Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Lajmet e ditės

Lajmet e ditės Kėtu mund tė sillni lajmet e fundit nga media rreth ēėshtjeve tė rėndėsishme tė Shqipėrise dhe trojeve tė saj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Shiko rezultatet: Pjatoheni qe Lugina e Presheves ti bashkangjitet Kosves,ndersa Veriu i Kosoves Serbis
Po 13 46.43%
Jo 15 53.57%
Votues: 28. Ju nuk mund tė votoni nė kėtė sondazh

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 15-09-2018, 17:54   #601
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,233
Thanks: 39
Thanked 106 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
Skerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolareSkerdilaidas ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hawk Shiko postimin
Berishen e kan shnderru ne peshkaqen. Nje pordhe me kris akuzohet si komplot nga Berisha.

95 ne parlament tentun ta vrasin Socialistet Azemin, e plagosen. Mandej dora e shtrire e nentokes se Socialisteve Haklajt e vrane Azemin dhe ende fajtor ngelet Berisha. Askund nuk permendet Partia Socialiste. Kjo eshte teper e cuditshme. Nje njeri nuk mundet me qene fajtor per gjithqka.
Gabim je per Haklajt, Hawk.
__________________
<Gjuha āsht tulit e gjithshka bluen>
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-09-2018, 18:24   #602
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,725
Thanks: 1,153
Thanked 1,597 Times in 955 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kurt Shiko postimin
Jam kurjoz cila parti eshte me e mire ne shqiperi? Asnjera nuk eshte e djathte kjo dihet.
Cila mendon ti qe duhet te jete e djathte ajo qe i ul tvsh pasanikeve siq eshte rasti konkret ulja e tatimit mbi fitimin per hotelet me 5 yje apo edhe te sipermarrjeve te medha apo ajo qe nuk e ben nje gje te tille.
Sigurisht qe ne Shqiperi nuk mund ti ndash me thike per shkak te politikave te tyre te makuterise.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga par : 15-09-2018 nė 18:41
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i par pėlqehet nga
i vjetėr 16-09-2018, 07:23   #603
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Kėshilltari i Thaēit flet pėr marrėveshjen finale me Serbinė nė MOMENTUM (emisioni i plotė)
Friday, 14 September 2018

Kėshilltari i Presidentit Thaēi, Ardian Arifaj, ka folė nė MOMENTUM te Televizionit Rrokum, pėr marrėveshjen finale me Serbinė.

Ai pėrballė Ardian Lamės shpalosi argumentet pro dhe contra te idesė se shkembimit te territoreve me Serbinė.

Arifi ka zbulue pėr herė tė parė nė RROKUM se tema pėr ndamje, por edhe pėr shkėmbim tė territoreve asht pėrmend vazhdimisht nga Presidentis serb Vucic nė takimet Brukselit.

Por, simbas Arifajt, Presidenti Thaēi gjithmonė ka qenė shumė i premė qe nuk ka me pasė as ndamje por as shkėmbim te territoreve nė mes te Kosovės dhe Serbisė.

“Ma e randėsishme asht se Presidenti nuk e ka ndryshue kėtė qėndrim, asht kundėr ndamjes, kundėr shkėmbimit te territoreve si zgjedhje dhe nuk ka ndryshim nė kėtė qėndrim te Presidentit”, tha Arifaj.

Ai shtoi se ajo qe po shohim tash asht se ka nji gadishmeni edhe te bashkėsia ndėrkombėtare qe nė kuadėr te vizimit te kufinit nė mes te Kosovės dhe Serbisė, pra asht fjala pėr Demarkacionin me Serbinė, dhe nė kėtė mes edhe ka me u ba edhe korrigjimi i kėsaj vije kufitare.

Kėshilltari i Thaēit theksoi se kjo duhet pa nė mėnyrė tė pranueshme pėr Kosovėn, por edhe pėr rajonin si dhe ndėrkombėtaret, nė mėnyrė qe kjo mos me u ba pengesė por me u ba si ndihmesė.

Arifi ka folė edhe pėr ēashtje tjera, por pėr ma shumė shihni emisionin e plotė nė videon e maposhtme:/RROKUM.TV

Emisioni i plotė:

https://www.youtube.com/watch?time_c...&v=QLMHG-BDCJQ
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 07:35   #604
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Thaqi: Rankoviqi dhe Tito ja kanė falur Zveqanin dhe Leposaviqin Kosovės!


OPINION – HASHIM THACI PER KUFIRIN ME SERBINE!
Emision: 06.09.2018
Publikuar | 00:40 07/09/2018


Tė ftuar:

Hashim Thaci – Presidenti i Kosovės


Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, tė enjten, ka folur mbi idenė e tij tė korrigjimit tė kufijve me Serbinė, njė ditė para takimit nė Bruksel me Aleksandėr Vuēiē.

Thaēi u shpreh pėr emisionin ‘Opinion’, se marrėveshja pėr korrigjimin e kufijve me Serbinė ėshtė mjaft e rėndėsishme qė tė arrihet njė marrėveshje paqėsore, pasi jemi nė njė situatė tė ngrirė, prandaj ėshtė e rėndėsishme qė tė arrihet njė e tillė.

Presidenti i Kosovės u shpreh nė lidhje me marrėveshjen se ėshtė shumė pesimist, por pavarėsisht kėsaj sheh njė dritė jeshile.

Ai tha se realizimin e kėsaj marrėveshje e shikon si diēka mjaft tė rėndėsishme pėr tė vazhduar mė tej.

Sipas tij, Kosova dhe Serbia janė duke bllokuar njėra-tjetrėn. Thaēi tha se po punon pėr tė arritur njė marrėveshje ndėrkombėtare,

“Unė nuk kam fuqi t’a bind Serbinė t’a njohė Kosovėn. Askush nuk i cėnon mė interesat e Kosovės, pasi Serbia nuk ka mė Millosheviēin, por njerėz tė zgjedhur”,- tha ai.

Propozimi i kreut tė shtetit tė Kosovės ka shkaktuar debate tė shumta, jo vetėm nė politikėn e Prishtinės, por edhe mė gjerė.

Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, tė enjten, ka folur mbi idenė e tij tė korrigjimit tė kufijve me Serbinė, njė ditė para takimit nė Bruksel me Aleksandėr Vuēiē.

Thaēi u shpreh pėr emisionin ‘Opinion’, se marrėveshja pėr korrigjimin e kufijve me Serbinė ėshtė mjaft e rėndėsishme qė tė arrihet njė marrėveshje paqėsore, pasi jemi nė njė situatė tė ngrirė, prandaj ėshtė e rėndėsishme qė tė arrihet njė e tillė.

Ndėrsa pėrsa i pėrket marrėveshjes, Thaēi tha se ende nuk ka bisedime nė terma konkretė, por deri tani janė realizuar dy takime nė Bruksel.

“Nuk ka terma konkretė. Kemi bėrė dy takime nė Bruksel.Unė kam hedhur idenė pas takimit me drejtues tė Luginės sė Preshevės si dhe referendumit tė 22 mars-it 1992 qė Lugina tė bashkohet me Kosovėn, por tani forcat, balancat kanė ndryshuar ndaj nė duhet tė sillemi me pėrputhshmėri me kostelacionin ndėrkombėtar. Ideja ėshtė origjinale e institucioneve tė Luginės e institucionalizuar nė Presidencėn e Kosovės. Nė rastin e marrėveshjes do tė ketė njohje reciproke midis Kosovės dhe Serbisė”,-tha Thaēi.

Presidenti i Kosovės u shpreh nė lidhje me marrėveshjen se ėshtė shumė pesimist, por pavarėsisht kėsaj sheh njė dritė jeshile.

Ai tha se realizimin e kėsaj marrėveshje e shikon si diēka mjaft tė rėndėsishme pėr tė vazhduar mė tej.
Sipas tij, Kosova dhe Serbia janė duke bllokuar njėra-tjetrėn. Thaēi tha se po punon pėr tė arritur njė marrėveshje ndėrkombėtare,

“Unė nuk kam fuqi t’a bind Serbinė t’a njohė Kosovėn. Askush nuk i cėnon mė interesat e Kosovės, pasi Serbia nuk ka mė Millosheviēin, por njerėz tė zgjedhur”,- tha ai.

Propozimi i kreut tė shtetit tė Kosovės ka shkaktuar debate tė shumta, jo vetėm nė politikėn e Prishtinės, por edhe mė gjerė.

Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, tė enjten, deklaroi se nė rast tė njė marrėveshje me Serbinė, do tė ketė njė njohje reciproke mes dy vendeve.

Thaēi tha se do tė ruhet substanca multietnike e Kosovės. Do tė hiqet vetoja ruse pėr Kosovėn nė OKB .

“Unė kam biseduar me kryeministrin Medvedev, mė ka thėnė shumė qartė qė njė marrėveshje midis Kosovės dhe Serbisė do ishte e mirėpritur”,- tha Thaēi.

Ndėrsa deklaroi mė tej: Do e takoja pa problem Presidentin Putin. Me ēfarė kosto do e arrini pėrgjysmimin e Kosovės. Unė nuk do lejoj shkėmbim tė territorit dhe as Srpska Republika nė Kosovė. As Trepca, as Gazivoda nuk do jenė nė shkėmbim. Definitivisht nuk do tė ketė ndarje tė territoreve. Jam skeptik qė do arrihet njė marrėveshje e shpejtė, por duhet tė punojmė. Nuk ka ndarje, nuk ka shkėmbim nuk ka Republika Srpska.

Thaēi u shpreh pėr emisionin ‘Opinion’, se marrėveshja pėr korrigjimin e kufijve me Serbinė ėshtė mjaft e rėndėsishme qė tė arrihet njė marrėveshje paqėsore, pasi jemi nė njė situatė tė ngrirė, prandaj ėshtė e rėndėsishme qė tė arrihet njė e tillė.
Ndėrsa pėrsa i pėrket marrėveshjes, Thaēi tha se ende nuk ka bisedime nė terma konkretė, por deri tani janė realizuar dy takime nė Bruksel.

“Nuk ka terma konkretė. Kemi bėrė dy takime nė Bruksel.Unė kam hedhur idenė pas takimit me drejtues tė Luginės sė Preshevės si dhe referendumit tė 22 mars-it 1992 qė Lugina tė bashkohet me Kosovėn, por tani forcat, balancat kanė ndryshuar ndaj nė duhet tė sillemi me pėrputhshmėri me kostelacionin ndėrkombėtar. Ideja ėshtė origjinale e institucioneve tė Luginės e institucionalizuar nė Presidencėn e Kosovės. Nė rastin e marrėveshjes do tė ketė njohje reciproke midis Kosovės dhe Serbisė”,-tha Thaēi.

Presidenti i Kosovės u shpreh nė lidhje me marrėveshjen se ėshtė shumė pesimist, por pavarėsisht kėsaj sheh njė dritė jeshile.

Ai tha se realizimin e kėsaj marrėveshje e shikon si diēka mjaft tė rėndėsishme pėr tė vazhduar mė tej.

Sipas tij, Kosova dhe Serbia janė duke bllokuar njėra-tjetrėn. Thaēi tha se po punon pėr tė arritur njė marrėveshje ndėrkombėtare,

“Unė nuk kam fuqi t’a bind Serbinė t’a njohė Kosovėn. Askush nuk i cėnon mė interesat e Kosovės, pasi Serbia nuk ka mė Millosheviēin, por njerėz tė zgjedhur”,- tha ai.

Propozimi i kreut tė shtetit tė Kosovės ka shkaktuar debate tė shumta, jo vetėm nė politikėn e Prishtinės, por edhe mė gjerė.

Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi tha mbrėmjen e kėsaj tė enjte nė “Opinion”, nė Tv Klan, se qytetarėt e Kosovės do tė vendosin pėr fatin e marrėveshjes pėrfundimtare Kosovė-Serbi me anė tė njė referendumi.

“Marrėveshje qė do tė arrihet mes Kosovės dhe Serbisė do tė jetė e koordinuar 100 pėrqind me SHBA-tė dhe BE-nė. Dhe ajo marrėveshje do tė bartet jo vetėm nga njė individ, por pėrmes parlamentit tė Kosovės dhe nė fund apo paraprakisht do tė ketė referendum. Qytetarėt e Kosovės do ta vendosin vetė marrėveshjen Kosovė-Serbi dhe pyetja do tė jetė shumė e thjeshtė: Jeni qė Kosova tė anėtarėsohet nė NATO, BE, OKB dhe institucione ndėrkombėtare duke respektuar marrėveshjen Kosovė-Serbi pėr njohje reciproke? Po, Jo?”, tha Thaēi, duke folur pėr njė shembull tė ngjashėm me Maqedoninė, e cila pritet tė votojė nė njė referendum marrėveshjen pėr emrin me Greqinė.

Aktualisht jemi nė njė konflikt tė ngrirė, jemi nė njė ‘status quo’ qė pėr mua shėnon regres, ne duhet tė lėvizim drejt njė progresi dhe njė marrėveshjeje konkrete. Ėshtė njė proces shumė i ndjeshėm. A jam optimist pėr marrėveshje? Jam shumė pak, sepse ėshtė njė problem mė shumė se 1 shekullor, njė armiqėsi dhe urrejtje shumė e gjatė. Por ajo marrėveshje ėshtė e nevojshme dhe e domosdoshme. Pėr mua si President i vendit nuk ėshtė e mjaftueshme tė jemi tė lirė dhe tė pavarur, qėllimi ėshtė anėtarėsimi nė NATO dhe BE. Edhe Serbia ėshtė e bllokuar nė rrafshin e integrimeve”, tha Thaēi, duke shtuar se duhet njė njohje reciproke e dy vendeve dhe integrim i Kosovės nė institucionet ndėrkombėtare.

Thaēi tha se, as ai dhe as miqtė ndėrkombėtarė, deri mė tani, nė kėto vite nuk kanė arritur ta bindin Serbinė ta njohė Kosovėn.

Nė lidhje me komentet e ministrit tė Jashtėm tė Serbisė, Ivica Daēiē, se raportet mes SHBA-sė dhe SHBA-ve kanė ndryshuar nė favor tė Serbisė, Thaēi tha se nuk ia vlen tė diskutohen kėto komente.

“Ata qė mendojnė se SHBA-tė kanė ndryshuar nė qėndrim me Kosovėn gabojnė shumė rėndė.”

“Ne nuk jemi njė vend i izoluar. Dikush mendon se Kosova do ta ketė pėrkrahjen e plotė dhe do ta ketė mbėshtetjen e ndėrkombėtarėve. Sot edhe SHBA edhe BE e duan Kosovėn edhe nė NATO, edhe nė BE, do edhe Serbinė nė BE. Ne sa mė parė qė mundemi duhet tė arrijmė njė marrėveshje historike, paqėsore, qė do tė mund tė mbyllte konfliktet.”

Thaēi tha nė harkun kohor tė dekadave tė fundit “SHBA-tė kanė ndryshuar, BE ka ndryshuar dhe Ballkani ka ndryshuar…” dhe se njė marrėveshje pėrfundimtare mes dy vendeve ėshtė e nevojshme.

Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, tė enjten, ka mohuar kategorikisht akuzat ndaj ish-kryeministrit Sali Berisha, duke thėnė se nė asnjė deklaratė tė tij nuk ka pėrmendur emra.

“Raportet e mia nuk kanė qenė raporte personale, kanė qenė raporte institucionale”,- u shpreh Thacci.

Presidenti deklaroi se raportet me ish-kryeministrin Berisha janė korrekte dhe tė mira.

“Ky ėshtė interpretimi juaj. Nė asnjė deklaratė timen nuk pėrmendet asnjė person. Ato janė interpretime tė disa portaleve tė rrejshme. Unė flas vetėm nė parim, nė princio dhe ide”,- tha Thacci.


Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 07:48   #605
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Thaēi nuk ndalet: Mos e pėrmendni me pasion kutinė e Pandorės, do ta marrim Preshevėn dhe njohjen nga Serbia



Thaēi nuk ndalet: Mos e pėrmendni me pasion kutinė e Pandorės, do ta marrim Preshevėn dhe njohjen nga Serbia
15 shtator 2018 • 11 : 02



Presidenti i vendit, Hashim Thaēi, duke mbrojtur idenė e tij pėr korrigjimin e kufirit me Serbinė, ua ka kujtuar tė gjithė kritikėve tė kėsaj ideje se Kosova gjithmonė ėshtė trajtuar si ‘rast i veēantė’.

Thaēi ka thėnė se lufta pėr liri, intervenimi humanitar i NATO-s, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nė mėnyrė tė koordinuar me bashkėsinė ndėrkombėtare, pavarėsia e mbikėqyrur dhe shtetndėrtimi, janė vetėm disa nga veēoritė qė e kanė bėrė Kosovėn tė trajtohet si njė rast i veēantė.

Ai ka thėnė se nė secilin prej kėtyre proceseve, madje edhe nė prag tė shpalljes sė deklaratės sė pavarėsisė, kishte shqetėsime se Kosova mund tė shėrbente si rast precedent pėr vende apo rajone tė tjera nė botė, por gjithmonė ato dolėn shqetėsime tė pasakta.

Ky ėshtė mesazhi i presidentit Thaēi pėr skeptikėt e marrėveshjes paqėsore ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė: “Lufta pėr liri, intervenimi humanitar i NATO-s, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nė mėnyrė tė koordinuar me bashkėsinė ndėrkombėtare, pavarėsia e mbikėqyrur dhe shtetndėrtimi, janė vetėm disa nga veēoritė qė e kanė bėrė Kosovėn tė trajtohet si njė rast i veēantė. Nė prag tė shpalljes sė deklaratės sė pavarėsisė, kishte shqetėsime se Kosova mund tė shėrbente si rast precedent pėr vende apo rajone tė tjera nė botė. Por, kėto shqetėsime dolėn tė pasakta. Gjithashtu, njė shqetėsim tjetėr i madh ishte frika nga eksodi masiv i komunitetit serb qė jeton nė Kosovė.

Edhe ky shqetėsim doli krejtėsisht i pasaktė. Ēuditėrisht, edhe sot kur Kosova e ka tė hapur mundėsinė pėr tė arritur marrėveshje paqėsore me Serbinė, rrufeshėm dhe nga shumė drejtime, ngritėn shqetėsime tė paqėndrueshme. Skeptikėt, sot pėrsėri janė bėrė bashkė pėr tė kundėrshtuar opsionin real tė korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė. Me lehtėsi pėrhapin frikė pėr gjoja destabilizim tė rajonit dhe thellim tė ndarjes etnike nė Ballkan. Krijojnė panik dhe mjegull duke i trilluar tė njėjtat argumente, njėsoj sikurse nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė. Unė kam konsideratė tė lartė pėr tė gjithė ata qė nė mėnyrė racionale janė tė pėrfshirė dhe tė pėrkushtuar pėr arritjen e marrėveshjes paqėsore me Serbinė. Ndėrsa, ata qė po kundėrshtojnė duke prodhuar vetėm frikė, me keqardhje u them se janė tė gabuar.

Marrėveshja paqėsore e bazuar nė korrigjimin e kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, nė rast se arrihet, do tė jetė krejtėsisht nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare. Njė marrėveshje e tillė, Kosovės i siguron njohjen formale nga Serbia dhe bashkėngjitjen e Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit, si dhe i hapė rrugė tė sigurt pėr anėtarėsim nė BE, NATO dhe OKB.

Marrėveshja paqėsore e forcon stabilitetin duke mbyllur vatrėn e fundit tė konfliktit nė Ballkan. Prandaj, skeptikėt e kėsaj marrėveshjeje mund t’i siguroj qė tani se nuk do tė ketė korrigjim tė kufirit pėrgjatė vijave etnike, nuk do tė ketė eksod tė popullsisė dhe as efekt domino. Pėr mė tepėr, kjo marrėveshje paqėsore do tė vendosė njė gur tė rėndė mbi tė ashtuquajturėn “Kuti e Pandorės”, e cila kėto ditė po pėrfolėt me shumė pasion.

E nėse dikush patjetėr argumenton dhe i referohet njė marrėveshje eventuale tė korrigjimit paqėsor tė kufirit si precedent, atėherė ky rast vėrtet do tė mund tė pėrdoret nė tė ardhmen si njė precedent pozitiv i domosdoshėm pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet ndėrshtetėrore vetėm nė mėnyrė paqėsore dhe jo me luftė”, ka shkruar Thaēi.
© zėri.info
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 21:43   #606
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Thaēi shpalos detaje tė reja pėr planin e tij, tregon pse i ka propozuar Vuēiqit korrigjimin e kufirit me Serbinė

Nga: P.R Mė: 16 shtator 2018 Nė ora: 17:57


Presidenti i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, pėrmes njė editoriali pėr publikim nė media, ka shkruar lidhur me atė, siē thotė ai Korrigjimi paqėsor i kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.

Ai ka zbuluar edhe arsyet pse i ka propozuar presidentit serb, Aleksandėr Vuēiq korrigjimin e kufirit mes Kosovės dhe Serbisė.

“A mendoni se ne do ta bindim Serbinė ta bėjė njė gjė tė tillė sė shpejti? Fatkeqėsisht, jo. Po BE-ja dhe aleatėt tanė tė fuqishėm: SHBA-ja, Gjermania, Anglia, Franca, Italia e shumė tė tjerė, a mendoni se do ta bindin Serbinė ta njohė Kosovėn? Pėrsėri, jo. Nuk kanė mundur ta bindin tė bėjė njė gjė tė tillė deri mė sot dhe nuk mund tė garantojnė se do ta bėjnė nesėr apo nė tė ardhmen e afėrt. Si rezultat, pėrgjegjėsia mbetet tek ne. Pėr ta arritur kėtė qėllim, unė kam propozuar opsionin e korrigjimit tė kufirit me Serbinė. Kam argumentuar se marrėveshja eventuale e korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė, Kosovės i siguron njohjen nga Serbia dhe bashkėngjitjen e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės me vendin tonė. Kam pritur kundėrargumente racionale, por deri mė sot kam dėgjuar mė tepėr zhurmė dhe nė rastin mė tė keq edhe urrejtje. Kosova ėshtė vend shumė i vogėl pėr tė prodhuar kaq urrejtje, e cila e ndan shoqėrinė tonė", ka shkruar Thaēi.

Nė kėtė editorial, ai ka treguar ndėr tjerash se ēfarė do tė ndodhė me arritjen e marrėveshjes pėrfundimtare mes Kosovės dhe Serbisė.

“Pėr mė tepėr, kjo marrėveshje paqėsore do tė vendosė njė gur tė rėndė mbi tė ashtuquajturėn “Kuti e Pandorės”, e cila kėto ditė po pėrfolėt me shumė pasion. E nėse dikush patjetėr argumenton dhe i referohet njė marrėveshjeje eventuale tė korrigjimit paqėsor tė kufirit si precedent, atėherė ky rast vėrtet do tė mund tė pėrdorej nė tė ardhmen si njė precedent pozitiv i domosdoshėm pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet ndėrshtetėrore vetėm nė mėnyrė paqėsore dhe jo me luftė”, shkruan presidenti Thaēi nė editorialin e tij, pėrcjellė “Bota sot”.

Ky ėshtė editoriali i plotė:

Korrigjimi paqėsor i kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė

Unė jam i sigurt se nė politikėn kosovare, tek qytetarėt e Kosovės, nuk ka aspak dyshim se ne, si udhėheqės institucionalė tė Kosovės, duhet tė punojmė bashkė me qėllim qė brenda njė periudhe sa mė tė shkurtėr kohore, t’i japim fund bisedimeve me Serbinė, duke nėnshkruar marrėveshjen pėr normalizimin e plotė tė marrėdhėnieve nė mes tė dy shteteve.

Ne kemi luftuar kundėr okupimit tė dhunshėm nga Serbia dhe kemi fituar lirinė nė qershorin e vitit 1999. Kjo histori ėshtė e njohur pėr tė gjithė ne, sepse ka bashkuar tė gjithė shqiptarėt dhe Kosovėn me Perėndimin, nė radhė tė parė me SHBA-nė, Aleancėn Veriatlantike dhe BE-nė.

Ne, sė bashku me aleatėt tanė, arritėm ta bėjmė Kosovėn shtet nė shkurtin e vitit 2008 dhe prej atėherė jemi njohur nga 116 shtete anekėnd botės.

Megjithatė, tė gjithė ne e dimė fare mirė se stabiliteti afatgjatė i shtetit tė Kosovės ėshtė pashmangshėm i lidhur me anėtarėsimin e Kosovės si shtet nė OKB, nė Paktin NATO dhe nė BE.

Nė kėtė mėnyrė, Kosova do tė jetė pėrjetė e mot shtet i qėndrueshėm, anėtare e familjes sė kombeve paqedashėse nė OKB, anėtare e aleancės mė tė fuqishme ushtarake nė botė, NATO-s, si dhe nė fund edhe anėtare e Bashkimit Evropian.

Nuk mund t’i arrijmė kėto qėllime, nuk mund ta vulosėm njėherė e pėrgjithmonė fatin e Kosovės si shtet, nėse nė muajt e ardhshėm nuk do ta bėjmė marrėveshjen ligjėrisht obliguese me Serbinė.

Shumė prej jush mund tė thonė qė si shtet kemi merituar qė rrugėtimi ynė drejt OKB-sė, NATO-s dhe BE-sė tė jetė mė ndryshe, mė i lehtė, mė i shpejtė dhe tė mos varej mė nga marrėveshja paqėsore me Serbinė. Keni tė drejtė nė kėtė qėndrim tuajin, por ja qė realiteti rajonal dhe ndėrkombėtar imponon arritjen e marrėveshjes pėr normalizim pėr tė dy shtetet, si kusht i domosdoshėm pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Marrėveshja mund tė arrihet vetėm nėse palėt bėjnė kompromis. Ju mund tė thoni pėrsėri se Kosova tashmė i ka bėrė tė gjitha kompromiset e dhimbshme. Unė pėrsėri pajtohem me ju. Por, realiteti ėshtė edhe mė kokėfortė se argumentet tona. Njohja nga Serbia ėshtė bėrė pengesa primare pėr rrugėtimin tonė euroatlantik. Dikush mund tė thotė se Serbia duhet ta njohė Kosovėn pa kushte dhe brenda kėtyre kufijve. Edhe unė dua tė njėjtėn gjė. Por, a mendoni se ne do ta bindim Serbinė ta bėjė njė gjė tė tillė sė shpejti? Fatkeqėsisht, jo. Po BE-ja dhe aleatėt tanė tė fuqishėm: SHBA-ja, Gjermania, Anglia, Franca, Italia e shumė tė tjerė, a mendoni se do ta bindin Serbinė ta njohė Kosovėn? Pėrsėri, jo. Nuk kanė mundur ta bindin tė bėjė njė gjė tė tillė deri mė sot dhe nuk mund tė garantojnė se do ta bėjnė nesėr apo nė tė ardhmen e afėrt. Si rezultat, pėrgjegjėsia mbetet tek ne.

Pėr ta arritur kėtė qėllim, unė kam propozuar opsionin e korrigjimit tė kufirit me Serbinė. Kam argumentuar se marrėveshja eventuale e korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė, Kosovės i siguron njohjen nga Serbia dhe bashkėngjitjen e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės me vendin tonė. Kam pritur kundėrargumente racionale, por deri mė sot kam dėgjuar mė tepėr zhurmė dhe nė rastin mė tė keq edhe urrejtje. Kosova ėshtė vend shumė i vogėl pėr tė prodhuar kaq urrejtje, e cila e ndan shoqėrinė tonė.

Tashmė tė gjithė e dimė qė Kosova ėshtė trajtuar pėrherė si rast i veēantė apo ‘Sui Generis’, nė ndėrmarrjen e madhe ndėrkombėtare tė zgjidhjes sė ēdo procesi rreth saj. Nė kėtė kontekst, lufta pėr liri, intervenimi humanitar i NATO-s, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nė mėnyrė tė koordinuar me bashkėsinė ndėrkombėtare, pavarėsia e mbikėqyrur dhe shtetndėrtimi, janė vetėm disa nga veēoritė qė e kanė bėrė Kosovėn tė trajtohet si njė rast i veēantė. Dilemat vendore dhe ndėrkombėtare i kanė shoqėruar tė gjitha kėto procese. Kėshtu, nė prag tė shpalljes sė deklaratės sė pavarėsisė, kishte shqetėsime se Kosova mund tė shėrbente si rast precedent pėr vende apo rajone tė tjera nė botė. Por, kėto shqetėsime dolėn tė pasakta. Gjithashtu, njė shqetėsim tjetėr i madh ishte frika nga eksodi masiv i komunitetit serb qė jeton nė Kosovė, menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė. Edhe ky paragjykim doli i gabuar.

Kosova tani ėshtė shtet i pavarur dhe ne jemi nė fazėn pėrfundimtare tė shtetndėrtimit. Por, edhe tani ka dilema, njėsoj sikurse mė herėt. Ēuditėrisht, nė kohėn kur Kosova e ka tė hapur mundėsinė pėr tė arritur marrėveshje paqėsore me Serbinė, rrufeshėm dhe nga shumė drejtime, ngritėn shqetėsime tė paqėndrueshme. Skeptikėt, sot pėrsėri janė bėrė bashkė pėr tė kundėrshtuar opsionin real tė korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė, si mundėsi e njohjes reciproke nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Po e pėrsėris: korrigjimi i kufirit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, si dy shtete tė pavarura, tė cilat do ta njohin njėra-tjetrėn si shtete, do tė jetė pjesė pėrbėrėse e demarkacionit tė kufirit tė gjatė 430 kilometra.

Dyshuesit nė marrėveshjen ligjėrisht obliguese nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, me lehtėsi po pėrhapin frikė pėr gjoja destabilizim tė rajonit dhe thellim tė ndarjes etnike nė Ballkan. Po krijojnė panik dhe mjegull, duke i trilluar tė njėjtat argumente, njėsoj sikurse nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė.

Kam konsideratė tė lartė pėr tė gjithė ata qė nė mėnyrė racionale janė tė pėrfshirė nė kėtė debat, por atyre qė prodhojnė vetėm zhurmė dhe panik, me keqardhje u them se janė tė gabuar.

Nė ditėt e kaluara kam pasur takime shumė tė rėndėsishme me politikanėt kryesorė tė shteteve fqinje tė rajonit. Sė pari takova Ilir Metėn, Presidentin e Shqipėrisė, pastaj nė Podgoricė u prita nga Millo Gjukanoviq, Presidenti i Malit tė Zi, si dhe nė fund bisedova nė Shkup edhe me Zoran Zaevin, Kryeministrin e Maqedonisė.

Nė tė gjitha kėto bisedime miqėsore dhe tė sinqerta, ua bėra me dije synimin tonė pėr marrėveshjen me Serbinė, duke i dhėnė fund armiqėsisė mbi njėshekullore dhe duke ruajtur stabilitetin nė kėtė pjesė tė Ballkanit, por edhe qėllimin tonė pėr tė thelluar edhe mė tej bashkėpunimin dhe miqėsinė me tė gjitha vendet e rajonit.

Marrėveshja paqėsore e bazuar nė korrigjimin e kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, nė rast se arrihet, do tė jetė krejtėsisht nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare. Njė marrėveshje e tillė, Kosovės i siguron njohjen formale nga Serbia, i siguron bashkėngjitjen e Preshevės, Bujanocit e Medvegjės dhe i hapė rrugė tė sigurt pėr anėtarėsim nė BE, NATO dhe OKB, duke forcuar kėshtu stabilitetin dhe mbyllur vatrėn e fundit tė konfliktit nė Ballkan.

Prandaj, skeptikėt e kėsaj marrėveshjeje mund t’i siguroj qė tani se nuk do tė ketė korrigjim tė kufirit pėrgjatė vijave etnike, nuk do tė ketė eksod tė popullsisė dhe as efekt domino sa i pėrket stabilitetit tė kėsaj ane tė Evropės.

Pėr mė tepėr, kjo marrėveshje paqėsore do tė vendosė njė gur tė rėndė mbi tė ashtuquajturėn “Kuti e Pandorės”, e cila kėto ditė po pėrfolėt me shumė pasion. E nėse dikush patjetėr argumenton dhe i referohet njė marrėveshjeje eventuale tė korrigjimit paqėsor tė kufirit si precedent, atėherė ky rast vėrtet do tė mund tė pėrdorej nė tė ardhmen si njė precedent pozitiv i domosdoshėm pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet ndėrshtetėrore vetėm nė mėnyrė paqėsore dhe jo me luftė.

Koha e luftėrave dhe konflikteve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, pėr bindjen time, ka kaluar. Por, fundi i kėsaj epoke do tė konstatohet vetėm kur ta bėjmė marrėveshjen pėrfundimtare paqėsore ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 22:25   #607
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 6,772
Thanks: 2,809
Thanked 2,892 Times in 1,922 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 135
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Bravo ti dhokum e per ata 15.000 te vrare e dhjetera mijera femra te dhunuara e mijera te zhdukur, a do i kerkoni dikujt llogari, apo ju mjafton qe keni mbushur me 60.000 veterane listat dhe keni gjetur balancin.
__________________
...fly, fly, fly my Butterfly !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 22:31   #608
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 6,772
Thanks: 2,809
Thanked 2,892 Times in 1,922 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 135
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Kupa i tu Kusov`s po thote qe kurre argat me te vyer nuk ka pasur serbia se Hushim Qenefi.

Krasniqi: Qė nga komunizmi, askush s'i ka bėrė shėrbim mė tė mirė Serbisė sesa Thaēi


GazetaExpress
E diel, 16 Shtator 2018 23:40

Ish-kryetari i Kuvendit tė Kosovės, tani kryetar i Kėshillit Kombėtar tė Nismės Socialdemokrate, Jakup Krasniqi, ka reaguar ndaj deklaratave tė fundit tė presidentit Hashim Thaēi pėr dialogun me Serbinė dhe bashkimin e Luginės sė Preshevės me Kosovėn.
Sipas Krasniqit, sikur Thaēi askush s’u ka bėrė shėrbim mė tė mirė Serbisė qė nga koha e udhėheqėsve komunistė shqiptarė.
"Me kėto veprime tė presidentit tė papėrgjegjshėm tė Kosovės, shėrbim mė tė mirė shtetit Serb – Serbisė qė nga koha e udhėheqėsve komunistė shqiptarė (1945-1989) nuk i ėshtė bėrė", ėshtė shprehur Krasniqi.

Ky ėshtė reagimi i plotė i Krasniqit:

FATIN E KOSOVĖS E VULOSIN QYTETARĖT E SAJ
(Reagim ndaj platformės serbe tė hartuar nga Thaēi)

Kam pas lexuar diku, mbase ishte pėrrallė e cila thoshte se njė mbreti i kishin dal brirėt dhe kush e shihte mbretin me brirė e pėrhapte lajmin, lajmėsi vritej. Njėri qė e kishte parė mbretin me brirė, hyri ne njė kallamishte dhe thirri disa herė: “Ēka s’ke n’di e ēka s’ke parė, mbreti ynė brirė ka”! Kur nga kallami bėnė fyell, fyelli thoshte tė njėjtėn gjė. Dhe kėshtu lajmi mori dhen. Ajo edhe mund tė ketė qenė pėrrallė,ndėrsa kjo qė do tė lexoni nė vazhdim nuk ėshtė pėrrallė, ėshtė e vėrtetė.
Presidenti ynė brirė nuk ka, por ketė ēmenduri qė e paska thėnė, po ta thoshte Vuēiqi, Presidenti normal i vendit tonė do tė duhej ta ngrite zėrin nė selinė e BE-se nė Bruksel, nė Shtėpinė e Bardhė nė Uashington dhe nė Kryeministrin e Mbretėrisė sė Bashkuar nė Londėr dhe kudo qė do tė arrinte. Jo, ai ėshtė bėrė zėdhėnės i kėsaj maskarade. Lexojeni se ēka paska deklaruar: “Dikush mund tė thotė se Serbia duhet ta njohė Kosovėn pa kushte dhe brenda kėtyre kufijve. Edhe unė dua tė njėjtėn gjė. Por, a mendoni se ne do ta bindim Serbinė ta bėjė njė gjė tė tillė sė shpejti? Fatkeqėsisht, jo. Po BE-ja dhe aleatėt tanė tė fuqishėm: SHBA-ja, Gjermania, Anglia, Franca, Italia e shumė tė tjerė, a mendoni se do ta bindin Serbinė ta njohė Kosovėn? Pėrsėri, jo. Nuk kanė mundur ta bindin tė bėjė njė gjė tė tillė deri mė sot dhe nuk mund tė garantojnė se do ta bėjnė nesėr apo nė tė ardhmen e afėrt. Si rezultat, pėrgjegjėsia mbetet tek ne”. Deklarim mė finok, mbase as kaq finok, nuk do ta nxirrte asnjė shqiptar, serbėt janė mjeshtėr tė kėtyre gjerave tė programuara.
Por, as kėto turpe qė janė renditur mė lartė sesa kryeturpi i Thaēit i cekur mė parė, nuk qėndrojnė prapa: “Nuk mund t’i arrijmė kėto qėllime, nuk mund ta vulosėm njėherė e pėrgjithmonė fatin e Kosovės si shtet, nėse nė muajt e ardhshėm nuk do ta bėjmė marrėveshjen ligjėrisht obliguese me Serbinė”. Pse kjo me kaq ngutėsi lidhet me muajt e ardhshėm? Pse muajt e deri tashėm ishin ndryshe?

“Marrėveshja mund tė arrihet vetėm nėse palėt bėjnė kompromis”. JO zotri Thaēi, kompromiset i kemi kryer nė Bisedimet e Vjenės. Kėto nuk janė kompromise, kėto janė mė shumė se komprometime, ky ėshtė kulmi i papėrgjegjėsisė nga njeriu i parė i shtetit.
“Por, realiteti ėshtė edhe mė kokėfortė se argumentet tona’. Mos po donė presidenti i papėrgjegjshėm tė na thotė se ne nuk kemi argumente pėr pavarėsi? Dhe vazhdon me argumentin tradicional serb: “Njohja nga Serbia ėshtė bėrė pengesa primare pėr rrugėtimin tonė euroatlantik”. Jo zotni, mos njohja nga Serbia nuk ėshtė pengesė, pengesė janė dhjetė vitet e qeverisjes sate me tė gjitha ata qė t’u bėnė argatė nė realizimin e Marrėveshjen e 19 prillit 2013, me miratimin e saj.

Pėr kėto deklarata tė Thaēit, kam bindjen se i ka mirėpritur ASHAS-ja dhe po qese Universiteti i Beogradit do ta ftonte pėr t’ia dhėnė titullin Honorise Caussa, nuk do tė habitesha. Ndoshta, ai po e synon diēka mė shumė, po e synon ēmimin Nobel pėr paqe?! Njė ēmim tė ngjashėm pėr paqe para sa vitesh e kanė pas ndarė njė udhėheqės Izraelit me njė Palestinez, por paqja nuk ėshtė arritur as sot e kėsaj dite. Me kėto veprime tė presidentit tė papėrgjegjshėm tė Kosovės, shėrbim mė tė mirė shtetit Serb – Serbisė qė nga koha e udhėheqėsve komunistė shqiptarė (1945-1989) nuk i ėshtė bėrė. Madje, ėshtė njė shembull tipik, si njė veprimi i njė matrapazi (qė s’po ia pėrmendi emrin), i para disa vjetėve, pas vendosjes se kufijve tė Shqipėrisė Londineze caktuar nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr dhe njohjes se saj nga Lidhja e Kombeve nė Konferencėn e Paqes nė Parisė mė 1919!

Ta themi edhe ketė: Kushdo qė ka pasur mundėsin t’i lexonte deklaratat e udhėheqėsve shqiptarė tė viteve tė ’80-ta, tė atyre qė e kishin pėrqafuar politikėn e LKJ-sė, e sheh se ato deklarata kishin mė shumė dinjitet se kėto tė Thaēit 20 vjet pas luftės ēlirimtare?! Edhe pse shkalla e rrezikshmėrisė pėr udhėheqėsit e viteve tė ’80-ta ishte e pakrahasueshme me ketė tė sotmen. Pėr faktin se Serbia ėshtė krejt jashtė Kosovės dhe federata jugosllave nuk ekziston mė.
Tė gjithė nė mbrojtje tė tėrėsisė territoriale tė Republikės!
Tė gjithė pėr njė platformė pėr Kosovėn!

Gjatė ditės, kreu i shtetit, Hashim Thaēi, ka publikuar njė opinion lidhur me “korrigjimin paqėsor tė kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė”
Korrigjimi paqėsor i kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė
Unė jam i sigurt se nė politikėn kosovare, tek qytetarėt e Kosovės, nuk ka aspak dyshim se ne, si udhėheqės institucionalė tė Kosovės, duhet tė punojmė bashkė me qėllim qė brenda njė periudhe sa mė tė shkurtėr kohore, t’i japim fund bisedimeve me Serbinė, duke nėnshkruar marrėveshjen pėr normalizimin e plotė tė marrėdhėnieve nė mes tė dy shteteve.

Ne kemi luftuar kundėr okupimit tė dhunshėm nga Serbia dhe kemi fituar lirinė nė qershorin e vitit 1999. Kjo histori ėshtė e njohur pėr tė gjithė ne, sepse ka bashkuar tė gjithė shqiptarėt dhe Kosovėn me Perėndimin, nė radhė tė parė me SHBA-nė, Aleancėn Veriatlantike dhe BE-nė.
Ne, sė bashku me aleatėt tanė, arritėm ta bėjmė Kosovėn shtet nė shkurtin e vitit 2008 dhe prej atėherė jemi njohur nga 116 shtete anekėnd botės.

Megjithatė, tė gjithė ne e dimė fare mirė se stabiliteti afatgjatė i shtetit tė Kosovės ėshtė pashmangshėm i lidhur me anėtarėsimin e Kosovės si shtet nė OKB, nė Paktin NATO dhe nė BE.
Nė kėtė mėnyrė, Kosova do tė jetė pėrjetė e mot shtet i qėndrueshėm, anėtare e familjes sė kombeve paqedashėse nė OKB, anėtare e aleancės mė tė fuqishme ushtarake nė botė, NATO-s, si dhe nė fund edhe anėtare e Bashkimit Evropian.
Nuk mund t’i arrijmė kėto qėllime, nuk mund ta vulosėm njėherė e pėrgjithmonė fatin e Kosovės si shtet, nėse nė muajt e ardhshėm nuk do ta bėjmė marrėveshjen ligjėrisht obliguese me Serbinė.

Shumė prej jush mund tė thonė qė si shtet kemi merituar qė rrugėtimi ynė drejt OKB-sė, NATO-s dhe BE-sė tė jetė mė ndryshe, mė i lehtė, mė i shpejtė dhe tė mos varej mė nga marrėveshja paqėsore me Serbinė. Keni tė drejtė nė kėtė qėndrim tuajin, por ja qė realiteti rajonal dhe ndėrkombėtar imponon arritjen e marrėveshjes pėr normalizim pėr tė dy shtetet, si kusht i domosdoshėm pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.
Marrėveshja mund tė arrihet vetėm nėse palėt bėjnė kompromis. Ju mund tė thoni pėrsėri se Kosova tashmė i ka bėrė tė gjitha kompromiset e dhimbshme. Unė pėrsėri pajtohem me ju. Por, realiteti ėshtė edhe mė kokėfortė se argumentet tona. Njohja nga Serbia ėshtė bėrė pengesa primare pėr rrugėtimin tonė euroatlantik. Dikush mund tė thotė se Serbia duhet ta njohė Kosovėn pa kushte dhe brenda kėtyre kufijve. Edhe unė dua tė njėjtėn gjė. Por, a mendoni se ne do ta bindim Serbinė ta bėjė njė gjė tė tillė sė shpejti? Fatkeqėsisht, jo. Po BE-ja dhe aleatėt tanė tė fuqishėm: SHBA-ja, Gjermania, Anglia, Franca, Italia e shumė tė tjerė, a mendoni se do ta bindin Serbinė ta njohė Kosovėn? Pėrsėri, jo. Nuk kanė mundur ta bindin tė bėjė njė gjė tė tillė deri mė sot dhe nuk mund tė garantojnė se do ta bėjnė nesėr apo nė tė ardhmen e afėrt. Si rezultat, pėrgjegjėsia mbetet tek ne.
Pėr ta arritur kėtė qėllim, unė kam propozuar opsionin e korrigjimit tė kufirit me Serbinė. Kam argumentuar se marrėveshja eventuale e korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė, Kosovės i siguron njohjen nga Serbia dhe bashkėngjitjen e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės me vendin tonė. Kam pritur kundėrargumente racionale, por deri mė sot kam dėgjuar mė tepėr zhurmė dhe nė rastin mė tė keq edhe urrejtje. Kosova ėshtė vend shumė i vogėl pėr tė prodhuar kaq urrejtje, e cila e ndan shoqėrinė tonė.
Tashmėtė gjithė e dimė qė Kosova ėshtė trajtuar pėrherė si rast i veēantė apo ‘SuiGeneris’, nė ndėrmarrjen e madhe ndėrkombėtare tė zgjidhjes sė ēdo procesi rreth saj. Nė kėtė kontekst, lufta pėr liri, intervenimi humanitar i NATO-s, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nė mėnyrė tė koordinuar me bashkėsinė ndėrkombėtare, pavarėsia e mbikėqyrur dhe shtetndėrtimi, janė vetėm disa nga veēoritė qė e kanė bėrė Kosovėn tė trajtohet si njė rast i veēantė. Dilemat vendore dhe ndėrkombėtare i kanė shoqėruar tė gjitha kėto procese. Kėshtu, nė prag tė shpalljes sė deklaratės sė pavarėsisė, kishte shqetėsime se Kosova mund tė shėrbente si rast precedent pėr vende apo rajone tė tjera nė botė. Por, kėto shqetėsime dolėn tė pasakta. Gjithashtu, njė shqetėsim tjetėr i madh ishte frika nga eksodi masiv i komunitetit serb qė jeton nė Kosovė, menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė. Edhe ky paragjykim doli i gabuar.

Kosova tani ėshtė shtet i pavarur dhe ne jemi nė fazėn pėrfundimtare tė shtetndėrtimit. Por, edhe tani ka dilema, njėsoj sikurse mė herėt. Ēuditėrisht, nė kohėn kur Kosova e ka tė hapur mundėsinė pėr tė arritur marrėveshje paqėsore me Serbinė, rrufeshėm dhe nga shumė drejtime, ngritėn shqetėsime tė paqėndrueshme. Skeptikėt, sot pėrsėri janė bėrė bashkė pėr tė kundėrshtuar opsionin real tė korrigjimit paqėsor tė kufirit me Serbinė, si mundėsi e njohjes reciproke nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Po e pėrsėris: korrigjimi i kufirit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, si dy shtete tė pavarura, tė cilat do ta njohin njėra-tjetrėn si shtete, do tė jetė pjesė pėrbėrėse e demarkacionit tė kufirit tė gjatė 430 kilometra.
Dyshuesit nė marrėveshjen ligjėrisht obliguese nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, me lehtėsi po pėrhapin frikė pėr gjoja destabilizim tė rajonit dhe thellim tė ndarjes etnike nė Ballkan. Po krijojnė panik dhe mjegull, duke i trilluar tė njėjtat argumente, njėsoj sikurse nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė.
Kam konsideratė tė lartė pėr tė gjithė ata qė nė mėnyrė racionale janė tė pėrfshirė nė kėtė debat, por atyre qė prodhojnė vetėm zhurmė dhe panik, me keqardhje u them se janė tė gabuar.

Nė ditėt e kaluara kam pasur takime shumė tė rėndėsishme me politikanėt kryesorė tė shteteve fqinje tė rajonit. Sė pari takova Ilir Metėn, Presidentin e Shqipėrisė, pastaj nė Podgoricė u prita nga MilloGjukanoviq, Presidenti i Malit tė Zi, si dhe nė fund bisedova nė Shkup edhe me ZoranZaevin, Kryeministrin e Maqedonisė.
Nė tė gjitha kėto bisedime miqėsore dhe tė sinqerta, ua bėra me dije synimin tonė pėr marrėveshjen me Serbinė, duke i dhėnė fund armiqėsisė mbi njėshekullore dhe duke ruajtur stabilitetin nė kėtė pjesė tė Ballkanit, por edhe qėllimin tonė pėr tė thelluar edhe mė tej bashkėpunimin dhe miqėsinė me tė gjitha vendet e rajonit.
Marrėveshja paqėsore e bazuar nė korrigjimin e kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, nė rast se arrihet, do tė jetė krejtėsisht nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare. Njė marrėveshje e tillė, Kosovės i siguron njohjen formale nga Serbia, i siguron bashkėngjitjen e Preshevės, Bujanocit e Medvegjės dhe i hapė rrugė tė sigurt pėr anėtarėsim nė BE, NATO dhe OKB, duke forcuar kėshtu stabilitetin dhe mbyllur vatrėn e fundit tė konfliktit nė Ballkan.

Prandaj, skeptikėt e kėsaj marrėveshjeje mund t’i siguroj qė tani se nuk do tė ketė korrigjim tė kufirit pėrgjatė vijave etnike, nuk do tė ketė eksod tė popullsisė dhe as efekt domino sa i pėrket stabilitetit tė kėsaj ane tė Evropės.
Pėr mė tepėr, kjo marrėveshje paqėsore do tė vendosė njė gur tė rėndė mbi tė ashtuquajturėn “Kuti e Pandorės”, e cila kėto ditė po pėrfolėt me shumė pasion. E nėse dikush patjetėr argumenton dhe i referohet njė marrėveshjeje eventuale tė korrigjimit paqėsor tė kufirit si precedent, atėherė ky rast vėrtet do tė mund tė pėrdorej nė tė ardhmen si njė precedent pozitiv i domosdoshėm pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet ndėrshtetėrore vetėm nė mėnyrė paqėsore dhe jo me luftė.

Koha e luftėrave dhe konflikteve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, pėr bindjen time, ka kaluar. Por, fundi i kėsaj epoke do tė konstatohet vetėm kur ta bėjmė marrėveshjen pėrfundimtare paqėsore ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
__________________
...fly, fly, fly my Butterfly !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-09-2018, 23:21   #609
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 6,772
Thanks: 2,809
Thanked 2,892 Times in 1,922 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 135
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Pula: Thaēi po punon pėr minimin e ndikimit gjerman nė Evropė

Sociologu Besnik Pula, profesor nė Virginia Tech nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ka komentuar zhvillimet e fundit nė Kosovė, veēmas idenė e fundit tė presidentit Hashim Thaēi, pėr korrigjim tė kufirit.
Pula ka thėnė se Thaēi po punon nė minimin e ndikimit gjerman nė Evropė.
“Interesant ėshtė se si Thaēi nė gjeopolitikėn aktuale po punon nė minimin e ndikimit gjerman nė Evropė. Berlini ia ka bėrė tė qartė Serbisė se nuk ka anėtarėsim tė Serbisė nė BE pa zgjidhjen e problemit me Kosovėn. Me njė fjalė njohjen e Kosovės si tė pavarur. Kjo domethėnė njė gjė – se nė kėtė pikėpamje, faktori kohė punon nė favor tė Kosovės, pėrderisa Gjermania ka mbajtur kėtė qėndrim dhe pėrderisa Serbia do gjithsesi tė bėhet pjesė e BE-sė”, ka komentuar Pula.

“Por jo – Thaēi, nė synim pėr faktorizimin e vetes me ēdo kusht e me ēfarėdo ēmimi, pėr bėrjen e njė ‘marrėveshjeje historike’ me partnerin e tij serb, fut nė lojė territoret e Kosovės. Kėrkesė kjo e kahershme e Beogradit. Serbia nė kėtė anashkalon Berlinin, duke marrė mbėshtetjen e faktorėve pro-serbė nė Washington, arrivistėve ambiciozė nė Vjenė si kryeministri i saj i ri Kurz, dhe sigurisht bekimin e Moskės (e cila do tė jetė pėrfituesi mė i madh i legjitimimit tė konceptit tė ‘korrigjimit tė kufijve’ nė Evropė). Tani edhe pasi Berlini pėrsėritė kundėrshtinė e vet – njėherė nga kancelarja Merkel nė Shkup dhe pastaj nga ambasadori gjerman nė Beograd – qė e bėn edhe Vuēiqin tė tregohet mė i matur nė qasjen e tij, ėshtė pikėrisht Thaēi ai qė insiston nė domosdoshmėrinė e ndryshimit tė kufijve”, ka shtuar mė tej Pula, qė ka shtruar edhe njė pyetje nė fund.

“Vėrtetė, pėr llogari tė kujt punon ky njeri?”.

https://www.koha.net/arberi/117569/p...man-ne-evrope/
__________________________________________________ _____

Jo vertete eshte te besh pyetjen per ke punon ky qenef dhe kush e paguan dhe ēfare fiton dhe sa ka ēmimin ?
__________________
...fly, fly, fly my Butterfly !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 17-09-2018, 11:10   #610
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 3,589
Thanks: 225
Thanked 396 Times in 297 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Citim:
“Vėrtetė, pėr llogari tė kujt punon ky njeri?”
Interesant. Edhe presidentit t'Amerikes i bejne te njejten pyetje. Ndersa ish-presidentit e ish-kryeministrit te Shqiperise nuk ia bejne dot kete pietje. Mund te jete retorike.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Duaje Siveten pėlqehet nga
i vjetėr 22-09-2018, 23:26   #611
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh



Nga muaji tetor SHBA pėrfshihet nė dialogun Kosovė-Serbi


GazetaExpress E shtune, 22 Shtator 2018 22:41

Pėrfaqėsuesit e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės sė shpejti do tė pėrfshihen mė aktivisht nė ndėrmjetėsimin nė mes tė Beogradit e Prishtinės nė negociatat pėr marrėveshje.

Siē shkruan sot gazeta e Beogradit “danas”, kjo pėrfshirje do tė zhvillohet pėrmes “shuttle diplomacisė” nė bisedat me zyrtarėt mė tė lartė nė kryeqytetet e Serbisė e tė Kosovės.

Siē kanė thėnė burime tė kėsaj gazete, SHBA-ja po pret pėrfundimin e referendumit nė Maqedoni tė caktuar pėr 30 shtator dhe pastaj do t’i shtojė aktivitetet.

“Qėllimi i SHBA-sė ėshtė qė me zhvillimin e shuttle diplomacisė t’i afrojė qėndrimet e Beogradit e tė Prishtinės me synimin qė tė arrihet teksti kornizė i marrėveshjes pėr Kosovėn nė mėnyrė qė dokumenti final tė nėnshkruhet nė pranverėn e vitit tė ardhshėm. Pritet qė deri mė atėherė kryetari serb Vuēiqi dhe ai kosovar Thaēi do t’ia dalin ta arrijnė pėrkrahjen e qeverive dhe tė parlamenteve tė veta dhe qė nė opinionin e tė dy vendeve tė krijohet klima pėr pėrkrahjen e korrigjimit ė kufijve nė marrėveshjen finale”, kanė thėnė diplomatė tė cilėt “danas” nuk i identifikon.
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2018, 12:37   #612
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh



Murati: LDK e VV po manipulojnė me popullin pėr vota



GazetaExpress E enjte, 27 Shtator 2018 14:01


Kryetari i Lėvizjes pėr Bashkim, Valon Murati ka thėnė se ridefinimi i kufijve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė ėshtė rruga e duhur pėr ta funksionalizuar shtetin e Kosovės, pėr ta bashkuar Kosovėn Lindore me Kosovėn duke ia dhėnė tė njėjtėn tė drejtė serbėve atje ku janė shumicė nė Leposaviq, Zveēan dhe Zubin-Potok.

Kėto komente Murati i bėri pėrmes njė postimi nė Facebook, ku theksoi se LDK e LVV janė vetėm shfrytėzuese manipulativė tė situatės pėr tė fituar njė votė mė shumė, por pėr ta dėmtuar rėndė tė ardhmen e vendit.

Postimi i plotė:

MOS E DĖMTONI POPULLIN PĖR SHKAK TĖ NJĖ NJERIU

Ridefinimi i kufijve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė ėshtė rruga e duhur pėr ta funksionalizuar shtetin e Kosovės, pėr ta bashkuar Kosovėn Lindore me Kosovėn duke ia dhėnė tė njėjtėn tė drejtė serbėve atje ku janė shumicė nė Leposaviq, Zveēan dhe Zubin-Potok.

Mundėsia pėr tė biseduar pėr kėtė ēėshtje ėshtė njė rast qė nuk vjen shpesh.

Andaj, t’i ndajmė dy gjėra: Presidentin Thaēi si riaktualizues tė kėsaj ideje dhe vet idenė e konceptin.

Tė gjithė ata qė po dalin kundėr idesė, pėr shkak tė propozuesit po i bėjnė dėm tė madh Kosovės dhe ēėshtjes kombėtare shqiptare.

Ėshtė krejt legjitime tė ketė dilema pėr propozuesin, por kjo nuk kėrkon goditje tė idesė, por pėrfshirje tė tė gjithė atyre qė kanė dyshime nė kredibilitetin e presidentit, dhe madje me kėrkesė pėr ta udhėhequr kėtė proces kaq delikat.

Po ta kėrkonin kėtė, sidomos LVV por edhe LDK, do tė ishin parimore, pėrndryshe janė vetėm shfrytėzuese manipulative tė situatės pėr tė fituar njė votė mė shumė, por pėr ta dėmtuar rėndė tė ardhmen e vendit.
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2018, 09:36   #613
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh



Foto: Ura e Ibrit, Mitrovicė / Reuters / ilustrim


Dokumenti sekret i hartuar nga SHBA-ja dhe BE-ja, pa Gjermaninė, mbėshtet shkėmbimin territorial Kosovė-Serbi

SHBA-ja dhe liderėt e Bashkimit Evropian po bashkėrendohen drejt mbėshtetjes sė njė plani nė bazė tė tė cilit dy vendet e Ballkanit do tė rishkruajnė kufijtė e tyre tė pėrbashkėt tė tensionuar nė baza etnike, duke pėrjashtuar Gjermaninė, fuqinė mė me ndikim tė kontinentit tė vjetėr, e cila refuzon kėtė qasje, thuhet nė njė dokument konfidencial.

Njė memorandum i fundit i hartuar nga shėrbimi i jashtėm i BE-sė qė ka tė bėjė me zgjidhjen e mosmarrėveshjes sė vjetėr mes Kosovės e Serbisė, e tė cilin e ka parė “The Wall Street Journal”, tregon se organi ekzekutiv i BE-sė nė esencė ka miratuar argumentin e Washingtonit dhe ka refuzuar atė tė Gjermanisė.

Ndėrsa marrėveshja thotė se Evropa dhe SHBA-ja vazhdojnė tė punojnė bashkė pėr sė afėrmi nė iniciativat e politikės sė jashtme qė prekin rajonin, ēarja me Gjermaninė tregon po ashtu gatishmėrinė e Washingtonit pėr tė injoruar kundėrshtimet e fuqisė kryesore tė kontinentit, transmeton Koha.net.

Nė dokument, BE-ja shfaq mbėshtetjen pėr njė plan tė pėrbashkėt Kosovė-Serbi, i mbėshtetur nga administrata e presidentit amerikan Donald Trump, pėr t’i rishkruar kufijtė nė Evropėn juglindore si mėnyrė pėr tė siguruar shtetėsi tė plotė pėr vendin e vogėl e tė bllokuar, Kosovėn. Nėse kjo dėshton, thotė memorandumi, vendi me 2 milionė banorė mund tė hyjė nė kriminalitet, konflikt e nė ekstremizėm islamik.

Javėve tė fundit, dy vendet kanė diskutuar njė plan pėr tė shkėmbyer territor pėrgjatė kufirit tė tyre tė pėrbashkėt pėr tė pasqyruar mė mirė modelet e zgjidhjes sė serbėve dhe shqiptarėve etnikė. Ndėrsa presidentit Thaēi e Vuēiq janė nė favor tė shkėmbimit tė territorit, pėrmes njerėzve tė afėrt me bisedimet thonė se ata nuk pajtohen nė disa fusha, siē ėshtė qyteti i ndarė i Mitrovicės. Vuēiqi po ashtu pėrballet me kundėrshti brenda Serbisė. “Serbėt vetėm duan tė humbin gjithēka”, tha Vuēiqi gjatė kėsaj jave. “Ata dėshirojnė tė qajnė pėr diēka qė ka mbetur prapa sesa tė mbajnė diēka nė duart e tyre”.

Nga ana e tyre, liderėt gjermanė kundėrshtojnė shkėmbimin territorial nga frika se mund tė nxisin separatizėm nė baza etnike nė Bosnje e Maqedoni dhe ta kthejnė rajonin prapa nė konflikt.

Kufijtė e rajonit janė “tė pandryshueshėm”, tha muajin e kaluar kancelarja gjermane, Merkel, qėndrim ky i fuqizuar nga zėdhėnėsi i saj tė mėrkurėn qė lamė pas.

“Qėndrimi ynė ka qenė konsistent dhe nė pajtim me brengat e liderėve tė tė gjitha vendeve fqinje, qė kanė shfaqur brengė se rishkrimi i kufijve mund tė hapė kutinė e Pandorės nė njė rajon ende tė paqėndrueshėm”, ka thėnė ai. Luksemburgu dhe Britania po ashtu kanė shfaqur rezerva ndaj kėtij plani, transmeton Koha.net.

SHBA-ja ka injoruar kundėrshtimet e Gjermanisė, siē kanė bėrė edhe pėrfaqėsuesit e lartė tė BE-sė pėr marrėdhėnie me jashtė, me njė memorandum qė thotė se rishkrimi i kufijve do tė ndihmonte mė shumė nė shuarjen sesa nė ndezjen e paqėndrueshmėrisė rajonale.

“Pėr herė tė parė nė historinė e tyre, Serbia dhe Kosova lirshėm do tė pajtohen/zgjidhin dallimet e tyre pėrmes dialogut”, thotė dokumenti. Nėse kėto bisedime dėshtojnė, shton ai, Kosova “do tė bėhet njė konflikt i ngrirė dhe kjo do tė thoshte se nė fund tė fundit pashmangshėm do tė shpėrthente”.

Vendi me shumicė myslimane mund tė bėhet “toka mė pjellore pėr kriminalitet dhe radikalizėm”, thotė memoja, e cila ėshtė draftuar javėn e kaluar pėr t’iu adresuar njė kėrkese nga Wess Mitchell, zėvendėssekretari amerikan i shtetit pėrgjegjės pėr ēėshtjet evropiane, pėr tė krahasuar qėndrimet e SHBA-sė dhe tė BE-sė pėr kėtė ēėshtje.

Departamenti Amerikan dhe Ambasada Amerikane nė Beograd nuk kanė pranuar tė komentojnė pėr kėtė memo. Muajin e kaluar, kėshilltari i sigurisė kombėtare tė Trumpit, John Bolton, tha se nuk asnjė shqetėsim pėr shkėmbim territorial, transmeton Koha.net.

Kundėrshtimi publik i Merkelit pėr rishkrimin e kufijve ka shkaktuar frustrim nė Bruksel.

“Kush mendon qeveria gjermane se ėshtė, qė kundėrshton menjėherė negociatat mes dy vendeve sovrane?”, ka thėnė njė zyrtar i lartė i BE-sė i afėrt me diskutimet. “Kjo ēėshtje mund tė zgjidhet vetėm nga Kosova dhe Serbia, e jo nga pėrfshirja nga jashtė”.

Ndėrsa Berlini tani insiston se kufijtė evropianė janė tė shenjtė, Gjermania ka luajtur rol kyē nė pėrshpejtimin e shpėrbėrjes sė Jugosllavisė kur njohu pavarėsinė e Kroacisė dhe Sllovenisė mė 1991, para shumicės sė fuqive tjera botėrore.

Ndonėse, siē shkruan WSJ, pėrqendrimi amerikan ishte zhvendosur nga rajoni kohėve tė fundit, tani SHBA-ja po rikthehet nė rajon, sipas analistėve dhe zyrtarėve. Vitin e kaluar e futi Malin e Zi nė NATO dhe po insiston fuqishėm qė edhe shteti tjetėr fqinj, Maqedonia, t’i bashkohet aleancės ushtarake.

Mbėshtetja aktive e Washingtonit pėr shkėmbim territorial Serbi-Kosovė “ėshtė thjeshtė edhe njė dėshmi e pėrkushtimit tė SHBA-sė pėr tė stabilizuar rajonin”, ka thėnė Bekim Ēollaku, shef i stafit tė presidentit Thaēi. “Jam i sigurt se nė fund do tė jetė e mundshme tė triumfohet” ndaj ngurrimit gjerman.
__________________
Shėrbėtorėt e Serbis i Urrejnė Trimat e Lirisė
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2018, 10:07   #614
TerraN
incognito
 
Avatari i TerraN
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: ANTAHKARANA
Posts: 1,778
Thanks: 515
Thanked 306 Times in 199 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
TerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

*
Ajm not prubljematik gaj,
Ajm Gjems Pondel, 007 (harnica)




*
__________________
Be what you are. Do not follow one another. If you practice honesty of mind, sincerity of spirit and detachment, you will know your Self, ... Me, ... Lord.
TerraN nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i TerraN pėlqehet nga
i vjetėr 30-09-2018, 12:56   #615
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Bajrush Morina: Protesta qė e forcoi pushtetin e Hashimit dhe e dobėsoi politikėn e Albinit!


Albin Kurti dje u mat politikisht. Hipi mbi binė, doli nė foltore dhe u bind edhe vet se nuk ishte ai Albini i para 2 vitesh e as protestuesit ata qė i vunė flakėn kryeqytetit e objektit tė Qeverisė. Albini i 143.621 votave prej zgjedhjeve tė 11 Qershorit tė vitit tė kaluar ra nė nja 8 mijė protestues (jo tė gjithė votues tė tij) ndėrkaq Vetėvendosja 200.135 votave dukej njė “parti e vogėl” me njė grusht protestuesish.

Pra dje u mat Albini dhe Vetėvendosje dhe peshuan shumė lehtė.

Pse mendoj kėshtu?

E para, kundėr korigjimit tė kufijve tė Republikės sė Kosovės nuk ėshtė vetėm Albin Kurti dhe vetėm Vetėvendosje por mendoj shumica e partive politike shqiptare pėrfshirė edhe 2 partitė politike nė pushtet (AAK e Nisma)

E dyta, protestat nė Republikėn e Kosovės deri mė tash nuk kanė sjellė asnjėherė ndryshim tė pushtetit por vetėm dhunė, flakė, pėrplasje me Policinė e Kosovės.

E treta, nuk mbrohet Republika e Kosovės dhe kufijtė e saj me flamur tė shtetit shqiptar.

Duke i patur parasysh kėto dhe shumė rrethana tė tjera, mund tė themi se protesta modeste e jo madhėshtore e djeshme mė shumė e forcoi nė pushtet Hashim Thaēin dhe e dobėsoi bukur shumė Albin Kurtin.

Kufijtė e Kosovės nuk mbrohen me 8 mijė protestues. Hashim Thaēit nuk i rrezikohet pushteti me 8 mijė e sa protestues.

Albin Kurti dhe Vetėvendosje duhet tė pajtohen me faktin se nuk janė mė ata tė 11 Qershorit tė vitit 2017.

Albini duhet tė pajtohet me faktin se nuk ėshtė mė lideri mė i votuar nė Kosovė.

Albin Kurti definitivisht duhet tė bindet se ka kaluar koha e protestave dhe e rrugės si formė e rrėzimit tė pushtetit.

Kufijtė e Republikės sė Kosovės janė “vizatuar” nė Flamurin e Kosovės e jo tė Shqipėrisė.

Hashim Thaēi rrėzohet nė Kuvend e jo nė rrugė.
__________________
Shėrbėtorėt e Serbis i Urrejnė Trimat e Lirisė
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2018, 10:54   #616
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh



Nė bisedimet me Serbinė nuk dilet me deklarime nėnshtruese dhe mohuese ndaj luftės ēlirimtare
05 tetor 11:27

Akademik Rexhep Qosja ka komentuar fazėn finale tė bisedimeve Kosovė-Serbi.

Nė profilin e vet nė “Facebook”, Qosja ka porositur pėr dy gjėra intelektualėt shqiptarė.

“Nė dramėn e sotme teatrore e politike mes Prishtinės e Beogradit politikanėt dhe intelektualėt e Kosovės dy gjėra mė nė fund do tė duhej t’i kishin tė qarta: E para, mes Prishtinės e Beogradit nuk bėhet dialog: dialogu bėhet mes dy vetėve apo grupeve pėr punė tė ndryshme, kur e kur serioze e kur e kur joserioze. Mes Prishtinės e Beogradit ka kohė qė po bėhen e do tė bėhen bisedime zyrtare, politike dhe diplomatike shtetėrore. Vetėm duke i quajtur kėto bisedime shtetėrore e jo dialog ne e ruajmė dinjitetin shtetėror tė Kosovės”, ka shkruar Qosja, duke shtuar se nė kėto bisedime nuk duhet tė dilet me deklarimet politike nėnshtruese, mohuese ndaj luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

“E dyta, nė pazarin e sotėm tė bisedimeve zyrtare, politike e diplomatike shtetėrore mes Prishtinės e Beogradit nuk dilet me deklarimet politike nėnshtruese, mohuese ndaj luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė ishin pėrmbajtje e mendimeve tė kryetarit tė LDK-sė Ibrahim Rugova dhe argatit tė tij Nexhat Daci. Historia mund tė falsifikohet siē po faksifikohet sot nėn dhunėn e terrorin politik tė oligarkėve politikė e tė partive e drejtuesve tė tyre, por s’mund te falsifikohet pėrgjithmonė”, ka shkruar akademik Rexhep Qosja.
__________________
Shėrbėtorėt e Serbis i Urrejnė Trimat e Lirisė
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-10-2018, 16:37   #617
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Parlamenti Evropian me rezolutė po e pėrkrah idenė e Thaēit pėr korrigjimin e kufirit


Parlamenti Evropian, i cili ėshtė i vetmi institucion i BE-sė qė Kosovėn e trajton si shtet tė pavarur, shumė mė drejtpėrdrejtė se Bashkimi Evropian po e pėrkrahė idenė e Thaēit pėr korrigjimin e kufirit me Serbinė.

Me draft-rezolutėn e votuar dje nė Komitetin e Punėve tė Jashtme tė Parlamentit Evropian, eurodeputetėt kanė “folur” nė mėnyrė identike me gjuhėn e presidentit Thaēi, duke pėrdorur tė njėjtat argumente.

Nė kėtė draft-rezolutė ata kanė bėrė thirrje pėr njė marrėveshje gjithėpėrfshirėse, ligjėrisht obliguese, qė do tė pėrkrahet nga tė gjitha palėt dhe qė do tė ruajė karakterin shumetnik tė shteteve, duke mos krijuar kufij pėrgjatė vijave etnike.

“Shtetet e pastra etnikisht nuk mund dhe nuk duhet tė jenė synim nė rajon”, thuhet nė kėtė draft-rezolutė, sipas sė cilės “ēfarėdo ndryshimi i kufirit tė njohur ndėrkombėtarisht mund tė bėhet pas debateve tė thukėta dhe gjithėpėrfshirėse brendapėrbrenda nė marrėveshjeje gjithėpėrfshirėse, ligjėrisht tė detyrueshme pėr normalizimin e marrėdhėnieve mes Beogradit dhe Prishtinės, si dhe me mbėshtetjen e plotė tė tė gjitha palėve tė pėrfshira”.

Me konferencat e tij tė shpeshta, vetė presidenti Thaēi e ka thėnė me dhjetėra herė tė njėjtėn gjė.

Duke e komentuar kėtė vendim tė Komitetit tė Punėve tė Jashtme tė Parlamentit Evropian, mė herėt edhe presidenti Thaēi ka thėnė se draft-rezoluta ėshtė dėshmi se eurodeputetėt e kanė kuptuar qartė se cili ėshtė opsioni mė i mundshėm dhe real i arritjes sė marrėveshjes pėrfundimtare, e cila Kosovės ia siguron njohjen nga Serbia dhe anėtarėsimin nė BE, NATO dhe OKB.

Thaēi ka thėnė se miratimi i kėsaj draft-rezolute shpreson se do t’i ndihmojė tė gjithė edhe nė Kosovė, pra institucionet dhe partitė politike, qė ta kuptojnė se cili opsion mund ta bėjė tė mundur arritjen e marrėveshjes pėrfundimtare./BP/
__________________
Shėrbėtorėt e Serbis i Urrejnė Trimat e Lirisė
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-10-2018, 19:53   #618
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 6,772
Thanks: 2,809
Thanked 2,892 Times in 1,922 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 135
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

ēdo njeri i menēur, ik prej Hushimit. Me Hushimin mund te jete ndonje dhakum i skaduar edhe ata gay-at e parades tu Kusov`s




Jep dorėheqje David Phillips: Nuk mund tė marrė pjesė nė planin e ndarjes sė Kosovės

Nga: A.ZH Mė: 11 tetor 2018 Nė ora: 21:24

http://botasot.info/aktuale-lajme/96...es-se-kosoves/

Eksperti i Politikės sė Jashtme, David Phillips, njėherėsh kėshilltar pėr Marrėdhėnie me Jashtė i angazhuar nga Hashim Thaēi, ka dhėnė dorėheqje nga kjo detyrė.

Ai ka thėnė se ideja e shkėmbimit tė territoreve mes Kosovės dhe Serbisė, ėshtė alternativa mė e keqe pėr zgjidhjen e problemeve mes dy vendeve.

Philips ka theksuar se korrigjimi i kufijve pėrfaqėson njė tradhti historike tė popullit tė Kosovės, duke e quajtur kėtė ide tė rrezikshme, destabilizuese dhe qė mund tė ēojė nė dhunė dhe fragmentim tė pėrtėrirė.

Ai ka thėnė se nuk mund tė merrė pjesė nė planin e ndarjes sė Kosovės, pasi kjo bie nė kundėrshtim me vlerat e tij, pėrcjell Bota sot.
“Unė nuk mund tė marrė pjesė nė planin e propozuar tė ndarjes qė ka tė meta strategjike dhe nė thelb kundėrshton vlerat e mia. Si parim i kam informuar edhe anėtarėt e Qeverisė sė Kosovės pėr synimin tim pėr tė dhėnė kėtė dorėheqje, qė tė mos marrė pjesė nė ndarje”, thuhet nė letrėn e David Philips, tė dorėzuar sot.

Lexoni tė plotė deklaratėn e dorėheqjes sė Phillipsit:

Unė kam punuar pėr pavarėsinė e Kosovės mbi tridhjetė vjet, si zyrtar amerikan nė Capitol Hill, nė ‘think-tanks’ si Kėshilltar pėr Marrėdhėniet me Jashtė, si dhe studiues nė Universitetin Kolumbias. Qeveria e Kosovės sė fundmi mė ka kėrkuar tė shėrbeja si kėshilltar nė dialogun Kosovė-Serbi. U pajtova sepse besoja se mund tė arrihej njė marrėveshje duke e fuqizuar pushtetin, duke rritur sundimin e ligjit dhe duke rritur presionin nga bashkėsia ndėrkombėtare nė Serbi pėr ta njohur Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran brenda kufijve tė saj aktual.

Disa nė institucionet e Kosovės po ndjekin njė rrugė tjetėr. Ata pranojnė korrigjimin e kufijve, duke dhėnė territor nė Serbi.
Unė besoj se ndarja apo korrigjimi i kufijve ėshtė marrėveshje e keqe, e cila nuk do tė normalizonte marrėdhėniet me Serbinė apo do ta vendoste Kosovėn nė njė pozicion pėr tė fituar njohje mė tė madhe globale. Ithtarėt e korrigjimit tė kufijve besojnė se mos-njohėsit e BE-sė do tė pranonin njė Kosovė tė rikonfiguruar dhe se SHBA-ja mund ta bindė Rusinė dhe Kinėn qė tė heqin kundėrshtimin e tyre ndaj anėtarėsimit tė Kosovės nė OKB. Nuk ka bazė tė njohur pėr kėtė pėrfundim.

Pėr mė tepėr, korrigjimi i kufijve pėrfaqėson njė tradhti historike tė popullit kosovar. Ajo minon parimet demokratike tė multikulturalizmit dhe pluralizmit politik pėr tė cilin shumė prej tyre kanė vdekur nė Ballkanin Perėndimor.
Ėshtė potencialisht e rrezikshme, destabilizuese dhe mund tė ēojė nė dhunė dhe fragmentim tė pėrtėrirė.

Unė nuk mund tė marrė pjesė nė planin e propozuar tė ndarjes qė ka tė meta strategjike dhe nė thelb kundėrshton vlerat e mia. Si parim i kam informuar edhe anėtarėt e Qeverisė sė Kosovės pėr synimin tim pėr tė dhėnė kėtė dorėheqje, qė tė mos marrė pjesė nė ndarje.


David L. Phillips
Prishtinė, Kosovė
11 Tetor 2018
__________________
...fly, fly, fly my Butterfly !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 11-10-2018, 21:34   #619
Llokumi
Mė i ėmbėl se Mjalti
 
Avatari i Llokumi
 
Data e antarėsimit: Sep 2018
Posts: 191
Thanks: 5
Thanked 28 Times in 24 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Llokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejtLlokumi do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh




Thaēi: Macron e mbėshtet idenė e korrigjimit tė kufijve

21:13 / 11.10.2018
Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, nė njė intervistė pėr TVSH-nė thėnė se e ka marrė mbėshtetjen e Presidentit tė Francės, Emmanuel Macron, se Kosova dhe Serbia duhet tė arrijnė marrėveshje obliguese nė rrafshin ndėrkombėtar, me mundėsi reale edhe tė korrigjimit tė kufirit ndėrmjet dy vendeve.

“Presidenti Macron e mbėshtet fuqishėm dialogun Kosovė-Serbi, mundėsinė e arritjes sė njė marrėveshje sa mė shpejtė, mundėsisht brenda njė periudhė tė shkurtėr kohore, me mundėsi reale edhe tė korrigjimit tė kufijve, qė nėnkupton pėrfshirjen e Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit nė territorin e Kosovės, e qė do tė hapte njė perspektivė tė sigurt euroatlantike pėr Kosovėn, por jo duke marrė parasysh kufijtė nė baza etnike, por gjithmonė duke e ruajtur multietnicitetin nė Kosovė dhe perspektivėn e ndėrtimit tė demokracisė qytetare nė vend. Pra, presidenti Macron e mbėshtet fuqishėm dialogun dhe e mbėshtet edhe mundėsinė e korrigjimit tė kufijve”, ka thėnė Thaēi pėr TVSH-nė.

Thaēi ka shtuar se presidenti francez ka kėshilluar dhe sugjeruar qė tė pėrmbyllet sa mė shpejtė marrėveshje mes Kosovės dhe Serbisė.
__________________
Shėrbėtorėt e Serbis i Urrejnė Trimat e Lirisė
Llokumi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-10-2018, 22:30   #620
BABA nga DURRSI
V.I.P
 
Avatari i BABA nga DURRSI
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Vendndodhja: zemra e alpeve Österreich
Posts: 6,119
Thanks: 6,044
Thanked 4,472 Times in 1,893 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 123
BABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti i Kosoves del hapur - shkembim territoresh

Thaqi: Rankoviqi dhe Tito ja kanė falur Zveqanin dhe Leposaviqin Kosovės! Postimi numer: 604


Si ta kuptojme kete shprehje? Na e shpjegon pak ti o Llokumo por mos me sill carcafe gazetash ketu se nuk kam durim ti lexoj, por ma shpjego ti si njeri i ditur qe merr vesh nga punet e partise se H TH. dhe me fjale te thjeshta dhe shkurtimisht. Dua opinionin tend personal, jo propagande gazetash e carcafe virgjerie.
__________________
i besoj vetem vetes,dhe prap dyshoj tek ai
BABA nga DURRSI nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i BABA nga DURRSI pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur