Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Folklori Shqiptar

Folklori Shqiptar Gojėdhėnat, legjendat, kėngėt popullore, bejtet, kėngėt pėr heronjtė jane pasuri kombėtare qė shqiptarėt duhet t'i trashėgojnė nga brezi nė brez. Jepni kontributin tuaj tė ēmuar nė kėtė drejtim duke sjellė folklorin e krahinės suaj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 04-02-2011, 23:03   #21
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Per koicidence Morrison i njof nga afer keta 3 djemt e grupit te vranishtit madje njerin e kam afer fare me shpine.

Faleminderit qe me kujtove se keta i kane kendu shume folklorit shqiptar e legjendave ne pergjithesi.

Neser ua mar te gjitha ckane e i postoj
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:06   #22
busavata
Dr. pėr Rock 'n Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Postime: 7,571
Thanks: 386
Thanked 564 Times in 230 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 73
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

kangen e Ymer Ages , e kam ndegjue per hr te parė me nje darsme , ne oden e burrave , ishte dikund ka mesi i viteve “70-a .. nje grup kangtaresh me qiftelija e kan kendue . kto dy verzionet ma lart qe jan postue per her te par po i ndegjoj. fillimi ishte keshtu:

Aga Ymer na u martu
veq ni nat ka nejt me gru
i ka ardh letra per me shku
per me shku nat tshhkret ushtri
per me shku e mos me ardh
per me met nona pa djal ....

- tekstin e kanges e di vetemse pjeserisht ..shum me pelqen , nese dikush e di kete verzion te kanges , ju lutem postone .
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:27   #23
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kangen e Ymer Ages , e kam ndegjue per hr te parė me nje darsme , ne oden e burrave , ishte dikund ka mesi i viteve “70-a .. nje grup kangtaresh me qiftelija e kan kendue . kto dy verzionet ma lart qe jan postue per her te par po i ndegjoj. fillimi ishte keshtu:

Aga Ymer na u martu
veq ni nat ka nejt me gru
i ka ardh letra per me shku
per me shku nat tshhkret ushtri
per me shku e mos me ardh
per me met nona pa djal ....

- tekstin e kanges e di vetemse pjeserisht ..shum me pelqen , nese dikush e di kete verzion te kanges , ju lutem postone .
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:30   #24
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Per kete e kishe fjalen?
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:32   #25
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

kot fare doli 2 here
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:34   #26
Morrison
V.I.P
 
Avatari i Morrison
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: me kembe ne toke
Postime: 712
Thanks: 9
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 38
Morrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

O kryeplak e lezetshme kjo kenga..
Morrison nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:37   #27
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga morrison Shiko postimin
O kryeplak e lezetshme kjo kenga..
Eshte e madhe fare, e ka shnderru te gjithe legjenden ne kenge.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:42   #28
busavata
Dr. pėr Rock 'n Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Postime: 7,571
Thanks: 386
Thanked 564 Times in 230 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 73
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

kjo asht Kryeplak , faliminderit
shum e fuqishme kjo kangė , ju lumt folkoristave te cilet i kan rujt kanget ( legjendat ) duke i kendue brez pas brezi ...
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-02-2011, 23:45   #29
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kjo asht Kryeplak , faliminderit
te lutem
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 00:02   #30
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Kjo qeka e madhe fare, ma ka rrenqeth mishim.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 09:27   #31
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat



TRAKTIMI MITOLOGJIK I LEGJENDĖS SHQIPTARE PĖR YLBERIN

Brezi, (nė disa zona tė Dibrės sė Epėrme dhe Lu*mės, quhet shoka), paraqet nė vetvete njė element tė pandarė tė kostumit nacional te njė shumicė e popujve. Duke lėnė mėnjanė anėn estetike e etno*grafike, ne do t’i kushtojmė vėmendje vetėm tra*k*ti*mit mitologjik tė pėrdorimit tė tij tė domo*sdoshėm nė disa krahina tė Shqipėrisė sė Veriut.
Nė Dibrėn Veriore dhe nė Lumė, mund tė dėgj*osh njė legjendė tė tillė arkaike: “Njėherė ndrikulla shkoi mysafire te kumara i vet. I ndodhur vetėmpėrvetėm me tė nė shtėpi, kumarės i ra nė kokė ngasja tunduese e mishit, iu err arsyeja dhe u lėshua mbi ndrikullėn qė tė shkrehte epshin. Ajo, nga ana e saj, duke e ndjerė tmerrin e kėtij inēesti, doli me vrap nga shtėpia, e ndjekur nga kumara, kaptoi korije e pėrroska, gjersa mė nė fund kumara e arriti maje njė kodre, ku e ēnjerėzoi. Gjatė kohės sė mėkatimit, shokėn e saj tė zgjidhur e rrėmbeu era duke e kthyer nė ylber, si shenjė tė pėrjetshme tė kėtij inēesti”. Nė kėto krahina edhe sot e kėsaj dite, kur shohin ylberin, thonė: brezi (shoka) i ndrikullės.
Duke mėtuar t’i analizojmė raportet e ndėrsjella ndėrmjet dy mitologjemave – ylberit dhe shokės - ne do tė veēojmė dy plane the*m*e*lore nė studimin e legjendės. I pari, “sipėrfaqėsor”, qė cek motivin fundamental tė inēestit dhe i dyti, “vertikal”, i cili na shpie nė ark*ai*kėn e hershme dhe qė na lejon tė merremi me kėrkimet mito-filo*zofike dhe gjithashtu, me mitologji krahasuese.
Sipas mendjes popullore shqiptare, mėkati ndrikull-kumar konsi*derohet edhe mė i rėndė se motėr-vėlla. E mbėrritur deri nė ditėt tona, legjenda na pėrcjell njė mesazh tė natyrės didaktike. Subjekti i saj ėshtė i grishur t’i kumtojė receptuesit, para sė gjithash, qė “inēesti ėshtė punė e keqe”.
Duke njohur tekstet e baladave tė lashta shqiptare, arrijmė nė pėrfu*ndimin se inēesti, pėr nga forca fatale, barabitet me gjėmat natyrore, p.sh., me pėrmbytjen e madhe. Nė njė shumicė tė tillė tekstesh, mund tė gjesh elemente peripecish tė tilla: forcat e natyrės pjesėmarrin nė marrėdhėniet e heronjve dhe pėrpiqen nė ēdo mėnyrė ta pengojnė inēestin e pavetėdijshėm (kur motra dhe vėllai, pa ditur gjė pėr lidhjet e tyre tė gjakut, vendosin tė hyjnė nė mėkat, atėherė lind njė tufė zogjsh fatidikė, bie shi gjaku etj.). Nė Eposin e Kreshnikėve tė shqiptarėve tė veriut, njėrit prej heronjve qendrorė i ofrojnė tė zgjedhė pėr nuse mė tė bukurėn nga tridhjetė perritė e kra*h*i*nės. Porse ai, i fyer, e hedh poshtė kėtė propozim me njė ligjėratė tė tillė tė pezmatuar:
“Zoti ju vraftė, more agėt e Jutbinės!
Po ku ā ndie n’mjet tokės e t’qiellės
Se muer vllau motrėn e vet?
Qi tanė bijat e Krahinės ku janė,
Tanė si motra qi po m’duken!”
Lind pyetja: pėrse ndėr shqiptarė, ndryshe nga njė shumicė popujsh, pėrfshi dhe ata tė gadishullit ballkanik, inēesti mbetet njė ndėr tabutė kryesore? Kėtu kemi tė bėjmė, ndofta, sė pari, me kultivimin e ins*titucionit tė kumarisė (probatinisė) nė rang shenjtnie dhe sė dyti, me kundrimin e martesės si akt simbolik i “pushtimit tė nuses” pėrmes “fitores mbi babanė apo vėllanė e madh”. Nė rastin e parė, ashiqare, ia vlen tė kthehemi nė kohėrat e shthurjes sė komunitetit primitiv, kur ndodh refuzimi i ngadaltė nga poligamia dhe, si alternativė e mundshme e martesės poligame lind “kumaria”, madje, dhe ndėrmj*et mashkullit e femrės. Nė rastin e dytė jemi tė shtrėnguar ta kundro*jmė arketipin e dasmės si fakt jo vetėm jetėsor, por edhe shpirtėror dhe mistik nė jetėn e njeriut. Material tė begatė e origjinal nė kėtė drejtim na jep folklori, jo vetėm nė format e riteve dhe bestytnive, por edhe nė trajtėn e eposeve e pėrrallave qė kanė mbėrritur gjer tek ne. Pėr ilustrim, vlen tė pėrmendim studimin antologjik tė Vladimir Propp-it, “Morfologjia e pėrrallės”, nė tė cilin rrėfehet pėr variante tė ndryshme tė subjektit tė pėrrallės. Pėr shembull, pėr tė marrė prince*shėn pėr grua, heroi i pėrrallės ėshtė i detyruar tė mundė Gjarpėr Gorinicin, Koshcejen apo ndonjė tjetėr pėrbindėsh, dome*thėnė, sipas Propit, tė ashtuquajturin “dėmtar” qė, si rregull, na del se ėshtė jo kush tjetėr pos babait (apo njė tjetėr njeriu tė afėrt) tė princeshės. Pėrralla, pa dyshim, shfaqet jo vetėm pasqyrim i arkaikės mentale tė popullit, por edhe vetė sikur i imponon njeriut tė lashtė ato apo tė tjera etalone etike. Kėtu vetvetiu tė shkon mendja te konkluzioni frojdist e tė gjeturit burrė pėr vete me funksionin e babait pėr gruan (apo nusen) si dhe pėr shkėmbimin e njėrit me tjetrin. Kėto shpje*gime tė tabusė inēestuale na duken nga mė bindėset, pėrderisa njeriu i vjetėr zor tė ketė marrė erė nga nga kodet gjenetike dhe ashiqare, pak e ka vrarė mendjen mbi faktin se nga flligėshtia e pėrhershme e gjakut, herėt apo vonė, mund tė lindin nė familje monstra. Megji*thatė, vetė mendimi se vėllai qė martohet me motrėn e vet ka pėr borxh (qoftė edhe nė kuptimin simbolik, qoftė edhe nė nivelin e pavetėdijes) tė “triumfojė” mbi babain e tij, domethėnė, ta zėve*ndė*sojė atė nė gjithēka qė ka tė bėjė me vajzėn, duke kryer nė kėtė mėnyrė atėvrasje simbolike, ky mendim duket e ka trembur njeriun dhe ka shkuar nė tė kundėrt me normat e tij etiko-morale. Kėsisoj, mbase pikėrisht pėr kėtė, martesa ndrikull-kumarė ėshtė konsideruar si mėkat edhe mė i madh se sa martesa ndėrmjet tė afėrmve me lidh*je gjaku.
I rikthehemi ylberit dhe shokės. Nė zona tė ndryshme tė Shqipėrisė sė veriut, ylberi ka disa emėrtime: “Brezi i Shėn Mėrisė sė Virgjėr”, “Brezi i Diellit”, “Brezi i Zoodiakut” (P. Bogdani), “Brezi i Perė*n*d*isė”, “Brezi i Havės”, “Brezi i Muhametit” etj. Pra, vlen tė theksohet se ylberi shpesh merrej si njėfarė dėrgese nga sipėr, si njė shenjė hyjnore. Nė tė tilla rrethana, legjendėn pėr ylberin ia vlen ta kqyrim si subjekt tė ngarkuar me didaktikė tė vonė religjioze, ku femra iu kundėrvu mėkatit seksual, ndonėse, e nėnshtruar me pėrdhunė, kon*s*i*derohet tashmė si martire dhe nė shenjė tė pastėrtisė dhe shenj*tėrisė sė vuajtjeve tė saj, nė qiell shfaqet shenja hyjnore e dėrguar nga lart.
Nėse flasim pėr interpretim arkaik tė kėsaj legjende, duhet tė kuj*to*jmė atė ēka mė sipėr pėrmendėm shkarazi. Dhe pikėrisht atė qė, inēestin e pavetėdijshėm e pengonin vetė elementet e natyrės, duke i shpėrqendruar pjesėmarrėsit potencialė tė inēestit (por dhe duke i gjymtuar) me gjithėfarė stihish. Pėrveē gjėmave tė ndryshme, numė*rohet edhe pėrmbytja e madhe, forca tragjike e sė cilės barabitet me gjėmėn e mėkatit, siē jo rastėsisht, do ta shohim mė poshtė.
Siē dihet, nė shumicėn e popujve ekziston pėrfytyrimi i dasmės sė pėrjetshme mes qiellit dhe tokės, madje, si rregull, toka paraqitet nė rolin e femrės, kurse qielli nė rolin e mashkullit (egjiptianėt dhe disa popuj tė tjerė kanė tė kundėrtėn). Interesante ėshtė se dasma e qiellit me tokėn ka zanafillė inēestuale (toka sė pari lind qiellin - Gea pjell Ur*a**nin, kurse mė pas e merr pėr burrė), ndonėse nė kėtė stad zhvi*llimi tė kozmogonisė, inēesti nuk qortohet, por pėrkundrazi, me*rret si njė gjė krejt e natyrshme dhe e domosdoshme (krahasojeni me subjektet e mėvonshme, kur lulėzon motivi i inēestit, p.sh., me mitin e Edipit...). Mjeti mė i drejtpėrdrejtė i bashkimit tė tokės me qiellin paraqitet shiu, vaditėsi, mėkuesi dhe pllenuesi i barkut bujar tė mėmė tokės. Rrjedhimisht, pėrmbytja vepron nė llojin e vet si njėfarė katarsisi, qė pastron dhe nė tė njėjtėn kohė, ushqen tokėn, simbo*likisht mund ta quajmė veēse si njė akt seksual tė qiellit me tokėn (se pėrmbytja s’ėshtė gjė tjetėr veēse rrjedhojė rrebeshesh tė bollshme). Sipas dėshmive tė A. Afanasjevit (“Pikėpamjet poetike tė sllavėve nė natyrė”, V.1, fq. 362), “njė legjendė bullgare pohon se para perm*bytjes biblike, nuk ka patur ylber; po kur toka u tha dhe Noeja i solli Zotit fli, atėherė Perėndia i premtoi atij se pėrmbytje nuk do tė ketė gjer nė ardhjen e dytė tė Krishtit dhe si dėshmi, na dhuroi ylberin e tha: “Pėrderisa tė shndrijė nė qiej ylberi, nuk keni pse tė frikėsoheni, po kur ylberi tė zhduket, kjo ka me qenė shenjė se dita e gjykimit tė tmerrshėm po afron...”. Nė pėrmbledhjet me dorėshkrime tė vjetra apokrifike, thuhet: “Ylberin e krijoi Zoti pas pėrmbytjes”. (Pėrmble*dhja Apokrifike e vitit 1531)... “Pas pėrmbytjes, Zoti vuri njė hark nė qiell si shenjė dalluese pėr pėrmbytjen e dytė qė do tė ndodhė”... Ky ēast solemn lidhet me “dhjatėn” qė Zoti Jehova i dha Noesė. Ja se si interpretohet kjo “dhjatė” nė enciklopedinė “Mitet e popujve tė botės”: “Zoti fillon me ndėshkimin e tokės pėr shkak tė mėkateve tė njeriut me rrotullimin e rregullt tė stinėve tė vitit pėrpara: “Nė tė gjitha ditėt e tokės, mbjellja dhe korrja, zhegu e thėllimi, dimri dhe vera, dita dhe nata nuk do tė ndalen” (8,22). Noeja qėndron para Jehovait si stėrgjysh i njerėzimit tė ardhshėm dhe si Adam i ri qė merr nė fillim po tė tilla bekime: “Shtohuni dhe shumohuni dhe mbushni tokėn!” (9,11)” (22,24). Dhe kėshtu, para nesh na del njėfarė rrethi i premtuar dhe kėtu vetvetiu mendja tė shkon te analogjia e formės harkore tė ylberit. Sidoqoftė, harku ėshtė veēse pjesa e dukshme e ylberit. A. Afanasjevi, nė veprėn e njohur “Pikėpamjet poetike tė sllavėve nė natyrė”, shkruan: “Forma gjysmėrrethore e ylberit tė ēon ndėrmend, dashje padashje njė unazė gjigande qė pėrqaf tokėn. Nė Bavari atė e quajnė himmelring, sonnenring..., madje disa besojnė qė nė asnjė mė*nyrė ajo nuk duhet quajtur me emrin e vet, porse vetėm nėpėrmjet eufemizmave “unaza qiellore”, qė tė mos biesh nė pushtetin e djallit...” (1,358). Kėshtu pra, ē’do tė thotė “unazė”? Unaza ėshtė shprehje e qarkullimit tė natyrės dhe nė tė njėjtėn kohė, unaza ėshtė paraqitja e stėrlashtė simbolike e kohės. Kujtojmė se indianėt dhe keltėt e lashtė me “gjarprin qė kafshon bishtin e tij” – se pikėrisht me vizatime tė tilla, si rregull, janė gdhendur sarkofagėt dhe pėrmendoret e varreve tė lashta. Meqė ra fjala, ekziston nė njė shumicė popujsh emėrtimi “gjarpėr i ylbertė”. “Nė trajtėn e njė gjarpri tė ylbertė lidhen pėrfytyrimet pėr frymėn e ujrave, gjarprin – monstėr, kristalin magjik (nė tė cilin pasqyrohet spektri ylberor), i cili shfrytėzohet nga magjistricat; ylberi asocionon me shiun dhe magjinė e plleshmėrisė”. (Mitologjia. Fjalori i madh enciklopedik nėn redaktimin e E. M. Meletinskit, Moskė, 1998, f.462). Nėse ylberi ėshtė shprehje e qarkullimit nė natyrė, atėherė, si dhe nė rrjedhėn e kohės, nė ylber ka njė gjysmėrreth tė ndritshėm, mbitokėsor, tė qiellt, apo, nėse e doni, hyjnor, sikundėr pjesa tjetėr ėshtė e errėt, nėntokėsore, e vdekshme.
Kėtu ėshtė krejt me vend tė kujtojmė pėr brezin (shokėn) si pėr gjendjen e parė mitike tė ylberit. Nė shumicėn e popujve, barku iden*tifikohet me vetė jetėn (te indianėt e vjetėr barku konsiderohet si rezervuar i energjive “Agni”: “Nė letėrsinė postindiane agni konsi*derohet gjithashtu nė aspektin fiziologjik si element i organizmit tė gjallė–zjarri i “barkut” (“audaria)”. (Induizėm. Xhajnizėm. Sikhizėm: fjalor. Moskė, 1996): Ndėr sllavėt, vetė fjala “bark” ka patur kuptimin zanafillor “jetė”, “ekzistencė”. Brezi (shoka) i lidhur pėrreth barkut mund tė simbolizojė qarkullimin e kohės, tė cilės, sipas dhjatės sė Perėndisė, i ėshtė e nėnshtrueshme gjithēka nė natyrė. Madje, sipas gjitha gjasave, ajo pjesė e brezit qė gjendet direkt pėrpara, dometh*ėnė qė mbulon pjesėn e pėrparme tė barkut, pėrgjigjej pėr ditėn, pėr natėn, d.m.th., pėr ekzistencėn mbitokėsore tė njeriut; kurse ajo pjesė e brezit qė mbulonte shpinėn dhe gjendej mbas shpine, mbartte nė vetvete kuptimin e territ, natės, udhėtimeve nėntokėsore tė shpirtit (krahasojeni p.sh., me besimet e indigjenėve jugoamerikanė, pėr atė qė vdekja e shoqėron njeriun gjithandej, duke shkelur pas thembrave tė tij, d.m.th., duke u fshehur pas shpinės sė tij), kėsisoj, brezi shndė*rrohet nga njė objekt veshjeje nė njė objekt tashmė magjik, nė fetish, nė talisman. Pėrkatėsisht, kėputja ose humbja e brezit (siē mė sipėr pėrmendėm, kėputje e rrethqarkullimit tė kohės dhe jetės nė natyrė) ka domethėnien e humbjes sė mbrojtjes, koritjes apo dhe vdekjes. Njė interpretim i tillė i legjendės shqiptare tė cituar nė fillim na duket mjaft i arsyeshėm. Duke kryer dhunė inēestuale, kumara e privoi motrėn e tij (ndrikullėn) edhe nga brezi magjik, duke kryer mėkat tė dyfishtė ndaj saj. Megjithatė, nga pikėpamja e vetėdijes arkaike, inēesti ėshtė po aq akt seksual legjitim, sa dhe ēdo tjetėr lloj i kėtillė (material mbi kėtė na japin pėrvojat e kulturave pagane, tė ruajtura nė njė masė mė tė madhe ndėr sllavė, nė tė ashtuquajturėn “svalnie grjeha” (njė lloj orgjie seksuale pa dallim marrėdhėniesh farefisnore A. T), e cila ndodhte nė natėn e Ivan Kupalės), pas sė cilės shfaqej ylberi si simbol i plleshmėrisė dhe katarsisit mallėngjyes tė natyrės.
Te po ai Afanasjev, lexojmė: “... njė forcė magjike i jep Homeri brezit tė Kipridės, endun fijesh ari: nė tė fshihej gjithė hijeshia, miklimi i dashurisė dhe dėshira e fshehtė qė tundonte arsyen; duke pėrdorur kėtė brez, Hera e joshi Zeusin...” (1,360). Disa thyerje tė njėpasnjė*shme na japin, megjithatė, shkas ta lidhim ylberin pikėrisht me lidhjen martesore mitike dhe plleshmėrinė. Pėrveē kėsaj, nė po atė libėr tė Afanasjevit, ka lidhje dhe legjenda e mrekullueshme litua*neze pėr Laumėn (nimfėn qiellore) dhe Zotin e naltė Perkunas (ana*l*og me Perunin sllav, rrufehedhės), ēka me tė vėrtetė tė ēon ndėrm*e*nd legjendėn shqiptare pėr lindjen e ylberit.
Siē duket, gjer te ne ka mbėrritur njė nga variantet mė tė vona tė legjendės pėr ylberin, e ngarkuar me didaktikėn e pėrditshme, ndė*rsa, duke gjykuar nga pėrpjekja jonė e analizės mitologjike kraha*suese, me tingėllimin e saj arkaik, kjo legjendė paraqet nė vetvete njė nga mitet margjinale kozmogonike tė krijimit tė botės nga martesa e tokės me qiellin.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-11-2012, 22:02   #32
Kontinenti
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Oct 2012
Postime: 1,053
Thanks: 6
Thanked 356 Times in 91 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Kontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyerKontinenti ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kryeplaku Shiko postimin
Rozafa

Krenare ngrihet mbi Bunėn e gjerė dhe mbi qytetin e Shkodrės kėshtjella e lashtė e Rozafatit.
Kur ėshtė hedhur guri i parė i nė themelet e kėsaj
kėshtjelle? S'dihet . Historia e saj humbet nė mjegullėn e lashtėsisė ilire, banorėve tė mocėm tė kėsaj mėnge.
Gjithmone e kam pyetur veten ne lidhje me keshtjellen e Rozafatit dhe nuk i kam dhene pergjigje sepse asnje pike te sakte referimi nuk kam gjetur.
Kush e ndertoi?
Kush finacoi?
Kush e ideoi?
Kush punoi?
Perse e ndertoi?
Cili qe inxhinjeri dhe kush ishte stafi e tij qe bene ate kala?
Kush ishte mbret apo princ ne kohen qe u ndertua?
Nga cili armik duhej te mbroheshin, qe ndertuan kete kala, sepse mbi te gjitha kalaja ka funksion mbrojtes.
Asnjeres nga keto pyetje nuk ia kam gjetur pergjigjen.
Kujtojme se, kalaja eshte 2600 vjecare.

Si legjende eshte e mrekullushme.
Kontinenti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2013, 16:58   #33
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,873
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
ymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

Kėnga legjenda e Urės sė Shenjtė

http://www.youtube.com/watch?v=HFlG2KoVvVs&hd=1
__________________
Mendja (arsyeja) ėshtė guri mė i ēmuar i njeriut.Pra,njeriun e bėn njeri mendja dhe menēuria e tij.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-04-2014, 08:58   #34
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kryeplaku Shiko postimin
Besa e Kostandinit

Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
Doruntina trembėdhjetė !...
Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
- T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
- Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
- Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
t'a sjell!.
Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
- Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
- Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
- Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
- O biri im! O biri im! O biri im!...
Edhe tri herė tė tjera:
- O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
- Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
- Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
- Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
- Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
- Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
- Kostandin, o im vėlla!
Dhe iu afrua e pėrqafoi.
Kostandini i tha:
- Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
- Eja motėr, ashtu si je!.
E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
- Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
- Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
- Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
- Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
-Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
- Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
- Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
- Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
- Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
- Mėmė hapma derėn!
- Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
- Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
- Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
- C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
- Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
- Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
- Mė solli Kostandini, im vėlla.
- Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
Dhe si rinin tė dyja,
njėra tek praku e tjetra nė derė,
plasėn si qelqi me verė...
Konstandini e Florentina, balad, njė variant tjeter nga pikpamja e Arbėreshėve nė Kalabri

Si te gjitha kėngėt popullore, kėto kanė prerje dhe shpejtėsi: nė shumicėn prej tyre mbretron njė iagjinat fantastike, sikur luhet me natyren dhe e palon atė sipas deshirės.Ato kanė njė harmoni tė ngadalshme e monotone, sidomos tek ato ku ka perseritje.Zėri shqiptar ka diēka tė naltė: e hetojmi mirė se aty ėshtė njė gjuhė e maleve.Njerėzit e vėndit kanė veshtirsi tė shkruajnė. Disa zėra nuk kanė shenja dhe duhet ti mundėsohet njė rregulli. Megjithatė kanė poet satirik, sepse gjuha huazohėt nė epigrame: mirėpo kėto kėngė kanė vlera vetėm pėr ta: janė disa satira pėr personalitetet e vėndit dhe disa satira kundėr qeverisė qė i kėndojnė me zė te ulėt nė rastet kur mblidhen mes tyre nė njė rreth tejet tė ngushtė.

Tradita popullore fletė pėr njė vėlla tė vogėl tė Skenderbeut qė e qujnė Konstandini i vogėl mirėpo qė bėhėt syzhe i baladave te shumta.

E kam shpėtuar kėtė nė vijim nga fundosja e kohės e cila ėshtė e vetmja e pėrplotė: Constandini, tri ditė para se tė martohėt sheh njė ėndėrr, njė ėndėrr tė tmerrueshme...zgjohėt nga gjumi me njė klithmė aqė tė lartė sa qė i zoti i tij e dėgjoj: "Dhe mėnjėherė i zoti i tij urdhėron tė rrihėn tupanat, i tuboi skllavėrit nė oborr rreth tij."
-Cili prej juve, thotė-ai, e lėshoj atė britmė aqė tė madhe ?
-Unė kam bėrtitur, pergjigjet Konstandini: se, sot e shtunė, e nesėr, e dile, martohet e fejuara ime, e fejuara e zėmrės s'ime."

-Merri kėta nėnt qelsa e shko nė ahur: aty janė nėnt kuaj, zgjidhe atė qė tė pelqen: i bardhi si albatri, i kuqi si lulkuqja, i ziu si ulliri, i shpejti si shqiponja....
Konstandini shkoi e zgjodhi kėtė tė mramin dhe u nis, shkoi me vrap te madh.

Gjatė rrugės e takoi motren e tij, Florentinėn.
-Ku shkon kėshtu- ōj vajzė e re ?
-Dua tė hidhem nė njė humner, se nesėr, e diele, martohėt reja, e fejuara e vėllaut tim Konstandinit !
-Po unė jam Konstandini,- i thotė ai.
-Vrapo, vrapo nėse don te arrijsh me kohė,- ia ktheu Florentina.

Nė rrugėtim, e takoi babain.
-Ku shkon kėshtu plaku i mirė ?
-Dua tė hidhem prej njė shkėmbi, sepse nesėr, e dile, martohėt reja ime, e fejuara e birit tim, Konstandinit.- i thotė plaku.
-Po unė jam Konstandini, biri yti, -i thotė ai !
-Vrapo, vrapo, qź don t'arrijsh me kohė.-ia kthen plaku.
Gjatė rrugės e takon mėmėn e tij.
-Ku shkon, ō gruaja e mirė ?
-Dua te hidhem nga shkėmbi, se nesėr, e dile, martohėt réjā, e fejuara e birit tim, Konstandinit !
-Po unė jam Konstandini, biri yti, -i thotė ai !
-Vrapo ! Vrapo ! nėse do t'arrijsh me kohė !

Konstandini vraponte pra, pa u ndalur derisa arrijti para shtėpisė sė fejuares sė tij.
E lidhi kalin e tij mjėdis sheshit ku ishin tubuar qytetarėt, -e u tha:
Zotrinjė, dźgjoni kėtej ! E fejuara ime nuk i takon askujt tjetėr peveē meje dhe ua thėm tė vėrtetėn, sepse po e sjelli kėtu nė shesh para juve dėshmin, kurorėn e martesės !
Qe pra, e nxori ai dhe ua tregoj, unė jam i fejuari i saj !

I fejuari i rrejshėm, i turpėruar largohėt nga qyteti e Konstandini u nis me te fejuaren nė kish, tė fejuaren e zėmres sė tij.

Lahutari i vjetėr kalabrez kėndon i ulur pranė oxhakut(ōda) ku zėri i tij nxehėj ngadalė dhe vinte e ngritej: ritmi i saj haste fjalė tė ngadalshme e tė zgjatura, figura e tij me rrudha tė thella, flokėt e tija tė thimta e tė gjata mbulonin copėzat e kostumit tė tij kombėtar, levizjet e tėr trupit percillnin luhatjet e zėrit ku e gjitha kjo krijonte njė tablo tė stėrlashtė.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:34   #35
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

LEGJENDA E RRASES “ĒEKBENI”

Mbas pushtimit te Beratit, armiqte e mallkuar ngriten krye dhe rrethuan fortesen.
Te rrethuarit nuk paten shteg prej nga mund te lajmeronin sulltanin per kete kryengritje . Me ne fund nje trim nga te rrethuaret u var i lidhur me litar poshte neper kete rrase dhe zbriti ne lumin e Osumit e prej ketej shkoi me te shpejte ne Adrianipoje, ku i dha informata sulltanit mbi sa kishte ndodhur.
Pasi i dha shperblime e dhurata, e nisi per tu thene te rretuarve se se shpejti do te nisej vete padishahu per ti neneshtruar ata rrebele.
-Trimi guximtar, mbas tre dite udhetimi, mberriti te rrasa dhe bertititerhiqme mua). Te rrethuaret e dalluan zerin e shokut te tyre dhe e terhoqen perpjete me litar, duke e futur brenda ne keshtjelle. Lajmetari, pasi u pershendet me shoket e tij, u komunikoi urdhrin mbreteror: Thuaju luftetareve te mij se brenda 10 diteve do te arrije bashke me 10000 vete. Le te qendrojne me energji fetare dhe te mos e dorzojne fortesen!
Nga ky urdher I sovranit u inkurajuan te rrethuarit e demoralizuar dhe e mbrojten fortesen deri sa arriti ndihma, e cila neneshtroi dhe kaloi ne sater kryengritesit. Mbas ketij suksesi sovrani ua shperbleu me durata luftetareve, e sidomos , te cilit I dha nje zeamet,duke I falur nje katund me vete, ku u themelua fisi I. Qe nga ajo dite rrases ne fjale I mbeti emri “rrasa e Ēekbenise”, qe eshte nje rrase e bardhe dhe e ndritshme.

Marre nga www.vloraweb.org
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:35   #36
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

Nji djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipnisė. Nji shqipe fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė nji shkrepi. Shqipja ishte jashtėzakonisht e madhe dhe mbante nė ēapojt nji gjarpėn. Mbas pakė shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqipes qe po luente me gjarpėnin e mbytun. Por gjarpėni nuk ishte vėrtetė i mbytun. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarpėnin. Mandej ai mori zogun e shqipes dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqipes.

"Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

"Foshnja asht imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpėni qė ti nuk kishe mbyte" pėrgjegji djaloshi.

"Jepmė foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtun dhe do tė quhesh me emnin tim!"

I riu i dha shqipes zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte ba burr. Me harkun e vet ai mbyti shumė bishė tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

I ēuditun nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjuetarin trim. Ai e quejti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i Shqipes", dhe mbretnia e tij mori emnin Shqipni, qė do me thanė "Vendi i Shqipevet."

Nga Leila (FSH)
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:36   #37
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

Arbėri fatmirė vė kusht me Turkun!


Turku i mburrej arberit se kali i tij fluturonte si zog me krahe , se s'kish kale ne bote qe t'ia kalonte ne vrap , se ai , turku , ishte gati te vinte cdo kusht , mandje edhe turkeshen e tij .
Edhe Arberi kish nje kale te mire .

E lidhen ata -arberi e turku - qe te leshojne kuajt me vrap e te fitoje i zoti i kalit qe do ike me shpejt e me tej .
Arberi vuri arbereshen , turku vuri turkeshen .
Kur degjoi per kete kusht , e bukura e arberit mbushi syte me lot , po nuk e theu zemren , mori kycet ne dore , hodhi trasten me elb krahut , zbriti ne quar , i vajti drejt kalit te te zot dhe i tha :
-Pa degjo , o kali yne ! Neser , ne luadh te madh , ti do te na mbrosh nderin tim dhe te tim zoti ! Une kam ne arke nje brez te argjende , qe e mbaj festave . Po te na nxjerresh faqe bardhe , kete brez do ta fal ty , do ta beje nenbarkese .
Atje kam dhe nje cohe te belluste qe do te ta bej paravithe , gjerdanin e arte te qafes do ta bej fre . Te lutem , o kali yne i mire , neser , ne luadh te madh , te na mbrosh nderin : nderin tim dhe te tim zoti !
Kali hengelliu .
E bukura e arberit i vari ne koke tarasten plot me elb , dhe pastaj shkoi e mbushi uje kroi .
Kur u gdhi dita , trimi arber dhe qeni turk dolen kaluar ne luadh te madh tek ish mbledhur shume bote per te pare dhe i leshuan kuajt vrap .
Kali i turkut beri shtateqind rade e u lodh , kali i arberit beri nanteqind rade e nuk u lodh . Ai mbrojti nderin e te zot dhe te se zonjes , e la prapa kalin e turkut dhe fitoi kushtin e te zot !
Nderkaq e bukura e arberit rrinte ne dere dhe verente diellin
Zemra i rrihte .
-c'u be , valle trimi im ? Pse nuk vjen te ma qetesoje zemren ?
Tek rrinte keshtu , tere ankth , arriti nga luadhi i larget nje pellumb i madh dhe i tha :
Gezohu moj e bukura arbereshe ! Kali i tet zoz e la prapa kalin e turkut . Behu gati ta presesh trimin fatmire !
Arberesha mori plot gaz draperin , hyri ne kopesht dhe mlodhi trendafile te kuq e te bardhe , pastaj thuri dy kurora dhe i vari ne krye te shtratit .
Nameta hingelliu kali ne dere . Kish sosur i zoti me turkeshen ne vithe te kalit . Arberesha zbriti shkallet me kupen plot vere ne dore e trasten plot elb ne krahe . Kupen ia zgjat te zot .
-Pi , o im zot . Na rruat kali qe na nxorri faqe bardhe !
Trimi fatmire piu kupen me vere dhe i tha te bukures :
-Moj zonje , moj e bukura ime ! Ja tek te solla turkeshen ne vithe te kalit , qe te tunde djalthin kur te vesh ne djep te flere .
Pastaj trimi perqafoi te bukuren .

Marre nga libri tregime te mocme shqiptare , u shkrua nga une .

Alba (FSH)
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:36   #38
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

Perralla e Shqipes

Nji djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipnisė. Nji shqipe fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė nji shkrepi. Shqipja ishte jashtėzakonisht e madhe dhe mbante nė ēapojt nji gjarpėn. Mbas pakė shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqipes qe po luente me gjarpėnin e mbytun. Por gjarpėni nuk ishte vėrtetė i mbytun. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarpėnin. Mandej ai mori zogun e shqipes dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqipes.

"Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

"Foshnja asht imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpėni qė ti nuk kishe mbyte" pėrgjegji djaloshi.

"Jepmė foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtun dhe do tė quhesh me emnin tim!"

I riu i dha shqipes zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte ba burr. Me harkun e vet ai mbyti shumė bishė tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

I ēuditun nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjuetarin trim. Ai e quejti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i Shqipes", dhe mbretnia e tij mori emnin Shqipni, qė do me thanė "Vendi i Shqipevet."

Nga offspring (FSH)
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:37   #39
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

SI E ZGJATI ĒIFLIGARI DITĖN E PUNĖS

Njė ēifligar vendosi tė kontrollonte se si punonin argatėt e ēiflikut tė tij.Nė tė vėrtetė ata punonin shumė. E fillonin punėn qė me natė e linin kur errej fare.Por ēifligarit i dukej se ata punonin pak,se dita qe shumė e shkurtėr.
Njė herė u thotė argatėve:
- Me sa shoh unė ju nuk punoni keq.Fajin e ka dita qė ėshtė e shkurtėr.Mos ndodhet kush midis jush qė mund ta bėjė ditėn mė tė gjatė?
- E bėj unė zotėri, - thotė njė argat i hollė e i gjatė.Unė mund tė sajoj njė makinė qė tė zgjatė ditėn sa tė dojė Zotėria juaj.Veēse kėtė makinė duhet ta vė nė veprim vetėm i zoti i punės,vetė ēifligari.
- Mirė.Fillo nga puna qė tani,pėr pėrgaditjen e makinės tėnde.
- Dhe argati filloi nga puna: preu disa nga drurė,i gdhendi e i bėri tė drejtė,preu disa trungje dhe prej tyre pėrgaditi disa rrota tė cilave u bėri ca dhėmbė dhe kėto rrota i futi nė ca boshte.Pėrgaditi pra,ca ingranazhe tė madhėsive tė ndryshme.Sė fundi pėrgaditi njė dorėz tė madhe.I montoi tė gjitha kėto dhe makina u bė gati pėr punė.
- Tani – i tha argati ēifligarit,- rrotulloje dorėzen dhe dita do tė zgjatet aq sa makina tė jetė nė punė d.m.th. sa tė duash zotrote,veēse nuk duhet ta ndalosh rrotullimin e rrotave tė makinės.
Dhe e vuri vetė nė veprim makinėn qė t’i tregonte zotėrisė sesi punonte makina.Filloi ēifligari tė rrotullonte dorėzen qė rrotullonte edhe rrotat.Puna ishte e thjeshtė por e vėshtirė dhe e lodhshme.Kaloi njė orė. Ēifligarit filluan t’i bien ndjersėt.Hoqi xhaketėn.Filluan t’i digjnin duart, por nuk e ndėrpreu punėn sepse shkurtohej dita.Kėshtu ai punoi deri nė mbrėmje,derisa u err.Dita iu duk shumė e gjatė.
-E sheh zotėri,se dita u zgjat ashtu siē tė premtova?
- Kjo ėshtė e vėrtetė,dita u zgjat bile u zgjat si shumė,- tha ēifligari,- veēse nuk ka mundėsi qė kėtė dreq doreze ta vėrtitė dikush tjetėr?
Mundėsi ka, veēse dita nuk do tė zgjatte aq sa do zotrote.
- E po mirė, - tha ēifligari. – Le tė zgjatet sa tė zgjatet,fundja tė qėndrojė edhe ashtu siē
qe…
Dita zgjati aq sa e kishte bėrė Zoti

Nga offspring (FSH)
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:39   #40
Miranda
Bag'Girl Don't_Cry
 
Avatari i Miranda
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 930
Thanks: 33
Thanked 266 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Miranda ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Legjendat

Ēakmaku

Canten ne shpine, shpaten ngjeshur ne brez, nje ushtar ecte rruges se madhe:
nje , dy!nje!dy! Kishte qene ne lufte dhe tani kthehej ne shtepi. Udhes takoi nje magjistare plake. Oh ajo ishte e shemtuar, buza poshtme i varej mbi kraharor!
-Mirembrema, ushtar!-tha ajo,-sa shpate te bukur qe paske! Sa e madhe qenka canta jote! Ti me dukesh ushtar i vertete; keshtu qe po te jap para sa te duash.
-Faleminderit, o plake!-u pergjigj ushtari.
-E shikon ate pemen e madhe? - vazhdoi magjistarja duke i treguar me gisht nje peme aty prane;-ajo eshte krej bosh perbrenda; hip siper , do shohesh nje vrime te madhe ; nga kjo vrime rreshqet gjer ne fund te pemes. Po ta lidh trupin me nje litar , qe kur te me therresesh , te te ngre perseri.
-C'do te bej ne fund te pemes?-pyeti ushtari.
-Do kerkosh para. Sapo te arrish ne fund te pemes, do te gjendesh ne nje korridor te madh te ndricuar mire pasi atje ka mbi 100 llamba. Do te shohesh tre porta, mund t'i hapesh, celesat jane bravat. Po hyre ne dhomen e pare, do te shohesh , ne mes te dyshemese, nje arke te madhe me nje qen persiper. Syte e ketij qeni jane aq te medhenj sa nje filxhan caji, po ti mos u habit. Po te jap mesallen time me kuti te kaltra. Ti do ta shtrosh ate ne dysheme:ec me guxim drejt qenit, kape , vere ne mesallen time; hape arken dhe merr aty sa grosh te duash. Te gjitha jane prej bakri; ne te pelqen me shume argjendi, hyr ne dhomen e dyte. Atje eshte ulur nje qen qe i ka syte me te medhenj sa nje gur mulliri: mos u habit, vere ne mesallen time dhe merr argjend sa te kesh qejf. Ne qofte se te pelqen floriri me shume edhe mund te kesh sa te duash, per kete mjaftonte hysh ne dhomen e trete. Mirepo qeni qe eshte ulur ne arke i ka syte me te medhenj sa nje kulle e madhe e rrumbullaket. Besome, nje qen i forte. Sidoqofte,ti mos u habit: vere mesallen time, ai nuk do te te beje asnje te keqe dhe merr nga arka sa flori te duash.-S'me duket aspak keq,-tha ushtari; po ti cfare do qe te te jap, o magjistare plake? Mendoj se edhe ti duhet te kesh pjesen tende.
-Jo, une nuk dua asnje grosh; vetem te me sjellesh cakmakun e vjeter qe e ka lene atje gjyshja ime kur ishte per vizite heren e fundit.
-Mire. Shkoma litarin rreth trupit.
-Na, na edhe mesallen time me kuti te kaltra.
Ushtari hipi ne peme, rreshqiti nga vrima poshte dhe u gjend ashtu sic kishte thene magjistarja, ne nje korridor te madh, te ndricuar nga njeqind llamba.
Hapi porten e pare! Uf! Qeni qendronte I ulur dhe ia nguli syte e tij te medhenj sa filxhanet e cajit.
-Ti je nje djale I mbare, I tha ushtari duke e kapur ; e vuri ne mesallen e magjistares dhe mori aq grosh bakri sa I nxune xhepat. Pastaj e mbylli arken, e vuri perseri qenin persiper dhe iku ne dhome tjeter.Si qe e mundur! Atje qendronte qeni qe I kishte syte te medhenj sa nje gur mulliri.
-Ki kujdes e mos m’I ngul syte aq shume –tha ushtari, -se do te te prishen.
Pastaj e vuri qenin ne mesallen e magjistares. Por kur pa gjithe ato te holla argjendi ne arke, I hodhi poshte ato prej bakri dhe ngjeshi mire me argjend xhepat dhe cantet e tij.
Pastaj, hyri ne dhomen e trete. Oh! C’tmerr!Qeni i kishte syte me te vertete te medhenj sa nje kulle e rrumbullaket; ata I verviteshin ne koke porsi rrota.
-Mirembrema!-tha ushtari duke nderuar ushtarakisht, se ne jeten e tij nuk kishte pare kurre nje qen te tille. Por, mbasi e veshtroi pak, mendoi me vete:”Mjaft!” E uli poshte qenin dhe hapi arken. Zot i madh! Sa flori qe kish! Sa per te blere gjithe qytetin e Kopenhages, gjithe derrat prej sheqeri te tregetareve te embelsirave, gjithe ushtaret prej plumbi, gjithe kamxhiket dhe kuajt, gjithe lodrat e botes; verte, kish shume flori.Ushtari I flaku monedhat e argjendta qe kish ne xhepat dhe ne cante dhe I zevendesoi me flori. I mbushi kaq shume xhepat, thesin, kapelen, madje edhe cizmet, sa mezi ecte. Ish apo s’ish I pasur! E vuri qenin mbi arke, mbylli porten dhe nepermjet vrimes se pemes thirri:
-Tashti , me ngri lart o nene.
-E ke cakmakun ?- pyeti ajo.
-Oh jo vertet! E harrova fare.
U kthye mbrapsht dhe e solli. Atehere magjistarja e ngriti lart dhe ai u gjend perseri ne rruge te madhe me xhepat, canten , cizmet dhe kapelen plot me florinj.
-C’do ta besh kete cakmak ?-pyeti ushtari.
-S’te hyn ne pune ty. Ti more parate; me jep cakmakun tani.
-Gjepura! Me thuaj ne cast se c’do ta besh , ndryshe hoqa shpaten dhe ta preva koken.
-Jo!-u pergjigj magjistarja.
Ushtari ja preu koken.Magjistarja u shtri sa gjate gjere kurse ai mblodhi parate ne mesalle, I ngarkoi ne kurriz, vuri cakmakun ne xhep dhe shkoi ne qytet.
Ishte nje qytet shume I bukur dhe ai hyri ne hanin me ne ze. Kerkoi dhomen me te mire dhe gjellet me te shijshme. Ishte pasanik I madh!
Sherbetori qe duhej t’i pastronte cizmet u cudit qe nje zoteri aq I pasur, kishte cizme aq te vjetra. Por ushtari nuk kish pasur kohe qe te blinte te reja; vetem te nesermen gjeti cizme te bukura dhe rroba me vertete elegante. Ushtari na u be zoteri I shquar. Ia treguan nje nga nje te gjithe gjerat e bukura ne qytet, I folen per mbretin edhe te bijen e tij, princeshen shume te bukur.
-Si te bej qe ta shoh? –pyeti ushtari. Eshte shume e veshtire!- u pergjigjen qe te gjithe- Ajo banon ne nje pallat te madh prej bakri, te rrethuar nga mure dhe kulla. Vec mbretit, asnjeri tjeter nuk mund te shkoje tek ajo: sepse nje falltar nje here pati treguar qe nje dite ajo do te martohet me nje ushtar te thjeshte, gje qe mbreti s’i pelqente aspak.
-Megjithekete, une deshiroj ta shoh,-mendoi ushtari.Por ai nuk mund te siguronte dot lejen.
Nderkaq ai kalonte nje jete te gezuar, shkonte ne shfaqje, shetiste me karroce ne kopshtin e mbretit edhe u jepte shume lemoshe te varferve. Nga jeta e tij ai e dinte se sa e veshtire ishte te mos kishe asnje grosh ne xhep. Tani ai ishte I pasur, kishte rroba te bukura edhe bashke me keto miq, te cilet I thoshin se ishte nje njeri elegant, nje burre fisnik. Ushtarit I pelqenin shume keto levdata. Cdo dite harxhonte para, por kurre nuk merrte. Me ne fund nuk I mbeten vecse dy grosh. Iu desh ta linte, dhomen e bukur ku banonte dhe te zinte ne vend te saj nje zgaver te vogel nen cati. Ketu detyrohej ti lustronte vete cizmet, ti arnonte me gjilpere te trashe dhe asnje nga miqte e tij nuk I vinte ta shihte:kishte shume shkalle per tu ngjitur.
Nje mbremje te erret, s’kish te blinte as edhe nje qiri, ui kujtua menjehere se I kishte mbetur nje cope qiri. Mori cakmakun, qe ia kishte marre shtriges plake, dhe copen e qiririt; por ne castin kur guri I cakmakut, shkrepen shkendijat, befas u hap porta dhe para tij u gjend qeni qe I kishte syte te medhenj sa nje filxhan caji:
-O zot im, c’urdheroni?-I tha qeni.C’eshte keshtu?- tha me ze te larte ushtari.-Cakmak I cuditshem! Keshtu pra, do te kem cfare te dua?Shpejt! Me sill para! Hop! Kafsha iku! Hop! U kthye perseri duke mbajtur ne goje nje thes te madh me te holla. Ushtari e dinte tashti te zoteronte nje cakmak me vlere. Po ta shkrepte nje here, vinte qeni I arkes me para bakri; dy here, qeni I arkes me para te argjendta,; tri here, ai qe ruante floririn. Pa humbur kohe, u kthye ne dhomen e tij te bukur dhe veshi prape rrobat e bukura; kur te shohesh iu versulen miqte; e donin shume tani!
Nje dite ushtari mendoi:”Pune e cuditshme kjo qe te mos shohesh princeshen!Te gjithe jane ne nje mendje se ajo eshte e perkryer nga bukuria;
Por kujt I sherben bukuria ne nje keshtjelle prej bakri qe ka gjithe ato kulla? S’do te kete per mua valle menyre qe ta shoh?Ku e kam cakmakun?” E shkrepi: Fap! I doli perpara qeni me sy sa nje filxhan caji.
-E di qe eshte mesi nates,-I tha ushtari,-po megjitheate une dua ta shoh princeshen, qofte edhe nje minute.
Qeni u largua vetetimthi dhe, para se ushtari te arrinte te mendonte per ae, ai u kthye me gjithe princeshen, qe ish shtire ne shpinen e tij dhe po flinte. Dukej aq e bukursa , me te pare, e merrje me mend qe ishte nje princeshe. Ushtari nuk u permbajt dhe e puthi, se ishte nje ushtar I vertete.
Pastaj, qeni e ktheu princeshen ne vendin ku e kishte marre. Te nesermen, kur ishte duke pire caj me mbretin dhe mbretereshen, princesha u tregoi atyre qe kishte pare naten nje enderr te cuditshme me nje qen dhe nje ushtar. I kishte hipur qenit si kale dhe ushtari e kishte puthur.
-Nje histori shume e bukur,- tha mbreteresha.Megjithekete, naten e neserme, ngarkuan njeren nga zonjat e oborrit, nje plake, te rrinte roje prane shtratit te princeshes, per te pare nese ishte vertet enderr.
Ushtarit I kishte hipur ne koke ta shihte perseri princeshen e bukur. Qeni erdhi prape naten, e mori dhe iku me te katra. Po zonja e oborrit mbathi pale cizme qe s’futnin uje, dhe shpejt, pas tyre. Kur pa shtepine ku hyri qeni, tha me vete:” Tashti e di adresen” dhe me nje cope shkumes beri nje kryq te madh ne porte. Pastaj u kthye te flinte. Mbas pak erdhi edhe qeni me princeshen. Por kur vuri re ne porte kishte nje kryq te bardhe, qeni mori gjithashtu nje cope shkumes dhe beri kryqe ne te gjithe portat e qytetit. U tregua me te vertete mendjeholle: si do ta gjente dot porten perseri zonja oborrit?
Te nesermen ne mengjes, qysh heret, mbreti , mbreteresha, zonja e oborrit dhe te gjithe oborrtaret shkuan te shihnin ku kishte qene princesha.
-Ja ketu!-tha mbreti kur pa te paren porte te shenuar me kryq.
-Jo, jo, eshte, atje I dashur,-u pergjigj mbreteresha, kur pa se edhe porta e dyte ishte shenuar gjithashtu me nje kryq.
-Ja edhe nje! Ja edhe nje!- thane te gjithe me rradhe, kur pane kryqe ne te gjithe portat Atehere kuptuan se ishte e kote te kerkoje me tutje.
Por mbreteresha ishte nje grua me mend qe nuk dinte vetem te shetiste me karroce. Mori gersheret e sasj te arta, preu nje cope mendafsh dhe beri nje xhep te vogel te bukur. E mbushi ate plot me miell, ia qepi princeshes ne kurriz, dhe I beri xhepit nje vrime te vogel. Ne kete menyre mielli do te binte gjate gjithe rruges nga do te kalonte princesha. Naten qeni erdhi perseri, e mori princeshen ne kurriz dhe ia shpuri ushtarit, qe e dashuronte aq fort sa donte te ishte princ ta merrte per grua.
Mielli u derdh pa pushim qe nga pallati deri te dritarja e ushtarit, por qeni s’e vuri re aspak.Te nesermen mbreti dhe mbreteresha meduan me lehtesi ku kishte shkuar e bija e tyre. Ushtarin e kapen dhe e futen ne burg. Uf! Sa e erret dhe e merzitshme ishte qelia e tij. Pastaj erdhen I thane:- Neser do te varesh!- Ky ishte nje lajm I keq, dhe per me teper cakmakun e kishte harruar ne han. Diten tjeter, nepermjet hekurave te dritares, ai pa popullin qe dilte turma-turma nga qyteti per te pare kur te varej. Ai degjoi daullet dhe pa ushtaret qe ecnin pas tyre. TE gjithe njerezit vraponi: nje djalosh kepucar, me mesalle dhe pantofla, rendte aq shpejt, sa nje nga pantoflat e tij I doli nga kemba dhe u perplas pikerisht kunder murit mbrapa te cilit ushtari ishte ulur e shikonte nepermjet hekurave.
-Ej! Kepucar, mos u ngut kaq,-I thirri ushtari,- pa mua s’behet gje. Po degjo ketu. Po shkove me vrap gjer te hani ku kam banuar dhe te me sjellesh cakmakun tim, do te te jap dy gorsh. Vec mos e merr me nge! Djaloshi kepucar, qe desh te fitonte dy grosh, u nis fluturimthi te kerkonte cakmaku, ia solli ushtarit dhe … tashti mbani vesh e degjoni cfare ndodhi.
Jashte qytetit kishin ngritur nje trekendesh te madh, qe e rrethonin ushtaret dhe mijera mijera njerez. Mbreti dhe mbreteresha ishin ulur ne nje fron shume te bukur; perkarshi, gjykatesi dhe gjithe keshilltaret. Kish kohe qe ushtari ishte ngjitur mbi shkalle dhe perpak do t’i hidhnin litarin ne gryke, kerkoi leje te shprehte deshiren e tij te fundit. Sipas tij, kete te mire duhej ti benin cdo krimineli qe do te ekzekutonin. Tha se kish shume qejf te ndizte nje llulle duhan, fundja do te ish hera fundit qe ai do te pinte duhan ne kete bote. Mbreti nuk deshi t’ia kundershtonte deshiren. Atehere, ushtari mori cakmakun e shkrepi;nje, dy, tre! Pernjeheresh, u duken te tre qente: ai me syte e medhenj sa nje filxhan, tjetri qe I kish te medhenj sa nje gur mulliri dhe ai I trei me ata syte e tmerrshme sa nje kulle e rrumbullakte.Me ndihmoni se do te me varin!-tha ushtari Atehere qente u versulen mbi gjykatesit dhe mbi keshilltaret, I rrembyen, njerin nga kembet, tjetrin nga hunda dhe I flaken aq lart ne ajer, sa kur rane ne toke u bene cope –cope.
-Nuk dua te me hedhin…-tha mbreti; por qeni me I madh e rrembeu tok me mbretereshendhe I flaku si te tjeret. Ushtaret u frikesuan dhe ne popull u degjuan thirrje:Ushtar I vogel ti do te jesh mbreti yne dhe do te martohesh me princeshen e bukur!
E vune ushtarin ne karrocen e mbretit; te tre qente vallezonin dhe therrisnin:-Urra! Femijet vershellenin neper gishterinjte dhe ushtaret paraqitnin per nder armet. Princesha doli nga pallati I bakert dhe u be mbretereshe. Per kete ajo ishte shume e kenaqur. Dasma vazhdoi tete dite; ishin ftuar dhe te tre qente. Ne tryeze, ata hapen syte me shume se c’i kishin.
Miranda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur