Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Mjedisi

Mjedisi Diskutime mbi Mjedisin.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 10-02-2018, 01:48   #21
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,421
Thanks: 5,346
Thanked 6,298 Times in 4,005 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 288
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Desha te them bij ...... por e permbajta veten
kur kam qen ushtar ne bater te martaneshit stervitje verore sillej verdall nje arushe.
kur boja sherbim naten mbeshtetesha ke topi dhe pushken ne dore nga frika. edhe ne ferra kur shkojshim me ... i bojshim syte kater
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i drague pėlqehet nga
i vjetėr 10-02-2018, 01:52   #22
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Edvin83 Shiko postimin
[*]Parku Shebenik-Jabllanicė, Librazhd
Parku Shekenik-Jabllanice eshte parku Gollobordes. E mbrojtur edhe krujuar nga Gollobordasit me para neper gjygjet Shqiptare por edhe duke u perleshur fizikisht me abuzoret e pyjeve. Nuk ka pune Librazhdi ne kete park edhe pse pjese e saj eshte ne Librazhd.

Fauna qe gjendet ne kete park,

Ujqer, Ari, Kaprikoll, etj. Domethen eshte teper i shendetshem edhe pse vazhdojne horrrat ne Shqiperi ne perpjekjet per ta demtuar.


Nje krim i vertet eshte bere perseri ne Golloborde.

Eshte ndertuar nje nga digat me te medha prej betoni ne Ballkan. Dige mbi Lumin Okshtun PA LEJE! As nuk pyesin Gollobordasit, e as nuk mendoj se do perfitojn Gollobordasit nga ky krim shteteror.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 10-02-2018 nė 03:51
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2018, 01:58   #23
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,421
Thanks: 5,346
Thanked 6,298 Times in 4,005 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 288
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

rrofte golloborda do thonte grujevski
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2018, 02:09   #24
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,078
Thanks: 812
Thanked 439 Times in 289 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
kur kam qen ushtar ne bater te martaneshit stervitje verore sillej verdall nje arushe.
kur boja sherbim naten mbeshtetesha ke topi dhe pushken ne dore nga frika. edhe ne ferra kur shkojshim me ... i bojshim syte kater
Nje shoku im kur ishte ushtar vrau nje gomar nga frika. Kur bente roje naten,nuk kishte drita atehere degjon nje zhurme aty prane neper ferra e shkurrnaja. Bertet "ndal" "ndal" "ndal", por gomari i gjore nuk po levizte me. Nga frika gjuan me bresheri andej nga erdhi zhurma fillimisht. Erdhen nga komanda,u alarmu fshati dhe si perfundim gjeten gomarin e gjore. ja keta ishin ushtaret tane trima qe mbronin atdheun.Dhisnin ne breke sa levizte ndonje shpend apo kafshe neper shkurre
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2018, 02:12   #25
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
rrofte golloborda do thonte grujevski
Gruevski shtroi rrugen Trebisht-Xhepisht. E vetmaj rruge e asfaltuar ne Golloborde. Mundeson lidhjen e ketyre dy fshatrave Gollobordase edhe me nje pike kufitare. Kjo rruge perdored shpesh nga zona edhe per te shkuar ne Peshkopi. Rrruga qe merr Trebishti per ne Peshkopi eshte, Trebisht-Xhepisht-DiberMadhe-Maqellare-Peshkopi. Domethen eshte me kollaj per te kaluar 2 pika doganore per te shkuar ne Peshkopi.
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2018, 15:24   #26
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Nuk paska fund babezia e bijve te shqiponjave. Sa ironike,ne bij shqiponjash? Ne i kemi shfarosur me shqiponja e gjithcka qe fluturon.Bije shqiponjash...
Kėta qė po e shkatėrrojnė janė bij bakteresh, nga ato bakteret qė gllabėrojnė ēdo gjė. Dhe duken shtypur me antibiotik si baktere...
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Edvin83 pėlqehet nga
i vjetėr 13-02-2018, 14:34   #27
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 40,342
Thanks: 11,210
Thanked 6,222 Times in 4,228 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 298
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Inceneratorėt, ekspertėt gjermanė: 11 arsye pse duhet t’i refuzojė Shqipėria.

Fakte tronditėse gjatė takimit tė organizuar nga AKIP. Inxhinierėt e mbetjeve, Stefan Schatz dhe Lulzim Baumann tregojnė pėrvojėn e dėshtuar gjermane ku filtrat kushtojnė me shumė se inceneratorėt nė Shqipėri dhe tragjedinė njerėzore qė pritet me mostrat e plehrave nė Elbasan, Fier dhe Tiranė

Nė njė takim informues tė organizuar nga Organizata Kundėr Importit tė Plehrave, inxhinieri i mjedisi dhe autor i studimit shkencor mbi importin e mbetjeve nė Shqipėri, Lulzim Baumann, sė bashku me gjermanin Stefan Schatz, inxhinier pėr menaxhimin e mbetjeve nga Gjermania, i cili ka planifikuar ndėrtimin e pjesės mė tė madhe tė landfilleve nė jug tė Gjermanisė, bėnė njė shpjegim tė detajuar tė studimit si dhe renditėn arsyet se pse ndėrtimi i incerenatorėve dhe importi i plehrave ėshtė njė e keqe e madhe qė i bėhet vendit. Sipas inxhinierit, studimi i bėrė nė bashkėpunim me Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit Gjermane, Transparency International dhe Zero Waste Europe rendit 5 pika kryesore tė cilat janė njė arsye e mirė qė kjo masakėr duhet tė ndalohet.

Sipas tij, incerenatorėt kanė njė kosto shumė tė madhe, ndėrsa shton se nė Shqipėri mungojnė ekspertėt qė do tė merren me pasojat qė krijojnė incerenatorėt pėr mjedisin dhe shėndetin e qytetarėve. Njė problem qė evidenton edhe inxhinieri gjerman Schatz ėshtė mungesa e kontrollit, ndėrsa shton se nė Gjermani nuk do tė ishte e lejuar qė tė ndėrtohej njė incerenator nė njė zonė si ajo e Verrisė, kjo pėr shkak tė kushteve qė kanė ato toka. Sipas Baumann inceneratorėt janė njė ndėr zgjidhjet mė tė shtrenjta pėr menaxhimin e mbetjeve.

Shqipėria po planifikon disa miliona euro investim nė kėtė fushė. Ndėrtimi i inceneratorit nė Elbasan ėshtė mbi kapacitetet prodhuese tė mbetjeve nė Elbasan. Incineratori i planifikuar pėr nė Fier ka kapacitet mė tė madh se sa e gjithė sasia e mbetjeve qė prodhohen nė Fier, ndwrsa inceneratori i Tiranės do tė jetė akoma mė i madh. “Inceneratorėt janė monstra qė nuk kanė tė ngopur me mbetje”-thanė inxhinierėt e mbetjeve.

Pėrse importi i mbetjeve ėshtė njė ide e keqe?

Importi i mbetjeve nuk duhet lejuar sepse nė Shqipėri: Mungojnė kapacitetet kontrolluese pėr monitorimin e importit te mbetjeve; Projekligj i Qeverise Rama 92/2016 lejon importimin e 168 mbetjeve tė ndryshme; Projektligji nuk ofron ndėshkime serioze kundėr importuesve ilegal tė mbetjeve tė rrezikshme; Lejimi i importit tė mbetjeve mund tė reduktojė punėsimin nė sektorin e riciklimit. Projektligji i hap rrugėn importimit tė mbetjeve nga jashtė pėr tu djegur nė Shqipėri.

(Ky projektligj ndalon importin e mbetjeve vetėm pėr qėllimet e “depozitimit, eliminimit apo djegies (Incenerim)”, por jo pėr qėllime tė djegies pėr prodhim tė energjisė e cila ėshtė e ndryshme nga incenerimi. Kjo pėrbėn njė mangėsi tė mėtejshme tė rėndė pėr shkak tė rreziqeve tė larta shėndetėsore dhe mjedisore tė djegies sė mbetjeve, veēanėrisht kur kryhet nė njė mėnyrė jo te modernizuar). Ka zgjidhje mė tė pastra, mė pak tė rrezikshme, mė transparente dhe me kosto mė tė efektshme sesa importi i mbetjeve pėr tė forcuar industrinė e riciklimit te vendit dhe zhvillimin kombėtar tė Shqipėrisė.

Nė ēfarė faze ėshtė menaxhimi i mbetjeve nė Shqipėri? A ėshtė incineratori njė zgjidhje e mirw pėr Shqipėrinė?

Ekspertėt e shoqatės se ricikluesve nė Gjermani “German RETech Partnership” kanė zhvilluar njė koncept me 5 faza nė tė cilėt zhvillohet menaxhimi i mbetjeve. Bazuar nė vlerėsimin e Komisionit Evropian konkluzioni ėshtė qė Shqipėria ėshtė akoma nė fazėn e parė tė menaxhimit tė mbetjeve. Faza e parė ėshtė depozitimi i pakontrolluar. Mbledhja e materialeve pėr riciklim bėhet sė shumti nė mėnyrė formale pa i respektuar parimet themelore tė higjenės dhe ruajtjes se mjedisit.

Faza e dytė ėshtė edhe faza ku fillon rregullisht menaxhimi i mbetjeve. Grumbullimit sistematik, nė mėnyrė tė rregulluar dhe tė besueshme dhe vendosja e deponive tė menaxhuara siē duhet pėrbėjnė hapin e parė nė zhvillimin e sektorit tė menaxhimit tė mbeturinave… Faza e tretė pėrfshin grumbullimin e ndarė tė mbetjeve. Faza e katėrt pėrfshin zgjerimin e industrisė sė riciklimit, prodhim gazi dhe ēfarė mbetet shkon nė incineratore. Faza e pestė ėshtė ekonomia rrethore ku mbetja konsiderohet si burimi ku pjesa mė e madhe riciklohet, pjesa qė mbetet pėrdoret pėr rikuperim energjie dhe vetėm mbetjet e padjegshme dhe hiri shkon nė landfill.

Sa realiste ėshtė qė akoma pa kaluar fazėn e parė tė shkojmė nė fazėn e katėrt ku kėrkojmė djegien e mbetjeve?

Sipas vlerėsimit qė i ėshtė bėrė gjendjes se menaxhimit tė mbetjeve nė Shqipėri nga Komisioni Evropian kontrolli industrial dhe monitorimi i emisioneve, cilėsia e ujit dhe menaxhimi i mbeturinave mbeten ende tė dobėta. Grumbullimi i ndarė i mbetjeve nuk ekziston dhe grumbullimi i mbetjeve pėr qėllime riciklimi ėshtė kryesisht in formal. Kapaciteti institucional pėr tė menaxhuar mbetjet mbetet ende i dobėt nė tė gjitha nivelet. Eliminimi i mbetjeve mbetet nė masėn mė madhe jo nė pėrputhje me standardet e mbrojtjes sė mjedisit.

Menaxhimi i mbeturinave industriale ėshtė i dobėt pėr shkak tė mungesės sė investimeve dhe zbatimit tė dobėt tė ligjit. Fazat e sipėr pėrmendura janė shumė realiste dhe pėr njė menaxhim sa me tė saktė tė mbetjeve ata duhet tė respektohen. Rruga qė po ndėrmerr Shqipėria nuk ėshtė rruga e duhur. Ne nuk mund tė ndėrtojmė ēatinė e njė shtėpie pa i bere themelet. Themelet e menaxhimit tė mbetjeve janė grumbullimi sistematik i tyre dhe krijimi i deponive me standarde. Mė pas mund tė shkojmė nė faza tė tjera tė njė menaxhimi mė tė integruar deri nė vendosjen e ēatisė qė nė kėtė rast ėshtė ndėrtimi i inceratorėve.

Njė krahasim i thjeshtė i inceneratorit tė Fierit dhe njė inceneratori nė Gjermani sipas standardit evropian nė Gjermani digjen vetėm mbetjet qė nuk riciklohen, qė janė vetėm 11% e totalit tė mbetjeve(Umėelt Bundesamt, 2017) . Mbetjet elektrike, spitalore apo toksike kanė proces tjetėr. Incineratori TAD ka kushtuar 172 milion Euro, 36% e kostove pra 61,4 milion euro ka kushtuar vetėm sistemi filtrues i ajrit i cili shėrben pėr tė eliminuar tymrat me gazrat e sipėrpėrmendur qė janė shumė tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut. Incineratori TAD ka njė kapacitet prej 160.000 ton/vit dhe ka krijuar vetėm 59 vende pune. Bazuar nė inceneratorin TAD, incineratori i Fierit ka 45% e kapacitetit te tij me 66,000 deri ne 73,000 ton/vit. Sipas kėsaj llogarie tė thjeshtė incineratori i Fierit duhet tė kushtoje rreth 78 milion euro ku vetėm 28 milionė euro do tė kushtonte sistemi i filtrimit bazuar nė standardet Gjermane dhe Evropiane.

Si ka mundėsi qė njė incinerator plus njė landfill dhe impiant pėr trajtimin e mbetjeve tė kushtoj vetėm 22 milionė euro ku pėr tė njėjtin kapacitet nė Gjermani pėr njė incenerator vetėm filtrat kushtojnė deri me 28 milionė euro?

Njė ekspert gjerman qė e njeh mirė inceneratorin thotė qė me kėtė shumė parash mund tė ndėrtohet vetėm njė incenerator pa filtra dhe ndikimi nė mjedis do tė jetė i njėjtė sikur tė djegim mbetjet nė natyrė vetėm se kėtė herė tė rrethuar nga 4 mure. Njė eksperte nga Universiteti Teknik i Berlinit (Daniela Paniagua) thotė qė njė incinerator qė djeg mbetje me pothuajse gjysmėn organike do tė ketė nevojė pėr shumė naftė ose vaj nė mėnyrė qė tė bėhet djegia. Daniela gjithashtu thekson qė nė situatėn qė ndodhet Shqipėria incineratori nuk ėshtė zgjidhja mė e mirė. Inceneratori mund tė bėjė sens nė vende si Gjermania ku ndarja e mbetjeve dhe riciklimi funksionon shumė mirė dhe nė incinerator shkojnė vetėm mbetjet e pariciklueshme. Daniela gjithashtu thekson qė incineratori ka nevojė gjithmonė pėr mbetje dhe nėse Shqipėria njė ditė do i respektoje kėrkesat e EU-sė pėr menaxhimin e mbetjeve, Shqipėrisė do i lindė nevoja pėr import tė mbetjeve.

Po hirin qė ėshtė shumė i rrezikshme mbas djegies ku do pėrfundojė?

Pas djegies 15% ėshtė pėrbėrje hiri domethėnė nga djegia e rreth 70,000 ton nė vit do tė prodhohen rreth 10,500 ton hir me pėrbėrje tė rrezikshme. Nė pėrmbledhjen jo teknike tė vlerėsimit tė ndikimit nė mjedis pėr inceneratorin e Fierit (emc studio) zgjidhja pėr hirin ėshtė qė tė depozitohet nė landfille. Duke ditur se njė pjesė e hirit ėshtė mbetje toksike dhe kėrkon trajtim special nuk mund ta dėrgojmė nė njė landfill sė bashku me pjesėn tjetėr tė hirit sepse do tė shkaktonte probleme tė ndryshme shėndetėsore pėr komunitetin pėr rreth.

Ndotja e ajrit

Rreziku qė na kanoset nga tymrat toksik ėshtė shumė i madh pėr mjedisin dhe shėndetin e njerėzve. Nė Verri, zona e ndėrtimit tė inceneratorit nuk ka tė dhėnė pėr ndotjen e ajrit. Tė dhėnat mė tė afėrta ndodhen nė Fier rreth 7km larg ku ndotja e ajrit ėshtė pėrtej standardeve evropiane. Sė bashku me ndėrtimin e inceneratorit ėshtė e qartė qė ndotja e ajrit do tė bėhet edhe njė problem mė serioz.

Nga do tw vijnė mbetjet pėr plotėsimin e kapacitetit tė inceneratorit tė Fierit?

Prodhimi ditor i mbetjeve nė qytetin e Fierit varion nga 100-137 ton/ditė mbetje urbane, ndėrsa prodhimi vjetor shkon deri nė 50,000 ton mbetje nė vit. Pjesėn me tė madhe e zėnė mbetjet organike me 46%, 15% plastika dhe 15% letra. (DOKUMENTI I STRATEGJISĖ SĖ ZHVILLIMIT TĖ TERRITORIT, hartuar nga Bashkia FIER).

Incineratori e ka kapacitetin 180-200 ton/ditė ndėrsa nė qarkun e Fier prodhohen mbetje gjithsej 165 ton/ditė. Po riciklimi? Ēfarė thonė 4 kompanitė e riciklimit nė Fier? Po standardet Evropiane?

Shoqata e ricikluesve shqiptare me nė krye Bardhyl Balteza pranojnė se ndėrtimi i inceneratorėve ėshtė njė vdekje e industrisė sė riciklimit. Bashkimi Evropian ka vendosur kuotat pėr mbetjet bashkiake qe te riciklohen deri ne 65%. Nga ministria e mjedisit ne 2016 janė publikuar vizionet e mėposhtme:

Deri nė 2020: Riciklimi dhe kompostimi 55% pėr mbetjet bashkiake

Deri nė 2025: Pėrfitimi i energjisė 15% i mbetjeve bashkiake.

(Ministria e mjedisit) Miratimi i strategjisė kombėtare tė administrimit tė mbetjeve tė ngurta dhe ligjit pėr administrimin e integruar tė mbetjeve gjatė vitit 2012 si dhe zbatimi i tyre do tė sigurojė njė menaxhim tė mbetjeve duke ruajtur:

Mjedisin, eliminuar ndotjen e ujėrave nėntokėsore, sipėrfaqėsore, territorit dhe ajrit.

Zvogėlon ndikimin negativ nė shėndetin e popullsisė

Ulet niveli i varfėrisė.

Ndihmon pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm

Nga sa ėshtė pėrmendur mė sipėr ndėrtimi i incineratorėve nuk respekton absolutisht as njė nga objektivat e qeverisė. Nėse Shqipėria ndjek standardet evropiane, gjė qė ėshtė e detyruar qė ta bėjė nė momentin qė ėshtė pjesė e BE-sė do i duhet tė riciklojė deri nė 2030, 65% tė mbetjeve bashkiake. Nėse respektojmė objektivat e Republikės sė Shqipėrisė duke ricikluar dhe kompostuar deri ne 55% te mbetjeve bashkiake deri nė 2020 do te thotė qė ngelet pėr tu djegur vetėm 46% e mbetjeve qė nė rastin e Fierit pėrbėn 23,000 ton/vit gjė qė do tė mbulonte vetėm 33% te kapacitetit tė inceneratorit. Kjo do tė thotė qė pėr kapacitetin e inceneratorit do te duhen mė shumė se 3 qytete tė madhėsisė sė Fierit sė bashku.

Surpriza pėr Tiranėn. Si e dha qeveria tenderin e njė incineratori gjigand kur nuk ėshtė bėrė akoma njė projekt aplikim?

Nė teori nėse ky incenerator nuk i respekton standardet e mbrojtjes se mjedisit kemi tė bėjmė me njė rrezik shumė tė madh shėndetėsor, duke konsideruar qė ndotja e ajrit nė Tiranė ėshtė momentalisht rreth 10 herė mbi standardet Evropiane. Bėhet fjalė pėr njė monstėr qė do tė djegė rreth 920ton/ditė, rreth 5 herė mė i madh se ai i Fierit, me njė vlerė prej 140 milionė euro. Fituar nga shoqėria “Integrated Energy” e cila bėri njė ofertė tė pa kėrkuar pėr ndėrtimin e njė inceneratori. Qarku i Tiranės prodhon 130ton/ditė mbetje. Kapaciteti i inceneratorit prej 920ton/ditė pėrballė 130ton/ditė tė prodhuar nė Tiranė. Firma “Integrated Energy” ishte e vetmja nė garė, shoqėri qė rezulton e themeluar nė Holandė vetėm pak ditė para paraqitjes sė ofertės pėr ndėrtimin e inceneratorit. Ndėrtimi i inceneratorėve do i kushtojė shumė shqiptarėve si nga ana shėndetėsore nėpėrmjet ndotjes se mjedisit ashtu edhe ekonomike sepse ėshtė njė investim miliona euro i cili shkatėrron industrinė e riciklimit dhe krijon shumė pak vende pune. Inceneratori nuk ėshtė zgjidhja e duhur pėr situatėn e Shqipėrisė.

Syri.

PS: nje bombe atomike aty dhe biem ne qetesi.
__________________
El amor todo lo vence, el dinero todo lo alcanza, todo culmina con la muerte, el tiempo todo lo sella.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
i vjetėr 13-02-2018, 15:06   #28
Sopoti
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 10,803
Thanks: 4,542
Thanked 4,995 Times in 2,595 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 193
Sopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga juke Shiko postimin
Parku Shekenik-Jabllanice eshte parku Gollobordes. E mbrojtur edhe krujuar nga Gollobordasit me para neper gjygjet Shqiptare por edhe duke u perleshur fizikisht me abuzoret e pyjeve. Nuk ka pune Librazhdi ne kete park edhe pse pjese e saj eshte ne Librazhd.

Fauna qe gjendet ne kete park,

Ujqer, Ari, Kaprikoll, etj. Domethen eshte teper i shendetshem edhe pse vazhdojne horrrat ne Shqiperi ne perpjekjet per ta demtuar.


Nje krim i vertet eshte bere perseri ne Golloborde.

Eshte ndertuar nje nga digat me te medha prej betoni ne Ballkan. Dige mbi Lumin Okshtun PA LEJE! As nuk pyesin Gollobordasit, e as nuk mendoj se do perfitojn Gollobordasit nga ky krim shteteror.
Po me zhgenjen shume,po shume fare.

Ec e ca e nxirre koken
__________________
''Njeriun,,sa pak e gjej te njeriu!
V Zhiti.
Sopoti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-02-2018, 15:27   #29
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,421
Thanks: 5,346
Thanked 6,298 Times in 4,005 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 288
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

lulzim baumann?

paska mor mbiemrin e dashnores Luli
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 09:37   #30
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Brenda njė periudhe dy vjeēare, njė zyrė e vetme—Zyra 13/2 nė katin e trembėdhjetė tė godinės Sky Tower nė Tiranė—siguroi njė sėrė kontrata prej dhjetėra milionė eurosh, siguroi tė drejtėn pėr incenerimin e mbetjeve nė mė shumė se gjysmėn e vendit, siguroi tė drejtėn pėr tė prodhuar dhe pėr tė shitur energji elektrike dhe pėrfitoi falas mijėra hektarė tokė publike nė favor tė bizneseve tė saj.

Njė zyrė e vetme me ortak kryesor Klodian Zoton, njė person I cili papritur nga sipėrmarrės I vogėl kompjuterash kthehet nė njė gjigand tė menaxhimit tė plehrave, do tė pėrfitojė pėr vitin 2018 rreth 24 miliardė lekė nga buxheti I shtetit. 24 miliardė lekė nga xhepat tona tre kompanive tė zotėruara nga i njėjti person.



(Tabela e kosotos buxhetore tė koncesioneve e paraqitur nė Komisionin e Ekonomisė)

Kush qėndron mbrapa Klodianit?

Nuk jemi ende tė sigurtė dhe investigimi do tė vazhdojė por nėse I hedhim njė sy historikut tė tij do tė shohim se ai pėrpara se tė futej nė botėn e biznesit ka punuar drejtor nė Albtelekom, periudhėn kur kjo kompani zotėrohej ende nga shteti. Po ashtu, edhe Stela Godoli ka punuar me Albtelecomin nėpėrmjet bashkėshortit tė saj Mirel Mėrtirit I cili ka zotėruar njė kompani tė ngjashme me Hermes Communications, kompani e zotėruar nė atė kohė nga Arben Ahmetaj, sot Ministėr I Financave.

Qė Klodian Zoto tė pėrfitojė papritur, pa asnjė eksperiencė, nė kundėrshtim me politikat qeveritare tė deritanishme 3 koncesione pėr djegien e plehrave nga tė cilat do tė marrė rreth 10 milionė euro cdo vit, I duhet patjetėr njė lidhje e fortė.





(Dokumenti qė vėrteton se Zoto ka qenė drejtues i rėndėsishėm i Albtelecom)

Mė poshtė pjesė nga investigimi I bėrė nga gazetari Artan Rama ku shpjegohet kronologjia e ngjarjes.

Nė verėn e vitit 2014, themeluesja e Albtek Energy sh.p.k., Stela Gugallja, u ngjit nė katin e trembėdhjetė tė godinės Sky Toėer nė Tiranė dhe regjistroi zyrėn numėr 13/2 si adresė tė kompanisė sė sapoformuar. Pastaj u ul e shkruajti njė letėr nė adresė tė qeverisė. Ishte kėrkesa e parė dhe kėrkonte ngritjen e njė inceneratori nė qytetin mė tė ndotur tė Shqipėrisė, nė Elbasan.

Pas pak javėsh, Albtek Energy u shpall “fituese” e njė gare pa konkurentė, me vlerė rreth 22 milionė euro dhe nėnshkroi me qeverinė kontratėn pėr ndėrtimin e inceneratorit nė Elbasan.

Banka Credins miratoi kredinė e kėrkuar nga kompania dhe qeveria i dha asaj tė drejtėn pėr tė ndėrtuar dhe pėr tė shfrytėzuar inceneratorin e Elbasanit.

Pas njė viti tė plotė, nė 25 gusht 2015, kur ēdo procedurė ligjore me qeverinė kishte pėrfunduar, Albtek Energy sh.p.k. doli nga Zyra 13/2 nė godinėn Sky Toėer.

Por Zyra 13/2 strehonte njėkohėsisht edhe njė tjetėr kompani, Integrated Technology Service sh.p.k., me administrator dhe pronar tė vetėm Klodian Zoton.

Por Albtek Energy dhe Integrated Technology u ribashkuan nė njė vendndodhje tė njėjtė zyrash disa javė mė pas, nė tė njėjtėn ditė. Nė datėn njė tetor, ndonėse nė seli tė ndryshme, kompanitė njoftuan secila mė vete ēeljen e njė adrese tė dytė, qė ndodhej ēuditėrisht nė tė njėjtin vend: “Kantieri i impiantit tė pėrpunimit tė mbetjeve urbane nė Elbasan”.

Ky ndryshim u bė vetėm njė javė pasi Banka Credins i kishte dhėnė Albtekut kredinė pėr tė ndėrtuar inceneratorin. Dukej pra, qė kompanitė, pėrveē zyrave, po ndanin edhe bizneset.

Integrated Energy nuk ndaloi kėtu. Ashtu si Albtek njė vit mė parė, kompania i dėrgoi qeverisė njė letėr, ku i kėrkoi tė ndėrtonte njė incenerator nė Fier.

Qeveria u vu menjėherė nė lėvizje dhe nė shtator tė 2016, “Integrated Technology” konkuroi e vetme dhe u shpall fituese, duke siguruar tė drejtėn pėr tė ndėrtuar inceneratorin e Fierit, me vlerė 28 milionė euro. Adresa mbetej pėrsėri, e famshmja, Sky Toėer, Zyra 13/2.

Mė pas, sė bashku me dy ortakė tė tjerė, Integrated Technology i dėrgon qeverisė njė letėr tė dytė, ku i kėrkon njė incenerator tjetėr, por kėtė radhė nė Tiranė dhe, natyrisht, mė tė madh.

Qeveria vihet pėrsėri menjėherė nė lėvizje dhe shpall tenderin pėr ndėrtimin e inceneratorit. Qeveria e favorizon Integrated Technology duke i dhėnė paraprakisht disa pikė bonus.

Pak javė mė parė, Agjencia e Prokurimeve e Publike njoftoi rezultatin e kėtij tenderi pėr inceneratorin e Tiranės. Natyrisht, Zyra 13/2 u shpall pėrsėri fituese:Integrated Technology sė bashku me dy ortakėt e saj do tė ndėrtojė Inceneratorin e Tiranės.

Ndonėse pa asnjė pėrvojė nė menaxhimin e mbetjeve, pėrmes kompanive tė saporegjistruara pa asnjė aktivitet tjetėr, njė grup i ngushtė personash shėnuan “njė histori suksesi”, qysh nė muajt e parė tė kėsaj sipėrmarjeje.



Ne i pyetėm kėta biznesmenė se nė ē’rrethana u pėrfshinė ata nė menaxhimin e mbetjeve; se pėrse vendosėn tė rrezikojnė duke investuar nė incenerim, nė njė kohė qė prioritetet sipas legjislacionit ishin tė tjera; se cila ishte eksperienca e tyre dhe e stafit tė tyre nė kėtė fushė dhe, a mos pėrmes kompanive me emra tė ndryshme fshiheshin pėrfitues tė njėjtė?

Nuk morėm asnjė pėrgjigje.

Nė kėto kushte zgjodhėm tė hulumtojmė dokumentacionin.

Ministri i Mjedisit, Z. Lefter Koka, ka deklaruar se nuk e ka mbėshtetur Integrated Technology, duke pretenduar se qeveria pėrpara zhvillimit tė procedurės pėrzgjedhėse pėr inceneratorin e Fierit, ka dhėnė njė bonus prej 10 pėr qind tė pikėve nė favor tė njė kompanie tjetėr.

Bėhet fjalė pėr kompaninė Building Construction & Green Energy (BCGE). Por kjo kompani nuk u fut asnjėherė nė garė—Integrated Technology konkuroi e vetme pėr inceneratorin e Fierit.

Por tė dhėnat e regjistrave tregtare zbulojnė arsyen pse BCGE nuk mori pjesė nė garė: pak pėrpara garės, Integrated Technology bleu 50 pėr qind tė kapitalit tė BCGE-sė.

Ndaj, pretendimi i ministrit ėshtė i pavlerė, pasi Integrated Technology, do tė ishte shpallur sidoqoftė fituese.

Por le tė qėndrojmė te Building Construction & Green Energy. Ajo u themelua nė 29.10.2015 me njė kapital tė ndarė mes tre ortakėsh, njėri prej tė cilėve, ECOALB FR, me 50 pėr qind tė kuotave, nė pronėsi tė Znj. Sevi Zani. Por nė kohėn e themelimit, Znj. Sevi Zani ishte njė juriste e punėsuar e Integrated Technology Service, qė kishte si administrator dhe pronar Z. Klodian Zoto.

Punonjėsja Sevi Zani depozitoi 25 milionė lek si kapital themeltar pėr shoqėrinė BCGE qė krijoi dhe tre muaj mė vonė ajo ia shiti gjithēka punėdhėnėsit tė saj, pra Integrated Technology Service tė Klodian Zotos.

Pak muaj pas krjimit, Building Construction & Green Energy, e freskuar me ortakė tė rinj, i kėrkoi qeverisė ndėrtimin e njė inceneratori nė Fier.

Tre muaj mė pas, nė maj 2016, qeveria Rama, vendosi tė ēelė tenderin pėr inceneratorin e Fierit dhe pėrmes njė vendimi “bujar”, i dhuroi kompanisė BCGE-sė 10 pėr qind tė pikėve.

Por BCGE vendosi tė tėrhiqet! Integrated Technology Service garoi e vetme dhe u shpall fituese.

Natyrisht qė thelbi mbetej i njėjtė, pasi ITS, do tė shpallej fituese nė tė dyja rastet. Por megjithatė, njė pyetje mbetet: si shpjegohet kjo tėrheqje. A mos vallė vetėm pėr tė rrėzuar hipotezat se kompania fituese nuk u favorizua prej bonusit?

Nė tė vėrtetė, Ministri i Mjedisit u justifikua pikėrisht me kėtė argument, se sipas tij, “kompania qė kishte fituar bonus nuk u pėrfshi nė garė”. Por njė arsyetim i tillė ėshtė i panevojshėm dhe naiv. Ja sepse!

Pėr tė kuptuar mė shumė, le tė kthehemi te ECOALB FR, kompania qė zotėrohej prej Znj. Sevi Zani, e cila, pak pėrpara marrjes sė bonusit, ia shiti aksionet Z. Klodian Zoto, zotėruesit tė Integrated Technology Service.

ECOALB FR ishte themeluar nė tetor tė 2015 dhe si adresė kishte: Ap. 68, nė hyrjen nr. 4, te Pallatet Agimi. Por nė 26 mars 2016, kėtu, nė tė njėjtėn adresė, vetėm pak javė pėrpara se qeveria tė ēelte tenderin pėr inceneratorin e Fierit, mbėrriti njė tjetėr kompani: C.G.C sh.p.k., pronarja e sė cilės ishte… Stela Gugallja—pikėrisht biznesmenia e cila, njė vit mė parė kishte fituar inceneratorin e Elbasanit dhe tani po ribashkohej pėrsėri mė ortakun e saj tė vjetėr Klodian Zoto, qė disa muaj mė pas u shpall fitues i inceneratorit tė dytė, atij tė Fierit.

Po pėrse vendosi C.G.C. tė lėvizė? Nėse hulumtojmė dokumentacionin do tė shikojmė se adresa e vjetėr e CGC ėshtė zyra 13/2. Largimi i saj prej zyrės, tani qė bashkėpunėtori Klodian Zoto ishte pėrfshirė nė secilėn prej kompanive qė kishin treguar interes pėr inceneratorin e Fierit, a mos kishte pėr qėllim tė dobėsonte lidhjen me bashkėpunėtorin nė sytė e publikut?

Disa muaj pasi Integrated Technology Service kishte mbetur e vetme nė zyrėn 13/2, kompania konkuroi e vetme dhe fitoi tė drejtėn pėr ndėrtimin e inceneratorit tė Fierit. Pėrshtypja e dhėnė, se nė Fier kishte fituar njė tjetėr kompani, rezultoi e suksesshme.

Por thelbi ishte i qartė: nė pėrpjekje pėr tė zgjidhur keqmenaxhimin e mbetjeve, qeveria kishte mbėshtetur financiarisht vetėm njė rreth tė ngushtė njerėzish.

Sidoqoftė, le tė shkojmė mė tej!

Nė shtator tė 2016, Integrated Technology Service Sh.p.k. dhe Energy 2 srl (njė kompani e regjistruar nė Itali) fituan tė drejtėn pėr ndėrtimin e inceneratorit tė Fierit.

Mė pas, ato ia transferuan kėto tė drejta njė tjetėr kompanie, tė sapothemeluar: Integrated Technology Waste Treatment Fier sh.p.k., e cila kishte tė njėjtėn adresė, tė famshmen, zyrėn 13/2.

Mė pas, Integrated Technology u bė zotėrues i 70 pėr qind tė kapitaleve tė shoqėrisė sė re, duke “ia shitur” pjesėn tjetėr tė kapitaleve (30 pėr qind) njė kompanie tjetėr, pėr 250 dollarė. Ortaku i ri ishte Ndėrtim Montim Patos sh.p.k.”, i cili pėr “rastėsi” ishte pėrfituesi, tetorin e shkuar, i rreth 700 milionė lek fonde publike pėr zhvendosjen e mbetjeve tė vjetra tė Elbasanit nė landfillin e ri, pikėrisht nė adresėn e dytė qė Albtek Energy dhe Integrated Technology kishin hapur: Kantieri i impiantit tė pėrpunimit tė mbetjeve urbane nė Elbasan.

Por suksesi i Integrated Technology Service sh.p.k. shtrihet mė tej. Kompania fitoi tė drejtėn pėr transferimin e mbetjeve urbane tė qytetit tė Elbasanit, vetėm disa muaj pėrpara operimit tė impiantit tė ri. Kompania gjithashtu menaxhon njė stacion transferimi tė mbetjeve nė Kavajė, qytet ndėrmjet Tiranės dhe Elbasanit.

Ne hulumtuam tė dhėnat e publikuara nga Open Spending Albania mbi transaksionet e kryera nga Thesari i Shtetit pėr llogari tė institucioneve buxhetore. Pėr vitin 2016, shuma totale e urdhėruar prej Thesarit pėr Ministrinė e Mjedisit, nė favor tė tė tretėve ishte pak mė shumė se dy miliardė lek (saktėsisht 2 128 364 299 lek).

Nga kėto, 1,7 miliardė lek kishin shkuar nė favor tė vetėm katėr kompanive tė pėrfshira nė biznesin e menaxhimit tė mbetjeve: IIntegrated Technology, Ndėrtim Montim Patos, Albtek Energy dhe Integrated Technology Waste Treatment Fier.

Pra, pėr ēdo 100 milionė lek qė Ministria e Mjedisit kishte shpenzuar nė vitin 2016, 80 milionė ishin shpenzuar nė favor tė kompanive tė inceneratorėve.

Vlen pėr t’u theksuar se kompania qė do tė ndėrtojė inceneratorin e Fierit, Integrated Technology Waste Treatment Fier, ka pėrfituar deri tani 11 pagesa nė para prej Ministrisė sė Mjedisit me vlerė mbi 650 milionė lek, edhe pse ndėrtimi nė fjalė nuk ka filluar ende, pėr shkak se banorėt pėrreth e refuzojnė ndėrtimin e tij.

Natyrisht, fituesja e madhe ishte zyra 13/2. Dhe jo vetėm falė koncesioneve tė inceneratorėve.

Integrated Technology Service sh.p.k u pėrzgjodh prej Ministrisė sė Mjedisit edhe pėr zbatimin e dy veprave tė tjera publike: ndėrtimin e impiantit tė pastrimit tė Lumit Ishėm dhe ndėrtimin e impiantit tė pastrimit tė Lumit Shkumbin.

Kėshtu nė pak muaj, falė operacioneve financiare dhe marifeteve, herė ta hapura dhe herė te fshehura, duke luajtur me adresa kompanish dhe transferta kapitalesh, brenda njė rrethi tė ngushtė tė besuarish, njė grup i vogėl njerėzish nė zyrėn 13/2 tė Sky Tower, pėrfituan shuma tė mėdha prej fondeve publike dhe arritėn “qiejt” e vėrtetė tė suksesit.

Dėshtimi i politikave tė menaxhimit tė mbetjeve nga disa qeveri radhazi u shndėrrua nė njė pėrfitim tė papritur financiar pėr aksionerėt dhe ortakėt e zyrės 13/2.

Qershia mbi tortė
Inceneratori i Tiranės ėshtė inceneratori i tretė i aprovuar nga qeveria shqiptare dhe mė i madhi. Zyra 13/2 ėshtė pjesė edhe e kėtij suksesi.

Integrated Energy B.V., njė kompani e themeluar vitin e shkuar nė Amsterdam, u mbėshtet paraprakisht me njė bonus prej 8 pėr qind tė pikėve, dhe u shpall fituese, nė njė garė ku ajo konkuroi e vetme.

Por dhjetorin e shkuar, Vincent Van Gerven Oei, gazetar dhe publicist i Exit.al, zbuloi se Klodian Zoto, pronari i Integrated Technology Service sh.p.k, ishte njė prej tre themeluesve tė Integrated Energy B.V. Nė njė prej shkrimeve nė Exit.al, ai shpjegoi se nė bordin drejtues tė Integrated Energy B.V., janė pėrfshirė ekspertė hollandezė, tė specializuar pėr krijimin e strukturave financiare qė mund tė pėrdoren pėr shmangien e taksave.

Ne i telefonuam kompanisė Integrated Energy B.V. nė Amsterdam dhe biseduam me Z. Hans Wallage, njė prej drejtorėve tė emėruar tė saj, i cili na shpjegoi se, ndonėse kompania nuk kishte pėrvojė nė menaxhimin e mbetjeve, tenderi i Tiranės ishte parė si njė mundėsi e mirė biznesi prej aksionerėve tė kompanisė.

Por ai nuk e shpjegoi dot se nė ē’rrethana ishin njohur ata me kėtė mundėsi. Ai nuk iu pėrgjigjes pyetjes, se cili ishte pronari i vėrtetė i kėsaj kompanie. Por konfirmoi se e njihte Klodian Zoton.

Ligji hollandez lejon fshehjen e pronarėve tė kompanive, madje edhe kur ata zotėrojnė vetėm 1 pėr qind tė aksioneve.

Sidoqoftė, duhet tė presim janarin e vitit 2018, kur qeveria holandeze, nėn presionin e BE-sė, ka premtuar tė publikojė emrat e pronarėve tė kompanive financiare tė regjistruara nė Hollandė. Ndonėse jo plotėsisht, por tė paktėn, tė atyre qė zotėrojnė mbi 25 pėr qind tė aksioneve. Le tė presim!

Sidoqoftė hulumtimet tona tregojnė se rrethi pas Integrated Energy B.V. pėrfshin tė njėjtėt njerėz. Dhe Klodian Zoto nuk ėshtė i vetmi.

Ernesto Granelli, projektuesi i incenenatorit tė Elbasanit ėshtė njė prej themeluesve tė tjerė tė Integrated Energy B.V. Por Z. Ernesto Granelli dhe administratorja e Albtek Energy, Stela Gugallja, janė ortakė: ende pa u ēelur proēedurat pėr inceneratorin e Tiranės, nė 25.4.2016, ata themeluan njė kompani tė pėrbashkėt, E.R. One Albania sh.p.k.

Ndėrkohė qė numri inceneratorėve tė projektuar rritet, lidhjet mes njerėzve tė pakėt qė i menaxhojnė ato, shtohen!
https://www.cna.al/2017/11/14/kush-e...a-taksat-tona/
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 09:42   #31
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

https://exit.al/en/2016/12/another-i...consultations/
https://exit.al/2016/12/inceneratori...ruptiv-radhes/
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 10:08   #32
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

O Edwin83.... se shqipot te ruajne leshte. Ore pse nuk kerkoni ndihmen e Green Peace te botes. Se ata kane dhe krah te armatosur per mbeshtetje. Perdorin lloj lloj marifetesh. Mbase vijne dhe ketu ne Shqiperi dhe na japin ndonje dore. Se ata na dhane dore atehere qe u kthyen mbrapsht pesticidet e mbyllura ne fuci(te ardhuranga Gjermania), te mbullyra ne stacionin e trenit te Bajzes(Shkoder), se te qe per shqipot.... do fillonin te mernin fucite per skrap dhe pesticidet i shprendane neper toke.....sic bene me hekurudhen !
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
i vjetėr 14-02-2018, 10:20   #33
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Edvin83 Shiko postimin
Brenda njė periudhe dy vjeēare, njė zyrė e vetme—Zyra 13/2 nė katin e trembėdhjetė tė godinės Sky Tower nė Tiranė—siguroi njė sėrė kontrata prej dhjetėra milionė eurosh, siguroi tė drejtėn pėr incenerimin e mbetjeve nė mė shumė se gjysmėn e vendit, siguroi tė drejtėn pėr tė prodhuar dhe pėr tė shitur energji elektrike dhe pėrfitoi falas mijėra hektarė tokė publike nė favor tė bizneseve tė saj.

Njė zyrė e vetme me ortak kryesor Klodian Zoton, njė person I cili papritur nga sipėrmarrės I vogėl kompjuterash kthehet nė njė gjigand tė menaxhimit tė plehrave, do tė pėrfitojė pėr vitin 2018 rreth 24 miliardė lekė nga buxheti I shtetit. 24 miliardė lekė nga xhepat tona tre kompanive tė zotėruara nga i njėjti person.



(Tabela e kosotos buxhetore tė koncesioneve e paraqitur nė Komisionin e Ekonomisė)

Kush qėndron mbrapa Klodianit?

Nuk jemi ende tė sigurtė dhe investigimi do tė vazhdojė por nėse I hedhim njė sy historikut tė tij do tė shohim se ai pėrpara se tė futej nė botėn e biznesit ka punuar drejtor nė Albtelekom, periudhėn kur kjo kompani zotėrohej ende nga shteti. Po ashtu, edhe Stela Godoli ka punuar me Albtelecomin nėpėrmjet bashkėshortit tė saj Mirel Mėrtirit I cili ka zotėruar njė kompani tė ngjashme me Hermes Communications, kompani e zotėruar nė atė kohė nga Arben Ahmetaj, sot Ministėr I Financave.

Qė Klodian Zoto tė pėrfitojė papritur, pa asnjė eksperiencė, nė kundėrshtim me politikat qeveritare tė deritanishme 3 koncesione pėr djegien e plehrave nga tė cilat do tė marrė rreth 10 milionė euro cdo vit, I duhet patjetėr njė lidhje e fortė.





(Dokumenti qė vėrteton se Zoto ka qenė drejtues i rėndėsishėm i Albtelecom)

Mė poshtė pjesė nga investigimi I bėrė nga gazetari Artan Rama ku shpjegohet kronologjia e ngjarjes.

Nė verėn e vitit 2014, themeluesja e Albtek Energy sh.p.k., Stela Gugallja, u ngjit nė katin e trembėdhjetė tė godinės Sky Toėer nė Tiranė dhe regjistroi zyrėn numėr 13/2 si adresė tė kompanisė sė sapoformuar. Pastaj u ul e shkruajti njė letėr nė adresė tė qeverisė. Ishte kėrkesa e parė dhe kėrkonte ngritjen e njė inceneratori nė qytetin mė tė ndotur tė Shqipėrisė, nė Elbasan.

Pas pak javėsh, Albtek Energy u shpall “fituese” e njė gare pa konkurentė, me vlerė rreth 22 milionė euro dhe nėnshkroi me qeverinė kontratėn pėr ndėrtimin e inceneratorit nė Elbasan.

Banka Credins miratoi kredinė e kėrkuar nga kompania dhe qeveria i dha asaj tė drejtėn pėr tė ndėrtuar dhe pėr tė shfrytėzuar inceneratorin e Elbasanit.

Pas njė viti tė plotė, nė 25 gusht 2015, kur ēdo procedurė ligjore me qeverinė kishte pėrfunduar, Albtek Energy sh.p.k. doli nga Zyra 13/2 nė godinėn Sky Toėer.

Por Zyra 13/2 strehonte njėkohėsisht edhe njė tjetėr kompani, Integrated Technology Service sh.p.k., me administrator dhe pronar tė vetėm Klodian Zoton.

Por Albtek Energy dhe Integrated Technology u ribashkuan nė njė vendndodhje tė njėjtė zyrash disa javė mė pas, nė tė njėjtėn ditė. Nė datėn njė tetor, ndonėse nė seli tė ndryshme, kompanitė njoftuan secila mė vete ēeljen e njė adrese tė dytė, qė ndodhej ēuditėrisht nė tė njėjtin vend: “Kantieri i impiantit tė pėrpunimit tė mbetjeve urbane nė Elbasan”.

Ky ndryshim u bė vetėm njė javė pasi Banka Credins i kishte dhėnė Albtekut kredinė pėr tė ndėrtuar inceneratorin. Dukej pra, qė kompanitė, pėrveē zyrave, po ndanin edhe bizneset.

Integrated Energy nuk ndaloi kėtu. Ashtu si Albtek njė vit mė parė, kompania i dėrgoi qeverisė njė letėr, ku i kėrkoi tė ndėrtonte njė incenerator nė Fier.

Qeveria u vu menjėherė nė lėvizje dhe nė shtator tė 2016, “Integrated Technology” konkuroi e vetme dhe u shpall fituese, duke siguruar tė drejtėn pėr tė ndėrtuar inceneratorin e Fierit, me vlerė 28 milionė euro. Adresa mbetej pėrsėri, e famshmja, Sky Toėer, Zyra 13/2.

Mė pas, sė bashku me dy ortakė tė tjerė, Integrated Technology i dėrgon qeverisė njė letėr tė dytė, ku i kėrkon njė incenerator tjetėr, por kėtė radhė nė Tiranė dhe, natyrisht, mė tė madh.

Qeveria vihet pėrsėri menjėherė nė lėvizje dhe shpall tenderin pėr ndėrtimin e inceneratorit. Qeveria e favorizon Integrated Technology duke i dhėnė paraprakisht disa pikė bonus.

Pak javė mė parė, Agjencia e Prokurimeve e Publike njoftoi rezultatin e kėtij tenderi pėr inceneratorin e Tiranės. Natyrisht, Zyra 13/2 u shpall pėrsėri fituese:Integrated Technology sė bashku me dy ortakėt e saj do tė ndėrtojė Inceneratorin e Tiranės.

Ndonėse pa asnjė pėrvojė nė menaxhimin e mbetjeve, pėrmes kompanive tė saporegjistruara pa asnjė aktivitet tjetėr, njė grup i ngushtė personash shėnuan “njė histori suksesi”, qysh nė muajt e parė tė kėsaj sipėrmarjeje.



Ne i pyetėm kėta biznesmenė se nė ē’rrethana u pėrfshinė ata nė menaxhimin e mbetjeve; se pėrse vendosėn tė rrezikojnė duke investuar nė incenerim, nė njė kohė qė prioritetet sipas legjislacionit ishin tė tjera; se cila ishte eksperienca e tyre dhe e stafit tė tyre nė kėtė fushė dhe, a mos pėrmes kompanive me emra tė ndryshme fshiheshin pėrfitues tė njėjtė?

Nuk morėm asnjė pėrgjigje.

Nė kėto kushte zgjodhėm tė hulumtojmė dokumentacionin.

Ministri i Mjedisit, Z. Lefter Koka, ka deklaruar se nuk e ka mbėshtetur Integrated Technology, duke pretenduar se qeveria pėrpara zhvillimit tė procedurės pėrzgjedhėse pėr inceneratorin e Fierit, ka dhėnė njė bonus prej 10 pėr qind tė pikėve nė favor tė njė kompanie tjetėr.

Bėhet fjalė pėr kompaninė Building Construction & Green Energy (BCGE). Por kjo kompani nuk u fut asnjėherė nė garė—Integrated Technology konkuroi e vetme pėr inceneratorin e Fierit.

Por tė dhėnat e regjistrave tregtare zbulojnė arsyen pse BCGE nuk mori pjesė nė garė: pak pėrpara garės, Integrated Technology bleu 50 pėr qind tė kapitalit tė BCGE-sė.

Ndaj, pretendimi i ministrit ėshtė i pavlerė, pasi Integrated Technology, do tė ishte shpallur sidoqoftė fituese.

Por le tė qėndrojmė te Building Construction & Green Energy. Ajo u themelua nė 29.10.2015 me njė kapital tė ndarė mes tre ortakėsh, njėri prej tė cilėve, ECOALB FR, me 50 pėr qind tė kuotave, nė pronėsi tė Znj. Sevi Zani. Por nė kohėn e themelimit, Znj. Sevi Zani ishte njė juriste e punėsuar e Integrated Technology Service, qė kishte si administrator dhe pronar Z. Klodian Zoto.

Punonjėsja Sevi Zani depozitoi 25 milionė lek si kapital themeltar pėr shoqėrinė BCGE qė krijoi dhe tre muaj mė vonė ajo ia shiti gjithēka punėdhėnėsit tė saj, pra Integrated Technology Service tė Klodian Zotos.

Pak muaj pas krjimit, Building Construction & Green Energy, e freskuar me ortakė tė rinj, i kėrkoi qeverisė ndėrtimin e njė inceneratori nė Fier.

Tre muaj mė pas, nė maj 2016, qeveria Rama, vendosi tė ēelė tenderin pėr inceneratorin e Fierit dhe pėrmes njė vendimi “bujar”, i dhuroi kompanisė BCGE-sė 10 pėr qind tė pikėve.

Por BCGE vendosi tė tėrhiqet! Integrated Technology Service garoi e vetme dhe u shpall fituese.

Natyrisht qė thelbi mbetej i njėjtė, pasi ITS, do tė shpallej fituese nė tė dyja rastet. Por megjithatė, njė pyetje mbetet: si shpjegohet kjo tėrheqje. A mos vallė vetėm pėr tė rrėzuar hipotezat se kompania fituese nuk u favorizua prej bonusit?

Nė tė vėrtetė, Ministri i Mjedisit u justifikua pikėrisht me kėtė argument, se sipas tij, “kompania qė kishte fituar bonus nuk u pėrfshi nė garė”. Por njė arsyetim i tillė ėshtė i panevojshėm dhe naiv. Ja sepse!

Pėr tė kuptuar mė shumė, le tė kthehemi te ECOALB FR, kompania qė zotėrohej prej Znj. Sevi Zani, e cila, pak pėrpara marrjes sė bonusit, ia shiti aksionet Z. Klodian Zoto, zotėruesit tė Integrated Technology Service.

ECOALB FR ishte themeluar nė tetor tė 2015 dhe si adresė kishte: Ap. 68, nė hyrjen nr. 4, te Pallatet Agimi. Por nė 26 mars 2016, kėtu, nė tė njėjtėn adresė, vetėm pak javė pėrpara se qeveria tė ēelte tenderin pėr inceneratorin e Fierit, mbėrriti njė tjetėr kompani: C.G.C sh.p.k., pronarja e sė cilės ishte… Stela Gugallja—pikėrisht biznesmenia e cila, njė vit mė parė kishte fituar inceneratorin e Elbasanit dhe tani po ribashkohej pėrsėri mė ortakun e saj tė vjetėr Klodian Zoto, qė disa muaj mė pas u shpall fitues i inceneratorit tė dytė, atij tė Fierit.

Po pėrse vendosi C.G.C. tė lėvizė? Nėse hulumtojmė dokumentacionin do tė shikojmė se adresa e vjetėr e CGC ėshtė zyra 13/2. Largimi i saj prej zyrės, tani qė bashkėpunėtori Klodian Zoto ishte pėrfshirė nė secilėn prej kompanive qė kishin treguar interes pėr inceneratorin e Fierit, a mos kishte pėr qėllim tė dobėsonte lidhjen me bashkėpunėtorin nė sytė e publikut?

Disa muaj pasi Integrated Technology Service kishte mbetur e vetme nė zyrėn 13/2, kompania konkuroi e vetme dhe fitoi tė drejtėn pėr ndėrtimin e inceneratorit tė Fierit. Pėrshtypja e dhėnė, se nė Fier kishte fituar njė tjetėr kompani, rezultoi e suksesshme.

Por thelbi ishte i qartė: nė pėrpjekje pėr tė zgjidhur keqmenaxhimin e mbetjeve, qeveria kishte mbėshtetur financiarisht vetėm njė rreth tė ngushtė njerėzish.

Sidoqoftė, le tė shkojmė mė tej!

Nė shtator tė 2016, Integrated Technology Service Sh.p.k. dhe Energy 2 srl (njė kompani e regjistruar nė Itali) fituan tė drejtėn pėr ndėrtimin e inceneratorit tė Fierit.

Mė pas, ato ia transferuan kėto tė drejta njė tjetėr kompanie, tė sapothemeluar: Integrated Technology Waste Treatment Fier sh.p.k., e cila kishte tė njėjtėn adresė, tė famshmen, zyrėn 13/2.

Mė pas, Integrated Technology u bė zotėrues i 70 pėr qind tė kapitaleve tė shoqėrisė sė re, duke “ia shitur” pjesėn tjetėr tė kapitaleve (30 pėr qind) njė kompanie tjetėr, pėr 250 dollarė. Ortaku i ri ishte Ndėrtim Montim Patos sh.p.k.”, i cili pėr “rastėsi” ishte pėrfituesi, tetorin e shkuar, i rreth 700 milionė lek fonde publike pėr zhvendosjen e mbetjeve tė vjetra tė Elbasanit nė landfillin e ri, pikėrisht nė adresėn e dytė qė Albtek Energy dhe Integrated Technology kishin hapur: Kantieri i impiantit tė pėrpunimit tė mbetjeve urbane nė Elbasan.

Por suksesi i Integrated Technology Service sh.p.k. shtrihet mė tej. Kompania fitoi tė drejtėn pėr transferimin e mbetjeve urbane tė qytetit tė Elbasanit, vetėm disa muaj pėrpara operimit tė impiantit tė ri. Kompania gjithashtu menaxhon njė stacion transferimi tė mbetjeve nė Kavajė, qytet ndėrmjet Tiranės dhe Elbasanit.

Ne hulumtuam tė dhėnat e publikuara nga Open Spending Albania mbi transaksionet e kryera nga Thesari i Shtetit pėr llogari tė institucioneve buxhetore. Pėr vitin 2016, shuma totale e urdhėruar prej Thesarit pėr Ministrinė e Mjedisit, nė favor tė tė tretėve ishte pak mė shumė se dy miliardė lek (saktėsisht 2 128 364 299 lek).

Nga kėto, 1,7 miliardė lek kishin shkuar nė favor tė vetėm katėr kompanive tė pėrfshira nė biznesin e menaxhimit tė mbetjeve: IIntegrated Technology, Ndėrtim Montim Patos, Albtek Energy dhe Integrated Technology Waste Treatment Fier.

Pra, pėr ēdo 100 milionė lek qė Ministria e Mjedisit kishte shpenzuar nė vitin 2016, 80 milionė ishin shpenzuar nė favor tė kompanive tė inceneratorėve.

Vlen pėr t’u theksuar se kompania qė do tė ndėrtojė inceneratorin e Fierit, Integrated Technology Waste Treatment Fier, ka pėrfituar deri tani 11 pagesa nė para prej Ministrisė sė Mjedisit me vlerė mbi 650 milionė lek, edhe pse ndėrtimi nė fjalė nuk ka filluar ende, pėr shkak se banorėt pėrreth e refuzojnė ndėrtimin e tij.

Natyrisht, fituesja e madhe ishte zyra 13/2. Dhe jo vetėm falė koncesioneve tė inceneratorėve.

Integrated Technology Service sh.p.k u pėrzgjodh prej Ministrisė sė Mjedisit edhe pėr zbatimin e dy veprave tė tjera publike: ndėrtimin e impiantit tė pastrimit tė Lumit Ishėm dhe ndėrtimin e impiantit tė pastrimit tė Lumit Shkumbin.

Kėshtu nė pak muaj, falė operacioneve financiare dhe marifeteve, herė ta hapura dhe herė te fshehura, duke luajtur me adresa kompanish dhe transferta kapitalesh, brenda njė rrethi tė ngushtė tė besuarish, njė grup i vogėl njerėzish nė zyrėn 13/2 tė Sky Tower, pėrfituan shuma tė mėdha prej fondeve publike dhe arritėn “qiejt” e vėrtetė tė suksesit.

Dėshtimi i politikave tė menaxhimit tė mbetjeve nga disa qeveri radhazi u shndėrrua nė njė pėrfitim tė papritur financiar pėr aksionerėt dhe ortakėt e zyrės 13/2.

Qershia mbi tortė
Inceneratori i Tiranės ėshtė inceneratori i tretė i aprovuar nga qeveria shqiptare dhe mė i madhi. Zyra 13/2 ėshtė pjesė edhe e kėtij suksesi.

Integrated Energy B.V., njė kompani e themeluar vitin e shkuar nė Amsterdam, u mbėshtet paraprakisht me njė bonus prej 8 pėr qind tė pikėve, dhe u shpall fituese, nė njė garė ku ajo konkuroi e vetme.

Por dhjetorin e shkuar, Vincent Van Gerven Oei, gazetar dhe publicist i Exit.al, zbuloi se Klodian Zoto, pronari i Integrated Technology Service sh.p.k, ishte njė prej tre themeluesve tė Integrated Energy B.V. Nė njė prej shkrimeve nė Exit.al, ai shpjegoi se nė bordin drejtues tė Integrated Energy B.V., janė pėrfshirė ekspertė hollandezė, tė specializuar pėr krijimin e strukturave financiare qė mund tė pėrdoren pėr shmangien e taksave.

Ne i telefonuam kompanisė Integrated Energy B.V. nė Amsterdam dhe biseduam me Z. Hans Wallage, njė prej drejtorėve tė emėruar tė saj, i cili na shpjegoi se, ndonėse kompania nuk kishte pėrvojė nė menaxhimin e mbetjeve, tenderi i Tiranės ishte parė si njė mundėsi e mirė biznesi prej aksionerėve tė kompanisė.

Por ai nuk e shpjegoi dot se nė ē’rrethana ishin njohur ata me kėtė mundėsi. Ai nuk iu pėrgjigjes pyetjes, se cili ishte pronari i vėrtetė i kėsaj kompanie. Por konfirmoi se e njihte Klodian Zoton.

Ligji hollandez lejon fshehjen e pronarėve tė kompanive, madje edhe kur ata zotėrojnė vetėm 1 pėr qind tė aksioneve.

Sidoqoftė, duhet tė presim janarin e vitit 2018, kur qeveria holandeze, nėn presionin e BE-sė, ka premtuar tė publikojė emrat e pronarėve tė kompanive financiare tė regjistruara nė Hollandė. Ndonėse jo plotėsisht, por tė paktėn, tė atyre qė zotėrojnė mbi 25 pėr qind tė aksioneve. Le tė presim!

Sidoqoftė hulumtimet tona tregojnė se rrethi pas Integrated Energy B.V. pėrfshin tė njėjtėt njerėz. Dhe Klodian Zoto nuk ėshtė i vetmi.

Ernesto Granelli, projektuesi i incenenatorit tė Elbasanit ėshtė njė prej themeluesve tė tjerė tė Integrated Energy B.V. Por Z. Ernesto Granelli dhe administratorja e Albtek Energy, Stela Gugallja, janė ortakė: ende pa u ēelur proēedurat pėr inceneratorin e Tiranės, nė 25.4.2016, ata themeluan njė kompani tė pėrbashkėt, E.R. One Albania sh.p.k.

Ndėrkohė qė numri inceneratorėve tė projektuar rritet, lidhjet mes njerėzve tė pakėt qė i menaxhojnė ato, shtohen!
https://www.cna.al/2017/11/14/kush-e...a-taksat-tona/
O Edvin83. Kam nje pyetje per kuriozitet. Qe do t'a beje njeri kete pune, do e beje. Mua , me shqeteson ky problemi menyres se biznesit te zyres Nr. 13/2 ( numer ters...me cdi une ne asnje vend te botes sikur nuk ka kat te 13), por me shume me shqeteson impakti ne ambjent. Sic e thashe. Dikush do merret me kete pune. Mund te jem dhe une neser, por mund te jesh dhe Ti. Teknologjia,qe kane ofruar per kete Inceneratorin(si i bije ky - shkrumbues plehrash), eshte konform EU? Ambjentalistet shqiptare, kane informacion se si i behet halli i riciklimit te plehrave ne bote apo EU, kush jane vendet me teknologji avanguarde ne kete sektor dhe a i kane bere presion qeverise qe te pranoje vetem keto teknologji apo vetem keto kompani qe perdorin kete lloj teknologjie?Sic t'a thashe eshte thjesht pyetje per kureshtje.

Kodi:
https://en.wikipedia.org/wiki/Incineration
Po shoh qe Incenerator ka dhe ne Austri dhe Suedi ( bile kjo e fundit blen plehrat e Norvegjise).

se teorikisht aty thuhet :

Incineration has particularly strong benefits for the treatment of certain waste types in niche areas such as clinical wastes and certain hazardous wastes where pathogens and toxins can be destroyed by high temperatures. Examples include chemical multi-product plants with diverse toxic or very toxic wastewater streams, which cannot be routed to a conventional wastewater treatment plant

Une e kam te qarte qe me trendin e zhvillimit dhe siperfaqes se Shqiperise, nuk e kemi me luksin e ndertimit te landfilleve, bile per mua eshte gomarrllik. Por ....teknologjite qe ne Bota apo Europa na ofron ne projekte te ndryshme(ne forme grantesh apo kredish, por dhe materialet qe perdoren ne keto projekte), jane teknologji ne fund te jetes se tyre. Kete e them dhe per projektet/ materialet qe perdoren per ujesjellesat,impianteve te pastrimit te ujrave te zeza, kanalizime, impiante te pastrimit te ujit ...etc.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga lonely_lion : 14-02-2018 nė 10:25
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 10:25   #34
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 444
Thanks: 92
Thanked 103 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
juke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolarejuke ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sopoti Shiko postimin
Po me zhgenjen shume,po shume fare.

Ec e ca e nxirre koken
Shprehu lirshem qe te kuptojm.

Per cfare arsye ndjehesh i zhgenjyer?

Per cilen arsye duhem te nzjerr koken? Per cdo pyetje qe me ben do te pergjigjem me aq saktesi sa e di un. Ne kete kontekst, nuk e di arsyen qe "po mcef koken".
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 10:26   #35
drague
me pushime
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 20,421
Thanks: 5,346
Thanked 6,298 Times in 4,005 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 288
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

sensibilizimin per mbrojtjen e natyres dhe kafsheve te egra e merr nga shkolla

qe per fat te keq ne kohen e xhaxhit ishte inekzistente. ledio

une kam vra zogj,iriqa, breshka ecc. po rrefehem
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 11:04   #36
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,225
Thanks: 0
Thanked 763 Times in 570 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Inceneratorėt, ekspertėt gjermanė: 11 arsye pse duhet t’i refuzojė Shqipėria.

Fakte tronditėse gjatė takimit tė organizuar nga AKIP. Inxhinierėt e mbetjeve, Stefan Schatz dhe Lulzim Baumann tregojnė pėrvojėn e dėshtuar gjermane ku filtrat kushtojnė me shumė se inceneratorėt nė Shqipėri dhe tragjedinė njerėzore qė pritet me mostrat e plehrave nė Elbasan, Fier dhe Tiranė

Nė njė takim informues tė organizuar nga Organizata Kundėr Importit tė Plehrave, inxhinieri i mjedisi dhe autor i studimit shkencor mbi importin e mbetjeve nė Shqipėri, Lulzim Baumann, sė bashku me gjermanin Stefan Schatz, inxhinier pėr menaxhimin e mbetjeve nga Gjermania, i cili ka planifikuar ndėrtimin e pjesės mė tė madhe tė landfilleve nė jug tė Gjermanisė, bėnė njė shpjegim tė detajuar tė studimit si dhe renditėn arsyet se pse ndėrtimi i incerenatorėve dhe importi i plehrave ėshtė njė e keqe e madhe qė i bėhet vendit. Sipas inxhinierit, studimi i bėrė nė bashkėpunim me Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit Gjermane, Transparency International dhe Zero Waste Europe rendit 5 pika kryesore tė cilat janė njė arsye e mirė qė kjo masakėr duhet tė ndalohet.

Sipas tij, incerenatorėt kanė njė kosto shumė tė madhe, ndėrsa shton se nė Shqipėri mungojnė ekspertėt qė do tė merren me pasojat qė krijojnė incerenatorėt pėr mjedisin dhe shėndetin e qytetarėve. Njė problem qė evidenton edhe inxhinieri gjerman Schatz ėshtė mungesa e kontrollit, ndėrsa shton se nė Gjermani nuk do tė ishte e lejuar qė tė ndėrtohej njė incerenator nė njė zonė si ajo e Verrisė, kjo pėr shkak tė kushteve qė kanė ato toka. Sipas Baumann inceneratorėt janė njė ndėr zgjidhjet mė tė shtrenjta pėr menaxhimin e mbetjeve.

Shqipėria po planifikon disa miliona euro investim nė kėtė fushė. Ndėrtimi i inceneratorit nė Elbasan ėshtė mbi kapacitetet prodhuese tė mbetjeve nė Elbasan. Incineratori i planifikuar pėr nė Fier ka kapacitet mė tė madh se sa e gjithė sasia e mbetjeve qė prodhohen nė Fier, ndwrsa inceneratori i Tiranės do tė jetė akoma mė i madh. “Inceneratorėt janė monstra qė nuk kanė tė ngopur me mbetje”-thanė inxhinierėt e mbetjeve.

Pėrse importi i mbetjeve ėshtė njė ide e keqe?

Importi i mbetjeve nuk duhet lejuar sepse nė Shqipėri: Mungojnė kapacitetet kontrolluese pėr monitorimin e importit te mbetjeve; Projekligj i Qeverise Rama 92/2016 lejon importimin e 168 mbetjeve tė ndryshme; Projektligji nuk ofron ndėshkime serioze kundėr importuesve ilegal tė mbetjeve tė rrezikshme; Lejimi i importit tė mbetjeve mund tė reduktojė punėsimin nė sektorin e riciklimit. Projektligji i hap rrugėn importimit tė mbetjeve nga jashtė pėr tu djegur nė Shqipėri.

(Ky projektligj ndalon importin e mbetjeve vetėm pėr qėllimet e “depozitimit, eliminimit apo djegies (Incenerim)”, por jo pėr qėllime tė djegies pėr prodhim tė energjisė e cila ėshtė e ndryshme nga incenerimi. Kjo pėrbėn njė mangėsi tė mėtejshme tė rėndė pėr shkak tė rreziqeve tė larta shėndetėsore dhe mjedisore tė djegies sė mbetjeve, veēanėrisht kur kryhet nė njė mėnyrė jo te modernizuar). Ka zgjidhje mė tė pastra, mė pak tė rrezikshme, mė transparente dhe me kosto mė tė efektshme sesa importi i mbetjeve pėr tė forcuar industrinė e riciklimit te vendit dhe zhvillimin kombėtar tė Shqipėrisė.

Nė ēfarė faze ėshtė menaxhimi i mbetjeve nė Shqipėri? A ėshtė incineratori njė zgjidhje e mirw pėr Shqipėrinė?

Ekspertėt e shoqatės se ricikluesve nė Gjermani “German RETech Partnership” kanė zhvilluar njė koncept me 5 faza nė tė cilėt zhvillohet menaxhimi i mbetjeve. Bazuar nė vlerėsimin e Komisionit Evropian konkluzioni ėshtė qė Shqipėria ėshtė akoma nė fazėn e parė tė menaxhimit tė mbetjeve. Faza e parė ėshtė depozitimi i pakontrolluar. Mbledhja e materialeve pėr riciklim bėhet sė shumti nė mėnyrė formale pa i respektuar parimet themelore tė higjenės dhe ruajtjes se mjedisit.

Faza e dytė ėshtė edhe faza ku fillon rregullisht menaxhimi i mbetjeve. Grumbullimit sistematik, nė mėnyrė tė rregulluar dhe tė besueshme dhe vendosja e deponive tė menaxhuara siē duhet pėrbėjnė hapin e parė nė zhvillimin e sektorit tė menaxhimit tė mbeturinave… Faza e tretė pėrfshin grumbullimin e ndarė tė mbetjeve. Faza e katėrt pėrfshin zgjerimin e industrisė sė riciklimit, prodhim gazi dhe ēfarė mbetet shkon nė incineratore. Faza e pestė ėshtė ekonomia rrethore ku mbetja konsiderohet si burimi ku pjesa mė e madhe riciklohet, pjesa qė mbetet pėrdoret pėr rikuperim energjie dhe vetėm mbetjet e padjegshme dhe hiri shkon nė landfill.

Sa realiste ėshtė qė akoma pa kaluar fazėn e parė tė shkojmė nė fazėn e katėrt ku kėrkojmė djegien e mbetjeve?

Sipas vlerėsimit qė i ėshtė bėrė gjendjes se menaxhimit tė mbetjeve nė Shqipėri nga Komisioni Evropian kontrolli industrial dhe monitorimi i emisioneve, cilėsia e ujit dhe menaxhimi i mbeturinave mbeten ende tė dobėta. Grumbullimi i ndarė i mbetjeve nuk ekziston dhe grumbullimi i mbetjeve pėr qėllime riciklimi ėshtė kryesisht in formal. Kapaciteti institucional pėr tė menaxhuar mbetjet mbetet ende i dobėt nė tė gjitha nivelet. Eliminimi i mbetjeve mbetet nė masėn mė madhe jo nė pėrputhje me standardet e mbrojtjes sė mjedisit.

Menaxhimi i mbeturinave industriale ėshtė i dobėt pėr shkak tė mungesės sė investimeve dhe zbatimit tė dobėt tė ligjit. Fazat e sipėr pėrmendura janė shumė realiste dhe pėr njė menaxhim sa me tė saktė tė mbetjeve ata duhet tė respektohen. Rruga qė po ndėrmerr Shqipėria nuk ėshtė rruga e duhur. Ne nuk mund tė ndėrtojmė ēatinė e njė shtėpie pa i bere themelet. Themelet e menaxhimit tė mbetjeve janė grumbullimi sistematik i tyre dhe krijimi i deponive me standarde. Mė pas mund tė shkojmė nė faza tė tjera tė njė menaxhimi mė tė integruar deri nė vendosjen e ēatisė qė nė kėtė rast ėshtė ndėrtimi i inceratorėve.

Njė krahasim i thjeshtė i inceneratorit tė Fierit dhe njė inceneratori nė Gjermani sipas standardit evropian nė Gjermani digjen vetėm mbetjet qė nuk riciklohen, qė janė vetėm 11% e totalit tė mbetjeve(Umėelt Bundesamt, 2017) . Mbetjet elektrike, spitalore apo toksike kanė proces tjetėr. Incineratori TAD ka kushtuar 172 milion Euro, 36% e kostove pra 61,4 milion euro ka kushtuar vetėm sistemi filtrues i ajrit i cili shėrben pėr tė eliminuar tymrat me gazrat e sipėrpėrmendur qė janė shumė tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut. Incineratori TAD ka njė kapacitet prej 160.000 ton/vit dhe ka krijuar vetėm 59 vende pune. Bazuar nė inceneratorin TAD, incineratori i Fierit ka 45% e kapacitetit te tij me 66,000 deri ne 73,000 ton/vit. Sipas kėsaj llogarie tė thjeshtė incineratori i Fierit duhet tė kushtoje rreth 78 milion euro ku vetėm 28 milionė euro do tė kushtonte sistemi i filtrimit bazuar nė standardet Gjermane dhe Evropiane.

Si ka mundėsi qė njė incinerator plus njė landfill dhe impiant pėr trajtimin e mbetjeve tė kushtoj vetėm 22 milionė euro ku pėr tė njėjtin kapacitet nė Gjermani pėr njė incenerator vetėm filtrat kushtojnė deri me 28 milionė euro?

Njė ekspert gjerman qė e njeh mirė inceneratorin thotė qė me kėtė shumė parash mund tė ndėrtohet vetėm njė incenerator pa filtra dhe ndikimi nė mjedis do tė jetė i njėjtė sikur tė djegim mbetjet nė natyrė vetėm se kėtė herė tė rrethuar nga 4 mure. Njė eksperte nga Universiteti Teknik i Berlinit (Daniela Paniagua) thotė qė njė incinerator qė djeg mbetje me pothuajse gjysmėn organike do tė ketė nevojė pėr shumė naftė ose vaj nė mėnyrė qė tė bėhet djegia. Daniela gjithashtu thekson qė nė situatėn qė ndodhet Shqipėria incineratori nuk ėshtė zgjidhja mė e mirė. Inceneratori mund tė bėjė sens nė vende si Gjermania ku ndarja e mbetjeve dhe riciklimi funksionon shumė mirė dhe nė incinerator shkojnė vetėm mbetjet e pariciklueshme. Daniela gjithashtu thekson qė incineratori ka nevojė gjithmonė pėr mbetje dhe nėse Shqipėria njė ditė do i respektoje kėrkesat e EU-sė pėr menaxhimin e mbetjeve, Shqipėrisė do i lindė nevoja pėr import tė mbetjeve.

Po hirin qė ėshtė shumė i rrezikshme mbas djegies ku do pėrfundojė?

Pas djegies 15% ėshtė pėrbėrje hiri domethėnė nga djegia e rreth 70,000 ton nė vit do tė prodhohen rreth 10,500 ton hir me pėrbėrje tė rrezikshme. Nė pėrmbledhjen jo teknike tė vlerėsimit tė ndikimit nė mjedis pėr inceneratorin e Fierit (emc studio) zgjidhja pėr hirin ėshtė qė tė depozitohet nė landfille. Duke ditur se njė pjesė e hirit ėshtė mbetje toksike dhe kėrkon trajtim special nuk mund ta dėrgojmė nė njė landfill sė bashku me pjesėn tjetėr tė hirit sepse do tė shkaktonte probleme tė ndryshme shėndetėsore pėr komunitetin pėr rreth.

Ndotja e ajrit

Rreziku qė na kanoset nga tymrat toksik ėshtė shumė i madh pėr mjedisin dhe shėndetin e njerėzve. Nė Verri, zona e ndėrtimit tė inceneratorit nuk ka tė dhėnė pėr ndotjen e ajrit. Tė dhėnat mė tė afėrta ndodhen nė Fier rreth 7km larg ku ndotja e ajrit ėshtė pėrtej standardeve evropiane. Sė bashku me ndėrtimin e inceneratorit ėshtė e qartė qė ndotja e ajrit do tė bėhet edhe njė problem mė serioz.

Nga do tw vijnė mbetjet pėr plotėsimin e kapacitetit tė inceneratorit tė Fierit?

Prodhimi ditor i mbetjeve nė qytetin e Fierit varion nga 100-137 ton/ditė mbetje urbane, ndėrsa prodhimi vjetor shkon deri nė 50,000 ton mbetje nė vit. Pjesėn me tė madhe e zėnė mbetjet organike me 46%, 15% plastika dhe 15% letra. (DOKUMENTI I STRATEGJISĖ SĖ ZHVILLIMIT TĖ TERRITORIT, hartuar nga Bashkia FIER).

Incineratori e ka kapacitetin 180-200 ton/ditė ndėrsa nė qarkun e Fier prodhohen mbetje gjithsej 165 ton/ditė. Po riciklimi? Ēfarė thonė 4 kompanitė e riciklimit nė Fier? Po standardet Evropiane?

Shoqata e ricikluesve shqiptare me nė krye Bardhyl Balteza pranojnė se ndėrtimi i inceneratorėve ėshtė njė vdekje e industrisė sė riciklimit. Bashkimi Evropian ka vendosur kuotat pėr mbetjet bashkiake qe te riciklohen deri ne 65%. Nga ministria e mjedisit ne 2016 janė publikuar vizionet e mėposhtme:

Deri nė 2020: Riciklimi dhe kompostimi 55% pėr mbetjet bashkiake

Deri nė 2025: Pėrfitimi i energjisė 15% i mbetjeve bashkiake.

(Ministria e mjedisit) Miratimi i strategjisė kombėtare tė administrimit tė mbetjeve tė ngurta dhe ligjit pėr administrimin e integruar tė mbetjeve gjatė vitit 2012 si dhe zbatimi i tyre do tė sigurojė njė menaxhim tė mbetjeve duke ruajtur:

Mjedisin, eliminuar ndotjen e ujėrave nėntokėsore, sipėrfaqėsore, territorit dhe ajrit.

Zvogėlon ndikimin negativ nė shėndetin e popullsisė

Ulet niveli i varfėrisė.

Ndihmon pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm

Nga sa ėshtė pėrmendur mė sipėr ndėrtimi i incineratorėve nuk respekton absolutisht as njė nga objektivat e qeverisė. Nėse Shqipėria ndjek standardet evropiane, gjė qė ėshtė e detyruar qė ta bėjė nė momentin qė ėshtė pjesė e BE-sė do i duhet tė riciklojė deri nė 2030, 65% tė mbetjeve bashkiake. Nėse respektojmė objektivat e Republikės sė Shqipėrisė duke ricikluar dhe kompostuar deri ne 55% te mbetjeve bashkiake deri nė 2020 do te thotė qė ngelet pėr tu djegur vetėm 46% e mbetjeve qė nė rastin e Fierit pėrbėn 23,000 ton/vit gjė qė do tė mbulonte vetėm 33% te kapacitetit tė inceneratorit. Kjo do tė thotė qė pėr kapacitetin e inceneratorit do te duhen mė shumė se 3 qytete tė madhėsisė sė Fierit sė bashku.

Surpriza pėr Tiranėn. Si e dha qeveria tenderin e njė incineratori gjigand kur nuk ėshtė bėrė akoma njė projekt aplikim?

Nė teori nėse ky incenerator nuk i respekton standardet e mbrojtjes se mjedisit kemi tė bėjmė me njė rrezik shumė tė madh shėndetėsor, duke konsideruar qė ndotja e ajrit nė Tiranė ėshtė momentalisht rreth 10 herė mbi standardet Evropiane. Bėhet fjalė pėr njė monstėr qė do tė djegė rreth 920ton/ditė, rreth 5 herė mė i madh se ai i Fierit, me njė vlerė prej 140 milionė euro. Fituar nga shoqėria “Integrated Energy” e cila bėri njė ofertė tė pa kėrkuar pėr ndėrtimin e njė inceneratori. Qarku i Tiranės prodhon 130ton/ditė mbetje. Kapaciteti i inceneratorit prej 920ton/ditė pėrballė 130ton/ditė tė prodhuar nė Tiranė. Firma “Integrated Energy” ishte e vetmja nė garė, shoqėri qė rezulton e themeluar nė Holandė vetėm pak ditė para paraqitjes sė ofertės pėr ndėrtimin e inceneratorit. Ndėrtimi i inceneratorėve do i kushtojė shumė shqiptarėve si nga ana shėndetėsore nėpėrmjet ndotjes se mjedisit ashtu edhe ekonomike sepse ėshtė njė investim miliona euro i cili shkatėrron industrinė e riciklimit dhe krijon shumė pak vende pune. Inceneratori nuk ėshtė zgjidhja e duhur pėr situatėn e Shqipėrisė.

Syri.

PS: nje bombe atomike aty dhe biem ne qetesi.

Hmmm. Kete s'e kisha pare.Kjo me kujton nje bisede te bere vite me pare me nje mik.Me permendi marreveshjen e KYOTO-s ku vendet boterore jane te detyruara te ulin sasine e gazit karbonik qe emetojne ne atmosfere. Dhe per kete mjafton studimi dhe te jepnin fonde. Por problemi ishte se ne shume vende Europiane ulja e emetimit te gazit karbonik ne atmosfere nuk eshte nje ceshtje, ha e mbyll syte , ceshtje lapsi. Si i behet ? Ka kosto shume hete me te larte dhe problematike sesa ne rastin e Shqiperise. Pra sic e thashe , vendet e industrializuara fitojne pike por dhe fonde ...pak rendesi se projektet do i zhvillojne ne vendet e tyre apo Shqiperi.Kontribuojne ne uljen e emetimit te gazit karbonik ne atmosfere dhe kete e mbrojne duke thene; Vendet qe po zhvillohen nuk jane si ne ...ato kane shume me problemtika se nuk kane asgje. Deri ketu OK. Dua te kujtoj se projekte te ngjashme ka dhe per perdorimin e elementeve fotovoltaike per ngrohje e ndricim, per energjine e gjelber, energjine e eres deri per fermat e dhive(kjo e fundit nuk eshte shaka).Keshtu qe mos ju duket habi pse ajo goca qe kishte studiuar Itali u kthye ne Reshen dhe mban nje ferme me dhi.
Hilja ??? Dikush ben nje projekt, e aprovon dhe merr fonde per t'a aplikuar ne Shqiperi. Ueeeeee... Fitoreeeee Bepinnnnnn !!!!Daleni, ore te uruar!
Rasti me i mire: Aplikohet konform projektit cdo gje. Falas per Shqiperine, qe do kete benefitin ne nje projekt pilot.Ajo qe humb Shqiperia eshte se te gjitha pajiset prodhohen ne vendin perkates, qe zhvillon teknologjine pilote dhe e perfeksionon dhe me keto projekte puneson njerez dhe paguan specialistet ne vendin e saj dhe ata qe bije ne Shqiperi. Ne te ardhmen kur ky projekt pilot te rezultoje pozitiv.... do i blesh te gjitha projektet e tjera sa frengu pulen.
Rasti m@t. Projektet behen tamam,teknologjija mund te jete tamam por ajo qe aplikohet ne Shqiperi eshte thjesht ...heqja apo spostimi i nje teknologjije qe e kane perdorur ca vite(mbase 15 apo 20) ne nje vend XX dhe ka dale problematike ose ehste e konsumuar. Ja ngopin Shqiperise. Por mund te jete nje teknologji qe nuk ka patente ose teknologji majmune me garanci per te desheruar. Pjeset qe do i duhen Shqiperise t'a mirembaje kete teknologji pas fare pak kohe ( pavaresisht se ne momentin e ndertimit kushtion Lire...) do i paguaje prap si Frengu pulen.
Rasti akoma me m@t . Shqiperia merr kredi me perqindje te ulet ne fillim dhe te larte pas 10 vjetesh, qe dikush XX,te aplikoje kete teknologji, qe mund te jete avanguarde por me cmime 4 apo 5 here me te shtrenjta se cmimet e botes ose .... Shqiperia merr kredi me perqindje te ulet ne fillim dhe te larte pas 10 vjetesh, ose nje kredi alla Berzh (qe nuk ta fal kurreeeeee), te aplikoje nje teknologji te deshtuar dhe te rrezikshme.

Pra .... ne ku jemi ? Keta specialistet gjermane thone keshtu dhe ashtu, por si do j'a bejme ? Ata kritikojne ate teknologji qe po perdoret ne Gjermani dhe jam dakort, por problemi eshte..... A kane ndonje mendje per te ofruar zgjidhje per Shqiperine ? Dhe po qe se e kane, si dhe cfare do jete ?

Na iku jeta ne autobus. Eshte problem kur je i varfer...por problemi me i madh eshte kur je i varfer ne shpirt.Ajo eshte burimi i te gjitha te keqijave.

P.S.
Sot lexoja nje postim per nje vajze qe kishte ikur nga Shqiperia me passaporte fallco dhe do kalonte tranzit nga Suedia per Angli por aty e kishin pikasur dhe kapur. I thonin suedezet: pse kerkon te ikesh nga ai vend i bukur ? Kush nuk jeton ne Suedi nuk e di se si eshte Suedia.I duket e bukur ...ne fakt e bukur eshte. Ehhhh... asaj gocesh ja kishin zgjatur shume, se mund dhe t'i thonin shko gric b@then dhe po qe se do te ndryshosh jeten tende, shko e ndrysho vendin tend. Ne suedezet apo anglezet kete kemi bere.Dhe nuk e beme kete qe ta gjesh gati ti , por e beme per femijet tane. Shko e ndrysho vendin tend duke sakrifikuar dhe jeten apo brezin tend, sic kane bere dhe brezat tane ne Angli dhe Suedi . Nuk behet Shqiperia? Gjeni menyren dhe bejeni.

Me dhimbje por kjo eshte... Me dhimbje vellezer.Me dhimbje motrani. Shtyje, Shtyje... hyriiiiiii !!!
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-02-2018, 13:30   #37
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
O Edvin83. Kam nje pyetje per kuriozitet. Qe do t'a beje njeri kete pune, do e beje. Mua , me shqeteson ky problemi menyres se biznesit te zyres Nr. 13/2 ( numer ters...me cdi une ne asnje vend te botes sikur nuk ka kat te 13), por me shume me shqeteson impakti ne ambjent. Sic e thashe. Dikush do merret me kete pune. Mund te jem dhe une neser, por mund te jesh dhe Ti. Teknologjia,qe kane ofruar per kete Inceneratorin(si i bije ky - shkrumbues plehrash), eshte konform EU? Ambjentalistet shqiptare, kane informacion se si i behet halli i riciklimit te plehrave ne bote apo EU, kush jane vendet me teknologji avanguarde ne kete sektor dhe a i kane bere presion qeverise qe te pranoje vetem keto teknologji apo vetem keto kompani qe perdorin kete lloj teknologjie?Sic t'a thashe eshte thjesht pyetje per kureshtje.

Kodi:
https://en.wikipedia.org/wiki/Incineration
Po shoh qe Incenerator ka dhe ne Austri dhe Suedi ( bile kjo e fundit blen plehrat e Norvegjise).

se teorikisht aty thuhet :

Incineration has particularly strong benefits for the treatment of certain waste types in niche areas such as clinical wastes and certain hazardous wastes where pathogens and toxins can be destroyed by high temperatures. Examples include chemical multi-product plants with diverse toxic or very toxic wastewater streams, which cannot be routed to a conventional wastewater treatment plant

Une e kam te qarte qe me trendin e zhvillimit dhe siperfaqes se Shqiperise, nuk e kemi me luksin e ndertimit te landfilleve, bile per mua eshte gomarrllik. Por ....teknologjite qe ne Bota apo Europa na ofron ne projekte te ndryshme(ne forme grantesh apo kredish, por dhe materialet qe perdoren ne keto projekte), jane teknologji ne fund te jetes se tyre. Kete e them dhe per projektet/ materialet qe perdoren per ujesjellesat,impianteve te pastrimit te ujrave te zeza, kanalizime, impiante te pastrimit te ujit ...etc.
E ke pėrgjigjen te shkrimi dhe te ky postim: http://www.forum-al.com/showpost.php...4&postcount=27
Ėshtė vjedhje e hapur dhe nuk ėshtė djegės a shkrumbues si ato nė BE, por njė godinė me 4 mure e njė oxhak ku do tė digjen mbeturina.
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-02-2018, 16:10   #38
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

http://albapoli.com/Al/planeti-shken...-e-shqiperise/
Shtohen sulmet ndaj parqeve kombėtare nė Republikėn e Shqipėrisė

Edvin Pacara - 18 shkurt 2018, 23:16

Viti i ri 2018 nė Republikėn e Shqipėrisė erdhi me lajme aspak tė mira pėr mjedisin. Njė valė e re HEC-esh tė vegjėl, ndėrtimesh masive dhe veprash shkatėrrimtare janė planifikuar nė parqe kombėtare apo nė zona tė tjera tė mbrojtura. Pas viteve tė trazuara ’90 e fillim vitesh 2000, mjedisorėt shqiptarė menduan qė tashmė mjedisi do tė gėzojė mė pak trysni nga aktiviteti njerėzor e do ta rimarrė veten. Por shumė shpejtė u dukėn re tė zeza nė horizont pėr mjedisin shqiptar. Pas shkatėrrimit tė pjesės mė tė madhe tė burimeve natyrore e privatizimeve tė fundit, politikanėt dhe oligarkėt shqiptarė hodhėn sytė drejt copave tė fundit tė mbetura tė paprekura shumė - drejt parqeve kombėtare

Me gjithė sipėrfaqen e vogėl tė territorit, Republika e Shqipėrisė ka njė biodiversitet (shumėllojshmėri biologjike) shumė tė lartė. Malet e luginat e shumta bėjnė qė ky territor kaq i vogėl tė ketė pjesėn mė tė madhe tė biomave (komunitet flore e faune qė mbulojnė njė habitat si p.sh. kėnetė). Rreth 30% e llojeve tė florės sė Evropės gjenden nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė, nga bimėsia mesdhetare nė bregdete, e deri nė bimėsi boreale.
Por, 28 vitet e fundit kanė qenė shkatėrrimtare pėr florėn e faunėn nė Republikėn e Shqipėrisė. Megjithėse nuk ka matje tė sakta, mendohet qė 4 lloje gjitarėsh dhe 17 lloje shpendėsh janė zhdukur tashmė, dhe mendohet qė ka humbje me mbi 50% tė numrit tė popullatės pėr njė pjesė tė konsiderueshme tė llojeve tė tjera.

Numri total i konēesioneve pėr HEC-e nuk dihet pasi aferat pėr marrjen e konēesioneve bėhen duke dhėnė rryshfete deri nė 200 000-250 000 euro, por nga njė pėrllogaritje e afėrt, numri i HEC-ve nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė arrin deri nė 524. Nga kėto, mbi 117 raportohet tė kenė pėrfunduar dhe pėr 43 HEC-e kanė filluar punimet pėr ndėrtimin e tyre. Kjo valė gjigande koncesionesh pėr HEC-e tė vegjėl filloi qė nė fillim tė viteve 2000, me ato mė tė famshmet pėr shkatėrrimin e parqeve kombėtare qė u firmosėn disa javė para zgjedhjeve tė qershorit 2013. Qeveria pasardhėse u zotua qė do tė anullojė konēesionet nė zonat e mbrojtura dhe nė ato zona ku HEC-et dėmtojnė jetesėn e banorėve, por nė vend tė kėtij premtimi ajo thjesht dha edhe mė shumė konēesione apo i ripėrtėriu ato tė vjetrat qė tashmė kishin skaduar.

Nėn sulmin e HEC-eve tė parė nė parqet kombėtarė ishte Parku Kombėtar Shebenik-Jabllanicė, ku pat dhe pėrplasje tė dhunshme mes banorėve qė mbronin ujin pėr jetesėn e tyre dhe policisė qė mbronte oligarkėt qė morėn ēdo pikė ujė nga zonė, pėr ta ēuar me tuba nė turbinat e tyre. Disa shkuan aq larg, saqė marrin ujin me tuba nga liqenet akullnajore tė Parkut Kombėtar tė Lurės, pėr ta ēuar nė turbinat e tyre. Ndėrsa nė Parkun Kombėtar Lugina e Valbonės, park i cili vetėm vjet u vizitua nga 40 000 turistė, ishte fillimi i 2015-ės, kur banorėt panė pėr herė tė parė buldozerėt qė filluan tė shqyenin shtratin miliona-vjeēar tė Valbonės. 14 konēesione janė dhėnė pėr HEC-e mbi Valbonė, e 8 nga kėto janė brenda Parkut Kombėtar Lugina e Valbonės.
Tre nga kėto HEC-e kanė filluar tė ndėrtohen, duke shkatėrruar pjesė tė mėdha tė shtratit tė Lumit Valbonė si dhe malet dhe pyjet pėrreth, si pasojė e shpimit tė tuneleve ku do tė fusin dhe degėt e tjera tė Valbonės pėr t’i ēuar te turbina. Ndėrtimi edhe i njė HEC-i tė vetėm do tė ishte vdekjeprurės pėr faunėn ujore tė Lumit Valbonė, sidomos pėr 2 llojet e troftės qė jeton nė Valbonė, pasi do tė ndėrpriste emigrimin e troftės nė pjesėt e sipėrme tė lumit e do tė grinte troftat qė do tė kapeshin nga rrjedha e do t’i fuste ato nė tubat qė ēojnė ujin nė turbina. Sipas planeve tė ndėrtuesve, parashikohet qė Lumi Valbonė tė futet nė dhjetėra kilometra tuba, kanale e tunele, pėr t’u ēuar te turbinat. Gjė qė pėrkthehet nė zhdukjen e plotė tė tė gjithė llojeve tė peshqve e gjallesave tė tjera ujore qė aktualisht jetojnė nė Valbonė. Gjithashtu, nuk dihet sesa lloje bimėsh tė shtratit tė Lumit Valbonė po zhduken si pasojė e ndėrtimeve tė HEC-eve.

Lugina e Valbonės dhe malet pėrreth, qė edhe quhen ndryshe Alpet Shqiptare, janė njė oaz i periudhės akullnajore, njė vendstrehim ndoshta i fundit pėr shumė lloje bimėsh e gjallesash qė nuk jetojnė mė nė pjesė tė tjera tė Republikės sė Shqipėrisė. Nė tė kemi njė shumėllojshmėri tė lartė biologjike, me lloje kafshėsh alpine e tė zonave tė ftohta tė Evropės, qė bashkėjetojnė me lloje tė tjera tė Evropės Jugore e Juglindore. Lumi Valbonė ėshtė arteria kryesore e kėtij ekosistemi tepėr tė veēantė pėr tė gjithė Evropėn. Nėse ky lumė ndėrpritet apo zhduket nė tuba e tunele, atėherė me tė marrin fund dhe ekosistemet qė ky lumė ushqen.


Lugina e Valbonės, nėntor 2016, foto Edvin Pacara

Ndėrtimi i HEC-eve ndalohet me ligj sipas ligji tė ri Nr. 81/2017 “Pėr zonat e mbrojtura”, ligj qė ka dhe veprim prapaveprues dhe Agjencia Kombėtare e Zonave tė Mbrojtura ka tė drejtė tė ndėrhyjė tė pezullojnė punimet pėr lejet e HEC-ve tė dhėna mė parė, pasi ligji i mėparshėm krijonte njė problem interpretimi, gjė qė u shfrytėzua pėr tė dhėnė leje pėr HEC-e edhe nė parqe kombėtare.
Pavarėsisht kėsaj dhe protestave tė shumta tė banorėve vendas, shoqėrisė civile dhe organizmave ndėrkombėtare, Parku Kombėtar Lugina e Valbonės po vazhdon tė shkatėrrohet ēdo ditė me bekimin e qeverive dhe indiferencės sė pjesės mė tė madhe tė shqiptarėve.


Shkatėrrimi i Lumit Valbonė dhe shtratit tė tij nga ndėrtimi i HEC-eve, foto E.P

Rreziku tjetėr me tė cilin po pėrballen parqet kombėtare janė mega-ndėrtimet, komplekse gjigande qė nė fakt shkatėrrojnė tėrėsisht ekosistemet e njė parku nė mėnyrė tė pakthyeshme. Ka mbi njė vit qė Parku Kombėtar Divjakė-Karavasta kėrcėnohet nga planet e kompanisė MABETEX pėr tė ndėrtuar njė qytet tė tėrė brenda parkut, qytet me mbi 2300 apartamente, hotele gjigande, 370 vila, pista pėr helikopterė, fushė golfi, hekurudhė e rrugė tė shumta. Projekti parashikon tė urbanizojė pjesėn e parkut nga grykėderdhja e Lumit Shkumbin deri nė kanalin lidhės sė Lagunės sė Karavastasė me Detin Adriatik. Nėse ky projekt miratohet, atėherė do tė ēonte nė fundin e ekosistemeve dhe biodiversitetit tė parkut. Parku ėshtė pika kryesore e shpendėve shtegtarė evropianė nė Evropėn Juglindore, me miliona shpendė nga 250 lloje sish qė folezojnė dhe ndalojnė nė Lagunėn e Karavastasė. Pėrveēse njė pikė kryesore pėr shpendėt e tė gjithė Evropės, parku pėrmban dhe pyllin e fundit bregdetar nė bregdetin e Republikės sė Shqipėrisė, me pisha qindra-vjeēare dhe me lloje gjallesash qė tashmė janė zhdukur nga pjesa tjetėr e Ultėsirės Perėndimore shqiptare si pasojė e aktivitetit njerėzor. Projekti prek tė gjithė popullatėn folezuese tė shpendėve si pelikanit kaēurrel (Pelecanus crispus), karabullakut tė vogėl (Microcarbo pygmeus), ēafkės sė vogėl tė bardhė (Egretta garzetta), ēafkės sė natės (Nyctycorac nyctycorax) dhe ēafkės sė verdhė (Ardeola ralloides), si dhe 15 lloje shpendėsh globalisht tė rrezikuar e 39 lloje shpendėsh tė rrezikuar nė Republikėn e Shqipėrisė.

Parku ėshtė gjithashtu dhe zonė e parė e mbrojtur sipas Konventės Ramsar, konventa botėrore pėr mbrojtjen e ligatinave qė paraqesin rėndėsi tė veēantė globale pėr biodiversitetin.

Ndėrkohė qė edhe Laguna e Nartės, ose zyrtarisht e njohur si Peizazhi i Mbrojtur Vjosė-Nartė rrezikohet nga njė tjetėr mega-projekt. Kryeministri Edi Rama shpalli nė janar tė kėtij viti se nė Akėrni tė Nartės do tė ndėrtohet njė aeroport. Aeroporti planifikohet tė ndėrtohet mu nė zemėr tė zonės sė mbrojtur, duke rrezikuar nė mėnyrė tė pakthyeshme ekosistemin lagunor pasi mbulon me asfalt njė sipėrfaqe tepėr tė madhe toke, si dhe pamundėson folezimin e shpendėve nė lagunė. Nė lagunė aktualisht jetojnė shumė lloje shpendėsh, ku vlejnė tė pėrmenden pelikanėt dhe flamingot. Ndėrtimi i njė aeroporti nė kėtė zonė jo vetėm qė shkatėrron ekosistemin pėrreth, por edhe kthehet nė njė rrezik pėr aeroplanėt pasi aeroportet nuk ndėrtohen pranė zonave qė vizitohen shpesh nga shpendėt, pėr tė parandaluar ngecjen e shpendėve nė turbina, gjė qė ėshtė fatale pėr njė aeroplan dhe mund tė sjellė rrėzimin e aeroplanit.

E ndėrkohė qė buldozerėt po shkatėrrojnė apo pritet tė shkatėrrojnė parqet kombėtare shqiptare, rreziku i pėrvitshėm nga zjarret e vėna nga njeriu vazhdon.
Gjatė njė vizite parvjet nė Berat, mėsova dhe diēka tė hidhur por qė tregon sesi mjedisi po shkatėrrohet me ritme tepėr tė shpejta.

“Po del tym andej larg nga Shpiragu. Ka dy ditė qė e shoh atė tym dhe nuk shoh ndonjė qė po e fik”-i thashė vendasit, tė shtėpia e tė cilit po buja parvjet nė lagjen Goricė nė Berat.

“Janė barinj atje qė djegin malet pėr kullota. Kujton se zjarri ndizet vetė? E di sesi i djegin malet? Hipin nė majė tė malit, marrin goma me vete, mbushin gomat dhe lecka dhe i lyejnė me benzinė, i venė flakėn dhe i rrokullisin nga maja e maleve pėr tė djegur pyllin apo malin, pasi ėshtė shumė vėshtirė qė zjarri tė pėrhapet nėse e venė vetėm nė njė vend,” -mė shpjegoi vendasi.


Pemė tė prera e mė pas tė djegura nė Parkun Kombėtar Qafė-Shtamė, foto E.P

Ėshtė fatkeqėsi pėr njė popull, qė njė pėrqindje e vogėl e tij po shfaros mjedisin e atij vendi. Ėshtė e dhimbshme tė mendosh qė ata barinj kanė shtrydhur trurin dhe kanė menduar metoda sa mė efikase qė tė ndezin zjarre e tė djegin maksimalisht pyjet, paēka se ndoshta e dinė qė pas djegies sė pyjeve, erozioni do tė shkatėrrojė atė shtresė toke pėr punė vitesh. Ndoshta shumė pak shqiptarė e vrasin trurin pėr tė krijuar biznese miqėsore me mjedisin, tė cilėt mund tė jenė tė shumtė nė Republikėn e Shqipėrisė, duke parė klimėn dhe relievin qė ka. Dhe ndoshta shumė mė pak e mendojnė sesi ngrėnia e panevojshme e tepruar e mishit e shtyn atė bariun qė tė djegė njė pyll tė tėrė pėr tė pasur kullotė pėr pak vjet, derisa erozioni tė bėjė punėn e tij; apo shumė pak mund ta mendojnė se paratė qė japin pėr njė apartament nė bregdet ende pa filluar ndėrtimi i pallatit, shtyn ndėrtuesit tė ndėrtojnė ku tė duan e ku tė munden, pasi nė njė sistem pothuajse krejtėsisht tė korruptuar shkatėrrimi nuk ka kufi.
Kombi duhet tė udhėhiqet nga parimi “Pa mjedis nuk ka komb”. Me kėto ritme qė po shkatėrrohet mjedisi shqiptar, jo vetėm nė Republikėn e Shqipėrisė, por dhe nė pjesėt e tjera tė trojeve shqiptare, mund tė rrezikojmė tė mbetemi njė komb me troje tė shkretuara nga vetė shqiptarėt. E nė kėtė botė tė tejmbushur, toka tė lira nuk ka. Kėtė tokė kemi e nėse nuk luftojmė fort pėr tė mbrojtur mjedisin tonė, atėherė dhe fundi i kombit nuk do tė jetė i largėt.
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-03-2018, 11:34   #39
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,959
Thanks: 290
Thanked 287 Times in 210 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Masakrohet pylli me pisha tė buta nė Gjirin e Lalzit, Durrės
http://albapoli.com/Al/planeti-shken...lalzit-durres/

Njė masakėr e vėrtetė ka ndodhur nė muajt e fundit nė pyllin me pisha tė buta Pinus Pinea nė Gjirin e Lalėzit. Ky pyll e ekosistem i pasur, po masakrohet barbarisht nga persona e firma tė lidhura me qeveritė e njėpasnjėshme nė Republikėn e Shqipėrisė. Pishat e pemėt e tjerė po priten pėr t’i lėnė vendin pallateve e ndėrtesave tė tjera prej betoni.


Gjiri i Lalzit, mars 2018, foto: Aktivistėt Atdhetarė

Gjiri i Lalzit ėshtė krijuar nga aluvione e pėrrenjve e lumenjve qė derdhen pėrreth tij, duke krijuar kėshtu njė tokė tė ulėt ranore prej vetėm 1-2 m mbi nivelin e detit, e cila mbahet vetėm nga pyjet e pishave dhe pemėve tė tjera. Megjithėse regjimi komunist nė Republikėn e Shqipėrisė donte ta priste Pyllin e pishave tė Gjirit tė Lalzit nė vitet 1960-1965 pėr tė hapur toka tė reja buke, ishin specialistėt ata qė e shpėtuan, duke argumentuar se me prerjen e pyllit e hapet rruga detit qė ta gėrryejė gjithė tokėn e tė futet nė brendėsi tė tokės.

Por shkenca e faktet nuk do tė thonė asgjė pėr qeveritė shqiptare tė pas viteve 1991, tė cilat e panė Pyllin e Gjirit tė Lalzit thjesht si njė pengesė pėr tė ndėrtuar pallate mbi rėrė. Dhe kėshtu nė vitin 2010, si njė kancer nė njė trup tė gjelbėr, shfaqen njollat e para tė ndėrtimeve nė Pyllin e Gjirit tė Lalzit, qė pasohen pastaj me njė shpėrthim metastazash ndėrtimesh nė vitin 2013, kur nė maj 2013, qeveria merr vendimin tė shpyllėzojė njė pjesė tė zonės pėr t’i hapur rrugėn ndėrtimeve mbi rėrė. Kulmi arriti nė vitin 2016-2017, kur pjesa mė e madhe e pyllit u masakrua, dhe nė ditėt e fundit po priten dhe pjesėt e fundit tė mbetura tė pyllit.




Prerja e pishave tė buta, dhe 'mbjellja' e pallateve nė rėrė; foto: Aktivistėt Atdhetarė

Duke qenė se pylli ishte ai qė mbante rėrėn dhe pengonte detin qė ta gėrryente bregun, tashmė pritet qė edhe Gjiri i Lalzit tė ketė fatin e Kunes apo Golemit, ku pas prerjes sė pyllit dhe marrjes sė rėrės, deti u fut 200-300 metėr nė brendėsi tė tokės. Tė njėjtin fat do tė kenė dhe pallatet e sapondėrtuara nė Gjirin e Lalzit, ku pas disa viteve do tė gjenden tė rrethuar nga uji apo do tė rrėzohen si pasojė e gėrryerjes sė themeleve nga valėt e detit.


Sekuenca e pamjeve satelitore ndėr vite tė Gjirit tė Lalzit
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-04-2018, 08:28   #40
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 40,342
Thanks: 11,210
Thanked 6,222 Times in 4,228 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 298
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Natyra dhe shqiptaret

Sa negative jeni mer......

Kisha Katolike i bashkohet nismės pėr mbjelljen e pemėve.

Pjesė e revolucioni tė gjelbėr nė Tiranė u bė edhe Kisha Katolike. Kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Erion Veliaj dhe Arkipeshkvi i Arkidioqezės Metropolitane tė Tiranė – Durrėsit, imzot George Frendo morėn pjesė nė mbjelljen e pemėve, ndėrsa vlerėsuan rėndėsinė qė ka kjo nisme nė pėrmirėsimin e cilėsisė klimės dhe ajrit. Kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Erion Veliaj falėnderoi klerin katolik, jo vetėm pėr pemėt qė mbolli, por edhe pėr gjithēka kontribuon qė Tirana tė jetė mė e mirė dhe mė solidare.

Unė jam shumė krenar sot pėr Kishėn Katolike, pėr Imzot Fendon pėr shėrbesėn e Kishės Katolike nė qytetin tonė, por edhe nė gjithė Shqipėrinė dhe mė vjen mirė qė nė kėtė fushatė tė gjithė aktivistėt e Kishės Katolike, qoftė ata qė shėrbejnė nė shėrbesat fetare apo ata qė janė nė shėrbesat sociale, na janė pėrgjigjur pozitivisht pėr kėtė fushatė tė mbjelljeve.

Mė vjen mirė qė me monsinjor Fendon, ne kemi filluar njė traditė ku nė vend tė mbledhjeve protokollare, ato pak mundėsi qė janė shkojnė nė ndihmė tė tė varfėrve, tė atyre qė janė persona me aftėsi tė kufizuar, tė komunitetit rom dhe besoj qė kemi zbatuar atė kėshillė tė urtė, ku mė i pari ndėr ne ėshtė ai qė shėrben mė shumė, jo ai qė flet mė shumė si komandant”, tha kryetari i Bashkisė sė Tiranės.

Arkipeshkvi i Arkidioqezės Metropolitane tė Tiranė – Durrėsit, Imzot George Frendo vlerėsoi angazhimin e kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės pėr ta bėrė kryeqytetin edhe mė tė bukur.

“Unė dėshiroj tė pėrfitoj nga rasti pėr t’u falėnderuar pėr mbėshtetjen tuaj. Kur kemi organizuar darkė pėr tė varfrit dhe pėr personat me aftėsi tė kufizuar, unė kam pranuar apelin qė keni bėrė pėr njė qytet plot me gjelbėrim sepse gjelbėrimi i qytetit ėshtė shenjė qė ėshtė njė qytet i gjallė, i bukur. Unė, si keni pėrmendur ju,

Papa Franēesku nė fakt nė veprėn e tij mbi mjedisin ka bėrė apel qė tė ruajmė bukurinė e krijimit, por edhe Papa Gjon Pali i Dytė, edhe ai ka bėrė shumė herė apel qė tė ruajmė bukurinė e krijimit dhe t’u lėmė pasardhėsve tanė njė botė mė tė bukur. Sigurisht, me angazhimin tuaj pėr njė Tiranė mė tė bukur do t’i dhuroni gjeneratės sė ardhshme njė qytet mė tė bukur”, u shpreh Sekretari i Pėrgjithshėm i Konferencės Ipeshkvnore, Imzot George Fendo.

Nga Gazeta Shqip - 21 Prill 2018 .

Shenimi i NJONIT: e dini juve perse jam HAJVAN???Qe su bona padre dhe perse?Murgesha PLOT dhe RRASJA kshu KOT.



Amen Beno.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 40823743884_f3546dc394_k.jpg (21.6 KiloByte, 15 shikimet)
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur