Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 24-12-2017, 13:45   #1
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Mathieu Aref: Jo vetėm shqiptarėt, po dhe Zeusi ishte pellazg

Mathieu Aref lindi nė Kajro tė Egjiptit, ėshtė historian shqiptaro-francez. Prindėrit e tij kanė lindur nė krahinėn e Matit nė Shqipėri. Tashmė ai jeton nė Francė dhe i ėshtė dedikuar prej vitesh hulumtimit tė historisė sė prejardhjes sė shqiptarėve. Ka mbrojtur tezėn e tij shkencore nė Universitetin e Sorbonės me preardhjen e shqiptarėve nga PELLAZGĖT. Pak ditė mė parė u dekorua nga presidenti i Republikės, Bujar Nishani, pikėrisht me titullin “Naim Frashėri”. Nė vitin 1961, ai udhėton drejt Francės, ku edhe jeton qė prej asokohe. Eshtė i diplomuar nė fusha tė ndryshme, si “Literaturė, Artet e bukura, Arkitekturė, Drejtėsi e shoqėrive, dhe Histori antike”. Nė vitin 2003, 2004 ka publikuar dy libra nė gjuhėn frėnge dhe mė pas tė pėrkthyer edhe nė gjuhėn shqipe : “Shqipėria (historia dhe gjuha) ose odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen”, “Greqia (Mikenėt = Pellazgėt) ose zgjidhja e njė enigme”. Me 3 janar 2012, z. Aref merr gradėn Doktor nė degėn “Histori dhe Civilizimet Antike”, nė universitetin e Sorbonės. Ka mbrojtur tezėn: “Kėrkime mbi Pellazgėt, si origjinė e civilizimit grek”!

***

Dr. Mathieu Aref, sapo ka lėnė “Presidencėn”, ku Presidenti i Republikės, kėsaj tonės, e ka dekoruar me urdhrin “Naim Frashėri”! Ėshtė vendosur nė njė hotel dhe, sigurisht, qė ėshtė i lodhur nga rruga dhe nga takimet e shumta qė ka patur qė nga Presidenti, e deri tek kushdo tjetėr qė nė fakt e njohin famėn e tij, madje edhe krenohen, po pak kush punėn, atė magjiken qė e ka ngritur nė majėn mė tė lartė tė shkencės sė albanologjisė, sidomos tė rrėnjėve tė saj tė hershme, qė shkojnė deri te pellazgjishtja. E gjejmė nė holl, nė njė qėndrim stoik, pasi kishte qėndruar me ca miq tė vetėt dhe i kishte pėrcjellė. Na pret me qetėsinė e njė njeriu tė madh! E di qė mysafirėt qė kėrkojnė ta takojnė nuk janė tė rastėsishėm. Tashmė radhėn e ka njė gazetare, qė i serviret nga njė mik i tij, jo vetėm mendimi…!

Mathieu Aref ėshtė shqiptar ! Ėshtė nga ata shqiptarė qė vetėm nėpėr ideale kemi patur mundėsi ta konstatojmė, se ndryshe nuk mund ta hasnim. Madje ne, shqiptarėve tė Shqipėrisė, njė shqiptar i tillė nuk na e lejohet as ta shohim nė ėndėrr. Ėshtė e ndaluar se na kėrcėnojnė modelet pezivenge tė politikės, ekranit, shtetit, pushtetit, vjedhjes, rrjepjes e deri tė mohimit tė tė jetuarit nė kėtė vend. Profesor Mathieu, i cili tashmė ėshtė “Doktori i Pellazgjishtes” ėshtė modest. Flet pėr shqiptarėt si pėr gjakun! Ėshtė i gėzuar qė Presidenti i vendit tė tė parėve tė tij e ka dekoruar. Gėzohet si fėmijė qė takohet me njerėz nė Shqipėrinė e tij, e madje edhe hidhėrohet pse ėshtė koha kaq e shkurtėr e qėndrimit tė tij me ne dhe nė vendin tonė. Ai jeton nė Paris ! Atje, ku me siguri i falet gjithė akademia e atij vendi, (sepse ata dinė ēfarė ėshtė vlerė dhe jo e tillė) ndėrsa kėtu, mediat nuk patėn kohė tė transmetonin asnjė sekuencė nga takimi i tij me Presidentin e vendit. Sigurisht qė profesori, nuk shikon vogėlima tė tilla, as i shkon mendja, pasi ai ėshtė aq madhėshtor sa ēfarėdolloj ekrani, gazete, apo edhe ndonjė institucioni, qė pėrzihen nė raste tė tilla, sėrish do t`i bėnin nder vetėm vetes sė tyre.

Profesor Aref ka ngritur nė majėn mė tė lartė tė shkencės flamurin e ekzistencės sonė, tė origjinės dhe autoktotonisė, qė prej mė shumė se dy mijė vitesh ėshtė rrėnuar nga pushtues tė huaj dhe vendas, armiq dhe “miq” gjithfarėsh ! Pellazgėt dhe pellazgjishtja janė themele, dhe profesor Mathieu Aref ia ka treguar kėtė fakt me prova shkencore mbarė Botės. Para tij dhe tezės sė tij ėshtė dorėzuar edhe universiteti i Sorbonės : Pellazgėt janė stėrgjyshėrit e shqiptarėve ! Profesori ynė ka fakte, prova e jo pak, po gjysmė shekulli qė gjurmėton shkencėrisht kėtė tezė! 50 vite tė jetės sė tij ia ka falur pellazgjishtes, derisa e bėri tė njohur nė rangjet mė tė larta tė akademisė franceze e madje ai ėshtė i bindur : “Askush nė botė nuk mund tė thotė tė kundėrtėn e asaj ēka unė hedh nė tezėn time pėr Pellazgėt !”

“Takimi me pellazgėt”
“Baba gjithmonė mė ka thanė : Bir, je pellazg ! Mos harro !” Kėshtu ėshtė ngjizur identiteti pellazg te profesori. Ai ka fiksuar vetėm kėtė fakt dhe duket qė i ka shėrbyer si thirrje hyjnore nė momentin qė ai mbėrrin nė Francė. Madje aty, nė zemrėn e saj ! Has diku nėpėr libraritė e rrugės “Zeusin” qė fliste gjuhėn qė profesori njihte ! Nga ai moment thotė : Nisa tė gėrmoj ! Dhe ashtu ka ndodhur nė tė vėrtet. Prej atij momenti e deri mė sot, ai nuk ka ndaluar pėr asnjė ēast sė menduari pėr Pellazgėt, Ilirėt, Shqiptarėt dhe gjithė Botėn mbarė, ku ka shkelur kėmba e tyre !
Pėrballja me profesorin tė shtang ! Tė duket si njė bibliotekė e madhe ku tė ofrohen njė mori skedarėsh qė tė kalojnė para syve dhe duhet tė kapėsh atė kryesorin, fillin e duhur qė tė ēon tek zbėrthimi i sė tėrės. Nė fakt ėshtė e pamundur ! Asnjė lloj filli nuk kapėn dot, sepse ai ėshtė si “glob” me parametra tė ēuditshėm. Ėshtė aq i dashur, dėgjues i mirė, qė s`e njeh “unin” vetėm kur i duhet me shqiptarėt, kėta qė nuk kanė qejf tė pranojnė teza shkencore, po vetėm ēka mėsojnė tavolinave tė thashethemeve kombėtare dhe ndėrkombėtare dhe mbi tė gjitha, ėshtė shumė njerėzor. Ai flet pėr mallin e tij dhe tė prindėrve tė tij pėr Shqipėrinė me njė gjuhė dhimbjeje tė pabesueshme pėr njė njeri shkence. Gjuha shqipe, madje ajo gege, rri aq bukur dhe madhėrisht me tė, thua janė njė botė e tėrė e pandarė nga asgjė! Nė fakt profesori flet e njeh disa gjuhė nė mėnyrė perfekte, ndryshe do kishte qenė mjaft e vėshtirė sipėrmarrja e tij shkencore nė kėrkim tė prejardhjes sė shqiptarėve dhe tė gjuhės shqipe. Tezat e tij tė lėnė pa fjalė, ndėrsa hulumtimet e kanė shpjerė nė tė gjithė botėn, gjithkund ku e kanė ēuar kėrkimet shkencore pėr tė vėrtetuar atė ēka tashmė ėshtė e tija.

Kur flet ka njė vėshtrim tė thellė. Duket sikur tė pėrpin, po aq sa duket sikur nė ty sheh provėn e radhės sė pellazgėve. Ai duket sikur tė studion, tė bėn njė skaner dhe tė duket vetja si njė “provė” e radhės para tij: “E keni parė, se ca njerėz ende ruajnė tiparet e pellazgėve. Po, po, e kanė kokėn rrumbullake, janė tė bardhė dhe me sy blu. Kėshtu ishin pellazgėt”. Aty hyn nė lojė antopologjia, e profesiori mund tė flasė pafund, pafund pėr tė gjitha tipologjitė kafkore tė rracave. E habitshme ; ai nuk ėshtė thjesht vetėm studiues, por nė shėrbim tė tezės sė tij ai ėshtė bėrė ; antropolog, arkeolog, historian, gjuhėtar, njohėsh mjaft i mirė i gjeografisė, etnografisė e deri njė njohės shumė i mirė i shumė gjuhėve. Patentat e tij janė tė gjitha nė shėrbim tė shqiptarėve dhe gjuhės shqipe, e pėr pasojė, tė historisė sė ekzistencės sonė : “Historia nuk shkruhet me hamendėsime”-thotė profesori, ndėrsa nis e liston teoritė e tij, ku s`tė mjaftojnė orė as ditė. Ku nuk tė ēon, tė pėrplas dhe mė pas tė sjell prapė nė tavolinė, aty ku kujdeset tė mos mbetet as edhe njė grimcė sheqeri e derdhur nga mbajtėset e shprishura prej kohėsh qė serviren bareve tė Tiranės qė nė tė mund tė kenė qėndruar ilirėt qė profesori ua di mirė gjuhėn dhe bėmat !

“Na”- raca jonė !
“Raca pellazgo-ilire ishte fillimisht njė racė e bardhė, e pastėr, pra, jo e pėrzier. Nė ditėt e sotme, pėr shkak tė pėrzierjeve tė shumtė dhe ndryshimit tė mentaliteteve shoqėrore ėshtė e vėshtirė tė detyrojmė fėmijėt tanė pėr tė zgjedhur tė dashurėn e tyre pa dallim race apo ngjyre. Prindėrit vėtėm mund tu japin edukimin dhe parimet stėrgjyshore tė etnisė sė tyre mijėvjeēare, nė mėnyrė qė ata tė zgjedhin lirisht dhe tė bėjnė ndjenjėn e gjėrave. Por duhet tė pranojmė se ėshtė e vėshtirė sot, pėr tė ruajtur pastėrtinė e njė etnie. Sot dhe qysh pushtimet dhe kolonizimet tė trojeve shqiptare kjo race zanafillore dhe shumė e vjetėr ėshtė ndryshuar nė mėnyrė tė konsiderueshme rrjedhur nga pėrzierjeve tė shumta pėr shkak tė pushtimeve tė ndryshme, tė lehtėsisė tė lėvizshmėrive tė popullsive dhe martesat tė pėrziera.
Fisi pellazgo-ilir kishte katėr karakteristika thelbėsore : pėrkatėsia etnike e bardhė ; lėkurės tė ēelur, sytė blu apo tė gjelbėr, flokėverdhė apo gėshtenjė, formėn e kafkės (brakicefale ose mesocefale), plano-oksipitali (shtypje prapa kafkės por sot ėshtė nė zhdukje), shtat tė madh! Ka ende disa mostra tė kėtij lloji qė kanė mbijetuar pėrzierjeve tė ndryshme. Kjo ėshtė nė sajė tė izolimit tė tyre nė rajone tė paarritshėm (nė veri dhe verilindje) qė disa shqiptarė kanė mbajtur karakteristikat stėrgjyshore dhe unė do tė shtoj disa aspekte tė ADN-sė sė tyre. Ndryshe nga kėto, nė zonat bregdetare, lugina tė arritshme, fusha dhe qytete tė ulėta, pėrzierjet kanė qenė shumė mė tė shpejtė dhe mė tė shpeshta. Kėshtu sot e vetmja lidhje tė saktė mes shqiptarėve ėshtė gjuha dhe traditat e tyre stėrgjyshore”. Kėshtu thotė profesori, ndėrsa shpjegon lidhjet tona fare fisnore, qė nė atė kohė, duke saktėsuar se nuk ka ekzistuar kurrė Iliria, por qė pellazgėt janė quajtur njerėz tė lirė.

Falenderimi pėr vlerėsimin
Profesor Aref nuk e fsheh gėzimin e madh nga vlerėsimi qė iu bė nga Presidenti i vendit tė tij. Aty ai ka mbajtur njė fjalė tė shkurtėr duke na kujtuar tė gjithėve se sa krenar ndjehej, ndonėse nė fakt kėtė vlerėsim pėr vlerėn e rrallė qė kanė studimet e tij, e ka merituar prej kohėsh: “Sė pari i nderuari z. President, Bujar Nishani ju pėrshendes me respekt dhe ju falėnderoj pa mbarim pėr kėtė dekoratė qė ėshtė e shenjtė pėr mua, njė dékoratė qė ka marrė emrin e njė me tė mėdhenjėve Rilindas shqiptar: Naim Frashėri! Sot falėnderoj gjithashtu shtetin shqiptar, vendin e tė parėve tė mi. Kjo ditė dhe kjo ngjarje do tė mbahėn mend dhe do tė jenė tė paharrueshėm pėr mua dhe kjo ėshtė njė kėnaqėsi, njė nder i madh, njė vlerėsim, njė mirėnjohje dhe njė lavdėrim pėr 50 vite tė pėrkushtuar studimeve shkėncore, historike dhe gjuhėsore qė kam kryer pėr tė nxjerrė Pellazgėt nga harresa dhe hiēi dhe veēantėrisht pėr rindėrtimin e se vertetės historike dhe gjuhėsore. Kėta Pellazgė ishin parardhėsit e trako-ilirėve dhe stėrgjyshėrit e mi, stėrgjyshėrit e kombit shqiptar dhe vendėve shqipėfolėse. Prindėrit e mi tė ndjerė do tė ishin sot krenar dhe tė lumtur pėr tė parė djalin e tyre i pėrshėndetur dhe i lavdėruar nga presidenti i Republikės sė Shqipėrisė dhe nga gjithė Shqiparėt. Falėminderit i nderuari president pėr kėtė dekoratė tė jashtėzakonshme pėr njė shkencėtar dhe njė njeri si unė qė ka kushtuar njė pjesė tė madhe tė jetės sė tij pėr vendin e tė parėve. Falėminderit !”

Intervista
Polifoninė veē nesh e ka edhe Korsika dhe zona Baske.
Pjesė nga rrėfimi i gjatė i Dr. Alef, si nisi “beteja” me botėn pėr pellazgėt dhe gjuhėn shqipe.

Porfesor, si lindi ideja pėr tė kėrkuar mbi pellazgėt ?
Ishte njė moment nė Francė. Nė fakt gjithnjė im atė mė thoshte ; bir mos harro se ne jemi pellazgė. Tė parėt tanė janė pellazgė. Ne, paēka se ishim nė Egjypt, gjithnjė nė familjen tonė ėshtė folur shqip. Shumė shqip. Pastaj kemi mėsuar gjuhėt e tjera qė kanė qenė nė varėsi tė vendit ku kemi qėndruar, qė ėshtė arabishtja, frėngjishtja si gjuha e vendit ku unė kam jetuar e punuar dhe sigurisht anglishtja si gjuha e tė gjitha dyerve. Te Herodoti mėsova se ilirėt ishin njė popull i lirė. Quheshin; njerėz pėrtej! Pastaj hasa nė Iliadėn dhe Odisenė. Ishin pėrforcimi i madh. Pastaj nisa tė kėrkoj. Pėr shumė kohė qėmtova dhe mė pas vendosa tė pushoj. Ėshtė ai momenti kur njeriu hyn nė luftė me veten. Nisa tė vendosja pėrballė vetes teorinė time dhe tė bėja tė kundėrtėn. Po, po. Gjashtė muaj luftova me tė kundėrtėn, duke u pėrpjekur tė gjeja diēka qė s`do tė mė binte nė sipėrmarrjen time. Nuk ia arrita dot. Thashė po; tani ėshtė momenti.

Mė pas…?
Mė pas? Punė, punė pafund. Gjithė jetėn ia kam pėrkushtuar vetėm kėtij hulmutimi. Mė besoni, 6 vjet punime tė pandėrprerė (10/15 orė nė ditė). Jetosha vėtėm si njė askėt pa grua, fėmijt disa ishin tė martuar apo secili nė shtėpinė e vet. Mbaja qenin tim. Vetėm me atė ēlodhesha. Kur me vdiq ai (qeni) qajta. Qajta shumė sepse ai mė kuptonte. Fillimisht jam marrė me grekėt. Ideja ishte tė gjeja prova se ne ishim pasaradhės tė Pellazgėve. Atėherė e dija se do tė bėja punėn e duhur. Sepse gjithnjė ėshtė punuar keq dhe kundėr kėtij fakti. Historia nuk bėhet me hamendje. Psh, nė Iliadė ka pellazgė nė tė dyja kampet! Nė Iliadė ndodhet edhe lutja e Akilit drejtuar “Zeusit”: “Zeus mbret, Dodonas, perėndi e hershme, Pellazg, i cili mbretėron mbi Dodonė, nė kėtė vend tė ashpėr tė Sellėve, tė profetėve me kėmbė tė palara kurrė dhe qė flenė pėrdhé…”. Domethėnė pėrfundimisht Zeusi ishte Pellazg ! Pėrsa i takon Zeusit, elementi thelbėsor i zanafillės sė tij etnike, pėrveē pėrputhjeve gjuhėsore me shqipen e sotme dhe epiteteve tė shumta tė Homerit, duke i cilėsuar Pellazgėt hyjnorė dhe historia e tij i lindur nė njė “Shpellė” nė malin Ida nė Krėtė (fjalė qė rrjedh nga gegėnishtja “Kre, kretė” dmth toskėrisht: “krye, kre, krerė, apo kokė), ėshtė ajo frazė e pėrmendur nė Iliadė e cila provon zanafillėn pellazge tė Iliadės (e vetmja frazė e shpėtuar nga ndėrfutjet e ndryshme dhe qė i ka shpėtuar manipulimeve tė logografėve greke). Kjo frazė mė bėfasoj qė Zeusi nuk ishte “grek” (sikur e kisha mėsuar, qė nė vogėlinė time) nėpėr libra dhe enciklopedi tė ndryshme por ishte Pellazg.

Ēfarė ishte Homeri nė historinė e tezės suaj, profesor ?
Iliada dhe Odisea janė poema epike tė traditės gojore pellazge dhe jo greke. Por pėr tė mbėshtetur mė tej kėtė bindje tė fortė isha i dėtyruar tė ndėrmarr edhe studime tė tjera shumėdisiplinare nė pėrpjekje pėr tė gjėtur “kuadraturėn e rrethit”. Dhe u detyrova tė nisja studime intensive nė arkeologji, antropologji, gjuhėsi, paleontologji, parahistori, mitologji, etj. Pra teza ime e paraqitur nė Sorbonė ėshtė kulmi i tė gjitha kėtyre studimeve dhe kėrkimeve, njė punė fiks 50-vjeēare.Falė Iliadės dhe Odisesė, tė pėrcjella nga Pellazgėt tė cilėsuar si hyjnorė nė Iliadė, pushtuesve tė rinj helenė, sot dimė se ēfarė gjuhe flisnin popujt autoktonė, tė cilėt banonin nė vendin qė do tė bėhej Greqi. Kjo ėshtė marrė nga Herodoti. Nuk ėshtė shpikje e bėrė kot. Kjo gjuhė e Perėndive “e ndryshme nga ajo e njerėzve” d.m.th e grekėve ashtu siē e cilėsonte Homeri, gjuha e “Zeusit pellazg dhe dodonas” ėshtė mė se e gjallė: gjuha shqipe e sotme, e ruajtur pothuajse e paprekur, qysh prej mijėvjeēarėsh, nė malet e pamposhtura tė rajoneve shqipfolėse, vatra e tė cilave ėshtė Shqipėria e sotme dhe trojat e saj shqipėfolėse. A nuk ka aty njė lloj fosili tė gjallė, qė na sjell provėn se kėta Pellazgė ishin pikėrisht stėrgjyshėrit e Thrako-Ilirėve dhe tė pasardhėsve tė tyre tė fundit, shqiptarėt tė sotmė ? Gjuha shqipe arrin tė dekriptojė apo tė deshifrojė shumicėn e emrave tė mitologjisė (e mbiquajtur greke) si dhe teonimet, eponimet, toponimet, oronimet dhe antroponimet tė Iliadės/Odisesė dhe tė njė pjese tė madhe tė Europės dhe nė veēanti tė rajonit danubo-ballkano-egjeas !

Ju po thoni se pellazgėt kapėrcejnė edhe Europėn ?
Po, sigurisht ! Kam gjetur gjurmė dhe fakte shkencore, jo kėshtu me hamendje. Askush nuk mund tė mė vėrtetojė tė kundėrtėn. Psh, mbetjet arkeologjike megalitike apo ciklopike, tė cilat gjenden jo vetėm nė Ballkan, Egje apo nė Azinė e Vogėl, por edhe nė Europėn Perėndimore, fortifikimet e Mikenės, Argos, Tirintit apo Pilos dhe pelargikoni (muri i parė rrethues i Akropolit tė Athinės) dhe mbetje tė tjerė, nuk janė vėrtetuar nga arkeologjia. Gjithsesi, ėshtė thėnė se aty nuk ka asgjė greke ! Pėrveē vendosjes, kemi edhe gjuhėn dhe traditėn. Lineari B nuk ėshtė gjė tjetėr veēse gjuha proto-joniane, d.m.th. pellazgjishtja e lashtė, nga e cila rrjedh dialekti jonian, eolian dhe arkado-qipriot, paraardhėse tė guhės greke. Qysh nga Chadėick dhe Ventris (dekriptuesit e linearit B) ėshtė besuar se ky shkrim ka qenė greqishja e lashtė. Shikoni me vėmendje edhe njė fakt tjetėr. Kush ka nė botė polifoninė ? E dini qė pėrveē nesh e ka edhe krahinė e Korsikės dhe Baskėt nė Spanjė. Nuk ka askush tjetėr. I shikoni baskėt, si njerėz, nuk kanė asnjė ngjashmėri me pjesėn tjetėr tė Spanjės…!
© 2017 - Gazeta Infopress
----------------------------------------------------------------------




Dioscuros i biri i Zeusit....Busti gjindet ne Kopenhagė tė Danimarkės

A Dioscuros, Son of Zeus.
Marble. Roman. 2nd century CE.
Inv. No. 505.
Copenhagen, New Carlsberg Glyptotek
(Ny Carlsberg Glyptotek)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 24-12-2017 nė 13:48
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 24-12-2017, 13:54   #2
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Odiseu dhe Penelopa me plis

Shek. 1 A.D. Glyptotek, Kaupmannahöfn, Danimarkė, Kopenhag.
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 24-12-2017, 17:38   #3
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Kush tha, qe s'jemi komshinj!
Posts: 5,047
Thanks: 170
Thanked 358 Times in 224 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 93
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin


“Na”- raca jonė !
“Raca pellazgo-ilire ishte fillimisht njė racė e bardhė, e pastėr, pra, jo e pėrzier. Nė ditėt e sotme, pėr shkak tė pėrzierjeve tė shumtė dhe ndryshimit tė mentaliteteve shoqėrore ėshtė e vėshtirė tė detyrojmė fėmijėt tanė pėr tė zgjedhur tė dashurėn e tyre pa dallim race apo ngjyre. Prindėrit vėtėm mund tu japin edukimin dhe parimet stėrgjyshore tė etnisė sė tyre mijėvjeēare, nė mėnyrė qė ata tė zgjedhin lirisht dhe tė bėjnė ndjenjėn e gjėrave. Por duhet tė pranojmė se ėshtė e vėshtirė sot, pėr tė ruajtur pastėrtinė e njė etnie. Sot dhe qysh pushtimet dhe kolonizimet tė trojeve shqiptare kjo race zanafillore dhe shumė e vjetėr ėshtė ndryshuar nė mėnyrė tė konsiderueshme rrjedhur nga pėrzierjeve tė shumta pėr shkak tė pushtimeve tė ndryshme, tė lehtėsisė tė lėvizshmėrive tė popullsive dhe martesat tė pėrziera.
Fisi pellazgo-ilir kishte katėr karakteristika thelbėsore : pėrkatėsia etnike e bardhė ; lėkurės tė ēelur, sytė blu apo tė gjelbėr, flokėverdhė apo gėshtenjė, formėn e kafkės (brakicefale ose mesocefale), plano-oksipitali (shtypje prapa kafkės por sot ėshtė nė zhdukje), shtat tė madh! Ka ende disa mostra tė kėtij lloji qė kanė mbijetuar pėrzierjeve tė ndryshme. Kjo ėshtė nė sajė tė izolimit tė tyre nė rajone tė paarritshėm (nė veri dhe verilindje) qė disa shqiptarė kanė mbajtur karakteristikat stėrgjyshore dhe unė do tė shtoj disa aspekte tė ADN-sė sė tyre. Ndryshe nga kėto, nė zonat bregdetare, lugina tė arritshme, fusha dhe qytete tė ulėta, pėrzierjet kanė qenė shumė mė tė shpejtė dhe mė tė shpeshta. Kėshtu sot e vetmja lidhje tė saktė mes shqiptarėve ėshtė gjuha dhe traditat e tyre stėrgjyshore”. Kėshtu thotė profesori, ndėrsa shpjegon lidhjet tona fare fisnore, qė nė atė kohė, duke saktėsuar se nuk ka ekzistuar kurrė Iliria, por qė pellazgėt janė quajtur njerėz tė lirė.



Ketu sikur na e ka mbushur mendjen, qe vertet do ta ket lexuar "Mein kampf" te Hitlerit.
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


(Po ne toke kush do jete?!)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga peshkaqeni33 : 24-12-2017 nė 17:45
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-12-2017, 10:42   #4
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Zeusi me plis, i zbuluar nė Sicili nė vitin 1972-ėshtė(ka qenė nė ankand) nė shitje.

Origin: GreekCirca: 460 to 430 B.C.Style: Greek WarriorMedium: BronzeH: 17.5" by W: 11" Greek bronze warrior, wearing a helmet,havely castid, larger than life-size, unbelievably detailed with dark green and red petina. it seems to of lost its muscular body, maybe to antiquities, possibly to create weapons since bronze was a valuable metal. This bronze bust was always thought to be the Greek God (Zeus) until the discovery of the two life-size statues that were found in the sea of Riace, Sicily, in 1972.

https://www.liveauctioneers.com/item...wearing-helmet



Ky bust u zbulua nė Pollog, (sot nėn FYROM) mė saktėsisht nė rrethin e Tetovės.Gjatė rrėshqitjes sė dheut dhe rreshjeve tė shiut u shfaq nė sipėrfaqe dėshmia e autoktonisė Shqiptare.



Fier

(Koment i shkurtė-Shikoni maskartė;
Burrin me plis e e emėrtojnė si aristokrat Romak. Plis kanė vetėm Shqiptarėt e jo Romakėt....)

Njė zbulim i madh e i rralle eshte bere serish ne Parkun Arkeologjik tė Apolonisė nė Fier. Pas bustit qe mendohet se i perket nje aristokrati romak , nje tjeter bust njeriu, nje grua me qeleshe, eshte zbuluar diten e sotme nga ekipi shqiptaro-francez.

Faqja ėshtė larguar dhe kjo ishte adresa:
http://www.fieri.al/2017/05/26/nje-z...le-ne-apoloni/

Stoli femrash nga epoka e neolitit zbuluar nė Pejė, Dardani (Kosovė)



10:51 / E hėne, 05 Qershor 2017

Nėse thuhet se ėshtė gjetur diēka nga koha e Neolitit atėherė pa tjetėr qė nėntoka e rrethit tė Pejės mundet dhe me siguri qė ka tė fshehura gjėra edhe mė tė hershme. . Tė shpjegojmė “ Koha e Gurit “ ndahet nė Paleo- Mezo-dhe Neoliti . Koha e fundit gurit ( Neoliti ) lidhet me ndėrtime megalite ,me pėrhapjen e bujqėsisė dhe pėrdorimin e gurit tė lėmuar.
Zbulimet e reja arkeologjike tregojnė se jugu i Europės ( Ballkani , Iliriku ) ėshtė i pari .
Sot flasim pėr gjetjet afėr Banjės sė Pejės sipas Dr. Aleksandar Palavestra (The Institute for Balkan Studies Serbian Academy of Sciences and Arts Belgrade The Iron Age princely tomb Pećka Banja in Metohija )

Sipas Dr. Palavestres :” The territory of Kosovo and Metohija… was from the earliest prehistoric times the part of the dominant cultural trends of Europe and the Balkans. For thousands of years this area has saw the development of rich Neolithic agricultural civilizations, such as Starčevo and Vinča cultures. It was also where hill forts and villages of Eneolithic cattle breeders and early metallurgists were built, and where rich trade links were developed with Greek – Mycenaean towns , as well as broader “

Pra ,Kosova dhe Rrafshi i Dukagjinit ishte pjesė e kohėrave parahistorike dhe pjesė dominuese e trendėve kulturore tė Europės dhe Ballkanit. Me mijėra vjet mė herėt ,kjo anė e pa zhvillimin e pasur tė civilizimit bujqėsor Neolitik , si Starēeve dhe Vinēa. E dini qė ne Eneolitik kėtu lindi edhe metalurgjia ( furrat neolitike tė shkrirjes se metalit nė Pejė dhe Gjakovė ) dhe bėhej edhe tregtia me qytetet Mikene .

Nė studimet e Akademisė Serbe , nė rrethin e Pejės janė gjetur “ Varret e Mbretėrve “ tė kohės sė Neolitit . Varrezat e “Princėrve tė Ballkanit” janė gjetur nė tė gjitha anėt e Iliriku, po ashtu edhe nė Banjėn e Pejės.
Pėr ne ėshtė dokument me vlerė kjo thėnje e shkruar nga vet serbėt :” The archeological findings from Pećka Banja, among the numerous other cultural monuments, show that this area has been the part of Europe for thousands of years. https://www.rastko.rs/kosovo/istorija/sanu/IronAge.html
Banja e Pejės ishte pjesė e zhvillimit mijėra vjeēar parahistorik tė Europės.

E shikoni hartėn e gjetjeve tė “ Varreve mbretėrore “ tė kohės sė Neolitit, ku unė e nėn vijėzova vetėm Novi Pazarin, Banjėn e Pejės, Romajen dhe Trebenishtin.
Tė gjitha piket e shėnuara nė kėtė hartė tė Ish-Jugosllavisė ishin….. Pellazgo -Ilire.
Sikur tė shkruaja mė shumė , shkrimi do i kalonte suazat e publicistikės historiografike ,pėr tė cilėn jam shumė i pėrkushtuar tash e dhjetė vjet.
“Tė jesh krenar me origjinėn, gjuhėn dhe kulturėn nga vjen nuk ėshtė as nacionalizėm, as etnocentrizėm, por parimisht ėshtė identiteti bazė pa tė cilin nuk pėrvetėson as kulturat tjera e as botėn. Edhe kosmopoliti mė i madh vdes nga depresionet nėse e urren kėtė prehėr nga doli. Ēėshtja ėshtė se shumica nuk janė edukuar sa duhet, nuk kanė kapacitet tė kuptojnė qė nė kulturėn e tyre mos shohin fabrikėn pėr shumimin e mllefit dhe urrejtjes ndaj tjerėve apo vetes porse atė e kanė stadin nga janė nisur pėr t’i kapur vlerat universale – ato qė i bashkon me kulturat tjera dhe ndėrmjet veti – me njerėzit e sė njėjtės histori, gjuhė, traditė e kulturė. ( nga Mateo Hafesllari , Korrēė )

Njė herė tjetėr ; mė shumė pėr “ Varret Mbretėrore tė Iliriku “

Fahri Xharra,05.06.17
Gjakovė

http://gazetainfopress.com/historia_...itit-dhe-heret

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

“Jam ilir!” Testamenti i Aleksandrit tė Madh, qė tronditi grekėt dhe maqedonasit

Padyshim qė figura e tij madhėshtore, la gjurmė nė historinė e njerėzimit, aq shumė sa edhe mijėra vite pas tij betejat dhe fitoret e tij bėjnė bujė dhe lexohen nė gjithė botėn.

Bėhet fjalė pėr Aleksandrin e Madh, mbase figura mė e shquar stratege dhe perandorake qė ka njohur bota.

Por ajo qė diskutohet sot ashpėr nė Ballkan dhe mė gjėrė, ėshtė origjina e tij.

Studiuesja e shquar italiane Lucia Nadin ka zbuluar ‘testamentin’ e Aleksandrit tė Madh nė tė cilin ai i drejtohet popullit tė Shkodrės duke ju dhėnė atyre njė territor nė administrim si dhe duke ju drejtuar me fjalėn se ai ėshtė “pinjoll i farės sė ilirėve”. Dokumenti ėshtė publikuar nga studiuesja italiane e cila ka bėrė njė hulumtim shkencor pėr Aleksandrin e Madh.

Ky tekst ėshtė gjetur nė tek “Statutet e Shkodrės”, tė shkruara mė 1469. Dorėshkrimi, i ruajtur nė Bibliotekėn e Muzeut Correr nė Venecia, u gjet nga studiuesja Lucia Nadin nė vitin 1995.

Publikimi i parė u bė nė Itali nė vitin 2002 me kontributin e historianėve dhe gjuhėtarėve dhe pėrkthimin e tekstit nė gjuhėn shqipe. Nė vitin 2003, nė Shqipėri u botua njė edicion i dytė me pėrkthimin nė gjuhėn shqipe tė eseve hyrėse.

Ky botim ėshtė njė tekst legjislativ i hartuar nė gjysmėn e parė tė 1300 qė shoqėroi ngjarjet e qytetit tė Shkodrės deri nė rėnien e tij nė duart e turqve nė vitin 1479.

Ja ēfarė shkruhej nė letėr:

Unė Aleksandri, bir i Filipit, mbretit tė maqedonasve, mishėrim i monarkisė, krijues i Perandorisė Greke, biri i Zeusit, bashkėbisedues i Brahamanėve dhe i Pemėve, i diellit dhe hėnės, triumfues mbi mbretėritė e Persėve e tė Medėve, Zoti i Botės prej ku lind dhe ku perėndon dielli, nga Veriu nė Jug, pinjoll i farės sė shquar tė popujve Ilirikė tė Dalmacisė dhe Liburnisė dhe tė popujve tė tjerė tė sė njėjtės gjuhė qė popullojnė Danubin dhe zonėn qendrore tė Thrakės, u sjell dashurinė, paqen dhe pėrshėndetjet e mija dhe tė tė gjithė atyre qė ndjekin sundimin e botės.

Duke qenė se ju gjithmonė me jeni treguar tė besės dhe tė fortė e tė pathyeshėm nė betejat e bėra krah meje, u jap dhe u dorėzojė juve nė zotėrim tė lirė gjithė hapėsirėn e Akuilonit e deri nė skaj tė Italisė sė Jugut. Askush tjetėr, veē jush, tė mos guxojė tė vendoset dhe tė qėndrojė nė ato vende dhe po u gjet ndonjė i huaj, ai do tė mund tė qėndrojė vetėm si skllavi i juaj, dhe pasardhėsit e tij do tė jenė skllevėr tė pasardhėsve tuaj.

U shkrua nė Kėshtjellėn e qytetit tė Aleksandrisė, themeluar prej meje buzė lumit madhėshtor tė nilit nė vitin XII. Me vullnet tė perėndive qė nderohen nė mbretėritė e mia, Zeusit, Marsit, Plutonit dhe Minervės, perėndisė sė perėndive. Dėshmitar tė kėtij akti janė Atleti, logotheti i im, dhe 11 princa tė tjerė, tė cilėt unė po i emėrojė si trashėgimtarė tė mi dhe tė tė gjithė Botės, meqenėse po vdes pa lėnė pasardhės.

(Testamenti ėshtė zbuluar dhe pėrkthyer nga studiuesja italiane Lucia Nadin, tė cilin ajo e ka paraqitur nė hulumtimin shkencor, “Statuti de Scutari, della prima meta del secolo XVI con le addizioni fino al 1469”, e cura di Lucia Nadin, giogno 2002, Romė). / Konica.al
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg alwk.jpg (23.0 KiloByte, 74 shikimet)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 25-12-2017 nė 11:05
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 26-12-2017, 11:17   #5
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Njė afreks tjetėr para Zotit tė Madh, tė cilit i thonė me fjalorin fenikas tė Kadmit ZEUSI dhe njeriut qė i paraqitet me plis tė bardhė iliro-pellazgė me sopatė me njė teh.



Dioscurus-biri i Zeusi-Napoli, Itali.




Odiseu



Odiseu me qenin e tij molos-Argo.




Ky bust (Shekulli i 4 P.K (BC) gjindet nė museun arkeologjik tė Napolit, Itali.



Dyshime pėr identitetin e grekėve tė sotėm me grekėt e lashtė
7 Qershor, 2017

Nikos Dhimu: “Ne flisnim shqip dhe vetėquheshim romaikos, por pastaj na tha Goethe, Victor Hugo, Delacroix: Jo, ju jeni grekė, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Platonit e Sokratit…”

Nga Arben Llalla

Me daljen nė pah tė skandaleve tė mashtrimeve ekonomike qė Greqia ka bėrė ndėr vite, filluan edhe dyshimet e vetė grekėve nė lidhje me identitetin e tyre, nėse janė pasardhėsit e grekėve tė lashtė, me tė cilėt krenohen prej kohėsh.

Nė tė vėrtetė populli grek, kur u shpall pavarėsia e Greqisė nuk parapėlqente tė quheshin helenas, grekė, por romaikos. Ndėrsa lėnda e historisė, gjuhės, fjalorėt quheshin “Historia Greqisė sė Re”, “Fjalor i gjuhės sė greqishtes sė re” e kėshtu me radhė. Nė to nuk bėhej fjalė fare pėr grekėt e lashtė. Pėr qytetarėt e Greqisė sė Re, ata ishin tė huaj, sepse Greqia e shekullit XIX, pėrbėhej nga popullsi qė i pėrkisnin kombeve tė ndryshėm si shqiptarė (arvanitasit), sllavė, bullgarė, turq, arabė, hebrej e tė tjerė. Por, poetėt e huaj tė frymėzuar nga kryengritėsit e revolucionit tė 1821 i thurrėn vargje kėsaj kryengritje duke i pėrmbledhur tė gjithė popujt nė emrin e pėrbashkėt “grek”. Pra, pasi u themelua shteti grek u krijua kombi dhe ėshtė vėrtetuar qė ėshtė shteti ai qė bėn kombin dhe jo kombi qė bėn shtetin. (Kjo vėrehet qartė tek Republika e Maqedonisė sė sotme. Politikanėt, pushtetarėt dhe akademikėt sllavė, tė cilėt pasi zyrtarizuan shtetin po krijojnė kombin maqedonas duke u pėrpjekur tė asimilojnė shqiptarėt, serbėt, bullgarėt, romėt, turqit, boshnjakėt, goranėt. Kurse shqiptarėt qė kishin ruajtur kombin e tyre tė pastėr ndėr shekuj, pavarėsuan vetėm njė shtet shqiptar tė vogėl, tė dobėt politikisht dhe ekonomikisht, kėrkesė kjo pėr brishtėsinė e shtetit shqiptar, kur u pavarėsua nga serbėt, grekėt dhe rusėt.)

Rigas Fereos (1757-1798), nė poemėn e tij “Kėngė Kushtrimi” nė njė rresht tė saj shkruan nė gjuhėn greke: “Βyλγαροι, κι Αρβανιτις, Αρμενος, κι Ρομιο, Αραπιδες”, (bullgarė, shqiptarė, armenė, grekė, arabė). Pra, nė poemėn e Rigas Fereos, grekėt e sotėm, njiheshin romei, kurse shqiptarėt me emrin “arvanitis”.

Shkrimtari dhe poeti i njohur grek i ditėve tona Nikos Dhimu nė njė intervistė qė ka dhėnė mė 23 qershor 2009 gazetės sė madhe “New York Times” u shpreh: “Ne flisnim shqip dhe vetėquheshim romaikos, por pastaj na tha Goethe, Victor Hugo, Delacroix: Jo, ju jeni grekė, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Platonit e Sokratit… . Nė qoftė se njė vend i vogėl, njė komb i varfėr ka njė barrė tė tillė mbi supet e tij, ai kurrė nuk do tė shėrohet…”

Siē e deklaron shkrimtari Niko Dhimu, grekėt e sotėm nuk janė ata grekėt e lashtė qė pretendonte historiani gjerman nė shekullin XVIII, Johann Winckelmann, i cili krijoi idenė se Greqia e lashtė ėshtė populluar nga njerėz tė bukur, me flokė tė verdhė e tė gjatė, njerėz tė zgjuar. Ky pėrfytyrim i Johann Winckelman nė tė vėrtetė ka lidhje me ilirėt, tė cilėt kishin kėto karakteristika, pra, ata, grekėt e lashtė kanė qenė ilirėt dhe jo grekėt e sotėm. Popullsitė e Greqisė sė shekullit XIX si shqiptarėt, sllavėt, turqit, hebrenjtė, arabėt, vllehėt ju imponua qė tė krijonin identitetin modern grek. Por, karakteristikat e kėtyre racave nuk pėrputheshin me karakteristikat e grekėve tė lashtė, pėrveē shqiptarėve, sepse ėshtė vėrtetuar shkencėrisht qė ne rrjedhim nga ilirėt.

Nė faqen zyrtare e medias sė njohur gjermane “Frankfurter Allgemeine Zeitung” nė mars 2010 redaktori Andreas Kilb ka publikuar njė opinion, ku shkruan se grekėt e sotėm janė njė pėrzierje fisesh qė kanė kaluar dhe kanė lėnė gjurmė ndėr shekuj nė kėto territore.

“Grekėt nuk e kanė origjinėn nga grekėt.”

Ky ėshtė titulli qė mban opinioni i tij. Andreas Kilb sqaron se popull grek qė njohim sot, nuk ėshtė gjė tjetėr veē asaj qė lanė pas sllavėt, frėngėt kryqėzues, bullgarėt, serbėt, katalanasit, osmanėt dhe shqiptarėt. Madje, Klibi tenton tė hetojė edhe psikologjikisht popullin grek, duke arritur nė pėrfundimin se ndryshimi nga origjina zėvendėsohet me solidarizimin e vazhdueshėm pėr t’u pėrballur me njė armik tė pėrbashkėt. Ai thekson se njė nė ēdo katėr grekė ėshtė refugjat, kaq tė tjerė kanė origjinė sllave, por tė gjithė janė tė bashkuar kundrejt armikut tė pėrbashkėt.

Greqia ka qenė e pushtuar nga sllavėt, tė cilėt u ndalėn dhe u tėrhoqėn, pasi ndeshėn nė rezistencėn e fortė tė shqiptarėve nė Athinė qė udhėhiqeshin nga Gjin Bue Shpata. Ajo ka qenė e pushtuar edhe nga bullgarėt, kryqėzata frėnge, katalanasit dhe nė pėrfundim mė 1450 nga Perandoria Osmane. Por, gjithnjė kėta pushtues sė Greqisė janė ndeshur me fiset shqiptare, tė cilat jetonin qė nė lashtėsi nė Thesali, Boeotia, Peloponez dhe ishujt e shumtė. Kjo vėrtetohet edhe se shumica e kapedanėve tė kryengritjes sė 1821 ishin tė gjithė shqiptarė (arvanitasit) dhe pėr disa vite shqiptarėt drejtuan Greqinė e Re nė tė gjitha fushat, kryetar shteti, kryeministra, akademikė e plot tė tjerė.

Me Marrėveshjen e Lozanės mė 1922 pėr shkėmbimin e popullsisė myslimane me atė ortodokse nė Greqi erdhėn mbi 1.600.000 aziatikė, tė cilėt nuk kishin asnjė lidhje me grekėt e lashtė. Ata nuk kishin ngjashmėrinė fizike, ngjyrėn e lėkurės, flokėve, traditat, kulturat e kėshtu me radhė. Ata nuk dinin as gjuhėn greke. Vendasit nuk i pritėn mirė “grekėt” e ardhur nga Azia. Greqia mė tej ndėr vite mori popullsi nga vendet e ish-Bashkimit Sovjetik, si nga Gjeorgjia, Ukraina, Armenia, tė cilėve ju dha shtetėsi duke shpallur se kanė origjinė greke nga Aleksandri i Madh i Maqedonisė. Vetėm gjatė viteve 1980-2000 nė Greqi mund tė kenė ardhur nga kėto vende mbi njė milion njerėz, tė cilėt sot krenohen se janė trashėgimtarėt e grekėve tė lashtė. Kėta qytetarė tė ardhur nė Greqi nga Azia njihen me emrin rusopondios dhe nė pėrgjithėsi mbiemrat e tyre mbarojnė me prapashtesėn “dhis” si pėr shembull Miltiadhis, Muratidhis, Asllanidhis, Petridhis, Psomiadhis, Lefteridhis, Joanidhis, e tė tjerė. Kjo prapashtesė u ėshtė vėnė nga autoritete shtetėrore pasi morėn shtetėsinė greke.

Sot rreth tre milionė grekė kanė origjinė shqiptare, tė cilėt kryesisht banojnė nė qytet kryesore tė Greqisė sė Lashtė dhe ėshtė vėrtetuar se rreth 700 fshatra banohen ende nga grekė me origjinė shqiptare.

Greqia e sotme ka probleme qė ekzistojnė midis qeverisė dhe fesė, sepse atje ende feja ėshtė e lidhur me shtetin dhe nė disa raste del mbi drejtuesit politikanė shtetėrorė. Pasuria e kishės ortodokse greke llogaritet nė miliarda euro. Atje ekziston lufta e urrejtjes midis sekteve fetare brenda kristianizmit. Grekėt ortodoksė urrejnė katolikėt, jakuvatė, myslimanėt e kėshtu me radhė. Shpeshherė pakicat greke qė i pėrkasin kėtyre besimeve kanė qenė pre e dhunimeve tė kulteve tė besimit tė tyre. Por, edhe vetė midis ortodoksisė greke ka njė ndarje tė madhe, sepse njė pjesė e mitropolitėve i pėrkasin kishės autoqefale greke dhe njė pjesė kishės sė Fanarit tė Stambollit. Disa janė me kalendarin Gregorian dhe tė tjerė me kalendarin Jonian.

Por, pėrkundėr tė gjitha problemeve ekonomike, politike Greqia dhe grekėt sa herė qė kanė probleme tė thella tė brendshme, pėr t’i mbuluar ato dhe larguar mendjen e qytetarėve nga varfėria dhe rrėnimi ekonomik, aktivizojnė provokime politike me fqinjėt e tyre duke nxjerrė nė skenė kombin si garant nė instancėn e fundit pėr tė shpėtuar nga rrėnimi i tyre shtetėror, duke u pėrpjekur pėr tė luajtur rolin e njė fuqie tė madhe komanduese nė Ballkan.

Por, kjo iniciativė greke do tė pėrfundojė me tragjedinė e tyre, sepse nga pikėpamja numerike Greqia pėrbėhet nga rreth 10 milion banorė, ku siē thamė mė lartė 1/3 kanė origjinė shqiptare dhe fillimi i shekullit tė XXI po tregon se progresionet demografike tė ēojnė nė pėrfundimin se nė Ballkan ka mė shumė shqiptarė se grekė.

http://www.njekomb.com/?p=9990

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 26-12-2017 nė 12:14
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-12-2017, 20:18   #6
Mollos
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Posts: 34
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Mollos do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin


Njė afreks tjetėr para Zotit tė Madh, tė cilit i thonė me fjalorin fenikas tė Kadmit ZEUSI dhe njeriut qė i paraqitet me plis tė bardhė iliro-pellazgė me sopatė me njė teh.
LINDJA NGA KOKA E ZEUSIT E HYJNESHĖS ATHENA (THĖNO/THANA ILIRE)
Nė Labėri ėshtė ruajtur mrekullisht, njė gojėdhėnė mbi zanafillėn e hyjneshės dodonase Athenasė (botuar mė 1875), regjistruar nga njė plakė nga Zhulati, e cila pat jetuar nė shek. XVIII:
“Zoti, mbreti, njė herė e njė kohė, pati luftė me kretasit, sepse nuk i jepnin tagrin, dhe nuk kishte as anije dhe as armė. Dėrgoi e solli njė mbret tė ēalė nga njė vend i largėt, dhe tek erdhi ky,vrapoi drejt qė ta pėrqafojė. Dhe kur po zbriste ēalamani nga kali, i ra sėpata qė mbante nė sup dhe ia ēau kokėn Zotit, dhe nga brenda hovi njė vashė e bukur, dhe qe e armatosur, dhe i thoshin Thėno. Ēalamani i vuri balsam Zotit dhe ai u shėrua;dhe pastaj bėri anije, hanxhar, thika, kordha, heshta, harqe dhe armė tė tjera tė ēdo lloji; dhe vajti nė Kretė me shumė lebėr dhe me pak mundim e shtiri nė dorė dhe ndenji shumė vjet Zoti aty. Mė pas dėrgoi anijet dhe mori edhe shumė lebėr tė tjerė atje, sepse i pėlqeu vendi. Dhe tek iu rrit e bij, Thėnoja, e martoi me njė bir mbreti tė njė vendi tė largėt dhe i dhuroi shumė kėshtjella, dhe i ndėrtoi edhe njė kėshtjellė nė emėr tė saj – Athėno, dhe kjo trevoi aty dhe bėri fėmijė, dhe ėshtė shumė mirė atje, dhe ne kėtu edhe mė mirė.”
Ky variant shqiptar kaq origjinal mbi lindjen e Athenasė (Thėnos/Thanes), nga koka e t’et, Zotit pellazg tė Dodonės, ka njė rėndėsi tė posaēme po tė kihet parasysh se mitologjia arbėrore ėshtė mė e vjetra nė Ballkan dhe nė Evropė.
Libri: “Pellazgėt, origjina jonė e mohuar”
Autori: Dhimitri Pilika
Mollos nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2017, 21:13   #7
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



AJAKSI ME PLIS TE BARDHŹ MBI KOKŹ

Kasandra duke u tėrhequr zvarrė nga Ajaksi pas pushtimit te Trojės nga Akejt, teksa ajo mbahet pas statujės se Athina Palladium, ndėrsa ne cep Priam Dardani, i pafuqishėm, qe nuk mund t’i ndalojė Akejt. Ky ėshte njė punim mural i gjendur nė Pompei, Casa del Menandro.
(Herėn e parė u botua mė 2014 nė FB)



Skena nga "Iliada" e cila shfaqet nė afresk nė Napoli qė pėrshkruan heroin e lashtė antik , nėna e Akilit, Thetis duke pritur pėr panoply qė do tė mbronte djalin e saj. I falsifikuar nga Olimpisti, Hephaestus, reflektimi i saj ėshtė i dukshėm nė mburojė ..Ilirians Grup(FB)









Foto: Aleksandri i Madh mbi qeleshen e tė cilit dallohen qartė simbolet e besimit sellenik: Hėna dhe ylli tetė-cepėsh/
SHKRUAN: FATBARDHA DEMI
Mbi simbolin e flamurit shqipėtar, shqiponjės dy krenore tė zezė nė fushė tė kuqe, janė bėrė studime tė shumta. Studiuesit e lashtėsisė, pohojnė njėzėri se, shqiponja ėshtė njė nga figurat kultike mė tė lashta, mė tė fuqishme dhe mė jetėgjata. Edhe nė ditėt e sotme, ajo vazhdon tė pėrfaqėsoje gjuhėn, kombin, emėrtimin e Shqipetarėve, por edhe simbolet shtetėrore tė vėndeve tė tjera, brėnda dhe jashtė Europės.

Megjithatė, simboli i shqiponjės nuk ka aritur tė trajtohet shkencėrisht nė domethėnien e saj historike. Ka patur shumė hamėndsime, sidomos pėr qėnien e dy kokave tė drejtuara nė anė tė kundėrta, pėrmendja e tė cilėve do tė hante shumė vend e kohė, dhe mendoj se janė tė bazuara thjesht nė ngjarjet historike dhe simbolin e dyfishtė, se sa pikėrisht nė natyrėn e saj, si simbol kultiki BESIMIT tė Pellazgėve hyjnorė.

Pėrse Flamuri i shqipėtarėve (dhe jo vetėm ay, tek Kombi ynė) pėrfaqėson : Historinė e lindjes sė besimit, njohjes sė natyrės, zhvillimit dhe e organizimit politik, e njeriut tė parė nė Lashtėsi ?

Qė t’iu pergjigjemi tė gjitha kėtyre atributeve tė flamurit tonė, duhet tė zbulojmė fillimisht se si u krijua emėrtimi dhe kulti i shqiponjės dhe domosdoshmėrisht tė hyjmė nė labirinthin e thellėsisė sė kohrave.



Kur lindi gjuha dhe besimi, tek njeriu primitiv ?

Njė prej themeluesve tė historisė moderne tė besimit, Mircea Eliade (1907-1986) ėshtė shprehur se: “Duke qėnė njė dukuri njerėzore, besimi ėshtė edhe njė dukuri shoqėrore, gjuhėsore dhe ekonomike – ėshtė i pakuptueshėm njeriu jashtė gjuhės dhe jetės nė bashkėsi”(1)

Prof. Anxhelo Karkanji (Angelo Carcagni), duke studiuar vizatimet e njeriut primitiv nė shpellėn Grotta dei Cervi nė Porto Badisco (Itali), ka nxjerrė pėrfundimin se lindja e besimit ėshtė e lidhur me lindjen e gjuhės. Shtytja ndaj besimit mund tė jetė e lindur, me qėnėse e vėrejmė nė tė gjithė botėn, por sot mundet tė pohojmė nga llogjika e fakteve, se besimi ėshtė zhvilluar krahas me gjuhėn (si mjet komunikimi), afėrsisht 50 mije vjet pėrpara. (2) Pėr tė shprehur besimin e tij, njeriu primitiv fillimisht ka zhvilluar nė formėn e mjaftueshme pėr komunikim – gjuhėn, dmth njė sasi tė caktuar fjalėsh. Pėr kėtė arėsye nė besimin pellazg, por edhe nė fetė e reja qė lindėn prej tij, thuhet se: “E para ishte fjala”.

Prof Angelo Carcagni nė studimin e tij “Gjuha dhe mendimi simbolik”, pohon se fjala qė krijoi njeriu primitiv, nuk pėrcaktonte vetėm njė send apo dukuri, siē ndodh sot, por shprehte njė mendim tė tėrė. Pėr rrjedhojė, fjala luante rolin e njė simboli : “ Me zhvillimin e tė folurit, njeriu primitiv pėrftoi njė mundėsi tė re tė marrdhėnieve nė komunitet, tė shkėmbimit simbolik (fjala-simbol)…Roli i saj zanafillor (i fjalės) ėshtė ndėrtues nė zhvillimin e njeriut dhe duhet tė njihet nė pėrbėrėsit e saj kryesor: Tė vendosė identitetin e grupit, tė krijojė njė rregull shoqėror tė lidhjes dhe tė bashk-jetesės,tė disiplinojė sjelljet subkoshiente…Kur flasim pėr shenja dhe simbole tė botės neolitike, tė jetės neolitike, tė qytetrimit neolitik, nuk bėhet fjalė pėr ēėshtje thjesht emėrtimesh…nuk gjėndemi pėrballė “shėnjave” tė thjeshta , sepse mbrapa kėtyre shėnjave, mbrapa kėtyre simboleve pėrcaktuese (fjalės) ndodhen ide, koncepte, kėndvėshtrime mbi botėn e deri edhe ndjenja dhe emocione. (3) Duke kuptuar se gjuha e parė qė krijoi njėriu, pėrbėhej nga fjalė-simbole qė shprehnin njė mendim tė thjeshtė (mė vonė edhe ide tė kuptueshme vetėm nga “njerėz tė zgjedhur”), kemi gjetur ĒELĖSIN qė hap portėn e labirintit tė Lashtėsisė dhe tė besimit pellazg, nga e ka origjinėn edhe emri dhe miti i shqiponjės i flamurit tonė kombėtar.

Ku e mbeshtes kėtė mendim?

Lieblein, nė njė paragraf tė shkruar nė vitin 1884 pohonte se: “ Vete idea e Zotit ishte zhvilluar nė njė periudhe mė tė herėshme tė gjuhėve sesa gjuha indo-europiane…Kur tė kemi arritur deri kaq larg (sa tė zbulojme kėtė gjuhė zanafillore-shėn im), ka shumė tė ngjarė, qė nė kėtė gjuhė parahistorike, tė gjejmė edhe fjalė qė shprehin idenė e Zotit “ (4)

Pėr lidhjen e fjalės me besimin ka shkruar Ptahhotepi (2400 pk): “Fjala shkruhet me njė yll, sepse synohet tė pėrndritet shpirti i lexuesit me njė dritė me prejardhje hyjnore”. (5)

Prof Angelo Carcagni dhe studiuesit e tjerė, dėshmuan natyrėn simbolike tė gjuhės sė parė, tė krijuar nė lashtėsi dhe lidhjen e saj me besimin, por nuk kanė mundur ta vėrtetojė me fjalorin e gjuhėve tė lashta apo tė atyre qė fliten sot.

Tė parėt qė e kanė faktuar me anėn e gjuhės kėtė lidhje, kanė qėnė studiuesit arbėr. Nė veprėn madhore “Thoti fliste shqip” Xhuzepe Katapano zbėrthen emrin e shqiponjės (AIN nė arbėrisht), duke pohuar filozofinė e besimit Pellazg : A=At,Parimi i Parė, Zot At i Pėrjetshėm , I=Fjala Krijuese , N= protomateria (lėnda fillestare, e parė, prej nga u krijuan tė tjerat) (6)

pellazgė qė banojnė” (7)

Pėrfundimi i parė : Gjuha pellazgo-shqipe ka natyrė simbolike (ku njė fjalė pėrfshin njė mendim apo frazė tė tėrė dhe ka disa kuptime) gjė qė nuk vėrehet nė gjuhėt e tjera tė ashtuquajtura nė shk19 “indo-europiane”. Pėr rrjedhojė, gjuha pellazgo-shqipe ėshtė gjuha e parė e njeriut primitiv e hapsirės euro-afro-aziatike. Gjuha shqipe, krahas besimit pellazgjik (sellenizmit), ka njė mosh

Studiuesi zbuloi tek shkrimet nė papiruse, gdhėndjet e gurta tė Piramideve apo nė emertimet e Perėndive tė Egjiptit tė lashtė, edhe shumė fjalė/simbole tė tjera, tė besimit pellazgo-ilir, me anėn e gjuhės arbėrishte (shqipe).

Ky fakt mbėshtetet nė gjeografinė historike tė pėrhapjes sė fiseve pellazgo-ilire dhe tė miteve tė tyre, njė prej tė cilave ėshtė edhe ay i shqiponjės. Spiro Konda pohon se “Atje ku ka fjalė pellazgjike, atje gjėnden edhe ė afro 50 mije vjeēare. Shqiponja, qė ka pėrfaqėsuar vetė Krijuesin (Zotin) dhe Fjalėn e tij, ėshtė nderuar si figurė kultike e tij mė e rėndėsisheme dhe gjuha e krijuar nga njeriu primitiv, u quajt “gjuha e zogut” (e shqipes) dhe ka qėnė gjuha e Besimit tė parė, qė vazhdon tė flitet edhe sot nga shqipetarėt dhe arbėreshėt, nė ēdo cep tė Botės.

http://www.fishmedia.info/hena-dhe-d...njes-pellazge/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 30-12-2017 nė 21:39
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 27-01-2018, 01:07   #8
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Nga FB-Illyrians- Ky me sa duket nga Simboli i Kraheve ne Kembet e tij te shkon meniher mendja tek Hermes-i apo ndryshe i emertuar nga Romaket edhe si Merkuri (Mercury).







Pėrkrenare Ilire

Southeast Europe, 5th century B.C.
Skull embossed in one piece with a helmet crest rail formed of two ridges. Fastening knob on the forehead. Two small holes at the nape of the neck. Angular, slightly tapered face cutout. Pointed cheek pieces. There is fine bead and reel decoration around the edges. Height 25 cm.
Underwater discovery in excellent condition. Greenish patina in the interior and remnants of the encrustations when found.






https://www.liveauctioneers.com/item...-bronze-helmet

Na nuk do harrojmė, na nuk do falim; sy pėr sy, dhėmbė pėr dhėmbė...-Ilirėt-We will not forgive we will not forget, eyes for eyes, teeth for teeth....Ilirians...

https://www.pinterest.com/sylvanusre...rrior/?lp=true

Hajde, hajde Grekofil(afrikan, e Aziatik/&sllavė) Pershkaqeni 33 shkrdhatė hapni tani gojėn, kemi me ju.... dhe jo vetėm atė....JU premtoj , nė vrimė tė miut kemi me ju shti dhe jo vetėm kaq....nė Adriatik keni me mbaru sė bashku me Sali Serbin(orgjina e tij ėshtė orgjinė sllave edhepse thotė ėshtė Shqķptar) dhe Edi Grekun dhe ju qė maskohenni si shqiptar ju hijena , pakurizor.....
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Helmete prej bronzi.jpg (19.6 KiloByte, 40 shikimet)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 27-01-2018 nė 02:07
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 04-02-2018, 14:00   #9
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

DINASTIA SHQIPTARE E EGJIPTIT

Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 12-02-2018, 00:39   #10
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Harta e Shqipėrisė 1881

27459028_10215257537857766_1817028788285528301_n.jpg
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-02-2018, 02:19   #11
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Sllavėt e Jugut janė sllavė, dhe si tė tillė nuk kanė lidhje tė drejtpėrdrejta me ilirėt

ILIRĖT NĖ BALLKANIN MODERN I

Njė artikull i Danijel Dzino (Macquarie University, Sydney, Australia) me titull “Constructing Illyrians: Prehistoric Inhabitants of the Balkan Peninsula in Early Modern and Modern Perceptions” (Balkanica 27, 2014), mė ftoi pėr pėrsiatjet e mėposhtme.

Jo aq pėr historinė e studimeve ilire (ilirologjisė, iliristikės), si pjesė e arkeologjisė klasike greko-romake, arkeologjisė sė Ballkanit tė lashtė, indo-europianistikės, gjuhėsisė indo-europiane, gjuhėsisė ballkanike etj., sa pėr marrėdhėniet qė pėrvijohen, ndonjėherė befasuese, midis modeleve tė ndėrtuara pėr ilirėt nė historiografinė europiane dhe veēanėrisht ballkanike nga njėra anė, dhe problematikės politike dhe ideologjike nė shoqėritė dhe shtetet e Ballkanit modern.

Ilirėt – si popull, ose bashkėsi fisesh – mund tė studiohen mė vete, sikurse mund tė studiohen edhe pėrbrenda dhe si pjesė organike e historisė sė popujve tė sotėm tė Ballkanit dhe tė gjuhėve tė tyre. Sa i pėrket etnogjenezės, shqiptarėt e sotėm janė i vetmi grup etnik nė Ballkan qė mund tė pretendojė, objektivisht, se ėshtė vazhdues i njė fisi ilir edhe nė gjuhė edhe nė “gjak”. Sikurse mund tė pritej, kėtė tezė tė vijueshmėrisė iliro-shqiptare e kanė mbrojtur veēanėrisht arkeologėt dhe tė paktėn nuk e kanė kundėrshtuar gjuhėtarėt shqiptarė.

Megjithatė, studimet ilire nė Shqipėri dhe nė Kosovė kanė qenė tė pakta dhe derivative, nė krahasim me ēfarė ka ndodhur nė trojet e ish-Jugosllavisė, sidomos pas vitit 1944.

Sllavėt e Jugut janė sllavė, dhe si tė tillė nuk kanė lidhje tė drejtpėrdrejta me ilirėt, pėrtej faktit qė u zunė vendin kur u dyndėn nė trojet e tyre tė sotme; prandaj edhe iliristika nė Jugosllavi nuk u nxit as u ushqye nga dėshira pėr tė krijuar modele tė etnogjenezės dhe tė lashtėsisė sė origjinės, siē ndodhi me shqiptarėt.

Dzino i kushton vėmendje pikėrisht motiveve qė i nxitėn kėto studime tė rėndėsishme, pėr parahistorinė ilire tė Ballkanit, qė u ndėrmorrėn prej arkeologėve, historianėve dhe paleolinguistėve tė ish-Jugosllavisė.

Sipas tij, dijetarėt jugosllavė gjetėn, tek trashėgimia ose substrati ilir i popujve sllavė tė jugut, atė bashkėsi tiparesh qė do t’i lidhte kėta popuj sė bashku, gjithė duke i dalluar prej sllavėve tė tjerė – nė kuptimin qė popujt sllavė tė Jugosllavisė ishin tė afėrt mes tyre jo vetėm si popuj sllavė, por edhe pėr shkak tė komponentit a substratit etnik (gjenetik) dhe kulturor ilir, qė kishin trashėguar; dhe qė u mungonte, natyrisht, sllavėve tė tjerė.

Shkruan Dzino: “Dija jugosllave nė vitet 1960, duke u marrė me Ilirėt e lashtė dhe impaktin e tyre nė etnogjenezėn e sllavėve tė jugut, projektoi tėrthorazi nė parahistori ideologjinė jugosllave tė bashkim-vėllazėrimit (bratstvo-jedinstvo) tė popujve tė ndryshėm por tė afėrt mes tyre, qė lidhen sė bashku nė njė strukturė supra-etnike.”

Nėse nė vitet e lulėzimit tė “jedinstvo-s” jugosllave fiset e ndryshme dhe tė shumėllojshme ilire qė shtriheshin nė territorin e Ballkanit Perėndimor dhe Qendror shiheshin, megjithatė, nė mos si etnikisht tė njėjta, sė paku si etnikisht tė lidhura mes tyre; dhe gjuhėt qė fliteshin si forma, variante ose dialekte tė ilirishtes, kjo do tė ndryshonte nė rrjedhė tė kohės, krahas me zhvillimet politike nė Jugosllavi dhe rritjen e fėrkimeve politike mes republikave, por edhe tė separatizmit, duke filluar nė vitet 1970.

Ndėrrim paradigmatik, e quan kėtė Dzino-ja, dhe duke vazhduar pastaj se “nė [Jugosllavinė e viteve] 1970-1980 u pėrftuan perceptime tė reja tė ilirėve. Kėta u panė tani si grupe etnikisht tė ndryshme, por tė lidhura mes tyre, qė pastaj u unifikuan nėn sundimin romak.”

Kėtyre dekadave u pėrket edhe aktivizimi i teorisė sė “zonave onomastike” ndėr ilirėt e Ballkanit – tė cilėn e bėri tė vetėn dhe e shtjelloi me autoritet Katicic-i. Kjo teori, me bazė paleo-linguistike dhe onomastike, i kushton vėmendje shpėrndarjes sė emrave tė pėrveēėm ilirė nė varret dhe nė mbishkrime tė tjera epigrafike ose burime historike tė lashtėsisė; duke pėrvijuar, brenda kėsaj shpėrndarjeje, zona aq tė dallueshme mes tyre, sa kjo tė mjaftojė pėr tė mbėshtetur hipotezėn se ilirėt, pavarėsisht nga emri i pėrbashkėt qė u kanė vėnė tė tjerėt (grekėt, romakėt), nuk kanė qenė njė popull i ndarė nė fise, por popuj tė ndryshėm mes tyre, edhe pse tė afėrt mes tyre. Kjo do t’i largonte ilirėt nga modeli grek, pėr t’i afruar me modelin italik.

Ndryshe nga ē’ndodhte nė ish-Jugosllavi, nė Shqipėrinė totalitare studimet ilire i referoheshin drejtpėrdrejt ēėshtjes sė etnogjenezės sė shqiptarėve dhe tė autoktonisė; prandaj edhe hipotezėn e prejardhjes ilire tė shqiptarėve regjimi e bėri tė vetėn menjėherė dhe e shndėrroi nė version historiografik zyrtar. Pėr tė njėjtėn arsye, teoritė dhe hipotezat e reja, si ato pėr zonat onomastike ose pėrjashtimi i disa fiseve ose popujve (p.sh. liburnėt dhe deri diku edhe dardanėt) nga qerthulli ilirik, nuk patėn asnjė jehonė nė studimet shqiptare: tek e fundit, parimi nė thelb ideologjik i autoktonisė sugjeronte qė shqiptarėt tė ishin vazhdim jo i njė fisi ilir ēfarėdo, por i njė fisi ilir qė banonte pak a shumė nė trojet ku shtrihen shqiptarėt sot (ose i disa fiseve tė tilla).

Sėrish nevoja pėr tė mbrojtur me thonj e me dhėmbė autoktoninė e bėnte tė ngutshme, pėr dijen shqiptare, marrjen e njė pozicioni tė qartė nė lidhje me natyrėn e fiseve epirote – tė cilat janė konsideruar, tradicionalisht si ose grekė, ose jo-grekė por edhe tė ndryshėm nga ilirėt dhe, mė nė fund, ose si edhe ato ilire; dhe merret vesh se, edhe kėtu zyrtarisht do tė mbrohej pėrkatėsia ilire e epirotėve.

Duke u shtyrė mė tej, pėr tė mbėrritur nė periudhėn e shpėrbėrjes sė Jugosllavisė dhe tė idesė jugosllave, Dzino konstaton njė dobėsim tė zellit ilirologjik nė dijen zyrtare tė shteteve tė krijuara rishtas; por megjithatė vėren se pretendimet e njė vijueshmėrie iliro-boshnjake kanė shėrbyer pėr tė mbėshtetur njė identitet boshnjak tė mėvetėsishėm, mes myslimanėve tė Bosnjės. Unė do tė shtoja kėtu se kėtė hipotezė, qė boshnjakėt e sotėm janė nė thelb ilirė tė sllavizuar, e kanė pėrsiatur, para viteve 1990, edhe pėr tė shpjeguar jo vetėm dukurinė e bogomilėve nė historinė e Krishterimit nė Ballkan, por edhe faktin qė, mes sllavėve tė Jugut, ishin pikėrisht boshnjakėt ata qė u islamizuan nė masė.

Sa pėr studimet shqiptare, Dzino sėrish pėrmend njė rikthim tė teorive pellazgjike, tė cilat ishin narkotizuar gjatė regjimit totalitar nė Shqipėri, por edhe mes kosovarėve nėn sundimin jugosllav. Kėto teori dhe hipoteza po lėvrohen – hė pėr hė – nė njė hapėsirė alternative ndaj asaj mirėfilli akademike; dhe kanė marrė gjallėri edhe pėr shkak se nuk janė kundėrshtuar gjėkundi prej dijetarėve.

Sipas Dzino-s, “Lidhjet me ilirėt janė pėrdorur pėr tė pėrligjur pretendimet territoriale, synimet politike dhe tė drejtat historike jo vetėm tė grupeve etnike moderne, por edhe identiteteve trans-nacionale. Nga ana tjetėr, ilirėt janė pėrdorur si ekran i bardhė pėr tė projektuar tė tashmen, me ideologjitė dhe projektet e saj shtet-formuese.”

https://www.ikvi.at/?p=7650
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-02-2018, 12:32   #12
BABA nga DURRSI
V.I.P
 
Avatari i BABA nga DURRSI
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Vendndodhja: zemra e alpeve Österreich
Posts: 5,026
Thanks: 4,387
Thanked 3,189 Times in 1,265 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 82
BABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

paskemi qene kerthiza e botes!
__________________
i besoj vetem vetes,dhe prap dyshoj tek ai
BABA nga DURRSI nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-02-2018, 13:14   #13
Rrjeti
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Posts: 46
Thanks: 5
Thanked 34 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Rrjeti ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BABA nga DURRSI Shiko postimin
paskemi qene kerthiza e botes!
Po pėr besė jemi kėrthiza e botės, themelues tė civilizimit njerzor...






Hefesti, zot i zjarrit, zejeve (zanateve) tė ndryshme, artit dhe metalurgjisė. Konsiderohej si farkėtar dhe zejtar i Olimpit.Nė kėtė statujė paraqitet me Plis.




Helena e Trojės me plis....
Autor: Antonio Canova, data e krijimit tė veprės: 1816 - 1817

http://www.nationaltrustcollections....object/1542436



Nė Romė tė Italisė-Kalorsat me Plisa....



Kjo vepėr artistike gjindet nė njė muze Britanik dhe ėshtė vjedhur nga Italia....

" FRIGJIANET ", AKOMA EDHE SOT NE MJEDISIN TONE !
(Shkrim i Huazuar)

Frigjia, frɪdʒiə, Φρυγία

Frigjianet shtriheshin gjeresisht ne Dasaretin e lashte, ky popull, nje grupfis i madh midis ilireve dhe trakeve, ka qene ne lashtesi nje nga popujt me te rendesishem te botes se njohur. Rilindasit tane i kane klasifikuar si nje prej 3 grupeve te medha etnike nga ku ne rrjedhim .
Dyndjet Frigjiane kane kolonizuar Azinė e Vogėl diku para 1500 (p.e.s). Friget u shperngulen atje si pasoje e nje fatkeqesie te rende natyrore qe shkaktoi shume epidemi e katastrofa te mynxyrshme, aq sa te tjeret i quajten 'frikacak', prandaj dhe : FRIG = Frik . Kishin frike prej atyre mynxyrave te perbindshme te tokes . Para disa muajsh, nje grup studjuesish Italian te dipartimentit Shkencor se tokes, zbuluan se ne liqenin e Ohrit ka ende gjurme vullkanike 600 mije vjecar me nje lashtesi qe shkon mbi 1 milion vjecar, keshtu dhe duke klasifikuar ate si liqenin me te lashte ne Europe . Shtuar kete, une jam i bindur se largimi i fiseve Frigjian ne ato vise, ndodhi nga shkaku i ndonje shperthimi te madhe vullkanik ende aktiv qysh ne ato kohera !
Frigjianet ishin shume te lashte dhe jetonin ne trevat e njejta ku jetojme ne sot, edhe me gjere. Eshte perfol shume gjat gjithe koherave per formen e kapeles, ose then me sakte per plis-qeleshen mbartese te tyre. Ate e hasim edhe ne monedhat romake, pershembull ne ate te Brutit, qe quhej Pileus libertatis (Plisi i lirise) si dhe Frigjian cap njekohesisht .
Plisi i Frigjaneve dallonte ne forme simbas trevave ku ata jetonin . Kjo lloj qeleshe eshte vete Plisi jone, te cilat jane shume te ngjashme por dallojne vetem ne cep, sic dallojne dhe plisat tone simbas trevave ku jetojme !

Tani dua ti afrohem titull venjes "Frigjianet, edhe sot ne mjedis tone" .

Rrethanat e Struges mbajne deshmi te plota sa i perket pasqyrimit historik, por fati i keq don qe ato te mos fliten ose te fliten me ane te manipulimeve dashakaqse duke shtremberuar pergjithmone edhe ato pak deshmi qe populli jone i mban te thurur ne brezin e gojedhenave .

Harrova te shkruaj per besimin kultivor te Frigjeve, i cili besim ka qen ajo e perendeshes Artemisa (Diana per Romaket) . Duke shfletuar enclikopedin Strugane te vitit 2010, verejta se nje far Risto Taneski pershkruante nje zbulim madheshtor ne nje fshat te Struges me emrin Frengove, behej fjale per nje gjysem busti me raprezentimin e perendeshes te lashte Ilire Artemisa ose Diana, por mbi te gjitha, shton ai, se ky fshat vecon nga te gjithe fshatrat sa i perket pasurise historike te saj ! Ne fshatin Frengove jetojne vetem Shqipetar, vite me pare aty ka pase edhe kish te ritit te lashte Iliro-Bizant, mirepo sot ajo esht rrenuar dhe asgjesuar pa nam e nishan . Banoret e ketij fshatit koder-malor, mbajne nofken "FRZHAN, FRIGJAN", pikerisht ky ishte dhe fakti i gjithe kesaj teme . Fati i keq deshti qe miliona shqiptar te percahen dhe asimilohen shkaku i fejave te mevonshme, ateher kur kishat dhe besimi i lashte shqipetar shnderrohej ne gjuhe te rreme Sllavo-Bullgare, kjo e gjitha fal armiqve dhe bashkpunimit c'njerezor e cila edhe sot vazhdon tek shqipfolesit tane...Nga ketu filluan edhe shpernguljet apo urretjet fetare .
Tani po i afrohemi fundit te dashur miq, por me pare dua te cilesoj pergjashmerine e qeleshes qe hasim tek Shqiptaret e fshatit Kalisht me ate Frigjiane . Kalishti esht nje fshat i cili ndodhet buze liqenit te Struges, ajo perbehet vetem nga shqiptar, fatkeqesisht fal lojes manipuluese te Serbit kemi te bejm edhe me shqiptar-ortodoks te asimiluar ne gjuhen e rrem artificjale Sllave, dhe jo Maqedone, sepse gjuha Maqedone esht vet Shqipja jone, do kemi mundesi qe nje dite tju mundesohet edhe kjo vertet ! Dhe jane pikerisht keta shqiptaret e asimiluar te cilet dikur jetonin bashkarisht ne fshatin e quajtut "Frengove", te pakten keshtu cilesohen sipas disa gojdhenave . Pra, sic e shohim edhe ne kete piktur te viteve 70', plisi apo qeleshja e tyre esht indentike me ate te banorve te lashte Frigjian, pamvarsisht dhe faktit se keto dy fshatrat mbajne distance diku rreth 1-2 kilometra midis tyre.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 12-02-2018 nė 13:16
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur