Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Filozofia | Psikologja | Sociologjia

Filozofia | Psikologja | Sociologjia Gjithēka qė ka tė bėjė me misterin me emrin "Njeri".

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 28-08-2010, 15:10   #1
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 915
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 15
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Post Ēfarė ėshtė psikologjia?



Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.

Psikologjia studion proceset dhe sjelljet e vetėdijshme dhe tė pavetėdijshme psikike
tė individit.

Psikologjia studion nė aspektin shkencor sjelljen dhe proceset psikike.

Objekti i interesimit tė psikologėve pėrfshin sistemin nervor, ndjenjat dhe percepcionin, tė mėsuarit dhe kujtesėn, intelegjencinė, gjuhėn dhe tė folurit, mendimin, rritėn dhe zhvillimin, personalitetin, stresin dhe shėndetin, ērregullimet psikologjike, mėnyrat e zbutjes dhe tė mėnjanimit tė ērregullimeve psikologjike, sjelljen seksuale, si dhe sjelljen e njerėzve nė rrethana sociale, d.m.th. nė grupe tė ndryshme dhe nė organizata shoqėrore.

PSIKOLOGJIA SI SHKENCĖ

Psikologjia, si edhe shkencat e tjera, pėrpiqet t'i pėrshkruajė, sqarojė, parashohė
dhe kontrollojė dukuritė qė i studion. Pra, psikologjia pėrpiqet tė pėrshkruajė, sqarojė,
parashohė dhe kontrollojė sjelljen dhe proceset psikike.

Kurdoherė qė kjo ėshtė e mundur, emėrtimet dhe nocionet pėrshkruese lidhen me
teorinė. Teoritė paraqesin formėsimin e tėrėsishėm tė raporteve tė qarta midis dukurive
tė vrojtuara. Teoritė psikologjike mbėshteten nė supozimet mbi sjelljen dhe proceset
psikike, pėrmbajnė pohime mbi parimet dhe ligjshmėritė qė sundojnė midis tyre dhe na
bėjnė tė mundshėm paraqitjen e sqarimeve dhe tė parashikimeve.

Teoritė psikologjike mund t'i ndėrlidhin pohimet mbi sjelljen (siē ėshtė tė ushqyerit ose agresioni), proceset psikike (mentale) (siē janė qėndrimet ose parafytyrimet), si dhe mbi strukturat anatomike ose proceset biologjike.

Pėr shembull, shumė prej reaksioneve tona ndaj drogės sikurse ndaj alkoolit apo marihuanės, mund tė maten kur manifestohen nė sjellje, e supozohet se ajo sjellje shpreh veprimin biokimik tė drogave si dhe parashikimet tona (mentale) mbi ndikimin e tyre.

Psikologėt verifikojnė, gjithashtu, teoritė e veta tė pėrpiluara me kujdes me anė tė metodave hulumtuese, siē janė hulumtimet dhe eksperimentet nė terren.

Teoria e kėnaqshme psikologjike na i bėn tė mundshme parashikimet. Pėr shembull, teoria e kėnaqshme mbi urinė do tė na bėjė tė mundshėm parashikimin kur do tė hanė njerėzit e kur jo.

Mirėpo, nė psikologji pėr shumė teori ėshtė konstatuar se nuk janė tė afta tė
sqarojnė ose parashikojnė atė qė ėshtė vėrejtur. Pėr kėtė arsye, ato teori janė braktisur
ose janė ndryshuar.

Nocioni i kontrollimit tė sjelljeve dhe tė proceseve psikike ėshtė kontravers. Disa njerėz gabimisht mendojnė se psikologėt kėrkojnė mėnyra qė t'i shtyjnė njerėzit e tjerė ta bėjnė atė qė u urdhėrohet - sikurse kukullave nė pe. Kjo nuk ėshtė ashtu.

Psikologėt janė tė prirur tė besojnė nė dinjitetin e qenieve njerėzore, kurse dinjiteti i njeriut kėrkon qė njerėzit tė jenė tė lirė tė marrin vendime tė veta dhe tė zgjedhin sjelljen e vet. Tėrė kohėn psikologėt mėsojnė gjithnjė e mė shumė pėr ndikimet nė sjelljen e njeriut, por atė dijeni ata e aplikojnė vetėm nė bazė tė kėrkesės dhe pėr t'u ndihmuar njerėzve nė realizimin e
nevojave tė tyre..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 28-08-2010, 15:12   #2
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 915
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 15
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

2..

PSIKOLOGJIA E APLIKUAR

Psikologėt kanė interesim tė shprehur tė pėrbashkėt pėr sjelljen, por mund tė
dallohen shumė mes veti.

Disa psikologė nė radhė tė parė janė tė angazhuar nė hulumtime themelore (qė ndonjėherė quhen bazike ose teorike apo hulumtime tė pastra).

Hulumtimet themelore nuk kanė aplikim tė drejtpėrdrejtė nė problemet personale
ose shoqėrore, prandaj pėr kėtė arsye konsiderohen hulumtime qė kanė vetveten pėr
qėllim.

Psikologėt e tjerė merren me hulumtime aplikative, qė i dedikohen kėrkimit tė zgjidhjeve pėr problemet specifike personale ose shoqėrore. Megjithėse hulumtimet themelore nxiten nga kurreshtja dhe dėshira pėr dije dhe mirėkuptim, hulumtimet e sotme themelore shpeshherė pėrmirėsojnė mėnyrėn e nesėrme tė jetesės.

Pėr shembull, hulumtimet themelore tė tė mėsuarit dhe tė motivimit tė kryera ndaj kafshėve nė fillim tė kėtij shekulli kanė gjetur njė aplikim tė gjerė nė sistemet e sotme shkollore. Hulumtimet themelore tė veprimit tė sistemit nervor i kanė zgjeruar njohuritė mbi ērregullimet siē janė epilepsia, sėmundja e Parkinsonit, sėmundja e Alzheimerit.

Shumė psikologė nuk janė inkuadruar nė kurrfarė hulumtimesh. Nė vend tė kėsaj, ata aplikojnė njohuritė psikologjike qė t'ju ndihmojnė njerėzve tė ndryshojnė sjelljen e vet nė mėnyrė qė tė mund t'i arrijnė nė mėnyrė mė tė efektshme qėllimet e veta.

Psikologė tė shumtė merren kryesisht me mėsim. Ata i zgjerojnė njohuritė psikologjike
nė klasė, seminare dhe punishte tė ndryshme.

Mirėpo, tė shumtė janė psikologėt e inkuadruar nė tė gjitha kėto aktivitete: hulumtim, kėshillim dhe mėsim. Pėr shembull, profesorėt e psikologjisė zakonisht zbatojnė hulumtime tė pastra ose tė aplikuara, u japin kėshilla klientėve individualė ose industrialė dhe i mėsojnė.

Psikologėt klinikė dhe psikologėt kėshillėdhėnės

Psikologėt klinikė u ndihmojnė njerėzve qė kanė probleme psikologjike nė
pėrshtatjen ndaj kėrkesave jetėsore. Problemet e klientėve mund tė shkojnė nga ankthi
dhe depresioni, vėshtirėsitė nė jetėn seksuale e deri te humbja e qėllimeve jetėsore.
Psikologėt klinikė i vlerėsojnė problemet me anė tė intervistave strukturore dhe tė
testeve psikologjike. U ndihmojnė klientėve tė vet nė zgjidhjen e problemeve tė tyre dhe
nė ndryshimin e sjelljes sė papėrshtatshme me aplikimin e psikoterapisė dhe tė
terapisė biheviorale.

Psikologėt shkollorė dhe arsimorė

Psikologėt shkollorė janė tė punėsuar nė sistemin shkollor dhe u ndihmojnė
atyre qė kanė tė bėjnė me problemet qė e pengojnė tė mėsuarit. Problemet e tilla
pėrfshijnė problemet sociale dhe familjare, problemet emocionale dhe vėshtėrsitė
specifike tė tė mėsuarit. Psikologu shkollor i konstaton problemet e nxėnėsve me anė tė
intervistės me mėsuesit, prindėrit dhe vetė nxėnėsit.

Psikologėt zhvillimor

Psikologėt zhvillimor i studiojnė ndryshimet - trupore, emocionale, kognitive dhe
sociale - qė ndodhin gjatė tėrė jetės. Ata pėrpiqen tė veēojnė ndikimin relativ tė
trashėgimisė (natyrės) nga rrethina (edukimi) nė zhvillim. Psikologėt zhvillimor zbatojnė
hulumtime mbi ndikimin e pėrdorimit tė drogės nga ana e nėnės nė embrion,
pėrfundimet e formave tė ndryshme tė edukimit tė fėmijėve, njohuritė e fėmijėve mbi
hapėsirėn dhe kohėn, konfliktet e adoleshentėve, pėrshtatjen e njerėzve mė tė moshuar.

Psikologėt qė merren me personalitetin dhe psikologėt socialė

Psikologėt qė merren me personalitetin e njeriut pėrpiqen t'i caktojnė tiparet
njerėzore; tė pėrcaktojnė se ēka ndikon nė proceset mendore tė njeriut, ndjenjat dhe
sjelljet, si dhe t'i sqarojnė ērregullimet psikologjike. Ata merren sidomos me problemet e
njeriut sikur janė ankthi dhe agresioni, si dhe me ēėshtjet e roleve gjinore.

Psikologėt socialė nė rend tė parė orientohen nė natyrėn dhe nė shkaqet e tė menduarit dhe tė ndjenjave tė individėve dhe nė sjelljen e tyre nė situatat sociale. Psikologėt qė studiojnė personalitetin pėrpiqen qė brenda personit t'i gjejnė disa interpretime tė sjelljes, kurse psikologėt socialė orientohen nė ndikimet shoqėrore ose tė jashtme. Nė sjellje veprojnė edhe ndikimet e brendshme dhe tė jashtme.

Psikologėt industrialė

Psikologėt industrialė janė tė orientuar nė raportet midis njeriut dhe punės. Psikologėt e organizatave studiojnė sjelljen e njerėzve nė organizata siē janė ndėrmarrjet e ndryshme. Mirėpo, shumė psikologė janė tė arsimuar pėr tė dy fushat.

Psikologėt industrialė dhe ata tė organizatave janė tė punėsuar nė organizatat afariste me detyrė qė t'i pėrmirėsojnė kushtet e punės, tė shtojnė produktivitetin dhe - nėse kanė arsimim pėr kėshillime - punojnė me tė punėsuarit qė kanė probleme nė punė. Ndihmojnė gjatė punėsimit, arsimimit dhe pėrparimit..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 15:13   #3
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 915
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 15
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

ZHVILLIMI HISTORIK I PSIKOLOGJISĖ

Psikologjia ka njė tė kaluar tė gjatė, por njė histori tė shkurtėr.

Megjithėse duket qė rezultatet e hulumtimeve dhe zhvillimi teorik ndryshojnė pamjen e psikologjisė gjatė ēdo disa viteve, projektin e kėtij teksti mėsimor ka mundur ta shkruajė filozofi grek Aristoteli (rreth viteve 384 -322 para Krishtit).

Njė nga veprat e Aristotelit ėshtė quajtur Peri Psyches, qė do tė mund tė pėrkthehej si "Mbi psikėn". Peri Psyches, si edhe ky libėr, fillon me historinė e psikologjisė sė tė menduarit dhe pikėpamjet historike mbi natyrėn e psikikės dhe tė sjelljes.

Aristoteli gjithashtu ka pohuar se njerėzit janė tė motivuar nė mėnyrė bazike qė tė
kėrkojnė kėnaqėsinė dhe t'i shmangen dhembjes, qėndrim ky qė e ka shfrytėzuar teoria
moderne psikodinamike dhe teoritė e tė mėsuarit.

Ekzistojnė edhe kontribute tė tjera tė grekėve tė vjetėr. Demokriti (rreth viteve
460-370 para Krishtit), pėr shembull, ka theksuar se sjellja jonė ėshtė nėn ndikimin e
ngacmimeve tė jashtme. Ai ka qenė njė nga tė parėt qė ka parashtruar ēėshtjen se a ekziston diēka e tillė siē ėshtė vullneti i lirė ose zgjedhja.

Platoni (rreth viteve 427-347 para Krishtit), nxėnės i Sokratit (rreth viteve 470- 399 para Krishtit), ka shėnuar kėshillėn e Sokratit "njihe vetveten". Qė nga atėherė kjo ėshtė motoja e mendimit psikologjik. Sokrati ka konkluduar se ne nuk mund tė arrijmė njohjen e plotė tė vetvetes me anė tė ndjenjave tona sepse ato nuk janė shprehje e saktė e realitetit.

Edhe sot dallojmė ngacmimet qė veprojnė nė receptorėt tonė tė ndijimit nga percepcionet dhe ndijimet tona shpeshherė tė shtrembėruara. Pasi qė ndijimet e bėjnė tė mundshme njohjen e papėrkryer, Sokrati ka propozuar qė ta studiojmė vetveten me anė tė tė menduarit racional dhe tė introspeksionit.

Mirėpo, le t'i kthehemi zhvillimit tė psikologjisė si shkencė laboratorike nė
gjysmėn e dytė tė shekullit 19. Disa historianė vejnė datėn e fillimit nė vitin 1860.
Atėherė Teodor Gustav Fechner (1801-1887) ka botuar librin qė ėshtė gur kufitar nė
psikologji: "Elementet e psikofizikės".

Ajo ka treguar se nė ēfarė raporti janė dukuritė fizike (siē janė drita dhe zėri) me dukuritė psikologjike tė ndijimit dhe tė percepcionit. Fechner gjithashtu ka treguar se si mund tė masim shkencėrisht efektet e atyre dukurive. Shumica e historianėve e vendos fillimin e psikologjisė moderne si shkencė laboratorike nė vitin 1879. Atė vit Wilhelm Wund (1832-1920) ka themeluar laboratorin e parė psikologjik nė Leipzig tė Gjermanisė.

DREJTIMET MĖ TĖ RĖNDĖSISHME PSIKOLOGJIKE

Strukturalizmi

"Wilhelm Wundt, sikurse Aristoteli, ka konkluduar se psiqika ėshtė dukuri natyrore, qė mund tė studiohet shkencėrisht si dhe drita, ngrohtėsia dhe qarkullimi i gjakut. Wundt ka shfrytėzuar introspeksionin duke u pėrpjekur t'i zbulojė elementet themelore tė pėrjetimit. I ballafaquar me drita dhe tinguj tė ndryshėm, ai dhe kolegėt e tij kanė vrojtuar vetveten se si do t'i pėrshkruanin ndijimet dhe ndjenjat e veta.

Wundi dhe nxėnėsit e tij e kanė themeluar shkollėn psikologjike tė njohur si
strukturalizėm. Strukturalizmi pėrpiqej tė caktonte organizimin e pėrjetimeve tė
vetėdijshme.

E ka zbėrthyer pėrjetimin nė ndijime objektive siē janė tė parit ose tė vullnetit dhe tė shijimi dhe ndjenjat subjektive ose tė vullnetit dhe tė parafytyrimeve mentale (pėr shembull kujtimet ose ėndrrat).

Strukturalistėt besonin se mendja funksionon me kombinimin kreativ tė elementeve tė pėrjetimit.

Njė nga nxėnėsit amerikan tė Wundtit ka qenė edhe G. Stanley Hall (1844-1924).

Interesimi kryesor i Hallit pėrfshinte zhvillimin psikologjik nė fėmijėri, adoleshencė dhe nė moshėn mė tė shtyrė. Hallit zakonisht i atribuohet themelimi i fushės sė psikologjisė sė fėmijėve. Ai ėshtė edhe themelues i Shoqatės psikologjike amerikane(APA).

Funksionalizmi

Kam dėshiruar qė, duke vepruar me psikologjinė si me shkencė natyrore, t'i ndihmoj tė bėhet e tillė.

WILLIAM JAMES

Nga fundi i shekullit 19, William James (1842-1910), vėllai i shkrimtarit Henry
James, miraton njė pikėpamje tė gjerė mbi psikologjinė, duke u orientuar nė raportet
midis pėrjetimit dhe sjelljes.

James pohon se ekziston njė rrymė e pandėrprerė e rrjedhės sė vetėdijes. Introspeksioni e ka bindur se pėrjetimi nuk mund tė zbėrthehet nė njėsi, siē mendonin strukturalistėt.

James ka themeluar shkollėn e funksionalizmit qė merret me sjelljen si dhe me vetėdijen. Funksionalizmi shqyrton mėnyrat me tė cilat pėrjetimet dhe pėrvoja na mundėsojnė pėrshtatjen e sjelljes ndaj rrethinės nė tė cilėn gjendemi.

Funksionalizmi shfrytėzon vrojtimet laboratorike si plotėsim i introspeksionit. Strukturalistėt praktikonin tė pyetnin: "Cilat janė pjesėt e proceseve psikike?", kurse funksionalistėt ishin mė tė prirur tė pyetnin: "Cili ėshtė qėllimi (funksioni) i sjelljes dhe i proceseve psikike? Cilat janė efektet e tyre?".

Funksionalistėt mendojnė se ndėrthurjet adaptative tė sjelljes janė tė mėsuara dhe tė pandryshueshme. Sjellja e papėrshtatur anon kah zhdukja ose ndėrprerja. Veprimi i pėrshtatur anon kah pėrsėritja dhe bėhet shprehi. James ka shkruar se "shprehia ėshtė njė rrotė jashtėzakonisht balancuese e shoqėrisė". Shprehia e mban shoqėrinė nga dita nė ditė.

Krijimi i shprehive pasqyrohet nė veprimet siē janė futja e lugės nė gojė ose shtypja e dorėzės sė derės.

Sė pari, ato veprime kėrkojnė kujdes tė plotė. Nėse jeni nė dilemė, ndaluni me facoletėn e letrės nė dorė dhe vėshtroni pak fėmijėn gjatė pėrpjekjes sė tij qė pėr herė tė parė tė ushqehet vetė. Me anė tė pėrsėritjes, veprimi qė paraqet tė ushqyerit e pavarur bėhet automatik, d.m.th. bėhet shprehi. Veprimtaria e shumėfishtė e pėrfshirė nė tė mėsuarit e drejtimit tė automjetit me anė tė pėrsėritjes bėhet gjithashtu rutinore. Pas kėsaj mund ta realizojmė pa ndonjė kujdes tė veēantė.

Atėherė lirisht mund tė orientohemi nė konverzim interesant ose nė ndonjė radio emision. Ideja mbi tė mėsuarit me anė tė pėrsėritjes ėshtė ide themelore edhe pėr traditėn bihevioriste..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 17:39   #4
Beaute
Beautiful
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Postime: 12,796
Thanks: 1,611
Thanked 1,422 Times in 941 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 28
Beaute ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
__________________
I'm working hard to prepare for my next mistake.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-01-2011, 01:41   #5
busavata
Rebel
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 7,613
Thanks: 261
Thanked 529 Times in 355 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 42
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beaute Shiko postimin
Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
__________________
But that's the way I like it baby,
I don't wanna live for ever ..
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-01-2011, 02:10   #6
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 10,195
Thanks: 19
Thanked 1,172 Times in 884 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
E drejt busave.Shum e vertet.(kot nuk te kam mik).
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 04:58   #7
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,911
Thanks: 0
Thanked 16 Times in 12 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: C'ėshtė psikologjia?

“Asgjė (qė njeriu punon ose krijon) nuk mund tė kuptohet pa psikologji”
Sigmund Freud



Psikologjia si disiplinė shkencore, qė pėr objekt studimi ka njeriun ėshtė mjaftė e re. Ajo, siē thotė psikologu gjerman Ebinghaus, e ka tė kaluarėn shumė tė gjatė, por historinė e shkurtėr.
Psikologjia si shkencė, nga pikėpamjet e veēanta, na i ndriēon aktivitetet dhe sjelljet e njerėzve si dhe na bėnė tė mundshme t’i kuptojmė mė lehtė e mė mirė sjelljet dhe veprimet e njerėzve, me tė cilėt takohemi ēdo ditė - nė rrugė, nė shkollė, nė shtėpi etj. Pra, psikologjia studion realitetin psikik dhe jetėn psikike. Me veēoritė psikike, nėnkuptojmė cilėsitė e qėndrueshme tė individit, siē janė: shprehitė, aftėsitė, temperamenti, nevojat, interesat dhe cilėsitė e tjera tė personalitetit, tė cilat shprehen nė reagimet dhe sjelljet e njerėzve.
Psikologjia, siē thonė disa psikolog, duhet tė na pėrgjigjet nė tri pyetje, tė cilat janė: “Ēka?”, respektivisht ajo duhet t’i paraqesė dhe t’i pėrshkruaj nė mėnyrė tė plotė dukuritė psikike; “Si?”, respektivisht tė tregoj si zhvillohen proceset psikike dhe si formohen cilėsitė psikike; “Pse?”, respektivisht t’i zbuloj shkaqet e dukurive psikike veē e veē dhe t’i shpjegoj sjelljet dhe veprimet e njerėzve.
Detyra praktike e psikologjisė qėndron nė tė zbatuarit e rezultateve tė gjurmimeve teorike, me qėllim tė kryerjes sa mė me sukses tė veprimtarive tė ndryshme tė njerėzve. Kėshtu p.sh. rezultatet e gjurmimeve psikologjike zbatohen nė organizimin sa mė tė suksesshėm tė punės nė industri, apo pėr punė sa mė tė suksesshme mėsimore dhe edukative, ose pėr tė larguar pengesat psikike tė njerėzve, tė cilėt e vėshtirėsojnė kryerjen e punėve apo kontaktin me njerėz e tė tjera.

Pra, ē’ rėndėsi ka psikologjia?
Psikologjia na bėnė tė mundshme t’i njohim njerėzit, vetveten dhe jetėn nė pėrgjithėsi, duke na treguar rrugėn se si tė veprojmė nė situata tė ndryshme, qė t’i evitojmė tė metat dhe t’i zbatojmė cilėsitė pozitive. Pra, na tregon rrugėn e formimit tė vetive psikike tė personalitetit.

Psika dhe Erosi
Fjala “psikologji” rrjedh nga greqishtja e vjetėr, qė do tė thotė “psiko” (Psyche) - shpirt dhe “logos” - shkencė. Kjo fjalė lidhet me mitin e vjetėr pėr Psikėn dhe Erosin tė cilin e shėnoi historiani romak, Apulei. Sipas atij miti, kishte jetuar njė vajzė shumė e bukur, e quajtur Psika, e nė tė cilėn ishte dashuruar Erosi. Mirėpo, nėna e Erosit, zonja e dashurisė, Venera, e xhelozonte kėtė dashuri dhe me ēdo kusht mundohej ta shkatėrronte, duke proklamuar se njė djalė nga familja e zotėve nuk mund tė marrė njė vajzė nga shtresa e ultė. Mirėpo, edhe pas kėtyre peripecive dhe spekulimeve, kryezoti Zeusi vendosi qė edhe Psika tė pranohet nė Olimp, nė mesin e zotėve dhe kėshtu e bėri tė mundur martesėn e Psikės me Erosin. Dashuria, pra triumfoi mbi tė gjitha, kurse ky mit mbeti nėpėr shekuj si inspirim pėr artistė, tė cilėt zakonisht Psikėn e paraqesin si njė vajzė shumė tė bukur me krahė tė fluturės (Rafaeli, Rodeni, La Fonteni etj.), ndėrsa Frojdi thotė se Psika paraqet fluturėn e cila fluturon nga lulja nė lule dhe jeton nga nektari dhe dashuria. Mė vonė fjala “psikė” (psycho) pėrdoret pėr fjalėn shpirt, duke pėrmbajtur atė kuptim deri nė ditėt tona, duke hyrė kėshtu me kėtė kuptim nė shkencėn mbi shpirtin, psikologjinė. Ndėrsa miti mbi Psikėn dhe Erosin mbeten edhe si tregues simbolik nė kuptim tė dashurisė pėr shpirtin njerėzor. Ndėrsa Erosi, mė vonė, nga Frojdi, do tė hyjė nė psikologji, si njė ndėr nocionet mė karakteristike pėr jetėn, dashurinė, bashkėpunimin, krijimtarinė etj.

Nė tė vėrtet ē’ėshtė psikologjia?
Ėshtė shumė vėshtirė tė definohet fjala psikologji, respektivisht tė jepet njė definicion qė do t’i pėrmbushte tė gjitha vėshtrimet e njohura deri mė tani prej saj. Nėse nisemi nga shpjegim etimologjik i fjalės: “psiko” - shpirt dhe “logos” - shkencė, dituri etj., del se psikologjia ėshtė shkencė qė studion shpirtin! Mirėpo, pasi fjala shpirt ėshtė nocion qė ka prioritet religjioz - filozofik, emėrtimi shkencorė mbi psikologjinė do tė mund tė na keq orientonte se psikologjia ka tė bėjė me probleme tė ndryshme e tė llojllojshme metafizike, me tė cila shkenca e sotme, de fakto, as nuk merret as nuk i pranon.
Psikologjisė moderne, sot nuk i interesojnė ēėshtjet siē janė: “ē’ėshtė shpirti?”, “a ėshtė shpirti material apo jomaterial?”, “a ėshtė i vdekshėm apo i pavdekshėm?”, pastaj “nė ēfarė marrėdhėnie ėshtė ndaj trupit?” etj. Rreth kėtyre pyetjeve janė bėrė polemika tė ashpra, qė nga kohėt e lashta e deri mė sot, nga ana e idealistėve dhe materialistėve. Derisa idealistėt mendonin se shpirti ėshtė i ndarė nga trupi (Platoni), materialistėt pėrkundrazi, mendonin se shpirti nuk ėshtė i ndarė nga trupi (Demokrati). Definicion tė plotė mbi kėtė edhe sot e kėsaj dite nuk kemi.
Sot psikologjia ėshtė shkencė universale, kurse zhvillimi i sajė nė jetėn e njeriut bashkėkohorė ėshtė shumė i madh. Edhe pse enden nė zhvillim e sipėr, asaj ia hapin dyer tė gjitha fushat e jetės. Kohėve tė fundit ajo ka depėrtuar edhe nė industri, tregti, armatė, politikė etj. Njėkohėsisht, ajo ka kontribuar nė zhvillimin mė tė shpejtė tė kėtyre lėmive, duke u dhėnė atyre kuptim mė tė thellė, e nė masė mė tė madhe ka kontribuar nė humanizimin e tyre
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 15:06   #8
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 772
Thanks: 8
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
trestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

psikologjija esht ni shkenc magjepse qe shtrihe ne gjdo fush te jetes ton
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 15:17   #9
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 772
Thanks: 8
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
trestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėm
Cool Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
busavat mir e ke spjeguar
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 21:54   #10
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 772
Thanks: 8
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
trestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

nje pytje per ata qe e njohin psikologjin, a e ka vertetuar psikologjija te komunikuarit verbal,se si kominikojn njerzit duke folur ,apo njerzit leshojn tinguj,sikur (zojt tinguj)?
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2011, 19:20   #11
Kavir
Panta Rei!
 
Data e antarėsimit: May 2011
Vendndodhja: Tiranė
Postime: 57
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 3
Kavir do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beaute Shiko postimin
Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
Dhe pėr kėtė e ka fajin psikologjia?

Po Roma e Lashtė qė nuk e njihte psikologjinė pse kishte prostitucion, pornografi, degjenerim?

Dėshirat e shoqėrisė janė si dėshirat e individit. Vijni nė formė qerthulli. Kur plotėsohen nevojat primare kalohet nė dėshira pėr mirėqėnie dhe nė fazėn e fundit (kur plotėsohen nevojat bazė dhe standartt e mirėqėnies) fillon dhe kalon nė kėrkesa tė panevojshme dhe arrin nė degjenerim. Gjersa sistemi shoqėror shthuret tėrėsisht dhe pastaj fillon gjithēka nga e para.

Nė lashtėsi ishte legjenda e Sizifit qė sa ēonte shkėmbin majė malit...shkėmbi zbriste prapė nė fund.
__________________
Jeta nuk ėshtė e drejtė, apo jo?
Kavir nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2011, 15:19   #12
Sihana
Anėtar
 
Avatari i Sihana
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Postime: 51
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 3
Sihana ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga PUPA Shiko postimin

Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.
Psikologjia s'mund te quhet 'shkence mbi shpirtin'. Psikologjia mund te themi qe trajton nje sfere te caktuar te brendesise, ate qe brendia e njeriut e merr nga bota e jashtme.
Perndryshe si do te funksiononte nje shkence qe mohon "objektin" e studimit?
Sihana nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin