Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-07-2018, 06:41   #1
pirro
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Tirane
Posts: 20
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
pirro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Ēėshtja Ēame dhe Vorio Epiri nė Tavolinėn e Marėveshjes me Greqinė?

Negociatat Greko Shqiptare pėr detin kanė janė rrotulluar me kalimin e kohės nė fund tė fundit mbi problemin kryesor dhe pengesėn kryesore midis shtetit grek dhe atij shqiptar: mbajtjen gjallė tė Ligjit tė Luftės “de jure” nė fuqi Ligjin e Luftės Nr. 2636/1940 si dhe ligjet, e mėvonshme: 4506/1966 e 1664/1998., ėshtė Ligji i Luftės qė Greqia i shpalli Shqipėrisė dhe italisė, i cili ende nuk ėshtė shfuqizuar vazhdon t’i ruajė efektet e tij mbi ndėshkimin ndaj shqiptarėve.

Nė pėrfundim tė ngeciatave Ministri i Mbrojtjes i Greqisė Kamnenos deklaroi se… morėm ēfarė deshėm…


Po cilat janė shakqet dhe rrethanat qė dy popuj fqinjė dhe miq me njė histori tė pėrbashkėt tė kenė njė mosbesim dhe armiqėsi tė madhe politike midis tyre? Problemi qėndron tėk ligji I Luftės.

Po cili ėshtė ligji i Luftės? Athinė, mė 10 nėntor 1940, Numėr botimi 379. Dekret


Rreth pėrcaktimit tė shteteve armike sipas kuptimit tė ligjit detyrues nr. 1636/1940 tė italisė dhe Shqipėrisė dhe zbatimit nė lidhje me kėto shtete, tė dispozitave tė kėtyre ligjeve. Athinė, mė 08 nėntor, 1940.
Shtetas tė devotshėm tė Lartmadhėrisė Suaj, Ministrat i Drejtėsisė , i Financave, Ajis Tabakopullos, Andhr. Apostolidhis.

Ligji i Forcės Nr. 2636 1940, “Rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurisė, armike“, Jeorjios B’: Mbret i Grekėve

Mbi bazėn e propozimit tė Kėshillit tonė tė Ministrave, vendosėm dhe urdhėrojmė:

Neni 1 – Armiq

Armiq sipas kuptimit tė kėtij neni, konsiderohen:

a. Shtetet, kryetarėt e kėtyre shteteve dhe personat juridike tė juridiksionit shtetėror tė tyre, tė cilat pėrcaktohen secili nė veēanti si armik nėpėrmjet Dekreteve Mbretėrore tė botuara me propozim tė Kryetarit tė Qeverisė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme, Ministrit tė Financave, sipas kuptimit tė kėtij Ligji.

b. Persona fizikė, tė cilat kanė shtetėsinė e shteteve armike, sipas rastit a), ose ata qė kanė banesė, ose banim tė pėrhershėm nė to.

c. Personat juridikė tė juridiksionit privat dhe ēdo bashkim personash, ose pasurish, pėrderisa kanė qendrėn drejtuese tė tyre nė shtetet armike, sipas rastit, ose janė nėn influencėn ligjore, ose ekonomike tė armiqve, sipas kėtij neni.

Neni 6 – Pasuritė armike.

Sekuestrimi

Pasuritė armike nė Greqi me hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji ndalohen dhe ėshtė i pavlefshėm disponimi i kėtyre pasurive tek armiqtė, ose nė shkelje tė dispozitave tė kėtij ligji.

Neni 7 Pasuri armike nė Greqi

Si pasuri armike nė Greqi konsiderohen elementet pasurore tė mėposhtme, pėrderisa u takojnė ligjėrisht ose ekonomikisht armiqve, sipas kuptimit tė nenit 1:Elemente tė patundshme dhe tė tundshme tė ndodhura nė Greqi.

Neni 21 Fuqia dhe zbatimi

1. Ky ligj hyn nė fuqi mė datėn 28 tetor 1940.

Athinė, mė 10 nėntor 1940.
Jeorjis B’
Kėshilli i Ministrave
Kryetari Metaksas
Anėtarėt: Ajis Tabakopullos; i. Dhurendis; A. Apostolidhis; i. Arvanitis;A. ikonomu;S. Polizogopullos;N. Papadhimas;I. Spenxas;S. Papavasiliu;P. ikonomakos;K. Burbulis;H. Lis;H. Alivizatos;Th. Nikoludhis; J. Zafiropullos;K.Manjadhaqis;A. Xifos;M. Qiriakopullos;K. Koxias.

U verifikua dhe u vu vula e madhe e shtetit
Athinė, mė 10 nėntor 1940
Ministri i Drejtėsisė Ajis Tabakopullos. Ligjet detyruese nr. 2637. 1940

Greqia vazhdon tė mos zbatojė edhe sot e kėsaj dite “Konventėn mbi Mosparashkrimin e Krimeve tė Luftės dhe Krimeve Kundėr Njerėzimit”, hyrė nė fuqi mė 11 nėntor 1970. Kjo Konventė, rikujton rezolutat e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, datė 13 shkurt 1946 dhe 31 tetor 1947, nė lidhje me ekstradimin dhe ndėshkimin e kriminelėve tė luftės dhe Rezolutėn 95 tė 11 dhjetorit 1946, qė konfirmon parimet e sė Drejtės Ndėrkombėtare, tė njohura nga Statuti i Gjykatės Ushtarake Ndėrkombėtare tė Nurembergut dhe nga vendimi i atij gjyqi, si dhe Rezolutat e dhjetorit 1966, nėpėrmjet tė cilave Asambleja e Pėrgjithshme ka dėnuar shprehimisht si krime ndaj njerėzimit shkeljen e tė drejtave ekonomike dhe politike tė popullsive autoktone. Nė nenin 1 tė kėsaj Konvente, theksohet se:”… krimet e luftės janė tė pa parashkrueshme, cilado qoftė data kur janė kryer”. pikėn b tė nenit 1, dėnohen pa kufi kohor: “Dėbimi nėpėrmjet njė sulmi tė armatosur ose pushtimit dhe aktet ēnjerėzore …, si dhe krimi i gjenocidit, ashtu siē ėshtė pėrcaktuar nė Konventėn e 1948, pėr parandalimin dhe ndjekjen e krimit tė gjenocidit, qoftė dhe kur kėto akte nuk pėrbėjnė shkelje tė sė drejtės sė brendshme tė vendit ku janė kryer” (http://ėėė.mediaelire.net/lajm/1133/...i-i-vitit-1940).

Shteti grek nuk ka nėnshkruar edhe Protokollin Nr.4 tė Konventės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut. Kjo ėshtė bėrė qėllimisht pėr tė mbajtur tė pushtuar Ēamėrinė, nė kuadrin e strategjisė greke tė “Megali idesė”, tė parit traktat nacionalist antinjerėzor nė historinė e Evropės. Nė pikėn 1 tė nenit 3 tė kėtij protokolli, theksohet: “Askush nuk mund tė dėbohet me anė tė njė mase individuale ose kolektive nga territori i Shtetit, shtetas i tė cilit ai ėshtė” dhe nė pikėn 2 tė tė njėjtit nen nėnvizohet: “Askujt nuk mund t’i hiqet e drejta pėr tė hyrė nė territorin e Shtetit, shtetas i tė cilit ai ėshtė”.

pafajėsia e ēamėve ėshtė provuar ligjėrisht nga Gjykata e Diktimit tė Janinės, nė shkresėn me numėr protokolli 1837, datė 29 shtator 1976, dėrguar Ministrisė sė Rendit Publik, Drejtorisė sė Shėrbimeve Kriminale nė Athinė.

Problemi i Pronave tė Ēamėve. Nė kėtė ligj pėrshkruhen me hollėsi sasia e pronave dhe pasurive, qė bllokohen si efekt dėmshpėrblimi. Ndėrkohė nėpėrmjet neneve tė tij, pasqyrohet rruga gati e pamundur pėr t’i rikthye ato prona me komisione shtetėrore, qė do tė duhet tė mblidhen pėr secilėn prej tyre, me praninė e ministrave dhe ekspertėve tė zyrave tė shumta, tė cilėt ėshtė krejt e pamundur pėr t’i ulur nė njė tavolinė. Nė kėtė akt ligjor tė Athinės ka sanksione edhe pėr pronat apo pasuritė italiane, qė sipas Traktatit tė Paqes sė Parisit nė 1946, u sekuestruan pėrfundimisht dhe kaluan nė dorė tė palės greke, si pjesė e dėmshpėrblimeve qė italianėt si vend sulmues duhet t’ia paguanin Greqisė.

Cfarė parashikojnė negoziatat e dyta tė qeverisė shqiptare me qeverinė greke tė pėrfaqėsuara respektivisht nga z. Kocias ( Koēi – ne shqip) dhe Bushati, pas ēvlerėsimit tė marėveshjes sė parė nga Gjykata Kushtetuese shqiptare pėr detin nė Kohėn e qeverisė sė Berishės?

Dihet botėrisht se qeveria shqiptare e Maxhxorancės sė majtė ka patur dy qėllime kryesore para sė tė bien dakort pėr negociatat:

Anullimin e Ligjit tė vitit 1940 nė tė cilėn Shqipėria e pushtuar nga italianėt nuk mund tė ishte armike e Greqisė, edhe sepse Ligji i Luftė i brėrė nga pala Greke u hoq pėr italinė menjehrė pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kurse pėr Shqipėrinė nuk u hoq, gjė qė e cila ishte `nonsens`. Nuk mund tė ndėshkosh tė mundururin dhe tė bbiesh dakort me pushtuesin… apo Jo?
Problem i Ēamėrisė, problem qė mendoj se ėshtė ngritur nga pala shqiptare thjesht nė respekt tė tė drejtave tė njeriut bazuar nė Konventat e OKB tė pėrshkruara mė sipėr por edhe nga Ligji nr.8137 datė 31.7.1996 Shtuar me ligjin nr.9264, datė 29.7.2004 (protokoll shtesė) Ndryshuar me ligjin nr.9453, datė 15.12.2005 (protokoll shtesė).

Diskutimet midis palėve kanė tejet tė tensionuara dhe tė dyja palėt kanė vendosurgjatė kėtij afati kohor tė ashtuquajturat “vija tė kuqe“ apo “pjese tė panegociueshme“, por nė tė dyja rastet, qoftė pėr efekte tė detyrimit tė zgjidhjes sė mos marėveshjeve, qoftė pėr detyrimin pėr tė dalė nga bataku i koklavitjeve ligjore, mesa duket ėshtė arritur njė marėveshje nė parim nė tė cilėn mesa duket ėshtė future dhe problem i tė ashtuquajturit `vorio epir` i cili ėshtė pėrdorur nga pala greke si presion mbi “ēėshten ēame“ tė ngritur pa hezitim nga pala shqiptare e cila e ka ngritur problemin nė nivelin e zbatimit tė Konventės “Mbi Liritė dhe tė Drejtat e Njeriut“.

ii

Dihet se Problemi i vorio Epirit u ngrit nga mbretėria greke gjatė dhe pas luftės sė parė botėrore periudheė nė tė cilėn u vendosėn kufijtė jugorė tė Shqipėrisė por edhe periudhė kur u vra gjenerali italian Enriko Telini me 28 gusht 1923 nė tė cilin u vranė pesė ushtarakė.

Hstioria e treves Epir ėshtė shumė e vjetėr. Sipas Historianit Kristo Frashėrit:

“Shqiptarėt dhe grekėt, pasardhės tė ilirėve dhe helenėve tė lashtė, banojnė nė fqinjėsi me njėri-tjetrin qė nga periudha parahistorike. Gjatė shekujve kufijtė midis vendbanimeve tė tyre nuk kanė qenė asnjė…herė tė prera nga pikėpamja e pėrkatėsisė etnike tė banorėve. Kjo ka ndodhur ngase kėto vise kanė qenė mė tepėr se 2000 vjet nėn strehėn e perandorive shumėkombėshe, tė tilla si Perandoria Romake, Perandoria Bizantine dhe Perandoria Osmane, tė cilat lejonin lėvizjet e fiseve dhe tė kombėsive brenda kufijve politikė nė kėrkim tė vendbanimeve tė reja. Si kudo, edhe kėtu nė brezin anėsor tė vendbanimeve tė shqiptarėve dhe tė grekėve u krijuan vise me banorė tė pėrzier nga tė dyja etnitė. Njė nga kėto zona kufitare me popullsi tė pėrzier shqiptare dhe greke ka qenė dhe vazhdon tė jetė treva e quajtur nga helenėt e lashtė Epir, nga shqiptarėt e sotėm Ēamėri“ http://gazetainfopress.com/historia_...emia-e-athines.

Akademia greke ka botuar nje liber per Epirin ( M. B. Sakellariut, me titull “Epirus 4000 years of greek histori and civilization” M. B. Sakellariut, me titull “Epirus 4000 years of greek histori and civilization” M. B. Sakellariut, me titull “Epirus 4000 years of greek histori and civilization”), dhe disa pasaktėsi historike nga njė historian tjetėr anglez N. Hammond, i cili ka shprehur deformime te historisė sė kėsaj treve; por edhe historianėt tanė gjithashtu nuk kanė botuar asnjė tekst serioz pėr Epirin madje as kanė argumentuar dhe kontestuar me historianėt grekė e te tjerė pėr kėtė problem, pėr pasaktėsitė historike me historianėt grekė tė cilėt kanė harruar apo deformuar qėllimisht historinė e Epirit.

Emri grek ka lindur pas vitit 1831 madje edhe Virgjili tek Eneida nuk e pėrmėnd fjalėn `grek` apo `Helen` nė frazėn e tij tė famshme : “Timeo danaos et dona ferentes” (Trembem nga greku, edhe kur tė jep dhuratė) pra quheshin `danaj`.

Sidoqoftė problem i Vorio –Epirit lindi pas vitit 1878 pra pas Traktatit tė Shėn Stefanit. Deri atehere shteti grek nuk kishte patur asnjė pretendim territorial ndaj trevave shqiptare.

Komisioni hartoi mė 17 dhjetor 1913, protokollin mbi kufijtė jugorė e juglindorė tė Shqipėrisė, tė cilėt, me disa ndryshime tė vogla, janė po ato qė ekzistojnė edhe sot.

Tė gjithė historianėt grekė i pėrmbahen pikpamjes se ndarja e gabuar e kufijve nė vitin 1913 solli edhe tė ashtuquajturėn -kryengritje tė Epirit tė Veriut-. Nė fakt kufiri shqiptaro – grek ishte njė e mesme midis dy hartave tė paraqitura: asaj tė Austro – Hungarisė dhe asaj tė Rusisė qė mbronte interesat e Greqisė. Ky ishte kriteri i pėrcaktimit tė kufijve qė gjithsesi pa vėnė aspak nė dyshim pjesėn shqiptare, por atė qė u bė e grekėve si Camėria. Tė gjithė historianėt grekė i pėrmbahen pikpamjes se ndarja e gabuar e kufijve nė vitin 1913 solli edhe tė ashtuquajturėn -kryengritje tė Epirit tė Veriut-. Nė fakt kufiri shqiptaro – grek ishte njė e mesme midis dy hartave tė paraqitura: asaj tė Austro – Hungarisė dhe asaj tė Rusisė qė mbronte interesat e Greqisė. Ky ishte kriteri i pėrcaktimit tė kufijve qė gjithsesi pa vėnė aspak nė dyshim pjesėn shqiptare, por atė qė u bė e grekėve si Camėria (https://ėėė.facebook.com/notes/po-th...076052942/).Mė 28 shkurt 1914 nga ishulli i Korfuzit, Zografos ( njė renegat shqiptar i cili organizoi njė -lėvizje autonomiste- brenda -Vorio – Epirit) i dėrgoi njė telegram Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit qė po zhvillonte mbledhjen e tij tė 69-tė nė Vlorė, ku deklaronte -shpalljen e autonomisė sė Vorio – Epirit-, dhe -urdhėronte- njohjen e saj. Komisioni jo vetėm qė nuk e pranoi por i kėrkoi qeverisė greke qė ta arrestonte atė. Mė 2 mars 1914 nė Gjirokastėr, njė i ashtuquajtur kongres nėn drejtimin e Mitropolitit Spiridon shpalli edhe njė herė -autonominė e Vorio – Epirit-. Nuk vonoi shumė dhe tė njejtėn gjė bėri edhe renegati Spiro Spiro Milo nė shtatė fshatrat e Himarės.

Mė 13 shkurt 1914 organizimi ushtarak u bė edhe nė Gjirokastėr dhe nė Delvinė.

Mė 22 shkurt Jorgji Zografi ka pasur njė takim me kryeministrin Venizellos ku ėshtė thėnė shprehimisht: -Duhet tė marrim metrat tona-.

Grekėt e pranojnė edhe vetė se mė 22 mars 1914, 130 tė burgosur kretanė me nė krye kryeparlamenarė grekė, u nisėn nė Shqiėri pėr tė luftuar kundėr shqiptarėve. Pak ditė mė vonė janė nisur edhe 170 vetė tė tjerė nėn drejtimin e njėfarė Josf Anagnostaki.

Sipas Vasil Kondit ajo qė ngjau nė vitin 1914, ishte -kryengritja e Epirit tė Veriut-. Mirėpo pėrveē elementėve tė sipėrtreguar askush nga historianėt grekė nuk shpjegon dot si duhet se ē`deshėn kretanėt apo athinasit si Varda nė -Vorio – Epir-, pėrderisa na paska qenė -kryengritje e -vorio – epirotėve.

Mė 2 prill grupet terroriste organizuan atė qė nė histori njihet si puēi grek i Korēės. Nė betejat e zhvilluara u vranė nga drejtuesit grekė Vasil Janis dhe u plagosėn kryetari i tyre Jorgos Sulios dhe Jorgo Moranxhas, tė cilėt pas bisedimeve tė Germanosit me ushtarakėt shqiptarė, u sollėn nė Elbasan. Nė kėtė mėnyrė shqiptarėt nėn udhėheqjen e Themistokli Gėrmenjit i dhanė pėrgjigjen e merituar armikut grek, i cili la shumė tė vrarė nė fushėn e betejės. Nė luftėn kundėr grekėve nė Korēė ėshtė shquar edhe kapiten Leon Gilhardi dhe kapiteni holandez Dorman.

Nė nėntor tė vitit 1922 Gjeneral Telini erdhi nė Shqipėri. ishte plotėsisht i vendosur dhe i gatshėm pėr zbatimin e detyrės sė ngarkuar ndėrkombėtarisht. Gjeneral Telini, duke pasur tė drejtėn e vetėvendosjes, pėr 12 fshatrat devollite, pėrkohėsisht tė shpallura asnjėanėse, po qė nė tė vėrtetė mbaheshin ende nėn sundimin grek, i la brenda shtetit shqiptar, duke mbetur besnik i paepur i sė drejtės duke pėrcaktuar fshatra e tokė shqiptare atje ku flitej gjuha shqipe.

Konferenca e Ambasadorėve e mbledhur nė Paris mė 9.11.1921 vendosi tė ripohonte kufijtė shqiptaro-grekė, qė vendimet e veta tė marra nė Londėr mė 12.12.1912 dhe mė 22.03.1913 dhe atė tė Protokollit tė Firences mė 17.12.1913. Kėshilli i Lidhjes sė Kombeve urdhėroi Konferencėn e Ambasadorėve tė pėrfundonte punėn e lėnė pėrgjysėm nė vitet 1913-1914, pėr pėrcaktimin pėrfundimtar tė vijės sė kufirit shtetėror greko-shqiptar. Pėr caktimin pėrfundimtar tė kufijve konkretisht nė terren, u la tė formohej njė komision me pėrfaqėsues tė Anglisė, Francės, italisė dhe Japonisė, i cili u krijua mė 8 janar 1922. Nė tė tė merrnin pjesė pėrfaqėsuesi i Italisė, gjenerali Enriko Telini; Anglezi kolonel Gilles; Francezi kolonel Ordion, dhe kapiten De Limperani qė ishte sekretar i Pėrgjithshėm i Komisionit. Ndėrsa Japonia nuk e dėrgoi delegatin e saj. Kryetar i komisionit u caktua Gjeneral Enriko Telini. Por Komisioni pati kontradiktabrenda njėri tjetrit kėshtu qė Konferenca e Ambasadorėve vendosi qė punimet e caktimit tė kufijve tė rifillonin mė 1 maj 1923. ishte planifikuar qė komisioni i kufirit jugor shqiptaro-grek mė 27 gusht 1923 do tė shkonte nga Janina nė Kakavijė (http://illyriapress.com/gjeneral-tel...er-shqiperine/). Midis Dervicanit dhe Arnishtes rruga ishte bllouar me trarė dhe aty ishte vendosur pusia nga disa tradhtarė tė paguar. Pasi ndaloi makina Kriminelėt vranė katėr pjestarėt e Komisionit dhe tė pestin general Telitin, e vranė pas disa minutash. Opinioni publik shqiptar i konsideroi viktimat martirė pėr tė drejtat ndėrkombėtare dhe pėr paqen midis kombeve. Mė 31 mars 1923, Konfereca e Ambasadorėve e deklaruan fajtor tė krimit qeverinė greke dhe e ngarkuan me pėrgjegjėsi. Mesazhi i Gjeneral Telinit ishte ky: “I dua dhe i nderoj shqiptarėt, sepse janė zemėrbardhė dhe trima. Mjerisht, ata po vuajnė keqbėrėsitė e fqinjėve. Do tė pėrpiqem t’ua pakėsoj mundimet dhe t’ua lehtėsoj dhimbjet kombėtare qė shqiptarėt tė jetojnė tė lirė si kombet e tjera”.

iii

Kjo ishte shkurtimisht Problemi i Vorio-Epirit njė problem qė politikanėt grekė tė asaj kohe u pėrpoqėn tė pėrfitonin toka dhe popullatė shqiptare duke pėrfituar gjithashtu dhe nga Marėveshje Lozanės tė 1919, nė tė cilėn larguan nga territori i Epirit rreth 100.000 shqiptarė myslimanė sė bashku me 400.000 mijė myslimanė grekė, sllavė, vllehė, bullgarė qė gjėndeshin nė territorin e Greqisė sė sotme – pėr nė Turqi, dhe morėn nga Turqia rreth 1 milion greqisht folės tė krishterė orthodoksė dhe i vendosėn nė Epir dhe kudo nė Greqi duke ndryshuar kėshtu madje edhe strukturėn e popullsisė nė Greqi. Ky ėshtė shkaku qė pas luftės italo-greke, nė tė cilėn mori pjesė njė batalion shqiptar i drejtuar nga Spiro Moisiu, grekėt vendosėn Ligjin e luftės me Shqipėrinė, ligj tė cilin nuk e kanė abroguar as sot e kėsaj dite.

Shpresojmė qė marėveshja e kėtij viti me Qeverinė e Kryeministrit Cipras tė realizojė kėtė fakt tė rėndė nė historinė midis kombeve nė tė cilėn qeveria greke heq Ligjin e Luftės me Palėn ndėrluftuese-Italinė dhe nuk heq ligjin e Luftės me shtetin i cili ishte i pushtuar nga Italia-Shqipėrinė?!!!???

Marėveshja qė do tė konfirmohet sė shpejti megjithė pėrpjekjet e dy palėve tė cilat shpresoj tė realizohet pa paragjykime, ka patur nė fakt edhe pjesė tė panegociueshme si problem ēam, pėr tė cilėn pala greke ka refuzuar ta trajtojė me pretekstin se nė Greqi nuk egziston ky problem.

Por fakti mbetet dhe `fakti ėshtė brėnda` siē thotė njė fjalė e urtė shqiptare.

Sidoqoftė mesa duket ėshtė arritur njė mirėkuptim qė pala greke nuk do tė zėrė mė nė gojė Vorio-Epirin nė mėnyrė qė Pala shqiptare tė mos zerė nė gojė Ēamėrinė!!!!???

Problemi mbetet pėrsėri tek `Liritė dhe tė drejtat e Njeriut`. Popullata ēame dhe qeveria shqiptare nuk kėrkon rivendikime tokėsore por ka tė drejtėn qė tė vėrė nė dukje kėrkesat e kėsaj popullate qė ka pronat nė Greqi. Dhe kjo duhet zgjidhur qoftė me rrugė ligjore ndėrkombėtare, qoftė me bisedime midis dy shteteve. Grekėt nuk duhet tė kenė frikė nga njė komunitetet paqėsor prindėrit dhe fisi i tė cilėve ka pronat nė Greqi por ėshtė dėbuar me pretekste dhe akuza qė nuk mund tė fajėsojnė nipėrit dhe mbesat e para-ardhėsve. Nėse do tė lihen mėnjanė paragjykuimet- problemi ėshtė fare lehtė pėr tu zgjidhur. Le tė shpresojmė qė problem tė marrė rrugė positive.

ETIKETIMETcėshtja ēameDetimarrėveshjaPirro PriftVorio Epiri
pirro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 02:34   #2
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,078
Thanks: 812
Thanked 439 Times in 289 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Ēėshtja Ēame dhe Vorio Epiri nė Tavolinėn e Marėveshjes me Greqinė?

Greket sigurisht qe dalin te fituar ne te gjitha pikat. Pasurite e sekuestruara vlejne vetem per shqiptare qe kane pas prona ne Greqi por jo per camet. Behet fjale per 15-20 milione dollare prona.Ndersa pasurite e cameve qe vlejne miliarda dollare mbeten nen sekuestro konservative. Pra po sakrifikohen pronat e cameve per te mare viston nga Greqia per anetaresimin ne EU dhe heqjen e ligjit te luftes. Shetet serioze luftojne deri ne fund qofte edhe per nje shtepi apo nje rrip toke,ndersa rilindasit e sakrifikojne ceshtjen came si pa gje te keq. Mentaliteti i servilit,historikisht keshtu kane qene gjithmone udheheqesit tane.Per pushtet e per para shesin gjithcka.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i murik pėlqehet nga
i vjetėr 11-07-2018, 06:16   #3
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 764 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Ēėshtja Ēame dhe Vorio Epiri nė Tavolinėn e Marėveshjes me Greqinė?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Greket sigurisht qe dalin te fituar ne te gjitha pikat. Pasurite e sekuestruara vlejne vetem per shqiptare qe kane pas prona ne Greqi por jo per camet. Behet fjale per 15-20 milione dollare prona.Ndersa pasurite e cameve qe vlejne miliarda dollare mbeten nen sekuestro konservative. Pra po sakrifikohen pronat e cameve per te mare viston nga Greqia per anetaresimin ne EU dhe heqjen e ligjit te luftes. Shetet serioze luftojne deri ne fund qofte edhe per nje shtepi apo nje rrip toke,ndersa rilindasit e sakrifikojne ceshtjen came si pa gje te keq. Mentaliteti i servilit,historikisht keshtu kane qene gjithmone udheheqesit tane.Per pushtet e per para shesin gjithcka.
E ke thene mirre murik, por veten ne fund i ke futur nje furce alla Basha. Deri tani nuk kemi pare asnje gje zyrtare.;pra humbim apo fitojme, packa se une nuk mbaj ndonje shprese se do fitojme por te pakten barazim. I dashur.... te vetmen gje zyrtare ne keto vitet e fundit e kemi pare nga Basha dhe Saliu,per te cilen kemi bere dhe kemi sterbere debat ne forum.Ajo marreveshja e detit dhe kembenguljen prej gomari te Saliut dhe Bashes dhe sot e kesaj dite , qe ajo marreveshje te cilen bene atehere duhet zbatuar.(Nuk mjaftoi ai akt tradhetie qe bene atehere, por vazhdojne kembengulin qe t'a zbatoijne me cdo kusht).Nuk kam asgje as me ty dhe as nuk me qethet per PD dhe PS se i njoh mire qe prej 1990. Ajo qe nuk me pelqen eshte shprehja :
Citim:
ndersa rilindasit e sakrifikojne ceshtjen came si pa gje te keq.
Nuk po i hy tani se cfare simpatizon ti ..PS apo PD, po thjesht nje keshille si mik(po deshe te ma degjosh). Dhe sikur te jesh me PD do ishte e udhes te llogjikoje me mend e tua dhe mos i fusesh nje furce alla BASHA apo alla SALI, qe e kane treguar dhe po e tregojne veten sa te zinj dhe antishqiptare jane, cdo dite e me teper.Kjo qe thashe, nuk do te thote qe keta te rilindjes jane shenjetore.Por krahasimi qe po ben eshte si te krahasosh m@tin me k@ken. Shqiperia, qe eshte sot kjo qe eshte, nuk u be keshtu me nje dite, por eshte rrjedhoje minimalisht e ketyre 30 vitevete fundit.

Ne kete vend qe nga 1990 secila pale e politikes ka treguar vetem makuteri, hajdutllek, imoralitet.

Kaq kisha.
Sic te thashe,Nuk kam asgje personale me ty.Kete do ja thoja cdo anetari te forumit.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-07-2018, 21:53   #4
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,078
Thanks: 812
Thanked 439 Times in 289 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Ēėshtja Ēame dhe Vorio Epiri nė Tavolinėn e Marėveshjes me Greqinė?

Gjithmone kritikohet qeveria kudo ne bote. Meqe sot ne pushtet jane keta qe jane atehere ketyre i kerkohet llogari.Nuk ma ha shume per Bashen e as per Ballen e Rucin. Nje mut jane. Marveshja e Bashes u hodh poshte nga gjykata pra eshte nul. Keta qe po negociojne tani po tregohen po aq jo transparent sa ata te tjeret qe iken. Jam i sigurte qe do dalim rru e qeth si gjithmone. Nje keshille te vetme kam, jo te gjithe ata qe nuk mendojne si ti jane detyrimisht me Bashen. Kam ikur nga ai vend 28 vjet me pare dhe sa here kthehem trishtohem se sa prapa botes kemi mbetur ne te gjitha drejtimet,sidomos ne mentalitet.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur