Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Filozofia | Psikologja | Sociologjia

Filozofia | Psikologja | Sociologjia Gjithēka qė ka tė bėjė me misterin me emrin "Njeri".

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 01-08-2010, 11:23   #1
Beaute
The King's Daughter
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Posts: 14,680
Thanks: 3,042
Thanked 7,901 Times in 2,578 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 207
Beaute ka mbyllur reputacionin
Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e
njeriut

* Respektimi i dinjitetit njerėzor

* Edukimi mė lirė i individit

* Sigurimi i barazisė

* Respektimi i drejtėsisė

* Edukimi i shtrirė pėr gjatė gjithė jetės

* Edukimi i tė gjitha moshave

* Edukimi shumėformėsh

* Edukimi i gjithanshėm

Ēfarė janė tė Drejtat e njeriut!

Neni 1 i Deklaratės Universale pėr tė Drejtat e Njeriut – 1948



“ Tė gjithė njerėzit lindin tė lirė dhe tė barabartė, me dinjitet dhe me tė drejta. Ata kanė arsye dhe ndėrgjegje dhe duhen tė sillen ndaj njėri tjetrit nė frymėn e vėllazėrimit”

Ēfarė janė tė Drejtat e njeriut!

* Janė MBUROJĖ – ato tė mbrojnė

* Janė RREGULLA – sepse tė tregojnė se si tė sillesh

* Janė GJYKATĖS – mund tė apelosh tek ato

* Janė ABSTRAKTE – sikurse emocionet

* Ato i takojnė SECILIT dhe egzistojnė pa marr parasysh se ēfarė ndodhė

* Janė si NATYRA – sepse mund tė shkelen

* Janė si SHPIRTI – sepse nuk mund tė shkatėrrohen

* Janė si KOHA – sepse e trajtojnė secilin njėjtė, tė pasur dhe tė varfėr, tė rijnė dhe tė vjetėr, tė bardhė dhe tė zi, tė gjatė e tė shkurtėr …….



Ato na ofrojnė RESPEKT dhe na obligojnė neve t’i trajtojmė tė tjerėt me respekt,

Ato janė sikurse MIRĖSIA, E VĖRTETA dhe DREJTĖSIA me tė cilat ne nuk pajtohemi me definicionin e tyre, por i njohim ato kur i shohim

Nga vijnė tė drejtat e njeriut

* Tė drejtat e njeriut vijnė si kėrkesė morale dhe si tė tilla ato mbėshteten vetėm nė vlerat morale, duke bėrė kėshtu qė kėto tė drejta tė shtrijnė kuptimin e vetė nė nivel individual tė secilės qenie njerėzore nė kėtė planet

* Tė drejtat e njeriut nuk varen nga premtimet apo garancitė e palės tjetėr, secili ka tė drejtė tė kėrkoj, si dhe janė trashėguese pėr secilėn qenie njerėzore.



* Tė drejtat e njeriut janė tė drejta qė njeriu i ka vetėm pėr shkak se ėshtė njeri dhe se ato nuk janė tė kushtėzuara me asgjė tjetėr. Askush nuk ka nevojė t’i meritoj, ato vlejnė pėr secilin njėsoj

* Ata kaluan njė kohė tė gjatė derisa u bėnė tė njėjta pėr tė gjitha kombet dhe racat, pėr tė dy gjinitė, tani ato janė vetė dinjiteti dhe nderi njerėzor, ato janė universale dhe vlejnė gjithkund njėsoj……

Vlerat kryesore tė tė drejtave tė njeriut!

Vlerat kryesore tė cilat shtrihen nė bėrthamėn e idesė mbi tė drejtat e njeriut janė:

Dinjiteti njerėzor dhe Kualitet; ku si rrjedhojė e tyre janė:

* Liria

* Respekti pėr tė tjerėt

* Jo – diskriminimi

* Toleranca

* Drejtėsia

* Pėrgjegjėsia


Karakteristikat e tė drejtave tė njeriut

* Tė Drejtat e Njeriut – janė tė pa tjetėrsueshme

* Tė pandashme, tė ndėrvarura dhe tė ndėrlidhura (si rregull asnjė e drejtė nuk ėshtė mė e rėndėsishme se tjetra, sepse gėzimi i njė tė drejte nuk mund tė jete shkak pėr tė humbur njė tjetėr)

* Janė Universale – si tė tilla ato janė tė njėjta pėr tė njerėzimin kudo nėpėr botė, ato janė si ajri i cili tė gjithė njerėzit i mban gjallė
__________________
Burrat Udhėheqin Botėn, Ndėrsa Gratė Udhėheqin Burrat.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Beaute pėlqehet nga
i vjetėr 05-02-2011, 22:24   #2
Meri
-------->
 
Avatari i Meri
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 9,343
Thanks: 1,291
Thanked 1,389 Times in 941 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 264
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Sa me lart, quhet te mesosh se cjane te drejtat e Njeriut...
Te edukohesh me to...s`eshte e lehte ....
Si popull me koeficent te larte inteligjence qe na quajne ca shoqata studimore cope cope neper bote... le te mbajme shpresa se me kohe do te edukohemi me to dhe detyrimin qe kemi per t`i respektuar.....
__________________
*...dhe njė jetė e re gėrmadhash, po lulėzon...*
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 04:41   #3
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 18 Times in 17 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 16:55   #4
Miranda
V.I.P
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 1,870
Thanks: 324
Thanked 700 Times in 278 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 17
Miranda ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Kronologji e tė drejtave tė njeriut
“ato janė tė vjetra sa ėshtė i vjetėr vetė njerėzimi”
Disa dokumente antike:
Ato ishin shprehje e raporteve tė fuqisė sė popujve antik, andaj popujt mė tė fuqishėm gjithmonė kanė rezervuar tė drejtat e tyre duke u bazuar nė forcė.
 Kodi i Hamurabit nė Babiloni (Irak) – 2000 p.k
 Ligjet e faraonėve tė Egjiptit – 2000 p.k
 Statuti i Cyrus – Iran 570 p.k


 1215 - Karta Magna Libertatum
 1628 - Petition of Rights (Angli)
 1679 - Dosja Habeas-Corpus (Angli)
 1776 - Virginia Bill of Rights (SHBA)
 - Deklarata Amerikane e Pavarėsisė
 1789 - Deklarata mbi tė Drejtat e Njeriut dhe tė Drejtave Qytetare nė Revolucionin Francez
 26 qershor 1945 - Karta e Kombeve tė Bashkuara
 10 dhjetor 1948 - Deklarata e Pėrgjithshme mbi tė Drejtat e Njeriut
 4 nėntor 1950 - Konventa Evropiane mbi tė Drejtat e Njeriut
Ngjarjet mė tė rėndėsishme gjatė zhvillimit tė tė drejtave
tė njeriut.
 19 dhjetor 1966 – Pakti Ndėrkombėtar mbi Tė drejtat Ekonomike, Sociale dhe Kulturore Pakti Ndėrkombėtar mbi tė Drejtat Qytetare dhe Politike
 22 nėntor 1969 - Konventa Amerikane mbi tė Drejtat e Njeriut
 1 gusht - Dosja Pėrfundimtare e Helsinkit’
 27 qershor 1981 - Karta Banjul e tė Drejtave tė Njeriut dhe e tė Drejtave tė Popujve (Afrikė)
 19 shtator 1981 - Deklarata e Pėrgjithshme e tė Drejtave tė Njeriut nė Islam
 14 qershor 1992 - Deklarata e Rios mbi Ambientin jetėsor dhe Zhvillimin
 qershor 1993 - Konferenca mbi tė Drejtat e Njeriut (Vjenė)

Ēfarė tė drejtash posedojmė?.....
Ka mendime tė ndryshme sa i pėrket grupimit tė tė drejtave tė njeriut, si do qė tė jetė ato janė tė shumta dhe ndarja mė e drejt e tyre ėshtė:

 Liritė dhe tė drejtat personale
 Liritė dhe tė drejtat politike
 Liritė dhe tė drejtat ekonomiko – sociale


Struktura e gjykatave nė Kosove
Nė Kosovė ka?
 5 gjykata tė qarkut, 27 gjykata komunale, 1 gjykatė ekonomike, 23 gjykata pėr kundėrvajtje dhe 13 zyra prokurorie
 340 gjykatės dhe prokurorė kosovarė dhe18 gjykatės e prokurorė ndėrkombėtar
 Ministria e drejtėsisė
 Departamentin e drejtėsisė pranė UNMIK – ut

Avokati i popullit (ombduspersoni)
Tė gjithė personat fizikė dhe juridik kanė tė drejtė qė pa pasur rikė apo kėrcėnime pėr masė ndėshkimore, tė bėjnė ankesa pranė njė zyre tė pavarur nė lidhje me shkeljet e tė drejtave tė njeriut dh veprimet qė pėrbėjnė shpėrdorimi tė pushtetit nga ēfarė do organi publik nė Kosovė..
Zyra pėr e avokatit tė popullit nė pėrputhje me legjislacionin aktual, ka
juridiksionin tė marr dhe tė hetoj ankesa, tė vėzhgoj, tė marr masa
parandaluese, tė jap rekomandime dhe tė jap kėshilla pėr cilėn do prej
kėtyre ēėshtjeve. Avokati i popullit mund tė vizitoj ēdo institucion pa paralajmėrim nė funksion tė zbardhjes tė sė vėrtetės.
Avokati i popullit do t’iu jep pėrparėsi tė veēantė pohimeve pėr shkelje tė
rėnda ose sistematike, duke pėrfshirė kėtu diskriminimin ndaj komuniteteve
dhe anėtarėve tė tyre.
Diskutimi pėr tė drejtat e njeriut mund tė vazhdoj me muaj tė tėrė, ashtu
siē nė botė ka shumė kombe, shumė raca, shume shtete,…….. Ashtu ka edhe
shume tė drejta, qė nė pėrgjithėsi janė tė njėjta, por ka edhe tė drejta tė
veēanta tė cilat vlejn pėr njė komb, pėr njė racė, pėr njė gjini …….
Ja vlen tė jesh njė njeri qė i di se ēka ke dhe ēka duhesh tė bėsh qė tė
kesh………….
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 16:56   #5
Miranda
V.I.P
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 1,870
Thanks: 324
Thanked 700 Times in 278 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 17
Miranda ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

10 DHJETORI
DITA BOTRORE E LIRIVE DHE TĖ DREJTAVE TĖ NJERIUT

Tė nderuar zonja dhe zotėrinj, anėtar tė organizatės rinore Paqja dhe mysafir, jemi mbledhur sot kėtu qė tė festojmė njėrėn nga festat mė tė rėndėsishme botėrore 10 dhjetorin 1948 ditėn botėrore tė lirive dhe tė drejtave tė njeriut.
Zonja dhe zotėrinj tė flasėsh pėr kėtė ngjarje kaq tė rėndėsishme pėr njerėzimin pa dyshim se nuk ke mundėsi pa u ndalur tek ngjarjet politiko –ekonomike dhe shoqėrore tė kohės sė nxjerrjes sė kėtij akti.
Bota e vitit 1948 ishte nė njė gjendje tejet tė vėshtirė, e dalė nga njė luftė e pėrmasave botėrore ku me miliona njerėz u vranė nė mėnyrėn mė barbare, me shkatėrrime tė papara, me qindra miliona njerėz tė papunė dhe pa kulm mbi kokė ishte bilanci i kėsaj lufte tė tmerrshme, njerėzit ishin tė mėrzitur me kėtė, njerėzit mė sė paku dėshironin qė fati i tyre tė ishte ai qė ishte, ata gjithkund dhe anekėnd botės filluan tė flisnin pėr tė drejtat e tyre, politikanet dhe pėrfaqėsuesit e popujve tė ndryshėm gjithkund vrapuan tė nxjerrin kushtetutat e shkruara me tė cilat nė kaptina tė veēanta sanksiononin lirit dhe tė drejtat e njeriut, mirėpo a mjaftonte me kaq, kjo ėshtė njė pikėpyetje e madhe pėr njerėzit e asaj kohe, ata gjykonin nė tė kaluarėn ku edhe pas luftės sė parė botėrore shumė shtete nxjerrėn kushtetuta nga mė demokratike siē ishte rasti i Gjermanisė, e cila nė kushtetutėn e Vajmarit tė vitit 1918 paraqiste njė nga vendet tipike ku respektoheshin liritė dhe tė drejtat e njeriut dhe ku shteti do tė funksiononte nė bazė tė ligjit, mirėpo nė kohėn kur fuqitė e saja u shtuan apo u superfuqizuan pėr kohen pėrsėriten tė njėjtat skena si ato tė Luftės sė Parė Botėrore. Kėtė pėrsėritje njerėzit mė kurrė nuk do ta dėshironin aq mė pak kur ai gjendej nė atė gjendje qė ishin andaj pas pėrfundimit tė Luftės sė dytė Botėrore u fillua tė pėshpėritej se e vetmja mėnyrė pėr tė shpėtuar nderin njerėzor dhe kur njeriu tė jetė vėrtet njeri i cili do tė jetonte nė paqe, nė liri, me dinjitet dhe i pacenuar nga askush, ėshtė qė tė miratohej njė deklaratė e pėrgjithshme ndėrkombėtare e lirive dhe tė drejtave tė njeriut.
Nė kėtė drejtim me 10 dhjetor 1948 Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara proklamojnė “Deklaratėn e pėrgjithshme e tė drejtave tė njeriut”
Kjo deklaratė nė vetvete pėrmban gjithsej 30 nene dhe me tė sigurohen tė gjitha lirit si ato sociale, ekonomike e kulturore. Nė deklaratė theksohet se njohja e dinjitetit dhe tė drejtave tė barabarta dhe tė patjetėrsueshme tė tė gjithė anėtarėve tė familjes sė njerėzimit ėshtė themeli i lirisė, i drejtėsisė dhe i paqes nė botė dhe nėse ndodh e kundėrta e kėsaj, bota dhe njeriu si qenie e vetėdijshme njerėzore do tė ishte nė njė terr misterioz qė njerėzimit ia kishte sjell gjithė ato vuajtje e tmerre tė papara. Kjo deklaratė fillon duke cituar fjalėt:
Pasi njohja e dinjitetit tė lindur tė tė drejtave tė barabarta dhe tė patjetėrsueshme tė tė gjithė anėtarėve tė familjes njerėzore ėshtė themeli i lirisė, drejtėsisė dhe paqes nė botė.


Pasi mosrespektimi dhe pėrbuzja e tė drejtave tė njeriut ka ēuar drejt akteve barbare, tė cilat kanė ofenduar ndėrgjegjen e njerėzimit, dhe pasi krijimi i botės nė tė cilėn njerėzit do tė gėzojnė lirinė e fjalės, tė besimit dhe lirinė nga frika e varfėria ėshtė proklamuar si dėshira mė e lartė e ēdo njeriu.
Pasi ėshtė e nevojshme qė tė nxitet zhvillimi i marrėdhėnieve miqėsore midis kombeve.

ASAMBLEJA E PĖRGJITHSHME shpall kėtė: DEKLARATĖ TĖ PĖRGJITHSHME MBI TĖ DREJTAT E NJERIUT si ideal tė pėrgjithshėm tė cilin duhet ta arrijnė tė gjithė popujt dhe tė gjitha kombet, nė mėnyrė qė ēdo njeri dhe ēdo organizėm shoqėror, duke pasur parasysh gjithmonė kėtė Deklaratė, tė pėrpiqet qė, me anė tė mėsimit dhe edukimit, tė ndihmojė nė respektimin e kėtyre tė drejtave dhe lirive dhe qė, me anė tė masave progresive kombėtare dhe ndėrkombėtare, tė sigurohet njohja dhe zbatimi i tyre i pėrgjithshėm dhe i vėrtetė, si midis popujve tė vetė shteteve anėtare , ashtu edhe midis popujve tė atyre territoreve qė janė nėn administrimin e tyre.

Unė pėr tė mos cituar ēdo nen tė kėsaj deklarate do tė citoj disa nga nenet mė tė rėndėsishme tė kėsaj deklarate.
Neni 1 i kėsaj deklarate thotė: Tė gjithė njerėzit lindin tė lirė dhe tė barabartė nė dinjitet dhe nė tė drejta. Ata kanė arsye dhe ndėrgjegje dhe duhet tė sillen ndaj njėri tjetrit me frymė vėllazėrimi.
Kurse nė nenin 2 alineja 1 thuhet: Secili gėzon tė gjitha tė drejtat dhe liritė e parashtruara me kėtė Deklaratė pa kurrfarė kufizimesh pėr sa i pėrket racės, ngjyrės, gjinisė, gjuhės, besimit fetar, mendimit politik ose tjetėr, origjinės kombėtare a shoqėrore, pasurisė, ose lindjes.
Nė nenin 10 shprehimisht thuhet: Gjithkush gėzon njėlloj tė drejtėn pėr njė proces gjyqėsor objektiv e publik, para njė gjykate tė pavarur e tė paanshme, nė pėrcaktimin e tė drejtave dhe detyrimeve tė veta dhe pėr vendimin mbi ēfarėdo lloj akuze penale.
Kurse nė nenin 18 nė kuadėr tė lirisė sė ndėrgjegjes, mendimit dhe besimit shprehimisht thuhet: Gjithkush ka tė drejtėn e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe besimit; kjo e drejtė pėrfshin lirinė e ndryshimit tė besimit ose bindjeve dhe lirinė qė njeriu, qoftė vetė ose nė bashkėsi me tė tjerėt, tė shfaqė publikisht ose privatisht, besimin ose bindjen e vet me anė tė dhėnies sė mėsimeve, kryerjes sė kultit dhe ceremonive fetare.
Nė nenin 20 alineja 3 thuhet: Vullneti i popullit ėshtė baza e pushtetit shtetėror, ky vullnet duhet tė shprehet nė zgjedhje periodike dhe tė lira tė cilat duhet tė jenė tė pėrgjithshme dhe votimi i barabartė, si dhe me votim tė fshehtė ose sipas procedurės pėrkatėse tė votimit tė lirė.
Neni 26 alineja 1 nė kuadėr tė arsimit kjo deklaratė pėrcakton kėshtu: Gjithkush ka tė drejtėn e shkollimit. Arsimi duhet tė jetė falas, tė paktėn nė shkollat fillore dhe tė ulta. Arsimi fillor ėshtė i detyrueshėm. Arsimi teknik dhe profesional duhet tė zgjerohet e arsimi i lartė duhet t'u mundėsohet tė gjithėve nė bazė tė aftėsisė.
Kurse nė nenin e fundit (30) thuhet: Asgjė nė kėtė Deklaratė nuk mund tė interpretohet si e drejtė e njė shteti, grupi apo personi pėr tė kryer ēfarėdo veprimtarie ose pėr tė bėrė njė akt drejtuar kundėr ēdo tė drejte ose lirie tė shpallur nė kėtė Deklaratė.
Marr nė mėnyrė tė pėrmbledhur kjo deklaratė shpallen tė gjitha tė drejtat civile, politike, ekonomike, shoqėrore, kulturore dhe lirit themelore tė njeriut.
Edhe pse kjo deklaratė pati karakter ndėrkombėtar ajo si e tillė nga shumė shtete nuk u ratifikua kurrė, kurse disa tė tjera edhe pse nė njė farė mėnyre e ratifikuan atė ajo deri vonė ishte e cunguar mjaft, por si do ēoftė sot njerėzit e gjithė botės kanė kuptuar vlerat universale tė saj, kjo deklaratė ėshtė bėrė synonim i paqes anekėnd botės dhe nė anėn tjetėr bota sot ėshtė mė e sigurt se kurrė mė parė dhe njeriu ka fituar vėrtet nderin njerėzor, pra unė pėr fund uroj qė kjo festė universale ēdo kund tė sjell paqe, lumturi dhe dinjitet sepse zonja dhe zotėrinj njerėzimi ka vetėm njė alternative pėr zgjedhje ajo ėshtė paqja dhe vetėm paqja
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 16:57   #6
Miranda
V.I.P
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 1,870
Thanks: 324
Thanked 700 Times in 278 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 17
Miranda ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Ēka ėshtė demokracia?
Shtetet e para demokratike
Elementet thelbėsore tė demokracisė moderne
 • Barazia – parimi i barazisė nėnkupton se tė gjitha qeniet njerėzore janė tė lindura tė barabartė, duhet tė gėzojnė mundėsi tė barabarta, pjesėmarrje nė jetėn politke tė bashkėsisė si dhe titullim i trajtimit tė barabartė pėrballė ligjit. Kjo pėrfshin po ashtu barazinė sociale dhe ekonomike nė mes femrave dhe meshkujve

• Pjesėmarrja – demokracia ėshtė e pakuptimtė pa pjesėmarrje, pjesėmarrja nė bashkėsi dhe ēėshtjet e politikave ėshtė njė parakusht i ndėrtimit tė sistemit demokratik. Demokracia ėshtė njė formė e pjesėmarrjes, ndonjėherė pjesėmarrja ėshtė njė koncept i gjerė dhe nuk pėrmban vetėm nėnkuptime tė fuqishme politike, por, po ashtu, ato sociale dhe ekonomike. Por pjesėmarrja vetėm nuk mund tė garantojė demokracinė.

• Sundimi i shumicės dhe tė drejtat e pakicės- edhe pse demokracia ėshtė nga definiconi sundimi nga populli, nė fakt ėshtė sundimi i shumicės. Kjo po ashtu nėnkupton njė obligim tė shumicė qė tė marrė parasysh tė drejtat dhe nevojat e ndryshme tė grupeve tė pakicave. Shkalla nė tė cilėn obligimet janė plotėsuar janė njė indikator i shtimit tė mėtutjeshėm i vlerave demokratike nė shoqėri

 • Sundimi i ligjit dhe gjykimi i paanshėm – demokracia nėnkupton mbrojtje tė njė personi apo grupi tė vogėl nga sundimi arbitrar. Sundimi i ligjit siguron barazi pėrpara ligjit, kufizimi tė fuqisė apo autoritetit publik dhe ofrimi i qasjes sė barabartė nė juridiksion tė pavarur dhe tė paanshėm
• Moduli i gjykimit tė paanshėm dhe sundimit tė ligjit

 • Respekti pėr tė drejtat e njeriut- pranimi se tė gjitha qeniet njerėzore janė tė lindura tė barabarta dhe tė lira nė dinjitet dhe tė drejta ėshtė themeli i funksionimit tė bashkėsisė demokratike. Njė shtet demokratik ka pėr obligim sigurimin qė tė sigurojė dhe tė respektojė, tė mbrojė dhe tė pėrmbush tė gjitha tė drejtat e njeriut nė mėnyrė qė tė sigurojė se tė gjithė qytetarėt e tij mund tė jetojnė tė lirė nga frika dhe tė lira nga kėrkesa. Lidhur me demokracinė, njė pėrqendrim special duhet tė shtrihet nė ato tė drejta tė cilat janė kyēe pėr pjesėmarrje civile, siē ėshtė e drejta pėr grumbullim, liria e tė shprehurit, liria e tė menduarit, ndėrgjegjes dhe religjionit. Ende, tė drejtat civile dhe politike nuk mund tė garantojnė paqe dhe siguri njerėzore. Njė ambient i favorshėm pėr demokracinė mund tė krijohet vetėm nėse merren parasysh nevojat themelore ekonomike, sociale dhe kulturore

 • Pluralizmi politik - trandicionalisht, ėshtė detyrė e partive poltike qė tė konsolidojnė diversitetin e ideve dhe opinoneve dhe t’i pėrfaqėsojnė ato nė debatin publik. Vetėm pluralizmi politik mund tė sigurojė struktura mjaft fleksibile qė tė pėrshtat nevojat e ndryshme, por ende mbetet bazė pėr qeverisje demokratike. Megjithatė, liritė politike mund tė keqpėrdoren pėr pėrhapjen e ideve qė nxisin urrejtje, provokojė dhunė dhe pastaj shkaktojnė kėrcėnim pėr rendin shoqėror demokratik. Nė fakt ėshtė shumė vėshtirė t’u bėhet ballė tendencave tė tilla nė mėnyrė demokratike pa nėpėrkėmbjen e lirisė sė tė shprehurit, por po ashtu duke mbrojtur interesin e shoqėrisė nė pėrgjithėsi. Nė masė tė caktuar, demokracive u duhet ta mbrojnė vetveten, p.sh. kundėr terrorizmit • Zgjedhje tė lira dhe paanshme- zgjedhjet janė karakteristika mė themelore e demokracisė. Asnjė lloj i regjimit tjetėr nuk lejon vendimin mbi udhėheqjen politike pėr ata tė cilėt janė tė influencuar nga sistemi qeverisės - populli. Nė ēdo zgjedhje, ata mund tė shprehin dėshirat e tyre pėr ndryshim si dhe pėlqimi i tyre pėr politikat e tanishme dhe pjesėmarrjen e vazhdueshme tė procesit tė evaluimit. Megjithatė, historia ka treguar se nuk ėshtė mjaft evidente kush e ka mundėsinė e pjesėmarrjes e kush nuk e ka. Pėr shembull femrat ishin tė pėrjashtuara nga sistemi pėr njė kohė tė gjatė. Nė Apencell Inehuden, pjesė e Zvicrės, vend mjaft i njohur pėr struktura tė larta demokratike, ato e morėn tė drejtėn votuese nė fillim tė vitit 1999. Ėshtė element i domosdoshėm tė sigurohet qė e drejta e votės tė jetė universale, e lirė, e barabartė, sekrete dhe direkte

 • Ndarja e pushteteve – ndarja e pushteteve u paraqit si koncepti nga Loku (“Dy traktate pėr qeverisė”. 1690) dhe u pėrparua nga Montekje (“ Fryma e ligjeve”, 1748). Nė luftėn e tyre kundėr shtetit absolut, ėshtė njė parim themelor pėr demokracitė moderne. Sipas parimit tė ndarjes sė pushtetit shtetėror nė trupat ekzekutive, legjislative dhe gjygjėsore, ato funksionojnė tė pavarura, por i japin pėrgjegjėsi njėri-tjetrit dhe popullit. Sistemi i kontrollit dhe balancit ofron njė mekanizėm adekuat tė kontrolli dhe si i tillė parandalon keqpėrdorimin e pushtetit tė shtetit.
Format e demokracisė
Demokracia direkte ėshtė njė formė e qeverisjes nė tė cilėn e drejta pėr tė marrė vendime politike ushtrohet direkt nga i gjithė trupi qytetar, duke vepruar nėn procedurat e sundimit tė shumicės. Kjo formė ėshtė e mundshme vetėm pėr etnitete tė vogla. Pėr kėtė arsye asnjė sistem modern demokratik nuk ėshtė sistem i pastėr demokratik edhe pse tė gjithė ata kanė elemente tė demokracisė direkte. Institucionet e demokracisė direkte janė asambletė popullore, iniciativat legjislative popullore, dorėheqjet, referendumi etj.
• Forma e dytė ėshtė ajo e demokracisė pėrfaqėsuese. Kjo ėshtė njė formė e qeverisjes nė tė cilėn qytetarėt ushtrojnė tė njėjtėn tė drejtė, jo personalisht, por nėpėrmjet pėrfaqėsuesit tė zgjedhur nga ata dhe tė pėrgjegjshėm ndaj tyre. Dy elementet mė qenėsore tė demokracisė pėrfaqėsuese janė ndarja nė mes tė sunduesit dhe tė tė qenit i sunduar, dhe zgjedhjet periodike se njė mjet kontrolli e sundimit nga tė sunduarit
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-05-2018, 10:25   #7
ciarli
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Apr 2018
Posts: 207
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
ciarli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

njeriu ka te drejte te jete i mire ose i keq dhe kjo zgjedhje e tij nuk e prish rregullin!
por paaftesia e njeriut per te kuptuar dhe ndaluar mekatin dhe gabimin e con ate gjithnje ne shkaterrim dhe rifillim te botes!
ciarli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-07-2018, 17:12   #8
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 7,621
Thanks: 354
Thanked 1,646 Times in 1,115 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Mbledh debila Arjan Cani.
Mbledh debila Ermal Mamaqi.
Mbledh debila Ardit Gjebrea.
Mbledh debila Blendi Fevziu.
Mbledh debila dhe Akrepi per t'i edukuar...
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-07-2018, 18:12   #9
Kurt
V.I.P
 
Avatari i Kurt
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 3,253
Thanks: 3,784
Thanked 1,083 Times in 603 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 58
Kurt ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Demokracia nuk eshte e mire. I jep ze shumices dhe shumcia jane gjithmone te semure ne koke.
Diktatura eshte menyra me e mire e drejtimit te shtetit, ose mbreteri. Por duhet qe nje diktator apo mbreti te ndaj pushtetin me disa keshilltar te tjer ne menyre qe mos te beje gjithnje sipas kokes tij.
Demokracia nuk eshte e shendetshme per njerzit e shendetshem moralisht.
Kurt ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Kurt pėlqehet nga
i vjetėr 08-07-2018, 18:15   #10
Meri
-------->
 
Avatari i Meri
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 9,343
Thanks: 1,291
Thanked 1,389 Times in 941 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 264
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

I vetmi gabim i Akrepi-t, eshte se ; gjate procesit te edukimit, anashkalon Injorantet....
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-07-2018, 19:36   #11
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 7,621
Thanks: 354
Thanked 1,646 Times in 1,115 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Na moj, ti flutura mos harro se deri dje ishe krimb.


p.s. mesoni te shkruani paster ne gjuhen amtare shqipe...
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-07-2018, 19:46   #12
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 5,752
Thanks: 5,743
Thanked 2,732 Times in 1,363 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

* Respektimi i dinjitetit njerėzor
* Respektimi i drejtėsisė
“ Tė gjithė njerėzit lindin tė lirė dhe tė barabartė, me dinjitet dhe me tė drejta".

Fjalia ne vijim, plot moral e miresi, me duket e teperte. Njeriu per njeriun asht ujk (proverb latin).
Rrespektimi i dinjitetit njerezor dhe rrespektimi i drejtesise mjaftojne.
"Ata kanė arsye dhe ndėrgjegje dhe duhen tė sillen ndaj njėri tjetrit nė frymėn e vėllazėrimit”


… duhet te sillen asht diktat enverist.

...ne frymen e vellazerimit vetem me vllezer.
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Fshatari pėlqehet nga
i vjetėr 08-07-2018, 19:54   #13
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 7,621
Thanks: 354
Thanked 1,646 Times in 1,115 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Fshatari Shiko postimin
...ne frymen e vellazerimit vetem me vllezer.

keshtu me del mamaja k*rve...

p.s.
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-08-2018, 11:50   #14
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,634
Thanks: 1,095
Thanked 1,509 Times in 913 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Ēfar ėshtė edukimi me tė drejtat e njeriut?

“Eja rregullojmė shtėpinė, se mos vjen njeri”/ 10 Shprehjet qė nuk u thuhen fėmijėve

Nga Klodiana Beshku

Disa shprehje nga jeta e pėrditshme, tė cilat nuk do tė doja t’ia thosha fėmijės sim

Shoqėria shqiptare ka nevojė tė ndryshojė; krahas nevojės pėr njė sistem vlerash tė riunifikuar, ajo ka nevojė edhe pėr njė ndryshim tė mentalitetit.

Sipas studiuesve tė shkencave sociale, mentaliteti ėshtė mė i vėshtiri pėr t’u ndryshuar, e kėtė sidomos psikologėt e dinė mirė.

Duke qenė se, siē do tė thoshte Giddens-i, janė fjalėt ato qė kthehen nė mendime, mendimet nė vlera, vlerat nė sjellje, sjelljet nė norma e normat nė kulturė, ndonjėherė mund tė fillojė ndryshimi nga vetė pėrdorimi i ligjėratės me fėmijėt tanė, nėpėrmjet dekonstruktimit tė zhargonit tė pėrditshėm.

Nė kėtė mėnyrė do tė kishim njė shoqėri mė pak konfliktuale, me njė sistem tė homogjenizuar vlerash, ku antivlerat nuk do tė ishin virtyte tė “tė fortit”, ndėrsa vlerat tipare karakterizuese tė “tė dobėtit”.

(Njė reflektim dekonstruktivist)

Ėshtė interesant fakti sesa mund tė thotė pėr njė individ mėnyra e tė shprehurit apo ajo e tė shkruarit.

E njėjta gjė ndodh edhe me shoqėrinė apo me grupet shoqėrore.

Ka disiplina tė shumta, si pėr shembull sociolinguistika, psikologjia konjitive, konstruktivizmi e strukturalizmi tė cilat, tė aplikuara si qasje nė disiplina tė ndryshme, mund tė thonė shumė gjithashtu pėr njė shoqėri apo popullsi tė caktuar.

Nė kėtė drejtim arsyetonte qysh pėrpara njė shekulli Faik Konica, i cili vėrente se “Shqiptarėt kur i lė treni, kurrė nuk thonė u vonuam, por na iku”.

Nėn kėtė vazhdė mund tė gjejmė shumė syresh, si pėr shembull: “Po ha bukė” (e jo drekė ose darkė), togfjalėsh i cili mund tė jetė formuar si rezultat i vakteve tė varfra e me bazė bukėn e pėrditshme tė popullit tonė.

Ka shumė shprehi tė kėsaj natyre, tė cilat bashkėjetojnė me ne e na janė bėrė aq tė mirėqena, sa shpeshherė nuk i vėmė re fare.

Nė pėrdorimin e pėrditshėm ka shumė tė tilla, tė cilat tė ngėrthyera nė pėrdorimin e pėrditshėm, nuk janė vetėm subjekt anekdotash e batutash, po mund tė ndikojnė sadopak nė formimin kulturor tė fėmijėve tanė.

Nėse shoqėria shqiptare do t’i adresohej njė psikologu, njė psikologu tė zotė ama, kam pėrshtypjen time imagjinare se ai, pasi t’i bėnte njė analizė frojdiane pacientit-shoqėri, do t’i thoshte se duhej tė kuptonte mė mirė raportin me prindin-shoqėri.

Nisur nga ky reflektim, mund tė thuhet se prindėrit shqiptarė u kanė pėrcjellė fėmijėve tė tyre, shpesh me naivitet e pa dashje, disa thėnie tė cilat mund tė jenė kthyer mė pas nė vargonj tė ndėrgjegjes tė gjithsecilit prej nesh, duke krijuar individė tė vrazhdė, tė ngrysur, intaēinj, ziliqarė e ambiciozė deri nė anulimin e tjetrit.

Janė disa thėnie tė jetės sė pėrditshme, tė cilat unė do tė mundohesha t’ia evitoja sė thėni fėmijės tim, pikėrisht pėr nivelin e lartė tė manipulimit kulturor e individual qė ato fshehurazi mbartin, si pėr shembull:

1. “Shikoje filanin/filanen, vajzėn e filanit/filanes se sa mirė ėshtė me mėsime, sa mirė sillet/vishet/kėrcen/pikturon/i bie njė vegle muzikore etj.”

Ky lloj krahasimi nuk nxit, ose mė mirė jo vetėm nxit fėmijėn pėr tė vepruar ashtu siē duhet, por e vendos fėmijėn nė njė konkurrencė tė vazhdueshme, e cila nuk ėshtė gjithnjė e shėndetshme.

Fėmija nuk mėsohet t’i bėjė kėto veprime pėr tė qenė i realizuar me veten, por pėr tė dalė “i pari” nė garėn e padukshme nė tė cilėn e ka vendosur prindi, pra nė tė ardhmen pėr tė tjerėt.

Risku ėshtė se, nėse dikush ia kalon, ai do ta vendosė veten pėrsėri nė garė me dikė tjetėr e do tė mbetet keq e i palumtur nėse nuk e fiton garėn.

Ky krahasim i vazhdueshėm, besoj, ka bėrė atė qė nė shoqėrinė shqiptare tė ekzistojnė togfjalėsha tė tillė si: “u bė ky qė erdhi nga andej apo nga kėtej” apo u bė kjo qė “deri dje ishte e bija/i biri i filanit (i njė njeriu tė thjeshtė)”.

Si pasojė, ndodh qė nė shoqėrinė shqiptare tė mos besohet a vlerėsohet arritja nėpėrmjet “ashensorit social”, produkt i globalizmit tė epokės aktuale, por tė mbetemi peng i paragjykimit apo inatit tė ngushtė personal ndaj ēdo arritjeje apo suksesi tė tjetrit.

2. “Tė mbajmė nė rregull shtėpinė se mos vjen njeri”, “tė vishesh e tė mbahesh se mos takojmė njeri”, “tė sillesh me edukatė se mos tė sheh njeri” etj.

Bėhet fjalė pėr kėshilla shumė tė vlefshme e tė dobishme, por kėtė “njeriun” si nuk e pamė ndonjėherė?!

“Njeriu” ėshtė njė nocion abstrakt i cili mė konkretisht do tė pėrkthehej:

“Ki mendjen se ē’mund tė thonė tė tjerėt pėr ty”.

E kėshtu, “tė tjerėt” kthehen nė vetė-veten dhe ndarja bėhet gjithnjė e mė e vėshtirė.

Ti jeton pėr tė tjerėt, vepron pėr tė tjerėt, ke sukses qė ta shohin tė tjerėt, krijon familje qė tė jesh nė rregull me tė tjerėt.

Presioni social i vazhdueshėm bėn qė, edhe pasi t’i kesh realizuar qėllimet qė i ke vėnė vetes (pėr tė tjerėt), pėrsėri tė mos jesh asnjėherė plotėsisht vetvetja: fasada dhe maska bėhen po aq tė rėndėsishme sa vetja.

Shoqėria shqiptare ėshtė plot me individė, tė cilėt edhe nė moshė tė pjekur sforcohen tė mos tregojnė qoftė edhe njė dobėsi tė vogėl nė publik, pasi vigjilenca e tyre, e stėrvitur mirė qysh nė fėmijėri, nuk ua lejon kėtė.

Nė epokėn e rrjeteve sociale apo tė “selfie”-ve, tė kėsaj shpikjeje tė re tė njerėzimit, e cila na lejon t’i tregojmė botės atė se si ne duam qė ajo tė na shohė ajo, bėhet akoma e mė i dukshėm ky transformim psikologjik.

3.“Mos qaj, ēunat nuk qajnė, vetėm gocat qajnė. Pse, gocė je ti?!”
Nuk besoj se ka shprehje e cila tė mund tė ushqejė mė shumė maskilizmin e vrazhdė shqiptar sesa kjo.

Njė fėmijė, djalė, i vogėl ose i rritur qoftė, nuk mund tė pėrlotet, nuk mund tė humbasė, nuk mund tė dėshtojė nė jetė.

Vetėm vajzave mund t’u ndodhė kjo.

Si rrjedhojė, ndodh qė meshkujt shqiptarė mospėrlotjen e kanė si tregues tė burrėrisė sė tyre, ndėrsa ēiltėrsinė e tė sjellurin me kulturė e quajnė dobėsi, njė dobėsi e cila “u shkon” vetėm femrave.

Presioni shoqėror ndaj meshkujve shqiptarė vepron fort, shpesh mė fuqishėm se ndaj femrave, ndonjėherė deri nė pikėn qė, pėr t’i konfirmuar vetes “burrėrinė” e tyre, ata arrijnė deri nė dhunė fizike ndaj femrės, derisa ta shohin atė tė qajė, nė fund tė fundit, siē i takon.

4. “Mos dil se vajzat e mira nuk dalin, vajzat e mira nuk kthehen vonė, vajzat e mira gatuajnė pėr vėllain/babain ose bėjnė punėt e shtėpisė”.

Te kėto shprehje nuk janė pėr t’u kritikuar dhe aq kėto kėshilla apo porosi tė cilat ushqejnė ndarjen stereotipike gjinore mes femrave/meshkujve, aq sa mund tė vihet nė dyshim togfjalėshi “vajzė e mirė”.

Kush e vendos kur ėshtė e mirė njė vajzė?

Sipas cilave rregulla mund tė jetė e mirė njė vajzė?

Kujt i duhet njė vajzė e mirė?

Vajza ėshtė e mirė atėherė kur ajo ėshtė nė pėrputhje me kornizat shoqėrore?

Po njė vajzė e pėrkushtuar ndaj vetes apo shoqėrisė, nuk ėshtė e mirė?

Njė shkencėtare, studiuese, aktore, muzikante apo revolucionare, e cila nuk gatuan apo pastron, nuk ėshtė e mirė?

Njė femėr e pamartuar, e divorcuar, e rimartuar, e cila ka refuzuar t’i shėrbejė njė mashkulli pėr gjithė jetėn pa marrė asgjė nė kėmbim, mos vallė nuk ėshtė e mirė?

Nė vend tė vendosim kategori tė tilla abstrakte, pėrse tė mos promovojmė “njeriun e mirė” e jo “vajzėn e mirė” apo “djalin e fortė”?

5. “Mos ia jep kėtė lodėr atij fėmijės tjetėr se e thyen, mos ia lėr biēikletėn tėnde se ai/ajo e prish, mbaje fort kėtė gjėnė tėnde se ėshtė e jotja”.

Unė do tė doja qė, nė tė kundėrt, t’i mėsoja fėmijės sim konceptin e “tė ndarit” me tė tjerėt.

E para pėr arsyen se tė mirat materiale nuk mbeten tė tilla pėrjetė, ato prishen, oksidohen, thyhen e copėtohen pėr shkaqe tė ndryshme, shpesh edhe natyrore, si rrjedhojė, pasi tė mbetesh pa kėtė tė mirė materiale, ke mbetur edhe pa shokun/shoqen tė cilit ia refuzove atė.

Nė kėtė botė ka gjasa tė mbetesh pa disa tė mira shpirtėrore, tė cilat janė shumė tė lira, kushtojnė pak, por tė bėjnė tė lumtur.

E dyta, pėr njė arsye shumė tė thjeshtė: Nėse njerėzit qė tė rrethojnė nuk kanė ose nuk janė tė lumtur, as ti vetė nuk mund tė jesh plotėsisht i lumtur.

Kjo ngjan si puna e tė bardhėve tė pasur nė Kongo, tė cilėt jetojnė nė shtėpi luksoze pak metra nga lagjet e varfra kongoleze afrikane.

Ata nuk mund tė ndajnė asgjė me fqinjėt e tyre, pėrkundrazi, jetojnė me frikė prej tyre gjatė gjithė kohės.

6.“Ti je mė i miri/e mira, mė i zgjuari/e zgjuara, mė i bukuri/e bukura nė kopsht/shkollė/farefis apo mėhallė”.

Unė kam pėrshtypjen se ky lloj etiketimi veēse e bėn fėmijėn tė krijojė njė imazh tė shtrembėruar pėr vetveten dhe kur ky imazh nuk pėrkon me atė qė tė tjerėt mund tė kenė pėr tė nė tė ardhmen, mund tė gjenerojė njė sėrė problemesh.

Me kėtė nuk dua tė them se fėmijės duhet t’i mungojė vetėbesimi apo nuk i duhet ushqyer ai, por ky vetėbesim duhet tė jetė i ekuilibruar e me masė.

Nė vendin tonė ka njė numėr tė madh individėsh tė cilėt janė tė bindur se shumica e atyre qė i njohin i kanė zili, i urrejnė apo nuk bėjnė gjė tjetėr veēse merren me ta.

Pėr kėtė, mjafton njė sondazh me sy tė lirė nė rrjetet sociale.

Mjafton tė vėresh me kujdes pohimet nė lidhje me veten nga individė tė publikuara nė muret private.

Mė e bukura ėshtė se kėto lihen tė hapura enkas qė t’i shikojnė “ziliqarėt”.

7.“Jepja lodrėn vėllait/motrės se ėshtė mė i/e vogėl ose hapi rrugė vėllait/motrės se ėshtė mė i/e vogėl”.

Shoqėria shqiptare ėshtė njė shoqėri tejet emocionale e pak racionale.

Me thėnie tė kėsaj natyre veēse ushqehet mė tepėr pėrdorimi i “zemrės” nė vend tė “mendjes”, duke zgjeruar fushėn e aplikimit tė emocionalitetit nė vend tė racionalitetit nė shoqėrinė tonė.

Do tė ishte mė mirė, ndoshta, qė mė tė voglit t’i “hapej rrugė” nėse ai kishte tė drejtė, jo sepse ėshtė thjesht “mė i vogėl”, po kėshtu edhe mė tė madhit apo mė tė “fuqishmit”.

8.“Dėgjoje vėllain/motrėn se ėshtė mė i madh ose bėj atė qė tė thotė ai/ajo”.

Kėtė thėnie nuk e gjykoj tė drejtė pėr tė gjitha arsyet e shprehura nė pikėn mė sipėr, por gjithashtu kėsaj i shtohet edhe njė argument tjetėr nė disfavor tė pėrdorimit tė saj; ai i nėnshtrimit ndaj autoritetit, edhe nėse ky autoritet nuk ėshtė legjitim apo abuzon me pushtetin e tij.

Kjo thėnie, e ngulitur nė shoqėrinė shqiptare qysh nga fėmijėria e hershme, nuk ėshtė dhe aq naive sa duket.

Ajo mbart njė sėrė derivatesh tė tjera tė tipit: do tė bėhet kėshtu se kėshtu them unė, babai ka gjithnjė tė drejtė, e si rrjedhim xhaxhai apo daja etj.

Nė njė shoqėri patriarkale, autoritariste e bajraktare, pėrdorimi i kėtyre shprehive duhet tė dalė jashtė pėrdorimit pėr arkaizėm e dėmtim tė personalitetit.

Argumentimi i pėrse-sė ndoshta do tė ishte njė alternativė mė e mirė nė kėtė rast.

9.“Mėsuesja/mėsuesi tė vuri katėr ose tė la roja e shkollės jashtė orėn e parė”.

Kjo ėshtė paksa si puna e trenit tė Konicės.

Mendoj se nė shprehje tė tilla duhet tė zėvendėsohen medoemos foljet nė trajtėn pėsore tė tipit: “Ti more katėr ose ti mbete jashtė orėn e parė”.

Nė kėtė mėnyrė diskursi bėhet me realist dhe te fėmija pėrcillet ideja se ai ėshtė vetė farkėtar i veprimeve tė veta dhe pasojat si rrjedhojė e veprimeve ose mosveprimeve tė tij bien vetėm mbi tė.

Kjo do tė reflektohej mė pas te qytetarėt e nėpunėsit e ardhshėm tė kėsaj shoqėrie, tė cilėt do tė ishin mė tė pėrgjegjshėm nė veprimet e tyre.

10.“Kė do mė shumė, mamin apo babin?”

Pėr mendimin tim kjo ėshtė pyetja mė e vėshtirė qė mund t’i bėhet njė fėmije tė vogėl dhe njėkohėsisht pyetja mė absurde qė mund t’i bėhet njė fėmije pak mė tė rritur, i cili mund tė ketė tendencėn qė tė pėrgjigjet ashtu siē mund t’i volitet mė mirė pėr momentin.

Kjo pyetje ngulit te fėmija idenė e pabarazisė sipas sė cilės, prindėrit mund edhe tė mos i duash njėsoj e nė tė ardhmen edhe vetė njerėzit mund tė mos jenė tė barabartė.

Duke qenė se zakonisht duhet mė shumė ai qė sjell mė shumė dhurata nė shtėpi apo ai qė rri mė pak me fėmijėn dhe si rrjedhojė e argėton atė mė shumė (nė rastin shqiptar kėtė rol e luan kryesisht babai), fėmija mund tė mėsojė tė preferojė gjithnjė fitimtarin, argėtuesin, njeriun e zotė, liderin, sesa tė nėnshtruarin, pėrkujdesėsin dhe njeriun qė tė rri mė pranė.
Psikologjia
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur