Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare

Ēėshtja kombėtare Nė kėtė forum diskutohet vetėm mbi ēėshtjen tonė kombėtare dhe interesat shqiptare nė trojet etnike dhe nė mbarė botėn.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 27-03-2017, 18:15   #1
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Bie Perdja!

BIE PERDJA...
Nga Agim Hamiti


Sot plotėsohen gjashtė vjet nga dita kur unė publikova nė Internet librin dyvėllimėsh me ngjarje tė jetuara e personazhe realė "Odiseja e njė Detektivi" dhe letrėn e hapur drejtuar politikanėve tė Tiranės e tė Prishtinės, ambasadorit amerikan nė Shqipėri (Arvizu) dhe gjithė bashkėkombasve tė mi. Si libri edhe letra e hapur ndodhen tė publikuara qysh atėherė nė disa gazeta elektronike e site interneti, ndėrsa mbi 20 mijė persona nga Shqipėria, Kosova, trevat e tjera shqiptare e diaspora i kanė tėrhequr falas nė PDF gjatė kėsaj kohe me kėrkesė nė adresėn time elektronike, ose pėrmes fejsbukut.

Nėpėrmjet letrės sė hapur, unė u bėja thirrje gjithė bashkėkombasve tė mi, qė tė jepnin kontributin e tyre pėr zbardhjen e sė vėrtetės dramatike lidhur me fatin e shqiptarėve prej LDB e nė vazhdim, qė trajton libri im pėrmes faktesh, provash tė verifikueshme e personash me tė dhėna tė plota identiteti e tė mirėnjohur prej shėrbimit sekret shqiptar, nė arkivat e tė cilit gjenden dosjet e veprimtarisė sė tyre. Pėr t'i orientuar bashkatdhetarėt e bashkėkombasit e mi, lidhur me rrugėn qė duhej ndjekur pėr tė mundėsuar sa mė thjesht zbardhjen e sė vėrtetės sė ngjarjeve tė librit tim, unė publikova kėtu, nė fejsbuk, pesė shkrime tė njėpasnjėshėm me titull: «Zgjidhja? Ja ku e keni pėrpara syve, tė Nderuar!». Secila prej tė pesė mėnyrave tė veprimit, qė i parashtroja tė detajuara nė kėta shkrime, nuk pėrmbante asgjė tė kundėrligjshme dhe nuk sugjeronte asnjė element dhune, ndėrkohė qė unė vetė isha i gatshėm pėr bashkėpunim nė tė gjitha rrethanat. Kėtė e provoi mė sė miri njė person me pozitė zyrtare shumė tė pėrshtatshme nė Tiranė pėr zbardhjen e sė vėrtetės dramatike tė librit tim: u tėrhoq ai prej bashkėpunimit tė filluar e jo unė. Pėrēapjet kundėr rrymave super tė fuqishme mė pėrballėn mua dhe familjen time me shqetėsime tė tilla qė vetėm suksesi i atyre pėrēapjeve mund tė kishte bėrė qė t'i harronim.

Duke e njohur mirė popullin qė i pėrkas, unė nuk prisja ndonjė reagim tė guximshėm prej qytetarėsh tė revoltuar nga nėpėrkėmbja qė u ėshtė bėrė dhe po u bėhet interesave tė tyre jetike qysh prej LDB e nė vazhdim – ashtu siē do tė reagonte nė rrethana analoge ēdo popull tjetėr evropian. Megjithatė nuk mendoja se heshtja do tė ishte e plotė dhe e pėrgjithshme. Kjo edhe pėr faktin se ēdo pėrpjekje paqėsore nga ana juaj, pėr zbardhjen e ngjarjeve tė jetuara tė librit tim, do tė vendoste nė qendėr tė ciklonit mua dhe heronjtė e atyre ngjarjeve, ndėrsa ju vetė do tė ishit spektatorė optimistė nė pritje tė asaj qė do tė ndodhte: njė pozicion shumė komod e premtues, tė cilin vetėm njė popull me lepur nė bark nuk tenton qė ta provojė. Ky ishte pėr ju njė rast unik nė jetė – rrjedhojė e njė kombinimi rrethanash tė jashtėzakonshme qė nuk pėrsėriten kurrė. Mirėpo kėta tregues shumė tė favorshėm, pėr tė shpėtuar prej kolonizimit sekret 73 vjeēar, nuk i vlerėson dot njė popull tek i cili koncepti i lirisė dhe i organizimit tė mirėfilltė shoqėror nuk janė zhvilluar as nė fazė embrionale. Pėr fatin e keq tė shqiptarėve, koncepti i lirisė lind e zhvillohet prej kulturės dhe mishėrohet nė jetė vetėm nėpėrmjet saj. Madje edhe lufta me armė pėr liri nuk ėshtė e suksesshme, po tė mos organizohet e drejtohet nga kultura; pėrndryshe, ajo degjeneron nė luftė civile. Pėr kėtė ka shembuj edhe nė kohėn qė po jetojmė.

Mungesa e kulturės ka qenė dhe ėshtė e pranishme nė pėrmasa alarmante tek populli ynė. Kjo dukuri fatale bie nė sy mė qartė tek e ashtuquajtura "shtresė intelektuale". Ėshtė dobėsi logjike tė vlerėsohen si intelektualė tė gjithė personat e pajisur me diplomė apo tituj shkencorė, tė cilėt besojnė se Shqipėrinė mund ta shpėtojnė prej gjendjes traumatike aktuale po ata politikanė mafiozė e tė shitur qė ēerekshekullin e fundit kanė shkaktuar disa mijėra viktima tė pafajshme, kanė si yll polar tė kursit politik diktatorin "Hero i Popullit", bėjnė pazare me pjesė tė truallit kombėtar, kanė nxjerrė vendin nė ankand nėpėrmjet koncesioneve, i shitėn ortodoksėt shqiptarė tek Janullatosi, shkatėrruan qėllimisht institucionet shtetėrore e mjedisin dhe grabitėn pronat e pronarėve tė ligjshėm, duke i katandisur shqiptarėt refugjatė tė pėrbuzur nė atdheun e tyre. Pėr fat tė keq, numri i kėsaj specieje regresive "intelektualėsh" ka qenė kaq i lartė dekadat e fundit e nė vijim, saqė kjo periudhė meriton tė quhet «koha e injorancės sė diplomuar». Ky proces antikulturor e antishoqėror mori veēanėrisht hov nė vitin 1967 me «revolucionarizimin (shterpėzimin) e shkollės», kur "Historia e Partisė" dhe "Marksizmi" u bėnė lėndė bazė tė arsimit tė mesėm e tė lartė. Kėshtu nisi prodhimi nė seri i "njeriut tė ri", njeriut robot partie, truri i tė cilit e humbi gradualisht vetinė natyrore tė funksionimit nė mėnyrė tė pavarur dhe funksionon sipas programeve tė injektuar nga partia (partitė aktualisht) nėpėrmjet propagandės intensive. Si pasojė, mendjet e shpėrfytyruara i vlerėsojnė si diēka normale realitetet e shpėrfytyruar. Prandaj shumica e "intelektualėve" shqiptarė e quajnė normale qė skena politike shqiptare tė sundohet edhe sot nga vrasėsit e mijėra shqiptarėve nė vitin '97 e nė vazhdim, apo tė festojnė 20 shkurtin si dita e rrėzimit tė shtatores sė diktatorit, ndėrkohė qė gjakatarit Hoxha nuk ia kanė hequr as sot titullin "Hero i Popullit" (dy herė!) ithtarėt e tij, qė morėn pushtetin nė dorėzim me kushte! Pikėrisht ky lloj "intelektualėsh" perversė e dėshtakė i kanė dhėnė e po i japin tonin jetės pseudointelektuale nė Shqipėri, nėpėrmjet medies mercenare tė mafies politike rozė e blu. Ndėrsa intelektualėt e mirėfilltė atdhedashės, tė cilėt pėrbėjnė njė pakicė tė papėrfillshme, e ndiejnė veten tė diskriminuar nga pushteti i pushtave mafiozė dhe pėrpiqen pėr mbijetesėn e familjeve tė tyre, ose marrin rrugėn e dėshpėruar tė mėrgimit. Turmat e hallakatura i mbajnė iso mjerimit me indiferencėn e tyre vetėndėshkuese.

E keqja mė e madhe ėshtė se llomotitjet mashtruese, pa kurrfarė pėrmbajtjeje intelektuale, tė manekinėve tė kollarisur tė antikulturės i pėrshtaten mė sė miri psikologjisė sė masave trutopitura, tė cilat parapėlqejnė mashtrimin e ėmbėl premtues se «demokracinė e mirėqenien do tė na i sjellin Ndėrkombėtarėt» dhe jo tė vėrtetėn e hidhur qė shtron detyra tė pėrbashkėta e sjell rezultate konkrete. Pėr kėtė arsye, mua mė vjen keq sot pėr bezdisjen qė u kam shkaktuar bashkėkombasve tė mi nė rehatllėkun e mjerimit kronik me thirrjen e bėrė qė tė lėviznin sadopak nga vendi, pėr tė mundėsuar njė pėrballje paqėsore faktesh me "Miqtė" tanė, tė cilėt do tė na bėheshin vėrtet Miq (pa thonjėza) pas pėrballjes dinjitoze me Ta. Tė tillė i kanė Ata parimet dhe ligjet: nuk ua bėjnė dhuratė lirinė zvarranikėve bythėlėpirės, tė cilėt nuk kanė kurajo t'ua pėrmendin nėpėrkėmbjen e bėrė, dhe nuk ngurrojnė t'i pranojnė gabimet, kur vihen pėrballė fakteve kokėfortė. «Nuk mund tė jemi tė pafajshėm nė njė botė qė nuk ėshtė e tillė», deklaroi presidenti i shquar amerikan, R. Regan, pas pushtimit ushtarak tė Grenadės sė vogėl nė vitin 1983.
Vetėm intelektualėt e zhveshur nga dinjiteti (si pseudot shqiptarė) mendojnė se ia vlen tė konfirmohesh pro-amerikan prej "Miqve" me kushtin e nėnkuptueshėm qė tė devijosh nė antishqiptarizėm nėpėrmjet heshtjes dezertuese lidhur me flijimin prej Tyre tė popullit e tė atdheut tėnd, ndonėse e kupton shumė mirė kėtė tė vėrtetė dramatike. Mjerisht ky rrėnim moralo-shpirtėror ka marrė pėrmasat e njė epidemie kombėtare. Tė gjithė ata qė mendojnė e veprojnė kėshtu (duke e mbajtur njėherėsh veten pėr "intelektualė tė ndershėm") duhet ta dinė mirė se kjo dyfytyrėsi i bėn tė neveritshėm edhe nė sy tė vetė amerikanėve, tė cilėt e kanė arritur me luftė e pėrpjekje tė pareshtura madhėshtinė e vendit tė tyre dhe po ashtu e ruajnė dhe e lartėsojnė. Ata i pėrdorin servilėt dezertorė shqiptarė pėr interesat e tyre, gjithė duke i neveritur pėr funksionin e ulėt antikombėtar qė kryejnė.

Me qėllim qė tė mos ta pėrsėris mėkatin, duke ju bezdisur herė tjetėr gjatė zhvillimeve tė ardhshme nė dėm tė shqiptarėve e tė kombit tė tyre, unė do t'i mbyll sė afėrmi faqen letrare-informative dhe profilin tim nė fejsbuk. Me kėtė shkrim tė fundit, ndofta ju ndihmoj sadopak pėr tė kuptuar kotėsinė e tė pėrkundurit me ėndrra boshe pėrballė njė realiteti kėrcėnues.
Kur njė pushtet ekzekutiv mafioz, i zhytur nė gjak e korrupsion, vendos nėn kontrollin e tij dy pushtetet e tjerė (atė ligjvėnės – parlamentin dhe pushtetin gjyqėsor) qeverisja transformohet nė tiranķ me kostum ligjor. Mafia politike e Tiranės e ka bėrė fakt tė kryer kėtė mynxyrė shtetėrore:
a – Pas ndėrhyrjes skandaloze nė kushtetutė (viti 2008) tė dy kapobandave Berisha-Rama [vetėm dy persona ndryshuan kushtetutėn e njė shteti tė vdekurish pėr sė gjalli!], parlamenti shqiptar ėshtė shndėrruar nė njė harem tė droguarish, ku mund tė hyjnė vetėm marionetat e shefave tė bandave rozė e blu, tė cilėt e pėrpilojnė me dorėn e tyre listėn e mender deputetėve karton-ngritės.
b – Reforma nė drejtėsi e transformon organin e akuzės (prokurorinė) nė njė oktapod qė do tė ketė aq tentakula sa janė rrethet e vendit. Ēdo kryeprokuror rrethi do tė jetė njė Llallė mė vete, sepse ligji pėrkatės i gjoja reformės parashikon njė zbehje tė varėsisė nga Tirana, me qėllim qė tė ulet intensiteti i pakėnaqėsisė nė rritje nė kryeqytet nėpėrmjet shpėrndarjes gjeografike tė abuzimeve tė rėnda me ligjin. Ndėrkohė prej 9 anėtarėve tė Kėshillit tė Emėrimeve nė Drejtėsi (KED), 4 kanė pasur probleme me ligjin pėr abuzime nė detyrė. Pra, tė korruptuarit do tė shėrbejnė si "filtėr ndershmėrie" pėr gjykatėsit e prokurorėt e ardhshėm! Nuk ka si tė ndodhė ndryshe, gjersa mafia nė Shqipėri ėshtė ulur nė kolltukėt mė tė lartė tė politikės pozitė-"opozitė". A mund tė bėjnė kryekriminelėt e kryehajdutėt reformė kundėr krimit e korrupsionit, duke prerė degėn mbi tė cilėn qėndrojnė e jetojnė si sheikė prej njė ēerek shekulli?

Megjithatė spektakli i debateve "tė zjarrta" rreth reformės nė drejtėsi do tė vazhdojė me regjinė e Ndėrkombėtarėve, pėr t'iu krijuar pėrshtypjen turmave tė ēoroditura se "po bėhet nami pėr tė mirėn e tyre"! Nė fakt, nė qoftė se shqiptarėt sot qėndrojnė tė gjunjėzuar nėn thundrat harbute tė mafies politike, faza e ardhshme e eksperimentit ndėrkombėtar parashikon qė ata tė shtrihen barkas, si pasojė e njė shtrėngimi tė mėtejshėm tė lakut, i cili do tė shoqėrohet me aplikim skenarėsh tė tjerė nė Shqipėri e Kosovė nė dėm tė kombit shqiptar e nė favor tė fqinjėve grabitqarė. Ndėrkohė shoku Lu me shoqen Vllahutin do ta mbajnė mend karrierėn nė Shqipėri (ashtu si paraardhėsit e tyre), e cila u ofron skena si tė Lizės nė vendin e mrekullive. Pėr ta bėrė sadopak tė besueshme nė sy tė publikut "grindjen teatrale" midis tyre, dy bandat mafioze rozė e blu tė Tiranės janė nė konkurrencė kush t'i blejė mė shtrenjtė (me pėrshpirtjet e shqiptarėve) opinionet nė favor tė tyre tė pėrfaqėsuesve tė Uashingtonit e Brukselit.
Meqenėse ekstremet takohen, Dramės Shqiptare nuk i mungon as ana e saj humoristike: shqiptarėt nuk lėnė rast pa shfrytėzuar, qė t'iu shprehin mirėnjohjen e thellė Ndėrkombėtarėve pėr ēfarė kanė bėrė nė Shqipėri! Kjo ėshtė njėsoj sikur minjtė e laboratorėve t'iu shprehnin mirėnjohjen shkencėtarėve qė bėjnė eksperimente me ta. Harrojnė (ose bėjnė sikur harrojnė) qė Ndėrkombėtarėt (me "Miqtė" nė krye) janė tė pranishėm prej mbi njė ēerek shekulli nė Shqipėri dhe i kanė miratuar, herė me zė e herė nėn zė, tė gjithė megakrimet, korrupsionin galopant dhe antireformat nė dėm tė popullit shqiptar qė ka kryer mafia politike e Tiranės – vegla e tyre e verbėr pėr realizimin gradual tė planeve antishqiptare nė Ballkan.
Tė gjithė naivėt, qė besojnė vėrtet se situata politike nė vendin tonė mund tė ndryshojė me zgjedhje "tė lira", i bėjnė Edin, Salėn e Liken qė tė gajasen sė qeshuri nė kor. Nė pikėn ku kanė mbėrritur sot zhvillimet e mbrapshta nė tė gjithė treguesit nė Shqipėri, mafia politike rozė e blu e Tiranės nuk hiqet dot nga pushteti as prej Ndėrkombėtarėve, sikur kėta ta kishin njė qėllim tė tillė (gjė qė nuk e kanė, pėrkundrazi). Mafia ėshtė e asgjėsueshme kur ekziston si bimė kacavjerrėse nė trungun e shtetit, por jo kur ka marrė prej kohėsh frenat e shtetit nė dorė si nė Shqipėri. Duke qenė njė ēerek shekulli nė pushtet, kupola rozė e blu e mafies politike shqiptare ka mėsuar shumė prej prapaskenave cinike tė kolonizimit sekret gjatė bisedave kokė mė kokė me tė dėrguarit e posaēėm tė "Miqve", tė cilėt u caktojnė detyrat e shtėpisė nė kuadėr tė misionit tė tyre tė kobshėm antishqiptar tė filluar qysh me diktatorin-agjent, ndėrsa nė konferencat e pėrbashkėta pėr shtyp ata shprehen njėzėri pėr "tė ardhmen e ndritur tė popullit shqiptar"! Bashkėfajėsia nė krim e bėn tė paefektshėm superioritetin e "Miqve" gjatė konfidencave urdhėrdhėnėse me veglat e tyre tė verbra tė kolonisė shqiptare, tė cilėt disponojnė tashmė prova bindėse sesa i ha meraku kolonizatorėt tepdilė pėr "miqtė shqiptarė". Politika nuk ka pėr busull moralin e ndėrgjegjen, por vetėm interesin.

Ndėrkohė krerėt rozė e blu tė mafies politike shqiptare i bashkon pėrgjegjėsia e rėndė e megakrimeve tė kryer nė marrėveshje mes tyre. Njė aforizėm thotė: «Asgjė nuk i bashkon mė fort dy persona, sesa njė krim i pėrbashkėt». Ėshtė pikėrisht mali me krime tė shumėllojshme, qė kanė kryer sė bashku ēerekshekullin e fundit, garancia e bashkėpunimit tė dy bandave kriminale rozė e blu. Nė luftėn pėr mbijetesė ata nuk i besojnė askujt, as "Miqve", deviza e tė cilėve ėshtė: «Nė politikė ne nuk kemi as miq e as armiq tė pėrhershėm». Tė ndodhur nė rrethana tė tilla, krerėt e mafies politike shqiptare (tashmė me shumė pėrvojė) i marrin masat me kohė pėr tė pasur njė shteg-daljeje tė sigurt nga ēdo situatė kėrcėnuese e papritur qė mund t'iu vijė prej Ndėrkombėtarėve. Me siguri ata i kanė shqyrtuar pėr hesap tė tyre ngjarjet e jetuara tė librit "Odiseja e njė Detektivi" duke hapur edhe arkivin me dokumente top-sekret tė atyre ngjarjeve, pėr tė pėrgatitur njė dosje tė posaēme qė mund t'iu duhet pėr vetėmbrojtje "ditėn e rrezikut". Sikur krerėt e mafies politike shqiptare tė dyshojnė njė ditė se "Miqtė" duan t'i largojnė me dredhķ nga pushteti, ata do tė hidhen nė sulm tė hapur kundėr tyre, duke i akuzuar publikisht me fakte se «imperialistėt anglo-amerikanė kanė ndihmuar diktatorin Hoxha (agjentin e tyre) tė qėndronte 40 vjet nė pushtet» dhe do tė kėrkojnė ndihmėn e Moskės «pėr tė luftuar kundėr kurtheve imperialiste ndaj popujve tė pafajshėm». Ėshtė e mirėnjohur gatishmėria e Putinit pėr t'i shfrytėzuar koniunktura tė tilla politike me qėllim ekspansioni nė Ballkanin e trazuar, ndėrkohė qė BE-s po i merren kėmbėt, ndėrsa presidenti i ri amerikan gjatė fushatės elektorale u shpreh pėr «njė shqyrtim historik tė ēėshtjes sė Krimesė» dhe shpėrbėrjen e mundshme tė Bashkimit Evropian – deklarata qė sigurisht e kanė eksituar mė tej oreksin ekspansionist tė Putinit.
BE i mban parasysh kėto rrethana dhe i njeh shumė mirė krerėt e mafies politike shqiptare, tė cilėt janė aventurierė tė papėrgjegjshėm nė veprime dhe pritet gjithēka prej tyre, po ta kuptojnė se u kėrcėnohet karriera e i pret gjyqi. Prandaj Brukseli tregohet tolerant me njė objektiv tė caktuar:
«Le tė hahen si qentė nė kocka pėr pushtet me njėri-tjetrin, gjersa kanė njė popull qė i duron tė gjitha. Pėr Ne ėshtė e rėndėsishme qė tė zbatohen marrėveshjet e nėnshkruara midis Beogradit e Prishtinės pėr Veriun e Kosovės e mė gjerė dhe qė tentakulat e VorioEpirit tė ndehen qetė-qetė nė Shqipėrinė e Jugut».

Veē sa mė lart, terreni eksploziv i politikės mafioze shqiptare ka edhe njė detonator jo fort tė kontrollueshėm: Berishėn. Dinak nga natyra dhe tashmė me shumė pėrvojė nė prapaskenat politike, ai e di qė Ndėrkombėtarėt do tė preferonin njė ndėshkim tė tij dhe tė rrethit tė tij tė ngushtė, duke ua faturuar atyre gjithė tė zezat qė kanė ndodhur nė Shqipėri kėtė ēerek shekulli, dhe mė tej ta vazhdojnė "lojėn" me PS si trashėgimtarja e drejtpėrdrejt e PPSH – partisė sė diktatorit-agjent, duke sajuar njė "opozitė" pas-berishiane mė bashkėpunuese me sivėllezėrit rozė. Kėtė manovėr e lehtėson nė pamje edhe fakti qė kryetari aktual i PS nuk ka qenė komunist, ėshtė relativisht i ri nė moshė, gjoja "modern" nė pikėpamje dhe torollak nė politikė – ashtu siē u intereson Ndėrkombėtarėve. Me kėtė synim, Uashingtoni e ka luajtur shahun politik nė Shqipėri nė mėnyrė tė tillė qė "mbreti Berisha" tė vetizolohej sa mė shumė, duke afruar dalėngadalė ēastin e lėvizjes finale "shah-mat!". Optimizmi i manifestuar publikisht ditėt e fundit nga Ilir Enver Hoxha nėpėrmjet mesazhit adresuar shqiptarėve prej aeroportit Malpensa tė Milanos, «Jam bir i "Heroit tė Popullit", ju na rruat bythėn e do na hani mutin», reflekton tėrthorazi faktin se trashėgimia e tij agjenturore vazhdon tė gėzojė imunitetin e garantuar prej Padronėve tė babait e tė tijtė; pėrndryshe, ai nuk do tė tregohej kurrė aq i pakujdesshėm nė moshėn 68 vjeēare para syve tė 100 shqiptarėve. Respektimin e atij imuniteti tregon edhe fakti qė amerikanėt nuk kanė reaguar asnjėherė, gjatė njė ēerek shekulli, ndaj pėrēartjes politike tė Tiranės zyrtare qė po ndėrton gjoja "demokracinė pas-diktatoriale" me diktatorin "Hero i Popullit"!?
Nė kėto rrethana, Berisha mbetet njė kurban i pėrshtatshėm politik pėr ētensionimin e situatės sė acaruar artificialisht nė Shqipėri, si mėkatari mė jetėgjatė i tranzicionit tė pafund shqiptar. Duke e parandier njė rrezik tė tillė me intuitėn e politikanit tė regjur e me instinktin e tė pabesit, Berisha e kupton se e vetmja manovėr e tij vetėmbrojtėse mbetet qė t'ua bėjė tėrthorazi tė qartė Ndėrkombėtarėve se vėnia dorė mbi tė ėshtė njė lojė me zjarrin, qė mund tė djegė jo vetėm Shqipėrinė por edhe mė gjerė. Pėr kėtė arsye, ai nuk do t'i shėrbejė kurrė qetėsimit tė situatės nė vend, edhe sikur t'i plotėsohen gjithė pretendimet. Qetėsimi i situatės ėshtė shqetėsim i Berishės. Pėr mė tepėr, ai ka edhe njė kundėrshtar tjetėr tė paevitueshėm qė ia ndėrlikon llogaritė: moshėn. Ndėrkohė, pothuajse i gjithė rrethi i tij familjar ėshtė angazhuar prej vitesh pėr tė mbrojtur interesat e tyre klanore tė ēastit e tė perspektivės. Pra, aktualisht, ata kanė pjesėn e tyre tė mėkatit. I lidhur ngushtė me familjen, Berisha pėrjeton njė ankth makbethian sa herė qė i bie ndėr mend pyetja: «Si do t'iu vejė filli familjarėve tė mi, kur unė tė mos jem mė, pėr arsye moshe apo shėndeti?».
E vetmja alternativė e sigurt, qė Berisha tė mos paguaj haraē pėr karrierėn abuzive ēerekshekullore me kosto shumė tė lartė pėr shqiptarėt dhe t'iu garantojė pasardhėsve tė tij njė perspektivė tė re premtuese afatgjatė, ėshtė qė ai tė bėhet protagonist i njė ndryshimi prej 180° tė kursit politik aktual: tė trokasė nė portėn e Kremlinit. Berisha e di mirė se brumosja ideologjike e bėn PS qė ta ndiej veten si peshku nė ujė nė krahėt e Putinit, prandaj mafia rozė do ta mbėshteste drejtpėrdrejt apo tėrthorazi inisiativėn e tij "historike" pėr tu kthyer nė origjinė. Kėtė ide i frymėzon Berishės edhe kjo shprehje e pėrsėritur e kryeministrit Rama adresuar Brukselit zyrtar: «BE duhet ta pėrshpejtojė procesin e pranimit tė Shqipėrisė, sa nuk ėshtė vonė...!».

A mos vallė agresiviteti i papėrligjshėm i klanit Berisha (i mishėruar nė qėndrimin e PD) ndaj pėrfaqėsuesve tė Uashingtonit e Brukselit dhe sjellja arrogante ndaj shefes sė diplomacisė sė BE, Mogherini, gjatė vizitės sė saj rishtas nė Tiranė, janė njė trokitje e tėrthortė nė portėn e Kremlinit? Nėse po, reston e bėjnė shėrbimet sekrete ruse qė janė shumė aktive nė rajonin e Ballkanit. Pėrvoja ēerekshekullore i ka mėsuar Berishės se, pėr tė mos ngecur nė baltovinat e politikės sė diktuar e tė mbytesh nė to, duhet parashikuar, jo shikuar.
Nga ēdo pikėpamje qė ta analizosh, Shqipėria ėshtė pa tė ardhme, po nuk u zgjuan shqiptarėt prej gjumit e ta marrin vetė nė dorė fatin e tyre. Nė pasthėnien e librit "Odiseja e njė Detektivi", unė jua kisha bėrė tė qartė se mosinteresimi juaj pėr zbardhjen e sė vėrtetės dramatike qė trajtohet atje, do tė sillte si pasojė qė e ardhmja e gjithė shqiptarėve dhe e kombit tė tyre tė mbetej e groposur nė varret e heronjve Fatmir Merdari e Afrim Pahia. Ky ėshtė tashmė njė realitet i hidhur, qė ju e zgjodhėt vetė. Ai popull, qė u kthen krahėt heronjve tė tij dhe gjirin shtypėsve, pranon me dėshirė tė bėhet viktimė e politikės.
Tingėllojnė shumė aktuale fjalėt e shefit tė seksionit evropian tė CIA-s drejtuar Hamit Melit nė takimin e tyre tė fundit, natėn e 03 korrikut 1984:
«Ka heronj tė pafat, qė janė nė disproporcion aq tė theksuar formimi e pėrkushtimi nė ideal krahasuar me popullin e tyre, saqė mbeten pa mbėshtetjen e mirėnjohjen e tij. Nė kontinentin tonė, Meksika ka qenė shembull tipik pėr njė kohė tė gjatė lidhur me kėtė dukuri me pasoja tė rėnda. Populli meksikan i vlerėsonte dhe i respektonte heronjtė e tij vetėm pas rėnies nė krye tė njė misioni atdhetar, realizimin e tė cilit e kishte pamundėsuar pikėrisht mungesa e mbėshtetjes sė gjerė popullore. Mirėpo meksikanėt janė njė popull i madh nė numėr dhe heronjtė e tij tė pafat ishin prijės rebelimesh tė njohur publikisht. Kjo bėnte qė ata ta gėzonin respektin e popullit tė tyre pas vdekjes, tė paktėn. Shqiptarėt janė njė popull i vogėl, ndėrsa ju dhe bashkėluftėtarėt e grupit jeni heronj tė heshtur, tė panjohur prej popullit tuaj. Pėr kėto dy arsye, ndruaj se rrethanat do t'ju privojnė nga respekti dhe mirėnjohja e bashkatdhetarėve tuaj pėr sakrificat e admirueshme qė bėtė, Z. Meli».
Zyrtari i lartė i CIA-s e njihte hollėsisht gjendjen nė Shqipėri dhe mentalitetin e popullit shqiptar, qė ka mbetur i njėjti edhe sot. Ai ia tha kėto fjalė Melit, atė natė ndarjeje, me simpatinė e natyrshme tė njė profesionisti tė regjur tė shėrbimeve sekrete ndaj njė talenti tė nivelit tė lartė botėror nė kėtė fushė, i cili vuante i sėmurė nė njė burg-ferr. Nėnteksti i fjalėve tė tij, tė thėna me stil diplomatik, ishte i qartė: «Tė shkretėt ju, pėr kė sakrifikuat!».
Koha vėrtetoi parashikimin e tij.

E ardhmja e shqiptarėve ėshtė mbytur gjithmonė nė Detin e Injorancės. Kursi kriminal i politikės agjenturore 73 vjeēare nė Shqipėri, i mbėshtetur verbėrisht pėr interesa meskine prej kontingjenteve nė rritje tė injorancės sė diplomuar, ka sjellė kohė tė pėrēudnuara nė atdheun tonė fatkeq: kohė vėllavrasjeje pa fund, kohė kanibalėsh tė kuq qė nuk u kthejnė as eshtrat e viktimave tė pafajshme familjarėve tė tyre, kohė tradhtish tė larta nė mes tė ditės, kohė megakrimesh tė pandėshkuar = Kohė Plehrash. Ėshtė e natyrshme qė Plehrat ta mbysin me plehra atdheun e turmave tė paralizuara moralisht e shpirtėrisht, tė cilat presin nė pėrgjumje tė ndahen njė ditė nga jeta, ku nuk kanė provuar gjė tjetėr veē vuajtjeve ekstreme, nėnshtrimit pa kufi dhe... rruajtjes sė bythės sė Ilir Hoxhės.
Skllevėr tė dashuruar me skllavėrinė, Lamtumirė !


Burimi faqja e FB e autorit te shkrimit, Agim Hamiti!
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg lajmi_1417206659.jpg (17.3 KiloByte, 113 shikimet)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-03-2017, 18:30   #2
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Edhe kjo na duheshte tani, kthimi tek rusėt!
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-03-2017, 13:47   #3
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 2,536
Thanks: 645
Thanked 868 Times in 524 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
Edhe kjo na duheshte tani, kthimi tek rusėt!
http://www.m.lapsi.al/lajme/2017/03/...stephen-bannon
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-03-2017, 16:30   #4
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin

Nuk mu duk si gjell me mish, mė tepėr lėng me kocka.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-05-2017, 19:49   #5
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

.................................................. .......................................
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 2017-05-12 11.39.07 (2).jpg (21.3 KiloByte, 56 shikimet)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2017, 07:01   #6
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,356
Thanks: 7,950
Thanked 4,407 Times in 2,903 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
Edhe kjo na duheshte tani, kthimi tek rusėt!
Berisha i ka 1001 te zezat por te behet pro rus?????
Mua personalisht nuk ma konvenon.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2017, 08:07   #7
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 16,491
Thanks: 3,573
Thanked 4,109 Times in 2,560 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 205
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Kasollja e Galigatit dhe Oda e pritjes komandantit!
Shumė kush ka pyetur gjatė kėsaj kohe, ēfarė e lidh Ismail Kadare (Is) me Henri (Naim) Ēilin?
Foto 1. Nexhmie Hoxha, nėna e Henri Ēilit, Shoku Enver Hoxha, babai Henrit dhe vogėlushi qė atėherė quhej Naim Ēili. Galigat Librazhd
Foto 2. Gjejeni vete



__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i drague pėlqehet nga
i vjetėr 13-05-2017, 14:46   #8
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
Kasollja e Galigatit dhe Oda e pritjes komandantit!
Shumė kush ka pyetur gjatė kėsaj kohe, ēfarė e lidh Ismail Kadare (Is) me Henri (Naim) Ēilin?
Foto 1. Nexhmie Hoxha, nėna e Henri Ēilit, Shoku Enver Hoxha, babai Henrit dhe vogėlushi qė atėherė quhej Naim Ēili. Galigat Librazhd
Foto 2. Gjejeni vete



Sa pak dinė shaiptarėt rreth sė kaluarės sė vėrtetė. Duke mbajtur atė nė errėsirė ja bėn tė lehtė mbeturinave tė komunizmit tė sundojnė akoma.

Drague ēne kaq afėrsi Ēili me familjen kriminele tė enverit?
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mano pėlqehet nga
i vjetėr 15-05-2017, 20:25   #9
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 8,607
Thanks: 902
Thanked 1,444 Times in 788 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Mesoni te verteten rreth rrezimit te bustsit te enver hoxhes! Materjali eshte shkeputur nga libri 'Heronjte e Kotesise' Agim Hamiti.

"Njė mesazh i veēantė i segmentit mė tė fuqishėm tė faktorit ndėrkombėtar i vuri Ramonin e Nexhinėn nė pozitė tė vėshtirė. Tė zhytur nė mendime sfilitėse, nuk po ia hidhnin sytė njėri-tjetrit. Kėtė herė ata ndjeheshin gjysmė tė paralizuar, mbasi ishin goditur nė nerv. Ndonėse binte nė sy pėr tonin e tij miqėsor aspak tė shtirė, mesazhi cekte tabunė e tabuve tė tyre. Dhe kjo bėhej dukshėm me qėllim tė mirė. Bėhej fjalė pėr njė veprim qė u ngjante si mallkim i kohės sė re, tė cilėn ata synonin ta mbijetonin me ēdo kusht.
«Duke ju kėrkuar paraprakisht ndjesė pėr brengėn e paevitueshme qė do t’ju shkaktojmė, na lejoni t’ju parashtrojmė njė problem sa delikat aq edhe urgjent, pėr tu zgjidhur nė dobi tė interesave tona tė pėrbashkėta.
Meqenėse ju ndodheni nė prag tė ēeljes zyrtarisht tė fushatės elektorale tė zgjedhjeve tė para parlamentare pluraliste, ndjehemi miqėsisht tė detyruar t’ju vėmė nė dijeni se deri ditėn e fillimit tė kėsaj fushate duhet tė keni marrė masat e duhura pėr tė larguar prej sheshit qendror tė kryeqytetit tuaj monumentin e ish-udhėheqėsit shqiptar. Zgjedhjet tuaja do tė ndiqen prej shumė vėzhguesve,

gazetarėve e pėrfaqėsuesve tė organizmave tė ndryshėm ndėrkombėtarė, pa deklarimin pozitiv tė tė cilėve ato do tė shpalleshin tė pavlefshme nga OSBE-ja dhe Bashkimi Evropian. Ndėrkohė bie nė kundėrshtim me etikėn politike ndėrkombėtare prania nė sheshin kryesor tė kryeqytetit tuaj e monumentit tė njė udhėheqėsi tė shpallur diktator nga opinioni i pėrgjithshėm politik. Njė monument i tillė nuk mund ta mbijetojė epokėn sė cilės i pėrkiste, pėrndryshe zgjedhjet tuaja pluraliste do tė shpalleshin thjesht njė farsė elektorale. Kjo do ta tensiononte gjendjen e brendshme nė Shqipėri, ndėrkohė qė ne sė bashku synojmė tė kundėrtėn.
Nga ana tjetėr, duhet tė keni parasysh faktin se pas njohjes me ligj tė pluralizmit politik ju nuk e keni mė nėn kontroll tė plotė gjendjen nė vendin tuaj, pavarėsisht prej mirėkuptimit me «opozitėn» e re. Nė kėto kushte, prania e atij monumenti nė qendėr tė Tiranės mund tė shfrytėzohet me dashaligėsi prej elementit subversiv tė jashtėm e tė brendshėm, duke krijuar njė situatė shpėrthyese me pasoja tė paparashikueshme.
Ne, si gjithmonė, do tė ndodheshim nė krah tuaj, por nė kuadėr tė njė lufte civile ndihma jonė nuk do tė ishte efikase sa duhet, mbasi ligji ndėrkombėtar i ndalon ndėrhyrjet ushtarake nė njė vend tė pavarur, pa njė mandat tė posaēėm tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB. Pėr tė evituar patjetėr situata tė tilla tė padėshirueshme, ju lutemi tė merrni nė konsideratė sugjerimin tonė. Ndėrkohė ndihma e kėshilltarėve tanė pėr zgjidhjen e favorshme tė njė problemi tė tillė nuk do t’ju mungojė.


Ju vėmė gjithashtu paraprakisht nė dijeni se pas ardhjes nė pushtet tė «opozitės» do t’ju duhet qė ta zhvarrosni ish udhėheqėsin tuaj prej aty ku ndodhet, pranė monumentit «Nėnė Shqipėri», mbasi ai vend nė tė ardhmen e afėrt do tė bėhet i pasigurt pėr tė.
Ndajmė me ju shqetėsimet shpirtėrore, sipas proverbit tė bukur shqiptar: Miku i mirė njihet nė ditė tė vėshtirė ».
Nexhina fiksoi sytė mbi fletėn e letrės qė ndodhej nė mes tė tavolinės, ku Ramoni kishte mbėshtetur bėrrylat me kokėn midis dy duarve. Teksti i saj ishte pėrgjithėsisht i hidhur, por i dobishėm pėr kapėrcimin e njė ēasti tė vėshtirė nė kuadėr tė «proceseve demokratike».
«Tė hidhura janė edhe ilaēet, por tė domosdoshme pėr tė luftuar sėmundjet, pėrndryshe kėto tė sjellin vdekjen”, tha me vete Nexhina dhe vazhdoi: «A do tė ishte njė veprim i arsyeshėm qė monumenti i tim shoqi tė bėhej mollė sherri me pasoja tė paparashikueshme? Duke ruajtur pushtetin, njė monument edhe mund tė ringrihet, por humbja pėrfundimisht e pushtetit pėr shkak tė njė monumenti do ta shndėrronte kėtė nė njė simbol dėshtimi historik. Aq mė tepėr qė ky sinjal pėr tė vepruar na vjen prej pėrkrahėsve tė zjarrtė tė tim shoqi, tė cilėt e ndihmuan tė merrte pushtetin e tė bėnte njė karrierė dyzetvjeēare. Ata e bėnė kėtė pėr interesat e tyre, sigurisht, por nuk ka nė botė miqėsi me interes tė njėanshėm. Po Enveri vetė si do tė vepronte po tė ndodhej pėrballė kėsaj alternative tė vėshtirė?»
Pėr t’i dhėnė pėrgjigje kėsaj pyetjeje tė rėndėsishme, ajo filloi tė kalojė nėpėr mendje disa situata politike tė ndėrlikuara gjatė karrierės sė burrit.


Nexhina e mbante mend mirė se si Enveri u kishte rrahur krahėt duke u uruar sukses dy pėrfaqėsuesve tė Partisė Komuniste kur u nisėn pėr nė Mbledhjen e Mukjes, tė cilėt ishin autorizuar prej tij tė nėnshkruanin tekstin e marrėveshjes sė miratuar paraprakisht prej tė dy palėve. Pasi misionarėt anglezė dhe Popoviēi ia bėnė tė qartė Enverit se ndarja e pushtetit tė pasluftės me zgjedhje tė lira ishte e pafavorshme pėr komunistėt, ai e denoncoi marrėveshjen duke akuzuar pėr tradhti pėrfaqėsuesit e Partisė nė atė mbledhje.

* * *
Pavarėsisht nga akuzat e pabazuara drejtuar Sejfulla Malėshovės, Nexhina e dinte shumė mirė se arsyeja e vėrtetė pėr tė cilėn u godit ai kishte qenė njė deklaratė e tij nė njė plenum tė Komitetit Qendror:
«Mjeti i vetėm pėr tė qeverisur vendin nė mėnyrė demokratike ėshtė ligji. Kush shpėrfill ligjin, nuk ėshtė mik i demokracisė.»

* * *
Nė njė tjetėr plenum tė largėt tė Komitetit Qendror, asaj i kujtohej se si gjatė njė pushimi midis dy seancash, i shoqi kishte luajtur pingpong me Koēo Tashkon derisa kishte djersitur, gjithė duke qeshur e duke biseduar ngrohtėsisht me mikun e vjetėr, i cili e kishte angazhuar si me pahir Enverin nė grupin komunist tė Korēės. Seanca pasardhėse kishte nisur me arrestimin e Koēo Tashkos.

* * *
Kur Hrushovi u dha urdhėr partive satelite tė dėnonin nė shtyp kultin e individit tė Stalinit, Nexhina e mbante mend mirė se si njė numėr special i gazetės «Zėri i Popullit» iu kushtua tėrėsisht atij problemi. Pas prishjes sė marrėdhėnieve me Moskėn, Sigurimi u kujdes posaēėrisht pėr zhdukjen e atij numri tė gazetės qė demaskonte Stalinin, udhėheqėsin shpirtėror dhe modelin e Enverit. Ajo gazetė duhej eliminuar jo vetėm nga arkivi i shtypit dhe i gjithė bibliotekave tė vendit, por edhe nga koleksionet e individėve. Kėta ishin kryesisht komunistė tė devotshėm, tė cilėt e ruanin me dashuri organin e Partisė. Megjithatė Sigurimi nuk donte qė ata ta kuptonin se ku qėndronte thembra e Akilit tė atij problemi dhe ua bleu me njė ēmim marramendės pėr kohėn gjithė koleksionin e «Zėrit tė Popullit», me justifikimin se nė shumė biblioteka tė vendit ky koleksion ishte dėmtuar nga koha e pakujdesia.
Dy fanatikė tė shtypit tė Partisė tė zonės sė mirėnjohur operative – njėri nga Gjirokastra e tjetri nga Vlora – nukpranuan qė ta shisnin koleksionin e dashur as me atė ēmim tė pazakonshėm, ngaqė nuk ndaheshin dot prej tij. Nė njė largėsi kohore prej tre muajsh nga njėra-tjetra, tė dy shtėpitė e tyre u dogjėn «aksidentalisht» sė bashku me koleksionin e shtrenjtė. Megjithatė, Partia “zemėrmadhe” u ndėrtoi shtėpi tė re falas dy fanatikėve tė saj.
Kur iu kujtua ndodhia e fundit, Nexhina qeshi, duke e harruar pėr njė ēast dilemėn qė po e mundonte. Sė bashku me burrin, ajo kishte bėrė njė vizitė nė shtėpinė e re tė komunistit veteran nga Gjirokastra, i cili kishte qarė tek po u pėrshkruante dhimbjen qė i kishte shkaktuar djegia e koleksionit tė gazetės, numrat e sė cilės ai vazhdonte t’i koleksiononte pėrsėri.
— Do tė isha gati ta ndėrroja shtėpinė e re qė mė ndėrtoi Partia me koleksionin e plotė tė «Zėrit tė Popullit», u kishte thėnė ai duke u pėrlotur sėrish.
Kur ishin larguar prej andej, bashkėshorti i kishte pėshpėritur Nexhinės:
— Me kėtė mendje qė paska ki, do t’i digjet edhe shtėpia e re, po na u krijua ndonjė situatė e ngjashme me shtypin.

Kjo jehonė kujtimesh, qė dėshmonin zhdėrvjelltėsinė e tė shoqit nė manovra politike tė zhveshura tėrėsisht nga nocioni i moralit, i dha zemėr Nexhinės e i ndriēoi mendjen pėr tė zgjidhur situatėn nė tė cilėn ndodhej. Sa naive i dukej vetja tani nė krahasim me aftėsinė vendimmarrėse tė Enverit nė situata shumė mė tė vėshtira nga kjo qė po pėrjetonte ajo!
E pakėnaqur nga sjellja e saj qė po mbytej me njė lugė ujė, Nexhina tha me vete:
«Mė duhet tė pranoj se nuk kam mundur tė pėrfitoj aq sa duhej nga pėrvoja e bashkėpunimit pėr mė se dyzet vjet me atė talent tė lindur tė politikės. Kur pėrkrahėsit e tij tė plotfuqishėm tė kulisave politike e njoftuan mė 1968 tė denonconte Traktatin e Varshavės, pasi do tė kishte ndihmėn e tyre efikase pėr ta pėrzėnė flotėn sovjetike nga baza ushtarake e Pashalimanit, Enverit nuk iu drodh qerpiku ta bėnte kėtė, ndonėse tanket e atij traktati sapo kishin skuqur asfaltet e Pragės. Sigurisht flotėn luftarake tė Zheleznovit nuk e pėrzunė Ēobo Rrapushėt tanė, siē beson populli, por ultimatumi i NATO-s drejtuar Traktatit tė Varshavės pėr tė mos krijuar konflikt ushtarak nė Pashaliman, pranė brigjeve italiane, se ai do tė kishte pasoja tė paparashikueshme pėr ta. Dhe neve nuk na hyri gjemb nė kėmbė nė saje tė ndihmės sė pakursyer tė po atyre aleatėve, qė sot na udhėzojnė tė heqim nga piedestali monumentin e tim shoqi pėr tė mirėn tonė e tė atij vetė. Dhe unė vazhdoj tė ngurroj akoma tė bėj atė qė duhet...»
Ajo hodhi sytė me keqardhje mbi Ramonin e sėkėlldisur qė dihaste me kokėn midis dy pėllėmbėve tė duarve tashmė tė djersitura. Nexhina e kuptonte mirė se ishte detyrė e saj tė vendoste pėr kėtė ēėshtje delikate sa shtetėrore po aq edhe familjare. Ramoni nuk mund tė bėhej dot kurrė nismėtar i zgjidhjes sė kėtij problemi delikat.
— Shoku Ramon, kur vendosėm bashkė t’i ndiznim dritėn jeshile pluralizmit shqiptar tė kontrolluar prej nesh, kėtė e bėmė duke vepruar siē do tė vepronte vetė Enveri, po tė ndodhej nė pozicionin tonė. Ne tė dy kemi qenė bashkudhėtarė nė karrierėn e tij tė gjatė politike, por nuk e kishim parė ndonjėherė Enverin ta humbiste toruan edhe nė ēastet mė tė vėshtira. Dhe ai, sė bashku me ne, kaloi mjaft situata tė turbullta. Nėn shembullin e tij, ne kemi pėr detyrė t’iu gjejmė zgjidhjet adekuate problemeve me tė cilat do tė na ballafaqojė kjo kohė e trazuar. Enveri do tė na qortonte sikur tė ishte dėshmitar i hutimit tonė tė sotėm.
Ramoni hoqi duart prej fytyrės sė tij tė skuqur, drejtoi trupin mbi kolltuk, i buzėqeshi miqėsisht Nexhinės dhe iu pėrgjigj:
— Kjo botė ka miliarda njerėz, por Enver kishte vetėm njė. Stuhia mund tė thyej shumė pemė, por ajo s’ėshtė veēse fllad pėr njė lis tė fuqishėm. Kėshtu ishin edhe situatat e vėshtira politike pėr Enverin tonė, thjesht njė mundėsi qė ai tė demonstronte kapacitetin e tij si kapiten furtune. Tė ndjekėsh shembullin e tij nuk ėshtė e lehtė.

— Megjithatė ėshtė shumė mė mirė kur ekziston shembulli i frymėzimit, se sa kur tė duhet t’i gjesh forcat pėr veprim vetėm brenda vetvetes.
— Po kur tė duhet tė vėsh dorė pikėrisht mbi burimin e frymėzimit? Kur tė kėrkohet t’i heqėsh shpirtin historisė, pėr tė cilėn ke luftuar gjithė jetėn?
— Ty tė kujtohet mirė, shoku Ramon, qė Enveri citonte shpesh shprehjen: «Politika nuk ėshtė njė shkencė ekzakte». Pra, grafiku qė do tė pasqyronte njė veprimtari politike nuk do tė ishte kurrsesi njė vijė e drejtė. Thjesht termi «manovėr politike» lė tė kuptohet se politika ėshtė ajsberg, jo njė shfaqje publike, megjithėse i shėrben publikut. Prandaj ne sot duhet t’i respektojmė orientimet e aleatėve tanė tė mėdhenj. A nuk do tė bėnte edhe Enveri vetė tė njėjtėn gjė?
— Tė falėnderoj pėrzemėrsisht, shoqja Nexhina, pėr kontributin e shquar qė po jep nė tė mirė tė ēėshtjes sonė tė pėrbashkėt nė kėtė periudhė tė vėshtirė reformimi, pėr t’iu siguruar horizonte tė reja idealeve tona. Gjithmonė kam pasur bindjen se ti nuk ke qenė thjesht bashkėshorte e atij burri shteti tė shquar, por edhe njė frymėzuese e mbėshtetėse e veprimtarisė sė tij tė suksesshme politike. Pėr mua ti je gjysma e Enverit, prandaj jam krenar qė tė kam sot nė krah. Megjithėse ėshtė lehtėsisht e kuptueshme qė sugjerimi i aleatėve ėshtė pėr tė mirėn dypalėshe, pėrsėri do ta kisha shumė tė vėshtirė ta merrja i vetėm vendimin e heqjes prej piedestalit tė monumentit tė arkitektit tė Shqipėrisė moderne. Kjo do tė mė dukej njė lloj tradhtie pėr hir tė interesave egoiste. Prania jote mė lehtėson ndėrgjegjen nė kryerjen e kėtij akti sa tė dobishėm aq edhe tė padėshirueshėm. Edhe njė herė, tė faleminderit!
— Sa ditė duhet tė zgjasė kjo fushatė elektorale sipas ligjit? - pyeti Nexhina, duke i anashkaluar komplimentet e Ramonit.
— Dyzet. Por nuk ėshtė e thėnė qė heqja e monumentit tė bėhet doemos pa filluar fushata elektorale, siē udhėzon mesazhi. Ndėrkohė unė mendoj qė tė mos ta heqim zyrtarisht monumentin, se njė veprim i tillė tingėllon si njė dėnim qė i bėjmė ne vetė udhėheqėsit tonė tė lavdishėm, por tė krijojmė kushtet qė atė ta rrėzojnė me dhunė turmat e Demonit. Pas kėsaj, ne do tė pozicionohemi kundėr kėtij akti vandal dhe do tė kėrkojmė dėnimin e shkaktarėve. Nė kėtė mėnyrė, mishi piqet dhe helli nuk digjet. Veē kėsaj, rrėzimi brutal i monumentit ka edhe dy tė mira tė tjera pėr strategjinė tonė aktuale.
«E para, do tė zbulojmė se cilėt janė armiqtė mė tė tėrbuar tė atij monumenti dhe do t’ia caktojmė si detyrė Demonit t’i likuidojė nė bashkėpunim me policinė sekrete, mbasi do t’i ketė brenda radhėve tė tij. E dyta, reaksioni i komunistėve tė devotshėm, veēanėrisht nė rrethet e jugut, do tė jetė i ashpėr dhe do t’iu fus datėn turmave tė dalldisura tė Demonit. Ka ardhur ēasti qė atyre t’iu tregojmė tėrthorazi dhėmbėt.
— Pikėrisht pėr kėtė arsye ne do ta respektojmė afatin e mesazhit pėr heqjen e monumentit, por me njė ndryshim tė vogėl: ajo do tė ndodhė ditėn e parė tė fushatės elektorale, qė takon mė 20 shkurt. Kėshtu, turmave tė harbuara tė Demonit do t’iu dridhen leqet kur tė dalin nė atė fushatė qė e kanė shpallur “historike”. Veē dy pikave qė trajtove mė parė lidhur me dobinė e shfrytėzimit pėr interesat tona tė asaj ngjarjeje tė shėmtuar, unė do tė dėshiroja tė shtoja edhe njė pikė tė tretė. Por kjo nuk ėshtė e ngutshme.
— Ėshtė kėnaqėsia ime e veēantė tė tė dėgjoj tė shprehėsh ēfarėdo lloj dėshire sot, ndėrkohė qė je duke sakrifikuar ndjenjat familjare pėr hir tė idealit.
— Tė faleminderit. Do tė dėshiroja qė nė tė ardhmen, nė kuadėr tė premtimeve boshe qė do t’iu bėjė Demoni armiqve tanė ish tė burgosur politikė, ta caktojė datėn 20 shkurt si dita e kujtimit tė viktimave tė komunizmit. Vitet e dekadat do tė kalojnė e njerėzit do ta kenė harruar qė dikur, nė atė datė, ėshtė rrėzuar njė monument pėr tė cilin ata s’kanė pasur dijeni fare. Ama, duke qenė 20 shkurti dita e homazheve tė viktimave tė komunizmit, kujtimi i Enverit do t’iu mbetet si zgjedhė nė qafė tė flijuarve tė tij dhe ajo do tė shndėrrohet vetvetiu nė njė festė pėr vetė Enverin.
— Lejomė tė tė puth, se mė entuziazmove me kėtė ide gjeniale, thirri Ramoni, duke u ēuar nė kėmbė. Monument i Enverit ėshtė e gjithė Shqipėria socialiste dhe 20 shkurti do tė bėhet kėsisoj dita e ringjalljes sė tij shpirtėrore nėpėrmjet rėnkimeve tė flive tė tij.
Pasioni klasor u pasua prej pasionit epshor.

— Skeptik, do tė tė jap njė lajm tė mirė. Nesėr rrėzohet monumenti i diktatorit, i tha Toni, shoku i fėmijėrisė dhe ish-bashkėvuajtėsi i tij i burgut.
— Nga e more vesh ti?
— Diskutohej gjerėsisht sot midis manifestuesve nė mitingun e Partisė Demone.
— Ėhė, paskan vendosur ta rrėzojnė vetė, - u shpreh ai pa manifestuar asnjė shenjė emocioni.
— Ēfarė tipi i ēuditshėm qė je! Qysh kur kanė nisur kėto procese e deri sot, asnjė ngjarje nuk ke pranuar si tė pamanipuluar o burr’ i dheut, - ia ktheu Toni disi i pakėnaqur nga mosbesimi qė manifestonte shoku i tij i vjetėr ndaj erės sė ndryshimeve.
— Kėto ngjarje nuk e ndryshojnė dot natyrėn e tyre tė vėrtetė, Toni, edhe sikur unė t’i pranoj si tė pamanipuluara. Ti ke qenė nxėnės shumė i mirė nė histori. Mban mend tė kesh lexuar ndonjėherė, se njė regjim diktatorial e ka dorėzuar pushtetin pa dhunė? Aq mė tepėr njė diktaturė komuniste!
— Por kohėt ndryshojnė, politika evoluon.
— Evoluimet nuk janė kurrė rrėnjėsore, veēanėrisht nė politikė. Duke qenė se sinqeriteti dhe dashamirėsia janė lėndė e huaj pėr politikėn, kjo njeh progres dhe regres nė evoluimin e saj. Pėrndryshe nuk do tė kishte pasur luftėra botėrore me ēmim aq tė lartė pėr njerėzimin, nuk do tė ishin instaluar nė shekullin e njėzetė diktaturat komuniste, shumė mė gjakėsore e mė ēnjerėzore nga Inkuizicioni, tė cilat e deformuan qenien njerėzore. Diktatura komuniste tė sqaroi vetė ty, nuk ke nevojė pėr sqarimet e mia.
— Sigurisht, por mė vjen keq tė mos besoj se diēka e mirė po ndodh.
— S’ka dyshim qė diēka e mirė po ndodh dhe ky ėshtė fryt i kohės. Por duhet bėrė kujdes i veēantė tė dallohet qartė ajo qė ndodh nė tė vėrtetė me atė qė pretendohet se po ndodh, mbasi ky i dyti ėshtė fryt i djallėzisė politike. Madje i njė kategorie politikanėsh tė shpėrfytyruar, tė cilėt e kanė trajtuar popullin e tyre mė keq nga sa janė trajtuar kafshėt nė mesjetė. A na lejohet neve, qė e kemi pėsuar mė shumė se tė tjerėt nga egėrsia e diktaturės, tė besojmė se ata qė nuk u ngopėn me gjakun e viktimave tė tyre pėr njė gjysmė shekulli u bėnė papritmas babaxhanė e duan tė na zbukurojnė jetėn? Kėsaj i thonė tė shikosh ėndrra me sy hapur.
— Por rrėzimi i monumentit tė diktatorit ėshtė njė gjė e mirė tė paktėn, apo jo?
— Ėshtė e mirė pėr ata vetė, jo pėr ne.
— Ēfarė thua ti, je i dehur?
— Pėrkundrazi, nuk kam vėnė pikė rakie nė gojė prej njė muaji, se nuk kam. Ai monument duhej hequr me ligj, mbasi tė gjykohej e tė dėnohej e gjithė epoka enveriane pėr krimet e saj tė pėrbindshme dhe dėmet e pariparueshme qė i shkaktoi Shqipėrisė e shqiptarėve. Vetėm ashtu do tė nxirrej mėsimi i duhur nga e kaluara jonė e hidhur dhe do tė nisnim njė rrugė tė mbarė si popull. Rrėzimi i atij monumenti nga turmat ėshtė njė kurth nėpėrmjet tė cilit klika diktatoriale synon tė pastrojė WC-nė e saj me duart e njerėzve tė revoltuar. Dhe pastaj do t’i akuzojė pėr vandalė, duke u kthyer kėshtu nga e akuzuar nė akuzuese. Nė kėtė mėnyrė, me njė gur ajo do tė vrasė dy zogj.
— Megjithatė, unė nuk tė jam lutur pėr ndonjė gjė deri sot. Tani po tė lutem tė nisemi bashkė pėr nė Tiranė nesėr, qė tė asistojmė nė atė spektakėl historik.
— Toni, ne jemi shokė tė vjetėr e nuk ėshtė nevoja tė mė lutesh qė unė tė bėj diēka pėr hir tėnd. Por ai spektakėl do tė jetė vetėm joshės pėr ne e historik pėr vetė klikėn diktatoriale, mbasi ajo do tė jetė njė manovėr nė shėrbim tė strategjisė sė saj pėr tė ruajtur me ēdo kusht pushtetin.
— Sidoqoftė, pėr ne ka qenė njė ėndėrr rrėzimi i atij monumenti tė kobshėm.
Tė nesėrmen, nė orėn pesė tė mėngjesit, dy ish-tė burgosurit morėn trenin pėr nė Tiranė. Pėr shkak tė vonesave tė shumta gjatė rrugės, ata mbėrritėn atje rreth orės njėmbėdhjetė.
Kryeqyteti gumėzhinte. Grupe qytetarėsh drejtoheshin pėr nė qytetin “Studenti” ku pritej tė zhvillohej njė miting i rėndėsishėm i Partisė Demone. Tė tėrhequr nga rryma e kalimtarėve, Toni e Skeptiku bėnė tė njėjtėn gjė.
Megjithėse e kishte marrė rrugėn e Tiranės pa dėshirė, vetėm pėr t’i bėrė qejfin shokut tė tij, Skeptikut po i ngjallte interes atmosfera qė gjetėn nė qytetin “Studenti”. Nė fytyrat e revoltuara tė studentėve e qytetarėve tė grumbulluar tek sheshi lexohej pyetja: «Ē’duhet bėrė? Fjalimet e thirrjet nuk mjaftojnė». Skeptikut iu kujtuan skenat parisiane tė Revolucionit francez tė pėrshkruara me aq besnikėri nga Hygoi.
«A do tė ndodhė diēka e ngjashme edhe kėtu sot?» pyeti veten i emocionuar.
Ēuditėrisht, pėr herė tė parė po i krijohej pėrshtypja se me tė vėrtet mund tė ndodhte diēka jashtė skenarit tė parashikuar tė atyre ngjarjeve.
«Strategjia nė letėr nuk pėrputhet qind pėr qind me zhvillimin e saj nė terren, as nė rastet mė tė kujdesshme», mendoi ai.

Kjo ide filloi t’i ngjallte optimizėm.
Nė tė vėrtet, qysh kur kishte nisur lėvizja studentore e nė vijim, ai e shikonte zhvillimin e atyre ngjarjeve si njė dokumentar tė pėrgatitur nė Kinostudion «Shqipėria e Re». Toni ishte entuziast dhe revoltohej me shokun e tij, kur ky e pyeste duke qeshur:
— Cilėn seri tė dokumentarit do tė shikojmė sonte nė televizion?
Qysh atėherė Toni, nga inati, nuk e thėrriste mė nė emėr por vetėm Skeptik.
Megjithatė, sė bashku me Tonin ai kishte qenė disa ditė nė Tiranė nė periudhėn e lėvizjes studentore. Edhe natėn e miratimit prej Byrosė Politike tė njohjes me ligj tė pluralizmit dhe formimit tė Partisė Demone ata kishin qenė deri vonė nė qytetin Studenti. Bilé atje edhe kishin fjetur. Por zhvillimet e mėvonshme e kishin zhgėnjyer. Edhe parullat qė u lejoheshin manifestuesve nė mitingjet e Partisė Demone ishin tė censuruara.
Pikėrisht pėr kėtė arsye ai po habitej me atmosferėn e re qė gjeti mė 20 shkurt 1991 nė Tiranė.
«Heronjtė i nxjerr ēasti», kishte lexuar nė njė libėr.
Ndofta kishte ardhur mė sė fundi ēasti qė edhe nga radhėt e asaj turme tė madhe shqiptarėsh tė revoltuar tė dilnin heronjtė e ditės, pse jo?
Ndryshe nga herėt e tjera, shenjat dukeshin premtuese. Oratori i parė qė iu afrua mikrofonit qe lakonik:
— Sot nuk do tė qėndrojmė tė ngujuar kėtu ; mitingun do ta zhvillojmė nė sheshin “Skėnderbej”.

Njė brohoritje e fuqishme e turmės i parapriu marshimit pėr nė sheshin e madh. Nėn trysninė e emocioneve, tė gjithė nxitonin hapin. Ndofta aspiratat e ndrydhura shqiptare kishin njė takim me kohėn atė ditė. Kjo u bė e besueshme, kur shumė zėra filluan tė thėrrisnin: «Drejt Bllokut, drejt Bllokut!».
Skeptiku iu hodh shokut tė tij nė qafė:
— Tė faleminderit shumė, Toni, qė u bėre shkak tė jem sot nė Tiranė. Do tė mė mbetej merak ta shikoja vetėm nė televizor marshimin popullor mbi Bllok.
— Po beson mė sė fundi se diēka serioze po ndodh? - e pyeti ai me sy tė pėrlotur.
— Tani sapo ka filluar tė ndodhė diēka e madhe, e vėrtetė. Duhet tė pėrpiqemi t’i afrohemi ballit tė marshuesve.
Ndėrsa thirrja «drejt Bllokut!» po pushtonte turmėn, kjo po merrte drejtimin e duhur, rrugėn e lirisė.
Por, krahas shumė tė mirave, Zoti ka krijuar edhe tradhtarėt. Njė gabardinė e bardhė, me flokė tė bardhė, me megafon tė bardhė nė dorėn e pabesė, i ngritur nė krahė nga gabardina tė tjera tė bardha, bėri tė dėshtonte ēasti i madh. Zėri i tij vrasės lirie paralizoi turmėn:
— Tė nderuar qytetarė! Ne jemi manifestues paqėsorė e jo rebelė. Duhet tė grumbullohemi nė shesh pėr zhvillimin e mitingut dhe tė heqim dorė nga veprime qė thyejnė ligjin.
Nga njėra anė thirrjet e pėrsėritura tė gabardinave tė bardha pėr tu grumbulluar nė shesh e nga ana tjetėr propaganda intensive e policisė sekrete tė shpėrndarė nė masėn e njerėzve sollėn demoralizimin e pėrgjithshėm. Turma ndryshoi drejtim e bashkė me tė edhe rrjedha e historisė shqiptare...
Toni u trishtua duke parė shokun e tij t’i rridhnin lot.
— Mė fal, paske pasur tė drejtė. Nuk e meriton tė tė thėrras mė Skeptik.
— Pėrkundrazi, sot e meritoj mė shumė se kurrė atė. Gjithė ata qytetarė tė devotshėm qė thėrrisnin «drejt Bllokut!» nuk e meritojnė dyshimin tim. Ata tani janė po aq tė trishtuar sa ne e njė ditė ndofta do ta ēojnė deri nė fund atė rrugė qė u mbeti sot nė mes.

Nė heshtje tė plotė, Ramoni e Nexhina po prisnin tė ndiqnin pamjet e zhvillimeve nė sheshin “Skėnderbej”. Gjatė natės sė kaluar ishin instaluar njė seri kamerash tė fshehta nė disa godina pėrqark sheshit. Megjithėse ato pamje do tė filmoheshin edhe prej televizionit shtetėror, ata tė dy, si gjithmonė, kishin linjėn e tyre tė posaēme pėr transmetimin e drejtpėrdrejtė tė ngjarjeve qė u interesonin. Sipas urdhrit qė kishin dhėnė, transmetimi do tė niste kur turma tė sulmonte monumentin, ndonėse filmimet do tė fillonin herėt.
Megjithėse tė pėrgatitur shpirtėrisht pėr atė ēka do tė ndodhte, emocionet pėr dyshen e plotfuqishme ishin tė paevitueshme. Pavarėsisht se bėhej fjalė pėr njė manovėr tė dobishme politike, sytė e tyre nuk ishin mėsuar tė shikonin skena tė papėlqyeshme pėr ta dhe kjo u jepte siklet. Ndėrkohė ata nuk i linin dot pa parė kėto ngjarje qė ishin pjesė e skenarit tė tyre politik. Kur gjithēka tė kishte pėrfunduar sipas parashikimit, dueti i super-pushtetit do tė urdhėronte ndėshkimet pėrkatėse. Nė kėtė mėnyrė ata do tė ishin nxitėsit, gjykatėsit dhe hakmarrėsit e kėtyre eksperimenteve cinike me popullin e tyre tė shfrytėzuar si kafshė ngarkese, por tė pa trajtuar as si tė tillė tė paktėn.
«Ne duhet tė kujdesemi pėr jetėgjatėsinė e makinerive tė shtrenjta qė importojmė nga jashtė, mbasi punėtorėt janė makineri qė kujdesen vetė pėr jetėgjatėsinė e tyre», kishte pasur kurajėn e pacipė tė deklaronte dikur ish kryeministri harbut, tė cilin mėkatet e shumta e bėnė tė pėrfundonte nė mėnyrėn mė tė turpshme.

— Filloi, - tha Ramoni me gjysmė zėri.
Nexhina pastroi syzet para se ta pėrqendronte vėmendjen nė ekran.
Spektakli qė iu shfaq para syve ishte ogurzi pėr tė.
Turma po e sulmonte monumentin kryesisht nė dy drejtime: nga ana e Pallatit tė Kulturės dhe nga ajo e Muzeut Historik kombėtar. Makina policie me sinjal alarmi vinin rrotull sheshit pėr tė frikėsuar e rralluar turmėn. Por manovrimet e tyre nuk karakterizoheshin nga papėrgjegjshmėria e zakonshme e diktaturės. Siē ndodh zakonisht nė raste tė tilla, kėrcėnimi e shtonte agresivitetin e tė revoltuarve.
Nexhina e vlerėsoi tė admirueshme rezistencėn e mbrojtėsve tė monumentit. Me qen e me shkopinj gome, ata rendnin pa pushim nga tė gjitha drejtimet pėr tė prapsur sulmuesit. Operacionin mbrojtės e drejtonte njė grup oficerėsh qė lėviznin nė njė rreth mė tė ngushtė pėrqark piedestalit, duke dhėnė pareshtur urdhra. Ishte njė dyluftim i ashpėr midis tė revoltuarve qė mendonin se rrėzimi i simbolit tė kobshėm do tė shėnonte fundin e njė epoke tė zezė dhe mbrojtėsve tė tij tė dėshpėruar, tė cilėt pėrpiqeshin ta shtynin nė kohė sa tė mundnin atė ēast. Tė parėt i nxiste zėri i ndėrgjegjes, tė dytėt, ai i detyrės. Pala e tretė – fajtorėt e vėrtetė – ishin spektatorė tė fshehtė.

Pėrleshja po intensifikohej. Goditja e fortė e njė shkopi gome e rrėzoi njė demonstrues tek shkallėt e piedestalit. Qeni iu hodh pėrsipėr.
— Bėje copa! - thirri Nexhina, e cila shpirtėrisht ndodhej atje.
Nga lėvizja instinktive qė bėri, iu derdh filxhani me kafen e fortė. Ramoni nxitoi t’i rrihte krahėt pėr ta qetėsuar e i tha duke u skėrmitur:
— Mos u bėj hiē merak pėr kėtė punė; edhe po e fali qeni, nuk e falim ne. Tė gjitha materialet filmike do tė kontrollohen me imtėsi.
Me gjithė pėrforcimet qė u kishin ardhur, zgjatja e pėrleshjes po i lodhte sė tepėrmi mbrojtėsit e monumentit tė dėnuar nga koha. Njė monument i urryer nga populli ėshtė antimonument, njė turp mbi piedestal.
Sakaq turma ishte shtuar ndjeshėm nė numėr e po sulmonte pothuajse nga tė gjitha anėt. Kjo i detyroi mbrojtėsit tė lėshonin terren. Ata nuk e fillonin mė pėrleshjen tek shkallėt e gjera larg monumentit, por para shkallėve qė ēonin direkt tek piedestali. Me forca tė pėrqendruara, ata luftonin ashpėr atje. Pas shumė tentativash tė dėshtuara, sulmuesit u bindėn se muri mbrojtės, i cili luftonte vendosmėrisht para piedestalit, nuk ēahej dot pa pėrdorimin e sendeve tė forta. Kjo fazė e dyluftimit tė mundimshėm paralajmėronte fundin e tij. Optimizmi i rrethuesve dhe pesimizmi i tė rrethuarve shtoheshin progresivisht. Njė sulm masiv me sende tė forta krijoi ēarjen vendimtare tė mbrojtjes. Demonstruesit e parė mbėrritėn tek piedestali.

Pėr ēudi, nė vend qė tė pėrforconin mbrojtjen e ngushtė rreth piedestalit atje ku ishte ēarė, mbrojtėsit u shpėrndanė nė ndjekje tė demonstruesve tė veēantė pėrgjatė shkallėve. Monumenti i diktatorit ishte braktisur. I vetėm pėrballė turmės qė po e rrethonte, ai ishte tashmė pré e tė revoltuarve. Sikur urrejtja e kėtyre tė mund tė kthehej atė ēast nė energji termike, ajo copė bronzi me pamje tė pėshtirė do tė kishte shkrirė.
Ē’do tė ndodhte tani? E mbėshtetur plotėsisht nė shpinėn e kolltukut, Nexhina i kishte ngulur thonjtė e dorės sė djathtė nė kyēin e sė majtės. Atė ēast i dukej vetja fajtore qė e kishte lėnė pėrmendoren e bashkėshortit nė mėshirė tė revoltės sė «leckamanėve». E ē’mėshirė mund tė tregonte njė turmė e indinjuar ndaj atij qė e kishte keqtrajtuar pa pikė mėshire njė jetė tė tėrė? Turmat e revoltuara nuk gjykojnė, vetėm ndėshkojnė.
— Kėnaquni, duke u hakmarrė me bronzin, se atij vetė e neve tė gjithėve na i morėt tė keqen, - filloi tė ngushėllonte veten Nexhina duke i futur mė thellė thonjtė nė kyēin e dorės. Pėrkundrazi, planet tona do t’ju a vrasin pėrsėri ėndrrat dhe zhgėnjimi do t’ju shoqėrojė deri nė varr.
Por shikimi iu mjegullua kur e pa tė shoqin nė bronz me litar nė fyt. Me gjithė tėrheqjet e forta tė litarit, monumenti nuk po lėvizte prej vendit. Siē dukej, ata qė e kishin montuar dikur e kishin parashikuar njė tėrmet tė tillė pėr tė dhe e kishin fiksuar fort.

Ndėrkohė, njė person shtatlartė, i veshur civil, mbi thinjat e tė cilit dallohej qartė vija e lėnė prej kapelės ushtarake tė mbajtur pėr njė kohė tė gjatė, iu afrua tė revoltuarve e u tha:
— Tėrhiqeni nga ana tjetėr litarin, se bulonat e krahut tė djathtė janė hequr.
Pas kėtyre fjalėve, i panjohuri u pėrzje shpejt me turmėn. Askujt s’i ra ndėrmend nė ato ēaste tensioni ekstrem tė interesohej se cili ishte ky person e nga e dinte ai qė ata bulona ishin hequr para kohe.
Duke marrė nė konsideratė kėshillėn e atij, tėrheqėsit e litarit e ndryshuan 180° pozicionin e tyre. Veprimi qe efikas; qysh nė tėrheqjen e parė, monumenti u lėkund. Tė inkurajuar nga kjo shenjė suksesi, ata e intensifikuan tėrheqjen. Shumė vetė nxituan tė vinin dorėn mbi atė litar qė po pėrmbyste njė lavdi tė rreme gjysmėshekullore. Duke u lakuar gjithmonė e mė shumė, mė sė fundi monumenti u shemb. Bashkė me tė edhe Nexhina. Pas njė rėnkimi tė mbytur “oooh!”, asaj i ra tė fikėt.
Ramoni thirri urgjentisht mjekun.
Me fytyrėn e ndezur shpuzė nga tėrbimi tek po shikonte turmėn tė zvarriste monumentin mbi tė cilin kishin hipur shumė persona, ai murmuriti:
— Do ta paguani me kokat tuaja kėtė qė po bėni. Asnjė prej jush nuk do t’i shpėtojė dot ndėshkimit tonė hakmarrės."
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 14:45   #10
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 2,536
Thanks: 645
Thanked 868 Times in 524 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Bie Perdja!

Mėsuesi qė vrau Miladin Popoviēin para 72 viteve

Tri ditė pas shpalljes sė gjendjes ushtarake nė Kosovė, mėsuesi nga Gjakova, Haki Taha nga Gjakova mė 13 mars 1945 nė Prishtinė, ka vrarė Miladin Popoviēin, atėherė sekretar i Komitetit Krahinor tė Partisė Komuniste tė Jugosllavisė pėr Kosovė e Rrafshin e Dukagjinit dhe njeriu numėr njė i pushtetit politik nė Kosovė.

Hakiu shkollėn fillore e nisi nė vendlindje dhe e kreu nė Shkollėn fillore “Kosova” nė Krumė tė Hasit nė Shqipėri. Gjimnazin e ulėt e kreu nė Shkodėr e Shkollėn Normale nė Elbasan, nė vitin 1939, kur edhe u emėrua mėsues nė Shinavlash tė Shqipėrisė.

Nė vitin 1941, me grupin e parė tė mėsuesve qė erdhėn nė Kosovė, erdhi nė vendlindje edhe Haki Taha, ku, bashkė me shokėt e vet, Hysni Zajmin, Fadil Hoxhėn, Xheladin Hanėn, Zeki Shehun, Muharrem Gazinė etj., gjatė verės, organizoi kurset e gjuhės pėr tė rinjtė shqiptarė tė shkolluar mė parė nėpėr shkollat nė gjuhėn serbe.

Aty edhe ngjalli ndėr tė rinjtė ndjenjat patriotike dhe frymėn e atdhedashurisė. Ndonėse antifashist pėr nga bindja, gjatė tėrė kohės sė luftės, nuk iu bashkua Lėvizjes Nacionalēlirimtare pėr arsye se ishte “nacionalist i madh”, si tha nė rastin qė pėrmendėm Fadil Hoxha, dhe – pėr shkak tė mosbesimit ndaj bashkėpunimit me serbėt e malazeztė. Por, as nuk u hodh nė luftė tė drejtpėrdrejtė kundėr kėsaj Lėvizjeje. Kėshtu, gjatė tėrė kohės sė luftės mbeti vetėm mėsues, pa hyrė nė shėrbim tė askujt.

Mirėpo, si mėsues ishte shumė i dashur nga nxėnėsit dhe shumė i nderuar nga populli. Nė vitin 1942, kur Kosovėn e vizitoi kryeministri i atėhershėm i shtetit shqiptar, Mustafa Kruja, Haki Taha ishte njėri nga ata qė i ogranizoi tė rinjtė e Gjakovės qė, me flamur kombėtar, pa shenjat fashiste tė “liktorit”, t’i dilnin pėrpara dhe tė kėrkonin nga ai qė nė Gjakovė tė hapej Shkolla Normale e jo ajo tregtare, si kishte vendosur qeveria e tij. Fjalėn me kėtė kėrkesė tė tė rinjve gjakovarė, tė drejtuar kryeministrit Mustafa Kruja, qė e mbajti Vehap Shita, atėherė nxėnės i Gjimnazit tė Prishtinės, e kishte inicuar dhe mundėsuar pikėrisht Haki Taha, atėherė mėsues nė Gjakovė.

E pas kėsaj vizite tė kryeministrit Mustafa Kruja, pranė Institutit Tregtar nė Gjakovė, u hap edhe dega e Shkollės Normale me drejtor Zekeria Rexhėn, kurse dega e tregtisė pranė kėtij Instituti thuaja se u shua fare.

Mirėpo, Haki Taha, edhe atėherė shėndetlig, sė shpejti u sėmur rėndė dhe mbeti i shtrirė nė shtrat pothuaj deri nė ditėt kur mori rrugėn pėr nė Prishtinė, ku edhe e gjeti vdekja nė mars tė vitit 1945./arberesh info
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur