Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Agnosticist & Ateist

Agnosticist & Ateist Nje zonė e dedikuar pėr ata qė nuk besojnė nė fuqitė e mbinatyrshme. Tė gjithė janė tė mirėpritur, pasi "Ne jemi tė tėrė ateistė pėr shumicėn e Perėndive qė shoqeritė e ndryshme kanė besuar gjatė historisė. Disa prej nesh kanė njė Perendi mė shumė nė atė listė." - Richard Dawkins

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 04-10-2013, 22:54   #81
Ragnar
Undisputed
 
Avatari i Ragnar
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 14,440
Thanks: 170
Thanked 2,236 Times in 1,211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 241
Ragnar ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga erwin romel Shiko postimin
jo jo jo, je komplet gabim more djale, nuk kemi ca te vertetojme, zoti per ne eshte nje nul, eshte asgje, eshte nje fjale e tepert ne fjalor, kur ti je duke thene fjalen zot une direkt mendoj ca dreqin domethene kjo fjale, s'kam asnje lloj koncepti per cfar behet fjale.
ti pohon ekzistencen e ketij zoti, i jep dhe karakteristika, qe te gjitha kontradiktore me njera tjetren.(shembull kot kshu sa per qejf. ky fare zoti eshte i mire por na paska krijuar gjithcka, pra dhe satanin, rrjedhimisht te keqen, nje zot i mire qe krijon te keqen eshte paradoks llogjik)
e pra vertetoje ekzistencen e ketij zoti.
PSE ALL-LLAHU KRIJOI
TĖ KEQEN?



Miku vazhdoi mė tej:
Si mund tė thoni se Zoti juaj ėshtė i pėrkryer, bujar, mėshirues,
fisnik, i butė, kurse i ka krijuar tė gjitha kėto tė kėqija nė botė:
sėmundjen, pleqėrinė, vdekjen, tėrmetet, vullkanet, mikrobet infektuese, helmin, thatėsirat, ftohtėsinė, kancerin i cili nuk po i
kursen as fėmijėt e as pleqtė? Nėse Zoti ėshtė dashuri, bukuri
dhe mirėsi, si e krijoi atėherė urrejtjen, shėmtinė dhe tė keqen?!
Problemi tė cilin e inicoi pyetja e mikut ėshtė ndėr problemet
fundamentale tė filozofisė, shpjegimi i tė cilit i ka ndarė shkollat
dhe mendimet.
Nė kėtė pėrgjigjemi: Zoti ėshtė i mėshirueshėm dhe i mirė. Ai
nuk ka urdhėruar tė veprohet keq, por nga menēuria Ai nuk e pamundėsoi atė.
“... Thuaj: All-llahu nuk urdhėron tė bėni amoralitet. A po
flisni pėr All-llahun atė qė nuk e dini? Thuaj: Zoti im
urdhėron drejtėsi...” (El-’Arāf, 28-29).
All-llahu urdhėron vetėm drejtėsi, dashuri, mirėsi, falje dhe atė
ēka ėshtė e mirė dhe kėnaqet vetėm me tė mirėn dhe tė kėndshmen. Por, pse atėherė e lėshoi kriminelin tė bėjė krim, vrasėsin
tė vrajė, vjedhėsin tė vjedhė? Pėr arsye se ka dėshiruar tė jemi tė
lirė dhe tė gjykojmė pa kurrfarė ndikimi. Ndėrsa liria paraqet
mundėsinė pėr tė gabuar, pėrndryshe nuk do tė quhej liri! Zgjedhja e lirė ėshtė ndėrmjet mosdėgjimit dhe dėgjimit.

Ka qenė nė mundėsinė e All-llahut qė tė gjithėve tė na bėjė tė
mirė dhe tė na detyrojė nė dėgjueshmėri, qė do tė nėnkuptonte tė
marrurit e lirisė sė tė zgjedhurit.
Sipas dėshirės dhe urtėsisė sė Zotit, liria me dhembje ėshtė mė
fisnike pėr njeriun se sa robėria me fat. Pėr kėtė arsye edhe
ėshtė lėnė mundėsia e tė gabuarit!
Shikimi korrekt dhe objektiv na zbulon se e mira nė ekzistencėn e
pėrgjithshme ėshtė parim, kurse e keqja pėrjashtim. Shėndeti
ėshtė bazė, kurse sėmundja pėrjashtim. Ne kohėn mė tė madhe
tė jetės e kalojmė nė shėndet. Sėmundja rrallė na godet. Ashtu
ėshtė edhe me tėrmetin i cili zgjat disa minuta nė jetėn e Tokės
me miliona vjet. Kėtu ėshtė edhe me luftėrat dhe katastrofat. Tė
gjitha kėto janė shtangime tė shkurtra nė jetėn e popujve
ndėrmjet periudhave tė gjata tė paqes.
Praktikisht, ēdo gjė e ka anėn e mirė tė saj. Sėmundja nxit ruajtjen e shėndetit, dhembja ėshtė burim i qėndresės, kėmbėnguljes
dhe gatishmėrisė pėr sakrificė. Tėrmetet janė marrje frymė, lirim
i shtypjes sė brendshme tė rruzullit tokėsor, tė cilėt e ruajnė
sipėrfaqen e saj nga shpėrthimi. Vullkanet nxjerrin pasuri tė
fshehta xehesh dhe e mbulojnė sipėrfaqen e Tokės me llavė tė
plleshme. Luftėrat i lidhin popujt. Nga kjo lidhje vargore u krijuan
edhe Kombet e Bashkuara edhe Kėshilli i Sigurimit, si instanca
mė tė larta botėrore, tė cilat i zgjidhin kontestet ndėrkombėtare.
Penicilini, atomi, aeroplanėt raketorė, raketat janė zbuluar duke iu
falėnderuar luftėrave. Helmi i gjarprit e pėrmban kundėrhelmin
mė efikas. Nga mikrobet bėhen vaksinat. Pozitat tė cilat i kemi
tash nuk do tė na takonin sikur tė ishin gjallė gjyshėrit tanė. E
keqja nė kozmos ėshtė sikur hija nė fotografi; nėse i afrohesh tė
duket se ėshtė gabimi dhe mungesa e fotografisė, por, nėse
fotografinė e vėshtron nga largėsia e duhur, do tė zbulosh se ajo
ėshtė e domosdoshme dhe se hija ka detyrė tė dorės sė parė nė
formimin estetik tė fotografisė.

A do tė mund tė dinim ē’ėshtė shėndeti sikur tė mos ishte
sėmundja? Tė mirėn e njohim duke iu falėnderuar tė shėmtuarės,
pozitės natyrore duke iu falėnderuar jonatyrores. Nė kėtė kuptim
janė edhe fjalėt e Ebu Hamid El-Gazaliut tė madh:
“Mospėrkryerja e kozmosit ėshtė pėrkryerja e tij, sikur qė ėshtė
edhe shtrembėrimi i harkut drejtėsia e tij, sepse, nė tė kundėrtėn,
nuk do tė mund ta hedhte shtizėn”.
Domethėnia tjetėr e vėshtirėsive dhe dhembjeve ėshtė zbulimi i
natyrės sė vėrtetė tė njerėzve. Sikur tė mos ishte vėshtirėsia, tė
gjithė njerėzit do tė ishin tė njėjtė, bujaria do tė varfėrohej, kurse
lufta do ta humbte ėmbėlsinė e sulmit.
Ky ėshtė provim pėr ēdonjėrin prej nesh para vetes dhe para
Zotit tė madhėruar.
Kjo botė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė kaptinė romani, i cili ka
disa kaptina, kurse vdekja nuk ėshtė fundi i tregimit por fillimi i tij.
Nuk ėshtė korrekte tė japim gjykimin pėr dramėn nė bazė tė
vetėm njė akti tė saj, sikur qė ėshtė jokorrekte ta hedhim poshtė
njė vepėr, sepse faqja e parė e saj nuk na kėnaq. Gjykimi korrekt
bėhet tek nė fund.
Dhe, mė nė fund, me ēka e konpenson tėrė kėtė miku. A mos po
kėrkon ai jetė pa vdekje, pa sėmundje, pa pleqėri, pa tė meta, pa
ndihmė, pa kufizim, pa pikėllim dhe pa dhembje. A nuk po kėrkon
pėrkryerjen absolute, ndonėse pėrkryerja absolute i pėrket vetėm
Zotit. I pėrkyer ėshtė vetėm Njė dhe i Vetmi, do tė thotė se miku
nuk do tė jetė i kėnaqur derisa ai personalisht tė bėhej zot, e kjo
ėshtė pėrēmim i vetvetes. Ai dhe tė pakėnaqurit e ngjashėm me
tė vetėm na bėjnė tė qeshemi. Ata dėshirojnė qė jeta tė bėhet
parajsė, por, ē’kanė bėrė qė tė bėhet ashtu? Me ēka miku ynė
ėshtė i denjė tė bėhet zot. Gjyshja ime ka qenė mė e menēur se
doktori i doktoruar nė Francė kur thjesht tha:
“E mira ėshtė nga Zoti, kurse e keqja nga vetė ne”.
Kėto fjalė tė pakta e pėrkufizojnė dhe e sqarojnė gjithė
problemin. Zoti e ka dhėnė erėn dhe lumin, por kapiteni i anijes e

ngarkon me njerėz dhe e ngarkon me mall, dhe kur anija fundoset
e shanė Zotin dhe e mallkon fatin. Ēfarė mėkati ka Zoti nė kėtė!
Ai e dha ujin nė tė cilin anija do tė lundrojė edhe era e cila anijen
do ta lėvizė, por nefsi dhe pangopėsia njerėzore tė mirėn e
shndėrruan nė tė keqe.
Sa urtėsi dhe menēuri kanė fjalėt:
“E mira ėshtė nga Zoti, kurse e keqja nga vetė ne!”
__________________
And what's this shit about us meant to be together?
That type of shit'll make me not want us to meet each other
Ragnar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2013, 22:58   #82
Ragnar
Undisputed
 
Avatari i Ragnar
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 14,440
Thanks: 170
Thanked 2,236 Times in 1,211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 241
Ragnar ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

A ĖSHTĖ FEJA OPIUM?

Miku vazhdoi tė shtrojė pyetje duke bėrė me sy:
Ē’mendim keni ndaj atyre tė cilėt thonė se feja ėshtė opium, se i
bėnė si tė droguar tė varfėrit dhe tė shkelurit qė nė heshtje ta
durojnė dhunėn e ushtruar ndaj tyre dhe mjerimin nė tė cilin
jetojnė, duke ėndėrruar vetėm pėr xhennetin dhe kėnaqėsitė e tij,
gjė qė, nė anėn tjetėr, tė pasurve u siguron jetė tė qetė dhe pa
brenga nė bollėkun e tyre pėr tė cilin ata thonė se ėshtė e drejtė
e tyre e plotė, sepse Zoti i ka krijuar njerėzit tė ndryshėm sipas
pasurisė?
Ē’mendoni pėr ata tė cilėt pohojnė se feja nuk ėshtė e dhėnė nga
Zoti, por se ėshtė rrjedhim i rrethanave dhe nevojave shoqėrore,
nė mėnyrė qė tė jetė armė e njė klase nė luftė kundėr klasės
tjetėr?
Miku, shihet qartė, jep shenjė nė mendimet e disa materialistėve
pėr fenė.
Nė kėtė iu pėrgjigjėm:
Ėshtė i papranueshėm pohimi se feja ėshtė opium. Pėrkundrazi,
feja nė qenėsinė e saj ėshtė detyrė, obligim dhe pėrgjegjėsi. Ajo
nuk ėshtė shfrenueshmėri dhe braktisje, e as ikje nga
pėrgjegjėsia, prandaj edhe nuk ėshtė opium. Feja ėshtė punė, jo
pėrtaci: “Thuaj: Punoni, All-llahu do ta shohė punėn tuaj...”
(Et-Tevbe, 105). Ne e rekomandojmė tevvekkulin, por jo
pasivitetin. Tewekkuli (mbėshtetja nė Zotin) kėrkon vendosmėri,
shfrytėzimin e tė gjitha mundėsive, dhėnien e tė gjitha forcave

dhe shfrytėzimin e tė gjitha shkathtėsive, pas tė cilave vjen
mbėshtetja nė caktimin e Zotit dhe urdhėresėn e Tij:
“... E kur tė vendosish, atėherė mbėshtetu nė All-llahun...”
(Āli Imrān, 59). Pra, sė pari vendimi i fuqishėm.
Kėtė e shohim edhe nga fjalėt e Pejgamberit tė Zotit njė beduini i
cili deven e tij e la jo tė lidhur duke thėnė se ėshtė mjaft qė ėshtė
mbėshtetur nė Zotin: “Lidhe, e tek pastaj mbėshtetu!” d.m.th.
jepe tėrė atė qė mundesh nga vetvetja qė tė tė lidhė, e vetėm
atėherė mbėshtetu nė Zotin.
Feja, nė tė vėrtetė ėshtė zgjuarsi e pėrhershme, pėrplot kujdes,
vetėkontroll dhe dhėnie e llogarisė me vetveten nė ēdo punė,
gjatė ēdo fjale dhe mendimi, qė qartė nuk janė karakteristika tė
konsumuesit tė drogės.
Konsumues i vėrtetė i drogės ėshtė ai i cili dėshiron tė ikė nga
pėrgjegjėsia pėr veprat e tij, i cili mashtrohet me iluzionin se ēasti
i tij ėshtė mbretėria e tij, se pėr kėtė askujt nuk i pėrgjigjet, se nuk
ka kontrollė as pėrgjegjėsi, prandaj edhe ėshtė i lirė tė veprojė
ēka tė dėshirojė. Ēfarė dallimi ndėrmjet njeriut tė kėtillė dhe atij i
cili veten e konsideron pėrgjegjės madje edhe pėr fqiun mė tė
largėt, dhe i cili, nėse kushdo qoftė mbetet i uritur nė popullin e tij
apo kafshės i ėshtė bėrė padrejtėsi, e qorton veten se nuk e ka
kryer obligimin e tij.
E dyta, nuk ėshtė i saktė pohimi se feja ka lindur nė Tokė - nga
rrethanat dhe nevojat shoqėrore, nė mėnyrė qė tė jetė armė e njė
klase nė luftėn kundėr tjetrės dhe nė mėnyrė qė pasanikėve t’ua
mbrojė pasurinė e tyre, kurse tė varfėrve varfėrinė e tyre. E
saktė ėshtė pikėrisht e kundėrta.
Islami ėshtė revolucion kundėr tė pasurve, grumbulluesve tė
kapitalit, eksploatuesve dhe tiranėve. Haptas ka theksuar se
kapitali nuk guxon tė jetė vetėm nė duart e tė pasurve tė cilėt me
tė do tė manipulojnė dhe spekulojnė, por duhet tė bėhet pronė e
tė gjithė njerėzve:

“Ata tė cilėt e ruajnė arin dhe argjendin e nuk e japin nė
rrugėn e All-llahut, lajmėroi ata me njė dėnim tė
dhembshėm.” (Et-Tevbe, 34). Ky shpenzim fillon me zeqatin
prej 2,5 pėr qind i cili detyrimisht duhet tė ndahet, kurse pastaj
ndarja vullnetarisht rritet deri aty sa vetes t’i lėnė vetėm sa t’u
mjaftojė pėr ushqim, kurse tjetrėn krejtėsisht e ndajnė:
“Tė pyesin ty se ēka do tė ndajnė? Thuaj: Tepricėn!” (ElBekare, 219). Kjo kuptohet nga fjala “el-afwu” qė d.m.th. ēdo
gjė qė tepron nga bollėku dhe nevoja.
Nė kėtė mėnyrė Islami ka arritur t’i lidhė obligimet e
detyrueshme ligjore dhe dhėniet vullnetare tė cilat mbėshteten nė
ndėrgjegjen e ēdo individi, qė ėshtė shumė mė fisnikėruese pėr
njeriun sesa nga ai ta marrė pasurinė e tij me dhunė dhe
konfiskim.
Islami nuk ka ardhur ta konfirmojė dhe vėrtetojė dhunėn e tiranėve, por, nė tė vėrtetė ka qenė revolucion i pakompromis
kundėr tė gjithė tiranėve, shpatė dhe luftė kundėr tė gjithė
shtypėsve dhe despotėve.
Sa i pėrket akuzės se feja ėshtė reaksionare dhe klasore, qė disa
individė tė papėrudhur e shohin nga ajeti:
“All-llahu ngriti disa nga ju mbi disa tė tjerė (kundruall
disave) nė furnizim.” (En-Nahl, 71) dhe,
“Ne i kemi ngritur disa nga ju ndaj disa tė tjerėve pėr disa
shkallė...” (Ez-Zuhruf, 32). Tė tillėve u pėrgjigjemi se kėto ajete
mund tė aplikohen mbi ata nė Londėr, Paris, Berlin dhe Moskė
po aq sa edhe mbi ata nė Kajro, Damask dhe Xhide. Nėse do tė
shėtitnim nėpėr rrugėt e cilitdo nga kėto qytete, do tė bindeshim
se nė to ka tė atillė qė ecin nė kėmbė, derisa tė tjerėt i ngasin
biēikletat apo voziten nė veturat mė luksoze. E ē’ėshtė kjo tjetėr
veēse dallim i madh i bazuar nė nevojat, shkallėt dhe pozitat ekonomike tė kėtyre njerėzve.
Dallimi ndėrmjet njerėzve ėshtė dėshmi e njėmendtė tė cilėn
askush nuk mund krejtėsisht ta fshijė. Si tė barazohet pabarazia!?

Njerėzit qysh nga ēasti i lindjes sė tyre janė tė pabarabartė sipas
inteligjencės, fuqisė, bukurisė dhe talentit. Ata pra, lindin me aftėsi tė ndryshme dhe jo tė barabarta. Synimi pėrfundimtar nga
sendėrtimi i tė cilit kanė synuar tė gjitha lėvizjet ekonomike nė
histori, ka qenė qė tė gjithė njerėzve t’u ofrohen mundėsi tė
njėjta, e jo tė vijė deri te barazimi ndėmjet njerėzve. Kėto lėvizje
kanė shkuar nga ajo qė ēdo njeriu t’i mundėsohet shkollimi,
mjekimi dhe t’i sigurohet ajo qė ėshtė e domosdoshme pėr
ekzistencėn e tij jetėsore. Kurse tėrė kėtė e ka urdhėruar dhe e
urdhėron feja. Sa u pėrket anulimeve totale tė dallimeve dhe
heqjes sė shkallėve, konsiderojmė se do tė ishte njė lloj dhune
dhe akt i cili do t’i kundėrvihej vetė natyrės e cila ėshtė e
mbėshtetur dhe ekziston duke iu falėnderuar dallimeve dhe
fryteve tė shumėllojshme tė tokės dhe duke iu falėnderuar
dallimeve ndėrmjet kafshėve dhe njerėzve. Dallimet, pra, janė
qartė tė dukshme edhe nė botėn bimore dhe shtazore.
Ky ėshtė ligj i tė ekzistuarit tė tėrėsishėm, domethėnia e tė cilit
ėshtė krejtėsisht e qartė. Sikur tė gjithė njerėzit tė lindeshin me
cilėsi tė njėjta dhe sipas njė kallėpi dhe njė modeli, atėherė aspak
s’do tė kishte nevojė qė tė gjithė tė linden. Do tė mjaftonte qė tė
paraqitet njė model sepse ai do tė mund t’i plotėsonte tė gjithė tė
tjerėt. Rasti i ngjashėm ėshtė edhe me tė gjitha krijesat tjera nė
natyrėn e gjerė. Kjo vetėm do tė shpiente deri te varfėrimi i natyrės dhe shkatėrrimi i saj sepse pasuria e saj dhe bollėku i saj janė
rezultat i fryteve dhe farave tė ndryshme.
Por edhe pėrveē kėsaj, feja nuk e ka heshtur dallimin ndėrmjet tė
pasurve nė njė anė dhe tė varfėrve nė anėn tjetėr, por ka urdhė-
ruar korrigjimin e gjendjes ekzistuese. Tė varfėrit i ka caktuar
pjesėmarrje nė pasurinė e tė pasurit, duke bėrė tė kuptojnė qartė
se ky dallim ndėrmjet tyre, nė tė vėrtetė, ėshtė sprovė dhe
provim:
“Ne bėmė qė njėri-tjetrin ta vėni nė sprovė; a do tė jeni tė
durueshėm?” (El-Furkān, 20).

Ne do tė shohim se ē’do tė bėjė i fuqishmi me fuqinė e tij. A do
t’i ndihmojė tė dobėtit apo do t’i rrahė, vrasė dhe a do tė bėhet
tiran nė tokė. Gjithashtu do tė shohim se ē’do tė bėjnė tė pasurit
me pasurinė e tyre. A do tė bėjnė padrejtėsi e do tė
shkapėrderdhen apo do tė jenė tė mėshirshėm dhe bamirės. Do
tė shohim se ē’do tė bėjė me varfėrinė e tij edhe i varfėri. Do tė
xhelozojė, urrejė, vjedhė dhe shpėrdorojė apo do tė punojė,
angazhohet dhe pėrpiqet qė ta pėrforcojė standardin e jetės sė
vet nė mėnyrė tė lejuar dhe tė drejtė ligjore.
Feja urdhėron drejtėsinė, korrektėsinė dhe rregullimin e situatave
dhe qė tė gjithė t’i kenė mundėsitė e njėjta. Kėrcėnohet me
dėnim tė dhembshėm nė botėn tjetėr, pėr tė cilėn thotė se nė tė
do tė jenė dallimet mė tė mėdha nė mėnyrė qė tė pėrmirėsohet
ajo qė ka qenė jokorrekte nė jetėn e njerėzve nė kėtė botė:
“Ahireti ėshtė, nė tė vėrtetė, mė i madh pėrnga pozita dhe
pėrnga vlerat.” (El-Isrā, 21).
Atyre tė cilėt e akuzojnė Islamin duke thėnė se ėshtė reaksionar,
u pėrgjigjemi se Islami ka miratuar ligje mjaft progresive nė sistemin e pushtetit. Respektimi i personalitetit nė Islam ka arritur
apogjenė. Ai ėshtė sprovuar para Kartės pėr tė drejtat e njeriut
dhe nė ēdo gjė e ka tejshkuar, sepse individi nė botėkuptimin
islam ėshtė i barabartė me mbarė njerėzinė:
“... Nėse dikush vret dikė i cili nuk ka vrarė askė, ose nuk
ka bėrė nė tokė rrėmujė, sikur ka vrarė tėrė njerėzinė; por
kush bėhet shkaktar pėr tė jetuar dikush - sikur tėrė
njerėzisė ia ka ruajtur jetėn...” (El-Māide, 32).
Nuk vlejnė kurrfarė suksessesh, as pėrmirėsimi i kushteve materiale jetėsore, as ndėrtimi, as pendat, as fabrikat, nėse me qėllim
tė sendėrtimit tė tėrė kėsaj pa tė drejtė vritet ose bėhet dhunė
kundėr kujtdo qoftė sepse kjo vrasje ėshtė e barabartė me
vrasjen e tėrė njerėzisė.
Islami personalitetit njerėzor i kushton rėndėsi tė madhe. Individi,
sipas mėsimit islam, ka vlerėn absolute, derisa mėsimet tjera po-

litike i japin vlerė relative. Ai ėshtė i siguruar nė shtėpinė e tij dhe
nė jetėn e tij vetjake: “Nuk ka spiunim as pėrgojim”, i mbrojtur
nė pasurinė, furnizimin, pronėsinė dhe lirinė e tij. Ēdo gjė duke filluar nga selami (pėrshėndetja), bėrja e vendit nė shoqėri pėr tjetrin, deri te fjala e mirė, ka vendin e vet nė Kur’an, i cili rreptė-
sisht dėnon ēdo lloj autokracie, dhune dhe absolutizmi.
All-llahu i madhėruar i thotė Pejgamberit (a.s.) nė njė ajet:
“Ti ata nuk mund t’i detyrosh...” (Kāf, 45);
“Ti kėshillo - ti je vėrtet vetėm kėshillues. Ti ndaj atyre nuk
je detyrues.” (El-Gāshije, 21-22);
“Vėrtet besimdrejtėt janė vėllezėr.” (El-Huxhurāt, 10);
Kur’ani e ndalon kultin e personalitetit:
“Mos ta trajtojmė njėri-tjetrin si zota, pėrpos All-llahut.”
(Āli Imrān, 64);
“Zoti yt ka pėrcaktuar qė tė mos adhuroni tjetėrkė pėrpos
Atij.” (El-Isrā, 23).
Gjithashtu ndalon britmėn, karrierizmin, poshtėrsinė dhe bindjen e
verbėr (lajthitjen) ndaj tė humburve dhe thotė:
“Shumica e njerėzve nuk dinė.” (Jūsuf, 21);
“Por, shumica e tyre nuk kuptojnė.” (El-Ankebūt, 63);
“Shumica e njerėzve nuk besojnė.” (Gāfir, 59);
“Ata nuk ndjekin tjetėr vetėm supozime dhe nuk janė tjetėr
vetėmse gėnjeshtarė.” (El-En'ām, 116);
“Ata nuk trajtohen ndryshe, por vetėm si kafshėt, madje
janė edhe mė tė humbur.” (El-Furkān, 44).
Gjithashtu ndalon ēdo diskriminim dhe racizėm:
“Mė fisniku ndėr ju tek All-llahu ėshtė ai i cili mė sė shumti i
ruhet Atij.” (El-Huxhurāt, 13);
“Ai ėshtė i cili ju krijoi vetėm prej njė vete.” (El-A'rāf, 189).
Kuptuar shkencėrisht, Islami ėshtė sintezė universale dialektike e
materializmit hebraik dhe e idealizmit tė krishterė, sintezė e drejtėsisė sė vrazhdė e cila thotė: dhėmbi pėr dhėmb dhe syri pėr sy

dhe dashurinė dhe tolerancės skajore e cila mėson: kush tė godet
nga faqja e djathtė, ktheja edhe tė majtėn.
Kur’ani ka ardhur tė zė pozitė tė ndėrmjetme ndėrmjet Teuratit i
cili i tėrė i ėshtė kthyer kėsaj bote, kėnaqėsisė materiale nė jetėn
e kėsaj bote dhe Inxhilit i cili kėrkon kthyerje tė plotė tė
asketizmit nė kėtė botė. Kur’ani thėrret nė mėshirė e cila e
pėrfshinė edhe drejtėsinė edhe dashurinė. Urdhėron
vetėmbrojtjen, por i jep pėrparėsi ndjesės, pajtimit dhe faljes:
“Por kush duron dhe fal, s’ka dyshim se ajo ėshtė ndėr
punėt mė tė larta.” (Esh-Shūrā, 43).
Islami nuk zgjedh zgjidhje tė mesme ndėrmjet dhėnies sė lirisė sė
plotė individit dhe ndalesės sė saj:
“Burrave ju takon pjesa nga ajo qė e fituan ata dhe grave
gjithashtu ju takon pjesa nga ajo qė e fituan ato.” (EnNisā,32). Individi ėshtė i lirė tė fitojė, por ai nuk ka tė drejtė ta marrė tėrė
fitimin. Nė fitim ai ka pjesėn e tij. Edhe i varfėri ka pjesėn e vet.
E merr zeqatin dhe shpenzimet prej 2,5 pėr qind e deri nė 90 pėr
qind me forcė ose vullnetarisht. Kjo pjesė tė cilėn e merr (i varfėri) nuk ėshtė mėshirė as ndarje vullnetare por e drejtė e Zotit
(hakk-ull-llah) nė fitim. Me kėtė ndarje jashtėzakonisht tė mirė,
Islami individit ia ka ruajtur lirinė, kurse tė varfėrit ia ka mbrojtur
tė drejtėn e tij.
Prandaj, Kur’ani ka plotėsisht tė drejtė kur u drejtohet pjesė-
tarėve tė vet me fjalėt:
“Dhe ashtu ju kemi bėrė juve njė popull tė drejtė...” (ElBekare, 43).
Islami nė ēdo gjė e ka zgjedhur mjedisin e drejtė.
Ky nuk ėshtė mjedis matematikor por dialektik, ėshtė sintezė e
dy drejtimeve (tė djathtė dhe tė majtė) tė cilėt i tejshkon dhe
ngrihet mbi to. Pėr kėtė nė Islam nuk ka tė djathtė as tė majtė,
por ka vetėm “sirāt”, d.m.th. mjedis i drejtė, tė cilin ne e quajmė
Rrugė e drejtė.

Kur’ani nuk na ka penguar me kushtetutė tė caktuar politike apo
me mėnyrėn e administrimit deri nė hollėsi tė pėrpunuar sepse
kushtet dhe situatat ndryshojnė, gjė qė kėrkon gjetjen e zgjidhjeve
mė tė pėrshtatshme dhe mė racionale pėr shpalljen e kushtetutės
e cila do tė ndryshonte me ndryshimin e kushteve jetėsore.
Kur’ani mė tej ka dėshiruar qė dyert tė jenė gjithnjė tė hapura
para muslimanėve pėr marrje dhe dhėnie nga dituritė e
sendėrtuara nė ēdo kohė, pa mbyllje nė suazat e njė kushtetute tė
caktuar.
Pėr kėtė, Kur’ani ėshtė kėnaqur me porositė e pėrgjithshme si
karakteristika tė pushtetit ideal. Nuk na ka pranguar me njė teori
tė caktuar. Kjo nė tė vėrtetė ėshtė vetėm njė nga fshehtėsitė e
pėrkryerjes sė tij absolute, ndėrsa nė asnjė mėnyrė mangėsi dhe e
metė.
Kjo, nga ana tjetėr, ėshtė dėshmi e qartė e bashkėkohėsisė sė
Kur’anit.
Atyre tė cilėt thonė se feja do tė thotė stagnim dhe prapambeturi,
do t’ju pėrgjigjemi se Islami kurrė s’ka qenė i tillė, por pėrkundrazi, ėshtė fe e tė studiuarit, tė menduarit, zhvillimit dhe ndryshimit qė shihet nga kėto ajete tė qarta:
“Thuaj: Udhėtoni nėpėr botė dhe shikoni se si ka filluar krijimi.” (El-Ankebūt, 20);
“Le tė shikojė njeriu se prej ēkafit ėshtė krijuar! Ėshtė
krijuar nga njė ujė i hedhur qė del nga meskryqet dhe
kraharori.” (Et-Tārik, 5-7);
“A nuk i shikojnė devet se si janė krijuar, edhe qiellin se si
ėshtė ngritur lart, edhe malet se si janė vendosur, edhe
tokėn se si ėshtė shtrirė (zgjeruar)?” (El-Gāshije, 17-19).
Tė gjitha kėto janė urdhėresa tė qarta pėr studimin e zanafillės sė
njeriut, kafshėve, zanafillės sė maleve, Tokės, shtresave tė kozmosit dhe botėve tė tij. Tė gjitha kėto janė qėndrime tė cilat pėrfshijnė gjithė atė qė ne sot e kuptojmė me ndihmėn e shkencave

siē janė: gjeologjia, astronomia, anatomia, fiziologjia dhe embriologjia.
Tė gjitha ajetet e theksuara lart, nė tė vėrtetė janė urdhra tė
qarta qė tė udhėtohet nėpėr Tokė dhe tė mblidhen faktet, pastaj
tė merren konkludimet, tė zbulohen rregullat dhe ligjet pėr njohjen
e zanafillės sė ēdo gjėje qė ekziston. Nė mbarė kėtė nuk duhet
frikėsuar gabimisht. Islami e shpėrblen me njė shpėrblim edhe
atė i cili nga dėshira tė njohė (mėsojė) gabon, ndėrsa atė i cili
studion dhe e qėllon tė vėrtetėn, e shpėrblen dyfish.
I paarsyeshėm ėshtė pohimi se ne kemi mbetur mbrapa pėr
shkak tė fesė, ndėrsa Perėndimi ka pėrparur pėr arsye se e ka
refuzuar fenė. E vėrteta ėshtė se ne kemi filluar tė mbetemi
mbrapa atė moment kur i kemi braktisur urdhrat e fesė sonė.
Derisa muslimanėt fuqishėm u pėrmbaheshin udhėzimeve
kur’anore, kanė pėrparuar dhe kanė arritur ta krijojnė shtetin e
tyre i cili shtrihej prej Atlantiku deri nė Gjirin Arabik, nė tė cilin
lulėzonte shkenca dhe nė tė cilin kanė jetuar dhe punuar dijetarė
tė mėdhenj sikur qė janė Ibn Sina nė mjekėsi, Ibni Ruzhdi nė
filozofi, Ibn Hejthemi nė matematikė, Ibėn Nefisi nė anatomi dhe
Xhabir ibn Hajami nė kimi.
Bota tjetėr e atėhershme nga ne mori tė arriturat tona shkencore.
Edhe sot e kėsaj dite fjalorėt astronomikė pėrmbajnė terma arabė
tė yjeve dhe hyllėsive (konstelacioneve). Kėshtu ende aparati pėr
destilim nė frėngjishte quhet imbique, kurse nga kjo ėshtė marrė
edhe folja imbiquer, nga fjala arabishte imbiik.
Perėndimi nuk e ka sendėrtuar pėrparimin me ateizėm, por me
shkencė. Mosmarrėveshjet rreth konfliktit tė fesė dhe shkencės
kanė lindur nga njėmendėsia e Kishės sė Mesjetės, kur ajo pamėshirshėm ka qėruar hesapet me dijetarėt nėpėrmjet inkuizicionit. Kėshtu, dijetari i madh Galileu ka qenė i burgosur, ndėrsa
Xhordano Bruno ėshtė djegur nė turrėn e drunjve.
Nuk themi se kjo nuk ka qenė keqpėrdorim i fesė. Por, nuk mundemi kurrsesi ta pranojmė mendimin qė pėr kėtė duhet fajėsuar

edhe Islamin dhe ta mohojmė si fe. Islami nė gjithė kėtė ėshtė
mė sė paku fajtor, sepse ai kurrė nuk ėshtė shndėrruar nė
hierarki tė priftėrisė, sepse kurrfarė hierarkie priftėrore as
klerikale nuk e pranon mėsimi i tij. Nė Islam Zoti nuk ka
vendosur ndėrmjetės ndėrmjet Tij dhe njeriut.
Nga historia qartė mund tė shihet se kur sundonte Islami, nė tė
vėrtetė, ishte faktori mė i fuqishėm i pėrparimit dhe i ēdo progresi. Kur’ani gjithnjė nxit nė kėrkimin e diturisė; urdhėron tė
studiuarit dhe me vendosmėri hedh poshtė ēdo konflikt ndėrmjet
shkencės dhe fesė:
“Thuaj: Zoti im, shtoma diturinė!” (Tāhā, 114);
“A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?” (EzZumer, 9);
“All-llahu ka dėshmuar se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, (kėtė
e dėshmojnė) edhe ėngjėjt dhe tė diturit...” (Āli Imrān, 18);
Siē shihet nga ajeti i fundit, All-llahu menjėherė pranė vetes i
vendosi ėngjėjt dhe tė diturit.
Fjalėt e para tė cilat i janė shpallur Muhammedit (a.s.) kanė qenė
“ikre” (d.m.th. lexo, mėso, studio, hulumto...). Kur’ani dijetarėve ua premtoi gradat mė tė larta:
“All-llahu, ata nga mesi i juaj qė besojnė dhe ata tė cilėve u
ėshtė dhėnė dijenia, do t’i ngritė nė shkallė tė lartė.” (ElMuxhādele, 11).
Termi “el’ilmu” (dituria, shkenca) dhe sinonimet e tij pėrsėriten
850 herė nė Kur’an.
E si mundet dikush qė pas tė gjitha kėtyre tė flasė pėr konfliktin e
fesė dhe shkencės ose pėr atė se feja e ndalon shkencėn!!!
Tė studiohet feja dhe tė pėrcillet zhvillimi i saj ėshtė obligim. Tėrė
historia islame paraqet lėvizje tė ringjalljes dhe pėrparim tė jetės
nė tėrėsi. Prandaj, Kur’ani ėshtė krejtėsisht i pastėr nga akuzat
se e ndalon shkencėn: Ai e pranon dhe e rekomandon zhvillimin.
Ai, nė tė vėrtetė, mban qėndrimin se besimi dhe sheriati janė tė
pandryshueshėm, duke e bazuar kėtė nė parimin themelor: All-llahu ėshtė Njė dhe i Vetmi dhe nuk shtohet nė dy apo tre. Ky
ėshtė njė parim absolut. Gjithashtu e mira ėshtė gjithnjė e mirė,
kurse e keqja e keqe. Kurrė vrasja nuk do tė bėhet vlerė, as
vjedhja vepėr e mirė, sikur qė as gėnjeshtra nuk mund tė jetė
virtyt i njerėzve tė mirė e tė ndershėm. Nė tė gjitha sferat tjera
feja i lė dyert e hapura pėr idetė, ixhtihadin nė tė plotėsuarit dhe
pėrparuarit.
Thelbi i Islamit ėshtė racional dhe logjik, pranon diskutimin dhe
dialogun, duke nxitur nė pėrdorimin e arsyes dhe logjikės. Nė
shumė vende dhe nė shumė faqe tė Kur’anit hasim nė pyetjen:
“A nuk kuptojnė, a nuk marrin vesh”. Islami kėrkon qė
ithtarėt e tij tė jenė “dijetarė”:
“Krijesat mė tė kėqija te All-llahu janė shurdhmemecėt, tė
cilėt nuk duan tė kuptojnė.” (El-Enfāl, 22);
“Pėrse ata nėpėr botė nuk udhėtojnė me qėllim qė zemrat e
tyre ta kuptojnė atė qė duhet ta kuptojnė, veshėt e tyre ta
dėgjojnė atė qė duhet ta dėgjojnė...” (El-Haxhxh, 46).
Nga ajetet e theksuara shihet se sa e respektojnė muslimani dhe
feja e tij arsyen. Pozitiviteti dhe revolucionariteti janė nervat, respektivisht shpirti i Islamit, i cili kurrė nuk mund tė jetė i prapambetur (reaksionar) dhe negativ:
“Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju
luftojnė juve.” (El-Bekare, 190).
“All-llahu i do ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij nė radhė si tė
jenė mure tė fortifikuara.” (Es-Sāff, 4).
Islami kėrkon luftėn me jetė, pasuri dhe pasardhės (fėmijė); kėrkon qėndrueshmėri dhe vendosshmėri; ballafaqim tė guximshėm
dhe durim nė fatkeqėsi. Por mbi tė gjitha kėrkon qėndrueshmėri
tė vazhdueshme. Tė gjitha kėto janė thelb i Islamit.
Si ėshtė e mundur atėherė qė feja me kėtė elasticitet, racionalitet,
me kėtė shtytje pėr shkencė dhe tė studiuarit e natyrės (sė
“gjallė” dhe “tė vdekur”), me kėtė pozitivitet dhe revolucionaritet,
tė akuzohet pėr stagnim (tė jetės) dhe prapambeturi?! Akuza e tillė mund tė bėhet vetėm nga njeriu i cili nuk i njeh as gjėrat
elementare tė fesė sė tij dhe i cili nuk ka lexuar asnjė shkronjė
nga Kur’ani.
__________________
And what's this shit about us meant to be together?
That type of shit'll make me not want us to meet each other
Ragnar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2013, 23:02   #83
Ragnar
Undisputed
 
Avatari i Ragnar
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 14,440
Thanks: 170
Thanked 2,236 Times in 1,211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 241
Ragnar ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

QĖNDRIMI ISLAM
NDAJ EVOLUCIONIT


Miku im tha:
- Sot do tė kesh punė tė vėshtirė. Tė duhet patjetėr ta dėshmosh
krijimin e njeriut nė mėnyrėn gala-gala: e mori Zoti njė copė dhe,
e pėrziu me dorėn e Vet, e frymėzoi nė atė shpirtin dhe kėshtu u
krijua Ademi, ndėrsa krijimin e njeriut nė kėtė mėnyrė e
refuzojnė dituritė pėr evolucionin, tė cilat nga ana e tyre pohojnė
se njeriu i parė, Ademi, ka ardhur nė botė si rezultat i njė procesi
tė tėrė tė zhvillimit tė jetės nė tokė dhe si i tillė ėshtė i lidhur
ngusht me anėtarėt e familjes sė tij - botėn shtazore, se ka
paraardhės tė pėrbashkėt me majmunėt, se ekziston ngjashmėri e
madhe nė ndėrtimin e trupit tė tyre qė, krejtė sė bashku, flet
qartė se tė gjithė i takojnė njė familjeje.
I gatshėm pėr hir tė tė vėrtetės dhe shkencės nė diskutim tė pakursyer, mikut tim iu pėrgjigja:
- Sė pari mė lejo t’i pėrmirėsoj disa pikėpamje tua nė lidhje me
krijimin e njeriut. Zoti nuk e ka krijuar Ademin nė mėnyrė galagala si mendon ti: Ja, kėtu ėshtė njė copė dhe, i fryejmė asaj dhe
do tė bėhet Ademi. Kur’ani flet pėr njė mėnyrė krejtėsisht tjetėr
tė krijimit tė Ademit, flet pėr krijimin i cili ka fazat e veta, zhvillohet nėpėr periudha dhe kalon nė kohėn e Zotit. Kur’ani
krejtėsisht qartė thekson se njeriu nuk ka dalė drejtpėrsėdrejti
nga dheu por nga pasardhėsit tė cilėt kanė lindur nga dheu: “Ne,
me tė vėrtetė e kemi krijuar njeriun nga palca e tokės.” (El-Mu’minūn, 12). Pastaj, se njeriu nė fillim s’ka qenė aspak i
rėndėsishėm:
“Vallė, a nuk ka kaluar njeriu njė kohė, atėherė kur nuk ka
qenė i denjė tė pėrmendet.” (Dehr - Insān, 1). Dhe se krjimi i
tij ka qenė nė mėnyrė evolutive: “Ē’ėshtė me ju, pse nuk i
frikėsoheni fuqisė sė All-llahut. Ai ju ka krijuar nė etapa
(shkallėrisht).” (Nūh, 13-14).
“Ne ju krijuam, pastaj ua dhamė formėn dhe atėherė u
thamė engjėjve: Bini nė sexhde para Ademi., Ata ranė nė
sexhde, ndėrsa Iblisi refuzoi...” (El-A’rāf, 11);
“Dhe kur Zoti yt u tha ėngjėjve: Unė do ta krijoj njeriun
nga balta, e kur ta pėrkryej dhe ta frymėzoj nga fryma ime,
atėherė ju pėruljuni.” (Sād, 71-72).
Nga ajetet e theksuara bukur mund tė shihet se krijimi ka kaluar
nėpėr faza: tė krijuarit, tė formuarit, tė pėrkryerit, e pastaj tė frymėzuarit e frymės. Ėshtė karakteristike qė kėto faza nė ajete
janė tė lidhura me lidhėsen “thumme” (pastaj), e cila nė kohėn e
Zotit shėnon miliona vjet: “Dhe vetėm njė ditė te Zoti yt ėshtė
sa njė mijė vjet sipas llogaritjes suaj.” (El-Haxhxh, 47).
T’i shikojmė kėto faza kohore tė krijimit nė kaptinėn Sexhde nė
tė cilėn All-llahu xhel-le-shanuhu thotė:“E ka filluar krijimin e
njeriut nga balta, pastaj e ka bėrė qė pasardhėsit e tij tė
bėhen nga gjaku i pikėsuar dhe nga uji i dobėt i njeriut,
pastaj e ka unjėsuar dhe qenien e tij e ka pėrkryer dhe e ka
frymėzuar nga fryma e Vet dhe i ka dhėnė veshė, sy dhe
zemėr..” Nė fillim ka qenė dhé, pastaj gjak i pikėsuar nga uji i dobėt. Kėto (Es-Sexhde, 7-9).
janė nismat e krijimit tė njeriut i cili si i tillė “nuk ka qenė i denjė
tė pėrmendet”. Pastaj kanė pasuar unjėsimi, formimi dhe frymė-
zimi me tė cilin njeriu ėshtė bėrė qenie e pėrkryer me shqisa: tė
tė dėgjuarit, tė tė pamurit, si dhe me zemėr... ėshtė bėrė Ademi i
cili pra ėshtė etapa e fundit e njė zhvillimi kauzal e tė gjatė, e
kurrsesi fillim absolut i njė krijimi momental (mėnyrė - gala-gala):

“Dhe All-llahu ju ka bėrė qė tė rriteni nga toka sikur
bimėt...” (Nūh, 17).
Me rritjen e cila ėshtė pėrmendur nė kėtė ajet, mendohet nė
rritjen e cila i ka fazat e veta. Mirėpo, fshehtėsia e vėrtetė ėshtė
nė atė se ēfarė kanė qenė ato faza nė esencėn e tyre, ē’kanė
qenė nė tė vėrtetė ato periudha tė zhvillimit.
A ėshtė trungu i jetės i tėrė nga njė baba?
Duke e marrė parasysh pėrbėrjen kimike, ēdo gjė ėshtė nga
dheu. Ēdo gjė me vdekjen e cila ėshtė e pashmangshme, i
kthehet tokės dhe zbėrthehet nė pėrbėrjet e veta themelore. Ky
ėshtė fakt i gjithėnjohur. Por, fjalėn “baba” ne kėtu e kuptojmė
shumė mė gjerė se pėrbėrja themelore e njeriut. Pyetja vetėm
ėshtė se a ėshtė lindur qeliza e parė nga toka e cila me tė
shumėzuarit i ka prodhuar tė gjitha llojet dhe gjinitė e shtazėve
dhe tė bimėve e me kėtė edhe vetė njeriun, apo kanė ekzistuar
nisma tė shumėnumėrta dhe tė nduarnduarta: njė nismė nga e
cila janė zhvilluar bimėt, njė tjetėr nga e cila lindi njė lloj i caktuar
i shtazėve si psh. sfungjerėt, nisma nga e cila u zhvilluan peshqit,
pastaj nisma nga e cila lindėn zvarranikėt, nisma e shpendėve,
nisma e sisorėve dhe nisma nga e cila ėshtė zhvilluar njeriu, qė
do tė thotė se edhe njeriu ka nismėn e vet... plotėsisht tė pavarur
sikur edhe ēdo lloj tjetėr.
Ngjashmėria anatomike e gjinive, llojeve dhe familjeve nuk e mohon lindjen e ēdo lloji nga nisma e veēantė. Kjo pėrputhshmėri
anatomike krejtėsisht qartė tregon nė atė se ėshtė njė Krijues i tė
gjitha llojeve, gjinive dhe familjeve, i cili tė gjithė i ka krijuar nga
materiali i pėrbashkėt, sipas njė stili dhe plani tė njėjtė. Kjo ėshtė
konsekuenca e tyre logjike dhe e domosdoshme. Mirėpo, kjo qė
kanė njė baba, nuk ėshtė rezultat i domosdoshėm i ngjashmėrisė
anatomike dhe pėrputhshmėrisė sė llojeve, gjinive dhe familjeve.
Mjetet e komunikacionit janė tė ngjashme ndėrmjet veti si qerret,
trenat, tramvajėt, etj. Kjo ngjashmėri e tyre flet se ato mjete tė
komunikacionit janė prodhim i trurit njerėzor. Por kjo nė asnjė

mėnyrė nuk e mohon ekzistimin e projektuesit dhe origjinalitetin e
tyre. Sikur qė ėshtė e padrejtė tė themi se qerrja e dorės ėshtė
“zhvilluar” sipas ndonjė ligji tė vet tė brendshėm tė pavarur, sė
pari nė qerre tė cilėn e tėrheqin kuajt, pastaj nė ford, tren dhe
dizel, sepse ėshtė e vėrtetė qė ky “kalim” do tė ishte krejtėsisht
ndryshe dhe do tė vijonte me zhvillimin e mendjes sė konstruktuesit dhe aftėsive tė tij shpikėse. Po ashtu ėshtė e padrejtė tė
thuhet se njė lloj ka dalė nga tjetri, edhe pse ky pohim, duke
marrė parasysh renditjen e pėrmendur kohore, duket i saktė.
Mirėpo ėshtė e vėrtetė se ēdonjėri prej tyre ka ardhur me
“kėrcimin shpikės” tė konstruktuesit tė vet dhe ashtu ka filluar
pavarėsisht.
A kanė ekzistuar paranisma tė pavarura tė gjinive apo disa gjini
kanė nismė tė njėjtė?
Zhvillimi ėshtė pėrmendur krejtėsisht qartė nė Kur’an sikur qė
janė pėrmendur edhe fazat e tij: faza e krijimit, faza e formimit,
faza e pėrkryerjes dhe faza e gjallėrimit... Mirėpo, shkenca ende
nuk ka mbėrritur qė nė tėrėsi ta shpjegojė cilėndo qoftė nga kėto
faza dhe ta japė fjalėn e fundit pėr to.
Nėse kthehemi nė ajetin e kaptinės Sexhde i cili nė pėrkthim ėshtė:
“... E filloi krijimin e njeriut nga balta, pastaj e bėri qė pasardhėsit e tij tė bėhen nga gjaku i pikėsuar dhe nga uji i
dobėt i njeriut, pastaj e unjėsoi dhe qenien e tij e bėri tė
pėrkryer dhe e frymėzoi nga fryma e vet, dhe i dha veshė, sy
dhe zemėr...” (Es-Sexhde, 7-9), do tė shohim se nismat e para
tė njeriut, prej tė cilave mė vonė ėshtė bėrė njeriu i parė-Ademi,
e ato janė mbi tė cilat flitet sikur mbi ujin e njeriut, nuk i kanė
pasur tė formuara shqisat: e tė pamurit, tė dėgjuarit, as
zemrėn.Kėto kanė ardhur mė vonė pas “frymėzimit tė frymės” e
kjo ka qenė faza e fundit e krijimit tė Ademit. Do tė thotė, kėto
nisma janė tė ngjashme me jetėn paranismore (primodiale) tė
shtazėve: “Vallė, a nuk ka kaluar njeriu njė kohė kur nuk
ka qenė i denjė tė pėrmendet.”(Insān, 1). Nuk mendoj se e

gjithė kjo dallohet nga qėndrimet e shkencės pėr tė cilat flet ti.
Mirėpo, e vėrteta e zhvillimit ende ėshtė fshehtėsi. Dhe askush i
menēur nuk do tė pohojė se kėtė tė vėrtetė e ka zbuluar.
Ndoshta ajo qė me tė vėrtetė ka ndodhur, as pėr sė largu nuk
ėshtė kjo pėr tė cilėn flasim ne dhe pėr tė cilėn flasin shkencėtarėt. Ēėshtja ėshtė ende e hapur pėr hulumtime dhe ēdo gjė
qė shkenca e servon ėshtė vetėm supozim.
__________________
And what's this shit about us meant to be together?
That type of shit'll make me not want us to meet each other
Ragnar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2013, 23:04   #84
Borix
Seek truth from facts
 
Avatari i Borix
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Vancouver
Posts: 77
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
Borix do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Tani ti Lum po hap debatin tjeter - cili nga 1001 zotrat eshte ai/ajo, ekzistenca e te cilit/se ciles duhet te vertetosh.

A eshte kaq e veshtire te lexosh per ty? Ketu propaganda nuk ka vend, arsyeto pa demagogjira islamike.
__________________
"The rule is perfect: In all matters of opinion our adversaries are insane." --M. Twain
Borix nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2013, 23:07   #85
Ragnar
Undisputed
 
Avatari i Ragnar
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 14,440
Thanks: 170
Thanked 2,236 Times in 1,211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 241
Ragnar ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Borix Shiko postimin
Tani ti Lum po hap debatin tjeter - cili nga 1001 zotrat eshte ai/ajo, ekzistenca e te cilit/se ciles duhet te vertetosh.

A eshte kaq e veshtire te lexosh per ty? Ketu propaganda nuk ka vend, arsyeto pa demagogjira islamike.
Borix, une nuk po beje propagand une i takoj keti besimi, une sipas ketij besimi po gjeje pergjigje, ti lexo pastaj thuaj se e ka keq, ja aty lart qe i postova shkrimet e atij personi, e ki cdo pergjigje, urdhero lexoji pastaj debatojm.

Edhe ai miku qe ka pyet ka qene si ti ateist dhe nuk ka besu, ndoshta akoma nuk beson.

Besimi eshte sikur dashuria nuk mundesh leht ta hapesh zemren e te dashurosh dikend apo ta besosh.
__________________
And what's this shit about us meant to be together?
That type of shit'll make me not want us to meet each other
Ragnar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2013, 23:08   #86
land
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 4,468
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 49 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 47
land ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Lumi Shiko postimin
PSE ALL-LLAHU KRIJOI
TĖ KEQEN?



Miku vazhdoi mė tej:
Si mund tė thoni se Zoti juaj ėshtė i pėrkryer, bujar, mėshirues,
fisnik, i butė, kurse i ka krijuar tė gjitha kėto tė kėqija nė botė:
sėmundjen, pleqėrinė, vdekjen, tėrmetet, vullkanet, mikrobet infektuese, helmin, thatėsirat, ftohtėsinė, kancerin i cili nuk po i
kursen as fėmijėt e as pleqtė? Nėse Zoti ėshtė dashuri, bukuri
dhe mirėsi, si e krijoi atėherė urrejtjen, shėmtinė dhe tė keqen?!
Problemi tė cilin e inicoi pyetja e mikut ėshtė ndėr problemet
fundamentale tė filozofisė, shpjegimi i tė cilit i ka ndarė shkollat
dhe mendimet.
Nė kėtė pėrgjigjemi: Zoti ėshtė i mėshirueshėm dhe i mirė. Ai
nuk ka urdhėruar tė veprohet keq, por nga menēuria Ai nuk e pamundėsoi atė.
“... Thuaj: All-llahu nuk urdhėron tė bėni amoralitet. A po
flisni pėr All-llahun atė qė nuk e dini? Thuaj: Zoti im
urdhėron drejtėsi...” (El-’Arāf, 28-29).
All-llahu urdhėron vetėm drejtėsi, dashuri, mirėsi, falje dhe atė
ēka ėshtė e mirė dhe kėnaqet vetėm me tė mirėn dhe tė kėndshmen. Por, pse atėherė e lėshoi kriminelin tė bėjė krim, vrasėsin
tė vrajė, vjedhėsin tė vjedhė? Pėr arsye se ka dėshiruar tė jemi tė
lirė dhe tė gjykojmė pa kurrfarė ndikimi. Ndėrsa liria paraqet
mundėsinė pėr tė gabuar, pėrndryshe nuk do tė quhej liri! Zgjedhja e lirė ėshtė ndėrmjet mosdėgjimit dhe dėgjimit.

Ka qenė nė mundėsinė e All-llahut qė tė gjithėve tė na bėjė tė
mirė dhe tė na detyrojė nė dėgjueshmėri, qė do tė nėnkuptonte tė
marrurit e lirisė sė tė zgjedhurit.
Sipas dėshirės dhe urtėsisė sė Zotit, liria me dhembje ėshtė mė
fisnike pėr njeriun se sa robėria me fat. Pėr kėtė arsye edhe
ėshtė lėnė mundėsia e tė gabuarit!
Shikimi korrekt dhe objektiv na zbulon se e mira nė ekzistencėn e
pėrgjithshme ėshtė parim, kurse e keqja pėrjashtim. Shėndeti
ėshtė bazė, kurse sėmundja pėrjashtim. Ne kohėn mė tė madhe
tė jetės e kalojmė nė shėndet. Sėmundja rrallė na godet. Ashtu
ėshtė edhe me tėrmetin i cili zgjat disa minuta nė jetėn e Tokės
me miliona vjet. Kėtu ėshtė edhe me luftėrat dhe katastrofat. Tė
gjitha kėto janė shtangime tė shkurtra nė jetėn e popujve
ndėrmjet periudhave tė gjata tė paqes.
Praktikisht, ēdo gjė e ka anėn e mirė tė saj. Sėmundja nxit ruajtjen e shėndetit, dhembja ėshtė burim i qėndresės, kėmbėnguljes
dhe gatishmėrisė pėr sakrificė. Tėrmetet janė marrje frymė, lirim
i shtypjes sė brendshme tė rruzullit tokėsor, tė cilėt e ruajnė
sipėrfaqen e saj nga shpėrthimi. Vullkanet nxjerrin pasuri tė
fshehta xehesh dhe e mbulojnė sipėrfaqen e Tokės me llavė tė
plleshme. Luftėrat i lidhin popujt. Nga kjo lidhje vargore u krijuan
edhe Kombet e Bashkuara edhe Kėshilli i Sigurimit, si instanca
mė tė larta botėrore, tė cilat i zgjidhin kontestet ndėrkombėtare.
Penicilini, atomi, aeroplanėt raketorė, raketat janė zbuluar duke iu
falėnderuar luftėrave. Helmi i gjarprit e pėrmban kundėrhelmin
mė efikas. Nga mikrobet bėhen vaksinat. Pozitat tė cilat i kemi
tash nuk do tė na takonin sikur tė ishin gjallė gjyshėrit tanė. E
keqja nė kozmos ėshtė sikur hija nė fotografi; nėse i afrohesh tė
duket se ėshtė gabimi dhe mungesa e fotografisė, por, nėse
fotografinė e vėshtron nga largėsia e duhur, do tė zbulosh se ajo
ėshtė e domosdoshme dhe se hija ka detyrė tė dorės sė parė nė
formimin estetik tė fotografisė.

A do tė mund tė dinim ē’ėshtė shėndeti sikur tė mos ishte
sėmundja? Tė mirėn e njohim duke iu falėnderuar tė shėmtuarės,
pozitės natyrore duke iu falėnderuar jonatyrores. Nė kėtė kuptim
janė edhe fjalėt e Ebu Hamid El-Gazaliut tė madh:
“Mospėrkryerja e kozmosit ėshtė pėrkryerja e tij, sikur qė ėshtė
edhe shtrembėrimi i harkut drejtėsia e tij, sepse, nė tė kundėrtėn,
nuk do tė mund ta hedhte shtizėn”.
Domethėnia tjetėr e vėshtirėsive dhe dhembjeve ėshtė zbulimi i
natyrės sė vėrtetė tė njerėzve. Sikur tė mos ishte vėshtirėsia, tė
gjithė njerėzit do tė ishin tė njėjtė, bujaria do tė varfėrohej, kurse
lufta do ta humbte ėmbėlsinė e sulmit.
Ky ėshtė provim pėr ēdonjėrin prej nesh para vetes dhe para
Zotit tė madhėruar.
Kjo botė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė kaptinė romani, i cili ka
disa kaptina, kurse vdekja nuk ėshtė fundi i tregimit por fillimi i tij.
Nuk ėshtė korrekte tė japim gjykimin pėr dramėn nė bazė tė
vetėm njė akti tė saj, sikur qė ėshtė jokorrekte ta hedhim poshtė
njė vepėr, sepse faqja e parė e saj nuk na kėnaq. Gjykimi korrekt
bėhet tek nė fund.
Dhe, mė nė fund, me ēka e konpenson tėrė kėtė miku. A mos po
kėrkon ai jetė pa vdekje, pa sėmundje, pa pleqėri, pa tė meta, pa
ndihmė, pa kufizim, pa pikėllim dhe pa dhembje. A nuk po kėrkon
pėrkryerjen absolute, ndonėse pėrkryerja absolute i pėrket vetėm
Zotit. I pėrkyer ėshtė vetėm Njė dhe i Vetmi, do tė thotė se miku
nuk do tė jetė i kėnaqur derisa ai personalisht tė bėhej zot, e kjo
ėshtė pėrēmim i vetvetes. Ai dhe tė pakėnaqurit e ngjashėm me
tė vetėm na bėjnė tė qeshemi. Ata dėshirojnė qė jeta tė bėhet
parajsė, por, ē’kanė bėrė qė tė bėhet ashtu? Me ēka miku ynė
ėshtė i denjė tė bėhet zot. Gjyshja ime ka qenė mė e menēur se
doktori i doktoruar nė Francė kur thjesht tha:
“E mira ėshtė nga Zoti, kurse e keqja nga vetė ne”.
Kėto fjalė tė pakta e pėrkufizojnė dhe e sqarojnė gjithė
problemin. Zoti e ka dhėnė erėn dhe lumin, por kapiteni i anijes e

ngarkon me njerėz dhe e ngarkon me mall, dhe kur anija fundoset
e shanė Zotin dhe e mallkon fatin. Ēfarė mėkati ka Zoti nė kėtė!
Ai e dha ujin nė tė cilin anija do tė lundrojė edhe era e cila anijen
do ta lėvizė, por nefsi dhe pangopėsia njerėzore tė mirėn e
shndėrruan nė tė keqe.
Sa urtėsi dhe menēuri kanė fjalėt:
“E mira ėshtė nga Zoti, kurse e keqja nga vetė ne!”
keto carcafe nuk vlejne asgje nese nuk verteton ekzistencen e ketij "allahu" qe pretendon, se c'beson ti mua s'me intereson.
land nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2013, 00:55   #87
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Posts: 20,995
Thanks: 1,589
Thanked 1,564 Times in 1,156 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 124
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?
zoti buron nga njeriu
/smart
__________________
Une perpara, fshesaxhinjte nga mbrapa.
Foreign Music > Albanian Music
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2013, 10:40   #88
Scion
Enraged
 
Avatari i Scion
 
Data e antarėsimit: May 2011
Vendndodhja: Tiranė
Posts: 239
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Scion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėmScion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Ky eshte nje perkethim personal i imi dhe me mirekuptoni nese nuk eshte shume i rrjedhshem, gjithsesi ne link keni dhe shkrimin origjinal dhe mund ta lexoni ne Anglisht per ata qe e njohin kete gjuhe.

Ne vazhdim te shkrimit eshte nje satire e botuar nga Filozofi i madh i koherave moderne, Bertrand Russell. Nje nga titanet e mendimit te lire, paqedashesit dhe armikun me te madh te shpifjes dhe trillimit.
Bertrand Russell- (1872-1970)

bashkangjitje 8005
Shkrimi origjinal ne Anglisht e gjeni ketu

Makthi I Teologut
Nga Fakti dhe Trillimi, 1961
Bertrand Russell

Teologu eminent Dr. Thaddeus perjetoi nje enderr sikur vdiq dhe nisi pelegrinazhin e tij drejt parrajses. Studimet e tij e kishin pergaditur dhe pajisur me nje bagazh me te cilin ai s’do e kishte problem per te gjetur rrugen e drejte te amshimit. Ai troket ne deren e “Qiellit” dhe papritmas perballet me nje shqyrtim me te kujdesshem sesa priste. “Kerkoj pranimin” tha ai, “sepse une kam qene nje njeri I mire, dhe I kushtova tere jeten time madheshtise se zotit”. “Njeri?” pyeti Roja, “c’eshte kjo gje? Dhe si ka mundesi qe nje qenie kaq qesharake si ti mund te beje dicka per te promovuar madheshtine e Zotit?”
Dr. Thadeus mbeti I shtangur. “Ju me siguri nuk mund te jeni te painformuar rreth qenies se quajtur njeri. Ju patjeteter duhet te jeni ne dijeni qe njeriu eshte vepra supreme e Krijuesit.” “Ne lidhje me kete” pergjigjet Roja, “Me vjen keq qe te lendoj ndjenjat, por kete qe po thoni eshte lajm I ri per mua, dyshoj qe ndonjeri atje lart te dije apo kete ndegjuar per kete gje te quajtur ‘Njeri’”. Gjithsesi, meqense ti dukesh I shqetesuar, do keshe nje shans tek Konsultori i te Bibliotekes tone.

Konsultori, nje qenie globulare me mijera sy dhe nje goje, perkuli disa sy duke veshtruar me kujdes Dr. Thaddeus. “C’eshte kjo?” pyet Rojen. “Kjo, pergjigjet Roja,
Eshte nje qenie e cila pretendon se eshte antar I species se quajtur ‘njeri’ , I cili jeton ne vendin e quajtur “Toke”. Ka nje nocion te cuditshem se Krijuesi ushqen nje interes te vacante per kete vend dhe speciet qe jetojne aty. Mendova se ju mund ta ftillonit sadopak. “Hmmm, Pra” iu drejtua me miresi teologut, Konsultori I Bibliotekes. “Ndoshta mund te me tregoni se ku ndodhet ky vend I quajtur ‘Toke’”. “Oh, eshte pjese e sistemit diellor” u pergjigj pa hezitim Dr. Thadeus. “… dhe c’fare eshte Sistemi Diellor?” pyeti Konsultori. “Oh”, u pergjigj teologu, ne dukje pak I shqetesuar “’Dituria shentje’, eshte sfera ime, por pyetja qe sapo me bete I takon ‘dijes profane’. Gjithsesi, une kam mesuar teper nga miqte e mije astronome te tregoj se Sistemi Diellor eshte pjese e ‘Rruges se Qumshtit’.” “… Dhe c’fare eshte “Rruga e Qumshtit” pyeti Konsultori? “Rruga e qumshtit eshte nje nga galaktikat per te cilat me eshte thene se jane qindra milione te tilla. “Shih, Shih” iu pergjigj Konsultori “Ti pret qe une te mbaj mend njeren nga shume te tjerat. Por une mbaj mend te kem ndegjuar termin “Galaktike” me pare. Ne fakt, besoj nje nen-Konsultor Biblioteke yni specializon per Galaktikat. Le te te cojme atje, dhe shohim se mos ndoshta te ndihmon ai.”

Pas nje kohe jo fort te gjate, del nen-Konsultori I bibliotekes se Galaktikave. Ne pamje dhe forme ai ishte nje Dodekahedron. Lehtesisht kuptohej qe nje kohe e me pare, siperfaqet e tija qene te pastra dhe te ndicuara por puna e gjate neper rafte e kishte bere ate Opake. Konsultori I sqaron nepunesit te vet se Dr. Thaddeus, ka ndermarre ne llogarine e vete te gjeje origjinen e tij, dhe ka permendur galaktikat, dhe shpresohet se informacioni mund te merret prej seksionit te galaktikave ne kete biblioteke.

“Mire, … “ tha nen-konsultori, “mendoj qe eshte e mundur ne kohe, por duke pas parasysh qe eksistojne qindra miliona galaktika, dhe sejcila ka nje volum te vecante, do kerkoje kohe per te gjetur nje volum specific. Cila eshte ajo qe kjo molekule e cuditshme deshiron?” “Eshte njera qe quhet ‘Rruga e Qumshtit’” Iu pergjigj Dr. Thadeus me ligeshti. “Mire pra,” tha nen-Konsultori, “Do e gjej nese mundem”.

Tre jave me vone, ai u kethye, duke sqaruar se nje indeks I jashtezakonsht efficient I seksionit te galaksive ia mundesoi atij percaktimin e galaksise me numer QX 321,762. “Ne futem ne pune te gjith 5000 nepunesit qe kishim ne dispozicion ne ate seksion” tha ai. “Ndoshta, ti je I interesuar te takosh nepunesin I cili specifikisht eshte I interesuar per Galaktiken ne fjale?” U thirr nepunesi I cili doli te jete nje Okta-hedron me nje sy dhe goje ne cdo ane. Ai u surprizua jashtemase qe tashme ishte present ne nje regjion kaq te ndritur, larg nga raftet e errta te pjeses ku punon ai.
Duke ardhur ne vete, ai pyet me sinqeritet dhe pak turp. “C’deshironi te dini rreth galaktikes time”? Dr. Thaddeus foli: “Ajo c’dua te dij eshte Sistemi Diellor, nje koleksion trupash qiellor qe rrotullohen rreth nje ylli ne galaktiken tuaj. Ylli rreth te cilit ato rrotullohen quhet “Diell”. “Hmmmm…” Iu pergjigj nepunesi, “Eshte veshtire te gjesh galaksine e sakte, por te kerkosh yllin e duhur eshte akoma me shume e veshtire. Une di qe ka rreth 300 miliarde yje ne kete galaktike, dhe une nuk kam dijeni, qe nje liste e ketyre 300 miliarde yjeve eshte kerkuar nga Administrata per tu arshivuar ne magazine.
Nese ti mendon se ia vlen, une do kerkoj punetore apostafat nga ‘Vendi tjeter’ te kerkojne per kete yll specifik.

U ra dakord se, meqenese pyetja e shtruar ishte nga Dr. Thaddeus I cili po pesonte nje ankth te tmerrshem, se kjo do ishte drejtimi me I mencur. Disa vite me vone, paraqitet nje Tetra-Hedron goxha I lodhur dhe I rraskapitur perpara nenpunesit. “Une kam,” tha ai “Perfundimisht zbuluar yllin specifik, per te cilin u ngrit pretendimi, por jam ne dileme te imagjinoj perse te zgjoje interes kaq special. Ai I ngjan nje numri shume te madh yjesh te tjere ne te njejten galaktike. Eshte I nje permase te zakonshme madhesie dhe temperature, dhe e rrethuar nga planete tjere me te vegjel te quajtur planete. Pas disa minutash studimi dhe investigimi, zbulova se disa, te pakten, nga keto planete permbajne ‘Parazite’ dhe mendoj se kjo gjeja e cila ngriti kete kerkese patjeter duhet te jete nje nga ata”.

Ne kete pike, Dr. Thaddeus nuk u permbajte me por shpertheu ne nje lament zemerimi pasionant: “Perse, ore perse, krijuesi mcefi nga neve qeniet e gjora te tokes se nuk ishim ne qe e shtytem te krijoje qiejt? Gjate gjith jetes time, une I kam sherbyer atij ne menyre diligjente, duke besuar se AI do vereje sherbesen time dhe do me shperblente me lumturine e perjetshme. Dhe tani del qe ai nuk ishte I vetedijshem se une ekzistoja.
Ju po me thoni qe une jam nje parazit pafundesisht I vogel, ne nje trup te imet I cili rrotullohet rreth nje trupi insinjifikativ, pjese e nje koleksioni 300 miliardesh yjor, e cila eshte vetem nje nga qindra milione te tilla? Une nuk mund ta mbaj me kete, dhe nuk mund ta adhuroj me krijuesin.” “Shume mire,” tha Roja, “Mund te shkosh ne Vendin tjeter”

Ketu, u zgjua Teologu! “Fuqia e Satanait mbi imagjinaten tone gjate fjetjes eshte e tmerrshme” Tha ai.

Bertrand Russell
Scion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Scion pėlqehet nga
i vjetėr 05-10-2013, 13:28   #89
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,044
Thanks: 5
Thanked 35 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 63
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Keta nuk i dallojne dot kontradiktat intrinsike. Nuk duhet te habitemi Scion, nese kujtojme qe tere legjenda e shkretetires ne te cilet bazojne botekuptimin, eshte e mbushur me pallavra qe anullojne me dekret hyjnor nje dekret hyjnor.

A eshte cdo njeri i lire te besoje cfare te doje?
(Po)Nuk ka detyrime ne fe. [2:256]
(Po)Per mua feja ime, per ty feja jote [109:6]
(Jo)Allahu nuk i do ata qe nuk besojne. [3:32]
(Jo)Ai nuk i do ata qe nuk besojne. [30:45]
(Jo)Mos zgjidhni qafiret si shoket tuaj. A do i jepnit Allahut lejen e paster per te qene kunder jush? [4:144]
(Jo)Ata duan qe dhe ju te mos besoni sic edhe vete ata nuk besojne... merrini dhe vritini kudo qe do i gjeni. [4:89]

Kush i nxjerr qafiret nga rruga e drejte?
(Allahu)Per qafiret, edhe po i lajmeruat por edhe po nuk i lajmeruat, eshte e njejta gje per ta; ata nuk besojne. Dhe Allahu e ka mbyllur degjimin dhe zemren e tyre, dhe syte i kane te mbuluar. [2:6-7]
(Iblisi)Dhe meqe ti Allah me nxorre mua (Iblisin) nga rruga e drejte, une do i ndjek perhere dhe do i nxjerr nga kjo rruga jote e drejte! Dhe allahu tha: Largohu qe ketu, i degraduar, i perzene. Dhe per ata qe te ndekin, une do te mbush Ferrin me te gjithe ju. [7:16-18]
(Allahu)Ne zemren e tyre kemi vene perde, dhe ata kete nuk e kuptojne, ne veshet e tyre shurdhim. [6:25]
(Iblisi)A nuk e sheh se kemi derguar djajte tek qafiret qe t'i ngaterrojne me konfuzion? [19:83]


Nese arsyeja buron nga zoti, ky lloj zoti i plotfuqishem por konfuz dhe me inatet e nje femije 5 vjec, qe luan si macja me miun me njerezit qe i beri vete, me nje dell narcizist duke ju drejtuar vetes ne plurali maestatis se ka nevoje per reverencen e deleve... nese arsyeja buron nga zoti, njeriu nuk ka per te qene ndonje here i mire. Modeli i te mires sipas ketij zoti duket i kalbur, nje zot pa burrerine te shohe dike ne sy dhe te mos hedhe gurin e pastaj te fshehe doren 'te keqen ta beri ai tjetri, jo une.' Ik ere, kurve langaraqe lulishtesh.

Por njerezit une nuk i shoh te jene ne nivele te tilla ligesie neper bote. Sepse shumica e tyre dine te arsyetojne jashte kesaj mendesie zagareske dhe i anashkalojne pjeset e felliqura te urdheresave nga siper. Ka dhe nga ata qe i ndjekin te tera pike per pike, por ata ne menyre delikate i kemi quajtur 'fanatike', ndonese po ta shohesh holle-holle ata thjesht ndjekin pike per pike mesimet hyjnore, arsyetimin e linjes hyjnore. Dhe keta perfundojne te jene me gomeret nga te tere.

Kjo eshte nje piste plauzibel si mund te vazhdohet fjalia: "Nese arsyeja buron nga zoti..."
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2013, 22:41   #90
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,759
Thanks: 5,509
Thanked 6,469 Times in 4,125 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 291
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

buron ,buron por nuk shteron
e kemi realizuar planin me like chopen
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2013, 23:17   #91
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,582
Thanks: 110
Thanked 247 Times in 70 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 34
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Borix Shiko postimin
Besimtaret thone se, nder atributet me te spikatura, apo me te vecanta, qe zoti i ka dhene njeriut eshte arsyeja, aftesia per te qene nje qenie racionale. Dhene kjo aftesi teper e vecante, deri me sot ka qene e pamundur qe, me ane te kesaj arme, mendja njerezore te arrije te pranoje (racionalisht) zotin dhe ekzistencen e tij. Pra, eshte e pamundur logjikisht (si rezultat i perdorimit te arsyes) qe te arrihet tek nje qenie e mbinatyrshme, burim i asaj arsyeje. Nese arsyeja buron nga zoti, dhe eshte e pamundur njohja e burimit (zotit) me ane te arsyes, a nuk ju duket ekzistenca e tij nje dukuri kontradiktore me mendjen racionale, dhene pohimi kontradiktor se zoti dhuron arsyen? (Tema nuk ka burime cinicizmi dhe as nuk eshte per ciniket.)
Mendoj se ka lidhje me zgjedhjen e lire dhe me deshiren njerezore e cila buron nga zemra per te zgjedhur ate qe i pelqen me teper.

Nje djale ra ne dashuri me nje vajze, farefisi i tij i tha:- me c'fare syri e pe? C'eshte kjo qe na ke sjelle?

Ai tha:- Duhet te shikoni me syte e mi, jo me syte tuaj, sepse kjo eshte ajo qe pelqej dhe kjo eshte zgjedhja ime dhe ky eshte vendimi qe kam marre me vullnetin tim te lire.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-06-2018, 13:29   #92
ciarli
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Apr 2018
Posts: 207
Thanks: 0
Thanked 15 Times in 13 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
ciarli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

..zoti eshte truri i gjithesise dhe ka nje gjuhe qe i ngjan gjuhes se bletes, asaj se instinktit, intelektit apo intuites pa arsye! njerezit, apo engjejt, thone se zoti eshte natyra poa nje i cmendur dhe na ka dhene prej marrezise se tij, intelektin apo instinktin!
ciarli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2018, 16:38   #93
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 8,223
Thanks: 363
Thanked 1,793 Times in 1,201 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Borix Shiko postimin
Besimtaret thone se, nder atributet me te spikatura, apo me te vecanta, qe zoti i ka dhene njeriut eshte arsyeja, aftesia per te qene nje qenie racionale. Dhene kjo aftesi teper e vecante, deri me sot ka qene e pamundur qe, me ane te kesaj arme, mendja njerezore te arrije te pranoje (racionalisht) zotin dhe ekzistencen e tij. Pra, eshte e pamundur logjikisht (si rezultat i perdorimit te arsyes) qe te arrihet tek nje qenie e mbinatyrshme, burim i asaj arsyeje. Nese arsyeja buron nga zoti, dhe eshte e pamundur njohja e burimit (zotit) me ane te arsyes, a nuk ju duket ekzistenca e tij nje dukuri kontradiktore me mendjen racionale, dhene pohimi kontradiktor se zoti dhuron arsyen? (Tema nuk ka burime cinicizmi dhe as nuk eshte per ciniket.)
Ne jemi cfare hame, pasi qe te mundemi te shnderrohemi nė Tė, Zoti u be i ngrenshem. Zoti eshte materialist, djalli (e keqja) eshte shpirterore. Kur ben dashuri e ben nepermjet trupave (material) apo kur hame, degjojme, menderosim etj perdorim organet e trupit. Ndersa mekati eshte shpirteror si mekati i krenarise, egoizmit, inatit dhe keto helme shpirterore mund te djegin brenda pa ndihmen e fjales apo gjesteve. Pra duhet te vleresojme trupin si vend takimi me Zotin. Etj, etj.


p.s. nuk di ne egziston akoma ky anetar....
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2018, 17:47   #94
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,759
Thanks: 5,509
Thanked 6,469 Times in 4,125 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 291
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2018, 18:01   #95
Viking
*Odin*
 
Avatari i Viking
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Valhalla Old Norse Valhöll "hall of the slain" is a majestic, enormous hall located in Asgard
Posts: 4,516
Thanks: 538
Thanked 934 Times in 614 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 103
Viking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėmViking i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nėse arsyeja buron nga zoti, ...?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga land Shiko postimin
keto carcafe nuk vlejne asgje nese nuk verteton ekzistencen e ketij "allahu" qe pretendon, se c'beson ti mua s'me intereson.
A mendon se syt e tu do mund te shikonin nje gje kaq madheshtore???
Ti
shkreptimen e rrufes shikon dhe heq syt edhe pse ajo eshte aq larg e bubullima vjen me vone per veshin tend se po te ndodhte mu aty do e kishe humb sy e veshe.

A eksiston Era edhe pse nuk e sheh po faqen ta perkedhel?
A ekziston Uji edhe pse ska shije por per ty kaq i domosdoshem eshte?
A ekziston Ajri edhe pse pa te as minuta nuk mund te jetosh?

Me thuaj pra kush te furnizon ty me kto e mijera te tjera?
__________________

I always have the shadow of smiling
Nobody can take away my smile.
What’s mine it will be...
To Eternity....😊
Viking nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur