Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 02-01-2015, 15:06   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Postime: 5,126
Thanks: 649
Thanked 513 Times in 216 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Nė 74 vjetorin e vdekjes sė poetit dhe atdhetarit tė madh
Nuk dihet nėse ėshtė pėrkthyer e botuar ndonjėherė nė Shqipėri



Nė njė takim disa vjet mė parė me mėsuesin Kel Vuji, veē bisedave pėr mėsuesinė dhe malėsinė tonė tė pėrbashkėt, Hotin, ra fjala edhe pėr At Gjergj Fishtėn. Mė kishte sjellė njė fletė reviste nė tė cilėn At Gjergj Fishta kishte dhėnė njė intervistė pėr njė periodik italian. Mėsues Keli e kishte ruajtur atė intervistė nėpėr vite e pėr tė mos u pikasur e kishte grisur fletėn e fshehur diku mes librash, por nuk e dinte nėse ajo ishte pėrkthyer mė parė nė shtyp dhe a ishte e njohur prej studiuesve. Ajo fletė e printuar me cilėsi tė dobėt, ka tė shėnuar pak gjėra qė tė mund tė pėrcaktonim vitin apo diē tjetėr, sidoqoftė nė fundin e fletės shėnohet emri i intervistuesit Ugo Cangiano dhe shėnimi “Arti Lettera e Storia”.

Nuk e dimė gjithashtu nėse ky emėrtim ėshtė emri i revistės apo thjesht rubrika qė mbulonte redaktori Cangiano. Gjithsesi duhet tė ketė qenė njė revistė voluminoze sepse shėnohet numuri i faqes 319, kjo nėse revista ndiqte si kriter rendin faqor pėr ēdo numėr tė ri. Nuk dimė as nėse ishte revistė mujore, tremujore apo vjetore dhe ēfarė vitit i pėrket. Gjatė kėrkimeve emri i Ugo Cangiano del nė njė botim si redaktor i “Letrat e viteve tė dhimbshme” tė Giovanni Ruffini; Romė: botuar nė “Antologjinė e re” nė 1 tetor 1938. Pra kemi tė bėjmė me njė redaktor tė letėrsisė italiane.

Ajo ēfarė dimė e mund tė na ndihmojė indirekt nė pėrcaktimin e kohės kur ėshtė dhėnė kjo intervistė ėshtė fakti se At Gjergj Fishta ėshtė zgjedhur akademik i Italisė mė 3 qershor 1939, me ē’rast ishte si detyrim pėr anėtarėsi qė tė qėndronte gjashtė muaj nė Itali duke dhėnė konferenca tė ndryshme ndėr institucionet e artit, kulturės dhe universitete. Prandaj mendohet se kjo intervistė ėshtė marrė nė verėn e vitit 1939, me shkakun se nė fund tė intervistės Ugo Cangiano shkruan se At Fishta nė qėndrimin e vet tė gjatė “nė Itali, do tė vizitojė luginat tona alpine”

dhe ėshtė e natyrshme qė kėtė intervistė ta ketė dhėnė pikėrisht nė kėtė kohė. Intervista e botuar titullohet “Atė Fishta nė punė”, dhe krahas pėrgjigjeve, At Gjergji, gjen rast e citon edhe njė fragment nga vepra e vet e re, e cila ende nuk kishte parė dritėn e botimit, duke shprehur shpresėn se me t’u kthyer nė atdhe do ta botonte poemėn melodramatike “Jerina ose mbretnesha e luleve” , qė nė tė vėrtetė si botim i veēantė do tė shtypej vetėm post mortem nė Shkodėr,

1941.

At Fishta e nis intervistėn duke folur pėr njė punė qė kishte nė dorė, tragjedinė “Hajria” dhe shpjegon elementėt tragjikė tė personazhit nė njė ngjarje tė jashtėzakonshme gjatė pushtimit osman. Hajria vret burrin e vet, sepse ky e kishte prerė nė besė vėllanė e saj, pra kunatin e vet.

“* Prej kohėsh po punoj me njė tragjedi dhe njė poemė melodramatike.* nis intervistėn Atė Fishta. – Tragjedia, sė cilės i kam vėnė emrin “Hajria” zhvillohet nė periudhėn e sundimit osman. Njė grua martohet me njė malėsor i cili tradhton lidhjet e gjakut dhe pėr njė grusht florinj ia shiti armikut kunatin kryengritės. Atėherė gruaja pėr tė vėnė nderin nė vend e vrau burrin e akoma mė tepėr edhe djalin e vet ferishte pėr tė mos mbetur nė jetė fara e tradhtarit.”

Por mė gjatė At Fishta nė intervistėn e tij, ndalon nė paraqitjen e veprės sė vet ende tė pabotuar “Jerina ose Mbretnesha e luleve” dhe shtysėn pse e ndėrmori krijimin e kėsaj vepre lirike.

“Mė e rėndėsishme pėr mua, – thotė Fishta, – ėshtė poema melodramatike qė pritet tė dalė sė shpejti nga shtypi.

Titulli i saj ėshtė “Jerina ose Mbretnesha e luleve”.

Fishta thotė nė intervistė se poemėn melodramatike e ka shkruar nė pėrgjigje tė njė shkrimtari sllav Vladam Georgevic, i cili kishte thėnė se shqiptarėt nuk dinė tė shkruajnė poezi pėr gratė. Dhe unė, frati, – thekson At Fishta, – shkruajta kėtė poemė ku naltėsoj bukurinė femrės nė formėn e saj mė tė pastėr, sipas tradicionit popullor; sepse tek ne ma sė shumti gruas nuk i kėndohet pėr dashuni, por pėr bukurinė e saj. Dhe vazhdon:

“Subjekti ėshtė i thjeshtė. Lulet njė ditė ju rebeluan mbretėreshės sė tyre, trandafiles, dhe vendosėn tė zgjedhin njė tjetėr lule nė krye. Por disa prej tyre propozojnė pėr tė zgjedhur mbretėreshė bijėn e njeriut qė quhej Jerina, e bukur si njė hyjneshė. Zanat, qė janė fuqia e gjallė nė poezinė popullore, janė ftuar tė marrin pjesė nė zgjedhjen qė do tė bėhet nga tre kėngėtarėt e bukurisė: Homeri qė i kėndoi bukurisė qė shkaktoi luftėn, Dante qė i kėndoi bukurisė hyjnore, Petrarka qė i kėndoi bukurisė njerėzore dhe harmonike. Kori, tė cilin e kam trajtuar nga tradita popullore, – vė nė dukje At Fishta, – bashkon episode tė ndryshme. Meqė po mė kėrkoni, edhe pse nuk ėshtė nė natyrėn time, me kėnaqėsi po ju citoj njė pasazh tė kėtij kori. Po ju lexoj, intermexon e parė, atė ku lulet celebrojnė bukurinė e Jerinės:”

Fishta i reciton nė italisht fragmente nga vepra lirike. Pėr faktin se lexuesi e njeh tashmė kėtė vepėr nė origjinal nuk

po bėjmė pėrkthimin por, po citojmė nga libri “Jerina ose mbretnesha e luleve”, botimi shqip pikėrisht po ato vargje.

LULET

Kush e ka ballin si hana?

Kush e ka synin si dielli?

Kush e ka shtatin si Zana?

Kush e ka gazin si Prilli?

KORI

Ika’i Vashė,emnit Jerina

N’at Shqypni le, si prendvera,

Si ajo voesa mbi kodrina,

Si ajo Lulja qi i vjen era.

Duka e sajė si drita e agimit,

Fjala e sajė shkon tue ferfllue

Porsi flladi n’mes t’blerimit,

Ku rrinė Zanat tue mrizue.

Kahė t’i bjeri ajo ndoj vendi:

Si flamuri n’ballė t’ushtris:

Gėzon landa, guri e shpendi,

Nieri i falet Perėndis.

Si lum nana qi e ka rritun,

Si lum ajri qi asht tue e mbajtun,

Si lum rrezja qi a tue e shndritun,

si lum toka qi asht tue e bajtun!

LULET E MALEVE

Oh rrnoftė! E aj Zot prej qiellit,

Qi i fali mendt e kthiellta,

Q’i a shtroj ftyrės Drandofillet

E i ndezi m’ballė dy diella,

Aj rrugėn i a shtroftė para

E i priftė gjithmonė ka’ e mbara.

Pėrpara sajė potera

U shuftė, edhe duhija;

Ēilėt edhe e butė pranvera,

Kahdo t’i bjerė hija.

Pėr te ēilshin zymbylat!

Pėr te knofshin bylbylat.

Intervistuesi Ugo Cangiano shkruan se At Fishta na pėrmend kėngė tė tjera tė poemės sė tij qė planifikonte pėr t’i pėrkthyer nė italisht. Ai shpreson qė ta botojė nė gjuhėn shqipe me kthimin e tij nė Shqipėri, pas njė qėndrimi tė gjatė nė Itali, gjatė sė cilės do tė vizitojė lugina tona Alpine. Pastaj do tė kthehet nė Shkodėr ku do tė rifillojė punėn e tij tė dyfishtė fetare dhe tė poetit. Ugo Cangiano e mbyll intervistėn me kėto fjalė:

“* Puna –ėshtė e rėndė – na thotė At Fishta duke u ndarė, – por qėllimi ėshtė i bukur: tė jep paqe dhe kėnaqėsi pėr shpirtin”.

At Fishta u kthye nė Atdhe nga fundi i vitit 1939, ndėrsa gjatė vitit 1940 u pėrkeqėsua nga gjendja shėndetėsore, sėmundjes sė zemrės iu shtua dhe njė e ftohur nė mushkėri dhe mbylli sytė mė 30 dhjetor 1940 pa arritur tė shohė botimin e librit tė vet lirik “Jerina ose Mbretnesha e luleve” pėr tė cilin kishte njė pėrkushtim tė veēantė. Ndėrsa tragjedinė “Hajrija” nuk e dimė a e ka pėrfundur dhe a e ka parė dritėn e botimit.

Duhet tė shtojmė se fotografia e pėrdorur nė shoqėrim tė intervistės ėshtė e njohur ndėr botime tė ndryshme, duhet tė jetė e vitit 1939 kur ėshtė pranuar akademik, por fotoja qė ėshtė botuar nė revistėn italiane ka edhe firmėn e At Gjergj Fishtės, ēfarė e bėn atė tė veēantė, aq mė tepėr qė nuk dimė nėse At Fishta tė ketė shpėrndarė fotografitė e veta me autograf veē rastit nė fjalė. Intervistėn e plotė e kemi tė shqipėruar dhe pėr shkak se intervista ėshtė dhėnė italisht,

nuk na u duk e nevojshme ta paraqesim tė shqipėruar nė tė folmen gegnishte.

gazetaexpress
__________________
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-01-2015, 15:14   #2
Superman
Man of Steel
 
Avatari i Superman
 
Data e antarėsimit: Oct 2012
Vendndodhja: Hic Et Ubique
Postime: 1,470
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Superman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Flm qe e solle kete interviste, por kam pershtypje pasi e lexova dhe qe pare kur doli qe kjo eshte thjeshte nje quasiperkthim i asaj qe mban mend autori, me duket se qe Kolec Traboini qe e ka shkruar artikullin.
__________________
Hic Et Ubique
Superman nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 00:07   #3
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 7,212
Thanks: 315
Thanked 531 Times in 308 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 88
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Nje portret/pikture e rrall e At Gjergj Fishtes, etdhetarit, intelektualit dhe nji nga poetet me te shquar shqiptare, gjate fjalimit ne Konferencen e Paqes ne Paris 1919.

"Fjalimi At Gjergj Fishtes ne Konferencen e Paqes ne Paris 1919




“Prej brigjeve gjėmuese tė Euksinit e deri nė borėn e amshueshme tė Alpeve Julie; prej brigjeve bubulluese tė Ekrakeraunve e deri ndėr karma tė thepisuna tė Karpateve, ende tė rime me gjak njeriu, nė ato shekuj tė kaluem, banonte ajo familja e madhe trako-ilire, nė namė e nė za nė histori tė fiseve dhe tė kombeve (…) Ky popull asht bash ai populli i vogėl shqiptar, aq pak i njohun dhe aq zi i gjykuem nė Europė. I vjetėr sa fosilet, sa stalaktitat e shpellave jehuese tė maleve tė veta vigane, dhe i lindun tė thuesh prej vetė rrenjeve tė vjetra, ai asht sot zot autokton i pakundershtueshėm i tokave tė veta."

P.s mallkuar qofte ajo dore qe sistematiksisht i mohoj shqiptarit Gjergj Fishten dhe i imponoj me dhune dogmen vella-vrasese marksizem-leninizmin!!!
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Gjergj-Fishta.jpg (19.1 KiloByte, 52 shikimet)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 00:24   #4
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 7,212
Thanks: 315
Thanked 531 Times in 308 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 88
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

I gjith fjalimi i Fishtes! Lexojeni edhe ju filoruset e filokomuniste te kuptoni se cfar demi i ka bere 'shqiptarit' nomeklatura komuniste kuislinge duke e mohuar dhe luftuar figuren e At Gjergj Fishtes.



At Gjergji pasi pėrshendeti pėrfaqesuesit e fuqive Europiane tė konferencės , prezantoi vehten dhe “fjalen” qė do tė mbante nė emer tė delegacionit shqiptar dhe deshirave te kahershme dhe tė drejta tė kombit tė lashtė tė Shqiperisė , Kosovės e Ēamėrisė , nga e cila citojmė:

“…Cili popull ka ndjesi mė tė kthjellėta nė Ballkan se populli Shqiptar? A mos vallė sllavi i ngadalshėm e i ngathtė, qė i pėrkulur mbi shatė deri dje nuk merrte frymė pa urdhėr tė Carit tė vet autokrat? Apo Greku, ajo skilja e vjetėr qė gjithmonė si njė bimė parazitare iu ngjesh mė tė fortit pėr tė mbajtur gjallė shpirtin e vet? A po ėshtė Shqiptari qė ėshtė mbėshtetur nė fuqitė e veta, qė ėshtė i drejtė me miqtė, bukėdhėnės me tė huajt, dhe i rreptė me armiqtė? Balli madhėshtor i shqiptarit nuk ju pėrkul kėrkujt pėrveēse Zotit tė vet. Ishin pushtuesit mbi Shqipėrinė, por kurrė nuk u bėnė zotėrues mbi shqiptarėt. Pėr liri tė vet zotni shqiptari, bėn Fli shtėpinė, Tokėn e mjerisht edhe Besimin. Derisa shqiptarėt luftonin kundra Turkut pėr Liri tė Shqipėrisė e Europės mbarė, ēfarė bėnin Grekėt e Serbėt, ata qė sot konferenca e Paqes ėshtė duke i mbajtur nėn sqetull si djem dėshiri? Grekėt edhe atėherė kur Turqit kishin mbėrritur nė dyert e Kostandinopojės, rrinin duke u marrė me ēėshtje fetare kundėr Kishės Romės. Kėshtu edhe despoti i Serbisė niste krushqi me turq duke i dhėnė tė bijėn pėr grua sulltanit, dhe ndaloi bashkimn e ushtrive tė Skėnderbeut me ata tė Huniadit, duke shkaktuar thyerjen e ushtrive tė Krishtera nė Varna qė mori nė qafė gjysmėn e Europės. E tani pikėrisht kėta Grekė e Serbė janė ata qė mė fort se kėrkush tjetėr shpifin kundėr shqiptarėve e thonė se kėta s’kanė bėrė asgjė pėr liri e pamvarėsi tė kombit tė vet. Historia e perandorisė Osmane ka shėnuar jo mė pak se 54 kryengritje tė mėdha qė gjatė 400 vjetėve kombi shqiptar i bėri Qeverisė otomane. Edhe Greqia ėshtė njė lule e rritur me gjak shqiptari. Xhavellat e Boēarėt kanė qenė trima shqiptarė; e kėtė punė me pasė me e pyet Venizollosin si dijetar e jo si diplomat do t’ua kishte treguar vetė, por edhe nė mos dashtė me jua tregue ua kallxon Lamartini… Serbėt nė kohėn e luftės Ballkanike me shpata kanė therur nėnat shqiptare e foshnjat e nxjerra nga barku i tyre i kanė djegur me pishė pėr tė ndriēuar vendin me to, dhe sot konferenca ka trefishuar shtetin e tyre. Grekėt kanė kryqėzuar popullin shqiptar tani nė shekullin e 20-tė, ndėrsa konferenca ka menduar t’u japė mandatin si mė tė qytetėruar… Pse nuk duhet tė dalė shqiptari i lire dhe i pavarur kur ai nuk njeh dhe nuk i bėn kėto mizori? Por edhe sikur tė marrim e tė krahasojmė popujt, unė mund t’ju them se kombi shqiptar nuk ėshtė treguar kurrė mė i egėr e mė barbar se disa kombe tė tjerė tė qytetėruar. Po ju pėrmend se si Spanjollėt kanė vrarė mė tepėr se 15 milion Indian tė Amerikės, si tregon imzot De la Casa nė njė relacion qė i dėrgon mbretit tė Spanjės. Nuk po ju pėrmend nė ē’mėnyrė Henrikėt e Elizabetat e Anglisė kanė kryer reformat e besimit nė vendin e tyre, vetėm po dėshiroj t’ju kujtoj kobin e Zi qė mbuloi vendin tuaj tė bukur, kur populli i Francės nė kryengritjen e 1789 arrin tė marrė armėt nė dorė pėr tė rrėzuar autoritetet e nderuara. Ju zotėri e dini fort mirė se si ky popull francez qė deri atėherė ishte pasqyrė dhe modeli i Elegancės e mirėsjelljes jo vetėm e lau me gjak tė vėllezėrve tė vet tė tėrė Francėn, por nuk i fali as eshtnat e fatosave tė vet qė i kishin sjellė aq nderė kėtij kombi tė madh. Kėshtu duhet t’ju kujtoj se gjakderdhja dhe pėrdorimi i dhunės bėhet tamam nė kohėt tona nė Europėn e lulėzuar siē ėshtė Italia, ku e pėrkohshmja “La civilta cattolica” nė numrin e vet tė gjysmės sė parė tė dhjetorit tė 1914 botonte njė artikull interesant, nė tė cilin me statistikė nė dorė thotė se nė Itali pėr 20 vjet rresht nga viti 1894 deri mė 1914 ēdo vit kanė ndodhur nga 100 mijė vrasje me 3% tė numrit tė popullsisė. Ndodhin kaq shumė nė njė vend ku ka xhandarmėri, ushtri, flotė e polici, gjykata, shkolla e Institucione tė tjera kulturore, atėherė pėrse nuk u dashka t’i njihet pamvarėsia Shqipėrisė ku numri i tė vrarėve siē dihet prej statistikave me zor mbėrrin 1%, kur nuk ka asnjė nga Institucionet qė pėrmenda mė lart? …Tani tė themi pse shqiptarėt nuk u bashkuan kurrė nė njė shtet. Kush i mban mend Grekėt edhe nė kohėt mė tė lumtura tė tij tė kenė qenė tė bashkuar nė njė shtet para shekullit tė 19-tė? Ata edhe nė kohėt mė tė mira kanė kėrkuar ushtri tė huaja pėr tė vrarė njėri-tjetrin, ndėrsa shqiptarėt i kthyen pushkėn tė huajit dhe u kthyen nė faktor tė parė tė pamvarėsisė sė Greqisė… Unė do t’ju vėrtetoj se psiqika e kombit shqiptar nuk ėshtė kurrė mė e ngathėt se ajo e sllavėve. Roli i poezisė qė zotėron mė shumė tek sllavėt ėshtė legjenda. Fatosat e kombit sllav, ashtu si i paraqet poezia popullore nuk janė njerėz tė njė fuqie tė jashtėzakonshme si Akili, Diomedi apo Ajaksi tė Iliadės, por janė disa pėrbindėsha tė pėrēudnuar qė s’di njeriu nėse janė kuēedra apo katallaj e maluketėr tė trishtueshėm. Kėshtu bie fjala Krajleviē Marku tani kėrcen me kalin e vet nga njė mal nė tjetrin e tani han 50 okė groshė nė njė vakt, tani pin verėn me legena 12 okėshe, e tash e hedh topuzin tre ditė udhė larg. Kisha me thanė se madhėsia e kėtyre fatosave qė i pėrgjigjet njė sfinksi qė nuk ėshtė as shtazė e as njeri e asgjėsendi qė tė ketė natyrė ose mendje njeriu veēse njė qenie e ēuditshme qė s’thotė asgjė e s’duhet pėr kurrgjė. Duke dėgjuar ato kėngė herė tė duket se jeton nė ato kohė, kur flisnin hardhucat e zogjtė, e ujku e dhelpra ishin ndrikull e kumbarė, nė periudhėn indiane qė pėrzjeu dhe bėri pshesh sendet e mbinatyrshme me ato tė natyrshme. Pra vjershėtori sllav ka qenė i shtrėnguar tė pėrftonte disa forma krejt shpellare me fatosa matrahula e maluketėr. Duhet tė themi se mentaliteti i atij populli nuk ėshtė zhdėrvjelluar aq sa tė plotėsojė proporcionet e numrit, peshės e masės, e se prandaj ka mbetur akoma nė njė shkallė mjaft tė ulėt qytetėrimi… Poezia popullore shqipe ėshtė krejt ndryshe. Shqiptari ndėr poezitė e veta nuk kėndon pėr tė tjerėt, ai kėndon pėr vete. Ndėr luftėra e nė punė trimėrie, ai nuk pėrqėndrohet tek faktet por shqyrton vetėm rrezet e namit e tė lumturisė, ai shkreptinė. Prej fakteve, nami e lumturia janė ideali i tij, e prej kėtij ideali i mbushet shpirti me entuziazėm duke i gufuar zemra me kėngėt qė kėndon si ai zogu i verės qė kėndon jo pėr tė tjerėt, por vetėm se nuk i rrihet pa kėnduar ndėr blerime e hije tė lugjeve mbi ato shkėmbenj gurrash tė argjendta. E me gjithė forma e jashtme dhe e brendshme ecin lirisht, ėmbėlsisht si pranverat e Arbėrit… s’ka shumė vjet qė profesori i Universitetit tė Gracit, filologu i pėrmendur Majer thoshte se poezia popullore shqipe, pre pikpamjes estetike ėshtė mė e bukura ndėr tė gjithė tė tjerat e Europės. Ėshtė punė e arsyeshme qė shteti shqiptar tė pėrtėrihet gjeografikisht deri ku arrin kombėsia e tij nė mėnyrė tė pandashme prej qendrės sė vet, sepse e drejta e vetvendosjes nuk ėshtė e lidhur me individ, as me grupe njerėzish, por me bashkimin e pėrgjithshėm prej tė cilit pėrbėhet kombi. Populli shqiptar flet gjuhėn e vet, e prej kėtej rrjedh se tė gjithė ata qė flasin kėtė gjuhė, kanė kombėsi krejt tė vetėn, tė ndarė prej kombeve tė tjera tė Europės. E tėrė krahina e Kosovės, pra qė prej Konferencės sė Londrės (1913) i qe lėshuar Serbisė, e mbarė Epiri i Veriut tė cilin e lakmon Greqia, janė banuar kryekėput prej shqitparėsh, e prandaj e drejta kėrkon qė tė njihet si shtet shqiptar, se e vėrteta duket qartė sipas statistikave qė prej vitit 1909 e kėtej janė bėrė proporcionet Entologjike tė popullsisė tė Shqipėrisė. Prej statistikave del nė shesh, se ndėr krahinat e lėshuara prej Konferencės sė Londrės, serbėve e grekėve sadopak 80% e popullsisė ėshtė thjeshtė shqiptare. Serbėt duan tė thonė se banorėt e Kosovės me rracė janė tė gjithė sllavė, por me kohė janė bėrė shqiptarė. Kėtė fjalė thonė edhe Grekėt pėr banorėt e Epirit tė Veriut, por nuk flasin tė vėrtetėn. Po tė ishte kėshtu pėrse Serbia vrau 200 mijė Kosovarė e Greqia djeg 360 fshatra e vret e vdes urie mbi 50 mijė vetė? Qyshse serbėt kanė vrarė qindra mijėra vetė dhe grekėt kanė vrarė e djegur, njėri nė Kosovė e tjetri nė Epirin e Veriut duket aēik se as Kosovarėt nuk janė slalvė e as banorėt e Epirit tė Veriut nuk janė Grekė…”

Burimi i shkrimit me lart: http://shqiperiajone.altervista.org/...aqes-ne-paris/
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg At-Gjergj-fishta.jpg (12.2 KiloByte, 52 shikimet)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 00:31   #5
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 8,097
Thanks: 1,401
Thanked 2,660 Times in 955 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Cdo here qe lexoj materiale per At Gjergj Fishten, e kam pothuajse te papranueshme ne vetvete idene se si u masakrua vepra dhe vet figura e nje gjigandi me permasa te rralla. Kur mendoj se duhej te rrezohej pushteti qe te mund te benim ne letersi Mrizin e Zanave me vjen turp nga germat e tij...
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 02:12   #6
Mr. E
V.I.P
 
Avatari i Mr. E
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Tirane
Postime: 3,720
Thanks: 0
Thanked 13 Times in 10 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 52
Mr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėmMr. E i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

As parate per restaurimin e shpise dhe kthimin ne muze nuk i "gjejne" dot, ose i vjedhin here pas here...nje vit me pare me ka bere pershtypje kjo kronike:

Mr. E nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 08:55   #7
SystemA
BESTIE
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 30,698
Thanks: 3,296
Thanked 1,756 Times in 1,092 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 207
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mr. E Shiko postimin
As parate per restaurimin e shpise dhe kthimin ne muze nuk i "gjejne" dot, ose i vjedhin here pas here...nje vit me pare me ka bere pershtypje kjo kronike:

https://www.youtube.com/watch?v=WQs8VNOigF8
Kur i behet pyetja kesaj zonjes,si pergjigjet ajo tek 7 min 15 sec???

Me llape dhe zhgarravina(po ta kuptoni).

Gjergj Fishta shkruante se si ne shqiptarėt rrinim hijeve pa punė dhe flisnim kafeneve pėr politikė duke pritur zgjidhje pėr jetėt tona “nga Evropa”.

Fishta ve(vinte) nė dukje qė klasa politike rend pas interesave personale, ndėrsa punėt dridhen e pėrdridhen deri nė pikėn sa nuk kuptohet mė cila ėshtė rrena dhe cila e vėrteta(para 103 vjetesh).

Pastaj lexoni artikullin e Tij .....Shqiptaret presin cfare u jep europa, ku midis te tjerash: Pa pase studju kurre per politike,cdo KOPUK don me u shite Bismark,flet mor ti shok per pune luftet sikur te ishte Wellingtoni apo Napoleoni!!!!

Permbledhese: ju qe e admironi mos beni kozmetike,poezira dhe kantautorizma por mblidhni do paret me dhane ndihma!

Humbet kohe me llapaqener!
__________________
Die Zeiten ändern sich, und wir mit ihnen.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 14:54   #8
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Postime: 5,670
Thanks: 1,084
Thanked 1,073 Times in 614 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 203
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Citoj:
"Pra vjershėtori sllav ka qenė i shtrėnguar tė pėrftonte disa forma krejt shpellare me fatosa matrahula e maluketėr. Duhet tė themi se mentaliteti i atij populli nuk ėshtė zhdėrvjelluar aq sa tė plotėsojė proporcionet e numrit, peshės e masės, e se prandaj ka mbetur akoma nė njė shkallė mjaft tė ulėt qytetėrimi…
Poezia popullore shqipe ėshtė krejt ndryshe.
Shqiptari ndėr poezitė e veta nuk kėndon pėr tė tjerėt, ai kėndon pėr vete. Ndėr luftėra e nė punė trimėrie, ai nuk pėrqėndrohet tek faktet por shqyrton vetėm rrezet e namit e tė lumturisė, ai shkreptinė.
Prej fakteve, nami e lumturia janė ideali i tij, e prej kėtij ideali i mbushet shpirti me entuziazėm duke i gufuar zemra me kėngėt qė kėndon si ai zogu i verės qė kėndon jo pėr tė tjerėt, por vetėm se nuk i rrihet pa kėnduar ndėr blerime e hije tė lugjeve mbi ato shkėmbenj gurrash tė argjendta.
E me gjithė forma e jashtme dhe e brendshme ecin lirisht, ėmbėlsisht si pranverat e Arbėrit"......


A thua valle gjuha dhe perceptimi politik do te kete kuptuar gje nga penelatat linguistike dhe zberthimin artistik qe At Fishta po don me ua ndricue.
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-02-2016, 15:30   #9
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 7,212
Thanks: 315
Thanked 531 Times in 308 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 88
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Fjalimi I Gjergj Fishtes ne ate ambjente anti-shqiptar eshte njesoj si vetmbrojtja perpara gjygjeve te montuara te komunizmit. Gjykatesit dhe hetuesit e dinin shume mire se te akuzuarit ishin te pafajshem. Edhe Fishta thote gjith keto fjale te bukura per shqiptaret, denancon krimet monstruoze te fqinjeve ne nje arene nderkombetare, por kujt ja tregon? Vet dores qe I beri ato krime dhe perkrahesve te tyre me te medhenj dylberave franceze dhe perandorise britanike!
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-02-2016, 07:32   #10
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Postime: 6,030
Thanks: 401
Thanked 267 Times in 111 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 69
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
I gjith fjalimi i Fishtes! Lexojeni edhe ju filoruset e filokomuniste te kuptoni se cfar demi i ka bere 'shqiptarit' nomeklatura komuniste kuislinge duke e mohuar dhe luftuar figuren e At Gjergj Fishtes.


Fjalimi i plote i At Gjergj Fishtes:

Citim:
Fjalimi i At Gjergj Fishtės nė Konferencėn e Paqes (1919)

Prej brigjeve gjėmuese tė Euksinit e deri nė borėn e amshueshme tė Alpeve Julie ; prej brigjeve bubulluese tė Ekrakeraunve e deri ndėr karma tė thepisuna tė Karpateve, ende tė rime me gjak njeriu, nė ato shekuj tė kaluem, banonte ajo familja e madhe trako-ilire, nė namė e nė za nė histori tė fiseve dhe tė kombeve.

Sot kjo familje asht shue. Marrė pėrbri prej tallazeve tė luftave tė gjata e tė pandame, ajo u pėrpi dhe u zhduk pėrbrenda gėrmazave tė pangishėm tė vorbujve te historisė, e kėshtu nuk mundi ma, ē’mė atė ditė kur Gentiusi, mbreti i mbramė i Ilirėve, mė 168 para Krishtit, ndriti triumfin e Lucė Emil Palit pėr me pa diellin e majes sė lumnisė sė vet tė hershme.

Porse, si tė thuesh, si nji shkatėrrinė e dhimbshme anijeje tė mbytun nė det, prej humbjes sė kėsaj familjeje trako-ilire, sot, atje ndėrmjet Thesalisė dhe Malit tė Zi, prej brigjeve lindore tė Adriatikut e deri nė bregore tė Vardarit, shpėtoi gjallė nji grusht njerėzish, tė cilėt kishin zanė vend ose mbas mburojes sė disa maleve titanike, ose nėn hijen e kandshme tė disa fushave pjellore dhe plot jetė , banesė e pėrmallshme e hyjnive tė moshės pėrrallėzore. Ata u banė ballė me fuqi kurrė tė pėrkulshme tė shpirtit tė vet bujar, qoftė thellimeve tė furive tė shekujve, qoftė edhe padrejtėsisė sė hipokrizisė njerėzore. Tė stolisun me nji forcė tė jashtzakonshme qėndrese, ende kėta e flasin atė gjuhė tė tė Parėve tė vet ma tė hershėm; ende e ruejn tė pandryshueshėm karakterin e hekurt e fisnik tė stėrgjyshėve tė vet dhe sot ata gjithnji e punojnė shi atė tokė tė cilėn e punuen tė parėt e tyne prehistorikė.

Ky popull asht bash ai populli i vogėl shqiptar, aq pak i njohun dhe aq zi i gjykuem nė Europė. I vjetėr sa fosilet, sa stalaktitat e shpellave jehuese tė maleve tė veta vigane, dhe i lindun tė thuesh prej vetė rrenjeve tė vjetra, ai asht sot zot autokton i pakundershtueshėm i tokave tė veta.

Po qe se pėrnjimend parimi i autodeterminacionit asht marrė prej Konferencės sė Paqes si karakter themelor pėr trajtimin e shteteve si dhe pėrcaktimin e kufijve tė tyne, e drejta e lypė qė Shqipnia tė qitet shtet mė vete pėrmbrenda kufijve tė vet etnikė dhe gjeografikė. Por ēka se, simbas teorisė wilsonjane (tė Presidentit amerikan Willson) pėr me mundė nji popull me u sundue nė vetvete, pėrpos kombėsisė, duhet tė mirret para sysh edhe ndėrgjegja e tij kombėtare. Tashti, pėr nė qoftė se si ndėrgjegje kombėtare duhet tė kuptohet ndjesia pėr liri si edhe ai dėshir qė mund tė ketė nji popull pėr t’u zhdrivillue nė vetvete, gjithnji pėrmbrenda qarkut tė forcave tė veta, unė them se edhe nė kėtė pikpamje Konferenca duhet t’ia njohė Shqipnisė pamvarėsinė si dhe sovranitetin e vet. E njimend, e po thomėni, cili popull nė Ballkan ka ndjesi ma tė thella pėr lirinė e vet sesa populli shqiptar ?

Kaluen po pushtuesit mbi Shqipni, por nuk qenė kurrė zotnuesa mbi shqiptarė. Ashtu si ai cubi, i cili hyn tinės dhe me trathti nė shtėpinė e qytetarit tė paqtė e, si shtjen mbrenė drojen dhe pshtjellimin, del jashtė pa mundun kurrė me thanė se ka sundue aty mbrendė: njashtu hynė pushtuesit e huej nė Shqipni pa mujtė kurrė me i shtrue dhe me i zotnue shqiptarėt. E mos kujtoni, zotni, se unė kėtu jam tuj ju thanė sende tė cilat mos t’i kenė vu re edhe shkrimtarė tė huej me vlerė. Kėshtu, fjala vjen, e ndritshmja Miss Durham, thotė nė nji libėr tė vetin mbi Shqipni :

“Pushtime tė hueja janė pėrshkue mbi komb shqiptar, por tė gjitha kanė kalue pa lanė kurrfarė gjurme, si ujėt qė rrėshqet mbi shpinė tė rosės”.

Pėr lirinė e vet, zotni, shqiptari ban fli shpinė, tokėn dhe mjerisht edhe besimin. Fakti veē qė shqiptari nė mes tė sa ndollive dhe te papriturave politike e pėr nji periudhė kaq tė gjatė shekujsh, ka mbrrijtė me e ruejt gjuhėn, doket dhe karakterin e vet kombėtar, - dhe kėtė jo vetėm nė Shqipni, por edhe jashtė kufijve tė sajė, - kjo difton ēiltas se ai asht dhe don tė mbesė shqiptar. E gjithė kjo ngjet sepse ndėrgjegja kombėtare ka lėshue rrajė tė thella nė shpirt tė tij. Por ma mirė se kurrkund njeti, dashunia e popullit shqiptar pėr liri dhe pamvarėsi kombėtare, duket nė faqet e historisė, pėr tė cilėn mundemi me thanė se asht e endun vetėm prej luftash pėr liri e pavarėsi. Unė kėtu, pėr mos me e vu fort nė provė durimin e Zotnisė suej, po ju pėrmend vetėm punėt e mėdha, qė ndėrgjegja kombėtare e kėti populli, kreu qė prej tė XV qindvjetė e mbrapa.

Botėn mbarė nė zi do ta mbėshtillte. - Tė flegruem droje shuejtėn zanin mbretnitė e Europės. Kur qe, mbi kep tė Krujės titanike, po del nji hije burri, vetullat ngėrthye si dy hulli rrufeje, me dy sy zjarmi e nji mjekėr tė thinjtė, e cila shtėllungė gjatė nofullės i derdhej, si ajo mjegulla rreth nji shkėmbu tė thepisun. Mbi krye trishtueshėm flakė i shkėlqen tarogėza pėrkrenarja me brirė qė tmerrshėm kah i vezullon nėn rreze tė diellit, kometė zharitėse danė ndėr sytė e armikut. Ai asht fatosi i ndimun Gjergj Kastrioti, i madhi Gjergj Kastrioti, Skanderbegu. Me flamurin kuq e zi shpalosun pėrpara, poshtė rrėmoreve tė maleve tė thepisuna, stuhi bore prej ndonji kulmi tė rrėmbyeshėm, vėrsulen vetėtimthi mbi formacionet e turqve, tė cilėt, prej sė largu tuj ua pa hovin, thonė se kulshedra me dragoj po u turret.

Por mundet ndokush me mė thanė se Skanderbegu kėto lufta i ka ba pėr qėllime fetare, dhe jo i shtymė prej nji ndėrgjegjeje kombėtare, pra pėr me i dalė zot lirisė dhe pamvarėsisė sė vendit tė vet.

E mos kujtoni se me dekė tė Skanderbegut u shue ndjesia e lirisė dhe e pamvarėsisė nė shpirtin e shqiptarėve. Historia e Turkisė ka shenjue jo ma pak se 54 kryengritje tė mėdha tė cilat gjatė rrjedhjes sė katėr shekujve kombi shqiptar i bani qeverisė otomane ose pėr me pshtue prej zgjedhės sė sajė, ose pėr me e ngushtue qė mos t’ia mohonte tė drejtat e tija. Edhe pamvarėsia e Greqisė asht nji lule e rimuun me gjak tė shqiptarit. Zhavellėt dhe Boēarėt kanė qenė shqiptarė e shqip kanė folė dhe me trimėni shqiptare kanė luftue. Jo besa, por Greqinė e kanė lirue shqiptarėt dhe jo ma pak janė mundue se sa disa Pushtete tė mėdha tė cilat aso kohe bajshin spekullime mbi Greqi, njashtu si do Zoti po bajnė sot edhe mbi Shqipni. Kėtė punė, me pasė pėr ta pyet si dijetar dhe jo si diplomat, kishte me ju a vertetue edhe Venizellos vetė; por, nė mos dashtė me ju a thanė ai, ja u kallzon Lamartine, i cili, tuj folė mbi pamvarėsi tė Greqisė, thotė se kjo nuk qe tjetėr veēse rezultati i reaksionit tė elementit shqiptar kristjan mbrenda Greqisė kundra elementit turk.

Arsyeja pra pse kombi shqiptar nuk mujti me dalė shtet nė vete, nuk qe puna se ati i mungonte ndėrgjegja kombėtare ose ndjesia pėr liri e pamvarėsi, por qe fakti se shi ditėn nė tė cilėn ai ishte gati me fitue lirinė e vet, Shtetet e Ballkanit ia ngjitėn kthetrat dhe e banė rob nėn zgjedhė tė veten. Dhe kėtė e banė jo pėr me e mbajtė nėn shėrbim e robni tė veten, por pėr me e shue shqimit e me e qitė faret. Kėshtuqė prej kėsaj pikpamje duhet me e thanė se shqiptarėt gabuen, dhe gabuen randė fort, qė u ēuen aso kohe kundra Turkisė, sepse pėr ta do tė kishte qenė dam fort ma i vogėl me u vue nėn zgjedhė tė Turkisė, se sa me u gri prej kristjanėve.

Po e shoh, Zotni, se kjo fjalė nė gojėn time disi po ju a vret veshin dhe po ju duket nji paradoks nė vetvete. Janė faktet qė mė japin arsye. Nė vitin 1478 turqit marrin Shkodrėn dhe me te mundet me u thanė se u pushtue e tanė Shqipnia. Por megjithėkėtė, turku ia njohti Shqipnisė nji farė autonomie: na e la gjuhėn dhe kanunet tona, - por askund nuk lexohet nė histori se ky mbyti qindra mija shqiptarė pėrnjiherė, sadoqė populli hoqi zi e si asht me zi prej tij. E tash ndini si u suell kristiani me Shqipni e me shqiptarė. Nė vjetin 1912 kėrcet lufta turko-ballkanike dhe ballkanikėt pushtojnė Shqipninė. Nji herė mbysin pak me thanė dyqindmijė shqiptarė, vrasin meshtarė katolikė sepse nuk ndigjonin me e mohue fenė ; grijnė mysliman sepse edhe ata nuk duen me dalė dinit. Rrenojnė me themel qindra e qindra katunde, veēse si e si me e farue kombin shqiptar. Nė vjetėn 1914, ushtritė ndėrkombėtare, mbas sa intrigash tė poshtra, pushtojnė Shkodrėn. Nė kėto ushtri kombi shqiptar ka pasė mbėshtetė gjithė shpresėn e vet, sepse kėta ishin demek tė shprehunit e forcės qė do tė rregullonte botėn dhe, si tė thuesh, ata ishin pasqyra tė qytetnisė europiane. Por megjithėkėtė ata nuk sollėn kurrnjisend pėrsėmbari nė Shqipni. Ndrye mbrenda qarkut dhetė kilometrash nė Shkodėr, as qė e ēilėn nji rrugė, as qė e lėshuen nji urė, as hapėn nji shkollė, nji gjykatore, nji spital, nji send tė vetėm qė t’i vyente pėrparimit dhe qytetnimit tė popullit shqiptar. I gjithė kujdesi i tyne pėr Shqipni, pėrmblidhet nė kėta: kurrsesi mos me e lanė Shkodrėn me ba pjesė nė Shqipninė tjetėr dhe qė nė Statutin e Shtetit Shqiptar t’u qitte nji paragraf i posaēėm me tė cilin tė njiheshin nė Shqipni ēifutnit nji tagri me shqiptarė, sadoqi aso kohe nuk kishte nė Shqipni me thanė asnji ēifut. Mandej, kur doli prej Shkodre, Komanda Nderkombėtare dogji tė gjitha aktet dhe arkivat e veta.

Nė vjetėn 1915, malazezėt pushtojnė Shkodrėn me rrethina, sadoqi Shqipnia ishte shtet neutral dhe nuk kishte shpallė luftė me kurrkend. Nė fillim tė vjetės 1915, italianėt pushtojnė Vlonėn, kinse pėr qėllim qė me u pėrkujdesė pėr shqiptarėt e sėmutė tė Shqipnisė jugore. Nė 1916, Austro-Hungaria pushton Shqipninė. Me e thanė me fjalė tė tjera, ata dojshin ta mbajshin Shqipninė si nji krahinė tė veten. Pėr ma tepėr: grekėt dogjėn 360 katunde nė Shqipninė jugore, tuj i mbytė tė gjithė ata qė dishmoheshin shqiptarė.

E sot Konferenca e Paqes lypė qė shi ndėr ndėr kėto vise tė bahet plebishiti pėr tė caktue kufijt e Shqipnisė. Ē’ironi e helmueme!

Prej kėtyne punėve, - pėr mos me folė pėr tė tjera, - duket ēiltas se shqiptarėt, prej pikpamjes kombėtare, kanė pasė arsye me drashtė ma shumė kristjant se sa turqit. Turku, si pėr princip, si nė teori, ia ka pasė njohtė Shqipnisė nji farė autonomie, sadoqė me Skanderbeun e pat kundėrshtue pėrparimin e tij nė Ballkan.

Thonė armiqt tonė, si dhe do mbrojtėsa tė tyne, se vėrtetė qė kombi shqiptar asht ma i vjetri ndėr popuj tė Ballkanit dhe se ka nji dashuni tė gjallė pėr liri dhe pamvarėsi tė veten; veēse shka se megjithėkėto, Shqipnia nuk mund tė qitet shtet mė vete sepse shqiptarėt janė :

a) barbarė,

b) nuk janė tė zotėt me pėrparue dhe me u qytetnue vetė dhe se

c) eksperienca ka tregue se nė kohėn e Princ Widit, Shqipnia nuk mund tė mbahet shtet mė vete dhe krejt i pamvarun...

Pra, simbas mendimit tė armiqvet tonė, ose ma mirė me thanė, simbas fjalėve tė vetė atyneve, lypset qė Shqipnia tė coptohet e t’u jepet atyne nė dorė pėr me e sundue dhe pėr me vu rregull, - meqė shqiptarėt janė barbarė e tė egėr e nuk janė popull qė di me qitė shtet mė vete, pra me qeverisė. Pėr me thanė tė vėrtetėn, po tė marrim parasyshė mjetet e mėnyrėn me tė cilat ka nisė e vijue lufta e madhe evropiane, kisha me thanė se barbarėsia dhe egėrsia e popujve ka pak ose aspak tė pėrpjekun me dėshirėn pėr liri e pamvarėsi tė tyne. Kur popuj e kombe, nė emėn tė “qytetnisė” kanė vra e pre fėmijė, gra, pleq e tė mbetun qė kanė ba me vdekun prej urie e gazepit me mijėra njerėzish tė pafat nė ditė; qė kanė djegė e rrenue, jo vetėm katunde e qytete, por mbarė krahina tė pamatuna; qė kanė thye ēdo tė drejtė ndėrkombėtare dhe njerzore dhe kanė pre nė besė me qindra mijėra robsh tė ramė nė dorė, - e megjithate sot ata munden me qenė shtete tė lira; - po atėherė, pse nuk mundet me qenė Shqipnia e lirė ku, nėmos tjetėr, gra nuk vriten, ku nuk gjindet nji vorr i nji tė vdekuni urie, ku ndorja e besa edhe ndaj armikut janė tė pathyeshme?

Serbt, nė kohėn e luftės Ballkanike, me shpata ua kanė ēelė nanave shqiptare barkun dhe foshnjet e nxjerruna sosh, i kanė ndezė flakada porsi pisha pėr me shndritė natėn me to, dhe sot Konferenca ua ka trefishue madhėsinė e shtetit tė tyne. Grekėt kanė kryqzue gjinden shqiptare bash ne tė XX qindvjetė, ndersa sot Konferenca e ka menden me ia dhanė mandatin qė me i shtrue e me i qytetnue disa kombe tė tjera, kupto, Shqipninė. Pra tash, shqiptari, i cili nuk i njef kėto “qytetni” nė veten e vet, pse s’mundet me dalė shtet mė vete, i lirė e i pamvarun? Por edhe me pasė pėr ta marrė barbarinė si shprehje vetore tė shpirtit tė njeriut, unė mundem me thanė pa droje kundershtimi, se kombi shqiptar nuk asht diftue aspak ma i egėr e barbar se disa kombe tė tjera tė qytetnueme, kur kėta kanė qenė po me ato garanci qė ka pasė kombi shqiptar. Ah, po, duket ēiltas, se nuk “duen” me e qitė Shqipninė shtet mė vete e tė pamvarun, dhe kjo jo sepse shqiptarėt na qenkan barbarė e tė egjėr, por sepse kėta nuk kanė sot pėr sot nji ushtri e nji flotė tė veten me tė cilėn tė mund t’u dalin zot tagreve tė veta. Ose thanė ma qartė, u vehet kamba shqiptarėve vetėm sepse kėta janė ma tė ligėsht ushtarakisht dhe jo sepse janė ma barbarė se kombet e tjera tė Ballkanit.

Asht gabim me thanė se tė marrunit e gjakut shėnon barbarinė e nji kombi, nė qoftė se ne nėn fjalėn barbari kuptojmė egėrsinė ose breshtninė e shpirtit tė tij, ashtu siē duen me e kuptue kundėrshtarėt e tonė, kur e kanė fjalėn pėr kombin shqiptar. Tė marrunit e gjakut buron prej ligjeve tė jashtme dhe prej tė metave tė organizimit shoqnor tė nji kombi, dhe jo gjithmonė prej gjendjes shpirtnore tė tij. E vėrteta e kėtyne fjalėve pėrcaktohet edhe prej historisė sė popujve pėr tė cilėt nuk mund tė thohet se kanė qenė tė egėr e breshtnorė. Nė Biblėn shenjte lexohen kėto fjalė : Nė se dikush godet njė tjetėr me gur dhe mund t’i shkaktojė vdekjen, ai asht njė vrasės dhe asht i dėnuem me vdekje. Njeriu i ngarkuem me hakmarrė viktimėn, e vret vrasėsin me rastin e parė. (Num. XXXV, 19, 21) Po kėshtu edhe nė Iliadė, nė librin e IX, gjejmė kėto vargje qė unė po i la simbas pėrkthimit tė Montit:”... Il prezzo qualcuno accetta del’ucciso figlio o del fratello; e l’uccisor, pagata del suo fallo la pena, in una stessa citta dimora col placido offeso.” (Ndėshkimin sejcili e pret si tė drejtė pėr vrasjen e tė birit ose tė tė vėllait; dhe ai qė e bėn kėtė vrasje pėr shpagim, mund tė jetojė pastaj i qetė nė tė njejtin qytet me atė familje sė cilės i bėri vrasjen - fyerjen e parė.)

Duket pra mirėfilli se prej tė marrunit tė gjakut - vendetta - nuk mund tė thohet se kombi shqiptar asht barbar e qė nuk asht i zoti me u qeverisė nė vetvete dhe i pamvarun. Por “JO!” thonė kundėrshtarėt tonė. Tė metat e organizimit shoqnor, si dhe tė marrunit e gjakut nė Shqipni, nuk janė tė shkaktueme prej faktoreve tė jashtėm, por rrjedhin prej gjendjes shpirtnore tė egėr tė kombit shqiptar. Me fjalė tė tjera, shqiptari vret njeriun pėr instikt dhe jo pėr nji arsye e cila edhe mbas mentalitetit e bindjes sė tij, tė jetė e mbėshtetun mbi nevojė tė tė ruejtunit tė jetės, tė gjasė ose tė nderit tė vet. E pėr nė qoftė se asht e vėrtetė, - sikurse njimend asht e vėrtetetė! - se poezia popullore asht pasqyra e shpirtit tė nji kombi, kjo duket ēiltas, - thonė ata, - prej kangėve popullore shqipe, sepse tė tana, ose gati tė tana, tregojnė punė tė veēanta vrasjesh ose gjaku.

Pėrpara se ndokush mund ta thonte me arsye se kombi shqiptar nuk shfaqet kurrė i bashkuem nė nji shtet, kishte me u dashtė ma parė qė historia tė caktonte se nga e ka rrajėn ky komb, kė ka fis e vėlla mbi botė, - sepse ky nuk ka mbijt vetvetiu mbi botė, - e se deri ku pėrfshihej vendi i tij. Por kėto historia ende s’i ka pėrcaktue, e kushedi se kur ka me mujt me i pėrcaktue, sepse historia e kombit tonė gjindet e shtjellueme mbrenda hijeve tė muzgėta tė kohėve ma tė vjetra. Masandej do tė ishte dashtė qė historiografėt e hershėm, mbi tė cilėt mbėshteten historianėt e sotshėm, t’i kishin dajtė me nji emen tė vetėm tė tanė elementet prej tė cilit pėrbahet ky komb. Kush mundet me e thanė me siguri se shqiptarėt, ilirėt, maqedonasit, thrakejt, epirotėt janė qė tė gjithi tė nji fisi apo jo? Prandaj kurrkush nuk mund ta thotė me siguri se shqiptarėt s’kanė qenė kurrė tė bashkuem mė nja dhe s’kanė qenė shtet mė vete. Por edhe po e zamė se shqiptarėt s’kanė qenė kurrė tė bashkuem nė nji shtet tė vetėm. Megjithkėtė armiqt tonė nuk kanė arsye kur thonė se pėr kėtė shkak kombi shqiptar nuk duhet qitė shtet mė vete, por ky vend duhet nda ndėrmjet tyne si gja e pazot. Kush i mban mend grekėt tė bashkuem nėn nji skeptėr dhe kunorė mbretnore pėrpara sė XIX qindvjetė? Sa jetė ka flamuri i Greqisė? Jo vetėm qė grekėt edhe nė kohėn ma tė lumnueshme tė historisė sė tyne s’kanė qenė tė bashkuem nėn nji shtet, por kėta kanė thirrė ushtritė e hueja pėr me shtypė shoqishoqin bash mbrenda kufijve tė vet.

E pse pra shqiptarėt, tė cilėt gjithmonė ia kanė vu pushkėn tė huejve, dhe qė qenė faktori ma i parė i pamvarėsisė greke, nuk duhet tė kenė liri dhe pamvarėsi pėr arsye se s’na paskan qenė kurrė tė bashkuem nė nji shtet? Siē e dishmojnė vetė diplomatėt e sajė, Franca ka hy nė luftė botnore vetėm pėr me i dalė zot integritetit dhe pamvarėsisė sė Serbisė. Epo, aso kohe, serbt nuk kanė qenė tė bashkuem me Kroaci e Mal tė Zi e Sloveni, me tė cilėt sot po thohet se na qenkan tė tanė prej nji fisi. Mirpo nuk po kuptohet qartė arsyeja pėrse sot shqiptarėt do tė bahen rob tė serbėve dhe tė grekėve. A pėr arsye se deri dje edhe kombi i tyne nuk ka qenė i bashkuem nė nji shtet tė pamvarun?

Mandej, sa pėr atė fjalėn tjetėr qė thonė kundershtarėt tonė, se kombi shqiptar duhet mbajtun pėr barbar pėr arsye se asht i ndamė nder krahina dhe fise, nuk duket se asht ma me themel se ato tė shpifunat e tjera mbi tė cilat u fol ma sipėr. Tuj qenė e themelueme jeta shoqnore mbi bashkėsi tė interesave, prej vetit vjen si rrjedhojė se shteti, i cili ngallitet (mbahet gjallė) prej asajė bashkėsie, nuk mund tė pėrshtrihet ma pėrtej se sa i mbėrrin forca qė do t’i mbrojė ato interesa. Tash, tuj qenė se populli shqiptar, pėr shkak tė pushtimeve tė huej tė vazhdueshme, nuk mujt me i organizue forcat e veta nė mėnyrė qi me mbrojtė e me drejtue interesat e pėrbashkėta tė kombit, kėtij iu desh domosdo me u nda nė disa grupe ma tė vogla, e aty, pėrmbrenda qarkut tė mundėsisė qė natyra dhe pozicioni gjeografik u jipte do familjeve me u vėllaznue dhe me i mbrojtė interesat e veta, me modelue “shtetin” e me organizue jetėn e vet shoqnore. Dhe ky ishte i vetmi sistem jete shoqnore qė mund tė realizohej deri mė sot nė Shqipni. Nė njanėn anė shqiptari nuk donte t’i shtrohej pushtuesit tė huej, nė anėn tjetėr pushtuesi i huej nuk e lente shqiptarin me i organizue forcat e veta nė mėnyrė qė ky ta shtrinte pushtetin e vet mbi tė gjithė kombin. Shqiptarit iu desh me e lokalizue pushtetin e vet nė krahina tė veēanta tuj i mbajtė sė bashku parimet e kanunit kombėtar si rregull jete. Prandej fakti qė kombi shqiptar gjindet i ndamė ndėr fise, nuk rrjedh prej shpirtit tė tij ekcentrik dhe barbar, por prej faktoreve tė pėrjashtme tė cilat ai nuk kishte mėnyrė se si me i shndėrrue. E, me e vertetue se kombi i ndamė nė shumė fise nuk asht gjithmonė barbar, mundet me u vėrtetue edhe prej historisė. Sllavėt e Malit tė Zi, ku prej forcės sė pozicionit gjeografik tė vendit, ku edhe se vetė e kanė zanat pushkėn, gjithmonė kanė qenė tė lirė e mė vete. E pėr ma tepėr, pėr ma se 50 vjet rrjesht, sa mbretnoi mbi ta Nikolla i I-rė, kanė pasė nji formė qeverie tė thuesh kryekėput si nder kombe tė tjera tė qytetnueme. E mirė pra atėherė: Nė tė tanė Malin e Zi, kur ka nisė lufta turko-ballkanike, ka qenė vetėm nji shtypshkrojė e vetme qeveritare si dhe kanė pasė nji tė vetme fletore politike, e edhe kjo qeveritare. Por nuk ka pasė asnji shkollė tė mbajtun me paret e popullit. Ndėrsa qė nė Shqipni, qė prej viti 1908, kur qe shpallė Konstitucioni i Turkisė, e deri nė fillim tė luftės ballkanike, pra nė ma pak se katėr vjet, u ngrefėn shtatė shtypshkronja, u themeluen ma se njizet fletore politike e tė pėrkohshme, u ēelėn nji shkollė Normale e nja tridhjetė tė tjera fillestare, e tė tana tė veēanta e tė mbajtuna vetėm me pare tė kombit shqiptar.

U pėrpiluen tė tana tekstet pėr shkollat fillestare e disa edhe pėr shkolla tė mesme. E kėshtu, sot mė sot, mėsimi jepet shqip ndėr tė gjitha shkollat e Shqipnisė. Janė botue edhe shumė vepra letrare me randėsi tė cilat e kanė ēue nalt ndjesinė kombėtare tuj i dhanė nė pak kohė shumė zhdrivillim gjuhės shqipe, fakt ky qė, nė kohė tė pushtimit austro-hungarez, kjo gjuhė qe pėrdorue pėr gjuhė zyrtare ndėr tė gjitha zyrat administrative. Mbrenda kėsaj kohe qenė mbajtė tre Kongrese Gjuhėsie ( pra nuk ėshtė Kongresi i parė i gjuhės shqipe ai i mbajturi nė vitin 1972) si dhe qenė disa shoqni letrare, e tj. e tj... E gjithė kjo veprimtari asht zhvillue pa kurrnji ndihmė prej anės sė qeverisė.

E po pėrse tash, inteligjenca sllave, e cila nė Mal tė Zi, gjatė 50 vjetėve jetė kostitucionale nuk pėrfton kurgja tė re nė lamė tė qytetnisė, na duhet sot tė mbahet si ma e naltė dhe ma e hollė se inteligjenca shqiptare e cila nė pak vjet krijoi nji gjuhė letrare dhe asht e ngjizun me nji mentalitet tė ri pėr kombin? Zotni! Le tė lihet nji herė nė paqe shqiptari dhe le t’i jepet kohė me nxanė, dhe atėherė ju keni me pa se ai ka me shkue gjurmė mė gjurmė ( hap pas hapi ) me kombe tė tjera tė Ballkanit gjatė rrugės sė qytetnimit dhe tė pėrparimit.

Kombi shqiptar i ka dhanė burra nė za pėr urti perandorisė sė Bizancit. Diplomatėt ma tė mirė dhe gjeneralėt ma tė vlefshėm tė mbretnisė sė turkisė, shqiptarė kanė qenė. Shqiptar ka qenė edhe statisti italian Franēesk Krispi, kėshtu shqiptar ka qenė edhe Papa Klementi i XI-tė si edhe Kardinal Albani. E nė se bazohemi nė memorandumin e shkruem nga Venizellosi, tė cilin ia ka paraqitė Konferencės sė Paqes, shqiptari asht sot edhe gjeneralisimi i ushtrisė greke.

Por, pėr me ju a mbushė mendjen edhe ma mirė se kombi shqiptar nuk e ka namin ma tė vogėl se kombet e tjera tė Ballkanit, kėtu due me ju pru fjalėt qė shkrimtarė me vlerė kanė lanė tė shkrueme mbi shqiptarėt. Shkrimtari francez Hecquard, nė librin e vet “ Histoire et descriptions de la Haute Albanie” , ka shkrue se nė histori tė shqiptarėve “ndeshen prova tė lumnueshme energjie, inteligjence dhe aktiviteti.” Ma poshtė thotė: “Ata kanė ruejt doket e burrninė ashtu si vetėm mund ta ruejshin burrat e hershėm tė cilėve u kėndohet kanga. Pėr ma tepėr, githmonė kėta i kanė dhanė burra nė namė e nė za Greqisė sė hershme, Perandorisė sė Bizancit, Turkisė e Greqisė sė kėsokohshme”. Mandej Lordi Bajron gėrthet nga ana e vet: “Pėrmbi karpa tė Sulit e gjatė bregut tė Pargės, ka burra si veē motit i bajshin nanat dorike; atje ka ende do familje pėr tė cilat kisha me thanė se janė tė fisit e tė gjakut tė Heraklidėve.” Dėshmi janė kėto, Zotni tė mij, tė cilat kishin me ja shtue namin edhe nji kombit ma tė madh e tė qytetnuem.

...

Tash, Zotni, mbasi ju diftova se kush janė dhe shka janė shqiptarėt, mė duhet t’ju flas pėr tė drejtat e tyne. E po ju tham se shqiptarėt kanė tė drejtė

a) pėr nji pamvarėsi politike;

b) gjithnji mbrenda kufijve gjeografikė e etnografikė tė Shqipnisė. Mbi pamvarėsi tė kombit shqiptar nuk kam shumė fjalė me ju thanė. Dihet se kjo e drejtė ka qenė njohtė, sigurue dhe dorėzanue me nji traktat tė Pushteteve tė Mėdha tė Antantės, pra, me fjalė tė tjera edhe prej Francės, qė prej Nandorit tė vitit 1912 nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr. Kėto Pushtete mandej ia kanė ba me dijtė botės mbarė se traktatet ndėrkombėtare ata nuk i mbajnė pėr shtupa letre, por i respektojnė si akte tė cilat prekin nderin e kombeve qė i kanė nėnshkrue. E njimend, po e zamė se anglezi thotė se ja ka nisė nji lufte tė pėrgjakshme e tė shėmtueme, por kėte e ka ba vetėm pėr erz tė firmės qė ai e ka pasė vu pėr pamvarėsi dhe neutralitet tė Belgjikės. Pamvarsia e kombit shqiptar pra, nė se do marrė si nji punė e kryeme dhe e dorėzanueme mbi erz tė kombeve tė mėdha tė Europės, tash ne nuk na mbetet tjetėr veēse me folė pėr kufij tė natyrshėm tė shtetit shqiptar, dhe kjo asht nji ēashtje po aq me randėsi sa edhe ajo e pamvarėsisė.Pushtimet e hueja dhe intrigat e paemen tė nji diplomacie bakalle tė pashpirt e tė pazemėr, kaq fort ia kanė shndėrrue dhe perēudnue fizionominė gjeografike dhe etnologjike Shqipnisė, saqė sot nji i huej, sado i drejtė dhe i papajambajtas (qė nuk mban anė) memzi mundet me e njohtė me nji tė kėqyrun. Edhe nji nanė shpesh e ka tė vėshtirė me e njohtė fytyrėn e tė birit kur kėtė t’ia ketė pėrēudnue me varrė e me pėrgjakje arma e armikut. - Prandaj lypset tė pėrcaktojmė ma pėrpara disa kritere tė sigurta mbas tė cilave mandej me pėrskajue kufijt e natyrshem tė Shqipnisė. Simbas parimit tė autodeēizionit, sejcili popull qė mund tė thotė se ka nji homogjenitet tė pakėputun e tė pandamė nė vetvete, ashtu si ky pėrcaktohet prej klauzolave tė teorive willsonjane, ka tė drejtė, ose nė mos tjetėr do tė kishte tė drejtė qė ai vetė me e nda kuvendin mbi sharte tė veta politike e ekonomike dhe me u nderue si shtet i lirė dhe i pamvarshėm. Ky shtet, masandej, gjeografikisht do tė pėrshtrihej deri ku kapet kombėsija e pandame e vijueshme e atij populli. E nė rast se nė ndonji skutė toke tė kėtij shteti gjinden tė shartuem elemente tė huej, aty vullneti i popullit do tė vertetohej nėpėrmjet tė nji plebishiti, mandej liria e tij do tė jetė e dorėzanueme dhe e sigurueme siē duhet dhe sa duhet.

Simbas kėtyne parimeve, asht punė e arsyeshme qė shteti shqiptar tė pėrshtrihet gjeografikisht deri ku mbėrrin kombėsia e popullit shqiptar e vijueshme dhe e pandame prej centrit tė vet. Sepse tagri i autodeēizionit nuk asht e lidhun me individė ose me grupe tė caktuem njerėzish, por me nji “avrom” tė gjithėmbarshėm prej tė cilit pėrbahet kombi. Prandaj ēdo zvoglim qė i bahet tokės sė Shqipnisė, i pambėshtetun mbi kėto parime, do me thanė se ai i bahet dhunshėm dhe me tė padrejtė. Por nė bazė tė cilit kriter ka pėr tė mujt me u caktue tė pėrshtrimit e kombėsisė shqiptare? Mbas gjuhės, i vetėm ky nė kėtė rast asht kriteri ma i patundshėm dhe qė nuk mund tė lihet kurrsesi mbas dore. Populli shqiptar flet nji gjuhė krejt tė veten qė, tuj lanė mėnjanė transformimet e natyrshme tė elementėve tė cilėve nuk i ka pshtue asnji gjuhė tjetėr deri mė sot, kurrfare nuk mund tė unjisohet me gjuhė tė tjera keltike, latine, gjermanike, sllave ose helenike, me pėrjashtim ku puqet me to me rranjė tė bashkueme indo-gjermane. Prej kėtej pra rrjedh qė qė tė gjithė ata qė e flasin kėtė gjuhė, kanė njė kombėsi krejt mė vete e krejt tė ndame prej asaj tė kombeve tė tjera tė Europės. Sepse nuk ma merr mendja qė nji tjetėr popull i gjallė i Europės t’ia ketė imponuar shqiptarit nji gjuhė qė dhe as nji tjetėr popull europian mos ta ketė folė. Pėr ma tepėr, nji gjuhė e dekun, nuk i imponohet nji populli mbarė. Por as populli shqiptar nuk ka mujt me ia tatue popujve tė tjerė gjuhėn e vet.

Gjuha tatohet ose me forcė tė armėve, ose me forcėn e kulturės e tė qytetnimit. Por si prej njanės, si prej tjetrės pikpamje, shqiptari nuk ka qenė ma i fortė se popujt qė ka pėrbri. Prandej nuk ka si tė mohohet se tė gjithė ata qė flasin shqip, janė tė kombėsisė shqiptare. E pėr kėtė arsye, shteti sqiptar, duhet tė pėrshtrihet gjeografikisht deri ku pėrfshin gjuha shqipe. Tuj pasė caktue kėto parime ose kritere, tė shohim tash se cilėt do tė jenė kufijt gjeografikė tė shtetit shqiptar. Por, per me u diftue krejt tė papajamajtshėm nė kėtė ēashtje plot me gėnjeshtra si dhe aq pahijshėm shoshitė prej armiqve, kėtu unė due me ia lanė fjalėn, Zotni, shkrimtarit tuej tė sipėrpėrmendun, z. Rene Pinon i cili ka qenė nė Shqipni dhe e ka pa vetė me sy tuj e prekė vetė me dorė se kush mundet me pasė arsye mbi kėtė ēeshtje.

Zotni Pinon pra, nė artikullin qė prumė prej “Revue des deux mondes”, tuj folė mbi kufijt e Shqipnisė, thotė: “Prej fushave tė Vardarit e deri nė Adriatik, prej Thesalisė e deri nė Mal tė Zi, zot toke asht shqiptari, nė daē sepse ky hyni kėtu mbrendė ma i pari, nė daē sepse ky ndolli ma i forti”. E tanė krahina e Kosovės e cila prej Konferencės sė Londonit (1913) i qe lėshue Serbisė, dhe mbarė Ēamėria, “Epiri i Nordit”, tė cilin e lakmon aq shumė Greqia, janė tė banueme kryekėput prej shqiptarėsh dhe prandaj e drejta e lypė qė tė numrohen me shtet shqiptar. “

Dhe mos tė mendohet se zotni Pinon asht shty tepėr me kėto fjalė, sepse e vėrteta e kėtyne fjalėve duket ēiltas edhe prej statistikave tė cilat qysh prej vitit 1909 e tektej, janė ba pėrmbi proporcione etnologjike tė popullsisė sė Shqipnisė. Prej kėtyne statistikave zyrtare del nė shesh se nė krahinat e lėshueme prej Konferencės sė Londonit serbėve dhe grekėve, tė paktėn, 80 pėrqind tė popullsisė janė thjesht shqiptare. Serbt na thonė se banorėt e Kosovės me prejardhje janė tė gjithė sllav, por, gjithnji siē thonė ata, pėrdhuni dhe me kohė janė ēoroditė tuj u kthye nė shqiptarė. Kėtė fjalė e thonė edhe grekėt pėr banorėt e Epirit tė nordit. Por ata nuk thonė tė vėrtetėn sepse, po tė ishte e njimendėt se banorėt e Kosovės janė sllavė dhe ata tė Epirit tė nordit grek, atėherė serbia nuk do tė kishte mbytė e gri deri mė sot afro dyqind mijė vetė nė Kosovė dhe Greqia nuk do tė kishte djegė ma se treqind e gjashtėdhjetė katunde nė Epir tė nordit tuj e kryqėzue gjinden pėrsėgjalli, posė atyne pesėdhjetė mijė vetave qė i kanė vra dhe i kanė lanė me dekė prej urie dhe sikletit.

Popujt e qytetnuem munden, po, nė furinė e nji kryengritjeje me vra nė trathti mbretėnt e mbretneshat e veta e me i dhunue trupat e tyne mbas vdekjes, por nuk mbrrijnė kurrė me gri - e nė ē’mėnyrė mandej! - me qindra e mijėra vėllazėn “bashkėqytetarė” tė vet. Qyshse serbt kanė vra me qindra mijėra njerėz nė Kosovė, dhe grekėt kanė djegė qindra e qindra katunde nė Epir tė nordit, dėshmon qartė se as banorėt e Kosovės nuk duhet tė kenė qenė serb, as ata tė Epirit tė nordit nuk kanė qenė grek.

Jo jo, Zotni tė nderuem! Janė vra gjindja me qindra mijėra nė Kosovė dhe janė djegė me qindra e qindra katunde tė Epirit tė nordit pėr tė vetmen arsye se grekėt e serbėt duen me e shue farėn shqiptare nė ato krahina pėr me mujt me i thanė mandej Konferencės sė Paqes se atje nuk ka shqiptarė. Oh, sa arsye ka pasė ai i moēmi kur ka thanė: “Ubi solitudinem faciunt, pacem appellant.” Pra, sa ta kenė shkretnue vendin, do tė venė mandej paqen.

Por pėr me i forcue ma tepėr fjalėt e z. Rene Pinon mbi kufijt e Shqipnisė, kėtu due me ju pėrmendė se ēka shkruente mbi kėtė ēashtje Lordi Fritznaurice, mis i Komisjonit tė Rumelisė Lindore, mbi Foreign Office e qė masandej qe botue nė nji Libėr Bleu (nė diplomaci - asnjanės) tė vjetės 1880. Ai shkruen: “Pėr me folė se shka asht kombi shqiptar, i bie me u pėrshtri edhe mbrenda kufijve tė Serbisė e tė Malit te Zi. Krahina e Kosovės, shka merr prej Mitrovice e poshtė, asht krejt shqiptare dhe ka vetėm nji skundill fort tė vogėl serb. Statistikat bullgare e greke, mbi tė cilat qeveritė e Sofjes e tė Athinės themelojnė pretendimet e veta mbi Monastir, Ohėr e Korēė, janė mbėshtetė nė rrena e leni ma ato pretendime tė Greqisė qė janė ba pa kurrfarė turpi.”

Qe pra, Zotni, se deri ku duhet tė pėrshtrihet Shqipnia e ē’kufij duhet tė ketė shteti shqiptar. Mbas dėshmisė sė kėti diplomati ingliz nė za, Konferenca e Paqes kishte me ba nji paudhni tė pėrgjakshme po nuk e nxuer e nuk ia ktheu Shqipnisė ato tokė tė cilat Konferenca e Londonit, kundra ēdo gjyqi e drejtėsie, nė vitin 1913 ia shkėputi Shqipnisė pėr me ia lėshue grekėve dhe serbve.

Tuj ju falė nderit me gjithė zemėr pėr mirėsi qė keni dashtė me mė dėftue nė kėtė rasė, do ta mbyll kėtė ligjeratė tė pėrvujtė me ato fjalė qė me 24 nandor 1880 thonte nė Parlamentin italian Madero Savini kur Europa pat ēue anijet e veta pėrpara Ulqinit pėr me e ngushtue Turkinė qė me ia lėshue Malit tė Zi tokėt e Shqipisė. E qe ēka foli nė atė rasė deputeti italian: “Pse francezve nuk u mbushet mendja me heqė dorė nga Alsace-Loren? Pse nuk do tė guxojshit ju, deputetė italianė, me heqė dorė prej viseve italiane qė gjinden nėn Austri ? Pse i keni dalė zot Greqisė kundra Turqisė nė Kongresin e Berlinit ? Vetėm mbėshtetun nė parimin e kombėsisė! E pra, kujtoj unė, se, pėr me qenė burra fjale, ne na duhet me thanė edhe pėr Shqipni ato ēka thamė edhe pėr tė tjerė nė Paris, Romė, Athinė, Varshavė... Nė mos paēa harrue, siē kam ndi prej profesorėve tė mij, Grotius ka pasė thanė se tashma asht ba si zanat me ua shndrrue zotin popujve. Por pėrkundrazi, Jan-Jacques Rousseau gėrthet: “Ani, ndėrrojani zotat, por tė paktėn pyetni kėto bagėti njerėzore qė quhen popull !”
__________________
Jam nis pėr gjueti*, me shkatrru kėtė masonėri.. pėr njerėzi.
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-04-2016, 17:06   #11
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Postime: 19,163
Thanks: 1,137
Thanked 866 Times in 673 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane




tjeter teksti tjeter Recitimi
Valentin Stanaj2 years ago



Ti me gjasė,Nakdo Monici
S'din si hecėn n'ketė jetė "cicmici"
Qysh se ty mund ta hajė palla
Se po kape m'breg me prralla:
Due me thane,tue vu mbi letra,
Se Ē'ka ndodhė nder kohė tė vjetra,
Kinse t'njohė fare e shqyptarvet
Si pat kenė besa e tė Parvet!
Eh!zotni,t'ngjatet Zoti jeten!
Pa shikjoe 'i herė kuletėn,
E ajo ty ka me t'kallxue
Se shka t'zit ti ke fitue
Me njatė t'bukrėn histori
Qi ke shkrue pėr Shqypni:
Gjen idhnim pa fe nevoje,
E ndo'i borxh edhe shtypshkroje?...
Sod n'Shqypni,more lum miku;
Historia asht meteliku:
Pse per tjeter per ketė besė,
VeĒse i qet ti za vall kresė,
VeĒ se i lanė ti krye t'gomarit,
Tu u mundue pėr fis t'shqyptarit,
Paj shqyptarėt,si jen tue pa ,
Sod me sod s'janė tu pasė nga
Me u hetue me shkrimet tona,
T'cillat s'pjellin napoljona,
As nuk bahen,besa,shkallė
Pėr mu njitė ku bahet pallė:
Punėt qi lypen nder ne,
Per me u rrekun pėr atdhe.
Ktu,zotni,t'ngjatėt Zoti jetėn!
Pėr pa e luejtė pak gja kuletėn,
S'qilet shtek as bahėt rangė
Pse e kanė xanė shqyptarėt atė kangė;
HAJA QENIT - PIJA QENIT
EDHE BJER KARA DUZENIT!...
Prandej sod letrarėt e shkretė
Poshtė-n'fund t'unve i lanė pėr shtetė,
M'i grusht miza nė kuletė
e,hae i keq,kurrkush s'i pvet
As pėr osh!-As pėr balosh!
Kush pat kenun ai Alligheri?
E pra n'shekull,thonė i mjeri
E pat punėn rrokupujė,
Tu'u rrupatun n'pė dhe t'huejė
Me Divinen Komedi
Si Per Curri nper Mal t'Zi:
Jo ma na qi i shkojm per nget
Sa prej Vraket der n'Shkorret!...
E ma teper jem Shqyptarė,
Qi,pėr t'urtė e pėr letrar,
Kurr n'Shqypni s'mund t'Ēojmė kandarč.
Po e sheh vetė,zotni ,se kokrra
Nuk mund t'lidhim veq me dokrra;
(Dokrra thirren kah Sqypnia
Dija,kanga e historia)...
Se me shkrime-sterhollime
S'mund t'ia mbushė mendjen kujė,
Veq kot qesin petlla n'ujė...
Po,atu e din,morr t'u ngjatet jeta!
Pėrse libr edhe gazeta,
E pse istore-e kanga arbnore
Sod me sod nder zogj t'shqyptarit
S'janė tue pasun kurfar zarit
N'mos e dijsh, due me t'kallxue,
Por n'paq ngae ti m'ndigjue,
Zoti i lumė pėr njerzit mbarė,
Tue xan fill m'baben e parė,
E der m't'mramin-rend e rend,
Veq treqind derhema mend
Se ma teper s'u pat da.
Me kaq mend,tash ,more vlla,
A mund t'mushen sa e sa koka
Qi per randė,i ka toka.
__________________
https://www.youtube.com/watch?v=QqeHWhzU8y4
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-04-2016, 17:21   #12
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Postime: 19,163
Thanks: 1,137
Thanked 866 Times in 673 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane


Rexh me ne e ka
__________________
https://www.youtube.com/watch?v=QqeHWhzU8y4
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-04-2016, 18:01   #13
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Postime: 19,163
Thanks: 1,137
Thanked 866 Times in 673 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Njė intervistė e “rrallė” e Fishtės pėr mediatitaliane

__________________
https://www.youtube.com/watch?v=QqeHWhzU8y4
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur