Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 11-01-2015, 03:40   #321
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 8,491
Thanks: 860
Thanked 1,335 Times in 732 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 107
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga nghi ngo Shiko postimin
Per c`besnikeri flet o njeri. Ai pikerisht I preu ne bese ata njerez, I vrau me pabesi. I vrau sepse jua kishte friken.

Mano, lutem te me shkruash se ku mund ta gjej ate materialin qe permende. Te falenderoj paraprakisht.
As une nuk e di se ku mund te gjehet libri i tere, kam disa kopje te librit ku flet per maskren e Kardhiqit ne fregjisht. Do ta postoj ketu...kur te kem kohe.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2015, 06:00   #322
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 6,046
Thanks: 17
Thanked 112 Times in 61 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 103
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Nuk me kujtohet per qamet emri i tregtarit Grek qe pagoi per te leshuar nenen e Aliut qe permendet nga Pouqueville. Por, qeka nje artikull, me sa dukur i shkeputur nga nje liber i Dumas, qe jep emrin G. Malishova. Ky eshte emer shqip, por jo Dosti.

http://www.panorama.com.al/2014/11/0...she-tepelenes/
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2015, 06:34   #323
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Postime: 20,894
Thanks: 1,608
Thanked 1,516 Times in 1,098 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2015, 10:49   #324
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Postime: 2,674
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare




Ali Pashė Tepelena
Faik Konica, nė shkrimin e tij tė titulluar "Ali Pasha i Tepelenės", nė muajin Shkurt 1902 nė gazetėn "Albania", thotė:

"Ishim mėsuar tė shohim tė shara kundėr Ali Pashės tė Tepelenės, nėpėr shkrimet e Francezėve dhe tė Turqėve... Por gazeta "Drita" na dėftoi se tė sharave tė tė huajve i shtohen edhe tė shara shqiptarėsh... Tė gjitha tė sharat e francezėve e kanė burimin nė librat e Pouqueville-s, konsullit tė pėrgjithshėm tė Francės nė Janinė."

Dhe duke shtuar mė tej ndaj atyre shqiptarėve qė shanin Ali Pashėn, Konica thekson:

"E pse tė zemėrohemi me zaptijet e mjerė qė nuk e kanė kuptuar Ali Pashėn? Pėr tė njohur mirė jetėn dhe punėt e Ali Pashės duhen studjuar nja dhjetė libra inglisht, nja pesė a gjashtė greqisht dhe nja tre a katėr frėngjisht, tė cilat flasin pėr tė... Vetėm njė gjė duam t'u themi kėtyre poturakėve: - Nuk themi se ju jeni shqiptarė tė liq, por pėr emėr tė Perėndisė pse doni tė gjykoni punėra qė s'i dini?!"
Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2015, 11:05   #325
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Postime: 2,674
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

"Qellimi justifikon mjetin" shkruan Makiaveli ne traktatin e tij politik "Princi" ne 1513. "Qellimi nuk zgjedh menyre" u pat deklaruar disa diplomateve franceze Mehmet Aliu ne 1805 pasi kish marre pushtetin ne Kajro. Ta kish lexuar valle Makiavelin? Jo, aspak por si gjeni politik qe ishte skish nevoje per teori por dijet e tij praktike e kishin sjelle ne pushtet duke themeluar nje dinasti sunduese si askush tjeter ne Perandorine Otomane. Afersisht ne te njejten kohe Pukevili, konsulli i pergjithshem francez i lexonte "Princin" Ali Pashe Tepelenes. Ky i fundit kur degjonte ia kthente ' se ne te skishte gjera te panjohura dhe se shpesh here kish vepruar intuitivisht si shkruhej ne liber".Teorite e pushtetit jo gjithmone u perkasin filozofeve, por edhe prijesave dhe Mehmet Ali Pasha dhe Ali Pasha Tepelena jane dy prijes te tille qe themeluan pushtete ne kushte shume te veshtira sesa prijesat italiane per te cilet shkruante Makiaveli...


Kur shkruajta dje kete shenim nuk kisha parasysh barazimin e Makiavelit me dy personalitetet e tjera shqiptare, por deshiroja thjesht qe keta dy sundimtare ne nje bote otomane qe u bene dhe iniciatore te lidhjeve dhe marredhenieve me te ngushta me Perendimin te shikohen me nje kendveshtrim tjeter si Princer te mesjetes se vone qe ne kushte shume me te veshtira sesa Princerit italiane, arriten te ndertonin formacione te admirueshme shteterore qe jetuan gjate(ai i Mehmet Aliut ishte akoma dhe me teper i sukseshem pasi krijoi nje dinasti sunduese ne Egjipt). Veshtiresite e tyre qendronin ne ate cka Makiaveli e deshmon qe ne krye te heres kur pershkruan pushtetin otoman, se me nje deshire te Sulltanit , pushteti i pashallareve mund te shkaterrohej ne cast. Ne nje bote ku traditat e pushtetit bizantin te despoteve te pavarur ,tradites venedikase me Keshillin e te dhjeteve,pushtetit lokal te venomeve dhe Kanuneve dhe pushtetit perandorak otoman mplekseshin sebashku ishte shume e veshtire per te ndertuar nje shtet te centralizuar si beri Ali Pasha Tepelena ne Janine dhe Mehmet Ali Pasha ne Kajro.Te dy ecen si mbi nje zone te minuar ndaj aftesite e tyre shtetformuese i kishin te gjitha cilesite qe permend Makiaveli...

Dorian Koēi










Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2015, 11:39   #326
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Postime: 2,674
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare





..Pouqueville ndiqte me kujdes te madh intrigat e Aliut i denunconte ato ne Kostandinopoj,ne Korfuz po aq edhe ne Paris. Por korrispodenca e tij hapej fshehurazi me ndihmen e nje vule fallco ,prodhuar ne Malte per Pashan. Informacionet e zbuluara i sherbenin Aliut per te incriminuar Pouqueville-in ; Aliu e akuzonte per keqberje te qellimshme(ndaj figures se Aliut) prane qeverrise franceze dhe prane Portes...
faqe 178, ''L'Albanie et Napoléon"
Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-03-2015, 20:08   #327
Mistrece
.
 
Avatari i Mistrece
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 6,337
Thanks: 0
Thanked 807 Times in 394 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 129
Mistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Ne Louvre.
Mistrece nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-04-2015, 09:47   #328
agimdedej
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 47
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
agimdedej ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Ore un nuk e di se ca flamuri ka pas pushteti i fuqis se tij.
agimdedej nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-06-2015, 20:45   #329
rrėqebull
Shqiptar
 
Avatari i rrėqebull
 
Data e antarėsimit: Oct 2011
Postime: 834
Thanks: 18
Thanked 56 Times in 50 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
rrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Kėto janė disa pjesė tė shkėputura nga njė shkrim pėr Ali Tepelenėn, mjaft cilėsor shkencėrisht, i cili zbėrthen pavėrtetėsitė baltosėse (qė janė shpikur, pėrhapur e jehuar qėllimisht nga armiqtė e huaj dhe kundėrshtarėt vendas tė sė Mirės Tonė Kombėtare — nė drejtim tė sė cilės Tepelena ka rrugėtuar politikisht, ushtarakisht, ekonomikisht e kulturorisht si ka mundur), duke hedhur dritė mbi arsyet, kryesisht politike, tė prozhmimit (diskreditimit) biografik e historiografik qė i ėshtė bėrė kėtij shtetari shqiptar, vlera e tė cilit ėshtė njohur e pohuar bindshėm edhe nga Rilindėsit tanė.

Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė faqen: http://www.oshtima.org/postimi/118

Citim:
Rilindėsit tanė, duke e vlerėsuar nga pozita realiste dhe tė drejta veprimtarinė e Ali pashė Tepelenės dhe duke e mbajtur atė si burrė shteti me vlerė, e kanė renditur midis burrave mė tė shquar tė popullit tonė nė luftėn e tij pėr liri, pavarėsi dhe pėrparim shoqėror. Nė memorandumet drejtuar Fuqive tė Mėdha evropiane gjatė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ata e kanė pėrmendur Ali pashėn krahas Gjergj Kastriot — Skėnderbeut, Lekė Dukagjinit etj.
Nė mėnyrė pozitive e ka vlerėsuar veprimtarinė politike tė Ali pashės dhe sidomos luftėn e tij kundėr pushtuesve turq edhe populli shqiptar. Folklori ynė ėshtė dėshmi e patundur nė kėtė drejtim. Nė kėngėt mbi luftėn e Aliut kundėr sulltanit ndihet jo vetėm miratimi popullor, por edhe njė farė krenarie pėr qėndresėn e tij.
Pra, populli shqiptar dhe udhėheqėsit e ndritur tė tij i kanė mbajtur brez pas brezi veprėn dhe synimet e Ali pashės si pozitive, sepse kanė qenė nė tė mirė tė interesave mė themelore tė vendit: ēlirimi nga sundimi turk dhe zhvillimi ekonomik, shoqėror e kulturor. Por, meqenėse kjo veprimtari e kėtij burri shteti shqiptar si dhe jehona pozitivė e saj nė popullin shqiptar dhe nė lėvizjen kombėtare tė tij, u bė nė fillim tė shek. XIX dhe gjatė gjithė kėtij shekulli deri nė Shpalljen e Pavarėsisė, pengesė e fortė pėr synimet politike tė Fuqive tė Mėdha, sikurse ishin: Rusia cariste, Franca perandorake e Mbretėria angleze dhe mė vonė pėr ato tė shteteve tė reja ballkanike e, veēanėrisht tė Mbretėrisė sė Greqisė, qė synonte gllabėrimin e Shqipėrisė Jugore, kėto fuqi tė mėdha e tė vogla e luftuan veprimtarinė e Aliut me tė gjitha format e mjetet e tyre, duke pėrfshirė historiografinė dhe letėrsinė e tyre. Nuk munguan nė kėtė frymė tė botonin vepra me karakter historiografik e letrar edhe autorė tė shteteve tė tjera evropiane, qė u mbėshtetėn sidomos nė shkrimet e autorėve francezė dhe anglezė bashkėkohės tė vezirit tė Janinės, tė cilat u shėrbyen si burime bazė.
Kėshtu lindi njė numėr i konsiderueshėm botimesh historike dhe letrare, pjesa mė e madhe e tė cilit, duke filluar nga ēereku i parė i shek. XIX dhe deri nė gjysmėn e parė tė shekullit tonė, megjithėse nuk mohon pėrpjekjet e vazhdueshme tė vezirit tė Janinės pėr t’u shkėputur nga vartėsia politike e Stambollit, ėshtė munduar ta zvogėlojė dhe ta shtrembėrojė rėndėsinė e kėsaj veprimtarie me lloj-lloj interpretimesh tė padrejta, tė nxitura jo vetėm nga interesat politike tė shteteve tė tyre, qė kanė qenė nė kundėrshtim me interesat e popullit shqiptar, por edhe nga dėshira e autorėve tė tyre pėr tė bėrė «sensacion» dhe pėr tė fituar emėr duke ditur se nuk do t’u kundėrvihej kush qė t’i demaskonte. Pėrveē tė tjerave, kjo literaturė ka synuar ta diskreditojė figurėn e Ali pashės, duke i veshur atij veset mė tė ndyra. Pėr pasojė, jo vetėm nėpėr enciklopeditė dhe fjalorėt e mėdhenj perėndimorė thuhet pėr Ali pashėn se kishte prejardhje anadollake, se e filloi karrierėn e vet me hajdutėri dhe se «ka qenė i famshėm pėr krime e keqbėrje», por edhe vepra tė reja letrare me karakter studimi tė viteve tė fundit vazhdojnė tė pasqyrojnė figurėn e tij me njolla tė paqena ose tepėr tė fryra. Kėshtu opinioni publik botėror vazhdon tė ushqehet me tė tilla shkrime. Edhe njė shqiptar, qė shkroi mbi personalitetin dhe veprėn e Ali pashės, Myfid bej Libohova, jo vetėm nuk iu kundėrvu shtrembėrimeve tė tė huajve me pėrjashtim tė ndonjėrės prej tyre qė prekte drejtpėrsėdrejti familjen e tij, por ia njollosi edhe mė keq fytyrėn duke u nisur nga pozita politike e klasore pėr tė goditur, si deputet xhonturk qė ishte, Lėvizjen kombėtare shqiptare, e cila, siē u tha mė lart, e mbante Ali pashėn si burrė shteti qė zhvilloi me tė gjitha forcat e tij materiale, shpirtėrore e mendore luftėn pėr autonomi e ēlirim, atė luftė qėllimet e sė cilės me njė forcė shumė mė tė madhe lėvizja kombėtare vazhdoi t’i ruante si flamurin e vet edhe nė dhjetėvjetorin e parė tė shek XX.
Duke i mbajtur ison fushatės diskredituese tė autorėve tė huaj, pa pėrjashtuar edhe literaturėn shoviniste greke, qė mbėshteste qeverinė e vet pėr aneksimin e trojeve shqiptare tė Jugut, Myfit Libohova guxoi, siē do tė bėhet fjalė mė poshtė, t’i mohonte vezirit tė Janinės prejardhjen shqiptare dhe ta nxirrte atė si tė rrjedhur nga njė shtresė e pėrbuzur shoqėrore dhe nga njė farefis qė e trashėgoi krimin brez pas brezi.
Meqenėse pėr pjesėn e parė tė jetės sė vezirit tepelenas nuk ka pasur tė dhėna dokumentare, autorėt e literaturės sė lartpėrmendur, duke filluar nga biografėt mė tė vjetėr tė Ali pashės, kanė vėnė nė themel tė shkrimeve tė tyre, burime tė dyshimta sikurse janė legjendat apo gojėdhėnat qė qarkullonin si gjatė kohės qė jetonte ai, ashtu dhe pas vdekjes sė tij.
Lidhur me kėto lloj burimesh qė qarkullonin nė kohėn e Aliut ose menjėherė pas vdekjes sė tij dhe qė janė vėnė nė bazėn e shkrimeve mbi pjesėn e parė tė jetės sė tij (ėshtė fjala pėr vitet e rinisė dhe tė atyre viteve derisa u ngrit nė rangun e qeveritarit tė Sanxhakut tė Delvinės), njė nga biografėt mė tė vjetėr tė tij, A. dė Boshan, ka pohuar se ato kanė qenė tė ndryshme dhe qarkullonin sipas interesave e fantazisė tė njėrit apo tė tjetrit, prandaj ky biograf ka shkruar nė mėnyrė tė sinqertė se «pjesa e parė e jetės sė Ali Pashės... asnjėherė nuk do tė mund tė shkruhet nė mėnyrė autentike». Pra, ky biograf pranon qartė se ēka ėshtė shkruar pėr pjesėn e parė tė jetės sė vezirit tė Janinės ėshtė e dyshimtė, mund tė mos paraqitė tė vėrtetėn.
Duke u nisur nga njė anė prej mendimit se njė njeri aq i ulėt sa ē’paraqitet prej tė huajve Ali pashė Tepelena nuk mund tė rrėmbente flamurin e ēlirimit nga zgjedha e huaj osmane duke u pėrgatitur pėr kėtė disa dhjetėra vjet radhazi, dhe, nga ana tjetėr, duke gjetur disa tė dhėna dokumentare ose dėshmi tė mbėshtetura nė dokumente tė besueshme tė cilat vijnė nė kundėrshtim tė hapėt me burimet e historiografisė sė deritanishme, ndėrmorėm kėtė artikull kritik nė tė cilin do tė bėjmė fjalė mbi prejardhjen etnike e shoqėrore tė Aliut dhe mbi ardhjen e tij nė krye tė pushtetit tė Sanxhakut tė Delvinės, duke ballafaquar tė dhėnat e historiografisė sė huaj me dokumentet, pėr tė provuar se ato, burimet e historiografisė sė huaj, janė false dhe prandaj nuk pasqyrojnė realitetin historik. Ky ėshtė qėllimi imediat, por nga ky fakt ne na jepet e drejta tė dyshojmė edhe pėr burimet e tjera, e, rrjedhimisht, edhe pėr shkrimet e mbėshtetura mbi to, si pohime qė jo vetėm janė larg vėrtetėsisė historike, por janė pohime tė trilluara me qėllime tė paramenduara. Zbulimi i realitetit historik mund dhe duhet tė arrihet vetėm duke studiuar me kujdes e me sy kritik tė gjitha tė dhėnat mbi Aliun, aq mė shumė kur edhe historiografia dhe letėrsia shqiptare, qė kanė bėrė fjalė deri mė sot pėr figurėn e Ali pashės dhe qė janė mbėshtetur nė literaturėn e huaj, e kanė paraqitur atė nė mėnyrė tė gabuar.

1) Rreth prejardhjes shqiptare apo turke tė Ali pashė Tepelenės.

Jo vetėm lebėrit e tepelenasit por edhe mbarė populli shqiptar nuk e kanė vėnė ndonjėherė nė dyshim prejardhjen shqiptare tė Ali pashės, vezirit tė famshėm tė Janinės. Edhe shumica dėrrmuese e autorėve tė veprave historiografike e letrare kanė pohuar se Ali pasha ishte shqiptar nga Tepelena apo rrethi i afėrt i saj. Megjithatė nga fundi i shek. XIX dhe fillimi i shek. XX, dy autorė, njėri grek — Spiro Aravantinu, dhe tjetri shqiptar, Myfid bej Libohova, nė veprat e tyre pohojnė se Aliu rridhte nga njė i parė anadollak. Natyrisht kjo ēėshtje, qė hedh poshtė prejardhjen shqiptare tė tij, nuk mund tė mos tėrhiqte vėmendjen tonė, aq mė shumė kur nė shkrimet e disa biografėve tė vjetėr tė Aliut bėhet fjalė se vetė veziri pohonte me gojėn e vet qė rridhte nga njė i parė i ardhur nga Anadolli.
Si qėndron kjo ēėshtje dhe a ia vlen tė sqarohet ajo kur, siē u tha mė lart, shqiptarėt dhe shumica e autorėve tė huaj nuk e venė nė dyshim prejardhjen shqiptare tė Aliut? Jemi tė mendimit se ia vlen tė sqarohet kjo ēėshtje pėr dy arsye me rėndėsi. Sė pari, sepse pohimi qė Aliu ka prejardhje anadollake ėshtė nisur nga qėllime me karakter politik tė caktuar, dhe sė dyti se megjithėqė romani historik «Ali pashė Tepelena» i botuar nė Tiranė dhe i ribotuar nė Prishtinė ėshtė pritur nė pėrgjithėsi mirė nga lexuesit e nga kritika letrare, dhe megjithėqė figura e Ali pashės paraqitet drejt pėrsa i pėrket qėllimit tė tij politik pėr tė krijuar njė shtet feudal shqiptar autonom ose tė pavarur, prapėseprapė, nėn ndikimin e autorėve tė huaj, ai jo vetėm e paraqet si njė njeri qė niset nga parimi «rezultati justifikon veprimin», por le tė nėnkuptohet prejardhja joshqiptare e tij, duke pohuar se i pari i shtėpisė kishte ardhur nga larg.
Sipas kryekonsullit francez nė Janinė, Fransua Pukėvilė, Ali pasha i kishte thėnė nė bisedė e sipėr se rridhte nga njė luftėtar osman me emrin Isa, i cili kishte ardhur nė Shqipėri nė kohėn e sulltan Bajazidit I (Jillderimit) d.m.th. aty nga fundi i shek. XIV. Kėtij pohimi, si Pukėvili ashtu dhe Manzur efendiu nuk i besuan. Nuk i besuan sepse Aliu nuk paraqiste asnjė provė bindėse, prandaj hetuan se si qėndronte e vėrteta. Duke hetuar kėtė ēėshtje pėr tė zbuluar tė vėrtetėn lidhur me prejardhjen e familjes sė Hysove tė Tepelenės nga rridhte veziri i Janinės, ata ndeshėn nė disa pohime tė ndryshme, por theksojnė se nė ato nuk gjetėn asnjė gjurmė mbi prejardhjen anadollake tė saj. Pėrkundrazi gjithēka konvergonte nė besimin se tė parėt e Ali pashės vinin nga ato familje tė krishtera shqiptare qė pėrqafuan besimin islam pas pushtimit tė vendit tė tyre prej osmanėve.
Ky pėrfundim qė pasqyron jehonėn e mendimit tė shqiptarėve tė fillimit tė shek. XIX, mendim qė nuk ka luajtur as edhe nė ditėt tona, por qė nuk ka mbetur pa u tronditur, pėrforcohet edhe nga tė dhėnat e atij dokumentacioni tė pakėt qė kemi nė dorė, por qė do t’i pėrmendim mė poshtė kur t’u vijė radha. Mirėpo vjen pyetja: Pėrse vetė Ali pasha pėrhapte me gojėn e vet fjalėn se kishte prejardhje anadollake?
Ibrahim Manzur efendiu hap njė shteg me rėndėsi pėr tė shpjeguar arsyen pėrse veziri tepelenas pėrhapte vetė njė gojėdhėnė' tė tillė qė nuk pasqyronte tė vėrtetėn. Ai ishte i detyruar tė pėrhapte kėtė gojėdhėnė sepse, pohon Ibrahim Manzuri, ekzistonte njė ligj qė u ndalonte funksionarėve tė Perandorisė Osmane me prejardhje shqiptare tė merrnin gradėn e vezirit me tri tuje. Ky pohim i renegatit francez nga Strasburgu tė jep pėrshtypjen se nuk duhet tė ishte fort i saktė pėr t’u besuar sa kohė qė edhe para Ali pashės kishte njė varg feudalėsh shqiptarė qė e kishin marrė njė gradė tė tillė. Mirėpo ky fakt i fundit si dhe fakti tjetėr qė nė fermanin e vezirnisė tė Aliut thuhej se Ali pasha kishte prejardhje anadollake («anadolelu Ali Pasa», shkruhej aty), tregon nga njėra anė se nuk ishte fjalė nė erė pohimi i Ibrahimit mbi ekzistencėn e atij ligji dhe nga ana tjetėr, se pashallarėt shqiptarė nuk kishin mbetur duarlidhur pėr tė kapėrcyer atė pengesė. Kėshtu ata kishin mundur tė ngriheshin edhe nė rangun e vezirit me tri tuje. Duke u nisur nga fakti se nė literaturė ėshtė folur pėr prejardhjen joshqiptare tė vezirėve Bushatllinj, tė vezir Ahmet Kurt pashės sė Beratit, pėr tė cilin thuhet se kishte prejardhje nga Kurdistani etj. kuptohet se pėrfaqėsuesit e familjeve feudale shqiptare qė kishin mundur tė arrinin gradėn e vezirit duhet tė kishin mashtruar Portėn e Lartė, duke e paraqitur prejardhjen e tyre joshqiptare dhe kėtij avazi, sikurse edhe Ali pasha, ata i binin duke biseduar jo vetėm me turqit, por edhe me diplomatėt apo udhėtarėt e huaj. Ne jemi tė mendimit se duke u nisur nga shembujt e lartpėrmendur, nė mos kishte ndonjė ligj tė shkruar, duhet tė kishte njė opinion pengues nė radhėt e oligarkisė aristokratike osmane pėr tė pranuar nė gjirin e tyre vezirė me prejardhje shqiptare, jo vetėm pėr faktin se nga shqiptarėt ata gjetėn rezistencėn mė tė madhe gjatė fushatave pėr pushtimin e Gadishullit Ballkanik dhe pėr njė kohė tė gjatė mbas tij, por edhe se, siē del nė dokumentacionin osman tė kohės sė Aliut, sulltani e funksionarėt e lartė qė e rrethonin ruanin opinionin se shqiptarėt ishin dhe kishin qenė kurdoherė tė pabindur ndaj shtetit osman, se ata ishin tė rrėmbyer etj. P.sh., kur flitej, qė djali i Ali pashės, Veliu, tė zinte postin e Kapudan pashės qė ishte vakant, Reiz efendiu tha haptazi se Porta e Lartė kishte pėr princip tė mos emėronte shqiptarė nė postet e Vezirit tė Madh apo tė Kapudan pashės, sepse shumica e tyre ishin tė pasigurt e turbullues. Ky shembull tregon fare qartė se ekzistonte me tė vėrtetė njė opinion tradicional kundėr feudalėve shqiptarė. Pra, nė kėtė mėnyrė kuptohet se nga njėra anė legjenda e Aliut pėr prejardhjen anadollake tė tij ishte e trilluar prej tij, dhe nga ana tjetėr nuk duhet vėnė nė dyshim prejardhja shqiptare e tij, aq mė tepėr kur bashkatdhetarėt e kohės sė tij, miq dhe armiq, nuk dyshonin aspak pėr kėtė ēėshtje.
U tha mė sipėr se, sipas hetimeve tė biografėve francezė bashkėkohės tė Aliut, nuk ekzistonte asnjė mendim apo gojėdhėnė qė tė vinte nė dyshim prejardhjen shqiptare tė tij, dhe se nuk gjendej asnjė gjurmė qė tė pohonte prejardhjen anadollake. Mirėpo, pasi kaloi thuajse njė shekull i tėrė e pėr rrjedhim nė kushte tė reja lindėn probleme e konflikte tė reja politike e klasore, nė historiografi dolėn gojėdhėna qė bėnė fjalė pėr prejardhjen anadollake tė familjes sė Hysove tė Tepelenės, pra dhe tė Aliut, i cili rridhte nga kjo familje.

[…shqyrtim dokumentarik…]

Siē del qartė nga kėto tė dhėna dokumentesh arkivore, burimet gojore mbi prejardhjen anadollake dhe mbi shelgun gjenealogjik e gjendjen ekonomike-shoqėrore tė Hysove tė Tepelenės, janė mbushur me shumė pasaktėsira, gjė qė i bėn tepėr tė dyshimta. Gojėdhėna e Myfid beut ka edhe pasaktėsi tė tjera, por ne po pėrmendim kėtu vetėm atė qė lidhet me nėnėn e Ali pashės. Beu libohovit, qė thekson se ėshtė pasardhės i motrės sė Aliut dhe qė me kėtė kėrkonte ta shiste gojėdhėnėn e vet si mė tė besueshmen, pohonte se nėna e Aliut ishte bijė e Zenel bej Konicės, kurse nė dokumentacionin osman ku bėn pjesė njė letėr zyrtare e vetė Ali pashės, del se Zenel beu ishte daja i tij, pra vėllai i s’ėmės. Siē del nga ky fakt Myfid beu nuk njihte as lidhjet mė tė reja tė familjes sė Hysove e jo mė ato tė vjetrat. Kėshtu, «saktėsia» qė beu nė fjalė ėshtė munduar t’i japė gojėdhėnės sė vet rrėzohet dhe zublohet se ajo ėshtė e trilluar. Tė tilla janė edhe dy gojėdhėnat e Aravantinoit e sidomos konkluzioni i tij se Ali pasha kishte prejardhje anadollake e jo shqiptare. Nė pėrforcim tė tė dhėnave dokumentare qė bėjnė fjalė pėr tė kundėrtėn e pėrmbajtjes sė burimeve gojore tė shkrimeve tė dy historiografėve tė lartpėrmendur, paraqesim edhe kėto argumente kryesore:

a) Po qe se burimet gojore tė fundit tė shek. XIX — fill. shek. XXdo tė ishin pjesė e traditės gojore popullore, ato duhet tė qarkullonin edhe nė kohėn e Aliut. Po tė qarkullonin nė atė kohė, biografėt bashkėkohės tė vezirit tė Janinės, e veēanėrisht Fransua Pukėvilė, armiku personal i tij, i cili i ka veshur Aliut vetitė mė tė ulta, nuk do tė linte t’i kalonte rasti pėr ta diskredituar qoftė si pasardhės i njė dervishi kriminel, qoftė si pinjoll i njė familjeje pa emėr, dhe nuk do tė mungonte as tė tallej edhe me burimin e fisnikėrisė sė familjes sė Hysove. Kėto gjėra ai do t’i pasqyronte me tė madhe sepse do tė mbėshteste gjithato insinuata fyese e tė shtrembėruara tė tij nė kurriz tė armikut tė vet politik e vetjak. Prandaj burimet gojore mbi prejardhjen anadollake bashkė me bishtat e tjerė qė pėrmbajnė, e sidomos shkrimet e Myfid beut gjoja tė mbėshtetura nė to, janė krijime tė kurdisura e tė vėna nė qarkullim jo nga populli, por nga njerėz me influencė tė interesuar pėr ta diskredituar emrin e vezirit tė famshėm nė njė kohė kur ky emėr mbahej nė Lėvizjen kombėtare shqiptare si simbol i luftės pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet shqiptar autonom ose tė pavarur dhe pėr paprekshmėrinė e tyre nga lakmia e qeverive borgjeze shoviniste fqinje, qė synonin me ēdo mjet t’i copėtonin e t’i ndanin midis tyre. Pėrhapėsit mė tė interesuar tė kėtyre krijimeve tė kurdisura nuk mund tė mos ishin, sė pari pėrfaqėsuesit e oxhaqeve feudale, qė dikur kishin qenė mbėshtetja kryesore e pushtuesve osmanė nė Shqipėrinė Jugore, sikurse pashallarėt e Janinės nga dera e Asllanpashallive dhe tė Gjirokastrės nga dera e Kapllanpashallive, tė cilėve Aliu u mori pushtetin dhe pasurinė, dhe veēanėrisht pinjolli i tyre Myfid beu, i cili nė dhjetėvjetorin e parė tė shek. XX ishte bėrė njė nga mbėshtetėsit kryesorė tė sundimit xhonturk, i cili shpresonte tė vihej nė krye tė qeverisjes sė Shqipėrisė Jugore. Sė dyti, nuk mund tė mos ishte po aq e interesuar edhe rryma greke e fundit tė shek. XIX, e cila me kalemxhinjtė e vet sikurse Spiridhon Aravantinoi punonte nė fushėn e historiografisė t’i mohonte Ali pashės ēdo meritė tė tij nė sy tė popullit grek, qė nuk mund tė harronte as faktin se nėn qeverisjen e Aliut ishte rritur e forcuar borgjezia greke derisa mori nė duart e veta udhėheqjen e kryengritjes sė vitit 1821, as faktin se kapedanėt ushtarakė qė drejtuan luftimet ishin formuar nėn kujdesin e tij dhe, mė sė fundi, as ndihmėn vendimtare qė Ali pasha i dha qysh nė fillim, d.m.th. kur ajo ishte ende e dobėt dhe kur nuk kishte asnjė ndihmė tjetėr nga jashtė.

b) […]

c) Po tė mos ishte me prejardhje shqiptare dhe po tė mos kishte ndjenja shqiptare, Ali pashė Tepelena nuk do t’ia kushtonte veprimtarinė kryesore tė jetės sė tij shkėputjes sė vendit tė vet nga vartėsia politike e Stambollit. Kėtė synim tė madh tė tij, edhe pse shpesh e shtrembėrojnė, nuk e mohojnė as armiqtė politikė tė tij. Njė feudal anadollak, megjithėse historia bėn fjalė pėr pėrjashtime, zor se do tė mund tė ndėrmerrte njė veprimtari e njė synim tė tillė, jo vetėm pėr shkak tė prejardhjes sė tij, por sidomos pėr shkak se shqiptarėt nuk do t’i besonin e nuk do t’i vinin pas. Ata, nė fund tė shek. XVIII — fill. shek. XIX, ishin aq krenarė pėr kombėsinė e tyre dhe i urrenin aq shumė turqit sa i pėrbuznin duke thėnė se nuk janė tė zotėt veēse pėr tė ngrėnė ēorbė.
vijon…
rrėqebull nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2015, 02:24   #330
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Ultimatumi i Ali Pashės pėr francezėt nė Korfuz



TIRANE- Dokumenti i mėposhtėm ėshtė pjesė e njė letre (ultimatum) qė Ali Pasha i ka dėrguar gjeneralit francez, Zhylien Besier, aso kohe komandant i trupave franceze nė Ishujt Jonianė, terren nga ku forcat e Bonopartit synonin tė zbarkonin dhe pushtonin territoret e pashallėkut tė Janinės dhe mė gjerė.

Fillimisht, trupat franceze morėn disa nga qytetet bregdetare tė brigjeve tė Ēamėrisė, tė cilat mė parė kishin qenė baza tė venecianėve, sikundėr Pargen, Prevezėn, Butrintin, etj. Prej kėtu francezėt filluan pėrpjekjet dhe organizimet pėr njė invazion tė mundshėm tė territoreve qė ishin nėn kontrollin e Ali Pashės.

Duke njohur mirė synimet, dhe organizimit e forcave tė Bonopartit, Ali Pasha, nė datėn 10 Mars 1808, nga Janina, i dėrgon kėtė letėr – ultimatum forcave franceze nga Janina.

Nga pėrmbajtja e saj lexuesi mund tė dallojė vendosmėrinė e Ali Pashės pėr tė mbrojtur vendin e tij, koshiencėn nacionale qė ai e shpall qartė se “ai dhe shqiptarėt e tij…” do tė luftojnė me vendosmėri; kurajon pėr tė kėrcėnuar fuqinė franceze, aso kohe mė e madhja nė Europė; diplomacinė e rafinuar pėr tė zbutur dhe mikluar kundėrshtarin; aftėsinė e elokuencės komunikative me tė huajt; etj.

Letra ėshtė marrė nga Fondi i Dokumenteve tė Ali Pashės dhe i takojne - “Arhio Ali Pasa”, Genadhiu Vivliothiqis, Instituto Neoelenikon Spudhon, - tė botuara nė Athina 2009, vellimi I, faqe. 694.


Ja ēfarė shkruhet tek ky Ultimatum:

“....Mė shkruaje dikur qė tė mendoja pėr Perandorin e Madh dhe pėr fuqitė e tij tė pandalshme. Kėtė pėrherė e kam ditur dhe e mbaj parasysh, ndaj mbi kėtė bazė kam bėrė parashikimet e mia pėrpara se t’i bėjnė tė tjerėt, pėr tė garantuar dhe siguruar, tė mirėn e vendit tim dhe nderin tim. Unė i njoh vogėlsitė dhe dobėsitė e mia, si dhe rastet kur kur bie nė dėshpėrim, ndėrsa shoh kudo rrezikun qė i kanoset vendit tim dhe shtėpisė time, nga njė dėm i pashmangshėm. E ēfarė duhet tė bėj unė nė kėto raste, qė tė mos mbetem dhe jetoj i shpėrfillur dhe pa nder?

Vendos tė shuhem i tėri!
Kėtė vendim e merr ai qė don tė rrojė nė njė vend tė lirė apo hecėn drejt rrugės sė lirisė sė tij. Prandaj, atij nuk ia bėn syri ”tėr” pėr askėnd.
Gjė e rėndė dhe e vėshtirė ėshtė kjo, miku im! Prandaj, tė lutem, mendoje mirė, ē’tė them!

Lėreni njeriun nė vendin e tij, nė shtėpinė e tij, dhe nė dėshirat e tij. Sepse edhe unė pėr shtėpinė time mendoj, qė siē e di edhe ti fare mirė (pjesė e kėsaj shtėpie) janė edhe Butrinti, Parga, Preveza, dhe Vonica, pėr mbrojtjen e tė cilave e gjithė Arbėria ėshtė gati tė derdhė gjakun e saj.

Unė kam mbėshtetur tėrė shpresat e mia tek Zoti dhe nė qoftė e thėnė, le tė shuhen tė tėra me dėshirėn e tij! Pėr kėtė vendim, e pėrsėris edhe njė herė, o miku im, nėse je ai Besjeri qė qėndrove nė shtėpinė time nga Napoleoni i Madh, i cili mė njeh si tė privilegjuarin e parė tė perandorisė, eja tė bashkėbisedojmė dhe ti ndreqim tė gjitha dhe mandej pėrmes meje, ēfardo lloj kėrkese tė kini pėr tė tjera vėnde, ato do tė bėhen, pėrsa askush tjetėr nuk mund tu mbėshtesė aq sa unė.

Tanimė ti e di dhe e ke tė qartė se unė jam i pėrjashtuar si i favorizuar i perandorisė dhe natyrisht pėr kėtė arsye nuk mund tė mė ndihmosh dot me asgjė, sepse nė fund tė fundit edhe ti nuk je mė shumė sesa njė qytetar i thjeshtė. Por, megjithatė, tė paktėn dashurinė tonė tė pastėr tė mos e harrosh dhe si mik i mirė ēfarė masa duhet tė marr, sepse ti e di fare mirė se tė desha njėlloj si fėmijėt e mij. Tė lutem, nesėr ma dėrgo Mehmet Efendiun, pa e vonuar mė gjatė, tė shoqėruar me letrat e tua dhe mė informacione tė tjera gojore pėr gjithēka, qė edhe unė tė qetėsohem pak.”

Letra u dėrgua drejt Besjerit nė Korfuz, perms Mjekut, Frank.
1808, Mars, 10.

Diēitura
Bashkangjitur dokumeti i shkruar nga Ali Pasha drejtuar gjeneralit francez, Zhylien Besjer, nė Korfuz.


Shkrimi u botua nė Shqiptarja.com (print) nė 16 Korrik 2015

Redaksia Online
(d.a/shqiptarja.com)
__________________

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 12-04-2017 nė 20:03
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2015, 02:27   #331
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Shumė legjenda dhe histori kanė qarkulluar prej vitesh pėr fatin e trashėgimisė qė la pas Pashai i famshėm shqiptar pas vrasjes se tij nė Janinė. Por me sa duket 1,469 dokumenta nga arkivi personal i Ali Pasha Tepelenes kanė shpėtuar dhe janė trashėguar nga njė prej familjeve greke tė Janinės qė kanė pasur marrėdhėnie me pushtetin e Aliut.
Dokumentat, te cilat mendoheshin tė humbura janė blerė nga nje manjat i pasur grek nė vitet 30 dhe me vdekjen e tij kėto dokumenta i janė lėnė nė trashėgim Shkollės Amerikane tė Athinės nė vitet 40, ku prej vitesh ato kane qenė njė nga thesaret e pashfrytėzuara tė arkivit tė pasur tė kėtij institucioni.
Arkivi personal i Aliut prej vitesh ka qenė i pa njohur pėr studiuesit e shumtė, por falė njė pune prej 30 vjetėsh te Profesorit tė njohur Vasili Panajotopulis, tashmė kėto dokumenta sjellin ngjarje dhe informacione tė panjohura mė parė mbi jetėn dhe politikėn e Ali Pashės nė drejtimin e njė shteti multi etnik dhe multi religjioz.
Nga Dokumenti i parė, qė daton nė 1747 e deri nė dokumentat e ditėve tė fundit para vrasjes se Aliut, shpalosen ngjarje dhe fakte shumė interesante duke sjellė dėshmi tė panjohura pėr personazhe tė cilėt nė kohėn e tyre kanė ndikuar nė konsolidimin e pushtetit te Pashait shqiptar. Keto dokumenta qe shpalosin jeten e Shtetit te Aliut kane nje vlere te jashtezakonshme jo vetem per histroine e greqise se veriut gjate periudhes otomane por ne rradhe tė parė pėr historinė e trojeve shqiptare. Kontributi shkencor i Profesor Panajotopulos pėr ndriēimin e periudhės sė Aliut ėshtė i jashtėzakonshėm duke bėrė tė mundur njohjen ne detaje te jetės tė vrullshme tė Pashait shqiptar. Fati i arkivit personal tė Ali Pashė Tepelenės do tė jetė shumė shpejt tema e nje emisioni televiz te pregatitur nga Auron Tare nė bashkėpunim me programin Excluzive.









Gazetatema
__________________

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 12-04-2017 nė 20:08
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-08-2015, 19:40   #332
Ganimet
V.I.P
 
Avatari i Ganimet
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Ne toke
Postime: 5,369
Thanks: 173
Thanked 125 Times in 98 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Ganimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Ali Pashė Tepelena




Ali Pashė Tepelena
Posted on April 29, 2009 by AlbanianArchlord

Audio Player
00:0000:00Use Up/Down Arrow keys to increase or decrease volume.
Ali Pashė Tepelena i ashtuquajtur dhe “Luani i Janinės” lindi rreth 1740-1750 nė Tepelenėn e Labėrisė, dhe vdiq mė 24 Janar 1822 duke mbrojtur trojet shqiptare tė Epirit nga forcat osmane. Ali Pasha ishte sundimtar i Pashallėkut tė Epirit, Thesalisė, dhe pjesė tė Peloponesit.

Familja e Ali Pashės ishte njė nga familjet me tė forta nė trojet shqiptare. Stėrgjyshi i tij Muēoja ka qėnė Be nga Gjirokastra dhe besohet tė ketė qėnė nėnguvernator i nahijes sė Tepelenės qytet qė ishte pjesė e Sanxhakut tė Vlorės . Gjyshi i tij, Muhtar Pasha ishte luftėtar, i famshėm pėr trimėrinė e tij. Vdiq nė rrethimin e Korfuzit(pasi shkatėrroi njė pjesė tė mureve veneciane) duke komanduar forcat osmane nė 1716. Muhtar Pasha kishte 3 fėmijė: Salek, Mehmet dhe Veli. Veli Bej pasi morri fuqinė nė Tepelenė u martua me Hankon(nėna e Ali Pashės), sepse i ati i saj ishte Kurt Pasha, veziri i Beratit, qė kishte fuqi tė madhe. Veli Bej, rriti fuqinė e tij, duke marrė sanxhakun e Delvinės. Armiqėsia me fuqitė e tjera krahinore dhe sulltanin, pėrfundoi nė humbjen e fuqisė dhe pasurisė sė tij. Vdiq nė moshėn 45 vjeē mė 1758, duke patur 2 fėmijė me Hankon(Aliun dhe Shanikon), dhe 3 fėmijė nga marrėdhėnie tė tjera. Karakteri i Ali Pashės, sipas fjalėve tė tij, u ndikua shumė nga edukimi qė i dha, nėna e tij, Hanko.

Fuqia e Ali Pashės filloi tė rritet kur ai u bė pjesė e oborrit tė Kurt Pashas dhe fitoi besimin e tij. Nė moshėn 24 vjeē u martua me Eminenė, vajzėn e Kapllan Pasha tė Delvinės, i cili dhe u bė aleat i tij. Lėvizjet e Rusėve(Orlov) me qellim distabilizimin dhe revolucionin nė perandorinė osmane sollėn vdekjen e Kapllan Pashas i cili u akuzua pėr mundjen e forcave osmane. Pasi u caktua komandant i forcave pėr mbojtjen nga vjedhėsėt nė zonėn e Tėrhalės, duke krijuar njė forcė tė pėrbėrė prej 4000 Shqiptarėsh, zhvilloi zonėn dhe mbrojti popullin. Mė 1787 trimėria dhe talenti i tij ushtarak nė luftėn e perandorisė osmane kundėr Rusisė e Austrisė, pėrfunduan nė marrjen e fuqisė tė Pashallėkut tė Tėrhalės si shpėrblim.
Ali Pashė Tepelena
Pasi mblodhi forcė ushtarake u drejtua kundėr Janinės. Atje afėr liqenit tė Janinės, mundi forcat e bejlerėve. Kur u futė nė Janinė, populli e priti jo si sundimtar, por si ēlirimtar. Mė 1788 me firman tė sulltanit Selim, i u dha titulli i Vezirit tė Janinės, dhe u krijua baza e Pashallėkut tė Janinės.

Fuqia e tij ishte kaq e madhe qe sulltani i dha titullin e “Beylerbey”(Bej i Bejlereve) nė Rumeli, qė ishtė titulli mė i lartė pėr komandantėt tė zonave tė perandorisė osmane. Mė 1804 duke komanduar rreth 80.000 ushtarė dhe 2/3 tė pashave tė perandorisė osmane nė Europė mundi rezistencen bullgarosllave nė Maqedoni.
Pasi shfrytėzoi situatėn e vėshtirė tė perandorisė osmane nė periudhėn e luftėrave tė Napoleon Bonapartit, Ali Pashė Tepelena zgjeroi pushtetin e vet duke marrė toka qė nga gjiri i Prevezės deri nė lumin Shkumbin. Pashallėku i Janinės u bė forcė me rėndesi tė madhe kur forcat franceze e ruse qė ishin vendosur nė Ishujt Jonianė si dhe mbretėria e bashkuar sė Anglisė e Iralndės, drejtuan vėmendjen e tyre ndaj sundimtarit tė fuqishėm shqiptar dhe krijuan lidhje diplomatike me tė. Mė 1806-1807 sundoi me mjeta politikane, Pashallėkun e Moresė(Pelopones), qeverisjen e tė cilės dha te djali i tij Veli, dhe Pashallėkun e Lepantos, tė cilėn qeverisi djali tjetėr i tij Muhtar.
Mė 1820-1822, perandoria osmane sulmoi Pashallėkun e Janinės, pasi rritja e forcės tė Ali Pashės kishte krijuar frikė pėr ekzistencėn perandorisė. Pėr 1,5 vite, Ali Pashė Tepelena mbrojti Epirin kundėr forcės tė madhe osmane. Mė 24 Janar 1822 vdiq nė Janinė, pasi u tradhtua. Pas vdekjes, koka e tij u dėrgua nė Stamboll, ku Turqit besonin qė ishte “fat i madh” nė luftė(si besuan dhe pėr shpatėn e Gjergj Kastriotit).
Varri i Ali Pashė Tepelenės
Trashėgimi i tij, pėr popullin shqiptar ėshtė i madh. Ali Pashė Tepelena ėshtė ai qė bashkoi njė pjesė tė madhe tė trojeve shqiptare, dhe krijoi shtetin autonom shqiptar, qė do bėhesh shėmbull i pavarėsisė. Ai bashkoi popullin shqiptar, dhe zhvilloi Shqipėrine duke ndėrtuar rruga dhe ura te reja, gjithashtu dhe ndėrtesa tė reja nė qytetet shqiptare.

Kalaja e Ali Pashės
Pėrfundimisht kush ishte Ali Pashė Tepelena?
Si thot biografi i tij R. A. Davenport:
The rugged and imperfectly known territory of Epirus has, at various periods, given birth to many remarkable personages. Among those personages there are three, who, born in ages far remote from each other, occupy a prominent station in historical record; the martial and conquering but magnanimous Pyrrhus, the patriotic and invincible Scanderbeg, and the subtle, and sanguinary Ali of Tepeleni.
Toka e ashpėr dhe jo e mirėnjohur e Epirit, ka lindur nė kohė tė ndryshme shumė personazhe tė shquara. Midis atyre jane tre, tė cilėt tė lindur nė kohė shumė tė largta njėra nga tjetra, kanė njė vend tė mirėnjohur nė rekordin historik: Pirro, luftarak dhe pushtues por shpirtmadh, Skenderbeu, patriot dhe fitimtar, dhe Aliu i Tepelenės i mprehtė dhe i pėrgjakshėm.
__________________
https://www.youtube.com/watch?v=jE_nX_SSPKM
Ganimet nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-08-2015, 07:23   #333
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Postime: 380
Thanks: 132
Thanked 96 Times in 61 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
murik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarėmurik ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

po kur del haxhi qamili dhe enver hoxha figure kombetare pse mos dali dhe liu hankos?
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-08-2015, 21:40   #334
edlin
V.I.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Postime: 459
Thanks: 30
Thanked 31 Times in 19 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
edlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarėedlin ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Sot pashė njė nga kalatė e Aliut, atė tė Pargės, po ku e kish bėrė qerratai nė majėn mė tė lartė... Kur tė kem mundėsi do hedh ndonjė foto.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-02-2016, 00:42   #335
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

ALI PASHA, INTERVISTĖ PĖR DY GAZETARĖ AMERIKANĖ, 1819
- KĖRKON BASHKĖPUNIM ME AMERIKĖN
DHE INFORMACION MBI DODONĖN -
Nga PROF. AS. DR. IRAKLI KOĒOLLARI



Reportazhi i mėposhtėm ėshtė shkruar nga dy gazetarėve amerikanė, J. Humber dhe K. Rooth, nė vitin 1819 dhe ėshtė botuar nė vitin 1820, nė revistėn Amerikane “R. And Miscellaneus Jurnal”, nėn titullin:“Visit to Joannina and Ali Pasha”.
DY AMERIKANĖ MBRIJNĖ NĖ BRIGJET e jonit DHE ROJA shqiptare
Mė datė 8 Prill tė vitit 1819, njė anije e vogėl me vela, e cila ishte nisur nga brigjet e Korfuzit dhe drejtohej nga njė detar napolitan, u ankorua nė njė liman tė vogėl tė Ēamėrise, nė Sajadhė nga ku zbritėn dy burra tė huaj me veshje tė pazakontė pėr ato anė. Qenė dy gazetarė amerikanė, ndoshta tė parėt nė historinė e kėtyre anėve, tė paktėn nga ato qė burimet e shkruara nė bėjnė mė dije pėr europianėt e mbritur kėtej. Nė gjirin e qetė i priste njė burrė i armatorur. Marinari qė drejtoi anien, me t’u ankoruar i dorėzoi burrit tė armatosur njė letėr, i cili nga sa u mėsua ishte njė letėr rekomandimi pėr oficerin shqiptar tė Ali Pashės, i cili ishte ngarkuar prej tij tė priste dhe shoqėronte dy tė huajt. Ata ishin dy gazetarė amerikanė.
Impresionet nga takim i parė me shqiptarin, duket se ka qenė vėrtet mbresėlėnėse, pėr dy vizitorėt e largėt, prandaj nė reportazhin mjaft interesant qė ata kanė lėnė, qysh nė reshtat e parė i referohen tipareve tė kėtij njeriu: “Ai ishte i gjatė, pak i kėrrusur, me shpatulla tė gjėra, mbi kokė njė kėsulė tė vogėl ngjyrė tė kuqe, njė xhoke lėkurė deleje e pistė mbi supe, dy pisqolla tė gjata dhe njė jatagan tė ngjeshur nė mesin e tij… dhe qė pretendonte se ishte pasardhės i Maqedonasve antikė.”
Shqiptari qė i pristeu u “parashtroi tė huajve planin pėr rrugėn drejt Janinės – Kryeqyteti i Shqipėrisė, udhėtim i cili do tė zgjaste 3 ditė dhe do tė kalonte pėrmes maleve me pyje tė dėndur, ku qarkullonin kafshė tė egra. …. por armėt dhe pamja e tij mjaft e ashpėr e shoqėruesit shqiptar, do tė tmerronte edhe dyzet hajdutėt…!”, konkludojnė dy gazetarėt e ardhur nga larg.
IMPRESIONE NGA UDHĖTIMI PĖRMES MALEVE TĖ EPIRIT DREJT JANINĖS
Gjatė tre ditėve tė udhėtimit, nė datat 8, 9, dhe 10 Prill 1819, tė dy gazetarėt u impresionuan nga vėzhgimet e tyre personale, bisedat me shoqėruesin shqiptar, me udhėtarėt e zakonshėm qė hasėn dhe biseduan rrugės dhe tė tjerė tė cilėt i takuan nė bujtinat apo hanet ku kaluan tre netėt e udhėtimit. Ata u befasuan nga qentė e tmerrshėm tė staneve, tė cilėt qenė shfaqur frikshėm nė shumė raste nė netėt e errėta pus, por edhe gjatė ditės. Pėr atė rracė tė egėr dhe tė fuqishme qensh, ata kishin lexuar nė dokumentet e autorėve antikė, dhe dinin se ata riteshin nė Epir, por edhe kishin pėrcjellė ipresionet e botuara nga udhėtarė aziatike dhe europianė qė kishin kaluar para tyre, nė kėto anė. Ėshtė fjala pėr “qentė e Mollosisė dhe Kaonisė” pėr tė cilėt flet Vezir Nasuli, i cili rreth viteve 1670 ndėrsa shkonte nė kėto vende ishte sulmuar pikėrisht nga kjo rracė qensh tė papėrmbajtur. Por, pėr ta, flet nė ditarin e udhėtimeve tė tij edhe britaniku Hobhause, miku dhe bashkėudhėtari i poetit tė madh britanik XH. G. Bajron, qė i pa dhe u bind pėr kurajėn dhe egėrsinė e tyre ekstreme.
MBRITJA NĖ JANINĖ, PRITJA E MYFTAR PASHĖS, DJALI I ALI PASHĖS.
Me tė mbritur nė kėtė qytet, tė dy gazetarėt i shoqėruan pėr tek pallati i Myftar Pashės, djalit tė madh tė Ali Pashės dhe njėkohėsisht administratori i qytetit tė Janinės, mėkėmbėsi i tė jatit.
Ata e pėrshkruajnė kėshtu ambjentin impresionues tė sarajeve pritėse ky hynė:
“Nė paradhomė ne gjetėm pėrkthyesin, qė ishte njė italian i zakonshėm, i rėndomtė, i veshur me kostum europian. Myftari ishte ulur nė qoshen e divanit duke pirė duhan me njė pipė persiane. Ai pėrkuli kokėn me xhentilesė dhe na ftoi me lėvizjen e dorės sė tij tė uleshim nė divan, pranė tij. Ishte njė burrė trupmadh, me pamje fisnike tėrė dinjitet, inteligjent dhe plot butėsi. Njė pisqollė e punuar me ar ishte ngjeshur nė brez, ndėrsa tre tė tjera ishin lėnė nė divan, pranė gėzofit tė peliēes sė tij.
Nė anėn pėrballė divanit qendronin pesė gjashtė djem tė rinj shqipėtarė me veshjet e tyre karakteristike dhe tradicionale shqiptare dhe tė armatosur, flokėt e tyre tė gjatė zbrisnin mbi supe, nga pas butė, butė, ndėrsa pjesa mbi ballin e kokės ishte e rruar.
Unė kurrė nuk pashė sytė e tyre tė lėviznin qoftė edhe pėr njė ēast tė vetem nga vėshtrimi i ngulur mbi Princin e tyre, Myftarin, gjatė gjithė kohės sė audiencės qė ky na ofroi.
Nė muret e dhomės sė pritjes ishin varur pushkė tė ndryshme tė gjata, njė sabėr franceze, njė orė e madhe Europiane dhe njė lente optike pėr tė lexuar. Dhoma ishte e madhe dhe reth e qark mureve tė saj, nė tre anė ishin vendosur divane. Mėnyra sesi ai e filloi bisedėn tė krijonte impresionin se nuk kishte diferenca mes tij dhe princave tė tjerė Europianė.
Myftari na bėri shumė pyetje brenda njė kohe tė shkurtėr dhe mes tė tjerave kėrkoi tė dinte – nėse ishte e vėrtetė qė Napoleon Bonoparti kishte mundur tė shpėtonte dhe tė arratisej nga Ishulli i Shėn Helenės? – Nėse ishte e vėrtetė qė Amerika ishte nė paqė me tė gjithė vendet e botės?, etj.
Ndėrsa na prezantoi shkurtimisht vetvehten, ai, na bėri me dije se para disa vitesh ai vetė kishte marrė pjesė nė disa luftra, por pas asaj kohe ai tanimė dėshironte tė rrinte nė paqė nė shtėpinė e tij..”
ANKTH DHE PADURIM PĖR TĖ TAKUAR ALI PASHĖN
Por, natyrisht amerikanėt ishin ende nė primėninė dhe padurimin e takimit me Ali Pashėn, njeriun qė ishte kthyer nė atraksion pėr europianėt dhe mė gjėrė, pėr shtypin e kohės, gazetarė, shkrimtarė, piktorė, artistė etj.
“Na priti fisniku Kanxheri, pėrkthyesi i parė i Ali Pashės. Ai nxitoi tė vinte menjėherė tek ne dhe tė na informonte se Pashai do tė ishte i gatshėm tė na priste nė takim, mėngjesin e ardhshėm. Nė bisedė ai na tregoi se ishte djali i Gospodarit tė Vllahisė, qė Sulltani i kishte prerė kokėn. I rrezikuar me jetėn e tij, ai ishte detyruar tė arratisej nga Konstandinopoja dhe mbas peripecish nėpėr ishujt e Egjeut, ai kishte mbritur nė oborin e Pashait tė Janinės, i ftuar nga ky i fundit, qė e kishte marė nė mbrojtje. Disa vite para strehimit nė Janinė, ai kishte qėnė disa kohė nė Vjenė dhe nė udhėtimet e tij kishte parė Parisin, ndėrkohė qė kishte shėrbyer edhe nė njė Ambasadė tė Bonoparit, gjatė konfliktit me Rusinė.
Nė biseda ai na rrėfeu se “merrte rregullisht gazetėn periodike tė Luganos pėrmes Vjenės dhe ja sillte Ali Pashės. Nė vazhdim na tregoi se me kėrkesėn e Pashait tepelenas po pėrgatitej pėr njė abonim tjetėr, atė tė revistės, “Monitor”.
“Po kėtė mbrėmje, Pashai pati nderin tė na dėrgonte ushqimin e darkės, i cila ishte pėrgatitur nė guzhinėn e Pallatit tė tij. E njėjta gjė, ushqimi gratis, na u ofrua edhe pėr mėngjesin e ditės sė nesėrme. Tė gjitha kėto na i sėrviri njė djalė i ri, qė mbante dy pisqolla tė mėdha tė ngjeshura nė brez.”
Pas mėngjesit tė datės 19 Prill, amerikanėt u shoqėruan pėr tek salla e pritjes sė Pashait tė Janinės. “Njė ushtar qė na shoqėronte, – shkruajnė vizitorėt e largėt dhe autorė tė artikullit, – largoi mėnjanė njė perde tė madhe e tė rėndė, gjyrė jeshile dhe pėrtej saj ne pamė Ali Pashėn, tė ulur nė vijė diagonale me portėn hyrėse, nė njė qoshe tė dhomės, nė njė divan tė ulėt. Salla e prites kishte dimensione tė zakonėshme dhe e pikturuar nė pjesėn mė tė madhe tė saj nė ngjyrė tė kuqe”. Pėr shkak tė shėndetit tė shumtė ai ngjante si njė grumbull i madh, i veshur nė roba ngjyrė tė kuqe tė errėt dhe nė jakė mbante gėzof. Rrinte i mbėshtetur nė pesė jastėkė tė mėdhej. Binte nė sy fare qartė dorėn e tij, nė tė cilėn mbante njė pipė tė gjatė, mjekra e bardhė e pazakontė dhe mustaqet. Kishte njė fytyrė tėrė nur, qė nuk tregonte qoftė edhe njė thėrmijė egėrsie, i ngarkuar me dinjitėt dhe inteligjencė. Ishte evidente se madhėria e tij pėlente tė ngrohtin, pėr kėtė shkak njėra anė e dhomės ishte ngrohur mjaft nga njė zjarr bubulak prej oxhakut aty pranė, mbi tė cillin digjeshin kėrcunj tė mėdhenj, duke na kujtuar me kėtė rast pėrshtypjen se kėto vatra kaq mikpritėse vėshtirė se mund t’i gjeje nė sallonet mondane tė ndonjė baroni Anglez.
Ai bėri vetėm njė lėvizje me dorė qė ne tė uleshim nė divan, ndėrkohė qė njė kollitje e fortė e kishte pushtuar.. … Pranė tij ishte ulur njė dervish, tė vetmit njerės qė e kishin kėtė privilegj pėr raste tė tilla.
Intervistė befasuese, arkeologjia dhe antikiteti pėr PASHAIN TEPELENAS
Nisur nga fakti se ardhja e jonė i ishte bėrė e njohur qė mė parė, si dhe identiteti ynė qė ishim amerikanė, ai hyri menjėherė nė temė dhe na pyeti:
• Kush ėshtė origjina juaj e largėt? Tė parėt tuaj ishin anglezė apo..?
Njė pyetje kjo qė tregonte mėndjemprehtėsi dhe zgjuarėsinė e tij tė veēantė, por edhe faktin se ai mund tė kishte mėsuar nga rrėfimet e udhėtarėve britanikė pėr luftėn mes Amerikės dhe Anglisė dhe bashkė me to edhe pėr origjinėn tonė britanike.
Ai na drejtoi pas kėsaj shumė pyetje tė tjera, por veēmas ai tregoi interes tė veēantė, pėr tempullin e Dodonės, i cili dihej se ndodhej nė njė vend brenda dominioneve tė pashallėkut tė tij, dhe pėr kėtė shkak kėrkoi opinionin tonė. (Dodona ėshtė njė nga Tempujt mė tė lashtė, nė mos mė i lashti i kohėve antike nė Greqinė e Lashtė, Epirin, Ilirinė e gjetkė. Ky tempull, qė pėrmėndet nga Homeri, gjendet rreth 13 km. larg Janinės dhe jo shumė larg kufirit tė sotėm me vendin tonė)
Ishte vėrtet e pabesueshme, – vazhdojnė shkrimin e tyre amerikanėt, qė njė Pasha i Perandorisė Osmane, njė njeri i konsideruar pa kulturė dhe shef i tė pakulturuarve, mund tė shfaqte njė nuhatje dhe mprehtėsi kaq tė pėrpunuar, mėnēuri dhe pasion pas antikitetit. Kjo tregonte veē tė tjerave se ky personazh me njė intelekt kaq tė shkathėt, vėshtronte me vėmėndje tė veēantė faktin se tė gjithė Britanikėt qė vinin nė vendin e tij kėrkonin me njė zell tė paduruar pas veprave tė antikitetit dhe nė mėnyrė tė veēantė pas Dodonės sė dėgjuar, duke konkluduar nė kėto rrethana se vlera dhe thesare tė mėdha duhet tė fshihen nė kėtė vend, ku udhėtarėt vijnė dhe kėrkojnė. Dhe, ishte plotėsisht e natyrėshme, qė pėr kėto arsye, ai tė tregonte njė emocion tė paduruar pėr tė bėrė edhe vetė gėrmimet e para.
Nga ana tjetėr, Pashai na tha se kishte dėshirė tė veēantė pėr tė vendosur mardhėnie tregėtare, kėmbime tė cilat duhet tė themeloheshin dhe konsolidoheshin mes Amerikės dhe zotėrimeve tė tij. Pėr kėtė qėllim ai kėrkoi nga ana jonė, qė kur tė ktheheshim nė vendin tonė ti parashtronim njė kėrkesė Qeverisė Amerikane pėr tė dėrguar njė Konsull nė Janinė.
“Intervista jonė e parė, – nėnvizojnė nė artikullin e tyre dy gazetarėt amerikanė, – zgjati njė orė e gjysėm. Gjatė kohės qė ne komunikonim me tė persona tė ndryshėm hynin pa ndonjė ceremoni tė veēantė nė ambjentet tona, pavarėsisht pranisė sė Vezirit. Asnjė prej tyre nuk ra nė gjunjė dhe e vetmja pėrshėndetje salutuese ishte vendosja e dorės sė djathė mbi anėn e zėmrės dhe mandej ngritja e saj lart dhe prekja e ballit.
JANINA, SHQIPTARĖT, sistemi i drejtėsisė dhe shteti i ali pashės
Mandej, nė reportazhin e tyre, pėr ditėt dhe orėt e qėndrimit tė tyre nė Janinė, tė dy gazetarėt amerikanė flasin pėr bisedat e organizuar me njerėz tė oborit tė Pashait, me intelektualė tė ndritur si Psalidha, pėr shkollėn e parė laike qė ishte ngritur nė Janinė me 200 nxėnės, shqiptarė dhe grekė, pėr botimet e para nė Vjenė tė mbėshtetura nga Ali Pasha, pėr njė libėr rreth Historisė sė Shqipėrisė qė i ishte dhėnė Lordit Guilford pėr botim, pėr urbanistikėn e qytetit tė Janinės, numurin e popullsisė, pėr tė ardhurat e grumbulluara nga taksat, tė ardhurat pėr frymė, pėr ndarjen administrative tė Pashallėkut dhe guvernatorėt e sanxhaqeve, pėr llojet e prodhimeve bujqėsore, pėr kėmbimet tregėtare me vendet e ndryshme tė Europės, sistemin e drejtėsi dhe Gjykatat e Tre Shkallėve, etj. Nė pėrfundim tė kėtij pėrshkrimi, gazetarėt konkludojnė:
“Janina ėshtė qyteti mė i madh, mė i pasur dhe mė i begatė njėkohėsisht nė krahasim me tėrė qytetet e tjera tė Greqisė. Njerėzit e ditur dhe tė mėsuar kėtu janė tė shumtė, ndėrsa njerėzit e pasur janė mė mirė tė mbrojtur dhe tė sigurt. E vėrteta ėshtė se, njerėzit e pasur tė kėtyre anėve i kanė siguruar pasuritė e tyre pėrmes punės nė Leghorn, Vjenė dhe Moskė si dhe nė qytetet e tjera tė Italisė, Gjermanisė apo Rusisė. Jo rallė, Pashai ka aplikuar praktikėn e pengjeve, duke mbajtur njė prej pjestarėve tė familjes tė tregėtarėve pranė oborit tė tij, si kusht pėr kthimin e tyre nga jashtė, nė vendin e tyre.
Pėrshtypje tė thella kanė lėnė tek udhėtarėt amerikanė pėrbėrja etnike dhe ajo religjioze e qytetit tė Janinės dhe mė gjėrė, ajo e pashallėkut. “Grekėt, Turqit dhe hebrenjtė gėzojnė pothuaj tė njėjtat tė drejta dhe mbrojtje. .. sekretarėt e Vezirit (Ali Pashės) janė grekė dhe shkruajnė nė gjuhėn greke, pėrveē pjesės mė tė madhe tė ushtarakėve qė janė tė tė njėjtės kombėsi me atė tė Ali Pashės, shqiptarė.
Vetė Aliu nuk ėshtė turk, ai ėshtė i fesė muhamedane, por pa ndonjė preferencė tė veēantė veē faktit se mer avdes dhe ėshtė i pranishėm nė ceremoni fetare. Ai i dėrgon detyrimet (taksat) Portės sė Lartė, por nga ana tjetėr ai posedon njė fuqi mjaft tė madhe, gjer nė kufijtė e indipendencės.”
Duke folur pėr sistemin e drejtėsisė, reportazhi na bėn me dije pėr reagimin dhe ndėshkimet e Ali Pashės ndaj rasteve tė abuzimit me tė drejtėn dhe pėr shkeljet brutale nga ana e kadijve, ndaj individėve pa mbrojtje dhe tė pafajshėm. Dhe mė tej amerikanėt pėrfundojnė: “Por, Veziri nga ana e tij, pėrherė kėrkon dhe godet rastet e krimit penal pa mėshirė. Kėtė e bėn duke rreaguar menjėherė dhe goditur pikėrisht nė shenjė. Ndėrsa, pėr ēėshtjet civile, qė shqyrton Gjykata, ai shpesh cakton njė komision qė kontrollon gjyqtarėt dhe pėr gjithēka j’a raportojnė atij pėrmes njė dokumenti me shkrim.”
SHQIPTARĖT DHE ARMĖMBAJTJA
“Tė gjithė shqiptarėt mbajnė nė brez kama, shpata dhe pisqolla, por vrasjet kėtu janė tė panjohura, – vėrejnė me habi tė dy gazetarėt amerikanė dhe mė tej vazhdojnė, – Shqiptarėt i shikojnė armėt si pjesė e pandarė e veshjes sė tyre. Kur njė vrasje apo njė krim tjetėr i kėsaj natyre ndodh, fajtori dėnohet menjėherė me vdekje dhe jo vetėm kaq, por e gjithė familja e tij nga tė dy krahėt e tė gjithė moshave dėrgohen tė punojnė si skllevėr. Sė fundmi, ēdo njeri, qoftė edhe mė i rėndomti mund tė hyjė dhe tė takojė Vezirin pasi ka paguar paraprakisht njė taksė prej dy dollarėsh tek roja”.
TAKIMI I DYTĖ ME ALI PASHĖN
Mė datėn 12 Prill 1809, dy vizitorėt e ardhur nga larg , realizuan takimin e dytė dhe tė fundit me Vezirin. Pėr kėtė takim mjaft mbreslėnės pėr amerikanėt, nė artikullin e tyre, ata shkruajnė sa mė poshtė:
“Gjatė vizitės tė sotme tek Veziri, ai na priti nė Pallatin kryesor, njė ndėrtesė mjaft e madhe e punuar dhe e ngarkuar me dekoracione dhe vepra arti, kollona tė vogla qė ngriheshin gjer nė tavanin e sallonit, i cili ishte lyer nė tė kuqe dhe tė bardhė, si dhe piktura me dimensione tė mėdha qė paraqesnin skena gjahu dhe pėrleshjesh me kafshė tė egra, tablo kėto tė punuara nga njė piktor italian jo shumė i njohur.
I gjithė ky realitet i krijuar nga Pashai ėshtė tregues i qartė dhe shembull i dukshėm i shkėputjes sė tij prej orjentimeve kryesore tė Islamit …. Gjatė tėrė intervistės tonė kryesekretari qėndroi pranė divanit tė Pashait. Dhoma ku e takuam atė sot ishte e vogėl, me shumė ornamente, e lyer nė ngjyrė tė kuqe dhe shume nga dekoracionet ishin punuar gjithashtu nė tė kuqe ngjyrė ari. Nė raftet qėndronin kuti tė ndryshme duhani, ēibukė dhe pipa tė gjata, vazo tė vogla, kupa antike tė vogla tė shumta nė numur, shishe tė vogla tė mbushura me lėngje nė ngjyrė tė bardhė, tė tjera ishin mbushur me ilaēe apo pije pėr pritjet qė ai organizonte dhe qė reshtoheshin sipas madhėsisė. Pranė tij Veziri kishte njė shkop, nė kokėn e tė cilit ishte njė diamant i madh, ndėrsa mbi divan qėndronte e ekspozuar me pamjen e saj tė plotė njė kamė, kėllėfi i sė cilės ishte i mbuluar nė diamante , me njė vlerė prej 50 000 stėrlinash. Shumė nga diamantet e vendosur nė kėllėfin e kamės i qenė bėrė dhuratė nga Karolina, Mbretėresha e Napolit, ndėrsa diamanti mė i madh i ishte dhuruar nga Mbreti i fundit i Suedisė dhe kushtonte 8 000 stėrlina. Kjo kamė ishte e gjatė dhe e rėndė, e trajtuar me shije nė tė gjitha pėrformancėn e saj, nė stilin unik dhe mjaftr preciz.
Nė njė nga zbritjet, qė Pashai kishte bėrė, nė njė nga portet bregdetarė pėrballė Ishujve Jonianė, (nė Prevezė) kėtė pranverė tė vitit 1819, pėr tė takuar Guvernatorin e Maltės, britanikun Sir Tomas Maitland dhe njė suitė grash qė e shoqėronin, mes tyre kunatėn e tij, zonjėn, Laudėrdeill ai kishte marė me vehte njė qese tė vogėl tė mbushur plot me diamante. Gjatė drekės tė shtruar pėr tė, ai i kishte zbrazur ato nė njė pjatė, duke i propozuar Guvernatorit qė me to tė zbukuronte yjet e urdhėrit tė “Bath”, me tė cilin ishte dekoruar sė fundmi. “
INTERESIMI I PĖRSĖRITUR PĖR MARDHĖNIET ME AMERIKĖN
Sikundėr shtrojnė nė fund tė intervistės sė tyre, tė dy gazetarėt amerikanė duket qė janė ndjerė tepėr komodė, ndėrsa Ali Pasha u ka rihapur edhe njė herė kėrkesėn e vendosjes sė mardhėnieve mes vendit tė tij dhe Amerikės. Nė vazhdim tė bisedės, Veziri i Janinės, i ka pyetur miqtė pėr llojet e produkteve qė eksporton Amerika dhe mandej u ka propozuar se, nga ana e tij mund tė eksportonte nė vendin e tyre njė ngarkesė me veshje tė qėndisura, armė tė punuara nga artizanėt aty dhe produkte tė tilla si ullinj, fiq tė thatė, turshi, etj.
Por, paskėtaja biseda ėshtė pėrqėndruar nė ēėshtje me karakter politik dhe pėr kėtė subjekt ai i ka pyetur gazetarėt se kush prej dy vendeve kishte flotėn ushtarake mė tė fuqishme Amerika apo Anglia!?
I interesuar pėr kontinentin e largėt dhe vendin e tyre Amerikėn, Ali Pasha mjaft i pėrqėndruar i ėshtė rikthyer edhe njė herė historisė sė atij vendi duke rishfaqur interesimin e tij tė veēantė rreth pabarazive mes indigjenėve vendas dhe amerikanėve tė ardhur.
“Pas njė sėrė spjegimesh dhe ilustrimesh konkrete qė ne i dhamė pėr kėtė ēėshtje, – sqarojnė tė dy gazetarėt, Pashai pohoi;
-Ah, po! E kuptova situatėn, dhe mandej vazhdoi.
-Amerikanėt e pushtuan atė kontinent dhe popullsinė vendase e vunė nėn skllavėri, duke i detyruar tė punojnė tokat e tyre dhe tė shėrbejnė nė ushtrinė e amerikanėve tė ardhur.”
Kjo intervistė e fundme me Ali Pashėn zgjatI, sikundėr shkruajnė ata, dy orė dhe pas pėrfundimit tė saj gazetarėt e ardhur nga larg kanė memorizuar nė fletėt e shėnimeve tė tyre tė impresionet, detajet rreth Pashait nga Tepelena, natyrės dhe karakterit tė tij.
“Kėto takime na dhanė mundėsinė qė ne tė risim respektin dhe admirimin pėr zgjuarėsinė, mprehtėsinė e jashzakonėshme dhe sentimentet e mrekullueshme tė kėtij Pashai mjaft tė dėgjuar.
Pas pėrfundimit tė bisedave, me urdhėrin e tij na shpunė tė vizitojmė ambjentet e ndryshme tė pallatit tė tij. Gjėrat kryesore qė pamė ishin rreth njėqind pushkė dhe pisqolla tė varura nė mure, shpata dhe jataganė tė punuara me mjaft dekoracione dhe ornamente tė bukura, njė banjė mermeri, dy apo tre banja tė tjera me avull, katėr dhoma tė kompletuara me divanėe, mbi tė cilat ishin shtruar mbulesa mėndafshi edhe kėto tė ngarkuara nga qėndisje me fije ari dhe argjendi. Edhe nė muret e kėtyre dhomave qėndronin tė varura pisqolla dhe shpata tė dekoruara nė ar dhe tė zbukuruara me diamante. “
Pas pėrfundimit tė vizitės tek Ali Pasha, tė dy gazetarėt ishin tė ftuar pėr njė drekė miqėsore nė sarajet e djalit tė madh tė Aliut, tek Myftar Pasha. “Ai, kėrkoi tė dinte me njė kortezi tė skajmenėse pas udhėtimeve dhe vizitave tona tė lodhėshme e kishim rimarė vehten dhe nėse ushqimet e ofruara i kishin pėlqyer apo jo?… …. Ai na ofroi njė nga pipat e tij dhe na u lut qė tė provonim shijen e tabakos, tė duhanit persian qė ai tymoste.”
Duke e mbyllur reportazhin e tyre mė vizitėn dhe bisedat miqsore tė bėra me Myftar Pashėn, gazetarėt amerikanė pėrfundojnė: “Myftari n’a foli pėr udhėtimet e tij jashtė pashallėkut, por na tha se ishte shumė i brengosur dhe ndjehej i turpėruar qė rrethanat nuk e kishin lejuar tė vizitonte dhe tė njihte vendet e perėndimit. Nė biseda ai na pėrmėndi emrat e mjaft ushtarakėve tė shquar europianė me tė cilėt kishte komunikime permanente. N’a ndoqi me interes dhe aprovonte me kėnaqėsi motivet qė na kishin shtyrė tė ndėrmernim kėtė udhėtim tė largėt , kurjorizitetin dhe dėshirat tona pėr tė njohur njerėz dhe histori, duke u nisur nga njė vend i panjohur pėr kėto anė.
Ai shprehu tėrė gėzimet dhe kėnaqėsinė e tij pėr vizitėn dhe na uroi suksese nė ndėrmarrjen dhe pėrfundimin me sukses nė udhėtimin tonė tė gjatė, duke deklaruar se, – do tė ishte pafundėsisht i lumtur nėse do tė mėsonte pėr kthimin tonė tė qetė dhe tė sigurtė nė atdhun tonė.
Pėrpara ndajes tonė pėrfundimtare, kur Myftari mori vesh pėr njė letėr rekomande qė na kishte dhėnė i ati, Ali Pasha, pėr djalin e tij Veli Pashėn me funksion Pasha nė Thesali, vend nėpėr tė cilin ne do tė kalonim gjatė kthimit, Myftari urdhėroi menjėherė njė nga sekretarėt tė shkruante njė tjetėr letėr rekomandimi tė nėnshkruar nga ana e tij, pėr vėllanė, Veli Pashėn, qė ai tė kujdesej nė mėnyrė tė veēantė pėr ne.
NDARJA DHE REFLEKSIONE…
“Takimi me Myftarin na dha njė kėnaqėsi tė veēantė, – pėrfundojnė shkrimin e tyre dy gazetarėt e ardhur nga larg, – pasi ne patėm rastin tė flasim me njė njeri me nivel, inteligjencė, dinjitet dhe elegancėn e njė Princi. Pėr ne, Ai, ishte njė rast i veēantė, qė rallė e ndesh dikush, njė shprehje e qartė e njė bote plot kortezi dhe respekt, qė me tė drejtė mund tė thuhet se atė nė mėnyrė simetrike vėshtirė se do tė gjesh qoftė edhe nė oboret e fisnikėrisė Europiane, ashtu sikurse po kaq vėshtirė do tė ishte tė gjeje njė Princ me mė shumė vlera dhe miqsor sesa Myftari.
Ne do ta kujtojmė atė me njė respekt tė veēantė dhe me mirėnjohje tė thellė pėr mikpritjen qė na ofroi dhe kujdesin qė tregoi, veēmas bujarinė e rallė tė cilėn ne patėm fatim tė merrnim nga kjo familje vėrtet e shquar.!”
13/02/2016, Gazeta Standard
*REKTORI I “AKADEMISĖ PROFESIONALE TĖ BIZNESIT”
Visit to Joannina and Ali Pasha. (1820). Visit to Joannina and Ali Pasha.
The North-american Review and Miscellaneous Journal, 10(27), 429–462.
Retrieved from http://www.jstor.org/stable/251214
__________________

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 12-04-2017 nė 20:09
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-02-2016, 00:42   #336
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

Materiali i plote ne pdf [ang.]:

http://www.jstor.org/stable/pdf/2512...?acceptTC=true
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-02-2016, 00:43   #337
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-04-2017, 20:11   #338
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare



JAFTA (SHPALLJA) MBI KOKĖN E ALI PASHAIT NĖ STAMBOLL
PSE U VRA, - SIPAS OSMANĖVE

Shtojca Nr. 2. Pėrkthim i shpalljes (Yafta), ose shkrimit, tė vendosur mbi kokėn e Ali Pashės sė Janinės, e cila ishte ekspozuar nė Oborrin e Sarajeve, Stamboll, mė 23 shkurt 1822:
“Koka e ekspozuar kėtu, ėshtė ajo e njė tradhtari tė religjionit (i pafč), i njohur nėn emrin Ali Pashė Tepelena. Dihet mirė, se gjatė tridhjetė apo dyzetė viteve tė fundit, ky Ali Pashė Tepelena, ėshtė mbuluar me favore nga Porta, e cila i besoi atij qeverisjen e disa provincave e krahinave. Ai, bijtė e tij dhe ata tė lidhur me ta, kanė pėrfituar tė mira tė shumta nga Sulltani. Pavarėsisht nga kjo, duke mos shfaqur nė asnjė mėnyrė mirėnjohje, ai ka kundėrshtuar nė mėnyrė tė vazhdueshme vullnetin e Portės sė Lartė, duke pėrdorur ēdo lloj pabesie dhe tradhtie pėr tė shtypur popullsinė qė ai qeveriste. Asnjė histori, e asnjė kohe, nuk shfaq njė shembull tė tillė perversiteti si ai. Akte tradhtie dhe mizorie si ato qė ka kryer ai, nuk janė parė e dėgjuar. Gjithnjė nevrik dhe i furishėm, kudo qė kishte njė trazirė ai mori pjesė nė tė – herė haptas, herė fshehtas; gjithashtu duke e nxitur atė me para, ose me veprime nėn rrogoz. I nėnshtruar ndaj njė ambicieje tė fajshme, ai nuk ishte i kėnaqur veē me provincat qė i ishin besuar, por uzurpoi qeverisjen e disa krahinave fqinje, nė tė cilat solli rrėmujė. Ai goditi jetėt e njė sėrė Rajash, tė cilėt janė njė rezervė e shenjtė e vendosur nė duart tona nga Zoti i Gjithėpushtetshėm: tė tjerė akoma, ai i lėndoi nė nderin e tyre dhe u zhvati tė mirat. Me pak fjalė, ai rrėnoi familje tė tėra. Kėshtu u bė jo veē nė Shqipėri, por edhe nė krahina tė tjera mbi tė cilat ai shtriu dominimin e tij, tė tilla si, Jeni Sheri (Larisa), Manastiri dhe Saripoel. Dhuna dhe mizoritė e padėgjuara tė Ali Pashait, detyruan banorėt e Shqipėrisė dhe tė provincave fqinje qė tė lėnė vendin. Porta e Lartė e informuar pėr tiraninė e tij, i paraqiti atij nė kohė tė ndryshme kėrkesat mė tė forta mbi nevojėn e ndryshimit tė sjelljes sė tij. Por, duke mos ua vėnė aspak veshin kėtyre kėshillave tė dobishme, Ali Pasha mbrojti izolimin e tij dhe duke mos ruajtur mė asnjė cak, madje duke u shtyrė nga guximi i tij deri aty sa tė qėllonte me armė nė Stamboll (rezidenca e Kalifit dhe qendra e sigurisė) mbi disa persona qė ishin kundėr sjelljes sė tij e qė kishin ardhur tė kėrkonin azil nė kryeqytet. Ky dhunim i qartė i tė gjitha ligjeve, hyjnore e njerėzore, duke e bėrė dėnimin e Ali Pashės tė domosdoshėm, solli shkarkimin e tij nga detyra dhe provincat qė ai qeveriste iu dhanė vezirėve tė tjerė. Pikėrisht nė kėtė moment, ai hodhi tej maskėn, shtoi pėrmasėn e revoltės dhe me planin e realizimit tė tė gjithė projekteve tė liga qė kishte menduar me kohė, ai e mbyll veten nė llogore nė qytetin e Janinės, – i fortifikuar qė mė parė sipas kėtij pikėshikimi, – duke menduar me pamaturinė e tij, se ai mund t’i rezistonte fuqisė sė Portės, bamirėses sė tij. Shpirti i hakmarrjes, i cili mishėrohej te Aliu, e shfaqi veten nė pėrmasėn e tij maksimale nė momentin kur nisi kryengritja greke. Ai u ēoi shuma marramendėse tė pafeve tė Moresė, ashtu si dhe suljotėve, me qėllim qė t’i nxiste ata qė tė ngriheshin kundėr myslimanėve. Ky veprim i pabesė, pėrmbushi kupėn e krimeve tė tij dhe ligjet e shenjta e siguria e Shtetit, lypnin vdekjen e tij. Hurshit Pasha, Serasqer fitimtar i Rumelisė, i cili e zuri atė rob, zbatoi urdhrin e dhėnė pėr kėtė qėllim, nėpėrmjet virtytit tė Fetfa-sė sė shenjtė qė lexoi dėnimin e tij. Nė kėtė mėnyrė, popullsia myslimane u ēlirua pėrgjithnjė nga poshtėrsia dhe tirania e tradhtarit Ali Pashė Tepelenasi.”
(Rev. Robert Walsh, LL.D, M.R.I.A; “Narrative of a jorney from Constantinople to England”(sec. edit.); F.Westley and A.H. Davis, London 1828; ff.429- 431)
Burimi:
“Si u pre koka e Ali Pashės, sipas dėshmitarėve”
http://balkanweb.com/site/si-u-pre-k...-deshmitareve/
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mandi pėlqehet nga
i vjetėr 27-04-2017, 23:14   #339
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,416
Thanks: 1,183
Thanked 853 Times in 372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ali Pashe Tepelena - Figure Kombetare

__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur