Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Arti Shqiptar

Arti Shqiptar Gjithēka mbi artin. Nė kėtė dhomė ftojmė artistėt shqiptarė nė mėrgim tė publikojnė pjesė nga jeta dhe vepra e tyre. Kėnaqni fansat tuaj por dhe tė gjithė komunitetin tonė!

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 04-12-2017, 09:35   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,906
Thanks: 2,510
Thanked 1,385 Times in 613 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Drama e panjohur e VIP-ave qė u rritėn nė jetimore, nga Kadri Roshi tek Ema Qazimi

Foto tė rralla e histori njerėzore tė panjohura mė parė brenda strehave vorfnore nė Shqipėri janė publikuar sėfundmi.
E mes atyre qė u rritėn nė jetimore spikatin mbi 50 personalitete tė njohura, mes tyre Kadri Roshi, Ibrahim Kodra, Qamil Grezda, Violeta Manushi, Ema Qazimi, Margarita Xhepa, etj.

Njė histori e panjohur mė parė, qė hedh dritė mbi njė nga misionet humanitare nė vendin tonė dhe qė shtrihet nė pesė etapa e periudha qė nga fillesat e saj deri nė ditėt e sotme. Nga veprimtaria bamirėse e Motrave besimtare Katolike Stigmatine, tė mbėshtetura mė pas edhe nga Kryqi i Kuq Amerikan e Kryqi i Kuq Shqiptar, deri te periudha e mbretėrisė. Mė pas, historia vazhdon me veprimtarinė e strehės vorfnore nė periudhėn e pushtimit italian dhe deri pas ēlirimit, nė periudhėn e komunizmit, e deri nė ditėt tona, pas viteve ’90.
Njė histori pak e njohur edhe nga historianė dhe specialistė tė fushės, por edhe pėr publikun e gjerė. Njė ngjarje qė hedh dritė mbi pėrpjekjet dhe sakrificat e mėdha tė patriotėve dhe humanistėve, qė nė pėrpjekje me vėshtirėsitė e kohės, ia dolėn tė merrnin nė mbrojtje dhe tė shpėtonin nga mjerimi e fataliteti ata fėmijė pa familje dhe pa pėrkrahje, fėmijėt jetimė.
Fondi prej 960 fotosh tė ekspozuara ėshtė siguruar nga Biblioteka e Kongresit Amerikan, Instituti Luces, Qendra Harta e Francės, Fototeka Marubi, AQSH, AQFSH, ATSH, Biblioteka Kombėtare, arkivat e familjeve tė vjetra tiranase dhe ato tė qendrave tė shtėpive tė fėmijėve.
Ka njerėz qė nė jetėn e tyre nuk u kushtojnė vėmendje relikteve tė vjetra, as qė u shkon mendja se ēdo kujtim familjar, apo ēdo fotografi vjen koha qė bėhet pjesė e historisė. Jo pak herė themi: “…si nuk bėmė njė fotografi…!?”. Jo pak herė themi “…i kishim po si e humbėm….”. Ku mund ta gjej fėmijėrinė time tani? Mirėpo, lumturisht gjenden edhe njerėz qė gėrmojnė e gjejnė relikte historike, qė kanė tė bėjnė me jetėt njerėzore, i qėmtojnė ato me kujdes dhe ua afrojnė brezave tė ardhshėm.
Ekspozitėn “100 vjet rrugėtim tė humanizmit shqiptar” e pamė ditėn kur u bė hapja e javės kushtuar fėmijėve jetimė nė oborrin e Presidencės, por iu kthyem sėrish, sepse aq tė shumta ishin materialet fotografike e aq me vlerė, sa kureshtja tė shtyn ta rishohėsh, por edhe tė ndalosh gjatė dhe tė meditosh. Njė punė e shkėlqyer dhe plot pasion e kuruar me kujdes nga z. Ilir Ēumani, qė njėkohėsisht ėshtė edhe drejtor i Pėrgjithshėm i Institutit Kombėtar i Integrimit tė Jetimėve Shqiptarė.
Historinė e kemi mėsuar nėpėr libra, na e kanė thėnė mėsuesit, por kur ndalon pėrpara disa pamjeve qė t’i sjellin afėr ngjarjet, atėherė tė duket se historinė e ke prekur me dorė e je bėrė edhe vetė pjesė e saj. Organizatorėt e kėsaj ekspozite, Instituti i Integrimit tė Jetimėve Shqiptarė, nėn kujdesin e Presidentit tė Republikės, z. Ilir Meta, e kanė titulluar nė mėnyrė sinjifikative “100 vjet rrugėtim i humanizmit shqiptar”.
Gjithēka ka filluar atėherė, kur Shqipėria kishte pak kohė qė ishte pavarėsuar, e u pėrjetua nė fillim me dhimbje. Nė trojet shqiptare bėhej luftė, shumė shtėpi u dogjėn, shumė njerėz u vranė e shumė fėmijė mbetėn pa prindėr e pa pėrkujdesje. Shpesh ishin tė detyruar tė braktisnin shtėpitė e vatrat e tyre, pėr tė gjetur bukė e strehė nė krahina tė tjera. Nė stendat ku janė publikuar jo pak, por plot 960 foto tė rralla, shkruhet pėr njė ngjarje tragjike.
Dy fėmijė jetimė kishin rrugėtuar pėr ditė e net drejt Tiranės e u gjetėn nga xhandarėt nė gjendje tė mjeruar, tė uritur e pa strehė, u morėn nga autoritetet nė pėrkujdesje, por njėri nga fėmijėt ishte dobė- suar aq shumė, sa vdiq. Rauf Fico, qė ishte njė nėpunės i lartė i shtetit shqiptar, kur e mori vesh kėtė lajm tragjik, u pikėllua shumė dhe nė bashkėpunim me bamirės si Myrtesim Kėlliēi, Sheh Abdurrahman Dyri, Murat Toptani, Zyber Hallulli e tė tjerė, organizuan dhe ēelėn jetimoren e parė shqiptare nė vitin 1917.


Por pėr kėtė kauzė humane do tė kishte edhe bamirės tė tjerė, si Hasan Vogli, Salih Vuēiterna e Sadik Numani. Emrat e kėtyre bamirėsve i gjen qė nė krye tė ekspozitės. Pėr fat, janė ruajtur edhe fotografi tė asaj kohe, e nė njė prej tyre se jetimorja u bė nė shtėpinė e Harasanėve, nė Tiranė. Gjendja ekonomike e popullsisė ishte shume e rėndė, nevojat ishin tė mėdha, ndaj shteti i ri shqiptar, krahas jetimores, pėrveē ndihmės qė jepte nė ato kohė tė vėshtira misioni i Kryqit tė Kuq Amerikan, organizoi dhe Kryqin e Kuq Shqiptar, i cili ndihmonte shtresat e varfra.
Drejtuesi i parė i KKSH ishte Dr. A. Sadetini, nė vitet 1922-1924, e mė pas Dr. Qemal Jusufati, 1924-1933. Historia pėr ngritjen e institucioneve tė bamirėsisė zė fill edhe nga veprimtaria humanitare e Motrave Katolike Stigmatine, qė ushtronin veprimtarinė e tyre bamirėse nė zonėn e Nėnshkodrės, nė veri tė vendit, gjithashtu me Kryqin e Kuq Amerikan nė vitet 1917-1924 (fotografi tė dhuruara nga Libraria e Kongresit Amerikan), qė dhanė njė ndihmė tė madhe pėr popullsinė shqiptare nė kushtet e njė mjerimi tė pėrgjithshėm e shkatėrrimi nga luftėrat.
Njė pjesė e madhe e popullsisė shqiptare, e mbetur jashtė shtetit tė ri shqiptar e nėn sundimin e fqinjėve, u pėrzunė nga vatrat e veta dhe u vendosėn nė Shqipėri. Nėpėr stenda shihen foto tė shumta ku Kryqi i Kuq ndante supė pėr tė varfrit, jetimėt, apo bėnte kontrolle mjekėsore, shihen nė foto vajza nė strehėn vorfnore, nė mensa, nė klasa, ku mėsonin tė punonin nė avlėmend.
Me sa duket, ata qė merreshin me jetimet kishin edhe vizionin e tė ardhmes sė kėtyre fėmijėve, ndaj i pėrgatisnin pėr jetėn. Njė stendė e veēantė ishte me drejtuesit e jetimoreve nėpėr vite, Shaufqet Muka, ishte drejtor jetimoreje nė vitin 1930, Myzafer Xhaxhiu nė vitet 1940-1942 nė Tiranė, Lame Xhama nė vitet ’50 -’60 nė Delvinė, Niko Ceci nė Korēė, Persa Grabova nė Shkodėr, Evanthi Ciko nė Tiranė, apo dhe Aneta Shuteriqi nė Elbasan.
Kjo e fundit, e nisi punėn nė pėrkujdesjen e fėmijėve jetimė parashkollorė, qė kur ishte 17- vjeēare e deri sa doli nė pension. Njė jetė me pėrkushtim pėr fėmijėt jetimė. Nė disa stenda tė mėdha ishin vendosur portretet e shumė personaliteteve tė kulturės e artit apo fusha tė tjera tė jetės, tė cilėt janė rritur jetimė, por kanė qenė tė suksesshėm nė jetė dhe pėrbėjnė frymėzim e krenari pėr brezat e sotėm e tė ardhėm.
Spikatin mbi 50 personalitete tė njohura, mes tyre dėshmorėt Meta Hasa, Hydajet Lezha, Ali Demi, Manush Alimani, Kadri Roshi, Ibrahim Kodra, Qamil Grezda, Violeta Manushi, Bedri Dedja, Besim Levonja, Enver Dauti, Eno Koēo, Shyqyri Sako, Ema Qazimi, Margarita Xhepa, Limoz Dizdari, Bedri Dedja, Nina Mula, Farudin Hoxha, Kiēo Fotiadhi, Xhevahir Spahiu, Perikli Ēuli, Fadil Zeqiri, Zoica Haxho, Astrit Kalenja, Bilal Xhaferri, Serafin Fanko, Margarita Xhepa, Jolanda Shala, Farudin Hoxha, Lek Sokoli, Vitore Sallaku, Kolec Traboini, Petraq Qafėzezi, Astrit Kalenja, Ilir Ēumani, Mimika Luca, Bejkush Birēe, Jorgo Papingji, Lek Sokoli, e tė tjerė.
Duhet thėnė se, koha e monizmit bėnte kujdes pėr fėmijėt jetimė, por nė tė njėjtėn koha paradoksalisht, nuk ngurronte tė ekzekutonte pa mėshirė njė jetim: i rritur nė Shtėpinė e Fėmijės, nė moshėn 22- vjeēare, Skėnder Daja, nė revoltėn e Spaēit maj 1973. Njė stendė e veēantė me portretin e Skėnder Dajės dhe procesverbalet e gjyqit tė improvizuar, ku brenda ditės u dha vendimi dhe u bė ekzekutimi i katėr tė burgosurve tek Ura e Fanit nė Mirditė.
Lexojmė lutjen qė kanė bėrė tė dėnuarit, por edhe refuzimin pėr faljen e jetės nga presidiumi i Kuvendit Popullor i asaj kohe. Nė stendat fotografike, koha dhe hapėsira janė tė gėrshetuara. Aty gjen fėmijė tė viteve tė ndryshme, por tematikat edhe shtresėzohen sipas rrjedhės historike. Interesant ėshtė fakti se, me fėmijėt e jetimoreve janė bėrė edhe spekulime e demagogji.
Nė njė stendė shohim foto tė rralla tė Instituti Luce” nė Romė, ku duket Benitto Musolini (Duēe) nė mes tė njė grupi fėmijėsh jetimė qė janė sjellė nga Shqipėria pėr tė festuar nė Itali. Por ka edhe pamje nga Shqipėria, ku italianėt shpėrndajnė ndihma dhe ushqime pėr tė varfrit dhe fėmijėt jetimė, ata qė lufta i viktimizoi. Gjen materiale fotografike interesante nga Shtėpitė e Fėmijėve Delvinė, Sarandė, Durrės, Korēė, Pogradec, Shkodėr e qytete tė tjera.
Por ata tė bregdetit tė duket se ishin mė tė privilegjuar, sepse kishin pranė detin, rėrėn, i sheh nė plazh, i sheh tek lozin nė rėrė gjatė pushimeve tė verės apo tė kėndojnė aty pranė valėve. Njė grup fėmijėsh kėndojnė dhe njė i rritur u bie veglės muzikore. Interesant ėshtė se nė shtėpinė e fėmijėve gjen edhe fotografi tė fėmijėve afrikanė. Sipas tė dhėnave, nga Tuluza nė Francė kishin ardhur fėmijėt e njė revolucionari afrikan Ofana Osandez, aty nga viti 1960, dhe shteti shqiptar kujdesej pėr ta.
Nė foto tė viteve 1970 – 80 duken fėmijė, jo vetėm nė procese mėsimore, por edhe nė kohėn e pushimeve. Ndėrkohė qė disa i gjen me pushime nė bregdet, fėmijėt e Shtėpisė sė Fėmijės Korēė, mesa duket kanė preferuar kampin pushimeve tė Voskopojės. Gjen plot fotografi nga jeta e fėmijėve nė Shtėpinė e Fėmijės Sarandė. Nė mes tė fėmijėve shfaqet dhe njė vajzė qė do tė kishte njė fat tragjik. Xhuljana Luli, vogėlushja qė shihet nė fotografi, u revoltua nga trajtimi jo i kujdesshėm nė Shtėpinė e Fėmijės atje, nė Sarandė, dhe u largua.
Po ku tė shkonte? Kur erdhi mbrėmja, ajo nuk pa tjetėr veē tė hipte nė njė pemė, prej ku ra dhe e gjetėn tė vdekur. Ishte 20 maji i vitit 1978. Ende sot, Ilir Ēumani qė e ka njohur nė vitet e fėmijėrisė, e shpreh pikėllimin dhe dhimbjen pėr vogėlushen dhe pikėrisht pėr tė pėrjetėsuar kujtimin e saj, Instituti Kombėtar i Integrimit tė Jetimėve Shqiptarė qė ai drejton, ka krijuar njė ditė tė veēantė pėrkujtimore, duke e shpallur 20 majin si Ditėn Kombėtare tė Fėmijėve Jetimė.
Ka kaq vjet tashmė qė e pėrkujtojnė kėtė ngjarje me veprimtari masive pėr tė bėrė tė ndjeshme shoqėrinė pėr fatet e fėmijėve jetimė e qė shteti e shoqėria tė plotėsojė vendin e prindit tė munguar te jetimet. Plot ēaste tė fiksuar nga jeta e fėmijėve.
Fėmijė duke bėrė punėdore, duke vizatuar, nė sallat e studimit, nė kurse rrobaqepėsie, marangozėt e vegjėl gjatė punimeve me dru dhe njė e papritur e bukur pėr ēdo vizitor tė kėsaj ekspozite mbresėlėnėse; njė vajzė e rritur nė Shtėpinė e Fėmijės bėn dasmėn e vet me fėmijėt qė kanė fatin e saj nė jetė dhe edukatorėt.
Kjo ka ndodhur nė shtėpinė e Fėmijės nė Tiranė, nė vitin 1983. Nė kėndin e Shtėpisė sė Fėmijės nė Shkodėr ka plot fotografi me fėmijė qė ish-nxėnėsi i kėsaj strehe, Kolec Traboini, i saponderuar nga Presidenti i Republikės Ilir Meta me titullin “Mjeshtri i Madh”, i njeh e i kujton me mall e nostalgji pėr ato vite fėmijėrie.
Ai kujton me respekt dhe mirėnjohje drejtoreshėn e paharruar Persa Grabova, edukatore Gjyljana, vėllezėrit jetimė Mani nga Tropoja, Shabani, Shpresa, Saliu dhe Kadriu qė mė pas u arratis nga Shqipėria. Po kėshtu, vėllezėrit Gazulli, Filipi dhe Antoni, edhe ky i fundit u arratis dhe qė tė dy vėllezėrit me familjet e tyre jetojnė tashmė nė Nju Jork. Aty ėshtė edhe Nurie Rama, Fatime Uka, Kristaq e Violeta Turtulli, dy motrat Katrina dhe Lena, vėllezėrit Fejzi dhe Enver Leka, Pjetėr Zefi e Geg Sokoli, Frroku, ai fėmijė i qeshur qė Kolec Traboini e kishte shok banke nė klasėn e tretė, ku kishin mėsues Njac Nėnshatin.
Nė stenda gėrshetohen brezat dhe kohėt, aty gjen edhe foto me ngjyra tė viteve tė fundit, por gjithsesi ato fotot e vjetra qė mbajnė gjurmėt e viteve me velatura, janė mė interesante dhe tė ndalojnė pėr t’i soditur pėr njė kohė mė tė gjatė.
Ndaj tė duket sinjifikativ edhe ai paralelizėm i njė fotoje tė vitit 1917 me fėmijėt jetimė te asaj kohe, me njė foto tjetėr tė vitit 2017, bėrė nė tė njėjtin vend dhe tė vėnė pranė aty nė shtėpinė shekullore tė Harasanėve tė Tiranės. Njė histori nė fotografi qė bashkon kohėt e na thėrret pėr njė mision tė madh, t’u rrimė afėr e tė pėrkujdesemi si shoqėri dhe si shtet pėr fėmijėt jetimė tė Shqipėrisė.







Nga Albert Zholi
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mandi pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur