Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Enciklopedi

Enciklopedi Kėtu do ketė informacione nga mė tė ndryshmet, thjesht emri tregon risin e kėtij nėnforumi.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 30-09-2012, 08:45   #41
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

FJALORTH - GLOSSARY

Afluent/affluent
Pėrrua ose lumė qė derdhet nė njė lum tjetėr mė tė madh ose liqen.
Aftėsia e njė lumi/competence of a stream
Aftėsia pėr tė zhvendosur pjesėza me peshė e pėrmasa tė ndryshme gjatė shtratit, e cila pėrcaktohet nga madhėsia e pjesė¬zave shkėmbore kryesore qė transportohen. Aftėsia e njė lumi ėshtė ngarkesa totale e tij dmth. aftėsia e tij maksimale pėr tė transportuar.
Aluvione/alluvions
Tėrėsia e depozitimeve tė ngurta (fundore, pezull) tė pakon¬soliduara, qė transportohen nga njė lumė apo gjenden nė shtratin e tij, nė konet aluviale, fushat e pėrmbytura, nė liqene, deltat dhe estuaret, duke pėrfshirė llumra, rėrė, zhavorre etj.
Antecedencė/antecedent
Njė grykė lumore e formuar para ose njėkohėsisht me strukturėn qė ndėrpritet gjatė lėvizjeve ngritėse, lumi vazhdon tė sharrojė nė thellėsi luginėn e tij, afėrsisht nė tė njėjtin ritėm me ngritjen e truallit dhe kėshtu ruan nė pėrgjithėsi formėn dhe drejtimin e hershėm. Nė vendin tonė shumica e grykave lumore tėrthore janė formuar me antecedencė (Kėlcyrės, Lengaricės, Lemnicės, Kalivaēit, Poēemit, Suhės etj.).
Antiklinal/Anticlinal
Rrudhė pozitive, nė bėrthamėn e sė cilės vendosen shtresat me moshė mė tė vjetėr, ndėrsa nė krahėt, mė tė rejat, pėrfaqėson njė pėrkulje nga sipėr ku shtresat zhyten nga kulmi drejt krahėve. Ai mund tė jetė i rregullt ose i pėrmbysur.
Azonal/azonal
Lloje tokash formimi i tė cilave lidhet me kushte specifike. Aluvionet dhe dunat janė shembuj tipik tė dherave Azonal, tokat e kripura, trofike, aluvionale.
Biom biome
Njė komunitet i madh ekologjik qė shtrihet mbi njė hapėsirė tė gjerė dhe zakonisht e karakterizuar me bimė dhe kafshė.
Biotė/biota
Bimėt dhe kafshėt qė ndodhen (si njė komunitet) nė njė habitat/biotope ose jeta e bimėve dhe kafshėve nė njė rajon.
Bėrryl meandri/meander exbow
Mb etje e njė meandri tė mėparshėm tė formuar nga rrjedhja e lumit dhe tė braktisur mė vonė. Kėtu formohet njė liqen i vogėl. Nė vendin tonė kėto forma morfologjike fluviale i gjejmė nė rrjedhjen e Vjosės, Semanit, Shkumbinit etj.
Biocenozė/biogedenose
Biocenoza ėshtė tėrėsia e qenieve tė gjalla nė njė ambient tė caktuar. Pėrdoret shpesh nga ekologėt dhe tregon bashkimin e tre grupeve ekologjike themelore tė organizmave qė popullojnė ekosistemin: prodhuesit (bimėt autotrofe) konsumatorėt (kafshėt) dhe dekompozuesit (kėrpudhat, mikroorganizmat heterotrofe).
Biodiversiteti/biodiversity
Biodiversiteti shpreh shumėllojshmėrinė e botės sė gjallė, tė ekosistemeve, habitateve tė komuniteteve biotik dhe dukurive ekologjike qė ekzistojnė nė njė zone tė dhėnė.
Bioerozioni/bioerosion
Erozion qė shkaktohet nga veprimtaria e qenieve tė gjalla, sido¬mos baktereve aerobike.

Brekēe/breccia
Material copėzor i pėrbėrė nga copa tė shkėmbinjve tė ndry¬shėm, mė tė mėdha se 10 m/m, tė parrumbullakosura e tė ēimentuara. Breēiet formohen nėn ndikimin e proceseve gjeologjike tė ndryshme sipėrfaqėsore, vullkanike, tektonike dhe epigjenike. Nė vendin tonė ato takohen si nė shpatet e Vjosės . por edhe nė rrėzėn e maleve.
Burim/spring-well
Dalje natyrore nė sipėrfaqe e ujėrave nėntokėsore, shpesh me presion, me derdhje ose nė filtrim tė ngadaltė. Pozicioni i tyre varet nga natyra dhe karakteri i shkėmbinjve, kryesisht nga shtre¬sat (nė se janė tė pėrshkueshme ose jo) dhe nga topografia e relievit. Burimet dallohen: sipas kushteve hidrodinamike (hipje ose zbritėse); sipas shtresave ku formohen (burime poro-shtresore, ēarjesh, karstike); sipas kushteve tė daljes (burime kontakti, sifonorė, shkapėrderdhje); sipas prurjes ujore, temperaturės etj.
Burim termomineral/thermomineral spring
Dalje natyrore e ujėrave nėntokėsore, nė pėrbėrje tė tė cilave hasen disa lloje kripėrash minerale tė tretura dhe qė kanė tempe¬raturė tė lartė mbi 21° C. Nė pellgun e Vjosės burime tė tilla janė ato tė Bėnjės sė Pėrmetit dhe tė Vromonerit nė Sarandaporo (Leskovik).
Cirk akullnajor/glacial cirque
Gropa tė formuara nga pesha e akujve. Disa cirqe janė tė mby¬llur, tė rregullt nė pėrmasa, disa tė tjerė paraqiten tė zgjeruar dhe tė mbivendosur qė japin ngritjen graduale nė njė luginė akull¬najore. Gjatė akullzimit akulli ėshtė i trashė nė qendrėn e cirkut dhe mendohet se nė kėtė pjesė i ėshtė nėnshtruar rrėshqitjes rrotu¬lluese, duke konturuar muret anėsore dhe tabanin e tij ende tė ashpėr, sidomos nė drejtim tė daljes. Formimi i cirqeve akull¬najore mbetet ende i paqartė. Nė zonat malore tė vendit tonė cirqet janė tė formuar nė shpatet veriore dhe VL tė maleve qė kalojnė lartėsinė mbi 1500 m, p.sh. nė Alpet Shqiptare dhe mbi 1800 m nė jug tė vendit (Nemėrēkė dhe malin e Ēikės).
Degė/branch (shih afluent)
Pėrrua ose lumė i cili derdhet nė njė lumė kryesor (mė tė madh).
Degėzime/branchment
Ndarja e njė lumi, kanali ujor nė dy ose mė shumė rrjedhje; e njė rruge kryesore nė disa drejtime.
Degradim/degradation
Gėrryerja e sipėrfaqes sė tokės nga proceset e ndryshme qė pėrfshinė erozionin e dheut nga uji dhe era, degradimi kimik (proceset e acidifikimit, kripėzimit/alkalizimit, shpėlarjes), gjitha¬shtu degradimi fizik i dherave (kompaktėsia e dheut, plasaritja, dėmtimi strukturor, degradimi pėr pasojė tė regjimit ekstrem tė lagėshtirės sė dheut) dhe degradimi biologjik.
Deltė/delta
Njė hapėsirė aluvionale nė grykėderdhjen e njė lumi qė derdhet nė det ose liqen, ku prurjet e ngurta janė mė tė larta se aftėsia gėrryese e detit. Morfologjia e deltės ėshtė rezultat i ndėrveprimit tė faktorėve tė mėposhtėm: prerja e sedimenteve nga lumi, dendėsia dhe thellėsia e ujit tė detit, valėve, rrymave dhe tė ndonjė veprimtarie tektonike nė rajon. Tė gjithė lumenjtė kryesor tė vendit tonė (Vjosa, Shkumbini, Mati, Drini etj.), nė rrjedhjen e poshtme tė tyre , pėrfundojnė me delta tė thjeshta, me pėrjashtim tė Bunės.
Dunė/dune
Njė kodrinė ose kurrizore e rėrės sė zhvendosur dhe tė akumu¬luar nga veprimtaria e erės. Ritmi i formimit dhe shtrirja e kėtyre dunave ėshtė nė vartėsi tė furnizimit mė rėrė nga plazhi. Kėtu ndikojnė ngarkesat e rėrės, forca dhe drejtimi i erės, natyra e sipėr¬faqes mbi tė cilėn rėra lėviz, prezenca e bimėsisė; e ujėrave nėntokėsore qė arrin nė sipėrfaqe. Nė vendin tonė, dunat, janė tė pėrhapura nė bregun e detit Adriatik dhe pėrreth grykėderdhjes sė lumenjve (Vjosė, Seman, Shkumbin, Mat, Drin etj.).
Dhé/soil
Shtresė e sipėrme e sipėrfaqes sė tokės ku shkėmbinjtė janė tė thėrrmuara nė copėza relativisht tė imėta nėpėrmjet proceseve biologjike, kimike dhe fizike.
Efekti serrė/greenhouse effect
Ngrohja e atmosferės prej emetimit nė atmosferė (CO2, SO2 etj.) Kėtu pėrfshihen CO2 dhe gazrat qė ēlirohen nga prodhimi i aerosoleve dhe disa pėrbėrės plastik. Si rezultat i veprimtarive njerėzore si prerja e pyjeve dhe djegia e lėndėve fosile (qymyrit, naftės etj.), volumi i CO2 nė atmosferė rritet. Disa shkencėtarė besojnė qė me ēlirimin e CO2 atmosfera e tokės do tė bėhet mė e ngrohėt.
Ekosistem/ecosystem
Njė komunitet i bimėve dhe kafshėve brenda njė mjedisi tė veēantė fizik.
Ekzogjen/exogenetic
Forcat e jashtme tė denudimit (alterimi, erozioni, transporti, depozitimi), tė cilat kombinohen me forcat e brendshme (endo¬gjene) duke krijuar format e tokės.
Eluvione/eluviation
Produkte tė tjetėrsimit tė shkėmbinjve tė mbetura nė vend. Nuk kanė shtresėzim dhe pėrfaqėsohen nga pjesėzat mė rezistent tė shkėmbinjve rrėnjėsor (eluvione mekanike) ose mb etje tė dekalēifikimi (eluvione kimike).
Endogjen/endogenic
Veprimi i forcave tė brendshme (ngritje, ulje, deformim, thy¬er¬je, erupsion, rrudhosje) qė kontribuojnė nė morfologjinė e pei¬zazhit aktual. Veprimi i kundėrt ėshtė ekzogjen.
Epigjenezė/epigenic
Nė gjeologji quhen ato procese qė kushtėzojnė njė ndryshim tė mėvonshėm ose njė formim tė ri nė njė shkėmb ēfarėdo. Gjatė procesit tė epigjenezės ndodh: rikristalizimi, rritja e konkre¬cio¬neve, lindja e elementeve minerale mė tė qėndrueshme, ēimen¬timi etj.
Era luginore/valley wind
Erė lokale qė takohet nė lugina dhe formohet nga kontraste midis fundit tė luginės dhe shpateve tė saj. Kjo lėvizje e ajrit ėshtė e pranishme nė luginat e lumenjve tė Drinit, Shkumbinit, Semanit, Vjosės, Drinos etj.
Estuar/estuary
Grykėderdhje e njė lumi e pėrmbytur nga deti, nė formėn e germės “V”ose gji deti qė depėrton thellė nė tokė, ku ndihet vep¬rimi i rrymave detare dhe i baticė-zbaticės. Tipike ėshtė grykė¬derdhja e lumit Tamiz. Shumica e estuareve janė rezultat i ngritjes sė nivelit tė detit ose i uljes sė tokės.
Fluvial/fluviale
Term qė pėrdoret pėr tė treguar rrjedhjen lumore, veprimtarinė ero¬zive dhe botėn biologjike tė njė lumi.
Fluvioglacial/fluvioglaciale
Veprimtari e urave rrjedhėse qė ushqehen nga shkrirja e akullit, nė ku¬¬fi¬rin e njė akullnaje ose njė mbulese akulli. Materiale fluvi¬oglaciale: materiale copėzore (zhavorre, ranore e materiale tė imėta) tė gėrryera e tė transportuara nga ujėt e akullnajės.


Fosile/fossile
Mbetje tė qenieve tė gjalla ose gjurmė tė veprimtarisė sė tyre qė janė ruajtur nė vende detare, tokėsore, gjatė periudhave gjeolo¬gjike. Nė disa raste bima ose kafsha ruhet me tė gjitha pjesėt jo minerale, p.sh. mamuthet nė Siberi ose flora e turbės qė i pėrket epokės sė Wśrmit. Studimi i fosileve paraqet interes tė madh pėr tė krahasuar dhe treguar evolucionin e bimėve apo kafshėve, kushtet nė tė cilat kanė jetuar.
Fosilizim/fossilisation
Dukuri prej sė cilės njė qenie e gjallė pas vdekjes dhe dekompozimit mineralizohet, fosilizohet aty ku ka vdekur ose afėrsisht nė atė vend. Ka shumė procese biogjeokimike tė mineralizimit. Nė shumė shkėmbinj janė kalcifikuar guaska e skelete tė faunės detare.
Fotografi ajrore/aerial photographie
Pamje nga lartė e sipėrfaqes sė tokės, vertikale ose oblike, prej njė aeroplani. Pėrdoret pėr fotogrametrinė, hartografin, dhe pėr studime tė pėrgjithshme, veēanėrisht tė formave tė tokės dhe arkeologjisė. Shkalla e njė fotografimi ajror ėshtė raporti midis lartėsisė sė aeroplanit dhe diametrit fokal tė objektivistit (lentės) tė kamerės. Kėshtu nė 100 cm tė kamerės nė lartėsinė 10,000 m shkalla ėshtė 1:10,000.
Freatike/phreatic
Ujėra nėntokėsore. Luajnė rol tė madh nė ekologjinė e mjedisit dhe jetėn e njeriut. Ato pasurohen gjatė stinės sė lagėt dhe furnizojnė burimet edhe nė stinėn e thatė. Mė tė thellat quhen ujėra fosile. Nė zonat e thata ujėrat fratike shtrihen mė thellė. Pėrdoren pėr furnizimin e qendrave tė banuara, pėr ujitje etj.
Fushė aluvionale/alluvial flat/plaine
Fusha e formuar nga depozitimet e lumit.
Nėse zona ka sipėrfaqe tė konsiderueshme, quhet fushė aluvionale. Nė vendin tonė fusha tė tilla janė krijuar nga prurjet e ngurta tė lumenjve kryesor ku vlen tė pėrmendet ultėsira breg¬detare.
Grykė lumore epigjenetike/epigenetic gap
Grykė lumore e formuar pas krijimit tė strukturės. Kėto gryka i ēajnė zakonisht nė kėnde tė ndryshme strukturat pozitive tė relievit.Tipike ėshtė gryka epigjenetike e Drinit tė Bardhė afėr Prizrenit. Gryka tė tilla formohen: 1) Me erozion regresiv 2) Me kalime liqenore 3) Nėpėrmjet kaptimit 4) Me rrugė nėntokėsore.
Hartė gjeomorfologjike/geomorphological map
Hartė qė paraqet pėrhapjen e tipave dhe formave tė relievit si dhe gjenezėn dhe moshėn e tyre. Harta tė tilla kanė filluar tė ndėrtohen dhe nė vendin tonė pėr zona e sektorė tė veēantė.
Holocen/holocene
Periudha mė e re gjeologjike e jetės sė sotme dhe shkėmbinjtė e asaj kohe si aluvione e torfa. Ai zė kohėn qė nga mbarimi i moshės sė akullit dhe pėrfshinė 10,000 vjetėt e fundit.
Imazhe satelitore–remote sensing/satellite images–remote sensing
Teknik e bazuar nė pėrdorimin e sateliteve pėr studimin e karakteristikave gjeografike dhe mjedisore tė zonave kontinentale e oqeanike tė biosferės. Pėrdorimi i imazheve satelitore pėr kėrkime gjeografike nis nė vitet ’70 me satelitet Landsat dhe nė vitet ’80 me satelitet Spot. Imazhet satelitore janė fotografi mul¬tispektrale dhe analizohen sot nga radarė qė lejojnė tė vrojtohet sipėrfaqja e tokės nė kohė tė ndryshme. Pėrdorimi i tyre ėshtė shtrirė gati nė tė gjitha degėt e ekonomisė. Kėto vitet e fundit, sė bashku me sistemin GIS nė Qendrėn e Studimeve Gjeografike tė Tiranės, ka nisur puna dhe me imazhet satelitore.
Ingresion/ingression
Tėrheqja e vijės bregdetare nė drejtim tė kontinentit, si rezultat i ngritjes sė nivelit tė detit, ose i uljes sė tokės. Nė raste tė tilla formohen estuaret nė bregdetet e lartė dhe deltat nė bregdetet e ulėt.
Izobate/isobathe
Vija qė bashkojnė pika me tė njėjtėn thellėsi nė det. Izobatet mė tė pėrdorur pėr zonat bregdetare janė ato me vlerė ēdo 5, 10 e 20 m.
Kanion/canyon
Grykė e thellė e thiktė, nė fundin e sė cilės rrjedh njė lumė apo pėrrua. Janė tė shpeshta nė zonat e thata ose gjysmė tė thata, ku lumi ka kapacitet tė lartė eroziv. Shembull i qartė janė kanionet e mėdha nė pjesėn JP tė SH.B.A. Kanionet formohen kur territori ngrihet gradualisht pėr efekt tė izostasisė ndėrsa lumi ėshtė i aftė tė sharrojė shkėmbin, dmth. kur shpejtėsia e prerjes ėshtė e barabartė me atė tė ngritjes sė territorit. Nė vendin tonė kanionet janė tė shumtė, pėr tu pėrmendur janė kanionet e Osumit, tė Lengaricės, Bėnēės, Shoshanit, Skavicės, Pėrroit tė Thatė etj.
Kapturė lumore/capture of river
Kapja e rrjedhjes sė sipėrme tė njė sistemi lumor prej njė lumi fqinjė me fuqi mė tė madhe erozive dhe nė njė nivel mė tė ulėt hipsometrik
Kaskadė/cascade
Pragje shkėmbore ku rrjedhja ujore ėshtė e rrėmbyer. Kaskadat mė tė mėdha gjenden nė ato zona ku rrjedhja ujore pret tėrthor shtresa shkėmbore me fortėsi tė ndryshme e trashėsi tė madhe (Kaskadat e Drinit)
Kuaternar/quaternary
Periudha mė e re e erės “Mesozoike”. Gjatė epokės “Pleistoce¬nike” tė kėsaj kohe, prej rreth 1,8 milionė deri nė 10,000 vjet mė parė ndodhėn shumė dukuri akullnajore dhe ndėrakullnajore.
Lakore e prurjes sė ujit/rating curve
Grafik qė shpreh prurjen e ujit tė njė lumi. Nė boshtin vertikal shėnohet thellėsia e ujit (e matur me instrument), kurse nė atė horizontal shėnohet prurja nė m3. Vlerat e gjetura hidhen nė grafik dhe bashkohen pėr tė formuar lakoren.
Legjendė/legend
Tėrėsia e simboleve tė pėrdorura nė njė hartė, tė shėnuara nė fundin e saj apo nė njė kuadrat tė caktuar.
Luginė antiklinale/anticline valley
Luginė e formuar mbi njė strukturė antiklinale, pėrgjatė aksit tė saj. Kjo luginė ka shpate tė qarta, sepse akset e njė antiklinali za¬ko¬nisht janė tė dobėt nga pikėpamja strukturore, pėr shkak tė tensioneve qė ushtrojnė nė sinklinalin fqinjė.
Luginė asimetrike/asimetric valley
Luginė e cila ka njėrin shpat mė tė pjerrėt se tjetrin. Kjo mund t’i detyrohet strukturės gjeologjike ose ndryshimeve nė natyrėn e intensitetit tė proceseve tė shpatit. Lugina tė tilla janė tė zakonshme nė zonat periglaciale.
Luginė konsekuente/consequent valley
Luginė me drejtim tė njėjtė me pjerrėsinė dhe rėnien e shtre¬save tė shkėmbinjve mbi tė cilat ėshtė formuar. Termi ėshtė pėrdorur pėr herė tė parė nga J.W.Powell mė 1875. Duhet tė theksohet fakti se uji rrjedh sipas drejtimit tė pjerrėsisė sė strukturave fillestare. Termi i njėjtė me kėtė ėshtė anaklinale.
Luginė lumore/river valley
Formė negative e relievit apo thellim i ngushtė nė sipėrfaqen e tokės e formuar nga ujėrat rrjedhėse qė zbresin drejt detit ose njė pellgu hidrografik tė brendshėm. Nė raport me strukturat mbi tė cilat janė formuar, dallohen: tėrthore dhe diagonale, ndėrsa sipas formės dallohen: lugina nė formėn e shkronjės “V”, tė shkronjės “U”, nė formė kanioni etj.
Luginė e pėrmbytur/drowned valley
Luginė e pėrmbytur nga uji si rezultat i luhatjeve pozitive tė nivelit tė detit, tė shkaktuara qoftė nga ulja e tokės, qoftė nga ngri¬tja e nivelit tė detit.
Luginė qorre/blind valley
Luginė karstike nė terrene gėlqerore, tė thata ose e pėrshkuar nga rrjedhje, e bllokuar nė ekstremin e poshtėm tė saj nga njė pengesė shkėmbore, nė kėmbėt e tė cilit ujėrat rrjedhėse zhduken nėntokė. Ky tip luginash mund tė formohet:1- nga zhdukja e fillimeve tė njė rrjedhe ujore nėntokėsore; 2 nga ulja e rrjedhjeve ujore sipėrfaqėsore tė cilat kanė nivel bazė mė tė ulėt deri sa formohet njė rrjedhje nėntokėsore horizontale. Shembujt ė tillė vėrehen nė Masivin Qendror Francez. Nė vendin tonė e tillė ėshtė Lugina e Valit nė Martanesh.
Luginė gjatėsore/strike valley
1)Luginė e zhvilluar paralel me drejtimin e strukturave 2) Nė pėrgjithėsi janė lugina paralele me orientimin e pėrgjithshėm tė vargjeve malore. Nė vendin tonė, lugina tė tilla, ka ne shumicė nė Krahinėn Malore Jugore (e Drinos, Shushicės etj.).
Luginė obseguente/obsequent valley
Term i pėrdorur nga W. Davis pėr rrjedhjet ujore dhe luginat qė kanė drejtim tė kundėrt me drejtimin e rėnies sė shtresave. Mjaft gjeomorfologė (amerikan, francez) pėr tė eliminuar keqkuptimet, pėrdorin termat antikonsekuente, ndėrsa anglezėt preferojnė termin: nė kundėrshtim me ngritjet.
Luginė sinklinale/synclinal valley
Luginė e formuar mbi njė rrudhė, me konveksitet nga poshtė, kur erozioni ka qenė mjaft intensiv. Luginat sinklinale ndryshojnė ndėrmjet tyre nė vartėsi nga zhvillimi i rrjedhjeve ujore, dhe veēorive tė relievit.
Luginė subsekuente/subsequent valley
Degė e njė rrjedhje ujore apo lugine konsekuente, e cila ėshtė formuar nėpėrmjet erozionit regresiv ku nė sipėrfaqe dalin shkėmbinj tė butė. Lumi subsekuent pėrfundon me njė kėnd tė drejt nė atė konsekuent.
Luginė tektonike/rift valley
Luginė e formuar nė sektorėt e komplikuar nga tektonika. Mbi shpatet e luginės vėrehen njė seri shkėputjesh tė shkallėzuara ose vet shtrati mund tė jetė formuar pėrgjatė njė thyerje tė madhe, tė vjetėr. Pėr origjinėn e kėtyre luginave jepen njė serė mendi¬mesh: 1) Njė thyerje-tėrheqje e kores sė tokės me largimin e dy shpateve e pėr rrjedhojė formohet lugina: 2) Njė thyerje-shtypje anėsore nė zhvendosjen e blloqeve: 3) Shkėmbinjtė mund tė kenė pėsuar njė harkim tė lehtė e tė gjerė, tė shoqėruar me thyerje anėsore, p.sh Deti i Kuq, Afrika Lindore deri nė lumin Zambez etj.
Luginė tėrthore/transverse valley
Luginė qė pret vargun malor tėrthor me orientimin e tij. Nė vendin tonė ka njė serė grykėsh tė tilla tėrthore: e Kėlcyrės, Suhės, Bogasit, Vaut tė Dejės, Shkopetit etj.
Luginė e thatė/dry valley
Luginė e zhvilluar kryesisht nė gėlqerorė, qė pėrshkohet nga lumenj tė pėrkohshėm. Shumė prej kėtyre luginave janė tė copė¬tuara, me shpate tė pjerrėta dhe nė pjesėn e sipėrme tė rrėpirėta dhe formė tė ērregullt. Formohen: nga ulja graduale e pasqyrės sė ujit afėr sipėrfaqes, kur sasia e reshjeve, pakėsohet dhe si rezultat i uljes sė nivelit tė burimeve.
Luginė e varur/hanging valley
Luginė qė pėrfundon nė njė luginė kryesore, nėpėrmjet tė njė thyerje tė menjėhershme tė profilit tė saj. Janė tė shpeshta nė zonat me morfologji akullnajore, ku akujt kanė gėrryer sė tepėrmi luginėn kryesore. Lugina tė varura janė degėt anėsore tė trungut kryesor tė Rodanos (Zvicėr). Erozioni lumor i luginave kryesore mund tė gėrryej atė me shpejtėsi mė tė madhe nė raport me degėt anėsore. Nė vendin tonė lugina tė tilla ka me shumicė nė Alpe.
Lugina nė formė”U”/“U”shaped valley
Lugina akullnajore me fund tė lugėt (konkav) dhe shpate tė pjerrėta, e formuar nga erozioni akullnajor, jo vetėm mbi fundin e saj, por edhe mbi shpatet (deri nė nivelin ku ka zbritur akullnaja) tė njė lugine lumore paraakullnajore. Fundi i luginės kryesore ka shpesh shkallė shkėmbore. Lugina tė tilla tipike janė ajo e Bogės, Valbonės etj.
Luginė nė formė “V”/ “V”shaped valley
Luginė e gėrryer nga njė lumė. Kėndi i “V”-nuk varet nga: 1) rezistenca e shkėmbinjve qoftė ndaj erozionit fluvial, qoftė nga degradimi i shpateve 2) faza e ciklit tė erozionit fluvial (faza e rinisė, pjekurisė apo pleqėrisė). Nė fazėn e pleqėrisė forma e “V” shndėrrohet nė njė luginė tė gjerė me fund tė sheshtė, tė kufizuar nga shpate tė ulėt, tė cilėt mund tė jenė shumė larg nga lumi.
Lumė/river
Term i pėrgjithshėm pėr ujėrat qė rrjedhin nė njė shtrat tė cak¬tuar, drejt detit, drejt njė liqen apo lumi tjetėr kryesor. Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili 6671 km, pas tij vjen Amazona 6280 km. Nė vendin tonė lumi mė i gjatė ėshtė Drini, 281 km.
Lumė ekzotik/exotic river
Lumė qė pėrfiton shumicėn e volumit tė ujėrave tė tij nė rrje¬dhjen e sipėrme qoftė prej shkrirjes sė borės ose rėnies sė fuqishme tė reshjeve nė zonėn malore, p.sh. lumi Kolorado nė JP tė SH.B.A, Nili, Tigri dhe Eufrati.
Lym/alluvion
Material i imėt, i butė qė depozitohet nė fundin e mjediseve ujore tė ėmbla apo tė kripura mbi tė cilėn nuk kanė vepruar pro¬ce¬set e diagjenezės. Nė zonat e grykėderdhjes sė lumenjve dhe bregdetit, ato mbulohen gjatė pėrmbytjeve e zbaticės dhe zbulohen kur mungojnė pėrmbytjet dhe nė det ka zbaticė.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:46   #42
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

Lymėrishte/alluvial
Janė materiale me origjinė aluvionale, pranė fushave qė pėrm¬byten nga lumenj (pėrgjatė luginave apo nė zonėn bregdetare). Ēdo pėrmbytje sjell depozitime tė reja dhe sasia e tyre varet shumė nga madhėsia e vėrshimit (plotės). Kėto toka janė shumė pjellore dhe kanė vlera tė mėdha bujqėsore.
Meandėr/meander
Gjarpėrimi i rrjedhjes sė njė lumi zakonisht nė fushė. Kur nuk lidhet me shkaqe lito-strukturore. Origji¬nėn e ka prej lumit Mean¬der nė Azinė e Vogėl. Meandret janė tė tipave tė ndryshme, sipas prerjes, thellimit etj. Lumenjtė e Shqi¬pėrisė formojnė meandre kur dalin nė fushėn bregdetare.
Meandėr i prerė/cutted meander
Meandri ėshtė i prerė kur brigjet e lumit janė asimetrike, rezultat i erozionit anėsor i konsiderueshėm, kėshtu qė njėra anė e luginės paraqitet e rrėpirėt, ndėrsa tjetra me brigje krejt tė buta.
Monumente natyre/natural monuments
Objekte tė natyrės sė gjallė me vlera tė veēanta shkencore, ekologjike, didaktike, historike, estetike, gjė pėr tė cilėn vihen nėn mbrojtje tė shtetit sipas njė statusi tė veēantė tė miratuar nga IUCN. Nė objektet e natyrės sė gjallė futen drurė e masive pyjore, fitocenoza me vlera specifike, kafshė, shpendė, peshė e gjallesa tė tjera tė rralla (relikte ose endemike) ose qė janė edhe nė rrezik pėr tu zhdukur etj. Nė monumentet e natyrės jot ė gjallė futen forma tė veēanta tė relievit (gurė e shkėmbinj me forma kapriēoze), shpella me vlera gjeomorfologjike e arkeologjike, zhveshje gjeologjike, burime nėntokėsore, ujėvara, katarakte, lumenj e liqene me vlera tė larta natyrore, gryka e kanione, miniera e minerale tė rralla etj. Monumente natyre mund tė jetė edhe njė territor i tėrė i cili dallohet pėr njė pleksje origjinale tė elementeve natyrore, pėr objekte e du¬kuri natyrore tė veēanta. Territore tė tilla shpallen “Park Kom¬bėtar”. Shqipėria dallohet pėr monumente natyrore tė shumta e tė larmishme si: gjeologjike, gjeomorfologjike, bioklimatike, zoologjike, hidrologjike e pedologjike.
Niveli bazė/principal level
Niveli mė i ulėt nė tė cilėn njė lumė mund tė thellojė me ero¬zion shtratin e vet ose njė sipėrfaqe mund tė rrafshohet nga vepri¬mi i ujėrave rrjedhėse. Nė pėrgjithėsi korrespondon me nivelin e detit edhe pse ka edhe nivel bazė lokal apo tė pėrkohshėm, siē mund tė jetė niveli i njė liqeni etj. Niveli bazė konceptohet si njė sipėrfaqe horizontale. Njė rrjedhje ujore kėrkon ekzistencėn e njė disniveli pėr tė rrjedhur dmth. niveli bazė korrespondon me kufirin teorik tė erozionit tė ujėrave rrjedhėse. Njė nivel i tillė nė praktik ėshtė i pamundur pėr t’u arritur.
Pasqyra e ujėrave nėntokėsore/undergraund water
Niveli i sipėrm i zonės sė ngopur nė shkėmbinjtė e pėrshku¬eshėm. Niveli luhatet sipas stinėve nė varėsi tė sasisė sė ujėrave rrjedhėse. Kur pritet sipėrfaqja topografike, mund tė formohen burime, liqene, moēale etj. Sipėrfaqja e shtresės fratike nė njė pellg ujėmbledhės tė pėrshkueshėm ndjek afėrsisht profilin sipėrfaqėsor tė dherave. Pjerrėsia e sipėrfaqes ėshtė nė proporcion tė kundėrt me pėrshkueshmėrinė e shkėmbinjve qė pėrbėjnė pasqyrėn.
Pasuri ujore/water resources
Tėrėsia e rezervave ujore nė njė hapėsirė tė caktuar. Kjo pėrbėhet nga ujėrat rrjedhėse sipėrfaqėsore, ujėrat e liqeneve, ujėrat nėntokėsore etj.
Peizazh natyror/natural landscape
Peizazh i pa ndikuar nga ndėrhyrja e njeriut. Ėshtė sinonim i peizazhit fizik, qė nėnkupton morfologjinė, vegjetacionin natyror. Sidoqoftė pjesa e peizazhit natyror, e pa ndikuar nga njeriu, vjen gradualisht duke u pakėsuar dhe ėshtė aq e vogėl sa qė do tė ishte mirė qė tė pėrmblidheshin nė konceptin e peizazhit fizik dhe ele¬mente tė peizazhit natyror apo antropogjen (kulturor).


Pellg lumor/basin of a river
Pėrfshinė tė gjithė hapėsirėn gjeografike prej tė cilės mbledh ujėrat rrjeti hidrografik i njė lumi. Kufiri i pellgut zakonisht kalon nė kreshtėn malore, e cila e ndanė atė nga pellgjet lumore fqinje. Sipėrfaqja e pellgut ujėmbledhės mund tė jetė mė e madhe ose mė e vogėl nga ajo qė vrojtohet nė terren.
Pėrdorimi i ujit/usage of water
Industria dhe bujqėsia janė konsumatorėt mė tė mėdhenj tė ujit. Pėr tė prodhuar 1 ton brumė letre duhet 300 m3 ujė, ndėrsa pėr 1 ton plehra azotike duhen 600 m3 ujė. Pėr tė ujitur 1 ha misėr gjatė periudhės sė vegjetacionit duhen 20.000 m3 ujė, pėr 1 ha orizore duhen 40,000 m3 ujė etj. Sasia ujit qė konsumohet nga popullsia, nė vende tė ndryshme ėshtė e ndryshme. Nė SHBA konsumohen 6300 l/ujė/banorė/24 orė. Nė Shqipėri sasia e pėrdorur ėshtė shumė e vogėl 100-170 l/banorė/ 24 orė. Pėrdorimi i ujit ėshtė rritur nga periudha nė periudhė. P.sh nė vitin 1950 konsumi mesatar ka qenė 300 m3/banorė/vit, ndėrsa nė 1980 shifra ishte 800 m3 /banorė/nė vit.
Pėrmbytje/flood
Mbushja me ujė e njė zone, nga ngritja e nivelit tė njė lumi, liqeni apo deti. Njė lumė pėrmbyt njė territor tė caktuar kur shtrati i tij nuk ėshtė nė gjendje tė pėrballojė grumbullimin e ujėrave tė shumta, dmth., lumi kalon nga gjendja e plotave nė pėrmbytje. Pėrmbytjet janė pasojė e shirave intensive ose e shkrirjes sė shpejt tė borės. Nė disa lumenj pėrmbytjet lidhen me reshjet stinore. Njė lumė mund tė dalė nga shtrati i tij dhe si rezultat i prurjeve tė ngurta.
Pėrroskė/gully
Rrėke ose rrjedhje uji mė e vogėl se pėrroi, shpesh njė degė e tij, qė zakonisht zbret nga shpati i njė mali apo kodre. Nė shumi¬cėn e rasteve pėrroskat kanė reshje tė pėrkohshme gjatė sezonit tė shirave, kurse nė pjesėn tjetėr tė vitit janė tė thata. Kur mbushen me ujė pėrroskat zhvillojnė njė erozion tė fuqishėm e shpesh shkaktojnė pėrmbytje e dėme tė konsiderueshme.
Pėrrua/stream
Rrjedhje ujore me pėrmasa mė tė vogla se lumit, karakteristikė pėr zonat malore e kodrinore, por mė rrallė edhe nė fushat. Tipari themelor qė njė pėrrua dallohet nga njė lumė ėshtė prurja ujore mė e vogėl se e lumit dhe karakteri i pėrkohshėm i rrje- dh¬jes sė lėngėt, cila pėrqendrohet zakonisht nė sezonin e lagėsht tė vitit. Rrjedhja si rregull ėshtė e vrullshme, por ka dhe pėrrenj me rrjedhje tė pėrhershme (Thethi, Cemi, Borshi etj.)
Planshetė/plain
1.Njė hartė e shkallės sė madhe nė tė cilėn ēdo gjė paraqitet me imtėsi p.sh. tė rrugėve, banesave, vendeve tė gjelbra etj. Hartohen plane ekonomike, sociale, strategjike etj. tė cilat orien¬tojnė zhvillimin ekonomik e social tė njė vendi apo rajoni tė caktuar.
Plazh/beach
Akumulim materialesh ranore, zallore etj. (rėre, llumra) pėrgjatė bregdetit ose bregliqenit, midis vijės sė rrymės dhe pikės mė tė lartė tė arritur nga valėt e forta. Plazhi mė tipik ėshtė ai me profil tė butė konkav; drejt tokės plazhi pėrbėhet nga duna ranore tė zhvendosura dhe zaje, kurse nė pjesėn qė kapet nga zbaticat pėrbėhet nga rėrė e gurtė tė mbushura me leshterikė.
Pleistoceni/pleistocene
Rrjedh prej fjalės greke qė nėnkupton mė “e reja”. Pleistoceni ėshtė seksioni i parė i sistemit kuaternar tė eratemit kenozoik. Ka zgjatur 1 milionė deri nė 600,000 vjet.
Plotė/bankfull
a)Gjendja e njė rrjedhje ujore, ku hapėsira ndėrmjet dy bri¬gjeve ėshtė tėrėsisht e zėnė me ujė. Pas kėsaj gjendje kritike ndo¬dhin pėrmbytjet. Nė kohėn e plotave shpejtėsia e lumit ėshtė e pan¬dryshueshme gjatė gjithė gjatėsisė sė tij.
b) Fryrja e papritur e ujit nė njė lumė, i shkaktuar nga shirat intensive ose nga shkrirja e shpejtė e borės nė pellgun ujėmbledhės tė lumit.
Presion i ujit/water pressure
Forca qė ushtron vertikalisht kolona e ujit mbi njė sipėrfaqe tė caktuar. Pėr 10 m thellėsi uji i korrespondon njė presioni atmos¬ferik 1 atm. Organizmat nė thellėsinė mbi 4000 m pėrballojnė njė presion 400 atm. Presioni i ujit ėshtė faktor me rėndėsi ekologjik nė ambientet ujore.
Profil ekuilibri/profile of equilibrium
Term qė pėrdoret shpesh pėr tė treguar fazėn qė ka arritur, p.sh procesi i gėrryerjes dhe depozitimit nė njė rrjedhje ujore, nė bregdet, evolucioni i shpatit nė njė zonė malore apo kodrinore. Nė se profili i njė lumi ėshtė nė gjendje e ekuilibri kjo do tė thotė se procesi gėrryerjes dhe depozitimi janė gati tė barabartė. Prishja e ekuilibrit ēon nė mbizotėrim tė njėrit apo tjetrit proces.
Profil gjatėsor/longitudinal profile
Termi qė pėrdoret pėr tė treguar gjendjen e pjerrėsisė sė shtratit tė njė rrjedhje ujore. Vlerat e pjerrėsisė nė forma tė ndryshme pėr ēdo 1000 m dhe zvogėlohen nga burimi i lumit drejt grykėderdhjes. Sa mė e madhe tė jetė pjerrėsia e shtratit aq mė e madhe ėshtė gėrryerja dhe sa mė e vogėl tė jetė pjerrėsia aq mė i madh ėshtė akumulimi i depozitimeve nė shtrat.
Profil tėrthor/transversal profile
Term qė pėrdoret shumė nė gjeomorfologji pėr tė treguar morfo¬logjinė e njė zone tė caktuar, tė njė lugine etj. Profili tėrthor ndėr¬tohet mbi hartat topografike sipas kuotave nė drejtimin e zgjedhur.
Regjim/regime
Luhatjet sezonale tė rrjedhjes sė ujit tė njė lumi apo akullnaje si dhe tė klimės (regjimi reshjeve, temperaturės).
Rend lumor/stream order
Klasifikimi i mjetit hidrografik sipas rolit dhe vendit qė zėnė nė rrjetin e drenimit. Skema ėshtė formuluar fillimisht nga A.N. Strahler dhe pėrpunuar nga R.E. Horton. Zakonisht mė e pėrdorur ėshtė skema me tre rende hierarkike. Nė rendin e parė futen tė gjitha degėt fillesa tė njė lumi qė derdhen nė njė lumė tė rendit tė dytė. Nė rendin e II futen tė gjithė lumenjtė tė formuar nga degė tė rendit tė parė dhe vetė derdhen nė rendin e III, e kėshtu me radhė deri sa pėrfundon nė det.
Rrjet lumor insekuent/insequent drainage
Rrjet lumor qė ėshtė zhvilluar mbi sipėrfaqe morfologjike aktuale, por qė duket se reflekton njė zhvillim tė rastit. Nuk ėshtė nė pėrputhje me strukturat morfologjike sipėrfaqėsore dhe nuk kontrollohet nga ato.
Satelit/satellite
Planet sekondar (dytėsor), i cili rrotullohet rreth njė planeti kry¬esor p.sh. Hėna ėshtė satelit i Tokės. Ajo rrotullohet rreth saj, rreth boshtit tė vet dhe rreth Diellit.
Solifluksion/solifluction
Rrjedhje viskoze gjatė shtratit tė depozitimeve sipėrfaqėsore tė ngopura me ujė, nė zonat e ftohta veēanėrisht kur ēlirohen nga shkrirja mbi tokat ende tė ngrira poshtė tyre.

Stadi i pjekurisė (lumit)/mature stage (of river)
Shkalla e zhvillimit tė erozionit tė njė rrjedhje sipėrfaqėsore (tė lumit). Nė kėtė stad lumi gėrryen shumė pak dhe mė tepėr akumulon materialin e ngurtė qė hynė nė rrjedhje. Nė kėtė rast niveli bazė i erozionit ėshtė shumė i ulėt.
Stadi i rinisė/youth stage
Stadi i parė nė ciklin e evolucionit tė peizazhit dhe dallohet pėr erozion nė thellėsi tė fuqishėm. Struktura fillestare ėshtė ako¬ma veēori dalluese e relievit. Shpatet janė tė pjerrėt, modelimi eroziv ndodh shpejt. Kohėt e fundit ky koncept ėshtė bėrė objekt kritikash.
Shenjė konvencionale/conventional sign
Simbol qė pėrdoret nė hartat me shkallė tė madhe pėr tė treguar njė element tė peizazhit. Mund tė jetė njė germė ose simbol. Shenjat konvencionale pėrmbledhin vijat e kufijve qė ndjekin ose jo tiparet e peizazhit. Hartat kanė njė legjendė qė zėvendėsojnė sim¬bolet konvencionale.
Shkalla e hartės/cartographic scale
Raporti ndėrmjet njė distance tė matur nė hartė dhe distancės qė i korrespondon nė terren. Mund tė shprehet: me fjalė, grafikisht ose me emra.
Talveg/thalweg
1.Vija e pjesės mė tė thellė tė shtratit pėrgjatė rrjedhjes sė njė lumi.
2.Kjo zakonisht ēanė dhe riēanė kanalin e lumit.
Tarracat/terrace
Forma relievi tė sheshta ose pak tė pje¬rrėta, nė shpatet e luginave lumore tė maleve dhe kodrave. Dallo¬hen tre lloje:
1. Tarraca lumore mb etje tė fushave tė pėrmbytura (fundi i shtretėrve) tė mė pashėm tė luginave lumore; kėto ndahen nė dy tipa kryesore: tarraca akumulative dhe erozive, por ka edhe 2-3 tipa tė tjera mė pak tė pėrhapur. Nė lumenjtė e mėdhenj tarracat mund tė arrijnė gjerėsi shumė tė mėdha (deri nė 10 km). Nė Shqipėri janė gjetur nivele tarracash nė gati tė gjithė lumenjtė, por mė tė studiuar janė nė Vjosė, Osum, Devoll, Shkumbin etj.
2. Tarracat detare janė mb etje tė vijave tė vjetra bregdetare, qė i janė nėnshtruar abrazionit. Ato janė formuar gjatė uljeve qė ka pėsuar niveli i detit, sidomos gjatė pliokuaternarit ose lėvizjeve tektonike (epirogjenike tė kores sė Tokės. Nė vendin tonė tarracat detare janė gjetur nė bregun e Jonit nė 2-3 nivele dhe nė sektorėt e kepave tė bregut Adriatik (Tre Porte, Kepi i Lagjit, Rodon). 3. Tarraca liqenore janė formuar nga veprimtaria e dallgėve nė kohėt kur niveli i liqenit ka qenė mė i lartė. Nė brigjet e liqeneve tė Pogradecit (Ohrit) dhe Prespės janė gjetur 3 nivele tarracash nė 900 m, 760 m dhe 670 m lartėsi.
Tokat e lagėta/wetland
Toka, horizonti i tė cilave ėshtė i mbushur me ujė si rezultat i drenazhit tė keq, gjė qė pengon procesin e oksidimit apo ēon nė reduktimin e elementit hekuror. Kanė teksturė argjilore kom¬pakte, ndėrsa struktura e brendshme mungon, pra e njėjta gjė si nė tokat trofike apo nė ato livadhore tė lagėta.
Travertina/travertine
Formacione gėlqerore me shtresa tė holla dhe kompakte. Janė shumė poroze dhe mė boshllėqe. Formohen nga perceptimi bikarbonatit tė kalciumit nė saj tė tretjes qė ushtrojnė ujėrat pėrreth njė burimi nė zonat gėlqerore. Travertinat janė indikator i njė bimėsie shumė tė pasur nė klorofil qė thith CO2. Shpesh Travertina quhen tufe gėlqerore. Nė vendin tonė tipa tė tilla traverinash i gjejmė nė Bėnēė, Borsh, Vjosė, Alpet Shqiptare etj.
Turizėm/tourism
Tėrėsia e veprimtarive humane tė cilat sigurojnė udhėtimet dhe pushimet e njerėzve. Ajo ėshtė veprimtari e shumėllojshme balneare, sportive, kurative, pushuese, historike, qytetare etj. Kemi dhe ekoturi¬zmin qė zhvillohet nė hapėsira mė tė kufizuara, por qė ka njė interes shumė tė veēantė studimor, ekologjik dhe shkencor.
Vą/ford/bas
Pjesa e cekėt nė shtratin e njė lumi, i cili mund tė kalohet lehtė.
Vėrshim/overflow
Dalje e ujit tė lumit apo pėrroit jashtė shtratit tė zakonshėm. Vėrshimi lidhet me sasinė e madhe tė reshjeve qė bien nė pellgun ujėmbledhės tė njė lumi dhe me kohėzgjatjen e madhe tė tyre. Vėrshimi lidhet me shumė faktorė (litologjik, bimorė etj.), por situatat e jashtėzakonshme meteorologjike luajnė rolin kryesor.
Zallishte/gravel
Tėrėsia e gurėve tė pėrpunuar nga ujėrat rrjedhėse, nė pėr¬gjithėsi tė rrumbullakosur, me pėrmasa tė diametrit 2-5 m/m qė ndahen materiale tė imėta, mesatare dhe tė trasha. Disa autorė zallishtet i klasifikojnė nė gurė zalli (diametėr 2 deri nė 10 m/m) dhe guralecėt (10 - 50 m/m). Sipas shkallės Wentorth tė granulometrisė (aplikohet nė SH.B.A) njė guralecė ka pėrmasa qė luhatet nga 4 - 64 m/m. A.N. Strahler i unifikon gurėt me guralecėt (4 - 53 m/m).
Zhvillim i qėndrueshėm/sustainable development
Njė formė zhvillimi e bazuar nė menaxhim tė zgjuar tė burimeve natyrore dhe humane tė cilat duhet tė kenė sukses afatgjatė.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:47   #43
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

BIBLIOGRAFIA:

1.ALIAJ SH,(1995)“Harta Neotektonike e Shqipėrisė (tokė/det) nė shkallėn
1: 200.000” Buletini Shkencor Gjeologjik Nr.2, Tiranė
2. ANASI S.E,(2002) “176 Bimė 176 Mjekė” Shtėpia Botuese “BAĒA” Tiranė
3. DIDA M etj.(2004)“Zonat e Mbrojtura Natyrore Parqet Kombėtare tė
Shqipėrisė” Shtėpia Botuese “ALGRAF” Tiranė
4.KOLEKTIV(1999)–Udhėzues Turistik” Shtėpia Botuese “Gurra” Tiranė
AUTORESH
5. KOLEKTIV(1973) “Klima e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
6. KOLEKTIV(1983) “Hidrologjia e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
7. KOLEKTIV(1980) “Harta gjeologjike e Shqipėrisė” - tiranė
AUTORESH
8. KOLEKTIV(1981) “Harta e Tokave tė Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
9. KOLEKTIV(1984) “Harta Hidrogjeologjike e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
10. KOLEKTIV(1987) “Harta Pyjore e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
11. KOLEKTIV(1990–91) Monografia “Gjeografia e Shqipėrisė” Vol. I-II
AUTORESH Tiranė
12.KOLEKTIV(1995) “Harta Tektonike e Shqipėrisė” - Tiranė
AUTORESH
13.KOLEKTIV(2001) “Fjalori Shpjegues i Termave tė Gjeografisė” - Tiranė
AUTORESH
14.KRUTAJ F(1981) “Malėsia e Kurveleshit” (Vėshtrim fiziko-gjeografik)
(Disertacion) Tiranė
15.KRUTAJ F(1994) “Veēori tė relievit karstik” Revista Studime Gjeografie
Tiranė
16.MEĒAJ N.(1971) “Malėsia e Kurveleshit” (Vėshtrim fiziko-gjeografik”
KRUTAJ F(Diplomė) Tiranė.
17. JAĒE F,(1986)“Malėsia e Dangėllisė” (Vėshtrim fiziko–gjeografik)
(Diplomė) Tiranė
18.MEĒAJ N.(1978) “Tė njohim vendlindjen-Rrethi i Tepelenės” (Vėshtrim
fiziko-gjeografik” Shtėpia Botuese e Librit Shkollor-Tir
19.MEĒAJ N.(1982)“Malėsia midis Vjosės dhe Devollit” (disertacion)- Tiranė.
20.MEĒAJ N,(1999)“Turist Guide” Shtėpia Botuese “Iliar”–Tiranė
21 MEĒAJ N,(2003)“Pellgu i Vjosės” Shtėpia Botuese “Toena”–Tiranė
22 MEĒAJ N,(2003) “Pėrmbytjet nė Shqipėri 1933-2003” Shtėpia Botuese
“Toena” Tiranė
23.MEĒAJ N, (2004) “Gjeografia e Aplikuar” Shtėpia Botuese “Toena”–Tiranė
24 MEĒAJ N etj.(2004) “Qarku i Kukėsit” Shtėpia Botuese “Toena” Tiranė
25.MESERELI B,(2000) “Mountains of the World”–Tourism and Sustainable Mountain Development, Suiss. Agency for Development
and Cooperation
26.PRIFTI K,(1984) “Gjeomorfologjia e luginave lumore tė Vjosės, Osumit dhe
Devollit” (disertacion)–Tiranė
27.PRIFTI K,(1987) “Gjeomorfologjia e luginave tona lumore” Studime Gjeog.
MEĒAJ N, Nr. 2 Tiranė
28.SCHUMM H,(1972) “River morphology”–New York
30.SESTINI A,(1943) “Albania”
31,SKENDAJ Z,(1983) “Veēoritė morfometrike tė rrjetit lumor tė Shqipėrisė” (Disertacion) Tiranė
32.XHEMALAJ XH,(2000) “Vlerėsimi i pellgjeve ujėmbledhėse tė Shkumbinit dhe
DAJA SH, Vjosės” Tiranė
LIPO S,
MUKELI P,
33.ZDRULI P,(2001) “Th soils maps of the Vjosa river basin at a scale 1: 25.000”
Tiranė
34.ZEQO A,(1987) “Grupimi gjeologo–inxhinierik i tipave tė luginave tė lumenjve pėr projektimin dhe ndėrtimin e hidrocentraleve
me diga tė larta” Ndėrtuesi Nr, 2 - Tiranė
Ndėrtuesi Nr. 2 - Tiranė

A. Zėra tė mėdhenj: 32 gjithsej


ZĖRAT E FJALORIT ENCIKLOPEDIK


1.Pozita gjeografike, kufijtė, madhėsia (M)18. Progonati (M)
. 2. Pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm (M)19. Gusmari (M)
3. Shpellat karstike (M)20. Nivica (M)
4. Mali i Gribės (M)21. Rexhini (M)
5. Mali i Ēipinit (M)22. Lekdushi (M)
6. Temperaturat e ajrit (M)23. Golemi (M)
7. Reshjet atmosferike (M)24. Kolonja (M)
8. Hidrografia (M)25. Picari (M)
9. Burimet karstike (M)26. Kaparjeli
10. Tokat (M)27. Kuēi (M)
11. Bimėsia (M)28. Bolena (M)
12. Kafshėt e egra (M)29. Kallarati (M)
13. Biodiversiteti (M)30. Vėrmiku (M)
14. Turizmi malor (M)31. Fterrė (M)
15. Zgjidhjet strategjike (M)32. Ēorraj (M)
16. Fjalorth (M)
17. Qendrat e banuara (M)

B. Zėra tė mesėm: 30 gjithsej

1. Fushat karstike
2. Shpella e Lekė Petės (m)
3. Mali i Trushnicės (m)
4. Mali Buza e Bredhit
5. Lugina e Bėnēės (m)
6. Kanioni i Gurrės sė Progonatit (m)
7. Kanioni i Nivicės (m)
8. Mali i Kėbusit (m)
9. Mali i Gjeshnikoshit (m)
10. Mali i Bogonicės (m)
11. Lugina e Fterrės (m)
12. Lugina e Vėrmikut (m)
13. Lugina e Shushicės (m)
14. Klima (m)
15. Era (m)
16. Lumi i Bėnēės (m)
17. Lumi i Vėrmikut (m)
18. Zonat e mbrojtura (m)
19. Erozioni (m)
20. Turizmi lumor (m)
21. Llojet e turizmit (m)
22. Turizmi malor dhe e ardhmja
23. Treguesi shqip dhe latinisht i emrave tė bimėve spontane qė gjenden nė Fjalorin Enciklopedik tė Kurveleshit (m)
24. Kafshėt e egra, shpendėt, zvarranikėt, amfibėt, insektet (m)
25. Veēori tė pėrgjithshme tė klimės (m)
26. Pragjet e temperaturave (m)
27. Bora (m)
28. Breshri dhe vesa (m)
29. Era lokale (m)
30. Brezi i shkurreve mesdhetare (m)

C. Zėra tė vegjėl: 156 gjithsej

1. Kurveleshi i Sipėrm (v)25. Ndėrtimi gjeologjik (v)
2. Fusha karstike e Golemit (v)26. Litologjia (v)
3. Fusha karstike e Progonatit (v)27. Tektonika (v)
4. Karsti nėntokėsor (v)28. Tėrmetet (v)
5. Sterra e Trėndafilit (v)29. Paleogjeografia (v)
6. Qafa e Luadhit (v)30. Pasuritė minerale (v)
7. Qafa e Kreshtės (v)31. Mermeri (v)
8. Qafa e Gurit tė Ēpuar (v)32. Shkėmbinjtė sedimentarė (v)
9. Maja e Kėndrevicės (v)33. Shkėmbinjtė gėlqerorė (v)
10. Maja e Tartarit (v)34. Travertinat
11. Liqeni i Kacojthit (v)35. Rėra dhe zhavorri (v)
12. Mali i Thatė (v)36. Relievi (v)
13. Maja e Bejkės (v)37. Energjia e relievit (v)
14. Qafa e Gusmarit (v)38. Copėtimi horizontal i relievit (v)
15. Gryka e Zhurit tė Kuēit39. Tipat gjenetike tė relievit (v)
16. Qafa e Rehovės (v)40. Kurveleshi i Sipėrm (v)
17. Mali i Pusit (v)41. Pllaja karstike e Kurveleshit tė Sipėrm (v
18. Kurveleshi i Poshtėm (v)42. Fushat karstike (v)
19. Lugina e Zhurit tė Kuēit (v)43. Fusha karstike e Golemit (v)
20. Mali Ēorraj (v)44. Fusha karstike e Progonatit (v)
21. Lugina e Kudhėsit (v)45. Karsti nėntokėsorė (v)
22. Lugina e Kaparjel
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:48   #44
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

EMRA OBJEKTESH KARAKTERISTIKE TE KURVELESHIT

Zėrat

Bravare (cangadhe)
Brezi,
Bucela
Cylja dyjare
Pipėza
Dybeku (tundėsi)
Ēokane
Flokate
Furka
Fustanella
Fyelli
Guna
Gurra
Gurra e Progonatit
Kėmborė
Kope
Kostumi karakteristik me fustanellė
Linja
Llabane
Magje
Nomeja
Opingat
Pėrēor
Poture
Qen stani
Qylafi
Stanari
Stani
Shajaku
Sharku
Shtrunga
Tirqe.
Xhamadan,
Vegja
Vedra
Voza
Zilja
Zhapa

Zbėrthimi i zėrave

Bravare (cangadhe). Tufė e vogėl bagėtish, e shkėputur nga kopeja e madhe, qė mbahej pranė shtėpisė pėr tė siguruar nevojat minimale tė familjes me qumėsht e mish kur kopeja shtegtonte nė meratė dimėrore, por edhe nė verė, kur stani ishte larg shtėpisė. Zakonisht, pėrzgjidheshin ato bagėti qė nuk kishin qengja (kecėr) ose qė kishin pak qumėsht. Nė kėtė rast quheshin cangadhe. Duke qenė se ishin tė pakta nė numėr, ato ruheshin nė mėnyrė tė pėrbashkėt nė bazė fshati a mėhalle.

Bucelė. Enė e drunjtė pėr mbartjen e ujit nga gurra e fshatit nė shtėpi. Ka pėrmasa tė vogla, nė formėn e njė fuēie, e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta dhe e pėrforcuar me rrathė hekuri a druri. Nė qendėr ka lėfytin nga ku mbushet me ujė dhe njė brimė tė vogėl pėrbri. Zakonisht, ujėt mbartej nė krahė nga gratė dhe mė rrallė me kafshė. E mban ujin tė ftohtė dhe i jep aromėn e drurit.
(XH. Ē.)

Culė dyjare. Vegėl muzikore popullore e pėrhapur gjerėsisht nė Labėri, sidomos nė Kurvelesh, nė Dukat, Mesaplik dhe nė Kardhiq. Pėrdoret kryesisht nga barinjtė. Sipas tė dhėnave arkeologjike, datohet qė nė shekullin VI-V p.e.r. nė Ilirinė e Jugut. Pėrgatitet prej druri arre, bushi, panje. Pėrbėhet nga dy fyej tė gdhendur nė njė copė tė vetme druri me trajtėn e shkronjės “A”. Ėshtė njė zhvillim i mėtejshėm i fyellit tė zakonshėm me sqep. Tingujt i nxjerr njėsoj si fyelli, duke i fryrė. Gjatėsia e tij shkon nga 25–55cm. Ėshtė vegėl polifonike: fyelli i djathtė ka 4 vrima sipėr dhe njė prapa ndėrsa fyelli tjetėr ka nga ana e pėrparme vetėm tri vrima paralele mė tė tytės tjetėr. I pari pėrdoret pėr tė luajtur melodinė dhe i dyti pėr kontramelodinė. Repertori i culės dyjare lidhet me tema te thjeshta e tė shkurtra kėngėsh e vallesh tė njohura si dhe me tema tė marra nga vajtimet e grave. Nė pjesėn e pėrparme tė dyjares gdhendeshin figura kafshėsh e shpendėsh, si shqiponja, sorkadhi, dreri me brirė tė degėzuar; figura njeriu, me zbukurime tė shumta; figura gjeometrike, si katrorė, drejtkėndėsha, trekėndėsha, rrathė, vija tė pėrthyera. Si mjet pune pėr kėto zbukurime dhe pėrgatitjen e culės dyjare shėrbente biēaku si dhe tryela pėr tė hapur vrimat e fyejve.
(FESH, f. 145, me ndryshime)

Bilbil. Vegėl frymore qė pėrgatitet nga degėt e njoma dhe jo fort tė holla tė shelgut a lofatės zakonisht nė periudhėn e pranverės, duke e prerė nė formė unaze lėkurėn e pjesės qė do tė bėhet pipth dhe duke e hequr pasi zbutet me tė goditura. Pastaj druri tė cilit iu hoq lėkura pritet nė formėn e duhur pėr tė prodhuar zė dhe rivendoset nė tė lėkura e hequr dhe e pėrshtatur. Pėrdoret gjerėsisht nga fėmijėt, tė cilėt e bėjnė vetė.
(XH. Ē.)

Pipėz. Njė formė mė e thjeshtėsuar e bilbilit qė pėrgatitet me kashtėn e thekrės, tė grurit apo me lėkurėn e degėve tė holla tė fikut. Pipėza mė tė thjeshta bėhen edhe me fletėt e qepės, qė priten nė madhėsinė 4–6 cm. Pėrgatitet nga vetė fėmijėt.
(XH. Ē.)

Dėrstilė. Pajisje prej druri, e pėrbėrė nga disa krahė dhe nga njė rreth me lopata tė gjera qė vihen nė lėvizje me forcėn e ujit dhe pėrplasen njėra pas tjetrės mbi shajakun, velenxėn etj. tė punuar nė avlėmend pėr t‘i ngjeshur dhe pėr t’i pushėzuar e bėrė mė tė buta nė pėrdorim. Pajisja e dėrstilės vendosej nė njė ndėrtesė tė pėrgatitur posaēėrisht (nė dėrstilė) buzė lumenjve e pėrrenjve, ku uji vinte me rrėmbim dhe vinte nė veprim lopatat. Zakonisht, dėrstilat ishin me bazė fshati dhe ngriheshin pranė mullinjve tė blojės sė drithėrave apo edhe nė vende tė posaēme.
(XH. Ē.)

Dybek (tundės). Enė nė formė rrethore prej listelash druri tė kapura me rrathė metalikė apo edhe prej degė a lėkurė pemėsh, e gjatė dhe e gjerė nė pjesėn fundore e mė e ngushtė nė krye. Nė dybek rrihet qumėshti i bagėtisė dhe nxirret gjalpi. Qumėshti rrihet me tundės, njė shkop njė pėllėmbė mė tė gjatė se lartėsia e dybekut dhe qė nė fund ka njė dėrrasė tė rrumbullakė, pak mė tė ngushtė se gjerėsia e grykės sė dybekut, qė quhet filiq. Dybeku mund tė jetė dybek shtėpie dhe stani. Dybeku i stanit ėshtė mė i madh.
(XH. Ē.)

Ēokane. Kėmborė e vogėl dhe e shtypur nė tė dy anėt. Pėrdoret gjerėsisht nė kopetė e dhenve, tė dhive, por edhe nė kafshėt e ngarkesės (mushka, gomarė etj.). Ėshtė e lehtė nė tė mbajtur dhe lėshon tinguj kur bagėtia ėshtė nė lėvizje edhe gjatė kohės qė kullot. Tingujt e ēokaneve shėrbejnė si sinjal pėr tė treguar se ku ndodhen bagėtia dhe kullotin apo mėrxejnė.
(XH. Ē.)

Flokate. Veshje e hershme prej lėkure bagėtish, pa mėngė, me lesh tė bardhė e me thekė nga brenda, qė pėrdorej nė kohė tė ftohtė pėr tė mbajtur ngrohtė. Ka formėn e njė xhupi dhe vishet mbi rrobat e pėrditshme. Nė tė shkuarėn, ajo ishte pjesė e rėndėsishme e pajės qė i dėrgohej nuses nga familja e burrit, tė cilėn ajo e vishte nė ditėn e ēuarjes sė rrobave dhe e mbante deri ditėn e martesės.
(XH. Ē., R. M.)

Furkė. Mjet prej druri pėr tjerrjen (kthimin) e leshit tė bagėtisė nė fill (gjalmė). Ėshtė nė formėn e njė dėrrase me gjerėsi 4–5 cm e gjatėsi 50–70 cm qė pėrfundon me dy degė nė krye nė formėn e shkronjės “U” ose tė bashkuara duke marrė formė vezake, me 2–3 dhėmbėza nė vendin ku ndahen dy degėzat, pėr tė vendosur shtėllungėn e leshit. Pėrdoret nga gratė. Bishti i furkės vendoset nė brez nė njėrin krah, me mollėzat e gishtave tė krahut ku ėshtė vendosur furka leshi kthehet nė fill dhe me dorėn tjetėr, nėpėrmjet boshtit (thupėr druri), fija dridhet dhe mblidhet nė tė nė formė lėmshi vezak.
(XH. Ē.)

Fustanellė. Pjesė karakteristike e kostumit kombėtar tė burrave kryesisht nė Shqipėrinė e Jugut dhe nė Labėri e Kurvelesh qė zėvendėsoi te burrat linjėn (shih). Dokumentohet qė nė lashtėsi me disa gjetje arkeologjike tė shekullit IV–III p.e.r. Fustanella ėshtė pėrdorur gjerėsisht deri nė fund tė shekullit XIX dhe pastaj nė Labėri e Kurvelesh u zėvendėsua me poture tė leshta (shih) ose pantallona qillota. Fustanella ka formėn e njė fundi tė gjerė me shumė pala (kinda) nė formė trapezi, tė qepura sė bashku e me rrudha tė dendura tek beli. Bėhet prej pėlhure tė bardhė prej pambuku e liri, por edhe prej humaije tė fabrikuar. Kostumi me fustanellė pėrbėhet nga kėmisha, fustanella qė zbret deri nėn gjunjė, tirqit (prej shajaku tė bardhė) qė mbulojnė kėrcinjtė, brezi, jeleku (shih) e xhamadani (shih). Kaēakėt dhe luftėtarėt e lirisė kanė mbajtur edhe fustanella nė ngjyrė tė murrme dhe tė zezė qė ishin disi mė tė shkurtra.
(Xh. Ē., R. M.)

Fyell. Vegėl muzikore popullore me frymė e pėrdorur gjerėsisht nė Kurvelesh dhe e njohur si vegėl e barinjve. Nė trevat shqiptare njihet kryesisht si cula e Labėrisė dhe dallon prej fyellit qė pėrdoret nė trevat veriore, sepse nuk ka bilbil. Tingulli prodhohet duke e vėnė culėn pjerrtas te buzėt dhe duke fryrė nė tė, ndėrsa gishtat vendosen tek vrimat, qė ndodhen nė pjesėn e fundit tė saj; melodia krijohet duke hapur dhe mbyllur vrimat. Me tė luhen bukur tingėllima e zileve dhe e kėmborėve tė bagėtisė gjatė kullotjes, vajtimet e grave apo motive kėngėsh tė mirėnjohura. Figurat muzikore dhe emėrtimet e pjesėve instrumentale pėr fyellin lidhen me mjediset blegtorale. Pėrdoret kryesisht nga burrat. Tė njohura janė meloditė “Dhėntė nė mėrxim“, “Dhėntė te burimi”. Ndėrtohetj nga vetė fshatarėt prej druri tė bushit, tė panjės, tė arrės. Nė kohė mė tė vona e deri nė ditėt tona, ndėrtohet edhe me gyp metalik bakri ose alumini. Ėshtė mjet shoqėrues i ēobanit nė vetminė e tij baritore.
(FESH)

Gunė. Veshje e sipėrme mė e hershme dimėrore prej leshi dhie, zakonisht e baritu tė dhive. Ka formėn e njė manteli qė hidhet krahėve. Duke mos lejuar futjen e ujit, mbron bariun nga lagia. Anash ka dy mėngė por nė to, pėr lehtėsi pėrdorimi e veprimi, nuk futen krahėt. Nė krye (nė shpinė) ka njė kaēulle qė vendoset nė kokė kur bie shi. Guna e Kurveleshit paraqet variantin mė tė thjeshtė e mė primitiv tė saj dhe tepėr tė ngjashėm me variantin qė paraqet Pukėvili nė skicėn e ushtarit shqiptar. Mė vonė, guna u dyzua me sharkun (shih).
(Xh. Ē.)

Gurrė. Vend ku buron ujė me shumicė, zakonisht nė njė rrėzė mali a shkėmb, nga e ka fillesėn njė pėrrua a lumė: Nė Kurvelesh, zakonisht, gurra ka pranė qendrave tė banuara, si Gurra e Progonatit (shih), e Gusmarit etj. Uji i tyre pėrdoret pėr tė pirė, pėr bagėtinė dhe pėr ujitjen e tokave.
(Xh. Ē.)

Gurra e Progonatit. Pėrrua nė Kurveleshin e Sipėrm pranė fshatit Progonat (nga e merr edhe emrin), degė e djathtė e l. Bėnēės, me gjatėsi rreth 6 km, me luginė tipike karstike, me pragje e ujėvara tė shumta. Ka shtrat tė ngushtė e tė thellė nė formė kanioni, me gjerėsi 6–10 m dhe thellėsi qė nė mjaft raste i kalon tė 150 m e ēan gėlqerorėt e kretakut. Gjatė njė pjese tė rrugės gurra humbet nėn tokė. Ujėvara me e madhe dhe mė e bukur ėshtė ajo e Peshturės, me lartėsi tė pėrgjithshme 25–30 m. E gjithė ujėvara ndahet nė dy pragje tė vogla. Nė fillim, ujėt bie nga njė lartėsi prej 10–12m, bėn njė rrugė tė shkurtėt tė drejtė 2–3 m dhe pastaj bie nė pragun e dytė 12–15 m. Qė kėtej, lumi ndahet nė dy degė. Dega e majtė ka ēarė shkėmbin duke formuar njė “urė” tė gurtė karakteristike.
(FESH)

Kėmborė. Mjet tingėllues prej metali, zakonisht nė formė tė rrumbullakėt a shpatuke, me grykė tė ngushtė e mesin mė tė gjerė e me gjuhėz, qė u varet bagėtive nė qafė me njė rreth tė pėrgatitur me lėndė drusore ose prej lėkure. Kėmborėt janė tė madhėsive tė ndryshme. Kėmborėt e mėdha, qė zakonisht u vihen nė qafė deshve apo cjepve, quhen bybe ose byqe. Nė kope tė mėdha me dhen mbaheshin desh ose edhe cjep pėrēorė, qė i prijnė kopesė gjatė lėvizjes. Nė pėrbėrje tė kopesė pėrdorim mė tė gjerė ka kėmbora e vogėl, ēokania (shih).
(FGJSH)

Kėrrabė. Mjet ndihmės dhe i pandarė karakteristik prej druri i bariut kurveleshas. Ėshtė nė formėn e njė shkopi tė gjatė rreth 1,70 m dhe nė skajin e sipėrm ka tė vendosur njė pjesė metalike nė formė tė harkuar, nga e merr edhe emrin kėrrabė. Kėrrabėn ēobani e mban gjithmonė me vete pėr t’u mbėshtetur, pėr tė ngacmuar bagėtinė. Pjesėn metalike tė harkuar e pėrdor pėr tė kapur mė me lehtėsi pėr kėmbe bagėtinė.
(Xh. Ē.)

Kope. Tufė e madhe bagėtish, zakonisht tė imėta qė kullosin sė bashku, tė ruajtura nga njė bari, i shoqėruar me 1–2 qen stani. Njė kope pėrbėhet zakonisht nga 200–300 kokė bagėti. Ato mund tė jenė kope me dhen (dhi) pėlla, shterpa, me shelegė apo edhe me desh. Deri nga gjysma e parė e shekullit XX, nė Kurvelesh kishte edhe kope me kafshė tė trasha (pela, kuaj) hergjele qė kishin nga 20–30 e mė shumė krerė. Kur njė familje kishte disa kope bagėtish, personi qė i administronte ato quhej ēelnik.
(Xh. Ē.)

Kostumi karakteristik me fustanellė. Veshje e hershme karakteristike e burrave e cila, sidomos nė shek. XIX–XX, ka pėsuar ndryshime nė elemente tė saj. Kostumi karakteristik me fustanellė pėr Kurveleshin pėrbėhej nga: qylafi (shih), fustanella (shih), tirqit ose kalcat (shih), brezi i leshtė, jeleku ose xhamadani (veshje e sipėrme prej shajaku, zakonisht pa mėngė dhe i hapur pėrpara, i qėndisur) dhe opingat (shih). Kostumet karakteristike nė ditėt e sotme pėrdoren kryesisht nga grupet polifonike tė trevės sė Kurveleshit dhe tė mbarė krahinės sė Labėrisė.
(Xh. Ē.)

Linjė. Veshje grash e hershme nė Kurvelesh pėr burra dhe pėr gra, e ngjashme me njė variant tė veshjes ilirike qė shihet nė figurėn e gruas sė Dimalit dhe tė mjeshtrit ilir tė Drashovicės. Kishte formėn e njė kėmishe tė gjatė dhe nga fundi mė e gjerė prej pėlhure liri a gjineshtre etj. qė pėrdorej si veshje e jashtme, duke luajtur rolin e fustanit tė sotėm. Pėr gratė, ajo zgjatej deri nė fund tė kėmbėve, ndėrsa pėr burrat deri nė kėrci, tė cilėt kėta tė fundit i mbulonin me kalca apo tirqe. Pas pushtimit osman, linja u kthye nė veshje tė brendshme Krahas linjės, sikurse ėshtė dokumentuar qė nė shek. V–IV p.e r. nė figurėn e njė gruaje qė arkeologėt e quajnė “vajza e Vlorės”, pėrdorej edhe njė fund prej leshi ose liri. Ky i fundit u zėvendėsua mė vonė me njė fund tjetėr kėmishe tė gjerė e me shumė pala, me fustanellėn (shih).
(Xh. Ē.)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:49   #45
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

Llabane. Pjesė e veshjes sė kurveleshasit e thurur prej leshi, zakonisht dhie, e qepur nė anėn e sipėrme dhe e hapur nga pėrpara dhe ana e poshtme. Hidhet nė kokė duke mbuluar supet e shpatullat pėr t’i mbrojtur nga shiu, kur nuk pėrdoret guna (sharku). Ėshtė shumė e ngjashme me llabanen qė shihet nė bustin e njė gruaje tė zbuluar nė qytetin Dimal.
(Xh. Ē., R. M.)

Magje. Pajisje e hershme shtėpiake pėr pėrgatitjen e brumit tė bukės. Ndėrtohej prej pjese trungjesh tė trasha druri duke e ngrėnė nga brenda dhe duke i dhėnė formėn e govatės. Nė pėrmasa mė tė mėdha, magjja pėrdorej edhe pėr tė larė rrobat nė gurra a pėrrenj.
(Xh. Ē.)

Nome. Vend i mbrojtur nga era dhe koha e keqe ku pushon bagėtia. Nomeja parapėrgatitet, sipas rastit, me thurje degėsh, mure apo edhe e mbuluar. Nomeja ėshtė verore nė mal, kryesisht me njė rrethim tė thjeshtė, dhe dimėrore nė vėrri, e pajisur pėr mbrojtjen e bagėtisė edhe nga koha e keqe, sidomos shiu dhe dėbora.
(Xh. Ē.)

Opinga. Pjesė e kostumit karakteristik kurveleshas. Zinte vendin e kėpucės sė sotme. Ka pasur shtrirje tė gjerė nė gjithė trevat shqiptare dhe, mbėshtetur nė tė dhėnat arkeologjike, njihet qė nė shekullin V–IV p.e.r. si element i kulturės ilire. Opinga bėheshin vetėm prej lėkure, qė rrudhej sipas formės sė kėmbės dhe shtrėngohej nė tė me gjėlmitra prej leshi. Nė majė tė kėpucės, te pjesa e mbledhur e lėkurės, vendosej njė xhufkė me fije leshi nė formė tufe.
(FESH)

Pėrēor. Dash ose cjap qė i prin kopesė sė bagėtisė. Zakonisht ēdo kope dhensh a dhish kishte njė dash apo cjap tė cilit i varej zile e madhe apo kėmborė (bype). Nė kope dhensh, si pėrēorė, familje tė mėdha e me traditė mbanin 7 cjep tė zgjedhur, tė cilėve u varnin nė qafė zile (shih), secila me tingėllim tė veēantė.
(Xh. Ē.)

Poture leshi. Pantallona tė pėrgatitura prej leshi qė zėvendėsuan masivisht fustanellėn nė Kurvelesh nė fundin e shekullit XIX. Ato ishin mė tė gjera nė krye duke u mbajtur pėr mezi me ushkur prej fijesh leshi dhe zgjateshin duke u ngushtuar deri nė gjunjė, ku lidheshin pėr kėrciri me gjėlmitėr tė ndryshėm. Pjesa e poshtme e kėrcirit mbulohej mė tirq ose kalca.
(Xh. Ē., R. M.)

Qen stani. Kafshė shtėpiake mishngrėnėse e zbutur nga njeriu. Qentė qė shoqėrojnė bariun nė ruajtjen e stanit dhe tė bagėtive, quhen qen stani. Ata janė zakonisht me trup mė tė madh, tė racės, paralajmėrues tė rrezikut me tė lehurat e tyre (pėr njerėz, kafshė tė ndryshme, tė huaj qė afrohen nė stan a kope) si dhe qen sulmi (mbi kafshėt e egra qė mund tė kėrcėnojnė apo bien nė kope). Qeni ėshtė shok besnik i bariut nė vetminė e tij baritore, qė e ndihmon atė tė ruajė kopenė, nė kthimin e anės sė dhėne, nė udhėheqjen e kopesė nė shtegtime etj. Pėr kėto, bariu pėrkujdeset pėr tė, e pėrkėdhel me dhembshuri dhe ai e kupton edhe nė mimikė, zė apo gjest se ēfarė kėrkon bariu prej tij.
(Xh. Ē.)

Qylaf. Pjesė e kostumit karakteristik kurveleshas e cila vihej nė kokė. Lloj festeje prej plisi (bėhet me lesh deleje tė ngjeshur disa herė duke e lagur me ujė tė ngrohtė e duke e fėrkuar me sapun), e zgjatur nė formė konike qė nė pjesėn e sipėrme ngushtohet deri nė bashkim dhe pėrfundon me njė bisht tė vogėl nė majė. Pėrdorej nė gjithė trevėn e Labėrisė nga fshatarėsia. Mė karakteristike ėshtė pėr krahinėn e Kurveleshit. Nė kohėn e sotme ėshtė zėvendėsuar zakonisht me kasketė. Edhe sot e mbajnė burra tė moshuar dhe pėrdoret gjerėsisht nga grupet polifonike labe.
(Xh. Ē.)

Stanar. Njerėzit qė qėndrojnė nė stan dhe pėrkujdesen pėr ruajtien e mbarėshtimin e bagėtisė dhe pėrpunimin e bulmetit. Zakonisht, burrat merren me ruajtjen e mbarėshtimin e kopeve (pėlla, shterpa) dhe quhen edhe bari (ēoban) i stanit. Gratė quhen stanare dhe qėndrojnė nė stan duke u kujdesur pėr pėrpunimin e bulmetrave dhe ruajtjen e tyre dhe pėr jetesėn e njerėzve nė stan. Nė Kurvelesh, si edhe nė Labėri, gratė nuk shkojnė baresha (si nė Veri tė Shqipėrisė) pėr tė ruajtur kopenė. Kur ndonjė familje nuk ka meshkuj, bravaret (shih), mund t’i ruajė edhe njė grua e moshuar.
(Xh. Ē.)

Stan. Vend i parapėrgatitur nė mal apo vėrri pėr jetesėn e stanarėve (barinjve, dhe tė familjarėve tė tyre qė merren me bagėti). Nė stan zakonisht ka dy kasolle, njėra pėr stanarėt dhe tjetra pėr ruajtjen e produkteve e nėnprodukteve tė bulmetit. Stani, nė varėsi nga koha, ėshtė stan veror (nė mal) dhe dimėror (nė meranė dimėrore). Zakonisht, ngrihet nė qendėr tė kullotės, por duhet tė ketė edhe kushte tė pėrshtatshme jetese, sa mė pranė ujit tė pijshėm. Nė stan shėrbejnė stanarėt (shih)
(Xh. Ē.)

Shajak. Stof leshi i trashė dhe i ashpėr qė pėrgatitej nė vegjė nė ēdo familje kurveleshase pėr veshjet e sipėrme. Zakonisht, shajaku pėrpunohej nė dėrstilė (shih) pėr tė fituar ngjeshjen dhe pushėzimin e duhur dhe zbutur nė mėnyrė qė tė pėrshtatej pėr veshjen e sipėrme. Pėr pėrgatitjen e shajakut, thuajse ēdo familje kishte industrinė tekstile primitive, duke filluar nga lėnda e parė (leshi) krehrat pėr krehjen e leshit, furka, boshti, vegja (avlėmendi) si dhe dėrstilat e pėrbashkėta pėr rrahjen e tij si fshat apo mėhallė.
(Xh. Ē., R. M.)

Shark. Veshje e hershme dimėrore e jashtme e bariut. Ėshtė nė ngjyrė tė zezė, me lesh deleje, punuar trashė e dendur dhe me thekė nga jashtė pėr tė kulluar ujėt, mė i ngushtė nė supe dhe shumė i gjerė nė fund. Ka formėn e mantelit qė hidhet krahėve, pa mėnga. Ėshtė futur nė Kurvelesh nė mesin e shekullit XIX krahas gunės e mė sė shumti duke e zėvendėsuar atė. Nė verė, barinjtė e pėrdorin si mbulesė, duke u mbėshtjellė me tė.
(Xh. Ē.)

Shtrungė. Vend i rrethuar me mjete rrethanore ku futen bagėtia pėr t’i mjelė. Nė krye tė shtrungės lihet njė shteg i hapur, me dy gurė anash qė quhet syri i shtrungės. Nė syrin e shtrungės ulen dy mjelės (barinj), tė cilėt i kalojnė bagėtitė pėlla njė e nga njė duke mjelė qumėshtin nė vedėr (shih). Zakonisht, njė fėmijė nget (shtyn) dhėntė pėr tė hyrė me radhė nė syrin e shtrungės. Nė stanin malor, nė mėngjes, bagėtia, pasi dalin nga shtrunga, shkojnė nė tėndė (vend me hije i mbuluar me mjete rrethanore, zakonisht me fier) pėr tė mėrzyer gjatė vapės.
(Xh. Ē.)

Talėr (kade). Enė prej druri e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta tė bashkuara vertikalisht me rrathė hekuri a druri, zakonisht me grykė tė hapur e me kapakė, qė shėrben pėr tė mbajtur bulmetra e nėnprodukte tė tij dhe drithė.
(Xh. Ē.)

Vegjė. Tezgjah prej druri, me katėr kėmbė dhe me pajisjet e nevojshme pėr pėrgatitjen e shajakut pėr veshje, shtrojė, mbulojė, qilima etj. prej leshi nė Kurvelesh. Pėrdorej nga njė njeri i vetėm dhe ishte pjesė e pajisjeve tė ēdo familjeje.
(Xh. Ē.)

Vedėr. Enė prej druri, me grykė tė gjerė e me njė vesh mbi rrethorin e sipėrm, jo mė e lartė se 50 cm. Ndėrtohet prej dėrrasash tė ngushta nė pozicionin vertikal e tė bashkuara me rrathė hekuri a druri. Vedra pėrdoret nė shtrungė pėr tė mjelė bagėtinė ose edhe pėr tė ruajtur bulmetin mė pas. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX u futėn gradualisht edhe vedra tė ndėrtuara prej llamarine, me dy doreza anash.
(Xh. Ē.)

Vozė. Enė druri e madhe dhe e rrumbullakėt e me pjesėn qendrore (barkun) mė tė gjerė (gryka dhe fundi mė tė ngushtė), e ndėrtuar me dėrrasa tė ngushta dhe tė bashkuara me rrathė metalikė ose druri. Ėshtė ena kryesore pėr mbajtjen e ruajtjen e nėnprodukteve tė bulmetit nė stan. Vozat janė sipas llojit tė nėnproduktit (djathė, gjizė etj.).
(Xh. Ē.)

Zile. Mjet prej tunxhi, nė formėn e njė kambane fare tė vogėl dhe me gjuhėz, qė nxjerr tinguj dhe qė zakonisht u varet dhive nė qafė me rrathė tė pėrgatitur prej druri ose prej lėkure. Zilet janė tė madhėsive tė ndryshme. Pėr cjeptė e kopesė (shih kėmborė), sipas pėrmasave zgjidhen 7 zile qė pėrkojnė me notat muzikore dhe qė kur bien nė tė njėjtėn kohė. pėrbėjnė njė ansambėl. Zilet e mėdha zakonisht u varen cjepve pėrēorė tė kopesė. Tingujt e ziles janė mė tė fuqishėm se tė ēokanes (shih) dhe zakonisht pėrdoren nė kopetė e dhive pėr lehtėsi kontrolli nga bariu, pasi ato gjatė kullotės shpėrndahen mė tepėr dhe kullosin nė zona tė mbuluara me shkurre.
(Xh. Ē.)

Zhapa, veshje e hershme ilire (nė vend tė kėpucėve tė sotme) e kurveleshasve deri nga fillimi i shekullit XX. Ato ndėrtoheshin prej lėkure lope tė argasur ose tė paargasur, mblidheshin rreth kėmbės me rripa lėkure ose mė gjėlmitėr qė pėrfundonin nė qaftė tė kėmbės, ashtu siē i shohim te ilirėt. Nė kohėt mė tė reja zhapat u zėvendėsuan me shollė qorsele.
(R. M.)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:50   #46
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Re: Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

Kallarati.

Fshat i K. Poshtėm, pjesė e komunės sė Vranishtit tė rrethit tė Vlorės (JP), nė tė dy anėt e rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės. Kufizohet nga lindja me Bolenėn, nga jugu me Kuēin, nga perėndimi me Pilurin dhe Himarėn, kurse nga veriu me Vranishtin. Kallarati ka njė sipėrfaqe me gjithė tokat bujqėsore dhe kullotat prej 30 km². Tokat e bukės shtrihen kryesisht nė tė dy anėt e lumit tė Shushicės dhe nė zonėn kodrinore. Kodrat zėnė rreth 50% tė sipėrfaqes sė territorit tė tij. Ėshtė fshati mė i ulėt i gjithė Kurveleshit, nė nė lartėsinė mesatare 354 m mbi nivelin e detit. Si rrjedhim, ka njė klimė jo tė ashpėr, qė ftohet vetėm kur fryjnė era e lindjes ose garbia nga qafa e Shėngjergjit.

Emri i fshatit pėrmendet pėr herė tė parė nė defterin osman tė vitit 1432 nė trajtėn Ka(l)lojrat e mė 1507 Kiljorat, pastaj Calojerates nė dy letra, njėra dėrguar papės mė 1581 dhe tjetra careshės sė Rusisė mė 1759. Prapashtesa -at, njė prapashtesė e vjetėr iliro-shqiptare pėr emra fisesh, ka pushuar sė pėrdoruri qysh prej kohėsh shumė tė vjetra. Kjo do tė thotė se kemi tė bėjmė me njė fshat tė fillimit tė mijėvjeēarit tė dytė, tė njė moshe me Zhulatin e Papa Zhulit apo Progonatin e Progonit. Sa i pėrket pjesės tjetėr kallar-, kjo sot nuk ngjan me ndonjė fjalė tė shqipes. Por trajta Calojerates e dokumentit italian, e cila pėrsėritet edhe nė dokumentin grek tė 1759-ės, tė shpie te rrėnja kallojer. Nė Kallarat, me kėtė emėr quhen larvat e zeza me bisht tė bretkosės; por tek arbėreshėt e Italisė kjo rrėnjė del si emėr personi dhe si mbiemėr. Pra, Kallarat do tė thotė pasardhės i Kallojerit, qė ėshtė themeluesi i fshatit.

Fillimisht, fshati ka qenė i vendosur nė Kunjovė (shih), ēka dėshmohet nga toponime tė tilla, si Qafa e Kallarate dhe Arat e Gjokone. Sipas njė kėnge tė vjetėr, ka qenė njė fshat i madh, me dyqane e me xhami. Mė vonė, u shpėrngul nė rrėzė tė malit tė Bogonicės (shih), nė vendin e quajtur rrėza e Pelingrisė, nė lartėsinė 423 m mbi nivelin e detit. Gėrmadhat e shtėpive tė ndėrtuara nė njė shpat mali me formėn e njė gjysmė sfere qė sheh nga lindja, i formuar nga rrėshqitjet malore. Braktisja e vendbanimit tė vjetėr dhe vendosja rrėzė tė malit tė Bogonicės ėshtė bėrė rreth viteve 1660 dhe 1720 nga shkaku i sėmundjes sė kolerės. Atėherė shumė banorė tė tij u shpėrngulėn edhe nė fshatra tė tjera, si nė Pilur, Borsh, Piqerras, Sasaj, Lukovė, Shėn-Vasil e gjetkė. Pasi u dogj nga grekėt nė vitin 1914 (89 shtėpi tė djegura, me popullsi 567 banorė), banorėt e braktisėn fshatin, nga i cili sot ruhen rrėnojat e shtėpive dhe toponimi “Fshati i Djegur”, dhe u vendosėn pranė arave, nė tė dy krahėt e lumit. Por nė vitet ‘60–‘80, banorėt e krahut tė djathtė i braktisėn shtėpitė dhe u vendosėn nė krahun e majtė tė lumit, nga Morreza nė Qafėn e Ubavit, pėrgjatė rrugės automobilistike Vlorė–Kuē.

Kallarati pėrbėhet nga 7 mėhallė: Gjinaj, Gjokon, Gjėzes, Mėrtigjin, Misėrgjon dhe Qesėraj, tė cilat degėzohen nė vėllazėri tė shumta. Nė regjistrin osman tė tokave tė sanxhakut tė Shqipėrisė del me 43 shtėpi, pra si njė nga fshatrat e mėdha tė Kurveleshit. Mė 1854 del me 150 banorė, mė 1914 me rreth 100 shtėpi, kurse mė 1927 me 552 banorė. Deri afėr fundit tė shek. XX, numri i shtėpive tė fshatit ka qenė rreth 100 dhe i banorėve rreth 500. Por me hapjen e vendit dhe lėvizjen e lirė tė popullsisė, pjesa dėrrmuese e familjeve u largua duke u vendosur nė qytete, sidomos nė Vlorė e Tiranė, kurse tė rinjtė emigruan nė Greqi e Itali, duke tėrhequr mė vonė edhe familjet ose duke krijuar familje nė dhe tė huaj. Nė fshat tani kanė mbetur rreth 20-30 familje me tė moshuar.

Sa i pėrket besimit, nga njė raport i viteve 1716–1720 i misionarėve bazilianė tė Himarės, Kallarati mbetej ende njė ndėr 14 fshatrat e krishtera tė krahinės sė Himarės. Deri mė 1759, po t’i besojmė letrės sė krerėve tė Himarės, nė tė cilėn thonė se janė tė krishterė tė besimit ortodoks, familjet myslimane nė Kallarat kanė qenė ende nė pakicė. Islamizimi duhet tė ketė marrė hov nga fundi i shek. XVIII dhe ka pėrfunduar nė fillim tė shek. XIX. Edhe duke numėruar brezat, emrat e krishterė dalin 8 breza mė parė, dmth. afro 200–240 vjet mė parė popullsia ka qenė e krishterė. Me ndėrrimin e fesė, edhe Kallarati ngriti objekte fetare, si xhamia nė qendėr tė Fshatit tė Djegur dhe, pas djegies sė fshatit, nė vitin 1916 xhamia u ndėrtua te burimi i Morrezės, po nuk u pėrdor pėr shėrbime fetare, pasi u kthye nė shkollė.
Nė tėrėsi, shtėpitė janė prej guri dhe janė njė- e dykatėshe.

Fshati i vjetėr ka pasu pamjen e njė qyteze, me shtėpi dykatėshe dhe me rrugica qė zbrisnin nė fund tė fshatit. Por nė vitet e kolektivizimit, muret e mbetura u prishėn dhe gurėt u pėrdorėn pėr ndėrtimin e shtėpive nė Morrez, kėshtu qė sot rruhen vetėm fragmente muresh dhe themelet e shtėpive. Modeli i shtėpive tė vjetra ėshtė ruajtur vetėm nė shtėpinė dykatėshe tė Qejvane, me portė, avlli, murin dhe rrethinat e saj, e cila ruhet ende. Pėr tė lidhur fshatin, qė ndahet nė mes nga Shushica janė ndėrtuar pasarela (vinxha), si ajo e Lėmėplakut, qė ėshtė mė e vjetra, vinxha e Gjone dhe e pėrroit tė Brate, qė janė mė tė reja. Kallarati ka pasur tre mullinj: i Toēe, i Bodeit dhe i Lėmėplakut, ku bluanin edhe nga fshatrat fqinjė. Kallarati qė nė shek. XVIII ka pasur edhe kovaēhanė.

Kallarati ka pasuri tė shumta ujore. Lumi i Shushicės e pėrshkon territorin e tij nė gjithė gjatėsinė prej 6 km. Ujėrat e tij ėshtė shfrytėzuar pėr ujitjen e fushave qė ndodhen nė tė krahėt. Qė nė shek. XIX janė ndėrtuar disa kanale ujitėse dhe ura tė vogla prej guri (akuadukte), si kanali i Fierit, i Lėmėplakut, i Rapetės dhe i Kurpicės. Nga fundi i shek. XX, nė Varth, nė Povėl dhe nė pėrruan e Gjorme u vendosėn stacione elektropompash pėr ngritjen e ujit nė lartėsi dhe ujitjen e tokave mbi ujė.

Kallarati ka disa burime, si: burimi i Valit nė Bogonicė, Ujėt e Gurėve, burimi i Gurrės, Bashait, Qesarules, Morrezės, Nikolagjit, Gjone, Gjoēalit, pėrroit tė Gjorme, Gropės sė Muēe, Prodės dhe pusi i Toēe nė Morrez (tani jashtė pėrdorimit).
Territori i Kallarati ka qenė shumė i pasur me pyje e kafshė tė egra. Pyjet me lisa tė Trapit tė Fiqe, tė Vanrės, tė Shelqit e Ramanait etj., pylli me rrepe nė Morrėz, pylli nė Brinjėn e Ilqes zinin 40% tė sipėrfaqes sė territorit tė fshatit. Ruhen drurė tė veēantė disa qindravjeēarė, si rrapi mbi 300-vjeēar i xhamisė sė Konjiveshe, prralli mbi 250-vjeēar i Reēe nė qafėn e Ubavit, arra mbi 200-vjeēare e Golloshe nė Basha, fiku i Fatos nė Ubav mbi 150-vjeēar. Brigjeve tė lumit dhe tė pėrrenjve mbizotėrojnė rrapi e shelgu, mareja, mretja, nė kodrat e krahut tė djathtė prralli, mbretja e dėllinja, kurse kodrat nė krahun e majtė tė lumit janė tė mbuluara me mare e shqopė, dhe mė pak mbrete, prrall e dėllinjė. Nė pyjet rrėzė malit rritet ilqja, qelbėsi e dėllinja etj. Gjenden edhe murrizi, thana, frashri etj. Kati i dushkut shtrihet nga kodrat buzė lumit e deri afėr rrėzės sė malit dhe ka dushqe tė llojeve tė ndryshme, si tė butė, shpardh, qarr etj., tė pėrzier me panjė, dhe ilqe; kati i halorėve, qė ngrihet mbi tė, ka bredh, krekėz, mėllezė e rrobull, qė gjenden nė shpatin lindor tė Bogonicės. Nė lartėsinė 1400–1500 m shtrihet zona e kullotave verore, qė pėrfshijnė majėn e Bogonicės, Gjothanasin, Valet, majėn e Zogut, ku dominon bimėsia barishtore dhe me drurė tė rrallė, si murrizi, kumbulla e egėr dhe shkurre arithi. Nė territorin e Kallaratit ka edhe bimė tė shumta me vlera industriale dhe mjekėsore, si dafina nė Bogonicė, dėllinja, ēaji i malit, rigoni, trumza, dafina, bari i bletės etj. Si rrjedhim i shfrytėzimit pa kriter tė mbulesės bimore, i prerjes pėr dru zjarri, qymyr e shtylla pėr minierat, por edhe i djegies pėr t’i kthyer nė kullota ose tokė arė, kanė pėsuar dėme tė mėdha jo vetėm pyjet, por edhe kafshėt egra dhe zogjtė e shumtė. Sot nė pyjet e Kallaratit mund tė ndeshesh me ujkun, dhelprėn, lepurin, kunadhen dhe mė pak derrin e egėr. Deri nė prag tė L2B ka pasur edhe sorkadhe. Nga shpendėt, pėrveē grabitqarėve dhe shpendėve tė vegjėl, gjenden edhe pėllumbi i egėr dhe thėllėza: pėllumbi i egėr zbret dimrit me tufa tė mėdha nė pyjet e Shelqit dhe tė Ramanait pėr lėnde; thėllėza e egėr gjendet nė Gjothanas e Bogonicė, por dimrit zbret edhe mė poshtė.

Ndėr monumentet natyrore tė Kallaratit janė mali i Bogonicės (sllav. bog “zot”) (shih), i quajtur kėshtu nga sllavėt mbėshtetur nė traditėn vendėse, qė e mbante kėtė mal si vendin e zotave. Midis Bogonicės dhe malit tė Skėndolleshit (1382 m) ndodhet Lėmi i Lejlerėve (shih), ose Lėmi i Shenjtorėve. Nė kėtė vend, tė cilin tradita popullore e krahinės e mban si tė shenjtė, deri para myslimanizimit tė Labėrisė bėnin pelegrinazhe si fshatrat nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Shushicės edhe ato tė Bregut tė Detit. Monumente tė tjera janė Honi, njė ēarje e madhe nė faqen lindore tė Bogonicės, vend shumė i pėrshtatshėm pėr ngjitje alpinistike dhe Guri i Hijes, njė shkėmb masiv nė formė paralelpipedi, i cili pėrdorej nga barinjtė e fshatit si pikė orientimi pėr tė nxjerrė bravaret nė kullotė mbasdite gjatė stinės sė verės.

Pėrmendja e Kallaratit nė dokumente duke filluar qė nga shek. XV, do tė thotė se ka qenė njė pjesėmarrės aktiv nė tė gjitha lėvizjet kundėr pushtimit osman. Banorėt e tij kanė marrė pjesė nė tė gjitha kryengritjet e mėdha, duke filluar me kryengritjen e Gjergj Arianitit mė 1432, nė kryengritjet e pėrgjakshme tė viteve 1481–1537, qė e bėnė tė njohur krahinėn e Himarės nė Europė, deri nė shpalljen e Pavarėsisė. Ēipini i Bolenės, nė kėmbė tė cilit ishte Kallarati i vjetėr, gjatė kryengritjes sė vitit 1492 shėrbeu si njė nga malet ku popullsia dhe luftėtarėt e krahinės u bėnė njė qėndresė heroike hordhive tė sulltan Bajazitit, duke e detyruar tė tėrhiqej me turp dhe t’i njihte krahinės venomet.

Kallarati, krahas Kuēit, Vishatit, Ēorrajt, Vakajt dhe Istariēes, ėshtė njė ndėr 26 fshatrat e sanxhakut tė Vlorės pėr tė cilat nė njė dokument osman tė 15 majit 1507 thuhet se “nė defterin e haraēit janė shėnuar si kryengritėse dhe kokėforta”. Ky fshat ka kontribuar jo vetėm duke marrė pjesė me armė nė tė gjitha kryengritjet e Himarės (Labėrisė), por edhe duke u pėrfaqėsuar me pleqėsinė e tij nė kuvendet e krahinės tė viteve 1577 e 1581, tė cilat iu drejtuan pėr ndihmė papės sė Romės, dhe nė kuvendin e 1579-ės, qė i kėrkoi ndihmė careshės Elisabeta tė Rusisė.

Kallarati nuk pati marrėdhėnie tė mira as me Ali Pashė Tepelenėn. Kjo vėrtetohet nga njė fragment i njė dokumenti tė kohės, nė tė cilin thuhet se nė Korfuz ishte bėrė “njė marrėveshje midis shqiptarėve dhe grekėve pėr tė kundėrshtuar shtypjen feudale tė Ali Pashės”. Pjesė e kėsaj marrėveshjeje qe edhe miratimi i njė shume tė hollash qė do t’u jepej si ndihmė fshatrave pjesėmarrėse nė kryengritje, nga tė cilat Kuēit i jepeshin 7000 piastra, Kallaratit 4500 dhe Gusmarit 6300.

Kur nisi vala e kryengritjeve tė mėdha tė gjysmės sė parė tė shek. XIX, Kallarati mori pjesė masive nė to. Nė kryengritjen e vitit 1847 kundėr reformave tė Tanzimatit luftėtarėt e Kallaratit u prinė nga Dervish Alikua (Kallarati), Lame Petani, Meēe Haxhiu e Birbil Hasani, emrat e tė cilėve dalin nė letrėn e 15 gushtit 1847 me tė cilėn 89 krerėt e kryengritjes iu drejtuan pėr ndihmė mbretit Oton tė Greqisė. Kallaratasit, bashkė me bolenas e kuējotė, zhvilluan luftime tė ashpra nė brigjet e Shushicės me forcat e mėdha turke qė synonin tė dilnin nė Kurvelesh tė Sipėrm pėrmes grykės sė Shurit. Po armiku e theu qėndresėn e tyre dhe, pėr t’u hakmarrė, dogji fshatin dhe u vuri zjarrin tė mbjellave. Ndėr udhėheqėsit e kryengritjes qė u varėn nė Janinė, ishin dhe katėr krerėt kallaratas. Megjithatė, edhe pas reprezaljeve tė mėdha, Kallarati, ashtu si gjithė Kurveleshi e Labėria, nuk u nėnshtrua. Djemtė e tij Boro Ribi e Alim Delua u bashkuan me ēetėn e Mehmet Hysenit nga Kuēi; Remzi Janji me ēetėn e Sali Vranishtit etj.; brenda nė fshat, u vra kryeplaku qė po shkonte tė spiunonte tek autoritetet turke. Nė prag tė pavarėsisė, Kallarati kishte ēetėn e tij.

Kallarati ishte fshati i parė qė u gjakos nė pėrpjekje me bandat e andartėve grekė nė nėntor 1912. Barinjtė kallaratas qė ndodheshin me bagėtinė e tyre nė Vumlo tė Himarės, luftuan pėr disa orė me forcat greke, tė cilat zunė Muēo Karabollin, Yzeir Ribajn dhe Dervish Maēin dhe dy tė tjerė,.... tė cilėt i internuan nė Kalanė e Korfuzit, ku nga torturat shtazarake tė Korofillaqisė tre prej tyre, vdiqėn, veē djaloshit Dervish Maēi, qė u arratis. Pėr tė pėrballuar situatėn e krijuar, fshatarėt krijuan njė komision, tė pėrbėrė nga Alem Totua, Lame Sinani e Hodo Kalemi, Murat Cane dhe Selam Bajrami. Komisioni i kėrkoi Qeverisė sė Pėrkohshme armė dhe armatosi me to mbi njėqind burra, qė luftuan me forcat greke nė malin e Gjothanasit, ku u vranė Murat Avduli e Ēelo Boshi. Ndėrkohė, komisioni dėrgoi Birēe Guxhė Ribin te Spiro Milua nė Himarė pėr t’i bėrė tė qartė se nė territorin e Kallaratit nuk do tė lejonin tė shkelte kėmbė andarti apo ushtari grek. Mė 14 korrik 1914, ditėn kur u zbraz Kurveleshi i Sipėrm, Kallarati luftoi kundėr njė force greke prej 300 andartėsh e ushtarėsh, tė cilat sulmuan fshatin nga disa drejtime. Burrat e fshatit e pritėn me zjarr armikun, duke vrarė kapedan Cullaqisin, njė nga komandantėt grekė. Nė kėtė pėrpjekje tė fundit u vranė Hyso Balili, Ramadan Hoxha e Dervish Maēi. Duke mos mundur t’i bėnin ballė armikut tė shumtė nė numėr, fshatarėt u tėrhoqėn bashkė me familjet e tyre, duke u strehuar nė Mesaplik.

Fshatarėt u kthyen nė shtėpitė e tyre nė shtator tė vitit 1916. Pėrpara i priste njė dimėr i vėshtirė: fshati ishte bėrė shkrumb dhe, bashkė me tė, e gjithė pasuria qė kishin; bagėtia ishte shfarosur; pemėt frutore ishin prerė e djegur. Duke qenė se shtėpitė ishin bėrė tė pabanuara, fshatarėt e braktisėn fshatin dhe u vendosėn buzė lumit e pėrrenjve, aty ku kishin tokat, duke ngritur kasolle e duke u marrė me bujqėsi, qė nė kėto rrethana mbetej pėr ta i vetmi burim i jetesės. Vėshtirėsitė e rifillimit tė jetės nga e para nuk i penguan kallaratasit tė mendonin edhe pėr luftimin e plagėve tė pushtimit shumėshekullor. Mė 1916, Telha Durua organizoi tė parin kurs nė gjuhėn shqipe qė u pasua nga hapja e shkollės po atė vit, ku shėrbyen si mėsues ai vetė dhe atdhetari Meēan Selami, i shkolluar nė Korfuz.

Luftės me dimrat e egėr dhe epideminė e gripit spanjoll, qė mori shumė jetė njerėzish, iu shtua edhe rreziku i aneksimit nga Italia. Italianėt, qė nė fillim u paraqitėn si ēlirimtarė, i nxorėn shpejt nė dritė qėllimet e tyre tė vėrteta, duke futur mėsimin e italishtes nė shkollėn sapohapur dhe duke keqtrajtuar fshatarėt. Revolta e fshatarėve kulmoi mė 28 nėntor 1919, kur ulėn flamurin italian dhe ngritėn flamurin kombėtar, akt pėr tė cilin italianėt arrestuan disa fshatarė, ndėr ta edhe gruan trime Dudė Hodaj. Thirrjes sė Komitetit tė Mbrojtjes Kombėtare Kallarati iu pėrgjigj duke krijuar ēetėn e tij me 60 vetė, me komandant Fein Ēelo Stratin (shih) e Habib Gjonin. Ēeta mori pjesė nė luftėn e Gjormit dhe pastaj u aktivizua nė mėsymjen e pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 11 qershor 1920. Nė bashkėveprim me forcat e Dukatit, Gumenicės, Bolenės, Kaninės dhe Rrėzė, ēeta e Kallaratit veproi nė sektorin Uji i Ftohtė–Kaninė. Mė 19 qershor ēeta luajti rolin kryesor nė thyerjen me sukses tė kundėrgoditjes sė forcave italiane nė afėrsi tė pėrroit tė Kallafetit (nė jug tė Qishbardhės). Nė kėtė pėrleshje shkėlqeu pėrvoja luftarake dhe zgjuarsia e komandantit tė Ēetės, Fein Ēelos, i cili e futi armikun nė grackė duke e rrethuar nga tė dy anėt e grykės sė Kallafetit dhe duke e asgjėsuar krejtėsisht. Nė mėsymjen e dytė tė pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 23 korrik ēeta e Kallaratit mori pjesė nė drejtimin Qishbardhė–m. e Vreshtave–Mesovun. Nė kėto luftime u vra Xhevair Golloshi dhe u plagos i riu Veip Balili. Krahas atyre qė luftuan me armė kundėr pushtuesit italian, bashkėfshatari i tyre Meēan Selami kreu gjatė Luftės sė Vlorės detyrėn e sekretarit tė prefekturės me qendėr nė Drashovicė, nė krah tė prefektit Osman Haxhiu.

Revolucioni i Qershorit dhe ardhja e Nolit si kryeministėr u prit me shpresa nė fshat. Mjaft tė rinj shėrbyen nė radhėt e xhandarmėrisė nė kėtė kohė, por, me rikthimin nė fuqi tė Zogut, u pushuan dhe u pėrndoqėn. Fshati iu nėnshtrua njė dhune tė egėr, sidomos gjatė kohės sė ēarmatimit, kur famėkeqi Taf Kaziu me xhandarėt gegė u lidhnin kėmbėt burrave me rripin e dyfekut dhe u kėrkonin tė dorėzonin armėt qė nuk i kishin, saqė disa u detyruan tė blinin armė pėr tė shpėtuar nga torturat. Gjatė viteve tė Pavarėsisė, gjendja ekonomike e fshatit ka qenė e mjeruar dhe pėrparimi ekonomik fare i parėndėsishėm. Pėr tė mbajtur familjet, shumė burra e tė rinj shkuan si hyzmeqarė nė Himarė ose nė qytete, ku u punėsuan nė shoqėritė italiane tė rrugėve nė Vlorė dhe nė puset e naftės nė Kuēovė, ku disa prej tyre, si Feti Xhelo Tozaj etj. u pėrfshinė nė lėvizjet greviste tė kohės.

Lajmin pėr pushtimin fashist tė vendit Kallarati e priti me indinjatė e zemėrim tė madh ndaj mbretit Zog, qė e tradhtoi vendin. Shumė fshatarė shkuan nė qendėr tė komunės nė Kuē, ku kėrkuan armė pėr ta pritura armikun me pushkė, siē kishte qenė tradita e Labėrisė nė shekuj. Nė vitet e Luftės Italo-Greke, fshati u ndodh nė vijėn e parė tė frontit dhe prandaj familjet u zhvendosėn nė pyjet e Kuēit, ku e kaluan dimrin e 1940-41 nė kasolle. Edhe njė herė grekėt, qė kishin hyrė si pushtues, e shkatėrruan fshatin, aq sa nė popull mbeti shprehja “sikur ka rėnė greku”. Me largimin e ushtrive greke nė prill 1941, banorėt iu rikthyen dhe njė herė nga e para punės pėr ringrijten e ekonomisė sė shkatėrruar. Ndėrkaq urrejtja pėr pushtuesin, qė u solli mjerim pas mjerimi, vinte duke u shtuar. Nė ndėrgjegjėsimin e bashkėfshatarėve pėr luftė ndikoi edhe puna e tė riut Mumin Selami, i cili pėr veprimtarinė e tij antifashiste nė vitin 1941 u internua nė vendlindje. Vrasja e Muminit nga forcat fashiste mė 18 tetor 1942 nė lagjen Topana tė Vlorės e shtoi edhe mė urrejtjen kundėr fashizmit.

Nė pranverė tė vitit 1942 krijohet njėsiti territorial i fshatit me 12-15 vetė, e cila nė nėntor tė po atij viti u riorganizua nė ēetėn me emrin “Mumin Selami”, me komandant Veip Balilin dhe komisar Adil Petanin. Ēeta e Kallaratit mori pjesė nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit mė 28 Nėntor 1942; zhvilloi luftime tė ashpra me forca italiane e mercenarėt e Halil Alisė nė betejėn e Gjormit (dhjetor 1942–janar 1943); nė shtator 1943 mori pjesė nė ēarmatosjen e trupave italiane nė Gjirokastėr, Delvinė, Sarandė, Himarė si dhe nė luftime me forcat gjermane pranė garnizoneve italiane; nė nėntor–dhjetor 1943 zhvilloi luftime nė bashkėveprim me forcat e Zonės sė Parė Operative nė qytetet Gjirokastėr, Libohovė, Pėrmet, Kėlcyrė, Kiēok, Gllavė si dhe nė Kurvelesh e nė Luginėn e Mesaplikut. Gjatė Operacionit gjerman tė Dimrit 1943–44, bashkėveproi me forcat e Br5, 6S. Luftimet e fundit ēeta i kreu nė korrik 1944 nė qafėn e Janostasit, midis Vunoit e Himarės, me forcat e R523 gjerman. Nė vitin 1943, ēeta u pėrfshi nė pėrbėrje tė batalionit “Ismail Haki” (shih). Efektivi i ēetės ndryshonte nga njė luftim nė tjetrin, nė pėrputhje me traditėn e vendit, po nuk e kaloi numrin prej 86 luftėtarėsh. Ruajti organizimin e saj deri mė 29 nėntor 1944.

Pas krijimit tė ēetės, nė mars 1943 krijohet kėshilli antifashist nacionalēlirimtar i fshatit dhe mė 20 korrik 1943, pas njė pune tė gjatė sqaruese tė militantėt komunistė Mustafa Matohiti, Memo Meto e Bexhet Mema, kallaratasit lidhėn besėn duke shkuar lekun nė gojė pėr luftė pa kompromis kundėr pushuesve fashistė e bashkėpunėtorėve tė tyre. Po nė korrik tė atij viti themelohet tek Ura e Memetes celula e PK pėr fshatin, me katėr anėtarė. Pas tyre krijohen edhe organizata e rinisė dhe e gruas. Kallarati, me vetėm 100 shtėpi, rreshtoi nė radhėt e formacioneve partizane 120 djem e vajza (pėrfshi dhe ēetėn territoriale), nga tė cilėt 20 ranė dėshmorė, ndėr ta njė Hero i Popullit, dhe 11 u plagosėn. Gjatė Luftės nė Kallarat qėndruan e luftuan shumė nga figurat mė tė shquara tė luftės Antifashiste, si Abaz Shehu, Mustafa Matohiti, Memo Metua, Kadri Hazbiu, Hysni Kapua etj.

Gratė e Kallaratit pėrballuan nė kėtė Luftė vėshtirėsi tė mėdha, sidomos gjatė operacioneve ndėshkimore gjermane, duke u kujdesur pėr shpėtimin e fėmijėve dhe tė ekonomisė sė familjes. Me gjithė varfėrinė e madhe, ato pritėn kuadra tė lartė e partizanė tė thjeshtė, duke i larė e ndėrruar dhe duke ndarė me ta bukėn e gojės. Ndėr to shquhet sidomos nėnė Duzja, nėna e Heroit tė Popullit Munmin Selami, e cila u bė njė agjitatore e palodhur e Luftės nė krahinė. Ajo krijoi organizatėn e gruas nė fshat, u zgjodh anėtare e kėshillit krahinor tė Kurveleshit, mori pjesė nė Kongresin e Parė tė Gruas Antifashiste nė Berat dhe u zgjodh deputete e Kuvendit Popullor nė dy legjislatura.

Vlen tė theksohet se, me pėrjashtim tė pak individėve qė u rreshtuan nė formacionet e BK, kjo organizatė nuk pati ndonjė ndikim nė Kallarat. Fshati nuk pati as vėllavrasje, as edhe viktima tė luftės. Falė punės dhe vigjilencės sė lartė tė njerėzve qė punonin nė terren, sa herė qė armiku ndėrmerrte operacione ndėshkimore, gra, fėmijė e pleq strehoheshin nė shpellat e Bogonicės, kurse burrat e aftė pėr luftė rrėmbenin armėt dhe bashkoheshin me ēetėn pėr tė kryer detyrat qė u ngarkoheshin.

Edhe nga kjo luftė, Kallarati u dėmtua rėndė. Shumė shtėpi tė tij u dogjėn nga nazifashistėt dhe ballistėt, humbje pati edhe nė gjė tė gjallė. Por menjėherė pas ēlirimit tė krahinės mė 25 qershor 1944, populli u mobilizua pėr ndėrtimin me punė vullnetare tė shtėpive tė djegura nga lufta, duke filluar nga shtėpitė e familjeve tė dėshmorėve. Krahas kėsaj, shumė tė rinj e tė reja morėn pjesė nė aksionet vullnetare tė rinisė pėr ndėrtimin e rrugėve dhe tė hekurudhave.

Mė shtator tė vitit 1956 u krijua kooperativa bujqėsore, me kryetar Mato Matajn, nė tė cilėn u futėn qė nė fillim shumica e familjeve. Nė vitin 1965, kooperativa “Mumin Selami” e Kallaratit u bashkua me kooperativėn e Bolenės, duke formuar kooperativėn e bashkuar Bolenė-Kallarat, qė u shpėrbė nė vitin 1985. Kallarati kishte si drejtim kryesor bujqėsinė, kryesisht kultivimin e misrit, ku u arritėn rendimente tė larta, po edhe grurin e perimet. Duke filluar nga viti 1960, fshati siguroi bukėn nė vend pėr herė tė parė. Nė vitin 1970 u bė elektrifikimi i fshatit, qė solli njė rritje tė nivelit tė jetesės nė fshat, duke u futur radioja nė ēdo shtėpi, po edhe televizori e lavatriēja. Qė pas Luftės Kallarati ka pasur njė infermier, por rreth viteve ‘70 u ndėrtua qendra shėndetėsore me mjek, ndihmėsmjek e mami. Fshati ka pasur shtėpi kulture qė nga fundi i viteve ’50. Kurse shkolla fillore e fshatit, e hapur qė pas L2B, nė vitin 1975 u kthye nė shkollė 8-vjeēare. Nė to kanė mėsuar dhjetėra e dhjetėra fėmijė tė Kallaratit, po edhe tė Kunjovės dhe tė Lumit tė Kuēit. Nė vitet e para pas Clirimit mėsuesit ishin tė huaj, por dalėngadalė vendin e tyre e zunė mėsues vendės, ndėr tė cilėt tė parėt kanė qenė Enver Golloshi, Bilal Breshani, Hamit Muharremi e Ēize Xhaferi. Djem e vajza kallaratas kanė punuar nė rrethe tė ndryshme tė vendit e nė fshatra tė rrethit tė Vlorės si mėsues e si drejtorė shkollash; shumė tė tjerė si oficerė e nėnoficerė nė radhėt e Ushtrisė Popullore e tė policisė, duke arritur deri nė gradėn e kolonelit; tė tjerė si inxhinierė, mjekė e agronomė apo si drejtues ndėrmarrjesh dhe njėsish tė pushtetit vendor. U shquan sidomos vėllezėrit Sinan e Sihat Tozaj: i pari si drejtues i talentuar nė sektorin e minierave, i dekoruar nga Presidiumi Kuvendit Popullor me titullin e lartė “Hero i Punės Socialiste”, kurse i dyti si kryetar komitetesh ekzekutive tė rretheve dhe si sekretar i presidiumit tė Kuvendit Popullor.

Bijtė dhe bijat e Kallaratit kanė kontribuar edhe nė fushėn e arsimit dhe tė kulturės. Kallarati ka pasur gjithmonė rapsodė, kėngėtarė e valltarė, si Veliko Murati, Elmaz Breshani e Llambro Hysi. Grupi polifonik i Kallaratit u vlerėsua me ēmim nga juria e Festivalit Folklorik tė Gjirokastrės mė 1983; ka marrė pjesė edhe nė festivale ndėrkombėtare, si nė atė tė Kanės (Francė) nė vitin 1989.

Kallarati ka njė profesor doktor dhe njė doktor shkencash, si dhe dy pedagogė universiteti. Shumė i njohur pėr romanet, novelat e filmat e tij ėshtė shkrimtari Neshat Tozaj. Nė fushėn e sportit janė shquar Ēlirim Hysi, futbollist i ekipeve tė 17 Nėntorit dhe tė Dinamos dhe mė pas drejtues i kėtyre klubeve, si dhe “Mjeshtrja e Merituar e Sportit” Elisabeta Karabollaj, kampione e Europės (1999) nė qitje me pistoletė. Nė fushėn e artit ėshtė bėrė shumė i njohur emri i piktorit Saimir Sinan Strati, restaurues dhe autor mozaikėsh tė shumtė dhe dy herė fitues i Ēmimit “Guiness”, pėrkatėsisht me mozaikun e Leonardo da Vinēit (2005), punuar me gozhdė, dhe “Kalit nė vrapim” (2007), realizuar me kunja dhėmbėsh. I njohur nė Italinė e Jugut me punimet artistike prej guri ėshtė bėrė Agim Mato Mataj. Shumė tė rinj e tė reja tė tjera janė instrumentistė nė orkestra tė Greqisė dhe tė Italisė.
(R. M.)


ALIU Myftar (1780-1840). Hoxhė i Vilajetit. Lindi nė Kallarat. Mėrgoi qė herėt nė Turqi, ku mbaroi Medresenė dhe mė pas edhe nė Rumani. Pati lidhje me Naum Veqilharxhin, i cili, nė vitin 1840, e dėrgon nė Shqipėri me libra shqip. Kaloi nėpėrmjet Greqisė dhe nė Pogon u sėmur rėndė dhe vdiq nė fshatin Selckė, ku u varros me nderime. Nė gurin e varrit shkruhet “Hoxha i vilajetit Myftar Aliu, vdekur nė vitin 1840, nė fshatin Selckė”.
(Xh. Ē)

Besėlidha e Kallaratit (20 korrik 1943). Takim i kallaratasve pėr tė mbajtur qėndrim tė pėrbashkėt gjatė LANĒ. Nė zbatim tė detyrave qė shtroi Konferenca e Pezės (shtator 1942), pas njė pune tė gjatė sqaruese, nga militantėt antifashitė Mustafa Matohiti, Memo Meto, Bexhet Mema etj., mė 20 korrik 1943, nė Basha u mblodh populli i Kallaratit pėr tė lidhur besėn pėr luftė pa kompromis kundėr pushuesve fashistė e bashkėpunėtorėve tė tij. Mbėshtetur nė arritjet e deriatėhershme (krijimi Kėshillit ANĒ, ēetės territoriale e askioneve tė saj), u kėrkua dhe u sigurua forcimi i unitetit rreth Frontit ANĒ. Mbėshteur nė traditėn, si shenjė betimi ishte kalimi i njė leku metalik nė gojėt e secilit dhe duke shqiptuar fjalėn “Betohem”. Dhe Kallarati, me vetėm 100 shtėpi, rreshtoi nė radhėt e formacioneve partizane 120 djem e vajza (pėrfshirė dhe ēetėn territoriale), 20 dėshmorė tė atdheut dhe 11 tė plagosur.
(Xh. Ē.)

Bogonica (1673,1m) ėshtė pjesė e vargut tė Maleve tė Vetėtimės. Ai ndahet prej malit tė Ēikės nga vali i Vranishtit, duke u ngritur si njė kėshtjellė gjigante qė bie nė sy qė larg. Nga tri anė, mali i Bogonicės rrethohet nga male e maja qė zbresn shkallė-shkallė: nga veriu mali i Gjokėndreut (1393m), mali i Pirrėdrėnjės (1402m) dhe Mali i Zi (1202m); nga perėndimi mali i Melishtit (1425m) dhe mali i Skėndolleshit (1382m) dhe mali i Bogonicės (1296m); nga jugu Maja e Zogut (1464m), ndėrsa nė juglindje mali i Gjothanasit (145m). Nga ana lindore e tij shpatet zbresin thikė mbi fshatin e djegur tė Kallaratit, duke formuar hone e humnera tė pakalueshme.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:51   #47
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

Maja e Bogonicės dhe shpatet perėndimore e jugore tė saj janė tė zhveshura nga drurėt dhe shėrbejnė si kullota verore, kurse nė shpatet veriore e lindore rriten pisha, bredhi, dafina, ilqja etj. Mali nuk ka burime ujore; vetėm nė fund tė shpateve tė tij, si nė valin e Madh, nė Hundėn e Gurėve dhe nė Qafėn e Gurrės dalin burime me ujė shumė tė ftohtė.
Me majėn e rrumbullakėt e tė sheshtė, Bogonica ėshtė i vetmi mal i vargut tė Akrokerauneve tė cilit mund t’i ngjitesh nga disa anė dhe prej andej tė soditėsh larg derisa tė ha syri. Nga lartėsitė e majave tė Bogonicės dhe tė Gjokėndreut, shikon tėrė fshatrat e Lumit tė Vlorės, madje nė ditė me mot tė kthjellėt arrin tė shohėsh deri kodrat e Levanit e rreth qafės sė Koshovicės. Nga lindja e juglindja sheh malėsinė e Kurveleshit tė Sipėrm dhe malet mbi Kuē, Fterrė e Ēorraj; kurse nga perėndimi duken fshatrat e Bregut tė Detit, ishujt pėrballė dhe Korfuzi.
Duke gjykuar nga topografia, po dhe nga emri, ka shumė tė ngjarė qė Bogonica tė jetė mali i Akrokerauneve ku banorėt paganė tė Bregut dhe tė rrjedhjes sė sipėrme tė Shushicės i bėnin nderime Diellit dhe kaonėt, siē na thotė Hamondi, i bėnin nderime dhe fli Zeusit Kaon. Ardhėsit sllavė, duke u njohur me emrin e malit dhe traditėn vendėse tė nderimit tė perėndive, e quajtėn Bogonicė (bog “zot”, dmth. “mal i zotit”).
Gjatė shekujve, Bogonica ka shėrbyer si njė kėshtjellė dhe strehė mbrojtjeje nga ku banorėt u kanė bėrė ballė pushtuesve tė ndryshėm. Vlen tė pėrmendet ekspedita e vitit 1492 e ushtrive tė Sulltan Bajazitit kundėr krahinės sė Himarės, kur njėri nga malet e pėrmendura nga kronistėt turq ku u tėrhoqėn kryengritėsit, tė vendosur pėr tė qėndruar deri nė fund, ka qenė, pas shumė gjasash, mali i Bogonicės. Me shpellat e anės perėndimore, Bogonica ka shėrbyer si strehė mbrojtjeje pėr banorėt edhe nė shekujt e mėvonshėm, deri nė Luftėn II Botėrore.
(R. M.)

BOSHI Ēelo (?-1912). Vrarė nė lufitme me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime me forcat e Spiro Milos nė malin e Gjothanasit mė 1912.
(R. M.)

BRAHIMI Likė (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mbrojtjen e Janinės, shkuar sipas detyrės sė vėnė nga qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I.Ll.)

BRESHANAJ Filo (1921-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br14S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Shėnvasi tė Sarandės, mė 20 shtator 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

BRESHANAJ Nuredin (1923-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br1S mė 1943, zėvėndėskomandant kompanie. U vra nė luftime me forcat gjermane mė 14 shkurt 1944 nė Qarrishtė tė Elbasanit, gjatė Operacionit gjerman tė Dimrit. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

BRESHANI Elmaz (1900-1969). Rapsod popullor. Lindi nė Kallarat dhe jetėn e kaloi nė fshat, me bagėti. Siē e thotė dhe vetė nė njė kėngė tė tij, “nė pyetshin dhe pėr mua,/ jam ēoban me bagėti/, nga katundi Kallarat,/ i vogėl 100 shtėpi,/ Elmaz Breshani mė thonė,/ rritur me dhen e me dhi”. Jeta e shkuar e maleve me bagėti dhe mjedisi i Labėrisė i zgjuan atij shpirtin e poetit, duke e bėrė njė rapsod qė u bėn jehonė kryesisht ngjarjeve tė periudhės sė Luftės, por dhe tė Pasluftės. Ai u ka kėnduar figurave tė njohura tė fshatit tė tij, si Duze Bajrames dhe dėshmorėve tė Luftės Antifashiste.
(R. M.)

Breshani Veliko (1888–1944). Lindi nė Kallarat mė 1888. Mbaroi shkollėn e mesme turke nė Janinė. Mori pjesė nė luftimet kundėr bandave tė andartėve grekė mė 1914 dhe kundėr pushtuesve italianė nė Luftėn e Vlorės mė 1920. Me mbarimin e Luftės, u dėrgua nga Ismail Qemali nė Himarė, ku qėndroi dy muaj, sė bashku me Gani Iliazin e Meēan Selamin, pėr tė punuar kundėr grekofilėve tė Bregut. Ka qenė pėr shumė vite kryeplak i fshatit. U bashkua me Lėvizjen Antifashiste dhe nė mars 1943 u zgjodh anėtar i Kėshillit Antifashist tė krahinės. Mė vonė, u largua nga radhėt e Lėvizjes dhe u lidh me Ballin Kombėtar. U dėnua me pushkatim nė qershor 1944.
Rapsod i njohur nė Kurvelesh e Labėri pėr kėngėt e ndjera patriotike kushtuar luftėrave tė krahinės kundėr pushtuesve grekė e italianė.
(R. M.)

Burimi i Morrezės, vend i freskėt e me ujė, nė fshatin Kallarat, ku bėheshin takime a kuvende tė kallaratasve nė kohė vere.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit kundėr andartėve grekė (1912-1914). Formacion luftarak popullor i fshatit Kallarat. U krijua me zbarikimin e forcave greke me Spiro Milon nė krye (shih) mė 8 dhjetor 1912 me bij tė Kallaratit, qė gjendeshin nė Himarė duke i pritur ata me armė. Andartėt kapėn dhe internuan 5 kallaratas nė Korfuz, prej tė cilėve shpėtoi vetėm njeri. Kallaratasit u organizuan duke zgjedhur njė komision me pėrbėrje Alem Toto, Lame Sinani, Hodo Kalemi, Murat Cane dhe Selam Bajrami pėr organizimin e qėndresė sė armatosur. Mbi kėtė bazė u ngrit ēeta e fshatit me 121 burra me komandant Murat Avdyli dhe Miftar Musa Golloshi. Krahas tyre, nga luftimi nė luftim, morėn pjesė edhe 38 gra kallaratase. Ēeta zhvilloi lufitme mė vete apo nė bashkėveprim me ato tė Kuēit, Bolenės nė Borsh, Sarandė, Delvinė, si dhe duke thyer pėrpjekjet e forcave greke pėr pushtimin e fshatit Kallarat.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit nė Luftėn e Lėkurėsit (1878). Formacion luftarak vullnetar i fshatit Kallarat. Ēeta pėrbėhej nga 26 luftėtarė kallaratas nėn komandėn e Hodo Kalem Shakaj dhe udhėheqėsit shpirtėror Sinan Lame Petanit. Morėn pjesė nė mėsymjen e forcave tė Kurveleshit tė 9 shkurtit 1878, tė drejtuara nga Myslim Gjoleka (shih) kundėr forcave greke tė zbarkuara nga Korfuzi e zbrapsjen e tyre nė fushėn e Vrinės dhe pushtimin e Kalasė sė Lėkurėsit. Ēeta e Kallaratit, bashkė me atė tė Kuēit e tė Bolenės morėn pjesė edhe nė luftimet mbi kala. Nė luftime mbetėn tė vrarė dy luftėtarė, Balil Xhaferi dhe Dalan Qejvani, si dhe pati shumė tė plagosur.
(Xh. Ē.)

Ēeta e Kallaratit nė Luftėn e Vlorės. Formacion luftarak vullnetar popullor i fshatit Kallarat. Pėrbėhej nga 57 luftėtarė me komandant Feim Ēeli Strati (shih). Nė ditėt e para tė Luftės sė Vlorės ishte nė rezervė dhe nuk mori pjesė. U aktivizua nė mėsymjen e pėrgjithshme tė forcave kryengritėse mė 11 qershor 1920. Ēeta e Kallaratit, nė bėshkėveprim me forcat e Dukatit, Gumenicės, Bolenės, Kaninės dhe Rrėzės, veproi nė sektorin Uji i Ftohėt-Kaninė. Nė kėto luftime ēeta pati njė tė vrarė, Xhevair Golloshin dhe njė tė plagosur. Mė 19 qershor ēeta mori pjesė nė thyerjen me sukses tė kundėrgodijes sė forcave italiane nė afėrsi tė pėrroit tė Kallafetit (nė jug tė Qishbardhės). Nė mėsymjen e dytė tė pėrgjithshme tė forcave kryengritėse, mė 23 korrik, ēeta e Kallaratit mori pjesė nė drejtimin Qishbardhė-M. e Vreshtave-Mesovun.
(Xh. Ē.)

Ēeta territoriale e Kallaratit (LANĒ) Formacion luftarak popullor i fshatit Kallarat. Ēeta, fillesat e veta i ka me krijimin e njėsitit tė armatosur tė Kallaratit (pranverė e vitit 1942, me 12 veta). Nė nėntor 1942 ajo u riorganizua, duke marrė emrin “Mumin Selami”, me komandant Veip Balilin dhe komisar Adil Petanin (dėshmor). Mori pjesė nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit mė 28 Nėntor 1942, zhvilloi luftime tė ashpra me forca italiane e mercenare tė Halil Alisė nė betejėn e Gjormit (dhjetor 1942-janar 1943), nė shtator 1943 mori pjesė nė ēarmatosjen e trupave italiane nė Gjirokastėr, Delvinė, Sarandė, Himarė, si dhe nė luftime me forcat gjermane pranė garnizoneve italiane; nė nėntor- dhjetor 1943 zhvilloi luftime nė bashkėveprim me forcat e Zonės sė Parė Operative nė qytetet Gjirokastėr, Libohovė, Pėrmet, Kėlcyrė, Kiēok, Gllavė, si dhe nė Luginėn e Mesaplikut dhe nė Kurvelesh. Gjatė operacionit gjerman tė Dimrit 1943-44, bashkėveproi me forcat e Br5, 6S. Luftimet e fundit ēeta i kreu nė korrik 1944 nė Qafėn e Janostasit midis Vunoit e Himarės kundėr forcave tė R523 gjerman. Nė vitin 1943 ēeta u pėfshi nė pėrbėrje tė batalionit “Ismail Haki” (shih). Pėrbėrja luftarake e ēetės nuk kishte numėr fiks. Nė radhėt e saj luftuan, nga njėri lufitim nė tjetrin, 86 luftėtarė. Ruajti organizimin e saj deri mė 29 Nėntor 1944
(Xh. Ē.)

DEMIRAJ Avdul (1923-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ, partizan nė ēp “Hajredin Tremishti” mė 1942, mė vonė kalon nė Br6S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Dukaj tė Tepelenės, mė 25 korrik 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

DEMIRAJ Murat (?-1912). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime me forcat e Spiro Milos nė malin e Gjothanasit mė 1912.
(R. M.)

Dėshmorėt kallaratas tė kryengritjes sė vitit 1847. Dervish Aliko Qejvani (Kallarati), Lame Sinan Petani, Birbil Hasan Toēi dhe Meēe Haxhi Meēaj qenė ndėr krerėt e kryengritjes sė vitit 1847 kundėr reformave tė Tanzimatit. Dervish Alikua kishte qenė kajmekam i kazasė sė Delvinės. Bashkė me Lame Petanin janė ndėr nėnshkruesit e letrės qė krerėt e kryengritjes i dėrguan mbretit Oton tė Greqisė mė 15 gusht 1847 pėr t’i kėrkuar ndihmė. Pas shtypjes sė kryengritjes, krerėt e saj qė u zunė nga serasqeri Mehmet Reshit Pasha, u shpunė nė kalanė e Gjirokastrės dhe prej andej u dėrguan tė lidhur me vargonj nė Janinė, ku iu nėnshtruan torturave ēnjerėzore. Katėr krerėt kallaratas janė ndėr ata qė u ekzekutuan me varje tek Rrapi i Janinės.

Dėshmorėt e Kallaratit tė luftės me grekėt (1912-1914). Murat Avdul Demiri e Ēelo Mustafa Boshi u vranė nė dhjetor 1912 nė malin e Gjothanasit, nė luftime me forcat e Spiro Milos, tė cilat donin qė prej andej tė zinin luginėn e sipėrme tė Shushicės. Ramadan Muhamet Hoxha, Hyso Balil Xhaferi e Dervish Sali Maēi u vranė nė luftimet e zhvilluara mė 14 korrik 1914 me andartėt grekė qė sulmuan nga disa drejtime fshatin e Kallaratit. Presidiumi i Kuvendit Popullor i ka dekoruar me medaljen “Pėr veprimtari patriotike”.

Gazeta “Kallarati”. Organ i shoqatės kulturore atdhetare me tė njėjtin emėr e fshatit Kallarat. Numri parė doli nė vitin 2003.
(Xh. Ē.)



GJOMBRATAJ (MEMUSHAJ) Sulltanė. Veprimtare shoqėrore, deputete. Lindi mė 16 janar 1930 nė Kallarat. Kreu shkollėn e mesme teknologjike. Anėtare aktive e organizatės sė Rinisė ANĒ tė fshatit, pjesėmarrėse nė aksione vendore e kombėtare tė rinisė pėr rindėrtimin e vendit tė shkatėrrur nga lufta. Pėr kontributin e dhėnė ėshtė dekoruar me “Urdhrin e Punės” tė klasės II dhe III. Punoi pėr disa vjet nė administratė nė Tiranė dhe u rikthye nė Vlorė mė 1956. Punėtore nė Kombinatin e konservave, birgadiere dhe pėrgjegjėse turni. Prej vitit 1960 e deri mė 1979 ka qenė anėtare e Kėshillit tė Rrethit tė Vlorės, deputete e Kuvendit Popullor nė legjislaturėn e pestė dhe tė gjashtė (1966-1974). Ka dalė nė pension nė vitin 1986.
(XH. Ē.)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:51   #48
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

GJOMBRATAJ Muēo (1908–1976). Kryetar lokaliteti (komune). Lindi nė Kallarat. U lidh qė nė fillim me LANĒ, pjesėtar i ēetės territoriale tė fshatit. Pas ēlirimit tė vendit, nė vitet 1946-1948 kreu detyrėn e kryetarit tė lokalitetit Bolenė-Kallarat dhe mė vonė, pėr shumė vjet kryetar i kėshillit popullor tė fshatit, duke dhenė nė dihmesė pėr rritjen e frymės sė repsektit vėllazėror nė mes bashkėfshatarėve.
(R.M.)

GJONAJ Tare (1926-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Gr3P tė Mallkastrės. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Q. tė Balėbardhė tė Tomoricės, nė tetor 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

GOLLOSHI Ali (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mborjtjen e Janinės, sipas detyrave tė vėna nga Qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I.Ll.)

GOLLOSHI Ferrik (1916-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn territoriale tė fshatit. U vra nė Q. Gjashtė nė Sarandė, nė luftime kundėr forcave gjermane mė 25 gusht 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

GOLLOSHI Xhevair (1896–1920). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. Luftėtar nė ēetėn e fshtatit nė Luftėn e Vlorės. U vra nė luftime me forcat italiane nė Mesovun tė Kaninės. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē)

Grupi polifonik i Kallaratit. Nuk lidhet mė ndonjė grup tė veēantė. Nga tė dhėnat e tė moshuarve, Kallarati ka pasur, herė pas here, grupe tė mira tė kėngės dhe tė valles polifonike. Pėrmenden si vallėtare e vallėtarė virtuozė tė shekullit XIX Zade Straten, Labikė Elmazi, Salihe Dere, Pashako Maze, Lelo Jazo, Rrapush Hyseni, Manxhar Mezini, Nelo e Xhebro Golloshi, Zigur Ademi. Duke filluar nga fundi i shek. XIX, si kėngėtarė popullorė mbahen mend Isan Sejdiu dhe mė vonė Veliko Murati e pas tij Elmaz Ēelo Breshani. Nė pjesėn e gjysmėshekullit tė dytė tė shekullit XX, kėnga kallaratase u pėpunua artistikisht, duke u ngritur nė njė nivel mė tė lartė. Pėr kėtė, njė ndihmesė tė veēantė dha mėsuesi Llambro Hysi (shih). Pėr vlerat e tij grupi mori pjesė nė Festivlain Kombėtar folklorik tė Gjirokastrės nė vitin 1983, duke u vlerėsuar me ēmime nga juria e festivalit. Ka marrė pjesė edhe nė festivale ndėrkombėtare, si nė atė tė Kanės (Francė) nė vitin 1989, duke konkurruar nė mes tė 50 grupeve folklorike.
(R.M.)

Guri me Hije, gjendet nė Grykėn e Honit nė L. tė M. Bogonicės nė lartėsinė 900m mbi nivelin e detit, pranė fshatit Kallarat. Pėrfaqėson njė masiv tė madh shkėmbi qė duket rreth 15 km larg. Fshatarėt e Kallaratit, tė Bolenės dhe tė Kuēit, mbėshteutr nė vėzhgimet e shumta, nė tė kaluarėn, hijen e tij e shfrytėzonin pėr tė matur kohėn gjatė ditės nėpėrmjet lėvizjes sė hijes sė shkėmbit. Ndaj dhe populli kėndon: “Dielli malit kur bie/, Ndriēon tek Guri me “Hije”/, Guri qė kohėn tregon/, asnjė minut nuk gabon…”
(Xh. Ē.)

HABILAJ Halil (1918-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, partizan nė shtabin e Qarkut. U vra nė luftime me forcat gjermane mė 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

LATO Demir (?–1948). Lindi nė Kallarat. Pas mbarimit tė shkollės sė mesme tregtare shėrbeu nė Tiranė si financier. Shquhet pėr ndjenja atdhetare dhe si antizogist. Kishte njė rreth shumė tė gjerė njohjesh. Njeri altruist, i gatshėm pėr tė ndihmuar kėdo dhe me ē’tė mundej, sidomos bashkėfshatarėt, pėr tė cilėt shtėpia e tij ishte gjithmonė e hapur. Kujtohet sidomos pėr ndihmat pėr shkollėn e fshatit, sė cilės i pat dhuruar harta, flamurin kombėtar, portretin e mbretit dhe fletore e lapsa pėr fėmijėt. Pėr kėto gėzonte nderimin e bashkėfshatarėve, tė cilėt e ruajtėn respektin pėr tė edhe kur anoi nga nacionalistėt. Megjithėse u lidh me Ballin Kombėtar, nuk pati ndonjė veprimtari nė dėm tė Luftės Antifashiste. Mė 1946 arrestohet si anėtar i Komitetit “Mbrojtja Kombėtare”. Vdes nė burg nė vitin 1948, pa iu provuar fajėsia.
(R. M.)

HOXHA Ramadan (?-1914).Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. U vra nė luftime pėr mbrojtjen e fshatit nga andartėt grekė mė 14 korrik 1914.
(R. M.)

HOXHA Zeqo. Kėngėtar virtuoz i polifonisė labe. Lindi nė Kallarat. Kėngėtar virtuoz i grupit polifonik tė Kallaratit. U bė i njohur me kėngėn “Ē’u kėput njė kėmbė mali”. Pjesėmarrės nė Festivalin folklorik tė Gjirokastėrs (1983), lauruar edhe me ēmim, nė festivalin ndėrkombėtar tė Kanės (Francė) 1989.
(Xh. Ē)

HYSAJ (DAUTAJ) Bilbil (?-1913). Vrarė nė luftime me forcat greke. Lindi nė Kallarat. Luftoi kundėr forcave greke pėr mbrojtjen e Janinės, shkuar sipas detyrave tė vėna nga Qeveria e I. Qemalit, ku edhe vritet.
(I. Ll.)

HYSAJ Nelo (1916-1945). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br22S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Jugosllavi, nė janar 1945. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

HYSI Ēlirim. Sportist, pjesėtar i ekipit kombėtar tė futbollit. Lindi mė 1945 nė Kallarat. Ka mbaruar IKF “V. K.” (1966), UT pėr Fakultetin Juridik (pa shkėputje nga puna): Ka kryer kualifikim pasuniversitar nė degėn e filozofisė tė UT. Ushtroi sportin e futbollit me ekipin e “17 Nėntorit” (1963) e pastaj me atė tė “Dinamos”, si sulmues i majtė. Ėshtė aktivizuar nė pėrbėrje tė ekipit kombėtar dhe nė rang klubesh nė Kupat e Europės. Pasi la futbollin, pėr shumė vite ka qenė shef i Klubit Sportiv ”Dinamo” dhe mė pas i “17 Nėntorit”.
(R. M.)

HYSI Llambro. Ruajtės dhe pėrpunues i traditės sė polifonisė labe. Lindi nė Kallarat. Ka dhėnė ndihmesė tė vyer nė pėrpunimin artistik tė kėngės labe. Duke u mbėshtetur nė kėngėn e vjetėr “O Stamboll tė rėntė zjarri”, duke ruajtur tė kėnduarit me longatje tė traditės. Krijoi kėngėn “Ē’u kėput njė kėmbė mali”, tė ekzekutuar me mjeshtėri nga kėngėtari Zeqo Hoxha (shih). Ka pėrpunuar edhe kėngė tė tjera si ato “Djepi ynė burim floriri”, “Plaka me plakun ēu zunė”, “Flokėthinjurit kanė ardhė” etj.
(Xh. Ē)

JANJAJ Islam (1924-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1943, partizan nė prill 1944 nė Br12S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Radhimė, nė shtator 1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

JONUZAJ Seit. Ushtarak, punonjės shkencor. Lindi nė Kallarat nė vitin 1929. Mori pjesė nė LANĒ, nė Br8S, duke vijuar deri nė Vishegrad. Pas luftės u dėrgua pėr studime nė fushėn e detarisė ushtarake, fillimisht nė Kroaci dhe nė vitin 1948-1952 nė Baku tė Azerbxhianit, nė Akademinė Detare “Kirov”. Kreu kurs pasuniversitar nė Leningrad (1957-1958). Ka kryer detyra nė radhėt e Flotės Luftarake Detare Shqiptare deri nė funksionin e shefit tė shtabit tė brigadės sė anijeve mbiujės edhe pedagog nė AU “M. SH” dhe nė atė tė Marinės. Pjesėmarrės nė ēminimin e kanalit tė Korfuzit nė vitin 1958 si specialist. Ėshtė autor i materialeve tė ndryshme studimore, kumtesave e referateve shkencore. Bashkautor i Fjalorit katėrgjuhėsh tė termave tė detarisė (shqip, anglisht, rusisht, italisht).
(Xh. Ē)

JONUZI Shahin (1906–1975). Lindi nė Kallarat nė vitin 1906. Gjatė periudhės 1929–1934 kryen studimet nė Akademinė e Artilerisė nė Itali, nė specialitetin artileri kundėrajrore. U kthye nė atdhe dhe hyri nė shėrbimin ushtarak me detyrė komandant baterie. Nė mėngjesin e 7 prillit 939, nė krye tė baterisė qė komandonte, niset nga Elbasani dhe mbėrrin nė Bestrovė tė Vlorės. Aty, nė bashkėpunim edhe me njė batalion kėmbėsorie organizojnė qėndresėn kundėr kolonės sė bersalierėve italianė qė kishin zbarkuar nė Skelė tė Vlorės, duke penguar pėrparimin e tyre. Vetėm ditėn e dytė trupat fashiste mundėn tė vijonin rrugėn pėr nė Fier.
Pas ēlirimit u rikthye nė shėrbimin ushtarak, duke punuar pėr rimėkėmbjen e kėsaj arme dhe kualifikimin e kuadrave tė rinj tė ardhur nga rreshtat partizane. Mė 1947 lirohet dhe kthehet sėrish nė vendlindje, ku qėndroi derisa mbylli sytė. Ndonėse i shpėrfillur nga regjimi, shtėpia e tij mbeti e hapur, sidomos pėr oficerėt dhe studentėt kallaratas, qė, sa ktheheshin pėr pushime, shkonin ta takonin nė oazin e bukur tė Qesarules, qė e kishte qėndisur me duart e veta me perime e pemė tė shumta.
(R. M.)

KARABOLLAJ Shuko (1910-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ, partizan mė 1944 nė Br8S. U vra gjatė operacionit gjerman tė Qershorit 1944 nė Sopik tė Gjirokastrės. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

KARABOLLI Elisabeta. Qitėse, kampione Evrope, “Mjeshtre e Merituar e Sportit”. Lindi nė Kallarat nė vitin 1979. U afrua pranė klubit spotiv “Partizani” nė kryeqytet duke u stėrvitur pėr qitje me pistoletė sportive. Kampione kombėtare nė qitje. Nė vitin 1997 mori pjesė nė kampionatin evropian, duke zė vendin e dytė dhe dy vite mė vonė, nė garat e zhvilluara nė Gjermnai, zė vendin e parė duke bėrė tė kėndohet Hymni i Shqipėrisė dhe tė ngrihet flamuri kombėtar. Jeton nė SHBA.
(Xh. Ē)

Kisha e Kallaratit, vendosur nė krahun e djathtė tė pėrroit, nėn majėn e Buzės sė Deles (shih), nė vendin e quajtur Gjipleqe. Aty gjenden dhe varrezat e vjetra tė fshatit, rrėnojat e tė cilave janė edhe sot.
(Xh. Ē.)

Kunjova. Vend qė gjendet nė P. tė vargmalit tė Ēipinit, midis malit tė Pleshovicės dhe Ēipinit tė Bolenės, nė rrjedhjen e sipėrme tė pėrroit tė Pajamehut, nė pyllin e Pllajės sė Lugjeve, nė lartėsinė 500-1000 m. Sot njė lagje e Kuēit, dikur Kunjova, ka qenė vendbanimi mė i hershėm i Kallaratit, para se banorėt e tij tė zhvendoseshin nė anėn tjetėr tė lumit tė Shushicės, nė rrėzėn e Pelingrisė. Ky vendbanim u themelua nga njėri prej fiseve qė nė kohė tė hershme zbritėn prej pllajės sė Kurveleshit tė Sipėrm, nė kėrkim tė hapėsirave tė reja pėr jetesė. Dėshmi e kėsaj janė toponimet, si Qafa e Kallarate, Gropa e Gjokone (fis i Kallaratit) etj., por edhe njė kėngė popullore, vargjet e sė cilės thonė: “Kallarati pėr karshi,/ nė Kunjov’e pėr veri”. Duke qenė i shtrirė rrėzė maleve dhe midis kodrash me lartėsi 500-1000 m, tė mbuluara me pyje, Kunjova ofronte kushte tė pėrshtatshme pėr mbarėshtimin e bagėtive tė imta, por edhe pėr bujqėsi, nė rrjedhjen e mesme tė pėrroit tė Pajamahut. Banorėt e fshatit furnizoheshin me ujė nga burimi i Majės sė Lugjeve, qė jep 250 litra ujė nė orė.Sipas tė dhėnave tė mė tė moshuarve, Kunjova ka qenė fshat i madh dhe me shumė kisha e xhami. Ai u braktis pėr shkak tė epidemisė sė kolerės ku, vetėm gjatė njė nate, vdiqėn qindra veta. Pėr t’i shpėtuar epidemisė, njė pjesė e banorėve e braktisėn fshatin dhe u vendosėn nė Rrėzėn e Pelingrisė (fshati i djegur i Kallaratit), kurse njė pjesė u shpėrngulėn nė Piqerras, Sasaj, Lukovė e Shėn Vasil apo edhe nė fshatra tė brendshme e tė Labėrisė. Zhvendosja mendohet tė ketė ndodhur pas pushtimit turk, kur kishte filluar myslimanizimi i Labėrisė, pas gjithė gjasash midis shek. XVII–XVIII, kur dėshmohen edhe dy epidemi kolere, njėra rreth vitit 1660 dhe tjetra nė vitin 1720.
(R. M.)

Afėrdita Rakip Laēaj. Ka lindur mė 1962 nė Vlorė. Lojtare nė ekipin e basketbollit pėr femra tė Flamurtarit, nė vitet mė tė mira tė kėtij ekipi. Ka fituar disa herė titullin kampione e vendit. Ka marrė pjesė nė ndeshje ndėrkombėtare brenda e jashtė vendit. Pėr rezultate tė larta nė sportin e basketbollit ka marrė titullin “Mjeshtre Sporti” dhe ėshtė dekoruar me medalje tė artė.
(R. M.)

Lėmi i Lejlerėve. Qafė midis malit tė Bogonicės dhe malit tė Skėndolleshit (1382 m). Njihet edhe si Lėmi i Shenjtorėve. Nė kėtė vend, tė cilin tradita popullore e krahinės e mban si tė shenjtė, deri para myslimanizimit tė Labėrisė, bėnin pelegrinazhe si fshatrat nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit tė Shushicės edhe ato tė Bregut tė Detit. Banorėt ngjiteshin nė kėtė vend nė fillim tė muajit qershor, kur bagėtia dilnin nė male. Ata thernin si kurban desh tė zinj, kėndonin dhe hidhnin valle, zhvillonin gara tė ndryshme, bisedonin me njėri-tjetrin se si e kishin kaluar dimrin, cili nga miqtė kishte ndėrruar jetė, si ishin prodhimet bujqėsore dhe blegtorale dhe i uronin njėri-tjetrit njė verė tė mbarė. Uronin qė gjatė verės tė kishte lagėshtirė, qė tė rriteshin prodhimet bujqėsore dhe bari pėr bagėtitė, qė mali tė kishte ujė pėr tė pirė tufat e bagėtive, qė viti tė kishte qumėsht dhe bletėt tė bėnin mjaltė. Me ndėrrimin e fesė nė Kurvelesh, pelegrinazhi nė lėmin e Lejlerėve bėhej vetėm nga barinjtė e tė dy anėve kur dilnin me bagėti nė kullotat verore nė javėn e parė tė qershorit. Ata bėnin kurban bagėti dhe luteshin qė tė binte shi.
(Xh. Ē.)

LLANAJ Llano. Agronom, dr. shk. Lindi nė Kallarat mė 1929. Pėrfundoi studimet e larta nė ILB tė Kamzės nė vitin 1963. Ka kryer detyra tė ndryshme nė sektorin e Bujqėsisė, si kryetar kooperative bujqėsore (Sevaster e Risili), kryeagronom nė NBSH Llakatund dhe deri nė vitin 1990 drejtor i stacionit tė kėrkimeve shkencore tė Frutikulturės nė Vlorė. Ka mbrojtur temėn pėr doktor i shkencave nė vitin 1990, pjesėmarrės nė disa konferenca ndėrkombėtare pėr ullirin, ku ka mbajtur edhe kumtesa e referate. Nė vitin 1992 doli nė pension nga “reforma”. Jeton nė Vlorė.
(Xh. Ē)

LUBONJA (PETANI) Hėna. Mjeke nefrologe, studiuese shkencore. Lindi nė Kallarat nė vitin 1935. Mbaroi studimet e larta nė Bullgari mė 1960 dhe nė vitin 1968 kreu specializim pėr nefrologe nė Rumani. Punoi si mjeke patologe, pedagoge nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Tiranė (1868). Nė janar 1969 zbatoi pėr herė tė parė hemodializėn, punė qė e vijoi deri nė vitin 1975, duke hedhur bazat e repartit tė nefrologjisė nė vend.
(Xh. Ē)

Luftimet me grekun nė Kallarat (Korrik 1914). Luftime vetėmbrojtėse tė kallaratasve kundėr forcave andarte greke. Nė vijim tė pushtimit tė vijave tė fundit nė Kurvelesh, deri 300 forca greke tė pėrbėra nga ushtarė dhe andartė, tė veshur tė gjithė me rroba civile, tė ardhura rishtas nga Korfuzi nėn komandėn e kapiten Leonidhės, nė mėngjesin e 14 korrikut, ndėrmorėn njė sulm tė befasishėm nė drejtimin Pilur- Kallarat. Forcat greke, pėrgjatė kreshtės sė m. tė Vetėtimės, nė vendin ku ndahen m. i Kallaratit nga i Himarės, u ndeshėn nė zjarrin e befasishėm tė ēetės sė Kallaratit. Sulmi u pėrsėrit disa herė duke futur forca tė reja. Vullnetarėt kallaratas u tėrhoqėn mė nė thellėsi, duke zėnė vijėn Lartėsitė e Gjothanasit- Kodrat e Valit tė Mesėm dhe pjerrėsitė jugėperėndimore e perėndimore tė m. tė Bogonicės. Ēeta e gjendur nėn trysninė e forcave tė shumta greke, zhvillonte mbrojtje tė manovruar, nga vija nė vijė, organizoi prita me forca tė shpėrqendruara nė Shalė tė Pėrrallit, nė Majė tė Gjurasisė dhe nė Majėn e Gjondreut. Veprime mė tė fuqishme mbrojtėse Ēeta e Kallaratit i organizoi nė vijėn m. i Gjimufit-m. Gjashtės-Harcen e Ramanit dhe tė Verieshtit. Por, ndėrkohė, forcat grkek kishin mundur tė afroheshin nga drejtimi i Vranishtit pėr nė Kallarat, nga shpina e ēetės. Pėr t’i shpėtuar rrethimit, forcat vendase zunė pozicione mė tė pėrshtatshme nė afėrsi tė fshatit. Forcat greke pėsuan humbje tė shumta pranė burimit tė Kocevrebės. Pėr hakmarrje, vetė komandant Leonidha u hodh nė sulm dhe u vra nga zjarri i armėve tė kallaratasve nga ndėrtesa e xhamisė sė fshatit. Forcat greke u tėrhoqėn nė drejtim tė q. sė Pirres duke marrė me vete edhe trupat e tė vrarėve. Kėto ishin veprimet e fundit luftarake kundėr grekut nė kėtė drejtim. Ato krijuan kushte mė tė pėrshtatshme pėr popullsinė e Kurveleshit pėr t’u futur nė thellėsi tė Lumit tė Vlorės, ndėrsa popullsia e Kallaratit u shpėrngul pėr nė Smokthinė tė pashqetėsuar nga forcat greke.
(Xh. Ē.)

MAĒI Dervish (?-1914). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Vrarė nė luftime me forcat andarte greke nė mbrojtje tė fshatit tė tij mė 14 korrik 1914.
(R. M.)

MATAJ Agim. Pėrpunues artistik i gurit. Lindi mė 1955 nė Kallarat. Pas pėrfundimit tė shėrbimit tė detyrueshėm ushtarak shėrbeu si specialist nė zbulimin ushtarak. Nė vitin 1993, pėr arsye ekonomike, emigroi nė Leēe tė Italisė. Me punimet artistike tė gurit, tėrhoqi vėmendjen e biznesmenėve dhe tė njerėzve tė kulturės dhe tė artit italian. Punimet e tij i ka ekspozuar nė panaire nė Vlorė e Tiranė, duke u nderuar edhe me diplomė tė veēantė. Ndėr punimet e tij janė oxhaqe guri e tryeza pėr dhoma pritjeje nė variantin “Barroko Leēe”, kolona “Kapitelo”, harqe, veshje, stilizime tė skulpturės dhe skulpturė realiste, orė muri e tavoline etj.
(R. M.)

MATAJ Salo (1930–2007). Lindi nė Kallarat. Veprimtar i patrembur i organizatės sė Rinisė Antifashiste nė fshat. Pas ēlirimit, merr pjesė aktive nė punėn pėr rindėrtimin e fshatit si dhe nė aksione lokale e kombėtare tė rinisė pėr ndėrtim urash, rrugėsh e hekurudhash. Me krijimin e kooperativės bujqėsore mė 1956, zgjidhet kryetar i saj, detyrė qė e kreu pėr njė kohė tė gjatė. Mė vonė ka qenė kryetar i kėshillit tė bashkuar Kallarat-Bolenė.
Pėr punė tė palodhur e pėrkushtim ėshtė dekoruar nga Presidiumi i Kuvendit Popullor.

Meēaj Hiqmet. Lindi nė Vlorė mė 1944. U diplomua pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe prej Universitetit tė Tiranės mė 1966. Poet dhe dramaturg. Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve qysh prej vitit 1967. Fitues i ēmimit “Libri mė i mirė poetik i vitit 1983” me vėllimin poetik “Tokė e pagjumė”. Laureuar me Ēmimin e Republikės. Ndėr botimet e tij janė vėllimet poetike “Nisja”, “Vdekja e qirinjve”; romani “Kukulla e pyllit”, drama “Vite tė vėshtira” etj.
(R. M.)

MEĒAJ Meēe (?-1847). Prijės popullor, kapur e ekzekutuar nga forcat osmane. Lidi nė Kallarat. Njė ndėr prijėsit e kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Pas dėshtimit tė kryengritjes, u kap nga forcat osmane dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:52   #49
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

MEMUSHAJ Ali (1924-1943). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn e fshatit mė 1943. U vra nė luftime me italianėt nė shtator 1943 nė Kallarat. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

MEMUSHAJ Rami. Pedagog, autor librash, prof. dr. Lindi nė Kallarat mė 1943. Pėrfundoi studimet e larta nė UT (1968) pėr gjuhė shqipe. Ka bėrė disa specializime pranė Universitetit tė Berklit nė SHBA (1992-1993), tė Roskildes nė Danimarkė (1993) e tė Bremenit nė Gjermani (1995). Ka punuar si mėsues dhe si drejtor para dhe pas diplomimit nė Gjorm, Vranisht, Bolenė, Vajzė dhe Llakatund. Prej shtatorit 1974 filloi punėn si pedagog nė katedrėn e gjuhės shqipe tė UT, ku vijon tė punojė deri mė sot. Gjatė kėsaj kohe ka shėrbyer si lektor i shqipes nė Universitetin e Gjuhėve tė Huaja tė Pekinit (1989-1991) dhe tė Palermos (1998-2000). Ka mbajtur leksione edhe nė universitete europiane e amerikane. Ndihmesat e tij kryesore me botime janė nė fushėn e gjuhėsisė. Po, pėrveē kėtyre, ka kontribuar edhe me shkrime, artikuj e libra nė fushėn e historisė sė krahinės sė Labėrisė dhe tė Kurveleshit. Nga kėto, vlejnė pėr t'u pėrmendur librat "Himara nė dritėn e tė dhėnave historike, gjuhėsore dhe etnologjike" (2003) dhe "Histori e Kurveleshit, I" (2004).
(Xh. Ē.)


MEMUSHAJ Veip (1900-1974). Atdhetar, komandant i Komandės sė Vendit gjatė LANĒ. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit gjatė Luftės sė Vlorės mė 1920, ku edhe u plagos. Nė vitin 1941 pėr gjashtė muaj u mbajt nė burgjet fashiste nė Vlorė e Tiranė. U lidh qė nė fillim me LNĒ, anėtar i kėshillit ANĒ tė fshatit dhe komandant i ēetės territoriale qė nga krijimi. Nė gusht 1943 u emėrua komandant i komandės sė Vendit nė Kallarat. Me mbarimin e Luftės, u caltua komandant vendi nė Bregeditn e Poshtėm. Pasi u lirua pėr shkaqe shėndėtėsore, u emėrua kryetar. Mbas luftės, nė mėnyrė tė pamerituar e bugosėn, e torturuan dhe e dėnuan me 15 vjet burg me akuzėn “armik populli”, duke kryer verėm 1.5 vjet.

MISĖRGJONI Kamber (1805-1880). Burrė zakoni, kryeplak pėr 25 vjet. Lindi nė Kallarat. Nė kryengritjen e vitit 1847 ka qenė pėrkarahės i kapedanėve tė Kallaratit Sinan Lame e Dervish Aliko. Ka qenė burrė i urtė, i mėnēur dhe i drejtė nė gjykime. Njihte dhe zbatonte me korrektėsi rregullat e Kanunit tė Labėrisė. Ndaj edhe thirrej pėr tė ndarė sherre nė mes familjeve apo edhe nė krahinė Pėr kėto cilėsi fshati e pati kryeplak pėr 25 vjet radhazi (rreth 1856-1880). Vdiq nė moshėn 75 vjeēare nė vendlindje.
(Xh. Ē)

MUĒO Xhebro (1824-1913). Rapsod e mjek popullor. Lindi nė Kallarat. Duke pasur dhuntinė tė thurė vargje, tė cilat pėrcilleshin te njerėzit edhe nė formė kėnge, ai ka evidentuar edhe luftėrat antiosmane tė popullit tė Kallaratit qė nga Kryengritja e Tanzimatit (1847) e deri nė fillim tė shekullit XX, por edhe hallet, dertet e popullit. Veēohet “Komitėt nga Kallarati”. Vjershat e tij kanė qenė tė ndėrtuara me 4-6 vargje. Dallohej edhe pėr humorin e hollė nė disa prej krijimeve tė tij, si nė ato “Unė jam ngarkuar rėndė”, “Qesėraj u marrtė lumi”, ”Keshė ngrėnė a s’keshė ngrėnė”, “Se ē’u dogj Hora pėr njė”, duke ironizuar anėt negative tė banorėve tė fshatit e tė krahinės. Xhebrua ushtronte edhe profesionin e mjekut popullor pėr thyerjet e kockave, plagėt e zjarrit, plagosjet, organet e frymėmarrjes etj.
(Xh. Ē)

MURATI Veliko (rreth 1888-1960). Atdhetar, anėtar i Kėshillit krahinor ANĒ tė Kurveleshit. Lindi nė Kallarat. Kreu shkollėn e mesme turke nė Janinė. Pjesėmarrės nė ēetat e fshatit nė luftimet kundėr andartėve grekė (1913-1914), nė Luftėn e Vlorės (1920). Ka qėnė kryeplak i fshatit Kallarat (1920-1934), duke luajtur rol tė madh nė pajtimin e mėrive e deri gjaqeve. Gjatė LANĒ, edhe pse i moshuar, nė mars 1943 u zgjodh anėtar i Kėshillit ANĒ tė fshatit dhe tė krahinės sė Kurveleshit. Mbresat e tij nga luftėrat dhe nga jeta e pėrditshme i ka derdhur nė vargje, nė formė bejtesh, njė pjesė e tė cilave kanė fituar anonimatin dhe kėndohen nė fshatra tė ndryshme tė Labėrisė. Ka qenė edhe kėngėtar i dėgjuar i kėngės labe nė Kallarat e mė gjerė.
(Xh. Ē)

NĖNĖ DUZJA (Duze Bajrami), (1890-1961). Veprimtare e shquar e gruas antifashiste, deputete. Lindi nė Bolenė, nė familjen e Mingajve, dhe u martua nė Kallarat me Selman Bajramin. Karakteri dhe shpirti luftarak i saj u sprovuan nė LANĒ. Ajo jo vetėm nuk u thye nga humbja e djalit, Mumin Selamit (shih), por u bė njė veprimtare e shquar e LANĒ nė Lumin e Vlorės, duke u kthyer nė njė simbol tė gruas antifashiste e atdhetare. Krijoi nė fshat organizatėn e gruas antifashiste, u zgjodh anėtare e Kėshillit Krahinor tė Kurveleshit dhe tė Qarkut tė Gjirokastrės. Pjesėmarėse nė kongresin e par tė Gruas Antifashiste nė Berat, deputete nė Kuvendin Popullor nė dy legjslatura.
(Xh. Ē)

PETANAJ Adil (1920-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1942, partizan nė ēetėn e Pezės mė 1944 dhe nė Br1S si zėvendėskomisar kompanie. Bie mė 20 maj 1944 nė Polis tė Elbasanit, nė luftime me forcat gjermane. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

PETANI Lame (?-1847). Pjesėmarrės nė kuvende ndėrkrahinore. Lindi nė Kallarat. Njė ndėr krerėt e kryengritjes kundėr Tanzimatit. Nėnshkrues i letrės qė krerėt e kryengritjes kundėr Tanzimatit i dėrguan mbretit Oton tė Greqisė mė 15 gusht 1847. Pas dėshtimit tė kryengritjes, u kap nga turqit dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)

PILINGRIA. Emri i vendbanimit tė mėparshėm tė Kallaratit, nė kėmbėt e faqes lindore tė malit tė Bogonicės. Aty u vendosėn banorėt e Kallaratit pas shpėrnguljes nga Kunjova pėr shkak tė kolerės. Kur banorėt parė tė Kallaratit mbėrritėn aty, banorėt e mėparshėm tė Pilingrisė e kishin braktisur edha ta fshatin pėr t’i shpėtuar kolerės. Tė posaardhurit gjetėn vetėm priftin e fshatit, i cili ishte duke u falur mbi lagjin. I trembur nga tė huajt, prifti u largua me shpejtėsi nė pyll. Nga kjo ka mbetur edhe shprehja: “E la si prifti mbi lagjin”, qė pėrdorin kallaratasit pėr dikė qė e lė njė punė tė pambaruar.
Kallarati u ndėrtua, duke marrė formėn e njė fshati tipik shqiptar, me shtėpi dykatėshe apo me njė kat e gjysmė, me avlli dhe me rrugica nė formė rrezesh qė zbrisnin nė fund tė fshatit. Por nė korrik 1914 fshati u dogj nga bandat shoviniste greke. Pas largimit tė ushtrisė greke mė 1916, fshatarėt nuk u kthyen tė rindėrtonin shtėpitė, por u vendosėn nė krye tė arave dhe luginave tė pėrrenjve. Gėrmadhat e tij ruhen ende, ndonėse janė dėmtuar shumė nga marrja e gurėve pėr ndėrtimin e shtėpive tė reja.
(R. M.)

Qafa e Ubavit, shtrihet nė qendėr tė fshatit Kallarat. Vend ku mbidheshin burrat e fshatit pėr biseda apo edhe pėr kuvende nė periudhėn e dimrit.
(Xh. Ē.)

QEJVANAJ Hamza (1926-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br6S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Qesarat tė Gjirokastrės, gjatė operacionit tė Dimrit. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

QEJVANAJ Hasan (1910-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, u rreshtua nė Br5S. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Kukės, nė shtator 1944, duke qenė nė detyrėn e zėvėndėskomandantit tė kompanisė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

QEJVANI Dajlan (?-1878). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Ka rėnė nė luftime me andartėt grekė nė Luftėn e Lėkurėsit, nė shkurt 1878.
(Xh. Ē)

QEJVANI Dervish (?-1847). Kajmekam, pjesėmarrės nė kuvende ndėrkrahinore. Lindi nė Kallarat. Ka kryer detyrėn e kajmekamit tė kazasė sė Delvinės. Njė nga drejtuesit e Kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Nėnshkrues i letrės sė krerėve kryengritės dėrguar mbretit tė Greqisė Oton mė 15 gusht 1847. U kap nga turqit pas dėshtimit tė kryengritjes, u burgos nė Kalanė e Gjirokastrės dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M.)

QEJVANI Meēan (rreth 1892-1965). Kryetar komune, delegat nė Kongresin e Lushnjės. Lindi nė Kallarat. Vijoi shkollėn e Muradijes nė Vlorė. Me porosi tė Ismaili Qemalit, Meēani dhe Halim Xhelo Tėrbaēi u dėrguan pėr vijimin e gjimnazit nė Korfuz. Nė vitin 1911 tė dy ndėrprenė studimet pėr tu kthyer nė atdhe. Morėn pjesė nė veprimtarinė atdhetare dhe nė shpalljen e Pavarėsisė mė 28 Nėntor 1912. Mė 1913 u emėrua mėsues i parė i shkollės sė Vranishtit, mė 1916 nė shkollėn e Kallaratit. Nė vitin 1919 u internua nga italianėt pėr veprimtari kundėritaliane. Njė nga delegatėt e Vlorės nė Kongresin e Lushnjės, nė janar 1920. Pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės si sekretar i Komitetit “Mbrojtia Kombėtare”, qė e drejtonte Osman Haxhiu. Punoi disa vjet mėsues nė Himarė dhe nga viti 1935, kryetar komune nė Gjinar e Shpat tė Elbasanit; nė vitin 1941 pėr 6 muaj kryetar komune nė Gostivar tė Maqedonisė. Nė vitin 1942 kryetar i tė parit kėshill ANĒ tė fshatit Kallarat.
(Xh. Ē)

RIBAJ Ali (1917-1946). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ. Partizan nė Br6S. U vra nė mbrojtje tė kufirit nė Bilisht mė 1946. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

RIBAJ Ormėn (1916-1943). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Klallarat. U lidh me LANĒ qė nė fund tė vitit 1941. U vra nga italianėt nė Kaninė tė Vlorės nė prill 1943. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

RIBAJ Tafil (1908–1973). Lindi nė Kallarat mė 1908. Partizan nė ēetėn territoriale “Mumin Selami” tė Kallaratit. Pas ēlirimit tė vendit, kryetar i organizatės sė Frontit Demokratik dhe kryetar i kėshillit popullor tė fshatit pėr njė periudhė tė gjatė kohe. Pėr ndershmėrinė e tij dhe urtėsinė e treguar nė trajtimin dhe zgjidhjen e problemeve, mbetet njė figurė e nderuar pėr Kallaratin.
(R. M.)

RIBI (MAJKO) Afeza (1890- 1973). Bejtexheshė e vajtojcė e njohur. Lindi nė Kallarat mė 1890 dhe u martua nė Vranisht, nė familjen Majkaj. E njohur si vajtocė me bejte e rapsodi nė vajtime tė ndryshme (nė raste vdekjesh), ku ndėrtonte ligjėrime tė gjata. Ajo, me bejtet e saj godiste edhe tė meta tė shoqėrisė e padrejtėsi tė ndryshme. Ėshtė e dėgjuar pėr replikat me bejte edhe me burra ku mė e spikatura ėshtė ballafaqimi me Selim Hasanin e Brate, rapsod i njohur qė ka botime tė tėra me vjersha popullore. Prodhimtaria e Afezasė ėshtė mbledhur nga Instituti i Folklorit.
(Xh. Ē)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2012, 08:53   #50
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Libri: "Enciklopedia e Kurveleshit"

SEJDIU Isa (1886- 1919). Rapsod popullor. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit Kallarat kundėr andartėve grekė nė vitin 1913-1914, ku edhe u plagos. Ka thurur shumė vargje pėr bashkėluftėtarėt, por dhe pėr vese apo cene tė shoqėrisė. Ka qenė edhe kėngėtar virtuoz. Vdiq nė fshat nga plagėt e marra nė luftė.
(Xh. Ē)

SELAMI Hasan (1910–1943). Lindi nė Kallarat mė 1910. Pasi kreu shkollėn qytetėse nė Vlorė, ndoqi medresenė e Tiranės, tė cilėn e mbaroi me rezultate tė larta mė 1935. Mė 1936 fillon studimet nė Universitetin Teologjik “Al- Hazar” tė Egjiptit, nė fakultetin e filozofisė. Studimet i mbaroi nė vitin 1939 me rezultate tė shkėlqyera. Nė tė njėjtėn kohė ndoqi edhe Universitetin Amerikan tė Kajros pėr degėn letėrsi e pedagogji. Ishte njohės i pėrsosur i arabishtes, anglishtes, persishtes, frėngjishtes e italishtes. Nė verėn e 1939-ės mbrojti doktoratėn pėr predikim e misionari. Nė vjeshtėn e vitit 1939 nisi njė specializim tjetėr pėr mbrojtje doktorature pėr historinė islame.
Pas pushtimit tė Shqipėrisė organizoi njė protestė me shqiptarė e tė huaj pėrpara ambasadave tė huaja me parullėn: “Ē’kėrkon fashizmi italian nė Shqipėri?”
Rrethanat e Luftės II Botėrore e penguan Hasanin tė kthehej nė atdhe. Ai mbeti nė Kajro, ku vdiq mė 1943, nė moshėn 33-vjeēare, nga njė epidemi tifoje.

SELAMI Mumin (1923-1942). “Hero i Popullit”, dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. Fillimisht punoi si hyzmeqar dhe mė pas ndoqi studimet nė gjimnazin e Tiranės (1939). U lidh mė anėtarė tė grupeve komuniste dhe pėrqafoi idetė e tyre. Pas pushtimit tė vendit u hodh nė veprimtari atdhetare antifashiste. U pėrjashtua nga shkolla, u burgos dhe u internua njė vit nė vendlindje. U arrestua sėrish, u nėnshtrua torturave ēnjerėzore, por, pėr mungesė provash, u lirua. Propagandues i flaktė i qėndresės sė armatosur antifashiste dhe atentator i guximshėm. Bėri edhe provat e para pėr shkrime letrare duke lėnė nė dorėshkrim disa prej tyre. Ra heroikisht, me armė nė dorė, nė njė luftim tė pabarabartė nė njė shtėpi tė rrethuar nga forca tė shumta fashiste nė Tophana tė Vlorės mė 18. 10.1942, bashkė me shokėt e rinj komunistė Hajredin Bylyshi, Bajram Tushi (shih) dhe Hiqmet Buzi. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē)

SERAJ Zyber (1916-1946). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh mė LANĒ mė 1942. Patizan nė Br5S mė 1943. U vra nė vitin 1946 nė Mavrovė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

STRATAJ Dudė (1873–1938). Njė grua atdhetare e dalluar pėr trimėrinė e treguar nė ngjarjet para e pas Pavarėsisė. Mė 28 Nėntor 1919, ajo mori pjesė krahas burrave tė fshatit nė uljen e flamurit italian dhe ngritjen e flamurit tonė kombėtar nė shkollėn e fshatit. Pėr kėtė, ajo u arrestua nga autoritet italiane tė pushtimit dhe u burgos 6 muaj nė burgun e Vlorės.
(R. M.)

STRATAJ Ferik (1910-1949). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1942, partizan nė Br8S mė 1944. U vra nė Vidohovė tė Korēės, nė mbrojtje tė kufirit shtetėror gjatė provokacioneve greke tė gushtit 1949. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

STRATI Fein (1895–1961). Komandant ēete atdhetare. Lindi nė Kallarat. U njoh si burrė zakoni. Luftėtar kundėr forcave andarte greke mė 1914 dhe nė Luftėn e Vlorės kundėr forcave italiane, ku u zgjodh komandant ēete. U shqua pėr dinakėri e dinamizėm luftarak nė luftimet nė Grykėn e Kallafetit mė 19 qershor 1920, duke u quajtur “dhelpra e Kallaratit”. Fillimisht u lidh me LANĒ qė nė vitin 1942, duke u rreshtuar nė ēp tė Kurveleshit dhe atė “Hajredin Tremishti”. Mori pjesė edhe nė ēlirimin e nėnprefekturės sė Gusmarit. Mė pas u hodh nė formacionet luftarake tė Ballit Kombėtar. Pas Luftės u arrestua dhe u dėnua me burgim tė pėrjetshėm, qė mė pas, pėr shkak tė ndihmesės sė dhėnė nė LANĒ, iu kthye nė 20 vjet burg.
(Xh. Ē.)

STRATI Klarita. Qitėse, rekordmene kombėtare. Lindi nė vitin 1972 nė njė fmilje me prindėr kallaratas. Qė nė fėmijėri ushtroi sportin e qitjes me ekipin e “Apollonisė”.. Nė vitin 1988 mori pjesė nė Garat Ndėrkombėtare tė Qitjes nė Bullgari, duke zėnė vendin e dytė. U aktivizua me ekipin “Studenti” dhe nė garat e zhvilluara pėr vitin 2007 nė ushtrimin “Qitje me pistoletė 1x40”, theu rekordin kombėtar me 387 pikė, (njė pikė mė shumė nga rekordi i mėparshėm).
(R. M.)

STRATI Saimir. Grafist, restaurues i mozaikut, fitues i ēmimit “Gines” nė mozaik. Lindi mė 1966, nė qytetin e Fierit, nė njė familje me prejardhje nga Kallarati. Ėshtė diplomuar mė 1989 nė Akademinė e Arteve tė Bukura, nė degėn e grafikės. Po kėtė vit fitoi Ēmimin e Parė nė Konkursin Kombėtar tė Arteve tė Aplikuara. mbėtar tė Arteve tė Aplikuara. Jurues i mozaikėve nė kantieret antike tė Butrintit, Apolonisė dhe tė Bylisit. Mė 1996 hap tė parėn ekspozitė vetjake. Dy vjet mė pas, njė tjetėr ekspozitė, ku paraqiti edhe punėt e para nė mozaik. Qė nga viti 2004 ėshtė anėtar i Shoqatės “British Assosation for Modern Mosaic”, organizatė botėrore mozaicistėsh me qendėr nė Londėr. Nė vitin 2005 ka realizuar me 400 disqe nė pėrmasat pak mė shumė se natyralja portretin-mozaik tė Adriano Ēelentanos. Nė harkun kohor tė tre vjetėve ka fituar tre ēmime Gines: tė parin mė 2006 me mozaikun e autoportretit tė Leonardo Da Vinēit, tė realizuar brenda 24 ditėsh nė njė dėrrasė 2m x 4m me 500 kg gozhdė tė pėrmasave dhe ngjyrave tė ndryshme; tė dytin mė 2007 me mozaikun “Shpirti i lirė”, me pėrmasa 4x2Shpirti i lirė”, renda 40 ditėsh duke pėrdorr kunja dhėmbėsh; dhe tė tretin mė 2008, me mozaikun “Mesdheu”, me siprfaqe 91,87m2, tė realizur brenda 27 ditėsh duke pėrdorur tapa shishesh.
R. M.)

SHAKAJ Hodo (rreth 1875-1926
Komandant ēete atdhetare, kryeplak reformator. Lindi nė Kallarat. U arsimua nė Gjirokastėr e Janinė. Kryeplak i Kallaratit qė nė fillim tė shekullit XX, duke futur sistemin e votimit nė fshat pėr zgjedhjet e kryeplakut dhe tė pleqėsisė sė fshatit. Ngriti flamurin shqiptar nė shkollėn e fshatit nė vitin 1919. Pėr kėtė akt u arrestua bashkė me disa bashkėfshatarė. Komandant i ēetės sė fshatit nė Luftėn e Vlorės, pjesėmarrės nė Revolucionin Demokratik tė Qershorit 1924. U arrestua nga qeveria e Zogut dhe vdiq nga torturat nė burgun e Gjirokastrės nė vitin 1926.
(Xh. Ē)

SHAKAJ Drita. Voljebolliste. Lindur nė Vlorė mė 1957. Mjeshtre sporti nė volejboll. Ka luajtur me ekipin e vajzave tė “Flamurtarit” tė Vlorės. Ėshtė aktivizuar edhe nė ekipin kombėtar. Ėshtė kampione kombėtare dhe fituese e Kupės sė Republikės. Ka pėrfaqėsuar sportin shqiptar me ekipin e Dinamos edhe jashtė shtetit.
(R. M.)

SHAMETI Gafur. Inxhinier, deputet, anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė. Lindi nė Kallarat. Nė vitin 1961 pėrfundoi studimet e larta pėr gjeologji. Ka punuar nė minierėn e Munellės, Memaliajt dhe inxjinjer nė fabirkėn e tullave nė Vlorė pėr 20 vitet e fundit. Zgjedhur deputet i Partisė Demokratike nė Kuvendin e Shqipėrsė nė legjsialaturėn e vitit 1996. Ėshtė marrė edhe me krijimtari letrare, kryesisht nė fushėn e humorit me skeēe, parodi e komedi, duke qenė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve e Artistėve qė nga viti 1971. Ka fituar edhe ēmime kombėtare. Banon nė qytetin e Vlorės.
(Xh. Ē)

SHERAJ Hamdi (1920-1944). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ duke u rreshtuar nė ēetėn territoriale tė fshatit. U vra nė luftime me forcat gjermane nė Mavrovė, gjatė operacionit tė Dimrit 1943-1944. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

SHERAJ Nexhip (1923-1945). Dėshmor i Atdheut. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ mė 1943, partizan nė Br7S mė 1944. U vra nė luftime me forcat gjermane nė shkurt 1945, nė tokat e Jugosllavisė. Shpallur dėshmor i Atdheut.
(Xh. Ē.)

SHERAJ Zyber (1916–1946). Lindi nė Kallarat mė 7 korrik 1916, por mė pas familja e tij u vendos nė Mavrovė. Mori pjesė nė ēetėn territoriale tė Mavrovės. Mė 28 nėntor 1943 inkuadrohet nė Brigadėn V Sulmuese. Pas ēlirimit tė vendit kalon nė forcat e ndjekjes. Bie mė 17 shtator 1946 nė Gjikmano tė Mavrovės, nė ndjekje tė diversantėve.
Me vendim tė Komitetit Ekzekutiv tė Rrethit nr. 93 datė 12 shtator 1972 shpallet dėshmor i Atdheut.
(R. M. )

Shoqata “Kallarati” e krijuar mė 12 janar 2003, si shoqatė kultuore atdhetare, me shtrirje territoriale, me qendėr nė Vlorė dhe me qėllim pėr tė ruajtur e transmetuar vlerat mė tė mira tė Kallaratit. Shoqata ka simbolin e vulėn e vet nė formė rrethore me lapidarin e 16 dėshmorėve tė fshatit nė qendėr dhe mbishkrimin “Shoqata Kallarati”.
(Xh. Ē.)

TOĒI Birbil (?-1847). Prijės popullor, kapur e ekzekutuar nga forcat osmane. Lindi nė Kallarat. Njė ndėr prijėsit e Kryengritjes kundėr Tanzimatit mė 1847. Pas dėshtimit tė Kryengritjes, u kap nga forcat osmane dhe u ekzekutua me varje nė Janinė.
(R. M)

TOĒI Hasan (1780-rreth1850). Ushtarak, komandnat ēete atdhetare. Lindi nė Kallarat dhe u rrit nė oborrin e Ali Pashė Tepelenės, ku iu dha titulli Bylykbash (komandant kompanie). Pas vdekjes sė A. Pashės, u kthye nė vendlindje. Nė krye tė kallarjotėve mori pjesė nė luftimet kundėr forcave tė Ēelebi Mehmet Pashės duke i shkaktuar disfatė. Mė 1831 shkoi nė ndihmė tė Zylyftar Podės. Mori pjesė edhe nė luftimet pėr marrjen e kalasė sė Beratit nė vitet 1834-1835.
(Xh. Ē)

Tozaj Neshat (1943–2008). Lindi nė Kallarat mė 1 janar 1943. Ka kryer studimet nė Shkollėn e Policisė dhe pėr drejtėsi nė Fakultetin e Shkencave Politike-Juridike tė Universitetit tė Tiranės. Ka punuar si oficer nė Sektorin e Ekspertizės Kriminalistike tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe pėr shumė vjet ka qenė pėrgjegjės i Laboratorit Qendror tė Kriminalistikės.
Shkrimtar, qė nga viti 1990 nė profesion tė lirė. Ka lėvruar gjininė e tregimit, tė novelės, tė romanit, tė skenarit letrar pėr filma artistikė dhe pas vitit 1990 ka botuar esse dhe publicistikė. Ka botuar nė shqip 22 libra: 10 romane, shumė novela e pėrmbledhje me tregime dhe ese. Njė nga veprat e tij qė pati jehonė edhe jashtė vendit ėshtė romani “Thikat” (1989), i botuar edhe nė Greqi (1990) e Francė (1991). Nė Francė ka botuar edhe vepra tė tjera. Ėshtė autor e bashkautor i 9 skenarėve pėr filma tė shfaqur nė kinematė tona.
Mė 1990, ėshtė njėri nga tre nismėtarėt pėr themelimin e Forumit Intelektual pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut (sot Komiteti Shqiptar i Helsinkit). Nė vitin 1992 njėri nga dy nismėtarėt pėr themelimin e shoqėrisė pėr tė mbrojtur tė drejtėn e autorit nė fushėn e artit. Qysh atėherė dhe deri nė fund tė jetės qe drejtor Ekzekutiv i agjencisė “Albautor” pėr autorėt e muzikės dhe tė audiovizualit.
(R. M.)

TOZAJ Sihat (1927-2001). Kryetar i Komitetit Ekzekutiv, Sekretar i Presidumit tė Kuvendit tė RSH. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ, fillimisht nė ēetėn territoriale e mė pas partizan nė Br8S. Pas ēlirimit ka kryer detyra tė ndryshme si funksionar i PPSH (ish PKSH) dhe pėr mbi 15 vjet si drejtues i stacionit tė makinave e traktorėve nė ndėrmarrje tė ndryshme tė vendit, pėr disa vite kryetar i Komitetit Ekzekutiv tė Vlorės (1968). Nė vitin 1983 u emėrua nė detyrėn e lartė tė Sekretarit tė Presidiumit tė Kuvendit Popullor (Presidencės). Nė tri legjislatura ka qenė deputet nė Kuvendin Popullor. Pas vdekjes, me vendim tė Kėshillit tė Qarkut tė Vlorės u shpall “Nderi i Qarkut”
(Xh. Ē)

TOZAJ Sinan, (1923-2006). “Hero i Punės Socialiste”. Lindi nė Kallarat. U lidh me LANĒ. Fillimisht me njėsitin guerril e pastaj, nga fillimi vitit 1943 nė radhėt e ēetės partizane “Hajredin Tremishti” e Br6S. U plagos nė Mirditė, duke humbur njerin sy. Megjithėse mbeti invalid, ai mori pjesė aktive nė veprimtarinė ekonomike si drejtues nė sektorin e naftės e tė minierave. Nė 20 vjetėt e fundit qėndroi nė detyrėn e drejtorit tė ndėrtimit tė Minierave tė Shqipėrisė. Pėr kontibut tė shquar nė sektorin e minierave iu dha titulli “Hero i Punės Socaliste”.
(Xh. Ē)

Ura pranė qafės sė Bodeit, nė pėrruan ngjitur Kallaratit, urė e ndėrtuar nė vitet 1810-1815 nė kohėn e A.P.Tepelenės, qė ka shėrbyer njėherazi pėr kalimin e kėmbėsorėve, por dhe tė vijės sė ujit pėr vaditjen e tokave nė fushėn e Ubavit dhe tė Fierit.
(Xh. Ē.)

Valet, dy fushėgropa me origjinė tektonike nė anėn jugore tė majės sė Bogonicės, tė quajtura Vali i Poshtėm dhe Vali Mesėm, me njė sipėrfaqe rreth 5 ha. Nėpėrmjet Qafės sė Honit kalohet nė Valin e Vranishtit.
(Xh. Ē.)

Vėra e Ariut, gjendet nė shpellat nė grykėn e Honit, nė shpatin lindor tė M. tė Bogonicės (shih), pranė fshatit Kallarat.
(Xh. Ē.)

XHAFERAJ Hyso (?-1914). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Mori pjesė nė luftimet pėr mbrojtjen e Janinės, nė kodrat e Bezhanit (1912-1913). Vrarė nė luftime me andartėt grekė nė mbrojtje tė fshatit. mė 14 korrik 1914.
(Xh. Ē.)

XHAFERI Balil (?-1878). Vrarė nė luftime me forcat andarte greke. Lindi nė Kallarat. Ka rėnė nė luftime me andartėt grekė nė luftėn e Lėkurėsit, nė shkurt 1878.
(Xh. Ē)

ZHIBAJ Telha (1892-1965). Mėsues, pjesėmarrės nė Kongresin e Labėrisė. Ndoqi shkollėn fillore shqip-turqisht (mejtep) nė qytetin e Vlorės. Mori pjesė nė ēetėn e fshatit kundėr andartėve gekė nė vitin 1914. Nė vitin 1916, nė shtėpinė e Dushan Seitit hapi kurse pėr mėsimin e shkronjave shqipe pėr fėmijėt e fshatit. Po kėtė vit hapi shkollėn shqipe nė Peshkėpi. Si mėsues ka punuar edhe nė Nivicė, Zhulat, pjesėmarrės nė Kuvendin e Labėrisė nė Kuē nė vitin 1924. U lidh me LANĒ. U burgos nga fashistė italianė nė burgjet e Vlorės e tė Tiranės.
(Xh. Ē)
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur