Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 30-12-2011, 15:12   #1
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 363
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė afėr Istogut. Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain dhe gjyshin.

Rugova diplomoi nė Degėn e Albanologjisė nė Universitetin e Prishtinės, ndėrsa njė vit akademik qėndroi nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare. Doktoratėn e letėrsisė e mori nė Universitetin e Prishtinės mė 1984. Mė 1996 u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės. Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.

Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72) qė botoheshin nė Prishtinė. Pėr afro dy dekada punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin serb nė Kosovė. Si njė ndėr themeluesit e partisė sė sapoformuar, Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Rugova u zgjodh kryetar i saj mė 23 dhjetor 1989.

Pas zgjedhjeve parlamentare qė atėbotė nuk pranoheshin ndėrkombėtarisht, mė 24 maj 1992 Rugova zgjedhet kryetar i Republikės sė posashpallur tė Kosovės. Nėn udhėheqjen e tij shqiptarėt e Kosovės ndėrtuan strukturat e veta paralele tė administratės, shėndetėsisė dhe tė arsimit, ndėrsa Rugova vetė angazhohej pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės me mjete paqėsore dhe pėr njohjen ndėrkombėtare tė ēėshtjes tė Kosovės.


Mė 5 shtator 2005 Ibrahim Rugova njofton opinionin qė ėshtė i sėmurė nga kanceri i mushkėrive. Pėrderisa ai e dorėzoi postin e kryetarit tė LDK-sė, funksionin e Presidentit tė Kosovės ai e kryen deri nė ditėn e vdekjes mė 21 janar 2006. Ibrahim Rugova kujtohet si simbol i luftės paqėsore tė shqiptarėve pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Ibrahim Rugova ka lėnė pas gruan dhe tre fėmijė.

Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė:

- 1995, Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.
- 1996, Doktor Nderi i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.
- 1998, Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.
- 1999, Ēmimi pėr paqe i qytetit Mynster (Münster)
- 2000, Ēmimi pėr paqe i Unionit Demokratik tė Katalonisė, nė Barcelonė, Spanjė.
- 2003 Ēmimin Senator Nderi i Evropės.
- 2004 Doktor Nderi i Universitetit tė Tiranės.
- Qytetar nderi i Venedikut, Milanos dhe Breshias (Itali).
http://img811.imageshack.us/img811/6667/000f054b.jpg
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 15:49   #2
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006


BIRI KUJT ISHTE IBRAHIM RUGOVA?!








Shkruan: Veton Podguri * 21. 11. 2009

Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė, se: Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės!





Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka pasaktėsi



Tė dashur lexues, bashkatdhetarė, simpatizantė, kundėrshtarė dhe tė gjithė ju qė keni dėgjuar pėr Ibrahim Rugovėn!

Nėse titulli i kėtij hulumtimi dhe pėrmbajtja nė vijim ju duket i pazakontė dhe s’ju duket reale, mos e lexoni. Mbani mendimin tuaj qė e keni formuar deri mė sot si pėrkrahje ose kundėrshtim tė mitit rreth Ibrahim Rugovės. Me kėtė analizė nuk pretendoj tė ndikoj nė bindjet tuaja, ēfarėdo qofshin ato. Qėllimi i kėtij hulumtimi ėshtė tė sjellim argumente, tė cilat mund tė verifikohen me lehtėsi.

Nė biografinė e Ibrahim Rugovės ka disa pasaktėsi, tė cilat pas vdekjes sė tij (nė janar tė vitit 2006) janė publikuar nga Qendra pėr Informim e Kosovės (QIK). QIK’u ėshtė njė faqe interneti, organ i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK). Po e njėjta biografi ėshtė publikuar edhe nė shumė faqe tjera tė internetit. Ėshtė e pamundur tė shkruhet biografia njėsoj nga tė gjitha ato faqe interneti.









Si ėshtė e mundur tė shkruhet njė biografi me tė dhėna tė njejta, madje me paragrafe tė njejta, pa e zgjeruar atė me tė dhėna tjera biografike? Nė rastin konkret, me tė drejtė mund tė pyesim: Pse biografia e Rugovės mbetet e njėjtė nė hyrje, nė paragrafe, rreshta dhe nė pėrfundimin e saj, me disa pėrjashtime tė vogla qė mund tė anashkalohen? Arsyeja ėshtė se, janė anashkaluar qėllimshėm disa fakte pėr rrethanat e lindjes sė Rugovės dhe tė prejardhjes sė tij.

Prej se ėshtė botuar libri i autorit Merxhan Avdyli “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”, unė sė bashku me njė grup shokėsh kemi shpenzuar kohė pėr tė hulumtuar argumente shtesė lidhur me biografinė e Ibrahim Rugovės, pikėrisht nga dėshmitarėt e fshatit Cerrcė (vendlindja e Rugovės) dhe fshatrat tjera tė komunės sė Istogut (tani Burimit). Ato dėshmi tė mbledhura me kujdes tė veēantė po ua sjellim juve dhe opinionit tonė publik. Dhe kėto dėshmi le tė vlerėsohen drejtė nga simpatizantėt dhe kundėrshtarėt e Rugovės, pa u indinjuar apo mburrur.





Gjatė punės sonė nė teren, ne kemi konstatuar me besim tė lartė se Rugova ėshtė i biri i njė rrogėtari rom me emrin Ramadan qė punonte nė shtėpinė e Ukės, babait tė Rugovės.

Ramadan o Ramadan,

Me ēekiē e me tupan,

Pse ma preve pulėn,

Ta hangt dreqi cullėn.

(Popullore nga Podguri)



Njė dėshmi:"Ramadani ėshte babai i vėrtetė i

Ibrahim Rugovės"!



Nė biografinė e pėrgatitur nga QIK-u, e cila ėshtė kopjuar nga faqet e internetit, thuhet se Ibrahim Rugova ka lindur me 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė afėr Istogut. “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”.



Lidhur me kėtė konstatim, publicisti dhe atdhetari Sheradin Berisha, nė njė studim shkencor “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” thekson: “Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to. Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike: - Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njėri nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė (Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė - V.P), dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė (Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - V.P), dhe si i tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė (Drejtorisė sė Shtetit pėr Siguri - V.P), dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…”

Ne e kemi lexuar hulumtimin e z.Berisha nė shumė vazhdime me titull “Realpolitika e Ibrahim Rugovės” dhe nuk i heqim asnjė detaj kėtij studimi shumė argumentues. Berisha, me tė drejt ka bėrė pyetjen se si ėshtė e mundur qė babai dhe gjyshi i Rugovės ishin pushkatuar nga ēetnikėt, ndėrsa biri i tyre qysh nė fėmijėri iu ngjitė shkive e mė vonė UDB-sė tė cilės i shėrbeu me mjaft besnikėri?

Nė kėtė kontekst, ne jemi pėrpjekur t’i thellojmė argumentet e thėna deri mė sot.

Sipas njėrit prej dėshmitarėve kryesor, Mustafė (Sokol) Ahmetaj nga fshati Muzhevinė (tani i ndjerė), Rugova ka lindur fiks 11 muaj pas vrasjes sė gjyshit dhe babait tė tij. Bėnte be Mustafė Sokoli se “maxhupi e ka qit (Rugovėn - V.P)”. Mustafa e njihte shumė mirė familjen e Rugovės, pasi e ka pasur fqinje Fanėn - gruan e Rugovės. Familja e Fanės me origjinė ėshtė nga fshati Cerrcė, saktėsisht, nėna e saj vjen nga lagjja e “Shkozės”. Pėr Fanėn u sjellim dėshmi tė detajuara nė nėntitullin vijues, ku vėrtetohet se edhe ajo ėshtė maxhupe.

Familja e Ibrahim Rugovės, nacionaliteti i sė cilės ėshtė i dyshimtė, e ka pasur njė rrogėtar (hamall, punėtor krahu) rom (nė familje) me emrin Ramadan. Mustafė Sokoli duke e njohur mirė familjen e Rugovės, thoshte me bindje tė plotė se Ramadani ėshte babai i vėrtetė i Ibrahim Rugovės. Disa simpatizantė tė Rugovės kanė reaguar, dhe janė pėrpjekur ta pėrgėnjeshtrojnė Mustafėn. I vetmi argument qė pėrdornin ata ishte:



- “O le t’i ēka shkrujnė njerėzit, unė po t’kallxoj qysh u kanė puna e tina se edhe baba i jem i ka njoft ma mirė se krejt bota”, thoshte me bindje Mustafė Sokoli.

Pleqtė tjerė nga Podguri qė e kishin njohur mirė familjen e Rugovės, thoshin me habi pas reagimit tė Mustafės:

- “S’di valla, veē Uka (babai i Rugovės - V.P) u kanė i madh me shtat, e kah dul ky minak i zi si maxhup (Rugova - V.P) nuk e dimė”.

Mė pastaj ndėrhynte Mustafė Sokoli duke i rėnė podit me tė dy duart sa kishte fuqi dhe me nervozė:

- “O vallahi maxhupi (Ramadani - V.P) e ka qit kit maxhup (Rugovėn - V.P)”.

Tė pranishmit nė odė qeshnin dhe zbuteshin. E vetmja kundėrpėrgjigje dominuese qė vinte nga simpatizantėt e Rugovės ishte:

- “Zoti e ka fal qashtu t’vogėl e t’zi”.

Mustafa ua kthente topin:

- “Po po, kur tė qet maxhupi, edhe Zoti e falė qashtu”.

Hahahaha! Shkriheshin duke qeshur tė gjithė tė tjerėt.




Rugova si maxhup ėshtė adhuruar shumė nga maxhupėt. Kjo ėshtė dėshmuar edhe nė librin e autorit Merxhan Avdyli me titull “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”. Ėshtė njė libėr i bardhė dhe nė kopertinė ka njė fotografi tė Rugovės duke i dhėnė dorėn kryekasapit tė Ballkanit Millosheviq. Nė brendi tė librit mund tė lexoni mendime tė personaliteteve tė ndryshme por edhe tė qytetarėve tė thejshtė pėr Rugovėn. Nė kėtė libėr, krejt pa pikė faji dhe me sinqeritetin mė tė madh njė rom shprehet, po e parafrazojmė: “Ne romėt kemi simpati tė madhe pėr Rugovėn dhe e konsiderojmė sikur me kanė i joni. Unė personalisht e konsideroj Rugovėn si me pas vlla. Ashtė i drejtė e i urtė. Bile na romėt ma shumė e ēmojmė dhe e pėrkrahim atė se dikon tonin; se ai ashtė i njejt pėr neve si me kanė i joni”.





Merxhan Avdyli - autori i librit: “Fytyrat e Ibrahim Rugovės”


Autori nuk e ka treguar nė libėr, se nga vjen ai romi qė ėshtė shprehur kėshtu pėr Rugovėn, shkaku i sigurisė sė tij, por sipas tė gjitha gjasave ai rom duhet tė jetė nga Cerrca. Merxhan Avdyli ėshtė gjallė, shkoni e pyesni se ku e ka intervistuar atė rom. Shkoni menjėherė e pyesni Merxhanin se ēka u bė me librin e tij “Fytyrat e Ibrahim Rugovės” prej momentit kur LDK-ja lidhi koalicion me AAK-nė (Merxhani mė duket se ėshtė aktivist i AAK-sė). Krejt kėtė histori tash tė heshtur qėllimshėm nga Merxhani pėr shkaqe politike, mund ta rikonfirmoni nėse i shkoni nė zyrė Merxhanit, dhe kėrkoni qė para mediave tė sqarojė librin e tij. A nuk e vėrteton intervista e romit nė librin e Merxhanit nė mėnyrė perfekte konstatimin e Mustafė Sokolit se Rugovėn (nė kėtė botė) e ka qitur maxhupi, ose Rugova ėshtė kopil i maxhupit?



Kush ėshtė Fana, gruaja e Rugovės, dhe gjyshi i saj

Ramė Ēekerlaqi?



Bashkėshortja e Rugovės, Fana ėshtė nga fshati Muzhevinė e Istogut. Fana ėshtė e bija e Ramė Bajramit nga Muzhevina (Bajrami nė kėtė rast ėshtė i ndryshėm nga Sokol Bajrami). Nėna e saj (e Fanės) ka qenė motra e Alisė ose djalit tė Ramė Ēekerlaqit nga Cerrca. Me njė fjalė, gjyshi i vėrtetė dhe mė i dashur i Fanės ka qenė Ramė Ēekerlaqi me mbiemrin Vuthaj. Ēekerlaq ėshtė njė lloj pseudonimi qė nuk e dimė se ēka do tė thotė. Noshta ka rrjedhė nga puna me ēekerrk (ēikrik) qė pėrdorej pėr hapjen e bunareve (puseve). Imer Vuthi ėshtė djali i Alisė ose nipi i Ēekerlaqit. Familja ose gjinia e Fanės, siē e thamė nė nėntitullin paraprak, ishte nga lagjja e “Shkozės” nė Cerrcė.

Lagjja ka marrė emrin nė bazė tė llojit tė shkurreve qė janė prezente edhe sot atje, tė quajtura shkoza. Rajonet ku janė tė pėrhapura shkurret e shkozave, pothuajse ēdo kund janė tė pabanuara, me pėrjashtim tė Cerrcės deri nė pėrfundimin e luftės nė Kosovė. Atė qė e dinė tė gjithė nė Podgur, e kjo mund tė vėrtetohet lehtėsisht, ėshtė fakti se lagjja “shkozat” pėrherė ka qenė e banuar me romė. Lagjja e Shkozės gjithmonė ėshtė pėrdorur dhe pėrdoret si sinonim i lagjes sė romėve. Sa herė dikush donte t’i referohej lagjes sė romėve, vetėm thoshin “n’Shkoza” dhe me kėtė nėnkuptonin lagjen e maxhupėve. Sot ajo lagje ėshtė e tėra e boshatisur. Nėse nuk besoni, pyesni pėr “Shkozat” e Cerrcės, shkoni nė terren, vizitoni vendin, pyesni dėshmitarėt, e ju tregojnė mė nė detaje. Dhe, nėse nuk dini mė shumė pėr historinė e Fanės, pyetni pleqtė e rrethinės sė Cerrcės.

Familja e Ramė Ēekerlaqit ėshtė nga lagjja e Shkozės. Ndryshe kjo lagje njihet edhe si Parllaēer. Ekipit tonė i ėshtė thėnė se ky emėrtim lidhet me romėt. Por, megjithatė ne nuk kemi mundur tė vėrtetojmė se ēfarė etimologjie dhe domethėnie ka emri Parllaēer. As tash nuk e dimė. Prandaj luten tė gjithė ata qė dinė pėr kėtė emėrtim tė na ndihmojnė. Shumė njerėz nė Cerrcė dhe rrethinė e mbajnė si emėr tė romėve.

Derisa familja e Rugovės kishte Ramadanin si rrogėtar rom nė shtėpi, familja e Ēekerlaqit nuk kishte nevojė pėr njė tė tillė se ishte nė mesin e romėve. Ekipit tonė i ėshtė thėnė nga pleqtė e Cerrcės dhe Podgurit qė e kanė njohur Ramėn, se ai ka qenė i zeshkėt. Tė jetosh nė mes romėve e tė mos jesh i zeshkėt, ėshtė e pamundur.

Fana ishte njė nxėnėse e dobėt qė nga shkolla fillore, - kėshtu dėshmon shoqja e saj e klasės Xhevahirja, gruaja e Nak Ryshytit nga fshati Zhakovė i Istogut. Babai i Xhevahires, Mustafė (Sokol) Ahmetaj nga Muzhevina, duke e pasur fqinje gruan e Rugovės, nė ēdo bisedė ia shqiptonte emrin si “Fčna”. “Ēka kini me prit pej Fčnės, mesės t’Ramė Ēekerlaqit, e kopilit t’maxhupit”, bėnte pyetjen me zemėrim Mustafė Sokoli.



Si e tradhtoj babgjyshi i Fanės, daja Ramė -

nipin Selman Kadrija?!



Shumė pak njerėz nė Istog e njohin Ramėn, gjyshin e Fanės me mbiemrin Vuthaj. Vetėm njė pakicė e kėsaj shumice tė Podgurit e dinė se mbiemri i tij ishte Vuthaj. Ndėrsa nėse pyetni shumicėn e burrave tė moshės madhore nė Podgur pėr njėfarė Ramė Ēekerlaqin, me siguri do tė merrni pėrgjigje tė saktė se kush ka qenė ai. Do tė thonė:

- “Aaaa, ai qė e bani copa me sakicė djalin e motrės pėr Miliq Kėrsten”.

Secili prej jush qė po e lexoni kėtė hulumtim keni dėgjuar pėr Selman Kadrinė e Cerrcės. Versioni i shkurt i kėngės sė Selman Kadrisė edhe sot kėndohet nga kėngėtarė tė ndryshėm si Sinan Vllasaliu, Remzije Osmani, e shumė tjerė. Versioni i gjatė afėr njė orė qė e kėndojnė dy kėngėtarė nga Drenica, mė duket Ibish Molaku dhe Rexhė Gashi nėse nuk gaboj, e sqaron historinė e Selman Kadrisė dhe Ramė Ēekerlaqit mė nė detaje. Kush dėshiron, shkoni nė pazar tė Istogut dhe bleni kasetėn e kėsaj kėnge.



Varri - lapidar i trimit Selman Kadrija



Selman Kadria njihet nė tėrė Kosovėn dhe nė shumė vise shqiptare si trim qė ka vrarė kryeēetnikun Miliq Kėrstėn. Miliq Kėrsta ishte ndėr kriminelėt gjakpirės qė mbahet mend nė kėto anė tė Kosovės.






Ai me bandėn e tij kishin masakruar shumė shqiptarė. Pleqtė e Podgurit tregojnė se si ky kryeēetnik i lidhte familjet shqiptare, burra, gra, fėmijė, pleq rreth sanave dhe i digjte pėr sė gjalli. Shumė skena tjera tė masakrave janė tė papėrshkrueshme. E tėrė popullsia shqiptare priste me padurim tė dalė dikush e ta likuidoj kryeēetnikun gjakpirės. Likuidimin e Miliq Kėrstės e bėnė Selman Kadria nė fshatin Muzhevinė, nė vendlindjen e gruas sė Rugovės, nė njė llugė tė verrave, jo larg shtėpisė sė Mustafė Sokolit. Selmani pastaj arratiset dhe dėshiron tė dalė nė Shqipėri. Pas pėrpjekjes sė dėshtuar pėr tė gjetur pėrkrahje pėr arratisje nė fshatin Vrellė, ai drejtohet nė fshatin Cerrcė. Aty diku nė mal takon djalin e Ramė Ēekerlaqit duke i ruajtur dhitė. Selmani i thotė djalit tė dajės tė shkoj nė shtėpi dhe ta lajmėroj Ramėn qė t’i vijė nė ndihmė pėr tė dalė nė Shqipėri kah Mali i Zi. Rama me tė dėgjuar nga i biri i tij se e ka lėnė Selmanin nė mal dhe duke mos i besuar kėtij lajmi, i bėrtet tė birit, sipas versionit rapsodik tė kėngės:



Rri kopil mos um rrej mu,

Qe tri ditė n’Shipni o shku.



I biri ia kthen:



Jo vallahi i tha baba Ramė,

T’u i rujt dhitė n’mal e kam lanė,

O ish lodh e ish untu,

Thuj do bukė Rams me ma pru.



Babgjyshi i Fanės ose gruas sė Rugovės, Ramė Ēekerlaqi qė e kishin njohur tėrė Podguri dhe pėr tė kishin dėgjuar edhe gjeneratat e tanishme, shkon me vrap nė mal, takon nipin e tij Selmanin. Pėrqafohen pėrmallshėm daja dhe nipi. Merren vesh qė Rama tė kthehet nė fshat ta marr kalin me samar.



Vrajma Zot Rama ē’po bon!

Ou te shpija qeni nuk po shkon

Drejt n’Istog ai koka shku

Per Selmanin ka kallxu

Naqallnikut i ka thanė:

Sa don myzhde o Ral me m’dhanė?

Pėr Selmanin qe ta kam zanė!

Thotė vodniku medet pėr mu

Ni xhanar ktu s’mka qillu

Ral Vuliqi paska t’fillu

Magazinat tha lemi mu

O i ka vesh i ka armatu

Po shkojnė bjeshkėn e kanė rrethu.



Pas kthimit nga Istogu, Selmani i thotė dajės Ramė:



Je vonu pak daja Ramė!

Mos n’Istog tutna je kanė?

Mos n’Istog tutna je shku?

O pėr mu dajė ke kallxu.

Shuj prej nip ēka je t’u thanė,

O kurrė daja atahen s’ta bon.



Nalma kalin daja Ramė

Du me u kthy pushkėn me marrė.

Daja kalin s’ja nalon

Njanėn kamė nė tokė e qiti

Tjetra n’shalė kuku ju koqit!

O daja i zi na i ra sakicė!

Sill dajė tha Zoti t’fiktė!

O pėr Miliqin nipin pe mytė!






Ramė Ēekerlaqi siē njihet nė tėrė Cerrcėn dhe fshatrat e Podgurit, tradhton nipin e tij, lajmėron garnizonin e ēetnikėve nė Istog tė cilėt armatosėn dhe e rrethojnė Selmanin, dhe Rama shfrytėzon rastin i bie sėpatė disa herė nipit tė tij derisa e lė gati tė vdekur. Rama e bėri kėtė ndaj nipit tė tij pėr Miliq Kėrsten i cili digjte fėmijė, gra, nuse, pleq tė lidhur rreth sanave, qė prente me thikė fėmijė nė djep, dhe shumė krime tjera tė pashpjegueshme.





Ndėr ata tė rrallėt qė e njohin ndėrlidhjen e Ramė Vuthajt dhe Fane Vuthajt nė Istog, tregojnė se ēfarė kuptimi ka miqėsia e Ibrahim Rugovės me Fanėn nga familja Ramė Ēekerlaqit i cili maskaroi me sėpatė djalin e motrės sė vet Selman Kadrinė pėr kryēetnikun gjakpirės Miliq Kėrsta. Kemi dėgjuar se tradhtia e Ramė Ēekerlaqit nuk kishte kaluar pa u ndėshkuar. Disa kolegė nga Istogu na kanė treguar se Ramėn mė vonė e kishte vra Nimon (Bekė) Hasanaj po ashtu nga Cerrca. Vrasjen e Ramės e kishte organizuar Ahmet Nuhi i cili i kishte dhėnė ultimatum kushėrinjve tė Selman Kadrisė ta vrasin Ramėn deri nė filan datė, ndryshe do tė pėsonin. Nė interesimin tonė se kush ishte ky Ahmet Nuhi, nuk morėm informata tė duhura. Na ėshtė thėnė se “u kanė xhanar n’ditė t’Shipnisė, dikah qanej pej Mojstiri, Shushice, a Zhakove; nuk e dimė taman”.



* Autori i shkrimit: Qendra pėr Ekonomi tė Mjedisit, Resori i Pasurive Njerėzore, Banjė e Pejės - Istog ( Kontakti me autorin: [email protected])
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 16:04   #3
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 9,634
Thanks: 0
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 52
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Eh,lufta per politik nuk te prish vetem edukaten,i prish njerezit si karakter.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 18:50   #4
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 363
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Kriste Lleshi - Ibrahim Rugova 2011

http://www.youtube.com/watch?v=O3Yq_..._order&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 18:56   #5
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 363
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

http://www.youtube.com/watch?v=neqdw..._order&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:16   #6
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 363
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

http://www.youtube.com/watch?v=PDNJv..._order&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 15:33   #7
busavata
Dr. pėr Rock 'n Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Postime: 7,569
Thanks: 379
Thanked 571 Times in 236 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 73
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 15:35   #8
busavata
Dr. pėr Rock 'n Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Postime: 7,569
Thanks: 379
Thanked 571 Times in 236 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 73
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 15:41   #9
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

CKA THA IBRAHIM RUGOVA PARA GAZETAREVE TE HUAJ DHE ATYRE VENDOR, NE INTERVISTA DHE KONFERENCA PER SHTYP...?!?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

------

RUGOVA:„Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“

Konferencė shtypi e dr. Ibrahim Rugovės me gazetarė
22.06.1996, „Rilindja“

Nė kėtė konferencė Rugova thotė:“Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“.
Kryetari Rugova rreth marrjes sė pėrgjegjėsisė pėr vrasjen e milicit serb nga UĒK tha:“Ne nuk kemi informata se ekziston njė organizatė e tillė dhe letrat qė dėrgohen (aludonte nė ato pėr marrjen e pėrgjegjėsisė) janė pa kurrfarė identiteti dhe pa kurrfarė rėndėsie, pos qė ta rėndojnė situatėn nė Kosovė dhe tė pengojnė zgjidhjen politike tė ēėshtjes nė Kosovė. Unė mendoj se nuk ekziston njė organizatė e tillė“.

----------------------------------

RUGOVA: „Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė...dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i“
Konferencė me gazetarė e dr. Ibrahim Rugovės
„Rilindja“ , 25.01.1997

Konferencė me gazetarė e presidentit tė Republikės sė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova e dt. 24 janar 1997, ku pos tjerash thotė:“Gjendja nė Kosovė ėshtė shumė e rėndė dhe po punojmė qė tė mos eskalojė gjendja dhe tė mos provokohen qytetarėt e Kosovės. Ne nuk kemi informacione se ekziston Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe nė emėr tė saj mund tė paraqiten shėrbime tė ndryshme pasi ende nuk ėshtė paraqitur askush i kėsaj UĒK-je. Kėshtu dr. Rugova u pėrgjigj nė pyetjen e njė gazetari serb pėr gjendjen e tanishme nė Kosovė dhe pėr UĒK-nė, pėr tė vazhduar mė pastaj „Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė, si moment i rrezikshėm pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i, tė shihet se ēfarė ishte ai shpėrthim mjaft i sofistikuar. Po ashtu dėnojmė edhe vrasjet qė po bėhen me pretekst tė kolaboracionizmit dhe kėrkojmė ndėrprerjen e tyre“ tha dr. Ibrahim Rugova.

Pra, siē po shihet, Rugova i mbron edhe kolaboracionistėt!

-----------------



RUGOVA: „Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe”

Intervistė e Rugovės nė gazetėn „Frankfurter Rundshau“
Prishtinė, 9 shtator 1997 (QIK)

Gazeta e pėrditshme „Frankfurter Rundshau“ botoi nė numrin e sotėm njė intervistė me kryetarin e Republikės sė Kosovės dr. Ibrahim Rugova, i cili gjendet pėr njė vizitė nė Gjermani.
Nė pyetjen mbi UĒK-nė e cila qė nga prilli i vitit 1996 kreu disa atentate ndaj policisė serbe.

Rugova tha se” nuk di se kush ėshtė prapa asaj lėvizjeje. Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe me qėllim qė nė kėtė mėnyrė ta deskriditojnė ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve dhe „qė tė duket se shqiptarėt janė terroristė“.
Pra pėr ta penguar luftėn pėr ēlirim kombėtar, shihni se si mundohet qė ta frikėsojė masėn.



RUGOVA: „Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė) nga shėrbimet sekrete serbe“

Intervistė e Rugovės nė gazetėn belge „Le Soire“
„Rilindja“, 2.12.1997
Prishtinė, 1 dhjetor 1997 (QIK)

Gazeta e sotme autoritative belge „Le Soire“ boton njė intervistė qė kryetari Rugova, gjatė qėndrimit tė tij nė Bruksel, i dha gazetarit tė njohur, Eduard Van Velthem. Lidhur me sulmet kundėr policisė serbe nė Kosovė, siē thotė gazetari „tė njė ushtrie misterioze e quajtur UĒK“, kryetari Rugova tha se nuk ka asnjė informacion pėr ekzistimin e njė organizate tė tillė. Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj nga shėrbimet sekrete serbe, pėr tė pasur pretekst pėr njė intervenim brutal dhe pėr tė diskredituar imixhin tonė joviolent. „



RUGOVA:„Ėshtė fjala pėr disa individ tė frustruar“

Intervistė e Rugovės dhėnė tė pėrjavshmės zvicerane „Facts“
„Rilindja“, 15.12.1997
„Facts : Qė nga viti 1996 u paraqitėn disa sulme tė armatosura nė stacionet policore. Pėrgjegjėsinė pėr kėto sulme e merr UĒK- j. A paraqet kjo njė faktor tė ri politik?

Rugova: Ne nuk kemi kurrfarė informatash pėr njė organizat tė tillė. Sipas tė gjitha gjasave ėshtė fjala pėr disa individė tė frustruar. Parimisht ėshtė i pamundur konstituimi i njė organizate tė tillė, ngase ne jemi tė kontrolluar rigorozisht nė ēdo rrafsh njerėzor. Nė shtėpitė shqiptare nuk ka armė. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mund t’i shėrbejė regjimit serb si pretekst pėr njė fushatė tė re represive nė Kosovė. Elementet me papėrgjegjėsi shoqėrore regjimi serb i pėrdor pėr qėllimet e veta.



RUGOVA: „Pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve“

Pjesė nga intervista e dr. Rugovės dhėnė gazetės gjermane „Dier Spiegel“, e cila u emetua nė radion „Deutche Wele“, nė emisionet e dt. 7.3.1998.

A mund tė ndalohet fillimi i njė lufte nė Kosovė?- ėshtė pyetje e parė e revistės drejtuar Rugovės:
Njė luftė normale nuk do tė ketė, u pėrgjigj Rugova, mund tė ketė vetėm masakėr. Pėr nga kėndvėshtrimi ushtarak, ne nuk do tė kishim kurrfarė shansi, pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve. “





IBRAHIM RUGOVA,PAS OFENZIVES SE VERES SE VITIT 1998 NGA FORCAT USHTARAKE TE MILLOSHEVIQIT,KUNDER UCK-sė,DEKLAROI SE:

„Pozicioni im do tė jetė edhe mė i fortė“…!!!



Nė verėn e vitit 1998 forcat ushtarake dhe paraushtarke serbe,ndėrmorėn njė operacion tė shkallės sė gjerė kundėr forcave ēlirimtare tė UĒK-sė,dhe kryetari Ibrahim Rugova nė konferencėn pėr shtyp tė datės 07 gusht 1998, nė njė pyetje tė gazetares sė BBC se: „A mendoni se pas ofensifės mė tė re serbe pozicioni juaj nė negociata do tė jetė mė i dobėt?“

Ai do tė pėrgjigjet si vijon:

„JO NUK ĖSHTĖ MĖ I DOBĖT.PĖRKUNDRAZI,DO TĖ JETĖ EDHE MĖ I

FORTĖ....!!!!”*
_________

*Burimi i informacionit : „Bujku“ 08 gusht 1998


Dhe sipas kėsaj logjike rezulton se, sa mė shumė qė tė dobėsohej UĒK-ja nė frontet e luftės aq mė shumė do tė forcohej pozicioni politik i z.Rugova. ...!!!

Tani shtrohet pyetja:

Po ku do tė mbetej Kosova sikur UĒK-ja tė ishte shkatėrruar dhe Rugova tė ishte forcuar,dhe sikur tė kishte mbretėruar ajo politka e tij e urtė,e mosbėrjes asgjė, gjatė viteve 1990-1997...? !!
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 15:48   #10
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 738
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 12
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Ibrahim rugova. Nje njeri i cilli e ndryshoj ni shekull ne qe jetuam ne shekullin e tina kena mesu shum prej tina.
Te lig jan ata qe se pranojne historin e dr rugoves
__________________
po-jo-jo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 15:52   #11
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga trestenik Shiko postimin
Ibrahim rugova. Nje njeri i cilli e ndryshoj ni shekull ne qe jetuam ne shekullin e tina kena mesu shum prej tina.
Te lig jan ata qe se pranojne historin e dr rugoves
fal te koft me histori e me shoqni e me parti tina e krejt hahah
askush spo ti ndalon
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 16:46   #12
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 363
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Njeriu - Balada e Presidentit Rugova

http://www.youtube.com/watch?v=jBeVE..._order&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:12   #13
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Analizė politike - historike



Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 1 )



· Ai qė e kėrkon shpėtimin e jetės me indiferencė ndaj jetės sė tė tjerėve, nuk do ta jetojė me nder!” ( Mr.Ukshin Hoti )



Shkruan: Sheradin BERISHA / 02. 05. 2008



* * *



Nė vend tė hyrjes



A ishte Ibrahim Rugova: „Gandi i Kosovės“,“i pathyeshėm

pėrballė regjimit serb…“ , “profet i shqiptarėve“,

“Skėnderbe i dytė“, …?!



Mė 21 janar 2008, u bėn dy vjet qė kur ndėrroi jetė Ibrahim Rugova. Nė kuadėr tė kėtij pėrvjetori me moton: "Dita pėrkujtimore pėr Presidentin Rugova", kryetari Fatmir Sejdiu, nėn patronazhin e tė cilit janė zhvilluar tė gjitha aktivitetet pėrkujtimore, gjatė homazheve (sė bashku me kryeministrin Hashim Thaēi) te varri i tij, para gazetarėve Rugovėn e cilėsoi si njė ndėr figurat mė tė ndritshme tė vendit tonė. "Kemi ardhur kėtu pėr tė bėrė nderimin e merituar pėr presidentin historik tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn, pėr personalitetin qė i dha vulė kohės qė jetoj dhe qė llogaritet themeltar i shtetit tė pavarur tė Kosovės, qė ishte nga personalitetet e fuqishme tė historisė sonė dhe tė tashmes dhe pėr tė ardhmen tonė" - ka thanė Sejdiu. Fatmir Sejdiu edhe nė nė fjalimin e tij tė lexuar nė tubimin pėrkujtimor qė u mbajt nė Teatrin Kombėtar, Ibrahim Rugovėn i cilėsoi si: „Burrin mė tė madh tė Kosovės“, se „ka qenė dhe mbetet Zoti i kėsaj Shtėpie“, „…Ati i Kombit tonė, do tė mbetet fryma e kėtij vendi“, „Ibrahim Rugova e nxori Kosovėn prej kaosit nė organizim, me rend tė brendshėm demokratik“, „udhėheqės popullor“, „Ai nuk u dorėzua kurrė, para asnjė sprove, veē vdekjes…“, „ėshtė udhėheqės sui generis nė Evropė“, dhe krejt nė fund Sejdiu theksoi fuqishėm se „Ibrahim Rugova ėshtė heroi i Kosovės“.






Ndėrkaq, kryeministri Hashim Thaēi, pas homazheve tė bėra te varri i Rugovės (mė 21 janar) thekson, se: „Kosova po ndėrton traditėn e respektimit tė bartėsve tė institucioneve tė vendit. Ėshtė vlerėsim pėr punėn nė vazhdimėsi tė presidentit Rugova pėr realitetet qė ka kaluar Kosova andaj ne do tė vazhdojmė pėrkushtimet tona pėr tė pėrmbyllur procesin pėr shtet tė pavarur dhe demokratik tė bashkuar si politikė, institucione dhe si popull".



Mė 24 shkurt 2008 ( vetėm njė javė pash shpalljes sė pavarėsisė) Hashim Thaēi, sėrish e viziton varrin e Ibrahim Rugovės, dhe me kėtė rast para gazetarėve, ėshtė shprehur: ”Me rastin e pavarėsisė kam bėrė nderim shtetėror pėr personalitetin e ish-presidentit Rugova, pėr angazhimet nė kontinuitet nė procesin e pavarėsimit dhe demokratizimit tė vendit”. Thaēi pastaj ka theksuar se njė pjesė tė kėtyre angazhimeve i ka bėrė bashkė me Rugovėn, nė procesin e para Rambujesė dhe pas ardhjes sė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė.”( Gazeta Express, E hėnė 25.02.2008, fq.5).



Zhvillimet politike gjatė viteve 1990-1999…, dėshmojnė se Hashim Thaēi si pjestar i UĒK-sė as para Konferencės sė Rambujesė, as gjatė dhe pas mbajtjes sė kėsaj konference, deri nė vitin 2004, nuk ka pas kurrfarė bashkėpunimi tė mirėfillt me Ibrahim Rugovėn. Pėrkundrazi Ibrahim Rugova e ka sfiduar nė mėnyra tė ndryshme Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, madje Ibrahim Rugova e ka mohuar dhe s“ka marrė pjesė nė Qeverinė e Pėrkohshme tė Kosovės tė kryesuar nga Hashimi, e cila ka dal si produkt i marrėveshjes sė pėrbashkėt nė Rambuje, mė 23 shkurt 1999 etj.etj ( Lexo kėtu: Marrėveshjen e Rambujesė pėr formimin e Qeverisė)



Prandaj, Hashimi para varrit tė Ibrahimit duket se ka gėnjyer, dhe gėnjeshtrat nuk mund tė merren si fakte historike, ato janė dhe mbeten vetėm si gėnjeshtra!



* * *



Ashtu sikurse kėtė vit (2008) edhe nė vitin 2006 kur vdiē Ibrahim Rugova (21 - 26 janar 2006), por, edhe me rastin e njė vjetorit (21.01.2007) tė vdekjes sė tij, gjatė tubimeve pėrkujtimore u thanė nė mėnyrė rituale fjalėt mė tė pėrzgjedhura pėr figurėn e tij.



- U tha se Ibrahim Rugova ishte „udhėheqės trim e i guximshėm...” ,ndėrsa mbahet nė mend, si politikan, qė mbillte frikė e defetizėm nė popull, me deklaratat e ēuditshme, se : “ Serbia ėshtė e fortė...”, ”se nuk mund tė luftohet me Serbinė..”, ”se pėr 24 orė na bėnė rrafsh me tokė...”, ”se , do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve si popull...“ etj

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “Gandi i Ballkanit”, “Gandi i Kosovės“…, ndėrsa veprimet e tija politike s“kishin asgjė tė pėrbashkėt me rezistencėn gandiste. Derisa Gandi ka bėrė rezistencė aktive e sakrifikuese duke e sfiduar regjimin kolonialist anglez nė ēdo fushė tė jetės, me bojkotimin e ēdo gjėje qė ishte angleze, nga produktet ushqimore deri te dokumentet e lėshuara nga ky regjim, „Gandi i Kosovės“ nuk lėvizte nga vendi pėr ta kundėrshtuar regjimin gjakatar serb. Madje, edhe kur organizonin tė tjerėt protesta( studentėt, sindikalistėt…) kundėr regjimit, Rugova i pengonte nė forma tė ndryshme ato. Ibrahim Rugova duke i ikur pėrballjes me regjimin serb, pėlqente rezistencėn pasive, krejt pasive (vetėm me fjalė gjatė konferencave tė tė premteve me gazetarė), pra pėlqente mosveprimin aktiv. Duke qenė i tillė ai s“i bojkotonte produktet serbe, madje ai s“i bojkotonte as dokumentet e regjimit serb, sepse tė gjitha udhėtimet, me karakter „kombėtar“ jashtė vendit i bėnte me pasaportėn serbe. Bile kur i dilte afati shkonte vet nė sportelet e UDB-sė pėr ta vazhduar kėtė dokument udhėtimi. (Pėr kėtė fakt lexo mė tepėr te libri „Pa protokoll“ Bisedė me Adnan Merovcin, „Zėri“, Prishtinė 2003 , faqe.37. Adnan Merovci pėr dhjetė vjet rresht ishte shef i sigurimit dhe i prokollit i kryetarit Ibrahim Rugova .

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “politikan qė kultivonte unitetin…“, ndėrsa veprimet e tija politike dėshmonin nė vazhdimėsi tė kundėrtėn e unitetit. Rugova, deri nė shtator 2005 kur kumtoi se vuante nga kanceri nė mushkėri, nuk mbahej mend se ka mbajtur ndonjė takim gjithėpėrfshirės me lidershipin politikė e institucional shqiptar, pėr ta kultivuar kėtė unitet, ndėrsa njihej si prijės autokrat, duke mos i pėrfillur kėshillat e politikanėve tjerė shqiptarė. Pėr mė keq, edhe kur ftohej nė ndonjė takim me karakter uniteti nga partitė tjera, Ibrahim Rugova nuk merrte pjesė, i bojkotonte dhe i injoronte paturpshėm ato. Derisa ky profil politikani i injoronte kėshtu tė tjerėt, nuk hezitonte tė shkonte nė takime me partitė shqiptare, kur i organizonte UNMIK-u apo zyrat e huaja nė Prishtinė.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “i pathyeshėm pėrballė regjimit serb tė Millosheviqit“, ndėrsa nuk mund tė fshihen nga kujtesa jonė: Marrėveshja pėr arsim Millosheviq-Rugova (01.09.1996), takimet dhe buzėqeshjet e tij me Millosheviqin mė 15 maj 1998 dhe tė gjitha takimet me kėtė kriminel, gjatė muajve prill-maj 1999, tė zhvilluara nė Beograd.

- U tha se Ibrahim Rugova ishte “pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj.”, “luftėtar i denj i lirisė…“..., ndėrsa dihej botėrisht se asnjėherė nuk i kishte zėnė nė gojė tri shkronjat e arta UĒK, dhe luftėtarėt e vėrtet tė lirisė, s“e ka vizituar asnjė familje tė dėshmorėve. Pėr mė tepėr ky „luftėtarė i denj i lirisė“ s“e kishte vizituar asnjėherė Prekazin historik, familjen e jasharajve. Ky njeri qė i thoshte vetes president nuk ishte pėrkulur as njėherė para varrit tė komandantit legjendar Adem Jashari (edhe pse disa herė ka gėnjyer duke thėnė se sė shpejti do tė shkonte nė Prekaz), ndėrsa pėrpara varrit tė Adem Jasharit dhe tė dhjetra varreve tė familjes Jashari shkuan dhe me respekt u pėrkulėn, shumė burrėshtetas, diplomatė dhe ushtarakė tė huaj.

- Nė tė gjitha ato ceremoni pėrkujtimore u tha se Ibrahim Rugova ishte: ”Ndėrtues i strukturave tė qėndrueshme tė shtetit tė Kosovės”, se ishte “Ismail Qemali i Kosovės“, “profet i shqiptarėve“, “Skėnderbe i dytė“, “burrėshtetas i madh dhe arkitet i pavarėsisė sė Kosovės“, “politikan, qė i ndėrroi rrjedhat e historisė“, “…shpėtues i substancės shqiptare nga shkatėrrimi i planifikuar nga regjimi fashist i Beogradit“, “profet i shqiptarėve“, “Engjėll i Kosovės”, “forcė e ndryshimit”, “udhėheqės shpirtėror i njė populli”, “…vigan i pamposhtur…“, “simbol i ndryshimeve nė Ballkan“, “vizionar i rrallė…“, “…mishėrim i aspiratave kombėtare…“…. e pėr mė tepėr u theksua se “Rugova ėshtė pararendės i UĒK-sė dhe pasues i saj” - citat i marrė nga monografia "Presidenti Rugova“, qė u botua me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Rugovės, nėn pėrkudesjen e mikut tė tij Sabri Hamiti, e shumė e shumė epitete tjera mbersėlėnėse !



Pra, pėr Ibrahim Rugovėn u tha e ēka s“u tha se ishte, edhe pėr ato veti qė kurrė nė jetė, s“i kishte...!



Prandaj, nė vijim nė analizėn time politike-historike, do tė pėrpiqem tė shpėrfaq nė mėnyrė tė argumentuar, realpolitikėn e Ibrahim Rugovės, ndryshe nga ē“kemi lexuar e dėgjuar nga pasardhėsit e tij.
( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:13   #14
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 2 )



Pėrmbajtja e lėndės



- Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova, nė epokėn e Titos?!

- Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet Ibrahim Rugovės!

- Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!

- Sekretari i OTh tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn “Kosova Republikė!”,

- Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės?!



Shkruan: Sheradin BERISHA /03. 05. 2008



Roli politikė-shkencor...i Ibrahim Rugovės, gjatė

periudhės sė regjimit tė Titos!



* * *



Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova,

nė epokėn e Titos ?!



Ndonėse parimet themelore tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės dhe tė politikės autonomiste nė Kosovė u ndėrtuan mbi bazėn e besnikėrisė ndaj Jugosllavisė socialiste vetėqeverisėse tė Titos, klasa politike shqiptare (nė krye me Fadil Hoxhėn, Xhavit Nimanin dhe Mahmut Bakallin) qė ishte vėnė nė shėrbim tė kėtij regjimi, me kohė ka profilizuar edhe njė Elitė (klasė) intelektualėsh shqiptarė, e cila fillimisht kishte kaluar nėpėr “sita” tė organeve pushtetore tė regjimit, duke dhėnė kėshtu prova lojaliste ndaj doktrinės “titiste - socializmit vetėqeverisės jugosllavė”. Kjo elitė intelektualėsh, ndonėse vepronte nėn ombrellėn e strukturave tė regjimit, i drejtonte dhe i kontrollonte institucionet shkencore, mediat: RTP-nė, gazetat dhe revistat informative – shkencore, shtėpitė botuese etj, me njė fjalė kontrollonte tė gjitha institucionet akademike shqiptare nė Kosovė! Dhe, pikėrisht kėsaj elite intelektuale i takonte edhe Ibrahim Rugova.







Ibrahim Rugova, pėrveēse ishte student i dalluar, ai nė Fakultetin Filozofik u shqua edhe si aktivist i Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Jugosllavisė (LRSJ-sė). Pas njė kohe, kur dėshmoi pėrkushtimin e tij tė madh ndaj politikės sė regjimit komunist, u propozua dhe mė pastaj u pranua si anėtar i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė - LKJ-sė. Rugova mė 1971 diplomoi nė Fakultetit Filozofik tė Prishtinės nė Degėn e Albanologjisė. Si komunist i devotshėm, atij iu besua detyra redaktorit nė gazetėn studentore “Bota e re” dhe nė revistėn “Dituria” (1971-1972). Qysh nė fillim tė viteve tė 70-ta, z. Rugova u mor edhe me kritikė letrare dhe nė kėtė drejtim ka shkruar disa libra, ku kryevepra e tij ėshtė libri pėr Pjetėr Bogdanin. Nė vitin 1976/77 atij do t“i mundėsohet specializimi nė fushėn e teorisė letrare nė Paris, tek prof. Roland Barthesi. Ibrahim Rugova pėr afro dy dekada rresht, punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė edhe kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Rugova pėrveē punės shkencore, nė Institutė ka pasur edhe njė funksion politik atė tė sekretarit tė LKJ-sė, pėrmes tė cilit ka ushtruar gjegjėsisht ka funksionalizuar politikat programore tė dala nga forumet partiake-shtetėrore tė KQ tė LKJ-sė.



Nė biografinė zyrtare tė Ibrahim Rugovės thuhet se: “Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės”. Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua tė merrem fare me to.



Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike:



- Si ishte e mundur qė Ibrahim Rugova, (tė cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė tė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh nė rininė e tij studentore u bė njė nga aktivistėt mė tė zellshėm tė LRSJ-sė, dhe mė vonė tė pranohet si anėtarė i LKJ-sė, dhe si tillė t“i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, tė atdhetarėve shqiptarė (qė u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės sė dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė, dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq tė rrezikshėm tė shtetit jugosllavė ( !!! )…



Shembėlltyra e J.B.Titos nė studimet e Ibrahim Rugovės!



Ibrahim Rugova krahas punės nė fushėn e kritikės latrare nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, me pėrkushtim ka shkruar edhe studime shkencore-letrare kushtuar shėmbėlltyrės sė Josip B. Titos. Mė 9 e 10 dhjetor tė vitit 1977, kur nė Prishtinė u mbajt simpoziumi me moton: “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, Ibrahim Rugova mbajti referatin kryesor me titull: “Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”.( Shiko kopjen e studimit tė Rugovės pėr Titon ) Nė kėtė studim “shkencor”, z. Rugova kryetarin Tito e cilėsonte si njeri “gjenial”, “si simbol i sė Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit”, dhe sipas tij ai “gėzon njė unanimitet tė jashtėzakonshėm e tė pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit (Jugosllavisė), ēfarė e gėzonte vetėm Lenini”.



Sakaq Ibrahim Rugova nė kėtė studim ndėr tė tjera thekson se: “Tito, duke qenė vazhdimisht nė krye tė shoqėrisė sonė, krijoi njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit tė plotė tė lirisė, ēfarė nuk gjendet nė ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm nė kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u bė parim shoqėror e kulturor”.



Ky studim i Ibrahim Rugovės nė vitin 1979 u botua nė njė libėr voluminoz nė faqet 407 - 410, nė gjuhėn shqipe dhe serbokroate. Ndėrsa pas demonstratave tė pranverės 1981, u botua edhe nė “Zėrin e rinisė” tė 16 e 23 maj 1981 nė faqet 20-21 etj.



Lexo tė plotė studimin e Ibrahm Rugovės:

“Tito nė letėrsinė shqipe nė Jugosllavi”



Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos nė sytė e shqiptarėve?!



Ndėrsa Josip Broz Tito, pėr Ibrahim Rugovėn dhe elitėn intelektuale pro-titiste tė cilės i takonte ai, ishte “simbol i sė mirės, i heroit, realizues i plotė i lirisė”..., nuk mund tė thuhet (nė asnjė mėnyrė) se ishte i tillė edhe pėr popullin e pėrvuajtur shqiptar, pėrkundrazi ai ishte pėrdhunues i lirisė dhe i dinjitetit tonė kombėtar.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem fakteve historike:



Dihet mirėfilli se pas Luftės sė Dytė Botėrore, populli shqiptar nė Kosovė dhe nė vise tė tjera etnike (qė mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze), u persekutua nė format mė mizore nga regjimi jugosllav i Titos.



- Tito me shtabin e tij gjakatarė, nga viti 1944 e kėndej, ka pėrndjekur, burgosur, vrarė e ekzekutuar mijėra shqiptarė, tė cilėt nuk u pajtuan me sundimin e Jugosllavisė sė re tė AVNOJ-it dhe si ideal patėn bashkimin kombėtar; ( Shiko foton: Shtabi i Titos gjatė LDB: Bakariq, I.Milutinoviq, E.Kardel, J.B.Tito, A.Rankoviq, S. Vukmanoviq-Tempo, M.Gjilas )

- Sipas tė dhėnave tė atdhetarit Xheladin Hana( i cili mė 15.12.1948 vritet mizorisht nga UDB-a famėkeqe ), rezulton se deri nė vitin 1947 OZN-a dhe forcat pushtuese ushtarake jugosllave tė J.B.Titos, kanė vrarė mizorisht rreth 86.000 shqiptarė, prej tė cilėve 36.000 nė Rrafshin e Kosovės; 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit dhe 27.000 tė tjerė nė trevat etnike shqiptare nė Maqedoni. Gjatė kėsaj periudhe janė kryer 220.000 bastisje nė familjet shqiptare (duke i pėrfshirė kėtu edhe bastisjet e pėrsėritura nė tė njėjtat familje); Pastaj mbi 200.000 shqiptarė kanė kaluar nėpėr duartė e OZN-ės famkeqe si dhe janė zhvilluar tetė operacione me pėrmasa tė gjera ushtarake tė ndihmuar edhe nga OZN-a (mė vonė UDB-a) dhe tė gjitha kėto operacione janė kryer, kundėr shqiptarėve, por jo edhe ndaj serbėve, malazezėve apo maqedonasve.

- Ishte Tito ai qė nė shkurt 1953, nė Split tė Kroacisė, me ministrin e jashtėm turk Fuad Kyprili, nėnshkroi “marrėveshjen gjentelmene” me anė tė sė cilės ripėrtėriu konventėn jugosllave-turke tė vitit 1938, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi;

- Ishte Tito ai qė pėr realizimin e kėsaj marrėveshjeje antishqiptare ngarkoi ministrin e brendshėm federativ, famėkeqin Aleksandėr Rankoviē, ku ky i fundit pastaj themeloi njė shtab operativ tė pėrbėrė nga oficerė e udbashė tė sprovuar kundėr shqiptarėve; Dhe ky Shtab i Tito-Rankoviqit duke pėrdorur tė gjitha strukturat shtetėrore(nė nivelė federativė, republikan e krahinor), nė periudhėn 1953-1966 i detyroi me dhunė tė shpėrngulen 452. 371 shqiptarė pėr nė Turqi; Dhe kjo shpėrngulje ėshtė bėrė me kėtė dinamikė:

Mė 1952---------------------------- 37.000 veta

Mė 1953---------------------------- 19.300 “

Mė 1954---------------------------- 17 500 “

Mė 1955---------------------------- 51.000 “

Mė 1956---------------------------- 54.000 “

Mė 1957---------------------------- 57.710 “

Mė 1958---------------------------- 41.300 “

Mė 1959---------------------------- 32.000 “

Mė 1960---------------------------- 27.980 “

Mė 1961---------------------------- 31.600 “

Mė 1962---------------------------- 15.910 “

Mė 1963---------------------------- 25.720 “

Mė 1964---------------------------- 21.530 “

Mė 1965---------------------------- 19.821 “...



Ndėrkaq gjatė kėsaj periudhe kohore me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga trojet etnike shqiptare nė Mali tė Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.) pėr nė SHBA, Kanada, Australi e vende tė tjera tejoqeanike



- Shtabi i Tito-Rankoviqit ishte ai qė nė dimrin e acartė tė vitit 1955/56 shpiku aksionin pėr mbledhjen e armėve, ku gjatė ekspeditave tė policisė / UDB-sė, nė format mė ēnjerėzore i rrahu, u keqtrajtoi e i persekutoi mbi 30 mijė shqiptarė. Nė kėtė operacion kriminal shtetėror UDB-a i mbyti me torturė 103 shqiptarė, ndėrsa 10 mijė tė tjerė u gjymtuan pėr jetė. Dhe ky aksion famėkeq kishte nisur pikėrisht nga fshatrat e trevės sė Rugovės, atje ku kishte lindur dhe kaluar njė pjesė tė rinisė Ibrahim Rugova.

- Tito - ky “simboli i sė mirės” sė Ibrahim Rugovės, ishte ai qė nė periudhėn 1945-1966 burgosi e dėnoi mbi 280 mijė atdhetarė shqiptarė, ndonėse burgosjet e shqiptarėve nuk u ndalėn dot deri nė vitin 1999. Dhe po t“i referohemi tė dhėnave policore jugosllave, del se vetėm gjatė viteve 1979-1991 qenė burgosur e keqtrajtuar rreth 900 mijė shqiptarė, prej tyre 750 mijė nė Kosovė dhe 150 mijė tė tjerė nė Maqedoni, Mal tė Zi, nė Kosovėn Lindore etj. ( ...) ...

- Lexo njė fragment: Ndjekjet, burgosjet dhe persekutimi i shqiptarėve nga regjimi i Titos, gjatė viteve 1948 – 1968



Kjo ėshtė fytyra e vėrtetė e Josip Broz Titos, i kėtij simboli “tė sė mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit ” tė Ibrahim Rugovės...!



Sekretari i OTH tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues

i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn

“Kosova Republikė!”



Ibrahim Rugova, ndonėse ishte anėtar i dalluar i LKJ-sė, me vendim tė KK tė LK tė Kosovės emėrohet sekretar i Organizatės Themelore tė LKJ-sė nė Institutin Albanologjik nė Prishtinė dhe kėtė funksion politik e ushtron deri nė vitin 1987. Pas demonstratave gjithėpopullore tė pranverės sė vitit 1981, z.Ibrahim Rugova duke qenė nė krye tė kėsaj organizate partiake, pa hezitim ėshtė pėrfshirė edhe nė realizimin e “Platformės politike tė Komitetit Qėndror tė LKJ-sė pėr Kosovėn”. Nė kėtė situatė tė jashtėzakonshme nėpėr tė cilėn po kalonte populli shqiptar nė Kosovė, z. Rugova do tė gjendet nė krye tė komisionit pėr diferencimin dhe luftimin e “nacionalizmit dhe separatizmit” shqiptar nė institut, pra tė tė gjithė atyre qė nė njė mėnyrė a tjetėr u solidarizuan me kėrkesėn studentore “Kosova Republikė!” dhe pėr kėtė aktivitet tė tij ka shkruar edhe shtypi i kohės: “Rilindja”, ”Jedinstvo” etj



Kėshtu, ta zėmė, nė gazetėn „Rilindja“ tė datės 30 shtator 1982 nė artikullin me titull „Akademikut dr. Rexhep Qosja iu shqiptua vėrejtja partiake“, Kryetari i komisionit pėr diferencim Ibrahim Rugova nė diskutimin e vetė theksoi se „procesi i diferencimit duhet tė jetė i vazhdueshėm dhe i gjithanshėm, kurse sa i pėrket masės sė propozuar, si anėtar i sekretariatit tė OTH tė LK propozoj qė Rexhep Qosjes t'i shqiptohet masa - vėrejtja partiake, sipas propozimit tė grupit tė punės tė tė dy kryesive, tė cilin e kemi miratuar edhe ne“. (!!!)



Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė Shoqatės sė

Shkrimtarėve tė Kosovės?!



Nė vitin 1988 Ibrahim Rugova nga strukturat pushtetore tė LKJ-sė, emėrohet Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės (pavarėsisht se shkrimtarėt kishin propozuar qė Anton Pashku tė jetė kryetar i kėsaj shoqate) dhe kėtė funksion e “ushtroi” deri nė vitin 1999, krahas shumė funksioneve tė tjera politike, tė cilat s“ishin aspak funksionale. Ibrahim Rugova nė cilėsinė e Kryetarit tė SHSHK-sė, nė qershor tė vitit 1989, pikėrisht nė kohėn kur po mbahej tubimi famėkeq i Gazimestanit (me rastin e 600 vjetorit tė Betejės sė Kosovės) intervistohet nga gazetarja proserbe Renate Flotao dhe kjo intervistė (qė nė thelb s““kishte tone tė theksuara patriotike) u botua nė revistėn gjermane “Der Spiegel”. Atė vitė Ibrahim Rugova ėshtė intervistuar edhe nga disa gazeta tjera perėndimore, si: “L“Unita”, “Veēer”, “Telex”, “Start” etj., dhe kjo ka bėrė qė ai tė afirmohet nė botė si njė intelektual me botėkuptime liberale.



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:14   #15
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 3 )



Pėrmbajtja e lėndės



- Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!

- Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB-sė?!

- Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi nė Gjermani ?!

- Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!...



Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008



Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!



Euforizmi pluralist qė e kishte kapluar ish-Jugosllavinė nė vitin 1989, (pas fillimit tė shpėrbėrjes sė “perandorisė” sovjetike tė quajtur BRSS), pashmangshėm u reflektua edhe nė Kosovė. Dihet mirėfilli se nė vitet 1989/90 Kosova ishte pėrfshirė nė protesta gjithėpopullore pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, dhe pikėrisht nė kėtė situatė kur kishte filluar tė luhatet ushtrimi i pushtetit komunist, u themelua Lidhja Demokratike e Kosovės. Pėr tė pėrkujtuar zanafillėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės ndoshta do tė ishte mirė t“i referohemi zėdhėnėses mediale tė LDK-sė - Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK) e cila ka publikuar historikun e themelimit tė kėsaj partie. Pėr themelimin e LDK-sė, QIK-u shkruan si vijon( Po citoi) :



“Nė shtator dhe tetor tė vitit 1989, njė grup shkrimtarėsh dhe intelektualėsh, nė kohėn e shqetėsimeve mė tė mėdha politike dhe shoqėrore te ne, u pajtua, gati spontanisht, qė tė themelonte njė parti politike, e cila do t'i artikulonte kėrkesat politike tė shqiptarėve dhe do tė bėhej nismėtare e proceseve tė pluralizmit, qė ishin nė nismė nė vendet e bllokut tė atėhershėm socialist. Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime). Pas shumė bisedash, ata angazhuan koordinator tė Kėshillit nismėtar Jusuf Buxhovin, i cili mori pėrsipėr kontaktimin me intelektualėt e tjerė dhe hartimin e programit dhe statutit tė partisė.“ - pėrfundon citati i qik-ut.



· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė

· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989



Kush ishin themeluesit e LDK-sė, qė iu shitėn falas UDB?!



Nė Kuvendin themelues tė LDK-sė qė u mbajt mė 23 dhjetor 1989, sipas QIK-ut „morėn pjesė 96 veta“, ku shumica prej tyre i takonin elitės intelektuale shqiptare qė deri dje ishin anėtarė tė LKJ-sė dhe njerėz me pozita tė ndryshme si shkencore ashtu edhe politike nė institucionet akademike. Kjo elitė intelektualėsh gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta duke qenė pjesė e sistemit politik-institucional, kishte nėn kontroll tė gjitha institucionet shkencore, informative, kulturore, botuese etj., nė Kosovė dhe madje shumica prej tyre ishin bėrė edhe argat tė Shėrbimit Sekret jugosllavė ( UDB-sė).



Pėr tė argumentuar kėtė argatllėk, nė vijim po pėrpiqem t“i vė nė pah disa fakte. Nė vitin 2000 nė Shkup ėshtė botuar libri „Ballė pėr ballė me vdekjen“ i Nafi Ēegranit. Autori i librit nga marsi i vitit 1969 - deri nė vitin 1980 ka punuar nė Sektorin II tė Shėrbimin Sekret tė Sigurimit Shtetėror, pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė nė Shkup. Nė kėtė libėr ish-udbashi Ēegrani nė mes tjerash spikatė hapur veprimtarinė e kėtij shėrbimi famėkeq nė hapėsirat shqiptare nė ish-Jugosllavi, dhe i bėnė publike disa nga emrat e „elitės intelektuale“ qė iu „shitėn“ falas kėtij shėrbimi sekret.



· Shiko: Autori dhe ballina e librit „Ballė pėr ballė“



Ēegrani nė faqen 129 - 130 tė librit „Ballė pėr ballė me vdekjen“ shkruan (po citoi): „Edhe pas Plenumit tė Brioneve dhe rėnies sė Rankoviqit, vazhdon spiunazhi nė mes shqiptarėve si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Shqipėri. Gati tė gjitha redaksitė e gazetave dhe tė radiotelevizioneve nė Maqedoni dhe Kosovė shndėrrohen nė qendra rezidente, me tė cilat SDB-ja( UDB-ja – vėrejtja ime) vite me radhė e sinkronizonte veprimtarinė e vet tė errėt kundėr shqiptarėve.“ - pėrfundon citati.



Ndėrkaq z.Ēegrani vijon: "Nė kohėn kur nė SDB tė Kosovės vrisnin e prisnin Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi e Selim Brosha, kėtij shėrbimi sekret iu "shitėn" falas edhe shumė gazetarė tė "Rilindjes", si Maksut Shehu, Fadil Bujari, Mehmet Kraja, Sabri Hamiti, Jusuf Buxhovi, ndėrsa nė Televizionin e Prishtinės - Riza Alaj, Fahredin Gunga, Agim Zatriqi, disa tė punėsuar nė Arkivin Historik tė Kosovės etj.“ - pėrfundon citati.



· Lexo: kopjen e tekstit nga libri „Ballė pėr ballė“



Nafi Ēegrani nė vazhdim thotė se „nė redaksin e emisioneve nė gjuhėn shqipe pranė Televizionit tė Shkupit tregohen mjaftė aktivė Luan Starova dhe Alush Kamberi,…“ dhe „nė radhėt e tyre hynė ndėrkohė edhe majori rezerv Menduh Ajdini, dhėndėr i Meti dhe Nushi Kėrliut *, si edhe dhėndri i tyre Ali Aliu“. (Pėr mė tepėr lexo te libri i N.Ēegranit fq.130).

* Nushi Kėrliu ėshtė njė mik i Ibrahim Rugovės, nė shtėpinė e tė cilit ka ndenjur pėr dhjetė vjet rresht, gjatė shkuarje-ardhjeve tė tij nga Shkupi apo Tirana, pėr nė vendet perėndimore.)


Siē vihet nė dukje nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, SDB-sė (UDB-sė), kėtij shėrbimi famėkeq sekret, iu paskan shitur krejt falas Jusuf Buxhovi, Sabri Hamiti * , Mehmet Kraja, Ali Aliu,… tė gjithė kėta anėtarė tė elitės intelektuale tė afėrt me regjimit komunist jugosllavė, e qė nė vitin 1989 ishin “ideatorė” pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės !!!

( * Sabri Hamiti aktualisht ėshtė anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryetar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe anėtar i Komisionit pėr Integrime Evropiane. (Shiko pozitat e Sabri Hamitit Kėtu ) Sabri Hamiti ėshtė mik i gjithanshėm i Ibrahim Rugovės, dhe konsiderohet si njėri mė me ndikim nė LDK.)



Madje, nė kuvendin themelues tė LDK-sė kishte edhe pjestarė tė kėsaj “elite intelektuale” qė nė vitin 1958 denoncuan (nė UDB) aktivitetin patriotik tė Adem Demaēit, siē ishin Zekeria Cana, Ali Aliu etj., dhe nga dėshmitė e tyre, mė 17 mars tė vitit 1959 baci Adem u dėnua me 5 vjet burg tė rėndė.



· Lexo shkrimin: Kush ishin denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB, nė vitin 1958-59?! Pėr mė tepėr lexoni librin “Dosja Demaēi”, Prishtinė 2003, faqe 54-55)



Cili ishte misioni intern i udbashit Jusuf Buxhovi

nė Gjermani ?!



Koordinator i Kėshillit nismėtar tė LDK-sė, Jusuf Buxhovi - ėshtė njė prej prozatorėve mė tė njohur nė Kosovė. Qysh si student, nė vitin 1967, punėsohet nė gazetėn "Rilindja", si gazetar nė rubrikėn e kulturės, ku fillimisht pasqyron filmin, e mė vonė letėrsinė, duke shkruar pėr disa vite si recenzent. Nė vitin 1976, pas njė konkursi intern, caktohet si korrespodent i gazetės "Rilindja" nė Gjermani, duke u bėrė kėshtu gazetari i parė i akredituar i njė mediumi nga Kosova nė kėtė vend perėndimor. Jusuf Buxhovi, ky korrespodenti i gazetės “Rilindja” i caktuar me konkurs intern pėr kėtė “punė” nė Gjermani, duket se atje ka shkuar me njė mision intern nga shėrbimi sekret jugosllavė, pėr tė survejuar veprimtarinė e organizatave politike shqiptare qė vepronin kundėr regjimit jugosllavė nė Gjermani. Pėr tė argumentuar kėtė mision intern me karkater udbesk tė Jusuf Buxhovit tė kamufluar me punėn e “korrespodentit tė gazetės ”Rilindja” po i referohemi dėshmive tė bashkėveprimtarėve tė Jusuf Gėrvallės: Ibrahim Kelmendit dhe Hysen Gegės.



Nė janar tė vitit 2007 ( me rastin e 25 vjetorit tė vrasjes sė vėllezėrve Gėrvalla e Kadri Zeka ) Ibrahim Kelmendi boton romanin “Atentatet” dhe ato ditė ai ndoshta, ishte njeriu mė i intervistuar nga mediat shqiptare, pėr faktin se, nė romanin e tij (qė sapo kishte dalė nga botimi) lexuesit kanė mėsuar pėr herė tė parė tė gjitha rrethanat e panjohura tė vrasjes sė Jusufit, Bardhoshit e tė Kadriut, nė natėn e kobshme tė 17 janarit 1982 nė Untergrupenbach tė Gjermanisė. Madje nė libėr bėhet i njohur edhe emri i vrasėsit ( tė mundshėm) tė tyre. “Ai qė vrau Jusuf Gėrvallėn jeton nė Kosovė, nė njė fshat tė komunės sė Suharekės. Ėshtė shqiptar dhe e ka emrin Rezil, thotė Ibrahim Kelmendi, nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn Express”.



Nė njė intervistė me titull: ”E njoh vrasėsin e Jusuf Gėrvallės” dhėnė gazetės “Expres” ( mė 11 e 12. III. 2007 ) Kelmendi spikatė aktivitetin e kamufluar tė Jusuf Buxhovit nėn petkun e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ibrahimi me kėtė rast duke shpjeguar pėrplasjet e Klubit shqiptarė nė Dyseldorf me pėrfaqėsuesit e konsullatės jugosllave vė nė pah involvimin e korrespodentit tė “Rilindjes” nė kėtė situatė.



Kelmendi thotė se (po citoi): Ato (konsulli...- vėretja ime) insistonin qė ta fusnin nėn tutelė Klubin e shqiptarėve aty, dhe ky, i kamufluar si gazetar, angazhohej pro konsullatės.” Ibrahim Kelmendi sakaq konstaton se, “ai ndonjėherė ishte mė brutal se vet konsulli jugosllavė”!



Mė shumė se nė intervistė, I.Kelmendi, aktivitetin e korrespodentit Jusuf Buxhovi e sqaron nė librin e tij “Atentatet” . Nė faqen 159 tė kėtij libri ai pėr Jusuf Buxhovin shkruan (po citoi): ”Sa pėr ilustrim po sjell shembullin e korrespodentit tė gazetės “Rilindja”. Ky farė korrespodenti qe mė brutal se ata tė pėrfaqėsuesit jugosllavė. Konkretisht, ai kėmbėngulte qė nė emėrtim tė Klubit tė mos pėrmendej cilėsimi punėtorė “shqiptarė”, por “jugosllavė”. Kėrkonte qė Klubi atje tė quhej “Klubi i punėtorėve jugosllavė”, siē po quhej Klubi “Rilindja” nė Mynhen, “Pėrparimi” nė Bruksel dhe ndonjė klub i ngjashėm.”- pėrfundon citati.



Nė intervistėn dhėnė tė pėrditshmes “Expres” Ibrahim Kelmendi shpėrfaq edhe njė moment shumė interesant lidhur me korrespodentin e “Rilindjes” Jusuf Buxhovi, qė ka tė bėjė me burgosjen e Hysen Gegės, njė nga bashkėveprimtarėt e Jusuf Gėrvallės, i cili nė librin e tij “Atentatet” ėshtė personazhi me pseudonimin “Vasili”.



Hysen Gega (Vasili), pasi kishte shkuar pėr t“i kaluar pushimet nga Gjermania nė Kosovė, nė 31 dhjetor 1980 arrestohet nga UDB-a.



Kelmendi lidhur me arrestimin e Hysen Gegės saktėson (po citoi): ”...kur Vasilin( Lexo - Hysen Gegėn) e arrestuan nė Kosovė, gazetarin nė fjalė (Lexo - Jusuf Buxhovin) e sjellin nga Gjermania pėr ta marrė nė pyetje gjatė procesit hetues, meqė duhet tė jetė vlerėsuar si njohės mė i mirė i veprimtarisė sonė nė Perėndim.”- pėrfundon citati.



Si e mori nė pyetje Hysen Gegėn, udbashi Jusuf Buxhovi nė

ambientet e UDB-sė, nė janar 1981?!



Kėtė pohim tė Ibrahim Kelmendit, mė sė miri e sqaron vetė ish i burgosuri Hysen Gega, nė njė intervistė me titull ”Asgjė nuk harrohet” tė publikuar fillimisht nė gazetėn “ZiK” e pastaj ėshtė botuar edhe nė librin “Terror, dhimbje, qėndresė”, tė autorit Faridin Tafallari nė faqet 342-344.



Hysen Gega nė kėtė intervistė shpėrfaq gjithanshėm rrethanat e marrjes sė tij nė pyetje nga Jusuf Buxhovi etj., nė zyrat e sigurimit shtetėror - UDB nė Prishtinė.



Nė pyetjen e gazetarit tė njohur B.Elshani: ”Hysen, a tė kujtohet se kur je arrestuar me t“u kthyer prej Gjermanisė dhe kush tė ka marrė nė pyetje pas arrestimit?” Hysen Gega pėrgjigjet: “Posi. Po ato janė gjėra qė nuk harrohen. Mė kanė arrestuar mė 31 dhjetor 1980 nė orėt e hershme tė mėngjesit, diku kah ora 5 - 6 sapo kishte filluar pakėz tė zdritej. Hetimet e mija kanė zgjatur rreth 6 muaj. Pothuajse gjatė gjithė kohės sė hetimeve mė kanė marrė nė pyetje Mehmet Lumi dhe Lorenc Selmani. Kah fundi i hetimeve mė ka marrė nė pyetje edhe Adem Ibrahimi. Por nė fillim tė janarit 1981, data e saktė nuk mė kujtohet, po ashtu mė ka marrė nė pyetje edhe Jusuf Buxhovi. Kėshtu ma kanė prezentuar atė. Pėr Jusuf Buxhovin kisha dėgjuar mė parė se ishte korrespodent i „Rilindjes“ nė Bon, por nuk e kisha parė kurrė me sy. Pėr herė tė parė e kam parė aty, nė lokalet e Sekretariatit nė Prishtinė.”



Nė pyetjen vijuese: ”Sa herė e ke parė gjithėsejt Jusuf Buxhovin nė jetėn tėnde?”, Hysen Gega saktėson: “Dy herė. Njė herė nė fillim tė janarit 1981 kur mė ka marrė nė pyetje dhe njė herė tjetėt nė fillim tė vitit 1991 nė Lokalet e lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Prishtinė.”



Ndėrkaq nė pyetjet, lidhur me sjelljet e z.Buxhovi gjatė hetimeve dhe pėr ēka interesohej mė sė shumti tė dinte, Hysen Gega thotė: ”Qėllimi i tij ishte qė unė tė pendohem pėr aq sa kisha bėrė. Mė thoshte se mė kishte pėrcjellur atje (nė Gjermani – vėrejtja ime) dhe se i dinte tė gjitha gjėrat. M“i pėrmendi disa lokale, por pėr fat nė ato lokale unė s“kisha qenė kurrė. Nė kėtė mėnyrė bile ai mė ndihmonte, ma bėnte me dije se s“dinte, se dinte fort pak ose fare lidhur me ēėshtjen time. Mė bėnte presion psikik. M“i ofendonte shokėt, vėllezėrit Gėrvalla … me sharje nėne e me fjalė tė cilat as me laps nuk shkruhen”. Nė fund Hysen Gega, sqaron edhe njė ofertė tė udbashėve pėr vrasjen - likuidimin e vėllezėrve Gėrvalla …!



Lexoni tė plotė intervistėn e Hysen Gegės:

“Asgjė nuk harrohet”



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:15   #16
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 4 )



· Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



* * *



A ishin: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova pėrgjegjės pėr burgosjen e parė dhe tė tretė

tė Mr. Ukshin Hotit?!





Shkruan: Sheradin BERISHA / 04. 05. 2008



· Trionomi: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova



Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo-politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e quajtėn si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.



Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste – separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.



Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Mr. Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.



Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.



Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.



Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt Isak Nishevci, Ismet Emra e tė tjerė, dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:



- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



· Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.


Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė ( Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė ). Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.



Pas daljes nga burgu, Mr.Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 – 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.



Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Mr.Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.



Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.



· Foto: historike e figurės emblematike Mr.Ukshin Hoti



Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve(UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Mr.Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.



· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike



Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.



Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Mr.Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi-Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.



· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit



Ėshtė interesant tė thuhet se, Mr.Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar-burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.



Ai, me kėtė rast ka thėnė: “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …" - pėrfundon citati.



E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Mr. Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Dr. Ibrahim Rugova.



Dr. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Mr. Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).



Sa pėr ilustrim, Dr. Ibrahim Rugova ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.



Prandaj, Dr. Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Mr.Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė nėntė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:17   #17
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 5 )



Pėrmbajtja



- Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”

- Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!

- A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!

- Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?

- Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės?!

- Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen Komuniste tė Kosovės ?!



* * *



Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” qė

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 07. 05. 2008



Konsultimet e Jusuf Buxhovit me “klanin e vjetėr politik”



Sipas dėshmive tė bėra publike, promotor i angazhimeve pėr themelimin e LDK-sė ishte Jusuf Buxhovi, i cili jo rastėsisht ėshtė bėrė edhe koordinator i Kėshillit nismėtar. “Buxhovi ishte energjik dhe mė i shkathtė nė punė tė komunikimit dhe kristalizimit tė idesė” – thotė bashkėthemeluesi i LDK-sė, Mehmet Kraja nė librin e tij “Vite tė humbura”, botuar mė 1995 nė Tiranė, fq.166.



· Foto: Mehmet Kraja, Bashkėthemelues i LDK-sė



Kur bėhet fjalė pėr hartimin e programit dhe emėrtimin e partisė si “Lidhja Demokratike e Kosovės“, z.Kraja, sėrish spikatė emrin e Jusuf Buxhovit. “Tashi nuk e them dot se e kujt ishte ideja qė partia tė quhej “Lidhje”, e ndonjėrit prej nesh, apo e atyre me tė cilėt Buxhovi konsultohej vazhdimisht, por e di se asnjėrit nuk na pėlqente kjo “lidhje” pėr shkak tė asociacionit qė krijonte me Lidhjen Komuniste. Sido qė tė ishte, ashtu sikundėr ishim marrė vesh dy - tri ditė para mbajtjes sė Kuvendit Themelues, Buxhovi solli programin dhe statutin. Qė nė fjalinė e parė e hetova se programi nuk ishte shkruar nga Buxhovi dhe as nga ndonjė “ekip” mė i gjerė, por nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist, dhe i cili, nga prapaskena edhe sot e kėsaj dite tėrheq shumė hapa politikė nė Kosovė. Programi ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik”. - kėshtu shkruan Mehmet Kraja nė “Vite tė humbura” faqe 167.



· Foto: Jusuf Buxhovi, Koordinatori Kėshillit Nismėtar tė LDK-sė

· Lexo: Kush e themeloi Lidhjen Demokratike tė Kosovės?!



Mehmet Kraja, siē vihet nė pah, shpėrfaq aktivitetin e Buxhovit nė kėtė drejtim, por nuk i sipėrfaqėson aktorėt kryesor tė “klanit tė vjetėr politik” komunist nė prapaskenė, me tė cilėt Jusuf Buxhovi…konsultohej vazhdimisht.



Kush janė politikanėt e “klanit tė vjetėr politik” tė cilėt

morėn pjesė nė themelimin e LDK-sė?!



Zyrtarisht ėshtė thėnė se: “Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf Buxhovi, Ibrahim Berisha, Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa ( tė gjithė gazetarė tė Rilindjes – vėrejtja ime)”, ndėrsa Mehmet Kraja, Koordinatorin e Kėshillit nismėtar tė LDK-sė z. Jusuf Buxhovi, e paraqet si person qė ka pas konsultime tė vazhdueshme me njerėz tė tjerė, edhe nga radhėt e regjimit komunist qė ishte akoma nė fuqi.



Opinioni publik shumė pak e dinė, por pėrfaqėsuesit e “elitės intelektuale” gjegjėsisht “nismėtarėt” publik pėr themelimin e LDK-sė, e dinė shumė mirė, se inicuesit e vėrtet (nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė si njė “parti alternative” nga LKJ-ja ( e cila askohe po i numėronte muajt e fundit deri nė shpėrbėrje), ishin pikėrisht zyrtarėt e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės: Rrahman Morina, Kryetar i KK tė LKK-sė *, Agim Mala, anėtar i Kryesisė sė KK tė LKK-sė dhe drejtor i RTP-sė, etj.



· Foto: Agim Mala

· Rrahman Morina qysh nė fillim tė vitit 1989 pas “dorėheqjes” sė Kaqusha Jasharit, duke qenė njeriu mė i besuar i Sllobodan Millosheviqit emrohet Kryetari KK tė LK tė Kosovės, ndėrsa karierėn e tij e kishte nisur nė Beograd si kuadėr i sigurimit tė shtetit. Ishte zėvendės i sekretarit Federativ tė Punėve tė Brendshme Franjo Hėrleviqit. Pas demonstratave tė pranverės sė vitit 1981, Morina dėrgohet nė Kosovė po nė pozitėn e zėvendėsit tė Sekretarit tė Sekretaritat Krahinor pėr Punė tė Brendshme, Mehmet Maliqit, njė kuadėr i UDB-sė qė nga koha e Rankoviqit, dhe mė vonė vihet nė krye tė kėtij sekretariati.

· Foto: Binomi i deformuar Sllobodan Millosheviq – Rrahman Morina



Jusuf Buxhovi dhe buxhovėt tjerė e din mirė, se Agim Mala (gjatė periudhės sė formėsimit tė LDK-sė si “parti alternative”) e luante rolin e ndėrmjetėsit, nė mes tė partisė nė pushtet (LKJ) dhe atyre (elitės intelektuale) qė po “lindnin” njė parti tė re, LDK-nė.



Agim Mala, nė njė dokumentar televiziv tė pėrgatitur nga Baton Haxhiu dhe Andi Bushati, krejt sipėrfaqėsisht flet pėr angazhimin e tij ( nė prapaskenė) pėr themelimin e LDK-sė dhe kontaktet qė ka pas me “nismėtarėt” publik tė kėsaj partie, prandaj i mbetet Jusuf Buxhovit dhe tė tjerėve pėr ta sqaruar kėtė ēėshtje deri nė fund.



A ishte Jusuf Buxhovi pėrpilues i programit tė LDK-sė?!



Me rastin e njė vjetorit tė vdekjes sė Ibrahim Rugovės (Janar 2007) nė njė emision tė natės (nė Radi Kosovė) qė e drejtonte gazetari Mentor Mripa, Jusuf Buxhovi, ka deklaruar se programin e Lidhjes Demokratike e ka hartuar vetė, ndėrsa Mehmet Kraja duke pas parasysh se ky program “ishte i mbushur me fraza politike, me periudha tė gjata e konfuze, pra, njė tekst i shkruar pa sintaksė shqip dhe pa mendim tė qartė politik” ka dyshuare se ėshtė shkruar nga Buxhovi dhe ka theksuar se, ky program ėshtė shkruar “nga njė person “pa emėr” qė i takon klanit tė vjetėr politik, autonomist…”. Prandaj, duhet thenė shkurt e shqip se, programi dhe statuti i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ėshtė pėrpiluar diku nė zyrat e Komitetit Krahinor tė LK tė Kosovės dhe si i tillė ėshtė miratuar unanimisht nė kuvendin themelues tė LDK-sė mė 23 dhjetor 1989.



Si u zgjodh Ibrahim Rugova kryetar i LDK-sė?!



Nė tetor-nėntor 1989 nismėtarėt publik pėr themelimin e LDK-sė kanė mbajtur disa takime “publike” kryesisht nė kafenenė “Elida” nė qendrėn tregtare "Boro-Ramizi”, dhe pasi i kanė harmonizuar qėndrimet e tyre me ato tė “klanit tė vjetėr politik - autonomist” , se kush duhet tė jetė kryetar, dhe ēfarė duhet tė pėrmbajė programi i “partisė sė re alternative” qė po konturohet sė bashku, nė dhjetor ėshtė caktuar dita dhe vendi i mbajtjes sė Kuvendit themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.



Ja si e pėrshkruan QIK-u (zėdhėnsja mediale e LDK-sė) ecurinė e mbajtjes sė Kuvendit themelues tė LDK-sė: “Kuvendi themelues u vendos tė mbahej nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, ku rėndom asokohe zhvilloheshin qė tė gjitha vlimet shoqėrore dhe politike. Koordinatori i grupit( Jusuf Buxhovi – vėrejtja ime) u angazhua ta bėnte paraqitjen ligjore tė mbajtjes sė kuvendit themelues nė polici, me tėrė dokumentacionin, ashtu si e kėrkonte ligji i atėhershėm pėr mbajtjen e manifestimeve dhe tubimeve publike. Policia nuk njoftoi se do ta ndalonte kuvendin themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, por as nuk dha pėlqim pėr tė (…)Tė shtunėn, nė mėngjes, diku rreth orės 9, nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, u mblodh tash nė pėrbėrje tė zgjeruar Kėshilli nismėtar pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.



Tė gjithė u pajtuan me Programin dhe Statutin e saj. U bisedua bukur shumė pėr strukturėn udhėheqėse tė partisė. Qė tė gjithė ishin tė mendimit se kryetar i saj duhej tė bėhej dr.Ibrahim Rugova, ndėrsa sekretar Jusuf Buxhovi. Grupi nismėtar nguli kėmbė qė dr.Rugova duhej tė propozohej pėr kryetar dhe u deklarua qė kėtė ta parashtronte Kuvendi themelues, me ēka ai u pajtua (…) Pikėrisht nė orėn dhjetė, lokali i vogėl i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mezi i zuri ata qė kishin vendosur tė merrnin pjesė nė mbledhjen e Kuvendit themelues tė LDK-sė. Ata ishin gjithsej 96 veta, tė cilėt me nėnshkrimet e veta dhe me deklarim tė lirė u pėrcaktuan t'ia vinin themelet partisė sė parė politike shqiptare tė pagėzuar Lidhja Demokratike e Kosovės…



Nė emėr tė Kėshillit nismėtar dhe tė Kryesisė sė punės, Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe Statutin e saj e lexoi Jusuf Buxhovi. Tė pranishmit dėgjuan me vėmendje Programin dhe Statutin e LDK-sė dhe miratuan me duartrokitje tė gjatė pėrmbajtjet e tyre. Askush nuk ishte kundėr.” – shkruan QIK-u



Ndėrkaq aktin e finalizimit, pra, atė tė emrimit tė udhėheqjes sė LDK-sė, QIK-u e pėrshkrun si mė poshtė: ”Kryesuesi ia dha fjalėn Milazim Krasniqit, qė nė emėr tė Kėshillit kandidues tė propozonte udhėheqėsinė e parė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ai bėri kėto propozime:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės - dr.Ibrahim Rugova * ,

- Sekretar- Jusuf Buxhovi,

- Anėtarė tė Kryesisė:

- dr.Fehmi Agani,

- dr.Bujar Bukoshi,

- dr.Ali Aliu,

- Nekibe Kelmendi,

- Mehmet Kraja.



Propozimet u miratuan me duartrokitje tė gjata nga tė pranishmit. Pastaj, fjalėn e mori dr.Ibrahim Rugova, i cili falenderoi pėr besimin e dhėnė dhe u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės.”



* „Z.Rugova, nėse nuk gaboj, gjatė vitit 1989 ėshtė marrė nė „bisedė informative“- nga Sigurimi Shtetėror i Serbisė“- Kėshtu thotė Adnan Merovci, njeriu mė i afėrt i Ibrahim Rugovės, nė librin “Pa protokoll – Bisedė me Adnan Merovcin“, B.Shala-B.Hamzaj, faqe.36.(Kjo „bisedė informative“ duket se ėshtė bėrė gjatė periudhės sė inicimit-themelimit tė „partisė sė re alternative“ LDK)



· Foto: Pamja nga Kuvendi themelues i LDK-sė , mė 23.12.1989



Ēfarė pėrmbajtje kishte Programi i Lidhjes

Demokratike tė Kosovės?!



Programi dhe statuti i LDK-sė (si dy dokumente bazė - udhėrrėfyese pėr politikėbėrjen e saj) nuk dallonin shumė nė pėrmbajtje nga platformat politike tė KQ tė LKJ-sė, qė hartoheshin deri nė vitin 1989 pėr zhvillimet politike nė Kosovė.



Pėr ta bėrė tė qartė esencėn e programit tė LDK-sė, qė u miratua pa asnjė kundėrshtim nė kuvendin themelues tė saj, nė vijim sjellė disa pjesė tė programit:



Nė Programin e LDK-sė, ndėr tė tjera thuhet (po citoj):

- Jugosllavia, duhet kuptuar si interes i secilit, ngase ajo ėshtė themeluar me vullnetin e lirė tė tė gjithėve, edhe me vullnetin e popullatės sė Kosovės dhe se pėr ēdo rregullim tė ri tė federatės ėshtė e drejtė imanente qė tė vendosin lirisht edhe qytetarėt e Kosovės.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr njė Jugosllavi demokratike, federative, socialiste dhe pėr reformėn e sistemit politik nė kėtė drejtim.

- Lidhja Demokratike e Kosovės angazhohet pėr zhvillimin e raporteve demokratike nė federatė, duke e kuptuar atė si bashkėsi tė subjekteve tė barabarta tė republikave dhe tė krahinave, si bashkėsi tė qytetarėve dhe tė nacionaliteteve tė barabarta. Pra, angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave, pėr sistemin parlamentar nė bazė tė sė drejtės sė votimit tė lirė, tė drejtpėrdrejtė e tė pėrgjithshėm, pėr Kuvend Federativ tė pėrbėrė nga Dhoma e Republikave dhe e Krahinave, si dhe nga Dhoma e Qytetarėve.

- Lidhja Demokratike e Kosovės ėshtė: “kundėr manipulimeve nacionaliste e burokratike me ēėshtjen kombėtare. Lidhja Demokratike e Kosovės pėrpiqet pėr barazinė e plotė tė nacionaliteteve nė Jugosllavi”. etj etj



· Lexoni tė plotė: Programin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės



Siē vihet nė dukje, LDK-ja dhe vetė Ibrahim Rugova si kryetar i saj qė nė Kuvendin themelues u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ku Jugosllavinė e konsideron si “shtėpi” tė ndėrtuar me vullnetin e lirė edhe “tė popullatės sė Kosovės”. Kosovėn e cilėson si “krahinė”, “angazhohet pėr federatė moderne, e cila do tė mundėsojė barazinė e nacionaliteteve, tė republikave dhe tė krahinave” dhe se ėshtė kundėr “manipulimeve nacionaliste me ēėshtjen kombėtare”!



Se sa ėshtė i vėrtetė ponimi, i definuar nė programin e LDK-sė, se “Jugosllavia ėshtė themeluar edhe me vullnetin e lirė tė shqiptarėve”, kėtė e dinė mė sė miri vetė shqiptarėt, ēfarė kanė pėrjetuar mbi kurrizin e tyre nga kjo “Jugosllavi demokratike”.



Qė tė mos zgjatemi mė shumė nė kėtė drejtim, LDK-ja si e tillė, sipas ligjeve kushtetuese republikane e federative nė fuqi u regjistrua nė Beograd, ndėrsa nė vitin 2000 regjistrohet nė Kosovė. Sipas deklarimit tė Milazim Krasniqit ( njėrit nga themeluesit e LDK-sė) LDK-ja me kėtė program( tė pandryshuar) ka vepruar deri pas luftės nė Kosovė (!!!)



Cilat janė ngjashmėritė e LDK-sė me Lidhjen

Komuniste tė Kosovės ?!



Siē vum nė dukje Programi i LDK-sė nuk dallon shumė nga platformat politike tė LKJ-sė, pra, janė shumė tė ngjashėm. Pėr tė shpėrfaqur kėtė fenomen po i referohemi Akademik Rexhep Qosjes. Qosja nė njė shkrim analitik: ”Ngjashmėria fatale”, shkruan:



”Ngjashmėria, thuhet nė fjalorėt gjuhėsorė, ėshtė afria shumė e madhe e vetive tė qenieve, sendeve, dukurive. Si tė gjitha qeniet, sendet e dukuritė, ngjashmėri shumė tė madhe mund tė kenė edhe bashkimet politike e tė tjera tė njerėzve. Ngjashmėria shtrihet nė hapėsirė, por edhe nė kohė. Kėtu ėshtė fjala pėr ngjashmėrinė e dy bashkimeve tona, qė ka shtrirje nė hapėsirė dhe nė kohė: pėr ngjashmėrinė e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) me Lidhjen e Komunistėve tė Kosovės (LKK).”



· Foto: Akademik Rexhep Qosja



Akademik Qosja pėr ngjashmėritė nė mes LDK-sė dhe LKK-sė thotė:



”LDK-ja ėshtė parti qė LKK-nė e ka trashėguar me ēdo gjė: me anėtarėt, me organizimin, me mentalitetin. LDK-ja ėshtė parti qė nė jetėn politike dhe shoqėrore tė shqiptarėve nė Kosovė sillet sot siē ėshtė sjellė LKK-ja dje.



LDK-ja ėshtė parti politike qė ka strukturė organizuese shumė tė ngjashme, gati tė njėjtėsuar me strukturėn organizuese tė LKK-sė. LKK-ja kishte Kryesinė dhe Komitetin Krahinor tė LKK-sė; LDK-ja ka Kryesinė dhe Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė! LKK-ja kishte Lidhjen Socialiste tė Popullit Punues tė Kosovės si kryese tė punėve tė saj tė infrastrukturės, nė gjirin e sė cilės vepronin edhe Lidhja e Rinisė, Lidhja e Grave, Lidhja e Sindikatave, Lidhja e Pensionistėve... Edhe LDK-ja e ka Lidhjen e saj Socialiste, nė tė cilėn bėjnė pjesė Forumi i Grave, Forumi i Rinisė, mandej Partia Socialdemokrate (nr.2), Partia Shqiptare Demokristiane, Partia Popullore, Partia Liberale e Kosovės...!



LDK-ja bėn politikė qė, nga pikėpamja metodologjike, nuk ndryshon shumė, kur e kur nuk ndryshon fare, prej politikės sė LKK-sė! LKK-ja bėnte politikė qė mbėshtetej nė njė numėr tė vogėl termash dhe togfjalėshash terminologjikė, sikundėr janė bashkim-vėllazėrimi, barazia e kombeve dhe e kombėsive, vetėqeverisja socialiste, autonomia e Kosovės si element konstiutitiv i Federatės Jugosllave, politika e mosinkuadrimit! Edhe LDK-ja bėn politikė qė mbėshtetet nė njė numėr tė vogėl tė termave dhe tė togfjalėshave terminologjikė siē janė: tė drejtat njerėzore njėsoj pėr tė gjithė, demokracia, pavarėsia dhe sovraniteti i Kosovės, politika e faktorėve ndėrkombėtarė.



Termat dhe togfjalėshat terminologjikė tė LDK-sė janė vetėm njė anasjellė gjuhėsore dhe kuptimore e termave dhe e togfjalėshave terminologjikė tė LKK-sė! LKK-ja thoshte se fati i Kosovės ėshtė nė duart e Federatės jugsollave; LDK-ja thotė se fati i Kosovės ėshtė nė duart e faktorėve ndėrkombėtarė. LKK-ja betohej nė politikėn e mosinkuadrimit; LDK-ja betohet nė politikėn e faktorėve ndėrkombėtarė! LKK-ja thoshte se kombėsia shqiptare duhet tė jetė urė bashkėpunimi me Shqipėrinė si shtet amė; LDK-ja thotė se Kosova duhet tė jetė neutrale karshi Serbisė dhe neutrale karshi Shqipėrisė!



LKK-ja nuk i lejonte vetes tė pėrzihej nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė - sepse pėr ta bėjnė kujdesin komunistėt e atjeshėm shqiptarė, malazez e maqedonas; LDK-ja nuk pėrzihet nė punėt e shqiptarėve nė Maqedoni e nė Mal tė Zi, madje as tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore - sepse atje pėr ta kujdesen partitė e tyre dhe pushteti sovran maqedon, malazias dhe serb! LKK-ja kishte gazetat e saj; edhe LDK-ja ka gazetat e saj, nė tė cilat nuk shkruan se janė tė sajat, qė popullarizojnė politikėn e saj, qė gabimet e saj i shpallin menēuri, qė dėshtimet e saj i shpallin suksese, qė mashtrimet e saj i shpallin tė vėrteta!



LDK-ja ėshtė parti politike qė ka njė moral politik qė nuk ndryshon prej moralit politik tė LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė thoshte se ėshtė udhėheqėse e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e Kosovės si element konstituiv i Federatės jugosllave, por nėn sovranitetin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė; edhe udhėheqja e LDK-sė thotė se ėshtė udhėheqje e ligjshme e popullit shqiptar tė Kosovės, madje e "Republikės sė Kosovės", por nėn pushtimin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi)!



LKK-ja i dėnonte tė gjitha konceptet dhe tė gjitha veprimet e tjera qė nuk pėrputheshin me tė sajat nė lidhje me tė drejtat e shqiptarėve dhe me fatin e Kosovės! Pėr kėtė arsye, ajo i ka dėnuar si armiqėsore demonstratat e vitit 1968 dhe 1981! Edhe LDK-ja i dėnon tė palejueshme konceptet dhe veprimet e tjera qė nuk pėrputhen me tė sajat nė lidhje me strategjinė pėr ēlirimin e Kosovės dhe statusin e saj! Pėr kėtė arsye, ajo ėshtė kujdesur t'i "komprometojė" tė gjithė ata qė kanė kėrkuar qė politikėn e saj tė nėnshtrimit ta zėvendėsojmė me lėvizje popullore vepruese;…



Nė kohėn e pushtetit tė LKK-sė, burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė ishin plotė tė burgosur politikė shqiptarė; edhe nė kohėn e "pushtetit paralel" tė LDK-sė burgjet e Kosovės dhe tė Serbisė janė pėrplot tė burgosur politikė shqiptarė. Pėr kėtė arsye "pushteti paralel" i LDK-sė mund tė quhet po aq "atdhetar" sa ishte "atdhetar" edhe pushteti i LKK-sė! Udhėheqja e LKK-sė vozitet nė mercedesė shtetėrorė; edhe udhėheqja e LDK-sė vozitet nė vetura tė "Republikės sė Kosovės", qė nuk kushtojnė mė pak se mercedesėt e LKK-sė!



LDK-ja ėshtė parti politike qė edhe konceptin pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės e ka tė ngjashėm, fatalisht tė ngjashėm, me konceptin e LKK-sė! LKK-ja, atėherė PKK-ja nė fund tė dhjetorit 1943 dhe nė fillim tė janarit 1944 ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė e ka pranuar bashkimin e Kosovės me Serbinė dhe me Jugosllavinė, pėrkatėsisht statusin e Kosovės qark i Serbisė! Edhe LDK-ja, nė fillim tė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė ėshtė deklaruar pėr bashkim me Shqipėrinė, por mė vonė ėshtė pajtuar me shpalljen e Kosovės shtet sovran dhe i pavarur, pėrkatėsisht republikė nė kuadrin e Jugosllavisė!



LKK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te autonomia e gjerė e vitit 1974; edhe LDK-ja e ka ēuar Kosovėn deri te premtimet e faktorėve ndėrkombėtarė pėr njė autonomi tė gjerė (ē’ėshtė e vėrteta deri aty Kosova ka qenė e ēuar mė parė) sė cilės ende askush nuk ia di „gjerėsinė“. Po tė mos ishin futur nė Kryesinė dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė saj edhe disa ish tė burgosurė politikė, pėrfaqėsuesit e „ligjshėm“ tė popullit shqiptar tė Kosovės sot pa dyshim se do tė ishin nė Parlamentin e Serbisė dhe tė Jugosllavisė (Serbia dhe Mali i Zi).



LKK-ja ishte njė parti e disiplinuar nė ish-Jugosllavi; edhe LDK-ja ėshtė njė parti e disiplinuar nė Jugosllavinė e shkurtuar (Serbia dhe Mali i Zi)! Prej aspektit historik e shikuar, LKK-ja del parti e projektuar si mjet pėr paqėsimin e Kosovės! Prej aspektit historik e shikuar, edhe LDK-ja del parti e lejuar, pėrkatėsisht e projektuar, si mjet pėr paqėsimin e Kosovės nėn sovranitetin serb!



Prej shtjellimit tė sipėrthėnė del, besoj qartė, se ngjashmėria mes LKK-sė dhe LDK-sė ėshtė rrėnjėsore, thelbore. Kėto argumente nuk mund tė fshehen, sepse nuk thuhet kot plagėt qė fshehen shumė vėshtirė shėrohen! Prandaj, edhe tė kėqijat qė fshihen shumė vėshtirė mėnjanohen!



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:19   #18
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 6 )



Pėrmbajtja



- Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore?!

- Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!

- Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė: „Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“

- A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd, gjatė viteve tė 90-ta?

- A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!



* * *

A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 10. 05. 2008



Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore

dhe ishte kundėr protestave paqėsore?!



Qysh nė ditėt e para, pas themelimit tė LDK-sė, kryetari Ibrahim Rugova, dėshmon qartė zotimin e vet se, do t'i kryej me pėrpikėri detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Mė 30 dhjetor 1989, nė njė intervistė telefonike dhėnė “Zėrit tė Amerikės”, z. Rugova ka deklaruar si vijon: “Ne para disa ditėsh (23.12.1989-vėrejtja ime) themeluam Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Kjo ėshtė momentalisht shoqatė politike dhe kulturore. Nė tė ardhmen do tė shikojmė se, kur tė legalizohen me ligj kėtu nė Jugosllavi kėto ēėshtje tė pluralizmit politik, ajo edhe mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj. Megjithatė, kjo ėshtė organizatė e Prishtinės, mandej do tė formojė degėt e saj edhe nė qendrat e tjera tė Kosovės dhe tė Jugosllavisė. Anėtarė tė Lidhjes mund tė jenė pjesėtarė, qė pranojnė programin tonė. Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė. Ai pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi. Pėr shembull kemi programin pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik, pastaj pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pastaj pėr pastėrtinė e mjedisit dhe pėr ēėshtje tė tjera qė janė aktuale nė Kosovė, si dhe, natyrisht, qėndrimet tona politike, siē janė ato pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta. Ne konsiderojmė se Jugosllavia duhet tė jetė Federatė Demokratike e kombeve dhe e kombėsive, qė duhet tė ketė organizimin shtetėror tė republikave dhe krahinave, pra, edhe Kosova tė ketė vendin e vetė tė barabartė nė federatėn e Jugosllavisė.”- pėrfundon citati.



Siē vihet nė dukje, pėr Ibrahim Rugovėn, LDK-ja fillimisht nuk ishte parti, por njė shoqatė politike dhe kulturore, pėr tė cilėn thotė se, nė tė ardhmen me ligjet e Jugosllavisė mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj (!!!) Pėr mė tepėr, kryetari Rugova, LDK-nė, kėtė shoqatė kulturore dhe politike, e cilėson si organizatė tė Prishtinės, me synim tė shtrirjes sė saj jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė qendrat tjera tė Jugosllavisė, ashtu siē ishte e organizuar Lidhja Komuniste e Jugosllavisė, e cila nė fillim tė vitit 1990 ishte futur nė fazėn e shpėrbėrjes sė saj.



„Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė“ dhe „pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi“, konstaton politikani realist Ibrahim Rugova. Ai, fillimisht ka vu nė spikamė programin „pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik“, pastaj „pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pėr pastėrtinė e mjedisit…“, ndėrsa qėndrimi i tij politik, ėshtė „pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta“, pa e thėnė qartė statusin politik tė Kosovės. Nė tė vėrtet, Ibrahimi, ishte pėr njė federatė demokratike jugosllave tė kombeve dhe kombėsive, me njė organizim shtetėror tė republikave dhe krahinave…“, ashtu siē ishin tė definuara nė Kushtetutėn e RFJ-sė, atė tė Republikės sė Serbisė dhe nė Kushtetutėn e KSA tė Kosovės.



Pra, Ibrahim Rugova, edhe pas protestave gjithėpopullore tė vitit 1988 - 1989 kur kėrkohej avansimi i statusit politik tė Kosovės, duket sheshazi se, Kosovėn e konsideronte akoma si “krahinė”, ndėrsa popullin shqiptar si „kombėsi“. E, dihet mirėfilli se, me Kushtetutėn nė fuqi „kombėsit“ trajtoheshin si pakica, pėrkundėr faktit qė shqiptarėt ishin populli i tretė shumicė, pas serbėve dhe kroatėve!



Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!



Nė kohėn e kthesave tė mėdha nė Kosovė 1988-1990, populli shqiptar nėpėrmjet demonstratave kundėrshtoi pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia, u zgjua i madh e i vogėl nė kėmbė, jo pėr ta mbrojtur “autonominė e suprimuar” mė 23 mars 1989, por pėr ta mbrojtur nė radhė tė parė dinjitetin e nėpėrkėmbur kombėtar dhe avansimin e statusit tė Kosovės nė Republikė, qoftė edhe me sakrifikimin e jetės sė tyre.



Derisa, nė dimrin e acartė tė vitit 1990, populli protestonte nėpėr rrugėt e Kosovės, kundėr regjimit pushtues serbė tė Millosheviqit, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, doli kundėr kėtyre protestave. Kėshtu, mė 31 janar 1990, nėpėrmjet njė deklarate tė bėrė nė RTP (ku drejtor ishte Agim Mala), Ibrahim Rugova i bėnte thirrje popullatės “qė tė hiqte dorė nga grumbullimet”, duke theksuar se: “Lidhja Demokratike e Kosovės nuk e pėrkrah kėtė formė tė veprimit”.



Kėto deklarata Ibrahim Rugova i pėrsėriste shpesh, shumė shpesh edhe nė mediat e shkruara. Ai, madje pėrmes deklaratave i bėnte thirrje popullit qė tė mos dalė nė rrugė dhe t“i ndėrpresin demonstratat, ndėrsa shfajsonte veten dhe LDK-nė se nuk janė organizatorė tė demonstratave. P.sh. mė 3 shkurt 1990 nė gazetėn “Vjesnik“ tė Zagrebit, lidhur me demonstratat deklaron (po citoi): „Pas grumbullimeve dhe demonstratave tė shqiptarėve pėrpara ndėrtesės sė Komitetit Krahinor, mė 23 janar (1990), pasoi njė ortek i vėrtet dėnimesh dhe diskreditimesh politike dhe tė gjitha kėto nė fillim qė alternativat, nė radhė tė parė LDK-ja, e cila ka mė shumė anėtarė se sa Lidhja e Komunistėve tė Kosovės, tė eliminohet nga skena politike. Prandaj u bėnė pėrpjekje qė ta shpallin atė (LDK) si organizatore tė kėtyre demonstratave. Ne u pėrpoqėm, me anėn e njoftimeve dhe thirrjeve, drejtuar opinionit publik, qė qytetarėt t“i ndėrpresin demonstratat” (!!!)



Kjo nuk ėshtė as hera e parė as e fundit, qė z.Rugova ishte kundėr protestave tė qeta dhe luante rolin e shuarjes sė ndjenjės tek shqiptarėt pėr t“u ēliruar njė herė e mirė nga sundimi shekullor serbė.



Ibrahim Rugova gjatė gjithė karierės sė tij politike ka dėshmuar se ėshtė kundėr organizimit tė demonstratave paqėsore, ndėrsa ndiqte dhe propagandonte me fanatizėm njė politikė krejtsisht pasive, madje shpesh herė nė konferenca me gazetarė bėnte thirrje, “pėr durim, qė tė mos tensionohet situata dhe tė dalė nga kontrolli, sepse kemi ndėrtuar tashmė njė rend demokratik”, atė rend demokratik nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi policor-ushtarak i Millosheviqit (!!!)



Pra, kjo ishte realpolitika e Ibrahim Rugovės, e ndėrtuar mbi bazėn programit tė LDK-sė…



Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė:

„Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė.

Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“



Ibrahim Rugova gjatė periudhės sa ishte shef i Institutit Albanologjik dhe sekretar i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut dhe sė fundi Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės ( nga 1987), shpesh ka udhėtuar pėr nė Beograd. Udhėtimin e fundit e ka bėrė nė verėn e vitit 1988, nė cilėsin e kryetarit tė SHSHK-sė nė kuadėr tė njė takimi qė u mbajt nė Beograd, nė mes tė shkrimtarėve serbė e shqiptarė.



Ka tė dhėna qė tregojnė se, Ibrahim Rugova edhe gjatė viteve tė 90-ta ka udhėtuar pėr nė Beograd, tani jo mė nė cilėsinė intektualit- shkrimtarit, por nė cilėsinė e polikanit.



Sipas njė dokumenti tė Bundestagut gjermanė, nė vitin 1991 Kryetari i Ibrahim Rugova, gjatė qėndrimit nė Beograd ( nė kuadėr tė disa takimeve) ka pasur njė takim tė veēantė edhe me diplomatė gjermanė.



Nė pyetjen e diplomatit gjerman Leni Fischer, se: a mendoni, qė dikur Kosova t“i bashkohet Shqipėrisė, me kusht qė situata e atėhershme nė shqipėri tė pėrmirėsohet? Ibrahim Rugova pėrgjigjet:„ Jo, ne nuk mendojmė nė pėrgjithėsi pėr kėtė. Ne duam tė qėndrojmė brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia. Ne duam, qė tė na respektojnė si njerėz dhe pakicė kombėtare. Ne duam qė tė na mundėsohet ta flasim gjuhėn tonė, tė botojmė dhe lexojmė gazetat tona etj.“



Saktėsisht nė dokumentin origjinal tė shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjermanė, lidhur me kėtė takim thuhet si vijon:



“Als wir im Jahre 1991 in Belgrad mit Herrn Rugova gesprochen haben, habe ich ihm die Frage gestellt:

Denken sie daran, irgendwann den Anschluß des Kosovo an Albanien zu fordern, vorausgesetzt daß - aus damaliger Sicht – sish die Situation in Albanien verbessert? - Das war vorübergehend ja der Fall, - Darauf hat er gesagt: „Nein, wir denken überhaupt nicht daran. Wir wollen innerhalb des serbischen Staatenverbundes bleiben.

(Beifall der Abg.Leni Fischer (Unna) (CDU/CSU)

-Wir wollen nur unsere Autonomie wiederhaben. Wir wollen als Menschen und als nationale Minderheit geachtet und respektiert werden. Wir wollen uns entfalten können, unsere Sprache sprechen dürfen, unsere Zeitungen drucken und lesen dürfen usw”.



(Citat i shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjerman-Deutscher Bundestag - 13. Wahlperiode - 200. Sitzung Bonn, Donnerstag, den 30 Oktober 1997, seite 18139)



· Lexo kėtu: kėtė dokument tė shkėputur nga faqja zyrtare

· Shiko kėtu: faqen e plotė tė kėtij dokumenti nė origjinal





Se kryetari LDK-sė dhe pėrgjithėsisht i „alternativės shqiptare“ Ibrahim Rugova, ishte kundėr bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, ky fakt nuk ishte i panjohur, por se kėrkonte, qė Kosovės t“i rikthehet autonomia dhe tė mbetet nė kuadėr tė shtetit serbė, pėr t“i gėzuar vetėm tė drejtat si pakicė kombėtare etj., edhe pas shpalljes sė deklaratės sė „2 korrikut“ dhe Kushtetutės sė Kaēanikut mė 7 shtator 1990, kėtė fakt asokohe shumė pakė shqiptarė e kanė ditur.



A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd,

gjatė viteve tė 90-ta?!



Kur bėhet fjalė pėr shkuarjen e Ibrahim Rugovės nė Beograd (edhe pas 2 korrikut e 7 shtatorit 1990), s“mund tė thuhet se ky ka qenė itinerari i tij i fundit nė relacionin Prishtinė - Beograd. Tashmė dihet publikisht se Ibrahim Rugova mė 15 maj 1998 ėshtė takuar me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd ( nė rezidencėn e tij nė Beli Dvor), por ekzistojnė disa fakte tjera, qė hedhin dritė pėr kontaktet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.



Pėr tė dhėnė njė pasqyrim sipėrfaqėsor, me kėtė rast po i referohem gazetės „Epoka e Re“. Nė njė shkrim tė kėsaj gazete me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (po citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Burimi: gazeta “Epoka e re”, E enjte 27 shkurt 2003, fq.11.)



Ky informacion bėn tė kuptosh se Rugova ka pasur edhe takime tė tjera me Millosheviqin dhe implikime nė afera tė pista. Ndėrsa lidhur me takimet sekrete nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, tė organizuara nga binomi Millosheviq - Rugova nė periudhėn 1994 – 1997, dhe rreth aferės sė telekomit serbo-italian, do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė.



A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes

sė Referendumit tė vitit 1991?!



Me rastin e vdekjes sė Ibrahim Rugovės, mė 21 janar 2006, u mbajtėn disa tubime pėrkujtimore dhe aty u ritheksuan shumė “merita” tė tij.



Ta zėmė, mė 23 janar 2006 nė njė fjalim pėrmortor, nėnkryetar i LDK-sė Kolė Berisha, (qė u transmetua drejtpėrdrejt nė RTK), ndėr tė tjera thotė: “Nė kėtė janar, Kosova humbi nismėtarin e Deklaratės Kushtetuese tė njohur si Deklarata e 2 Korrikut (1990), tė Kushtetutės sė Kaēanikut, tė referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, organizatorin e zgjedhjeve tė para nacionale dhe presidenciale, shumėpartiake, akte kėto qė vunė bazėn e fortė formale-juridike pėr ndėrtimin e institucioneve tė para tė pavarura nė Kosovė dhe shėnon fillimin e fundit tė njė regjimi satrap tė fundshekullit XX”.- pėrfundon citati.



Sa janė tė qėndrueshme kėto konstatime tė z.Berisha ?

Po t’i referohemi librit tė Mehmet Krajės “Vitet e humbura” (njėrit nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ibrahim Rugovės deri nė vitin 1995, dhe pjesėmarrės nė tė gjitha aktivitetet e LDK-sė, sė fundi edhe “ambasador” nė Zyrėn e Kosovės nė Tiranė (1994), del se Ibrahim Rugova dhe LDK-ja si parti, nuk kanė marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, nė hartimin e “Deklaratės sė 2 Korrikut”, tė “Kushtetutės sė Kaēanikut”! e as nė aktin e shpalljes sė vendimit pėr mbajtjen e referendimit nė shtator 1991!



Ja se, ēka shkruan M. Kraja Lidhur me kėtė ēėshtje:

“Delegatėt shqiptarė tė Kuvendit tė Kosovės shpallin Deklaratėn Kushtetuese, teksti i sė cilės ėshtė bėrė i njohur qė atėherė. Dy muaj mė vonė, nė njė mbledhje tė fshehtė nė Kaēanik, po kėta delegatė miratojnė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe detyrohen tė dalin nė ekzil. Lidhja Demokratike e Kosovės mbėshtet edhe njėrėn edhe tjetrėn. LDK-ja qėndron fuqimisht pas kėtyre akteve. As njėrin e as tjetrin nuk i ka hartuar vetė, nuk ka marrė pjesė nė hartimin e tyre dhe vendimi pėr shpalljen e tyre, merret vesh, nuk ėshtė marrė nga LDK-ja. E di me saktėsi se kryesia e LDK-sė ishte e informuar pjesėrisht pėr njėrėn dhe pėr tjetrėn dhe as nuk mbajti mbledhje pėr kėtė punė dhe as qė kėrkoi prej dikujt ndonjė shpjegim. Ajo kryesi, madje nuk shtroi as ndonjė pyetje tė vetvetishme e as nuk bėri vėrejtje, tė cilat kishte arsye t“i bėnte, sepse dihej qė atėherė se pikėrisht prej saj do tė kėrkohej t“i realizonte praktikisht dispozitat e po asaj Kushtetute, tė miratuar pa dijen dhe pa vendimin e saj. ( Lexo: M.Kraja: “Vite tė humbura”, faqe 230) Pra, LDK-ja nuk e shpiku as Deklaratėn Kushtetuese dhe as Kushtetutėn e Kaēanikut. - thotė Mehmet Kraja.



Kjo besoj, nuk do koment tjetėr!



Ibrahim Rugova nuk ka marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, as nė hartimin e as nė marrjen e vendimit pėr mbajtjen e referendumit nė shtator tė vitit 1991. Kėtė fakt e sipėrfaėson dukshėm vendimi i legjslaturės sė vjetėr i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės (01Nr. Prishtinė, mė 22 shtator 1991) qė kryesohej nga Ilaz Ramajli. Nė kėtė vendim pėrcaktohet qartė edhe teksti i pyetjes sė Referendumit lidhur me statusin politik tė Kosovės.



Nė kėtė vendim thuhet::





R E F E R E N D U M I



REPUBLIKA E KOSOVĖS

Kuvendi i Republikės

01 Numėr

Prishtinė, mė 22 shtator 1991



Kuvendi i Republikės sė Kosovės, nė bazė tė nenit 97 alineja 1 pika 8 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur mė 22 shtator 1991, pas miratimit tė Vendimit mbi mbajtjen e Referendumit nė Kosovė,



P Ė R C A K T I M



Tekstin e pyetjes nė Referendumin mbi Republikėn e Kosovės si Shtet Sovran dhe i Pavarur, me tė drejt tė pjesėmarrjes konstituive nė Lidhjen e shteteve - republikave sovrane (nė Jugosllavi) mbi bazėn e lirisė dhe tė barazisė sė plotė tė republikave-shteteve nė lidhjen e tyre.



Teksti i pyetjes qė u pėrcaktua nga Kuvendi ėshtė pėrsa vijon:



NĖ BAZĖ TĖ DEKLARIMIT TUAJ TĖ LIRĖ, LUTENI QĖ TĖ PĖRGJIGJENI (DUKE RRETHUAR FJALĖN ”PO” OSE “JO”) SE A E PRANONI, SI VENDIM TĖ VULLNETIT TUAJ POLITIK, REZOLUTĖN E KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS MBI REPUBLIKĖN E KOSOVĖS SI SHTET SOVRAN DHE I PAVARUR, ME TĖ DREJT TĖ PJESEMARRJES KONSTITUIVE NĖ LIDHJEN E SHTETEVE-REPUBLIKAVE SOVRANE (NĖ JUGOSLLAVI )



PO ............................................... JO



KRYETARI I KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS,

Ilaz Ramajli, d.v



Lexo: vendimin e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, 22. 09. 1991





( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:20   #19
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 7 )



A e ka ditur Ibrahim Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės dhe si e survejonte Zyra e LDK-sė nė Tiranė veprimtarinė ”terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 13. 05. 2008



A e ka ditur Rugova rrugėn qė tė ēonte kah ēlirimi i Kosovės?!



Ibrahim Rugova, politikėn e vet paqėsore, tė mosveprimit e tė ndejtjes rahat, e konsideronte si tė paalternativė, dhe duket se nuk ka menduar asnjėherė seriozisht nė pėrgatitjen e popullit pėr ēlirim edhe nė rrugė tjera. Nė tė vėrtet ai gjatė kontakteve me personalitete tė huaja ka marrė edhe mendime tė prera se si mund tė ēlirohet Kosova nga Serbia. Ta zėmė, Kristina Fon Kohl, nė librin e saj ”Ballkani faktor qėndrueshmėrie apo pėshtjellimi nė Evropė” shkruan:

“Pothuajse menjėhere mbas shfuqizimit tė sė drejtės pėr autonomi, disa politikanė kosovarė, midis tė cilėve dhe Ibrahim Rugova, kėrkuan mendimin e ekspertit austriak tė tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtės ndėrkombėtare, Feliks Ermakora (Felix Ermacora). Ata donin tė dinin se cilat ishin mundėsitė nė rrafshin e sė drejtės ndėrkombėtare pėr njė pėrkrahje ndėrkombėtare tė "luftės" sė tyre kundėr pushtimit serb… Feliks Ermakora, pas njė shoshitjeje tė thelluar dhe shfletimit tė materialeve tė ndryshme, u pėrgjigj me keqardhje: ”Sa kohė qė nė Kosovė nuk do tė derdhet gjaku, nė rrafshin ndėrkombėtar nuk do tė angazhohet askush“ - pėrfundon citati.





· Lexo kėtu mė tepėr pėr Felix Ermacora + Literaturė nga z.Felix



Dhe kėshtu ka ndodhur, sepse lufta e lavdishme e UĒK-sė dhe gjaku i derdhur i mijėra dėshmorėve… futi nė lėvizje diplomacinė ndėrkombėtare dhe forcėn veriatlantike tė quajtur NATO…!



Nga kjo mund tė kuptojmė se Ibrahim Rugova, qysh nė fillim tė karierės sė tij politike, si shef i LDK-sė dhe i “alternativės kosovare“ e ka ditur shumė mirė, se cila ishte rruga qė tė ēonte kah ēlirimi pėrfundimtar i Kosovės !



Ēka u bisedua nė Takimin e Luganos nė mes Xhavit

Halitit dhe Ibrahim Rugovės ( 1991 ) ?!



Ndonėse realpolitika e Ibrahim Rugovės pėr “ēlirimin” e Kosovės niste dhe pėrfundonte me konferencat e tė premteve me gazetarė, kjo nėnkuptonte padiskutueshėm edhe mosbashkėpunimin e Rugovės me tė gjithė ata qė ishin tė gatshėm ta pėrgatisin popullin pėr luftė ēlirimtare. Xhavit Haliti-Zeka, njėri nga themeluesit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė njė intervistė dhėnė gazetės “Zėri i ditės”, kujton njė takim qė ka pasur me Ibrahim Rugovėn nė vitin 1991 nė Lugano tė Zvicrės, ku e ka njoftuar atė lidhur me pėrgatitjet qė po bėhen pėr luftė tė armatosur.

Xhaviti thotė:

“Me Rugovėn jemi takuar nė Lugano. Kjo ishte njė ndejė miqėsore, nė tė cilėn ishin tė pranishėm edhe kryetarėt e degėve tė LDK-sė. Dhe, tė nesėrmen, pas asaj darke shoqėrore, kėrkova tė bisedonim veē me Rugovėn. I sqarova atij se ne po pėrpiqemi qė tė bėjmė diē nė kėtė drejtim dhe e informova se jemi duke futur armatim nė Kosovė”. Nė vijim z. Haliti nėnvizon: “Biseda ishte normale, pa tension, shumė miqėsore. Nė fund, Rugova mė tha: ‘Unė nuk i futem kėsaj veprimtarie. Unė s’mund t’ju pengoj, por mos i thoni kujt se jeni marrė vesh me mua, sepse unė nuk dua tė kem punė me kėtė ēėshtje!”- pėrfundon citati.

(Lexo mė shumė nė gazetėn “Zėri i ditės”, datė 8 shkurt 2001 faqe 11)





· Foto: Xhavit Haliti – Zeka nė mes tė dy miqėve

· Lexo: Kush ėshtė Xhavit Haliti sot - kliko faqen zyrtare tė kuvendit



Ibrahim Rugova ( edhe pse nuk ka dasht tė merret me kėtė ēėshtje) nga ky takim ka mėsuar se si po bėhen pėrgatitjet pėr luftė tė armatosur, duke u futur armatimi nė Kosovė. Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr pėrgatitjet qė po bėheshin pėr luftė tė armatosur, e pohon edhe Adnan Merovci, njėri nga njerėzit mė tė afėrt tė tij pėr dhjet vjet rresht. z. Merovci kujton njė takim qė ka pasur nė Tiranė me Avni Klinakun, njėrin nga veprimtarėt e strukturave ilegale ushtarake.

Merovci deklaron:

„Avni Klinaku “erdhi nė vilėn ku banonim nė Shqipėri, u takuam nė oborrin e vilės, bėmė njė ndejė nė kafene njė kohė tė gjatė dhe, me njė besim shumė tė madh, ai ma bėri me dije qė ekzistojnė grupe tė armatosura nė Kosovė, grupe tė cilat janė tė gatshme pėr luftė. Mė tha se kemi nevojė pėr komunikim dhe bashkėpunim. Ai mė obligoi t“ia pėrcillja kėto informata z. Rugova. Tani, thotė z.Merovci,- nuk mund tė themi se nuk ėshtė ditur asgjė, sepse kemi ditur qė ka pasur grupe tė armatosura dhe qė ka pasur armė.”-pėrfundon citati.

(Lexo librin “Pa protokoll”, Bisedė me Adnan Merovcin, Zėri - Prishtinė 2003, fq. 88.)





· Foto historike: Adnan Merovci + polici serb = truproja tė Rugovės!

· Foto: Avni Klinaku ish drejtues i LKĒK-sė



Se Ibrahim Rugova ka ditur pėr krerėt e UĒK-sė dhe aksionet e kryera nė Drenicė, Dukagjin, Llap etj., kėtė e pohon edhe znj. Edita Tahiri njėra nga bashkėpunėtoret mė tė afėrt e tij.

Nė njė intervistė tė botuar nė librin „Libri i lirisė“, fq.224, nė pyetjen pėr aksionet e sinkronizuara tė UĒK-sė dhe se ēfarė ėshtė biseduar pėr kėtė gjė nė Kryesinė e LDK-sė, Edita Tahiri pėrgjigjet: “Ne e kemi ditur se nga vijnė kėto arsione. Kemi pasur kontakte me Sali Ēekun, i cili ka qenė udhėheqės i aksioneve qė janė zhvilluar nė pjesėn e Dukagjinit. Pastaj me kontaktet e pjesėve tė tjera tė Kosovės, kemi qenė tė njoftuar pėr aksionet qė zhvilloheshin nė Drenicė, Llap dhe nė pjesė tė tjera, si dhe ėshtė ditur pėr Adem Jasharin, Zahir Pajazitin e pėr figura tė tjera qė kanė qenė bartės tė kėtyre aksioneve” - pėrfundon citati.



· Foto: Edita Tahiri



Nga kėto fakte sa i vuna nė pah, mjafton tė konkludoi se Ibrahim Rugova e ka ditur saktėsisht se kush qėndronte pas aksioneve tė armatosura ndaj objekteve dhe forcave policore-ushtarake serbe, (gjatė viteve 1994 - 1998), dhe pėrkundėr dijes sė tij tė plotė, nuk hezitonte tė hidhte baltė mbi njerėzit e sakrificės, e tė akuzonte UĒK-nė, si: ”dorė e zgjatur e Serbisė”; ”Krijesė e shėrbimit sekret serbė”, “individ tė frustruar”, e ēkamos tjetėr.

Pavarėsisht nga kėto deklarime tė Ibrahim Rugovės, UĒK-ja tashmė ishte realitet dhe hapi njė faqe tė re nė arealin politik-ushtarak shqiptar, dhe kėtė fakt e ka pohuar zėshėm edhe analisti i njohur anglez Tim Judah *. z. Judah nė librin e tij “Kosovo – war and revange” shkruan: “Mė nė fund u bė e qartė pėr tė gjithė se UĒK-ja ėshtė realitet e jo, siē insistonte Rugova, formė e vazhdimėsisė konspirative tė Serbisė”.

* Tim Judah is a journalist, author, and ISN Security Watch’s senior international correspondent. Based in London, Mr. Judah continues to cover the Balkans for the Economist and the New York Review of Books and other publications. In recent years he has also reported from Iraq, Iran, Afghanistan, North Korea and Africa. He is the author of "The Serbs: History, Myth and the Destruction of Yugoslavia" and "Kosovo: War and Revenge". Click here to send email

· Lexo kėtu disa nga librat e analistit Tim Judah





Si e survejonte zyra e LDK-sė nė Tiranė, veprimtarinė

“terroriste” tė UĒK-sė nė Shqipėri?!



Ibrahim Rugova tashmė e ka ditur mirė se kush ėshtė Xhavit Haliti - Zeka, me ēka merret ai nė Zvicėr dhe nė Shqipėri, e ka ditur madje se nė Shqipėri pėrfaqėson Lėvizjen Popullore tė Kosovės dhe se ėshtė njėri nga njerėzit mė pėrgjegjės pėr fuqizimin dhe armatosjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės etj. Ibrahim Rugova e ka ditur edhe kush ėshtė Avni Klinaku dhe cilės organizatė ilegale i takonte. Pra, Ibrahim Rugova i ka ditur tė gjitha zhvillimet rreth pėrgatitjeve tė UĒK-sė pėr luftė tė armatosur, i ka ditur sepse pėr kėtė punė ėshtė pėrkujdesur Shėrbimi Informativ i LDK-sė (dorė e zgjatur e UDB-sė) gjithandej nėpėr Kosovė, ndėrsa nė Shqipėri ēdo gjė e ka mėsuar pėrmes zyrės sė LDK-sė nė Tiranė, e cila mė vonė u shndėrrua nė Pėrfaqėsi tė Kosovės pėr tu mbikqyruar edhe nga “kryeministri” nė exzil Bujar Bukoshi. Fillimisht shefa tė kėsaj zyreje ishin Ali Aliu, Mehmet Kraja, Anton Kolaj etj.



Kjo pėrfaqėsi e Kosovės pėrpos punėve rutinė, nė qendėr tė aktivitetit tė saj ka pasur edhe survejimin e veprimtarisė sė atyre qė e quanin veten UĒK. Pėr tė argumentuar kėtė gjė, me kėtė rast po i referohemi njė dokumenti sekret tė Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė (SHISH) i cili shpalon njė bisedė tė inspektorit A.K tė SHISH-it me shefin e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, nė periudhėn kur Sali Berisha ishte president i Republikės sė Shqipėrisė (1996).



Nė dokumentin e skeduar nėn numrin AT 317/ b tė datės 21 janar 1996, e tė protokolluar tri ditė mė vonė (24 janar “96), lartė nė cepin e majtė tė tij, ėshtė vėnė shėnimi i zėvendėsshefit tė SHISH-it: “Tė kalojė pėr informim nė presidencė…” ( ėshtė fjala pėr presidencėn nė Shqipėri)



Nė kėtė dokument thuhet:

”Nė njė informacion qė ka paraqitur njė inspektor i Shėrbimit Informativ tė Shqipėrisė, A.K, pas bisedės nė pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė, mes tė tjerave, shefi i tij ka nėnvizuar:

“Mendimi i zyrtarėve tė Prishtinės (Lexo: Kreut tė LDK-sė me Ibrahim Rugovėn nė krye) ėshtė se kemi tė bėjmė me njerėz tė organizuar mirė dhe qė kanė disa baza nė Shqipėri, sidomos nė Tiranė, Durrės – plazh, dhe nė Tropojė. Veprimet e deritanishme tė saj, qė e quan veten UĒK, kanė qenė tė pėrqėndruara nė Drenicė dhe nė rajonin e Dukagjinit, qė mund tė pėrkufizohej nė vijat Prizren – Shtimje dhe nė rrugėn Pejė – Mitrovicė. Tash, me aksionet qė janė zhvilluar para pakė ditėsh, zyrtarėt e Prishtinės mendojnė se ajo po vepron nė njė hapėsirė krejt tjetėr, qė ėshtė mė e gjerė. Gjithnjė sipas tyre, UĒK-ja ėshtė nė tri zona, mirėpo nuk kanė dijeni tė sakta se cilat janė shtrirjet e zonave, vetėm se, mė parė, zoti A.A (Ali Aliu), u kishte thėnė se zona e dytė ėshtė nė Maēedoni. Nė takimin qė ka pasur njeriu i tyre, R.GJ (Rexhep Gjergji), me njė pėrfaqėsues tė qeverisė serbe ėshtė pasur parasysh se aksione terroriste duhen pritur edhe nė tė ardhmen. Mendimi i tyre ėshėt se fjala vjen pėr disa njerėz tė veēantė, qė mblidhen nė organizata ilegale e qė duhen survejuar, sidomos nė Tiranė. Disa prej tyre nuk duhen lejuar tė veprojnė nė Shqipėri. Pas kėrkesės sime, zyra e Kosovės do na paraqes njė listė tė emrave tė njerėzve qė dyshojnė se fshihen pas kėsaj organizate terroriste”.

(Burimi: B.Islami “Enigma e njė vrasje tė trefishtė”, Focus, Prishtinė, 2007, faqe.129)



Ēdo koment rreth kėtij dokumenti duket se ėshtė i tepėrt.



Disa ditė pas dhėnies sė kėtij informacioni, zyra e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, SHISH-it ia ka dorėzuar njė listė me emra tė personave qė mendohet se janė bartės tė UĒK-sė dhe qė kryejnė veprimtari “ilegale subversive” nė Shqipėri. Atė periudhė, disa nga tė dhėnat qė i ishin dorėzuar SHISH-it, do tė prezentoheshin edhe nė njė informacion tė pėrgatitur nga ish - Shėrbimi i Sigurimit ushtarak jugosllav me emrin e quajtur KOS, nė tė cilin janė shtuar edhe disa karakteristika tė tjera, si gjendja shoqėrore e atyre qė e pėrbėjnė Grupin e Drenicės nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari, arsimi i tyre, vendndodhja, karakteristikat e zonės etj etj.



Kėto argumente flasin qartė se njėshi i “institucioneve tė Republikės sė Kosovės” Ibrahim Rugova sė bashku me “institucionet e Republikės sė Serbisė”, e kanė pėrcjellur nė vazhdimėsi veprimtarinė e bartėsve tė UĒK-sė nė Kosovė, shqipėri dhe nė vendet tjera perėndimore.



Prandaj, duke pas parasysh tė gjitha kėto arguente, natyrshėm mund tė thuhet se Ibrahim Rugova me institucionet e tija ”fiktive”, me asnjė veprim konkret, nuk ka treguar gatishmėri se ėshtė pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia. Kryetari i “Republikės sė Kosovės” dhe i njė vargė funksioneve tė tjera, Ibrahim Rugova, madje ishte edhe kundėr demonstratave paqėsore qė i organizonin studentėt e Universitetit tė Prishtinės, duke u arsyetuar tashmė me slloganin e shumėfamshėm, se “duhet tė jemi tė kujdesshėm e tė mos e tensionojmė situatėn pa nevojė, nė mėnyrė qė tė mos e prishim rendin e krijuar demokratik”. (!!!) Po, pėr cilin rend demokratik e kishte fjalėn ky gajlegji i kujdesshėm se ?! Pėr atė rendin demokratik tė krijuar nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi pushtues i Millosheviqit, ku mbretėronte vetėm frika, dhuna e pėrditshme, ku ndodhnin tmerrshėm burgosjet, persekutimet, vrasjet e shpėrnguljet masovike tė shqiptarėve nga Kosova etj, ndėrkohė qė atij personalisht por dhe elitės sė tij politike (qė rrethohej) s“i hynte asnjė therrė nė kėmbė, pėr mė tepėr ai me shpurėn e tij dilte nga Kosova, shkonte kahmos nėpėr botė dhe kthehej sėrish nė Kosovė (pas qėndrimit nė Shqipėri tė presidenti Sali Berisha) pa pasur pasoja nga regjimi pushtues serb!



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2012, 17:21   #20
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 8 )



Babaxhani Ibrahim Rugova - kryetar i pesė organeve politike…dhe injoranca e tij!!!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 14. 05. 2008



Sa funksione politike kishte Ibrahim Rugova



Siē kam vu nė pah edhe njė herė tjetėr mė lartė, Ibrahim Rugova ka ushtruar disa funksione politike.

Ka qenė:

- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi;



Pra, z. Ibrahim Rugova siē duket kudo ka qenė “koka” e piramidės politike ! “Njė kumulim i tillė postesh njihet vetėm nė sistemet diktatoriale, mirėpo z.Ibrahim Rugova nuk e ka as pamjen e diktatorit, as zemrėn e diktatorit, as shpirtin e diktatorit. Ai ėshtė njeri i butė, mė i butė se pambuku; ai deri mė sot, askujt as “dreq” me gojė nuk i ka thėnė! Ai ėshtė aq i butė sa qė ka pranuar t“ia ngarkojnė tė gjitha pėrgjegjėsitė mbi shpatulla, si Krishtit kryqin dhe tė gjitha ky i bart pa fjalė, duke mos pasur kohė as qė tė kujtohet se si pat pėsuar Krishti nė kohėn e vet.” – ka thėnė Adem Demaēi, nė njė intervistė “Mungesė serioziteti, apo vetmashtrim” Zėri Shqiptar, Nr. 11, 17 tetor 1995, fq.16.



Lidhur me kėtė ēėshtje edhe kryebashkiaku i Tiranės Edi Rama ka bėrė njė konstatim gjenial pėr Ibrahim Rugovėn. Kur ishte nė Prishtinė (pas luftės) e takoi edhe Rugovėn, dhe mė pas pat deklaruar: “Shyqyr Zotit qė nuk jeton nė Shqipėri, se do tė ishte kryetar derisa tė merrte frymė. Jo pse ky njeri di diēka, por ėshtė babaxhan ashtu si shqiptarėt e donė. Ky do tė vdes si kryetar.“ ( !!! )



Sa ishin funksionale, funksionet politike tė “kokės” Ibram Rugova?!

Ibrahim Rugova ishte kryetar i shumė organeve, por, shtrohet pyetja sa kanė qenė funksionale kėto organe tė “Kokės” Ibrahim Rugova? Koha ka dėshmuar tashmė se nuk ishin qenė aspak funksionale.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i analizojmė dy funksionet e fundit tė tij., qė kishin karakterė gjithėpėrfshirės.



Mė 22 korrik 1991, u formua Kėshilli Kordinues i Partive Politike shqiptare tė Kosovės i pėrbėrė nga:



- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Socialdemokrate e Kosovės dhe

- Partia Republikane e Kosovės dhe

kryetar i kėtij kėshilli u zgjodh Ibrahim Rugova.



Ndėrkohė themelohet edhe Kėshilli Koordinues i Partive Politike Shqiptare nė ish- Jugosllavi, dhe pėrfshiheshin:



- Lidhja Demokratike e Kosovės,

- Partia e Prosperitetit Demokratik,

- Lidhja Demokratike nė Mal te Zi,

- Partia pėr Veprim Demokratik,

- Partia Fshatare e Kosovės,

- Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės,

- Partia Parlamentare e Kosovės,

- Partia Socialdemokratike e Kosovės,

- Partia e Unitetit Kombėtar Shqiptar,

- Partia Popullore Shqiptare, dhe

- Partia Demokratike Shqiptare dhe

kryetar i kėtij kėshilli zgjidhet kush tjetėr pos Ibrahim Rugovės.



Formimi i kėtyre dy kėshillave politikė gjithėshqiptarė u prit me entuziazėm nė popull, sepse u mendua se tashmė do tė punohet bashkarisht pėr ndėrtimin e njė platforme tė qartė, pėr ēlirim nga pushtuesit sllavė. Por, duket se ky entuziazėm nuk zgjati shumė kohė.



Injoranca e Ibrahim Rugovės!



Nė fillim u mbajtėn disa mbledhje, por, nė ato mbledhje nuk u vendos asgjė, sepse kryetari Rugova as rregullore apo programe tė punės nuk kishte hartuar dot. Me kalimin e kohės Rugova i rralloi takimet, madje edhe kur partit tjera kėrkonin qė tė takoheshin, ai ju thoshte sė shpejti do tė mblidhemi dhe kėshtu i shtynte ose i sabotonte ato, pra, nuk shkonte fare nė takim. Dhe, me kalimin e kohės vetevetiu kėto dy kėshilla, ndonėse ishin jofunksional gjatė gjithė kohės, u amortizuan, pėr tė mos thėnė u shuan plotėsisht, sepse nė letėr ato vazhdonin tė ekzistonin si organe mashtruese pėr popullin nė duar tė kokės „piramidale“ Ibrahim Rugova.



Njė shembull: Nė janar tė vitit 1995 personalitete tė ndryshme politike, sė bashku me intelektualė tė shquar patėn shkuar te Ibrahim Rugova pėr t‘u takuar me tė (nė selinė e LDK-sė), me qėllim tė konsultimit dhe gjetjes sė rrugėve tė pėrbashkėta politike, nė njė kohė kur Kosova dhe populli shqiptarė po pėrjetonte ditėt mė tė rėnda nėn pushtimin serbė. Mirėpo, pėr fat tė keq „koka“ – Ibrahim Rugova nuk mori pjesė, i injoroi tė gjithė…!



Po kėshtu edhe me rastin e organizimit tė protestave paqėsore nga ana e studentėve, njė delegacion studentėsh shkuan sė bashku me rektorin e Universitetit tė Prishtinės, dr. Ejup Statovci pėr tu takuar me Rugovėn, por edhe kėsaj radhe, Rugova nuk ishte i gatshėm t“i takonte ata, me arsyetimin se „nuk ka kohė“, ndėrkohė qė gjente kohė t“i takonte grupet joformale tė studentėve nė krye me tė afėrmin e tij Naser Rugova. Madje ai gjente kohė pėr tu takuar edhe me sportistė, kėngėtarė etj., por nuk gjente dot kohė t“i takonte pėrfaqėsuesit legjitimė tė studentėve, udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve tė UP-sė!



A e meriton selia - Baraka e LDK-sė tė jetė “shtėpi e pavarėsisė”?!



Ndėr funksionet e lartėpėrmendura tė Ibrahim Rugovės radhitet edhe funksioni i Kryetarit tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės. Ibrahim Rugova duke e shfrytėzuar kėtė pozitė jopolitike (nga viti 1988), pasi zgjidhet Kryetar i LDK-sė nė Kuvendin themelues, mė 23 dhjetor 1989, i cili u mbajt nė ambientet e selisė sė Shoqatės sė Shkrimtarėve, shtėpinė e shkrimtarėve e shndėrron nė shtėpi tė LDK-sė. Dhe, pėr ēudi pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu, mė 23 dhjetor 2007 me rastin e 18 vjetorit tė themelimit tė LDK-sė, me njė vendim tė veēantė presidencial, kėtė shtėpi tė partisė e shpalli nė “Shtėpi tė Pavarėsisė”.



Nuk e di se ēfarė kriteresh ka pėrdorė z.Sejdiu kur e ka marrė kėtė vendim „historik“, pėr ta shpallur selinė e LDK-sė si „shtėpi tė pavarėsisė“ por, dihet mirėfilli , se nga kjo seli e LDK-sė ka dalė:



- marrėveshja e famshme pėr arsim e nėnshkruar nė mes Rugovės dhe Millosheviqit,

- nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, vetėm shtatė ditė pas takimit Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd, saktėsisht mė 22 maj 1998 ėshtė mbajtur takimi i negociatorėve shqiptaro-serbė pėr ēėshtjen e arsimit etj., ku nga pala serbe ishin: Nikolla Shainoviq - nėnkryetar i Qeverisė sė RFJ-sė, Ratko Markoviq - nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė ( tė cilėt aktualisht po gjykohen nė Hag pėr krime tė kryera gjatė luftės nė Kosovė), pastaj ishte Tomisllav Nikoliq, nėnkryetar i Partisė Radikale tė Sheshelit, i cili gjithashtu nė Hag po gjykohet pėr krimet e kryera nė Kosovė nga njėsitė ēetnike tė kėsaj partie etj.

- Nė kėtė „shtėpi tė pavarėsisė“, janė bojkotuar shumė takime qė kishin pėr qėllim unifikimin e faktorit politik shqiptarė, madje janė bojkotuar edhe takimet konsultative tė kėrkuara nga Unioni i Studentėve tė UP-sė pėr organizimin e protestave paqėsore kundėr pushtimit klasik tė objekteve shkollore-univerzitare etj,

- nga kjo barakė kanė marrė udhė qindra deklarata akuzuese nė adresė tė luftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe bartėsve tė kėsaj lufte, madje

- nė kėtė „shtėpi pavarėsie“ janė shkruar edhe vendime pėr kriminalizimin e UĒK-sė, siē ėshtė vendimi i 19 nėntorit 1998 i nėnshkruar nga Ibrahim Rugova, pėr formimin e “Komisionit pėr hulumtimin e krimeve tė luftės”, etj etj.



Sa pėr ilustrim: lexoni e shikoni disa foto + dokumente:

· Dokumenti: Marrėveshja (Dogovori) Millosheviq-Rugova, pėr arsim!

· Dokumenti: Vendimi i Rugovės, pėr hulumtimin e krimeve tė luftės

· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998

( Ndėrkaq pėr tė gjitha kėto foto-dokumente mė gjerėsisht do tė

shkruaj nė kapitujt e mėposhtėm)



Se ka pasur deklarata akzuese nė adresė tė UĒK-sė qė kanė dalė nga kjo shtėpi, kėtė fakt e pohon edhe Adnan Merovci, ish - shefi pėr protokoll dhe Siguri i Ibrahim Rugovės. “Pas intensifikimit tė veprimeve tė UĒK-sė 1995 -1997”, - thotė z. Merovci “ Me prononcimet e shumta, me paraqitjet publike qė kanė qenė nga ajo shtėpi aty, shpeshherė ėshtė thėnė qė nuk duhet pėrjashtuar mundėsia e improvizimeve tė rasteve nga shėrbimet serbe, pėr shkak tė krijimit tė njė alibie qė tė komprometohen shqiptarėt dhe rruga e tyre paqėsore…Mė vonė kur filluan tė dalin komunikatat e para (tė UĒK-sė), gjėrat nisėn tė sqarohen”, por edhe atėhere ”politikanėt e kohės mendoj se nuk ishin nė nivel tė detyrės pėr t“i

shpjeguar dhe pėr t“ia plasuar kėto gjėra, si popullatės ashtu edhe diplomacisė ndėrkombėtare” - pėrfundon Adnan Merovci

(Lexo librin “Pa protokoll”, Zėri, Prishtinė 2003 , fq.73)



Kjo ėshtė “shtėpia e pavarėsisė” sė shpallur nga pasardhėsi i Ibrahim Rugovės, z.Fatmir Sejdiu.



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur