Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Lajmet e ditės

Lajmet e ditės Kėtu mund tė sillni lajmet e fundit nga media rreth ēėshtjeve tė rėndėsishme tė Shqipėrise dhe trojeve tė saj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 29-09-2017, 20:51   #241
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 879
Thanks: 0
Thanked 212 Times in 162 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
lonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Russian officer who prevented nuclear disaster in 1983
False alarm of a US nuclear first attack was detected by a Soviet military analyst who helped evade a nuclear war.

Moscow - It took Stanislav Petrov 23 minutes to prevent mutually assured nuclear destruction of the United States and the USSR, and for years only a handful of Communist leaders knew about the apocalypse he single-handedly averted 34 years ago today.

It was September 28, 1983, when Lieutenant Colonel Petrov - a lanky, 44-year-old military analyst with the Soviet Air Defence Forces - started his night shift. He was chief duty officer at a military command centre 100km west of Moscow.

Dubbed by officers and locals "The Champignon", the centre looked like a gigantic concrete mushroom encircled by barbed wire and hundreds of armed soldiers. It was connected to four spy satellites that monitored the continental United States and adjacent oceans.

OPINION: Is Russia a real threat to the West?

The centre was equipped with a supercomputer and gigantic electronic maps of the USSR and the US that showed the site of a missile launch and its destination. It was designed to detect ballistic missile launches from nine US bases, compute their trajectories, and report the findings to Soviet leaders and top military brass.

But the night shifts were not exactly a dream job for Petrov and about 100 people under his command.

"It was so boring it sometimes made me feel sick," Petrov told this reporter in June 2016.

Boring, that is, until he heard a deafening siren and saw the word "START" on the map - next to a west coast military base that launched a Minuteman intercontinental ballistic missile. Flying over the Arctic at 7.8 kilometres per second - almost enough to leave Earth's gravity - the ICBM could reach Moscow within 40 minutes.

The computer confirmed the attack's veracity as the "highest" threat level, Petrov recalled. The launch site looked like a pulsating human heart.

PS: se artikulli eshte shume i gjate per HISTORI-ne,dhe duhet ta falenderojme kete rusin,se perndryshe nuk do bonim selfie apo te gatushim.

Tung....SCHWEINE!
Ky eshte rasti i dyte.Kete e pashe ca dite me pare sepse nuk e dija.

Rasti i pare eshte ky i meposhtmi.

Citim:

Vasili Alexandrovich Arkhipov (Russian: Василий Александрович Архипов) (30 January 1926 – 19 August 1998) was a Soviet Navy officer (Rear Admiral )- credited with casting the single vote that prevented a Soviet nuclear strike (and, presumably, all-out nuclear war) during the Cuban Missile Crisis. Such an attack likely would have caused a major global thermonuclear response which could have destroyed much of the world.[1] As flotilla commander and second-in-command of the diesel powered submarine B-59, only Arkhipov refused to authorize the captain's use of nuclear torpedoes against the United States Navy, a decision requiring the agreement of all three senior officers aboard. In 2002 Thomas Blanton, who was then director of the US National Security Archive, said that "Vasili Arkhipov saved the world".

K-19 accident

Main article: Soviet submarine K-19
In July 1961, Arkhipov was appointed deputy commander and therefore executive officer of the new Hotel-class ballistic missile submarine K-19.After a few days of conducting exercises off the south-east coast of Greenland, the submarine developed an extreme leak in its reactor coolant system. This leak led to failure of the cooling system. Radio communications were also affected, and the crew was unable to make contact with Moscow. With no backup systems, Commander Zateyev ordered the seven members of the engineer crew to come up with a solution to avoid nuclear meltdown. This required the men to work in high radiation levels for extended periods. They eventually came up with a secondary coolant system and were able to keep the reactor from a meltdown. Although they were able to save themselves from a nuclear meltdown the entire crew, including Arkhipov, were irradiated. All members of the engineer crew and their divisional officer died within a month due to the high levels of radiation they were exposed to. Over the course of two years, fifteen more sailors died from the after-effects.

Involvement in Cuban Missile Crisis

Soviet submarine B-59, in the Caribbean near Cuba.
On 27 October 1962, during the Cuban Missile Crisis, a group of eleven United States Navy destroyers and the aircraft carrier USS Randolph located the diesel-powered, nuclear-armed Soviet Foxtrot-class submarine B-59 near Cuba. Despite being in international waters, the Americans started dropping signaling depth charges, explosives intended to force the submarine to come to the surface for identification. There had been no contact from Moscow for a number of days and, although the submarine's crew had earlier been picking up U.S. civilian radio broadcasts, once B-59 began attempting to hide from its U.S. Navy pursuers, it was too deep to monitor any radio traffic. Those on board did not know whether war had broken out or not.The captain of the submarine, Valentin Grigorievitch Savitsky, decided that a war might already have started and wanted to launch a nuclear torpedo.

Unlike the other subs in the flotilla, three officers on board B-59 had to agree unanimously to authorize a nuclear launch: Captain Savitsky, the political officer Ivan Semonovich Maslennikov, and the second-in-command Arkhipov. Typically, Russian submarines armed with the "Special Weapon" only required the captain to get authorization from the political officer to launch a nuclear torpedo, but due to Arkhipov's position as flotilla commander, B-59's captain also was required to gain Arkhipov's approval. An argument broke out, with only Arkhipov against the launch.

Even though Arkhipov was only second-in-command of the submarine B-59, he was in fact commander of the entire submarine flotilla, including B-4, B-36 and B-130, and equal in rank to Captain Savitsky. According to author Edward Wilson, the reputation Arkhipov had gained from his courageous conduct in the previous year's Soviet submarine K-19 incident also helped him prevail. Arkhipov eventually persuaded Savitsky to surface and await orders from Moscow. This effectively averted the nuclear warfare which probably would have ensued if the nuclear weapon had been fired. The submarine's batteries had run very low and the air-conditioning had failed, causing extreme heat and high levels of carbon dioxide inside the submarine. They were forced to surface amidst its U.S. pursuers and return to the Soviet Union as a result.

Aftermath
Immediately upon return to Russia, many crew members were faced with disgrace from their superiors. One admiral told them "It would have been better if you’d gone down with your ship." Olga, Arkhipov's wife, even said "he didn't like talking about it, he felt they hadn't appreciated what they had gone through." Each captain was required to present a report of the happenings during the mission to the defense minister, Andrei Grechko. Grechko was infuriated with the crew's failure to follow the strict orders of secrecy after finding out they had been discovered by the Americans. One officer even noted Grechko's reaction, stating "upon learning that it was the diesel submarines that went to Cuba, removed his glasses and hit them against the table in fury, breaking them into small pieces and abruptly leaving the room after that."

In 2002, retired Commander Vadim Pavlovich Orlov, a participant in the events, held a press conference revealing the subs were armed with nuclear missiles, and that Arkhipov was the reason those devices had not been fired. Orlov presented the events less dramatically, saying that Captain Savitsky lost his temper, but eventually calmed down.

When discussing the Cuban Missile Crisis in 2002, Robert McNamara, the U.S. Secretary of Defense at the time, stated, "We came very close" to nuclear war, "closer than we knew at the time."Arthur M. Schlesinger Jr., an advisor for the John F. Kennedy administration and a renowned historian, continued this thought by stating "This was not only the most dangerous moment of the Cold War. It was the most dangerous moment in human history."

Later life and death
Arkhipov continued in Soviet Navy service, commanding submarines and later submarine squadrons. He was promoted to rear admiral in 1975, and became head of the Kirov Naval Academy. Arkhipov was promoted to vice admiral in 1981 and retired in the mid 1980s.

He subsequently settled in Kupavna (which was incorporated into Zheleznodorozhny, Moscow Oblast, in 2004), where he died on 19 August 1998.The radiation to which Arkhipov had been exposed in 1961 contributed to his kidney cancer, like many others who served with him in the K-19 accident.

Nikolai Vladimirovich Zateyev, the commander of the submarine K-19 at the time of its onboard nuclear accident, died nine days later, on 28 August 1998. Both Arkhipov and Zateyev were 72 at the time of their deaths.
Respekt per keta burra. Ishin burra jo shurra !
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
i vjetėr 30-09-2017, 15:29   #242
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,301
Thanks: 7,913
Thanked 4,391 Times in 2,892 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
Ky eshte rasti i dyte.Kete e pashe ca dite me pare sepse nuk e dija.

Rasti i pare eshte ky i meposhtmi.



Respekt per keta burra. Ishin burra jo shurra !
SystemA e ka gjeneralin rus ne krah te Putin,por nuk pranohen kendveshtrime te ndryshme se do fillojne.....shpijun.

Kaq.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
i vjetėr 06-10-2017, 20:30   #243
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,301
Thanks: 7,913
Thanked 4,391 Times in 2,892 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Konsumterror – der neue Faschismus?

Wie ist, nach Pasolinis Ansicht, dieser neue Faschismus beschaffen? Bombenanschläge, Geiselnahmen und wuchernde Kriminalität sind für Pasolini nur dessen äußere, spektakuläre Erscheinungsformen, doch nicht sein Wesen, das er mit dem Begriff consumismo charakterisiert. Dieser "Konsumismus", die Herrschaft des Konsums, hat, laut Pasolini,inGesellschaft erfaßt und hat es in kürzester Zeit erreicht, daß alle Werte, auf die man sich bis dahin über alle Klassenschranken hinweg weitgehend einigen konnte – Vaterland, Kirche, Familie, Fleiß, Sparsamkeit, Ordnung – nichts mehr gelten.
Heute dagegen ist der vom Zentrum geforderte Konsens zu den herrschenden Modellen bedingungslos und total. Die alten kulturellen Modelle werden verleugnet.Da freilich der Konsumismus keineswegs die Klassengegensätze aufzuheben willens oder in der Lage ist, können sich die von ihm infizierten Massen nur zu Karikaturen.Die Folgen, neue Form des Totalitarismus erklärt, der "die Entfremdung bis zur äußersten Grenze der anthropologischen Degradierung" treibt, sind neurotische Ängste und permanente Frustration als "kollektive Gemütsverfassung", die wiederum zu Entladungen führen muß, also zu allgemeiner Verrohung, zur Zerstörung aller moralischen Übereinkünfte, zur Zerstörung der Religion und jeder individuellen Kultur und individuellen Sprache (der Dialekte vor allem), zur Zerstörung der Natur, kurz: zur Zerstörung eben ALLER JENER WERTE, die einst für die Armut entschädigten.

Für ein kultur der Armut.Ausgabe 02.

Vremena,Zeit apo KOHA---------------online.

Aveeeeeeeeeeeeeeeeeee.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
i vjetėr 08-10-2017, 12:13   #244
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,301
Thanks: 7,913
Thanked 4,391 Times in 2,892 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Usa: libertą di girare armati anche senza licenza uccide 60 persone.

LAS VEGAS- La strage compiuta dal sessantaquattrenne Stephen Paddock, che a Las Vegas (Nevada) ha falciato a colpi di mitra e fucile di circa 60 persone che assistevano a un concerto rock, č stata per lo pił raccontata e analizzata in un’ottica tutta e solo americana. Č vero, č il pił grave massacro nella serie peraltro infinita degli omicidi di massa compiuti negli Usa, un ecatombe che ha superato anche quella realizzata l’anno scorso in Florida dal ventinovenne Omar Mateen, che uccise 49 persone nella discoteca gay “Pulse” di Orlando. Ed č anche vero che negli Usa la questione delle armi č di particolare gravitą.
Il Centro ricerche del Congresso ha realizzato un rapporto dai risultati quasi incredibili. Negli Usa, che hanno una popolazione di 320 milioni di abitanti, circolano 357 milioni di armi da fuoco. La gran parte di coloro che possiedono un’arma in realtą, e proprio come Paddock che si era portato 23 fucili nella stanza d’albergo da cui ha sparato, ne possiedono molte, proprio come Paddock che si era portato 23 fucili nella stanza d’albergo da cui ha sparato: il 20% dei possessori ha il 65% di tutte le armi. Per finire, con il 4% della popolazione mondiale, gli Usa ospitano il 42% di tutti i civili armati del mondo. L’aspetto paradossale, anzi patologico della faccenda, č che a ogni strage la passione per le armi sembra crescere invece di diminuire. Dopo il massacro di Orlando, il valore delle azioni di Sturm Ruger e Smith&Wesson, prima e terza azienda americana nel settore degli armamenti, crebbero del 9,6 e dell’11,6%.
Siamo quindi di fronte a una situazione a dir poco anormale, certo unica sul pianeta. Eventi come quelli di Orlando e Las Vegas sono quindi destinati a ripetersi, anche perché la lobby delle armi č cosģ potente da influenzare, anzi annullare, lo stesso potere della Casa Bianca. Donald Trump non pare intenzionato a intervenire. Ma anche Barack Obama, che qualche tentativo lo fece, dovette alla fine arrendersi e lasciar perdere.
Ai commenti su Las Vegas, perņ, manca un tassello determinante. Ed č il rapporto tra l’abnorme presenza di armi nelle case degli americani e le esportazioni americane di armi verso altri Paesi. Č chiaro, infatti, che le aziende Usa non lavorano solo per fornire fucili e pistole agli americani stessi. Il vero business sono le esportazioni. Dal 1950 gli Usa, insieme con la Russia, sono i massimi fornitori mondiali di armi. Oggi, spiega il Sipri, l’istituto indipendente di Stoccolma che č l’autoritą indiscussa in questo genere di statistiche, gli Usa armano oltre 100 Paesi, come nessun altro al mondo (https://www.sipri.org/research/armam...itary-spending), per un giro d’affari che gią nel 2015 valeva 80 miliardi di dollari. C’č una perfetta coincidenza, tra l’altro, tra l’andamento del mercato e i profitti delle aziende americane. Tra il 2012 e il 2016 le vendite mondiali di armamenti sono cresciute dell’8,4%; nello stesso periodo il valore delle azioni di Sturm Ruger e Smith&Wesson si č incrementato del 200 e del 600%.
Quando un qualche pazzoide si mette a sparare sulla folla in America, č giusto piangere le vittime americane. Ma sarebbe anche giusto chiedersi, visto il controllo totale che l’industria esercita sulla politica in questo campo, su quali altre folle innocenti di altri Paesi quelle stesse armi stiano sparando o stiano per sparare.

PS: kenedin e vrau .....osvaldua...agjent rus.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-10-2017, 12:28   #245
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,301
Thanks: 7,913
Thanked 4,391 Times in 2,892 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Shqiptarėt fituan simpatinė e serbėve me vjedhjen e orės sė Bushit.

Letėrkėmbimi Mapo-Danas.

I dashur Mustafa! Duke debatuar pėr dashurinė e popujve tanė ‘tė vegjėl’, nė krahasim me ata ‘tė mėdhenj’, dhe pėr ndikimin e ambasadorėve tė fuqive tė mėdha nė jetėn politike tė serbėve dhe shqiptarėve, e pėrmende se dashuria e shqiptarėve ndaj Amerikės tashmė ėshtė bėrė proverbiale. E rikujtove se si ju shqiptarėt e keni pritur nė mėnyrė euforike presidentin amerikan Xhorxh Bushin e ri nė vitin 2007. Ai ishte kjo Mustafa, atėherė kur ia vodhėt Bushit orėn nė tėrė atė rrėmujė? Mendoj se kur u takuam nė Tiranė, tė kam thėnė se ju shqiptarėt (nga Shqipėria) sė paku dy herė keni fituar simpatitė e serbėve: Herėn e parė kur nuk qėndruat duarkryq, por pas dėshtimit tė firmave piramidale, i morėt pushkėt nė dorė, pėr dallim nga qytetarėt e Serbisė tė cilėt nuk treguan ndonjė frymė luftarake pėr kėtė ēėshtje; dhe hera e dytė kur i fituat simpatitė e tė gjithė serbėve ishte ajo vjedhja e pėrmendur kur ia vodhėt orėn Bushit, e cila sė paku pėr njė ēast pakėz e relaksoi antiamerikanizmin e kėtuhit. Tė kam thėnė tashmė edhe se unė jam njėri prej simpatizantėve tė ‘Simpsonėve’ nė Serbi, dhe se nė mesin e episodeve mė tė popullarizuara ėshtė ajo pėr ‘shqiptarin e vogėl’: Nė njė shkėmbim rinor ndėrkombėtar tė fėmijėve, Bart Simpsoni shkon nė Francė, ku e keqtrajtojnė, kurse nė shtėpinė e Simpsonėve nė Springfield shkon shqiptari i vogėl. Shumė shpejt pas kėsaj vėrtetohet qė shqiptari i vogėl ėshtė moshatar i Bartit, nė fakt agjent i Sigurimit. Shqiptari i vogėl nuk e fsheh se sa keqdashės ėshtė, dhe pėrpiqet qė tė spiunojė sa mė shumė qė mundet. Saktėsisht, qėllimi i tij ėshtė centrali bėrthamor nė tė cilin punon Homeri. Dhe sa mė keqdashės qė bėhet shqiptari, aq mė shumė e duan Simpsonėt. Shumė shpejt pas kėsaj e zbulon FBI-ja, e cila e dėbon nga SHBA-tė. Pėrderisa shqiptari i vogėl me buzėqeshje keqdashėse, i shoqėruar nga polici hyn nė aeroplan, Simpsonėt e pėrshėndesin me dorė dhe qajnė me gulēim, kurse Homeri i drejtohet: ‘Mos u mėrzit, ato planet e centralit qė m’i kėrkove do tė t’i dėrgoj me postė’. Njė koleg i imi, njė tekst timin pėr ‘shqiptarin e vogėl’ nga ‘Simpsonėt’ ia tregoi edhe Edi Ramės kur ishte nė Beograd.Mė shkrove edhe qė Ismail Morina, i cili e komandoi dronin e famshėm nė ndeshjen mes Serbisė e Shqipėrisė nė Beograd, hyri nė panteonin e nderit dhe tė krenarisė shqiptare. Nevojat ballkanike janė tė ēuditshme dhe shpesh ekstravagante qė tė dėshmohet ‘ēėshtja jonė (kombėtare)’. Po tė sjell njė shembull qė ėshtė mit pak i njohur i Beogradit: Pėr njė kohė tė gjatė e patėm pritur grupin muzikor ‘The Rolling Stones’ nė Beograd. Thuhej se asgjė nuk do tė jetė njėlloj pasi ata tė vinė – nė kuptimin se me kėtė koncert do tė vuloset ardhmėria jonė e ndritur dhe qė mė nuk ka kthim prapa. Dhe pėrfundimisht ata erdhėn nė vitin 2007. Do tė provoj, Mustafa, tė tė ēoj pėr njė ēast nė atė natė magjike tė Beogradit, nė qershor tė vitit 2007. Mik Xhegeri u pėrpoq qė ta mėsonte mjaftueshėm serbishten, tė konfirmonte se ėshtė zotėri (‘Mirėmbrėma Serbi! Pėrshėndetje Beograd! Ju faleminderit shumė! Jemi shumė tė lumtur qė jemi kėtu! Mė nė fund erdhėm!); pėr tė qenė njė gradė mė lart sesa mirėsjellja, vokalit shoqėrues, Lizi Fisherit, i tha qė e ka fundin e bukur, por sandalet e kėqija. E shfrytėzoi rastin Xhegeri atėherė qė t’i pėrshėndeste edhe simpatizantėt e rajonit. Kur ai pyeti ‘a ndiheni mirė?’, pėrgjigjet mė tė mira ishin edhe reagimet ndaj kėngės “Midnight Rambler” (kur Xhegeri luajti nė harmonikė goje). Sikur tė ndodhte diēka atė natė, ndoshta gjithēka do tė ishte ndryshe. Sepse, legjenda urbane thotė se Xhegeri nuk e kishte mėsuar fare atė pak serbishte; dikush do t’i pėshpėriste nė vesh nėpėrmjet “kufjeve”, por ama gjithēka do tė ishte e “pėrkryer” sikur ai, duke ndarė nė rrokje, tė thoshte: “Ko-so-va ėsh-tė zem-ra e Ser-bisė” (theksoj se atėbotė ishte Kryeministėr Koshtunica, dhe kjo frazė lidhet me kohėn e tij); nė momentin e fundit, megjithatė, ky plan u prish e u pengua. Sikur tė kishte ndodhur kėshtu, gjithēka tjetėr do tė ishte qesharake-madje edhe mė shumė se ai droni i famshėm me flamurin e “Shqipėrisė sė madhe”. E ēfarė do tė ishte Mustafa, nė peshoren e historisė, kjo performanca e Ismail Morinės nė krahasim me fjalėt e pathėna tė Xhegerit? Mustafa, si e shihni ju atje poshtė nė Tiranė rastin e separatizmit katalanas? Referendumin traumatik dhe ēdo gjė qė vjen pas tij? Nė Serbi ndjenjat janė tė pėrziera: Shumica, duke pėrfshirė edhe presidentin Vuēiē, konsiderojnė se arusha po luan edhe para dyerve tė tyre (dyerve tė Europės pjesa mė e madhe e sė cilės e ka njohur Kosovėn), por nuk janė tė lumtur qė tėrė kjo po ndodh nė Spanjė e cila nuk e ka njohur Kosovėn. Ministri i Punėve tė Jashtme Ivica Daēiq tha qė me njohjen e Kosovės ėshtė hapur Kutia e Pandorės.Nė Serbi zyrtarėt e lartė theksojnė njėsitė matėse tė dyfishta tė BE-sė. Ministri Daēiq ėshtė promovues i madh i ‘ndarjes sė kufijve’ me shqiptarė. Njė propozim i vjetėr lidhur me sloganin zgjedhor tė Partisė sė tij Socialiste tė Serbisė ishte ‘Ibri ėshtė kufiri’!, por atėherė u duk parullė shumė e fortė, prandaj u tėrhoq para fushatės. Komunisti kroat dhe bashkėpunėtori i madh i Titos, Vladimir Bakariq e krijoi togfjalėshin ‘federalizimi i federatės’. Ky ishte eufemizėm pėr elementet konfederale tė Kushtetutės jugosllave nga viti 1974, por ‘federalizimi i federatės’ me sa duket ka edhe mundėsi mė tė gjera – europiane. Edhe pak pėr futbollin dhe politikėn, sepse shorti bėri qė Partizani dhe Skėnderbeu tė jenė nė tė njėjtėn Kategori Superiore tė Europės. Kur Partizani nė vitin 2011 e nxori nga Europa Shkėndinė e Tetovės, flitej se ishte nė rrugė qė ta shėronte ‘kompleksin e Flamurtarit’, i cili (nė sezonin 1987/88) e nxori atė nga Europa. Me njė gol spektakolar tė Sokol Kushtės nė kėnd tė traversės nė stadiumin e Ushtrisė Popullore tė Jugosllavisė nė Beograd (APJ). U tund dhe u dėgjua deri nė sheshin Sllavia– nė rrethqarkullimin e Beogradit, tė cilin, edhe pėrkundėr kritikave qė e shoqėrojnė projektin, tani ėshtė duke e meremetuar pushteti vendor i Vuēiēit. Tifozėt e Cėrvena Zvezdės /Yllit tė Kuq/ (kundėrshtarit mė tė madh tė Partizanit) harrojnė se atė sezon Flamurtari, pas Partizanit, e nxori edhe Aue-nė nga DDR-ja, e qė mė vonė e ndali Barcelona me Shusterin dhe Linekerin. Nė Kamp Nou Flamurtari udhėhoqi, por i mori tre gola nga tė cilėt goli i barazimit ishte tejet i dyshimtė. Nė Vlorė e mundi Barēėn me 1:0. Golėshėnues pėrsėri Sokol Kushta! Pak kush, i dashur Mustafa, e dinte nė Serbi se ēfarė ekipi ishte Flamurtari. Partizanin njė kohė tė gjatė e nėnēmuan pėr shkak tė kėsaj disfate. Ėshtė veti e keqe qė jugosllavėt e ‘komunizmit liberal’ dikur silleshin nė mėnyrė arrogante ndaj qytetarėve nga shtetet e Lindjes refraktare komuniste tė Europės. Ndėrkohė me Partizanin atėbotė luanin futbollistė tė mėdhenj shqiptarė- ndėr tė cilėt, me siguri, Fadil Vokrri ishe mė i madhi.
Tani pak pėr Cėrvena Zvezdėn, e cila u bė kampione nė Bari tė Italisė nė vitin 1991. Atėherė klubi pati menaxhim modern dhe efikas, atipik pėr shtetet komuniste. Luajti Cėrvena Zvezda nė lidhjen e fuqishme jugosllave. Gjatė atyre viteve ‘vetėm’ dhjetė herė pati buxhet mė tė vogėl se sa Reali i Madridit ose Bajerni, kurse sot kjo ėshtė absurde tė krahasohet. Zvezda mori nė pėrbėrje tė saj futbollistėt mė tė talentuar nga tėrė ish-Jugosllavia (jo vetėm ‘shtetet serbe’ edhe pse ishte brand dhe institucion serb). Nė tė luajti kroati mė i mirė (Prosineēki), malazezi mė i mirė (Saviqeviq), maqedonasi mė i mirė (Panēev), kurse duke ikur nga regjimi i Ēausheskut arriti edhe rumuni mė i mirė (Belodediq). Zvezda e mposhti Kėlnin para pak ditėsh si skuadėr mike, kurse humbi prej tij nė mėnyrė tragjike nė sezonin para Barit edhe pse atėherė kjo ishte pakrahasueshėm mė e fortė. Dejan Stankoviq, futbollist i madh i Zvezdės nga gjenerata pas Barit, bėri karrierė tė madhe nė Itali. Nė Inter arriti ēdo gjė qė nuk arriti Darko Panēev. Nė turnin e parė tė ‘kalēios’, nė gusht tė vitit 2013, Stankoviqi me shumė emocione u pėrshėndet nga fanella e Interit dhe loja aktive. Pėr njė kohė tė gjatė nikoqiri i atėhershėm i Interit Masimo Morati (sot Interi ėshtė kinez) kėrkoi kombinimin fitues duke mos kursyer milionat. Ju rikujtoj se nė verėn e vitit 1999 e arriti rekordin botėror duke e blerė Kristian Vijerin pėr 48 milionė tė njėfarė valute tė fortė. Edhe pse doli qė kombinimi fitues u arrit vetėm kur e bleu Militon, Eton dhe Shnajderin, pėrkatėsisht e solli Murinjon, nuk duhet harruar se ‘mallkimin e udhės sė kryqit tė Interit’ e rrėzuan suedezi me origjinė boshnjake Zllatan Ibrahimoviē, serbi Dejan Stankoviq dhe Sinisha Mihajloviq, pėrkatėsisht edhe trajneri i tyre Manēini. Tani nė Inter kryesorė janė kroatėt Perishiq dhe Brozoviq. Nė gusht, kur Kroacia e feston njė nga themelet e identitetit dhe tė historisė sė saj – pėr ta operacioni ushtarak ēlirimtar ‘Shtrėngata’ (1995), e cila pėr serbėt ėshtė krim i spastrimit etnik, nė faqen zyrtare tė Interit u shfaq urimi pėr mbrojtėsit kroatė, i cili shumė shpejt u hoq, kurse nė Serbi mendojnė se e hoqėn pas ndėrhyrjes sė Dejan Stankoviqit, i cili e shpjegoi se sa e ndėrlikuar ėshtė kjo datėA e patėn tifozėt nga Serbia mė vėshtirė kur e panė urimin pėr mbrojtėsit kroatė nė Inter se sa qė e patėn kroatėt kur tifozėt e Laēit nė vitin 2000 i bėn homazh Zhelko Razhnatoviq -Arkanit? Mustafa, mė nė fund arritėn nga Rusia nė Serbi ‘Migėt’ e parė, tė paralajmėruar prej njė kohe tė gjatė. Po ashtu, edhe Kroacia filloi t’i ripėrtėrijė forcat ajrore. Me sa duket ose do t’i blejnė ‘fantomėt’ ose ‘gripenėt’ suedezė. U shty vizita e Vuēiēit nė Zagreb e planifikuar pėr nė nėntor. Shkak pėr kėtė me siguri ėshtė pėrmendorja tė cilėn ia ngritėn para disa ditėsh nė Beograd majorit tė ish-APJ-sė, Milan Tepiqit, i cili nė shtator tė vitit 1991 shkaktoi shpėrthim nė magazinėn ushtarake nė Bjelovar qė ajo tė mos binte nė duar tė kroatėve. Tepiqi vdiq, si edhe njėmbėdhjetė mbrojtės kroatė. Pėr serbėt ai ėshtė hero, pėr kroatėt kriminel. Rrėfimi i vjetėr, naiv se Serbia dhe Kroacia do ta tejkalojnė tė kaluarėn traumatike ashtu siē e kaluan Gjermania dhe Franca po bėhet gjithnjė e mė shumė i pakuptimtė. Me garėn nė armatim dhe me rrėfimet dhe identitetet e veta, Serbia dhe Kroacia gjithnjė e mė shumė po ngjajnė me Indinė dhe Pakistanin ballkanik. A kemi Mustafa, njė krahasim kėshtu tė pėrshtatshėm pėr Shqipėrinė dhe Serbinė?

Nga Zoran Panoviq.

Pėrktheu: Naile Mala Imami.


RIP PJETER....

Tung per sot.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-10-2017, 16:20   #246
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 879
Thanks: 0
Thanked 212 Times in 162 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
lonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Shqiptarėt fituan simpatinė e serbėve me vjedhjen e orės sė Bushit.

Letėrkėmbimi Mapo-Danas.

I dashur Mustafa! Duke debatuar pėr dashurinė e popujve tanė ‘tė vegjėl’, nė krahasim me ata ‘tė mėdhenj’, dhe pėr ndikimin e ambasadorėve tė fuqive tė mėdha nė jetėn politike tė serbėve dhe shqiptarėve, e pėrmende se dashuria e shqiptarėve ndaj Amerikės tashmė ėshtė bėrė proverbiale. E rikujtove se si ju shqiptarėt e keni pritur nė mėnyrė euforike presidentin amerikan Xhorxh Bushin e ri nė vitin 2007. Ai ishte kjo Mustafa, atėherė kur ia vodhėt Bushit orėn nė tėrė atė rrėmujė? Mendoj se kur u takuam nė Tiranė, tė kam thėnė se ju shqiptarėt (nga Shqipėria) sė paku dy herė keni fituar simpatitė e serbėve: Herėn e parė kur nuk qėndruat duarkryq, por pas dėshtimit tė firmave piramidale, i morėt pushkėt nė dorė, pėr dallim nga qytetarėt e Serbisė tė cilėt nuk treguan ndonjė frymė luftarake pėr kėtė ēėshtje; dhe hera e dytė kur i fituat simpatitė e tė gjithė serbėve ishte ajo vjedhja e pėrmendur kur ia vodhėt orėn Bushit, e cila sė paku pėr njė ēast pakėz e relaksoi antiamerikanizmin e kėtuhit. Tė kam thėnė tashmė edhe se unė jam njėri prej simpatizantėve tė ‘Simpsonėve’ nė Serbi, dhe se nė mesin e episodeve mė tė popullarizuara ėshtė ajo pėr ‘shqiptarin e vogėl’: Nė njė shkėmbim rinor ndėrkombėtar tė fėmijėve, Bart Simpsoni shkon nė Francė, ku e keqtrajtojnė, kurse nė shtėpinė e Simpsonėve nė Springfield shkon shqiptari i vogėl. Shumė shpejt pas kėsaj vėrtetohet qė shqiptari i vogėl ėshtė moshatar i Bartit, nė fakt agjent i Sigurimit. Shqiptari i vogėl nuk e fsheh se sa keqdashės ėshtė, dhe pėrpiqet qė tė spiunojė sa mė shumė qė mundet. Saktėsisht, qėllimi i tij ėshtė centrali bėrthamor nė tė cilin punon Homeri. Dhe sa mė keqdashės qė bėhet shqiptari, aq mė shumė e duan Simpsonėt. Shumė shpejt pas kėsaj e zbulon FBI-ja, e cila e dėbon nga SHBA-tė. Pėrderisa shqiptari i vogėl me buzėqeshje keqdashėse, i shoqėruar nga polici hyn nė aeroplan, Simpsonėt e pėrshėndesin me dorė dhe qajnė me gulēim, kurse Homeri i drejtohet: ‘Mos u mėrzit, ato planet e centralit qė m’i kėrkove do tė t’i dėrgoj me postė’. Njė koleg i imi, njė tekst timin pėr ‘shqiptarin e vogėl’ nga ‘Simpsonėt’ ia tregoi edhe Edi Ramės kur ishte nė Beograd.Mė shkrove edhe qė Ismail Morina, i cili e komandoi dronin e famshėm nė ndeshjen mes Serbisė e Shqipėrisė nė Beograd, hyri nė panteonin e nderit dhe tė krenarisė shqiptare. Nevojat ballkanike janė tė ēuditshme dhe shpesh ekstravagante qė tė dėshmohet ‘ēėshtja jonė (kombėtare)’. Po tė sjell njė shembull qė ėshtė mit pak i njohur i Beogradit: Pėr njė kohė tė gjatė e patėm pritur grupin muzikor ‘The Rolling Stones’ nė Beograd. Thuhej se asgjė nuk do tė jetė njėlloj pasi ata tė vinė – nė kuptimin se me kėtė koncert do tė vuloset ardhmėria jonė e ndritur dhe qė mė nuk ka kthim prapa. Dhe pėrfundimisht ata erdhėn nė vitin 2007. Do tė provoj, Mustafa, tė tė ēoj pėr njė ēast nė atė natė magjike tė Beogradit, nė qershor tė vitit 2007. Mik Xhegeri u pėrpoq qė ta mėsonte mjaftueshėm serbishten, tė konfirmonte se ėshtė zotėri (‘Mirėmbrėma Serbi! Pėrshėndetje Beograd! Ju faleminderit shumė! Jemi shumė tė lumtur qė jemi kėtu! Mė nė fund erdhėm!); pėr tė qenė njė gradė mė lart sesa mirėsjellja, vokalit shoqėrues, Lizi Fisherit, i tha qė e ka fundin e bukur, por sandalet e kėqija. E shfrytėzoi rastin Xhegeri atėherė qė t’i pėrshėndeste edhe simpatizantėt e rajonit. Kur ai pyeti ‘a ndiheni mirė?’, pėrgjigjet mė tė mira ishin edhe reagimet ndaj kėngės “Midnight Rambler” (kur Xhegeri luajti nė harmonikė goje). Sikur tė ndodhte diēka atė natė, ndoshta gjithēka do tė ishte ndryshe. Sepse, legjenda urbane thotė se Xhegeri nuk e kishte mėsuar fare atė pak serbishte; dikush do t’i pėshpėriste nė vesh nėpėrmjet “kufjeve”, por ama gjithēka do tė ishte e “pėrkryer” sikur ai, duke ndarė nė rrokje, tė thoshte: “Ko-so-va ėsh-tė zem-ra e Ser-bisė” (theksoj se atėbotė ishte Kryeministėr Koshtunica, dhe kjo frazė lidhet me kohėn e tij); nė momentin e fundit, megjithatė, ky plan u prish e u pengua. Sikur tė kishte ndodhur kėshtu, gjithēka tjetėr do tė ishte qesharake-madje edhe mė shumė se ai droni i famshėm me flamurin e “Shqipėrisė sė madhe”. E ēfarė do tė ishte Mustafa, nė peshoren e historisė, kjo performanca e Ismail Morinės nė krahasim me fjalėt e pathėna tė Xhegerit? Mustafa, si e shihni ju atje poshtė nė Tiranė rastin e separatizmit katalanas? Referendumin traumatik dhe ēdo gjė qė vjen pas tij? Nė Serbi ndjenjat janė tė pėrziera: Shumica, duke pėrfshirė edhe presidentin Vuēiē, konsiderojnė se arusha po luan edhe para dyerve tė tyre (dyerve tė Europės pjesa mė e madhe e sė cilės e ka njohur Kosovėn), por nuk janė tė lumtur qė tėrė kjo po ndodh nė Spanjė e cila nuk e ka njohur Kosovėn. Ministri i Punėve tė Jashtme Ivica Daēiq tha qė me njohjen e Kosovės ėshtė hapur Kutia e Pandorės.Nė Serbi zyrtarėt e lartė theksojnė njėsitė matėse tė dyfishta tė BE-sė. Ministri Daēiq ėshtė promovues i madh i ‘ndarjes sė kufijve’ me shqiptarė. Njė propozim i vjetėr lidhur me sloganin zgjedhor tė Partisė sė tij Socialiste tė Serbisė ishte ‘Ibri ėshtė kufiri’!, por atėherė u duk parullė shumė e fortė, prandaj u tėrhoq para fushatės. Komunisti kroat dhe bashkėpunėtori i madh i Titos, Vladimir Bakariq e krijoi togfjalėshin ‘federalizimi i federatės’. Ky ishte eufemizėm pėr elementet konfederale tė Kushtetutės jugosllave nga viti 1974, por ‘federalizimi i federatės’ me sa duket ka edhe mundėsi mė tė gjera – europiane. Edhe pak pėr futbollin dhe politikėn, sepse shorti bėri qė Partizani dhe Skėnderbeu tė jenė nė tė njėjtėn Kategori Superiore tė Europės. Kur Partizani nė vitin 2011 e nxori nga Europa Shkėndinė e Tetovės, flitej se ishte nė rrugė qė ta shėronte ‘kompleksin e Flamurtarit’, i cili (nė sezonin 1987/88) e nxori atė nga Europa. Me njė gol spektakolar tė Sokol Kushtės nė kėnd tė traversės nė stadiumin e Ushtrisė Popullore tė Jugosllavisė nė Beograd (APJ). U tund dhe u dėgjua deri nė sheshin Sllavia– nė rrethqarkullimin e Beogradit, tė cilin, edhe pėrkundėr kritikave qė e shoqėrojnė projektin, tani ėshtė duke e meremetuar pushteti vendor i Vuēiēit. Tifozėt e Cėrvena Zvezdės /Yllit tė Kuq/ (kundėrshtarit mė tė madh tė Partizanit) harrojnė se atė sezon Flamurtari, pas Partizanit, e nxori edhe Aue-nė nga DDR-ja, e qė mė vonė e ndali Barcelona me Shusterin dhe Linekerin. Nė Kamp Nou Flamurtari udhėhoqi, por i mori tre gola nga tė cilėt goli i barazimit ishte tejet i dyshimtė. Nė Vlorė e mundi Barēėn me 1:0. Golėshėnues pėrsėri Sokol Kushta! Pak kush, i dashur Mustafa, e dinte nė Serbi se ēfarė ekipi ishte Flamurtari. Partizanin njė kohė tė gjatė e nėnēmuan pėr shkak tė kėsaj disfate. Ėshtė veti e keqe qė jugosllavėt e ‘komunizmit liberal’ dikur silleshin nė mėnyrė arrogante ndaj qytetarėve nga shtetet e Lindjes refraktare komuniste tė Europės. Ndėrkohė me Partizanin atėbotė luanin futbollistė tė mėdhenj shqiptarė- ndėr tė cilėt, me siguri, Fadil Vokrri ishe mė i madhi.
Tani pak pėr Cėrvena Zvezdėn, e cila u bė kampione nė Bari tė Italisė nė vitin 1991. Atėherė klubi pati menaxhim modern dhe efikas, atipik pėr shtetet komuniste. Luajti Cėrvena Zvezda nė lidhjen e fuqishme jugosllave. Gjatė atyre viteve ‘vetėm’ dhjetė herė pati buxhet mė tė vogėl se sa Reali i Madridit ose Bajerni, kurse sot kjo ėshtė absurde tė krahasohet. Zvezda mori nė pėrbėrje tė saj futbollistėt mė tė talentuar nga tėrė ish-Jugosllavia (jo vetėm ‘shtetet serbe’ edhe pse ishte brand dhe institucion serb). Nė tė luajti kroati mė i mirė (Prosineēki), malazezi mė i mirė (Saviqeviq), maqedonasi mė i mirė (Panēev), kurse duke ikur nga regjimi i Ēausheskut arriti edhe rumuni mė i mirė (Belodediq). Zvezda e mposhti Kėlnin para pak ditėsh si skuadėr mike, kurse humbi prej tij nė mėnyrė tragjike nė sezonin para Barit edhe pse atėherė kjo ishte pakrahasueshėm mė e fortė. Dejan Stankoviq, futbollist i madh i Zvezdės nga gjenerata pas Barit, bėri karrierė tė madhe nė Itali. Nė Inter arriti ēdo gjė qė nuk arriti Darko Panēev. Nė turnin e parė tė ‘kalēios’, nė gusht tė vitit 2013, Stankoviqi me shumė emocione u pėrshėndet nga fanella e Interit dhe loja aktive. Pėr njė kohė tė gjatė nikoqiri i atėhershėm i Interit Masimo Morati (sot Interi ėshtė kinez) kėrkoi kombinimin fitues duke mos kursyer milionat. Ju rikujtoj se nė verėn e vitit 1999 e arriti rekordin botėror duke e blerė Kristian Vijerin pėr 48 milionė tė njėfarė valute tė fortė. Edhe pse doli qė kombinimi fitues u arrit vetėm kur e bleu Militon, Eton dhe Shnajderin, pėrkatėsisht e solli Murinjon, nuk duhet harruar se ‘mallkimin e udhės sė kryqit tė Interit’ e rrėzuan suedezi me origjinė boshnjake Zllatan Ibrahimoviē, serbi Dejan Stankoviq dhe Sinisha Mihajloviq, pėrkatėsisht edhe trajneri i tyre Manēini. Tani nė Inter kryesorė janė kroatėt Perishiq dhe Brozoviq. Nė gusht, kur Kroacia e feston njė nga themelet e identitetit dhe tė historisė sė saj – pėr ta operacioni ushtarak ēlirimtar ‘Shtrėngata’ (1995), e cila pėr serbėt ėshtė krim i spastrimit etnik, nė faqen zyrtare tė Interit u shfaq urimi pėr mbrojtėsit kroatė, i cili shumė shpejt u hoq, kurse nė Serbi mendojnė se e hoqėn pas ndėrhyrjes sė Dejan Stankoviqit, i cili e shpjegoi se sa e ndėrlikuar ėshtė kjo datėA e patėn tifozėt nga Serbia mė vėshtirė kur e panė urimin pėr mbrojtėsit kroatė nė Inter se sa qė e patėn kroatėt kur tifozėt e Laēit nė vitin 2000 i bėn homazh Zhelko Razhnatoviq -Arkanit? Mustafa, mė nė fund arritėn nga Rusia nė Serbi ‘Migėt’ e parė, tė paralajmėruar prej njė kohe tė gjatė. Po ashtu, edhe Kroacia filloi t’i ripėrtėrijė forcat ajrore. Me sa duket ose do t’i blejnė ‘fantomėt’ ose ‘gripenėt’ suedezė. U shty vizita e Vuēiēit nė Zagreb e planifikuar pėr nė nėntor. Shkak pėr kėtė me siguri ėshtė pėrmendorja tė cilėn ia ngritėn para disa ditėsh nė Beograd majorit tė ish-APJ-sė, Milan Tepiqit, i cili nė shtator tė vitit 1991 shkaktoi shpėrthim nė magazinėn ushtarake nė Bjelovar qė ajo tė mos binte nė duar tė kroatėve. Tepiqi vdiq, si edhe njėmbėdhjetė mbrojtės kroatė. Pėr serbėt ai ėshtė hero, pėr kroatėt kriminel. Rrėfimi i vjetėr, naiv se Serbia dhe Kroacia do ta tejkalojnė tė kaluarėn traumatike ashtu siē e kaluan Gjermania dhe Franca po bėhet gjithnjė e mė shumė i pakuptimtė. Me garėn nė armatim dhe me rrėfimet dhe identitetet e veta, Serbia dhe Kroacia gjithnjė e mė shumė po ngjajnė me Indinė dhe Pakistanin ballkanik. A kemi Mustafa, njė krahasim kėshtu tė pėrshtatshėm pėr Shqipėrinė dhe Serbinė?

Nga Zoran Panoviq.

Pėrktheu: Naile Mala Imami.

https://www.youtube.com/watch?v=udHl6hFA-F4

RIP PJETER....

Tung per sot.
?????????????????????

Kete postim sikur eshte mbledhur UDB dy jave rrjesht ta pergatise.
Po ky po tall tajarin me mucin apo po cfare ? Ky sikur po e ri perserit: mua s'me rruhet hic o Muci as per EU dhe as per Shqipe.Ky o eshte me i shkrehur se Mucua (dmth rk komplet), ose ky do te thote o qorra hapni syte, se ne tjeter vend fle lepuri !
Cte jete valle ? Thua ka Muc Nano tru ta kuptoje kete, apo stomak ta pertype?
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-10-2017, 16:27   #247
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 879
Thanks: 0
Thanked 212 Times in 162 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
lonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Kkur ka qene rradha e Mucit...
Kodi:
http://politiko.net/opinione/ne-ballkan-nje-hero-me-pak-eshte-nje-shans-me-shume-per-paqe/
Citim:
Nga Mustafa Nano

I dashur Zoran! Duke lexuar letrėn tuaj, e kapa veten buzagaz nė momentin kur ju merreshit me njė ide paranojake tė atyshme, sipas sė cilės letėrkėmbimi ynė ėshtė pjesė e njė plani pėr t’ia bėrė jetėn mė tė lehtė Presidentit Vuēiq nė dialogun e brendshėm mbi Kosovėn. Me tė njėjtėn paranojė shoqėrohet edhe kėtu ky letėrkėmbim, veēse nė kėtė rast motivimet e skenari janė antishqiptarė. Thuhet “nė takimin e udhėheqėsve ballkanikė nė Trieste u ra dakord pėr krijimin e njė zone ekonomike rajonale, gjė qė synon ringjalljen e njė Jugosllavie tė re, timonin e sė cilės do ta kenė si gjithnjė serbėt; dhe Zoran Panoviq e Mustafa Nano janė zėdhėnėsit mediatikė tė kėtij plani”.

I bukur ishte edhe fiksimi tjetėr paranojak e konspirativ, sipas tė cilit vendimi pėr tė ekstraduar nė Beograd Ismail Morinėn, njeriun e dronit, ėshtė njė lojė e kroatėve pėr rindezur sherrin mes serbėve e shqiptarėve e pėr tė penguar nė kėtė mėnyrė “dialogun tuaj tė brendshėm mbi Kosovėn”, e ndoshta – kėtė po e shtoj unė – edhe nismėn e Triestes pėr integrimin ekonomik tė Ballkanit. Meqė ra fjala, Ismail Morina ka bėrė shumė njerėz krenarė kėtej nga anėt tona. U ka fituar zemrėn tė gjithėve me gjetjen e tij (harta e Shqipėrisė sė Madhe, tok me portretet e Ismail Qemalit e Isa Boletinit, i pari nga Vlora, i dyti nga Mitrovica, qė varej mbi kokat e spektatorėve serbė nė njė shfaqje me audiencė europiane). Nuk mund ta pėrfytyroni dot se me sa ngazėllim kanė folur, e flasin, shqiptarėt mbi atė qė ai bėri. Ai ėshtė shpallur njė hero. E jo njė hero dosido, por njė hero antiserb. Dhe dihet tanimė qė heronjtė antiserbė janė soji mė i fisėm e mė i ēmuar nė panteonin e nderit e tė krenarisė shqiptare.

Prandaj, njė aventurė e Morinės nėpėr gjyqet e burgjet e Serbisė do tė na e pasuronte edhe mė tepėr kėtė panteon. Mirėpo, kjo ėshtė gjėja e fundit qė na lipset nė kėtė moment. T’ju them tė drejtėn, nuk e kam shumė tė qartė se ēfarė thonė ligjet serbe pėr njė provokacija si ajo qė bėri Ismail Morina, por do doja shumė qė autoritetet serbe tė hetimit tė gjenin ndonjė yēkėl ligjore pėr ta tėrhequr kėrkesėn pėr ekstradimin e tij, apo qė gjykatat serbe, nėse ekstradimi do ndodhė, tė gjenin arsye pėr ta liruar nė sallėn e gjyqit. Do ishte njė gjest domethėnės. Ja, mendoje pak: Njė gjykatė serbe qė liron nė sallėn e gjyqit njė shqiptar qė ka bėrė shoė me irredentizmin e tij nė Serbi. Efekti do ishte shtendosės. Dhe ndoshta emancipues. Apo me kėtė jam duke mbushur ujė me shoshė? (Nuk mund tė mungonte nė gjuhėn shqipe kjo shprehje). Nė ēdo rrethanė, do na bėhej njė shėrbim i mirė ne shqiptarėve. Do kishim njė hero mė pak. Nuk di pse mendoj se, nė Ballkan, njė hero mė pak ėshtė baras me njė shans mė shumė pėr paqe.

Vetė Morina nė kėtė moment, mė shumė sesa pėr famėn e vet prej heroi, duket i shqetėsuar mbi fatin e tij. “Serbėt mund tė mė marrin vetėm tė vdekur”, -tha javėn e shkuar ai. E shoqja e tij u pėrgjėrohet autoriteteve shqiptare: “Ma shpėtoni burrin; nėse pėrfundon nė Serbi, jeta e tij ėshtė nė rrezik”. Por shqetėsimi ka dalė jashtė familjes “Morina”, tanimė. I njėjti apel u ėshtė bėrė autoriteteve shqiptare edhe nga njerėz tė tjerė, tė cilėt kushedi se si e pėrfytyrojnė njė ballafaqim tė Ismail Morinės me hetuesit, gjyqtarėt apo gardianėt e burgjeve serbe! Mė vjen tė pyes: Mos vallė atje, nė Beograd, ėshtė duke e pritur ndonjė xhelat qė, ashtu si Abidaga nė romanin e Ivo Andriqit (Ura mbi Drin), do ta torturojė e do ta fusė nė hell Ismail “Radisav” Morinėn? Jemi ende te paranojat. Por kėtu po ndėrroj argument.

Pyetja, me tė cilėn e mbyllnit letrėn tuaj: “A thua ju nė Shqipėri u frikėsoheni rusėve sė paku gjysmėn e asaj qė ne i duam?”, bėri tė mė vijė nė mendje njė moment prej takimit tonė nė Tiranė. Nuk di nėse tė kujtohet. Ne ishim duke ecur diku pranė bulevardit qendror, dhe ti nė njė moment u ndale, dhe the: “Ah, kėtu qenka ambasada ruse!”. Dhe ia bėre me gisht nė drejtim tė flamurit tringjyrėsh tė ngritur mbi pullazin e ambasadės ruse. Nuk mbaj mend nėse ta thashė atė ditė, por ja, po ta them tani: Unė kisha kaluar me qindra herė atypari, por asnjėherė nuk isha bėrė kureshtar tė ktheja kryet nga flamuri rus. Madje, sikur tė mė kishe pyetur para atij momenti, se ku ndodhej ambasada ruse, do tė mė ishte dashur tė mendohesha njė copė herė, derisa tė ftillohesha: “Ambasada ruse? Hm, duhet tė jetė diku…. nuk mė kujtohet mirė… ah, po, ėshtė buzė Unazės, midis Bllokut dhe bulevardit ‘Dėshmorėt e Kombit’”.

Edhe diēka tjetėr. Janė tė rrallė komentatorėt politikė tė Tiranės qė e dinė emrin e ambasadorit rus nė Tiranė. As pėr fytyrė nuk e njohin. Pėr njė vend si Shqipėria, ku ambasadorėt janė protagonistė tė jetės publike, e ku lajmet me ambasadorė nuk mungojnė asnjė ditė nė ditaret televizive, ky mund tė duket njė fakt i ēuditshėm. Mirėpo nuk ėshtė i tillė pėr njė arsye shumė tė thjeshtė. Nė Shqipėri ka njė frymė antiruse, qė shprehet publikisht pa tė keq, nga tė gjithė. Edhe nga politikanėt, mes tė cilėve bie nė sy kryeministri Rama. “Mos na braktisni, mos na lini tė biem nė duart e rusėve”, -tha ai pėr tė pėrditshmen londineze “The Telegraph” mė 24 shkurt tė kėtij viti. Apeli u drejtohej amerikanėve dhe europianėve, merret vesh. “Nėse BE-ja do mungojė nė Ballkan, vendin e saj do ta zėrė Rusia”, -tha ai pėr gazetėn “Le Monde” dy muaj mė vonė, mė 1 prill. Ndėrsa nė njė veprimtari tė NATO-s qė u mbajt nė Tiranė kėtė muaj, nė datėn 17, Rama shtroi nevojėn e anėtarėsimit nė organizatėn e Atlantikut tė Veriut edhe tė Serbisė, Bosnjės, Kosovės e Maqedonisė, pasi “njė i tretė ka filluar tė rrisė ndikimin nė Ballkan”. I treti, kuptohet, ėshtė Rusia.

Ndėrsa ambasadori amerikan ėshtė njė nga njerėzit mė tė njohur nė vend. Dhe njė nga mė tė fuqishmit. Dhe kėtė nuk e them pėr ta denoncuar si njė uzurpator. Tė rrimė shtrembėr e tė flasim drejt, ambasadori amerikan nė Shqipėri nuk ėshtė uzurpator. Ai e ushtron kėtė pushtet me miratimin e shqiptarėve. Sikur Demostati juaj tė bėnte kėtu te ne njė anketim me pyetjen: Ju bezdis apo ju ngushėllon ndikimi i madh i ambasadorit amerikan nė jetėn politike shqiptare?, ma thotė mendja se njė shumicė e qartė votuesish do tė pėrgjigjej: Na ngushėllon.

E dini? Klasa jonė politike nuk kishte asnjė dėshirė e interes ta bėnte reformėn nė drejtėsi. Njė pjesė e saj bėri ēmos ta sabotonte atė. Dhe nuk e fshehu hiē qė donte ta sabotonte. Por nė fund, u shfaq ambasadori amerikan, deus ex machina. Presioni i tij ishte i hapur, jashtė ēdo etike diplomatike. Ishte falė kėtij presioni qė ajo reformė, e cila i duhet vendit, kaloi nė parlament. Me votat e tė gjithė deputetėve. Dhe me “tė gjithė”, nuk kam parasysh deputetėt e pranishėm nė seancė. Jo, kam parasysh tė gjithė deputetėt e zgjedhur. Atė ditė, dikush u ngrit i sėmurė nga shtrati, dikush la babanė nė agonķ, dikush erdhi me urgjencė nga jashtė vendit, dhe tė gjithė e mbajtėn frymėn nė parlament. Atė shfaqje vetė ambasadori amerikan e ndoqi live, nga lozha, si tė donte t’u thoshte deputetėve: Hej, kujdes, Vėllai i Madh po ju vėzhgon. Rezultati? 140 vota pro. Asnjė kundėr. Pas kėsaj, unė kam sugjeruar nė formė shakaje qė, pėr tė evituar njė lloj teatri tė panevojshėm, me anė tė njė amendamenti, ta shndėrrojmė postin e ambasadorit amerikan nė njė institucion kushtetues. Nuk ka shumė kuptim qė Presidenti i Republikės, kryeministri etj., tė jenė funksione kushtetuese, ndėrsa kreu i ambasadės amerikane, jo.

Dashuria e shqiptarėve pėr Amerikėn ėshtė bėrė proverbiale, tanimė. Ju kujtohet se si ne shqiptarėt e pritėm presidentin amerikan nė vitin 2007? Nuk besohej mė atėmot se mund tė gjendej nė ndonjė cep tė planetit njė turmė njerėzish, sado e vogėl, qė ta rrethonte dashamirėsisht George Ė. Bushin. Por kjo ndodhi nė mėnyrėn mė tė bujshme qė mund tė pėrfytyrohej. Njerėzit anė e mbanė botės nuk u besonin syve kur e shihnin Bushin tė rrethuar nga njerėz qė donin ta preknin, t’i jepnin dorėn, t’i merrnin njė autograf. Dhe mė e pabesueshmja ishte qė kjo gjė po ndodhte nė njė vend – ky ishte njė saktėsim qė nuk harronte asnjė reporter ta bėnte – “me shumicė myslimane”. Duhet tė kenė hequr shumė reporterėt pėr tė pajtuar kėtė fakt tė fundit me faktin qė Shqipėria – kėshtu thuhej nė Neė York Times – “ėshtė njė vend papėrkulshmėrisht proamerikan”.

Unė mendoj qė shqiptarėt do tė mbeten proamerikanė. Prej mirėnjohjes, nėse jo prej dashurisė. Prej nevojės, nėse jo prej dėshirės. Pastaj, shqiptarėt e serbėt janė ende duke jetuar nė stinėn e armiqėsisė mes tyre, e nė kėto rrethana ėshtė edhe dashuria serbe pėr Rusinė qė i jep kuptim dashurisė shqiptare pėr Amerikėn, e tė dyja bashkė i japin ende kuptim ekuacionit gjeopolitik “Serbi + Rusi versus Shqipėri + SHBA”. Anėtarėsimi nė BE mund tė na shpėtonte edhe prej kėtij leximi gjeopolitik tė Ballkanit tė sotėm. Mirėpo BE-ja, ku gjėrat janė disi tė paqarta e tė rrėmujshme kėto kohė, nuk na ofron mė shumė sesa njė “galopim kėrminjsh”.

Tė shpresojmė se gjėrat do lėvizin mė shpejt, sidoqoftė. Unė jam pak mė optimist se ju nė kėtė pikė. Por do t’ju shkruaj njė herė tjetėr pėr kėtė ēėshtje.

Titulli i kėtij shkrimi ėshtė vendosur nga redaksia. Titulli i autorit ishte: Ta duam Atdheun si shqiptarėt Amerikėn.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-10-2017, 13:56   #248
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 2,527
Thanks: 640
Thanked 863 Times in 521 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Kush qėndron pas kėrcėnimit tė rektorit Koni nga Shullazi?



Dėshmitė e Saimir Tahirit, Haki Ēakos, Lindita Nikollės, Dhori Kules e Mynir Konit nuk ishin nė sinkron nė Gjykatėn e Krimeve tė Rėnda, nė ēėshtjen kundėr Emiljano Shullazit.

Ish –ministri i Brendshėm Saimir Tahiri dhe Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė sė Shtetit, Haki Ēako dhanė versione tė ndryshme pėr faktin se si u vunė nė dijeni se rektori Kule dhe kandidati pėr rektor Koni, u kėrcėnuan nga Shullazi (lexo mė poshtė nė faqen e lapsi.al).

Nė pamje tė parė janė detaje tė vogla, por pėr njė proces hetimor detajet janė thelbėsore. Djalli fshihet brenda tyre.

Edhe nė dėshmitė e zyrtarėve tė tjerė ka po ashtu papėrputhshmėri.

Gazetari i kronikės, Flamur Vezaj ka publikuar disa prej dėshmive. Por kjo nuk ėshtė pjesa mė e rėndėsishme e shkrimit tė tij nė faqen personale nė facebook pėr kėtė ēėshtje, tė cilėn ai e ka ndjekur nė vazhdimėsi.

Gazetari ngre disa pyetje nė pėrpjekje pėr tė kuptuar thelbin e ngjarjes: pra, pėrse Emiljano Shullazi do tė kėrcėnonte njė kandidat pėr rektor? Ē’interesa kishte kreu i njė bande tė fuqishme nė Universitetin e Tiranės?

Nė pyetjet e shumta tė ngritura prej tij tentohet pikėrisht tė kuptohet lidhja mes Shullazit dhe postit tė rektorit. Dhe pyetjet i ēojnė dyshimet te planet pėr tė ndėrtuar nė hyrje tė Qytetit Studentit, njė pasuri e patundshme qė ėshtė nė vartėsi tė Universitetit tė Tiranės.

Konflikti pėr kėtė ēėshtje – thotė gazetari Vezaj – vijojnė edhe sot nė rektorat, me pėrplasje komptetencash. Njė prej kėtyre konflikteve u bė publike disa javė mė parė kur rektorit Koni iu sekuestrua makina e rektoriatit pa i dhėnė shpjegime. Mė vonė u mėsua se kishte qenė kancelari i universitetit qė e kishte denoncuar pėrdorimin e makinės si nė shkelje tė rregullave (lexo shkrimin mė poshtė nė faqen e lapsi.al).

Nė shkrimin e tij gazetari pėrmend edhe emra zyrtarėsh e ish –zyrtarėsh tė tjerė, qė sipas tij janė tė implikuar nė kėtė ēėshtje, qė sipas argumentimit tė tij s’ka tė bėjė me postin e Rektorit tė UT, por me firmėn e tij qė duhet pėr ndėrtime nė zonėn e Qytetit Studenti, ku Shullazi ishte pajtuar pėr tė bėrė “pėrmbaruesin”. /Lapsi.al

SHKRIMI I PLOTE

Kush genjeu ne Gjykate dhe pse u kercenua Koni!?
Sipas deshmive te dhene ne prokurori te ketyre personazheve te rastit E.Shullazit!
Vec humbjes se kujteses nga pedagoget per personazhin Shullazi te tjerat kane qene ne sinkron!
Dhori Kule: ...Pas kercenimit fola ne telefon me E.Ramen dhe ai me lidhi me S.Tahirin dhe me pas bashke me L.Nikollen, H.Cakon e E.Hodaj u takuam ku me premtuan qe do ta zgjidhin kete problem! Tahiri me tha do ta mbyll une kete problem! Dy ore pas takimit ka dal S.Berisha ne konference per media!...
M.Koni: ...Pas kercenimit kam fol me familjen, me pas me L.Nikollen dhe brenda pak minutaah me ka marr kancelari e me ka thene se do takohemi me M.Brendshem me te cilin jam takuar e i kam treguar ngjarjen ku ishte edhe L.Nikolla, H.Cako e E.Hodaj qe mbanin shenime ato qe thoja. Me pas kam paraqita doreheqjen nga kandidimi por nuk u pranua! Rreth dy ore me pas S.Berishen doli ne media e beri publike...
L.Nikolla: ...Me mori Dh.Kule ne telefon dhe me tregoj kercenimin dhe me pas bashke me S.Tahirin, H.Cakon e E.Hodaj kemi takuar profesoret qe i premtuam se do te ndjekim rrugen ligjore!....
Pas daljes se S.Berishes ne konference policia kerkon nga E.Shullazi te paraqitete ne Polici e ai nuk merr mundimin dhe pas kesaj zyrtaret e larte e dergojne te rruga “Kavajes” zv/drejtorin e Policise se Tiranes dhe me qetesi e dashuri (kamerat e trupit nuk filmonin) e sjellin Shullazin te policia! Pas disa telefonatave me debate e ze te larte nga brenda drejtorise, aty rreth ores 22:45 shkon urdheri i Prokurorise per Krime te Renda per ndalimin e Shullazit! Edhe per kete pjese ka pas debate qe tashme i kam thene dhe perfundimisht Shullazi mbeti ne qeli!
Tani kush e mori vesh i pari, kush e denoncoi e kush genjen besoj kuptohet kur i lexoni keto reshta!!!
Ka edhe me shume kjo histori...pasi jane disa pyetje ende pa pergjigjie. Kush kishte interes per mos zgjedhjen e M.Konit Rektor, vec kandidates tjeter K.Dibra? Pse kishte refuzuar M.Koni “pazaret” per fushen ne hyrje te Qytet Studentit? Kush i kishte premtuar “pronareve” qe nese nuk zgjidhet Rektor M.Koni “pronen” do e merrnin? Kush e “punesoi” Shullazin si “permbarues” ne kete ceshtje? Ē’lidhje ka me ngjarjen ky zv/ministri i ri i Arsimit dikur zv/rektor E.Demo dhe cfare premtimesh kishte dhene ai nese nuk zgjidhet M.Koni Rektor? Pse kjo fushe vazhdon e “bllokuar” e te shfrytezohet nga Bashkia kur me VKM i eshte kthyer Universitetit te Tiranes? Pse nuk realizohet Kampusi Universitar sic ishte premtuar? Per cfare “pazaresh parimore” Bordi Rektoratit eshte perplas me M.Konin dhe kane caktuar administrator? Pse Rektorati funksionon me dy vula. Kush i pushon kallezimet e Rektorit ne Prokurorin e Tiranes...etj...etj???!!!!
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 14:37   #249
zirconium
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Posts: 14,367
Thanks: 0
Thanked 795 Times in 595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 97
zirconium ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Po lexoja keto lajmet qe paskan kap kushunin e Sajmes. E gojet e liga thone qe e ka pas 30 mije evro bakshishin.

http://catania.meridionews.it/artico...stro-albanese/

Ishalah na qarteson shoku Kepi se e kemi te dega e brendshme per keto pune (lexon gogja gazeta).
zirconium nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i zirconium pėlqehet nga
i vjetėr 17-10-2017, 14:58   #250
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 11,428
Thanks: 3,937
Thanked 3,789 Times in 2,358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 273
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Akuzat e PD ndaj Tahirit, Rama: Duam tė vėrtetėn sa mė parė

"Biseda e dy trafikantėve, shokuese dhe neveri"
Tahiri njofton dalje urgjente pėr mediat nė 16:00

Tahiri i kėrkoi takim, Llalla: Sot jam i zėnė!Pėrgjimi/Moisi Habilaj tha 30 mijė € i do Saimiri...Basha: Tė arrestohet Tahiri, faktet nė tryezėn e RamėsNoka: Tahiri duhet tė ishte pas hekuraveDroga mister 4 tė kėrkuarit.
Kryeministri Edi Rama ka reaguar pėr herė tė parė pas akuzave tė opozitės ndaj ish-ministrit tė Brendshėm, Saimir Tahiri. Kreu i qeverisė ka postuar njė shėnim nė Facebook, ku shkruan se, "duam tė vėrtetėn sa mė parė". Kreu i qeverisė i referohet edhe pėrgjimeve ambientale tė realizuara nga policia italiane pėr Moisi Habilajn i arrestuar njė ditė mė parė, duke theksuar se ėshtė e neveritshme.
dhe shokuese ajo qė ka dalė nga biseda e dy trafikantėve.

"Duam tė vėrtetėn! Sa mė parė! Ėshtė e neveritshme dhe shokuese ēka ka dalė prej bisedave tė dy kriminelėve!? Saimir Tahirin e njoh prej vitesh dhe kam pasur vetėm fjalė mbėshtetjeje e inkurajimi pėr tė, si person me qėllime tė mira, aftėsi dhe integritet. Por Shqipėria dhe shqiptarėt sot duan e meritojnė tė dinė tė vėrtetėn, vetėm tė vėrtetėn dhe asgjė tjetėr pėrveē tė vėrtetės", shkruan Rama nė Facebook.

Kreu i qeverisė kėrkon nga organet ligjzbatuese t'i shkojnė ēėshtjes deri nė fund dhe tė zbardhin akuzat nė adresė tė ish-ministrit tė Brendshėm. Sipas tij, qeveria e re nuk do mbrojė askėnd qė zgjedh rrugėn e krimit. "Prandaj tė gjitha organet ligjzbatuese, duhet t’i shkojnė deri nė fund e pa humbur kohė kėsaj historie, pėr tė hedhur dritė tė plotė mbi faktet. Vetė qeveria e re ėshtė krijuar pėr tė mos falur e as toleruar kėdoqoftė, qė zgjedh rrugėn e krimit nė vend tė rrugės sė Shqipėrisė qė duam - Me shtet, punė, mirėqenie. Asnjė luhatje. Asnjė rezervė. Asnjė dyshim: Lufta jonė me krimin do tė vazhdojė nė ēdo ditė me edhe mė shumė forcė. Deri nė fund!", shkruan mė tej Rama.

Postimi i plotė i Edi Ramės:
DUAM TĖ VĖRTETĖN! SA MĖ PARĖ!
Ėshtė e neveritshme dhe shokuese ēka ka dalė prej bisedave tė dy kriminelėve! Saimir Tahirin e njoh prej vitesh dhe kam pasur vetėm fjalė mbėshtetjeje e inkurajimi pėr tė, si person me qėllime tė mira, aftėsi dhe integritet. Por Shqipėria dhe shqiptarėt sot duan e meritojnė tė dinė tė vėrtetėn, vetėm tė vėrtetėn dhe asgjė tjetėr pėrveē tė vėrtetės. Prandaj tė gjitha organet ligjzbatuese, duhet t’i shkojnė deri nė fund e pa humbur kohė kėsaj historie, pėr tė hedhur dritė tė plotė mbi faktet.

Vetė qeveria e re ėshtė krijuar pėr tė mos falur e as toleruar kėdoqoftė, qė zgjedh rrugėn e krimit nė vend tė rrugės sė Shqipėrisė qė duam - Me shtet, punė, mirėqenie.
Asnjė luhatje. Asnjė rezervė. Asnjė dyshim: Lufta jonė me krimin do tė vazhdojė nė ēdo ditė me edhe mė shumė forcė. Deri nė fund!



burimi: Shqiptarja.com
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 15:14   #251
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 2,527
Thanks: 640
Thanked 863 Times in 521 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Akuzat e PD ndaj Tahirit, Rama: Duam tė vėrtetėn sa mė parė

"Biseda e dy trafikantėve, shokuese dhe neveri"
Tahiri njofton dalje urgjente pėr mediat nė 16:00

Tahiri i kėrkoi takim, Llalla: Sot jam i zėnė!Pėrgjimi/Moisi Habilaj tha 30 mijė € i do Saimiri...Basha: Tė arrestohet Tahiri, faktet nė tryezėn e RamėsNoka: Tahiri duhet tė ishte pas hekuraveDroga mister 4 tė kėrkuarit.
Kryeministri Edi Rama ka reaguar pėr herė tė parė pas akuzave tė opozitės ndaj ish-ministrit tė Brendshėm, Saimir Tahiri. Kreu i qeverisė ka postuar njė shėnim nė Facebook, ku shkruan se, "duam tė vėrtetėn sa mė parė". Kreu i qeverisė i referohet edhe pėrgjimeve ambientale tė realizuara nga policia italiane pėr Moisi Habilajn i arrestuar njė ditė mė parė, duke theksuar se ėshtė e neveritshme.
dhe shokuese ajo qė ka dalė nga biseda e dy trafikantėve.

"Duam tė vėrtetėn! Sa mė parė! Ėshtė e neveritshme dhe shokuese ēka ka dalė prej bisedave tė dy kriminelėve!? Saimir Tahirin e njoh prej vitesh dhe kam pasur vetėm fjalė mbėshtetjeje e inkurajimi pėr tė, si person me qėllime tė mira, aftėsi dhe integritet. Por Shqipėria dhe shqiptarėt sot duan e meritojnė tė dinė tė vėrtetėn, vetėm tė vėrtetėn dhe asgjė tjetėr pėrveē tė vėrtetės", shkruan Rama nė Facebook.

Kreu i qeverisė kėrkon nga organet ligjzbatuese t'i shkojnė ēėshtjes deri nė fund dhe tė zbardhin akuzat nė adresė tė ish-ministrit tė Brendshėm. Sipas tij, qeveria e re nuk do mbrojė askėnd qė zgjedh rrugėn e krimit. "Prandaj tė gjitha organet ligjzbatuese, duhet t’i shkojnė deri nė fund e pa humbur kohė kėsaj historie, pėr tė hedhur dritė tė plotė mbi faktet. Vetė qeveria e re ėshtė krijuar pėr tė mos falur e as toleruar kėdoqoftė, qė zgjedh rrugėn e krimit nė vend tė rrugės sė Shqipėrisė qė duam - Me shtet, punė, mirėqenie. Asnjė luhatje. Asnjė rezervė. Asnjė dyshim: Lufta jonė me krimin do tė vazhdojė nė ēdo ditė me edhe mė shumė forcė. Deri nė fund!", shkruan mė tej Rama.

Postimi i plotė i Edi Ramės:
DUAM TĖ VĖRTETĖN! SA MĖ PARĖ!
Ėshtė e neveritshme dhe shokuese ēka ka dalė prej bisedave tė dy kriminelėve! Saimir Tahirin e njoh prej vitesh dhe kam pasur vetėm fjalė mbėshtetjeje e inkurajimi pėr tė, si person me qėllime tė mira, aftėsi dhe integritet. Por Shqipėria dhe shqiptarėt sot duan e meritojnė tė dinė tė vėrtetėn, vetėm tė vėrtetėn dhe asgjė tjetėr pėrveē tė vėrtetės. Prandaj tė gjitha organet ligjzbatuese, duhet t’i shkojnė deri nė fund e pa humbur kohė kėsaj historie, pėr tė hedhur dritė tė plotė mbi faktet.

Vetė qeveria e re ėshtė krijuar pėr tė mos falur e as toleruar kėdoqoftė, qė zgjedh rrugėn e krimit nė vend tė rrugės sė Shqipėrisė qė duam - Me shtet, punė, mirėqenie.
Asnjė luhatje. Asnjė rezervė. Asnjė dyshim: Lufta jonė me krimin do tė vazhdojė nė ēdo ditė me edhe mė shumė forcė. Deri nė fund!



burimi: Shqiptarja.com
A do e shes Km piktor sajen? Kjo eshte pyetja dhe nese po; sa do te denohet?
Apo si puna e guvernatorit te bankes qe shkon tek paraburgimi , per tu demshperblyer me milionat per prishje imazhi.
Ate qe gjithe shqiptaret e kemi ditur , po shperthen tani, por mua me duket si macja me miun eriona & saje.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 15:23   #252
zirconium
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Posts: 14,367
Thanks: 0
Thanked 795 Times in 595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 97
zirconium ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin
A do e shes Km piktor sajen? Kjo eshte pyetja dhe nese po; sa do te denohet?
Apo si puna e guvernatorit te bankes qe shkon tek paraburgimi , per tu demshperblyer me milionat per prishje imazhi.
Ate qe gjithe shqiptaret e kemi ditur , po shperthen tani, por mua me duket si macja me miun eriona & saje.
Nje lesh do behet...llalla eshte nga ato trimneshat me fustane qe qdo 6 muaj ben betim burrash qe do kapi miun e arrave.
Pse Sajme ato 30 mije leftaret nuk e ndante valle me Edvin Shkarravinen?
zirconium nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i zirconium pėlqehet nga
i vjetėr 17-10-2017, 15:23   #253
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 11,428
Thanks: 3,937
Thanked 3,789 Times in 2,358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 273
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin
A do e shes Km piktor sajen? Kjo eshte pyetja dhe nese po; sa do te denohet?
Apo si puna e guvernatorit te bankes qe shkon tek paraburgimi , per tu demshperblyer me milionat per prishje imazhi.
Ate qe gjithe shqiptaret e kemi ditur , po shperthen tani, por mua me duket si macja me miun eriona & saje.
Saj qorri osht i djeg me kohe.....ai e ndien kete por do te jete interesante te shohim levizjet e metejshme te lerave te pangopura.

Ketu doli alamet vidjoje me ze e figure ashiqare ku ai qe ngordhi me Liken ndanin me mijera juropsa e u vrane 4 fukarej qe i shtynte dhe nderzente Saj qorri me shall nga mbrapa shpine.....ja te shohim tani se si dhe sa do te ngrihen grupimet partiake ne demostrim lehjeje........si skemi nje Pinocet ti mbylle ne nje stadiom keta e te kete transmetim live te ndodhive.
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga cool_shqype : 17-10-2017 nė 15:26
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 15:25   #254
zirconium
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Posts: 14,367
Thanks: 0
Thanked 795 Times in 595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 97
zirconium ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Saj qorri osht i djeg me kohe.....ai e ndien kete por do te jete interesante te shohim levizjet e metejshme te lerave te pangopura.
Kolo e ke gabim o shoku. Atje ne llumin neokomunist sa me i perlyer te jesh aq me i nderuar je. Qa thoni se nuk mbullohet dielli me shosha pepinosh.
zirconium nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 15:28   #255
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 11,428
Thanks: 3,937
Thanked 3,789 Times in 2,358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 273
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga zirconium Shiko postimin
Kolo e ke gabim o shoku. Atje ne llumin neokomunist sa me i perlyer te jesh aq me i nderuar je. Qa thoni se nuk mbullohet dielli me shosha pepinosh.
Po dro e kom gabim por menyra se si i shet palloshi zhgaravinazhi shoket e kazonit te mekatit eshte e pa pame...as xhaxhi gojsheqeri nuk bente te tilla pehlivanlliqe te sofistikuara.
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 15:59   #256
zirconium
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Posts: 14,367
Thanks: 0
Thanked 795 Times in 595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 97
zirconium ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Po dro e kom gabim por menyra se si i shet palloshi zhgaravinazhi shoket e kazonit te mekatit eshte e pa pame...as xhaxhi gojsheqeri nuk bente te tilla pehlivanlliqe te sofistikuara.
I shet gavroshi i shet...me lehte se zhgarravinat qe pikturon e i servit jashte me leket e populleshit.
zirconium nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 17:03   #257
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 11,428
Thanks: 3,937
Thanked 3,789 Times in 2,358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 273
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga zirconium Shiko postimin
I shet gavroshi i shet...me lehte se zhgarravinat qe pikturon e i servit jashte me leket e populleshit.
Te shohim se sa e fucishme do te jete revolta popullore kundrejt kesaj ashiqare te provume si fakt nga kojshite tane aldente....te shofmi sa te shpjta do te jene kepucet e bardha Adidase.
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 17:08   #258
zirconium
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Posts: 14,367
Thanks: 0
Thanked 795 Times in 595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 97
zirconium ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Te shohim se sa e fucishme do te jete revolta popullore kundrejt kesaj ashiqare te provume si fakt nga kojshite tane aldente....te shofmi sa te shpjta do te jene kepucet e bardha Adidase.
Popudhi dele mo qune...pa merak se ka pllot qe akoma do o thone efthkaristo zdapit e llumit qe e pason.
zirconium nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 17:18   #259
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,301
Thanks: 7,913
Thanked 4,391 Times in 2,892 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Se sdesha me nerhy....ju Shqiptare qe banoni jashte trojeve,keni adresa ne shtetin perkates?????????
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-10-2017, 17:59   #260
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 11,428
Thanks: 3,937
Thanked 3,789 Times in 2,358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 273
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Me tėrhoqi vėmėndjen ky shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga zirconium Shiko postimin
Popudhi dele mo qune...pa merak se ka pllot qe akoma do o thone efthkaristo zdapit e llumit qe e pason.
I harroj popUdHi ata fukarejt qe shkun si bageti dhe i vrane .....i harroj edhe bariu me adidase qe ti kujtote noiher, por e ka zakon me i shit robt ky palloshi me atlete......ska gjo se dro popDhit i pelqe zhgaravina e tije koloristike....me vizion te kjarte.
__________________
If she's amazing, she won't be easy. If she's easy, she won't be amazing. If she's worth it, you wont give up. You just gotta find the one worth suffering for.
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur