Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 04-07-2015, 08:02   #1
Albpelasgian
V.I.P
 
Avatari i Albpelasgian
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Postime: 390
Thanks: 60
Thanked 63 Times in 15 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 19
Albpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarėAlbpelasgian ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Nje dokumentar per Betejen e Kosoves, qe ia vlen me e pa:

Albpelasgian nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 15:11   #2
Pjer Thomas
V.I.P
 
Avatari i Pjer Thomas
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Postime: 978
Thanks: 3
Thanked 79 Times in 62 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Pjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Per kete ngjarje ka shum versione, biles nje autor kosovar thonte se s'ka patur ndeshje dhe gjakderdhje siē thuhet, por nje puē ushtarak per vrasjen e sulltanit. S'di ke te besoj njeriu i shkret, megjithate me vjen mire qe po hulumtohet rreth kesaj ngjarje dhe po i afrohen se vertetes.
Pjer Thomas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:06   #3
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Krijimin e Shtetit tė Arbėrit me sė shumti e ka ndihmuar pushtimi i Anzhuinėve atėherė kur kėta e pushtuan Durrėsin nė vitin 1271 + deri ne vitin 1289, ku qellimi i tyre ishte: tė pushtonin Bizantin pėrmes rrugės tokėsore, dhe i dyti qellim ishte; vėrja nė dorė e kryptoreve tė famėshme tė Durrėsit, mirėpo anzhuinėt hasėn nė njė rezistencė te papritur nga ana e Arbanitve (arbanon, anne komneni) por anzhuinėt filluan ta kuptojnė se, duhej bėrė pėr vete disa Baron tė vendit, kėshtuqė ia arrijtėn qellimit mė nė fund. Pushtimi i tyre zgjati rreth 20 vite me rradh. Prandaj, duke gjetur ligėshtin e Bizantit, mė vonė edhe Arbėria ra nėn sundim tė Dushanit i cili nė vitin 1355 mblodhi 80 000 ushtarė dhe bėhej gati pėr tė pushtuar Konstandinopojėn !

Pėr kėtė arsyeje perandorėt e Bizantit kishin patur tė drejtė kur thoshin se: "mė parė e pranojmi turbanin (mehramen e sulltanit) se sa despotizmin serbė apo krishterė tė pėrendimit !

Sikur tė kishte arritur Dushani tė pushtoje Konstandinopojėn ato vite, mė siguri qė e tėrė situta nė Gadishull dhe historia sot do ishte shkruar ndryshe ! Mirėpo pėr fatė tė mirė, Dushani vdiē nė rrugė para se ti rrethonte muret e Konstantinopojės. Nė ndėrkohė Bizanti i trembur nga kėto sulme qe vinin nga bota e krishterė qe i detyruar tė lidhte pakt me tjerė pushtues qe vinin nga lindja, mund te themi lirishtė se Bizanti i ftoi osmanlijet ti dilnin nė mbrojtje tė tij, ishte i vetmi shpetim pėr ta.

Nė tė njėjtėn kohė, pėr tė gjetur shpėtim nga kėto rreziqe qė e mundonin Bizantin, me ftesen e Paleologve, nė ndihmė iu doli njė pushtues tjetėr qė vinte nga lindja, Orkani u paraqit nė dyert e Bizantit si i ftuar, bėri paktin me Paleologėt por pas tij i takon urtėsija dhe diplomacia e tė birit tė tij, sulltan Muratit te I-rė qe lidhi miqėsi mė Paleologun sa qė perandoria bizantine thuaja se kaloi terėsishtė nė dorė tė osmanve si sundimtar e trashigimtar tė perandorisė bizantine, madje ky akt ishte i lidhur aqė fortė sa qe ishin perbetuar te dy sundimtarėt se, nė rast tradhtije denimi do ishte i ashpėrt.....nuk po e zgjasim kėtu se si tentuan t'i mbysin dy perandorėt... Androniku, i biri i perandorit) e peson keq, verbohėt si ndeshkim tradhtije, poashtu edhe sulltani e qorron te birin e tij) e pastaj jep urdhėr ta vrisnin...mė njė fjalė, as nė Bizancė e as nė Ballkanė osmanėt nuk erdhėn po mos ti kishte ftuar Bizanti !

Sipas tė dhėnave tė shumė autorve tė asaj kohe dihet sot se 16 vite para kėsaj Beteje tė famshme nė fushen e Kosovės ku ushtarėt serbė qe ishin nė shėrbim te Muratit prej mė se 16 vitėsh e kishin percjelluar sulltanin nė ekspedita te mėdhaja nėpėr Azi e nė Karamani si dhe nė terė lindjen ku numri i atyre ushtarve serbė qė ishin kthyer pastaj nė zhupen e Raskės ishin ankuar para Llazarit gjoja se ky sulltani i kishte keq trajtuar ata dhe e akuzonin Muratin pėr pėrdhunimin e tyre nė kushtet nė tė cilat u dorėzuan dhe u bėnė sherbėtor tė tij sipas marrveshjes sė Betejes sė Maricės dhe me ē'do kushtė kėta serbėt perpiqeshin qė ta thyenin kėtė marrveshje.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:13   #4
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Si mbetėn popujt e Nallkanit vasal tė sulltan Muratit, 16 vite para Betejės se Kosovės ?

Kjo marrveshje vinte si pasoj nga humbja e dy luftėrave, ajo e vitit 1363 afėr Nishit dhe 1371 nė Betejen e Maricės ku moren pjes edhe shiptarėt, mirėpo serbėt dhe bullgarėt mbeten tributer tė sulltanit (vasal) andaj ēdo vite duhej ti dorzonin 1000 ushtarė Muratit pėr luftrat e tij ne lindje nėpėr Romenistan (azi te vogėl) kunder krishterve.
Vetėm principata e Malit te zi dhe ajo Arbanase, nuk pranuan kėtė marrveshje, t'ju kujtojmi se osmanėt benin sulme herė pas here edhe nė viset e Shqipėrisė, nė Betejen e Savrės afėr Drinit, nė vitin 1385 koalicioni shqiptaro malazezias i bėri ballė ushtisė osmane mirėpo u thye, nė fushė te betejes gjeti vdekjen Balsha II-tė, ishte pra njė ndeshkim i sulltanit pėr mospajtimin tė ketyre dy principatave te rėndesishme, sipas tyre, edhe keto duhej tė nenshtroheshin si te tjerat nene vasalitetin e sulltanit.

Disa vite pas betejės sė Savrės(afėr Drinit, Lezhes) princi Llazar i Rrashės (kullės mbi rrasa) ia kishte vu vemendjen ankesave tė ushtarėve te tij qe ktheheshin nga sherbimi ushtarakė pranė ushtrisė osmane, nė baz tė kėtyre deshmive, gjeti shkas pėr ti kundershtuar gjyqit turkė, situat e cila filloi tė bėhej e padurueshme nė popullsi ku pas njė kohe shperthejnė edhe kryengritje nė tėrė Rashkinė, duke i larguar te gjithė gjyqtarėt apo Spahijt osman nga vendi.

Murati kishte hartuar planin e tij, i mblodhi tė gjitha forcat e tij qe kishte nė sherbim nė lindje dhe pergatitej te hakmirrej ndaj krishterve te ballkanit qe kishin ngritur koken dhe rrebeluar kunder forces se tij me largimin dhe persekutimin e spahijve (gjyqtaret, prefektet) e tij dhe qe kishin thyer marrveshjen qe kishin bėrė mė parė mė disfaten pas Betejės se Maricės.
Vitin tjetėr, qerrshor 1389 kur sulltan Murati e kishte perfunduar luftėn nė lindje i kishte bėrė tė gjitha pėrgatitjet, i dėrgoi ambasadorėt e tij dhe mė shkres iu dergoi letėr te gjithė krishterve duke iu deklaruar luftė dhe pothuajse menjėherė pas deklarimit tė tij mblodhi njė ushtri tė fortė prej 60 000 luftėtarėve !

Mirėpo serbėt nisen menjėhere pas kėsaj letre dhe iu dalin nė pritė osmanve diku nė bullgari, ku hasin perballė mė njė forcė prej 20 000 ushtarėve tė cilėt ishin nisur pėr njė ekspeditė vezhguese para ushtrisė sė madhe qe vinte mbrapa nė krye me sulltanin. Ekspedita turke pra u sulmua papritmas dhe u munden, vetėm 5000 prej tyre i shpetuan vdekjes."Turqit ia atribuojnė kėtė humbje si "nema nga qielli' ose klithja e perendis, tė cilėt besonin se kjo humbje e dėnoj Muratin se ai e kishte perzier gjakun mė njė grua tė pa fe "!
Para ca vitėsh sulltan Murati ishte martuar mė tė bijen e Shishmanit, mbretit Bullgarė, poashtu edhe dy djemt e tij ishin tė martuar mė dy tė krishtera tė disa viseve qė ksihin mbetur nga empiri bizantin i lindjes !

Pra, kėta osmanlit nuk erdhen pėr tė pushtuar Kosovėn as vise tjera tė Ballkanit, siē u shprehė shefi i diplomacisė turke para nji kohe nė Kosovė, ėshtė e vertetė kjo, sepse, kjo ishte nji marrveshjes mes sulltanit dhe perandorit tė bizantit Jean Paleologė se, osmanlit nga kėto vende tė ish-bizantit do kėrkonin vetėm se pagimin e tatimeve vjetore njashtu si ia paguanin mė parė administratės sė Bizantit, asgjė me shumė si dhe tė rrespektohej marrveshja e mėparshme ku pas Betejės sė Maricės nė vitin 1371, tė gjitha vendet e Ballkanit ranė nėn vasalitetin e sulltanit dhe kėta vasal ishin tė angazhuar qė ti paguanin pėr ēdo vitė sulltanit njė sasi tė madhe ari dhe argjenti si dhe angazhimin e mė sė 1000 ushtarėve serbė qė i sherbenin ushtrisė osmane, pra, ky pakt ishte lidhur 18 vite para Betejės sė Kosovės vetem dy principatat, Mali zi dhe principata Arbanase qė nuk kishin pranua marrveshjen, kurse tė tjerėt, serbėt, boshnjakėt, hercegovasėt ishin tė detyruar tė paguanin tatime sulltanit perveē bullgarėve qė ishin te liruar nga ky tatim nė bazė tė marteses, si e thamė mė sipėr, se, e bija e Shishmanit, mbretit bugar martohėt mė sulltan Muratin.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:31   #5
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

...................
Pra si e shohim nga kėto rrethana se nja rreth 16 vite para Betejės sė Ksovės i tėrė Ballkani ishte i mbikqyrun nga Spahinjėt osman, (spahi ishin tagrambledhės e administrator turk tė cilėt rekrutonin ushtarė nė sherbim tė ushtrisė osmane) derisa nė vitin 1388 sebėt si dhe vasalet tjerė i larguan me forcė spahinjėt nga tėrė Gadishulli e disa prej tyre i vranė atėherė sulltan Murati I-rė qė ishte i zėnun nė Romenistanė (azi te vogėl) ishte pėrebetuar se, vitin tjetėr do hakmirrej ndaj tė krishterėve qė e shkelen marrveshjėn e Betejės sė Maricės 16 vitė mė parė !

Pra, pėr shkak tė thyerjes sė kėsaj marrveshjes sulltan Murati i parė i mblodhi forcat ushtarake dhe nė muajin korrikė 1389 u perballė me koalicionin e krishtėrė nė fushėn e Kosovės !

Sipas thurrjeve tė vargjeve nga kėngėt epike tė njohura deri nė ditėt tona dhe nga tė gjitha tekstet dhe kėngėt e kėtij llojit, thuhet se; Milloshi hyri nė tėndėn e sulltanit si mik i tij e jo si armik, gjoja se, ai kishte njė fsheftėsi pėr ti thėnė sulltan Muratit ?

Mirė, ē'farė lajmi do ti sillte sulltanit njė ushtar i huaj i cili deri dje ishte armik i tij ?

Pse sulltani do e pranonte nė tėndėn e tij njė tė pa njohur ?


Mos ndoshta Milloshi kishte hyrė tek sulltani mė plan tė kurdisur, ku mė parė ai e kishte fshehur thiken nė llėrin e dorės sė majtė dhe posa hyn ky nė tėndė, krruset para tij nė gjunjė pėr ta pėrshendetur sulltanin qė sipas ligjeve, humbėsi duhej tė perulej para fituesit, dhe sipas kėshillave tė ēatipve tė sulltanit, Milloshi perulet.
Kėta ēatipėt ishin truprojet e Sulltanit, njėsoj si sot qe i kanė kryetart e shteteve truprojet e tyre. Duket e pabesueshme pra kjo, as tė imagjinohej se njė ushtar i huaji mund tė hynte tek sulltani pa mbikqyrjen e kėtyre ēatipve tė sulltanit. Dhe aty, posa pėrulet Milloshi ky sulltani ia zgjatė kėmbėn nė drejtim tė Milloshit si nė shenjė perulje e nėnshtrimi dhe nė rastin kur Milloshi duhej tė perulej nė gjunjė para tij dhe t'ia puthte kėmbėn sulltanit ai, nuk pranoi ta humbaste nderin, nxorri thiken deh ia futi nė bark sulltan Muratit !

Si t' ia puthi kėmbėn Sulltanit ?

Kjo do thoshte se, ai do ishte i shtypur nėn sundimin e tij, mirėpo pėr tė ruajtur nderin Milloshi, sipas planit tė tij tė kurdisur mirė mė parė, nxorri nga llėri i dorės sė majtė thikėn dhe e qellon disa herė Muratin derisa ky mbetet i pergjakur ku dha shpirtė nja dy orė pas kėtyre varreve tė marrura nga thika e Milloshit i cili ia kishte arrritur tė dilte gjallė nga shatori i sulltanit..kapet pastaj nga ēatipėt tė cilėt e bėjnė copė-copė..

Tyrbja, perkujtimorja e Muratit nė Fushė Kosovė sot ruhet si dėshmi e kėsaj ngjarjes ku sipas historianit tė njohur Hamer, kufoma e Muratit bartet nė Bursa dhe varroset nė oborrin e xhamis aty pranė Orkanit, babait tė tij ndėrsa veshja prej hekurit e Milloshit pasi qė e vrasin ēatipėt kjo ruhej nė Stamboll deri nė shekullin XIX-tė, sipas tė dhėnave tė nji udhpershkruesi francez..
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:32   #6
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Mirėpo neve na intereson tė dijmi mbi te gjitha se, ēfarė kombėsije kishte Millosh Kopiliqi ?

Nė njė citim, nxjerrur nga Albanika(albanica exlusive) teksti vijon kėshtu: "Historiani serbė Dragutin Kostiē, i cili nė publikimin francez "Revue Internationale des etudes balkaniques" 1935, I, faqe 232-254 , e pranon se, « emri Millosh nuk haset para shekullit 13-tė tek familjet prominente (princėrish) serbė."
Mirepo, ose ky autori yni nuk e ka kuptua mire permbajtjen ose duhet t'ia lemi fajin edhe autorit francez, por, tek e fundit autori yni nuk eshte dashur te gabohej ketu, se, nes enuk paska patur emra te till tek serbėt para shekullit XIII-tė, do thotė se, ka patur emra te tille edhe tek serbet qė nga fillimi i shekullit XIV-tė, do thote qė nga viti 1301....edhe tek serbet ka patur mundesi te gjejmi emrin Milosh."

Pika e parė; ky autori i kėtij shkrimi, don te thotė se, "emri Millosh nuk haset para shekullit XIII-tė tek serbėt..." ?

Ose ka dashur tė thotė se, Milloshi ka jetuar nė shekullin e XIV-tė se nė kėtė shekull, dhe nėse Milloshi ka lindur ato vite pra rreth vitit 1360 na del qė serbėt ishin mėsuar ti pėrshtatėshin emrat e vėndasve, kuptojmi pra shqiptarve ?

Pra, autori kėtu skjaron se, "nuk kishte emer serbė mė parė nė Kosovė", por asgjė nuk dokumenton kjo, dhe aty ndalet epopeja e konkluzioneve tona as mė shumė e as mė pakė sa ajo qe kemi mėsuar qe kur ishim nė bankat e shkolles...

Si mund te mirret ky shembull si argument se gjoja: "nuk haset askund emri Millosh para shekullit XIII-tė tek serbėt" ?

Pra, vetėm sipas origjinės sė emrit nė mesjetė, ishte e pamundur tė vertetohet e dokumentohet pėrkatėsija kombėtare e njė personi apo heroji mitik.
Nėse lidhemi edhe tek mbiemri i heroit mitik "kopil-iq" =qė lidhet mė emrin e fshatit tė sotėm Kopiliq, mėndoj se nuk ka lidhje sepse kuptimi i sakėt duhej tė ishte Kopil- ish, ose te pafatė tė kobshėm, mė prapashtesen=iē= Kopiliē mendoj nuk ka lidhje mė « kopilin » apo fėmiun e humbur e tė adaptuar nga njė familje derisa ky rritet e njihet mė emrin Millesh.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:37   #7
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Tani po e analizojmi edhe emrin "Kobila" ai qe sjelli zi ?!

Askund nė tekstet e vjetra nuk e hasim emrin Millosh Kopiliq por Milos apo Milosao Kobilitz=Kobiliē e hasim tek tekstet turke permes emrit Kobila=Pela, pra nuk permendet fshati Kopil as "iq" por vetėm emri i Kobila=pela..Pse ?

E cekėm kėtė emėr tė pelės sepse nė njė libėr njė autor persan pershkruan ditėt e fundit tė princit Jakup, birit tė sulltan Muratit, sypozohėt se ėshtė i vrarė nga i vėllau i tij Bajaziti, nė ditėn e betejės sė Kosovės, nė mėnyrė tė tmerrshme ku nė njė fragment mė tej autori persanė e lidh emrin e peles="Kobila" mė emrin e vrasėsit tė sulltan Muratit, pra Millosh Kopiliqit.

Sipas kėtij autori, atė ditė gjatė betejės, emri i paroles apo "fjalėkalimit" pėr tė hyrė nė tėndėn e Muratit ishte fjala turke *kobila* qė nė gjuhėn shipe i bie *pela*...dhe se, kėtė fshehtėsi e kanė ditur vetėm se Sulltran Murati dhe dy bijtė e tij, Jakupi dhe Pajaziti dhe ēatipźt e tij !
Shtrohet pytja: cili prej tyre ia dha fjalėkalimin njė kalorsit tė huaj, i cili lirishtė mund tė hynte tek Sulltani pasi tė thoshte fjalen « Kobila », ?

Kush e montoi kėtė intrig, Bajaziti apo Jakupi ?

Deri mė sot, ende kjo enigm nuk ėshtė sqarua si dhe shumė e shumė enigma tjera rreth betejės sė Kosovės.

Kėto errėsira tė kėsaj periudhes sė mesjetes nė mes miteve e historisė ku njerzimi ka patur mjaftė kohė e shekuj me radh pėr ti radhitur nė epose legjendare kėto ngjarje ku ne sot vėshtirė se ua gjejmi fillin miteve, perndryshe duhet hulumtuar mė kujdes e drejtėsi pėr tė ardhur deri tek e verteta.

Ne asnjė menyrė apo tjeter nuk e kam ndermend ta ēmitizoj heroin tone Millosh Kopiliqin me te cilin pothuajse jam rritur qe ne djep per mua ai me duket shumė i afert, i kam degjuar keto legjenda qysh qe nga feminija ...dhe e kam shumė afėr...as pes kilometra nuk me ndajn nga fshati i tij, livadhi e pusin i tij por vien momenti qe njeriut i intereson edhe diēka mė teper se gojdhenat....njė jete eshte pak sot qe ti kushtohet njė miti qe ka ngulur themele 6 shekuj mė parė ku edhe unė do mburresha nese me te vertete ai do ishte shqipėtar...

Planet gjatė Betejes ia kundershtonte Pajaziti gjithnjė Muratit pėr ē'fardo iniciative e plane ai ishte gjithnjė nė kundershtim edhe me vllaun e tij Jakupin ...
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:44   #8
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Sulltani kur e pa veten numerikishte mė te dobėt, para se te fillonte beteja i tha Pajazitit qe te vehen ne krye te ushtris si mburoje 2000 devet qe kishin sherbyer pėr bartjen e artilerisė se luftes ku kishin sjellur per here te parė ne europė edhe disa topa qe sherbenin me shumė pėr te shkaktuar trubullira ne rradhet e armikut dhe ashtu ndodhi koalicioni krishtian tmerrohej nga gjemimi i topave, qė asnjehere me parė nuk ishin perballur ndaj kėsaj artilerie......

Pra ishte nje perparėsi e osmanlive nga ana e artilerise mirepo sulltani donte ti vente edhe keto devet ne akcion mirepo Pajaziti e rrefyzon kategorikisht kėtė plan te sulltanit duke i thene se, "ne do ta fitojm i luften me ndihmen e allahut" se, gjoja ashtu kishte shkruar faqja e kuranit e hapur rastesishte ...aty ku duhej, dhe ky i besonte kesaj profesije!

Sipas te dhenave te ndryshem shofim pra se ka patur zili dhe hasmeri edhe ne mes te Pajazitit e Jakupit edhese vllezer nga i ati, kur e shofim se Pajaziti mirepo gjate zhvillimit te betejes kur trupat e Jakupit thyhen qe ne fillim nga te krishteret me vrap i shkon Pajaziti ne ndihme por teper vonė i tere krahu i tij ishte thyer...

Ndoshta ky eshte shkaku i kesaj intrige, sepse Jakupi nuk e pranonte fajin para Muratit dhe aty acarohej gjendja mes tyre dhe vritet Murati, por nga cili ?

I vetmi qe shpetoi pra ishte Pajaziti por, kush e vrau sulltan Muratin ?

Pse mos te dyshohet edhe tjetra se, Pajaziti e ka vrarė Jakupin kjo dihet por mos ndoshta edhese dyshohet se Jakupi ishte princi i preferuar i sulltanit ka mundesi edhe kjo qė, pas kėsaj zėnkes sė tyre nė lidhje me disfaten qė peson Jakupi gjatė betejės, nga akuzat qė hidhen gjoja se ishte faji i tij mė nė fund, ka ardhur deri tek perleshja e tyre dhe nė mbrojtje Jakubi ka vrarė babain e tij ?

Pak pas kėsaj vrasjes kthehet nė tend edhe Pajaziti dhe e gjėnė sulltanin e plagosur ende nė agoni, menjeherė Pajaziti merrė harkun e shigjetes dhe e mbyt vllaun e tij Jakupin....?!

Mendoj se vetem kėshtu ka patur mundesi te kete ndodhur nese do ta kishim hjekur rastin misterioz i vrasjes sė sulltanit nga dora e Millosh Kopiliqit ?
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:46   #9
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Mirepo kam bėrė njė analiz tė thjeshtė nė lidhje me kėto dy betejat mė te pergjakshme qe ndonjėhere jane zhvilluar nė vendin tim nė Kosovė si beteja e vitit 1389 ku humben jeten mė shumė se 50 000 tė huaj, polakė, hungarez e vllehė dhe 60 pas kesaj beteje poashtu humben jeten gati 40 000 shpirta njerzish qe kur e llogarisim na del njė numer teper i madh, gati se 100 000 te huaj luftuan heroikishtė per njė ideal te perbashkėt te asaj kohe e si te mburrem une sot vetem me njė Millosh Kopiliqin timin kur e vrej se keta njere e trima me arme ne dor kan udhėtuar me ditė te tera kėmbė apo mbi kuaj qe te vdesin nė Kosovė ?

Pėr mua ky ėshtė njė akt laverdie qe ne nuk duhet kurresesi t'ua harrojmi ketyre popujve te largėt...
E quaj jo padrejtėsi apo pa perkushtim, ne sot nuk jemi ne gjendje qe tua perkushtojm ktyre heronjve as njė pllakė perkujtimi si shenjė falemenderimi ta quajm se paku per gjestin dhe kontributinqe kan dhėnė keta popuj te largėt si sot e permendim ameriken pa u vra asnjė amerikan dhe iu ndertojmi edhe monumente por mos ta harrojmi te kaluaren...

Pra, per mendimin tim Millosh Kopiliqi ėshtė njė hero legjander nderkombtar qe i takonte ndoshta edhe hungarezve vlleheve apo polakve e pse jo ndoshta mund te ishte edhe shqiptar....

Se, ne betejen e Kosovės perpos Llazarit me disa bujar qe iu dorzua sulltanit, te gjithe serbet 20 000 e leshuan luften dhe iu bashkangjiten sulltanit, heroikishtė ne kete betej pra ran vetem keta ushtaret e ardhur nga largė hungarezet polaket vllehet dhe shqiptaret....mos te flasim fare per betejen e dytė te Kosvės me 1448 ku nuk moren pjesė as shqiptarėt e as serbėt fare kurse kėta te ardhur nga largė u masakruan nga turqit, gjaku i tyre shkoi si lumi e ne prap se prap mirremi me levdata se, a ishte shqiptar apo cila ishte kombėia e Millosh Kopiliqit ?

Mirė, po pse pra ky hero te mos ishte polakė apo hungarez ose vėllahė derisa ata dhan gati se 60 000 njerėz nė kėto dy beteja, pse te mos ishte edhe Milloshi me kombėsi nga kėta popuj tė largėt tė cilėt erdhen dhe derdhen gjakun nė nji vendė tė huaj ?
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 21:48   #10
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

shek. XIX-tė, tregohet pėr njė ngjarje shumė interesante se si Kraljeviē Marko dhe Millosh Kopiliqi si dhe njė mik i tyre, qė tė tre sė bashku shkojnė t'ia kėrkonin doren e Rosandes, motrės sė Princit Leka, qė sundonte nė Prizeren se, deri atėherė, perendia ende nuk kishte falė mbi tokė njė femėr mė te bukur se Rosanda !

Pasi i pret mirė kėta tre heronjėt serbė si miqė, Princi Leka (argument shumė i pasur ėshtė ky se kėndohet nga vetė serbėt se, Prizereni dhe i tėrė Dukagjini nuk kishin rėn ende nėn sundim tė serbėve nė vitet e kėsaj ngjarje tė fund shek.XIV-tė), pra, pas sa e sa lutjeve qė i bėjnė kėta tre heronjėt Princit Leka(qė nė kėtė rast mund tė themi se, as emri Leka e as Rosanda nuk mund tė ishin emra serbė kurresesi jo se as territori i Prizerenit) nuk ishte nėn sundimin serbė por shqiptar...

Pėr tė ardhur tek permbajtja e kėsaj kėnge serbe, mė nė fund Rosanda rrefyzon tė fejohėt mė njėrin nga kėta tre keqėberės qe kishin ardhur ta bėjnė pėr vete me dhun Rosanden e bukur, por kėtu vasha e ndershme shqiptare nuk pranon kurrėsesi, ajo preferon vdekjen se sa tė martohėt mė ndonjėrin prej kėtyre rrėmbyesve, dhe mė nė fund e zgjedh vdekjen, hidhet nga muret e kalas !

Nė fund tė kėtij rrėfimit, autori francez habitet se si ende edhe sot e kėsaj dite serbėt iu kėndojnė kėngė trimerie herojve tė tyre tź cilėt nė mėnyrėn mė tė ligshtė shkojnė pėr tė rrembyer njė femėr ku pastaj kėtė akt tė tmerrshėm serbėt e ēmojnė si akt lavdie dhe iu thurin kėngė trimerie heronjve tė tyre !

"Duhet edhe sa e sa kohė qė ky popull tė ndėrgjegjėsohėt"...kėshtu e pėrfundon autori francez rrėfimin e permbajtjės sė kėsaj kėngė serbe, gjoja si heroike pėr ta.

Kėtė melodi tė pazakont e tronditėse barbare e percjellin vetėm serbėt gjenerat pas gjenerate, pas krimit qe ata kryejn mbi tė tjerėt, jehon kėnga e bie guslla te ta si trashigim famėkeq, krime pas krimeve !

Pasi qe ne fillim te betejes te shofim edhe njė here se si ishte situata nė terren kur filloi beteja...
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 22:11   #11
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Pajaziti gjithnjė kundershtonte edhe Muratin perēfardo iniciative e plane ai ishte ne kundershtim edhe me vllaun e tij Jakupin.
Sulltani qe e pavehten numerikishte me te dobėt i tha Pajazitit qe te vehen nė krye tė ushtris si mburoje nja 2000 deve tė cilat kishin sherbyer pėr bartjen e artileris sė luftes, se, me vete turqit kishin sjellur pėr herė tė parė nė Europė edhe disa topa qe sherbenin me shumė pėr tė shkaktuar trubullira nė rradhet e armikut dhe ashtu ndodhi kur koalicioni i krishtėr u tmetrrua nga gjemimi i topave qė nuk i kishin dėgjur asnjehere mė parė... pra, ishte njė perparsi e otomanve por edhe kėto devet donte ti veje sulltani nė akcion mirepo Pajaziti rrefyzonte kategorikisht duke i thenė sulltanit se; "ne do ta fitojmi betejen me ndihmen e allahut" se gjoja njashtu kishte shkruar aty faqja e kuranit e hapur rastesishte dhe ky Pajaziti thuhet se i besonte sė tepermi..!

A ka patur zili dhe hasmeri nė mes tė Pajazitit e Jakupit ?

Po, edhese ishin vllezer nga i ati ata nuk shkonin mirė mes veti se, kur trupat e Jakupit thyhen qė nė fillim tė Betejes nga tė krishterėt shkon me vrap Pajaziti dhe i del nė ndihmė Jakupit por tepėr vonė, gjithė krahu i tij masakrohet dhe mezi shpeton Jakupi kurse Pajaziti shikon nga largė pa patur mundėsi ti dali nė ndihmė...

Ndoshta mos ishte kjo humbje e jakupit si shkas i kėsaj intrige sepse, Jakupi kurrėsesi nuk e pranonte fajin para Muratit dhe aty acarohet gjendja mes kėtyre tre personave dhe vritet Murati por, nga cili, nga Pajaziti apo Jakupi ?

I vetmi qė shpetoi ishte Pajaziti, pra, ky mund tė kėtė vrarė Jakupin por ka plotė dyshime me te dhėna tjera nga autorė te ndryshem ku thuhet se, Jakupi ishte princi i preferuar i sulltanit pra ka mundesi edhe kjo qė, pas kėsaj zėnke nė lidhje me disfaten qė pėson Jakupi nė betej, ai sulmuhet nėn tend nga Pajaziti ose edhe nga vetź Murati dhe nė mbrojtje ka vrarė babain e tij ku nė ato momente kthehet nė tend Pajaziti dhe e gjėn sulltanin e plagosur qė vuante ende nė agoni cili ndoshta ka patur kohė ti tregonte se atė e ka therrur Jakupi dhe ky menjehere merrė harkun e shigjetes dhe e mbyt Jakupin, mendoj se vetem kėshtu ka patur mundėsi tė ndodhte nese e hjekim rastin misterioz tė vrasjes sė sulltanit nga dora e Millosh Kopiliqit.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 22:14   #12
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Sipas autorit te vepres "Qezaret e fundit" sido qe te jete, ne asnje menyre nuk besohet se sullatni eshte vrar ne fushe te betejes nga Millosh Kopiliqi ku permendet ne disa versione tjera serbe nga miti i tyre...sepse sullatni ishte i rrethuar me nje truproje te madhe, perpos saj, sulltani kishte edhe devet e tij me veti qe keto kafshė iu shtinin friken te krishterve ku asnjehere me pare nuk kishin parė kafshė te tilla ne ato treva, pastaj ishin edhe te shtenat me topa qe edhe pse nuk benin deme te medha, kjo armė zjarri qe posa kishte filluar te perdorej nga ushtria osmane, shkaktonte frikė ne radhet e krishterve. Pra sulltani nuk kishte angazhuar shumė ushtarė ne kete betej sepse ai kishte zgjedhur kete stratagjem; ti tmerronte europianet, ishte me se i sigurt se do korri fitore. Mirepo edhe tradhtija e gjeneralit te Llazarit, Dragosh Proviēj me 20 000 ushtarė qe leshoi krahun e krishtere dhe u be me sulltanin, pastaj edhe boshnjaket me ne krye Vllatko Bukoviē dhe 20 000 ushtarė iken ne Bosnje, shtrohet pytja ; Sa serbe u vrane ne kete Betej ?

Vetem njė njeri, Llazar dhe disa bujar te tij. Kurse aleatet e tjere hungarezė, shqiptar e vllėhe kan rezistua deri ne fundderisa jan masakruar te gjithe, me siguri nuk i kane kuptuar intrigat e serbeve se ēka eshte folur mes tyre ? Me siguri se Llazari kishte rene viktim e gjeneralve te tij ose jan trembur nga e shtena e topave apo devet karakteristike ua kane shtie friken, ne ekte betej prej serbeve vdes vetem njė , Llazar Hebrelloviēi.

Pra, vertetesia kete here gjendet ne anen e historianeve osman qe kemi dokumente te shkruara te shumta, pra me te verteta se sa gojdhenat e europianve.Megjithate emri i Millosh Kopiliqit mbetet i shkruar per gjithemone ne analet e osmanlive si je vrases, ndersa tek krishteret para se te kryeje kete akt ndaj sulltanit ai njihej si bashkepuntor i turqeve dhe tradhtar, pastaj nga tradhtari sot ne liridashes ! Mirepo edhe nje gje dihet se ky personalitet bujar me mbiemrin Kobilja ka egzistue, megjithese me vone serbet e shendrrojne kete emer Kobilja ne Obiliē se ne gjuhen serbe Kobilja quhet pela, kurse per shqiptaret ky eshte hero, nje bujar, nje personazh i dalur nga nje fis i deres se mirė !Fakti se ky rast ka ndodhur e tregon fakti se kur nje i huaj ka dashur te flas me sulltanin, gjithenjė e kane percjellur per krahu dy ēaush dhe e kane kontrolluar mire para se te pershendetej me sultanin, mirepo edhe rrobat e Millosh Kobiliēit nė sarajn e sulltaneve sot nė Stamboll e vertetojne se ky rast eshte i vertete.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 22:16   #13
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Me nje fjalė, kjo betej u zhvillua pėr dominim e jo per pushtim, pa masakruar fare njerzit dhe popullesine krishtere qe ishte nje rregull i sakėt; me i zoti te dominoje ! Pronat qe me pare posedonte Perandoria Bizantine e sidomos Kosovėn qe e pati humbur nė vitin 1217 dhe tani pas 150 vitėsh sundimi serbė te gjitha duhej tė kalonin ne dorė te Sulltanit, kjo ishte marrveshja e perandorve te Konstantinapojes me sulltanin qe deri ne momentin e fundit e ruajten kete parim qe e rrexoi kete rregull me vonė shumė sulltan Muhameti i II-tė kur vendosi te pushtoje Konstantinopojen me 1463, gati nje shekull pasi qe ishin thyer shtetet sllave pėr herė te parė nga osmanet me 1365 me ne fund i erdhi rradha edhe shuarjes se perandorisė bizantine e cila kishte mbetur ne fakte vetem si nje simbol i krishterimit ortodoks pa kurrfare influance greke perpos te marrjes frym te nje perandori te vetem ne krye te nje keshtjelle te vetmuar pa mbeshteje te botės krishtere qe dha shpirtė gradualishtė dhe ne fund u ndeshkua pa mėshirė mu nga keta sulltanet qe dijten ta ruanin mirė si flijim, pŹr nje ditė qe atyre iu konvenonte.Tek e fundit, a nuk ishte ai Car Dushani qe ne vitin 1352 mblodhi 80 000 ushtare dhe deshi te pushtoje Konstantinopojen ?

Pėr atė perandorėt bizantin kanė patur te drejtė kur thoshin se; "mė parė pranojmi turbanin (mehramen e sulltanit se sa despotizmin serbė !
Dhe ashtu ėshtė, se, po te kishte arritur Dushani te pushtoje Konstantinopojen me siguri qe e tere situta ne ballkane dhe historia sot nuk do ishte njesoj, per fat te mire vdiē nė rugė para sė tė rrėthohėshin muret e Konstantinopojės.

Bonfini:
"Coruino Regnum inuadentinonoccurrit,permifithoķtem vltrą progredi, atquc ipfe duorum triśmve dierum itinere fubfequitur, ątergoq; ne retro pcdem referrc poflit,iter obftruit. Iam in planiciem vterqj peruenerat, quam in Rafcia: Bulgariacque finibus longe lateq, fpaciantem, Rigomczeu Vngari, Raķciani Cofonam nunc vocant,nos Campum Merulae interpretamur.Hįcfluuius interfluit, to qui Schithnizanunc dicitur,& ab Illyrici montibus deflucns,a.liquandiu vagatus,Iķtxuminfluit. Campi huiufce longitudo,pafluum eft viginti milium,quinquemilia continctlatitude Circumuallatur vtrinque montibus amoenifķimis, incirci fpeciem : 6c fluuius,ac montium appendices, recondita:quc conualles, proximč haud iniucunda vicorum frequentia cclebratur. Quum in campum, haud aliter atque inagona,prius Vngari,deinde Turci defccndercnt:adpagum amnisaccolam,quiinaditufituseft,anusexclamauit:Hcu quąmvereor,neparum arquis Ungari nunc dimicent aufpiciis, quando traie&us eorś vado exercirus vix vnum, Turcarum verö dies tres fluuium perturbauit: veluti futuram cladem ex inopia copiarum,hariolaretur. In media ferč planicie, collis moje dicus aķuirgit,cuius radices Schithniza lambit."
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-07-2015, 22:19   #14
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

E vertete eshte se, makineria propagandistike serbe e ka zmadhuar kėtė betej aqė shumė sa qe sot kanė rene ne heshtje vete serbet me kete genjeshter e tyren, se kur shifet numri i te vrarve ne dy Betejat e Kosovės nga ana e koalicionit Ballkanik asnjė popull nuk ka dhene mė shumė viktima se sa ushtria hungareze duke llogaritur aty edhe aletet e tyre bohemianė(gjermania, polonia, e vise tjera) e kalon numrin e te vrarve te koalicionit krishterė Ballakanas. Te marrim vetėm Betejen e Dytė te Kosovės te vitit 1448, mbrenda tri dite janė vrarė 50 000 njerėz prej tyre, 15 000 vėllehė qe i'u paten dorzua sulltan Muratit te II-tė por ky nuk i pranoi nė anėn e tij, i masakroi te gjithė, kurse Hunjadi bėri gabim te pa falshėm, e la ushtrin e tij nėn meshiren e turqve dhe iku maleve te Drenicės ku mezi shpetoi kokėn prej turqve, u mbyll mbyll nė njė kėshtjell serbe tek Brankoviēi i cili ishte edhe aleat i mirė i sulltanit se, nė kėtė Betej, serbėt nuk moren pjesė fare, shtiheshin gjoja si neutral.. !

Nuk eshte edhe shume me rendesi qe te lidhemi gjithnje rrethe Balshajve ne rolin e tyre se a moren pjes a jo ne Betejen e Kosoves, Pse ?

Sepse Gjergj Balshaj II, u vra 4 vite para Betejes sė Kosovės, nė vitin 1385, e kami perseritur disa here dhe e dyta, gjenealogjia e Balshajve te qon edhe deri tek rrėnjet me origjine te huaj qe dyshohet se vinin nga francezet ose normanet por luftonin pėr kauzen shqiptare, kjo ka rendesi.
Edhe sot pasardhesit e tyre qe jetojn ne Beograd e kanė thene me fjalet me njerzore qe ekzistojnė nė univers se, kur nje gazetar serbė ia shtron njė pytje delikate ne vitin 1994, pra ne kohen e trubullirave qė zhvilloheshin nė ish-jugosllavi i pyetur nga gazetari me kėto fjalė;

-Zoti Balshaj, (Balshoviē) ēfarė gjaku rrjedh sot nė venat tuaja, mund te na thuani ?...(gjoja se shqiptarėt thonė se eshte i tyre..)
Dhe ky, sternipi i Balshajve pas njė heshtje tė gjatė ky i kthehet gazetarit dhe i pergjigjet kėshtu:
- Po ! E di qė, nė venat e mia rrjedh gjak i kuq !

Pėrgatiti pėr =Renesancen=ilire=shqiptare= Kreksi
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2015, 19:31   #15
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Postime: 1,075
Thanks: 0
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
shek. XIX-tė, tregohet pėr njė ngjarje shumė interesante se si Kraljeviē Marko dhe Millosh Kopiliqi si dhe njė mik i tyre, qė tė tre sė bashku shkojnė t'ia kėrkonin doren e Rosandes, motrės sė Princit Leka, qė sundonte nė Prizeren se, deri atėherė, perendia ende nuk kishte falė mbi tokė njė femėr mė te bukur se Rosanda !

Pasi i pret mirė kėta tre heronjėt serbė si miqė, Princi Leka (argument shumė i pasur ėshtė ky se kėndohet nga vetė serbėt se, Prizereni dhe i tėrė Dukagjini nuk kishin rėn ende nėn sundim tė serbėve nė vitet e kėsaj ngjarje tė fund shek.XIV-tė), pra, pas sa e sa lutjeve qė i bėjnė kėta tre heronjėt Princit Leka(qė nė kėtė rast mund tė themi se, as emri Leka e as Rosanda nuk mund tė ishin emra serbė kurresesi jo se as territori i Prizerenit) nuk ishte nėn sundimin serbė por shqiptar...

Pėr tė ardhur tek permbajtja e kėsaj kėnge serbe, mė nė fund Rosanda rrefyzon tė fejohėt mė njėrin nga kėta tre keqėberės qe kishin ardhur ta bėjnė pėr vete me dhun Rosanden e bukur, por kėtu vasha e ndershme shqiptare nuk pranon kurrėsesi, ajo preferon vdekjen se sa tė martohėt mė ndonjėrin prej kėtyre rrėmbyesve, dhe mė nė fund e zgjedh vdekjen, hidhet nga muret e kalas !

Nė fund tė kėtij rrėfimit, autori francez habitet se si ende edhe sot e kėsaj dite serbėt iu kėndojnė kėngė trimerie herojve tė tyre tź cilėt nė mėnyrėn mė tė ligshtė shkojnė pėr tė rrembyer njė femėr ku pastaj kėtė akt tė tmerrshėm serbėt e ēmojnė si akt lavdie dhe iu thurin kėngė trimerie heronjve tė tyre !

"Duhet edhe sa e sa kohė qė ky popull tė ndėrgjegjėsohėt"...kėshtu e pėrfundon autori francez rrėfimin e permbajtjės sė kėsaj kėngė serbe, gjoja si heroike pėr ta.

Kėtė melodi tė pazakont e tronditėse barbare e percjellin vetėm serbėt gjenerat pas gjenerate, pas krimit qe ata kryejn mbi tė tjerėt, jehon kėnga e bie guslla te ta si trashigim famėkeq, krime pas krimeve !

Pasi qe ne fillim te betejes te shofim edhe njė here se si ishte situata nė terren kur filloi beteja...
Kreksi, ku mund ta gjej ket kangen Serve? A asht e shkrune kun?
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2015, 20:11   #16
rrėqebull
Shqiptar
 
Avatari i rrėqebull
 
Data e antarėsimit: Oct 2011
Postime: 847
Thanks: 18
Thanked 61 Times in 55 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
rrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Skerdilaidas Shiko postimin
Kreksi, ku mund ta gjej ket kangen Serve? A asht e shkrune kun?
Jeni tė ftuar qė, pėrpara se tė flisni dhe pėrhapni pasaktėsira nė lidhje me "kėngėt epike serbe", tė lexoni librin e pakundshoq tė Veis Sejkos pėr tė kuptuar se nė ēfarė pėrpjesėtimi qėndrojnė tė vėrtetat me sajesat nė gjithēka qė ka tė bėjė me "epikėn serve" (e madje me gjithė "kulturėn" e tyre).

***

Nė lidhje me ēėshtjen e hapur nga ALBPelasgiani, mund tė thuhet se dokumentari ėshtė mjaft i mirė, por mos harroni t'i dėgjoni fjalėt e terroristit historiografik Shmit (postmodernistit 'ēmitizues') me «vesh kritik», se ato qė thotė janė pėrherė tė mbėshtetura nė kripto-ideologjinė pseudo-objektive kombmohuese neobolshevike tė pėrbėrė prej njė ylber tė tėrė nėn-rrymash (nataliklajerizmi, lubonjizmi, sudetiēizimi etj.)
rrėqebull nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2015, 21:08   #17
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Postime: 1,075
Thanks: 0
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Tu rrit nera, rreqebull. Do e lexoj libren, por nuk kesh duke perhap ndonje pasektesi, si thu ti. Vetem thash t'ja lshoj i sy asaj kange.
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2015, 21:22   #18
rrėqebull
Shqiptar
 
Avatari i rrėqebull
 
Data e antarėsimit: Oct 2011
Postime: 847
Thanks: 18
Thanked 61 Times in 55 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
rrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolarerrėqebull ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Skerdilaidas Shiko postimin
Tu rrit nera, rreqebull. Do e lexoj libren, por nuk kesh duke perhap ndonje pasektesi, si thu ti. Vetem thash t'ja lshoj i sy asaj kange.
Nuk e kisha me ty Vėlla kur thash qė duhet tė mos pėrhapim pasaktėsira se ti veē pyetje bėre dhe s'do kishte kuptim, por e pata nė pėrgjithėsi;
tė citova thjesht pėr arsye tė vijimėsisė sė diskutimit: qė tė kuptohej se ndėrhyrja ime e parė ishte nė lidhje me atė pėr tė cilėn po flisnit ti dhe kreksi, dhe jo drejtpėrsėdrejti pėr dokumentarin.
rrėqebull nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-07-2015, 04:55   #19
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Asht nje kenge dalmatine, shume interesante ...nuk e di se mos behet rremuj apo jo me e sjelel edhe kendveshtrimin e tyre..mua me duket interesante aty shfaqet prologu, para betejes..por sot s'kam kohe ika per pune..te gjitha versionet i kam lexua e degjua qysh i vogel..edhe me llaūttttt ! me ni tel..lol !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-07-2015, 20:38   #20
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,559
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 11
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Skerdilaidas Shiko postimin
Kreksi, ku mund ta gjej ket kangen Serve?

A asht e shkrune kun?
Per Skardilaidasin; (e kam perkthyer pra ca vitesh nga fr)

Asnjėherė deri mė atė kohė, qė prej se botėn e kishte krijuar Perendia, nuk kishte lindur bukuri mė e mrekullueshme Rosanda, motra e princit Leka i Prizrenit: bukuria e saj nuk mund tė ishte aqė fatale !
As turqit e as tė krishterėt nuk kishin parė bukuri nė mėnyrė aqė tė pėrsosur.
Asnjė muslimane e hieshme qė ti verbonte sytė, asnjė vllahinjė e kėndshme, asnjė grua latine nuk mund tė krahasohej me bukurinė madheshtore te Rosandes, princeshės sė Prizrenit.

Deri nė moshėn pesmdhjet vjeēare virgjėresha ishte rritur nė botėn e saj, e mbyllur gjithėmon nė pyrg dhe nuk dilte kurrė, as diten as naten. Mirėpo zėri ishte perhapur pėr bukurin e saj edhe deri nė Prilep, qytetin e bardh ku sundonte Marko Kraleviē.

Princi i ri kishte dėgjuar lavdata tė shumta pėr Rosanden, princeshėn e Prizrenit: ai mendonte se, kjo do ishte njė bashkshorte e denjė pėr tė. Leka, edhe ai do ishte njė mik qė do ti pelqente Markut: do tė pinin me tė sė bashku vėrė tė bujshme dhe do ndrronin llafe tė kajshme.

Marko e thrret motren e vetė: -Moter, hyp nė kull dhe sillmi kallqikėt e rrobat dhe armėt mė tė mirat nga arka se, sot do shkoj nė Prizren tė kėrkoj pėr martes motren e princit Leka, Rosanden e bukur. Dhe nėse pranohėm nga princi Leka, kėtu do ta sjelli me vete Rosanden e bukur.

Shkon me vrap motra e Markut, hyp nė kull dhe ia jep veshjet dhe armėt e shkelqyeshme.

Trimi i veshi rrobat e ēmuara prej veluri, togun e vuri deri ne vetlla, i mbathi shputat e pelqyeshme, ngjeshi shpaten me dorėz prej ari dhe nga shtalla i sollen kalin tė pajisur me njė shal te pasur me lėkur prej linksi, ia ngjiti frenat dhe bėhej gati tė shalonte kalin.
I thirri sherbtorėt qė t'ia sjellin dy knata vėrė, njė pėr veti e tjetrin pėr Sharanin e tij qė tė perballoje rrugėtimin e gjatė.

Hipur mbi kali Marko kaloi fushat e Prilepit, pas vetes la male e lugina dhe arrijti nė fushėn e Kosovės. Dhe kur arrijti tek rruga qė qonte kah Mitrovica, kthehet dhe merrė rrugėn pėr tek Milloshi, i vėllaznuar prej kohėsh mė te si vlla prej njė nėnės.

Princi Millosh e kishte parė nga largė prej kullave te tij te larta, iu thotė rojeve qė t'ia hapin dyert dhe sherbtoret shkojnė ia hapin deren. Milloshi i del perpara mikut tij tė dashtun, pasi pershendet me tė, bėhėt gati ta qoje nź kullen e tij por, Marko e ndalet, i thotė jo Millosh se, sot nuk t'kam ardhur pėr neje por pėr njė rrugėtim.

-A e njėh ti ndoshta princin Leka tė Prizrenit ?
Motra e tij, thojnė se ėshtė shumė e bukur: asnjė vashė, as Bila e maleve nuk krahasohen me tė ! Ne treve po na permendin, si te famshėm nė mesin e triumave tjerė, edhe jemi ende qė te tret tė pa martuar, tjerėt qė s'vlejnė fare kanė sot familje, pse edhe ne mos tė kerkojmi fatin e tė martohėmi ?

Pra nisemi, shkojmi bashkė edhe tek Rela nė Rashkė, lidhjet tona dhe fatet tona janė te pa kputshme, shko shpejtė bėhu gati, veshe kostumin e bukur, merrė me vete unazen e arit pėr virgjėreshėn dhe nisemi pėr nė Prizren, te marrim me vete edhe Relen me skifterin e tij qė Leka, tė na shohi prej sė largu ku pastaj Rosanda e bukur e ta zgjedhi njėrin prej ne treve, cili do jete burri i saj, dy te tjerėt do bėhėn kumbar dhe percjellėsit e nuses.
Milloshi e priti me gėzim propozimin e Markut dhe u ngut mėnjėherė te bėhėj gati pėr rrugėtim.

Kur trimi u bė gati ia sollen Kranishin, kalin e tij tė shpejtė e Marko i piu dy kupa vėrė, e zbrazi njėrėn e tjetren ia dha kalit tė tij dhe u nisen.

Dy kalorėsit shalonin fushės sė Mitrovicės dhe drejtohen kah Novi Pazari, e pershendesin Relen qė jetonte buzė vaut tė Rashkės. Rela posa i pa, vrapoi me gėzim qė ti takonte, deshi ti ftonte nė kull por, Marko kundėrshton, ia bėri me dije Reles qė tė vishej pėr rrugėtim, duhej te shkonin pas tyre dhe pas pak Rela kthehet i veshur pėr mrekulli, cila virgjėresh do i kundershtoje kėta tre trima ?

Qė te tre trimat moren rrugėn bregut tė Kolashinit dhe arrijtėn mė nė fund nė Prizren, lartė mbi shkėminjė dukej kalaja e princit Leka.

Princi Leka i kishte parė qė nga largė tre kalorėsit prej kalas sė tij, dhe posa vrejti se ishin tre princa te ardhur nga serbia, filloj tė shqetsohej.
Megjithatė, ai i thirri rojėt qė t'ua hapin dyért e kalas.

Trimat e panjohur posa hyrėn brenda kėshtjelles princi Leka i'u doli nė pritje duke i pershendetur dhe sipas tradites, i pranoj nė sallonin e kulles sė tij.

Marko mbeti i habitur kur pa shkelqėsin brenda pallatit tė princit Leka, me pamje aqė madheshtore mbetyi i shtangur, salloni ishte i shtruar me njė tapiseri te ēmuar, divani i mbuluar me velur, e gjithė salla shkelqente prej ari e mendafshi, mbi mure stoli te ndryshme si dhe armė pėr krenari te punuara bukur, karrikat ishin te punuara bukur e tė mveshura me argjent, kupat e mbushura me vėrė e tė vendosura mbi njė tavolin te gjatė pėr pritjen e miqėve.

Kupa e floririt vėndosur nė skajin e tavolines deftonte karriken e tė zotit tė shtėpis, princit Leka, ishte kupa e tij e nderit pėr festa nė prani te te ftuarve e miqve tė tij.

Marko kurrė nuk kishte parė diēka tė ngjajshme dhe pas pak, Leka i ftoi trimat qė tė zėnin vendė: sherbėtorėt e shumtė iu sollen kupa te mbushura me vėrė plotė, por sė pari i mbushėn kupen princit Leka.

Festimi zgjati shtat ditė rreshtė: shpeshėherė Marko i pyeste vllėzėrit e tij me bishtė t'syrit, nuk dinin se si t'ia hapin biseden pėr motren e Lekes qė rrinte e mbyllur nė kullen e lartė aty jo largė tyre por trimat e ulur shikonin me sy pėr toke.

Duke e parė qė as Rela e as Milloshi nuk guxonin tė hapin kėtź bised, arsyen e ardhjes sė tyre nė kullat e Lekes, mė nė fund Marko iu drejtua te zotit tė shtėpisė.
- ō Princ Leka, ka ditė me rradh qė ju na keni hapur deren dhe treguar mikpritje bujare ndaj neve: konaku i juaj ėshtė mbretnor e vėra e kajshme mirėpo nė biseda qė patem gjatė kėtyre ditve, asnjėherė as nuk tė shkoj mendja te na pyesish arsyen e ardhjes sonė nė kėtė kull.Pritnja me padurim ndonjė pytje prej gojes suaj qė te na hapi edhe ne gojen qė do t'na mundsonte t'jua spjegojmi qellimin e vizites sonė por ju nuk na pyetet fare.

I mėsuar sipas rregullave tė traditave tė urta, princi Leka i'a kthenė pergjigjien Marko Kraleviēit:

-Marieviko Kraleviē e ju vojvod bujar, do mė takonte qė t'ua shtroja njė pytje tė ngjajshme, mua, qė prej shumė kohėsh kam patur deshirėn tė jeni tė ftuarit e mi ?

Asgjė mė e shtrentė nuk ėshtė pėr mua se sa tė kuvendoj me burra aqė te mdhenjė e tė flasim pėr gjėndjen e vėndit dhe tė sigurohėmi qė paqa tė mretnoje rreth pronave tuaja ?
Mė vonė shpresoj t'jua kthej kėtė vizit dhe se, mikpritja nga ana ime tregon rrespektin qe kam per ju.

Pėr disa ēaste Marko kishte mbetur i heshtur dhe nė fund iu pergjigj: sa i pėrketė punėve tjera, nuk ka kurrfarė shqtsimi ō princi Leka, mirėpo ne kemi ardhur pėr folur pėr tjėra punė, dhe do t'jua thėmė tani pa rrotlla !

Njėmij thėnje kanė ardhur deri tek ne pėr bukurin e motres suaj, viergjėreshės Rosanda.
As Turkia e as shtatė mbretnit krishtiane nuk kanė bukuri qė i afrohėt Rosandes.

As ne tre vėllezrit nuk jemi dhendur tė pa njohur: ne erdhem ō princ Leka, t'jua kerkojmi dorėn e motrės suaj !
Te tret jemi te lirė e te pa martuar, njėri prej ne treve do tė bėhźt i fejuari i Rosandes, dy te tjerėt do tė bėhėn kumbar dhe krushqi tė nusės dhe pėrgjithėmonė do ju mbetemi tė lidhur pėrmes tė kėsaj martese tė perjetshėm !

Nė kėto fjalė Leka ngriten vetullat e princit Leka !
-Ta lėmi kėtė punė ō vojvod Marko- i thotė ai: mos u nxito fare ta nxjerrish unazen e fejeses e as tė mė ngritni kupen e aliancės. Se njė lidhje familiare me ju do mė ishte e ēmuar dhe nuk kisha pritur asgjė mė tepėr nga Perendia se ky kusht me vlerė: mirėpo ta kam borxh njė hollėsi.
-Padyshim se bukuria e motrės sime ėshtė e mrekullueshme dhe nga kjo anė, lavdatat s'kanė qka shtohėn: mirėpo sjelljet e motres sime janė tė pa pritura e me therrėse, pa rrespekt pėr vėllaun e saj, ajo nuk njehė frena nga askushi, preveē, Perendisė !

-Deri sot shumėkushi ėshtė ardhur kėtu pėr tź kėrkuar dorźn e saj por secili prej tyre janė larguar tė plagosur nė shpirtė, edhe se vėllau i saj ka perjetuar plotė trubullira.
Qe pra se, pėr kėtė shkak nuk po guxoj ta preki unazen e fejeses.
Se, nėse Rosanda do ta rrefuzoje kėrkesen tuaj, si do tė mbetet paqa mes nesh ?

Nė kėto fjalė, Marko u mundua ta mbaje gazin nga njė qeshje si nė mjegull: kjoftź e bekuar nėna jote ō princ Leka, - thotė ai, ēka sundon ti mbi njė vendė aqė te madh e nuk ke kurrėfarė sundimi mbi motrenb tuaj ?

Pėr perendinė dhe besimin, po te isha vėllau i saj dhe nė Prizrenin e bardh ajo do te perpiqej tė mos mė bindej, me kėtė shpat do i'a kisha prerė dy krahėt, dhe nuk do ia kisha ruajtur as sytė e ballit, ō princ Leka, pra, nėse ti nuk guxon tė prijsh pa e konsulltua motren tuaj, shko nź kull t'saj, thirre, qė tė vien ajo vetė: ndoshta ajo kurrė s'ka parė nė zgjedhjet e saj princa tė lirė si ne tre, ta zgjedhi ajo cilin preferon nga ne tre, dy te tjerėt do ta pranojnė vendimin e rosandes pa asnjė fjalė: percjellės dhe kumbar tė saj do bėhėn dhe pergjithėmonė besnik !

Leka ngritet mė nė fund pa asnjė fjalė: hypi nė kullen e bardh dhe i thotė motrės.
-ōj motra ime ! Hyri e lakmueshme, zbrit me vėllaun tān e zgjidhe ti vetė mes tre trimave bujar bashkėshortin tuaj tė jetės !
Tre princa serbė ju presin, tret janė tė dallueshėm e te famshėm: asnjėri prej tyre nuk do jet i pa denjė ndaj teje, asnjė miqėsi e nder pėr vellaun tuaj nuk do gjindej dot !

Rosanda iu pergjigj:
-Kthehu pranė vojvodve tū- lajmėroji ata se do vij sė shpejti.

Leka kthehėt nė kull dhe ua kthenė princave serbė pergjigjien e Rosandes.
Ata e prisnin ulur nė od kur, njė zhurmė e hapave tė lehtė u dėgjua nė hyrje, ishte njė grup vajzash tė bukura ku nė mesin e tyre, shkelqente Rosanda.

Rrobat e saja shkelqenin sa edhe muret e sallonit shėndrrisnin: por e harronin shkeqėsinė e veshjes kur e shifnin bukurin e saj me njė pamje te mrekullueshme !

Tė prekur nga admirimi tė tre princat mbeten pa fjalė. Marko para disa ditesh e kishte parė Bilen e maleve te verdha: ishte miqėsuar me tė, sa qė ishte bėrė si vėllau i saj, por qe tani trimi qė asnjėherė nuk iu kishte hjekur dyshimi mbi veten e tij, para Rosandes trubullohet dhe i humbi besimi ne vete nga frika. I palevizshėm si Marko kishte mbetur edhe Milloshi e Rela, i kishin ulur sytė pėr toke.

Duke ndie kėtė heshtje ku asnjėri prej trimave nuk guxonte tė hapte gojen, princi Leka mė nė fund e mori fjalen:

-E dashtuna motėr Rosanda- thotė ai- zgjidhe nė mesin e kėtyre tre vojvodve, e ėmnoje cilin prej tyre e preferoni.
-Nėse guximin e njė heroit tė famshėm e admironi, i cili korri fitore nė njėzet dyluftime, zgjidhe Markon dhe percille atė nė Prilep, kullat e tija te bardha.
-Nėse bukuria pėr njė trim tė terhjek, zgjidhe Milloshin e percille nė kullat e tij, se virgjėreshat tjera do gjelozohen nė ty, por nese eleganca e reles tė pelqen mė shumė nė sytė e tuaj, percille Relen nė kullat e tij nė Novi Pazar, me knaqsi vendi i tij do ta priste nė bukuri si e jotja !

Pasi qė Leka e perfundoi fjalimin, Rosanda i rrahi fuqishėm shuplakat e duarve:
-Zot ruajna !- thirri ajo fuqishėm !

Mundohėm tė kėrkoj nė mendjen time se, si ėshtė e mundur kjo qė vėllau i imi tė cilit Prizreni ia ka besuar sundimin, si ka mundur princi Leka, vėllau imi, perveē nėse e kanė lėn mendėt ose ndonjė magji e zezė ia ka trubulluar arsyejen, nuk e di, si ka mundur tė mė bėjė njė propozim tė till ?
-Preferoj tė rri nė Prizren nė mbretnin tonė tė trasheguar derisa tė mė dalin thinjat e bardha se sa te shkoj atje nė Prilep e tė degjoj me veshet e mi, tė mė thrrasin: "gruaja e Markos" !

Marko ėshtė sherbėtor i Turqve, ai lufton nė rradhet e tyre: nuk do tė lexohet kurrė emri i tij mbi varrė e as kėngėt populli nuk do t'ia kėndoje nė varrimin e tij !
-Mendove se motra jote, ō Lekė, do ta mbaje emrin e njė vasali tė Turqve ?
Mirėpo e kuptoj se, vlerat heroike tė Markos ti kanė verbuar sytė dhe deri diku, faji yt falet.

Por, pėr mua, ėshtė i pafalshėm propozimi qė mė keni bėrė pėr vojvoden Millosh pėr tė cilin iu thuren bukuri e lavdrata....
Mos keni harruar se, fjalėt kanė dalur gjithkahė se ky luftėtar ėshtė i biri i njė pelės arabe, gjithashtu edhe Kraniēi, ėshtė nėna e kėtij trimi !
Tregohėt se e kanė gjetur ende foshnje duke thithur gjinjėt e pelės: dhe se, vetėm prej tamlit tė peles i ka ardhur kjo forcė qė ka sot.
Kurse Rela qė tė ka pelqyer, sipas gjykimit tuaj, ky ėshtė kulmi i tė gjithave: Lute Zotin qė gjuha jote mos t'bėhėt memece, si ke mundur tė mi thuash kėto fjalė ?
Pyete kėtė Relen, ō Lekė, cila ėshtė familja e tij, cili stergjysh ia ka dhān emrin e tij ?
Pėr mua, do ti tham: ai ėshtė njė kopil i gjetur diku nė rrugėt e Novi Pazarit !

Njė bohemiane e mori dhe e rriti: vlerat e tij janė tė po kėsaj race !
Qe pra, ō vėlla, se per ēfarė arsyeje i rrefuzoj kėta tre burra.
I thotė kėto fjalė Rosanda dhe doli nga oda duke i lėn tre luftėtarėt e huaj te mbuluar me turp e sytė zjarrė nga zemrimi.
Mirėpo papritmas, i prekur si njė flakė e ndezur Marko ngritet nė kėmbė, hidhet dhe e kap njė shpatė tė mreht nga trofet nga muri, bėhėt gati t'ia pret kokėn Lekės !

Milloshi ngritet dhe ia hjek shpaten e rrezikshme nga dora Markut: - Ndale doren Kraleviē Marko ! - i klithi ai...lėre kėtė shpatė, ruaje Zot Lekėn i cili me bujari na ka pritur, se ai nuk mban fajin se motra e tij ėshtė e ēmendur !

Marko kur e pa se Milloshi e mbronte sundimtarin Leka, e la shpaten, mirėpo rroku thikėn nga brezi, doli me shpejtėsi prej kulle.
Nga largė e pa Rosanden me vajzat qė largohej pėr tė hyrė nė pyrgun e saj.

Marko i thirri: ōj virgjėresha Rosanda !
Tė lutėm ! Nė emėr tė bukuris suaj me tė cilėn krenohesh ti aqė shumė: largoji tė gjitha ato vasha qė tė rrethojnė, ta shikoj vetėm unė ftyren tuaj, para vėllaut e tjerve nuk kam mundur ta shohi bukurin tuaj si duhėt. Se, kur tė kthehėm nė Prilep njėmij pytje motra do mi shtroje rreth bukuris tāné !
-Sė paku tė kam se ēka ti pergjigjem motres sime?

Mirėpo me njė gjest Rosanda iu dha shenjė vashave qė tė largohėshin prej saj, me dy duart ajo hoēi nga ftyra e saj pelhuren e hollė prej mendafshi e i tha;
-Marko, qe, tani mund ta shifni Rosanden !

Zémrimi vlonte nė gjakun e luftetarit: me njė hap u hedh afėr Rosandes me thiken nė dorė, ia preu nga rrėnja krahun e djathtė, pastaj me maje t'thikės ia nxorri dy sytė nga balli !
- ō princesha Rosanda-klithte ai ! -zgjidhe tani, ciln prej ne tė treve do bėhet i fejuari yt i lumtur ?
A e pelqeni vasalin e Turqve apo Milloshin, birin e njė mushke, apo kopilin Rela ?
Rosanda e pergjakur, e thėrriste koti vėllaun e saj Lekėn qė ti vinte nė ndihmė...ai vetėmse i degjonte ofshanjet e motrės por nuk kishte guxim tė dilte, kishte mbetur i shtangur !

Milloshi e Rela e moreėn Markon pėr krahu iu hypen kuajve dhe iken me vrap lugjeve te verdha.

Sqarime rreth kėtij rrėfimi:

Autorė dhe udhėpershkrues tė huaj, francez e tjerė, si Dozon i cili interesohjej pėr pėrrallzat shqiptare nė shekullin e XIX-tė, njashtu interesohėshin edhe pėr rrefimet dhe kėngėt popullore te popujve tjerė tė Gadishullit, nė rrźfimin qė lexuam: bėhėt fjalė pėr pėr bukuroshen Rosanda, motra e sundimtarit Leka i Prizrenit, pra ngjarja zhvillohet nė shek. XIV-tė, para betejes sė fushė Kosovės dhe siē e vrejmi, Prizreni kishte sundimtar Leken, shqiptar pa dyshim, i cili kishte njė motėr te pamartuar Rosanden e bukur ...i mbetet fjala lexuesit,

Jufaleminderit !

Perktheu nga gjuha frenge Kreksi, 2013

Kjo mizeri ndaj njė vashes sė lirė nė zgjedhjen e fatit tė saj nuk quhėt pandershmėri pėr njė hero tė njollosur, sipas ides sė tyre tek Serbėt, roli i femrės do jet ende pėr njė kohė tė gjatė njė penges pėr zhvillimin e qyterimin e kėsaj ane.



Burimi i imazhit: Albanian Galery: http://galeria.albasoul.com/main.php...serialNumber=2
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur