Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Shkenca dhe jeta

Shkenca dhe jeta Studime shkencore dhe tė rejat mė tė fundit nga shkenca.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 22-04-2010, 20:15   #1
Just myself
Beautiful Soul
 
Avatari i Just myself
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Ne hapat e jetes ...
Postime: 1,239
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
Just myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Vdekja e diellit...

Natyra E Jashtezakonshme E Diellit Tone
Eshte e vertete se vetem rreth gjysma e miliardta e energjise djellore qe prodhon djelli arrin ne planetin tone.Sidoqofte,adhe ajo pak energji djellore qe arrin ne toke eshte e mjaftushme per te beshtetur jeten ne toke.Jo vetem kaq po sikur kjo energji qe mrrin ne toke te shfrytezohej me efektshmeri,mund te plotesonte shume mire nevojat per energji te shoqerise tone moderne,duke lene dhe energji rrezerve.
Ne shumicen e librave te atronomise thuhet se dielli yne eshte nje ylli i zakonshem,"nje objekt qellor mjaft i rendomte".Por a eshte dielli nga cdo pikpamje nje objek i rendomte?
Giljermo Gonzalezi,astronom ne Universitetin e Uashingtonit ne Siatell ,ka hedhur idene se dielli yne eshte i jashtezakonshem.A duhet te ndikoje kjo gje ne kerkimin per te gjetur jete ne nje planet tjeter?Gonzalesi pergjgjet:"Yjet qe ja ne te pershtatshem per te mbeshtetur jeten inteligjente jane me te paket nga c'mendojne njerezit".Ai shton:"Nese atronomet nuk kufizojne kerkimet e tyre tek yjet e jashtezakonshemsa Djelli,atehere do te humbasin shume nga koha e tyre.
Cilat jane disa karakteristika qe e bejne djellin tone te pershtatshem per te ushqyer jeten?

Duke pare keta faktore,duhet te mbajme parasysh qe shume pohime rreth fizikes se universit kane natyre teorike.

Karakteristika magjepse

Nje yll i vecuar :Astronomet perllogarisin se 85%eyjeve fqinje te djellit jane ne grupeprej dy a me shume yjesh qe levizin ne orbite rrotull njeri tjetrit.
Keto yje jane te lidhura se bashku me ane te forces se rendeses.
Djelli,ama,,eshte nje yll i vecuar."Rasti i djellit si yll i vecuar duket,pra,se eshte disi i rralle",-shkruan astronomi Keneth Xh.H Filipsne librin e tijGuide to the Sun thote Gonzalesi,kjo gjendje e diellit sii vecuar i jep tokes nje orbite me te qendrueshme,e cila,nga ana e saj,krijon kushte qe jane nje ndihmese per jeten ne glob.
Nje yll masiv: Nje tjeter vecanti e diellit,sipas Gonzalezit ,eshte se ai bene pjese nder 10% te yjeve me masive ne zonen e tij fqinje,thuhet ne revisten New Scientist ,Filipsi veren:"dielli permban 99.87% te mases se sistemit diellor dhe,per rrjedhoje,kontrollon nga ana gravitacionale te gjithe trupat ne sistemin diellor."
Kjo karakteristike bene te mundur qe toka te jete relativisht larg djellit---150 milione km -dhe prap ,te mos shkeputet prej tij.Nga ana e saj kjo largesi pak a shume e madhe mbron jetem ne toke qe te mos zhuritet nga dielli.
__________________
Kristal!

.... Tė tė mashtroj ndoshta kėshtu
dhe tė tė puth tė ik pa kthim
dhe nuk do dine, as ne, askush
harrim ish ky a s’ish harrim ...
Just myself nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-04-2010, 20:16   #2
Just myself
Beautiful Soul
 
Avatari i Just myself
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Ne hapat e jetes ...
Postime: 1,239
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
Just myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Vdekja e diellit...

Elemente te renda: Gonzalezi veren se dielli ka 50%me shume elemente te renda---karbon,azot,oksigjen,magnez,silic dhe hekur--sesa yjet e tjere qe jane te moshes dhe te llojit te tij.
Ne kete drejtim dielli yne spikat mes shokeve te tij."Dielli nuk ka nje bollek elementesh te renda,--thote Filips.por disa yje.........kane sasi me te pakta elementesh te renda."Ne te vertete,yjet kane nje sasi elementesh te rendat e perafert me diellin i perkasin kategorise se vecante te quajtur yjet e popullates I.
Si lidhet kjo gje me ekzistencen e jetes ne toke?E pra,elementet e renda jane te domosdoshme per te mbeshtetur jeten.Por ato jane te rralla,duke qene se permbajne me pak se 1%te universit.Megjthese ,toka jone perbehet pothuajse nga element te rende.
Perse?! Sepse,sic thone astronomet,toka sillet rrotull nje ylli te pazakonte -diellit tone.
Nje orbite me pak eliptike: Nga fakti qe dielli yne eshte yll i popullates I vjen dhe nje dobi tjeter."Ne pergjthesi yjet e popullates I levizin ne orbita thuajse rrethore perreth qendres se galaktikes",-huhet ne librin Guide to the Sun .Orbita e diellit eshte me pak epiliktike se ajo e yjeve te tjera qe jane ne moshen e llojin e tij.Perse kjo gje do te ndikonte ne ekzistencen e jetes ne toke?

Sepse fakti qe orbita e diellit eshte rrethore nuk e le diellin te zhytetet ne pjesen me te brendeshme te galaktikes,ku ka me shumice supernova(yje shperthyese).
Ndryshim ne shkelqim: ketu shohim nje fakt interesant ne lidhje me yllin e sistemit tone diellor. I krahasuar me yje te tjere te ngjashem,dielli ka shume me pak ndryshime ne shkelqim.Me fjale te tjera ,ndricimi i tij eshte me i qendrushem dhe me me pak luhatje.
Ky prodhim relativisht i i qendrushem i drites eshte vendimtar per jeten ne toke.Vete prania jone ne kete planet,--thote specialisti i historise se shkencave,Karl Hufbauer,eshte deshmi se ndricimi i djellit eshte nje nga faktoret me te qendrueshem te mjedisit.
Pjerresi e orbites: orbita e diellit eshte vetem paksa e anuar kundrejt planit te galagtikes Udha e Qumeshtit Kjo do te thote se kendi ndermjet planit te orbites se diellit dhe planit te galaktikes sone eshte shume i vogel .Si ndihmon kjo gje qe ne toke te kete jete?
Ne pjeset me te largeta te sistemit tone diellor nje rezervuar sferik i pafund kometash --i quajtur reja Ort--na rrethon.Te mendojme sikurr pjertesia e orbites se diellit ndaj planit te galaktikes te ishte me e madhe.Atehere dielli do te kryqezohej ne menyre te menjehershme me planin e galaktikes sone dhe kjo mund te shkaktonte trazira ne rene Ort.Cila do te ishte pasoja ?Sic thone astronomet,Toka do te bombardohej nga nje shi katastrofik kometash.
__________________
Kristal!

.... Tė tė mashtroj ndoshta kėshtu
dhe tė tė puth tė ik pa kthim
dhe nuk do dine, as ne, askush
harrim ish ky a s’ish harrim ...
Just myself nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-04-2010, 20:17   #3
Just myself
Beautiful Soul
 
Avatari i Just myself
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Ne hapat e jetes ...
Postime: 1,239
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
Just myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyerJust myself ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Vdekja e diellit...

Cfare mund te na thone eklipset e diellit
Ne sistemin tone diellor gjenden te pakten 60 satelite.Ata rrotullohen perreth shtate prej nente planeteve te sistemit.Megjitheate,toka duket se eshte i vetmiplanet se sistemin diellor qe gezon shpaqjen e eklipseve te plota.
Pse keshtu?!
Nje eklips i diellit ndodh kur hena vjen ndermjet diellit dhe tokes.
Per te pasur nje mbivendosje te persosur,duhet qe madhesite e dukshme te diellit dhe henes te jene afersisht njesoj,ne menyre qe hena ta mbuloj gati plotesisht diellin. E tamam keshtu ndodh!Ndonese dielli ka nje diameter 400 here me te madh se hena ,ai ,gjithashtu ndodhet 400 here me larg tokes sesa hena.
Por largesia e tokes nga dielli e keshtu edhe madhesia e dukshme e diellit--eshteme shume sesa thjesht faktor per te formuar eklips te plot.Eshte dhe nje kusht thelbesor pet te pasur jete ne toke."Sikur te ishim pak me afer ose pak me larg diellit "thote Gonzalezi, -Toka do te ishte teper e nxete ose teper e ftohte dhe,ne kete menyre,e pabanueshme"
Ka edhe me.Madhesia e jashtezakonshme e Henes,satelitit te tokes,eshte nje ndihmues per jeten ne toke pasi terheqja e saj gravitacionale nuk le tiken te rrotullohet teper rreth boshtit te vet.Nje rrotullim i tille do te shkaktonte ndryshimete tmerrshme dhe katastrofike ne klime.Prandaj,per te pasur jete ne toke,ajo qe nevojitet eshte gershetimi i perpikte i largesise se duhur ndernjet diellit dhe tokes,si edhe nje sateliti me madhesin e duhur -e kjo krahas gjithe faktoreve te tjere te lidhur me natyren e diellit.
__________________
Kristal!

.... Tė tė mashtroj ndoshta kėshtu
dhe tė tė puth tė ik pa kthim
dhe nuk do dine, as ne, askush
harrim ish ky a s’ish harrim ...
Just myself nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-05-2010, 09:37   #4
PuffetiNa
CdoGjeEBukurDhimbjeLenPas
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Ne vendin ku me shume respektohen kafshet se sa njerezit, Ne lagjen ku me shum hahen plumbat sa buka
Postime: 10,255
Thanks: 4,135
Thanked 2,865 Times in 1,375 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 98
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pamjet e fundit nga Hubble



Teleskopi Hubble ka dėrguar pamje shumė tė veēanta nė pėrvjetorin e 20-tė tė ekzistimit tė saj. Pamjet janė nga Nebula Carina, e cila vlerėsohet tė jetė 6500-10000 vit-drite larg planetit tonė.

__________________
Pak femra e pranojnė moshėn qė kanė..!
Pak meshkuj sillen sipas moshės qė kanė..!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-05-2010, 18:21   #5
Heily
BuRreLse
 
Avatari i Heily
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: Ku tme doje e bardha zemer
Postime: 439
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 8
Heily ėshtė njė gur i ēmuarHeily ėshtė njė gur i ēmuarHeily ėshtė njė gur i ēmuarHeily ėshtė njė gur i ēmuar
Post Satelitet natyrore

Satelitet natyrore jane trupa qe rrotullohen rreth planeteve. Deri ne vitin 1970 njiheshin vetem 32 stelite, sot numri i tyre eshte mbi 60. Henaeshte sateliti natyror i Tokes. Ajo nuk ka atmosfere dhe nuk ka aktivitet gjeologjik. Ne diskun e henes dallohen dy tipa siperfaqesh: zonat e ndricuara "kontinentet" qe jane zona me kratere te madhesive e thellesive te ndryshme dhe zonat e erreta, "detet" qe jane zona te sheshta. Faqja e fshehur henes eshte eksploruar me sonda hapesinore.
Dy satelitet e vetem te Marsit quhen Fobos dhe Deimos. Jane shume te vegjel kane forma te parregullta, gjenden shume afer Marsit, nuk kane atmosfere dhe asnje aktivitet gjeologjik, kane ngjyre shume te erret.
Jupiteri ka 17 stelite, nder me te medhenjte jane kater, Io, Europe, Ganimed dhe Kalisto, zbuluar nga Galileu. Io eshte shume aktiv nga pikepamja gjeologjike, tete vullkane jane ende ne aktivitet. Europa perkundrazi, eshte nje satelit shume i lemuar. Ganimed eshte me i madhi nga satelitet e Jupiterit dhe dhe ka nje reliev mjaft te pasur, kurse Kalisto ka nje siperfaqe te mbushur me kratere.
Saturni ka 18 satelite, nder te cilet shquhen tre: Hiperioni, Zhapeti dhe Titani. Hiperioni i vogel me forme shume te crregullt turbullohet ne levizjen e tij nga satelitet e tjere dhe kryen levizje krejt kaotike. Eshte i vetmi satelit i sistemit diellor qe mund t'ia ktheje te gjitha pamjet planetit te tij. Zhapeti shquhet per dy faqet e tij krejt te ndryshme, njera sterre e zeze, kurse tjetra e bardhe si debora. Ngjyra e zeze e njeres faqe vjen nga goditjet qe ka marre nga coperat e sateliteve te tjere te Saturnit. Titani eshte shume i njohur per nga cilesite e tij te peraferta me token: atmosfere azoti, trysni atmosferike gati sa e tokes, e cila permban dhe molekula organike komplekse, gati per te dhene forma jete, vetem se temperatura eshte shume e ulet -200 grade C!
Urani ka 15 satelite, nder te cilet dallohet Miranda.
Nder tete satelitet e Neptunit dallohet Tritoni.
__________________
Dikur besoja verberisht por tani kam filluar te eci me moton: Gjithkush duhet ta meritoje besimin tim...
Heily nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2010, 13:20   #6
PuffetiNa
CdoGjeEBukurDhimbjeLenPas
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Ne vendin ku me shume respektohen kafshet se sa njerezit, Ne lagjen ku me shum hahen plumbat sa buka
Postime: 10,255
Thanks: 4,135
Thanked 2,865 Times in 1,375 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 98
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė 7 mrekullitė e sistemit diellor


Shtrėngata mė tė mėdha se Toka, kanione gjigante, geizera tė lartė qindra kilometra, vende tė ndriēuara gjithmonė nga Dielli, shatėrvanė pluhuri akulli
1. Jupiteri: Stuhia qė nuk pushon prej katėr shekujsh
Shtrėngata mė e madhe e sistemit diellor, e cila ka shpėrthyer nė Hemisferėn Jugore tė Jupiterit prej katėr shekujsh, qė kur u vėzhgua pėr herė tė parė me teleskop, s’ėshtė ndalur mė. Ajo ngrihet 8 kilometra mbi retė pėrreth dhe ėshtė kaq e madhe sa mund tė pėrfshijė dy ose tre planetė si Toka. Shtrėngata rrotullohet rreth vetes pothuajse gjashtė ditė tokėsore (qė i korrespondojnė 14 ditėve tė Jupiterit), e nxitur nga erėra qė i kalojnė 400 km/o dhe prodhon njė gjėmim shurdhues. Nė bazėn e saj krijohen vetėtima qė mund tė shkatėrrojnė njė qytet tė tėrė.
Anticikloni
Nga Toka, shtrėngata i ngjan njė veze ngjyrė portokalli (prej saj ka marrė edhe emrin “njolla e madhe e kuqe”), e ngjyrosur me nuanca tė ndryshme, tė cilat vijėzojnė sipėrfaqen e Jupiterit. Nga pikėpamja meteorologjike, njolla e madhe e kuqe ėshtė njė anticiklon gjigant: njė zonė e presionit tė lartė qė rrotullohet nė drejtim tė kundėrt tė akrepave tė orės.
2. Mėrkuri, aty ku Dielli shkon zigzag
Lindjet dhe perėndimet e Diellit janė tė paharrueshme nė planetin e Mėrkurit. Dhe kjo, jo pėr ngjyrat e tyre, siē ndodh nė Tokė, por sepse mbi kėtė planet atmosfera ėshtė shumė e rrallė, e si pasojė qielli ėshtė i zi, pa re ose ngjyrime tė tjera. Nė fakt planeti i Mėrkurit ka njė veēanti: “dita” e tij (e pėrcaktuar nga rrotullimi i ngadaltė rreth vetes) ėshtė mė e gjatė se “viti” (i pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit). Mė saktė: nė kėtė planet, dy ditė i korrespondojnė tre vjetėve (ose mė saktė pothuajse 9 muajve tokėsorė).
Para dhe pas
E gjitha kjo bėn qė, nėse do tė gjendeshim mbi sipėrfaqen e kėtij planeti, do tė vinim re se Dielli do tė dizenjonte trajektore tė ēuditshme: pėr shembull mund ta shihnim tė rritej, ose tė zgjerohej ndėrsa ngrihej nė qiell, pastaj papritur tė tėrhiqej pas, pėr tė marrė rrugėn e zakonshme drejt perėndimit.
3. Geizerat e Tritonit, 8 kilometra tė lartė
Rrjedhje azoti dhe materialesh tė tjera organike dalin nga “barku” i Tritonit, hėna mė e madhe e planetit tė Neptunit. Kėto materiale ngrihen nė njė lartėsi prej 8 kilometrash, mė pas zhduken nga erėrat e pranishme.
Stinė 40-vjeēare
Tritoni ėshtė njė sferė me njė diametėr 2700 kilometra, pak mė i vogėl se i Hėnės (3400 kilometra). Ėshtė i ftohtė, me temperatura afėrsisht -235ŗC. Pavarėsisht largėsisė sė tij nga Dielli (30 herė mė shumė se Toka), Tritoni ka njė cikėl tė gjatė stinor. Ēdo stinė zgjat 40 vjet tokėsorė. Sė fundmi ėshtė zbuluar qė nė verė, kur temperaturat janė tė larta, gazet e ngurta mbi sipėrfaqe avullojnė dhe rrisin presionin e atmosferės. Prej vitit 1989 e deri mė sot, pra duke kaluar nga pranvera nė verė, presioni i atmosferės sė Tritonit ėshtė katėrfishuar, duke arritur deri nė 50 mikrobar. Natyrisht qė duke u krahasuar me atė tė Tokės ėshtė njė vlerė tepėr e vogėl: 20 herė mė pak sesa presioni atmosferik nė Tokė.
4. Nė Mars, kanioni gjigant 5 herė sa Italia
Shkėmbinj, kratere, kanione, fusha tė pafundme dunash dhe sipėrfaqe tė mėdha dyoksidi karboni nė gjendje tė ngurtė. Sipėrfaqja e shkretuar e Marsit gjatė viteve tė fundit ėshtė fotografuar nė ēdo detaj nga shumė misione hapėsinore.
Kanioni i madh
Shumė vende marsiane u ngjajnė shkretėtirave tokėsore: shkretėtirės libiane nė Sahara, asaj tė Atakamsit nė Kili, Antarktidės. Por mė spektakolarja nga tė gjitha ėshtė njė version gjigant i Kanionit tė Madh tė Arizonės (SHBA): nė latinisht quhet “Valles Marineris” (Lugina e Marinerit), nė nder tė sondės “USA Mariner 9”, e cila zbuloi dhe eksploroi e para kėtė zonė nė vitet 1971-‘72. Ėshtė njė kompleks tė ēarash 10 herė mė i gjatė (tė paktėn 5 mijė kilometra: 5 herė gadishulli italian), 7 herė mė i gjerė (700 kilometra) dhe 7 herė mė i thellė (7 kilometra) se Kanioni i Madh. Ky shkėmb i thiktė shėnon edhe ekuatorin e Marsit, duke zėnė pothuajse edhe njė tė katėrtėn e trashėsisė sė tij: ėshtė kanioni mė i madh i tė gjithė sistemit diellor.
5. Mbi Hėnė, Dielli nuk perėndon kurrė
Kreshtat ku Dielli nuk perėndon kurrė gjenden nė Hėnė, pranė Polit tė Veriut. U zbuluan nė vitin 1994 nga misioni hapėsinor amerikan “Clementine”, nė skajet e kraterit “Peary”. Kėtu temperatura ėshtė kryesisht e qėndrueshme, afėrsisht 20ŗC, ndėrsa nė zonat ku nuk bie Dielli, mund tė zbresė deri nė -200ŗC. Po ashtu nė afėrsi tė kraterit, mund tė fshihen edhe sipėrfaqe tė mėdha akulli. Me pak fjalė, kjo zonė mund tė jetė ideale qė vendoset njė bazė hapėsinore, e cila tė merret me misionet e dekadave pasardhėse.
Dritė e pėrjetshme
Nė tė vėrtetė nė kėto zona, tė bėra tė famshme si “Peaks of Eternal Light”, ėshtė krijuar bindja se Dielli nuk perėndon kurrė, vetėm nė verė. Megjithatė dyshohet se falė lartėsisė, ndriēimi mund tė vazhdojė edhe gjatė dimrit.
6. Enkelado, shatėrvanė tė mėdhenj akulli
Shatėrvanė tė mėdhenj pluhuri akulli, tė ndriēuar paksa nga njė Diell i vogėl qė humbet nė horizont. Ky ėshtė spektakli qė pėrsėritet ēdo ditė nė Enkelado, hėna e vogėl e Saturnit, nga ku mund tė lindė ujė dhe jetė nėn sipėrfaqen e akullt. Shatėrvanėt gjenden nė Polin Jugor tė Hėnės dhe shpėrthejnė me shpejtėsi 1600km/o. Shtyhen nga njė forcė misterioze, mesa duket njė pellg me ujė tė ngrohtė i vendosur nė thellėsi dhe ngrihen nė njė lartėsi prej qindra kilometrash. Kjo gjė ndodh edhe falė forcės sė dobėt tė gravitetit tė trupit qiellor (kėtu forca e gravitetit ėshtė 100 herė mė e vogėl se ajo tokėsore). Qielli ėshtė i zi, sepse nuk ka atmosferė.
Qetėsi absolute
Duke qenė se nė Enkelado mungon ajri, nuk ka zhurma, pėrveē dridhjeve tė terrenit qė shoqėrojnė geizerat. Toka ėshtė e bardhė, e pėrbėrė nė pjesėn mė tė madhe nga akulli. Vende-vende terreni ėshtė i sheshtė, pastaj me kratere, i mbuluar sipėr me pluhur. Kjo ėshtė sipėrfaqja mė e bardhė e sistemit diellor: si njė top i madh prej dėbore, reflekton pothuajse tė gjithė e rrezatimin qė merr nga dielli.
7. Tė bukur dhe jashtėzakonisht tė hollė
Unazat e Saturnit, pėrveēse njė mrekulli perfekte, edhe nga ana vizive janė magjepsėse: kanė njė diametėr 280 mijė kilometra (3/4 e distancės Tokė-Hėnė) dhe janė shumė tė holla. Nė disa pika, trashėsia e tyre nuk arrin mė shumė se 100 metra.
__________________
Pak femra e pranojnė moshėn qė kanė..!
Pak meshkuj sillen sipas moshės qė kanė..!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-07-2010, 10:40   #7
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Postime: 2,169
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
SEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarė
Post Pacifik, banorėt kanė parė eklipsin mė kohėzgjatės tė Diellit

Spektakli i rrallė ka ndodhur ditėn e djeshme pėr 5 minuta e 20 sekonda nė njė pjesė tė ishujve tė Pacifikut ku eklipsi total ka mbėrthyer pas aparatit fotografik mijėra turistė. Nė kėtė mrekulli qė ndodh shumė rrallė, kanė marrė pjesė edhe shumė shkencėtarė, tė cilėt pėrfituan pėr tė nxjerrė tė dhėna me vlerė pėr Diellin.
Takimi i rrallė astronomik ka bėrė qė shumė agjenci tė pėrfitojnė pėr te reklamuar kėtė fenomen, duke thithur sa mė shumė klientė. Ishulli i Pashkės ka qėnė edhe mė i favorizuari.“Jemi shumė tė kėnaqur pasi ishte njė ditė shumė e bukur edhe pse me pak erė. Njerėzit u sollėn mirė dhe nuk pati asnjė problem”, thekson kryebashkiakja e ishullit, Luz Zasso. Trajektorja e konit tė hijes mbuloi pjesėn jugore tė Paqesorit me rreth 15 mijė km duke nisur qė nga jugu i Zelandės sė Re deri nė ishujt Cook nė Polinezinė franceze pėr tė mbėrritur pjesėrisht nė Kili dhe Argjentinė.

Njė pjesė shumė e vogėl e botės ka mundur tė shijojė eklipsin mė tė gjatė diellor tė mijėvjecarit.
Foto e bashkangjitur
Kliko imazhin pėr njė versioni mė tė gjerė. Emri: eclipse19951024_21.jpg Shikimet: 166 Madhėsia: 12.7 KiloByte  
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-07-2010, 10:42   #8
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Postime: 2,169
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
SEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarė
Post Toka ėshtė mė e re se sa ėshtė menduar

Toka mund tė jetė mė e re dhe ėshtė krijuar tri herė mė vonė se ē'ishte menduar mė parė, tregoi njė anketė e re e shkencėtarėve nga Universiteti i Cambridge.
Studiuesit kanė llogaritur se planeti mund tė jetė krijuar pas njė kohe mjaft tė gjatė qė nga lindja e sistemit diellor 4567000000 vjet.

Nga krahasimi i njė izotopi nga toka me izotop meteoridi, gjeologėt nga Universiteti i Kembrixhit erdhėn nė pėrfundim se Toka ka fituar madhėsinė e tanishme pėrpara rreth 4467 miliardė vitesh.

Deri tani, shkencėtarėt kanė pohuar se procesi i krijimit tė planetit tonė zgjati 30 milion vjet.

Njė studim i ri, megjithatė, tregon se Toka ėshtė krijuar 100.000.000 vjet mė vonė, transmeton Bgnes.
Foto e bashkangjitur
Kliko imazhin pėr njė versioni mė tė gjerė. Emri: tokaglobi.jpg Shikimet: 127 Madhėsia: 3.2 KiloByte  
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-07-2010, 10:45   #9
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Postime: 2,169
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
SEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarė
Post Yjet e para tė Gjithėsisė ishin mė tė mėdhenj se Dielli

Me mijėra milionė vjet nga shpėrthimi i madh Big Beng u krijua ajo qė sot quhet “Mosha e errėt” e Universit kur mendohet se kanė ndricuar kėto yje. Ato janė skicuar nė njė pėrshkrim tė bėrė kėtė javė nga revista Science. Madhėsia e tyre ka qėnė shumė e rėndėsishme pėr Universin qė mė vonė mori formėn qė njohim sot.Studimi ėshtė kryer nga Columbia University of New York. Tė kuptosh si janė krijyar yjet, ėshtė njė nga detyrat bazė tė astrofizikės. Mendohet se ato kanė lindur nga retė e ngrohta tė pėrbėra nga gazra tė ndryshėm me pėrmbajtje hidrogjeni dhe heliumi qė mė pas ftohen
Foto e bashkangjitur
Kliko imazhin pėr njė versioni mė tė gjerė. Emri: universe.jpg Shikimet: 113 Madhėsia: 27.5 KiloByte  
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-07-2010, 14:21   #10
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Postime: 2,169
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
SEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarėSEa ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Astronomėt britanik zbulojnė yllin mė tė madh tė njohur ndonjėherė

ASTRONOMĖT BRITANIK ZBULOJNĖ YLLIN MĖ TĖ MADH TĖ NJOHUR NDONJĖHERĖ
''Bėhet fjalė pėr njė yll dy herė mė tė madh nga yjet e njohur deri tani'', tha grupi i astronomėve.


Astronomėt britanikė njoftuan se kishin zbuluar njė yll tė ri, mė tė madhin tė njohur ndonjėherė nė hapėsirė.



''Bėhet fjalė pėr njė yll dy herė mė tė madh nga yjet e njohur deri tani'', tha grupi i astronomėve.



Shkencėtarėt konfirmojnė se ky yll ka njė masė 250 herė mė e madhe se masa e Diellit, ndėrkohė qė prodhon 10 milionė herė mė shumė dritė nga ylli mė i afėrt me Tokėn.



Ylli ėshtė quajtur R136a1, pra bėhet fjalė pėr Canis Majoris dhe jo pėr njė Yll tjetėr gjigand.

Foto e bashkangjitur
Kliko imazhin pėr njė versioni mė tė gjerė. Emri: y.jpg Shikimet: 229 Madhėsia: 32.0 KiloByte  
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2010, 05:00
KaMi
Ky postim u fshi .
i vjetėr 21-09-2010, 13:17
SubZ
Ky postim u fshi .
i vjetėr 07-10-2010, 18:01   #11
Freemason
SG
 
Avatari i Freemason
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Postime: 2,709
Thanks: 44
Thanked 100 Times in 74 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Freemason ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Disa zbulime shkencore

1. Universi zgjerohet me shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe (1998)

Galaktikat largohet gjithnjė e mė shpejt nga njėra-tjetra. Nė tė njėjtėn kohė edhe universi zgjerohet nė mėnyrė pėrshpejtuese, ndryshe nga ajo qė besohej mė parė. Kjo shpikje i mahnit shkencėtarėt, tė cilėt ende kėrkojnė njė shpjegim.

2. Genomi njerėzor (2000)

Dy konkurse tė shkencėtarėve tė famshėm, njė i publikuar dhe njė privat, deklarojnė se kanė hartuar njė genom njerėzor. Hapet njė epokė e re pėr kėrkimet mjekėsore dhe biologjike.

3. Marrėveshja pėr klimėn (2001-2007)

Paneli Ndėrqeveritar pėr Klimėn modifikon pozicionin e ēdo vendi nė lidhje me ngrohjen globale, i cili nga “shumė i mundshėm” bėhet “i pakontrollueshėm”.

4. “Hubble” (1990)

Del nė treg “Hubble”, teleskopi i parė hapėsinor, i destinuar pėr t’u kthyer nė “syrin” mė produktiv nė univers dhe njė simbol i progresit shkencor.

5. Gjurma e Big Bengut (1992)

Sonda e “NASA Cosmic Background Explorer (COBE)” gjen gjurmėt e lėna nga radioaktiviteti kozmik prej tė cilit janė lindur galaktikat.

6. ADN “e ligjshme” (1985)

Sėr Alec Jeffreys, i Universitetit “Leicester”, nė Angli, njofton njė metodė pėr identifikimin e personave nė bazė tė ADN-sė, njė metodė qė mė vonė kthehet nė njė prej instrumenteve kryesore tė mjekėsisė sė ligjshme dhe njė ndihmė e jashtėzakonshme pėr hetimet e policisė.

7. Delja e parė e klonuar, Dolly (1996)

Ian Wilmut, nga instituti “Roslin” nė Skoci, njofton lindjen e Dolly-it, delja e parė e klonuar. Dolly shumė shpejt do tė ndiqet nga klone tė shumė kafshėve tė tjera.

8. Interneti, “WORLDWIDE WEB” (1989)

Fizikani Tim Berners-Lee, nė “CERN” tė Gjenevės, krijon njė metodė pėr tė lidhur faqet pėrmes internetit, qėllimi i sė cilės ėshtė tė transmetojė tė dhėnat e kėrkimeve. Ky ishte njė zhvillim i rėndėsishėm pėr pėrparimin e rrjetit informativ.

9. Vrima e ozonit (1987)

Shkencėtarėt e NASA-s zbulojnė qė nė Antarktidė po shkrihet ozoni i stratosferės, njė pengesė mbrojtėse e rėndėsishme ndaj rrezeve ultravjollcė.

10. Planetė jashtėdiellorė (1995)

Astronomėt zviceranė, Michel Mayor dhe Didier Queloz, zbulojnė njė planet orbita e tė cilit ndodhet brenda yllit 51 Pegasi B, e ngjashme me diellin. Qė nga ajo ditė janė identifikuar rreth 200 planetė jashtė sistemit diellor, mes tė cilėve njėri konsiderohet “i banueshėm”.

11. Interferenca me “RNA”-nė (1998)

Biologėt Andrew Fire dhe Craig Mello zbulojnė se si “Rna”-ja mund tė interferojė nė mėnyrė selektive me gjenet. Njė zbulim qė mund tė ketė zhvillime tė jashtėzakonshme nė fushėn mjekėsore.

12. Top Quark (1995)

Shkencėtarė nga “Fermilab”, nė Shtetet e Bashkuara, zbulojnė “top quark”, njė pjesėz nėn-atomike e cila kėrkohej prej kohėsh. Konfirmimi pėr ekzistencėn e saj siguron baza solide pėr teoritė mė moderne tė strukturės sė materies.

13. Zbulohet dinozauri primat (1992)

Kėrkues kinezė dhe amerikanė zbulojnė fosilet e mbetura tė njė dinozauri primat. Njė konfirmim pėr teorinė qė thotė se zogjtė janė pasardhės tė dinozaurėve.

14. Plutoni “ulet nė pozitė” (2006)

Bashkimi Astronomik Ndėrkombėtar dekreton se Plutoni nuk klasifikohet mė si njė planet klasik, por si njė planet “nano”, njė kategori e re sė cilės, pėrveē Plutonit, i pėrkasin dhe tė gjitha trupat me njė dimension tė pėrcaktuar qė rrotullohen, ashtu si Neptuni.

15. Qeliza tė qėndrueshme embrionale (1997)

Njė skuadėr shkencėtarėt i Universitetit “Wisconsin” izolon pėr herė tė parė qeliza tė qėndrueshme embrionale njerėzore. Kėshtu hapet njė erė e re pėr mundėsitė terapeutike, po kėshtu edhe pėr debatet bio-etike.

16. Ujė nė Mars (2000-2004)

Sonda e “NASA Opportunity” gjen nė Mars gjurmė tė cilat nė epokat e hershme duhet tė kenė qenė ato tė kėnetave tė kripura, me siguri tė ngjashme me jetėn.

17. Hominoidi mė antik (1994)

Njė fosil etiopian i mbetur prej 4,4 miliona vitesh mė parė, “Ardipithecus ramidus”, zbulohet nga njė skuadėr i Universitetit tė Kalifornisė nė Berkeley, duke u kthyer nė pėrfaqėsuesin mė tė lashtė tė njohur nga specia njerėzore.

18. Jo “krijimit” nė shkolla (2005)

Gjykatėsi federal, Jones ndalon njė shkollė amerikane tė mėsojė se njė mendje inteligjente ka krijuar dhe projektuar jetėn.

19. Zbulohet masa e neutrinit (1998)

Kėrkues japonezė dhe amerikanė tregojnė se neutrini, njė pjesėz elementare me rėnie tė radioaktivitetit, pėrmban njė masė, duke ofruar elementė tė rinj pėr njė teori tė materies tė universit.

20. Ndryshime dramatike klimatike (1982-1985)

Gjeologė dhe paleoklimatologė zbulojnė se gjatė 600 milionė vitet e fundit, janė verifikuar ndryshime edhe mė shumė dramatike nė temperaturė, me pasoja tė thella nė shirat e disa zonave tė planetit. Njė teori tjetėr thotė se modifikime tė ngjashme mund tė jenė provokuar nga aktivitete njerėzore.

21. Shpėrtimi i neuroshkencave (1990-deri mė sot)

“Dekada e trurit”, e filluar nė vitet ’90, nuk ka pėrfunduar nė vitin 2000, por vazhdon me pėrparime progresive nė eksplorimin e sistemit nervor qendror, falė mjeteve hetuese gjithnjė e mė tė sofistikuara.

22. Teletransporti (1998)

Kėrkuesit austriakė tė universitetit tė Vjenės, arritėn tė transferojnė nė njė distancė tė largėt njė foton, e cila ėshtė njė pjesėz e dritės.

23. Biologjia Evolutive e Zhvillimit “Evo Devo” (1999)

Lind njė degė e re e biologjisė: “Evo-Devo”, shkurtimi i “Biologjia Evolutive e Zhvillimit”, qė studion raportet mes zhvillimit embrional dhe evolucionin e specieve. Nga njėra anė, strukturat e jetės riformohen me ēdo lindje tė re organizmi me besnikėri tė lartė, por disa mutacione kanė modifikuar kėto plane tė zhvillimit trupor, duke prekur thellėsisht disa pėrparime tė rėndėsishme tė evolucionit.

24. Mosha e epokės sė astronomisė diellore (1996)

Fillon aktiviteti i “International Solar and Heliospheric Observatory (SOHO)”. Satelitėt vėzhgojnė yllin tonė, duke hapur erėn e sizmologjisė diellore dhe parashikimeve tė kohės hapėsinore.

25. Zbulimi i “Hobbit” (2004)

Njė skuadėr shkencėtarėsh indonezianė dhe australianė i habit paleontologėt, duke pohuar se kanė zbuluar mbetjet e tė ashtuquajturit “Homo floresiensis”, njė njeri i vogėl primitiv i 18 mijė viteve mė parė, me trurin e reduktuar, por i aftė tė pėrdorė mjetet pėr tė gjuajtur. Edhe sot, zbulimi mbetet mė i diskutuari ...
__________________
Bato, e di vet ti ...
Freemason nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-11-2010, 00:54   #12
Devil
Anėtar i ri
 
Avatari i Devil
 
Data e antarėsimit: Mar 2009
Vendndodhja: Oxford - England
Postime: 22
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Devil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuar
Post Djelli : Formimi, Rendesite, Kuptimi,


Dielli - The Sun

Dielli yne eshte yll i klasifikuar ne kategorine G2, nje prej me shume se 100 miliard yjeve ne galaksine tone.

Diametri: 1.390.000 km.
Masa: 1.989e30 kg
Temperatura: 5537 °C ne Siperfaqe
Temperatura: 15,000,000 °C Ne Berthame


Dielli eshte quajtur ne mitologji me emra te ndryshem: Greket e quajten ate Helios kurse Romaket e quajten ate Sol.

Dielli eshte objekti me i madh ne sistemin diellor. Ai permban me shume se 99,8% te mases totale te Sistemit Diellor (Jupiteri permban pjesen tjeter). Eshte thene shpesh se Dielli eshte nje yll. Kjo eshte e vertete ne kuptimin, qe ka shume te tjere te ngjashme me ate.

Kuptimi dhe Jeta e Diellit ne te kaluaren + ardhmen e tije [ky sqarim bazohet ne imazhin e me poshtem]
1: Lindja 4.5 Miliard Vjet me Pare
4.5: Dielli i koheve te tanishme
5/8: Rritje e vogel Graduale
9: Rritje e dukshme
10: Transformim ne Gjigand te Kuq
11: Transormim ne Re Molekulare [Nebula Cloud]
12: Transformim ne Xhuxh te Bardhe [White Dwarf]
13/4: Humbje te mases ne nje perqindje te vogel [White Dwarf]



Lindja/Formimi/Perberja e Diellit dhe e vete Sistemit Diellor

Sistemi Diellor u formua nga renia gravitacionale e nje Reje gjigande molekulare 4,568,000,000 vjet me pare. Reja Molekulare ishte rreth disa Light/Years=Vjet/drite e madhe. Rajoni qe do formonte Sistemin Diellor, ishte i njohur si mjegullnaje para-diellore. Ajo filloi te shkaterrohej ne nje disk tjerrje me nje diameter te madh dhe te nxehte, gjithashtu te dendur ne qender. Ne kete pike, ne evolucionin e saj, Dielli eshte besuar te kete qene nje yll T Tauri. Brenda 50 milion vjeteve, presioni dhe dendesia e hidrogjenit ne qender te Diellit u be i madh dhe i mjaftueshem, qe te filloje fusionin termoberthamor. Temperatura, norma reagimit, presioni, dhe densiteti i rritur deri ne ekuiliber u arrit, luftuar nga forca e tkurrjes gravitacionale. Ne kete pike Dielli u be nje yll i plote. Kjo rritje e presionit ndez thelbin/berthamen. Si rezultat, Dielli eshte ne rritje te ndritshme me nje norme prej rreth 10% cdo 1.1 miliard vjet. Si rezultat, Dielli eshte ne rritje te ndritshme me nje norme prej rreth 10% cdo 1.1 miliard vjet. Dielli eshte i perbere aktualisht me rreth 71,1% hidrogjen dhe 27.4% helium dhe pjesa tjeter perbehet nga sasi te vogla elementesh te renda. Kjo ndryshon ngadale me kalimin e kohes, per shkak se Dielli konverton hidrogjenin ne helium. Metalet me te bollshme jane te oksigjenit rreth 1% te mases se Diellit, karboni 0,3%, neoni 0,2%, dhe hekur 0,2%. Dielli para konvertimeve masive ishte 71,1% hidrogjen, 27.4% helium, dhe 1,5% metale. Ne pjeset e brendshme te Diellit, fuzioni berthamor ka modifikuar perberjen ne konvertimin nga hidrogjen ne helium, keshtu qe pjesa me intime e Diellit eshte tani rreth 60% helium, me bollek metali te pandryshuar. Rreth 5.4 miliard vite nga tani, hidrogjeni ne thelbin e Diellit do te konvertohet krejtesisht ne helium, duke i dhene fund fazes kryesore. Heliumi ne baze te djegies do jete ne nje temperature shume te nxehte, dhe do prodhoje energji shume here me te medha se sa nga koha e procesit te hidrogjenit. Ne kete kohe, shtresa e jashtme e Diellit do te zgjerohet per afersisht deri ne 260 here nga diametri aktual. Perfundimisht heliumi ne do te shteroje vete ne nje shkalle shume me te shpejte se hidrogjeni, dhe djegia e Diellit me fazen e helium do te jete shume me e vogel ne krahasim me fazen e djegies se hidrogjenit. Dielli nuk eshte shume masiv dhe i mjaftueshem, dhe reaksionet berthamore ne baze do te zvogelohen. Shtresa e jashtme e tij do te biere diku larg ne hapesire, duke bere qe Dielli te humbe pothuajse te gjithe fuqine e tije. Qe nga lindja e tij, ai ka perdorur rreth gjysmen e hidrogjenit ne thelbin/berthamen e vet. Ai do te vazhdoje te rrezatoje edhe per 5 miliarde vjet apo me shume (edhe pse shkelqimi i drites se tij do te dyfishohet ne ate kohe). Por ne fund ai do te konsumoje te gjithe hidrogjenin duke e kthyer ne helium dhe pastaj te shnderrohet ne nje gjigand te kuq ,dhe do te shperbehet dhe zvogelohet ne nje yll Xhuxh-Dwarf. Ky fenomen do jete i detyruar ne ndryshime radikale, te cilat edhe pse te zakonshme nga standardet yjore, do te rezultojne ne shkaterrimin total te Tokes (dhe ndoshta per krijimin e nje mjegullnaje planetare).


Ne Brendesi te Diellit dhe Njollat e Zeza

Shtresa e jashtme e rrotullimit varion: ne ekuator rrotullohet 1 here ne ēdo 25,4 dite, ne afersi te poleve eshte me shume se 36 dite. Kjo sjellje e ēuditshme eshte per shkak te faktit se Dielli nuk eshte nje organ solid-i ngurte si ne Toke. Efekte te ngjashme jane pare edhe ne planetet e gazit. Rotacioni shtrihet ndjeshem poshte ne brendesi te Diellit, por Berthama/Thelbi i Diellit rrotullohet si nje trup i ngurte. Kushtet ne berthamen e Diellit (perafersisht e 25% e rrezes te tij) jane ekstreme. Temperatura eshte 15,000,000 °C dhe presioni eshte 250 miliard atmosfere. Ne qender te berthames dendesia e Diellit eshte 150 here me shume se sa ajo e ujit. Forca e Diellit varjon: (rreth 386.000.000.000) megavat nga reaksionet e fuzionit berthamor. Ēdo sekonde rreth 700.000.000 ton hidrogjen konvertohet ne rreth 695.000.000 ton helium dhe 5.000.000 ton e energjise ne forme te Rrezeve Gamma Rays. Njollat e zeza jane rajone me temperature rreth 3527 °C. Njollat e zeza mund te jete shume te medha, rreth 50.000 km ne diameter. Njollat e zeza jane shkaktuar nga komplikimet dhe marredheniet e fushes magnetike te Diellit. Kur shikojme Diellin dhe siperfaqen e tij, karakteristikat me te dukshme jane zakonisht Njollat e Zeza Sunspoots, te cilat jane zonat e mire-percaktuar ne siperfaqe dhe shfaqen me pjese me te erreta se sa pjesa tjeter e siperfaqes per shkak te temperaturave te uleta. Njollat e Zeza Sunspoots jane rajone te aktivitetit te dendur magnetike ku konvertimi i elementeve frenohen nga fusha te forta magnetike, reduktimin e transportit te energjise nga e brenda. Fusha magnetike shkakton ngrohje te forte ne Corona-Kurora-Siperfaqa, duke formuar rajone aktive, qe jane burim i fishekzjarreve intensive diellore dhe nxjerrja ne mase e materialeve nga Corona: quajtur ne anglisht corona mass ejection ose CME. Numri i dukshem i Njollave te zeza ne Diell nuk eshte konstant, por ndryshon me kalimin e nje cikli 11-vjeēar i njohur si cikli diellor. Ata qe nuk shfaqen jane ne latituden e larte diellore. Pas ciklit njollat diellore perparojn, numri i njollave rritet dhe levizin me afer ekuatorit te Diellit, nje fenomen i pershkruar nga ligji Sporer. Historia e numrit te njollave verejtur gjate 250 viteve te fundit, tregon ciklin 11-vjeēar diellor. Cikli Diellor ka nje ndikim te madh te motit ne hapesire, dhe eshte nje ndikim i rendesishem ne klimen e Tokes qe nga shkelqimi i drites dhe mardheniet e tjera magnetike. Ne shekullin e 17, cikli diellor duket se ka ndaluar teresisht per disa dekada.

Shikoni imazhin rreth ketij informacioni [Sun Spoot = Njolla Zeze]

Fusha Magnetike dhe disa faktore tjere

Rajoni mbi kromosfere i quajtur corona-kurore, shtrihet miliona kilometra ne hapesire, por eshte e dukshme vetem gjate nje eklipsi Diellor. Kur Hena kalon midis Tokes dhe Diellit atehere kemi te bejme me nje eklips Diellor. Eklipset jane te dukshme mbi zona te gjera te Tokes. Eklipset e Diellit ndodhe nje here ose dy here ne vit. Fusha magnetike e Diellit eshte shume e forte (sipas standardeve tokesore) dhe shume e komplikuar. Magnetosfera e tij, (e njohur edhe si heliosfera) shtrihet pertej Plutonit. Perveē ngrohjes dhe drites, Dielli gjithashtu leshon nje lume me dendesi te ulet te grimcave te ngarkuara (kryesisht elektronet dhe protonet), e njohur si Era Diellore, e cila pershkon te gjithe sistemin diellor ne rreth 450 km/sec. Era diellore dhe grimcat shume te larta te energjise hidhen nga shperthimet Diellore. Keto grimcka ose kjo Ere Diellore e quajtur Solar Storm ose Solar Flare, mund te shkaktoje nje efekt dramatik ne Toke duke rrezikuar egsistencen e njerezimit ne te ardhmen ne planetin tone.


Te Dhenat Nga Anijet/Satelitet e Nases

Te dhenat e fundit nga Anija Ulysses tregojne nje ndryshim te shpejtesise me 750 kilometra ne sekonde te Erave Diellore. Perberja e Eres Diellore gjithashtu duket te ndryshoje ne rajonet polare. Studim i metejshem i Eres Diellore do te behet nga anijet e nisura kohet e fundit Wind, ACE dhe SOHO nga pika te favorshme dinamike te qendrueshme drejtperdrejte ne mes Tokes dhe Diellit rreth 1,6 milione km nga Toka.


Kuptimi i Njerzimit

Per mijera vjet njerezimi, me disa perjashtime, nuk e njihte ekzistencen e Sistemit Diellor. Njerezit besonin se Toka mund te jete e palevizshme ne qender te Universit dhe kategorikisht . Edhe pse filozofi greek Aristarkun Samos kishte spekuluar ne nje rishqyrtim te Kozmosit, Nicolaus Copernic ishte i pari qe zhvilloi nje sistem matematikisht heliocentrik. Pasardhesit e tij te shekullit 17-te, Galileo Galilei, Johannes Kepler dhe Isaac Newton, zhvilluan te kuptuarin e fizikes, e cila coi ne pranimin gradual te idese se Toka dhe Planetet tjera rrotullohen rreth Diellit , dhe qe Toka nuk eshte qendra e gjithshkaje. Ne kohet e fundit, permiresimet ne Teleskop dhe perdorimi i anijeve/sateliteve kane mundesuar hetimin e fenomeneve gjeologjike te tilla si, male dhe kratere, dhe dukurive meteorologjike sezonale, te tilla si rete, stuhite e pluhurit dhe akullnajave ne planetet e tjera.

Dielli eshte rreth 4.5 miliard vite i vjeter.
Theksojme: Dielli nuk mund te shkaterrohet nga nje fenomen Supernova sepse nuk e ka massen e duhur.



Elton Balla
Angli Oxford 2010

http://www.UniversAlb.com
Devil nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-11-2010, 01:11
USA NR1
Ky postim u fshi .
i vjetėr 10-01-2011, 17:43   #13
Devil
Anėtar i ri
 
Avatari i Devil
 
Data e antarėsimit: Mar 2009
Vendndodhja: Oxford - England
Postime: 22
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Devil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuar
Lightbulb Cilivizimet e jetes ne Univers dhe tipat e tyre


Kur ne shikojm ne hapesire per jete alienesh, ne nuk shikojm per njerez te vegjel jeshil, por ne shikojm per Tipin 1, Tipin 2, Tipin 3 te Cilivizimeve.

Tipi 1 i Cilivizimit eshte ai tip qe ka force Planetare, qe kontrollo planetin e vet duke perfshire, Vullkanet, Termetet, Sistemin e Kohes, dhe duke pasur qytete civile mbi oqeane, pra cdo lidhje me kontrollin e planetit, perfshine Tipin 1 te Cilivizimit.

Tipi 2 i cilivizimit eshte ai Yjor, fuqia e energjise planetare shtreone, ata fillojne dhe marin burimin kryesore te energjise direkt nga Ylli. Ky tip nuk perdor makineri konvertimi te energjise por shpėrthimet diellore, gjithashtu edhe energjia e madhe qe duhet te kene makinerite per te punuar ky tip e mer nga Ylli i tij. Gjithashtu kur fuqina e Yllit shteron, ata shkojnė dhe kerkojne burime energjie ne Galaktike duke mare fuqinė e miliardave Yjeve.

Si i masim ne dhe me cfare i krahasojme keto cilivizime ne nje te ardhme te larget. Athere ne do perdorim disa programe dhe filma per te bere nje krahasim per llojin e cilivizimeve ne te ardhmen dhe realitetin e sakte te fuqise tyre. Pershembull: Buck Rogers korispondon tek Tipi 1 i cilivizimeve. Federata Startrek hyn tek Tipi 2 i cilivizimeve pasi ne film ne kemi pare qe kan kolonizuar sisteme Yjore. Starwars korispondon ne Tipin 3 te cilivizimeve, duke u referuar tek fuqia e tyre kontrolluese, gjithmon si pas filmit.

Tani, cfare jemi ne ne kete shkalle, cfar tipi hyjme ne njerzimi i sotem, dhe si klasifikohemi kundrejt tipeve me te cilivizuar ne te ardhmen.
Ne jemi Tipi 0 i cilivizimit dhe nuk arrijme as te klasifikohemi ne shkallet e me siperme.
Ne nuk e marim energjine tone nga Yjet,Galaktikat, por e marim ate nga nje planet i vdekur sic eshte i joni, pra e marim nga nafta dhe gazi te cilet ne i gjejme thelle ne planetin tone. Cfare kuptojme ne me fjalen (Planet i vdekur). Shume nga ju mund te me pysni dhe mund te shtroni pytjen se pse jemi ne nje planet i vdekur kur ne jetojme ne kete planet, dhe do vazhdojme te jetojme dhe per disa qindra, ose miliona vjet. Athere e theksoj sepse fjala vdekur vjen si rrjedhoje e burimeve te energjise ketu ne Toke, te cilat heret a vone do te shterojne dhe nuk do jene ne gjendje te plotesojne kushtet e cilivizimeve ne te ardhmen, dhe duke mos pasur burime te energjise nga planeti, Tipit 0 (Ne) i duhet nje konvertim ne Tipin 1 per te arritur vazhdimin e jetes dhe marjen e energjise kryesore nga Dielli. Ne mund te bejme nje perllogaritje se kur mund te jemi gati per te bere kalimin nga Tipi 0 ne Tipin 1 te cilivizimit, dhe si pas studimeve ky kalim mund te behet perafersisht mbas 100 vjetesh. Cdo here qe ne shofim gazetat, programet ne tv rreth ketij kalimi, apo teknologjise, e ndjejm veten te privilegjuar qe jemi Tipi 0, dhe femijet ose femijet e femijeve tane do te jene deshmi e ketije realiteti kalimtare nga Tipi 0 ne Tipin 1 te cilivizimit.

Cfare eshte Bota ne teresi. Bota eshte nje cikel i bashkuar me shtete te medha si Amerika, Kanadaja, Mexika, Anglia, Kina, etj, por pse ? , sepse ne po shofim fillimin e cilivizimit te Tipit 1 ne blloqet ekonomike dhe tregtare ne bote. Cfare gjuhe po perdor ky fillim ekonomik i Tipit 1 neper bote?. Ku do qe shkojme neper bote shofim qe te gjithe flasin gjuhen Anglisht, dhe ne te ardhmen i gjithe planeti jone do jete i tille, te gjith do flasin gjuhen e tyre por siper asajt do jete Tipi 1 i gjuhes per nje menyre komunikimi global ne planet, dhe kjo gjuhe do jet ndoshta gjuha Angleze. Gjithashtu do kete edhe sistem kulture dhe politike te Tipit 1 kudo ne planet.

Cfare eshte interneti ?. Interneti eshte fillimi i sistemit telefonik te Tipit 1. Keshtu ky transformim Tipesh dhe ndryshimesh eshte nje nga gjerat me te rendesishme e te gjithe koherave. Njerezit qe se duan kete transformim jane Terroristet, ata kane frike se ky transformim eshte nje cilivizim planetare i tolerueshem per shume kultura. Ne mendimet e tyre ato e kane frike kete transformim per shkak se jane deshmitare i nje rigjenerimi dhe cilivizimi planetare me nje kategori me te avancuar. Ky transormim dhe ndryshim eshte gjithashtu shume i rendesishem , sepse ne nuk jemi te sigurte nese do e kalojme kete prove, pra sjemi te sigurt nese do arrijme ta kryejme me sukses kete ndryshim nga Tipi 0 ne 1.

Kur ne shikojme ne hapesiren e thelle, ne nuk shofim asnje evidence te cilivizimeve te Tipit 1, 2 dhe 3. Matematika thote qe duhet te jene me mijra cilivizime te ketyre tipeve ne Galaktike. Pse ndodh kjo?, sepse transormimi nga Tipi 0 ne Tipin 1 eshte transformimi me i rrezikshem i te gjithe transormimeve, dhe ne mbase sja dalim per faktin qe jemi ne gare me kohen. Ne nje ane ne kemi forcen e integrimit, forcen e tolerances, forcen multi kulturore qe eshte duke u zhvilluar para syve tone. Ne anen tjeter ne kemi armet e shkaterrimit masiv, pra mbushjet berthamore , gjithashtu dhe rritjen e terrorizmit nderkombetare. Nese nje dite ne do te kemi nje Super Anije Kozmike, dhe ne do gjejme nje Planet ne te cilen atmosfera eshte shume e rrezatuar dhe e nxehte per te zhvilluar jeten, ne do te shofim qe ato se kane bere transformimin e Tipeve nga 0 ne 1.

Tani duke qene Tipi 2 i cilivizimit, ti je i pavdekshem. Me termat shkencore asgje nuk mund ta shkaterroje Tipin 2 te cilivizimit, edhe vet Supernova nuk mund ta shkaterroje Tipin 2 te cilivizimit, sepse teknologjia e Tipit 2 do jete ne gjendje te levizi Planetin ne rast rreziku ose te ndaloje te gjitha shperthimet berthamore dhe rrezatimet qe vijne ne drejtim te Planetit. Mbas nje kohe cilivizimi i Tipit 2 behet nje Tip Galaktik dhe kane aftesine per te kontrolluar edhe vet Galaktiken ku ato jetojne.

Nese ne jemi Tipi 3 i cilivizimit, ne do jemi ne gjendje per te exploruar Galaktiken tone, por jo duke cuar njerez me anije per te kaluar nga nje Sistem Yjor ne tjetrin, sepse do duheshin miljona vjet per te exploruar Galaktiken tone Milky-way=Rruga e Qumshtit, por menyra per ta bere kete gje eshte, krijimi i nje roboti. Bejme uljen e robitit ne Hene dhe krijojme nje fabrike prodhimi te cilen do prodhonte miljona kopje te robitit ne kete Hene qe eshte e qendrueshme. Procesi dyte nis kur te cohen keto robot ne Henat tjera, dhe atje cdo robot individual krijon fabriken e tije te riprodhimit. Duke filluar me 1 robot ne do kemi miljona, dhe miljona, dhe miljona, dhe ne fund miljarda kopje te cilet do perhapen dhe ulen ne Hena te ndryshme, duke pritur transformimin e Tipit 0 te behet Tipi 1.

S kohe do na duhet per te pasur nje baze ne Hene per te filluar perpjekjet e transformimit, ndoshta 100 vjet. Brezi i femijeve te femijeve tane eshte brezi me i rendesishem qe do jetoje ne Planetin tone. Ne jemi brezat te cilet do te percaktojme nese do e kalojme transformimin e cilivizimeve nga Tipi 0 ne Tipin 1, ose ne do te shkaterrojme veten tone per shkak te arrogances dhe armeve berthamore te cilat ne i kemi pasur, i kemi, dhe do vazhdojm ti kemi.




Elton Balla
www.Universalb.com 2011
Devil nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2011, 18:45   #14
PuffetiNa
CdoGjeEBukurDhimbjeLenPas
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Ne vendin ku me shume respektohen kafshet se sa njerezit, Ne lagjen ku me shum hahen plumbat sa buka
Postime: 10,255
Thanks: 4,135
Thanked 2,865 Times in 1,375 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 98
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Te reja nga Astronomia

Astronomi, qė nga etimologjia do tė thotė "ligji i yjeve", ( Greq.): άστρο, + νόμος) ėshtė njė shkencė qė pėrfshin vrojtimin dhe shpjegimin e dukurive qė ndodhin jashtė Tokės dhe atmosferės. Ajo studion prejardhjen, zhvillimin, vetitė fizike dhe kimike tė tė gjitha trupave qė mund tė vrojtohen nė qiell (jashtė Tokėsorė), sė bashku me tė gjitha proēeset (ecurite) nė tė cilat ato pėrfshihen. Me ndryshimin e kohėrave kanė ndryshuar dhe degėt e saj tė studimit. Gjatė njė pjese tė mirė tė shekullit XX, astronomia ishte menduar tė ndahej nė astrometri, mekanikė qiellore dhe astrofizikė. Nga tė treja, astrofizika, ėshtė dega mė e njohur pasi nė shumė universitete pėrfshihet nė degė kėrkimi dhe zhvillimi.

Astronomia ėshtė ndėr tė paktat shkenca ku amatorėt luajnė ende njė rol, sidomos nė zbulimin dhe vėzhqimin e dukurive qiellore. Astronomia nuk duhet ngatėrruar me astrologjinė, apo pseudoshkencat tė cilat pėrpiqen tė zbulojnė fatin e njerėzve duke vrojtuar lėvizjen e trupave qiellore. Megjithėse tė dyja bazohen tek tė njėjtat parime (vrojtimi i qiellit), ato janė tė ndryshme: astronomia bazohet nė studimin sipas metodave shkencore, ndėrsa astrologjia nuk ka baza nė metoda tė tilla.



Astronomi Lunarejesa e Hėnės qė nuk shihet. Eshtė fotografuar nga misioni Apollo 11 qė u soll rreth Hėnės nė 1969.Astronomia ėshtė ndėr tė paktat shkenca ku amatorėt luajnė ende njė rol, sidomos nė zbulimin dhe vėzhqimin e dukurive qiellore. Astronomia nuk duhet ngatėrruar me astrologjinė, apo pseudoshkencat tė cilat pėrpiqen tė zbulojnė fatin e njerėzve duke vrojtuar lėvizjen e trupave qiellore. Megjithėse tė dyja bazohen tek tė njėjtat parime (vrojtimi i qiellit), ato janė tė ndryshme: astronomia bazohet nė studimin sipas metodave shkencore, ndėrsa astrologjia nuk ka baza nė metoda tė tilla.
Degėt e astronomisė
Astronomia pėrbehet nga disa degė. Ndarja e parė bėhet nė astronomi teorike, dhe astronomi vrojtuese. Vrojtuesit pėrdorin mėnyra tė ndryshme pėr tė marrė tė dhėna mbi dukuri tė ndryshme, tė dhėna qė pėrdoren nga teoricienėt pėr ndėrtimin e modeleve, shpjegimin e kėtyre dukurive dhe parashikimin e tė tjerėve tė ngjashėm. Kjo nuk do tė thotė qė vrojtuesit dhe teoricienėt janė persona tė ndryshėm.

Degėt e studimit mund tė ndahen edhe sipas dy kritereve:

sipas subjektit (p.sh planetėt ose galaktikat) ose problematikės (formimi i yjeve ose i planetėve)
sipas zonės sė spektrit elektromagnetik tė studiuar

Ndarja sipas subjektit ose problematikės

Astrometria: Mat vendosjen dhe zhvendosjen e objekteve (sendeve) qiellore. Nevojitet te pėrcaktoje sistemin e pėrdorur te vend-ndodhjes dhe lėvizje-matjen e objekteve ne galaksinė tone.
Kozmologjia: Studimi i gjithėsisė ne tersi dhe zhvillimin e saj.
Astronomia galaktikore: Ishte studimi i ndėrtimtarisė dhe pėrbėrėsve te galaktikės sonė. Tani pėrfshin studimin e galaktikave te tjera qe mund te vezhgohen ne (me) hollėsi.
Astronomia Tejgalaktikore: Studimi i objekteve (kryesisht galaksive) jashtė galaksise sonė.
Formimi dhe zhvillimi i galaktikave: Studimi i formimit te galaksive, dhe zhvillimit te tyre ne gjendjen e vezhguar te tashme.
Shkenca planetare: Studimi i planetėve te sistemet diellor ėshtė (ne kohet e fundit), nganjehere i menduar nje disipline e ndryshme; e quajtur gjithashtu planetologji.
Astronomia yjore: Studimi i yjeve ne pergjithesi.
Zhvillimi i yjeve: Studimi dhe zhvillimi i yjeve nga formimi i tyre deri ne fundin e tyre si mbetje yjore.
Formimi i yjeve: Studimi i kushteve dhe proceseve (ecurive) qe kane ēuar ne formimin e yjeve ne brendesine e reve te gazta, dhe vete ecurinė e formimit.
Gjithashtu, ka edhe disiplina te tjera qe mund te mendohen pjese e astronomise, ose janė shkenca nderdisiplinore ne lidhje me astronomine si:

Arkeoastronomia
Astrobiologjia
Astrokimia
Shkencat planetare
Kosmologjia


Astronomia planetare, ose shkencat planetare: njė "djall pluhuri" ne Mars. Fotografuar nga Mars Global Surveyor Vrojtuesi i pėrgjithshėm marsian.
Mėnyra e pėrftimit tė informacionit
Nė astronomi, mėnyra kryesore pėr tė pėrftuar informacione ėshtė nepermjet identifikimit dhe analizimit tė rrezatimeve radioaktive, fotoneve; mėnyrė tjeter pėr pėrftimin e informacioneve janė rrezet kozmike, neutrinot, dhe, nė tė ardhmen e afėrt, valėt gravitacionale (shih LIGO dhe LISA).

Njė ndarje tradicionale e astronomisė jepet edhe nepermjet spektrit elektromagnetik tė vėzhguar:

Astronomia optike pėrmbledh teknikat e pėrdorura pėr zbulimin dhe analizimin e dritės nė gjatėsi valore tė tilla qė mund tė identifikohen edhe me sy (rreth 400 - 800 nm). Mjeti mė i njohur ėshtė teleskopi, me matės elektroni imazhesh dhe spektrograf.
Astronomia Infrared merret me identifikimin e rrezatimeve infra tė kuqe (valė mė tė gjata se drita e kuqe). Instrumenti mė i pėrdorur ėshtė teleskopi por me shtimin e njė instrumenti pėr teleskopėt hapėsinorė pėrdoren gjithashtu pėr tė eleminuar zhurmat (interferencat elektromagnetike) nga atmosfera.
Radio astronomia pėrdor instrumente plotėsisht tė ndryshėm pėr identifikimin e rrezatimit tė valėve nga mm nė cm. Marrėsit janė tė ngjashėm me ata qė pėrdoren nė transmetimin radio(qė pėrdor kėto lloj valėsh). Shih Radio teleskopėt.
Astronomia e energjisė sė lartė


Astronomia radio dhe optike mund tė mbėshtetet nga grupe observatories, sepse Atmosfera e Tokės ėshtė e tejdukshme nė atė gjatėsi valėsh. Drita infra e kuqe thithet thuajse tėrėsisht nga avujt e ujit, pėr kėtė vėzhguesit infrared duhet tė vendosen lart nė hapėsirė ose nė njė vend tė thatė .

Atmosfera ėshtė opake nė gjatėsitė valore tė pėrdorura nga Astronomia e rrezeve X, Astronomia e rrezeve gamma, Astronomia UV dhe, pėr kėtė arsye mund tė dėrgohen lart nepermjet ballonave ose observatorėve hapėsinorė.

Lente gravitacionale

Astronomia ekstragalaktike: lente gravitacionale. Ky imazh i teleskopit hapėsinor Hubble tregon blu tė ndryshme, objekte ne formė nyjash qė s'janė gjė tjetėr veē imazhe shumėfishe tė tė njėjtės galaksi. Janė shumėfishuar nga efekti i lentes gravitacionale i njė grupimi galaksish tė verdha, eliptike dhe spirale. Lentia gravitacionale krijohet nga fusha gravitacionale e grupimeve qė prish imazhin e objekteve mė tė largėta.
Sigurisht se shumė herė gjatė jetės tuaj jeni pyetur se cili ėshtė roli juaj unik nė kėtė botė - kush ua dhuron talentin, kush frikėn e kush dashurinė. Madje, mund tė keni pasur edhe shumė pyetje tė tjera, pėr tė cilat asnjėherė nuk keni gjetur pėrgjigje ose mund tė keni marrė pėrgjigje tė prera tė formės – vjen nga natyra ose Zoti. Njė gjė duhet kuptuar mirė, astrologjia nuk i mohon kėto shpjegime - mirėpo ēdoherė ka kėrkuar dhe kėrkon mė shumė - kėrkon tė dijė se cili ėshtė roli i njeriut nė kėtė botė dhe se nė ēfarė forme ėshtė i lidhur mikrokozmosi i brendshėm i tij me makrokozmosin qė e rrethon atė. Pra, astrologjia ėshtė metodė shumė e pėrparuar e vetėnjohjes. Mė ndihmėn e saj ne jemi nė gjendje t’i njohim dhe t’i zhvillojmė potencialet tona, duke iu pėrshtatur energjive tė planetėve nė planin shpirtėror, mental, emotiv dhe fizik. Imazhi i pozitave tė planetėve nė momentin e lindjes sė njė personi ėshtė, nė tė vėrtetė, mikrokozmosi i atij personi, respektivisht ID-ja e tij e pėrhershme. Karakteri i njeriut, por edhe momentet e ndryshme tė evoluimit nė jetėn e tij, janė tė dhėna tė marra nga ndėrlidhja e shenjave dhe e planetėve.





Ēfarė ėshtė raporti i njeriut me Universin?
Si ndikon lėvizja e trupave qiellorė nė jetėn e njeriut?
Si ndikon astrologjia nė vullnetin e lirė?

T’u pėrgjigjesh kėtyre pyetjeve, do tė thotė tė fillosh njė rrugėtim drejt vetėnjohjes dhe vetėkuptimit. Astrologjia ėshtė njė vegėl antike qė ju mundėson tė vetėnjiheni, vetinformoheni dhe vetėtransformoheni. Astrologjia ju shpie drejt kuptimit mė tė madh tė asaj se kush nė tė vėrtetė jeni dhe si mund tė rriteni.

Astrologjia ju ndihmon ta realizoni potencialin tuaj dhe t’i zhvilloni aftėsitė tuaja. Sė fundi, nėpėrmjet vetėkuptimit qė e promovon, astrologjia ka kapacitet tė ndikojė nė shpirtin e njeriut dhe ta mbajė gjallė atė.

Tė gjitha gjėrat lėvizin. Sikundėr qė Toka sillet rreth boshtit tė vet brenda 24 orėve, po ashtu edhe planetėt e tjerė lėvizin me shpejtėsi tė ndryshme nė orbitėn e madhe rreth Diellit. Astrologjia, pra, ka tė bėjė me marrėdhėniet ndėrmjet kėtij kozmosi tė madh qė na rrethon dhe kozmosit brenda secilės qenie njerėzore. Energjitė e njėjta qė funksionojnė rreth jush nė univers, po ashtu veprojnė edhe brenda jush: ato reflektojnė, formojnė dhe ndikojnė nė botėn tuaj tė brendshme.

Ēka ėshtė horoskopi?

Origjina e fjalės horoskop rrjedh nga fjala greke “horoscopos”, qė do tė thotė “shenjė e ngritur mbi horizontin lindor nė njė moment tė caktuar”. Horoskopi mė i vjetėr i ruajtur deri sot, daton nga viti 410 para erės sonė.

Horoskopi, ose harta jetėsore, ėshtė imazh ose diagram qė prezanton orėn e ndalur kozmike nė momentin kur keni lindur, pra imazh qė shpėrfaq pozicionin e planetėve nė atė moment. Lėkundjet planetare, ose energjitė qė kanė vepruar nė momentin kur keni lindur, janė unike. Horoskopi ėshtė projektplan i karakterit dhe potencialeve tuaja – pra portreti juaj kozmik.

Sidoqoftė, trupat qiellorė nxisin, por nuk largojnė: njė kuptim i energjive planetare qė operojnė nė jetėn tuaj ju lejojnė tė jeni nė kontroll dhe t’i pėrdorni kėto energji me menēuri, pėr suksesin dhe evoluimin tuaj personal.

Pėr ēka shėrben astrologjia?

Astrologjia ėshtė njė vegėl qė ju mundėson pėrparimin personal dhe qė ta pėrmirėsoni cilėsinė e jetės suaj. Sot, miliona njerėz nė botė, kėrkojnė t’u punohet harta e jetės pėr t’i vjelė tė mirat e ditės dhe pėr t’i shfrytėzuar mundėsitė qė ua ofrojnė planetėt.
Njė shpjegim mė i avancuar na thotė se ndryshimet dhe pėrparimet janė mėsimet qė duhet t’i marrim nė njė kohė tė caktuar tė jetės dhe kėshtu mund t’i pėrballim sfidat, periudhat e vėshtira dhe ta rrisim qenien tonė shpirtėrore.

Asnjė mashkull ose femėr nuk e sheh veten sikur i shohin tė tjerėt dhe shpesh ndodh qė para njerėzve tė tjerė ata tė shfaqin paragjykimet pėr vetveten, por pyetja e vėrtetė ėshtė – a dėshironi tė bėheni mė tė vetėdijshėm, t’i pranoni vetitė e kėqija dhe tė filloni t’i zhvilloni vetitė e mira? Astrologjia ju mėson ta njihni veten mė mirė dhe si tė jetoni nė harmoni me tė tjerėt rreth jush, sidomos me partnerin ose familjarėt. Pėr kėtė shkak ėshtė i nevojshėm krahasimi i horoskopėve tė njerėzve.

Astrologjia: Shkencė, ose art?

Mund tė thuhet se astrologjia ėshtė edhe shkencė, edhe art. Astrologjia studion ndikimin e forcave kozmike mbi karakterin e njeriut, qė burojnė nga trupat qiellorė. Pėrpilimi i njė harte jetėsore (horoskopi) ėshtė punė qė kėrkon llogaritjen e saktė tė ēdo faktori. Ndėrsa arti i astrologjisė gjendet nė aftėsinė e astrologėve pėr ta sjellė njė kuptim tė duhur psikologjik, shpirtėror dhe human pėr mėnyrėn se si energjitė kozmike ndikojnė mbi jetėn tonė.
Dymbėdhjetė shenjat e Zodiakut i pėrfshijmė nė grupe nė bazė tė karakteristikave tė pėrbashkėta. Njėra nga mėnyrat e kategorizimit tė tyre ėshtė qė ato t’i pėrmbledhim nė grupe nė bazė tė temperamentit. Njė kategorizim tė tillė e quajmė si grupim sipas elementit.
Katėr elementet janė: zjarri, toka, ajri dhe uji dhe kėta janė arketipat e energjisė, tė cilėt e formojnė temperamentin e ndokujt, ndėrsa temperamenti pėrbėn elementin dominues tė horoskopit.

SHENJAT E ZJARRIT

Zjarri pėrfaqėson energjinė vitale, burimin e aktivitetit tė gjithmbarshėm, burimin e tėrė jetės. Forca, komunikueshmėria, energjia dhe vitaliteti, ngrohtėsia dhe entuziazmi – kėto janė cilėsitė e zjarrit. Ajri dhe zjarri ngjiten pėrpjetė; esenca e tyre ėshtė ekspansioni. Toka dhe uji zbresin poshtė, duke u pėrpjekur qė tė zėnė njė vėllim sa mė tė vogėl.

Njerėzit, te tė cilėt mbizotėron ky element, shprehin njė natyrė afirmative, tė pavarur, tė guximshme dhe tė fortė. Dispozitat e tė lindurve nė kėtė shenjė janė tė orientuara nga krenaria, besimi, trimėria, guximi. Kanė njė shpirt pushtues, i cili lakmon qė mė shumė tė urdhėrojė e mė pak tė jetė i dėgjueshėm. Ata janė shpesh agresivė, mund tė thuhet edhe arrogantė; kėrkojnė sherre dhe i besojnė vetėm vetes; janė shumė mosbesues. Gjithnjė kanė dėshira tė mėdha dhe synime tė pangopura. Ata janė "pjekur nė vullnetin e tyre". Njerėzit e tillė vetė e krijojnė fatin e tyre, ose tė paktėn e kanė bindjen se e bėjnė atė.

Zjarri ėshtė element qė u pėrgjigjet syrit dhe vizionit – nga tė pesė shqisat syri ėshtė shqisa qė i arrin caqet mė tė largėta. Yjet nė qiell janė zjarre tė mėdha, tė cilat shihen nė largėsitė prej disa miliarda vitesh drite. Tė lindurit nė shenjėn e zjarrit, sipas kėsaj, kanė prirje pėr gjėra tė largėta, abstraksione. Ata kanė, mė shumė ose mė pak tė shprehura, aspirata spirituale nė varėsi nga fakti se a janė tė udhėhequr nga zjarri, apo vetėm janė djegur nga ai. Nė pėrgjithėsi, planetėt janė mė aktivė nė kėtė triciplitet kundruall tė tjerėve. Elementi kimik qė i pėrgjigjet zjarrit ėshtė oksigjeni; ai bashkohet pothuajse me tė gjithė trupat e tjerė gjatė djegies.

Shenjat tė cilat i pėrkasin zjarrit janė: dashi, luani dhe shigjetari.


SHENJAT E TOKĖS

Toka paraqet pėrbėrjen materiale, e cila ėshtė e pranishme nė tė gjitha gjėrat, madje edhe nė ato mė tė imėtat. Maturia, stabiliteti, pesha dhe pjelloria janė karakteristika e kėtij elementi. Ajri dhe zjarri ngjiten pėrpjetė; esenca e tyre ėshtė ekspansioni. Toka dhe uji zbresin poshtė, duke u pėrpjekur qė tė zėnė njė vėllim sa mė tė vogėl.

Shenjat e tokės paraqesin natyrėn e kujdesshme, praktike, emocionale dhe misterioze. Tė lindurit me elemente tė theksuara tė tokės janė tė ngadalshėm dhe tė mbyllur, tė rezervuar dhe tė pėrmbajtur, ekonomikė dhe metodikė. Ata i bartin gjatė shenjat e tė ndodhurave; por edhe janė mė tė aftė se sa tė tjerėt qė pėr njė kohė tė gjatė ta lėnėn shenjėn e tyre nė atė qė e prekin. Toka, parimisht, ėshtė e plogėsht, e butė dhe e errėt; por ajo mund tė bėhet e pėrhershme dhe transparente sikur njė diamant. Toka i pėrgjigjet shqisės sė tė prekurit, e cila pranon sinjale tepėr tė afėrta, tė shkaktuara nga objektet e vendosura nė periferi tė trupit.

Tė lindurit nė shenjėn e tokės dėshirojnė t’i prekin gjėrat; me fjalė tė tjera t’i ndiejnė njėkohėsisht ngjashmėritė dhe ndryshimet. Vlera e tyre spirituale mund tė vijė nga ky distinksion, tė cilin ata janė tė aftė ta bėjnė ndėrmjet asaj qė prekin (gjegjėsisht, asaj qė kanė, qė duan, ose qė bėjnė) dhe asaj qė janė vetė. Por, kur e harrojnė kėtė distinksion, ata jetojnė vetėm pėr t’i mbushur xhepat dhe stomakun. Materializmi, kryeneēėsia, frika e cila paralizon, pakėnaqėsia e tepruar, dembelia – janė disa nga tė metat e tyre mė tė mėdha. Pėrndryshe, elementi kimik, i cili i pėrgjigjet tokės ėshtė karboni, lidhjet e forta tė tė cilit forcojnė strukturėn e molekulave organike.

Shenjat tė cilat i pėrkasin tokės janė: demi, virgjėresha dhe bricjapi.
SHENJAT E AJRIT

Ajri ėshtė element i relacionit. Ai paraqet diēka mė tepėr sesa njė pėrzierje e gazrave – qė sajohet nga azoti, oksigjeni, hidrogjeni dhe nė sasi minimale edhe nga substanca tė tjera – qė e bėjnė tė pėrshtatshme pėr jetė njė ambient nė tė cilin ndodhemi.

Ajri si element ndėrambiental ėshtė substanca e pėrkryer dhe e pashkatėrrueshme, e cila pėrmban materien, por qė nuk pėrzihet kurrė me tė. Me kėtė rast mendohet edhe pėr hapėsirėn intersiderale (ndėryjore) dhe zbrazėtirėn ndėratomike. Nė kėtė kontekst, mbase ajrit mė shumė do t’i pėrgjigjej emri eter. Elasticiteti grandioz, stėrhollimi, aftėsia qė tė plotėsojė ēdo gjė, ose mė parė ta bėjė tė pakufishėm mungesėn e formės, por edhe ekzistimin e substancės nga e cila ėshtė krijuar ēdo gjė, pavarėsia – kėto janė vetitė themelore tė kėtij elementi.

Ajri dhe zjarri ngjiten pėrpjetė; esenca e tyre ėshtė ekspansioni. Toka dhe uji zbresin poshtė, duke u pėrpjekur qė tė zėnė njė vėllim sa mė tė vogėl. Tė lindurit nė shenjėn e kėtij tripliciteti dhe tė pėrbėrėsve tė tij mė tė rėndėsishėm janė subtilė, tė rafinuar, me prirje qė tė kultivohen, kureshtarė, kėnaqen nė shprehjen e kujdesit. Parė nė pėrgjithėsi, kanė sjellje tė mirė dhe janė matur. Vitaliteti i tyre lė shumė pėr tė dėshiruar, ndėrsa baraspesha e tyre nervore shpesh ėshtė e pasigurt. Rėndom shprehin ndonjė talent artistik, por jo edhe shkencor.

Shenjat e ajrit paraqesin njė natyrė mjaft humane, tė gėzuar, zbavitėse, tė dashur dhe simpatike. Kanė intelekt tė madh dhe imagjinatė tė bujshme. Paqėndrueshmėria, jokonsekuenca, plogėshtia, shkujdesja, sipėrfaqėsia – kėto janė disa nga tė metat e tyre. Ajri si element u pėrgjigjet shqisave tė transmetimit nė distancė, nė rend tė parė shqisės sė tė dėgjuarit. Kjo ėshtė logjike, pasi qė ajri ėshtė element i relacionit; sepse meqenėse krijesat njerėzore merren vesh nėpėrmjet fjalės sė folur, tė dėgjuarit paraqet organin e marrėveshjes, pajtimit (edhe mė tutje kolektivisht pėrdoret fjala dėgjoj si sinonim pėr kuptoj – pėr dallim nga shprehja jonė "hyn pėr njėrin vesh dhe del pėr tjetrin ").

Vlera spirituale e tė lindurve te tė cilėt mbizotėron elementi i ajrit mund tė jetė shumė e madhe, nėse ata nė atė komunikim gjurmojnė edhe pėr gjėra tė tjera dhe jo vetėm pėr burimin e fitimit. Tė dėgjuarit merr sinjale mjaft tė largėta, por gjithnjė me vonesė tė vogėl kundruall shqisės sė tė parit; zėri nganjėherė na vjen shumė mė vonė sesa drita. Nėse nuk merret parasysh kjo zmbrapsje, kumtimi nėpėrmjet fjalėve bėhet i pamjaftueshėm, mjegull qė bie mbi natyrėn e vėrtetė tė gjėrave dhe shndėrrohet nė pengesė nė rrugėn drejt dijes. Elementi kimik qė i pėrgjigjet ajrit ėshtė azoti – substanca inerte e cila e pėrbėn esencėn e atmosferės sė tokės.

Shenjat tė cilat i pėrkasin ajrit janė: binjakėt, peshorja dhe ujori.
SHENJAT E UJIT
Uji paraqet tėrėsinė e brendshme tė tė gjithė organizmave tė gjallė, por gjithashtu edhe esencėn e jashtme tė numrit mė tė madh tė llojeve tė gjalla. Nė ujė, para mijėra shekujsh, kishte filluar jeta, nė tė e ka fillin ēdonjėri prej nesh. Uji, sipas kėsaj, del se ėshtė edhe mė shumė i lidhur me jetėn kundruall tokės, ajrit, por edhe zjarrit.

Elementi i ujit ėshtė i brumosur me shumė domethėnie simbolike – misteri i jetės, lashtėsia e rrėnjėve tė tij, thellėsia oqeanike. Ajri dhe zjarri ngjiten pėrpjetė; esenca e tyre ėshtė ekspansioni. Toka dhe uji zbresin poshtė, duke u pėrpjekur qė tė zėnė njė vėllim sa mė tė vogėl. Nėpėrmjet pėrroskave, lumenjve dhe lumėmėdhenjve, ujėrat qė janė tė njėkahshme dhe tė ngjashme, nė rėnien e tyre pėrfundojnė nė dete. Uji, pra, ėshtė element, i cili nė mėnyrė mė kuptimplote synon unitetin. Natyra e tij ėshtė e butė dhe dashamirėse. Uji qarkullon nėpėr trupin tonė sikur ta pėrkėdhelte atė, por uji di ta ketė edhe anėn tjetėr; marinarėt e dinė se pikėrisht kur uji duket shumė i padjallėzuar e i qetė, ekziston rreziku qė tė tėrbohet.

Dykuptimėsia, misterioziteti, qetėsia, pjelloria, pėrshtatshmėria – kėto janė disa nga karakteristikat e kėtij elementi. Zjarri spastron ēdo gjė – por ky spastrim vret – pėr dallim nga spastrimi nėpėrmjet ujit, i cili ringjall. Tė lindurit me cilėsi tė theksuara tė kėtij tricipliteti kanė natyrė tė prekshme, tė ndjeshme, tė lėndueshme dhe konteplative. Ata, rėndom janė tė rezervuar dhe tė turpshėm, tė qetė dhe misteriozė, pak tė dhėnė pas aksionit. Mė shumė interesohen pėr anėn e fshehtė tė gjėrave sesa pėr aspektet e prekshme dhe mė shumė rėndėsi u japin domethėnieve tė ngjarjeve sesa vetė realitetit. Janė tė dhėnė pas komentimit tė ēdo gjėje, qoftė fjala pėr gjėra tė mėdha, qoftė pėr tė vogla. Janė shumė tė larguar nga planet e vėrteta materiale. Kanė njė natyrė mjaft tė pjellore dhe imagjinatė tė bujshme.

Fuqia e tyre e ripėrtėritjes ėshtė shumė e dobėt (duke e pėrjashtuar akrepin); por ata nuk kanė ndonjė nevojė tė theksuar pėr energji tė madhe. Zakonisht shprehin disa talente tė "paranormalitetit". Mund tė bėhen artistė tė mėdhenj ose mendimtarė tė mėdhenj, sepse nganjėherė dėshmohen nė fushat e dijes nė tė cilat shumica e vdekatarėve nuk kanė qasje. Rrallėherė janė tė lumtur pėr shkak tė hipersensibilitetit tė tyre dhe mungesės evidente te energjisė e entuziazmit.

Dobėsia nė tė gjitha nivelet, shpirtngushtėsia, konfuzioni dhe inertėsia – janė disa nga tė metat mė serioze tė shenjave tė ujit. Ky element u pėrgjigjet shijeve dhe aromave qė janė tejet tė veēanta dhe tė pashoqėrueshme. Shija ėshtė shqisa me "afėrsi" mė tė madhe, mė e afėrta qė mund tė ekzistojė, ngase ėshtė lėndė e cila emeton sinjal vetėm nėse e prekim me buzė. Vlera spirituale e ujit ėshtė e madhe, sepse ky element u pėrgjigjet bashkimeve kulmore. Elementi i cili i pėrgjigjet ujit ėshtė hidrogjeni, i cili bashkohet me ujin nėpėrmjet djegies...

Shenjat tė cilat i pėrkasin ujit janė: gaforrja, akrepi dhe peshqit.
__________________
Pak femra e pranojnė moshėn qė kanė..!
Pak meshkuj sillen sipas moshės qė kanė..!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-01-2011, 17:31   #15
PuffetiNa
CdoGjeEBukurDhimbjeLenPas
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Ne vendin ku me shume respektohen kafshet se sa njerezit, Ne lagjen ku me shum hahen plumbat sa buka
Postime: 10,255
Thanks: 4,135
Thanked 2,865 Times in 1,375 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 98
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Errėsira nė kufijtė e Universit


Pas qindra miliardė vjetėsh, ēdo galaksi qė kemi nė fqinjėsinė tonė, do tė gėlltitet nga hapėsira dhe largimi i saj nga ne do tė jetė mė i madh se shpejtėsia e dritės.

Nė shumė fusha tė mėdha, kėrkimet e shkencėtarėve i hedhin dritė tė kaluarės, duke analizuar fosile tė vjetėruara, objekte tė kalbura apo mbetje tė mumifikuara. Por, kosmologjia, studimi i origjinės dhe evolucionit tė Universit, ėshtė ndryshe. Kjo ėshtė njė fushė ku ne aktualisht mund tė jemi dėshmitarė tė historisė.
Rrezet e dritės sė yjeve qė i shohim me sy, janė nisur drejt nesh para mijėra vitesh. Drita nga objektet mė tė largėta, qė kapet nga teleskopėt e fuqishėm, udhėton drejt nesh shumė mė gjatė, ndonjėherė miliarda vite. Kur e shohim njė dritė tė tillė, ne nė fakt e shohim lashtėsinė.
Gjatė dekadės sė shkuar, vėzhgimet e yjeve kanė bėrė qė t’i shohim thellėsitė e sė kaluarės sė Universit, por ato ēuditėrisht mundėsuan qė ta shohim edhe natyrėn e sė ardhmes. Kjo ardhmėri, siē sugjerojnė tė dhėnat, nuk ėshtė edhe aq e qetė, pėr shkak tė asaj qė quhet energji e errėt.
Historia e zbulimit fillon afro njė shekull mė parė me Albert Ajnshtajnin, i cili e kuptoi se hapėsira nuk ėshtė njė shkallė ku kanė mbirė bimėt, siē e kishte parashikuar Isak Njutoni. Nė vend tė kėsaj, Ajnshtajni zbuloi se hapėsira, ashtu si edhe koha, mund tė ndryshojė, tė ndrydhet dhe tė rrudhet.
Nė fakt, hapėsira ėshtė aq e lakueshme, saqė, sipas matematikės, madhėsia e Universit domosdoshmėrisht ndryshon me kalimin e kohės: fabrika e hapėsirės duhet tė zgjerohet apo tė tkurret, nuk mund tė mbetet e njėjtė.
Pėr Ajnshtajnin, ky pėrfundim ishte i papranueshėm. Ai do tė kalonte 10 vjet pėr tė zhvilluar teorinė e relativitetit, duke kėrkuar njohuri mė tė mira pėr gravitetin, por nocioni i zgjerimit dhe i tkurrjes sė hapėsirės i dukej gabim. Ai fluturoi mbi krahėt e urtėsisė sė kohės se nė shkallė tė madhe, Universi ėshtė i fiksuar dhe i pandryshuar.
Ajnshtajni reagoi shpejt. Ai e modifikoi ekuacionin e relativitetit tė pėrgjithshėm, ashtu qė matematika ta vėrtetonte pandryshueshmėrinė e hapėsirės. Situata statike kėrkon qė forcat e njėjta me kahje tė kundėrt ta anulojnė njėra-tjetrėn.
Nė distanca tė mėdha, forca qė e formėson hapėsirėn ėshtė forca tėrheqėse e gravitetit. Kėsisoj, Ajnshtajni gjykoi se nevojitet njė forcė baraspeshuese nė kah tė kundėrt pėr ta dhėnė shtytjen e duhur. Por, ēfarė force do tė ishte kjo?
Ky ishte ndėr misteret mė tė thella. Nėse energjia e errėt nuk degradon me kalimin e kohės, atėherė zgjerimi i pėrshpejtuar i hapėsirės do tė vazhdojė t’i largojė galaksitė gjithnjė e mė shumė.
Pas qindra miliardė vjetėsh, ēdo galaksi qė kemi nė fqinjėsinė tonė, do tė gėlltitet nga hapėsira dhe largimi i saj nga ne do tė jetė mė i madh se shpejtėsia e dritės.
Kėsisoj, dritat e emituara nga galaksitė e tilla do ta humbin betejėn pėr ta kapėrcyer hapėsirėn qė i ndan me ne. Drita kurrė nuk do tė mund tė arrijė nė Tokė, ndėrsa galaksitė do tė rrėshqasin pėrgjithmonė pėrtej kapacitetit tonė pėr t’i parė, pavarėsisht sesa teleskopė tė fuqishėm do tė kemi.
Pėr kėtė arsye, kur astronomėt e ardhshėm do ta shohin qiellin, ata nuk do tė mund tė jenė mė dėshmitarė tė sė shkuarės. E kaluara do tė jetė larguar pėrtej kufijve tė hapėsirės. Observimet nuk do tė mund tė zbulojnė asgjė pėrveē njollave tė zeza nė pafundėsi.

"New York Times"
__________________
Pak femra e pranojnė moshėn qė kanė..!
Pak meshkuj sillen sipas moshės qė kanė..!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-01-2011, 19:04   #16
Devil
Anėtar i ri
 
Avatari i Devil
 
Data e antarėsimit: Mar 2009
Vendndodhja: Oxford - England
Postime: 22
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Devil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Errėsira nė kufijtė e Universit

e vertet kjo nese do kishte ndodh ne kohet e hershme zgjerimi dhe largimi i galaktikave ne ditet e sotme ne sdo ishim ne gjendje te kuptonim shume gjera rreth ktyre te fundit prej faktit te largesise
Devil nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-02-2011, 18:57   #17
Meri
...Sans v``.
 
Avatari i Meri
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Vendndodhja: Askund...
Postime: 7,579
Thanks: 1,467
Thanked 2,445 Times in 1,676 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Errėsira nė kufijtė e Universit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga PuffetiNa Shiko postimin
Ashtu te dashur antare keni gabu temen nuk eshte per te shprehu emocionet tuaja me ane te IKON-ave


Ju flm!

Puffe_

Flm Ty, per temat qe hap.Nje permbajtje e tille dhe vete Tema qe eshte kaq mister...kaq e pamasė, qe perfshin universin...e pertej tij, edhe te ngjall kureshtje apo cdo pershtypje tjeter....Mos u keqkupto.Edhe nje smile mund te shprehe ne vend te fjales apo fjalise, nje reagim ndaj fakteve, hipotezave etj etj. (fola vetem per vehte).
__________________

Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-02-2011, 19:34
Morrison
Ky postim u fshi .
i vjetėr 05-02-2011, 11:27   #18
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,825
Thanks: 0
Thanked 32 Times in 27 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Astronomi: Universi: Gjashtė planetėt e vegjėl qė ngrohen nga njė tjetėr Diell

Zbulimi ėshtė bėrė nga sonda e NASA-s, “Kepler”. Rrotullohen rreth njė ylli tė quajtur “Kepler 11”. Pesė janė tė ngjashėm me Tokėn. Ky rezultat do tė thotė se ėshtė bėrė hapi mė i mirė drejt zbulimit tė njė planeti tė ngjashėm me Tokėn, ku mund tė zbulohen edhe shenjat e jetės jashtėtokėsore.

Shkon te ēdo yll dhe studion pėrmasat, temperaturėn dhe kushtet e jetės. Sonda e NASA-s, “Kepler”, sapo ka zbuluar njė sistem diellor me gjashtė planetė, pesė prej tė cilėve tė ngjashėm me Tokėn. Me “syrin” e tij gjigant rreth njė metėr, teleskopi hapėsinor kėrkon tė gjejė diejt qė ndriēojnė Rrugėn e Qumėshtit. Misioni i tij ėshtė tė gjejė planetėt ku mund tė ketė jetė nė njė rreze prej 3 mijė vitesh dritė nga ne. Tani pėr herė tė parė, gjashtė botė tė reja kanė hyrė nė hartėn e universit.

Gjashtė planetėt orbitojnė rreth njė ylli tė vetėm (tė quajtur Kepler-11) dhe kanė shumė aspekte interesante. Edhe pse janė shumė tė nxehtė pėr tė qenė tė banueshėm (500 gradė), kanė pėr shembull njė “zemėr” tė akullt, si pasojė e presionit atmosferik mbi pjesėn e brendshme. Pesė nga gjashtė planetėt janė shumė afėr, qė nėse do tė kishte njė formė jete inteligjente qė t’i popullonte, me siguri do tė kishte mėsuar tė shkonte nga njėri te tjetri. E ndėrsa nė tė kaluarėn, planetėt e vėzhguar ishin tė gjithė shumė tė mėdhenj, mė tė ngjashėm me Jupiterin se sa me Tokėn, nė sistemin diellor tė vėzhguar nga syri gjigant i “Kepler”-it nė njė largėsi rreth dymijė vite drite larg nesh, pesė nga gjashtė protagonistėt kanė pėrmasa tė krahasueshme me planetin tonė. Pesė planetėt e para kanė njė orbitė shumė tė afėrt me diellin dhe kryejnė njė rrotullim tė plotė nė 10-47 ditė.

Planeti i gjashtė ka njė orbitė shumė mė tė ndryshme dhe qėndron shumė mė larg. “Gjashtė planetėt janė tė formuar kryesisht nga gazra dhe pjesė shkėmbore, por me siguri qė duhet tė ketė edhe ujė”, shpjegon Jack Lissauer, njė prej shkencėtarėve tė NASA-s, tė cilėt analizuan tė dhėnat dhe autori i artikullit mbi kėtė zbulim tė madh tė publikuar nė revistėn “Nature”. “Pjesa shkėmbore mbulon pjesėn mė tė madhe tė masės, ndėrsa gazi pjesėn mė tė madhe tė vėllimit. Tė gjithė kėto objekte ishin shumė afėr me njėri-tjetrin”. Sonda e NASA-s, e quajtur ndryshe si “gjuetari i tokave”, ka zbuluar deri tani rreth 500 planetė jashtė sistemit diellor, por asnjėherė gjashtė nė njė herė tė vetme dhe rrallė me dimensione kaq tė vogla. “Vetėm njė gjeneratė mė parė, ekzistenca e planetėve qė nuk i pėrkisnin sistemit diellor konsiderohej si fantashkencė. Sot numėrohen me qindra”, kujton administratori i agjencisė hapėsinore amerikane Charles Bolden, duke iu referuar faktit se zbulimi i parė i njė Toke tė largėt i takon vitit 1995. Aftėsia e “Kepler”-it qėndron tek evidentimi i variacioneve tė vogla tė ndriēimit tė njė ylli.

Njė errėsim i lehtė mund tė jetė sinjali i njė planeti qė po kalon pėrpara njė dielli. Sonda e pėrsėrit operacionin ēdo gjysmė ore pėr secilin prej 150 mijė yjeve qė bien nė rrezen e saj tė shikimit. I lėshuar nė hapėsirė nė vitin 2009, sateliti ka arritur tė zbulojė mbi 700 planetė qė mė parė nuk njiheshin, duke konfirmuar faktin se sistemet diellore janė shumė tė pėrhapura dhe jo njė rastėsi sporadike, siē mendohej mė parė. Mendohet se teleskopi do tė punojė edhe pėr dy vjet tė tjera. Syri i tij ėshtė aq i ndjeshėm, sa mund tė tregojė edhe njė rėnie tė dritės me 0.01 pėr qind. William Borucki, njė astronom tjetėr i NASA-s, parashikon njė tė ardhme tė ndritur pėr sondėn. “Fakti se kemi gjetur kaq shumė planetė tė vegjėl nė njė copė tė vogėl qielli, na bėn tė mendojmė se nė galaktikė ekzistojė miliarda sisteme diellore.

Rreth 68 planetėt jashtė sistemet diellor me pėrmasa tė krahasueshme me ato tė Tokės, tė njohura deri mė tani, janė zbuluar nga ‘Kepler’”. Gjashtė botėt e reja tė zbuluara lėnė ende vend pėr dyshime dhe mistere tė pazgjidhura. Pėr tė studiuar pėrbėrjen e tyre kimike (ozoni apo molekulat e oksigjenit janė shenja tė mundshme jete) do tė duhen mjete mė specifike. Ėshtė njėsoj sikur pėr momentin, teleskopi i NASA-s ėshtė kufizuar tė gjejė vetėm shenja ndryshimi tek yjet qė i interesojnė. Por trashėgimtarėt e “Kepler” (qė kushtojnė rreth 600 milionė dollarė) kanė njė tė ardhme tė pasigurt, pėr shkak tė vėshtirėsive ekonomike tė NASA-s dhe buxhetin e SHBA-sė.

Deri tani janė zbuluar nė total 258 sisteme tė ndryshme diellore, pjesa mė e madhe e tė cilėve tė pėrbėrė nga vetėm njė ose dy planetė. Ishte gjetur vetėm njė sistem diellor me nga katėr planetė dhe njė me pesė, prandaj zbulimi i “Kepler-11”, pėrbėn sistemin diellor mė tė madh tė njohur, pas Tokės.

Eksperti

Raffaele Gratton, kėrkues i Institutit Astrofizik tė Padovas

Ashtu si shumė astronomė edhe Raffaele Gratton, drejtor i institutit italian nė observatorin e Padovas, ėshtė shumė entuziast pėr rezultatet e “Kepler”-it.

Ky zbulim na afron mė shumė me zbulimin e jetės nė hapėsirė?

“Kepler” punon pėr tė na dhėnė njė vlerėsim se sa janė planetėt e ngjashėm me Tokėn. Pėr tė arritur tek pėrfundimi mbi jetėn nė hapėsirė duhen tė tjera lloje analizash dhe mjetesh.

Sa ngjajnė me Tokėn gjashtė planetėt e zbuluar?

Pesė prej tyre nga brenda i ngjajnė mė shumė Uranit dhe Neptunit pėr shkak tė pėrbėrjes nga jashtė, kryesisht me gaze dhe me njė bėrthamė solide nė brendėsi. Ylli rreth sė cilės rrotullohen ėshtė thuaje i ngjashėm me Diellin.

Prisni tė tjera zbulime tė rėndėsishme nga “Kepler”?

Sa mė shumė tė zgjasė misioni, aq mė tepėr “Kepler” do tė gjejė planetė me orbita tė gjata. Nė sistemim diellor tė sapozbuluar orbitat janė shumė tė afėrta. Por kur tė shtohen planetėt qė do tė zbulojmė, do tė jenė mė tė ngjashėm me Tokėn: shumė larg nga yjet dhe me temperatura tė ulėta.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 11:31   #19
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,825
Thanks: 0
Thanked 32 Times in 27 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Toka, sė shpejti me njė… diell tė dytė

Toka sė shpejti do tė mund ta fitojė diellin e dytė, tė paktėn pėr njė apo dy javė. Njė prej yjeve mė tė shndritshėm tė qiellit tonė do tė bėhet supernova (do tė shpėrthejė), ndėrsa shpėrthimi do tė mund tė ndodhė qysh gjatė kėtij viti, shkruan gazeta britanike “Daily mail”.

Astrofizikanėt pohojnė se ylli i madh Betelguese, qė gjendet nė galaktikėn Orion, ėshtė ylli i nėntė mė i shndritshėm nė qiellin tonė dhe gjendet larg Tokės 640 vjet drite. Ky yll ka filluar tė humbasė masėn, gjė qė ėshtė shenjė e kolapsit tė gravitacionit, transmeton “Time”.

Dielli i dytė

Brad Carter, fizikan i Universitetit Qweensland Jugor, thotė se shpėrthimi qė do tė pasojė dhjetėra milionė herė mė i shndritshėm sesa Dielli, qė do tė thotė se nė Tokė do tė kemi dritė diellore 24 orė. Gjatė dy javėve do tė duket sikur t’i kemi dy diej. Pas kėsaj, muajve tė ardhshėm, pas shpėrthimit, drita nga ylli gjigand do tė zbehet dhe nė fund do tė bėhet i pavėrejtur.

Shpėrthimi do tė ndodhė, vetėm ēėshtje kohe ėshtė se kur do tė ndodhė. Kjo do tė mund tė ndodhė para fundit tė vitit 2012, por edhe nė periudhėn prej disa miliona viteve tė ardhshme, pohon Carter.

Momentalisht nė internet mund tė hasė nė shumė parashikime pėr fundin e shpejtė tė botės sonė, lidhur me supernovėn dhe profetizmin e civilizimit tė lashtė Maja.

Mirėpo, ekspertėt pohojnė se shpėrthimi i yllit do tė ndodhė shumė larg Tokės pėr tė na shkaktuar farė dėmi.

“Pas shpėrthimit, e para gjė qė do tė shohim ėshtė shiu i grimcave tė imėta tė quajtura nuetrinos”, - sqaron Carter. “Ato do tė bijnė edhe nė Tokė dhe do tė hyjnė edhe nėpėr trupat tonė, mirėpo, prapė po theksoj, pa kurrfarė pasojash tė dėmshme pėr shėndetin tonė”, - pėrfundoi ai.

E pėrsėritur

Kjo dukuri ka ndodhur edhe mė parė. Kėshtu, nė vitin 1054, kinezėt panė tė shndriste nė qiell njė yll gjigant. Nė 1572, danezi Tycho Brahe observoi njė tė tillė dhe gjithashtu edhe Kepleri e Galilei nė 1604 e kishin ndjekur me sy tė lirė kėtė fenomen.

Ku pėrfundon materia yjore? Njė sasi e jashtėzakonshme neutronesh shpėrndahet me shpejtėsinė e dritės nė tė gjitha drejtimet dhe vjen nė Tokė pa pengesa. Elementėt kimikė dalin jashtė, por nė rastin e Betelgeuse, tė kėsaj supernove tė re, nuk do ta arrijnė kurrė planetin tonė, sepse lėvizin me njė shpejtėsi mė tė vogėl se ajo e dritės.

Sidoqoftė, ekziston njė largėsi e madhe mes Tokės dhe kėtij ylli. Mjafton tė mendosh qė drita e diellit arrin nė planetin tonė pėr 8 minuta, ndėrsa dritės qė vjen nga Betelgeuse, tani dhe gjatė supernovės,do t'i duhen 640 vjet.

Nė tokė do tė arrijnė rrezatime energjike, rreze gama, rreze X dhe ultravioletė, por para se tė prekin sipėrfaqen e tokės, ato do tė pėrthithen nga atmosfera. Por, pėrtej shkencės sė astronomisė, pėr kushedi tė satėn herė, ky lajm lidhet me tė ashtuquajturin apokalips tė vitit 2012. "Ngjallja e panikut ėshtė mėnyra mė kriminale pėr tė pėrhapur shkencėn" , - sugjerojnė shkencėtarėt.

Standard.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 11:35   #20
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,825
Thanks: 0
Thanked 32 Times in 27 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Universi drejt errėsirės

Shkruan: Brajan Grin (Brian Greene), profesor i fizikės dhe matematikės nė Kolumbia.

Nė shumė fusha tė mėdha, kėrkimet e shkencėtarėve i hedhin dritė tė kaluarės, duke analizuar fosile tė vjetruara, objekte tė kalbura apo mbetje tė mumifikuara. Por, kozmologjia, studimi i origjinės dhe evolucionit tė Universit, ėshtė ndryshe. Kjo ėshtė njė fushė ku ne aktualisht mund tė jemi dėshmitarė tė historisė.

Rrezet e dritės sė yjeve qė i shohim me sy, janė nisur drejt nesh para mijėra vitesh. Drita nga objektet mė tė largėta, qė kapet nga teleskopėt e fuqishėm, udhėton drejt nesh shumė mė gjatė, ndonjėherė miliarda vite. Kur e shohim njė dritė tė tillė, ne nė fakt e shohim lashtėsinė.

Gjatė dekadės sė shkuar, vėzhgimet e yjeve kanė bėrė qė t’i shohim thellėsitė e sė kaluarės sė Universit, por ato ēuditėrisht mundėsuan qė ta shohim edhe natyrėn e sė ardhmes. Kjo ardhmėri, siē sugjerojnė tė dhėnat, nuk ėshtė edhe aq e qetė, pėr shkak tė asaj qė quhet energji e errėt.

Historia e zbulimit fillon afro njė shekull mė parė me Albert Ajnshtajnin, i cili e kuptoi se hapėsira nuk ėshtė njė shkallė ku kanė mbirė bimėt, siē e kishte parashikuar Isak Njutoni. Nė vend tė kėsaj, Ajnshtajni zbuloi se hapėsira, ashtu si edhe koha, mund tė ndryshojė, tė ndrydhet dhe tė rrudhet.

Nė fakt, hapėsira ėshtė aq e lakueshme, saqė, sipas matematikės, madhėsia e Universit domosdoshmėrisht ndryshon me kalimin e kohės: fabrika e hapėsirės duhet tė zgjerohet apo tė tkurret, nuk mund tė mbetet e njėjtė.

Pėr Ajnshtajnin, ky pėrfundim ishte i papranueshėm. Ai do tė kalonte 10 vjet pėr tė zhvilluar teorinė e relativitetit, duke kėrkuar njohuri mė tė mira pėr gravitetin, por nocioni i zgjerimit dhe i tkurrjes sė hapėsirės i dukej gabim. Ai fluturoi mbi krahėt e urtėsisė sė kohės se nė shkallė tė madhe, Universi ėshtė i fiksuar dhe i pandryshuar.

Ajnshtajni reagoi shpejt. Ai e modifikoi ekuacionin e relativitetit tė pėrgjithshėm, ashtu qė matematika ta vėrtetonte pandryshueshmėrinė e hapėsirės. Situata statike kėrkon qė forcat e njėjta me kahje tė kundėrt ta anulojnė njėra-tjetrėn.

Nė distanca tė mėdha, forca qė e formėson hapėsirėn ėshtė forca tėrheqėse e gravitetit. Kėsisoj, Ajnshtajni gjykoi se nevojitet njė forcė baraspeshuese nė kah tė kundėrt pėr ta dhėnė shtytjen e duhur. Por, ēfarė force do tė ishte kjo?

Ky ishte ndėr misteret mė tė thella. Nėse energjia e errėt nuk degradon me kalimin e kohės, atėherė zgjerimi i pėrshpejtuar i hapėsirės do tė vazhdojė t’i largojė galaksitė gjithnjė e mė shumė.

Pas qindra miliardė vjetėsh, ēdo galaksi qė kemi nė fqinjėsinė tonė, do tė gėlltitet nga hapėsira dhe largimi i saj nga ne do tė jetė mė i madh se shpejtėsia e dritės.

Kėsisoj, dritat e emituara nga galaksitė e tilla do ta humbin betejėn pėr ta kapėrcyer hapėsirėn qė i ndan me ne. Drita kurrė nuk do tė mund tė arrijė nė Tokė, ndėrsa galaksitė do tė rrėshqasin pėrgjithmonė pėrtej kapacitetit tonė pėr t’i parė, pavarėsisht sesa teleskopė tė fuqishėm do tė kemi.

Pėr kėtė arsye, kur astronomėt e ardhshėm do ta shohin qiellin, ata nuk do tė mund tė jenė mė dėshmitarė tė sė shkuarės. E kaluara do tė jetė larguar pėrtej kufijve tė hapėsirės. Observimet nuk do tė mund tė zbulojnė asgjė pėrveē njollave tė zeza nė pafundėsi.

"New York Times"
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur