Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 01-12-2017, 11:13   #261
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 3,448
Thanks: 209
Thanked 354 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Juke, une i ndjek me endje postimet e tua, dhe me ndihmojne te krijoj nje ide me te qarte per Gollobordasit dhe Golloborden.

Kam nje pyetje, pa ndonje para- apo prapa-mendim: Si ka qene perfaqsimi i gollobordasve/Gollobordes ne organet drejtuese e shtypese te diktatures ne Shqiperi gjate periudhes '45 - '90?
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 15:23   #262
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga derjansi Shiko postimin
Futi i pashaport bullgare e ni sahan jufka se n rregull je.
E mban ate pashaporten Amerikane ti?

Jufkat jan te mira. Duhet ti provosh.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga derjansi Shiko postimin
Ja dhe xhevahiri tjeter

Jemi shqiptar po kemi kultur me te vjeter dhe me te ēmuar se shqiptaret. Jemi shqiptar po jemi popull ma i vjeter se shqiptaret.
Jemi shqiptar po preferojm me fol bullgarisht. Jemi shqiptar po kemi qef me e pas ni pashaport bullgare ne xhep. Prej inatit qe shqiptaret e pabese nuk kan zgjedh asni her president gollobordas


Un te kisha mundesine te isha sa me larg teje edhe ketij budallait tjeter poshte qe quhet drague, por edhe cdo individi qe shfaq injoranca kaq te medha si ju. Per tju larguar juve do shkoja edhe un ne kampe refugjatesh me Marokenet edhe Afganistanezet. Do shpikja historira nga llojshmet Shqiptare si te filmi Taken per te ndenjur atje. Edhe pergjigjen se bej per ty por per ata qe lexojn, mbase edhe me ndo nje moshe te re, qe te shkojne ne shkolle te mos dalin si ty.

Qe Shiptaret jan pa bese, duhet te lexosh historine. Ke edhe rastin e fresket e asaj qe po ndodh ne Golloborde sot.

Si ka mundesi qe futesh ne shtepine e tjetrit duke hedhur vrere? Keni mesuar respektin te vendi juaj?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
Mir qe nuk i the..,...futi nji pshesh
Ja dhe budalla tjeter.
Fatkeqesia e atij vendi eshte se njerez si ju jane shumice ne ate vend.
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 15:35   #263
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 19,128
Thanks: 4,764
Thanked 5,594 Times in 3,573 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 254
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga juke Shiko postimin
E mban ate pashaporten Amerikane ti?

Jufkat jan te mira. Duhet ti provosh.





Un te kisha mundesine te isha sa me larg teje edhe ketij budallait tjeter poshte qe quhet drague, por edhe cdo individi qe shfaq injoranca kaq te medha si ju. Per tju larguar juve do shkoja edhe un ne kampe refugjatesh me Marokenet edhe Afganistanezet. Do shpikja historira nga llojshmet Shqiptare si te filmi Taken per te ndenjur atje. Edhe pergjigjen se bej per ty por per ata qe lexojn, mbase edhe me ndo nje moshe te re, qe te shkojne ne shkolle te mos dalin si ty.

Qe Shiptaret jan pa bese, duhet te lexosh historine. Ke edhe rastin e fresket e asaj qe po ndodh ne Golloborde sot.

Si ka mundesi qe futesh ne shtepine e tjetrit duke hedhur vrere? Keni mesuar respektin te vendi juaj?



Ja dhe budalla tjeter.
Fatkeqesia e atij vendi eshte se njerez si ju jane shumice ne ate vend.
a je shqiptar apo gollobordas o martir?
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 15:40   #264
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 36,200
Thanks: 9,543
Thanked 8,660 Times in 5,096 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 473
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
a je shqiptar apo gollobordas o martir?
Po e tha ai pse e pyet prap, mos tė ishin gollopordhasit nuk do kishte shqiptar e Shqipėri fare.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Akrepi pėlqehet nga
i vjetėr 01-12-2017, 16:03   #265
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Juke, une i ndjek me endje postimet e tua, dhe me ndihmojne te krijoj nje ide me te qarte per Gollobordasit dhe Golloborden.

Kam nje pyetje, pa ndonje para- apo prapa-mendim: Si ka qene perfaqsimi i gollobordasve/Gollobordes ne organet drejtuese e shtypese te diktatures ne Shqiperi gjate periudhes '45 - '90?
Gollobordasit ishin gjeresisht Partizan gjate Luftes Clirimtare. Kishte Ceta Gollobordase si ajo e Dan Cami por Gollobordasit ishin edhe me Haxhi Leshin edhe Cetat e tjera mbare Dibrane. Gjyshi im per shembull ishte i organizuar ne Elbasan dhe vellai i tij ne Tirane. Lufta Partizane kishte nje mbeshtetje te gjere ne Golloborde.

Tjeter pastaj, Gollobordasit ishin edhe punetoret qe ndertonin Shqiperine. Njerzit ne Shqiperi mbase e dijne qe Gollobordasit ishin te lidhur me ndertimin por nuk e kuptojn permasen qe ishin edhe jane te lidhur. Per ta pasqyruar me mire, gjitha qytetet ne Shqiperi jane ndertuar nga Gollobordasit. Kam fjalen ketu per Tiranen ne menyre absolute, Elbasanin, Vlore, Shkoder, Kruje, etj. Behet fjale per palllatet, faktorite, rruget, digat, bunkerat, etj. Cdo gje qe eshte bere ne Shqiperi deri ne 1990'at eshte nga dora edhe mend e Gollobordasve. Per juve jashte mund te ju duket pak absurde por Gollobordasit ndertonin edhe gjithe parandorine Otomane. Ka pasur edhe nje shprehje ne ate kohe "Po te digjet Stambolli, do ta rindertojn Gollobordasit. Po te digjet Dibra Madhe, kush do ta ndertoj?"

Per ta permbledhur, gjate kohes se komunizmit nuk ka pasur persekutim te Gollobordasve sic ka pasur per disa treva te tjera te veriut as edhe sic percmoheshin Camet pershembull(Se kam kuptuar as nje her pse). Gollobordasit mbanin ndo nje post me rendesi mesatare por sishin pjese e struktures komuniste. Keto ishin te rezervuar per jugoret.(dicka qe njerzit nuk duan ta pranojn por eshte e vertete)
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 16:43   #266
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
a je shqiptar apo gollobordas o martir?
Ka pasur Shqiperia nevoj per Golloborden e jo Golloborda per Shqiperine.

Ne kete forum Shqiptaresh ndjehem cdo dite me pak Shqiptar!
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 16:51   #267
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 3,448
Thanks: 209
Thanked 354 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Falemnderit per pergjigjen. Nuk gjej asnje arsye perse ti mos te jesh krenar per Golloborden dhe gollobordasit - edhe per ndonji ekzagjerim nuk behet qameti.

Qenia Shqiptar dhe deklarimi Shqiptar jane dy kategori te ndryshme, e cila vlen per gollobordasit, ashtu si gjithe Shqiptaret. Krahasimi me nuanca nenēmimi per te tjeret perben problem.

Une jam lind e rrit ne lagjen e dibraneve ne Tirane, dhe ende nuk e di sakte si kane zbritur e jane vendosur ata ne Tirane, diku midis dy luftrave boterore. Mos ishin edhe gollobordasit pjese e asaj "dyndje"?
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 17:03   #268
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Falemnderit per pergjigjen. Nuk gjej asnje arsye perse ti mos te jesh krenar per Golloborden dhe gollobordasit - edhe per ndonji ekzagjerim nuk behet qameti.

Qenia Shqiptar dhe deklarimi Shqiptar jane dy kategori te ndryshme, e cila vlen per gollobordasit, ashtu si gjithe Shqiptaret. Krahasimi me nuanca nenēmimi per te tjeret perben problem.

Une jam lind e rrit ne lagjen e dibraneve ne Tirane, dhe ende nuk e di sakte si kane zbritur e jane vendosur ata ne Tirane, diku midis dy luftrave boterore. Mos ishin edhe gollobordasit pjese e asaj "dyndje"?
Vallaj, mundohem te mos ekzagjeroj asgje. Situata eshte vete absurde edhe mund te duket si ekzagjerim.

Isha i mendimit qe ishe nga Maqedonia

Sigurisht qe ishin. Pjesa e madhe e Dibraneve ne Tirane vijne nga Dibra e Madhe. Flitet per brezin e 4'te - 5'te tani
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-12-2017, 18:29   #269
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 3,448
Thanks: 209
Thanked 354 Times in 270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Juke, me duket se gollobordasit jane shqiptar e kalu shqiptarit: kane bere per boten, kane ndertuar dynjane, Golloborden e kane lene ashtu si e kane lene vatanin Shqiptaret edhe ne kohe te osmanllise: luftuan e bene prokopi deri ne cepat me te larget te asaj perandorie.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2017, 23:53   #270
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Disa harta te Gollobordes - http://www.oldmapsonline.org

Hartat me autor Serb e cojn Golloborden deri ne Carmenike. Golloborda nuk shtrihet ne Carmenike.













juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-12-2017, 20:06   #271
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Une jam lind e rrit ne lagjen e dibraneve ne Tirane, dhe ende nuk e di sakte si kane zbritur e jane vendosur ata ne Tirane, diku midis dy luftrave boterore. Mos ishin edhe gollobordasit pjese e asaj "dyndje"?
Rasista te ky artikulli, ku vecon pershembull mbiemri Ostreni, qe eshte fshat i Gollobordes (Ostreni Madh, Ostreni Vogel). Canka qe eshte mbiemri i Ataturkut edhe Pustina si shebull tjeter qe gjendet po ashtu. Te gjitha ato mbiemra mund ti gjesh ne Golloborde, por jo vetem ne Golloborde.

Eshte edhe e veshtire sepse edhe definicioni i Gollobordes eshte pak i ngaterruar. Golloborda, si krahine me e pasur ne Diber, fal zanatit qe kryesonin, ishin dominues nga aspekti social ne Diber te Madhe por edhe ne Struge. Pjese e konsiderueshme te familjeve nga qytetet Dibra Madhe edhe Struge e kane preardhjen ne Golloborde. Nuk e di sa e drejte eshte per ti perfshire kur ndergjegjja e tyre ka humbur me kohe. Ishin edhe direkt nga Golloborda si pjese e dyndjes Dibrane ne Tirane por me pak. Dyndjet e Gollobordes shkonin ne Elbasan me shume edhe pjesa madhe kthehesh.





TIRONA E VJETER: "Mėhalla e Dibranėve", nje Histori Mikpritje.

Sipas historianėve, dibranėt u shpėrngulėn e mė pas pjesa dėrmuese u vendosėn nė Tiranė. Sipas tė dhėnave, aktualisht nė Tiranė jetojnė afro 80.000 banorė tė cilėt janė me prejardhje nga Dibra.
Migrimi i dhunshėm i dibranėve nga vatrat e tyre nė vitet 1912-1913, detyroi pothuajse gjithė qytetin e Dibrės tė shpėrngulet si pasojė e torturave tė mėdha, duke u vendosur kėshtu popullata nė disa qytete tė Shqipėrisė.

Familjet dibrane u integruan me shoqėrinė e kohės dhe dalloheshin pėr pėrkushtimin e tyre ndaj familjes dhe punės. "Kjo gjė i bėri ata ta tejkalonin me shpejtėsi vuajtjet e atij eksodi tė tmerrshėm. Ata u vendosėn nė disa pjesė tė Tiranės, por njė pjesė e madhe e tyre themeluan atė qė njihet edhe sot nga tė gjithė Mahalla e Dibranėve. Ėshtė toponim tė cilin e njohin tė gjithė banorėt tė kryeqytetit shqiptar".

Dyert e shtėpive rrinin tė hapura dhe ashtu si i mikpritėn tiranasit, ata iu pėrgjigjėn me tė njėjtėn monedhė bujarie atyre. Madje shumė shpejtė filluan martesat ndėrmjet tiranasve dhe dibranėve, sa qė 80% e familjeve tė hershme dibrane pasardhėsit e tyre njėrin prind e kanė dibran e tjetrin tiranas.

Disa nga mbiemrat e njohur qė mund tė pėrmendim kėtu tė Mahallės sė Dibranėve janė: Saraēi, Klloboēishta, Jashari, Shamku, Torozi, Ēanka, Ostreni, Muhaxhiri, Gorenca, Varvarica, Ēoku, Basha, Pregja, Pustina etj.
Tirana ka pasur edhe disa pika te tjera ku janė vendosur familjet dibrane si: Mahalla Shebekve, Selvia, Pazari i Ri, etj., ku nė periudha historike ka pasur lėvizje tė ndryshme demografike.
Pritja e dibraneve, ishte nje nga provat e para te mikpritjes si shenje e qytetarise tiranase.




Shebuj tjere

Gjeneral Gezim Ostreni i UCK'se nga Dibra Madhe me origjin nga Ostreni i Gollobordes



http://shoqatastebleva.al/Gazeta/stebleva%2030.pdf





Krybashkiaku i Struges, Mustafa Zabzun, me preardhje nga fshati Zabzun i Gollobordes.


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga juke : 07-12-2017 nė 21:05
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-12-2017, 20:59   #272
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Meqenese flasim per Gollobordasit e Maqedonise, duhet edhe nje emer tjeter i madh.

Miladinov brothers - Dimitar Miladinov & Konstantin Miladinov, nga Struga. Babai tyre lindur ne Stebleven e Gollobordes



https://en.wikipedia.org/wiki/Miladinov_brothers

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga juke : 07-12-2017 nė 21:02
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-12-2017, 23:34   #273
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Fshatrat e sotme te Gollobordes edhe gjuha e perdorur sipas defterit Shqiptar te vitit 1930.

Sjam i sigurt se kujt i takon Jabllanica ne Maqedoni. Sjam i sigurt as edhe neqoftese Terbaci fliste Shqip.

Mbaj rezerva edhe ndaj shtrirjes veriore.



Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga juke : 07-12-2017 nė 23:39
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-12-2017, 00:55   #274
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Fiks Fare ne Golloborde 21/11/2017 - Investigative Satirical Show - Pashaportat Bullgare


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga juke : 08-12-2017 nė 00:59
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2018, 22:50   #275
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Kur Aqif Pasha kujdesej pėr Gollobordėn
Dr. Fatmir Terziu

Fakte tė panjohura dalin pėrditė e mė shumė nė lidhjet e hershme tė Elbasanit me njė nga krahinat mė nė zė tė Atdheut, Gollobordės. Nė arkivat britanike qė mbajnė datėn e 1 janarit tė vitit 1914-tė, nėn njė titull sa dhimbės dhe mjaft domethėnės pėr kohėn, thuhet se 30 mijė njerėz janė nė rrezik pėr jetėn e tyre. Thuhet se tė gjithė kėta njerėz janė nė rrezikun e urisė dhe vdekjes nga mungesa e ushqimeve.

Uilliam Uillard Houard nga Nju Jorku, qė ishte i njohur pėr punėn e tij ndihmėse pėr armenėt e pushtuar nga turqit, gjithashtu dhe negociues i Kubės dhe viktimave tė urraganit Galveston, kishte lėnė Parisin nė njė rrugėtim tė tij prej 700 kilometrash udhė nė malet e Shqipėrisė, qė pikėtakojnė dhe Gollobordėn mes Elbasanit dhe Dibrės. Houard pos kėtij udhėtimi tė parė, ndoshta tė njė amerikani me njė mision nė atė zonė malore, ka raportuar se njė luftė civile ka qenė gati nė shpėrthim midis pėrkrahėsve dhe forcave tė Esad Pashė Toptanit dhe pėrkrahėsve dhe forcave tė Presidentit tė Qeverisė sė Pėrkohėshme tė Shqipėrisė, Ismail Qemal Beut.

Pėr kėtė ai shpjegon se kishte parė me sytė e tij nė zonėn e Sebishtit, njė fshat ky midis Klenjės dhe fshatrave tė tjerė Steblevė, Trebisht, Ostren dhe Zabzun, fshatra tė cilat ai i kishte shkelė me kėmbėt e veta pėr disa javė, kishte parė se mjaft njerėz tė Esad Pashė Toptanit kishin hyrė nė kėto fshatra dhe po kėrcėnonin njerėzit. Sakaq Houard nė datėn 12 dhjetor 1913 ka qenė vetė dėshmitar i vizitės sė fortė dhe mjaft tė rėndėsishme qė kishte bėrė nė atė zonė, duke filluar me Sebishtin, vetė Aqif Pasha, Guvernatori i Elbasanit, i cili i kishte nėn administrimin e tij tė gjithė kėto fshtra. Houard sqaron se Aqif Pasha ishte jo thjesht njė Kryetar i Elbasanit, por ai kishte tėrė autoritetin dhe forcėn tė menaxhonte territorin e tij shqiptar tė Gollobordės, gjė qė ai e konsideronte pjesė tė zonės sė tij qeverisėse. Gjithashtu, mes bisedėss sė Houard dhe Aqif Pashės mėsojmė se Golloborda dhe Gegėria, qė ndahen nga Lumi Shkumbin, rrezikohen nga orekset bullgare dhe serbo-malazeze.

Tre ditė mė vonė, pikėrisht mė 15 dhjetor 1913, Hourad thotė se ka qenė dėshmitar i njė debati tė ashpėr mes dy forcave nė konflikt, pėrkrahėsve dhe forcave tė Esad Pashė Toptanit dhe pėrkrahėsve dhe forcave tė Presidentit tė Qeverisė sė Pėrkohėshme tė Shqipėrisė, Ismail Qemal Beut, qė pėrfaqėsosheshin nga Aqif Pasha, nė hyrje tė Llangės, mbi Shkallė tė Lunikut. Nė kėtė mision tė forcave tė Aqif Pashait u pa njė ushtrim force nga pėrfaqėsuesit e Esad Pashė Toptanit. Por vetėm dy ditė mė pas mė shumė se treqind vetė, tė udhėhequr nga vetė Aqif Pasha kaluan kėtė zonė dhe shkuan deri nė Dibėr tė Madhe, ku morėn nė dorė tė gjithė zonėn e Gollobordės.

Mė datėn 19 dhjetor njė mbledhje e rėndėsishme ėshtė bėrė nė dalje tė Trebishtit, nė kufirin me Trebishta-Reka, ku janė caktuar dhe drejtuesit nė atė zonė. Me njė marrėveshje tė plotė Golloborda qė mbante vulėn zyrtare tė Elbasanit dhe mbėshtetjen ligjore tė Aqif Pashės, kishte diktuar se ishte nė kundėrshtim me deklaratat dhe misionin e Esad Pashė Toptanit, qė kishte synim mashtrimin me ndihmėn bullgare dhe serbe pėr ato fshatra dygjuhėfolėse.

Mė datėn 21 dhjetor nė njė udhėtim tė gjatė Houard ėshtė gjendur nė zonėn e Shkodrės, nė njė territor ku lakmitė e fqinjėve puqeshin me dėshirat dhe synimet e Esad Pashė Toptanit. Atje ai shėnon se kishte tashmė me fakte se ishin mbi nėntė mijė refugjatė nė Tiranė, pesė mijė nė Shkodėr, tre mijė nė Elbasan dhe disa mijėra tė tjerė nėpėr fashtra, qė tashmė kishin frikėn dyfish, nga sllavėt dhe nga forcat e Esad Pashė Toptanit.

Houard kishte takuar qindra refugjatė nė vende tė ndryshme. Mė sė shumti ata qė linin Gollobordėn dhe nuk pranonin tė shkonin nė territoret sllave, por me plot gojėn e tyre dėshironin tė ishin nė territorin shqiptar tė komanduar nga Ismail Qemal Beu. Mjaft prej tyre kėrkonin me ngulm tė takoheshin me Aqif Pashain. Houard thotė se Aqif Pasha ishte gati tė shkrinte tė gjithė pasurinė e tij pėr tė ndihmuar kėta njerėz, “vėllezėrit e mi”, sikurse ai ishte shprehur para tij.

Nė shėnimet e tij, tashmė tė arkivuara, thuhet se ai kishte takuar pikėrisht ata njerėz qė kalonin malet drejt Elbasanit, pėr tė marrė sadopak nga ndihma e Kryetarit Aqif Pasha, qė nė fakt ishte dhe mbeti i vetmi i atyre ditėve nė ndihmė tė asaj zone. Nė Steblevė, nė pėrpjetėn malore qė tė shpie shkurt drejt Fushė Studnės, Houard kishte takuar njė nga krerėt e Trebishtit, qė kishte grua nga Dibra e Madhe, dhe me tė kishte biseduar gjatė. Ai i kishte thėnė se fshatarėt kishin rezerva ushqimesh, por ishin tė pasigurtė, pasi hajdutė tė ndryshėm, sidomos sllavė tė ardhur nga fshatrat pėrreth bėnin kėrdinė, duke vjedhur ushqimet e tyre. Kjo tė paktėn ishte nė realitet, pa harruara se ata kėrcėnoheshin dhe nga pėrkrahėsit e Esad Pashė Toptanit.

Ekspedita e Houard ishte mbajtur gjallė nga njė fisnik shqiptar nė Zabzun, qė i kishte hapur konakėt e dy shtėpive tė tij pėr tė ndihmuar ata nė nevojė. Ai nga ajo qėndresė nė Zabzun, pa se shumica e fshatrave ishte bastisur dhe ata rrezikonin tė mbeteshin pa ushqime. Me kėtė rast ai kishte gjetur mbėshtetjen e Aqif pashės dhe disa tregėtarėve tė tjerė nga fshtrat dhe qyteti i Elbasanit tė dėrgonin ushqime dhe veshmbathje nė mjaft fshatra mė nė nevojė.

Gjatė kalimit tė tij nė njė fshat tė vogėl, Vėrvicė, qė ndodhet mjaft afėr Trebishtit dhe nė kalim tė lehtė pėr nė Dibėr tė Madhe, dhe pse gjuha ishte mjaft e pastėr me fqinjėt, ku shumica flisnin dhe ishin shkolluar nė gjuhėn bullgare, kishte mėsuar se dhe ata nuk pranonin tė kishin influencė nga tė tjerėt, por nga Elbasani dhe nga forcat e Aqif Pashės. Arsyet ishin tė thjeshta, dhe ai kishte mėsuar se ata lidhjet i kishin tė gjitha shqiptare, pavarėisht nga e folmja e tyre. Disa familje me ekonomi tė mirė nga ky fshat kishin dhėnė vullnetarisht ndihmė pėr disa gra tė veja, disa jetimė dhe mjaft tė tjerė kishin afruar ndihmė duke shkuar nė rregjistrin e Kishės. Houard kishte asistuar vetė duke u ndarė ndihmat atyre qė ishin mė nė nevojė.

Ai shėnon dhe njė fakt mjaft domethėnės, tė pranisė sė hajdutėve tė ndryshėm, dhe mjaft pasigurive qė vinin nga tė gjitha anėt. Nė udhėtimin e tij drejt Durrėsit me avulltoren italiane “Molfetta” atij i ishte hapur dhe vjedhur edhe valixhja.

Ai thotė nė shėnimet e tij, se ka qenė dhe njė dėshmitar i pėrleshjeve nė kufi. Nė Nėntor tė vitit 1913-tė ai shkruan se kishte parė me sytė e tij betejėn nė Vėrnicė. Kishte parė pastaj betejat nė kufirin me Malin e Zi dhe pėr kėtė thotė se ai i shkruajti njė ankesė dhe Kolonelit britanik Phillips, i cili ishe nė atė kohė Guvernatori i Shkodrės. Nė tė njėjtėn kohė ai i kėrkoi Carit Nikolla telegrafisht qė tė tėrhiqte trupat nga territoret shqiptare. Me kėtė rast nė shėnimet e tij Hourad fajėson pesė fuqitė e mėdha tė kohės pėr injorimin e fateve tė kėtij populli, sidomos tė atyre qė pėr njė mijė e njė arsye kishin fatin tė kishin dygjuhėsi e qė ndodheshin nėn njė rrezik tė madh tė zhdukjes masive. Ai kėrkon ndihma konkrete nė tė holla, ushqime dhe veshmbathje pėr shqiptarėt nė nevojė.

Duke u pėrqėndruar mė sė shumti nė zonėn e Gollobordės, nė njė zonė ku udhėheqja e Aqif Pashės kishte pėrcaktuar mjaft fate tė mohuara, natyrisht ajo qė duhet theksuar ėshtė se mjaft shqiptarė nga ajo trevė u vendosėn nėn mbėshtetjen e vetė Aqif Pashės nė qytet dhe kėshtu lidhjet u forcuan akoma mė shumė. Houard, i pa kėto lidhje nga afėr dhe shėnoi me tė madhe, se Golloborda ishte mė mirė dhe dukej mjaft e sigurtė nė lidhjen me Elbasanin. Aqif Pasha kishte nė atė zonė dhe ata qė vunė nė rrezik me jetėn e tyre dhe tė familjeve tė tyre pjesėmarrjen aktive nė shpalljen e Pavarėsisė dhe nėnshkrimit e Atkit historik tė saj.

Le tė sqarojmė pėr lexuesit se Uilliam Uillard Houard (1860-1933) ishte pronar dhe redaktor i Uarren Ledger. Ai ishte njė nga pesėmbėdhjetė korrespondentė tė gazetave qė u larguan nga Londra nė dhjetor 1894, pėr tė hetuar masakrat e armenėve nė Turqinė lindore, madje ai ishte i vetmi qė arriti, nė rrezikun e jetės sė tij, tė depėrtojė nė brendėsi tė rajoneve tė shkatėrruara. Nė vizitėn e tij tė dytė, ai shkoi si komisioner i ndihmės pėr tė rregulluar shpėrndarjen e fondeve tė ndihmės. Qeveria turke e ndaloi atė tė hyjė nė vend dhe u detyrua tė vinte njė ēmim nė kokėn e tij; kurdėt e qėlluan atė, banditėt e kapėn, dhe shėrbėtorė tė tjerė tė Sulltanit e bėnin udhėtimin e tij tė rrezikshėm.

Nė njė libėr tė vogėl Houard flet nga njohuria e fituar nga gati njė vit e gjysmė i vėzhgimit personal dhe hetimit tė kujdesshėm nė vendin e pikėlluar. Ai nuk ėshtė as armik, as misionar, dhe ai flet pa racė ose paragjykim fetar. Dėshmia e tij ėshtė dėshmi e njė amerikani dhe njeriu tė paanshėm tė ēėshtjeve qė tani vjen drejtpėrdrejt nga toka gjak e ngjyrosur, nga Armenia. Ky libėr ėshtė i botuar nė vitin 1895 dhe shėnimet e mbajtura nė Shqipėri prej tij janė mjaft domethėnėse, sidomos kur sot “hale” dhe politika tė ndryshme bėjnė dhe krijojnė etni dhe etnicitete pa kriter.

http://rrugaearberit.com/2017/12/31/...r-golloborden/
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2018, 23:20   #276
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

GOLLOBORDA, NGA SHPALLJA E PAVARĖSISĖ DERI NĖ PUSHTIMIN ITALIAN


Nga Mehmet HASANI Nėnkryetar i Unionit tė Krijuesve Dibranė
Shpallja e pavarėsie u prit me gėzim nga populli i Gollobordės. Patriotėt u vunė nė krye tė kėtij manifestimi kombėtar.Nė Klenjė ngrihet flamuri nga Hazis Lila,nė Steblevė nga patrioti Vahid Kormaku, nė Ostren tė Madh nga patrioti Elez Koēi,nė Okshtun nga patrioti Hasan Moglica.Pėr nė Trebisht, njė grup specialistėsh u nisėn nga Vlora,tė ndihmuar nga sipėrmarrėsit, Hasan Destani e Nuredin Sinani,arritėn nė Tiranė dhe morėn rrugėn: Shėngjergj-Bizė-Prodan-Borovė, mbėrritėn nė Trebisht, me nė krye Ali Terziun ngritėn Flamurin nė minaren e xhamisė nė Bala.Patrioti Hazis Lila emėrohet kryetar i krahinarisė sė Klenjės. Mė 17 dhjetor 1913, mblidhet Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr qė pėrfaqėsonin Fuqitė e Mėdha,kurse Anglia pėrfaqėsohej nga ministri i jashtėm Eduart Grey. Shtetet Ballkanike do tė paraqisnin kėrkesat e tyre territoriale.” Kaosit tė vėshtirėsive tė brendshme i shtoheshin ngatėrresat e shteteve fqinj qė kanė qenė prej kohėsh njė kėrcenim pėr ekzistencėn e Shqipėrisė:grekėt,serbėt,italianėt,por edhe turqit rrekeshin ta mbysnin qė nė shpėrngenj kėtė foshnjė tė lindur mes njerkash smirėzeza.” Konferenca e ambasadorėve nė Londėr pėrcaktoi padrejtėsisht kufijtė e Shqipėrisė nė vitin 1913,duke lėnė jashtė gjysmėn e territorit tė saj. Komisioni pėr caktimin e kufijve mbėshtetej nė parimin etnografik dhe gjeografik, duke marrė pėr bazė gjuhėn amtare tė popullsisė. “Konferenca e Londrės i dha fund punimeve nė gusht 1913. Shqipėria u copėtua. Principata shqiptare do tė qeverisej nga njė Komision Ndėrkombėtar dhe njė Princ i caktuar nga 6 Fuqitė. U godit kauza e Shqipėrisė. Shqipėria ngeli me 28 mijė kilometra katrorė nga 52 mijė km2. ”Nelvina Nika. Arkivi Qendror. Kėtu vlen pėr t’u kujtuar qėndrimi i grave tė Trebishtit, nėna e Fejzo Cerenit dhe Hysnie Seferi, nėna e Adem Seferit. Ata kishin dalė pėr tė mbledhė dru,kur takohen nė Mallkamen (Guri i Vogėl) mes Trebishtit e Vėrnicės,me Komisionin Ndėrkombėtar pėr caktimin e kufirit,tė cilėt i pyesin:”Gde je put za vo Opshtina?”Ata nuk i pėrgjigjen pėrfaqėsuesit bullgar. Kur i pyeti shqip:” Ku ėshtė rruga pėr nė Komunė?” u pėrgjigjen: ”Shkoni drejt pėrpara,e keni nė qendėr.” “Nėna e Tase Maznikut nga fshatrat e Maqellarės qė dinte shqip,paria e fshatit e ka nxjerrė tė kullosė bagėtitė nė vendin e quajtur Visoi Ledinje. Kur kalon Komisioni e pyesin: ”Ku ėshtė rruga pėr nė Trebisht?”-Ja kjo kėtu ėshtė.- u pėrgjigjet.”Nė Tuēep, para Komisionit,del Xhemile Bajrami nga fshati Zhepisht. Qeveria e Vlorės rėndėsi i kushtoi arsimit,hapjes sė shkollave shqipe nė qytete e nė fshatra,duke e bėrė arsimin tė detyrueshėm. Kėshtu nė Dibėr u hapėn tre shkolla: nė Peshkopi, nė Sllovė, me mėsues, Haki Sharofi. Nė Trebisht u hap mė 15 prill 1914, me mėsues Ramiz Qatja nga Dibra e Madhe. Hapja e shkollės shqipe nė Trebisht ishte nė vazhdėn e pėrpjekjeve qė zona bėri me armė nė dorė nga patriotėt: Hoxhė Moglica.Elez Koēi,Hazis Lila,Vasil Pleushku e Hysen Destani pėr gjuhėn e kulturėn shqipe. Nė kėtė kohė nė Dibėr e nė Gollobordė u aktivizuan agjentė serb,tė kryesuar nga Arif Hiqmeti me ndihmėn e Esat Pashė Toptanit, kundėr Qeverisė sė Vlorės. Nė informacionin qė i bėhet konsullit bullgar nė Vlorė mė 28 janar 1914 nga njė grup i ambasadės nė zonėn e Gollobordės thuhet;”Trebishtasit janė tė ndarė nė dy grupe. Njėra palė thėrret”Tė rrojė Esati” dhe ky grup ėshtė mė i fuqishėm,kurse tė tjerėt thonė:”Tė rrojė Ismail Qemali!” Periudha 1912-1922, pėr Gollobordėn ėshtė periudha mė e lavdishme nė pėrpjekjet pėr gjuhėn dhe kulturėn shqipe, periudha mė patriotike nė rruajtje tė tėrėsisė territoriale,por edhe periudha mė e dhimbshme, mė tragjikja. Si kudo nė Dibėr edhe nė Gollobordė,ushtritė serbe marshuan duke masakruar pa mėshirė popullsinė e duke lėnė pas gėrmadha.”Forcat gollo-bordase tė komanduar nga Hasan Berexha, nga Ostren i Madh dhe Ramadan Kanxha nga Trebishti nė vitin 1913 u bėnė njė rezistencė tė fortė forcave serbe. “Kolona tė tėra serbe iu turrėn Gollobordės,ku dogjėn Trebishtin me 650 shtėpi, Ostreni i Vogėl me 95 shtėpi, Radovishta me 40 shtėpi,Borovėn me 90 shtėpi,Sebishti me 121 shtėpi, Ostreni i Madh me 152 shtėpi,Tuēepi me 45 shtėpi, Okshtuni me 120 shtėpi, Klenja me 120 shtėpi, Stebleva me 740 shtėpi dhe Zabzuni me 150 shtėpi.”. Ja ēfarė shkruan gazeta”Liria e Shqipėrisė” Sofje,30 vjeshtė e dytė 1913:” Nė Gollobordė fshatrat:Zabzun,Klenjė, Steblevė, Borovė,Sebisht,Ostren,Okshtun kishin humbur plotėsisht trajtat e fshatrave. “Shkrumb e hi ishin bėrė edhe fshatrat: Tėrbac, Viēisht, Golovishtė, Izvir,Gjoricė...”Moisi Mura-Masakrat serbe tė vitit 1913 . Populli i fshatrave Steblevė,Borovė e Zabzun i bėnė njė rezistencė tė madhe forcave sėrbe nė Qafė-Shkallė nė Lunik nėn komandėn e Islam Lamės. Ja ēfarė shkruhet nė gazetėn e Qeverisė sė Vlorės ”Pėrlindja Shqiptare”(51) me titull ”Udhėtim nė Gollobordė.”Nr.4 “Z.Kenedi, misionar amerikan nė Korēe dhe Z.Cillka, pėrfaqėsuesi i Ambasadės bullgare:”Pas Kryengritjes sė Dibrės, njė shumic e madhe me njerėz tė ikur, zunė tė rrjedhin nė Elbasan,Mat,Tiranė e gjetkė.Fytyra e tyre qe, porsi fytyrė tė trembura egėrsira, goja e tyre tregonte gjėra qė vesh yni nuk desh t’i mėsonjė. Munt njė ushtėri e qytetėruar,njė komb qė rron nė zemrėn e qytetarisė evropiane,tė bėnjė gjithė ato gjėra qė na tregonin kėta njerėz te tmeruar? Vrasje,djegje,rėmbime e turpėruerje qė s’ishin bėrė qė nė kohė tė Tarlanit...Z.Kenedi i cili,Misionar Amerikan nė Korēe,me pėrpjekjet edhe mundimet qė hoqi pėr kombin Shqipėtar,u bė i shtrenjtė pėr ne,deshi tė shkonjė nė Gollobordė. Vajta edhe unė me tė.U nismė nga Elbasani edhe natėn e parė fjetėm nė Zgozhdė,nė njė nga hanet,ku njeriu s;mendon as gjė tjetėr,vec se tė gdhihet me shpejt,se s’durohet as tymi,as ndohtėsira. Pa gdhirė mirė, u ngritmė edhe u nismė udhės...Harrimė nė Qafa e Studnės.Kėtu pamė dy njerės mirė tė armatosur .Ata pyetnė pėr ne e na pėr ‘ta edhe,kėshtu gjetėm se kėta qenė qefallija e Zabzunit e ay i Klenjės. U lutem tė kthenėn me ne,ndonse kishin shumė pune,u kthyen. Nė fushė Studėn pamė njė var tė ri dhe pranė njė shtėpi tė djegur.Duke pyetur na thanė se kėtė tė gjorin e vranė Serbėt pa ndonjė fare shkaku,vetem se e panė se dolli nga shtėpia.. .Pėrqark pamė edhe shumė shtėpi tė djegur,ndonse fusha e Studnės ishte nė vent tė Shqipėrisė. U ngjitėm pėrpjetė pėr me shumė se njė ore,kur pa pritur na ēfaqet katundi i bukur Zabzuni.Vetėm dy shtėpi kishin ngelė pa djegura.Po njėra prej kėtyre kish dhėnė kurban dy vėllazėn. Kėta patėn shumė mall,me qindra ok djathė, gjizė, gjalpė.”ne jemi tuxharė, u thonė serbėve,as njėrit s’i emi bėrė nonjė tė keqe.E nisin vėllain mė tė vogėl mė ta,ne do tė rimė.”Prej sė largu dėgjohej zė njeriu edhe krisma pushke.”Vinė!’ i thanė njeri tjetrit.- Unė do tė dal t’i pres.”tha mė i madhi. Pa dalė te dera e shtėpisė u hodh nje batare pushke I gjori u shtri i vdekur. Tjetri duke parė vėllanė tė vdekur,ikėnje, po vonė njė batere e shtrinė tė vdekur. Hyri ushtrija e sėrbit nė shtėpinė,e panė gjithė atė mall,komandanti nuk e lanė ta djegin...Njė nėnė e shkretė te xhamia na tregoi ngjarjen e cunit:-Si e vranė Serbėt,Alim Aganė, un e hutum ika edhe nga frika, harova cunin e shkretė nė shtėpi. I vunė zjarr serbėt shtėpisė,m’a dogjnė edhe djalin.Pamė shtėpinė e Veselit. Ingrati Vesel,di pak serbēe,s’i kam bėrė gjė. Kur u afrua sėrbi,Veseli doli,ja zuri kalėn edhe e shpuri nė shtėpi, ku ju nxori bukė te hanė edhe bar pėr kuajt.Cilin ke kėtu,i thon. Kam vėllanė me bagėtit,me tej po i kullot,pėrgjigjet Veseli. Shko e thir tė vijnė.Me dy ushtarė pas,vajti e thiri vėllanė. Shko e mblidh fshatnė, i thonė Veselit,duke dhėnė 4 ushtarė. Niset Veseli.S’kish shkuar shumė larg,kur dėgjoj njė krismė dyfeku.E pėrvėloi tė gjorin,sheh shtėpinė gjith flakė. Do tė ikė,pa c’tė duan,le tė mė bėjnė,-tha. Mė parė bėri si men-duar.”Ika,ika”-tha,-shtinė pushkė,pa esap me mua,po,kur qenka kėsmet tė ronj,s’mė goditnė dot.Shiko sa vrima ka zhokeja.-Tėm vėlla ma vranė. Gruaja me ēunat iknė edhe ata. Pas njė dite kam gjetur gruan,dhe pas dy ditė edhe djemtė. Njeri qė ishte nė djep dhe nėnėn ma dogjėn tė gjallė nė shtėpi. Pastaj mė morėn 150 bera,dy qetė,5 lopė,njė kalė dhe njė gomar.Mbeta pa gjė,i shkretė.-Mė tej pamė njė vor tjetėr.” Kėtė e vranė serbėt.” na thotė katundari. E motra ,si e pa qė e vranė,i ra zalija, kėtu u dogj e gjallė..Me tej dy vare-burė e grua, tė varfėr,lypėsit e katundit. Nė Zabzun u vranė 34 veta dhe u dogje 175 shtepi,vetem dy shtėpi tė sakta kishin ngelė nė atė katund.” Vazhdon nr.5.(51)dt.15.01.1914: “ Qė nga Zabzuni vamė nė Borovė.Nė Borovė ushtria serbe dogji 127 shtėpi,njė xhami,mejtepin,dy dyqane,njė han. Tė pa djegura kishin mbete vetm 12 shtėpi. Nė Borovė vranė 19 veta. Prej Borovė vamė nė Klenjė. Kėtu prej 150 shtėpi,100 i kishin djegur-xhaminė dhe mejtepin,te dya godinė tė bukura. Nė ēdo katund qė vinin,mė parė e plaēkitnin, pastaj i vinin zjarė.Nė Klenjė vranė 9 veta: Rezhep Kurtish,Ismail Zhemo,e shoqėja e Adem Aliut, Sali Fazninė dhe 5 veta tė huaj qė i gjetėm t137 vrarė,i mbuluam,po emėrat nuk ia dimė-na tha katundari.Nė Klenjė kishin mbetur shtėpit; e tė serbėsuarvet. Me gjith qe Zhaminė e prishnė,kisha qėndronte e saktė. Nesėrmet u nismė pėr nė Gjinavec edhe nė Fribisht (Trebisht). Nė Gjinavec ishin djegė vetėm 4 shtėpitė dhe dy tė prishura,po katundi i tėrė i plaēkitur.Kėtu serbėt zunė Afes Salih imamin e fshatit edhe Shaqir Seidinin.-I lidhė pas keti dushku edhe i vranė,kėshtu,tė lidhurė.-na tha Bajrami.-Un,si i pashė,krisa e ika.Vranė edhe Izeir Zejnelin,teveqeli i fshatit,nė mes tė rugės.- Nė Trebisht,katund prej mė shumė se 500 shtėpi, serbėt dogjėn vetem dy shtėpi edhe njė han,vranė 4 veta,pa ndonjė shkak edhe muar mjaft mall e bagėti. Prej Trebishtit vamė nė Sebetite (Sebisht),katund prej 150 shtėpi,djegur 107,tė gjitha kashtoret dhe njė xhami. Edhe kėtu kisha qe pa prish. Kėtu serbėt vranė 15 veta prej tė cilėt 11 qenė gratė plaka qė i kishin lėnė tė ruajnė shtėpitė edhe tre bullgarė. Njė grua e ve bullgare mė tha:”Erdhe si tė egėr duke shtirė me pushkė se largu edhe kur afroheshin,i vinin zjarr shtėpive. Zunė t’i venė zjare edhe shtėpisė sonė,dolli djali tu thotė:”Mosni, na jemi tė krishterė, po as e pyetnė, po ma vranė nė vent edhe i vunė zjar shtėpisė. Kam mbetur si qyqeja, pa njeri. Oh se ē’mė bėnė tė mallkuarit,mė lanė fare tė vetėm. Prej Sebishti vamė nė Okshtun, katund prej 140 shtėpi,ku ishin djegė 40 shtėpi edhe vrarė 17 veta. Kėtu pėrsėri serbėt kishin marrė shumė mall. Qanin tė gjorėt katundarė me lot nė sy. Nga Okshtuni vamė nė Steblevė,katund prej 257 shtėpi nga te cilat 167 qenė tė djegura,janė vrarė. Dėmi i katundit mė tė djegur edhe mė tė grabitur nė mijėra lira. Kėto qė pėrmenda janė vetėm ca nga shumica e katundeve tė djegura e tė grabitura...Ē’pamė nė kėtė istoritė si dhe nė atė qė botuam pėrpara kėsaj: tė vrarė,tė prerė,tė djegur,tė ndjekur.Gjithė keto ngjarje nė vitin 1913 pas Krishtit,n’Evropė,nė kohėn e vendit ma tė qytetėruar tė botės.Qysh Evropa nuk i pa gjith kėto? S’u gjenden, pra, njerėz, mė tė vėrtetė,tė cilėve t’u dhembet zemra pėr kaq burra qė vriteshin,me kėto mėnyra,pa asnjė faj,pėr foshnjat qė thereshin, pėr ata qė digjeshin nė zjar si kohėn e parė tė jetės sė njeriut?” Nė pranverėn e vitit 1915 forca tė shumta serbe u futėn nga Jabllanica,dogjėn pėrsėri Steblevėn dhe bėnė masakrėn e madhe nė Prevall, ku masakruan 500 gra,fėmijė e pleq. Rezistencė u bėri forcave serbė qė marshonin drejt Durrėsit, patrioti steblevas, Islam Kurt Lama me bashkėfshatarėt e tij nė Qafė-Shkallė tė Lunikut, ku nė ndihmė i erdhėn luftėtarė nga Zabzuni e Borova.Ky patriot helmohet nga esadistė e proserbė nė vitin 1916. Krahu i djathtė i tij ishte dhe patrioti tjetėr nga Stebleva, Ajdin Iljaz Gruja. Nė mėsymjen bullgare nė vitin 1916 drejt Elbasanit,kėrkohej nga forcat bullgare qė ta pushkatonin. Rrethohet shtėpia e tij dhe e arrestojnė. Rrugės pėr nė Dibėr tė Madhe, nė Tesnikamen zhvilloheshin luftime mes forcave gollobordase e bullgarėve.Ajdini shfrytėzon rastin dhe u shpėton ushtarėve bullgare. Kalon nė anėn e kryengritėsve. Nė luftime e sipėr vritet nė moshėn 35 vjeēare.Mė 7 qershor 1915 vritet pabesisht nė Llakaicė (Gozdon) patrioti Hazis Lila. Nė Okshtun vritet patrioti tjetėr Hoxhė Moglica me Avdi Sallakun.Nė Dubnicė, mes Vėrnicės e Trebishtit varroset pėr sė gjalli patrioti Elez Koci.Nė Jabllanicė vritet Vasil Pleushku. A nuk janė kėta Therorė e toka e djegur nėn kėmbėt e tyre, Visare tė Gollobordės para tė cilėve pėrulet historia e brezave? Nė Gjinovec masakrohen para popullit,Shaqir Shutina e Sali Hoxha.Nė Klenjė masakrohet Hava Buziu, shtatzėnė nė vendin e quajtur Buzica, duke u larguar pėr nė Sebisht.Nė Trebisht, nė Dollganiva vritet patrioti Veli Balla. Vriten Nasuf Kanxha,Sali Sallaj,Zylfi Mucina. Nė Zabzun vritet Selman Hasa me tė shoqen,Ismail Qoli me tė motrėn Qamilen,vriten me gjithė familje: Shaban Lloshi, Hasan Kaleci, Agim Gjini,Liman Gjini,Hamza Stafa, Arif Xhafa, Mersim Halili nė Qafė tė Prevallit. Mė 14 tetor 1915 Bullgaria i shpalli luftė Serbisė dhe nė janar 1916,duke ndjekur ushtritė serbė,austro-hungarezėt pushtuan Veriun dhe u takuan me ushtritė bullgare nė Elbasan. Nė kėtė situatė Golloborda ngeli nėn pushtimin bullgar,vijė ndarėse pėrsėri Videozvezda (Zalli i Okshtunit). Nė Sebisht ishte karakolli bullgar. Gjatė Luftės I Botėrore, Shqipėria u bė shesh lufte nga fqinjėt,por kėtyre pushtimeve e masakrave nuk i shpėtoi as Golloborda. Mė mbarimin e Luftės 5 Fuqitė organizuan Konferencėn e Paqes nė Paris,mė 18 janar 1919 (SHBA, Anglia,Franca,Itali,Japoni). Nė kėto kushte shtrohej nevoja e ngutshme pėr tė dėrguar njė delegacion zyrtar shqiptar pėr tė siguruar Pavarėsinė e Shqipėrisė dhe rishikimin e kufijve nė favor tė saj. Qeveria e Durrėsit ngarkoi Turhan Pashė Pėrmetin nė krye tė delegacionit. Delegacioni nga diaspora amerikane pėrfaqėsohej nga Kristo Dako e Mehmet Konica. Delegacioni nga shoqėria”Vatra” kryesohej nga Fan Noli. Esat Pa-sha pėrfaqėsonte emigracionin dhe njė femėr nga motrat Qiriazi.Konkluzioni:1-Delegacioni shqiptar nuk kishte njė “Shqipėri” nga prapa. 2-Ne ishim tė vonuar. 3-Mungonte tradita shqiptare. 4-Bėmė gabim:-Vajtėm shumė delegacione. 5-Nuk gjetėm gjuhėn e pėrbashkėt. Profesor Doktor Kristo Fra-shėri shprehet:”Shqipėria ishte nė sallėn e operacionit.”. Mė 5 qershor 1920 filloi Lufta e Vlorės. Sukseset e arritura u dhanė zemėr popullsive tė krahinave lindore tė vendit, pėr tė ndėrmarrė njė veprim tė armatosur kundėr pushtuesve jugosllave e pėr t’i detyruar tė tėrhiqeshin nė kufijtė e vitit 1913. Patriotėt Ramiz Dibra,Ramiz Daci,Uke Cami, bėnė mbledhjen e krerėve dibranė nė Arras ku caktuan komandant Elez Isufin. Me veprimet e menjėhershme ēliruan Peshkopinė dhe i detyruan pushtuesit, tė tėrhiqeshin nė kufirin e vitit 1913.Qeveria jugosllave mori masa pėr ripushtimin e tokave shqiptare,thyen qėndresėn e ashpėr tė dibranėve dhe ripushtuan “Vijėn strategjike” me njė terror tė pa parė, shkatėrruan dhjetėra fshatra dhe masakruan banorėt,vranė plaēkitėn,dogjėn dhe nuk kursyen gratė e fėmijėt”. “...Kudo dukeshin gjurmėt e sadistėve, hire zjarresh, kocka qengjash tė pjekur dhe njė mėsues i varur nė tė vetmen shtyllė telegrafi qė kishte mbetur. Nė katundin Okshtun dyert dhe dritaret e shtėpive qenė tė mbyllur si me gozhdė. Bashkė me Komisionin mbėrritėn lajme tė zeza nga ku-fijtė veriorė. Atje bėhet,ē’bėhet. Jo kėtu,po atje i priten copat e mėdha Shqipėrisė (25-f.109)...E morėt vesh: Shqipėria u gjymtua, u bė si unė,e morėt vesh duke treguar trupin pa njė krah e njė kėmbė.” 400 forca serbe, tė komanduara nga mercenarėt Xhem Kosturi e Daut Hoda,rrethuan Steblevėn. Steblevasit,tė ndihmuar nga luftėtarėt nga Borova e Zabzuni u vunė pushkėn. Me gjithė rezistencėn, ata dogjėn pėr sė treti fshatin. Ndėrsa burrat kishin dalė nė mbrojtje tė Steblevės,gratė i kthyen nė llogore shtėpitė e tyre, si: Hatixhe Kormaku,Sulltane Hoxha, Fatime Hoxha, Mejte Disha Selime Bojaxhi e Zylfie Murati. Vriten nėnė e bijė:Xhemile e Rabije Abazi.Vriten nėnė e bir: Nesle e Adem Shabani. Popullsia u largua muhaxhirė nė Elbasan, ku Aqif Pashė Elbasani,miku i Hazis Lilės, i Hoxhė Moglicės dhe i Uke Camit, u dha toka. Po kėshtu i strehoi Mustafa Xhani nė Kavajė. Jugosllavia kėrkoi pėrcaktimin e kufijve nga Konferenca e Ambasadorėve nė Paris. Me gjithė mbrojtjen qė i bėri ēėshtjes shqiptare Fan Noli, Kėshilli i Lidhjes sė Kombeve ia kaloi kėrkesėn e Tiranės Konferencės sė Ambasadorėve e cila, pėr sa u pėrket kufijve veriorė e verilindorė, vendosi nė favor tė Jugosllavisė, duke i lėnė njė pjesė tė krahinave tė Lumės, Hasit e Gollobordės me njė popullsi shqiptare me mbi 10-tra mijė frymėsh. Pėrsa i pėrket trevave tona,kufiri nė fillim u vendos qė tė ishte lumi Drin i Zi si vijė ndarėse ,pasi kriter ishin ujėrat, majat e maleve e tė kodrave.”(1) f.506. Popullsia e Gollobordės protestoi para Fuqive tė Mėdha,pėrmes telegramit nr.706603 (528) dt.2.12.1921:”Konferenca e Londrės, mė 1913, ne anė tė krahinės sonė,Gollobordė,Drinin e kishte vue pėr kufi, tė cilin e vėrtetoi Komisioni Caktues. Kėtė herė Konferenca e Ambasadoreve nė Paris ka vendosur me i dhanė Serbisė udhėn qė gjendet kėtej Drinit,prej urės sė Spiles,prej malit Vrabic,shkon pėr nė Struge...qėllimi i serbėve ėshtė, qė, me shkak tė kėsaj rruge,tė grabisin edhe katundet: Hotishan, Zhepisht,Vėrnicė, Drenok, Modric,Trebisht,Gjinovec. Ėshtė njė padrejtėsi e madhe me na sjellė nėn zgjedhė tė njė armiku tė kombit e tė shpirtit tonė,kundėr dėshirės sonė.” Nė protestėn e Kėshillit Kombėtar, nė janar 1922, dėrguar Lidhjes sė Kombeve thuhej:”Mjerisht po bėhet e treta herė qė thika e ftohtė e diplomacisė, po pret nė mish tė gjallė tė atdheut...Kjo ėshtė njė padrejtėsi e hapėt.”(1).f.506 Pėrfundimisht kufiri nė Gollobordė u spostua nga rrjedha e Drinit tė Zi, kalon nė Miresh, ura e Spiles, majės sė malit Vrabic, Torec-Raduc, duke lėnė jashtė fshatrat: Otishan, Zhepisht, Drenok,Modriē,Jabllanicė-Llakaicė. Nė kėtė kohė, Ferit Jegeni nga Dibra e Madhe, emėrohet krahinar(kryetar komune) nė trevėn e Gollbordės. As edhe njė gollobordas, qė nga shpallja e Pavarėsisė e deri nė ratifikimin e kufijve nė vitin 1922, nuk ka qenė bashkėpunėtor me pushtuesit serb e bullgarė.

A nuk ėshtė ky njė Visar i ēmuar i traditės patriotike tė Gollobordės pėr tu admiruar? Me ndihmėn e Ministrisė sė Arsimit dhe nė bashkėpunim me Kėshillat e pleqve,u ndėrtuan privatisht dhe u hapen 7 shkolla shqipe nė fshatrat Trebisht, Ostren i Vogėl, Borovė, Klenjė, Steblevė,Lejcan e Lladimericė.(23) prill 2008, faqe 12. Pas viteve 1990 u nderua nga Presidenti i Republikės me titullin”Mėsues i merituar. Midis zjarrit tė armėve,zisė sė bukės,devijimit tė ku-firit, intelektualėt e Gollobordės qė kishin mbaruar Normalen e Elbasanit, filluan tė hapnin shkollat shqipe. Mė 1919 hapet shkolla shqipe nė Ostren tė Vogėl me mėsues Shaban Ibrahimi (Ostreni), mė 1922 hapet nė Ostren tė Madh me mėsues Hamdi Muēa, mė 1923 hapet nė Borovė me mėsues Vahid Kormaku, me 1926 hapet nė Klenjė me mėsues Hasan Ahmetaj,mė 1927 hapet nė Steblevė me mėsues Vahid Kormaku, mė 1928 hapet shkolla nė Tėrbac me mėsues,Hysen Gjylaēi,mė 1929 hapet ne Gjinovec me mėsues Kamber Osmani, mė 1930 hapet nė Lladimericė me mėsues,Sendin Vyshka,mė 1930 hapet nė Okshtun me mėsues,Osman Moglica,pastaj Selman Lika e Riza Lika, mė 1931 hapet nė Lejēan me mėsues,Haki Vrioni. Mė 1933 hapet shkolla shqipe ne Vėrnicė me mėsuese, Persefoni Shuteriqi. A nuk janė kėto dallėndyshe tė para tė arsimit,Visare tė Gollobordės? “Mė 1927 Prefektura e Dibrės kishte tre nėnprefektura...Nė nėnprefekturėn e Zerqanit futej Golloborda me fshatrat dhe numrin e banorėve: Lejēani me 525 frymė, Klenja me 455 frymė, Okshtuni me 744 frymė, Ostreni i Madh me 155 frymė, Ostreni i Vogėl me 452 frymė, Stebleva me 740 frymė, Trebishti me 2003 frymė, Vėrnica me 191 frymė.” Nė vitet ’30 janė normalistėt e parė nga zona e Gollobordės: Mustafa Shahinaj,Mehmet Ēadri,Islam Hoxha, Gafur Ibrahimi, Rruzhdi Mata qė do tė vendosnin bazat e arsimit shqip nė Gollobordė,do tė masivizonin shkollat me djem e vajza nga do tė dilnin intelektualėt e ardhshėm,jo pak , por me qindra, me kontribute e vlera njerėzore, si brenda edhe jashtė Gollobordės. Gollobordasit ishin tė etur pėr dije e kul-turė nė trevėn e tyre,edhe pse nė luftė e pėrmes luftėrash, ishin mjeshtėr ndėrtimesh deri nė Stamboll e nė Selanik. Kishin mbijetuar pėrmes kurbetit,prandaj familjen e kishin tė shenjtė. Nga Selaniku u kthyen dy mjeshtėrit e ndėrtimit nga Trebishti: Nuredin Sinani e Hasan Destani (Alushi),vajtėn e ndėrtuan Vlorėn e rrethinat e saj duke u bėrė sipėrmarrės me emėr nė Vlorė nė vitet 1920-1944. Sipėrmarrėsi steblevas Petrush Zorba bėri ndėrtime nė Sarandė. Me ndarjen e re administrative e vitit 1931-32 Golloborda bėnte pjesė ne Prefekturėn e Drinit:Burimi, Kolbardhi (Golloborda) Gryka e Madhe,Gryka e Vogėl, Bulqiza, Peshkopia,Luma,Hasi,Gjakova. Po nė vitin 1934 u ndėrmor njė iniciativė ligjore nga Parlamenti i kohės pėr tė ndryshuar toponimet e fshatrave nė Dibėr e nė Gollobordė nga sllave nė shqip:Nė Gollobordė emėrtimet e reja: Borova - Brinjasi, Zabzuni - Ushtima, Okshtuni-Hoxhmugli,Sebishti-Trimaj,Stėbleva-Shllenėza, Klenja-Thekna -si, Gjinoveci-Gjinaj,Trebishti–Treansi (Epėr -Mesėm-Poshtėm) Lejcani- Gurakuqi,Ostreni-Pllakasi(i Madh-i Vogėl), Ra-doveshi- Ranga,Tucepi-Kumbulla, Lladimerica-Djegasi, Golovishti- Shpatllasi,Tėrbaci-Thakas,Sėrpetova-Gropaj etj. Por ky ligj nuk gjeti zbatim,pasi shpėrtheu Lufta e II-tė botėrore e Shqipėria pushtohet, mė 7 prill 1939 nga Italia fashiste. (Pjesė nga libri “Visare tė Gollobvordės”. Vijon nė numrin e ardhshėm.)

http://www.gazetadibra.com/gollobord...timin-italian/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga juke : 28-01-2018 nė 23:57
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-01-2018, 00:08   #277
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

NJIHUNI ME HISTORINE E HERSHME E GOLLOBORDĖS


Nga Mehmet HASANI Nėnkryetar i Unionit tė Krijuesve Dibranė
Golloborda ėshtė krahina mė e madhe e Dibrės. Bėn pjesė nė nėnrajonin verilindor, pjesė e tė cilit janė edhe Malėsia e Martaneshit dhe Ēermenika. Malėsia e Gollobordės shtrihet nė lindje tė kėtyre malėsive dhe ka pamjen e valėzuar, me kreshta tė rrumbullakėta, ndėrsa nė lindje tė saj ngrihet kurrizi malor Jabllanicė-Belicė 2257 m. Pėrbėhet kryesisht nga gurė gėlqerorė, me tė cilat janė zhvilluar proceset karstike, nė te cilat janė vendosur qendrat e banuara. Midis tyre dallohet fusha karstike e Klenjės dhe e Studnės. Nga perėndimi e veriu kufizohet me Bulqizėn e Shupenzėn,nga jugu me Librazhdin, kurse nga lindja me lumin Drini i Zi dhe kufiri me Maqedoninė (kufi i vendosur nė vitin 1913) pra me shqiptarėt qė banojnė nė Maqedoni. Pėrmes, atė e pėrshkon zalli i Okshtunit qė buron nga malet e Steblevės-Bella Reka e pėrfundon te ura e Shupenzės, ku bashkohet me ujėrat qė vijnė nga Bulqiza. Nė tė gjithė kėtė hapėsirė, janė vendosur fshatrat nė tė dy anėt e zallit tė Okshtunit. Nė tė djathtė tė rrjedhės sė tij shtrihen fshatrat: Steblevė, Klenjė, Gjinovec, Sebisht, Trebisht - Bala, Ēelebi dhe Muēinė, Vėrnicė, Ostren i Vogėl,Ostren i Madh ,Lejcan,Orzhanovė, Radovesh, Tucep, Lladimericė, Tėrbac,Pasinkė,fshatra dy gjuhėfolės:shqip e bullgarisht. Pastaj fshatrat: Miresh,Viēisht,Lubalesh, Mallkastėr, Ēerenec,Gjoricė-shqipfoles. Nė tė majtė tė rrjedhės sė zallit shtrihen fshatrat: Llangė, Studėn, Borovė,Zabzun,Prodan Okshtun i Vogėl, Oreshnjė, Plep,Shullan,Moglicė, Ballaj,Okshtun i Madh,Tėrnovė, Smollnik, Sopot. Me ratifikimin e kufijve nė vitin 1922 jashtė kufirit ngelen fshatrat: Jabllanicė, Llakaicė, Drenok, Modriē, Llabunisht, Llukovė, Nerezė, Bezovė, Zhepisht, Otishan. Golloborda ėshtė zonė kodrinore-malore qė shkon nga 600-1300 m dhe mbi 2000 m malet mbi nivelin e detit, me klimė tė butė nė zonėn e ulėt e mė tė ftohtė nė zonėn e lartė. Gjenden malet,nisur nga lugina e Drinit si:Vrabisht,Torec, Raduē, Kallkan, Strator,Dragan e nė brendėsi: Mali i Gurit, Zyli, Cari, Osoji,Rafshina e Ravnagorės. Ėshtė e mbuluar me bimėsi, kurse nga lindja e perėndimi janė pyjet e Stebleves e tė Prodanit, ku rritet ahu e bredhi, kurse nė zonėn e ulėt rritet dushku. Nė malin e Raduēit, Kallkanit e tė Visharicės janė kullotat alpine. Ėshtė vend bujqėsor e blegtoral. Banorėt e Gollobordės kanė mbijetuar nė shekuj, falė punės nė bujqėsi e blegtori, si mjeshtėr ndėrtimesh deri nė Selanik e Stamboll e tregtarė tė dėgjuar, pasi zona shtrihet mes dy rrugėve kryesore: Egnatia (Librazhd-Strugė-Gostivar-Shkup) dhe rruga e Arbrit (Bulqizė, Ēerenec, Miresh, Dibėr e Madhe).Dallohen dy besimet fetare:mysliman e ortodokse qė kanė mbijetuar nė harmoni e tolerancė tė admirueshme.”Nė antikitet kjo zonė si gjithė lugina e Drinit te Zi banohej nga fiset ilire: penestėt dhe enkelejtė” “Fiset ilire qė jetonin nė kėto treva janė: dardanėt (Pollogu-Shkup) penestėt, kryevend Uskania; desartėt nė fushė -gropat e Ohrit-Strugės”. “Nocioni gjeopolitik Gollobordė shtrihet nė hapėsirėn ku nė antikitet banonte fisi ilir i Penestėve,i cili shtrihej nė krahinėn e Matit, fushėgropat e Dibrės,tė Kėrēovės me kryevend Uskania qe mendohet te jete Dibra e Madhe.Fiset ilire te Desarėve dhe Enkelejve jetonin nė Ohėr e Strugė.”. Toponimi Gollobordė pėr herė tė parė nė histori shfaqet nė Defterin turk tė vitit 1467 me emrin Dullgabėrda qė do tė thotė: Dullgo- e gjatė dhe Bėrdo-koder nga bullgarishtja e vjetėr, pra malėsi kodrinore e gjatė. Ky toponim gjendet edhe sot nė trevat e fshatrave: Dollga-Niva, Dollga-Panina, Dollgo-Pole.( E justifikueshme-Shėnimi ynė) Pėrkthyesi, siē duket nga ndikimi i emėrtimit tė sotėm, tashmė tė konsoliduar e ka dhėnė, Gollobordė. Toponimi ėshtė bullgar. Gollo-i zhveshur, Bėrdo-kodėr, pra malėsi kodrinore e zhveshur. (Jo fort i besueshėm, pasi Golloborda nuk ėshtė e zhveshur. Tė gjitha kodrat janė me dushqe dhe malet me pyje ahu e bredhi, siē janė pyjet e Steblevės e tė Prodanit-Okshtun,me pėrjashtim tė malit tė Carit e tė Koritnikut nė Sebisht.Shėn. ynė.)Toponimin Bėrdo e gjen nė Trebisht:Borda-kodra pėrballė lagjes Kasaj, nė Steblevė: Veterno Bordo, na Bordo.Nė Rekė,Velebėrdė. “Tė dhėnat qė mund tė nxirren nga Defteri emėror i vitit 1467 pėr viset e Dibrės sė Epėrme,tė Dibrės sė Poshtme,tė Dulgobėrdės (Gollobordės), Rekės, sot janė tė pabotuara. Origjinali nė turqisht ruhet nė Bashpakanlik arkivi nė Ankara, kurse fotokopja gjendet nė arkivin e Institutit te Historisė nė Qendrėn Albanologjike Tiranė.Varianti shqip ėshtė pėrkthyer nga Vexhi Buharaja.” Me emrin Gollobordė njihet qysh prej Rilindjes e deri mė sot. Me kėtė emėr gjendet njė fshat nė Korēe, midis Zvezdės e Zvernecit dhe nė Bullgari mes qyteteve Pleven e Svilen. Nė njė formė tjetėr del nė Kosovė me emrin Novobėrda. Nė Rekė gjendet fshati Velebėrdė. Nė vitin 1885 konsulli rus nė Prizren I.S.Jastrebov gjatė njė ekspedite nėpėr Gollobordė e citon kėtė krahinė me emrin: Kollobornes, ku pėrmend emrat e fshatrave dhe popullsinė e tyre, fenė ortodokse e myslimane: Ostreni, Trepcenak (lagje e Radoveshit), Klenja, Trebisht,Golevisht, Zinovec (Gjinovec). Sami Frashėri emrin e kėsaj krahine e quan: Kollobardha. Aleksandėr Seleshqevi,studiues rus nė veprėn e tij ”Naselenie vo Allbania” gjatė ekspeditės sė tij nė vitin 1931, pėrmend emrin Golabėrdenej-shqiptarė tė vendosur nė Kalabri gjatė shpėrnguljes nė shek.15, tė ardhur nga Golloborda. Ramazan Hoxha, thekson se, toponimi Gollobordė, nuk ėshtė bullgar, por shqip-Kalabardha. Nė ndarjen territoriale sipas Mehdi Frashėrit 1931-39 (Golloborda del me emrin-Kolbardhi). Prefektura e Burimit, me qendėr Homeshin pėrfshin: Kolbardhi(Golloborda),Gryka e madhe,Gryka e Vogėl,Bulqiza,Peshkopia.... Nė Defterin Turk 1467, fshatrat e Gollobordės janė: Vladimirec (Lladimericė), Radomisht (Radovesh), Golemo Ostreni (Ostreni i Madh), Drenova (Tėrnova), Mali Otreni (Ostreni i Vogėl), Hotishani,Lishani(Lejcani), Kilani(Klenjė), Trebisht, Sebisht,Pasinik(Pasink), Sipėrtova,(Serpetova,lagje e Tėrbacit) Gorna Vėrbnica,Dollna Vėrbnica(Vernica),Derstila (lagje e Zabzunit).”Sipas kėtij dokument Golloborda ka qene vilajet dhe pėrfshinte edhe Sopotin, Strikcanin, Godvinė, Zerqanin, Bulqizėn.” “Nė Defterin Emėror tė vitit 1467 treva dibrane ndahej nė tre Vilajete:1-Dibra e Epėrme.2-Dibra e Poshtme. 3-Golloborda. Nė shek.XV futet edhe Reka. Prof.Dr.Kristaq Prifti”Popullsia e Sanxhakut tė Dibrės nė fund tė shek.XIX, fillimi i shek.XX pėrmend Sanxhakun Dibrės me 4 Kaza e dy Nahije:Koxhaxhiku e Klenja (Dulgo-bėrdės). “Golloborda si krahinė e Dibrės (Tė kemi parasysh Dibrėn e Madhe,jo Peshkopinė, sot si qendėr politiko-administrative –shėnimi ynė) dhe banorėt e saj dibranė brez pas brezi, futet nė Nandė Malet e Dibrės (Haki Sharofi,krahas nėntė maleve tė Dibrės,njeh si mal edhe Gollobordėn. “Nė Defterin turk tė vitit 1467 pėrmenden dy kala: Koxhaxhiku (Sfetigradi) dhe Modricės nė vilajetin e Gollobordės.” Sipas parisė dibrane, Nėntė Malet janė pėrcaktim simbolik i nėnte zonave tė shquara tė Dibrės pėr besė,trimėri e kulturė. Golloborda ėshtė krahina me tradita patriotike e kulture me vlera,pjesė e trungut shqiptar,madje qendra,po tė kihen parasysh tokat shqiptare deri matanė Shkupit,vazhdimėsi e stėrgjyshėrve tanė, iliret. “Me ndarjen e Perandorisė Romake nė dy pjesė nė vitin 395, nė atė tė Perėndimit dhe tė Lindjes, qė u quajt Bizantine,sipas emrit tė lashtė tė kryeqytetit,tokat shqiptare shėnonin kufijtė me perėndimorė tė perandorisė sė Bizantit. Nė gjysmėn e parė tė shek.VI midis turmave “barbare’ me origjinė turanike, siē ishin hunėt,protobullgarėt dhe avaret, nė gadishullin e Ballkanit erdhėn edhe sllavėt.” Sllavėt u futėn nga Maqedonia duke ndjekur luginėn e Drinit tė Zi,zunė zonat mė pjellore tė Shqipėrisė lindore e deri nė jug. Me dekrete ligjore vendosėn gjuhėn dhe toponimet sllave si:Zadrima(prapa Drinit) Velipoja-fushė e madhe, Pogradec-poshtė qytetit,Corovodė-ujė i zi, Zagori-prapa maleve, Konispol- fusha e kuajve, Belgrat-qytet i bardhė, Berati. Gollobordė-kodra tė zhveshura,toponim i vendosur qė nė atė kohė sė bashku me emėrtimet e fshatrave tė tjerė,pa folur pėr nė brendėsi tė ēdo fshati si; Steblevė-steblo(druri kryesor i pemės) + prapashtesėn bullgare-vo,Borovo-bor-borina(pishe) +vo, Se-bisht -Sebesi ( i vetėm) + isht, Trebisht-Treb(pastro) +isht, ”Trebi kamena i sadi llojze za vina-A.Seleshqev ‘Allbancite vo naselenie v Albania” V Allbania” (Trebickė, Trebeshinė, Trebinje, Treblove,Trebisht (Reka e Dibrės sė Madhe), Trebenisht - Maqedoni, Drenok – dren (thane) +ok, Modric –modėr (i urtė)+ic, Gjinovec-Gjin, Gjino (emėr njeriu) +ec, Vėrnicė -dy variante:vėrb (shelg) + nic, varricė -gropė gelqere.. Ky toponim gjendet nė Kukės-Vėrbnicė dheVėrbjani nė Reka), Otishan - Iknak, Klenjė - klen (lloj druri), Leshnican - leshnik (lajthi), Ostren-i mprehtė, Tėrnove-ternternje(fere) +vo,Or-zhanov137-orzh(thek137r)+vo,Bellavod137-ujė i bardhė, Tesnikamen-gurė i ngushtė (qafė mali), Kamen-gurė (lagjja e Gurit nė Ostren), Dragalicė- faqe rrėshqitėse draga(ortek), Dragan. “Sllavėt qė u vendosen nė Shqipėri i pėrkisnin grupit tė sllavėve tė jugut,atij grupi nga i cili mė vonė u formua populli bullgar. Vetėm nė Shqipėrinė e Veriut dhe nė tė folmen e saj, gjenden elementė qė lidhen me serbishten. Qėndrimi i gjatė i sllavėve nė kėto zona krijoi rrezikun e sllavizimit tė popullsisė vendase.”(1).f.146. Nė shek.VIII dyndjet sllave nė gadishullin e Ballkanit kishin marrė fund. Nė pjesėn perėndimore vendbanimet ilire u ngushtuan edhe me tepėr. Nė fushat e luginat pranė popull sisė ilire, banonin masa tė konsiderueshme popullsish sllave. Kjo simbiozė shqiptaro-sllave vazhdoi pėr disa shekuj me radhė. Kėtij shtresimi i takon edhe Gollobordės. Gjatė kėtyre shekujve mjaft nga bashkėsitė ilire qė banonin nėn presionin e pandėrprerė sllav,vazhduan tė sllavizoheshin. Po kalohej kėshtu nga popullsi ilire nė njė popullsi tė re. Ky asimilim u bė edhe nė Gollobordė,pa folur mė gjerė nė trevat ilire. Gjatė kėtyre shekujve humbi dalėngadalė edhe emri i vjetėr ilir,vendin e tij filloi ta zinte emri i fisit ilir-Albanoi nė formėn Arbėr-arbėresh,emėr i kėsaj popullsie tė re qė u formua gjatė Mesjetės sė hershme,vazhduesit e drejtpėrdrejt tė tė cilave janė shqiptarėt e sotėm.”Pėr kėtė arsye,duke filluar nga shek.VIII nuk mund tė flitet mė pėr popullsi ilire nė kuptimin e mėparshėm,por pėr arbėreshė ose shqiptarė-pasardhėsit e ilirėve antike” . Njė nga arsyet pėrse flitet gjuha bullgare nė trevėn e Gollobordės ėshtė sundimi i gjatė bullgar nė Shqipėri,nė veēanti nė vitet 851-1018.Shteti bullgar,i krijuar nė brigjet e Danubit qysh prej shek.VII, nė shek.IX i forcoi pozitat dhe zgjeroi kufijtė nė kurriz te Perandorisė Bizantine. Qė nė vitin 651 mbreti bullgar Presioni shtriu sundimin nė njė pjesė tė Shqipėrisė sė Jugut duke pushtuar Ohrin e Devollin.” Nė vitin 852-889 mbreti Boris pushtoi qytetin e dikurshėm ilir, Anti-patrea, i cili, nė kėtė kohė u quajt Belgrad (Qytret i Bardhė) prej ka rrjedhė emri i sotėm,Berat”. Gjatė sundimit tė Simeonit (893-927) kufijtė e shtetit bullgar u shtrinė deri nė Vlorė,Himarė e Butrint. Shteti bullgar u kthye nė njė Perandori dhe e shpalli veten Car tė bullgarėve. Nuk pėrjashtohet mundėsia e vendosjes sė emrit tė njė mali nė perėndim tė Gollobordės-mali i Carit qė nė atė kohė. Nė kohėn e Borisit e tė Simeonit vepruan edhe nė Shqipėri dy pionieret e kulturės dhe tė shkrimit sllav (cirilik) Klementi dhe Naumi, nxėnės tė Kirilit e Metodit-dy rilindėsit e mėdhenj bullgarė, themeluesit e alfabetit cirilik. “Nė Shqipėri Klementi shkonte nga njė fshat nė tjetrin pėr tė pėrhapur jo vetėm fenė e krishtere dhe shkrimin sllav, por edhe njohuri tė domosdoshme nė fusha tė ndryshme. Me ndihmėn qė i dha Borisi ndėrtoi disa kisha,manastire e shkolla. Brenda 7 vjetėve, 3.500 nxėnės tė dalė nga kėto shkolla u bėnė priftėrinj e mėsues (Katedralja e Gllavenicės, Ballshit) Ve-primtarinė e Klementit qė vdiq nė vitin 910 e vazhdoi shoku i tij, Naumi. Ky ndėrtoi Manastirin afėr Pogradecit (Tushemisht) qė qėndron edhe sot e kėsaj dite e mban emrin e tij Shėn Naumi (Sveti Naum).Mbretėria bullgare mori fund nė vitin 1018 si rezultat i luftės me perandorin bizantin Ivan Vlladisllavi.Mė 1018, ra kryeqyteti i bullgarėve-Ohri”. Presioni qė ushtruan popullsitė sllave gjatė shek.VII-X nuk mundėn ta ndryshonin karakterin etnik tė shqiptarėve. Tiparet kulturore-etnike tė shqiptarėve nė shek.XI nuk i njohim nga burimet letrare e dokumentare,pasi mungojnė plotėsisht. Kėtė problem e ndriēojnė deri diku tė dhėnat arkeologjike (materialet e zbuluara nė njė pllajė tė Komanit-Pukė) qė njihet nė historiografi me emrin Kultura e Komanit.”Krahina e Gollobordės, siē dokumentohet nga gjetjet arkeologjike nė fshatrat Borovė-Moglicė tė cilat specialistėt i konsiderojnė se i pėrkasin kulturės sė Komanit,kaloi tė njėjtat ndėrhyrje nga vendosja e sllavėve, edhe pse nė sasi tė kufizuara dhe vetėm nė disa fshatra tė saj’. Gėrmime arkeologjike janė bėrė nė Steblevė nė Kutle e nė Orvenik nga intelektualėt Vahid Kormaku e Islam Hoxha. Studime janė bėrė edhe kėto vitet e fundit nga ekspedita bull-gare nė shpellat e Borovės. Studime janė bėrė edhe nė Gradishtė tė Trebishtit. “Pasi u larguan anzhuinėt, shteti serb i Rashės u shtri nė tokat e Arbėrisė deri nė Durrės. Marrėveshja e vitit 1299 caktoi kufirin mes perandorit bizantin e mbretit serb, lumin Shkumbin”. Sundimi bizantin nė Shqipėri, i vendosur gati 10 shekuj, mori fund njėherė e pėrgjithmonė.” Golloborda nė shek.XI-XII pėrfaqėsohet nga njė ndėr figurat mė tė hershme, Shėn Gjon Bigori. Nė territorin e fshatit Preskupshtinė, nė afėrsi tė njė vendi mjaft tė gjerė,tė emėruar,Bigor, gjendet njė varr shekullor i quajtur varri i Shen Gjon Bigorit si dhe njė kishėz.”. Gjatė shek.XIII-XIV, zotėruesi i Dibrės dhe i Gollobordės ka qenė princi arbėresh Pal Gropa,nga dinastia e anzhuinėve. Prej vitit 1388 Shqipėria(Arbėria) do tė pėrballet me invazionin turk. Nė kėtė kohė territori i Dibrės dhe i Gollobordės pėrfshihet nė zotėrimin e Gjon Kastriotit. “Ta dini se gjyshi i zot Skėnderbeut qė quhej Pal Kastrioti nuk kishte mė shumė se dy fshatra me emrat Sinjė dhe Gardhi i Poshtėm. Dhe nga ky zot Pali, lindi Gjon Kastrioti i cili u bė dhe zot i Matit. Zoti Gjon Kastrioti pati pėr grua zonjėn Vojsava Tribalda, nga dera e princit tė Pollogut, me tė cilėn bėri katėr djem: Reposhi,Stanishi,Kostandini,Gjergji dhe 5 vajza: Maria,Jella,Angjelina,Vllajka,Mamica..” Pėrparimi i turqve shkaktuan shqetėsim nė tė gjithė popujt e Ballkanit. Pėr t’i dalė pėr ballė kėtij rreziku, sundimtarė serb,bullgarė,shqiptarė e rumunė formuan kundėr turqve njė koalicion nėn kryesinė e princit serb Lazar. Mė 1389 ushtritė e koalicionit i dolėn pėrballė ushtrisė turke, tė komanduara nga sulltan Murati nė Fushė-Kosovė.Nė fushė tė betejės mbeten te vrarė sulltan Murati e princi Lazar.Turqit fituan nė Kosovė.”Nė njė akt tė vitit 1427 Gjon Kastrioti i dhuron Manastirit tė Hilindarit,nė malin e Shenjtė dy fshatrat e Rekės: Radostushėn dhe Trebishtin,tė lira nga ēdo taksė si dhe nga haraci i mbretit”. “Nė krah tė djathtė tė lumit Radika,nė juridiksionin e Rekės sė Madhe janė dy katunde historike qė pėrmendin studiuesit: Radostina(Radostushi) dhe Trebishta (Trebishti)”. Bėhet fjalė pėr Trebishtin e Rekės, (Radostushė, Velebėrdė, Bitushė,Trebisht) qė ndodhet nė krahun e djathtė tė rrjedhjes sė lumit Radika,pa u futur nė Kosovrast,nė Dibėr tė Madhe dhe jo pėr Trebishtin nė Gollobordė. (Pjesė nga Libri "Visare tė Gollobordės", vijon nė numrin e ardhshėm)

http://www.gazetadibra.com/njihuni-m...e-gollobordes/
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-02-2018, 00:48   #278
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga juke Shiko postimin
Nga Mehmet HASANI Nėnkryetar i Unionit tė Krijuesve Dibranė
Golloborda sipas Historianit Mehmet Hasani

Mehmet Hasani perfshine Gjoricen ne veri edhe Jabllanicen ne Maqedoni brenda Gollobordes. Historikisht, e pershkruan edhe Drimkollin e Dibres si pjese te Gollobordes.



juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-02-2018, 08:09   #279
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Programi “100 fshatrat”! Gjirokastra, qarku me numrin mė lartė tė fshatrave tė pėrfshirė!

Futet Stebleve ne kete program. Trebishti sic duket eshte nje fshat i pa deshiruar per shtetin Shqiptar. Pavaresisht se mund te kete me shume se 20,000 njerez me origjine ne Shqiperi nga Trebishti sot.

Krahina e Gollobordes me 10,000 banues e ndare ne 2 qarqe: Diber edhe Bulqize. E ndare ne 4 komuna: Stebleve, Trebisht, Ostren, Gjorice. Pjese te saj ne Zerqan. I bie qe 10,000 njerez te ndare ne 5 komuna. Nuk mjafton qe krahina eshte e ndare ne 2 shtete.

13 fshatra ne Gjirokaster, 12 ne Vlore edhe 12 ne Korce.
4 ne Diber. Golloborda si krahina me e madhe e Dibres nuk perr pjese nga keto 4. Stebleva nga Librazhdi Elbasanit merr pjese.




http://top-channel.tv/2018/02/02/ril...hkon-ne-fshat/
http://www.kohajone.com/2018/01/18/p...-te-perfshire/
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-02-2018, 10:00   #280
Nderi
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 56
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 6 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Nderi ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Golloborda dhe Martiret e saj

Dmth ni tjeter komunitet i shqiptarizum, por ne krahasim me "turqit e shqiptarizum" kta kan shtetin amtar ma afer.

Po dilemen bullgar vs maqedonas e kan kta?
Nderi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur