Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 23-05-2018, 12:04   #41
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Shkenca nuk gėnjen apo jo? Qarqet intelektuale nga Prishtina dhe Tirana akoma heshtin.....dikush tjetėr punon....

‘Lugina e Piramidave’ nė Bosnjė Hercegovinė vazhdon tė tronditė opinionin dhe tė tėrheqė turistė nga mbarė bota, raporton “EuroNews”, nė njė investigim tė publikuar disa ditė mė parė



Piramidat janė ndėrtuar nga civilizimi ilir dhe duket se janė mė tė sofistikuara se sa mund tua marrė mendja shumė ekspertėve. Misteri filloi qė nė vitin 2005, kur arkeologu Semir Osmanagi pohoi se njė kodėr nė qytetin Visoko (njė orė jashtė Sarajevės) ishte nė fakt njė ndėrtim artificial, shkruan televizioni evropian.

Nė kėtė zonė ekzistojnė plot katėr piramida tė njohur si Piramida e Diellit, Piramida e Hėnės, Dragoit dhe ajo e Dashurisė, shkruan syri.net.Pėrveē kėsaj, zona pėrmban njė labirint nėntokėsor, qė thuhet se ka shėrbyer si njė hyrje nė piramidėn 220 metėrshe tė Diellit.

Piramidat e Ilirėve nė Bosnjė 'trullosin' opinion botėror

Hulumtuesit dhe akademikėt anembanė botės kanė hedhur poshtė nė mėnyrė tė pėrsėritur sugjerimin se kodrat nė fjalė, tė cilat janė mė tė larta dhe mė tė vjetra se piramidat e Egjiptit, nuk janė fenomene natyrore.

Por kjo nuk i ka ndaluar shikuesit dhe gjeologėt tė vizitojnė zonėn.

“Bosnja ka dy potenciale turistike globale: Medjugorja [njė vend pelegrinazhi katolik] dhe turizmin arkeologjik, kėtu nė Visoko”, shpjegon Semir Osmanagiq, i cili ishte i pari qė i dha piramidave njė rėndėsi globale.Piramidat janė njė nga tėrheqjet mė tė mėdha pėr turistėt nga e gjithė Europa dhe bota, tė cilat vizitojnė edhe pasazhet nėntokėsore
I ndodhur rreth tre kilometra larg, tuneli ėshtė bėrė njė tėrheqje turistike mė vvete qė nga hapja e saj nė 2008.”Pėrshtypjet janė tė ndryshme, njerėzit zakonisht ngazėllehen.



Ka njerėz nga e gjithė bota qė vijnė pėr arsye tė ndryshme. Pėr disa prej tyre ndjejnė njė pėrmirėsim nė shėndetin e tyre. Ata mund tė marrin frymė mė mirė sepse ajri nė tunel ka cilėsi shumė tė mirė -shpjegon Esma, njė udhėrrėfyese boshnjake- Natyrisht, nuk merremi me trajtimet shėndetėsore, as ne nuk japim asnjė lloj garancie shėndetėsore, por pėrvojat e mysafirėve tanė na tregojnė se ata ndjejnė njėfarė pėrmirėsimi “.

Ilirėt ndėrtuan Piramidat me tė mėdha nė botė?

“Piramidat janė ndėrtuar nga civilizimi ilir, i cili ishte shumė mė i avancuar se sa i sotmi . Ato janė mė tė sofistikuara se sa mund tua marrė mendja shumė ekspertėve. Nė materialin e ndėrtuar nga tullat gjigante tė cilat peshojnė deri nė 5 tonė ėshtė gjetur njė material i lashtė rreth 40 mijė vjet”, thekson historiani bosnjako-amerikan, Sam Semir Osmanagiq

Sipas tij piramidat nė fjalė janė piramidat mė tė larta dhe mė tė lashta se sa ato tė Egjiptit.

“Piramida mė e lartė nė botė ėshtė ajo e Gizės, 145 metra, piramida mė e lartė e Majave ėshtė ajo El Mirador – 103 metra, por piramida mė e lartė nė botė ėshtė ajo e Bosnjės, e quajtur Piramida e Diellit e lartė 220 metra. Asnjėherė nuk ėshtė shėnuar njė orientim mė i saktė se ai nė Piramidėn e Diellit”, shprehet Osmanagiq,

“Nė kemi analizuar nė gjashtė institute pėr materiale tė cilėt kanė konstatuar se ky ėshtė njė material artificial tre herė mė cilėsor se ai i shekullit 21. Ku e gjetėn materialin ta ndėrtojmė njė piramidė kaq tė madhe”, pyet ai.

Edhe arkeologu, Philip Copens thotė se piramidat ilire nė Bosnjė janė mė tė lashtat nė botė dhe materiali i tyre ėshtė shumė specifik, shkruan syri.net. “Ku ne filluam tė analizojmė piramidat e Bosnjės konstatuan se jo vetėm qė bėhet pėr piramidat mė tė mė mėdha nė botė dhe mė tė lashta, por edhe pėr materialin me tė cilin ato janė ndėrtuar. Ai ėshtė shumė specifik

“Duket qė ne kemi qene tė kushtėzuar nga librat e shenjtė si Kurani dhe Bibla dhe qė nga tregojnė se sa tė lashtė jemi . Por shumė traditat e kulturave njerėzore na dėshmojnė ne se jemi shumė mė tė lashtė se sa beson shkenca e Perėndimit. Shkenca konvencionale ėshtė pothuajse njė sistem i mbyllur dhe ēdo sistem qė ne nuk dėshirojmė ta besojmė e sulmojnė ose refuzojmė dhe kjo quhet arkeologjia e ndaluar”, thotė ai.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=18646

Video 2018


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 23-05-2018 nė 12:27
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-05-2018, 13:30   #42
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Simbol i vjetėr Iliro Pellazg

Shiko fragment/video pėr simbolin e vjetėr qė haset edhe nė kulturat e tjera:

https://www.evropaelire.org/a/simbol.../28812908.html

Simboli gjindet nė njė xhami nė Prizren





Imazh i Dardania Sacra
Oxhak i punuar ne vitin 1932 nga mjeshtėr shqiptar nė fshatin Rashan.

https://www.facebook.com/DardaniaSac...&theater&ifg=1





Ky imazh ėshtė bė nė xhaminė e Tetovės (Xhamia e Larme /laramane siē ėshtė emėrtuar)

Shikoni me kujdes Yllin 6 cepėsh ēka ka nė qėndėr:ėshtė dielli qė gjindet shpesh nėpėr punimet e ndryshme/godina/pllaka tė ndryshme nga mermeri, porta tė shtėpive, orendi shtėpiake etj.


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 24-05-2018 nė 13:50
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-05-2018, 14:20   #43
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



“E NGRE ZĖRIN NĖ FAVOR TĖ SHQIPTARĖVE, PASARDHĖSVE TĖ DREJTPĖRDREJTĖ TĖ PELLAZGĖVE DHE PARAARDHĖSVE TĖ KOMBEVE EVROPIANE” – LETRA PREKĖSE E SAM LEVY–T (5 KORRIK 1915)

Nga Aurenc Bebja*, Francė – 24 Maj 2018

Gazeta zvicerane, “La Guerre Mondiale”, ka botuar me 15 korrik 1915, letrėn e Sam Levy-t, ish-kryeredaktorit tė “Journal de Salonique”, nė tė cilėn gazetari i njohur ka mbrojtur asokohe interesat tona kombėtare ndaj armiqve tė shumtė qė na rrethonin.

Aurenc Bebja, nėpėrmjet blogut tė tij “Dars (Klos), Mat – Albania”, ka sjellė nė vijim pėrmbajtjen e plotė tė dokumentit :

“Zotėri dhe i dashur koleg, sapo kam lexuar thirrjen shumė emocionuese tė studentėve maqedonas tė Gjenevės, qė u botua disa ditė mė parė nė tė pėrditshmen tuaj tė ēmuar, pėr tė tėrhequr vėmendjen e botės sė civilizuar ndaj atdheut tė tyre tė pafat.

Duke besuar nė frymėn e paanėshmėrisė absolute tė “La Guerre Mondiale”, marr lirinė qė tė ngre zėrin tim tė vogėl nė favor tė njė viktime tjetėr, ndoshta mė e madhja, e konflikteve italo-turke, ndaj tė cilės Evropa nuk po shqetėsohet seriozisht. E kam fjalėn pėr kombin shqiptar, pasardhės i drejtpėrdrejtė i Pellazgėve, kėta paraardhės tė kombeve evropiane.

Pa ndihmėn e shqiptarėve, pa revolucionin e tyre tė vitit 1912, pa mosbraktisjen e armėve tė tyre nė momentin kur Ballkanasit kaluan kufijtė e Maqedonisė, jo vetėm qė Turqia nuk do tė ishte mundur, por edhe lufta e parė ballkanike do tė kishte qenė e pamundur.

Kjo luftė e parė ballkanike u ndėrmor pėr tė ēliruar popujt e shtypur, pėr tė triumfuar parimet dhe tė drejtat e kombėsive dhe tė pakicave. Modifikimet e statu quo ante oriental u pranuan nga Evropa vetėm nė bazė tė « Ballkani i ballkanasve ».

Por ēfarė po shohim? Populli mė i vjetėr ballkanik, po i njėjti, qė gjatė shekujve, ka qenė nė gjendje t’u bėjė ballė pushtimeve turke, tė qėndrojė i paprekshėm nga antikiteti mė i largėt e deri nė ditėt e sotme, ėshtė tani objekt lakmie i tė gjithė fqinjėve tė saj, pasi ishte foleja e tė gjitha intrigave tė popujve tė tjerė. Evropa jo vetėm qė nuk u kėrkon llogari lakmuesve tė saj, por duket se i inkurajon ata qė tė kursejnė zėrat e tyre pėr ditėn e llogarive pėrfundimtare.

Nėse lakmuesit do tė mjaftoheshin mė njė pushtim tė pėrkohshėm apo pėrfundimtar tė territoreve tė njohura nga i gjithė universi kryesisht shqiptare, e keqja mund tė mos ishte dhe aq e madhe. Por pushtuesit veprojnė nė mėnyrė famėkeqe ndaj shtresės sė varfėr shqiptare, duke dhunuar gra dhe fėmijė, duke ekzekutuar pa asnjė lloj gjyqi tė gjithė ata qė guxojnė tė formulojnė kundėrshtimin mė tė vogėl, me njė fjalė terrorizojnė popullin. Shqiptarėt, pėr fat tė keq, akuzohen se janė autorė tė krimeve mė tė tmerrshme qė legjionet e armikut pretendojnė tė hakmerren.

Ja pra si respektohet parimi i kombėsive po nga ata qė kanė deklaruar se duan tė ēlirojnė popujt e shtypur ose tė vdesin ! Ja si shpėrblehen shqiptarėt, tė parėt qė ngritėn flamurin e revoltės dhe lehtėsuan nė vijim punėn (sulmet) e aleatėve ballkanikė ! Ja pra se si popujt e vegjėl tė cilėt, deri dje, rėnkonin nėn zgjedhėn e skllavėrisė, bėhen tani shtypėsit e llojit mė tė keq.



Nėse abuzime (neveri) tė tilla tolerohen, rezultati nuk do tė jetė skllavėrimi i shqiptarėve, edhe sikur tė shfarosin gjysmėn e tyre, por rritja e urrejtjes, lėnia e vatrave tė revoltės gjysėm tė fikura, qė rezervon kėshtu, nė njė tė ardhme pak a shumė tė afėrt, kryengritje tė reja, domethėnė kėrcėnime tė reja pėr paqen nė pėrgjithėsi.

Pėrkundėr shqetėsimeve serioze evropiane, madje pėr shkak tė kėtyre shqetėsimeve, shtetet e vogla tė Ballkanit duhet tė pėrpiqen tė vėnė nė praktikė parimet tė cilat i kanė zbatuar gjatė ēerek shekullit tė fundit.

Duke respektuar Shqipėrinė, tė cilės duhet t’i jenė mirėnjohėse pėr faktin se dha e para shembullin e kryengritjes pėr pavarėsi dhe liri, ato do t’i kryejnė kėshtu njė shėrbim tė madh vetes, qo do t’i shėrbejė edhe vendeve tė civilizuara, duke u kursyer shqetėsime tė ardhshme, dhimbje morale dhe efektive tė mėvonshme.”

Ju lutem, i dashur koleg, etj.

Sam Lévy

Ish-kryeredaktor i Journal de Salonique

(Nga Aurenc Bebja, Francė) dhe burimin e informacionit nė fund (Blogu © Dars (Klos), Mat – Albania),:https://www.darsiani.com/la-gazette/...5-korrik-1915/.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-05-2018, 17:24   #44
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Arbėreshėt e Italisė. Ky ėshtė gjaku ynė i pastėr qė dikur frymonte nė Arbėri......Kėtu prezantohen ca imazhe nga festat e Arbėreshėve tė Italisė Jugore.....









Rapsodi i Shqiptarėve-Dėgjoni:


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 24-05-2018 nė 17:31
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 24-05-2018, 21:34   #45
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Ja edhe ca imazhe tė bukura tė Arbėreshėve;











Mė tepėr:

https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

https://www.facebook.com/mariocaliva...type=3&theater
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 30-05-2018, 10:48   #46
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



(Emri i Ilirėve) Kadmi nė kėrkim tė Europės

Koha e Kadmit ėshtė kohė tejet Pellazgjike edhe nuk ka asnjė piklidhje me grekėt e shumė mėvonshėm.

Legjendat rreth Kadmit edhe Harmonis i vuri re dhe Straboni sepse –siē tregon ai- tregoheshin rėndom nė ditėt e tija ndėr ilirėt e vjetėr. Kėto legjenda gabimisht Stipseviē i quan ‘greke’.

Koha e Kadmit ėshtė kohė tejet Pellazgjike edhe nuk ka asnjė piklidhje me grekėt e shumė mėvonshėm. Emri ‘ilirė’ duket se ka mė shumė ngjasa qė tė lidhet me ‘’il e al = yllin, dritėn, bardhėsin’.

Tė besojmė se etimologjikisht duhet tė rrjedhi nga ‘tė lirėt’ ėshtė pak e pamundur pasi kėshtu do na duhet qė autorėt romake e atikas tė njihnin shqipen ….ndryeshe do na e thonin se ‘kėshtu e quajnė veten banorėt e kėtyre trevave’. Altin Kocaqi)

A. Stipceviē
Sipas njė legjende tė vjetėr tė cilėn e mblodhi Apolodori , Illyri, i pari i fisit ilir , ishte i biri i finikasit Kadmi dhe i shoqes sė tij Harmonisė. Me urdhėrin e babait tė tij , Agenorit , mbretit finikas, Kadmi u detyrua tė niset pėr ta gjetur motrėn e vet Evropėn , tė cilėn e kishte rrėmbyer Zeusi.

Mbas shumė bredhjeve , duke mos menduar tė kthehej pa kryer punėn nė atdhe sė bashku me shokėt e vet, kishte ndalur nė Beoti tė Greqisė dhe aty themeloi qytetin Teba.

Duke u martuar me Harmoninė ,me tė bijėn e perėndisė sė luftės Aresit me perėndeshes Afėrdita, Kadmi shkoi me urdhėrin e profetit nė mesin e enkelejve ilire dhe u bė mbreti i tyre. Aty, nė tokėn e ilirėve, i lindi i biri Illyri, sipas tė cilit ilirėt morėn emrin . Nė pleqėri Kadmi dhe Harmonia u shėndėrruan nė gjarpėrinjė dhe nė atė formė vazhduan tė jetonin nė fushat e Elizesė.

Nė legjendėn pėr Kadmin Illyri ishte i lidhur ngushtė me gjarpėrin : ai e kishte mbeshtjellė menjėherė mbas lindjes , duke percjellė kėshtu tek ai aftėsinė e vet magjike. Filologjia bashkohore po perpiqet gjithashtu tė dėshmojė se emri ilir nė pikpamje etimologjike ėshtė i lidhur me kėtė gjallesė.

Gjermani O’Gruppe i pari e solli nė lidhje emrin Illyri me fjalėn greke i’llw = kthehem , mbėshtillem kurse kjo fjalė nxiret nga rrėnja u el = sillet, kthehet . Filologu slloven Karel Ostir gjithashtu ka ardhur nė pėrfundimin se nė kėtė emėr fshihet gjarpėri .

Arsyetimin pėr kėtė e gjen nė faktin se edhe gjarpėri i madh mitologjik, te hititet indoevropiane, ka pasur emrin nga e njejta origjinė . Ai gjarpėr ėshtė quajtur Illurjanka dhe vertet ėshtė e vėshtirė qė nė formėn e emrit tė tij tė mos shihet ngjashmėria me emrin ilir.

Megjithatė , ekzistojnė edhe shpjegime tė tjera tė emrit ilir , si per shembull, ai qe ka paraqitur Julios Pokorny dhe e pranuan disa filologė tė tjerė ( Paul Kretschmer) dhe arkeologėt, sipas tė cilit ilirėt janė “banorėt rreth lumit Iller” (dege e Danubit afėr Ulmės nė Gjermaninė Jugore).

Njė shpjegim tjetėr , qė shpeshherė citohet , e dha arkeologu Ciro Truhelka, sipas te cilit emri ilir mund tė shpjegohet me fjalėn shqipe:– “I lire”. Pėrveē kėsaj ekziston edhe mendimi se emri ilir nuk ka origjinė indoevropiane , por para indoevropiane (“pellazgjike’).

Etimologjia e emrit ilir , pėrveē domėthėnies filologjike ka domėthėnie shumė mė tė gjėrė, sepse kjo cėshtje ėshtė e lidhur me teoritė mbi origjinėn e vetė Ilirėve , gjegjėsisht me etnogjenezėn e tyre.

http://shqiperia.njekomb.com/?p=5017

Disku Pellazgjik i Festos, simbolet, gjenoma dhe mrekullia



Disku Pellazgjik i Festos ėshtė njė pjesė e historisė shumė pak e dėgjuar dhe qė grekėt e kanė pėrvetėsuar pa argumente dhe pa tė drejtė! Ėshtė njė nga misteret e shumta pellazgo-ilire!

Ndoshta mė sė miri e shpjegon studiuesi i njohur arvanitas Niko Stilos, i cili thotė se ky disk deshifrohet me alfabetin e Dhaskal Todhrit, me 5 shkronja, qė nė fakt njihet si alfabeti i Elbasanit, por qė ky ėshtė alfabet shumė mė i vjetėr se sa qė sot konsiderohet, duke e cilėsuar si alfabetin ndoshta mė tė vjetėr tė mbijetuar.

“Disku i Festos” (Phaestos) ėshtė njė objekt arkeologjik i gjetur nė qytetin Festo, nga njė ekspeditė arkeologjike italiane nga arkeologėt Luigi Pernia dhe Federico Albhen, nėn rrėnojat e njė ish pallati minoik mė 3 qershor 1908. Disku ėshtė prej terrakote, me dimensionin e diametrit prej 16 cm dhe me njė spesor 16mm dhe ruhet nė muzeun arkeologjik tė qytetit Iraklios.

Ky shkrim, mendohet se pėrmban simbole piktografike dhe disa shenja mė tė veēanta, tė vendosura nėn njė formė discoidale me segmente qė mbyllen nė qendėr. Megjithėse janė bėrė mjaft pėrpjekje deshifruese dhe ėshtė arritur ndonjė rezultat fillestar, sipas specialistėve mė tė mirė botėrorė, ky shkrim deri mė sot mbetet i pa zbėrthyer nė tėrėsinė e tij. Hipotezat janė shumta, por si hipoteza disi mė e afrueshme mendohet se ėshtė njė formė kalendari ose manuali me vegla pune, i mjeshtėrive tė ndėrtimit tė anijeve, shtėpive e aktiviteteve tė ndryshme bujqėsore e blegtorale, tė peshkimit etj.

Mjaft interesant dhe intrigues ėshtė mendimi se Disku/Mrrokulla mundet tė jetė njė lloj libri si, njė lloj Bible e lashtė, ku tregimtari shėrbyesi fetar, orakulli ose rapsodi, nė bazė tė shenjave piktografike dhe tė pjesėve ndarėse e plotėsonte vetė me gojė tregimin e zanafillės dhe tė marshimit njerėzor, tė cilin e dinte pėrmendėsh.

Dua tė rikujtoj kėtu thėnien e Herodotit se, “Orakulli i Amonit tė Tebės sė Egjyptit dhe orakulli i Dodonės pellazgjike tė Epirit, profetizonin njėsoj… se pellazgėt me gjuhė barbare kultet e perendive i mėsuan nga egjiptianėt…”! (Herodoti, “Historiae”, Lib. II: Lib. IX etj).

Nė njė studim tė publikuar edhe nė internet, profesori ekspert Rosario Vieni jep kėtė paraqitje deshifruese mė tė specifikuar, pėr faqet A dhe B, cituar nga forumishqiptar.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=19061
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 30-05-2018, 17:35   #47
Mollos
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Posts: 48
Thanks: 0
Thanked 19 Times in 11 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Mollos ėshtė vėrtetė talentėMollos ėshtė vėrtetė talentėMollos ėshtė vėrtetė talentėMollos ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

S.Byzanti duke cituar Eratosthenin thote : '' Durresi vendbanim i Taulanteve.
Afer Drinit dhe Vjoses duken varret e Kadmit dhe Harmonias.Durresin maqedonet e therrisnin Ballagros..''

Shkrimtare te tjere kane pohuar se varret e Kadmit dhe Harmonias dukeshin nga larg deri ne shek.XIX-te dhe qene afer Lezhes.

Hermes per etrusket ishte Kadmi.
Mollos nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-05-2018, 02:48   #48
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Gjermani qė i kushtoi jetėn Shqipėrisė dhe gjuhės sė saj




Pėrkrenare tė eprorėve ushtarak Ilir; nėse i vėshtron me kujdes kėto dy objekte do vėreni dallimet; pėrkrenarja e parė ka 1 vijė horizontale dhe e dyta 2 qė tregon se kėto i kanė takuar ushtarakėve Ilir me kompetenca/autorizime tė ndryshme....


An-illyrian-helmet-6th-century-bc-bronze-domed-skull-with-a-broad-bre79k



Ai ėshtė njė nga pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė shkollės gjuhėsore austriake, profesor nė Universitetin e Gracit dhe ėshtė cilėsuar si albanologu mė i madh i kohės sė tij.

Bėhet fjalė pėr Gustav Meyer. Ai filloi tė studionte pėr shqiptarėt, pėr gjuhėn shqipe dhe historinė e saj nė fillim tė viteve ’80 tė shek. XIX. Ai u njoh me shqipen jo vetėm nėpėrmjet studimeve e burimeve tė shkruara tė kohės, por edhe duke mbledhur vetė leksik dialektor nė ngulimet shqiptare.

Mė 1800, ai ndėrmori njė udhėtim nė Siēili dhe vizitoi ngulimet arbėreshe ku mblodhi edhe lėndė gjuhėsore nga kėto tė folme tė shqipes. Meyer pati letėrkėmbim me dijetarė shqiptarė dhe arbėreshė tė kohės, me Kostandin Kristoforidhin, Jeronim De Radėn, Thimi Mitkon, Dhimitėr Kamardėn.

Mė 1883-1897 botoi gjashtė vėllime me Studime shqiptare ku trajtoi probleme tė shumta tė fonetikės dhe tė gramatikės historike tė shqipes, tė etimologjisė dhe tė leksikut, tė marrėdhėnieve tė shqipes me gjuhė tė tjera etj..

Siē e thekson edhe Seit Mansaku nė parathėnien e Fjalorit etimologjik tė gjuhės shqipe, pėrkthyer nga studiuesja e historisė sė gjuhės dhe njohėsja e disa gjuhėve tė huaja, Anila Omari, veēanėrisht i rėndėsishėm pėr fonetikėn historike tė gjuhės shqipe dhe pėr studimet etimologjike tė saj, ėshtė vėll.

III (1892) ku janė paraqitur zhvillimet e tingujve tė indoevropianishtes nė gjuhėn shqipe, duke hedhur kėshtu themelet e fonetikės historike tė shqipes pėr periudhėn e hershme tė saj. Pėrfundimet e parashtruara nė kėtė vėllim kanė pasur ndikim tė fuqishėm nė kėrkimet e mėpastajme nė kėto fusha studimesh.

Mė 1883 G. Meyeri botoi artikullin Vendi i shqipes nė rrethin e gjuhėve indogjermane , ku saktėson mė tej pėrfundimet qė kishte arritur F. Boppi pėr lidhjet e afrisė sė shqipes me gjuhėt e tjera indoevropiane.

Nė ndarjen e madhe tė gjuhėve indoevropiane, Meyeri shqipen e pėrfshin nė grupin e gjuhėve satem. Nga ana tjetėr nė bazė tė reflektimit tė o-sė sė shkurtėr indoevropiane, e afroi shqipen me gjuhėt veriore.

Lidhur me prejardhjen e shqiptarėve dhe autoktoninė e tyre, Meyeri besonte se “shqiptarėt kanė banuar nė Shqipėri qė nga kohėt shumė tė vjetra; ata e kanė prejardhjen nga ilirėt… T’i quash shqiptarėt me emrin ilirėt e rinj, ėshtė po aq e drejtė sa tė quash grekė tė rinj, grekėt e sotėm”.

Mė 1888 G. Meyer botoi njė Gramatikė tė shkurtėr tė gjuhės shqipe. Vepra themelore e G. Meyerit ėshtė Fjalori etimologjik i gjuhės shqipe , nė tė cilin janė sintetizuar tė gjitha arritjet e tij nė fushėn e studimit historik tė shqipes.

Akademia franceze i dha ēmimin Verner. Faik Konica nė revistėn “Albania” nr. 8 shkruan: “Albanologu i ndritur ka njė famė universale nė botėn e dijetarėve. Qė nga botimi i tė parave Studime shqiptare tė tij, ai u shfaq si njė nga filologėt mė tė thellė tė kohės sonė”.

Meyer ka botuar dy punime pėr ndikimin latin nė gjuhėn shqipe: Ndikimi i latinishtes nėmorfologjinė e shqipes (1886) dhe Elementet latine nė shqipe (1888), nė tė cilat autori kishte arritur nė pėrfundimin se gjuha shqipe kishte pėsuar njė ndikim tė fortė latin jo vetėm nė leksik, por edhe nė strukturėn gramatikore dhe nė fjalėformim.

Meyeri u mbėshtet nė fjalorė dygjuhėsh, siē ishte Fjalori latinisht-shqip i F. Bardhit (1635), nė dy fjalorėt italisht-shqip (1866) dhe shqip-italisht(1875) tė Francesco Rossit, nė Fjalorthin e G. Von Hahnit nė Studime shqiptare (1854), nė glosarin e “Noctes pelasgicae” tė K.

Reinholdit dhe nė atė tė August Dozonit nė fund tė Manualit tė tij pėr shqipen (1879), si edhe nė tekste tė mbledhura vetė dhe nga tė tjerė nė tė folmet shqipe tė Italisė e tė Greqisė. Tekstet e vjetra tė shekujve XVI-XVII, pėrveē Fjalorit tė F. Bardhit, duket se nuk ka mundur t’i shfrytėzojė plotėsisht.

Ēabej me tė drejtė pohon se “G. Meyeri s’pati mundėsi ta rrokte gjuhėn shqipe prej trungu, po e rroku prej degėsh. Nuk ka dyshim se po ta njihte pasurinė gjuhėsore qė njihet sot, kryesisht nėpėrmjet fjalorėve e botimeve tė tjera tė shek. XX e tė kish njohur veprat e letėrsisė sė vjetėr, statistika e tij do tė dilte ndryshe”.

Ēabej ka arritur tė zbėrthejė etimologjinė e shumė fjalėve, tė cilat G. Meyeri i kishte lėnė pa shpjegim etimologjik, duke bėrė realitet njė dėshirė tė vetme tė Meyerit, i cili nė parathėnien e Fjalorit uronte qė pasardhės mė tė mprehtė e mė tė pėrgatitur se ai, ta zvogėlonin sa mė shumė numrin e fjalėve tė cilave ai nuk qe nė gjendje t’u jepte shpjegim etimologjik.

Parathėnien e fjalorit tė tij (1890) Meyeri e ka mbyllur: Por nė qoftė se unė, sipas njė tradite do t’i jepja librit njė urim qė do ta merrte me vete gjatė rrugės, ky do tė ishte: “Le tė qėndrojė ai krahas punimeve tė dijetarėve tė mėdhenj, tė cilėve u kushtohet, si njė ndihmesė jo krejt e padenjė pėr studimin e gjuhės shqipe”.

Nė nder tė kontributit qė Gustav Meyeri ka dhėnė pėr gjuhėn shqipe, nė Tiranė njė shkollė mban emrin e tij.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=17600

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 31-05-2018 nė 03:24
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-05-2018, 11:55   #49
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj










§Fakulteti Filozofik nė Rijekė tė Kroacisė

(Vepėr shkencore /studim tė pėrkrenareve , pajisjeve dhe stolive Ilire tė zbuluara nga ana e arkeologėve Kroat nė Bosnjė dhe Hercegovinė)
Vepėr e plotė nė .pdf standard pėr lexim nė Ueb Shfletues ose shkarkim. Vepra ėshtė shkruar nė gjuhėn Kroate dhe Angleze.

https://bib.irb.hr/datoteka/523164.K...H-GZM_2012.pdf

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 31-05-2018 nė 12:35
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-06-2018, 20:47   #50
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Tė huajt: Vetėm shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve

Mė poshtė janė citime tė studiuesve tė shquar, por edhe tė strategėve tė popujve tė ndryshėm pėr shqiptarėt dhe origjinėn e tyre ilire.

Citimet e tyre tregojnė se origjina e shqiptarėve ėshtė nga raca ilire dhe se ky ėshtė njė fakt i pakundėrshtueshėm.

Maurico Druon, sekretar i Akademisė frėnge: “Shqiptarėt i pėrkasin popujve mė tė vjetėr se vet historia. dhe gjyshėrit e shqiptarėve merrnin pjesė nė luftėn e Trojės, tė udhėhequr nga Akili (nė njėrėn anė) dhe Hektori (nė anėn tjetėr)”.

Nikolla Jorga: “Populli shqiptar, sė bashku me baskėt, janė mė tė vjetėrit nė Evropė”.

Maximilian Lambertz: “Historia e vėrtetė e njerėzimit do tė jetė e shkruar, vetėm kur ajo do tė shkruhet me pjesėmarrjen e shqiptarėve”.

Lamartini: “Ky komb e ky popull nuk merret nėpėr kėmbė… Kjo ėshtė toka e heronjve tė tė gjithė kohėrave… Homeri aty gjeti Akilin, grekėt Aleksandrin e Madh, turqit Skėnderbeun, njerėz kėta tė sė njėjtės racė, tė tė njejtit gjak”.

M. Huacunthe Hecquard: “Nė asnjė vend tė botės femrat nuk janė mė tė respektuara dhe nuk ushtrojnė njė veprimtari mė tė fuqishme se shqiptaret dhe disa nėna shqiptare kanė pėrzėnė prej shtėpisė bijtė e vet pasi ata ishin larguar nga fronti i luftės. Ato i kishin kthyer nė fushėn e betejės”.

Lord Bajroni: “Shqiptarėt me kostumet e tyre bėjnė njė peizazh mė tė mrekullueshėm nė botė… Shqiptarėt janė raca njerėzore mė e bukur qė ekziston, trima mė tė fortė se kėshtjellat e tyre”.

Henry Noel Brailsford: “…Shqiptari ‘primitiv’, nė fakt ėshtė ‘Mbinjeriu’ pėr tė cilin Nietzsche ėndėrronte”.

Gjusepe Katapangu: “Atllantida e cila ėshtė zhdukur para 12.000 vjetėsh, ishte tokė e Ilirėve (pellazgėve), tė cilėt shpėtuan nga pėrmbytja e Atlantidės dhe filluan civilizimet e reja nė tė gjitha kontinentet, sidomos nė Evropė, Afrikė dhe Azi tė vogėl”!

Agostino Ribeco: “Te drejtat mijėvjeēare tė shqiptarėve, etnografike dhe gjeografike, shtrihen prej kohėrave tė vjetra nė Iliri, Maqedoni dhe Thesali”.

Branisllav Nushiq: “Shqiptarėt janė autoktonė, tė cilėt gjatė tė gjitha dyndjeve tė popujve, e ruajtėn tipin dhe karakterin e vet nė mėnyrė tė theksuar. Ata u bėnė ballė sulmeve tė romakėve, mėsymjeve tė dendura tė sllavėve, tė cilėt ua pushtuan tė gjitha fushat, ultėsirat, dhe lumenjtė”.

Dushko H. Konstantinov: “Shqiptarėt janė banorė mė tė vjetėr tė Gadishullit Ballkanik dhe pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė ilirėve tė vjetėr, tė cilėt kishin ndėrtuar shtetin mė tė fuqishėm nė Ballkan”.

Edvin Jasques: “Ilirėt ose shqiptarėt, kėta bijė tė paepur, ishin luftėtar tė shqipes, trashėgimtarė tė denjė tė Akilit, Filipit, Aleksandrit tė Madh dhe Piros sė Epirit…”.

Edvin Pears: “Shqiptarėt janė pasardhės tė racės mė tė vjetėr tė Gadishullit Ballkanik, gjegjėsisht tė racės arjane, duke e nxjerrė kėtė fjalė nga dy rrėnjėt e fjalėve shqipe: Ar dhe Anė, qė d.m.th. Njerėz tė arit tė pastėr”.

Maks Myle: “Emrat e mjaft popujve tė njohur rrjedhin nga fjala e vjetėr shqipe ‘Ar’. Kjo vlen edhe pėr mjaftė vende tė botės.”

Fanulla Papazogllu: “Dardania ėshtė njėra nga krahinat antike tė Ballkanit ku popullata autoktone ėshtė ruajtur mė sė miri”.

Gos Xhen: “Origjina e shqiptarėve ngjitet deri te koha e pellazgėve dhe kanė origjinė parahelene”.

Gustav Majer: “Shqiptarėt janė Ilir tė rinj”.

George Hahn: “Shqiptarėt janė pasardhės tė Ilirėve, ndėrsa ilirėt janė pasardhės tė pellazgėve… Shqiptarėt janė stėrnipėrit e Pellazgėve”.

Haki Pasha: “Po doli nė shesh historia e shqiptarėve, Perandorinė Osmane e merr lumi”.

Harold Whitehal: “Hieroglifet egjiptiane, tė krijuara para 4.000 vjetėsh kanė domethėnie shqipe”.

Henri Braisford: “Nė Maqedoni, vetėm shqiptarėt janė popull autokton”,

Johan Fon Han: “Shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja”.

Jovan Cvijiq: “Sllavėt e jugut, pas ardhjes nė Ballkan, aty gjetėn shqiptarėt, tė cilėt nėn trysninė e tyre (sllavėve) u tėrhoqėn jugu dhe nė vendet mė malore, ku i hasim edhe sot”.

Konstandin Paparigopulos: “Vetėm shqiptaret konsiderohen si pasardhės tė racės ilire”. /albeu.com/


Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th ce

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 03-06-2018 nė 20:57
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-06-2018, 06:45   #51
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Botohet libri “Mbi mitologjinė dhe fenė e maqedonasve tė vjetėr”
6-Qershor-2018
“Mbi mitologjinė dhe fenė e maqedonasve tė vjetėr” ėshtė libri mė i fundit i Dr. Arsim Spahiut, njė libėr i cili vjen pikėrisht nė kohėn kur maqedonasit e sotėm po pėrpiqen tė krijojnė njė histori tė cilėn ata nuk e kanė, raporton Ora News.

Tė pranishėm nė promovimin e librit tė Dr. Arsim Spahiut ishin botues, shkrimtarė, studiues dhe historianė tė shumtė. Libri “Mbi mitologjinė dhe fenė e maqedonasve tė vjetėr”, pėrbėn hapat e parė tė mitografisė shqiptare dhe kjo monografi provon qartė se Pellazgėt shumė kohė para heleneve kanė pasur epopetė e tyre luftėtare dhe kombėtare, tė cilat akejtė i kanė shndėrruar nė epope kombėtare qė gjoja i pėrkasin Greqisė.

Autori nė librin e tij tė fundit, provon gjithashtu se mitet dhe feja pellazgjike janė njohur nė Pellazginė Jugore e mė gjerė shumė kohė para arritjes sė grekėve dhe se shumė mite tė tjera pellazge tė greqizuara i pėrkasin Pellazgisė, mė vonė Shqipėrisė. Nė kėtė botim ka tė dhėna tė tjera, tė vjetra dhe tė reja e tė padiskutueshme mbi karakterin pellazgjik ose ilir tė maqedonasve tė vjetėr, si dhe provohet qė Maqedonia Perėndimore dhe Epiri kanė tė njėjtat mitologji dhe fe. “Ėshtė njė kontribut i rėndėsishėm pėr vendin tim, pėr popullin tim, i cili duhet t’i mėsojė kėto gjėra. Mitologjia mė e vjetėr nė Europė, ėshtė mitologjia e pellazgėve. Grekėt e kanė marrė mitologjinė nga pellazgėt, fenė nga pellazgėt. Kush e thotė kėtė?! E thonė 20, 30 dhe 40 autorė dhe Herodoti sidomos. Herodoti ka diku tek 13-14 citime”, thekson ndėr tė tjera Dr. Arsim Spahiu.

Mes shumė personaliteteve tė njohur nė fushėn e arkeologjisė dhe historisė, i pranishėm nė promovimin e librit ishte dhe arkeologu, i cili – siē transmeton Ora News – tha se, Neritan Ceka tha se ky libėr vjen me njė metodologji tė re dhe se ai nuk shpreh vetėm anėn patriotike. “Jemi nė njė metodologji tė re. Nuk janė mė mjetet tradicionale, tė cilat janė arkeologjia dhe gjuhėsia, tė cilėt gjithmonė kanė dilemat e tyre. Nuk janė konfirmative nė kėtė drejtim, por kemi njė metodologji e cila mbėshtetet tek njė material tjetėr shumė i vlefshėm. Teza tė cilėn po e ndjek prej kohėsh Dr. Arsim Spahiu nuk ėshtė njė tezė patriotike, nuk ėshtė deklamative, nuk ėshtė e nxitur vetėm nga dėshira, qė tė interpretojmė patjetėr vetėm nė favor tė mullirit tonė, historinė dhe legjendat e lashta, por duket qė ka njė mbėshtetje shumė mė tė gjerė se sa ajo qė kemi besuar deri mė sot”, theksoi Ceka.

Ai nuk nguron tėshfaqet dhe si mbėshtetės i linjės sė origjinės pellazgo-ilire tė shqiptarėve. Ceka e sjell kėtė argument, ndonėse ky nuk mbėshtetet me dėshmi arkeologjike pellazgjike nė Shqipėri dhe ai vetė pranon qė pellazgėt dhe ilirėt mbeten dy kufiza tė panjohura. “Mendimi tij ėshtė i thjeshtė, pellazgėt janė paraardhėsit e ilirėve; shqiptarėt janė pasardhėsit e ilirėve, kjo ėshtė triada tė cilėn nuk mund ta kundėrshtojė askush, por janė tė rrallė ata tė cilėt e atakojnė mėnyrėn, mjetet, tė themi, metodologjinė pėr ta zgjidhur kėtė trinom, ku kemi njė tė njohur tė vetme dhe ky ėshtė elementi ai shqiptar; dy tė tjerat ilirėt dhe pellazgėt mbeten gjithmonė nė diskutim qoftė tė gjuhėsisė dhe qoftė tė arkeologjisė”, theksoi Ceka.

Pjesėmarrės nė promovim ishin studiues dhe personalitete tė njohura tė historisė dhe arkeologjisė shqiptare, tė cilėt kanė referuan mbi librin e Arsim Spahiut, duke vėnė theksin nė kontributin e rėndėsishėm. Tė pranishmit vlerėsuan si tė domosdoshme pėrkthimin dhe promovimin e librit dhe nė gjuhė tė ndryshme.

Dr. Arsim Spahiu ka botuar njė sėrė librash, “Pellazgėt dhe Ilirėt nė Greqinė e Vjetėr”, njė botim i vitit 2005, “Iliriciteti i maqedonasve dhe i epirotėve”, botuar mė 2006, “Orakulli i Dodonės dhe Epirotėt”, “Gjuha e Epirotėve”, “Shteti Epirot”,“Triptik Epirot” (Numismatikė, antropologji dhe pak etnografi epirote)”, “Maqedonasit e vjetėr dhe arkeologjia e tyre”, “Gjuha e maqedonasve tė vjetėr”, “ Shteti i maqedonasve tė vjetėr”,“Diptik maqedonas”, etj..

http://maqedoniashqiptare.com/2018/0...sve-te-vjeter/
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-06-2018, 09:48   #52
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Theti dhe Akili




(Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th ce)





Moment nga Iliada, Akili (me plis tė bardhė), mural, Pompei Itali.

Por le tė shohim sė bashku se sa ishte grek Aleksandri i madh. Filipi i II-tė i Maqedonisė u martua pėr here tė dytė me Olimbinė (emri i vėrtetė ishte Poliksenė) dhe duke qėnė se ishte e bija e mbretit tė Mollosėve, ishte pasardhėse e Akilit. Ishte e bija e Neotolemit dhe Andromakės pra mbesa e Akilit. Kjo formoi edhe pretendimin e Aleksandrit tė madh qė e quante veten si Akilin i ri. Sipas kėtyre fakteve nėna e Aleksandrit tė madh ishte epiriote d.m.th. shqipėtare. Tani nė qoftė se do ti besojmė Georgiu Fineley (unė personalisht i besoj) kur shkruan tek “Historia e revolucionit grek” qė Aleksandri i madh kur fliste me gjeneralėt e tijė fliste nė gjuhėn e nėnės, atėherė ne bėjme pyetjen , nė ē’farė gjuhe fliste Leka i madh? Dhe a ishte gjuhė greke? Pėrse historianėt antikė qė kanė shkruar pėr Filipin e II – tė Maqedonisė kanė thėnė qė ai ishte barbar domethėnė jo grek? Njė tjetėr fakt i rėndėsishėm. Heroi kombėtar i Shqipėrisė, i ashtėquajturi “ushtar i Krishtit” Gjergj Kastrioti u quajt nga turqit Skėndėrbe qė do tė thotė “princi Aleksandėr”. Mos vallė turqit e quajtėn kėshtu pėr nder tė stėrgjyshit tė tijė shqiptar Aleksandrit tė madh?

Por unė jam i bindur qė mė shumė se grekėt ata qė do tė rrudhin buzėt do tė jenė shqipėtarėt. Sepse jemi ne kombi shqipėtar qė vuajmė nga njė kompleks inferioriteti i pa justifikuar ndaj gjithēkaje qė ka tė bėjė me tė shkuarėn tonė. Por kjo ėshtė njė histori e vjetėr dhe ne nuk do ta trajtojmė nė ketė shkrim.

Le tė vimė tani tek tema kryesore e shkrimit tonė. Ninfa Theti ishte mė e bukura midis pesėdhjetė ninfave qė ishin vajazat e Nereut dhe Doridės. Poseidoni dhe Zeusi donin qė tė martoheshin me kėtė ninfė por meqė ishte profetizuar qė djali qė do tė linde nga Theti do tė bėhej mė i famshėm se i ati, atėherė Zeusi urdhėroi Thetin qė tė martohej me Peleun. Ky i fundit nuk e pati tė lehtė qė tė merrte nuse Thetin por mė nė fund ia arriti qėllimit. Mbas martese Theti kėrkoi qė tė bėnte tė pavdekshėm tė gjashtė fėmijėt e sajė qė pati nga martesa me Peleun duke vėnė tupin e tyre nė zjarr, por Peleu arriti qė tė hiqte nga zjarri djalin e fundit qė ishte Akili. Edhe pse Peleu arriti qė ta hiqte nga zjarri, Akilit i ishte djegur thembra. Kėshtu Peleu i kėrkoi ndihmė ēentaurit Kiron qė ishte mjek qė tė shėronte thembrėn e Akilit. Le tė ndalemi njė ēast tek emri i ēentaurit. Siē shkruajtėm mė lartė ai quhej Kiron dhe ishte mjek. Mjeku shėron pacientėt e tijė. Nė shqip kemi fjalėn shėron. Emri i ēentaurit Kiron me fjalėn shqip shėron ngjajnė nė njė mėnyrė tė habitėshme.

Pra siē thamė mbasi Peleu i kėrkoi ndihmė Kironit ky i fundit zėvėndėsoi thembrėn e dėmtuar tė Akilit me thembrėn e gjigantit Damas i cili kur ishte gjallė asnjė kurrė nuk e kishte mundur nė vrapim. Kjo shpjegon pse Akili ishte i njohur edhe si vrapues i shkėlqyer.

Nė greqisht emri i Akilit shkruhet Aχιλλευς (Achilleus). Robert d’Angely etimologjinė e kėtij emri e shpjegon me anė tė gjuhės shqipe; Aq-i-lehti.

Akili kundėr Hektorit

Njė tjetėr legjendė na thotė qė Theti zhyti Akilin nė lumin Stirgė dhe jo nė zjarr. Ajo mbante tė birin nga thembra dhe pėr kėtė arsye i mbeti e thatė domethėnė ishte pika e dobėt e tijė. Mbas luftės sė Trojės dhe vdekjes sė Akilit, Theti shkoi nė vendi ku ishte takuar pėr herė tė parė me Peleun dhe i kėrkoi atij qė tė shkonin nė thellėsi ku aty do tė arrinte qė ta bėnte tė pavdekshėm. Por Peleu e braktisi dhe shkoi nė kėrkim tė djalit tė Akilit, Neotolemit qė kishte shkuar nė tokėn e Mollosėve, duke humbur pėr gjithmonė mundėsinė pėr tu bėrė i pavdekshėm. Thetin e gjejmė edhe nė disa legjenda tė mėvonėshme. Ndimoi Argonautėt me anijen e tyre “Argo”, ndihmoi Dionisin duke e fshehur nė shpellėn e sajė nėnujore, ndimoi edhe Teseun qė ishte hedhur nė det pėr tė gjetur unazėn qė vėrtetonte qė ishte djali i Poseidonit. Nė fund ndihmoi edhe vet Zeusin.

Theti zhyt Akilin nė lumin Stirgė Theti zhyt Akilin nė lumin Stirgė

Mbasi treguam nė mėnyrė tė shkurtėr historinė e ninfės Theti le tė vijmė tek etimologia e emrit tė sajė. Nė greqisht Thėtis , nė latinisht Thetis , ose Thelis , Thetidis Nga kėrkimet qė kemi bėre nuk kemi gjetur asnjė shpjegim pėr emrin e sajė, po tė pėrjashojmė shpjegimin qė jep Bürkert pėr emrin e titanes Teti ose Tetide (greqisht Τηθύς) qė ėshtė gruaja e Oqeanit dhe gjyshja Thetit nėnės sė Akilit. Bürkert thotė qė ky emėr ėshtė njė transformim i akadikes tiamtu o tāmtu qė do tė thotė det. Por Bürkert po tė njihte gjuhėn shqipe nuk do tė kishte nevojė qė tė shkonte shumė larg pėr tė shpjeguar kėtė emėr. Fjala shqipe deti ėshtė shumė e ngjashme me emrin e titanes Teti. Por nė qoftė se ky shpjegim shkon mirė pėr emrin e titanes, sipas mendimit tonė nuk shkon pėr emrin e Thetit. Theti ishte njė ninfė, dhe ninfat e kalojnė mė tė shumtėn e kohės nėn ujė domethėnė nė thellėsi. Ne mendojmė se pikėrisht emri i ninfės Theti shjegohet me fjalėn shqipe Thellė.

Illyrians Group>FB

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 09-06-2018 nė 10:04
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-06-2018, 12:36   #53
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Robert d'Angély

Pėr skeptikėt qė akoma janė nė mėdyshje pėr orgjinėn Pellazgo-Ilire tė Shqiptarėve tė sotėm-tekst nė gjuhėn Angleze-:

Is Albanian language, the mother language of europe?


BIBLA & KURANI SHQIPTAR


Robert D'ANGELY - "E N I G M A"

The book “Enigma”, which is published in seven volumes, is the work of my father Robert D'ANGELY (Paris, December 22, 1893 - Paris October 22, 1966). The first five volumes comprise an ethnographical, historical and linguistic point of view on Albania and Albanians (The Pumonti Cismonte Publications, 1990-1991), where as the last two volumes which are summarized in one, constitute a comparable Albanian Grammar (Solange d'Angély, 1998-84, Rue Dido, 75014, Paris). The original manuscript of Robert d'Angély, written in seven numbered volumes which contained no title, which manuscript was ready for publication in 1962, remained unpublished for nearly 30 years. This script has the title Enigma ... the origin of race and language of the Pelasgians, Arian, Hitits, Helena, Etruscans, Greeks and Albanians, etc ... already solved. Paris, MCMLXII. The comparesment of the Albanian Grammar represents a major trump to the scientific work of
Update 3: the author.

A good part of his childhood, Robert d'Angély, spent in the Balkans, Albania, Greece, Turkey and elsewhere. His father is an engineer of building roads and bridges. He spends his summers in France and travels a lot. Besides French, he speaks fluently Albanian (including here the two dialects, Gheg and Tosk), Greek, Turkish, Italian, English, German and other languages. He knows very well the old Greek, Latin and the classical authors whom he studies at the Institute of Philology of Athens. He reads and translates the texts of these authors easily, preferring "the father of history" Herodotus whom he considers as an inexhaustible source. In his manuscripts, in old Greek, he wrote Plato's original story on the Atlanta and that
Update 4: of Herodotus on the Trojan War, which he has left us translated. He has a deep knowledge of Orthodox religion, Catholic, Islamic, etc.. The heroes of the Greek-Albanian mythology and their Latin same generations are really familiar to him. He regretted that the interpretation of the old inscriptions, researchers have used almost all Indo-European languages but not that of the Albanians. To follow his story, his logic and reflections in relation to chronological development and historical truth, it is necessary to imagine the social and linguistic situation of the era to which he refers bitterly. The goal that has followed Robert d'Angély is to transmit us the visible, as he asserts it that the language of Pelasgians which still lives in the Albanian language is the oldest language of the Greek and Latin people. That's why, I was connected especially with the linguistic part of the book Enigma, seeking concrete argument and historical facts, in order in a loyal way to respected
Update 5: his opinion.

In the book Enigma, the author attaches great importance to the historical chronology, migration, literary and historical events, parts of their linguistic elements, geographical and ethnographic aspect, the combination of multiple and complex situations, in order to analyze the different ways of the language of communication that can result or not to it. Also, in the following pages, after presenting the general memory index of the book Enigma and the key dates based on which events take place before and after the death of Christ, we follow the presentation of the case, the first part of which is dedicated to Pelasgians, Etruscan and Hellenistic people.
Update 6: General content of the book Enigma

Volume I
Pelasgians, (1990), p. 5-140
Primitive people
Primitive language. Formation of primitive languages.
Origins and outcomes of migration.
Minoien civilization.

Volume II
On the Thracians and Illyrians to Homer, (1990), p. 141-280.
The period since the arrival of the Thracians and Illyrians in the Balkans to the invasions of Danaos, Kadmit, etc.. From the years 2500 to 1650, BC
The period from Fenician-Egyptian invasions -up in the era of Homer, from the years 1650 to 850 BC

Volume III
On the Etruscans in the Byzantine Empire, (1991), p. 280-417.
The period from the thirteenth century BC until the establishment of Constantinople in 325 our era.
The period since the founding of Constantinople to the city's conquest by the Turks in 1453.
Update 7: Volume IV
On the Ottoman Empire. Albanians, Epirus, (1991), p. 419-559
Modern period.
From the conquest of Constantinople by the Turks to our contemporary era (1453-1990).
Turkish Period of Epirus.
The first period of occupation (1430-1600).

Volume V
Secrets of Epitaphs, (1991), p. 551-644
Inscriptions of Crete
Inscriptions of Praseos - I
Inscriptions of Praseos - II
Karean inscriptions
Kariano-Egyptian inscriptions
First Egyptian kariano inscription
Second Egyptian kariano inscription
Third Egyptian kariano inscription
Karian inscription
Pelasgian inscriptions of Lemnos
Lisienian inscriptions
Frigienian inscriptions
Frigienian and Archaic Inscriptions
Etruscan inscriptions

Volumes VI and VII (1998), is an Albanian Grammar volume compared (Anglais Grammaire Comparée), p. 3-520, Appendix, Bibliography, p.521-562

Njė vėshtrim i shkurtėr mbi librin Enigma tė Robert d’Anxhelit


http://forumihorizont.com/printthrea...834&perpage=59

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 10-06-2018 nė 13:33
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-06-2018, 13:42   #54
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 6,656
Thanks: 88
Thanked 487 Times in 285 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 109
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mollos Shiko postimin
S.Byzanti duke cituar Eratosthenin thote : '' Durresi vendbanim i Taulanteve.
Afer Drinit dhe Vjoses duken varret e Kadmit dhe Harmonias.Durresin maqedonet e therrisnin Ballagros..''

Shkrimtare te tjere kane pohuar se varret e Kadmit dhe Harmonias dukeshin nga larg deri ne shek.XIX-te dhe qene afer Lezhes.

Hermes per etrusket ishte Kadmi.
Kjo nuk eshte e sakte. Ballagros nuk ka qene Durresi.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-06-2018, 03:24   #55
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Kostandinopoli u mbrojt nėn flamurin arbėror…
---------------------------------------------------------


Shiko flamurin
----------------------------------------------------------------
Pas ndarjes sė Perandorisė Romake nė dy pjesė mė 395,trevat iliro-shqiptare hynė nė pėrbėrje tė Perandorisė Bizantine, gjė qė ishte edhe e natyrshme sepse vet themeluesi i Bizantit Konstandini i Madh ishte njė Ilir, i cili s’bėri gjė tjetėr veqse ndau shtetin, Perandorinė nė kėtė rast dhe krijoi shtetin me shumicė shqiptare edhe pse Bizanti merret si shtet multietnik.

Kur dihet se sipas njohurive mė tė reja del se gadishulli Yllirik i cili sot quhet Ballkan i atėhershėm por edhe i mė vonshmi ishin tė populluar me shumicė Yllirike dhe mė vonė me elementin etnik Arbėnor,ta kujtojmė Greqinė e mė vonshme e cila u krijua nga shqiptarėt dhe iu atribua njė entiteti tė pa qenė,pastaj tokat nė Turqinė e sotme qė po del se atėhere nė atė kohė kanė qenė tė banuara me tė madhe nga elementi i fiseve Yllire e tė mos flasim pėr pjesėn e yllirisė sė brendshme ku elementi Ylliro-Shqiptar vonė ėshtė tkurrur nga element tė tjerė etnik e sidomos nga ai Sllav.

Del se edhe Perandoria Bizantine nuk ishte asgjė tjetėr vetėm se njė shtet i madh Shqiptar me njė gjuhė zyrtare tė veqantė (sikur ta zėmė Amerika me gjuhė zyrtare Anglishten).Ka shumė elemente qė shkojnė nė dobi tė kėsaj teorie,perandorėt e shumtė Ylliro-Arbėnor dhe ai elementi i popullimit tė hapėsirave mė tė mėdha tė saj me elementin etnik Arbėnor,por qė elementi rregullues etatik pėrkonte me atė tė vatikanit tė sotshėm,me njė fjalė Arbnorėt e atėhershėm ruanin formėn e krishterimit tė hershėm tė cilin vetė e kishin pėrqafuar dhe sjellur nė Europė.

Pra (Unė) jam i bindur se Bizanti ishte njė Perandori e krishterė Arbėnore tė cilėn tė cilėn e krijuan e zhvilluan dhe e mbajtėn deri nė rėnien e Konstantinopolit nėn sundimin e Turqėve Osman nė Maj 29, 1453, i cili nė mėnyrė heroike edhe pse nė numėr mė tė vogėl u mbrojt pėr plot 53 ditė nėn flamurin qė sot Shqiptarėt e kanė tė tyrin! Apo jo?

Shikone pikturen/pikturat e hershme nga ato kohė dhe nga tė mė vonshme qė paraqesin momente tė mbrojtjes sė Konstantinopolit dhe qartė do tė dalloni shqiponjėn e zezė nė tė kuqe se si “reziston” mbi muret e Kėshtjellave nė Konstantinopol,sulmeve barbare Osmane.

Dhe ju mendoni se ėshtė rastėsi ose ndonjė gjė tjetėr?!Jo asgjė nuk ėshtė rastėsi,e as flamuri i shqiptarėve.Ai ėshtė flamur historik i cili vetėm se sa tregon se historia e fshehur e Ballkanit dhe mė gjerė ishte histori qė vėlonte nga elementi Pelasgo-Ylliro-Arbėnor!

Shikone edhe njė rast tjetėr historik kur bėhet manipulim kinse i shpėrnguljes sė madhe Serbe dhe nė tė vėrtetė ishin shqiptarėt e krishterė qė po lėnin trojet e veta dhe iknin nga hordhitė turke pėr nė veri.Pėr kėtė ka shkruar edhe Fahri Xharra nė shkrimin:”Shpėrngulja e madhe “serbe” dhe mashtrimi historik serb”.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=9118
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-06-2018, 22:24   #56
Arban bArbArian
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Sep 2015
Posts: 255
Thanks: 29
Thanked 11 Times in 10 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
Arban bArbArian do tė bėhet i njohur mjaft shpejtArban bArbArian do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
A ka ndonje emer ne kete liste, qe gjen shpjegim me gjuhen e sotme shqipe, sic mund te gjejne sot emra si Dritan, Bora, Era, Ermal, Guxim, Mbarime, Rezart etj?
Nje emer t'bukur e pash nė anėn e djatht nalt , emni Tedian , Di dmth dije , AN dmth anė/ana , Di'an dmth anti dije ose Te ana e dijes , ndersa , ose Te Dija , pra me kan te nuk je bash ajo , po je Te , qe dmth 'aty afer' , ndersa Te'Dian sipas kuptimit tem dmth bash nė ose me dije.
Psh ta marrim nji shembull , Mir pe dim qka dmth , Te'Mir dmth te e mira , qe dmth jo mir , veq shitet mir , ndersa Miran dmth anti ose e kunderta e mir , TeMirAn dmth mir , psh emri Mirand osht shum interesant , Mir'an dmth keq , po n'fjla , D dmth don (wannabe) qe dmth shtiret kince , pra MirAn dmth keq , ndersa MirAnD ose Miran'DA dmth jepet si keq (mir anė) po nuk osht .
Edhe emni Andi mund tjet shum i keq , Anė Di dmth e kunderta e dijes , edhe 'A n'Di' dmth osht nė dije , e qdo gjė 'nė' , nuk osht preciz ajo gjė , psh piata N'tavolin , nuk osht tavolina , pra N'Di nuk ki Di.
Arban bArbArian nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-06-2018, 13:58   #57
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Kur shqiptarėt drejtonin Vatikanin: Njihuni me 4 papėt me origjinė shqiptare



Papa Saint Caius (283-296) njihet si Papa i parė qė vendosi rregullat strikte tė sjelljes dhe hierarkitė mes peshkopėve tė vatikanit. Gjithashtu gjatė periudhės sė papatit tė Caius nė fronin perandorak tė Romės ka hipur njė nga figurat mė tė njohura tė antikitetit, Diokleciani.
___________________________________________

Diēka pėr historinė e Vatikanit

Perandori Kaligula (37-41) nisi ndėrtimin e cirkut nė kėtė zonė, i cili u pėrfundua mė pas nga Neroni “Circus GAii et Neronis”, i quajtur thjesht Cirku i Neronit.

Obelisku i Vatikanit fillimisht u mor nga Heliopolis nga Kaligula, pėr tė dekoruar cirkun e tij dhe ėshtė mbetja e fundit e dukshme.

Kjo zonė u bė pjesė e martirizimit tė shumė tė krishterėve pas zjarrit tė madh tė Romės nė vitin 64. Ky ėshtė vendi ku u kryqėzua dhe Shėn Pjetri.

Nė vitin 326, kisha e parė, Bazilika Konstantiniane u ndėrtua nė zonėn, ku arkeologėt e shquar italianė pranojnė se ėshtė varri i Shėn Pjetrit. Qė atėherė, zona filloi tė bėhej mė e populluar, por mė sė shumti nga shtėpi tė lidhura me aktivitetin e Shėn Pjetrit. Njė pallat qė filloi tė qeveriste rajonet pėrreth dhe nėpėrmjet strukturės papnore qeverisnin njė pjesė tė madhe tė gadishullit italian pėr mė shumė se njė mijė vjet, deri nė mesin e shekullit tė 19-tė, kur pjesa mė e madhe e shteteve papnore u formuan mbretėrinė e re tė Italisė. Nė kėtė kohė, Vatikani nuk ishte banesa e zakonshme e papėve, por pallati “Lateran” dhe mė vonė ai “Quirinal”, ndėrkohė qė rezidenca, nga viti 1309 – 1377 ishte nė Avinjon, Francė.

Nga viti 1861 – 1929 statusi i papės konsiderohej si “Ēėshtja Romake”.

Mė 11 shkurt 1929 ndėrmjet Selisė sė Shenjtė dhe Mbretėrisė sė Italisė. Traktati u nėnshkrua nga Benito Mussolini, nė emėr tė mbretit Victor Emmanuel III dhe Sekretari Kardinal i Shtetit, Pietro Gasparri si pėrfaqėsues i Papa Pio XI. Traktati pėrcaktonte pavarėsinė e Shtetit tė Vatikanit dhe i jepte katolicizmit status special nė Itali.

Sistemi politik

Qeveria e Vatikanit ka njė strukturė unike. Papa ėshtė sovrani i shtetit. Autoriteti legjislativ zbatohet nga Komisioni Peshkopal i Vatikanit, njė trup kardinalėsh tė caktuar nga Papa, pėr njė periudhė pesė-vjeēare. Pushteti ekzekutiv ėshtė njė duart e presidentit tė kėtij komisioni, i asistuar nga Sekretari i Pėrgjithshėm dhe Zėvendėsekretari i Pėrgjithshėm. Marrėdhėniet e jashtme tė shtetit i janė besuar Sekretariatit tė Selisė sė Shenjtė dhe shėrbimit diplomatik. Sidoqoftė, papa ka pushtet tė plotė ekzekutiv, legjislativ dhe gjyqėsor mbi Vatikan. Ai ėshtė aktualisht i vetmi monark absolut nė Evropė. Gjithashtu, ka departamente specifike qė merren me shėndetėsinė, sigurinė dhe telekomunikacionin.

Marrėdhėniet diplomatike

Vatikani ėshtė njė territori i njohur kombėtar sipas ligjit ndėrkombėtar, por ėshtė Selia e Shenjtė qė kryen aktivitetin e marrėdhėnieve diplomatike nė emėr tė tij. Vatikani, thuajse nuk ka shėrbim diplomatik vetjak. Ambasadat e huaja nė Selinė e Shenjtė janė tė vendosura nė qytetin e Romės. Influenca e madhe nė ēėshtjet botėrore ėshtė nė pėrpjesėtim krejtėsisht tė zhdrejtė me masėn fizike tė Vatikanit.

Ekonomia

Ekonomia unike, jo komerciale mbėshtetet financiarisht nga kontributet e katolikėve nė gjithė botėn, me shitjen e stampave postare dhe relikeve turistike, tarifave pėr vizitimin e muzeve dhe shitjen e botimeve. Tė ardhurat dhe standardet e jetesės sė punonjėsve janė tė krahasueshme, ose disi mė tė mira se ato tė homologėve tė tyre qė punojnė nė qytetin e Romės. Vatikani ka gjithashtu bankėn e tij “Istituto per le Opere di Religione”.

Popullsia dhe gjuhėt

Thuajse gjithė banorėt e Vatikanit jetojnė brenda mureve tė Vatikanit ose shėrbejnė nė ambasadat e Selisė sė Shenjtė nėpėr botė. Popullsia e Vatikanit pėrbėhet nga dy grupe: kleri, pjesa mė e madhe e tė cilit ėshtė nė shėrbimin e Selisė sė Shenjtė dhe disa zyrtarė tė shtetit, si dhe rojet zvicerane. Shumica e tre mijė punėtorėve, tė cilėt pėrbėjnė forcėn punėtore tė Vatikanit jetojnė jashtė Vatikanit dhe janė shtetas italianė pėrgjithėsisht. Si rezultat, gjithė banorėt e Vatikanit janė katolikė. Vatikani nuk ka asnjė gjuhė zyrtare. Nė legjislacion dhe komunikim zyrtar pėrdoret gjuha italiane. Nė Gardėn Zviceriane pėrdoret gjuha gjermane, ndėrkohė qė faqja zyrtare e internetit tė Vatikanit ėshtė nė italisht, anglisht, frėngjisht, gjermanisht dhe spanjisht.

Papėt shqiptarė

Sa papė me origjinė iliro-shqiptare janė ulur nė vendin e Shėn Pjetrit? Ka shumė debate nė kėtė ēėshtje. Disa historianė deklarojnė se kanė qenė tetė, disa tė tjerė japin shifra tė tjerė.

Ndėrsa zyrtarisht njihen katėr papė me origjinė shqiptare.

“Osservatore Romano”, gazeta zyrtare e Vatikanit nė Romė para dy vitesh ka publikuar njė artikull tė Giovanni Armillota me titull: “Pope Clement XI and the Albani Family”.

Gazetari Giovani Armillota pėrqendrohet mė shumė tek papa Clement XI duke ndėrtuar njė biografi tė familjes se tij, por nuk ka lėnė pa bėrė edhe njė pėrshkrim tė shkurtėr pėr tre papėt e tjerė mė tė hershėm, qė gjithashtu kanė patur origjinė shqiptare.

Papa Saint Eleutherius (175-189) besohet tė jetė Papa i parė ne Vatikan me origjinė shqiptare. Sipas artikullit nė fjalė, Eleutherius ka shpėrndarė masivisht mesazhin e Biblės nė shumė vende tė Perandorisė Romake.

Papa Saint Caius (283-296) njihet si Papa i parė qė vendosi rregullat strikte tė sjelljes dhe hierarkitė mes peshkopėve tė vatikanit. Gjithashtu gjatė periudhės sė papatit tė Caius nė fronin perandorak tė Romės ka hipur njė nga figurat mė tė njohura tė antikitetit, Diokleciani.

Papa John IV (640-642) gjatė papatit tė tij nuk e harroi kurrė origjinėn e tij shqiptare dhe sipas historianėve ky Papė ka dėrguar dhe ndihma konsistente popullit tė Dalmacisė qė ndodhej nėn zgjedhėn e serbėve dhe hordhive barbare.

Papa Clement XI (1700-1721) ėshtė Papa mė i vonė me origjinė shqiptare. Sipas ‘Osservatore Romano’ familja e Clement XI ėshtė pagėzuar me mbiemrin “Albani” pasi rridhte nga njė familje e zhvendosur nė Urbino tė Italisė, por qė kishte luftuar nė krah tė Skėnderbeut gjatė ēerekshekullit tė rezistencės ndaj okupimit turk.
Papa Clement XI

Papa Clement XI

Papa Clement XI pasi mėsoi pėr origjinėn e tij shqiptare, u interesua shumė pėr rilindjen politike dhe fetare tė atdheut tė tij.

Gjatė kėsaj periudhė vetė “Kėshilli i parė Kombėtar Shqiptar” (1703) u mblodh dhe u brumos pikėrisht nga udhėzimet klerikale nė lidhje me ēėshtjet dogmatike, morale, kanunore dhe baritore.

Gjithashtu, gjithmonė sipas “Osservatore Romano”, Papa Clement XI ka dhėnė njė kontribut tė madh nė unifikimin e kishės, duke e arritur njė rezultat pozitiv, pėrkohėsisht, dhe nė trojet shqiptare, ndėrsa njihet dhe pėr tentativėn e tij pėr konvertimin nė katolicizėm tė Carit Rus, Pjetri i Madh./ Tirana Observer/
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-06-2018, 10:43   #58
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



ARTI ILIR.....
Vazo Portland ėshtė njė vazo ILIRE nga kameo qelq i gdhendur, e cila daton nė mes tė vitit 1 dhe 25 pas Kr. . Kjo ėshtė pjesa arti ILIR mė e njohur prej qelqi, dhe ka shėrbyer si njė frymėzim pėr shumė punime xhami dhe porcelani nga krijuesit te fillimit tė shekullit XVIII tutje. Ajo ėshtė e regjistruar pėr herė tė parė nė Romė nė vitin 1600-1601, nė 1626 ajo kaloi nė pronen e familjes Barberini dhe qė nga viti 1810 ėshtė nė British Museum, Londėr

Preveza Abrashi


Profesor Xhuzepe Katapano ishte dhe mbetet i vetmi albanolog qė studioj nė themel prejardhjen e racės ilire, duke bėrė tė drithėrohen nėpėr dekada shumė shkencėtar qė janė marrė apo merren me studimin e antikitetit. Katapano u nis vet drejt Egjyptit pėr tė parė dhe prekur piramidat, njė nga mrekullitė e botės sė lashtė, dhe u befasua kur ndeshi nė shenja apo hieroglifė tė ēuditshme qė linin hije dyshimi mbi prejardhjen e tyre. Jo pak por mbi 40 vjet iu deshėn profesorit tė nderuar pėr tė bėrė kėtė zbulim tė jashtėzakonshėm, i cili vjen i pėrkthyer nė gjuhėn shqipe me mjeshtėri nga Qemal Velija. Pėr tė bėrė kėtė zbulim tė jashtėzakonshėm dhe pėr tė vėrtetuar se hieroglifėt e piramidave tė Egjyptit e kishin bazėn tek gjuha ilirishte, Prof. Katapano pėrdori gjatė hulumtimit tė tij tė gjatė, siē shprehet edhe vet, sistemin kritik tė krahasimit shkencor tė rrėnjėve tė shumė gjuhėve tepėr tė lashta, si “ESKUERA” baske (E-SHKUARA do tė thotė, nė shqip, pikėrisht: gjuha e sė shkuarės); shqipes; gjuhėve hitite, hebraike, arabe, aramaike dhe tė tjerave, veēanėrisht tė gjuhės kopte- gjuhės liturgjike tė tė krishterėve tė Egjiptit; si dhe studimet shumėvjeēare tė rendit filozofik, etnografik, mitologjik, historik dhe arkeologjik, natyralist etj. Prof. Katapano hedh poshtė apo pėrmbys traditėn shkencore, qė e paraqet qytetėrimin nilotik si njė fryt kryqėzimesh mes 4 racave. Duke u ndalur tek etimologjia e emrit tė Thot-it Prof. Katapano shpjegon, se emri pėrkon me kuptimin e vet burimor: thot, veta e tretė e tė tashmes dėftore tė foljes shqipe thom, thua, thot’. Thot-i, sipas Prof. Katapanos ėshtė krijuesi i hieroglifėve. Ai e ka ndėrtuar alfabetin hieroglifik fonetik duke pasur si ēelės gjuhėn shqipe. Nė kėtė aspekt zanafilla e ilirishtes zbret nė kohė mjaft mė tė hershme se ato qė Historia ka pėrcaktuar; tė dhėna qė duhet tė rikthehen nė neolitik dhe ndoshta edhe nė kohė tė mėparshme, tė afėrta me origjinėn e qytetėrimit tė Nilit, i cili, sipas rezultateve mė tė kujdesshme tė hulumtimeve tė fundit dhe studimeve tė kryera, fillon me zhdukjen e Atlantidės (rreth 12.000 vjet mė parė); epokė nė tė cilėn duhet tė vendoset pashmangshmėrisht shfaqja e parė e vėrtetuar e Thotit nė Egjypt. Pikėrisht, kjo e bėnė tė pashmangshme korrigjimin e tė dhėnave historike, korologjike, etnologjike, filologjike, me shumė rėndėsi.

Shtate parimet e Thotit

Tė rizbulosh Thotin, kėmbėngul Prof. Katapano, do tė thotė tė zgjerosh kufijtė e shkencės qė, me dashje apo pa dashje, shpien pashmangshmėrisht nė metafizikė; dhe kjo ėshtė tepėr e rėndėsishme pėr njerėzimin. Sepse, duke rifituar pas shqyrtimit tė ēėshtjes kuptimin e vėrtetė tė jetės, qė ėshtė nė thelb me natyrė shpirtėrore, njeriu do tė jetė nė gjendje tė shijojė sėrish gėzimet e shijes, aromave dhe kundėrmimeve tė papėrlyera, brenda vezullimit tė lavdishėm tė Dritės Fillestare.
Filozofia e Thotit, na mėson Prof. Xhuzepe Katapano, ngrihet mbi shtatė parime.
Parimi i mendorėsisė (Il Principio del Mentalismo)
Parimi i Pėrkitshmėrisė (Il Principio della Corrispondenza)
Parimi i Vibrimit (Il Principio di Vibrazione)
Parimi i Polaritetit (Il Principio di Polaritą)
Parimi i Ritmit (Il Principio del Ritmo)
Parimi i shkakut dhe pasojės (Il Principio di Causa e d’Efetto)
Parimi i Gjinisė ( Il Principio del Genere)
Profesor Katapano na mėson, se mbi kėto shtatė parime mbėshtetet e gjithė shkenca moderne.Duke studiuar aktivitetin e tri herė tė madhit Thot (Hermes), Prof. Katapano parashtron, pėrtej zbulimeve gjuhėsore, filologjike, njė tė vėrtetė tė rendit sipėror: Siē tregon edhe vet, ai i heq Thotit maskėn shumėvjeēare tė ibisit dhe i kthen fytyrėn e vėrtetė: fytyrėn boreale tė pellazgut, tė Ilirit, shėmbėlltyrėn e tij tė njėmendtė tė udhėrrėfyesit mė tė lartė, tė themeluesit tė shkencės sė lashtė, qė pėrfshinte tė gjitha degėt e shkencės moderne, madje edhe tė tjera, ende tė parizbuluara nga kjo e fundit.

Besir Bajrami
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-06-2018, 13:33   #59
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Acteku (AZTECO), para 3.000 viteve krijon simbolin tonė kombtar, dhe me plis ne kokė
24 qershor , 2018
Actekėt e lashtė kanė qenė njė popull shumė i civilizuar qė kanė jetuar nė Meksikėn Jugore.

Kjo statujė e kėtij Acteku (AZTECO), tregon qartė kombinimin e duarve tė tij nė formen e shqiponjės dykrenare, plus edhe me plis nė kokė dhe ndodhet nė Mexico State Museum, nė bazė tė kėsaj e kam njė sugjerim pėr Federatėn e Futbollit Serb, t’i drejtohen FIFA-s mė kėrkesėn qė kjo statujė e kėtij Acteku tė largohet nga Muzeumi deri nė fund tė kampionatit, ose pėrndryshe Kombėtarja e Meksikės tė sankcionohet.

Actekėt e lashtė kanė qenė njė popull shumė i civilizuar qė kanė jetuar nė Meksikėn Jugore.http://shqiperia.njekomb.com/?p=10897
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-06-2018, 23:45   #60
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 184
Thanks: 33
Thanked 92 Times in 52 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Preveza Abrashi

Na vie me Plis,
I biri i Zeusit dhe Ledes,
mbretereshes se Spartes, njeri prej bineqeve, Dioscureve Kastori ose Polluxi, te cileve menjehere pas lindjes babai i tyre ju ve ne koke gjysmat e levozhges se vese nga e cila dolen, ashtu thot mitologjia pellazge ....
Busti ne mermer, art Roman shek i I para Kr.
Tźte de Dioscure en marbre art romain circa iičme sičcle aprčs J C

https://www.facebook.com/photo.php?f...&theater&ifg=1
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur