Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve > Etimologjia

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 14-03-2018, 06:41   #21
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Semiku Shiko postimin
Si bahet,ku bahet ?
Lidhje skam.
Porosite testin ne YSEQ, e ke me te lehte, me afer dhe me shpejt.

Per me teper informacion per tu testuar, shiko kete link:

http://www.gjenetika.com/ku-te-testohem/
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Gon! : 14-03-2018 nė 06:45
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-03-2018, 09:06   #22
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Fisi Kastrat - i shkėputur nga libra e Robert Elsit "The Tribes of Albania"










Trojet fisėnore tė Kastratit ndodhen nė rrethin e Malėsisė sė Madhe tė Shqipėrisė sė Veriut, nė lindje dhe verilindje tė qytetit tė Bajzės nė bregun lindor tė liqenit tė Shkodrės. Shtrihen nga Bajzėsa nė perėndim deri nė malin Veleēik (1,725 m) nė lindje. Nė veri, territori Kastratit kufizohet me luginėn e Hotit, dhe nė jug me luginen e Prronit tė Thatė nė territorin e Shkrelit. Vendbanimet kryesore tė Kastrati janė: Aliaj, Ivanaj, Vukpalaj-Bajzės, Jaran dhe Gradec. Qendra administrative e rajonit fisnor ėshtė Bajzė (Vukpalaj-Bajzė).

Popullata

Emri i kėtij fisi ėshtė regjistruar si ‘Kastrati’ nė njė regjistėr tė tokės nė vitin 1416, ku ai pėrbėhej nga shtatė shtėpi. Nė raportin e tij "Raporti dhe Pėrshkrimi i sanxhakut tė Shkodrės nė vitin 1614", Mariano Bolizza i Kotorrit pėrdor nė formular emrin ‘Castratti’ nė njė raport qė ai dėrgoi nė Romė nė shtator tė vitit 1621, dhe njė tjetėr peshkop i Sappės dhe Sardės, Pjetėr Budi, gjithashtu regjistroi ketė formė ‘Castrati’ nė njė raport tė dėrguar nė Romė nė shtator tė vitit 1621, dhe njė tjetėr peshkop i Sappės dhe Sardės, Frang Bardhi (Francesco Bianchi), perdori ketė emer ‘Castrati’ nė njė raport tė Kongregacionit te Propaganda Fides nė Romė nė vitin 1635. Vizitori i Ipeshkėvis nė Shqipėri, Pietro Stefano Gaspari, pėrmendi njė vizitė nė kishėn e Shėn Markut nė vendin e quajtur ‘Castratti’ nė vitin 1671. Emri paraqitet si ‘Castrati’ nė hartat e hartografit venecianė Francesco Maria Coronelli nė vitin 1688 dhe nė vitin 1691, dhe si ‘Kastratit’ nė hartėn e hartografit italianė Giacomo Cantelli da Vignola. Toponimi supozohet tė jetė i lidhur me termin Latin ‘Castrum’ "kampit romak", edhe pse nuk ka prova reale pėr tė mbėshtetur kėtė ide. Kastrati ishin njė fis, domethėnė njė komunitet qė ėshtė nė dijeni tė lidhjeve tė pėrbashkėta tė gjakut dhe tė njė historie tė pėrbashkėt duke arritur tė nė njė paraardhės, dhe pėrbėhej nga njė Bajrak. Shumica e Kastratit janė katolikė, por ka edhe disa familje muslimane. Famullja katolike u themelua nė vitin 1678 dhe njė kishė ėshtė ndėrtuar aty nė vitin 1726, kur regjistri i lindjeve dhe vdekjeve filloi. Njė kishė e re dhe famullitarja janė ndėrtuar me paratė e Austro-Hungarezėve nė vitin 1901. Katolikėt e Kastratit e festojnė festėn e Shėn Markut.

Mariano Bolizza duke ju referuar Kastratit nė 1614, thotė qe i ka 50 shtėpi dhe 130 burra tė armatosur, tė komanduar nga njė Prenk Bitti. Nė 1634, Kastrati pėrbėhej nga 60 shtėpi dhe 660 banorė. Vizitori Ipeshkėvik nė Shqipėri, Pietro Stefano Gaspari, i cili udhėtoi nėpėr rajon nė vitin 1671-2, raportoi: Nė 10 shtator 1671, ne e kemi lėnė Riolo (Rrjollin) dhe arritėm nė vendin e Castratti (Kastratit), 18 milje larg nga Riolo. Kėtu ka 75 shtėpi dhe 660 shpirtra. Kėtu ėshtė njė kishė pa ēati dedikuar Shėn Markut. Ajo ka nevojė pėr riparime qė do tė kushtojnė 50 Scudi. Ajo gjithashtu ka nevojė pėr veshje tė altarit. Ajo ėshtė nėn kujdesin e Riolo, por pasi ajo ka njė distancė tė larget dhe ka vetėm njė famullitar, nuk mund tė i kushtoj vėmendje tė mjaftueshme nevojave tė njerėzve atje. Shumica prej tyre vdesin pa marrė bekimin krishterė dhe varrosen pa njė kryq dhe qiri ". Nė vitin 1838, mjeku austro-hungarez Joseph Muller ishte informuar nga njė Deda Pater i Vukelit se kishte 2800 banorė nė Kastrat. Rreth tė njėjtėn kohė, nė njė raport tė tij "Informacion i shkurtėr mbi fiset e Veriut tė Shqipėrisė, veēanėrisht tė maleve tė pavarura", Nicolay, Princi i Vasojeviqit, e dha qė popullsia e Kastrati ėshtė 2,400 banorė, prej tė cilėve 600 ishin burra tė armatosur. Nė 1866, Emile Wiet, konsulli francez nė Shkodėr, vuri re 153 familje katolike qė pėrbėrnin 1001 individė. Mund tė supozohet se fisi i Kastratit kishte njė popullsi prej rreth 2,000 deri 3,000 banorė nga fundi i shekullit tė nėntėmdhjetė. Nė vitin 1897, ata pėrbėnin 450 shtėpi dhe 3,799 banorė. Nė dekadėn e parė tė shekullit tė njėzetė, Edith Durham raportojė qė Kastrati kishte 500 shtėpi dhe ishin njė bajrak. Nė regjistrimin e parė mė tė besueshėm qė ėshtė bėrė nė Shqipėri nė vitin 1918 nėn administrimin e Austro-Hungarezeve, statistikat e popullsisė tė fisit Kastrati janė dhėnė si mė poshtė: 516 shtėpi me 3280 banorė. Kjo pėrbėnte vendbanimet me rrethinat: Bajzes-Ivanaj, Bratosh, Budisha, Goraj, Rranxa e Veshit, Vukpalaj dhe Vukpalaj i Sipėrm. Nė vitin 1938, 2,700 banorė janė regjistruar, me 550-950 burra tė armatosur. Perveē shtrirjes sė Kastratit nė Malėsinė e Madhe, ai ka njė shtrirje edhe nė Kosovė ku gjendet sot si mbiemėr apo emėr familjeje, sidomos nė Pejė dhe Gjakovė, nė fshatrat e Karaēevės nė Kamenicė, dhe nė rajonin e Gjilanit.


Trojet e fisit tė Kastratit janė pėrshkruar shumė mire edhe nga Baron Nopēa i cili kishte mbledhur kėto informacione nė vitin 1907. Sipas asaj qė ai shkroi, Kastrati e nxjerrin origjinėn e tyre nga njė figurė tė quajtur Dedli (gjithashtu i shkruajtur edhe si Detli, Dedali, Detal, Detali), i cili ka jetuar nė fundin e shekullit tė gjashtėmbėdhjetė. Ai ishte me origjinė nga Drekaloviqi i Kuēit nė juglindje tė Malit tė Zi dhe, si tė tillė, Kastrati e konsiderojnė veten si pjesė tė Kuēit. Rajoni i Kastratit ishte i banuar nė atė kohė nga i ashtuquajturi Kastrati i Vjetėr (Kastrati i moēėm), qė ishin Tatoviqet, Petroviqet dhe Peloviqet, familje me origjinė sllave. Kjo familje e Petroviqeve tė Kastratit thuhet se kanė lidhje fisnore me dinastinė e Petroviqeve tė princave tė Malit tė Zi. Dedli kishte dy gra dhe gjashtė bij, prej tė cilėve tre janė quajtur Pal, Gor dhe Jer, emrat qė korrespondojnė me toponimet e Palaj, Goraj dhe Jaran nė rajonin e Kastratit. Dedli dhe bijtė e tij jetonin nė njė shpellė qe njihej si Shpella e barinjėve (Shpella e bagėtive) nė malin e Veleēikut, njė orė larg nga vendbanimet e Petroviqit, dhe nė fillim ata kishin marrėdhėnie tė mira me popullsinė vendase. Megjithatė, si familja e tij ashtu edhe bagėtitė u rriten nė numer, dhe vendasit filluan t’i xhelozojnė. Njė burrė i vjetėr nė mesin e vėndasėve e kėshillon familjen qė tė lėnė rivalitetin nė duart e zotit dhe sugjeroi qė ta ftojnė Dedlin pėr darkė dhe tė shifnin se ēfare njerėz ishin. Siē e thotė tradita gojore, ata vendosen qė ta ulin Dedlin nė njė vend larg nga tryeza dhe tė shohin reagimin e tijė. Perfundimisht, edhe ashtu ndodhi, ata vendosen qė ta ftojnė Dedlin dhe gjashtė bijtė e tij nė kėtė mėnyrė, dhe i ulen larg nga tryeza. Gjashtė bijtė pastaj qė ishin edukuar mirė nga babai i tyre, e ndihmuan babain qe ishte nė moshė, dhe e ulen nė njė vend nė tryezė dhe i sherbyen atij qysh e thotė edhe tradita. Mė i moshuari i Kastratit tė Vjetėr ishte i impresionuar nga edukuata e tyre e mirė dhe shprehu dėshirėn qė tė jetė kumbari i nipit tė Dedlit qė t’i prejė flokėt e fėmijės pėr herė tė parė. Ata arriten paqen nė kėtė mėnyrė. Njė tjetėr version i legjendės thotė se nėse djemėt e Dedlit nuk do leviznin deri tek tryeza, do tė jetė shejė se ata mundė tė nėnshtrohen, por, perkundazi, bijtė tėrhoqen tryezėn nga vendi se ku ishin ulur ata dhe filluan tė hanė, duke injoruar zotėt e shtėpisė. Duke e parė kėtė gjestė, shumica e Kastratit tė vjetėr u larguan nga fshati. Johann Georg von Hahn i kishte dėgjuar kėto legjenda tė themelimit tė fisit Kastrati nga Ati Gabriel nė Shkodėr nė vitin 1850. Ai e quajti atin stėrgjyshore tė Kastratit Detal Bratoshi dhe rrėfeu tregimin si vijon: Legjenda ka ruajtur emrin e babait stėrgjyshėror tė Kastratit. Ai quhet Detal Bratoshi. Nuk dihet se a ishte ai shqiptar apo sllav, por legjenda e tregon se kur erdh ai nė kėtė zone, vendasit nuk i kishin trajtuar mire dhe kishin bėrė shaka me ta kur i kanė ftuar nė shtėpitė e tyre. Tė ofenduar nga kėto sjelljeje, ata u ngritėn nė kėmbė, kapen tryezėn e bukes dhe e tėrhoqen atė nga vetja, duke i lėnė zotėrit e shtėpis shumė larg, dhe vazhduan tė ngrėnjė ushqimin qė ishte servuar. Fati kishte folur kundėr vendaseve dhe ata ikėn atė natė, duke marrė miqėt e tyre dhe tė afėrmit me ta dhe duke i lėnė vetėm tė vjetėrit dhe tė dobėtit fizikisht pas tyre, ata tė cilėt nuk do e kishin mbijetuar udhėtimin. Kur Detali mėsoi se vendasit kishin ikur, ai u largua nga shpella me fėmijėt e tij dhe zbriti nė fshat e mori shtėpitė dhe arat e tyre. Fisi qė ai themeloi ende zotėron kėtė vend edhe sot. Bijtė e tij moren fushat mė tė mira pėr veten e tyre dhe e lanė pjesėn tjetėr pėr banorėt e mbetur vėndas si ata i shifnin tė arėsyeshme. Nė kėtė mėnyrė, edhe pse fillimisht refugjatė tė varfėr, ata dominuan dhe sotė formojnė pjesėn kryesore tė kėsaj popullate. Detali jetoj njė jetė tė gjatė dhe duke parė familjen e tij duke u rritur me shumė nipa dhe stėr-nipa dhe me pronat tė bollshme qė atyre ju nevojiteshin, ai vdiq. Varri i tij gjendet nė njė fushė tė vogėl dhe ėshtė i mbuluar me njė muranė tė shkėmbinjve. Bijtė e Detalit mbeten nė vendbanimin e tyre tė ri pėr disa kohė pas vdekjes sė tij. Megjithatė, kjo ishte njė sfidė pėr ta sepse kishin njė rrugė tė gjatė dhe tė vėshtirė pėr tė shkuar nė fushat e tyre, dhe me nė fund ata vendosėn tė kthehen nė fshatin e vjetėr tė tyre pėr tė lehtėsuar jetėn. Ata gjithashtu shpresonin me kalimin e kohės pėr ta blerė rajonin e Budishes ku disa nga banorėt e Triepshit kishin pronat e vreshtave tė tyre. Pjesa tjetėr e vendbanimeve u braktis nė masė tė madhe pėr shkak se turqit kishin pushtuar dhe skllavėruar tė gjithė banorėt. Sidoqoftė, ata arriten tė rritin tokat e tyre nė drejtim tė kufijėve tė Hotit, Shkrelit dhe Budishes. Fisi shpejt u rrit nė numėr tė tillė qė mė nuk mundnin tė gjithė tė jetojnė sė bashku. Prandaj ata ndėrtuan disa shtėpi tė reja qė nuk ishin shumė larg nga njėra-tjetėra. Ata gjithashtu e ndan vendin nė tri pjesė dhe hodhėn short pėr tė shpėrndarė atė nė mesin e familjeve tė tyre. Pjesa jugore e vendit ėshtė marrė kėshtu pėrsipėr nga Alia, Gori dhe Jeri, pjesa veriore nga Pali dhe Ndoka, qendėrore nga Ivani, Keca dhe Leka, dhe pjesa lindore u la pėr banorėt vėndas. Mėnyra sė si e ndanė vendin nė atė kohė qendron deri mė sot, ēdo fis me kuvend nė pronėn e vet. Edhe pse ata u rritėn nė numėr, ata mbetėn nė kėto vendbanime. Pėrveē Aliut, i cili ishte bari dhe e kishte zakon tė kalojė dimrin nė fushė, preferoi ngrohtėsinė dhe pjellshmėrinė tė viseve fushorėrore. Duke lėnė vetėm disa anėtarė tė familjes nė malė, ai u vendos nė fushė me pjesėn tjetėr. Ata ende jetojnė atje dhe formojnė degėn kryesore tė fisit Kastrat, edhe pse ata janė tė gjithė myslimanė. Vreshtat e Budishtės i pėrkisnin pėr njė kohė tė gjatė Benkanit (Benkajt) tė Tripeshit. Ata ishin njė prej familjeve tė Tripeshit dhe nė pėrbėrejen e tyre kishin 25 familje. Megjithatė, ata erdhėn nė Tripesh nga njė vendbanim i Malit tė Zi i quajtur ‘Rijeka Ivan Beka’. Pėr shkak tė gjakmarrjes, paraardhėsit e tyre kishin ikur pėr nė Tripeshi ku shpejt u ringjallen dhe lulėzuan. Ata ishin tė gjithė njerėz tė guximshėm dhe respektoheshin shumė nga bejlerėt e Shkodrės. Njėri nga liderėt e tyre ishte i shquar veēanėrisht dhe kishte fituar privelegje tek pashai. Nė emėr tė fisit tė tij, ai kėrkoi dhe ju dhan vreshtat e braktisura tė Budishtės qė shtriheshin gjatė pėr rreth tre tė katėrtat e njė orė nė luginė rrėzė malit tė Veleēikut. Fillimisht, Benkani erdhi nga Tripeshi pėr tė punuar tokėn dhe vjeljen e rrushit, por si fis Detalet u rritėn nė numėr, dhe Benkanet vendosen se ishte mė e lehtė pėr t'i dhėnė atyre vreshtat qe ata t'i punojnė, sepse ishin mė afer me vendėbanim, me kompensim qė ti marrin gjysėn e tė vjelurave, ose njė tė dhjetėn siē thonė tė tjerėt. Detalet paguajten renten e tokės (haraē) nė kėtėt mėnyrė te Benkanet pėr shumė vite. Nė fund, njė konflikt nė mes tyre plasi qė nė pėrfundim Benkanet humben vreshtat. Kjo ndodhi nė kėtė mėnyrė: Njė nga djemtė e Palė Detalit i quajtur Vuk Pala patė shumė bij tė tij, nė mesin e tė cilėve ishin edhe Ullė Vuka, Katė Vuka dhe Dedė Vuka. Kėta ishin shumė tė fortė, asnjė njeri nė rajon nuk ishte i barabartė me ata nė madhėsi dhe fuqi. Njė ditė, Kati dhe Deda kalojnė nė Tripesh pėr tė thirrur Benkanet qė tė vijnė tė vjelin rrushin e pjekur. Gjatė vizites, ata mėsuan se dy nga qentė nė shtėpinė e liderit tė Benkanit quheshin Katė dhe Dedė. Ata u zemėruan mė kėtė fakt dhe tėrhoqen thikat e tyre, vranė qentė dhe u kthyen nė shtėpi. Kur u kthyen, ata ju treguan vėllezėrve tė tyre nė lidhje me fyerjen, dmth se Benkani kishte emėruar qentė e tyre pas Kastratit, dhe qė i kishin vrarė kafshėt. Nė shenjė hakmarrjeje, ata vendosėn pėr tė ndaluar pagesen e rentes (haraēit) qė ata e kishin si borxh Benkanėve. Edhe vendosen qė ta vjelin rrushin pa i pritur Benkanet. Kur Benkanet dėgjuan se ēfarė kishte ndodhur, i mblodhėn njė grupė burrash nga Tripeshi dhe Kuēi pėr tė kryer njė plaēkitje nė tufat e Detaleve qė ishin nė kullotje deri nė malin e Veleēikut. Ata rrethuan arėhishtat gjatė natės dhe i sulmuan nė agim, por katėr barinjtė qė ishin postuar atje luftuan deri sa tre prej tyre u vranė. I katėrti arriti tė ikė dhe tė i bijė alarmit, por sulmuesit plaēkitėn arėshitat dhe i derguan tufat larg prej aty. Ullė Vuka ishte i zėnė duke vėnė sandallet e tij, kur ai dėgjoi thirrjen e alarmit herėt nė mėngjes. Pa u vonuar, dhe ende pa njė sandalle, ai u nis duke nxituar. Tjerėt ju bashkuan ati me shpejtėsi dhe arriten qė tė takohen me armiqtė e tyre nė kalimin e lumit Cem. Tripeshi u detyruan tė tėrhiqeshin prapa duke humbur katėr burra nė atė vendluftim. Burrat e Detailt i pren kokat e tyre dhe i vendosen nė shtylla druri, duke u kthyer nė shtėpi triumfalisht me tufat e tyre. Qė nga ajo kohė, ata nuk paguajten mė haraē dhe e ndan luginėn e Budishes mes tyre. Gjysma ju dha Ivanajt dhe gjysma tjetėr Gorajt, tė cilėt tani mbajnė emrin Budishaj. Pasardhėsit e Detalit mė pas u rriten dhe ishin tė fuqishėm qė se fqinjėt ja u kishin frikėn. Ata i vazhduan bastisjet dhe inkursionet e tyre qė shkaktuan luftėra me fiset tjera, me Shkrelin, atėherė me Hotin, dhe pastaj me Koplikun, etj. Ata gjithashtu ishin edhe nė konflik me pashallarėt e Shkodrės, por gjithmonė triumfonin kundra ushtėrive qė pashallarėt dergonin kundra tyre. Pashallarėt duke perjetuar difsata tė njėpasėnjėshme, mė nė fund vendosen se ishte mė mirė qė t’i marrin me tė mirė krerėt e Kastratit, me dhurata dhe trajtim tė mirė dhe nė kėtė mėnyrė tė ruajnė paqen. Kjo doli tė jetė strategjia mė e mirė pėr shkak se Kastrati ishin tė qetė pėr njė kohė, dhe madje edhe paguanin disa taksa, disa para pėr shtėpi. Nė pėrfundim, njėfarė Tahir Beu, i familjes sė madhe Qaushen u bė pasha i Shkodrės. Ai kishte planifikuar qė tė shėndrroj krishterėt e Kastratit nė status tė barabartė mė tė gjithė Rajah tjerė (jo muslimanėt). Ata ishin tė dėtyruar tė paguanin rentė feudale (haraē-tatimi kokė) dhe t'i nenshtrohen autoritetit ligjor tė kadis (gjyqtarė myslimanė) si popullata qė jetoninė nė qytetė dhe rrethinė. Burrat e Veleēikut nuk ishin shumė tė lumtur me kėtė. Ata e konsideronuan gjakun qė rrodhte nė venat e tyre dhe i rinisen bastisjet dhe inkursione e tyre edhe njė herė. Pashai pastaj mblodhi njė ushtėri tė madhe qė u nis pėr nė token e Kastratit. Detalet e kuptuan se ata nuk mund tė perballeshin me numrin e madhė tė ushtrisė sė Pashės dhe morėn gratė e tyre, fėmijėt, bagėtinė dhe pasuritė e tjera me veti deri nė shpellėn ku paraardhėsit e tyre kishin jetuar dikur. Vetėm tė moshuarit mbetėn nė fshat. Ata ishin shumė tė dobėt qė tė dėmtohet nga ushtarėt e Pashės.


Pėrshtypjet e Udhėtareve

Prifti Kroatė i Bosnjės, Lovro Mihaēeviq (1856-1920), i cili ka mbajtur njė pozicion si provincial i provincės sė re franēeskane tė Shkodrės, kishte vizituar Kastratin nė vitin 1907: Tė nesėrmen u nisėm pėr Kastrat. Rrugėt ishin me gurė dhe tė pjerrėta aqė shumė qė mundė tė thyesh qafėn. Mbasi u ngjitėm nė kodėr kemi pasur njė pamje tė mrekullueshme tė Kastratit, malit Veleēik, dhe liqenit paqėsorė qė shkelqente tė Shkodrės dhe rrethinat e saja tė gjelbėruara. Larg nė perėndim ishte Mali i Zi me fshatrat e tij Virpazar, Rijeka Crnojevica, Podgoricė dhe Žabljak. Nėn malin flokė bardhė tė Veleēikut ishte fshati i Kastratit para nesh me kishėn e saj dhe famullitarin. Rruga vazhdoi nėpėr shkėmbinjtė dhe gurė qė ishte me rėndėsi tė kishimė mė shumė kujdesė pėr kuajt sesa pėr veten tonė, sepse kuajt me kėmbė tė thyera nuk ishin gjė e rrallė kėtu. Kastrati janė tė sjellshėm dhe popullat e butė, tė besueshėm dhe tė devotshėm. Ata janė krenarė, por jo mendjemadh, tė varfėr por fatėkeq. Dhe ata kanė shumė deshirė tė kėndojnė kėngėt e tyre heroike me lahuta.

Edith Durham la kėto pėrshtypje dhe informata mbi Kastratin, tė cilėn ajo e vizitojė nė maj tė vitit 1908: kur mbaruam vezėt tė fėrguara me djathė dele, u nisėm pėrsėri pėr Bratosh nė Kastratin e Sipėrm (Kastrati i lartė) dhe shumė shpejt hymė nė tokėn e Kastratit. Udha kalojė pranė njė mali e shkėmbinj tė zhveshur gri. Kuajt, kafshėt qė na vinte keqė prej tyre, ishin lodhur jashtė mase dhe nė kėtė pjesė tė rrugės ata vetėm ēapiteshin. Poshtė atje, si njė kopsht, shtriheshin fushat pjellore tė Kastratit tė Poshtėm, dhe liqeni i Shkodrės qe shkelėqente si argjendė nė dritėn e mesėdites. Ishte vonė, kur kaluan trembėdhjetė orė qė ishimė nė rrugė-kur ne mė nė fund erdhem nė kishėn e Bratoshit. Franēeskan i ri nė krye na bėri njė mikėpritje shumė tė mirė, dhe nėna e tij simpatike e vjetėr kėrceu gjithėandejė pėr tė bėrė darkėn gati. Kastrati pėrbėhet nga njė bajrak, ka 500 shtėpi, dhe si tė gjitha fiset tjera, ka njė histori tė caktuar tė origjinės. Prejardhjen e nxjerr nga familja e famshėm luftarake, Drekaloviqi i Kuēit, e cila rrjedh nga Berisha, dhe si mbas traditave gojore janė fisi mė i vjetėr ndėr Shqiptar. Kuēi, qė nga lufta e viteve 76-77, ka qenė i pėrfshirė politikisht brenda kufirit tė Malit tė Zi. Nė fakt, ajo pėr herė tė parė hodhi bajrakun e saj me Malin e Zi nė vitin 1835, por, sė bashku me Piperin, njė tjetėr fis qė mundė tė jetė pjesėrisht gjak Shqiptar- u revoltuan nė vitin 1845, kur Princi Danilo u pėrpoq t’i detyrojė ata tė paguajnė taksa. Kryengritja u shtyp, por Kuēi u revoltua pėrsėri mė vonė. Mali i Zi i ka borxhė heroizmit tė Marko Drekaloviqit dhe aftėsive ushtarake tė tij per uzurpimin e territoreve qe ata posedojnė sot, i cili me fisin e tij, pasi i kishte luftuar Turqit e Podgorcės pėr shumė vite, dhe i semurė prej sundimit Turk, i bashkon forcat me Nikollen kur i shpallen luftė Turqeve. Ai ėshtė i varrosur nė lartėsitė e Medunit, fortesė Turke tė cilėn ai e kishte ēliruar pas njė rrethimi tė rėndė, dhe emri i tij ėshtė i famshėm njėsoj si nė Shqipėri ashtu dhe nė Mal tė Zi. Kuēi janė kryesisht (krejtėsisht?) Serbofon dhe ortodoks. Kur ata u bėnė kėshtu unė nuk e di. Nga Drekaloviqi, para shumė kohė, erdhi njė Delti me shtatė bijtė e tij nė vendin e Kastratit. Ata luftuan personat qė i gjenden aty, thuhet se ishin serbė, i mundėn, i muarren tokat e tyre dhe u vendosėn aty. Dhe nga Delti dhe shtatė djemėt e tij sot dalin treqind shtėpitė e Kastratit. Dyqind tė tjerat thuhet se janė me origjinė tė pėrzier; njė pjesė, nuk dihet sė a ėshtė e vertetė, thuhet se rrjedhin nga serbėt e pushtuar. Ata janė tė gjithė tani katolik ose mysliman, dhe Albanofon por emrat i kanė serbė, sidomos Popoviqi, tregojnė se ata nuk kanė qenė gjithmonė ashtu. Qasja mė tė afėrt pėr njė datė qė kam marrė ishte se Kisha e Grudės ishte mė e vjetra nė Malėsin e Madhe, dhe ajo ishte ndertuar para 380 vjeteve, dhe se Kisha e Bratoshit tė Kastratit ishte e treta mė e vjetėr- dhe ėshtė ndėrtuar menjėherė pasi Delti ishte vendosur nė kėto troje. Ky deklarim, qė Detli ka ardhur mė pak se 380 vjet mė parė, ėshtė shumė me interes, se duke ju referuar historisė sė Skėnderbeut nė kėtė vend, e bėn qe Delti ka ardhur pas vdekjes sė Skėnderbeut (1467).
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-03-2018, 12:33   #23
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,224
Thanks: 39
Thanked 102 Times in 73 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gon! Shiko postimin
Po Semik, do sjell material edhe per Thacin. Ju jeni nga Kumanova apo jo? Keni ndonje gojedhe ne familje ne lidhje me prejardhjen e larget, apo per migrimin e fundit qe e keni bere drejt Kumanoves? Nese jo direk prej Thacit, nga cili vend erdhet aty ku jetoni sot?

Ps. Do ishte mire te beje edhe Y-DNA test, qe te kuptosh se cilit haplogrup shqiptar i takon.

Pps. Edhe ne mbahemi me fis Thac, mirepo sipas te gjitha gjasave nuk jemi.. Gjasat e medha jane qe ne jemi futur nen kete fis gjate nderrimit te vendbanimit. Ne baze te Y-DNA testeve, mund te jemi Gash te Luzhes, e ndoshta edhe Toplan sipas mendimit te Skerdit, te cilin e pershendes shume.
Gon, vlene te theksohet se Thaci si fis eshte kompleks per nga perberja edhe ne Puke, nuk eshte homogjen sic e ceke edhe artikulli me siper. Ke shume nen-grupe qe lidhen apo mbahen me Thacin per shkaqe te traditave, origjines, bashkjeteses e edhe vellazenimeve. Prsh Bobi ne Kokedode jane me origjine nga Shala (Dukagjin). Koprati ne Iballe me origjine nga Toplana (me origjine me te larget nga Shala). 'Zotnit' ne Iballe jane nga Kabashi, vetem per ti cekur disa familje te njohura ne zonen e Thacit....Gjithashtu i ke nen-fiset tjera si Elshani, Mziu (Bucgjecaj?), Zogaj, Korbi etj. e edhe Mazreku qe ne Kosove mbahen si 'Thac'. Per te komplikuar gjendjen edhe me shume i ke edhe 'Thacin e Kosoves' (Vokshin) sic njihen ne popull e Fanin e Mirdites (Gojan, Domgjon e Bisak) qe poashtu mbahen me 'Thacin e Kosoves'


‘Gashet e Luzhes' apo te 'vjetrit', qe supozohet se jane me origjine nga Toplana apo Shllaku, i ke afer, po mos e harro se ne te njejten distance i ke edhe Nikajt, nje pjese te Krasniqes dhe nje Shaljan nga Strellci. Pak me larg e ke Karahoden (me origjine nga Luma) e Domgjoni qe jane Thac, sic e ceka me larte. Pastaj Kastratet, Beci nga Mirdita (me origjine nga Malesia e madhe), Hoti nga Sanxhaku e shume tjere. Pra Gon kjo nuk do te thote qe nuk je Thac. Keto distanca ne shumicen e rasteve e parakalojne perberjen e ketyre fiseve. Dhe pa u testu te gjitha vellazerit dhe nen-fiset atje ne Puke nuk mund te thojme se kush ju eshte bashkuar ketij fisi jasht territorit fisnor

Interesant qe ju dhe Domgjoni jeni te nje linje (J2b2-PH1751), por nuk jeni ne lidhje te afert gjeneaologjike. Vokshi (Bakalli) gjithashtu jane J2b2-PH2967, dhe mundesite jane qe edhe ata mund te jene pozitiv per PH1751 si ju (veshtire te kosntatohet vetem permes STR-eve), por nuk jane afer me ju e as me Domgjonin. Ky grup po tregon nje diversitet te mire ne ato zona.
__________________
<Gjuha āsht tulit e gjithshka bluen>
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Skerdilaidas pėlqehet nga
i vjetėr 15-03-2018, 08:53   #24
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Ashtu eshte, ky fis po del te jete shume divers. E permenda diversitetin e tij edhe me fjale te mija, ne postimin me nr. #14. Ne anen tjeter Gashet e Luzhes me kane dalur me te afertit nga te gjithe anetaret e testuar te fiseve tjera deri me tash, perfshi edhe Nikajt. Prandaj po them une, e me ke thene edhe ti , qe gjasat me te mdhaja jane te jem Gash i Luzhes, ose Toplan, sepse ne baze te gjenetikes, ne me gasht e me Toplane jemi te nje fare, ndersa me Thact qe jane testuar deri tash, jo. E di qe distancat e tejkalojne perberjen e fiseve, mirepo kam krijuar ate bindjen time qe na jemi fut nen kete fis gjate ndonje migrimi, edhe mo s'ka kush qe ma ndryshon lol
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Gon! pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:25   #25
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,224
Thanks: 39
Thanked 102 Times in 73 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Gon, kerkoj falje se ndoshta nuk e kam spjeguar mire situaten​.​

Toplanen ne shkembimet tona, e kam hedhur vetem si hipoteze​ ​duke u nisur per vete faktin qe ka Toplane ne Thaē (Iballe). Ende nuk e kemi asnje Toplane ne databazen tone keshtu qe nuk e di se a jane J2b2-PH1751​​,​ si per fillim​,​ e pastaj​​ a qendrojne traditat qe e lidhin Gashin me kete fis dhe me Shllakun e Mgullen. Ka mundesi te jene krejtesisht te nje halpogrupi tjeter​ dhe te jene kusho me vellazerite tjera te Gashit (si Shipshaj apo Bardhi prsh)​. Te shofim kur te testohen.​​

Nga gjenetika​, i rishiqova sot edhe njehere ne detaje rezultatet e tua dhe interesant se me se afermi e ke nje ‘boshnjak’ me mbiemrin Mustovic prej projektit te Sanxhakut​​ (nuk e di ​se ​nga eshte saktesisht por​ ​duket se eshte nga zona e Krajes apo e Barit me origjine. Me origjine Shqiptare gjithsesi) dhe​ nje Arberesh te Sicilis, vetem ne ​3​ distanca. Pastaj e ke Gashin e Krasniqen ne 4 distanca​, dhe tjeret me larg sic i radhita me siper.​​ Ti dhe tjeret te testuar nga fshati juaj e keni nje mutacion shume unik ne​ nje marker te ngadalshem​ qe ju vecon prej krejt tjereve​ nen J2b2-PH1751,​ pervec Mustovic: DYS438=10. Gashi​ qe jane te kesaj linje, shumica​ ​e ​Krasniq​es dhe Nikaj ne anen tjeter nuk e ndajne kete mutacion me ju. Keta e​ kane nje mutacion tjeter interesant qe i vecon​ prej tjereve, dhe vecenarisht prej ju - por duhet te cekur qe eshte marker me i shpejte​, DYS458=15 (nen kete nen-grup hyn edhe Karahoda). Gjeja tjeter shume interesante rreth Gashit, Krasniqes dhe Nikaj eshte qe​ ne​ te shumten e rasteve e kemi ​te v​eshtire me i dallu mes-veti permes STR-eve. Jane sikur te jene​ te​ nje fis​i​​. Shume interesant dhe ironike ne te njejten kohe.


Njese, distanca mes ju dhe Gashit, Krasniqes e Nikaj eshte diku mes 500 - 1150 vjeteve, jo me afer. Por duhen NGS teste per me definu me saktesisht.
__________________
<Gjuha āsht tulit e gjithshka bluen>

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Skerdilaidas : 17-03-2018 nė 20:49
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Skerdilaidas pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:33   #26
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Mua me doli Berishe für llajf

Libri i Nikollė Pjetrit “Berisha etnike Pukė dhe shtrirja e saj nė shekuj, 2”, prej 330 faqesh, ėshtė vazhdim i librit tė tij tė parė me tė njėjtin titull. Nga studimi me zell i kėtij libri dalin disa mendime.

Lashtėsia: Berishasit janė ndėr mė tė vjetrit banorė nė trojet etnike shqiptare, qė ende ruajnė nė kujtesė mė tė parin e tyre, qė ėshtė Murr Dedi (Deti) dhe Kojel Dedi (Deti). Sipas studiuesve shqiptarė tė etnografisė, pema fisnore e hotasve dhe e berishasve arrin nė 19 breza, faqe, kėmbė, e paraqitur mė 1976 nė Konferencėn Kombėtare Etnografike, Tiranė (f. 170-180). Sot mund tė llogariten edhe dy breza mė shumė, pra 21. Mė tė saktė se kėtė studim gjer mė sot nuk ka. Njėkohėsisht as nuk del se aty, nė atė territor ku ndodhet Berisha e Vendit, tė ketė pasur banorė mė parė, siē ka tė dhėna pėr banorė tė tjerė nė hapėsirėn e rrethit tė Pukės (studimi mbi disa mbeturina fisnore nė rrethin e Pukės, mė 1969) qė ka qenė i banuar prej mė se dy mijė vjetėsh etj. Nė Mesjetėn e vonė, shek .XVII, Berisha del si pjesė e principatės sė Dukagjinėve (Fjalori Enciklopedik, 1985, f. 86). Sipas studimeve tė kryera nga studiues tanėt dhe tė huaj, del se berishasit tė jenė ngjitur aty (Berishė Vendi) nga fusha, pėr shkak tė luftėrave nė fillim tė shek. XI.

Baron Franc Nopēa, njė studiues etnograf austriak i fillimit tė shek. XX, nė letrėn qė i dėrgon At Shtjefėn Gjeēovit, ndėr tė tjera thekson se kishte “pėrpiluar stemėn e Mėrturit dhe tė Berishės deri nė vitin 1250 (AQSH. Fondi Sh. Gjeēovi, d. 95/35, dok. 14)”. Asnjė studiues gjer mė sot nuk ka arritur tė argumentojė kaq vjetėrsi kohe tė ndonjė fisi tjetėr nė Shqipėri.

Studiuesja angleze Edit Durham, nė librin “Brenga e Ballkanit” vėren: “…edhe kur fisi (i Berishės) ndodhej nėn sundimin e Perandorisė Serbe (rreth shek IX-XIV), nė pemėn fisnore tė tij nuk ka emra sllavė (F. 447)”. Kjo tregon se hyrja nė atė luginė ku janė sot ka qenė shumė mė e hershme nga ēdokumentohet.

Berisha ka qenė njė fis i madh jo vetėm si territor, por edhe si popullsi. Mė 1465 ajo kishte 12 mijė banorė (Oliver Jean Shmidtt “Arbėria Venetike”, Tiranė 2008, f. 496). Pėr kohėn kur bėhet fjalė, ky ėshtė njė numėr i madh. Berisha kishte marrėdhėnie me Republikėn e Venedikut. (Venediku kishte nėn sundim nė shek. XV Shkodrėn dhe Danjėn (Vau i Dejės). Kėtė vit Berisha nėnshkroi marrėveshje dypalėshe me Republikėn e Venedikut pėr furnizim me drithėra buke dhe kripė, mbasi ndodhej nė krizė). Marrėveshja parashikonte ruajtjen e autonomisė sė plotė tė berishasve nė rregullimin e ēėshtjeve tė brendshme tė tyre, ndėrsa Republika e Venedikut nuk kėrkonte shtrirje tė saj nė atė malėsi (tė Berishės) tė papėrshkueshme, nė kėmbim tė drithit dhe tė kripės. (Nga ana e vet Venediku siguronte mbėshtetjen e fisit tė Berishės nė rast mėsymjeje nga Turqia nė atė territor prej anės sė majtė tė Drinit mbi Danjė (Danjė) dhe gjer nė rrjedhėn e epėrme tė lumit Fani i Madh).

Qėndresa ėshtė njė tipar tjetėr dallues i fisit tė Berishės. Tė gjithė shqiptarėt kanė qėndruar dhe pėrballuar gjithfarė pasojash tė panumėrta qė kanė sjellė gjatė dy mijė vjetėsh luftėrat pushtuese e grabitqare tė ushtrive mė tė mėdha, por pikėrisht kundėrshtia me ēdo mjet tė mundshėm i ka bėrė ata qė tė gjallojnė e tė pėrparojnė nė shekuj. Tė shtyrė midis malesh tė egra, ata aty kanė ringritur jetėn shpesh nga e para. Ekziston toponimi “Pėrroi Gjakut” dhe gojėdhėna se “po tė mbytet njė berishas nė Drin, mos e kėrkoni gjatė rrjedhjes poshtė, por lart, sepse ai ėshtė aq i fortė, sa edhe vdekjen e sfidon, e mposht”.

Fjala e matur e pleqėruar me kujdes dhe jo fuqia, u ka prirė berishasve nė zgjidhjen e konflikteve. Nga studimi mbi disa mbeturina tė fisit nė rrethin e Pukės, mbajtur mė 1969, del se fisi i Berishės kishte mė pak vrasje, sesa nė gjashtė fiset (bajraqet) e tjera tė marra pėr frymė gjatė shekullit XIX dhe gjysmės sė parė tė shekullit XX. Edhe nė raste tė tilla, vrasėsi asnjėherė nuk e ka masakruar tė vrarin. Ajo mė e rėndėsishmja ėshtė se nė asnjė rast nuk ka vrarė dy pėr njė, asnjėherė fėmijėt e gratė nuk kanė qenė objekt vrasjeje. Ai ka zbatuar njė kod shumė tė lashtė njerėzor, shumė mė njerėzor se ēdo kod i ēdo vendi sot. “...Po tė jetė se rrjedh ndonjė dem, do tė japėsh jetė pėr jetė, sy pėr sy, dhėmb pėr dhėmb, dorė pėr dorė, kėmbė pėr kėmbė... (pra aq sa tė ka dėmtuar tjetri, aq ke tė drejtė ta dėmtosh...)

Virtytet e larta morale tė berishasve, si patriotizmi i flaktė (si e gjithė shqiptarėve), besa e burrėria, mikpritja e bujaria, drejtėsia e ēiltėrsia, ndershmėria dhe trimėria deri nė vetėmohim pėr tė fituar dhe mbrojtur lirinė, spikatin nė jetėn dhe veprimtarinė e tyre. Kanė qenė cilėsitė e veēanta tė burrave tė Berishės kudo, nė amėn e tyre nė Pukė apo nė bijtė tė shpėrndarė kudo nė treva tė ndryshme nė Shqipėri apo nė rajon e mė gjerė, qė kanė bėrė emėr tė mirė. Nė libėr figurave tė tilla u kushtohet vendi i duhur. Ja ndonjė prej tyre:
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:34   #27
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

1. Berisha ka nxjerrė luftėtarė tė shquar duke filluar me Tanush Berishėn, (1272), Dhimitėr e Nikoll Berishėn, bashkėluftėtarė tė Skėnderbeut mė 1456, Teta i Zi me (1602). Nė mėnyrė tė veēantė vėmė nė dukje Lala Ndrek, (Ndrekė, turqit kėtij emri i vunė prapashtesėn -ali, ndėrsa sllavėt prapashtesėn fjalėformuese –vic dhe formuan mė vonė emrin (N)Drekalovic, qė quhet edhe sot nė Malin e Zi). Gjyshi Ndrekė, mė 1614 mblodhi burrat mė nė zė tė Ballkanit nė kuvendin pėr organizimin e forcave kundėr pushtuesve osmanė (Shih Mark Krasniqi, “Gjurmė e gjurmime”, Tiranė, 1979, f. 256-274). Ndrekajt qenė katėr breza vojvodė tė Kucit. (Kuci pėrbėhet nga dy fise, njėri prej tyre ėshtė berishas dhe pėrbėnte shumicė... “Gjurmė e gjurmime” po aty.

2. Hasan Prishtina (quhej Hasan Ahmet Berisha, mė vonė u quajt Hasan Vuciterrna dhe nė fund Hasan Prishtina), udhėheqėsi kryesor i kryengritjeve antiosmane tė viteve 1908, 1909, 1911 dhe 1912 qė ēuan nė Shpalljen e Pavarėsisė Kombėtare mė 28 nėntor 1912. “Intelektual, i arsimuar pėr drejtėsi, tri herė deputet i parlamentit osman, opozitari mė i fuqishėm i kohės sė perandorisė, ideator i Shpalljes sė Pavarėsisė, ministėr i kabinetit tė Qeverisė sė Ismail Qemalit dhe i qeverive tė viteve 1920-1924, mbrojtės i zjarrtė i territoreve shqiptare dhe i bashkimit tė plotė tė shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm, pėrkrahės i Bajram Currit nė revolucionin demokratik tė qershorit 1924... Katėr herė armiqtė i organizuan atentat me armė .Dy herė e burgosėn pushtuesit serbė e bullgarė, gjashtė herė e dėnuan me vdekje nė mungesė xhonturqit, feudali e vegla e Serbisė, Esat Toptani, qarqet shoviniste serbomadhe dhe tri herė qeveria e Zogut. Mė 14 shtator 1933 u vra nė Selanik me atentat nga agjentėt e A. Zogut nė bashkėpunim me qeverinė jugosllave.” (Fjalori Enciklopedik, Tiranė 1985, f. 685).



3. Nė kėta njėzet vjetėt e fundit, nė krye tė lėvizjes demokratike nė Shqipėri ėshtė Sali Berisha, kryetar i PD-sė, President dhe Kryeministėr i Shqipėrisė, jo njė herė. Roli i tij nė jetėn politike, diplomatike, ekonomike e shoqėrore ka qenė dhe ėshtė i madh.
Edhe berishasit, si gjithė shqiptarėt, kanė qenė kurdoherė njerėz paqėsorė. Fakti qė janė ndėr tė parėt qė u ngjitėn nė male tė ashpra, tregon se ata nuk e kanė dashur luftėn. Atje me shumė mundim e ngritėn jetesėn. Lufta ka qenė njė detyrim pėr jetė a vdekje edhe pėr ata, dhe jo njė dėshirė. Ata asnjėherė nuk e kanė nxitur as kanė qenė shkaktarė pėr gjakderdhje, por edhe kur ėshtė dhėnė kushtrimi, kanė shkuar rrufe atje, ku u ka prirė i pari i tyre. Tė mbėshtetur nė male, me njė jetė plot me sakrifica, kanė ruajtur me fanatizėm gjuhėn, traditat e zakonet, por sidomos besimin e krishterė katolik. Edhe kėta tė krishterė tė besimit katolik kanė vuajtur jo vetėm nga turqit, por edhe nga serbėt, tė cilėt kanė ushtruar dhunė e terror tė gjithfarshėm mbi popujt e besimeve tė tjera, me qėllim qė t`ua ndryshojnė besimin, t`i kthejnė nė besimin ortodoks tė variantit serb. (Shih pėr kėtė edhe ligjin e patrikanės serbe tė vitit 1349, ku theksohej ndėr tė tjera: “Shteti serb duhet ...edhe t`i zhdukė fizikisht latinėt (katolikėt) dhe paganėt (shqiptarėt e pafe), qė nuk do tė kthehen nė besimin e “vėrtetė”. Andrea Bogdani i shkruante Vatikanit se njėsoj si paganėt, dhe katolikėt vuajnė edhe nga turqit, edhe nga serbėt.




Sė shtati, berishasi, kudo ku ka zėnė truall, nuk ka jetuar nė kėmbė me trastė nė shpinė, por ka ngulur “fukėzėn” pėr tė qėndruar gjithmonė, sipas traditės: “Aty ku linda, aty ėshtė edhe djepi, edhe ferra (jeta), dhe varri im... Ėshtė mbėshtetur plotėsisht nė radhė tė parė nė forcat e veta, por ka ndėrtuar edhe marrėdhėnie tė mira me tė gjithė ata qė e kanė kėrkuar, duke u mbėshtetur nė parimin e mirėnjohur tė besės. Megjithėse shpėrnguljet do tė vazhdojnė pa ndėrprerje dhe berishasit janė pjesėtarė tė kėsaj lėvizjeje botėrore, pėrsėri aty, nė atė terren tė thyer, buzė liqenit tė Komanit e tė Fierzės, mbėshtetur shpateve e gjer nė majėn e Qllumit, rreth dy mijė metra tė lartė, prej Qafės sė Tmugit e deri te Shkėmbi i Miliskaut, do tė ketė berishas qė do tė jetojnė si qytetarė tė Evropės moderne.

Ky libėr ėshtė me vlerė dhe pasuron fondin e etnografisė shqiptare.
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-03-2018, 20:44   #28
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Fisi Berish,Puke
Dėshmite e shumta etnologjike dhe te objekteve e gjurmėve arkeologjike dėshmojnė, se kjo krahine ėshtė e banuar qė nė lashtėsi. Udhepėrshkruesit dhe albanologėt e huaj kanė dėshmuar qė nė mesin e shekullit XIX e nė vazhdim, zbulime e rrėnoja arkeologjike dhe gjurme rrugėsh tė lashta.
Do dallojmė nga tė tjerat Kalanė e Iballes tė pėriudhės romake, e cila ishte e tipit tė qarkuar me kanal uji mbrojtės. Nga F. Nopēa kemi dhe skicen planimetrike riveluese, por deri mė sot nuk ėshtė germuar dhe as studiuar. Nė Rapsaj, nė lartėsin mbi 900 m. mbi nivelin e detit janė gjurmėt e njė fortifikimi tė kasaj periudhe ashtu si kemi nė Gralisht (Bugjon) dhe nė krahun verior tė kėsaj krahine nė Berishe njė kėshtjellė tjetėr.

... Berisha ndahet nė kėta vėllazėri: "Merturi, Alshiqi, Kuqi, Buzė dhe Madhja

Pėr fisin e Berishės kemi dėshmi tė shkruara qė nė shekullin e parė tė e.r. se Berisha nė antikitet thirrej me kėtė emėr (Bertish- nga Apiani, shek I, e.re) dhe ky emėrtim kishte kuptimin gjeografik gjithėpėrfshirės tė Alpeve (Bjeshkėt e Nemuna) dhe mė vone ky emėrtim pėr njė zone e njė popullsi tė caktuar, mori kuptimin etnologjik; Fisi i Berishės. Berishasit i kemi tė dokumentuar qė nė shekullin e XIII, qė janė banorė tė shpėrndarė nė gjithė trevat veriore tė trojeve shqiptare, nė shek. XIII nė Ulqin, fisi i Kuēit (sot Mali i Zi) me princin mesjetar shqiptar Lala Drekali ėshtė berishas, nė Shkoder, Pejė dhe fushat per rreth saj, nė rrafshin e Dukagjinit, nė Kaēanik, nė qytetin mesjetar te Janjevės etj. ku ato kanė trashėguar, qė nga lashtėsia kujtesėn nga territori nga u shpėrndanė, por nė ato kohra me kuptimin gjeografik, dhe jo si shpeshherė ngatėrrohet, se ato janė tė prejardhun nga fisi Berishė, i cili si koncept etnologjik ėshtė shumė mė i vonshėm. Legjenda e popullatės sė fisit Berishė ėshtė e krahasueshme me atė qė na thonė shkrimtarėt e vjeter grek dhe latin pėr popullin e lashtė tė Ballkanit: "…Pelazgėt janė tė lindur prej dheut…".

Edhe tradita mitike gojore vendase pėr berishasit thotė, se "…ata (berishasit) janė tė lindur pre toke. I pari i tyre ka dalė nga shpella e Deskut, qė gjendet nė fshatin Berishė Vendi…". Pra emėri Berisha ka qenė njė koncept gjeografik me njė hapsirė tė madhe territoriale nė lashtėsi dhe nė mesjetė njė pjesė e popullatės arbėrore tė kėtij territori fitoi kuptimin etnologjik: Fisi i Berishės. Ky emėrtim i ruajtur nė gojėn dhe gjuhen shqipe ndėr shekuj ėshtė edhe dėshmi e vazhdimsisė sė popullsisė iliro-shqiptare nė trevat e sotme tė Shqipėrisė sė Veriut.Edhe tradita mitike gojore vendase pėr berishasit thotė, se "…ata (berishasit) janė tė lindur pre toke. I pari i tyre ka dalė nga shpella e Deskut, qė gjendet nė fshatin Berishė Vendi…". Pra emėri Berisha ka qenė njė koncept gjeografik me njė hapsirė tė madhe territoriale nė lashtėsi dhe nė mesjetė njė pjesė e popullatės arbėrore tė kėtij territori fitoi kuptimin etnologjik: Fisi i Berishės. Ky emėrtim i ruajtur nė gojėn dhe gjuhen shqipe ndėr shekuj ėshtė edhe dėshmi e vazhdimsisė sė popullsisė iliro-shqiptare nė trevat e sotme tė Shqipėrisė sė Veriut.

... Nė kėtė krahinė dėshmohen kisha tė vjetra si; Kisha e Alshiēes-Berishė, Kisha Zojes Shnaprende-Kokdodė, Kisha mbrenda rrėnojave tė kalasė sė Iballes e shumė tė tjera. Nė kėtė zonė kanė vepruar dhe ruhen gjurmėt e dy manastireve benediktine tė vjeter e tė lashtė.

Nė kėtė krahinė ruhen rite mė tė lashtė se tremijėvjeēare, si ritet e varrimit dhe Gjama e Burrave, tė cilat gjejnė analogji nė veprat e Homerit dhe tė tragjedianėve grekė. Po kėshtu ruhen veshje tradicionale tė lashta tė shoqėruara me motive (ornamente) me shpjegime mitike e kozmogonik.

Pėr periudhen e hershme Mesjetare pėr Iballen ka dėshmi tė shumta, qė ėshtė popullsi mbartėse e asaj qė njihet me emrin "Kultura e Komanit", kulturė qė trashėgon elemente e veēori trashėguese tė popullsisė ilire.
Bukuria natyrore e kėsaj treve ėshtė njė nga dhuratat mė tė ēmueshme dhe e pa vlerėsuar, e shendetėshme dhe befasuese pėr ēdo vizitor tė huaj.

Vlerat natyrore, trashėgimia e pasur historike e kulturore shpirtėrore e materiale e gershetuar me tiparet karakteristike tė malėsorit iballas, e bėjnė kėtė trevė tė dashur e tė nderuar jo vetėm pėr banorėt e saj, por edhe per vizitorėt e viseve tė tjera shqiptare dhe pėr turistėt e huaj.
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:46   #29
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 19,118
Thanks: 4,761
Thanked 5,590 Times in 3,568 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 254
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

allahile

kosovari pipėll love Berisha
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i drague pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:48   #30
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Per qata pe dojshe shume Salen ti Pirat

A e ke ba testin?
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Gon! pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:50   #31
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,224
Thanks: 39
Thanked 102 Times in 73 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Mua me doli Berishe für llajf
Je testu? Qe po, ne cilen kompani.
__________________
<Gjuha āsht tulit e gjithshka bluen>
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Skerdilaidas pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:52   #32
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
allahile

kosovari pipėll love Berisha
Berishe qe ne gjeneze, e kam shkruajtur edhe me heret me origjine mirditore, mos te futemi se del ti ndoshta qe ke ardhur me Gollot nga Bullgaria ne Shqiperine e jukes ndersa ne kemi ikur ti rrisim kufinjet Shqipnise

Kur i thosha derjansit, qe a je me mu a s‘je me mu ? Berishe für llajf and ever plus forever
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:55   #33
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 19,118
Thanks: 4,761
Thanked 5,590 Times in 3,568 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 254
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Berishe qe ne gjeneze, e kam shkruajtur edhe me heret me origjine mirditore, mos te futemi se del ti ndoshta qe ke ardhur me Gollot nga Bullgaria ne Shqiperine e jukes ndersa ne kemi ikur ti rrisim kufinjet Shqipnise

Kur i thosha derjansit, qe a je me mu a s‘je me mu ? Berishe für llajf and ever plus forever
prejardhja e babes turke. katragjyshi quhej Isuf.

nga nona geg mirditor katragjyshi Pal Miloti

qekshu adn -ja ime Preshev
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i drague pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 20:56   #34
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gon! Shiko postimin
Per qata pe dojshe shume Salen ti Pirat

A e ke ba testin?
Testi gunjen, veē ti merr leket edhe ta shkruan aty disa nga shkronjat qe i kujtohen
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-03-2018, 20:58   #35
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
prejardhja e babes turke. katragjyshi quhej Isuf.

nga nona geg mirditor katragjyshi Pal Miloti

qekshu adn -ja ime Preshev

Jo be ēfare qenke turk i shqiptarizuar
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 21:00   #36
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 19,118
Thanks: 4,761
Thanked 5,590 Times in 3,568 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 254
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Jo be ēfare qenke turk i shqiptarizuar
gjys turk. mos ma ha hakun
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i drague pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 21:01   #37
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 5,095
Thanks: 1,966
Thanked 1,765 Times in 920 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Deri tash Berisha edhe Sopi kane dale se jane vllezer, me prejardhje prej nje babe.

Pe sheh Pirat, se jemi kusho te larget.
__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Hawk pėlqehet nga
i vjetėr 17-03-2018, 21:12   #38
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Testi gunjen, veē ti merr leket edhe ta shkruan aty disa nga shkronjat qe i kujtohen
Pse mendon kshtu?
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-03-2018, 22:32   #39
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,864
Thanks: 2,457
Thanked 2,426 Times in 1,622 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 117
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gon! Shiko postimin
Pse mendon kshtu?
se aty po i shkruanin ca numera-shifra edhe te vendosin ne hallogrupe me kineze e indonezian edhe inati me para t’ua te tadhen pisat

Do e shikoj ate linkun qe solle per kurozitet ta testoj, doli qe ja kane futur ndonje shifer, do ja shkruaj e keni mamajen xhingis-kan tartare vete
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 18-03-2018, 13:11   #40
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,355
Thanks: 645
Thanked 579 Times in 220 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 72
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Fiset e Gegnise.

Jo be pirat, si mos te kesh origjine kineze, ata nuk ta qesin, se ata vec ta interpretojne YDNA qe e ki, as nuk te shtojne, as nuk te heqin. Mu per veti, edhe krejt shqiptarve tjere nuk naj kane qite ne haplogrup me kinezet . STR qe i perdorin, jane shume te sakta.

Ti a po thu qe je Berishe, ku e qesin Berishen me kineze e indonezian lol .

E qe s’je Berishe, e si perket asnje fisi shqiptar, nashta edhe te qesin.
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Gon! : 18-03-2018 nė 13:13
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur