Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 13-10-2017, 07:47   #161
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Priti pothuajse tėrė ditėn, por mė nė fund reagon presidenti Thaēi.

Sot ėshtė njė mundėsi e re pėr tė diskutuar pėr njė ēėshtje aq tė rėndėsishme siē ėshtė ajo qė nė zhargonin e pėrditshėm tani njihet si “Gjykata Speciale”.
Kemi dėshmuar tanimė se do tė prekim ēdo temė dhe do tė diskutojmė pėr ēdo temė.
Kemi dėshmuar se nė shoqėrinė tonė nuk do tė ketė tabu.
Sepse e dimė se aty ku nuk ka komunikim, aty ka konflikt. Aty ku paragjykimet dhe injoranca mbizotėrojnė, aty ka konflikt.
Sot do tė diskutohet pėr “Gjykatėn Speciale”, pėr atė se ēfarė dimė e ēfarė nuk dimė pėr tė, ēfarė presim prej saj, por mbi tė gjitha pėr atė se ēfarė ndikimin mund tė ketė ajo nė shoqėrinė tonė.
Siē tregojnė edhe tė gjeturat e juaja, ekzistojnė keq-informata, pritje jo-reale, dezinformata tė qėllimshme, pėr atė se ēfarė ėshtė dhe ēfarė do tė sjellė Gjykata Speciale.
Nė rrethana tė tilla, vėshtirė se Gjykata Speciale do tė mund tė arrijė tė bėjė atė qė synon, tė forcojė ndjenjėn e drejtėsisė pėr viktimat e luftės por edhe pėr tė gjithė ata qė janė angazhuar dhe vazhdojnė tė angazhohen pėr drejtėsi dhe barazi para ligjit pėr tė gjithė.
Janė gati dy dekada qė ka pėrfunduar lufta nė Kosovė por shumė plagė nga lufta mbesin tė hapura.
T’i kujtojmė brengat e familjeve me persona tė pagjetur, qė ende nuk kanė gjetur prehje.
T’i kujtojmė viktimat e dhunės seksuale, qė vetėm tani kanė pranuar tė njihen si viktima dhe tė kuptohen vuajtjet e tyre.
Por, kjo vlen edhe pėr familjet e viktimave qė ende nuk kanė marrė drejtėsi pėr vuajtjet qė u janė shkaktuar.
Kemi shėnuar hapa tė rėndėsishėm nė tė drejtėn pėr drejtėsi, nė tė drejtėn pėr tė ditur, nė tė drejtėn pėr reparacione si dhe nė ndėrtimin e mekanizmave qė do tė garantojnė se lufta mė nuk do tė pėrsėritet.
Kur jemi tek e drejta pėr drejtėsi, janė pesė mekanizma qė kanė vepruar nė Kosovė tashmė e dy dekada me mandat ekzekutiv ndėrkombėtar.
Gjykatat e Kodovės, Gjykatat e UNMIK-ut, ato tė EULEX-it, Tribunali i Hagės, dhe tani Gjykata Speciale.
Pėrkundėr tėrė pėrpjekjeve, ende ka ndjenjė se nuk ėshtė bėrė mjaft drejtėsi. Pritjet jo-reale pėr Gjykatėn Speciale mund tė zbehin pėrpjekjet e saj.
Rrjedhimisht, kjo do tė zbeh besimin nė tėrė sistemin e drejtėsisė, kosovare e ndėrkombėtare.
Hulumtimi juaj ka zbuluar shumė nga kėto sfida por edhe jep rekomandime si tė ballafaqohemi me kėto sfida.
Por, nė kėtė fushatė duhet tė pėrfshihet jo vetėm vet Gjykata Speciale por edhe politika, institucionet shtetėrore, shoqėria civile, mediat, bota akademike.
Gjykata Speciale ėshtė njė avantazh pėr Kosovėn. Njė mundėsi pėr tė forcuar ndjenjėn e drejtėsisė nė Kosovė.
Mė lejoni tė fillojmė diskutimet rreth raportit tuaj pėr perceptimet e opinionit publik rreth Gjykatės Speciale.
– Sipas opinionit publik tė pėrgjithshėm nė Kosovė dhe faktorėve relevantė ndėrkombėtarė, publikim mi i Raportit tė Dick Martit nuk ka qenė aksidental, por i motivuar politikisht.
– Votimi i shpejt e shpejt nė Kėshillin e Evropės nuk ka qenė i rastėsishėm, nė kohėn kur nė Kosovė zhvilloheshin negociata pėr krijimin e qeverisė sė re.
– Publikimi i pjesėve tė raportit paraprakisht nė disa mediume ndėrkombėtare me ndikim nga oligarkėt rusė, nė Kosovė ėshtė i kuptueshėm pse ka ndodhur.
– Pa titull, raporti pėr “Trafik organesh nga lidershipi i Kosovės” ky raport nuk do tė kishte kuptim as jehonė, qoftė brenda qoftė nė opinionin publik ndėrkombėtar, ashtu siē nuk do tė kishte kuptim libri i Carla del Pontes pa pėrmendur shtėpinė inekzistente fantazmė, Shtėpinė e Verdhė.
– Raporti ėshtė shprehje e mllefit ndaj kontributit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo nuk ishte e rastėsishme, sepse shkruhej nga njė njeri qė ishte hapur kundėr bombardimeve tė NATO-s dhe pavarėsisė sė Kosovės.
– Me bėrjen publike tė raportit deklarova se do ta padisim Dick Martin, ndėrkohė, dihej se senatori kishte imunitete si euro -deputet, prandaj padia nuk ndodhi.
– Institucionet e Kosovės kėtij raporti iu pėrgjigjėn me pėrgjegjėsinė mė tė lartė shtetėrorė dhe demokratike. I dhanė mbėshtetje drejtėsisė ndėrkombėtare pėr hetim.
– Vendimi pėr themelimin e Gjykatės Speciale, erdhi si nevojė politike ndėrkombėtare, e aktorėve ndėrkombėtarė, se sa pėr drejtėsi.
– Pranimi ynė ndodhi nė rrethana imponuese diplomatike ndėrkombėtare nga ana e partnerėve tanė ndėrkombėtar, me arsyetimin se duhet ta “kėnaqim” Beogradin dhe Rusinė, qė kjo ēėshtje tė mos delegohet nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.
– Qė ta ruaj partneritetin strategjik me SHBA-nė BE dhe NATO-n pranova qė tė udhėheq njė proces tė padrejtė historik ndaj Kosovės, pėrkundėr opinionit masiv politik ndaj kėsaj Gjykate.
– Na u premtua nga bashkėsia ndėrkombėtar se do te mund te aplikonim pėr anėtarėsim ne Kėshillin e Evropės, qė do tė ndodhte, liberalizimi i shpejtė i vizave, qė do tė kemi mbėshtetje masive pėr anėtarėsim ne UNESCO, se do tė themelonim Forcat e Armatosura tė Kosovės shpejt, si dhe do te kemi njohje te reja.
– Kosova mbajti fjale themeloni gjykatėn. Bashkėsia ndėrkombėtare asnjė nga kėto premtime nuk i realizoi pėrkundrazi Kosovės iu vėshtirėsua rrugėtimi euroatlantik.
– Kosova, si asnjė vend tjetėr nė rajon bashkėpunoi mė Gjykatat ndėrkombėtare.
– Pėr dallim nga Serbia Bosnja dhe Kroacia ėshtė fakt i mirėnjohur tashmė se tė gjithė tė akuzuarit u dorėzuan vullnetarisht nė Hagė.
Kosova u tregua mė lojalja, por u ndėshkua mė sė shumti.
– Njė miku im, qė ėshtė kėtu i pranishėm, duke diskutuar rreth Gjykatės speciale u thashė se ajo ėshtė gjykatė hibride. Ai u pėrgjigjej Jo nuk ėshtė hibdride, sepse vetėm ligjet janė tė Kosovės, prokurorėt dhe gjyqtarėt janė ndėrkombėtarė, ndėrsa 80 mijė informata, raporte dhe dosje janė dorėzuar nga Beogradi, duke pėrfshirė edhe pjesė nga Raporti i Dick Martit.
– Sa i pėrket Gjykatės duhet ta themi saktė atė qė dimė. Gjykata Speciale do t’i shqyrtojė vetėm pretendimet e ngritura pėr krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit, aq sa di unė.
– Gjykata Speciale ka bashkėpunim maksimal dhe reciprok me Serbinė dhe Zyrėn pėr krime lufte nė Beograd, tė dhėna kėto tė deklaruara nga Gjykata por edhe nga autoritetet e Beogradit.
– Me Kosovėn bashkėpunimi ėshtė minimal, simbolik dhe i njėanshėm. Tė mos themi se nuk ka bashkėpunim fare, ka informim minimal procedural nga Gjykata pėr autoritetet nga Kosova.
– Autoritetet nė Beograd pretendojnė se e dinė se kush do tė akuzohet dhe pse do tė akuzohet nga shqiptarėt e Kosovės.
– Dėshiroj tė shpreh konsideratė pėr qeveritė rajonale qė kanė bashkėpunuar mė Gjykatėn, pėr atė tė Shqipėrisė dhe tė Malit tė Zi.
Pra, duhet ta themi atė qė dimė dhe ta themi saktė.
Gjykata Speciale do tė merret vetėm me krimet e supozuara vetėm individėt pjesėtarė tė UCK-sė.
Kjo rezulton edhe nė gjetjet tuaja se rreth 80 pėrqind e qytetarėve e shohin si tė padrejtė dhe nuk kanė besim nė kėtė Gjykatė, ndėrsa serbėt besojnė plotėsisht, sepse janė tė informuar saktė se asnjė serb nuk do tė jetė i akuzuar.
Pra ėshtė gjykatė njė etnikė.
Mbi 50 pėrqind e qytetarėve janė tė gatshėm tė hidhen nė protesta, sepse janė tė vetėdijshėm se kjo Gjykatė do tė merret vetėm me shqiptarė dhe asnjė serb.
Pra, nuk do tė shqyrtohet asnjė nga 400 masakrat e kryera nė Kosovė nga shteti i Serbisė.
Nuk do tė merret me asnjė nga rastet e mbi 20 mijė dhunimeve tė grave nė Kosovė.
Me asnjė rast tė 12 mijė shqiptarėve tė vrarė dhe as me rastin e 2500 personave tė zhdukur shqiptarė.
Kjo Gjykatė nuk do tė merret me asnjė krim tė Serbisė nė Kosovė.
Si President i vendit jam i pėrkushtuar pėr tė vėrtetėn dhe pajtimin.
Por, Gjykata Speciale do tė jetė vetėm njė pikė drejtėsi nė detin e padrejtėsive nė Kosovė.
Shtrohet pyetja a do ta nxjerr tė vėrtetėn dhe do ta sjell pajtimin ndėretnik kjo Gjykatė?
Pėr tė “vėrtetėn” e saj fola mė lart.
Tė dhėnat tuaja flasin se shqiptarėt sa mė tepėr dhe sa mė saktė qė po informohen, pakėnaqėsia e tyre po rritet, ndėrsa tek serbėt dhe Serbia po rritet entuziazmi.
Pėr mendimin tim kjo po lėndon pėrpjekjet pėr pajtim ndėretnik dhe stabilitetin social dhe politik tė Kosovės.
Tė gjithė flasim dhe punojmė qė askush tė mos jetė mbi ligjin.
Tani ky mesazh nga shqiptarėt shihet me mosbesim tė theksuar, sepse duke qenė njė etnike, ata po e kuptojnė se imunizohen kryerėsit e gjenocidit mbi popullatėn e Kosovės.
Kjo Gjykatė mendohet se mund tė sjellė njė masė drejtėsie nė Kosovė.
Jam i sigurt se do tė sjell dialog kuptimplotė, siē e keni theksuar edhe ju, lidhur me faktet historike pėr periudhėn e luftės.
Nė njė debat qė kish kėto ditė njė student m’u drejtua: Kjo gjykatė mund tė sjell privim tė disa individėve nga liria, pėr njė kohė tė caktuar, por jo drejtėsi dhe pajtim ndėretnik. Sipas tij kjo Gjykatė do tė ndaj edhe mė shumė komunitet shqiptare dhe serbe edhe mė shumė.
Se a do tė ketė ndikim pozitiv politik dhe shoqėror, pritet tė shihet.
Ju faleminderit!

PS: poshtersia e ketij COPES se TRASHE qendron.
1-per ruset dihet qe kane oligarke.
2-kur gjykata do jete etnike ti si presleshKURAC nuk duhet ta pranosh,sepse PERFAQESON ETNINE tjeter pra ate DARDANE.
Se skam nerva me te analizoj: kur ta shuajne familien nuk vendos kurora tek VIKTIMAT e vrasesve(UCK).

GOVNA i somes.....uck-st i DARIT.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-10-2017, 09:51   #162
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 4,719
Thanks: 3,547
Thanked 1,886 Times in 873 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Mediet serbe: Stėrgjyshi i Thaēit ishte serb



Mediet nė Serbi kanė filluar tė shkruajnė pėr, siē thonė ata, stėrgjyshin e Presidentit tė Kosovės, Hashim Thaēi. Pėr tė thonė se fillimisht ishte klerik ortodoks, e mė pas u konvertua nė fenė myslimane.
Kleriku ortodoks, Radoslav Daniloviq, i cili u kthye nė fenė islame nė fillim tė shekullit*20*dhe e ndėrroi emrin e tij nė Jusuf, nuk ėshtė as mė pak e as mė shumė se njė stėrgjysh i kryeministrit tė Republikės sė vetėshpallur tė Kosovės, Hashim Thaēi”, shkruan media serbe “Vestinet.rs”, transmeton Express.
Media thotė se ekziston njė dokument qė e vėrteton lidhjen e Hashim Thaēit me Jusuf Thaēin. Pėr kėtė dokument, ata thonė se gjendet nė bibliotekėn e manastirit Hilandar, qė daton nga 1898, nga manastiri Sokolica.
“Pranimi i Islamit ndodhi pasi Jusuf Thaēi u martua me njė grua myslimane arnaute e cila vinte nga fshati pranė njė gruaje, ai ra me tė cilin jetonte, Jusuf Thaqi ėshtė martuar me Arnautkinja nga njė fshat Ēiēevicė”, shkruan media serbe.
Gruaja me tė cilėn media pretendon se stėrgjyshi i Presidentit Thaēi u martua, thonė se ka vdekur nė lindjen e fėmijės sė saj tė parė.
“Edhe me njė arnaute tjetėr, e cila ishte nga Glogovci, stėrgjyshi i Hashim Thaēit kishte katėr fėmijė tė tjerė”, transmeton Express medien serbe.
Media thotė se Jusuf Thaēi arriti t’i konvertojė shumicėn e famullitarėve tė tij nė fenė islame, duke pretenduar tė rifitonte autoritet fetar nė Skenderaj, pretendon media e Serbisė.
“Deri nė fund tė jetės sė tij nė vitin 1929, ai nuk pati sukses nė kėtė drejtim”.
__________________________________________________
http://www.gazetaexpress.com/lajme/m...e-serb-446903/
__________________________________________________ __
I vetmi pa uniforme ushtarake. Ky individ ka pas rol te caktuem ne UĒK : spijunim per llogarine e popullit te vete serb.
Ky nip i serbise, ka qene i spijun i ndyre i millosheviēit.
Pas ēlirimit te Kosoves nga UĒK-ja dhe US Army, nipi serbise, me ndihmen e millosheviēit dhe frances, ēarmatosi UĒK-nė, e armet e saj jau dha serbeve te Kosoves.
Ne 2010, nipi serb inicoi nje proēes kunder UĒK-se. Sebashku me b.kuēner, me vellezerit e tij serb dhe me njefare zvicrani ? (dick marty) hashim serbi themeloi nje te ashtuquajtur gjykate e veēante qe do te gjykonte dhe akuzonte Kosoven per gjoja masakra ndaj egercirave serbe....

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Fshatari : 13-10-2017 nė 09:59
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Fshatari pėlqehet nga
i vjetėr 13-10-2017, 20:34   #163
Prishtinasi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 1,219
Thanks: 44
Thanked 200 Times in 139 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Prishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Fshatar, mos ia ul vleren veti.
Mos u merr me fjale te shkieve.
Ky xhyvezi boll m.ut asht,po asht i joni.
Prishtinasi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-10-2017, 21:54   #164
Samiu
V.I.P
 
Avatari i Samiu
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Posts: 4,776
Thanks: 2,430
Thanked 1,709 Times in 732 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 101
Samiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėmSamiu i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Smoda apo Moda, ndrrojani titullin temes, ju lutem.
__________________
Mos ma vritni dėshirėn qė t ju dua, aman.
Samiu nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Samiu pėlqehet nga
i vjetėr 01-11-2017, 10:35   #165
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Publikohet dokumenti, sipas tė cilit Surinami tėrhoqi njohjen e Kosovės!

Shkresėn ku deklarohet se Qeveria e Republikės sė Surinamit ka tėrhequr njohjen e Kosovės e ka dėrguar Misioni i Pėrhershėm i Surinamit nė Kombet e Bashkuara.
Siē theksohet nė komunikatė, dokumenti i ėshtė drejtuar Misionit tė Serbisė nė OKB, Ministrisė serbe tė Punėve tė Jashtme dhe asaj tė Kosovės. Nė njė dokument tė paraqitur nė bazė tė numrit tė DN 171/17 thuhet se vlen tė pėrmendet se Serbia i ka dėrguar Surinamit njė shkresė mė 29 korrik 2016 dhe se .......pason vendimi i Qeverisė sė Republikės sė Surinamit pėr tėrheqjen e njohjes sė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran. Vendimi u mor mė 27 tetor. Shkresa diplomatike i ėshtė dėrguar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės, mė 30 tetor, tė cilėn e informon pėr vendimin nė fjalė, thotė dokumenti.

Apropo: serbia ndoshta mund ta njohi Kosovo,por ne prapaskene do PUNOJE dhe nuk do fleje mbi dafina si do te tjere, ose me adekuate do ishte: BASHKIMI me Shqiperine,por ja qe disave nuk ju intereson.

Oct 31, 2017 18:27 Europe.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga SystemA : 01-11-2017 nė 10:44
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-11-2017, 18:37   #166
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Tėrheqja e njohjes sė Kosovės nga ana e Surinamit erdhi nga Moska.

Diplomacia serbe vazhdon tė lavdėrohet dhe ta quaj sukses tė madh tėrheqjen e njohjes sė Kosovės nga ana e Surinamit, shkruan B92.
Por, diplomati me pėrvojė Sreqko Xhukiq, pretendon se ėshtė pikėrisht Moska ajo qė qėndron prapa tėrheqjes sė njohjes sė Kosovės nga Surinami. Kur letra u dėrgua nė misionin tonė nė New York, shefja e diplomacisė sė Surinamit ishte pėr vizitė nė Moskė, ka deklaruar ish-ambasadori i Serbisė nė Moskė. Shefi i zyrės pėr informim nė Qeverinė e Kosovės, Halil Matoshi, ka thėnė pėr mediat se MPJ-ja dhe tė gjithė aleatėt strategjik tė Kosovės janė duke u marrė me kėtė ēėshtje. Ai ka shtuar se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pakthyeshme. Tė njėjtėn gjė e ka deklaruar edhe ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Greg Delawie, i cili tha se.... mbėshtetja e Shteteve tė Bashkuara pėr Kosovėn ėshtė e palėkundur dhe e pandryshueshme. Fakti i pavarėsisė sė Kosovės ėshtė i pakthyeshėm.

PS: serb i mire ky sreqkua....ja hoqi petet lakrorit.

U krye.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-11-2017, 19:03   #167
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Vuēiē: Shqiptarėt do tė jenė kombi mė i madh nė Ballkan.

Nė intervistėn e dhėnė pėr Tv Pink, presidenti serb Aleksandėr Vuēiē ka bėrė njė deklaratė kurajoze nė lidhje me kombin shqiptar.
Nė 70 vjet, shqiptarėt do tė jenė kombi mė i madh nė rajon, sepse ata po rriten dhe nuk kanė probleme me politikanėt e tyre, tė cilėt do tė thonė ,mos lindni fėmijė, mos mendoni pėr tė ardhmen, por vetėm pėr rehati. Ka qenė kjo deklarata e pazakontė e Vuēiē, qė nė fakt, ka tentuar tė godasė tek ajo elitė politikanėsh serbė qė nuk inkurajojnė lindshmėrinė, pasi sa i pėrket problemeve qė kanė shqiptarėt me politikanėt e tyre, ato janė po aq tė mėdha sa nė shumė vende tė Ballkanit. Nga ana tjetėr, kryetari i Partisė Serbia e Re (Nova Srbija – NS) Velimir Iliq e ka ftuar sot kryetarin e Serbisė Aleksandar Vuēiq ta thotė tė vėrtetėn ēfarė i ka thėnė zyrtari amerikan Brian Hoyt Yee dhe a ia ka pėrcjellė ai atij qėndrimin e administratės amerikane se Serbia ka afat pėr ta njohur Kosovėn deri mė 1 janar tė vitit 2019, transmeton Koha.net. Sipas njohurive tona, Hoyt nga Vuēiqi ka kėrkuar qė ta pėrmbushė premtimin e dhėnė me shkrim qė Kosova tė marrė ulėsen nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara deri mė 1 janar 2019 dhe ai ka theksuar se Amerika nuk do tė tolerojė mė asnjė ditė shtyrje, ka thėnė Iliē.

WOW...vuqiq.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-11-2017, 08:51   #168
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Kjo ėshtė pengesa mė e madhe pėr Kosovėn nė BE.

Kosova nuk pėrbėn interes trajtimi nė politikat publike evropiane kur ėshtė fjala pėr integrimin e Ballkanit Perėndimor.

Pėr shkak tė mosnjohjes nga pesė shtetet e BE-sė, Kosova, nė njė hulumtim tė publikuar ėshtė lėnė jashtė parashikimit se kur mund t’i arrijė kriteret pėr t’u anėtarėsuar nė BE, shkruan sot Koha Ditore.

Tobias Böhmelta nga Universiteti i Essex-it nė Britani tė Madhe dhe Tina Freyburg nga Universiteti St Gallen nė Zvicėr kanė nxjerrė hulumtimin me titull “Parashikimi i pėrputhshmėrisė sė vendeve kandidate me rregullat e anėtarėsimit nė BE, 2017-50”.

Ai ėshtė publikuar edhe nė Gazetėn e Politikave Publike Evropiane (06/2017). Kosova nuk ėshtė pėrfshirė nė studim pėr shkak tė, siē thuhet, mosnjohjes nga pesė vendet e BE-sė, si dhe nė mungesė tė tė dhėnave tė pritshme.

PS: shpresojme ne te ardhmen.

2-Juncker premton anėtarėsimin e Serbisė dhe Malit tė Zi nė vitin 2025.

Kreu i komisionit tė Evropės shpresoi se Serbia dhe Mali i Zi do tė anėtarėsohen nė BE deri nė vitin 2025.

Jean Clude Juncker, kreu i Komisionit Evropian nė njė konferencė tė pėrbashkėt shtypi me Boris Borisov kryeministėr i Bullgarisė, shpresoi qė Serbia dhe Mali i Zi tė anėtarėsohen nė union deri nė vitin 2025. Bullgaria do tė marrė kryesinė e radhės sė BE mė 1 janar tė vitit 2018. Juncker nė fjalimin e tij tė shtatorit ka kėrkuar zgjerimin e BE me anėtarėsimin e vendeve tė Ballkanit. Mirėpo Serbia thotė se do tė vazhdojė politikėn e saj tė ecjes ndėrmjet Rusisė dhe perėndimit, duke vėnė nė rend tė parė interesin e saj. Ivica Daēiē kėmbėngul se Serbia duhet tė shohė mė sė pari interesat e saj, e nė kėtė prizėm, duhet ta vazhdojė politikėn e ecjes mes Rusisė dhe Perėndimit. Nė njė intervistė pėr agjencinė e lajmeve Reuters, shefi i diplomacisė serbe tregoi se Beogradi nuk ka ndėrmend tė sakrifikojė marrėdhėniet me aleaten e tij tė hershme Moskės, nė kėmbim tė marrėdhėnieve mė tė ngrohta me SHBA e BE-. Duke iu referuar komenteve tė zėvendės ndihmės sekretarit Amerikan tė Shtetit, Hoyt Brian Yee, Daēiē tha: “Kur dikush na kėrkon tė mos ulemi nė dy karrige, atėherė ai po pėrpiqet tė na heqė karrigen qė ne tė rrėzohemi. Pėr kėtė arsye mendoj se nuk duhet t’i kushtojmė vėmendje kėsaj kritike. Ėshtė me rėndėsi qė t’i pėrmbahemi interesit tonė kombėtar. Beogradi, sipas tij, do tė vazhdojė aleancėn e ekuilibruar me Perėndimin, Rusinė dhe Kinėn. Bashkimi Evropian ėshtė partneri mė i madh tregtar i Serbisė dhe investitori kryesor i saj, ndėrsa Rusia nga ana tjetėr mbetet furnizuese numėr njė i vendit me naftė dhe gaz natyror.

Hmmmmmmmmmmmmmmmm....

Tungi.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-11-2017, 09:47   #169
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Burgim tė pėrjetshėm pėr kasapin serb Ratko Mladic.

Dėnimi i Gjykatės sė Hagės pėr ish-komandantin serbo-boshnjak Ratko Mladiē, i cili u shpall fajtor pėr 10 nga 11 akuzat e ngritura kundėr tij, pėrfshi gjenocidin dhe krime ndaj njerėzimit gjatė luftės sė Bosnjės nė vitet ’90, ėshtė burg i pėrjetshėm.

I njohur si “Kasapi i Bosnjės”, Mladic u dėnua pėr masakrėn e mėse 8.000 boshnjakėve myslimanė nė Srebrenicė nė 1995 dhe rrethimin e Sarajevės ku mėse 10.000 persona humbėn jetėn. 74-vjeēari u pėrjashtua nga salla e gjykatės pak para shpalljes sė vendimit tė shumėpritur, pėr shkak se kishte ngritur zėrin ndaj gjyqtarėve. Kėta tė fundit refuzuan kėrkesėn nga avokati i Mladic pėr shtyrjen e seancės pėr ēėshtje shėndetėsore. Sidoqoftė, nė fillim tė procedimit, Mladic u shfaq i qetė e madje buzėqeshi pėr kamerat. Nė pėrfundim tė luftės sė Bosnjės mė 1995, Mladiē u fsheh dhe jetoi nė Serbi, i mbrojtur nga familja dhe elementė tė forcave tė sigurisė. Ai u padit pėr gjenocid dhe krime ndaj njerėzimit, por iu shmang drejtėsisė pėr 16 vite, pėrpara se ai tė gjurmohej dhe arrestohej nė njė fshat nė Serbinė veriore nė 2011. Verdikti pėr dėnimin e tij u ndoq nga viktima dhe tė afėrm tė tyre nė njė qendėr pėrkujtimore pranė Srebrenicės, si dhe u ndoq nga dhjetėra persona tė mbledhur jashtė sallės sė gjyqit, tė cilėt mbanin fotografi tė personave tė vrarė ose tė humbur. Nėna tė burrave dhe djemve tė masakruar gjatė gjenocidit nė Srebrenicė ndoqėn dėnimin me burgim tė pėrjetshėm tė gjeneralit serb tė Bosnjes Ratko Mlladic, nėn akuzat pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit. Familjarė qė humbėn tė dashurit e tyre nė masakrėn e Srebrenicės thanė se nuk mund tė gjindet njė dėnim i pėrshtatshėm pėr ish-komandantin serb Ratko Mladic, i cili u dėnua me burgim tė pėrjetshėm, nėn akuzat pėr gjenocid nė Luftėn e Bosnjes, por ata shtuan se drejtėsia u vu nė vend. Burrat dhe familjarėt e grave boshnjake u vranė kur forcat serbe tė Bosnjes, nėn komandėn e gjeneralit Mladic, morėn kontrollin e rajonit tė Srebrenicės qė ishte nėn mbrojtjen e Kombeve tė Bashkuara, nė 11 korrik tė vitit 1995. Ata i ndanė gratė nga burrat dhe masakruan rreth 8,000 burra dhe djem myslimanė brenda vetėm disa ditėsh. Kjo ishte masakra mė e madhe nė Evropė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Disa nga serbėt e Bosnjės e shohin Ratko Mladiēin si heroin dhe mbrojtėsin e tyre. Polarizimi i thellė mes tyre dhe fqinjėve myslimanė boshnjakė lidhur me temėn e luftės, tregon se procesi i pajtimit nė Bosnjė ka qenė tepėr i ngadalshėm. Ratko Mladiē lindi marsin e vitit 1942 nė fshatin Bozinoviē, rreth 50 km nė jug tė Sarajevės, nė njė rajon Idilik tė banuar nga fermerė tė varfėr. Pas shkėputjes sė Sllovenisė e Kroacisė nga Jugosllavia nė vitin 1991, u urdhėrua tė drejtonte rebelimin serb nė rajonin kroat tė Krajinės. Kur Slobodan Milosheviē pati nevojė pėr dikė qė tė zbatonte politikat e tij tė luftės nė Bosnje, zgjodhi Mladiēin, asokohe 49 vjeē dhe ushtaraku i bindur u shpėrblye me postin e shefit tė Shtabit tė Ushtrisė serbo-boshnjake. Qė nga ai moment nuk u kthye mė pas. Gjatė rrethimit mė shumė se 3-vjeēar tė Sarajevės, ku vdiqėn rreth 14 mijė vetė, i udhėzonte personalisht snajperistėt si tė qėllonin mbi civilėt. Ishte njė nga organizatorėt e “Masakrės sė Srebrenicės”, ku 8.000 djem dhe burra myslimanė u vranė me gjakftohtėsi, nė njė zonė qė duhej tė ishte nėn mbrojtjen e OKB-sė. “Fjala ‘njeri’ nuk pėrdoret dot pėr Mladiēin”, pati thėnė dikur gjenerali i tėrhequr prej ushtrisė boshnjake, Jovan Divjak. Pėr shumė njerėz nacionalisti i tėrbuar qė e shihte veten si hakmarrėsin e serbėve pėr sundimin qindravjeēar tė turqve nė Ballkan edhe kalbjen nė burg e ka pak.

Shenimi im....do ju vije rradha te tjereve.Dua te me jepni like....
Qener,pisa....per juve na ra bretku.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
i vjetėr 27-11-2017, 22:48   #170
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Rice vjen me kėrkesė tė prerė pėr Serbinė: Njohjen e Kosovės dhe largimin e Dodikut.

Kėto detyra i janė dhėnė ish-Sekretares Amerikinae tė Shtetit Condoleezza Rice, si e dėrguar e posaēėme pėr Ballkanin: Qė tė detyrojė Beogradin qė ta njohin Kosovėn sa mė shpejt dhe pėr tė eliminuar ndikimit rus nė Republikėn Serbska dhe shkarkimin e Milorad Dodik, thonė analistėt.

Ndėrkohė qė mediat nė Serbi parashikojnė se Condoleezza Rice, para sė gjithash, tė pėrfshihet nė mėnyrė aktive nė dialogun midis Beogradit dhe Prishtinės, disa ekspertė tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare dhe analistė tė shquar tė “Euro Blic” thanė se ish-shefja e politikės sė jashtme amerikane ka njė gamė shumė tė gjerė tė detyrave, tė cilat duhet tė pėrmbushen deri nė fund tė vitit tė ardhshėm.

Njė prej kėtyre detyrave ėshtė, sipas analistit politik Zheljko Cvijanoviq ne Beograd, largimin e Milorad Dodikut nga pushteti nė RS dhe njė pėrfshirjen mė tė fortė tė Amerikės nė Bosnjė.

Pothuajse nuk ėshtė mė njė sekret qė Condoleezza Rice sė shpejti do tė zyrtarizohet si e dėrguara e posaēėme amerikane pėr Ballkanin. Nė fakt, pothuajse njė dekadė mė parė, amerikanėt i kishin dorėzuar pothuajse tė gjitha punėt “ballkanike” europianėve, kryesisht Gjermanisė. Megjithatė, gjerat nuk shkuan ashtu si kishin parashikuar nė Uashington dhe qė nė kėtė periudhė ka pasur njė kthim tė fortė tė Rusisė dhe tani Amerika pėr tė forcuar ndikimin e saj nė Ballkan, njoftuan angazhimin e ish Sekretares sė Shtetit pėr pėrmirėsimin e gjendjes nė kėtė pjesė tė botės tregon se Amerikanėt kanė plane serioze “,thotė Cvijanoviq.

Ai pretendon, ndėr tė tjera, se ka informacione mjaft tė besueshme se Rice ka marrė udhėzime tė qarta pėr misionin e saj dhe se cilat janė qėllimet dhe detyrat e saj.

Detyra e parė ėshtė tė ndalin Serbinė nė fushatėn e saj kundėr pavarėsisė se Kosovės, duke e njohur Kosovėn dhe anėtarėsimin e saj tė plotė nė OKB. Detyra e dytė ėshtė eliminimi i ndikimit rus nė Republikėn Serbska, duke larguar Milorad Dodikun nga qeveria dhe unitarizimin e Bosnjės. Qėllimi i tretė do tė lidhet me Maqedoninė, duke larguar nė menyrė pėrfundimtare nga Rusia.

Viti i ardhshėm do tė jetė shumė dramatik nė Ballkan – parashikon Cvijanoviē.

Eksperti i marrėdhėnieve ndėrkombėtare dhe ish-ambasadori serb nė Bjellorusi, Sreēko Gjukiē, pohon gjithashtu se sipas informacionit qė disponon, ardhja e Condoleezza Rice nė Ballkan tashmė ėshtė njė ēėshtje e kryer.

PS: u qetesuat brace????
...dvadesetri i qeterdesetosam minuta ovdje na Nemacku.
Lakunoc zemljaci....flamuret mos harroni....aaaaaaaaaaaaaaaa!!!!
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2017, 00:24   #171
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Leningrad
Posts: 36,286
Thanks: 7,890
Thanked 4,387 Times in 2,889 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 258
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Serbia e ka pranuar Kosovėn si shtet

Raporti/ Sa dobėt Shqipėria, fqinjėt me makina e industri, kurse ne merremi me…

Publikohen tė ardhurat dhe fitimet e sipėrmarrjeve mė tė mėdha nė Serbi, Maqedoni, Bosnjė-Hercegovinė, Mal tė Zi, Kroaci pėr vitin 2016.

Ndryshe nga Shqipėria, nė listėn e fqinjėve ka shumė sipėrmarrje tė mėdha tė aktiviteteve prodhuese, nė industrinė mbėshtetėse tė makinave, barnave, tekstileve, pajisjeve elektroshtėpiake etj….

Nė renditen e vendeve tė rajonit, dominojnė kompanitė e energjisė, tė ndjekur nga shitjet me shumicė dhe ato me pakicė dhe telekomunikacioni. Nė rritje tė vazhdueshme ėshtė industria e automjeteve, ndėrsa teknologjia e informacionit po zgjerohet, ndonėse sipėrmarrjet nuk janė ende shumė tė mėdha.

Sipas njė raporti tė See News, sektori i naftės dhe gazit vazhdojnė ta ruajnė pozicionin dominues nė renditjen e Top 100 nė vendet e EJL nė 2016, duke pėrbėrė njė tė tretėn e tė ardhurave totale tė kompanive mė tė mėdha, pavarėsisht rėnies prej 12%, pėr shkak tė kushteve tė vėshtira globale gjatė vitit tė kaluar.

Shitjet me shumicė dhe ato me pakicė janė zhvendosur nė vendin e dytė me 18%. Kėto kanė shėnuar edhe njė rritje tė tė ardhurave tė tyre me rreth 14.4%, mė shumė se dyfishi prej 7% i njė viti mė parė.
Nė nivel rajonal, drejtuesit ekzekutivė vazhdojnė tė pėrballen me pengesa tė shumta, ku mund tė pėrmendim, korrupsionin dhe burokracinė e pėrhapur, me institucionet relativisht tė dobėta, me rregulla tepėr tė rėnda, me njė infrastrukturė tė pazhvilluar, me njė kufizim tė financimit nė tregjet financiare lokale dhe me njė sektor bankar tė dobėt tė kredisė. Raporti pėrmend edhe jostabilitetin politik dhe dobėsitė makroekonomike tė lidhura me zgjedhjet nė disa vende tė ndryshme.

Europa Juglindore vazhdon tė mbetet shumė tėrheqėse nė syrin e investitorėve dhe kjo pėr njė sėrė arsyesh, si p.sh. falė forcės punėtore relativisht tė lirė dhe tė arsimuar, taksave tė ulėta dhe stimujve tė veēantė pėr investitorėt e mėdhenj, integrimin e vazhdueshėm nė BE, qė nėnkupton liberalizimin e mėtejshėm tė tregtisė, sundimin e njė shteti ligjor mė tė fortė dhe hyrjen e vazhdueshme tė fondeve tė BE-sė, si dhe pozitėn e saj strategjike gjeografike si hallka lidhėse midis Europės dhe Azisė.

E fundit, por jo mė pak e rėndėsishme, EJL, ofron njė potencial tė fuqishėm tė rritjes sė PBB-sė pėr banor, me 43% tė mesatares sė BE-sė dhe gjithashtu parashikimet pėr forcimin e zgjerimit ekonomik nė vitet e ardhshme.
Ndryshe nga viti i kaluar, nė renditjen e sipėrmarrjeve mė tė mėdha sipas qarkullimit vjetor (pėrjashtuar bankat dhe shoqėritė e sigurimit) mungojnė kompanitė shqiptare. Vitet e kaluar nė listė ishin Kastrati sha dhe Bankers Petroleum, por pėr shkak tė rėnies sė ndjeshme tė xhiros nė 2016-n (si rrjedhojė e rėnies sė ēmimeve tė naftės), dalė nga renditja e tė mėdhenjve.

Kompania mė e madhe nė Shqipėri, OSHEE, kishte tė ardhura prej 385 milionė euro, ndėrsa e 100-a nė listėn e See News kishte tė ardhura prej 465 milionė eurosh, ēka ka bėrė qė nė listė tė mos fiigurojė asnjė biznes shqiptar.

Shqipėria konkurron me ndėrtimin dhe bujqėsisė

Ekonomia rajonale ėshtė pėrgjithėsisht e orientuar nga shėrbimet, tė cilat kanė peshėn mė tė lartė nė Mal tė Zi, nė gati 73% tė totalit, nė nivele tė ngjashme me mesataren e Bashkimit Europian teksa shteti fqinjė ėshtė orientuar dukshėm nga turizmi. Shqipėria ka peshėn mė tė ulėt tė shėrbimeve nė rajon, me rreth 52% tė totalit.

Tė dhėnat krahasuese janė bėrė tė ditura nė njė raport tė Komisionit Europian.
Vendi mė i industrializuar ėshtė Serbia, ku industria kontribuon me rreth 26% tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto, ndjekur nga Kosova, Bosnja dhe Maqedonia. Peshėn mė tė ulėt tė industrisė e kanė Shqipėria, me 14.6% dhe Mali i Zi, me 12.9%

Shqipėria mban rekord pėr peshėn qė zė bujqėsia, duke e bėrė atė vendin mė rural nė tė gjithė Europėn, me rreth 22% tė totalit. Pas nesh vjen Kosova me 14%, Maqedonia me 11%. Nė vendet e zhvilluara pesha e bujqėsisė ėshtė thuajse e papėrfillshme, teksa pėr mesataren e Bashkimit Europian ėshtė vetėm 1.5%. Pavarėsisht peshės sė lartė tė bujqėsisė, Shqipėria vijon tė importojė shumė produkte ushqimore, ndėrsa industria pėrpunuese po bėhet gjithnjė e mė pak konkurruese pėrballė importeve.

Njė tjetėr sektor ku Shqipėria mban vendin e parė ėshtė ndėrtimi. Me gati 11% tė PBB-sė, ndėrtimi qėndron gati 3 pikė pėrqindje mė lart nga ndjekėsi mė i afėrt, qė ėshtė Maqedonia. Mali i Zi, Serbia dhe Bosnja kanė qenė mė tė frenuar nė zhvillimin e kėtij sektori, qė zė mesatarisht 4-6% tė PBB-sė. Nė vendet e Bashkimit Europian, ndėrtimi, i maturuar prej vitesh, zė rreth 5.3% tė PBB-sė.

Maqedonia

Kompania mė e madhe nė Maqedoni, Johnson Matthey DOOEL, prodhues i katalizatorėve tė automjeteve, ka realizuar tė ardhura prej 1.3 miliardė eurosh, me rritje 12% me bazė vjetore dhe fitime prej 121 milionė eurosh. Nė raportin vjetor 2016, grupi thekson se fitimet nga taksat nė vitin 2016 ishin rreth 11 milionė dollarė, qė vijnė nė pjesėn mė tė madhe si rrjedhojė e pėrfitimeve nga incentivat e taksave nė Maqedoni.
Grupi Johnson Matthey, sipėrmarrje amerikane e prodhimit pėr makina, kishte tė ardhura totale prej 12 miliardė dollarėsh nė vitin 2016, me njė rritje prej 12% me bazė vjetore.

Nė qershor tė kėtij viti, kompania amerikane pėr prodhimin e sediljeve tė makinave Adient, njėsia e prodhimit tė sediljeve tė Johnson Controls, hapi fabrikėn e dytė nė zonėn industriale tė Strumicės. Pėrfaqėsuesi i Adient, Telpik tha se kjo ėshtė fabrika mė e madhe dhe mė e sofistikuar nė rajon, njė investim qė i kalon 20 milionė dollarė dhe qė do tė punėsojė mė shumė se 1300 persona.

Johnson Matthey ka shfaqur interes edhe pėr Shqipėrinė, por nuk ėshtė materializuar pėr shkak tė mungesės sė fuqisė punėtore tė specializuara, por edhe incentivave tė shumta qė ka ofruar Maqedonia.

Nė renditjen e 10 sipėrmarrjeve mė tė mėdha nė Maqedoni ka sipėrmarrje tė naftės, gazit, ndėrtimit, telekomunikacionit, por edhe prodhues
farmaceutikė.

Mali i Zi

Ekonomia e Malit tė Zi ėshtė e orientuar mė shumė drejt shėrbimeve, nė funksion tė turizmit, qė ėshtė njė element i rėndėsishėm i Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Grupe hotelerie (Budvanska Rivijera A.D.) dhe prodhues vere (13 Jul – Plantaze A.D.) janė nė listėn e 20 sipėrmarrjeve mė tė mėdha.

Serbia

Si njė vend me industri tė zhvilluar, nė Serbi mbizotėrojnė sipėrmarrjet prodhuese, kryesisht nė industrinė mbėshtetėse tė automjeteve. FCA Srbija DOO, prodhuesi i FIAT, renditet e treta nė listė, me tė ardhura 1.1 miliardė euro nė 2016-n. Tigar Tyres DOO ėshtė prodhuesi i gomave, pjesė e grupit francez, Mishelin. Gorenje DOO Valjevo, prodhuesi i elektroshtėpiakeve, renditet mes 20 mė tė mėdhenjve.

Bosnjė-Hercegovinė

Nė Bosnjė mbizotėrojnė sipėrmarrjet e energjisė, naftės dhe tregtisė. Nė listėn e 20 mė tė mėdhenjve ka tre kompani tė tregtimit me pakicė. Nė listė ėshtė edhe njė kompani prodhime tekstilesh, FIS DOO Vitez, me tė ardhura 172 milionė euro. Bosnja mbetet njė ndėr shtetet mė problematike tė rajonit, pėr shkak tė burokracive tė lidhura me ekzistencėn e dy rajoneve. /Monitor.al/

PS: n.q-se shkrimin e ka sjelle ndonje shkrues tjeter mund ta fshini...e para.
E dyta: n.q-se miqte na duan te miren DUHET qe kontot bankare te careve tane ti bllokojne ose tja u vjedhin...si ne Libi dhe Irak.

KAQ.
__________________
Une jam pergjegjes vetem para popullit tim,dhe nuk i detyrohem ASKUJT tjeter(Vladimir Putin).
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur