Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Muzika > Muzika shqiptare

Muzika shqiptare Diskutime mbi muzikėn nė Shqipėri.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 17-09-2012, 10:12   #1
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare

Palok Kurti
1860-1920



Palok Kurti (1860–1920) ishte kompozitori dhe muzikanti i parė qė dha sinjalin е lindjes s'artit tė ri tė kultivuar. Lindi nė Shkodėr mė 1860, dhe kompozoi "Bashkimi i Shqipnķs" mė 1881.

Jeta
Mė 1863, kur ishte tre vjeē i vritet i ati, Kola, nė Ranėn e hedhun, nė Ulqin, gabimisht nga serbėt. Do tė shkollohet nė kolegjėn Saveriane[1]. Me anė tė krijimeve, pėrpunimeve е aranzhimeve tė kėngėve popullore, kryesisht qytetare, vuri gurin е parė nė themelimin е evolucionit tė formave tė vjetra dhe tė reja tė muzikės sė kultivuar shqiptare. Madhėshtia e figurės se Palok Kurtit konsiston nė gjerėsinė e interesave tė tij artistike, pa i ndare nė asnjė ēast ato me patriotizmin, ndjenje e cila e pėrshkon si njė lajtmotiv gjithė veprimtarinė e tij.

Drejtues Palok Kurti
Tre qenė drejtimet ma tė rėndėsishme tė veprimtarisė sė tij artistike : dirigjent i orkestrave frymore, pėrpunues i kėngėve popullore dhe kompozitor.

Palok Kurti, mėsimet e para tė muzikės i mori nė mjediset e ahengut tė njohur shkodran dhe nga At Tommaso Merkos, franēeskani i njohur nė Shkodėr me emrin Pater Toma. N'aftėsitė e Palokės sė ri ky frat i nderuem dhe muzikant i flaktė, shihte drejtuesin e bandės muzikore tė qytetit, pėr tė cilėn u impenjue tė organizonte. Bashkė me njė numėr veglash muzikore qė solli nga Napoli, nė vitin 1877, Pater Toma fton dhe mjeshtrin italian Giovanni Canale, i cili u mor seriozisht, pėr disa vite me edukimin muzikor tė Palokes, tue i mėsue pianon dhe disa instrumenta frymorė. Nė vjeten 1878, nen drejtimin e po kėtij mjeshtri, u krijue e para orkestėr frymore e qytetit tė Shkodrės e nė fund tė fundit e tė gjithė Shqipėrisė, ngjarje kjo qė pėrkoi dhe me krijimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. 18-vjeēari Palok Kurti, do tė ishte njė ndėr tė 31 orkestrantėt e kėtij formacioni muzikor.

Banda e Katedrales - 1898
Dy vjet mė vonė, nė vitin 1880, drejtimi i saj kalon nė duert e virtuozit tė trombonit, Palok Kurti, i cili u dallue ndėr tė tjerėt edhe pėr aftėsitė drejtuese dhe organizuese. Me “Daullen” e tij (siē u ba i njohur nė popull), Palok Kurti jepte koncerte nė publik tė hapun, nė fillim njė herė nė muej e pak nga pak, me konsolidimin e orkestrės, u arrit tė jepeshin dhe koncerte ēdo javė. Kėshtu dalja e kėsaj orkestre frymore ēdo tė diele nė lulishten e qytetit, ishte pėr kohen, njė nga evenimentet ma tė rėndėsishme kulturore. Fillimisht repertori ishte i kufizuem, kėshtu qė Palok Kurti, iu vu punės pėr krijimin e njė repertori tė posaēėm pėr orkestrėn e tij.

Pikėrisht kėtij qėllimi do t’i shėrbenin dhe ndėrtimi i dy potpurive me kėngė shkodrane “Argėtime muzikore tė stėrgjyshave tanė” (1890-1900), tė dytėn e bani nė F-maxhor[2]. Martohet me tė bijėn e A. Papanikut, nga Parga e Ēamėrisė. Idromeno i pat bėrė njė portret mė 1925 qė ruhet nė Galerinė e Arteve. Me kėtė lidhje do tė ketė katėr djem: Leci, Zefi, Salvatori, Ndoci[1]. Pėr ndėrtimin e materialit muzikor tė kėsaj vepre, kompozitori u mbėshtet kryesisht nė kėngėn qytetare shkodrane, e veēanėrisht nė atė instrumentale. Duke i seleksionuar, aranzhuar dhe pėrpunuar pėr orkestėr frymore dhe me pas, pastaj duke i ekzekutuar, Palok Kurti synoi jo vetėm tė pėrhapte e te propagandonte kėngėn popullore shqiptare nė popull, por edhe ta spastronte atė vete nga elementet e tepėrt - rezultat i ndikimit tė drejtpėrdrejte tė formave dhe toneve orientale, te cilat ndiheshin dukshėm nė ahengun shkodran. Nė kėto potpuri, trajtimi i kėngės popullore shkodrane i ėshtė nėnshtruar njė pėrpunimi tė vėrtete me pretendime artistike. Sidomos nė potpurinė nr. 1, shihen dhe tendenca krijuese nga ana e autorit.

Pėr kėto aresye, Palok Kurti, ėshtė i pari muzikant, i cili duke shpėtuar nga humbja traditėn popullore, e mblodhi atė, e vuri nė note, e ekzekutoi, duke hodhur kėshtu, bazat e krijimit tė artit tė kultivuar shqiptar. Aktivitetin si drejtues i bandave frymore, ai e zhvilloi neper formacione tė ndryshme muzikore shkodrane, me bandėn e Patėr Tomės, me bandėn e Popullit dhe atė te Institutit Tregtar, e cila kishte njė trupe prej pesėdhjete orkestrantesh.

Si drejtues dhe krijues i formacioneve korale, pėrmendim atė tė Kishės Franēeskane, Meshės se Madhe, tė Kishės Ortodokse shkodrane, formacioni koral i se cilės, pati jehone nė kohen e vet. Do ta linim tė paplote figurėn e Palok Kurtit, pa folur pėr krijimtarinė e tij si kompozitor. Krijues i ma shumė se 17 kėngėve popullore, ai solli ndryshime rrėnjėsore nė muzikėn e ahengut shkodran. E pikėrisht, tiparet e saj tė reja, pėrbejnė edhe vete drejtimin e ri qė muzika shqiptare mori nė Periudhėn e Rilindjes Kombėtare dhe nė atė tė mėvonshme, tė Pavarėsisė.

Me cilėsinė e rapsodit, poetit dhe kėngėtarit tė apasionuar tė kėngės popullore shkodrane, Palok Kurti arriti qė nuancat me tė holla te kėsaj kėnge t'i mishėroje nė mėnyre tė pėrsosur nė krijimet e tij tė pavdekshme : marshin “Bashkimi i Shqipėrisė” mė 1881 kushtuar Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ,“Marhallah bukurisė sate”, “Ta dish, ta dish”, “Pėr mue paska kenė kismet”, “Karajfil tė zgiodha”, ”Kur fillon drita me dalė”, “Te due, moj te due”, “Karajfili i kuq si gjaku” etj., kėngė tė cilat, nė gojėn e kėngėtares Marie Kraja, do tė arrinin majat ma tė larta tė krijimeve popullore shqiptare.

I ndikuar nga format e reja tė muzikės evropiane, Palok Kurti shkroi vepra tė tilla si : kuadrilja “Saksi im”, polka pėr klarinete “Dallėndyshja”, marshin “Turqit nė Maqedoni” etj. Pėrsa i pėrket muzikės liturgjike, mė tė njohura qė ai shkroi janė : “Mesha pėr ndėr tė Shna'Ndout”, “Litani” etj.
Gjithashtu, Paloke Kurti pėrshtati pėr formacion orkestral pjesė nga literatura botėrore, nga “Trovatore”, nga “Ballo me maska”, “Norma” etj.
Raporti i vazhdueshėm i Palok Kurtit me historinė e kohės nė tė cilėn jetoi, shpjegon dhe faktin qė vepra e tij mundi t'i rezistoje kohės dhe tė vije deri nė dita tona. Krijimet me tė rėndėsishme tė kėtij kompozitori, pa dyshim dhanė sinjalin e nisjes se njė periudhe tė arte pėr historinė e muzikės shqiptare. Gjithashtu, me veprimtarinė e tij, Palok Kurti i hapi rrugėn bashkėkohėsve dhe pasardhėsve te tij. Pasuria dhe larmia e veprės se tij zė pa dyshim njė vend tė nderuar nė historinė e muzikės shqiptare.[3] U dėbue dy vjet, me shumė mundėsi pėr shkaqe politike. Mbasi u kthye nė Shkodėr mė 1890 angazhimi i tij ma i madh ishte kompozimi. Krijon Bandėn e Katedrales me ndihmėn e Imzot Jak Serreqit, qė e drejtoi Frano Ndoja. U dėbua dhe dy herė tjera, herėn e mbrame nė Korfuz mė 1919. I rraskapitun vdes mė 1920, nė varrimin e tė cilit morėn pjesė shumė bashkėqytetarė tė tij[2].

---------------------------------------------------------------------
Burimet

1.^ a b Hamdi Bushati: Shkodra dhe motet v.II, fq.210-211, Shkodėr 1999, "Idromeno".
2.^ a b Koēo, Eno (2004). Albanian urban lyric song in the 1930s, Volumes 1-2 Language. The Scarecrow Press, 83–84. ISBN 0810848902.
3.^ Gazeta “Dita Informacion”, 23 janar 1994
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 10:36   #2
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Martin Gjoka

Martin Gjoka
(1890-1940)



Martin Gjoka lindi nė Tivar mė 1890. Ėshtė ndėr kompozitorėt mė me ndikim tė muzikės shqiptare.


Jetėshkrimi
Banda muzikore e shoqnisė "Illyricum" me drejtues Martin Gjokėn - 1922
Lindi nė Tivar me 20 shkurt 1890 nė familjen e Filip Gjokes qė qe kapiten i portit detar, e Maries. Shkoi nė Shkoder 15 vjeē ku njihet me Palokė Kurtin e Frano Ndojen qė ia shquejnė talentin dhe e mbajnė afėr. Futet nė shkollen e etėnve franēeskan mė 1906 ku mėsimet jepeshin shqip qysh mė 1902 kur Fishta u emėrua drejtor, dhe sa bahet 18 vjeē, eprorėt me largpamėsi e nisin pėr nė Salzburg nė Austri. Qėndrimi i tij nė Shkodėr lidhet edhe me faktin se i vdekėn prindėrit. Ku pėrveē filozofisė e teologjisė, ndjekė dhe shkollen muzikore me famė pranė institutit nėn prof. Hartmann. Atje, pėrveē landėve teorike, thellohet edhe nė studimin e pianofortes, flautit e violinės dhe fillon me kompozue. Me sa dihet kompozimi i parė i tij asht “Ave Maria”. Vlerėsimin qė pati pėr muzikantin Palokė Kurti dhe Įt Gjeēovin e shprehė kur atyne i kushton dy kompozimet e para tė v. 1910 pėr pianoforte “Liria” dhe “Atdhe dhe gjuhė shqiptare”. Kthehet pak dit para shpalljes sė pavarsisė nė Shqipėri. Ishte koha kur minarja e xhamisė lidhej me nji varg dritash me kumbonaren e kishes sė fretėnve, dhe Gjoka mbante koncerte pėr Pashkė e Bajram. Jep mėsim nė kolegjin "Illyricum" tė fretėnve nė landėt histori e gjeografi, dhe gjuhė gjermane. Krijon orkestren mė 1922, qė fitoi dhe konkursin kombėtar mė 1930. Ai ishte i pari qė kompozoi muzikė klasike nė Shqipėri nė zhanre tė ndryshme. Gjatė vjetit 1936 e transferuen nga Shkodra nė famullinė e Planit. Punoi pa u lodhė pėr njė Album me prelude e pjesė tjera pėr organo. Nuk qe e lehtė pėr atź tė braktiste bandėn, korin e Kishės sė Fretėnve, shkollėn e muzikės, tė krijueme tė gjitha prej tij gjatė 25 viteve tė veprimtarisė nė qytet. Mbas 3 vitesh qė ndej nė malsķ, Pater Martinin e transferuan pėrsėri nė Shkodėr, ku ndihej vendi i tij i zbrazėt e i pazavendėsueshėm. Erdh nė gjysėn e dytė t'asaj vjete, por tashmā punėt i gjet shumė tė ndryshueme. Liceu "Illyricum" i franēeskanėve ishte mbyllun, sepse trupi mėsimor nuk pranonte me shtī nė shkollė "doktrinėn fashiste" qė kishte programue Ministria e Arsimit. Njė prej profesorėve, Athanas Gegaj, ishte arrestue e internue nė Itali, ndėrsį Įt Gjon Shllaku e Įt Lekė Luli kishin ikė nė Jugosllavi. Bandave tė Shkollės Franēeskane e tė Shoqnisė Antoniane u ishin sekuestrue tė gjitha veglat muzikore nga Partia Fashiste. I vetmi aktivitet artistik kishte mbetė kori i Kishės sė Fretėnve e orkestra. Kėto ngjarje ia thyen zemrėn. Po shėndeti i tij u dobėsue dhe mė 3 shkurt 1940 vdiq nė Shkodėr nė moshėn 50 – vjeēare nga nji infarkt fatal. Populli shkodran me nderime tė mėdha e dashuri e pėrcolli kufomėn e tij nė varrezat e Kishės sė Fretėnve e gjatė Meshės funerale, me lot ndėr sy, kori ekzekutoi disa copa nga vepra e tij e muzikės kishtare.Tue ndjekė traditėn e kompozitorėve si Bach dhe Handel, Gjoka kompozoi muzikė polifonike dhe korale, si dhe la tė papėrfundueme njė simfoni ("Dy lule mbi vorr tė Skanderbeut", 1922). Pėr shkak tė mungesės sė institucioneve muzikore apo njė sistemi profesional pėr muzikėn klasike, veprat e tij mbetėn t'izolueme. Ato u luajtėn vetėm nga instrumentistė amatorė dhe u ndigjuen nė rrethe tė ngushta shoqnore. Megjithatź, falė punės se Gjokės dhe muzikantėve tė tjerė t'asaj kohe, Shkodra u bā qendra mā e randėsishme e jetės muzikore nė Shqipni, gjatė periudhės midis dy luftnave botnore e sidomos mbas Luftės sė Dytė Botnore. Veprat e sivėllaut franēeskan, Įt Gjergj Fishta "Juda Makabe"-1915 dhe "Shqyptarja e qytetnueme"-1917 u hedhėn nė skenė me muzikėn e Įt Gjokes, gjithashtu dhe vepra tjera tė Įt Vinēenc Prennushit dhe Įt Leonardo de Martinos. Ndėr kompozimet e veta pėrdorte shpesh motive popullore. Prenkė Jakova, Ēesk Zadeja, Tish Daija, Tonin Harapi, Tonin Rrota, Pjetėr Dungu, Abdulla Grimci, Simon Gjoni, Zef Gruda, Lukė Kaēi, Gjon Kujxhia, ishin te tanė nxanės tė Įt Martin Gjokės. Nė nji farė mėnyre tė gjithė muzikantėt shkodranė, deri nė vitet ‘50-tė, ishin nxanės, ose nxanėsit e nxanėsve tė Įt Martinit. Kėshtu violinisti Zef Alimhilli, nxanės i Gjokės, i dha njohunitė e para violinistit tė mirėnjohun Ndoc Shllaku, spala e parė e orkestrės sinfonike, dhe tė dy krijuen mā vonė breza tė rinj violinistėsh, qė tue vazhduer mā nalt studimet, u bānė pedagogėt e parė tė Shkollės sė Muzikės. Po kėshtu instrumentistėt e frymės, sektor ku Prenkė Jakova krijoi shkollėn e vet dhe nxanėsit e tij qė u bānė tė njohun nė mbarė vendin. Kronikat e kohės e tregojnė Įt Martinin herė tek shoqnia “Bogdani”, herė tek shoqnia “Rozafat” - ku ishte dhe nji ndėr bashkėthemeluesit; qė flasin pėr koncertet, jo vetėm me krijimtarinė e tij, por edhe tė klasikėve tė mėdhenj. Vepra e tij u rimėkamb nga puna e Provinces Franēeskane, muzikologut Robert Prennushi, ing. Paē Alimhilli dhe pianistit profesionist italian Luigi Angelini qė soll botimin e nji libri dhe tė nji CD-je me 24 pjesė tė krijimtarisė sė Gjokės. Disa tituj tė veprave vokale: “O ata t’lumtė qė dhanė jetėn”, “Atmes”, “T’falem Shqypni..; “Lamtumirė, o vendet e mia”; “Grueja shqyptare”, “Atmes: Porsi shqipe n’hove t’veta”, “Ushtari i vogėl”, etj. Nė muzikėn instrumentale, simfonike e operistike: “Liria”, “Atdhe e gjuhė shqiptare”, “Shqiptari e muzika” etj. Megjithatź, nuk mungon tek krijimtaria e Gjokės edhe tema lirike baritore e ajo pėr fėmijė. Larmisė tematike i pėrgjigjet nji larmķ e madhe formash muzikore. Ai lavroi pothuej nė tė gjitha gjinitė vokale e instrumentale. Nė gjinitė vokale lėvroi kangėn e tipit popullor e tė pėrpunuar, kėngėn pėr fėmijė e lirike, koralet, baladėn, rapsodinė, potpurinė, melodramėn e deri tek opera, ndėrsa nė gjinitė instrumentale e simfonike: nga pjesėt pėr pianoforte, harmonium, flaut, pjesė orkestrale, fantazia e deri tek simfonia. Muzikologu Prennushi shprehet se nė tė gjitha kėto vepra ndjehet nji stil unik, i konsoliduem, dėshmi e pjekunisė dhe e formimit tij si kompozitor. Melosi i tij āsht i mbėshtetun mirė nė trevat e Veriut, folklorin e tė cilit e studioi thellė dhe e asimiloi nė mėnyrė krijuese. Nė kėtė drejtim ai mbetet mjeshtėr i vėrtetė edhe pėr kohėt tona. Tue pasė tashma nė dorė “Albumin me 24 copa”, siē e quente Įt Martini, tue vū roe pėrdorimin e teknikės instrumentale polifonike nė nji vepėr tė kėsaj natyre, qė nuk haset tek asnji muzikant shqiptar bashkėkohės.

--------------------------------------------------------------
Burime
Įt Zef Pllumi: Histori kurrė e shkrueme, Franēeskanėt e mėdhaj, Tiranė 2006 "55"
Virtyt Omari: At Martin Gjoka, kompozitori i simfonisė dhe operės sė parė shqiptare 07/12/2011
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 10:46   #3
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Prenk Jakova

Prenk Jakova
(1917-1969)


Kompozitor i shquar dhe themeluesi i gjinisė sė operas kombėtare shqiptare, me dy veprat e tij "Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu" dhe "Mrika" . Kjo e fundit ishte opera e parė nė historinė e artit muzikor shqiptar, tė cilėn Prenk Jakova e shkroi nė bashkpunim me libretistin Llazar Siliqi dhe regjisorin e njohur shkodran Andrea Skanjeti, e qė u vu nė skenėn e teatrit "Migjeni" tė Shkodrės.
Opera e dytė e Prenk Jakovės "Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu" u prit shumė mire nga kolegėt e dashamirėsit e artit, qė nė shfaqjen e tij tė parė nė Tiranė, por kritika zyrtare mediokrre me qėllime keqdashėse e tundoi mjaft kompozitorin, i cili u detyrua tė ripunojė disa pjesė. Gjithėsesi vepra "Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu" ishte shumė me solide se "Mrika" e cila vuante fatkeqėsinė subjektit e tematikės sė artit skematik, ku duhet tė frynte patjetėr era revolucionare e kohės sė absurditetit.
Prenk Jakova ishte njė kompozitor qė shkroi me sukses romanca, kantata dhe kėngė. Kėngėt e tij "Syrin tek qershia" dhe "Margjelo" janė shumė tė njohura dhe pėr shkak tė pupullaritetit qė gėzojnė shumė kush i indentifikon si kėngė popullore shkodrane.
Prenk Jakova ėshtė lindur nė vitin 1917 nė familien e patriotit tė njohur shkodran Kol Ded Jakova, i cili ka qenė ndėr organizatorėt e mbrojtjes sė kufinjve kombėtarė nga agresioni jugosllav nė Luftėn e Koplikut, nė vitin 1920. Qė nė moshė tė re, Prenka mori pjesė nė jetėn artistike muzikore tė qytetit.
Kėtu ai bėri shkollėn e parė tė artit. Doli mėsues dhe shkoi tė japė mėsim nė shkollat e fshatrave tė Shkodrės dhe tė Mirėditės por nga tė shkruarit e veprave muzikore nuk u nda asnjėherė.
Ndėrkohė i vėllai i Prenkės qė ishte ne moshė tė re, gjatė luftės sė dytė botėrore, mori pjesė nė lėvizjen shqiptare nacionaliste, dhe me ardhjen nė pushtet tė komunistėve u detyrua tė merrte malet. Pėr shkak tė vėllait, i cili kėrkohej, komunistėt arrestojnė Prenk Jakovėn dhe e mbajnė disa kohė burgjeve. Ndėrsa Prenka qė nuk kishte ushtruar kurrfarė veprimtarie vec detyrės sė tij si mėsues lirohet shpejt nga burgu, fati i tė vėllait do tė ishte tepėr tragjik. Kapet nga komunistėt dhe pushkatohet pa mėshirė.
Prenk Jakova ishte njė artist i madh, qė megjithė tragjedinė, dhe dhembjen qė kishte, arriti tė mbijetonte dhe tė shkruante duke iu imponuar rregjimit monist me forcėn e gjenisė sė tij.
Megjithė karrierėn e tij tė suksesėshme artistike, pėr tė cilėn fitoi respekt e admirim nga artdashėsit shkodranė, fundi i Prenkės do tė ishte disi i ngjashėm me atė tė vėllait tė ekzekutuar, sepse duke mos e duruar dot mjedisin pėrreth tij, duke e parė vehten nė njė gjendje pesimizmi tė pashpresė, ai zgjodhi rrugen e vetvrasjes, pikėrisht nė Shtėpinė e Kulturės nė Shkodėr, pikėrisht nė atė institucion ku ai kishte punuar e shkruar njė jetė tė tėrė.
Prenk Jakova kishte dhe njė vėlla tjetėr Dedėn, i cili ishte fotograf i respektuar nė qytetin e Shkodrės.
Edhe pse kanė kaluar dekada nga koha kur kompozitori Prenk Jakova shkroi veprat e tij, ato vazhdojnė tė admirohen, ndėrsa autori i tyre konsiderohet nė mėnyrė tė padyshimtė nga shtypi dhe kritika e artit, si kompozitori gjenial shqiptar. Kjo natyrisht pėrbėn njė sadisfaksion tė madh pėr qytetarėt shkodranė nė mes tė cilėve, u lind, jetoi dhe shkroi mjeshtri i madh Prenk Jakova.

Vdekja tragjike e Jakovės
Pas suksesit tė madh qė u arrit me vėnien nė skenė tė operas sė parė shqiptare "Mrika", gjatė njė vizite qė bėri nė qytetin e Shkodrės Enver Hoxha, u takua me Prenkėn dhe i tha atij se i kishte premtuar pėr tė bėrė dhe njė opera tjetėr pėr Skėnderbeun. Njė nga funksionarėt e lartė tė qytetit tė Shkodrės, i cili ka qenė prezentė nė atė bisedė tė Prenkės me Enver Hoxhėn, dėshmon: Pas atyre fjalėve tė Enver Hoxhės, Prenka iu pėrgjigj: "Po mor shoku Enver, por puna e operas nuk ėshtė si bukėt qė i fut kur tė duash nė furrė". Pas pėrgjigjies sė Prenkės, Enver Hoxha filloi tė qeshte dhe dha porosi qė t'i plotėsoheshin tė gjitha kushtet Prenkės, me qėllim qė ai tė vinte nė skenė operėn "Skėnderbeu", kujton ish funksionari i lartė lidhur me bisedėn e Enver Hoxhės me Prenkė Jakovėn. Pas atij takimi, Prenka iu vu punės duke punuar nga mėngjezi deri nė orėt e vona tė natės, pėr tė realizuar atė qė i kishte vėnė si detyrė Enver Hoxha.
Ai e shkroi tė gjithė muzikėn e operas "Skėnderbeu" dhe pėr disa muaj me rradhė u muar vetėm me ndarjen e muzikės turke nga ajo arabe, gjė e cila deri nė atė kohė konfondohej nga shumė kompozitorė. Kur e pėrfundoi muzikėn e saj dhe e solli pėr miratim nė Tiranė, Prenkės i nxorrėn shumė pengesa dhe ata qė ishin ngarkuar pėr shikimin e saj, i kėrkonin tė shkurtonte disa pjesė qė sipas tyre stononin. Prenka refuzonte nė mėnyrė kategorike pėr ta bėrė atė gjė dhe i vetmi qė i doli nė mbrojtje ishte Fadil Paērami, i cili nė atė kohė kishte dalė hapur kundėr metodave tė vjetra e konservatorizmit.
Ndonėse opera "Skėnderbeu" u shaq dhe pati sukses tė madh, e Prenka pati pėrgėzime edhe nga Enver Hoxha, peripecitė pėr realizimin e saj lanė gjurmė tė thella nė gjėndjen shpirtrore tė Prenkės. Kjo gjė ndodhte nė njė kohė, kur Prenka kishte nėnėn e tij tė paralizuar nė shtėpi, gjė e cila ia rėndoi sė tepėrmi gjėndjen e tij nervore. Nisur nga kėto strese qė iu paraqitėn, mė 16 shtator tė vitit 1969, kompozitori i famshėm Prenk Jakova i dha fund jetės sė tij nė mėnyrė tragjike, duke u hedhur nga kati i dytė i Shtėpisė sė Kulturės.. Nė varrimin e tij mori pjesė i gjithė populli i Shkodrės, kurse nga Tirana u dėrgua vetėm Sekretari i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve.
I vetmi favor qė iu bė atij nga shteti komunist ditėn e varrimit, ishte dhėnia e lejes qė ai tė varrosej nėn tingujt e bandės muzikore tė qytetit, tė cilėn ai e kishte shkruar vetė katėr dekada mė parė. Veprimtarinė muzikore qė la Prenk Jakova, ėshtė shumė e pasur e konsiston nė dhjetra vepra vokale, kėngė korale tė pėrpunuara, pjesė orkestrale e korale, pjesė pėr bandė, muzkė filmash e deri tek operetat e operat. Nisur nga viuortiziteti i tij dhe veprat e larmishme muzikore, Prenk Jakova konsiderohet si njė nga kollosėt mė tė mėdhej tė muzikės shqiptare tė tė gjitha kohėrave.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 10:56   #4
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Ēesk Zadeja

Ēesk Zadeja
(1927-1997)


Ēesk Zadeja lindi mė 8 qershor tė vitit 1927 nė Shkodėr, dhe vdiq mė 15 gusht tė vitin 1997 nė Romė. Mėsimet e para i mori nė vendin e lindjes, nė shkollėn franēeskane, ku krahas mėsimit tė pėrgjithshėm, merr dhe njohuritė e para tė muzikės. Ka qenė anėtar i korit tė Kishės Franēeskane qė drejtohej nga kompozitori i shquar Padėr Martin Gjoka dhe mė vonė nga Filip Mazreku e Prenk Jakova. Qė nė vegjėli nė qytetin e lindjes u angazhua nė grupet amatore. Herėt shfaqi talentin e tij dhe si nxėnės 14-vjeēar studion nė Accademia di Santa Cecilia nė Romė, Itali, te kompozitori Umberto Semproni.
Me ardhjen e sistemit komunist, nė vitet 1946-1947 punon nė Radio Shkodra si pėrgjegjės i departamentit muzikor, kurse pas dy viteve shėrben nė ushtrinė e atėhershme deri nė vitin 1951. Nė vitin 1949-51 e kryen shėrbimin ushtarak si dirigjent nė Ansamblin Artistik tė Ushtrisė.Ēeskun e dėrgojnė nė Moskė pėr studime muzikore - dega e kompozimit nė Konservatorin Petar Iliē Ēajkovski tė Moskės, nė klasėn e profesorėve dhe kompozitorėve M.I.Cukalli, Bogatyrieff dhe Tchullaki. Me tė kryer studimet, si student i dalluar kthehet nė Shqipėri dhe nė vitet 1957-1962 emėrohet udhėheqės artistik nė Ansamblin Shtetėror tė Kėngėve dhe Valleve Popullore tė Tiranės, i cili sapo ishte formuar e ku Ēesk Zadeja zhvilloi njė aktivitet tė dendur si krijues dhe organizator i jetės edhe ashtu tė vobektė muzikore. Ėshtė njėri prej formuesve tė shumė institucioneve muzikore si dhe drejtues i tyre, siē janė: Konservatori (sot Akademia e Arteve) ku punon si pedagog plot tri vite 1962, e mė pastaj emėrohet si udhėheqės artistik nė Tetarin e Operės dhe Baletit deri nė vitin 1966.
Nė vitet 1966-1972 ėshtė kryetar i degės sė muzikės nė Institutin e Lartė tė Arteve (Akademia e Arteve) dhe nė vitin 1972 ėshtė kompozitor nė profesion tė lirė. Prapė nė vitin 1973-1979 udhėheqės i artistik nė Teatrin e Operės dhe Baletit, kurse nė vitin 1979-1990 del nė profesion tė lirė, pėr t’u kthyer nė vitin 1993-1994 pedagog nė Akademinė e Arteve ku jep kompozicionin dhe muzikologjinė. Profesor Zadeja ėshtė kompozitor qė paraqet nė universin tonė kombėtar figurėn mė tė madhe krijuese qė ėshtė emblemė e vėrtetė kombėtare, i cili kalon nė mit, sepse potenciali i tij krijues e bėn kėtė personalitet tė shquar dhe doajen tė muzikės bashkėkohore shqiptare, i cili kohėrisht i takon brezit tė parė tė kompozitorėve tanė tė shkolluar, duke i vėnė bazat e muzikės klasike qė merr pėrmasa tė gjera si nga aspekti i trajtimit tė materies muzikore e formės, ashtu edhe nga aspekti i melodisė, ritmit dhe stilit. Si pedagog ka dhėnė vite tė tėra kontribut tė jashtėzakonshėm dhe shumė tė ēmuar.
Shumė kompozitorė qė janė bartės tė aktiviteteve muzikore sot nė Shqipėri kanė diplomuar te kompozitori Zadeja. Ata sot zhvillojnė aktivitete tė shumta dhe shumė programe tė shkollave shqiptare muzikore janė tė punuara, tė redaktuara dhe tė mbikėqyrura prej tij. Nėse shohim listėn e tė diplomuarve, do tė vėrejmė se sot kreu i krijimtarisė muzikore pėrbėhet nga kompozitorėt e diplomuar te profesor Zadeja e disa prej tyre nuk janė mė nė gjallė. Por kontributi i tyre ka qenė i madh, si janė, bie fjala, Tonin Harapi, Kujtim Laro, kurse sot krijojnė Thoma Gaqi, Agim Krajka, Limoz Dizdari, Shpėtim Kushta, Kozma Lara, Aleksandėr Peēi, Sokol Shupo, Ali Spahiu, Arian Avrazi, Ferikal Daja, Vangjo Nova, Fatos Qerimaj, Isan Shehu dhe dhjetėra tė tjerė, janė krijues qė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė jetėn muzikore sot nė Shqipėri.
Influenca e krijimtarisė sė Zadesė ishte e madhe te njė sėrė krijuesish tė tjerė qė ndiqnin rrugėn e kėtij krijuesi, sepse veprimtaria e Zadesė nė lėmin e kompozimit nė tėrėsinė e saj ka qenė dominante, superiore dhe udhėrrėfyese pėr gjeneratat, tė cilat i ka mėsuar si pedagog nė Akademinė e Arteve tė Tiranės. Vizitat e shpeshta tė kompozitorėve tanė dhe anasjelltas na sillnin informacione tė shumta pėr krijimtarinė muzikore, jo vetėm tė Zadesė, por edhe tė shumė krijuesve tė tjerė, pėr tė cilėt as qė kishim dėgjuar ndonjėherė.

Veprat
1. “Suita e Veriut”,
2. “Suitė korale”,
3. “Skica simfonike”,
4. “Poema vokale”,
5. “Romanca”,
6. “Simfoni”,
7. “Rapsodi pėr violinė”
8. "hej ju male"
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 11:13   #5
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Tish Daia

Tish Daia
(1926-2003)


Tish Daijaka lindur mė 30 janar 1926, nė Shkodėr. Krijimtarinė muzikore e filloi nėn tingujt e fizarmonikės. Kompozimet e para janė kėngėt “Ēik, o mori ēikė”, “Ndal, bre vash”, “Me lule tė bukura”, etj. Shkollėn e mesme e kreu nė vitin 1947 nė qytetin e lindjes. Mė 1956, Tish Daija kreu studimet nė konservatorin “Ēajkovski” tė Moskės. Mbas studimeve emėrohet nė Ministrinė e Arsimit dhe Kulturės. Tish Daija ėshtė autor i shumė veprave tė mėdha muzikore si, opereta “Lejlaja”, opera “Pranvera”, baleti i parė shqiptar “Halili dhe Hajria”, etj. Tish Daija ka vdekur nė moshėn 78 vjeēare, mė 2004.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 11:34   #6
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Nikolla Zoraqi

Nikolla Zoraqi
(1929-1991)


Artisti i popullit Nikolla Zoraqi lindi nė mė 24 janar vitin 1929 nė Tiranė dhe u nda nga jeta nė vitin 1991. Edukimin e parė muzikor e mori nė familje, ndėrsa me profesorin italian, Umberto Rampi, mori mėsime violine. Nė vitet 1946-1950, kreu Liceun Artistik "J. Misja" nė Tiranė. Pas kėsaj, punoi pranė kėsaj shkolle si pedagog pėr pak kohė. Nė mesin e vitit 1950, kreu shėrbimin ushtarak pranė Ansamblit tė Ushtrisė Popullore, si violinist e sė fundi si asistent dirigjent i orkestrės, qė drejtohej nga G.Avrazi, ku punon deri nė vitin 1958. Nė 1958, filloi studimet nė Moskė, nė Konservatorin P. I. Tchaikovsky, nė klasėn e J. Shaporin, por u kthye nė vitin 1961 pa i mbaruar dot. Nė Shqipėri, nė fillim punoi pranė Ministrisė sė Kulturės si inspektor nė sektorin e muzikės (1961-1964), mė pas pranė Shtėpisė Qendrore tė Krijimtarisė Popullore (1964-1966) dhe nė vitet 1966-1971 punoi si shef i redaksisė sė muzikės nė Radio Tirana. Nė vitin 1971, del nė profesion tė lirė si krijues deri nė fund tė jetės sė tij. Krahas detyrave tė tjera, deri nė vitin 1983 ka dhėnė edhe mėsim pranė Institutit tė Lartė tė Arteve (sot Akademia e Arteve) nė Tiranė, nė fillim harmoni dhe analizė dhe mė pas kompozicion. N. Zoraqi ka qenė njė kompozitor shumė prodhimtar. Ai ka kompozuar vepra nė tė gjitha gjinitė muzikore, tė cilat janė luajtur nė tė gjitha aktivitetet e rėndėsishme tė jetės muzikore shqiptare; nė Koncertet e Majit, nė festivalet dhe konkurset e ndryshme etj. dhe janė vlerėsuar me ēmime tė ndryshme. Veprat e tij janė luajtur nga formacionet mė tė rėndėsishme tė muzikės shqiptare: orkestra e TOB, RTSh, Akademisė sė Arteve, Liceut Artistik, nga trupat e ndryshme korale dhe instrumentale profesioniste apo amatore, si dhe janė luajtur edhe nė vende tė tjera me orkestrat apo muzikantėt shqiptarė, nė Greqi, Turqi, etj. Pėr aktivitetin e tij, N. Zoraqi ėshtė nderuar me ēmime, medalje dhe tituj tė shumtė, ndėr tė cilėt pėrmendim ēmimin e Republikės pėr baletin "Cuca e Maleve" dhe titullin Artist i Popullit. Eshtė autor i mjaft pjesėve dramatike pėr solist, kor e orkestėr, shumė baladave, operetave pėr fėmijė, bashkė me 6 uvertura, 6 koncerte pėr violinė dhe orkestėr, 4 balete, 30 opera etj. Provoi thuajse nė tė gjitha gjinitė muzikore, qė nga kėnga tek opera, nga miniature instrumentale tek koncerti, baleti e simfonia. Nė tė gjitha kėto gjini pati arritje tė rėndėsishme.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 11:51   #7
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Tonin Harapi

Tonin Harapi
(1925-1991)


Fėmijėrinė dhe vitet e para tė rinisė i kaloi nė njė mjedis traditash muzikorė, siē ishte qyteti i Shkodrės me muzikantė tė tillė si Palokė Kurti, Frano Ndoja, Martin Gjoka, Mikel Koliqi, Zef Shestani, Prenk Jakova etj. Kėta tė fundit ishin edhe mėsuesit e tij tė muzikės dhe drejtuesit e formacioneve orkestrale ku ushtrohej si instrumentist kompozitori i ardhshėm gjatė kohės qė studionte nė Seminarin Papnor tė jezuitėve nė Shkodėr. Por, meqėnėse pas Luftės sė Dytė Botėrore klerit iu ndalua veprimtaria shkollore e artistike, Tonin Harapit iu desh tė ushtrohej nė pianon e tij si autodidakt deri nė vitin 1947 kur rifilloi studimet nė Liceun Artistik nė Tiranė me pedagogė tė tjerė tė njohur tė asaj kohe, si Lola Gjoka, Tonin Guraziu, Kostantin Trako etj. Si autodidakt do tė vazhdojė tė studiojė e tė shkroi edhe nė Shkodėr e Gjirokastėr (gjatė shėrbimit ushtarak) derisa tė lejohet mė nė fund tė shkonte pėr studime tė larta nė Konservatorin (Ēajkovski) tė Moskės (1959) ku mundi tė qėndronte vetėm pėr dy vjetė.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 12:14   #8
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Feim Ibrahimi

Feim Ibrahimi
(1935-1997)


Feim Ibrahimi lindi nė qytetin e Gjirokastrės nė 20 Tetor 1935. Kur ai ishte gjashtė muajsh familja e tij shpėrngulet nė qytetin e Durrėsit. Qė nė moshė tė re ai dashurohet me muzikėn dhe e studion atė privatisht. Kjo dėshirė e madhe pėr muzikėn dhe pėr vendin e tij do tė bėj qė Feimi tė jetė nga tė parėt kompozitorė tė njohur qė studion tėrėsisht nė vend, kėshtu ai studion kompozim me kompozitorin e njohur Tish Daija (Artist i Popullit) nė Konservatorin e Tiranės prej viteve 1962 deri nė vitin 1966. Nė vitin 1966 ai emėrohet pedagog nė Institutin e sapoformuar tė Arteve (Sot Akademia e Arteve) pėr lėndėt e kompozimit dhe harmonisė. Kėtė post ai do ta mbante deri nė vitin 1973, vit nė tė cilin ai emėrohet nėn Drejtor i kėtij Instituti. Qėndron nė postin e nėn Drejtorit deri nė vitin 1977. Po nė kėtė vit ai do tė zgjidhet Sekretar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė. Nė kėtė post do tė rizgjidhet deri nė vitin 1991, vit nė tė cilin do tė emėrohet Drejtor i Teatrit tė Operas dhe Baletit (TOB). Po nė vitin 1991 ai do tė formojė dhe do tė jetė Presidenti i parė i Kėshillit i Muzikės Shqiptare (degė e Kėshillit Ndėrkombėtar tė Muzikės nėn patronazhin e UNESCO-s). Pas vdekjes ai do tė emėrohet “Anėtar Nderi” i kėtij Kėshilli. Nė vitin 1992 largohet nga drejtimi i TOB-it dhe i rikthehet mėsimdhėnies nė lėndės e kompozimit nė Konservator rol tė cilin do ta mbajė deri nė vdekjen e tij tė parakohshme. Po nė kėtė vit themelon Festivalin “Mbrėmjet e Muzikės sė Re Shqiptare” me qėllimin e organizimit tė aktiviteteve tė ndryshme muzikore. Nė vitin 1994 themelon shoqėrinė “Pentaton” (e cila pas vdekjes sė tij merr titullin Fondacioni “Feim Ibrahimi”) qė ka si qėllim jo vetėm organizimin e aktiviteteve muzikore por edhe pėr tė arritur ngritjen e njė konservatori muzikor pėr fėmijė. Nė vitin 1994 ftohet prej shoqatės “Brahms” nė Baden –Baden (Gjermani) dhe menjėherė pas kėsaj ftese ai fillon studimin muzikės elektro-akustike nė Salzburg (Austri ) ku shkon me njė ftesė nga Fondazioni “Mozart”. Nė kėtė periudhė ai krijon veprėn “De Profundis” e para e llojit tė muzikės elektro – akustike nė vend qė ai do t’ja kushtojė viktimave tė krimeve komuniste nė Shqipėri.
Tė shumta janė veprat e Feim Ibrahimit qė e kanė bėrė tė dashur si pėr artdashėsin kombėtar ashtu edhe atė ndėrkombėtar. Disa nga veprat e tij mė tė njohura janė dy Koncertet pėr Piano dhe Orkestėr nė vitet 1971 dhe 1975, dy Rapsodi, Simfoninė Tragjike, Simfoninė pėr Orkestėr dhe Harqe, Tokatėn pėr Piano, suitėn e filmit “Ngadhėnjim mbi vdekjen”, suksesi i sė cilės e bėri tė njohur, jo vetėm nė qarqet artistike por edhe pėr publikun e gjerė, Koncertin pėr Violonēel e Orkestėr, Koncertin pėr Oboe e Orkestėr, baleti “Plaga e dhjetė e Gjergj Elez Alisė” me libret tė shkruar nga Ismail Kadare (Nder i Kombit) dhe me korografi tė Agron Aliaj,e cila ėshtė dhe vepra e vetme skenike e Feim Ibrahimit. Romanca “Č la tua veste bianca” e krijuar mbi poezinė e Salvatore Kuazimodos (Salvatore Quasimodo) ėshtė dhe vepra e tij e fundit tė cilėn ai ja kushton vajzės sė tij Etrita edhe ajo pianiste e cila drejton tani Fondacionin “Feim Ibrahimi” duke qenė zėvendės presidente e Fondacionit.
Tė shumtė janė edhe ēmimet qė ai ka marrė gjatė karrierės sė tij. Mund tė pėrmendim kėtu Ēmimin e Parė nė Festivalin e 20-tė tė Kėngės nė Radio Televizion nė vitin 1981 pėr muzikėn e kėngės “Krenari e brezave” me tekst tė Gjokė Becit e kėnduar nga Ema Qazimi. Dy Ēmime tė Republikės.
Pėr meritat e e larta artistike Feim Ibrahimi do tė vlerėsohet nė vitin 1976 me titullin “Artist i Merituar” dhe nė vitin 1989
me titullin e lartė “Artist i Popullit”.
Nė vitin 2000 Bashkia e Tiranės i jep titullin “Nder i Qytetit”. Nė vitin 2001, Bashkia e Durrėsit e shpall “Qytetar Nderi”.
Ndahet nga jeta dhe familja e tij e dashur nė 2 Gusht 1997 nė qytetin e Torinos (Itali).

Krijimtaria:

Diskografi

Kėngė, Albanian Piano Music, Vol. 1, Kirsten Johnson, piano, Guild GMCD 7257; pėrfshin Toccata for Piano tė Ibrahimit.
Rapsodi, Albanian Piano Music, Vol. 2, Kirsten Johnson, piano, Guild GMCD 7300; pėrfshin Vals dhe Valle pėr piano tė Ibrahimit.

Muzikė Filmash

1990 -- Balada e Kurbinit
1985 -- Tė paftuarit
1979 -- Ballė pėr ballė
1977 -- Shėmbja e idhujve
1976 -- Pylli i lirisė
1971 -- Kur zbardhi njė ditė
1969 -- Pėrse bie kjo daulle
1967 -- Ngadhėnjim mbi vdekjen

Muzikė e Lehtė

Kompozim

1984 -- Fjala e zjarrtė.................Festivali i 23-tė i Kėngės nė Radio Televizion
1981 -- Krenari e brezave……….......Festivali i 20-tė i Kėngės nė Radio Televizion
1980 -- Nėn yje prisnim vitin e ri....Festivali i 19-tė i Kėngės nė Radio Televizion

Muzikė Klasike

1997 -- Č la tua veste bianca – Romancė pėr Soprano,Violonēel e Piano
1997 -- Il regalo di nozze – pėr Violonēel e piano
1994 -- De Profundis
1981 -- Rapsodi Shqiptare n.2
1978 -- Tan Shqipėria asht betue, pa gjak malet mos me i lshue – Poemė Vokale Simfonike
1975 -- Tokatė pėr Piano
1975 -- Koncert pėr Pianofort dhe Orkestėr
1972 -- Kantata pėr Komisarin
1971 -- Koncert pėr Pianofort dhe Orkestėr
1963 – Tokatė pėr Piano
Koncert pėr Violonēel e Orkestėr
Koncert pėr Oboe e Orkestėr
Koncert pėr Oboe e Piano
Koncert n.2 pėr Piano dhe Orkestėr
Suit pėr Flaut
Trio Vikamė
Rapsodi "Kėnga nė Bjeshkė"
Simfonia tragjike
Romanca “Dasvidanja”

Balet

1986 -- Plaga e dhjetė e Gjergj Elez Alisė
me libret tė Ismail Kadaresė (Nder i Kombit) dhe koreografi tė Agron Aliajt

Opera

1986 -- Liceistėt

Muzikė popullore

Variacione mbi njė motiv folkloristik
Valle Popullore—pėr Piano

Ēmime e Tituj

1976
Artist i Merituar


1989
Artist i Popullit


Ēmimin e Republikės

1984
Ēmimin e Tretė
nė Festivali i 23-tė i Kėngės nė Radio Televizion me kėngėn "Fjala e zjarrtė" e kėnduar nga Ema Qazimi (Artiste e Merituar) dhe e dubluar nga Myfarete Laze

1981
Ēmimin e Parė
nė Festivalin e 20-tė tė Kėngės nė Radio Televizion me kėngėn “Krenari e brezave” me tekst tė Gjokė Becit e kėnduar nga Ema Qazimi (Artiste e Merituar)

2001
“Qytetar Nderi i Durrėsit”
Titull i dhėnė nga Bashkia Durrės

2000
“Nder i Qytetit”
Titull i dhėnė nga Bashkia Tiranė
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 12:56   #9
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Shpėtim Kushta

Shpėtim Kushta
(1943)


Koncert pėr kompozitorin Shpėtim Kushta

65-vjetori

Njė koncert premierė me krijimtarinė e kompozitorit Shpėtim Kushta do tė mbahet nesėr nė Akademinė e Arteve pėr 65-vjetorin e lindjes sė artistit. I organizuar nė bashkėpunim me Orkestrėn Simfonike tė RTSH-sė, Teatrit tė Operės dhe e grupit artistik tė fėmijėve, ky koncert ngjit nė skenė emra tė njohur tė solistėve nėn dirigjimin e Jetmir Barbullushit, Oleg Arapit, Alqi Lepurit, Petrika Afezollit. “Shpėtim Kushta, kompozitor dhe pedagog i shquar i pėrket atij grupi krijuesish qė kanė vėnė gurė nė themelet e muzikės profesioniste shqiptare, si dhe nė pėrgatitjen e brezit tė ri muzikor. I frymėzuar nga brezi mė i mirė paraardhės, njohės konsegunet i traditės sonė muzikore popullore dhe asaj botėrore, Shpėtim Kushta renditet ndėr krijuesit mė tė suksesshėm tė shkollės kompozicionale tė vendit tonė”, shkruante pėr Tish Daija nė vitin 2002. Ndėrkohė, nė vlerėsimin e tij, drejtori i TOB, Zhani Ciko, thotė se “me larminė e gjinive muzikore, vokale dhe sidomos atyre tė dhomės, tė cilat duket se i ėshtė pėrkushtuar nė dekadat e fundit, ka tėrhequr vėmendjen pėr ndjeshmėrinė nė ēdo kohė ndaj zhvillimeve tė reja dhe organike nė rrugėn krijuese, ku ajo qė ėshtė e dallueshme ėshtė prirja pėr tė menduar seriozisht pėrmes muzikės sė tij”.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 13:22   #10
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Thoma Gaqi

Thoma Gaqi
(1949)


Thoma Gaqi u lind nė Korcė, mė 21 gusht 1949.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 13:35   #11
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Aleksandėr Peēi

Aleksandėr Peci
(1951)


Aleksandėr Peēi lindi mė 11 korrik 1951 nė Tiranė ėshtė njė nga kompozitorėt mė tė mėdhenj modernė shqiptarė. Artist i merituar nga 1989. Nė 1979 ka realizur baletin Kecat dhe Ujku. Nė 1988 Poema baladike, Valle pėr violinė, Toka e diellit ēmimi i parė nė 1988 me poezi tė Xhevahir Spahiut. Ka realizuar muzikėn e filmit Gjeneral Gramafon qė mori kupėn e festivalit nė 1979, pėr muzikėn mė tė mirė. Muzikėn e filmit Dasma e Sakos dhe Bota e padukshme. Ka realizuar muzikėn e filmit Nė shtėpinė tonė, Kur xhirohej njė film. Nė 18-19 Nėntor 2000, premiera e operas Oirat,opera e parė bashkėkohore shqiptare, bashkėpunim multinacional. Janar 2001-del nė New York CD Albania lamentme veprat e kompanisė njujorkeze Abors Record. Nė 2001 janė botuar tre partitura polycentrum, remodelage. Nėntor 2001 realizon muzikėn e filmit kanadez Women without wings. Dhjetor 2001 realizon muzikėn e filmit Butrinti. Tani ka filluar njė tur nė tė gjithė Kanadanė deri nė Vankuver. Do tė shfaqet edhe nė New York dhe Boston. Maj 2002 - Kupa e Festivalit pėr muzikėn mė tė mirė tė filmit Dasma e Sakos. Libri i bordit tė komisioneve angleze ku botohen programet e konservatorit anglez dhe vepra Broken Dream, Fogat-Emerson Edition (Angli), pėrmban punėt e tij. Kjo vepėr ėshtė e detyruar nė programet e postdiplomave tė konservatoreve angleze.
Aleksandėr Peēi, kompozitor nga Shqipėria dėshmon njė gjuhė absolutisht personale e origjinale, duke i dhėnė instrumentacionit tė tij e gjuhės sė tij elektroakustike njė ekspresion tė gjerė, dramatik dhe njė harmoni tė plotė e tė pasur. (marrė nga njė revistė braziliane) Homothetie et quantite sonore - Nga veprat mė tė mira zgjedhur nga juria internacionale nė mbi rreth 850 vepra pėr festivalin Ditėt Botėrore tė Muzikės sė re, ėshtė transmetuar kohėt e fundit nė Ēeki. Tre valle shqiptare pėr violinė e piano.
Pėr kėtė ėshtė prodhuar CD nė Francė dhe ėshtė ekzekutuar nė Itali nga Tedi Papavrami. Ėshtė programuar nė Ēeki dhe nė Portugali. Rapsodia nr.4, njė regjistrim i orkestrės sė Radio Tirana me dirigjent Eno Koēo, transmetuar nė Australi. Nė muajin shkurt 2003 u luajt nga njė ansambėl amerikan nė SHBA vepra e tij, Carusel structure. Kjo ėshtė premiera amerikane e kėsaj vepre pas premierės italiane, qė realizoi nė Itali Arcana Ensemble e pas debutit tė suksesshėm nė Londėr, disa vite mė parė prej ansamblit Spectrum. Aleksandėr Peēi pėrpara botės muzikore shqiptare prezantoi nė prill 2003 premierėn e korpusit pianistik 12 Cartesius Cantus, 12 vepra tė reja pianistike fryt i njė pune 3 vjecare, tė cilat sė shpejti do tė jenė njė pasurim mė se i nevojshėm i repertorit pianistik tė Akademisė sė Arteve. 2003 do ta gjejė A.Peēin nė Romė me njė tjetėr projekt mbi Il Paradiso tė Dante Aligierit, njė bashkėpunim i ri ky me Valerio Ferrari-Libretisti- regjisori i operės OIRAT.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 14:10   #12
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Sokol Shupo

Sokol Shupo
(1954)


Sokol Shupo ka lindur 4 Shkurt nė vitin 1954 nė qytetin e Gjirokastrės. Studiues i muzikės dhe kompozitor shqiptar. Fillon studimet pėr Kompozicion nė nė Institutin e Lartė tė Arteve (sot Akademia e Arteve) nė Tiranė dhe mė pas diplomohet edhe nė Konservatorin e Bukureshtit nė Rumani nė vitin 1978. Nė vitin 1977 emėrohet pedagog nė Institutin e Lartė tė Arteve (sot Akademia e Arteve) nė Tiranė. Ka dhėnė mėsim nė njė sėrė Akademish tė huaja si p.sh. : Akademinė e Arteve tė Sorbonės, nė Scuola Cantorum po nė Francė dhe nė njė sėrė akademish tė Gjermanisė, Austrisė dhe Italisė Tė shumta kanė qenė dhe janė postet e shumta qė ai ka mbajtur dhe mban. Ai ėshtė Dekan i Fakultetit tė Muzikės nė Akademinė e Arteve. President i Balkan Music Information Network, krijues dhe President i Seksionit Shqiptar tė International Society for Contemporary Music si dhe botues i “Albanian Music Information Newsletter” njė revistė kjo qė botohet katėr herė nė vit me njė shpėrndarje si nacionale ashtu edhe internacionale, Drejtor i Qendrės Evropiane tė dokumentimit dhe komunikimit pėr muzikėn rajonale. Tė shumtė janė edhe botimet e tij, mund tė pėrmendim kėtu Folklori muzikor shqiptar. (Botimet Enciklopedike, Tirane 1997) si dhe punimin e paraqitur nė Konferencėn e tretė Botėrore tė Etnomuzikologėve : “Kodiku i Beratit tė shek.VI” tė mbajtur nė Strugė nė shtator tė vitit 2007. Pėr meritat e tij nė studimin e muzikės Sokol Shupo ėshtė vlerėsuar me titullin Profesor i Shkencave Muzikore.

Veprat muzikore

Muzikė Filmash

1984 - Shirat e vjeshtės
1984 - Shokė tė njė skuadre (Film TV)
1980 - Pas Vdekjes
1979 - Ditėt qė sollėn pranverėn (Film TV)
1979 - Kėshilltarėt
1977 - Ata ishin katėr

Muzikė Klasike

2001 - «Neues Werk»
1998 - «Hanna (H)» pėr Klarinetė solo
1988 - "Katėr kėngė pėr Shqipėrinė" -- Simfoni

Botime dhe punime Shkencore

Urban Music in the Balkans. Tirana:ASMUS, 2006
Fjalor i termave muzikore it-fr-ang-gjer-shqip 1999
Folklori muzikor shqiptar. (Botimet Enciklopedike, Tirane 1997)
Muzika bizantine. Shkrimi muzikor dhe sistemi modal. (Libri Universitar, Tirane 1997)
Punimin: “Kodiku i Beratit tė shek.VI”
Revistėn: “Albanian Music Information Newsletter”
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 14:25   #13
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Vasil Tole

Vasil Tole
(1963)


Prof. Dr.Vasil S. Tole ka lindur mė 22 nėntor 1963, Pėrmet. Eshtė kompozitor dhe etnomuzikolog. Shkollėn e mesme e ka kryer pėr violinė, nė vitet 1978-1982 pranė shkollės artistike “Tefta Tashko Koēo”, nė Korēė. Nė periudhėn 1983-1987 pėrfundon Institutin e Lartė tė Arteve, nė Tiranė, nė degėn e Kompozicionit dhe pas diplomimit, deri mė 1991, punon nė qytetin e Pėrmetit pranė Shtėpisė sė Kulturės “Naim Frashėri”. Prej vitit 1991 ėshtė pedagog i Kompozicionit dhe Folklorit Muzikor Shqiptar nė Fakultetin e Muzikės pranė Akademisė sė Arteve, nė Tiranė. Mė 1994 mbron disertacionin pėr gradėn e Doktorit tė Shkencave Etnomuzikore me temė “Aspekte historike nė evolucionin e muzikės popullore instrumentale tė Shqipėrisė sė Jugut”. Nė vitin 1994-1995 kryen specializimin pasuniversitar pėr Kompozicion nė Folkwang Hochschule nė Essen-Gjermani, nėn drejtimin e Prof. Wolfgang Hufschmidt dhe, mė 1996, bėn studime tė postdoktoranturės pranė Universitetit tė Athinės. Nė vitin 2000 fiton titullin e Mjeshtrit tė Kerkimeve=Profesor i Asociuar.
Autor i monografisė “Muzika dhe Letėrsia”, ONUFRI-1997; “Sazet, muzika me saze e Shqipėrisė sė Jugut” + C.D, Tiranė 1998; “Folklori muzikor-polifonia shqiptare”-I, Sh.B.L.U 1999; “Folklori muzikor-strukturė dhe analizė”, Sh.B.L.U 2000; si dhe i shumė artikujve nė shtypin periodik dhe atė artistiko-shkencor. Ka marrė pjesė nė kongrese, simpoziume dhe veprimtari tė tjera mbi muzikėn, nė vende tė ndryshme si nė Hollandė, Francė, Itali, Austri, Greqi etj. Veprimtaria e tij muzikore pėrfshin atė simfonike, muzikėn e dhomės dhe pėr instrumente solo e cila ėshtė luajtur nė Shqipėri si dhe nė vende tė ndryshme: Itali, Gjermani, Austri, Bullgari, Greqi etj. Ka fituar disa ēmime, si atė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve pėr kompozitorin e ri mė tė mirė (1990), ēmime nė Festivalet “Ditėt e Muzikės sė Re Shqiptare” (1993,1994,1995,1997), nė “Festivalin e Romancave Shqiptare” (1996, 1999), ēmimin e Ministrisė sė Kulturės Rinisė dhe Sporteve pėr baletin me njė akt (1998) etj. Ėshtė anėtar i kryesisė sė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve (2000), anėtar i “Albautorit” (1992), bashkėthemelues i shoqėrisė artistike “Elena Gjika”-Pėrmet (1990), bashkėthemelues i shoqatės sė “Muzikės sė re” (1993), themelues i seksionit shqiptar tė “Rilm abstract literature of music”, New York-USA (1995), bashkėthemelues dhe antar i kryesisė sė seksionit shqiptar tė C.I.O.F.F-it, President i Kėshillit tė Muzikės Shqiptare-anėtar i Kėshillit Ndėrkombėtar tė Muzikės-UNESCO, antar i GEMA-s-Germany (1997), antar i SEM-it (1999)-USA, antar i IOV-Austri, drejtor i Teatrit tė Operas dhe Baletit-Tiranė (1997-1999) etj,.

Veprat muzikore


Opera: “EUMENIDES”, pėr solist, kor, recitues, valltare dhe orkester . - {2004}
Veprat pėr Orkestėr: “Eumenides”, pėr solist, korr dhe orkestėr tė madhe - {2001}
“Suita” me tema popullore greke, I,II - {2000}
“A Psalmodie bono”, pėr orkestėr harqesh. (Interpreton orkestra e muzikes se re AMRA, Tirane.) - {1999}
“Trias” pėr flaut dhe orkestėr simfonike - {1996}
“Genotip” pėr orkestėr tė madhe - {1996}
“Rend, rend or Marathonomak” - {1991}
“Koncert” - {1990}
“Kontrast”, variacion simfonik. - {1989}
“Poemė simfonike” - {1987}
“Suitė” me 4 kohė. - {1986}
Muzikė dhome: “Dikotomi” pėr kuintet fryme. (Fl, Ob, Cl in b, Horn, Fagot). - {2000}
“Hoax” pėr V.cello solo. - {1999}
“Ep-event” pėr violinė, violė dhe v.cello. - {1997}
“Shatra-Patra” pėr 3 daulle. - {1997}
“W” in memoriam, pėr Cl, Violinė, V.Cello, Piano dhe Drum I,II,III. - {1995}
“DdA”, kuartet harqesh. (Interpreton kuarteti i Akademise se Arteve, Tirane.) - {1995}
“Avaz II” pėr 3 Viola, 5 Violina, 2 Fl, Cl, Drum I,II. (Interpreton orkestra kontemporane e Sofies, Bullgari.) - {1994}
“Avaz” pėr kuartet fagotėsh. - {1994}
“Pheromones” pėr Fl, Cl, V.cello dhe Piano. - {1993}
“Epitaf dhe Britmė”, pėr kuartet harqesh, Fl, Cl, Fagot dhe Piano. (Interpreton ansambli kontemporan i Akademise se Arteve, Tirane.) - {1993}
“Metamorfozė” pėr 24 instrumentistė harqesh. - {1992}
“Pesė skica” pėr kuartet harqesh. - {1991}
“Rondo” pėr orkestėr harqesh. - {1988}
Piano: “R.I.P”. (“Rest in Peace”) - {1997}
“88”. - {1994}
“Age of Cage”. - {1993}
“Portret simbolik dhe vdekja e tij”. - {1992}
“Rondo”. - {1988}
Violinė dhe Piano: Suitė me 6 kohė.- {1990}
Sonatė me 3 kohė.- {1988}
Klarinetė dhe Piano Skerco - {1990}
Zėra Solo “Iso-Gjėma”, pėr 16 zėra vajzash. - {1995}
Zė dhe Piano: “Lundėrtarėt e vjetėr”, pėr sop dhe piano. Poezia Arian Leka. - (2001)
“Pėrjetėsia”, pėr bariton dhe piano. Poezia nga Lasgush Poradeci. - (2000)
“Ē’u mbush mali” pėr korr vajzash dhe piano. Poezia nga L. Poradeci. - (2000)
“Erė e borzilokut” pėr soprano, v.ni, v.c dhe piano. Poezia popullore. - (1999)
“Kėngėzė” pėr soprano dhe piano. Poezia popullore - (1998)
“Sarajevaljum” pėr bariton dhe piano. Poezia Ervin Hatibi. - (1996)
“Bizantine”, pėr bas dhe piano. - (1994)
“Kosova”, pėr bas dhe piano. Poezia Ali Podrimja - (1989)
“Kėngėt e Jutbinės”. Cikėl romancash pėr bariton, tenor dhe piano. - (1987)
Veprat muzikore nė C.D. Tek C.D-“Sazet…”, vepra “Epitaf dhe britmė” pėr ansambėl, nr. 22. Publikuar nga TEKNOTRADE. Tiranė 1998.
Tek C.D-“Memus disco 2”, vepra “Trias” pėr flaut dhe orkestėr, nr.4, CD/2. Publikuar nga Regione Siciliana, Itali 1997.
Libra: Muzika dhe letėrsia
Odiseja dhe Sirenat

Mirėnjohjet

Muzikė Fitues i ēmimit MUZA tė MKRS, pėr vepren me te mirė studimore nė fushėn e muzikės tė botuar nė vitin 2002. - (2003}
Fitues i cmimit MUZA tė MKRS, pėr veprėn mė te mirė skenike pėr vitin 2001. - (2002)
Fitues i ēmimit tė pare nė konkursin ndėrkombėtar tė kompozimit “Dimitri Mitropoulos”, Athinė Nėntor 2001 me veprėn “EUMENIDES”
Fitues i ēmimit tė tretė nė festivalin e VI tė “Romancės Shqiptare”-1999 me romancėn “Erė e borzilokut”, poezia popullore. - {1999}
Fitues i konkursit pėr baletin me njė akt tė shpallur nga Ministria e Kulturės, me baletin “Stinėt” me subjekt tė Naim Frashėrit. - {1998}
Fitues i ēmimit tė parė nė konkursin ndėrkombėtar “Il mondo in musica”, Fivizzano -Itali me veprėn pėr orkestėr harqesh “Rondo”. - {1998}
Ēmimin e G.M.E.M (Grupi i Muzikės Eksperimentale Marsejė) pėr veprėn “Shatra-patra” tė interpretuar nė konkursin ndėrkombėtar “Ton de Leeuw”, nė “Ditėt e Muzikės sė Re 1997”. - {1997}
Ēmimi i parė pėr pjesėn vokale “Sarajevalium”, nė festivalin e tretė tė “Romancės Shqiptare” - Tiranė. - {1996}
Ēmimi i parė pėr kuartetin e harqeve “DdA” nė festivalin “Ditėt e Muzikės sė Re Shqiptare” - Tiranė. - {1995}
Ēmimi i dytė pėr “Pheromones” nė festivalin “Ditėt e Muzikės sė Re Shqiptare” - Tiranė. - {1994}
Ēmimi i tretė pėr “Epitaf dhe Britmė”, nė festivalin “Ditėt e Muzikės sė Re Shqiptare” - Tiranė. - {1993}
Ēmimin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė pėr kompozitorin e ri mė tė mirė. Dhėnė nė “Konferencėn Kombėtare tė Talenteve tė Reja” - Korēė. - {1990}
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 16:20   #14
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Prenk Jakova

"Mrika" 50 vjet Zbulohen kujtimet e Prenkė Jakovės

Ariet, duetet, koralet e ndryshme qė i dėgjuan qė nė fillim shokėt e mi kompozitorė, mė siguruan qė punėn e kisha nisur mirė dhe mė inkurajuan tė vazhdoj me besim tė plotė se vepra do tė dalė mirė. Pėr t'ia arritur realizimit tė veprės, kisha punuar me kohė pėr forcimin e orkestrės simfonike, solistėve dhe tė korit. Njė entuziazėm i papėrshkruar pėrfshiu tė gjithė amatorėt e muzikės mė 2 maj tė vitit 1958, kur u inaugurua fillimi i punės". Me kėto fjalė rrėfen kujtimet e tij kompozitori Prenkė Jakova, mbi vėnien nė skenė tė operas sė parė shqiptare "Mrika". Sot, kur kanė kaluar 50 vite prej kohės kur arti ynė fitoi personazhin e saj tė parė lirik - Mrikėn, botohen kujtimet e kompozitorit dhe detaje mbi kėtė arritje tė artit shqiptar, libreti i sė cilės u shkrua nga Llazar Siliqi. Po bėhen 50 vite qė "Mrika" qėndron dhe tingėllon nė skenėn e operas shqiptare. Kėto vite qenė njė provė shumė serioze pėr vlerat e saj tė vėrteta artistike. Me tė, muzika skenike shqiptare hodhi hapa tė rėndėsishme e tė vendosura nė rrugėn e saj tė re. Koha pėrligji guximin dhe besimin qė Prenkė Jakova pati pėr tė shkruar e vėnė nė skenė kėtė vepėr. Autori me kėtė krijim tė tij tė dashur, ka mbetur njė simbol muzikor i kohės. Me personazhet e tij, nisi edhe nė Shqipėri procesi i kultivimit dhe konsolidimit tė lirikės sonė.

Kujtimet e Prenkė Jakovės

"Suksesi i madh qė pati veprimi muzikor "Dritė mbi Shqipėri", qė e krijuam me shokun tim, poetin Llazar Siliqi, nė qershor tė vitit 1952 dhe qė e shfaqėm me amatorėt e Shtėpisė sė Kulturės dhe tė Krijimtarisė Popullore tė Shkodrės nė korrik tė po atij viti nė Festivalin Kombėtar tė Kėngės e tė Valleve nė Tiranė, qe ideja pėr tė shkruar operan e parė shqiptare. Besimi i madh qė kishin shokėt nė aftėsitė e mia dhe dėshira pėr tė pasuruar repertorin e muzikės shqiptare me vepra tė gjinive tė larta muzikore, me shtyri qė nė korrikun e vitit 1956 t'i hyj punės pėr kompozimin e operės "Mrika", libret me 80 faqe tė shkruar nga poeti Llazar Siliqi dhe ta pėrfundoj nė muajin tetor tė vitit 1957. Pėr tė shkruar kėtė vepėr isha njohur me folklorin e pasur tė muzikės sonė popullore dhe kėtė ngjyrė u pėrpoqa t'i jap gjithė personazheve dhe tė gjithė momenteve lirike dhe dramatike, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė do t'i shėrbejshe artit tonė popullor. Amatorėt bėjnė mrekullina, ata kanė diēka qė nuk e kanė profesionistėt, sidomos nė qytetin tonė qė ka tradita nė art e kulturė. Unė kisha besim tek ata. Suksesi i madh qė pati premiera mė 1 dhjetor 1958 kurorėzoi punėn e tyre tė palodhur. Jam shumė i kėnaqur pėr punėn e palodhur dhe interpretimin e mirė tė tė gjithė ekzekutuesve, qė prej solistėve, korit, regjisė, koncert-maestrove, teknikėve, etj".

Detaje rreth operas

Opera "Mrika", e cila trajton dramėn e njė vajze, qė nuk do tė martohet me djalin qė e kanė fejuar kur ishte nė djep, u shfaq nė Shkodėr l8 herė, ndėrsa nė Tiranė u shfaq pėr tė parėn herė nė muajin shkurt l959, interpretuar nga artistėt shkodranė. Interpretuesja e parė e Mrikės nė TOB ishte Marie Kraja. Kjo vepėr u interpretua pėr herė tė parė nga trupa e TOB-it nė muajin nėntor l959, ku edhe ėshtė rivėnė mė l966, l968, l975 dhe l989. Qė prej vitit l966, "Mrika" u shfaq nė variant tė reduktuar, nė tri akte. Nė vitin l983, Shkolla Artistike "Prenkė Jakova" nė Shkodėr vuri nė skenė aktin e parė tė operas. Mrika, personazhi kryesor nga u ngjiz opera me tė njėjtin emėr, e ka zanafillėn tek poema nė vargje e poetit Risto Siliqi "Mrika nė shkangull", e botuar nė vitin 1915. Fati tragjik i vajzės mirditore tė atyre viteve i ishte ngulitur nė kujtesė tė birit tė Risto Siliqit, Llazarit.

nga Fatmira Nikolli - Gazeta Shqiptare
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 16:25   #15
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Ēesk Zadeja

ĒESK ZADEJA – kompozitori qe beri epoke



Nga Dr. Eno Koēo



Ēesk Zadeja ėshtė kompozitori qė me krijimtarinė e tij krijoi njė epokė tė tijėn midis epokave tė ndryshme tė historisė sė muzikės shqiptare. Ai qėndron diku nė qendrėn e njė hapsire kohore, ku prapa tij, nė kohė, qėndrojnė klasikėt muzikorė shqiptarė tė gjysmės sė parė tė shekullit XX, dhe pėrpara tij, gjithnjė nė kohė, brezat mė tė rinj tė muzikantėve shqiptarė. Fenomeni Zadeja pėrbėn nocionin e atij qė do mund tė merrej si etalon i imazhit muzikor shqiptar. Edhe pėrpara tij dhe aq mė tepėr mė pas, nuk qenė tė paktė muzikantėt, kompozitorėt, qė lėvruan me ndėrgjegje kombėtare sfera tė ndryshme tė formimit shpirtėror muzikor shqiptar, bazuar nė etnicitetin e kėtij populli. Padyshim, koncepti i kombėtares (edhe pse tani ky term duket disi i dalė mode) dhe i individuales ndryshonte nga veriu nė jug tė Shqipėrisė, por ndryshonte edhe midis krijuesve vendas dhe atyre tė diasporės.

Nėse Lec Lurti, Mikel Koliqi e Prenk Jakova nė krijimtarinė e tyre ndoqėn linjėn e muzikės qytetare shkodrane duke huazuar edhe nga tradita europiane romantiko-patriotike, nė se Martin Gjoka e Tish Daia ndoqėn linjėn e shfrytėzimit tė motiveve tė Mbi-Shkodrės e atyre malėsore mė nė lindje, nė se Tonin Harapi kultivoi melosin qytetar tė dasmės dhe ahengut shkodran, dhe duke u hedhur ne jug, nė se Thoma Nasi e Kristo Kono pėrpunuan meloditė folkorike dhe modet e Toskėrisė tė zonės sė Korēės, nė se Fan Noli do tė prirej qėllimisht drejt njė tingėllimi “arkaik” muzikor pėr tė sjellė ndjesira lashtėsie, qytetėrimi antik apo kohėsh tė lavdishme tė gėrshetuara kėto me motive bizantine deri nė citimet nga Pasionet e Shėn Mateut, nė se kompozitori beratas Murat Shehu i cili nė veprėn e tij simfonike lėvroi muzikėn dhe kėngėn e qytetit tė tij, pra kėto pika referimi qė prekin nė mėnyrė tė pėrgjithėshme panoramėn e muzikės savante shqiptare, ndoshta tė marra tė gjitha sėbashku, ishin pika referimi edhe pėr Ēesk Zadenė.

Por a kishte njohuri Zadeja pėr kompozitorėt shqiptarė jo shkodranė, a ishte ai i vetėdijshėm qė nė fillimet e tij pėr rrugėn qė do tė ndiqte? Vėshtirė tė pohohet kjo gjė. Zadeja pėrbėnte thjesht njė rregull, mė tepėr se sa pėrjashtim. Ai do tė vazhdonte nė mėnyrė konshiente atė qė kishin bėrė Buzuku, Budi, Bardhi e Bogdani tė cilėt ndihmuan ēėshtjen kombėtare me pėrkthimin e librave tė shenjtė tė krishterė tė shkruara nė alfabetin latin, ndikim ky qė erdhi nga rilindja italiane e shekujve 15 dhe 16 dhe nga racionalizmi dhe iluminizmi i shekujve tė mėvonė. Nuk dimė se kur e si ėshtė zhvilluar nė Shkodėr muzika klasike, savante, nė shekujt e kaluar, por veprimtaria muzikore kishtare lokale ka data tė sakta qė nga mesi i shekullit 19. Formacione instrumentale italiane por dhe nga ato qė vinin nga Dalmacia e kishin bėrė Shkodrėn vėnd te preferuar ku do tė zhvillonin veprimtaritė e tyre sezonale muzikore, jo vetėm nė kishė por edhe nė ambjente tė hapura. Ndėr kolegjet katolikė tė Shkodrės zhvilloheshin programe tė rregullta muzikore, qė ato qė disponoj unė tė shtypura datojnė nga viti 1902. Mbiemrat e dėgjuar shkodranė janė tė shkruara nė kėto programe koncertesh, midis tė cilėve Bushati, Bumēi, Naraēi, Simoni, Laca, Kodheli, Rota, Gurakuqi, Mosi etj. dhe midis tyre edhe Zadeja. Familja Zadeja, veē tė jatit tė Ēeskut, Rrok Zadeja, qė ishte ndėr anėtarėt themelues tė shoqėrisė artistike “Bogdani,” kishte dhe tė tjerė eksponentė tė letėsisė e muzikės, si axha i madh Gasperi, kėngėtar e krijues popullor, Andrea, Luigji, Dom Ndre Zadeja, ky i fundit poet e krijues i melodramave, dhe padyshim Tonini, vėllai i Ēeskut, muzikant e kritik nė zė shkodran. Ēesk Zadeja kishte privilegjin tė trashėgonte njė sfond relativisht tė begatė kulturor krahinor, ku veē emrave tė mėsipėrm vlen tė pėrmenden edhe emrat e folkloristėve Bernardin Palaj e Gjon Kujxhia.

Qė muzika kishtare ka patur ndikim nė praktikėn e traditėn muzikore lokale tė njė pjese tė kompozitorėve katolikė shkodranė, kjo ėshtė e vėrtetė, por qė kjo traditė mbarte tipare tė fuqishme krahinore e kombėtare, kjo ėshtė edhe mė e vėrtetė. Tė tri prirjet kryesore qė mbartin tiparet e muzikės sė kultivuar shkodrane, ajo qytetare e bazuar kryesisht mbi ahengun shkodran, ajo me motive tė malėsise sė mbi-Shkodrės e mė nė lindje, dhe ajo mbi traditėn e muzikės romantike europiane, kishin si pikėsynim krijimin e njė fizionomie kombėtare, pra atė tė njė etniciteti shqiptar. Kjo nė vetvete pėrbėnte njė trashėgimi, njė traditė. Ēesku mori shumė nga Martin Gjoka qė dhe ky kish marrė nga Frano Ndoja. Ky i fundit eci nė gjurmėt e Palok Kurtit nė lėvrimin e muzikės qytetare shkodrane, atė tė ahengut, dhe qė nė pikpamje tė formimit dhe tė teknikės muzikore, njohuritė do t’i merrte nga mjeshtri italian Giovani Canale, i cili kuptohet i sillte kėto njohuri nė Shkodėr tė marra nga vendi i tij. Por Martin Gjoka solli nė Shkodėr edhe njė eksperiencė e tijėn tė pėrftuar nė Austri. Pra siē shihet nga ky vėshtrim retrospektiv, ruajtja dhe kultivimi i folklorit qytetar shkodran nga kompozitorė me prirje profesioniste e gjente kėtė muzikė shpesh tė veshur me petka romantike perėndimore nė pikpamje tė harmonisė, formės apo pėrpunimit qė i bėhej materialit muzikor vendas.

Kjo ishte pak a shumė panorama pėrpara se Zadeja tė nisej nė Moskė pėr studime (1951-1956), pas dy vjet studimesh (1941-1943) qė kishte bėrė nė Akademinė Santa Cecilia tė Romės. Nė Moskė, nėn drejtimin e kompozitorėve qė trashėgonin kulturėn muzikore ruse tė gėrshetuar me njė radhė sistemesh teknikė tė muzikės perėndimore, ai pėrftoi apo i pėrshtati vetes veē teknikave kompozicionale, formėn tregimtare tė ligjėratės muzikore e cila anonte nga epizmi e dramaciteti, gjė qė do t’i nevoitej kompozitorit tė ardhshėm nė trajtimin intelektual tė muzikės kombėtare. Ndryshe nga parardhėsit e tij muzikantė, qofshin kėta tė Shkodrės apo nga e gjithė Shqipėria qė lėvruan kryesisht motive e ndjesķ qė kishin tė bėnin me krahinat e origjinės sė tyre, Zadeja e pėrqendroi vėmendjen drejt njė krijimtarie me tendencė e frymė mbarė kombėtare, pan-shqiptare, duke lėvruar epikėn e saj, ashtu dhe heroikėn e festiven. Ai iu referua analizės melodike e modale tė trevave tė ndryshme shqiptare nė veēanti, pra duke kompozuar vepra tė mbėshtetura nė karakteristika krahinore tė caktuara, nga Gegėria nė Labėri e Toskėri. Nga ana tjetėr vėmendja e tij u pėrqendrua nė atė qė tipare lokalė tė mund tė shkriheshin nė trajtėn e njė etosi specifik shqiptar.

Pra ai do tė krijonte gradualisht portretin e tij prej muzikanti mendimtar ku vend parėsor do tė merrte rrėfimi intelektual, artikulimi po aq intelektual i mjeteve krahinore shprehėse dhe disi mė pak artikulimi i formės, pėr ta plotėsuar mė tej me situata vallesh tė veriut ku shpalosej dinamika e optimizmi, me situata epiko-heroike mbėshtetur nė pentatoninė labe, por edhe toske, tipare kėto qė mbroheshin e inkurajoheshin nga idetė e metodės sė realizmit socialist. A u ndikua Zadeja nga kjo metodė? Padyshim qė po, ashtu si Shostakoviēi, Prokofievi e Haēaturiani nė Bashkimin Sovjetik. A ndikoi nė cilėsinė e muzikės sė tij pėrqafimi i kėsaj metode? Ēesku e dominoi mendimin muzikor pėr afro dyzet vjet nė Shqipėri. Ai, me disa pėrjashtime, diti t’u shmanget veprave me program apo deklarim agjitativ e ilustrativ, dhe nė tė njejtėn kohė diti tė “mbronte” idetė e “metodės” krysisht me fjalė, duke theksuar karakterin kombėtar, pėr tė cilėn ai ishte krejt i sinqertė, dhe anashkalonte frymėn euforike socialiste. Nocioni i kombėtares, i psikologjisė kombėtare tek Zadeja nuk ishte dogma e imponuar nga metoda; ai ekzistonte nė qėnien e tij, nė ndėrgjegjen e tij, ai besonte tek ky nocion sepse i tillė ishte sfondi i tij kulturor i trashėguar nga qyteti i lindjes dhe shkolla e lartė ku studioi. Gjithpushtetshmėria e tij nė botėn muzikore shqiptare ishte forcė e mėndjes sė tij; ai e kontrollonte kohėn, e manovronte atė, qėndronte vazhdimisht syhapur, nuk ekzaltohej por as edhe binte nė dėshpėrim tė thellė. Ky kontroll i vetvehtes reflektohej edhe nė muzikėn e tij. Nė tė gjen melodi tė gjetura, tema tė goditura e tė frymėzuara, por edhe tė rezervuara nė zgjerimin dhe shtrirjen e tyre, sikur ruhej nga ngazėllimi. Mė e theksuar u bė kjo nė vitet e pas Simfonisė sė tij dhe Delinės, pra pas viteve ‘50-‘60. Erdhi kjo vetpėrmbajtje nga shpėrthimet melodike e tė kantilenės si rezultat i njė stadi tė ri tė vetėdijes e etikės sė tij muzikore, apo koha qė jetonte ia imponoi atij kėtė “sens mase”? Do tė niste pėr tė nė gjysmėn e dytė tė viteve ’70 dhe gjatė viteve ’80 periudha e njė pėrpunimi analitik harmonik tė veprave tė tij, ajo e qėmtimit tė qelizės muzikore mbi bazėn e motiveve e modeve folklorike e qytetare, e tensionit dramatik, e abstragimit tė gjuhės muzikore, shpesh drejt kromatizmit. Kam pėrshtypjen se Zadeja i periudhės sė fundit krijuese, i viteve ’90, veēanėrisht me Tre skicat pėr orkestėr, ėshtė ai i njė ēlirimi ndjenjash, i njė poetizmi e shakaje qė i buron nga shpirti, i njė gjuhe muzikore tė kthjellėt, elokuente e me njė sens tė pėrkryer mase nė frazimin dhe mėnyrėn e ligjėrimit. Sikur donte tė thonte: “Perėndi, mė jep edhe pak kohė se tani mund tė shprehem lirisht, hapur, tani mund ta them fjalėn time tė plotė.”

Zadeja shkroi thuajse nė tė gjitha gjinitė muzikore. Ai e bėri kėtė se ndehej i aftė dhe i sigurtė nė gjinitė qė shkruante, veēanėrisht nė muzikėn simfonike e instrumentale. Por ai e bėri kėtė edhe sepse nė kėtė mėnyrė i tregonte botės muzikore shqiptare qė ky kishte pėr tė qėnė etaloni i njė gjinie tė caktuar me fizionomi shqiptare. Koha e provoi dhe vazhdon ta provojė qė veprat e tij pėrbėjnė repertorin bazė tė instrumentistave dhe orkestrave tona. Nėse imponimi i tij gjatė sistemit totalitar do tė kishte qėnė arbitrar, atėherė reagimi pas viteve ’90 do tė ishte dukshėm nė dėm tė tij. Faktori kohė mbetet gjithmonė ai qė vlerėson veprėn e mirė nga ajo mė pak e mirė. Vlera e Zadesė ėshtė vetėm nė fillimet e matjes sė saj. Brezat qe do tė vinė kam bindjen qė do tė kontribuojnė nė kėtė drejtim.

Sa mendimtar e i stėrholluar nė krijimtarinė e tij mė tė mirė vokale-simfonike, aq dhe i thjeshtėzuar e i kursyer bėhej Zadeja nė krijimet qė bėnte pėr grupet amatore. Ky ishte tipari shoqėror i tij. Janė tė panumurta, si askush, pjesėt qė shkruante pėr kėto grupe pėr Koncertet e Majit. Njė pjesė, padyshim, i shkruante pėr mė tepėr tė ardhura brenda limiteve tė rrogave tė “socializmit”, por shumė prej tyre mbeten edhe sot krijime tė mirėfillta e serioze. E tillė ėshtė Suita No.1 pėr orkestėr. Tipari shoqėror i tij nuk ishte thjesht pėr pak mė shumė humor e zbavitje; ai ishte i krejt natyrshėm nga i cili buronin miqėsira tė mira dhe pse jo, dobiprurėse. Pėrmes kontakteve me individė e drejtues tė grupeve amatore, ai jo vetėm tatonte pulsin e kohės por e bėnte vetė atė mė “tokėsor” nė mėnyrėn e shkrimit. Ai orkestronte pėr ato instrumenta qė realisht ekzistonin nė kėto grupe, pėr mundėsitė praktike tė shfrytėzimit tė vokalit amator. Por a ishte ēdo gjė qė dilte nga dora e tij e pėrkryer? Sigurisht qė pjesė tė pambaruara kishte, veēanėrisht nė vallet e kėtyre grupeve amatore, por sa kompozitorė tė tjerė nė sistemin “socialist” plotėsonin nevoja tė tilla kur koha a sistemi shoqėror diktonin kėrkesa tė tilla? A nuk bėri tė njejtėn gjė Shostakoviēi me operetėn e tij Ēerjomushki, pa pėrmendur tė tjerė kompozitorė shumė tė aftė sovjetikė dhe nga vėndet e “demokracive popullore”? Mė duhet tė nėvizoj se edhe nė kėtė pikė, Zadeja besonte nė kėto kėrkesa tė kohės, ashtu si dhe tė tjerė kompozitorė, qė t’i vinin nė ndihmė tė lėvizjes amatore. Edhe bisedat i shkonin me artistėt amatorė. Mė mirė, nė fund tė fundit, biseda me artistė jo profesionistė, sesa pirje kafesh e diskutimesh jo aq tė shėndetėshme nėpėr vėndet ku mblidheshin artistė intelektualė. Ai do tė vinte nėpėr kėto klube kur do tė thonte fjalėn e tij, kur do i duhej tė mbronte muzikėn por edhe qėnien e tij. Thuhej qė Zadesė ndonjėherė nuk i merrej vesh diksioni kur fliste nėpėr konferenca. Ashtu ėshtė, kur ia donte puna pėr tė kaluar njė situatė delikate tė karakterit ideollogjik, ai bėhej mė pak i kuptueshėm, ndėrsa kur donte t’i merrej vesh mirė mesazhi i tij, ai ishte nga mė tė qartėt dhe nga mė bindėsit nė ato qė shtronte. Shkrimet e tij nė gazetėn “Drita”, herė tė pėrgjithshėm e anshkalues, por nė tė shumtėn e rasteve tė fuqishėm e paekuivoke, ishin provė e forcės dhe shprehjes sė tij intelektuale.

Pėr gjatė njė periudhe mė se tridhjetėvjeēare, Zadeja mori dalėngadalė pamjen e atit tė muzikės shqiptare, jo vetėm pėr nga krijimtaria dhe publicistika, por dhe nga detyra qė i vuri vetes pėr tė pėrgatitur kompozitorė tė rinj. Nė kėtė fushė rezultatet ishin tė mahnitėshme. Nuk bėhej fjalė vetėm ata qė studjuan drejtpėrsėdrejti me tė, por ishin edhe tė tjerė muzikantė qė indirekt pėrfitonin nga eksperienca e tij, tė cilėn ai nuk hezitonte t’ua jepte. Vėshtron tek ky brez kompozitorėsh dhe nuk dallon shtampa tė mėnyrės kompozicionale tė tyre, pėrkundrazi dallon zhvillim individualitetesh. Ajo qė i dallon muzikantėt qė seriozisht ndoqėn parimet estetike e ideore tė Zadesė, ishte, nė rastet mė tė mira dhe nė veprat mė tė mira tė tyre, qartėsia e mendimit, e formės, e teknikave specifike kompozicionale dhe mbi tė gjitha, shfrytėzimi me art e finesė i folklorit muzikor fshatar e qytetar shqiptar. Nuk duhet harruar se prezantimi i teknikave mė tė avancuara kompozicionale gjer nė vitet ’90 nuk mund tė kalonte fare pa problem, e jo mė qėndrime krejt personale krijuese sipas preferencave tė rrymės sė dėshiruar, as qė mund tė bėhej fjalė. Ashtu si dhe tė tjerė kompozitorė, edhe Zadeja ishte i vetėdijshėm pėr kėtė realitet. Brenda kėtij realiteti ai do tė vazhdonte kėrkimin dhe eksperimentimin nė veprat e tij, me ide jashtė shablloneve e kornizave jo vetėm tė asaj qė metoda diktonte nė krijimtarinė muzikore shqiptare, por edhe brenda krijimtarisė sė tij. Pra ishte tjetėr ajo qė shpesh artikulohej nė shtyp e konferenca, pra tjetėr e thėna e tjetėr e bėra. Pėr analogji, mė 1931 Shostakoviēi do tė shprehte antipati pėr Skrjabinin, pėr estetikėn e tij “borgjezo-dekadente”: “Ne e konsiderojmė Skrjabinin” – thonte Shostakoviēi, “si armikun tonė muzikor mė tė hidhur. Pse? Sepse muzika e tij priret drejt njė erotizmi aspak tė shėndetshėm. Gjithashtu drejt misticizmit, pasivitetit dhe fluturimit jashtė realitetit jetėsor.”

Muzikantėt e estetėt shqiptarė mė me nuhatje stimuloheshin nga kėto sinjale artikulimesh tė gjuhės muzikore sė Zadesė, tė tjerė i referoheshin thėnieve, fasadės. Vitet ’70 e ’80 ishin kohė tė trazuara nė mendimin muzikor profesionist shqiptar. Lindėn dikutime prirjesh e parimesh estetike muzikore. Veprat shpesh duheshin mbrojtur nga kompozitorėt e tyre, gjė qė bėhej nėpėrmjet sulmeve tė ndėrsjellta. Tani ato diskutime, shpesh tepėr emocionale, i pėrkasin sė kaluarės, procesit historik tė muzikės artistike shqiptare. Ato qė kanė mbetur janė veprat. Seleksionimi tashma nė fillimet e demokracisė bėhet mė pak i imponuar. Ekzekutuesit janė ata qė do tė pėrzgjedhin, kritika do tė dijė tė bėjė vlerėsime jashtė euforizmave e shikimeve pasionale pėr njėrin apo tjetrin autor. Koha ėshtė faktor i rėndėsishėm nė kėtė pėrzgjedhje shijesh e konceptesh estetikė. Veprat e Zadesė japin shėnja tė jetėgjatėsisė. Materiali muzikor i tyre duket qė ka shumė pėr tė zhbiruar.

Zadeja mendimtar shfaqet i fuqishėm nė redaktimin, vėzhgimin, pėrpunimin e njė varg punėve akademike tė bėra nga studiuesit muzikorė te rinj. Ai u mor edhe me programet muzikore tė shkollės sė muzikės. Ai qėndronte nė epiqendėr tė botės muzikore shqiptare. Edhe autoritetet shtetėrorė e partiakė kishin nevojė pėr tė. Ai iu imponua atyre, ashtu si Kadareja nė Shqipėri e Shostakoviēi nė Bashkimin Sovjetik. Tė shumtė ishin ata qė me vullnet tė mirė dėshironin aprovimin a Zadesė pėrpara se puna e tyre tė dilte nė dritė. Kėta besonin tek njohuritė e Zadesė, tek sugjerimet e tij, tek dashamirėsia e tij kur kjo pėrligjej, doemos edhe tek influenca e tij nė mendimin intelektual muzikor.

Pėr njė periudhė prej pesė vjetėsh nuk munda tė shoh dot Zadenė, pėr shkak tė largimit tim nė Angli. Nė dy vjetėt e fundit tė jetės sė tij biseduam mjaft, ndoshta jo aq shpesh sa mė parė, megjithatė kishim shumė sende pėr tė shkėmbyer. Njė pjesė tė tė rejave m’i kishte shkruar nė letrat qė dėrgonte nė Angli. Ato janė letra personale, tė tė ēiltra dhe e ndjeja veten edhe mė tė afėrt me tė qė ai mė rrėfente pėr vėrshtirėsitė ekonomike qė kalonte ai dhe familja e tij, si dhe pėr gėzimet e tij, siē ishte takimi me kolegėt nė “Lidhjen e Kompozitorėve Rusė” pas mė se 40 vjetėsh. Midis radhėve, ai do tė mė shkruante: “Kultura jonė kombėtare ka nevojė pėr t’u njohur, pėr t’u respektuar, pėr t’u rinjallė nė kėtė krizė tė thellė dhe shpirtrore . . . tė paktėn kėshtu mendoj . . .” Nė njė letėr tjetėr vazhdon: “Gėzohemi qė pėrkohėsisht jemi mirė me shėndet, tė paktėn qėndrojmė nė kėmbė, me tė dyja . . . aq mė tepėr kur kujton vdekjen e Simonit, Nikollės s sė fundi Toninit qė vuajti mjaft dhe vdiq me dishpėrim tė ndieshėm. Fatkeqėsi e pariparueshme.”

Po i pėrfundoj kėto fjalė pėr Zadenė me njė tjetėr fragment nga njė letėr e tij, nga e cila nuk dėshiroj aspak tė vė nė dukje ndonjė kompliment qė ai mė bėn, ashtu si ndodh midis miqsh, sesa pėr t’ju njohur me atė bashkėpunim profesional dhe miqėsor qė kam patur me tė, ashtu si dhe me kompozitorė tė tjerė, pėr t’ju njohur me atė thjeshtėsi e pėrkushtim qė ai kishte e vepronte, shpesh si ato gjestet kalorsiake, duke ia hequr vlerat e atributet e vetes dhe duke ia dorėzuar ato tjetrit. Ai do tė mė shkruante: “Pėr vetė natyrėn time nuk shprehem shumė, por nuk mund tė la pa tė falenderuar pėr kujdesin e veēantė qė ke treguar pėr muzikėn time modeste nė tė tėrė karierėn tėnde tė vėshtirė. Me plot tė drejtė mund tė ju quaj bashkėautor me qė ekzekutimi i vėmendshėm, me ndjenjė dhe frymėzim nga ana tėnde ka bėrė qė shumica e veprave tė mia tė fitojnė ‘qytetarinė’, tė ecin kėmba dorės me kohėn . . .”

Edhe pse fjalėt e tij janė tepėr elogjioze e fisnike, njė gjė ėshtė e vėrtetė, qė nė muzikėn e Zadesė unė gjej njė shprehje tė pastėr tė mendimit tė tij intelektual dhe qė ēdo herė qė i ekzekutoj veprat e tij, aq mė shumė ide e ndjesķ tė reja e pėrshkojnė qėnien time.

z.sh
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 16:26   #16
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Ēesk Zadeja

Pėrkujtohet Ēesk Zadeja

Kujtohet Zadeja, ekspozohen partiturat e “Skėnderbeut”

Njė kohė e gjatė qė nuk pėrmendet Ēesk Zadeja (1927-1997). Me rastin e 85-vjetorit tė kompozitorit, figurė qendrore e muzikės shqiptare tė shek. XX, Kėshilli i Muzikės Shqiptare organizon njė Akademi Pėrkujtimore, nesėr, ora 10.00 nė Qendrėn e Kulturės, Medias dhe Botimeve tė Mbrojtjes.

Prezantohen pėr herė tė parė pėr publikun partiturat e filmit “Skėnderbeu”, 1952.

Pedagogė tė konservatorit dhe akademikė tė muzikės, trajtojnė profilin e Zadejės, kontributin e tij nė hapėsirėn kulturore mbarėkombetare, raportet e tij me traditėn muzikore shqiptare tė viteve 1930. Dhe nė mbyllje, interpretohen pjesė tė tij muzikore pėr piano dhe violonēel.
Aktiviteti organizohet nė bashkėpunim me Akademitė e Shkencave tė Shqipėrisė e Kosovės dhe me Universitetin e Arteve.

Shekulli
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2012, 16:27   #17
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Muzika klasike shqiptare - Ēesk Zadeja

Tradita qė krijoi Ēesk Zadeja

Salla e Qendrės sė Kulturės, Medias dhe Botimeve tė Mbrojtjes (ish-SHQUP-i), u “kthye” nė ministudion e Ēesk Zadejės paraditen e djeshme. Pėr 85-vjetorin e lindjes, pėr herė tė parė familja nxori nga arkivi partiturat e muzikės sė filmit “Skėnderbeu” (1952) dhe i prezantoi nė njė ekspozitė. Studiues tė muzikės mbajtėn pėr njė orė kumtesa mbi pasurinė e krijimtarisė 50-vjeēare tė Zadejės, u pėrqendruan te roli i krijuesit nė muzikėn profesioniste shqiptare dhe te lidhja qė ai kėrkonte tė mbante me zhvillimet europiane tė muzikės. U fol pėr njė kompozitor tė frymėzuar, sidomos te baleti “Delina” dhe “Para stuhisė”, pėr frymėn e re qė pėrcillte nė krijime, pėr kontributin nė shkollėn kombėtare, profesionalizmin nė pedagogji, mbėshtetjen qė u jepte tė rinjve krijues dhe prurjet nė fushėn e botimeve mbi muzikėn. Nė sallė u shpėrnda nga familjarėt edhe “Vetparja e procesit”, botim i vitit 1997, me shkrime mbi kompozicionin qė kompozitori i shkroi qysh nė fillimet e karrierės sė tij nė vitet ‘60. Prof Zana Shuteriqi u pėrqendrua te formimi i kompozitorit tė ri dhe te “terreni nė tė cilin Zadeja u afrua me muzikėn”. “Ishte Shkodra e Fishtės, nė muzikė e Martin Gjokės, ithtar i njohur i Fishtės. Ajo u bė linja nė tė cilėn eci dhe u formua Ēesk Zadeja. Kėtu e kėrkoja origjinalitetin, rrugėn dhe rolin qė ai luajti nė historinė e muzikės shqiptare si kompozitor nė radhė tė parė i profilit kombėtar, ndonėse edhe mė gjerė”, – shpjegoi Shuteriqi ndikimin qė pati tradita te Zadeja. Qysh nė kohėn kur krijoi “Simfonia” (1956) i doli pėr detyrė shtrimi i rrugės pėr muzikėn profesionale shqiptare. Vitet e fillimit tė Zadejės, ‘50-’60, lidhen me fillimet e profesionalizmit nė muzikė. Edhe pse u pėrqendruan te profili i kompozitorit kombėtar, tė pranishmit nė konferencė folėn edhe pėr prirjen e kėtij krijuesi tė shkolluar jashtė vendit, nė njohjen dhe kėrkimet qė bėri nė trashėgiminė e muzikės europiane. “I pari qė kėrkoi ta ēonte pėrpara mendimin e gjallė intelektual dhe t’i jepte muzikės njė rol tė ngjashėm me atė qė kishte nė vendet europiane. Kjo nuk ishte njė punė e thjeshtė sigurisht, sepse duheshin kapėrcyer shumė konvencione tė estetikės”, – u shpreh prof. dr Fatmir Hysi dhe vlerėsoi faktin qė krijimet e tij ishin larg “kanonove dogmatike tė kohės”. Kompozitori Thoma Gaqi ka parė tek ish-profesori “kompetencėn profesionale, racionalitetin, intuitėn e mprehtė”. Akademiku Rauf Dhomi, i ardhur nga Kosova pėr tė kujtuar kontributin e Zadejės, nė Akademinė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, vlerėsoi rolin e njė profesori “par excellence, qė me forcėn artistike do ngrinte nivelin e cilėsdo katedėr universitare”. Ēesk Zadeja u la ka lėnė njė vepėr tė vyer atyre qė aspirojnė tė bėhen kompozitorė nesėr. Me veprėn “Vetparja e procesit” kompozitori shkruan mbi marrėdhėniet e kompozitorit me muzikėn popullore, thellimin nė njohjen e muzikės kombėtare dhe asaj ndėrkombėtare dhe kombinimin e tė dyjave nė muzikė. Janė leksione qė u vlejnė tė rinjve qė aspirojnė tė bėhen kompozitorė. “Mapo zgjedh tė botojė njė fragmentin nga libri:

Harmonizmi midis kombėtares dhe ndėrkombėtares

Duke i interpretuar etapat e kėtij zhvillimi brenda njė kuptimi tė pėrgjithshėm (harmonizimin midis kombėtares dhe ndėrkombėtares), ato kryhen mė shpejt si logjikė se si etapė pėrcaktuese kronologjike. Dhe kjo ėshtė e kuptueshme. I rėndėsishėm mbetet parimi i bashkėrendimit midis kombėtares dhe ndėrkombėtares, proces i vėshtirė dhe, nė tė shumtėn e rasteve, proces i gjatė, pėr tė arritur kėrkesat e domosdoshme cilėsore.
Mendoj se ėshtė shumė aktual trajtimi i ēėshtjeve teorike e praktike nė marrėdhėniet e ndėrkombėtares dhe mbarė njerėzores, ēėshtje thelbėsore qė meritojnė vėmendje tepėr tė veēantė, aq mė tepėr, sipas mendimit tim, qė kėto dy kuptime ngatėrrohen duke mohuar njeri-tjetrin. Pėrmbajtja e kėtyre dy parimeve, nė etapėn e re tė zhvillimit tė kulturės muzikore shqiptare, ėshtė shumė e rėndėsishme pėr zhvillimin e mėtejshėm tė artit muzikor: ajo duhet kuptuar nė thellėsi dhe duhet vepruar nė procesin krijues me aftėsi e pėrkushtim njerėzor. Ajo qė ėshtė mbarėnjerėzore prek tė gjithė njerėzimin…

Zadeja rrėfen pėr jetėn

Kam lindur nė 8.6. 1927, nė qytetin e Shkodrės, ku kam mbaruar shkollėn fillore e gjimnazin. Nė vitin 1942-1943 kam studiuar nė Konservatorin “Santa Cecilia” tė Romės (Itali). Qė nė moshė fare tė re kam qenė anėtar i korit, bandės dhe mė vonė i orkestrės simfonike tė shkollės franēeskane dhe tė shoqėrisė “Antoniane” tė qytetit. Mbas ēlirimit, gjatė viteve 1945-1947, kam punuar si pėrgjegjės i muzikės pranė Radio Shkodrės. Mbas mbarimit tė shėrbimit ushtarak, nė vitet 1945-1951 jam emėruar dirigjent pranė Ansamblit Artistik tė Ushtrisė. Nga viti 1951 deri nė 1956 kam studiuar pėr kompozim mė Konservatorin Shtetėror tė Moskės “P.I. Ēajkovski”, ku jam diplomuar pėr kompozim me vlerėsimin “shkėlqyeshėm”. Mbas kthimit nė atdhe nė janar tė vitit 1957, jam ngarkuar me krijimin e Ansamblit tė Kėngėve dhe Valleve Popullore, duke qenė dirigjent dhe udhėheqės artistik i tij. Me hapjen e Konservatorit Shtetėror tė Tiranės, nė janar tė vitit 1962, jam emėruar pedagog nė klasėn e specialitetit tė kompozimit e teorisė. Nė vitet 1965-1966 jam emėruar udhėheqės artistik i Teatrit tė Operas dhe Baletit, duke mbajtur veprimtari pedagogjike pranė Konservatorit dhe me krijimin e Institutit tė Lartė tė Arteve nė shtator tė vitit 1966, jam emėruar kryetar (Dekan) i degės sė muzikės, duke mbajtur gjithashtu dhe pėrgjegjėsinė e shefit tė katedrės sė teorisė, si dhe tė dirigjimit. Nė vitin 1972 kam dalė nė profesion tė lirė. Nė vitin 1973 jam emėruar rishtazi udhėheqės artistik i Teatrit tė Operas dhe Baletit deri nė vitin 1979. Nė kėtė vit kam ushtruar profesionin e lirė deri nė vitin 1990, vit nė tė cilin kam dalė nė pension. Nė janarin e vitit 1993, me riorganizimin e Akademisė sė Arteve jam kthyer si pedagog pranė degės sė muzikės nė Akademinė e Arteve, duke dhėnė mėsim nė specialitetet e kompozimit dhe muzikologjisė. Gjatė tėrė veprimtarisė sime si krijues, qė nga hapja e Konservatorit nė vitin 1962, nuk jam shkėputur asnjėherė nga procesi pedagogjik, duke mbajtur normė tė plotė pedagogjike nė specialitetin e kompozimit dhe teorisė. Nga klasa ime kanė dalė kompozitorė, qė kanė dhėnė dhe po japin njė ndihmesė tė madhe nė zhvillimin e muzikės sonė kombėtare, ndėr tė cilėt mund tė pėrmenden kompozitorėt: Tonin Harapi, Kozma Laro, Limoz Dizdari, Gjon Kapedani, Agim Krajka, Shpėtim Kushta, Kujtim Laro, Thoma Gaqi, Aleksandėr Peēi, Josif Minga, Haxhi Dalipi, Pirro Koka, Aleksandėr Gashi, Binak Elezi, Gjon Shllaku, David Tukiēi, Isak Shehu, Selim Ishmaku, Ardian Daja, Ardit Gjebrea, Qezar Alia, Shpėtim Saraēi, Markelian Kapidani. Kanė kryer studimet nė specialitetin e muzikologjisė Ferial Daja, Pirro Miso, Violeta Strakosha, Klara Kilica, Dorian Nini, Doreida Xhaferri. Kanė studiuar nė klasėn time: Aleksandėr Ēefa, Spiro Kalemi, gjithashtu edhe Feim Ibrahimi, Gjon Simoni, nė specialitetin e polifonisė. Si krijues kam shkruar pothuajse nė tė gjitha gjinitė e muzikės simfonike, koncertale, skenike, muzikės sė dhomės, vokale e instrumentale, vepra qė kanė gjetur pėrdorimin e gjerė nė planet mėsimore tė Akademisė sė Arteve e shkollave tė mesme tė muzikės. Kam pėrpunuar pėr solist, kor , orkestėr mbi 120 kėngė popullore. Nė fushėn e muzikės skenike tė koreografisė kam shkruar katėr balete: “Delina” (1964), “Shqiponja sypatrembur” (1972) balet pėr fėmijė, “Lumi i vdekur” (1982), “Vajza e qytetit tė gurtė” (1990)

Jorida Pasku - MAPO
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-09-2013, 17:06   #18
tenderandkind
V.I.P
 
Avatari i tenderandkind
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Vendndodhja: atje ku jetohet
Postime: 498
Thanks: 51
Thanked 165 Times in 109 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
tenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėmtenderandkind i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Muzika klasike shqiptare

Gjon Kapidani, simfoniku i fundit shkodran!



Nga Mag. Qamil Gjyrezi!



Gjon Kapedani, kompozitori shkodran dhe kombėtar ėshtė kompozitori i fundit i zhanrit simfonik nė Shkodėr. Ai ka bėrė pjesė ne atė plejadė muzikantėsh tė shquar shkodranė, tė cilėt shkruan historinė e artit, muzikės serioze nė Shkodėr dhe Shqipėri. Gjon Kapedani ishte vazhdues i veprės sė Jakovės, Harapit dhe Zadejės. Ai mund tė konsiderohet si simfoniku i fundit shkodran, pasi sot janė tė pakėt ato kompozitorė qė lėvrojnė artin serioz, muzikėn simfonike, jo vetėm nė Shkodėr por edhe nė Shqipėri. Muzika serioze ishte pjesė e shijes sė Kapedanit. Gjoni tė gjithė jetėn e tij ka studjuar artin serioz, atė zhanėr arti e cila ndikon thellė nė shpirtin e njeriut dhe vecanėrisht kompozitorėve profesionistė. Studimi i artit serioz i cili ka nė thelb temat filozofike dhe psikologjike, ndikon nė tė gjithė procesin krijues dhe interpretative. Stimulimi intelektual pjesė e artit dhe formimit tė Kapedanit Stimulimi intelektual ishte pjesė e formimit tė tij. Ky element dukej qartė jo vetėm nė mėnyrėn e tė sjellurit, por ky element e ka shoqėruar nė tė gjithė bokuptimin artistik tė Kapedanit.

Krahas edukimit muzikor, Gjon Kapedani ka luajtur dhe studjuar, megjithese nė censurė, muzikėn intelektuale sic ėshtė rryma e Jazzit dhe muzikėn e lehtė dhe tema tė letėrsisė dhe filozofisė. Kapedani ishte njė muzikant shumė i mirė , njėkohėsisht ai ishte edhe njė intelektual me nivel tė lartė. Niveli intelektual dhe kultura e madhe jo vetėm nė fushėn e muzikės i dhanė shansin tė kuptojė dhe pėrceptojė realitetin nė njė formė intelektuale dhe pastaj ta pėrshkruajė atė muzikalisht. Stimulimi intelektual ishte pjesė e formimit dhe edukimit tė tij. Muzika botėrore korale, letėrsia dhe kultura perėndimore ndihen nė tė gjithė artin e tij muzikorė.

Gjon Kapedani ishte njė erudit, ai njihte shumė fusha tė tjera pėrvec muzikės. Kapedani ka qenė kompozitor, drejtues orkestre, orkestrues, ka punuar disa pjesė pėr instrumentė tė harqeve, pianos dhe frymės. Kapedani kishte njė shije shumė tė hollė nė orkestracionet e ndryshme qė bėnte. Tė bashkėpunoje me Profesor Gjonin ishte sinqerisht kėnaqėsi dhe shans. Kam patur fatin tė bashkėpunoj me tė nė lėvrimin e muzikės sė dhomės, tė cilėn e njihte shumė mirė dhe tė stimulonte nė kėtė drejtim. Kemi orkestruar njė seri autorėsh tė njohur tė muzikės botėrore, klasikė, romantikė, impresionistė dhe ekspresionistė, tė cilat i punonte me shumė kujdes dhe ti shpjegonte me shumė profesionalizėm. Ai i punonte me shumė kujdes orkestracionet pėr instrumentėt e ndryshėm. Para viteve 90-tė me fillimin e hapjes sė Shqipėrisė, Kapedani filloi tė punoj pjesė tė autorėve tė ndaluar si Skrjabin, autor rus tė ndaluar dhe njė seri autorėsh tė ndaluar tė artit botėrorė. Ai tentonte tė fuste frymėn e re tek arti tek ne, e cila kishte munguar si pasojė e njė prej diktaturave mė tė egra nė historinė e njerėzimit, komunzmi sllavo-internacionalist. Nė vitet e para tė demokracisė, ai pėrpiqej tė jepte kontributin e tij intelektual nė zhvillimet e reja shoqėrore dhe politike tek neve, nėpėrmjet bisedave shumė aktive. Nė tė gjithė bashkėpunimin, dukej qartė formimi dhe stimulimi i Gjon Kapedanit nė planin intelektual. Prandaj Gjon Kapedani, kishte njė formin simfonik dhe mund tė quhet edhe si Arketipi i muzikantit intelektual. Pėr artin muzikor krahas njė seri faktorėsh ndikon shumė edhe frymėzimi dhe formimi intelektual. Muzika e Kapedanit ishte shumė intelektuale, shprehje e shijeve tė tija tė holla pėr artin muzikorė. Gjon Kapedani shquhej pėr njė inteligjencė tė lindur nė fushėn e muzikės. Nė tė gjitha veprat e ndryshme qė i ka krijuar, dallohet dhe dėgjohet qartė gjuha inteligjente artistike. Ishte pikėrisht kjo gjuhė inteligjente artistike qė ndihej fuqishėm nė tė gjithė veprėn e tij artistike si kompozitor dhe edukator. Trajtimi i teorisė sė muzikės qė bėnte Kapedani, tė krijonte pėrshtypjen e njė personi shumė tė formuar dhe intelektual. Ai ishte gjithashtu njė profesor i shkėlqyer i Solfexhit, teorisė sė muzikės.

Dėshirėn pėr muzikėn e mori qė nė moshė tė vogėl, si kėngėtar nė korin e kishės, ndėrsa pasioni i tij pėr muzikėn gjeti mbėshtetjen dhe tė Padėr Filip Mazrekajt e me vonė tė Prenk Jakovės e Tonin Harapit, qė ndikuan nė formimin e tij muzikor. Nė vitin 1969 pėrfundoi studimet e larta nė Konservatorin shtetėror tė Tiranės duke marrė titullin "Kompozitor", nėn kujdesin e profesorit Ēesk Zadeja. Pas vdekjes sė Prenk Jakovės, ai drejtoi Orkestrėn Simfonike dhe korin e Filarmonisė sė qytetit tė Shkodrės. Gjon Kapedani ėshtė i njohur si kompozitor e drejtues muzike. Ai ka lėvruar disa gjini tė muzikės vokale dhe instrumentale simfonike, pėrpunime tė kėngės popullore, etj. Gjon Kapedani ėshtė ndėr tė parėt pedagogė tė shkollės sė mesme tė muzikės nė Shkodėr, e cila tani mban emrin e Prenk Jakovės. Pėr vite me radhė ka punuar pedagog nė Institutin e Lartė tė Arteve. Mbas viteve 90-tė Gjon Kapedani ka punuar shumė pėr muzikėn kishtare, "Arte sacra". Arte sakra ishte pjesė e tė menduarit dhe e shpirtit tė tij tė butė. Drejtimi i muzikės "Sacra" mbas viteve 90-tė u kthye nė njė qėllim tė tij, pėr pėrhapjen dhe lėvrimin e kėtij arti. Ai ka drejtuar kore me shumė profesionalizėm nė Kishėn e Madhe nė Shkodėr dhe nė atė tė Tiranės. Kapedani drejtonte pjesė tė kompozitorėve tė shquar botėrorė qė kanė shkruar pėr kėtė lloj muzike. Ai e drejtonte kėtė lloj arti me shumė pasion dhe profesionalizėm.



Kapedani dhe simfonizmi



Krahas valles simfonike dhe suitės simfonike (me tema nga rituali i dasmės shkodrane), Kapedani pat shkruar edhe njė simfoni, tė cilėn e ka luajtur Filarmonia e Shkodrės dhe orkestra e RTV. Muzika simfonike dhe kryesisht simfonitė kėrkojnė jo vetėm njė formim muzikorė tė mirėfilltė. Por gjithashtu edhe njė nivel intelektual dhe filozofik. Nė simfoninė e tij Kapedani kompozoi tė gjithė eksperiencėn e tij jetėsore. Simfonia kishte njė gjuhė muzikore pak mė tė pėrparuar se krijimet e kohės. Ai u pėrpoq, pavarėsisht cenzurės sė kohės tė shkruante muzikė intelektuale e cila sillej rreth ekpresionizmit muzikorė si rrymė. Orkestracioni ishte i njė niveli tė mirė. Kapedani e njihte shumė mirė orkestrėn dhe e kishte fare tė lehtė tė gjente tingėllimėn e istrumentėve. Simfonizmi ishte pjesė e mendjes sė tij simfonike. Nuk ishte e lehtė pėr kohėn qė pavarėsisht se punonte nė Shkodėr si profesor muzike tė konkurroje me qarqe tė caktuara artistike tė caktuara. Megjithatė Kapedani gjeti mundėsinė dhe nė njė takim tė orkestrave dhe koreve nė Durrės, nė vitin 1984, prezantoi kohėn e parė tė simfonisė sė tij.Vepra u drejtua me shumė profesionalizėm nga dirigjenti i mirėnjohur Jetmir Barbullushi, tė cilėn e punoi me shumė pasion. Simfonia shquhej pėr nivel artistik dhe profesional.

Krahas temave tė gėrshetuara me muzikėn tradicionale dhe artin e tij tė mirėfilltė filozofik, simfonia shquhej edhe pėr njė instrumentalizėm shumė interesant. Krahas harqeve, ai kishte venė nė orkestracionin e tij edhe vegalat e frymės tė cilat i njihte shumė mirė dhe i dashuronte. Shumė tema tė simfonisė ishin shkruar pėr kuinteėtin e frymės dhe tingėllonin shumė mirė. Krahas formimit muzikorė, Kapedani kishte edhe njė formim pėr letėrsinė. Ai pat studjuar letėrsi, filozofi dhe gjihė tė huaja. Nė njė aktivitet tė zhvilluar nė Tiranė ai recitoi njė poezi. Ja sic shprehet shtypi i kohės pėr Kapedanin: “Njė surprizė e kėndshme i pėrshkoi tė pranishmit nė sallė, kur kompozitori i njohur Gjon Kapedani, recitoi poezinė "Kuajt", tė cilėn e kishte kompozuar nė muzikė Moderato (Tempo Rubato), njė kopje tė sė cilės ia dhuroi mė kėtė rast autorit Gjekė Marinaj. Me kėtė krijim dashamirės tė tij, kupton realisht se poezia "Kuajt" kishte marrė qė nė fillim pėrmasat e njė legjende. Nė sallė kishte njė numėr tė konsiderueshėm pjesėmarrėsish (rreth 148 vetė), shumica e tė cilėve e shihnin poetin Marinaj pėr herė tė parė, sidomos pas 16 vjetėsh emigrimi nė ShBA. Ata kishin treguar interes qė tė vinin e tė shihnin poetin e talentuar, qė i parapriu para tė gjithėve, me njė poezi, zhvillimeve tė mėtejshme demokratike nė Shqipėri.

Kot s'thonė se: poezia ėshtė arti mė sipėror i tė shkruarit”! Gjon Kapedani ishte tipik i brezit tė tij. Fenomeni i Kapedanit dhe i tė gjithė artistėve tė mirėfilltė tė muzikės serioze, i obligon krijuesit jo vetėm nė Shkodėr por edhe nė tė gjithė Shqipėrinė, ta lėvrojnė artin serioz dhe atė intelektual. Ėshtė e pafalshme qė sot nė Shkodėr krijohet shumė pak nė fushėn e muzikės. Ky lloj arti e ka prejardhjen nė Shkodėr. Prandaj individėt e fushės duhet tė pėrkushtohen mė shumė nė kėto fusha.

Sot nė Shkodėr nuk ka pothuajse fare krijimtari tė mirėfilltė pėr kėto tema. Mitika, tradita, historia, zhvillimet intelektuale, arketipi shkodran, pėrfaqėsuesit e mirėfilltė tė qytetit nė tė gjitha fushat, filozofia dhe psikologjia e qytetit, duhet tė jenė pikat e referimit pėr kėtė zhanėrr. Shkodra duhet tė organizojė aktivitete tė mirėfillta intelektuale pėr muzikėn, pasi Shkodra ėshtė arketipi i kėtij lloj arti. Ai duhet rikonceptuar nė kushtet e reja sociale dhe politike dhe tė krijohen shanset dhe kushtet pėr kėtė art.

Gjeta rastin tė shkruaj pėr simfonikun Kapedani, ta kujtoj, dhe natyrisht tė jap njė mesazh pėr kėtė temė, lėvrimin dhe rikonceptimin e artit serioz. A mos vallė mungojnė elementėt kreativė, konteksti, klima e duhur intelektuale, mbėshtetja dhe qyteti nuk ofron atė taban, tė cilin pat ofruar, biles nė kushtet kur ka edhe njė Shkollė tė mesme Arti Muzike, njė Akademi Artesh dhe shumė individė qė kanė pėrfunduar Akademinė dhe Universitetin e Arteve jo vetėm nė Shqipėri po edhe nė shkollat mė prestigjoze europiane? Apo sot krijuesit nė Shkodėr dhe Shqipėri janė mė tepėr tė dhėnė mbas muzikės urbane, pėr pėrfitime materiale, dasmave dhe menaxhimit tė muzikės dhe protagonizmit fallco?! Kjo ese ishte njė tentativė pėr tė kujtuar mikun tim Gjon Kapedani, pėr ditėn e emrit tė tij dhe kontributin e tij artistik dhe intelektual dhe njėkohėsiht fillimi i njė pune studimore pėr kėtė kompozitor tė nderuar nga Shkodra.


- See more at: http://www.infoshkodra.com/index.php....GKM4sn7j.dpuf
tenderandkind nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-10-2013, 22:01   #19
busavata
Dr. pėr Rock n' Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Deutschland
Postime: 8,000
Thanks: 465
Thanked 831 Times in 515 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Muzika klasike shqiptare

Rexho Mulliqi





Rexho Mulliqi u lind me 18 mars tė vitit 1923 nė Guci, ėshtė kompozitor shqipatarė.


Biografia

Rexho Mulliqi mbiemrin e mori nga fisi Mula, Mulaj, Mulaku, Muliqi[2], shkollėn fillore e kreu nė vendlindje pėr tė vazhduar Medresenė e Shkupit, deri nė vitin 1941. Paskėtaj u vendos nė Prishtinė, ku qėndroi tre vjet (1941-1943). Mė pas u regjistrua nė Akademinė e Muzikės nė Beograd (1946), por nuk i pėrfundoi dot studimet, sepse, pėr shkaqe politike, u pėrndoq dhe u burgos, duke vuajtur dėnimin nė Goli Otok.

Pas vitit 1953 u kthye nė Kosovė, ku fillimisht dha mėsim nė Shkollėn e Mesme tė Muzikės nė Prizren (harmoninė dhe kontrapunktin). Nė vitin 1956 shkoi nė Prishtinė, pranė Radio Prishtinės sė atėhershme dhe drejtoi veprimtarinė muzikore tė kėtij institucioni. Sė bashku me Lorenc Antonin, Rexhep Mulliqi ėshtė njėri ndėr krijuesit e traditės muzikore profesioniste nė Kosovė. Ai ėshtė ndėr tė parėt krijues tė kėngės korale, si autor i simfonisė sė parė shqiptare nė Kosovė, i sė dytės nė muzikėn e gjithėmbarshme shqiptare, pėrfshirė edhe Shqipėrinė. Vepra e tij e gjerė dhe e larmishme pėrfshin pothuaj tė gjitha gjinitė muzikore (pėrjashtuar operėn) dhe ėshtė ekzekutuar nė veprimtari kryesore tė jetės muzikore tė Kosovės dhe tė ish-Jugosllavisė. Pėr punė tė palodhur, Rexho Mulliqi ėshtė nderuar me shumė dekorata dhe mirėnjohje. Rexho Mulliqi vdiq mė 25 shkurt 1982.
__________________
sa t'jam gjall ti shpyrtin k'naqma se kur t'vdes ndash vorrin kallma ... baby blue ..
busavata ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-12-2013, 05:49   #20
Kulpra
A.
 
Avatari i Kulpra
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: Nė syrin e ėndrrave
Postime: 5,597
Thanks: 755
Thanked 1,331 Times in 944 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
Kulpra ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Muzika klasike shqiptare - Tonin Harapi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Askushi Shiko postimin
Tonin Harapi
(1925-1991)


Fėmijėrinė dhe vitet e para tė rinisė i kaloi nė njė mjedis traditash muzikorė, siē ishte qyteti i Shkodrės me muzikantė tė tillė si Palokė Kurti, Frano Ndoja, Martin Gjoka, Mikel Koliqi, Zef Shestani, Prenk Jakova etj. Kėta tė fundit ishin edhe mėsuesit e tij tė muzikės dhe drejtuesit e formacioneve orkestrale ku ushtrohej si instrumentist kompozitori i ardhshėm gjatė kohės qė studionte nė Seminarin Papnor tė jezuitėve nė Shkodėr. Por, meqėnėse pas Luftės sė Dytė Botėrore klerit iu ndalua veprimtaria shkollore e artistike, Tonin Harapit iu desh tė ushtrohej nė pianon e tij si autodidakt deri nė vitin 1947 kur rifilloi studimet nė Liceun Artistik nė Tiranė me pedagogė tė tjerė tė njohur tė asaj kohe, si Lola Gjoka, Tonin Guraziu, Kostantin Trako etj. Si autodidakt do tė vazhdojė tė studiojė e tė shkroi edhe nė Shkodėr e Gjirokastėr (gjatė shėrbimit ushtarak) derisa tė lejohet mė nė fund tė shkonte pėr studime tė larta nė Konservatorin (Ēajkovski) tė Moskės (1959) ku mundi tė qėndronte vetėm pėr dy vjetė.
http://www.youtube.com/watch?v=v_E8akoEGzI


Kete e ka luajtur mbeska ime, para 3 vitesh, ne moshe 8 vjecare..

http://www.youtube.com/watch?v=GnwVFYqk5Gs
Kulpra nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur