Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Filozofia | Psikologja | Sociologjia

Filozofia | Psikologja | Sociologjia Gjithēka qė ka tė bėjė me misterin me emrin "Njeri".

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 28-08-2010, 15:10   #1
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 868
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 16
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Post Ēfarė ėshtė psikologjia?



Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.

Psikologjia studion proceset dhe sjelljet e vetėdijshme dhe tė pavetėdijshme psikike
tė individit.

Psikologjia studion nė aspektin shkencor sjelljen dhe proceset psikike.

Objekti i interesimit tė psikologėve pėrfshin sistemin nervor, ndjenjat dhe percepcionin, tė mėsuarit dhe kujtesėn, intelegjencinė, gjuhėn dhe tė folurit, mendimin, rritėn dhe zhvillimin, personalitetin, stresin dhe shėndetin, ērregullimet psikologjike, mėnyrat e zbutjes dhe tė mėnjanimit tė ērregullimeve psikologjike, sjelljen seksuale, si dhe sjelljen e njerėzve nė rrethana sociale, d.m.th. nė grupe tė ndryshme dhe nė organizata shoqėrore.

PSIKOLOGJIA SI SHKENCĖ

Psikologjia, si edhe shkencat e tjera, pėrpiqet t'i pėrshkruajė, sqarojė, parashohė
dhe kontrollojė dukuritė qė i studion. Pra, psikologjia pėrpiqet tė pėrshkruajė, sqarojė,
parashohė dhe kontrollojė sjelljen dhe proceset psikike.

Kurdoherė qė kjo ėshtė e mundur, emėrtimet dhe nocionet pėrshkruese lidhen me
teorinė. Teoritė paraqesin formėsimin e tėrėsishėm tė raporteve tė qarta midis dukurive
tė vrojtuara. Teoritė psikologjike mbėshteten nė supozimet mbi sjelljen dhe proceset
psikike, pėrmbajnė pohime mbi parimet dhe ligjshmėritė qė sundojnė midis tyre dhe na
bėjnė tė mundshėm paraqitjen e sqarimeve dhe tė parashikimeve.

Teoritė psikologjike mund t'i ndėrlidhin pohimet mbi sjelljen (siē ėshtė tė ushqyerit ose agresioni), proceset psikike (mentale) (siē janė qėndrimet ose parafytyrimet), si dhe mbi strukturat anatomike ose proceset biologjike.

Pėr shembull, shumė prej reaksioneve tona ndaj drogės sikurse ndaj alkoolit apo marihuanės, mund tė maten kur manifestohen nė sjellje, e supozohet se ajo sjellje shpreh veprimin biokimik tė drogave si dhe parashikimet tona (mentale) mbi ndikimin e tyre.

Psikologėt verifikojnė, gjithashtu, teoritė e veta tė pėrpiluara me kujdes me anė tė metodave hulumtuese, siē janė hulumtimet dhe eksperimentet nė terren.

Teoria e kėnaqshme psikologjike na i bėn tė mundshme parashikimet. Pėr shembull, teoria e kėnaqshme mbi urinė do tė na bėjė tė mundshėm parashikimin kur do tė hanė njerėzit e kur jo.

Mirėpo, nė psikologji pėr shumė teori ėshtė konstatuar se nuk janė tė afta tė
sqarojnė ose parashikojnė atė qė ėshtė vėrejtur. Pėr kėtė arsye, ato teori janė braktisur
ose janė ndryshuar.

Nocioni i kontrollimit tė sjelljeve dhe tė proceseve psikike ėshtė kontravers. Disa njerėz gabimisht mendojnė se psikologėt kėrkojnė mėnyra qė t'i shtyjnė njerėzit e tjerė ta bėjnė atė qė u urdhėrohet - sikurse kukullave nė pe. Kjo nuk ėshtė ashtu.

Psikologėt janė tė prirur tė besojnė nė dinjitetin e qenieve njerėzore, kurse dinjiteti i njeriut kėrkon qė njerėzit tė jenė tė lirė tė marrin vendime tė veta dhe tė zgjedhin sjelljen e vet. Tėrė kohėn psikologėt mėsojnė gjithnjė e mė shumė pėr ndikimet nė sjelljen e njeriut, por atė dijeni ata e aplikojnė vetėm nė bazė tė kėrkesės dhe pėr t'u ndihmuar njerėzve nė realizimin e
nevojave tė tyre..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 15:12   #2
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 868
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 16
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

2..

PSIKOLOGJIA E APLIKUAR

Psikologėt kanė interesim tė shprehur tė pėrbashkėt pėr sjelljen, por mund tė
dallohen shumė mes veti.

Disa psikologė nė radhė tė parė janė tė angazhuar nė hulumtime themelore (qė ndonjėherė quhen bazike ose teorike apo hulumtime tė pastra).

Hulumtimet themelore nuk kanė aplikim tė drejtpėrdrejtė nė problemet personale
ose shoqėrore, prandaj pėr kėtė arsye konsiderohen hulumtime qė kanė vetveten pėr
qėllim.

Psikologėt e tjerė merren me hulumtime aplikative, qė i dedikohen kėrkimit tė zgjidhjeve pėr problemet specifike personale ose shoqėrore. Megjithėse hulumtimet themelore nxiten nga kurreshtja dhe dėshira pėr dije dhe mirėkuptim, hulumtimet e sotme themelore shpeshherė pėrmirėsojnė mėnyrėn e nesėrme tė jetesės.

Pėr shembull, hulumtimet themelore tė tė mėsuarit dhe tė motivimit tė kryera ndaj kafshėve nė fillim tė kėtij shekulli kanė gjetur njė aplikim tė gjerė nė sistemet e sotme shkollore. Hulumtimet themelore tė veprimit tė sistemit nervor i kanė zgjeruar njohuritė mbi ērregullimet siē janė epilepsia, sėmundja e Parkinsonit, sėmundja e Alzheimerit.

Shumė psikologė nuk janė inkuadruar nė kurrfarė hulumtimesh. Nė vend tė kėsaj, ata aplikojnė njohuritė psikologjike qė t'ju ndihmojnė njerėzve tė ndryshojnė sjelljen e vet nė mėnyrė qė tė mund t'i arrijnė nė mėnyrė mė tė efektshme qėllimet e veta.

Psikologė tė shumtė merren kryesisht me mėsim. Ata i zgjerojnė njohuritė psikologjike
nė klasė, seminare dhe punishte tė ndryshme.

Mirėpo, tė shumtė janė psikologėt e inkuadruar nė tė gjitha kėto aktivitete: hulumtim, kėshillim dhe mėsim. Pėr shembull, profesorėt e psikologjisė zakonisht zbatojnė hulumtime tė pastra ose tė aplikuara, u japin kėshilla klientėve individualė ose industrialė dhe i mėsojnė.

Psikologėt klinikė dhe psikologėt kėshillėdhėnės

Psikologėt klinikė u ndihmojnė njerėzve qė kanė probleme psikologjike nė
pėrshtatjen ndaj kėrkesave jetėsore. Problemet e klientėve mund tė shkojnė nga ankthi
dhe depresioni, vėshtirėsitė nė jetėn seksuale e deri te humbja e qėllimeve jetėsore.
Psikologėt klinikė i vlerėsojnė problemet me anė tė intervistave strukturore dhe tė
testeve psikologjike. U ndihmojnė klientėve tė vet nė zgjidhjen e problemeve tė tyre dhe
nė ndryshimin e sjelljes sė papėrshtatshme me aplikimin e psikoterapisė dhe tė
terapisė biheviorale.

Psikologėt shkollorė dhe arsimorė

Psikologėt shkollorė janė tė punėsuar nė sistemin shkollor dhe u ndihmojnė
atyre qė kanė tė bėjnė me problemet qė e pengojnė tė mėsuarit. Problemet e tilla
pėrfshijnė problemet sociale dhe familjare, problemet emocionale dhe vėshtėrsitė
specifike tė tė mėsuarit. Psikologu shkollor i konstaton problemet e nxėnėsve me anė tė
intervistės me mėsuesit, prindėrit dhe vetė nxėnėsit.

Psikologėt zhvillimor

Psikologėt zhvillimor i studiojnė ndryshimet - trupore, emocionale, kognitive dhe
sociale - qė ndodhin gjatė tėrė jetės. Ata pėrpiqen tė veēojnė ndikimin relativ tė
trashėgimisė (natyrės) nga rrethina (edukimi) nė zhvillim. Psikologėt zhvillimor zbatojnė
hulumtime mbi ndikimin e pėrdorimit tė drogės nga ana e nėnės nė embrion,
pėrfundimet e formave tė ndryshme tė edukimit tė fėmijėve, njohuritė e fėmijėve mbi
hapėsirėn dhe kohėn, konfliktet e adoleshentėve, pėrshtatjen e njerėzve mė tė moshuar.

Psikologėt qė merren me personalitetin dhe psikologėt socialė

Psikologėt qė merren me personalitetin e njeriut pėrpiqen t'i caktojnė tiparet
njerėzore; tė pėrcaktojnė se ēka ndikon nė proceset mendore tė njeriut, ndjenjat dhe
sjelljet, si dhe t'i sqarojnė ērregullimet psikologjike. Ata merren sidomos me problemet e
njeriut sikur janė ankthi dhe agresioni, si dhe me ēėshtjet e roleve gjinore.

Psikologėt socialė nė rend tė parė orientohen nė natyrėn dhe nė shkaqet e tė menduarit dhe tė ndjenjave tė individėve dhe nė sjelljen e tyre nė situatat sociale. Psikologėt qė studiojnė personalitetin pėrpiqen qė brenda personit t'i gjejnė disa interpretime tė sjelljes, kurse psikologėt socialė orientohen nė ndikimet shoqėrore ose tė jashtme. Nė sjellje veprojnė edhe ndikimet e brendshme dhe tė jashtme.

Psikologėt industrialė

Psikologėt industrialė janė tė orientuar nė raportet midis njeriut dhe punės. Psikologėt e organizatave studiojnė sjelljen e njerėzve nė organizata siē janė ndėrmarrjet e ndryshme. Mirėpo, shumė psikologė janė tė arsimuar pėr tė dy fushat.

Psikologėt industrialė dhe ata tė organizatave janė tė punėsuar nė organizatat afariste me detyrė qė t'i pėrmirėsojnė kushtet e punės, tė shtojnė produktivitetin dhe - nėse kanė arsimim pėr kėshillime - punojnė me tė punėsuarit qė kanė probleme nė punė. Ndihmojnė gjatė punėsimit, arsimimit dhe pėrparimit..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 15:13   #3
PUPA
V.I.P
 
Avatari i PUPA
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Italy
Postime: 868
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 16
PUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarėPUPA ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

ZHVILLIMI HISTORIK I PSIKOLOGJISĖ

Psikologjia ka njė tė kaluar tė gjatė, por njė histori tė shkurtėr.

Megjithėse duket qė rezultatet e hulumtimeve dhe zhvillimi teorik ndryshojnė pamjen e psikologjisė gjatė ēdo disa viteve, projektin e kėtij teksti mėsimor ka mundur ta shkruajė filozofi grek Aristoteli (rreth viteve 384 -322 para Krishtit).

Njė nga veprat e Aristotelit ėshtė quajtur Peri Psyches, qė do tė mund tė pėrkthehej si "Mbi psikėn". Peri Psyches, si edhe ky libėr, fillon me historinė e psikologjisė sė tė menduarit dhe pikėpamjet historike mbi natyrėn e psikikės dhe tė sjelljes.

Aristoteli gjithashtu ka pohuar se njerėzit janė tė motivuar nė mėnyrė bazike qė tė
kėrkojnė kėnaqėsinė dhe t'i shmangen dhembjes, qėndrim ky qė e ka shfrytėzuar teoria
moderne psikodinamike dhe teoritė e tė mėsuarit.

Ekzistojnė edhe kontribute tė tjera tė grekėve tė vjetėr. Demokriti (rreth viteve
460-370 para Krishtit), pėr shembull, ka theksuar se sjellja jonė ėshtė nėn ndikimin e
ngacmimeve tė jashtme. Ai ka qenė njė nga tė parėt qė ka parashtruar ēėshtjen se a ekziston diēka e tillė siē ėshtė vullneti i lirė ose zgjedhja.

Platoni (rreth viteve 427-347 para Krishtit), nxėnės i Sokratit (rreth viteve 470- 399 para Krishtit), ka shėnuar kėshillėn e Sokratit "njihe vetveten". Qė nga atėherė kjo ėshtė motoja e mendimit psikologjik. Sokrati ka konkluduar se ne nuk mund tė arrijmė njohjen e plotė tė vetvetes me anė tė ndjenjave tona sepse ato nuk janė shprehje e saktė e realitetit.

Edhe sot dallojmė ngacmimet qė veprojnė nė receptorėt tonė tė ndijimit nga percepcionet dhe ndijimet tona shpeshherė tė shtrembėruara. Pasi qė ndijimet e bėjnė tė mundshme njohjen e papėrkryer, Sokrati ka propozuar qė ta studiojmė vetveten me anė tė tė menduarit racional dhe tė introspeksionit.

Mirėpo, le t'i kthehemi zhvillimit tė psikologjisė si shkencė laboratorike nė
gjysmėn e dytė tė shekullit 19. Disa historianė vejnė datėn e fillimit nė vitin 1860.
Atėherė Teodor Gustav Fechner (1801-1887) ka botuar librin qė ėshtė gur kufitar nė
psikologji: "Elementet e psikofizikės".

Ajo ka treguar se nė ēfarė raporti janė dukuritė fizike (siē janė drita dhe zėri) me dukuritė psikologjike tė ndijimit dhe tė percepcionit. Fechner gjithashtu ka treguar se si mund tė masim shkencėrisht efektet e atyre dukurive. Shumica e historianėve e vendos fillimin e psikologjisė moderne si shkencė laboratorike nė vitin 1879. Atė vit Wilhelm Wund (1832-1920) ka themeluar laboratorin e parė psikologjik nė Leipzig tė Gjermanisė.

DREJTIMET MĖ TĖ RĖNDĖSISHME PSIKOLOGJIKE

Strukturalizmi

"Wilhelm Wundt, sikurse Aristoteli, ka konkluduar se psiqika ėshtė dukuri natyrore, qė mund tė studiohet shkencėrisht si dhe drita, ngrohtėsia dhe qarkullimi i gjakut. Wundt ka shfrytėzuar introspeksionin duke u pėrpjekur t'i zbulojė elementet themelore tė pėrjetimit. I ballafaquar me drita dhe tinguj tė ndryshėm, ai dhe kolegėt e tij kanė vrojtuar vetveten se si do t'i pėrshkruanin ndijimet dhe ndjenjat e veta.

Wundi dhe nxėnėsit e tij e kanė themeluar shkollėn psikologjike tė njohur si
strukturalizėm. Strukturalizmi pėrpiqej tė caktonte organizimin e pėrjetimeve tė
vetėdijshme.

E ka zbėrthyer pėrjetimin nė ndijime objektive siē janė tė parit ose tė vullnetit dhe tė shijimi dhe ndjenjat subjektive ose tė vullnetit dhe tė parafytyrimeve mentale (pėr shembull kujtimet ose ėndrrat).

Strukturalistėt besonin se mendja funksionon me kombinimin kreativ tė elementeve tė pėrjetimit.

Njė nga nxėnėsit amerikan tė Wundtit ka qenė edhe G. Stanley Hall (1844-1924).

Interesimi kryesor i Hallit pėrfshinte zhvillimin psikologjik nė fėmijėri, adoleshencė dhe nė moshėn mė tė shtyrė. Hallit zakonisht i atribuohet themelimi i fushės sė psikologjisė sė fėmijėve. Ai ėshtė edhe themelues i Shoqatės psikologjike amerikane(APA).

Funksionalizmi

Kam dėshiruar qė, duke vepruar me psikologjinė si me shkencė natyrore, t'i ndihmoj tė bėhet e tillė.

WILLIAM JAMES

Nga fundi i shekullit 19, William James (1842-1910), vėllai i shkrimtarit Henry
James, miraton njė pikėpamje tė gjerė mbi psikologjinė, duke u orientuar nė raportet
midis pėrjetimit dhe sjelljes.

James pohon se ekziston njė rrymė e pandėrprerė e rrjedhės sė vetėdijes. Introspeksioni e ka bindur se pėrjetimi nuk mund tė zbėrthehet nė njėsi, siē mendonin strukturalistėt.

James ka themeluar shkollėn e funksionalizmit qė merret me sjelljen si dhe me vetėdijen. Funksionalizmi shqyrton mėnyrat me tė cilat pėrjetimet dhe pėrvoja na mundėsojnė pėrshtatjen e sjelljes ndaj rrethinės nė tė cilėn gjendemi.

Funksionalizmi shfrytėzon vrojtimet laboratorike si plotėsim i introspeksionit. Strukturalistėt praktikonin tė pyetnin: "Cilat janė pjesėt e proceseve psikike?", kurse funksionalistėt ishin mė tė prirur tė pyetnin: "Cili ėshtė qėllimi (funksioni) i sjelljes dhe i proceseve psikike? Cilat janė efektet e tyre?".

Funksionalistėt mendojnė se ndėrthurjet adaptative tė sjelljes janė tė mėsuara dhe tė pandryshueshme. Sjellja e papėrshtatur anon kah zhdukja ose ndėrprerja. Veprimi i pėrshtatur anon kah pėrsėritja dhe bėhet shprehi. James ka shkruar se "shprehia ėshtė njė rrotė jashtėzakonisht balancuese e shoqėrisė". Shprehia e mban shoqėrinė nga dita nė ditė.

Krijimi i shprehive pasqyrohet nė veprimet siē janė futja e lugės nė gojė ose shtypja e dorėzės sė derės.

Sė pari, ato veprime kėrkojnė kujdes tė plotė. Nėse jeni nė dilemė, ndaluni me facoletėn e letrės nė dorė dhe vėshtroni pak fėmijėn gjatė pėrpjekjes sė tij qė pėr herė tė parė tė ushqehet vetė. Me anė tė pėrsėritjes, veprimi qė paraqet tė ushqyerit e pavarur bėhet automatik, d.m.th. bėhet shprehi. Veprimtaria e shumėfishtė e pėrfshirė nė tė mėsuarit e drejtimit tė automjetit me anė tė pėrsėritjes bėhet gjithashtu rutinore. Pas kėsaj mund ta realizojmė pa ndonjė kujdes tė veēantė.

Atėherė lirisht mund tė orientohemi nė konverzim interesant ose nė ndonjė radio emision. Ideja mbi tė mėsuarit me anė tė pėrsėritjes ėshtė ide themelore edhe pėr traditėn bihevioriste..
__________________
Rinuncia al tuo potere di attrarmi ed io rinuncerņ alla mia volontą di seguirti. (William Shakespeare )
PUPA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 17:39   #4
Beaute
Beautiful
 
Avatari i Beaute
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: In your eyes.
Postime: 13,813
Thanks: 2,446
Thanked 2,300 Times in 1,445 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Beaute ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
__________________
Nese s'do te vuash mos i beso askujt.
Beaute nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-01-2011, 01:41   #5
busavata
Dr. pėr Rock n' Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Deutschland
Postime: 8,198
Thanks: 449
Thanked 790 Times in 471 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beaute Shiko postimin
Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-01-2011, 02:10   #6
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Postime: 10,778
Thanks: 151
Thanked 1,456 Times in 1,090 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 47
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
E drejt busave.Shum e vertet.(kot nuk te kam mik).
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 04:58   #7
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,895
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 26 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: C'ėshtė psikologjia?

“Asgjė (qė njeriu punon ose krijon) nuk mund tė kuptohet pa psikologji”
Sigmund Freud



Psikologjia si disiplinė shkencore, qė pėr objekt studimi ka njeriun ėshtė mjaftė e re. Ajo, siē thotė psikologu gjerman Ebinghaus, e ka tė kaluarėn shumė tė gjatė, por historinė e shkurtėr.
Psikologjia si shkencė, nga pikėpamjet e veēanta, na i ndriēon aktivitetet dhe sjelljet e njerėzve si dhe na bėnė tė mundshme t’i kuptojmė mė lehtė e mė mirė sjelljet dhe veprimet e njerėzve, me tė cilėt takohemi ēdo ditė - nė rrugė, nė shkollė, nė shtėpi etj. Pra, psikologjia studion realitetin psikik dhe jetėn psikike. Me veēoritė psikike, nėnkuptojmė cilėsitė e qėndrueshme tė individit, siē janė: shprehitė, aftėsitė, temperamenti, nevojat, interesat dhe cilėsitė e tjera tė personalitetit, tė cilat shprehen nė reagimet dhe sjelljet e njerėzve.
Psikologjia, siē thonė disa psikolog, duhet tė na pėrgjigjet nė tri pyetje, tė cilat janė: “Ēka?”, respektivisht ajo duhet t’i paraqesė dhe t’i pėrshkruaj nė mėnyrė tė plotė dukuritė psikike; “Si?”, respektivisht tė tregoj si zhvillohen proceset psikike dhe si formohen cilėsitė psikike; “Pse?”, respektivisht t’i zbuloj shkaqet e dukurive psikike veē e veē dhe t’i shpjegoj sjelljet dhe veprimet e njerėzve.
Detyra praktike e psikologjisė qėndron nė tė zbatuarit e rezultateve tė gjurmimeve teorike, me qėllim tė kryerjes sa mė me sukses tė veprimtarive tė ndryshme tė njerėzve. Kėshtu p.sh. rezultatet e gjurmimeve psikologjike zbatohen nė organizimin sa mė tė suksesshėm tė punės nė industri, apo pėr punė sa mė tė suksesshme mėsimore dhe edukative, ose pėr tė larguar pengesat psikike tė njerėzve, tė cilėt e vėshtirėsojnė kryerjen e punėve apo kontaktin me njerėz e tė tjera.

Pra, ē’ rėndėsi ka psikologjia?
Psikologjia na bėnė tė mundshme t’i njohim njerėzit, vetveten dhe jetėn nė pėrgjithėsi, duke na treguar rrugėn se si tė veprojmė nė situata tė ndryshme, qė t’i evitojmė tė metat dhe t’i zbatojmė cilėsitė pozitive. Pra, na tregon rrugėn e formimit tė vetive psikike tė personalitetit.

Psika dhe Erosi
Fjala “psikologji” rrjedh nga greqishtja e vjetėr, qė do tė thotė “psiko” (Psyche) - shpirt dhe “logos” - shkencė. Kjo fjalė lidhet me mitin e vjetėr pėr Psikėn dhe Erosin tė cilin e shėnoi historiani romak, Apulei. Sipas atij miti, kishte jetuar njė vajzė shumė e bukur, e quajtur Psika, e nė tė cilėn ishte dashuruar Erosi. Mirėpo, nėna e Erosit, zonja e dashurisė, Venera, e xhelozonte kėtė dashuri dhe me ēdo kusht mundohej ta shkatėrronte, duke proklamuar se njė djalė nga familja e zotėve nuk mund tė marrė njė vajzė nga shtresa e ultė. Mirėpo, edhe pas kėtyre peripecive dhe spekulimeve, kryezoti Zeusi vendosi qė edhe Psika tė pranohet nė Olimp, nė mesin e zotėve dhe kėshtu e bėri tė mundur martesėn e Psikės me Erosin. Dashuria, pra triumfoi mbi tė gjitha, kurse ky mit mbeti nėpėr shekuj si inspirim pėr artistė, tė cilėt zakonisht Psikėn e paraqesin si njė vajzė shumė tė bukur me krahė tė fluturės (Rafaeli, Rodeni, La Fonteni etj.), ndėrsa Frojdi thotė se Psika paraqet fluturėn e cila fluturon nga lulja nė lule dhe jeton nga nektari dhe dashuria. Mė vonė fjala “psikė” (psycho) pėrdoret pėr fjalėn shpirt, duke pėrmbajtur atė kuptim deri nė ditėt tona, duke hyrė kėshtu me kėtė kuptim nė shkencėn mbi shpirtin, psikologjinė. Ndėrsa miti mbi Psikėn dhe Erosin mbeten edhe si tregues simbolik nė kuptim tė dashurisė pėr shpirtin njerėzor. Ndėrsa Erosi, mė vonė, nga Frojdi, do tė hyjė nė psikologji, si njė ndėr nocionet mė karakteristike pėr jetėn, dashurinė, bashkėpunimin, krijimtarinė etj.

Nė tė vėrtet ē’ėshtė psikologjia?
Ėshtė shumė vėshtirė tė definohet fjala psikologji, respektivisht tė jepet njė definicion qė do t’i pėrmbushte tė gjitha vėshtrimet e njohura deri mė tani prej saj. Nėse nisemi nga shpjegim etimologjik i fjalės: “psiko” - shpirt dhe “logos” - shkencė, dituri etj., del se psikologjia ėshtė shkencė qė studion shpirtin! Mirėpo, pasi fjala shpirt ėshtė nocion qė ka prioritet religjioz - filozofik, emėrtimi shkencorė mbi psikologjinė do tė mund tė na keq orientonte se psikologjia ka tė bėjė me probleme tė ndryshme e tė llojllojshme metafizike, me tė cila shkenca e sotme, de fakto, as nuk merret as nuk i pranon.
Psikologjisė moderne, sot nuk i interesojnė ēėshtjet siē janė: “ē’ėshtė shpirti?”, “a ėshtė shpirti material apo jomaterial?”, “a ėshtė i vdekshėm apo i pavdekshėm?”, pastaj “nė ēfarė marrėdhėnie ėshtė ndaj trupit?” etj. Rreth kėtyre pyetjeve janė bėrė polemika tė ashpra, qė nga kohėt e lashta e deri mė sot, nga ana e idealistėve dhe materialistėve. Derisa idealistėt mendonin se shpirti ėshtė i ndarė nga trupi (Platoni), materialistėt pėrkundrazi, mendonin se shpirti nuk ėshtė i ndarė nga trupi (Demokrati). Definicion tė plotė mbi kėtė edhe sot e kėsaj dite nuk kemi.
Sot psikologjia ėshtė shkencė universale, kurse zhvillimi i sajė nė jetėn e njeriut bashkėkohorė ėshtė shumė i madh. Edhe pse enden nė zhvillim e sipėr, asaj ia hapin dyer tė gjitha fushat e jetės. Kohėve tė fundit ajo ka depėrtuar edhe nė industri, tregti, armatė, politikė etj. Njėkohėsisht, ajo ka kontribuar nė zhvillimin mė tė shpejtė tė kėtyre lėmive, duke u dhėnė atyre kuptim mė tė thellė, e nė masė mė tė madhe ka kontribuar nė humanizimin e tyre
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 15:06   #8
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 827
Thanks: 8
Thanked 24 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

psikologjija esht ni shkenc magjepse qe shtrihe ne gjdo fush te jetes ton
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 15:17   #9
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 827
Thanks: 8
Thanked 24 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Cool Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
kto kan ma teper te bajn me moralin , edhe pse i takojn psikologjisė...
e morali asht i ndryshushem neper etapa kohore , mvarsisht nga kushtet e jeteses...
busavat mir e ke spjeguar
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-10-2011, 21:54   #10
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 827
Thanks: 8
Thanked 24 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

nje pytje per ata qe e njohin psikologjin, a e ka vertetuar psikologjija te komunikuarit verbal,se si kominikojn njerzit duke folur ,apo njerzit leshojn tinguj,sikur (zojt tinguj)?
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2011, 19:20   #11
Kavir
Panta Rei!
 
Data e antarėsimit: May 2011
Vendndodhja: Tiranė
Postime: 57
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 4
Kavir do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beaute Shiko postimin
Psikologjia eshte e bazuar ne distribucione statistikore dhe hipoteza...

Mendja e njeriut nuk mund te reduktohet ne disa neurone, prandaj dhe sot kemi nje degjenerim te shoqerise, prostitucioni masiv, pornografia, divorce, shkaterrim familjar, martesa homoseksualesh ext!

Njeriu kuptohet vetem ne siperfaqe dhe prandaj kemi nje shoqeri te ceket qe po i humbin vlerat.
Dhe pėr kėtė e ka fajin psikologjia?

Po Roma e Lashtė qė nuk e njihte psikologjinė pse kishte prostitucion, pornografi, degjenerim?

Dėshirat e shoqėrisė janė si dėshirat e individit. Vijni nė formė qerthulli. Kur plotėsohen nevojat primare kalohet nė dėshira pėr mirėqėnie dhe nė fazėn e fundit (kur plotėsohen nevojat bazė dhe standartt e mirėqėnies) fillon dhe kalon nė kėrkesa tė panevojshme dhe arrin nė degjenerim. Gjersa sistemi shoqėror shthuret tėrėsisht dhe pastaj fillon gjithēka nga e para.

Nė lashtėsi ishte legjenda e Sizifit qė sa ēonte shkėmbin majė malit...shkėmbi zbriste prapė nė fund.
__________________
Jeta nuk ėshtė e drejtė, apo jo?
Kavir nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2011, 15:19   #12
Sihana
Anėtar
 
Avatari i Sihana
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Postime: 51
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 3
Sihana ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: ēka ėshtė psikologjia?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga PUPA Shiko postimin

Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.
Psikologjia s'mund te quhet 'shkence mbi shpirtin'. Psikologjia mund te themi qe trajton nje sfere te caktuar te brendesise, ate qe brendia e njeriut e merr nga bota e jashtme.
Perndryshe si do te funksiononte nje shkence qe mohon "objektin" e studimit?
Sihana nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:45   #13
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

Psikologjia ėshtė njė subjekt i popullarizuar, qė kohėve tė fundit ėshtė duke u rritur interesimi pėr studimin e saj.

Fjala psikologji pėr tė parėn herė ėshtė paraqitur nė Angli mė 1693, por nuk ėshtė pėrdorur dhe nuk ėshtė kuptuar njė kohė tė gjatė, deri nė vitet 1800. Ėshtė kuptim i pėrbėrė nga dy fjalė greke “psycho” dhe “logos”.

Psycho nė mėnyrė origjinale nėn kupton frymėmarrje (respiracion), por mė vonė ėshtė kuptuar si shpirt, sepse frymėmarrja ėshtė ndikuar shpirti, i cili ende nuk e ka lėshuar trupin.

Nė mitologjinė greke Psicho ka qenė nje grua, e cila ka qe nė nė marrėdhėnie dashurie me perėndinė e dashurisė, Eros. Ai ishte dashnor i saj, por kishte njė kusht ndaj saj: qė mos t’i shikonte fytyrėn e tij kurrė. Por, nga kureshtja, Psichoja njė natė vendosi njė qiri pėr t’ia shikuar fytyrėn.

Nė momentin kur e kupton Erosi, atėherė e magjeps atė. Pėr tė arritur cakun, ėshtė dashur tė bėnte njė luftė tė madhe me pėrplot rreziqe, por nė fund ajo ėshtė transformuar nė perėndeshė dhe i ishte bashkangjitur Erosit nė parajsė.

Psycho simbolizon shpirtin njerėzor. Gjatė shekullit tė shtatėmbėdhjetė, kuptimi i fjalės psicho ėshtė shndėrruar nė kuptimin e mendjes. Logos, njė fjalė tjetėr greke, ka nėnkuptuar shkencėn, ose arsyen. Sipas rrugėve Greke, psikologjia ėshtė njė kuptim mbi arsyen ose mbi mendjen, apo siē thuhet sot studimi - mbi mendjen.

Psikoanaliza

Psikanaliza u formua nga Sigmund Freud, i cili edhe e krijoi atė duke u bazuar sė pari nė mendimet e tij personale dhe pastaj qė ta dijė vetė se si dhe perse ai ishte i frikėsuar nga vdekja , fobia dhe dhimbja.

Ai illoj duke e analizuar sė pari veten e tij, ēka e shpuri mė vonė deri tė ajo , kur ky illoi edhe t’i analizonte njerėzit e tjerė, pra pacientet e tij.
Psikanaliza ėshtė vetėm ajo qė tė tregojė dhe hulumtojė se pėrse njerėzit sillen nė mėnyra tė ndryshme tėrė jetėn dhe se do tė ishte mirė qė tė dihet pėrse njeriu frikohet nga lashtėsia, errėsira, nga insektet etj., por do tė ishte edhe mirė qė tė dihej nga kjo se, pėrse njerėzit kanė nganjėherė edhe sjellje kriminale dhe ēka fshihet prapa tyre.

E tėra u pasqyrua nė njė pjesė tė madhe tė njerėzve pėr shkak tė psikikės sė tyre tė sėmurė, por edhe tė gjendjes sė pėrgjithshme psikike. Psikanaliza i pėrkushtohet njohurisė dhe shpirtit tė njeriut.

Freud ishte vetė mjek dhe gjendjet neurotike tė pacienteve tė tij pėr tė ishin shumė interesante pėr t’i studiuar.

Psikanaliza i sqaron ankthet dhe ankthet e detyruara si njė lloj pėrjetimi tė tronditjes. tė cilat kanė lėnė gjurmė qysh nė fėmijėri.

Njeriu nuk duhet qė tė ketė probleme tė mėdha, ose thjeshtė tė jetė i sėmurė psikik qė tė kėrkojė ndihmė nga Psikologu pėr trajtim nė ndonjė terapi. Por, shumica e njerėzve e kanė njė frikė nė veten e tyre qė tė mos jenė si tė shėnuar ose regjistruar, mendojnė se kjo ėshtė njė punė qė duhet tė mbahet sekrete.

E vėrteta ėshtė se psikoterapia nė tė shumtėn e rasteve merret me problemet e jetės sė pėrditshme tė psikologjisė njerė zore, tė cilat probleme, ēdo njeri i njeh pėr veten e vetė, por lufton kundėr tyre duke i mbajtur si sekrete nė brendėsinė e vetė.

Por psikoterapia ka tė bėjė mė se shumti me mjekimin e lirė mental sesa me atė tė psikiatrisė, qe nė ēdo rast qėllimi i tėrė kėsaj ėshtė qė njeriu tė jetė mirė dhe i menēur me veten e vetė, ta zbulojė “unin” e vetė, sesa tė mjekohet me medikamente ose tek ndonjė lloj qendre psikiatrike pa nevojė.

Brenda kėtyre viteve, shumica mė kanė kontaktuar dhe thuaja se ēdo njėri ka thėnė se “Unė nuk kam probleme tė mėdha psikike qė tė kėrkoj mjekim nė psikoterapi.” dhe nga kjo ka re zultuar se ata nuk e kanė marrė si rast serioz nevojėn e mjekimit tė tyre nė ketė drejtim, por nė illim janė mbyllur nė vete, duke i ikur tė vėrtetė, dhe mė pas, pas njė kohe, kur nuk kanė mundur tė rezistojnė, janė lajmėruar prapė qė tė kėrkojnė ndihmė.

Psikoterapia nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm terapi e lirė dhe udhėzim pėr mirėqenien shpirtėrore. Ėshtė normale tė jetė jonormale.
Shumica e njerėzve kanė njė marrėdhėnie tė mirė, siē edhe e quajnė: marrėdhėnie dhe dije normale. Tė jesh sikur qė je vetė dhe tė kesh njė vetėbesim tė plotė, kėrkohet qė njeriu tė lar gohet nga ai mendim duke e bėrė nė vete kėtė qė ta vlerėsojė veten si tė tjerėt dhe tė illojė t’i bėjė pyetje vetvetes se kush nė tė vėrtetė ėshtė ai ose ajo, ose kush jam unė.

Ėshtė e pamundur qė njeriu tė ketė mundėsi qė tė jetė sikur ata tė tjerėt, sepse kėtu njeriu bie
ndesh me origjinalitetin e tij personal. Nėse ti mendon se je si tė gjithė tė tjerėt, nuk duhet harruar se ti je mė ndryshe nga tė tjerėt dhe origjinal nė veten tėnde.

Edhe nėse je i sėmurė psikikisht, ke tė drejtė tė llogaritėsh se je njė pjesė e njerėzimit dhe kėrkon respekt nga rrethi, pavarėsisht nga bindja jote njerėzore ose nga momentet e ndonjė lloj sėmundjeje nė jetėn tėnde.

Ēdo njeri vlen aq sa edhe tjetri. Njė Psikoterapeut mundet tė tė ndihmojė ty qė tė kuptosh dobėsitė e tua dhe tė mėsohesh tė jetosh me njė pengesė tėnden, tė cilėn e mban tė fshehtė,
ose nė anėn izike tė trupit, me njė fjalė, tė mėsohesh tė jetosh edhe si hendikepuar, sepse je qenie njerėzore, si tė gjithė.

Nėse ke problem serioz, do tė ishte mė mirė qė ta kuptosh natyrėn e atij problemi dhe si tė tjeret e kuptojnė kėtė lloj problemi, e jo tė rrish i fshehur nė hijen e turpit ose tė luftosh me veten tėnde dhe me ajrin qė tė rrethon.

Mendimet jorelektuese

Njė pjesė e mendimeve tona formulohen nė njė kohė tė largėt, ose tė harruar, dhe nga njė situatė e vėshtirė e fėmijėrisė;kjo ėshtė njė shenjė e pėrshtypjes infantile, dhe kėto mendime mund tė na bėjnė njė errėsirė dhe mungesė vullneti qė tė planiikojmė tė ardhmen tonė dhe mundėsitė tona nė jetėn e mėtutjeshme.

Kėto mendime, me te cilat as nuk mundemi tė mendojmė, na vijnė nė kokė pa dėshiruar dhe kėto e bėjnė njė lloj bllokade, me ē’rast ne nuk mundemi tė relektojmė mė pėr sė afėrmi, nėse ndonjė person tjetėr nuk na kėshillon qė tė llogarisim ardhmėrinė tonė, sepse kėto mendime tė lartė zotėrojnė mbi ndjenjat tona nė mėnyrė mekanike dhe nė atė automatike; por edhe zvogėlojnė dėshirėn tonė pėr jetė.

Kėto janė mendime qė nuk bėn tė mendojmė pėr to. Procesi i mendimit ndalet dhe futen mendime qė nė mėnyrė tė pakontrolluar sillen vetėm nė njė rreth, nuk shkojnė mė pėrpara, por vetėm aty, ndėrsa ne bėhemi tė papjekur qė tė mėsohemi nga pėrvoja e hidhur.
Nganjėherė, kėto lloje tė mendimeve janė larg nesh dhe nuk gjenden me ne pėr tė mirėn e uni-t tonė, por vijnė nė kokat tona aq shpejt nė cikle tė papėrshtatshme, kur as ne nuk e dimė se ēfarė po ndodh vėrtet me ne.

Ne “dimė” se ēdo herė jemi pafat, dhe se nuk ėshtė ide e mirė qė te provojmė tė ndryshojmė, sepse ne nuk mund t’i bėjmė disa gjėra, se tė tjerėt kanė ēdo herė tė drejtė, se te gjitha femrat janė joreale (falso); burrat janė zullumqarė, dhe tė tjerėt largohen nga ne; nėse ata na njohin nė brendėsinė tonė se ēka fshehim dhe ēfarė mbajmė nė vete.

Nė kėto rrethana nuk lind asgjė mė shumė se vetėbesimi i ulėt, i cili atėherė patjetėr duhet tė kėrkojė kėshillėn dhe ndihmėn e Psikoterapeutit.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:46   #14
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.
Psikologjia studion proceset dhe sjelljet e vetėdijshme dhe tė pavetėdijshme psikike tė individit.
Psikologjia studion nė aspektin shkencor sjelljen dhe proceset psikike.
Objekti i interesimit tė psikologėve pėrfshin sistemin nervor, ndjenjat dhe percepcionin, tė mėsuarit dhe kujtesėn, intelegjencinė, gjuhėn dhe tė folurit, mendimin, rritėn dhe zhvillimin, personalitetin, stresin dhe shėndetin, ērregullimet psikologjike, mėnyrat e zbutjes dhe tė mėnjanimit tė ērregullimeve psikologjike, sjelljen seksuale, si dhe sjelljen e njerėzve nė rrethana sociale, d.m.th. nė grupe tė ndryshme dhe nė organizata shoqėrore.

PSIKOLOGJIA SI SHKENCĖ

Psikologjia, si edhe shkencat e tjera, pėrpiqet t'i pėrshkruajė, sqarojė, parashohė dhe kontrollojė dukuritė qė i studion. Pra, psikologjia pėrpiqet tė pėrshkruajė, sqarojė, parashohė dhe kontrollojė sjelljen dhe proceset psikike.
Kurdoherė qė kjo ėshtė e mundur, emėrtimet dhe nocionet pėrshkruese lidhen meteorinė. Teoritė paraqesin formėsimin e tėrėsishėm tė raporteve tė qarta midis dukurive tė vrojtuara. Teoritė psikologjike mbėshteten nė supozimet mbi sjelljen dhe proceset psikike, pėrmbajnė pohime mbi parimet dhe ligjshmėritė qė sundojnė midis tyre dhe na bėjnė tė mundshėm paraqitjen e sqarimeve dhe tė parashikimeve.
Teoritė psikologjike mund t'i ndėrlidhin pohimet mbi sjelljen (siē ėshtė tė ushqyerit ose agresioni), proceset psikike (mentale) (siē janė qėndrimet ose parafytyrimet), si dhe mbi strukturat anatomike ose proceset biologjike.
Pėr shembull, shumė prej reaksioneve tona ndaj drogės sikurse ndaj alkoolit apo marihuanės, mund tė maten kur manifestohen nė sjellje, e supozohet se ajo sjellje shpreh veprimin biokimik tė drogave si dhe parashikimet tona (mentale) mbi ndikimin e tyre.
Psikologėt verifikojnė, gjithashtu, teoritė e veta tė pėrpiluara me kujdes me anė tė metodave hulumtuese, siē janė hulumtimet dhe eksperimentet nė terren.
Teoria e kėnaqshme psikologjike na i bėn tė mundshme parashikimet. Pėr shembull, teoria e kėnaqshme mbi urinė do tė na bėjė tė mundshėm parashikimin kur do tė hanė njerėzit e kur jo.
Mirėpo, nė psikologji pėr shumė teori ėshtė konstatuar se nuk janė tė afta tė sqarojnė ose parashikojnė atė qė ėshtė vėrejtur. Pėr kėtė arsye, ato teori janė braktisur ose janė ndryshuar.
Nocioni i kontrollimit tė sjelljeve dhe tė proceseve psikike ėshtė kontravers. Disa njerėz gabimisht mendojnė se psikologėt kėrkojnė mėnyra qė t'i shtyjnė njerėzit e tjerė ta bėjnė atė qė u urdhėrohet - sikurse kukullave nė pe. Kjo nuk ėshtė ashtu.
Psikologėt janė tė prirur tė besojnė nė dinjitetin e qenieve njerėzore, kurse dinjiteti i njeriut kėrkon qė njerėzit tė jenė tė lirė tė marrin vendime tė veta dhe tė zgjedhin sjelljen e vet. Tėrė kohėn psikologėt mėsojnė gjithnjė e mė shumė pėr ndikimet nė sjelljen e njeriut, por atė dijeni ata e aplikojnė vetėm nė bazė tė kėrkesės dhe pėr t'u ndihmuar njerėzve nė realizimin e
nevojave tė tyre.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:47   #15
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

PSIKOLOGJIA E APLIKUAR.

Psikologėt kanė interesim tė shprehur tė pėrbashkėt pėr sjelljen, por mund tė dallohen shumė mes veti.
Disa psikologė nė radhė tė parė janė tė angazhuar nė hulumtime themelore (qė ndonjėherė quhen bazike ose teorike apo hulumtime tė pastra).
Hulumtimet themelore nuk kanė aplikim tė drejtpėrdrejtė nė problemet personale ose shoqėrore, prandaj pėr kėtė arsye konsiderohen hulumtime qė kanė vetveten pėr qėllim.
Psikologėt e tjerė merren me hulumtime aplikative, qė i dedikohen kėrkimit tė zgjidhjeve pėr problemet specifike personale ose shoqėrore. Megjithėse hulumtimet themelore nxiten nga kurreshtja dhe dėshira pėr dije dhe mirėkuptim, hulumtimet e sotme themelore shpeshherė pėrmirėsojnė mėnyrėn e nesėrme tė jetesės.
Pėr shembull, hulumtimet themelore tė tė mėsuarit dhe tė motivimit tė kryera ndaj kafshėve nė fillim tė kėtij shekulli kanė gjetur njė aplikim tė gjerė nė sistemet e sotme shkollore. Hulumtimet themelore tė veprimit tė sistemit nervor i kanė zgjeruar njohuritė mbi ērregullimet siē janė epilepsia, sėmundja e Parkinsonit, sėmundja e Alzheimerit.

Shumė psikologė nuk janė inkuadruar nė kurrfarė hulumtimesh. Nė vend tė kėsaj, ata aplikojnė njohuritė psikologjike qė t'ju ndihmojnė njerėzve tė ndryshojnė sjelljen e vet nė mėnyrė qė tė mund t'i arrijnė nė mėnyrė mė tė efektshme qėllimet e veta.
Psikologė tė shumtė merren kryesisht me mėsim. Ata i zgjerojnė njohuritė psikologjike nė klasė, seminare dhe punishte tė ndryshme.
Mirėpo, tė shumtė janė psikologėt e inkuadruar nė tė gjitha kėto aktivitete: hulumtim, kėshillim dhe mėsim. Pėr shembull, profesorėt e psikologjisė zakonisht zbatojnė hulumtime tė pastra ose tė aplikuara, u japin kėshilla klientėve individualė ose industrialė dhe i mėsojnė.

Psikologėt klinikė dhe psikologėt kėshillėdhėnės

Psikologėt klinikė u ndihmojnė njerėzve qė kanė probleme psikologjike nė pėrshtatjen ndaj kėrkesave jetėsore. Problemet e klientėve mund tė shkojnė nga ankthi dhe depresioni, vėshtirėsitė nė jetėn seksuale e deri te humbja e qėllimeve jetėsore.
Psikologėt klinikė i vlerėsojnė problemet me anė tė intervistave strukturore dhe tė testeve psikologjike. U ndihmojnė klientėve tė vet nė zgjidhjen e problemeve tė tyre dhe nė ndryshimin e sjelljes sė papėrshtatshme me aplikimin e psikoterapisė dhe tė terapisė biheviorale.

Psikologėt shkollorė dhe arsimorė

Psikologėt shkollorė janė tė punėsuar nė sistemin shkollor dhe u ndihmojnėatyre qė kanė tė bėjnė me problemet qė e pengojnė tė mėsuarit. Problemet e tilla pėrfshijnė problemet sociale dhe familjare, problemet emocionale dhe vėshtėrsitė
specifike tė tė mėsuarit. Psikologu shkollor i konstaton problemet e nxėnėsve me anė tė intervistės me mėsuesit, prindėrit dhe vetė nxėnėsit.

Psikologėt zhvillimor

Psikologėt zhvillimor i studiojnė ndryshimet - trupore, emocionale, kognitive dhe sociale - qė ndodhin gjatė tėrė jetės. Ata pėrpiqen tė veēojnė ndikimin relativ tė trashėgimisė (natyrės) nga rrethina (edukimi) nė zhvillim. Psikologėt zhvillimor zbatojnė hulumtime mbi ndikimin e pėrdorimit tė drogės nga ana e nėnės nė embrion, pėrfundimet e formave tė ndryshme tė edukimit tė fėmijėve, njohuritė e fėmijėve mbi hapėsirėn dhe kohėn, konfliktet e adoleshentėve, pėrshtatjen e njerėzve mė tė moshuar.

Psikologėt qė merren me personalitetin dhe psikologėt socialė

Psikologėt qė merren me personalitetin e njeriut pėrpiqen t'i caktojnė tiparet njerėzore; tė pėrcaktojnė se ēka ndikon nė proceset mendore tė njeriut, ndjenjat dhe sjelljet, si dhe t'i sqarojnė ērregullimet psikologjike. Ata merren sidomos me problemet e njeriut sikur janė ankthi dhe agresioni, si dhe me ēėshtjet e roleve gjinore.

Psikologėt socialė nė rend tė parė orientohen nė natyrėn dhe nė shkaqet e tė menduarit dhe tė ndjenjave tė individėve dhe nė sjelljen e tyre nė situatat sociale. Psikologėt qė studiojnė personalitetin pėrpiqen qė brenda personit t'i gjejnė disa interpretime tė sjelljes, kurse psikologėt socialė orientohen nė ndikimet shoqėrore ose tė jashtme. Nė sjellje veprojnė edhe ndikimet e brendshme dhe tė jashtme.

Psikologėt industrialė

Psikologėt industrialė janė tė orientuar nė raportet midis njeriut dhe punės. Psikologėt e organizatave studiojnė sjelljen e njerėzve nė organizata siē janė ndėrmarrjet e ndryshme. Mirėpo, shumė psikologė janė tė arsimuar pėr tė dy fushat.

Psikologėt industrialė dhe ata tė organizatave janė tė punėsuar nė organizatat afariste me detyrė qė t'i pėrmirėsojnė kushtet e punės, tė shtojnė produktivitetin dhe - nėse kanė arsimim pėr kėshillime - punojnė me tė punėsuarit qė kanė probleme nė punė. Ndihmojnė gjatė punėsimit, arsimimit dhe pėrparimit.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:48   #16
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

HVILLIMI HISTORIK I PSIKOLOGJISE
Psikologjia ka njė tė kaluar tė gjatė, por njė histori tė shkurtėr.
Megjithėse duket qė rezultatet e hulumtimeve dhe zhvillimi teorik ndryshojnė pamjen e psikologjisė gjatė ēdo disa viteve, projektin e kėtij teksti mėsimor ka mundur ta shkruajė filozofi grek Aristoteli (rreth viteve 384 -322 para Krishtit).
Njė nga veprat e Aristotelit ėshtė quajtur Peri Psyches, qė do tė mund tė pėrkthehej si "Mbi psikėn". Peri Psyches, si edhe ky libėr, fillon me historinė e psikologjisė sė tė menduarit dhe pikėpamjet historike mbi natyrėn e psikikės dhe tė sjelljes.
Aristoteli gjithashtu ka pohuar se njerėzit janė tė motivuar nė mėnyrė bazike qė tė kėrkojnė kėnaqėsinė dhe t'i shmangen dhembjes, qėndrim ky qė e ka shfrytėzuar teoria moderne psikodinamike dhe teoritė e tė mėsuarit.
Ekzistojnė edhe kontribute tė tjera tė grekėve tė vjetėr. Demokriti (rreth viteve 460-370 para Krishtit), pėr shembull, ka theksuar se sjellja jonė ėshtė nėn ndikimin e ngacmimeve tė jashtme. Ai ka qenė njė nga tė parėt qė ka parashtruar ēėshtjen se a ekziston diēka e tillė siē ėshtė vullneti i lirė ose zgjedhja.
Platoni (rreth viteve 427-347 para Krishtit), nxėnės i Sokratit (rreth viteve 470- 399 para Krishtit), ka shėnuar kėshillėn e Sokratit "njihe vetveten". Qė nga atėherė kjo ėshtė motoja e mendimit psikologjik. Sokrati ka konkluduar se ne nuk mund tė arrijmė njohjen e plotė tė vetvetes me anė tė ndjenjave tona sepse ato nuk janė shprehje e saktė e realitetit.
Edhe sot dallojmė ngacmimet qė veprojnė nė receptorėt tonė tė ndijimit nga percepcionet dhe ndijimet tona shpeshherė tė shtrembėruara. Pasi qė ndijimet e bėjnė tė mundshme njohjen e papėrkryer, Sokrati ka propozuar qė ta studiojmė vetveten me anė tė tė menduarit racional dhe tė introspeksionit.
Mirėpo, le t'i kthehemi zhvillimit tė psikologjisė si shkencė laboratorike nė gjysmėn e dytė tė shekullit 19. Disa historianė vejnė datėn e fillimit nė vitin 1860.Atėherė Teodor Gustav Fechner (1801-1887) ka botuar librin qė ėshtė gur kufitar nė
psikologji: "Elementet e psikofizikės".
Ajo ka treguar se nė ēfarė raporti janė dukuritė fizike (siē janė drita dhe zėri) me dukuritė psikologjike tė ndijimit dhe tė percepcionit. Fechner gjithashtu ka treguar se si mund tė masim shkencėrisht efektet e atyre dukurive. Shumica e historianėve e vendos fillimin e psikologjisė moderne si shkencė laboratorike nė vitin 1879. Atė vit Wilhelm Wund (1832-1920) ka themeluar laboratorin e parė psikologjik nė Leipzig tė Gjermanisė.

DREJTIMET MĖ TĖ RĖNDĖSISHME PSIKOLOGJIKE

Strukturalizmi
"Wilhelm Wundt, sikurse Aristoteli, ka konkluduar se psiqika ėshtė dukuri natyrore, qė mund tė studiohet shkencėrisht si dhe drita, ngrohtėsia dhe qarkullimi i gjakut. Wundt ka shfrytėzuar introspeksionin duke u pėrpjekur t'i zbulojė elementet themelore tė pėrjetimit. I ballafaquar me drita dhe tinguj tė ndryshėm, ai dhe kolegėt e tij kanė vrojtuar vetveten se si do t'i pėrshkruanin ndijimet dhe ndjenjat e veta.
Wundi dhe nxėnėsit e tij e kanė themeluar shkollėn psikologjike tė njohur si strukturalizėm. Strukturalizmi pėrpiqej tė caktonte organizimin e pėrjetimeve tė vetėdijshme.
E ka zbėrthyer pėrjetimin nė ndijime objektive siē janė tė parit ose tė vullnetit dhe tė shijimi dhe ndjenjat subjektive ose tė vullnetit dhe tė parafytyrimeve mentale (pėr shembull kujtimet ose ėndrrat).
Strukturalistėt besonin se mendja funksionon me kombinimin kreativ tė elementeve tė pėrjetimit.
Njė nga nxėnėsit amerikan tė Wundtit ka qenė edhe G. Stanley Hall (1844-1924).
Interesimi kryesor i Hallit pėrfshinte zhvillimin psikologjik nė fėmijėri, adoleshencė dhe nė moshėn mė tė shtyrė. Hallit zakonisht i atribuohet themelimi i fushės sė psikologjisė sė fėmijėve. Ai ėshtė edhe themelues i Shoqatės psikologjike amerikane(APA).

Funksionalizmi

Kam dėshiruar qė, duke vepruar me psikologjinė si me shkencė natyrore, t'i ndihmoj tė bėhet e tillė.
WILLIAM JAMES

Nga fundi i shekullit 19, William James (1842-1910), vėllai i shkrimtarit Henry James, miraton njė pikėpamje tė gjerė mbi psikologjinė, duke u orientuar nė raportet midis pėrjetimit dhe sjelljes.
James pohon se ekziston njė rrymė e pandėrprerė e rrjedhės sė vetėdijes. Introspeksioni e ka bindur se pėrjetimi nuk mund tė zbėrthehet nė njėsi, siē mendonin strukturalistėt.
James ka themeluar shkollėn e funksionalizmit qė merret me sjelljen si dhe me vetėdijen. Funksionalizmi shqyrton mėnyrat me tė cilat pėrjetimet dhe pėrvoja na mundėsojnė pėrshtatjen e sjelljes ndaj rrethinės nė tė cilėn gjendemi.
Funksionalizmi shfrytėzon vrojtimet laboratorike si plotėsim i introspeksionit. Strukturalistėt praktikonin tė pyetnin: "Cilat janė pjesėt e proceseve psikike?", kurse funksionalistėt ishin mė tė prirur tė pyetnin: "Cili ėshtė qėllimi (funksioni) i sjelljes dhe i proceseve psikike? Cilat janė efektet e tyre?".
Funksionalistėt mendojnė se ndėrthurjet adaptative tė sjelljes janė tė mėsuara dhe tė pandryshueshme. Sjellja e papėrshtatur anon kah zhdukja ose ndėrprerja. Veprimi i pėrshtatur anon kah pėrsėritja dhe bėhet shprehi. James ka shkruar se "shprehia ėshtė njė rrotė jashtėzakonisht balancuese e shoqėrisė". Shprehia e mban shoqėrinė nga dita nė ditė.
Krijimi i shprehive pasqyrohet nė veprimet siē janė futja e lugės nė gojė ose shtypja e dorėzės sė derės.
Sė pari, ato veprime kėrkojnė kujdes tė plotė. Nėse jeni nė dilemė, ndaluni me facoletėn e letrės nė dorė dhe vėshtroni pak fėmijėn gjatė pėrpjekjes sė tij qė pėr herė tė parė tė ushqehet vetė. Me anė tė pėrsėritjes, veprimi qė paraqet tė ushqyerit e pavarur bėhet automatik, d.m.th. bėhet shprehi. Veprimtaria e shumėfishtė e pėrfshirė nė tė mėsuarit e drejtimit tė automjetit me anė tė pėrsėritjes bėhet gjithashtu rutinore. Pas kėsaj mund ta realizojmė pa ndonjė kujdes tė veēantė.
Atėherė lirisht mund tė orientohemi nė konverzim interesant ose nė ndonjė radio emision. Ideja mbi tė mėsuarit me anė tė pėrsėritjes ėshtė ide themelore edhe pėr traditėn bihevioriste.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:49   #17
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

TELEPATIA.

Telepatia ėshtė manifestim psikotronik, gjatė tė cilit vrojtohen mendimet, fotografitė psikike, dėrgesa sensibel e njė personi, respektivisht e dėrguesit, nga ana e njė personi tjetėr, qė nė kėtė rastė ėshtė pranuesi.
Kėto mendime qė emetohen vetėdijshėm apo pavetėdijshėm nga dėrguesi, janė tė "shpėrndara" nė hapėsirė, ashtu qė me shqisat normale tė komunikimit nuk ėshtė e mundur tė pranohen dhe me to tė komunikojmė. Pra, telepatia ėshtė komunikim i dy qenieve pa kontakt fizik, pa fjalė, por vetėm me anė tė mendimit, pavarėsisht nga largėsia e tyre.
Fjala "telepati" rrjedh nga gjuha e vjetėr greke dhe do tė thotė: "tele"- largėsi dha "pathe"- ndjeshmėri. Themeluesi i saj ėshtė F. Majers, njė ndėr themeluesit e Shoqatės britanike pėr kėrkime psikike mė 1882.
Aftėsi tė komunikimit telepatik kanė tė gjitha qeniet e gjalla, por ato qė e kanė mė tė zhvilluar aftėsin e emetimit tė neuro-rrezeve, e kanė mė tė theksuar kėtė dukuri. Vetė jeta ėshtė e mbushur plot me raste telepatike, tė cilat paraqiten nė mėnyrė spontane, midis personave qė janė tė lidhur ngushtė emocionalisht dhe shpirtėrisht, siē janė binjakėt, nėna dhe fėmija, motra e vėllai, burri e gruaja etj.
Komunikimi telepatik, emetimi dhe pranimi i rrezeve, paraqet fundamentin e formimit tė mardhėnieve midis prindit dhe fėmijės. Dashuria nė mes nėnės dhe fėmijės ėshtė e formuar kryesisht nė parimet telepatike dhe kėto janė posaēėrisht tė theksuara nė vitin e parė tė jetės, kur fėmija nuk di tė flasė. Gjithashtu, gati nė tė gjitha vdekjet, tė afėrmit e familjes, nė ēastin kur vdes i dashuri i tyre, nė mėnyrė tė ndryshme e ndjejnė kėtė. Nė popull kėto quhen "isharete" (arab, isara- shenjė).
Kėrkimet e ndryshme, pėr sqarimin e telepatisė nė mėnyrė shkencore, kanė filluar qė nga koha e Mesmerit, P. Zhanes. Sh. Rishes etj. Eksperimente intensive nė fillim tė viteve 30 zhvilloi edhe shkrimtari A. Sinkler me tė shoqėn. Sinkleri vizatonte figura tė ndryshme, ndėrsa e shoqja mundohej qė t'i pranonte nė mėnyrė telepatike dhe t'i reprodukonte.
Nė serinė prej 290 provave, arriti nė 23% tė rasteve rezultate tė sakta; 53% tė pjesėrishme dhe 24% tė gabuara. Eksperimentet e Sinklerit ishin nėn kontroll tė plotė. Nė disa raste pėrputhja e vizatimeve ishte aq e saktė, sa qė A. Ajnshtajni qė ishte prezent nė disa eksperimente, u magjeps aq shumė, sa qė ia shkroi edhe parathėnien e librit tė Sinklerit "Radioja mentale", nė tė cilėn janė paraqitur tė gjitha rezultatet e eksperimenteve.
Me eksperimente telepatike u muarėn edhe U. Keringtoni, Dr. Rajni, Tajeri etj, ndėrsa pėr eksperimente ata shfrytėzonin kompletet e letrave tė: Zenerit, Lazanovit dhe tė Manczarskit. Ndėr mė tė njohuar janė ato tė Zenerit qė pėrbėhen nga 25 letra, tė ndara nė 5 pjesė, dhe secila nga kėto pjesė pėrmban nga njė simbol grafik.
Numri mė i madh i shkencėtarėve paraqesin teorinė se esenca e telepatisė ėshtė nė bartjen e energjisė nga njėri sistem nervor nė tjetrin, siē bėhet bartja nė mes dy radiostacioneve. Duke pasur parasysh se kėrkimet elektroencofalografike kanė treguar se masa e trurit emeton valė me frekuenca tė ndryshme, supozohet se mendimet e caktuara kanė valė tė caktuara me karakteristika ende tė pazbuluara dhe qė mesazhet barten me anė tė kėtyre valėve dhe nė trurin e pranuesit deshifrohen.
Zbulimi i njė numri tė madh grimcash elementare nė fizikėn atomike kishte rėndėsi dhe pėr psikotronikėn. Kėshtu, A. Kestler nė veprėn "Rrėnjet e koincidencės" solli mendimin e disa fizikantėve se ekziston grimca elementare e posaēme e quajtur "psitron", e cila ėshtė bartėse e informatave nė territorin e perceptimeve jashtshqisore.
G. Marfi, nė sqarimin e telepatisė, thekson rėndėsinė e mardhėnieve personale mes dėrguesit dhe pranuesit tė valėve telepatike. Gjendja e ndryshme psikike zvogėlon vetėdijen dhe i afron qeniet njerėzore njėrėn pranė tjetrės mė shumė se qė ėshtė e mundur gjatė gjendjes sonė "normale".
Sipas teorisė sė Sinkronicitetit, tė cilėn e formuloi Jungu, pėrveē arsyes sė lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė, ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuritė me pėrmbajtje tė njėjtė tė kuptimit. Sipas Jungut, gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar, pėrmban karakteristikat e pandara tė atij momenti.
Fenomenet sinkronike paraqiten nė gjendje tė ulėt tė vetėdijes dhe janė tė ngarkuara me emocione, siē janė: ėndrrat, gjendjet meditative, sėmundjet shpirtėrore etj. Teoria e Sinkronicitetit sqaron edhe shumė dukuri tjera nga jeta, p.sh.: lindja e ideve njėkohėsisht te dy persona ose dukuria e njohur kur dikush na merr "fjalėn nga goja", etj.
Si pėrfundim mund tė thuhet kjo: Shumica e eksperimenteve psikotronike tregojnė se perceptimet jashtshqisore janė procese tė komunikimit tė materieve tė gjalla e jo vetėm tė qenieve njerėzore. Kjo na sjell nė supozim se telepatia ėshtė proces themelor i intraksionit tonė me rrethin, eventualisht me i vjetėr se sa komunikimi verbal.
Kjo dukuri gradualisht u zhduk me zhvillimin e funksioneve, tė cilat e zėvendėsuan dhe e lanė tė shtyrė nė prapavijė, sepse organet shqisore dhe funksioni i tė folurit ishin mė tė pėrshtatshme pėr komunikim dhe veprim nė rreth. Megjithatė, perceptimet jashtshqisore nuk u zhdukėn, por vetėm u mėnjanuan. Nė gjendje kur humbet kontrolli i qendrave tė larta tė vetėdijes, siē janė rastet e rreziqeve pėr jetė, tronditjet e thella, traumat e paparashikuara, hipnoza etj., kėto funksione dhe mekanizma jashtshqisore, tė lėna anash, aktivizohen
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:49   #18
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

Problemi teorik themelor ėshtė se si telepatia mund tė funksionoj, ndonėse ka barriera hapėsinore e materiale, tė cilat pengojnė format tjera tė komunikimit.
Shumica e kėrkimeve sjellin si pėrfundim se pėr telepatinė nuk ka pengesa! Kontaktet telepatike mund tė vendosen me subjekt edhe nė nėndetėse, nė thellėsi deri nė 3000 metra, si dhe nė largėsi nga dėrguesi disa mijėra kilometra.
Numri mė i madh i shkencėtarėve paraqesin teorinė se esenca e telepatisė ėshtė nė bartjen e energjisė nga njėri sistem nervor nė tjetrin, siē behet bartja nė mes dy radiostacioneve.
Duke pasur parasysh se kėrkimet elektroencofalografike kanė treguar se masa e trurit emeton valė mė frekuenca tė ndryshme, supozohet se mendimet e caktuara kanė valė tė caktuara me karakteristika ende tė pazbuluara dhe qė mesazhet barten me anė tė kėtyre valėve dhe nė trupi pranues deshifrohen.
Njė variant i kėsaj teorie ėshtė hipoteza e Kozinskit, sipas sė cilės themelore nė telepati ėshtė elektroinduksioni, nė tė cilin valėt elektromagnetike indukojnė gjendjen e dėshiruar nė trurin pranues.
Kėtė teori e demanton plotėsisht me eksperimentet e tij Leonid Vasiljev, mė 1963. Vasiljev i hipnotizonte subjektet dhe i fuste nė kafazin e Faradeit, i cili eliminon plotėsisht bartjen e valėve elektromagnetike.
Kjo situatė nuk ndikonte fare nė sugjestionet telepatike, kėshtu qė sot teoria elektromagnetike mbi telepatinė konsiderohet si e pavlerė.
Roli, mė 1966, nė veprėn e tij “Perceptimet jashtėshqisore dhe tė mbajturit mend” jep teorinė e fushės psikike.
Sipas asaj teorie secili objekt dhe secila qenie e gjallė e ka fushėn psikike, ngjashėm me gravitacionin (fusha gravituese ndikon pa marrė parasysh pengesat dhe izolimet). Ajo ēfarė ndodh nė njė fushė psikike, dyfishohet nė fushėn tjetėr. Dobėsia e vetme e kėsaj teorie qėndron nė atė se njėra dukuri - telepatia, shpjegohet me dukurinė tjetėr - gravitacionin, i cili edhe sot e kėsaj dite nuk ėshtė i sqaruar plotėsisht.
Zbulimi i njė numri tė madh tė grimcave elementare nė fizikėn atomike kishte rėndėsi edhe pėr psikotronikėn. Kėshtu, Artur Kestler nė veprėn, “Rrėnjėt e koincidencės” solli mendimin e disa fizikanėve se ekziston grimca elementare e posaēme e quajtur PSITRON, e cila ėshtė bartėse e informatave nė territorin e perceptimeve jashtėshqisore. Me gjithė arritjet e fizikės moderne atomike, kjo hipotezė nuk na afron drejt sqarimit derisa tė mos zbulohet ajo grimcė.
Gardner Marfi, nė sqarimin e telepatisė, thekson rėndėsinė e marrėdhėnieve personale mes dėrguesit dhe pranuesit tė valėve telepatike.
Gjendja e ndryshuar psikike zvogėlon vetėdijen dhe i afron qeniet njerėzore njėrėn pranė tjetrės mė shumė se qė ėshtė e mundur gjatė gjendjes sonė “normale”.
Marfi posaēėrisht thekson se dėrguesi dhe pranuesi, respektivisht vetė mundėsia e manifestimit tė telepatisė, paraqet njė fazė mė tė thellė tė organizmit tė pėrgjithshėm tė vetėdijeve tona si dhe nivelin e ndikimit intim nė shtresat mė tė thella, nė tė cilat fenomenet paranormale ndodhin.
Duke u thelluar nė shtresat e thella, tė vetat, individi largohet nga e vetėdijshmja, me ē’rastė shfaqen horizonte e pėrmasa tė reja, tė mjaftueshme pėr arritjen e kontaktit me dukuri reale, tė cilat e tejkalojnė kohėn dhe hapėsirėn.
Sipas Teorisė sė Sinkronicitetit, tė cilėn e formuloi C. G. Jungu, pėrveē arsyes sė lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė, ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuri me pėrmbajtje tė njėjtė tė kuptimit.
Sipas Jungut, i cili nė formulimin e kėsaj teorie u frymėzua nga sistemi i vjetėr kinez “JI-Xhing”, gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar, pėrmban karakteristikat e pandara tė atij momenti.
Fenomene sinkronike paraqiten nė gjendje tė ulėt tė vetėdijes dje janė tė ngarkuara me emocione, siē janė: ėndrrat, gjendjet meditative, sėmundjet shpirtėrore e tė ngjashme.
Nė ato raste pėrmbajtja e vetėdijes sė emetuesit dha pranuesit nė telepati janė tė njėjta pėr nga kuptimi, sepse pėrmbajtja e njėjtė ose e ngjashme paraqitet nė momentin e njėjtė tek te dy.
Teoria e sinkronicitetit sqaron edhe shumė dukuri tjera nga jeta, p.sh.: lindja e ideve njėkohėsisht te dy persona ose dukuria e njohur kur dikush na merr “fjalėn nga goja”, etj.
Edhe pse kjo teori nė kėtė periudhė ėshtė njėra nga mė tė pranuarat nė kuadrin e teorive tjera, prapėseprapė ėshtė larg sqarimit tė plotė tė fenomenit tė quajtur telepati.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:50   #19
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

Kenaqesia

Janė shkruar dhe botuar mijra libra rreth konceptit tė lumturisė, duke e cilėsuar kėtė, si njė gjėndje gjatė sė cilės, qėnja humane ndihet nė ekuilibėr me ambientin dhe veten. Pėr rrjedhojė biologjikisht kjo gjėndje, pra lumturia, presupozon njė moment, njė periudhė tė shkurtėr, kur proceset e natyrshme kontradiktore brenda nesh, ekuilibrohen dhe po ashtu, ekuilibrojnė (apo kėshtu na duket) edhe proceset e tjera qė na rrethojnė. Kėshtu ato krijojnė mikroambientin ku ne jemi nė ekzistencė.
Sipas shumicės sė hulumtuesve, lumturia nuk ėshtė njė proces i jashtėm. Eksteriori luan rol sigurisht, por ėshtė pikėrisht interiori, bota e brendėshme pra, ajo qė prodhon lumturinė. Sipas kėsaj teorie, e cila ėshtė edhe teoria dominuese sot, manipulimi, pėrpunimi dhe menaxhimi i botės sonė tė brendėshme mund tė krijojė ēaste lumturie.
Sigurisht, por sė pari duhet thenė qė lumturia nuk eshte nje concept fiks, matematik. Ajo ėshtė shume relative. Pėr tė njėjtin nxitės, ne pėrgjigjemi me shkallė tė ndryshme lumturie (kėnaqesie). Nė ditė tė ndryshme, interieri ynė ka mundesi tė ndryshme pėr t’u pėrgjigjur ndaj ngacmuesve tė jashtėm.
Mbi gjithshka, ne duhet qė tė mėsojme si t’a menaxhojme lumturinė, kėnaqėsinė, mirėqėnjen. Kjo ndjenje kaq solide , e kėrkuar dhe njėkohėsisht, kaq fraxhile, ka karakter shumė tė fisme. Ajo duhet thirrur, kėrkuar dhe pastaj duhet shijuar ngadalė dhe me kujdes.
Le tė shohim njė rast tė zakonshėm: Po tė dėgjosh njė kėngė tė bukur popullore, le tė themi tė kėnduar nga Vaēe Zela, do tė ndjesh(kjo varet shume nga individi) njė kėnaqėsi qė klasifikohet, le te themi me notėn “10”. Po ashtu pas pak kohe, degjojmė njė melodi klasike tė Verdit dhe po ashtu i japim edhe kesaj noten “10”. Lumturia, pra kėnaqėsia nė tė dy rastet ėshtė e arritur. Por…sikur tė dėgjojme meloditė sėbashu, nė mėnyre simultane pra, kjo nuk do tė thotė aspak 10+10=20. Rezultati i klasifikimit do tė jetė sigurisht mė pak sė “10”. Kėnaqėsia nuk sumohet, nuk mblidhet. Ajo duhet shijuar e veēuar. Ajo duhet kėrkuar dhe pastaj si tė jesh fokusuar nė tė… tė kėrkosh qė ta ndjesh.
Lumturia ėshtė njė ndjenjė labile, jo konstante. Ajo ka ngritje dhe ulje tė pafundme. Kur ne jemi me dhimbje (fizike apo shpirterore), kjo nuk do tė thotė se nuk duhet, nuk kemi mundesi qė tė ndjejme kėnaqėsi. Jo, sė pari tė qėnit nen ndjesinė e dhimbjes, na jep “vizėn” qe tė jemi njerėz. Vetėm tė vdekurit dhe disa tė sėmurė nuk ndjejnė nė pėrgjithėsi dhe janė pa dhimbje veēanėrisht. Pra duke pasur dhuratėn e madhe qė tė ndjejmė dhimbje, pėr rrjedhojė duke qėnė njerėz, ne kemi edhe mundėsinė pėr tė ndjerė lumturinė, kėnaqėsinė.
Ēdo humbje, ēdo dhimbje dhe privim, na mėson qė tė kuptojmė, qė edhe ana tjetėr ėshtė atje diku. Ne pra duhet ta gjejmė. Eshtė e njohur shprehja e antikitetit:”Dėshto, qė tė mėsosh dhe mėsohu qė tė dėshtosh”.
Po tė shohim njė njeri tė sėmurė nga njė sėmundje e rėndė, e cila j’a shkurton jetėn, dhe ta analizojmė gjėndjen e tij shpirtėrore dhe fizike do tė kuptojme shumė. Njeriu i dėnuar me vdekje, nga njė sėmundje apo nga gjykatesi, i mpreh nė mėnyre tė pavetedijshme shqisat e tė ndjerit dhe sidomos, ai njeri mpreh shqisat e tė ndjerit tė kėnaqesisė duke frenuar ato tė vuajtjes. I sėmuri me kancer megjithse ėshtė nėn dhimbje dhe nėnefektin e sėmundjes, jeton jetė tepėr sensibile. Ai ndjen dhe qan pėr njė zog tė vrarė, apo pėr njė melodi tė bukur, si kurrė nuk do te kishte bėrė mė parė. Sikur sėmundja tė vihet nėn kontrroll dhe mjekėt t’i thonė qė je i shėruar, ky i sėmurė do tė jetojė njė tjetėr jetė, mė tė mirė, mė kėnaqesisjellėse se ajo qė do tė kishte jetuar mė parė.
Gjenerozitet apo altruizem?

Unė jam me tė parėn. Ne duhet qė tė jemi gjenerosė, pra tė japim kėnaqėsi, qė tė kemi edhe mundėsinė tė marim po atė. Altruizmi, presupozon dhėnje pa nevojė pėr tė marrė. Altruizmi ėshtė vetėsakrifikim.
Mora shkas pėr kėtė shkrim nga njė libėr i prof. tė Harvardit Tal Ben-Shahar titulluar: “Happier”, Learn the Secrets to Daily Joy and Lasting Fulfillment.
Kėtė bisedė e konsumova me njė mikun tim tė mirė. Kėnaqėsia ishte e dyanshme. Dhe nuk mund tė rri pa shtuar qė do tė doja qė t’i bėja prof. Ben-Shahar tė njėjtėn pyetje qė mė bėri miku im, pyetje qė korespondon me njė ide mjaft tė pėrhapur nė katedrėn e psikologjisė sė Harvardit, ide e hedhur pikėrisht nga profesori i Ben-Shahar:
A ėshtė e mundur qė tė gjithė njerzit tė pėrfitojnė nga ky libėr, pra te rrisin shkallėn e kėnaqėsisė, gjė qė i pėrshtatet edhe titullit tė librit.
Pėr ēudi profesori………i profesorit Ben-Shahar ėshte kundėr kesaj ideje. Jo, pra tė gjithė njerzit janė tė aftė pėr tė ndjellė kėtė ndjenjė hyjnore, lumturinė. Te gjithė njerzit kanė nevojė pėr lumturine, kenaqėsinė, por jo tė gjithė kanė aftėsinė pėr ta afuar, tėrhequr atė….Cedrus
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 17:50   #20
Shila
Illuminati
 
Avatari i Shila
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Postime: 387
Thanks: 0
Thanked 73 Times in 59 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Shila ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ēfarė ėshtė psikologjia?

Psikologjia e internetit

Ne disa studime qe kam pare psikologet kane vleresuar disa aspekte te qendrimit te gjate ne internet, (ketu perfshihen shume lloj aktivitetesh te internetit)
Nje nga keto ka te beje me perhumbjen, qetesine ne dukje te tyre. Edhe kur jane ne jete reale vazhdojne mendojne per nje aspect te nje bisede te lene pergjysem,
Kjo ka dy ane:
Mpreh trurin
Te largon nga bota reale dhe problemet e saj.

-Modifikim i gjendjes shpirterore.

Ndjenja e nje gjendjeje ”high" kur jane Log on. Ne menyre paradoksale ndihen me deformim te gjedjes shpirterore kur jane ne internet dhe edhe kur nuk jane.

Kane nje aftesi qe vjen duke u rritur per te qendruar ne biseda chati edhe vetem me nje njeri apo me nje faqe interneti duke kerkuar pa nderprerje fakte te natyres pop.
Abstinence ne mungese te internetit qe shkon deri ne dridhje te duarve, mosperqendrim apo edhe prishje te pamotivuar te jetes normale.
Konflikti interpersonal. Ketu futen puna, jeta personale, deshirat e ndryshme si muzika, letersia, ose sporti.
Rikthimi edhe kur nderpritet per nje fare kohe, mund te rikthehesh me forca te reja serisht.
Shila nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur