Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 29-04-2018, 12:24   #21
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Tema qe ju keni hapur, duket si nje liber veshtrim romantik- idealist historik per pellazget, iliret dhe shqiptaret dhe jo si teme e nje forumi ku diskutohet.
Qe ne fjaline e pare:

Citim:
[Mathieu Aref: Jo vetėm shqiptarėt, po dhe Zeusi ishte pellazg
ka nje qasje aspak realiste per historine. Jo vetem shqiptaret jane pellazge, por edhe Zeusi ishte i tille?!!
Ēfare jane keto ēudira? Kush na e paska provuar katerciperisht qe shqiptaret na qenkan pellazge? A mos valle pandehma qe per te intervistuarin merret si e mireqene, duhet te niste : Jo vetem Zeusi ishte pellazg por edhe......shqiptaret...
Tani duke vene ne te njejtin rang krahasimor te perkatesise etnike, nje figure mitologjike-hyjnore dhe nje popull historik, thjesht zhvlefteson historine e ketij te fundit. Nuk mjafton te thuhet: kam provuar ne menyre shkencore qe ne jemi pellazget, sepse vetem nese gjendet ndonje shkrim prej tyre, qe perkon me gjuhen shqipe, nuk ka asnje shkence tjeter qe te perafrimin midis pellazgeve dhe shqiptareve ta provoje si perputhje, qe gjithsesi nuk mund te jete e plote, per shkak te kohes se gjate qe ndan dy subjektet.
Tani, pyetja themelore eshte: " Perse ne shqiptaret e kemi bere zakon, te gjurmojme historine tone tek popuj mitologjike, per te cilet nuk kemi pothuaj asnje te dhene, bile as nuk e dime nese kane egzistuar vertete ?". Kjo eshte nje pyetje e veshtire, pergjigja e se ciles, cilado qe te jete, duhet te na ktheje me kembe ne toke, qe te mos bejme te njejtin gabim qe bejne greket, qe per te gjetur paqe per mizerabilitetin e te tashmes, mburen me te shkuaren, qe mund te mos jete as e tyre.
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Zeus10 pėlqehet nga
i vjetėr 29-04-2018, 12:31   #22
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 788
Thanks: 326
Thanked 354 Times in 227 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
King Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyerKing Bardhyl ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BABA nga DURRSI Shiko postimin
paskemi qene kerthiza e botes!
Busti i "aristokratit romak" i zbuluar ne Apolloni, Fier eshte vertete interesant.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-04-2018, 14:10   #23
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
Tema qe ju keni hapur, duket si nje liber veshtrim romantik- idealist historik per pellazget, iliret dhe shqiptaret dhe jo si teme e nje forumi ku diskutohet.
Qe ne fjaline e pare:



ka nje qasje aspak realiste per historine. Jo vetem shqiptaret jane pellazge, por edhe Zeusi ishte i tille?!!
Ēfare jane keto ēudira? Kush na e paska provuar katerciperisht qe shqiptaret na qenkan pellazge? A mos valle pandehma qe per te intervistuarin merret si e mireqene, duhet te niste : Jo vetem Zeusi ishte pellazg por edhe......shqiptaret...
Tani duke vene ne te njejtin rang krahasimor te perkatesise etnike, nje figure mitologjike-hyjnore dhe nje popull historik, thjesht zhvlefteson historine e ketij te fundit. Nuk mjafton te thuhet: kam provuar ne menyre shkencore qe ne jemi pellazget, sepse vetem nese gjendet ndonje shkrim prej tyre, qe perkon me gjuhen shqipe, nuk ka asnje shkence tjeter qe te perafrimin midis pellazgeve dhe shqiptareve ta provoje si perputhje, qe gjithsesi nuk mund te jete e plote, per shkak te kohes se gjate qe ndan dy subjektet.
Tani, pyetja themelore eshte: " Perse ne shqiptaret e kemi bere zakon, te gjurmojme historine tone tek popuj mitologjike, per te cilet nuk kemi pothuaj asnje te dhene, bile as nuk e dime nese kane egzistuar vertete ?". Kjo eshte nje pyetje e veshtire, pergjigja e se ciles, cilado qe te jete, duhet te na ktheje me kembe ne toke, qe te mos bejme te njejtin gabim qe bejne greket, qe per te gjetur paqe per mizerabilitetin e te tashmes, mburen me te shkuaren, qe mund te mos jete as e tyre.
Unė nuk jam historian, dhe dilemat apo pyetjet tua drejtoni autorit ; tė shohim pėrgjigjet e tij....njeriu qė tėrė jetėn ia kushtoi historisė sonė...do vėrejmė a ėshtė romatizėm apo ndoshta janė fakte tė pa kundėrshtueshme....
https://www.facebook.com/mathieu.aref

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 29-04-2018 nė 14:17
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-04-2018, 14:44   #24
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
Tema qe ju keni hapur, duket si nje liber veshtrim romantik- idealist historik per pellazget, iliret dhe shqiptaret dhe jo si teme e nje forumi ku diskutohet.
Qe ne fjaline e pare:

ka nje qasje aspak realiste per historine. Jo vetem shqiptaret jane pellazge, por edhe Zeusi ishte i tille?!!
Ēfare jane keto ēudira? Kush na e paska provuar katerciperisht qe shqiptaret na qenkan pellazge? A mos valle pandehma qe per te intervistuarin merret si e mireqene, duhet te niste : Jo vetem Zeusi ishte pellazg por edhe......shqiptaret...
Tani duke vene ne te njejtin rang krahasimor te perkatesise etnike, nje figure mitologjike-hyjnore dhe nje popull historik, thjesht zhvlefteson historine e ketij te fundit. Nuk mjafton te thuhet: kam provuar ne menyre shkencore qe ne jemi pellazget, sepse vetem nese gjendet ndonje shkrim prej tyre, qe perkon me gjuhen shqipe, nuk ka asnje shkence tjeter qe te perafrimin midis pellazgeve dhe shqiptareve ta provoje si perputhje, qe gjithsesi nuk mund te jete e plote, per shkak te kohes se gjate qe ndan dy subjektet.
Tani, pyetja themelore eshte: " Perse ne shqiptaret e kemi bere zakon, te gjurmojme historine tone tek popuj mitologjike, per te cilet nuk kemi pothuaj asnje te dhene, bile as nuk e dime nese kane egzistuar vertete ?". Kjo eshte nje pyetje e veshtire, pergjigja e se ciles, cilado qe te jete, duhet te na ktheje me kembe ne toke, qe te mos bejme te njejtin gabim qe bejne greket, qe per te gjetur paqe per mizerabilitetin e te tashmes, mburen me te shkuaren, qe mund te mos jete as e tyre.


Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Unė nuk jam historian, dhe dilemat apo pyetjet tua drejtoni autorit ; tė shohim pėrgjigjet e tij....njeriu qė tėrė jetėn ia kushtoi historisė sonė...do vėrejmė a ėshtė romatizėm apo ndoshta janė fakte tė pa kundėrshtueshme....
https://www.facebook.com/mathieu.aref
Njė artikull:

“ Pėrfundimisht ZEUSI ishte PELLAZG “ -Mathieu Aref

Nė lundrimet e mia me barkėn e vogėl nėpėr Oqeanin e madh tė Pellazgjisė shpesh rrėmbehem nga valėt e mėdha tė mohimit , tė injorimit dhe tė tėhuajsimit tė historisė . Fatbardhėsisht qė nė atė det tė trazuar dhe i cili si duket i duhet edhe shumė kohė pėr t`u qetėsuar , mė ndihmon anija e madhe tejoqeanike e cila pėrveē qė hulumton i pėrballon edhe ato valėt qė i pėrmenda mė lartė.

Ėshtė kėnaqėsi e veēantė dhe krenari e madhe kur bazohesh nė ato tė shkruarat e Zotit Mathieu Aref , tė cilat e kanė njė pathyeshmėri tė pėrjetshme dhe i pėrballojnė edhe zėrat mė tė fuqishėm antishqiptar.
« Zeus mbret, Dodonas, perėndi e hershme, Pellazg, i cili mbretėron mbi Dodonė, nė kėtė vend tė ashpėr tė Sellėve, tė profetėve me kėmbė tė palara kurrė dhe qė flenė pėrdhé… ». Domethėnė pėrfundimisht ZEUSI ishte PELLAZG ! -kėshtu me vendosmėri e thotė historiani Mathieu Aref .
“Pėrsa i takon Zeusit, elementi thelbėsor i zanafillės sė tij etnike, pėrveē pėrputhjeve gjuhėsore me shqipen e sotme dhe epiteteve tė shumta tė Homerit, duke i cilėsuar Pellazgėt hyjnorė dhe historia e tij « i lindur nė njė « Shpellė » nė malin Ida nė Krėtė (fjalė qė rrjedh nga gegėnishtja « Kre, kretė » dmth toskėrisht « krye, kre, krėrė » apo kokė), ėshtė ajo frazė e pėrmendur nė Iliadė (Kėnga XVI, 234/236), e cila provon zanafillėn pellazge tė Iliadės (e vetmja fraza e shpėtuar nga ndėrfutjet e ndryshme dhe qė i ka shpėtuar manipulimeve tė logografėve grek).”
Valėt pėrplasen nė anijen e madhe por thyhen dhe kthehen mbrapa pėr tė marrė sulmin e ri, por historia e fletė tė vėrtetėn ; “Mbetjet arkeologjike megalitike apo ciklopike, tė cilat gjenden jo vetėm nė Ballkan, Egje apo nė Azinė e Vogėl, por edhe nė Europėn Perėndimore, fortifikimet e Mikenės, Argos, Tirintit apo Pilos dhe «pelargikoni» (muri i parė rrethues i Akropolit tė Athinės) dhe mbetje tė tjerė, a nuk janė vėrtetuar nga arkeologjia ? Gjithsesi, asgjė «greke» nuk gjendet nė tė gjitha kėto ! “ ( M.A.)
“Kjo gjuhė e Perėndive («e ndryshme nga ajo e njerėzve» d.m.th e grekėve – cf. Iliada I/ 379 – 415) ashtu siē e cilėsonte Homeri, gjuha e «Zeusit pellazg dhe dodonas» (Iliada XVI / 233, 234), ėshtė mė se e gjallė : gjuha shqipe e sotme, e ruajtur pothuajse e paprekur, qysh prej mijėvjeēarėsh, nė malet e pamposhtura tė rajoneve shqipfolėse, vatra e tė cilave ėshtė Shqipėria e sotme dhe trojat e saj shqipėfolėse. A nuk ka aty njė lloj «fosile tė gjallė», e cila na sjell provėn se kėta Pellazgė ishin pikėrisht stėrgjyshėrit e Thrako-Ilirėve dhe tė pasardhėsve tė tyre tė fundit, Shqiptarėt tė sotmė ? Gjuha shqipe a nuk arrin tė dekriptojė apo tė deshifrojė shumicėn e emrave tė mitologjisė (e mbiquajtur greke) si dhe teonimet, eponimet, toponimet, oronimet dhe antroponimet tė Iliadės/Odisesė dhe tė njė pjese tė madhe tė Europės dhe nė veēanti tė rajonit danubo-ballkano-egjeas ? “
Kush iu bėn ballė kėtyre pyetjeve dhe tė mohon atė se ēka e shkruan Zoti Aref :” Nėse grekėt do tė kishin patur stėrgjyshėr europianė (Gadishulli tė Europės juglindore, Egje…), si u shfaqėn ata si me magji, pa lidhje tė drejtpėrdrejta ose jo tė drejtpėrdrejta, pas katėr shekujsh tė mbetur krejt memece ? Si mundet qė njė popull qė ėshtė bėrė aq prestigjjioz, mund tė dilte nga «hiēi» ? Si mundet (pa asnjė provė) tė nxirret se rrjedh nga ky hiē ? Pėrse nuk ėshtė menduar se ky popull nuk mund tė rridhte nga Pellazgėt (popull autokton dhe me fise tė ndryshme), por mund tė vinte nga diku tjetėr ? Pėrse janė fshehur pohimet e atyrėve autorėve antikė, tė cilėt saktėsojnė se Pellazgėt, popull barbar (d.m.th jo greqisht-folės), ishin banorėt e parė tė Gadishullit tė Europės Juglindore, Egjeut dhe tė Azisė se Vogėl, pėrpara mbėrritjes sė Grekėve, dhe sidomos ishin paraardhėsit e Grekėve dhe jo stėrgjyshėrit e tyre ? Pra, pushtuesit helenė nuk mund tė ishin trashėgimtarė tė njė qytetėrimi autokton dhe tė mėparshėm nė kohė ndaj qytetėrimit tė tyre !
Falė anijes sė madhe qė nė momente tė caktuara mė del krah vijmė nė pėrfundim : “Nė njė mėnyrė tė lehtė do tė pėrfundoj kėtė shkrim mė njė ekuacion qė rrjedh nga ky silozishėm i qartė : Pellazgėt ishin paraardhėsit e Thrako-illirėve qė flisnin gjuhėn e tyre dhe Shqiptarėt sot flasin gjuhėn e Thrako-ilirėve domethėnė Shqiptarėt janė Pellazg. “
I madh jeni Zoti Mathiu Aref !
Fahri Xharra ,04.04.17
http://www.fishmedia.info/perfundimi...-mathieu-aref/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 29-04-2018 nė 15:29
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-04-2018, 14:54   #25
Socio
VIP
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 7,034
Thanks: 6,106
Thanked 4,599 Times in 1,887 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 118
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Theksi vihet aty tek 'ishte' !

Dmt shqiptaret ishin pellazg, kur nuk ishin shqiptar ne emer, pra te paret e tyre.
Ashtu sic ishte edhe Zeusi. Ashtu e lexoj dhe e kuptoj une !

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Socio : 29-04-2018 nė 14:58
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-04-2018, 19:48   #26
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Unė nuk jam historian, dhe dilemat apo pyetjet tua drejtoni autorit ; tė shohim pėrgjigjet e tij....njeriu qė tėrė jetėn ia kushtoi historisė sonė...do vėrejmė a ėshtė romatizėm apo ndoshta janė fakte tė pa kundėrshtueshme....
https://www.facebook.com/mathieu.aref
Te them te drejten, une ja kam parashtruar tashme keto pyetje atij, por megjithese ka shkruar se do te pergjigjet " kur te kete kohe" nuk e ka bere kete. Sigurisht une nuk e kam cysur, sepse e konsideroj Mathieu nje shqiptar te mire, qe une kurre nuk ju vihem kunder njerezve te tille, por gjithsesi deshiroj qe ne qasjen ndaj pellazgeve, te formulojme nje teze pak me realiste jo aq intuitive sac e tija. Megjithate, studjuese si Mathieu kane gjithe mbeshtetjen time, sepse vetevleresimi ne keto momente, eshte me i rendesishem se cdo gje tjeter, per kombin tone dhe Aref po e ben me nje dashuri shembullore.
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Zeus10 pėlqehet nga
i vjetėr 29-04-2018, 19:53   #27
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Le ta fillojme nga ky mbishkrim i gjetur ne Dodone:





a eshte ky mbishkrim ne gjuhen shqipe?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Zeus10 : 29-04-2018 nė 20:23
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2018, 13:32   #28
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
Le ta fillojme nga ky mbishkrim i gjetur ne Dodone:





a eshte ky mbishkrim ne gjuhen shqipe?
E solla kete mbishkrim, per vete specifiken e tij, qe lidhja me pellazget te mos behet permes ketyre mbishkrimeve qe nga shume konsiderohet : " pellazge" apo " paragreke" . Ne fakt ai eshte thjesht nje mbishkrim ne greqisht:

HERMON TINA KA THEON POTTHEMENOS GENEA UIO GENEITA EK KRETAIAS ONASIMOS POT TAI EASSAI

Pra kemi te bejme me njefare lutje, per te zgjedhur cilen Perendi duhet zgjedhur nga njefare Hermoni per te pasur me shume bij nga Kretaja. Pak a shume keshtu, sepse une kam njohuri te kufizuara per ta perkthyer saktesisht. Por thelbi eshte, qe nuk zoterojme mbishkrime "pellazge" per te bere lidhjen e nevojshme me shqiptaret.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Zeus10 : 30-04-2018 nė 13:36
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2018, 16:02   #29
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
E solla kete mbishkrim, per vete specifiken e tij, qe lidhja me pellazget te mos behet permes ketyre mbishkrimeve qe nga shume konsiderohet : " pellazge" apo " paragreke" . Ne fakt ai eshte thjesht nje mbishkrim ne greqisht:

HERMON TINA KA THEON POTTHEMENOS GENEA UIO GENEITA EK KRETAIAS ONASIMOS POT TAI EASSAI

Pra kemi te bejme me njefare lutje, per te zgjedhur cilen Perendi duhet zgjedhur nga njefare Hermoni per te pasur me shume bij nga Kretaja. Pak a shume keshtu, sepse une kam njohuri te kufizuara per ta perkthyer saktesisht. Por thelbi eshte, qe nuk zoterojme mbishkrime "pellazge" per te bere lidhjen e nevojshme me shqiptaret.
Jam duke udhėtuar dhe nuk do kem kohė pėr replika, dhe nė kėrkim pėrmes Googles gjeta njė artikull qe ndoshta jep pėrgjigje mėdyshjeve/komentit tuaj:

Para fakteve, heshtin edhe perėnditė...(V.ime)

Libri i artė etrusk nė muzeun bullgar tė Sofjes



“Unė nuk e dija qė ishte polemika aq e madhe pėr rolin e madh tė gjuhės shqipe pėr ndriēimin e gjuhės etruske dhe qė kishte aq shumė shpjegime tė qarta pėr kėtė – shkruan Zacharie Mayani nė librin e tij “Les étrusques commencent a parler“, Paris 1961.

”Por si duket vullneti nuk ishte qė tė zbardhet e vėrteta qė vetėm nėpėrmjet tė shqipes i jepet dritė etruskishtes sė “humbur” qė nga fillimi i Perandorisė sė Romės. Sa ka kundėrshtarė ndėr ne (ne vetėm nga principi i caktuar antivetvete) ka, po aq edhe ndėr tė huajt. Interesant, nuk e duan tė vėrtetėn dhe “studimet pėr shpjegimin e etruskishtes u harruan“ -thotė Mayani.
Etruskėt flisnin shqip, e flisnin shqipen e kohės. Ju kujtohet, mė lart e shkrova qė Edouard Shneider thoshte qė gjuha etruske lexohet vetėm me shqipen e vjetėr; shikoni nė kėta rreshta tė librit tė Zacharie Mayanit “Ēelėsi i fjalės e asaj enigme ishte e kryera e foljes ilirishte, pra etruske dhe shqipe:shoh -pava”.




Pra, nė shqip, prapashtesa -va ėshtė e kryera e shumė foljeve, blej -bleva, shoh -pava, laj -lava, qaj -qava.

Miq tė lashtėsisė sė kombit tonė, e vėrteta ėshtė nė duart tona. Tė vėrtetės duhet qė t`ia japim edhe krahėt qė ajo tė fluturojė rreth e pėr rreth globit.
Njė lajm nga Sofia e Bullgarisė shkruan se ėshtė gjetur Libri mė vjetėr shumė faqesh nė botė- nė gjuhėn e humbur Etruske. Libri i ka 6 fletė tė lidhura , tė arta, dhe tė ilustruara me njė kalorės , harpė dhe ushtarė.
Libri ėshtė i shekullit 6-tė para epokės sė re. . Libri ėshtė autotentifikuar nga ekspertė e bullgar dhe ata tė Londrės
Deri sa lajmėtari BBC (http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/2939362.stm ) thotė libri ėshtė nė gjuhėn e harruar etruske (in the lost Etruscan language ) Mayani na shpjegon se gjuha etruske nuk ka humbur se ajo lexohet nėpėrmjet tė shqipes.



Kurse dorėshkrimin qė e shihni ,ėshtė dy mije e pesėqind vjet i vjetėr , i gjetur para 60 viteve nė brigjet e lumit Struma ne Bullgari.

Fahri Xharra,11.03.18
Gjakovė, Republika e Kosovės
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Njė pėrshėndetje Shqiptare nė gjuhėn "Greke"
Ξέρουμε τα πάντα για το ποιος είσαι εσύ και τι κάνεις, αλλά μια μέρα, εμείς οι Αλβανοί θα σε σπάσουμε, όπως προσπάθησες μαζί μας, αλλά απέτυχε Γεια σας

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 30-04-2018 nė 16:59
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2018, 23:41   #30
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Jam duke udhėtuar dhe nuk do kem kohė pėr replika, dhe nė kėrkim pėrmes Googles gjeta njė artikull qe ndoshta jep pėrgjigje mėdyshjeve/komentit tuaj:

Para fakteve, heshtin edhe perėnditė...(V.ime)

Libri i artė etrusk nė muzeun bullgar tė Sofjes



“Unė nuk e dija qė ishte polemika aq e madhe pėr rolin e madh tė gjuhės shqipe pėr ndriēimin e gjuhės etruske dhe qė kishte aq shumė shpjegime tė qarta pėr kėtė – shkruan Zacharie Mayani nė librin e tij “Les étrusques commencent a parler“, Paris 1961.

”Por si duket vullneti nuk ishte qė tė zbardhet e vėrteta qė vetėm nėpėrmjet tė shqipes i jepet dritė etruskishtes sė “humbur” qė nga fillimi i Perandorisė sė Romės. Sa ka kundėrshtarė ndėr ne (ne vetėm nga principi i caktuar antivetvete) ka, po aq edhe ndėr tė huajt. Interesant, nuk e duan tė vėrtetėn dhe “studimet pėr shpjegimin e etruskishtes u harruan“ -thotė Mayani.
Etruskėt flisnin shqip, e flisnin shqipen e kohės. Ju kujtohet, mė lart e shkrova qė Edouard Shneider thoshte qė gjuha etruske lexohet vetėm me shqipen e vjetėr; shikoni nė kėta rreshta tė librit tė Zacharie Mayanit “Ēelėsi i fjalės e asaj enigme ishte e kryera e foljes ilirishte, pra etruske dhe shqipe:shoh -pava”.




Pra, nė shqip, prapashtesa -va ėshtė e kryera e shumė foljeve, blej -bleva, shoh -pava, laj -lava, qaj -qava.

Miq tė lashtėsisė sė kombit tonė, e vėrteta ėshtė nė duart tona. Tė vėrtetės duhet qė t`ia japim edhe krahėt qė ajo tė fluturojė rreth e pėr rreth globit.
Njė lajm nga Sofia e Bullgarisė shkruan se ėshtė gjetur Libri mė vjetėr shumė faqesh nė botė- nė gjuhėn e humbur Etruske. Libri i ka 6 fletė tė lidhura , tė arta, dhe tė ilustruara me njė kalorės , harpė dhe ushtarė.
Libri ėshtė i shekullit 6-tė para epokės sė re. . Libri ėshtė autotentifikuar nga ekspertė e bullgar dhe ata tė Londrės
Deri sa lajmėtari BBC (http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/2939362.stm ) thotė libri ėshtė nė gjuhėn e harruar etruske (in the lost Etruscan language ) Mayani na shpjegon se gjuha etruske nuk ka humbur se ajo lexohet nėpėrmjet tė shqipes.



Kurse dorėshkrimin qė e shihni ,ėshtė dy mije e pesėqind vjet i vjetėr , i gjetur para 60 viteve nė brigjet e lumit Struma ne Bullgari.

Fahri Xharra,11.03.18
Gjakovė, Republika e Kosovės
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Njė pėrshėndetje Shqiptare nė gjuhėn "Greke"
Ξέρουμε τα πάντα για το ποιος είσαι εσύ και τι κάνεις, αλλά μια μέρα, εμείς οι Αλβανοί θα σε σπάσουμε, όπως προσπάθησες μαζί μας, αλλά απέτυχε Γεια σας
Meqe shkove tek etrusket, mbishkrimi ne pllakat e arta, nuk eshte gjetur ne Bullgari por ne Itali dhe eshte bilingual fenikas-etruskan dhe quhet "tableta Pyrgi ". Gjuha fenikase njihet dhe nepermjet saj eshte perkthyer, fragmenti etruskisht:

ita tmia icac heramašva vatieχeunial astres θemiasa meχ θuta Θefariei velianas salcluvenias turuce munis tas θuvastameresca ilacvetul erase nac ci avil χurvar, tešiameitale ilacve alšasenac atranes zilacal, sel eita la acnašvers itanim heramve avil eniaca pulum χva.

Asnje fjale e vetme shqip, as per se afermi, por une nuk cuditem nga kjo gje.
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 12:46   #31
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
Meqe shkove tek etrusket, mbishkrimi ne pllakat e arta, nuk eshte gjetur ne Bullgari por ne Itali dhe eshte bilingual fenikas-etruskan dhe quhet "tableta Pyrgi ". Gjuha fenikase njihet dhe nepermjet saj eshte perkthyer, fragmenti etruskisht:

ita tmia icac heramašva vatieχeunial astres θemiasa meχ θuta Θefariei velianas salcluvenias turuce munis tas θuvastameresca ilacvetul erase nac ci avil χurvar, tešiameitale ilacve alšasenac atranes zilacal, sel eita la acnašvers itanim heramve avil eniaca pulum χva.

Asnje fjale e vetme shqip, as per se afermi, por une nuk cuditem nga kjo gje.
Po drejtohu autorėve tė tekstit nė BBC dhe Fahri Xharrės, thuaj qė lajmi ėshtė i gabuar, ekspertėt e tyre(Britanik e Bullgar) janė analfabet dhe se ti i di mė mirė punėt se sa ata...Me siguri Fahriu(edhespe ėshtė njohės i disa gjuhėve si dhe me profesion inxhnjer) gėnjen e ti e thua tė vėrtetėn.....

----------------------------------------------------------------------
"Ja edhe njė mashtrues i historisė, edhe ky nuk di gjė...."

Pellazgėt, krijuesit e librave. Deftere (dyphtčres=libra) nuk ėshtė fjalė turke e as greke, por shqipe=pellazge, dyftyra

Pellazgėt, raca e harruar – Shqiptarėt, baballarėt e Greqisė sė lashtė dhe Europės (2) NJĖ RACĖ E HARRUAR PELLAZGĖT DHE PASARDHĖSIT E TYRE PJESA E PARĖ AUTOR: EDOUARD SCHNEIDER ISH INXHINIER, SHEF I PROVINCĖS SĖ SHKODRĖS – SHQIPĖRI – PĖR QEVERINĖ OTOMANE Nuk ėshtė i lejuar ta publikojė askush veē gazetės Shqiptari.eu, dhe personit tė lejuar nga autori. PĖRKTHEU: SEFEDIN KRASNIQI Kushdo qė do ta lexojė komplet librin e Edouard Schneider mbi Pellazgėt, pėrkthimit tė cilit i kam kushtuar njė kohė tė ēmuar, do tė kuptojė se, pėrveē tė vėrtetės sė madhe qė shqiptarėt janė pasardhėsit direkt tė tyre, tė gjithė emrat e zotave dhe perendeshave greke kanė kuptim nė gjuhėn shqipe. Tė gjithė bijtė dhe bijat e tyre, gjithashtu, kanė emra qė zbėrthehen dhe kanė kuptim vetėm nė gjuhėn shqipe. Emrat e tė gjithė heronjėve tė luftėrave antike kanė emra qė autori me shumė kujdes i ka zbėrthyer nė gjuhėn shqipe. Pra, Pellazgėt flisnin gjuhėn e cila, sipas autorit, edhe sot flitet nė Mirditė (Veriu i Shqipėrisė).

Ne, shqiptarėt, nuk jemi bijtė e Evropės, por baballarėt e saj… SK Nėse nga ana tjetėr, ne pėrmbledhim me Larive dhe Fleury, historinė pellazge, ne shohim se ata pėrbėnin popullin mė tė vjetėr tė Maqedonisė, Greqisė dhe Italisė. Nėn kėtė emėr, thonė autorėt, duhet kuptuar popullatat e pėrfaqėsuara mė vonė nga trakėt dhe ilirėt. Kėshtu, grupit tė fundit qė do t’i lidheshin banorėt e lashtė tė Italisė jugore, tė cilėt sikur popujt e vjetėr grekė, janė dolichocefalik (dolikocefalik), qė e kanė ballin e drejtė dhe tė ngritur dhe faqet ortognate. Ky ėshtė karakteri anatomik dominues i shqiptarit. Pas kėtyre autoriteteve, nėse e pyesim epopenė e kohėrave heroike, tė pėrjetėsuar nga Iliada, e cila pėrshkruan frytet (fitoret) e Akilit tė shenjtė nė Trojė, marrjen e kėtij qyteti pellazg dhe vdekjen e heroit nga Odiseu, qė tregon kthimin e mbretėrve, e koalicionit tė Greqisė dhe nė veēanti tė patremburit udhėtarit-Mbret dhe eksploratorit Uliksi, ne shohim pėrballjen mes pellazgėve dhe helenėve, rivalitetin e perėndive qė banojnė nė Olimp, tė cilėt mbrojtėn herė kėtė apo atė popull, herė atė apo kėtė hero, qė vinin nga radhėt e tyre dhe tė vdekshėm qė ishin, ata vetė i kishin joshur.

Nėse kthehemi nė fabulė dhe mitologji, do tė shohim se grekėt pretendojnė se ata kanė jetuar gjithmonė nė vendin e tyre dhe se paraardhėsit e tyre ishin autoktonė (autochthones), qė do tė thotė, tė lindur nga toka ku banojnė. Duke hedhur poshtė pohimin e vetė grekėve, tė cituar nga Herodoti, nė disa raste, z. Ch. Seignobos thotė se grekėt gabohen, sepse gjuhėn e tyre, fenė e tyre dhe zakonet e tyre ngjajnė me ato tė popujve tė tjerė tė quajtur arianė (Aryas). Por, atėherė pellazgėt janė gjithashtu arianė, pasi Hérodoti na tregon se grekėt prejardhjen e kishin nga pellazgėt. Kjo ėshtė njė racė e vetme: arianėt, pellazgėt dhe grekėt duhet tė kenė tė njėjtėn gjuhė, tė paktėn nė gjuhėn e derivuar nga gjuha origjinale. Si ėshtė e mundur atėherė qė Herodoti na tregon se pellazgėt flisnin njė gjuhė tė ēuditshme? Atėherė, ne gjendemi nė njė kaos tė pazgjidhshėm. Origjina e vetė helenėve, madje ėshtė e diskutueshme, pasi qė ata vetė thonė se janė pasardhės tė pellazgėve indigjenė (autoktonė) dhe Seignobos thotė se janė pasardhės tė arianėve, popull gjithashtu hipotetik sikur gjuha qė e flasin, ariane apo arkaike.

Pra, kush ishin kėta pellazgė? Cilėt ishin arianėt? Ēfarė gjuhe flasin ata? Cilat ishin zakonet e tyre? Cili ishte religjioni i tyre? Kėto janė pyetje qė ne nuk jemi nė gjendje pėr t’iu pėrgjigjur nė mėnyrė tė sigurtė. Me arianėt, shkenca ėshtė marrė dhe ende merret me ta, ajo i bėri komb dhe racė origjinale qė duket tė kenė banuar rrafshnaltat emalėsisė sė Pamir-it. Gjuha e tyre, qė do tė ketė shėrbyer pėr tė formuar gjuhėt indo-evropiane, ėshtė njė gjuhė hipotetike, e cila ėshtė bėrė njė gjuhė amtare. Sa u pėrket pellazgėve, askush nuk ka thėnė me saktėsi prej nga vinin ata. Ne kemi parė se grekėt i bėjnė (trajtojnė) indigjenė (autoktonė) dhe Seignobos i ka quajtur arianėt emigrantė. Nė aspektin e gjuhės sė tyre, zakoneve tė tyre, fesė sė tyre, askush pėrveē Herodotit nuk na ka thėnė ndonjė fjalė, por le ta themi se kėto fjalė janė karakteristike dhe mund tė shėrbejnė pėr tė pėrcaktuar vendin qė kjo racė zė nė historinė e njerėzimit. Nė fakt, babai i historisė na tregon se pellazgėt flisnin njė gjuhė tė ēuditshme (barbare) dhe grekėt ua kishin pėrvetėsuar perėnditė e tyre.

Fillimisht, thotė ai, pellazgėt duke iu lutur perėndive ata u bėnin flijime ēdo gjė, siē mė kanė thėnė nė Dodonė, por ata nuk i jepnin asnjėrit prej tyre as emėr as mbiemėr, sepse ata s’kishin dėgjuar askėnd t’iu ketė dhėnė atyre ndonjė emėr zotash. Ata i quanin perėndi pėr njė arsye tė vetme, pasi e kishin vėnė nė rregull Universin, i kishin ruajtur (mbajtur) edhe tė gjitha ligjet pėr tė. Ishin egjiptianėt qė ua kishin mėsuar emrat e zotave pėrveē bacchus-it dhe mė vonė edhe kėtė tė fundit. Rreth kėtyre emrave, ata konsultuan Orakullin e Dodonės, i cili konsiderohet nga grekėt si orakulli mė i vjetėr nga orakujt, pra edhe unik. Kur pellazgėt i kishin pyetur nėse do tė marrin emrat e barbarėve, orakulli iu kishte pėrgjigjur: “Merre”. Ata i ofronin flijime perėndive nėn kėta emra, tė cilėt qė nga atėherė, mė nė fund i pėrdorėn edhe grekėt qė i morėn, pra prej (tyre) pellazgėve. Nga ajo qė na thotė Herodoti, ne duhet tė konkludojmė se pellazgėt ishin autoktonė nė relacion me grekėt, se ishin fillimisht fetishė, qė do tė thotė, ata adhuronin shpirtrat qė animonin natyrėn, pa u pėrfaqėsuar nga idhujt dhe pa u dhėnė emra. Mė vonė, egjiptianėt qė zbarkuan nė vendin e pellazgėve, i transformuan pellazgėt fetishė nė pellazgė idhujtarė. Grekėt pra nuk ekzistonin ende, dhe dy raca tė ndryshme ishin tė pranishme, tė pėrfaqėsuara nga pellazgėt dhe egjiptianėt. Sipas teorisė sonė, kėto dy raca tė ndryshme, flisnin edhe dy gjuhė gjithashtu tė ndryshme, detyrimisht ka rezultuar njė gjuhė egjiptiane-pellazge, ose mė mirė, gjuha kopto-pellazge, e cila duhej tė ketė qenė primitive, gjuha e folur primitive nga ata qė mė vonė i dhanė vetes emrin grekėt dhe helenėt.

Dhe ky supozim ėshtė mė i pranueshėm, pasi Herodoti na thotė, se fenikasit (Phoenicians), bashkudhėtare tė Cadmus (Kadmusit), nė mesin e tė cilėve ishin gefirienėt (Gephyriens), duke emigruar nė kėtė rajon, futėn te grekėt shumė njohuri tė reja, midis tjerash shkronjat, qė sipas mendimit tim, nuk ekzistonin mė parė . Nė fillim, grekėt pėrdorėn karakteret fenikase, pastaj eventualisht, ata ua ndryshuan kuptimin dhe formėn. Jonianėt ishin grekėt ata qė kishin jetuar nė atė kohė nė shumicėn e vendeve rreth e qark. Pasi nga fenikasit (Phoenicians) kishin mėsuar shkronjat ata i pėrdorėn dhe ua ndryshuan pak konfigurimin. Ata thoshin, duke i pėrdorur, se i kanė quajtur shkronja fenikas edhe kjo ėshtė mė e drejtė, sepse kėtė gjė ua kanė borxh fenikasve. Nė kohėra tė lashta, jonianėt u kishin dhėnė edhe librave emrin e dyphtčres (defterė) kuptimi i tė cilave, sipas mendimit tonė, nuk ėshtė lėkura dhe membrana, por rrjedh nga dy fjalė pellazge, ose nėse dėshirojmė, nga dy fjalė tė shqiptarėve (shqipes) tė cilėt thonė dyftyra, faqe ose dy fytyra,qė tregojnė natyrėn e librave dhe shkrimet e tė parėve, nė tė cilat alegoria ka luajtur rolin udhėheqės madje shpesh duke e fshehur tė vėrtetėn. Librat pra kishin dy figura, apo dy kuptime, siē ėshtė e vėrteta pėr karakteret, tė cilat ishin figura dhe pėrfaqėsonin shkronja.

Nga ē’u tha mė sipėr, jemi tė detyruar tė pėrdorim induksionin, pėr tė krijuar nga karakteristika tė veēanta, ose karakterin vendės (autokton) tė pellazgėve, ose migrimin e tyre nga Azia nė Evropė, pėr tė cilin le ta themi menjėherė, nuk besojmė. Sa u pėrket gjuhės qė flisnin kėta njerėz primitivė, ne tashmė kemi thėnė, ajo ėshtė e gjallė. Ajo ėshtė ruajtur pothuajse e paprekur nė malet e shqiptarėve (Shkyptars) me gjithė thjeshtėsinė e saj primitive, harmoninė e saj imituese, kuptimin e saj komplet silabik, lakonik e mė nė fund, tė tilla siē i ka krijuar me njė fjalė njeriu primat nė admirim dhe druajtje para natyrės. Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė fesė, grekėt e lashtė duke qenė pellazgė me prejardhje, dhe duke i marrė (pėrvetėsuar) kultet e kėtyre tė fundit, emrat e zotave tė tyre duhet t’i kenė ruajtur nė gjuhėn-nėnė, si gjuhė e pėrhapur (e origjinės). Pėrndryshe, si kanė mundur helenėt t’i marrin perėnditė e pellazgėve, pasi nuk kishin dėgjuar gjuhėn e tyre? Herodoti nuk na thotė se pellazgėt i morėn perėnditė e egjiptianėve, por ata u dhanė perėndive tė tyre formėn pėrfaqėsuese, qė e kishin adoptuar egjiptianėt duke u dhėnė gjithashtu emra nė gjuhėn e tyre tė pastėr. Dhe kjo rrjedh nga ky fakt: Nė momentin kur grekėt i morėn zotat e tyre nga pellazgėt, d.m.th, i kanė ruajtur perėnditė e tyre, tė cilėve u kanė dhėnė nė gjuhėn e tyre, emrat e perėndive qė i adhuronin egjiptianėt.

Nėse pellazgėt i kishin adoptuar perėnditė e egjiptianėve me emrat e tyre, tė gjithė emrat e perėndive grekė janė marrė nga gjuha egjiptiane e jo nga ajo e pellazgėve. Pėr mė tepėr, ne do tė shohim mė vonė kėtė fakt tė rėndėsishėm dhe ne e pranojmė se fetishizmi pellazg thjesht u personifikua, se zotat e quajtur (emėrtuar) paraqisnin njė ide, njė forcė tė natyrės dhe asgjė tjetėr.

Mė shumė: https://shqiperiaebashkuar.al/2016/0...lazge-dyftyra/
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 13:03   #32
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Po drejtohu autorėve tė tekstit nė BBC dhe Fahri Xharrės, thuaj qė lajmi ėshtė i gabuar, ekspertėt e tyre(Britanik e Bullgar) janė analfabet dhe se ti i di mė mirė punėt se sa ata...Me siguri Fahriu(edhespe ėshtė njohės i disa gjuhėve si dhe me profesion inxhnjer) gėnjen e ti e thua tė vėrtetėn.....

----------------------------------------------------------------------
"Ja edhe njė mashtrues i historisė, edhe ky nuk di gjė...."

Pellazgėt, krijuesit e librave. Deftere (dyphtčres=libra) nuk ėshtė fjalė turke e as greke, por shqipe=pellazge, dyftyra

Pellazgėt, raca e harruar – Shqiptarėt, baballarėt e Greqisė sė lashtė dhe Europės (2) NJĖ RACĖ E HARRUAR PELLAZGĖT DHE PASARDHĖSIT E TYRE PJESA E PARĖ AUTOR: EDOUARD SCHNEIDER ISH INXHINIER, SHEF I PROVINCĖS SĖ SHKODRĖS – SHQIPĖRI – PĖR QEVERINĖ OTOMANE Nuk ėshtė i lejuar ta publikojė askush veē gazetės Shqiptari.eu, dhe personit tė lejuar nga autori. PĖRKTHEU: SEFEDIN KRASNIQI Kushdo qė do ta lexojė komplet librin e Edouard Schneider mbi Pellazgėt, pėrkthimit tė cilit i kam kushtuar njė kohė tė ēmuar, do tė kuptojė se, pėrveē tė vėrtetės sė madhe qė shqiptarėt janė pasardhėsit direkt tė tyre, tė gjithė emrat e zotave dhe perendeshave greke kanė kuptim nė gjuhėn shqipe. Tė gjithė bijtė dhe bijat e tyre, gjithashtu, kanė emra qė zbėrthehen dhe kanė kuptim vetėm nė gjuhėn shqipe. Emrat e tė gjithė heronjėve tė luftėrave antike kanė emra qė autori me shumė kujdes i ka zbėrthyer nė gjuhėn shqipe. Pra, Pellazgėt flisnin gjuhėn e cila, sipas autorit, edhe sot flitet nė Mirditė (Veriu i Shqipėrisė).

Ne, shqiptarėt, nuk jemi bijtė e Evropės, por baballarėt e saj… SK Nėse nga ana tjetėr, ne pėrmbledhim me Larive dhe Fleury, historinė pellazge, ne shohim se ata pėrbėnin popullin mė tė vjetėr tė Maqedonisė, Greqisė dhe Italisė. Nėn kėtė emėr, thonė autorėt, duhet kuptuar popullatat e pėrfaqėsuara mė vonė nga trakėt dhe ilirėt. Kėshtu, grupit tė fundit qė do t’i lidheshin banorėt e lashtė tė Italisė jugore, tė cilėt sikur popujt e vjetėr grekė, janė dolichocefalik (dolikocefalik), qė e kanė ballin e drejtė dhe tė ngritur dhe faqet ortognate. Ky ėshtė karakteri anatomik dominues i shqiptarit. Pas kėtyre autoriteteve, nėse e pyesim epopenė e kohėrave heroike, tė pėrjetėsuar nga Iliada, e cila pėrshkruan frytet (fitoret) e Akilit tė shenjtė nė Trojė, marrjen e kėtij qyteti pellazg dhe vdekjen e heroit nga Odiseu, qė tregon kthimin e mbretėrve, e koalicionit tė Greqisė dhe nė veēanti tė patremburit udhėtarit-Mbret dhe eksploratorit Uliksi, ne shohim pėrballjen mes pellazgėve dhe helenėve, rivalitetin e perėndive qė banojnė nė Olimp, tė cilėt mbrojtėn herė kėtė apo atė popull, herė atė apo kėtė hero, qė vinin nga radhėt e tyre dhe tė vdekshėm qė ishin, ata vetė i kishin joshur.

Nėse kthehemi nė fabulė dhe mitologji, do tė shohim se grekėt pretendojnė se ata kanė jetuar gjithmonė nė vendin e tyre dhe se paraardhėsit e tyre ishin autoktonė (autochthones), qė do tė thotė, tė lindur nga toka ku banojnė. Duke hedhur poshtė pohimin e vetė grekėve, tė cituar nga Herodoti, nė disa raste, z. Ch. Seignobos thotė se grekėt gabohen, sepse gjuhėn e tyre, fenė e tyre dhe zakonet e tyre ngjajnė me ato tė popujve tė tjerė tė quajtur arianė (Aryas). Por, atėherė pellazgėt janė gjithashtu arianė, pasi Hérodoti na tregon se grekėt prejardhjen e kishin nga pellazgėt. Kjo ėshtė njė racė e vetme: arianėt, pellazgėt dhe grekėt duhet tė kenė tė njėjtėn gjuhė, tė paktėn nė gjuhėn e derivuar nga gjuha origjinale. Si ėshtė e mundur atėherė qė Herodoti na tregon se pellazgėt flisnin njė gjuhė tė ēuditshme? Atėherė, ne gjendemi nė njė kaos tė pazgjidhshėm. Origjina e vetė helenėve, madje ėshtė e diskutueshme, pasi qė ata vetė thonė se janė pasardhės tė pellazgėve indigjenė (autoktonė) dhe Seignobos thotė se janė pasardhės tė arianėve, popull gjithashtu hipotetik sikur gjuha qė e flasin, ariane apo arkaike.

Pra, kush ishin kėta pellazgė? Cilėt ishin arianėt? Ēfarė gjuhe flasin ata? Cilat ishin zakonet e tyre? Cili ishte religjioni i tyre? Kėto janė pyetje qė ne nuk jemi nė gjendje pėr t’iu pėrgjigjur nė mėnyrė tė sigurtė. Me arianėt, shkenca ėshtė marrė dhe ende merret me ta, ajo i bėri komb dhe racė origjinale qė duket tė kenė banuar rrafshnaltat emalėsisė sė Pamir-it. Gjuha e tyre, qė do tė ketė shėrbyer pėr tė formuar gjuhėt indo-evropiane, ėshtė njė gjuhė hipotetike, e cila ėshtė bėrė njė gjuhė amtare. Sa u pėrket pellazgėve, askush nuk ka thėnė me saktėsi prej nga vinin ata. Ne kemi parė se grekėt i bėjnė (trajtojnė) indigjenė (autoktonė) dhe Seignobos i ka quajtur arianėt emigrantė. Nė aspektin e gjuhės sė tyre, zakoneve tė tyre, fesė sė tyre, askush pėrveē Herodotit nuk na ka thėnė ndonjė fjalė, por le ta themi se kėto fjalė janė karakteristike dhe mund tė shėrbejnė pėr tė pėrcaktuar vendin qė kjo racė zė nė historinė e njerėzimit. Nė fakt, babai i historisė na tregon se pellazgėt flisnin njė gjuhė tė ēuditshme (barbare) dhe grekėt ua kishin pėrvetėsuar perėnditė e tyre.

Fillimisht, thotė ai, pellazgėt duke iu lutur perėndive ata u bėnin flijime ēdo gjė, siē mė kanė thėnė nė Dodonė, por ata nuk i jepnin asnjėrit prej tyre as emėr as mbiemėr, sepse ata s’kishin dėgjuar askėnd t’iu ketė dhėnė atyre ndonjė emėr zotash. Ata i quanin perėndi pėr njė arsye tė vetme, pasi e kishin vėnė nė rregull Universin, i kishin ruajtur (mbajtur) edhe tė gjitha ligjet pėr tė. Ishin egjiptianėt qė ua kishin mėsuar emrat e zotave pėrveē bacchus-it dhe mė vonė edhe kėtė tė fundit. Rreth kėtyre emrave, ata konsultuan Orakullin e Dodonės, i cili konsiderohet nga grekėt si orakulli mė i vjetėr nga orakujt, pra edhe unik. Kur pellazgėt i kishin pyetur nėse do tė marrin emrat e barbarėve, orakulli iu kishte pėrgjigjur: “Merre”. Ata i ofronin flijime perėndive nėn kėta emra, tė cilėt qė nga atėherė, mė nė fund i pėrdorėn edhe grekėt qė i morėn, pra prej (tyre) pellazgėve. Nga ajo qė na thotė Herodoti, ne duhet tė konkludojmė se pellazgėt ishin autoktonė nė relacion me grekėt, se ishin fillimisht fetishė, qė do tė thotė, ata adhuronin shpirtrat qė animonin natyrėn, pa u pėrfaqėsuar nga idhujt dhe pa u dhėnė emra. Mė vonė, egjiptianėt qė zbarkuan nė vendin e pellazgėve, i transformuan pellazgėt fetishė nė pellazgė idhujtarė. Grekėt pra nuk ekzistonin ende, dhe dy raca tė ndryshme ishin tė pranishme, tė pėrfaqėsuara nga pellazgėt dhe egjiptianėt. Sipas teorisė sonė, kėto dy raca tė ndryshme, flisnin edhe dy gjuhė gjithashtu tė ndryshme, detyrimisht ka rezultuar njė gjuhė egjiptiane-pellazge, ose mė mirė, gjuha kopto-pellazge, e cila duhej tė ketė qenė primitive, gjuha e folur primitive nga ata qė mė vonė i dhanė vetes emrin grekėt dhe helenėt.

Dhe ky supozim ėshtė mė i pranueshėm, pasi Herodoti na thotė, se fenikasit (Phoenicians), bashkudhėtare tė Cadmus (Kadmusit), nė mesin e tė cilėve ishin gefirienėt (Gephyriens), duke emigruar nė kėtė rajon, futėn te grekėt shumė njohuri tė reja, midis tjerash shkronjat, qė sipas mendimit tim, nuk ekzistonin mė parė . Nė fillim, grekėt pėrdorėn karakteret fenikase, pastaj eventualisht, ata ua ndryshuan kuptimin dhe formėn. Jonianėt ishin grekėt ata qė kishin jetuar nė atė kohė nė shumicėn e vendeve rreth e qark. Pasi nga fenikasit (Phoenicians) kishin mėsuar shkronjat ata i pėrdorėn dhe ua ndryshuan pak konfigurimin. Ata thoshin, duke i pėrdorur, se i kanė quajtur shkronja fenikas edhe kjo ėshtė mė e drejtė, sepse kėtė gjė ua kanė borxh fenikasve. Nė kohėra tė lashta, jonianėt u kishin dhėnė edhe librave emrin e dyphtčres (defterė) kuptimi i tė cilave, sipas mendimit tonė, nuk ėshtė lėkura dhe membrana, por rrjedh nga dy fjalė pellazge, ose nėse dėshirojmė, nga dy fjalė tė shqiptarėve (shqipes) tė cilėt thonė dyftyra, faqe ose dy fytyra,qė tregojnė natyrėn e librave dhe shkrimet e tė parėve, nė tė cilat alegoria ka luajtur rolin udhėheqės madje shpesh duke e fshehur tė vėrtetėn. Librat pra kishin dy figura, apo dy kuptime, siē ėshtė e vėrteta pėr karakteret, tė cilat ishin figura dhe pėrfaqėsonin shkronja.

Nga ē’u tha mė sipėr, jemi tė detyruar tė pėrdorim induksionin, pėr tė krijuar nga karakteristika tė veēanta, ose karakterin vendės (autokton) tė pellazgėve, ose migrimin e tyre nga Azia nė Evropė, pėr tė cilin le ta themi menjėherė, nuk besojmė. Sa u pėrket gjuhės qė flisnin kėta njerėz primitivė, ne tashmė kemi thėnė, ajo ėshtė e gjallė. Ajo ėshtė ruajtur pothuajse e paprekur nė malet e shqiptarėve (Shkyptars) me gjithė thjeshtėsinė e saj primitive, harmoninė e saj imituese, kuptimin e saj komplet silabik, lakonik e mė nė fund, tė tilla siē i ka krijuar me njė fjalė njeriu primat nė admirim dhe druajtje para natyrės. Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė fesė, grekėt e lashtė duke qenė pellazgė me prejardhje, dhe duke i marrė (pėrvetėsuar) kultet e kėtyre tė fundit, emrat e zotave tė tyre duhet t’i kenė ruajtur nė gjuhėn-nėnė, si gjuhė e pėrhapur (e origjinės). Pėrndryshe, si kanė mundur helenėt t’i marrin perėnditė e pellazgėve, pasi nuk kishin dėgjuar gjuhėn e tyre? Herodoti nuk na thotė se pellazgėt i morėn perėnditė e egjiptianėve, por ata u dhanė perėndive tė tyre formėn pėrfaqėsuese, qė e kishin adoptuar egjiptianėt duke u dhėnė gjithashtu emra nė gjuhėn e tyre tė pastėr. Dhe kjo rrjedh nga ky fakt: Nė momentin kur grekėt i morėn zotat e tyre nga pellazgėt, d.m.th, i kanė ruajtur perėnditė e tyre, tė cilėve u kanė dhėnė nė gjuhėn e tyre, emrat e perėndive qė i adhuronin egjiptianėt.

Nėse pellazgėt i kishin adoptuar perėnditė e egjiptianėve me emrat e tyre, tė gjithė emrat e perėndive grekė janė marrė nga gjuha egjiptiane e jo nga ajo e pellazgėve. Pėr mė tepėr, ne do tė shohim mė vonė kėtė fakt tė rėndėsishėm dhe ne e pranojmė se fetishizmi pellazg thjesht u personifikua, se zotat e quajtur (emėrtuar) paraqisnin njė ide, njė forcė tė natyrės dhe asgjė tjetėr.

Mė shumė: https://shqiperiaebashkuar.al/2016/0...lazge-dyftyra/
Degjo Rrjeti, nuk eshte nevoja per te krijuar konflikt. Une te kam sjell faktin, por kjo s'do te thote, qe une s'kam per detyre, te them kur studjuesit e tjerė gabojne, aq me teper, qe ata jane patriota. Por ne te njejten kohe, nuk deshiroj, qe te ushqejme rinine me gjera te rreme, sepse do te plase si tollumbac nje dite dhe do na vihet kunder.

Kryej nje search per "Pyrgi Tablets".

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Zeus10 : 15-05-2018 nė 13:08
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 13:24   #33
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zeus10 Shiko postimin
Degjo Rrjeti, nuk eshte nevoja per te krijuar konflikt. Une te kam sjell faktin, por kjo s'do te thote, qe une s'kam per detyre, te them kur studjuesit e tjerė gabojne, aq me teper, qe ata jane patriota. Por ne te njejten kohe, nuk deshiroj, qe te ushqejme rinine me gjera te rreme, sepse do te plase si tollumbac nje dite dhe do na vihet kunder.

Kryej nje search per "Pyrgi Tablets".
Friedrich Maximillian Müller, Edward Augustus Freeman, Robert Elsie, Arif Mati (Aref Mathieu), Franz Bopp,Johan Georg von Hahn, Maurice Druon etj...paskan studiuar kot historinė antike si dhe gjuhen dhe historinė e Shqiptarėve...po, po....

-------------------------------------------------------------



Shqiptarėt, njė prej kombeve mė tė vjetėr tė botės. Nė kėtė pėrfundim ka dalė akademiku i njohur francez Maurice Druon, duke studiuar etimologjinė e fjalės Cranaens, emri i parė i Pellazgėve Athinas.

Druon ishte nipi i shkrimtarit tė madh Joseph Kessel. Ai filloi tė shkruante pėr revista letrare nė moshėn 18 vjeēare. Mori pjesė nė ushtrinė franceze gjatė luftės sė dytė Botėrore. Nė vitin 1948 mori ēmimin “Prix Goncourt” pėr romanin e tij Les Grandes Familles (Familjet e Mėdha). Ai u zgjodh si anėtar i Akademisė Franceze mė 8 dhjetor 1966, sekretar i saj nė vitin 1985, nga ku hoqi dorė mė 2007-ėn pėr shkak tė moshės. Ishte shumė i njohur pėr shkrimet e tij shkencore dhe veēanėrisht pėr shtatė romanet e tij historike “Mbretėrit e mallkuar” qė u bėnė dhe filma. Ai ishte Ministėr i Kulturės nga viti 1973-1974 dhe deputet i Parisit nga viti 1978 mė 1981-in.

Sipas Druon, baballarėt e shqiptarėve morėn pjesė nė luftėn e Trojės. Nė kėtė pėrfundim ka dalė akademiku i njohur francez duke studiuar etimologjinė e fjalės Cranaens, emri i parė i Pellazgėve Athinas

“Tė kėrkojmė etimologjinė e emrit tė parė qė pėrcaktojnė Pellazgėt Athinas: Cranaens. Dihet se Athinasit ishin mė tė fuqishmit e Grekėve, dihet se Perėndesha Minervė ishte ajo qė i ka dhėnė emrin e vet Athinės, se kjo Perėndeshė kishte dalė e armatosur nga koka apo kafka e Jupiterit

Nė Cranaens ne i gjejmė dy rrėnjė Shqiptare «Kry» qė nė tė shumės do tė thotė «Krena» dhe ens mbrapashtesa e rrėnjės «gjins» ose «gjens» siē edhe shqiptohet nė disa zona tė Shqipėrisė. «Kréna», do tė thotė Kokė, Shef, «gjins» ose «gjens», njerėz, burra ose banorė. Crenaens ishin pra drejtuesit, kokat e burrave, njerėzit e Greqisė apo tė preferuarit e Perėndeshės Minerve.

Shqiptarėt i pėrkasin atyre kombeve qė janė mė tė vjetėr se historia, dhe baballarėt e Shqiptarėve morėn pjesė nė luftėn e Trojės, tė sunduar nga Hektori nė njėrėn anė dhe nga Akili nė anėn tjetėr.”
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 14:19   #34
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Lufta e Trojės... (luftėtarėt me Plisa) nga ILIADA AMBROZIANE shek. V p. Kr.
Preveza Abrashi
Picture XXXIV from the Ambrosian Iliad, The Capture of Dolon. Scanned from Late Antique and Early Christian Book Illumination by Kurt Weitzmann. 5th century. Ambrosian Illiad (Milan, Biblioteca Ambrosiana, Cod. F. 205 Inf.) Picture XXXIV
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 15:45   #35
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Friedrich Maximillian Müller, Edward Augustus Freeman, Robert Elsie, Arif Mati (Aref Mathieu), Franz Bopp,Johan Georg von Hahn, Maurice Druon etj...paskan studiuar kot historinė antike si dhe gjuhen dhe historinė e Shqiptarėve...po, po....

-------------------------------------------------------------



Shqiptarėt, njė prej kombeve mė tė vjetėr tė botės. Nė kėtė pėrfundim ka dalė akademiku i njohur francez Maurice Druon, duke studiuar etimologjinė e fjalės Cranaens, emri i parė i Pellazgėve Athinas.

Druon ishte nipi i shkrimtarit tė madh Joseph Kessel. Ai filloi tė shkruante pėr revista letrare nė moshėn 18 vjeēare. Mori pjesė nė ushtrinė franceze gjatė luftės sė dytė Botėrore. Nė vitin 1948 mori ēmimin “Prix Goncourt” pėr romanin e tij Les Grandes Familles (Familjet e Mėdha). Ai u zgjodh si anėtar i Akademisė Franceze mė 8 dhjetor 1966, sekretar i saj nė vitin 1985, nga ku hoqi dorė mė 2007-ėn pėr shkak tė moshės. Ishte shumė i njohur pėr shkrimet e tij shkencore dhe veēanėrisht pėr shtatė romanet e tij historike “Mbretėrit e mallkuar” qė u bėnė dhe filma. Ai ishte Ministėr i Kulturės nga viti 1973-1974 dhe deputet i Parisit nga viti 1978 mė 1981-in.

Sipas Druon, baballarėt e shqiptarėve morėn pjesė nė luftėn e Trojės. Nė kėtė pėrfundim ka dalė akademiku i njohur francez duke studiuar etimologjinė e fjalės Cranaens, emri i parė i Pellazgėve Athinas

“Tė kėrkojmė etimologjinė e emrit tė parė qė pėrcaktojnė Pellazgėt Athinas: Cranaens. Dihet se Athinasit ishin mė tė fuqishmit e Grekėve, dihet se Perėndesha Minervė ishte ajo qė i ka dhėnė emrin e vet Athinės, se kjo Perėndeshė kishte dalė e armatosur nga koka apo kafka e Jupiterit

Nė Cranaens ne i gjejmė dy rrėnjė Shqiptare «Kry» qė nė tė shumės do tė thotė «Krena» dhe ens mbrapashtesa e rrėnjės «gjins» ose «gjens» siē edhe shqiptohet nė disa zona tė Shqipėrisė. «Kréna», do tė thotė Kokė, Shef, «gjins» ose «gjens», njerėz, burra ose banorė. Crenaens ishin pra drejtuesit, kokat e burrave, njerėzit e Greqisė apo tė preferuarit e Perėndeshės Minerve.

Shqiptarėt i pėrkasin atyre kombeve qė janė mė tė vjetėr se historia, dhe baballarėt e Shqiptarėve morėn pjesė nė luftėn e Trojės, tė sunduar nga Hektori nė njėrėn anė dhe nga Akili nė anėn tjetėr.”
Po flisnim per kete specifikisht:

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin


Kurse dorėshkrimin qė e shihni ,ėshtė dy mije e pesėqind vjet i vjetėr , i gjetur para 60 viteve nė brigjet e lumit Struma ne Bullgari.

Fahri Xharra,11.03.18
Gjakovė, Republika e Kosovės
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
jo per cdo gje te antikitetit.
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 16:19   #36
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Pronėsia / e drejta e pronėsisė mbi periudhėn antike i takon vetėm Iliro Pellazgėve-Shqiptarėve....

Tani edhe Gjermanėt filluan revidimin historik....



DIE WELT: Greeks are not real, they have Albanian and Slavic roots

German newspapers near the Conservative party of Angela Merkel, warns that Greece has destroyed even before the European order and has raised the Nazi theories, the historian Jakob Philipp Fallmerayer writes in an article, who said that the Greeks are not really Greek.
According to Die Welt the critical situation in Greece is not only economic but also historical.

The article says that the Greeks have destroyed even before the european economy, and that the Greeks of today are not descendants of ancient Greek, but a mix of Albanians, Bulgarians, Turks, Slavs, Rome etc.

Further in the article are quoted extracts from the book of the historian Jakob Philipp Fallmerayer, "Geschichte der Halbinsel Morea Während des Mittelalters" stating that the Greek population was replaced during the period than Slavic invasions (350-800) AD.

Greek race is a false ideology, but very well manipulated by them, who are distinguished manipulators and perfidies..No drop of blood flows in the veins of the Christians present in Greece, writes Fallmerayer.

The newspaper goes even further proposing that membership in the European Union should be done on the basis of DNA analysis, because the Greeks who claim that are descendant of Pericles and Socrates, are nothing but a mix of Albanians, Turks, and Slavs, states the article.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2018, 22:33   #37
Zeus10
Epirus Patria Nostra
 
Avatari i Zeus10
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: Canada
Posts: 344
Thanks: 15
Thanked 106 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
Zeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyerZeus10 ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Pronėsia / e drejta e pronėsisė mbi periudhėn antike i takon vetėm Iliro Pellazgėve-Shqiptarėve....

Tani edhe Gjermanėt filluan revidimin historik....



DIE WELT: Greeks are not real, they have Albanian and Slavic roots

German newspapers near the Conservative party of Angela Merkel, warns that Greece has destroyed even before the European order and has raised the Nazi theories, the historian Jakob Philipp Fallmerayer writes in an article, who said that the Greeks are not really Greek.
According to Die Welt the critical situation in Greece is not only economic but also historical.

The article says that the Greeks have destroyed even before the european economy, and that the Greeks of today are not descendants of ancient Greek, but a mix of Albanians, Bulgarians, Turks, Slavs, Rome etc.

Further in the article are quoted extracts from the book of the historian Jakob Philipp Fallmerayer, "Geschichte der Halbinsel Morea Während des Mittelalters" stating that the Greek population was replaced during the period than Slavic invasions (350-800) AD.

Greek race is a false ideology, but very well manipulated by them, who are distinguished manipulators and perfidies..No drop of blood flows in the veins of the Christians present in Greece, writes Fallmerayer.

The newspaper goes even further proposing that membership in the European Union should be done on the basis of DNA analysis, because the Greeks who claim that are descendant of Pericles and Socrates, are nothing but a mix of Albanians, Turks, and Slavs, states the article.
Ka vetem nje problem ky artikull, qe perzien Merkel me Fallmerayer dhe duket sikur, historiani i "tanishem" Fallmerayer, ka shkruar " tani", per gazeten e Merkel. Me gjithe te tjerat jam dakort.
Zeus10 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Zeus10 pėlqehet nga
i vjetėr 16-05-2018, 02:53   #38
Arben93
Anėtar i ri
 
Avatari i Arben93
 
Data e antarėsimit: May 2018
Posts: 3
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Arben93 ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

ka fjale dhe shkrime qe jane gati njelloj me shqipen e sotme. http://www.thelosttruth.altervista.o...n_english.html ...linku ka info vetem se esht ne anglisht po fjalet qe jane perkthyer jane ne shqip
Arben93 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Arben93 pėlqehet nga
i vjetėr 16-05-2018, 10:33   #39
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Mos tė hyjmė nė sferėn e politikės, tė cilėn personalisht e urej, por do ju rėfej njė ngjarje nga viti 1982;
Deri nė atė vit, Singapori, perla e Azisė, ishte njė ndėr shtetet(qytet) mė tė korruptuara nė Azi. Brėnda njė nate, u arrestuan dhe u burgosėn tė gjithė deputetėt e parlamentit diku rreth 120 persona. Mė pas , ky shtet i kaloi tė gjitha pengesat nė zhvillimin e vet dhe sot ėshtė njė ndėr shtetet mė tė zhvilluara tė botės edhepse ėshtė vetėm njė qytet....Pikėrisht nė kėtė fazė gjindet sot Shqipėria dhe tė gjitha trojet etnike....Shembull; shikoni ē`bėri Edi Rama me krijim dhe falsifikim me varreza greke tė paqena, si njė kriminel ,qė tė vret pas shpine, po edhe me marrėveshjen e fshehur pėr shitjen e detitit Shqiptar....
Andaj nuk kemi studime serioze pėr periudhėn antike dhe librat e botuar, veprat shkencore si dhe explorimet nuk janė nė nivel tė duhur; qeveria dhe institucionet heshtin pasiqė janė nėn ndikim dhe presion si nga Athina poashtu edhe nga qarqe shoviniste antishqiptare(shiko artikullin e mė poshtėm). Kėtu gjindet thembra e Akilit qė e ngufat shpirtin dhe frymėn tonė...
Pėr arritjen e objektivave kombėtare, edhe nė habitatin Shqiptar nevojitet njė fshesė e madhe mu sikur nė Singapor ....

Ju dėshiroj njė ditė tė mbarė, mirėupafshim....

------------------------------------------------------------------







Teoria e shkencėtarit shqiptar qė provon lidhjet tona me Ilirėt…

Teza e Nelson Ēabejt: Shqiptarėt, Ilirė qė mbijetuan?! Shtypi shqiptar duket se i ka mėshuar fort njė teze tė Nelson Ēabejt, tezė e cila konkurron pėrmes faktesh e provash shkencore, punimet e famshme tė historianėve serbė mbi kėtė temė, sidomos tezės sė Garashaninit dhe tė historianes, Fanula Papazoglu.

Nelson Ēabej ka shkruar disa nga vėrejtjet e tij me njė punim shkencor tė mirėfilltė me titull “Ilirėt qė mbijetuan, njė punim i N. Ēabejt i vitit 1988, njė pėrgjigje e autorit ndaj simpoziumit serb tė organizuar nga Akademia Serbe e Shkencės dhe Arteve mbi prejardhjen e shqiptarėve. Libri nė fjalė ėshtė pėrkthyer edhe nė serbisht dhe botuar nė frėngjisht me titull origjinal “Les Illyriens et les Albanais”, por qė u ndalua tė botohej nga Komiteti i Kulturės Serbe.

Disa nga pikat ku Nelson Ēabej, njė profesor i shquar shqiptaro-amerikan qė ka shkruar mjaft artikuj shkencorė pėr botėn akademike nė revista tė huaja, ka teza tė tijat shkencore.

Pikat kryesore tė punimit tė Ēabejt qė kundėrshtojnė punimin e Garashaninit dhe Papazoglusė janė: Se pari, njėanshmėria ne zgjedhjen dhe paraqitjen e fakteve, qe sigurisht komprometon objektivitetin e hetimit shkencor. Bie ne sy jo vetėm varfėria e bazės burimore dhe faktuale, por edhe mospėrputhja e fakteve qe ata sjellin me interpretimin dhe me konkluzionet ne te cilat pėrpiqen te arrijnė.

Sa pėr ta ilustruar, p.sh., vete Garashanini, duke trajtuar problemin e formimit dhe te prejardhjes se ilireve nuk merr ne shqyrtim thuajse fare te dhėnat gjuhėsore (toponimet, antroponimet, etnonimet dhe onomastiken ne pėrgjithėsi) e Ballkanit Perėndimor ne lashtėsi, rreth te cilave janė kryer punime fundamentale nga njė sere gjuhėtarėsh te shquar si A. Karg, A. Degrassi etj. e madje dhe nga gjuhėtarė te shquar jugosllave si Anton Mayer e Radoslav Katiēiq dhe, mbi te gjithė, nga gjuhėtari gjerman Hans Krahe.

Garashanini nuk merr ne shqyrtim e nuk pėrfill as studimet dhe konkluzionet e arkeologeve te tjerė jugosllave si Mate Suiē e Stane Gabrovec; ai nuk pėrfill, sikur te mos ekzistonin fare, dėshmitė e autoreve te lashte rreth vendbanimeve ilire, duke pėrfshirė kėtu te dhenat e Pomponius Mela-s e te Herodotit rreth pėrkatėsisė ilire te Enetėve, te Strabonit rreth Istėrve si fisi me verior i Ilirėve, rreth maleve Rodope nė Bullgari si kufiri lindor i Ilireve dhe Danubit e Alpeve si kufijtė verior te tyre.

Ne simpozium, edhe Fanula Papazoglu, pasi ka braktisur pikėpamjen e saj te mėparshme se dardanet janė nje fis ilir, nuk merr parasysh e madje nuk ze ngoje pikėpamjet e nje numri studiuesish te huaj e shqiptare, qe perkrahin tezen e perkatesise etnike ilire te Dardanėve (W. Pajakowski, Z. Mirdita, R. Katiēiq etj.) as autoret e lashte (Appiani, Straboni, Stefan Bizantini etj.) as te dhėnat e mitologjisė lidhur me kėtė ēėshtje.

Kur pėrjashton Pajonėt nga bashkesia e fiseve ilire, ajo nuk shpjegon arsyet per kete largim nga pikepamja e saj e meparshme, qe ka dale qarte kur ajo, duke folur per Sirrasin, mbret i pajoneve, e quante ate “perfaqesues i fundit i dinastise se vjeter te ilireve”, qe u permbys nga Bardyli I.

Ajo nuk merr parasysh e as shqyrton pikepamjen e nje ilirologu te shquar si W. Pajakovski mbi karakterin ilir te mbreterve dardane e pajone dhe nuk perfill fare pikepamjen e autoreve shqiptare lidhur me kete problem. Ketij ceni metodologjik nuk ka mundur t’i shpetoje as Vlladisllav Popoviēi, po ai Popoviē qe flet per shkencen shqiptare te talentuar, por jo te sakte. Se dyti, subjektivizmi i theksuar ne interpretimin e te dhenave e ne nxjerrjen e konkluzioneve.

Keshtu, p.sh. M. Garashanini ne menyre te pakuptueshme, ne kundershtim me pikepamjen e mirenjohur te arkeologut Stane Gabrovec, i bazuar kryesisht ne punimet e ketij te fundit dhe pa sjelle argumente kunder asaj pikepamjeje, pranine e kultures materiale te Glasinacit ne Sllovenine qendrore nuk e lidh me perkatesine etnike ilire te banoreve te lashte te atij rajoni, por me praninė e enklavave ilire nė atė territor.

Fanula Papazoglu, nga ana e saj, ve ne dyshim nese ishin vėrtet Ilirė banoret e bregut te Dalmacise qe luftuan kunder koloneve greke te ujdheses Faros, te cilet edhe vete historiani i lashte grek Diodori ne shekullin I p.e.s., i quan Ilir. Duhet permendur se te dhenat e autoreve te tjere te lashte perputhen me Diodorin. Me fjale te tjera, ajo ve ne dyshim ne se greket dinin me ke luftonin. Ne menyre te habitshme, e ne kundershtim me pohimin e mesiperm, pastaj ne po kete studim (f. 185), ajo e quan qytet ilir Riziniumin ne bregdetin dalmat, po ashtu si dhe Uscana-n, Buthoe-n dhe Bassania-n.

Po ashtu historianėt serbė flasin se ilirėt, nga ku shqiptarėt janė tashmė pasardhės, kanė qenė tė romanizuar. Lidhur me kėtė, profesori Ēabej qė e kryen veprimtarinė e tij shkencore nė Nju Xhersi shprehet: Koncepti i romanizimit eshte nje koncept fluid dhe nje koncept i unifikuar rreth “romanizimit” nuk ekziston, andaj dhe perdorimi i koncepteve te tilla per shqyrtimin e proceseve etnogjenetike mund te sjelle konfuzion me shume sesa qartesi. V. Popoviēi nuk tregon shkoqur se ē’kupton ai romanizim te ilireve.

Megjithate, nga konteksti mund te perfytyrohet se me kete ai kupton nje proces qe perfshin humbjen e vetedijes etnike e te prejardhjes, qe lidhet me humbjen e gjuhes, dokeve, ligjeve dokesore, onomastikes (antroponimise, toponimise dhe hidronimise), besimit etj. ilire dhe zevendesimin e tyre me ato romanet.

A u romanizuan ndonjėherė Ilirėt e jugut? Sundimi ushtarak dhe administrative romak mbi nje popull, ne vetvete, nuk mund te identifikohet me romanizmin e atij populli se, perndryshe, bota e sotme perendimore e pertej saj, vendet e Azise dhe Afrikes qe rane nen pushtimin romak, do te duhej te konsideroheshin te romanizuara. Se, perndryshe, sundimet shumeshekullore bizantin dhe turk mbi popujt grek, sllave te jugut, perfshire serbet, dhe shqiptaret do te kishin shpene ne humbjen e identitetit etnik te ketyre popujve.

Sundimi romak shpuri ne romanizimin e disa popujve si keltet ne France dhe Spanjen e Portugaline e sotme (por jo te fiseve te tjera gjermane nen sundimin romak), ne romanizimin e dakeve e madje dhe brenda Ilirise – ne romanizimin e fisit ilir te dalmateve ne bregdetin (por jo ne hinterlandin) dalmat. Ne te gjitha keto vende, qe njihen si te romanizuara, gjate sundimit romak ndodhen permbysje te thella e te konfirmuara ne perberjen etnike, ne kulture, ne doket, ne te drejten dokesore dhe, mbi te gjitha, popujt e ketyre vendeve humben gjuhen ne procesin e romanizimit te tyre. Gjuha eshte rrenja ushqyese e vetedijes etnike, andaj sa kohe qe nje popull ruan gjuhen e vet nuk vdes e nuk asimilohet.

Historia tregon se humbja e gjuhes paraprin humbjen e vetedijes etnike dhe te prejardhjes se nje populli. Madje historia, sot e gjithe diten, provon se edhe humbja e gjuhes, ne vetvete, duke qene kusht i nevojshem, nuk eshte kusht i mjaftueshem per humbjen e identitetit etnik te nje populli (kujto si shembuj nga mesjeta popuj te Lindjes se aferme qe flasin sot arabisht, popujt qe flasin sot gjuhe neolatine dhe, nga kohet e reja, popujt qe humben gjuhet e tyre kombetare ne Rusi dhe ne Bashkimin Sovjetik).

Gazeta nė fjalė, por jo vetėm, pasi Standard ėshtė media qė ėshtė marrė kėtė periudhė, ndėrkohė qė me kėtė studim tė profesorit shqiptaro-amerikan janė pasqyruar edhe nė media tė tjera shqiptare dhe “Ēabej i ri” po hap dritare tė reja pėr tė vėrtetuar prejardhjen e shqiptarėve pėrmes shkencės.

Dionis Xhafa

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 16-05-2018 nė 10:54
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 22-05-2018, 09:26   #40
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 92
Thanks: 22
Thanked 65 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj







Mathieu Aref
6 mars · Chatou, Francė
Ja njė pėrgjigje e pėrmbledhur globalisht pėr disa pyetjeve nga shumė prej jush, duke pėrfshirė @Ridvan Muslija.
Unė nuk pajtohem me ju, sepse atė qė thoni e kam dėgjuar dhe lexuar kudo nė mesin e disa shoviniste irredentiste tė komunitetit shqiptar nė trojet shqiptare dhe nė migrimin shqiptar nė mbarė botėn. Kjo shkon kundėr tė gjitha shkrimet e mia pėr pesėdhjetė vjeē, studime dhe hulumtime tė gjera dhe subjekt tė tezės sime paraqitur nė Sorbonnėn e Parizit nė vitin 2012. Kjo ėshtė njė "slogan" qė kam dėgjuar dhe lexuar kėtej dhe andej : "Greqia kurrė nuk ka ekzistuar para vitit « 1830 " ! Kjo ėshtė njė shmangie apo ēmenduri apo njė manipulim i qartė qė nuk i sherben ēeshtjes pelasgo-shqiptare dhe objektit pėrballė shkencėtarve serioz dhe tė aftė mbarė botėn.
Ndėrsa studimet e mia pohojnė se Grekėt (Helenėt) nuk janė shfaqur para shekullit tė tetė para erės sonė : studimet e mija shumėvjeēare e provojnė kėtė mė pohime, argumenta tė sakta, analiza tė thella, referenca tė verifikuėshme, etj. Jam « i vėtėmi » nė fushat shkencore botėrore qė rrezoj dhe shkatėrroj historiografinė e lashtė tė Greqisė dhe mė gjerė tė Evropės. Kėtė e them mė modesti sinqerisht dhe saktėsisht dhe jo mė mendjemadhe (gjė qė nuk mė pėrngjan). TANI ėshtė e domosdoshme qė Shqiptarėt tė mėsohen tė thėrrasin Helenėt "GREK" (edhe qoftė se ėshtė emėr i gabuar) sepse ėshtė ashtu qė tė huajt (jo-grek) i thėrrasin Helenėt sikurse jo-shqiptarėt i quajnė Shqiptarėt sot « Albanais, Albanian, Albanisch, Albanese, Arvanos, Arnaut, Arnavut,…Qė shkencėtarėt tė mėrren vesh nderrmjet tyre sikur edhe gjithė bota, duhėt tė pėrdorėt i njejti etnonim edhe nė qoftė se ėshtė i gabuar edhe nė qoftė se nuk u pelqėn disa Shqiptarėve. Historia nuk bėhėt mė fjalė dhe hamendje dhe sidomos nuk ėshtė njė gjė « sentimentale » por njė fushė shkencore dhe hulumtore serioze.
Historianėt modernė qė nga shekulli i tetėmbėdhjetė dhe nėntėmbėdhjetė ishin krejtėsisht tė gabuar nė lidhje me kronologjinė e Greqisė dhe shfaqjen e Grekėve : tėrė kronologjia ėshtė e gabuar, Mikenėt nuk ishin Helen, data reale e luftės tė Trojės (-1193/1183) ėshtė krejtėsisht e gabuar (nė atė kohė tė lashtė dmth mė tepėr se 2.000 vjet para erės sonė ajo luftė nuk i pėrketėte Heleneve qė nuk ekzistonin dot nė atė kohė tė lashtė), Mikenėt dhe lineari B janė mė zanafill pellazge dhe jo greke si dhe poemat epike (Iliada dhe Odisea) ishin poezi para-helene tė traditės gojore tė uzurpuar , modifikuar dhe manipuluar nga pushtuesit semito-egjiptiane (qė e quajtėn vetėn "Helen"), greqishtja e lashtė (emėrtim i historianėve modern) ėshtė e bazuar nė njė pėrzierje mes gjuhės Pellazge dhe asaj tė ardhacakėve semito egjiptiane tė cilėt jo vetėm kanė asimiluar popullin autokton tė pushtuar (ashtu sikur bėnė Sllavėt mė trojat trako-ilire gati njė mijė vjet mė vonė) por kanė uzurpuar dhe manipuluar kulturėn dhe qytetėrimin e tyre.
Termi "Greqia" ėshtė absolutisht i rreme (kėtė e kam shpjeguar tashmė njė mijė herė kėtu dhe nė studimet e mia ... nėse keni lexuar dhe kuptuar bazėn e kėtyre studimeve). Ky emėr pėr fat tė keq ėshtė i pėrdorur "konvencionalisht" nga disa autorė tė lashtė qė nga sh. IV/III para erės sonė qė kur romakėt u pėrhapėn nė tė gjithė botėn mesdhetare. Pra ky etnonim "Grekėt, Greqia" ėshtė historikisht i gabuar sepse duhet tė quhet "Heladė" dhe Grekėt "Hellen". Qė nga viti -146 pes deri nė vitin 1830 (revolucioni qė paradoksalisht ishte i ndėrmarrė nga shumica e arvanitasve tė asaj kohė) kjo Greqi ishte e nėnshtruar 1976 vite (afėr 2000 vite pa shtet !) nga pushtuės tė huaj : ajo jetoi nė njė lloj letargjie shqetėsuese ku ajo ka pėrfunduar duke humbur famėn e saj dhe lavdinė e saj tė kaluar. Gjatė pushtimit otoman nuk kishte asnjė kufi politik nė trojat tė pushtuara nga Osmanlit, kėshtu pra kishte shumė lėvizje njerzore ndėr-ballkanike. Pėrveē trojave tipike Pelasgo-Ilire (Epiri, Maqedonia dhe Trakia) ka pasur xhepa ku jetonin autentikisht disa pelasgo-ilire (sidomos nė Attikė, Peloponez/More dhe nė disa ishuj tė Egjės qė pėrfshin dhe Kretėn). Kėshtu gjatė njė mijė e nėntėqind e shtatėdhjetė e gjashtė vjet « Greqia/ Hellada "ėshtė bėrė njė vend i emigrimeve tė ndryshėm.
Pėrse devijoni historinė, shpikni ēfaredo gjė dhe vendosni vajin nė zjarr ? Tė gjitha ato qė unė sapo thashė, tė gjitha ato qė kam shkruar nė librat dhe tezėn time nėnvizojnė rolin qė luan PELLAZGĖT nė shfaqjen e dy civilizimeve mė tė mėdha evropiane. A nuk ėshtė aq e mjaftueshme pėr JU ? A nuk ėshtė aq i kėnaqur EGO i juaj ? Bėheni tė arsyeshėm dhe tė drejtė; mos humbisni veten nė fantazitė personale ose kolektive; respektoni studimet dhe hulumtimet serioze dhe bindėse nė vend qė tė kėrkoni "ēfarė ju bėn qejfin dhe ju bėn tė lumtur dhe tė kenaqur " (atė qė vetėm dėshironi tė dėgjoni) nė internet ose nė libra me synime tė dyshimta. KUJDES, sepse mė kėsisoj llafe shkencėtarėt e vėrtetė e gjithė botės do tė tallėn mė ne Shqiptarėt : disa Shqiptarė qė vėtėm krijojnė turbull dhe kakofoni nė historinė tonė kombėtare.
Kini KUJDES, sepse me kėto lloj llafesh jeni duke dėmtuar ēėshtjen shqiptare, ju fyeni shkencėtarėt e vėrtetė, roli i tė cilėve ėshtė pėr tė treguar tė vėrtetėn dhe tė sjellin provat dhe argumentat bindėse pėr tė mbėshtetur kėtė tė vėrtetė.
Ky shkrim ėshtė njė pėrmbledhje e vogėl e njė teksti qė unė jam t'u pėrgatitur ndaj shumė gabime, fantazia dhe hamendje tė dukshme dhe manipulime tė ndryshme qė janė tė dėmshme pėr ēeshtjen pellazgo-iliro-shqiptare dhe veēanėrisht pėr historinė e vėrtetė tė popullit Pelasgo-iliro-Shqiptare dhe historisė evropiane.
Facebook ėshtė njė hapėsirė kulturore, shoqėrore dhe miqėsore dhe nuk ėshtė njė amfiteatėr universitar dhe as njė vend pėr debate tė balancuara shkencore. Hapjen e kėsaj hapėsirė nuk e kam bėrė mė "megalomani", as nuk ėshtė pėr tė bėrė "publicitetin" pėr librat dhe tezėn time, por pėr ta bėrė tė njohur historinė e vėrtetė tė Greqisė dhe tė Trojave pellazgo-iliro-shqiptare dhe pėr t’u pėrgjigjur pyetjeve tė ndryshėm nga lexuesit e mi tė interesuar nė kėtė fushė.
Kėshtu qė kėtu unė shprehem natyrisht dhe drejtėsisht dhe jo para njė frekuentim tė studentėve tė njė fakulteti universitar, por pėrpara lexuesve tė zakonshėm dhe tė gjitha llojesh, duke pėrfshirė shkencėtarėt dhe akademikėt. Nėse keni nevojė pėr referenca dhe detaje tė tjera nė lidhje me kėtė shkrim apo librat e mi, ju lutem referojuni librave dhe tezės sime. Unė vetėm do t'u pėrgjigjem pyetjeve relevante dhe interesante. Faleminderit pėr mirėkuptimin tuaj.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur