Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 19-04-2016, 00:13   #361
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar



Levine, Isaac Don (1919)
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-11-2016, 04:49   #362
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

I VOGLI I GJYSHES...
WILLIAM W. TARN: SIGURISHT QĖ AI, ALEKSANDRI, KISHTE GJAK SHQIPTARI, NGA NĖNA E BABAI

Ajo [Euridikja] ishte nėnė e tre djemve, ku secili prej tė cilėve arriti tė bėhej mbret Maqedonie dhe, gjyshja e Aleksandėrit tė Madh. . . Pavarėsisht lavdeve tė thurura prej tij, Plutarku prapseprap ia ul vlerat Euridikes (pėr ndjeshmėrinė greke) duke e quajtur atė njė jogreke, njė ilire dhe “trefish barbare" (Moralia I4b-c).*

Sigurisht qė ai [Aleksandri], kishte prej babait e me gjasa edhe prej nėnės sė tij, njėfarė gjaku ilir, d.m.th. shqiptar.**

___________________________

* Titulli: Women Writers of Ancient Greece and Rome: An Anthology
Redaktor: Ian Michael Plant
Botues: Equinox Publishing Ltd., 2004

** Titulli: Alexander the Great: Volume (rib.)
Autori: William Woodthorpe Tarn
Botues: CUP Archive, 1979

Sir William Woodthorpe Tarn (1869-1957) was a British ancient historian who wrote numerous works on the Hellenistic world. Tarn's Alexander the Great, first published in two volumes during 1948, has become a classic text and its importance for subsequent Alexander studies can hardly be exaggerated. Based on a lifetime's work and elegantly and persuasively written, both volumes evoked immediate admiration - and very soon sharp reaction.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg IMG_2099.jpg (20.0 KiloByte, 96 shikimet)
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mandi pėlqehet nga
i vjetėr 17-11-2016, 12:39   #363
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 4,618
Thanks: 128
Thanked 811 Times in 529 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Po ja edhe po doli shqiptar alesandrua c'fitojme ne?
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-11-2016, 13:21   #364
Soldier of Pirro
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Nov 2016
Posts: 1
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Soldier of Pirro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Miredita te gjitheve , po pse po te ishte origjina shqiptare apo ilire , ka ndonje cudi ...? Gjeografikisht eshte shume afer
Soldier of Pirro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-11-2016, 14:26   #365
Si1ri
Forced_ to_ Smile
 
Avatari i Si1ri
 
Data e antarėsimit: Sep 2016
Vendndodhja: Mbrapa diellit
Posts: 1,128
Thanks: 774
Thanked 687 Times in 374 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 34
Si1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėmSi1ri i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Ēudi ka po te mos ishte me origjine pellazgo-iliro-shqiptare.
__________________
»U shoftė me arė, me fis, me mal e vrri,
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me za,
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me uzdajė:
Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i sajė!«
— AT GJERGJ FISHTA 1916.
Si1ri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2016, 00:34   #366
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

LEKĖS SĖ MADH I HAPEN PĖRSĖRI DYERT E QYTETIT TĖ TIRANĖS
Nga: ARSIM SPAHIU*
Nė historinė e maqedonasve tė vjetėr dhe tė dinastive tė tyre mbretėrore janė bėrė shtrembėrime tė papara nė historinė e ndonjė populli tjetėr. Kėto mbrapshtira zėnė fill me periodizimin e historisė sė grekėve tė vjetėr nga historianė tė njohur tė Evropės Qendrore tė sh. XVIII-XIX. Mes viteve 1731 dhe 1738, historiani Ch. Rollin boton 13 volume me titull “Historia e egjiptianėve, e kartagjenasve, e asirėve, babilonasve, medėve, persėve, maqedonasve dhe grekėve”, qė zgjat deri nė vdekjen e Kleopatrės, mbretėreshės maqedonase tė Egjiptit. Ky libėr pėrkthehet nė gjuhėt kryesore tė Evropės Perėndimore dhe merr dhenė. Exposé-ja kronologjike e historisė sė grekėve shtrihet nga libri 5 deri nė librin 24.
Nė hyrje tė librit 5, autori propozon njė “ndarje tė historisė sė grekėve nė katėr epoka”. Epoka III e kėsaj historie tė grekėve e pėrfshin plotėsisht mbretėrimin e Aleksandrit III (Lekės sė Madh), qė pėr mė tepėr na paska bėrė pjesė nė “kohėt e bukura tė historisė sė grekėve” dhe mbaron me vdekjen e tij(!), ndėrsa epoka e katėrt dhe e fundit ėshtė ajo kur grekėt marrin tatėpjetėn dhe bien nėn sundimin e romakėve. Nė kėtė mėnyrė, historia e maqedonasve bėhet pjesė pėrbėrėse e historisė sė grekėve.
Pastaj na dalin do historianė tė tjerė, sidomos gjermanė qė jo vetėm i futin mbretėrit maqedonas dhe tėrė maqedonasit nė historinė e grekėve, por e bėjnė Lekėn e Madh si “njeriun mė pak tė vlerėsuar ndėr ‘njerėzit e shquar'”, sepse tek ai zė fill “rėnia (dekadenca) e artit nė Greqi”(!) Mirėpo trajtimi shkencor i kėsaj ēėshtjeje zė e merr kthesė nė veprėn e Hegelit. Ky filozof i madh, nė mė pak se dy faqe propozon njė analizė tė shkurtėr tė sė gjithė periudhės nė shqyrtim dhe bėn njė vlerėsim lapidar: “Kjo periudhė e historisė sė botės greke, qė pėrmban zhvillimin e hollėsishėm tė Greqisė, na intereson mė pak…” .
J.G. Droyseni, asokohe i ri i kishte dėgjuar leksionet mėsimdhėnėse tė J.G. Hegelit, ku gjen rrugėn tė cilėn duhej tė ndiqte pėr t’i dhėnė kthesė tė fortė historisė sė helenizmit dhe e bėn mė tė dukshėm karakterin etnik jo helenik tė maqedonasve e tė dinastive tė tyre mbretėrore. Nė fund tė shek. XIX disa autorė tė tjerė patėn meritėn t’u jepnin njė vizion plotėsisht tė pėrtėrirė shekujve tė historisė greke e orientale, tė pėrfshirė midis periudhės klasike dhe ardhjes sė krishtėrimit. Nė kėtė mes J. G. Drojseni paraqet njė sintezė tė historisė greke, tė cilėn e paraqet brenda njė procesi rėnieje tė pandėrprerė. Rėnia e grekėve nuk zė fill nga vdekja e Lekės sė Madh, sikundėr thoshin autorėt e hershėm gjermanė, por qė nga luftėrat me persėt. Pastaj ajo rėnie zgjerohet me luftėn e Peloponezit dhe arrin deri nė fillesė tė mbretėrimit tė Lekės sė Madh, mbretit tė Maqedonisė.
Kėto konkluzione e pėrmbysin analizėn tradicionale gjermane; J.G. Droyseni e lėvdon veprėn e Filipit II, i cili me shtetin e ri qė formoi, arriti “tė bashkonte tė gjitha krahinat e Maqedonisė dhe t’ua fuste (inkulkonte) bashkatdhetarėve tė vet maqedonas ndjenjėn se i pėrkasin njė kombi tė veēuar dhe homogjen. Nė vend qė tė shihte disfatėn e qyteteve greke nė Kerone nga Filipi II dhe Leka i Madh, madje si fundin e njė bote dhe fillesėn e njė “dekadence”, J. G. Droyseni, ndryshe nga Demosteni dikur, sheh se njė “epokė e re kishte zėnė fill, njė epokė qė do tė revolucion(ariz)onte botėn”.
Pėr J.G. Droysenin, ngadhėnjimet e Lekės sė Madh janė nė zanafillė tė pėrmbysjeve madhore nė shkallė botėrore. Gjithnjė, sipas kėtij autori, nga kontaktet mes popujve tė lindjes dhe grekėve lind njė bashkim politik qė, nė monarkitė maqedonase shprehet me njė unitet kulturor e njė sintezė tė qytetėrimeve, sepse u jepte grekėve mundėsitė qė tė merrnin ndihmesėn nė dije nga Lindja, sidomos nė lėmin fetar. Mė vonė perandoria universale dhe unitare e Lekės sė Madh copėtohet pas vdekjes sė ngadhėnjimtarit vizionar dhe shndėrrohet pėrsėri nė disa monarki tė mėdha maqedonase, nė gjirin e tė cilave vendin kryesor e zė tė kuptuarit e pėrbashkėt tė shtetit tė pėrmishėruar nga prania e ushtrisė, e njė administrate dhe nga udhėheqja e njė diplomacie tė mbėshtetur nė konceptime tė pėrbashkėta.
Endrra e Lekės sė Madh merr formė aq mirė sa sigurohet njė vijimėsi nga ai te Epigonėt Maqedonas, nga Perėndimi nė Lindje. Kjo tezė e ” shkrirjes ” mes Perėndimit dhe Lindjes ėshtė kundėrshtuar nga disa sigurisht, por Leka i Madh, si udhėrrėfenjės i farės njerėzore, si ai qė mėson tė tjerėt si tė kalojnė njė lumė ose kufirin shtetėror mes dy popujve (tė ndryshėm) – grekėve dhe barbarėve (tė huajve), ” duke ndjekur trajektoren e vet nga Lindja nė Perėndim “, provon se kishte lindur pėr vepra tė mėdha. Ky fakt ėshtė kapur si me anėn e shqisave nga njė bashkėkohės i Lekės sė Madh, Dhimitėr Faleri qė vė nė dukje se, si fenomen i papėrfytyrueshėm 50 vite mė parė, perandoria persiane ishte zhdukur dhe maqedonasit e rrebtė janė bėrė ” zotėrit e botės ” .
Nė kėtė mėnyrė, fundi i epėrsisė persiane shėnon fundin e njė epoke , ndėrsa kėrkimet e vona provojnė se nocioni i ” pėrzierjes “, i ” shkrirjes ” sė historisė lindore dhe perėndimore, qė shtrihet nė tėrė epokėn helenistike ishin fort globale dhe do tė ishte mė mirė tė flitej pėr forma ndėrkrahinore tė integrimit.
Ajo qė ėshtė esenciale nė metodat e reja tė J. G. Droysenit, lidhet me problemin e unitetit : nga entitetet e reduktuara qė pėrbėnin pasurinė e helenizmit klasik, pra nga qytetet (poleis-et) greke, nuk mund tė kalohet nė njė bashkim mė tė gjerė, qė lind me pushtimet e Aleksandrit. Historia e Lekės sė Madh zė fill me idenė e ” luftės mijėvjeēare mes Lindjes dhe Perėndimit, tė asaj lufte tė popujve tė Lindjes dhe Perėndimit pėr t’u shkatėrruar, ide kjo qė e pėrjashton shpresėn pėr ndonjė unitet. Libri i J. G. Droysenit kalon nga njė unitet i humbur nė njė unitet tė rindėrtuar nga Leka i Madh dhe anasjelltas. P. Payeni, historian francez parashtron se numismatika mund tė merret parasysh pėr tė provuar se, duke i prerė tė gjitha monedhat maqedonase me figurėn e vet, “Aleksandri (Leka i Madh) i shpall tė thuash luftė arit tė Persisė”.
Katėr vite pas vdekjes sė Lekės sė Madh, luftėrat e diadokėve maqedonas shėnojnė reaksionin e gjatė e tė pėrgjakshėm, gjatė tė cilit do tė vazhdonin tė shpėrbėheshin pėr tė marrė forma tė reja. Bashkimi nė njė perandori tė vetme do tė merrte fund: mbretėrit maqedonas nė Evropė, nė Azi e nė Afrikė do tė vijonin dhe do tė shkatėrronin sė pari mbretėrimin qė i kishte veshur me funksionet e tyre; pastaj do tė shkatėrroheshin vetė, derisa tė mbeteshin si mbretėr nė krye tė ushtrive maqedonase, derisa sė fundi, duke ruajtur unitetin e njė qytetėrimi kosmopolit tė kombėsive tė shndėrruara, qė arritėn tė formonin mbretėri karakteristike me “individualitete politike” . J. G. Droyseni nuk vė nė dukje vetėm pėrfitimet qė Lindja pati nga qytetėrimi helenik. Ai evokon gjithashtu pėrfitimet qė Perėndimi ka nga Lindja: shumė mėsime tė vlefshme tė njohurive teknike, tė vrojtimeve astronomike dhe dokumenteve letrare” tė Sirisė e tė Babilonisė, si dhe “tė fesė dhe filozofisė sė popujve hindu”.
Duke fshirė gjithė ēfarė ėshtė shablone, J. G. Droyseni merr kurajėn e parashtron se “ballė pėr ballė, ngadhėnjimtarėt (intelektualė) nuk kishin vetėm ēka tė jepnin, por kishin dhe ēka tė merrnin”, “se njė botė e re i hapej mendimit njerėzor, para sė cilės helenėt duhej tė pėruleshin dhe tė heshtnin”, sepse “aziatikėt nuk ishin aspak barbarė”, “tė egėr ose gjysmė tė egėr, siē i kishin pėrfytyruar”. Projekti i shkrirjes sė qytetėrimeve nuk bėhet me mbledhje arithmetike, por krijon njė botė tė re, tė pasur me njė unitet tė panjohur deri nė kohėt e Lekės sė Madh. Ėshtė e natyrės sė helenizmit qė tė jetė “bashkėpunėtor me elemente barbare, me qėllim qė tė asimilohet dhe tė fermentohet. Pastaj helenizmi, duke u zhvilluar nuk mund tė mos shkrihej nė tipa tė ndryshėm etnografikė, diferencat e tė cilave karakterizohen nga elementet barbare tė pėrzierjes . Sido tė jetė, J.G. Droyseni nuk ėshtė as i pari, as i vetmi qė analizon si duhet ngadhėnjimet e Lekės sė Madh, si njė ndėrprerje ose shkėputje nė kohė midis tė kaluarės (klasike) dhe tė mėvonshmes (helenistike) tė historisė greke dhe historisė sė vendeve lindore. Ai pėrtėrin thellėsisht, duke asociuar dy ndryshime: njė periodizim tė ri tė historisė greke, duke e cilėsuar kėtė moment si a) “periudhėn e tretė” tė asaj historie dhe b) i analizon kėto karaktere origjinale tė qytetėrimit si njė unitet tė qytetėrimeve .
Nė marrėdhėniet mes maqedonasve dhe grekėve bie nė sy nė mėnyrė tė veēantė rėnia e botės helenike, sidomos ajo e Athinės, pas humbjes sė pavarėsisė sė qyteteve greke. Kjo ėshtė pasoja kryesore e disfatės qė grekėt pėsuan nga maqedonasit nė vitin 338 para e.s. Tė paafta t’u bėnin ballė maqedonasve, qytetet greke do tė kenė marrė qė atėherė tatėpjetėn, materialisht dhe moralisht, pasi humbin lirinė politike dhe bashkė me ato qytete greke, e gjithė periudha vijuese do tė ketė vazhduar me njė rėnie tė gjatė, tė pandėrprerė . Nė fund, J. G. Droyseni tregon kuptimin dhe drejtimin e hipotezave tė veprės sė historianit, qė risjell nė mendje dhe gjithashtu ‘shpik’.
Gjurmėt e thella qė Leka i Madh lė nė botė janė premisa, pasojat e tė cilave e mbushin historinė e shekujve tė mėvonshėm nė degėt e artit, poezisė, shkencave dhe fesė . Por, pėr tė ndėrtuar kėtė interpretim historik dhe pėr tė marrė njohuri tė tjera, ato kohė nuk duhej tė shiheshin me mendjengushtėsinė e patriotizmit liberal demostenian . Njėsia dhe bashkimi mbėshteten mbi interferencėn e shumė konteksteve, qė u pėrkasin regjistrave tė ndryshėm. Ato mbėshteten gjithashtu mbi analogjinė e asaj kohe me tė tanishmen.
Krahas J. G. Drojsenit dhe breznive tė mėvonshme tė dijetarėve evropianė, amerikanė e australianė formohen shumė historianė tė tjerė, arkeologė, numismatė, gjuhėtarė, etj., qė nė studimet e tyre i paraqitin maqedonasit si popull rrėnjėsisht tė ndryshėm etnikisht nga grekėt, madje edhe refraktarė ndaj ndikimit tė qytetėrimit helenik, njėlloj si epirotėt dhe ilirėt e tjerė. Nė kėtė mėnyrė, sikundėr do ta shohim, studimi i mėtejshėm i historisė sė maqedonasve tė vjetėr dhe dinastive tė tyre vihet pėrsėri nė binarėt e mėparshėm, dhe nė Tiranė . Kėshtu, Leka i Madh, i nisur nga Pella e lavdishme e Maqedonisė, pasi pushton tėrė botėn e njohur nė sh. IV para e s., hyn sė fundi nė Tiranė nė sh. XXI tė e. s. Nė kėtė mėnyrė rizbulohet trekėndėshi i lavdishėm Leka i Madh – Pirroja, Burri Ajakid – Gjergj Kastrioti, Skėnderbeu.
* Doktor nė historinė e vjetėr
Gazeta Shqiptare
17/12/2016
___________________
Foto (nuk i pėrket artikullit origjinal):
ALEKSANDRI I MADH ME QELESHEN HYJNORE TĖ DIOSKURĖVE
Artefakt romak qe paraqet Aleksandrin e Madh te ulur ne fron dhe ne pjesen e pasme jepet nje tempull me dy kolona dhe ne brendesi nje qeleshe me yllin me tete rreze siper saj (simbol karakteristik per Dioskuret)
------------------------
A ROMAN HOLLOW BONE FURNITURE ORNAMENT WITH ALEXANDER ENTHRONED
1ST-2ND CENTURY A.D.
Lot Description
A ROMAN HOLLOW BONE FURNITURE ORNAMENT WITH ALEXANDER ENTHRONED
1ST-2ND CENTURY A.D.
The front is decorated in high relief with a figure of Alexander seated, his head turned to the left, wearing an himation which is folded round his waist to reveal his naked torso, he holds a spear in his right hand, a sheathed sword in his left; the reverse decorated with a pedimented temple faēade with twin columns, in front of which is a pileos or conical headdress surmounted by an eight-rayed star (characteristic of the Dioskouroi) resting on an altar
4¼ in. (10.7 cm.) high

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-02-2017, 22:25   #367
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

ALEKSANDĖRI I MADH
GJYSHEN “BARBARE” ILIRE, BABAIN “BARBAR” ILIRO-MAQEDONAS, NĖNĖN “BARBARE” ILIRO-EPIROTE – VETĖ, GREKO-SLLAV (?!) NGA SKOPSKO
I ati i Aleksandėrit tė madh, ishte Filipi i II-tė, nėna e tė cilit, Euridikja e I-rė, sipas mendimit tė pėrgjithshėm, ishte njė ilire, nga njė vis ku gratė ishin tė forta dhe ku ushtronin fuqi politike e ushtarake.
_____________________
Titulli: Women, Crime and Punishment in Ancient Law and Society: Volume 2
Autori: Elisabeth Meier Tetlow
Botues: A&C Black, 2005

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2017, 17:26   #368
jarigas
Vete zot, vete shkop
 
Avatari i jarigas
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Napoli,Italy
Posts: 467
Thanks: 57
Thanked 9 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
jarigas ėshtė njė fener i lavdishėmjarigas ėshtė njė fener i lavdishėmjarigas ėshtė njė fener i lavdishėmjarigas ėshtė njė fener i lavdishėmjarigas ėshtė njė fener i lavdishėmjarigas ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

" vete greko-sllav"!!!!????
Cila eshte kjo gomarja qe e ka shkruar...???!
jarigas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2017, 17:37   #369
Socio
VIP
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 5,392
Thanks: 4,246
Thanked 3,118 Times in 1,207 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 91
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga jarigas Shiko postimin
" vete greko-sllav"!!!!????
Cila eshte kjo gomarja qe e ka shkruar...???!
Eshte shprehur ironikisht, bac jarigas !!
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2017, 21:38   #370
Endless
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Posts: 1,524
Thanks: 473
Thanked 162 Times in 118 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 36
Endless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėmEndless i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

per ironi te fatit, ne keto momente isha duke lexuar librin e Aleksandrit te Madh. koicedenca mbret i rastesis kemi thene, apo jo hehe
__________________
G.R Lucrative Innovations & CO.
Endless nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-03-2017, 05:27   #371
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

ULRICH WILCKEN:
ALEKSANDĖRI I MAQEDONISĖ - “BARBARI” ME GJAK EPIROT E ILIR...
Filipi, i ati i Aleksandėrit, ishte biri i Amintasit maqedonas, por nėna e tij, Euridikja, ishte njė ilire. Ndoshta nė periudhėn e mėvonshme tė jetės, nėn ndikimin helenizues tė oborrit mbretėror maqedonas, ajo mėsoi tė lexonte e tė shkruante greqisht, me qėllim qė tu jepte fėmijėve tė saj njė edukim mė tė ngritur, por nga gjaku ajo ishte njė e huaj [“barbare”] e pastėr, bijė e princit ilir, Irras. Si pasojė e kėsaj, babai i Aleksandėrit ishte gjysmėbarbar. Nėna e tij, Olimpia, tė cilėn Filipi e mori si gruan e tij tė ligjshme nė vitin 357, ishte e bija e Neoptolemit, mbretit tė molosėve, dinastia e tė cilit e kishte rrėnjėn qė nga djali i Akilit dhe pėr kėtė arsye shikohej si greke, edhe pse vetė molosėt, njė fis nė Epir, duket se kanė qenė barbarė dhe nga sa duket kishin lidhje me ilirėt. Nė vitin 356, Olimpia, e cila ishte rreth njėzetvjeēare, solli nė jetė Aleksandėrin dhe vitin e mėpasshėm motrėn e tij, Kleopatrėn; dhe, nuk pati mė asgjė tjetėr nga kjo martesė. Pra, Aleksandri nuk ishte njė maqedonas i pastėr, por kishte njė rremb gjaku barbar nė venat e tij.
____________________________________
Titulli: Alexander the Great (Alexander der Grosse)
Autori: Ulrich Wilcken
Pėrkthyer nga gjermanishtja: G. C. Richards
Botues: Pickle Partners Publishing, 2016 (Originally published in 1932)

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2017, 20:43   #372
Piktori
Moderator
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 431
Thanks: 126
Thanked 113 Times in 93 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Piktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Testamenti i Aleksandrit tė Madh dhe flamuri i Ilirėve. Libri origjinal nuk egziston ose nuk gjėndet mė pėr fat tė keq. Ndėrsa kjo ėshtė njė faqe latine e mesjetės.
Piktori nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2017, 20:48   #373
Piktori
Moderator
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 431
Thanks: 126
Thanked 113 Times in 93 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Piktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Piktori Shiko postimin
Testamenti i Aleksandrit tė Madh dhe flamuri i Ilirėve. Libri origjinal nuk egziston ose nuk gjėndet mė pėr fat tė keq. Ndėrsa kjo ėshtė njė faqe latine e mesjetės.
Flamuri Ilir. Nė kohėn e Aleksandrit.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg iliret.jpg (22.1 KiloByte, 40 shikimet)
Piktori nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-05-2017, 20:26   #374
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 5,779
Thanks: 2,149
Thanked 1,244 Times in 555 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

VANDELEUR ROBINSON:
SHQIPTARĖT, MĖ TĖ MOĒMIT E POPUJVE TĖ BALLKANIT, SHUMĖ MĖ TĖ VJETĖR SE SA SLLAVĖT, BULLGARĖT DHE TURQIT. NDĖR EMRAT E BURRAVE TĖ TYRE MĖ TĖ SHQUAR TĖ ANTIKITETIT, ALEKSANDRI I MADH DHE MBRETI PIRRO
Ndoshta fakti mė me interes, ėshtė se ata mbrojnė idenė e tė qenit mė tė moēmit e tė gjithė popujve tė Ballkanit, mė tė vjetėr se sa pushtimi dorik ose se grekėt klasikė dhe, shumė mė tė vjetėr se sa sllavėt, bullgarėt dhe turqit. Ata flasin njė gjuhė qė ka pėrbėrje ilirishte, trakishte, latinishte, sllavishte dhe turqishte. Nga fiziku, i pėrkasin tipit Dinarik, me pjesėn e pasme tė kafkės, tė rrafshėt.
Llogarisin ndėr emrat e burrave tė tyre mė tė shquar tė antikitetit, jo tjetėrkėnd mė pak se sa Aleksandrin e Madh; dhe, gjithashtu edhe mbretin Pirro, i njohur pėr “fitoret e tij pirrike” kundėr romakėve, emri i tė cilit ėshtė pėrjetėsuar nė rajonin e Epirit, i cili formon pjesėn jugore tė Shqipėrisė dhe veriperėndimoren e Greqisė.
Ilirėt, siē janė quajtur historikisht shqiptarėt e hershėm, u shtynė nga pushtimet e njėpasnjėshme tė grekėve, trakėve dhe sllavėve nė malet e Perėndimit, aty ku ata kanė mbijetuar deri mė sot.
____________________
Titulli: Albania's Road to Freedom
Autori: Vandeleur Robinson
[shkrimtar e historian britanik, kolonel]
Botues: G. Allen & Unwin Limited, 1941

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mandi pėlqehet nga
i vjetėr 02-05-2017, 18:40   #375
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,141
Thanks: 26
Thanked 209 Times in 116 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Piktori Shiko postimin
Testamenti i Aleksandrit tė Madh dhe flamuri i Ilirėve. Libri origjinal nuk egziston ose nuk gjėndet mė pėr fat tė keq. Ndėrsa kjo ėshtė njė faqe latine e mesjetės.
http://www.forum-al.com/showpost.php...52&postcount=7
http://www.forum-al.com/showpost.php...2&postcount=15
http://www.forum-al.com/showpost.php...6&postcount=14
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i ZET pėlqehet nga
i vjetėr 02-05-2017, 18:49   #376
Edamame
V.I.P
 
Avatari i Edamame
 
Data e antarėsimit: May 2014
Posts: 3,085
Thanks: 691
Thanked 1,192 Times in 765 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
Edamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėmEdamame i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Re: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Akoma ju me kto teori? Ka qene grek mesa di un. Skam lexuar libra te shkruajtur nga shqiptar. Historia dhe faktet e saj te asaj kohe i dim nga librat dhe autoret qe zgjedhim te lexojm. Nje i njohiri jon lexon nje liber qe i nxjer te gjith shqiptar. Argumenton duke perdorur ate liber si argumentojn ca duke perdorur biblen.
__________________
______________________________________
Herėn e fundit ėshtė persosur nga Fierakja : 09-17-2097 nė 01:43
Edamame nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-05-2017, 19:10   #377
Piktori
Moderator
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 431
Thanks: 126
Thanked 113 Times in 93 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Piktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Zet duke pasur parasysh kohėn qė ėshtė pėrkthyer libri ose kodiku qė pėrmbante testamentin e Aleksandrit mendoj se ka pasur sa keqkuptime aq dhe interpretime.
Nė mesjetė Ilirėt ishin sllavėt. Tė paktė ishin ata qė e dinin tė vertetėn.
Ndėrsa shqiptarėt u njohėn me rastin e Skėnderbeut. Mirpo kėtu lindi konfuzioni tjetėr pasi ne thonin Arbėnia ata Albania.
Lidhur me testamentin ai origjinal ka qėnė njė kodik i ruajtur nga shkodranėt qė e morėn me vete nė Venedik, Venezia pas rėnies sė Shkodrės.
Piktori nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-05-2017, 01:56   #378
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,141
Thanks: 26
Thanked 209 Times in 116 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin
ULRICH WILCKEN:
ALEKSANDĖRI I MAQEDONISĖ - “BARBARI” ME GJAK EPIROT E ILIR...
Filipi, i ati i Aleksandėrit, ishte biri i Amintasit maqedonas, por nėna e tij, Euridikja, ishte njė ilire. Ndoshta nė periudhėn e mėvonshme tė jetės, nėn ndikimin helenizues tė oborrit mbretėror maqedonas, ajo mėsoi tė lexonte e tė shkruante greqisht, me qėllim qė tu jepte fėmijėve tė saj njė edukim mė tė ngritur, por nga gjaku ajo ishte njė e huaj [“barbare”] e pastėr, bijė e princit ilir, Irras. Si pasojė e kėsaj, babai i Aleksandėrit ishte gjysmėbarbar. Nėna e tij, Olimpia, tė cilėn Filipi e mori si gruan e tij tė ligjshme nė vitin 357, ishte e bija e Neoptolemit, mbretit tė molosėve, dinastia e tė cilit e kishte rrėnjėn qė nga djali i Akilit dhe pėr kėtė arsye shikohej si greke, edhe pse vetė molosėt, njė fis nė Epir, duket se kanė qenė barbarė dhe nga sa duket kishin lidhje me ilirėt. Nė vitin 356, Olimpia, e cila ishte rreth njėzetvjeēare, solli nė jetė Aleksandėrin dhe vitin e mėpasshėm motrėn e tij, Kleopatrėn; dhe, nuk pati mė asgjė tjetėr nga kjo martesė. Pra, Aleksandri nuk ishte njė maqedonas i pastėr, por kishte njė rremb gjaku barbar nė venat e tij.
____________________________________
Titulli: Alexander the Great (Alexander der Grosse)
Autori: Ulrich Wilcken
Pėrkthyer nga gjermanishtja: G. C. Richards
Botues: Pickle Partners Publishing, 2016 (Originally published in 1932)

Problemi eshte se ne Figure nuk keni Aleksandrin e madh por Aleksandrin tjeter qindera mijera vjet me te hershem.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-05-2017, 01:59   #379
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,141
Thanks: 26
Thanked 209 Times in 116 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Qe te mos lexoj me bullshit me tonelata, ky me poshte NUK ESHTE Aleksandri i Madh, gjithashtu.



As ky nuk eshte Aleksandri i Madh dhe as Ptolemi, por akoma nje tjeter, Aleksander Balas i Sirise.

ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-05-2017, 02:10   #380
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,141
Thanks: 26
Thanked 209 Times in 116 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Maqedonia shqiptare: Aleksandri i Madh ėshtė shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Piktori Shiko postimin
Zet duke pasur parasysh kohėn qė ėshtė pėrkthyer libri ose kodiku qė pėrmbante testamentin e Aleksandrit mendoj se ka pasur sa keqkuptime aq dhe interpretime.
Nė mesjetė Ilirėt ishin sllavėt. Tė paktė ishin ata qė e dinin tė vertetėn.
Ndėrsa shqiptarėt u njohėn me rastin e Skėnderbeut. Mirpo kėtu lindi konfuzioni tjetėr pasi ne thonin Arbėnia ata Albania.
Lidhur me testamentin ai origjinal ka qėnė njė kodik i ruajtur nga shkodranėt qė e morėn me vete nė Venedik, Venezia pas rėnies sė Shkodrės.
Dhe per te shkruar keto me lart, bazohesh ku?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i ZET pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur