Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Problematika Shqiptare

Problematika Shqiptare Nė kėtė forum vizitorėt tanė shprehin mendimin e tyre mbi problemet madhore qė shqetėsojnė gjithė shqiptarėt, dhe zgjidhjet e mundshme qė mund t'u jepen kėtyre problemeve.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 02-10-2012, 11:01   #41
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri .

Sunday, 26 June 2011 08:55 Pineska Hits: 512 .




Nė rrjedhėn e shekujve, Shqipėria, toka aq shumė e dėshiruar nga fqinjėt e fuqitė e mėdha pėr vetė pozitėn e saj gjeografike si njė urė midis Lindjes dhe Perėndimit e me njė dalje tė lakmueshme nė det ėshtė gjendur shpesh nė kufijtė e ekzistencės si njė shtet i vėrtetė. Planet aneksuese pasonin njėri-tjetrin dhe laku i zhdukjes sė njė prej kombeve mė tė vjetėr nė Ballkan sa vinte e shtrėngohej. Turqia, Austro Hungaria, Greqia, Jugosllavia, Franca, Italia, Gjermania e shumė vende tė tjera shtrinin e tėrhiqnin sipas dėshirės ushtritė e tyre nė tokat shqiptare, qė nė ēdo kohė i ėshtė dashur tė luftojė pėr mbijetesė e pėr tė mos u fshirė e harruar nga historia. Reagimi i parė erdhi nga Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, qė mė 28 Nėntor 1443 ngriti mbi qytetin e Krujės flamurin me shqiponjėn dykrenare. Mė pas, sėrish mė 28 Nėntor por kėtė herė tė vitit 1912 njė tjetėr figurė e shtetit shqiptar, Ismail Qemali dha sinjalin pėrfundimtar se kombi shqiptar nuk mund tė zhdukej. Vendimet e njėpasnjėshme nė dėm tė kombit shqiptar qė i pafuqisėėm ishte shndėrruar nė lodėr nė duart e interesave gjeopolitike tė fuqive tė mėdha, aneksimi i Kosovės, Ohrit, Strugės, Manastirit, Ulqinit, Tivarit, Shkupit, nuk arrinte tė kėnaqte sėrish fqinjėt e etur pėr tė shtrirė kufijtė e tyre deri nė zemrėn e shtetit tė njomė shqiptar.

Menjėherė pas vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve mė 1913 mbi kufijtė jugorė tė Shqipėrisė, grekėt nisėn tė hartonin plane tė reja pėr tė realizuar synimet e tyre nė kėtė zonė. As protokolli i Firences i 17 dhjetorit 1913 qė la jashtė kufijve zyrtarė Ēamėrinė, nuk kėnaqi dėshirat ekspansioniste tė shtetit grek, qė kishte nisur tė organizonte strukturat ushtarake tė batalionit tė shenjtė, tė pėrbėrė nga kriminelė lufte, dezertorė dhe tė burgosur tė Kretės. Njė batalion qė nė histori do tė mbahej mend si Andartet qė do tė kryenin disa qindra sulme nė jug tė Shqipėrisė duke vrarė e masakruar mijėra njerėz tė pafajshėm. Sulme qė do tė shtriheshin edhe nė Gjirokastėr, Korēė e Pėrmet. Duke pėrfituar nga situata ish-ministri i Jashtėm grek, Jorgji Zografi, me mbėshtetjen e renegatit Spiro Milo e mbi tė gjitha tė Kryeministrit Venizellos mė 2 mars 1914 shpall krijimin e qeverisė sė Vorio Epirit nė Gjirokastėr. Me ndihmėn e andartėve Zografi izolon Pėrmetin, Korēėn dhe Gjirokastrėn.

Nėn presionin e fuqive tė mėdha e veēanėrisht Italisė, shteti shqiptar i drejtuar nė atė kohė nga Princ Vidi, i ardhur nė Shqipėri mė 7 mars 1914, detyrohet tė nėnshkruajė dy muaj mė vonė, nė 17 maj 1914, Protokollin e Korfuzit. Sipas kėtij protokolli, komisioni ndėrkombėtar vendos qė prefekturat e Korēės e Gjirokastrės tė formonin njė qeveri autonome nėn juridiksionin e qeverisė shqiptare, ku garnizonet e xhandarmėrisė do tė pėrbėheshin nga oficerė grekė. Kisha Ortodokse e vendit do tė drejtohej prej klerit grek tė emėruar nga patriarkana e Stambollit. Gjuha e mėsimit nėpėr shkolla tė veēanta tė ortodoksėve do tė ishte greqishtja. Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit pranoi edhe kėrkesėn e Spiro Milos pėr t’i njohur Himarės statusin e autonomisė. Kėto vendime do t’i paraqiteshin pėr ratifikim fuqive tė mėdha. Pėrfundimi i Luftės sė Parė Botėrore, risolli nė tavolinėn e bisedimeve tė paqes sėrish ēėshtjen shqiptare. Qeveria greke u pėrpoq me tė gjitha mėnyrat pėr tė pėrfituar nga situata jo shumė e sigurt e shtetit shqiptar pėr tė kėnaqur pretendimet e saj ndaj Shqipėrisė.

Reagimi i shqiptarėve nė Kongresin e Lushnjės, por edhe lufta e Vlorės qė ēoi nė dėbimin e trupave italiane, e detyruan kėtė shtet tė njihte mė 2 gusht 1920 me firmosjen e Protokollit tė Tiranės sovranitetin shqiptar mbi Vlorėn dhe tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė. Italia do tė mbante vetėm Sazanin. E mbledhur nė Paris, Konferenca e Ambasadorėve vendos qė kufijtė shqiptaro-grekė tė mbeteshin ato tė protokollit tė Firences nė 1913. Por ndėrsa Jugosllavia tėrhoqi trupat, Greqia mbante tė pushtuara 26 fshatra shqiptarė e duke mos u mjaftuar me sa kishte arritur ajo kėrkonte tė paktėn vėnien nė jetė tė protokollit tė Korfuzit tė vitit 1914, tė cilin vetė e kishte shkelur poshtė me fillimin e Luftės sė Parė Botėrore.

E torturuar ndėr shekuj, e bastisur, djegur, vrarė, e gjysmuar, tashmė nė horizont pėr Shqipėrinė duket edhe njė tjetėr luftė, mė e fshehtė, mė e sofistikuar. Pėrkrah luftės sė hapur edhe planet konspirative.


Nė shesh beteje hidhet Kali i Trojės nė barkun e tė cilit fqinjėt jugorė do tė fshihnin pėr tė hedhur nė lojė agjenturat e tyre.


Vitet 1920 nė Shqipėri karakterizoheshin nga njė situatė e paqėndrueshme ku qeveritė pasonin dhe zėvendėsonin njėra-tjetrėn brenda njė kohe mjaft tė shkurtėr. Nga viti 1920 deri nė 1922 u ndėrruan 8 qeveri, ku vetėm kryeministrat Iliaz Vrioni dhe Xhaferr Ypi mundėn tė kalojnė kufirin e njė viti nė kėtė post. Tė tjerė si Hasan Prishtina, Pandeli Vangjeli ose Sulejman Delvina, nuk mundėn tė drejtonin mė shumė se pak javė. Ndėrsa Qazim Koculi mori postin e Kryeministrit mė 6 dhjetor 1921 dhe e la atė vetėm pak orė mė pas. Duke pėrfituar nga kjo situatė shteti grek vijonte propagandėn dhe provokimet nė jug tė vendit. Ahmet Zogu menjėherė pasi forcoi pozitat e tij duke marrė postin e ministrit tė Brendshėm, do tė ngrinte shėrbimin e fshehtė njė strukturė e fuqishme tė cilėn nė kujtimet e tij Hoxha Kadri e quan epoka e spiunazhit. Sidomos nė pjesėn e sipėrme tė Shkumbinit, Shqipėria u kthye nė njė ushtri spiunėsh. Ēdo fjalė qė qarkullonte nėpėr tregje, kafene, restorante apo shtėpi shkonin menjėherė nė strukturat e xhandarmėrisė e mė pas te Zogu. Pasi u dekretua nė detyrėn e ministrit mė 24 dhjetor 1921, Zogu riorganizoi gjithė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Nė krye tė zyrės sekrete vendoset Haki Stėrmilli.

Raportimet e para tė dokumentuara nė vitin 1922 nga strukturat e sapongritura tė kohės e qė ndodhėn tė ruajtura edhe sot nė arkiv zbulojnė edhe infiltrimin nė politikė tė elementėve qė kėrkonin autonominė e tė ashtuquajturit Vorio Epir.

Ja se ē’thuhet nė njė nga dokumentet e para qė daton 10 mars 1922, ku zyra e policisė i pėrcjell Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Gjirokastrės njė dokument informativ mbi disa deputetė tė cilėt bėnin propaganda pėr Vorio Epirin.

10/03/1922
ZYRA E POLICISĖ
DREJTORISĖ SĖ PĖRGJITHSHME TĖ POLICISĖ


Gjirokastėr


Ju bėjmė me dije se njė prej deputetėve tė provincės sė Gjirokastrės i quajtur Koēo Tasi me rastin qė mblodhi zgjedhėsit pėr t’u zgjedhur pėr herė tė dytė, jemi informuar nga njerėz tė sigurt dhe agjentė tė zyrės tonė, se ai ka bėrė dhe po bėn propagandė tė keqe pėr shkatėrrimin e shtetit.
Duke kėrkuar autonomi tė veēantė qė tė mund tė jetojmė ndryshe, se pėr nė ėshtė e pamundur qė tė bashkėjetojmė me Muhamendanė dhe pėr mė tepėr gegė tė cilėt janė tė egėr. Prandaj duhet tė mblidhemi tani dhe tė kėrkojmė autonomi se sot ėshtė edhe koha qė mund tė pėrfitojmė. Prandaj Jugu duhet tė shkėputet nga Shqipėria dhe tė kėrkojė autonomi ose statusin e kantonit. Kjo gjė u kėrkohet zgjedhėsve ēdo ditė. Deputeti Koēo Tasi ka qenė i shoqėruar nga deputeti tjetėr, Agathokli Xhitomi. I vetmi qė ka kundėrshtuar hapur Koēo Tasin ishte deputeti Leonidha Frashėri. Deputeti Koēo Tasi bashkė me shoqėrinė e tij kanė ngritur shoqėrinė “Mbrojtja Ortodokse”. Sipas informacioneve po synohet edhe ngritja e ēetave me nga 12 persona qė tė prishin rendin publik dhe tė bėjnė propaganda greke.


Nėnkomisar
Xhelal Meta


Pak muaj mė pas, Prefektura e Gjirokastrės lajmėron Ministrinė e Brendshme pėr lėvizjen qė po ndėrmerrte Patriarkana e Stambollit, duke krijuar edhe komisionin e Vorio Epirit nėn kryesimin e mitropolit Jukovit.

24/05/1922
Shkresa numėr 193


Prefektura Gjirokastėr
Ministrisė sė Brendshme


Lajmėrohemi se nė Patriarkėn e Stambollit po pėrgatitet njė lėvizje politike pėr ēėshtjen e bashkimit tė ta gjithė viseve me Greqinė. Do formohen komisione tė posaēme nėn kryesimin e Mitropoliteve. Komisionet do tė jenė nė dispozicion tė Patriarkės. Komisioni i Vorio Epirit i formuar nė Janinė nėn kryesimin e Mitropolit Jukovit. Grekėt besojnė se do tė krijohen zona neutrale edhe nė Gjirokastėr. Thuhet se po organizojnė banda armate pėr tė vepruar kur tė vijė komisioni i kufijve.


Zėvendėsprefekti
R.JELLA


Qė prej 2 dhjetorit 1922, Ahmet Zogu merr postin e Kryeministrit, por ruajti edhe atė ministrit tė Brendshėm. Me ardhjen e tij nė drejtim tė vendit ai ndėrmori njė sėrė reformash ndėr tė cilat ajo nė fushėn ekonomike, tė arsimit e shėndetėsisė, por mbi tė gjitha riorganizmin e plotė tė strukturave ushtarake. Dora e hekurt e Ahmet Zogut nisi tė ndihej edhe mė shumė. Qė nga ky moment, informacioni qė pėrcillej nė zyrėn sekrete tė Ministrisė sė Brendshme ishte mė i plotė e mė i detajuar.

Nė ato vite zona e Korēės ishte nėn ndikim tė fortė tė agjenturave greke e serbe ndaj shteti shqiptar duhet tė pėrballej me nevojėn e zhvillimit tė njė lufte tė ftohtė dhe njėkohėsisht me domosdoshmėrinė pėr tė grumbulluar sa mė shumė informacion mbi veprimtarinė e tyre nė kėtė qark. Pėr ēdo element tė dyshimtė raportohej mė parė nė njėsitė vendore qė ia kalonin qendrės, ndėrsa misione tė posaēme dėrgoheshin jashtė vendit kryesisht nė Greqi nga prefekturat kufitare ose selitė diplomatike.

Nė shtator tė vitit 1923, Prefektura Korēė pėrpilon me kujdes njė nga listat e para tė shqiptarėve tė arratisur nė Greqi dhe qė bashkėpunonin me shoqatėn e Vorio Epirit. Lista qė pėrmban mė shumė se 25 emra personash i dėrgohet me urgjencė Ministrisė sė Brendshme dhe prokurorisė pėr ndjekje ligjore dhe hetime tė mėtejshme.

10 SHTATOR 1923
Prefektura Korēė
Ministrisė sė Punėve tė Brendshme


Si mbas urdhrit tė kėsaj ministrie nr 13745 / 2178 Sek.1 mė 19/VII/1923 si mbas hetimeve qė u bėnė bashkangjitur po ju dėrgojmė njė listė me emrat e atyre shqiptarėve qė janė arratisur dhe ndodhen nė Greqi, tė cilėt bashkėpunojnė me tė ashtuquajturėn shoqėri tė Vorio Epirit. Njė listė e tillė ju ēua edhe prokurorisė pėr ndjekje ligjore.


PREFEKTI
G.ANAGNOSTOPULLOS Pėrmet
DHIMITRI KALLFA Korēė
JOSIF PIPA
LLUKA PANARITI
STOJA PANARITI
LLAZO MINGO
NIK.DHESTOPULOS
KRISTO KRYSANTHI Manastir
SOTIR PANDAVINJI
MIHO NASTAS
KOSTA COBANI Hoēisht
JORGJI KITA Leskovik
DHIMITRI ZISO
PERIKLI NASHOLARI
VANGJEL KOKMADHI
VASIL STILARA
DHIMITRI KOROVESHI
THANAS TULLA
MITRO SHABO
LILO NIKOLLA
PORFYR FOTO
FILE BIXHOKU
JOTI MIHAL
JANI MIHAL
ALEKS LILO
SPIRO MIHAL
JOSIF KRISTO


Dy vite mė pas fillojnė arrestimet e para pėr personat e lidhur me silogjet vorio-epirote dhe qė kryenin propagandė pėr bashkimin e Jugut tė Shqipėrisė me Greqinė. Nė shkresėn e vitit 1925 tė Ministrisė sė Drejtėsisė dalin nė skenė persona qė do tė ishin mjaft aktivė nė kėtė drejtim edhe nė vitet nė vijim nė zonėn e Himarės, mes tyre Jorgji Bollano dhe Thanas Bollano.

1925
MINISTRIA E DREJTĖSISĖ


Arrestohen Jani Milo, Jorgji Bollano, Mico Karaj, Petro Konomi, Pano Llazami, Thanas Zotua, Kristo Jano dhe njė tjetėr Bollano pėr bėrje propagande greke dhe moslejim tė ngritjes sė Kishės Autoqefale nė Himarė. Thanas Bollano ka mundur tė arratiset. Tė arrestuarit do tė vuajnė dėnimin nė Burgun e Vlorės.


Nė qershor tė vitit 1923, shteti grek duke shfrytėzuar traktatin e Lozanės tė 30 janarit tė po atij viti sipas tė cilit do tė bėhej kėmbimi i popullsive turke e greke nė kėto dy shtete, nisi spastrimin dhe dėbimin e popullsisė ēame nga tokat e saj. Nė pak ditė tė gjithė banorėt e 31 fshatrave shqiptare tė Kosturit dhe Follorinės u dėbuan dhe pronat e pasuritė e tyre u konfiskuan. Pavarėsisht protestave tė shumta tė qeverisė shqiptare qė ngulmuan nė faktin se ēamėt kishin vetėm fenė tė pėrbashkėt me turqit, qeveria fqinje nuk u tėrhoq nga spastrimi, pėrkundrazi nė pronat e ēamėve nisi vendosja e popullsisė greke.

Himara mbetej njė nga zonat mė delikate nė Shqipėri ku pėrplasjet dhe tentativat e shtetit grek pėr tė destabilizuar situatėn ishin mjaft tė mėdha. Mė 4 qershor 1925, Prefektura Vlorė nė njė telegram drejtuar zyrės sekrete tė Ministrisė sė Brendshme shkruan se Jani Spiro Milo dhe Doktor Cane bėjnė propagandė te banorėt e zonės pėr tė mos iu pėrgjigjur shėrbimit ushtarak. Nė telegram kėrkohet njė hetim i mėtejshėm pėr kėtė ngjarje dhe dėrgimi i njė fuqie shtesė xhandarėsh pėr kėtė zonė.

Nė vitin 1926, strukturat shtetėrore tė qytetit tė Gjirokastrės do tė japin informacione pėr atė qė do tė shndėrrohej vetėm pak kohė mė pas nė drejtuesin kryesor tė lėvizjes vorio-epirote nė Shqipėri Vasil Shahinin. Propozimi i tij nga shteti grek pėr t’u emėruar nė pozicionin e konsullit nė qytetin e Sarandės ėshtė njė ndėr treguesit e lidhjes sė fortė mes organizatave ekstremiste vorio-epirote dhe strukturave shtetėrore tė vendit fqinj. Nė atė kohė, konsullatat ishin bazat kryesore tė veprimit tė agjenturės greke nė Shqipėri. Nė pėrgjigje tė shkresės zyrtare tė Prefekturės Gjirokastėr, Ministria e Punėve tė Jashtme nuk pranon propozimin e shtetit fqinj dhe jep direktiva tė qarta si duhet tė veprojnė strukturat lokale, asnjė akt i konsullatės greke me firmėn e Shahinit nuk merrej parasysh dhe pėr kėtė nuk u pranua as ndėrmjetėsim diplomatik.

Mė 14 janar 1927, Ahmet Zogu do tė ngrinte edhe aparatin e Shėrbimit tė Jashtėm Informativ, qė synonte mbledhjen e informacionit dhe veprimtarinė qė kryenin grupet vorio-epirote por edhe ato serbe jashtė vendit. Rrjeti informativ ishte i organizuar mbi njė skemė tė qartė konsullatė-legatė-prefekturė-Ministria e Punėve tė Brendshme. Lidhja kryhej nė forma tė ndryshme. Prefekturat kufitare mbanin lidhje me konsullatat mė tė afėrta, ndėrsa lidhja me legatat organizohej nga Ministria e Punėve tė Brendshme dhe ajo e Punėve tė Jashtme.

Komitetet vorio-epirote nisin tė organizohen jo vetėm nė Greqi, por edhe nė SHBA dhe Egjipt, nėn kujdesin dhe mbėshtetjen e Kishės Ortodokse Greke. Kėto silogje formoheshin nga grekė, elementė shqiptare grekofonė, por edhe shqiptarė tė besimit ortodoks tė arratisur, tė cilėt ishin tė detyruar nė mė tė shumtėn e rasteve tė anėtarėsoheshin.

Nė shkurt tė vitit 1928, zyra sekrete e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pas njė njoftimi tė konsullatės shqiptare nė Aleksandri, njoftonte se komitetet vorio-epirote po zgjeronin aktivitetin e tyre edhe nė Greqi e Misir.

Duke u nisur nga kėto zhvillime dhe organizimi qė po merrnin silogjet vorio-epirote nė territorin shqiptar dhe jashtė tij, nė emėr tė Kėshillit tė Ministrave, Ahmet Zogu, nė prill tė 1928-s urdhėron Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė urdhėrojė prefekturat tė bėnin njė ndjekje tė rreptė tė tė gjithė elementėve tė dyshimtė. Ata qė do tė faktoheshin qė ishin pjesė e kėtyre silogjeve do tė ndiqeshin penalisht dhe do t’u konfiskohej e gjithė pasuria. Nė tė njėjtėn periudhė angazhohen edhe informatorė nė Greqi, tė cilėt kishin pėr detyrė tė mblidhnin sa mė shumė informacion mbi funksionimin e silogjeve nė Athinė, Selanik, Janinė, Korfuz e Follorinė.

Prefektura e Vlorės, njė ndėr institucionet mė aktive nė pėrcjelljen e informacioneve sekrete pėr Ministrinė e Brendshme nė vitin 1928, dėrgon njė listė tė plotė me emrat e pjesėtarėve nė klubet vorio-epirote qė jetojnė nė atė zonė. Shumica janė nga Himara, ku mė aktivi rezulton Thanas Bollano. Tre vite mė parė, Bollano ishte akuzuar pėr bėrje propagande pėr Vorio Epirin dhe moslejim tė ngritjes sė kishės autoqefale nė Himarė dhe mundi t’i shpėtonte arrestimit, duke u arratisur nė Greqi.

20/01/1928
Prefektura e Vlorės


Nėnprefektura e Himarės, nė telegramin nr. 19/1, datė 12/V/1928 na njofton se nė klubin e vorio-epirotėve janė pjesėtarė njerėzit e mėposhtėm.

Niko Spiro Himarė
Milo Kristo
Dhima Jorgji
Thanas Bollano
Nikolla Pope
Nikollaq Pepe
Naqe Laqe Qeparo
Naqe Spirogjeka
Milo Merkuri Pilur
Pilo Kapo
Dimitri Kapo
Pilo Tane Vunoj banues nė Korfuz
Gaqe Lazri Vunoj banues nė Athinė
Janaq Spiro


Pak muaj mė pas dhe pikėrisht mė 6 qershor 1928, Ministria e Brendshme arreston Vasil Shahinin, nėn akuzėn e falsifikimit. Gjatė kontrollit nė banesėn dhe lokalin e tij, grupi hetimor gjen edhe materiale komprometuese pėr lidhjet e tij me agjenturėn greke, nėpėrmjet kontakteve tė vazhdueshme qė kishte me persona tė dyshimtė, ndėr tė cilėt zyrtarė tė lartė grekė. Shahini, prej vitesh, mbahej nėn mbikėqyrje tė fortė nga policia sekrete shqiptare dhe njihej si njė ndėr drejtuesit kryesorė tė grupeve vorio-epiriote dhe propagandės qė ushtrohej nga ato nė Shqipėri. Mes materialeve tė zbuluara kishte edhe trakte me mbishkrime “Rroftė ushtria greke” dhe me stemėn e mbretėrisė greke. Gjatė hetimit mbi materialet e konfiskuara Vasil Shahinit, Ministria e Drejtėsisė nė dokumentet e saj zyrtare ngre njė sėrė pyetjesh, ndėr tė cilat edhe atė pėr ēėshtjen e pensioneve qė u jepeshin banorėve tė Jugut tė Shqipėrisė. Njė pikė kjo pėr tė cilėn organet e drejtėsisė shqiptare nuk kishin pasur informacione mė parė.

Nė shkresė kėrkohet informacion mbi pensionet qė u jepen tė ashtuquajturve banorė tė Epirit tė Veriut, ēka ėshtė pėrmendur sipas organeve tė drejtėsisė shqiptare edhe nė shkresat e mitropolitit Spiridhon tė Athinės. Hetimet e mėpasshme u mbajtėn krejtėsisht tė fshehta, por dokumenti nė fjalė shėnon edhe provėn e parė se pensionet nė Jug tė Shqipėrisė kanė nisur tė jepen qė diku nė mes vitet 1920.

Ministria e Drejtėsisė 6/VII/1928


Po ju referojmė letrat origjinale tė konfiskuara tė tė pandehurit Vasil Shahini, bashkė me pėrkthimin e tyre nė gjuhėn shqipe.


1. Ē’ėshtė ēėshtja e pensionit tė atyre nė Epirin e Veriut qė bėn fjalė shkresa e mitropolit Spiridhon i Janinės, cilėve persona u jepet ky pension dhe pėr ē’qėllim?


2. Pėrse nė letrėn e 2, qė dėrgon Z.K.Nishkos, mė 26/01/1927 nė paragrafin e dytė, i thuhet tė pandehurit “qė tė mos doni tė ekspulsoheni, duhet tė shfaqeni nė autoritetet lokale me cilėsinė tuaj tė panjohur edhe?
Cila ėshtė kjo cilėsi?


3. Ē’janė ēekėt qė pėrmend letra numėr 3 nga Athina pėr ē’qėllim i ka dėrguar i pandehuri?
4. Pėrse i pandehuri e ka bėrė betimin e ligjshėm mė 13 Nėntor 1926 para nėnkolonelit tė Sarandės, z. Skarpos siē flitet nė letrėn 4, kurse i pandehuri nuk e ka pasur pėlqimin (agrementin) e qeverisė sonė.


Zyra sekrete e Ministrisė sė Brendshme nė janar tė 1929-s do tė hetonte edhe njė kompani greke, me aktivitet transporti detar tė quajtur Janullatos. Sipas strukturave pėrkatėse, kjo shoqėri kishte vėnė tabela me dy gjuhė nė dobi tė greqishtes. Veprimtaria e agjenturės sekrete nė Shqipėri u intensifikua nė fillim tė viteve 1930, ku me instalimin e fondacioneve tė ndryshme, shoqėrive, sekteve fetare, studiuesve e eksploruesve u infiltruan edhe agjentė tė shumtė, sidomos grekė, tė cilėt kishin pėr detyrė organizimin dhe forcimin e strukturave tė tyre nė tė gjithė territorin e vendit.

Pėr t’ju pėrshtatur situatės sė tensionuar dhe forcimit tė institucioneve tė drejtėsisė nė Shqipėri, nė Athinė e Pire silogjet vorio-epirote nisėn riorganizimin e strukturave tė tyre duke synuar infiltrim mė tė thellė dhe mė efikas nė Jugun ė vendit tė elementėve grekofonė. Mė 3 dhe 4 gusht tė vitit 1930 nė njė mbledhje jashtė radhe, lidhja panepirotike, bashkimi i rezervistėve vorio-epirotė dhe drejtues tė tjerė tė silogjeve kėrcėnojnė hapur se do tė marrin pėrsipėr, nė ēdo mėnyrė, realizimin e kėrkesave tė tyre, ndėr tė cilat hapja e menjėhershme e shkollave greke, rivendosja e prestigjit tė Kishės Ortodokse nė Shqipėri, si dhe pushimi i tė gjitha ēėshtjeve penale ndaj grekėve. Kėrkesa qė mė pas duhet tė pasoheshin me bashkimin e Vorio Epirit me Greqinė. Pėr t’ju pėrshtatur kėrkesave, zgjidhet edhe njė komitet i pėrbashkėt, qė do tė organizonte punėn dhe aksionet qė do tė ndėrmerreshin nė tokėn shqiptare. Mbledhjet e strukturave drejtuese tė silogjeve vorio-epirote do tė intensifikoheshin. Krerėt e tyre nė Greqi vėnė alarmin pėr atė qė ata e quajnė tentativė tė shtetit shqiptar pėr tė fshirė pėrfundimisht nga harta Vorio Epirin, me kėtė rast rekomandohet marrja e njė sėrė masash, deri tek ato mė ekstremet qė pėrfshinin edhe ndėrhyrjet me armė.

Pavarėsisht se ishte nėn hetim, Vasil Shahini, siē del nga shkresat e pak viteve mė pas, mbetet protagonist nė drejtim tė grupeve greke, ku sė bashku edhe me disa deputetė, synonte pėrēarjen mes tė krishterėve dhe myslimanėve nė zonėn e Gjirokastrės. Elementė tė kėtij grupi kryenin rregullisht udhėtime pėr tė organizuar minoritarėt edhe nė Vlorė, nė Sarandė, Himarė e Delvinė. Refuzimi i shtetit shqiptar pėr tė pranuar emėrimin e Shahinit nė krye tė konsullatės greke nė Gjirokastėr, nuk e pengonte atė qė tė kryente rregullisht takime nė dyqanin e tij me zėvendėskonsullin grek, tė cilit i jepte direktiva tė qarta si duhej tė vepronte nė situata tė ndryshme. Duke shfrytėzuar mbėshtetjen e madhe tė minoritarėve, Shahini kishte vėnė lehtėsisht nėn kontroll edhe deputetėt e zonės sė Gjirokastrės, tė cilėt kishin nevojė pėr mbėshtetjen e tij pėr votat nė fshatrat e banuara nga minoriteti grek. Nė kėtė grup bien nė sy deputeti Llambro Papadhopullo, avokati Lame Dilo, tregtari Aleks Ēeci, doktorėt Telhma Laboviti, Vasil Shahini dhe Vasil Papa.

Nė vitin 1933, Prefektura e Gjirokastrės dėrgon njė listė tė gjatė me 98 emra tė pjesėtarėve tė grupeve vorio-epirote nė Shqipėri. Nė krye tė listės qėndrojnė ata qė njiheshin si njerėzit mė tė afėrt tė Vasil Shahinit; Jani Diamanti dhe Sokrat Bozhori.

03/04/1933
Kėrkesė Prefekturės Gjirokastėr pėr njė listė emrash tė pjesėtarėve tė grupit Vorio Epirot
Ministria e Punėve tė Brendshme


Lista 27/V/1933 (98 EMRA)


DR. SOKRAT BOZHORI (MJAFT I PASUR)
JANI DIAMANTI (30 strem tokė, njė shtėpi, njė dyqan)
SPIRO DIAMANTI (25 strem tokė dhe njė dyqan)
HARALLAMB PAPA
DHIMO DELIJORGJI (50 strem tokė, 60 kokė dhen)
JANI XHANGO (30 strem tokė)
PRIFT PAPATHANASI (15 strem tokė)
KOCO VASO
JANI ZIKO (Ka njė dyqan e njė furrė)
GLIGOR LLUCI (Ka njė furrė nė Delvinė)
LEFTER NINI (30 strem tokė, dyqan)
FILIP STAMULI
KICO PAPA
THEODHORI PASKO
SPIRO MILO
KOCO VASO
GLIGOR CAMI
VANGJEL THANO
TOLO KALLUCI
PILE PAPA


Lista tė tilla me kėrkesė urgjente tė Ministrisė sė Brendshme dėrguan edhe strukturat shtetėrore nė Pėrmet, Libohovė, Delvinė, Konispol dhe Sarandė. Nė total nga listat e dėrguara sė bashku me atė tė Gjirokastrės, ku nuk mungojnė bashkėpunėtorė tė tjerė tė Shahinit, rezultojnė 239 shtetas qė, sipas prefekturave pėrkatėse, rezultonin pjesėtarė ose bashkėpunėtore tė grupeve tė ndryshme vorio-epirote qė kryenin njė veprimtari tė gjerė nė Jug dhe Juglindje tė Shqipėrisė.

LISTA PĖRMET


FILIPEO PECI
MITI TOLE
AT ALEKS KALUCI
KOCO XINGO
NIKOLLA PAPADHOPULLO
SOFOKLI KASO
TELI VASIL DRACOVA


LISTA LIBOHOVĖ 20/04/1933 (67 EMRA)


ALEKS BOLLO
VANGJEL BELLA
ANDREA BAKA
KRISTO DILO
GLIGOR LICI
VASIL LICI
PAPA KRISTO
PAPA MIHAL
GLIGOR KICATI
JANI KOTO FOTO
LEONIDHA PAPA
STAVRO ZERVA
ILIA ZERI
PAPA KRISTO
PAPA JOTIDHI
JANI ZOI
HARILLA KONOMI
ODHISEA MINO NANO
VASIL JANI FOTO


LISTA E DELVINĖS (25 EMRA)


MIHAL LEZO
THANAS SHUTA
JORGJI FILIPI
VASIL PAPASTAVRO
STEFAN LEZO
VESIL VETO
GLIGOR VETO



LISTA SARANDĖ 30/04/1933 (6 EMRA)


THEMISTOKLI KUMI
SPIRO PLAKU
THOMA VOGLI
APOSTOL VOGLI
STEFAN LEGO



LISTA KONISPOL 26/05/1933 (36 EMRA)


PAPA VASILI
PAPA ALEKSI
KRISTO MILO
PAPA MIHO
MICO TOLE


Ndėrkohė, nė 1934, Kėshilli i Ministrave, nėn drejtimin e Kryeministrit tė asaj kohe, Pandeli Evangjeli, dėnon me 6 muaj internim Vasil Shahinin dhe njė grup bashkėpunėtorėsh tė tij. Disa prej tyre do ta vuanin dėnimin nė Lesh, kurse tė tjerėt nė Elbasan.

Institucionet e drejtėsisė rreth dy javė mė vonė, informojnė mbi armatosjen e njė numri tė madh personash nga struktura tė caktuara tė shtetit grek, tė cilat synonin destabilizmin e situatės nė Shqipėri. Pjesa mė e madhe e tyre janė nga qyteti i Pėrmetit dhe Leskovikut. Bashkėngjitur me tė dėrgohet edhe njė tjetėr listė e rinovuar, me emrat e personave qė janė pjesė e silogjeve vorio-epirote dhe qė rezultojnė tė skeduar pėr propagandė dhe veprime tė tjera tė dyshimta kundėr integritetit tė shtetit shqiptar. Me anė tė shkresės sė firmosur nga tre drejtues tė lartė tė ushtrisė shqiptare nė atė kohė i kėrkohet organeve kompetente njė hetim i mėtejshėm.

30/X/1934


Lista qė pėrmban emrat e personave tė arratisur nga Shqipėria tė cilėve, qeveria greke iu ka dhėnė armė dhe nga 121 copė municione.


Vangjel Radovishti- Pėrmet
Mihal Vangjeli
Naum Radomi
Dome Mihal
Petro Koli
Andon Gjelo
Vasil Stilaro
Mico Minollaj Leskovik
Taq Skupa Permet
Rici Naqe Vllahu s’dihet
Kristo Farmaku Pėrmet
Niko Bjovizhda
Stefan Guri
Spiro Guri
Gac Cobani
Dhoksa Cobani
Stath Koliqi
Josif Stermbeci
Sotir Kolidhi
Kristo Rongo
Thanas Rongo
Avram Vllahu
Jani Rovithi
Bali Leskoviku - Leskovik
Hasan Buli Jorgo


Tė regjistruarit nė shoqėritė vorio-epirote


Ilia Leshnica- Pėrmet
Miti Tole
Kico Bodlona
Mihal Bidike
Koco Ristani
Ilia Vllahu
Maria Ziko
Kushtim Prifti- Libohovė
Jano Koco- Pėrmet
Dhamo Prifti
Nasho Prifti
Pandeli Karajani Leskovik
Naum Karajani
Leonidha Karajani
Panajot Koburja
Nake Bili
Joti Bili
Koco Bili
Jani Bili
Leon Bili
Janaq Niko
Mino Racaqi
Kosta Guri Libohov
Mico Xeri
Kosta Xeri
Pando Kololi
Prifti Sopikut
Valif Rafti


Pak ditė mė pas, njė informacion i pėrafėrt pėrcillet edhe nga Prefektura e Korēės, e cila nėpėrmjet informatave qė kishte mundur tė mblidhte prej njė ushtari tė dorėzuar, informon se grupet e silogjeve vorio-epirote po organizoheshin dhe armatoseshin nė njė fshat pranė Janinės nga Dhespoti Spiridhon. Sipas shkresave tė detajuara dėrguar nga kjo prefekturė, i ashtuquajturi Sotir Menxha nga fshati Zhap i Pėrmetit, kishte dezertuar nga ushtria greke, duke u futur nė Shqipėri nga Leskoviku. Pasi ėshtė marrė nė pyetje nga hetues nė Korēė, Menxha deklaron se njė grup i madh tė arratisurish nė Greqi janė rekrutuar nga silogjet vorio-epirote. Kėta persona kishin nisur krijimin e ēetave, tė cilat do tė synonin sulme tė ndryshme nė territorin shqiptar.

Strukturat drejtuese tė silogjeve vorio-epirote nisėn punėn nė dy fronte. Teksa grupet e armatosura kishin nisur tė organizoheshin brenda dhe jashtė vendit, elementė tė tjerė grekofonė nisėn tė ushtronin presion kundrejt autoriteteve shtetėrore pėr tė pėrfituar mė shumė tė drejta. Jorgji Bollano ishte njė ndėr iniciatorėt qė kėrkonin ngritjen e himarjotėve nė protesta, kėrkesė kjo qė u refuzua nga paria e vendit.

Vetėm tri ditė mė pas, Vasil Shahini qė gjendej i internuar nė Lesh, i drejton njė letėr faljeje Ministrisė sė Brendshme, duke pretenduar se ėshtė i pafajshėm dhe se ėshtė dėnuar nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi nė atė kohė. Duke hedhur poshtė akuzėn pėr falsifikim dokumentesh, Vasil Shahini nuk harron tė mbrojė edhe elementėt grekofonė, tė cilėt ai i cilėson inteligjentė, me edukatė politike dhe larg tė qenit turbullues tė rendit publik nė Shqipėri.

Letra e Vasil Shahinit


Z. Kryetar


Jam arrestuar mė 3 tetor nė Gjirokastėr e me vendimin tuaj u internova nė Lesh. Internimi pa dyshim ka lidhje me ngritjen e shkollave greke nė Gjirokastėr. Qysh prej 20 vitesh banoj nė kėtė qytet me punė tregtar dhe jetoj me nėnėn time 60-vjeēare. Insistoj nė faktin qė jam i pafajshėm me moral tė lartė e tė pastėr. Krimi i falsifikimit ėshtė i pathemel dhe i pabazė e i pastudiuar mirė. Nuk shoh normale qė me krime imagjinare e supozime s’ėshtė e drejtė qė njerėz tė ndershėm, por shumė tė ndershėm me karakter e moral tė panjollosur tė merrem me pranga a tė shoqėrohem me xhandar shumė herė injorantė e brutalė. Jo z. kryetar grekofonėt pa pėrjashtim nuk vlejnė tė tillė sjellje. Grekofoni nuk ėshtė kryengritės, turbullonjės ose inspirues kundra shtetit. Grekofoni nuk ushqehet nga demagogėt qė tė bėj njė vepėr tė kundraligjshme, por ėshtė nė pozitė qė ta gjykojė vetė. Ka mjaft mjaft inteligjencė e edukatė politike.


Z. Kryetar


Si shtetas shqiptar e qytetar i lirė qė interesohet mė mirė nga ēdo tjetėr nėpunės pėr mbarėvajtjen e interesin e vendit ku banon e rron ulėrij nga shpirti, Ju lutem rishikoni vendimin e internimit tim pėr hir tė drejtėsisė.


Me respekt tė thellė


Vasil Shahini

Megjithatė nė Himarė, elementėt grekofonė rritėn presionin. Lėvizja e radhės ishte qė tė pengonin fėmijėt e tyre tė shkonin nė shkollė. Kjo lėvizje e organizuar dhe e koordinuar mjaft mirė ku pėrfshihej edhe prifti i fshatit Palasė, kishte pėr synim presionin ndaj qeverisė pėr ta detyruar atė tė hapte shkollat greke. Por gjithēka drejtohej nga persona qė ruheshin rreptėsisht nga organet sekrete tė Ministrisė sė Brendshme, ndėr tė cilėt Tase Pilo, Teo e Jorgji Bollano dhe Filip Konomi. Pėr ta, nėnprefektura Himarė kėrkon internimin.

G. Shqip
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 02-10-2012, 11:10   #42
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 2-te) .



Monday, 27 June 2011 14:37 Pineska Hits: 563 .





Nga viti 1920 e deri nė 1934 strukturat e drejtėsisė kishin mundur tė identifikonin dhe skedonin njė numėr tė madh personash tė lidhur me silogjet vorio-epirote dhe agjenturėn greke. Lista tė gjata u pėrpiluan nga qeveritė e ndryshme qė pasonin njėra- tjetrėn qė nga ato tė Iliaz Vrionit, Xhaferr Ypit, Pandeli Vangjelit e deri tek ato tė Zogut. Vasil Shahini ishte identifikuar si koka e agjenturės e pėr kėtė edhe u dėnua, pas tij vinin Jani Diamanti, Sokrat Bozhori, Thanas Bollano, Filip Stamuli etj.

Nė tė njėjtin krah strukturat e fshehta tė Ministrisė sė Brendshme jashtė vendit informojnė nga Greqia mbi riorganizimin e ēetave andarte qė kishin kryer mė parė qindra masakra nė jug dhe juglindje tė Shqipėrisė. Sipas informacionit mbėshtetėsit financiarė tė kėtyre grupeve tė armatosura premtonin para nė kėmbim tė anėtarėsimit nė kėto ēeta. Deri nė datė 18 Nėntor 1934 numri i tė anėtarėsuarve nė to arrin nė rreth 250. Mbledhja e krerėve tė ēetave sipas dokumenteve tė kohės bėhej nė disa hotele nė Follorinė tė Greqisė ku qėndronin tė paktėn 15 kryetarė tė vjetėr ēetash, tė cilėt kishin qenė nė Shqipėri edhe nė vitet 1914. Pagesa pėr ēdo mercenar qė do tė bashkohej ushtarakisht me kėtė grup ishte 60 franga floriri.

Njėkohėsisht silogjet vorio-epirote vijonin organizimin. Strukturat ndahen nė dy pjesė, familja Stefani nė SHBA siē thuhet nė dokumente merret me mbledhjen e tė ardhurave financiare pėr familjet grekofone qė mund tė vinin nga Shqipėria nė Greqi. Ndėrsa pjesa tjetėr e tė ardhurave shkon pėr tė financuar aktivitetin propagandistik dhe ushtarak tė ēetave andarte. Kompania ushtarake e Leskovikut nėn emrin e nėnkolonel Ali Rizės kėrkon forcimin e masave pėr t’i paraprirė ēdo sulmi tė papritur tė kufirit shqiptar.

Himara ishte njė ndėr pikat e nxehta tė pėrballjes mes shėrbimit sekret shqiptar dhe atij grek, tė cilėt qėndronin tė kamufluar pas dy palėve tė quajtura Partia Nacionaliste dhe Partia Grekomane. Nė qendėr tė luftės ishte problemi i shkollave private dhe atyre publike, si dhe ai i zgjedhjeve pėr kryepleqėsitė. Pala shqiptare mbante lidhje tė forta me Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe atė tė arsimit duke kėrkuar edhe pėrkrahjen e fortė tė elementėve atdhetarė nė krahinė.

Pas rreth tre javėsh, Vasil Shahini, drejtuesi kryesor i grupeve grekofone nė Shqipėri lirohet nga internimi. Ministria e Brendshme i jep kėshillat e rastit, njė ndėr personazheve mė tė fuqishme nė atė kohė qė kryente ndėrlidhjen mes strukturave shtetėrore nė Greqi dhe lėvizjeve vorio-epirote brenda vendit. Nė telegramin dėrguar prefekturės Gjirokastėr, Ministria e Brendshme kėrkon qė Vasil Shahini tė mbahet nėn vėzhgim tė rreptė.

Nė 1936 diplomatė grekė me anė tė konsullit tė Korēės kėrkojnė lejimin e njė meshimi tė dytė nė gjuhėn greke nė njė nga kishat e qytetit ekskluzivisht pėr personelin e konsullatės. Por kjo kėrkesė hidhet poshtė nga autoritetet shqiptare. Nė shkresėn zyrtare bėhet e qartė se nė kishat autoqefale shqiptare nė meshim dhe predikim lejohej vetėm gjuha amtare, ēdo gjuhė tjetėr ishte rreptėsisht e ndaluar. Prefekti i Vlorės, Ismet Kryeziu, i kėrkon zyrės sekrete nė shtator tė 1936-s qė nxėnėsve nga Himara qė studionin nė Greqi tė mos u jepej pasaporta derisa tė hiqej dyshimi se nuk studionin me bursa tė huaja, duke e mbėshtetur kėtė nė nenin 425 tė dekret/ligjit organik tė arsimit qė urdhėronte mospranimin e bursave tė huaja pa lejen e saj. Duke qenė se ky problem ishte shqetėsim edhe nė zona tė tjera tė vendit me 26 shtator Prefektura Gjirokastėr njofton zyrėn sekrete se njė numėr i madh studentėsh jashtė vendit duke u paraqitur me certifikatat shkollore ku rezultonin tė regjistruar kėrkonin pajisjen me pasaporta si studentė. Ndėrkohė qė sipas ligjit, ata duhet tė paraqisnin njė deklaratė tė noterizuar sipas sė cilės nuk do tė pranonin asnjė bursė tė huaj. Tė njėjtin shqetėsim ngre edhe konsulli shqiptar nė Janinė, Xhemal Frashėri.

Nė vitin 1937, Shqipėria dhe Greqia nėnshkruan njė marrėveshje pėr ēeljen e tri shkollave private greke nė Himarė. Nė kėmbim shteti fqinj do tė ofronte mėsimin e gjuhės shqipe nė dhjetė shkolla tė Ēamėrisė. Kushti tjetėr i Shqipėrisė ishte qė mėsuesit tė ishin shqiptarė dhe tė zgjidheshin nga popullsia vendase ēame. Por pavarėsisht se e nėnshkroi marrėveshjen Greqia bėri ēmos qė nė shkollat nė Ēamėri tė emėroheshin elementė grekofonė, tė cilėt kishin nė programin e tyre forcimin e idesė sė Vorio Epirit.

Ndėrkohė, pak kohė pasi kishte lėnė internimin dhe pavarėsisht se mbahej nėn vėzhgim tė rreptė nga organet e drejtėsisė e informatorėt, Vasil Shahini rimori sėrish tė njėjtin pozicion nė drejtim tė celulave vorio-epirote. Sė bashku me njerėzit e tij mė tė afėrt Jani Diamanti, Vasil Xhongo, Spiro Miho, Aleks Dajlani, Vasil Zeri dhe Telo Cici, tregtari nga Dervicani organizonte shpesh mbledhje ilegale nė Gjirokastėr.

Pak javė mė pas Vasil Shahini i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij Kicati, Laboviti, Zeri e Bollano udhėtojnė drejt Greqisė pėr t’u kėrkuar drejtuesve mė tė lartė tė kėtij vendi njė mbėshtetje mė tė madhe pėr lėvizjen e tyre vorio-epirote. Nė bazė tė kėrkesave presioni ndaj shtetit shqiptar pėr hapjen e gjimnazeve nė gjuhėn greke e mė pas aneksimi i Jugut tė Shqipėrisė nga Greqia. Shkresa e kohės jep detaje mbi kėtė aksion tė ri tė krerėve tė agjenturės greke nė Shqipėri.

ZYRĖS SEKRETE 20/12/1938

Njė delegacion prej 4-5 vetash kanė kėrkuar t’i paraqesin kryetarit tė qeverisė greke njė peticion pėr t’i ndihmuar nė kėrkimet dhe punėn e tyre. Personat janė Vasil Shahini, Telmah Laboviti, Gligor Kicati, Ilia Zeri, me ta ka qenė dhe Aristotel Qendro nga Labova e Madhe, i shoqėruar nga i ashtuquajturi Bollano prej rrethit tė Himarės. Tė gjithė njihen si elementė grekofonė dhe punojnė pėr dobėsimin e ndėrgjegjes kombėtare nė kėtė qark. Mė pas kėrkohet aneksimi i njė pjesė tė kėsaj province nga shteti grek dhe hapja e gjimnazeve nė gjuhėn greke.

Viti 1939 do tė vinte edhe njėherė nė provėn e mbijetesės shtetin shqiptar. Ushtria italiane zbarkon nė Durrės mė 7 prill. Mbreti Ahmet Zogu largohet menjėherė nga Shqipėria, monarkia bie. Kjo situatė kur i gjithė vendi vihet nėn pushtimin fashist favorizon grupet vorio-epirote qė ishin tė mbikėqyrura rreptė nga strukturat shtetėrore tė mėparshme. Regjimi i ri rimodeloi Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe disa ndėr funksionarėt mė tė lartė tė saj i nxori jashtė shėrbimit.
Armata mbretėrore u shkri dhe kaloi nė pėrbėrje tė armės sė karabinierisė. Vasil Shahini duke u pėrpjekur tė pėrfitojė nga kaosi, intensifikon lėvizjet dhe takimet nė Jug tė Shqipėrisė duke dhėnė direktiva tė qarta sesi duhej punuar dhe vepruar nė kėto zona me minoritarėt, por edhe shqiptarėt. Por kjo nuk do tė zgjaste gjatė pasi edhe strukturat policore italiane skedojnė Vasil Shahinin. Regjimi fashist, njė ndėr reformat mė tė thella e kreu pikėrisht nė shėrbimin sekret i cili u shkri mė 1940 dhe nė vend tė saj u ngrit zyra politike dhe e personelit nė krye tė sė cilės u vendos Harito Harito. Ja njė nga dokumentet e kohės ku evidentohet qartazi informacioni qė pėrcillej pėr Vasil Shahinin dhe disa ndėr bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė.

02/05/1940


Personat e poshtėshėnuar zhvillojnė propagandė greke dhe janė grekofilė. Tė gjithė kėta persona kėrkojnė bashkimin e kishės me atė greke dhe Jugut me Greqinė. Kėta persona do tė ruhen nė mėnyrė tė veēantė.


Vasil Shahini
Papadopuli
Vėllezėrit Licaj
Gligor Kicati
Vasil Xhongo
Niko Lezo
Dhimitėr Vavako


Pasi kishin pėrgatitur mjaft mirė territorin duke shfrytėzuar dezinformimin mediatik, por edhe protestat sikur shqiptarėt po kėrkonin me forcė tė sulmonin Greqinė pėr tė rimarrė Ēamėrinė dhe tokat e tjera tė pushtuara, italianėt mė 28 tetor 1940 sulmojnė nga territori shqiptar me mė shumė se 140 mijė trupa Greqinė. Me gjithė faktin sė Shqipėria nuk ishte pjesė e sulmit italian ndaj fqinjėve, grekėt me njė dekret mbretėror mė 10 nėntor 1940 shpallėn menjėherė gjendjen e luftės me Italinė, por edhe me Shqipėrinė. Mbi bazėn e kėtij ligji autoritetet greke konfiskuan pronat e ēamėve, toka bujqėsore, kullota, pyje, troje ndėrtimi qė kapnin njė vlerė tė pėrafėrt me 350 milionė dollarė. Nė fakt, dy batalionet shqiptare Tomori dhe Taraboshi morėn pjesė vetėm nė operacionet pėr tė ēliruar Korēėn e pushtuar nga trupat greke.

Pavarėsisht trupave tė shumta tė angazhuara nga Benito Musolini italianėt do tė dėshtonin keqazi.

Grekėt nė ofensivė me mbėshtetjen e fortė tė britanikėve shtrijnė pushtimin e tyre nė Shqipėri. Mė 22 nėntor grekėt pushtuan Korēėn, mė 6 dhjetor Sarandėn dhe me 8 dhjetor Gjirokastrėn. Ushtria greke ndėrmori njė fushatė djegiesh dhe shkatėrrimesh nė tė gjithė territorin e pushtuar. U shkatėrruan kishat nė Ersekė, nė Boboshticė, nė Dardhė, nė Kapshticė, nė Korēė, nė Drenovė e Voskopojė, por edhe xhamitė nė Ersekė, Vloēisht, Pogradec, Leskovik, Mborje e Zvezdė.

Gjatė pushtimit grek tė Gjirokastrės nė 1940 autoritetet e larta tė vendit fqinj pas dėshtimit pėr tė vėnė nė krye tė konsullatės Vasil Shahinin nė 1926, propozojnė krahun e tij tė djathtė Jani Diamantin, por edhe ky kundėrshtohet.

Nė 8 Nėntor 1941 nė Tiranė nis kthesa historike qė do tė pėrcaktonte mė pas fatet e Shqipėrisė pėr rreth 45 vjet, themelohet Partia Komuniste. Qė nga ai moment pėrplasjet mes grupeve vorio-epirote dhe komunistėve do tė pasonin njėra-tjetrėn sidomos nė Jug dhe Juglindje tė vendit. Nė libra tė ndryshėm tė autorėve grekė flitet edhe pėr njė tentativė bashkėpunimi mes dy fronteve nė takime qė janė organizuar nė Konispol, Labinot dhe Poliēan.

Por dėshtimi nė bashkėpunimin mes dy fronteve, komunistėve dhe grekėve, do t’i hapte rrugė njė lidhjeje tė fortė mes Ballit Kombėtar dhe grupeve vorio-epirote. Vasil Shahini qė njihej si koka e agjenturės greke nė Shqipėri do tė vendoste marrėdhėnie mjaft miqėsore me drejtues tė Ballit ashtu siē pranohet edhe nga dėshmitarėt e kohės.

Lidhjet mes Ballit Kombėtar dhe grupeve vorio-epirote zbulohen edhe nė librin e Bekim Budos “Shėrbimi i fshehtė”. Drejtuesit kryesorė ballistė Mit’hat Frashėri, Bahri Omari, Hasan Dosti e Kolė Tromara u lidhėn fort me Partinė Liberale Greke. Nė krye tė kėsaj veprimtarie, theksohet nė libėr, u vunė shėrbimet sekrete greke, tė cilat organizuan edhe njė grup antishqiptar tė emėrtuar nėn siglėn Onash ku merrnin pjesė minoritarė tė arratisur prej vitesh nga Shqipėria. U ngritėn qendra tė grumbullimit, pėrgatitjes dhe stėrvitjes tė tyre nė Pirgo, Konicė, Janinė, Filat e Kostur.

Duke u pėrpjekur tė shfrytėzojnė luftėn nė Shqipėri e mė gjerė dhe kaosin qė mbizotėronte nė tė gjithė rajonin, grupet vorio-epirote me mbėshtetje tė fortė tė shtetit grek programojnė nisjen e njė aksioni tė gjerė e tė pėrgjakshėm nė zona tė ndryshme tė vendit. Nė librin e Bekim Budos zbulohet njė takim sekret, pėr tė cilin agjenti Barba Gaqi nga Athina informon se ėshtė mbajtur nė zyrėn e zbulimit grek Delfa nė Janinė ku nėnkolonel Spiro Lito u dha detyra konkrete grupeve agjenturore qė do tė hidheshin nė Shqipėri.

Ja fjalėt e tij:

Qeveria greke na ka vėnė nė dispozicion fonde dhe mjete tė shumta tė cilat do tė shumėfishohen nė tė ardhmen, gjė qė ne duhet ta justifikojmė. Ndėrsa ju jeni tė pėrqendruar vetėm nė minoritet, lėreni Dhivrin, jo se ėshtė fshati im, lėreni Dropullin tė cilat janė qendrat tona kryesore, ku mbėshtetemi, merruni me Vurgun, Pogonin dhe sidomos Himarėn dhe ta fillojmė pėr sė mbari. Jemi nė kuadrin e rekrutimeve masive, qė ėshtė parimi kryesor i punės sonė. Ju listat i keni. Pėr ata persona qė na raportuan se janė tė lidhur me partizanėt, kėshillat e tyre t’u djegim shtėpitė, tė derdhim gjak. Jam dakord le ta fillojmė me Vasil Dalanin nga Bularati, t’i djegim shtėpinė dhe ta vrasim, pastaj tė vrasim Lefter Koljanin nga Koshovica dhe Pandeli Garon nga Selo. Ēfarė do tė thonė njerėzit tanė nė Dropull, nė Dhivėr dhe nė 94 fshatrat e tjerė tė minoritetit grek nė Shqipėri. Me njė gur vrasim dy zogj. Kėta qė do tė vrasim janė tradhtarė tė Vorio Epirit edhe pse janė ortodoksė. Kėshtu, ne forcojmė radhėt tona dhe do vazhdojmė me kandidaturat qė ju propozoni nga zona e bregdetit, Himarės e deri nė Kolonjė.

Agjenti informon se nė takim morėn pjesė: Spiro Lito, Lefter Guveli, Anastas Mari, Kico Kufo, Nasho Pilo, Llazi Sidheri, Jorgo Vito dhe Kico Longo.

Nė kėtė kohė gjenerali grek, Napolon Zerva, themelon nė korrik tė 1942 Frontin pėr Ēlirimin e Vorio Epirit i quajtur ndryshe Mavi. Sipas dokumenteve tė kohės Vasil Shahini, Jani Diamanti e Jani Vidali dyshohet se ishin drejtuesit mė tė lartė tė kėsaj organizate nė Shqipėri. Sipas librit “Vendet e dhimbshme tė Greqisė – dėshmitarėt e Vorio Epirit e Vllehėve”, nė 1943 ėshtė zhvilluar njė mbledhje ku ėshtė vendosur bashkėpunimi dhe lufta e armatosur pėr tė ēliruar Vorio Epirin.

Mavi vepronte edhe nė kuadėr tė Edes (Lidhja Kombėtare Demokratike Greke) nė krye tė sė cilės vepronte gjenerali Napolon Zerva. Trupat e sė cilit kryen masakra tė shumta nė Ēamėri dhe Jug tė Shqipėrisė. Mėnyra e strukturimit tė organizatės Mavi mbetet enigmė, pasi lufta dhe fshehtėsia nė tė cilėn vepronte i mundėsonte ilegalitet tė plotė.

Ndėrkohė, trupat pushtuese italiane tė thyera keqazi edhe nė Greqi shpallin kapitullimin pa kushte mė 8 shtator 1943. Vetėm pas njė dite nė Shqipėri u vendosėn trupat gjermane tė cilat nxituan tė merrnin nėn kontroll gjithė vendin pėr tė penguar njė zbarkim tė mundshėm tė trupave angloamerikane. Nė 10 shtator ata kishin pushtuar pothuajse gjithė vendin.

E ndėrsa Shqipėria duhet tė pėrballej me njė pushtim tė ri, pėrplasjet mes komunistėve dhe elementėve grekofonė do tė ashpėrsoheshin duke kulmuar nė vitin 1943. Nė 17 shtator ditė kur forcat partizane tė udhėhequra nga Enver Hoxha hynė nė Gjirokastrėn e ēliruar njė ndėr tė parėt qė ekzekutohet ėshtė pikėrisht Vasil Shahini. I njohur pėr mė shumė se 15 vjet si koka kryesore qė drejtonte silogjet vorio-epirote nė Shqipėri. Vite mė pas, nė rrethana misterioze, nė Greqi do tė eliminohet edhe njė nga njerėzit mė tė afėrt tė Shahinit, Jani Diamanti. Tė dy kėta ishin edhe bashkėthemelues tė Frontit pėr Ēlirimin e Vorio Epirit Mavi.

Fronti Nacional Ēlirimtar me Enver Hoxhėn nė krye njoftuan aleatėt se do tė ndiqnin gjeneralin Napolon Zerva edhe brenda kufirit grek si kundėrpėrgjigje ndaj masakrave qė bėnė nė jug tė Shqipėrisė. Por misioni britanik ushtroi presion duke frenuar kėtė sulm tė partizanėve shqiptarė.

Ndėrkohė, nė kėtė situatė, Balli Kombėtar dhe Lėvizja e Legalitetit tentuan tė arrinin njė marrėveshje me forcat e djathta greke. Nė librin e historianit Beqir Meta zbulohen detaje nga propozimet e bėra nga Mit’hat Frashėri nė 10 maj tė 1944 pėr qeverinė greke. Ato janė si mė poshtė.

Meqenėse ēėshtja e lidhjes nė formė federative varej nga mundėsitė qė do tė krijoheshin pas luftės, tė dyja palėt tė zotohen qė sot se do tė jenė tė gatshme pėr realizimin e kėtij projekti.

1. Bazat e lidhjes do tė jenė pavarėsia dhe sovraniteti i tė dyja palėve.
2. Kufijtė greko-shqiptarė do tė jenė dhe do tė deklarohen solemnisht ata tė 1939.
3. Bėjmė aleancė mossulmi, difensivė dhe ofensivė, si dhe lidhje ushtarake.
4. Traktate ekonomike tė ngushta mes tė dyja palėve.
5. Do tė pėrpiqemi qė sa mė parė kjo lidhje tė bėhet greko-turko-shqiptare.
6. Nė rast lufte, komanda e pėrgjithshme ushtarake do tė vihet nė dorė tė Greqisė
7. Tė dyja palėt do tė paraqiten nė Konferencėn e Paqes si dy palė me njė interes tė vetėm duke pėrkrahur politikėn e shoku- shokut. Kosova do tė zotohet tė mbėshtesė rivindikimet shqiptare pėr Kosovėn dhe anėn e Dibrės, qė kėshtu nė kohėn e ardhshme tė mund t’i bėhet ballė rrezikut skllav.

Pikėrisht nė momentin kur forcat legaliste dhe Balli Kombėtar u bėnė gati tė arrinin marrėveshjen me grekėt pėr propozimet e njė viti mė parė, Enver Hoxha urdhėroi masakrimin e drejtuesve kryesorė tė tyre. Komunistėt me kėtė veprim prenė ēdo fije bashkėpunimi mes forcave tė djathta nė dy vendet. Enver Hoxha kishte menduar ashtu si legalistėt dhe Balli Kombėtar krijimin e njė federate, jo me Greqinė e djathtė, por me Jugosllavinė komuniste. Goditja qė u bėri Enver Hoxha eksponentėve tė Ballit Kombėtar nuk ishte i vetmi shkak qė ēoi nė dėshtimin e marrėveshjes. Shteti grek nuk ishte i gatshėm tė kishte njė bashkėpunim tė tillė me Shqipėrinė. Disa kohė mė vonė grekėt do ta hidhnin kėtė ide tė rinovuar dhe me kushte tė tjera, tė cilat synonin helenizimin e plotė tė Shqipėrisė sė Jugut. Nė federatė nuk do tė pranohej kurrsesi Turqia, tė cilės grekėt i druheshin, pasi ndikimi i tyre nė Shqipėri mund tė kalonte nė plan tė dytė dhe tė parėndėsishėm.

Mė 27 qershor 1944, ushtria greke nis masakra tė pėrgjakshme nė Paramithi pėr tė vijuar mė tej nė tė gjithė Ēamėrinė. Brenda njė natė tė vetme 600 banorė, mes tė cilėve edhe gra e fėmijė, u pėrdhunuan, masakruan e u dogjėn pėr sė gjalli. Gjenocidi vijoi nė fshatin Parg, ku mbi 200 njerėz tė pafajshėm u vranė. Masakra tė pėrgjakshme trupat greke tė udhėhequra nga gjenerali Napolon Zerva kryen edhe nė Filat e Vanar. Fshatrat u mbytėn nga gjaku dhe u mbuluan nga tymi dhe flakėt. Spastrimi etnik vazhdoi me vite tė tėra me njė bilanc pėrfundimtar tragjik me mbi 2900 tė vrarė dhe rreth 2400 ēamė tė tjerė humbėn jetėn duke u pėrpjekur tė vinin nė Shqipėri. Mė shumė se 60 fshatra u dogjėn dhe pasuritė u grabitėn nga ushtria greke.

Edhe pas ēlirimit tė Shqipėrisė, Athina u pėrpoq tė shfrytėzonte nė interes tė politikės sė saj aneksioniste edhe zgjedhjet e para nė Shqipėri, ato tė dhjetorit 1945. Strukturat shtetėrore greke dhe silogjet vorio-epirote riorganizuan agjenturat e tyre nė jug tė vendit, duke u kėrkuar prerazi tė bėnin propagandė kundėr Enver Hoxhės dhe tė bojkotonin procesin zgjedhor. Qėllimi ishte tė tregohej nė arenėn ndėrkombėtare se minoriteti nuk donte tė jetonte brenda kufijve tė shtetit shqiptar, por tė bashkohej me Greqinė mėmė.

Nė shėrbim tė kėtij misioni u hodhėn menjėherė nė terren shumė nga ish-bashkėpunėtorėt e Vasil Shahinit, tė cilėt nisėn tė shpėrndanin trakte, gazeta, por edhe duke organizuar takime tė fshehta ku promovohej ideja e Vorio Epirit dhe kėrkohej kundėrshtimi i komunistėve, duke mos u bėrė pjesė e procesit tė 2 dhjetorit. Nė trakte shkruhej se votimet duhet tė sabotoheshin, sepse grekėve nuk duhet t’u interesonte kush qeveris Shqipėrinė, por Greqinė.

Ne s’duhet tė votojmė, por tė mendojmė tė afrohemi me tokėn tonė, kėto zgjedhje u pėrkasin shqiptarėve dhe jo neve, thuhej nė traktet qė u shpėrndanė nė tė gjithė Jugun e Shqipėrisė. Menjėherė pas fitores sė komunistėve tė drejtuar nga Enver Hoxha, grekėt kundėrshtuan rezultatin, duke deklaruar se zgjedhjet e zhvilluara nė tė ashtuquajturin Epir tė Veriut ishin absolutisht tė papranueshme. Sipas tyre, nė votime morėn pjesė vetėm 60 pėr qind e popullsisė qė ishte tregues i pavlefshmėrisė sė tyre. Grekėt shkuan mė tej, kur nė njė memorandum dėrguar Departamentit Amerikan tė Shtetit i lėvizėn edhe mė shumė shifrat, duke deklaruar se nė zonėn e Vorio Epirit abstenimi shkonte nga 50 nė 90 pėr qind. Por kėto tė dhėna binin nė kundėrshtim me burimet shqiptare, tė cilat njoftonin pėr njė pjesėmarrje nė proces tė minoritetit grek nė masėn 92 pėr qind.

Menjėherė pas ardhjes nė fuqi tė regjimit komunist nė vitin 1946 me urdhėr tė Enver Hoxhės, strukturat e Ministrisė sė Brendshme nisėn njė fushatė tė gjerė arrestimesh dhe ndalimesh nė zonat e jugut, duke internuar disa qindra tė dyshuar dhe tė afėrm tė tyre si tė lidhur me silogjet vorio-epirote dhe propagandėn greke qė ushtrohej nė kėto zona. Aksionet nisin nga Derviēani nė Gjirokastėr, nė Ersekė, Leskovik, Himarė e Sarandė. Njė pjesė e tė arrestuarve dhe tė internuarve ishin tė skeduar mė parė, pjesė e listave tė shėrbimeve sekrete shqiptare.

Dokumentet e kohės flasin pėr 133 tė burgosur dhe dhjetėra familje tė internuara. Mes tyre bien nė sy mbiemra tė njohur qė kishin qenė mjaft aktivė gjatė periudhės parakomuniste nė lidhjet e tyre me elementė qė punonin pėr agjenturėn greke, si: Bollano, Lekas, Tatas, Gumas, Papas, Stefanos e Kostas. Mes tyre edhe shumė mėsues tė shkollave nė Gjirokastėr, Poliēan, Llongo etj., tė cilėt, sipas regjimit, punonin si agjentė tė fshehur nė shėrbim tė agjenturės greke.

Tė burgosur


Dervician
Kristos Tsamis
Kristos Liakos
Gregorios Bezatis


Kakavi
Michael Miris


Pepel
Aphroditis Makou
Pavlos Melos
Vasilios Siskas


Poliēan
Andreas Ghoulis
Christos Ghikas
Athanasios Terpos
Stavros Iassonides
Andreas Rossis


Sopik
Konstantine Kontopanos
Kontantine Ghatzouris
Panajotis Premikiris


Pėrmet
Panajotis Kiapes
Spiridon Kostas
Theodoros Tselios
Elias Anastadiades
Pavlos Evangelou
Georgos Tasos
Georgios Mitsis
Sotir Kyritsis
Theodoros Markou
Georgios Prontanis


Nivicė
Ghikas Papacosta
Demetrios Photis
Cosmas Ghourmas
Elias Ghoumas


Himara
Nicholas Katselanos
Loukas Bolanos
Stephanos Bolanos


Dhėrmi
Thimio Melios
Damianos Zoupas
Kleanthis Karavelas
Cosmas Karavelas


Qeparo
Manolis Lekas
Gregorios Alexi
Ioannis Voglis
Spiros Gumas


Palasė
Ioannis Gherkis
Antonios Lekas
Evangelos Giannis


Korēė
Stephanos Sekkos
Stavros Sekkos
Constantine Sekkos
Hercules Kyriakou
Michael Stassas
Thomas Stassas
Vasiolios Katounis
Evangelos Ambesis
Harallamb Zacharas
Joseph Zacharas
Ksenofon Douskos
Petros Nounis
Petros Kotokos


Paralelisht Gjykata Ushtarake e Rrethit Gjirokastėr do tė niste njė gjykim tė rreptė mbi 19 prej tė arrestuarve nė aksionin e mėparshėm nėn akuzėn e tradhtisė sė lartė ndaj atdheut. Tė gjithė tė pandehurit do t’i nėnshtroheshin njė hetimi tė imtėsishėm pėr veprimtarinė e tyre gjatė luftės e pas saj, por edhe pėr lidhje tė dyshimta me persona qė vepronin nė lidhje tė fshehta me agjenturėn greke. Nė qendėr tė hetimit ishin thirrjet qė u ishin bėrė banorėve tė kėtyre zonave nga tė arratisurit e fundluftės pėr tė mos marrė pjesė nė procesin e parė zgjedhor nė Shqipėri, e qė solli nė pushtet komunistėt, bashkė me to ishin shpėrndarė edhe trakte qė kėrkonin bashkimin e Jugut tė Shqipėrisė me Greqinė. Ndėr tė arrestuarit ishte edhe Vasil Pertali nga Leshnica e Sarandės, njė ndėr njerėzit qė do tė rezultonin mjaft aktivė nė veprimtaritė e paligjshme kundėr shtetit shqiptar nė propagandėn pėr Vorio Epirin edhe nė vitet e mėpasshme.

Procesverbal nr. 237 1946


1. Vasil Pertali, Dhrovjan
2. Qimon Greka, Leshnicė
3. Harallamb Lezo, Leshnicė
4. Papa Stavro Rexho, Dhivėr
5. Teli Harbaci, Dhivėr
6. Filip Papa-Thanasi, Kalivė-Shush
7. Lluka Prifti, Piqeras
8. Vangjel Papai (Zisi), Aliko
9. Stavro Pilo, Aliko
10. Vasil Llazari, Lukovė
11. Mihal Llambro, Sarandė
12. Papa Jani Dashi, Ēukė
13. Loli Papa, Aliko
14. Sotir Shqevi, Kalive-Pasha
15. Nasho Pando, Sopik
16. Kristo Papa Stavro, Sopik
17. Fane Deneku, Sopik
18. Koēo Qesko, Mursi
19. Pilo Shqevi, Kalive-Pasha


Gjatė seancave tė gjata gjyqėsore, tė pandehurit u nėnshtrohen pyetjeve tė shumta tė hetuesve, duke dhėnė sqarime mbi lidhjet e tyre me persona tė dyshuar si pjesė e silogjeve vorio-epirote nė Greqi. Disa prej tyre pranojnė tė jenė ndikuar drejtpėrdrejt ose jo nga persona tė arratisur nė shtetin fqinj dhe qė pėr vite me radhė kishin qenė nė krah tė Vasil Shahinit, tė vrarė tashmė qė prej tre vitesh.

Ndjenja e frikės vihet re lehtėsisht nė tė gjitha dėshmitė e tė arrestuarve, tė cilėt pranojnė tė kenė qenė pjesė e veprimeve ilegale tė silogjeve vorio-epirote nė Shqipėri, por mbrohen me faktin se janė manipuluar dhe ēdo gjė e kanė bėrė pa pasur dijeni tė plotė mbi rėndėsinė e informacioneve qė kanė transmetuar. Ja copėza nga pohimet e disa prej tė pandehurve tė mbajtura nė procesverbalet e hetuesve.

Sotir Shqevi: Unė isha i tronditur nga ndryshimet politike. Nasho Pando mė hapi bisedat e para pėr Greqinė dhe mė vuri nė dukje fitimet e reaksionit, duke mė thėnė se reaksioni do tė provokojė Shqipėrinė dhe Ballkanin, e prandaj duhet tė lidheshim me priftin e fshatit Sopik, i cili lidhej nė Korfuz me disa tė arratisur, qė ishin tė lidhur me silogjet e Vorio Epirit. Unė punėn time e quaj tradhti, sepse tradhtova detyrėn time dhe popullin nė favor tė imperializmit grek.

Vangjel Zisi: Unė vetėm njė gazetė kam kėnduar asgjė tjetėr. Mė 24 dhjetor 1945 mė erdhi Vasil Pertali, i cili mė tha se kishte disa broshura pėr mua dhe Lolin, unė i mora dhe i dogja. Njė letėr m’u dorėzua nga djali i Vasil Pertalit, vinte nga silogu, kėrkonte informata pėr priftėrinjtė, mėsuesit, oficerėt, tė internuarit, rezultatin e votave etj. Unė e grisa dhe nuk u pėrgjigja se kisha frikė.

Filip Thanasi: Nė muajin dhjetor mė thirri Loni Papai dhe mė tha se kishin ardhur disa gazeta e ca thirrje pėr abstenim, unė i thashė qė nuk ėshtė nė interes tė popullit tė abstenoj. Bashkė me to ishte edhe njė letėr dorėshkrim qė kėrkonte informata tė ndryshme, mes tė cilave sa ushtri kishte nė Sarandė, nė Konispol e Delvinė. Informatat qė jepnim shkaktuan sjelljen tonė para jush.

Loli Papa: Ne na kėrkuan informata, por letrėn e shkruan Filipi me Ilia Manon dhe dėgjova qė shkroi se nė Sarandė ka njė brigadė me 1500 ushtarė, nė Delvinė njė brigadė me 1500 ushtarė dhe nė Konispol bashkė me kufijtė 2000 veta. Tjetėr gjė nuk i raportuam. Informatat i kishte marrė Filipi, nuk di se ku i kishte marrė, unė vetėm e dėgjova.

Koēo Qesko: Mė kėrkuan informacion ushtarak pėr nė Bistricė dhe unė iu pėrgjigja se nga Bistrica e lartė janė 2500 vetė. Informata tė tjera qė ishin ēuar nė Korfuz ishin edhe pėr municionet. 40–50 topa, 15 000 deri nė 20 000 mitraloza dhe murtaja 2000 ose 3000.

Atė Kristo Papa: Informatat i dhamė pėr bela. Nė Konispol ishin 500 shpirt, me veshje tė mirė, moral tė mirė, ushqehen mirė. Nė fshatin Pandelejmon kishte njė kompani me 80 veta, nė Theollogo ka 800 veta. I shkruam se urat janė tė ndėrtuara dhe rrugėt po rindėrtohen.

Harallamb Lezo: Vasil Pertalit i dorėzova ato pesė letra qė mė dhanė. Letrat ishin tė daktilografuara dhe kishin pseudonimin “qendriqiepitropi vorio-epirotiko-agon” Kėshilli Qendror i Vorio Epirit pėr Luftė.

Vasil Pertali: 5 zarfe ia dhashė Harallamb Lezos, Pavllo Konomit, Vangjel Zhongės, Foto Grekut, Vangjel Zisos, Cavo Pilos e Loli Papės. Unė zbatova atė qė mė ishte thėnė pėrmes adresave tė shkruara nė pako. Unė nuk jam agjent, nuk kam punuar pėr asnjė.

Paralelisht e njėjta situatė e nderė e konfliktuale shoqėron edhe marrėdhėniet zyrtare mes Tiranės e Athinės. Mė 13 shkurt tė 1946-s Greqia shprehet prerazi kundėr pranimit tė Shqipėrisė nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Nė letrėn zyrtare tė dėrguar nga ministri i Jashtėm grek nė OKB theksohet se ēėshtja e Shqipėrisė nuk duhet tė diskutohet, pasi Greqia ėshtė ende nė gjendje lufte me tė.

Nė tė njėjtėn kohė, Gjykata Ushtarake nė Shqipėri vijonte gjyqin e 19 dhe mė 1 korrik tė 1946-s jep edhe konkluzionet pėrkatėse pėr secilin prej tyre, duke shpallur edhe vendimin.

“Pėr veprimtari sabotazhi kundėr pushtetit shpallen fajtorė tė gjithė tė pandehurit, tė cilėt bėjnė pjesė nė grupe tė ndryshme tė spiunazhit armik”.

Grupi i Delvinės drejtohej nga Harallamb Lezo, Vasil Pertali dhe Teli Harbaci.

Grupi i fshatit Dhivėr, qė njihej me pseudonimin Kallamat, drejtohej nga Pavllo Konomi, Qimon Greka.

Grupi i Hoxhės drejtohej nga Jorgo Mako me pseudonimin Arqellos. Pėr pėrfaqėsimin e kėtyre grupeve pėrballė spiunazhit grek ishte pėrgjegjės grupi i Leshnicės, i cili kishte pseudonimin Efrosini 933.

Lidhjet mbaheshin me Kiēo Filipin, Koēo Pertalin, Vasil Llanjon dhe nė Dropullin e Sipėrm me Aleksi Zhongėn. Edhe grupi i Dhivrit kishte lidhje tė drejtpėrdrejta me Naso Kushtin dhe Dhimitri Maksakulin. Grupi i bregdetit dhe Sarandės drejtohej me urdhra tė drejtpėrdrejta nga zyra e spiunazhit nė Korfuz. Nė Lukovė drejtonte Vasil Llazari me Kili Kostėn dhe Kosta Bocin. Ky grup kishte bazė edhe nė Shėn Vasil me elementin Spiro Dajko, nė Nivicė pėrgjigjej Papa Stavro Rexho dhe Naqe Qesarin. Nė Piqeras drejtues ishte Llukė Prifti dhe nė Sarandė pėrgjigjeshin Pavllo Llambro dhe Mihal Llambro. Lidhjet e kėtij grupi me Korfuzin mbaheshin nga deti dhe si korrierė pėrdoreshin Gole Prifti dhe Leonidha Mėrtiri nga fshati Piqeras, tė cilėt me ndihmėn e elementėve tė grupit nė fjalė qarkullonin ilegalisht tė armatosur. Grupi i fshatit Mursi pėrbėhej prej Dhimo Koēit, Koēo Qeskos, Lilo Stefanit, Kristo Lokoshit, grupi i Sopikut nga Papa Kristo, Andon Sotiri, Kolo Vaso, Vasil Daneko, Sotir Ninos, Fane Denekut, Jorgo Danekos. Grupi i Alikos nga Loli Papai, Vangjel Zisi, Loli Nasho, Llambi Kokali, Cavo Pilo, Ilia Mano. Grupi i Ēaushit nga Nani Dellas, Filip Nasho, Petro Loli, Kiēo Loli, Panajot Lezo. Grupi i Konispolit Nasho Pando dhe Sotir Shqevi. Ndėrkohė elementė tė tjerė vepronin nė fshatra si Kulluricė: Miho Zisi, Panajot Dalla, Kola Qirio, Andoni Mitro, fshati Ēukė: Papa Jani Dashi e Mici Arvaniti”.

Pasi ka zbuluar kėtė rrjet tė koklavitur agjenture tė lidhur me spiunazhin grek tė pasqyruar nė detajimin e hetimit, gjykata e pėrbėrė nga kapiteni i parė Bexhet Mema dhe kapitenėt e dytė Shaban Idrizi dhe Xhevat Ahmataj, marrin vendimin pėr 19 tė pandehurit. Nė bazė tė nenit 15 tė ligjit numėr 41 mbi organizimin dhe funksionimin e gjykatave ushtarake, tė 19 tė pandehurit shpallen fajtorė dhe armiq tė popullit pėr tradhti tė lartė kundėr integritetit tokėsor dhe pushtetit popullor.

Nasho Pando, Sotir Shqevi dhe Teli Harbaci dėnohen me vdekje dhe konfiskim tė pasurisė sė luajtshme dhe tė paluajtshme. Dėnohen me burgim tė pėrjetshėm Filip Papa-Thanasi, Harallamb Lezo dhe Vasil Llazari. 30 vjet burg pėr Papa Jani-Dashin, Koēo Qeskon, Papa Kristo Papa dhe Loli Papa.

Me 15 vjet burg dėnohet Qimon Greka, me 10 vjet Vasil Pertali dhe Cavo Pilo, 6 vjet Vangjel Papai, 5 vjet Mihal Llambro, 3 vjet Papa Stavro-Rexho, 2 vjet Fane Deneku, Pilo Shqevi dhe Lluke Prifti. G. Shqip
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2012, 14:24   #43
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte


AK: Censusi dėshtoi. Athina bllokoi shifrat, pasi minoriteti grek doli vetėm 0.2 pėrqind




2 Tetor, 2012
Shkruar nga: TemA






Aleanca KuqeZi ka protestuar gjatė ditė sė sotme nė dyert e Institutit tė Statistikave pas shtyrjes sė publikimit tė tė dhėnave tė censusit. “Pritėm pėrgjatė gjithė ditės sė djeshme qė INSTAT-i i Berishės tė publikonte shifrat zyrtare tė regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare, duke qenė se dje u mbushėn plot 365 ditė, pra njė vit, dhe sipas afatit ligjor INSTAT duhej tė publikonte tė dhėnat e censusit. Kjo nuk ndodhi dhe kjo ėshtė prova mė e qartė qė “censusi” i diktuar nga Athina zyrtare dėshtoi dhe qė Sali Berisha ėshtė i marrė peng nga Athina zyrtare, e cila ka bllokuar shifrat e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare, sepse ėshtė e pakėnaqur nga 0.2% i minoritetit tė saj nė Shqipėri”, deklaroi Sekretari i Marrėdhėnieve me Publikun nė Aleancėn KuqeZi, Rezar Balla.
Mė tej Balla deklaroi se “censusi” dėshtoi falė mbėshtetjes masive qė populli i dha Aleancės KuqeZi nė betejėn e saj pėr tė kundėrshtuar njė regjistrim tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare sipas direktivave tė Athinės, e cila e kushtėzoi kryeministrin e Shqipėrisė dhe jo tė shqiptarėve me rrugėn drejtė Bashkimit Europian.
“Sali Berisha po fsheh shifrat zyrtare tė “censusit”. E kemi dėgjuar atė tė flasė pėr shifrat e sektorit tė ndėrtimit, tė bujqėsisė, tė papunėsisė por kurrė ai nuk ka prezantuar asnjė detaj mbi shifrat e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare. Ky proces dėshtoi sepse 71% e popullsisė besoi Aleancėn KuqeZi nė betejėn e saj tė certifikuar edhe nga Gjykata Kushtetuese, dėshtoi sepse Sali Berisha nuk ja doli qė tė rriste artificialisht minoritetin grek nė Shqipėri”, deklaroi Rezar Balla.
Alenca KuqeZi para njė viti denoncoi procesin e regjistrimit tė popullsisė mbi baza etnike dhe fetare si antiligjor dhe njė proces qė u diktua nga Athina.
“Sali Berisha tentoi t’i bėnte shqiptarėve dhuratėn mė tė keqe pėr 100 vjetorin e pavarėsisė, tė rriste nė mėnyre fiktive minoritetin grek nė Shqipėri, tentoi tė shiste kufijtė nė jug tė vendit por nuk ia doli, nuk ia doli sepse Aleanca KuqeZi doli nė krah tė kombit shqiptarė me denoncime masive tė vendimmarrjeve antishqiptare tė shtetasit Sali Berisha,” pėrfundoi Sekretari i Marrėdhėnieve me Publikun nė Aleancėn KuqeZi, Rezar Balla.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2012, 14:42   #44
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 3-te)



2011
Marin Mema



Ashtu si nė periudhėn 1920–1945, edhe nė vitet nė vijim, marrėdhėniet Shqipėri–Greqi do tė notonin nė njė det tė turbullt kėrcėnimesh, presionesh, e tensioni tė fortė. Goditja e mjaft agjentėve dhe rrjeteve tė tyre nuk frenuan dėshirat aneksuese tė shtetit fqinj. Sėrish lufta do tė mbėshtetej nė dy fronte, atė zyrtar dhe atė tė nėndheshėm. Greqia vazhdonte tė lėshonte individė tė ndryshėm, tė cilėt punonin pėr silogjet e tė ashtuquajturit Vorio Epir, e nga krahu tjetėr, ushtronin presion nė planin ndėrkombėtar.

Teksa njė merimangė agjenturore e Jugut tė Shqipėrisė goditej, shteti grek sulmonte nė njė drejtim tjetėr nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Mė 18 shkurt 1946, Kryeministri i Greqisė, Kostandin Caldaris, kėrkoi hapur pėrballė Fuqive tė Mėdha qė pretendimet pėr Jugun e Shqipėrisė dhe tokave tė tjera nė Bullgari tė diskutohen nė Konferencėn e Paqes. Pėrveē kėsaj, Kaldaris deklaroi hapur se ishte ende nė gjendje lufte me Shqipėrinė. Sipas dokumenteve tė kohės, pėrfaqėsuesit grekė i propozuan njė pakt atyre jugosllavė, sipas tė cilit, Jugu i Shqipėrisė tė pėrfshihej nė shtetin grek dhe Veriu nė shtetin sllav. Qėndrimi i Enver Hoxhės qė kryesonte delegacionin shqiptar ishte i prerė. Nė librin “Dy popuj miq”, tė shkruar prej tij, zbulohen pjesė nga fjalimi nė Konferencėn e Paqes nė Paris.

“Z. Caladaris pėrpiqet tė provojė se Shqipėria nuk ėshtė njė vend aleat, se Shqipėria ka atakuar Greqinė dhe se kjo ėshtė nė gjendje lufte me tė. Nga ana tjetėr, z. Caldaris rivendikon Shqipėrinė e Jugut, duke pretenduar se kjo ėshtė tokė greke dhe i takon asaj me tė drejtė. Populli shqiptar flak poshtė me pėrbuzje akuzėn poshtėruese tė delegatit grek, qė e padit vendin tim si sulmues. Populli shqiptar nuk e ka sulmuar kurrė popullin e ndershėm grek, nuk i ka shpallur kurrė luftė. Zoti Caldaris nuk do tė bindte asnjeri, bile as budallenjtė me argumentet e tij, ai duhet t’i kėrkojė llogari Italisė fashiste pėr sulmin e poshtėr kundėr vendit tė tij e jo neve. Do tė ishte qesharake tė mendohej se njė dekret i thatė i Viktor Emanuelit, mbretit tė Italisė, do tė mund tė ngarkonte me faj popullin shqiptar, i cili luftonte pa mėshirė kundėr Italisė qė nga dita e parė e pushtimit dhe qė tentoi edhe kundėr jetės sė mbretit vetė gjatė vizitės sė vetme qė bėri nė Shqipėri, nė maj 1941. Caldaris tregon si argument aktin e shpalljes sė luftės nga kusilingu shqiptar, Verlaci. Populli shqiptar i futi nė tė njėjtin thes pushtuesit e kuisilingėt dhe nuk bėri asnjė dallim mes tyre. Kuisilingėt shqiptarė, si gjithė kuisilingėt e tjerė tė Europės, nuk kishin tė bėnin aspak me popullin tonė. Ata ishin armiqtė mė tė fėlliqur tė popullit tonė.


Pėrveē tė tjerave, z. Caldaris duhet t’i pėrgjigjet disa pyetjeve.


A do ta konsiderojė z. Caldaris si vend agresor Francėn, prej ku Hitleri mendoi tė ndėrmarrė ofensivėn kundėr Anglisė?! Delegacioni grek ka pretenduar se qeveria shqiptare e tanishme ndjek njė politikė shkombėtarizimi kundėr minoritetit grek nė Shqipėri. Zotėrinj, minoriteti grek nė Shqipėri ka luftuar krah pėr krah me mbarė popullin shqiptar kundėr pushtuesve fashistė e nazistė dhe kundėr kuisilingėve shqiptarė e grekė. Nga ana tjetėr, nuk e di nėse zotėrinjtė delegatė kanė dijeni pėr terrorin e ushtruar nė kurriz tė popullsisė ēame nė Greqi. Bandat e gjeneralit kuisiling, Napolon Zevės, dogjėn katundet e tyre, u morėn pasuritė dhe vranė me mijėra burra, gra, fėmijė e pleq. Deklarojmė solemnisht se brenda kufijve tanė tė tanishėm nuk ka asnjė pėllėmbė tokė tė huaj dhe nuk do tė lejojmė kurrė qė tė na preken, sepse pėr ne ata janė tė shenjtė”.

Por nė kohėn kur shqiptarėt po pėrballeshin me njė sulm diplomatik nė Paris, grekėt, nė krahun tjetėr, ushtronin edhe presion ushtarak nė kufirin shqiptar.
Nė gusht tė 1946-s, gjatė kohės kur Konferenca e Paqes po zhvillonte punimet e saj, 200 ushtarė grekė, duke pėrfituar edhe nga mungesa e organizimit te forcat ushtarake shqiptare, kalojnė kufirin dhe sulmojnė fshatin Radat tė Gjirokastrės. Nga ky aksion mbetėn tė vrarė njė numėr i madh civilėsh tė pafajshėm. Ky ishte sulmi i parė i njė serie tė gjatė pėrplasjesh nė kufirin greko-shqiptar.

Por grekėt, sulmet nė terren i shoqėronin edhe me njė propagandė tė dendur antishqiptare. Pavarėsisht qėndrimit amerikan qė nėnvizonte rolin e rėndėsishėm tė luajtur nga Shqipėria gjatė luftės antifashiste, ku evidentohej shpartallimi i plotė i tre divizioneve gjermane, qeveria greke, duke i cilėsuar shqiptarėt si bashkėpunėtorė tė Italisė, kėrkoi publikisht qė Shqipėria tė mos renditej nė koalicionin fitues tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nota greke pohonte se as nė vitet ‘40-‘41 dhe as nė 1942 shqiptarėt nuk morėn pjesė nė Luftėn e Aleatėve, pėrkundrazi sipas tyre, ata u rreshtuan pėrkrah boshtit kundėrshtar, duke qenė pjesė aktive e sulmit italian mbi Greqinė.

Nė Paris, ndėrkohė, insistimit grek pėr ēėshtjen e Vorio Epirit, Enver Hoxha dhe i gjithė delegacioni shqiptar iu pėrgjigjėn prerazi se kufijtė e Shqipėrisė janė tė paprekshėm. Mė 30 gusht 1946, seanca plenare e Konferencės sė Paqes nė Paris, me 11 vota pro, 7 kundėr dhe 2 abstenime vendos qė tė fusė nė rend tė ditės propozimin e Greqisė pėr kufirin jugor tė Shqipėrisė. Bashkimi Sovjetik vuri veton pėr tė penguar kėtė projekt, por kjo nuk mjaftonte.

Nė Amerikė nisi njė luftė e fortė, nga njėri krah lobi grek kishte nisur njė propagandė tė shfrenuar kundėr Shqipėrisė, duke u pėrballur me patriotėt si Fan Noli, qė mbronin ēėshtjen shqiptare. Por nuk ishte kjo pėrplasje qė vendosi gjithēka. Disa ndėr Fuqitė e Mėdha e mbi tė gjitha Shtetet e Bashkuara u frikėsuan nga kjo iniciativė qė mund tė hapte “Kutinė e Pandorės” dhe tė vinte pėrballė shtete tė shumta qė do tė kėrkonin rishikim tė kufijve.

Kur fatet e Shqipėrisė sė Jugut nuk ishin vendosur ende, mė 16 shtator 1946, duke u larguar nga Parisi, Enver Hoxha bėn njė deklaratė tė fortė nė mediat ndėrkombėtare, duke paralajmėruar edhe luftė, nėse do tė kishte njė vendim pėr t’i dhėnė tė drejtė Greqisė. Sipas tij, populli shqiptar nuk do tė pranonte nė asnjė mėnyrė prekjen e kufijve tė tij.

“Kur populli shqiptar luftonte trimėrisht kundėr fashizmit, tė tjerėt i hidhnin lule, por kur erdhi koha qė ai tė kėrkonte vendin e tij kaq shumė tė merituar nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara ose nė Konferencėn e Paqes, i hodhėn gurė. Populli im nuk do ta kuptojė kėtė logjikė, pasi ajo nuk ėshtė e ndershme. Ne jemi njė popull paqedashės, por ne nuk jemi nga ata qė lejojmė tė na marrin nėpėr kėmbė. Shekuj me radhė, populli shqiptar ka luftuar pėr t’i fituar kėto tė drejta tė shenjta dhe ai ėshtė gati edhe sot ta fillojė pėrsėri luftėn e tij nėse aventurierėt fashistė do tė guxojnė t’ia prekin. Monarko - fashistėt grekė nuk bėjnė gjė tjetėr, veēse provokojnė nė kufirin tonė tė Jugut. Unė deklaroj solemnisht se as Konferenca e Parisit, as konferenca e tė katėrve, as ēdo konferencė tjetėr qoftė, nuk mund tė marrin nė shqyrtim kufijtė e vendit tonė, brenda tė cilėve nuk ka asnjė pėllėmbė tokė tė huaj. Kufijtė tanė janė tė padiskutueshėm dhe askush nuk do tė guxojė t’i prekė. Qė tė mund tė marrė njė pėllėmbė tokė tė vendit tonė, reaksioni grek duhet tė vėrė nė lėvizje tė tjerė mekanizma, pėrveē votės sė Konferencės sė Parisit. E gjithė bota ta dijė se populli shqiptar nuk lejon qė tė diskutohen kufijtė e tij dhe toka e tij.
Nga ana tjetėr, protestoj pėr vendimin e marrė nė seancė plenare tė Konferencės sė Parisit. Populli shqiptar nuk e ka dėrguar delegacionin e tij nė Paris pėr tė dhėnė llogari, por pėr t’u kėrkuar llogari atyre, qė e kanė dėmtuar aq tepėr dhe qė ai i ka luftuar me ashpėrsi gjer nė fund. Ne e kemi bėrė detyrėn tonė, ashtu siē e kanė bėrė dhe tė mėdhenjtė. Dėshmorėt tanė dhe sakrificat tona janė pėr ne po aq tė shenjtė sa janė dhe dėshmorėt dhe sakrificat e tė mėdhenjve; tė drejtat tona janė po aq tė shenjta, sa janė dhe ato tė atyre. Mirėpo, Konferenca e Parisit, siē duket, nuk i mori parasysh kėto gjėra.
Duke u larguar nga Parisi, dua tė falėnderoj nė emėr tė popullit tonė, tė gjithė pėrfaqėsuesit e atyre vendeve qė e mbrojtėn kauzėn e drejtė, por tė merituar tė popullit shqiptar. Ne urojmė me gjithė zemėr, nga ana tjetėr, qė t’i jepet fund kėsaj fushate tė padrejtė e tė shpifur fund e krye, kundėr vendit tonė, qė ka luftuar me kaq trimėri kundėr fashizmit dhe qė do t’i shkrijė tė gjitha forcat e tij pėr tė forcuar paqen e drejtė dhe tė gjatė”.


Nė seancėn e 26 shtatorit, delegacioni grek tėrhoqi kėrkesat e tij, duke shuar nė kėtė mėnyrė atė qė grekėt e konsideronin si shpresa e madhe pėr tė bėrė njė bashkim tė madh.

Por, nga krahu tjetėr, shteti grek dhe silogjet vorio-epirote infiltruan njė numėr tė madh bandash tė armatosura nė territorin shqiptar. Vetėm gjatė viteve 1946–1947 u vranė 393 anėtarė tė tyre, si dhe u kapėn apo u dorėzuan 770 persona tė tjerė tė armatosur. Vetėm nė Jug tė vendit, u goditėn njė sėrė bandash nė Tepelenė, Gjirokastėr, Kėlcyrė, Pėrmet, Korēė, Konispol. Njė grup i rrezikshėm ishte edhe ai i Papu Aleks Lipes nė Pėrmet, qė mbante lidhje tė drejtpėrdrejta me dhespotin e Janinės, Spiridhon.

Nė vitin 1947, shteti grek pėrfshihet nga njė raund tjetėr i luftės civile midis, EAM guerilėve komunistė tė grumbulluar nė Ushtrinė Demokratike Greke (themeluar nė tetor 1946) dhe forcave qeveritare tė Ushtrisė Kombėtare Greke tė drejtuar nga Napolon Zerva. Ushtria partizane kishte njė organizim perfekt tė pėrbėrė nga struktura tė vėrteta ushtarake, qė pėrbėheshin nga toga, kompania, batalioni, brigada e deri te divizioni. Pėrplasja e pėrgjakshme mes dy palėve do tė zgjaste dy vjet. Forcat e majta, tė drejtuara nga gjenerali Markos, ishin nė ndihmėn e Enver Hoxhės, i cili u ofroi spitalet e Jugut tė Shqipėrisė pėr evakuimin e tė plagosurve, por edhe pėr strehimin e trupave.

Ndėrkohė, Gjykata Ushtarake e Tiranės, po atė vit, nis gjykimin mbi himarjotin Harrillo Bollano, i cili akuzohet pėr veprimtari armiqėsore kundėr pushtetit dhe propagandė pėr Vorio Epirin, duke kėrkuar aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut nga Greqia. Gjatė seancės sė pyetjeve, Bollano hedh poshtė akuzat, duke lėnė pėrgjegjėsinė te pjesėtarė tė tjerė tė familjes sė tij.

“Vėllai im ėshtė arratisur dhe se ku ėshtė, nuk e di, Pavlo Bollano e tė tjerė qė mė thoni janė arratisur nė Greqi. Nė kohėn kur janė hedhur parullat, nė regjiment ėshtė bėrė njė konferencė dhe na kanė thėnė se ēfarė ishte bėrė, nė seksionin e sigurimit mė kanė thėnė se kush i hidhte ato dhe i kam thėnė se e kanė bėrė ata qė janė kundėr pushtetit dhe jo unė. Pėr punėn e zgjedhjeve, unė e di dhe e dinė tė gjithė se Himara ka votuar kundėr pushtetit. Pėr Savo Xhanin, di tė them se kishte shkruar njė parullė, por nuk e di se kush kishte shkruar Vorio Epir. Me silogjet vorio-epirote nga soji i Bollanove kam pasur Pilo Bollanon dhe Llambi Janollin”.



Trupi gjykues i udhėhequr nga major Gjon Banushi, nė pėrfundim jep konkluzionet dhe vendimin, duke shpallur tė pandehurin Harrillo Bollano fajtor pėr veprimtari armiqėsore, duke hedhur parulla ndaj pushtetit popullor dhe reformave ekonomike, propagandė pėr Vorio Epirin dhe pushtimin nga Greqia tė Jugut tė Shqipėrisė, si dhe pėr thyerjen e gjilpėrės manjetike nė regjiment, me qėllim sabotimin. Bollano dėnohet me dy vjet heqje lirie dhe punė tė detyruar.

Por agjentura greke dhe elementė tė silogjeve vorio-epirote nisėn infiltrimin edhe nė komunitetet shqiptare jashtė vendit. Influenca e tyre nisi tė ndihej sidomos nė koloninė shqiptare nė Australi, qė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo ishte zgjeruar mė shumė pas pėrfundimit tė saj nga elementė tė tjerė grekofonė nga Gjirokastra dhe Korēa. Komiteti pangrek arriti tė krijojė nė gjirin e vet njė pėrfaqėsi tė veēantė tė vorio-epirotėve me qendėr nė Melburn dhe disa nėnkomitete tė vogla, tė cilat kishin edhe shtypin e tyre. Kėto celula u pėrpoqėn nė mėnyrė tė vazhdueshme tė fusnin grindje nė koloninė shqiptare nė Australi mes myslimanėve dhe ortodoksėve.

Nė fund tė viteve 1948, vlera strategjike e Shqipėrisė ndryshoi ndjeshėm nė rajon. Shqipėria e shndėrruar nė njė bazė tė fortė pėr Bashkimin Sovjetik pėrbėnte pėr Perėndimin njė rrezik shumė mė tė madh se popullsia e saj e vogėl. Aleatėt perėndimorė kėrkonin tė pengonin planin e Stalinit pėr tė kontrolluar hyrjen nė Adriatik. Ai e kishte pajisur ishullin e Sazanit me nėndetėse dhe raketa tė modelit gjerman V2, tė afta pėr tė goditur deri nė territorin italian. Nė atė kohė, shėrbimet sekrete amerikane informonin se Shqipėria po rriste gjithnjė e mė shumė influencėn sovjetike nė Mesdhe, me baza e vija komunikacioni qė arriheshin lehtė dhe qė kishin rėndėsi jetike pėr Mbretėrinė e Bashkuar dhe SHBA. Nė kėtė situatė, pretendimet territoriale tė Greqisė ktheheshin nė njė pengesė tė madhe dhe kėrcėnim pėr planin e SHBA–sė qė kėrkonte tė pėrmbyste regjimin nė Shqipėri pa hapur konflikte tė mėdha nė Ballkan. Por, pavarėsisht qėndrimit amerikan, grekėt ishin tė interesuar pėr aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut dhe jo pėr vendosjen e njė demokracie perėndimore nė kėtė vend.

Nė kėtė situatė, pėr tė konkretizuar planet e tyre, grekėt do tė hartonin dhe atė qė nė histori do tė kujtohej si plani Pippinelis, njė hap diplomatik qė synonte tė realizonte qėllimin e vjetėr grek tė Megalidesė. Zėvendėsministri i Jashtėm, Panajotis Pippinelis, me anėn e njė memorandumi drejtuar Departamentit tė Shtetit, i propozoi njė plan konkret pėr aneksimin e Shqipėrisė nga Greqia. Dokumenti i dorėzuar mbėshtetej nė kėto tri pika.

1. Copėtimi i Shqipėrisė midis Greqisė dhe Jugosllavisė, ose midis Greqisė, Jugosllavisė dhe Italisė.
2. Administrimi i Shqipėrisė nga njė organizėm ndėrkombėtar ose nga njė fuqi e painteresuar.
3. Bashkim i Shqipėrisė me njė nga vendet fqinje dhe pikėrisht me Greqinė


Sigurisht, Pippinelis insistonte mė shumė te formula e tretė, tė cilėn ai e quante nė memorandum si mundėsinė mė tė mirė pėr t’i dhėnė fund konflikteve dhe pėrplasjeve nė Ballkan. Zėvendėsministri i Jashtėm argumentonte pamundėsinė e krijimit tė njė shteti federativ midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, duke u bazuar nė dy pika. Jugosllavia tashmė ishte e ngarkuar rėndė me njė numėr tė konsiderueshėm minoritetesh dhe e dyta armiqėsia e vjetėr racore sllavo-shqiptare, ndėrsa bashkimin politik tė Greqisė me Shqipėrinė, Panajotis Pippinelis e quante tė natyrshėm dhe tė goditur.

Nė librin “Tensioni greko-shqiptar ‘39–‘49” tė historianit Beqir Meta, zbulohen edhe detajet qė diplomati grek, Pipinelis, parashtronte pėr krijimin e shtetit tė ri shqiptaro–grek. Ai afirmonte si parim themelor tė ndėrtimit tė kėtij shteti, sigurimin e vetėqeverisjes lokale dhe vetėvendosjes pėr tė dy popujt, lirinė absolute nė drejtimin e ēėshtjeve tė brendshme tė dy vendeve nėpėrmjet institucioneve tė tyre demokratike, tė cilat do tė siguroheshin plotėsisht me drejtimin e pėrbashkėt tė ēėshtjeve ekonomike, ushtarake dhe diplomatike. Pippinelis shprehte bindjen se lehtėsisht mund tė gjendej njė formulė ligjore pėr kėtė bashkim politik, duke marrė si model monarkinė dualiste austro-hungareze, ose perandorinė britanike. Nė librin e Beqir Metės shkruhet se zėvendėsministri i Jashtėm grek merrte si argumente pėr tė mbėshtetur propozimin, marrėveshjen e parė mes kapedanėve grekė dhe shqiptarė nė SUL, mė 15 janar 1821 pėr tė formuar njė aleancė dhe zotimin qė i kishin dhėnė njėri-tjetrit pėr tė qenė tė bashkuar si vėllezėr. Pippinelis mbėshteste tezėn e tij edhe nė shtrembėrime tė tjera, sikur nė 1829-n, shqiptarėt i kishin propozuar qeverisė greke pėrfshirjen e krahinės sė Vlorės nė shtetin fqinj, me kusht qė atyre t’u garantohej liria e besimit fetar dhe nderi i haremeve tė tyre.
Por SHBA, pasi shqyrtoi me kujdes planin e detajuar tė Pippinelis, e hodhi poshtė atė nė formė tė prerė. Departamenti i Shtetit shprehu qartė qėndrimin pėr moscenimin e kufijve shqiptarė.

Teksa operonin me plane nė arenėn ndėrkombėtare, nė Greqi, forcat qeveritare, me ndihmėn e SHBA-sė, pothuajse kishin shtypur kundėrshtarėt politikė tė majtė. Nė kėtė situatė, politika zyrtare greke, duke marrė shkas edhe prej ndihmės qė Enver Hoxha i kishte dhėnė ushtrisė partizane tė gjeneralit Markos, bėhet mjaft agresive, duke shpallur sėrish hapur oreksin pėr Jugun e Shqipėrisė, qė duhet tė realizohej me njė sulm nė front tė gjerė ndaj territorit shqiptar. Ka ardhur momenti qė tė lajmė hesapet me Shqipėrinė, do tė deklaronte njė nga zyrtarėt mė tė lartė tė kohės. Vorio Epiri duhet ēliruar.
Por edhe kėtė herė, ishin Shtetet e Bashkuara qė kundėrshtuan planin grek, duke ushtruar presion tė fortė ndaj Athinės zyrtare.

E megjithatė Greqia nuk u tėrhoq dhe pas shtypjes sė kryengritjes sė tė majtėve nė vitin 1949, Napolon Zerva hedh sytė nga Shqipėria, duke komanduar sulme tė njėpasnjėshme ushtarake nė pika tė ndryshme tė kufirit.

Vetėm gjatė viteve 1948–1949, trupat greke shkaktuan rreth 1200 provokime ushtarake nė kufirin shqiptar nga ajri, toka dhe deti. Ato u intensifikuan sidomos mė 2 gusht tė 1949-s, ku disa batalione greke tė mbėshtetura nga artileria dhe 15 aeroplanė sulmuan postėn kufitare shqiptare nė Vidohovė tė Devollit, duke vrarė 6 ushtarė shqiptarė dhe duke plagosur po aq tė tjerė. Vetėm pasdite, ushtria shqiptare mundi tė sprapsė batalionet greke qė lanė rreth 100 tė vrarė brenda kufirit shqiptar.

Trupat greke do tė sulmonin edhe nė ditėt nė vijim kufirin shqiptar. Mė 4 gusht, sulme u regjistruan nė disa pika kufitare nė zonėn e Bozhigradit dhe Leskovikut. Vetėm gjatė kėtyre dy ditėve, trupat greke hodhėn nė kufirin shqiptar mė shumė se 1500 predha artilerie, pjesa mė e madhe e tė cilave ranė mbi fshatin Menkulas.
Mė 7 gusht, trupat greke dhe ato shqiptare pėrplasen nė njė betejė frontale. Pas njė ditė luftimesh, trupat shqiptare tė ushtrisė popullore mundėn tė rimerrnin pikat e zėna tė kufirit shqiptar.
Mė 12 gusht, pėr rreth 6 orė, forcat greke dhe ato shqiptare luftojnė nė zonėn e Gurit-Bilisht. Njė brigadė e mbėshtetur nga artileria dhe katėr aeroplanė sulmojnė tokėn shqiptare nga krahu i Bilishtit. Beteja pėrfundoi me tėrheqjen e trupave greke, tė cilat patėn pėrdorur edhe artileri tė rėndė e predha tė tipeve tė ndryshme.
Mė 13 gusht, trupat greke sulmojnė sėrish nga krahu i Bilishtit. Nė betejė mbetėn tė vrarė komisari i batalionit tė kufirit Bilisht, Nasi Remaēka, dhe korrieri i tij Dane Zeneli. Ndėrkohė nga krahu grek, nė dy ditė luftime, mbetėn tė vrarė mė shumė se 70 ushtarė.
Mė 14 gusht, ushtria greke hodhi mė shumė se 2000 predha artilerie nė tokėn shqiptare, nė fshatrat Trestenik, Kapshticė e Cangonj-Devoll. Nga goditjet e artilerisė mbetėn 5 civilė tė vrarė dhe u shkaktuan dėme materiale nė disa shtėpi tė fshatrave tė mėsipėrme.

I ndodhur nė kėto kushte, Enver Hoxha jep urdhrin pėr mobilizimin e plotė ushtarak, nė tė gjithė Jugun e vendit.

Por grekėt nuk ndalen dhe vijojnė sulmet nė kufirin shqiptar. Arenė pėrplasjesh mes forcave ushtarake shqiptare dhe greke u shndėrruan nė pak ditė edhe zona tė tjera tė kufirit. Ndėrkohė qeveria shqiptare reagoi ndaj sulmeve, duke i dėrguar njė notė proteste OKB-sė. Nė Shqipėri u organizuan mitingje tė shumta proteste kundėr agresioneve greke.

Nė atė periudhė, diku nė afėrsi tė Sarandės, ėshtė ulur edhe njė avion grek. Kjo ngjarje ka mbetur thuajse mister. I sigurt mbetet fakti se avioni luftarak i ushtrisė sė vendit fqinj u bė pjesė e Parkut Kombėtar tė Aviacionit Shqiptar nga viti 1949 deri-diku pas vitit 1953. Historia e vėrtetė ėshtė shndėrruar nė legjendė me disa versione. Disa thonė se ai u soll nga njė agjent i zbulimit shqiptar qė ishte njėkohėsisht edhe pilot, disa me avarinė qė kishte pėsuar mjeti fluturues, por e vėrteta mbetet ende enigmė.

Megjithatė, qeveria greke nuk e ndali presionin dhe mbante tė pėrqėndruar nė kufirin me Shqipėrinė njė numėr tė madh forcash ushtarake me justifikimin pėr tė penguar lėvizjen e guerilasve komunistė.
Nėn presion edhe tė Jugosllavėve, me tė cilėt kishte prishur marrėdhėniet, Enver Hoxha udhėton drejt Moskės, ku mė 2 prill tė 1951 takohet me Stalinin, Mikojanin, Beriasin, Molotovin, Malenkovin dhe Bulganinin, tė cilėve u shpreh shqetėsimet dhe mėdyshjet e qeverisė shqiptare. Enver Hoxha dhe Stalini nė takimin e tyre nė kryeqytetin e Bashkimit Sovjetik, pėr tė disatėn herė, kishin nė qendėr tė bisedimeve qėndrimin e Greqisė dhe provokimet e vazhdueshme ndaj Shqipėrisė. Stalini udhėzoi Enverin t’u jepte ndihmė komunistėve grekė, por me shumė kujdes dhe nė formė tė maskuar.

Enveri i parashtroi Stalinit rrezikun, sipas tij, tė njė sulmi tė mundshėm tė menjėhershėm tė Italisė, Greqisė dhe Jugosllavisė e nė kėtė rast, kėrkoi mbėshtetjen e Bashkimit Sovjetik. Provokacionet, vijoi mė tej Enver Hoxha, i kanė ardhur Shqipėrisė nga ajri, toka, dhe deti nga tė tria kėto vende. Ndėr tė tjera, Enveri i zbuloi Stalinit edhe disa plane operative, tė cilat ishin pėrgatitur nė rastin se sulmi mbi Shqipėrinė do tė bėhej realitet. Nė kėto plane tė detajuara demonstrohej mėnyra sesi ushtria shqiptare synonte t’i kundėr pėrgjigjej armikut. Duke theksuar se ushtria shqiptare mund tė arrinte nė mbi 230 mijė ushtarė, Enveri kėrkoi mbėshtetje tė mėtejshme nė furnizimin me armė dhe municione. Nga krahu i tij, Stalini u tregua i qetė dhe ftoi Enverin tė mos i pėrgjigjet provokacioneve tė fqinjėve. Sipas Stalinit, sulmi ndaj Shqipėrisė ėshtė thuajse i pamundur pėr sa kohė ka njė sėrė vendesh qė do tė pėrfshiheshin nė konflikt. Pėr sa i pėrket kėrkesave pėr pajisje ushtarake, Stalini jep konsensusin e tij, duke ftuar Enverin t’i parashtrojė kėrkesat Bulganinit. Stalini i kėshilloi Enverit gjithashtu qė nė organet drejtuese tė vendit, tė mbajė njė shumicė tė zgjedhurish nga feja myslimane, njė mėnyrė kjo pėr tė respektuar fenė e shumicės sė popullit.


Ndėrkohė, dy fqinjėt, dikur armiq e tashmė aleatė tė fortė, Jugosllavia dhe Greqia, vazhdonin tė thurnin plane dhe tė dėrgonin nė Shqipėri grupe tė shumta agjentėsh. Afrimi edhe i Turqisė nė kėtė aleancė vuri menjėherė nė pozita mbrojtėse Shqipėrinė, e cila i druhej njė sulmi tė papritur, sidomos nga dy vendet kufitare. Silogjet vorio-epirote riorganizuan strukturat e tyre dhe forcuan pėrpjekjet pėr tė rilidhur kontaktet e vjetra tė humbura pas ardhjes sė komunistėve nė pushtet.

Nė shkurt tė 1953, dyshimet e qeverisė shqiptare do tė bėheshin realitet me firmosjen e traktatit greko-turko-jugosllav, i cili ndikoi nė mėnyrė tė menjėhershme nė marrėdhėniet mes Greqisė dhe Shqipėrisė. Vetė Enver Hoxha dhe drejtuesit mė tė lartė tė Partisė Komuniste, u shqetėsuan pėr mundėsinė e ndėrmarrjes sė njė aksioni tė pėrbashkėt tė tre vendeve ballkanike kundėr saj. Nė 1954, tre shtetet nėnshkruan edhe aleancėn ushtarake, e njohur si Pakti Ballkanik. Nė librin e Beqir Metės, “Shqipėria dhe Greqia, Paqja e Vėshtirė”, shkruhet se nė kėtė pakt ekzistonte njė klauzolė sekrete mes Greqisė dhe Jugosllavisė, qė binin dakord qė nė rastin e njė lufte, tė pushtonin bashkėrisht Shqipėrinė”.

Grekėt nuk frenuan. Pas planit tė Pippinelis, qė ishte refuzuar nga Shtetet e Bashkuara, grekėt paraqitėn njė tjetėr iniciativė qė njihet si projekti “Dragumis”. Diplomati i njohur, Filip Dragumis, propozoi njė plan konkret, me shpresėn se ai do tė pranohej kėtė herė nga komuniteti ndėrkombėtar e mbi tė gjitha nga SHBA. Edhe nė qendėr tė kėtij plani, shpalosej hapur dėshira aneksuese kundrejt Shqipėrisė.

Ndryshimet qė propozonte Dragumisi ishin:


Tė sigurohej pushtimi i kanalit tė Korfuzit nga Greqia dhe nėpėrmjet saj nga NATO. Kjo do tė arrihej, duke i dhėnė Greqisė zonėn bregdetare tė Delvinės, Sarandės dhe tė Himarės. Nė zonėn e Konicės, vija e kufirit do tė kalonte pėrtej qytetit tė Leskovikut, duke e lėnė atė nė territorin grek, ndėrsa Pėrmeti do tė mbetej shqiptar. Vija kufitare do tė vijonte, duke kapėrcyer lumin Vjosė dhe do tė linte nė territorin shqiptar Poliēanin dhe Libohovėn, por duke kaluar te grekėt Sopikun. Greqia do tė merrte tė gjithė luginėn e Devollit tė Sipėrm, bashkė me 14 fshatrat e liqenit tė Prespės. Ndėrsa Korēa do t’i mbetej Shqipėrisė.


Por edhe kjo tentativė e re e maskuar greke nuk do tė pranohej nga ndėrkombėtarėt, tė cilėt mundėn tė kuptonin prapavijėn pushtuese tė tyre ndaj Shqipėrisė.

Nė vitet nė vijim 1953–1954, drejtuesit mė tė lartė tė shtetit shqiptar, por edhe vetė Enver Hoxha, shprehėn hapur qėndrimin pėr tė normalizuar marrėdhėniet me fqinjėt grekė. Megjithatė qeveria fqinje nė mėnyra tė ndryshme shtynte dhe shpėrfillte kėrkesėn shqiptare. Nėnshkrimi i Marrėveshjes Bled nė gusht tė 1954-s mes Jugosllavisė, Greqisė dhe Turqisė rivuri sėrish nė pozicion mbrojtės qeverinė shqiptare, e cila e konsideroi atė si njė pakt kundėr demokracive popullore, sovjetikėve, Shqipėrisė dhe Bullgarisė.

Mė 28 mars 1955, Shqipėria anėtarėsohet nė Traktatin e Varshavės. Enver Hoxha, nė njė fjalim solemn nė Kuvendin e Shqipėrisė, ashtu siē pritej, arriti tė merrte 100 pėr qind tė votave tė deputetėve pėr ratifikimin e kėtij traktati.

Nė kėto momente, Shqipėria nisi tė ēngurtėsohet, duke kėrkuar sėrish pėrmirėsimin e marrėdhėnieve me vendet fqinje, por edhe zhvillimin e mėtejshėm tė lidhjeve me Bashkimin Sovjetik dhe vendet e tjera tė bllokut komunist.

Nė 1955-s, Shqipėria kėrkoi pėrmes sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Greqinė. Por edhe kėtė herė, pėrgjigjja greke ishte negative. Pėrkundrazi grekėt riformuluan tė njėjtat akuza dhe kėrkesa, duke filluar nga kufizimi i pjesėmarrjes sė Shqipėrisė nė tė gjithė organizmat ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, grekėt pėrsėritėn qėndrimin e vjetėr se shqiptarėt nuk duhet tė renditeshin nė bllokun fitues tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Mė 8 dhe 9 korrik 1956, nė Athinė, organizohet Kongresi Ndėrkombėtar Panepirot, i cili kėrkonte sėrish ēlirimin e zonės sė ashtuquajtur nga Greqia tė Vorio Epirit me anė tė forcės. Kongresi kishte hedhur idenė e krijimit tė njė fronti pėr ēlirimin e Vorio Epirit, me thirrjen nėn armė tė tė gjithė grekėve dhe kishte vendosur krijimin e njė organi ekzekutiv kombėtar pėr zbatimin e vendimeve tė tij. Sipas informacioneve qė vinin nė atė kohė nė Ministrinė e Brendshme nė kampin e Llavrios nė Greqi, ishin armatosur rreth 3000 persona, tė cilėt do tė fillonin kryengritjen pėr ēlirimin e Jugut tė Shqipėrisė.

Nė kėtė situatė, pushteti komunist forcon masat pėrgjatė kufirit me Greqinė, ndėrkohė qė ndėrmerren edhe aksione tė shumta nė zonat mė problematike ku jetonin minoritarė. Nė 1956-n, organet e drejtėsisė shqiptare arrestojnė Sokrat Dimantin, vėllain e ish- krahut tė djathtė tė Vasil Shahinit, ish-kreut tė agjenturės greke nė Shqipėri pėr shumė vite para komunizmit. Sokrat Diamanti, vėllai i Jani Diamantit, akuzohej pėr propagandė greke, sabotim tė zgjedhjeve tė 2 Dhjetorit 1945, nė zonėn e Derviēanit nė Gjirokastėr, pėr shtyrje nė arratisje tė disa personave, agjitacion e propagandė kundėr pushtetit popullor dhe tradhti tė lartė shtetėrore.

Diamanti iu nėnshtrua pyetjeve tė hetuesve pėr ditė me radhė.

Hetuesi: Na flisni pėr veprimtarinė tuaj kundėr pushtetit


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė kam qenė i prekur nga pushteti qė mė kishte cilėsuar kulak dhe mė luftonte vazhdimisht, ndaj unė nuk e doja. Prisnim tė shpėtonim nga kjo gjendje dhe ndryshimin e situatės nė vendin tonė nga ana e jashtme, sidomos nga Greqia dhe dėshiroja qė ata tė zaptonin Shqipėrinė.


Hetuesi: Me cilin keni biseduar kundėr pushtetit?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Kam biseduar me LLambi Mukėn, Koēo Mukėn dhe Thoma Mukėn tė tre nga Derviēani, edhe kėta cilėsohen kulak si unė. Kur kishim mundėsi, takoheshim dhe flisnim pėr problemet tona dhe thoshim qė ky regjim duhet tė bjerė tė pėrmbyset dhe kėtu tė vijė Greqia, ndryshe pėr ne nuk kishte shpėtim. Bisedoja edhe me Ilia Diamantin, edhe ai kėrkonte pushtimin nga ana e Greqisė.


Hetuesi: Nga tregoni shokėt me tė ngushtė qė keni pasur nė ushtri


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Nė ushtri, kam pasur shokė tė ngushtė Thoma Llazarin nga Himara, Panajot Shutin nga Gjirokastra, Vasil Makno nga Delvina, Foto Papajanin nga Leshnica, Mexhit Kokalarin nga Gjirokastra, Kristo Dulen nga Goranxia dhe Kristo Zoto nga Poliēani.


Hetuesi: Tregoni se ēfarė keni biseduar me kėta persona


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Tė gjithė flisnin kundėr pushtetit p.sh Andon Vajua tha njė ditė, duke parė foton e Stalinit, ta bėjmė supė kokėn e plakut. E shumė tė tjera qė tani nuk mė kujtohen.


Hetuesi: Po ju ēfarė u keni thėnė shokėve nė repart?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė u kam thėnė shokėve se tani qė amerikanėt ndėrprenė luftėn nė Kore, do ta shpėrthejnė nė Ballkan, sepse paktin Greqi-Turqi-Jugosllavi nuk e kanė bėrė kot, por pėr tė sulmuar Republikėn e Shqipėrisė. Bisedat tona ishin rreth ndryshimit nė vendin tonė dhe hapjen e shpejtė tė njė lufte tė re, se e shikonim si shpėtim.


Hetuesi: Mendohuni mirė dhe tregoni


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Mė kujtohet se shokėve iu kam thėnė se unė kam vepruar pėr sabotimin e zgjedhjeve. Nuk mė kujtohet sa ju kam treguar pėr kėtė ēėshtje. Bashkė me kushėririn tim, Jorgji Diamanti, kemi shkruar parulla kundėr zgjedhjeve.


Hetuesi: A e ndjeni veten fajtor?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Po, unė ndihem fajtor


Hetuesi: Pse ?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Unė, sidomos pas vitit 1951, kam biseduar me shumė elementė kundėr pushtetit. Nė biseda shpreheshim se shpėtimi i vetėm ėshtė largimi i kėtij regjimi dhe kėtu tė vinte Greqia. Unė kam lexuar dhe komentuar shumė fletushka tė hedhura nga aeroplanėt nė vitin 1952. Pėr sa i pėrket sabotimit tė zgjedhjeve tė 1945-s kam shkruar trakte sipas udhėzimeve tė Jorgo Diamantit. Jorgo mė udhėzoi qė traktet t’i shkruaja me shkronja tė mėdha, qė tė lexoheshin mė mirė. Shkrova shumė tė tilla nė gjuhėn greke, tė cilat i shpėrndamė nė rrugėn automobilistike ndėrmjet Derviēanit dhe Goranxisė. Me shokėt nė ushtri kam biseduar pėr t’u arratisur nė Greqi. Nuk mė kujtohen persona tė tjerė qė kanė dijeni dhe punojnė nė favor tė zbulimit grek veē meje, tė tjerėt ju a thashė.


Hetuesi: Keni pasur kontakte me vėllain tuaj, Jani Diamanti?


Pėrgjigje Sokrat Diamanti: Po ai mė lajmėronte nė ‘45 – ‘46 qė tė arratisesha dhe tė shkoja atje. Kam biseduar me Miēo Barutan i cili mė informonte se pėr grekėt punonin edhe oficerė, tė cilėt ēonin nė Greqi informata ushtarake. Ai kishte lidhje me diversantin Niko Stirmo, tė cilin e fshihte kur vinte nga Greqia nė mullar. Ky i sillte trakte dhe merrte informata tė fshehta tė cilat i ēonte nė Greqi.


Dosja dėrgohet nė Gjykatėn Ushtarake tė Gjirokastrės, e cila nėn kryesimin e kapitenit tė parė, Sami Abazi, pasi shqyrtoi provat e paraqitura nga hetuesia, mė 30 Janar 1957 vendosi dėnimin e tė pandehurit Sokrat Diamanti me 18 vjet heqje lirie. Pavarėsisht kėrkesės ankimore tė avokatit mbrojtės sė Diamantit qė kėrkonte njė dėnim mė tė butė pėr klientin e tij, Kėshilli Gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė nė Tiranė lė nė fuqi masėn e dėnimit me 18 vjet.

Pushteti komunist rrit gatishmėrinė dhe shton agjentėt e sigurimit tė shtetit nė Jug tė vendit. Ashtu si para ardhjes nė fuqi tė komunistėve, njė ndėr zonat mė problematike mbetej Himara qė ishte nėn vėzhgim tė rreptė, pėr shkak tė problemeve tė vazhdueshme qė kishte pasur me elementė grekofone tė ndryshėm.

Me kėtė rast, mė 30 janar 1957, arrestohen Leko Kallushi, Pano Konomi, Irakli Rrapo, Ilija Kokoveshi, Mihal Llato, Andrea Bollano, Koēo Beleri, Jani Brigo, tė gjithė nga Himara, nėn akuzėn e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste, pasi u vėrtetua vjedhja qė kishin kryer nė fabrikėn e vajit tė ullirit nė Himarė por edhe pėr krimin e agjitacion e propagandės dhe tradhtisė ndaj atdheut.
Njė pjesė e tė arrestuarve vinin nga familje qė kishin pasur lidhje tė forta me agjenturėn greke dhe kishin edhe tė arratisur nė vendin fqinj. Ndėr tė cilat, familja Bollano, anėtarė tė sė cilės ishin skeduar pėr herė tė parė nė vitet 1920 nga organet e drejtėsisė sė asaj kohe. Plenumi i Gjykatės sė Lartė, i udhėhequr nga kryetari Aranit Cela, jep dėnime tė ashpra pėr tė gjithė tė pandehurit.

Irakli Rrapo, pėr krimin e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste dėnohet me 15 vjet burg dhe zhdėmtim tė plotė tė shumės sė dėmit shkaktuar fabrikės sė vajit tė ullirit, humbjen e sė drejtės elektorale, konfiskimin e pasurisė sė tij tė luajtshme e tė paluajtshme. Nėn tė njėjtėn akuzė, Ilija Kokoveshi dėnohet me 11 vjet heqje lirie dhe heqjen e sė drejtės sė votės pėr 3 vite. Andrea Bollano, pėr krimin e pėrvetėsimit tė pasurisė socialiste dėnohet me 6 vjet burg dhe humbjen e sė drejtės elektorale pėr 2 vite si dhe zhdėmtim tė shumės sė dėmit financiar shkaktuar fabrikės nė Himarė. Leko Kallushi me 18 vjet e 9 muaj, Pano Konomi me 13 vjet e Mihal Llato me 7 vjet e 6 muaj.

Gazeta Shqip
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2012, 14:47   #45
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Kali i Trojės, 70 vitet e agjenturės greke nė Shqipėri (pjesa e 4-t)



2011
Marin Mema


Tensioni, kėrcėnimet, pėrplasjet diplomatike dhe ato me armė, arrestimet e shumta dhe zbardhja e rrjeteve agjenturore ishin kthyer nė njė shoqėrues normal tė marrėdhėnieve tė ndezura Shqipėri – Greqi.
Nga agjentėt Vasil Shahini e Jani Diamanti tė zhdukur nga komunistėt, te listat e gjata tė pjesėtarėve tė silogjeve vorio-epirote, te themelimi i Mavit, te masakra ndaj ēamėve, te pėrplasjet ushtarake tė gushtit ‘49 dhe ato diplomatike nė Konferencėn e Paqes nė Paris, nga plani Pippinelis tek ai Dragumis. Vit pas viti asgjė nuk ndryshon nė aksin Tiranė – Athinė nė njė marrėdhėnie qė gjatė gjithė kohės lėkundet nė fije tė perit.
Mė 16 shtator 1959 nga Sigurimi i Shtetit i rivihen prangat Vasil Pertalit njė ndėr krerėt e agjenturės greke pas vrasjes sė Vasil Shahinit. Mė 1946, Pertali ishte dėnuar me 10 vjet heqje lirie nėn akuzėn e tradhtisė sė lartė ndaj atdheut, propagandė greke dhe organizim tė silogjeve vorio-epirote nė Leshnicė, Sarandė, Gjirokastėr e mė tej. Edhe nė kėtė arrestim tė dytė mbi Vasil Pertalin rėndojnė tė njėjtat akuza. Gjatė seancave tė pyetjeve pėrballė hetuesve, ai pranon lidhjet e hershme me agjenturėn greke qė kishin filluar diku rreth viteve 1932, kohė kur nisi tė punonte pėr konsullatėn greke nė Sarandė. Pertali merrte para nė konsullatė dhe duhet t’ua shpėrndante mėsuesve grekofonė qė punonin nė zona tė ndryshme nė jug tė vendit. Gjithēka duhet tė kryhej nė fshehtėsi tė plotė, pasi mėsuesit nuk duhet tė diktoheshin nga xhandarmėria e kohės sė Zogut. Ai pranon se kryente njė rol ndėrlidhės mes drejtuesve tė konsullatės dhe njerėzve tė fshehtė qė punonin pėr tė. Pas largimit tė konsullatės greke nga Saranda, Pertali pranon takimet nė vende tė fshehta pranė kufirit grek me diversantin Thoma Mello nga i cili merrte edhe detyrat pėrkatėse.

Hetuesi: Cilat ishin detyrat qė ju ngarkonte agjenti Thoma Mello?

Pertali: Si detyrė mua Thoma Mello mė ngarkoi qė pėrsėri tė isha si ndėrlidhės duke marrė letra dhe udhėzime tė ndryshme nga zbulimi grek dhe t’ua shpėrndaja personave tė ndryshėm qė punonin kundėr pushtetit siē ishte Sotir Shqevi dhe Nasho Pando. Mė pas u arrestova dhe mė liruan nė 1952.

Hetuesi: Na tregoni i pandehur si quhej konsulli me tė cilin mbanit lidhje?

Pertali: Unė kam mbajtur lidhje me shumė konsuj grekė, sepse ka pasur shumė raste qė ata janė nderuar. Konsulli i parė qė unė mbaja lidhje ka qenė Skarpas, i dyti Kalelis, i treti Hristodhullas dhe i katėrti Trandafillakos. Me kėta unė vazhdimisht rekomandohesha me anėn e sekretarit tė konsullatės Jorgo Koēobinja mbasi ai derisa u largua fare konsullata nuk u ndėrrua asnjėherė.

Hetuesi: Dėshmitarėt ndėr tė cilėt Katina Lango na kanė thėnė se familjarė tuajt kanė padur takime me diversantė edhe gjatė kohės kur ju keni qenė nė burg. Gruaja juaj, Qirana Pertali, ėshtė takuar me diversantin Thoma Diamanati. Si i shpjegoni kėto takime?

Pertali: Ka mundėsi qė diversantėt tė kenė ardhur dhe tė kenė takuar gruan time, por ajo kur dola nga burgu nuk mė ka treguar nga frika se mos e shaja.

Hetuesi: Si i shpjegoni deklarimet e Katina Langos?

Pertali: Pėr sa u pėrket deklarimeve tė Katina Langos, unė mendoj se ato duhet tė jenė tė vėrteta, pasi Katina diversantin Thoma Diamanti e ka kushėri tė parė. Kėshtu qė gruaja ime duke e ditur kėtė kur ėshtė takuar me Thoma Diamantin ia ka treguar Katina Langos, por mua jo, nuk mė ka treguar asgjė.

Hetuesi: Me cilėt persona keni pasur lidhje pas daljes nga burgu nė 1952?

Pertali: Pas vitit 1952 kam pasur kėtė rreth shoqėror: Spiro Kashara, Jani Zisi, Ligor Lezo, Sevasti Melo, Varvara Muka, Vasil Melo, Jorgji Mako, Stefan Zisi, Miēi Lito, nga Leshnica. Por kam njohur edhe tė arratisurit Vasil Llajo, Thoma Melo etj.

Hetuesi: Kur vinin diversantėt ku i bėnit takimet?

Pertali: Nė kohėn kur mė erdhėn diversantėt kisha dy dhoma, takimin me ta e bėra nė dhomėn e zjarrit. Pėr t’u dalluar shtoj se tani kam dy shtėpi, por takimet i bėja nė shtėpinė e vjetėr.

Hetuesi: Na tregoni i pandehur se ēfarė konditash duhet tė plotėsojė pėr tė studiuar nė shkollėn e Vellasit ose tė Voshtinės?

Pertali: Agjentėt arsimtarė qė ishin nė shėrbim tė fshehtė me konsullatėn greke nė mes tė detyrave tė tjera kishin edhe atė tė zgjidhnin nxėnėsit mė tė mirė qė kishin kėto karakteristika, tė ishin me trup dhe shėndet tė mirė, tė zgjuar, dhe kryesorja filogrekė. Konsullata greke e Sarandės dhe ajo e Gjirokastrės pėr ēdo vit duhet tė dėrgonin nė shkollėn e Voshtinės nga 6 djem secila, tė cilėt do tė mėsonin nė shkollė, e mė vonė do bėheshin kuadro. Tė gjithė studentėt qė zgjidheshin nga ana e mėsuesve pėr tė vazhduar mėsimet nė shkollėn e Voshtinės, atje pėrgatiteshin gjoja pėr mėsues, ndėrsa nė fakt mėsonin se si tė punonin pėr interesat e Greqisė duke u vėnė nė shėrbim tė tyre. Kėto fakte unė i di mirė, sepse shumica e arsimtarėve qė unė kisha ndėrlidhje kishin dalė nga shkolla e Voshtinės. Kishte dhe nga shkolla e Vellasit.

Hetuesi: Si ėshtė vepruar pėr rekrutim agjentėsh tė personave qė na keni treguar si tė tillė?

Pertali: Me pėrjashtim tė Harallamb Papait, Lezos dhe Aristotel Papait tė tjerėt ua kam rekomanduar unė konsullatės greke si elementė tė pėrshtatshėm. Pėr kėtė konsulli mė kishte ngarkuar detyrė qė unė tė zgjidhja, tė studioja dhe pastaj t’i rekomandoja konsullatės elementė qė plotėsonin kushtet e kėrkuara. Tė ishin grekofilė, konspirativė, mundėsisht tė kishin fėmijė qė studionin nė shkolla nė Greqi nė Vellas, Korfuz, e Voshtinė, mbasi po tė mos ishin nė rregull me punėn sekrete grekėt do tė merrnin masa kundrejt fėmijėve tė tyre.
Si pasojė e fakteve tė reja tė zbuluara gjatė marrjes nė pyetje tė tė pandehurit pėr periudhėn e para vitit 1946, tė cilat nuk ishin zbuluar gjatė hetimit tė parė, hetuesi i Sigurimit tė Shtetit, Vangjel Kote, vendos tė shtojė edhe akuza tė tjera nė dosjen Pertali. Tashmė hetimi pėrfshin periudhėn 1932-1946 dhe 1952-1959.

Hetuesi: I pandehur na tregoni ku e keni takuar ish-konsullin Trandafillakon nė Greqi?

Pertali: Trandafillakon e kam takuar nė Greqi atje ai mė dha njė leje qarkullimi, e cila ishte e nėnshkruar nga ish-komandanti i Korofillaqisė, Kristo Kotrullo. Trandafillakoja nuk punonte gjėkundi ai rinte nė shtėpi, s’di si ma rregulloi autorizimin qė mė dha.

Hetuesi: Ēfarė pėrmbajtjeje kishte dokumenti?

Pertali: Dokumenti kishte kėtė pėrmbajtje: Vasil Pertali ėshtė i lirė tė qarkullojė kudo nė Greqi e t’i jepet ndihmė nga autoritetet ushtarake e civile

Hetuesi: Ju po gėnjeni i pandehur. Si mundet qė Trandafillako nuk punonte nė asnjė vend, por siguroi njė leje tė tillė dhe jepte mijėra dhrami pėr t’ju shpėrblyer ju grekofilėve?

Pertali: Kėto tė holla, siē mė ka thėnė Trandafillako, vinin nga njė silog i Amerikės. Bile mbaj mend se shuma ishte 1 milion dhrami tė cilat duhet t’u shpėrndaheshin vorio-epirotėve si unė.

Hetuesia pėr ēėshtjen “Pertali” merr nė seanca tė gjata pyetjesh njė numėr tė madh personash tė cilėt pohojnė se i pandehuri ishte agjent grek dhe kishte ngritur njė rrjet tė gjerė bashkėpunėtorėsh nė jug tė Shqipėrisė. Dėshmitarėt zbulojnė njė sėrė aksionesh ilegale qė ishin kryer nga njerėzit e lidhur me Pertalin dhe po ashtu pagesat qė vinin nga silogjet vorio-epirote pėr ta. Nė seancat e gjata nuk munguan as ballafaqimet mes palėve. Hetimi mbi Vasil Pertalin zgjati mė shumė se njė vit, por nė dosjen e arkivit tė Ministrisė sė Brendshme mungon vendimi qė ėshtė marrė mbi tė. Nė moshėn 69-vjeēare supozohet se Vasil Pertali mund tė ketė vdekur nga shkaqe natyrore gjatė periudhės sė gjatė hetimore ose ėshtė ekzekutuar nė fshehtėsi tė plotė nga Shėrbimi Sekret Shqiptar.
12 Korriku 1958 shėnoi arrestimin e himarjotit Petro Bollano. Ai akuzohej pėr tentativė tė pėrsėritur pėr arratisje qoftė nga qyteti i Shkodrės ku ishte ushtar, qoftė nga Saranda mė pas. Bollano zhvilloi takime edhe me qytetarėt Meno Dhimojani dhe Spiro Skura tė cilėt nuk pranuan t’i bashkoheshin duke e kėshilluar tė tėrhiqet nė tentativėn e tij. Gjatė kohės qė Petro Bollano u arrestua ai i dėrgonte disa letra kėtyre dy qytetarėve, duke i porositur qė tė mos tregojnė asgjė mbi veprimtarinė e tij armiqėsore.

Vendim nr. 141

Kėshilli gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė i formuar nėn kryesimin e N/Kolonel Mustafa Qilimit, anėtarit Sotir Spiro dhe Hilmi Telegrafit merr vendimin pėr tė lėnė nė fuqi dėnimin e Petro Bollanos me 12 vjet burgim dhe me konfiskim tė pasurisė sipas nenit 28 tė Kodit Penal, dhe humbjen e tė drejtės elektorale pėr 3 vjet kohė.
Pavarėsisht kėrkesės sė avokatit mbrojtės, Niko Zoto, kjo gjykatė la nė fuqi vendimin e mėparshėm tė gjykatės ushtarake tė qytetit tė Gjirokastrės. Gjatė viteve 1958 - 1961 Kėshilli Gjyqėsor i Kolegjit Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė dėnon nėn akuzėn e agjitacionit dhe propagandės kundėr pushtetit popullor me 15 vjet heqje lirie edhe himarjotin Angjelo Bollano
Pikėrisht nė kėtė moment tė vėshtirė pėr Shqipėrinė, shteti italian nė maj tė 1960-s i dėrgon njė raport tė hollėsishėm komandės sė NATO-s, i cili nėnvizonte faktin sė Ēamėria ishte njė krahinė shqiptare, nėnvizonte ligjin e luftės mes dy vendeve dhe pretendimet greke pėr Vorio Epirin. Qeveria greke reagoi nė mėnyrė tė ashpėr, tė njėjtin qėndrim pati dhe opozita e majtė, duke e cilėsuar raportin italian si vepėr tė fashistėve. E vėnė nė qendėr tė presionit grek, shteti italian tėrhoqi dokumentin. Menjėherė nė kėtė kohė erdhi mbėshtetja e shtetit turk dhe faktorit shqiptar nė emigracion, por udhėheqja komuniste u tregua skeptike dhe e ftohtė duke iu frikėsuar njė prapavije dhe njė aleance turko-amerikane pėr rrėzimin e regjimit komunist.
Nga krahu tjetėr, zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm, Venizelos, gjatė njė takimi me liderin sovjetik, Nikita Hrushov, nė 1960 bėn publik njė propozim tė ri tė grekėve pėr Epirin e Veriut, i cili u hodh nė lojė si kusht pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Shqipėrinė dhe shfuqizimin e ligjit tė luftės. Nė projektin e ri kėrkohej vetėqeverisja e Vorio Epirit nga minoriteti grek, por brenda kufijve shqiptarė. Siē u bė e ditur mė pas, detajet e zbuluara dhanė tė kuptohej se Hrushovi tė paktėn parimisht nuk ishte shprehur kundėr kėsaj skeme. Ai i pati premtuar Venizelosit ta diskutonte kėtė ēėshtje me Enver Hoxhėn nė njė kongres qė do tė zhvillohej pas pak kohėsh nė Bukuresht tė Rumanisė. Sipas Venizelos, Hrushovi pati shprehur qėndrimin se ēdo minoritet duhet tė ketė autonominė e tij, pėr tė zhvilluar gjuhėn dhe kulturėn sipas dėshirave. Kaq mjaftoi pėr tė shpėrthyer zemėrimin e Partisė Komuniste Shqiptare. Enver Hoxha thėrret ambasadorin rus tė akredituar nė Tiranė, Ivanov, tė cilit i shpreh prerazi qėndrimin kundėr thelbit tė bisedimeve mes Venizelos e Hrushovit. Nė librin “Dy Popuj Miq”, Enver Hoxha shprehet se Shqipėria nuk e njeh Sofokli Venizelosin, por babanė e tij, Elefter Venizelos po, i cili ka djegur me dhjetėra fshatra shqiptarė e ka ngritur banda qė punonin si agjentė pėr autonomi tė Vorio Epirit. Nė pėrfundim tė komentit tė tij, Hoxha thekson se Shqipėria nuk do tė lejojė askėnd tė diskutojė pėr kufijtė e saj, qoftė ky edhe Hrushovi.
Krisja me Bashkimin Sovjetik nė mbledhjen e 81 partive dhe mė pas prishja e marrėdhėnieve rindezi shpresat greke pėr Vorio Epirin. Tėrheqja e nėndetėseve nga baza ushtarake e Pashalimanit nė Vlorė rriti presionin grek qė mendoi se tashmė Shqipėria ishte thuajse e izoluar dhe pa mbėshtetje tė fuqishme. Nė tė njėjtėn kohė, Partia Komuniste Shqiptare prishi marrėdhėniet edhe me homologen e saj greke. Nė Kongresin e Tretė tė Partisė sė Punės delegati i Partisė Komuniste Greke nuk u lejua tė flasė, duke u akuzuar nga udhėheqja shqiptare si spiun i qeverisė sė Karamanlisit. Kjo ēarje erdhi si pasojė e qėndrimeve jo tė qarta qė edhe tė majtėt grekė mbanin pėr ēėshtjen e Vorio Epirit. Nė tė njėjtėn kohė udhėheqja shqiptare mori informacion se qeveria e Athinės po mblidhte opinione se cili do tė ishte reagimi i disa vendeve nė rast se Greqia do tė sulmonte ushtarakisht Shqipėrinė. Nga krahu tjetėr, organizatat vorio-epirote intensifikuan punėn e tyre duke nisur mbledhjen e vullnetarėve pėr tė kryer sulme tė armatosura ndaj Shqipėrisė.
Por oreksit tė fqinjėve iu tregua shpejt vendi, pasi partnerėt e saj tė mėdhenj nė NATO, veēanėrisht Shtetet e Bashkuara u shprehėn me forcė kundėr njė sulmi ushtarak tė Greqisė ndaj Shqipėrisė. Nga krahu tjetėr, shteti grek nisi tė frikėsohej pas prishjes sė Tiranės me Moskėn, pasi mendonin se Bashkimi Sovjetik do tė ndikonte nė rrėzimin e Hoxhės pėr tė vendosur nė vend tė tij njė lider tjetėr edhe me tė fortė. Kjo situatė e mundshme do ta vendoste Greqinė nė njė pozicion tė rrezikshėm mes satelitėve komunistė nė Ballkan.
Shqipėria vijon tė izolohet kur nuk merr pjesė edhe nė njė mbledhje pėr mirėkuptim ballkanik tė organizuar nė Athinė. Grekėt nuk pajisin me viza delegacionin shqiptar duke e lėnė nė kėtė mėnyrė jashtė kėtij takimi tė rėndėsishėm ku merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues jugosllavė, rumunė e bullgarė. Kaq mjafton qė Enver Hoxha tė shpėrthejė nė akuza ndaj tė gjithė vendeve pjesėmarrėse. E megjithatė, politika shqiptare lėkundej nė dy qėndrime tė kundėrta, teksa akuzat ndaj Greqisė vijonin tė ishin tė forta, Partia Komuniste ndiqte njė vijė tė kujdesshme me zonat dhe minoritarėt brenda vendit, tė cilėve Hoxha u dėrgonte mesazhe bashkėpunimi, vlerėsimi dhe pėrparimi.
Nė vitin 1968 Enver Hoxha nė njėrėn prej mbledhjeve tė Frontit Demokratik lėshon njė deklaratė tė fortė paralajmėruese ndaj fqinjėve greke, duke kėrcėnuar se nėse ushtria fqinje do tė tentojė tė sulmojė, atėherė Forcat e Armatosura Shqiptare do t’i shkatėrrojnė plotėsisht. Njė deklaratė sa kėrcėnuese edhe ironizuese ndaj fqinjėve.

Enver Hoxha

“Shqipėria socialiste ėshtė njė vend paqedashės, qė nuk kėrkon tė kėrcėnojė ose tė frikėsojė njeri me politikėn e saj tė jashtme tė drejtė dhe korrekte. Republika Popullore e Shqipėrisė ka synuar kurdoherė qė me tė tre fqinjėt e saj qė ka rreth e rrotull tė rrojė nė fqinjėsi normale. Nė qoftė se ndonjėrės prej tyre nuk i pėlqyeka kjo fqinjėsi normale dhe korrekte atėherė aq punė na prish. Monarkofashistėt grekė kanė gati 25 vjet qė deklarojnė se janė nė gjendje lufte mė Shqipėrinė pėr arsyen bindėse se Italia fashiste qė sulmoi me armė dhe pushtoi Shqipėrinė nė 1939, sulmoi dhe Greqinė. Duhet njė logjikė fashisti grek qė tė gargariset 25 vjet me radhė me kėtė ide gjeniale dhe unikale. Por ne u themi fashistėve grekė, nuk e shikoni, iu prish gjiza Republikės Popullore tė Shqipėrisė se ju deklaroni se jeni nė gjendje lufte.
Por ne e kemi pėr detyrė t’i paralajmėrojmė:- Uleni bishtin, se nė rast se do tė hyni nė aventura do t’ju ndėshkojmė rėndė, nė qoftė se ju do tė godisni kufijtė tanė ne do t’ju kthejmė nė kėrma, nė qoftė se mendoni se jeni eprorė nė njerėz dhe nė armatime dhe Shqipėrinė Socialiste do ta gėlltisni shpejt e shpejt, provojeni sa ju vlen lėkura. Nė qoftė se ju mendoni tė sillni zjarrin nė kufijtė tanė ne ju themi se zjarri qė ju ndizni do tė pėrvėlojė vatrat tuaja dhe atėherė do tė qėrohen mirė hesapet”.
Gjatė viteve nė vijim marrėdhėniet shqiptaro-greke pėsonin ulje dhe ngritje tė vazhdueshme. Enver Hoxha nė ndryshim me vitet e mėparshme, pėrpiqej tė tregohej i kujdesshėm duke pėrdorur njė politikė nė qendėr tė sė cilės ishte vendosja e marrėdhėnieve diplomatike me vendin fqinj. Pas njė kalvari tė gjatė, Shqipėria dhe Greqia do tė firmosin bashkėpunimin e tyre nė 6 maj 1971. Qeveria shqiptare u tregua e kujdesshme qė traktati pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike tė mos linte asnjė shteg pėr keqkuptime apo interpretime qė ajo kishte bėrė ndonjė lėshim kundrejt grekėve pėr zonėn e Jugut tė vendit. Tė vetmit qė tentuan tė pengonin kėtė proces tė rėndėsishėm ishin njė grup deputetėsh tė Janinės. Qeveria greke arriti t’i bėnte ballė kundėrshtimit tė qarqeve nacionaliste greke, pėr mė tepėr vendosi se Kongresit Vorio-Epirot nuk do t’i jepej mė rėndėsia e mėparshme dhe asnjė zyrtar grek nuk do ta pėrshėndeste kėtė aktivitet. Ajo premtoi se ēėshtjen e Vorio Epirit tashmė do ta ndiqte vetėm nė rrugė diplomatike.
Pak kohė para rivendosjes sė marrėdhėnieve zyrtare me Greqinė, Sigurimi i Shtetit mundi tė zbulonte aktivitetin e agjentit grek, Papastrati. Pėr shkak tė statusit tė tij tė veēantė ai u mor nė pyetje nga drejtuesit mė tė lartė tė hetuesisė shqiptare. Nė dosjen e arkivuar nė arkivin e Ministrisė sė Brendshme dhe tė publikuar nė librin “Shėrbimi i fshehtė” i Bekim Budos zbulohen detaje tė plota tė mėnyrės sesi kishte funksionuar agjentura greke qė nė fillim shekull. Pohimet e agjentit Papastrati ishin nė fakt njė konfirmim i raporteve tė shumta qė Shėrbimi Sekret Shqiptar kishte mundur tė siguronte qė prej viteve 1920 e deri nė ēlirimin e vendit nga pushtuesit. Roli i veēantė i Vasil Shahinit, por edhe bashkėpunėtorit tė tij tė ngushtė, Jani Diamanti, zbulohen edhe nga Papastrati nė seancat e gjata tė pyetjeve nė hetuesi.

Hetuesi: Si nisi bashkėpunimi juaj me agjenturėn greke?

Papastrati: Kam qenė anėtar bashkė me dy fshatarė nė silogun Vorio Epirot tė Athinės. Mbaj mend qė nė njė nga mbledhjet qė zhvillonim, kryetari Kristaq Zografo na foli pėr perspektivėn tashmė tė hapur me pėlqimin e qeverisė greke dhe Patriarkanės sė Stambollit do t’i pėrvisheshim punės pėr aneksimin e Vorio Epirit qė sipas tij ishin toka greke qysh nė lashtėsi dhe si e kishim amanet prej tė parėve qė ėndrrėn e bashkimit me Greqinė ta bėnim realitet. Dora-dorės unė u bėra njė nga pėrkrahėsit kryesorė tė Zografos. Nė kėto aktivitete jam njohur edhe me patriotin tim nga Derviēani, Vasil Shahini, i cili me sa duket mė kishte studiuar dhe mė rekomandoi te gjenerali grek, Vasil Mellaj, i cili kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr dhe qė drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek, Alfa Dhio. Gjeneralit i pėlqeva qysh nga fillimi pėr njohuritė e mia pėr historinė e kulturėn helene, ē’ka mė vonė i krijoi njė besim tė madh tek unė duke pyetur edhe nė lidhjet e tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, sidomos Pandelimon Kotokon e Orest Anastasjadhin. Kėshtu, gjenerali i urdhėroi kėta tė themelonin organizatėn Mavi nė kryesinė e sė cilės isha dhe unė, Vasil Shahini dhe Jani Diamanti. Njė ndėr detyrat e para tė organizatės ishte tė pengonim me ēdo kusht qė minoriteti tė merrte pjesė nė Luftėn Nacionalēlirimtare, nė tė njėjtėn kohė nė strukturat e saj tė infiltronim agjentė tanėt tė cilėt duhet tė bėnin karrierė dhe mė pas tė na shėrbenin nė planin tonė pėr tė ēliruar njėherė e pėrgjithmonė Vorio Epirin. Krijuam edhe komitetet vorio-epirote me anėtarė Andon Qirjaqin, Misto Papadhimėn, Dhimitėr Mestakulin, Lefter Guvelin, Jorgo Zoton, Gligor Labovitin e tė tjerė, tė cilėve u vumė detyra tė qarta tė bėnin propagandė nė tri hallka kryesore kleri, shkolla dhe shtypi. Kėto lėvizje do tė mbėshteteshin fort nga shtypi grek, qė kishte pėr detyrė edhe pėrēarjen mes myslimanėve dhe ortodoksėve. Dhespoti Spiridhoni duhet tė rekrutonte sa mė shumė nxėnės pėr tė vazhduar shkollėn e Vellas, gjė pėr tė cilėn kishim marrė nga qeveria fonde tė posaēme. Kotoko duhet tė punonte me klerikėt ortodoksė shqiptarė, pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin rekrutuar nga zbulimi grek, Asfalia.

Hetuesi: Si u riaktivizua agjentura e vjetėr dhe si u rekrutuan tė tjerėt?

Papastrati: Gjenerali Vasil Mellaj na kishte porositur pėr riaktivizimin e agjenturės sė vjetėr krahas rekrutimeve tė reja qė do tė bėnim sidomos nė radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Vasil Shahini punonte me disa kategori si tregtarėt, mėsues grekofonė dhe kryepleq duke riaktivizuar sidomos Gligor Kicatin dhe Jani Foton nga Poliēani, Doktor Ilia Zerin nga Sopiku, Doktor Sokrat Bozhorin nga Terihati, Andon Qirjaqin nga Glina, Tehma Labovitin nga Gjirokastra, Dhimitėr Mastakulin nga Kakodhiqi, Jorgo Zerin nga Dhuvjani.

Hetuesi: Cila ishte mbėshtetja e qeverisė greke pėr organizatėn Mavi dhe pėr Qevan? Si argumentohej kjo ndihmė?

Papastrati: Nė mbledhjet tona ku diskutoheshin probleme tė rėndėsishme asistonin rregullisht edhe dy deputetė grekė, Trailidhis dhe Villjara, tė cilėt na pėrcillnin direktivat kryesore tė qeverisė greke pėr kėto probleme. Ata shtronin me forcė nevojėn e furnizimit me kontingjente tė reja tė rinisė greke Metaksa me degė tė saj nė Shqipėrinė e Jugut. Ata insistonin mos tė kurseheshin fondet qė na ishin vėnė nė dispozicion, mėsuesit e sapoemėruar merrnin 200 franga nė muaj dhe organizatorėt e rinisė monarkiste Metaksa tė shpėrbleheshin me honorare. Nga ana tjetėr, gjeneral Mellaj porosiste pėr tė kaluar nė krijimin e formacioneve ushtarake dhe rolin kryesor do ta luante Qeva e silogjet vorio-epirote duke mėnjanuar gabimet e tė shkuarės kur si rrjedhojė e kundėrsulmit tė ēetave shqiptare nė zonėn e Kurveleshit nė trevėn e Vurgut dhjetėra familje minoritarėsh u larguan pėr nė Korfuz dhe gjetkė. Kėto detyra ne u pėrpoqėm t’i realizonim sidomos gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
Agjenti Papastrati qė prej kohėsh punonte edhe nė shėrbim tė shtetit shqiptar zbulon mėnyrėn e organizimit, funksionimit dhe lidhjet me ēetat e armatosura qė u ngritėn pėr t’iu kundėrvėnė partizanėve shqiptarė nė jug tė vendit. Direktivat qė jepeshin nga njerėzit e Napolon Zervės dhe mbėshtetja e lobit grek nė Amerikė. Papastrati pranon se informacionet qė u jepte Sigurimit tė Shtetit Shqiptar ishin vetėm dizinformacione pėr tė hequr vėmendjen nga lėvizjet e vėrteta tė silogjeve vorio-epirote.

Hetuesi: Ku qėndronte funksioni juaj si agjent dopio rol?


Papastrati: Jam rekrutuar nga zbulimi shqiptar i cili me sa duket ishte nė dijeni tė aktivitetit tim tė mėparshėm dhe mė mbante nė lidhje sė fundi dhe vetė ish-kryetari i degės sė Gjirokastrės nėnkoloneli Manol M, gjė qė mė lehtėsoi shumė pėr kryerjen e detyrave tė mia, duke mė mundėsuar realizimin e takimeve me agjentėt kryesorė qė kisha nė lidhje, qė nga Gjirokastra nė Vlorė e deri nė Durrės. Ishim nė periudhėn kur aktiviteti ynė po kalonte nė fazėn e riorganizimit, pra kalimit nė rrugė tė vogla agjenturore, nė ēeta dhe formacione luftarake sidomos nė qytetet e mėdha nė Gjirokastėr, Vlorė, Lushnjė e deri nė Durrės. Kuadrot kryesore tė zbulimit tė Zervės na kėrkonin me ngulm pėr tė futur nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare kuadrot tona agjenturore. Nga ana tjetėr, drejtuesit kryesorė tė partisė greke EDE (Bashkimi Demokrat i oficerėve grekė, kishte filluar tė riaktivizonte Partinė arqiomarksiste greke, ku Avjazi, kėrkonte me ēdo kusht tė riafirmonte si forcė kryesore nė Epirin e Veriut, i nxitur nga lobi grek nė Amerikė, i cili do tė krijonte mė vonė Konfederatėn Panhelenike Greke, e cila sponsorizohej nga milionerėt grekė, Patriakana e Stambollit, Kisha Autoqefale Greke e deri tek Onasi miliarderi i flotės tregtare greke. Nė kėtė vėshtrim, aktiviteti im ka qenė shumėplanėsh dhe dopiorol. Informatat qė i raportoja sigurimit shqiptar, nė pėrgjithėsi ishin dizinformacione, me qėllim qė ata tė merreshin me problemet nė radhėt e tyre dhe tė largoheshin sa mė shumė nga agjentura jonė, organizimi ynė dhe nga kontingjentet tona. Menjėherė pas Konferencės sė Pezės erdhi udhėzimi mbi krijimin e kėshillave vorio-epirote, si dhe ēetave tė armatosura me platformė gjoja pėr tė luftuar pushtuesit italianė dhe mė vonė ata gjermanė. Kėshtu, krijuam ēetėn e Dhrovjanit me komandant Lefter Guvelin e Jorgo Zoton, ēetėn e Thimio Lolit e tė Kristo Pilos tė cilėt i hodhėm nė luftė kundėr batalionit partizan Ēamėria, duke bėrė njė gabim tė rėndė, dhe nuk zbatuam porositė e gjeneralit Mellaj. Pas Luftės Nacionalēlirimtare, meqenėse qeveria shqiptare dhe ushtria saj po hynte nė punėt tona tė brendshme ne kishim marrė detyrė tė kalonim nė veprime mė tė organizuara grupet e vogla agjenturore do t’i kthenin nė rezistenca, duke i dhėnė njė vend tė veēantė kishės ortodokse, e cila do tė kishte njė rol tė rėndėsishėm nė punėn tonė. Kėtė veprimtari do ta shtrinim deri nė qytetin e Durrėsit duke e shoqėruar me propagandė kundėr shtetit shqiptar, pamundėsinė e tij pėr tė qeverisur vendin, si dhe tė dėnonim kudo edhe nė forumet ndėrkombėtare diskriminimin qė i bėnin ata minoritetit grek dhe nė pėrgjithėsi krahinave tona tė Vorio Epirit. Detyra kryesore e jona nė kėtė periudhė ishte qė tė krijonim njė gjendje pasigurie dhe anarshie duke e shoqėruar me provokacione nė kufi, me qėllim krijimin e kushteve pėr njė ndėrhyrje tė armatosur, duke plotėsuar kushtet e misionit sekret Front i Hapur i cili do tė kombinohej nė luftėn e grupeve ushtarake qė do tė futeshin nėpėrmjet kufirit, gjė pėr tė cilėn ishte marrė edhe pėlqimi i organeve tė shėrbimeve sekrete italiane, tė cilat nga ana e tyre po pėrgatisnin nė Bari tė Italisė grupe agjenturore pėr t’u futur nė Shqipėri nėpėrmjet kufirit shqiptaro-grek, qė drejtoheshin nga koloneli i zbulimit italian De Agostini dhe qė quhej Fronti i Mbyllur.
Pas rivendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike, shteti shqiptar u pėrpoq ta shfrytėzonte tė paktėn pėr tė kontrolluar nė terren gjendjen e minoritetit shqiptar nė Greqi nė zonėn e Ēamėrisė pas dėbimeve tė dhunshme nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore. Ambasadori shqiptar gjatė vizitės sė tij nė Ēamėri mė 5 deri nė 9 qershor 1972 konstatoi se nė zona tė caktuara si ato tė Sulit afėr Janinės, Prevezėz, Igumenicės, Pargės, Filatit dhe me pak nė atė tė Artės kishte mbetur njė numėr i konsiderueshėm banorėsh me origjinė shqiptare, tė cilėt jetonin kryesisht nė kėto fshatra. Pavarėsisht kontrollit nė terren, shteti grek nuk pohonte asgjė zyrtarisht duke fshehur dhe mos pranuar praninė e shqiptarėve nė tokat e saj. Kryetari i Bashkisė sė Igumenicės i cili kishte origjinė shqiptare dhe fliste shqip pohoi se kishte ende fshatra tė tėra qė flisnin shqip. Madje, ai tha se mund tė gjesh shumė plaka qė nuk dinė fare greqisht.
Por pėrmirėsimi i marrėdhėnieve nuk kishte frenuar dėshirat ekspansioniste tė shtetit grek qė vijonte aksionet e fshehta me anė tė agjenturave tė tij. Si rezultat i dėshtimeve nė pėrplasjen me Sigurimin e Shtetit, ato ishin bėrė thjesht mė tė sofistikuara e mė tė mbuluara. Qė pas 1973 edhe aktiviteti i silogjeve vorio-epirote nisi rigjallėrimin nė disa ndėr qytetet mė tė mėdha greke, por edhe nė vende tė tjera tė botės ku synohej shfrytėzimi i shoqatave tė shqiptarėve.
QEVA ( Komiteti Qendror i Luftės pėr Vorio Epirin ) dhe silogjet qė e rrethonin ruanin pozicionin e fortė dhe mjaft aktiv nė propagandėn dhe luftėn e gjithanshme ndaj Shqipėrisė. Sigurisht, kjo organizatė vepronte nė kuadėr tė njė bashkėpunimi tė ngushtė me struktura tė caktuara shtetėrore, tė cilat jepnin udhėzime pėr mėnyrėn e veprimit. Deri nė fillim tė viteve 1970, QEVA drejtohej nga Pandelejmon Kotoko, njė njohje e vjetėr ky e organeve tė drejtėsisė shqiptare. Kotoko ishte sė bashku me Vasil Shahinin e vrarė nga komunistėt nė Gjirokastėr nė 1943 dhe Jani Diamantin e zhdukur kohė mė vonė njė ndėr themeluesit e organizatės terroriste Mavi, ndryshe e njohur si Fronti pėr Ēlirimin e Vorio Epirit. Pas vdekjes sė Kotokos, mė 1972, nė krye tė QEVA-s erdhi Peshkopi i Janinės Serafinos.
Siē shkruhet edhe nė librin e Beqir Metes “Shqipėria dhe Greqia, paqja e vėshtirė”, nė vitin 1974 nė Greqi u krijua federatė panepirote me qendėr nė Athinė e cila zhvillonte njė propagandė tė hapur dhe tė fortė kundėr shtetit shqiptar. Krijimi i qeverisė sė re nė Greqi pas rrėzimit tė Juntės sė Papadhopullosit forcoi pozitat e qarqeve vorio-epirote, tė cilat rifilluan aktivitetin e tyre normalisht dhe me intensitet tė plotė. Megjithatė, ashtu si qeveria e mėparshme edhe kabineti i ri tė paktėn zyrtarisht pėrpiqej tė ruante marrėdhėnie tė mira e tė balancuara.
Nga viti nė vit, marrėdhėniet shqiptaro-greke lėkundeshin duke u pėrmirėsuar dhe pėrkeqėsuar herė pas here. Mbajta nė fuqi e ligjit tė luftės ruante njė distancė tė fortė mes dy vendeve. Nga krahu tjetėr qarqet e silogjeve vorio-epirote ushtronin njė presion tė fortė kundrejt tė gjitha qeverive greke qė tė ruanin qėndrimin e prerė ndaj Shqipėrisė. Gjatė viteve 1976 e nė vijim emigracioni grek intensifikoi veprimtarinė, shkak u bė njė vendim i qeverisė shqiptare pėr ndėrrimin e tė gjithė emrave fetarė. Por nga dekreti u acarua edhe qeveria greke, e cila e quajti kėtė njė sulm tė hapur ndaj tė drejtave tė minoritetit grek nė Shqipėri. Siē thuhet edhe nė dokumentet e kohės tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe asaj tė Brendshme, nė Greqi u organizuan protesta tė shumta ku morėn pjesė mijėra aktivistė tė silogjeve vorio-epirote.
Ardhja nė pushtet nė Greqi e qeverisė sė majtė tė Papandreut nė vitin 1981 pėrmirėsoi disi marrėdhėniet. Gjatė viteve 1984 e nė vijim mes Shqipėrisė dhe Greqisė u nėnshkruan 5 marrėveshje bashkėpunimi nė disa sektorė. Nė janar tė 1985-s u hap edhe pika kufitare e Kakavijės, ndėrkohė qė filluan bisedimet edhe pėr marrėveshje tė tjera.
Por ndėrkohė, nė Greqi krijohet Sfeva, Komiteti Koordinues Studentor i Luftės pėr Vorio Epirin. Drejtues i kėsaj organizate pėr shumė vite do tė ishte pikėrisht Peshkopi i Konicės, Sebastianos, i cili mė pas do tė drejtonte edhe PA-SI-VA (Paneliniu Sindezmu Vorioepiritiko Agonas), Konfederata Panhelenike e Luftės Vorio-Epirote edhe kjo njė organizatė radikale e cila punonte pėr pavarėsinė e tė ashtuquajturit Vorio Epir. Peshkopi Sebastianos ishte nga ata njerėz qė mbronin njė tezė edhe mė ekstreme pėr Vorio Epirin, pasi sipas tij, kufijtė qė i pėrkisnin Greqisė shkonin deri nė qytetin e Durrėsit.
Me njė presion nė rritje silogjet vorio-epirote, federata panepirote e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Kanadasė, por edhe Kisha Ortodokse sponsorizuan dhe mbėshtetėn njė seancė dėgjimore nė nėnkomitetet e tė drejtave tė njeriut tė Kongresit Amerikan nė 1983. Tė gjithė dėshmitarėt ishin elementė grekofonė, tė cilėt prej vitesh kishin punuar aktivisht nė propagandėn e tyre kundėr shtetit shqiptar. Mes tyre disa minoritarė grekė qė ishin arratisur vite mė parė nga Shqipėria, Elias Fani, Thomas Karathanos dhe Elias Lekas. Gjatė seancave ata paraqitėn dėshmi tė forta dhe tė rreme duke pretenduar se nė Shqipėri ishin tė vendosur mė shumė se 450 mijė grekė, tė cilėt persekutoheshin nga shteti shqiptar. Kėto deklarata tė rreme ndikuan drejtpėrdrejt nė raportin e departamentit tė shtetit ku shkruhej mbi persekutimin qė i bėhej minoritetit grek nė Shqipėri.
Nė 1987 qeveria greke shpalli qėndrimin se i kishte dhėnė fund zyrtarisht gjendjes sė luftės me Shqipėrinė. Ndėrkohė, kundėr kėtij vendimi u organizuan tubime tė mėdha tė shoqatave epirote nė Greqi. Nėn drejtimin e mitropolitit tė Konicės, Sevastianos, Ilia Bexios njėrit prej drejtuesve tė Federatės Panepirore nė SHBA, Thoma Karathanos, Foti Galicit tė gjithė pėrfaqėsues shoqatash nacionaliste iu bė presion qeverisė greke duke kaluar deri nė kėrcėnime tė drejtpėrdrejta pėr veprime tė dhunshme. Por pavarėsisht deklaratave tė qeverisė greke, shpejt u kuptua se nga ana e tyre ishte bėrė njė lėvizje mashtruese, pasi ky ligj nuk u abrogua nga Parlamenti si institucioni i vetėm kushtetues qė kishte tė drejtė ta bėnte kėtė. Ligji i luftės mbetej nė fuqi.
Gjatė viteve 1987 – 1990 Organizatat e shumta vorio-epirote dhe silogjet vijuan intensivisht aktivitetin e tyre duke pėrdorur mė sė shumti organizmat ndėrkombėtare, sidomos amerikane ku multimiliarderėt grekė kishin njė influencė tė madhe. Misioni dhjetėra vjeēar i silogjeve, organizatave vorio-epirote, por edhe i shtetit grek qė pėr 45 vjet mė sė shumti ishte bėrė nga jashtė kufijve shqiptarė do tė rifillonte aktivitetin pas ndryshimeve politike nė Shqipėri qė shėnuan rėnien e regjimit komunist.
Tashmė pėr faj edhe tė politikės, shpeshherė servile shqiptare dhe varfėrisė nė masė tė gjerė, rruga u rihap pėrsėri duke u kthyer nė njė autostradė tė vėrtetė hyrje-daljesh tė elementeve qė kėrkonin hapur shkėputjen e Jugut tė Shqipėrisė dhe bashkimin e tij me Greqinė.
70 vitet e agjenturės greke janė vetėm njė pjesė e historisė sė gjatė e cila vazhdon edhe sot, mė e rafinuar, mė e fshehtė, mė e sofistikuar, por gjithsesi, thjeshtėsisht e identifikueshme pėr kėdo qė ka ndjekur apo qė ndjek reagimet, takimet, deklaratat e lėvizjet e njė sėrė individėsh, tė cilėt sot gjejnė lirinė tė bėjnė gjithēka pa asnjė shqetėsim nė mes tė ditės nė ēdo cep tė Jugut tė Shqipėrisė. Hyjnė e dalin pėrmes kufijve zyrtarė shpesh tė shoqėruar edhe nga burokratė me kostum tė qeverive shqiptare, tė cilėt me njė servilizėm nė kufijtė e tė neveritshmes pranojnė gjithēka edhe kur nėn sy u shkelen simbolet kombėtare.
Ky dossier nxori nė sipėrfaqe pėrtej emrave tė agjentėve e njerėzve tė implikuar me silogjet vorio-epirote, tre elementė kryesorė. Ashtu siē rezulton nga tė gjitha dokumentet e kohės, agjentura e vendit fqinj synonte qė prej 1920 e mė parė pėrhapjen e shkollave greke, meshimin nė kishat ortodokse nė gjuhėn greke dhe pushtimin ekonomik tė Jugut tė Shqipėrisė. Cilėn nga kėto nuk ka arritur sot dhe me kėtė ritėm nėse e lejojmė ēfarė do mund tė arrijė nesėr?

Gazeta Shqip
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2012, 15:05   #46
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Reagime nderkombetare per gazetarin Marin Mema




22 Gusht, 2012
nga: TemA Online




Organizata e Mediave tė Europės Juglindore, SEEMO, dėnoi policinė kufitare greke pėr ndalimin e hyrjes sė gazetarit shqiptar Marin Mema. Nė njė deklaratė nga Viena organizata thotė se gazetari shqiptar Marin Mema i televizionit Top Channel po shkonte pėr njė vizitė private nė Greqi, kur policėt e ndaluan tė hynte, duke iu referuar njė raportimi tė tij njė viti me parė. SEEMO, (Organizata e Gazetarėve tė Europės Juglindore) u kėrkoi autoriteteve greke tė shpjegojnė shkaqet e vėrteta tė kėtij ndalimi dhe u kujtoi atyre se reporterėt lejohen tė udhėtojnė kudo edhe si qytetarė tė thjeshtė edhe si gazetarė.
Sekretari i pėrgjithshėm i kėsaj organizate tė gazetarėve, Oliver Vujoviē, theksoi nė deklaratė se policia kufitare greke ka shkelur nė kėtė rast disa standarte ndėrkombėtare mbi lėvizjen e lirė tė gazetarėve, dhe se shtypi i lirė nuk mund tė ndalohet nga kufijtė e shteteve. “Greqia ėshtė njė vend i Bashkimit Europian, – citohet Vujoviē nga Zėri i Amerikės, -, dhe kėto veprime tė policisė kufitare greke duhen hetuar dhe shpjeguar edhe nga Kėshilli i Europės dhe nga OSBE”.
Gazetari i Top Channel, Marin Mema, tė cilit pak ditė mė parė iu ndalua hyrja nė Greqi nga policia greke, ka deklaruar se nė emisionet e tij nuk ka pasur kurrė thirrje anti-greke.
Duke folur nė njė intervistė pėr VOA, Mema i ka cilėsuar absurde komunikimet e policisė greke, se ai pėrbėnte rrezik pėr sigurinė publike tė shtetit helen.
“Nė emisionet qė kam bėrė unė, nė fshatin Margėlliē, Gumenicė dhe Filat, s’ka pasur asnjėherė thirrje kundėr Greqisė. Nuk kam kėrkuar tė krijoj probleme mes Shqipėrisė dhe Greqisė”, ka deklaruar Mema, i cili pretendon se ka bėrė tė kundėrtėn.
“Madje, kam bėrė emisione edhe nė minoritetin grek, nė zonėn e Dropullit, ku kam treguar marrėdhėniet e mira mes shqiptarėve dhe minoritarėve”, ka nėnvizuar Mema.
Marin Mema ėshtė shpallur person i rrezikshėm pėr sigurinė kombėtare nė Greqi dhe pėr kėtė arsye atij nuk i lejohet qė tė hyjė nė territorin grek.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2012, 16:15   #47
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

WIKILEAKS/ Dyfytyrėsia e Berishės, nga shitja e vendit tek flirti pėr Shqipėrinė e Madhe



Thursday, 08 September 2011


Janė dy kabllograme tė ndryshme, me data tė ndryshme, por qė nxjerrin nė pah fytyrėn e vėrtetė tė njė njeriu mashtrues, qė pėr tė mbajtur pushtetin ėshtė gati tė bėjė gjithēka. Por nxjerr nė pah edhe diēka tjetėr, maninė e tij pėr tė pasur kontroll mbi ēdo shqiptar kudo qė ėshtė, nė Shqipėri, Kosovė a Maqedoni.

Nė kabllogramin e parė me titull “Greqia merr bregdetin”, flitet pėr lėshimet e forta qė po i bėn Shqipėria Greqisė. Siē ėshtė publikuar kėto ditė, SHBA e ka pasur nėn kujdes marrėveshjen e ujėrave mes Shqipėrisė e Greqisė, ku qeveria shqiptare dhuroi territorin e saj pėr vendin fqinj.

Nė kabllogram flitet pėr vizitėn e Karamanlis, ish- kryeministrit grek nė Shqipėri.

“Mė 27-28 prill, kryeministri grek Kostas Karamanlis vizitoi Shqipėrinė, nė tė parėn vizitė tė njė kryeministri grek qė nga viti 1992. Pėr shkak tė protestave, presidenti grek Karolos Papulas kishte ndėrprerė njė vizitė nė Shqipėri nė vitin 2005. Por tani ka lindur njė ditė e re. Ambasada greke dhe Ministria e Jashtme thonė se kėto janė marrėdhėniet me tė mira qė nga viti 1973. Pala greke thotė se nėnshkrimi i marrėveshjes pėr shelfin detar mes dy vendeve ishte arritja mė e madhe. Media e ka sulmuar qeverinė se ka dhuruar mė shumė pėr grekėt. Zona nė fjalė ėshtė strategjike dhe ka potencial pėr turizėm dhe naftė. Disa vėzhgues thonė se ky koncesion ėshtė bėrė nga qeveria nė shkėmbim tė ratifikimit nga ana e Greqisė tė Marrėveshjes sė Stabilizim- Asociimit,” thuhet nė kabllogram.

Nė tė thuhet se Berisha e Karamanlis zhvilluan njė takim kokė mė kokė dhe asnjė detaj nuk doli nė dritė.

“E kombinuar me marrėveshjen pėr detet, marrėveshjen pėr varrezat e ushtarėve grekė, ratifikimin e MSA dhe anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO, duket se ēėshtjet kryesore bilaterale janė zgjidhur. Megjithatė, ndėrsa qeveria dhe grekėt janė tė kėnaqur, shumė shqiptarė nuk janė, gjykuar kjo nga reagimi i medias dhe disa liderėve politikė. Marrėveshja pėr kufijtė detarė ka provokuar njė valė dyshimesh nė lidhje me motivet e vendimit dhe se si Shqipėria ia dha gjithēka Greqisė sipas kėrkesave tė saj. Grekėt dolėn pa lagur edhe nga ēėshtja e ndjeshme ēame. Qeveria duket se nuk ka ndėrmend ta ndjekė kėtė ēėshtje pasi rreth 600 mijė shqiptarė punojnė atje dhe Greqia ėshtė partneri i dytė tregtar pėr Shqipėri. Mbi tė gjitha, kjo duket njė vizitė e mirė pėr Greqinė,” thuhet nė komentin e kabllogramit.

E ndėrsa Kushtetuesja e ktheu mbrapsht marrėveshjen, Berisha kishte kohė tė mendonte se si tė ishte mbi tė gjithė shqiptarėt. Nė njė kabllogram tė mėvonshėm, qė mban datėn 15 tetor 2009, ambasada shpreh shqetėsim pėr deklaratat e Berishės pėr Shqipėrinė e Madhe. Kabllogrami mban titullin “Berisha po flirton me Shqipėrinė e Madhe?”.

“Nė fillim tė gushtit Berisha bėri testin e parė nė ujėrat e politikės kosovare kur u takua me dy liderė tė dy partive politike kosovare dhe nėnshkroi me ta memorandume bashkėpunimi. Disa kritikė u tėrbuan e fajėsuan Berishėn se po mbante krah nė politikėn e Kosovės”, nis kabllogrami.

Megjithatė tensioni u bė shumė mė i lartė kur Berisha nė njė intervistė foli pėr bashkimin e kombit shqiptar. “Kėshilltarėt e kryeministrit na thanė se Berisha e sheh veten si njė tip kėshilltari, si njė burrė i urtė shteti pėr politikanėt shqiptarė nė Kosovė e Maqedoni,” thuhet nė kabllogram.

Qeveria serbe reagoi menjėherė ndaj kėsaj deklarate, duke e quajtur dhunim tė sovranitetit tė Serbisė. Ish- ministri i Jashtėm, Lulzim Basha u pėrgjigj duke thėnė se komentet nuk kishin lidhje me bashkimin territorial Shqipėri- Kosovė, por me bashkimin nė idealet e BE.

Por tensioni nuk u ul dhe ambasada amerikane mbeti e shqetėsuar, sidomos kur Blendi Fevziu, tė cilin ambasada e quan njė analist shumė pranė Berishės, publikoi editorial tek Panorama, e cila cilėsohet si njė e pėrditshme pranė qeverisė. Fevziu shkruante se nuk duhet tė ketė askush frikė nga bashkimi mes Kosovės e Shqipėrisė.

Nė kėto kushte, ambasadori Uidhers e thirri Berishėn nė zyrėn e tij duke i thėnė se deklaratat e tij komplikojnė pėrpjekjet e SHBA pėr tė avancuar paqen e stabilitetin nė rajon.

“Ambasadori i kėrkoi Berishės qė tė pėrdorte udhėtimin e tij nė Kosovė pėr tė qartėsuar qėndrimin e Shqipėrisė pėr sovranitetin e Kosovės”, thuhet nė kabllogram.

Dhe Berisha u soll si njė nxėnės i mirė. Nė kabllogram thuhet se ai deklaroi se komentet e tij ishin keqkuptuar, se ai nuk kishte bėrė kurrė thirrje pėr unifikimin e dy shteteve.

“Njė e mirė e kėtij keqkuptimi ishte se Ilir Meta realizoi njė vizitė nė Serbi”, thuhet nė kabllogram. Tema
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 13:09   #48
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Shqiperi 1978 - 50 kengetare dhe valltare greke japin koncerte,
Janis Parios kendon shqip - Trendeline.

http://www.youtube.com/watch?v=qC3Dv...PzjmOL5qAMjoFx

Rrukullisni Kadet Devis Xherahu & Lefteris Pantazis official clip

http://www.youtube.com/watch?v=5jFYdRqHa8I
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 13:14   #49
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Surpriza e Lefteris Pantazis

http://www.youtube.com/watch?v=m9Ta-h8kg1Q
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 13:18   #50
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

kenga greke: Tope tope o papagalos edhe ne shqip
Devis Xherahu & Lefteris Pantazis

http://www.youtube.com/watch?v=COkSLBm8VjQ
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 13:21   #51
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Devis Xherahu ft. Lefteris Pantazis - Tin agapisame nai (Po e donim)

http://www.youtube.com/watch?v=oMw5Uoc8EN4
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 13:24   #52
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Devis Xherahu ft. Lefteris Pantazis - ne emisionin grek: Kalomeleta ki erxetai 2007 - ant1

http://www.youtube.com/watch?v=TgmCC9LMsMA
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 16:08   #53
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Politikat greke dhe greku i thjeshte

Γρηγόρης Μπιθικώτσης (Grigoris Bithikocis) - Nje nga kengtaret me te mire te te gjithe koherave ne Greqi.

(Me origjine arvanite nga Karistua (Kavo Doro). Bith=bythe dhe Kocis=kocke, pra bythekocke.)
Με αρβανίτικη καταγωγή από την Κάρυστο (Κάβο Ντόρο).Μπίθ=κώλος καί κότσκe(το e αμυδρά)=κόκαλο,το δικό μας «κότσι».

Ne kete kenge ne youtube eshte e shkruar edhe nje pjese nga nje interviste e Thanas Lales me Bithikocin ku tregon nje histori nga heronjte arvanite te 1821 qe cliruan Greqine nga Turqit. Po jua perkthej:

Thanasis Lalas: -Derisa jeta eshte e bukur perse te mbaroje?
Grigoris Bithikocis: -Ky eshte ligji, mbaron. Une lexoj shume. Besoj se pak njerez lexojne sic lexoj une. Tani po lexoj shtojcen qe ka gazeta "Ta nea" (Lajmet e reja), per historine e shekullit. Tregon se cfare kaloi secili shtet, se sa luftera u bene, sa pushtues erdhen dhe iken ne Greqi... Une do te te tregoj dicka qe s'e di as ti as asnje. Si vdiq Karajskaqi? Dhe pse themi -Do e shkruash pikerisht sic do ta them une- pse themi "s'ta arqidhia mu" (nje pershtatje ne shqip mund te ishte: "ate qe po thua e shkruaj ne tope).
Karajskaqi ishte gjeneral ne Pire dhe Kundurioti ishte Komandant i Flotes. I zevendesoi Kapodhistria me nje gjeneral tjeter qe nuk ia mabaj mend emrin dhe ne vend te Kunduriotit vuri nje tjeter Komandant Flote. Komandanti i sterese i thote Karajskaqit se brenda ne Shen (Agjio) Spiridhon ne Pire jane treqind Arvanite
myslimane dhe do vesh e do besh kete e ate... Atehere Karajskaqi i ktheu pergjigje se: "ate qe po me thua e shkruaj ne tope" (afto pu mu les to grafo sta arqidhia mu). Tjetri u terbua me pergjigjen arogante te Karajskaqit. I kthehet Karajskaqi: gjeneral jam edhe une, u bere ti te me tregosh se si te shkoj tek arvanitet qe jane mbyllur ne Shen Spiridhon? Sepse Arvanit ishte edhe Karajskaqi. Nderkaq gjenerali, ai tjetri, vuri nje turk, i cili e qelloi me nje plumb ne vesh dhe Karajskaqi vdiq. E di kete?



συνέντευξη
Γρηγόρης Μπιθικώτσης
ΘΑΝΑΣΗΣ ΛΑΛΑΣ

- Αφού είναι ωραία η ζωή, γιατί να τελειώνει;
«Είναι νόμος, τελειώνει. Εγώ διαβάζω πολύ, πιστεύω ότι λίγοι άνθρωποι διαβάζουν όσο διαβάζω εγώ. Τώρα διαβάζω το ένθετο που έχουν τα "Νέα" για την ιστορία του αιώνα. Και λέει τι τράβηξε το κάθε κράτος, πόσες φορές έγιναν πόλεμοι, πόσοι πέρασαν απ' την Ελλάδα... Εγώ θα σου πω κάτι που δεν το ξέρεις ούτε εσύ ούτε κανείς. Πώς πέθανε ο Καραϊσκάκης; Και γιατί λέμε - θα το γράψεις έτσι όπως θα σ' το πω - γιατί λέμε "στ' αρχίδια μου"; Ο Καραϊσκάκης ήταν στρατηγός στον Περαία και ο Κουντουριώτης ήταν ναύαρχος. Τους άλλαξε λοιπόν ο Καποδίστριας μ' ένα στρατηγό που δε θυμάμαι τώρα τ' όνομά του και στη θέση του Κουντουριώτη έβαλε έναν άλλο ναύαρχο. Ο της ξηράς στρατηγός τού είπε του Καραϊσκάκη ότι μες στον Αγιο Σπυρίδωνα στον Περαία είναι τρακόσιοι Aρβανίτες μουσουλμάνοι και θα πας εκεί έτσι κι αλλιώς κι αλλιώτικα. Ο Καραϊσκάκης τότε του είπε ότι "αυτό που μου λες το γράφω στ' αρχίδια μου". Ο άλλος τσαντίστηκε επειδή τσαντίστηκε ο Καραϊσκάκης. Σου λέει, στρατηγός είμαι κι εγώ, θα μου πεις πώς να πάω στον Αγιο Σπυρίδωνα στους Αρβανίτες που έχουν κλειστεί εκεί μέσα; Αφού Αρβανίτης ήταν κι ο Καραϊσκάκης. Οπότε ο στρατηγός ο άλλος έβαλε έναν Τούρκο και του 'ριξε μια σφαίρα στο αφτί και πέθανε ο Καραϊσκάκης. Το ξέρεις αυτό;».


http://www.youtube.com/watch?v=thMH-...PzjmOL5qAMjoFx
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2012, 16:23   #54
Duaje Siveten
Shqiperi pa Zombizem
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Postime: 1,747
Thanks: 36
Thanked 179 Times in 140 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 18
Duaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarėDuaje Siveten ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Citim:
Bith=bythe dhe Kocis=kocke, pra bythekocke
A mund te jete variant i mundshem edhe interpretimi i meposhtem:

Bith = bythe dhe Kocis=koqe, pra bythekoqe ...
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-09-2013, 20:12   #55
Ganimet
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Ne toke
Postime: 3,555
Thanks: 788
Thanked 344 Times in 277 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Ganimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

http://www.youtube.com/watch?v=X6lnWNz4oRw
http://www.youtube.com/watch?v=RKOzn...D02X6lnWNz4oRw.


Brigjet e ashpera na ndajn me greket ...dhe fisizmi i theksuar edhe ne shekullin e fb.
Ket Margaritin e degjoj jashtzakonisht,thash mos ju pejqen nji qik/
Ganimet nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 00:29   #56
user010
Super Anėtar
 
Avatari i user010
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Postime: 268
Thanks: 60
Thanked 34 Times in 26 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
user010 ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Pershendetje per temen. Qe te dyja palet, si ne ashtu dhe greku duhet te bejme shume pune me veten tone deri sa te vije nje moment ku do mundemi te kemi nje lidhje te mire.

Te punosh me veten dhe te kesh rezultate eshte dicka shume e veshtire, sidomos kur ne perpjekjen tende nuk kerkon ndihmen e Zotit. Si ne ashtu dhe greku ja ka kthyer kurrizin Krishtit, nejse nuk mundem te shkruaj me teper sepse c'do referim tek Perendia leht mund te kthej nje bised ne zenje ose tallje.
user010 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 02:04   #57
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 4,703
Thanks: 933
Thanked 923 Times in 524 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 32
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Askushi Shiko postimin
Devis Xherahu: Ju tregoj miqėsinė me Pantazis


Parandjenja se dueti mes tij dhe Lefteris Pantazis do tė funksiononte nuk e zhgėnjeu Devis Xherahun. Ai mė shumė se kushdo e kishte tė garantuar suksesin me Pantazis, aq mė tepėr kur bėhej fjalė pėr serenata. Nė kėtė ‘sektor’, kėngėtari e ka praktikuar qė nga flirtet e para e deri ditėn qė u njoh me bashkėshorten e tij Paola Kondakci, instrumentisten virtuoze nė Akademinė e Athinės. Por, e gjithė ēėshtja ishte tė bindej kėngėtari grek, aq mė tepėr tė kėndonte nė shqip. Por ja qė Devisi diti ta prekte nė sedėr Pantazis, duke mos lėnė rastin t’i shpėtonte. Mė tej na rrėfen dhe miqėsinė me kėngėtarin, ndėrsa kėtė fundjavė ‘ta djegė’ sė bashku me Pantazis. Pėrpos kėsaj, nuk i ka lėnė pas as krijimet si solist. Njė prej tyre ėshtė edhe kėnga “Fotografia”, njė tekst i ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fiksuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh….


Sė bashku me Pantazis do tė kėndoni live, por ajo ē’ka vlen pėr t’u theksuar ėshtė se jeni shqiptari i parė qė mėsuat njė artist grek tė kėndonte nė shqip, pėr mė tepėr njė serenatė “Rrokullisni kadet”. Si ju lindi ideja?

Isha nė shtėpinė e tij dhe po luaja nė piano “Rrokullisni kadet”. Ai nuk gjendej njė kat mė sipėr, por kėrshėria qė i ngjalli kėnga bėri qė tė zbriste me njė frymė. Pasi mė pyeti gjer e gjatė dhe u detyrova ta kėndoja nga fillimi, mė propozoi ta bėnim duet sė bashku nė shqip. Mua mė pėlqeu ideja, dhe pėr t’u siguruar qė ta realizonim sa mė shpejt duetin e ngacmova, duke i thėnė se ai nuk mund tė kėndonte kurrė njė kėngė shqip nga fillimi gjer nė fund. E dija qė e kisha prekur nė tela, pasi Pantazis menjėherė m’u pėrgjigj se do ta kėndonim me ēdo kusht. Dhe kėshtu ngjallėm sėrish serenatėn “Rrokullisni kadet”.

Si e pritėn korēarėt duetin tuaj?

E kanė shijuar deri nė fund, faktin qė tradita e tyre gjallonte nga njė artist grek, ishte me tė vėrtetė mbresėlėnės. Madje gjatė festės sė birrės, ku ishin 20 mirė korēarė e pyetėn nėse Pantazis ishte gati tė merrte nėnshtetėsinė shqiptare.

Pak mė lart pėrmendėt se ishit nė shtėpinė e Lefteris Pantazis. Deri ku shkon miqėsia mes jush?

Pantazis mė ka dhėnė njė ndihmė shumė tė madhe qė tė futem nė tregun muzikor nė Greqi, iu cili duhet thėnė ėshtė njė ndėr kėngėtarėt mė tė popullarizuar. Ai ėshtė dhe producenti i diskut tim, por mbi tė gjitha njė mik i mirė. Unė e konsideroj si njė baba tė dytė, pasi jo vetėm mė ndihmon por edhe mė kėshillon.

Ēfarė e ka tėrhequr kaq shumė te Devisi?

Kur mė shikonte mua, ashtu pa pėrkrahje nė fillimet e mia nė Greqi, i kujtohej fėmijėria e tij e varfėr ku askush nuk kishte dhėnė njė dorė ndihmė.

Sapo keni pėrfunduar single-in mė tė ri me titull “Fotografia”. Pėr ēfarė flet kėnga?

Kėnga ime ėshtė njė baladė me njė tekst tė ndjerė, ku kujtimet ri-zgjohen nėpėrmjet fotografive, qofshin kėto tė dukshme apo edhe ēaste tė fotografuara nė kujtesėn e gjithsecilit prej nesh. “Fotografia” shoqėrohet nga videoklipi, tė cilėn e kam realizuar te “Centrium Production”.

Jeni martuar shtatė vjet mė parė, por nga sa kemi marrė vesh keni njė jetė me bashkėshortet tuaj…

Njihemi nga kohėt e gjimnazit, dhe prej atėherė nuk jemi ndarė mė. Paola ėshtė pedagoge pianoje nė Akademinė e Athinės. Njė artiste virtuoze, dhe kėtė nuk e them se ėshtė bashkėshortja ime, por sepse ka prova. Martesa po shkon shumė mirė, jam i lumtur, edhe pėr momentin ajo gjendet nė Greqi dhe unė kėtej.

Jeni besnik?

Duhet tė pyesni bashkėshorten time.

Sakaq, po punoni pėr albumin?

Nė kėtė album kam bashkėpunuar me emra tė mėdhenj tė muzikės greke si Nikos Karvelas, Lefteris Pantazis, Stamatis Gonidhis, Jorgos Kacaros etj. Albumin e titullova “Surpriza”.

Bluetooth
Askushi...ky postim nuk I drejtohet pikpamjeve te tuaja por mr teper menyra se si kjo intervist eshte pergatitur nga gazetari/ja. Thua ti se Davisi paska kaluar ylberin me kete duet me Lefterin. I dueshka dhen medalja lefterit dhe Davisi titullin e heroit kombetar.

Ky eshte rasti me tipik ku 'shqiptari' zbulon komplekset e inferioritetit qe ka.

Kur vjen puna e Shqiperise greku me I mir eshte I bindur se ' vorio epiri' eshte toke greke dhe ju eshte marr nga Shqiperia padrejtesisht.

Une kam jetuar pothuajse 10 muaj ne Athine, ne lagjen Glifadha, isha tranzit per ne Amerike. Njerezit e mije ne Amerike kjshin punesuar nje familje greke e cila ja kishte ditur per nder kete gje dhe na ndihmuan persa kohe ishim ne greqi. Jo 'bamiresi' sepse cdo gje ju ishte paguar. Nejse...shkuam shume mire me ta dhe miqt e tyre. Sepse filluan te na njifnin dhe krijuam pak miqesi.

Kur binte fjala e jugut te Shqiperise na thonin 'jugu I Shqiperise eshte grek, ja gjirokastra dhe saranda jan emra grek. Si mund te dyshoni juve per kete gje'
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 11:37   #58
3d1
V.I.P
 
Avatari i 3d1
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Vendndodhja: Tirane
Postime: 745
Thanks: 3
Thanked 123 Times in 79 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
3d1 ėshtė njė gur i ēmuar3d1 ėshtė njė gur i ēmuar3d1 ėshtė njė gur i ēmuar3d1 ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga user010 Shiko postimin
Pershendetje per temen. Qe te dyja palet, si ne ashtu dhe greku duhet te bejme shume pune me veten tone deri sa te vije nje moment ku do mundemi te kemi nje lidhje te mire.
Nuk mund te vihet shenja e njesimit midis grekerve dhe shqiptareve....te pakten ne shqiptaret jemi me tolerant ne kete aspekt.
Punen me te madhe me veten duhet ta bejne greket.....kur ishim te vegjel prinderit na trembnin me friken e gogolit,ndersa ne greqi,prinderit greke femijet "i trembin" me shqiptarin.Urrejtja e grekerve ndaj shqiptareve fillon qe ne barkun e nenes, e pastaj vazhdon ne cerdhe,kopesht,shkolle e me tej.Ti, jeton vete ne greqi dhe besoj se ne cdo hap apo stad te jetes e has kete urrejtje e rracizem.
__________________
Njerėzit qė kafshojnė dorėn e atij qė i ushqen, zakonisht lėpijnė kėpucėt e atyre qė i godasin.
3d1 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 12:24   #59
Fehmikaciu
Saratoga...
 
Avatari i Fehmikaciu
 
Data e antarėsimit: May 2013
Vendndodhja: Prishtinė
Postime: 3,729
Thanks: 1,263
Thanked 1,383 Times in 858 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Fehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėmFehmikaciu i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Aq na ben neve pse na urren Greku....keta shkerdhata te degjeneruar kryekpute me ide irracionale nuk e mendojne se duhet ta bajne Bythen nga EPIRI dhe Maqedhonia dhe te shkojne prej nga kan ardhur pra ne Egjipte apo Siri ,ata atje e kan vendin e tyre ...
__________________
VENI VIDI VICI !-Unė nuk luftova 10-vite ne GALI QE SENATORET TE NDERTOJN VILA DHE PALLATE,POR PER LAVDIN E ROMES!!(GAJ JUL CEZARI-44 p.e.s )
Fehmikaciu nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 16:01   #60
SystemA
Analizues albanistanas
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Wait from HOME
Postime: 14,189
Thanks: 7,854
Thanked 2,345 Times in 1,707 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Politikat greke dhe greku i thjeshte

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
Askushi...ky postim nuk I drejtohet pikpamjeve te tuaja por mr teper menyra se si kjo intervist eshte pergatitur nga gazetari/ja. Thua ti se Davisi paska kaluar ylberin me kete duet me Lefterin. I dueshka dhen medalja lefterit dhe Davisi titullin e heroit kombetar.

Ky eshte rasti me tipik ku 'shqiptari' zbulon komplekset e inferioritetit qe ka.

Kur vjen puna e Shqiperise greku me I mir eshte I bindur se ' vorio epiri' eshte toke greke dhe ju eshte marr nga Shqiperia padrejtesisht.

Une kam jetuar pothuajse 10 muaj ne Athine, ne lagjen Glifadha, isha tranzit per ne Amerike. Njerezit e mije ne Amerike kjshin punesuar nje familje greke e cila ja kishte ditur per nder kete gje dhe na ndihmuan persa kohe ishim ne greqi. Jo 'bamiresi' sepse cdo gje ju ishte paguar. Nejse...shkuam shume mire me ta dhe miqt e tyre. Sepse filluan te na njifnin dhe krijuam pak miqesi.

Kur binte fjala e jugut te Shqiperise na thonin 'jugu I Shqiperise eshte grek, ja gjirokastra dhe saranda jan emra grek. Si mund te dyshoni juve per kete gje'
Kane nje gje greket qe Ne nuk e kemi: p.sh-ll ti je demokrat une jam <komunist>,sa ta gjejme fjalen vane e shkuan allatet.
PS: njeri ka shkruar diku,qe serbet per vendin e vet therrin klyshat e tyre,leri me te tjeret.
Kaq.
__________________
Hermanos para siempre
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur