Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Ekonomi & biznes

Ekonomi & biznes Kėtu do tė gjeni lajme, studime, statistika, trajnime, dhe informacion tė bollshem qė ka te bėjė me ekonominė shqiptare dhe atė botėrore, si dhe nė fushėn e biznesit nė pėrgjithėsi.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 08-02-2018, 15:36   #1
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,473
Thanks: 1,028
Thanked 1,406 Times in 857 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Bankat Private zyrtarisht nuk janė Organizata Mafioze Pse ato vazhdojnė tė japin Para me Fajde? Rrotėn e kanė shpikur tė tjerėt shumė kohė mė parė, dhe ne shqiptarėt nuk kemi aspak nevoj tė merremi me rrotėn, por thjesht tė zbatojmė rregullat e lėvizjes sė rrotės. Rrota e ekonomisė shqiptare ka marrė rrokullimėn drejt humnerės. Nuk ka asnjė shpresė se ajo mund tė ndalet nė rrugėn e saj, pėrkundrazi, kam frikė se ajo do tė na marrė me vete tė gjithėve, domethėnė jo vetėm shtresėn e mesme, por edhe "elitėn ekonomike"; ku nė tė dytėn bėjnė pjesė biznesmenėt vendas dhe kompanitė e huaja, kryesisht nė fushėn bankare dhe tė telekominikacionit. Kėtu nuk po flasim pėr 500.000 shqiptarė qė tashmė janė nė mes tė humnerės ekzistenciale. Pėr fatin e tyre askush nuk do t'ia dijė. Ata janė tė vdekur, por tė pavarrosur akoma. Nė Shqipėri zhvillojnė aktivitetin e tyre nė fushėn e bankingut rreth 16 banka private, shumica prej tyre janė banka tė huaja. Janė edhe njė numėr institucionesh financiare jobankare, qė operojnė nė fushėn e "huave" financiare. Nė tė vertetė, ky numėr kaq i madh bankash nė njė vend me vetėm 2.8 milion banorė ėshtė krejtėsisht i pakuptueshėm dhe i pavend. Megjithatė, kėto banka kanė gjetur parajsėn ekonomike, dhe ja pse. Nė fillim tė viteve 2000 dhe deri nė vitin 2008 Shqipėria pati rritjen mė tė madhe ekonimike nė tė gjithė historinė e saj. Ky bum ekonomik i jashtėzakonshėm mbėshtetej nė dy burime kryesore: 1. Ndėrtimi dhe 2. Dėrgesat monetare nga emigrantėt shqiptarė pėr familjet nė Shqipėri. Kjo rritje ekonomike ra pas vitit 2008, si pasoj e krizės financiare ndėrkobėtare. Megjithatė, duhet thėnė se nuk ishte kjo arsyeja e vetme e ndalimit tė rritjes ekonomike, por kjo erdhi edhe si pasoj e tejngopjes sė tregut me ndėrtimet e reja, si dhe rėnies sė fluksit tė parave qė deri atėherė rridhnin lumė nga dėrgesat (remittance) e emigrantėve shqiptar. Kėto para mbajtėn gjallė jo vetėm jetesėn e qindra mijra familjeve shqiptare, por ushqyen fort edhe industrinė e ndėrtimit, ku ēmimet e apartamenteve dhe njėsive tė shėrbimit pothuaj u barazuan nė vlerė edhe me kryeqytetet e tjera tė Europės. Nė kėtė klimė tė mbarė biznesi dhe rritjeje ekonomike, filluan tė liēensohen edhe Bankat private. Tregu i huave financiare ishte i uritur. "Kredi" me interesa tė ēmendura filluan tė lėvroheshin nga kėto "institucione" fajdesh "bankare", interesa qė shkonin deri nė 24 %, shpesh herė edhe deri nė 30 % nė vit. Tė njėjtėn gjė po bėnin, dhe pėr fat tė keq akoma vazhdojnė tė bėjnė edhe sot e kėsaj ditė edhe "institucionet jo banka", ku mė tė shquarit janė Fondi Besa dhe PSHM (Partneri Shqiptar nė Mikrokredi), por jo vetėm. Mė vonė, kėto banka private, hodhėn sytė nga tė punėsuarit nė sektorin shtetėror, mė mirė tė themi nga buxheti i shtetit. Tė punėsuarit nė shtet marrin njė rrogė qė e garanton buxheti i shtetit. Pikėrisht kėtu qėndron sekreti; tė japim kredi pėr gjithēka; pėr shtėpi, pėr makinė, mjafton qė kredimarrėsi punon nė shtet dhe merr njė rrogė tė garantuar nė fund tė muajit. Nė fillim do tė shlyej kėstin e "kredisė" me interes 17 ose 20 % nė vit, madje nė fillim do tė shlyej vetėm interesa, pa shlyer prinicipalin. Kjo do tė thotė, se nėse ti ke shlyer pėr dy vjet rradhazi kestet e "kredisė", pas dy vjetėsh ti ke vazhduar tė shlyesh vetėm interesa, dhe principali ėshtė pothuaj i njėjti qė ka qenė nė fillim. Kėto truke tė paskrupullta dhe tė padenja tė bankave private bėhen vetėm nė Shqipėri dhe nė Afrikė. Rreth 70 deri nė 80 % e tė punėsuarve nė administratėn shtetėrore kanė njė ose dy kredi pėr tė shlyer. Tė paktėn 40 % e fondit tė pagave qė del ēdo muaj nga Thesari i Shtetit shkon nė llogaritė e bankave private nė formėn e kėsteve tė kredive qė kanė marrė qytetarėt shqiptar. Kjo do tė thotė, qė bankat private pėrthithin pothuaj gjysmėn e rrogės sė njė shqiptari tė zakonshėm. Dhe tė kuptohemi; kėtu ėshtė fjala pėr rroga tė njė niveli mizerabėl, mė e ulta nė rajonin tonė dhe ndėr mė tė ultat nė Europė. Shkurt; njė rrogė 40.000 lekė nė muaj katandiset afėrsisht nė 20.000 lekė. Kėto shifra mundėsohen pikėrisht nga interesat e ēmendura qė aplikojnė bankat private, me bekimin e Bankės se Shqipėrisė dhe tė qeverive shqiptare. Ajo ēfarė e ndan termin "hua bankare" me termin kriminal "fajde", nė tė vertetė ėshtė pikėrisht interesi i huas qė aplikohet mbi borxhin. Disa pikė pėrqindje mė lartė ose mė poshtė shėnojnė suksesin ose dėshtimin e huamarrėsit. Disa pikė pėrqindje e ndajnė fatin e kredisė pėr shtėpi, bukėn e pėrditėshme nė tavolinė pėr fėmijėt e tu, ose konfiskimin e saj nga Banka qė vepron njėsoj si fajdexhiu mė i pashpirtė. Ato pikė pėrqindje psh 4 % nė vit me 17 % nė vit bėjnė diferencėn e madhe mes jetės dhe vdekjes. Njė ndėr punėt kryesore tė aktivitetit tė Mafias janė fajdet dhe zhvatja. Nė Shqipėri kėtė aktivitet e zhvillojnė hapur edhe bankat private. Por Bankat Private zyrtarisht nuk janė Organizata Mafioze. Ato janė Banka, megjithse ato bėjnė hapur tė gjitha punėt qė bėn Mafia; ajo japin para me fajde dhe zhvasin klientėt e tyre. Po ashtu, edhe "kredia pėr biznes" ka tė njėjtat sėmundje, qė duke i shtuar shkallėn e lartė tė informalitetit, amatorizmin proberbial dhe maninė e ēmendur tė shqiptarve pėr tė imituar nė gjithēka, ka sjellė rezultate katastrofike. Me qindra e mijėra "biznesmen" tė pashkollė dhe injorant, pa asnjė lloj pėrvoje nė menaxhimin e njė kompanie ndėrtimi, i janė futur kėtij biznesi tė ēmendur, duke krijuar njė kaos tė gjithanshėm; kaos financiar, kaos fiskal, kaos urban, kaos ligjor dhe kaos social. Bankat tashmė zotėrojnė njė sasi tė jashtėzakonshme tė pasurive tė paluajtėshme, si dhe pėrqindjen mė tė lartė tė kredive tė kėqija nė rajon. Nė kėtė situatė kaotike, tani ka dalė nė skenė njė specie e re spekullantėsh tė paskurupullt, Pėrmbaruesit Privat, qė sė bashku me Gjykatat qė thjeshtė noterizojnė kontratat e fajdeve "bankare", ekzekutojnė konfisikimin dhe "shesin" pėr 5 lekė djersėn dhe gjakun e shqiptarve tė mashtruar nga Mafia e Bankave Private! Ndėrkohė, ka filluar edhe operacioni mė i ri; shitja e borxheve tek tė tretėt, qė do tė thotė, se Banka e shet borxhin tėnd, tėk njė kompani private pėrmbarimi, borxh qė ėshtė pėrllogaritur sipas qejfit tė bankės, dhe tashmė "pėrmbaruesi" privat tė pėrndjek dhe tė kėrcėnon njėsoj si Mafia, derisa tė tė marrė shpirtin ose paratė. Janė me qindra dhe mijra rastet e pėrndjekjes kriminale qė u bėhet qytetarve shqiptarė nga kėta sadistė tė veshur me forcėn e ligjit, qė kėrcėnojnė, zhasin, vjedhin dhe mashtrojnė qytetarėt, me mėnyra dhe metoda mafioze. Nė pėrmbledhje ose nė pėrfundim tė kėsaj analize, mund tė thuhet me plot gojėn se Bankat Private dhe Institucionet Financiare jo banka nė Shqipėri, me lejen Bankės sė Shqipėrisė dhe tė qeverive shqiptare, kanė zhvilluar aktivitet tė pastėr kriminal duke dhėnė Hua Financiare me Fajde, ligjėrisht tė pėrkufizuara si Kredi Bankare. Ndryshimi i vetėm faktik mes Huasė Bankare dhe Fajdeve qėndron nė pėrqindjen e interesit tė pėrllogaritur mbi borxhin nė shkallė mujore ose vjetore. Nisur nga ky fakt, pėrqindjet e interesave tė huave tė Bankave Private janė tė njėjta me Fajdet qė japin Grupet Kriminale dhe Organizatat Mafioze. Bankat Private zhvillojnė edhe aktivitete tė tjera nė shkelje tė ligjeve tė Bankės sė Shqipėrisė dhe tė Shtetit Shqiptar, siē ėshtė aktiviteti i pastrimit tė parave qė burojnė nga aktivitete kriminale. Bankat Private aktualisht pothuaj kanė pezulluar aktivitetin e kredi dhėnies pėr ekonominė, duke shkelur njė ndėr kushtet kryesore pse ato lejohen tė zhvillojnė aktivitetin financiar nė Shqipėri. Kėto Banka e kanė orientuar dhėnien e huave bankare nė tregun rajonal dhe europian, para kėto qė nė shumicėn e tyre vijnė nga kursimet e qytetarėve shqiptar. Ekonomistėt dhe financierėt "e shquar" shqiptar vazhdojnė tė heshtin. Ata nuk paralajmėrojnė publikun e gjerė me rreziqet qė paraqet njė situatė e tillė. Janė edhe njėmijė shkaqe dhe arsye tė tjera pse shqiptarėt duhet tė mos i zėrė gjumi i natės pėr situatėn e rėndė ekonomike dhe financiare ku ndodhet vendi. Nėse mendon se ky kolaps qė po vjen nė formėn e Rrotės Ekonomike dhe Financiare qė shkon me shpejtėsi drejt humnerės, nuk do tė kapė edhe ty, mua dhe tė tjerė, atėherė ti, Profesori i Shquar i Ekonomisė je njė miop dhe konformist pa moral.

Erl Kodra
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i par pėlqehet nga
i vjetėr 08-02-2018, 15:46   #2
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 40,099
Thanks: 11,012
Thanked 6,067 Times in 4,121 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 296
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Ish manageri i DEUTSCHE BANK tha: mund tju falim borxhet vendeve te varfra qe kane detyrime sepse ne i mbulojme.E VRANE dhe akuzuan brigadat e kuqe apo RAF.Dhe RAF nuk dispononte bomba me predha celiku sipas eksperteve.Pasardhesi i tij tha: une nuk jam ai,dhe qeshi me ironi.
__________________
El amor todo lo vence, el dinero todo lo alcanza, todo culmina con la muerte, el tiempo todo lo sella.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i SystemA pėlqehet nga
i vjetėr 08-02-2018, 16:45   #3
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,473
Thanks: 1,028
Thanked 1,406 Times in 857 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Ish manageri i DEUTSCHE BANK tha: mund tju falim borxhet vendeve te varfra qe kane detyrime sepse ne i mbulojme.E VRANE dhe akuzuan brigadat e kuqe apo RAF.Dhe RAF nuk dispononte bomba me predha celiku sipas eksperteve.Pasardhesi i tij tha: une nuk jam ai,dhe qeshi me ironi.
Qe bankat jane aty per nje grup bankieresh te paskrupullt kete e dime, por qe ne Shqiperi po bejne masaker ekonomike kete pak e kuptojne.
Banka qe refuzojne te te japin fitimin e depozites, banka qe te kushtojne per pagen, banka qe per cdo sherbim te te mbajne komision qofte dhe ajo per te terhequr parate tuaja sepse nuk funksionon bankomati.
Shqiperia ka borxhin aty ku e ka me se shumti per faj te bankave private qe jane te korruptuara nga nje grupim zorragjish.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i par pėlqehet nga
i vjetėr 09-02-2018, 01:49   #4
Jessi1999
Anėtar
 
Avatari i Jessi1999
 
Data e antarėsimit: Jan 2018
Posts: 56
Thanks: 14
Thanked 10 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
Jessi1999 do tė bėhet i njohur mjaft shpejtJessi1999 do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

ROTHSCHILD OWNED & CONTROLLED BANKS:

Afghanistan: Bank of Afghanistan
Albania: Bank of Albania
Algeria: Bank of Algeria
Argentina: Central Bank of Argentina
Armenia: Central Bank of Armenia
Aruba: Central Bank of Aruba
lista eshte shume e gjate.Por doja te thoja se bankat jane ato qe nuk japin aspak prodhim dhe kane fitimin me te lart se te gjithe.Kjo nuk shkon ne asnje kohe,,,,xhaxhi kete e quante mashtrim dhe e denonte.
Jessi1999 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Jessi1999 pėlqehet nga
i vjetėr 09-02-2018, 03:17   #5
SystemA
MORIOR invictus
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 40,099
Thanks: 11,012
Thanked 6,067 Times in 4,121 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 296
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Jessi1999 Shiko postimin
ROTHSCHILD OWNED & CONTROLLED BANKS:

Afghanistan: Bank of Afghanistan
Albania: Bank of Albania
Algeria: Bank of Algeria
Argentina: Central Bank of Argentina
Armenia: Central Bank of Armenia
Aruba: Central Bank of Aruba
lista eshte shume e gjate.Por doja te thoja se bankat jane ato qe nuk japin aspak prodhim dhe kane fitimin me te lart se te gjithe.Kjo nuk shkon ne asnje kohe,,,,xhaxhi kete e quante mashtrim dhe e denonte.
Ato banka se jane shume pak ose me nje shifer qe nuk i ka nen kontroll ose ato shtete qe si kan nen ZAP i bombardojne ose ju cojne......pranvera.

Kurti dashka me u martue....

Tungi dhe fundjave te mbare.

__________________
El amor todo lo vence, el dinero todo lo alcanza, todo culmina con la muerte, el tiempo todo lo sella.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2018, 07:25   #6
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,098
Thanks: 0
Thanked 703 Times in 536 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
lonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Jessi1999 Shiko postimin
ROTHSCHILD OWNED & CONTROLLED BANKS:

Afghanistan: Bank of Afghanistan
Albania: Bank of Albania
Algeria: Bank of Algeria
Argentina: Central Bank of Argentina
Armenia: Central Bank of Armenia
Aruba: Central Bank of Aruba
lista eshte shume e gjate.Por doja te thoja se bankat jane ato qe nuk japin aspak prodhim dhe kane fitimin me te lart se te gjithe.Kjo nuk shkon ne asnje kohe,,,,xhaxhi kete e quante mashtrim dhe e denonte.

Jessi1999. Po te botosh listen s'do mbarosh kurre.
Me mire boto bankat qe nuk administrohen prej ROTHSCHILD.E ke me kollaj. Le qe s'ka me banga ne ato vende se jane mish mash.

ROTHSCHILD- biznesi i tyre eshte te shesin parane.

Se e gjeta..

Citim:
Frankfurt mbi Main, viti 1744. Pranė rrugės sė madhe pėrbri Renit dhe nė kufirin mes Francės dhe Holandės, qyteti e kishte shfrytėzuar mė sė miri atė pozicion. Shkėmbime fitimprurės tė mallrave dhe parasė gjallėronin rrugėt. Me 35 mijė banorėt e tij, Frankfurti ishte njė prej qendrave mė tė mėdha tė Gjermanisė. Njė e dhėnė e veēantė: mė shumė se njė e dhjeta e popullsisė ishte e pėrbėrė nga hebrenj qė kishin gjetur njė vend tė pėrshtatshėm pėr tė vėnė nė pėrdorim dhuntinė e tyre pėr tregti dhe biznes. Ashtu si nė tė gjithė Europėn, edhe nė Frankfurt hebrenjtė jetonin nė geto. Shumė familje qė banonin aty dalloheshin nga shenja me ngjyrė tjetėr qė vendosej nė hyrje tė ndėrtesės. Njė prej kėtyre familjeve quhej Zum rothen schild, nė gjermanisht “me shenjė tė kuqe”, dhe ajo shprehje do tė bėhej mbiemri identifikues i Rothschild-ėve.
Nė shtėpinė me shenjė tė kuqe
Nė vitin 1744, nė shtėpinė me shenjė tė kuqe lindi Meyer Amschel. I mbetur jetim nė moshė tė re, bėri pasuri me atė qė kish trashėguar nga prindėrit. Nga babai kishte mėsuar tė shkėmbente monedha tė ēfarėdo lloji dhe nga tė gjithė llojet e origjinave dhe nė Frankfurt, ku nė ēdo pranverė vinin shumė tė huaj tė joshur prej panairėve qė zhvilloheshin aty, qarkullonin monedha tė tė gjithė llojeve. Nėpėr duar i kaluan edhe monedha tė lashta e tė rralla, qė i ngjallėn pasionin numizmatik. Dhe ky i fundit do tė ishte ēelėsi i suksesit tė tij.
Princi Vilhelm Hanau kishte depozituar para nė sasi shumė tė mėdha duke i shitur ushtarė mercenarė dajės sė tij, George II, mbret i Anglisė. Me ato para kish mundur mes tė tjerave t’i lironte rrugė pasionit tė tij, pikėrisht pėr numizmatikėn. Dhe kush mė mirė se sa ai hebreu nga Frankfurti do tė mund t’i blinte monedha, t’ia shiste, duke kontribuar nė rritjen e koleksionit tė tij? Mes princit dhe kambistit lulėzoi kėshtu njė shkėmbim epistolar qė Meyer Amschel diti ta shfrytėzojė pėr tė nxitur
veprimtarinė e tij financiare dhe tregtare. Pasuritė e tij rriteshin ditė pas dite, bashkė me reputacionin si njeri i besueshėm qė i qėndronte angazhimeve tė marrė. Ndėrkohė, nga martesa me bijėn 17-vjeēare tė njė dyqanxhiu nė Frankfurt i buroi njė tjetėr mbėshtetje e fortė pėr kompaninė, pasuria njerėzore, qė do tė konsistonte nė pesė djem.
Ekonomia e luftės
Nė trazirėn qė po pėrēante Europėn e monarkive dhe fisnikėrisė sė lashtė, e tronditur nga revolucioni francez, biznesi i shoqėrisė Rothschild po pėsonte rritje. Fushatat e para ushtarake tė shteteve nė koalicion kundėr Francės revolucionare panė tė pėrfshihej edhe princi i Kassel, i cili u besoi agjentėve tė tij, pėrfshirė Rothschild-ėt, detyra tė mirėshpėrblyera. Rothschild-ėt pėrfituan nga shanset qė ofronte ekonomia e luftės pėr tė zgjeruar aktivitetin e tyre tė mallrave. E shtrinė deri nė mallra fitimprurės si furnizimet ushtarakė: uniforma, mbulesa, ēadra, birra, armė. Ndėrkohė, aktiviteti tjetėr, ai i bankierėve dhe kambistėve lulėzonte nė po tė njėjtėn masė, aq sa pėr tė sjellė nė arkat e familjes para likuide, gurė tė cmuar, vepra arti, monedha tė ēmuara dhe tituj shtetėrorė. Kėtė pasuri po e rrisnin me shpejtėsi qė kur, tė pasur e mė pak tė pasur, princėr dhe njerėz tė zakonshėm, u kėrkonin atyre para hua.
Nga Frankfurti nė botė
Futja e Europės nė luftė i bėri qė tė viheshin nė kėrkim tė tregjeve tė rinj. Pėr tė kompensuar mungesat prodhuese nė kontinent, Rothschild-ėt hapėn njė filial nė Londėr, magazinė e madhe e njė ekonomie qė shfrytėzonte kolonitė angleze nė Amerikė, Azi dhe Afrikė. Ia besuan djaloshit me shumė iniciativė Nathan, atėherė pak mė shumė se njėzetė vjecar. Nathan u nis nė Angli nė vitin 1795 me cantėn tė mbushur me flori dhe para, pa ditur asnjė fjalė anglisht, duke marrė zemėr vetėm prej besimit qė i kish dhėnė i ati. Brenda pak vitesh do tė bėhej kolona mbėshtetėse e Familjes Rothschild nė rrafshin planetar.
Nathan kishte qenė i pari i fėmijėve tė transferuar nė perėndim qė kish dhėnė prova pėr tė dhėnat e tij si bankier. Ai vetė ka rrėfyer nė atė kohė njė cėshtje tė jashtėzakonshme biznesi tė realizuar nė Angli. “Kompania e Indive Lindore kishte pėr tė shitur flori me njė vlerė 80 mijė stėrlina. Shkova nė ankand”, kujtonte Nathan, tashmė i moshuar, “dhe e bleva tė gjithė. E dija qė qeveria angleze kishte nevojė pėr tė paguar trupat qė luftonin nė Portugali kundėr Napoleonit. Ia shita, dhe ata nuk dinin si tė bėnin pėr ta transferuar nė Portugali. E mora unė pėrsipėr, duke e kaluar nėpėrmjet Francės. Ishte puna mė e mirė qė kam bėrė nė jetėn time”.
Kush fitoi nė Vaterlo?
Beteja e Vaterlosė u humb nga Napoleoni dhe u fitua nga Rothschild-ėt. Duket paradoks, por ka njė tė vėrtetė brenda. Ja se si shkuan gjėrat. Kishte pak kohė qė Rothschild-ėt kishin shtrirė nė tė gjithė kontinentin rrjetin e tyre tė shėrbimit tė informacionit qė ndiqte nga afėr zhvillimet e luftės. Kishin mjete tė mėdhenj nė dispozicion: anije, karro, kuaj tė shpejtė, agjentė tė shpėrndarė kudo qė sillnin para, tituj, letra dhe lajme. Dhe lajmi mė i vyer ishte ai i rezultatit tė betejės sė Vaterlosė.
Bursa e Londrės ishte nė pritje me ankth. Nėse do tė fitonte Napoleoni, vlera e titujve shtetėrorė anglezė do tė pėsonte rėnie. Nė rast tė kundėrt, me armikun tė mposhtur dhe perandorinė franceze nė gjunjė, Bursa e Londrės do tė kish kapur yjet. Beteja u zhvillua nė 18 qershor. Ditėn tjetėr, njė agjent i Rothschild-ėve kishte nė dorė, tė sapo dalė nga shtypi, njė gazetė holandeze qė jepte lajmin e humbjes sė Napoleonit. I hipi njė anijeje dhe nė datėn 20
zbriti nė portin e Folkestone, ku vetė Nathan Rothschild po e priste nė bankinė. Njė rrugėtim i shpejtė me karrocė dhe Nathan u gjend nė Londėr disa orė pėrpara se lajmi zyrtar tė arrinte nė kryeqytet. Mbėrriti nė Borsė dhe u shfaq para dhjetėra agjentėve tė kompanive tė tjera qė e prisnin. Ata e dinin qė Nathan e dinte. Me fytyrėn pakėz tė ngrysur, sikur tė donte tė jepte lajmin e kaq, Nathan nuk bleu, por nisi tė shesė tituj shtetėrorė. Tė gjithė e imituan, tė bindur se kishte fituar Napoleoni.
Titujt u ulėn gjithnjė e mė shumė nė vlerė, por pak sekonda pėrpara se lajmi zyrtar dhe i vėrtetė tė kalonte kangjellat e bursės, Nathan ktheu drejtim dhe filloi tė blejė me cmime tė ulėt. Dhe bleu me dorė tė lirė deri kur lajmi i lumtur shpėrtheu nė kryeqytetin anglez. Vetėm nė atė ditė fitimet e tij ishin tė jashtėzakonshėm. E tija kish qenė njė taktikė e vėrtetė lufte. Kishte pėrdorur paratė ashtu sic Napoleoni pėrdorte ushtarėt: pėrqėndronte shumė, me shpejtėsi, nė njė pikė tė vetme tė zgjedhur me kujdes. Do tė kish siguruar njė fitore tė madhe ose njė humbje tė rėndė. Por nėse Napoleoni kishte humbur betejėn e jetės, ai e fitoi.
Kjo nuk do tė thotė se ishin tė vėrtetė zėrat qė qarkullonin, shumė tė pėrhapur edhe prej
humorit antisemit, qė Rothschild-ėt kishin bėrė pasuri me vetėm njė goditje, me njė lehtėsi tė barabartė me qasjen e tyre krejt pa paragjykime. Kompetenca, ndershmėria dhe tradita kulturore zinin njė rol po kėshtu tė rėndėsishėm. Rothschild-ėt nė Francė
Nė vitet Tetėqind Rothschild-ėt u vendosėn nė Francė me baronin James de Rothschild. E shpejtė ishte ngjitja e tij, qė nisi si kėshilltar i mbretėrve tė Francės. James u bė njė prej financierėve mė tė rėndėsishėm dhe tė fuqishėm duke luajtur njė rol tė dorės sė parė nė financimin e sipėrmarrjeve hekurudhore, minerare dhe industriale, nė importin e cajit dhe specieve nga Lindja, nė blerjen e shtėpive, tokave dhe vreshtave nė Francė. Nė fillimet e Tetėqindės ishte me siguri njė prej burrave mė tė pasur tė planetit. Nė shtėpinė e tij tė quajtur Chateau Rothschild nė Boulogne-Billancourt, pranė Parisit, kishte njė oborr tė vėrtetė tė tijin. Artisti i parė nė shėrbim tė tij ishte Gioacchino Rossini qė pėr tė kompozoi njė sasi tė madhe pjesėsh muzkore. Piktori Ingres ishte portretisti zyrtar; Heinrich Heine ishte poeti personal. James kishte interesa tė gjerė dhe me paratė e tija financoi vepra pėr ndihmė, spitale, shkolla, shėrbime sociale. Nė mėnyrė tė vecantė u mor
me bamirėsi ndaj popullit tė tij dhe financoi kolonitė e para hebreje nė Palestinė. I pėlqente shumė tė bėnte gjėrat nė mėnyrė madhėshtoredhe tė mos privohej nga asnjė lloj interesi i tiji. Njė vlerėsues i verėrave dhe ushqimeve, investoi nė kėta sektorė dhe nė fundin e jetės sė tij arriti qė tė blejė zonėn e prodhimit tė shumė tė vlerėsuarės Chateau Lafite.
Koleksioni i tij i artit bėnte qė tė dukej shumė i vogėl ai i mbretėrve dhe u pasurua nė mėnyrė tė vazhdueshme me blerje tė reja. Nė kulmin e suksesit James bleu njė pallat tė mrekullueshėm tė shtatėqindės, rezidenca e fundit e tė pushtetshmit Tayllerand, ku Rothschild-ėt francezė do tė banonin deri nė Luftėn e Dytė Botėrore. E braktisėn pėrpara mbėrritjes sė nazistėve nė Paris.
Italia e Rothschild-ėve
Nė gjysmėn e parė tė Tetėqindės familja u pėrhap nė vende tė ndryshėm mes pesė djemve tė themeluesit: Nathan nė Londėr, Amschel nė Frankfurt, James nė Paris, Salomon nė Vienė dhe Carl nė Napoli, dhe u shndėrrua nė rrjetin mė tė madh financiar tė Europės, me aftėsinė qė t’i jepte hua tė rėndėsishme monarkive pėr vepra me peshė. Nė Itali banka Rothschild i dha hua tė
mėdha Shtetit Papnor si dhe mbretėrve tė ndryshėm tė Napolit pėrvec se Dukatit tė Parmės dhe Dukatit tė Madh tė Toskanės. Nė mėnyrė tė vecantė bėri biznes me Borbonin e Napolit qė nė mesin e viteve njėzetė duhej tė menaxhonin njė deficit nė rritje qė i detyronte tė mblidhnin sasi tė mėdha titujsh shtetėrorė interesat e tė cilėve nė pjesėn mė tė madhe shkonin jashtė vendit. Mė e ndėrlikuar ishte prania e tyre nė Mbretėrinė e Sardenjės dhe nuk ishte pa konflikte interesi. Pėr tė paguar zbritjen e madhe qė kėrkonte Austria Piemontes nė fundin e luftės sė 1848-49 dhe qė piemontezėt e kishin humbur, bankieri dhe ministri i Financave Giovanni Nigra nisėn njė tratativė me Rothschild-ėt e Francės. Operacioni u kryqėzua me shkrirjen mes bankės sė Xhenovės dhe asaj tė torinos. President i kėsaj tė fundit ishte vėllai i ministrit, dhe vetė ministri i kėrkoi njė favor personal James Rothschildit.
Cavour, qė nė atė kohė ishte njė qytetar i zakonshėm, u pėrfshi nė skaje, por kur mėsoi se Baroni i Madh po shpėrblente kundėrpalėt e torinos me pėrfitime personalė e refuzoi ofertėn e bankierit.
Rothschild-ėt, dhe nuk kish si tė ishte ndryshe, u pėrfshinė nė cėshtje tė tjera financiare qė
ofruan bazėn pėr njė ndėrhyrje tė madhe pas unifikimit tė Italisė. Duke filluar qė nga viti 1861 ndėrhynė pėr tė financuar, ashtu si kishin bėrė nė Austri dhe nė Francė, veprat hekurudhore si dhe menaxhuan njė prej kompanive tė mėdha, atė tė Alta Italia. Rrjeti i kompanisė i kontrolluar nga Rothschild-ėt pėrfshinte praktikisht tė gjithė rrjetin e veriut, nė tėrėsi afro 1400 kilometra, deri nė Firence. U zgjerua duke pėrfshirė linja tė tjera mes tė cilave atė ndėrkombėtare tė lidhjes mes Italisė dhe Francės pėrmes Frejus. Shoqėria hekurudhore e Alta Italias bleu nga shteti edhe shėrbimet e lundrimit nė liqenet e Lombardisė. Shoqėria gjithėsesi pėrfundoi shumė shpejt nė njė paqėndrueshmėri tė thellė ekonomike qė e pati kulmin me dėshtimin dhe riblerjen nga ana e shtetit. /Focus/
Kush eshte me kureshtart mund te lexoje librin Shoqerite Sekrete dhe Fuqia e tyre Boterore
Kodi:
http://www.shtepiaelibrit.com/store/sq/konspiracion/2022-shoqerite-sekrete-dhe-fuqia-e-tyre-boterore-jan-van-helsing.html
Libri mund te jete akoma per shkarkim diku. Une e kam shkarkuar dukur nga syri3.

Nje info te shpejte e merrni ketu:

Kodi:
https://therandamusic.com/Libra%20te%20ndryshem%20[%20Pdf%20]/Sekretet%20e%20sundimit%20te%20botes.pdf
Nen direktorine
Kodi:
 https://therandamusic.com/index.php?dir=Libra%20te%20ndryshem%20%5B%20Pdf%20%5D/
Liber tjeter per t'u lexuar gjithashtu :
Komploti Boteror
Kodi:
http://www.dielli.net/pdf/historia/KomplotiBoteror.pdf
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg ro.jpg (23.4 KiloByte, 26 shikimet)
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga lonely_lion : 09-02-2018 nė 07:52
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
i vjetėr 09-02-2018, 10:48   #7
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 3,473
Thanks: 1,028
Thanked 1,406 Times in 857 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 67
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Problemi I bankave dhe pronesia e tyre e perhumbur neper adresa fiasko dihet, por Shqiperia ka % me te larte ne rajon ne mos ne bote per kredimarresit qe shkon nga 17-20 %, ndersa per interesat e depozitave eshte nen 1 %. Kjo eshte mbi vjedhje, dhe e dini justifikimin e bankave; qe Shqiperia eshte me rrezik te larte falimenti.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-02-2018, 12:29   #8
lonely_lion
V.I.P
 
Avatari i lonely_lion
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 2,098
Thanks: 0
Thanked 703 Times in 536 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
lonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyerlonely_lion ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Bankat private jane mafie e ligjeruar.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin
Problemi I bankave dhe pronesia e tyre e perhumbur neper adresa fiasko dihet, por Shqiperia ka % me te larte ne rajon ne mos ne bote per kredimarresit qe shkon nga 17-20 %, ndersa per interesat e depozitave eshte nen 1 %. Kjo eshte mbi vjedhje, dhe e dini justifikimin e bankave; qe Shqiperia eshte me rrezik te larte falimenti.
I marrin parate e shqipove me interes 1% ose pa interes hic dhe i investojne ne shtete te tjera (Europiane) apo ne bote.

Jane po keto para qe ja ri japin Shqiperise(ne forme kredije),me keste dhe Shqiperia i perdor per t'i perdorur per te lare borxhin e saj ose projekte ne infrastrukture etc...
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur