Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Filozofia | Psikologja | Sociologjia

Filozofia | Psikologja | Sociologjia Gjithēka qė ka tė bėjė me misterin me emrin "Njeri".

10 Temat e fundi Guvernator Ardian Fullani! (Autor : fredi - )           »          Muzeu Kokalari... (Autor : Mano - )           »          Athinė, dėshton protesta e organizatės sė ashtuquajtur “vorioepiriote” (Autor : BLEDI_SH - )           »          Shkarkohet ambasadori kosovar qė e quajti psikopat Berishėn (Autor : BLEDI_SH - )           »          Eshte fshire tema e kengeve franceze qe kisha hapur (Autor : daniel00 - )           »          Kėshilli i Evropės t’i kėrkojė falje Thaēit (Autor : Llapi - )           »          Vlorė, persona tė armatosur grabisin kazinonė, kapet njė nga autorėt (Autor : MisterE - )           »          A mund tė kolonizojmė njė planet tjetėr? (Autor : Mandi - )           »          Rafte librash ne mur (Autor : Nova_Design - )           »          Si te ndajme kokrrat e misrit nga boshti. (Autor : Nova_Design - )

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 06-10-2010, 19:14   #21
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Charles Fourier


Charles Fourier (Sharl Furie), lindi nė Besanēon (Bėzanson) nė njė familje tė pasur dhe pasiqė kreu studimet u pėrqėndrua nė Lyon. Revolucioni e dėmtoi gjer nė shkatėrrim, kėshtuqė ai u detyrua tė punoj njė kohė tė gjatė me rrogė nė tregti. Duke nisur nga viti 1830, arrin t’i jepet plotėsisht tė shkruarit dhe nxjer nė dritė veprėn e tij tė parė me mendime dhe stil plotėsisht tė vetanak.
Vepra e tij e e ditėve tė para, ėshtė njė program i ekonomisė sociale dhe harmonisė sė pėrgjithshme, «Teoria e katėr lėvizjeve dhe e fateve tė pėrgjithshme» (Théorie des quatre mouvements et des destinées générales (1808), program apo ide qė e zhvilloi mė tej nė « Botä e Re industriale dhe shoqėrore » (1829) Nouveau Monde industriel et sociétaire), si dhe nė « Traktat i asociimit domestik bujqėsor » (1822) Traité de l'association domestique agricole.
Filozofia e Fourier-sė
Nė rradhė tė parė, pėr Fourier-in blerėsi – i nevojshmi ėshtė gjithėmonė viktimė i grabitur e i vjedhur. Punėtorėr relizojnė njė rendiment tė pėrgjysmuat nga ajo qė arrihet tek ata qė janė pronarė. Konkurenca ėshtė e dredhake dhe e rrejshme. Pėrtacia vlon e ēdokush kėrkon lumturi nė dembeli ose nė punėsim nėpėr vėnde tė rezervuara pėr klasėn e pasur. Varfėria, nuk lind vetėm tek shoqėritė e vrafura, ajo mė tepėr lind te civilizimet e pasur ku tė kamurit nga friga por sidomos nga dėshira pėr pasurim, ndihen tė varfėr pėr diē qė ju mungon e tė varfurit janė tė varfur pse nuk kanė asgjė. Njė mekanizėm shoqėror ku do tė mbretėronte morali, drejtėsia dhe e vėrteta, puna do tė paguhej nė mėnyrė adekuate dhe pas dredhira, aty, ai popull do tė arrinte lumturinė e duhur e puna, ēdo funkcion, do tė ishin tėrheqės pėr tė gjithė.
Utopizmi i Fourier-sė
Sistemi shoqėror i Furier-sė bazohet nė njė “rregull sipas rėndėsisė”. Tė gjithė pjesėtarėt pa pėrjashtim moshe dhe gjinie, kaplohet nė rradhė sipas “shijes” sė tyre, sipas kapaciteteve, karakterit dhe pasioneve qė kanė. Ēdo falangė, pėrmbėhet nga 1.500 gjer mė 2.000 personė tė ndėrlidhur mes vehte ku interesat janė tė kryqėzuara mes vehte e jo kundėrshtim. Ēdo aktivitet ėshtė i rregulluar sipas dėshirės dhe aftėsisė sė personit. Punėt e pėrkohshme kryhen me ndryshime tė personelit, tė cilėt bartėn nė njė punė tė ndryshme pėr njė kohė tė caktuar, kėshtuqė, mėnjanohet mbėrzia e shtohet gjallėria nė punė. Banesat dhe ushqimi janė nė bashkėsi nėpėr “Phalanstčre”. Rrogat janė tė bazuara nė bazė tė kapitalit dhe talentit. Detyrat janė gjithėmonė tė alternuara me qėllim tė ritjes sė tėrheqshmėrise ndaj punės dhe rolit tė dhėnė.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 06-10-2010, 19:17   #22
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Albert Camus


Albert Camus lindi nė Mondovi (Algjer) mė 7 nėntor 1913. Ėshtė fėmija i dytė i Lucien Camus, punėtor ferme dhe Catherine Sintes, shėrbėtore e re me origjinė spanjolle qė nuk dinte shkrim-lexim dhe kishte vėshtirėsi nė tė folur. Lucien Camus u mobilizua gjatė Luftės sė Parė Botėrore dhe vdiq nė betejėn e Marnės. Alberti shum i ri nuk do tė mbaj mėnd babain e tij. Nė kėtė kohė, nėna e tij u vendos nė Belkur, lagje e varfėr e Algjerit. Duke falemnderuar ndihmės sė njėrit nga mėsuesit e tij, z. Germain, Albert Camus fitoi njė bursė dhe mundi tė vazhdojnė shkollėn e tij tė lartė Buzho nė Algjer. Kėtu zbuloi dy haretė e tij: futbollin (ai ėshtė portier i shkollės) dhe filozofinė me profesorin Jean Grenier. Fatkeqėsisht u sėmua nga tuberkulozi e kjo e pengoi qė tė kaloj agregacionin e filozofisė.

Mė1932 mbaroi shkollimin e mesėm dhe filloi studimet nė filozofi. Kėtė vit, botoi artikujt e tij tė parė nė njė revistė studentore. Mė 1934 u martua me Simone Hié kėshtuqė edhe u detyrua qė nė ndėrkohė tė gjej punė tė ndryshme ditore pėr tė financuar studimet dhe pėr tė pėrmbushur nevojat e familjes. Gjatė vitit 1935, u kyq nė Partinė Komuniste, nga e cila u largua nė vitin 1937. Mė 1936, diplomoi nė "Studime tė Larta Filozofike", dhe menjėherė themeloi Teatrin e Punės pėr tė cilin shkroi bashkė me tre shokė "Revolta nė Asturias" (Révolte dans les Asturies), e cila u ndalua menjėherė pas publikimit. Mė pas, luan dhe bėn shum adaptime si: "Koha e pėrbuzjes" (Le temps du mépris) nga André Malraux, Vėllezėrit Karamazov tė Dostojevskit etj. Mė 1938 punėsohet gazetar nė "Algjeri Republikan", ku ngarkohet me pėrcjelljen dhe raportimin e proceseve gjyqėsore politike nė vend.

Situata ndėrkombėtare vjen duke u tendosur. Gazeta "Algjeri Republikan" pushon sė daluri dhe Albert Camus shpėrngulet nė Paris, ku edhe punesohet nė "Paris-Soir". Nė tė njėjtėn kohė ēkunorizohet me Simone Hié e martohet me Francine Faure.

Nė vitin 1942 militon pėr njė lėvizje tė rezistencės dhe boton artikuj nė "Beteja" (Combat) qė bėhet gazetė pėr ēlirim. Tė njėjtin vit, botoi "I huaji" (L'Etranger) dhe "Miti i Sizifit" (Mythe de Sisyphe) te botuesi me famė Gallimard. Kėto dy libra ndezėn rininė e ky fakt e bėri Albert Camus, njeri tė famshėm.

Mė 1944, takohet me Jean-Paul Sartre. Ky i fundit shpreh dėshirė qė Camus tė vendoj nė skenė "Huis Clos". Ėshtė kjo kohė kur dy filozofėt mbanin marrėdhėnie miqėsore: "Kombinim i mrekullueshme i njė personi dhe njė vepre" shkruan Sartre, pėr Camus. Me kohė, kėto marrėdhėnie pėrskeqen gjer nė shkallė pa kthim.

Nė vitin 1945, publikoi dhe vendoi nė sqenė pjesėn "Caligula", e dy vjet mė vonė botoi veprėn "Pesta" (La Peste) me tė cilėn pati sukses tė jashtėzakonshėm. Ky ėshtė viti edhe kur Camus largohet nga gazeta "Combat".
Mė 1951, doli nga shtypi "Njeriu i revoltuar" (l'Homme Révolté) qė i ēoi pesh syrrealistėt dhe egzistencialistėt. Mė sė pari reagoi me furi André Breton lidhur me shkrimet e Camus mbi Lautreamont dhe Rimbaud. Egzistencialistėt vetėtijnė nė artikullin e publikuar nė "kohėt moderne" (Les temps Modernes), drejtor i sė cilės ėshtė vet Jean-Paul Sartre. Nuk shkoi gjatė dhe marrėdhėniet miqsore Camus / Sartre u prishėn pėrfundimisht

Camus, pėrjeton me dhimbje tė madhe situatėn algjeriane. Pozicionohet nė "Express", pėrmes disa artikujve, nė tė cilėt vė nė pah se ai e shihte kėtė luftė si tragjedi dhe fatkeqėsi personale. Madje shkoi nė Algjer ku bėri apel pėr pajtim. Kjo thirrje dėshtoi plotėsisht.
Vitin 1956 botoi veprėn cinike dhe pesimiste, "Rėnia" (La Chute).

Camus Nobelist

Albert Camus ėshtė fitues i Ēmimin Nobel (tetor 1957) "... pėr vepėr qė nxjerr nė pah me seriozitet tė thellėsishėm problemet e kohės sė sotshme nė ndėrgjegjen e njerėzimit". Pra nė moshėn 44 vjeēare bėhet Nobelist dhe ėshtė i nėnti francez qė merr kėtė shpėrblim. Me kėtė rast mban fjalimin qė ia pėrkushton mėsuesit tė vet nga Kolegji, Louis Germain, i cili si qė u tha mė lart, ia mundėsoi vazhdimin e studimeve. Nė kėtė fjalim, pėruroi filozofėt Roger Martin du Gard, Franēois Mauriac, William Faulkner ku mes tjerash ceku se mė shum do ti pėlqente qė kėtė ēmim tė dalluar ta merte André Malraux, mik i vjetėr i tij, pėr tė cilin kishte konsiderata mė tė larta.

Tre vjet mė vonė, me 4 kallnor 1960, vdiq nė njė aksident rrugor. Fati i njeriut… Pat planifikuar tė udhėtoj nė Paris me tren, Michel Gallimard i propozon tė pėrfitoj pak nga vetura qė ka. Pranė qytetit Sens, pėr arsye tė pakuptueshme humb kontrollin e automjetit dhe nė aksident vdes menjėherė. Nė veturė u gjet njė dorėshkrimi i pambaruar me titull "Njeriu i parė" (Premier Homme). Nė njėrin nga xhepat e tij, u gjet bileta e trenit pėr Paris.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:18   #23
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Ludwig Andreas Feuerbach


Ludwig Andreas Feuerbach lindi mė 28 korrik 1804 nė Rechenberg, vdiq mė 13 shtator 1872. Filloi studimet e teologjisė nė Heidelberg, i ndėrpret pas njė viti dhe bėhet disipėl (nxėnės) i Hegelit nė Berlin. Idhtar i profesorit tė vet, nė fillim, kreu punimet mbi Bacon-in dhe Spinozėn tė titulluar « Histori e filozofisė se re » dhe pas kėsaj vepre, u shkėput nga idetė hegeliane duke i quajtur si tepėr idealiste e mėsuesin e tij e konsideron si teolog. Nė veprėn e tij kryesore, « Esenca e krishtenizmit », bėn analizė mbi fenė si njė shtrembėrim mendor dhe thor se njeriu e ēpiku duke qenė koshient pėr dobėsitė e veta dhe kėshtu, nė Perendinė kėrkon horizontet e nevojave tė veta. Religjionin e vendon nė shkallė tė njė vizioni antropologjik ku vet Perendia s’ėshtė vetėm njė ideal. Kjo ndikoi nė masė mbi hegelianėt e majtė, si dhe mbi Engelsin et Marx-in (Marks). Filozofia e Feuerbach-ut sheh nė njeriun njė « esencė » dhe « sentiment » qė janė fillim dhe fund i ēdo realiteti.

Mė 1837 u martua me pasaniken Bertha Loew e kjo i mundėsoi ti jepet plotėsisht filozofimit dhe shkrimit. Shkroi shum artikuj por si qė u tha mė lartė vepra qė bėri bujė ėshtė « Esenca e krishtenizmit » tė cilėn megjithate e « nxini Stirner-i me veprėn e vet « Njėshi dhe pasuria e tij ». Stirner arrin tė paraqes Feuerbachu tė ēorroditur nė vend tė religjionit tė ēorrditur qė e quante ky i fundit.

Nė fund, pas mossuksesit nė zgjadhjet pėr Asamblenė Nacionale te Frankfurtit dhe pas debaklit tė revolucionit e rikthimit tė Restoracionit ne Gjermani, tezat e tia humbin plotėsisht ndikimin nė opinion.

Dhjetė vjetėt e fundit te jetės iu zvogluen drastikisht tė ardhurat, kėshtuqė u detyrua tė largihet nga saraji i Bruckbergut pėr tė jetuar pranė Nurbergut ku edhe vdes mė 13 shtator tė vitit 1872.

Libraria Univerzitare nė Heidelberg

Citate :

Misteret mė tė mėdha qėndrojnė mbi objektet mė tė thjeshta.
("Anti Hegeli")

Individėt e njohin Zotin pėrmbi ēdo gjė vetėm pėr tė pasur pėr vete njė hapėsire tė pafund ku do tė munden tė shtrojnė nė amshueshmėri individualitetin e tyre tė pėrkufizuar, veēorinė vajtueshmėrinė… »
(« Mendime mbi vdekjen dhe pavdekshmėrinė »).
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:19   #24
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Hegeli


Filozof me rrugėtim kompleks dhe kundėrthėnės, idealist, mendimtar i madh dhe zbulues i metodės sė guximshme tė dialektikės qė i mundėson filozofisė tė kuptuarit e ēdogjėje, duke involvuar pasqyrimin historik, teorinė e ecjes…

Hegeli lindi nė njė familje borgjezisė mė 1770. Qė nė moshėn mė tė re, tregohet i zellshėm pėr nxėnie e ditari i tij na zbulon se ishte lexues i madh dhe i dhėnė pas marrjes shėnime. Mė 1788, ndjek studimet klasike nė seminarin teologjik protestant tė Tübungenit (Wörtemberg) dhe kėtu njihet dhe me civilizimin grek pas sė cilit lidhet ngushtė gjatė jetės. Kreu mė 1973 mirėpo refuzoi punėn kishtare e shkoi nė Bern e mandej nė Frankfurt si mėsues. Nga kjo kohė kemi meditimet e para mbi krishtenizmin dhe shkruan « Jeta e Jezuit » (1795/96) si dhe « Fryma e krishterė dhe fati i saj » (1798/99). Mė 1801 fillon tė jep mėsim nė univerzitetin e Jenės kur edhe bėn perbledhjen e « Mėsimeve tė Jenės ». Mė 1807 del nė dritė "Fenomenalogjia" qė shėndrohet, lirisht themi, nė tempull filozofik. Kėtu Hegel shpreh dashurinė ose pasionin e vet pėr histori dhe aktualitet. !eshtė e njohur se lexon pėr ēdo ditė gazetat dhe nga kjo nxjerrė pėrfitime nė kuptimin inspirues. Kėtė lexim e konsideron si lutje moderne tė mėngjezit. Gjatė kėsajė periudhe redakton akoma « Shkenca mbi logjikėn » (1812/16) dhe pas kėsaj (mė nė fund), emėrtohet profesor i filozofisė pranė univerzitetit tė Heidelbergut e menjėhere shkruan « Enzyklopädie der philosophischen Wissensschaften » (Enciklopedi e shkencave filozofike). Mė 1818 punėsohet nė nė katedrėn e univerzitetin tė Berlinit dhe ketu arrin famė dhe prestigj tė pakrahasueshėm. Gjatė kėsajė kohe , hartoi mėsimet e drejtėsisė : « Parimet e filozofisė sė tė Drejtės » (1821) si dhe shum tema tė ndryshme tė publikuara pas vdekjes nga ana e studentėve tė vet : « Mėsime mbi historinė e filozofisė », «Estetika », « Mėsime mbi filozofinė e historisė ».

Vdiq mė 1831 nga kolera e cila bėnte kėrdi nė tėrė Evropėn.

Rrėnjėt e filozofisė sė Hegelit :-

I pajisur qėnga hapat e para tė studimeve, me kulture greke dhe romake dhe i ndikuar thellesisht, pėrbiron nė veprėn e tij idetė e Platonit krejt duke i dhėnė dinamizėm «fymės dhe historisė sė njerėzimit»*. I ndikuar nga kohėt e filozofėve modernė ai gjenė mundėsitė e tejkalimit tė formalizmit tė Kant-it dhe tė intuitės e sentimentit tė Schelling-ut qė i quant ė tepėrta : nė vend tė tyre., Hegeli ju jep hapėsirė dhe mbėshtetje koncepteve rigoroze. Por Hegeli nuk kenaqet vetėm me plotėsime dhe shėndrim tė e metafizikės dhe filozofisė sė gjerathershme. Ai kaplon trojet nga historia moderne dhe e largėt nga thithė lėndė pėr persiatje.

Nocionet :-

Hegeli krijon njė lloj rrezatimi pėrparues tė frymės, tė shpirit nga fillimet mė tė hershme drejtė ardhmėrisė nė mėnyrė dialektike. Nė kėtė drejtim ai zhvillon kuptime themelore tė rradhitura nė shkallė :

Arsyja:- si parim qė ēon drejtė qėllimit ;
Dialektika:- qė paraqet levizjen shpirtėrore (ideja) ;
Koncepti:- i kuptuar si frymėzim i gjallė i realitetit dhe nevojė pėr tė ndėrtuar njohuri tė pėrgjithėshme ;
Ideja:- paraqet formė mė tė lartė tė frymėzimit dhe sėshtė vetėm njė shprehje e thjeshtė subjektive ;
Historia:- lėvizje shpirtėrore nėpėrmjet sė cilės arrijmė tek ideja racionale sepse Arsyeja udhėheq botėn;
Shpirti:- i trajtuar si mendim-persiatje qė ēiltėrsohet hap pas hapi dhe arrin Absoluten ;
Absolutja:- ajo qė posedon nė vetvete dhe arsyen e tė qenurit qė nėnkupton tė qenurit nė vete, vetvetiu ;
Arti:- i sqaruar si bashkim i shpirtit dhe materjes.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:20   #25
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Hegeli


Filozof me rrugėtim kompleks dhe kundėrthėnės, idealist, mendimtar i madh dhe zbulues i metodės sė guximshme tė dialektikės qė i mundėson filozofisė tė kuptuarit e ēdogjėje, duke involvuar pasqyrimin historik, teorinė e ecjes…

Hegeli lindi nė njė familje borgjezisė mė 1770. Qė nė moshėn mė tė re, tregohet i zellshėm pėr nxėnie e ditari i tij na zbulon se ishte lexues i madh dhe i dhėnė pas marrjes shėnime. Mė 1788, ndjek studimet klasike nė seminarin teologjik protestant tė Tübungenit (Wörtemberg) dhe kėtu njihet dhe me civilizimin grek pas sė cilit lidhet ngushtė gjatė jetės. Kreu mė 1973 mirėpo refuzoi punėn kishtare e shkoi nė Bern e mandej nė Frankfurt si mėsues. Nga kjo kohė kemi meditimet e para mbi krishtenizmin dhe shkruan « Jeta e Jezuit » (1795/96) si dhe « Fryma e krishterė dhe fati i saj » (1798/99). Mė 1801 fillon tė jep mėsim nė univerzitetin e Jenės kur edhe bėn perbledhjen e « Mėsimeve tė Jenės ». Mė 1807 del nė dritė "Fenomenalogjia" qė shėndrohet, lirisht themi, nė tempull filozofik. Kėtu Hegel shpreh dashurinė ose pasionin e vet pėr histori dhe aktualitet. !eshtė e njohur se lexon pėr ēdo ditė gazetat dhe nga kjo nxjerrė pėrfitime nė kuptimin inspirues. Kėtė lexim e konsideron si lutje moderne tė mėngjezit. Gjatė kėsajė periudhe redakton akoma « Shkenca mbi logjikėn » (1812/16) dhe pas kėsaj (mė nė fund), emėrtohet profesor i filozofisė pranė univerzitetit tė Heidelbergut e menjėhere shkruan « Enzyklopädie der philosophischen Wissensschaften » (Enciklopedi e shkencave filozofike). Mė 1818 punėsohet nė nė katedrėn e univerzitetin tė Berlinit dhe ketu arrin famė dhe prestigj tė pakrahasueshėm. Gjatė kėsajė kohe , hartoi mėsimet e drejtėsisė : « Parimet e filozofisė sė tė Drejtės » (1821) si dhe shum tema tė ndryshme tė publikuara pas vdekjes nga ana e studentėve tė vet : « Mėsime mbi historinė e filozofisė », «Estetika », « Mėsime mbi filozofinė e historisė ».

Vdiq mė 1831 nga kolera e cila bėnte kėrdi nė tėrė Evropėn.

Rrėnjėt e filozofisė sė Hegelit :-

I pajisur qėnga hapat e para tė studimeve, me kulture greke dhe romake dhe i ndikuar thellesisht, pėrbiron nė veprėn e tij idetė e Platonit krejt duke i dhėnė dinamizėm «fymės dhe historisė sė njerėzimit»*. I ndikuar nga kohėt e filozofėve modernė ai gjenė mundėsitė e tejkalimit tė formalizmit tė Kant-it dhe tė intuitės e sentimentit tė Schelling-ut qė i quant ė tepėrta : nė vend tė tyre., Hegeli ju jep hapėsirė dhe mbėshtetje koncepteve rigoroze. Por Hegeli nuk kenaqet vetėm me plotėsime dhe shėndrim tė e metafizikės dhe filozofisė sė gjerathershme. Ai kaplon trojet nga historia moderne dhe e largėt nga thithė lėndė pėr persiatje.

Nocionet :-

Hegeli krijon njė lloj rrezatimi pėrparues tė frymės, tė shpirit nga fillimet mė tė hershme drejtė ardhmėrisė nė mėnyrė dialektike. Nė kėtė drejtim ai zhvillon kuptime themelore tė rradhitura nė shkallė :

Arsyja:- si parim qė ēon drejtė qėllimit ;
Dialektika:- qė paraqet levizjen shpirtėrore (ideja) ;
Koncepti:- i kuptuar si frymėzim i gjallė i realitetit dhe nevojė pėr tė ndėrtuar njohuri tė pėrgjithėshme ;
Ideja:- paraqet formė mė tė lartė tė frymėzimit dhe sėshtė vetėm njė shprehje e thjeshtė subjektive ;
Historia:- lėvizje shpirtėrore nėpėrmjet sė cilės arrijmė tek ideja racionale sepse Arsyeja udhėheq botėn;
Shpirti:- i trajtuar si mendim-persiatje qė ēiltėrsohet hap pas hapi dhe arrin Absoluten ;
Absolutja:- ajo qė posedon nė vetvete dhe arsyen e tė qenurit qė nėnkupton tė qenurit nė vete, vetvetiu ;
Arti:- i sqaruar si bashkim i shpirtit dhe materjes.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:21   #26
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Martin Heidegger


Martin Heidegger (1889-1976), lindi nė Messkirch,nė njė familje tė borgjezisė sė ulėt e nė gjendje tė mirė ekonomike, gjė qė i mundėsoi shkollim solid nė universitetin e Freiburg-ut ku kreu teologjine dhe filozofinė, ndoqi mėsime tė matematikės, tė shkencave natyrore si dhe histori. Emėrohet profesor dhe mė 1927 shkruan veprėn kryesore « Qenia dhe koha » (Sein und Zeit). Gjatė vitit 1933, kyqet nė krahun e social-nacionalistėve mirėpo pas disa muajėsh tėrhiqet dhe pėr shkak tė kėsaj, i ndalohen tekstet dhe mėsimdhėnia. Nga kjo kohė, ai do tė kėthehet mė nė univerzitet vetėm pas luftės, mė saktėsisht, nė vitin 1950/51. Heidegger ėshtė themeluesi i egzistencializmit e filozofia e tij, i ka themelet e veta nė ēėshtjen e qenies e kėtu nėn « qenie » nuk bėhet fjalė pėr njeriun si qė mendohej gjer vonė por pėr tė qenunit - jam - egzistencė, qė edhe ėshtė epiqendra e persiatjeve dhe platformės filozofike tė tij.

Hapat e para nė qarkun e njohurive mė tė thella qė do ti japin kahje themelve tė tij filozof i kapi me leximin e veprės sė parė tė mendimtarisė duke lexuar Aristotelin. Duke u larguar ngadalė nga funkcioni fetar qė i pėrgatitej, kryen gjimnazin dhe si qė u permend mė parė, fakultetin nė Friburg dhe fillon tė lexoj Husserl-in, Nietsche-n, Dilthey-n, Höderlin-in, Dostojevski-n , Hegel-in... Mė 1915 kyen tezėn e vet « Trakata mbi kategoritė dhe sinjifikimet tek Duns Scot-i » dhe bėhet asistent i Husserrl-it kurse mė 1923 bėhet profesor univerziteti nė Marburg. Kėtu edhe publikon veprėn e tij tė parė madhore Sein und Zeit qė bėri bujė me mėnyrėn e thurrjes dhe parashtrimit tė problemeve mbi tė cilat flet dhe par largohet dukshėm nga stili i kohės e kjo ka njė ndikim tė madh nė opinion. Viti 1929 njihet si pėrfundim i njė kariere tė zakonshme intelektuale nė Gjermani. Ky vit krize shoqėrore nė tėrė Europėn bėri qė shum mendimtarė tė kėrkojnė zgjidhje radikale pėr dalje nga nyja e dekandencės ekonomike dhe shoqėrore.

Heideggeri dhe nacizmi

Nė kėto rrethana, Heidegger, pas hypjes nė pushtet tė Hitlerit mė 1933 zgjidhet rektor i univerzitetit te Freiburg-ut dhe anėtarėsohet nė partinė qė pushtet. Shum intelektual tė kohės janė kundėr tij e kjo duket se ndikoi tek ai sepse edhe vet pa se kjo nuk ishte ajo qė ai preferonte dhe shpejtė dha dorėheqje nga detyra e rektorit (shkurt, 1934). Kėshtu u «rikėthye» nga Nietzsche-s, mbi teknikėn, mbi veprat e artit dhe kohė pas kohe kritikonte pushtetin aktual.

Akoma dhe sot debati mbi aderimin e tij partisė naciste nuk ėshtė mbyllur. Dihet se ndenji anėtarė gjer nė mbarim tė luftės dhe se kur nuk u distancua publikisht nga politika dhe tė bėrat e Hitlerit. Por kjo nuk do tė thor asesi se ai ndoqi njė politikė tė tillė pasiqė disa herė deklaroi se ka mundur tė dal nga kjo parti e cila nuk isht ajo qė priste ai. Duket se ndalesa nga ana e « Alencės » mė 1945 qė tė ligjėroj e hidhėroi Heideggerin qė tė vazhdoj heshtjen e tij ndaj tė kaluarės politike. Mė 1951, i hiqet ndalesa dhe Heidegger fillon mėsimdhėnien gjer mė 1958, vit kur pensionohet.

Vdiq nė moshėn 87 vjeēare (1976) nė fshatin e lindjes.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:22   #27
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Emanuel Kanti


Emanuel Kanti (1724-1804), lindi nė Königsberg ku edhe kaloi tėrė jetėn e vet. ėshtė njėri ndėr filozofėt mė nė zė gjermanė dhe themelues i kritikės filozofike. Nė fėmini pat ndikim tė fortė fetar nga e ėma protestante e thellė. Pėr shkollim, u ndihmua nga mixha i tij kėpucar, kėshtuqė mundi tė studjoj panderprerje gjer nė fund teologjinė, filozofinė dhe shkencat matematikore. Pas kryerjes kaloi disa vite jashtė qytetit tė vet i punėsuar si mėsimdhėnės. U kėthye nė Königsberg nė vitin 1755 dhe u punėsua nė univerzitet pėr tė ushtruar kėtu : logjikėn, metafizikėn dhe shkencat. Nga viti 1794, i jepet plotėsisht hulumtive filozofike pėr tėrė jetėn e vet me njė entuziazėm dhe regull tė pashoq.

Nė filozofinė e Kantit, njohėsit e veprės sė tij, e ndajnė atė nė dy periudha kryesore. Nė kohėt fillimit ku parashtron njė metafizikė tė afėrt me atė tė Leibnitz-it e Wolf-it me tentim tė pėrgjigjes sė krijimit dhe origjinės sė botės. Duke filluar nga viti 1770, Kanti ndėrton filozofinė e tij tė pastėr duke iu qasur origjinės dhe kufijve tė njohurive teorike si dhe mundėsive tė tė ndėrmarrurit praktik.

« Kritika e arsyes sė pastėr » (1781), ėshtė vepra e tij kryesore ku edhe njėherit lidhet pas teorisė sė Kopernikut (Toka rrotullohet rreth boshtit tė vet e jo qielli rreth tokės) pėr tė vėrtetuar se subjekti (njeriu) krijon objektet me dituritė dhe njohuritė e veta dhe s'ėshtė objekti ai qė pėrkufizon njohurinė. Kėshtu, krijon teorinė e arsyes sė kthjellėt si njė aftėsi pėr tė njohur e kuptuar natyrėn e sėndeve pa u kėthyer pas pėrvojės. Kanti ndalet posaēėrisht nė spjegimin se njeriu nuk i njeh gjėrat si tė tilla po i njeh ashtu si atij i duken pas njė vėshtrimi sipas principit dhe tė organizimit. Njeriu mendon pra dhe i sheh gjėrat ashtu si i sheh. , qė thėnė me fjalė tjera, dituritė e njeriut vijnė nga fenomenet egzistuese e me kėtė, njeriu nuk mund tė njoh e tė dij Zotin, pavdekshmėrinė e shpirtit, lirinė, unin qė janė kuptime dhe jashtė sensibiliteit tė pamunit. Metafizika qė i bėnė objekte pra ėshtė vetėmse iluzion. Kundėrshtimi i provave tė metafizicientėve mbi egzistimin e Zotit ėshtė i ndėrtuar nė pjesėn « ideli » tė vepres nė fjalė, ku Kanti trajton ēėshtjen e mbi perendinė. Prova ontologjike qė niset nga ideja mbi Zotin; prova kosmologjike qė ėshtė njė e duhur pėr qenie mbinjerėzore pėr tė spjeguar egzistencėn nė pėrgjithėsi dhe; prova fiziko-teologjike mbi pėrsosmerinė dhe fundin e botės. Mėtej thot se Zotin nuk mund ta spjegojm e as ta vertetzojmė egzistencėn por as nuk mund ta refuzojmė njė gjė tė tillė pasiqė ėshtė e pamundshme dhe pėr Kantin ai ėshtė ideal i pėrjashtuar nga ēdo veti e keqe, ėshtė ideal i pagabueshėm.

Mė 1788 Kanti publikon veprėn « Kritikė mbi arsyen praktike », dhe kėtu tani flet mbi moralin dhe thot se njė punė ėshtė e mirė nėse bėhet nga respekti dhe pa u mbėshtetur aspak nė ndonjė lloj interesi ose shprese tjetėr pėr kėnaqje. Morali mbatet dhe mbėshtetet nė dėshirėn qė ēon drejtė njė vepre dhe jo me pikėparjen e saj tė jashtme. Morali ėshtė detyrė e dhe duhet shprehur me fjalėt: « ti duhet » se vetėm kėshtu ai merr pėrmasa univerzale.

Nė veprėn « Kritikė mbi aftėsinė e tė gjukuarit », Kanti trajton tė gjykuarit estetik dhe teologjin!. Ai nuk beson as nė revelacion e as nė mishėrim tė Zotit nė Krishtin. Pėrndryshe ėshtė i mendimit dhe bindjes se feja luan rol nė shėrbim tė paqės shoqėrore.

Kanti me veprėn dhe mėsimet qė zhvillon, njihet si njėri ndėr influencuesit kryesor, nė mbarė Eurpėn. Nė Gjermani ndikoi posaēėrisht mbi filozofėt idealistė si Fichte, Schelling dhe Hegel.

Disa citate nga Kant-i:

*

"Dėgjoj bėrtimat nga ēdo anė: "Mos rezononi!"
Oficeri thot: "Mos rezononi, egzekutoni!"
Tagrambledhėsi thot: "Mos rezononi, paguani!"
Prifti: "Mos rezononi, besoni!"
"Nė ēdo vėnd kufizim i lirisė."
*

"Mendimet pa pėrmbajtje janė tė zbrasta, frymėzimet pas koncepte, tė verbėra."
*

"Konceptet pa materje janė tė zbrasta."
*

"Shkenca nuk mund tė vėrtetoj se Zoti nuk egziston, pasiqė ka diēka qė asaj i ik prej dore."
*

"Njė propozim (mendim) jokorekt ėshtė gjithėsesi i gabuar, por njė mendim korekt nuk ėshtė patjetėrsisht i vėrtetė."
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:23   #28
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Gottfried Wilhelm Leibniz


Gottfried Wilhelm Leibniz (1646-1716), ėshtė filozof e matematikan gjerman. Konsiderohet si njė nga mendjet mė ndritura tė shekullit tė shtatėmbėdhjetė. Lindi nė Leipzig, dhe studjoi nė Universitetet e Leipzig-ut, Jena-s, dhe Altdorf-it. Nga 1666 (vit kur doktoroi nė drejtėsi), ai hyri nė shėrbim tė Johan von Philipp Schönborn, zgjedhės i Mainz, qė mbante sasinė e funksioneve gjyqėsore, politike dhe diplomatike. Nė 1673, si ushtrues elektor, Leibniz shkoi nė Paris, e tre vjet mė vonė kalon nė Amsterdam dhe Londėr, porse gjatė tėrė kohėn e vet ia kushtoi studimit tė matematikės, shkencės dhe filozofisė . Nė 1676 u emėrua Kėshilltar nė gjykatėn e Hanover. Pėr dyzet vjet, deri nė vdekjen e tij, punoi pėr Ernest Augustin, Dukė i Brunswick-Lüneburg dhe zgjedhės tė ardhshėm i Hanoverit, pastaj tė Xhorxh- Louis, zgjedhės i Hanoverit, e mė vonė George I, mbret i Anglisė. Puna e Leibniz-it pėrfshin jo vetėm matematikėn dhe filozofinė por edhe teologjinė, drejtėsinė, diplomacinė, shkencat politike, historinė, filologjinė, dhe fizikėn.

Matematika

Leibniz kontribuoi pėr matematikė me zbulimin, nė 1675, e parimet bazė tė llogaritjes. Ky zbulim u bė nė mėnyrė tė pavarur nga zbulimet e Njutonit, i cili shpiku njė sistem itė llogaritjes nė 1666. Sistemi Leibniz u botua mė 1684, e ai i Newton-it nė 1687. Metoda e tė hartuar nga Leibniz u miratua nga tė gjithė (shiko simbolet matematikore). Nė 1672, ai gjithashtu krijoi njė kalkulator qė mund tė shumėzonte, pjestonte dhe tė gjente rrėnjėm katrore. Kėshtu ai konsiderohet edhe pionier nė zhvillimin e logjikės matematikore.

Filozofia

Nė sistemin filozofik tė Leibniz-it, gjithėsia ėshtė e pėrbėrė nga qendra tė panumėrta me forcė spirituale, tė quajtur monada. Ēdo atom ėshtė njė mikrokozmos nė vete, i cili, si njė pasqyrė, shpreh shkallėt e ndryshme tė pėrsosmėrisė dhe zhvillohet i pavarur nga tė gjitha monadet tjera. Gjithėsia e formuar nga kėto monada ėshtė e bazuar nė njė harmoni tė para-krijuar, tė pėrcaktuar nga Perėndia. Por horizonti mendor i njeriut ėshtė aq i ngushtė sa qė ai nuk mund tė kuptoj dhe pranoj se vuajtjet semundjet dhe vdekja tė jenė pjesė tė harmonisė universale. Kjo gjithėsi Leibniziane, mė e mira e asaj kohe, u bė objekt tallės nga filozofi satirik Voltaire nė romanin e ti "Candide" (1759).

Punimet filozofike tė Leibniz-it, ushtruan njė ndikim tė konsiderueshėm tek filozofėt gjermanė tė shekullit tetėmbėdhjetė, pikėrisht ndikim tė madh patėn von Wolff dhe Immanuel Kant.

***

Veprat:

* 1684: nova methodus pro maximis et minimis
* 1686: Discours de métaphysique
* 1704: Nouveaux Essais sur L'entendement humain)
* 1707–1711: Scriptores rerum Brunsvicensium, 3 Bde.
* 1710: Essais de théodicée)
* 1714: Principes de la Nature et de la Grāce fondés en Raison – Monadologie
* 1759 (u botua pas vdekjes): Protogaea oder Abhandlung von der ersten Gestalt der Erde und den Spuren der Historie in Denkmalen der Natur
* Disputatio Metaphysica De Principio Individui. Lipsiae 1663, Online-Ausgabe der Sächsischen Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden
* Gottfredi Guilielmi Leibnüzii Lipsensis, Ars Combinatoria. [Jena] 1690, Online-Ausgabe der Sächsischen Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden


Burimi: Microsoft Encarta 97 Enciklopedia
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:24   #29
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Gottfried Wilhelm Leibniz


Gottfried Wilhelm Leibniz (1646-1716), ėshtė filozof e matematikan gjerman. Konsiderohet si njė nga mendjet mė ndritura tė shekullit tė shtatėmbėdhjetė. Lindi nė Leipzig, dhe studjoi nė Universitetet e Leipzig-ut, Jena-s, dhe Altdorf-it. Nga 1666 (vit kur doktoroi nė drejtėsi), ai hyri nė shėrbim tė Johan von Philipp Schönborn, zgjedhės i Mainz, qė mbante sasinė e funksioneve gjyqėsore, politike dhe diplomatike. Nė 1673, si ushtrues elektor, Leibniz shkoi nė Paris, e tre vjet mė vonė kalon nė Amsterdam dhe Londėr, porse gjatė tėrė kohėn e vet ia kushtoi studimit tė matematikės, shkencės dhe filozofisė . Nė 1676 u emėrua Kėshilltar nė gjykatėn e Hanover. Pėr dyzet vjet, deri nė vdekjen e tij, punoi pėr Ernest Augustin, Dukė i Brunswick-Lüneburg dhe zgjedhės tė ardhshėm i Hanoverit, pastaj tė Xhorxh- Louis, zgjedhės i Hanoverit, e mė vonė George I, mbret i Anglisė. Puna e Leibniz-it pėrfshin jo vetėm matematikėn dhe filozofinė por edhe teologjinė, drejtėsinė, diplomacinė, shkencat politike, historinė, filologjinė, dhe fizikėn.

Matematika

Leibniz kontribuoi pėr matematikė me zbulimin, nė 1675, e parimet bazė tė llogaritjes. Ky zbulim u bė nė mėnyrė tė pavarur nga zbulimet e Njutonit, i cili shpiku njė sistem itė llogaritjes nė 1666. Sistemi Leibniz u botua mė 1684, e ai i Newton-it nė 1687. Metoda e tė hartuar nga Leibniz u miratua nga tė gjithė (shiko simbolet matematikore). Nė 1672, ai gjithashtu krijoi njė kalkulator qė mund tė shumėzonte, pjestonte dhe tė gjente rrėnjėm katrore. Kėshtu ai konsiderohet edhe pionier nė zhvillimin e logjikės matematikore.

Filozofia

Nė sistemin filozofik tė Leibniz-it, gjithėsia ėshtė e pėrbėrė nga qendra tė panumėrta me forcė spirituale, tė quajtur monada. Ēdo atom ėshtė njė mikrokozmos nė vete, i cili, si njė pasqyrė, shpreh shkallėt e ndryshme tė pėrsosmėrisė dhe zhvillohet i pavarur nga tė gjitha monadet tjera. Gjithėsia e formuar nga kėto monada ėshtė e bazuar nė njė harmoni tė para-krijuar, tė pėrcaktuar nga Perėndia. Por horizonti mendor i njeriut ėshtė aq i ngushtė sa qė ai nuk mund tė kuptoj dhe pranoj se vuajtjet semundjet dhe vdekja tė jenė pjesė tė harmonisė universale. Kjo gjithėsi Leibniziane, mė e mira e asaj kohe, u bė objekt tallės nga filozofi satirik Voltaire nė romanin e ti "Candide" (1759).

Punimet filozofike tė Leibniz-it, ushtruan njė ndikim tė konsiderueshėm tek filozofėt gjermanė tė shekullit tetėmbėdhjetė, pikėrisht ndikim tė madh patėn von Wolff dhe Immanuel Kant.

***

Veprat:

* 1684: nova methodus pro maximis et minimis
* 1686: Discours de métaphysique
* 1704: Nouveaux Essais sur L'entendement humain)
* 1707–1711: Scriptores rerum Brunsvicensium, 3 Bde.
* 1710: Essais de théodicée)
* 1714: Principes de la Nature et de la Grāce fondés en Raison – Monadologie
* 1759 (u botua pas vdekjes): Protogaea oder Abhandlung von der ersten Gestalt der Erde und den Spuren der Historie in Denkmalen der Natur
* Disputatio Metaphysica De Principio Individui. Lipsiae 1663, Online-Ausgabe der Sächsischen Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden
* Gottfredi Guilielmi Leibnüzii Lipsensis, Ars Combinatoria. [Jena] 1690, Online-Ausgabe der Sächsischen Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden


Burimi: Microsoft Encarta 97 Enciklopedia
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:25   #30
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Nietzsche (Niēe)


Nietzsche (Niēe) lindi nė Rocken mė 1844. Rridhte nga njė familje pastorėsh gjerman pour vet hoqi dorė nga kjo karierė dhe iu dha studimit tė filologjisė dhe tregon interes tė madh pėr Arthur Schopenhauer-in. Mė vitin 1869, bėhet profesor i filozofisė pranė univerzitetit tė Bazelit (Basel) por detyrohet, pas dhjetė vjet, (1879) tė ndėrpres punėn pėr shkaqe shėndetsore. Brėnda kėsoj kohe, ai lidhet me Richard Wagnerin, miqėsi tė cilėn e ndėrpreu pėr ēėshtje pikėparjesh tė ndryshme mes vete.

Filozofia e tij ėshtė e bartur qė nga fillimi nga pasioni pas saj aq shum sa qė shpesh mendimit tė tij i kanoset rreziku i humbjes dhe ngatėrrimit nė lėmsh. Filozofi qė nuk stėrngarkihet me sisteme dhe teorie tė pranuara gjer atherė. Parimet e filozofisė sė tij janė entuziazmi i jetės dhe kritikon moralin e ideve krishtere tė mėshirės dhe nėshtrimit. Pėr te, si qė thot "morali skllav" i krishtenizmit e vėndon njeriun nė pozitė tė dorės sė dytė dhe kėtė e quan dhe e bėn virtyt. Kjo krejt duhet zėvendėsuar me moral tjetėr tė lartė, nė zot tė vetvetes.

Nė veprėn "Kėshtu fliste Zaratustra" (1883), Nietzsche thot se "Zoti ka vdekur" dhe mu kėtu, fenė e konsideron si alibi para dobėsisė dhe fatkeqsisė njerėzore. Hedh poshtė moralin kishtar si dhe vet Zotin pėr tė cilin thot se ėshte sajesė e zbuluar nga ana e njeriut pėr tė mposhtur dhe detyruar njeriun tė nėnshtrohet. Dhe pasi Zoti ėshtė mė i vdekur, njeriu i shtrembėruar dhe i ēmendur, ēlirohet nga tė gjitha kėta barrė e hyjni morale tė pavlefshme. Njeriu qė ka vrarė Zotin, konstaton Nietzsche, nuk ka arrijtur dhe nuk duhet tė jetė i kėnaqur kaq se ju shmang tė gjitha pasojave dhe se ndryshoi krishtenizmin me humanizėm ose ateizėm.

Vepra e Nitzsche-s ėshtė betejė pėr tė "mbrojtur" njeriun nga rreziku i dobėsive dhe nihilizmit sė kulturės perendimore tė prodhuar nga krishtenizmi i cili shkatrron jetėn duke dashur ta shpėtoj. Forca e pandėrprerė pėr tė tejkaluar pesimizmin dhe shėndrimin e njeriut nė qenie tė fortė duhet tė jetė e jashtėzakonshme. Njeriu i ēliruar nga ēdo lloj skllavėrije do tė dijė pra tė pėrfitoj dhe ta ruaj cilėsinė e tij tė lartė. Duke kaluar nėpėr analiza tė holla psikologjike, Nietzsche mund tė konsiderohet si pararendės i Sigmund Freud-it.

Nga viti 1879, gjendja shėndetsore i dobėsohet kėshtuqė nuk ėshtė nė gjendje mė tė punoj. Jeton gjithėmonė nė lėvizje nė mes Italisė dhe vendlindjes. Qėndron nė Alpe ku gjen inspirim pėr veprat e tij tė fundit por mė 1890, ēmendet krejtėsisht. Duket se pas vdekjes sė tij, motra e vet bėnė, disa ndryshime tė veprave tė tij, sidomos kur ajo mundohet tė tregoj vėllaun e vet me ide tė nacional-socializmit.

Vdiq nė Weimar me 25 gusht tė vitit 1900.



Disa citate nga Nietzsche:-

*

Rrėfimi.- E harrojmė gabimin kur i rrefehemi dikujt, zakonisht ai dikushi nuk e harron.
*

Nuk ka sa duhet dashuri e mirėsi nė botė qė t'i lejomė vehtes ti harxhojmė pas qenieve tė imagjinuara.
*

Ndėshkimi ėshtė bėrė pėr tė pėrmirsuar atė qė ndėshkon.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:26   #31
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Arthur Schopenhauer


Arthur Schopenhauer lindi mė 1788 nė Dantzig, vdiq mė 1860 nė Frankfurt mbi Main. Babai i vet endėrronte qė nga djali i tij tė bėhej njė tregtar briljant e sidomos njė qytetar botėror.

Nė rini tė hershme, Schopenhauer pėrjetoi shpėrnguljen e detyrueshme se familja iku nga okupimi Prus dhe u vendos nė Hamburg, qytet ky i lirė. Nė moshėn nėntevjeēare, babai e dėrgon nė Havėr ku mėson frengjishten. Pas dy vjet kėthehet nė Hamburg ku vazhdon mėsimet komercial dhe ngjatė tėre rininė nuk ndalet duke udhėtuar me prindin nėpėr Europė. Nė kėtė mėnyrė mėsoi edhe anglishten e kur kėthehet, duket se paskėsh tentuar vetėvrasje duke kėrcyer nga trari nė kanalin qė kalonte pas shtėpisė. Nga ky rast , me nėnėn e vet largohet pėr nė Weimar dhe mu kėtu takohet me Goethe dhe ku lexon poetėt e lashtė grekė e latinė. Mė 1809 fillon studimet nė univerzitetin e Göttingen-it, dhe pėrfundon studimet nė Berlin. Nė kėtė qytet edhe punoi pranė univerzitetit (dy pėrpjekje tė dėshtuara) por pės shkak tė mungesės sė studentėve u detyrua tė largohet. Duket se mbajtja e orėve nė tė njėjtėn kohė me Hegelin, i shkaktonte mungesė dėgjuesish. Mė 1833, largohet pėrgjithėmonė nga Berlini dhe pas shkrimit tė disa veprave, pra nga fundi i jetės sė vet, arrin tė kthejė interesin e publikut filozofik nga Hegeli nė dobi tė ideve tė veta.

Vdiq nė moshėn shtatėdhjetė e dy vjeēare (1860) nga pneumonia qė i shkaktoi njė demtim tė zėmrės pa lėnė pasardhės duke lėnė pėr trashėgimtar qenin e vet Atma.

Sot lirisht themi se Schopenhauer ėshtė njėri ndėr filozofėt mė tė mėdhej tė qindvjeēarit tė XIX, i bėrė i famshėm me mendimet e tija pesimiste dhe me rrafshin e tij tė gjėrė mbi vullnetin e dėshirėn. Shkaktoi njė pėrplasje tė madhe nė botėn e filozofisė dhe letėrsisė duke shkruajtur nė njė gjuhė krejtėsishtė tė lehtė gjė qė nuk ishte aspak e pėrbashkėt me filozofėt e tjerė. U muer me mundimet, me vuajtjen dhe tragjeditė e jetės sė pėrditėshme dhe la ndikim tė madh pesimist tek shumė mendimtarė tė kohės e gjer mė sot. Ėshtė njėherit filozofi i parė europian tė ketė studjuar Upanishad-in, degė indase e budizmit, qė ndikoi drejtpėrsėdrejti nė veprėn e tij. Pėrpos kėsaj, Schopenhaueri pat ndikim tė madh nga Platoni dhe Kanti.

Tentativa e parė mė serioze pėr tė ndertuar filozofinė e vet tė pastėr ėshtė vepra e tij e vitit 1819, « Bota si vullnet dhe si reprezentim » (Die Welt als Wille und Vorstellung), qė nė vitet pas u bė shumė e famshme. Vullnetin e karkaterizonte si forcė qė s'ia vlen pasiqė, sė fundi nuk ndyshonte gjė nė jetė. Nės edhe do t'ia arrihet nė kėnaqjen e tė gjitha kėrkesave tė dėshiruara me vullnet, pėrsirė njeriu do tė jetė i vuajtur, i trishtuar dhe jo i lumtur. Kjo ėshtė teza e tij dhe ėshtė i pari tė ketė folur mbi jetėn si vuajtje. Edhe vet jeta e tij, pėr tė, qe njė vuajtje e pafund. Dhe sot, tė gjithė njohėsit dhe studjuesit e cilėsojnė kėtė mendimtarė si filozofin mė tė famshėm qė i bėri bujė pesimizmit.

Veprat:

Ditari nga udhėtimet, 1803
Über die vierfache Wurzel des Satzes vom zureichenden Grunde 1813
Die Welt als Wille und Vorstellung, 1818- 1844
Über den Willen in der Natur, 1836
Über die Freiheit des menschlichen Willens, 1839
Über die Grundlage der Moral, 1840
Parerga und Paralipomena, 1851
Aphorismen zur Lebensweisheit, 1886
Über die Weiber, 1854
Nachlassband von Julius Frauenstedt,
* * *

Schopenhauer:

Tė martohesh, ėshtė ndarje e drejtave tė juaja pėr dy dhe dyfishim i detyrave.

Dy armiqėt e lumturisė sė njeriut janė dhimbja dhe mbėrzia (telashja).
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:28   #32
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Marc Aureli


Imperator Romak nga 161 gjer nė fund tė jetės sė tij e quante vehten Caesar Marcus Aurelius Antoninus Augustus por ngeli gjithėmonė i njohur me emrin Marc Aureli. Pėrndryshe njihet mė sė shumti edhe si filozof stoik qė rrjedh nga njė familje italiane e vendosur nė Spanjė. Ishte nė lidhje gjaku me Adrianin dhe lidhje martesore me Antonianin pėr tė cilin mendohet tė kishte prejardhje ilire.
Nė rini tė u njoh dhe u lidh me Herod Aticus-in, njė i pasur dhe i ngritur nga Athina. Ndoqi gjithashtu mėsimet e Frontonit por u mishėrua thethellėsisht me stoicizmin e Epictetit dhe si do tė shohim tutje, do tė zhvillohet dhe do tė ngel stoik i pėrjetshėm. Qė atherė, Imperatori Adrian vu re menēurinė dhe karakterin e Verus-it tė bukur ( e quajti me emrin pėrkėdhelės Verissimus – i vėrtetė, i sinqertė) dhe prandaj kur adaptoi Antonionin, i urdhėroi kėtij tė adapton Marc Aurelin.
U martua me Fostinen qė e tradhtonte gjatė gjithė kohės por, edhe pse shumė miq e kėshillonin qė tė ndahet nga ajo, Aureli nuk pranoi tė tilla kėshilla sepse njė ēkunorėzim ngrente peshė pajėn, e paja ishte pushteti, perandoria… Pėrpos kėsaj ai vet ishte shum besnik dhe kur vdiq e shoqja tradhtare, ai vuajti shum pėr humbjen e saj.
Marc Aureli Perandor dhe njeri hulumtues e shqyrtues human i jetės shpirtėrore, pėr fat tė keq ishte i rrethuar tėrė jetės me njerėz tė vlerave krejtėsisht tė kundėrta nga vet ai. Nė fillim ndante pushtetit me tė vėllan adoptif edeh pse mundeshte tė sundoj vetė, e ky vėlla ishte njė pijanec dhe i dhėne pas luksit tė tepruar si dhe jopuntor i pashoq… Jetoi me grua qė i vinte brina nė ēdo hap… Lufta nuk iu hoq nga qafa gjatė tėrė sundimin ( vetėm katėr vjetė paqė)… Eh, dhe kulmi i tė gjithė rrethanave tė habitshme qė e pėrcollėn gjatė jetės e mė pas ėshtė fakti se pati pėr pasardhės djalin Comodin qė njihet si pėrbidėsh mė trishtues nė historinė e Romės.
Marc Aureli vdiq mė 17 mars tė vitit 181 nė Vienne (atėherė Vindobona), shpejtė pas njė ngadhnjimi nė « Luftėn gjermanike ».
Akuzat ndaj Marc Aurelit
Edhepse Marc Aureli njihet si imperatori mė mėshirėmadh, mė i kujdesshėm dhe mė miradashės pėr njeriun, historianėt katolikė dhe njėherit kisha katolike e konsiderojnė si mundimtarin mė tė egėr tė krishterėve. !eshtė e vėrtetė se nė vitin 166 u egzekutua filozofi Zhustin (Justinius) dhe nė 177 torturimi « martirėve tė Lionit » kryesisht ardhacakė nga Azia. I pari pat shkruar shum kundėr gnostikėve ( filozofė tė cilėt pretendojnė tė kenė tė gjitha njohuritė mbi Zotin), kundėrshtarė tė kishės duke i akuzuar pėr krime nga mė tė poshtėrat, pėr inseste e shum inkriminime tė tjera. Ligjet e ashpra, tė Romės s’asaj kohe, shpifėsit i dėnonte me vdekje… Ska nevojė tė themi se nė atė kohė, Marc Aureli nuk kishte as forcėn as mundėsinė ti ndrojė kėta ligje me ata tė sodit…
Sa i pėrket viktimave tė Lionit, ata u dėnuan nga udhėheqėsi i qytetit nė fjalė por dokumentet mbi kėtė ngjarje janė shum tė vonshme dhe nuk dihet saktėsisht rrjedhja e fakteve. Shkrimi mė i afėrt nė kohė qė kemi sot ėshtė i shkruar rreth 150 vjetė pas ngjarjes nė "Historia ekesiastike" e Euzebit peshkop nė Cezare tė Palestinės, refugjat i ardhur nga Alexandria. Sidoqoftė udhėheqėsit e sektit tė pėrmendur mė lartė, akuzoheshin nga vet skllevėrit e tyre pėr insest e egėrsira, akuzė qė ata ua ngjitnin tė tjerėve. Pėrpos kėsaj, kjo sektė ishte e njohur pėr propagimin e doktrinave apoliptike dhe me brendi tė fortė politike shkatėrruese gjė tė cilin qė mė herėt Mrac Aureli me njė dekret e denonte me vdekje.
Vihet nė pėrfundim se Marc Aureli nuk dėnoi nė thelb vet besimtarėt e Jezuit (Isaut) por sektet e ndryshme qė nė kėto kohė tė trazirave pėrgjatė gjithė kufijve, ishin njė rrezik plotėsues pėr perandorinė nė krye tė sė cilės gjindej stoiku Marc Aureli.
Vepra e vetme e Aurelit ėshtė "Pėr vetvehten" nga e cila kėtu do tė japim disa citate :

*
"Kush jeton nė paqė me vetvehten jeton nė paqė me ghithėsinė."
*
"Ēdo punė bėje sikur tė ishte e fundit e jetės sate."
*
"Nuk ėshtė e dobishme ajo qė tė nėpėrkėmbė respektin."
*
"Mėnyra mė mirė e mbrojtjes ėshtė tė mos imitosh fyesin."
*
"Vdekja s'ėshtė tjetėr e ndoshta ėshtė vetėmse njė ndėrrim i vendit."
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:29   #33
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Epikteti


Epikteti, lindi reth vitit 50 nė Frigji (Turqi e sotshme – Hierapolis) dhe besohet tė ketė jetuar gjer nė mes tė viteve 125-130. Ky nuk ėshtė emri i tij i vėrtetė por vetėm njė "nofkė" qė rrjedh nga fjala greke epiktetos , sklav, shėrbėtor dhe ėshtė me prejardhje nga familje skllave, ai megjithate mundi ti ndjek mėsimet filozofike tė stoikut Musonius Rufus. Epikteti, pasi iu shit mizorit Epafroditit, u lirua nga Neroni dhe filloi tė jap mėsim dhe kėshtu tė pėrhapė tezat stoike gjer nė vitin 90 duke u bė kėshtu, me Mark Aurelin dhe Senekun, njėri ndėr mė tė njohurit e stoicizmit tė ri. Na, e njofim sot veprėn e tij duke falenderuar Flavius Arien-in nga Nikomedia, nxėnės dhe pėrkrahės i mėsuesit tė vet, qė me njė stil tė drejtė dhe pa teorizime tuboi dhe i publikoi tetė libra tė quajtura « Takimet » nga tė cilėt fatkeqsisht janė ruajtur vetėm katėr si dhe « Manueli » (Doracaku).
Me vendimin e Domitienit pėr ti pėrzėnė filozofėt nga Roma, Epikteti gjeti strehim nė Nikopolis, tė Epirit, ku edhe besohet tė ketė vdekur brenda viteve 125-130.
Epikteti njohu , nėpėrmjet tė mėsuesit tė vet Rufusit, Zenonin dhe Krisipin por u inflencua shumė edhe nga Sokrati, Diogjeni e Aristoteli. Nga krejtė kėto njohuri, ai ndėrtoi dhe pasuroi stoicizmin me njė hije tė « petkut » romak. Nė veprat e Epiktetit, nė qendėr tė interesit dhe trajtimeve ėshtė ēėshtja morale dhe definimi i mirėsisė. Ai pohonte se njeriu ėshtė shum i kufizuar dhe se gjithėsinė e kanė nė dorė Perenditė dhe sundimi i tyre mbi ēdo gjė ėshte i pagabueshėm. Njeriu nuk mund as tė kontrolloj dhe as ta dij nga para rrugėn e vet, prandaj, duhet tė pranoj pafuqinė e vet para fatit dhe pasiqė ėshtė i dobėt nė kėtė aspekt, ai duhet tė jetė tolerant pėrballė dobėsive dhe mungesave tė tjetrit. Ai gjithashtu ngrinte lartė lirinė e pashoqe tė njeriut i cili, i robėruar, i nxėnė nė hekura o i torturuar, mbetet zot i vetvehtes. Konceptet fundamentale qė pėrbėjnė mė tutje doktrinėn e Epiktetit janė :

*
dėshira racionale, e menduar dhe shqyrtuar mirė e nga gjėrat qė varren nga vet njeriu ;
*
gjakftohtėsia - qetėsia e shpirtit qė nuk turbullohet nga asgjė e qė nuk frigohet e as nuk dėshiron gjė dhe kėshtu arrin tė fuqinė qė tė vendos vet pėr gjykimin qė sjellė ;
*
Rezonimi qė do tė thot pėrputhje me rregullin natyror qė kaplon mbarė gjithėsinė ;
*
Perendia dhe kuptimi stoik "Zoti baba i njėrėzimit" qė vendos njė lidhje shpirtėrore logjike nė mes njeriut dhe Zotit.

* * *
Citate nga Epikteti :
Shpėtimi dhe humbja e ynė janė nė duarėt tona.
Poqese mer njė rol qė tejkalon mundesitė e tua, jo vetėm qė do tė jeshė figurė e ngratė, por edhe do tė lėshė mbanė njė rol qė do tė kishe mundur ta plotėsosh.
A nuk e din se burimi i tė gjitha mizerjeve tė njeriut, nuk ėshtė vdekja por frika nga ajo ?
E mira dhe e keqja janė nė vullnetin tonė.
Njeriun nuk e trazojnė gjėrat po gjykimet relative mbi gjėrat.
Mos dėshiro asgjė tepėr se ē’dėshiron Zoti.
Njeri, nėse je dikushi, shko shėtitu vet, bisedo me vetvehten dhe mos u mėshih nė kor (nė turmė).
Puna e yte ėshtė tė lozish korrekt rolin qė tė ėshtė besuar ; sa pėr zgjedhjen e tij, ėshtė ēėshtje e dikujtė tjetėr.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:29   #34
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Anicius Manlius Torquatus Boethius


Anicius Manlius Torquatus Boethius ose Boetius lindi nė Romė rreth vitit 455 ku familja e tij qė ngaherė pat ushtruar detyra tė larta shtetėrore. Nė moshėn dhjetė vjeēare u dėrgua nė Athinė pėr tė mėsuar greqishten dhe shkencat tjera tė kohės. Qėndroi kėtu plot tetembėdhjetė vjet dhe gjatė kėsaj kohe pėrktheu veprat e dijetarėve mė eminentė si Ptolemeun, Nikomakun, Arkimedin, Euklidin, Platonin e Aristotelin.
U kėthye nė Romė nė moshėn tredhjetė e dy vjeēare ku u emėrua konsul i vetėm gjatė vitit 485. Po nė kėtė vit, martohet me vajzėn e Simakut qė ishte prefekt i Romės, konsul dhe « princ i senatit ». Nė vitin 500, me ardhjen e lavdishme nė pushtet tė mbretit tė Ostrogotėve Teodorikut, Boetiusi emėrohet senator kurse mė 510, Misnistėr i Teodorikut. Mė 522 ėshtė udhėheqės i ofiqeve. Megjithatė, pėrfundon i egzekutuar me urdhėr tė Teodorikut dikund brenda viteve 524-526.
Vepra e Boetiusit ėshtė me njė rėndėsi tė veēantė nė pėrcjelljen e pasurive tė lashta filozofike nė kohėt e mesjetės dhe atyre tė mėvonshme. Pėrkthimet e tij, ishin udhėzim pėr mesjetėn. Ai krijoi definime tė mirėfillta filozofike nė gjuhėn latine por edhe definicione me perkufizime tė sakta mbi kutimet pėr teologjinė mesjetare si « natyra », qenia » dhe shum tė tjera. Vepra e tij Consolatio Philosophiae ėshtė pjesė e thesarit tė letėrsisė botėrore dhe njėherit njė ndėr mė tė lexuarat gjatė Mesjetės dhe Rilindjes. Kėtu gjejmė pasurinė e parimeve mė tė rėndėsishme tė tė persiatjes dhe urtėsisė antike. « Ngushėllimi nga filozofia », Boetiusi e shkroi nė burg dhe si qė kuptohet nga vet titulli, ai kėrkonte lumturi e filozofia e mėsonte tė gjejė ngushėllimin.
Ndėr meritat e mėdha tė Boetiusit, si qė u pėrmend kalimthi mė lartė, janė pra disa definicione tė tij. Kėtu do tė pėrmend mė tė famshmet :

1.
tė prehjes apo tė lumturisė sė plotė : « Status bonorum omnium congregatione perfectus » ;
2.
tė personit (individit) : «Rationalis naturę individua substantia» dhe;
3.
pėrjetėsisė (amshueshmėrisė) : «Interminabilis vitae tota simul et perfecta possessio».
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:30   #35
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Anicius Manlius Torquatus Boethius


Anicius Manlius Torquatus Boethius ose Boetius lindi nė Romė rreth vitit 455 ku familja e tij qė ngaherė pat ushtruar detyra tė larta shtetėrore. Nė moshėn dhjetė vjeēare u dėrgua nė Athinė pėr tė mėsuar greqishten dhe shkencat tjera tė kohės. Qėndroi kėtu plot tetembėdhjetė vjet dhe gjatė kėsaj kohe pėrktheu veprat e dijetarėve mė eminentė si Ptolemeun, Nikomakun, Arkimedin, Euklidin, Platonin e Aristotelin.
U kėthye nė Romė nė moshėn tredhjetė e dy vjeēare ku u emėrua konsul i vetėm gjatė vitit 485. Po nė kėtė vit, martohet me vajzėn e Simakut qė ishte prefekt i Romės, konsul dhe « princ i senatit ». Nė vitin 500, me ardhjen e lavdishme nė pushtet tė mbretit tė Ostrogotėve Teodorikut, Boetiusi emėrohet senator kurse mė 510, Misnistėr i Teodorikut. Mė 522 ėshtė udhėheqės i ofiqeve. Megjithatė, pėrfundon i egzekutuar me urdhėr tė Teodorikut dikund brenda viteve 524-526.
Vepra e Boetiusit ėshtė me njė rėndėsi tė veēantė nė pėrcjelljen e pasurive tė lashta filozofike nė kohėt e mesjetės dhe atyre tė mėvonshme. Pėrkthimet e tij, ishin udhėzim pėr mesjetėn. Ai krijoi definime tė mirėfillta filozofike nė gjuhėn latine por edhe definicione me perkufizime tė sakta mbi kutimet pėr teologjinė mesjetare si « natyra », qenia » dhe shum tė tjera. Vepra e tij Consolatio Philosophiae ėshtė pjesė e thesarit tė letėrsisė botėrore dhe njėherit njė ndėr mė tė lexuarat gjatė Mesjetės dhe Rilindjes. Kėtu gjejmė pasurinė e parimeve mė tė rėndėsishme tė tė persiatjes dhe urtėsisė antike. « Ngushėllimi nga filozofia », Boetiusi e shkroi nė burg dhe si qė kuptohet nga vet titulli, ai kėrkonte lumturi e filozofia e mėsonte tė gjejė ngushėllimin.
Ndėr meritat e mėdha tė Boetiusit, si qė u pėrmend kalimthi mė lartė, janė pra disa definicione tė tij. Kėtu do tė pėrmend mė tė famshmet :

1.
tė prehjes apo tė lumturisė sė plotė : « Status bonorum omnium congregatione perfectus » ;
2.
tė personit (individit) : «Rationalis naturę individua substantia» dhe;
3.
pėrjetėsisė (amshueshmėrisė) : «Interminabilis vitae tota simul et perfecta possessio».
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:32   #36
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Marcus Tullius Cicero



Marcus Tullius Cicero, lindi nė Arpinum tė Italisė dhe ėshtė i njohur nė histori si gojėtar i dytė menjėherė pas Demostenit, si filozof i parė latin dhe si pushtetar romak. Pėrndryshe rrjedh nga njė familje e panjohur gjer nė vdekjen e Imperarorit Silla kur Ciceroni filloi karierėn e tij tė mirėfilltė (cursus honorum). Nga veprimtaria, pjesa mė e madhe, pėr fat tė mirė, i qėndroi kohės dhe sot na njohim, nėpėrmjet tė saj edhe shum filozofė dhe ngjarje tjera historike tė para dhe tė periudhės sė tij. Ai ėshtė pėrcjellės i urtėsisė sė civilizimeve mė tė lashta, tė cilėn e pėrvehtėsuan dhe e zhvilluan mėtej mė parė grekėt e nėpėrmes tyre pra Ciceroni e pėrhapi dhe e ngriti nė shkallė mė tė lartė nė Romė e gjetiu nė Europė.
Nė rininė e hershme i filloi studimet nėn drejtimin e gojėtarit tė njohur Krasus (Crasus) dhe tė Skaevolės (Scaevola). Pas luftės sociale ku muer pjesė kundėr Marsėve, vazhdoi tė ndjekė tani nė Romė mėsimet e retorit Molon dhe tė Akademikut Filon. Me ngritjen kundėr njė tė favorizuari tė Silės (Pro Quinctio) Ciceroni bėri hapat e par nė Forum dhe sė shpejti mėtej vazhdoi me mbrojtjen e Rosciusit qė paditej nga Krisogoni (Chrysogonus) pėr vrasjen e atit tė vet. Sukseisi qe i jashtėzakonshėm por i duhej gjithėqyshė tė largohej nga Roma dhe nga afėrsia e diktatorit Sila. Pas dy vjet qėndrimi nė Athinė e Azi ku edhe pėrforcua nė gojėtari, u kėthye nė Romė. Pas detyrės sė kryer nė Sicili nė nė punėt financiare (quaestor) dhe njė mbrojteje juridike tė sicilianėve tė dėrmuar nga Veresi, e afruan Ciceronin nė rradhėt Pompeut e Cezarit. Pėrndryshe vet Ciceroni, kishte dėshirė tė madhe ti afrohet Pompeut, ndahet nga Katalina dhe e shtėngon ta lėshoj Romėn, kurse bashkėpunėtorėt e tij ia denoi me vdekje. Sukseset e tilla por edhe kryelartėsia e lavdėrimet e tepruara pa masė, ngjallėn ndjenjėt e kujdesit nga tek Pompeu, Cezari dhe Krezusi kurse me Klaudin (Claudius) u bėnė armiq tė tėrbuar e ky i fundit e detyroi tė largohej pėr gati dy vjet nė Durrės. U kėthye nė vitin –57, kėsajė rradhe i kujdesshėm dhe u lidh akoma mė tepėr me Pompeun. U emėrua guvernator i Silicisė dhe pas njė ekspedite kundėr Partėve muer titullin Imperator.
Pas ndarjes sė Pompeut e Cezarit, Ciceroni anoi nga Pompeu por dhe luftės civileqė pasoi e ku Cezari doli fitimtarė, Ciceroni u largua nga jeta politike, u ēkurorėzua nga gruaja pėr tu martuar me njė mė tė re dhe mjaft tė pasur. Sė shpejti i vdiq vajza Tulia dhe kjo e molisi shumė rėndė.
Kur pas Cezarit, Antuani u vendos pasardhės, Ciceroni u ngrit kundėr e ngrinte pėrballė tij Oktavianin e ri. Megjithatė, Oktaviani, Antuani dhe Lepidi formuan triumviratin ( i njohur si Triumvirati i dytė ) e koj e detyroi tė largohej nė vilėn e tij ku edhe e gjetėn nė befasi dhe e egzekutuan.
Veprimtaria
Ciceroni filloi me poezi nga tė cilat pjesa dėrmuese janė humbur por pėrkundrazi veprat tjera janė tė ruajtura gati tė paprekura e kėtu nėnkuptojmė mbi tė gjitha fjalimet qė janė edhe pasqyra politike e tij, letrat e shkėmbyera me familjen dhe miqėt, teoritė dhe pikėpamjet e tij mbi moralin dhe politikėn ku shprehė adhurimin pėr ndėrtimin republikan dhe idealet e tij humane.
Njė ilustrim tė bukur mbi Ciceronin na jep Voltaire sidomos kur e mbron nga sulmet qė i bėhen duke e numėruar atė si njeri tė paskrupullt qė mbronte ata qė ishin « njiqind herė mė tė rrezikshėm se Catilina » .Tė shohim pra ē’thotė Voltaire nė veprėn e vet "Dictionnaire philosophique" (Fjalor filozofik):
« Ēka ! nė ditėt e sostshme guxojmė tė themi se Zoti e dėnoi Ciceronin se ka mbrojtur njė tribun ushtarak tė quajtur Popilius Lena, dhe se hakmarrja qiellore bėri qė tė vritet nga vet Popilius Lena !Askush nuk di ishte fajtor ose jo pėr krimin qė Ciceroni e justifikoi kur e mbronte ; por tė gjithė e dijnė se ky monstėr ishte fajtor pėr mosmirėnjohje mė tė ndyrė, pėr kopraci mė tė poshtėr e pėr barbarinė mė tė uryer, duke vrarė mirėbėrėsin e tij pėr tė fituar para nga tre pėrbindėsh si vet ai. Na qenka e rezervuer qindveēarit tonė pėr tė na shti tė shohim vrasjen e Ciceronit si njė akt i drejtėsisė hyjnore. Ata tė Triumviratit nuk patėn guxuar. Krejtė shekujtė gjer mė tani kanė uryer dhe kanė qarė vrasjen e tij.
Ia zėmė pėr tė madhe Ciceronit pėr lavdėrimet e shpeshta se paska shpėtuar Romėn dhe se paska dashur shum lavdinė. Po pra armiqėt e tij donin ta njollosin kėtė lavdi. Njė grupazh tiranik e dėnoi me egzil, ia shembi shtėpinė, pasiqė kishte mbrojtur tė gjitha shtėpitė e Romės nga zjarri qė Catilina pėrgatiste. "Ju lejohet tė tė mburreni nga shėrbimet e juaja kur nuk ua ēmojnė e sidomos kur ju bėjnė krim."
...
Nėse bėni njė pasqyrim se ky ėshtė i njėjti Romak qė e futi filozofinė nė Romė, se "Toskylanėt" dhe libri i tij "Natyra e perėndive" janė dy punimet mė tė bukura qė ndonjėherė janė shkruar mbi urtėsinė njerėzore, se "Traktati i Ofiqeve" ėshtė mė i dobishmi qė kemi mbi moralin, do tė jetė akoma mė vėshtirė ta pėrbuzim Ciceronin. "Hall pėr ata tė cilėt nuk e lexojnė, tė na vij keq akoma pėr ata qė nuk ia japin tė drejtėn qė i takon."
***
Veprat kryesore :

Letrat,
Mbi oratorin,
Mbi shtetin,
Mbi miqėsinė.,
Mbi miqėsinė (dy libra),
Ligjeratat.

Mbi artin e tė folurit tė bukur (gojėtari ) i njohim :

Sajimi nė retorikė ;
Retorikė C. Hereniusit ;
Oratori ;
Brutusi ose dialogje mbi gojėtarėt e shkėlqyer ;
Topikėt ;
Dialog mbi pėrkujdesjet gojore ;
Lloji mė i mirė i elokuencės etj.
Nga Fjalimet e shumta i dallojmė :

Filipikėt ;
Catalini ;
Varini dhe
Mbrojtja e Milonit etj.
Citate:
"Le tė mė urejnė, mjafton qė mė frikohen"
"Tė mos njohėsh ngjarjet qė kanė ndodhur para lindjes suaj, do tė thotė tė ngelėsh gjithėmonė fėmij."
"Tė mos lakmosh gjė ėshtė kursim; tė mos blesh gjė, ėshtė pasurim."
"Ēka mė tė mirė; ku ka diē mė tė bukur; se tė jesh i mirė dhe tė bėsh mirė?"
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:33   #37
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Lukreci



Sa i pėrket jetės sė Lukrecit (Titus Lucretius Carus) pėrveē vitit tė lindjes dhe vdekjes qė gjithashtu janė tė pasigurtė, nuk dijmė gati asgjė dhe lirisht themi se jeta e tij pėr ne ėshtė njė lėmsh i hamendjeve pasiqė tre rreshtat e shkruara mbi jetėn e tij qė i gjejmė sot datojnė nga fundi i shek IV – fillimi i shek. V nga Shėn Zheromi, dhe duhet thėnė se nuk mund ti besojmė aspak edhe atij pasiqė thot se Lukreci u ēmend nga njė filtrė dashurie dhe e mbyti vehten… Kur dijmė se nga veprat se ēka mendonte mbi dashurinė, ėshtė shum vėshtire t’i besohet kėtyre tri rreshtave aq mė tepėr kur dijmė se Lukreci ishte ateist i madh dhe se njė numėr i madh kishtarėsh gjithėmonė e sulmuan veprėn e tij.

Hulumtuesit e kohėve mė tė reja janė kategorikė kur bėhet fjalė pėr njė ēmenduri tė Lukrecit dhe thonė se nuk ka aspak vend nė ndonjė dyshim mbi gjendjen e shėndoshė psiqike. Shumė studime tė veprave nga ana e psikiatėrve tė njohur nuk lejojnė aspak tė mendohet nė ndonjė ērregullim mendor.

Megjithatė, nė disa vepra vėrrehet qartė se janė tė papėrfundura, se nuk e kanė akoma formėn e pėrfunduar, por kur dijmė se doktrina epikuriste nuk ishte kundėr vetėvrasjes, mund tė lejomė, se dhe ėshtė mjaftė e mundshme, teza e ndėrprjes sė jetės me dorė tė vet.(1)

Kur flas pėr inatet e kishtarėve kundėr Lukrecit, kam parasyshė edhe njė marifet tjetėr tė Shėn Jeromit i cili tjot se Ciceroni paskėsh korrigjuar veprat e tij, thėnie qė nuk lidhet me asnjė provė e pėrkundrazi shkon kundėr asaj qė thot vet Ciceroni pėr Lukrecin dhe veprėn e tij : "Lukreci ka veti tė shkėqyera natyrore, e poashtu edhe shum art" (zeje).(2)

Por, kur flitet pėr biografi, do tė them se teprohet nganjėherė kur thuhet se nuk dijmė gjė mbi jetėn e Lukrecit. Nėse nuk kemi njohuri tė sakta mbi prejardhjen e tij familjare dhe gjendjes klasore, kemi veprØn e tij tė jashtėzakonshme, e kjo ėshtė kryesorja se nga aty nxjerrim dobinė mė tė madhe dhe njiherit njohim ndriēimin e plotė tė kėtij poeti dhe filozofi tė madh.

Nga vepra kuptojmė se ėshtė i mishėruar me Romėn dhe se ka njė edukatė greke. Njihemi me elanin dhe dashurinė e tij pėr tė vėrtetėn dhe pėr njeriun e pėr krejt ēka e rrethon. Dijmė se Epikuri(3) ėshtė frymėzuesi i tij kryesor e besoj se mėsheftėsitė mbi jetėn e tij pasojnė si frut i parimit mėsuesit tė vet Epikurit pėr "Jetė e mėsheftė".

Vlen tė pėrmendet njė dukuri tjetėr gati mistike rreth Lukrecit. Poetėt e kohės sė tij nuk e pėrmendin aspak. Horaci, Tibuli, Augusti dhe as Virgjili qė ėshtė plot e pėrplot lukrecizėm, nuk e pėrmend asnjėherė. Nga bashkėkohorėt pėrjashtim bėnė vetėm Ovidi i cili e ngrė lartė veprėn e Lukrecit.

Kur tė studjojmė rrethanat e kohės se Lukrecit, vijmė nė pėrfundim se idetė e palėvizshme ateiste, pengonin ripėrforcimin e ritualeve fetare nė Romė dhe si dhe pėrhapjen e krishtėrimit nga apostujtė. Dy erėra, njėra nė pushtet e tjetra qė vinte e pėrhapej e merte forcė. Idetė kundėrshtare tė pėrhapura me njė art tė fuqishėm tė Lukrecit, nuk i pėlqyen as Augustit e as tė krishterėve qė me siguri ndikuan qė Lukreci mos tė pėrmendej nga bashkėkohorėt por edhe as shumė shekuj mė vonė. Vepra e tij nuk gjindej mė askund. Nė qindvjeēarėt VIII-IX, mendohet se gjindej akoma vetėm njė dorėshkrim. Vetėm nė kohėn e Rilindjes, Lukreci u rizbulua dhe pėrmendet disa herė nga Montaigne, kurse filozofėt e shekujve XVIII e mė sot, e ngrejnė shpesh nė piedestal edhe mbi vet Virgjilin e famshėm.

Trazirat e kohės

Lukreci jetoi nė kohė tė trazirave dhe ndryshimeve tė mėdha historike : kryengritjet kundėr Romės, betejat e e Mariusit dhe Sillės, rebelimin e skllavėve me Spartakun, Triumviratin e parė… Ishte kjo periudhė e ngadalsimit dhe varfėrimit qė erdhi pas ngritjes sė lavdishme tė shekujve III dhe II p.e.r. Shkatėrrimi i krejt asaj qė ishte arritur mė parė, shlatėrrimi i Republikės dhe hypja nė fuqi e korupcionit dhe shpartallimi i etikės dhe moralit shoqėror ishte evident. Lukreci pra jetoi nė kohėn kur virtyti i punės zėvendėsuar me dembelinė dhe dredhinė. Feja dhe ritet mė nuk ngjallnin kėrshėri dhe pra nuk plotėsonin aspak jetėn shpirtėrore tė qytetarėve. Ajo nuk arrinte mė ti kėnaq kėrkesat mbrojtėse ndaj frigės, ndaj trazirave tė brėndshme e as kėrkesat e zemrės sė besimtarėve. Kjo bėri qė njeriu i rendomtė t’i kėthehet mendimeve freskuese qė vinin sidomos nga Greqia si qė ishin Stoicizmi, Epikurizmi si dhe dogma tė reja religjioze.

Nė kėtė labirinth kalimtare dogmash fetare, u ngrit Lukreci me veprėn ateiste tė ndikuar kryekėput nga idetė e Epikurit. Poezia e tij i takon kohės paraklasike romake e huazuer nga grekėt por duke ruajtur kryekėput formėn latine, sidomos atė tė poetit tė lashtė Enius, prandaj edhe quhet "poet latin i Epikurizmit".

Botėrat

Epikurizmi ndėrton dallimin nė mes tė Gjithėsisė dhe Botės sonė pėrkufizimi i sė cilės pėrcaktohet nėpėrmjet tė fuqisė sė shqisave tona, nė rradhė tė parė nga shqisa e tė pamurit (toka, qielli, dielli hėna dhe dhe planetat e yjet) e kjo ėshtė vetėm njė pjesėz e « Gjithit » - Gjithėsisė.

Atome tė panumėrta, gjithėmonė nė lėvizje e sipėr nė hapėsirė (« shprazėti »), lindėn botėrat. « …ka grupime tė tjera materjesh, analoge tė botės sonė » thotė Lukreci (Lucreci II-1064/1065) dhe shton se ka dikund nė gjithėsi, jashtė nga hapėsira jonė, raca tė ndryshme njerėzish si dhe lloje kafshėsh.

Mėtej, Lukreci i shtron nė vendin e dyte vetitė vetitė e krijime dhe krijesave pasiqė atomet nuk kanė as erė, as shije e as ngjyrė. Krejtė vetitė e tyre si njelmėsia, yndyra… janė pasojė e kombinimeve tė atomeve qė e krijonė gjėnė dhe subjektin e sajė. Nė kėtė mėnyre spjegohet edhe vet jeta qė sipas Lukrecit rrjedh gjithashtu nga njė pėrzierje atomesh qė pa ndonjė pengesė krijojnė tė ndishmen (shqisėn) nga e pandjeshmja, ngjyrėn nga pangjyra erėn nga paera…

Qeniet e gjalla

Jeta ėshtė gjallėri dhe tė gjallėt jetojnė nė saje tė shpirtit (gjallėrisė) qė kanė dhe krejtė puna e organeve dhe shqisave varet nga shpirti i cili nuk ėshtė asesi diēka jomateriale. Ai ėshtė thjesht i krijuar nga atome mė tė lehta dhe mė tė lėvizshėm tė cilėt janė tė shpėrndarė nėpėr trupin si lėng dhe e bėjnė atė tė gjallė. Kur ky trup tė shkatrohet, pėrbėrja e atomeve tė lehta shpėrndahen nė ajėr duke u rikėthyer nė gjendjen e tyre tė parė qė do tė thotė se edhe shpirti pėrfundon njėsoj si trupi. Ne kėtė kontekst po pėrmend teorinė e Gjasmimeve qė ėshtė edhe njėra ndėr teoritė mė kurioze ku Lukreci flet pėr « membrana tė lehta » tė shkėputura dhe qė lėvizin nė tė gjitha drejtimet dhe kur hyjnė nė trupin e njeriut provokojnė senzacione. Kėta imagjinata, figura apo spektra janė gjithashtu materje me qėndrim jashtėzakonisht solid… :

"Nga tė gjitha objektet, egzistojnė ata qė na i quajmė
gjasmime : lloje membranash tė lehta tė shkėputura
nga sipėrfaqja e trupave…


Nuk besojmė mė gjatė mė se diēka nga na mund tė jetoj
pas vdekjes : trupi dhe shpirti njėkohėsisht tė asgjėsuar,
ndahen nga neri tjetri nė elemente gjegjėse." (Lucreci, IV, 33 –45)

Gjasmimet, nuk mund pra as tė jenė dhe as tė pėrmenden si provė e pavdekshmėrisė sė shpirtit e as nuk duhet tė na mbjellin frigėn nga ndonjė ferr…

Nga kjo edhe pėrfundimi se Zotrat egzistojnė por ata nuk meren me njeriun, me botėn e as me gjithėsinė. Janė krijesa materiale tė pėrbėra nga atome jashtėzakonisht tė lehtė dhe tė ndijshėm, akoma mė tė lehtė dhe tė ndijshėm se atomet e shpirtit. Ata nuk kanė ndėrmarė as nuk ndėrmarin kurrė ndonjė punė nė historinė e egzistencės. As zanafilla e as fenomenet nė natyrė nuk janė ndėrhyrje e tyre.

Nga kjo pėrfundojmė se Lukreci, edhepse i quajtur ateist nga shum studjuesė, ai ėshtė besimtar politeist sepse si qė pamė edhe mė lartė, ai pranon egzistencėn e tyre por shkėputet na togu fetar sepse : « Perenditė nuk interesohen aspak pėr njerėzit dhe problemet e tyre : Ata nuk kanė krijuar njerėzit ; nuk meren me ta ; janė plotėsisht tė pandijshėm ndaj lutjeve tė tyre, ndaj flijimeve, ndaj hyjnishatėjtėsve apo ndaj atyre qė thėrrasin njohjen e tyre. » Bota e ynė ka lind dhe do tė vdes si edhe krejtė gjithėsia sepse nuk kanė asgjė tė pavdekshme nė vehte.

Nė fund tė them se vepra e Lukrecit titullohet "De natura rerum" qė ėshtė njėherit pėrkthim i titullit tė veprės sė zhdukur tė Epikurit "Peri fiseos".



1) Dr Logre, L'anxiété de Lucrčce, Paris, 1946.
2) Lucreti poemata ut scribis ita sunt : multis luminibus ingenii, multae tamen artis.
3) Epikuri ėshtė themeluesi i sistemit qė mban emrin e tij. Lindi nė Samos tė Azisė sė Vogėl por nga viti 306 jetoi nė Athinė ku edhe vdiq nė vitin 270.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:34   #38
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Lukreci



Sa i pėrket jetės sė Lukrecit (Titus Lucretius Carus) pėrveē vitit tė lindjes dhe vdekjes qė gjithashtu janė tė pasigurtė, nuk dijmė gati asgjė dhe lirisht themi se jeta e tij pėr ne ėshtė njė lėmsh i hamendjeve pasiqė tre rreshtat e shkruara mbi jetėn e tij qė i gjejmė sot datojnė nga fundi i shek IV – fillimi i shek. V nga Shėn Zheromi, dhe duhet thėnė se nuk mund ti besojmė aspak edhe atij pasiqė thot se Lukreci u ēmend nga njė filtrė dashurie dhe e mbyti vehten… Kur dijmė se nga veprat se ēka mendonte mbi dashurinė, ėshtė shum vėshtire t’i besohet kėtyre tri rreshtave aq mė tepėr kur dijmė se Lukreci ishte ateist i madh dhe se njė numėr i madh kishtarėsh gjithėmonė e sulmuan veprėn e tij.

Hulumtuesit e kohėve mė tė reja janė kategorikė kur bėhet fjalė pėr njė ēmenduri tė Lukrecit dhe thonė se nuk ka aspak vend nė ndonjė dyshim mbi gjendjen e shėndoshė psiqike. Shumė studime tė veprave nga ana e psikiatėrve tė njohur nuk lejojnė aspak tė mendohet nė ndonjė ērregullim mendor.

Megjithatė, nė disa vepra vėrrehet qartė se janė tė papėrfundura, se nuk e kanė akoma formėn e pėrfunduar, por kur dijmė se doktrina epikuriste nuk ishte kundėr vetėvrasjes, mund tė lejomė, se dhe ėshtė mjaftė e mundshme, teza e ndėrprjes sė jetės me dorė tė vet.(1)

Kur flas pėr inatet e kishtarėve kundėr Lukrecit, kam parasyshė edhe njė marifet tjetėr tė Shėn Jeromit i cili tjot se Ciceroni paskėsh korrigjuar veprat e tij, thėnie qė nuk lidhet me asnjė provė e pėrkundrazi shkon kundėr asaj qė thot vet Ciceroni pėr Lukrecin dhe veprėn e tij : "Lukreci ka veti tė shkėqyera natyrore, e poashtu edhe shum art" (zeje).(2)

Por, kur flitet pėr biografi, do tė them se teprohet nganjėherė kur thuhet se nuk dijmė gjė mbi jetėn e Lukrecit. Nėse nuk kemi njohuri tė sakta mbi prejardhjen e tij familjare dhe gjendjes klasore, kemi veprØn e tij tė jashtėzakonshme, e kjo ėshtė kryesorja se nga aty nxjerrim dobinė mė tė madhe dhe njiherit njohim ndriēimin e plotė tė kėtij poeti dhe filozofi tė madh.

Nga vepra kuptojmė se ėshtė i mishėruar me Romėn dhe se ka njė edukatė greke. Njihemi me elanin dhe dashurinė e tij pėr tė vėrtetėn dhe pėr njeriun e pėr krejt ēka e rrethon. Dijmė se Epikuri(3) ėshtė frymėzuesi i tij kryesor e besoj se mėsheftėsitė mbi jetėn e tij pasojnė si frut i parimit mėsuesit tė vet Epikurit pėr "Jetė e mėsheftė".

Vlen tė pėrmendet njė dukuri tjetėr gati mistike rreth Lukrecit. Poetėt e kohės sė tij nuk e pėrmendin aspak. Horaci, Tibuli, Augusti dhe as Virgjili qė ėshtė plot e pėrplot lukrecizėm, nuk e pėrmend asnjėherė. Nga bashkėkohorėt pėrjashtim bėnė vetėm Ovidi i cili e ngrė lartė veprėn e Lukrecit.

Kur tė studjojmė rrethanat e kohės se Lukrecit, vijmė nė pėrfundim se idetė e palėvizshme ateiste, pengonin ripėrforcimin e ritualeve fetare nė Romė dhe si dhe pėrhapjen e krishtėrimit nga apostujtė. Dy erėra, njėra nė pushtet e tjetra qė vinte e pėrhapej e merte forcė. Idetė kundėrshtare tė pėrhapura me njė art tė fuqishėm tė Lukrecit, nuk i pėlqyen as Augustit e as tė krishterėve qė me siguri ndikuan qė Lukreci mos tė pėrmendej nga bashkėkohorėt por edhe as shumė shekuj mė vonė. Vepra e tij nuk gjindej mė askund. Nė qindvjeēarėt VIII-IX, mendohet se gjindej akoma vetėm njė dorėshkrim. Vetėm nė kohėn e Rilindjes, Lukreci u rizbulua dhe pėrmendet disa herė nga Montaigne, kurse filozofėt e shekujve XVIII e mė sot, e ngrejnė shpesh nė piedestal edhe mbi vet Virgjilin e famshėm.

Trazirat e kohės

Lukreci jetoi nė kohė tė trazirave dhe ndryshimeve tė mėdha historike : kryengritjet kundėr Romės, betejat e e Mariusit dhe Sillės, rebelimin e skllavėve me Spartakun, Triumviratin e parė… Ishte kjo periudhė e ngadalsimit dhe varfėrimit qė erdhi pas ngritjes sė lavdishme tė shekujve III dhe II p.e.r. Shkatėrrimi i krejt asaj qė ishte arritur mė parė, shlatėrrimi i Republikės dhe hypja nė fuqi e korupcionit dhe shpartallimi i etikės dhe moralit shoqėror ishte evident. Lukreci pra jetoi nė kohėn kur virtyti i punės zėvendėsuar me dembelinė dhe dredhinė. Feja dhe ritet mė nuk ngjallnin kėrshėri dhe pra nuk plotėsonin aspak jetėn shpirtėrore tė qytetarėve. Ajo nuk arrinte mė ti kėnaq kėrkesat mbrojtėse ndaj frigės, ndaj trazirave tė brėndshme e as kėrkesat e zemrės sė besimtarėve. Kjo bėri qė njeriu i rendomtė t’i kėthehet mendimeve freskuese qė vinin sidomos nga Greqia si qė ishin Stoicizmi, Epikurizmi si dhe dogma tė reja religjioze.

Nė kėtė labirinth kalimtare dogmash fetare, u ngrit Lukreci me veprėn ateiste tė ndikuar kryekėput nga idetė e Epikurit. Poezia e tij i takon kohės paraklasike romake e huazuer nga grekėt por duke ruajtur kryekėput formėn latine, sidomos atė tė poetit tė lashtė Enius, prandaj edhe quhet "poet latin i Epikurizmit".

Botėrat

Epikurizmi ndėrton dallimin nė mes tė Gjithėsisė dhe Botės sonė pėrkufizimi i sė cilės pėrcaktohet nėpėrmjet tė fuqisė sė shqisave tona, nė rradhė tė parė nga shqisa e tė pamurit (toka, qielli, dielli hėna dhe dhe planetat e yjet) e kjo ėshtė vetėm njė pjesėz e « Gjithit » - Gjithėsisė.

Atome tė panumėrta, gjithėmonė nė lėvizje e sipėr nė hapėsirė (« shprazėti »), lindėn botėrat. « …ka grupime tė tjera materjesh, analoge tė botės sonė » thotė Lukreci (Lucreci II-1064/1065) dhe shton se ka dikund nė gjithėsi, jashtė nga hapėsira jonė, raca tė ndryshme njerėzish si dhe lloje kafshėsh.

Mėtej, Lukreci i shtron nė vendin e dyte vetitė vetitė e krijime dhe krijesave pasiqė atomet nuk kanė as erė, as shije e as ngjyrė. Krejtė vetitė e tyre si njelmėsia, yndyra… janė pasojė e kombinimeve tė atomeve qė e krijonė gjėnė dhe subjektin e sajė. Nė kėtė mėnyre spjegohet edhe vet jeta qė sipas Lukrecit rrjedh gjithashtu nga njė pėrzierje atomesh qė pa ndonjė pengesė krijojnė tė ndishmen (shqisėn) nga e pandjeshmja, ngjyrėn nga pangjyra erėn nga paera…

Qeniet e gjalla

Jeta ėshtė gjallėri dhe tė gjallėt jetojnė nė saje tė shpirtit (gjallėrisė) qė kanė dhe krejtė puna e organeve dhe shqisave varet nga shpirti i cili nuk ėshtė asesi diēka jomateriale. Ai ėshtė thjesht i krijuar nga atome mė tė lehta dhe mė tė lėvizshėm tė cilėt janė tė shpėrndarė nėpėr trupin si lėng dhe e bėjnė atė tė gjallė. Kur ky trup tė shkatrohet, pėrbėrja e atomeve tė lehta shpėrndahen nė ajėr duke u rikėthyer nė gjendjen e tyre tė parė qė do tė thotė se edhe shpirti pėrfundon njėsoj si trupi. Ne kėtė kontekst po pėrmend teorinė e Gjasmimeve qė ėshtė edhe njėra ndėr teoritė mė kurioze ku Lukreci flet pėr « membrana tė lehta » tė shkėputura dhe qė lėvizin nė tė gjitha drejtimet dhe kur hyjnė nė trupin e njeriut provokojnė senzacione. Kėta imagjinata, figura apo spektra janė gjithashtu materje me qėndrim jashtėzakonisht solid… :

"Nga tė gjitha objektet, egzistojnė ata qė na i quajmė
gjasmime : lloje membranash tė lehta tė shkėputura
nga sipėrfaqja e trupave…
…

Nuk besojmė mė gjatė mė se diēka nga na mund tė jetoj
pas vdekjes : trupi dhe shpirti njėkohėsisht tė asgjėsuar,
ndahen nga neri tjetri nė elemente gjegjėse." (Lucreci, IV, 33 –45)

Gjasmimet, nuk mund pra as tė jenė dhe as tė pėrmenden si provė e pavdekshmėrisė sė shpirtit e as nuk duhet tė na mbjellin frigėn nga ndonjė ferr…

Nga kjo edhe pėrfundimi se Zotrat egzistojnė por ata nuk meren me njeriun, me botėn e as me gjithėsinė. Janė krijesa materiale tė pėrbėra nga atome jashtėzakonisht tė lehtė dhe tė ndijshėm, akoma mė tė lehtė dhe tė ndijshėm se atomet e shpirtit. Ata nuk kanė ndėrmarė as nuk ndėrmarin kurrė ndonjė punė nė historinė e egzistencės. As zanafilla e as fenomenet nė natyrė nuk janė ndėrhyrje e tyre.

Nga kjo pėrfundojmė se Lukreci, edhepse i quajtur ateist nga shum studjuesė, ai ėshtė besimtar politeist sepse si qė pamė edhe mė lartė, ai pranon egzistencėn e tyre por shkėputet na togu fetar sepse : « Perenditė nuk interesohen aspak pėr njerėzit dhe problemet e tyre : Ata nuk kanė krijuar njerėzit ; nuk meren me ta ; janė plotėsisht tė pandijshėm ndaj lutjeve tė tyre, ndaj flijimeve, ndaj hyjnishatėjtėsve apo ndaj atyre qė thėrrasin njohjen e tyre. » Bota e ynė ka lind dhe do tė vdes si edhe krejtė gjithėsia sepse nuk kanė asgjė tė pavdekshme nė vehte.

Nė fund tė them se vepra e Lukrecit titullohet "De natura rerum" qė ėshtė njėherit pėrkthim i titullit tė veprės sė zhdukur tė Epikurit "Peri fiseos".



1) Dr Logre, L'anxiété de Lucrčce, Paris, 1946.
2) Lucreti poemata ut scribis ita sunt : multis luminibus ingenii, multae tamen artis.
3) Epikuri ėshtė themeluesi i sistemit qė mban emrin e tij. Lindi nė Samos tė Azisė sė Vogėl por nga viti 306 jetoi nė Athinė ku edhe vdiq nė vitin 270.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:36   #39
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Lucius Annaeus Seneca


Lucius Annaeus Seneca lindi nė Kordobė tė Spanjės por pjesėn dėrmuese tė jetės e kaloi nė Romė. Fėmininė e kaloi nėn Augustin dhe ndoqi njė shkollim tė bukur nė retorikė ku e dėrgoi babai i tij me qėllim qė ta pėrgatisė pėr karrierė publike. Por, Senekėn e tėrhiqte filozofia qė nė atė kohė me tė madhe pat kapluar shkollat e retorikės : Kėtu ai ndoqi mėsimet e pitagoristit Sotion i cili mes tjerash kėshillonte mosngrėnien e mishit, stoikun Atal, i njohur pėr predikimet e tij nga morali dhe cinikun Demetrius. I pasionuar nga kjo mėnyrė asketike e jetės u sėmua dhe qe i detyruar tė tėrhiqet nga kjo formė e tė jetuarit.

Pas kėsaj kaloi njė kohė tė shkurtėr nė Egjipt e nė tė kėthyer nėn ndikimin e kėshillave tė prindit dhe filloi karierėn e avokatit. Arijti shpejtė tė shkėlqejė vet por tė zbehė imperatorin Klaud i cili nėn ndikimin e gruas sė vet e dėrgoi syrgjyn ne Korzikė pėr gjatė tetė vitesh. U kėthye vetėm kur gruaja e re e Klaudit e thiri nė Romė. Tani iu besua edukimi Neronit tė ri ku edhe e zėvendėsoi pėr gjatė pesė vitesh nė rolin e konzullit : Me ritjen e nxėnėsit, Seneca tėrhiqet dhe jepet pas studimit, mund tė thuhet, kultivimit shpirtėror.

Fundi ėshtė pak sa i ngjajshėm me atė tė Sokratit… I pėrzier nė pėrgatitjen e njė komploti (fakte tė pasigurta) u dėnua nga Neroni me hapjen e venave por vdekja vonohej kėshtuqė ju dha helmi e vdiq duke diktuar mendimet e veta. Nė vdekje e pėrcolli edhe bashkėshortja e vet e cila nuk deshi tė jetoj pa tė.
Veprimtaria

Poezi dhe fjalime tė cilat janė tė zhdukura ; traktate shkencore, nga tė cilat i gjejmė sot vetėm shtatė libra dhe nė numėr mė tė madh qė posedojmė janė : tragjeditė dhe veprat filozofike. Kur flasim pėr tragjeditė do tė theksojmė se janė nė pjesėn mė tė madhe imitime nga Euripidi si Herkuli i zemėruar, Trojanėt, Fedri, Mede e qė janė plotė me stoicizėm dhe me pėrshkrime tė mrekullueshme qė arijnė kulminacion.

Sa i pėrket veprave filozofike nė njohuri i kemi :

*

Ngushėllimet : Marciasit pėr vdekjen e djalit, Helvisė pra nėnės sė vet pėr t’ia zbutur dhimbjen e syrgjynosjet sė djalit dhe Polibit pėr vdekjene e vėllaut. Njė psesė e kėtyre ngushėllimeve vetanake pėrbėhet nga shembuj moral dhe sentenca tė cilat kanė akoma sot njė gjallėri aktive pasiqė mendimi i autorit ėshtė gjithėnjė nė lėvizje tė pandalshme gjatė shtjellimit.
*

Dialogjet : Qetėsia shpirtėrore, Zemėrimi, Pėrkohėshmėria e jetės, Jeta e hareshme, Qėndrueshmėria e tė urtit, Dėfrimi, Providenca.
*

Traktatet : Mėshira dhe Bėmirėsitė dhe 124 letrat qė pėrbėjnė veprėn mė madhėshtore tė autorit nga ku edhe e njohim si mė i madhi stoik i tė gjitha kohėrave, qė ndėrmori trajtimin dhe sublimimin vetėdijes njeriut.

Seneka me "Letrat Luciliusit" siguroi pavdekshmėrinė e emrit dhe veprės sė tij. Mėnyra e mrekullueshme e kėshillimit mbi artin e jetės, shkėputjes nga pasuria, qėndrimit pa trazi nė fatkeqsi tė ndryshme dhe pėrballimit gjakfohtė me vdekjen, bėjnė tė dėshiruar pėr lexim dhe studim kėtė vepėr qė nė njė mėnyrė mėson njeriun tė bėjė njė jetė tė shėndoshė, sidomos nė stresin e shekullit tonė.

Citate :

*

Jeta ėshtė pjesė teatri : nuk ia vlen kohėzgjatja e saj, por luajtja e mirė e saj.
*

Miqėsia ėshtė gjithėmonė e dobishme, dashuria ndonjėherė ėshtė dėmshme.
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-10-2010, 19:39   #40
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,713
Thanks: 40
Thanked 74 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Te gjith filozofet boteror ne nje teme

Epikuri


Epikuri (greq.Ἐπίκουρος, Epikouros) filozof grek (341-271 p.e.r.) u lind mė 341 para Jezu Krishtit nė ishullin e Samosit, ku kaloi edhe rininė. Prindėrit e tij, Neoklesi dhe Sherastrata, me prejardhje nga Athina, jetonin si kolonė nė ishull qė prej njėmbėdhjetė vjetėsh. Epikuri kishte tre vėllezėr, qė mė pas shkuan tė gjithė nė shkollėn e tij. Ai mori mėsime pranė platonikut Pamfilos, pastaj shkoi nė Teos, port i vogėl i bregut tė Azisė sė Vogėl, pėr tė ndjekur mėsimet e Nausifanesit, nxėnės i Demokritit tė Abderės, qė e futi nė teorinė e atomit, nė etikė dhe nė logjikė. Nė moshėn tetėmbėdhjetėvjeēare, Epikuri u nis tė kryente shėrbimin ushtarak nė Athinė. Duke frekuentuar paralelisht Akademinė, ndoqi aty mėsimet e drejtorit tė atėhershėm, Ksenokratit, rreth viteve 400-314 para Jezu Krishtit.

Nė vitin 321 para Jezu Krishtit, banorėt vendas tė Samosit dėbuan kolonėt e ardhur nga Athina dhe Epikuri ndoqi familjen e tij nė Kolofon, pranė Efesit. Dhjetė vitet qė pasuan pėrbėjnė njė kohė tė errėt tė jetės se tij. Megjithatė kjo periudhė duhet tė jetė e rėndėsishme pėr pjekurinė e tij fiiozofike, pėrderisa nė vitin 310 para Jezu Krishtit, hapi njė shkollė sė bashku me vėllezerit e tij, nė fillim nė Mitilenė, nė ishullin Lesbos, pastaj nė Lampsakė, nė bregun aziatik tė Dardaneleve. Atje lidhi miqėsi tė mėdha, qė do ta shoqėronin gjatė tėrė jetės. I ndjekur nga shumė prej nxėnėsve tė tij, Epikuri u nis pėr nė Athinė nė vitin 306. Me tė mbėrritur nė kėtė qendėr filozofike, e vetme nė botėn greke, bleu njė shtėpi tė rrethuar nga njė kopsht (kepos), prej nga mori dhe emrin shkolla e tij. Aty dha mėsim pėr tridhjetė e pesė vjet. Pas vdekjes sė tij, mė 270 para Jezu Krishtit, Epikuri pothuaj u hyjnizua por pjesa mė e madhe e rreth treqind shkrimeve humbi. Prej tij janė ruajtur veēse tre letra vėrtetimi tė Herodotit,Pitoklesit dhe Menecit, si dhe njė pėrmbledhje e dyzet "sentencave". Filozofia e
tij u paraqit nė mėnyrė mjaft tė plotė te De natura rerum (Natyra e gjėrave) e poetit romak Lukrecit (rreth viteve 98-55 para Jezu Krishtit), qė bazohet ndoshta mbi njė paraqitje tė pėrpiluar nga Epikuri dhe e ruajtur ende nė atė kohė, si dhe nė dialogėt filozofikė tė Ciceronit (106-43 para Jezu Krishtit). Ne gjejmė pjesė tė tij nė punimet kundėr epikurianėve tė Plutarkut (rreth viteve 146-125 pas Jezu Krishtit). Nė fund, kompiluesi grek, Diogjen Laėrci, i ka kushtuar Epikurit njė vėllim tė tėrė nga dhjetė qė pėrmban vepra e tij e titulluar Jeta dhe doktrina e filozofėve tė shquar.

Demokriti i Abderės sistemoi teorinė e mėsuesit tė tij, bashkėkohės i Leucepitit (rreth viteve 460-370 para Jezu Krishtit), sipas sė cilės bota ėshtė e pėrbėrė nga atome. Ideja se nė njė fluks tė materies sė pandėrprerė, atomet kombinohen nė forma gjithmonė tė reja pėr tė dhėnė objekte tė ngulitura mirė, kishte patur njė ndikim tė madh tek Aristoteli Epikuri rimori nga Demokriti teorinė e atomeve, por jo atė tė pėrceptimit, sepse ishte skeptik pėr sa i takon aftėsisė sonė pėr t'i kapur me anėn e shqisave gjėrat nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe tė saktė. Epikuri kishte zbutur nė ketė mėnyrė materializmin e tij: nėse universi lėndor dhe rrokja nuk pėrputhen, mes tė dyjave duhet tė ketė vend pėr jolėndoren.

Filozofė tė natyrės, tė tillė si Lukreci dhe poetė si Ovidi (43 para jezu Krishtit -27 pas Jezu Krishtit), e gjetėn veten te doktrina e Epikurit. Tė krishterėt e morėn nėpėr kėmbė si "materialiste" dhe si "hedoniste". Me shekullin e Iluminizmit, pastaj me filozofėt materialistė tė shekullit XIX - tė tillė si Kari Marksi - Epikurit iu kthye nderimi Cilėsori "epikurian", qė pėr shekuj shkaktoi fyerje dhe poshtėrime, sot mė shumė ėshtė njė urim.

Pėr njerėzit ėshtė thelbėsore tė gėzohen sensualisht nga jeta, nė paqe dhe pa angėshtim. Kjo ėshtė arsyeja pėr tė cilėn e kapim dhe e kuptojmė natyrėn veēse si materie dhe nėpėrmjet ndėrmjetėsimit tė shqisave tona. Kjo kėrkon qė njerėzit tė kuptohen me njėri-tjetrin, duke u ēliruar nga frika e perėndive dhe e botės sė pėrtejme. Ky ėshtė tėrė sekreti i epikurizmit.
Kur Epikuri filloi tė studionte nė Athinė, Aristoteli jetonte ende. Liceu i tij, i drejtuar nga Teofrasti (rreth viteve 372-287 para Jezu Krishtit, nxėnėsi mė i shquar i mėsuesit), vazhdonte tė lulėzonte, ashtu si ishte e frekuentuar edhe Akademia e Platonit. Por platonikėt dhe peripateticienėt nuk ishin tė vetmit filozofė tė kohės, as tė vetmit qė e mbanin veten pėr Sokrat. Diogjen Ciniku (rreth viteve 404-323 para Jezu Krishtit), pėr shembull, banonte nė njė kade, domethėnė nė njė skamje tė vullnetshme, pėr tė treguar pėrbuzjen e tij pėr qytetėrimin dhe nevojat jo tė natyrshme. Krahas nxėnėsve tė sektit tė "cinikėve" (fjalė pėr fjalė: "duke jetuar si qentė"), tė tjerėt pretendonin se u pėlqente rreptėsia e jetės sė Sokratit, kurse njė pjesė tjetėr, pėrkundrazi, kishin si model pėr tė jetuar gėzimin e vetė Sokratit, tė lumtur per t'ia shtruar me tė ngrėna dhe me tė pira nė ēdo rast tė mundshėm.
Kėta tė fundit ishin ata qė afroheshin mė shumė nga ideali i jetės i Epikurit. Fakti i pakundėrshtueshėm se tė gjithė kemi njė prirje tė natyrshme pėr gėzimin dhe kėnaqėsinė e shqisave, ishte nė tė vėrtetė pikėnisja e teorisė sė Epikurit, e pėrftuar nga pėrvojat e ndryshme tė udhėtimeve tė tij tė gjata. Ėshtė pikėrisht kjo teori, qė ai e zbėrthente me njė sukses tė madh nė shkollėn e tij, tė pagėzuar thjesht "Kopshti". Nėse ajo qė ka me tė vėrtetė rėndėsi pėr ne ėshtė ajo qė kapim nėpėrmjet ndėrmjetėsisė sė shqisave, atėherė bota e prekshme nuk ėshtė njė botė dukjesh dhe gėnjeshtre, por bota e vetme e vėrtetė. Ajo qė shton mendimi, ėshtė gabimi. Ndėrkaq, nėse pėrvoja jonė ndjesore ėshtė e vėrteta e vetme, cila ėshtė ajo tėrėsi gjėrash tė dallueshme qė bota na ben t'i shohim? Fakti qė mund tė shquash dhe tė emėrtosh gjėrat sipas koncepteve, e kishin bindur Platonin dhe Aristotelin se jolėndorja dhe shpirtėrorja qėndrojnė tek ato ose kanė qenė nė zanafillėn e tyre.

Kundėr kėtij idealizmi platonik dhe pasplatonik, Epikuri iu kthye teorisė atomiste tė Demokritit tė Abderės (rreth viteve 460-370 para Jezu Krishtit): ēdo materie ėshtė e pėrbėrė nga atome, domethėnė nga grimca fare tė vockla "tė pandashme", tė gjallėruara nga njė lėvizje e pėrhershme. Kėto grimca mblidhen nė bashkime rastėsore pak a shumė tė qėndrueshme ose pak a shumė jetėgjata - qė janė pikėrisht gjėrat qė kapim me anėn e shqisave tona. Rrokja e tyre ėshtė thjesht materiale, sa mė pak elemente shpirtėrore tė ketė tek ato. Epikuri lė tė kuptojė se atome shumė tė imėta (tė dritės) pėrhapen nga siperfaqja e gjėrave, qė i pėrcjellin pėrceptimit tonė "figura tė vogla" tė kėtyre gjėrave. Duke i cilėsuar "fotone" mė shumė se atome, grimcat qė mundėsojnė "projektimin" e figurave tė gjėrave nė retinėn tonė, kuptojmė se teoria e Epikurit nuk ėshtė mjaft larg nga psikologjia bashkėkohore e pėrceptimit. Mėnyra me tė cilėn shpjegon gjenezėn e koncepteve tė pėrgjithshme ėshtė gjithashtu "bashkėkohore", edhe kur ai flet pėr ngurtėsimin e figurave nė kujtesė. Epikuri vėren se bashkė me kohėn, kujtimi fiksohet mė pak nė hollėsi tė veēuar, por pėrbėn skema formale me anėn e tė cilave pėrceptimet e reja janė tė rregulluara dhe mund tė mobilizohen sa t'u lėshohet njė fjalė e vetme, pa ēlirimin e organeve tė ndijimit. Epikuri edhe kėtu nuk fut shpirtėroren, por vetėm kujtimin, tė cilin e mban pėr njė mjet material tė regjistrimit. Pėr shembull, ne dimė se ē'ėshtė njė qenie njerėzore, sepse kemi parė qenie tė tilla dhe se kemi njė pėrshkrim tė sigurt pėr to.

Njohja - dhe kjo ėshtė ndoshta ndihmesa mė e rėndėsishme e Epikurit - megjithatė nuk ėshtė njė proces i thjeshtė i mbartjes dhe i arkivimit tė figurave nga figura; ky proces ėshtė i drejtuar mė shumė nga ndjeshmėria jonė, nga ndjenjat tona tė kėnaqėsisė dhe tė pakėnaqėsisė, shkurt nga interesi ynė fizik dhe ndjesor pėr njohjen. Pėr ē'qėllim duam ta njohim natyrėn? Kjo ėshtė pyetja e Epikurit, sė cilės ai i pėrgjigjet: pėr tė mposhtur frikėn qė vjen nga besėtytnia dhe me kėtė tė shmangim pakėnaqėsinė. Nė qoftė se dimė se vdekja nuk ekziston pėr sa kohė ndodhemi kėtu dhe ne nuk ekzistojmė kur ajo ndodhet kėtu, nuk kemi nevojė t'ia kemi frikėn, pėrderisa nuk "do ta pėsojmė" kurrė.

Tė qetėsuar nė kėtė mėnyrė, mund t'i pėrkushtohemi jetės nė kėtė botė, me tė vetmin qėllim: qė ta gėzojmė sa mė mirė qė tė jetė e mundur. Kėnaqėsia (nė greqisht hedone), sigurisht qė nuk ėshtė ajo qė filozofėt e rreptėsisė e kanė qortuar nėn emrin e "hedonizmit", duke parė tek ajo njė shthurje tė trashė. Tė gėzohesh me tė drejtė, do tė thotė tė gėzohesh me zgjuarsi, nė mėnyrė qė tė kesh gjithmonė miq dhe tė mos kėrcėnohesh nga smira e tjetrit dhe tė kujdesesh pėr trupin tėnd. Tė gėzohesh me tė drejtė, do tė thotė gjithashtu tė gėzohesh me masė, tė dish tė kėnaqesh, pa dėshiren e dėmshme tė lavdisė dhe tė pushtetit. "Fshihe jetėn tėnde!" - e tillė ėshtė kėshilla e filozofit, qė me kėtė mendim ėshtė njė fėmijė i asaj kohe helenike nė tė cilėn politika nuk ėshtė mė ēėshtje e ēdo qytetari, por njė pasion i rrezikshėm, shpesh vdekatar, i princave dhe mbretėrve. Nė Greqinė klasike "E Mira", parimet e se cilės morali filozofik i kėshillonte pėr t'i dėshiruar me gjithė shpirt, shkonte shpesh bashkė me "Virtytin" - vendimi i palėkundur pėr tė dhėnė ēdo herė gjėnė mė tė mirė tė vetvetes, si nė luftė ashtu edhe nė paqe, si gjatė garave sportive ashtu edhe nė lojėrat mendore. Nė kthesė tė shekujve IV dhe III para Jezu Krishtit, kohė kur Epikuri jepte mėsim, virtyti i qytetarit qė merrte pjesė gjallėrisht nė fatin e bashkėsisė sė tij nuk ishte ende i domosdoshėm - nuk kishte mė bashkėsi urbane ( polis), me fatin e se cilės ishte lidhur natyrshėm lumturia e ēdo qvtetari. "Jeta vetjake" - nė kuptimin modern tė fjalės - zinte tashmė rreshtin e parė. Individi i pėrcaktonte vetė parimet e tij tė sė Mires, jo mė si me sofistėt, pėr tė arritur me ēdo kusht dhe pa skrupull pushtetin dhe lavdinė, por thjesht pėr tė bėrė deri nė fikje "njė jetė tė mirė" dhe pa frikėn e vdekjes.

Veprat: Veprat e Epikurit nuk janė ruajtur pos disa fragmenteve, kurse Diogjen Laerti shėnon 41 vepra (Mbi natyrėn; Mbi atomet dhe hapėsirėn e zbrazėt; Kundėr Megaranėve; Mbi perėnditė; Mbi fatin; Mbi figurat; Mbi muzikėn e tjera).

JETĖSHKRIMET – KURESHTI NGA JETA E EPIKURIT

* Takimi i parė i Epikurit me filozofinė, kur ishte katėrmbėdhjetė vjeē, na jepet nėpėrmjet njė anekdote: njė ditė kur po lexonte nė shkollė Teogoninė e Hesiodit (shekulli VIII para Jezu Krishtit) dhe pjesėn qė kujton Kaosin kryesor tė Universit, pyeti mėsuesin se nga vinte Kaosi. Mėsuesi, duke mos ditur si t'i pėrgjigjej e kėshilloi t'ua bėnte kėtė pyetje filozofėve, ēka pėrcaktoi mė pas prirjen e djaloshit.

* Epikuri theksonte se kur njeriu i njeh ligjet e natyrės, ai me vetė kėtė fakt ēlirohet nga frika prej perėndive, ngase natyra nuk ėshtė armik i njeriut dhe ēdo gjė qė ndodh nė tė, nuk i ngjanė ndėrmjetėsimit tė perėndive, por ka shkaqet vetjake natyrore. Andaj njohja e vėrtetė ėshtė e ēliruar nga tė gjitha mashtrimet njerėzore dhe paragjykimet dhe para sė gjithash nga frika religjioze. Madje as nga vdekja nuk duhet tė frikėsohemi dhe ndaj saj mund tė kemi qėndrim indiferent: «Derisa ne ekzistojmė nuk ka vdekje, kurse kur arrin vdekja, atėherė ne mė nuk jemi».

* Aspektin progresiv dhe rėndėsinė e madhe e origjinalitetin e filozofisė sė Epikurit, sidomos vlerėn e tezės mbi deklinacionin e atomeve i theksoi edhe Marksi nė disertacionin e vet tė doktoratės: Ndryshimi ndėrmjet filozofisė sė natyrės sė Demokritit dhe tė Epikurit.

* Sipas Epikurit, qėllimi themelor i filozofisė ėshtė lumturia e njeriut e cila nė esencė ėshtė identike me kėnaqėsinė. «Ne kėnaqėsinė e pranojmė si tė mirė tė parė dhe tė lindur, kjo na shėrben si pikėnisje pėr ēdo dėshirė dhe evitim dhe te kjo ne gjithmonė arrijmė si ndaj ndonjė qėllimi, sepse ēdo tė mirė ne e vlerėsojmė me ndjenjėn e kėnaqėsisė si masė». Pikėrisht pra, nėpėrmjet kėnaqėsisė ose pakėnaqėsisė ne pėrcaktohemi pėr pranimin ose refuzimin e ndonjė akti. Mirėpo, sipas Epikurit, njeriu nuk duhet tė kėrkojė kėnaqėsi tė rastit dhe kalimtare por vijimėsinė e saj, kėshtu qė njohja ka rol tė madh pėr zbulimin e rrugės drejt lumturisė sė vazhdueshme. Vetėm kafsha jeton nga rasti nė rast, pėr kėnaqėsinė momentale. Botėkuptimi i njeriut shkon mė larg dhe kujtesa dhe intelekti i tij mundėsojnė qė ai tė shqyrtojė jo vetėm tė tanishmen por edhe atė tė kaluarėn dhe tė ardhshmen. Njeriu jo meditativ jeton njėsoj si kafsha dhe i lihet rastit: gjithnjė nė gjueti pėr t'u kėnaqur momentalisht, sot i gėzueshėm, nesėr i pikėlluar dhe i demoralizuar. Ndėrkaq, lumturia qė ėshtė e denjė pėr njeriun si qenie e arsyeshme, ėshtė diēka tjetėr nga ēasti, dėfrimi i veēantė i kėnaqėsisė, nga kėnaqėsia e shkurtėr dhe e drejtpėrdrejtė. Lumturia ėshtė rezultat i tėrė jetės, i jetės nė tėrėsi qė udhėhiqet nga mendja praktike. Nė kėtė drejtim, vlera e madhe qė Epikuri i dha njohjes flet pėr elementet sokratike nė etikėn e tij. Tė privuarit e ndjenjės sė kėnaqėsisė do tė ishte vėrtet nė kundėrshtim me natyrėn njerėzore, mirėpo, njeriu si qenie intelektuale assesi nuk ėshtė e domosdoshme qė nė tė gjitha rastet tė pėrcaktohet nga kėnaqėsitė mė tė afėrta tė dhėna drejtpėrdrejtė, por me faktin se pėr shkak tė njė dėfrimi tė ardhshėm mė tė madh ėshtė nė gjendje tė heqė dorė nga kėnaqėsia momentale dhe kalimtare. Pikėrisht pėr kėtė shkak, duke evituar tė keqen, duhen injoruar tė mirat kalimtare. E mira mė e lartė ėshtė lumturia e plotė, e cila qėndron nė gjendjen pa dhembje dhe nė qetėsinė shpirtėrore (ataraksia). «Kur themi se kėnaqėsia ėshtė qėllim, ne nuk mendojmė pėr kėnaqėsinė e njeriut tė shfrenuar, as pėr kėnaqėsitė gastronomike, siē mendojnė disa tė painformuar, ose ata qė kanė pikėpamje tė tjera, ose ata qė janė tė disponuar keq ndaj nesh. Qėllimi ynė ėshtė: tė mos vuajmė fizikisht dhe tė mos shqetėsohemi shpirtėrisht. As orgjitė dhe lojėrat, as kėnaqėsitė me tė rinjtė dhe me gratė, as kėnaqėsia duke ngrėnė peshkun dhe ēdo gjė qė ofron tavolina e pasur me ushqim - kurrgjė nga kėto nuk jep jetė tė frytshme. Kėtė e jep arsyeja».



Vazhdon me filozof te tjere te famshem----->>
__________________
E di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin