Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 15-09-2018, 13:47   #221
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 8,188
Thanks: 363
Thanked 1,791 Times in 1,200 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
https://sq.surnameanalysis.com/Elena...a-e-emrit.html



p.s. historia jone eshte e mbrujtur me nje cike marksizem e leninizem
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Elian70 : 15-09-2018 nė 13:52
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-09-2018, 14:25   #222
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 2,386
Thanks: 1,190
Thanked 1,007 Times in 677 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 41
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Elian70 Shiko postimin
https://sq.surnameanalysis.com/Elena...a-e-emrit.html



p.s. historia jone eshte e mbrujtur me nje cike marksizem e leninizem
Ēfarė lidhje ka marksizėm-leninizmi kėtu? Cilės pjesė tė historisė i referohesh?
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-09-2018, 14:54   #223
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 8,188
Thanks: 363
Thanked 1,791 Times in 1,200 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Ēfarė lidhje ka marksizėm-leninizmi kėtu? Cilės pjesė tė historisė i referohesh?
Titulli i temes:
Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Dhe une shtova se ne 45 vjet me Enverin u mbrujtem pak me genjeshtrat e marksizem-leninizmit, pra dhashe mendimin tim mbi temen ne pergjithesi (45 vjet, jo dhe aq e pergjithesuar)


p.s. zakonisht, si ne gjithe boten, genjeshtra ka plot...
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 09:04   #224
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: EKSKLUZIVE: Troja e vėrtetė ėshtė nė Shkodėr



Fahri Xharra, 13.09.18
Gjakovė

Eshtė shumė e ēuditshme se si serbėt kanė fakte dhe kanė guxim tė shkruajnė ato gjėra historike, qė ne as qė kemi guxuar t`i pėrmendim deri mė sot. Ne, jo vetėm qė nuk kemi guxim por e dhe nuk dimė , edhe nuk na intereson qė tė zbardhim atė qė pėr ne ėshtė thelbėsore. Njohja e sė kaluarės e forcon tė tanishmen dhe e pėrgatitė si duhet t`ardhmen, por ne nuk ndajmė kėtė mendim dhe atėherė vjen pyetja se si do tė jetojmė shqip apo e ardhmja e jonė a do tė jetė shqip dhe nė cilėt kurfinj tė historisė.

Ja pra, shkencėtari serb e gjenė me fakte dhe nė mėnyrė shumė bindėse e spjegon qė Troja e vėrtetė ėshtė nė Shkodėr dhe se Troja e Shlimanit ėshtė falsifikim. Ka shumė zėra qė Shlimani ka gabuar shumė rėndė kur e thsoshte qė Troja ėshtė ai vendi qė ai e zbuloi nė bregdetin e Turqisė sė sotme (Heinrich Schliemann Discovers the Ancient City of Troy (1871 – 1873).

Fjalėn e kam pėr autorin serb Milutin Jaćimović-in, qė me punėn e tij ‘Troja nė Shkodėr’, vepėr e cila u lexua nė kongresin e historianėve nė Shėn Petersburg, u shpall anėtar me korespondencė i Akademisė Ruse tė Shkencave ne Shėn Petersburg. Pra, veper e madhe historike dhe vlerėsim i madh nga ana e Akademisė. Nė kllapa ( Shumė e vėshtirė ėshtė tė zbulohen tė vėrtetat e pa ditura , por edhe shumė mė vėshtirė ėshtė qė ato tė pranohen.E di njė gjė qė ėshtė njerzore , mė lehtė i besohet nje gėnjeshtreje tė dėgjuar mijėra herė se sa njė risije me njė tė vėrtetė faktike )

Nė librin e tij “ Troja… “ e botuar serbisht dhe rusisht, autori Milutin Jovanoviq tregon me fakte qė Lufta e Trojės ėshtė kėnduar edhe nė “Iliaden “ dhe “Odisenė “ e Homerit dhe se ishte luftė shtetesh tė vogla nė Mesdhe dhe thellė nė Balkan. Me bindje tė madhe e hudhė poshtė teorinė e Shlimanit kur thotė se Troja dhe deti mund tė shiheshin nga maja e maleve thrakase tė Sharit. Nga malet e Sharrit, nga Korabi mund tė shihen edhe Bjeshkėt e namura Pėr “Trojen” e Shlimanit ai thotė qė aty nuk ėshtė as nje lumė i cili derdhet nė det. Ai e spjegon se afėr lumit tė madh , qe e cekė edhe Homeri rrjedh edhe njė lum mė i vogėl , pra Drini dhe Buna.

Pra Drini dhe Buna lidhen nė njė rrjedhė, tė cilat pėrmenden edhe nė Iliadėn e Homerit. Edhe njė spjegim pė lumenjt rreth Trojes; “ Dihet qė njalat e detit, kur i hedhin vezėt , atė e bejnė edhe nė Mesdhe , dhe nė Bunė .

Edhe lumi Zeta permendet nė “ Iliadė “ qė sipas tij dikur quhej Esepi dhe liguna ku rrjedhė Zeta sot, quhej Zelija. Nėse nė “Iliadė” pėrmendet njolla e zezė e lumit, autori e spjegon qė kėto janė algat ,pėr shkak tė rrjedhės sė ngadalshme tė lumit.

“ Nėse Pajonėt jetonin rreth Vardarit, pra ėshtė e vėrtetė aė nė veriperendim iu ėshtė Shkodra, njė lloj ashtu si e kėndom Homeri “ Burri i botės, Jovanoviqi na bindė qė edhe Dardania, nuk pėrkon me gjetjen e Shlimanit, sepse Dardania ka dalje nė Adriatik.

Pra, ja ky ishte spjegimi i gjetjes sė Jovanoviqit. Por e vėrteta e tij ka ngjyrė serbe edhe titulli i livbrit ėshtė :’” Prava Troja je Srpska prestonica Skadar, Šlimanova Troja u Turskoj je falsifikat” . E kuptuat, Troja e vėrtetė ishte kryeqyteti i Serbisė, Shkodra “.

Edhe pak nga origjinali nė serbisht :” Jaćimović je opovrgao oba krivotvorenja Bečko-berlinske istorijske škole. U svojoj nevelikoj knjizi: „Troja, srpska prestonica Skadar“, objavljena na srpskom i ruskom jeziku, uverljivo dokazuje da je Trojanski rat, opevan u Homerovoj „Ilijadi“ i „Odiseji“, bio obračun srpskih državica niklih na morskim obalama Sredozemlja i u dubini Balkana. On upućuje čitaoca, da nije moguće pronaći planinu u Hisarliku (gde je Šlimanova Troja), koja bi se mogla videti – zajedno s Trojom i morskom obalom, kako je to sve posmatrao, s Tračkog vrha (na Šar planini), Bog Posejdon “

Ne shqiptarėt rrimė duarkryq, e presim ndonjė donaciaon tė huaj qė ta shkruajmė historinė serbe nė tokat tona. Turp !

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 16-09-2018 nė 09:21
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2018, 01:32   #225
Mollos
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Posts: 55
Thanks: 0
Thanked 28 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Mollos ėshtė njė fener i lavdishėmMollos ėshtė njė fener i lavdishėmMollos ėshtė njė fener i lavdishėmMollos ėshtė njė fener i lavdishėmMollos ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: EKSKLUZIVE: Troja e vėrtetė ėshtė nė Shkodėr

Pokorny tha se veprat e Homerit jane perkthyer nga ilirishtja,pastaj a kishte vend ne Hisarlik per te ankoruar 2500 anijet e Akejve,Dananeve,Argive qe nga 20m gjeresi duhen 50km plazh?
Vetem bregdeti i Shqiperise mund te jete i pershtatshem. Troja ka qene afer Durresit.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mollos : 17-09-2018 nė 01:37
Mollos nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Mollos pėlqehet nga
i vjetėr 17-09-2018, 05:53   #226
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,430
Thanks: 0
Thanked 845 Times in 632 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 29
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Me beri pershtypje shkrimi i perkthyer ''I belongs to Paions'' nga shkrimi me shkronja greke,sepse ne te kishte dhe shkronja latine. Me intrigoi shkrimi mbi helmete qe per mua eshte perkthyer gabim(te pakten ai qe njeh shqipen e kupton me cfare kuptimi eshte perdorur belong to).Gjithashtu dhe i nderuari Fahri nuk i ka kushtuar verejtje.




Belong to
+++++++++++++++++++++++++
belong[bı'lɔ:ŋ]

Anglisht
Have a proper or suitable place
Be a member of a group
Be owned by someone
Be a part of or in natural association with something

Shqip
Verb
takoj
pėrkas
jetoj
++++++++++++++++++++++

Zmadhova imazhin per te pare shkrimin.Kush di greqisht mund te jape mendimin e tij.
Ajo qe mendoj.'' Paions EMI'', per mua eshte ''JEMI PAIONE'' ose '' PAIONE JEMI'' dhe ''Une jam Pajon''.

Intriguese kjo pjeseza EMI.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
i vjetėr 18-09-2018, 17:26   #227
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Mesazh i qartė: Spartak Ngjela & Elena Kocaqi
17-09-2018
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 27-09-2018, 01:30   #228
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Thesari Pellazgjik

-Vėrejtje e shkurtė-Imazhet s“janė imazhe tė tekstit dhe autorit.-Por ka pėrputhshmėri me tekstin ngase vėrteton analizėn kronologjike tė saj....Pellazgėt janė shtri dhe kanė qenė banor tė gjithė Europės e mė tej....Nėse i analizoni do vėreni qė po kėto imazhe respektivisht vula janė tė krijuar shumė mė vonė.





Lundrimi nė histori , tė shkruarit e historisė dhe mangėsitė e saj tė japin njė ide shumė kokėfortė se historia pellazge, ilire , shqiptare ėshtė manipuluar me shekuj. Manipulimet e saja janė aq tė mėdha sa e kemi shumė tė vėshtirė tė bindim sė pari vetvetėn e pastaj tė huajt . Ėshtė pėr t`ardhur keq qė ka aq shumė kundėrshtarė tė vetvetes nė mesin tonė ,kėtu pra ku flitet shqipja.

Tė lexojmė se ēka thonė disa autorė :
Prifti Emidio Luzi (1874) tha:”Pellazgėt … ishin banorėt mė tė lashtė tė Italisė dhe pėrshkruan tėrė vendin duke luftuar, duke sunduar edhe si priftėrinj. Duke ardhur kėtu, tė ndarė nė shumė fise, ata u vendosėn nė vende tė ndryshme tė Gadishullit, duke ia dhėnė emrin kapitenit tė tyre secilit regjion tė pushtuar.

Si pasojė, popujt vendas , si umbret, ausonėt, oskanėt, brutėt, rutullėt dhe enotrėt ishin emrat e parė tė italianėve qė me tė vėrtetė nėnkuptojnė njė popull tė vetėm origjinal, i ndarė vetėm nė qeverisje edhe pse i ngjashėm nė zakonet e tyre.

Pellazgėt, qė Homeri i quajti hyjnor, tė cilėt ndėrtuan shumė lagje tė latinėve, tė sabinėve, tė auzonėve, tė oskėve, tė enotretėve, tė lukanėve, tė brucėve dhe tė hazilėve pak nga pak u pėrmbysen dhe u privuan edhe nga nderimi qė u pėrkiste atyre duke pasė qenė qytetėruesit e parė tė Italisė dhe krijues tė artit dhe tė zejtarisė”.
Sami Frashėri, nė enciklopedinė e vet “Kamus al-a‘lam”, ndėrmjet tė tjerash, ka shkruar: “Nga kombet qė i pėrkasin pellazgėve, vetėm kombi shqiptar ka mbetur deri sot nė gjendje tė thjeshtė (tė papėrzier), tė cilėt janė stėrnipėrit e ilirėve tė vjetėr, gjė qė prvohet se shumica e termave tė mitologjisė greke, tė cialt dihet se janė nga gjuha pellazgjike, shihet se u ngjajnė fjalėve qė edhe sot pėrdoren nė gjuhėn shqipe.

Sipas hipotezės sė disa studiuesve tė vonshėm emri pellazg nuk ėshtė emėr i pėrveēėm dhe pasi nė gjuhėn e kombeve qė i quajmė pellazgė ka kuptimin “plak” dhe i “vjetėr”. Historianėt e lashtė grekė e kanė pėrdorur kėtė fjalė nė kuptim “tė vjetėr” dhe “pleqtė”, duke pasur parasysh kombin e pėrmendur qė ka banur nė Greqi para ardhjes sė grekėve”.
Redaktori i Sallnamės (Vjetarit) tė Vilajetit tė Kosovės, pėr vitin 1896/97, i cili, ndėrmjet tė tjerash, shkroi:”Tashmė shkruam pėr shqiptarėt (Arnautėt), me emrin pellazgė, qė shtriheshin nė njė pjesė tė Anadollit (Azia e Vogėl) dhe tė Rumelisė (Ballkani). Historia i njeh shqiptarėt: ata tė Anadollit dhe tė Rumelisė, si komb mė i vjetėr.

Zatėn, besimet, folkflori, doket e zakonet e madhėrueshme tė pellazgėve janė identike me ato tė shqiptarėve dhe nė gjuhėn e vjetėr tė shqiptarėve hasim fjalė pellazgjike. Sipas pohimit tė grekėve pellazgėt, d.m.th. shqiptarėt e vjetėr, ndaheshin, kryesisht, nė katėr degė: 1) Ilirėt, tė cilėt jetonin nė territorin i cili shtrihej nga kufinjtė e Greqisė sė Vjetėr dhe ngushticės sė Adriatikt, nė veri, ku pėrfshiheshin viset e Shqipėrisė sė sotme, tė Bosnjės, Hercegovinės dhe tė Dalmacisė. 2).

Maqedonasit, qė jetonin nė trevėn e cila shtrihej nga Pindusi deri te malet e Sharrit dhe tė Rodopeve, si dhe nga Uji i Zi e deri te arkipellagu, ku pėrfshiheshin trevat e Selanikut, Manastirit, Shkupit e Serezit. 3) Trakasit, qė jetonin nga hapėsira tokėsore e cila shtrihej nga Danubi, nė veri, deri nė Edrene, nė jug. 4) Frigasit, qė shtriheshin nga brigjet e Anadollit deri nė trevat e Ankaras dhe tė Sivasit. Nė kėtė mėnyrė, pellazgėt pas shpėrnguljes nė Azi tė vogėl e gjetiu, u pėrzien me popujt tė tjerė, me ē‘rast emrin dhe kombin e humbin.

Vetėm nga njė pikė e pellazgėve, qė mbetėn pa u asimiluar, u krijua kombi shqiptar, e kjo pikė ishte nga dega e ilirėve. Me njė fjalė, kjo degė ishte ajo kategori, e cila e ruajti emrin, gjuhėn, kombėsinė, doket dhe moralin, e qė jeton nė trevat e Shqipėrisė sė sotme. Shqiptarėt u krijuan nga ilirėt e lashtė.

Gjuha e pellazgėve tė vjetėr ėshtė gjuha e shqiptarėve. Mė vonė, duke qenė nėn sundimin romak, osman etj, u bėnė disa ndryshime nė emrin, doket e zakonet, kombėsinė dhe nė gjuhėn e pellazgėve”.

N.P. Elefteriadhi, nė veprėn e vet “Greqia pellazgjike para helene” (Athinė, 1911), veē tė tjerash, shkroi:”Pra, sipas dėshmive tė tė lashtėve, ata tė njėjtit popuj qė banuan veēanėrisht nė trojet greke, banuan shumė kohė mė parė bile shumė mė parė se tė shpėrthente Lufta e Trojės, nė mbarė Itlainė, nė Sicili, nė Azinė e Vogėl, nė Gadishullin Iberik, nė Francėn Jugore dhe nė shumė vende tė tjera, ku flitej e njėjta gjuhė pellazgjike shumė kohė mė parė se tė arrinin grekėt nė trojet e tyre tė sotme.

Kėshtu pellazgėt pėrbėnin njė “Botė tė Madhe Pellazgjike” prej sė cilės qytetėrimi grek, zhvilluan nė njė periudhė shumė tė mėvonshme, ėshtė njė karakteristikė e asaj bote origjinale dhe tė ndriēuar. Prandaj, edhe gjuha greke u firmua nė strukturėn e saj pėrmbajtėse, nga gjuha shumė e pasur pellazgjike”.
Nė enciklopedinė “Nouveau Petite Laurouse” (Paris 1950), shkruhet: ”Pellazgėt, popullsia e lashtė banonte nė kohėt parahistorike nė Greqi, nė Arkipellag, nė bregdetin e Azisė sė Vogėl e Italisė… Nė pėrgjithėsi konsiderohet se trakėt e lashtė, frigėt, lidėt, karienėt, etruskėt, epirotėt, ilirėt, italianėt (samnit dhe oskėt) dhe shqiptarėt e sotėm, janė degė kryesore tė pellazgėve”.

Dijetari kroat-dalmatinas Petar Lisiēar, nė librin e tij “Crna Korkira” (1950), lidhur me fenomenin pellazg, ndėr tė tjerash, ka shkruar:”Nė fshatin Potorni, nė jugperėndim tė ishullit Korēula, ėshtė gjetur mbishkrimi votiv, i cili dėshmon se nė kėtė ishull nė kohėn e okupacionit romak, ishte i famshėm kulti i Venerės sė Pellazgjisė.Nė pjesėn tjetėr do tė sjellė nė lidhje me epitetin e Venerės sė Pellazgjisė me emrin e pellagonėve tė ilirėve, tė cilėt ishin sipas Skimit, fqinj tė liburnėve (fis ilir, tė cilėt jetonin nė viset malore tė Velebitit tė sotėm nė Dalmaci), Pellagu ilir, shqip pellg- pellgu “baltė”, pellg (me ujė) i peshqve; emra tė pellagonėve ilirė; emėr i ishujve tė Raguzės, tė cilėt nė Mesjetė u quajt Sant‘ Andrea de Pelago dhe emrat e ishujve Pellagosa- Pellagruzha japin njė parandjenjė pėr tė pohuar se njė grup i pellazgėve-ilirė.

Tė ngjashėm me liburnėt, nė kohėn antike i kishin vendbanimet e veta tė peshkimit dhe tė kusarisė nė ishujt e Adriatikut (tė Dalmacisė sė sotme) si dhe nė Curcura Melaini”.Gentjan Fani : Shqiptaret janė njė popull vital dhe energjik te ēilet gjate gjithė historisė se njerėzimit kane pasur civilizim dhe kulture nga me te lashtat se popujt e tjerė te botes. Pėrpara se te fillojmė dhe te japim argumente objektive dhe historike pėr kėto ēėshtje duhet te pėrmendim gjuhen shqipe e cila sipas studimeve te shume gjuhėtareve dhe shkencėtareve e kohėve te fundit rezulton se ėshtė gjuha me e vjetėr se sanskritishtja e cila mbahej deri tani si gjuha me e lashte. Gjuha shqipe ėshtė pjese e trungut te familjes se gjuhėve İndo-Evropiane.

Autor : Fahri Xharra

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 27-09-2018 nė 02:44
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 27-09-2018, 15:01   #229
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Gjuha shqipe ėshtė mė e vjetra e gjuhėve simotra europiane pohojn gjuhėtarėt gjermanė, ndėrsa akademikėt shqiptarė vazhdojnė ta mohojnė lashtėsin e gjuhės shqipe!!
26 Shtator, 2018

Qemal Murati tėrheq vėrejtjen pėr teorinė qė gjuha shqipe ka formėsuar gjuhėt tjera, duke thėnė qė pohimet e tilla duhen trajtuar me “objektivitet tė mirėfilltė shkencor”, ndaj me tė drejtė nė vazhdim ai kėrkon “Le tė flasim me dokumentime sepse fjalėve mė askush nuk u beson.” (shihini dokumentet nė fund tė kėtij shkrimi)

Gjuhėtarėt gjermanė, me famė nė arenėn e shkencės europiane sė gjuhėsis, kanė sjell prej kohėsh prova shkencore se ‘gjuha shqipe ėshtė mė e vjetra e gjuhėve simotra europiane’. Por, nga ana tjetėr, kanė ndeshur me murin e akademikėve shqiptarė qė ‘u poqėn nėn hijen e sllavorusėve edhe tė shkėputur nga perėndimi’. Kėta tė fundit vazhdojnė ende ’tė bėjnė strucin qė e zhyt kokėn nė rėrė pėr tė mos e parė tė vėrtetėn’.

Kohėt e fundit dy gjuhėtarė austriakė Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger po rikthehen nė gjurmėt e albanologjisė sė vjeter duke e parė gjuhėn shqipe nė njė kontekst me tė gjėrė se sa vetėm ‘pasardhėse e ilirishtes’.

Pėrfundimet e tyre mblidhen me pak fjalė kėshtu:

‘’Gjuha shqipe ėshtė pasardhese e njė gjuhė tė vjeter ballkanike qė quhet ‘gjuhė parashqipe’. Ajo ėshtė njė gjuhė pranė ilirishtes edhe trakishtes por nuk ka lidhje tė drejtpėrdrejta me to’

Duke e drejtlexuar mendimin e gjuhėtareve austriakė arrijmė nė konkluzione se ‘ata mendojnė qė gjuha shqipe i kalon caqet e ilirishtes edhe ėshtė njė gjuhė akoma mė e vjetėr edhe mė e gjerė…..me pak fjalė gjuha shqipe ėshtė gjuhė pellazgjike pasi kėta janė populli autokton i kėtyre trevave. Bėrthama e tyre pėrbėhet jo vetėm nga ilirėt, ashtu si e provojė edhe Georg von Hahn qė askush nuk e ka rrėzuar deri mė sot.

Normalisht qė gjuhėtarėt e tashėm shqiptarė nuk do e mbėshtesin vjetėrsinė e gjuhės shqipe pasi ‘ kungulli i pjekur nėn hijen e bolshevizmit nuk ėshtė mėsuar me dritėn’. Por ėshtė pėr t’u ardhur keq qė akademikėt kosovarė ecin edhe ata ‘si njė grushtė i bashkuar, proletarėsh sllavoruse, me akademikėt e shqiptarė’.

Qemal Murati, nga Instituti Albanologjik i Prishtinės nė lidhje me kėtė temė i bėnė bishtė veēimit edhe marrjes nė shqyrtim tė elementit vendas edhe me fjalė tė pėrgjithėshme thotė se:

“Shqiptarėt pėr njė kohė tė gjatė kanė pasur kontakte me popujt e Ballkanit siē janė grekėt, sllavėt e jugut, turqit, romėt, hebrenjtė dhe tė tjerė,’’. “Shqiptarėt kanė marrė dhe dhėnė shumė elemente nga fjalori dhe gramatika,” .

Qemal Murati tėrheq vėrejtjen pėr teorinė qė gjuha shqipe ka formėsuar gjuhėt tjera, duke thėnė qė pohimet e tilla duhen trajtuar me “objektivitet tė mirėfilltė shkencor”, ndaj me tė drejtė nė vazhdim ai kėrkon “Le tė flasim me dokumentime sepse fjalėve mė askush nuk u beson.” (shihini dokumentet nė fund tė kėtij shkrimi)

Rexhep Ismaili, gjuhėtar nga Prishtina, ėshtė po ashtu i rezervuar pėrsa i pėrket pohimeve lidhur me gjuhėn shqipe dhe shtrirjen e saj.

‘’Gjuha shqipe ėshtė njė nga gjuhėt e lashta tė Ballkanit, por nė tė shkruar e gjejmė vetėm nė shekullin e XIV-tė’’.

Nuk kanė tė njejtin mendim me Muratin edhe Ismailin gjuhėtarėt perėndimorė:

Panajot Kupitori, pas njė analize filologjike e vendos gjuhėn shqipe nė krye tė gjuhėve klasike, greqishtes edhe latinishtes. Pellazgjike, paragrekolatine, e quan Kupitori gjuhėn shqipe. Ndėrsa pėr greqishten edhe latinishten ai permend faktin se ato janė gjuhė qė u ndėrtuan edhe u zhvilluan teknikisht:

”Pasi greqishtja dhe latinishtja mbizotėruan mbi gjuhėt e tjera qė fillimisht ishin tė afėrta dhe mė vonė kur ato u bėnė gjuhė tė shkruajtura, nga Homeri e kėtej, biles akoma mė mbrapa, ato ndryshonin apo shndėrroheshin sipas shtimit ose pakėsimit nė gjallėsin e ideve etnike, nė faza tė ndryshme tė qytetėrimit. Kėshtu tė tjera fjalė tė vjetra u bėnė tė papėrdorshme e tė tjera prodhoheshin e ngriheshin, e tė tjera e tė tjera fjalė humbisnin . Fjalė tė tjera shumė tė ndryshme zhvilloheshin, pėrpunoheshin e pėrmirėsoheshin, duke pasuruar kryesisht ato tė shkollimit dhe tė filozofisė, nė fėmijėt e popujve qė i flasin dhe i shkruajnė ato.
Ndėrkaq, gėrmat dhe ftogjet e gjuhės shqipe duken gjithmonė tė njėjta si vazhduese tė alfabetit pellazgjik tė shumėvjetėr ose tė atij grekolatin dhe paragrekolatin. Nė asnjė gjuhė tjetėr tė vetme nuk ka pjesėmarrje me pellazgjishten aq sa gjuha shqipe, ku pellazgjishtja ruhet mė afėrisht se nė ēdo gjuhė tjetėr! Shpesh nė gjuhėn shqipe gjenden bashkėtingėllore dhe tingujt mė tė shkurtėr se te greqishtja, apo latinishtja . Kėta tinguj janė mė tė butė se tek kėto dy gjuhė’’

Akoma mė tė vjetėr e sjell Franz Bopp gjuhėn shqipe duke kryer njė analizė tė pėrkryer shkencore tė cilėn e fillon me fjalėt:

Nė njė studim tė hershėm tė pabotuar (lexuar mė 23 shkurt 1843) kisha trajtuar shkrimin e numrave dhe mbiemrave pronorė tė gjuhės shqipe dhe nga kėrkimet e atėhershme u binda pėrfundimisht se gjuha shqipe, pėr tė cilėn po shkruaj, bėn pjesė nė mėnyrė tė qartė nė familjen indoeuropiane, por qė nė asnjė mėnyrė thelbi dhe baza saj nuk ka lidhje tė ngushtė ose s`ka aspak lidhje me rrėnjėn gjenealogjike tė gjuhėve simotra sanskrite tė mbetura nė kontinentin tonė.

Nga shumė dijetarė ėshtė pretenduar si e njohur gjuha shqipe dhe se greqishtja mbahet si pikėnisje ose si pikėburimi i saj, por nga lidhja gramatikore dhe tingėllore, ku nė tė shumtėn e rasteve nuk arrihej tė puqej pasuria leksikore ose fjalori, shqipja ėshtė zgjeruar mė shumė si njė pikė ndėrmjetėsimi i natyrshėm me huazime ndėrmjet sankritishtes se sa pėrmes greqishtes”.

Mundet Ismaili edhe Murati tė hedhin poshtė Franz Bopp-in? Nė se po….bota do tronditet me ‘shkencėn edhe zbulimet e tyre’(ironi)

Akademikėt tanė, Qemal Murati edhe Rexhep Ismaili duan prova mė tė prekshme. Pėr kėtė po u vij nė ndihmė me disa fjale nga botimi im i 2013 – tės, Dokumente historiko-gjuhėsore. Aty unė kam sjell mbi 1000 fjalė qė dokumentohen nė Fjalorin e Hesychit Alexandrinos edhe qė e kanė piknisjen nga ‘gjuha e Homerit’. Ja edhe prova se shqipja ėshtė gjuhė mė e vjetėr:

Origjinali—-si lexohet——–greqisht-shqip————–shqipja

Κρουναι—–krune———-pigji=burim——————-krune=krun,krua
Βη————–vi—————-porevome=eci————–vi=vi
Πλαγαν——plagan——–pligji=plage——————–plagan=pla ga
Γουνασει—-gjunasi——–gonatizi=gjunjezon———gjunasi=gjunjasi
Πραιναι—–prene———–prionizi=pret,sharron——–prene=pr enė

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=41179
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-09-2018, 21:42   #230
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Elena Kocaqi: Nėse jam anti-greke jam dhe anti-shqiptare| ABC News Albania

Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2018, 09:51   #231
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pse dalin nė rrugė arbėrshet e Argjentinės ?



Ja pse dalin nė rrugė, nė rrugėt e Buenos Airesit, shqiptarėt e Argjentinės , sepse duan tė tregojnė qė janė gjallė , qė frymojnė shqip . I shihni nė foto , me veshje kombėtare, me flamur kombėtar , me flamurin e Skėnderbeut.
“Nė kėtė festė njofton Kryekancelari i Kishės Ortodokse nė Argjentinė, Hirėsia e Tij, Aleksandro Greco, kan marrė pjesė dhjetra familje arbėreshe, tė veshura me kostumet e tyre folklorike, duke u lutur, kėnduar dhe kėrcyer, sė bashku me grupe tė tjera nė kėtė festė nga Shoqėria “Miqtė e Kolektivitetit”, dhe njė grupi i Baletit Shqiptar…”

Ata nuk dolėn nė rrugė tė imitojnė Kishėn, por ata i treguan Argjentinės qė janė kush
janė dhe me dėshira 600 vjeēare : ‘Rroftė Atdheu ynė i dashur! Zoti i bekoftė tė gjithė herojtė e kombit tonė qė u sakrifikuan pėr lirinė e drejtesinė e kombit tonė!!! Rroft Iliria e Shejt! Rroft Dardania Sacra!!! Rroft Shqipria dhe Historia jonė Pellazgo – Ilire! Une jam krenar per ty , Flamuri Kuq e Zi mė i bukur nė botė! Kuq e zi jan ngjyrat tona, nė flamur jeton Shqiponja, kokėn lart e shum krenar, i themi botės, se jemi Shqiptar! Rrnoft krejt Shqiptarija – Pelazgo – Illyrian njė nga shtetet mė tė vjetra nė kėtė planet qė askush s’mund tė na hup farėn Shqiptare!”

E kemi njė ndryshim, kėtyre iu prinė Alejandro Greco , Arkipeshkvi shqiptar ( me origjinė nga arbėreshet e Italisė ) , i cili krahas lutjeve tė tia nga feja qė i takon , “ gjematit’ i tregon se kush janė, nga kanė ardhur dhe cili ishte atdheu i tyre i pare dhe pse dhe kur kanė ikur nga Arbėria.



Sociedad Albanesa de Berisso(Berisha), ka edhe kishėn e saj, si dhe qendrėn kulturore Arbėreshe. Kolektivi shqiptar i Berisso “La Sociedad Albanesa de Berisso”,( Sociedad Albanesa de Berisso, ėshtė formuar nė 1907, dhe qendra e tyre ka qenė nė Calle Valparaķso y Rķo de Janeiro.

Nė katundin Berisso(Berisha) nė provincėn Buenos Aires, Argjentinė, e cila ėshtė pjesė e zonės urbane tė Komunės, Greater La Plata e cila ka njė popullsi prej rreth 95 mijė banorė ( regjistrimi i vitit 2001), thuhet se jeton edhe njė komunitet mjaft i gjėrė Arbershė. Ku rrėnjėt e tyre, zėnė fill tek pasardhėsit e Skėnderbeut, qė u shpėrngulėn nė Argjentinė shekuj mė parė. ( Sociedad Albanesa de Berisso, ėshtė formuar nė 1907, dhe qendra e tyre ka qenė nė Calle Valparaķso y Rķo de Janeiro).
Aktualisht, ata janė nė Argjentinė, aq shumė sa qė Shoqėria Shqiptare e Berishos – Sociedad Albanesa de Berisso, ka edhe kishėn e saj, si dhe qendrėn kulturore Arbereshe. Kolektivi shqiptar i Berisso “La Sociedad Albanesa de Berisso”, e cila ėshtė njė Shoqėri, qė ruajtur deri nė ditėt e sotme traditėn arbereshe, sipas rrjetit social Facebook, ka kremtuar festėn e “Kurorzimit tė Mbretėreshės” sė saj tė re.
Tė kalojmė nė Tiranė, qindra mijėra “ besimitar “ dalin nė rrugė , pėr tė treguar se kur u bėnė turq!
Me plotė gojen e them qė askush nuk i obligon qė tė ndėrrojnė fenė, feja ėshtė vullnet individual ; fatbardhėsisht qė egziston me Kushtetutė e drejta e besimit . Pra, fatbardhėsisht !

Gabimi i rėndė i i kryeimamit tė Shqipėrisė ėshtė pse e pėrkarhu faljen nė rrugė. Falja bėhet nė objektat e kultit, objekte tė cilat janė me qindra.
Ēka ka nevojė t`i tregohet Europės dhe Amerikės devotshmeria e jonė fetare, nė mėnyrė aq publike, aq spektakulare. Ku ėshtė qėllimi ?

Gabimi tjetėr, lutemi arabisht dhe turqisht dhe e ngrisim flamurin e Skenderbeut, tė cilit njė vit mė herėt ia mbuluam “fytyren”, tė cilin nuk po mbet medium publik pa bartur nė anėn serbe. Ata qė nuk e respektojnė kombin nuk kanė aspak tė drejt tė “krenohen “ me flamurin Skėnderbeut .

Mbetshi mė shėndet,urime festen atyre qė e kanė festuar nė shtėpitė dhe xhamitė e tyre tė lagjeve ku jetojnė. E drejta e fesė nuk guxon tė keqpėrdoret e sidomos atėherė kur nuk kemi nevojė

Fahri Xharra,23.08.18
Gjakovė

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 06-10-2018 nė 09:56
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 07-10-2018, 14:54   #232
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjetje tė reja arkeologjike nė fshatin Zhilivodė tė Vushtrrisė

28 Korrik, 2018
Nė fshatin Trimor (Zhilivodė) tė Vushtrrisė , qė shtrihet rrėzė maleve tė Qyqavicės, rreth 21 km nė jug tė qytetit,vazhdon tė zbulohen artefakte tė reja arkeologjike.



Nė kėtė vendbanim kohė mė parė ėshtė zbuluar njė lokalitet arkeologjik nga Haxhimet Krasniqi duke punuar tokėn bujqėsore. Zyrtarė nga Kėshilli i Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore, Instituti pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kosovės dhe arkeologėt e Institutit Arkeologjik , tė cilėt kanė konstatuar se mund tė jetė i vjetėr deri nė 1500 vite.

Aty janė gjetur mure tė themelit prej guri, furrė pėr shkrirjen e mineraleve, portrete apo figura antropomorfe tė gdhendura nė gurė, enė qeramike, mjete pune nga metali, tulla tė pjekura tė dimenzioneve tė ndryshme, etj. Disa nga gjetjet tashmė janė dorėzuar nė Muzeun Historik Etnogafik tė Vushtrrisė nga vet pronari i tokės Krasniqi .

Por, gjetja e fundit e para ca ditėve nė kėtė lokalitet duket tė jetė mė interesante dhe atraktive pėr arkeologėt. Njė figurė antropomorfe, ku shihet koka e njė mashkulli tė gdhendur nė gurė me njė lartėsi prej 6.2 cm dhe gjėresi prej 5 cm ėshtė njė nga gjetjet mė interesante.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=30755
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-10-2018, 16:26   #233
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,430
Thanks: 0
Thanked 845 Times in 632 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 29
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Elena Kocaqi: Nėse jam anti-greke jam dhe anti-shqiptare| ABC News Alban

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Pa e pare akoma videon. Elena o Elena mos u merr me Muci RK moj.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-10-2018, 18:07   #234
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 40,729
Thanks: 11,522
Thanked 6,534 Times in 4,374 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 305
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Mesazh i qartė: Spartak Ngjela & Elena Kocaqi
17-09-2018
https://www.youtube.com/watch?v=heRn...tbChannel=null
Kete emision e pashe ne troje(ndoshta riperseritje).
Ajo qe kam lexuar une....shqiponja me dy krere eshte nga Hethiter nja 1500-1330 para krishtit e bere ne gur.
Pastaj bizantinet e bene ne METAL...gdhendje apo punim argjendari mbetet te hulumtohet.
__________________
El amor todo lo vence, el dinero todo lo alcanza, todo culmina con la muerte, el tiempo todo lo sella.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-10-2018, 18:37   #235
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Le tė lehin, karavani Shqiptar ec pa ndėrperje, me hapa gjigant....We do not give up, we will destroy the arrivals-invaders (from Northern Africa&Middle East) with unmanageable documents ...
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-10-2018, 19:33   #236
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 12,309
Thanks: 2,722
Thanked 3,092 Times in 1,696 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 341
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetje tė reja arkeologjike nė fshatin Zhilivodė tė Vushtrrisė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
28 Korrik, 2018
Nė fshatin Trimor (Zhilivodė) tė Vushtrrisė , qė shtrihet rrėzė maleve tė Qyqavicės, rreth 21 km nė jug tė qytetit,vazhdon tė zbulohen artefakte tė reja arkeologjike.



Nė kėtė vendbanim kohė mė parė ėshtė zbuluar njė lokalitet arkeologjik nga Haxhimet Krasniqi duke punuar tokėn bujqėsore. Zyrtarė nga Kėshilli i Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore, Instituti pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kosovės dhe arkeologėt e Institutit Arkeologjik , tė cilėt kanė konstatuar se mund tė jetė i vjetėr deri nė 1500 vite.

Aty janė gjetur mure tė themelit prej guri, furrė pėr shkrirjen e mineraleve, portrete apo figura antropomorfe tė gdhendura nė gurė, enė qeramike, mjete pune nga metali, tulla tė pjekura tė dimenzioneve tė ndryshme, etj. Disa nga gjetjet tashmė janė dorėzuar nė Muzeun Historik Etnogafik tė Vushtrrisė nga vet pronari i tokės Krasniqi .

Por, gjetja e fundit e para ca ditėve nė kėtė lokalitet duket tė jetė mė interesante dhe atraktive pėr arkeologėt. Njė figurė antropomorfe, ku shihet koka e njė mashkulli tė gdhendur nė gurė me njė lartėsi prej 6.2 cm dhe gjėresi prej 5 cm ėshtė njė nga gjetjet mė interesante.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=30755
Ky duket te jete nje artefakt tipik i kultures se Vinces dhe duhet te jete rreth 5 mije vite me i vjeter se data qe e japin keta zyrtaret.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rex pėlqehet nga
i vjetėr 10-10-2018, 22:43   #237
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Mili Butka







Nocionet mė tė hershme qė lidhen me konceptimin, tani aq tė zhvilluar, tė njė ligji ose sundimi tė jetės, janė ato qė pėrmbajnė fjalėt homerike "Themis" dhe "Themistes".
"Themi-s", ėshtė e njohur, si perendeshė e drejtėsisė e pėrshkruar nė Iliad si vlerėsues i "Zeusit, ose mbreti njerėzor nė tokė," themistet "nuk ishin ligjbėrės, por gjykatės - #DIKTONIN" nė pėrputhje me besimin nė emanimin e tyre nga lart, njė ndikim hyjnor qė mbėshtet ēdo marrėdhėnie tė jetės, ēdo institucioni shoqėror, ato diktonin njė kod ose ligj tė tėrė, siē ėshtė rasti i ligjeve hinduale tė Menusė..
Pra Themi-s (Θέμις) ishte Titane e drejtėsisė, ligjit dhe rendit. Njė perėndeshė e profecisė qė kryesonte disa nga orakujt mė tė lashtė, duke pėrfshirė Delphin, ajo ishte zėri hyjnor (themistes) e cila udhėzonte fillimisht njerėzimin nė ligjet e drejtėsisė dhe moralit.
Shembuj tė kėtyre rregullave pėrfshijnė:
Ofrime tė devotshme ndaj perėndive
Parimet e devotshmėrisė
Rregullat e mikpritjes
Qeverisje e mirė
Kryerja e asamblesė
Themis ishte gruaja e dytė e Zeusit. Ajo u pėrfaqėsua e ulur pranė fronit tė tij duke i dhėnė atij kėshilla mbi parimet e ligjit hyjnor, rregullave dhe fatit.
Tek e lashta gjuha shqipe, kemi foljen: *Them, "unė them, ti the, ai tha,(ata, ato, ishin themistė) - folje kjo e cila buron si vizion i dritės, sė vėrtetės, dukshmėrisė, paraqitjes, pamjes sė reales edhe nė mes tė territ - errsirės, (mashtrimit, genjeshtrės, thyerjes sė rregullave) kjo eshte *dija, mėma - mčmorja - urra, #urrata, rruga e dijes, diktati, kujtesa mbi zhvillimet e ēdo mardhenje jetėsore; kode mbledhur *tok, toge kthyer tashmė nė tė thėna; - za/k-one, ligje tė konfirmuara mbi njė UN; kanune.
Themistėt ishin veēse zėri hyjnor i krijuesit vet, ajo ēka thuhej trasmetohej nėpėrmjet dritės: Thavmasia - Mrekullia vet.
Eshtė gjuha shqipe e vetme qė justifikon plotėsisht kėtė emėrtim: Them - is, fjalė kjo e cila nė latinishten e krijuar si gjuhe e njė perandorie menduar se do sundonte kėte botė mori kuptimin e kujtesės: En+them-io, e njohur sot gabimisht si fjale greke "en/thymitho".

https://www.facebook.com/Organizatay...type=2&theater

-----------------------------------------------------------------------




Eva dhe ‘shkėlqimi’ i saj femėror
Kush ėshtė Eva, pse lindi ajo?
Rrezet e Dritės, Biri, *i m’biri - “Arseniko” - Mashkulli - mashkull …
Ky ishte Ad/ami, gjallesa, gjė a kafsha njeri.
Lindi nevoja sigurisht, pashmangshmėri, Ad/ami (At/am-i) krejt i pamundur ti shmangej *ev/olimit; tjetėrsimit tė tij, elementit; kromozomeve ‘X/Y’ do i shtohej njėri krah e krijesa e re ‘X/x’ - do lindte prej tij, kjo ishte *Eva- krijesa mė e bukur, Yll, Hėnė, Dritė-Mėm', kaq e domosdoshme, pėrfytėrim, dalė, mbirė, si rezultat i rrezeve tė ARTA; brinjėve tė tij.
Pse duhej ky ‘Evoluim’, jo nuk ka vend pėr pyetje, gjithėsecili e di pse-nė, mashkulli, muskulos = mashkull {mushkė}, i fuqishėm po, i egėr mė shumė se PO, autoritar “i pari” - po kjo e vėrtetė, (Dielli pastaj Hėna) i pabindur, tekanjoz, i pangopur, i babėzitur, - *i parrėfe, gati i paudhė …
Pa e zgjatur (o ne meshkuj) mendojeni njė ēast kėtė botė tė pafemėr, pa Evėn, dritėn AR, pėrkrah nesh, sigurisht tė gjithė ne do tmeroheshim vetėm duke e menduar, jo mė tej, Eva baraz kėnaqesi, Eva baraz pjellshmėri, Eva baraz gjallėri, Eva baraz dėshirė, dashuri, ekzistencė … mos numėrojmė mė shumė ajo ėshtė vet Jeta - Jo pa E’vė jo, nuk ka jetė, jo nuk ka kuptim kjo botė e krijuar, ndėrtuar mbi bazėn e Hiēit ‘x’ mbi hapėsirėn boshe tė patrup tė pamaterie - mbi terr …
Nė fjalorin e gjuhės shqipe kemi:
EVARI f. vjet.
shih MIRĖNJOHJ/E,~A.
EVARISHĖM mb. vjet.
Mirėnjohės. Tregohej i evarishėm.
Kjo ėshtė EVA e jonė: EV+AR = Evari = Mirėnjohje, Respekt, Ndjeshmėri!
Mė bukur e mė saktė se tek gjuha shqipe jo-o nuk mund tė gjendet, e motivuar plotėsisht, pra kemi tė bėjmė me Evėn/Hėnėn #rrezatuar, mbirė, dalė, lindur prej kokės kreut tė vet atit Zeus - Diellit/Adam.
Tė piellėt e Evės, edhe nė turqisht quhen EV/la-t, (ashtu si nė shqip) lindur prej saj, dhe jo *Hava/lat, po kėtu tek kjo gjuhė gjejmė: Eva/La = Faleminderit, ndėrkohė tek gjuha hije, tekniko-religjionare fetare greke, kemi: (Efcharistķes), Ev/h’aristo = Kėnaqėsi, falenderime, mirėnjohje, e plus kėsaj po nė kėtė gjuhė gangrenė, kemi njė fjalė tjetėr lidhur direkt me emėrtimin e dritės, gjallesės femėrore, bukuria vet, dashuria, kėnaqėsia, lumturia, botkuptimi, #plotėsimi i ynė, pa tė do tė ishim tė *mangėt!
E po aty nė tė ashtuquajturėn greeke kemi: (sevasmó), S’eva-zmo = Respekt.
Eva; “kupa” Ēupa, Eva-za, ('vajza) krijuar prej dritės AR - fjalė kjo e cila vetėm nė gjuhėn shqipe ka kuptimin: Ar = Dritė, i/e shndritshme, i/e ARTE, krjuar prej dėshires; tė duash Erėn, Dashurinė, nevojės, domosdoshmėrisė, E’vė *bashkėngjitjes, si njė trup i vetėm sjell tek gjuha shqipe foljen "e Vė", vendos, njėjtė si tek gjuha greke: E va-za = Vendosa, (Vale, E vala) - prej nga ku kemi edhe fjalėt e njohura: Vazo; Ka/va-noz.
Ajo qė vlen tė ndalemi sėrish ėshtė fjala AR e gjuhės shqipe, prej sė ciles kemi: Bėn Ar = Bźar, Behar, Verė-stinė plotė ndriēim, e ngrohtė - Ar, kjo ėshtė kėnaqėsi, kjo ėshtė ajo stina e cila mirėpritet plot dashamirėsi, ndryshe nė shqip zėvendėsuar me fjalėn: ARE {Hare} = Gėzim, kėnaqėsi, paqe, mirėsi.
E jo pa vlerė tek gjuha greke gjejmė fjalėn: (Mou arései) Mu Aresi = Mė Pėlqen, kemi tė bėjmė me fjalėn shqipe tė sapo pėrmendur: Ar, are, hare (aresi) - ėshtė pikėrisht kjo fjalė e lashtė e gjuhės shqipe e cila sjell sėrish tek gjuha e ndėrtuar nga europianėt pėr interesa te tyre sundimi dhe mbijetese gjuhė e krijuar mbi bazėn e fiseve dhe dialekteve pellazgo-ilire-shqipe si ajo doriane, joniane, eoliane etj., tek kjo gjuhė e quajtur greke kemi: EV+ h’Ari = Falenderim.
Kjo ėshtė gjuha shqipe e cila ende nė fjalorin e saj ka shprehjen: EVARI = Mirėnjohje; Kėnaqėsi, vetėm me futjen e shkronjės sė pazėshme ‘h’ kjo fjalė e motivuar prej shqipes mer trajtėn si greeke: Ev(h)ari-sto.
Ps. E njėjta ka ndodhur edhe me fjalėn *Bir tek gjuha shqipe, ajo vjen si rrezultat i fjalės sė lashtė shqipe: Bi/La, vi la sipėr m’bi-j, Bila; (vajzė) dhe Bira; Bir, (djalė) - pikėrisht ju studiues kėtu do gjeni edhe fjalė emėrtimet: La-t, Latom, tė *m’bira lart; Shkėmb, maja tė mprehta si *Lata apo Spata; Shpata (Sėpata) si shpatet e larta e tė mprehta malesh - Ma La; MAJA.
Duaje vetveten ke dashur Femrėn - Pa tė je hiēi!
(Greek *Arseniko = mashkull)
Korēė mė 14/08/2018
Mili Butka.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 14-10-2018, 10:26   #238
Rrjeti
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 221
Thanks: 36
Thanked 123 Times in 71 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj







Preveza Abrashi

Sakrofagu me sqena nga jeta e Akilit (Akili paraqitet me Plis)
Sarcophagus with Scenes from the Life of Achilles
Roman, Athens, A.D. 180 - 220-Marble




Zbulimet aekeologjike nė Turqi nxjerrin nė pah kultrėn dhe civilizimin Pellazg nė ato troje, plisi si gjithmonė nuk mungon nė asnjė gjetje arkeologjike. Ardhja e mongolėve bėri qė tė zhduken shumė gjurmė tė atij civilizimi!



Enė prej qeramike, ku plisi nuk mungon, gjetur nė Itali!

"Thesare te Shqipes"Interviste me z. Fredi Balaj ( Studjues): Nga Kol Marku (Studjues)

Kol Marku
1 Shtator, 2018
Me kete rast do te shikoni nje vidio dokumenare realizuar nga ana ime Kol Marku (Studjues).Eshte nje interviste me studjuesin Fredi Balaj te titulluar " Thesare Gjuhesore ": autorin e librit "Gjuha qe bota flet dhe simbolika e Germave" .Ne kete perfshihen disa fjale nga gjuhet e tjera te europes dhe sidomos nga Latinishtja dhe Italishtja te cilat sipas mendimit te autorit motivohen nepermjet gjuhes se lashte Shqipe (Pellasgjishtes e Ilirishtes) te ruajtuara shume mire tek Gregrishtja dhe Toskerishtja.
Gjithashtu nga fundi i dokumentarit, nepermjet nje shembulli shprehen dhe disa pikpamje te tij ne lidhje dhe me fjalorin e fundit etimologjik te akademise se shkencave ( autor, i ndjeri Kolec Topalli) i cili bazuar ne studimet e autoreve dhe akademikeve te huaj dhe akademikeve shqipetar e ka nxjerre gjuhen shqipe me prejardhje rreth 73% nga gjuhet e tjera greke, latine sllave turke etj, dhe vetem 7% me prejardheje Shqipe te lashte ( Sipas deklarimit te Studjesit Agron Dalipaj), Te dhena keto te ketij fjalori, qe nese nese studjohen me hollsi, nuk perbejne nje te vertetet shkencore.
Nje pjese e intervistes u realizua ne formen e bashkbisedimit ndemjet: Fredi Balajt, Kol Markut dhe Gjon Lleshajt pikerisht, ne zyren e ketij te fundit:i cili eshte President i shoqates " Mirdita" dhe president i shoqates se "veteraneve te UCK". Falnderojme zotin Gjon per mundesine qe na dha.
Vidio eshte realizuar ne FHD me format te madh( 1920 X 1080 e pershtatshme per kompiuter dhe TV.
Nese do te ju pelqeje kjo vidio, jene te lutur qe ta condividioni dhe ta perhapeni sa me shume. Per me teper shikim te kendeshem. (Kol Marku)


------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ju lutem, nėse keni njohuri tė gjuhės Greke, pėrktheni kėtė tekst:

https://ellaniapili.blogspot.com/2016/10/1200.html?m=1

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 14-10-2018 nė 11:43
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur