konjak apo fėrnet, shkonin bashkė me tė tek klubi i Isait nė Qytetin Studenti dhe pinin alkoolin nė filxhanė kafeje...

Do tė mė thoni se pėrse e solla kėtė shembull, i cili nė fakt ndoshta nuk pėrbėn interes pėr askėnd nga lexuesit.

E solla si ngjarje, pasi gjendja e sotme nė Shqipėri mė kujton interpretimin e mitit tė Odisesė, ashtu siē e kisha pėrpara 17 vjetėsh.

Sepse dikush u ka mbushur mendjen liderėve tė politikės shqiptare se shqiptarėt janė pasardhės jo tė Skėnderbeut, por tė Penelopės, qė janė nė gjendje tė presin pėr vite tė tėra me radhė kur t’u mbushet mendja atyre qė tė bėjnė ndryshime nė favor tė tyre, apo ndonjė gjė tė mirė pėr Shqipėrinė.

Por edhe durimi i Shqiptarėve ka njė kufi dhe kufiri u duk qartė nė zgjedhjet e 3 korrikut, kur Nanoja dhe stafi i tij humbėn nė ato qė ata i quanin bastione tė patundshme dhe qė nė 1997-ėn i sollėn nė pushtet. Qeverisja difektoze, bile, bile kriminale e Nanos, korrupsioni dhe arroganca e tij e famshme, e cila konsiderohej kulturė dhe ironi e hollė, nėpėrkėmbja e partisė sė tij dhe zėrave idealistė qė kėrkonin njė qeverisje realiste ishin shkaku qė Nanon e ēuan nė opozitė. Se sa i interesonte Nanos fitorja dhe qeverisja, partia dhe elektorati e dėshmoi fakti qė njė javė pas humbjes sė zgjedhjeve ai shkoi me pushime nė Rodos e Turqi. Vėrtetoi mė sė miri qė erdhi dhe qėndroi nė politikė vetėm e vetėm pėr tė pėrfituar ekonomikisht. Dhe u gėnjye se populli do t’i qėndronte besnik pėrjetėsisht... Akti i parafundit nė jetėn politike tė Nanos u luajt nė 3 korrik. Ik, Fatos, i tha populli me votėn e tij. Ne, populli, pėrkarshi teje tė kemi thėnė, ndonėse kurrė s’na ke dėgjuar, se nuk jemi aq tė lumtur sa ē’je ti i lumtur, nuk jemi aq tė pasur sa ē’je ti i pasur, madje jemi tmerrėsisht tė varfėr. E, mė sė fundi, nuk jemi aq tė papėrgjegjshėm sa papėrgjegjshmėria juaj biblike.
Tani ka ngelur tė luhet edhe akti i fundit, tė largohet nga kreu i partisė, mos vallė me kėtė mėnyrė PS do tė rivijė pėrsėri nė pushtet nė njė tė ardhme.

Ndėrsa Berisha, i rickiluar kaq herė nė politikė, i luftuar e i lakuar aq shumė prej tė gjithėve nė kėto vite, solli me vete nė kėtė fushatė jo ish-qeveritarė tė damkosur, jo vjetėrsira politike, jo atavizma. Ai solli njė staf tė ri, tė shkolluar, me bindje (tė paktėn nė dukje) perėndimore e europiane, duke iu ringjallur edhe njė herė shpresat shqiptarėve. Ai bėri njė fushatė paqtimi e pajtimi me me tė gjithė shqiptarėt duke treguar se kishte ndryshuar, ose nuk ishte mė ai i pari, ose se tashmė ishte bindur se askush nuk do ta linte mė tė sillej e tė qeveriste si tetė vjet mė parė.

Tashmė ka ngelur qė tė provohet nė praktikė, nė qeverisjen e Shqipėrisė. Tė qeverisė dhe tė ketė nė mendje bindjen se shqiptarėt kurrsesi nuk janė pasardhėsit e Penelopės, ata dinė t’i vrasin me votėn e tyre mėtonjėsit e pushtetit...
fegi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 12-07-2012, 15:04   #133
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 829
Thanks: 8
Thanked 22 Times in 19 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Tė pėrkujtojmė njeriun qė njė jetė tė tėre ia kushtoi ēėshtjes kombėtare,njeriu qė do tė mbetet perjetė i njohur si arkitekti i Pavarėsisė se Kosovės,njeriu qė la gjurmė tė pashlyera nė historinė e popullit shqiptarė. Respekt i pėrjetshėm pėr veprėn e tė parit dhe tė madhit Ibrahim Rugova.
Rugova kishte te drejte kur thoshte; "jan do qe po thirren ne emer te uck-es, po ata jan dore e zgjatur e serbise"!!!
A po e shef tani qe ky i preferuari juaj vertete ja zgjati doren Serbise dhe ja hapi rrugen per ne Bashkimin Europian !
__________________
pojo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 12-07-2012, 15:15   #134
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 829
Thanks: 8
Thanked 22 Times in 19 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
lexoje tersishte hehehe tradhti e vetem tradhti vjen era

Blair: "E kujtoj sot takimin me Rugovėn nė Doėning Street. Me vete kishte njė gur tė ēmuar qė ma dhuroi dhe tė njėjtin e mbaj edhe sot. Mė foli shumė pėr Kosovėn, nuk bėrtiste ishte shumė i urtė dhe mė foli me sinqeritetin mė tė madh. Mė luti dhe mė tha: 'Mos lejo qė njerėzit e mi tė vuajnė nė Kosovė'. Unė i premtova se do ta ndihmoj".
__________________
pojo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 14-07-2012, 18:35   #135
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Lirohen katėr shqiptarėt e arrestuar nė veri
Janė liruar katėr shqiptarėt e arrestuar nga EULEX-i tė enjten nė lagjen “Kroi i Vitakut” nė veri tė Mitrovicės. Lajmin e ka konfirmuar zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti, sipas tė cilit, dy pjesėtarė tė familjes Beci dhe dy tjerė tė familjes Hajdari janė liruar me urdhėr tė gjykatėsit ndėrkombėtar....
Postuar: 07:17:58 / 14.07.2012
“Ndaj tyre do tė udhėhiqet procedurė e rregullt e hetimeve”, ka thėnė Hoti.

Personat janė arrestuar tė enjten nė mėngjes si tė dyshuar pėr vrasjen e Sava Mojsiqit nė nėntor tė vitit tė kaluar nė kėtė lagje.

Ai sė bashku me njė grup tjetėr serbėsh kishin hyrė pėr tė vjedhur nė shtėpitė e shqiptarėve tė cilat ishin duke u ndėrtuar, me ē’rast ka ardhur deri tek shkėmbimi i tė shtėnave me armė zjarri qė pėr pasojė Mojsiq ka mbetur i vrarė.

Mojsiq ka qenė i njohur pėr organet e rendit edhe mė parė pėr vepra penale tė vjedhjes dhe plaēkitjes.(Kosovapress)

-----------------------------------------

Nuk e di perse i pengoi stafit te keti forumi nji tem qe e paskan zhdukur ne mnyr tinzare e te poshter pa dhan asnji spjegim perse e fshin temen dhe kujt i pengon


tema ishte :Lajme Nga Kosova
per mos te hapum shum tema e pash te udhes qe ti futum ne ate tem ndodhit qe do te ndodhin ne Kosove

e tash une nuk di ku ta plasoi ket lajm veq po ja futi kot dikun ne ndonji tem

stafi duhet te jet i vedishem se ket forum ashtu keshtu spo e viziton askush mu per shkak te sielljeve te moderatorve te keti forumit

plus po mbyllin tema pa fije kuptimi e pa asnji spjegim veq qe munden e kan ket mundesi
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 15-07-2012, 11:07   #136
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

BEDRI ISLAMI: PĖRSE NUK E NJEH LPK KONSTITUIMIN E 'PARLAMENTIT' TĖ 16 KORRIKUT 1998

(Pashtriku.org, 15. 07. 2012) - Tashmė kushdo e pranon se Kosova ėshtė nė luftė dhe se pėrballė njėri tjetrit janė vėnė ushtarėt pushtues serbė dhe forcat ēlirimtare shqiptare. Raste tė tilla tė kundėrvėnies mes pushtuesve dhe ēlirimtarve historia botėrore ka njohur me mijėra, sepse kudo ėshtė bėrė luftė ēlirimtare. Dhe nė tė gjitha rastet krijimi i njė «asambleje» apo i njė qeverie nėn pushtim ėshtė quajtur qeveri kolaboracioniste dhe dihet tashmė se cila ka qenė pėrgjigja e popujve kundėr njė qeverie tė llojit tė tillė. Sepse ėshtė e natyrshme tė pyetet se ēfarė do tė bėjė sot, nė kushtet e luftės, ky „parlament" i mbledhur nėn «hijen» e ēetnikėve serbė, cilat ligje tė tij mund tė futen nė fuqi, kujt mund t‘i shėrbejnė ligjet e tyre.

Si ėshtė bėrė e ditur tashmė, edhe me njė Deklaratė tė veēantė, Lėvizja Popullore e Kosovės, Dega jashtė vendit, nuk e njeh tė ashtuquajturin parlament tė Kosovės, si institucion tė ligjshėm dhe e ka denoncuar krijimin e tij si njė veprim qė bie ndesh me dėshirėn pėr liri dhe tė ardhmen e popullit tonė drejt bashkimit kombėtar; si njė akt i shėmtuar i mashtrimit dhe i pėrēarjes sė popullit shqiptar. Nė Deklaratė janė dhėnė edhe shkaqet e kėtij denoncimi, megjithatė ėshtė e nevojshme, qė pėr bashkatdhetarėt, edhe mė gjerėsisht se kufijtė e njė Deklarate, tė jepen shkaqet, pėrse LPK - ja nuk e njeh kėtė "konstituim". Kjo bėhet edhe mė e rėndėsishme pėr vetė peshėn politike qė ka marrė sidomos kohėt e fundit LPK - ja, pėr mbėshtetjen e fuqishme, qė ajo si forcė ēlirimtare po i jep UĒK - sė, dhe pėr besimin gjithnjė e nė rritje tė bashkatdhetarėve nė devizėn e saj, se mbi gjithēka ėshtė atdheu.




Pyetja e parė qė mund t’i bėhet gjithsecilit prej veprimtarėve tė LPK-sė do tė jetė, nganjėherė me mirėdashje pėr tė ditur mė shumė, e nganjėherė qėllimkeqe, se edhe Serbia nuk e ka njohur parlamentin, edhe ju nuk po e njihni, duke dashur ose tė heqin dyshimin, (nė rastet kur janė pėr mirėdashje), ose tė vėnė shenjėn e barazimit mes LPK-sė, forcave tė tjera politike dhe agresorit (nė rastet qėllimkėqija).

Duhet thėnė se tashmė kjo ėshtė njė pyetje naive, tė cilės i ka dalur kallaji me kohė. Megjithatė do njė pėrgjigje. Sė pari nuk dihet nėse Serbia e toleron ose jo kėtė parlament. Janė tė gjitha mundėsitė qė mė e interesuara tashmė pėr kėtė «konstituim» tė jetė Serbia. Asaj i intereson ky akt sepse i jep mundėsinė edhe njė herė tė paraqitet tolerante, pikėrisht nė ato ditė kur nė fushat e minuara tė saj vriteshin dhjetra shqiptarė. Asaj i intereson tė dėshmohet tolerante, sepse e di se ky «parlament» nuk ia shkurton jetėn asaj, pėrkundrazi i shton ditėt e saj nė tokat shqiptare tė pushtuara nė Kosovė, sepse ajo i ka provuar legalistėt dhe legalucėt pėr afro njė dekadė. Ajo e di mė mirė se disa bashkatdhetarė, se rruga pacifiste pėr tė ėshtė rruga e nėnshtrimit dhe problemin e vėrtetė ajo e ka me forcat ēlirimtare.

Nga ana tjetėr, edhe organizata apo parti tė tjera politike nuk e kanė njohur kėtė parlament, dhe nė kėto organizata janė edhe njerėz tė dėshmuar pėr atdhedashuri. Nuk e ka njohur kėtė «parlament» edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, me pėrjashtim tė ndonjė renegati, i cili nė vazhdėn e lojės sė flliqur pėrēarėse, nganjėherė edhe mund tė thirret nė emėr tė UĒK-sė dhe e gjen portėn e hapur nė TVSH - pikėrisht sepse i shėrben interesave tė njė klase pacifiste. Nuk mund tė thuhet se mosnjohja e njė «faktori» nuk ėshtė e drejtė e secilit qė ėshtė pėr njė rrugė tjetėr - por tashmė ēdo gjė ėshtė e qartė. Ēdo gjė ėshtė nė dritėn e diellit. Binjakėzimi qė duan tė bėjnė mes luftėtarėve tė lirisė dhe dėshtakėve pacifistė ėshtė i destinuar tė dėshtojė, sepse aktualisht ata pėrfaqėsojnė jo vetėm rrugė tė ndryshme, por edhe synime tė ndryshme kombėtare.

LPK-ja nuk e njeh kėtė «konsituim» sepse nė tė janė ata qė kanė qenė e janė pėr shuarjen e vrullit politik dhe tė luftės ēlirimtare

E pėrse nuk e njeh LPK-ja, Dega jashtė vendit, kėtė «konstituim»?


Tashmė kushdo e pranon se Kosova ėshtė nė luftė dhe se pėrballė njėri tjetrit janė vėnė ushtarėt pushtues serbė dhe forcat ēlirimtare shqiptare. Raste tė tilla tė kundėrvėnies mes pushtuesve dhe ēlirimtarve historia botėrore ka njohur me mijėra, sepse kudo ėshtė bėrė luftė ēlirimtare. Dhe nė tė gjitha rastet krijimi i njė «asambleje» apo i njė qeverie nėn pushtim ėshtė quajtur qeveri kolaboracioniste dhe dihet tashmė se cila ka qenė pėrgjigja e popujve kundėr njė qeverie tė llojit tė tillė. Sepse ėshtė e natyrshme tė pyetet se ēfarė do tė bėjė sot, nė kushtet e luftės, ky „parlament" i mbledhur nėn «hijen» e ēetnikėve serbė, cilat ligje tė tij mund tė futen nė fuqi, kujt mund t‘i shėrbejnė ligjet e tyre. Edhe nė «konstituimin» e tyre, ata nuk gjetėn kohė tė pėrshėndetin luftėn ēlirimtare nė Kosovė, tė nderojnė gjakun e dėshmorėve, sepse ky nuk ishte qėllimi i tyre. Tė paktėn ky nuk ėshtė qėllimi i atyre qė e kanė emėruar kėtė „parlament", sepse njeriu ndjen keqardhje kur mėson se nė kėtė lojė, ndoshta me qėllimin e mirė pėr tė bėrė diēka janė futur edhe figura tė nderuara, mes tyre edhe profesor I. Ajeti. Dhe njė „parlament", i mbledhur nėn tutelėn e pushtuesit, qė zakonisht quhet kolaboracionist nuk ka se si tė njihet nga njė organizatė e tillė e dėshmuar pėr atdhedashuri, si ėshtė Lėvizja Popullore e Kosovės.


Prishtinė, 25 shkurt 1998: Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”, sepse Ibrahim Rugova largoj pėrfundimisht nga LDK, ish-tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin.



LPK-ja nuk e njeh kėtė «konsituim» sepse nė tė janė pėrfaqėsuesit e emėruar tė atyre forcave politike, tė cilat deri tash, por ne mendojmė se edhe mė tej, kanė qenė e janė pėr shuarjen e vrullit politik dhe tė luftės ēlirimtare. Tani, kur i gjithė populli shqiptar nė Kosovė, nuk kėrkon asgjė tjetėr veēse bashkim rreth UĒK-sė dhe mjete luftarake pėr tė pėrballuar armikun, kėta pėrfaqėsues deri mė tash janė prononcuar pėr kahje tė tjera tė rrugės ēlirimtare. Pra ėshtė e pamundur qė fryma liridashėse dhe e qėndresės tė shkojė nėpėrmes kėtij „parlamenti", i cili ėshtė thirrur, qoftė para 22 marsit, qoftė pas 22 marsit. Ata, nė fund tė fundit, janė pėrfaqėsuesė tė atyre forcave politike qė kanė qenė edhe kundėr shpalljes sė Kushtetutės sė Kaēanikut. Kjo ėshtė e dėshmuar nga njėri prej ish themeluesve tė LDK-sė, Mehmet Kraja, nė librin e tij publicistik.

LPK-ja nuk e njeh kėtė «konstituim» sepse aty nuk janė tė pėrfaqėsuara idetė qė mbron dhe qė mbart UĒK-ja dhe forcat e tjera ēlirimtare. Aty janė tubuar pėrfaqėsuesit e atyre forcave, qė jo shumė kohė mė parė, forcat ēlirimtare i kanė quajtur terroriste, i kanė quajtur vegla tė Arkanit, kanė thirrur Interpolin pėr zbulimin e tyre apo kanė shkuar edhe nė denoncime tė tjera politike. A ėshtė e mundur tė besohet se ky lloj „parlamenti", qė qenka i pėrmalluar nga fjala e Rugovės tė ketė harruar se jo shumė kohė mė parė, pikėrisht ky Rugovė deklaronte se nė rast sulmi serb, shqiptarėt nuk qėndrojnė as dy ditė, duke dashur tė mbjellė panikun dhe disfatėn. Kudo nė botė, cilido qė i thotė vetes prijės i njė populli, aq mė shumė i njė populli tė robėruar, duhet tė largohet pėrfundimisht nga skena politike sepse ai nuk i beson njerėzve tė vet, pikėrisht atyre njerėzve qė i kanė besuar. Duke mėsuar kėtė fakt tė kujtohet njė citim i Volterit, kur thotė se „nuk ka asgjė mė tragjike se besimi i popullit tek ata njerėz, tė cilėt nuk besojnė tek populli». A mund tė presė populli shqiptar nė Kosovė, qė ky „parlament" i ngritur mbi strategjinė e nėnshtrimit dhe tė disfatės tė ndėrtojė tashmė strategjinė e qėndresės. Ėshtė e pamundur. Sepse ata qė janė munduar tė shuajnė ēdo grimasė tė qėndresės, nuk mund tė jenė tashmė zėdhėnės tė asaj qė janė e kundėrta e saj. A mund tė besohet se ky „parlament" do tė nxjerrė ligje tė tilla atdhedashurie si ėshtė pėr shembull ēbllokimi i fondeve nga „Qeveria" pėr luftėn ēlirimtare, ēka nė fund tė fundit ėshtė edhe njė detyrim i qėndresės? Pėrfaqėsuesit e kėtij klani politik, qė janė grumbulluar nė kėtė «konstituim» deri disa kohė mė parė endeshin kudo qė ishte e mundur pėr tė denigruar luftėn ēlirimtare, dhe, kur nuk ia dolėn ballas, kėrkojnė, qė nė emėr tė institucioneve fiktive tė pėrēajnė dhe tė mashtrojnė. Nuk do t'u ecė.


Prishtinė, 22 Mars 1998: Ibrahim Rugova voton pėr zgjedhjen e tij "president"

dhe Kuvendin e Ri tė Kosovės!



LPK-ja nuk e njeh kėtė „parlament" sepse ai njė nga qėllimet e tij tė para do tė ketė bllokimin e mėtejshėm tė luftės ēlirimtare - Rugova deklaroi se kjo forcė ēlirimtare, UĒK-ja, ėshtė njė pakicė njerėzish, qė nuk kanė besim e pėrkrahjen e popullit shqiptar nė Kosovė. Megjithėse ishte njė deklarim jashtė realitetit, i gėnjeshtėrt, pėr tė mos thėnė ndonjė epitet tjetėr mė tė saktė dhe mė tė denjė, ai shprehte njė mendim politik. Tani kėtė mendim politik, pikėrisht kthimin e UĒK-sė nė njė forcė pa pėrkrahje, do tė mundohet tė bėjė Rugova dhe klani i tij. Sepse ėshtė e natyrshme pyetja: pėrse pėr gjashtė vite, nė kohė paqeje dhe nė kohėn e krijimit tė institucioneve «paralele», nė kohėn kur deklaronte se ishin shteti mė i zhvilluar nė Europėn Juglindore, pra pėrse atėherė doktor Rugova nuk e bėri konstituimin e „Parlamentit", megjithė kėrkesat e shumta tė bashkatdhetarėve, e mes tyre edhe tė kėrkesave tė LPK-sė? Ne e kėrkonim atėherė kėtė konstituim sepse duke e parė rrugėn e rrezikshme tė Rugovės dhe pėrbėrjen mė dinjitoze se tani tė parlamentit, kishim besim se do tė ndikonim nė bllokimin e disa proceseve autonomiste dhe tė pėrshtatjes me pushtimin. Rugova nuk e bėri atėherė, sepse asgjė nuk e rrezikonte Serbinė, por edhe se asgjė nuk e lėkundte pushtetin e tij. Tani ėshtė njė situatė tjetėr. Pushteti i Rugovės ėshtė i lėkundur deri nė rėnie. Besimi i popullit ndaj tij ėshtė lėkundur deri nė kėputje. Besimi i diplomacisė botėrore ėshtė mėdyshas edhe ai. Takimet e para tė pėrfaqėsuesve tė vėrtetė tė Drejtorisė Politike tė UĒK-sė me diplomatėt amerikanė ishte sinjali i fundit pėr Rugovėn. Ai provoi qė me anė tė njerzve tė tij, tė siguronte Amerikėn se e kishte edhe UĒK-nė nėn kontroll, por nuk i eci. Nė kėto kushte, kur gjendja ėshtė e acaruar, kur bėhet thjeshtė luftė e jo konferenca shtypi, Rugova, pėr mė pak se njė orė «konstituon» parlamentin. Kushdo ėshtė i lirė tė pyes: Pėrse tani? Kur paska qenė kaq e lehtė nė kohė lufte, pėrse nuk u bė mė herėt? Ēfarė e shqetėsoi Rugovėn?

Nuk ėshtė hera e parė qė shqiptarėt ndeshen me krijesa mjerane qė thirren nė emėrin e parlamenteve apo tė asambleve

E gjithė kjo ka njė pėrgjigje: rritja e autoritetit, e forcės dhe e veprimit politik tė UĒK-sė e detyruan Rugovėn tė bėnte farsėn e konstituimit tė „parlamentit". Dhe kėtė nuk e bėri pėr t‘i dhėnė shtytje luftės ēlirimtare, por pėr ta frenuar dhe pėr ta minuar luftėn ēlirimtare. Dhe duke qenė tė qartė pėr njė veprim tė tillė, nuk kemi pse tė njohim krijimin e kėtyre fiktiviteteve, qė shpien nga negativja.

Aktualisht dėshira e vėrtetė e shqiptarėve ėshtė bashkimi. Kėtė thirrje e bėjnė drejtuesit e luftės nė front, e bėjnė njerėzit e thjeshtė e tė zakonshmėm, e bėjnė telekronistėt e luftės e nė fund tė fundit kjo ėshtė thirrje e dėshirė e kohės. «Parlamenti» u mblodh sipas urdhėrit partiak dhe bindjeve partiake, kur ėshtė njė kohė qė mė sė paku Kosovės i duhen bindje tė tilla, kur forcat e vėrteta ēlirimtare kanė lėshuar thirrjen e shqiptarizmit si flamur bashkimi. Kush ėshtė nė kėtė „parlament"? Janė pėrfaqėsues tė LDK-sė, e krijuar nė mėnyrė tashmė jo tė dyshimtė, por tė ditur mirė se me nismėn e organizmave tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės, si vazhdim i saj, nė kushtet e reja tė krijuara. Edhe programi fillestar i saj ėshtė bėrė nė zyrat e kėsaj krijese famėkeqe tė diferencimit. Megjithatė e drejta e ndryshimit i njihet kujtdo, nėse bėhet ky ndryshim. Por nxėnėsi nuk ka ndryshuar nga mėsuesit. Ata krijuan parcializmin, ose diferencimin e mėtejshėm tė popullit. Duke patur nė duar, si mė parė mjetet e informacionit, ata krijuan rishtas bindjen, se kush nuk ėshtė me LDK-nė, ėshtė kundėr Kosovės. Sidomos kėtė e krijuan kundėr forcave ēlirimtare ilegale, kundėr ish tė burgosurve politikė dhe njė brezi tė tėrė politikanėsh, qė ishin mėsuar tė shohin pėrtej perdes sė mjegullt qė kishte vendosur LDK-ja: bėjnė pjesė nė kėtė parlament edhe pėrfaqėsues tė bijzave tė LDK-sė, si liberalėt e «liberalit» Deda apo kristianodemokratėt e Krasniqit. Asnjėherė kėto partiza nuk kanė mundur as tė «teshtijnė» kundėr frymės partiake tė LDK-sė, e as tė mos guxojnė t'i thonė «shėndet» prijėsit lėdėkėist, edhe pėr gafat politike tė tij. A mund tė pritet burrėri dhe dinjitet nga kėta partiakė tė bindur, a mund tė pritet qė idetė e qėndresės tė mbarten prej tyre? Atėherė pėrse duhet ky «parlament»? Pėr tė mbajtur brekushet e konferencave tė shtypit tė Rugovės tė cilat po pėrsėriten si notat kineze tė protestave? Mos qoftė e thėnė qė dinjiteti shqiptar tė zvarritet, qoftė edhe nė formė institucionale.

LPK-ja nuk i ka njohur dhe ka qenė kundėr zgjedhjeve tė 22 marsit. Jo vetėm se ato bėheshin nėn pushtim, por edhe pse nė atė kohė Kosova ndodhej nė momentin e kthesės sė madhe historike, kur tashmė do tė vendosej e ardhmja jo thjeshtė e shqiptarėve nė Kosovė, por edhe probleme madhore tė kombit tonė. Ato u bėnė, jo vetėm kur nuk duhej tė bėheshin, por edhe mbi bazėn e manipulimit politik. Si tė tilla ato ishin tė pa pranueshme pėr forcat ēlirimtare. Dhe ishin tė tilla jo se u mėnjanuan disa figura tė ish tė burgosurve politikė, tė cilėt vitet e fundit, nėn mantelin e legalistėve e kishin humbur shumė militantizmin e tyre, por edhe sepse idetė e vėrteta tė ēlirimit nuk pėrkonin me ato zgjedhje farsė. Nga njėra anė bėheshin zgjedhje, nė ato zona qė quheshin tė lira, por qė nė fakt ishin dhe janė tė pushtuara, kurse nga ana tjetėr mėnjanoheshin ato zona ku ideja e lirisė ishte mė e fuqishme se kurrė edhe qė nė fakt sot janė zona tė lira.


Rambuje, 12 Shkurt 1999: Bedri Islami sė bashku me Lulzim Jasharin,
djalin e Komandantit tė UҪK-sė Adem Jashari.


Ka edhe arsye tė tjera qė LPK-ja nuk i njeh kėto inskenime parlamentare, por gjithkush duhet tė jetė i bindur se asnjėri prej kėtyre shkaqeve nuk ėshtė pėr arsye meskine, por pėr ēėshtja madhore, me tė cilat lidhet e sotmja dhe e ardhmja e vendit tonė.

Shqiptarėt nuk ėshtė hera e parė nė historinė e tyre qė ndeshen me krijesa mjerane qė thirren nė emėrin e parlamenteve apo tė asambleve. Gjithashtu historia ėshtė dėshmuese se cila ka qenė pėrgjigja e popullit ndaj kėtyre krijesave famkeqe. Dhe jemi tė bindur se tashmė njerėzit po ecin nė njė rrugė tjetėr, qė ėshtė rruga e nderit dhe e dinjitetit. Ne pėrkrahim pikėrisht kėtė rrugė dhe gjithēka qė kemi, deri edhe jetėn, e vemė pikėrisht nė shėrbim tė kėtij ideali. Ndaj edhe nuk i njohim krijesat parlamentare qė sjellin pėrēarjen.

Nga cikli i shkrimeve: „Shansi i fundit nė mbarim tė shekullit", tė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn "Zėri i Kosovės" - nė fund tė vitit 1998 dhe nė gjysmėn e parė tė vitit 1999.

======================================

SHTOJCA E PASHTRIKU.OIRG

ZGJEDHJET E 22 MARSIT 1998 DHE KONSTITUIMI I KUVENDIT (MĖ 16 KORRIK 1998) - KISHIN PĖR QĖLLIM DEFAKTORIZIMIN E UĒK'sė



Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin Shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė postit tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998. Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!! Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”, siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.



Mė 25 shkurt 1998, (vetėm tri ditė para se tė ndodhte Masakra nė Likoshan e Qirez tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake serbe) nė restoranin e njohur “Dora” nė Prishtinė, u mbajt Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”. U quajt i tillė, pėr faktin sepse kryetari i partisė Ibrahim Rugova, duke aplikuar “dorėn e fortė” i qėroi hesapet me tė padėgjueshmit e tij, brenda strukturave tė LDK-sė, nga aktivet, nėndegėt, degėt… deri nė krye tė partisė. Duket qė Ibrahim Rugova me kėtė rast ka pėrdorė logjikėn e krijuar prej kohėsh, qė kontrolli mbi Lidhjen Demokratike tė Kosovės ka domethėnien e kontrollit edhe mbi popullin shqiptarė nė Kosovė (!!!) Nė kėtė kuvend me veprimet e “super-personalitetit tė fuqishėm” Ibrahim Rugova, nga LDK-ja u eliminuan ish - tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin, i cili deri nė ditėn e kuvendit ishte nė pozitėn e nėnkryetarit tė LDK-sė.

..................................

Prishtinė, 25 Shkurt 1998: Kuvendi i tretė i LDK-sė…, ku Ibrahim Rugova i eliminon

kundėrshtarėt e tij, zgjidhet kryetar i LDK-sė dhe kandidohet pėr President -

pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998!



................................................



Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikojė operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė, nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.

..................................................

Drenicė, 5 - 7 Mars 1998: Derisa Ibrahim Rugova bėnte fushatė zgjedhore (pa u penguar nga forcat e shumta policore-ushtarake serbe) pėr zgjedhjet e 22 marsit, nė Prekaz ndodhi masakra makabre nė familjen e Madhe tė Shaban Jasharit! Shikoni videomaterialin:



............................................

Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.

Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.

Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)

.............................................

Prishtinė, 22 Mars 1998: Ibrahim Rugova voton pėr Presidentin Ibrahim Rugova dhe pėr Kuvendin e Kosovės! Shikoni videomaterialin gjatė votimit tė tij me gruan - Fanėn:


....................................

A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?


Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit.


Pavarėsisht nga rrethanat e luftės dhe lėvizjet gjithėpėrfshirėse pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak, „presidenti“ Ibrahim Rugova kishte vendosur ta „konstituonte“ Kuvendin e Kosovės. Mė 16 korrik 1998 (pikėrisht nė kohėn kur forcat ushtarake-policore serbe kishin marrė njė ofensivė tė gjerė me karakter shfarosės, nė zonėn e Vėrrinit, nė drejtim tė Rahovecit, tė Malishevės etj.), nė ambientet e selisė sė LDK-sė nė Prishtinė, Ibrahim Rugova ka mbajtur mbledhjen themeluese tė Kuvendit tė Kosovės, ku morėn pjesė me 75 deputetė, 59 deputetė tė LDK-sė dhe 16 tė partive tjera (nga 130 sa duhet tė ishin - Sh.B) tė dalė nga zgjedhjet e 22 marsit 1998. Kjo mbledhje konstituive po mbahet pas 115 ditėve, pėrkatėsisht pas tre muajve, tri javėve e tri ditėve, nga dita kur u mbajtėn zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 22 marsit 1998. Edhe pse mbajtja e Kuvendit ishte bėrė i ditur dy ditė mė parė, ai i zhvilloi punimet normalisht pa u penguar nga sigurimi shtetėror serb, pothuajse deri nė pėrfundim tė mbledhjes. Me propozimin e Ibrahim Rugovės, Kryetar i Kuvendit u zgjodh akademik Idriz Ajeti dhe tre nėnkryetarė: Iljaz Kurteshi nga Partia Socialdemokrate e Kosovės, krahu i Kaqusha Jasharit; Gjergj Dedaj, nga Partia Liberale e Kosovės dhe Zef Morina nga Partia Shqitare Demokristiane e Kosovės, ndėrsa Sekretar i Kuvendit u zgjodh Fatmir Sejdiu nga Lidhja Demokratike e Kosovės.

Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se, nė momentin e pėrfundimit tė mbledhjes „konstituive tė Kuvendit“, nė orėn 13:05 para hyrjes sė barakės sė LDK-sė ka arritur ambasadori amerikan nė Beograd Nikollas Hill. Pas tij janė futur edhe njė numėr policėsh serbė nė rroba civile, ndėrsa hyrja e barakės u mbush pėrplotė policė: dy pizgauerė, vetura civile dhe njė fugon policie. Nė ora 13:13 nga baraka dalin policėt serbė „me dokumentacionin e seancės konstituive tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės!“ Para orės 14:00 nga baraka ka dalė edhe Nikollas Hill, kurse pas tij edhe Ibrahim Rugova, i cili largohet nga baraka pa u ndaluar nga policia serbe! ( Lexo: Nikė Gjeloshi-Kosova 1999, fq.173-174)

Mėnyra se si ėshtė paralajmėruar pėr opinion mbajtja e Kuvendit, pastaj ecuria e zhvillimit tė punimeve nė kėtė “seancė“ konstituive dhe ardhja e amasadorit amerikan bashkė me policinė serbe nė ambientet e barakės sė LDK-sė, pikėrisht nė momentet kur mbledhja po pėrfundonte, sipėrfaqėson qartė faktin se, ky Kuvend u mbajt (sa pėr sy e faqe) me marrėveshje paraprake nė mes tė qarqeve diplomatike tė huaja, Ibrahim Rugovės dhe Sllobodan Millosheviqit.

Konstituimi i Kuvendit nga LDK’ja bashkė me partitė e vogla qė morėn pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit, kishte pėr synim defaktorizimin e UĒK-sė si faktor politik e ushtarak, dhe kjo ka ndikuar dukshėm nė thellimin jazit tė pėrēarjes brenda faktorit politik shqiptarė. Kundėr mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės u deklaruan: Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, Lėvizja Demokratike Shqiptare nė krye me Rexhep Qosjen, Lėvizja Popullore e Kosovės dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, tė cilat kėtė veprim e cilėsuan si njė komplot tė Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar popullin me kėtė Kuvend.




Verė 1998: Jakup Krasniqi, Zėdhėnėsi i Ushtrisė Ҫlirimtare tė Kosovės.

............................................

Njė ditė pas mbajtjes sė Kuvendit, ka reaguar edhe SHP i UĒK-sė. Nė deklaratėn politike nr. 4 tė datės 17 korrik 1998, SHP i UĒK-sė, deklaron:

“UĒK e ka thėnė me kohė se nuk pranon ato zgjedhje qė i shėrbejnė pėr dekor pushtuesit dhe do tė ishin farsė mashtruese pėr shqiptarėt e Kosovės. Kemi thėnė se nuk pranojmė zgjedhjet tė cilat legjitimojnė ndarjet e reja territoriale tė vendit tonė, qė filluan me “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit 1998 - kur njė pjesė e tokave lahej nė gjak e nė anėn tjetėr ngriheshin dollitė e “fitores historike” tė njė grupi tarafėsh. Gjithashtu kemi pėrsėritur shumė herė deri tash se jemi pėr jetėsimin e institucioneve tė pavarura, funksionale dhe operative, qė do ta siguronin ēlirimin e Kosovės. UĒK, edhe mė herėt ka paraqitur qėndrimet e veta nė raport me tendencat e njė kaste politike, e cila ka pėr qėllim jo krijimin e institucvioneve kombėtare pėr avancimin e ēėshtjes shqiptare, por frenimin dhe minimin e luftės sonė ēlirimtare - mu nė kohėn kur ajo ėshtė gjithėpėrfshirėse. Sukseset e UĒK’sė nė fushėbetejat e shumta e detyruan pushtetin okupator tė lejojė mbajtjen formale tė njė parlamenti tė kontestuar nga tė gjithė ndėrgjegja politike kombėtare. Ky parlament mbajti mbledhjen „themeluese“ vetėm pas kėrkesave dhe kėshillave tė vazhdueshme tė cilat erdhėn nga miqtė tradicionalė tė okupatorit tonė, nga Moska dhe Athina.

UĒK’ja ia tėrheq vėrejtjen autorėve tė kėtyre makinacioneve se kanė shkuar larg me lojėrat e ndyta nė dėm tė kombit dhe Atdheut. UĒK’ja kėtu vėren tendencėn mė tė hapėt tė pėrēarjeve tė shkaktuara nga ky klan nė lėvizjen politike shqiptare, tė cilat barten edhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare. Gjithashtu e kėshillojmė miqėsisht edhe faktorin ndėrkombėtar, sidomos SHBA’tė dhe vendet e demokracisė perėndimore, qė tė mos bien nėn ndikimin e allėshverisheve ruso-greke. (…) UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve tė reja funksionale dhe kombėtare, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės. Kėtė duhet ta bėjmė me tė gjitha ato forca politike tė cilat synojnė ndershmėrisht lirinė, me individė tė rinj, tė ngritur politikisht dhe profesionalisht, dhe, me intelektualė tė dėshmuar kombėtarisht. (...) Lufta e jonė vazhdon deri nė fitore. - pėrfundon deklarata politike nr. 4 e SHP tė UĒK’sė.





Nga Sheradin Berisha, Kryeredaktori i pashtriku.org
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 21-07-2012, 12:59   #137
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

BEDRI ISLAMI: MJERIM I POLITIKĖS APO POLITKĖ E MJERUESHME

BEDRI ISLAMI

(Pashtriku.org, 21. 07. 2012) - Ēfarė mund tė sjellė mė shumė ky grupim i ri prej pesė vetėsh nė ndryshim me grupimin e mėparshėm tė bėrė fillimisht prej 15 vetash? Pėrse Rugova tani e pėrqendroj gjithė forcėn e grupit tek njerėz tė afėrm me politikėn e tij, qė me parė kishin qenė sė bashku anėtarė tė kryesisė sė LDK-sė dhe tė njohur njėkohėsisht pėr tendenca autonomiste? Pėrse u „trimėrua" Rugova pas ofensivės serbe dhe tani kėrkonte dėshmi bindje edhe mbi forcat ēlirimtare? Ky plan ka ardhur nga mendjet e njerėzve nė Prishtinė apo nga „dajallarėt" e tyre nė Beograd? Pėrse Rugova sa herė qė Millosheviqi i derdh kupėn dhe perėndimi mendon tė veprojė bėn lėshimet e duhura?

Nė ēastin kur zoti Rugova bėri tė ditur lajmin pėr krijimin e njė grupi tė ri negociator pėr bisedime me pushtuesit serbė, nuk kishte asgjė tė papritur dhe asgjė tė jashtėzakonshme. Me pėrjashtim tė slloganit pėr njė Kosovė tė hapur ndaj Serbisė dhe Shqipėrisė, ai thuajse asnjėherė nuk ka qenė i parashikueshėm nga bashkėpunėtorėt e tij (pėr tė mos folur pėr tė tjerėt) por njėkohėsisht asnjėherė nuk e ka mbajtur fjalėn e dhėnė. E tė gjitha veprimet e tij politike kanė qenė tė papritura, por mjerisht nuk kanė qenė nė krahun e dėshirės sė popullit pėr lirinė dhe pavarėsinė shtetėrore, pėr sendėrtimin e Republikės sė Kosovės.

Edhe tani, nė ēatet kur flitej pėr krijimin e njė qendre tė pėrbashkėt politike, nė mes tė cilave ashtu si e meritonte dhe me forcėn reale do tė ishte e pranishme edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, Rugova bėri diēka krejt tjetėr- krijimin e G-5, njė vazhdim i lojės sė mėparshme me G-15, tė cilin as qė e pyeti kur vajti tė takohej me Millosheviqin. (*) Lexoni nė fund shtojcėn e pashtriku.org: Historia e Grupit Negociator G'15 - G'5, dhe takimi Rugova - Millosheviq nė Beograd…!)



Megjithėse Rugova dukej nė ditėt e fundit me i tėrhequr dhe mė i gatdhėm pėr tė bėrė marrėveshje tė dobishme, edhe pse kishte kundėrshtime tė mėdha nė klanin titist LDK-ist, ai pėrsėri i injoroi tė gjithė dhe vendosi veton e tij: tė bėhet G-5.

Ēfarė mund tė sjellė mė shumė ky grupim i ri prej pesė vetėsh nė ndryshim me grupimin e mėparshėm tė bėrė fillimisht prej 15 vetash? Pėrse Rugova tani e pėrqendroj gjithė forcėn e grupit tek njerėz tė afėrm me politikėn e tij, qė me parė kishin qenė sė bashku anėtarė tė kryesisė sė LDK-sė dhe tė njohur njėkohėsisht pėr tendenca autonomiste? Pėrse u „trimėrua" Rugova pas ofensivės serbe dhe tani kėrkonte dėshmi bindje edhe mbi forcat ēlirimtare? Ky plan ka ardhur nga mendjet e njerėzve nė Prishtinė apo nga „dajallarėt" e tyre nė Beograd? Pėrse Rugova sa herė qė Millosheviqi i derdh kupėn dhe perėndimi mendon tė veprojė bėn lėshimet e duhura? Tė gjitha kėto pyetje tė vijnė pėrnjėherėsh nė mendje dhe ėshtė e natyrshme tė pyetet pėr to. Sepse tashmė nuk ėshtė vėnė nė rrezik fati i njė klase titiste (tė cilėt kanė qenė gjithnjė tė siguruar), por ėshtė vėnė nė rrezik fati i tėrė popullit shqiptar nė Kosovė dhe mė tej se kaq.

Mendimi naiv politik se ky grupim i ri prej pesė vetėsh do tė sjellė diēka tė re nė jetėn politike nė Kosovė ėshtė lehtėsisht i dėshtuar. Ai do tė sjellė njė nuancė tė re nėnshtrimi, si vazhdim i lojės sė vjetėr, tashmė nė njė situatė tė re. Nėse grupimi i mėparshėm kishte nė pėrbėrjen e tij edhe figura tė cilėt gėzonin besimin e tė gjitha forcave politike edhe tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ky grupim prej pesė vetėsh gėzon vetėm besimin e lėdėkėistėve tė thekur, gėzon besimin e titistėve tė hapur dhe tė fshehur, gėzon edhe besimin e Beogradit. Jo mė kot, nė fazėn e parė tė euforisė, Beogradi e pėrshėndeti krijimin e kėtij grupimi. Ata i njohin mirė „nipėrit" e vet dhe e kanė tė qartė se kėto „nipėri" po pėrgatiten tė venė tek „dajallarėt" e tyre.

Ėshtė e vėrtetė se zoti Rugova „u trimėrua" nga ofensiva serbe.

Nuk ėshtė i vetmi shqipfolės qė trimėrohet kėshtu

Besimi se ky grupim mund tė bėjė diēka mė shumė ėshtė po ashtu lehtėsisht i rrėzueshėm, sepse ata nuk kanė as forcėn dhe as autoritetin e duhur pėr tė vendosur diēka pėr Kosovėn. Ata janė as mė pak e as mė shumė njė grup sejmenesh, tė vėnė nė role tė pavėrteta, dhe sado qė tė mundohen ta fshehin kėtė tė vėrtetė, nuk do tė munden.

Tė gjithė kėta njerėz tė emėruar nė G-5 kanė qenė mė parė tė lidhur ngusht me klasėn titiste rugoviste ose me Lidhjen Komuniste tė Jugosllavisė, tė cilės i kanė shėrbyer besnikėrisht deri nė ēastin e fundit. Ėshtė e vėrtetė se zoti Agani, z. Tahiri apo z. Sejdiu kanė qenė funksionarė tė lartė tė LDK-sė, dhe dy tė parėt tė njohur edhe si pėrcaktues tė vijės disfatiste dhe pėrēarėse tė kėsaj Lidhje. Largimi i pėrkohshėm i tyre nė prapaskenė e ka rritur forcėn. Po ashtu zoti Rodiqi, i njohur pėr dėnime tė ashpra ndaj djemėve dhe vajzave tė Kosovės qė kėrkonin pavarėsinė e Kosovės, tani po u pėrgatitka pėr tė „mbrojtur" kėtė pavarėsi. Ai as e ka dashur atėherė kur shqiptonte dėnime tė ashpra me shumė vjet burgim pėr shokėt tanė, as e do tani. Ai sidoqoftė duhe tė jetė i qartė se koha e tij nuk vjen mė kurrė, por ėshtė thirrur nė kėtė mision si dėshmi e njė politike tė merueshme. Ėshtė thirrur pėr t‘i thėnė atyre djemve qė luftojnė se gjykatėsi ėshtė pėrsėri kėtu - dhe pėrsėri ne jemi qė ju gjykojmė. Ėshtė thirrur zoti Kurteshi si pėrfaqėsues politik i asaj klase autonomiste tė ardhur nė pushtet pėrmes diferencimit, pėr tė dėshmuar se kjo klasė autonomiste ėshtė rishtas nė pushtet dhe se megjithė gjakun e derdhur janė pėrsėri ata qė vendosin. Nė kėtė grupim prej pesė vetesh ka nga tė gjitha pėrcaktimet pro autonomiste - por edhe pėrfaqėsues tė klasės politike komuniste jugosllave. Harresa ėshtė vėrbėri dhe nuk duhet qėndruar gjithnjė i vėrbėr. A do tė munden kėta njerėz, gjithnjė tė pėrulur dhe gjithnjė tė pėrgjunjur qė tė mbrojnė dinjitetin e Kosovės? A mund tė besohet njė gjė e tillė kur njeriut qoftė edhe pėr njė moment i rikujtohet ajo buzėqeshje poshtėruese e Aganit pėrballė Millosheviqit? A do tė mundet gjykatėsi i djeshėm dhe fallsifikuesi i kutive tė votimit i sotėm tė ngrihet mbi veten dhe mbi idetė qė ka mbrojtur me mish e me shpirt deri dje?


Beograd, 15.V.1998: Buzėqeshja e Rugovės dhe Aganit gjatė takimit me Millosheviqin!

............................................

Ėshtė e vėrtetė se zoti Rugova „u trimėrua" nga ofensiva serbe. Nuk ėshtė i vetmi shqipfolės qė trimėrohet kėshu. Po ndeshemi edhe me shqiptarė apo shqipfolės tė tjerė qė po trimėrohen nga ofensiva serbe. Tė strukur deri me tash nga shtrirja dhe pėrhapja e gjerė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kėta „trimoshė" sė bashku me tė tjerė, tani kėrkojnė disfatėn e UĒK-sė pa e ditur mjeranėt se ajo ėshtė edhe disfatė e popullit tė tyre. Pas ofansivės serbe dhe pas tėrheqjes sė pėrkohshme taktike tė UĒK-sė ėshtė trimėruar edhe pushtuesi serb dhe nuk ėshtė ndonjė gjė e jashtėzakonshme, sikur mendimi pėr tė krijuar njė G-5 tė ketė ardhur mė parė nga qendrat e fshehta tė Beogradit. Sepse, sa herė qė Beogradi e ka ndjerė nevojėn e njė pėrkrahje morale, politike tė Prishtinės (tė klasės politike legale) kjo ndihmė ka qenė e plotė dhe deri nė sakrifikimin e ēėshtjes shqiptare. Kėshtu ka ndodhur me marrėveshjen pėr arsim, kėshtu ka ndodhur me shpalljen e zgjedhjeve tė 22 marsit dhe me zhvillimin e tyre, kėshtu ka ndodhur me „konstituimin" e parlamentit kukull, kėshtu ka ndodhur me bisedimet e para Millosheviq-Rugova, kėshtu ka ndodhur me caktimin e G-5. Pas lajmeve pėr masakrėn serbe ndaj shqiptarėve nė Rahovec, por edhe pėr gjakosjen e tėrė popullit shqiptar nė Kosovė, pikėrisht atėherė kur dukej se bota po shkundej nga harresa, atėherė erdhi edhe lajmi i G-5. Bota u qetėsua. Zemėrimi qė duhej tė derdhej si prush kundėr gjakėsorve tani ka filluar tė derdhet ndaj shqiptarve qė nuk po u merrkan vesh tė qėndrojnė „sus" para politikės sė Rugovės. Nuk ėshtė hera e parė qė ndodh ky pėrgjunjėzim. Edhe atėherė kur bota ngriti zėrin pėr masakrėn ndaj familjes Jashari apo Ahmeti-edhe atėherė Rugova shpejtoi tė shpallte ditėn e zgjedhjeve tė 22 marsit. Duke mos qenė hera e parė nuk do tė jetė as e fundit.

Shqiptarėt sillen rreth vetes tė formojnė qeveri apo komitet, tė jetė qeveri e shpėtimit kombėtar apo e pėrkohshme, tė jetė e varur nga parlamenti apo e pavarur prej tij, tė jetė kjo qeveri me qendėr nė Prishtinė apo tė jetė nė perėndim, tė jetė Ushtria Ēlirimtare apo tė mos jetė. Ndėrkohė serbėt gjakojnė tėrė popullin shqiptar.

Ky ėshtė mjerimi i politikės sonė. Kjo ėshtė tė mos shikosh se tėrė fuqia serbe ėshtė bashkuar pėr tė rirobėruar Kosovėn, pėr tė robėruar shpirtin e saj tė lirisė dhe tė qėndresės, se ajo ėshtė bashkuar pėr gjunjėzimin tonė dhe nuk do tė ndalet makineria serbe, nėse atė nuk e ndalin shqiptarėt e bashkuar.

Ndėrkohė Shtabi i Pėrgjithshėm i jep besimin e plotė zotit Demaēi pėr krijimin e institucioneve tė reja nė Kosovė. Ky ėshtė njė zhvillim i ri nė jetėn politike shqiptare nė Kosovė. Ndoshta ėshtė pritur qė kjo tė bėhej edhe mė parė. Ėshtė pritur qė Shtabi i Pėrgjithshėm tė kalojė nga deklaratat politike nė veprime politike, ēka edhe ndodhi. Sepse tashmė Ushtria Ēlirimtare e Kosovės duke qenė njėkohėsisht ajo qė vendos dhe bėn ligjin dhe politikėn nė Kosovė, ata e kanė edhe tė drejtėn pėr tė shpejtuar pėrcaktimin e institucioneve pėr lirinė e Kosovė. Ėshtė pozitiv fakti qė zoti Demaēi shprehet tashmė se ideja e ballkanisė ėshtė ide vetjake e tij - dhe do tė jetė faktor pėr zbatimin e ideve tė mėdha qė mbart Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Nė tė kundėrtėn kjo ide fisnike do tė ishte qė nė fillim e kompremetuar jashtė ideve dhe idealit fisnik tė shqiptarėve nė Kosovė pėr tė jetuar tė lirė dhe tė pavarur. Megjithatė nuk duhet pritur gjatė.

Sepse koha ėshtė e tillė qė kėrkon veprime tė menjėherėshme. Shekulli i ri, njėkohėsisht edhe mijėvjeēari i ri, ėshtė nė pragun e derės, por shqiptarėt vazhdojnė tė jenė tė copėzuar.

A do tė arrijė zoti Demaēi tė bėjė, tė realizojė atė mision fisnik qė i ka besuar Shtabi i Pėrgjithshėm? Vėshtirėsit do tė jenė tė mėdha, tepėr tė shumta. I vetėm ai nuk mund tė bėjė asgjė. Sė bashku mund tė bėhet shumė. Le tė shkojmė nga shumėsia.

*) Nga cikli i shkrimeve: „Shansi i fundit nė mbarim tė shekullit", tė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn "Zėri i Kosovės" - nė fund tė vitit 1998 dhe nė gjysmėn e parė tė vitit 1999.
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 21-07-2012, 13:08   #138
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

SHTOJCĖ E PASHTRIKU.ORG

HISTORIA E GRUPIT NEGOCIATOR G'15 - G'5, DHE TAKIMI RUGOVA - MILLOSHEVIQ NĖ BEOGRAD…!

Janari i vitit 1998, solli me vete kumtin e fundit tė paqes sė rrejshme nė Kosovė. Atėkohė kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės po bėhej gjithnjė e mė shumė mbizotruese e situatės nė Kosovė, u vu nė lėvizje diplomacia ndėrkombėtare, pėr tė parandaluar rrjedhėn e ngjarjeve qė ēonin pashmangshėm drejt njė lufte tė pėrgjakshme. Qasja e bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ndėrtohej mbi qėndrimin e njohur siē ishte “mospranimi i gjendjes status quo” dhe “kundėrshtimi i aspiratave tė shqiptarėve pėr pavarėsi”. Mbi kėtė bazė, gjatė vitit 1998, Grupi i Kontaktit dhe qendrat tjera ndėrkombėtare tė vendosjes pėrmes diplomacisė sė ashtuquajtur lėvizėse (Shuttle diplomacy), do tė ngarendin sa nė Beograd e sa nė Prishtinė pėr tė gjetur njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, pėrmes negociatave. Ngjarjet mė kulmore qė i dhanė kahje zhvillimeve politike nė Kosovė, konsiderohen vizitat e shpeshta tė ambasadorit amerikan Robert Geldbard, i deleguari special i SHBA’ve pėr ish’Jugosllavinė, nė janar - mars tė vitit 1998 nė Prishtinė dhe nė Beograd. Ambasadori Robert Geldbard nė njė nga takimet e tij ( 22. 02. 1998 ) me kryetarin e LDK’sė nė Prishtinėnė publikisht e akuzoi UĒK’nė si “organizatė terroriste”.

Lexoni deklarimin e z.Geldbard - CNN, 23. 02. 1998:


.................................................

Me kėtė veprim ai ashiqare kėrkonte forcimin e lidershipit politik nė krye me Ibrahim Rugovėn. Njė ditė mė vonė z.Geldbard gjatė njė takimi me Millosheviqin, i dhuroi Beogradit lehtėsira, duke deklaruar se disa nga sanksionet ekonomike qė ia kishin vėnė Serbisė do tė hiqen! Ky veprim i diplomatit amerikan, skajshėmrisht akuzues pėr UĒK’nė, nė tė vėrtet i dha forcė shtytėse nė aspektin politik kreut tė LDK’sė, ndėrsa nė aspektin ushtarak e trimėroi satrapin Sllobodan Millosheviq, pėr tė marrė njė ofensivė pėr zhbėrjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr vrasjen e shqiptarėve dhe shkatėrrimin e vendbanimeve tė tyre. Dhe, nė tė vėrtet kjo nbdodhi! Mė 28 shkurt 1998 forcat ushtarake-policore tė Millosheviqit nė “emėr tė spastrimit tė terenit nga bandat terroriste tė UĒK’sė“ sulmuan fshatrat Qirez dhe Likoshan, me ē“rast vranė e masakruan 24 shqiptarė, gra, fėmijė e pleq tė pafajshėm nė shtėpitė e tyre. Ndėrkaq, njė javė mė vonė, mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat barbare serbe sulmuan fshatin Prekaz, duke pėrdorur gjithė arsenalin ushtarak modern, kundėr familjes sė Shaban Jasharit. Pas njė lufte tre ditore (tė pabarabartė), ēetnikėt e Beogradit vranė mizorisht 56 anėtarė tė familjes Jashari, nė mesin e tė cilėve ra pėr tė mos vdekur kurrė edhe komandanti legjendar i UĒK’sė Adem Jashari. Kryekrimineli Millosheviq dhe disa qarqe ndėrkombėtare gjykuan se me vrasjen e Adem Jasharit kanė shuar edhe UĒK’nė, por ngjarjet qė pasuan mė vonė dėshmuan tė kundėrtėn. Pas kėtyre ngjarjeve, ndėrhyri diplomacia ndėrkombėtare, e cila kėrkojė ndėrprerjen e dhunės sė armatosur pėr t“i lėnė rrugė zgjidhjes sė problemeve pėrmes dialogut nė mes palėve. Mė 9 mars 1998 nė Londėr mbahet mbledhja e Grupit tė Kontaktit, ku do tė diskutohet pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė. Nė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit, kritikohet „pėrdorimi i tepruar i forcės“ dhe „tejkalimi i autorizimeve“ tė njėsive speciale tė policisė serbe, „qė ka sjellė pėr pasojė sė paku 80 humbje jete“, ndėrsa denohen nė tėrėsi siē theksohet nė deklaratė „aksionet terroriste tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, apo tė ēfarėdo grupi apo personi.“ Pra, Grupi i Kontaktit, operacionet shfarosėse tė njėsive speciale serbe kundėr shqiptarėve i cilėson si pėrdorim i tepruar i forcės, ndėrsa veprimet e UĒK’sė qė ishin nė mbrojte tė popullatės shqiptare nga forcat serbe, i cilėsonte si “arsione terroriste”! Pėr mė tepėr nė konkluzat e Grupit tė Kontaktit, vijėzohet qartė kundėrshtimi pėr pavarėsinė e Kosovės, ndėrkohė qė RSFJ-sė gjegjėsisht Serbisė po i ofrohej njė shans shtesė pėr t“iu shmangur sanksioneve ekonomike tė pėrgatitura prej kohėsh. (Lexoni tė plotė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit:

http://pashtriku.beepworld.de/files/...itprkosovn.htm )

Kush e pėrbėnte G-15“shin e Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė?!

Nė frymėn e qėndrimeve tė Grupit tė Kontaktit, mė 18 mars 1998 i deleguari amerikan pėr ēėshtje tė Ballkanit ambasadori Geldbard, nė njė takim qė pati me Ibrahim Rugovėn nė Selinė e LDK-sė, merrė pėlqimin e tij, tė kėtij “kolosi tė brishtė” (siē e cilėsonin analistėt perėndimor Rugovėn) pėr formimin e Grupit Negociator pėr dialog me Serbinė, ani pse ky "KOLOS" ato ditė bėnte fushatė pėr zgjedhjet “presidenciale e parlamentare“ tė 22 marsit 1998!!! Mė 18 mars, Ibrahim Rugova pas takimit, nė hyrje tė selisė sė LDK-sė bashkė me z.Geldbard zhvilluan njė konferencė me gazetarė. Ibrahim Rugova ndėr tė tjera ka deklaruar: ”Nė bisedė me ambasadorin amerikan Geldbard, unė rikonfirmova zotimin tim tė fuqishėm pėr dialog, si tė vetmen mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve tė ngutshme nė Kosovė.” “Pėr tė qenė i suksesshėm dialogu”,- theksonte Rugova, “duhet tė pėrfshihet patjetėr kėmbimi i hapur dhe i pakushtėzuar mes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė udhėheqjes sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė presidentit Millosheviq, siē ėshtė bėrė thirrje javėn e kaluar nė Londėr nga ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit”. Pėr mė tepėr shikoni kėtė videomaterial nga takimi Rugova - Geldbard, mė 18 mars nė Prishtinė.


.............................................

Vini re!

Mė 22 mars 1998 mbahen zgjedhjet “presidenciale dhe parlamentare” nė Kosovė, ndėrsa tė nesėrmen mė 23 mars nė Prishtinė nga grupi 3+3( i pėrcaktuar qysh nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova mė 1.09.1996), nė mes palės serbe dhe asaj tė Kosovės, nėnshkruhet aneksi pėr normalizimin e arsimit shqip nė Kosovė. Grupi 3+3 qė nėnshkroi aneks marrėveshjen mė 23 mars ishte vazhdimėsi e bisedave tė mėhershme nė mes tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin, dhe nuk kishte tė bėnte drejtpėrdrejt me themelimin e grupit tė ri negociatorė, qė do tė quhet G-15, edhe pse kemi tė bėjmė me tė njejtit njerėz nė krye tė kėtij grupi.

Shikoni foton nga takimi ....mė 23 mars 1998!

.................................................. ...........

Mė 24 mars 1998 (atė ditė kur kishte shpėrthyer lufta frontale nė fshatin Gllogjan tė Dukagjinit, nė mes tė forcave pushtuese serbe dhe UĒK-sė) Ibrahim Rugova pasi shpalli rezultatin e zgjedhjeve, ku ai dhe partia e tij kishin "triumfuar bindshėm nė kėto zgjedhje farsė", do tė kumtojė listėn prej 15 negociatorėve tė Kosovės “G-15”, tė cilėt Rugova i quan si “Grup Kėshilldhėnėsish”, pėr tė pėrgatitur njė platformė pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e Millosheviqit.

Nė listėn e G-15-shit, me sugjerimin edhe tė ambasadorit Geldbard u pėrfshinė: Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Edita Tahiri, Bujar Bukoshi, Rexhep Ismajli, Mark Krasniqi, Pajazit Nushi, Esat Stavileci, Adem Demaēi, Veton Surroi, Mahmut Bakalli, Hydajet Hyseni, Shkėlzen Maliqi, Bujar Dugolli dhe Blerim Shala. Adem Demaēi, ndonėse nuk ishte pyetur fare pėr kėtė punė, ėshtė prononcuar kundėr pjesėmarrjes nė kėtė grup, duke e quajtur kėtė nismė si “mashtrim tė ri tė Ibrahim Rugovės…”, ndėrsa Hydajet Hyseni e Bujar Dugolli largohen nga ky grup me 13 maj 1998, nė momentin kur merret vesh se pa dijen e “G-15” Ibrahim Rugova kishte vendosur tė takohet me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd.

Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15, kujton se „sesioni i parė i G-15 qė u mbajt mė 25 mars, do tė jetė njė mbledhje e paorganizuar, pa fillim dhe pa fund, pa pasur tė qartė pse jemi thirrur, ēka jemi nė tė vėrtet, kėshilltarė apo negociatorė, dhe cili ėshtė misionin ynė i njėmendtė. Rugova nė fillim na tha se janė disa pika tė cilave duhet t“u pėrmbahet pala kosovare nė negociata…dhe ato ashtu si ishin hedhur nė letėr prej tij, diheshin pėrmendėsh prej secilit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė takim tė parė, ne - thotė Shala, nuk morėm vesh se ēka jemi, nuk filluam fare bisedėn pėr strategjinė negociuese dhe fare pak folėm pėr luftėn, e cila tashmė po hynte nė muajin e dytė.“( B.Shala- Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, fq.41) Njė rrėmujė e tillė, e shkaktuar nga Ibrahim Rugova, do tė vazhdojė deri deri nė korrik tė vitit 1998, kur do tė shuhet ekzistimi G-15-shit.(…)

Reduktimi G-15“shit nė G-5 nga Ibrahim Rugova

Ibrahim Rugova meqė vetė vendoste e vetė vuloste pėr ecurin e procesit negociator brenda faktorit politik shqiptar, mė 6 prill 1998 nė njė mbledhje tė radhės tė G-15 ai grupin G-15 e reduktoi nė G-5, tė cilėt sipas tij duhej tė pėrbėnin Grupin e mirėfillt Negociator tė Kosovės.

Nė G-5 ishin:

1.Ibrahim Rugova

2. Fehmi Agani,

3. Mahmut Bakalli,

4. Pajazit Nushi dhe

5. Veton Surroi.

Pas kėtij propozimi tė Rugovės, pjestarėt e mbetur tė G-15, nuk e dinin se cili do tė jetė roli i tyre nė kėtė mishmash tė krijuar nga Ibrahim Rugova. Kėto marifetllėqe politike tė "presidentit historik", po zhvilloheshin nė Prishtinė, pikėrisht nė kohėn kur nė shumė pjesė tė Kosovės, UĒK-ja zhvillonte luftė ēlirimtare kundėr forcave pushtuese serbe.

Nė gjysmėn e dytė tė muajit prill diplomatėt e huaj qė vizitonin shpesh Kosovėn kishin hedhur idenė qė negociatat me Serbinė tė zhvilloheshin nė dy faza. Nė fazėn e parė mendohej qė prania ndėrkombėtare tė kishte njė nivel tė ultė diplomatik, ndėrsa pėrmendej Shoqata “Shėn Exhidio” dhe Monsinjor Paglias si ndėrmjetėsues kryesor nė mes palės Serbe dhe asaj tė Kosovės. Gjatė negociatave tė fazės sė parė, kur do tė kuptoheshin mė qartė pozicionet e palėve nė bisedime, do tė vijonte faza e dytė me involvimin e Grupit tė Kontaktit dhe tė diplomacive kryesore perėndimore.


Mė 25 prill 1998, vetėm katėr ditė para mbajtjes sė takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Romė, Umberto Vattani, sekretar i pėrgjithshėm nė Ministrinė e Jashtme tė Italisė qėndroi nė Prishtinė dhe gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn zyrtarisht i propozoi kėtij tė fundit fillimin e menjėhershėm tė negociatave me Beogradin, me ndėrmjetėsimin e shefit tė Shoqatės: “Shėn Exhidio”, Minsinjor Paglias.

Derisa nė Prishtinė po bėheshin pėrgatitjet pėr negociata me Serbinė, lufta me shpejtėsi po pėrhapej nė shumė pjesė tė Kosovės. Ushtria Ēlirimitare e Kosovės, gjatė operacioneve ushtarako - policore serbe, me tė gjitha njėsitė e saj tė organizuara ishte vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare. Ndėrkaq, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė nė njė deklaratė Politike tė datės 27 Prill 1998 lidhur me negociatat me Serbinė deklaron, se, bisedimet janė tė pranueshme “vetėm pasi tė jenė larguar trupat e pushtuesit nga trojet shqiptare. Ēdo lloj tjetėr marrėveshjeje dhe pa praninė tonė do tė jetė e pavlefshme dhe e denueshme.”

Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd

Mė 9 maj 1998 nis njė proces i ri pėrpjekjesh pėr fillimin e bisedimeve Beograd - Prishtinė. Atė ditė nė Beograd, njė delegacion amerikan nė krye me diplomatin e njohur Riēard Holbrook, takohet me Sllobodan Millosheviqin, ndėrkaq mė 10 maj ky delegacion vjen nė Prishtinė pėr tu takuar edhe me Ibrahim Rugovėn. Gjatė tri ditėve nė vijim (10 - 13 maj) Holbrook dhe Geldbard zhvilllojnė njė turne diplomatik nė relacionin Beograd-Tiranė-Prishtinė-Shkup dhe anasjelltas. Mė 12 maj (ditė e martė) Ibrahim Rugova ka pranuar para Holbrook'ut qė tė takohet me Sllobodan Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd. Njė ditė mė vonė, mė 13 maj tė gjitha agjensitė e rėndėsishme botėrore kanė dhėnė lajmin, se: “Dr. Rugova do tė takohet nė Beograd, tė premten, mė 15 maj, me Sllobodan Millosheviqin, kryetar i RFJ-sė.”

Beograd, 15 Maj 98: Takimi i G'5-shit me kryekriminelin Millosheviq!


.....................................


.................................................


_________________________________

Pėr kėtė vendim tė Rugovės nuk kishte ditur as G-15, dhe kėtė lajm, i cili pėr shumė kėnd ishte fillimisht sensacional dhe i pabesueshėm, ata e morėn vesh nga mediat perėndimore. Ibrahim Rugova ka pranuar tė takohet me Millosheviqin pa i plotėsuar kėrkesat e Grupit tė Kontaktit, tė Mbledhjes sė Londrės, tė 9 marsit 1998 pėr tėrheqjen e njėsive speciale serbe nga vendbanimet shqiptare ku zhvilloheshin luftimet dhe pėr ndėrmjetėsimin e Misionit tė Filipe Gonsalesit nė bisedimet Beograd - Prishtinė. (B.Shala, Vitet e Kosovės 1998 - 1999, Prishtinė 2000, fq.54-60.)

Mė 15 maj 1998 Ibrahim Rugova ka udhėtuar pėr nė Beograd me grupin G-5 tė pėrzgjedhur nga G-15'shi, si me: Dr. Fehmi Aganin, Mahmut Bakallin, Pajazit Nushin dhe Veton Surroin. Adnan Merovci - Shef i protokollit dhe i sigurisė sė Ibrahim Rugovės, thotė: se pėr nė Beograd kemi udhėtuar me tri vetura dhe njė ka qenė si pėrcjellje. Ne shkuam deri nė hyrje tė Beogradit, aty na priti njė makinė e shėrbimeve serbe dhe na shoqėroi gjatė tėrė kohės.” - kujton z. Merovci. (Lexo Librin “Pa protokoll-Bisedė me Adnan Merovcin”, Prishtinė, 2003, fq. 78)

Ky takim do tė zhvillohet nė selinė presidenciale tė Millosheviqit nė Beograd, pa ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar, pa plan tė qartė, madje pa pika tė rendit tė ditės. Po atė ditė derisa po mbahej takimi Millosheviq-Rugova nė Beograd, (ku Televizioni shtetėror serb gjatė gjithė kohės jepte pajme duke buzėqeshur Rugova me Millosheviqin) forcat serbe nė Kosovė kishin ndėrmarrė njė operacion tė gjerė luftarak dhe me kėtė rast vranė e masakruan dhjetra shqiptarė tė pafajshėm. Po atė ditė, (nė orėt e pasdites) Millosheviqi vendosi edhe njė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės qė gjithėsesi kishte prapavijė politike. Qeveria serbe nė rrugėn Nish-Prishtinė kishte ndaluar tė gjithė kamionėt me mallra ushqimor qė ishin nisur pėr nė Kosovė, dhe nė ditėt qė pasuan takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd, Kosova do tė pėrballet me probleme serioze nė furnizimin me artikuj elementarė ushqimorė.

Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998 nė selin e LDK-sė nė Prishtinė pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare!

Pas takimit tė 15 majit 1998 filluan pėrgatitjet pėr mbajtjen e takimit tė radhės Prishtinė-Beograd. Siē vihet nė dukje nė kėtė mes, faktori UĒK ishte lėnė anash, duke u injoruar plotėsisht nga Ibrahim Rugova, edhe pse pėrhapja e luftės kishte marrė njė dinamikė tė pėrshpejtuar. Z.Rugova akoma nuk e kishte kuptuar, nė tė vėrtet ai nuk donte ta kuptonte, se zgjerimi i luftės nė Kosovė e bėnte tė pakuptimt dhe absurde tėrė procesin e negociatave me Serbinė.

Takimi tjetėr i negociatorėve shqiptarė e serbė, ishte caktuar tė mbahet mė 22 maj 1998 nė Prishtinė. Ky takim u mbajt nė ambientet e selisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Palės serbe i printe Nėnkryetari i Qeverisė sė RFJ-sė Nikola Shainoviq, i pėrbėrė nga nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė Ratko Markoviq, Nėnkryetari i Partisė Radikale tė Sheshelit, Tomisllav Nikoliq, Radoslav Rajkoviq dhe Leposava Miliēeviq, ndėrsa palės shqiptare i printe Dr. Fehmi Agani ku bėnte pjesė: Mahmut Bakalli, Pajazit Nushi, Veton Surroi, Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala.



Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998. Nė delegacionin serbė duket edhe pjesėmarrja e radikalit - presidentit aktual tė Serbisė Tomisllav Nikoliq duke buzėqeshur!

.................................................. .......

Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala, G-5“shit ( qė ishte takuar me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd) ju bashkua mė 21 maj, njė ditė para mbajtjes sė takimit nė Prishtinė. Ishte i propozuar edhe dr.Esat Stavileci tė jetė pjesė e delegacionit shqiptar, por ai nuk ka pranuar tė jetė pjesė e kėtij takimi tė dėmshėm pėr Kosovėn, pėr faktin sepse z.Stavileci ka kėrkuar qė tė bisedohet vetėm pėr statusin e Kosovės, e jo pėr paketa sigurie, si zhbllokimi i mallrave e ēėshtje tė tjera, sipas tė cilave Millosheviqi dėshironte tė fitonte poena para bashkėsisė ndėrkombėtare.” Pėr takimin e pėrfaqėsuesve tė Rugovės me ata tė Millosheviqit nė selinė e LDK-sė nė Prishtinė, ka shkruar gjerėsisht edhe numri revial i gazetės “Bota Sot” e datės 24 maj 1998 faqe 5.

Ky takim u mbajt pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare edhe pse atė ditė nė Prishtinė ishte ambasadori amerikan Christopher Hill dhe Brian Donelly, ambasadori i Anglisė nė Beograd. Blerim Shala, ish-zėdhėnėsi i grupit negociatorė tė Kosovės, thotė se, ambasadori amerikan Hill, nė kohėn kur po zhvilloheshin bisedimet me palėn serbe, ka qenė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, saktėsisht nė dhomėn ku zakonisht rrinte Ibrahim Rugova, pėr tė krijuar kėshtu, pėr palėn tonė dhe mediat shqiptare, njė pėrshtypje se, megjithatė, negociatat po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e diplomacisė amerikane (!!!). Ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė katėr orėve sa zgjatėn bisedimet nė selinė e LDK-sė, ishte nė rezidencėn e tij nė Velani sė bashku me ambasadorin anglez Brian Donelly.

Derisa po mbahej takimi nė selinė e LDK-sė, Ibrahim Rugova ambasadoritBrian Danelly nė Velani, i tegonte pėr cilėsinė e verės sė Kosovės!

Ish-zėdhėnėsi i G-4 Blerim Shala, pėrkujton se pas pėrfundimit tė takimit, me palėn serbe, nė dhomėn e Ibrahim Rugovės nė Selinė e LDK-sė sė bashku me Veton Surroin, kanė pasur njė takim me ambasadorėt Hill dhe Brian Donelly, tė cilėt i kanė njoftuar pėr rrjedhėn dhe atmosferėn e takimit me delegacionin serb. Ndėrkohė, thotė z.Shala “Danelly na informoi se kishte kaluar njė kohė tė gjatė me dr. Rugovėn, nė rezidencėn e tij private, nė lagjen e Velanisė, duke pirė verė tė zezė dhe duke ngrėnė djath Sharri. “Unė e pyeta (Ibrahim Rugovėn-vėrejtja ime Sh.B) se cila ėshtė platforma negociatore e delegacionit tuaj dhe ēka pritet tė arrihet nė takimin e sotėm…”, na tha Danelly. Dr. Rugova iu kishte pėrgjigjur se nuk ka dyshim qė negociatorėt kosovarė do tė mbrojnė si duhet interesat e Kosovės dhe pastaj ia kishte shpjeguar, hollė-hollė, cilėsinė e verės sė Kosovės. (!!!) (Lexo: B.Shala: Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, faqe. 68-71.) Ēdo koment pėr kėtė veprim tė Ibrahim Rugovės (nė kohėn kur Kosova po digjet flak) ėshtė i tepėrt.

Zhvillimet dramatike nė zonat e luftės, pėrveē qė zhvlerėsuan procesin e nisur negociues me takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd mė 15 maj, treguan qartė se, kėto bisedime nuk do t“i sillnin asgjė tė mirė Kosovės. Pėr mė tepėr, vrasjet, ekzekutimet dhe masakrimet nė mėnyrė barbare tė shqiptarėve nė fshatrat e Dukagjinit dhe tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake tė Millosheviqit, e mbuluan me padenjėsi mundėsinė e vazhdimit tė negociatave me Beogradin, nė formėn qė nisi nė Prishtinė, mė 22 maj 1998.

......................................

Shikoni video'materialet nė vazhdim:

Lufta nė Drenic - Prill 1998


.................................................. ...


==============================



Nga Sheradin Berisha, Kryeredaktori i pashtriku.org
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 01-08-2012, 23:26   #139
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Si e ndaluan SHBA-tė planin Millosheviq – Rugova kundėr shqiptarėve tė
Kosovės?
Nga Isa Mulaj
Sigurisht se i keni dėgjuar shpesh fanatikėt e vėrbėr tė Ibrahim Rugovės duke thėnė se ai
ka ndikuar qė SHBA tė intervenojnė ushtarakisht kundėr Serbisė nė Kosovė. Nė ēka e bazojnė
ata kėtė pohim tė tyre? Nė trillime dhe asgjė tjetėr. Duke e ditur se nė kėtė botė jetojnė mė shumė
njerėz tė arsyeshėm qė i shohin dhe kuptojnė gjėrat nga kėnvėshtrimi real, nė vijim do t’u sjellim
disa nga faktet pėr rrjedhen e raporteve Rugova-SHBA. Pra, e kemi nė dispozicion
bashkėveprimin e tė dyja palėve dhe vetėm duhet t’i analizojmė ato. Nuk kemi nevojė tė
dėgjojmė pjellat imagjinare tė rugovistėve se ēfarė roli ka luajtur Rugova nė intervenimin
ushtarak tė SHBA-ve nė Kosovė, ose tė kundėrshtarėve tė tyre se merita i pėrket tjetėrkujt. Po
ashtu, nuk do tė jemi aq tė tėrthortė nė analizėn krahasuese tė qėndrimeve nga njėra palė (SHBA)
e pastaj tė kalojmė nė tjetrėn (Rugova). Do tė jemi tė drejtpėrdrejtė vetėm nė analizėn e
bashkėveprimit tė tyre, sepse puna e tė dyja palėve mė sė miri na tregon dhe nuk lė dyshim pėr
kurrfarė trillimi qoftė nė favor apo kundėr Rugovės. Meqenėse disa gjėra pėr Kosovėn mbeten nė
CIA (Agjencia Amerikane e Zbulimit) si tė klasifikuara pėr t’u zbuluar mė vonė, po u sjellim ato
qė janė bėrė publike tė cilat ēdo kush mund t’i vėrtetojė.
Vėmendja e SHBA-ve pėr problemin e Kosovės nisi tė shpėrfaqet nė fillim tė vitit 1998
kur rehatinė e pushtetit tė Rugovės me regjimin e Millosheviqit kishte filluar ta trazoj Ushtria
Ēlirimtare e Kosovės (UĒK). Mirėpo, popaganda serbe e kombinuar me atė tė Rugovės ishte e
pamėshirshme dhe efikase. Derisa pėr regjimin e Millosheviqit qarqet ndėrkombėtare shprehnin
dyshime duke e ditur gjendjen nė Kosovė dhe tė bėmat e tij nė vise tjera tė ish-Jugosllavisė,
goditjen e madhe pėrpjekjeve pėr liri tė shqiptarėve ia jepnin shpifjet dhe denigrimet e egra tė
Ibrahim Rugovės nėpėr qendrat kryesore vendim marrėse kurdoherė qė i jepej rasti. Aq e fortė
ishte urrejtja patologjike e Rugovės kundėr UĒK-sė dhe ēdo forme tė rezistencės ndaj terrorit tė
padurueshėm serb sa qė do tė ndikojnė tek ambasadori amerikan Robert Gelbard ta kualifikoj
UĒK-nė si grup terrorist. Publiku ishte njohur vetėm sipėrfaqėsisht me kėtė deklaratė tė
ambasadorit Gelbard. Kryesorja, ishte shumė dėshpėruese qė Amerika tė dal me qėndrim zyrtar
pėr UĒK-sė si organizatė terroriste. Tandemit Rugova-Millosheviq u bėhej zemra mal pėr tė
vazhduar me pushtetin e tyre pėr degjenerimin nė pėrmasa shtazarake tė shqiptarėve nėpėrmjet
respresionit dhe terrorit sistematik serb. Asnjė organizatė kriminale dhe terroriste nė botė, e aq
mė pak terrorin e egėr serb, SHBA-tė nuk e ishte dėnuar publikisht mė ashpėr se UĒK-nė.
CNN ėshtė transmetuesi mė i madh nė botė i lajmeve me seli nė SHBA. Nga superfuqia e
vetme pėrmes ‘superfuqisė’ mediale, me 23 shkurt 1998 ambasadori Gelbard i tregon botės nė
formė alarmi se ēka ėshtė UĒK-ja. “...ne [Amerikanėt] jemi jashtėzakonisht tė shqetėsuar, e
poashtu i denojmė shumė fuqishėm dhunėn e papranueshme tė kryer nga grupet terroriste nė
Kosovė, e sidomos nga UĒK-ja – Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Kjo [UĒK-ja] pa fije dyshimi
ėshtė grup terrorist”.
Vlerėsimi i ambasadorit amerikan Robert Geldbard pėr UĒK-nė pas takimit me Rugovėn
© CNN, 23. 02. 1998.
Vėreni dhe analizoni me kujdes shprehjet “jashtėzakonisht tė shqetėsuar”, “dėnojmė
shumė fuqishėm” ose siē kishte thėnė nė origjinal “very strongly” dhe “pa fije dyshimi ėshtė
grup terrorist”. Kėso cilėsime dhe dėnime nė qėndrimet zyrtare, SHBA-tė nuk i kanė bėrė ndaj
asnjė organizate terroriste nė botė, madje as ndaj atyre tė cilat shpesh herė ia kanė pėrgjakur
hundėt vetė SHBA-ve tė cilat vetėm i ka dėnuar pėr veprimet e tyre, nganjėherė tė shoqėruar me
togfjalėshin “i dėnjomė fuqishėm”, por nė rastin e UĒK-sė kėtė e dėnonte “shumė fuqishėm”.
Fanatikėt e Rugovės dhe LDK-sė edhe sot thonė: “Hajt ti, se politikė e Amerikės u kanė kjo”. Se
ēfarė “politike” paska qenė kjo, kėtė do ta shfrytėzoj pėr mrekulli regjimi kriminal i
Millosheviqit saktėsisht pas dy javėve nga qėndrimi zyrtar amerikan pėr UĒK-nė kur ndodh
masakra e Prekazit (6 mars 1998). Brenda Kosovės nė opinionin e dezinformuar nga intrigat e
Rugovės u shkaktua njė huti, panik dhe tmerr, se ajo qė ndodhi nė Prekaz mund tė ndodh kudo
nėpėr Kosovė. Fryma e kėsaj frike nga masakrat po vėrehej edhe te popullsia nė Prishtinė pa
dallim moshe, gjinie dhe statusi shoqėror qė nxiti protestat me moton “Drenicė jemi me ty”.
Shumica e shqiptarėve kishin filluar gradualisht tė “adaptohen” ndaj dhunės sė egėr qė
ushtrohej pėrditė nga policia e Millosheviqit nė trupin e tyre gjithandej Kosovės. Ata shqiptarė
qė nuk i pėrjetonin rrahjet dhe torturat e regjimit disi ndjeheshin si tradhtarė, kurse atyre qė u
prishej trupi pėrgjithmonė nga torturat cilėsoheshin tė dinjitetshėm dhe patriot. Nėse nuk tė
prishte milicia e Millosheviqit me tortura, sipas filozofisė rugoviane, nuk mund tė ishe patriot.
Nė rast se bėhej pėrpjekja mė e vogėl pėr kundėrshtimin e kėsaj dhune si me minjėt laboratorik,
mėnjėherė kėrcente Rugova duke i akuzuar viktimat qė ta mbajnė qetėsinė dhe mos ta
provokojnė policinė serbe. Po tė thoshte kėshtu Millosheviqi, popullsia e Kosovės do tė
vetėdijėsohej pak, por problemi ishte se kėtė e bėnte Rugova ose siē njihej nga politika serbe
“lider Kosovskih Albanca” (udhėheqėsi i shqiptarėve tė Kosovės). Mė shumė pėrkujdesej pėr
sigurinė e milicisė kriminale serbe Rugova kur i akuzonte dhe qortonte shqiptarėt pėr tė “mos e
provokuar policinė e Millosheviqit”, se sa vetė Millosheviqi dhe policia e tij. Kjo filozofi
rugoviane ishte njė porosi e qartė se rrahjet brutale tė qyetarėve shqiptarė duhet tė vazhdojnė deri
nė pakufi nėn pėrkujdesjen diplomatike tė Rugovės. Ka pasur shumė shqiptarė qė ishin adaptuar
ndaj kėtij terrori deri nė atė masė sa qė nuk e ndienin veten mirė nėse u ērregullohej “dieta” ose
terrori i vazhdueshėm nė trupin e tyre! “More diēka s’po e ndi veten mirė se koxha kah ditė nuk
m’kanė rreh milicia”, na thoshte me sarkazėm nė njė kafeēajtore tė Istogut (prej nga vinte
Rugova) njė i rrahur rėndė 3 herė. Ne ia plasėm gazit, ndėrsa ai vazhdoj: “Kanė nisė me m’u
hjek larat nėpėr trup e s’po dokna interesant si pėrpara me lloj-lloj ngjyrash kuq, zi, verdh,
bojkaft, e ngjyrė boronice! S’di pse njerėzit shkojnė e harxhojnė pare me ba aso vizatime, qysh u
thonė? (“tatuazhe”, ndėrhyjmė ne). Hin vlla n’dorė t’tyne [milicisė serbe] i merr ma shpejt e pa
pagesė”! Nuk isha krejt i sigurt nėse ai e thoshte kėtė nga mllefi apo edhe nga injoranca me tė
cilėn filozofia rugoviane i kishte helmuar shqiptarėt. Derisa pėrjetimi i torturave kishte filluar t’u
duket istogasve tė hupt si njė lloj emancipimi dhe patriotizmi ndaj tė cilit duhej adaptuar, vetė
ushtruesit e torturave [serbėt] kishin njė vlerėsim mė njerėzor tė asaj qė u bėnin shqiptarėve. Kjo
vėrtetohet edhe me rastin e torturimit tė Salih Kabashit nga Gurrakoci i Istogut me urdhėr tė
Rrustem Rugovės (nga familja e Ibrahim Rugovės) kur torturuesit serbė i kishin thėnė: “Shiko se
ēfarė bukuroshi ke qenė [duke ia treguar fotografinė e vet tė dorėzuar nė UBD nga Rrusta], e tash
je bėrė si *** [nga torurat]”! Filozofia rugoviane kishte pėr qėllim vazhdimin e kėtij
“emancipimi” tė shqiptarėve deri nė pakufi nėpėrmjet aparatit represiv serb, pra pėr t’i bėrė
shqiptarėt tė duken si *** nga torturat dhe nė tė njėjtėn kohė t’i akuzoj ata se po e provokojnė
policinė serbe. Kėtė lloj filozofie tė mprapshtė dhe ēnjerėzore edhe sot e ka tė vėshtirė ta besoj
ndonjė inteligjencė njerėzore dhe artificiale nė rruzullin tokėsor.
Fytyra e vėrtetė e ‘shqiptarit tipik’ Ibrahim Rugova. Me ndihmėn e UDB-sė dhe kotillės sė tij u
pėrpoq, kundėr ligjit tė natyrės, pėr t’i asimiluar shqiptarėt e vėrtetė nėpėrmjet torturave qė tė
duket sikur ky nė foto, ose siē thoshin UDB-ashėt, me ja u ba bukuroshėve shqiptarė fytyrėn si
***!
Masakra e Prekazit derisa i vuri menjėherė shumė gjėra nė lėvizje brenda shqiptarėve tė
Kosovės dhe atyre nė diasporė, nuk pati ndonjė ndikimi nė politikėn e jashtme tė shteteve
pėrendimore rreth problemit tė Kosovės, sidomos nė SHBA qė kishin dalė me qėndrimin e
shqetėsimit tė jashtėzakonshėm nga “terrorizmi i UĒK-sė”. Nė tėrė botėn ishte pėrhapur lajmi i
CNN-it se UĒK ishte organizatė terroriste. Kushdo nė SHBA qė ka dėgjuar pėr ngjarjen e
Prekazit menjėherė pas ndondhjes sė saj ku u masakruan shumė civilė, duhej tė ishte qetėsuar
sado pak nga alarmi i fuqishėm qė e kishte lėshuar ambasadori Gelbard. Sė paku do tė jenė
bindur se pas dy javėsh dikush (regjimi i Millosheviqit) paska filluar t’a zbusė shqetėsimin
amerikan qė i kishte hyrė nė palcė nga frika. Sa pėr ironi, UĒK-ja nuk mund ta mbronte as veten,
prandaj ėshtė e pashpjegueshme pse SHBA-tė ndiheshin jashtėzakonisht tė shqetėsuara nga
“terrorizmi i UĒK-sė”. Pėr autobombat e organizatave terroriste si Hezbollah nė Beirut, National
Vanguard nė Oklahoma City, Al-Kaides nė Keni dhe Tanzani, ku humbin jetėn qindra amerikanė
pėrnjėherė, SHBA-tė kishin njė shqetėsim normal dhe i emėrtonin kėto organizata vetėm si
terroriste standarde, dhe nuk ishin jashtėzakonisht tė shqetėsuara sikur me UĒK-nė nga e cila
nuk pėsonte asnjė amerikan. Ku ishte enigma e krejt kėtij shqetėsimi amerikan dhe pse SHBA-tė
kishin mė shumė frikė nga UĒK-ja se nga ato organizata qė i bėnin “puzhar” amerikanėt edhe nė
vendin e tyre? Pėrgjigjen e gjejmė te propaganda ogurzezė e Ibrahim Rugovės qė nuk duket se ka
qenė shqiptar, nė bashkėpunim me Millosheviqin kishin pėr qėllim eksperimentet si me minjėt
laboratorik kundėr njė race tjetėr – shqiptarėve. Regjimi serb edhe nė tė kaluarėn, gjatė Luftės sė
Dytė Botėrore dhe pas saj, kishte shfrytėzuar romėt ose maxhupėt siē quhen nė Istog, pėr t’i
mbytur me ēekan shqiptarėt nė llugat e xhamisė nė Istog, njė vend me verra aty afėr ku sot
gjendet Moteli “Trofta”. Serbėt nė fund tė shekullit 20-tė punojnė edhe mė menēuri nė kėtė
drejtim. Nė vend tė maxhupėve origjinal, tani kishin nė dispozicion edhe njė armė mė tė fortė
dhe mė tė fshehtė – Ibrahim Rugovėn me tė cilin ia mbyllnin sytė shqiptarėve duke e bėrė atė
udhėheqės tė shqiptarėve tė Kosovės ose shumicės tė cilės Rugova pėr kah nacionaliteti nuk i
pėrkiste. Jo rrallė herė e kam deėgjuar policinė e Millosheviqit duke e lavdėruar Rugovėn kur na
ndalnin gjatė rrugės pėr nė fakultetet nėpėr shtėpia private (organizimin e tė cilėve Rugova e ka
pas kundėrshtuar), pasi na i grisnin indeksat dhe ndonjė libėr qė kishim me vete, na thoshin pėr
Rugovėn “Pametan čovek” (njeri i menēur). Nė atė kohė nuk isha aq i sigurt nėse milicia e
Millosheviqit e kishte seriozisht pėr kėtė vlerėsim ndaj Rugovės dhe nė ēfarė konteksti – nė
favor tė tyre (milicisė) apo shqiptarėve. Kjo paqartėsi u qartėsua nė tėrėsi kur regjimi serb gjatė
luftės i zhduku “budallenjėt” si Ukshin Hotin, Bardhyl Qaushin, Fehmi Aganin e disa tjerė,
ndėrsa po e ruanin si sytė e ballit “tė menēurin” e tyre Ibrahim Rugovėn. Pėr Fehmi Aganin,
publicisti britanik James Pettifer qė e ka pėrcjellur luftėn e Kosovės nė terren, nė librin e tij
Ekspresi i Kosovės, tregon se ai i kishte rrėshqitur nga krahu Rugovės dhe duket se kishte vėnė
lidhjet e veta me UĒK-nė, sidomos me ata qė kishin mbetur nga familja Jashari dhe militantėt e
Prekazit, gjė qė ka qenė njė nga faktorėt kryesor pėrse vendosėn serbėt ta vrisnin sapo nisi
fushata e bombardimeve e NATO-s. Ishte njeri i ngrohtė e i hareshėm, pėrfundon citati nga libri i
Pettifer-it. Pse serbėt e gjetėn menjėherė Fehmi Aganin pėr ta ekzekutuar edhe pse ky thuhet se
ishte maskuar me veshje tė grave, dhe pėrse nė tė njėjtėn kohė policia e Millosheviqit i bėnte roje
tė dera nė Velani Ibrahim Rugovės?

Aktivizimi ēifut dhe ofenziva e tyre pėr mbrojtjen e shqiptarėve nga gjenocidi Rugova –
Millosheviq
Gjatė luftėrave nė ish-Jugosllavi, shėrbimi izraelit i zbulimit Mossad ishte shumė aktiv nė
Beograd. Ai kishte ndėrmarrė njė operacion shpėtim-largimi tė ēifutėve nga aeroporti i Sarajevės
nėn maskėn e njė misioni tė Kombeve tė Bashkuara kur filloj tė pėrshkallėzohet lufta nė Bosnjė-Hercegovinė. Ish-Kryeministri i Izraelit Ariel Sharon ishte aleat i ngushtė i Millosheviqit. Ai
(Sharoni) e ka kundėrshtuar me forcė rrėzimin e Millosheviqin nė vitin 2000. Politika e Izraelit
gjatė sundimit tė dhunshėm serb dhe luftės nė Kosovė ka qenė tepėr proserbe. Mirėpo, ēifutėt nė
vendet pėrendimore, nė radhė tė parė ata nė SHBA kanė dhėnė ndihemsėn mė tė madhe dhe
vendimtare pėr lirinė e popullit tė Kosovės. Kėtė ndihmesė tė tė pakontestueshme nuk mund ta
pėrgenjėshtroj askush, madje shqiptarėt duhet t’i falendėrohet mė sė shumti ēifutėve e deri-diku
edhe gjermanėve pėr lirinė gjysmake qė e kanė sot, se pėrndryshe as kėtė nuk do ta kishin.
Del nė skenė njė ambasador tjetėr amerikan pėr ēėshtjen e Kosovės nė momente kritike.
Ky ishte ēifuti Richard Holbrook i cili pėr dallim nga pararendėsi i tij Gelbard, jo vetėm qė nuk e
quan UĒK-nė terroriste, por shkon dhe bėnė muhabet me pjesėtarėt e saj nė odėn e Junikut. Ai
madje i kishte zbathur kėpucėt dhe nė dhomė dukej nė ēorapa pėr dallim nga Lum Haxhiu
(Hajdin Abazi) i UĒK-sė pranė tij i cili ishte me qizme tė ushtrisė. Holbrook-u me kėtė gjest
deshi t’i tregoj popullit amerikan mė pėr sė afėrmi se ēfarė “grupi terrorist” i rrezikshėm ishte
UĒK-ja pėr ēka ambasadori Gelbard ua kishte futur frikėn nė palcė amerikanėve pas deklartės sė
tij pėr shqetėsimin e jashtėzakonshėm.
Gjėrsa gjėrat po lėviznin nė favor tė ēlirimit tė Kosovės, Rugova dhe klika e tij pro-Millosheviqiane ishin zėnė pisk nė pozicionin e tyre. Por, Rugova u tregua i shkathtė kur mė 15
maj 1998 shkoj nė Beograd pėr t’u takuar me krye-kasapin e Ballkanit nė pėrpjekje pėr ta
defaktorizuar luftėn e UĒK-sė dhe t’ia zgjat jetėn deri nė pakufi “dietės” Millosheviqiane nė
trupin e shqiptarėve. Ky bashkėpunim Rugova-Millosheviq intensifikohet dhe pėrfiton shpejt nė
kohė duke e ditur se ēifuto-amerikanėt ishin vėnė nė lėvizje pėr ta ēliruar popullin e Kosovės nga
“dieta” 9 vjeēare e gatuar nga tandemi Millosheviq-Rugova. Menjėherė pas njė jave,
respektivisht mė 22 maj 1998, ende pa u kuptuar dhe shoshitur sa duhet takimi nė Beograd nė
selinė e Sllobės, Slloba dėrgon delegacionin e tij pėr takim me pėrfaqėsuesit e Rugovės, nė vilėn
e Rugovės nė Velani tė Prishtinės. Aty nė takim nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ ishte i pranishėm edhe
kryetari aktual i Serbisė, zėvendėsi i Vojisllav Sheshelit, radikali Tomisllav Nikoliq i cili nė foto
duket duke buzėqeshur. Tani bashkėpunimi intensiv publik Rugova me Sllobėn (ai i heshtur
mbetet pėr t’u hulumtuar dhe pėr t’u bėrė publik) i kishte vėnė nė sprovė tė madhe ēifutėt pėr t’i
ndihuar shqiptarėt. Alarmohet ēifuti Holbrook pėr takimin shqiptaro-serb nė shtėpinė e Rugovės
dhe lajmėron bazėn nė Uashington se Rugova ėshtė duke ia pėrgatitur njė kurthė tė madhe
pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr liri. Aq tė shqetėsuar ishin ēifuto-amerikanėt sa qė kėrkojnė
urgjentisht tė pėrgatitet kryetari i SHBA-ve Bill Clinton pėr ta takuar Rugovėn qė tė zbuloj
komplotin e tij kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Ky takim Klinton-Rugova ndodhi mė 29.05.1998,
saktėsisht pas njė jave nga takimi i delegacionit Rugova-Millosheviq nė Velani. Mė shpejtė se
brenda javės nuk kishte gjasa tė ndodhte ky takim nė Washington (garancioni, viza, rezervimi i
biletės, udhėtimi i largėt).
Nė atė kohė nė SHBA ishte aktualizuar shumė afera e Klintonit me ēifuten Monika Lewinksi
qė mund t’i kushtonte Klintonit me shkarkim nga detyra e kretarit. Ēifutėt e menēur duke e ditur
se kjo aferė praktikisht nuk e dėmton kėnd, e bindin Klintonin irlandez qė tė pėrkushtohet nė njė
punė mė tė menēur – t’i kundėrvihet rrezikut nga shfarosja qė i kanosej shqiptarėve tė Kosovės.
Mjaft e pėrkushtuar nė kėtė mision pėr ta ndalur spastrimin entik tė shqiptarėve ishte sekretarja
amerikane e shtetit, ēifutja Madeleine Albright, e cila insistonte se Millosheviqi e njeh vetėm
gjuhėn e forcės (e jo lojėrat si macja me miun qė e bėnte Slloba me Rugovėn). Edhe mė i zjarrtė
nė favor pėr intervenimin e SHBA-ve nė Kosovė do tė bėhet zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė,
ēifuti James Rubin. Sektori i informimit real tani ishte nė duar tė sigurta, ēka paraqiste njė
debakėl pėr shpifjet e Rugovės dhe Millosheviqit, e mė shumė tė Rugovės kur e quante UĒK-nė
pjellė tė Serbisė edhe pse nė realitet kjo i vriste policėt e Millosheviqit qė na torturonin, vrisnin e
masakronin. Aleancės Rugova-Millosheviē pėr mbajtjen e “qetėsisė” nė Kosovė me dhunėn dhe
terrorin sistematik serb, i dolėn dy pengesa vendimtare nė sektorin pėrkatės ose tė forcės.
Ministri amerikan i mbrojtjes gjatė mandatit tė Klintonit, ēifuti William Cohen, dhe komandanti i
NATO-s pėr Evropė, gjenerali ēifut Wesley Clark. Prej Holbrook-ut e deri te Clark-u ēifuto-
amerikanėt kishin vendosur t’i japin fund eksperimenteve tė regjimit serb kundėr shqiptarėve tė
Kosovės pėr tė cilat Rugova mės sė shumti e fajėsonte popullsinė e gjorė qė hante dajak tė
tmerrshėm pėrditė kur i bėnte asaj apel qė tė mos e provokoj dhe tė bie pre provokimeve tė
policisė serbe. Ēifutėt ishin tė vendosur, por paraprakisht e dėrguan Rugovėn te Klintoni pėr
takim qė tė nxjerrin informata pėr vizionin famėkeq tė tij kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės.
Paralajmėrojnė Klintonin se Rugova ėshtė njeri shumė i dyshimtė nė raport me pushtetin e
Millosheviqit dhe se i ka inteksifikuar takimet publike zyrtare me regjimin e Millosheviqit duke
e mbajtur njėrin nė Beograd me Sllobėn mė 15 maj 1998, e tjerin menjėherė nė Prishtinė me 22
maj 1998. Takimin e mundshėm tė tretė tė rugovistėve me regjimin e Sllobės ia ndėrpret ēifuti
Richard Holbrook duke ia organizuar takimin Rugovės me Klintonin. Klintoni furnizohet mirė
me informacionet e CIA-s rreth Rugovės dhe vizionit tė tij satanik pėr robėrimin dhe poshtėrimin
e shqiptarėve tė Kosovės. Siē do tė tregojmė edhe mė faktet e liruara nga CIA nė nėntitullin
vijues, Klintoni ka qenė shumė i ashpėr kundėr Rugovės gjatė takimit me tė sa qė e kishte bėrė
kėtė tė fundit pėr njė vend qeni.

Pse CIA e liroj dėshminė e takimit Klinton-Rugova para kohe?
Pėrmbajtja detaje dhe dokumentet nga takimet qė bėhėn nė kuadėr tė ngjarjeve dhe
vendosjes sė ēėshtjeve madhore zakonisht arkivohen dhe bėhen publike pas njė kohe shumė tė
gjatė. Kėshtu pėr shembull sot hasim pėr herė tė parė nė disa dokumente qė bėhet publike nga
periudha e Luftės sė Ftohtė para 40-50 viteve. Disa detaje tė arkivuara nga Lufta e Falklandit,
Britania e Madhe do t’ia oforoj nė dispozicion publikut nė vitin 2080 (100 vite pas ngjarjes).
Kėshtu ndodh edhe me shumė ngjarje tė sotme qė mbahen tė censuruara pėr shkak tė
ndjeshmėrisė sė madhe nė rrjedhat e tanishme. Edhe pėr Kosovėn dhe luftėn 1998-1999 ka
shumė gjėra tė ndjeshme qė janė arkivuar dhe do tė bėhen publike me vonė. Njė ērregullim tė
madh nė kėto censurime e ka dhe ėshtė duke e bėrė Wikileaks-i me botimin e shumė sekreteve
“taze” ose tė freskėta. Sidoqoftė, nxjerrjen e sekreteve para kohe shpesh herė e bėjnė edhe vetė
organizatat qė i arkivojnė ato. Kjo bėhet me qėllim pėr ta minimizuar rrezikun e pėrgjitshėm siē
ishte rasti me komplotin Millosheviq-Rugova kundėr shqiptarėve tė Kosovės.
Pas ēdo takimi tė nivelit tė lartė pėr ēėshtje madhore dhe tė ndjeshme bėhet njė njoftim
sipėrfaqėsor pėr media se ēka u diskutua nė tė. Kėso njoftime bėhen nėpėrmjet zėdhėnėsve, ose
nė formė pėrmbledhėse nga palėt pjesėmarrėse nė takim. Pėr shembull, Rugova mund tė thoshte
para mediave se ne zhvilluam njė bisedė tė frytshme me kryetarin Klinton ku i ndamė
shqetėsimet pėr situatėn e tensionuar nė Kosovė dhe nevojėn e zgjidhjes sė kėsaj situate me
mjete paqėsore. Edhe Klintoni do tė mund ta bėnte njė koment tė ngjashėm pėr takimin duke
theksuar se me Rugovėn diskutoj pėr situatėn nė Kosovė dhe mėnyrat e zgjidhjes sė kėtij
problemi. Opinioni nga kėto njoftime pėr shtyp mbetet pak i informuar, e mė shumė i
dezinformuar. Shihe tani befasinė e pakėndshme qė e ndėrmori CIA kur vendosi ta bėjė publike
bisedėn Klinton-Rugova! Nuk u durua CIA ta mbajė nė arkivė atė bisedė pėr shkak se situata nė
terren ishte e rrezikshme dhe duhej patjetėr tė informoheshin shqiptarėt pėr kurthėn qė po ua
pėrgatiste Rugova me regjimin e Millosheviqit.
Dokumnetin mbi detajet e bisedės nga takimi, CIA ia kalon UĒK-sė, e Drejtoria e
Shėrbimit Informativ tė UĒK-sė menjėherė ia kalon pėr botim agjencisė sė lajmeve Kosovapress
me datėn 2 shkurt 1999, pra pas 8 muajve nga takimi. Zbulimi i detajeve nga takimi vjen nė
kohėn kur SHBA-tė kishin hartuar planin e intervenimit ushtarak nė Kosovė (intervenimi do tė
ndodh 7 javė pas kėtij lajmi pėr detajet e takimit Klinton-Rugova), sepse ishin tė bindura se pa
njė ndėrhyrje tė tillė, ėshtė e pamundur tė ēlirohet Kosova dhe zgjidhet problemi i saj. Nuk e
kishte thėnė kot sekretarja amerikane e shtetit Albright se Millosheviqi njeh vetėm gjuhėn e
forcės dhe asnjė tjetėr, ēka ishte nė kundėrshtim tė qind pėr qind me pėrcaktimin dhe deklarimin
e Rugovės se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet vetėm me dialog paqėsor pėr ēka edhe i kishte
intensifikuar takimet publike me Millosheviqin si zbrapsje strategjike (strategic deterrence) ndaj
vendosmėrisė sė SHBA-vė pėr tė ndėrhyrė nė dhėnien fund tė terrorit, masakrave dhe spastrimit
etnik kundėr shqiptarėve. Rugova u mundua ta pengoj SHBA-nė me ēdo kusht pėr tė mos e
provokuar policinė, ushtrinė dhe paramilitarėt serbė qė bėnin eksperimente kundėr shqiptarėve,
por nuk i piu ujė. Dokumentin nė fjalė e kanė pėrdorur dhe analizuar shumė shqiptarė, por nė
publik e ka penguar propaganda e LDK-sė dhe nė tė njėjtėn kohė ka dezinformuar (sikur edhe
sot) se ishte Rugova ai i cili e solli Amerikėn nė Kosovė. Ēka nė tė vėrtetė biseduan Klinton-Rugova dhe si e “bindi” Rugova Klintonin qė SHBA-tė tė ndėrhyjnė nė Kosovė? Kjo duhet tė na
intersoj tė gjithėve, prandaj sa herė e merrni kėtė llaf, ēdo kujt ia bėni kėtė pyetje: “Nė ēka po
bazohesh, ku janė dėshmitė”? Dėshmia janė detajet nga biseda Klinton-Ruogova. Ku po doni
dėshmi mė tė fortė? Meqenėse nuk paska mė tė fortė, po bazohemi nė tė.
Klintoni e pyet Rugovėn: Unė do tė dėshiroja tė dija edhe mendimin tuaj rreth rreth konceptit tė
Shqipėrisė pėr problemin pėr tė cilin flasim [pėr problemin e Kosovės]. Ne mendojmė se ėshtė
koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim.
Kėso pyetje bėjnė diplomatėt e fortė kur e kanė ndarė mendjen pėr t’iu ndihmuar me ēdo
kusht. Vėni re me kujdes tė madh kur Klintoni pėrpos pyetjes i ofron edhe pėrgjigjen Rugovės:
“Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim”. Me fjalė tjera, Klintoni i
tregon Rugovės se neve dhe Shqipėrinė na keni prapa dhe do ta qojmė kėtė punė deri nė fund.
Shqipėria i duhej SHBA-ve si aleate pėr ta ndihmuar Kosovėn sepse nuk kishte urėlidhėse tjetėr.
Siē tegohet edhe nė librin e pėrkthyer nė shqip Sekretet e Luftės nė Kosovė, drejtoria e
planifikimeve strategjike tė Pentagonit e shihte operacionin e mundshėm tė ndėrhyrjes nė
Kosovė pėrmes Shqipėrisė si shumė mė sfidues dhe tė rrezikshėm se sa tė ndėrhyrjes nė Irak nga
Kuvajti mė 1991. Pėr luftėn e madhe nė Irak Pentagoni jepte vlerėsimin se ishte shumė lehtė tė
vendoseshin dhe futeshin qindra mijėra ushtarė dhe teknikė e madhe ushtarake nė terren tė
rrafshėt e tė gjėrė, ku edhe macja dukej nga aeroplani. Depėrtimi nga Shqipėria pėr nė Kosovė
ishte shumė mė i vėshtirė pėr shkak tė terrenit tė papėrshtatshėm gjeografik. Me siguri u kujtohet
se si ishin rrėzuar dy helikopterė sulmues Apachi gjatė ushtrimit nė Shqipėrinė veriore. Klintoni i
dinte kėto vėshtirėsi dhe i tregonte Rugovės se qeveria e Shqipėrisė po na ofron atė qė po mundet
dhe ne po kėrkojmė vetėm njė ‘amin’ tuajin, po e grahim kėtė punė dhe e qesim n’stom gjithsesi.
Shihni se si i pėrgjigjet Rugova Klintonit:
Rugova i pėrgjigjet Klintonit: Nė Kosovė, qeveria e tashme shqiptare, flas nė mesin e popullit tė
Kosovės nuk gėzon respekt. Janė shumė shkaqe, por populli mendon se ajo bėn punė tė
papastėrta, pikėrisht nė krahun serb. Nėrsa e vėrteta, pėr mendimin tonė ėshtė krejt tjetėr.
A po e kuptoni se ēka thoshte Rugova nė kėtė pėrgjigje? Popullin e Kosovės e kishte
helmuar me propagandė LDK-ja dhe Rugova. Termin “punė tė papastėrta” Rugova e pėrdori pėr
ta fyer Klintonin nė pėrgjigjen qė ky i dha mė herėt rreth konceptit modern tė Shqipėrisė karshi
problemit tė Kosovės. Me koncept modern Klintoni i tregonte se ajo ēfarė po bėnė qeveria e
Shqipėrisė nė kuadėr tė luftės pėr ēlirimin e Kosovės e ka mbėshtetjen tonė [tė SHBA-ve] dhe u
mundua ta bind Rugovėn e t’i jep zemėr nė start se Kosova me emėr tė Zotit do tė ēlirohet. Kur i
dėgjoj fjalėt e Rugovės, Klintoni u ēart fare dhe ia ktheu me zemėrim:
Klintoni-Rugovės: Si ėshtė tjetėr? Pra, ėshtė nė krah tė kundėrt me qėndrimin serb dhe unė kėtė
e gjejė tė mirė!
Kėtu Klintoni ia kthen shkurt, prerazi dhe me nervozė Rugovės rreth “punėve tė
papastėrta tė qeverisė sė Shqipėrisė”. Po tė ishte ndonjė takim i hapur me shumė palė, ta zėmė ku
do tė merrte pjesė edhe pala serbe dhe ēfarėdo pale nga shtetet tjera, Klintoni kurrė nuk do t’i
thoshte dikujt se unė e pėrkrahi qėndrimin shqiptar kundėr serbėve. Kėtė ia thotė Rugovės nė
formė intime. I thotė se nėse pėr ty pėrkrahja e Shqipėrisė pėr ēlirimin e popullit tė Kosovės nga
terrori serb ėshtė punė e papastėr, kjo mua mė duket punė shumė e mirė dhe ēka dreqin ke ti
kundėr lirisė sė popullit tė cilin ti kinse e pėrfaqėson? Mundohet faqeziu Rugova tė shkretoj zi e
terr kundėr pėrpjekjeve Shqiptaro-Amerikane pėr t’i sjellur lirinė Kosovės kur shpif nė kėtė
formė:
Rugova-Klintonit: Qeveria e Shqipėrisė, pra kjo qeveri qė ėshtė sot, mendoj unė, por edhe
shokėt e mi [Bujar Bukoshi dhe Veton Surroi] kėshtu mendojnė, ėshtė krejtėsisht nė krahun e
grupeve tė armatosura. Ajo mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.
Kėtu Rugova ia shpreh Klintonit urrejtjen qė e ka pėr rezistencėn e armatosur kundėr
regjimit serb qė po masakronte shqiptarėt. Ueh! Shtanget pėr momentin Klintoni, dhe mendon
vet me vete: “Haj medet me ēfarė psikopati qenkam duke biseduar! Ēfarė qenka puna e kėtij
budallai tė ēmendur? A ka ky gjak shqiptari, a ēka ėshtė puna e tij”. Rugova i paraqitej Klintonit
si sherr kopil kinse po tė bėjė budalla, por Klintoni pėr kėso gjėra ishte edhe mė kopil (nė kuptim
pozitiv) dhe ia ngul thikėn kėshtu:
Klintoni-Rugovės: Pėrse e keni kėtė mendim, tė dhėnat tona, dhe burime tė tjera nuk e tregojnė
kėtė.
Befasohet Klintoni me kėtė mendim tė Rugovės dhe interesohet tė dij se nė ēka dreqin po
bazohet ky kur burimet tona nga terreni dhe burime tjera nuk tregojnė se qeveria e Shqipėrisė
ėshtė frymėzuese dhe organizatore e UĒK-sė. Takimi i Holbrook-ut nė odėn e Junikut me UĒK-nė i tregoj Rugovės (edhe pse ky e dinte mė sė miri) se kush ėshtė frymėzuese e grupeve tė
armatosura nė Kosovė. Sa shumė i kanė harruar shumica e shqiptarėve ngjarjet nga realiteti i
Kosovės! Po ai misioni verifikues i OSBE-sė me veturat Toyota ngjyrė bardhekaltėr qė ishte
vendosur nė Kosovė para luftės, tė cilin ne e quanim me shaka “Policia e Coca-Cola-s”, ēka
bėnte kėtu nė Kosovė? I ruante dhitė, apo mbledhte informata pėr caqet ushtarake tė serbėve? E
kush ishte shef i atij misioni? Ishte ambasadori amerikan William Walker. Pse detajet nga takimi
Rugova-Klinton tė mbajtur mė 29 maj 1998 u bėnė publike nė Kosovė vetėm shtatė javė para se
tė fillojnė bombardimet e NATO-s? Natyrisht, pėr t’i treguar opinionit shqiptar se po ofrohet
fillimi i zgjidhjes dhe fundi i gėnjeshtrave tė Rugovės.
Rugova-Klintonit: Ka lidhje kohore mes gjithckaje qė po ndodh sot nė Kosovė dhe Shqipėri.
Kur nė pushtetin shqiptarė ishin forcat e djathta [Sali Berisha], me tė cilėn ne kemi
bashkėpunuar nga fillimi, edhe nė Kosovė kishte gjendje tjetėr. Grupe tė armatosura nė Kosovė
pėrgjithėsisht kanė pikėpamje tė majta, pra, janė nga ata qė kanė patur ide tė majta, drejtohen
nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr
shembull pėr Enver Hoxhėn i cili ka qenė diktator i madh Komunist. Ka tani njė lidhje, sepse
grupe tė armatosura shpėrthyen pikėrisht me shumicė, kur socialistėt erdhėn nė pushtet.
Nė fjalinė e parė Rugova fyen Klintonin dhe mundohet t’ia prish lidhjet Kosovė-Shqipėri.
Siē u cek edhe mė lartė, SHBA-tė muk kishin tjetėr terren mė tė pėrshatshėm pėr ta ndihmuar
Kosovėn se nga Shqipėria edhe ashtu me lidhje tė konfiguracionit gjeografik jo aq tė
pėrshtatshėm. Pjesa tjetėr e kufirit tė Kosovės ishte e rrethuar nga Mali i Zi (shtet i pėrbashkėt
me Serbinė) dhe Maqedonia. Si pėr inati, Rugova sulmon lidhjet Kosovė-Shqipėri. Kjo do ta ketė
irrituar Klintonin deri nė palcė, por prapė ishte njė befasi e kėndshme pėr tė qė ta kuptoj se me
ēfarė ogurziu kundėr lirisė sė popullit tė Kosovės kishte punė. Klintoni duhet tė ketė qenė shumė
i gėzuar nė fund tė bisedės kur u bind se ēfarė armiku i lirisė sė shqiptarėve ishte Rugova.
Nė fjalinė e dytė ku Rugova pėrmend bashkėpunimin e tij qė nga fillimi me ‘forcat e
djathta’ nė Shqipėri dhe ‘gjendjen tjetėr nė Kosovė’ gjatė asaj kohe, ka menduar se po e bėnė
budalla Klintonin. Aq i cekėt ishte Rugova me kėto shpifje pėr emėrtimet ‘i majtė’ dhe ‘i djathtė’
sa qė nuk e dinte se vetė Klintoni dhe Partia Demokratike nė SHBA janė pikėrisht tė majtė.
Ndonėse me kėtė shprehje ofenduese ‘tė majtė’ Rugova mundohej ta shante edhe Klintonin,
Klintoni i kishte parasysh fort mirė raportet e Rugovės me regjimin e Sali Berishės dhe punėn e
palodhshme tė tyre kundėr shqiptarėve tė Kosovės. “Hmmmm! Forcat e djathta dhe Sali Berisha
nė Shqipėri! Kėto qė kur ne dhe e tėrė bota mundoheshim me sanksione ta ndalim makinerinė
vrastare tė Millosheviqit, Berisha e shkelte marrėveshjen duke e furnizuar me naftė, pikėrisht
ushtrinė e Millosheviqit”, do te ketė menduar menjėherė Klintoni. Rugova e shihte kėtė
bashkėpunim me regjimin e Berishės si ftalum pėr veten e tij, kurse Klintoni si tragjedi pėr
popullin e Kosovės, ēka edhe ishte. Nė mesin e bashkėpunimeve me forcat e ‘djathta’ nė Shqipėri
pėr mbajtjen e qetėsisė ose ‘gjendjes tjetėr’ nėn kontoll me terrorin sistematik serb nė Kosovė,
duhet pėrmendur njė fakt qė Klintonit nuk ka mundur t’i interesoj por qė dihet. Regjimi i Sali
Berishės, me kėrkesė tė Rugovės dhe regjimit tė Millosheviqit, ka burgosur shumicėn e
udhėheqėsve mė tė shquar tė UĒK-sė, duke filluar nga Adem Jashari, Zahir Pajaziti, Ilir
Konushevci, Ramush Haradinaj e shumė tė tjerė, ose ata qė Rugova i etikentonte para Klintonit
si me pikėpamje tė majta dhe nostalgji pėr Enver Hoxhėn. E vėrteta ėshtė se kėta tė burgosur nuk
kanė pasur kurrfarė pikėpamje tė majtė apo tė djathtė pos asaj pėr ēlirim nga terrori serb. Pėr ata
qė kanė rėnė (Ademi, Zahiri, Iliri) askush nuk e di se ēfarė pikėpamjesh kanė pasur sepse nuk
kanė pasur, ndėrsa pėr kėta qė ende janė gjallė, si pėr shembull Ramush Haradinaj, aktualish
thuhet se ka pikėpamje tė qendrės. Madje, gjatė fushatės zgjedhore, partia e Ramushit vėnte
parullat nėpėr pllakata as majtas as djathas – drejt. E shihni se ēfarė gėnjeshtari dhe ēpifani i
mprashtė ishte Ibrahim Rugova? Kur Rugova pėrmend figurat komuniste, mendon se publiku
nuk e di se ēfarė komunisti i egėr, UDB-ash, proserb dhe anti-shqiptar ka qenė vetė Rugova kur
donte t’i ēpėrthente me brina ata qė guxonin ta informojnė opinionin pėr librocidin ndaj kulturės
shqipe. ‘Kanė pikėpamje tė majta’ ėshtė njėsoj sikur sot tė thuash pėr fanatikėt e Rugovės se
kanė pikėpamje tė filozofisė maxhupe tė Rugovės. Sidoqoftė, neve na interesojnė maxhuphanet e
Rugovės kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Tek e fundit, edhe Barak Obama ėshtė zezak dhe me
origjinė nga Afrika, por ajo qė ka rėndėsi ėshtė puna dhe veprat e tij. Nuk ka absolutisht asgjė tė
keqe nėse e cilėsojmė Rugovėn si shqiptar tė dyshimtė ose kopil tė maxhupit pasi kjo ėshtė e
drejtė njerėzore dhe e garantuar. Por, veprat e tij ēnjerėzore tregojnė gjithēka.
Nė fjalinė e fundit Rugova shpreh shqetėsimin se me ardhjen e socialistėve nė pushtet
tani ėshtė mė vėshtirė tė burgosen ushtarėt e UĒK-sė nga dhėndrri i shkive, diktatori Sali Berisha
i cili me ndihmėn e mafisė greke, serbe dhe italiane e kishte mjelur popullin nėpėrmjet skemave
piramidale dhe e kishte futur nė luftė civile. Rrjeti i bashkėpunimit tė Rugovės me forcat e
‘djathta’ nė Shqipėri dhe njėkohėsisht edhe me regjimin e Millosheviqit kundėr UĒK-sė
megjithatė vazhdonte kur organizoheshin prita pėrgjatė kufirit Shqipėri-Kosovė me ērast janė
vrarė shumė ushtarė tė UĒK-sė nga spiunazhi i shėrbimit tė Rugovės dhe Berishės tek regjimi i
Millosheviqit. Ka pasur edhe shumė raste kur forcat e ‘djathta’ tė Berishės, me tė cilat Rugova
bashkėpunonte ngushtė, i kanė shitur armė UĒK-sė, dhe tė njėjtin shitės u kanė dalur nė pritė nė
kufi, ua kanė marrur armėt dhe i kanė plaēkitur.
Rugova kishte tė drejtė tė shqetėsohej pėr llogari tė tij dhe tė regjimit tė Millosheviqit
para Klintonit, por Klintoni dhe SHBA-tė ia kishin blerė mendjen Rugovės. E kishin konstatuar
se kėsaj pune i kishte dalur duqi haptas. Pengesa e vetme mė serioze pėr ndėrhyrjen e SHBA-ve
pėr t’i ndihuar popullit tė Kosovės tė ēlirohej nga robėria dhe terrori serb, ishte Rugova dhe
vetėm Rugova. Askush tjetėr. As e drejta e vetos nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė nga Rusia
nuk mund ta ndalonte pėrcaktimin e SHBA-ve pėr tė ndėrhyrė nė Kosovė sa e pengonte Rugova,
sepse ky paraiqtej si udhėheqės i popullit dhe arsyetohej para botės se populli e urren UĒK-nė tė
cilėn ky e quante pjellė tė Serbisė (a nė fakt Rugova ishte, mbeti dhe filozofia e tij mbetet, pjellė
e serbo-komunistėve). Klintoni duke e vėrejtur se po bisedon me njė njeri tė dehur (shėnim
faktik: Rugova ka qenė njė pijanec dhe duhanxhi i tėrbuar qė konsumonte deri nė dy litra raki
dhe katėr paqeta cigare), i bie edhe mė trup kur e pyet Rugovėn:
Klintoni-Rugovės: Nuk ka shkaqe tė tjera tė gjendjes?
Kjo pyetje e ka kėtė kuptim: A llomotite ose shkretove boll? Krejt kėto ēka i the gjer mė tani janė
palidhje. A ke diēka tjetėr mė tė logjikshme tė thuash se ma plase barkun me kėto dokrra?
Rugova-Klintonit: Ka edhe tė tjera, por qeveria e Shqipėrisė, zoti Nano, lojėn e ka jo tė pastėr.
Prandaj edhe marrėdhėniet tona me tė, marrėdhėniet e mia me tė, janė ngrirė. Nga Shqipėria
janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe
mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.
Pėrsėri Rugova vjellė helm e vrerė kundėr qeverisė sė Shqipėrisė. Brengoset shumė
Rugova se nga Shqipėria tani po futet ‘gjithēka’ ku pėrmend njerėzit nė mesin e kėsaj gjithēkaje,
do tė thotė po futen ushtarėt e UĒK-sė dhe po duan qė tė na marrin nė qafė mua dhe pushtetin e
Millosheviqit nė Kosovė duke e radikalizuar gjendjen! Klintoni prapė befasohet nga kryeneqėsia
e Rugovės dhe ia kthen pėrgjigjen po ashtu me kryeneqėsi, me tė njėjtin qėndrim si nė fillim pėr
qeverinė e Shqipėrisė:

Klintoni-Rugovės: Ne kemi mendimin se nė Shqipėri po punohet mirė, pėr problemin e
Kosovės. Ata nuk po ndezin nga zjarri i vogėl njė zjarr tė madh.

Do tė thotė, Shqipėria po e ndihmon Kosovėn nė luftėn e saj dhe nuk po synon tė hyjė
vetė nė tė (po tė ishte mė e fortė do tė hynte) pėr ta ndezur njė zjarr mė tė madh siē thoshte
Klintoni. Rugova shqetėsohej tej mase pse Shqipėria po e ndihmon ngapak Kosovėn tė cilėn
ndihmė modeste SHBA-tė e pėrshendetnin fuqishėm.

Nė bisedė ndėhryn Bujar Bukoshi:
Bukoshi - Klintonit: Nuk duhet me pas besim tė madh tek qeveria shqiptare. Unė kam pas
takime me to fill pas takimit tė Nanos me Milosheviqin nė Kretė, takim qė ėshtė pritė me
indinjatė nė Kosovė.

Klinton-Bukoshit: Mendimi im ėshtė se kanė bėrė mirė qė janė takuar. Tė jetosh nė Ballkan dhe
tė mos flasėsh me njeri - tjetrin, qoftė dhe pėr diē tė zakonshme, ėshtė kundėr rrjedhave. Vlerat
demokratike nuk mbrohen me izolim. Edhe mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje.
A po e kuptoni kėtė pėrgjigje pak tė koduar tė Klintonit ndaj Bukoshit dhe Rugovės si
reagim ndaj asaj se Rugova (dhe LDK-ja) i ka ngrirė raportet me qeverinė e Shqipėrisė dhe Fatos
Nanon, kur u thotė se kjo ėshtė kundėr rrjedhave? Nėse Kosova duhet tė ēlirohet nga Serbia,
atėherė nuk ėshtė demokratike qė LDK-ja t’i shpallė luftė ose t’i ngrij raportet me qeverinė
socialiste tė Shqipėrisė e cila nuk lejonte burgosjen e ushtarėve tė UĒK-sė dhe po i ndihmonte nė
futjen e armatimit nė Kosovė pėr luftė kundėr Serbisė. Vėreni me kujdes se si Klintoni nė formė
alegorike i quan Rugovėn dhe Bukoshin kllosharė me mendim primitiv kur u thotė se “mendimi
civilizues nuk ecėn me ngrirje”. Takimi nė Kretė ishte realizuar nėn vėzhgimin e CIA-s pėr tė
marrė informata plotėsuese si qėndron rrjedha e ngjarjeve.

Bukoshi-Klintonit: Unė kam marrė takim me ta pas takimit nė Kretė. Kreta ishte alibi pėr
Nanon pėr faktin se ai ka lidhje tė forta, tė hershme, me ata qė po realizojnė luftėn nė Kosovė.
Lidhjet e tij datojnė prej disa vitesh.
Edhe kėtu zhgėnjehet Klintoni. Tėrė kohėn mundohet t’i bind se nuk ka rrugėdalje tjetėr
pos luftės e cila ėshtė e pashmangeshme, dhe se SHBA-ve u duhet njė lloj arsyetimi pėr tė
ndėrhyrė ushtarakisht, se pėrndryshe institimi pėr ta mbajtur gjendjen tė ‘qetė’ nė Kosovė nėn
terrorin e pėrditshėm serb, do tė cilėsohej si agresion i jashtėm ndaj njė vendi paqėsor, nė kėtė
rast regjimit tė Millosheviqit. Ėshtė interesante, madje shumė intersante se, gjersa Millosheviqi
deklaronte se shqiptarėt nė Kosovė janė mė tė sigurtė se sa serbėt nė Beograd, Rugova nė tė
njėjtėn kohė i kishte ndezur tė gjithė motorėt e propagandės pėr tė mos e lejuaj gjendjen tė
‘radikalizohet’, do tė thotė ishte pėr mbajtjen e status quo-sė nėn kėrbaēin e Millosheviqit.
Rugova ishte nė gjendje tė bėjė ēmos nė mbajtjen e kėsaj gjendje duke akuzuar fuqishėm
Shqipėrinė, UĒK-nė, madje edhe Klintonin dhe SHBA-tė. Ndėrhyn Veton Surroi nė bisedė me
kėtė fjali.
Surroi-Klintonit: Veshja e jashtme e politikės sė Nanos ėshtė moderne, thelbi ėshtė nacionalist.
Shikoni tash se si ndezet nga qejfi Klintoni:
Klintoni-tė treve: Ju duhet tė takoheni me Nanon. Nėse qeveria e tanishme nė Shqipėri ndihmon
aktivisht nė luftėn qė zhvillohet nė Kosovė, nuk bėn mirė, por mundėsitė e saj janė tė pakta pėr
gjendjen qė ėshtė atje. Mendoj pėr mundėsitė qė kanė ata pėr tė marrė veten pas ngjarjeve tė njė
viti mė parė. Ata kanė problemet e tyre, por nuk duhet tu shtojmė edhe tė tjera, ato tonat. Ne do
t’i pėrkrahim ata, sidomos pėr vizionin e qartė pėr problemin e Kosovės.
Pra, shihet qartė se Klintoni ishte nė kėrkim tė nacionalistėve shqiptarė. Kur Veton Surroi
i thotė se Nano ėshtė nacionalist, Klintoni ndėrhyn menjėherė duke u sugjeruar tė takohen me tė
dhe me ēdo nacionalist tjetėr shqiptarė. Nė fjalinė e dytė Klintoni pėrcjellė njė porosi tė koduar
kur thotė nėse Shqipėria ndihmon aktivisht luftėn nė Kosovė nuk bėnė mirė se mundėsitė e saja
janė tė pakta. Ndėrsa nė vijim sqaron se Shqipėria nuk duhet t’i shpallė luftė Serbisė se nuk ka
kapacitete dhe fuqi, por le te ta vazhdoj aq sa mundet pėrkrahjen pėr luftėn e Kosovės. Klintoni
ishte aq gjentėllmen pėr shqiptarėt e Shqipėrisė dhe tė Kosovės sa qė e lut delegacionin kosovar
tė mos i shtojnė probleme tjera Shqipėrisė, se ne (SHBA) jemi duke i pėrkrahur ata (qeverinė e
Shqipėrisė) nė vizionin e qartė tė tyre pėr problemin e Kosovės (luftėn pėr ēlirim). Keni parasysh
se Klintoni kėto qėndrime kaq tė hapura pro-shqiptare nuk do t’i bėnte nė takime publike pėr
opinionin sepse do tė dilnin si anim i hapur ndaj njė pale (shqiptarėve) kundėr palės tjetėr
(serbėve, pa pėrfshirė kėtu edhe shkije shqipfolės si Rugova dhe Bukoshi).

Rugova-Klintonit: Zoti president, unė kam biseduar me zonjėn Ollbrajt, edhe zotit Gelbard ia
kam thėnė se Nano nuk bėn lojė tė pastėr, por kontaktet do t’i kemi mė tė rregullta.
Shihe sa interesant ky deklarim i Rugovės! Vetė Rugova e ka furnizuar Gelbardin me
dezinformata, shpifje dhe denigrime tė poshtra pėr tė dalė me qėndrimin se UĒK-ja ėshtė grup
terrorist pa fije dyshimi. Aq tė forta dhe makabre kanė qenė shpifjet e Rugovės te Gelbardi pėr
UĒK-nė, sa qė, siē u cek edhe mė herėt, popullit amerikan qė ka dėgjuar deklaratėn e Gelbardit, i
ėshtė dukur sikur po i dridhet toka nėn kėmbė nga kjo organizatė (UĒK-ja) “shumė e rrezikshem
terroriste”!

Klinton-Rugovės: Do tė ishte mirė tė veprohej kėshtu. Tė mos krijohen probleme tė tjera nė
Shqipėri.
Edhe njė herė Klintoni ia mbledh betė Rugovės qė tė mos ia prish planin me Shqipėrinė
pėr ta ēliruar Kosovėn. Mirėpo, Rugova tregon shenja se e ka ndėrmend tė bėjė ēmos pėr ta
prishur kėtė plan veē mos mujt. Pėrpos ofendimit ndaj qeverisė sė Shqipėrisė ‘pėr lojė tė
papastėr’ qė e pėrsėrit vazhdimisht gjatė bisedės (Rugova ishte takuar me Klintonin vetėm pėr t’i
sharė e fyrė gjatė gjithė kohės UĒK-nė dhe qeverinė e Shqipėrisė, dhe pėr ta lavdėruar shkaun
Sali Berisha), shihni se ēka shkreton mė tutje:

Rugova-Klintonit: Nga ana jonė do tė mundohemi. Por nė Kosovė, rikthimi i Berishės nė
drejtimin e Shqipėrisė do tė pritej mirė.
Nuk merr vesh dot Rugova se Berishės ia ka parė shumė sherrin UĒK-ja, madje edhe
SHBA-tė kur Berisha furnizonte makinerinė ushtarake vrastare tė Millosheviqit gjatė kohės sė
sanksioneve kur bota e civilizuar po pėrpiqej ta frenoj gjenocidin dhe spastrimin etnik nė ish-Jugosllavi nga serbėt. Rikthimin e Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do ta priste mirė vetėm
Millosheviqi, Rugova dhe njerėzit e painformuar ose tė dezinformuar nga propaganda e LDK-sė.
Lidhur me kėtė qurravitje tė Rugovės pėr kthimin e Berishės, Klintoni ia jep nė kėtė formė njė
shuplakė tė fortė Rugovės duke e lėnė kėtė si tė dhirė dhe tė bėrė pėr pesė pare:
Klinton-Rugovės: Ujrat nuk kalojnė dy herė nė tė njėjtat brigje. Do tė isha po ashtu i interesuar
tė di se ēfarė proporcionesh keni nė marrėdhėniet me shqiptarėt nė Maqedoni dhe me
institucionet e shtetit Maqedonas…
Pėrkthimi i fjalisė sė parė nga gjuha orgjinale do tė ishte pak mė ndryshe (me sa e kam
vėrejtur nga dokumenti origjinal tė cilin e ka arkivuar CIA), qė do tė thotė se ujėrat e njėjta nuk
kalojnė dy herė nėn tė njėjtėn urė. Pėr ta kuptuar mė mirė, pėrkthimi i duhur nė gjuhėn shqipe i
kėsaj shprehje nga gjuha angleze, ėshtė: Njė herė vjen vera kah dera. Gjithmonė e pėrktheni
vetėm kėshtu.
vazhdon
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 01-08-2012, 23:27   #140
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,314
Thanks: 11
Thanked 280 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Qurravitjes dhe vajtimit tė Rugovės pėr t’ia kthyer Berishėn nė pushtet nė Shqipėri
qė ky tė jetė nė gjendje tė burgos ushėheqėsit e UĒK-sė dhe ta furnizoj krye-kasapin e
shqiptarėve Millosheviq me naftė, Klintoni i pėrgjigjet me shprehjen njė herė vjen vera kah
dera. Kjo shprehje si e pėrdori Klintoni, i ka dy kuptime qė tokmaku Rugova nuk i kuptoj kurrė.
I pari, i tregoj Rugovės se koha kur ishte Berisha nė pushtet, ishte vera kah dera pėr ty dhe
Millosheviqin. Kuptimi i dytė ėshtė se me rrėzimin e Berishės dhe ardhjen e forcave tė ‘majta’,
tash ėshtė vera kah dera pėr ne dhe do ta shfrytėzojmė si duhet pėr ēlirimin e Kosovės nga ti dhe
Millosheviqi.
‘Gjentėllmeni’ Klinton interesohet tė dihet se a kanė mundėsi edhe shqiptarėt e
Maqedonisė tė ndihmojnė diēka pėr ēlirimin e Kosovės. Klintoni i shihte gjėrat shumė larg duke
u mundur ta bėjė mobilizimin e sa mė shumė shqiptarėve qė ishte e mundur kundėr okupatorit
serb, por, duke e vėrejtur fanatizmin anti-shqiptar tė Rugovės kishte frikė tė zbuloj mė shumė
detaje se mos Rugova po ia pėrcjellė Serbisė dhe aleatėve tė saj, gjė e cila edhe ka ndodhur gjatė
luftės. Shqiptarėt e Maqedonisė, disa prej tė cilėve kanė marrė pjesė nė UĒK dhe kanė dhėnė
jetėn pėr lirinė e Kosovės, kanė strehuar qindra mijėra refugjatė tė bashkė kombasve tė tyre nga
Kosova.
Dosje sekrete e bėrė publike para kohe
Ky ishte dokumenti faktik se si Rugova e ka ‘futur Amerikėn’ nė luftė kundėr Serbisė.
Nuk ka ofendim mė tė pafalshėm se tė thuash se Rugova ka ndikuar diēka te Amerika nė
ndėrhyrjen shtarake kundėr Serbisė. Rugova ka ndikuar jo diēka, por shumėēka me mish e me
shpirt kundėr kėsaj ndėrhyrje, dhe nuk dorėzohej dot nė pėrpjekjet e tij. Kėto pėrpjekje djallėzore
i vazhdonte ashiqare dhe me intesitet tė shtuar. Kėtė e vėrteton edhe fakti se pas takimit me
Klintonin ai nuk u kthye drejt nė Kosovė por iku me vrap si fźna nė Itali pėr takim me ministrin e
jashtėm italian Lamberto Dini, njė aleat i fortė i Millosheviqit i njohur pėr aferėn e telekomit
serb (ku pėrfshihej edhe Kosova) gjatė kohės sė sanksioneve ekonomike kundėr Serbisė (kur
vetėm edhe Berisha po i shkelte).
Nė takim me Lamberto Dinin, Rugova e informon pėr betė e mbeldhura nga Klintoni
rreth gjendjes nė Kosovė dhe planin e SHBA-ve me Shqipėrinė pėr zgjidhjen e problemit vetėm
me forcė edhe nga brenda (nėpėrmjet rezistencės sė armatosur) por edhe nga jashtė (planin e
NATO-s fillimisht pėr mbėshtetje, e mė vonė me intervenim). Rugova e alarmon Lamberto Dinin
nė kuptimin se qetash na ka voja tė *****. Meqenėse bazat kryesore amerikane dhe tė NATO-s
prej nga do tė sulmohej Serbia ishin nė Itali (Aviano, Ancona, Viēenca dhe Flota e Gjashtė nė
Detin Adriatik), ministri italian dhe qeveria e tij filluan me pėrkushtim mbledhjen e
informacioneve pėr planet e sulmeve tė NATO-s dhe tė gjitha ato ia kaluan regjimit tė
Millosheviqit. Edhe sot nė mesin e shqiptarėve tė Kosovės ka bindje se NATO-ja ka bombarduar
kryesisht objekte tė zbrazėta. Ka edhe tė atillė qė thonė se NATO-ja e ka njoftuar paraprakisht
ushtrinė serbe qė tė largohet nga objektet qė do tė bombardoheshin. Gjersa ėshtė e vėrtetė se nga
fushata 78 ditėshe e bombardimeve tė NATO-s kanė humbur jetėn vetėm nja 700-800 ushtarė
serbė (njė shifėr shumė qesharake nga gjithė ai bombardim) nuk ėshtė e vėrtetė se NATO ka bėrė
hajgare duke u treguar serbėve “ju ikni prej kėsaj ndėrtese se do ta bombardojmė nesėr”. E
vėrteta ėshtė se qeveria italiane ia kaloj planet e sulmeve regjimit tė Millosheviqit. Kėtij
spiunazhi nė favor tė Serbisė mė vonė (gjatė bombardimeve) do t’i bashkangjitet edhe Franca
(mė i njohuri oficeri Pierr Bynel), ose vendi kryetarit tė tė cilit (Jacques Chirak) Rugova
vazhdimisht i dėrgonte urime dhe pėrshendetje sa herė mbante konferenca pėr shtyp ose jepte
ndonjė deklaratė pėr publikun.
Si vėrtetohen tė gjitha kėto plane pak a shumė publike tė Rugovės si zėdhėnės i regjimit
serb dhe qeverisė italiane? Shumė lehtė. Ngjarjet nga realiteti ia nxorėn duqin pėr ledine. Italia
ishte vendi i vetėm i NATO-s i cili bėnte presione tė mėdha pėr ndalimin e bombardimeve
kundėr Serbisė. Kur kjo thirrje nuk mjaftoj, Slloba aktivizon Rugovėn i cili kėrkonte po tė
njėjtėn gjė sikur Italia – NATO ndal sulmet kundėr regjimit tė Millosheviqit. Atėherė mendohej
se Rugova ishte peng dhe po detyrohej ta bėnte njė kėrkesė tė tillė, ēka nuk ishte aspak e vėrtetė.
Rugova i thoshte nė gojė edhe Klintonit nė Shtėpinė e Bardhė qė tė mos e trazoj gjendjen nė
Kosovė, dhe i kėrkonte ndihmė pėr ta shtypur pėrkrahjen e qeverisė sė Shqipėrisė ndaj ‘grupeve
tė armatosura’ (vetėm kundėr UĒK-sė, jo edhe kundėr ushtrisė dhe policisė serbe). Rugova nuk
ishte kurrfarė pengu kur shkoj publikisht (nuk dihet edhe sa herė nė mėnyrė sekrete) me vullnet
pėr takim me Sllobėn nė Beograd mė 15 maj 1998 kur shqiptarėt e Kosovės vriteshin e
masakroheshin nga regjimi i Millosheviqit. Rugova po ashtu nuk ishte kurrfarė pengu mė 22 maj
1998 kur nė shtėpinė e tij tė ‘pavarėsisė’ nė Velani kishte sjellur Tomisllav Nikoliqin dhe ēetnikė
tjerė pėr tė pirė raki e zgėrdhirė nė kohėn kur pėrjashta shtėpisė sė tij nė rajone tė ndryshme tė
Kosovės ēetnikėt masakronin shqiptarėt.
Rugovėn gjatė luftės e ruanin nė shtėpinė e tij milicia e Millosheviqit. Me kėrkesė tė tij,
Rugova u evakuua nė Beograd. Asnjėherė pas luftės nuk ka thėnė se e kanė dėrguar me zor pėr
takim me Millosheviqin. Natyrisht, nuk mund tė thoshte sepse serbėt do t’ia nxirrnin rrenat pėr
ledinė. Serbėt e ruajtėn si sytė e ballit Rugovėn. Ata me ndihmėn e qeverisė italiane qė kėrkonte
ndėrprerjen e bomabrdimeve tė NATO-s, i mundėsuan shkuarjen me aeroplan special nė Itali i
siguruar enkas vetėm pėr Rugovėn nga mafia italiane. Serbėt nuk lejuan, por edhe vetė Rugova
nuk donte, tė shkoj nė ēfarėdo vendi tjetėr pos nė Itali – aleatin kyē nė NATO pėr Millosheviqin
nė atė kohė.

Kundėr-ofenziva ēifute dhe eliminimi i antisemitikut Ibrahim Rugova
Menjėherė pas luftės nė Kosovė, kryeadministrator i pėrkoshėm u emėrua Sergio Viera de
Mello nga Brazili (tani i ndjerė nga autobomba nė Iraq mė 2003) i cili qėndroj nė kėtė pozitė
vetėm njė muaj (15 qershor – 15 korrik 1999) kur ende kishte pak njerėz nė Kosovė. Vendin e tij
e zė mėnjehrė ēifuti nga Franca, Bernard Kouchner, i cili u bė kryeadministratori i parė i
Kosovės. Ēifutėt jashtė izraelit, sidomos ata nga SHBA ndihuam shumė nė ēlirimin e Kosovės.
Pas luftės filluan edhe me shpėrndarjen e ndihmave. Njė prej atyre organizatave ishte edhe
American Jewish Joint Distribution Committe (Kėshilli i Pėrbashkėt Amerikano-Hebraik pėr
Distribuim). Ndihma e parė qė tė bie nė sy nga kjo shoqatė ishte ndėrtimi i rrethojės pėr
gjimnazin mė prestigjioz nė Kosovė, Xhevdet Doda nė qendėr tė Prishtinės. Me gjasė, ēifutėt nė
bazė tė filozofisė sė Rugovės, e kishin vėrejtur se shqiptarėt janė koxha tė trashė nė kokė kur
lejojnė kėtė torollak t’i pėrfaqėsoj dhe punoj kundėr interesave tė tyre, dhe pėr kėtė arsye kishin
ndėrmarrė njė simbolikė tė rėndėsishme – tė tregojnė respektin pėr vatrėn e dijes – me shpresė se
gjeneratat e reja shqiptare do tė marrin mėsin nga shkolla e shkenca, e jo nga filozofia mjerane e
Rugovės.
Pas kthimit nga Italia, Rugova i pėrvishet punės pėr organizimin e rrėnimit tė rrethojės
dhe gjimnazit Xhevdet Doda. Nė vend tė tyre, me bashkėpunimin e Vatikanit, do tė ngritet njė
katedrale. Lajmi pėr kėtė vendim i kishte irrituar ēifutėt pėr disa arsye. E para, Vatikani kishte
mbėshtetur shfarosjen e ēifutėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe ka strehuar shumė kriminelė
tė luftės qė kanė bėr krime kundėr ēifutėve. E dyta, bashkėpunimi intensiv dhe komploti i
Rugovės me Italinė pėr pengimin, aq sa mundej, tė pėrpjekjeve ēifuto-amerikane pėr ta ēliruar
Kosovėn nga okupimi dhe terrori serb. E treta, nė vilėn e Rugovės nė Velani, tė cilėn ky e
vetėquante ‘shtėpia e pavarėsisė’ (kam qenė edhe unė brenda saj dhe jam takuar me Rugovėn)
kishte vetėm fotografi tė Papa Gjon Palit tė Dytė, Nėnė Terezės dhe Pjetėr Bogdanit. Pėr Nėnė
Terezėn shqiptarėt ankohen se ajo nuk ka kontribuuar asgjė pėr shqiptarėt, e nė realitet nuk e
dijnė se, siē dėshmon reporteri dhe publicisti i famshėm britanik nga terreni, James Petifer, nė
librin e tij Ekspresi i Kosovės: Udhėtim nė kohė lufte, botim i pėrkthyer dhe botuar nga Ilirian mė
2004 nė Prishtinė, nė faqe 102-103 se si Nėnėn Tereza pati njė takim mjaft tė ngrohtė me
Nexhmije Hoxhėn (tė venė e Enver Hoxhės), njė komuniste e vijės edhe mė tė ashpėr se vetė
Enver Hoxha, me tė cilėn u mor vesh mjaft mirė, dhe nė fund po tė njėjtin vit realizoj disa punė
tė seuksesshme me regjimin e krye-kasapit tė shqiptarėve Sllobodan Millosheviq nė Beograd. Nė
punėt e suksesshme tė Nėnė Terezės me Millosheviqin, Petiffer pėrmend themelimin e tė vetmes
OJQ (Organizatė Joqeveritare) nga Nėnė Tereza qėllimi i sė cilės nėpėrmjet organizatave
ekstremiste tė Vatikanit si Shėn Egjidio dhe Opus Dei ishte urrejta satanike kundėr shqiptarėve tė
besimit islam. Disa priftėrinjė katolikė tė Kosovės ishin anėtarė tė kėtyre organizatave
ekstremiste italiane, por Petiffer nuk pėrmend ndonjė emėr. Dihet se anėtarėt mė tė njohur tė
priftėrinjve katolikė tė Kosovės nė kėto organizata mafioze kanė qenė Mark Sopi (tashmė i
ndjerė) dhe Dodė Gjergji (ky i fundit ėshtė edhe sot). Rugova kishte harruar t’i thotė Klintonit se
Nėnė Tereza, fotografinė e sė cilės ai e mbante nė Velani, kishtr qėndrime jo tė majta, por
ekstremisht tė majta meqenėse takohej e merrej vesh shumė mirė me Nexhmije Hoxhėn qė ishte
edhe mė e ashpėr se burri i saj Enveri i cili i vdekur po e pengonte Rugovėn. E katėrta, ēifutėt
mėsojnė se Ibrahim Rugova ka doktorruar nė veprėn e Pjetėr Bogdani, njė antisemitik dhe
masakrues i ēifutėve dhe shqiptarėve muslimanė nė trojet e Kosovės dhe Maqedonisė. Vepra e
Rugovės ēifutėt nuk i pengonte sa i pengonte mbajtja e fotografisė sė Bogdanit tė cilin Rugova e
kishte ngritur nė profet dhe personalitet kulti.
Historiani britanik nga Kembrixhi, Noel Malcom, nė librin e tij ‘Kosova: Njė histori e
shkurtėr’ tė botuar mė 1998, libėr i cili ka pasur ndikim shumė tė madh nė intervenimin e NATO-s nė Kosovė dhe merret si historia (e shkurt) mė e baraspeshuar nga autorėt e huaj pėr Kosovėn,
zbulon shkurtimisht se kush ishte dhe ēka bėri Pjetėr Bogdani. Ai identifikohej si Petar
Bogdanoviq qė luftonte krahas serbėve pėr masakrimin e shqiptarėve tė Kosovės dhe
Maqedonisė nė bashkėpunim me gjeneralin austriak Nicolo Piccolomini nė vitin 1689.
Nganjėherė njihej nė italisht edhe si Pietro Bogdano Macedono (Pjetėr Bogdan Maqedoni). Petar
dhe Pietro kur pėrkthehet nė shqip do tė thotė Pjetėr. Mbiemri Bogdani ka mbetur si i shenjtė nga
serbishtja edhe sot tek shqiptarėt, qė do tė thotė Ditė e Zotit. Ai luftoi pėr llogari tė Vatikanit i cili
e kishte emėruar “arqipeshkv i Shkupit dhe administrator i gjithė mbretėrisė sė Serbisė”
(Archepiscopo Scoporom ac totivs regni Serviae administrator), nė dobi tė Serbisė dhe dėm tė
shqiptarėve. Kryevepra e tij “Ēeta e profetėve” nė tė cilėn ka doktorruar Ibrahim Rugova, nuk ka
ndonjė vlerė letrare e as shqiptare pos qė ėshtė fund e krye e karakterit religjioz dhe e shkruar nė
shqip. Rugova u mundua ta shfrytėzoj kėtė vepėr tė pavlerė dhe antisemitike pėr tė krijuar
filozofinė rugoviane. Kjo do tė ishte sikur dikush do tė shfrytėzonte veprėn “Kapitali” tė ēifutit
Karl Marks pėr tė bėrė revolucion, tė cilėn edhe e kanė shfrytėzuar dhe ia kanė arritur qėllimit
shumė njerėz. Pėr shembull, Lenini pos qė u bazua nė Marksin kishte krijuar veprat e veta
origjinale dhe e pėrsosi teorinė e socializmit. Filozofia e Rugovės nuk prodhoi diēka pos
pasojave pėr popullin e tij sepse u bazua nė njė vepėr tė pavlerė. Sikur jeta dhe vepra e Bodganit
qė u shfrytėzua nga Vatikani dhe Serbia pėr llogari tė tyre dhe dėm tė shqiptarėve, po kėshtu
ishte jeta dhe vepra e Ibrahim Rugovės nė funksion tė Italisė dhe Serbisė e nė dėm tė
shqiptarėve. Njė konicidencė bukur shumė domėthėnėse.
Nė veprėn Ēeta e profetėve, botim i vitit 1990 nė Prishtinė, faqe 229, Bogdani shpreh
urrejtjen ndaj ēifutėve dhe muslimanėve (tė cilėt nė atė kohė ai i quante turq) duke i cilėsuar
Talmudin (librin e Judaizmit), Kuranin, Muhametin, Surullahin si krerė tė tė gjitha tė kėqijave,
plot me fėlliqėsi, tė dhėnė pas lakmive tė kėsaj bote, fėlliqėsive e shtazėrive. Nga kėto tone tė
ashpra antisemitike do tė irritohen ēifutėt. Po tė kishte komunitet ēifut nė Kosovė (aktualisht janė
vetėm nja 45 ēifuto-shqiptarė nė tėrė Kosovėn, ku mė tė njohurit janė Murteza Studenica nga
Vushtrria dhe Votim Demiri nga Prizreni), do tė detyroheshim ta ndalonim me ligj veprėn e
Bodganit siē janė detyruar shumė vepra nė Austri, Gjermani dhe disa shtete tjera.
Nga emri serb ēeta (sikur ‘Bogdan’) qė ėshtė huazuar kėshtu nė origjinal edhe nė gjuhėn
shqipe, e qė do tė duhej tė pėrkthehej si ‘banda’, ėshtė zhvilluar ideologjia e formacioneve tė
quajtur ēetnikė. Ēeta dhe ēetnikėt nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me shqiptarėt pos qė janė
antivlerat mė tė mėdha tė shqiptarėve. Ato janė vlera tė serbėve tė cilat filozofia e Rugovės u
mundua t’ia imponoj njė populli tjetėr – shqiptarėve – duke e mbajtur dhe lavdėruar nė zyren e
tij si profet fotografinė e masakruesit serb tė shqiptarėve Petar Bogdanoviq. Rugova e kishte
sjellur ēetėn e ēetnikėve serbė mė nė krye Tomisllav Nikoliqin nė ‘shtėpinė e pavarėsisė’ nė
Velani gjatė luftės nė Kosovė mė 22 maj 1998. Kjo ishte ‘Ēeta e profetėve’ serbė tė cilėt po i
gostiste Rugova nė shtėpinė e tij pėr masakrat e kryera kundėr shqiptarėve dhe ato tė ardhshme
(nė Prekaz, Likoshan, Qirez, Qyshk, Thernadė, Lybeniq, Burg tė Dubravės, Pemishte, Izbicė dhe
gjithandej Kosovės).
Duke i parė veprat anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės, duhej ndėrmarrė diēka
pėr neutralizimin e efekteve tė tyre. Rugova vdiq nga helmimi me polonium mė 21 Janar 2006.
Pėr vdekjen e tij sė pari mėsuam mediat serbe, e tek pas dy ditėve RTK-ja dhe opinioni kosovar.
Nuk ishte ēudi ky lajm kur dihej se kush qėndronte mė shumė prapa Rugovės nė formė tė
heshtur. Vdekja e tij iu adresua shkaqeve tė natyrshme dhe ai u varros pa iu bėrė autopsia mbi
shkaqet e vdekjes. Kjo ishte njė mrekulli pėr ta lėnė fajin jetim qė tė mos shkaktohet ndonjė
indinjatė e madhe. Kryesorja puna ishte kryer me paramendim dhe plan tė pėrgatitur mirė.
Beteja e ēifutėve kundėr filozofisė anti-shqiptare rugoviane
Me dėrgimin e Rugovės nė botėn tjetėr, puna ende nuk ishte kryer me pasojat e filozofisė
rugoviane nė kėtė botė. Nė dhjetor tė po tė njėjtit vit kur vdiq Rugova (2006), LDK-ja u nda
dhunshėm duke u ēallamitur me karrika. Edhe kėtu shkaku dhe faji mbeten disi tė dyshimtė ose
jetim. Mirėpo, ne kemi probleme serioze me faktet. Do tė jetė ambasadorja e SHBA-sė nė
Prishtinė, ēifutja Tina Kaidanow, ajo e cila e para do ta pėrkrah ndarjen e LDK-sė nė dysh, atė nė
krahun e Fatmir Sejdiut dhe tė Nexhat Dacit. Sikur tė ishim nė gjendje edhe nė kėtė rast t’a lėmė
fajin jetim, por fatkeqėsisht nuk po mundemi.
Zgjedhjet e ardhshme parlamentare dhe qeveritare i fitoj PDK-ja. Hashim Thaēi u bė
kryeministėr. Ka edhe sot shumė thėnie se ardhjen nė pushtet tė PDK-sė e mundėsoj ambasada e
SHBA-ve, edhe pse niveli i vjedhjes sė votave ishte nė shkallė industriale. Publiku kosovarė
ėshtė thellėsisht i bindur se ambasada e SHBA-ve jo vetėm qė e solli nė pushtet Thaēin, por po e
mban atė me qykė tė zorit pėr t’i realizuar disa shitje tė ndėrmarrjeve tė mėdha. E vėrteta ėshtė se
Thaēi ėshtė bėrė i dėgjueshėm ndaj udhėzimeve dhe vendimeve tė kėsaj ambasade deri nė aso
pėrmasa kur dėmtojnė shumė dhe drejtpėrdrejtė edhe interesat e qytetarėve. Cili ėshtė shkaku?
Shkaku ėshtė se dikush duhej tė ishte nė pushtet, kushdo qoftė pos LDK-sė. Dhe arsyeja mė e
freskėt e bėrė publike nga ambasada, ėshtė se LDK-ja nuk punon pėr popullin e Kosovės por
vetėm pėr vete; nuk i intereson fare pėr popullin. Ndonėse kėtė e dijmė tė gjithė siē e dijmė edhe
pėr partitė tjera qė nuk u intereson pėr popullin, do tė jetė ēifuti Christopher Dell qė do ta spikatė
LDK-nė se kjo nuk mendon pėr Kosovėn. Kėshtu rrodhi shkallė-shkallė pėrgjigja e ēifutėve ndaj
filozofisė anti-shqiptare dhe anti-semitike tė Rugovės.
A ishte Ibrahim Rugova “Gandi” i Kosovės?
Mahamtma Gandi ka qenė politikan i Indisė qė kishte udhėhequr rezistencėn paqėsore por
aktive kundėr sundimit britanik. Rezistenca paqėsore aktive bazohej nė sabotazhe dhe prezencėn
e 500.000 ushtarėve indianė nėpėr male nė rast se vie deri tė njė luftė e hapur me britanikėt. Pėr
mė tepėr, Mohandas Gandi (politikan tjetėr) e ka njė thėnie tė menēur dhe interesante: “Nėse
duhet zgjedhur ndėrmjet qyqarllėkut dhe dhunės, unė jam pėr kėtė tė dytėn”. Fanatikėt e
Rugovės mendojnė se misioni qė udhėhiqej nga Rugova e bėnte kėtė “Gandin e Ballkanit”.
Vetėm nė njė pikė deri-diku kanė tė drejtė; se Gandi ishte thuajse i tė njėjtės racė me Rugovėn.
Por mos tė harrojmė se neve nuk na intereson krahasimi i veprave sipas racave edhe pse Rugova
nė shumė drejtime pėrpiqej t’i imitoj vetėm maxhupėt dhe t’i bėjė shqiptarėt tė tillė. Kėto janė
argumentet qė hedhin poshtė pretendimet e atyre se Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”:
- Gandi nuk i ka ndėrsyer britanikėt qė t’i bėjnė *** me tortura indianėt dhe t’i akuzojė
kėta tė fundit qė tė mos e provokojnė okupatorin;
- Rezistenca paqėsore por aktive nėpėrmjet sabotimit i kishte shkaktuar ērregullime tė
mėdha sundimit britanik nė Indi;
- Rezistenca paqėsore nė Indi nėnkuptonte shpėrfilljen e udhėheqėsisė britanike nga ajo
indiane, e jo sikur Rugova duke u takuar me Sllobėn dhe ftuar “ēetėn e profetėve serbė”
nė shtėpinė e tij;
- Ushtria britanike ishte mė e organizuar dhe mė e armatosur por e kishte nuhatur mirė
gatishmėrinė dhe vendosmėrinė e Gandit pėr t’i shkuar deri nė fund zgjidhjes sė
problemit, deri tek lufta e hapur;
- Gandi nuk i ka quajtur terroristė ose pjellė tė okupatorit ushtarėt indianė qė ishin tė
gatshėm tė flijoheshin pėr lirinė e popullit tė vetė;
- Gandi nuk i ankohej Amerikės ose ndonjė shteti tjetėr se ‘grupet e armatosura’ duan tė na
prishin qetėsinė; pėrkundrazi qetėsinė e prishte fillimisht vetė politika e tij me sabotime;
- Keni parasysh se kjo lėvizje aktive e Gandit ndodhte pas Luftės sė Dytė Botėrore kur
Britania doli e dėrrmuar dhe u detyrua ta deklaroj shuarjen e Perandorisė Britanike nga e
cila shumė koloni fituan pavarėsinė;
- Britania nuk kishte llogari tė luftoj deri nė pakufi me Indinė dhe Gandi po e shfrytėzonte
kėtė situatė pėr rezistencė paqėsore aktive e cila e kishte edhe opsionin e luftės prapa.
Rugova nuk e kishte asnjėrėn prej kėtyre opsioneve, madje kėtė tė dytėn (rezistencėn e
armatosur) e ka pėrbaltur dhe shantazhuar nė forma tė poshtra edhe me ndihmėn e
okupatorit serb;
- Britania nuk kryente masakra nė Indi sikur serbėt historikisht nė Kosovė. Pėrkundėr
kėsaj, Gandi ishte i vetėdijshėm se duhet tė ekzistoj edhe opsioni i luftės sė armatosur. Nė
Kosovė vazhdonin masakrat, ndėrsa Rugova bėnte ēmos pėr ta shantazhuar dhe shuar
rezistencėn e armatosur kundėr okupatorit.
Njerėzit qė nuk kanė aftėsi kreative pėrpiqen t’i imitojnė tė tjerėt. Kėshtu thuhet pėr Rugovėn
duke e krahasuar atė me Gandin. Ēdo imitim qė u pėrpoq ta bėjė Rugova rezultoj vetėm nė
pasoja pėr shqiptarėt e Kosovės. Askush nuk i ka degjeneruar mė shumė shqiptarėt e Kosovės se
‘filozofia rugoviane’. Gėnjėshtrat qė i trillon filozofia rugoviane nuk kapėrdihen nga njerėzit
normalė. Kur Rugovės i adresohet roli nė vendimin e Klintonit pėr ndėrhyrje ushtarake tė
SHBA-ve, atėherė s’na ka mbetur tjetėr gjė pos edhe tė besojmė nė atė se deti ėshtė kos, dielli
shporet, dhe dimri frigorifer. Kur vetė Klintoni dhe Rugova kanė qenė krejt ndryshe ose tė
kundėrt ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, atėherė nuk e kuptoj pse ne duhet t’i
shtrembėrojmė tė drejtat e tyre? Askush nuk ka tė drejtė tė shpif ose trilloj diēka rreth raportit
dhe takimit Klinton-Rugova pos tė bazohemi nė dėshmitė faktike qė tregojnė qartė se armiku mė
i madh dhe pengesa mė e madhe e ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė ishte Rugova dhe vetėm
Rugova.
__________________
Hill: Bota ndryshon, por jo edhe miqėsia SHBA- Kosovė
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
Temė e mbyllur

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin