Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 23-05-2018, 12:04   #41
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 88
Thanks: 21
Thanked 63 Times in 38 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Shkenca nuk gėnjen apo jo? Qarqet intelektuale nga Prishtina dhe Tirana akoma heshtin.....dikush tjetėr punon....

‘Lugina e Piramidave’ nė Bosnjė Hercegovinė vazhdon tė tronditė opinionin dhe tė tėrheqė turistė nga mbarė bota, raporton “EuroNews”, nė njė investigim tė publikuar disa ditė mė parė



Piramidat janė ndėrtuar nga civilizimi ilir dhe duket se janė mė tė sofistikuara se sa mund tua marrė mendja shumė ekspertėve. Misteri filloi qė nė vitin 2005, kur arkeologu Semir Osmanagi pohoi se njė kodėr nė qytetin Visoko (njė orė jashtė Sarajevės) ishte nė fakt njė ndėrtim artificial, shkruan televizioni evropian.

Nė kėtė zonė ekzistojnė plot katėr piramida tė njohur si Piramida e Diellit, Piramida e Hėnės, Dragoit dhe ajo e Dashurisė, shkruan syri.net.Pėrveē kėsaj, zona pėrmban njė labirint nėntokėsor, qė thuhet se ka shėrbyer si njė hyrje nė piramidėn 220 metėrshe tė Diellit.

Piramidat e Ilirėve nė Bosnjė 'trullosin' opinion botėror

Hulumtuesit dhe akademikėt anembanė botės kanė hedhur poshtė nė mėnyrė tė pėrsėritur sugjerimin se kodrat nė fjalė, tė cilat janė mė tė larta dhe mė tė vjetra se piramidat e Egjiptit, nuk janė fenomene natyrore.

Por kjo nuk i ka ndaluar shikuesit dhe gjeologėt tė vizitojnė zonėn.

“Bosnja ka dy potenciale turistike globale: Medjugorja [njė vend pelegrinazhi katolik] dhe turizmin arkeologjik, kėtu nė Visoko”, shpjegon Semir Osmanagiq, i cili ishte i pari qė i dha piramidave njė rėndėsi globale.Piramidat janė njė nga tėrheqjet mė tė mėdha pėr turistėt nga e gjithė Europa dhe bota, tė cilat vizitojnė edhe pasazhet nėntokėsore
I ndodhur rreth tre kilometra larg, tuneli ėshtė bėrė njė tėrheqje turistike mė vvete qė nga hapja e saj nė 2008.”Pėrshtypjet janė tė ndryshme, njerėzit zakonisht ngazėllehen.



Ka njerėz nga e gjithė bota qė vijnė pėr arsye tė ndryshme. Pėr disa prej tyre ndjejnė njė pėrmirėsim nė shėndetin e tyre. Ata mund tė marrin frymė mė mirė sepse ajri nė tunel ka cilėsi shumė tė mirė -shpjegon Esma, njė udhėrrėfyese boshnjake- Natyrisht, nuk merremi me trajtimet shėndetėsore, as ne nuk japim asnjė lloj garancie shėndetėsore, por pėrvojat e mysafirėve tanė na tregojnė se ata ndjejnė njėfarė pėrmirėsimi “.

Ilirėt ndėrtuan Piramidat me tė mėdha nė botė?

“Piramidat janė ndėrtuar nga civilizimi ilir, i cili ishte shumė mė i avancuar se sa i sotmi . Ato janė mė tė sofistikuara se sa mund tua marrė mendja shumė ekspertėve. Nė materialin e ndėrtuar nga tullat gjigante tė cilat peshojnė deri nė 5 tonė ėshtė gjetur njė material i lashtė rreth 40 mijė vjet”, thekson historiani bosnjako-amerikan, Sam Semir Osmanagiq

Sipas tij piramidat nė fjalė janė piramidat mė tė larta dhe mė tė lashta se sa ato tė Egjiptit.

“Piramida mė e lartė nė botė ėshtė ajo e Gizės, 145 metra, piramida mė e lartė e Majave ėshtė ajo El Mirador – 103 metra, por piramida mė e lartė nė botė ėshtė ajo e Bosnjės, e quajtur Piramida e Diellit e lartė 220 metra. Asnjėherė nuk ėshtė shėnuar njė orientim mė i saktė se ai nė Piramidėn e Diellit”, shprehet Osmanagiq,

“Nė kemi analizuar nė gjashtė institute pėr materiale tė cilėt kanė konstatuar se ky ėshtė njė material artificial tre herė mė cilėsor se ai i shekullit 21. Ku e gjetėn materialin ta ndėrtojmė njė piramidė kaq tė madhe”, pyet ai.

Edhe arkeologu, Philip Copens thotė se piramidat ilire nė Bosnjė janė mė tė lashtat nė botė dhe materiali i tyre ėshtė shumė specifik, shkruan syri.net. “Ku ne filluam tė analizojmė piramidat e Bosnjės konstatuan se jo vetėm qė bėhet pėr piramidat mė tė mė mėdha nė botė dhe mė tė lashta, por edhe pėr materialin me tė cilin ato janė ndėrtuar. Ai ėshtė shumė specifik

“Duket qė ne kemi qene tė kushtėzuar nga librat e shenjtė si Kurani dhe Bibla dhe qė nga tregojnė se sa tė lashtė jemi . Por shumė traditat e kulturave njerėzore na dėshmojnė ne se jemi shumė mė tė lashtė se sa beson shkenca e Perėndimit. Shkenca konvencionale ėshtė pothuajse njė sistem i mbyllur dhe ēdo sistem qė ne nuk dėshirojmė ta besojmė e sulmojnė ose refuzojmė dhe kjo quhet arkeologjia e ndaluar”, thotė ai.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=18646

Video 2018


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 23-05-2018 nė 12:27
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur