Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Mitologji

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 25-01-2014, 06:03   #1
Hermes
Mercurius
 
Avatari i Hermes
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: East of Eden
Posts: 3
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Hermes ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Hermesi

HERMESI (greq. Hermes, lat. Mercurius) - i biri i Zeusit, zotit suprem dhe Pledes Maia, kasnec i zotėrave dhe udhėrrefyes i tė vdekurve nė botėn nėntokėsore, zot i tregtarėve, shpikėsve dhe udhėtarėve, atletėve, mashtruesve dhe i vjedhėsve.



Ishte zėdhėnės dhe lajmėtar i zotave tjerė nga Olimpi. Po ashtu, Hermesi konsiderohej si Zoti i tregtisė, oratorisė dhe i hajnave. Nga mitologjia Romake atij i pėrshtatej MERKURI. Ka qenė biri i Zeusit, i lindur nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MAJĖN.
Mercurybyhendrickgoltzius.jpeg

Hermesi nė sandalet e mbathura nė kėmbė dhe pėrkrenaren qė e barte nė kokė, kishte krahė me tė cilėt fluturonte furishėm nga njė vend nė vendin tjetėr.
Shpesh ju ka ndihmuar shumė heronjve legjendar, sikur janė:HERAKLU, PERSEJI, ODISEU.
Prej tė gjithė zotėrave ka qenė me i shkathti dhe mė dinaku, ndėrsa aftėsitė e veta i ka dėshmuar qė nė ditėn e parė tė jetės sė vet. Ka lindur nė mėngjes ( nė shpellė nėn malin Kilen nė Arkadi), para dite ka ikur nga djepi, nė mesditė e ka gjetur liren dhe mėsoi tė luajė nė tė, pasdite zotit Apollon ia vodhi tufėn prej pesėdhjetė lopėsh (dhe i ngrehu pėr bishti deri nė shpellė, nė mėnyrė qė pas vetes tė lėnė gjurmė tė kundėrta), nė mbrėmje u kthye sikurse mos tė kishte ndodhur gjė, u mbėshtell nė mnela dhe e zuri gjumi me njė gaz fėmije tė pafajshėm nė buzė. Kur zoti Apollon erdhi pėr ta dėnuar, u arsyetue nė mėnyrė aq tė shkathėt dhe pa pikė turpi gėnjente (tė folurit dhe tė gėnjyerit i mėsoi nė tė njėjtėn ditė), sa qė Apolloni vendosi ta ēojė para vetė Zeusit. Ndėrmarrjet e djalit tė tij mė tė rinjė, Zeusin nė tė vėrtet, e mahnitėn, por pėr shkak tė rendit i urdhėroi qė t'ia kthejė Apollonit bagėtinė e tij. Kuptohet se kjo Hermesit nuk i shkonte pėrshtati dhe nė vend te pergjegjes filloi t'i bie lirės aq bukur sa qė Apolloni deshiroi qė ta ketė pėr vete dhe i propozoi Hermesit qė t'i mbajė lopėt e vjedhura. Hermesi u pajtua me kėtė, ndėrsa Apolloni me kėtė kombinim ishte aq i kėnaqur, sa qė ia dha edhe shkopin e artė me kėshillė tė mirė: le tė shkojė nė malin Parnas dhe te priftėreshat e atjeshme le ta mėsojė artin e magjisė. Hermesi e ndėgjoi edhe aty nė mėnyrė tė pėrsosur u pėrgatit pėr rolin e vet tė ardhshėm nė Olimp.
Mirėpo, nė Olimp nuk erdhi menjėherė dhe aq lehtė. Kėte ia ndalonte e ėma, e cila ishte vetėm hyjneshė e rangut tė ulėt dhe shoqėrinė e zotėrave e konsideronte si tejet tė lartė. Pėr kėtė arsye Hermesi mbet nė tokė, e ruante bagėtinė e blegtorėve tė Arkadisė dhe kėshtu ia shkurtonte vetes kohėn me shpikje tė ndryshme. Si kompensim pėr lirėn, tė cilėn ia ka dhenė Apollonit e shpiku fyellin baritor dhe qė mos tė lodhet )me mėnyrėn e driatėhershme tė ndezjes sė zjarrit, e zbuloi shkrepsėn. Pastaj i shpiku numrat, masat dhe shkrimin. Mė nė fund iu mėrzit jeta nė tokė dhe e luti nėnėn qė ta lejojė tė shkojė nė Olimp. Mė mirė ėshtė tė jetohet nė mesin e zotėrave nė pallate, se sa nė errėsirėn e shpellės nė Arkadinė e varfėr. Kur Maia vėrejti se zotėrat ndoshta nuk do ta pranonin nė radhėt e veta, tha se nė kėtė rast do ta mbledh njė grup cubash dhe se do tė bėhet udhėheqės i tyre. Ky argument pėr Maien tingullonte bindshėm dhe nuk i mbeti tjeter pos t'i lejoj tė shkojė nė Olimp.
Zotėrat e pranuan aq pėrzemėrsisht sa edhe nuk ėshtė pritur. Pėr ndėrmarrjet e tij kishin ndėgjuar tanimė mjaft dhe pėrveē kėsaj ishte i biri i vetė Zeusit. Nė Olimp menjėherė e fitoi funksionin e lartė. Zeusi e emėroi lajmėtar tė vetin, funksionin e ngjashėm, nė tė vėrtetė, e ka pasur hyjnesha Irida, mirėpo Hermesi sė shpejti e tejkaloi. Derisa Irida vetėm i shpallte urdhėrat e Zeusit, ai edhe i zbatonte. Sė shpejti e zgjėroi klientelin e vet edhe te zotėrat e tjerė dhe u bė jo vetėm lajmėtar i tyre, por edhe kėshilltar. Kuptohet se mė me ėndje punonte pėr Zeusin i cili ia besonte rastet delikate dhe tė ndėrlikuara. pėr shembėll e shpėtoi Dionizin, djalin e Zeusit, tė cilin Admanti i Orhomenės nė ēastin e tėrbimit, deshti ta vrasė, e mbyti bariun me njėqind sy tė Argut, i cili sipas urdhėrit tė Herės xheloze e ka ruajtur Ijen, dashnoren e Zeusit. E ēliroi Aresin, zotin e luftės, nga fuqia metalike, nė te cilėn e mbyllėn Gjigantėt Aloidet dhe e solli nė Olimp zotin Hefest. U ndihmoi edhe shumė trimave: Perzeut nė luftė me Gorgonen Meduzė, Herakliut gjatė shėrbimit te Euristeu, mbreti i Mikenės, Orfeut me rastin e ndėrmarrjes sė tij tė guximshme - nė zbritjen nė botėn nėntokėsore dhe nė kthimin e tij nė tokė, Odiseut gjatė bredhjeve tė tij tė gjata duke u kthyer nga Troja e rrėnuar pėr nė Itakė. Sipas urdhėrit tė Zeusit e ktheu nė jetė edhe Pelopsin e ri kur e vrau i ati i tij, Tantali.
Njėsoj sikurse trimave ashtu edhe njerėzve tė vdekshėm tė thjeshtė u ka ndihmuar kur e lutnin pėr kėtė. Barinjėve ua ruante bagėtinė, udhėtarėt i udhėheqte dhe i mbronte, luftėtarėve u jepte fuqi, ndėrsa vrapuesve u jepte shpejtėsinė, tregtarėve u ndihmonte tė fitonin pasurinė dhe nė pėrgjithėsi njerėzve ambiciozė nė rrugė deri te suksesi. Ishte i vetmi prej zotėrave qė nuk nguronte pėr t'u ndihmaur mashtruesve dhe kriminelėve, kuptohet me kusht nėse punėn e tyre e kanė kryer me dinakėri dhe menēuri. Njerėzit budallenj dhe pėrtacė nuk kanė pasur se ēka tė presin prej Hermesit. Tė vetmit janė kėta qė ankoheshin nė tė.
Pėr shkak tė detyrave tė shumta tė cilat qe i detyruar t'i kryejė dhe angazhimit tė pandėrprerė Hermesi sikur nuk kishte pasur kohė tė martohej. Kuptohet se kjo nuk do tė thotė se nuk ka lėnė pas vetes trashėgimtarė. Me Polimelėn e bukur nga pėrcjellėsit e hyjneshės Artemida e ka pasur djalin Eudori, i cili nė luftėn e Trojės qe njėri prej udhėheqėsve tė mirmidonėve tė Akilit; me nimfėn Karmenta e ka pasur djalin, Euandrin, i cili e braktis vnedlindjen, Arkadinė, u shpėrngul nė Itali dhe u vendos nė Palatin, kodrinėn romake. Me Herėn, bijėn e mbretit tė parė tė Athinės, Kekropsit, e ka pasur djalin Kefal, ndėrsa me hyjneshėn e bukurisė dhe tė dashurisė, Afroditėn, djalin Hemafrodit. Sipas disa autorėve djalė i tij ka qenė edhe Sizifi, mbreti i Korintit, ndėrsa sipas tė tjerėve kanė qenė Sileni, Satiri dhe Pani. Prej djemėve tė tij tė tjerė veēmas janė tė njohur Antaliku, mashtruesi i fam-shėm e kriminel, dhe Dafnisi, themelues i llojit tė ri poetik dhe kėngėtar i kėngeve pastorale.
Grekėt qė nga kohėrat mė tė lashta e adhuronin Hermesin. Kultin e tij, si duket, pėrafėrisht nė shek. V para e.s. e kanė marrė edhe romakėt dhe e kanė identifikuar me Merkurin, zotin e tyre tė tregtisė dhe tė fitimit (Mercurius- Merkurius). Nė fillim ka qenė zot i bagėtisė dhe me kėtė edhe dhurues i pasurisė sė fituar me kultivimin e kafshėve. Me zhvillimin e ekonomisė sė tregut u bė zot i tregtisė e pasi qė tregtia varet nga udhėtimi dhe shpeshherė edhe nga mashtrimi, u bė zot i udhėtarėve, shtegtarėve dhe mashtruesve. Vjedhėsit e kanė nderuar pėr shkak tė aftėsise sė tyre, tė cilėn e ka dėshmuar qė nga dita e parė e jetės sė tij (dhe kėte mė shakatė siē ėshtė vjedhja e purtekut tė Zeusit, tredhėmbėshin e Poseidonit dhe shpatėn e Aresit). Pajtoriu dhe mbrojtėsin e vet nė tė e kanė parė edhe kasnecet-delegatėt dhe predikuesit dhe pėr befasi edhe mjekėt, pėr arsye se ka ditur tė shėrojė: e ka njohur fshehtėsinė e bimėve shėruese. E kanė adhuruar edhe sportistėt pėr tė cilėt si „zoti kėmbėshpeitė„ ishte shembull i shkathtėsisė dhe i zhdėrvjelltėsisė. Me shtatoret e tij i kanė zbukuruar veēmas udhėkryqet nė rrugė (ishin kėto tė ashtuquajturat herme, shtyllat katėrkėndėshe me kokėn e Hermesit dhe me mbishkrime tė cilėt tregonin drejtimin e rrugės), shpesh edhe vendshėrimet dhe institucionet mjekėsore dhe pothuajse rėndom fushat e lojės dhe rrugėt e pjesėmarrėsve nė gara. E paraqitnin si djalosh, kryesisht me shkop dhe kapelė tė gjėrė tė rrugės, sikurse edhe me atributet e tij-krihėt nė sandale apo nė kapelė.
Prej krijimeve artistike tė antikės, s'do mend, se sot vend tė parė zė Hermesi me Dionizin e vogėl i Praksitelit, origiinali ėshte rreth vitit 340 para e.s. E kanė gėrmuar nė vitin 1877 arkeologėt giermanė nė Olimpi (sot nė Muzeun e Olimpisė). Prej tė tjerėve le t'i pėrmendim vetėm tė ashtuquaiturin Hermesin e Belvederes, kopjen romake tė skulpturės greke nga shkolla e Praksitelit (sot gjendet nė Muzeun e Vatikanit), Hermesin, udhėrrėfyesin e shpirtrave, poashtu kopje e origjinalit helenistik nga shkolla e Praksitelit (giendet nė Muzeun Arkeologjik Kombėtar nė Athinė), Hermesin nė pushim, kopje romake me siguri origjinali i Lisipit nga fundi i shek. IV para e.s. (sot giendet nė Muzeun Kombėtar tė Napolit), Hermesi i cili ėshtė duke e lidhur sandalen, kopja antike e origjinalit tė Lisipit (nė Luvėr tė Parisit). dhe Hermesi prej mermerit kopje romake e skulpturės greke nga mbarimi i shek. V para e.s. (sot giendet nė Muzeun Metropolitan nė Nju Jork). Vaza dhe relieve me figurėn e Hermesit ka poashtu shumė. Prej veprave skulpturale tė kohės mė tė re le t'i pėrmendim vetėm ato mė tė shquarat: Hermesin e Gjovani da Bolonies tė kohės rreth vitit 1564 (nė pallatin firentinas Ufici dhe nė Muzeun Artistiko-historik nė Vienė), Hermesin qė e lidh sandalen tė Jean Baptist Pigallit (Zhan Baptist Pigallit) tė vitit 1774 (sot giendet nė Luvėr tė Parisit), dhe Merkurin me Amorin e Matijash Braunit nga giysma e, parė e shek. XVIII sot gjendet nė Belevedere tė Pragės). Prej veprave pikturale po i cekim Venerėn, Merkurin dhe Amorin tė Koregjiut (nga fillimi i shek. XVI dhe sot gjendet nė Galerinė Kombėtare tė Londrės) dhe Hermesin, Argun dhe Ijen e magjepsuar tė Pietėr Paul Rubesit (si dulket e viteve 1635- 1638 dhe sot gjendet nė Galerinė e Drezdenit).Me emrin e Hermesit qė nga koha antike quhet planeti mė i afėrt i Diellit (sot sipas emrit latin - Merkur).

I juaji Hermes.
Hermes nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 15:33   #2
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Hermes = Ai qe shpiku te Folurin, apo Hermes = Ai qe shpiku Ger/mat?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 15:59   #3
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hermes Shiko postimin
HERMESI (greq. Hermes, lat. Mercurius) - i biri i Zeusit, zotit suprem dhe Pledes Maia, kasnec i zotėrave dhe udhėrrefyes i tė vdekurve nė botėn nėntokėsore, zot i tregtarėve, shpikėsve dhe udhėtarėve, atletėve, mashtruesve dhe i vjedhėsve.



Ishte zėdhėnės dhe lajmėtar i zotave tjerė nga Olimpi. Po ashtu, Hermesi konsiderohej si Zoti i tregtisė, oratorisė dhe i hajnave. Nga mitologjia Romake atij i pėrshtatej MERKURI. Ka qenė biri i Zeusit, i lindur nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MAJĖN.
Mercurybyhendrickgoltzius.jpeg

Hermesi nė sandalet e mbathura nė kėmbė dhe pėrkrenaren qė e barte nė kokė, kishte krahė me tė cilėt fluturonte furishėm nga njė vend nė vendin tjetėr.
Shpesh ju ka ndihmuar shumė heronjve legjendar, sikur janė:HERAKLU, PERSEJI, ODISEU.
Prej tė gjithė zotėrave ka qenė me i shkathti dhe mė dinaku, ndėrsa aftėsitė e veta i ka dėshmuar qė nė ditėn e parė tė jetės sė vet. Ka lindur nė mėngjes ( nė shpellė nėn malin Kilen nė Arkadi), para dite ka ikur nga djepi, nė mesditė e ka gjetur liren dhe mėsoi tė luajė nė tė, pasdite zotit Apollon ia vodhi tufėn prej pesėdhjetė lopėsh (dhe i ngrehu pėr bishti deri nė shpellė, nė mėnyrė qė pas vetes tė lėnė gjurmė tė kundėrta), nė mbrėmje u kthye sikurse mos tė kishte ndodhur gjė, u mbėshtell nė mnela dhe e zuri gjumi me njė gaz fėmije tė pafajshėm nė buzė. Kur zoti Apollon erdhi pėr ta dėnuar, u arsyetue nė mėnyrė aq tė shkathėt dhe pa pikė turpi gėnjente (tė folurit dhe tė gėnjyerit i mėsoi nė tė njėjtėn ditė), sa qė Apolloni vendosi ta ēojė para vetė Zeusit. Ndėrmarrjet e djalit tė tij mė tė rinjė, Zeusin nė tė vėrtet, e mahnitėn, por pėr shkak tė rendit i urdhėroi qė t'ia kthejė Apollonit bagėtinė e tij. Kuptohet se kjo Hermesit nuk i shkonte pėrshtati dhe nė vend te pergjegjes filloi t'i bie lirės aq bukur sa qė Apolloni deshiroi qė ta ketė pėr vete dhe i propozoi Hermesit qė t'i mbajė lopėt e vjedhura. Hermesi u pajtua me kėtė, ndėrsa Apolloni me kėtė kombinim ishte aq i kėnaqur, sa qė ia dha edhe shkopin e artė me kėshillė tė mirė: le tė shkojė nė malin Parnas dhe te priftėreshat e atjeshme le ta mėsojė artin e magjisė. Hermesi e ndėgjoi edhe aty nė mėnyrė tė pėrsosur u pėrgatit pėr rolin e vet tė ardhshėm nė Olimp.
Mirėpo, nė Olimp nuk erdhi menjėherė dhe aq lehtė. Kėte ia ndalonte e ėma, e cila ishte vetėm hyjneshė e rangut tė ulėt dhe shoqėrinė e zotėrave e konsideronte si tejet tė lartė. Pėr kėtė arsye Hermesi mbet nė tokė, e ruante bagėtinė e blegtorėve tė Arkadisė dhe kėshtu ia shkurtonte vetes kohėn me shpikje tė ndryshme. Si kompensim pėr lirėn, tė cilėn ia ka dhenė Apollonit e shpiku fyellin baritor dhe qė mos tė lodhet )me mėnyrėn e driatėhershme tė ndezjes sė zjarrit, e zbuloi shkrepsėn. Pastaj i shpiku numrat, masat dhe shkrimin. Mė nė fund iu mėrzit jeta nė tokė dhe e luti nėnėn qė ta lejojė tė shkojė nė Olimp. Mė mirė ėshtė tė jetohet nė mesin e zotėrave nė pallate, se sa nė errėsirėn e shpellės nė Arkadinė e varfėr. Kur Maia vėrejti se zotėrat ndoshta nuk do ta pranonin nė radhėt e veta, tha se nė kėtė rast do ta mbledh njė grup cubash dhe se do tė bėhet udhėheqės i tyre. Ky argument pėr Maien tingullonte bindshėm dhe nuk i mbeti tjeter pos t'i lejoj tė shkojė nė Olimp.
Zotėrat e pranuan aq pėrzemėrsisht sa edhe nuk ėshtė pritur. Pėr ndėrmarrjet e tij kishin ndėgjuar tanimė mjaft dhe pėrveē kėsaj ishte i biri i vetė Zeusit. Nė Olimp menjėherė e fitoi funksionin e lartė. Zeusi e emėroi lajmėtar tė vetin, funksionin e ngjashėm, nė tė vėrtetė, e ka pasur hyjnesha Irida, mirėpo Hermesi sė shpejti e tejkaloi. Derisa Irida vetėm i shpallte urdhėrat e Zeusit, ai edhe i zbatonte. Sė shpejti e zgjėroi klientelin e vet edhe te zotėrat e tjerė dhe u bė jo vetėm lajmėtar i tyre, por edhe kėshilltar. Kuptohet se mė me ėndje punonte pėr Zeusin i cili ia besonte rastet delikate dhe tė ndėrlikuara. pėr shembėll e shpėtoi Dionizin, djalin e Zeusit, tė cilin Admanti i Orhomenės nė ēastin e tėrbimit, deshti ta vrasė, e mbyti bariun me njėqind sy tė Argut, i cili sipas urdhėrit tė Herės xheloze e ka ruajtur Ijen, dashnoren e Zeusit. E ēliroi Aresin, zotin e luftės, nga fuqia metalike, nė te cilėn e mbyllėn Gjigantėt Aloidet dhe e solli nė Olimp zotin Hefest. U ndihmoi edhe shumė trimave: Perzeut nė luftė me Gorgonen Meduzė, Herakliut gjatė shėrbimit te Euristeu, mbreti i Mikenės, Orfeut me rastin e ndėrmarrjes sė tij tė guximshme - nė zbritjen nė botėn nėntokėsore dhe nė kthimin e tij nė tokė, Odiseut gjatė bredhjeve tė tij tė gjata duke u kthyer nga Troja e rrėnuar pėr nė Itakė. Sipas urdhėrit tė Zeusit e ktheu nė jetė edhe Pelopsin e ri kur e vrau i ati i tij, Tantali.
Njėsoj sikurse trimave ashtu edhe njerėzve tė vdekshėm tė thjeshtė u ka ndihmuar kur e lutnin pėr kėtė. Barinjėve ua ruante bagėtinė, udhėtarėt i udhėheqte dhe i mbronte, luftėtarėve u jepte fuqi, ndėrsa vrapuesve u jepte shpejtėsinė, tregtarėve u ndihmonte tė fitonin pasurinė dhe nė pėrgjithėsi njerėzve ambiciozė nė rrugė deri te suksesi. Ishte i vetmi prej zotėrave qė nuk nguronte pėr t'u ndihmaur mashtruesve dhe kriminelėve, kuptohet me kusht nėse punėn e tyre e kanė kryer me dinakėri dhe menēuri. Njerėzit budallenj dhe pėrtacė nuk kanė pasur se ēka tė presin prej Hermesit. Tė vetmit janė kėta qė ankoheshin nė tė.
Pėr shkak tė detyrave tė shumta tė cilat qe i detyruar t'i kryejė dhe angazhimit tė pandėrprerė Hermesi sikur nuk kishte pasur kohė tė martohej. Kuptohet se kjo nuk do tė thotė se nuk ka lėnė pas vetes trashėgimtarė. Me Polimelėn e bukur nga pėrcjellėsit e hyjneshės Artemida e ka pasur djalin Eudori, i cili nė luftėn e Trojės qe njėri prej udhėheqėsve tė mirmidonėve tė Akilit; me nimfėn Karmenta e ka pasur djalin, Euandrin, i cili e braktis vnedlindjen, Arkadinė, u shpėrngul nė Itali dhe u vendos nė Palatin, kodrinėn romake. Me Herėn, bijėn e mbretit tė parė tė Athinės, Kekropsit, e ka pasur djalin Kefal, ndėrsa me hyjneshėn e bukurisė dhe tė dashurisė, Afroditėn, djalin Hemafrodit. Sipas disa autorėve djalė i tij ka qenė edhe Sizifi, mbreti i Korintit, ndėrsa sipas tė tjerėve kanė qenė Sileni, Satiri dhe Pani. Prej djemėve tė tij tė tjerė veēmas janė tė njohur Antaliku, mashtruesi i fam-shėm e kriminel, dhe Dafnisi, themelues i llojit tė ri poetik dhe kėngėtar i kėngeve pastorale.
Grekėt qė nga kohėrat mė tė lashta e adhuronin Hermesin. Kultin e tij, si duket, pėrafėrisht nė shek. V para e.s. e kanė marrė edhe romakėt dhe e kanė identifikuar me Merkurin, zotin e tyre tė tregtisė dhe tė fitimit (Mercurius- Merkurius). Nė fillim ka qenė zot i bagėtisė dhe me kėtė edhe dhurues i pasurisė sė fituar me kultivimin e kafshėve. Me zhvillimin e ekonomisė sė tregut u bė zot i tregtisė e pasi qė tregtia varet nga udhėtimi dhe shpeshherė edhe nga mashtrimi, u bė zot i udhėtarėve, shtegtarėve dhe mashtruesve. Vjedhėsit e kanė nderuar pėr shkak tė aftėsise sė tyre, tė cilėn e ka dėshmuar qė nga dita e parė e jetės sė tij (dhe kėte mė shakatė siē ėshtė vjedhja e purtekut tė Zeusit, tredhėmbėshin e Poseidonit dhe shpatėn e Aresit). Pajtoriu dhe mbrojtėsin e vet nė tė e kanė parė edhe kasnecet-delegatėt dhe predikuesit dhe pėr befasi edhe mjekėt, pėr arsye se ka ditur tė shėrojė: e ka njohur fshehtėsinė e bimėve shėruese. E kanė adhuruar edhe sportistėt pėr tė cilėt si „zoti kėmbėshpeitė„ ishte shembull i shkathtėsisė dhe i zhdėrvjelltėsisė. Me shtatoret e tij i kanė zbukuruar veēmas udhėkryqet nė rrugė (ishin kėto tė ashtuquajturat herme, shtyllat katėrkėndėshe me kokėn e Hermesit dhe me mbishkrime tė cilėt tregonin drejtimin e rrugės), shpesh edhe vendshėrimet dhe institucionet mjekėsore dhe pothuajse rėndom fushat e lojės dhe rrugėt e pjesėmarrėsve nė gara. E paraqitnin si djalosh, kryesisht me shkop dhe kapelė tė gjėrė tė rrugės, sikurse edhe me atributet e tij-krihėt nė sandale apo nė kapelė.
Prej krijimeve artistike tė antikės, s'do mend, se sot vend tė parė zė Hermesi me Dionizin e vogėl i Praksitelit, origiinali ėshte rreth vitit 340 para e.s. E kanė gėrmuar nė vitin 1877 arkeologėt giermanė nė Olimpi (sot nė Muzeun e Olimpisė). Prej tė tjerėve le t'i pėrmendim vetėm tė ashtuquaiturin Hermesin e Belvederes, kopjen romake tė skulpturės greke nga shkolla e Praksitelit (sot gjendet nė Muzeun e Vatikanit), Hermesin, udhėrrėfyesin e shpirtrave, poashtu kopje e origjinalit helenistik nga shkolla e Praksitelit (giendet nė Muzeun Arkeologjik Kombėtar nė Athinė), Hermesin nė pushim, kopje romake me siguri origjinali i Lisipit nga fundi i shek. IV para e.s. (sot giendet nė Muzeun Kombėtar tė Napolit), Hermesi i cili ėshtė duke e lidhur sandalen, kopja antike e origjinalit tė Lisipit (nė Luvėr tė Parisit). dhe Hermesi prej mermerit kopje romake e skulpturės greke nga mbarimi i shek. V para e.s. (sot giendet nė Muzeun Metropolitan nė Nju Jork). Vaza dhe relieve me figurėn e Hermesit ka poashtu shumė. Prej veprave skulpturale tė kohės mė tė re le t'i pėrmendim vetėm ato mė tė shquarat: Hermesin e Gjovani da Bolonies tė kohės rreth vitit 1564 (nė pallatin firentinas Ufici dhe nė Muzeun Artistiko-historik nė Vienė), Hermesin qė e lidh sandalen tė Jean Baptist Pigallit (Zhan Baptist Pigallit) tė vitit 1774 (sot giendet nė Luvėr tė Parisit), dhe Merkurin me Amorin e Matijash Braunit nga giysma e, parė e shek. XVIII sot gjendet nė Belevedere tė Pragės). Prej veprave pikturale po i cekim Venerėn, Merkurin dhe Amorin tė Koregjiut (nga fillimi i shek. XVI dhe sot gjendet nė Galerinė Kombėtare tė Londrės) dhe Hermesin, Argun dhe Ijen e magjepsuar tė Pietėr Paul Rubesit (si dulket e viteve 1635- 1638 dhe sot gjendet nė Galerinė e Drezdenit).Me emrin e Hermesit qė nga koha antike quhet planeti mė i afėrt i Diellit (sot sipas emrit latin - Merkur).

I juaji Hermes.
thjesht ja ke fut nje copy paste nga wikipedia shqip, ... http://www.google.al/url?sa=t&rct=j&...,d.d2k&cad=rja

megjithe pasaktesite qe jane aty, ka shume per te thene, mire bere qe e hape.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 16:48   #4
Oxygen
Shy
 
Avatari i Oxygen
 
Data e antarėsimit: Oct 2013
Posts: 5,759
Thanks: 0
Thanked 407 Times in 304 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 65
Oxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėmOxygen i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Spike fatkeqesia me e madhe e wikipedia nuk jane gabimet por ideja e ngulitur te njerzit si nje burim informacioni i besushem duke mesuar gjera me rendesi ne menyren me te gabuar.
__________________

Askush nuk mund tė tė bėhet mė i huaj se njeriu qė ke dashur dikur.
Oxygen nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 17:05   #5
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,596
Thanks: 0
Thanked 21 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 53
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Eshte mitologji,nuk ka si te kete saktesi e pasaktesi Wikipedie.

E ka shkruar mire,se nuk eshte e thjeshte ti pershtatesh emrat e mitologjise ne shqip.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 21:21   #6
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Ne se zotat nuk komuninkonin me gjuhe/fjale, atehere si kishin komunikuar para lindjes se Hermesit?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 21:29   #7
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

ti thua qe hermesi ka lidhje me logos !
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 21:30   #8
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Nuk them une.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 21:41   #9
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

ne cilen ane ishte ne luften e trojes, dardaneve apo akejve?
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 22:58   #10
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Si lidhet kjo me sa me lart?

Ne anen e qytetit me te lashte te 'Greqise' Camerise. Andaj etimologjia qe japin eshte bullcrap.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 23:04   #11
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Si lidhet kjo me sa me lart?

Ne anen e qytetit me te lashte te 'Greqise' Camerise.
di qe i biri (princ i hajduteve) i hermesit, autoliku, ishte gjyshi i odisese, bile i ka vene emrin udh-ikesit.
ne nje moment hermesi, dhe pse ishte ne anen e akejve i del ne krah priamit ne momentin qe terheq trupin e hektorit? pse?

cameria eshte kimera. s'ka pike dyshimi.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 23:12   #12
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Eshte mitologji,nuk ka si te kete saktesi e pasaktesi Wikipedie.

E ka shkruar mire,se nuk eshte e thjeshte ti pershtatesh emrat e mitologjise ne shqip.
po ka pra shume pasaktesi, bile dhe mangesi te theksuara,sepse dhe versionet e mitit jane te ndryshme, dhe aty eshte dhene vetem nje version. nejse s'eshte faji i atij qe e ka perkthyer ne shqip, ka te ngjare qe e ka bere me google translate dhe e ka pershtatur.


ne e dime qe mitet jane realitete te deformuara, bile shume here dhe te manipuluara nga deformimi origjinal, dhe mund te spekullohet mjaft. por mitet s'duhen hedhur, nese heqim elementin hyjnor mitit, mund ti afrohemi realitetit.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2014, 23:29   #13
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

troia epirus thote pausania dhe eshte pikerisht filati i camerise...por kiona e ema e autolikut(gjyshi i odisese) quhej ndryshe filonida, dhe ishte e vdekshme.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 00:37   #14
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga spike Shiko postimin
po ka pra shume pasaktesi, bile dhe mangesi te theksuara,sepse dhe versionet e mitit jane te ndryshme, dhe aty eshte dhene vetem nje version. nejse s'eshte faji i atij qe e ka perkthyer ne shqip, ka te ngjare qe e ka bere me google translate dhe e ka pershtatur.


ne e dime qe mitet jane realitete te deformuara, bile shume here dhe te manipuluara nga deformimi origjinal, dhe mund te spekullohet mjaft. por mitet s'duhen hedhur, nese heqim elementin hyjnor mitit, mund ti afrohemi realitetit.
Kam idene, ku mbase gaboj, se ai qe ka sjelle kete teme, vetem per faktin se ka sjelle kete teme, mund te dije shume me teper se ne ne kete subjekt.

Mund te dije edhe perse Hermesi njihet si Kanun ne hebraisht.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 00:44   #15
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga spike Shiko postimin
di qe i biri (princ i hajduteve) i hermesit, autoliku, ishte gjyshi i odisese, bile i ka vene emrin udh-ikesit.
ne nje moment hermesi, dhe pse ishte ne anen e akejve i del ne krah priamit ne momentin qe terheq trupin e hektorit? pse?

cameria eshte kimera. s'ka pike dyshimi.
Pse?

Dhe pse nuk i bie me qafe Letos/Latones?

C'te ben te mendosh se Chimera eshte Chimeria vec perqasjes se emrit?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 00:55   #16
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

mika waltari turms the immortal
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 00:57   #17
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga spike Shiko postimin
mika waltari turms the immortal
Perkthimi?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 01:01   #18
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
pse po e thu ne shumes Dardanve , kur dihet se ne luften e trojes ka mar pjes vetemse nje kalors Dardan ..

..por pasi Hermesi qenka edhe Zot i hajnave , bone edhe Xhingis Kanin Dardan ..
po sepse trojanet ishin dardane.


genghis khan ka pun me turqit hungarezet finlandezet a ku di une, dardanet jane gje tjeter.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 01:05   #19
land
.
 
Avatari i land
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,465
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
land ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Perkthimi?
turms eshte hermesi etrusk para merkurit romak.

mika waltari e ka shkruar romanin, bazohet ne ngjarje historike, sigurisht ka dhe shume fiction neper dialogje
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2014, 01:07   #20
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,147
Thanks: 27
Thanked 211 Times in 117 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
ZET ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Hermesi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga spike Shiko postimin
turms eshte hermesi etrusk para merkurit romak.

mika waltari e ka shkruar romanin, bazohet ne ngjarje historike, sigurisht ka dhe shume fiction neper dialogje
Nuk ka Hermes etrusk apo romak. Ka dy te tjere por nuk jane asnje nga keta. Kam pas shkruar ne kete subjekt diku tjeter. Do doja te lexoja dicka te re. Ate te Filatit te Camerise, nuk e dija pershembull. Si bir i Hermesit mbahet Pan. Por ka gjase te mos jete i biri.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur