Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Filozofia | Psikologja | Sociologjia

Filozofia | Psikologja | Sociologjia Gjithēka qė ka tė bėjė me misterin me emrin "Njeri".

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 15-08-2010, 10:53   #1
Beaute
Beautiful
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Postime: 13,509
Thanks: 2,133
Thanked 1,980 Times in 1,274 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
Beaute ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Adoleshenca; Mėnyrat e trajtimit tė problemeve tė saj brenda familjes

Diferenca e brezave vetvetiu sjell edhe diferencėn e ideve por nuk ėshtė kjo ajo qė na ndan. Ajo qė na ndryshon ėshtė siptoma e fajit, qė njihet si produkt i brezit tė ri. Adoleshenca ėshtė mosha mė e prirur pėr tė krijuar idetė e gabimeve, fajeve dhe deformimeve tė sė tashmes. Ėshtė niveli i prirur pėr tė krijuar idenė e ndryshimit dhe pėr tė pranuar sfidėn. Adoleshenca nuk ka frikė pėr tė pranuar se po gabon gjatė ndryshimit tė vetes dhe tė procesit.

Asnjė shoqėri nuk mund tė realizojė instiktivisht pėrcjelljet dhe kapėrcimet, qoftė kėta edhe tė papritura. Kjo pėr tė frenuar paksa sfidat dhe ndikimet masive tė rasteve regresuese. Por nė tė gjitha kėta dukuri shfaqjeje, shoqėria duhet tė kujdeset pėr tė mos penalizuar dhe lėnė mėnjanė, por pėrkundrazi pėr tė shėrruar dhe trajtuar si sėmundje dhe pjesė tė edukimit tė vet. Natyrisht qė kėtė mund dhe duhet ta realizojė familja dhe shkolla.

Shumica e psikologėve janė tė njė mendjeje se adoleshenca fillon nė kohėn e pubertetit. Pėr meshkujt, puberteti arrihet afėrsisht nė moshėn 13 vjeē; pėr femrat kjo rreth moshės 11 vjeē. Por psikologėt nuk bien dakort pėr kohėn kur mbaron adoleshenca dhe kur fillon mosha e rritur, por kjo kohė ėshtė zakonisht diku mes moshės 18 dhe 21 vjeē. Adoleshenca ėshtė nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės njė tranzicion prej varėsisė te pavarsia dhe pėrfundon kur individi arrin statusin e tė rriturit.

Nėse nė botė ka diēka mė tė vėshtirė se tė jesh adoleshent, ėshtė tė jesh prind adoleshenti. Kjo ndodh pėr vetė faktin se fjala “Adoleshencė” ėshtė e barabartė me “Vėshtirėsi”. Themi kėshtu sepse gjatė kėsaj moshe ndodhin transformimet kryesore nė organizmin dhe gjendjen e brendshme tė fėmijės. Kėta transformime mund ti pėrmbledhim nė Biologjike dhe Shpirtėrorė. Kjo moshė shoqėrohet me ndryshime tė lehta shpirtėrore. Fėmija tashmė fillon ti besoj mė shumė vetvetes dhe kėrkon qė fjala e tij tė mos neglizhohet si nga familjarėt e tij ashtu edhe nga rrethi shoqėror. Njė tjetėr nuancė e kėsaj moshe ėshtė tendenca e fėmijės pėr tu mbyllur nė vetvete. Nė kėtė periudhė adoleshenti mundohet qė problemeve qė has tju gjej vetė zgjidhje. Pėr tė e vetmja gjė qė mund tė jetė e drejtė, ėshtė mendimi dhe zgjidhja qė ai afron. Brenda tij fillon tė mos ekzistojė mė rehatia e brendshme siē ndodhte mė parė kur pėr ēdo problem zgjidhja i vinte nga tė rriturit. Me problemet qė has nė kėtė mėnyrė, fėmija fillon tė ketė ndryshime edhe nė oreks dhe nė orarin e gjumit. Hallet e shumta tė cilave nė tė shumtėn e rasteve nuk arrin dot tju jap drejtimin e duhur, ndikojnė nė ēdo aspekt tė jetės sė tyre. Megjithėse tė gjithė adoleshentėt pėrjetojnė probleme, disa prej tyre vuajnė nga njė stres ekstrem dhe kanė probleme tė rėnda. Njė problem serioz, i cili po rritet dukshėm ėshtė vetvrasja qė kryhet nė kėtė moshė. Ēdo vit mbi 5000 adoleshentė kryejnė vetvrasje. Shumė tė tjerė ė kryejnė diēka tė tillė sepse ndihen tė depresuar dhe tė padobishėm. Abuzimi me drogat ėshtė njė tjetėr problem i rrezikshėm nė adoleshencė. Edhe pse alkooli dhe marijuana janė drogat mė tė pėrdorura, kokaina dhe drogat e tjera po pėrdoren gjithashtu.

Problemet Kryesore:

• Adoleshenca sjell tronditjen e lidhjes prind-fėmijė

Ashtu siē e theksuam edhe mė sipėr, adoleshenca shėnon moshėn e kėrkesės pėr pavarsi tė fėmijės. Kėtu fillon edhe problemi i nėnvlerėsimit tė vlerės sė prindit. Mosmarrėveshja me problemin, trajtimi i tij sikur tė mos ketė ndodhur, fshehja pėr hirė tė frikės, shkaktojnė problem social tė braktisjes sė fshehtė. Nė kėtė mėnyrė adoleshenti bėhet i ftohtė, indiferent dhe agresiv kur i kujton detyra dhe angazhime tė tjera qė nuk kanė tė bėjnė me dėshirėn e tij.

• Kėrkesat rinore nė planin emocional, intelektual dhe tendenca pėr afirmim

Fėmijėt e kėsaj moshe, pėrsa i pėrket anės emocionale, ndiejnė njė ndryshim rrėnjėsor. Nė tė shumtėn e rasteve fillojnė tė vihen re seriozisht ndjenjat pėrkundrejt sekseve tė ndryshme. Fėmija tashmė fillon, ose mė saktė kėrkon qė mendimi i tij tė dėgjohet dhe tė merret parasysh. Ai kėrkon qė tė afirmohet sa mė mirė nė ēdo problem qė mund tė ndodh nė familje apo nė mjedisin qė e rrethon.

• Ndjenja e tė rriturit, kėrkesa pėr tu dukur i tillė dhe dėshira pėr tė pėrdorur inteligjencėn.

Nė tė shumtėn e rasteve prindėrit nuk marrin kurrėsesi parasysh mendimin e fėmijės sė tyre pėr ata qė ndodhin brenda familjes. Kjo i shtyn akoma mė shumė fėmijėt qė tė mundohen pėr tu dukur mė tė rritur dhe tė bindin prindėrit e tyre se janė nė gjendje tė pėrballen me jetėn. Ata pėrpiqen me ēdo mėnyrė qė tu tregojnė tė rriturve qė fjala e tyre ėshtė me e drejta dhe se ata janė rritur.

• Shkėputja shipirtėrore nga familja:

Ky ėshtė njė nga faktorėt mė negativ qė shoqėron moshėn e adoleshencės. Fėmijėt e kėsaj moshe nė tė shumtėn e rasteve nuk arrijnė dot tė gjejnė mbėshtetjen e duhur familjare ose tė paktėn ushqehen me njė mendim tė tillė. Kjo sjell qė ata ti largohen familjes dhe tė mbėshteten mė shumė nė mendimet e veta dhe nė shoqėri. Adoleshenti kėrkon udhė “tė shkurtra” pėr tu rritur, ose pėr tė treguar veten tė madh:

“- 6 vjeē : Babai di ēdo gjė…

- 10 vjeē : Babai di shumė gjėra

- 14 vjeē : Babai nuk di edhe aq shumė

- 17 vjeē : Babai nuk di asgjė

- 30 vjeē : Sikur ta pyesja babanė s`do bėja keq

- 40 vjeē : Babai di shumė gjėra

- 50 vjeē : Babai di ēdo gjė

- 60 vjeē : Ah ta kisha babanė e ta pyesja…

Nė momentin kur fėmija ēdogjė e merr nga prindi, atėherė ky i fundit ėshtė i pazėvendėsueshėm pėr tė. Me kalimin e kohės kur ai i afrohet moshės 10 vjeēare dhe fillon tė hapet dhe pėrballet mė ambientin e jashtėm, atėherė nis edhe faza kur fillon tė vė re ndonjė gabim tek prindi. Nė kėtė moment rėndėsia e prindit pėr tė fillon tė bie. Nė moshėn 14 vjeēare kur ėshtė edhe hyrja e plotė nė adoleshencė, fėmija tashmė ndihet ndryshe, apo siē thotė populli “Pėr tė ē'fluturon hahet”. Mosha kulminante e adoleshencės dhe qė pėrbėn edhe atė mė tė rėndėsishmen pėr vendimarrjen nė formimin e plotė tė mendimit pėr tu pėrgatitur pėr jetėn, ėshtė kur fėmija arrin 17 vjeē. Nė kėtė moshė ai duket sikur nuk e ndien aspak mė nevojėn e prindit pėr vetė faktin se edhe pėrplajset mė tė mėdha prind-fėmijė ndodhin nė kėtė moshė.

Mosha 30 vjeēare pėrbėn edhe pėrballjen e plotė tė individit me jetėn. Nė kėtė moshė njė pjesė e mire e njerėzve ka arritur tė bėhet prind dhe fillon tė ndiej dhe kuptoj akoma mė mirė rolin e prindit ndaj fėmijės. Kėtu lind edhe pyetja e individit “Sikur ta pyesja babanė s'do tė bėja keq”. Me kalimin e kohės kur tashmė individi ka krijuar familjen e tij ndien akoma mė shumė rėndėsinė e konsulencės qė prindi i ka ofruar mė parė.
__________________
Nese s'do te vuash mos i beso askujt.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 15-08-2010, 10:55   #2
Beaute
Beautiful
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Postime: 13,509
Thanks: 2,133
Thanked 1,980 Times in 1,274 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
Beaute ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Adoleshenca; Mėnyrat e trajtimit tė problemeve tė saj brenda familjes

Ē'kėrkojnė adoleshentėt dhe mėnyrat e sjelljes sė prindit?!


1. Adoleshentėt zhvillojnė njė fjalor tė tyre dhe kanė rregullat dhe kodet e tyre tė sjelljes.

Adoleshenca ėshtė mosha kur personi tregon sjellje tė ndryshme nė familje dhe nė shoqėri. Adoleshenti, nė pėrgjithėsi nuk pėrdor asnjėherė fjalorin qė pėrdor jashtė. Nė ambientet shoqėrore ai duket se ėshtė i detyruar tė pėrdor fyerjet e imponuara nga mjedisi. “Shokėt do tė tallen me mua, nėse unė nuk shaj si ata, ose ata do tė mė quajnė fėmijė mamaje, etj…” mendon njė fėmijė i kėsaj moshe. Pikėrisht nė kėtė moment ndihet edhe ndėrhyrja e prindėrve. Prindi duhet ta trajtojė fėmijėn e tij si tė rritur duke ia bėrė tė ditur se ėshtė akoma i vogėl. Ai duhet ta pėrfshijė djalin ose vajzėn nė zgjidhjen e ēėshtjeve familjare ose tė vetė fėmijės dhe nė momentin qė adoleshenti gjykon gabim, atij i duhet qė me mėnyrat mė tė mira dhe mė tė pranueshme nga i riu ose e reja ta bind pėr zgjidhjen jo tė duhur qė ai/ajo mund tė ketė menduar.

2. Shumica synon pavarėsinė nga tė rriturit.

Ashtu siē e pėrmendėm edhe mė sipėr, mosha e adoleshencės ndien nevojėn pėr tė qenė e pavarur. Arma mė e mirė e prindit nė kėtė moment ėshtė qetėsia dhe durimi. Nėse pranohen kėshtu siē janė, atėherė ata do tė bėhen mė bashkėpunues, miqėsorė dhe entuziastė.

Atyre u nevojitet njė vend ku tė vlerėsohen dhe tė pranohen ashtu siē janė. Nė tė kundėrt, bėhen mė pak tė sigurt nė veten e tyre, tregojnė rebelim dhe janė grindavecė.

Prindi ėshtė i detyruar tė vlerėsojė fėmijėn e tij nė moshėn e adoleshencės, sepse nga ana tjetėr ata nxitojnė tė fyhen, irritohen, tė nxjerrin probleme etj. Adoleshentit duhet ti harmonizohet tė zotėruarit e lirisė me ndjenjėn e pėrgjegjėsisė. Mos-shndėrrimi nė dramė i ēdo gjėje nga prindi dhe shmangia e rreptėsisė dhe sentimentalizmit tė tepruar ėshtė njė faktor shumė i rėndėsishėm nė zhvillim normal tė kėsaj moshe.

Prindit i duhet kurrėsesi qė tė mos lejojė qė vendin e tij ta mbushė dikush tjetėr nė rrugė, duke patur parasysh se brezi i ri ėshtė gjithmonė nė prirje nga e reja.

Ndihmojeni tė mposhtė pazotėsinė!

Njė problem shumė esencial tek adoleshentėt, ėshtė pesimizmi. Adoleshenti ngaqė kėrkon qė ēdo problemi ti jap vetė zgjidhje dhe nė tė shumtėn e rasteve nuk ia arrin dot njė gjėje tė tillė bie nė pesimizėm. Nė momentet kur nuk arrin dot atė qė kėrkon, krenaria e moshės nuk e lejon qė tė aplikojė pėr ndihmėn e tė rriturve. Kėtu prindit i duhet qė ti gjendet pranė fėmijės sė tij, ti japė siguri dhe ti ushqejė besimin nė vetvete.

- Nė kėtė gjendje prindit i duhet:

• Jepi adoleshentit shumė siguri, qė tė ushqejė besimin nė vetvete.
• Theksoni anėt e tij pozitive.
• Inkurajimi i hobeve.
• Ndaje pėrgjegjėsinė me fėmijėn
• K ontroll i i vazhdueshėm
• Lufta kundėr stresit
• Pajisja me shpresė

Ndryshimi “Pavarėsi-Autonomi”

Pavarėsisė JO!
Autonomisė PO !

Njė problem shumė i rėndėsishėm sot pėr mbarė brezin e ri ėshtė pavarėsia e tepėrt qė ata gjejnė si nė familje ashtu edhe nė ambientet shkollore. Nė tė shumtėn e rasteve prindi harron detyrėn qė ka dhe mėsuesi neglizhon punėn e tij. Shpesh herė prindi i lejon pavarėsi tė plotė fėmijės sė tij dhe nė tė shumtėn e rasteve kėrkon qė tė vendosė marrėdhėnie shoqėrore me tė. “Duke e trajtuar atė si shokė, prindi harron shenjtėrinė e tė qenurit “nėnė” ose “baba”. Prindi duhet ti shpjegojė me mėnyrat mė tė duhura se marrėdhėnia prind-fėmijė qėndron shumė mė lart se ajo e njė shoku me njė shok. Marrėdhėnia “prind-fėmijė” ėshtė e barabartė me “shok-shok + shenjtėrinė e tė qenurit nėnė ose baba”. Nė kėtė mėnyrė prindi e bind fėmijėn e tij qė tė mos pranojė edhe pavarėsinė e plotė qė ai mund tė kėrkojė. Adoleshenti duke qenė autonom nė kėtė marrėdhėnie, ndien edhe pėrgjėgjesinė qė ka ndaj prindit dhe familjes nė ēdo hap qė hedh. Nė marrėdhėniet qė prindit i duhet tė ketė me fėmijėn e kėsaj moshe, i duhet qė tė mos kėrkojė gjithmonė arsye nė veprimet e tij, pasi kjo mund ta zhgėnjejė nė ēdo ēast. Prindi mund tė sillet rreptė vetėm aty ku e shikon tė aryeshme se nuk ka rrugė tjetėr. Shkolla e parė e fėmijėve qė e kanė shpirtin tė shkėlqyer si pasqyrė e qė regjistron shpejt si aparatet fotografike janė shtėpitė e veta, kurrėse edukatorėt e parrė janė nėnat. Pėrgatitja e nėnave si edukatore dhe jo konsumimi i tyre majtas djathtas, ėshtė baza mė e rėndėsishme pėr ekzistencėn dhe vazhdimėsinė e njė kombi.

Adoleshenti nė familje

Kuptohet qė vėshtirėsitė mė tė mėdha me njė fėmijė adoleshent i has familja e tij. Tė prirur gjithmonė pėr tju gjendur pranė, prindėrit nė shumė raste gabojnė dhe nė shumė tė tjerė arrijnė atė qė synojnė pėr tė ndihmuar fėmijėn e tyre.

Janė disa gjėra qė nė pamje tė parė mund tė duken tė parėndėsishme, mirėpo ato kanė njė rėndėsi tė veēantė nė pėrkujdesin qė u kushton fėmijėve si p.sh. sigurimi pėr ta dhe mbulimi i tyre gjatė natės nuk do tė thotė se ti mundohesh qė ti ruash ata nga tė ftohtėt, por nė kėtė mėnyrė ti bėn qė ata tė ndihen mė tė sigurtė me prezencėn tėnde. Kur fėmija hyn nė periudhėn e adoleshencės, ai ka nevojė pėr prindin mė shumė se kurrė. Prandaj edhe prindi duhet tė largohet nga kritikat dhe fajėsimet. Sė pari duhet ti tregojė atij pėr kujtimet dhe adoleshencėn e vet duke u munduar nė kėtė mėnyrė qė tė thyej perden e hekurt qė ekziston aktualisht ndėrmjet prindėrve nė pėrgjithėsi dhe fėmijėve tė tyre adoleshentė. Ka shumė prindėr qė nuk u qėndrojnė afėr fėmijėve pėr problemet e ndryshme personale qė ata kanė. Prindi duhet tė kuptojė se shoqėria e tij ndaj fėmijės e largon atė nga shoqėria e keqe dhe nga veprimet e papėqyeshme tė bashkėmoshatarėve tė tij.

Le tė marrim p.sh. rastet e adoleshentėve qė pėrdorin drogė apo duhan. Nė vazhdojmė tė mendojmė dhe tė themi se qė nuk kemi ose kemi shumė pak pėrdorues tė tillė, duke menduar se kemi krijuar kushte mbrojtėse pėr veten dhe pjesėn tjetėr. Nė fakt kemi rritur rriskun pėr pėrhapje masive, pasi kemi lejuar ndjeshmėrinė pėrdoruese dhe pėrhapėse, duke mos diur nė kėtė mėnyrė pėrfundimin dhe mėnyrėn pėr ta luftuar. Kėta adoleshentė pasi kalojnė momentin e parė e parė tė indiferencės sė prindit, fillojnė tė mendojnė pėr njė situatė normale jashtė tė tjerėve, ose brenda njė rrethi tė ngushtė. Adoleshenti mbyllet nė kafazin e tij psikologjik dhe fajėson gjithė botėn pėr atė qė do tė bėjė.

Vendimi pėr tė dhėnė ndihmė disa herė ėshtė kompleks dhe i vėshtirė pėr tu marrė. Disa herė ne ndihmojmė dhe presim tė shpėrblehemi. Disa herė dhėnia e ndihmės pėrbėn profesionin tonė. Disa herė japim ndihmė vetėm pėr tė qenė tė sjellshėm. Tė ndihmosh dikė shpesh quhet sjellje parasociale dhe kur i ndihmojmė tė tjerėt pa interes, kjo quhet sjellje altruiste. Ajo qė prindi i afron fėmijės kuptohet qė ėshtė ndihma mė e sinqertė dhe e dėshiruar, pėr vetė faktin se nuk mund tė mendohet keqdashėsi e nėnės apo babait kundrejt asaj qė ata kanė sjellė nė jetė.

Ēėshtja nuk ėshtė tė shpėtohet foleja familjare nga zjarri me mė pak dėme. E rėndėsishme ėshtė tė mos futen nė familje elementė me rrezik zjarri. Duhet tė kihet parasysh se fėmija jo gjithmonė e kupton atė qė prindi i ofron. Shpesh mėrzitet duke e quajtur atė tė pakuptimtė. Por qė kjo ndihmė duhet tė jetė respektive si nga prindi ashtu edhe nga fėmija. Fryma me tė cilėn duhet tė ushqehet fėmija qė i vogėl ėshtė pėrgjegjėsia qė ai duhet tė ketė si ndaj vetės sė tij ashtu edhe ndaj familjes, vendit etj. “Ē'injorant janė prindėrit qė e harrojnė shpirtin e fėmijės, e ē'i pafat fėmija qė shkon viktimė e njė miopie tė tillė.

Prindi duhet tė dijė se ēfarė ndodh me fėmijėn e tij. I gjithė informacioni nuk mund tė fitohet nė mėnyrė tė menjėhershme. Me adoleshentin duhet tė flitet ēdo ditė, dhe nėse nuk bėhet njė gjė e tillė, atėherė do tė jetė tepėr e vėshtirė tė krijohen marrėdhėniet e dėshiruara. Bisedat e pėrditshme duhet tė jenė tė rregullta dhe spontane. Ndoshta do tė ishte mė me vend qė pėr tė arritur tek bisedat tė hartohej njė skedulė e shkurtėr. Sa mė shumė kohė ti kushtosh fėmijės aq mė shumė do tė jetė i prirur pėr tė folur e pėr tu hapur pėr problemet qė has. Nėse synohet disiplina, fėmija nė kėtė moment tėrhiqet nga prindi. Pėr kėtė gjė duhet qė prindi ti shmanget sa mė shumė tipit disiplinues. Ai duhet tė jetė sa mė i hapur, sa mė kurioz dhe sa mė i interesuar pėr jetėn e fėmijės sė tij.
Adoleshenca ėshtė koha nė tė cilėn formohet identiteti, dhe pėr kėtė shkak adoleshentėt duan tė dinė se cilėt janė, si do tė jenė nė tė ardhmen, cilat janė vlerat dhe dobėsitė e tyre.

Sa mė shumė rritet fėmija aq mė shumė ndėrlikohet edukimi i tij. Tani problemet qė ai ka kanė ngarkesė mendore dhe shpirtėrore gjithnjė e mė tė madhe. Gjashtė shtatė vjet pas hyrjes nė shkollė vijnė paraadoleshenca dhe adoleshenca. Njė moshė shumė potente. E quajnė lindje tė dytė. Nėnės i takon vazhdimisht tė merret me djalin apo vajzėn e kėsaj moshe. E ndjek nė tė gjitha, qė nga pėrgatitja nė mėsime e deri nė problemet qė nxjerr pjekuria seksuale, deri te higjena seksuale, sidomos pėr vajzat, pėr tė cilat nėnat preokupohen me tė drejtė.

Gjatė kėsaj moshe fillojnė ndėrlikime nga mė tė ndryshmet nė sjelljen e adoleshentit. Ai tashmė nis tė urrejė pse nuk e kanė ndaluar, por edhe pse pėrpiqen ta ndalojnė. Ai kurrė nuk ndihet i barabartė. Shprehja qė “Ti nuk je si ai” ose “Ti nuk e meriton kėtė gjė” shkatėrrojnė plotėsisht pėrpjekjet qė prindi mund tė ketė bėrė deri nė atė moment.!
__________________
Nese s'do te vuash mos i beso askujt.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur