i vjetėr 06-02-2011, 15:31   #1
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,895
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 26 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė ē’ėshtė parapsikologjia?

Dukurit paranormale, nė format e veta tė ndryshme shpėrthejnė kornizat e botės sonė shkencore. Epoka e shkencave natyrore ėshtė nė kulm, por vlerat e shumta tė tyre do tė kenė ndryshime tė mėdha me zhvillimin e parapsikologjisė, e cila qysh sot konsiderohet si shkencė dhe ka vendin e vet nė botėn shkencore.


Gjatė gjithė historisė sė njerėzimit, kokat mė tė njohura tė botės janė munduar qė tė kuptojnė tė vėrtetėn pėr fenomene tė ashtuquajtura “paranormale”, fenomene tė cilat kanė ekzistuar prej se ekziston njeriu.
Fjala “Parapsikologji” ėshtė formuar qysh nė vitin 1889, por nė rrjedhėn e decenieve tė fundit ėshtė pranuar ndėrkombėtarisht. Sot, nė vend tė fjalės parapsikologji, shumė shpesh e hasim edhe termin mė tė ri, “Psikotronik”, por qė nė fakt kanė tė njėjtėn domethėnie. Mė herėt kėto dukuri anglezėt i quanin “kėrkime psikike” (Psyxhicol resarch), francezėt “Metapsikologji”, ndėrsa prof. dr. Hans Beneder, nga Universiteti i Freiburgut, e quajti “Der sechste Sinn” (shqisa e gjashtė).
Nė mesjetė kėto dukuri tė pashpjeguara i quanin “magji” dhe ishin tė ndaluara. Dėnoheshin tė gjithė ata qė merreshin me to. Qė nga shekulli XVI, “pėr kėtė punė tė dreqit” u gjet emėrtimi mė i pėrshtatshėm: “Okultizėm”. Fjala ėshtė marr nga libri i shkrimtares gjermane A. Neteschein. Nė kėtė libėr flitet pėr forcat e fshehta tė materies dhe shpirtit, ndėrsa fjala ka prejardhje latine, “Okultus” - sekret, fshehtėsi, diēka e fshehtė.
Fjala “parapsikologji” rrjedh nga greqishtja dhe do tė thotė: “para” - pranė, “psycho” - shpirt dhe “logos” - shkencė, dituri, mendim. Parapsikologjia ėshtė degė e psikologjisė, e cila merret me studimin e dukurive, tė cilat janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave tona , e shpesh i tejkalojnė edhe ligjet ekzistuese tė shkencės bashkėkohore e qė nė popull merren edhe si ēudira.
Kėto dukuri ekzistojnė qė nga lashtėsia, por qysh nė fund tė shekullit XIX, dhe nė rrjedh tė shekullit XX, studiuesit filluan tė merren seriozisht me to dhe tė vėrtetojnė rėndėsinė e tyre pėr njerėzimin e posaēėrisht pėr ardhmėrinė.
Parapsikologjia sot ėshtė nė gjendje qė disa nga ato dukuri, duke u bazuar nė prova, t’i dokumentoj nė mėnyrė shkencore.
Ėshtė interesant tė shikohen edhe disa enciklopedi tė disa shteteve, tė cilat bėjnė fjalė pėr dukurit parapsikologjike. Enciklopedia amerikane, botuar mė 1973, jep njė artikull mjaftė tė zgjeruar nga prof, T. Rini, nė tė cilin parapsikologjia definohet si pjesė e psikologjisė. Ai jep historikun e parapsikologjisė, ofron shembuj bindės si dhe shpjegime shkencore nga kjo lėmi. Sipas tij, parapsikologjia ėshtė degė e psikologjisė, e cila merret me pėrjetimet dhe sjelljet paranormale, siē janė: telepatia, parashikimi i ngjarjeve, bioenergjia etj., tė cilat janė tė pashpjegueshme e lidhėn me ligjet e natyrės. Pėr kėtė arsye ato quhen edhe shpesh paranormale, supernormale, pra aludohet se i pėrkasin anės tjetėr, edhe pse nė to nuk ka asgjė mbinormale, Nė fakt, ato nuk janė asgjė tjetėr veēse fenomene tė natyrės normale.
Enciklopedia ruse e vitit 1975 jep njė artikull trefaqėsh, tė shkruar nga tre psikologė dhe profesor tė universitetit, V. P. Zincenko dhe A. Leontijev, nė tė cilin thuhet se parapsikologjia bėnė gjurmime nė lėmin i cila kryesisht studion: 1- Formėn e ndjeshmėrisė, e cila mundėson aftėsinė e marrjes sė informatave, tė cilat nuk janė tė shpjegueshme pėr shqisat tona organike; 2- Format e pėrshtatshme tė veprimit tė krijesave tė gjalla nė paraqitjet fizike, tė cilat zhvillohen jashtė organizmit, pa forcėn e muskujve.
Enciklopedia franceze e vitit 1967 shkruan: “Parapsikologjia ėshtė disiplinė qė studijonė fenomene paranormale, siē janė: telepatia, parashikimi, parandjeshmėria etj. Shumė mashtrues janė futur dhe e kanė shkatėrruar kėtė lėmi, tė cilės shkencėtarėt ia kanė kthyer shpinėn, duke e lėnė si fushė tė hapur pėr manipulime tė sharlatanėve”.
Enciklopedia jugosllave e vitit 1961 shkruan se parapsikologjia ėshtė pseudodituri pėr fenomenet e okultizmit, ndodhitė shpirtėrore, tė cilat shkenca e sotme nuk mund t’i sqarojė.
Nė enciklopedinė shqiptare nuk ka shėnime fare pėr parapsikologjinė!
Sipas shėnimeve, sot mė se 50 shtete, nė mėnyrė shkencore, studiojnė dukuritė parapsikologjike dhe nė kėtė drejtim janė formuar rreth 150 institute pėr parapsikologji, tė pavarura ose pranė universiteteve, diku edhe nė rang fakultetesh. Nė botė, sot, janė botuar me mijėra libra dhe artikuj tė shumtė gazetaresk, qė flasin mbi kėtė lėmi.
Midis shkrimtarėve dhe personaliteteve qė kanė bėrė kėrkime mbi kėto dukuri, gjenden edhe emrat e Albert Ajnshtajnit, Moska Plonkes, Anrije Brenksonit, Artur Shopenhauerit, J.V. Gėtes, Kami Flamarit, Karl G. Jungut, I. J. Pavlovit etj., tė cilėt me njohuritė e tyre kanė kontribuar shumė pėr konsolidimin e parapsikologjisė nė rang shkencor. Njė zbulim epokal nė lėmin e parapsikologjisė e bėri shkencėtari rus, Sejman D. Kilirian (bashkė me tė shoqen). Ai kah fundi i viteve tė 60, me ndihmėn e rrymės elektrike tė frekuencave tė larta, zbuloi dhe arriti tė fotografojė “aurėn”, energjia e shndritshme dhe shumėngjyrėshe e sė cilės, i rrethon tė gjitha qeniet e gjalla.
Parapsikologu amerikan, prof. D. Rajn, nė librin e tij shkencor, “Shpėrndarja e shpirtit tė njeriut” shkruan: “Ėshtė e pikėllueshme, por e vėrtet qė ne sot mė mirė e njohim atomin se shpirtin, i cili na mundėsoi ta njohim atė. Kur do e njohim shpirtin vetėm sa gjysma e asaj, sa fizika njeh materien, atėherė, me gjasė, do tė ishim nė gjendje tė parashtronim ligje tė karakterit parimor, tė cilat pėr jetėn e njerėzve do tė ishin me rėndėsi tė madhe”.
Duke iu falėnderuar punės kėrkimore tė kėtij shkencėtari, u zgjerua horizonti pėr parapsikologjinė nė shumė shtete tė zhvilluara dhe kjo fushė u pėrfshi nė shumė universitete, si p.sh. nė universitetet e SHBA-ve, Anglisė, Holandės, Gjermanisė etj. Nė Gjermani ėshtė i njohur prof. Hans Beneder. Pėrveē kėtij nė kėtė shtet duhet pėrmendur edhe tre profesorė: E. Jance, nga Marburgu, prof. P. Jordan nga Hamburgu dhe filozofin H. Drischi, i cili qysh nė vitin 1932 shkroi librin pėr parapsikologjinė.

Nė Amerikė, pėrpos D. Zh. Rajnit njihet dhe psikologu eminent, V. M. Dungel si dhe fiziologu me famė botėrore, Kurt Djukas. Nė Angli, nė lėmin e parapsikologjisė ėshtė i njohur nobelisti, prof. Oliver Lodzh. Nė Holandė, udhėheqėsi kėsaj dege ėshtė prof. V. N. Tenacet, ndėrsa nė Suedi ėshtė prof. Jon Bjenhen. Nė Francė me parapsikologji u muar, pėr kohė tė gjatė, psikologu dhe fiziologu e nobelisti, Sharl Risha. Kohėve tė fundit kjo degė filloi tė shtrihet edhe nė Evropėn Lindore. Nė Rusi, shkencėtari mė i njohur nė kėtė drejtim ėshtė psikologu, I. I. Vasiljev, i njohur gjithashtu, si hipnotizues me famė botėrore, si dhe M. Ryzel, i cili emigroi nė SHBA dhe tash punon nė Institutin pėr Kėrkime tė Natyrės Njerėzore. Janė tė njohura fjalėt e tij: “Civilizimi i sotėm i largon njerėzit nga jeta e brendshme e tyre”.
Nė Austri, para ca kohėsh, u paraqit libri i psikologur Georg Grodek, njė ndėr ithtarėt e S. Frojdit dhe themelues i mjekėsisė psikosomatike (psikofiziologjike) me titullin e ēuditshėm “Libri mbi ES-in”. “ES” nė gjermanishte do tė thotė: “kjo”, “kėtė”. Dr. Grodek-u thotė se trupi nga vetja nuk mund tė sėmuret, sepse ai pa psiken ėshtė i vdekur. “ES”, qė ai e pėrmend, ėshtė forca e cila na shtynė tė punojmė, tė mendojmė dhe na mundėson tė jetojmė tė shėndoshė, por njėkohėsisht edha na i nxit sėmundjet. Me analiza duhet tė zbulohet faktori i konfliktit dhe me largimin e tij tė pamundėsojmė shkatėrrimin e tė sėmurit.
Dukurit paranormale, nė format e veta tė ndryshme shpėrthejnė kornizat e botės sonė shkencore. Epoka e shkencave natyrore ėshtė nė kulm, por vlerat e shumta tė tyre do tė kenė ndryshime tė mėdha me zhvillimin e parapsikologjisė, e cila qysh sot konsiderohet si shkencė dhe ka vendin e vet nė botėn shkencore.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 15:39   #2
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,895
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 26 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė ē’ėshtė parapsikologjia?

Esenca e parapsikologjise

“Askush nuk ka tė drejtė tė nėnēmojė shkencėn, tė cilėn nuk e njeh”
(Paracelzusi)



Duke filluar nga shekulli XIX, botėkuptimet shkencore mbi botėn nė pėrgjithėsi kanė pėrjetuar ndryshime shumė tė thella. Njohjeve tė materies dhe energjisė si dhe tė shumė ligjeve tė fizikės klasike, iu bashkėngjitėn edhe njohuri tė reja, qė, si pasoj, sollėn edhe vėshtrim krejtėsisht tė ri dhe ekspansion tė madh tė horizontit.
Herci zbuloi vibracionet elektrike; Rėntgeni, dukuritė e panjohura tė rrezatimit; ēifti Curie, radioaktivitetin; pastaj, Ajnshtajni bėri tė njohur se materia pėrmban energji tė pamatur (gjė qė solli deri te fizika nukleare, qė nė anėn e saj pozitive mundėsoi shfrytėzimin e energjisė pėrmes elektranave nukleare, kurse nė anėn tjetėr, negative, e ballafaqoi njerėzimin me tmerrin e armės atomike).
Pastaj: telefoni, radioja, televizioni, automobilat, aeroplanėt etj. u bėnė dukuri tė pėrditshme. U zbulua radio-teleskopi, qė na mundėsoi shikim nė botėn makrokozmike, ndėrsa mikroskopi elektronik na i shpalosi thellėsitė e mikrokozmosit. Nėpėr frigorifer me ngrirje tė thellė u vendosėn pjesė rezervė pėr trupin e njeriut, ndėrsa kirurgėt iu pėrveshėn punės pėr transplantimin e organeve tė rėndėsishme pėr jetė. Kompjuterėt (trurėt elektronik) depėrtuan nė shkencė, industri, bujqėsi etj. Sakaq, amerikanėt lansuan anijen e parė kozmike, me njerėz pėr nė hėnė: pastaj satelitė tė tjerė pėr planete mė tė largėta, si dhe satelitė tė shumtė qė pandėrprerė i sillen rreth e pėrqark planetit tonė Tokės. Zbulimet dhe prodhimet e ndryshme, tė panumėrta “ēuditėse”, qė deri mė dje ishin “science fiction” u bėnė realitet i kohės.
Megjithatė, pėrkundėr gjithė kėtyre shpikjeve, gjithė kėtij pėrparimi, njė pjesė tė konsiderueshme tė njerėzimit e ka kapluar njė fobi e pakuptueshme. Trandjet psikike (streset), sėmundjet psikosomatike (psikofiziologjike), neurozat, psikozat si dhe vetėvrasjet janė nė rritje e sipėr...pra, lind pyetja: ku ėshtė arsyeja e gjithė kėsaj?

Njė kohė tepėr tė gjatė shkenca ishte e drejtuar vetėm nė njėrėn anė tė medaljonit. Nė anėn materiale tė njeriut dhe natyrės nė pėrgjithėsi, pra nė mikro dhe makrokozmos, duke e drejtuar shikim vetėm nė paraqitjet dhe dukjet e jashtme fizike. Ajo filloi tė masė e tė analizoj, pra tė studioj njeriun dhe natyrėn, duke u nisur vetėm nga pikėpamjet materiale dhe duke besuar se nė atė mėnyrė do tė mund t’i zbulojė tė gjitha sekretet dhe misteret e tyre. Kurse si masė e vetme vlente vetėm introdukta fizike me konceptet e pastra mekanike. Pėrfytyrimi pėr botėn, qė nė kohė dhe hapėsirė zhvillohet sipas ligjit tė shkakut dhe veprimit, u bė udhėheqės i shkencės bashkėkohore dhe me kėtė ajo zgjodhi rrugėn njėanėsore.
Duke e ndjekur kėtė rrugė, shkenca ka arritur pėrparime qė s’merren me mend nė kėrkimet teknike, nė industri etj. Por, shtrohet pyetja: Cilat nevoja i plotėsojnė ato? A nuk janė vetėm nevoja tė pastra materiale, fizike etj? A mund tė jemi tė lumtur vetėm me plotėsimin e nevojave tė tilla, materiale e fizike, duke lėnė anash nevojat shpirtėrore?
Pra, pėr shpirtin ajo u interesua shumė pak, pėr tė mos thėnė gati aspak.
Shpirti dhe tė gjitha dukurit tjera paranormale mbeti nė prapavijė. Gjithashtu, nė prapavijė mbeti edhe ana etike e njeriut, sikurse tė mos kishte ekzistuar fare. U harrua formula e ser Artur Edington-it nė “New Path - Ways of Science” (“Rrugėt e reja tė shkencės”) se “bota fizike nuk ėshtė e vetme” dhe nė “Psysics and Philosophy” se “bota e njohur pėr fizikėn paraqet vetėm njė prerje nga i gjithė realiteti”. Ajo gjithashtu harroi se pranė kuazalitetit fizik, ekziston edhe ai psikik dhe ai ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr jetėn e njeriut.
Duke e lėnė prapa kėtė drejtim shkenca, dhe duke e pėrdorė pėr nevoja tė veta manipuluese grupe fetare, sekte tė ndryshme etj., ndodhi qė njerėzit, duke mos qenė tė kėnaqur me realitetin dhe duke kėrkuar harmoni shpirtėrore, tė bėnin pėrpjekje pėr ta shpėrthyer kėtė errėsirė teknologjike dhe pėr tė kėrkuar rrugė tė reja kah vetėvetja. Por, duke kėrkuar kėto rrugė, shpesh silleshin nėpėr shtigje tė gabuara, rėndom duke iu dhėnė drogės, alkoolit etj., qė nė instancėn e fundit kishin pasoja tė rėnda, shpesh edhe vdekjeprurėse. Shumė prej tyre shkuan edhe nė Indi e vende tė tjera pėr tė gjetur atė harmoni shpirtėrore tė humbur, kryesisht nėpėr,mjet meditimeve tė jogistė tė ndryshėm, guru etj., ku disa prej tyre edhe mbetėn pėrgjithmonė nėpėr tempuj e faltore tė atjeshme.
Dhe tė gjitha kėto dilema hapėn rrugė pėr njė alternativė tjetėr. Alternativė qė shumė seriozisht do ju qasej mu kėtyre dukurive pėr t’i zhveshur pėrfundimisht nga velloja misterioze qė mbizotėronin pėr to, dhe pėr t’iu dhėnė vlerėsim tė merituar logjik e shkencor. Kjo lėmi e re do tė marr nocionin “Parapsikologji”.
Hipnoza dhe sugjestioni, tė cilat shkenca bashkėkohore sot i ka pranuar nė gjirin e vet, vėrtetojnė se nė nėndijen tonė ekzistojnė forca dhe aftėsi, pėr tė cilat vetėdija jonė nuk di pothuajse asgjė. Kjo ėshtė edhe njė dėshmi e fuqishme se njohuritė tona pėr ligjet e natyrės janė tė mangėta, posaēėrisht ato mbi jetėn shpirtėrore tė njeriut.
Fatmirėsisht, me pranimin e psikologjisė si degė shkencore, kohėve tė fundit edhe parapsikologjia filloi tė zhvillohet dhe tė pranohet edhe nga pikėpamjet shkencore, sakaq shkollat e tilla tė pėrhapen kudo nėpėr qendra tė ndryshme tė botės. Kjo bėri qė sadopak tė zbutet ky tension dhe, mė nė fund tė fillojmė t’i kthehemi mė shumė vetės, pra UN-it tonė.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 15:50   #3
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Postime: 1,895
Thanks: 0
Thanked 31 Times in 26 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Bota parapsikologjike e jungut

Nėse dėshirojmė qė tė gjitha civilizimet njerėzore t'i nėnshtrojmė pėr disa qėllime mė tė "LARTA", sė pari do t'ua marrim fuqinė e mendimit tė lirė, duke i ndarė kėshtu nga natyra e vėrtetė qė kanė. Me shkurtimin e krahėve tė fuqisė sė tyre tė lirė mendore dhe shpirtėrore, vėmendjen do t'ua fokusojmė nė gjėrat e parėndėsishme sporadike".


▪ Pėr shumė dijetarė eminent botėrorė qė kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė historinė e shkencės bashkėkohore, nuk mund tė thuhet thjeshtė se kanė qenė vetėm gjeni tė talentuar, por ata kanė zotėruar dhe janė marrė edhe me njohuri tė fshehta okultiste, shėnime kėto qė kurrė nuk janė publikuar haptas nga ana e biografėve tė tyre. Nga lista e madhe e emrave tė kėtyre personaliteteve shkencore, pa dyshim, dallohet edhe psikiatri i famshėm me renome botėrore Karl Gustav Jungu.
Karl Gustav Jungu, me profesion ishte mjek-psikiatėr, nxėnės i dikurshėm dhe koleg i Sigmund Frojdit, ligjėrues, shkencėtar dhe studiues i madh nė lėmin e psikologjisė dhe psikiatrisė, autor i shumė punimeve dhe studimeve shkencore qė e kanė futur atė nė radhėt e emrave mė eminent tė shkencės bashkėkohore. Por, nga ana tjetėr, vetėm njė numėr i vogėl i njerėzve dinte se, Jungu gjatė hulumtimeve tė veta, pėr sė tepėrmi ka qenė i interesuar pėr fenomene paranormale dhe parapsikologjike, e veēanėrisht pėr telepatinė (bartjen e mendimeve nga larg) dhe projeksionin astral (udhėtimin e vetėdijshėm shpirtėror duke e braktisur trupin).
Sigurisht nga droja se mos i rrezikohet reputacioni i madh qė kishte si shkencėtar, ai kėtė interesim kurrė nuk e ka shprehur publikisht. Por, edhe sikur ta dinte opinioni i gjerė pėr kėtė realitet, dyshoj se mund tė merrej si diēka e pabesueshme, sepse botėrisht ka qenė e njohur se fenomenet parapsikologjike nė pėrgjithėsi dhe marrja me to, ishin si mani e trashėgimisė familjare. Pėr nėnėn e Jungut thuhej se mbante njė ditar ku regjistronte eksperiencat e veta paranormale, si dhe ato qė i dėgjonte prej tė tjerėve. Ka mjaft dėshminga bashkėkohėsit e vet se edhe Jungu sa ishte fėmijė, dispononte me aftėsinė paranormale tė TELEKINEZĖS (lėvizjes sė trupave fizik pėrmes ndikimit mental). Pasi qė kishte njė pasion tė madh pėr Niēen dhe filozofinė e tij, qysh sa ishte nxėnės nė gjimnaz, intuitivisht ia qėllon se filozofi i famshėm kishte Zaratustrėn si model identifikimi dhe se ai ishte sėmurė psikikisht, mu pse Zaratustra ka sunduar me qenien e tij. Mė pas, njė gjė e njėjtė i ka ndodhur edhe vetė Jungut. Atij nė ėndėrr shpesh i paraqitej njė plak me aftėsi magjike qė e kėshillonte dhe udhėzonte nė jetė. Plaku quhej "FILIMON". Tek dikur mė vonė, Jungu ka kuptuar se plaku i ėndrrave tė hershme ishte vetėm UNI i tij i dytė (Alter ego).
Andaj, aspak nuk do tė jetė i ēuditshėm fakti se pse pikėrisht paranormalja dhe fenomenet parapsikologjike kanė lėnė gjurmė tė rėndėsishme nė jetėn dhe veprimtarinė e gjithėmbarshme hulumtuese tė kėtij shkencėtari tė madh. Ndoshta, nisur mu nga kėto ndikime, ka ardhur edhe deri te shkėputja e tij definitive prej mėsimeve tė mėsuesit tė vet, S. Frojdit, i cili, atėbotė ishte tejet i popullarizuar me teorinė e tij famėmadhe tė kushtėzimit tė tė gjitha raporteve dhe marrėdhėnieve tė sjelljes sė jashtme tė njeriut me veprimin e brendshėm tė epshit seksual. Duke e kundėrshtuar ashpėr teorinė e Frojdit, Jungu konstatonte se nė kėto sjellje dhe raporte tė jashtme tė njeriut, nuk ndikon kryekėput vetėm epshi seksual, por ato janė tė kushtėzuara edhe nga "fuqia jetėsore" qė trashėgohet nga e kaluara mijėvjeēare e njerėzimit. Kėtė fuqi ai e quan si "ndėrvetėdije kolektive". Nė mbėshtetjen shkencore tė kėsaj teorie, Jungu, nė veprat e veta, prezantonte shumė shembuk, si ato tė eksperiencave vetjake paranormale, ashtu edhe ato tė regjistruara dhe hulumtuara si pėrjetime tė tė tjerėve.
Nga visari i madh i kėtyre shembujve praktikė, si njėra ndėr dėshmitė mė dramatike dhe mė tė pasqaruara tė pėrjetimit personal tė paranormales, ėshtė "Misteri i librave tė kuqe".

"Misteri i librave tė kuq"
Njė mbrėmje, pasi qė e ndjente veten paksa mė tė lodhur, Jungu vendos tė shkojė nė shtrat mė herėt se zakonisht. Por, edhe pėrpos dhuntisė qė me ēdo kusht tė flinte, atė nuk e zinte gjumi. Ishte i vėrshuar tėrėsisht nga mendimet! Mu para disa orėve qe kthyer nga varrimi i njė miku tė vet qė banonte afėr. Duke qėndruar ashtu i shtrirė nė shtrat dhe me sytė e hapur, profesor Jungu i bluante nė kokė kujtimet e paharruara qė kishte kaluar me mikun e posa varrosur.
Derisa nė mendje merrej me kėto mendime, pėr momentin e ndjen se dikush ėshtė nė dhomėn e tij tė gjumit. Posa e vėshtron me vėmendje hapėsirėn pėrreth dhomės, para tij, tejet qartė paraqitet hija e figurės sė njė personi trupgjatė dhe tė hollė pėr nga konstruksioni fizik. Kėtė figurė Jungu e identifikon si tė mikut tė vet, nė varrimin e tė cilit ishte para disa orėve.
- "Qėndronte pėrballė shtratit tim mu afėr kėmbėve dhe dukej i njėjtė sikur e kam njohur tė gjallė. Butėsisht mė ishte drejtuar me pyetjen, mos vallė dėshiroj tė shkoj diku me tė" - shkruante mė vonė Jungu. - "Duke e vrojtuar me habi kėtė paraqitje tė pazakonshme, nuk e kisha ndjenjėn e njė pamje trupore fizike. Mė tepėrmund tė thuhej se ishte si njė vizion, tė cilin vetes ia kumtova si fantazi. Meqė ende isha i shtrirė nė shtrat dhe e vėshtroja kėtė paraqitje me mosbesim, figura emikut vazhdoi tė ecė deri tek dera e daljes duke mė bėrė shenjė me dorė. Nė atė ēast, pėr veten konstatova se isha tėrėsisht nė gjendje transi. Realisht nuk u ngrita nga shtrati, por ndjeva sikur shpirti im shkoi pas tij. Mė ēonte pėrmes rrugės, kah kopshti i shtėpisė sė tij... dhe menjėherė, sė bashku, u gjetėm nė dhomėn e punės sė mikut. Hija pėrcjellėse hipi mbi njė karrige dhe tregoi me gisht nė librin e dytė nga shtatė librat e kuqe qė ishin tė vėna mbi raftin e fundit tė librave."
Me kėtė pėrmbyllet ky vizion. Jungu, tėrėsisht i habitur brof nga shtrati i fjetjes. E ndez llambėn qė e kishte pranė dhe me tė nė dorė hulumton nėpėr tėrė shtėpinė. Pasi konstaton se dera kryesore e hyrjes qe e mbyllur si zakonisht dhe vėren pėrreth se ēdo gjė ishte nė vendin e vet, sėrish shtrihet nė shtrat dhe tek dikur vonė e zė gjumi. Tė nesėrmen nė mėngjes, ende i hutuar me ngjarjen e pėrjetuar nga nata e kaluar, me padurim priste qė ta vizitonte vejushėn e mikut tė vdekur. Pa i treguar se ēfarė i kishte ndodhur mbrėmė, nga ajo kėrkon qė nė dhomėn e punės sė bashkėshortit tė saj tė ndjerė, tė verifikojė se mos rastėsisht aty e gjen njė libėr qė i duhej. Ai ishte gjithmonė i mirėpritur nė kėtė shtėpi dhe pėr kėtė dėshirė nga nikoqirja nuk hasi nė kurrfarė pengesash. Me kureshtje tė madhe hyn nė dhomėn e punės sė mikut tashmė tė ndjerė dhe mbetet i befasuar nga ajo qė vėren. Afėr librave ende ishte po ajo karriga ku mbrėmė, miku i vdekur, kishte hipur qė t'ia tregonte librin. Menjėherė, sytė i drejton nė raftin e fundit me libra. Pėr ēudinė e tij edhe mė tė madhe, aty qėndronin tė sistemuara shtatė librame kopertina tė kuqėrremta. Merr librin e dytė sipas radhės dhe nė tė lexon titullin: "Forca e tė vdekurve".
Tashmė Jungu s'kishte dyshim nė vete! Ajo qė i kishte ndodhur mbrėmė, e tėra ishte e vėrtetė.
Kėtė rast tė pėrjetimit vetjak, Jungu e ka publikuar me plot pompozitet edhe nė literaturat e veta studimore shkencore. Meqė ai nė jetėn e pėrditshme ishte i njohur si njeri racional dhe serioz, ky rast edhe nė qarqet shkencore ėshtė pranuar si prezantim i besueshėm.
I joshur nga kėto fenomene qė sot e kėsaj dite mbeten ende tė pasqaruara sa duhet, si njė shkencėtar me reputacion, pa u frikuar fare nga normat rigoroze tė standardeve shkencore, Jungu, nė mėnyrė origjinale, e ka trasuar rrugėn e vet kėrkimore kah thellėsitė e panjohura tė mendjes dhe shpirtit.
Edhe pse tejet i frytshėm dhe me njė karrierė tė bujshme shkencore, ndoshta mu pėr kėtė shkas, ai edhe sot e kėsaj dite, merrej si shkencėtar kontradiktor dhe alternativ nė psikiatrinė bashkėkohore.
Dhe, pėr fund, do tė ishte interesante tė konstatojmė edhe njė realitet tjetėr: pikėrisht teoria e vėnė nga Jungu mbi ndikimin e ndėrvetėdijes kolektive tė qenies njerėzore nė sjelljet individuale tė individit, nuk mund t'i vishej origjinalitetit tė tij. Okultizmi, magjia, hermetizmi, alkimia si dhe njohuri tjera tė urtėsive tė lashta, mijėra vite para Jungut e kanė njohur kėtė fluid kolektiv dhe atė e quanin si "niveli astral gjithėpėrfshirės". Andaj, fare nuk do tė mbetej i pabazė konstatimi tė cilin e dhamė nė fillim tė kėtij artikulli:
"Pėr shumė dijetarė eminentė botėrorė qė kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė historinė e shkencės bashkėkohore, nuk mund tė thuhet thjeshtė se kanė qenė vetėm gjeni tė talentuar, por ata kanė zotėruar dhe janė marrė edhe me njohuri tė fshehta okultiste, shėnime kėto, qė kurrė nuk janė publikuar haptas nga ana e biografėve tė tyre".
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 19:45
Kryeplaku
Ky postim u fshi .
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur