Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 12-02-2010, 23:36   #1
r00t
V.I.P
 
Avatari i r00t
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: Monaco
Postime: 646
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
r00t ėshtė njė gur i ēmuarr00t ėshtė njė gur i ēmuarr00t ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Ketu keni nji viedo mbi heroin kombetar shqiptar gjergj kastrioti
video esht thjesht nji film i shkurter por teksti dhe menyra e te paraqiturit nga spikeri esht mjaft prekese

r00t nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-02-2010, 23:51   #2
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,290
Thanks: 962
Thanked 693 Times in 306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Gjergj Kastriot Skenderbeu

Fragment nga libri “Skenderbeu, nje hero modern”
shkruar nga Gennaro Francione

Shqipetaret e quajne vendin e tyre: Shqiperi ose “Vendi i Shqiponjave” dhe veten e tyre Shqipetare, domethene “bij te shqiponjave”.
Nga vete terminologia e perdorur dallohen dy karakteristika te keti populli: krenaria e pamposhtur dhe jeta e ashper e jetuar si shqiponjat, mes maleve e qiejve.
Heroi me i madh i historise shqipetare, Skenderbeu, mbrojtes i krishterimit kunder pushtimit turk te viteve ‘400 vinte nga familja shqiptare e princave Kastriote (shek. XV – XVI) qe kishte si embleme shqiponjen me dy koka ne sfondin e kuq.
Emri i ketyre princave rridhte nga prejardhja e tyre, nga nje fshat i cili quhej Kastriot, qe ndodhej mes maleve te Hasit.
Me tradite aristoktratike kristiane, shume e njohur ne Republiken e Venecias, kjo familje se bashku me ate te Dukagjineve, Aranitasve, Topiajve, Musakajve, Ballshave, Shpanove, Shpatave, Zenebiseve dhe Gropeve, perfaqesonte klasen feudale me te fuqishme te asaj periudhe ne Shqiperi.
Qyteza e Krujes ishte kryeqyteti i pjeses se Kastrioteve qe shtrihej duke zoteruar Petrelen, Sfetigradin, etj (Shiko harten).
Kastriotet u bene te njohur nepermjet Gjonit (ne fillimet e shek. XV), zoterues i fshatrave ne territorin e Dibres dhe te Matit, dhe u perfshine ne kontradiktat me Perandorine Turke, e cila ne ate periudhe po kerkonte te merrte ne te gjitha menyrat tokat e Shqiperise, duke alternuar luftra e tentativa bashkimesh paqesore.
Politika otomane kishte elemente shume te kundert me karakteristikat e ilireve.
Imponimi i fese islame, shpronesimet, taksat, por mbi te gjitha, stervitja e detyrueshme e djemve te rinj per t’i mobilizuar ne ushtrine turke, ishin arsye te revoltave te pergjakshme.
I ati i Heroit tone ishte luftues i palodhur i betejave te pergjakshme kunder ushtrive te gjysem henes, per te te mbrojtur dhe per te konsoliduar pronat e tij, u detyrua te lidhej me “Serenissima- n“, e cila ne ate periudhe ishte fuqia me e madhe detare e Evropes.
Marredheniet u forcuan aq shume sa qe ne vitin 1413, atij iu dha titulli i trashegueshem i “qytetarit venecian“ dhe kater vite me vone u deklarua vasal.
Megjithe ndihmen nga Venecia, Gjoni i perballonte me shume mundim sulmet e njepasnjeshme te otomaneve te cilet ishin afer pushtimit te tokave te tij.
Edhe Republika e Raguzes dhe Kisha e Romes i erdhen ne ndihme.
Turqit tashme ishin shume afer: kishin rrethuar tokat e Gjon Kastriotit dhe atij nuk i mbetej gje tjeter veē te krijonte mundesine per nje marreveshje me Sulltan Muratin e II.
Ky i fundit e detyroi te paguante nje taks jashtezaknisht te larte dhe gjithashtu e detyroi t’i dorezonte kater bijte e tij, te cilet u moren peng per t’u ēuar ne Adrianopoli.
Kjo ndodhi sipas tradites se pushtuesve turk, ndaj Gjergj Kastrioti i vogel pati nje fat te ngjashem me princa te tjere te famshem si Vlad Tepes, i njohur si Drakula (qe ne rumanisht do te thote“djall“), edhe ai peng i turqve ne Divan se bashku me te vellain Rau vel frumos (Radu Bjondi).
Gjon Kastrioti ishte baba i nente femijeve, nga te cilet pese ishin vajza dhe kater ishin meshkuj, nje nder te cilet ishte Gjergj Kastrioti.
Vajzat e tij u martuan me feudale shqipetare.
Viti 1407; Murati i II, sulltan i Perandorise Turke, ne saje te ushtrise me te forte ne bote, shtrin kufijte e Perandorise gjigande ne ēdo drejtim.

Nder popujt qe kane marre vendimin te mos i perulen zgjedhes se tij, bejne pjese edhe disa principata te vendosura ne trojet e Shqiperise. Nder te gjitha, principata me e dallueshme eshte ajo e Kastrioteve, e drjetuar nga kryetari i familjes, Gjon Kastrioti.

Ne vitin 1430, ushtrite turke mposhtin perfundimist vendasit rebele dhe vrasin pa meshire te gjithe roberit e luftes te mbledhur ne sheshin e betejes.

Turqit nuk i marrin jeten Gjon Kastriotit, por ēmimi qe ai duhet te paguaje eshte i madh.

Duhet te shnderrohet ne myslimam, t’i jape Perandorise Turke rajonin e rendesishem strategjik te Dibres dhe keshtjellen e Stefigradit ne veri te Shqiperise, duhet te heqe dore gjithashu nga kryeqyteti, Kruja, te behet vasall i Sulltanit, t’i paguaje taksa dhe te kontribuoje me ushtrine e tij, ne luftrat e otomaneve ne Ballkan, por mbi te gjitha t’i jape sulltanit ne ngarkim te gjithe femijet e tij meshkuj (njeri prej te cileve ruan te drejten te behet trashegimtar pas vdekjes te se atit, nderkohe qe sulltani i mban djemte e Kastriotit, me premtimin qe nuk do te pengoje formimin e tyre te krishtere).

Keshtu, ne nje mengjes pranvere, nen syte e trishtuar te prinderve e te popullit, ushtaret e Muratit te II marrin peng djemte e Gjon Katriotit.

Duket sikur ne ate moment po shenohet fundi i Principates se Kastrioteve…

http://www.youtube.com/watch?v=VqbRW...layer_embedded
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2010, 09:43   #3
Beaute
The King's Daughter
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Postime: 11,599
Thanks: 880
Thanked 2,841 Times in 970 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 101
Beaute ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skenderbeu Luftetari Shqiptar

Duket qarte qe nje si ai si vjen me kombit !

__________________
Burrat Udhėheqin Botėn, Ndėrsa Gratė Udhėheqin Burrat.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2010, 16:30   #4
malick
Analfabet
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 108
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
malick ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skenderbeu Luftetari Shqiptar

Vatikani zbulon vulen mbreterore te Skenderbeut






Mandati eshte i shkruar ne pergamen, ku jane varur dy vula origjinale shteterore. Njera eshte vula shteterore e Skenderbeut dhe tjera e noterit Johannes Borcius de Grillis



Perkthimi ne gjuhen shqipe i mandatit nga viti 1458
Mandati i Skenderbeut per Papen






Duke qene se kohe me pare jemi njoftuar nga raporti i Martin Muzakes, keshilltarit dhe oratorit (zedhensit) tone, te cilin, kohe me pare e kemi dergue te shenjteria dhe fortlumturija e Tij Hyjnore, pape Piu i II-te; qe shenjteria e Tij, papa yne, duke u kujdesur per poziten e fese se krishtere, e cila eshte sulmuar nga fatkeqesia e njerzimit, tirani turk, Mehmeti (i II-te, m.a.) dhe bashkeluftaret e tij, armiq te emrit, i krishtere; duke deshiruar qe te ndihmoj me sherbimin e tij dhe t'iu vije ne ndihme forcave te tija; ka paralajmeruar, ftuar dhe shtytur nje numer te madhe te mbreterve te krishtere, qe te ofrojne sherbimet e tyre, per nje veper kaq te shenjte dhe te dobishme; dhe se duhet bere kete nga obligimi dhe pranimi i dobive qe kane ndaj fese se krishtere; ka ftuar shume mbreter te krishtere qe te bashkohen personalisht ose duke derguar perfaqesues te tyre me autorizime te plotefuqishme dhe zyrtare.

Ne, Gjergj Kastrioti Skenderbeu, zot i Shqiperise, si te krishtere te mire, deshirojme te renditemi ne mesin e atyre besimtareve te krishtere, te permendur, duke u treguar besnike dhe sherbetore te denje; emrojme te lartepermendurin, Martin Muzaken, te i cili kemi besim te pakufishem dhe kofidence, per legalitetin e tij ndaj nesh, eksperiencen, ndershmerine, zotesine dhe pergaditjen e larte intelektuale; pikerisht te njejtin, Martin Muzaken, e veme, percaktojme dhe autorizojme qe sipas permbajtjes se ketij mandati te jete oratori (zedhenesi) dhe perfaqesuesi yne legjitim dhe legal; qe ne emer Tonin dhe per Ne te paraqitet prane te lartecekurit, shenjterise se Tij, papes tone dhe para shume te nderuarit Kolegj te Kardinaleve, ne Kongregacionin e permendur; dhe me mbreterit tjere apo me oratoret (zedhenesit) e tyre, aty, per te njejten problematike (teme) ose per ndihme fese sone te shenjte, e cila ne te shumten varet nga ata; per nder dhe emer te Zotit, te debatoje, te bisedoje, te jape mendim, te shqyrtoje dhe te nxierr perfundime, qe do te ishin ne favor te nje ndermarrje te tille ose te bente cdo gje qe eshte e mundur, duke pohuar, sajuar, bashkuar, mbledhur ose konkluduar, per nje veprim te tille; ne emer Tonin dhe per Ne, te marr obligime duke treguar ate qe eshte per tu lavderuar, lejuar dhe zbatuar; cka do te pranonin te gjithe te pranishmit, por edhe individualisht; dhe persa ka te bej me ne; ose sa do te kishte te bente me ne, si dhe per personalitetin Tone; me te mirat tona; token tone; qytetet tona te fortifikuara; vendbanimet tona; keshtjellat tona dhe ne popullin tone; besniket tone te armatosur, ne njerzit tone, pjeserisht apo ne tersi; per te mbrojtur fene e krishtere dhe ne dem te armiqeve tone te permendur; siq do te verehet edhe nga mandati yne i hapur, te cilin e dergojme; dhe si mund te konkludohet, qe ligjerisht obligohemi, qe me vulen tone, dhe me vulen e tij, me te cilen siguron per cdo premtim dhe obligim te bere; duke u pergjigjur me cfardo shume te hollash, si dhe me te gjitha te mirat tjera, te cfardo natyre qofshin ato, nga te gjithe personat, kolegjet apo bashkesite, duke mbeshtetur te permendurin, shenjterine e Tij, zotin tone, papen dhe Seline e Shenjte, shume te nderuarin Kolegj te Kardinaleve nga Kongregacioni i permendur, si dhe mbreterit, sundimtaret, dhe gjithe te tjeret, qe me forcen e nje marreveshje, per te cilen edhe ne jemi shume te interesuar, sic jemi deklaruar edhe me larte; dhe te gjitha keto i bejme personalisht; pranojme paqen, veprojme dhe marrim nga te gjithe, pa dredhi, duke hequr cdo lloj dyshimi per mashtrim; ndersa juve, te lartepermendurit, te gjitheve dhe secilin, ju vejme dhe emrojme, duke dhene fjalen e sundimtarit (mbretit); duke shprehur devotshmerine, nderin dhe besnikerine tone; e konsiderojme si te perhersheme dhe premtojme: se te gjitha oblgimet tona do ti permbushim. Duke ju siguruar ju se, veprimet e permendura; obligimet; pa dredhi, te gjitha deri ne nje, per te cilat kemi dhene fjalen, permes oratorit (zedhenesit) ose ambasadorit tone Martin Muzakes, si te pohuara, shqyrtuara, paralajmeruara, debatuara dhe perfunduara, i pranojme dhe obligohemi per to.

Deshmine e te gjithe ketyre, e forcojme, duke urdheruar vulosjen me vulen tone te zakonshme, te varur.
Leshuar ne Rodon, ne vendin e Shen Merise, ne prezencen e deshmitareve te ftuar dhe te lutur (nderuar); ne prezencen e shume te nderuarit ne Krisht, atit dhe zotit Pal, me meshiren hynjore, kryeipeshkv i Durresit dhe i krahines se Ilirikut; dhe te nderuarit ate, Pjeter Dukes, abat prothosengulator (i betuar) ne Aleksandrin nga Moledina dhe shume te nderuarit vella Bardh, prior i Kuvendit te Shkodres nga Urdheri i predikuesve (domenikaneve) dhe nuncit apostolik ne Shqiperi, shume te nderuarit zotit Raione Celnicho.

Ne vitin e Krishtit, 1458, indikti i I-te, diten e 28 te tetorit.
Noteri Grillis firmos boterisht mbreterine shqiptare

Une, Johannes Borcius de Grillis, prift i ipeshkvise se Durresit, notar publik me urdher dhe autorizim te mbretit, firmos te gjitha keto dhe secilen; isha prezent, per kete dhe i lutur; boterisht pohoj dhe firmos mandatin; por meqe isha i zene me pune, kam urdheruar qe te tjeret ta shkruajne; e une e kam firmosur me shenjen time te zakonshme, te notarit publik dhe me emrin tim, se bashku me vulen varese te te lartepermendurit dhe shume te ndriturit zot Skenderbe, e kam forcuar besimin, me deshmine e gjithe kesaj dhe seciles, qe eshte permendur me larte.
malick nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-11-2010, 05:55   #5
Vlonjati
Super Anėtar
 
Avatari i Vlonjati
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Postime: 147
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Vlonjati ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skenderbeu

--------Skenderbeu kishte edhe keto karakteristika --Kishte sy jeshile, dhe kur luftonte kafshonte buzen e poshtme aq sa i ridhte nje vije gjaku e cila jepte pershtypjen sikur ishte i plagosur dhe Ishte teper i gjate---Sipas nje studimi te studjuesve suedeze Gjergj Kastrioti mudn te ishte deri 1:98 i gjate-Ndersa studjuesi italian Paolo Peta thote se : "...nje stermbese e Skenderbeut ishte shume e gjate dhe e fuqishme fizkisht, gje qe tregonte se ajo trashegonte nga stergyshi fizikun e tij...."
--Po ashtu studjuesi italian jep nje kuriozitet nearkivat e Vatikanit mbiemrat me te lashte shqiptare ishin mbiemrat Kastrioti dhe Berisha ,mbi 110 vjet te vjeter
-------Sipas arkivave te Vatikanit, thote Paolo Peta , mbiemri Kastrioti eshte gjetur per here te pare i perdorur ne Kanine te Vlores .
------ Nga ana tjeter do thoshja qe Karl Marx e ka permendur Skenderbeun per trimerine dhe per zemergjeresine e tij -------
Karl Marx flet pastaj per ligesine e Papes qe e la Skenderbeun te vetem perpballe turqve , dhe nuk e ndihmoi me ndihmen qe i kishte premtuar Papa i meparshem , i cili per fatkeqsien tone vdiq diten qe do te nisej ushtria e krishtere e perendimit me ne krye Skenderbeun, nga porti i Ankones ,Itali, ne lufte kunder turqve--

--------Nga ai Pape qe vdiq Skenderbeu u Shpall mbret i Shqiperise dhe Maqedonise me dekret Papnor , sic ishte atehre regulli i formimit te mbreterive --Por ai Pape vdiq dhe fushata u la pergjysem, Papa tjeter qe erdhi nuk vazhdoi punen e lene pergjysem , dhe e la Shqip[erine te veme perballe furise se Turkut-

---------Ne fakt ne kishim neneshkruar nje traktat paqeje prej 10 vjetesh me Turqine, por Skenderbeu e prishi mareveshjen sepse i tha Papa , mirpo kur ai Pape vdiq athere Skenderbeu ngeli i vetem perballe turqeve, sepse Papa tjeter i dha vetem fjale dhe bekime , por jo ushtri-duke i then Skenderbeut :--- Te uroj fitore dhe lavdi per te miren e Krishterimit ndaj turkut te madh --

--------Dhe Skenderbeu ja ktheu me fjalet monumentale :_-- Nese fitoj gjithe ARI I BOTES NUK DO TE MJAFTONTE QE TA NDAJA LAVDINE ME JU -----

----------Kur ka qene ne oborrin e Sulltanit Skenderbeu njehere u ndesh me dy me te fortet e Azise --Ata ishin dy vellezer dhe kishin ardhur te ndesheshin me me te fortin e Sulltanit-----Skenderbeu ishte 18 vjec--- Te gjithe kur e pane ne maje te kalit ju erdhi keq,se ishte shume i ri -
----Dhe beteja filloi--- Njeri nga vellezerit ju sul direkt dhe beteja po zhvillhej hypur ne kuaj , Skenderbeu e vrau ate,kur ne moment vellai tjeter ju hodh nga mbrapa por Skenderbeu e ngriti kalin e tij me kembet e pasme dhe ai perfundoi nenkembet e kalit te Skenderbut i goditur, pastaj Skenderbue i preu koken....------------Keto jane sipas historioanve turq te asaj kohe --dhe beheshin si mesime historie ne artin ushtarak te Shqiperise gjate periudhes se Enver Hoxhes nen titullin :--- ARTI USHTARAK I GJERGJ KASTRIOTIT---

-----------Per 500 vjet turqitkane qene armiqte me te eger te kombit shqiptar --- Vetem shqiptaret luftonin kunder turqve , ndersa greket dhe serbet benin krushqi me Sulltanet dhe gjithe sulltanet i kishin nenat greke dhe serbe--sic thote historiani me i mire i perandorise otomane Lordi anglez KINROSS , ne librin e tij OSMANET
--------Dhe nga ana tjeter Patriarku i kishes greke ishte anetar i DIVANIT TE SULLTANIT ,ne te njejtin nivel me Vezirin e madh (KRYEMINISTRIN ),
---Pra Patriarku grek i Stambollit ishte VENDIM-MARRES dhe udhehqes shpirteror i uhstareve ortodoxe greke te cilet quheshin JANISARI---
------Pikerisht keta Janisari ishin shpata e pergjakur e sulltanve kunder Shqiptareve.----
-------Ndaj gjate kohes se TURQISE shqiptaret nuk ishin aspak te favorizuar, sic thote propaganda vulgare greko-serbe , por ishin greket dhe serbet te favorizuar,--vetem nga fillimi i viteve 1800 atehere filluan qe maredheniet e turqve me greket dhe serbet te prishen ,sepse serbet dhe greket me nxitjen e Rusise dhe Anglise filluan te kerkojne pavaresine nga Turqia ---------Ndersa shqiptaret kishin 400 vjet qe luftonin kunder turqve --
--------Tani jemi miq me turqit se kemi te njejtin kundershtar,por ama historia eshte kjo qe thashe me siper
Vlonjati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 11:06   #6
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skenderbeu

Pėr herė tė parė nė histori, Kastriotėt pėrmenden nė 2 shtator tė vitit 1368, nė njė dokument raguzian tė shkruar nė Vlorė, nė gjuhėn sllave nga pėrfaqėsuesit mė nė zė tė kėtij despotati (principate). Nė kėtė vit, princi i Vlorės, Aleksandėr Komnen Aseni, pėrfaqėsuesi i njė familjeje sllave (bullgaro-serbe), i kėrkoi Republikės sė Raguzės, Dubrovnikut tė sotėm, titullin e qytetarit tė nderit. Pėr kėtė qėllim duhej bėrė betimi ndaj Raguzės dhe Aleksandri me 15 bashkėpunėtorėt e tij tė afėrt nėnshkruan aktin e besnikėrisė. Ky dokument u shkrua nė Kalanė e Kaninės, nė prani tė pėrfaqėsuesit raguzian Nikolla Kabuziē.

Nė njė pasazh tė kėtij dokumenti thuhet shprehimisht: "Prodan vojvoda dhe Mikleushi, qefalia i Vlorės Branilo dhe qefalia i Kaninės Kastrioti, Raici oborrmbajtėsi, ujega Stavileci, Stamati dhe Obradi gjykatės, dhe Zgure Dukagjini, Smokua, Kostandin Shurboviqi, Borishi, Gruboj, pėrkthyesi, Radivoj dhe Bgoj……, logofeti i Aleksandrit, zotit tė Vlorės dhe Kaninės, Gjorica. (Mustafa Kruja, Antologji historike, 2001). E publikuar pėr herė tė parė nė vitin 1868, kjo dėshmi e shekullit tė XIV i ndau historianėt nė dy grupe, duke i futur nė njė debat pa fund dhe nė interpretime subjektive. Njėri grup i pėrbėrė nga historianėt: Hop, Han dhe Makushef e lexonin dhe e interpretonin kėtė dokument si tė tillė: "vojvoda Prodan, qefalia i Vlorės Mikleushi dhe qefalia i Kaninės Branilo Kastrioti". Duke u nisur nga emri sllav Branilo ata mendonin se kastriotėt kishin origjinė sllave. Ndėrsa grupi tjetėr i pėrbėrė nga historianėt: Falmerajer, Prizani, Shuflai, Thalloczy, Jeriēek dhe Mustafa Kruja, duke u mbėshtetur nė leximin e dokumentit sipas formės origjinale, mendonin se Kastriotėt ishin me origjinė shqiptare. Mendimin e tij ky grup e mbėshteste nė dy fakte: Sė pari, Braniloja dhe Kastrioti sipas dokumentit ishin dy njerėz tė ndryshėm dhe sė dyti, n. q. s dokumenti kishte pasaktėsi dhe se Branilo dhe Kastriot ishin i njėjti person (Branilo Kastrioti), kjo nuk do tė thoshte asgjė, sepse shqiptarėt gjithmonė kanė mbajtur sipas traditės emra tė huaj, sikurse ndodh edhe sot. Duke vazhduar mė tej idenė M. Kruja aludonte qysh nė vitet 1930, se Branilo ose Branilac nė sllavisht do tė thotė mbrojtės. Pra, sipas tij, Kastrioti i pėrmendur nė dokumentin e mėsipėrm nuk ishte veēse kėshtjellari i Kaninės domethėnė mbrojtėsi i saj, ashtu siē lexohet nė pėrkthimin e mėsipėrm tė kėtij dokumenti. Kėshtu familja e Kastriotėve del nė analet e historisė pėr herė tė parė me kėtė kėshtjellar tė Kaninės. Ndėrkohė qė, pėr pasardhėsit e tjerė tė Kastriotėve kemi tė dhėna nga dy autorė tė shekullit XV, si Gjon Muzaka dhe Andrea Engjėlli. Gjon Muzaka qė kishte lidhje krushqie me Kastriotėt, thotė nė shkrimet e veta se, i pari i Kastriotėve ishte Pali, i cili zotėronte nė Mat dy fshatra: Sinjėn dhe Gardhin e Poshtėm. Si pasardhės i drejtpėrdrejtė i tij ishte Gjoni, i ati i Heroit tonė Kombėtar, Gjergjit. Ndėrsa Andrea Engjėlli pėrfaqėsues i familjes bashkėkohėse tė Skėnderbeut, Engjėllorėve tė Drishtit, nė gjenealogjinė e shkruar prej tij na jep njė listė tė familjes sė Kastriotėve, ku si paraardhės tė parė tė tyre na jep Kostandinin, nga i cili rridhnin Gjergji, dhe mė pas Gjoni, i ati i Skėnderbeut. Duke u mbėshtetur nė kėto tė dhėna, Mustafa Kruja tek libri i tij "Antologji historike", u pėrpoq qė t’i plotėsonte kėto dėshmi duke formuluar kėtė ide, e cila pėrsėri mbetet hipotetike. Sipas tij, pas kėshtjellarit tė Kaninės, emrin e tė cilit nuk e dimė, vjen Kostandini, i cili ishte njė tjetėr Kastriot, kushėri ose vėlla i tij. Pas kėtij vjen Pali dhe si pasardhės i tij Gjoni. Tė tjerė historianė, kryesisht tė huaj kanė hedhur edhe hipoteza, tė cilat kanė mbetur edhe sot si tė tilla. Kėshtu Thalloczy pa e vazhduar mė tej idenė e tij mendonte se Kastriot ėshtė emėr me origjinė greke qė do tė thotė qytetar. Ndėrsa mesjetologu i njohur Milan Shuflai hodhi njė ide tjetėr nė veprėn e tij “Serbėt dhe shqiptarėt”. Midis tė tjerave ai thotė se Kastriotėt, Topiajt dhe Balshajt ishin kalorės tė fuqishėm, qė i pėrkisnin njė race trupmadhe dinarike, por pa pėrcaktuar nė ishin serbė apo shqiptarė.

2

Tė dhėnat e sakta historike nisin me dėshmitė dhe dokumentet pėr Gjon Kastriotin, i cili e nisi ngjitjen e pushtetit nė momentin kur turqit u dhanė goditjet e para familjeve dhe principatave tė fuqishme shqiptare, siē ishin Balshajt dhe Topiajt, nė vitet 1385-1389.

Diku pas vitit 1385, nis edhe ngjitja e Gjon Kastriotit, i cili nga njė feudal i vogėl, vasal ndoshta i Balshajve, Topiajve, Dukagjinėve apo ndonjė familjeje tjetėr feudale, shndėrrohet nė njė zotėri tė fuqishėm. Nė fillim tė viteve 1400, Gjoni kishte krijuar njė principatė, e cila arriti fuqizimin mė tė madh nė dy dhjetėvjeēarėt e parė tė shekullit XV. Ajo shtrihej nė veri deri nė afėrsi tė Drinit nė kufij me Dukagjinėt, nė jug deri afėr Shkumbinit nė kufij me Arianitėt, nė perėndim kufizohej me zotėrimet e Venedikut, ku kishte edhe njė dalje nė det, siē ishte skela e Shufadasė nė grykėderdhjen e lumit Mat. Nė lindje principata shtrihej deri nė rrethinat e Gostivarit (Historia e Shqipėrisė, 1994, f. 50) dhe kufizohej me zotėrimet e vjehrrit tė Gjonit qė banonte nė krahinėn e Pollogut. Pikėrisht nė kėtė pikė do tė ndalemi, sepse pothuajse ajo ka mbetur e errėt.

Tė gjitha burimet historike nuk e theksojnė origjinėn etnike tė nėnės sė Skėnderbeut, Vojsava Kastriotit. Biografi i parė i Skėnderbeut, Barleti, thotė: "Gruaja e Gjonit e kishte emrin Vojsavė, tė cilėn e bėnin jo tė padenjė pėr atė burrė, me njė anė i ati shumė fisnik, princi i Tribalėve dhe me njė anė tjetėr bukuria, sjellja dhe shpirti i saj i lartė pėrmbi natyrėn e femrės. (M. Barleti, Historia e Skėnderbeut, f. 64). Edhe bashkėkohėsi tjetėr i Skėnderbeut, Gjon Muzaka, thekson: "Dhe pėr mė tepėr ta dini se zoti Gjon Kastrioti, i ati Zot i Skėnderbeut, pati pėr grua zonjėn Vojsava Tribalda, me tė cilėn bėri katėr djem dhe pesė vajza". (Gj. Muzaka, Memorie, Tiranė, 1996, f. 44). Ndėrsa nė njė pasazh tjetėr tė po kėsaj vepre, po ky autor thekson: “Zonja Vojsava Tribalda rridhte nga njė fis i mirė”. Ndėrkohė qė ėshtė e ēuditshme se kėta autorė nuk theksojnė origjinėn e huaj tė familjes Tribalda. Ndėrsa profesori i Sorbonės, Abas Ermenji, nė librin e tij “Vendi qė zė Skėnderbeu nė historinė e Shqipėrisė”, botim i vitit 1996, f. 26, mendon se kjo familje ka qenė shqiptare, pėr arsyen se ajo vazhdonte martesat me dyer shqiptare. Kėtu ky autor ka tė drejtė, sepse Gjon Muzaka thotė nė “gjenealogjinė” e tij se e ėma e Vojsavės ishte nga Muzakajt, megjithėse njihet tradita mesjetare e martesave tė familjeve fisnike shqiptare me familje fisnike tė huaja, si: bizantine, greke, serbe, napolitane, italiane, frėnge etj.

Ato kishin karakter politik dhe u shėrbenin aleancave ndėrshtetėrore. Tė gjithė dinastėt katolikė shqiptarė, shkruan Milan Shuflai tek “Serbėt dhe shqiptarėt”, ishin nė lidhje farefisnie me familjet princore ortodokse tė Balshajve, Lazareviēėve, Brankoviēėve, Cernojeviēėve, Zharkoviēėve, si dhe me perandorėt bizantinė. Martesat e shqiptarėve me sllavėt ishin bėrė traditė pėrpara Kastriotėve pėr fisnikėrinė shqiptare. Kėshtu, mund tė pėrmendim se Gjergji I Balsha ishte martuar me Teodorėn, mbesėn e Car Stefan Dushanit (Serbėt dhe shqiptarėt, f. 134). Gjergji II Balsha ishte martuar me Lenėn, vajzėn e princit serb Llazarit, Gjergj Topia ishte martuar me motrėn e sundimtarit serb tė Kosovės, Vuk Brankoviēit (po aty, f. 133), ndėrsa Mėrksha Zharkoviēi, princi serb, u martua me Rugina Balshėn, vajzėn e Balshės II dhe Komita Muzakės.

Gjon Kastrioti u martua me Vojsava Tribaldėn, me tė cilėn lindi nėntė fėmijė, nga tė cilėt katėr ishin djem e pesė vajza. Kronisti Gjon Muzaka tek vepra e tij "Historia e shtėpisė Muzaka", thekson se i pari i fėmijėve ishte Reposhi. Ai u bė murg dhe vdiq nė vitin 1431 nė manastirin e Hilandarit nė Malin e Shenjtė, nė Greqi. I dyti i djemve ishte Stanishi, i treti Kostandini dhe i katėrti Gjergji. Tė tre kėta djem u pėrfshinė nė sistemin e Devshirmesė, duke u marrė peng nga Sulltani. Stanishi do tė bėhej njė nga bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Gjergj Kastriotit, nė luftėn 25-vjeēare shqiptaro-turke tė shekullit XV. Kostandini u martua me njė zonjė turke dhe nga kjo lidhje lindi Hamzai, "djali plėngprishės". Nga vajzat e Gjonit dhe Vojsavės pėrmenden: Maria, e cila u martua me Stefan Cernojeviēin, princin e Malit tė zi, Jella, e cila u martua me princin Gjin Muzaka, e treta Angjelina u martua me Vladan Arianitin, vėllain e Gjergj Arianitit. Mė pas vjen Vlajka, e cila sipas Muzakės, u martua me Pal Stres Balshėn dhe sė fundi Mamica, e cila u martua me Muzakė Topinė. Martesat e Kastriotėve vazhduan edhe nė Itali me largimin e Mamicės dhe Gjonit tė ri, pas vdekjes sė Gjergj Kastriotit nė vitin 1468.

3

Dėshmitė e historianėve tė huaj, tė cilėt mundohen tė hamendėsojnė se Skėnderbeu kishte origjinė sllave ose greke, bien poshtė nga dėshmitė e historianėve bashkėkohės tė Heroit. Kėshtu, mund tė pėrmenden autorėt shqiptarė tė shekujve XV-XVI, si Gjon Muzaka, Marin Barleti, kronisti raguzian Pietro Lukari, tė cilėt dėshmojnė pėr origjinėn shqiptare tė Kastriotėve, ndėrkohė qė kėtė problem e zgjidhi vetė Skėnderbeu. Kėshtu, nė letrėn qė ai i dėrgon princit tė Tarentit, Xhovani Antonio Orsinit, nė 31 tetor tė vitit 1460, Skėnderbeu pohon origjinėn e tij shqiptare. Botimi i kėtij dokumenti e mbylli pėrgjithmonė kėtė debat, duke vėrtetuar plotėsisht origjinėn shqiptare tė Kastriotėve.

Ilirjan Gjika Standard
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 22:39   #7
Atdhetari
Atdhetari
 
Avatari i Atdhetari
 
Data e antarėsimit: Dec 2010
Postime: 69
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Atdhetari ka njė atmosferė spektakolareAtdhetari ka njė atmosferė spektakolareAtdhetari ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skenderbeu

Nuk kishte etni Serbe as Greke ne ate kohe siq e pershkruan authori me larte "Kryeplaku" , kishte vetem kaste feudale dhe jo etni SERBE apo Bulgare a Greke.
Emri Serb dhe Grek ose Bullgar i takonte vetem ritit fetar , atij orthodox .
Dhe , mjafton per nene e Skenderbeut vendlindja e saj ne Pollog , atehere behet pyetja kush jeton sot e sot ne Pollog te Maqedonise ?
Pervetem se Shqiptaret , ska tjeter , dhe sidomos mbiemri saj Triballdi qe ishte fis Ilir .
Atdhetari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 09:12   #8
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,779
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skenderbeu Luftetari Shqiptar


KODI I FSHEHTĖ I PĖRKRENARES SĖ SKENDERBEUT

Okultizmi si vizion alternativ shpjegon gjuhėn simbolike tė pėkrenares


Kastriotėt, midis lindjes dhe perėndimit, mbanin stemėn e shqipes me dy kokė por e veēanta ėshtė se Skėnderbeu mbajti veē saj, si personale, pėrkrenaren e famshme tė tij. Ēfarė do tė thotė ai me ato dy brirėt e cjapit? Kujt i drejtohej ai me ato simbole surrealiste dhe pėrse fisnikė tė tjerė shqiptarė pas tij ose njėkohėsisht me tė nuk e mbanin atė simbol? Mos ndoshta duheshin merita tė caktuara pėr tė mbajtur njė pėrkrenare me tė tilla simbole? Pėrse kjo pėrkrenare u transportua brez pas brezi dhe u ruajt nė muzeun e Vienės?


Pėrkrenarja e Skėnderbeut ėshtė bėrė tani pjesė e pandashme e heroit, aq organike sa nuk ka figurė historike qė mund tė krahasohet. Ajo merrr vlera studimore edhe pėr shkak tė varfėrisė sė relikeve qė e shoqėrojnė figurėn e Gjergj Kastriotit. Sot ne kemi mundėsi tė reflektijmė ndryshe pėr tė gjithė kulturėn zyrtare shqipėtare ku historizimi i vlerave esenciale tė personaliteteve dhe tė gjuhės sonė ėshtė shpesh njė arritje antikombėtare e bėrė nga mjerimi ideollogjik i profesorėve rrogtarė. Rakitizmi kultural i historianėve zyrtarė sot nė tė gjithė botėn ėshtė pengesė pėr zgjidhjen e shumė enigmave tė sė kaluarės. Antikja dhe e vjetra po bėhen mė enigmatike se kurrė nga kultura alternative qė po trondit dogmat e katedrave universitare me materiale tė mbajtur sekret mė parė.

Tė mos mjaftohemi kurrė me aq sa dimė pėr tė shkuarėn e pėr mė tepėr pėr figurat mitike si Skėnderbeu. Madhėshtia e tyre, pėrfshin plane tė dukshme e tė padukshme, nganjėherė misterioze sepse pemėt madhėshtore i largojnė rrėnjėt dhe i fshehin aq larg sa mendėsia e njė lulelakre nuk mund t’i imagjinojė. Nuk ėshtė meritė e jona asnjė zbulim i ri mbi Skėnderbeun, por e dritės qė ai ka rrezatuar e vazhdon tė rrezatojė pėr tė plotėsuar madhėshtinė e tij tė pa kuptuar plotėsisht edhe shpesh tė pėrfolur nga plebejt e historisė. Historianėt qė kanė kontribuar deri tani nė njohjen dhe modelimin e figurės sė Skėnderbeut vijnė nga fusha tė ndryshme por me bazė tė njėjtė, qė ėshtė rikrijimi nėpėrmjet fakteve i njė realiteti sa mė konkret informativ mbi tė. Pra, ata mund ta rikrijojnė realitetin mbi Skėnderbeut pėr aq sa kuptojnė pėr reale, pėr aq sa ne dimė pėr kėtė botė ku jetojmė. Historiani profesionist kėrkon tė hetojė tė shkuarėn me mendjen e tij tė pėrshpejtuar moderne, pa kuptuar se historinė e kanė krijuar njerėz mbi nivelin mendor tė tij. Historinė nuk e kanė bėrė studiuesit e historisė, por ato qė zotėronin mistere dhe tė vėrteta qė nuk mund ti pėrballojė dot historiani. Kėtu do tė pėrmendim faktin qė pikėrisht pėr historinė ato nuk preokupoheshin fare duke e konsideruar si fushė ku nuk mund tė transmetohen mesazhe tė dobishme. Misteri ishte dija e tyre e pėrcjellur nė kode pikėrisht qė kureshtarė si profesorėt e sotėm tė mos e profanizonin e ta deformonin. Sekreti ishte mėnyra e tyre pėr komunikim sepse pėr tė kuptuar tė vėrtetėn kozmike duhet njė pėrgatitje gati mbi njerėzore. Mjafton tė mendojmė se sot nė erėn e informacionit, opinioni publik di shumė pak pėr mekanizmat e vėrtetė qė lėvizin botėn e sotme pėr mos thėnė qė ka mekanizma tė krijuar me qėllim qė ta devijojnė e ta gėnjejnė atė. Sa zhgėnjyese ėshtė ideja se ajo qė manifestohet, ėshtė e vėrtetė aq mė tepėr kur flitet pėr tė vėrteta historike. Historisė i mbetet vetėm pluhuri i ngjarjeve, hiri i asaj qė ishte dhe t’i besosh ose tė mjaftohesh me historinė zyrtare, pozitiviste, do tė thotė ta marrėsh hirin pėr dru tė padjegur. Sa e mjeruar duket arroganca e historianit materialist shqiptar qė transformon misterin e jetės nė fakt historik tė pėrshtatshėm pėr teoritė e tij ideologjike. Sot ekziston njė okultizėm teknologjik, okultizėm bankar dhe monopolizėm shkencor, ky ėshtė misteri i kohės sonė moderne. Nė Mesjetė dhe nė Rilindjen Europiane ekzistonte njė mister tjetėr, ai i mistikėve, tempullarėve, alkimistėve dhe i ndėrtuesve tė katedraleve. Kjo botė u rrezikua nga dyndjet osmane dhe Gjergj Kastrioti, si fisnik i asaj kohe, rrjedhimisht i ndėrgjegjshėm pėr vlerat e saj, e mbrojti me vetėdije kėtė kulturė. Po tė pėrdorim njė llogjikė tjetėr ultra historike ai ishte nga tė fundit tempullarė, ishte pjesė e atij organizimi gjigand evropian i mjeshtrave qė nuk njohin kohėn, i dijes mistike tė alkimistėve ku edhe fisnikėt shqiptarė tė mesjetės mund tė kenė pasur pėrvojat e tyre jo mė pak inferiore se ato evropiane. Familjet e princave tė mesjetės njiheshin si tė tillė pėr nivelin e kuptimit dhe ruajtjes sė dijeve arkane. Princat shqiptarė tė atyre kohėrave bėnin pjesė nė zinxhirin e madh evropian. Ruajtja e sekreteve ishte njė nga cilėsitė e tyre prandaj gjenden pak materiale lehtėsisht tė kuptueshme pėr tė gjithė.
Kjo fushė ėshtė njė pjesė e historisė sė Evropės mjaft e fshehtė me njė llogjikė tė veēantė kėrkimi me vlera shumė specifike por edhe e denigruar shumė nga pozitivizmi dhe materializmi i shekujve tė fundit, viktimė e tė cilės janė edhe njė pjesė e historianėve. Nė kėtė fushė mund tė hyet nėpėrmjet simboleve dhe gjuhės sė tyre, aq e dashur pėr mendimtarėt e asaj kohe. Ata flisnin
me gjuhėn e analogjisė sė kodeve, stemave, qė i vendosnin nė veshjet e tyre, nė pėrkrenaret e tyre, qė tregonin gradėn e caktuar tė evoluimit nė dijen, artin e madh tė asaj shkence mistike mbarėevropiane, qė ishte edhe faktori i vėrtetė i bashkimit tė asaj Evrope. Kudo qė shkonte njė kalorės, mbret, nė rastin tonė Skėnderbeu, paraqiste simbolet e tij tė fisnikėrisė qė kishin njė gjuhė universale, gjuhė e njohur nga fisnikėt por jo nga masat e popullsisė. Pėrkrenarja ishte njė objekt me funksion tė tillė se praktikisht nuk mund tė mbahet nė kokė.
Njohėsit, gnostikėt ishin mjeshtra tė dijes sė asaj kohe, tė dijes arkane (dije sekrete tė antikitetit) tė shkallėzuar sipas nivelit tė njohjes nė fusha si ajo e astronomisė, astrollogjisė, matematikės, alkimisė. Pėr kulturėn e shumė studiuesve tanė pro fesionistė, alkimia ėshtė karikatura e kimisė. Por le ta gėzojnė ata injorancėn e tyre, alkimia e asaj kohe ishte shkenca e evoluimit total tė njeriut nėpėrmjet njė disipline tė caktuar, sekrete, privilegj i kastave fisnike. Metalet qė ata kthenin nė ar dhe guri filozofik i tyre ishte realizimi i vetėdijes totale, rezatuese dhe hyjnore. Njohja e kėtyre sekreteve atje ėshtė shumė e vėshtirė edhe pėr faktin se kjo dije pėrdor me qėllim njė gjuhė tė kodifikuar pėr tė devijuar kuriozėt e sipėrfaqshėm. Atje ku mundi por edhe dėshira e ndryshimit tė vetvehtes, transformimit tė unit, ėshtė premisė e parė qė ato sekrete tė dorėzohen shkallėshkallė.
Kastriotėt, midis lindjes dhe perėndimit, mbanin stemėn e shqipes me dy kokė por e veēanta ėshtė se Skėnderbeu mbajti veē saj, si personale, pėrkrenaren e famshme tė tij. Ēfarė do tė thotė ai me ato dy brirėt e cjapit? Kujt i drejtohej ai me ato simbole surrealiste dhe pėrse fisnikė tė tjerė shqiptarė pas tij ose njėkohėsisht me tė nuk e mbanin atė simbol? Mos ndoshta duheshin merita tė caktuara pėr tė mbajtur njė pėrkrenare me tė tilla simbole? Pėrse kjo pėrkrenare u transportua brez pas brezi dhe u ruajt nė muzeun e Vjenės? Nė njė moment tė historisė sonė tė diturit mund tė kenė munguar nė kėto troje, por nėpėr Europė kanė ditur tė fshihen dhe tė mbijetojnė.
Po t’i hedhim njė sy Mesjetės me respekt pėr dijet dhe kulturat e saj, pa arrogancėn e tė diturit modern dhe po ta pranojmė si tė mirėqenė filozofinė e asaj kohe do tė zbulohen koiēidenca interesante. Duke pėrdorur edhe ne analogjinė si metode studimi (ndėrkohė qė antikėt e pėrdornin
si metodė njohėse) do tė vėmė re se nga astrologėt e asaj kohe shenjat astrologjike kishin tė bėnin me njė domethėnie tė caktuar qė lidhej me nivelin e dijes dhe llojit tė planetit qė e dominon atė. Pėr ta, pra pėr mjeshtra nė nivele tė larta tė alkimisė dhe astrologjisė, dihej se ai qė dominonte shenjėn e vėshtirė tė Saturnit ishte kalorės i dijes nė nivel shumė tė lartė dhe pėr rrjedhojė mbante simbole nė funksion tė gradės, nė rastin tonė bricjapin. Dijetarė dhe alkimistė tė asaj kohe e dinin midis tyre se kapuēi i tejzgjatur dhe i pėrkulur qė ata mbanin, simbolizonte bricjapin dhe i lejohej ta mbanin vetėm ata qė nė rrugėn e njohjes Arkane dhe Ermetiste tė kohės e njihnin misterin e rimishėrimit. Kjo dije shpesh e luftuar nga Kisha zyrtare, por edhe nga islamizmi zyrtar qė kanė deformuar vlerat e Mesjetės dhe pėr qėllime dogme kanė errėsuar vlerat e atyre qė dija i grinte mbi lindjen dhe perėndimin, njohėsit e tė vėrtetave kozmike.
Rėndėsia e veēantė dhe njėkohėsisht sekrete e kėsaj shenje zodiakale, pra e bricjapit vjen nga lidhja e saj me Saturnin. Nga ky planet sipas Ermetistėve evropianė edhe lindorė shpirti fillon
rrugėn e tij drejt rilindjes, rimishėrimit dhe duke kaluar sferat planetare arrin Hėnėn ku ndalon pėr tė parė kozmosin nė pritje tė momentit dhe horoskopit tė pėrshtatshėm, nėse mund tė shprehemi kėshtu, pėr tė rilindur nė botėn e mishit e tė kockės. Simboli i bricjapit ka qenė i pėrdorur me kėtė kuptim edhe nė Orient, por nė Perėndim ėshtė reduktuar nė figurėn e cjapit. Nė Mesjetė zakonisht ishte edhe njė kombinim cjap-peshk (Saturni- Hėna). Nė kristianizmin e hershėm Krishti u prezantonte nė imazhe fetare simbolikisht si peshk. Ai superoi e sfidoi vdekjen. Nė imazhet mė antike babiloneze prezantohet njė cjap me bishtin e njė peshku. Ky kombinim i dyfishtė kishte njė domethėnie tė thellė Arkane. Bricjapi mbretėron nė tė vėrtetė si mbi njeriun e brendshėm ashtu edhe mbi atė tė jashtėm, pra simbas mentalitetit tė asaj kohe njeriu Bricjap simbolizon bashkimin e strukturės sė brendshme me tė jashtmen. Arritja e kėtij uniteti ishte qėllimi i shkollave antike dhe mesjetare. Bricjapi udhėhiqet nga Saturni, zoti i kohės, prandaj nė Antikitet kjo lidhet edhe me shpatėn, qė mbron jetėn e dominon vdekjen. Njė gravurė veneciane e paraqet Gjergjin me shpatė nė dorė dhe me pėrkrenaren tė mbėshtetur nė tokė. Ekziston njė lidhje midis ndėrtuesve tė katedraleve dhe Bricjapit, strukturave tė mėdha arkitektonike e tė numerologjisė indiane, misteret Arkane tė Bricjapit ato i quanin “makara”.
Kjo ishte zgjuarsia Arkane e Tempullarėve, mbrojtėsve tė Kristianizmit tė vėrtetė qė nuk ka qenė as lindor as perėndimor ne esencėn e tij. Mund tė kujtojmė se Evropa e hershme dhe e sotme e njeh Gjergj Kastriotin si mbrojtės tė Kristianizmit, i vetėdijshėm edhe pėr vlerat mistike-
ezoterike tė tij.
Nė sistemet Kabalistike, nė simbolet e letrave tė tarokut, gjejmė pėrsėri cjapin dhe e gjithė kjo do tė mbetej njė lojė koiēidencash absurde po tė mos pėrdorim teknologjinė e tė menduarit tė asaj kohe, analogjinė qė na fton t’i shikojmė me shumė kuriozitet e vėmendje simbolet e pėrkrenares sė Skėnderbeut. Ne nuk na intereson se dikush i beson ose jo kėto teori mesjetare, por jemi tė sigurt se me kėto mendėsi lindnin edhe vdisnin njerėzit e asaj kohe.
Pėr pėrkrenaren e Skėnderbeut ka shume fabula e histori pėrsa i takon dhisė sė zgjedhur nga ai si simbol. Pėr na duken jo fort bindėse po tė kemi parasysh pėrgjegjėsinė e simboleve nė atė kohė dhe kotėsinė e tregimit tė kėtyre pėrrallėzave popullore nė oborret fisnikėrore tė Evropės. Siē e dimė ishte njė Evropė kristiane me themele tė dijes mistike ku respekti dhe njohja qė Skėnderbeu gjente nė ato oborre vinte nga kėto vlera tė dijes qė ai pa tjetėr duhet t’i zotėronte. Ai mbante simbolin e cjapit pėr ato motive tė vlefshme okulte qė pėrmendėm, nė shenjė grade dhe respekti, ai pėrfaqėsonte shkollėn shqiptare okulte, njohėse dhe trasmetuese e traditės sė mistereve po aq antike sa vetė shqiptarėt. Pas tij kjo shkollė ezoterike shkrihet.
Qė atėherė nė nuk e gjejmė mė tė pėrdorur simbolin e cjapit ose dhisė dhe qė atėhere u ēorodit dhe humbi vula antike e shqiptarėve e kėrkuar, dhe dėshiruar mė vonė nga tė gjithė patriotėt.

(Nga revista "Milosao")
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-09-2011, 02:31   #9
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,290
Thanks: 962
Thanked 693 Times in 306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skėnderbeu, luftėtari shqiptar




Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu lindi mė 6 maj tė vitit 1405 dhe vdiq mė 17 janar tė vitit 1468. Ėshtė Heroi Kombėtar i shqiptarėve, figura mė e shquar nė historinė e shqiptarėve.

• 1 Etimologjia e emrit Scander
• 2 Biografia
• 3 Epoka e Skėnderbeut nė veprat e Marin Barletit dhe tė autorėve tė tjerė shqiptarė bashkėkohės
• 4 Gjergj Kastrioti Skėnderbeu - Hero Kombėtar
• 5 Vepra per Skėnderbeun
• 6 Skėnderbeu nė film
• 7 Mirėnjohje
• 8 Figura e Skėnderbeut nė art
• 9 Burim i tė dhėnave

Etimologjia e emrit Scander


Emri Skėnder ose Iskander eshte versioni turk i emrit Aleksandėr. Kėshtu qe shume studiues emrin Skėnderbej e pėrkthejnė si Aleksandri i Madh. sipas legjendes trimeria dhe aftesia e tij ne artin ushtarak u shfaq heret dhe per kete arsye turqit i vune si emrin me te pershtatshem Iskanderbej . Fakt eshte qe Skenderbeut i ka pelqyer gjithmone emri qe i vune turqit. Kete e deshmojne shume dokumente te epokės ku ai firmoste me te dy emrat (Gjergj Kastrioti - Skenderbej). Dhe ne oborret europiane te kohes nihej me teper me kete emer. E deshmojne dhe veprat e shumta mesjetare te shkruara pėr te(kompozitori i famshem Antonio Vivaldi ,ne vitin 1718 ,vuri ne skene operen "Scanderbeg") .

Biografia

Gjergj Kastrioti ishte djali mė i vogėl i Gjon Kastriotit dhe i princeshės Vojsava, fėmija i fundit midis 4 djemve dhe 5 vajzave. Mendohet se lindi mė 6 maj 1405, u morr peng nga Pushtuesit Osman qė nė moshė tė mitur(9-vjeēare) dhe u dėrgua nė oborrin e Sulltanit nė Adrianopojė. Atje, zgjuarsia dhe shkathtėsia e ēuan Gjergjin nė shkollėn e sulltanit (icogllanėve) qė pėrgatiste komandantė e nėpunės.
Natyra i kishte dhėnė dhunti mendore e fizike. Atje mori emrin Iskender (Aleksandėr). Pas mbarimit tė shkollės, Gjergj Kastrioti "(Skėnderi)" kreu detyra ushtarake nė Ballkan e nė Azinė e Vogėl, duke u dalluar pėr trimėri dhe pėr kėtė arsye iu dha titulli bej qė do tė thotė princ ose fisnik pra Skėnderbeg do tė thotė Aleksandri princ ose fisnik. Ai nuk e harroi kurrė Atdheun e tij tė dashur dhe priste me padurim rastin tė kthehej nė tokėn qė e lindi. Me vdekjen e tė atit, ai shpresonte t'i zinte vendin, por nė fakt sulltani e emėroi sanxhakbej jashtė tokave shqiptare.
Skėnderbeu nuk hoqi dorė nga ideja pėr t'u kthyer nė Shqipėri ne fronit e te atit, deri nė vitin kur ai u nise kundėr Janosh Huniadit nėn komandėn e bejlerbeut tė Rumelisė.
Mė 3 nėntor 1443 nė afėrsi tė Nishit, u ndeshėn dy ushtritė. Ushtria osmane u shpartallua dhe u tėrhoq nė panik. Skėnderbeu filloi tė zbatonte planin e kryengritjes, sė bashku me 300 kalorės shqiptarė e me tė nipin Hamza Kastrioti, u kthye nė Dibėr, ku populli e priti si ēlirimtar. Mori masa pėr pėrforcimin e rrugėve nga mund tė vinin osmanėt, dhe prej andej iu drejtua Krujės. Me njė ferman tė rremė shtiu nė dorė qytetin e garnizonin dhe kėshtu mė 28 nėntor 1443 u shpall rimėkėmbja e principatės sė Kastriotėve. Mbi kėshtjellėn e Krujės u ngrit flamuri me shkabėn e zezė dykrenare.
Fjalimi i Skėnderbeut nxiti frymėn atdhedashėse. Kryengritja ēlirimtare u bė e pėrgjithshme. Gjatė dhjetorit, Shqipėria e Mesme dhe e Veriut u spastruan nga forcat osmane, u ēliruan njėra pas tjetrės kėshtjellat e kėsaj zone.
Skėnderbeu ishte organizatori i Kuvendit tė Arbėrit, nė tė cilin u zgjodh si prijės i Lidhjes Shqiptare tė Lezhės.Ai u martua me te bijen e Gjergj Arianitit per te forcuar lidhjet e tij me principatat e tjera.
Nė janar tė vitit 1468 Skėnderbeu u sėmur gjatė zhvillimit tė njė Kuvendi tė thirrur nga ai, nė tė cilin ishin tė ftuar tė gjithė princat shqiptarė. Vdiq me 17 Janar 1468 nė Lezhė.
I mbuluar me lavdi, ai u varros nė Lezhė. Shqiptarėt humbėn prijėsin e lavdishėm qė i udhėhoqi pėr 25 vjet rresht. E shoqja me tė birin emigruan, sikurse edhe njė pjesė e parisė shqiptare, pėr nė Itali.
Shume njerez mund te pyesin. Pse Skenderbeu, ne perkrenoren e tij e ka mbajtur dhien apo delen. Ekzistojn shume thenje por e verteta qendron sepse pasi qe Skenderbeu i versuli naten nje tub te medha delesh ndoshta me qindra mijera dele dhe mbi kokat e tyre e ka vendosur nga nje qiri ateher osmanet filluan te iknin duke menduar se ata jane njerez. Kjo eshte vetem nje legjende. Ekziston gjithashtu dhe ideja se kete perkrenare e ka mbajtur edhe per nder te Pirros se Epirit, pasi edhe ai ka mbajt po te njejten perkrenare. Kjo i pergjigjet se vertetes, pse edhe mbreter te tjere ilire si Aleksandri i Madh mbante perkrenare me brire dashi.

Epoka e Skėnderbeut nė veprat e Marin Barletit dhe tė autorėve tė tjerė shqiptarė bashkėkohės

Epopeja e Skėnderbeut e shk. XV dhe vetė figura e Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut ndikoi fuqishėm nė jetėn shpirtėrore tė shqiptarėve dhe pėr rritjen e vetėdijes kombėtare tė tyre. Tė frymėzuar prej tyre, intelektualė tė shquar shqiptarė, i pasqyruan e i pėrjetuan ato nė vepra historike monumentale, nė tė cilat nisi jetėn e vet historiografia shqiptare.
Ishte Dhimiter Frangu (dhe jo Dhimiter Frėngu) qe shkroi i pari jeten e Skenderbeut, realisht si u zhvillua, sepse Frangu ishte bashkeshoqerues i gjithe jetes dhe luftrave te Skanderbeut, arketar e shoqerues ne udhetimet e Princit Shqiptar. Shkrime latinisht i Frangut i 1480, 12 vjet pas vdkjes se Skanderbeut, mjerisht u pervetesua nga te tjere, dhe perkthimi dhe botimi i saj italisht u be me vone, pas vdekjes se Frangut. Te gjithe shkrimater pasardhes, u mbeshteten mbi vepren e Frangut, edhe vete Barleti, por qe i shtoi tregime fantastike te paqena. Patjeter se vepra e Barletit qe u botua latinisht ne fillim tė shek tė XVI (1504) Marin Barleti kushtuar luftės heroike tė shqiptarėve pėr mbrojtjen e Shkodrės, (rrethimi i Shkodrės)pati jehone te madhe . Por vepra qė e lartėsoi figurėn e tij si historian humanist ėshtė “Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut”, tė cilėn e botoi italisht nė Romė rreth viteve 1508-1510. Kjo vepėr voluminoze njohu shumė ribotime nė gjuhė e nė vende tė ndryshme tė Evropės. Veprat e M. Barletit u bėnė burimi mė i rėndėsishėm ku patriotėt shqiptarė mėsonin historinė e epopesė legjendare tė shk. XV, kur nuk ishte zbuluar e njohur vepra e Dhimiter Frangut.
Periudha e Skėnderbeut u pėrjetėsua edhe nė vepra tė tjera historike nga bashkėkohėsit e heroit. Siē e thame njė nga bashkėpunėtorėt e ngushtė tė Skėnderbeut, Dhimitėr Frangu, shkroi latinisht, nė frymėn e ideve humaniste tė kohės njė vepėr pėr jetėn e Skėnderbeut. Prandaj Barleti e mori si baze vepren e Frangut sepse kjo vepėr kishte pasqyruar drejt realitetin historik, tė njohur e tė panjohur edhe nga bashkėluftėtarėt e afėrt tė Skėnderbeut. Vepra e Dh. Frengut u botua pas vdekjes sė tij e pėrkthyer italisht, dhe njohu shumė ribotime nė kėtė gjuhe e ne gjuhe te tjera.
Njė vepėr tjetėr e rėndėsishme pėr tė njohur shoqėrinė shqiptarė tė shek. XV ėshtė “Historia dhe gjenealogjia e shtėpisė sė Muzakajve”, shkruar nė italisht mė 1510 nga bashkėluftėtari i Skėnderbeut, Gjon Muzaka. Ajo mbeti nė dorėshkrim dhe, pėr vlerėn qė ka pėr historinė mesjetare shqiptare, botuesi i saj i shek. tė XIX mė tė drejtė e ka cilėsuar atė si njė “margaritar”.

Gjergj Kastrioti Skėnderbeu - Hero Kombėtar

Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu (1405 - 17 janar 1468) sintetizon njė epokė tė tėrė historike qė mori emrin e tij: luftėn njėshekullore kundėr pushtimit osman (fundi i shek. XIV - fundi i shek. XV). Nėn udhėheqjen e tij, lufta e shqiptarėve u ngrit nė njė shkallė mė tė lartė e mė tė organizuar dhe shėnoi njė kthesė vendimtare nė zhvillimin politik tė Shqipėrisė.
Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu ishte pėrfaqėsuesi mė konsekuent dhe mė i shquar i elitės drejtuese shqiptarė qė udhėhoqi mė vendosmėri frontin e luftės sė shqiptarėve kundėr pushtuesve osmanė. Ai realizoi tė parin bashkim tė shqiptarėve, Lidhjen Shqipetare tė Lezhės, e cila hapi rrugėn e krijimit tė shtetit tė pavarur shqiptar, themeluesi i tė cilit u bė ai vetė.
Kujdes tė veēantė Skėnderbeu i kushtoi ruajtjes sė burimeve tė brendshme ekonomike, tek tė cilat u mbėshtet lufta. Duke fuqizuar mbrojtjen nė brezin kufitar, nė lindje e nė jug, ai i dha mundėsi banorėve tė viseve tė lira tė zhvillonin njė veprimtari ekonomike deri diku normale.
Krahas mbrojtjes sė vendit, Skėnderbeu i kushtoi vėmendje ēlirimit tė viseve tė pushtuara qė ndikoi nė formimin e mėtejshėm tė lidhjeve mė banorėt e kėtyre viseve dhe nė forcimin e bashkimin e tė gjithė popullit shqiptar.
Aftėsitė e Skėnderbeut si burrė shteti spikatėn edhe nė marrėdhėniet me vendet e tjera. Duke pasur tė qartė sė rrezikut osman mund t’i bėhej ballė vetėm mė sukses vetėm me forca tė bashkuara, Skėnderbeu kėrkoi pareshtur pjesėmarrjen e vendeve evropiane nė luftė kundėr armikut tė pėrbashkėt.
Nė kushtet e pabarazisė sė theksuar ndėrmjet forcave osmane dhe atyre shqiptare, Skėnderbeu pėrpunoi strategjinė dhe taktikėn e tij luftarake, nė bazė tė sė cilės qėndronte mendimi se fitorja nuk mund tė varej nga numri i ushtarėve. Ai mbante armikun nė alarm tė pėrhershėm, i priste rrugėn e fuqizimet dhe, pasi e kishte futur nė kurth, e godiste me sulme tė fuqishme e tė befasishme.
Skėnderbeu u shndėrrua nė simbol tė luftės pėr liri e pavarėsi. Ai mbeti njė figurė e dashur pėr shqiptarėt edhe pas vdekjes sė tij. Kujtimi i tij mbeti gjithnjė i gjallė nėpėr kėngėt, gojėdhėnat e tregimet e shumta popullore qė i dhanė atij tiparet e njė figure legjendare.
Vepra dhe figura e Skėnderbeut kishte pėrmasa dhe rėndėsi evropiane. Ai u vlerėsua lart nga personalitetet e shquara evropiane tė kohės. Kėtė e dėshmon edhe fakti sė pėr Skėnderbeun ėshtė shkruar njė literaturė e shumellojshme , prej qindra vėllimesh, tė botuara nė shumė gjuhė, dhe nė tė katėr anėt e botės.

Vepra per Skėnderbeun

Shumė autorė shqiptarė dhe te huaj kanė shkruar pėr Skėnderbeun. Mė poshtė po renditim veprat e tyre:
- Marin Barleti
- Naim Frasheri
- Fan Noli
- Sabri Godo

Skėnderbeu nė film

Mbi jetėn e Skėnderbeut ėshtė xhiruar edhe njė film me emrin e njėjtė (Velikiy voin Albanii Skanderbeg).
Mirėnjohje
• I pari i shqipėtarėve
• Hero Kombėtar
• Urdhėri i Skėnderbeut
• Veprat kushtuar Skėnderbeut
• Mbrojtės i krishtėrimit

Figura e Skėnderbeut nė art

• Scanderbeg, opera nga Franēois Francoeur dhe Franēois Rebel.
• Scanderbeg, opera nga Antonio Vivaldi.
Projekti kulturor Itali-Shqipėri "A.C.C.I.A ARTE" organizoi me datė 1 gusht 2006 njė konferencė shkencore me titull “Shqiponja dhe gjysmėhėna”. Nė kėtė sesion studiues e pedagogė shqiptarė e italianė diskutuan mbi praninė e figurės sė heroit kombėtar Gjergj Kastriot Skėnderbeu nė veprat letrare dhe ato muzikore, nė shekuj. Referuan gjuhėtari Gjovalin Shkurtaj, Mario Spedicato, pedagog nė Universitetin e Leēes, Alessandro Laporta, drejtor i bibliotekės sė provincės sė Leēes, muzikologėt Luisa Cosi dhe Corrado De Bernart, e shumė tė tjerė.
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-09-2011, 02:35   #10
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,290
Thanks: 962
Thanked 693 Times in 306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skėnderbeu, luftėtari shqiptar

Nė Shka Fajiset Skānderbegu?

Marin Sirdāni:
(Pjesa V)

(Hamza Kastrioti)


Por as prej ngatrresave e tradhtive qė bien nė sy nė jetėn e Skėnderbeut, nuk vėrtetohet aserta e Gjon Muzakės se ai i rrėmbeu shtetin ndonjė princit shqiptar. Me Skėnderbeun u prishėn disa herė Dukagjinėt, ndonjiherė Shpanėt, e duket se edhe Muzakajt nuk i paten pipat mirė me tė. Dukagjinėt shihet qartas prej mėnyrės qė u ndreqėn secilėn herė, se u keqsuan e i morėn anėn Skėnderbegut pėr pamarrveshje e rivalitet e jo per ēe sht je aneksimesh (1) Muzakajt nuk e diftuen kurrė faqe pakėnaqsinė e vet ndaj Skėnderbeut sa ai qe gjallė: ata morėn pjesė me princa tjerė aleatė ndėr mbledhje e i ēuan ndihma ushtarake e tė holla nė rast nevoje si princat e tjerė.
Per Shpanėt dihet prej Tivarasit, se tuj pasė dekė kah mbarimi i Nandorit, 1454, Pjetėr Shpani, princi i Pultit Poshtėr, u pėshtjellue vendi per shkak tė bijve qė nuk binin nė godi pėr trashėgim, Ipeshkvi i Drishtit, Pjetėr Ejllori, ēoj e grishi Skėnderbeun, qė si kryetar i lidhjes tė vinte me i vu kapak asaj degame. Ky me t’a marrė lajmin, udhetoi me njė pjesė ushtrijet qė kishte nė Dibėr e kaloj nė dhenė e Pultit. Aty, ku me tė mirė e ku me kėrcnim, pėr njė kohė tė shkurtė, me shumė urti e pa i ba dam njeriut tė gjallė, pajtoj e qetsoj atė vend. U pa nevoja veē t’u lidhte ndėr pranga, vllau i vogėl, Mark Shpani, djalosh kryeneē i qitun, i cili nuk u vente kurrsesi nė kryq, e qė kishte qenė shkaku i gjithė atij pėshtjellimit. (2)


(Autori shkrimit At Marin Sirdani)

Edhe pėr ndėrmjetsinė e Skėnderbeut nė kėtė degam, Fan Noli i pret drutė shkurt e thotė: “i shtroj malsit e Shoshit e tė Shalės, tė cilat mund t’a marrim me mend qe i aneksoj njė herė e mirė”. (3) Po t’kishte qenė ky aneksim i njimendėt, arėsyeja e lypė qė t’u pėrpiqte Skėnderbeu a zyrtarėt e tij me banorėt e atij dheut ndonjė herė mbas atij rasti, nė sa shkrimtarėt e asaj kohe nuk e pėrmendin as tėrthorazi. Kėtij aneksimi i kundėrshton edhe lidhja e Dukagjinve dhe Shpanve me Turqtė, kundra Skėnderbeut nė vjetin 1461. Barleti nuk e pėrmend fare kėtė ngatrresė, e Tivarasi e cekė pėr rrshit, pa diftue shkakun e saj. Thotė vetėm se, nė sa Skėnderbeu ishte tuj bashkue njė ushtri pėr tė kalue n’Itali, mbini njė ngatrresė ndėrmjet tė tij e Dukagjinve e Shpanve, e u pezullue atė vjetė e shkuemja pėrtej detit, pse ishte frikė me krisė lufta civile. U ndėrmjetsue Pal Ejllori, Kryeipeshkvi i Durrsit, njeri nė shenj, qė jau kalonte tė gjithė n’urti, dije e virtyte. Ky me durim, urti, zell e gojtari, mbrrijti me avitė zemrat e me shpėtue dhenė prej atij farė rrezikut. (4)
Shkaku i kėsaj ngatrrese del nė shesh prej nji Breves (5) qė Piu II i dėrgonte Kryeipeshkvit tė Durrsit e tė Tivarit, e tė gjithė Sufraganeve tė tyne me datė 10 Fruer 1461. Prej saj kuptohet se Lekė Dukagjini i pėrkrahun prej Shpanve kishte pushtue Dejėn me pabesi tuj mbytė komandantin e saj venedikas, edhe kishte kėrkue ndihmėn e Skėnderbeut kundra Venedikut, por mbasi ky refuzoj, Lekė Dukagjini e Shpanėt lidhėn njė aleancė me Turqtė kundra Venedikut e Skėnderbeut. Papa i sipėrthanun nėpėr atė Breve u bante me dijtė Dukagjinve, Shpanve e antarve tė tyne, qė po qe se mbrenda pesėmbėdhjetė ditėve nuk do tė kėputshin ēdo lidhni me Turk, binin nė mallkim. Kėshtu, ku prej frike t mos t’iu ēojshin peshė nėnshtetėsit, ku prej mėnyrave tė bukura qė dijti me i marrė Pal Ejllori, Dukagjinėt e Shpanėt kėputėn aleancėn me Turk, e kthyen prapė nė lidhjen me princat shqiptarė. (6)
Prej kėsaj ngjarje shihet se Shpanėt ishin me tė vėrtetė princa indipendenta, e Skėnderbeu ndreqet me ta si me Dukagjinėt, pėrndryshe, po t’kishin qenė subjekte tė tij, mirret me mend se ai mbrapshtinė e tyne nuk do t’a lente me kalue aq nė terr.
(Nikoll Dukagjini)

Pėr tradhtin e Moisiut e tė Hamzait nuk asht nevoja tė shtrojm kuvend, ata banė poshtėrsi prej ambicjonit t’i zanė kambėn Skėnderbeut. Tė dy u banė me Turk dhe e provuan, por u doli puna e shpueme. Edhe Gjergj Stres Balsha i doli i pa besė Skėnderbeut tuj i shitė Turkut fortesėn e Modrizės nė vjetin 1455. Pėr atė mbrapshti qė bani, Skėnderbeu i konfiskoj pronat e ia lėshoj tė vllaut, Gjon Balshes. Ma tepėr i mori tė hollat qė kishte pasė prej Turkut per shitje t’asaj fortesė dhe e gjykoj me njė burg tė pėrjetshėm. Ma vonė, me ndėrmjetsi tė motrės, Jellės, qe lirue prej burgut, por nuk u pranue nė kurrnjė zyre as civile as ushtarake. (7)
Prej ankimeve qė Barleti qet nė gojė tė Hamzait (8) kishte me u marrė vesh se Skėnderbeu ia hoq Gjergj Stresit sundimin e Arbnit, por Tivarasi thotė se i konfiskoj pronat tė cilat ia dha tė vllaut, Gjonit, e se mbasi e liroj prej burgut nuk e pranoj ma nė kurrnjė zyrė. Kishe me thanė se kėto dėshmime nuk kundėrshtohen por plotsohen njana me tjetrėn. Skėnderbeu i hoq Gjergj Stresit tė drejtėn qė i kishte dhanė me qeverisė atė krahinė nėn hijen e tij, sikur ia kishte pasė dhanė edhe i ati, Gjon Kastrioti, t’et tė Gjergjit qyshse ai vend u nxorr prej duarve tė Turkut. Mbas asaj faqe tė zezė qė bani, ia hoq at tagėr si djalė i parė qė ishte e i konfiskoj edhe pronat, tė cilat ia lshoj, si u tha sipėr, tė vllaut, Gjonit, i cili i ndejti besnik dajės deri nė ditėn e mbrame tė jetės sė vet.
Se kėta princa nuk ishin indipendenta, posė ēka u shenjue kur shkruam ma sipėr se si borėn pamvarsinė nė kohėn e Gjon Kastriotit, njė provė se ata ishin vėrtetė subjekte tė Skėnderbeut, asht se kėta nuk pėrmenden as para kėsaj ngjarje nė kurrnjė rast pėr ndonjė ndihmė ushtarake a tė hollash tė ēueme Skėnderbeut, si pėrmendėn princat tjerė indipendenta, e pra kėta morėn pjesė tė thuash ndėr tė gjitha luftat, me dajėn e vet, Skėnderbeun.
Posė krahinave e viseve qė u shenjuen nė kėtė studim, historikisht nuk mund tė provohet se pat Skėnderbeu tė tjera. Prej zhvillimit qė kemi dhanė mbi kėtė ēeshtje, na e merr mendja se ndritė qartas se si Skėnderbeu i shtoj kufijt e princnisė sė Kastriotve, e se sa tė drejtė kishte ai me i zotnue ato vende; prandaj asht njė dhunė qė i bahet Kreshnikut tonė, po iu zunė tė rrėmbyeme vendet qė vullnetarisht ia lshuan tė zotėt, a qė me fuqi t’armve ia mori Turkut. Asht e pathemeltė dhe e gabueme aserta e Fan Nolit, ku thotė se: “Skėnderbeu i merzitur prej princave feudalė tė vegjėl tė cilėt i kishte si gjyle nė kėmbė, nė mos armiq e tradhėto rė, i vuri kazmėn sistemit feudal dhe ata prej princėrve qė mundi i mediatizoj, domethanė ua hoqi tė drejtėn e mbretėrimit dhe i aneksoj principatat e tyre nėn hijen e tij, po u la, nga ana tjetėr, proprietetet personale, tė cilat nuk ua ngau edhe titujt ashtu si i kishin”. (9)
Biografėt e vjetėr tė Skėnderbeut dėshmojnė se ai u mundua mos me randue aleatėt e vet, e i ndejt kėshillit tė tyne. E kur ata i morėn anėn a nuk e ndihmuen mbas besės qė i kishin dhanė kur e zgjodhėn kryetar tė Lidhjes, si ndodhi nė luftėn me Venedik, vjetin 1448; nė rrethimin e Krujes, vjetin 1450; e kur deshti me u shkue nė ndihmė Maxharve vjetin 1444; bani ēka mundi vetė, e pa u mėni pėr zhburrnimin e tyne, vijoj nė marrdhanje me ta si pėrpara. Populli e ushtrija adhuronte mbasi, jo vetėm pse e shihte se sa bukur dijte me i ardhė gjithkujt e me shtypė anmikun, por ma fort pse dinte me zotnue jo vetėm tė tjerėt por edhe vedin (10). Sjellja e tij kundrejt Moisiut, Hamzait e Stresit, qė i dolėn tė pabesė e tradhtarė; Dukagjinve e Shpanve qė u rreken me i ba tė zezen, e diftojnė tė ndalun, tė thyeshėm e zemėrgjanė, e jo si thotė Gjon Muzaka, njeri qė mezi priste me gjetė shkaqe se si me shtypė princat e burrat e Shqipnisė, pėr me naltue vedin, e me shtue rrethin e shtetit tė vet.
(vazhdon me pjesen e fundit)

Publikue ne
http://www.albanianreview.com/Switch/ne ... erbegu.htm
Referencat Pjesa V dhe Permbajtja
1. Vro Rinaldin, ann. 1452, n. 15; ann. 1460, n. 104; - Biemmin, L.I1, f. 122; L. IV, f. 298 -299; L. VI. f. 394 - 395.
2. Biemmi, L. V, f. 331
3. Fan Noli, v. e ē., kIll, f. 213
4. Biemmi, L. VI, f. 394 -365
5. Rinald, ann. 1460, n. 104
6. Biemmi, L. IV, f. 299
7. I suoi beni furono donati al suo fratello Giovani: Moise riebbe eio ehe la di lui eontumaeia non avea voluto rilaseiare; Seanderbegh appropriossi i danari del tradimento … e riposto in liberta: trattato pero sempre per un fellone, per un traditore, ed esc1uso da ogni sorta di impiego. Il suo fratelle Giovanni seguito fedelmente, e eostantemente l’armi del zio” Biemmi, L. V, f. 347 -349.
8. Barleti, L. IX, f. 253.
9. Fan Noli, v. e. ē., k. f. 210
10. Biemmi, L: V, f. 344, 346
11. Biemmi, L. VI, fq. 488
12. “Perrimus jam omnes dum quisque si bi se natum existimat” .
13. Biemmi, L. I, f. 41 -42.
14. Biemmi, L. IV, f. 274 -277.
15. Biemmi, L. IV, f. 277
16. Biemmi, L. VI, f. 481
17. Fan Noli, v. e ē .. k IV, f. 286
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-09-2011, 02:39   #11
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,290
Thanks: 962
Thanked 693 Times in 306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skėnderbeu, luftėtari shqiptar

Mė 17 janar do tė pėrkujtohet 543- vjetori i vdekjes sė Skėnderbeut


Gjergj Kastrioti ne shtrat i semure rende

(14.01.2009 RV)Veprimtari pėrkujtimore do tė organizohen kudo jetojnė e punojnė shqiptarė, posaēėrisht nė Sheshet e qyteteve kryesore tė Shqipėrisė, Kosovės e vendeve perėndimore, ku ngrihen monumente pėr nder tė Heroit Kombėtar tė shqiptarėve, qė mbrojti Evropėn mesjetare nga vėrshimi i otomanėve, tė cilėt ėndėrronin tė vinin gjysmėhėnėn mbi bazilikėn e Shėn Pjetrit e ēallmėn, mbi kokėn e Papės. Qė nga koha kur sulltanėt shikonin ėndrra tė tilla, kanė kaluar mė se 543 vjet.

Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Sk%C3%ABnderbeu
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-09-2011, 03:45   #12
Vlonjati
Super Anėtar
 
Avatari i Vlonjati
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Postime: 147
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Vlonjati ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Mendoj se nje enigme e simboleve te Gjerjg Kastriotit eshte Ylli i Davidit qe ai mban mbi shqiponjen me dy koke

----Kjo gje eshte pikepyetje .--Ne fakt shqiponjen e zeze me dy koke dhe me yllin e Davidit e ka pas perandoria romake e perendimit --

Une kam pare njehere ketu ne USA , ne stacionin kryesor te Trenit ne Washington ,mbi deren kryesore . nje skulpture te nje ushtari romak, ku ne mburoje kishte shqiponjen me dy koke dhe me yllin e Davidit ne krye

-Mirpo Skenderbeu c'ne qe ka marre kete simbol ,yllin e Davidit mbi shqipnjen me dy koke ?
Vlonjati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-10-2011, 16:43   #13
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 4,479
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 6 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Vlonjati Shiko postimin
Mendoj se nje enigme e simboleve te Gjerjg Kastriotit eshte Ylli i Davidit qe ai mban mbi shqiponjen me dy koke

----Kjo gje eshte pikepyetje .--Ne fakt shqiponjen e zeze me dy koke dhe me yllin e Davidit e ka pas perandoria romake e perendimit --

Une kam pare njehere ketu ne USA , ne stacionin kryesor te Trenit ne Washington ,mbi deren kryesore . nje skulpture te nje ushtari romak, ku ne mburoje kishte shqiponjen me dy koke dhe me yllin e Davidit ne krye

-Mirpo Skenderbeu c'ne qe ka marre kete simbol ,yllin e Davidit mbi shqipnjen me dy koke ?
Ai qe njihet gabimisht si ylli i Davidit, ylli me gjashte cepa, ne fakt eshte simbol i diellit....eshte kudo prezent ne ILIRI.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-10-2011, 16:46   #14
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 4,479
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 6 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Ekstrakte prej nje koleksioni nen emrin "Stefano Magno"

transkriptimet jane nga dokumentet origjinale...

(p. 229)
[1481] Domentre queste cose fusseno fatte, essendo Suliman Alibego Eunuco beglerberg de Grecia col molte vittualie vene alla Valona per mandar in sussidio della cittade de Otranto, ma visto el paise de Albania fu levado in rebellion, quale mandņ alla cittade de Scutari et quella muni, per dubito quella non fusse occupada per ditti populli; questo se havea adģ 15 Settembre.
Et avendo i popoli del paise fu de Zorzi Castriotti, ditto Scanderbegh, in ditta parte de Albania mandado in Apulia per Zuane suo fiolo che andasse ą tuor 1 il dominio di quello, et atrovandose quello in campo con il ditto Duca di Calavria2, quello insieme con uno suo cusin et molti Albanesi havea con lui, homeni valenti, mandņ con alcune galie dell' armata sua Regia in ditte parte, con le qual etiam mandņ Clada da Coron, el qual era fugido dal Brazo de Maina, per le qual conduto fł ai confini de Durazo, inel paise fu del ditto suo padre, dove dismontņ et per quelli popoli acetado fu per suo signor. Questo inteso el dito Beglerbeg, che era alla Vallona, per socorrer la cittade de Otranto, mandņ uno suo Sanzacho con personne 2 mil in ditto paise per discasar quello; all'incontro del detto Zuane mandņ di molta zente con uno valente suo capitanio in sopra un passo per devedar l'intrar in ditto paise, ma per el ditto Sanzacho quello fł rebatudo et preso con quasi tutti queli erano con lui. Questo inteso el ditto Zuane, posto in fuga deliberņ ritornar in Apulia, ma confortado dai ditti popoli, offerendoli combater per lui, assumņ grande esercito de popoli di quel paise, et andņ all'incontro del ditto Sanzacho, et quello superņ et dala man di quello recuperņ el ditto suo capitanio et zente, et quello mal menado fugņ. Questo fł de... Agosto, et con tal vigoria andņ sotto la cittade de Croia fł de suo padre, et quella assaltņ, ma trovandosi in quella molti Turchi ben in ordene, non la potč haver; queste se have adi 25 Settembre.
Interim, dapoi andado in ditta parte de Albania el ditto Zuan Castriotti, galie 4 Dell' armada Regia, che quello condotto havea in ditte parte con Clada da Coron, el qual fugido era dal Brazo de Maina, andņ discorrendo per quelle marine a danni de Turchi, et passņ de li da Valona, et andņ ai monti di Cimera, posto alla marina ai confini del detto luogo de Valona, per el qual indutto fł i popoli di quella montagna, che sono pił de ville 50, che discasarono Turchi et redasese in libartade, et con ditte galie andņ al castello chiamato Cimara, principal fortezza di quella patria, et quello assaltņ; per li insulti dela qual galie et rebellion de ditti popoli, el Subasi del ditto loco di Cimara, che era in quello, mandņ a dimandar sussidio al ditto Suleiman Alibego Belgerbeg, che era ad ditto loco di Valona per mandar sussidio A ditta cittade de Otranto; el qual subito con Turchi 3 mila se ne passņ in suo sussidio, all'incontro del qual i popoli della ditta montagna in compagnia con molti balestrieri de ditte galie se ne andņ sopra un passo et quello inperņ et prese con molti Turchi, et molti altri ne amazņ, che furono fra presi et morti cerca 1000, et lo resto mal menadi fugņ, Questo inteso il detto Subasi, essendo occupati i passi da terra per ditti popoli, con la fede de ditti popoli abandonņ el ditto castello de Cimera, et con una barca andņ a Corfł, dove zonse adi 31 Agosto. Abandonato quel Luogo, Clada predetto, che era con ditte galie, in quello intrņ et ebbe etiam il

(p. 230) castello de Sopoto che era in ditte montagne; et per detto Zuan Castriotti dal ditto suo cusin impetrado havea el ditto Suliman, dantoli duc. 1500, i quali divise infra la sua zente (f. 218-220).
Domentre queste cose fusseno fatte, Antonio Victuri ambasador de Venitiani adi 26 Agosto arrivņ a Costantinopoli, incontro del qual andņ i Bassą con molti Turchi, et quello receva con grande honor, et molto pił di quello era costretto per altri tempi a far ad algum ambasador, et adi 28 ditto insieme con Battista Gritti bailo4 de Venetiani andņ alla presentia del ditto Baiagit5, el qual se levņ in pič et vene in capo el mostabe6 ad incontrarlo, et colui conduse in sopra el suo mostabe et fč sentar uno per loi, al qual quelo expose con parole general, condolendose della morte del padre et congradulandose della succession sua, in donio et vittorie, deinde intrar inelle altre pratiche, quello i disse dovesse esser con i Bassą, per i qual tutto i sarla referido, et quel fč vestir de panno doro; et adi 29 et 30 detto fu insieme con i Bassa et intrņ in le pratiche de confermar la pace fatta con suo padre, et per quello fu ditto per detto orator in rechiesto che restituir volesse la isola de Negroponte et le cittade de Albania che erano stą dominade per Venetiani, et si come a suo padre era sta restituide le cittade sue; altri disse rechiese volesse conciederne le isole della Cefalonia et Zante, acciņ non capitasse in man dei altri et che remeter dovesse el resto de ducati 200 mil li era promessi dar ogni anno per parte delle franchisie; per i qual referido al ditto Baiazit, fo li risposo, come la ditta isola et cittade lui havea havudo per el dominio de suo padre (f. 222-223).
Recuperada la ditta cittade de Otranto, essendo stą preso inelle parte de Cimera el ditto Suliman Alibego Beglerbeg de Grecia, che era venuto alla Valona per socorrer ditta cittade, quello, per Zuan Castriotti che havuda havea inelle man, fł dado a quelli del' armada Regia per ducati 4 mila; el qual quello conduse al ditto duca di Calavria prizon, al qual quello offerse ducati 20 mila che lo lasasse; havesse adi 23 Settembre (f. 224).
Zuan Castriotti, ultra el paise fł del suo padre have a recuperado, hebbe el castello de Scaluxi fł del ditto suo padre, et sottomesse molto paise che non era stą de suo padre; questo se have adi 13 decembre.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-12-2011, 17:45   #15
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Postime: 2,215
Thanks: 5
Thanked 10 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Alkoma ėshtė vėrtetė talentėAlkoma ėshtė vėrtetė talentėAlkoma ėshtė vėrtetė talentėAlkoma ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Skenderbeu Luftetari Shqiptar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kryeplaku Shiko postimin

KODI I FSHEHTĖ I PĖRKRENARES SĖ SKENDERBEUT

Okultizmi si vizion alternativ shpjegon gjuhėn simbolike tė pėkrenares


Kastriotėt, midis lindjes dhe perėndimit, mbanin stemėn e shqipes me dy kokė por e veēanta ėshtė se Skėnderbeu mbajti veē saj, si personale, pėrkrenaren e famshme tė tij. Ēfarė do tė thotė ai me ato dy brirėt e cjapit? Kujt i drejtohej ai me ato simbole surrealiste dhe pėrse fisnikė tė tjerė shqiptarė pas tij ose njėkohėsisht me tė nuk e mbanin atė simbol? Mos ndoshta duheshin merita tė caktuara pėr tė mbajtur njė pėrkrenare me tė tilla simbole? Pėrse kjo pėrkrenare u transportua brez pas brezi dhe u ruajt nė muzeun e Vienės?


Pėrkrenarja e Skėnderbeut ėshtė bėrė tani pjesė e pandashme e heroit, aq organike sa nuk ka figurė historike qė mund tė krahasohet. Ajo merrr vlera studimore edhe pėr shkak tė varfėrisė sė relikeve qė e shoqėrojnė figurėn e Gjergj Kastriotit. Sot ne kemi mundėsi tė reflektijmė ndryshe pėr tė gjithė kulturėn zyrtare shqipėtare ku historizimi i vlerave esenciale tė personaliteteve dhe tė gjuhės sonė ėshtė shpesh njė arritje antikombėtare e bėrė nga mjerimi ideollogjik i profesorėve rrogtarė. Rakitizmi kultural i historianėve zyrtarė sot nė tė gjithė botėn ėshtė pengesė pėr zgjidhjen e shumė enigmave tė sė kaluarės. Antikja dhe e vjetra po bėhen mė enigmatike se kurrė nga kultura alternative qė po trondit dogmat e katedrave universitare me materiale tė mbajtur sekret mė parė.

Tė mos mjaftohemi kurrė me aq sa dimė pėr tė shkuarėn e pėr mė tepėr pėr figurat mitike si Skėnderbeu. Madhėshtia e tyre, pėrfshin plane tė dukshme e tė padukshme, nganjėherė misterioze sepse pemėt madhėshtore i largojnė rrėnjėt dhe i fshehin aq larg sa mendėsia e njė lulelakre nuk mund t’i imagjinojė. Nuk ėshtė meritė e jona asnjė zbulim i ri mbi Skėnderbeun, por e dritės qė ai ka rrezatuar e vazhdon tė rrezatojė pėr tė plotėsuar madhėshtinė e tij tė pa kuptuar plotėsisht edhe shpesh tė pėrfolur nga plebejt e historisė. Historianėt qė kanė kontribuar deri tani nė njohjen dhe modelimin e figurės sė Skėnderbeut vijnė nga fusha tė ndryshme por me bazė tė njėjtė, qė ėshtė rikrijimi nėpėrmjet fakteve i njė realiteti sa mė konkret informativ mbi tė. Pra, ata mund ta rikrijojnė realitetin mbi Skėnderbeut pėr aq sa kuptojnė pėr reale, pėr aq sa ne dimė pėr kėtė botė ku jetojmė. Historiani profesionist kėrkon tė hetojė tė shkuarėn me mendjen e tij tė pėrshpejtuar moderne, pa kuptuar se historinė e kanė krijuar njerėz mbi nivelin mendor tė tij. Historinė nuk e kanė bėrė studiuesit e historisė, por ato qė zotėronin mistere dhe tė vėrteta qė nuk mund ti pėrballojė dot historiani. Kėtu do tė pėrmendim faktin qė pikėrisht pėr historinė ato nuk preokupoheshin fare duke e konsideruar si fushė ku nuk mund tė transmetohen mesazhe tė dobishme. Misteri ishte dija e tyre e pėrcjellur nė kode pikėrisht qė kureshtarė si profesorėt e sotėm tė mos e profanizonin e ta deformonin. Sekreti ishte mėnyra e tyre pėr komunikim sepse pėr tė kuptuar tė vėrtetėn kozmike duhet njė pėrgatitje gati mbi njerėzore. Mjafton tė mendojmė se sot nė erėn e informacionit, opinioni publik di shumė pak pėr mekanizmat e vėrtetė qė lėvizin botėn e sotme pėr mos thėnė qė ka mekanizma tė krijuar me qėllim qė ta devijojnė e ta gėnjejnė atė. Sa zhgėnjyese ėshtė ideja se ajo qė manifestohet, ėshtė e vėrtetė aq mė tepėr kur flitet pėr tė vėrteta historike. Historisė i mbetet vetėm pluhuri i ngjarjeve, hiri i asaj qė ishte dhe t’i besosh ose tė mjaftohesh me historinė zyrtare, pozitiviste, do tė thotė ta marrėsh hirin pėr dru tė padjegur. Sa e mjeruar duket arroganca e historianit materialist shqiptar qė transformon misterin e jetės nė fakt historik tė pėrshtatshėm pėr teoritė e tij ideologjike. Sot ekziston njė okultizėm teknologjik, okultizėm bankar dhe monopolizėm shkencor, ky ėshtė misteri i kohės sonė moderne. Nė Mesjetė dhe nė Rilindjen Europiane ekzistonte njė mister tjetėr, ai i mistikėve, tempullarėve, alkimistėve dhe i ndėrtuesve tė katedraleve. Kjo botė u rrezikua nga dyndjet osmane dhe Gjergj Kastrioti, si fisnik i asaj kohe, rrjedhimisht i ndėrgjegjshėm pėr vlerat e saj, e mbrojti me vetėdije kėtė kulturė. Po tė pėrdorim njė llogjikė tjetėr ultra historike ai ishte nga tė fundit tempullarė, ishte pjesė e atij organizimi gjigand evropian i mjeshtrave qė nuk njohin kohėn, i dijes mistike tė alkimistėve ku edhe fisnikėt shqiptarė tė mesjetės mund tė kenė pasur pėrvojat e tyre jo mė pak inferiore se ato evropiane. Familjet e princave tė mesjetės njiheshin si tė tillė pėr nivelin e kuptimit dhe ruajtjes sė dijeve arkane. Princat shqiptarė tė atyre kohėrave bėnin pjesė nė zinxhirin e madh evropian. Ruajtja e sekreteve ishte njė nga cilėsitė e tyre prandaj gjenden pak materiale lehtėsisht tė kuptueshme pėr tė gjithė.
Kjo fushė ėshtė njė pjesė e historisė sė Evropės mjaft e fshehtė me njė llogjikė tė veēantė kėrkimi me vlera shumė specifike por edhe e denigruar shumė nga pozitivizmi dhe materializmi i shekujve tė fundit, viktimė e tė cilės janė edhe njė pjesė e historianėve. Nė kėtė fushė mund tė hyet nėpėrmjet simboleve dhe gjuhės sė tyre, aq e dashur pėr mendimtarėt e asaj kohe. Ata flisnin
me gjuhėn e analogjisė sė kodeve, stemave, qė i vendosnin nė veshjet e tyre, nė pėrkrenaret e tyre, qė tregonin gradėn e caktuar tė evoluimit nė dijen, artin e madh tė asaj shkence mistike mbarėevropiane, qė ishte edhe faktori i vėrtetė i bashkimit tė asaj Evrope. Kudo qė shkonte njė kalorės, mbret, nė rastin tonė Skėnderbeu, paraqiste simbolet e tij tė fisnikėrisė qė kishin njė gjuhė universale, gjuhė e njohur nga fisnikėt por jo nga masat e popullsisė. Pėrkrenarja ishte njė objekt me funksion tė tillė se praktikisht nuk mund tė mbahet nė kokė.
Njohėsit, gnostikėt ishin mjeshtra tė dijes sė asaj kohe, tė dijes arkane (dije sekrete tė antikitetit) tė shkallėzuar sipas nivelit tė njohjes nė fusha si ajo e astronomisė, astrollogjisė, matematikės, alkimisė. Pėr kulturėn e shumė studiuesve tanė pro fesionistė, alkimia ėshtė karikatura e kimisė. Por le ta gėzojnė ata injorancėn e tyre, alkimia e asaj kohe ishte shkenca e evoluimit total tė njeriut nėpėrmjet njė disipline tė caktuar, sekrete, privilegj i kastave fisnike. Metalet qė ata kthenin nė ar dhe guri filozofik i tyre ishte realizimi i vetėdijes totale, rezatuese dhe hyjnore. Njohja e kėtyre sekreteve atje ėshtė shumė e vėshtirė edhe pėr faktin se kjo dije pėrdor me qėllim njė gjuhė tė kodifikuar pėr tė devijuar kuriozėt e sipėrfaqshėm. Atje ku mundi por edhe dėshira e ndryshimit tė vetvehtes, transformimit tė unit, ėshtė premisė e parė qė ato sekrete tė dorėzohen shkallėshkallė.
Kastriotėt, midis lindjes dhe perėndimit, mbanin stemėn e shqipes me dy kokė por e veēanta ėshtė se Skėnderbeu mbajti veē saj, si personale, pėrkrenaren e famshme tė tij. Ēfarė do tė thotė ai me ato dy brirėt e cjapit? Kujt i drejtohej ai me ato simbole surrealiste dhe pėrse fisnikė tė tjerė shqiptarė pas tij ose njėkohėsisht me tė nuk e mbanin atė simbol? Mos ndoshta duheshin merita tė caktuara pėr tė mbajtur njė pėrkrenare me tė tilla simbole? Pėrse kjo pėrkrenare u transportua brez pas brezi dhe u ruajt nė muzeun e Vjenės? Nė njė moment tė historisė sonė tė diturit mund tė kenė munguar nė kėto troje, por nėpėr Europė kanė ditur tė fshihen dhe tė mbijetojnė.
Po t’i hedhim njė sy Mesjetės me respekt pėr dijet dhe kulturat e saj, pa arrogancėn e tė diturit modern dhe po ta pranojmė si tė mirėqenė filozofinė e asaj kohe do tė zbulohen koiēidenca interesante. Duke pėrdorur edhe ne analogjinė si metode studimi (ndėrkohė qė antikėt e pėrdornin
si metodė njohėse) do tė vėmė re se nga astrologėt e asaj kohe shenjat astrologjike kishin tė bėnin me njė domethėnie tė caktuar qė lidhej me nivelin e dijes dhe llojit tė planetit qė e dominon atė. Pėr ta, pra pėr mjeshtra nė nivele tė larta tė alkimisė dhe astrologjisė, dihej se ai qė dominonte shenjėn e vėshtirė tė Saturnit ishte kalorės i dijes nė nivel shumė tė lartė dhe pėr rrjedhojė mbante simbole nė funksion tė gradės, nė rastin tonė bricjapin. Dijetarė dhe alkimistė tė asaj kohe e dinin midis tyre se kapuēi i tejzgjatur dhe i pėrkulur qė ata mbanin, simbolizonte bricjapin dhe i lejohej ta mbanin vetėm ata qė nė rrugėn e njohjes Arkane dhe Ermetiste tė kohės e njihnin misterin e rimishėrimit. Kjo dije shpesh e luftuar nga Kisha zyrtare, por edhe nga islamizmi zyrtar qė kanė deformuar vlerat e Mesjetės dhe pėr qėllime dogme kanė errėsuar vlerat e atyre qė dija i grinte mbi lindjen dhe perėndimin, njohėsit e tė vėrtetave kozmike.
Rėndėsia e veēantė dhe njėkohėsisht sekrete e kėsaj shenje zodiakale, pra e bricjapit vjen nga lidhja e saj me Saturnin. Nga ky planet sipas Ermetistėve evropianė edhe lindorė shpirti fillon
rrugėn e tij drejt rilindjes, rimishėrimit dhe duke kaluar sferat planetare arrin Hėnėn ku ndalon pėr tė parė kozmosin nė pritje tė momentit dhe horoskopit tė pėrshtatshėm, nėse mund tė shprehemi kėshtu, pėr tė rilindur nė botėn e mishit e tė kockės. Simboli i bricjapit ka qenė i pėrdorur me kėtė kuptim edhe nė Orient, por nė Perėndim ėshtė reduktuar nė figurėn e cjapit. Nė Mesjetė zakonisht ishte edhe njė kombinim cjap-peshk (Saturni- Hėna). Nė kristianizmin e hershėm Krishti u prezantonte nė imazhe fetare simbolikisht si peshk. Ai superoi e sfidoi vdekjen. Nė imazhet mė antike babiloneze prezantohet njė cjap me bishtin e njė peshku. Ky kombinim i dyfishtė kishte njė domethėnie tė thellė Arkane. Bricjapi mbretėron nė tė vėrtetė si mbi njeriun e brendshėm ashtu edhe mbi atė tė jashtėm, pra simbas mentalitetit tė asaj kohe njeriu Bricjap simbolizon bashkimin e strukturės sė brendshme me tė jashtmen. Arritja e kėtij uniteti ishte qėllimi i shkollave antike dhe mesjetare. Bricjapi udhėhiqet nga Saturni, zoti i kohės, prandaj nė Antikitet kjo lidhet edhe me shpatėn, qė mbron jetėn e dominon vdekjen. Njė gravurė veneciane e paraqet Gjergjin me shpatė nė dorė dhe me pėrkrenaren tė mbėshtetur nė tokė. Ekziston njė lidhje midis ndėrtuesve tė katedraleve dhe Bricjapit, strukturave tė mėdha arkitektonike e tė numerologjisė indiane, misteret Arkane tė Bricjapit ato i quanin “makara”.
Kjo ishte zgjuarsia Arkane e Tempullarėve, mbrojtėsve tė Kristianizmit tė vėrtetė qė nuk ka qenė as lindor as perėndimor ne esencėn e tij. Mund tė kujtojmė se Evropa e hershme dhe e sotme e njeh Gjergj Kastriotin si mbrojtės tė Kristianizmit, i vetėdijshėm edhe pėr vlerat mistike-
ezoterike tė tij.
Nė sistemet Kabalistike, nė simbolet e letrave tė tarokut, gjejmė pėrsėri cjapin dhe e gjithė kjo do tė mbetej njė lojė koiēidencash absurde po tė mos pėrdorim teknologjinė e tė menduarit tė asaj kohe, analogjinė qė na fton t’i shikojmė me shumė kuriozitet e vėmendje simbolet e pėrkrenares sė Skėnderbeut. Ne nuk na intereson se dikush i beson ose jo kėto teori mesjetare, por jemi tė sigurt se me kėto mendėsi lindnin edhe vdisnin njerėzit e asaj kohe.
Pėr pėrkrenaren e Skėnderbeut ka shume fabula e histori pėrsa i takon dhisė sė zgjedhur nga ai si simbol. Pėr na duken jo fort bindėse po tė kemi parasysh pėrgjegjėsinė e simboleve nė atė kohė dhe kotėsinė e tregimit tė kėtyre pėrrallėzave popullore nė oborret fisnikėrore tė Evropės. Siē e dimė ishte njė Evropė kristiane me themele tė dijes mistike ku respekti dhe njohja qė Skėnderbeu gjente nė ato oborre vinte nga kėto vlera tė dijes qė ai pa tjetėr duhet t’i zotėronte. Ai mbante simbolin e cjapit pėr ato motive tė vlefshme okulte qė pėrmendėm, nė shenjė grade dhe respekti, ai pėrfaqėsonte shkollėn shqiptare okulte, njohėse dhe trasmetuese e traditės sė mistereve po aq antike sa vetė shqiptarėt. Pas tij kjo shkollė ezoterike shkrihet.
Qė atėherė nė nuk e gjejmė mė tė pėrdorur simbolin e cjapit ose dhisė dhe qė atėhere u ēorodit dhe humbi vula antike e shqiptarėve e kėrkuar, dhe dėshiruar mė vonė nga tė gjithė patriotėt.

(Nga revista "Milosao")
Shenja e bricjapit nuk eshte aspak e ngjajshme me perkrenaren e Skenderbeut.
Mua nuk me duket se ka ndonje lidhje mes astrologjise dhe Perkrenares se Skenderbeut.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Dallimi mes Jezusit dhe paganizmit(Jezusi eshte Zot)http://thedevineevidence.com/jesus_similarities.html
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2012, 09:48   #16
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 4,479
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 6 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Eshte dhia AMALTHIA-AMALDHIA qe ushqeu Zeusin.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2012, 11:18   #17
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 1,858
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Re: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

Trim dhe luftėtar i respektuar nga tė gjithė!
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-01-2012, 03:05   #18
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Alabania
Postime: 3,621
Thanks: 0
Thanked 33 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

http://www.youtube.com/watch?v=aKmBRTlzQZs
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2012, 01:54   #19
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Alabania
Postime: 3,621
Thanks: 0
Thanked 33 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu



Ēdo komb ka njė Hero Kombėtar. Por rrallė i ndodh njė vendi kaq tė vogėl si Shqipėria tė ketė pėr tė tillė, njė figurė si Gjergj Kastriot Skėnderbeun. Jo thjesht se pėr 25 vjet ai e ktheu Shqipėrinė nė njė barrierė tė sigurt ndaj ushtrive turke, por njėkohėsisht ai u bė barrierė qė osmanėt mos tė pėrparonin mė tej nė Evropė. Pėr kėtė qėllim Evropa e njeh Skėnderbeun si njė “Atlet tė Krishtit”, njė mbret dhe njė luftėtar, qė, nėse nuk do tė ekzistonte, kishte gjasa qė kontinenti tė ndėrronte fenė. Me rastin qė dje Heroi ynė Kombėtar kishte ditėn e vdekjes “Tirana Observer” sot boton 50 ngjarje dhe fakte nga jeta e heroit, ngjarje nė formė tė pėrmbledhur.

1. Gjergj Kastriot Skėnderbeu lindi nė Dibėr, mė 6 maj tė vitit 1405. Vdiq nė qytetin e Lezhės, mė 17 janar tė vitit 1468. Ai jetoi 62 vjet, 9 muaj e 12 ditė. Skėnderbeu ėshtė figura mė e shquar nė historinė e Shqipėrisė.

2. Gjergj Kastriot Skėnderbeu mban titullin Hero Kombėtar qė nga viti 1965, titulli mė i lartė dhe i vetėm qė mban njė shqiptar pėr vlerat e larta tė figurės sė tij.

3. Gjergj Kastriot Skėnderbeu ishte djali mė i vogėl i Gjon Kastriotit, princit tė Shqipėrisė sė Veriut dhe i princeshės malazeze, Vojsava. Gjergji ishte fėmija i fundit midis 4 djemve dhe 5 vajzave.

4. Gjergj Kastriot Skėnderbeu u martua me Donika Aranitin nga Kanina e Vlorės dhe me tė pati njė djalė, Gjonin, emrin e tė cilit ia vuri pėr nder tė tė atit. Pėr nder tė tė atit, i biri i Gjonit mori emrin e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut.

5. Vlera mė e lartė kombėtare e figurės sė tij ėshtė se pėr 25 vjet ai mbajti larg Shqipėrisė ushtrinė turke, duke e thyer pothuajse nė ēdo betejė. Janė tė shumta betejat e fituara nga Skėnderbeu sė bashku me ushtrinė e tij.

6. Vlerat e figurės sė Skėnderbeut janė ndėrkombėtare, duke qenė se ai u bė prijėsi i barrierės ndaj ushtrive turke pėr pushtimin e Evropės dhe mosshtrirjes sė fesė islame nė kontinentin evropian.

7. Gjergj Kastrioti Skėnderbeu i pėrkiste fesė sė krishterė. U shndėrrua nė mysliman, pasi shkoi nė ushtrinė turke dhe mė pas u kthye pėrsėri i krishterė. Kjo ishte feja mė e pėrhapur nė Evropė nė atė kohė.

8. Nga personalitete tė huaj, nga historinė tė huaj, ai ka marrė epitete tė tilla si “Atlet i Krishtit” dhe “Ideatori i Aleancės sė Parė Euroatlantike”. Epitete kėto qė e ngrenė shumė lart figurėn e Heroit tonė Kombėtar.

9. Mendohet se Gjergj Kastriot Skėnderbeu ishte shtatshkurtėr, truplidhur dhe shumė i fuqishėm. Shpata tė cilėn pėrdori ai ishte e vėshtirė pėr ta pėrdorur njė njeri i zakonshėm pėr nga pesha e saj.

10. Sot nė botė emrin e Gjergj Kastriot Skėnderbeut e mbajnė sheshe tė shumta nė kryeqytetet mė tė rėndėsishėm tė botės, duke filluar qė nga Tirana, Prishtina, Zyrihu, Parisi, Roma, Ēikago, Shkupi, etj.

11. Buste dhe shtatore tė Skėnderbeut ndodhen nė Londėr, Spanjė, Buones Aires, Neė York, Kanada, Kosovė, Tiranė. Nė tė gjitha punimet artistike, Heroi Kombėtar qėndron hipur mbi kalė duke simbolizuar luftėtarin.

12. Pėrkrenarja me kokėn e dhisė qė mbante Skėnderbeu ishte njė simbol i huazuar nga legjendat e Pirros sė Epirit dhe Aleksandėrit tė Madh. Ajo ėshtė me metal tė bardhė dhe me njė rrip (ruban) tė larė me ar.

13. Janė dy shpata tė Skėnderbeut. E para i ėshtė dhuruar nga Papa nė Krishtlindjet e vitit 1466 dhe ėshtė me trup tė drejtė, e gjatė 85.5 centimetra dhe e gjerė 5.7, peshon 1.3 kg. E dyta ėshtė model turk, ėshtė 121 cm dhe peshon 3.2 kg.

14. Kali i Skėnderbeut ėshtė njė tjetėr simbol qė ka shoqėruar heroin. Sipas Barletit, ai ishte i bardhė, i njė race tė zgjedhur. Pas vdekjes sė Skėnderbeut, ai nuk pranoi t’i hipte njeri tjetėr dhe ngordhi.

15. Nė moshė tė vogėl sė bashku me tre vėllezėrit e tij, Skėnderbeu u mor peng nga Sulltan Murati II, si ndėshkim pėr luftėn qė i shpalli Gjon Kastrioti, i ati i Skėnderbeut, si dhe u vendos nė Edrene tė Turqisė.

16. Pėr trimėrinė dhe zotėsinė nė artin ushtarak qė tregoi gjatė betejave me ushtrinė osmane, gjatė betejave nė Azinė e Vogėl, Skėnderbeu mori nga Sulltani titullin e gjeneralit. Skėnderbeu studioi nė Stamboll artin ushtarak, njihte gjuhėn osmane, latine dhe shqip, si dhe shkruante dhe kishte oratori tė lindur. Ballkani dhe Azia e Vogėl ishin disa nga detyrat e tij ushtarake pas mbarimit tė shkollės, duke u dalluar pėr trimėri.

17. Familja e Kastriotėve kishte njė principatė tė vogėl nė malet midis Matit dhe Dibrės, nė kufirin verior, nė zotėrimet e Topiajve. Kostandin Kastrioti e filloi sundimin e tij mbi kėtė principatė nė vitin 1383.

18. Gjatė gjithė jetės sė tij, Gjergj Kastriot Skėnderbeu zhvilloi 30 beteja, nga tė cilat 29 prej tyre i fitoi dhe vetėm njė humbi. Betejat e udhėhequra nga Skėnderbeu kanė qenė nga mė tė fortat dhe mė tė pėrgjakshmet.

19. Dy janė uniformat qė ka pėrdorur Gjergj Kastrioti Skėnderbeu. E para ishte uniforma e luftės, me pėrkrenare dhe parzmore. Ndėrsa veshja tjetėr qė pėrmend Barleti ėshtė ajo popullore me qeleshe dhe xhubletė.

20. Eshtrat e Skėnderbeut u zhvarrosėn nga turqit pas rėnies sė Krujės, mė 1480, 12 vjet pas vdekjes. Varri i tij, qė ndodhej nė Kishėn e Shėn Nikut nė Lezhė, u dhunua dhe eshtrat u morėn si hajmali nga ushtarėt turq.

21. Skėnderbeu ka deklaruar se, “unė jam pasardhės i Pirros sė Epirit”. Marin Barleti nė veprėn e tij thotė se Skėnderbeu i referohej shpesh origjinės sė Pirros.

22. Dy herė Papa Piu II kėrkoi tė vinte nė Shqipėri me qėllim kurorėzimin mbret tė Skėnderbeut. Nė arkivat e Vatikanit ndodhet dokumenti qė do tė kurorėzonte Skėnderbeun, Mbret tė Epirit.

23. Emrin e Skėnderbeut e mbajnė tė paktėn 10 objekte dhe institucione. Tri rrugė nė Tiranė, Durrės e Krujė; njė muze nė Krujė, njė fshat nė Librazhd, njė pije alkoolike konjak, njė skuadėr futbolli e Korēės, universiteti ushtarak, njė titull i lartė, “Urdhri Gjergj Kastriot Skėnderbeu” dhe njė shesh nė kryeqytet.

24. Emri i Skėnderbeut u propozua nga Sami Frashėri t’i vendosej kryeqytetit tė vendit. Nė 1889 nė veprėn e tij “Shqipėria ē’ka qenė, ē’ėshtė e ē’do tė bėhet”, Frashėri mendon qė qyteti tė ngrihej nė fushėn e Tiranės.

25. Biografi i parė i Skėnderbeut ka qenė Marin Barleti, nė vitet 1504, me veprėn “Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut”, botuar nė gjuhėn latine. Ndėrsa nė gjuhėn shqipe Fan Noli, Sabri Godo dhe historiani Kristo Frashėri.

26. Familja e Kastriotėve kishte njė principatė tė vogėl nė malet midis Matit dhe Dibrės, nė kufirin verior, nė zotėrimet e Topiajve. Kostandin Kastrioti e filloi sundimin e tij mbi kėtė principatė nė vitin 1383.

27. Rreth 60 kilometra katror dhe njė kėshtjellė iu dhuruan Skėnderbeut nga Mbreti i Napolit, Alfonso, nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmėn qė i dha. Ky vend edhe sot ėshtė pronė e pasardhėsve tė Skėnderbeut.

28. Lekė Zaharia, Moisi Golemi, Hamza Kastrioti, Gjon Muzaka, Pal Engjėlli, Gjergj Araniti, Andrea Topia, Vrana Konti, ishin bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Skėnderbeut. Megjithėse dy prej tyre e tradhtuan.

29. Fjalimi mė i rėndėsishme dhe mė i mbajtur mend, ėshtė ai i mbėrritjes nė qytetin e Krujės. Fjalėt “lirinė nuk ua solla unė, por e gjeta nė mesin tuaj”, kanė vlerė letrare dhe mendimi edhe sot e kėsaj dite.

30. Pėr Gjergj Kastriot Skėnderbeun shkrimtari Longfelloė ka shkruar poemė, opera nga Franēois Francoeur dhe Franēois Rebel dhe njė tjetėr e shkruar nga Antanio Vivaldi, piktori i madh Rembrand ka bėrė pikturė portretin e tij.

31. Pėr figurėn e Skėnderbeut dhe pėr personazhin tė tij janė shkruar nė tė gjithė botėn 600 libra, mes tyre romane, libra historikė dhe tregime, madje edhe legjenda, duke e ngritur nė piedestal figurėn e Skėnderbeut.

32. Tri mbahen mend si tradhtitė mė tė mėdha ndaj Skėnderbeut. Nipi i tij, Hamza Kastrioti, princi Moisi Golemi dhe tradhtia nė betejėn e Beratit, betejė kjo qė ėshtė konsideruar e vetmja e humbur nga ushtria e Skėnderbeut. Ballaban Pasha ishte gjenerali turk qė u ndesh mė tepėr me Skėnderbeun. Ballabani ishte shqiptar dhe pėr portėn e lartė ishte i vetmi qė e njihte artin e luftės sė Skėnderbeut. Nė njė betejė i vrau 8 komandantė tė lartė Skėnderbeut.

33. Tri herė qyteti i Krujės, qė ishte dhe qendra e Skėnderbeut, u rrethua nga ushtritė osmane. Dy herė nga sulltanėt dhe njė herė nga gjenerali mė i lartė turk, Evrenoz Pasha. Por nėn mbrojtjen e Skėnderbeut qyteti asnjėherė nuk ra.

34. Dy sulltanė erdhėn vetė nė Shqipėri pėr tė ndėshkuar Skėnderbeun. Murati II, i cili thuhet se pas humbjes vdiq nga hidhėrimi gjatė rrugės sė kthimit, si dhe djali i tij, Mehmeti, i cili e la nė mes rrethimin e Krujės.

35. Nė tė tri rrethimet e Krujės Skėnderbeut iu desh tė pėrballej me njė ushtri shumė herė mė tė madhe nė numėr. 100 mijė me Sulltan Muratin dhe po kaq me Sulltan Mehmetin dhe gjeneralėt.

36. Titulli Skėnderbej “Iskander Bej” ose “Aleksandėr i Madh”, iu dha nga Sulltan Murati II, pas fitoreve tė betejave nė Azi. Gjithashtu iu dha dhe titulli “Sanxhakbej” pėr zonėn e Shqipėrisė nė vitet 1437-1438.

37. Rreth pesė mijė tė vrarė mendohet se ėshtė numri mė i madh i ushtarėve qė ka humbur Skėnderbeu nė njė betejė. Historianėt turq thonė se beteja e Beratit ishte dėshtimi mė i madh i Skėnderbeut.

38. Njė herė Skėnderbeu vendosi paqe tė pėrkohshme me Sulltan Mehmetin pas disfatave tė ushtrisė turke. Historianėt kanė mendime tė ndryshme, por Barleti thotė se osmanėve u duhej tė linin pak kohė Skėnderbeun dhe tė merreshin me luftėrat nė Bosnjė dhe Azi.

39. Mė 1443 Skėnderbeu braktisi ushtrinė turke. I dėrguar nga Sulltani pėr t’u ndeshur me hungarezėt e drejtuar nga Janosh Huniadit, Skėnderbeu me ushtarėt e tij besnikė largohet nga beteja dhe drejtohet pėr nė Shqipėri.

40. Mė 28 Nėntor tė vitit 1443 u shpall rimėkėmbja e principatės sė Kastriotėve. Kjo ndodhi pasi Gjergj Kastrioti me njė sėrė masash ushtarake shtiu nė dorė qytetin e Krujės dhe atje ngriti flamurin kuq e zi.

41. Lufta e kalorėsisė ishte njė nga mjeshtėritė e Skėnderbeut. Kalorėsia e pajisur me armė tė lehta ishte njė nga mė tė pėrdorshmet, duke bėrė qė tė sulmonte radhėt e armikut dhe tė tėrhiqej shpejt.

42. Pas 25 vitesh luftė, nė janar tė vitit 1468 Skėnderbeu thirri njė tjetėr kuvend me princat shqiptarė. Barleti thotė se ato ditė Skėnderbeu u sėmurė rėndė nga ethet dhe shėndeti i tij nuk u pėrmirėsua mė.

43. Pėr vdekjen Skėnderbeut ka pasur disa hipoteza. Nė veprėn e Barletit thuhet se ai vdiq nė moshėn 62-vjeēare pa asnjė shkak natyror. Vitet e fundit studiuesi Aurel Plasari hedh tezėn se Skėnderbeu mund tė jetė helmuar.

44. Lidhja e Lezhės ėshtė i pari bashkim i princėrve shqiptarė pėr tė kundėrshtuar pushtimin osman. Gjergj Kastriot Skėnderbeu ishte organizator i kėsaj lidhjeje historike nga ku nisi dhe qėndresa e arbrit.

45. Gjoni, djali i vetėm i Skėnderbeut, u largua nė Napoli pas vdekjes sė tė atit, ku mori titullin “Dukė” dhe “Kont”. U martua me Irena Brankoviē Paleologu, pasardhėsja e fundit e familjes perandorake tė Bizantit dhe patėn shumė fėmijė. Pasardhėsit u shpėrngulėn nė Leēe, nė vitin 1700.

46. Gjyshi i Gjergj Kastriot Skėnderbeut, Gjoni, vendosi sundimin e tij nė Krujė nė vitin 1439, por mėsohet se Venediku e shpalli armik dhe i preu kokėn nė Durrės, nė vitin 1402. Pas atij erdhi i biri, Gjoni, babai i Skėnderbeut, i cili e mori Krujėn pėrsėri dhe gradualisht e shtriu sundimin e tij mbi Tiranėn, Matin, Dibrėn dhe Mirditėn, nga Prizreni nė lindje, deri nė detin Adriatik nė perėndim.

47. Nga viti 1407 deri mė 1430, Gjoni luftoi periodikisht me turqit, u mund 3 herė dhe u detyrua tė pranonte kushte tė rėnda paqeje. Pas humbjes nė vitin 1421, ai mbante njė kontroll tė kufizuar nė principatėn e tij.

48. Pas Kuvendit tė vitit 1443, Skėnderbeu mė 2 mars tė vitit 1444, mbajti Kuvendin pasues nė Katedralen e Shėn Kollit tė qytetit tė Lezhės. Ky ishte i pari Kuvend Kombėtar i princėrve dhe i fisnikėve shqiptarė tė shek. XV.

49. Portreti mė i hershėm i Gjergj Kastriot Skėnderbeut daton nė vitin 1466. Gentile Bellini, nė vitin 1466 kur Heroi vizitoi qytetin e Lagunovės nė Itali, e pikturoi atė me urdhėr tė autoriteteve venedikase, sipas autorit Friedrich Kenner, mendohet se portreti ka qenė me profil majtas.

50. Njė fakt tjetėr nė jetėn e Skėnderbeut ėshtė edhe iniciativa papnore enciklike pėr nderimin botėror tė Gjergj Kastriotit. Me iniciativėn e tij papa i romes mendoi t’i jepte kėtė titull tė lartė Heroit tonė Kombėtar, i cili ėshtė njė nga vlerėsimet mė tė mėdha nė atė kohė.

tiranaobserver
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2012, 03:32   #20
Vlonjati
Super Anėtar
 
Avatari i Vlonjati
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Postime: 147
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Vlonjati ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjergj Kastriot Skėndėrbeu

E jema e Skenderbeut nuk ka mundesi te kete qene
Malazeze ,
pavaresisht emrit te saj sllav--------per arsyen e thjeshte se Skenderbeu e quante biles veten e tij Eipirot ne letrat qe dergonte ne Vatikan--
---Atehere emri Arberor dhe epirot ishte e njejta gje ,por megjithate Skenderbeu perdorte ne letrat emrin epirot,ndoshta edhe sepse e pelqente shume Pirron e Epirit

-----Nqs ai do e kishte te jemen malazeze ,atehere ai nuk kishte pse ta quante veten epirot ,kur Epiri eshte ne jug fare ,por mund ta quante malazez, sepse nena eshte edhe me e dashur se Babai

Skenderbeu biles ka luftuar kunder malazezeve,pavaresisht se ata atehere ishin shtet koti fare .
Ata ishin shume te pabese dhe Skenderbeu shume here eshte shprehur me perbuzje ndaj tyre-

Shqiptret nuk i kushtonin shume rendesi emrit dhe e kane psur zakon qe vendosnin emra te huaj .
Kjo ka qene e meta jone e madhe ne shekuj..
Vlonjati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur