Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 11-07-2018, 11:40   #81
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Lionel Mesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Nuk kisha dhe nuk kam ndėrmend tė diskutoj me ty, ta kam hequr vizėn kohė mė parė. Ti di tė lexosh shqip? Lexoje dhe njėherė postimin tim. Nuk ėshtė njė ftesė pėr diskutim por njė vėrejtje. Ėshtė njė vėrejtje sepse kjo ėshtė njė temė shumė serioze dhe ti nuk mund tė tallesh me historinė tonė duke postuar fotografi tė falsifikuara si ajo e Mesit, aq mė tepėr qė ti pretendon se njė nga qėllimet e tua nė kėtė forum ėshtė pėrhapja e njohurive mbi pėrdorimin e kompiuterit dhe internetit. Njė njeriu si unė me njohuri modeste nė pėrdorimin e kompiuterit dhe internetit ju deshėn 5 minuta kėrkim pėr tė verifikuar qė fotografia ishte e falsifikuar. Pėrpiqu tė jesh serioz dhe mos u merr me sharlatanizma tė tilla.
Shkarkova imazhin e postuar ne forum dhe kerkova per imazhet me
Kodi:
https://images.google.com
Disa nga rezultatet jane keto me poshte :


Kemi filluar te behemi gazi i botes,me pseudo lajme (ne shqiptaret) neper forume e portale.

Hope it helps
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
i vjetėr 11-07-2018, 11:45   #82
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 2,277
Thanks: 1,106
Thanked 949 Times in 636 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Lionel Mesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
Shkarkova imazhin e postuar ne forum dhe kerkova per imazhet me
Kodi:
https://images.google.com
Disa nga rezultatet jane keto me poshte :


Kemi filluar te behemi gazi i botes,me pseudo lajme (ne shqiptaret) neper forume e portale.

Hope it helps
I pashe te gjitha ato por gjykova qe nuk ja vlente qe ti postoja ketu ne kete teme. Postova vetem disa shembuj te fotografise origjinale te tema: King Leo Messi
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 14:20   #83
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 210
Thanks: 34
Thanked 110 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

A po a? Tė shohim kush gėnjen-sharlatanizmat futi nė xhepin e kėmishės e flladitu sė bashku me asistentin qė e ke afėr:

Sporti
“Lionel Mesi ėshtė me origjinė shqiptare, kjo tregohet edhe nga rrėnjėt e mbiemrit tė tij”
4 muaj mė parė
nga:Lorik J

Messi

Filozofi i njohur shqiptar, Pėrparim Kabo ka bėrė njė deklaratė tė guximshme nė studion e “Procesi Sportiv” duke thėnė se ka shumė shanse qė Lionel Messi tė ketė origjinė shqiptare.

Nė njė bisedė ai deklaroi se Mesi ėshtė njė mbiemėr shqiptar, dhe citoi njė nga alabanologėt mė tė shquar nė botė, i cili e ka pranuar kėtė fakt.

“Milan Shuflaj qė ėshtė njė ndėr albanologėt mė tė njohur nė botė, ka thėnė qė mbiemri Mesi ėshtė mbiemėr shqiptar. Mesi vetė e ka pranuar qė ėshtė me origjinė nga kalabrezėt e Italisė. Prandaj nuk ėshtė ēudi”., tha ai duke i ēuditur mjaft tė ftuarit.

https://gazetablic.com/lionel-mesi-e...iemrit-te-tij/

E dyta: imazhi u analizua me kėtė softuer dhe rezultati ishte pozitiv-nėse softueri gėnjen atėher s“kam argument, s“ėshtė faji im.

http://fotoforensics.com/tutorial.php

https://digiwonk.gadgethacks.com/how...d-not-0138649/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 11-07-2018 nė 15:27
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 18:00   #84
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
A po a? Tė shohim kush gėnjen-sharlatanizmat futi nė xhepin e kėmishės e flladitu sė bashku me asistentin qė e ke afėr:

Sporti
“Lionel Mesi ėshtė me origjinė shqiptare, kjo tregohet edhe nga rrėnjėt e mbiemrit tė tij”
4 muaj mė parė
nga:Lorik J

Messi

Filozofi i njohur shqiptar, Pėrparim Kabo ka bėrė njė deklaratė tė guximshme nė studion e “Procesi Sportiv” duke thėnė se ka shumė shanse qė Lionel Messi tė ketė origjinė shqiptare.

Nė njė bisedė ai deklaroi se Mesi ėshtė njė mbiemėr shqiptar, dhe citoi njė nga alabanologėt mė tė shquar nė botė, i cili e ka pranuar kėtė fakt.

“Milan Shuflaj qė ėshtė njė ndėr albanologėt mė tė njohur nė botė, ka thėnė qė mbiemri Mesi ėshtė mbiemėr shqiptar. Mesi vetė e ka pranuar qė ėshtė me origjinė nga kalabrezėt e Italisė. Prandaj nuk ėshtė ēudi”., tha ai duke i ēuditur mjaft tė ftuarit.

https://gazetablic.com/lionel-mesi-e...iemrit-te-tij/

E dyta: imazhi u analizua me kėtė softuer dhe rezultati ishte pozitiv-nėse softueri gėnjen atėher s“kam argument, s“ėshtė faji im.

http://fotoforensics.com/tutorial.php

https://digiwonk.gadgethacks.com/how...d-not-0138649/
Citim:
E dyta: imazhi u analizua me kėtė softuer dhe rezultati ishte pozitiv-nėse softueri gėnjen atėher s“kam argument, s“ėshtė faji im.
O Rrjeti. Se nuk je kalama. Na i the neve keto, mos j'a thuaj me njeriu. Ti i fute te dhenat ne software apo i futi ai?Ti e perdor kompjuterin apo te perdor ai ty? Kompjuteri e kam thene dhe ne postime te tjera: Garbage in , garbage out. Ti terhoqe litarin po nuk ishte faji yt se ne fund te litarit ishte lopa ? Kjo eshte llogjika jote?
Kurseje repliken dhe quaje te mbyllur.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 18:09   #85
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 210
Thanks: 34
Thanked 110 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
O Rrjeti. Se nuk je kalama. Na i the neve keto, mos j'a thuaj me njeriu. Ti i fute te dhenat ne software apo i futi ai?Ti e perdor kompjuterin apo te perdor ai ty? Kompjuteri e kam thene dhe ne postime te tjera: Garbage in , garbage out. Ti terhoqe litarin po nuk ishte faji yt se ne fund te litarit ishte lopa ? Kjo eshte llogjika jote?
Kurseje repliken dhe quaje te mbyllur.
Heheheh shkenca nuk gėnjen, i menēuri tėrhiqet,...tė lė rrugėn vetėm vazhdo....

Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 18:43   #86
Kurt
V.I.P
 
Avatari i Kurt
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 3,245
Thanks: 3,778
Thanked 1,083 Times in 603 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 58
Kurt ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Ky messi me duket tipik nga ato fshatrat e toskerise seriozisht,lol
Kurt nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 19:37   #87
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Heheheh shkenca nuk gėnjen, i menēuri tėrhiqet,...tė lė rrugėn vetėm vazhdo....

O Rrjeti kjo eshte fotografi femre. C'fare ka per te mencur ketu? T'a thashe dhe tek postimi me siper. Dhe ne kompjuter perdorem per te gjetur imazhet ne net, nuk perdorem matrapik apo mistri.Ty s'te genjenka shkenca dhe ne na i fuska. E kemi bere bashke nje replike tek tema e informatikes.Nuk ja vlen replika.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 01:35   #88
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,666
Thanks: 86
Thanked 533 Times in 298 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 110
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

© Elymi eshte emri i lashte i Kanines.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 06:13   #89
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
© Elymi eshte emri i lashte i Kanines.
Keto ditet e fundit e kam hasur emrin Elymi ne disa shkrime.Duhet te kujtohem se ku dhe kujt i referohet si emertim.Nderkohe qe keto dite kam lexuar nje liber qe ka historine e Rradhimes si dhe zonave perreth me autor Neki Lameborshi.Ka shume fakte aty te cilat nuk i kisha lexuar me pare.
Libri shkarkohet ketu:
Kodi:
https://radhima.files.wordpress.com/2015/11/bota-radhimjote.pdf
Nderkohe qe ne kete link
Kodi:
http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=9837
thuhet :
Citim:
Arkeologėt e kanė pėrcaktuar si njė fortesė me karakter mbrojtės qė i shėrbente qysh nė antikitet bashkėsisė ilire tė Amantėve.Kėshtjella u ndėrtua nė vendin e njė vendbanimi tė lashtė, njė nga mė tė vjetrat nė rajonin e Vlorės.Kėshtjella besohet tė jetė ngritur nė shekullin e 3-tė Fortese e luftrave tė gjitha kohėve, qendresė e principatave shqiptare.Kanina permendet per herė te parė nga gjeografi Ptolemeu ku nga qendrat e banuara permendet edhe Kionina.
Gjurmet arkeologjike flasin qarte se i perket periudhes ilire.
ZET. Jam kureshtar te di se ku e ke hasur Elymin si emer per Kaninen. Te lutem , postoje si link apo liber

Dhe me poshte, bashkangjita cfare gjeta ne net nga nje kerkim i shpejte. Personalisht,gjykoj dhe e quaj me te dobishme te lexoj keto qe po postoj me poshte pavaresisht se ne keto shkrime mund te kete dhe gabime ose referenca te gabuara(njeriu prandaj lexon, qe te shoshise me mendje fakte), sesa te merrem ne forum me lloj-lloj budalliqesh apo postime idiote , snobe te gazetareve dhe te ashtuquajtureve VIP-a shqiptare, qe i gjen perdite me shumice ne portalet shqiptare.
Sapo bera nje kerkim te shpejte per Elym dhe Elymet
dhe gjeta keto referenca qe po i citoj . Ne linkun me poshte:
Kodi:
https://www.google.no/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=12&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwiwhr-L7pjcAhVNhaYKHRZvBRAQFghYMAs&url=https%3A%2F%2Fissuu.com%2Fgazeta_metropol%2Fdocs%2Fmetropol_1_korrik&usg=AOvVaw27B0wDXfKa0qqETYpk1Cg1
dhe duke perdorur cached by google
Kodi:
https://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:tp6SEjjL7MAJ:https://issuu.com/gazeta_metropol/docs/metropol_1_korrik+&cd=12&hl=en&ct=clnk&gl=no&client=opera
eshte ky shkrim
Citim:
E hėnė 1 korrik 2013 •
Njė udhėtim rreth Sicilisė, njė kryqėzim i historisė Nga ALBERT KOTINIMegjithėse ėshtė ishulli mė i madh i Mesdheut dhe mė i madhi i krahinave italiane sot, me 25000 km2, Sicilia ėshtė padyshim njė zonė e njė pjese relativisht modeste. Njė element qė ka kontribuar nė Sicilinė unike ėshtė pozicioni qendror, nė atė qė romanėt e quajtėn “Mare Nostrum”, i quajtur “Deti Mesdhe”, njė pikė takimi i tri kontinenteve, secili prej tė cilėve gjithmonė i etshėm pėr tė shtyrė ndryshimet dhe karakteristikat e veta nė ballė tė historisė botėrore. Lista e emigrantėve dhe pushtuesve ėshtė e konsiderueshme: nė fillim popujt parahistorikė pa emėr, mė pas sikanėt, elymėt, sikelėt, grekėt, kartagjenasit, romanėt dhe tė tjerė nga Italia, mercenarėt dhe sllavėt nga i gjithė limani i Mesdheut, ēifutėt, vandalėt, sarakenėt, normanėt, spanjollėt dhe njė pėrhapje tė tjerėsh. Sikurse Diodorus Siculus (1c BC) vuri nė dukje, sikanėt lėvizėn nė drejtim tė perėndimit, nė saje tė fenomenit tė vullkanit “Etna”, pėr herė tė parė rreth vitit 1050 para Krishtit, deri nė arritjen e sikelėve. Mė vonė, pėrsėri sipas Tuqiditit, ishulli u quajt Sicili. Ndėrkohė njė popull tjetėr kishte arritur, elymėt, tė cilėt Tuqiditi i konsideroi emigrantė trojanė, qė kishin shpėtuar pas shkatėrrimit tė qytetit tė tyre Akaenit nė luftėn e viti 1270 para Krishtit, tė bėrė tė famshme nga Homeri. Tė njė origjine elyme janė segesta, erikėt dhe entelėt, tashmė kontesha Entelina. Edhe mė parė se shekulli VIII para Krishtit, Palermo dhe pjesa perėndimore e pjesės sė mbetur tė Sicilisė Perėndimore me qindrat e tjera fenikase – Solunto nė bregun Tirenian – kishte qenė njė ndėr qendrat e tregtisė me popullsitė sikane, elyme dhe greke, tė cilat tashmė ishin vendosur nė territorin e tyre. Nė vitin 397 para Krishtit njė qytet aleat punik, ishte rrethuar nga sirakuzasit dhe pas ndryshimeve tė ndodhura, nė fund tė shekullit IV para Krishtit, kjo ishte pushtuar dhe shkatėrruar nga Agathokles, tiran i Sirakuzės, i cili e quajti vendin Dikaeopolis. Kjo ishte pėrsėri nė anėn Kartagjenase nė vitin 306 para Krishtit, qė bėri aleancė me Pirron, mbretin e Epirit, gjatė fushatės sė suksesshme tė tij 2-3-vjeēare nė Sicili. Tempulli i Segestės ishte ndėrtuar ndoshta nė 30 vjetėt e fundit tė shekullit V para Krishtit jashtė mureve tė dyfishta tė qytetit. I konsideruar njė ndėr shembujt mė tė rėndėsishėm tė stilit dorik, kjo qėndron nė njė bazė tė kredhur, qė shtrihet nė njė zonė prej 61.15 me 26.25 m, mbi tė cilin ėshtė stil periferik me 36 kolona, 6 pėrpara dhe 14 gjatė anėve, akoma duke mbajtur timpanin. Duke u bazuar nė faktin, se mungon ēatia, shumė studiues kanė sugjeruar, qė konstruksioni i tempullit tė ndėrpritej nė vitin 409 para Krishtit. Tė tjerė nė vend tė kėsaj besojnė, qė kur Segesta ishte njė qytet i pasur, ēatia ishte vullnetarisht lėnė jashtė, dhe tempulli, u pėrdor si njė grumbullim nė zonė tė hapur kushtuar riteve tė elymėve, me njė pamje, qė vendos fisnikėri me tė, nė pėrputhje me stilin dorik tė tempujve grekė. Siē ishin popujt helenikė dhe barbarė, qė banonin nė Sicili dhe siē ishte ishulli, tė cilin athinasit synonin tė pushtonin, duke qenė ambicioz pėr tė vėrtetėn reale tė pushtimit nė tėrėsi, megjithėse ato kishin projektin e rremė, qė tė ndihmonin fiset e tyre dhe aleatėt e tjerė nė ishull. Ato ishin veēanėrisht tė nxitur nga karvanėt prej Segesta, tė cilat kėrkonin ndihmėn e tyre me shumė urgjencė. Segestėt bėnin luftė me fqinjėt e tyre selinuntinėt pėr ēėshtje martesash, territoresh nė diskutim, dhe selinuntinėt kishin lidhur aleanca me sirakuzianėt dhe shtypėn segestėt me vėshtirėsi nga deti dhe toka. (Tuqiditi, libri VI). Teatri i Segestės Teatri qėndron nė pjerrėsinė veriore tė Monte Barbaro (malit Barbaro), nė anėn veriore tė Akropolit. Gėrmimet qė u mbajtėn nė vitin 1927, nėn mbikėqyrjen e P. Marconi sollėn nė dritė materiale prehistorike dhe mbetje tė datave tė ndėrtesave, qė datonin nga shekulli i 10-tė nė shekullin e 9-tė para Krishtit, ndoshta tė pėrdorur pėr qėllime fetare, nė njė shpellė. Teatri, nė formė besohet tė datojė prej mesit tė shekullit tė 3 para erės sonė, aktualisht duket tė datojė nga pjesa e dytė e shekullit IV para Krishtit nė dritėn e kėrkimeve mė tė fundit arkeologjike.
Ishulli mė i madh i Italisė dhe lidhjet e hershme me shqiptarėt
Erike Njė qytet elymian i fortifikuar, Erike, kishte qenė njė ndėr paganėt shenjtorė mė tė famshėm, dedikuar perėndeshės sė pjellorisė tė quajtur Astarte nga fenikasit, Afėrdita nga grekėt dhe Venus Erycina nga romakėt. Perėndesha ishte mbrojtėsja e detarėve tė respektuar nga tė gjithė popujt mesdhetarė, dhe pjesa e shenjtė qė ishte rregullisht nė vėmendjen e pelegrinėve dhe besimtarėve. Nė kohėt romake, megjithėse kjo e humbi rėndėsinė e saj, si njė anė e fortifikuar, shenjtėria u vendos nė krye tė konfederatave fetare, qė pėrfshinin 17 qytete siciliane, tė mbrojtura nga njė garnizon roman. Nėn tiberusin, e gjithė zona e shenjtė u restaurua, qė nga ruajtja e rėndėsisė sė saj origjinale fetare. Qyteti u bė njė qėndresė kartagjenase dhe u sulmua nga Pirro nė vitin 277 para Krishtit dhe u ripushtua nga kartagjenasit nė vitin 275 para Krishtit. Gjatė luftės sė parė punike ajo u shkatėrrua nga ushtria kartagjenase nė vitin 260 para Krishtit, me deportimin vazhdues tė banorėve tė tij nė Drepano, nė ditėt e sotme i njohur si Trapani. Asnjė informacion historik i shquar nuk ekziston mbi Erikėn Bizantine; qyteti ishte akoma i pabanuar dhe ambienti prodhues ishte i shpėrndarė nė ferma… Erika - Kisha Matrica, ose Kisha e Asuntės. Kjo ishte ndėrtuar nė vitin 1314, nga Frederiku i Aragonit, i cili kishte marrė qėndrimin nė qytet, menjėherė pas rritjes popullaritetit antifrancez, si vesperėt sicilianė. Fasada e kishės ruan origjinalitetin e stilit Gotik, ndėrsa hajati i harkuar daton, qė nga shekulli XV. Selinute Rrėnojat monumentale tė qytetit antik grek tė Selinuntes, shtrihen mbi njė plate pėrballė detit Afrikan dhe mbi kodra tė buta, qė e rrethojnė atė. Ky ėshtė njė ndėr vendet mė tė njohur arkeologjikė nė Mesdhe, nė mos mė i kryesori, nė atė qė dėshmon pėr evoluimin arkitektonik tė artit tė tempullit Dorik nė Sicili. Rrėnojat madhėshtore dhe tė shquara tė tempujve, mbetjet e mureve tė pushtetshme dhe fortifikimet, shtrirja urbane, nekropoli, ofrojnė njė pamje unike dhe tė pashoqe tė shekullit V para Krishti nė ishull,duke bartur informacion pėr tė dy planet e qytetit dhe konceptin artistik dhe struktural tė tempullit me variacione nė stil tė cilat kanė ndodhur nė rrjedhėn e shekujve. Burimet historike janė tė kundėrta pėr sa i pėrket datės sė themelimit tė Selinites. Sipas Diodorus, qyteti u themelua midis viteve 651 dhe 650 para Krishtit, ndėrsa sipas Tuqiditit ėshtė themeluar nė datat prej 629-629 para Krishtit. Historiani athinas, kėshtu raporton: “Kėtu ata (banorėt e Hyblaean Megara) banonin prej 245 vjetėsh, pas kėsaj u pėrzunė nga qyteti dhe vendi, nga Gelon, tirani i Sirakuzės. Para shpėrnguljes sė tyre ata formuan Selinunten; ky vinte nga emri i mėmėdheut Megara pėr ata, qė tė bashkoheshin nė kėtė themelim”. Bėrthama e parė urbane u formua nė luginėn e rrėpirėt tė platesė (rreth 50 m mbi nivelin e detit), krijuar e ndodhur midis luginės sė lumit Modinone (Selinosi antik) nė Perėndim dhe lugina “Gorgo di Cottone” nė Lindje. Ky ishte Akropoli, pėr tė cilin tempujt A,B,C,D, dhe O mbetėn; pranė kėtij, nė Veri, ishin zonat rezidenciale. Emri Selinite, ndoshta derivoi nga lumi, i cili shtrihej nė Perėndim tė kufijve tė qytetit, Selinos, ose, si tė tjerėt kanė sugjeruar nga njė bimė e vjetėr, njė lloj selino, e cila rritet e izoluar dhe ikja e tė cilave vizaton njė monelė tė hershme e nxjerrė nė selininte. Pėrparimi mė perėndimor grek, ėshtė ngushtėsisht nė lidhje me territoret kartagjenasepunike dhe qytetet elyme tė Egestės dhe Entelės, qyteti shtrin influencėn mbi njė plan bregdetar prodhues, nga maja e lumit Platani nė Lindje, nė fillim tė lumit Mazarus nė perėndim, sikurse ditėt e sotme ėshtė Poggioreale ( e shkatėrruar dhe e evakuar pas njė tėrmeti nė vitin 1980) nė Veri, pranė qytetit elym tė Entelės. Nė shekullin e VI para Krishtit Selinunte kishte luftuar kundėr koalicionit elym tė Erikės, Segestės dhe Alicyaes. Kėto pėrplasje tė hershme dhe divergjencat territoriale, u pasuan nga njė periudhė e marrėdhėnieve tė fqinjėsisė nė paqe, qė u shoqėruan nga njė zhvillim urban dhe arkitektonik i qytetit; tempujt madhėshtorė, u ndėrtuan nga Akropoli u rrethuan nga fortifikime tė fuqishme; doqe lundrues dhe qendra tregtare, u krijuan pėr tė mbėshtetur tregtinė detare. Toka bujqėsore shtrinė kultivimin, tregtinė me kolonitė greke tė Sicilisė, me qytetet e Magna Graecia dhe Etruskėt u intensifikuan, ndėrsa anijet e Selinuntes arritėn aq larg sa nė brigjet e Afrikės sė Veriut. Diodorus shkroi nė “historitė” e tij, qė Selinunte ishte kolonia e vetme greke, qė u radhit me Kartagjenėn gjatė pushtimit tė parė punik tė Sicilisė, qė mbaroi nė vitin 480, para Krishtit, me disfatėn e kartagjenasve nė Himera, Selinunte. Nė librin e pestė tė “Historisė” sė tij, Herodoti shkroi: “Spartanė tė tjerė shoqėruan Dorieusin nė udhėtimin e tij, si tė ashtuquajtur themelues, me emrat Thessalus, Paraebates, Celeas, dhe Euryleon. Kėta njerėz, sė bashku me trupat e tyre arritėn nė Sicili, por ata atje ranė nė njė beteje kudo, qė ata u mundėn nga segestėt dhe Fenikasit, kur vetėm njėri nga themeluesit, Euryleon, i mbijetoi shkatėrrimit. Ai nė kėtė mėnyrė, duke mbledhur tė mbeturit e ushtrisė, bėri veten e tij zot tė Minoa, kolonia Selinuntine, qė ndihmoi Selinuntinėt tė rrėzonin mbretin e tiranit tė tyre, Pythagoras. Duke pasur njė disfatė tė tillė, ai u bė tirani, dhe ai vetėm mbretėroi nė Selinunte pėr njė periudhė tė shkurtėr, por pas sė cilės u ngritėn pėrsėri nė revolta kundėr tij dhe mendohet, qė ai tė jetė shtrirė nė altarin e Jupiter Agoraeus dhe ata megjithatė e ēuan atė drejt vdekjes”. Pas disfatės sė Himera, Selinunte ndryshoi politikėn e tij dhe bėri aleancė me Sirakuzėn deri nė rėnien nė vitin 409, para Krishtit, kur Kartagjena, e etur pėr hakmarrje, rrethoi qytetin me ushtrinė e tij tė fuqishme tė lėnė nga Hanibali, i biri i Giskos. Pas njė rezistence tė vakėt, qyteti u pushtua dhe u shkatėrrua. Njė masakėr mizore pasoi, duke shkaktuar vdekjen 16 000 vetėve, e zėnien rob tė 5000 banorėve. Hanibali hoqi rrethimin, duke dobėsuar muret e qytetit dhe tempujt. Kjo ndodhi rreth luftės sė parė punike, kur pushteti i Selinuntes dhe prestigji iu dhanė mė nė fund, goditjen e fundit. Nė mėnyrė qė tė ndalonin, qė kjo tė bindte nė duart e romakėve, kartagjenasit zbuluan tė gjithė fortifikimet rezidenciale duke shkatėrruar zonat e banuara, e transferuar popullsinė nė Lilybaeum. Ngjarja dramatike e vitit 250 para Krishtit, shėnoi fundin e jetės sė qytetit. Periudha romake nuk dėshmoi ndonjė ringritje te jetės sė qytetit. Nė kohėt e Bizantit, njė tėrmet katastrofik, shkatėrroi njė gjakderdhje nė mbetjet e qytetit, dhe Selininte u fshi pėrgjithmonė nga historia. Tempulli i Hera Lacinia Emri i tempullit ėshtė nė sajė tė njė ngatėrrimi me tempullin e Herės nė Crotone, nė promovimin e Lacinio, nė tė cilin vetėm njė kolonė nga pjesa Lindore ka mbetur. Hera ishte vajza e Kronos dhe Rhea, motra dhe gruaja e Zeusit dhe motra e tė gjithė Zotave tė Olimpit. Ajo i urrente Hektorin dhe Trojanėt dhe i persekutonte ata intensivisht, derisa Zeus i premtoi shpėrndarjen me latinėt pėr tė krijuar njė popull tė ri. Poeti i madh romak Virgjili, kėshtu qė shkroi nė Aeneid: “Nga gjaku i pėrzier, njė pjesė race do tė dalė/ barazia e tė mirave, kalon e gjitha pėrposhtė/ asnjė komb mė shumė respekt pėr ju nuk do tė ketė/ dhe krahėt e mėdhenj nė altarin tuaj do tė shtrihen”. Romakėt e identifikuan perėndinė greke me emrin Juno, motra dhe grua e Jupiterit, perėndesha qiellore e hėnės sė gruas, pjellori, martesa dhe besnikėri. Tempulli i Herakles Ēatitė e Tempullit tė Herakles qėndrojnė lartė nė degėn mė tė ulėt tė Kodrės sė Tempujve, ku Bizantinėt prenė rrugėn e tyre pėrmes pjesės sė kėsaj kodre nė portėn IV, duke u drejtuar pėr nė rrugėn, qė tė ēon nė qendrėn tregtare dhe vendin e qėndrimit tė ngarkesave tregtare tė San Leones nė Luginėn e tempujve, me njė skenografi.
Tjeter reference per Elymet
Kodi:
https://milibutka.blogspot.com/2017/01/trojanet-ilir-refugjatet-e-trojes.html
Citim:
Latine: Elymi ishin njė popull i lashtė qė banonin nė pjesėn perėndimore tė Sicilisė, gjatė Epokės sė Bronzit ne antikitetin klasik.
Thukididi na thotė se ata ishin refugjatė nga Troya.
Enea gjithashtu arriti atje, ai ndėrtoi pėr ta qytetet e Aegesta dhe Elyme, dhe trojanet tė cilėt u vendosėn nė atė pjesė tė Sicilisė e quanin veten Elymi, pas Elymus. (Dionys. Hal. A. R. i. 52, & c.)
Elymi u shpėrdanė nė Sicilinė perėndimore bashkė me Sicani, fenikasit, dhe mė vonė grekėt. qytetet e tyre mė tė rėndėsishme ishin Segesta, qendra politike; Eryx/ Erycina (nė Erice moderne), njė qendėr fetare; dhe Entella. Qytetet tjera ishin Elima, Halyciae tė referuara si Alicia nė burimet moderne italiane), Iaitas, Hypana, dhe Drepanon.
Njė tempull i famshėm Venusit ose Afėrditės qėndronte, i themeluar, sipas legjendės sė tanishme, nga Enea,
Strabo, xiii. p. 608: "... and others say that he landed at Aegesta in Sicily with Elymus the Trojan and took possession of Eryx and Lilybaeum, and gave the names Scamander and Simoeis to rivers near Aegesta, ..."; Virg. Aeneid v. 759.
Prej nga linden perėndeshat Venus Erycina, me tė cilin ajo ėshtė pėrmendur shpesh nga shkrimtarėt latinė.
Horace Carm. i. 2. 33; Ovid, Heroid. 15. 57, etc.
Elymus dhe Aegesti kishin ikur nga Troja nė Sicili, dhe ishin vendosur nė brigjet e lumit Crimisus, nė vendin e Sicani. Kur mė pas Enea gjithashtu arriti atje, ai ndėrtoi pėr ta qytetet Aegesta dhe Elyme, dhe trojanet tė cilėt u vendosėn nė atė pjesė tė Sicilisė e quanin veten Elymi, pas Elymus. (Dionys. Hal. A. R. i. 52, & c.)
Elymus ishte njė Trojan, biri natyral i Anchises dhe vėlla i Eryx. Tzetz. Ad Lycopli. 959.
Straboni (xiii. Fq. 608) e quan Elymnus, dhe thotė se ai shkoi nė Sicili me Aenean, dhe se ata sė bashku futėn nė dorė Eryx dhe Lilybaeum. Elymus besohet edhe mė tej tė ketė themeluar ASCA dhe Entella nė Sicili. (Virg. Aen. V. 73, me shėnimin Servius-sė.)
Nė botanikė, Elymus ėshtė gjini e thekrės se egėr.
Legjendat e lidhur me Enean njė udhėheqės Trojan i quajtur Elymus, dukshėm pėrmenden kėtu qė tė mėsojmė nga Tukididi, si njė fakt historik, qė Eryx si dhe Segesta ishte njė qytet i Elymi, njė fis siēiliane, i cili ėshtė i pėrfaqėsuar nga pothuajse tė gjithė shkrimtarėt e lashtė, si me prejardhje nga Troja.
Thucydides vi. 2; Strabo xiii. p. 608.
This article incorporates text from the public domain Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology by William Smith (1870)
1861 Steel Engraving Segesta Sicily Italy Temple Elymian Landscape Ancient XEOA8 - Period Paper
The Elymian temple at Segesta, Sicily
BRUTTIUM CROTON Silver Stater Eagle Tripod Genuine
Nje tjeter ketu :
Kodi:
https://skenderjashariblog.wordpress.com/2017/12/07/gruaja-dardane-ishte-themeluese-e-segesta-nje-nga-qytetet-kryesore-te-popullit-elymian-foto/
Citim:
Shkruan Shqipe Hoxha. SEGESTA/ EGESTA u themelua nga mbreti Acestes dhe nga njė grua Dardane e quajtur Segesta !
According to the tradition used in Virgil’s Aeneid, Segesta was founded jointly by the territorial king Acestes
(who was son of the local river Crinisus by a Dardanian woman named Segesta or Egesta) and by those of Aeneas’ folk who wished to remain
behind with Acestes to found the city of Acesta.
Segesta/ Egesta; Siciliane: Siggésta ishte njė nga qytetet kryesore tė popullit Elymian, dhe njė nga tre popujt indogjenė tė Sicilisė.
This was said to have been in recognition of the Elymians’ claim of Trojan ancestry, which was seen as making them cousins of the Roman people,
who also claimed to have been descended from the Trojans.
Giulia Falco: Elymoi. In: Der Neue Pauly (DNP) vol. 3, Me��ler, Stu��gart 1997, ISBN 3-476-01473-8, Sp. 1003.
Simona Marchesini: “The Elymian language”‘ in Olga Tribulato (ed..): Language and Linguistic Contact in Ancient Sicily. Cambridge University
Press, 2012:95–114.
Qytetet e tjera tė mėdha tė Elymiane ishin Eryx dhe Entella. Ajo ėshtė e vendosur nė pjesėn veriperėndimore tė Sicilisė nė Itali, pranė bashkisė
moderne tė Calatafimi-Segesta nė krahinėn e Trapani.
Janelli, Lorena; Cerchiai, Luca; Longo, Fausto (June 2004). The Greek Cities of Magna Graecia and Sicily. J.
Sipas traditės sė pėrdorur nė Aeneid tė Virgjilit, Segesta u themelua bashkėrisht nga mbretit territorial Acestes (i cili ishte bir i lumit lokal Crinisus
nga njė grua Dardane e quajtur Segesta ose Egesta) dhe nga ata tė popullit tė Eneas qė dėshironin tė mbeteshin me Acestes pėr tė gjetur qytetin e
Acestas.
Nė mitologjinė romake, Acestes ose Egeste ishte djali i lumit tė Sicilian Crinisus dhe nga njė grua Dardane apo Trojane qė quhej Egesta ose Segesta.
Virgil, Aeneid i. 195, 550, v. 36, 711, &c.
Sipas Servius, kjo grua Egesta ose Segesta u dėrgua nga babai i saj, Hippoti ose Ipsostrati, nė Sicili, qė ajo tė mos digjet nga pėrbindėshit, tė cilėt
infektuan territorin e Trojės, sepse Trojanėt kishin refuzuar tė shpėrblenin Poseidonin dhe Apolonin pėr ndėrtimin e mureve tė qytetit tė tyre.
Schmidt, Leonhard (1867), “Acestes”, in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston, p. 7
Kur Egesta arriti nė Sicili, me djalin e quajtur Acestes, i cili mė pas u konsiderua si heroi qė kishte themeluar qytetin e Segesta.
Njė ndryshim i vogėl nė traditė nė atė qė Acestes e mirėpriti Enean kur mbėrriti nė Sicili. Lojrat funerale tė babait tė Eneas, Anchises, u mbajtėn atje.
Ata tė popullit tė Aeneas qė dėshironin tė mos udhėtonin mė tej u lejuan tė mbeteshin prapa me Acestes dhe sė bashku me njerėzit e Acestes ata
themeluan qytetin e Acesta, qė ėshtė Segesta.
Comp. Schol. ad Lycophron 951, 963.
Tradita e Acestes te Dionisi i Halicarnassus, qė e quan Aegestus ėshtė ndryshe, sepse sipas tij, gjyshi i Aegestusit grindet me Laomedonin, i cili e
vrau atė dhe u dha bijat e tij disa tregtarėve pėr t’i pėrcjellė ato njė vend tė largėt. Njė fis fisnik megjithatė hyri me ta dhe u martua me njė prej tyre
nė Sicili, ku mė pas lindi njė djalė, Aegestus. Gjatė luftės kundėr Trojės Aegestus mori leje nga Priam pėr t’u kthyer dhe pėr tė marrė pjesė nė garė,
dhe mė pas u kthye nė Sicili, ku Eenea nė arritjen e tij u pranua nė mėnyrė miqėsore nga ai dhe Elymet dhe ndėrtoi pėr ta qytetet e Aegesta dhe
Elyme. Tregimi i Dionisit duket tė jetė njė interpretim racional i legjendės sė vėrtetė.
Nė Aeneid, Acestes merr pjesė nė njė sprovė aftėsie nė tė cilėn ai gjuan shigjetėn e tij, e cila pastaj shpėrthen nė flakė si njė shenjė nga nderi i
merituar i Jupiterit tė Acestes.
Dionysius, i. 52
7/12/2018 Gruaja Dardane ishte themeluese e Segesta, njė nga qytetet kryesore tė popullit Elymian (FOTO) – Gjergj Shqipėria-Skender Jashari
https://skenderjashariblog.wordpress...-elymian-foto/ 2/2
As to the inconsistencies in Virgil’s account of Acestes, see Heyne, Excurs. 1, on Aen. v.
Segesta was one of the major cities
Al via la prima campagna di scavi archeologici al Castello Eufemio di Calatafimi Segesta
Veduta Del Tempio Di Segesta, Sicilia
Shqipe Hoxha
Nje tjeter pikerisht ne kete forum
Kodi:
http://www.forum-al.com/showpost.php?p=295452&postcount=13
Citim:
Epirotishte, maqedonishte (e kohes antike), ilirishte eshte e njejta gjuhe e folur nga i njejti popull, qe njihet me emra te ndryshem i ndare sipas fiseve. Afersine e epiroteve, maqedonasve dhe ilireve e deshmojne emertimet dhe emrat e fiseve te cilat takohen ne Epir dhe Maqedoni. Fiset Oresti, Elymiotet, Pelagonet ne territoret e Maqedonise i takojme perseri edhe ne Epir. Oresti dhe Elymiotet njihen si fise ilire nga shkrimtaret antike. Strabon pranon karakterin ilir dhe pellazge te Epirit si dhe te fiseve te permendur. Fisin e Elymioteve e takojme edhe ne territore te tjera te ilirise si dhe ne Siqili, gje qe perforcon karakterin ilir te tij. Oresti mban emer ilir dhe pellazge. Me kete emer njihet djali i Agamemnonit.
Emri i vjeter Emathia i Maqedonise, Pellasgu qe njihet si mbret i pare i saj, si dhe Lykaoni vendosin lidhjen midis Maqedonise se vjeter dhe pellazgeve, te cilet kane banuar ne keto territore. ndersa emrat e fiseve vendosin lidhjen midis Maqdonasve dhe ilireve, te cilat shfaqen si tek Maqedonet tek iliret dhe ne Epir. Fisi ilir i Paioneve vendos gjithashtu lidhjen midis Epirit dhe Maqedonise, nderkohe qe ky fis njihet edhe nga Homeri, pra ishte edhe nje fis pellazge.
Te gjitha keto te dhena gjenden ne studimin e permendur. Shiko per kete edhe Abel, Otto - Makedonien vor dem König Philip- Maqedonia para mbretit Philip. Edhe Krahe pranon karakterin ilir te Maqedonise duke u mbeshtetur tek Onomastika.
Keto jane fakte te cilat nuk mund ti anashkalosh dot.
Nuk eshte cudi qe edhe fjala dhramis te mos jete greke.
Georgiev ve ne dukje qe 40% e fjalorit grek konsiderohet si jo greke.
Per Athamanet dhe per fise te tjera epirote dhe karakterin ilir te tyre jane permendur shume fakte edhe ne studim.
Nga Pokorny eshte me vlere edhe studimi: Zur Urgeschichte der Kelten und Illyrier - Historia e vjeter e kelteve dhe ilireve.
Sipas tij edhe vete emri Gjerman eshte emer ilir.
Me vjen keq, por nuk e di nese ky studim gjendet ne Prishtine. Por gjendet ne Tirane.
Nderkohe qe po mundohem te shfletoj me shume per et gjetur ndonje reference qe lidh me Kaninen.
Sapo gjeta dhe nje reference tjeter.....
Kodi:
https://it-it.facebook.com/notes/berat-club/peshkopi-i-beratit-anthimo-aleksudhi/467621839947138
Citim:
Di Thoma K Jance, Venerdģ 16 novembre 2012 alle ore 07:59
Nga Ajet Nallbani
Shėnim : Materiali ėshtė marrė me vėshtirsi nga njė kopje e keqe, e cila nuk mund tė transkriptohej kollaj. Megjitheatė ėshtė material i vlefshėm historik.
PERSHKRIMI I SHKURTER HISTORIK I MITROPOLISE SE SHENJTE TE BERATIT
Prej Peshkopit tė Beratit Anthimo Aleksudhi
Pėrshkrim i pėrmbledhur historik i ngjarjeve tė ndodhura nė krahinėn e Beratit.
Nga historianėt e vjetėr dhe bizantinė, megjithė kontraditat ekzistuese midis tyre, pėr errėsirėn e cila zbulon tė kaluarėn (lashtėsinė ) metojnė se Epirin mė 1530 para krishtit e populluan shtegėtarėt pellazgė tė ardhur nga Thesalia ( krahinė ne Greqinė Qendrore V.H. ) tė cilėt krijuan koloni autonome dhe tė administruara pamvarshisht njera nga tjetra dhe kėtyre trojeve u dhanė emrat e qeveritarėve tė tyre si p.sh.Thesprotinė e quajtėn kėshtu nga emir I administratorit hegjemon Thesprotit , Orestinė nga Oresti etj. Mbas luftės dhjetėvjeēare pėr pushtimin e Trojės, nė kohėn nė tė cilėn Zefta e kryente funksionin e gjykatėsit nė Izrael, sipas dhjatės sė vjetėr ose 1200 afėrsisht para krishtit.Epirin e pushtoi Pirrua bir I Akilit I njohur edhe me emrin Neoptolen, edhe ky I ardhur nga Thesalia.Nė vendin e pėrshkruar t’Epirit I banuar nga Taulantėt, gjendej Epidhammi koloni e Korfuzit tė cilėt mė vonė romakėt e quajtėn Durahiumm ( Durrėsi I sotėm V.H.). Emrin e mėparshėm e ndryshuan nga frika e nė bazė tė njė shpjegimi, tė dhėnė nga Orakuli, dhe Apollonia u popullua prej kolonish tė ardhura nga Korinti, aty nga shekulli VII p.k.Nė Jug tė Taullantisė buzė Adriatikut ndodheshin qytetet Elimi ose Elisa dhe Bylisi ose Bulisi. Nė lindje tė tyre ishte Crostim, posedim I Crostit, birit tė Agamemnonit, I cili mbas vrasjes tė mėmės sė tij Elitamistėr thuhet se u stabilizuan nė keto vise.Banorėt e Epidammit ( tė Durrahiumit- Durrėsit ) tė ngacmuar prej fqinjėve tė tyre, kėrkuan ndihmėn e korfiatėve e mbasi dėshtuan nė kėrkesėn e tyre kėrkuan ndihmėn dhe mbrojtjen e korintasve, tė cilėt iu pėrgjigjėn menjėherė duke dėrguar pėr ndihmė flotėn e tyre 856 p.k.Ky veprim I dėshpėroi korfiatėt, tė cilėt vendosėn dhe e pushtuan Epidammnin, kurse flotėn korintase e luftuan dhe e shkatėruan plotėsisht nė njė betejė qė u zhvillua nė gjirin e Ambrakisė ( prevezėn V.H.).Kėto ngjarje tė papėlqyeshme qė u zhvilluan kėtu, provokuan mė vonė luftėn e parė tė Peloponezit mė 431 p.k. Nė kėtė kohė Tuqiditi I pėrmėnd Orestėt nėn zotėrimin e Antiokut, Perevejtė d.m.th. ata qė banonin rreth lumit Assu ( Vjosa e sotme), nėn zotėrimin e Dridit (Oroidit ).Ky vend nė lashtėsi duket bazė me emrin Iliri nėn mbretėrimin e mbretėrve tė saj si Glaukias, I cili kishte strehuar Pirron e dadh tė birin e e Eakidit nė moshėn e tij tė rinisė, bazė nėn mbretėrinė e mbretėrve tė Maqedhonisė, si Filipin, Aleksandrin e madh etj, dhe herė tė tjera nėn qeverimin e mbretėrve t’Epirit Alketa, Pirro, Beoptolemin, Aleksandrit e tė tjerėve, pėrfundimisht mė 168 p.k., kaloi nėn sundimin e Romės, I pushtuar nga gjenerali romak Anikim dhe senatori I saj Emilio Paulue, tė cilėt mbasi muarrėn mbretin e fundit tė Maqedonisė Forseun, mandej zbritėn nė Epir ku robėruan dhe deportuan njėqind e pesedhjetėmijė banorė si aleatė tė Forseut dhe plaēkitėn , shkatėruan krejtėsisht shtatėdhjetė qytetet e Epirit, Pasurinė e tė cilave u nda midis ushtarėve qė luftuan kundėr Forseut, duke dhėnė seicilit ushtar tė kavalerisė katėrqind dinarė 1) kurse ushtarėve kėmbėsorė nga dyqind dinarė. Kėtė veprim ēnjerėzor dhe tė rrallė nė kronikat e kombeve, thuhet se e ruajtėn edhe qytetet e Taullandisė dhe tė Epirit tė Ri, nė pėrbėrjen e sė cilės ishin Elimiotidha dhe Orestidda, me qytetet e
4 Pėrmbajtja-Parathėnie-Hyrje
KAPITULLI I I Pozita gjeografike e rrethit tė Beratit
KAPITULLI I II
Peshkopata ????????????????????????? nė krahinėn e Beratit dhe disa shėnime historike pėr to
Peshkopata e ??????????
Mbi peshkopatėn e Shpatit dhe tė Myzeqesė
Mbi peshkopatėn e Gradishtės
Mbi peshkopatėn e Pojanit (Apollonisė)
Apolloninė e Epirit tė ri
????????????? e Apollonisė
???????????? mbishkrime tė gjetura nė Apolloni
Peshkopata e Vlorės
???????? Peshkopatėn e Kaninės ??? Glavinicės
Mbi peshkopatėn e ???mbit
Pėrshkrimi I Peshkopatave tė sipėrme nė njė ??tropoli me titull:Beratit Kaninės dhe Shpatit
KAPITULLI III
????? Nga tė cilat pėrbėhet ???? e Beratit
Qendra te banimit, fshatrat, popullsia e tė krishterėve qė banojnė nė tė , numri i kishave dhe vizitorėt e tyre.
PJESA E PARE
Lagjet e qytetit tė Beratit
PJESA E DYTE Periferia e Beratit ose Nahija e Topalitisė
PJESA E TRETE Myzeqeja e madhe dhe Karatopraku
PJESA E KATERT Myzeqeja e vogėl dhe Mallakastra
PJESA E PESTE E Vlorės e Nartės dhe rrethinat
PJESA E GJASHTE Shpati i sipėrm dhe i poshtėm
KAPITULLI I IVhenjta qė varen nga Mitropolia e shenjtė e Beratit1. E shėn Mėrisė nė Ardenicė2. E shėn mėrisė nė Apolloni3. E shėn Kozmait nė Kolkondasi4. E shėn Mėrisė nė Zvėrnec5. E shėn Theodhoriut nė ?????????6. E shen Trifonit nė Sekistė ?7. E shėn Nikollės nė Palikėsht
KAPITULLI I V Kufijtė e krahinės sė Beratit
KAPITULLI I VIV artėsia normale e Mitropolisė sė Beratit
KAPITULLI I VII Krishterimi
KAPITULLI I VIII Sondo ? fetare nė Vlorė
KAPITULLI I IX Libra tė shėnjtė nė membranė ? e dorėshkrime
KAPITULLI I X Shėnjtorėt qė kanė ndriēuar nė krahinėn e Beratit
KAPITULLI I XI Drejtuesit fetarė nė krahinėn e Beratit
KAPITULLI I XII Letra zyrtare , politike e kishtare dhe diploma pėrkatėse emėrimeve nė prediksionin shpirtėror tė Mitropolisė sė Beratit.
KAPITULLI I XIII Grada (shkalla) e Mitropolisė sė Beratit nė kushtetutėn kishtare dhe fama e mitropolitit nė ceremonitė fetare.
KAPITULLI I XIV Mbi Mitropolinė e Beratit dhe tė Gorės ose Gorės-Mokėr dhe tė drejtuesve tė tyre si dhe tregime tė shkurtėra mbi qytetin dhe krahinėn e Durrėsit.
KAPITULLI I XV Konsiderata tė pėrgjithshme mbi gjendjen morale e shoqėrore tė banorėve tė krahinės sė Beratit.
Pjesa e Parė Mbi shkollat, numrit tė tyre dhe nxėnėsit.
Pjesa e dytė Mbi produktet e krahinės dhe llojėve tė tyre.
Pjesa e tretė Mbi tregėtinė dhe lėvizjen e saj.
Pjesa e katėrt Mbi klimėn e krahinės
Pjesa e pestė Mbi popullsinė, gjuhėn, zakonet dhe doket e tyre. Tabela udhėrėfyese duke patur si qendėr Beratin.
Lexuesve
Mėmo rėspekton ?
E pėrbashkėt pėr tė gjithė ATDHEUN ?( teolog Gragori )
Pėr katėrmbėdhjetė vjet rrjesht, duke shėrbyėr si peshkop nė Mitropolinė e Beratit dhe duke drejtuar me bekimin e Perėndisė, zhvillimin shpirtėror tė kėsaj krahine tė shpėtuar nga fuqia e Zotit dhe duke patur parasysh si detyrė ?????? zhvillimin shpirtėror, moral, etik dhe mendor si dhe pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės pėr kopenė ? e logjikshme tė krishtit qė mė ėshtė besuar mua, shtetasit besnik tė madhėrisė sė tij sulltan Abdyl Azis Han ?, nė kėtė dhe vetėm nė kėtė drejtim, me sa munden pėrpiqen pėr tė arritur nė bazė tė qėllimit hyjnor dhe nė bazė tė dėshirės sė madhe tė Madhėrisė sė tij, pėr tė shpėtuar deri dhe kopenė nga dallgėt pėr tė pėrfunduar nė njė post shpėtimtar sė lumisė evangjelike dhe tė qendrojnė pėrfaqsues tė denjė tė Perėndisė.Nisur nga kėto detyra tė shėnjta, nuk kemi as kohėn ės dėshirėn e duhur pėr tė shkruar histori dhe me pretendimin tė rreshtohemi pėrbri shkrimtarėve. Duam tė bėjmė vetėm njė pėrshkrim tė pozitės sė Mitropolisė sė shėnjtė tė kohės sė vjetėr e tė ditėve tona, dhe tė juridiksionit tė saj nga pikpamja shpirtėrore qė lidhen me gjendjen dhe detyrat kishtare dhe kėtė e bėmė duke u bazuar nė materialet e pakta qė dispononim, duke u kėshilluar me libra tė ndryshme tė vjetra dhe tė reja dhe duke parė nga afėr vendet e kėtij juridiksioni mund tė grumbullojė e saktėsojė materialin e duhur, pėrfundimisht arrita tė bėjė kėtė pėrshkrim modest.
6-4
Mbasi bėmė njė pėrshkrim pėrmbledhės historikm me qėllim qė lexuesi tė njihet me gjendjen e vjetėr kishtare tė kėsaj krahine, peshkopatat e lulėzuara nė tė kaluarėn, tė cilat me kohė mbaruan sė ekzistuari shpirtėrisht dhe pėrfundimisht u ??????? apo u vunė nėn vartėsinė tė kėsaj Mitropolie tė shenjtė me titullin “ E Beratit, e Kaninės dhe e Shpatit”, ????? tė cilėt herė mbas here kanė drejtuar kėtė institucion, emrat e tyre qė mundėm tė njohim, zonat e ndryshme vartėse, banorėt e krishterė tė seicilės zonė qė lidhen ? me klerikėt mvartės tė kėsaj Mitropolie. Pa skėtyre pėrshkruam numrin e kishave e tė manastireve tė shenjta, tė cilat dėshmijnė respektin e poseduesve ndaj tyre qė zbukuronin krahinėn nga pikpamja shpirtėrore emorale- etike?, vendin e seicilit, monumente fetare me vlerė, librat e shenjta tė mitropolisė tė shkruara nė membranė, vartėsinė dhe nėnshtrimin normal ndaj fronit tė Patriakanės sė pėrgjithshme, shkallėn ose pozitėn qė gėzonin nė kushtetutėn kishtare, titujt dhe famėn e Peshkopit( Metropolitit) nė ceremonitė fetare.Nė njė vend tė posaēėm pėrmėnda epokėn, kur u pėrhapėn njohuritė e ungjillit tė shenjtė nė kėto troje si dhe pėrpjekjet qė u bėnė mė vonė nga burra tė ndryshėm, me zell hyjnor qė mbėshtetėn me ??????? tė krishterėt gjithashtu nderimet dhe respektet qė gėzuan kėta nga banorėt e krishterė.E ndėrkaq me ????? dhe me sa mundėm pėrmėndėm kėtu faktet historike pėrkatėse krahinave tė afėrta me ato tė Mitropolisė sė shenjtė tė Durrėsit dhe tė Gorė-Mokrės, drejtuesit e tyre ne periudha tė ndryshme, emrat e tė cilėve mundėm ti gjenim nė shkresa e kodikė kishtar dhe tė njohur nė kėtė krahinė tė Beratit, qė bėnin fjalė pėr tė kaluarėn por qė mundėm tė saktėsojmė dhe me dėshmi tė ndryshme: Tė bazuar nė tė pėrshkruam nė mėnyrė tė pėrgjithshme gjendjen shoqėrore , etiko-morale tė banorėve tė kėtyre krahinave, shkollat ekzistuese, arsimimin e rinisė, prodhimet e vendit, zhvillimin dhe veprimtarine e tregėtisė, popullatėn , numrin e banorėve, gjuhėn, zakonet, doket e tyre etj, kėshtu arritėm tė paraqisim kėtė pėrshkrim dhe fal ndihmės sė banorėve tė hrahinave dhe miqve tė historisė dhe duke uruar nga zemra kompetenteve historiane pėr vepra mė tė plotė dhe mė tė sakta nė tė ardhmen.
Shkruar nė Berat nė Mitropolinė ku drejtoj25 janar 1868-141854Antimi I Beratit
8- 7
HYRJE ?
PERSHKRIM I PERMBLEDHUR HISTORIK TE NGJARJEVE TE NDODHURA NE KRAHINEN E BERATIT
Nga historiografėt e vjetėr dhe bizantinė, me gjithė kontradikatat ekzistuese midis tyre, pėr errėsirėn e cila mbulon tė kaluarėn ( lashtėsinė ) me tojmė ? se Epirin mė 2530 p.k. e populluan shtegėtarėt pellazgė tė ardhur nga Thesalia ( krahinė nė Greqinė ?????? V.E.) , tė cilėt krijuan koloni autoniome e tė administruara pamvarsisht nga njera tjetra dhe kėtyre trojeve u dhnė emrat e qeveritarėve tė tyre si p,sh, Thesprotinė nga emir I administratorit hegjemon ? Thesprotit, Orestidhė nga Oresti etj. Mbas luftės dhjetėvjeēare pėr pushtimin e Trojės , nė kohėn nė tė cilėn Zefta e kryente funksionin e Gjykatėsit nė Zarsol ?, sipas dhjatės sė vjetėr ose afėrsisht 1200 p. k. Epirin e pushtoi Pirua, bir I Akilit I njohur e dhe me emrin Neoptoleo ?, dhe ky I ardhur nga Thesalia.Nė vendin e pėrshkruar tė banuar nga Taulantėt, gjendej Epidamni , koloni e Korfuzit, tė cilėn mė vonė romakėt e quajtėn Durahium ( Durrėsi). Emrin e mėparshėm e ndryshuan nga frika dhe nė bazė tė njė shpjegimi tė dhėnė nga OGrakuli ? dhe nga Apollonia u popullua nga koloni tė ardhur nga Korfuti ? aty nga sh. VII p.k.Nė jug tė Taulantisė , buzė Adriatikut ndodheshin qytetet ? Elimi ose Elimo dhe Bylisi ose Bulisi. Nė lindje tė tyre ishte Orestia posedim i Orestit, birit tė Agamemnonit, i cili mbas vrasjes sė mėmės sė tij Klitemnistėr ? thuhet se u stabilizua nė kėto vise. Banorėt e Epidamint ( Durrėsit ), tė ngacmuar prej fqinjėve tė tyre, kėrkuan ndihmėn e korfiatėve e mbasi dėshtuan nė kėrkesėn e tyre, - -kėrkuan ndihmėn e mbrojtjen e korintėve, tė cilėt u pėrgjigjėn menjėherė. Kėto dėrguan flotėne tyre mė 436 p.k.Ky veprim i dėshpėroi korkyrėt tė cilėt vendosėn dhe e pushtuan Epidmanin, kurse flotėn korintase e luftuan dhe e shkatėruan plotėsishtė nė njė betejė qė u zhvillua nė gjirin e Ambrakisė ( ?????? ).Kėto ngjarje tė papėlqyshme qė u zhvilluan kėtu, provokuan mė pas luftėn e parė tė peloponezit mė 431 p.k. Nė kėtė kohė Tuqiditi i pėrmėnd Orestėt nėn zotrimin e Antiokut, Forevejtė ? d.m.th. ata qė banonin rreth lumit Aos ( Vjosa e sotme ) nėn zotėrimin e Grisit ? ( Eroidit ).Ky vend nė lashtėsi duket herė mė emrin Iliri nėn mbretėrimin e mbretėrve tė saj Alukios ? i cili kishte strehuar Piron e madh tė birin e Kakidit ? nė moshėn e tij tė rinisė, bėrė nė mbretėrinė e mbretėrve tė Maqedonisė si Filipin, Aleksandrin e madh dhe tė tjerė, dhe herė tė tjera nėn qeverisjen e mbretėrve t’Epirit, Alketa, Pirro, Bioptolemin ?, Aleksandrit e tė tjerėve, pėrfundimisht 168 p.k.nėn sundimin e Romės, i pushtuar nga gjenerali romak Anikion dhe Senatori i saj Emilio Paulio , tė cilėt mbasi mundėn mbretin e fundit tė Maqedonisė Forsun, mandej zbritėn nė Epir ku roberuan dhe seportuan njėqind e pesėdhjetėmijė banorė si aleatė tė Forseut dhe plaēkitėn dhė shaktėruan plotėsishtė shtatėdhjetė qytete tė Epirit, pasuria e tė cilėve u nda midis ushtarėve qė luftuan kundėr Forseut, duke i dhėnė seicilit ushtar tė kavalerisė nga katėrqind dinarė kurse kėmbėsorve nga dyqund dinarė. Kėtė veprim ēnjerėzor dhe tė rrallė nė kronikat e kombeve, thuhet se e ruajtėn ē do qytet i Taulandisė ose tė Epirit tė Ri, nė pėrbėrjen e sė colės ishte Elimiotidha dhe Orestida me qytetet
-20-
Epidamnit ?????????? ??????????? ??????????? ????????? ????????????????????????????????????????? dhe nė bregdet Tulidha ? dhe Amantia.Gjatė viteve 370- ??? mbas krishtit ( epoka e re V.N. ? ) Epiri I Ri pėr njė kohė ishte nėn sundimin e Alorikut ? mbretit tė gotėve. Pak mė vonė Atila pushtoi Ilirinė ?. Pas vdekjes sė tij mė 450 mbas krishtit nė kėtė vend vėrshuan ushtritė barbaretė pėrbėrė ? nga ???? dhe ??????, tė cilėt kėto I ndoqi ????????????. gjatė mbretėrimit tė Iuanit ? tė parė, ????????, ??????? I cili dhe ???? nė qetėsi tė plotė deri mė 473 ???????, ???????? I gotėve pushtoi Ilirinė si dhe ??????? qendėr krahinor ???????????, ?????????? njė got i martuar dhe ?????? aty, ish rogtar i Perandorit ??????, tė cilit mė vonė nga ?????????? iu dha titulli i gjeneralit,?????????????????????????.????????????? ??????????? Durrėsi u shkatėrua plotėsisht nga njė tėrmet i fortė.Gjatė sundimit tė Justinianit mė 5?? p.k. hunėt ? gjatė dyndjeve tė tyre e plackitėn keq Ilirinė, dukė marrė mė vehte?????????????? Njėqind e njėzet mijė robėr nga banorėt e saj sė bashku me plackėn e bėrė.Ilirinė dhe gjithė krahinat e Europiane ? tė perandorisė ?????? e fortifikoi perandor Justiniani nė vitin 540 m.k. me afro 500 (pesėqind) fortesa ( kėshtjella –kala) , pėr tė mbrojtuur atė nga dyndjet armike tė kombeve barbare. Slavinėt komb barbar kanė hyrė
----------1.Dinar ishte monet romake e barabartė ( nė atė kohė V.Nika) me njė drahmė. ( Dhe sipas Historisė sė Shqipėrisė volume I parė, faqe 194 Tiranė 1959 romakėt kanė grabitur 12 libra ari 90 libra argjendi, 13 dinarė dhe sipas Plutarkut kėto placiktje bėnė qė qytet romake pėr gati 150 vjetė rrjesht nuk pagonin fare taksa ( shėnim I pėrkthyesit V. Nika)
11
Nė Iliri nė vitin????????????????????????????????????????????? ??????????????Nė vitin 979 ? ???????? tė mbretėrimit tė Vasilit dhe Konstandinit ????????? Bullgarėve Vadisllav ( trashgimtari I ????????), ??????????? Durrėsi por u vra jashtė tij…………………………………………………………………………….. dhe shpetoi mbasi u mbyll nė Durrės.Nė kėtė qytet ne 1071 kishte qendrėn e tij sunduesi I Ilirisė Vrikno ? vassal I Perandorėve Dhiogjen Romanolit ? ??? I ????? dhe Niqifor Votanjatit tė cilėt mbretėronin njeri mbas tjetrit deri nė vitin 1070. Nė kėtė kohė Vrincio dyshoj nė njė plan tė perandor Niqiforit pėr shkatėrrimin e tij pėr shakak tė intrigash tė armiqve , e nga frika ngriti krye kundėr perandorit, veshi pelerinėn e kuqe dhe ???????? perandorake, dolli nga Durrėsi dhe filloi tė pushtoi me rradhė qytet dhe krahinat e peranndorisė qė kufizoheshin me Durrėsin.Nga keto veprime mori shkas perandori Niqifori dhe urdheroi Domestikun ???????, marshallin Aleko ?????? nipin etij i cili mė vpnė mė 1057 ? gjatė shkatėrrimit tė perandorit Isek ??????, marshoi kundėr tij pa u shpartallua dhe me kėtė rast u emėrua administrator ( guvernator ) I Ilirisė ??? Vasillaqi. Edhe ky mbasi pushtoi Durrėsin ngriti flamurin e kryengritjes kundėr perandorisė, dhe u vetquajt Perandor. Por edhe kėtė kryengritje nuk vonoi ta shpartalloi Aleko ???? marshalli perandorak, gjatė njė beteje tė zhvilluar mė 1079 nė Selanik nė tė cilėn ka luftuar trimėrisht.Nė qytetin e Durrėsit qender tashmė e Ilirisė, gjendej ??? i Ilirisė??????????? Tė cili n mė 10?? E ndoqi Gjeorg Paleologu dhe sundoi vetė nė tė.
12
Nė kėtė kohė duka i Puljes sė Italisė Robert Guiscardi dėrgoi tė birin ?????? kundėr Vlorės tė cilėn e pushtoi. Mbas kėsaj Roberti me njė flotė detare tė fuqishme tė pėrbėrė vnga 150 vaporė u nis nga Brindisi dhe pushtoi Korfuzin, qė andej u nis nė drejtim tė Durrėsit, po nė vendin e quajtur gjuhė, pėr shkak tė njė furtune tė madhe , flota e tij u shkatėrua.. Ai vetė mė ata pak ushtar qė shpėtuan mbriti nė Glavinicė, ku grumbulloi njė ushtri tė aftė, ndėrkaq i erdhi nga Italia ? e kėshtu u nis nė drejtim tė Durrėsit. Kėtė pėrpjekje tė tij e mėsoi ish perandori Aleko????? I cili edhe ai mbasi mblodhi njė ushtri tė madhe , niset me urgjencė nga Konstandinopoli, mbriti kėtu dhe ngriti fushimin nė vendin ku ndodhej kisha e shėn Nikollės, katėr ????, pra gjysėm milje ose pesėqind matje gjeometrike jashtė Durrėsit.Nga ky vend mbasi erdhi nė marrėveshje edhe me ??????????? i cili ndodhej i mbyllur dhe i rrethuar nė kėshtjellėn e qytetit, u sul njėherėsh me gjithė ushtrinė kundėr Robertit dhe ?????????? tė cilėt kishin rrethuar Durrėsin. Nė kėtė betej Aleko ?????? u mund keq por arriti tė shpėtoi, u largua dhe u strehua nė Ohėr, kurse jashtė fortesės mbeti komandanti i tij Gjeorg Pleologu. Fituesi i betejės Roberti mbeti nė vend duke vazhduar dhe shtėrnguar rrethimin e Durrėsit edhe pėr njė kohė , e mbasi nuk mundi ta pushtoi e i dislokoi ushtrinė e kėmbėsorisė nė kodrinat rreth Durrėsit kurse vitė me kavalerinė u tėrhoq nė Glavinicė dhe nė Kaninė pėr tė dimėruar. Verėn e ardhshme u rikthye nė Durrės tė cilėn e pushtoi fale tradhėtisė tė njė veneciani. Kėshtu Roberti u bė zot i krejt vendit nga Vlora nė Durrės, mbasi emėroi si hegjemon tė birin Vaimundon, vet Roberti u rikthye nė shtet e tij nė Itali.
Vaimundi mbas katėr vjetėsh sundimi u largua nga Vlora?????????, kurse Vlora Myzeqeja dhe gjithė vendet pėrreth, pėrjashto Durrėsin i cili sundohej ende nga duka i Puljes, kaluan nėn sundimin e Perandorit Aleko, tė Bizantit.Pėr fatkeqsitė e tė birit Vaimundo? Mbasi u informua Roberti nxitoi tė dėrgoi nga Brindisi njė ushtri e flotė tė fuqishme nė bregdet nėn komandėn e bijve tė tij Rojire dhe Goide tė cilėt u ???????? dhe pushtuan pėrsėri Vlorėn.Perandori Aleko, lidhi aleancė me Venecianėt e duke dėrguar flotėn e tij e bashkuar dhe me atė tė ???????? sulmoi dhe shaktėroi flotėn e Robertit mbledhur nė Porte tė ????? tė Adriatikut, ???????? ( Vivar ) e tjerė. Pikėrisht nė kėtė kohė vdiq edhe vetė Roberti i cili ndodhej nė flotėn e tij, ndėrkaq perandor Aleksi, i cili grumbulloi ushtri tė mjaftueshme, erdhi personalisht kėtu dhe cliroi Durrėsi ku mbasi emėroi si hegjemon tė Ilirisė me qėndėr nė Durrės nipin e tij Jonin, biri i ish guvernatorit ? Iosak ???????, u rikthye nė Konstandinopojė tashmė i cliruar nga dyndjet e normanėve tė Puljas. Kėshtu pėr njė kohė krahinat mbetėn nė paqe e qetėsi nė suazėn e Perandorisė.Nė vitin 1185 ? perandor Aleksi, u informua se Vaimunda, princi i Torantit ?, bir ilegal ( bastard) i Robertit, i cili ėshtė zgjedhur komandant i njė ushtrie tė madhe ( tė panumėrt) tė kryqėzatės sė parė vinte kundėr perandoeisė bizantine. Perandor Aleksi pėr tu pėrgjigjur kėsaj fushate emėroi si hegjemon tė Durrėsit nipin e tij Aleks, ndėrkaq dėrgoi dhe flotė tė aftė nėn drejtimin e admiralit Icsak? Kontestofani ?, me detyrė qė tė pengoi me cdo kusht kalimin nga brigjet italike nė Adriatik tė forcės armike tė kryqėzatave pėr tė zbarkuar nė Durrės e Vlorė, vende nėn sundimin e tij. Vaimundo duke pasur nėn komandėn e tij treqind vaporė, njė ushtri tė pėrbėrė nga dymbėdhjetė mijė kalorės dhe pesėdhjetėmijė kėmbėsorė tė pėrbėrė nga francezė, spanjollė, gjermanė e italianė mė 1107 mundi tė zbakoi nė Vlorė, mendoj duke kaluar pėrmes Myzeqesė, mbriti nė afėrsi tė Durrėsit tė cilin e rrethoi, por nuk mundi ta pushtoi atė, pėr shkak tė rrezistencės sė fortė tė ushtrisė perandorake ( bizantine). Ndėrkaq perandor Aleksi, pėr shkak????????????????????????????????????????????? ????????????????????? i cili tashmė i qendronte nė ndihmė Durrėsit. Ndėrkaq Vaimundo me ushtri tė zgjedhur me ushtri tė zgjedhur norman, sulmuan ushtrinė perandorake bizantine nėn komandėn e gjeneralit Mikail ???????? i dislokuar nė Kaninė ? dhe ?????? nėn komandėn e Ktakuzenit qė ishte i dislokuar nė anėn e djathtė tė lumit ?????????? sic e quanin bizantėt ose Aps ose lumi i Beratit ?( Osumi i sotėm, V.N.), ku ai u kundėrsulmua dhe u mund e kėshtu u tėrhoq me turp pėr nė Pulja ( Itali).Mė 1149 perandori Emanuel ??????????????????????????? mbriti nė Vlorė ku mbeti pėr njė kohė. Mendoj u nis e duke kaluar nga Myzeqeja dhe Elbasani mbriti nė Pelagonia. Kėshtu kėto vende mbetėn nė qetėsi deri 1185, ku nė kėtė kohė ku si perandor ishte Andronik Komneni, Gulielm( Ėlihelm V.N.) i dytė mbreti i Puljes dhe i Siqilisė dėrgoi ushtri tė mjaftueshme dhe pushtoi Durrėsin, tė cilin e cliroi pėrsėri pak mė vonė ushtritė perandorake bizantine nėn koman dėn e Icask Komnenit ? dhe tė Engjellit trashgimtar tė Amiromakut .Mė 1197 gjatė mbretėrimit tė perandorit Aleko, birit tė Engjellit, si Dukė i Ilirisė ishte Romuel Komirbi ? me titull protoptator. Ky ishte shkaktar i disa luftrave civile tė provokuara e tė zhvilluara nė kėto krahina tė Ilirisė.Mė 1202 u pushtua pėrsėri qyteti i Durrėsit nga ushtritė e kryqėtarėve latinė. Kėta qė kėtej u nisėn pėr nė Konstandinopojė tė
15
Cilėn e pushtuan mė 1204 dhe ndoqėn perandor Aleksin nga froni i tij, duke caktuar si mbret Beldaimėn ?. Nė kėto kushte tė rėnda tė pushtimit tė Konstandinopojės, perandoria bizantine u nda nė disa Egjoponi ? tė vogla tė administruara nė mėnyrė autonome nga grekė e latinė. Nė kėto rrethana tė prishjes sė perandorisė, krejt vendit ??? greko o Ilire si Akomaio, i gjithė Epiri i vjetėr dhe i ri, nga Akroqeronia ? ( Llogaraja V.N.) perfshi Beratin, Myzeqenė e deri nė Durrės i zuri Mikail komneni, Engjelli bir ilegal ( dobic) Joan Komnen ? Engjellit, i mbiquajtur e titulluar Dukė, pėr shkak tė origjinės sė mėmės sė tij e cila rridhte nga familje mbretėrore e Dukėve ? e sipas disave ish dhender i ??????????, ish guvernator i Ilirisė, tė cilėn dhe kėtė e ndoqi dhe u bė kyHegjemon i saj, pėrjashto Durrėsin e disa qendra tė tjera bregdetare tė cilat mbas pushtimit tė Konstandinopojės kishin rėnė nė tė Venecianėve.Nė kėtė kohė Mihali Komnen ? Engjell Duka pėrforcoi kėshtjellat e Beratit ? e Janinės tė shpallur si kryeqėndėr tė hegjemonisė sė tij dhe kėshtjellat e qyteteve tė ndryshme tė vendeve nėn sundimin e tij pėrfshi dhe Belgradin ( Beratin V.N.) pėr ti mbrojtur ato nga sulmet e mbretėrve latinė, tashmė sundimtar tė Konstandinopojės mė tė cilėt mezi u pagėzua mė 1209 nė kohėn e mbretėrimit nė Konstandinopojė tė Henrikut?. Mbas kėtyre ngjarjeve ky u njoh prej tij ( Henrikut ) dhe prej tė tjerėve me titull Mikail” Dhespot i Epirit”Mbas vdekjes sė Mikelit, atė e zėvėndėsoi i vėllai Teodor, i cili mbasi sulmoi sunduesit e afert ( kufitarė) e zgjeroi sundimin e tij ne Elbasan, Pėrlep e vende tė tjera tė sunduara nga latinėt si dhe Durrėsin qė sundohej nga Venecianėt.Mė 1216 mbas vdekjes sė Henrikut, nė Itali u zgjodh si perandor i Konstandinopojės Petro Kurtineli. Ky i shoqėruar me ushtri tė shkretė u zbarkua nė Vlorė me synim qė ?????????????? ???????? tė shkonte nė qendėr tė perandorisė ( nė Konstandinopojė), porse Teodori duke mos u pranuar kalimin e Petros e tė latinėve qė e shoqėronin tė kalonin pėrmes Despotitit ? tė tij, u pėrgatit dhe ka zėnė prit me ushtritė e veta nė ngushticat e pėrshtatshme tė Elbasanit e duke i sulmuar ata trimėrisht i shpartalloi keq dhe vetė Perandor Koiron ? e vrau. Teodori, dhespoti i Epirit mbas kėtij suksesi e disa tė tjera tė njėllojta, ndaj sundimtarėsh tė ndryshėm latinė me tė cilėt kufizohej e zgjeroi hegjemonine e tij gati deri nė Konstandinopojė, pėrjashto ????? qė nė atė kohė ishte nėn sundimin e Asthllavit ? i afėrm i Aosenit ? mbret i bullgarėve. Nė sajė tė kėtyre fitoreve Teodori u vetshpall perandor i grekėve i ??????? edhe nga Arkiopeshkopia e Ohrit mė 1218 ?.Nė vitet 1229 i pėrmenduri Asen mbret i Bullgarėve nisi luftėn kundėr tij e mundi dhe e pushtoi hegjemoninė e tij. Kur vetė ai mbajti Albanon ( Elbasanin ) e disa kėshtjella tė tjera, kurse nė Epirin e vjetėr caktoi si hegjemon tė quajturin Mihali ? birin ilegal ( bastard ) tė ish hegjemonit Mokailit tė parė.Nė vitin 1237 nė Epirin e ri hegjemon ishte Konstandin engjell Komneni ? I vėllai I ateodorit I cili ishte mundur e zėnė rob nga ???????? mbret i Bullgarėve, por mbas vdekjes sė tij, mė 1250 edhe Epiri i ri (Iliria) kaloi nė duart e sundimtarit, Dhespotit tė Epirit tė vjetėr Mikailit tė dytė.Nė vitin 1256 Durrėsi ra pėrsėri nė duart e perandorit tė Konstandinopojės Teodorit, birit tė Joan Dukės. Nė vitin 1266, Kanina ishte nė duart e njė farė latini Filip Amoreli, tė quajtur dhe edhe Kinardo ?, tė marrė si pajė ( prikė) nga Elena Komnena, e veja e Manfredit ish Duka I Puljas, I vrarė nga Karli Antigabini.
17
Tė pėrmėndurit Filip Amozalit, Dhespot I Epirit tė Vjetėr e tė Riut, me qėllim qė ti merte Kaninėn e ta bashkonte me Dhespotin e tij, I ka dhėnė pėr grua tė kunatėn ( motrėn e gruas sė vetė- ish e ve), tė cilėn mė vonė edhe e vranė, por nuk ia arriti kėtij qėllimi pėr shkak tė rezistencės trimėrore tė ushtarėve latinė ?, besnikė tė Filipit e kushtu Kanina vazhdoi tė jetoi e tė administrohej nė mėnyrė autonome.Nė momentet ? e vdekjes sė tij nė vitin 1269 MIhali, Dhespotiatin e Epirit qė sundonte vet iu a ndau tė bijve.. Mė I madhi prej tyre Niqifori mori pjesėn perėndimore tė Epirit tė Vjetėr e tė Ri qė shtrihet nė Perėndim deri nė bregdetin e Adriatikut dhe tė Jonit, Orestiad ? dhe vendet e tjera mbreterore nė vitin 1271 nėn sundimin e …….. dhendrit tė Joanit, Despotit tė ……..?, biri illegal ( dobic) I Nikollait, babait tė permendurit Niqifor.Pėr shkak tė njė tėrmeti tė tmershėm nė njė…. Tė vitit 1271, Durrėsi u shkatėrua plotėsisht nėn gėrmadhat mbetėn gjithmonė tė varosur sė gjalli tė gjithė banorėt e tij. Mbas kėsaj gjendjeje qytetin e banuan banorėt ilirė ? shqiptarė tė ardhur nga rrethinat duke ndėrtuar shtepi te tyre mbi germadhet e vjeter. Mė vonė kėta bene kryengritje kunder sundimtareve mbreteror dhe keshtu administroheshin ne menyre autonome. Nderkaq u lidhen me latinėt e Kaninės, nė atė kohė nėn sundimine Karlit, mbretit tė Pulies, I cili nė kėtė rast dėrgoi nė Kaninė forcėn pėrforcuese e kėshtu herė mbas here provokonin ngacmime nė vendet fqinje tė perandorisė bizantine.Nė 1281 Duka I Pulies Karli Andigabin ? nga Brindisi dėrgoi ushtri italiane, e mbasi u bashkua me ushtrine e dislokuar nė Kaninė ndodhur nėn komandėn e Rosi Kolimasė ?. Ky me kėto forca sulmoi Beratin dhe mbante tė rrethuar fortesėn ( Kalanė). Perandori I Konstandinopojės, Mikail Paleolog Komneni kur e mori vesh kėtė veprim , me shpejtėsi tė madhe dėrgoi forca tė shumta nėn komandėn dhendrit tė tij gjeneralit, Dhespotit Mikail Engjellit dhe
18
Bashkėgjeneralin Mikail Tarkanjotin, Domestikun e madh Joanin……..? dhe Andronikun …..? tė cilėt sulmuėn forcat latine, I shpartalluan ato dhe zunė rob prijsin e tyre tė pėrmėndurin …… kryegjenerali I Karlit por dhe regjenti I tij pėr Durrėsin dhe Vlorėn dhe vendet e tjera qė ishin nėn sundimin e tij. Njė pjesė e ushtrisė sė tij tashmė e shpartalluar mundi tė kthehej nė Kaninė dhe u mbyll nė kėshtjellėn e saj.Mė 1…. Tė nxitur nga kėshtjella e Kaninės , Beratit dhe tė Skraparit tashmė nėn sundimin perandorak, banorėt shqiptarė tė rrethinave u ngritėn nė kryengritje dhe zėnė vendet pėrreth Beratit dhe kalanė e Tomorit. Perandori Androniku I Ri kur e mori vesh kėtė veprim tė tyre, mbriti personalisht nga Konstandinopoja perms Selanikut me njė ushtri tė fortė por dhe tė aleatėve, mbriti nė Durrės ku I sulmoi dhe shpartalloi kryengritėsit shqiptar, shtetasit e tij.Nė kėtė kohė kur Perandori Androniku qendronte nė Be…. ?, iu paraqitėn atij pėrfaqsues tė dėrguar nga Ana, e cila kjo pėrfaqsonte tė birin e saj ende tė vogėl nė moshė, Niqiforin, Dhespotin e Epirit, nga familja e Engjejve, tė cilėt nė emėr tė bashkėatdhetarėve tė tyre I afruan Perandorit nėnshtrimin e Epirit. Androniku mbasi emėroi si guvernator tė quajturin Sinadinan ?, protestator dhe administrator tė aftė nė vende tė ndryshme, vetė u kthye nė Konstandinopojė kurse Anėn e stabilizoj nė Selanik.Mbas vdekjes sė Andronikut, perandor ubė Joan Paleologu, por pėr shkak se n uk kishte ardhur ende nė moshė, perandoria drejtohej nga regjenti Joan Kantakuzinoi. Mė 1341 ? Ana, e pėrmėnur mė lartė, nėna e Niqiforit, nga Selaniku, zbriti nė Epir dhe nxiti banorėt pėr kryengritje dhe luftė vėllavrasėse civile. Pėr kėtė arsye guvernatori I Thesalisė Jona Engjelli, I nipi I regjentit Joan Kantakusinoit, u detyrua ta kapi e ta izoloi atė dhe mori dhe mori masa pėr qetėsimin e vendit.
19
Krali I Serbisė Stefani I quajtur I mėshirshėm duke gjuajtur kėtė moment oportun tė vitit 1346 hyri nė vendet perandorake, pushtoi lehtė gjithė Epirin …. Dhe si guvernator nė Berat dhe Kaninė caktoi kunatin e tij, vėllanė e gruas, ….. me origjinė nga nėna.Bullgarin , I cili 1380, u martua me Anėn, nėnėn e Niqifor Engjellit tė pėrmėndur mė lartė, ish Dhespot i Epirit. Kjo dyndje e sebeve, bėri shkatėrime dhe rėnime tė ndjeshme nė Epir.Rreth vitit 1429 Iliria dhe Epiri ishin tė ndara nė shtete tė vogla autonome dhe tė pavarura. Nė kėtė kohė Kanina sundohej nga njė farė Nizea ?, por u pushtua nga sultan Murati I dytė. Ky aty nga viti 1430, kishte qendrėn nė Selanik, e qė kėtu dėrgoi kryegjeneralin e tij Pasha Sarapsen ? dhe pushtoi Epirin, I cili deri nė kėtė kohė sundohej nga Karli ? trashgimtar I …… Dhespotit tė Epirit.Mė 14.. Vlora sundohej nga Karl Topia, por atė e pushtuan Normanėt ? . Nė Dukat dhe Kaninė u sundua nga Dukė Nikolla ?, ndėrsa viset nė veri tė Osumit ( lumit Tė Beratit), Myzeqeja e Madhe , Durrėsi dhe nė viset e tjera tė Ilirisė, sundonte Gjergj Kastrioti ( Skenderbeu).Nė vitin 1440 sundimtar I Vlorės dhe Myzeqesė ishte Andrea Topia, gjyshi I Karlit tė pėrmėndur mė lartė.Mė 9 Maj 1453, kur pushtuesi I lavdishėm sultan Mehmeti I Dytė pushtoi Konstandinopojėn dhe me vdekjen nė luftim e sipėr pėr mbrojtjen e saj tė Perandorit tė fundit Konstandin Paleologut, Shqipėria dhe disa vise tė tjera ishin tė nėnshtruara Portės sė Lartė, ndėrsa kėshtjella e Vlorės dhe e Durrėsit ishin nė duart e aristokracisė veneciane dhe viset e brendeshme si Kruja, kalatė e tjera pėrreth saj e tė disa viseve tė Ilirisė, ishin nėn sundimin e hegjemonit Gjergj Kastrioti I cila ka vdekur mė 16 Janar 1466 ?. Mbas vdekjes sė tij shumė Ilirianė dhe dhe banorė tė Shqipėrisė zbritėn nė brigjet lindore tė Adriatikut ku u imbarkuan vaporėve
20
Dhe u stabilizuan nė Itali sidomos nė periferitė e Napolit si dhe nė ishujt Kydra …..?, e tj ( tė Greqisė V.H.)Nė vitin 1476 Kruja dhe qytete tė tjera me kėshtjellat e tyre ishin nėn sundimin e venecianėve tė cilėt tregoheshin si kujdestarė tė birit tė tij ende tė vogėl, por shumė shpejtė mė 1478-79 tė gjitha kėto vise u pushtuan nga ushtritė perandorake tė sulltanit. Gjatė sundimit tė sulltan Bajazitit u pushtuan dhe qytetet e Durrėsit dhe tė Vlorės tė cilat ishin nė duart e venecianėve.Nė vitin 1518 guvernator i Vlorės ishte Lios.....? me origjinė nga Palasa e Himarės ? i myslimanizuar e turqizuar . Kėtė e zėvėndėsoi nė kohėn e sulltan Selimit ?, i quajturi Sinan Pasha?, nga fisi ...... admiral, me origjinė nga ........ e Azisė, i cili dhe u stabilizua pėrfundimisht nė Vlorė deri nė fund tė jetės sė tij. Pasardhesi i tij kajmekami i Vlorės i njohur pėr aftėsitė, i graduar nga qeveria si administrator Myteserflikut tė Beratit i quajturi ..... Pasha? Si dhe i vėllai i tij Mustafa Pasha , besnikėria e tė cilit ndaj qeverisė perandorake (Porta e Lartė) ėshtė tashmė e njohur.Nė vitin 1532 Sulltan Sulejmani duke udhėtuar pėr nė Hungari ? kaloi nėpėr viset e Epirit tė Ri. Me kėtė rast i pėrmėnduri Sinan Pasha i Vlorės dolli i shoqėruar nga njė suitė e madhe armat..? nga mė tė dėgjuarit e administratės sė Vlorės dhe Beratit pėr ta pritur atė. Takimi u bė nė gurin e prerė tė malit Tomor. Sulltan Selimi ngeli jashtzakonisht I kėnaqur nga pritja e bėrė, nga kėngėt e bukura shqiptare qė I kėndonin dhe I recitonin djemtė me vargje, mikėpritėsisė sė pėrzėmėrt e tė besimit qė cfaqėn banorėt ndaj Madhėrisė sė tij. Pėr kėtė arsye Sinan Pasha e emėroi guvernatorė tė pėrhershėm tė Vlorės dhe Beratit duke e quajtur Arnaut Sinan Pasha, por dhe banorėt qė e pritėn Sulltanin kėrkuan prej tij qė Sinani tė mbetej pėrgjithmonė guvernator I tyre.Vlorėn dhe Kaninėn I shtyri nė dorė mė 1690 admirali venecian
21
Paciel Polfini ? duke ja aneksuar pėr njė kohė aristokracisė veneciane por mė 1780 pėrsėri gjatė mbretėrimit tė sultan Mustafait tė dytė u muarėn nga porta e lartė e mbas kėsaj gjendje midis kėtyre vendeve u paqėsua ? me marrėveshje ( tractate ) ?Aty nga vitet 1735-40 shumica e banorėve tė viteve tė Vlorės e tė Beratit, abandonuan fenė e krishtere, dogmėn ortodokse tė lindjes (…… nė myslimanizėm).Mė 1790 mbas vdekjes sė administratorit tė Berati, Bajram Pasha, nė vend tė tij u caktua Ismail Pashė Velabishti kurse nė Vlorė si administrator ishte Kapllan Pasha stėrnip I Sinan Pashės, duke zėvėndėsuar babanė e tij Selim Beun? Dhe xhaxhanė Selim Beun.Kėtė tė fundit e vranė me anė tė ushtarėve tė tij I pėrmėnduri guvernator I Beratit me banim nė Vlorė ?, tė bashkonte me pashallėkun e Beratit. Po kėshtu duke qėnė konsekuent I kėtyre synimeve edhe kur nė fuqi erdhi Kapllan Pasha, mblodhi ushtri dhe sulmoi Vlorėn, por u vra nga banorėt e saj aty nė Vlorė.Mbas vdekjes sė Ismail Pashė Velabishtit, vendi I tij nė Berat ngeli vacant. Pėr kėtė porta e lartė caktoi tė dhendrin e Ismailit nga motra, tė quajturin Ahmet Kurt Pasha ardhur prej vjetesh nga Azia? E stabilizuar me banim nė Lushnje tė Myzeqesė sė Madhe, I cili 1760 nga an e Divanit u ngarkua dhe me ruajtjen e udheve tė Epirit, Thesalisė e Greqisė. Vajza e tij Merieme, …..tė babait tė saj , pėr tė zgjedhur pėr bashkėshort …. Pretendenteve candidate, Ibrahim bej Vlorėn dhe Ali bej Tepelena ( mė vonė Ali Pashė Tepelena V.N.) zgjodhi tė parin me tė cilin edhe u martua. Ky veprim I saj I dha shkas Ali beut Tepelena, tė preket kundėr babait tė saj Kurt Pashės, pėr rrjedhojė filloi ndaj tij, veprime banditeske, duke keqpėrdorur banorėt e juridiksioni tė Beratit. Nė mbrojtje tė banorėve, Kurt Pasha mori masa tė forta
22
Nė vitin 1776 satrapi ? I Shkodrės ? Ibrahim Pasha duke qėnė nė mardhėnje armiqsore me Kurt Pashė Beratin nsi kundėr tij njė ekspeditė me njė numėr tė madh ushtarėsh. Kurt Pasha mbasi u informua pėr kėtė ekspeditė ……. Ushtrinė e tij dhe I doli pėrpara. Nė luftėn e zhvilluar nė afėrsi tė Peqinit ushtria e Ibrahim Pashė Shkodrės u mund keq. Nė kėtė luftė mbeti I vrarė dhe ……..? I cili shoqėronte Ibrahimin me njė trup ushtarėsh mirditorė. Vitin …….. ? tė njėjtėn disfatė pėsoi kundėr Kurt Pashė Beratit edhe I nipi I …….? Ibrahim Pashės duke….? I quajturi guvernanti ?.Mė 1777 mbasi vdiq nė Vlorė ……Pasha?, ai u zėvėndėsua nga I vėllai I tij Mahmut Beu……?Nė kėtė vit Jeronomartini ? dhe Is apostolio ? Kozma nga Etolia ( I njohur nė Jug tė Shqipėrisė dhe me emrin Coban babai ? V.H ) 1 nxitur nga ndjenja tė thella humane ? e I formuar me dijet evangjelike me kryqin nė dorė qarkullonte duke predikuar ……. Mbrojtur tė krishterėt pėr tė pėrkrahur besimin e tyre ndaj fesė sė trashėguar nga ……….? E tyre punonte me zell tė madh por dhe shumė rreziqe.
1. Revista historike nr.3/1964 faqa 147, sipas kronikanit tė Konstandin Beratit dhe Kozmai del si “ pėrhapės I arsimit nė Shqipėrinė e jugut” ( shėnim I pėrkthyesit V. Nika).
23
I padiskutueshėm ėshtė fakti se mėsimet dhe cilėsitė e kėtij burri me virtyte mbrojtėn dhe mbajtėn shumė parimet e krishterimit…….. dhe pėrgjithsiaht nė Shqipėrinė e jugut ku edhe ra si dėshmor gjate hegjemonisė tė Ahmet Kurt Pashės, nė katundin Kujalli ? tė Myzeqesė I varur nga qehajaj I tij Kulla?. Trupi I tij I shėntė u hodh nė lumen Osum njė lum I Beratit ( nė fakt aty kalon Semani V.H. ) ku u gjend mbas tre ditėsh, u varros nė kishėn e katundit Kolkondas afėr saj. Mba sgati 25 ( njėzetepesė) vjetėsh, nė atė vend u ndertua njė Manastir dedikuar emrit te tij. Aty u vendosėn e shtrat e tij tė cilat gjenden akoma sot dhe qė kėnaqin shpirtrat e vizitorėve qė vijnė aty plot respect.Mė 1784 vdiq I pėrmėnduri Ahmet Kurt Pasha, satrapi ? I Beratit duke lėnė tė biri Mehmetin? dhe vajzėn tė martuar me Ibrahim bej Vlorėn. Mehmeti zuri vendin e babait, por Ibrahim bej Vlora mbas tre vjetėsh e detyroi atė tė abdigoi e tė largohet dhe mori vet sundimin e Beratit, I njohur edhe nga Porta e Lartė ligjėrisht si Pasha. Kurt pasha njhej si bur I shkathėt, ……. Dhe I drejtė. Veprat e tij fisnike ndaj njerėzimit dėshmohen nga mirėsitė e ndryshme por veēanėrisht ndertimet e bėra nėn kujdesin e tij nė tė gjithė teritorin e juridiksionit tė tij, si hapje rrugėsh, ndertime urash tė kushtueshme, tė cilat ekzistojnė akoma sot, shikohen me admirim nga udhėtarėt, e lėvdojnė dhe e kujtojnė atė me respect..Ibrahim pasha mė 1798 ftoi nė Berat tė vėllanė Mahmut? Beun tė cilin…………….. e tradhėtisė e vrau e kėshtu mbas kėsaj distriktin e Vlorės e bashkoi me pashallėkun e Beratit nėn sundimin e tij. Mahmut beun e zėvėndėsoi i biri sulejman beu ende jo nė moshė, i cili administronte Vlorėn nėn kujdestarinė e
24
Xhaxhait tė tij, tė pėrmėndurit Ibrahim pasha. Por edhe kėtė jo shumė kohė mė vonė e helmoi me ndihmėn e njė mjeku aventurier e tė pandėrgjegjshėm.Ky veprim criminal I Ibrahim pashės I dha shkas vlonjatėve pėr urrejtje e qendrime hakmarrėse ndaj tij. Kėto qendrime tė tyre I ushqente dhe I nxiste tashmė dhe Ali Pashė Tepelena I cili nga Divani? Sapo ėshtė emėruar Pashė i Janinės, sepse e urrente dhe mendonte keq pėr Ibrahim Pashėn pėr shkak dhe tė martesės sė tij me vajzėn e Kurt Pashės ( ish rivali i tij). Kėshtu nė kėtė mėnyrė, shfrytėzoi pretekstin........... dhe nxiti sedrėn e Omer Vrionit , i cili tashmė (1810) ishte kthyer nga Egjipti me pasuri tė shumtė e lavdi pėr shkak tė bėmave duke i kujtuar ndjekjet qė kishte pėsuar nė tė kaluarėn nga Ibrahim Pasha, kėshtu ky nxitoi tė sulmoi atė me njė forcė tė aftė ushtarakėsh shqiptarėsh.Ndėrkaq Ali Pashė Tepelena, shfrtėzoi momentin, shkoi personalisht nė Berat, luajti rolin e ndėrmjetėsit arbitėr, arriti dhe e bindi Ibrahim Pashėn tė lėrė pashallėkun e Beratit e tė largohet pėr nė Vlorė. Me largimin e tij Ali Pasha pushtoi kalanė e Beratit e tėrė trevėn vartėse, ku si guvernator caktoi tė birin ....?dhe vetė u kthye nė Janinė duke marrė me vehte si peng Sulejman Pashėn birin e tė pėrmėndurit fatkėq Ibrahim Pashės.Rezultatet e veprimit tė tij Ali Pashė Tepelena, ia bėri prezent Konstandinopojės, duke mos munguar tė intrgoi ndaj Ibrahim Pashės, duke e paraqitur sjelljen e tij ndaj Divanit me ngjyra tė errta. Pak mė vonė Ali Pasha duke vazhduar shpifjet dhe intrigat e tij nė Vlorė, e duke shfrytėzuar daljet e Ibrahim pashės nė malet Akreqakaunia, e arrestoi e shoqėroi nė Janinė dhe e burgosi nė Kala nė njė birrucė tė errėt.. Kėshtu drejtėsia hyjnore, duke pėrdorur si jogan Ali Pashėn, e dėnoi Ibrahim Pashėn rėndė pėr krimet e bėra ndaj tė afėrmėve tė tij.Nė kėtė mėnyrė mbs kėtyre ngjarjeve trevat e Beratit dhe tė
25
Vlorės i kaluan (Etrorisė sė Janinės)?nė varėsi tė Janinės tė bashkuar me vendet e tjera pėrkatės tė juridiksionit tė Ali pashė Tepelenės. Por mė pas trevat e Vlorės dhe Bratite u shkėputėn pėrsėri dhe si administrator nga Porta e Lartė u caktua Myftar beu , bir i Ali pashė Tepelenės.I pėrmėnduri Ali pasha, satrap i Janinės dhe i gjithė Epirit tė vjetėr dhe tė ri mė 1820 ? ra nė mėrinė e ashpėr dhe me urdhėr tė lartė tė oborit, mbretėrore ........ u hoq ai dhe tė birtė e tij nga postet e larta shtetėrore e kėshtu Epiri ra pėrsėri nėn administrimin direkt tė Portės sė Lartė e cila ................................ caktuan si governator Omer pashė Vrionin, Tė cilit iu aneksua dhe vendlindja e tij Berati me trevat pėrkatėse.Pėr Omer pashė Vrionin thuhet se rrjedh nga fisi i Paleologėve tė cilėt dikur kanė qėnė hegjemonė ? nė epirin e ri e qė prej tyre qe njė i quajtur Vrion. Nga ky fis pėrmendet nė .......Vrion Paleologu i cili mė 1825 ? ėshtė dėrguar nga Konstandinopoja, nė Janinė te hegjemoni ..........., dhe i dorėzoi sipas kėrkesės sė tij gradėn ( emėrimin) qeveritar si despot i Epirit, tė cilat mė vone i njohu dhe i miratoi edhe sulltan Pajaziti i Parė ? atėhere me qendėr nė Selanik , ku ....... vajti personalisht pėr tu pėrulur dhe shfaqur nėnshrimin dhe vasalitetin e tij.-1Pėr besnikėrinė qė tregoi ndaj Portės sė Lartė, i pėrmėnduri Omer pashė Vrioni, tė veprimtarisė e drejtėsisė qė tregoi nė periudhėn qė administronte Janinėn dhe gjithė Epirin ė vjetėr dhe tė riun pėrfshi kėtu edhe Beratin e tregon historinė e kohės pėr tė cilėn shkruan pozitivisht. Po kėshtu dhe bijtė e tij shumė tė aftė e tė denjė, Hysen pasha, qė sundoi pėr njė kohė tė gjatė sanxhakun Beratit la kujtimė pozitive dhe i dyti Kahreman pasha nga kajmekami i Beratit, pėr aftėsitė e njohura nga tė gjithė, pėr besnikėrinė
-1- Kjo cėshtje shtjellohet me hollėsi nga P. Arvanitnopi nė veprėn e tij………. E Epirit
26
Qeverisė sė lartė perandorake u ngrit me tė drejtė nė pėrgjegjėsi nga Porta e Lartė...................mutesarif i Janinės ku me qendrimin dhe sjelljen e tij tė lavdėrueshme nderoi veten, fisin dhe Atdheun e tij.
.................................................. .................................................. ..........................................nuk lexohen
KAPITULLI I PARE
.................................................. .................................................. .................
Zona ? e Beratit pėrbėhej qė nė lashtėsi nga disa Episkopata tė dėgjuara : Tė Pulehriapoli-it Shpatit dhe Myzeqesė, ............. , Pojanit, Vlorės dhe Kaninės .... Glavinicėn.
Per Peshkopatėn e Pulheriopol-it
Qyteti i Beratit ose Beligradiu e i Shqiperisė, disa thonė se ėshtė Lefki Petra ( guri i Bardhė) , ndėrsa disa tė tjerė, se ėshtė Skambia e kjo sipas gjeografit .......... nė pjesėn 16 ? ku pėrmendet
27
Shqiperia......................................... ..........................Piros, autorit tė biografisė tė Alėksandrit tė Maqedonisė, botuar nė Athinė mė 19.. ? faqa 7 thotė se qė kėtej kishte origjinėn dhe Ptolemeu i Elagut? Bir i mbretit tė Mqedonisė Filipit dhe Arsinoit njėri nga gjenaralėt mė tė dėgjuar ( me famė) tė Aleksandrit tė madh i cili mbas vdekjes sė tij nė vitin 3..? para Krishtit jetoi nė njė distrikt tė perandorisė sė gjėrė aleksandriane ėshtė bėrė dhe mbret i Egjiptit. Ky .... Dhimitri ........
Pėr Peshkopatėn e Pulheriopol-itKy sipas Dhimiter Saliro ka krijuar bibliotejėn e famshme Aleksandrse ose ....... tė pėrbėrė nga 500 mijė volume. Gjithasht dhe pasardhesit fisnikė e arsimdashės trashgimtarė tė denjė tė tij emrin “ Ptolemenjtė........”.......... nė Egjipt? Njeri pas tjetrit.Sipas atyre...... Pulheropoli, nė lashtėsi........ Bejrut mendohet se ėshtė ndertuar nė shekullin e katėrt............................trė Konstandinopojės ( Bizantit).Peshkopi i Pulheriopolisit nė kushtetuten kishtare figuron i 14 ndėr peshkopėt e Mitropolisė sė Durrėsit .................................................. ................. e cila vareshin tė gjitha ato tė Maqedonisė , tė Epirit tė vjetėr dhe tė ri ........... Ilirisė ( kushtetuta e ........ shenjtė shkruar nga Gj. A. Pali dhe K. Potli Athinė 1855 ? volumi ? faqe 484 ) dhe “Aleksandri i Selanikut, nėn vartėsinė e tė cilit ishin e para peshkopate dhe e dyta e Maqedonisė, .... tė gReqisė, nė tė gjithė Europėn nė ........ nė Iliri, nė Thesali dhe nė Aksisė ? tė diskutuara nė Niqe. ( nė sinodhin e parė Ikupenike ? mė 345 ? mbs krishtit) e kudo ku ishin kisha tė tjera, ( protokolle te sinodeve...................... volumi i parė , faqe 180-191 ?
hmmm...
me duket se ELYM e hasa pardje ne kete postim
Kodi:
http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=16028
Citim:

Fiset ilire tė mesapėve, daunėve, japigėve e madje edhe dardanėve etj., populluan italinė qysh nė kohėt mė tė hershme.Nėse i hedh njė sy tė shpejtė “kolonive greke” tė sė ashtuquajturės “Magna Graecia”, nė kėtė hartė – ku, si tė tilla, nėnkuptohen kolonitė “greke” nė jug tė Italisė…
Martinelli (1932) thotė: “Dihet, qė gjuha mėmė e shqipes, ishte ilirishtja e lashtė. . .; nga ilirishtja e lashtė, siē e pamė, rrodhėn edhe shumė emėrtime vendesh nė Italinė jugore.”
Nėse i hedh njė sy tė shpejtė “kolonive greke” tė sė ashtuquajturės “Magna Graecia”, nė kėtė hartė – ku, si tė tilla, nėnkuptohen kolonitė “greke” nė jug tė Italisė, – vihet re se emrat e vendeve nė njė pjesė tė madhe janė ilire e epirote, pavarėsisht se kjo gjė anashkalohet. Fiset ilire tė mesapėve, daunėve, japigėve e madje edhe dardanėve etj., populluan italinė qysh nė kohėt mė tė hershme.
Harta e sjellė kėtu, shfaq njė ngjashmėri tė habitshme me emėrvendet e shqipėrisė sė jugut:
Vendet:
ELIM,
PANORMUS,
HIMARA,
qėndrojnė pranė ishujve LIPARAE.
Nė variante udhėtarėsh tė ndryshėm, enciklopedish, dokumentesh etj., kemi shqiptimin “LIAPURI”, pėr krahinėn LABĖRI.
Ngjashmėria ėshtė shumė e qartė mes ishujve antikė LIPARAE dhe LIAPURIA. Sikur tė mos mjaftonte kjo gjė, emrat ELIM (ELYM), PANORMUS dhe HIMARA janė akoma sot e kėsaj ditė tė pėrdorura pjesėn e Vargmaleve tė Vetėtimės.
Himara, ėshtė emri i krahinės sė dikurshme tė Labėrisė, i ruajtur sot veē nė Himarėn e Bregut; Panormusi ėshtė emri antik i Porto-Palermos; edhe emri Elimi ruhet si emėrvend diku nė kėto male.
Kemi tė bėjmė qartėsisht me pėrdorimin e tė njėjtave emra siē shfaqen nė Sicilinė antike. Ata emra u vendosėn nga ilirėt dhe epirotėt, stėrgjyshėr tė shqiptarėve, tė cilėt ruajnė edhe sot, emrat e njėjtė nė atdheun e tyre, Shqipėrinė e sotme:
“Kalaja e Porto Palermos ėshtė ndėrtuar mbi njė rrip toke nė qendėr tė gjirit tė Palermos nė bashkinė Himarė, gji i pėrmendur qė nė periudhėn antike me emrin ‘’Panormus’’, liman i madh nė mesin e maleve Keraune (Malet e Vetėtimės).”
/Thėnie pėr shqiptarėt/
Titulli: L’ode d’Archita
Autori: Nello Martinelli
Botues: Premiata tip., 1932
ka pasur nje diskutim shume interesant
- u detyrova ta bej bitmap se emri i sitit nuk lejohet ketu.

dhe ... kjo harte e meposhtme ...

ku te zmadhuara gjenden...

dhe dibra...

Sipas hartes Helimi apo Elima ndodhet midis Orestides dhe OTHR/E
(ku mund te jete ?

Citim:
Ne nje artikull tjeter ne net
Kodi:
http://www.zemrashqiptare.net/news/id_26583/rp_0/act_print/rf_1/Printo.html
BURIMET E AUTORĖVE ANTIK PĖR ILIRĖT DHE ILIRINĖ
Nga Emanuel
Nga literatura e shfletuar do tė pėrmendim vetėm disa nga argumentet e shkruara:
Sipas udhėrrėfyesit tė shek.VI, Synekdemit tė Hieroklit, nė provincat ilire aso kohe kishte 20 qendėrbanime tė konsideruara si qytete. Ky numėr pėrputhet me tė dhėnat e koncileve kishtare tė kohės, mbasi thuajse tė gjitha qytetet e mėdha ishin edhe seli peshkopate. Tė tilla qenė Skodra, Lisi, Dyrrahu, Skampini, Scupi (Shkupi i sotėm). Ulpiana (pranė Prishtinės) Lyhnidi (Ohri), Apolonia, Bylisi, Amantia, (Ploēa e Vlorės) Aulona, Butroti (Butrinti) Onhezmi, Foinike (Finiqi i Sarandės) dhe Hadrianopoli- Justiniapoli. (Mbyllim citatin)
Ndėrsa nė vitin 1774 nė Lajpcig u botua libri shkencor i Joahn Tunmanit. Ai duke ndjekur zhvillimet historike mijėvjeēare nė kėto troje shkruan: populli i parė qė njeh historia nė kėtė vend janė ilirėt, njė popull i madh, i shumtė nė numėr dhe i fuqishėm qė sipas Strabonit dhe Apianit, banonte nė detin Adriatik, nga lumi Po deri nė Gjirin e Ambrakisė, e nė veri deri nė Danub. Straboni e shtrin kėtė popull drejt perėndimit deri nė liqenin Boden (liqeni Boden nė Gjermaninė Jugore shėnim i pėrkthyesit), domethėnė deri nė Norik e Vindelicie. Ai lė tė kuptohet gjithashtu se edhe Panonėt i pėrkisnin po atij fisi. Apiani, thotė shprehimisht se panonėt ishin ilir. Istrianėt, inėt, jastėt, japodėt, dalmatėt, liburnėt, dardanėt, ardianėt, autariatėt, me njė fjalė tė gjithė popujt deri nė malet Keraune, pėrgjithėsisht shiheshin si ilir. Por ata gjendeshin kudo nė Maqedoni, nė Epir e nė Thesali… Studiuesi i mirėnjohur Thunmani, qė atėherė duke pasur nė dispozicion vetėm burimet historike pėrfundoi se shqiptarėt janė banuesit e lashtė dhe si argument pėr kėtė hipotezė solli dokumente tė shkruara tė ruajtura tė mesjetės, nė tė cilėn nuk hasim gjurmė mė tė vogla pėr ndonjė shpėrngulje shqiptarėsh nė vendbanimin e tyre tė sotėm. Ky dokument edhe sot ėshtė i qėndrueshėm ku mbėshtetet teza e autoktonisė sė shqiptarėve. Gjithashtu profesori i historisė, akademik Aleks Buda, pos tjerash ka shkruar: Vepra e Thunmanit, pėrbėn njė ndihmesė pėr ta vėnė mbi baza shkencore problemin e formimit tė popullit shqiptar e tė gjuhės shqipe.
I njejti hulumtues Prof. Thunman, nė Lajpcing, duke u mbėshtetur mbi bazėn prej 1200 fjalėsh shqipe, parashtroi tezat e para historiko-filologjike rreth prejardhjes dhe tė shkruarės sė shqiptarėve dhe i nxjerr ata si njė popull tė lashtė tė Siujdhesės Ilirike, si fqinjė tė helenėve tė lashtė dhe rrjedhimisht, si pasardhės vijėdrejtė tė ilirėve tė Gentit, tė Teutės dhe tė Pirros.
Gjeografi mė i madh i kohės, akademiku i dėgjuar aleksandrian Klaud Ptolemeu, qysh nė shekullin II (125-161) dėshmon se nė Maqedoninė mestokėsore janė qytetet Arnisa e taulantėve, Elima e elimiotėve, Amantia nė Orestis, Albanopolis i albanėve, Orma, Europus dhe Apsalus tė almopėve. Kėto fakte i mbėshtet edhe studiuesi i mirėnjohur Muzafer Kortuki ku thotė se Albanėt, ishin aty me siguri edhe disa shekuj mė parė pėr tė qenė i shėnuar nė hartėn e kėtij gjeografi antik .(Mbyllim citatin)
Nuk duhet harruar edhe tezėn e historianit tė madh ballkanik, ēekun Konstatin Jireēek, ku shkruan:
Shqiptarėt kanė qenė njė popullatė e vjetėr e krishtere me kulturė tė ndjeshme qytetare, qė kanė qėndruar mė afėr grekėve bizantinė dhe romakėve, dalmatinasve sesa me elementin sllav.
Klerikun frėng, Guillelmus Adac, i njohur me emrin Brocardus Monacus mė 1332 nė veprėn e tij latinisht shkruan: shqiptarėt kanė njė gjuhė krejt tjetėr dhe tė ndryshme nga latinishtja ,megjithatė kanė alfabetin latin nė pėrdorim dhe nė tėrė librat e tyre.
Rreth kombėsisė sė lashtė ilire tė shqiptarėve shkruan edhe studiuesi gjerman Malte-Bruni, nė veprėn e tij thotė: se gjuha e ilirėve tė lashtė ose e shqiptarėve tė sotėm ėshtė njė gjuhė e veēantė, prejardhja e sė cilės shkon deri nė lashtėsinė e thellė e madje nė njė kohė kur filluan tė formoheshin, secila nė sferėn e saj, edhe gjuhėt greqishte, latinishte, iberishte, keltishte, teutonishte, gotikshe, etj…
Kėtė mendim e pėrkrahėn edhe studiuesi gjerman Johan Gfon Hani, qė nė fillim tė veprės sė tij Studime shqiptare botuar mė 1854, ku e shtron ēėshtjen e prejardhjes sė shqiptarėve dhe thotė: Meqė shqiptarėt nuk janė sllavė dhe nuk lidhen ngushtė me ndonjė nga popujt e tjerė qė njohim, meqė burimet fare tė pakta qė kemi nuk flasin pėr ndonjė shtegtim tjetėr (veē atij sllavit) i cili tė ishte aq i madh sa tė krijonte njė popull tė madh, duhet pranuar se shqiptarėt e sotėm janė banorėt e hershėm parasllav tė atij vendi. Ai nė vazhdim tė veprės shkruan: se elementi shqiptar jo vetėm qė e kalon malin Shar r(Skardus), sepse Tetova, pellgu i burimit tė Vardarit, ėshtė njė qark i pėrzier shqiptaro-bullgar, por qė arrin deri nė grykėn e parė tė Vardarit, nė jug tė Shkupit, deri nė bregun e djathtė tė kėtij lumi. Si duket bullgarėt banojnė vetėm jashtė trekėndėshit tė formuar nga Vardari, Treska dhe vargu i Goleshnicės, kurse brenda kėsaj bėrthame jetojnė vetėm shqiptarė…Por kėta janė vende nė tė cilat u ndie rėndė dora e pushtuesve bizantinė pas peradorit Vasilios Bullgaroktoni, mbi armiqtė e trashėguar bullgarė tė nėnshtruar e mė pas edhe pushtimi turk. Kėshtu ne mund tė pranojmė si tė padiskutueshme se shqiptarėt e sotėm janė pasardhės tė ilirėve dhe epirotėve tė lashtė. (Mbyllim citatin)
Jozef Riter fon Ksilanderi, ka qenė i pari qė ka pėrmendur nė njė faqe tė veēantė nė fillim tė librit tė tij: Ata – shqiptarėt nuk janė aspak tė huaj, por njė popull i lashtė i familjes evropiane..
Studiuesi kosovar, doktor Musa Ahmeti, mbas mė shumė se shtatė vite kėrkimi, ka arritur tė zbuloje nė Arkivat e PAPATIT (Arkivin Sekret tė Vatikanit nė Vatikan), njė dorėshkrim nė gjuhėn shqipe qė daton vitin 1210. Bėhet fjalė pėr njė dorėshkrim prej 208 faqesh, tė ruajtur mjaft mirė nė kohė, i cili ėshtė shkruar mbi njė pergament me kopertina tė forta druri dhe e mbėshtjellur me kapakė druri. Ėshtė i shkruar me shkronja latine i tėri nė gjuhėn shqipe, nė dialektin e veriut. Autorė i veprės Teodor Shkodrani, e pėrfundon veprėn duke shkruar: Me ndihmėn e zotit dhe me dėshirėn e madhe qė kam, pėrfundova me kėtė vepėr mė 9 Mars 1210. (Mbyllim citatin)
E pyesim Mirjana P.Mirēevskėn, se cili popull nė Maqedoninė e sotme ėshtė mė i hershėm ata me vepėr qė nga vitet 1210 nė gjuhėn shqipe me alfabet latin ose gramatika e Bllazhe Koneskit e vitit 1945?
Tė shkruash njė studim historik mbi islamizimin e laraminizmin e shqiptarėve dhe njėkohėsisht t’a njihnim zhvillimin e disiplinės kishtare qė nga fillimi e deri mė sot, ėshtė njė punė mjaft e vėshtirė . Kėshtu , ai (ajo) do tė duhej tė jetė njėkohėsisht historian, kanonist, teolog… madje bile edhe njė poliglot.Pėr hirė tė asaj qė nuk duam t’a lodhim lexuesin, jemi tė detyruar t’a njoftojmė Mirēeskėn, pėr magėsitė e saja nė mbrojtje tė dizertacionit shkencor si etnografe.Po t’i hedhim njė sy veprės sė Dr. Don Gaspėr Gjinit, Ipeshkvia Shkup Prizren nėpėr shekuj ,ku ndėr tė tjerat shkuan se: Dardania ishte njė krahinė e veēantė kishtare dhe administrative. Selia e parė ipeshkvnore nė Dardani, me sa dihet deri mė tani ka qenė nė qytetin e Scupit. Ilirėt (shqiptarėt) kanė filluar tė kalojnė nė krishterim shumė herėt. Madje, dihet se edhe Shėn Pjetri dhe Shėn Pali, apostuj tė Krishtit, pra, bashkėkohės tė tij, kanė predikuar fenė e re ndėr shqiptarėt nė Iliri. (Mbyllim citatin).Skėnder Riza, nė vepren e tij studimore shkruan: Pas ndarjes sė krishterimit nė kishėn e lindjes-ortodokse dhe nė kishėn e perėndimit-katolike mė 1054, shqiptarėt mbetėn me kishėn ortodokse, sepse nė trevat e tyre sundonte Bizanti (Greqia), e mė vonė Serbia. E tillė ka qenė gjendja, sidomos nė Kosovė. Gjatė sundimit tė Bizantisė e tė Serbisė, shqiptarėt janė asimiluar nė pėrmasa shumė tė mėdha, ata bėnė presion edhe nė (ēamėri dhe nė vise tė tjera nė Greqi) dhe sidomos nė Maqedoni e nė Mal tė Zi, duke i sllavizuar kėshtu njė numėr tė madh.Nė veprėn Psaltiri, e shkruar nė hebraishtėn e vjetėr, e pėrkthyer nga K.Kristoforidhi (1872), citojmė: nė kishat shqiptare tė Maqedonisė, ėshtė mbajtur liturgjia nė gjuhėn shqipe, objektet fetare tė krishtera nuk janė sllave por shqiptare, ndėrsa emėrtimi i kishave ndryshoi pas ardhjes sė sllavėve. (Vepėr e cituar)
po ky artikull dhe ketu :
Kodi:
http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=25951
shoqeruar me figurat e librave.
Pra,ku mund te jete Elima - Helimi - Elymi ?
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga lonely_lion : 12-07-2018 nė 08:05
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 07:09   #90
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Nje artikull interesant per nje shkrim te George Fred Williams (1914)

Kodi:
http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=10610
Citim:
Prapa nė kohėt parahistorike, para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr perėnditė e tyre dhe heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull i qujtur Pellazg.Edhe pėrpara se dega helene tė njifej nė malet e Thesalisė, Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė, qe pa dyshim kryeqyteti i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė.Nuk ėshtė pėr ēudi qė otomanėt nuk lejuan ndonjė gėrmim nė tokėn Shqiptare, sepse ajo mund t’i sillte ndėrmend kėtij populli lulėzimin e parė.

Pėrgatitur nga Adrian Lazaj

George Fred Williams mė 1914 ka shkruajtur: “Po tė kthehemi nė parahistori, para se rapsodėt homerikė t’u kėndonin hyjnive dhe heronjėve mitologjike, para se tė shkruhej gjuha greke, jetonte njė popull i njohur me emrin Pellazgėt…

Shqiptarėt janė tė vetmit qė kanė ardhur deri mė sot nga kjo racė e fuqishme parahistorike. Vetėm vitet e fundit ėshtė pėrcaktuar se Pellazgėt kanė qenė Ilirėt e lashtė… Kėta Ilirėt kaluan edhe nė Itali me emrin Toskė, siē quhen ende edhe nė Shqipėri, ndėrsa nė Itali kanė mbetur si Toskė, toskane, etruskė… Shqipja ka qenė gjuha e vėrtetė e Homerit, se grekėt e kanė huazuar nga rapsodet Pellazge eposin e tyre tė shquar…

Shqipja ka qenė gjuha amtare e Aleksandrit tė pushtimeve tė mėdha dhe e Pirros sė Epirit, njė prej gjeneralėve mė tė mėdhenj tė historisė… Ėshtė tragjedi tej ēdo pėrfytyrimi, qė kjo racė e madhe dhe shumė e lashtė teė katandiset nė kėtė gjendje, e cila meriton tė quhet skandali i qytetėrimit Europian. Nuk ėshtė pėr t’u ēuditur qė pushtuesi otoman ndalonte ēfarėdolloj gėrmimesh nė tokėn shqiptare, qė mund t’i kujtonin popullit lavdinė e tij tė dikurshme… Ē’pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare tė hapė thesaret e historisė sė Pellazgėve!”.

Prapa nė kohėt parahistorike, para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr perėnditė e tyre dhe heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull i qujtur Pellazg. Herodoti (484 – 425 p.e.s.) iu vesh Pellazgėve historinė e cila kėto i pėrmend shumė mė parė se sa qytetėrimin e grekėrve; punimi i ashpėr qė mbulon anėt e Panteonit nė Athinė akoma quhet Pellazgjik.

Kėta ndėrtuan mure tė mėdhenj qė quhen ciklopike dhe pėr tė cilėt Prof. Pokok thotė qė qenė ndėrtuar shumė mė pėrpara se tė egzistonin grekėrit e Homerit. Prej kėsaj race tė fortė parahistorike mbetėn vetėm Shqiptarėt. Vetėm nė kohė tė vona u shkoqit se Pellazgėt qenė Ilirianėt e vjetėr, e para degė Indo-Europiane, perandoria e tė cilėve shtrihesh qė nga Azia e Vogėl deri nė Adriatik dhe nga Veriu deri nė Danub.

Nga studimet e shkrimtarėve tė rinj, si Prof. Maks Myller dhe Prof. Pot, nė gjuhėn Shqipe u bė e qėndrueshme kjo origjinė. Kėto Ilirianė, qė rrojnė akoma nė Shqipėri si Toskė, u shpėrndanė edhe nė Itali dhe njihen si Toskė, Toskanė, Etruskė. Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr perėnditė e Greqisė nė etimologjinė e gjuhės sė saj. Nė gjuhėn Shqipe kėto janė shumė tė qarta dhe domethėniet e tyre shumė tė drejta.

Pėr shembull: Kaos ėshtė hapsi, hapėsira; Erebus, biri i Kaosit, ėshtė er-het-os, me e bėrė tė errėt; Uranos ėshtė I-Vran-os, domethėnė zana e reve, vranėt; Zeus, Zaa, Zee, Zoot-Zot, zė rrufe; Athena ėshtė E thėna, me thėnė fjalėn; Nemesis, nemės, domethėnė nam, thirrje e djallit; Muse, Mosois, ėshtė mėsuesi; Afėrdita domethėnė afėr ditės, agimi.

Kur do tė jetė studiuar mirė gjuha shqipe dhe kur do tė jenė zhvarrosur gojėdhanat e saj, atėhere shumė nga veprat e Homerit do tė rishkohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė korigjohen. Herodoti nuk e pati ditė qė emrat e heronjve tė veprės sė Homerit ishin fare qartė nė gjuhen Pellazgjike. E deri edhe emri i vet i Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhėn Shqipe: I mirė, dhe nė formėn Imiros do tė thotė poezia e mirė.

Nė gjuhėn shqipe ėshtė: Agamemnon, Ai-ge-mendon, ai qė mendon; Ajaks, ai gjaksi,gjakderdhės; Priamos, Bir-i-amės, biri i amės e me kuptim ironik Biri i tokės, i vendit; Akili, i qiellit, njė i zbritur nga qielli; Odiseu, i udhės,udhėtari, aji qė shėtit; Ithaka, i thak, idhnak; Droilos, Droili(os), ai qė druhet, frigac. Shumė tė tjera mund t’i shtohen kėsaj liste. Nuk ėshtė ēudi nė se njerėzit qė kanė studiuar gjuhėn shqipe tė thonė se kjo ėshtė gjuha origjnale e Homerit dhe qė grekėrit e morėn nga poetėt Pellazgjike tė shumtėn e kėngėve tė trimėrive dhe ato heroike. Sa dituri e madhe e pret arkeologun kur toka Shqiptare do tė hapi thesarin e historisė Pellzagjike! Kėta dhe shumė rrjedhime tė tjera provojnė qė Shqiptarėt sot janė mbi tokėn e tė parėve dhe flasin gjuhėn e stėrgjyshėve tė tyre.

Edhe pėrpara se dega helene tė njifej nė malet e Thesalisė, Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė, qe pa dyshim kryeqyteti i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė. Shqipja qe gjuha amtare e Aleksandrit tė Madh qė pushtoi botėn dhe e Pirros sė Epirit, njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenj qė pėrmend historia dhe pėrballues i fundit i ushtrive pushtuese Romake.

Njė tragjedi, pėrtej pėrfytyrimit tė tragjedistit, ėshtė kjo qė njė racė e vjetėr dhe e fortė erdhi nė njė gjendje kaq tė keqe dhe mizore, gjė e cila shikohet si skandal i qytetėrimit Europian. Nuk ėshtė pėr ēudi qė otomanėt nuk lejuan ndonjė gėrmim nė tokėn Shqiptare, sepse ajo mund t’i sillte ndėrmend kėtij populli lulėzimin e parė.
Duke u perpjekur te gjej origjinalin, pra Librin apo artikullin origjinal te 1914 ....

Kodi:
http://www.nacionalalbania.al/2015/02/pelasgian-origin-albanians-american-george-fred-williams/
gjithashtu dhe ky forum:
Kodi:
https://www.eupedia.com/forum/threads/35536-Albanian-lexemes-and-their-presence-in-the-other-languages/page8?p=535481&langid=3&styleid=41
dhe kjo figurine qe nuk e di ne egziston vertet ne Durres?


si dhe...
Kodi:
https://www.coloradohistoricnewspapers.org/cgi-bin/colorado?a=d&d=THD19140723-01.2.23



Ajo qe po shoh ne net qe nga te pakten shkurti i ketij viti ka postime qe permendin George Fred Williams, por asnjeri nuk jep librin,jeteshkrimin, linke se ku mund te gjenden te dhenat origjinale te cilave ku referohet. E kam thene dhe e them. Historia do mendje te mprehte,strategji dhe fakte.... boton njeri dhe pastaj efekt domino.


Nderkohe qe qenka nje liber ne google.

dhe nje qe shitet ne ebay

Kodi:
https://www.ebay.com/itm/albania-book-SHQIPTARET-PREJ-GEORGE-FRED-WILLIAMS-EPERKTHEU-SHABAN-BALLA-1934/312166924432?_trkparms=aid%3D222007%26algo%3DSIC.MBE%26ao%3D2%26asc%3D52935%26meid%3D4fc22c76ec1f477d80195077e231089b%26pid%3D100011%26rk%3D1%26rkt%3D1%26sd%3D253555757986%26itm%3D312166924432&_trksid=p2047675.c100011.m1850
qe gjendet ne Tirane...

Citim:
Shipping: FREE Standard International Shipping | See details
International items may be subject to customs processing and additional charges.

Item location:
Tirana, Albania




nderkohe dhe
Kodi:
https://en.wikipedia.org/wiki/George_F._Williams
po qe se shkrimet i referohen ketij personi




Po qe se dikush do te gjente dicka ne origjinal do qe mire t'a botonte,se me duhet te bej dhe ndonje pune se iku gjysma e dites me postime

Kalofshi nje dite te bukur dhe ....
Ju lutem perdorni mendjen dhe llogjiken perpara Cut+Paste.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 13:19   #91
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 2,277
Thanks: 1,106
Thanked 949 Times in 636 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

@lonely-lion
Figurina e Durrėsit ėshtė autentike, e ke te website mė poshtė:

Kodi:
https://lebrechtimages.it/en/asset/512017/summary?context=%7B"sourceUrl"%3Anull%2C"number"%3A16%2C"max"%3A95%2C"min"%3A0%2C"search_param"%3A%7B"filter_text"%3A"kw%3Ailliria%20%28regione%20storica%29"%2C"explain_score"%3A1%7D%2C"hash"%3A"b231521e4afa2368d2c284dab4850c34"%7D

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga King Bardhyl : 12-07-2018 nė 13:25
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 18:05   #92
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,626
Thanks: 1,094
Thanked 1,502 Times in 909 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Ushtari serb tentoi tė pėrdhunojė shqiptaren, sot sėpata qė i preu kokėn ėshtė simbol i fshatit
albeu.com
F shati Brezė i Karadakut, dikur heroik, tashmė ėshtė njė fshat i braktisur dhe i harruar nga autoritetet e Maqedonisė. Nė kėtė krahinė nuk ka asnjė kusht jetesė, ndonėse disa banorė vijojnė tė frymojnė aty.
Por ndryshe kėtij realiteti tė trishtė tė sotėm, Breza shquhet si vendi burrave trima nė njė tė kaluar heroike. Kėshtu konsiderohet sidomos periudha qė nga viti 1912, kohė e rezistencės sė shqiptarėve ndaj sundimit serb nė ish-Jugosllavinė e atėhershme.
Dhe nė qendėr tė kėsaj epoke qėndron Kadri Abazi, i cilėsuar trim mbi trima, ai i cili i doli zot njė motre shqiptare pėr t’ia ruajtur nderin nga njė oficer serb, duke ia kėput kryet.
Pėr kėtė akt, Kadri Abazit i ėshtė kushtuar njė kėngė e veēantė edhe nga rapsodėt tanė.
Njė fshatar i Brezės, flet pėr atė ēka ndodhi atė vit tė largėt, qė pėrbėn dhe shenjėn bazė tė kėtij fshati, atė qė e identifikon si fshat trimash
“Nė periudhėn e vitit 1912-13 serbėt u kanė shkaktu probleme tė mėdha shqiptarėve. Shqiptarėt nuk kanė guxu tė qarkullojnė lirshėm asnjėherė. Ashtu siē kėndohet edhe nė kėngėt me qifteli, shqiptarėt burra e gra tė cilėt duke u kthyer nga puna janė ndaluar nga policia serbe. Dhe kėshtu, nji oficer serb ka zgjedhur vajzėn mė tė bukur shqiptare qė ta pėrdhunon. Por Kadri Abazi, i ndikuar nga britma e motrės shqiptare ku thoshte ‘a ka shqiptar qė mė ndihmon?’, mori sėpatėn dhe i’a hoqi kryet serbit. Dhe pas kėtij akti trimėror, e shpėtoi motrėn dhe tė tjerėt, dhe vetė asnjėherė nuk i ra nė dorė policisė. Ishte nė arrati afėr 30 vite nė malet e Karadakut”, sqaroi fshatari.
Dhe e veēanta ėshtė se aktin e Kadri Abazit, banorėt e fshatit kanė vendosur qė tė pėrjetėsojnė nė njė formė origjinale. Mbi varrin e tij afėr xhamisė sė fshatit, si nė njė vepėr instalative, figuron edhe sėpata e improvizuar me gjakun e serbit.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i par pėlqehet nga
i vjetėr 12-07-2018, 18:27   #93
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 5,806
Thanks: 2,219
Thanked 2,078 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 105
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin
Ushtari serb tentoi tė pėrdhunojė shqiptaren, sot sėpata qė i preu kokėn ėshtė simbol i fshatit
albeu.com
F shati Brezė i Karadakut, dikur heroik, tashmė ėshtė njė fshat i braktisur dhe i harruar nga autoritetet e Maqedonisė. Nė kėtė krahinė nuk ka asnjė kusht jetesė, ndonėse disa banorė vijojnė tė frymojnė aty.
Por ndryshe kėtij realiteti tė trishtė tė sotėm, Breza shquhet si vendi burrave trima nė njė tė kaluar heroike. Kėshtu konsiderohet sidomos periudha qė nga viti 1912, kohė e rezistencės sė shqiptarėve ndaj sundimit serb nė ish-Jugosllavinė e atėhershme.
Dhe nė qendėr tė kėsaj epoke qėndron Kadri Abazi, i cilėsuar trim mbi trima, ai i cili i doli zot njė motre shqiptare pėr t’ia ruajtur nderin nga njė oficer serb, duke ia kėput kryet.
Pėr kėtė akt, Kadri Abazit i ėshtė kushtuar njė kėngė e veēantė edhe nga rapsodėt tanė.
Njė fshatar i Brezės, flet pėr atė ēka ndodhi atė vit tė largėt, qė pėrbėn dhe shenjėn bazė tė kėtij fshati, atė qė e identifikon si fshat trimash
“Nė periudhėn e vitit 1912-13 serbėt u kanė shkaktu probleme tė mėdha shqiptarėve. Shqiptarėt nuk kanė guxu tė qarkullojnė lirshėm asnjėherė. Ashtu siē kėndohet edhe nė kėngėt me qifteli, shqiptarėt burra e gra tė cilėt duke u kthyer nga puna janė ndaluar nga policia serbe. Dhe kėshtu, nji oficer serb ka zgjedhur vajzėn mė tė bukur shqiptare qė ta pėrdhunon. Por Kadri Abazi, i ndikuar nga britma e motrės shqiptare ku thoshte ‘a ka shqiptar qė mė ndihmon?’, mori sėpatėn dhe i’a hoqi kryet serbit. Dhe pas kėtij akti trimėror, e shpėtoi motrėn dhe tė tjerėt, dhe vetė asnjėherė nuk i ra nė dorė policisė. Ishte nė arrati afėr 30 vite nė malet e Karadakut”, sqaroi fshatari.
Dhe e veēanta ėshtė se aktin e Kadri Abazit, banorėt e fshatit kanė vendosur qė tė pėrjetėsojnė nė njė formė origjinale. Mbi varrin e tij afėr xhamisė sė fshatit, si nė njė vepėr instalative, figuron edhe sėpata e improvizuar me gjakun e serbit.
Ka qene nga Malesia e Shkupit, paraardhesi i tij ka ardh nga rrethi i Shkodres.
__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Hawk pėlqehet nga
i vjetėr 12-07-2018, 19:03   #94
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 210
Thanks: 34
Thanked 110 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Ka veē pellazgė, ilirė dhe arvanitas,Nuk ka Grek te vjetėr



Perendia Hefest,mban mbi krye nje Plis te perkryer.

Sipas historianes, fiset qė kanė populluar Evropėn nga periudha e Bronzit kanė qenė fise me etnitet Pellazgo-Ilir dhe flisnin njė gjuhė tė pėrbashkėt. Tė dhėnat historike tregojnė se Pellazgėt, Ilirėt, Thrakėt, Dakėt, Skithėt, Trojanėt ishin fise tė tė njėjtit komb dhe shqiptarėt janė pasardhės tė tyre.Historiania thotė se duke u mbėshtetur tek tė dhėnat antike dhe gjithė filozofėt antikė qytetėrimin grek e krijuan pellazgo-ilirėt autoktonė.

Qytetėrimin grek e krijuan arvanitasit. Arvanitasit qė kanė folur shqip nė Atik dhe Peloponez janė territoret antike tė Greqisė antike.

Nga Arlinda Canaj

Njė nga studiueset mė tė veēanta nė historiografinė shqiptare ėshtė dhe historiania Eleni Kocaqis. Nė librin e saj “Roli pellazgo-ilir nė krijimin e kombeve dhe gjuhėve evropiane” qė ėshtė njė nga librat e viteve tė fundit, ka tė dhėna shumė interesante qė po tė merreshin pėr bazė do tė ndryshonin kėndvėshtrimin e gjuhėsisė dhe historisė shqipe.

Autorja mbėshtetet nė faktet historike qė pėr tė janė tė shenjta. Dhe nuk kishte si tė mos bazohej tek autorė seriozė si: Homeri, Herodoti, Straboni, Tukididi, tek materiali historik i kronikave mesjetare dhe tek tė dhėnat arkeologjike, antropologjike dhe gjuhėsore.

Sipas autores faktorėt qė kanė bėrė mos zbardhjen e tė vėrtetės ka qenė persekutimi i shqiptarėve nė shekuj. Autorja ngul kėmbė qė shqiptarėt e dikurshėm kanė krijuar historinė e njerėzimit por xhelozia mbi ta ka qenė e pashembullt dhe ajo e krahason historinė e shqiptarėve me atė tė Izraelit.

Sepse vjedhja qė i kanė bėrė historisė shqiptare ka qenė e pashembullt dhe ndarja territoriale qė i kanė bėrė nė 6 copa e kanė kthyer nė njė koloni nė zemėr tė Evropės.

Sipas historianes, fiset qė kanė populluar Evropėn nga periudha e Bronzit kanė qenė fise me etnitet Pellazgo-Ilir dhe flisnin njė gjuhė tė pėrbashkėt. Tė dhėnat historike tregojnė se Pellazgėt, Ilirėt, Thrakėt, Dakėt, Skithėt, Trojanėt ishin fise tė tė njėjtit komb dhe shqiptarėt janė pasardhės tė tyre.

Nga emigrimet e kėtyre fiseve u popullua edhe pjesa tjetėr e Evropės. Kėto fise ishin ato qė krijuan edhe kombet antike moderne. Ky popull Pellazgo-Ilir ka krijuar qytetėrimin e parė Evropian tė Kretės, Mikenės, Trojės, qytetėrimin Grek dhe Romak, dhe hodhėn bazat e vlerave dhe qytetėrimit perėndimor. Roli i Pellazgo-Ilirėve ėshtė i pėrmasave tepėr tė mėdha, madje gjigande dhe me qellim ky ėshtė copėtuar nė disa mini qytetėrime.

Nė librin e Kocaqit tė bėjnė pėrshtypje disa tė dhėna antrophologjike, qė sipas autores janė shumė tė rėndėsishme. Autorja thekson faktin se shqiptarėt janė njė popull brachycephhal me tregues qefailk nga mė tė lartat nė Evropė. Qė i shpjeguar mė thjeshtė kanė lidhje tė mėdha historike.

Nga tė dhėnat antropologjike, popullsia e paleolitit tė Evropės dhe tė Mezolitit janė njė popullsi ashtu siē janė shqiptarėt pra brachycephalas. Popullsia Pellazgo-Ilire ka pasur kėto pėrmasa koke. Dhe kėto pėrmasa koke i kanė vetėm raca gjermanike dhe raca shqiptare. Kėto fakte tregojnė se kėto janė dy racat mė tė pastra nė botė dhe nuk janė pėrzier me raca tė tjera.

Historiania shqiptare duke u bazuar nė tezat e shumė studiuesve tė huaj pranon se nuk ka komb grek. Edhe pse historia i ka dhėnė njė vlerėsim tė madh qytetėrimit antik grek, historiania thotė se studiuesit helenė e anashkalojnė me dashje atė qė thuhet pėr prejardhjen e antikitetit grek. Herodoti thotė se Jonėt, Eolėt, Etolėt janė me origjinė pellazge.

Po Herodoti dhe Skilaksi tregojnė se Dorėt qė popullonin Peleponezin ishin me origjinė nga Iliria. Herodoti i quan Maqedon ndėrsa Skilaksi thot se ata janė me origjinė nga fisi i Yllėve qė ai e vendos pranė i Bylinėve qė ndodlet nė terriroret Ilire. Atėher kush janė Grekėt? Nuk janė gjė tjetėr veē Pellazgėve dhe Ilirėve tė cilėt ngritėn qyterimin e Kretės atė tė Mikenės dhe qytetėrimin antik Grek.

Njė fakt i fort qė flet pėr mosekzistencėn e njė etnie Greke antike ėshtė edhe fakti se nė shekullin e XII, kur Greqia del nė histori pas njė periudhe 6 shekullore, ku as pėr tė as pėr Ilirėt dhe as pėr Dakėt nuk kemi tė dhėna tė shkruara, si pasojė e dyndjeve barabare sllave, atje nuk ka njė popull qė tė flasi greqisht.

Tė dhėnat tregojnė se popullsia e atyre territoreve flasin shqip. Gjuhėn Greke e pėrdorte vetėm kisha dhe administrata shtetėrore Bizantine por jo populli. Kjo i shokoi tė gjithė historianėt, tė cilėt prisnin qė nė Greqi tė gjenin Grekė por qė gjetėn vetėm shqiptarė, arvanitas qė flisnin shqip.

Historinėt filluan tė ngrinin teza dhe hipoteza se Grekėt antikė na ishin zhdukur dhe nuk dihet se nga kishin shkuar.Ca mendojnė se i asimiluan sllavėt, ca mendojnė se ikėn nė lindjen e mesme , ca mendojnė se grekėt u asimiluan nga shqiptarėt etj etj..

Historiania thotė se duke u mbėshtetur tek tė dhėnat antike dhe gjithė filozofėt antikė qytetėrimin grek e krijuan pellazgo-ilirėt autoktonė. Qytetėrimin grek e krijuan arvanitasit.

Arvanitasit qė kanė folur shqip nė Atik dhe Peloponez janė territoret antike tė Greqisė antike. Ishte kisha ortodokse greke qė krijoi grekun artificial. Formoi njė gjuhė qė u bė gjuha e shkollės dhe arriti t’ia imponojė dhe arvanitasve.

Gjuha e popullit tė lashtė tė Jonit ishte ilirishtja dhe pellazgjishtja dhe tė gjitha mbishkrimet e vjetra qė janė zbuluar nė Greqi nuk i ndihmon dot as greqishtja e vjetėr dhe as ajo e reja.

Dhe kjo e ka njė arsye. Gjuha e Herodotit, Platonit dhe Strabonit u shkruan nė Jonisht dhe veprat e tyre u pėrkthyen nė greqishten artificiale vetėm nė shekullin II pasi ata i dinin tė dyja gjuhėt. Ky pėrbėn dhe skandalin mė tė madh nė historinė greke.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=10432

Dhe 2 video fragmente qė meritojnė tė reflektohen...

https://manastirilajm.com/shqiptaret...e-sotem-video/

https://www.facebook.com/historia.an...8158235597539/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 12-07-2018 nė 19:17
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 19:12   #95
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,666
Thanks: 86
Thanked 533 Times in 298 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 110
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin

ZET. Jam kureshtar te di se ku e ke hasur Elymin si emer per Kaninen. Te lutem , postoje si link apo liber


Emertimet e vjetra ne territorin e Shqiperise i kane zhdukur me kujdes. Une vendos nga kerkimet e mija personale dhe te askujt tjeter. Gjerat qe fillojne me © nuk i kam publikuar me pare dhe as i kam hasur tjetervend.

Kanina eshte eshte emer i romanizuar per 'qente', pas gjithe gjasave molloset, me te cilet shquhej ajo krahine. Nuk dihet ne se Elyme i dha emrin molosit apo molosi Elymes. Kur i ofrova atyre qe po zhvillojne qenin molos, informata per molosin per ta reklamuar me se miri ne bote, me thane qe isha 1 nder mijera qe kishin hasur. Epo, ju vafte mbare shqiptareve kudo qe jane!
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 22:09   #96
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 210
Thanks: 34
Thanked 110 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Hefesti nga njė kėnd tjetėr(p.s) kėrko nė google ose nė Kodi
Gjindet nė Wikipedia por s`ėshtė i njėjt me imazhin e prezantuar kėtu.




Helena

http://www.nationaltrustcollections....object/1542436





Artefaktet gjinden nė muzeun britanik , Londėr tė vjedhur nga Italia.....

Frigjianėt

" FRIGJIANET ", AKOMA EDHE SOT NE MJEDISIN TONE !
(Shkrim i Huazuar)

Frigjia, frɪdʒiə, Φρυγία

Frigjianet shtriheshin gjeresisht ne Dasaretin e lashte, ky popull, nje grupfis i madh midis ilireve dhe trakeve, ka qene ne lashtesi nje nga popujt me te rendesishem te botes se njohur. Rilindasit tane i kane klasifikuar si nje prej 3 grupeve te medha etnike nga ku ne rrjedhim .
Dyndjet Frigjiane kane kolonizuar Azinė e Vogėl diku para 1500 (p.e.s). Friget u shperngulen atje si pasoje e nje fatkeqesie te rende natyrore qe shkaktoi shume epidemi e katastrofa te mynxyrshme, aq sa te tjeret i quajten 'frikacak', prandaj dhe : FRIG = Frik . Kishin frike prej atyre mynxyrave te perbindshme te tokes . Para disa muajsh, nje grup studjuesish Italian te dipartimentit Shkencor se tokes, zbuluan se ne liqenin e Ohrit ka ende gjurme vullkanike 600 mije vjecar me nje lashtesi qe shkon mbi 1 milion vjecar, keshtu dhe duke klasifikuar ate si liqenin me te lashte ne Europe . Shtuar kete, une jam i bindur se largimi i fiseve Frigjian ne ato vise, ndodhi nga shkaku i ndonje shperthimi te madhe vullkanik ende aktiv qysh ne ato kohera !
Frigjianet ishin shume te lashte dhe jetonin ne trevat e njejta ku jetojme ne sot, edhe me gjere. Eshte perfol shume gjat gjithe koherave per formen e kapeles, ose then me sakte per plis-qeleshen mbartese te tyre. Ate e hasim edhe ne monedhat romake, pershembull ne ate te Brutit, qe quhej Pileus libertatis (Plisi i lirise) si dhe Frigjian cap njekohesisht .
Plisi i Frigjaneve dallonte ne forme simbas trevave ku ata jetonin . Kjo lloj qeleshe eshte vete Plisi jone, te cilat jane shume te ngjashme por dallojne vetem ne cep, sic dallojne dhe plisat tone simbas trevave ku jetojme !

Tani dua ti afrohem titull venjes "Frigjianet, edhe sot ne mjedis tone" .

Rrethanat e Struges mbajne deshmi te plota sa i perket pasqyrimit historik, por fati i keq don qe ato te mos fliten ose te fliten me ane te manipulimeve dashakaqse duke shtremberuar pergjithmone edhe ato pak deshmi qe populli jone i mban te thurur ne brezin e gojedhenave .

Harrova te shkruaj per besimin kultivor te Frigjeve, i cili besim ka qen ajo e perendeshes Artemisa (Diana per Romaket) . Duke shfletuar enclikopedin Strugane te vitit 2010, verejta se nje far Risto Taneski pershkruante nje zbulim madheshtor ne nje fshat te Struges me emrin Frengove, behej fjale per nje gjysem busti me raprezentimin e perendeshes te lashte Ilire Artemisa ose Diana, por mbi te gjitha, shton ai, se ky fshat vecon nga te gjithe fshatrat sa i perket pasurise historike te saj ! Ne fshatin Frengove jetojne vetem Shqipetar, vite me pare aty ka pase edhe kish te ritit te lashte Iliro-Bizant, mirepo sot ajo esht rrenuar dhe asgjesuar pa nam e nishan . Banoret e ketij fshatit koder-malor, mbajne nofken "FRZHAN, FRIGJAN", pikerisht ky ishte dhe fakti i gjithe kesaj teme . Fati i keq deshti qe miliona shqiptar te percahen dhe asimilohen shkaku i fejave te mevonshme, ateher kur kishat dhe besimi i lashte shqipetar shnderrohej ne gjuhe te rreme Sllavo-Bullgare, kjo e gjitha fal armiqve dhe bashkpunimit c'njerezor e cila edhe sot vazhdon tek shqipfolesit tane...Nga ketu filluan edhe shpernguljet apo urretjet fetare .
Tani po i afrohemi fundit te dashur miq, por me pare dua te cilesoj pergjashmerine e qeleshes qe hasim tek Shqiptaret e fshatit Kalisht me ate Frigjiane . Kalishti esht nje fshat i cili ndodhet buze liqenit te Struges, ajo perbehet vetem nga shqiptar, fatkeqesisht fal lojes manipuluese te Serbit kemi te bejm edhe me shqiptar-ortodoks te asimiluar ne gjuhen e rrem artificjale Sllave, dhe jo Maqedone, sepse gjuha Maqedone esht vet Shqipja jone, do kemi mundesi qe nje dite tju mundesohet edhe kjo vertet ! Dhe jane pikerisht keta shqiptaret e asimiluar te cilet dikur jetonin bashkarisht ne fshatin e quajtut "Frengove", te pakten keshtu cilesohen sipas disa gojdhenave . Pra, sic e shohim edhe ne kete piktur te viteve 70', plisi apo qeleshja e tyre esht indentike me ate te banorve te lashte Frigjian, pamvarsisht dhe faktit se keto dy fshatrat mbajne distance diku rreth 1-2 kilometra midis tyre.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-07-2018, 22:15   #97
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 2,277
Thanks: 1,106
Thanked 949 Times in 636 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Emertimet e vjetra ne territorin e Shqiperise i kane zhdukur me kujdes. Une vendos nga kerkimet e mija personale dhe te askujt tjeter. Gjerat qe fillojne me © nuk i kam publikuar me pare dhe as i kam hasur tjetervend.

Kanina eshte eshte emer i romanizuar per 'qente', pas gjithe gjasave molloset, me te cilet shquhej ajo krahine. Nuk dihet ne se Elyme i dha emrin molosit apo molosi Elymes. Kur i ofrova atyre qe po zhvillojne qenin molos, informata per molosin per ta reklamuar me se miri ne bote, me thane qe isha 1 nder mijera qe kishin hasur. Epo, ju vafte mbare shqiptareve kudo qe jane!
ZET, ka njerėz qė po merren me seleksionimin e qenve molos kėtu tek ne?
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-07-2018, 00:09   #98
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,666
Thanks: 86
Thanked 533 Times in 298 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 110
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Si duket kishte.

http://dodonanews.net/prezantohet-ne...llacaj-molosi/
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-07-2018, 00:45   #99
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 5,806
Thanks: 2,219
Thanked 2,078 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 105
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Dmth keto emertime askund nuk hasen perveq se tek ti?

Burimi i vetem je ti. Kjo eshte klasik mashtrim lol.
__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-07-2018, 01:38   #100
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,666
Thanks: 86
Thanked 533 Times in 298 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 110
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hawk Shiko postimin
Dmth keto emertime askund nuk hasen perveq se tek ti?

Burimi i vetem je ti. Kjo eshte klasik mashtrim lol.
Po sigurisht. Une ja kam vene emertimin e lashte, ne kohe te Aleksandrit.

Njerez te ulet. A thua se ju jepet me detyrim dija. Kerkoni edhe t'ju paguajne ju, per kohen qe te tjere kane humbur per te nxene.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur