Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 02-06-2012, 11:32   #1
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Ukshin Hoti

Fati i Ukshin Hotit!



Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova
janė pėrgjegjės pėr burgosjen
e parė dhe tė tretė tė Ukshin Hotit!



Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



Shkruan: Sheradin Berisha



Trinomi komunist: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova



Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo - politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme akademike: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e patėn cilėsuar si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.



Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste - separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.



Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.



Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.



Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.



Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt

- Isak Nishevci,

- Ismet Emra e tė tjerė,

dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:



- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.



Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė

Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė

Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.



Pas daljes nga burgu, Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 - 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.



Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.



Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.



Foto: historike e figurės emblematike Ukshin Hoti



Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve (UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.

· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike



Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.



Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi - Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.



· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit



Ėshtė interesant tė thuhet se, Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar - burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.



Hoti, nė fjalėn e tij tė mbrojtjes para gjyqit serb nė Prizren ka thėnė (citoi): “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …” - pėrfundon citati.



E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Ibrahim Rugova. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).



Sa pėr ilustrim, Ibrahim Rugova atėkohė ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.



Prandaj, Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 11:33   #2
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 13:20   #3
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Siper REVE
Postime: 33,002
Thanks: 5,664
Thanked 3,157 Times in 2,007 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Kur luan me zjarrin te digjen qimat:
http://balkanblog.org/2012/06/02/pol...ammer-in-peje/
Ana e kundert e medaljes.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 16:06   #4
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,873
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
ymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
Kėta pyetje bėja qeveritarėve nė Prishtin.... Kėtė njeri ėshtė shumė e vėrtetė qė struktura e atėherėshme politike e shqiptarėve nė Kosovė e futi nė burg,ndėrsa kėta tė sotshmit e lanė pa namė e nishan....
__________________
Mendja (arsyeja) ėshtė guri mė i ēmuar i njeriut.Pra,njeriun e bėn njeri mendja dhe menēuria e tij.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 16:24   #5
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Siper REVE
Postime: 33,002
Thanks: 5,664
Thanked 3,157 Times in 2,007 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Kemi Shqiptare aktual.
Dhe jo DERRA.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 16:35   #6
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,873
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
ymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Kemi Shqiptare aktual.
Dhe jo DERRA.
Kemi Shqiptarė shumė por mjerishtė nuk janė nė funksione vendim marrėse,ndėrsa tė tillė qė janė nė pushtet 99% janė DERRA...
__________________
Mendja (arsyeja) ėshtė guri mė i ēmuar i njeriut.Pra,njeriun e bėn njeri mendja dhe menēuria e tij.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-06-2012, 16:50   #7
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,873
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
ymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Shqipėri e pa bėrė bėje tė bėrė,bėje ose vdis.Ky ishte sllogani i prof. Ukshin Hotit,dhe ky sllogan ishte pengesė pėr "miqėt" ndėrkombtar qė kishin lidhur qė herėt kumbari me Beligrad dhe me Athinė,kėtyre "miqėve" i ju bashkangjiten edhe mjeranėt tanė politikė.Kėta DERRA qė duan ta lėnė pa nam e nishan kėtė atdhetar tė madhė tė kombit tonė...
__________________
Mendja (arsyeja) ėshtė guri mė i ēmuar i njeriut.Pra,njeriun e bėn njeri mendja dhe menēuria e tij.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-06-2013, 21:45   #8
Prishtinasi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Postime: 1,103
Thanks: 26
Thanked 143 Times in 97 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Prishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerPrishtinasi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Nje Xhemper Per Ukshin Hotin

26 dhjetor 1998

Ukshin Hoti.Njeriu i ndaluar i Kosoves.Intelektuali i vetem ne Evrope qe dergjet ne burg per shkak te bindjeve politike."Synoj vetem ta shkruaj nje liber" - i thote ai se motres ne letrat e tij nga burgu dhe
si shtese : "..Thuaji ndokujt te ma thure nje xhemper per dimrin e ardhshem;nje si te Afrimit(Mehmetit),deri ne qafe,por jo teresisht te
mbyllur.Me nje te hapur te vogel ne forme te germes "V" qe e lehteson kapercimin e kokes.Mjaft te trashe sa te me mbaje nxehte,
por jo aq te rende sa te mos mund ta mbaj.Afrimi e ka lene nje ketu
per Xhemilin,por mua me bjen per nja 5 cm me i ngushte dhe me i shkurter ne menge..."
Dimri arriti duket me shpejt dhe me i eger se rendom.
Dimer i crendomte.Valle a eshte thurur xhemperi per U.H. ?
Po libri a eshte shkruar ? Ai flet per sh`pi,per nje histori te saj.
Por nuk flet per kthimin ne shtepi...
Te gjithe nisen kah sh`pia,te gjithe nuk arrijne,vertet askush...aksidenti,vdekja nga infarkti,nga frika apo nga nostalgjia
per sh`pi...pastaj vrasja politike,arresti,dehja dhe goditja e tensionit
te larte.Ushtari poashtu,pas sherbimit harliset : Po shkoj ne sh`pi !
Edhe gardiani i burgut pas sherbimit shkon ne sh`pi...vetem i burgosuri kurre nuk shkon ne shtepi- ai del ne liri.
Keshtu thone,perjetesisht.


Pjese nga
"Udhetim Neper Zgjenderr Te Keqe"
(Halil Matoshi)
Prishtinasi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2013, 09:19   #9
Loreal
V.I.P
 
Avatari i Loreal
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 5,461
Thanks: 461
Thanked 478 Times in 196 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 87
Loreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Ukshin Hoti...!

Loreal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2013, 09:21   #10
Loreal
V.I.P
 
Avatari i Loreal
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 5,461
Thanks: 461
Thanked 478 Times in 196 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 87
Loreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti...!

Kurioze ta shoh opinionin e Llapit!
Loreal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2013, 09:44   #11
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti...!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Elita Shiko postimin
Kurioze ta shoh opinionin e Llapit!
se pari te tregoi se nji tem per Ukshin Hotin Llapi e ka hap me pare se ti edhe ate ne nenforum te duhur e jo ketu tek shtypi e politika
e atje lexoi pikpamjet e mia

ketu eshte tema.
http://www.forum-al.com/showthread.p...ht=Ukshin+Hoti
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2013, 09:48   #12
Loreal
V.I.P
 
Avatari i Loreal
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 5,461
Thanks: 461
Thanked 478 Times in 196 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 87
Loreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti...!

Une e hapa qfar mendimi ke per keto fjale qe ka thene,a po vepron Thaqi ne te kunderten ?Behu i sinqerte!

E dime te gjithe Fatin e tij!
Loreal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2013, 11:39   #13
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 10,264
Thanks: 1,157
Thanked 1,310 Times in 700 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 259
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ymer prizreni Shiko postimin
Kėta pyetje bėja qeveritarėve nė Prishtin.... Kėtė njeri ėshtė shumė e vėrtetė qė struktura e atėherėshme politike e shqiptarėve nė Kosovė e futi nė burg,ndėrsa kėta tė sotshmit e lanė pa namė e nishan....
Shume e sakte kjo Ymer.

Hashim Thaci dhe profiteret e tjere te luftes e zene ne goje emrin e vizionarit te madh Ukshin Hoti vetem ateher kur kerkojne votat e krushianeve dhe rahovecianeve.

Ukshin Hoti ka qene nder burrat me vizionar qe ka pasur ndonjehere Kosova. Njeri qe ju perkushtua me tere qenien ceshtjes kombetare, ne kohen kur Hashimat vidhnin farmerka neper Europe.


Ja c'kishte shkruar Kadare per Ukshin Hotin:

“Kam frikė se pikėrisht ky nivel i lartė ka qenė edhe burim i fatkeqėsisė, qė e ka ndjekur hap pas hapi kėtė martir... Ėshtė e papranueshme qė njė personalitet i njė populli, pavarėsisht se ē'partie i pėrket, ose nuk i pėrket, tė mbahet nė zinxhirė. Ėshtė fyerje pėr krejt atė popull. Mė fort se kurrė, kombi shqiptar ka nevojė pėr njerėz tė aftė e me nivel tė lartė. Njerėzit e zotė janė princat e vėrtetė tė njė kombi. Pėr fat tė keq, princat goditen shpesh nė mėnyrė tė vdekshme."
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-01-2014, 23:47   #14
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 10,264
Thanks: 1,157
Thanked 1,310 Times in 700 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 259
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Dhjetė kėshillat e Ukshin Hotit - pėr shqiptarėt

Ēdo rresht i shkruar nga Hoti mund tė merret si njė kėshillė, version, shembull dhe rast i ilustruar dhe i krahasuar mjeshtėrisht nga ai. “Ai nuk u pėrpoq ta mundė historinė, por u bė viktimė e saj dhe mbeti pėrjetėsisht nė histori”, ka thėnė pėr Ukshin Hotin, historiani dhe letrari Moikom Zeqo.
Portali Illyria Press boton 10 fjalitė e Ukshin Hotit, “pa cenuar dhe modifikuar asnjė fjalė”, siē thotė autori i kėtij postimi, Bekim Salihu. Ndonėse tė shkruara para vitit 1994, kohė kjo kur Hoti ra nė burg, tė krijohet bindja se janė shkruar nė kontekstin aktual politik e shoqėror tė Kosovės, e shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

Nė vazhdim tė tekstit janė dhjetė pikėpamje veprimtarit Ukshin Hoti, tė cilat ndonėse te shkruara para vitit 1994, kohė kjo kur ra nė burg, pėr tė mos dalė mė nga aty, tė krijon bindjen qė janė shkruar nė kontekstin aktual politik e shoqėror tė Kosovės e shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

1. Historia e shqiptarėve nuk duhet bėrė nga tė tjerėt, por duhet njohur nga tė tjerėt.

2. Shqiptarėt duhet tė jetojnė dhe t’i preferojnė vlerat e njė botė me raporte tė ēiltra e humane, me konkurrencė tė lirė tė mendimit dhe tė ideve, me kritere tė njėjta tė zgjedhjes sė mė tė mirit, pa pėrbuzje, njė botė ku do tė shpėrthenin vlerat e tyre origjinale.

3. Nė qoftė se me demokraci synohet demobilizimi dhe jo mobilizimi i forcave tė zhvillimit, nė qoftė se, ajo (demokracia), nuk do ta mundėsojė (pėrmes zgjedhjeve tė lira), shpėrthimin e forcave tė njėmendta kreative, nė qoftė se pėrmes konkurrencės sė lirė tė ideve, mendimeve dhe mallrave nuk do tė mundėsohet ndėrtimi i vlerave tė njėmendta, nė qoftė se, me fjalė tė tjera, demokracia, pėrmes mekanizmave tanimė tė njohur, do tė reduktohet nė formalizėm tė thjeshtė pėr ruajtjen e privilegjeve tashmė tė privilegjuara e jo pėr begatimin e jetės shoqėrore dhe politike, ky lloj i demokracisė nė Kosovė nuk do t’u duhet.

4. Kosova, me fjalė tė tjera, as nuk e ka importuar, e as qė mund ta importojė demokracinė. Dhe, nuk mund, gjithashtu, ta eksportojė atė. Ajo nuk mund ta ndėrtojė demokracinė nė baza tė ekskluzivitetit nacional. Demokracinė nė Kosovė nuk e lindėn tė tjerėt, e as nuk u lind pėr qejfin e tyre. Ishte e ndėrlidhur me proceset demokratike tė Evropės dhe me synimet e tilla tė njerėzimit. Demokracia nė Kosovė u vetėlind nė vitin 1981, kur qytetarėt kėrkuan qė zėri i tyre tė jetė suprem, demokracia nė Kosovė do tė rritet vetė, sė bashku, e barabartė dhe e ndėrlidhur me tė tjerat dhe tė tjerėt.

5. Pėr shqiptarėt, por edhe pėr serbėt, progresi i vetėm do tė jetė jetėsimi dhe forcimi i shtetit tė Kosovės, jo vetėm sepse kjo ėshtė e drejtė elementare -instrument vital i zhvillimit, por edhe sepse vetėm nė atė mėnyrė mund t’i shmangemi instrumentalizimit nė dobi tė interesave tė huaja pėr t’i hapur kėshtu rrugėt e evropianizimit tė shpejtuar. Nė qoftė se kjo gjė nuk kuptohet, ose kuptohet por nuk dėshirohet tė pranohet, alternativa e saj mund tė jetė vetėm kthimi nė mesjetė – pėrgjakja e serishme e historisė.

6. Populli shqiptar niset nga besimi i plotė se ėshtė popull i Evropės, njėri ndėr mė tė vjetėrit, dhe se parimet qė do tė vlenin pėr tė tjerėt do tė duhej tė vlenin edhe pėr tė. Nė kėtė mėnyrė, tashmė ėshtė nė provė e sipėr kriteri religjioz, kaherė i injoruar dhe i harruar, nė pėrcaktimin e statusit e popujve tė Evropės.

7. Populli duhet tė jetė i kujdesshėm, tė mos zgjedh pėr udhėheqje persona qė sillen para tė tjerėve nė mėnyrė inferiore, inferioriteti i liderėve i jep imazh inferior edhe vendit, shtetit e shoqėrisė. Shtetet e liderėt e fortė nuk i duan afėr vetes lider e shtete qė sillen nė mėnyrė inferiore.

8. Kombi Shqiptar po e pėrjeton nė imagjinatė atė qė kombet tjera e kanė realizuar prej kohėsh. Po duke qenė njė komb si tė gjitha kombet tjera, shqiptarėt nuk kanė pse tė pėrjetojnė gjithēka vetėm nė imagjinatė.

9. Lufta e kombit shqiptar pėr liri nuk ka pse tė instrumentalizohet si njė luftė me terma fetarė midis kristianizmit ortodoks serb dhe muslimanizmit fundamentalist shqiptar. Kjo gjė ėshtė njė absurditet. Te shqiptarėt, ku ekziston njė pluralitet feshė, nuk ka ekzistuar ndonjėherė njė fetarizėm i lidhur me qenien etnike. Fundamentalizmi fetar pėr shqiptarėt ėshtė njė shpikje idiote dhe e kotė.

10. Njė Serbi qė e mban tė pushtuar Kosovėn nuk ėshtė as vetė e lirė. Liria e vėrtetė e Kosovės ėshtė njė premisė themelore edhe pėr lirinė e vėrtetė tė Serbisė. Kosova pėr Serbinė ėshtė kulti i robėrisė sė vetvetes, nėse nuk bėhet shans i lirisė dhe i evropeizimit tė saj tė ardhshėm. /IllyriaPress/
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-07-2014, 20:48   #15
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 10,264
Thanks: 1,157
Thanked 1,310 Times in 700 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 259
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Ukshin Hoti mė 7 korrik 1991, bėn thirrje pėr formimin e Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės

Veprimtari dhe intelektuali Ukshin Hoti, mė 7 korrik 1991, nė njė fjalim tė tij kishte bėrė thirrje pėr formimin e Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės.
“Duke qenė i vetėdijshėm pėr rrethanat politike nė tė cilat ndodhemi, ftoj tė formojmė politikė tė qartė, mbi atė se duhet qė nė mėnyrė urgjente tė formohen Gorcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės”, kishte thėnė Ukshin Hoti mė 7 korrik tė vitit 1991.

Fjalimi thuhet se ėshtė bėrė nė varrimin e njė ushtari tė vrarė nė Rahovec/gazetaexpress.com

__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-10-2015, 21:25   #16
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-10-2015, 21:38   #17
unreal
e38 fanatic
 
Avatari i unreal
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Postime: 1,150
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
unreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyerunreal ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rex Shiko postimin
Shume e sakte kjo Ymer.

Hashim Thaci dhe profiteret e tjere te luftes e zene ne goje emrin e vizionarit te madh Ukshin Hoti vetem ateher kur kerkojne votat e krushianeve dhe rahovecianeve.

Ukshin Hoti ka qene nder burrat me vizionar qe ka pasur ndonjehere Kosova. Njeri qe ju perkushtua me tere qenien ceshtjes kombetare, ne kohen kur Hashimat vidhnin farmerka neper Europe.
E di qe je larguar vullnetarisht (me fajin tend) nga forumi,po kur lexova kete nuk u durova.

Ne kohen e burgimit dhe zhdukjes te Ukshin Hotit,ne krye te banana shtetit e ke pas Ibrahim Rugoven dhe LDK-ne.
Na thuaj njehere c'beri presidenti i dhjere historik Ibrahim Rugova.
Ky mbante shtetin dhe pushtetin paralel me direktivat e Millosheviqit.
unreal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-03-2016, 19:33   #18
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti



Fjala e mbrojtjes sė Mr.Ukshin Hotit – para gjyqit serb, mė 29.09.1994


GJYKATA E QARKUT – PRIZREN



Mr. UKSHIN HOTI: ” Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės (lexo-LDK-sė). Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika irracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme.
Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi, pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s’mund tė qėndrojnė absolutisht …”
figuraelarteeukshinit
Mendoj se ėshtė nė interesin tonė, e pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė kėto hapėsira dhe qė s’kemi ndonjė atdhe tjetėr, qė:
1. Republika e Serbisė ta njohė edhe de jure dhe jo vetėm de facto Republikėn e Kosovės.

2. Qė Republika e Kosovės ta kryejė mė nė fund formimin e organeve tė veta shtetėrore.

3. Qė Republika e Serbisė t’i lirojė nga burgu tė gjithė tė burgosurit politikė, sidomos ushtarėt dhe oficerėt e Republikės sė Kosovės.

4. Qė Republika e Kosovės t’i njohė si tė vetėt dhe t’i qaset seriozisht marrjes sė pėrgjegjėsisė shtetėrore duke i riorganizuar dhe organizuar ato shėrbime (policinė dhe ushtrinė) nė pajtim me rendin demokratik tė shtetit tė saj.

5. Qė organet kompetente tė Republikės sė Shqipėrisė t’i shqyrtojnė edhe njė herė vendimet e tė burgosurve politikė dhe qė t’i lirojnė mė nė fund nga burgu. Mendoj se ėshtė plotėsisht e pakuptimtė tė mbahen njerėzit nėpėr burgje vetėm pėr shkak se i takojnė njė kohe tjetėr. Nėse janė gjykuar se kanė mundur eventualisht qė tė ndikojnė nė lėvizjet politike tė kohės sė sotme, atėherė pėr ē’drejtim tė atyre lėvizjeve bėhet fjalė vallė, kur njė regjim demokratik nuk mund tė hapė njė diskutim tė lirė dhe tė pėrgjegjshėm pėr ēėshtjet thelbėsore tė kombit?

6. Shqiptarėt e krishterė ortodoksė janė ndėr pjesėt mė tė arsimuara tė kombit shqiptar. E kanė kishėn e vet autoqefale tė cilėn e ka themeluar shumė i pėrndershmi Fan Noli. Inteligjencia shqiptare e kėtij konfesioni ėshtė tejet e ngritur dhe ajo padyshim ka kontribuar dhe vazhdon tė kontribuojė nė ndėrtimin e kombit shqiptar. Ata kanė tė drejtė dhe detyrė qė ta artikulojnė disponimin e vėrtetė tė pjesėtarėve tė thjeshtė tė bashkėsisė sė vet fetare qė janė ndjerė gjithmonė si shqiptarė dhe jo si grekė, ashtu siē ėshtė e drejta e tyre qė t’i shprehin lirisht bindjet dhe ndjenjat e tyre nga pozitat e pėrkatėsisė sė tyre nacionale nė raport me tė gjithė popujt tjerė qė i pėrkasin kishės sė krishterė lindore. Njė gjė e tillė nuk i bėn mė pak shqiptarė se ē’janė nė realitet. Pėr kėtė shkak diskutimet politike midis shqiptarėve, jo vetėm nė Shqipėri, duhet tė lirohen nga mosbesimet nė baza tė tilla. Shqiptarėt janė komb evropian dhe s’mund t’ia lejojnė vetes luksin e tė shprehurit nė trajtė despotike aziatike.

7. Bashkimi i popullit shqiptar dhe i trojeve shqiptare nė njė shtet duhet tė jetė parakusht pėr ēfarėdo rregullimi tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Ky bashkim duhet tė bėhet nė bazė nacionale dhe jo religjioze. Mundėsisht me rrugė institucionale. Prandaj njohja edhe de jure dhe konstituimi i plotė i Republikės sė Kosovės ėshtė njė akt me rėndėsi tė shumėfishtė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė situatės nė kėtė pjesė tė Evropės, sepse bashkimi i popullit shqiptar ėshtė e drejtė e tij historike, imperativ i kohės, dhe fundja, ėshtė fati i tij historik. Popullit shqiptar i duhet tė ndeshet me fatin e tij personal politik dhe pa kurrfarė dyshimi, nė ēfarėdo mėnyre qoftė, ai kėtė do ta bėjė.

8. Kryeqytet i shtetit tė bashkuar shqiptar mendoj se duhet tė jetė Prizreni. Kjo i takon historikisht kėtij qyteti, ndėrsa i pėrgjigjet edhe gjeografikisht, pasi qė gjendet nė qendėr tė trojeve shqiptare.




Zonja kryesuese e gjyqit,



Tė nderuar zotėrinj tė kolegjit gjykues!


Njeriu nganjėherė, edhepse mund tė gjendet nė njė situatė specifike, mund tė dojė tė bėjė njė gjė normale, e cila pikėrisht sepse ėshtė normale, nė njė situatė tė tillė specifike mund tė duket si e ēuditshme. Kėshtu p.sh. unė, ndonėse tani prej meje nuk pritet njė gjė e tillė, nė situatėn e dhėnė, mė duhet t’i shfaq respekt institucionit gjyqėsor tė fjalės sė mbrojtjes. Nuk e di se kur ėshtė futur ajo pėr herė tė parė dhe pėr ēfarė shkaku, qė t’i ofrojė tė pandehurit mundėsi tė vėrtetė pėr mbrojtje apo qė t’i ofrojė gjyqit justifikimin e nevojshėm pėr verdiktin. Nuk e di nėse ėshtė njė institucion vetėm formal apo edhe efikas, apo edhe njėra edhe tjetra, po unė megjithatė dua t’i shfaq respektin, sepse kam pėrshtypjen sikur nė atė raportin pėrjetėsisht tė pasqaruar midis shoqėrisė dhe individit, d.m.th. individit tė cilin shoqėria e ka thirrur nė pėrgjegjėsi pėr shkak tė veprimeve tė tij tė menduara apo tė realizuara (gjyqi nganjėherė pėr shkaqe preventive gjykon edhe pėr “mendime” tė cilat i cilėson si veprime); nė atė raport nė tė cilin individi pavarėsisht nga avoketėrit e tij dhe nga mbrojtja, pavarėsisht dhe nga bindjet, nga motivet dhe nga veprimet e veta, por edhe sė bashku me to, megjithatė ndodhet plotėsisht i vetėm pėrpara shoqėrisė, nė kėtė raport, institucioni i fjalės sė mbrojtjes fut njėfarė imazhi iluzor apo pėrshtypjen se nė njė periudhė tė caktuar kohe drejtėsia dhe e drejta mund tė puqen dhe tė bėhen njė. Nė jetėn praktike e drejta dhe drejtėsia rrallė ndonjėherė ndodh qė tė puqen, por qoftė edhe si iluzion, duke i dhėnė individit mundėsinė qė tė flasė, tė thotė, tė shprehet dhe tė vlerėsojė, tė mbrohet apo tė sulmojė, ajo njėkohėsisht i ofron mundėsinė qė tė besojė se po i drejtohet drejtėsisė dhe jo vetėm sė drejtės. Individi atėherė mendon se mund tė ndikojė jo aq nė vendimin eventual tė gjyqit, sa nė kompleksitetin e rrethanave dhe tė situatave qė mund t’i shkaktojnė gjykimet. Nė kėtė mėnyrė shpresa paraqitet si esenca e vetė iluzionit, ndėrkaq edhe filozofėt e lashtė kanė vėnė re se tė shpresosh edhe atėherė kur do tė thotė vetėm tė jetosh, ėshtė gjė e bukur dhe e madhėrishme.

Nė anėn tjetėr mėsojmė se gjyqi ėshtė njė institucion juridik i shoqėrisė me anėn e tė cilit shoqėria e mat peshėn e konfrontimit tė individit me normat pozitive juridike, dhe nė pajtim me vlerėsimin e vet pėr lėndimin e kėtyre normave ia shqipton individit masat mbrojtėse tė vlerave sunduese tė shoqėrisė nė formėn e dėnimit apo tė shkarkimit nga faji. Nėse ėshtė kėshtu, ndėrkaq duket se ėshtė kėshtu, gjyqi atėherė paraqitet edhe si instrumenti kryesor i shoqėrisė sė civilizuar, d.m.th., i shoqėrisė qė do ta mbajė veten dhe s’do tė lejojė qė tė bjerė nė nivelin e totalitarizmit primitiv, pėrkatėsisht, atij primitiv-modern. Ai atėherė paraqitet detyrimisht jo vetėm si instrument i efikasitetit tė pushtetit politik tė shoqėrisė por edhe si indikator i dinjitetit tė tij. Institucioni i fjalės mbrojtėse e forcon kėtė dimension tė gjyqit dhe tėrthorazi edhe tė shoqėrisė. Sepse nė masėn qė njė shoqėri i respekton njėsoj edhe formėn edhe pėrmbajtjen e pushtetit tė vet politik, po nė atė masė ajo paraqitet si shoqėri politikisht dinjitoze (degnity society), ndėrsa juridikisht legale dhe legjitime. Prandaj institucioni gjyqėsor i fjalės sė mbrojtjes duket si njė institucion serioz, i cili, edhe kur ėshtė vetėm formal, ka tė bėjė me dinjitetin e gjyqit si njė institucion politiko-juridik.

Deklarata politike dhe disa shkrime analitike tė Mr. Ukshin Hotit, tė cilat prokuroria dhe gjykata serbe i ka marrė si prova materiale nė gjyqin kundėr tij!!



Nė kuadėr tė kėtyre parametrave tė tillė tė shtruar parimorė , unė, me lejen e kėtij gjyqi, do ta shfrytėzoj kėtė tė drejtė pėr tė provuar pėrgjigjen nė pyetjen:

Pėrse po gjykohem nė tė vėrtetė

Duke e shtruar kėtė pyetje nė kėtė formė, nuk e kam pėr qėllim t’i pėrmbys ato qė thashė pak mė parė lidhur me funksionin e dinjitetit tė gjyqit por vetėm t’i nėnvizojė ato momente kyēe lidhur me kėtė gjyq nga tė cilat vetė gjyqi do tė mund t’i nxjerrė konkluzionet e duhura lidhur me mua, por lidhur edhe me vetė gjykimin. Do tė mbrohem me tė vėrtetėn, dhe pasiqė ajo nuk ka tė bėjė vetėm me mua por dhe me gjithė kontekstin e situatės politike nė tėrėsi, do tė provoj qė tė veēoj atė qė ka tė bėjė me mua dhe qė nė tė vėrtetė si juridikisht, ashtu dhe politikisht, paraqitet si plotėsisht e paqėndrueshme:

1. Duke e trajtuar ēėshtjen nga ky aspekt, gjatė gjykimit tė gjertanishėm u bė plotėsisht e qartė, ose sė paku ėshtė dashur qė tė jetė plotėsisht e qartė, se aktakuza tė cilėn Z. prokuror nė emėr tė Republikės sė Serbisė ka denjuar ta ngritė kundėr meje ėshtė absolutisht kontradiktore dhe e paqėndrueshme. Ajo niset nga aspekti i mosnjohjes juridike tė Republikės sė Kosovės, qė do tė thotė nga aspekti i ndarjes teorikisht tė paqėndrueshme tė formės nga pėrmbajtja. Sė paku filozofėt, qė nga antikiteti e kėtej, nuk e bėnė dot kėtė esencialisht. Ndėrkaq nė praktikėn e marrėdhėnieve politike midis shtetesh, por edhe nė praktikėn e veprimtarisė se brendshme tė vetė shtetit, kjo ndarje, ndonėse nė esencė vetėm nė dukje, shfaqet si plotėsisht reale. Vetė ky gjykim, ashtu si ēdo gjykim politik nė pėrgjithėsi, pėrpiqet qė tė duket sikur nuk ka asnjė lidhje me politikėn, qė do tė thotė pėrmbajtje, por vetėm me tė drejtėn, qė pėrfaqėson formėn. Nė praktikėn e marrėdhėnieve midis shtetesh janė plotėsisht tė mundshme situatat kur shtetet e njohin njė shtet vetėm de facto d.m.th. faktikisht, por jo edhe de jure d.m.th. juridikisht. Zakonisht ajo e para, d.m.th. njohja faktike, i paraprin sė dytės, d.m.th. njohjes juridike tė njė shteti. Hė pėr hė do tė merremi vetėm me kėtė aspekt tė kėsaj ēėshtjeje pėr tė treguar dhe pėr tė provuar se aktakuza e ngritur kundėr meje ėshtė plotėsisht e paqėndrueshme, sepse ėshtė nė kundėrthėnie me pėrmbajtjen politike, ndėrsa me kėtė edhe me formėn juridike, por fillimisht do tė vazhdojmė me shkoqitjen e tezave juridike tashmė tė pranuara e tė pranueshme nga tė gjithė. Nė tė vėrtetė, janė tė njohura rastet e “permanencės” por vetėm pėr njė periudhė tė caktuar kohe, tė shtetit tė njohur de facto. Kėto raste kanė pėrfunduar rėndom me ndonjė ndryshim tė brendshėm nė shtetin e njohur de facto, me ndryshimin e rrethanave tė jashtme ose me pranimin e kushtėzimeve tė paraqitura nga ana e saj tė cilat do ta mundėsonin vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me tė. Me fjalė tė tjera, tė gjitha kėto raste zakonisht pėrfundojnė edhe me njohjen de jure tė shtetit tė dhėnė.

Ju tė gjithė e dini se Republika e Kosovės ekziston; se ndodhet nė procesin e krijimit tė institucioneve vetjake, dhe mund tė pohoj se Republika e Serbisė de facto e njeh. Asnjėherė nuk kam pohuar se unė jam i pari dhe i vetmi qė e kam kėrkuar atė. Kontributi im nė lindjen e Republikės sė Kosovės konsiston nė dhėnien nė atė kohė tė arsyetimit komplet dhe definitiv politik pėr nevojėn e konstituimit tė saj nė suazė tė RSFJ-sė sė atėhershme. Kėtė e kam bėrė vetė dhe plotėsisht i pavarur nga tė tjerėt, pėr tė cilėt madje as qė kam ditur se kanė punuar rreth kėsaj ēėshtjeje. Edhe atėherė edhe tani kanė ekzistuar dhe ekzistojnė tendenca tė fuqishme qė tė minimizohet ose qė tė mohohet plotėsisht kontributi im pėr kėtė ēėshtje. Mirėpo, pasiqė argumentimi politiko-teorik i njė intelektuali politik tė madh nė asnjė mėnyrė s’mund tė ishte i njėllojtė me argumentimin e njė linguisti qė merret me studimin e zanoreve tė patheksuara nė njė fjali, tė njė sociologu qė shtirej si politikolog ngaqė e kishte studiuar Makiavelin ndėrkaq nuk e kishte vėnė re asnjėherė se pikėrisht ai pėrfaqėsonte paraardhėsin e mendimit politik modern negativ dhe jo pozitiv, d.m.th. tė njė politike tė konceptuar si cinizėm tė zhveshur prej ēfarėdo morali, tė njė historiani qė kurrė nuk e kishte kuptuar ndėrlikueshmėrinė e politikės ndėrkombėtare, kėshtuqė botėn e reduktonte nė kombin vetjak, i cili nė kėtė mėnyrė ekziston nė zbrazėsinė e vet, pra, pasiqė nuk ėshtė e mundur nė asnjė mėnyrė qė tė anashkalohen apo tė mos merren parasysh faktet qė pastaj do t’u bien nė kokė, me kohė tendenca tė tilla u bėnė plotėsisht kundėrproduktive dhe tė dėmshme. Unė do tė mund tė gjendesha sė bashku nė tė njėjtėn birucė tė burgut edhe me njė ēoban, por do tė ishte gjė absurde dhe e marrė po tė barazohej vlera e njė ēobani me atė tė njė politikani nė luftėn politike pėr republikėn, nė ēfarėdo lufte politike dhe pėr cilėndo ēėshtje. Ndėrkaq tendenca tė tilla pėr fat tė keq kishte mjaft, dhe s’ishin ato vetėm shprehje e synimeve pėr tė mė poshtėruar nė zemėrim e sipėr por kryesisht ishin shprehje tė njė prepotence. Tė tillėt ndjeheshin aq tė ngrefosur e tė vetėmjaftueshėm sa qė nuk e vinin dot re atė qė ishte qenėsore nė afėrsinė e tyre. Mirėpo kjo i pėrket sė shkuarės dhe nuk ka mė ndonjė rėndėsi, por kanė mbetur si tė rėndėsishme dy fakte vijuese: e para, se jam njėri ndėr themeluesit e Republikės sė Kosovės, dhe e dyta, se jam nxitėsi, themeluesi dhe bartėsi i mendimit tė ri politik nė Republikėn e Kosovės.

Lidhur me faktin e parė prokurori publik mė akuzon se kam dashur ta ndaj me anė tė dhunės Kosovėn nga Republika e Serbisė. Pasiqė Republika e Serbisė, e njeh de facto Republikėn e Kosovės, unė nuk po akuzohem pėr ndarjen e saj nga Serbia, sepse kjo tek e fundit pėrbėn cakun e gjithė alternativės politike shqiptare nė Kosovė, por vetėm pėr mėnyrėn e realizimit tė kėtij qėllimi (d.m.th. me anė tė dhunės). Rrjedha e gjertanishme e gjykimit ndėrkaq e vėrtetoi se kjo gjė nuk qėndron dhe as qė dua qė, hė pėr hė, tė merrem me kėtė ēėshtje. Mirėpo dėshiroj t’ia tėrheq vėrejtjen gjyqit tė nderuar pėr njė varg rrethanash tė cilat sipas meje janė qenėsore pėr vlerėsimin e kėtij rasti.

a) Pėr herė tė parė, d.m.th. me 1982, kam qenė i dėnuar sipas nenit 114 tė LPJ me katėr vjet burg. Ky dėnim pastaj ėshtė ndryshuar sipas nenit 133, alinea 1 tė LPJ dhe ėshtė ulur nė 3,5 vjet burg tė cilat i kam mbajtur nė tėrėsi nėpėr burgjet hetimore tė RSFJ-sė sė atėhershme. Pėrveē vitit 90-91, (gjithsejtė njė vit) gjer te ky arrestim i fundit, gjatė gjithė kohės kam qenė plotėsisht i izoluar dhe i ostracizuar nė fshatin tim tė lindjes. Pra, i kam mbajtur mė shumė se l2 vjet burg e jo vetėm 9 vjet, sa mu dhanė nė gjykimin e parė. Shteti e di se kjo gjė ėshtė e vėrtetė, ashtu siē i di dhe mekanizmat me tė cilėt e ka arritur njė gjė tė tillė. Zaten kam pasur mundėsi edhe ta ndėrpres atė izolim, por me ēmimin e lėndimit tė integritetit tė personit tim ose me ēmimin e braktisjes sė vendit tim. Nuk kam dashur ta bėj as njėrėn dhe as tjetrėn, dhe nė kėtė mėnyrė kam vepruar ashtu siē do tė vepronte ēdo njeri normal qė e do vetveten dhe vendin e vet. Shtetit i mbetet radha qė kėtė edhe ta pranojė haptazi dhe jo tė vazhdojė edhe mė tej qė tė mė gjykojė. Me fjalė tė tjera, ky ėshtė gjyqi i katėrt qė po mė bėhet pėr tė njėjtėn ēėshtje, tė cilėn aktakuzat e formulojnė nė mėnyra tė ndryshme, por tė cilėn ata asnjėherė nuk e argumentojnė dot sepse e vėrteta me tė vėrtetė po fshihet.

b) Rrethana e dytė pėr tė cilėn dėshiroj ta tėrheq vėrejtjen ėshtė e lidhur me politikėn e Kosovės. Zaten nė qoftė se Republika e Serbisė e njeh de facto Republikėn e Kosovės, atėherė funksionimi i saj nė formėn e kėtij gjyqi nė territorin e Republikės sė Kosovės ose ėshtė akt marrėveshjeje midis tyre, ose ėshtė akt i dhunimit ndaj kėsaj tė fundit. Nė rastin e parė, d.m.th. nė rast se ky gjyq zhvillohet sipas marrėveshjes sė tyre, gjė qė unė e besoj thellėsisht pėr disa shkaqe tė caktuara, duke e marrė parasysh se ekzistenca e njė marrėveshjeje tė tillė nuk ėshtė shpallur botėrisht por pėrkundrazi, e gjithė politika e tyre zhvillohet sipas shenjės sė armiqėsisė (mbase vetėm nė dukje) atėherė me vetė kėtė fakt ajo bėhet lėndė pėr akuzė pėr shkeljen e ligjeve tė veta mbi tė drejtėn e qytetarėve pėr informim objektiv. Politikisht kjo do tė nėnkuptonte njė manipulim tė thjeshtė me opinionin publik. Se manipulimet e tilla janė fare tė mundshme nuk ka nevojė qė tė provohet nė mėnyrė tė veēantė. Kėtė e pranon madje edhe pionieri i mendimit politik modern qytetar Henry Kissinger, nė librin e tij mė tė ri “Mendja e kombit”, nga i cili gazeta “Borba” para njė muaji e gjysmė pati mirėsinė qė t’i pėrkthejė dhe tė na i ofrojė pjesėt mė interesante. Autori shkruan aty se nė Evropėn Lindore nacionalizmi shfrytėzohet nė luftė kundėr komunizmit, ndonėse me kėtė ai nuk na thotė ndonjė gjė tė re sepse njė rregull i tillė ėshtė i njohur tash mė shumė se 200 vjet. Ndėrkaq shteti serb njė pėrvojė tė tillė e ka qė nga viti 1924, kur nė emėr tė kapitalit evropian, sidomos nė emėr tė kompanive vajgurore Britanike, dhe me ndihmėn e pretendentit tė mė vonshėm pėr fronin mbretėror tė Shqipėrisė A. Zogut, e rrėzoi pushtetin demokratik tė Fan S. Nolit, i cili ishte njėri nga intelektualėt mė tė mėdhenj shqiptarė tė tė gjitha kohėrave, vetėm pėr faktin se ky mori guxim qė nė parlamentin shqiptar t’i bėjė nderimin udhėheqėsit tė madh tė revolucionit rus, V. I. Leninit, qė kishte vdekur ato ditė. A mos vallė vėrtet e kishte me gjithė mend Evropa, se i pėrndershmi Noli do ta fuste kontrabandė komunizmin nė njė vend qė s’kishte atėbotė kurrfarė klase punėtore, pėrveē njė fshatarėsie tė varfėr, dhe se njė komunizėm i tillė hipotetik do ta rrezikonte Evropėn dhe rendin e saj? Dhe a mos vallė ky mbret, qė nuk ėshtė mė i gjallė, tė jetė nxitur edhe nga ana e nacionalizmit serb qė t’u lajkatohet disa qarqeve tė caktuara evropiane pėr ta marrė prej tyre detyrėn kujdestare tė luftės kundėr komunizmit brenda popullit shqiptar? Duket sikur kėsaj lufte qė nga viti 1981 e kėndej iu bashkua edhe njė pjesė e caktuar e ish nomenklaturės titiste nė Kosovė, dhe duket sikur tė gjithė sė bashku po merren me gjueti shtrigash, sepse nė Kosovė as qė kishte pasur ndonjėherė komunizėm tė mirėfilltė nė aspektin autentik. Dhe nė qoftė se ēdo intelektual i ndershėm duhet shpallur komunist nė mėnyrė qė tė pėrndiqet, tė burgoset e tė gjykohet, atėherė shtrohet pyetja se pėr ēfarė sistemi vallė ėshtė fjala dhe mos ndoshta nėn tė po fshihet njė luftė e organizuar e mafisė kundėr shoqėrisė pasiqė s’mund tė bėhet fjalė pėr njė luftė tė ndytė klasore nė kuptim tė plotė tė fjalės, sepse nuk kishte komunizėm autentik dhe sepse akoma edhe sot nuk ekziston njė klasė punėtore vėrtet e pjekur nė Kosovė.

Ndėrkaq nė rastin tjetėr, d.m.th. nė rast se ky gjykim do tė mund tė quhet si akt i dhunimit ndaj Republikės sė Kosovės, sepse , veē tjerash, po gjykohet njėri ndėr themeluesit e saj, atėherė me kėtė Republika e Serbisė via facti do tė pranonte se ėshtė forcė pushtuese dhe se nė kėtė mėnyrė po sillet sipas kriteresh tė veēanta tė fuqisė pushtuese nė pėrndjekjen, burgosjen dhe gjykimin e qytetarėve lojalė ndaj Republikės sė Kosovės, gjė qė ajo gjithsesi e refuzon duke deklaruar se ligjet e veta po i zbaton njėsoj nė tė gjithė territorin e saj, gjė tė cilėn gjithkush mund ta vėrė re se nuk i pėrgjigjet fare tė vėrtetės.

c) Momenti i tretė pėr tė cilin dėshiroj t’ia tėrheq vėrejtjen kėtij gjyqi ka tė bėjė me sa vijon: siē e dini, nė Kosovė nė vitin 1990 u krye Revolucioni Demokratik. Njė revolucion i tillė nuk u bė nė Serbi sepse ajo ndryshimet demokratike nė shoqėri i akceptoi me rrugė institucionale, atėherė kur e shpalli veten si vend me sistem shumėpartiak, me ē’rast e vuri nė jetė edhe parlamentin. Pėr dallim nga ajo, nė Kosovė u krye Revolucioni Demokratik. Unė gjithashtu kam qenė njėri ndėr aktorėt e tij kryesorė. Kam qenė intelektuali i parė i sėrės sime qė hapur dhe publikisht jam shprehur nė favor tė sistemit shumėpartiak. E kam bėrė kėtė nė artikullin qė u botua me titull “Gishti i trashė i vėllait tė madh” nė Alternativa nr. 5, 1990, nė Lubjanė, ndonėse ai artikull ishte dėrguar pėr botim nė revista tė tjera qysh nė fillim tė vitit 1989. Ai ishte shkruar nė formė tė pėrgjigjes ndaj disa sulmeve kundėr meje nė revistėn “Intervju” tė Beogradit, dhe nė gazetėn “As” tė Sarajevės. Pėr mė shumė se njė vit e gjysmė artikulli u lexua nėn dorė nė tė gjitha qendrat e mėdha tė RSFJ-sė sė atėhershme, sepse ua dėrgoja pėr botim. Nuk deshėn qė ta botonin me kohė pėr shkak tė pėrparėsisė sė disa forcave tjera politike qė pretendonin tė stoliseshin me tė, por, natyrisht, pa pasoja politike apo penale pėr ta. Ndėrkaq orientimi im pėr ndryshime demokratike pėrbėnte njė rrjedhim logjik tė shkaqeve pėr tė cilat kisha qenė i burgosur mė 1981, me njė besim plotėsisht tė sinqertė se nė kėtė mėnyrė do tė mund ta shpėrtheja izolimin dhe bllokadėn mizore qė mu kishte imponuar pėr nėntė vjet me radhė. Disa funksionarė tė lartė tė nomenklaturės sė atėhershme intelektuale komuniste, tė cilėt nė ndėrkohė u bėnė edhe funksionarė tė tė ashtuquajturės nomenklaturė demokratike, mė vonė, nė mėnyrė fare tė paturpshme, kėtė izolim dhe kėtė ostracizėm e quajtėn “vetizolim” dhe “autobllokadė”.

Pastaj mė vonė, nė njė fjalim posthum funeral, tek varri i njėrit prej kushėrinjve tė mi, Halim Hoti, tė vrarė me parullėn e lirisė dhe tė demokracisė nė gojė (prej katėr tė vrarėve nė Brestovc, tre ishin tė afėrm e tė njohur tė mi) kėrkova qė tė fillonte dialogu pėr rirregullimin demokratik tė shoqėrisė. Pas njė kohe tė caktuar ky dialog edhe do tė fillonte, me vizita zyrtarėsh nėpėr disa fshatra, me braktisjen e LK dhe LSPP-sė sė atėhershme etj., dhe me anėtarėsimin masiv nė LDK. Ky fjalim mė vonė do tė inkorporohej dhe do tė botohej nė kuadėr tė artikullit tim tė njohur me titull “Bėje ose vdis” (Rev. “Fjala” nė dy numra, shkurt 1992). Artikulli ishte i rėndėsishėm pėr faktin se vinte nė spikamė thelbin e vėrtetė tė gandizmit, duke marrė parasysh se artikujt e deriatėhershėm gazetareskė lidhur me kėtė fenomen i fyenin kujtimet e mia pėr miqtė dhe tė njohurit e mi tė ndjerė nga India, ish-bashkėpunėtorė tė ngushtė tė Mahatma Gandit si Xhai Prakash Narajan dhe Xhagxhivan Rami, ashtu si dhe njohuritė e mia mbi atė problem. Thėnė shkurt, asnjė histori objektive e demokracisė moderne nė Kosovė, por edhe nė Shqipėri (sipas disa tė dhėnave tė pavėrtetuara, viktima e pestė e masakrit nė fshatin Brestovc, KK Rahovec, ishte nga Shqipėria) nuk mund tė shkruhet pa i pėrmendur ato viktima, (ishin martirėt e parė tė demokracisė nė Kosovė), as dhe duke iu shmangur emrit dhe veprės sime. Nėse ėshtė kėshtu puna , dhe nė tė vėrtet ajo ėshtė e tillė, pavarėsisht nga fakti se kjo edhe mė tej po tentohet pėr tu relativizuar, madje edhe pėr tu mohuar, dhe pavarėsisht nga lufta qė ėshtė zhvilluar kundėr meje pikėrisht nga ana e atyre prej tė cilėve pritej mbrojtja ime, atėherė nė mėnyrė fare legjitime shtrohet njė pyetje mbi pyetjet: zaten, nėse ky gjyq ėshtė ēėshtje e marrėveshjes midis dy palėve, dhe sipas tė gjitha gjasave duket se ėshtė, atėherė shtrohet pyetja nėse orientimi i tyre pėr demokraci ėshtė i vėrtetė apo i rremė. Ndėrkaq nėse ky gjyq ėshtė njė ēėshtje qė i takon vetėm njėrės palė, cilat janė vallė ato forca politike qė dėshirojnė nulifikimin, d.m.th. zhdukjen e arritjeve tė Revolucionit Demokratik si dhe tė zhvillimeve demokratike nė Kosovė, qoftė dhe nėn hipotezėn e thėnė hapur se LDK-ja ėshtė vetėm njė reflektim, apo edhe mė keq, vetėm njė bisht i SPS-sit serb? Dihet tashmė se ato duhet matur edhe me vitet e jetės, edhe me sasinė e djersės dhe tė gjakut, edhe me mundėsitė e humbura, edhe me shkallėn e vetėdijes politike tė njerėzve konkretė, siē jam edhe unė vetė. Dhe nėse ėshtė kėshtu, ndėrkaq sipas tė gjitha gjasave duket se ėshtė, si ka mundėsi atėherė qė institucione tė ndryshme tė Evroamerikės, tė cilat dinė tė ngrenė zėrin edhe pėr gjėra mė pak tė rėndėsishme nė mbrojtje tė tė drejtave tė njeriut, nė rastin tim reagojnė vetėm formalisht, vetėm sa pėr tė larė gojėn, ndonėse edhe vetė gazetat konfirmojnė se qė prej shumė kohėsh jam njė temė tabu. Pėrse jam temė tabu? Dhe kujt i pengoj nė tė vėrtetė? Nuk do t’i elaboroj mė tutje kėto pyetje. Vetėm do tė konstatoj se ėshtė vėrtetė njė gjė e pikėllueshme tė krijosh shtriga artificiale dhe pastaj t’i shpallėsh ato si reale. Nuk mund tė ketė kurrfarė shtrigash aty ku ato nuk janė dhe ku objektivisht nuk mund tė jenė. d) Gjyqit tė nderuar do t’ia tėrheq vėrejtjen edhe pėr momentin e katėrt dhe tė fundit qė ka tė bėjė me kėtė gjykim. Zaten, nėse unė si i pandehur para kėtij gjyqi ngul kėmbė nė qėndrimin se Republika e Kosovės ekziston (nuk do tė ishte aspak ēudi qė revolucionet nganjėherė t’i hanė bijtė e vet); se ajo de facto ėshtė e njohur nga Republika e Serbisė; se asnjė histori serioze objektive e Republikės sė Kosovės, ashtu si historia e mendimit tė ri politik nė Kosovė, nuk mund t’i injorojė as ngjarjet e vitit 1981, as emrin dhe kontributin tim nė to, se kėtė nuk mund ta bėjė ēfarėdo historie serioze dhe objektive e ndryshimeve moderne, demokratike nė kėto hapėsira, pavarėsisht nga rezultati definitiv i zgjidhjeve tė gjithėmbarėshme politike nė kėtė pjesė tė Ballkanit, qė nuk do tė thotė se njė gjė e tillė edhe s’mund tė bėhet, por qė vetė ai veprim, si i tillė, do tė ishte akt i njė pushteti totalitar. Atėherė do tė ishte mė e drejtė tė thuhej se desha nė tė vėrtetė nė njėfarė mėnyre, qė pėr shoqėrinė nuk ishte e pranueshme, ta ēaja kėtė bllokadė tė neveritshme dhe ta bėja tė njohur atė qė ekziston si e tillė. Me kėtė aktakuza ndoshta do tė ishte mė e drejtpėrdrejtė, mė konkrete dhe mė e arsyeshme, dhe jo thjesht njė pėrkthim i mjegullt, i thatė dhe i sofistikuar i veprimtarisė sime publike nė njė vepėr tė inkriminuar. Do tė dija se pėrse mė akuzojnė nė tė vėrtetė dhe do tė provoja qė tė mbrohesha nė formėn adekuate tė drejtpėrdrejtė dhe jo nė baza hipotetike, siē po veproj tani, nė tė cilat realiteti duhet tė fitojė pamjen dhe pandehmat, sepse zaten, gjithēka po bėhet sikur dikush pas tij dėshiron tė konservojė atė ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė, d.m.th., i paqėndrueshėm dhe jo ashtu siē do tė duhej tė ishte.

Zonja kryesuese e gjyqit,

Zotėrinj tė kolegjit gjykues,


Nė qoftė se sipas pjesės sė parė tė aktakuzės do tė duhej tė isha anėtar i LPRK-sė, si njė instrument politik pėr realizimin e Republikės sė Kosovės, sepse njė individ i vetmuar nuk e bėn dot njė gjė tė tillė, atėherė sipas pjesės sė saj tė dytė, ose sipas pikės sė dytė tė tė njėjtit dokument, akuzohem se nė cilėsinė e Kryetarit tė UNIKOMB-it, d.m.th. tė njė partie qė ka nė program bashkimin e kombit, kam dashur t’ia bashkoj Republikėn e Kosovės Republikės sė Shqipėrisė. Nė kėtė mėnyrė aktakuza bėhet e plotė, duke i shtuar veē tjerash edhe mjetin e dhunės, por tani nė aspektin e ilegalitetit tė UNIKOMB-it, pėr tė cilin, siē u pa gjatė shqyrtimit, doli se ėshtė krejtėsisht nė rregull sipas sistemit tė paraqitjeve, ėshtė regjistruar nė organin kompetent pėrkatės tė RSFJ-sė sė atėhershme, ashtu si edhe LDK-ja. Kjo e dhėnė ėshtė shumė interesante nga aspekti politik dhe mė duhet tė pranoj se unė dyshoja me vete se ndoshta edhe ishte e mundur njė gjė e tillė, dhe mendoja se megjithatė do tė bėja njė punė tė dobishme sikur tė mund ta legalizoja kėtė parti njėsoj si LDK-nė. Mendimet e tilla ndėrkaq i mbaja pėr vete, ndėrsa para opinionit dilja sikur besoja plotėsisht se ajo ishte e regjistruar, dhe tani u provua se kishte qenė. Dhe ky fakt mė gėzoi, jo pėr shkak tė aktakuzės, por pėr shkak se askush nuk doli gėnjeshtar. Si njė tėrėsi, aktakuza sikur pėrmbledh njė rrugė tė kaluar qė nga viti 1981 gjer mė sot. Nė kėtė kuadėr argumentimi kishte mbetur i njėllojtė sikur tė ishte ngurtėsuar qė atėherė: “Ju e doni republikėn qė t’i bashkoheni Shqipėrisė.” Unė isha ndėr njerėzit e rrallė qė njė argumentim tė tillė nuk e kam besuar kurrė. Kam qenė profesor i politikės ndėrkombėtare i cili nė Qendrėn e Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare, por edhe nė Qendrėn pėr studime strategjike ndėrkombėtare nė Universitetin e Harvardit nė SHBA, jam specializuar pikėrisht nė temėn e reflektimeve tė politikave globale nė regjione tė ngushta siē janė p.sh. Ballkani, Indokina ose Lindja e Afėrt. Isha autor i njė libėrthi tė vogėl mbi “Luftėn e ftohtė dhe detantin” nė tė cilin temė qendrore ishin marrėveshjet e Helsinkit tė vitit l975, por e kisha edhe pėrvojėn e njė burrėshteti. Me fjalė tė tjera, e dija se nuk ėshtė i mundur ndėrrimi i kufijve ndėrkombėtarė pa luftė, kundėr sė cilės do tė ngrihej gjithė bashkėsia ndėrkombėtare. Ndėrkaq pikėrisht ky problem pėrbėnte temėn qendrore tė disertacionit tim tė doktoratės. E njihja jashtėzakonisht mirė atė problem qė ta besoja ashtu kot njė argumentim tė tillė. Pikėrisht pėr kėtė shkak argumentimi im shkonte nė drejtim tė kundėrt. Pra unė pohoja se Republika e Kosovės i kontribuon forcimit tė Jugosllavisė por edhe sigurisė sė Shqipėrisė; se ajo s’mund tė ishte kundėr politikės globale tė SHBA-ve dhe as tė BRSS-sė sė atėhershme; se ėshtė kėshtu nė thelb, imponon edhe e drejta demokratike e popullit shqiptar pėr zhvillim mė tė shpejtuar (qė pėrbėnte anėn ekonomike tė ēėshtjes) dhe pėr barazi me tė tjerėt (anėn politike tė ēėshtjes). Nė kėtė kohė (janar-mars 1982) ndodhesha nėn hetime nė Beograd. Mė ishte bėrė e njohur se nė Beograd, njėri pas tjetrit, nė njė distancė tė shkurtėr kohe, kishin ardhur Vjencesbergeri – Sekretari amerikan i mbrojtjes, dhe Andrej Gromiko, shefi i diplomacisė sė BRSS-sė sė atėhershme, dhe se ata nė tė vėrtetė e kishin aprovuar argumentimin tim nė favor tė Republikės sė Kosovės. Pak kohė pas kėsaj kam qenė i transferuar nė burgun e Mitrovicės sė Kosovės. Gjatė ndryshimeve demokratike nė fillim tė kėtij dhjetėvjeēari edhe mė tej kam insistuar nė opsionin jugosllav tė Republikės sė Kosovės. Vlerėsoja se njė gjė e tillė nuk do ta shtynte mė larg perspektivėn e bashkimit me Shqipėrinė; qė procesi i njė bashkimi tė tillė do tė duhej zhvilluar me rrugė institucionale dhe qė Republika e Kosovės do tė duhej tė ishte nė funksion tė kėtij bashkimi. UDB-ja e kishte sekuestruar njė artikull timin studimor lidhur me ato probleme, i cili i dedikohej inteligjencisė sė lartė politike tė Kosovės. Ai titullohej “Pėr njė politikė unike dhe pa ekuivoke”. Me tė do tė duhej hapur diskutimi nė nivel tė tillė pėr orientimin e mėtejshėm tė forcave politike tė Kosovės, por kjo ligjėratė nuk u mbajt pėr shkak tė, siē mu tha mua atėherė, tė ftohtit tė madh qė mbretėronte nė lokalet e Institutit Albanologjik, d.m.th. se Institutit i mungonte ngrohja. Mirėpo problemet vazhdonin tė mbeteshin edhe mė tej. Ėshtė interesant se si nė kėtė periudhė (1990-94) u zhvillua njė luftė e vėrtetė psikologjike e mekanizmave tė shtetit e tė pushtetit kundėr meje. Akuza themelore nė kėtė luftė tė pakompromis dhe tė njėanshme, e cila nga ana e aktivistėve tė ndryshėm, madje edhe me tituj profesorėsh universitarė, shqyrtohej nėpėr oda private nėpėr fshatra tė ndryshme tė Kosovės, ishte nė tė vėrtetė krejt e kundėrt me akuzėn e tanishme tė prokurorit nė kėtė gjyq. Thuhej zaten unė kisha qenė kundėr bashkimit me Shqipėrinė, bile edhe se unė po e pengoja atė bashkim. U tha dhe u bė shumėēka kundėr meje atėbotė, por unė mendoja se ėshtė fjala pėr luftėn e disa grupeve pėr pushtet dhe jo pėr luftėn drejt avancimit tė pozitės sė Kosovės. Ēuditėrisht, askush nuk mė mbronte nė mėnyrė tė hapur as nė Kosovė, as nė Shqipėri, as nė ish-Jugosllavinė, as nė Serbi prandaj as nė Evropė. Ndjehesha absolutisht i vetmuar dhe erdha gjer nė konkluzionin se nė tė vėrtetė atė Jugosllavi nuk e donte askush. Mė ēudiste vrazhdėsia, intensiteti dhe vėllimi i njė lufte tė tillė. Kam qenė i shtyrė pothuajse gjer nė prag tė ēmendurisė e tė vdekjes, por pikėrisht ky fakt mė bindi se shkaku i kėsaj lufte s’mund tė ishte vetėm lufta pėr pushtet. E dija se ndaheshim rreth vlerėsimit tė ngjarjeve tė vitit 1981, rreth vlerėsimit tė prioritetit tė vendit dhe tė subjektit tė ndryshimeve demokratike nga viti 1990, rreth vlerėsimit tė fenomenit tė gandizmit dhe tė politikės sė pėrditshme; rreth dhėnies sė pėrparėsisė njė numri tė caktuar bartėsish tė ndryshimeve dhe tė ngjashme, por e tėrė kjo nuk mjaftonte qė njeriu thjesht tė ekskomunikohej nga bashkėsia njerėzore. Pėr diēka tė tillė duhej tė ekzistonin shkaqe mė tė thella tė cilat nė tė vėrtetė edhe ekzistonin: ato gjithmonė vėrtiteshin rreth bashkimit shqiptar dhe mendoj se ėshtė kohė e fundit qė kėtė ēėshtje tani ta sqaroj nė tėrėsi:

Gjatė qėndrimit nė specializim nė SHBA kam gėzuar njė trajtim jashtėzakonisht tė lartė. Kam qenė i emėruar nga ana e rektorit tė Universitetit tė Harvardit si hulumtues shkencor i pavarur. Me rastin e pranimit tek Zonja Rosalyn Carter nė Uashington DC kam qenė i zgjedhur si i vetmi njeri qė do tė pėrfaqėsonte tė gjithė specializantėt dhe postdiplomistėt e Evropės nė SHBA. Nė kėtė cilėsi kam marrė pjesė nė shumė dreka dhe bisedime qė i organizonin senatorė e kongresmenė tė caktuar dhe pėrfaqėsues tė pushtetit nė SHBA. Kam marrė pjesė aktivisht nėpėr simpoziume tė ndryshme shkencore dhe nėpėr ligjėrime tė intelektualėve autoritarė tė SHBA, dhe mendoj se me kontributin tim nėpėr ato tubime dhe ligjėrata kam krijuar emrin tim, pėrkatėsisht, emrin dhe identitetin tim amerikan, i cili ishte i njėjtė me emrin tim kėtu, por tani i njohur edhe atje. I kisha dyert e hapura pėr tė gjitha kontaktet e mundshme dhe gėzoja shkallė tė lartė tė ndihmės teknike qė nga njė kabinet i stėrmadh me makina shkrimi, ordinatorė, telefona, gjer ke ndihma skofiare e dy sekretareshave qė punonin nė prag tė dyerve tė zyrės sime. Mirėpo pėr tė gjitha kėto, pėr gjithė atė trajtim tė lartė qė mu kishte siguruar atje, asnjėherė gjer mė sot nuk e kam falėnderuar qeverinė e SHBA-ve. Kėtė gjė nuk e kam bėrė jo vetėm pėr shkak se menjėherė pas kthimit nė Prishtinė me 1979 jam pėrfshirė nė vorbullėn e ngjarjeve qė pasuan sė shpejti, por mė tepėr pėr shkak se gjithnjė deri mė sot nuk kam pasur pėrgjigje tė qarta nė disa pyetje qė mė mundojnė edhe tani. Ishin tė nevojshme kohė tė mbushura me ngjarje qė kėtė mė nė fund ta kuptoja, nė mėnyrė qė tė dija edhe tė pozocionohesha nė raport me tė. Tani kjo ėshtė e qartė. Prandaj, ndonėse duket e ēuditshme pėr shkak tė vendit dhe tė kohės nė tė cilėn po e bėj kėtė, shfrytėzoj rastin qė me gjithė zemėr ta falėnderoj qeverinė e SHBA-ve pėr qėndrimin tim atje gjatė vitit shkollor 1977-78. Mendoj se nuk ėshtė vonė, sepse kėtė po e bėj sinqerisht dhe jo vetėm formalisht. Ajo ėshtė njė qeveri e njė vendi tė madh, e njė populli tė mrekullueshėm me mundėsi tė pakufizuara. Kėtė e bėj sinqerisht edhe pėr shkak se qeveria e kėtij populli tė madh, dhe e kėtij vendi tė madh, as pėrpara, as atėherė dhe as mė vonė, kurrėndonjėherė me asgjė nuk e ka kushtėzuar qėndrimin tim atje. Asnjėherė nuk ka kėrkuar ēfarėdo shėrbimi prej meje dhe ka qenė jashtėzakonisht korrekte me mua. Njė gjė e tillė natyrisht imponon respekt. Ajo qė mua ndėrkaq atėherė mė pengonte dhe qė nuk arrija tė kuptoja dot ishte paaftėsia ime qė t’i zbuloja qėllimet e vėrteta amerikane kundrejt popullit shqiptar tė cilit unė i pėrkisja. Dėshiroja tė depėrtoja pak mė larg nga kundėrvėnia e tyre ndaj regjimit tė Enver Hoxhės, por kėtė gjė ata nuk ma mundėsonin. Kisha vėnė re se gjithė ēka kishte tė bėnte me Shqipėrinė ishte e vendosur nė kuadėr tė studimeve sllave dhe kjo si nė Harvard ashtu edhe nė Universitetin e Ēikagos, ashtu edhe nė Bibliotekėn e Uashingtonit DC. Nė tė gjitha pyetjet e mia lidhur me kėtė ēėshtje ata nuk kishin pėrgjigje. Literatura e tyre politike si dhe literatura e historisė politike i shmangej pėrgjigjeve nė kėto pyetje. Madje edhe Robert Lee Wolf, njė autor i vjetėr i studimeve tė famshme pėr Luftėn e Dytė Botėrore nė kėtė pjesė tė Ballkanit, nė studimet e veta i ėshtė shmangur pėrgjigjes nė pyetjet e mia. Tė njejtėn gjė e ka bėrė edhe Hans Morgenthao (babai i teorive politike ndėrkombėtare amerikane); Jeremy Israel, nga Universiteti i Ēikagos, Steven Burg , gjithashtu nga Ēikago, Dov Ronen nga Harwardi, Erik Hamp nga Ēikago e tė tjerė. Tė gjithė ata e dinin se kam qenė nė detyrėn e ministrit regjional nė njė krahinė potencialisht eksplozive tė Kosovės dhe qė tė gjithė ata i shmangeshin me urtėsi temave “tė nxehta”. Ndėrkaq Steven Larabee, njė njeri inteligjent i moshės sime, me tė cilin edhe shoqėrohesha mė sė shumti dhe i cili atėherė ishte caktuar nė Stejt Department nė detyrėn e shefit tė Drejtorisė pėr Ballkanin, madje edhe ai i shmangej bisedave serioze nė kėtė temė. Nuk e di se pėrse e ka braktisur Stejt Departmentin dhe ka shkuar nė Institucionin “Rand” pas arrestimit tim tė parė, por e di se pikėpamja qė amerikanėt mė me dėshirė do ta shihnin Shqipėrinė tė bashkuar me Kosovėn dhe jo Kosovėn me Shqipėrinė ishte e pėrhapur gjerėsisht midis emigracionit politik shqiptar nė SHBA. Disa pjesė tė caktuara, sidomos ato tė bashkuara rreth Legalitetit, njė parti zogiste qė kėrkonte kthimin e Leka Zogut nė fronin e Shqipėrisė, gjė tė cilėn vazhdon ta bėjė edhe sot, si dhe pjesė tė caktuara tė Ballit Kombėtar, tė bashkuara rreth Xhafer Devės, flisnin, por edhe shkruanin, se me shumė dėshirė do t’ia hiqnin kokėn sė pari Enver Hoxhės e pastaj edhe Fadil Hoxhės. Ata mendonin se kėta ishin fajtorė pėr mosbashkimin e Shqipėrisė menjėherė pas luftės. Nuk i pėrgjigjeshin dot pyetjes, pėrse tė ishte mė shumė fajtore Shqipėria se sa Kosova apo Jugosllavia pėr njė rezultat tė tillė negativ pėr shqiptarėt menjėherė pas lufte? Pėrgjigjet e autorėve tanė nė kėto pyetje qė u shfaqėn pas vitit 1990 nėpėr faqet e shtypit tonė e fajėsojnė ish-regjimin komunist nė Shqipėri, sipas logjikės sė shtetėsisė: “ata ishin shtet dhe jo ne.” Nuk ėshtė e nevojshme tė komentohet se njė rezonim i tillė ėshtė mė sė paku naiv. Nuk ishte e vėshtirė qė tė konkludoja se njė rezonim i tillė i emigracionit shqiptar nė atė kohė ishte nė realitet thjesht njė reflektim i disponimit antikomunist tė administratės amerikane e cila nuk kishte asnjė lidhje me nevojėn e zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare. Lidhur me kėtė ēėshtje ata rezononin nga pozita e superfuqisė dhe nga pozita e politikės globale. Ata e dinin se qėndrimi i Kominternės (Internacionales Komuniste) lidhur mė kėtė ēėshtje, qė nga viti 1926 e kėtej, deri te Kongresi i V i PKJ me 1941, ishte qė Kosova do tė duhej t’i bashkohej Shqipėrisė, prandaj ranė nė konkluzionin e kundėrt d.m.th. se do tė duhej qė Shqipėrinė t’ia bashkonin Kosovės, nė mėnyrė qė edhe mė tej tė mund t’i shisnin botės sllave 300 milion kėmisha nė vend tė vetėm 5 milion kėmishave sa do tė mund t’u shisnin shqiptarėve po t’i mbėshtesnin. Lidhur mė kėtė ndonjėri prej tyre fliste hapur si me shaka. I kuptoja mirė atėherė parametrat e arsyetimeve tė tyre sipas tė cilėve gjithēka ishte e shndėrruar nė kuantitet, por nuk mund tė them edhe se mė pėlqente njė gjė e tillė. Edhe mė pak mė pėlqente realiteti ynė politik i cili ato pyetje, me metodėn e raprezaljeve policore, i kishte shpallur si tema tabu. U desh tepėr shumė kohė, punė, djersė dhe gjak qė kėto ēėshtje mė nė fund tė hapeshin. Qysh atėherė e kisha fituar pėrshtypjen se autonomia e Kosovės nė ish-Jugosllavinė titiste ishte nė tė vėrtetė refleksion i ndeshjes sė dy politikave globale pas tė cilave qėndronin dy shoqėri globale dhe ky fakt mė pati tronditur. Duke mos u futur mė thellė nė elaborimin e zbulimeve lidhur mė kėtė pyetje, duke iu drejtuar kėtij gjyqi, vetėm mund t’i theksoj bindjet e mia tė cilat s’janė obligative pėr askėnd, por tė cilat pėrmbajnė kėrkesėn qė lidhur me kėto tė mendohet, madje edhe nga ana e qeverisė sė SHBA-ve nė Uashington, apo qeverisė Ruse nė Moskė, nė Beograd, Tiranė apo nė Prishtinė:

Populli shqiptar duhet bashkuar. Kėtė e dinė tė gjithė dhe askush mė nuk e konteston. Ai duhet tė bashkohet pėr shkak se ėshtė i njėsuar nė planin shpirtėror: e ka njė gjuhė, njė kulturė dhe njė histori. Pėr shkak se ėshtė njė popull i vjetėr evropian i Ballkanit, i cili qė herėt e ka demonstruar pjekurinė e vet shtetformuese; pėr shkak se gjithashtu qė herėt e ka arritur nivelin e duhur tė vetėdijes politike pėr veten, pėr vendin dhe pėr interesat e veta nė regjion, dhe pėr shkak se e ka dėshmuar nė mėnyrė tė lavdishme dobishmėrinė e vet nė tė gjitha planet e bashkėsisė evropiane tė popujve. Nuk i duhet qė ta dėshmojė pėrkatėsinė e vet nė kėtė bashkėsi, sepse pavarėsisht nga pozita e vet gjeopolitike dhe e pranisė sė religjionit islamik nė shumicėn e pjesėtarėve tė tij, ai ka qenė dhe ka mbetur popull evropian. Ai duhet tė bashkohet edhe pėr shkak se e drejta pėr vetėvendosje ėshtė njėra ndėr arritjet qenėsore tė qytetėrimit evropian, e drejtė tė cilėn vetė ajo e ka proklamuar dhe e cila mė asnjė populli nė Evropė nuk mund t’i refuzohet a t’i mohohet. Popullit shqiptar i duhet njė gjė e tillė qė tė mund tė zhvillohet vetė mė tej pėr ta arritur nivelin e pėrgjithshėm tė kėsaj bashkėsie. E drejta e popullit shqiptar pėr t’u bashkuar buron edhe nga fakti se ai nuk ka qenė ndonjėherė i pyetur pėr caktimin e kufijve qė e cungojnė nga tė gjitha anėt. Kur u bė njė gjė e tillė nė Konferencėn e Ambasadorėve tė gjashtė fuqive tė mėdha evropiane nė Londėr, premieri i atėhershėm britanik, sėr Edward Grey, qė e kryesonte atėbotė atė konferencė, pati deklaruar publikisht se ishin tė detyruar qė ta flijonin kėtė popull pėr shkak tė ruajtjes sė paqes evropiane. Mirėpo paqja me kėtė nuk u ruajt as atėherė dhe as mė vonė. Misionarė tė ndryshėm tė Lidhjes sė Kombeve nga ajo kohė (1919-20) i propozonin popullit shqiptar qė gjeniun e vet krijues ta orientonte nė drejtim tė rritės sė brendshme e tė krijimit, ndėrkaq Evropa, nga ana e vet, do tė dinte qė kėtė gjė nė njė kohė tė caktuar ta shpėrblente. Ai njė gjė tė tillė e bėri. Dekada tė tėra ai e duroi me dinjitet politikėn e asimilimit me dhunė dhe tė spastrimit etnik tė regjimeve tė ndryshme serbe. Vetėm nė mes dy luftėrash botėrore e lėshuan pėrdhunisht kėtė hapėsirė mė se 240 000 njerėz. Nė vitet e pasluftės shkuan dhe 600 000 tė tjerė tė cilėve iu bashkuan edhe po aq kosovarė nė kohėn e sotme, nė kohėn e ndryshimeve demokratike. Nuk ka tė dhėna tė sakta pėr numrin e tė vrarėve e tė dėbuarve, por ai sillet diku rreth dhjetėra mijėrave. Shkenca bėn tė njohur se vetėm gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe menjėherė pas saj, janė vrarė mė shumė se 40 000 shqiptarė. Ekzistojnė madje edhe marrėveshje ndėrshtetėrore pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi si turq, por Evropa pati heshtur. Asnjėherė nuk i pati gjykuar, ndonėse ua pati premtuar shqiptarėve mbrojtjen e vet.

Ne e dimė qė kufijtė ndėrkombėtarė Evropa i ka shpallur tė pandryshueshėm, mirėpo e ka lėnė tė hapur mundėsinė e ndryshimit tė tyre me pranimin e palėve tė interesuara. Prandaj bashkimi i popullit shqiptar duhet tė realizohet nė rrugė institucionale dhe me metoda demokratike. Shkenca konstaton se njė territor kompakt me 115 mijė km2, nga Kongresi i Berlinit -1878, gjer mė sot, ėshtė ngushtuar nė 55 gjer 65 mijė km2 nė tė cilat populli shqiptar tani ėshtė nė shumicė. Nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr 1912-13, shteti shqiptar u krijua nė njė sipėrfaqe prej pak mė shumė se 28 mijė km2. Dallimi midis kėsaj shifre dhe 65 mijė km2 nė tė cilat jeton sot nė shumicė populli shqiptar nė trojet e veta historike, duhet tė inkuadrohet nė shtetin e njėsuar shqiptar.

Nė luftėn e vet pėr bashkimin e tij, populli shqiptar ka tė drejtė tė presė ndihmė jo vetėm nga Evropa dhe bashkėsia ndėrkombėtare, por pikė sė pari prej atyre popujve tė ish-Jugosllavisė me tė cilėt ka jetuar bashkėrisht, dhe nė rend tė parė nga serbėt. Serbėt duhet ta kuptojnė se koha e dominimit mbi shqiptarėt ka pėrfunduar. Ata qė e njohin mirė historinė sigurisht qė tashmė e kanė kuptuar se gjer me ardhjen e turqve nė kėto hapėsira nuk kishte dominim tė njėrit mbi tjetrin. Me pranimin e islamizmit nga ana e feudalėve shqiptarė dhe me inkuadrimin e tyre nė sistemin turk tė administrimit, ka ardhur deri te njė proces tė cilin serbėt kanė mundur ta kuptojnė si dominim tė shqiptarėve mbi ta, gjė qė s’ishte e vėrtetė, sepse inkuadrimi nė sistemin e administrimit tė Perandorisė Turke dhe pranimi i religjionit islamik nuk ishte vetėm njė veēori shqiptare. Me largimin e turqve nga Ballkani, me forcimin e Rusisė dhe pastaj edhe tė ish-BRSS-sė, nė fillim erdhi gjer ke ndarja e popullit dhe e territorit shqiptar, pastaj edhe tek njė politikė e gjenocidit sui generis ndaj shqiptarėve qė mbetėn jashtė kufijve tė shtetit tė tyre. Qė nga viti 1844, d.m.th. qė nga “Naēertania” e Ilia Garashaninit dhe gjer mė sot, politika serbe ndaj shqiptarėve ishte nė thelb sub-imperialiste. Ajo ka shkuar linjės sė nėnēmimit dhe tė denigrimit tė shtetit shqiptar si dhe tė asimilimit tė dhunshėm tė popullatės shqiptare nėn jurisdiksionin e saj. Me fjalė tė tjera, forcimi i animozitetit shqiptaro-serb apo serbo-shqiptar ka qenė gjithmonė i lidhur me ndryshimet nė rrethimin e tyre ndėrkombėtar.
Nė pjesėn I tė artikullit tim studimor “Viti 81 dhe proceset e demokracisė” pastaj dhe nė pjesėn II tė artikullit “Bėje ose vdis” (Alternativa 7/8, 1991, dhe “Fjala”, mars 1992) unė jam pėrpjekur tė pėrkujtoj se kėta dy popuj gjenden nė njė nivel tė pėrafėrt ose tė njėjtė tė madhėsisė demografike, dhe tė zhvillimit tė gjithėmbarshėm. Pa ndikimin e jashtėm historia e tyre do tė mund tė zhvillohej nė drejtim tė rivalitetit tė shėndoshė nė bashkėpunim dhe nė zhvillim. Pėr kėtė shkak gjithmonė kam insistuar qė politika tė heq dorė nga instrumentalizimi i vet pėr interesa tė huaja. Mirėpo me politikėn e terrorit shtetėror ndaj shqiptarėve Serbia sikur synon t’i detyrojė shqiptarėt qė tė heqin dorė nga kėrkesat e tyre legjitime dhe nga aspiratat e tyre historike. Kjo sikur arsyetohet me faktin nga qė edhe asaj vetė i ėshtė e qartė tashmė se njė politikė e tillė ėshtė absurde dhe jashtė kohės. Me ritualizimin e vrasjeve, siē ndodhi me rastin e Hasan Ramadanit nga fshati Shajkovc, tė cilin e pėrshkruan shtypi nė gjuhėn shqipe, nuk mund tė arrihet asgjė pozitive. Ritualizimi i vrasjeve ka qenė veēori e kanibalizmit, ndėrkaq dihet se ai ėshtė ērrėnjosur. Vdekjet janė tragjike me faktin se na pėrkujtojnė pėrkohshmėrinė e jetės sonė. Pėr kėtė shkak indiferentizmi ndaj jetės njerėzore nuk mund tė jetė pėrmbajtje e asnjė lloj politike dhe e asnjė ardhmėrie. Pėr kėtė shkak politika qė ndalet nė gjykimin formal tė rasteve tė tilla, ndėrsa mė vonė prej tyre, me tė gjitha mjetet e mundshme pėrpiqet tė kapitalizojė dhe tė mbledhė poena pėr veten, njė politikė e tillė, e cila, veē tjerash, mbėshtetet ekskluzivisht nė faktorėt e jashtėm nė dėm tė faktorit tė brendshėm, nuk mund tė ketė asgjė tė pėrbashkėt me popullin shqiptar. Nė qoftė se ajo nuk ėshtė shprehje e tradhtisė sė interesave nacionale atėherė ajo ėshtė edhe vetė viktimė e ndonjė komploti, gjė qė nuk e zvogėlon pėrgjegjėsinė e saj pėr gabimet dhe pėr lėshimet e bėra. Mirėpo, gjykuar sipas faktit se si njėra mė arreston e tjetra mė sulmon vetėm pėr shkak se unė po insistoj nė zbulimin e sė vėrtetės dhe tė vėrtetave, ėshtė shumė afėr mendėsh se politikat e tilla nė tė dy anėt synojnė nė zgjidhje shumė specifike dhe tė pėrcaktuara nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Pėrndryshe, pėrse si kėtu ashtu edhe nė Shqipėri po burgoset dhe po gjykohet njė profil shumė i pėrcaktuar intelektualėsh, pikėrisht ai qė ka pėrvojė tė caktuar prej burrėshteti, nėn akuza qė tingėllojnė cinike, dhe qė nuk i kanė hije askujt, as kohės dhe as vendit?

Nė letrėn time tė hapur drejtuar ish-bashkėshortes dhe njė segmenti tė inteligjencisė sė Kosovės nė Prishtinė, nė tekstin me nėntitull “Shqipėri e reduktuar apo republikė e barabartė” ia kam tėrhequr vėrejtjen atij segmenti tė inteligjencisė pėr atė qė nuk mė pėlqente. Letra u botua nė revistėn «Doruntina» nr. 3, 1993, nė Kumanovė, dhe jo nė «Bujkun» apo nė gazetat tjera tė Prishtinės. Aty kam tėrhequr vėrejtjen edhe pėr problemin e marrėdhėnieve me Greqinė, lidhur me ortodoksėt e Shqipėrisė Jugore, mirėpo kėta zotėrinj atėherė u shtirėn si tė menēur. Ndėrkaq tani, kur ky problem ka shpėrthyer nė sipėrfaqe, ata paraqiten si tė befasuar. Zbrazin nėpėr gazeta ndjenjėn e njė “patriotizmi zemėrak”, duke e fshehur dyfytyrėsinė e vet. Vėrtet nuk ėshtė gjė e vėshtirė qė tė bėsh karagjozllėk nga politika me metodėn e masakrimit tė integralizmit tė ēfarėdo mendimi, me kombinimin e gėnjeshtrės dhe tė harresės ose me ndėrrimin e tezave. Mirėpo kur njė gjė e tillė bėhet nė disa kushte specifike tė caktuara, dhe pėr njė kohė tė caktuar, me rrugė sistematike, atėherė dėshirohen tė arrihen qėllime mjaft tė pėrcaktuara, ndonėse nuk e di akoma se pėr ēfarė qėllimesh ėshtė fjala, por nuk ėshtė e vėshtirė tė konstatohet se janė nė lidhje tė caktuar me zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare. Pėr kėtė shkak edhe mė tej do t’i saktėsoj pikėpamjet e mia lidhur me kėtė ēėshtje, dhe kėtė pėr shkak se gjithė deri mė sot ato pėrbėnin njė lėndė pėr shpjegime kontradiktore, ndėrkaq unė kam qenė dhe jam akoma i sulmuar nga tė gjitha drejtimet e mundshme:

Bashkimi i popullit shqiptar nuk mund tė realizohet si zgjerim territorial as i Jugosllavisė dhe as i Serbisė. Kjo nuk do tė ishte zgjidhje e ēėshtjes shqiptare por njė imponim i njė zgjidhjeje tė tillė pėr tė, qė do tė duhej tė ishte rezultat i ndonjė lufte. Kjo gjithashtu do ta implikonte pėrzierjen e faktorėve tė tjerė. Greqia tashmė i ka shfaqur hapur pretendimet e saj ndaj Jugut tė Shqipėrisė, dhe kundrejt njė imponimi tė tillė tė zgjidhjes as Turqia s’do tė mund tė ishte indiferente, por as Italia. Bashkimi i popullit shqiptar si zgjerim territorial i Jugosllavisė do tė ishte nė esencė zgjerim territorial i Serbisė, po qe se kjo do ta nėnkuptonte mbetjen e Kosovės nėn ēfarėdo ingjerence tė Serbisė. Populli shqiptar diēka tė tillė nuk do tė mund ta pranonte, dhe as qė do tė mund tė pajtohej ndonjėherė me tė. Propozimet qė po shfaqen tani pėr lidhje konfederale me Shqipėrinė pa u zgjidhur paraprakisht ēėshtja e njohjes sė Kosovės de jure mund tė jenė shprehje e dėshirės qė kjo ēėshtje tė pėrshpejtohet, por mund tė duket edhe si njė ēėshtje tejet e diskutueshme. Nuk ka dyshim se kėto propozime janė shprehje edhe e besimit absolut nė bashkėsinė ndėrkombėtare, por ajo nė zgjidhjen e kėtyre ēėshtjeve rendom i ndjek interesat vetjake, ndėrsa interesat e palėve tė interesuara i merr parasysh vetėm nė masėn nė tė cilėn ato palė janė tė zonjat vetė qė t’i mbrojnė e t’i sigurojnė.

Pikėrisht pėr shkaqe tė tilla, bashkimi i popullit shqiptar duhet t’i paraprijė ēfarėdo forme tė bashkimit federal ose konfederal, ose formave tė tjera tė bashkimit nė tėrėsi mė tė mėdha, gjersa vetė akti i bashkimit duhet tė jetė shprehje e vullnetit tė tij qė nuk bėn tė prejudikohet nė asnjė mėnyrė. Vetė akti i bashkimit tė popullit shqiptar pėr shkak tė karakterit tė ndarjes sė tij, bazohet nė esencė nė ndarjen e qetė dhe dinjitoze me fqinjėt. Ēfarėdo politike qė nuk e merr parasysh pėrparėsinė e kėsaj ēėshtjeje nuk mund tė jetė nė realitet shprehje e interesave nacionale shqiptare.

Shqipėria ėshtė vendi i vetėm nė Evropė qė kufizohet pothuajse nga tė gjitha anėt me vetveten, d.m.th. me popullin e vet dhe me trojet e veta historike. Pėr kėtė shkak njė ēėshtje parėsore ose njė ēėshtje me rėndėsi parėsore pėr Republikėn e Kosovės, ėshtė ndarja e qetė dhe dinjitoze me RFJ dhe me Republikėn e Serbisė, dhe jo bashkimi ose njėsimi me Shqipėrinė, pėr shkak se kjo do tė kuptohej si zgjerim territorial i Serbisė nė drejtim tė Shqipėrisė, gjė e cila do tė nxiste pretendime tė ngjashme edhe nė Greqi. Kjo do tė thoshte natyrisht luftė. Nuk ėshtė aspak e pamundur qė nė qarqet e caktuara nė tė gjitha qendrat e interesuara tė fuqisė, nga Beogradi nė Athinė dhe gjer nė Washington, dėshirohet njė zhvillim i tillė i situatės. Ata shpresojnė pėr njė fitore minimale d.m.th., pėr njė zgjidhje tė pėrkohshme tė ēėshtjes shqiptare nė bazė religjioze nė tė cilėn ndonjė shtet i bashkuar eventual shqiptar mysliman do tė figuronte ose si njė shtet i veēantė, ose si njė anėtar i njė tėrėsie mė tė madhe.

Dihet se, pėr dallim nga popujt tjerė tė Evropės, religjioni tek shqiptarėt gjithmonė ka qenė mėnyrė e mbijetesės dhe jo mėnyrė e jetesės. Pėrkatėsinė e vet religjioze shqiptarėt asnjėherė nuk e kanė identifikuar me pėrkatėsinė e vet kombėtare. Elementi i tyre kryesor pėrbashkues ka qenė gjuha dhe vetėdija tradicionale pėr veten. Ata i kanė tri religjione, ndėrsa asnjeri prej tyre nuk ka lindur tek kėta dhe nuk ėshtė kthyer nė gjendjen e tyre tė natyrshme. Tė gjitha ato kanė ardhur bashkė me zgjerimet imperiale (Roma dhe Islamizmi) ose me forcimin e qendrave tė fuqisė (Bizanti). Ky fakt (tri religjione) i pėrgjigjet pozitės gjeostrategjike tė vendit ku jetojnė – nė trekufirin e tri kontinenteve. Ky fakt e shton pasurinė shpirtėrore tė kulturės sė tyre dhe i kontribuon perspektivės sė tyre. Ndarja e tyre nė bazė tė pėrkatėsisė religjioze, pėr vetė shqiptarėt do tė ishte e dėmshme, pėr shkak tė varfėrimit tė shpirtit dhe tė kulturės, pėr shkak tė humbjes sė territoreve, etj. Por edhe pėr praktikėn dhe pėr teorinė e marrėdhėnieve ndėrkombėtare kjo do tė ishte tragjike, sepse nė kėtė mėnyrė do tė afirmoheshin kriteret tė cilat ajo i ka tejkaluar qė moti, si dhe pėr shkak se ky do tė ishte njė tregues i qartė i konfrontimit global tė shoqėrive globale.

Nuk e besoj se mund tė ketė midis shqiptarėsh shumė tė tillė qė do tė pajtoheshin qysh mė parė me njė mundėsi tė tillė. Politika ndėrkombėtare ndėrkaq ėshtė njė gjė e ndjeshme. Ajo ofron mundėsi tė shumta tė manipulimeve tė ndryshme pėrmasash kolosale pikėrisht pėr shkak se pas tyre qėndrojnė shtetet. Ato mendojnė se me kėtė mund tė arrihen qėllimet e caktuara dhe nuk hezitojnė fare kur ėshtė fjala pėr shfrytėzimin e metodave tė tilla. Nė anėn tjetėr ekziston njė numėr i madh njerėzish nostalgjikė pėr kohėrat e shkuara tė cilėt ndryshimet demokratike nė Evropėn e Lindjes i pėrjetojnė si kthim nė tė kaluarėn. Ata mendojnė se ėshtė realizuar gjermanizimi i Evropės e jo evropeizimi i Gjermanisė. Ėshtė pak e besueshme qė nė disa qarqe tė mos mendohet qė me anė tė pazarllėkut me trojet shqiptare tė zėnė pushtetin dhe ėshtė pothuajse e pa mundshme qė njė perspektivė e tillė e zgjerimit territorial nė llogari tė shqiptarėve tė mos u pėlqejė qarqeve tė caktuara si nė Beograd, ashtu dhe nė Athinė. Kėto qarqe mbase mendojnė se kjo do tė ishte fare nė rregull, fare shik, dhe nė frymėn e ndryshimeve demokratike nė Evropė. Bile ndoshta ato shpresojnė se do tė bėjnė njė salto mortale politike si nė vitin 1937, dhe me ndihmėn e miqve tė forcuar t’i rikompensojnė sėrish interesat e humbura gjatė luftės sė pandershme politike pėr pushtet. Ndoshta ata kanė tė drejtė. Pėr mua ndėrkaq ata kanė tė drejtė nė masėn nė tė cilėn do tė kuptohet se ndryshimet politike nė Evropė e mundėsojnė deklarimin e parimit tė vetėvendosjes politike. Atėherė kur njė popull deklarohet politikisht pėr zbatimin e kėtij parimi, asgjė nuk mund ta ndalojė gjer nė realizimin e tij tė plotė. Ndryshimet politike nė Evropė e favorizojnė kėtė. Me fjalė tė tjera, as vetė nuk e besoj se instrumentalizimi politik i kombit vetjak pėrbėn njė rrugė tė drejtė pėr arritjen e qėllimeve afatgjata. Ai detyrimisht e nėnkupton karakterin autoritativ tė pushtetit dhe pėrkrahjen e kėtij pushteti nga pjesėt mė reaksionare tė popullit. Unė jam ithtar i nevojės sė forcimit tė identitetit nacional dhe jo i instrumentalizimit tė tij. Vetė procesi i forcimit tė kėtij identiteti nuk mund tė realizohet si kthim nė tė kaluarėn por si ecje progresive drejt sė ardhmes. Njė ecje qė nuk i mohon vlerat pozitive tė sė kaluarės por i inkuadron nė vetvete dhe i kuptimėson nė kohė. E di se dikur, pėr shkak tė rivalitetit tė fuqive imperiale pėr territore dhe pėr tregje tė reja, instrumentalizimi i popujve tė vegjėl ose tė ndonjė pjese tė tyre tė caktuar, ishte njė gjė fare e rėndomtė. Popujt lidheshin pėr kėtė ose pėr atė fuqi, dhe pėr kėtė shkak, tek popujt e vegjėl lindėn bindje dhe paragjykime pėr predispozitat miqėsore tė kėsaj ose tė asaj fuqie. Kjo ėshtė nė fuqi edhe sot por tani ka ndryshuar konteksti i pėrgjithshėm i gjėrave. Sistemet imperiale janė bėrė tė shtrenjta, sklerotike dhe joefikase, prandaj janė lėnė qė moti. Rivaliteti i fuqive gjithnjė e mė tepėr do tė realizohet si konkurrim i zhvillimeve intensive tė brendshme dhe pėr prodhimin e zbulimeve sa mė cilėsore tekniko teknologjike si dhe pėr tregjet qė do tė dinė tė konsumojnė prodhime tė tilla. Ky fakt i vė nė pozicion tė njėjtė si serbėt, ashtu dhe shqiptarėt. Serbėt ndėrkaq, do tė duhej tė hiqnin dorė nga ėndrrat imperialiste; ata duhet ta njohin edhe de jure Republikėn e Kosovės, pėr t’iu kthyer kėshtu ardhmėrisė sė tyre. Kėtu qėndron shkaku i theksimit tim se Republika e Kosovės duhet krijuar nė raport me veten dhe jo pėr inat tė serbėve; se nuk ka kthim nė komunizėm, por as marshim drejt fashizmit, se demokracia nuk plotėsohet me pėrmbysjen e klasave por me luftėn konkurrente tė ideve dhe tė vlerave pėr gjėra mė tė mira dhe mė cilėsore. Me fjalė tė tjera kam kėrkuar qė pėrmbajtja e shqiptarizmit tė mos nxirret nga antiserbizmi ashtu si pėrmbajtja e serbizmit tė mos nxirret nga antishqiptarizmi. Kjo natyrisht nėnkupton mirėkuptimin dhe jo luftėn, por as luftėrat nuk janė zhveshur nga logjika sepse me atė rast do tė ktheheshim nė kohėrat e barbarizmit dhe jo tė civilizimit. Duke e njohur edhe de jure Republikėn e Kosovės, serbėt nuk bėhen popull mė i vogėl dhe as shqiptarėt popull mė i madh. Nė kėtė mėnyrė ata do tė bėheshin tė tillė ēfarė janė nė tė vėrtetė. Pėrse do tė duhej luftuar pėr t’u dėshmuar ajo qė tashmė po shihet dhe qė ekziston? Populli shqiptar thjesht ėshtė deklaruar pėr shtetin e vet sepse e ka ndjerė nevojėn pėr zhvillimin e mėtejshėm vetjak. Nė emėr tė ēkafit serbėt do tė mund t’i pengonin? Edhe sikur vėrtetė tė besonin nė atė qė ua ofron njė pjesė e historisė nė formė tė mitit mbi Kosovėn, tani kjo ėshtė e parėndėsishme. Nuk ėshtė miti udhėrrėfyes i mirė pėr ardhmėrinė por e vėrteta. Pastaj nuk ėshtė tėrėsisht e sigurt se luftėrat mund tė pėrfundojnė gjithmonė ashtu siē paramendohen dhe siē dėshirohen. Tani ėshtė pothuajse e qartė se ekzistojnė qendra tė largėta tė caktuara tė cilat i mbajnė nė kontroll proceset e luftės e tė paqes si dhe rezultatet e tyre nė tė gjitha regjionet qė kanė rėndėsi pėr paqen botėrore. Tashmė ėshtė plotėsisht e qartė se ato nuk dėshirojnė qė nė kėto hapėsira tė vijė gjer ke lufta. Ato e dinė qė populli shqiptar ėshtė dėmtuar nė tė kaluarėn dhe se kėtė gjendje e ka edhe sot. Ata e dinė se ai ka tė drejtė tė zhvillojė luftė mbrojtėse ose ēlirimtare, sepse luftėrat e tilla konsiderohen, dhe janė, njė e drejtė e natyrshme e popullit pėr vetėmbrojtje dhe pėr ekzistencė. Si tė tilla ato merren si legjitime edhe nga dokumentat e OKB. Ato e dinė gjithashtu se populli shqiptar, nė territorin e vet kompakt, ėshtė i vetmi qė ėshtė sakatosur kryq e tėrthor me kufij artificialė ndėrshtetėrorė, i nėnshtruar ndaj organeve shtetėrore tė disa shteteve, gjersa nė shtetin e vet e ka pjesėn mė tė vogėl; se ėshtė i pėrndjekur dhe se nė disa vende, si nė Kosovė, pėr njė kohė tė gjatė po i nėnshtrohet politikės sė terrorit shtetėror. Pikėrisht sepse e dinė njė gjė tė tillė, ata e mbėshtesin politikėn paqėsore tė alternativės shqiptare nė Kosovė; e lavdėrojnė dhe e shpėrblejnė, por njėkohėsisht edhe e kontrollojnė dhe ia tėrheqin vėrejtjen, edhepse kėto vėrejtje nė tė vėrtetė i adresohen Serbisė, sepse ata mbase vlerėsojnė se vetėm Serbia ėshtė ajo qė mund tė zhvillojė luftėra nė kėto hapėsira. Ata e dinė se populli shqiptar nė kėto hapėsira, qė ka tė drejtė tė mbrohet dhe tė luftojė pėr tė drejtat e veta legjitime, ėshtė plotėsisht i paarmatosur. Nga shtypi nė gjuhėn shqipe lexojmė se shpeshherė zhvillohen aksione brutale pėr mbledhjen e armėve. Tė vetmet armė qė ndonjėherė i gjejnė aty-kėtu, janė ndonjė pushkė automatike, ndonjė revolver, dhe nė raste shumė tė rralla, edhe ndonjė bombė dore. Nė rrethanat e luftės, kėto do tė quheshin armatim i lehtė i kėmbėsorisė. Nė njė luftė bashkėkohore kėto do tė quheshin si armė pėr spastrimin e terrenit, por kėto nuk janė armė pėr zhvillimin e ēfarėdo lufte nė kushtet bashkėkohore. Vetė kėmbėsoria qysh moti ėshtė shndėrruar nė njė forcė pėrcjellėse tė njėsive tankiste, ndėrsa vetė ai armatim sė shpejti do tė mbetet vetėm njė relikt i sė kaluarės nga kohėrat e gangster-dueleve tė tipit tė Al Kapones. Populli shqiptar askund tjetėr, pėrveē nė Shqipėri, nuk e ka ushtrinė e vet tė armatosur apo njėsitė e veta paramilitare. Ajo qė gjendet nė Shqipėri thonė se ėshtė akoma nė procesin e riorganizimit dhe tė modernizimit. Kam dėgjuar se pikėrisht tani, nė kėtė kohė tė tė gjitha rreziqeve tė mundshme, paska qenė e nevojshme tė zėvendėsohet komplet kuadri i shkolluar i oficerėve tė armatės e tė policisė me tė tjerė qė tani sapo kanė filluar shkollėn. S’mund tė ekzistojė njė indikacion mė i qartė i qėllimeve tė njė pushteti politik mbi rrugėn paqėsore tė zgjidhjes sė problemeve dhe pėr lėshimin pa asnjė rezervė tė vendit tė vet nė duart e faktorit ndėrkombėtar. Ky ėshtė faktori qė dikur na ka ndarė. Tani do tė na bashkojė, nėse jo pėr shkak tė ndonjė paqeje tė mundshme, atėherė mbase pėr shkak tė dėshirės pėr eksperiment! Pėr kėtė shkak, ne shqiptarėt e Kosovės, qė dikur e kemi luajtur rolin e dorės sė parė nė themelimin e shtetit shqiptar, tani iniciativėn pėr bashkim ua kemi lėnė atyre, tė cilėve u mbetet qė fillimisht tė modernizohen, ndėrsa nė ndonjė tė ardhme edhe tė bashkohemi! Sa tė menēura qė janė kėto qendra tė largėta tė fuqisė! Atyre gjithmonė u shkon pėrdore qė pėrmes vetė nesh tė na mashtrojnė, ndėrsa pas kėsaj edhe tė na shpėrblejnė e tė na i rrahin miqėsisht shpatullat.

Nė Kosovė policia dhe mbrojtja territoriale qysh moti janė shpėrndarė dhe janė ēarmatosur. Nuk u la qė tė mbijetonte asnjė formė organizative, por edhe nė qoftė se pėrkundėr kėsaj u la diēka pėr tė mbijetuar, atėherė kjo sigurisht gjendet nė parahistorinė politike tė kohėve tė nomenklaturės komuniste titiste, qė ėshtė lojale ndaj zotėrve tė vetė tė vegjėl, por jo edhe ndaj ligjit, sepse ligje akoma nuk ka. Ata i janė lėnė vetvetes, si jetimėt. Nė qoftė se nė ēfarėdo mėnyre veprojnė akoma, atėherė kjo ndodh pėr shkak tė inercisė, dhe pikėrisht pėr shkak tė inercisė sė vjetėr. Pėr shkak tė situatės sonė tė gjithmbarshme, kėshtu sė paku po thuhet, asnjė politikė nuk do ta marrė pėrgjegjėsinė pėr ta. Sikur tė kishin zbritur nga Marsi dhe sikur tė mos ishin prej kėndej! Politika nė kėtė mėnyrė i shmanget tė qenit serioze. Ajo bėhet joserioze. Ajo do ta donte Republikėn por nuk do ta donte edhe pėrgjegjėsinė pėr tė. Ndėrkaq Republika, sipas definicionit, nėnkupton shtetin, dhe shteti duhet t’i ketė edhe ushtrinė edhe policinė – dy karakteristikat e pakontestueshme tė shtetėsisė sė shtetit. Bindjet dhe qėndrimet e mia lidhur me kėto ēėshtje janė shumė tė qarta dhe tė tilla kanė qenė gjithmonė. Politika e Republikės sė Kosovės duhet tė bėhet serioze. Kėtu s’ka mė «hem ma kanda hem s’dua». Ajo duhet t’i pranojė si tė vetat hem ushtrinė hem policinė. Ajo duhet t’i riorganizojė dhe t’i organizojė ato nė frymėn e kohės dhe nė pajtim me ndryshimet dhe detyrat e tyre. Policia dhe ushtria e Republikės sė Kosovės duhet tė jenė efikase por edhe meritore pėr shėrbimin nė shtetin e ri demokratik. Ato janė pasqyrė e moralit publik por edhe e dinjitetit tė popullit sepse pėr shkak tė pėrbėrjes sė tyre sociale, ato i reflektojnė tė gjitha shtresat e shoqėrisė. Ato ndėrkaq janė edhe diē mė tepėr: ato reflektojnė aftėsinė e njė shoqėrie qė tė organizohet nė pajtim me arritjet botėrore nga cilado fushė e veprimtarisė shoqėrore por edhe aftėsinė e asaj shoqėrie pėr tė pranuar dhe absorbuar gjithēka tė re, progresive dhe tė pazvetėnuar. Shkurt, me shembullin e vet, dhe me nevojėn pėr tė vėnė nė jetė dhe pėr tė zbuluar gjithmonė arritjet e reja nė fushėn e shkencės, ato duhet tė tėrheqin gjithė shoqėrinė pėrpara drejt progresit. Dhe pikėrisht ato s’duhet ta heqin mendjen kurrė nga dinjiteti i vet, dinjiteti i popullit tė vet dhe i shtetit tė vet.

Pranimi i ushtrisė dhe i policisė nuk e nėnkupton luftėn. Nė rastin konkret dhe nė ēastin aktual ajo nėnkupton kthimin e besimit nė dinjitetin e vet. Ajo nėnkupton edhe marrjen e pėrgjegjėsisė vetjake pėr zhvillimin e gjėrave si nė Republikėn e Kosovės ashtu edhe pėr Republikėn e Kosovės. Nė kėtė botė nuk ekziston ndokund ndonjė vend, ndėrkaq janė mė shumė se 180 sish qė veten e quajnė shtet dhe qė tė mos e kenė ushtrinė dhe policinė e vet. Kėto i ka madje edhe Vatikani, sė paku nė kuptimin simbolik, ndonėse nuk e konsideron veten si shtet tė mirėfilltė dhe as qė ėshtė i tillė nė kuptimin klasik. Sikur shtetet tė zhvillonin luftėra vetėm pėr faktin se i kanė nė dispozicion policitė dhe ushtritė e veta, atėherė asgjėkundi dhe asnjėherė nuk do tė kishim paqe. Ato janė instrumente tė luftės dhe nė rend tė parė tė luftės, por ato mund tė lindin edhe gjatė luftės. Ėshtė mė mirė qė tė krijohen nė kushtet e paqes pikėrisht pėr shkak tė paqes. Ato gjithnjė e mė tepėr po bėhen instrumente tė paqes.

Sipas hipotezės se Republika e Kosovės po njihet de facto, atėherė ē’kuptim ka qė ushtria dhe policia e Republikės sė Serbisė, nė territorin e Republikės sė Kosovės, t’i kryejė punėt e ushtrisė dhe tė policisė sė Republikės sė Kosovės? Pėrse tė lejohet nė kėtė mėnyrė nxitja e urrejtjes dhe akumulimi i animozitetit midis kėtyre dy popujve?

Mė tej, ėshtė e vėrtetė se politika e Republikės sė Kosovės po thirret nė njė gandizėm tė llojit tė vet dhe ajo vėrtet ėshtė njė gandizėm i llojit tė vet. Unė vetė jam pionieri i vėrtetė i kėsaj politike, sepse edhe para burgosjes nė vitin 1981 e kam pasur tė qartė raportin e drejtė tė forcave nė botė. Pėr kėtė dėshmon edhe libri im «Lufta e ftohtė dhe detanti» botuar nė tė dy gjuhėt nė Prishtinė nė vitin 1976. Nė burg, gjatė gjysmės sė parė tė viteve ’80-tė, unė gjithmonė kam ndikuar nė pėrvetėsimin e metodave paqėsore tė luftės pėr Republikėn e Kosovės, sepse atėherė kam qenė i vetmi njeri nė Kosovė, tė cilit i ishin plotėsisht tė qarta pasojat eventuale tė ēfarėdo lufte. Ky ishte tek e fundit edhe motivi kryesor pėr shkrimin e atij libri tė vogėl por tė rėndėsishėm, qė mė vonė pėr vite tė tėra u bllokua dhe pothuajse u harrua. Pastaj vetė pėrcaktimi im nė atė kohė pėr Republikėn e Kosovės nė kuadėr tė Jugosllavisė nė mėnyrė tė natyrshme e pėrjashtonte ēfarėdo mendimi pėr luftėn, sepse ē’do tė na duhej Jugosllavia po tė ishim tė detyruar qė brenda saj tė luftonim pėr barazi?

Pas daljes nga burgu me 1985, atje ku isha i pėrndjekur, i izoluar dhe i ostracizuar padrejtėsisht, pa kurrfarė vendimi tė shkruar nga ēfarėdo instance e pushtetit, pėr vite tė tėra u kam folur fshatarėve qė po e deshėt Republikėn nė kuadėr tė Jugosllavisė, urdhėroni bashkė me mua. Ndėrkaq po e deshėt Shqipėrinė, kjo e nėnkupton luftėn. Ndėrkaq pėr luftė le tė urdhėrojnė tė tjerėt. Unė do tė isha vetėm ushtar. Pushteti sigurisht qė e dinte kėtė. Ai e pėrcillte ēdo hap timin dhe ēdo fjalė timen. Ai pėrpiqej qė ca tė tjerė, sidomos tė rinj, t’i shndėrronte nė mua me anė tė tentimeve tė ēmendura pėr tė depėrtuar nė trurin tim dhe me anė tė imitimeve tragjikomike. Nėntė vjet tė tėrė mė bėri plotėsisht tė varur materialisht nga tė tjerėt, fillimisht nga prindėrit e mi tė vjetėr, nga vėllezėrit e mi mė tė rinj, dhe pastaj edhe nga fshatarėt tjerė. Nuk mė lejonte tė punėsohesha askund duke i frikėsuar punėdhėnėsit eventualė. Asnjėherė nuk mė dha pasaportė pėr udhėtim jashtė vendit. Dy herė themelova familje me femra intelektuale dhe qė tė dy herėt dėshtova. Ky fakt natyrisht ėshtė shfrytėzuar qė tė mė pamundėsohet ikja, sepse ēfarė do tė bėja unė nė tė vėrtetė me komoditetin jetėsor tė jashtėm pa fėmijėt e mi tė mitur? Mos do tė ketė qenė vallė e nevojshme qė ndryshimet tė kryhen me njė dialog aq tė ēuditshėm me mua, apo vetė unė tė kem qenė tepėr ambicioz? Nuk e di. Me fjalė tė tjera, ėshtė plotėsisht e qartė nga ajo qė u tha, se lufta pėr Republikėn e Kosovės me mjete paqėsore nuk u zhvillua vetėm me njė siguri rutinore prej zotėrinjsh elegantė nga kancelaritė e gjera e nga kabinetet e bukura. Ajo ka kėrkuar privacione kolosale, viktima e flijime. Ndėrkaq privacionet dhe flijimet i bėjnė vetėm ata qė kanė shkallė tė lartė tė moralit vetjak, por edhe qė besojnė fuqimisht nė ndershmėrinė dhe nė fisnikėrinė e qėllimeve pėr tė cilat luftojnė. Sepse njė qėllim fisnik nuk mund tė realizohet me metodat makiaveliste tė intrigave dhe tė shpifjeve. Bashkimin e Italisė nuk e solli mendimi politik i Makiavelit por vetėm mendimi politik i Macinit dhe lufta vetėmohuese e njė morali tejet tė lartė e Garibaldit. Makiaveli e ka pėrshkruar luftėn politike pėr pushtet tė sundimtarėve tė ndryshėm tė paskrupullt dhe tė princėrve tė Italisė feudale. Ai u jepte atyre udhėzime se si ta pėrforcojnė pushtetin dhe ka pasur besim se ndonjėri prej tyre do ta shfrytėzojė atė pushtet nė favor tė bashkimit tė Italisė. Mjeshtritė, tė cilat i pėrshkruan dhe i rekomandon ai sigurisht qė janė shfrytėzuar edhe mė parė, por edhe pas tij, nė luftėrat e pėrgjakshme pėr pushtet nga ana e oborrtarėve tė ndryshėm dhe despotėve, nga ana e tiranėve dhe diktatorėve tė vjetėr e modernė, por kurrė ndonjėherė ato, gjatė gjithė historisė, nuk e kanė sjellė fitoren e ēfarėdo lėvizjeje politike serioze dhe as forcimin e ēfarėdo pushteti demokratik. Ato mund tė sjellin forcimin e pushteteve dhe tė pushtetmbajtėsve despotikė, autokratikė, autoritarė dhe totalitarė; ato janė metoda tė njė lufte tė paskrupullt, tė paturpshme dhe tė pėrgjakshme pėr pushtet, por ato janė nė kundėrshtim tė ashpėr dhe tė thellė me vetė nocionin e demokracisė. Mjafton qė tė shfletohen faqet e «Zėrit» qė tė shihet se me ē’zjarr e ē’pasion gazetarėt e tipit tė H. Matoshit nė emėr tė mėsuesve tė tyre e predikojnė imoralitetin nė politikė! Implikimi i vetėm i metodave tė tilla ėshtė lufta e pėrgjakshme qytetare, dhe kėtė gjė ata do tė duhej ta dinin.

Nė artikullin tim «Pėr njė qasje mė shkencore ndaj politikės nė Kosovė» (DeA, 1-1991), e kam nėnvizuar nė mėnyrė indirekte trajtimin e gabuar dhe tė njėanshėm tė mendimit politik tek ne. Pasoi njė reagim i vrazhdėt, histerik, vėllimor dhe gjithėpėrfshirės i qarqeve tė pėrmendura politike. Kjo mė dha tė kuptoj se nomenklatura politike intelektuale e Kosovės kishte vendosur tė vinte nė jetė ostracizmin e vjetėr grek ndaj meje, gjė qė dukej dhe interesante, sepse kurrė nuk kam qenė kundėr asaj qė ajo ta zinte vendin qė i takonte nė shoqėri. E dija se ishte fjala pėr njė grupacion tė fuqishėm politik pa ndonjė konkurrencė tė veēantė, dhe duke insistuar pėr njė luftė konkurrente tė ideve dhe tė mendimeve, e dija qė ajo do tė fitonte dhe do tė bėhej forcė udhėheqėse e shoqėrisė. Mirėpo unė doja vetėm qė ajo fitoren ta meritonte dhe qė tė mos ishte forcė e vetme e shoqėrisė dhe as forca e vetme udhėheqėse e shoqėrisė. Desha qė gjatė asaj lufte konkurrente tė ideve dhe tė vlerave tė konkurrojnė dhe tė integrohen nė politikė edhe forcat e reja qė atėherė ndodheshin nė procesin e formimit. Mendoja qė nga kjo tė shpėrthente njė kualitet me anė tė tė cilit do tė fitonim njė elitė politike intelektuale tė shoqėrisė mė tė gjerė, mė tė fortė, mė tė larmishme dhe mė tė pasur me ide. Pėr vete kėrkoja qė vetėm tė mė pranonin si tė barabartė. Siē shihet tani nė faqe tė shtypit e gjithė kjo edhe po realizohet, por edhe tash nė njė formė disi tė ngurtė, sikur brenda kėsaj forme, me ndryshime tė vogla kozmetike, po kthehet realiteti i para vitit ’81. U desh qė tamam unė tė riarrestohesha qė njė pėrshtypje e tillė tė kompletohej. U dashka vallė vėrtetė qė e kaluara tė kthehet nė njė formė tė pandryshuar? Pėrse vallė pikėrisht me ardhjen dhe me konsolidimin e saj nė pushtet 400 mijė njerėz u desh tė iknin nė botėn e jashtme?

Harold Lasuelli, njėri nga frojdistėt e shquar tė Universitetit tė Ēikagos nė SHBA, nė vitet 30-ta tė kėtij shekulli e botoi librin «Psikopatologjia dhe politika» (Psychopathology and politycs). Nė faqet e tij ai argumenton se si njeriu, pėr t’u marrė me politikė, i duhet qė motivet e veta personale, me anė tė procesit shoqėror tė racionalizimit, t’i shndėrrojė nė interesa shoqėrorė tė pranueshėm nga tė gjithė. Vetėm nė kėtė mėnyrė, vlerėson ai, njė veprim i individit bėhet veprim politik. Mbase duke u mbėshtetur nė kėtė formulė tė tij, nomenklatura titiste-komuniste e viteve ’80, tė gjithė tė dėnuarit e atyre viteve i shpalli si marksistė-leninistė. Nė artikullin tim «Viti ’81 dhe proceset e demokracisė» iu kundėrvura njė trajtimi tė tillė tė atyre tė rinjve dhe tė rejave me tezėn se ata nuk po e merrnin parasysh shkallėn e vetėdijes sė tyre politike dhe veprimin e pėrgjithshėm sintetizues tė parullės pėr Republikėn. E kam bėrė kėtė sepse e kam ditur se kjo gjė do ta sillte thellimin e vetėdijes pėr pėrkatėsinė klasore dhe pėr dallimet klasore. Atėherė kam besuar, por besoj edhe tani, se populli shqiptar nė Kosovė kurrė nuk e ka pėrjetuar shtresėzimin e njėmendėt klasor tė shoqėrisė. Atė qė unė e quaj nomenklaturė komuniste-titiste tė Kosovės, nė tė vėrtetė ėshtė ajo elitė e brishtė dhe e ndjeshme e pushtetit e cila pėrfaqėson pjesėn udhėheqėse tė shtresės sunduese tė shoqėrisė. Por edhe kjo pjesė udhėheqėse e kėsaj shtrese tė shoqėrisė ėshtė shumė e hollė, e ngushtė dhe e ndjeshme. Ajo pėrfaqėson bazėn prej rreth 100 mijė njerėzve pėr elitėn sunduese tė pushtetit prej rreth 30-40 mijė njerėzish. Thėnė kushtimisht, pjesa aktive e popullatės nė luftėn pėr Republikėn e Kosovės gjithashtu nuk e tejkalon kėtė numėr. Tė dy kėto pjesė me supozimin e integrimit tė barabartė nė shoqėri, do tė duhej tė pėrfaqėsonin dy shtyllat mbajtėse tė Republikės sė Re. Mirėpo nėse njėra nga kėto dy shtylla vazhdimisht duhet sulmuar pėr majtizėm, pėr ideologjizim e pėr anim kah prosllavizmi, qė sipas kritereve tė tanishme tė shtypit ėshtė baras me tradhtinė kombėtare, atėherė borgjezia e re shqiptare do tė duhej tė gjente njė popull tjetėr nė tė cilin do tė mbėshtetej, pasi qė ata njerėz qė i sulmon ajo janė plotėsisht nga populli dhe nė popull. Atėherė do tė duhej t’i ruante pėrjetėsisht njė tjetėr polici dhe njė tjetėr ushtri nga populli i vet dhe atėherė e gjithė filozofia e tyre s’do tė ishte gjė tjetėr pos njė pėrmbledhje e mjerė parullash demagogjike dhe marrėzirash tė ndryshme.

Mirėpo nė qoftė se policia e Republikės sė Serbisė, e cila kėtu po e kryen detyrėn e policisė sė Republikės sė Kosovės, megjithė faktin se kjo e fundit ekziston dhe njihet de facto njėherėsh kryen edhe funksionin e ruajtjes sė pozicioneve tė asaj elite tė hollė tė pushtetit, atėherė ajo kėtė detyrė nuk e bėn mirė. Nė rend tė parė sepse popullit shqiptar i duhet tė mėsohet me borgjezinė e vet. E dyta, sepse ajo borgjezi duhet tė mėsohet qė ta respektojė popullin vet si dhe kufizimet morale e tradicionale qė ia imponon ai, qoftė edhe nė mėnyrė tė pavetėdijshme, dhe e treta, sepse nė kėtė mėnyrė, siē po ndodh tani, krijohet urrejtja midis dy popujve. Nė qoftė se politika ėshtė nė esencė matematikė, siē mendojnė disa me tė drejtė, atėherė operacionet matematikore me tė cilat do tė pėrmblidheshin rezultatet e njė politike tė tillė thjesht do t’i vėrtetonin implikimet e saj tejet tė dėmshme pėr tė dy popujt. Si do tė dukej pėr shembull, po tė bėnim njė supozim teorik, qė rastėsisht borgjezia serbe nesėr tė kėrkojė shėrbimet e njė policie tė huaj kundėr popullit tė vet? Kėto janė supozime tė cilat duhet tė tregojnė pėr paqendrueshmėrinė e situatės nė tė cilėn gjendemi dhe pėr nevojėn imperative qė ajo tė ndryshohet urgjentisht. Me fjalė tė tjera, politika e Republikės sė Kosovės duhet ta marrė pėrgjegjėsinė pėr ushtrinė dhe policinė e vet, ndėrsa politika e Republikės sė Serbisė mė nė fund duhet ta kuptojė se po fillon epoka e familjes evropiane tė popujve, se nė tė tė gjithė anėtarėt do tė jenė tė barabartė, se populli shqiptar nė Kosovė me tė cilin do tė jetojnė plotėsisht tė barabartė edhe joshqiptarėt, me metoda demokratike tė luftės e ka fituar Republikėn e vet, ka vendosur qė nė atė familje tė popujve tė Evropės tė hyjė si i njėsuar. Populli shqiptar ėshtė i barabartė me tė gjithė popujt e Evropės. Ai nuk ėshtė i gatshėm pėr luftė. Politika qė e pėrfaqėson nga tė gjitha pjesėt ku ai jeton nė emrin e tij ka hequr dorė nga shfrytėzimi i metodave jodemokratike tė luftės pėr realizimin e qėllimeve nacionale, por ai, ashtu si ēdo popull, ka tė drejtė pėr vetėmbrojtje dhe pėr zhvillimin e vet tė papenguar kombėtar. Pėr kėtė shkak ai vetė dhe nė mėnyrė sovrane do tė vendosė pėr ato forma tė luftės sė vet tė cilat do t’i pėrgjigjen mundėsive tė tij nė kushtet dhe nė kohėn e dhėnė. Ėshtė plotėsisht e pakuptimtė qė tė gjykohet dikush pėr potezat e ardhshėm eventualė tė popullit tė tij, tė cilėt ai nė asnjė kuptim s’ka mundėsi t’i dijė.

Lidhur me kėtė vetėm dua tė shtoj se nuk do tė duhej tepruar me atė qė gazetarėt e quajnė gandizėm tė popullit shqiptar, dhe qė sėrish bazohet nė metodėn e luftės sė tij. Ajo qė sot nėpėr faqet e shtypit po lavdėrohet si gandizėm, pėr ē’shkak individė tė caktuar qė s’kanė asnjė lidhje me tė ngriten gjer nė qiell, fitojnė shpėrblime, u rrahen shpatullat, falėnderohen etj., vėrtetė qė s’kanė asnjė lidhje me gandizmin. Unė e di se ēdo metodė e luftės paqėsore e demokratike s’mund tė quhet gandizėm, sepse ēdo metodė e tillė e luftės nuk ėshtė njėherit edhe produkt i njė filozofie tė tėrė tė antidhunės, ashtu siē ishte nė realitet dhe siē ėshtė filozofia e Gandit, por vetėm njė pasqyrė e situatės sė caktuar dhe e kushteve tė caktuara. Ashtu siē e di edhe se sot atė e lavdėrojnė pikėrisht ato qarqe nė botė tė cilat kanė bėrė, dhe vazhdojnė tė bėjnė edhe sot gjithēka, qė njerėzit tė mos e kuptojnė. Mirėpo kjo ėshtė punė e tyre. Unė e mendoj veten si tepėr larg Gandit. Pastaj, dhe kjo ėshtė mė e rėndėsishmja, njė pjesė e inteligjencisė shqiptare, do tė duhej mė sė fundi tė mėsonte qė pėr popullin e vet tė mendonte me kokėn e vet, sepse edhe krahas shumicės sė tij islamike, populli shqiptar kurrė nuk ka qenė dhe as qė do tė jetė ndonjėherė popull aziatik. Ndonėse edhe islamizmi nuk ka me tė ndonjėfarė lidhje, t’i imponosh popullit shqiptar vlera qė janė nė kundėrshtim me frymėn e tij praktike, nuk do tė thotė vetėm moskuptim dhe keqinterpretim i tij, por edhe dhunim tė dinjitetit tė tij, d.m.th. tė njė populli tė lashtė evropian. Nuk e kam ndjerė veten tė goditur personalisht. Ishte obligim i imi intelektual kundrejt njė kolosi tė mendimit dhe tė frymės njerėzore, qė tė reagoj kundėr atyre teprimeve. E bėra kėtė nė pjesėn II tė artikullit tim “Bėje ose vdis” (Fjala, shkurt 1992). Dhe qėndroj edhe tani, si prapa kuptimit, edhe prapa ēdo fjale, pike e presje tė shkruar nė tė.

vazhdon
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-03-2016, 19:35   #19
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 7,107
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ukshin Hoti

Pėrse nuk po mė gjykojnė

Zonjė kryesuese e gjyqit,

Zotėrinj tė kolegjit gjykues,


Me kėtė i jemi pėrgjigjur edhe pikės sė tretė dhe tė fundit tė aktakuzės e cila bazohet nė esencė nė ēėshtjen e luftės dhe tė paqes d.m.th., nė karakterin dhe nė llojet e metodave me tė cilat unė, si pėrfaqėsues i popullit shqiptar e si kryetar i njė partie qė do tė mund tė bėhej e rėndėsishme, do tė mund tė shėrbehesha eventualisht nė luftėn pėr realizimin e qėllimeve kombėtare. Besoj se prokurori publik i Republikės sė Serbisė nė Prizren zoti Dobrivoje Periē bazat pėr shkrimin e aktakuzės sė tij i ka gjetur nė disa elemente tė cilat do tė mund tė shpjegoheshin me atė qė unė e pėrshkrova mė sipėr si formulė tė Harold Lasswellit mbi racionalizimin e motiveve personale dhe pėrkthimin e tyre nė qėllime tė gjithėpranueshme politike. Besoj madje se nė kėtė drejtim ai ėshtė treguar i kujdesshėm, pėr ē’gjė e falėnderoj, por qė megjithatė aktakuzėn i ėshtė dashur ta shkruajė, qė do tė thotė se ajo pėrkujdesje nuk ėshtė e lidhur me implikimet e veprės tė cilėn unė kurrsesi dhe nė asnjė rast nuk e kam bėrė dhe as qė ėshtė bėrė nga ana ime. Por nėse kufizimet njerėzore na pengojnė qė gjėrat t’i sqarojmė qysh mė parė, d.m.th., para se tė kenė pasur fare mundėsi qė tė lindin, a mos ka qenė vallė mė e arsyeshme po t’i ishim pėrmbajtur porosisė sė atij filozofi paraprijės tė logjikės atomistike tė cilit pėr shkak tė kuptimit tė fjalės dhe tė pyetjes i ėshtė sfilitur mendja dhe i ėshtė ējerrė zemra – Ludvig Wittgensteini, i cili pas njė lufte tė mundimshme prapa vetės, vetėm disa ēaste para se tė vdiste, konkludon: «Por pėr gjėrat pėr tė cilat s’bėn tė flitet duhet tė heshtet». Unė kėsaj, duke ia ndajshtuar rastit tim, vetėm do t’i shtoja: Ēdo pėrgjigje e kuptimėsuar fillimisht, nė fund megjithatė bėhet plotėsisht e pakuptimtė. Prandaj ėshtė plotėsisht e pakuptimtė qė tė gjykosh tė pakuptimtėn.

Nė bazė tė gjithė kėsaj qė u shtrua, duket sikur tani u bė e mundur qė tė ofrohet pėrgjigja nė pyetjet e bėra nė fillim: pėrse jam i burgosur dhe pėrse po mė gjykojnė? Pėr shkak tė interesimit qė ka zgjuar ky gjyq nė opinionin publik tė Kosovės dhe pėr shkak tė spekulimeve tė shumta lidhur me tė dėshiroj tė pėrgjigjem shkurt edhe nė pyetjen: pėrse nuk po gjykohem?

1. Nė burg nuk kam ardhur me dėshirėn time, por kam qenė i arrestuar. Ėshtė gjė e paparė qė tė sulmohet i burgosuri vetėm pėr faktin se ai pa dėshirėn e tij ėshtė burgosur. Burgu nuk ėshtė vend pėr zhvillimin e ēfarėdo bisedave politike, por aty zhvillohen sulme dhe mbrojtje, sulmon shteti dhe mbrohet individi i burgosur. Aty ėshtė vendi ku individi jep llogari pėr veprat ose pėr bindjet tė cilat shoqėrisė nuk i kanė pėlqyer. Burgu s’ėshtė hotel apo shtėpi pushimi, por ėshtė vend i vuajtjes. Nėse zotėrinjtė qė mė sulmojnė nuk e besojnė kėtė, pėrse vallė nuk provojnė qė tė bėjnė diēka qė do t’i ēonte nė burg pėr t’u bindur vetė lidhur me kėtė? Ndėrkaq nėse i frikohen faktit se mos kam thėnė diēka qė atyre s’do t’u pėlqente, pėr fat tė keq nuk kam mundur tė them asgjė mė shumė se ē’nuk e kanė ditur ata vetė dhe ē’nuk e kam thėnė dhe botuar tashmė publikisht; asgjė qė do tė mund t’i ēonte nė burg, sepse tek e fundit, ata janė tė mbrojtur, ndėrsa mua po mė burgosin. Kėta zotėrinj e dinė kėtė gjė, por e di edhe unė. Ėshtė e udhės qė tė mos mė sulmojnė. Kėtu nuk po zhvillohen kurrfarė bisedimesh politike, ndėrsa unė vetėm po i mbroj bindjet e mia politike. Nė rast se kjo disave nuk u pėlqen, le ta pėrkujtojnė se pėr kėtė shkak unė jam burgosur dhe le tė mendohen se mos i kanė kontribuar edhe vetė kėsaj pune, duke i ndjekur mėsimet e makiavelizmit, konsekuencat e tė cilit nuk i kanė kuptuar kurrė dhe as qė do t’i kuptojnė ndonjėherė sepse nuk e kanė kuptuar edhe vetė atė. Ndėrkaq populli i pamėsuar mendon se titujt akademikė dhe dijet e vėrteta janė e njėjta gjė, gjė qė nuk ndodh veēse nė raste tė rralla. Mirėpo do tė duhej sė paku tė pranohej ndershmėrisht se Republika e Kosovės nuk ėshtė pronė private e askujt ndonėse po insistohet edhe mė tej qė ajo tė jetė e tillė.

2. Nuk po gjykohem pėr shkakun qė e pėrshkruan «Bujku» pak kohė pas arrestimit tim, d.m.th., se jam arrestuar pėr shkak se jam «i tillė», duke mos sqaruar se ēfarė qenkam nė tė vėrtetė, «qė ecėn i vetmuar nėpėr teh shpate», por nuk e thotė se me kė qenka dashur tė shoqėrohem dhe se pėr ēfarė tehu tė shpatės ėshtė fjala? Mė nė fund ai thekson se jam personifikim i politikanit dhe i intelektualit largpamės, por nuk e shpjegon se si qenka e mundur kjo gjė, kėshtu qė del sikur unė paskam aftėsi parapsikologjike tė fallxhorit, tė profetizuesit e tė parashikuesit. Edhe kėto pikėpamje pėr mua u gjasojnė atyre qė u pėrshkruan mė lart. Janė tė frymėzuara nga po ato qarqe tė cilat me vite e dekada u pėrpoqėn dhe ia dolėn ta denigrojnė personalitetin tim dhe aftėsitė e mia intelektuale me qėllim qė me to tė shėrbehen pėr shkėlqimin dhe lartėsimin vetjak. Kėtė ua mundėsoi sistemi dhe zhdėrvjelltėsia e tyre pėr t’i shitur tė fortit gjithēka qė s’ėshtė e tyre nė kėmbim tė asaj qė do tė duhej tė ishte vetėm e tyre. Ky mentalitet i kopesė mendon seriozisht se kjo praktikė ėshtė e pėrjetshme dhe e pandryshueshme. Ata mendojnė seriozisht se individi mund tė ngritet vetėm me ndihmėn e tyre. Pėr shkak tė kėtij besimi tragjik, baza e tė cilit ndodhet nė edukatėn e tyre patriarkale tė tradicionalizmit fisnor akoma tė gjallė ndėr ne, ata mė me dėshirė e me lezet do ta hanin pjesėtarin e tyre se sa ta lejonin qė tė pavarėsohej plotėsisht prej tyre. Ky mentalitet i kopesė mė ka vėnė tashmė nė njė situatė jashtėzakonisht tė rėndė, por ai po vazhdon tė veprojė me vrull, agresivitet dhe intensitet tė pazbutur. Prandaj po u drejtohem sėrish: Mė lini tė qetė! Nuk po mė gjykojnė pėr shkakun tuaj. Asnjėherė nuk jam gjykuar pėr shkakun tuaj edhepse ju keni dashur ta besoni njė gjė tė tillė. Nuk e kam ngrėnė asnjėherė ndonjėrin prej pjesėtarėve tė kopeve tuaja tė shumta sepse ndjej neveri nga njė gjė e tillė. Po pata mundėsi do tė pėrpiqem t’i ndryshoj themelet tuaja nė mėnyrė qė nė tė ardhmen tė vdesin dhe tė zhduken manitė tuaja njeringrėnėse. Ndėrkaq po qe se nuk ja dal dot kėsaj pune, atėherė mė gllabėroni mė nė fund tė tėrin, ose mė lini tė qetė!

Pastaj intelektualėt e vėrtetė nuk presin qė tė jenė tė kuptuar nga ēdokush dhe nga tė gjithė, por edhe ata kanė tė drejtė pėr mbrojtjen e jetės sė vetė private dhe pėr respektimin e personalitetit tė vet. Pavarėsisht se ē’mendojnė pėr mua qarqet e caktuara politike, unė veten e vlerėsoj nė raport me tė qenit dhe me qenien e kohės. Prandaj mendoj pėr vete se nė kėto ēaste kėtu po gjykohet njėri ndėr intelektualėt mė tė mėdhenj tė popullit shqiptar. Nuk dyshoj aspak se nė tė ardhmen do tė lindet dikush, nėse nuk ka lindur tashmė, qė do tė di ta pėrqasė veprėn time dhe jetėn time nė raport me mundėsitė e veta. Mėnyra e sjelljes suaj ndaj meje nuk flet pėr mua por pėr ju. Nė kėtė gjykatė nuk gjendet asnjėri nga anėtarėt e familjes sime tė ngushtė. Asnjė prej tre fėmijėve tė mi mitur.

3. Mendoj se do tė ishte njė gjė pretencioze po tė pohoja se jam burgosur dhe se po gjykohem pėr shkak tė punimeve tė mia tė botuara ose tė pabotuara apo edhe vetėm pėr shkak tė mendimeve tė mia. I kam shkruar disa punime dhe artikuj tė rėndėsishėm studimorė. I kam shkruar qėllimisht nė atė mėnyrė qė secili prej tyre, duke i llogaritur edhe letrat e mia tė hapura, tė pėrfaqėsojnė njė vepėr tė vogėl kapitale, por njėherėsh edhe njė syzhe apo pėrkujtues pėr shkrimin e shumė veprave kapitale ose ndoshta vetėm pėr njė vepėr tė madhe kapitale tė lidhur organikisht. Ndėrkaq, nuk kam shkruar vepėr tė madhe kapitale. Mė ka munguar paqja e duhur nė kėto 15 vjetėt e fundit qė t’i pėrkushtohesha seriozisht njė gjėje tė tillė. Jam mbrojtur prej kafshimeve tė ndryshme tė kopeve tė pėrshkruara. Vepra ime e madhe kapitale megjithatė ėshtė inkorporuar nė Republikėn e Kosovės dhe nė lėvizjen e gjithmbarshme tė shoqėrisė pėrpara. Mirėpo pėr kėtė unė njė herė e kam mbajtur dėnimin me burg. Pėr kėtė arsye tani as jam burgosur as po gjykohem.

Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika irracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s’mund tė qėndrojnė absolutisht dhe angazhimet e gjertanishme tė mbrojtėsve jashtėzakonisht tė pėrgatitur e profesionalistė tė Republikės sė Kosovės kėtė e vėrtetuan patundshmėrisht. Prandaj besoj se Republika e Kosovės nga aspekti juridik ėshtė nė gjendje qė tė mbrohet absolutisht vetėm. Mbrojtėsit e saj pėr kėtė arsye janė nė lartėsinė e thirrjes sė vet dhe tė profesionit tė vet si dhe tė dinjitetit tė Republikės apo tė shtetit tė vet. Pėr kėtė shkak unė iu falėnderohem dhe u dėshiroj sukses nė tė gjitha luftėrat juridike pėr forcimin e themeleve dhe tė ndėrtesės ashtu si dhe tė pamjes sė jashtme dinjitoze tė shtetit tė tyre, Republikės sė Kosovės.

Me faktin se shkaqet juridike nuk qėndrojnė ngaqė janė shembur nė mėnyrė tė argumentuar nga ana e mbrojtėsve tė mi tė Republikės sė Kosovės, vetėm vėrtetohet se ky gjyq ėshtė i njė natyre politike. Shkaqet politike tė mbajtjes sė tij edhe mė tej mbeten. Pėr ato shkaqe tė natyrės politike ky gjyq duhet tė marrė vendimin e vet gjyqėsor. Me kumtesėn time tė gjerė pėr prapavijėn politike tė kėtij gjyqi, nė mėnyrė tė ndershme dhe objektive kam dashur t’i ndihmoj kėtij gjyqi qė tė marrė vendim objektiv, jo sepse dyshoj nė objektivitetin e tij, por sepse tek ai arrihet me njohjen e plotė dhe zbulimin e argumenteve kundėrshtuese dhe kontradiktore.

Ndėrkaq vetė fakti se kam mundur tė jem i burgosur pėr shkak tė mundėsisė sė ndikimit tim nė lėvizjet e gjithmbarshme politike nė kėto hapėsira, i pėrforcon dyshimet e mia tė sipėrpėrmendura pėr mundėsinė e zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare nė bazė tė pėrkatėsisė sė tij religjioze nė kundėrshtim me interesat e tij tė vėrteta nacionale. Prandaj mendoj se ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se ėshtė e drejtė e ēdo populli pėr informim tė drejtė dhe objektiv lidhur me rėndėsinė e akteve politike nė tė gjitha vendet nė kėto hapėsira. Duke mos dashur tė prejudikoj asnjė zgjidhje, gjė pėr tė cilėn janė kompetentė organet politike shtetėrore dhe trupat e tyre, mendoj se si qytetar i rėndomtė i Republikės sė Kosovės, dhe si pjesėtar i kombit tim, i thirrur nė gjyq pėr shkak tė bindjeve tė mia politike, kam tė drejtė tė nxjerr nė pah qėndrimet e mia pėr gjėrat qė mendoj qė janė nė interes tė pėrgjithshėm. Prandaj mendoj se ėshtė nė interesin tonė, e pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė kėto hapėsira dhe qė s’kemi ndonjė atdhe tjetėr, qė:

1. Republika e Serbisė ta njohė edhe de jure dhe jo vetėm de facto Republikėn e Kosovės.

2. Qė Republika e Kosovės ta kryejė mė nė fund formimin e organeve tė veta shtetėrore.

3. Qė Republika e Serbisė t’i lirojė nga burgu tė gjithė tė burgosurit politikė, sidomos ushtarėt dhe oficerėt e Republikės sė Kosovės.

4. Qė Republika e Kosovės t’i njohė si tė vetėt dhe t’i qaset seriozisht marrjes sė pėrgjegjėsisė shtetėrore duke i riorganizuar dhe organizuar ato shėrbime (policinė dhe ushtrinė) nė pajtim me rendin demokratik tė shtetit tė saj.

5. Qė organet kompetente tė Republikės sė Shqipėrisė t’i shqyrtojnė edhe njė herė vendimet e tė burgosurve politikė dhe qė t’i lirojnė mė nė fund nga burgu. Mendoj se ėshtė plotėsisht e pakuptimtė tė mbahen njerėzit nėpėr burgje vetėm pėr shkak se i takojnė njė kohe tjetėr. Nėse janė gjykuar se kanė mundur eventualisht qė tė ndikojnė nė lėvizjet politike tė kohės sė sotme, atėherė pėr ē’drejtim tė atyre lėvizjeve bėhet fjalė vallė, kur njė regjim demokratik nuk mund tė hapė njė diskutim tė lirė dhe tė pėrgjegjshėm pėr ēėshtjet thelbėsore tė kombit?

6. Shqiptarėt e krishterė ortodoksė janė ndėr pjesėt mė tė arsimuara tė kombit shqiptar. E kanė kishėn e vet autoqefale tė cilėn e ka themeluar shumė i pėrndershmi Fan Noli. Inteligjencia shqiptare e kėtij konfesioni ėshtė tejet e ngritur dhe ajo padyshim ka kontribuar dhe vazhdon tė kontribuojė nė ndėrtimin e kombit shqiptar. Ata kanė tė drejtė dhe detyrė qė ta artikulojnė disponimin e vėrtetė tė pjesėtarėve tė thjeshtė tė bashkėsisė sė vet fetare qė janė ndjerė gjithmonė si shqiptarė dhe jo si grekė, ashtu siē ėshtė e drejta e tyre qė t’i shprehin lirisht bindjet dhe ndjenjat e tyre nga pozitat e pėrkatėsisė sė tyre nacionale nė raport me tė gjithė popujt tjerė qė i pėrkasin kishės sė krishterė lindore. Njė gjė e tillė nuk i bėn mė pak shqiptarė se ē’janė nė realitet. Pėr kėtė shkak diskutimet politike midis shqiptarėve, jo vetėm nė Shqipėri, duhet tė lirohen nga mosbesimet nė baza tė tilla. Shqiptarėt janė komb evropian dhe s’mund t’ia lejojnė vetes luksin e tė shprehurit nė trajtė despotike aziatike.

7. Bashkimi i popullit shqiptar dhe i trojeve shqiptare nė njė shtet duhet tė jetė parakusht pėr ēfarėdo rregullimi tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Ky bashkim duhet tė bėhet nė bazė nacionale dhe jo religjioze. Mundėsisht me rrugė institucionale. Prandaj njohja edhe de jure dhe konstituimi i plotė i Republikės sė Kosovės ėshtė njė akt me rėndėsi tė shumėfishtė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė situatės nė kėtė pjesė tė Evropės, sepse bashkimi i popullit shqiptar ėshtė e drejtė e tij historike, imperativ i kohės, dhe fundja, ėshtė fati i tij historik. Popullit shqiptar i duhet tė ndeshet me fatin e tij personal politik dhe pa kurrfarė dyshimi, nė ēfarėdo mėnyre qoftė, ai kėtė do ta bėjė.

8. Kryeqytet i shtetit tė bashkuar shqiptar mendoj se duhet tė jetė Prizreni. Kjo i takon historikisht kėtij qyteti, ndėrsa i pėrgjigjet edhe gjeografikisht, pasi qė gjendet nė qendėr tė trojeve shqiptare.

Gjykata e Qarkut nė Prizren

I pandehuri: (nėnshkrimi)

Mr. Ukshin HOTI 29.09.1994
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur