Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Folklori Shqiptar

Folklori Shqiptar Gojėdhėnat, legjendat, kėngėt popullore, bejtet, kėngėt pėr heronjtė jane pasuri kombėtare qė shqiptarėt duhet t'i trashėgojnė nga brezi nė brez. Jepni kontributin tuaj tė ēmuar nė kėtė drejtim duke sjellė folklorin e krahinės suaj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 17-12-2015, 20:28   #1
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 10,428
Thanks: 1,336
Thanked 1,561 Times in 822 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 261
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Arbėreshėt e Zarės

Aleksandar Stipēeviē shpėtoi thesarin e kulturės shqiptare





Pas promovimit tė “Kultura tradicionale e arbėreshėve tė Zarės” i Aleksandėr Stipēeviē nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė, akademiku Mark Tirta ka prezantuar kėndvėshtrimin e tij rreth kėtij botimi.

Stipēeviq ėshtė njė prej figurave mė tė ndritura tė albanologjisė, i cili u ka dhėnė frymėmarrje tė rėndėsishme studimeve mbi qytetėrimin ilir dhe shtrirjen e tij nė Ballkan

Prof. A. Stipēeviē, i njohur si studiues i shquar i historisė sė Ilirėve, si studiues i tė dhėnave arkeologjike tė kėtij populli tė lashtėsisė, nga i kanė rrėnjėt e prejardhjes Arbėrit e Mesjetės e nė vazhdimėsi dhe shqiptarėt e kohės sė re e tė sotme; ėshtė marrė dhe me kėrkime shkencore e kulturore nė fusha tė tjera tė dijes, jo tė largėta nga e para, shkruan Prof. Dr. Mark Tirta. Ėshtė autor manualesh bibliografike nė fushė tė arkeologjisė, duke qenė se ka punuar nė biblioteka tė mėdha e shumė tė njohura, madje dhe si pėrgjegjės nė departamente tė caktuara, ose dhe si drejtor biblioteke. Ka shkruar libra shkencorė me shumė vlerė, si "Historia e librit", "Ēensori i pėrsosur", "Doracaku pėr rregullimin e diskotekave" e kėshtu me radhė. Pra, sipas vendit e fushės ku ka punuar, ėshtė marrė dhe me studime e botime tė caktuara.

Kuptohet, fusha kryesore e studimeve tė tij ka qenė arkeologjia e nė pėrgjithėsi historia e lashtė. Nė arkeologji ka kryer studimet e larta e ka bėrė specializime pasuniversitare, pra dhe veprat e tij kryesore e jo tė pakta, janė nga arkeologjia, historia, jeta e simbolet e kultit ndėr Ilirė; bashkė me jetėn e Ilirėve janė pėrfshirė dhe besimet e mitologjia e kėtij populli. Librat pėr Ilirėt janė tė shumtė e me mjaft vlera e pėr to ēdo gjė ėshtė e qartė.

Duke qenė se ka lindur nė Zarė tė Dalmacisė (mė 1930) (arbėneshė tė Zarės) dhe aty ka kaluar dhe fėmijėrinė e rininė, me shumė pėrkushtim ka shkruar pėr Zarėn, pėr arbėneshin e kėtij vendi ku jeton prej gati 300 vjetėsh kjo bashkėsi arbėnore me banorė tė ardhur nga fshatra jo larg nga Liqeni i Shkodrės, pra tė pėrfshirė nė rrethinė tė Shkodrės e qė ikėn prej kėtej nė vitet 1726-‘33, pėr tė shpėtuar nga persekutimet e pushtuesve Osmanė.

Z. Stipēeviē edhe mė parė ka shkruar jo pak pėr historinė e Zarės, pėr monumentet historike ku u vendosėn e jetuan pėr qindra vite kėta arbėneshė; ka shkruar dhe mė parė pėr doke e tradita tė tyre, pėr lidhjet e tyre me vendin e prejardhjes e ruajtjen e veēorive tė tyre etnike arbėrore, ashtu si kanė ruajtur dhe emrin qė e morėn me vete prej kėtej, nga dheu i stėrgjyshėrve, qė kur u larguan.

Kėto vitet e fundit vėrejtėm e shfletuam librin me shumė vlera, botuar tre vite mė parė nga ky dijetar: "Kultura tradicionale e Arbėneshėve tė Zarės". Ėshtė njė botim krejt i veēantė qė zbėrthen me saktėsi shkencore atė etnokulturė qė kjo bashkėsi e Arbėneshėve e ruajti dhe e zhvilloi ndėr shekuj, si identitet i dheut nga i cili ka qenė larguar nga tragjeditė tronditėse tė atyre kohėve.

Pėr arbėneshėt e Zarės, pėr historinė, jetėn e etnokulturėn e tyre kanė shkruar disa udhėtarė tė huaj qė erdhėn kalimthi nė kėtė bashkėsi arbėnore, ose dhe njerėz tė tjerė vendės (nė arbėnesh), po ata shkruan pėrciptas e pa u thelluar nė dukuri tė ndryshme, ku shumė prej tyre, si etnokulturė as qė u ranė nė sy. Ata kanė shkruar tepėr shkurt e pa bėrė zbėrthime shkencore e gjithėpėrfshirėse.

Nė rrugė shkencore, krejt ndryshe, bėri kėrkime A. Stipēeviē, duke gjurmuar ēdo dukuri tė jetės e tė trashėgimive kulturore tė hershme. Me kėto synime, pėr tė njohur sa mė nė thellėsi tė vėrtetat e ndryshme, bėri eksplorime pėr njohje gjithandej; mori tė dhėna pėr tradita tė hershme nga shumė pleq e plaka tė kėtij vendi. Shfrytėzoi tė dhėna nga folklori. Gjurmoi pėr shumė tė dhėna nė arkiva tė ndryshme, ndėr libra, nė shkrime tė eksploruesve tė ndryshėm qė bėnė kėrkime nė arbėnesh tė Zarės.

Autorit i ėshtė dashur njė punė e bėrė me shumė pėrkushtim e me shumė mundime marramendėse. Ėshtė thelluar nė anė teorike e historike qė dhe tė dhėnat e marra nga burime tė ndryshme, tė vlerėsohen me vėshtrime kritike. Nė jo pak raste, A. Stipēeviē e thekson se disa dukuri ėshtė e vėshtirė tė zbėrthehen deri nė rrėnjėt e tyre tė para 2-3 shekujve, ose se cila ėshtė zanafilla e elementėve tė ndryshėm etnikė. Arbėneshėt jetuan pėr shekuj nė tokėn kroate, tė lidhur nė anė ekonomike, shoqėrore, kulturore me Kroatėt. Kur nė Zarė sundoi Venediku, ose pėr jo shumė kohė qenė nėn pushtetin e Austro-Hungarisė, me kėta popuj patėn detyrimisht lidhje ekonomike, administrative, kulturore, nė sistemin arsimor. Deri nė 10 vjetshin e fundit tė shek. XIX nuk kanė pasur as edhe njė lidhje, as edhe njė komunikim me dheun e tė parėve tė tyre, me vendin e shqiptarėve.

Tė tėrė kėta faktorė qė u pėrmendėn mė lart, kanė qenė shkaqe qė tė marrin dukuri tė ndryshme etnokulturore nga tė tjerėt. Ndikimi i kėtyre popujve, i kėtyre pushteteve nga vareshin vjen dhe nga fakti se ata kanė qenė dhe vende qartėsisht tė qytetėruara pėr kohėn.

Por, nga ana tjetėr, me gjithė ndikimet qė ua detyronin kushtet e vendit e tė kohės, abėneshėt e Zarės, pėr gati 3 shekuj e ruajtėn mėvetėsinė etnike shqiptare nė gjuhė, nė doke e tradita, nė lidhjet shoqėrore me dheun prej nga ishin larguar. Kėto vlera etnokulturore e etnike shqiptare i sqaron mė sė miri dhe ky dijetar arbėnesh. Edhe ato qė u dhanė mė parė nė kėtė libėr sqarohen mė sė miri e nė rrugė shkencore nga ky dijetar i arbėneshit tė Zarės.

Libri nė fjalė, pėrveē parathėnies dhe njė hyrjeje tė gjatė, ndahet, sipas problematikave nė tre pjesė: nė tė parėn flitet pėr jetė e doke nė familje, nė fqinjėsi dhe nė tėrė bashkėsinė e arbėneshėve. Nė tė dytėn janė dhėnė besime, rite, mite, qenie mitike ndėr arbėneshė. Nė tė tretėn jepen dėshmi folklorike: kėngė popullore, tregime legjendare, anektoda, fjalė tė urta nga populli, tė ruajtura nė shekuj, marrė nga dheu mėmė.

Ata qė jetojnė brenda trojeve tė arbėneshit e kanė ruajtur tė folmen, me theksim ashtu si e ka vendi prej nga kanė ardhur, fshatra tė Shkodrės: Shestan, Brisk, Larje, edhe pse ka hyrė ndonjė fjalė a shprehje nga popullsia pranė sė cilės kanė bashkėjetuar. Natyrisht, lidhjet ekonomike e shoqėrore kanė bėrė tė vetėn.

Ruajnė me shumė pėrkushtim e tė shprehur me krenari emrin "arbėnesh" e vendbanimin "Arbėni". Kanė ruajtur dhe mbiemrat e tyre, nė njė masė tė madhe, sipas vendit prej nga e kanė prejardhjen.

Nė tė dhėnat e autorit vėrehet se kanė ndryshuar marrėdhėniet nė jetėn familjare, si marrėdhėniet nė ēift, martesat, si njė pėrparim qytetėrimi, me marrje dhe nga popujt me tė cilėt kanė bashkėjetuar nė marrėdhėnie ekonomike e shoqėrore.


Arbėneshėt, njerėz me temperament hijerėndė, krenarė dhe tepėr fisnikė

Nga ana tjetėr kanė ruajtur nė pėrdorim shumė tradita tė mira qė i veēojnė si shqiptarė, si lidhje me traditat e dheut mėmė nga i cili u larguan shumė kohė mė parė. Kanė pasur nė pėrdorim, sidomos deri pas Luftės sė Dytė Botėrore: veshje ose sė paku elementė tė veēantė tė veshjeve tė krahinės prej nga kanė pasur origjinėn, traditėn e ndihmės sė ndėrsjellė, nė vuajtje, nevojė, lindje, martesa, vdekje, por edhe nė mėnyrėn e gatimit tė bukės, duke miellzuar drithin me anė tė mokrės me gurė tė poshtėm konkav e me gurin shtypės nė formė vezoreje. Mė sė voni u fut dhe mokra me gurė tė rrafshėt e ku gruri a misri miellzoheshin me rrotullim.

Nė porta a oxhakė tė shtėpive, nė disa raste vėren simbole qė i njėjtėsojnė me dheun e tyre tė prejardhjes sė stėrgjyshėrve tė tyre, si identitet i dheut tė Arbėrisė nė Mesjetė e nė Kohė tė Re.

Qytetėrimi i sotėm i arbėneshėve, me njė ndryshimesh tepėr tė shpejtė, marramendės, me komunikim flakėrues qė na ka prurė zhvillimi i sotėm evropian e botėror, e ka bėrė tė vėshtirė qė tė saktėsohen shumė dukuri tė etnokulturės, tė trashėguar pėr shumė e shumė shekuj. Po, nga ana tjetėr, kujtesa popullore e pleqve dhe e plakave, tė dhėnat e shkruara, tė botuara a tė ruajtura nė arkiva, na sqarojnė jo pak gjėra, na i saktėsojnė pėr aq sa ėshtė e mundur. Sot koha ka prurė shumė gjėra tė reja.

Sipas burimeve ku mbėshtetet A. Stipēeviē, arbėneshėt ishin njerėz me temperament hijerėndė, krenarė, por ishin dhe tepėr fisnikė: fjalėn e dhėnė, besėn, qėndrimin burrėror, mikpritjen, ndihmėn pėr nevojtarėt, punėt ndihmėse tė ndėrsjella, ishin veēori shpirtėrore e veprimeve tė tyre tė patjetėrsueshme. Dashuria pėr armėt e paraqitja me to nė krah e nė brez, ishte identiteti i burrėrisė sė tyre, i paraqitjes sė tyre si arbėneshė, si shqiptarė, si njerėz tė panėnshtruar nga pushtuesit, nga pėrdhunuesit.

Dukuri e virgjėreshave, siē ka qenė nė malėsitė tona shqiptare, ka qenė e pranishme dhe ndėr arbėneshė.

Sjellja ndaj tė moshuarve, pleq a plaka, dashuria e respekti pėr ta e pėr mėsimet pėr punė e pėr sjellje nė familje e nė shoqėri, ishin shumė tė vlerėsuara e nė veprim nė kėto bashkėsi arbėneshe. Organizimi ekonomik e shoqėror nė familje e nė bashkėsi vendore, ato mė tė hershmet, ishin ashtu siē kanė qenė nė malėsitė shqiptare nė pėrgjithėsi e kėto nuk mund tė rreshtohen e tė qartėsohen tė tėra, nga qė janė tė shumta e tė ndėrthurura: e vjetra me tė renė.

Tė tėrheq vėmendjen dukuria e sė drejtės dokesore ndėr arbėneshė qė nė njė farė mėnyre, nė tė kaluarėn bėnte shėrbime tė organizimit shoqėror nė bashkėjetesė tė kėtyre njerėzve. Me drejtimin e urdhėrimet e proveditorit tė Venedikut, ēdo 4 vjet zgjidhej e drejtonte njė kryeplak nė bashkėsinė e arbėneshėve ku funksiononin dhe doke popullore vendėse, po dhe nė bindje tė pushtetit e tė ligjeve qė ishin nė veprim nė Zarė. Shumė probleme tė brendshme arbėneshėt i zgjidhnin sipas dokeve tė tyre, por dhe duke iu nėnshtruar dhe ligjeve shtetėrore. Ndihma nė punė pėr njėri-tjetrin (upria) ka qenė gjithnjė nė veprim deri tani sė voni.


Ritet popullore, tė njėjta me ato tė Malėsive tė Veriut nė Shqipėri

Festat e ritet popullore tė vitit kanė qenė deri vonė tė thuash se tė njėjta me ato tė Malėsive tė Veriut nė Shqipėri.

Besimet popullore e ritet me zanafillė pagane, po tė ndėrthurura me dukuri tė besimeve krishtere, edhe pse me ndonjė ndryshim emri, nė pjesėn mė tė madhe tė tyre, i vėrejmė si tė pėrafėrta ose dhe krejt tė njėjta me ato tė Malėsive tė Veriut.

Nė kėtė libėr na dėshmohet se besimet e ritet e ndryshme pėr lindjen e fėmijėve, pėr martesėn, pėr vdekjen, pėr shpirtin e tė vdekurit, shenjat e paralajmėrimit tė vdekjes, vajtimet nė vdekje e me radhė, na dėshmohen tė njėjta nė pėrgjithėsi, sepse: ashtu si dhe nė gjuhė: ka shqipe tė pėrbashkėt, ka dialekte, po dhe tė folme krahinore. Kėto dallime tė vogla janė krejt tė natyrshme.

Besimet e ritet lidhur me objekte tė ndryshme, nė kuptime e veprime kultike si: buka, zjarri, vatra, qeni, macja, shtriga, mėsyshi, amuletet (talismanėt), totemizmi, tabutė, simbolet e vezėve, numrat kultikė, mbrojtja nga e keqja (nga moti i keq - rrufeja), mallkimet e me radhė, janė tė thuash se tė pėrafėrta a tė njėjta me tė njėjtat dukuri besimesh e ritesh tė malėsive tė Shqipėrisė. E njėjta gjė vėrehet te kulti i gjarprit, i ujit, i maces, tek Ora, te Zana, Kuēedra, Dragoi e me radhė.

Nė kėngėt e tregimet legjendare vėrehen veēori artistike shqiptare, po dhe simbole, dukuri mitike e tė besimit si nė vise tė ndryshme malore nė Shqipėri.

Z. Stipēeviē ka bėrė njė punė tė jashtėzakonshme nė mbledhjen e dėshmive, nė klasifikimin e sistemim tė librit, veprimtari shkencore qė ka dashur kohė tė shumtė e mundime tė mėdha. Zbėrthimi i kuptimeve, i simbolikave, i ndryshimėsive tė dukurive tė veēanta dėshmon pėr njė punė tė madhe tė tij, pėr dije nė kėrkime shkencore. Kėto shfaqje tė etnokulturės shqiptare tek arbėneshėt e Zarės, nuk i ka marrė si dukuri tė shkėputura nga njėra-tjetra, po nė gjithanshmėri, ku njėra shpjegon tjetrėn. I ka marrė nė lidhje tė ngushtė historike e sociale.

Nė kėto pėrsiatje nuk ka vetėm pėrshkrim, po nė njė masė tė madhe, zbėrthime tė thella shkencore. Kėto flasin shumė pėr ruajtjen e identitetit, si shqiptarė: arbėneshė tė Zarės, qėndresė e fuqishme e etnike. Dijetari A. Stipēeviē ka shpėtuar nga zhdukja njė thesar tė madh tė etnokulturės arbėnore-shqiptare.

koha.net
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2015, 21:22   #2
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 10,428
Thanks: 1,336
Thanked 1,561 Times in 822 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 261
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Dokumentar interesant, edhe pse prodhim i vjeter, me arbereshet e Zares.

__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2015, 22:08   #3
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 4,719
Thanks: 3,547
Thanked 1,886 Times in 873 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Edhe nje reportazh me i ri i televizionit shqiptar per arbereshet e Zares :

Fshatari ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2015, 22:28   #4
Oqeani
V.I.P
 
Avatari i Oqeani
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Posts: 7,129
Thanks: 1,021
Thanked 730 Times in 487 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
Oqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Josip Gjergja (alternatively Đerđa, Djerdja or Giergia; born 24 November 1937), also credited as Giuseppe Giergia, is a retired Croatian basketball player of Albanian catholic descent. He was nominated for the Euroleague's 50 greatest contributors list in 2008.

Born in Zadar to an Arbanasi family, hence the variously transcribed name, this 1.76 m tall point guard wore KK Zadar's jersey for 18 consecutive seasons, thus becoming one of the club's legends alongside Krešimir Ćosić. A three times Yugoslav Basketball League title winner from 1965 to 1968 and another two back to back ones in 1974 and 1975, he also lifted the national cup in 1970.

Pino (as he is commonly referred to) was also a member of the Yugoslav national team, winning two World Championship silver medals in 1963 and 1967 as well as a Eurobasket silver medal in 1965. He also participated in two Olympic games in 1960 and 1964.

Following a coaching career after his retirement, he led the Croatian national team to the World Championship bronze medal in 1994. In 2003 coached Pristina in Kosovo.
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Oqeani nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-12-2015, 17:07   #5
Pjer Thomas
V.I.P
 
Avatari i Pjer Thomas
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 1,130
Thanks: 4
Thanked 106 Times in 88 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Pjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Per shqiptaret e Zares, kam ndigjuar edhe une, por thuhet se po asimilohen nga sistemi arsimor dhe televizioni, ku ndigjojne 24 ore gjuhen sllave.
Pjer Thomas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-12-2015, 17:16   #6
Oqeani
V.I.P
 
Avatari i Oqeani
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Posts: 7,129
Thanks: 1,021
Thanked 730 Times in 487 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
Oqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pjer Thomas Shiko postimin
Per shqiptaret e Zares, kam ndigjuar edhe une, por thuhet se po asimilohen nga sistemi arsimor dhe televizioni, ku ndigjojne 24 ore gjuhen sllave.
Pak ju duken 300 vite - por qe ke degjuar - te mjafton !!!
Po per ata te Ukraines, ke degjur ?
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Oqeani nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-12-2015, 16:56   #7
Pjer Thomas
V.I.P
 
Avatari i Pjer Thomas
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 1,130
Thanks: 4
Thanked 106 Times in 88 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Pjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Oqeani Shiko postimin
Pak ju duken 300 vite - por qe ke degjuar - te mjafton !!!
Po per ata te Ukraines, ke degjur ?

Natyrisht Oqeani, qe kam ndigjuar dhe folur biles. Lexo librin "Vizione te Qarta", se ke ketu material. Per ta kam pare dhe nje emision televiziv.
Pjer Thomas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2015, 08:25   #8
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 4,340
Thanks: 1,710
Thanked 1,619 Times in 1,042 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

meqe kam pasur rastin te gjindesha me studime ne Zare, kam pasur rastin edhe ate shpesh te shetis rrugicave te Arbanasve, siē quhej pjesa e qytetit ku ata jetonin. Ne fakt tregonin qe gjate kohes se pushtimit italian i kishin shkollat ne gjuhen shqipe, ndersa pas ēlirimit jane mbyllur nga anae regjimit. Te rinjet, nuk besoj qe e zoterojne me gjuhen arbereshe, ngaqe komunikimin dhe shkollimin e vazhdojne ne gjuhen kroate, pastaj edhe martesat ne nje rreth ku ata gjinden fatkeqesisht deshmon qe ata jane te nenshtruar procesit te asimilimit.

Nuk mjaftojne vetem reportazhe TV dhe shkojne aty marrin pamje, sikur kane zbuluar ndonje fis ne token e pashkelur, nderkohe qe shtetet sidomos Shqiperise i takon, por edhe Kosoves, tani qe kane maredhenje te shkelqyeshme me shtetin kroat, te perkujdesen ne menyre institucionale per Arbereshet e Zares dhe jo ti lihet aty gjurmave te mesjetes kane ikur nga diku dhe jane vendosur diku dhe nuk eshte me ēeshtje e jona !
__________________
...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Pirati pėlqehet nga
i vjetėr 12-05-2017, 20:29   #9
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 10,428
Thanks: 1,336
Thanked 1,561 Times in 822 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 261
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Biblioteka nė Arbėnesh tė Zarės merr emrin e ilirologut Stipēeviq



Banorėt e Arbėneshit tė Zarės do ta nderojnė edhe njė nga personalitetet e kėtij vendbanimi, akademikun e ndjerė, prof. dr. Aleksandėr “Shandri” Stipēeviqin, duke i vėnė emrin e tij Bibliotekės sė Arbėneshit, qė ėshtė degė e Bibliotekės sė qytetit tė Zarės, njofton agjencia e lajmeve INA.

Me iniciativėn e Bashkėsisė Lokale tė Arbėneshit, me mbėshtetjen e qytetit tė Zarės, Biblioteka e qytetit nė Zarė, ka ngritė procedurėn pėr riemėrtimin e degės sė Bibliotekės nė Arbėnesh me emrin e kolosit tė shkencės, arkeologut, ilirologut dhe ballkanologut, Aleksandėr Stipēeviqit.

Pėrurimi i riemėrtimit tė Bibliotekės me emrin “Aleksandėr Stipēevit”-Arbėnesh, do tė bėhet sot, mė datėn 12 maj tė kėtij viti, nė ora 11.00, nė objektin dhe ambientet e kėsaj Biblioteke, nė Arbėnesh tė Zarės.

Akademik, prof. dr. Aleksandėr “Shandri” Stipēeviqi ėshtė lindur nė Arbėnesh tė Zarės, mė 10 tetor 1930. Ėshtė pjesėtar i fiseve dhe familjeve shqiptare tė shpėrngulura nga Malėsia e Mbishkodrės, nė fillim tė shekullit tė 18-tė, saktėsisht tė vitit 1726.

Ėshtė njė nga ilirologėt mė tė njohur nė botė, pėr sa i pėrket kėsaj fushe, tė cilės i ėshtė qasur me njė pėrkushtim tė veēantė. Gjatė shumė intervistave, ai vazhdimisht ėshtė shprehur:
"Me ilirėt kam filluar tė merrem heret, e sidomos kur isha student i arkeologjisė, sepse gjithė literaturėn qė ishte nė gjuhėn shqipe unė e shfrytėzoja, pėr shkak tė shohjes sė gjuhės shqipe. Kjo nė rend tė parė ka tė bėjė sepse tė parėt e mi kanė ardhur nga rrethi i Shkodrės, para gati 280 vjetėsh dhe nuk e di pse aq shumė mė ishte ngulitur interesimi pėr tė ditur prejardhjen time. Duke studiuar nė atė vijė, ja, disi kam arritur, tė shprehem kėshtu, gjer tek mbretėresha Teuta. Shpesh, nė shaka, them se unė jam pasardhės i drejtpėrdrejtė i mbretėreshės Teuta. Pavarėsisht prej kėsaj shakaje, mua ilirėt vazhdimisht mė kanė preokupuar, nė radhė tė parė pėr shkak se kam menduar dhe mendoj se nuk mund tė studiohet e kaluara e Ballkanit, madje as e tanishmja, pa njohjen e elementit ilir. Gjithēka qė ka ndodhur nė Ballkan, prej kohės sė mesme e kėndej, nė njėfarė mėnyre ėshtė ndėrtuar mbi atė shtresė qė ne e quajmė –ilire. Pra, ēdo tregim pėr Ballkanin fillon me ilirėt dhe autoktoninė e tyre”.

Aleksandėr Shandri Stipēeviq vdiq nė Zagreb, mė 31.08.2015. /KultPlus
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rex pėlqehet nga
i vjetėr 12-05-2017, 20:46   #10
Prishtinasi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 1,219
Thanks: 44
Thanked 200 Times in 139 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Prishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėmPrishtinasi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Ne Zagreb,ne institutin Rudjer Boskovic, kam bisedue disa her me nji kroat,drejtor i nji reparti atje ne fund te 1980-tave, qe ishte nga afer fshatit Arbnesh te Zares.Ky kroati quhej J.Horvath dhe kishte pase disa arbneshe shoke klase ne fillore. Fliste me shum respekt per ta.
Prishtinasi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Prishtinasi pėlqehet nga
i vjetėr 12-05-2017, 23:23   #11
Ēaushi
V.I.P
 
Avatari i Ēaushi
 
Data e antarėsimit: Nov 2013
Posts: 2,236
Thanks: 3,494
Thanked 1,431 Times in 690 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
Ēaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėmĒaushi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

...........





__________________
Dhuro shumė...e prit pak!
Ēaushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Ēaushi pėlqehet nga
i vjetėr 04-12-2017, 21:23   #12
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 10,428
Thanks: 1,336
Thanked 1,561 Times in 822 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 261
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rex pėlqehet nga
i vjetėr 04-12-2017, 21:26   #13
Robbery
V.I.P
 
Avatari i Robbery
 
Data e antarėsimit: Dec 2010
Posts: 5,376
Thanks: 230
Thanked 562 Times in 199 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 73
Robbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Hey Rex...sa shume kohe...

Robbery nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Robbery pėlqehet nga
i vjetėr 04-12-2017, 21:33   #14
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 10,428
Thanks: 1,336
Thanked 1,561 Times in 822 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 261
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Arbėreshėt e Zarės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Robbery Shiko postimin
Hey Rex...sa shume kohe...

Robyyyyy

Afrohu iher.. edhe pak edhe pak, aty me rri
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur