Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Arkeologji / Antropologji

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 21-05-2011, 09:44   #1
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nė trojet shqiptare ka ende shumė punė pėr arkeologėt
Gjurmėt mė tė hershme tė banimit tė territorit tė Shqipėrisė janė zbuluar nė Xarė (Sarandė) dhe nė Gajtan (Shkodėr) tė cilat i takojnė epokės sė paleolitit (rreth 100.000 vjet mė parė).
Interesi pėr vlerat arkeologjike tė Shqipėrisė nis qysh nė shek. XIX kur studiues tė gjeografisė historike iu kushtuan lokalizimit dhe identifikimit tė tė dhėnavenga burimet antike.Kėshtu ėshtė i pari qė viziton Shqipėrinė francezi Pouqueville (F.C.H.L. Pouqueville, Voyage dans la Grčce, comprenant la description ancienne et moderne de l'Epire, de l'Illyrie grecque etc. Paris 1820-21, v.5) Anglezi Martin Leake, nga shėtitja qė bėri nė Shqipėrinė e Jugut deri nė Apoloni, botoi njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė rėnojave tė objekteve arkeologjike qė i ranė nė sy (W.M. Leake, Travels in northern Greece, London 1835, v. 4). Mė vonė arkeologu francez L. Heuzey vizitoi Shqipėrinė dhe nė studimin e tij u ndal kryesisht mbi Durrėsin e Apoloninė (L.Heuzey. H. Daument, Le mission archéologique de Macčdoine, Paris 1876). Nė fillim tė shek. XX vizitoi Apoloninė dhe rrethinat e Vlorės balkanologu C. Patsch. Ai ėshtė i pari qė zbuloi qytetin e Amantias dhe mė pas botoi njė studim tė hollėsishėm mbi antikitetet qė pa nė Bylis, Klos, Berat etj. (C. Patsch, Das Sandschak Berat in Albanien, Wien 1904). Gjatė Luftės sė parė botėrore erdhėn nė Shqipėri arkeologėt austriakė C. Praschniker e A. Schober tė cilėt filluan kėrkimet nga veriu i Shqipėrisė nė drejtim tė jugut dhe i kushtuan vėmendje edhe monumenteve e qendrave arkeologjike ilire (C. Praschniker-A. Schober, Archäologische Forschungen in Albanien und Montenegro, Wien 1919; C. Praschniker, Muzakia und Malakastra, Wien 1920).Mė 1924 njė mision arkeologjik francez, nėn drejtimin e Leon Rey, fillon gėrmimet sistematike nė Apoloni, tė cilat vazhduan deri mė 1938 dhe rezultatet u botuan nė revistėn Albania (L.Rey, Albanie, Revue d'archéologie, Paris 1925-1939, nė 6 vėllime). Njė mision tjetėr arkeologjik italian mė 1926 filloi gėrmimet nė qytetin antik tė Foinikes dhe mė vonė nė Butrint. Nė fillim misioni u drejtua nga L. Ugolini e mė pas nga Markoni e Mustili (L. Ugolini, Albania antica, Roma 1927-1942, 3 vėll.); D. Mustili, La civilta preistorica dell'Albania, Roma 1940).Pas Luftės sė dytė botėrore deri mė 1990 kėrkimet e studimet arkeologjike u bėnė nga arkeologė shqiptarė. Mė 1948 u krijua nė Tiranė Muzeu Arkeologjik-Etnografik, mė pas u krijua Sektori shkencor i kėrkimeve arkeologjike, nga i cili mė 1976 u formua Qendra e Studimeve Arkeologjike dhe mė 1991 Instituti i Arkeologjisė. Gjatė kėtyre viteve veē muzeut qendror arkeologjik dhe pavionit arkeologjik nė Muzeun Historik Kombėtar, u ngritėn edhe muze tė profilit arkeologjik nė Durrės, Apoloni, Butrint dhe Korēė, tė cilėt ruajnė objekte me vlera unikale.Vitet 1991-1999 pėrbėjnė njė etapė tė re pėr arkeologjinė shqiptare, atė tė bashkėpunimit me arkeologė tė huaj. Janė realizuar ose vazhdojnė veprimtarinė projekti shqiptaro-grek nė Butrint, projekti shqiptaro-amerikan nė Shpellėn e Konispolit (Sarandė) dhe nė zonėn Apoloni-Bylis, projekti shqiptaro-francez nė Apoloni dhe nė vendbanimin prehistorik tė Sovjanit (Korēė) dhe projekti shqiptaro-anglez nė Butrint. Gjatė vitit 2000 janė duke u hartuar edhe projekte tė tjera pėr kėrkime nė Durrės, Bylis e qendra tė tjera arkeologjike.Rezultatet e kėrkimeve, gėrmimeve e studimeve arkeologjike, mėse njėqindvjeēare, tė bėra nė Shqipėri, mund t'i pėrmblidhnim nė tė gjitha periudhat, si parahistorike dhe historike. Gjurmėt mė tė hershme tė banimit tė territorit tė Shqipėrisė janė zbuluar nė Xarė (Sarandė) dhe nė Gajtan (Shkodėr) tė cilat i takojnė epokės sė paleolitit (rreth 100.000 vjet mė parė). Periudhės sė paleolitit tė vonė (30.000-10.000) vjet, i takojnė njė numėr mė i madh vendbanimesh (Xarė, Konispol, Shėn Marinė, Kryegjatė, Rrėzė Dajti, Gajtan etj) tė cilat mbulojnė gjithė territorin e Shqipėrisė sė sotme. Gjatė epokės sė neolitit (7000-3000 p.e.s) territori i Shqipėrisė ka qenė shumė mė i banuar, gjė qė e dėshmojnė me dhjetra vendbanime tė zbuluara, tė cilat kanė qenė ngritur nė fusha pjellore, nė taraca lumore dhe nė shpella. Banesat e tyre ishin kasolle tė thjeshta tė lyera dhe tė shtruara me baltė. Nė Dunavec e Maliq janė zbuluar banesa tė ngritura mbi hunj (palafite) tė cilat kėrkonin njė teknikė tė lartė tė ndėrtimit tė banesave. Por nė jetėn e banorėve neolitikė vend qendror zinte bujqėsia dhe blegtoria si edhe pėrgatitja e prodhimi i enėve prej balte.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 21kulkryesore.JPG (71.9 KiloByte, 5 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 12-06-2011, 10:10   #2
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Afėr njė zbulimi sensacional
Kristi Pinderi & Ermir Hoxha | 11-06-2011

Se ku ėshtė forumi romak nė Butrint, kėtė e dinė tė gjithė arkeologėt. Por ajo qė nuk dihet ėshtė si duket nė tė vėrtetė ky forum, pasi deri mė sot, ndonėse pėrpjekjet kanė qenė madhore qė nga prof. Neritan Ceka e deri te gėrmimet nė vitin 2007 e 2008 nga anglezėt nė bashkėpunim me shqiptarėt, akoma nuk ishte mundur tė nxirrej nė dritėn e diellit ky monument. Por ja qė kėto ditė, arkeologėt mund tė jenė duke e zbuluar kėtė monument.

Ata po gėrmojnė mbi njė dysheme tė periudhės romake, pėr tė cilėn dyshojnė se mund tė jetė pikėrisht forumi romak i qytetit, pjesa arkitektonike shumė e rėndėsishme e qyteteve tė epokės romake, atje ku zhvillohej dimensioni politik dhe shoqėror i jetės njerėzore.

Ditė mė parė u vu re tension mes arkeologėve dhe njė tentativė tė tyre pėr ta fshehur kėtė lajm, duke u nisur nga qėllime pozitive, duhet thėnė, pasi duan tė jenė sa mė tė qartė nė atė qė po zbulojnė dhe tė mos nxitohen me deklarata qė mund tė jenė tė gabuara. Nėse ėshtė vėrtet forumi romak ky qė po zbulojnė atėherė ky zbulim mund tė jetė ndėr mė tė rėndėsishmit, pasi ky forum duket se ka njė shtrirje shumė mė tė zgjeruar se perceptimet qė kanė patur arkeologėt pėr tė, deri mė sot.

Arkeologu italian Luigi Ugolini i ndjerė, njė "baba" pėr Butrintin, nėse mund tė shprehemi kėshtu, ka lėnė pas "bijtė e vet", pėr tė vijuar tė nxjerrin nė dritė gjurmė qytetėrimesh e epokash, qė flenė nė nėntokėn e parkut tė njohur. Kėshtu po ndodh dhe kėto ditė, ku nė tė djathtė tė teatrit, po gėrmohet pėr tė mbėrritur te qendra romake; mė saktė bash te Kapitoli romak i Butrintit.

David Hernandez, profesor arkeologjie nė Universitetin e Notredamit nė SHBA, lėrėpėrveshur e i ndyrė kokė e kėmbė me baltė, ndodhet nė njė gropė mbi tre metra tė thellė, duke gėrmuar e nxjerrė qė andej qindra kova mė ujė e llucė. Ai ėshtė bashkėdrejtor punimesh, sė bashku me kolegė shqiptarė.

Duke u bėrė njėsh me punėtorėt e krahut, ai ka mėsuar jo vetėm ca fjalė shqip, por dhe ca romuze apo ironira shqip, teksa njėrit prej punėtorėve shqiptarė, i ardhur nga veriu pėr tė gjetur punė atyre anėve, i thotė se duhet ta ketė lexuar me themel Ugolinin!

Profesor Hernandez flet me pasion pėr Butrintin. Ai e konsideron njė shkollė unike tė arkeologjisė botėrore atė pėr shkak tė shtresėzimit jetėsor qė bart, duke ngėrthyer pothuaj tė gjithė epokat e ekzistencės njerėzore, pasi qė prej periudhės veneciano-otomane, Butrinti shkon thellė e mė thellė nė lashtėsi, deri nė epokėn e bronxit.

Nė rastin konkret, pėr tė bėrė tė mundur zbulimin e qendrės romake, Kapitolit mė saktėsisht, qė ėshtė pjesė e forumit romak, hasėn vėshtirėsi tė mėdha pėr shkak se mė parė duhet hequr pjesa qė e mesjetės apo e antikitetit tė vonė, si shtresėzim mbi atė romak, nėn tė cilin ndodhet ai helenistik. Kur pėrmenden vėshtirėsitė, fjala ėshtė pėr sasitė e madhe tė ujit qė hasėn gjatė gėrmimeve.

Pėr kėtė arsye punohet me kova, por dhe me pompė. Nė fakt, Butrinti ndodhet nėn ujė dhe drenazhimi i parkut mbetet imperativ, pasi e gjithė monumentalistika mbetet gjithnjė e rrezikuar ndaj dėmtimeve, duke llogaritur dhe pamundėsinė e vizitorėve pėr ta shijuar nga sa mė afėr.

Pėr shkak tė ujit, epokė pas epokė, siē ėshtė vėnė re nga gėrmimet, banorėt nė Butrint, kanė tentuar tė jetuarit sa mė lart. Ndėrkohė qė nga studimet antropologjike qė ndėrmarrin nė Butrint qė prej 10 vjetėsh njė grup profesorėsh e studentėsh nga universiteti i Uticas nė ShBA, dilet nė pėrfundimin se banorėt e kėsaj zone gjithnjė kanė vuajtur prej sėmundjesh qė vijnė e shkaktohen nga lagėshtira.

Nė punėn gėrmuese pėr tė zbuluar qendrėn romake, e cila ka nisur kėtė vit qė prej datės 2 maj e qė do tė zgjasė deri mė 15 qershor, ėshtė e angazhuar njė grup specialistėsh e studentėsh, gjithsej 40, tė huaj e shqiptarė; tė ardhur nga SHBA, Anglia, Franca, Italia, Hungaria, Rumania etj., si dhe nga universiteti i Gjirokastrės. Ata janė tė ndarė nė disa profile, ku veēohen kėrkimet mjedisore, antropologjike, tė polenit, tė xhamit, tė metalit etj.

Arkeologėt David Hernandez e Dhimitėr Ēondi ende nuk janė nė gjendje tė japin pėrfundime pėr ēfarė ėshtė zbuluar deri mė tani, por pjesė e kėnaqėsisė sė tyre profesionale, ėshtė synimi pėr tė mbėrritur te qendra romake dhe tė dhėnat e deritanishme tė terrenit. Nė dy gropa tė hapura katėkėndore, ėshtė mbėrritur tek njė dysheme me pllaka, por ende e paidentifikuar se ē`pėrfaqėson.

Pėr forumin romak tė Butrintit, ka 10 vjet qė punohet. Zbulim i kėtij forumi ėshtė pjesė e projektit disavjeēar "Butrinti Bizantin" qė ka si bashkėdrejtues prof.dr. Shpresa Gjongecajn, drejtoreshė e Institutit Arkeologjik, si dhe Richard Hodges, drejtor shkencor i Fondacionit Butrinti, tė cilit i dedikohet dhe njė pjesė e mirė e punės pėr zbulimin nė fjalė.

Gėrmimet nė Forumin romak nė vitin 2007 nxorėn nė pah dyshemenė nė krahun jugor duke demonstruar qė ishte e orientuar lindje -perėndim, me njė gjerėsi prej 20m duke ndryshuar kėshtu tė kuptuarit e deriatėhershėm pėr planin urban tė qytetit romak. Forumi romak i ka fillimet e tij nė agora-nė helenistike nė periudhėn e vonė republikane.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Butrint_3.jpg (82.2 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-06-2011, 20:29   #3
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulohen nė Butrint pjesė tė dyshemesė sė Forumit Romak
Butrinti ėshtė njė prej vendeve mė tė pasura arkeologjike nė Shqipėri. Sė fundmi arkeologėt kanė hedhur dritė nė njė nga ndėrtimet mė tė rendėsishme tė periudhės romake. Bėhet fjalė pėr dyshemenė e Forumit Romak, njė objekt arkeologjik i pėrmasave tė rėndėsishme kulturore dhe historike jo vetėm tė kėsaj zone.

Vidio.http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=123811
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg butrint-480.jpg (24.7 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-06-2011, 17:26   #4
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Publikuar: 18.06.2011 -
Shkodėr, 18 qershor - Njė spirancė dhe njė shpatė, lashtėsia e tė cilave llogaritet tė jetė rreth 400 vjet, janė nxjerrė nga lumi Buna, nga njė i pasionuar i zhytjes, qė duket se me kėtė rast ka realizuar edhe ėndrrėn e tij pėr t’u bėrė polumbar.

Nga njė peshkatar i thellėsive, Dritan Mehmetaj ėshtė kthyer nė zhytės profesionist. “Mė nė fund realizova ėndrrėn time tė fėmijėrisė, qė njė ditė tė bėhesha njė zhytės profesionist”, ka thėnė Mehmetaj.

Pas njė pune mė shumė se 15 ditore, falė kėmbėnguljes sė zhytėsit tė pasionuar, dje ėshtė bėrė e mundur nxjerrja nga thellėsia prej 10 metrash tė relikteve nga lumi.

Objektet e vjetra janė gjetur aty ku ka qenė i vendosur porti i Shkodrės shumė vite mė parė.

Specialistė tė arkeologjisė qė ndodheshin nė momentin e nxjerrjes se tyre pohuan se kėto objekte janė dėshmi e njė kulture dhe historie tė lashtė qė mbart qyteti i Shkodrės.







http://www.youtube.com/watch?v=5dm83..._order&list=UL
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 18-buna,-balline-ne-kulture_1806111549_1.jpg (46.0 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-06-2011, 07:49   #5
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Hodges: Institucionet, nė njė mendje qė tė ruhet Butrinti
Kulturee Martė, Qershor 14th, 2011
Njė peizazh i denjė pėr aventurat homerike, njė vend ku, sipas Virgjilit, u ndal heroi trojan, Enea, para se tė themelonte Romėn, njė mrekulli nė Mesdhe, renditur nė listėn e pasurive botėrore.“Shumė e dinė se Butrinti ėshtė kryeqyteti i Shqipėrisė”. Kėshtu tė thotė Richard Hodges, drejtori shkencor i fondacionit “Butrinti”, i cili dje promovoi nė Tiranė libėr-albumin “Butrinti i pėrjetshėm”. Njė botim luksoz i shtėpisė botuese “Toena”, i pajisur me fotografi e harta tė vjetra e tė reja. Si arkeolog dhe studiues, Hodges u ka hyrė me themeli studimeve mbi kėtė qytet qė daton tė jetė banuar sė paku qė prej shek. VIII para Krishtit. Gjithēka nis nė zanafillė, nė atė tė shkuarėn e largėt, ku e vėrteta historike plekset me legjendėn, pėr tė vijuar hap pas hapi deri nė ditėt tona. Libri ėshtė i ndarė nė disa kapituj. Fillon me “Nė gjurmėt e Eneas”, pėr tė vijuar me “Njė histori mesdhetare”, “Butrinti, Korfuzi dhe miti trojan”, “Trashėgimia e Cezarit”, “Butrinti bizantin dhe despotik”, “Insula Botentro: mbrojtėsi i Korfuzit dhe syri i tij i djathtė”, “Rrjetė e ngatėrruar: arkeologji, politikė dhe rigjallėrim ekonomik”, “Qendra arkeologjike nė pellgun e Sarandės”. Mė poshtė Hodges sqaron pėrse ėshtė ndalur nė Butrint, cilat janė sfidat me tė cilat po pėrballen Butrinti dhe arkeologjia shqiptare nė pėrgjithėsi.
Pas 20 vitesh i lidhur me Butrintin, mund t’i pėrgjigjeni pyetjes: pse pikėrisht Butrinti?

Richard Hodges
Butrinti ėshtė njė nga vendet mė tė mrekullueshme nė botė, ndaj ėshtė edhe pasuri e trashėgimisė botėrore. Si arkeolog dhe lektor ndjehem krenar qė kam pasur privilegjin tė jem nė gjendje tė punoj nė Butrint, nė njė vend qė mund tė ngatėrrohet si kryeqyteti i Shqipėrisė. Ky privilegj shprehet nė shumė forma. Bukuria e vendit ėshtė rezultat i bashkėpunimit tė shumė shqiptarėve dhe tė huajve gjithashtu. Butrinti ėshtė njė mikrokozmos i historisė mesdhetare nė tė tėrėn e tij. U jam mirėnjohės tė gjithė kolegėve shqiptarė tė Institutit tė Arkeologjisė dhe Institutit tė Monumenteve, me tė cilėt kemi punuar. Butrinti ka njė vend tė pakrahasueshėm nė arkeologjinė mesdhetare dhe do ta ketė pėr njė kohė shumė tė gjatė, sepse me mundėsinė e projekteve me pjesėmarrjen e shumė studentėve tė huaj, nė bashkėpunim me shumė shqiptarė, ne bėjmė tė mundur studimin e qendrės arkeologjike nė kompleksitetin e saj. Nuk ka qendėr tjetėr arkeologjike romake qė tė jetė mė e gėrmuar dhe e dokumentuar nė dhjetė vitet e fundit, ashtu siē e dėshmon edhe gėrmimi aktual qė po organizohet nė Butrint pėr zgjerimin e formimit romak. Pėrsa i pėrket periudhės bizantine, ėshtė e vetmja qendėr nė Mesdhe e datuar aq mirė, me tė gjithė kronologjinė. Kėto do tė jenė pjesė e librave tė ardhshėm qė do tė botohen.
Me gjithė vlerat “par excelence” tė Butrintit, cilat janė sfidat me tė cilat ai pėrballet nė vitin 2011?
Sfida e vėrtetė ėshtė a ekziston vullneti i mirė i institucioneve pėr ta mbrojtur Butrintin dhe pėr ta bėrė atė tė respektueshėm nė tė gjithė botėn. Sa mė shumė bashkėpunim dhe vullnet tė mirė tė ketė mes institucionesh tė interesuara, aq mė i sigurt dhe i mbrojtur do tė jetė Butrinti. Nė kapitullin e fundit tė librit tim unė ngre pyetjen: si mund tė arrihet nė nivelet e kėnaqshme? Ėshtė e domosdoshme qė tė hartohet njė vizion i qartė se ku do tė shkojė Shqipėria pas 10, apo pas 100 vjetėsh, ē’trajnime duhen kryer dhe si duhet tė bashkėpunojnė institucionet me njėra-tjetrėn dhe universitetet pėr tė trajnuar brezin e ri tė arkeologėve dhe menaxherėve.
Duket se njė nga problemet mė tė mėdha ėshtė ndarja e kompetencave dhe bashkėpunimi mes institucionesh. Ju ka penguar ky fakt nė punėn tuaj?
Ėshtė e njohur shprehja qė dy shqiptarė nė njė mendje nuk i gjen dot. Po, e vėrtetė ėshtė, kam hasur edhe probleme… E

Kopertina e librit
vėrteta ėshtė qė nė kėto 20 vitet e fundit Shqipėria ka pėsuar njė ndryshim fantastik, por institucionet publike duhet tė mėsojnė mė shumė nga metodat e institucioneve europiane dhe ėshtė e rėndėsishme ta trajnojė brezin e ri nė fushėn e arkeologjisė, pėr tė mbrojtur trashėgiminė kulturore, pėr tė arritur nė njė menaxhim mė tė mirė, nė tė mirė tė vendit. Unė kam rreth 20 vjet qė vij vazhdimisht nė Shqipėri dhe kam parė se institucionet e fushės zor se bien dakord me njėra-tjetrėn. Por, me rastin e 100-vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, ėshtė momenti qė kėto organizma tė ulen seriozisht dhe tė gjejnė gjuhėn e komunikimit, duke arritur nė njė vizion tė pėrbashkėt.
Pėrmendėt gėrmime tė reja qė po zhvillohen nė Butrint, ndėrkohė qė sipas UNESCO-s, gėrmimet janė tė mjaftueshme nė kėtė territor dhe i duhet kushtuar mė shumė vėmendje konservimeve. Ē’mendoni pėr kėtė?
UNESCO nuk ėshtė e interesuar nė gėrmime, por gėrmimet ndihmojnė nė trajnimin e arkeologėve dhe tė kanservuesve. Ka nevojė qė tė ketė njė balancė mes asaj qė gėrmohet me standardet e duhura profesionale, asaj qė konservohet dhe qė publikohet sipas standardeve. Gėrmimet e pakta nė numėr qė po zhvillohen tani nė Butrint, janė tė fokusuara te trajnimet, grumbullimi i fondeve dhe konservimi nė tė njėjtėn kohė.
Nė njė raport tė fundit mbi parqet arkeologjike, botuar me mbėshtetjen e UNESCO-s, tėrhiqet vėmendja ndaj tė huajve, tė cilėt gėrmojnė pa marrė leje te autoritetet shqiptare. Ka ndodhur kjo nė Butrint?
Nuk di qė kjo tė ketė ndodhur nė Butrint, por sigurisht qė pėr tė gėrmuar duhet leje, por kėto leje duhen marrė nė mėnyrė moderne..
Qė do tė thotė?
Qė do tė thotė qė tė mos ketė shumė burokracira dhe, nga ana tjetėr, ai qė gėrmon tė ketė pėrgjegjėsinė pėr ta botuar materialin, pėr ta dokumentuar punėn e tij, dhe kjo tė bėhej nė njė mėnyrė moderne. Kjo ėshtė ajo qė ne kemi bėrė pėr Butrintin, ndėrkohė qė sa i pėrket UNESCO-s, kjo praktikė ėshtė e pazakontė, sepse shumė projekte nė site nėn mbrojtjen e tyre, nuk janė shoqėruar me botime. Shkenca ndryshon, ėshtė e gjallė, nuk ka histori tė fiksuar dhe gėrmimet nxjerrin nė dritė fakte tė reja. Interpretimi qė unė i kam bėrė Butrintit ėshtė ndryshe nga ai i arkeologėve tė tjerė dhe ndryshe nga ai i arkeologėve italianė, apo edhe tė atyre qė do tė vijnė mė vonė. Prandaj ėshtė e domosdoshme qė brenda kritereve pėr njė leje gėrmimi tė jetė edhe publikimi i rezultateve. Kjo do tė thotė tė krijohet sistemi i botimeve nė kėtė vend dhe kjo do tė thotė tė mbėshtesėsh gjithė sistemin e trashėgimisė kulturore me standardet e duhura. Mbi kėtė duhet tė diskutojmė kur Shqipėria tė ketė 100-vjetorin e pavarėsisė.

ALMA MILE
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg butrint1.jpg (100.2 KiloByte, 0 shikimet)
Lloji i dosjes: jpg Butrinti-i-perjetshem1.jpg (94.5 KiloByte, 0 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-06-2011, 13:36   #6
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Elbasan, alpinistėt eksplorues tė vlerave kulturore e historike
27-06-2011

Zbulimi i objekteve natyrore dhe njohja e shumė vendqėndrimeve ilire nuk ėshtė njė punė zyrash, por njė prekje me dorė dhe shkelje me kėmbė e ēdo pėllėmbe toke ku edhe janė kėto vendqėndrime toponimike, si kalatė, shpellat dhe vende tė lashtėsisė".

Kėshtu thotė alpinisti, Artur Guni, i cili me grupin e tij tė alpinistėve, sapo kanė pėrfunduar njė ekspeditė nė zonėn e Holtės nė Gramsh, ku ndodhet kanioni si dhe vende historike, siē janė kalaja e Tėrvolit dhe Kabashit tė cilat ndodhen pėrkarshi njėra-tjetrės dhe i ndan vetėm kanioni i Holtės.

Sė bashku me grupin e alpinistėve ka qenė edhe historiani Kreshnik Belegu, ku pėr mė shumė se njė javė kanė eksploruar shpellat qė ndodhen nė tė dy krahėt e kanionit tė Holtės, Kabashit e Tėrvoli.

Nė qarkun e Elbasanit ka shumė kala, shpella dhe vendqėndrime ilire, ku vitet e fundit por edhe gjatė viteve tė diktaturės janė shfaqur karakteristika objektesh tipike turistike me vlera historike dhe njohėse. Vetėm gjatė vitit 2011, ky ekip ka organizuar disa udhėtime ekpsloruese si nė Bukanik nė bashkėpunim me ekipin e alpinizmit “High Albania” me njė pėrbėrje prej 40 vetėsh, djem e vajza nga Tirana dhe Elbasani.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg elbasani_alpinist.jpg (83.7 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-07-2011, 18:42   #7
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Kujt i bie rruga nga kuta e vogel


Ditėve tė shtuna e tė diela kur tė gjithė shkojnė nė plazh, prof. Muēaj shkon nė vendet arkeologjike. Origjina e tij ėshtė prej asaj zone qė e quan zemra e Toskėrisė. Arkeolog pėr periudhat e antikitetit tė vonė dhe mesjetės, prof. Skėnder Muēaj, ka rrahur mirė territorin nga Shkumbini nė Borsh. Vitet e fundit, pika e tij e eksplorimit ėshtė Bylisi. Nuk do tė ndalet shumė te Bylisi, pasi disa herė e ka shtruar problemin e ekspeditave pa para. Ėshtė kthyer nga njė inspektim nė zonat qė janė si rreze tė kėtij Parku Arkeologjik e qė rezultojnė jashtė kontrollit. Kuta ėshtė ai vend ku prof. Muēaj kthehet pas 25 vitesh.

Sa ėshtė trajtuar zona e Kutės nga arkeologėt?

Nuk ėshtė trajtuar shumė. Neritan Ceka flet pėr disa gjetje, njė mbishkrim, njė reliev varri. Por nuk ėshtė botuar gjė. Gjatė kohėve tė ndryshme janė gjetur varre tė shek. III para Krishtit, monedha qė nuk na janė dorėzuar. Ėshtė gjetur ndėr tė tjera njė monedhė e Athinės e shek. IV para Krishtit, qė do tė thotė se vendi hynte nė rrugėt e zhvillimit, nė rrugėn kryesore nga Apolonia nė drejtim tė jugut, duke ndjekur Luginėn e Vjosės.



Ēfarė interesi ka ky vend?

Kisha qenė pėr herė tė fundit mė 1986. Kuta sot ėshtė njė fshat i zakonshėm i ndėrtuar nė njė fushė nė breg tė Vjosės. Ėshtė njė fushė pjellore dhe e madhe, ka kushte shumė tė mira pėr bujqėsi. Nga mesjeta dhe nė kohėn e pushtimit osman ka qenė nga fshatrat mė tė mėdhenj jo vetėm pėr Mallakastrėn, po pėr gjithė Shqipėrinė, me afro 510 familje. Dikur, si rezultat i njoftimeve, kisha identifikuar 3 vendbanime, njė termė romake dhe njė tjetėr ku dukeshin gjurmėt helenistike-romake dhe antikitetit tė vonė. Nė pamje kishte formėn e njė kishe tė stėrmadhe, 130 m tė gjatė. Shkova tė verifikoj si ishte situata. U detyrova tė shohė edhe gjėra tė tjera qė kishin dalė gjatė kėsaj kohe.

Parimi ėshtė qė nėntoka jonė ka pasuri arkeologjike, diku paleolit, mexolit, diku bronz, hekur, periudhė helenistike-romake, antikitet i vonė, mesjetė e periudhė otomane. Nga gjithė kėto pak kanė dalė mbi sipėrfaqe.



Ēfarė problemesh vutė re?

Fshatarėt hapin gropa tė thella pėr tė mbjellė ullinj nė njė territor ku dihej qė ka varre antikė. Midis kėtyre ne mundėm tė verifikojmė, gropa tė hapura njėherė dhe tė mbuluara, gjurmė tė kėrkimeve klandestine. Verifikuam sė fundi varre dhe banesa tė shek. II para Krishtit. Pėrkon me periudhėn e pushtimit romak kur u shkatėrruan qytete si Amantia, Bylisi, Rabia, tė gjitha kėto tė fortifikuara dhe popullsia doli nga fortifikimi e u vendos nė territore fshatare. Janė gjurmė qė plotėsojnė atė pjesė qė nuk e njohim. Dhe duhet dhėnė njė pėrgjigje ku shkoi kjo popullsi.

Nė zonėn rrotull po edhe nė fshat ka plot qė interesohen pėr arkeologji, njerėz qė kanė fituar njė farė niveli jetese dhe interesohen pėr tokėn arkeologjike tė gjejnė diēka. Kjo panoramė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse tregues se nė Shqipėri janė ndėrprerė marrėdhėniet midis institucioneve qendrore dhe terrenit.



Ēfarė bėnė Instituti i Arkeologjisė ku ju punoni?

Instituti nuk ka detyrime pėr t’u marrė me terrenin. Dikur arkeologjia kishte bėrthamat e saj nėpėr rrethe. Edhe kėto u mbyllėn, siē e dini, dhe tashmė Instituti ėshtė nė ēatinė e Qendrės sė Studimeve Albanologjike. Dhe gjithė administrimi i pasurisė i ka kaluar Drejtorive Rajonale tė Trashėgimisė. Institucioneve nuk iu drejtohet kush dhe kjo ėshtė pėr tė ardhur keq.



Ēfarė mund tė ndryshojė reforma qė pritet tė zbatohet nė trashėgiminė kulturore?

Jam nė dijeni tė reformės. Kam mendime qė pėrputhen dhe nuk pėrputhen me atė qė propozon reforma. Por njė gjė ėshtė e qartė: Institucionet, qė nga Instituti i Monumenteve tė Kulturės e deri te Ministria e Kulturės, nuk funksionojnė. Administratorėt e ministrisė janė bėrė si punonjės finance, qė nuk duan t’ia dinė, nuk lėvizin vendit. Tė gjithė kėto struktura nuk kanė lidhje me mjedisin. Politizimi ėshtė i skajshėm. Askush nuk kėrkon llogari. Reforma mendon t’i fusė nė njė piramidė tė gjitha strukturat dhe pretendohet se do tė ketė mė shumė kontroll dhe kėrkesė llogarie. Ndėrsa arkeologjia kthehet te modeli qė ka pasur.



Atėherė, ju qarkulloni nė terren pa jua kėrkuar kush, me vullnetin tuaj?

Kam kontaktet e mia personale. Njerėzit mė njoftojnė sa herė ndodh diēka.





Nga Vjosa deri nė Osum

Gjithė territori i Mallakastrės qė pėrbėn zemrėn e Toskėrisė, qė nga paleoliti deri vonė, ka pasur kushte tė pėrshtatshme pėr jetuar. Njeri i lashtė gjahtar dhe mbledhės, kishte lumenj dhe detin afėr qė kanė krijuar luginėn e Vjosės, Gjanicės e Osumit. Edhe nė periudhat e neolitit, bronzit, hekurit, ėshtė prapė e pasur. Kulmi arrin nė periudhėn ilire antike – qytetare ilire ose periudhat klasike helenistike e pastaj romake. Ky territor ka qytete mė shumė se gjithė territori i Shqipėrisė. Duke pasur qytete, ka rrethe e qark vendbanime qė janė tė lidhura me kėto qytete. Nė qendėr ėshtė Bylisi i madh, me qytetet e Klosit, Gurzezės, Dimali nė krahun tjetėr, Margėlliēi, Rabia, Kalivaēi. Tė gjitha kėto bėnin njė grupim tė madh, disa qytete, disa qyteza, disa kėshtjella. Dhe krijonin njė qytetėrim sė bashku, ajo qė ne i themi Iliria e Jugut sė bashku me pjesėn tjetėr tė Vjosės. Po edhe njė pjesė e Vjosės ishte e lidhur pazgjidhshmėrisht me kėtė territor, siē ėshtė Amantia. Nga Kuta pėr tė shkuar nė Amantia ėshtė shumė afėr.
Elsa Demo(shekulli)
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Arkeologji-statuje-e-Panit1.jpg (96.8 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-07-2011, 12:51   #8
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

20 milionė dollarė pėr zbulimin dhe restaurimin e monumenteve
20 milion dollarė ėshtė buxheti i qeverisė shqiptare nė zbulimin, kujdesin dhe restaurimin e monumenteve tė kulturės. Duke e konsideruar si buxhetin mė tė madh nė historinė e vendit tė dedikuar monumenteve kulturore, Kryeministri Sali Berisha insistoi nė promovimin, qė duhet t`i bėhet kėtyre vlerave dhe ka kėrkuar bashkėpunim me pushtetin vendor nė lidhje me kėtė ēėshtje. "Ministria e Kulturės ka bėrė njė veprimtari frytdhėnėse. Kėtė vit, fatmirėsisht, ėshtė siguruar njė buxhet, mė i madhi nė tėrė historinė e vendit, pėr zbulimin, kujdesin, restaurimin e monumenteve tė kulturės, qė shkon rreth 20 milionė dollarė. Por nevojat janė shumė mė tė mėdha. Ne do tė mund tė ekspozojmė, tė promovojmė pasuritė tona tė mėdha, kur nė ēdo rreth, Ministria e Kulturės sė bashku me qeveritarėt vendorė do tė marrė vendimet pėr tė ngritur muzetė arkeologjikė, arkeologjikė-etnografikė, tė cilėt duhet t'u dėshmojnė vizitorėve tė gjithė udhėtimin tonė nė shekuj e mijėvjeēarė. Pasuritė etnografike nė kėtė vend janė po kaq tė mėdha, sa ato arkeologjike. Ata qė udhėtojnė nėpėr Shqipėri dhe qė duhet tė ishin shumė mė tė shumtė, do ta konstatojnė kėtė. Njė rreth jo i largėt, por jo dhe i afėrt me Durrėsin ėshtė edhe Gramshi, por ēdo vizitor do tė mahnitej me pasurinė e kostumeve tė fshatrave dhe komunave tė kėtij rrethi. Ndaj me guxim, vendosmėri duhet tė ngremė muzetė dhe ta bėjmė kėtė sė pari, nė respekt tė trashėgimisė sonė, por edhe pėr t'ju dėshmuar tė tjerėve se cilėt kemi qenė dhe jemi ne. Neve mund tė na mungojnė piktorėt e rilindjes nė Mesjetė, por nuk na mungojnė artistėt, ata qė kanė qėndisur kostumet mė tė bukura, qė kanė veshur shqiptarėt nė mėnyrėn mė tė pashme. Kudo, ne kemi gjetje arkeologjike nga mė tė ēmuarat pėr njerėzimin. Kėtu ėshtė bukuroshja e Durrėsit, e rizbuluar nga Vangjel Toēi, ėshtė absolutisht, Xhokonda nė mozaik, bukuroshja e Mesdheut. Dhe tė tilla mund tė ketė prapė tė fjetura. Ka njė histori tė pėrbashkėt me Xhokondėn. Tė dyja janė mbajtur e gjetur nė banjat e zengjinėve", theksoi Berisha. Nė fjalėn e tij kreu i qeverisė vlerėsoi faktin se Shqipėria pret pėr kėtė vit njė numėr tė madh turistėsh, numri i tė cilėve shkon deri nė 3 milionė. Pėr kėtė arsye ai kėrkoi vėmendjen nė riorganizimin e potencialeve qė Shqipėria dhe shqiptarėt i ofrojnė turistėve.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 20July-19-13-47-95.jpg (86.4 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-07-2011, 09:55   #9
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Kaq per kete vit ne hadrianopol
Njė ndėrtesė publike ėshtė zbulimi i ekspeditės sė fundit arkeologjike italo-shqiptare nė qytetin antik tė Hadrianopolit. Arkeologėt ende nuk e kanė pėrcaktuar natyrėn e vėrtetė tė kėsaj ndėrtese, e cila ka njė sipėrfaqe tė konsiderueshme, por besojnė se bėhet fjalė pėr njė objekt kulti. Prof. Roberto Perna, bashkėdrejtor i palės italiane, pohon se do tė jenė ekspeditat e ardhshme ato qė do tė zbardhin mė shumė detaje rreth natyrės sė saj. Gėrmimet nė Hadrianopol qė zgjatėn pėr njė periudhė 3- javore mund tė konsiderohen tė mbyllura pėr kėtė vit, ndėrkohė qė kjo java e fundit po shfrytėzohet nga arkeologėt dhe specialistėt pėr restaurimin dhe dokumentimin e objekteve tė zbuluara.

“Kemi pėrmbyllur kėto ditė procesin e gėrmimeve nė Hadrianopol, tė cilat i vlerėsojmė tė frytshme, sepse kemi identifikuar njė ndėrtesė tė madhe publike. Ky zbulim na jep tė dhėnėn qė fshati qė ekzistonte nė hyrje tė qytetit tė Hadrianopolit, ishte i rėndėsishėm. Nė vitet e ardhshme do tė pėrpiqemi tė kuptojmė se ēfarė ėshtė kjo ndėrtesė. Gėrmuam nė zonėn e termeve njė zonė qė mendohet se ka shėrbyer si shesh nė periudhėn e hershme romake, por qė ėshtė pararendėse e disa godinave tė rėndėsishme. Realizuam gjithashtu studime edhe nė pjesėn e teatrit pėr tė kuptuar mė shumė rreth stilit inxhinierik”, shprehet prof. Perna.E. Bani .shekulli
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg adrianopol-300x248 (1).jpg (32.1 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-07-2011, 21:22   #10
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Prespė, ekspedita gjeologjike, zbulohen 10 varre prehistorik
27/07/2011

Zbulohen 10 varre prehistorike nė Prespė.Varret janė zbuluar nga ekspedita gjeologjike shqiptaro- greke nė ishullin e Maligradit.

http://www.balkanweb.com/TV/index.ph...ansalive=11611
http://www.youtube.com/watch?v=T3rAm...eature=related
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-07-2011, 21:27   #11
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

zbulohet njė kryq dhe mbishkrim varri nė Fushėn e Vrinės
2011-07-29
Piramida, kauza e mbrojtjes kthehet nė libėr
Zbulohet njė kryq dhe mbishkrim varri nė Fushėn e Vrinės
Ekspedita

Fusha e Vrinės, njė kilometėr larg kryeqendrės arkeologjike tė Butrintit, prej vitit 2008 ka qenė fushė kėrkimi pėr arkeologė shqiptarė e tė huaj. Gjetjet e kėsaj vere pėrbėjnė vėrtet njė surprizė jo vetėm pėr studentėt pjesėmarrės nė ekspeditėn e nisur prej 15 qershorit e qė do tė mbyllet nė fund tė korrikut, por edhe pėr vetė arkeologėt. Valbona Hysa, drejtore e projektit tė zbatuar nė Fushėn e Vrinės, shprehet shumė entuziaste pėr dy-tri zbulime qė ajo i quan tė rėndėsishme dhe madje tė rralla. Gjatė periudhės mesjetare kjo zonė mendohej thjesht si zonė peshkimi. Gjetjet e fundit, kryqi dhe mbishkrimi i njė rrase varri, e identifikojnė atė edhe si njė zonė me aktivitet kishtar. Arkeologėt thanė se kryqi me imazhin e Shėn Mėrisė datohet rreth shekullit X-XI dhe ky lloj kryqi ėshtė mbajtur nga njerėz tė privilegjuar, tė cilėt mendohet se mund tė kenė qenė priftėrinj apo edhe mbrojtės tė krishterimit. Kryqi ka figurėn e Shėn Mėrisė dhe mbishkrim nė gjuhėn greke, qė i pėrket periudhės bizantine. Mbishkrimi i pllakės sė varrit datohet rreth shekulli VI pas Krishtit. Gėrmimet e kėsaj vere kanė hedhur dritė tė re, duke e ndriēuar kėtė truall arkeologjik edhe si zonė prodhimi. Kjo, pasi janė nxjerrė nė dritė muret dhe shtresat e njė vile rustika, pėr tė cilėn arkeologėt mendojnė se i pėrket periudhės romake dhe qė ndihmon tė kuptohet e pėrfytyrohet si zonė prodhimi. Po kėshtu, njė zbulim i kėsaj ekspedite ėshtė njė monedhė ari me portretin e Kostandinit, qė vlerėsohet si gjetje e rrallė pėr Butrintin. Kjo ėshtė e dyta monedhė ari pas asaj qė ėshtė zbuluar mė 1999-n nė Trikonkėn e Butrintit. Sqarohet se monedha e gjetur nuk ėshtė njė prerje e vlefshme dhe e pėrdorshme pėr blerje, por ka vlerėn e medaljonit apo tė medaljes, qė u jepej njerėzve tė shquar.

Pjesėmarrės nė ekspeditėn mė tė fundit nė Fushėn e Vrinės, janė rreth 50 studentė shqiptarė e tė huaj. Ky projekt ka dy synime: trajnimin e studentėve nga njėra anė dhe thellimin e studimit tė arkeologjisė sė zonės nga ana tjetėr, pėr tė sjellė njė pasurim tė sekuencės sė historisė sė Butrintit. Sipas arkeologes Valbona Hysa, jeta nė fushėn e Vrinės reflektohet nė pesė faza. Ajo shtrihet nga shekulli i parė para Krishtit, deri nė shekullin e 14 pas Krishtit. Hysa thotė se eksplorimi i zonės ėshtė kryer vetėm nė 7-8 pėr qind. Kjo do tė thotė se brezat e ardhshėm tė arkeologėve shqiptarė dhe homologėve tė tyre nga universitete tė Europės e botės, do ta kenė pėr dekada me radhė njė zonė kėrkimi dhe zbulimesh me interes tė madh studimor.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-08-2011, 20:57   #12
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Historia nė “gropė”!
Nga Gazeta Standard

Zbulohet njė varrezė prehistorike nė ishullin e Maligradit nė zonėn e Prespės. Kėrkimet trevjeēare tė njė ekspedite tė pėrbashkėt shqiptaro-greke nė kėtė zonė kanė zbuluar 10 varre, tė ndara nė 4 seksione, tė cilat mendohet se i pėrkasin periudhės nga bronzi i vonė deri nė periudhėn e hekurit tė hershėm. Varret, tė cilat datojnė prej shekullit tė 12 p.e.s deri nė shekullin e 6-4 p.e.s, janė tė ndarė nga njėri-tjetri me mure guri
Zbulohet njė varrezė prehistorike nė ishullin e Maligradit nė zonėn e Prespės. Kėrkimet trevjeēare tė njė ekspedite tė pėrbashkėt shqiptaro-greke nė kėtė zonė kanė zbuluar 10 varre, tė ndara nė 4 seksione, tė cilat mendohet se i pėrkasin periudhės nga bronzi i vonė deri nė periudhėn e hekurit tė hershėm. Varret, tė cilat datojnė prej shekullit tė 12 p.e.s deri nė shekullin e 6-4 p.e.s, janė tė ndarė nga njėri-tjetri me mure guri dhe po ashtu e gjithė varreza ėshtė e rrethuar me mur guri, qė sipas arkeologėve, mund t’i pėrkasė periudhės romake.
Nė ēdo varr ėshtė gjetur nga njė skelet, tė cilėt janė ruajtur nė gjendje tė mirė,ēfarė u ka dhėnė mundėsi studiuesve,qė nė bazė tė pozicionit tė trupit, tė pėrcaktojnė mėnyrėn e varrimit tė tyre. Nga verifikimet e para tė skeleteve, rezulton se trupat janė varrosur me kėmbė tė shtrira, me drejtim nga lindja nė perėndim dhe koka ėshtė e mėnjanuar nga supi i djathtė, mėnyrė varrimi kjo tipike pėr periudhėn e bronzit tė hershėm dhe tė vonė. Gjithashtu, mund tė konkludohet se skelet u pėrkasin personave me moshe tė re, qė nuk rezulton tė jetė mė shumė se 30 vjeē dhe fakti qė nė varre nuk janė gjetur stoli tregon se ata i pėrkisnin shtresave tė ulėta tė fiseve. Pėrveē kėsaj arkeologėt kanė zbuluar pėrreth varrezės edhe mbetje tė enėve prej qeramike, tė cilat datojnė rreth shekullit tė 10 p.e.s dhe tė cilat mendohet se janė pėrdoruar nga banorėt e kėsaj zone. Sipas arkeologut grek Stavros Ikonomidhis, kėto zbulime tregojnė se ishulli i Maligardit nuk ėshtė vetėm njė zonė ku gjenden objekte tė periudhės bizantine, ashtu siē edhe ishe konsideruar deri tani, por ajo ka qenė e banuar nė vijimėsi, duke filluar nga periudha e bronzit. Pas kėtij zbulimi tė rėndėsishėm, njė grup antropologėsh do tė analizojnė kampionet e dheut tė varreve,mbetjet kockore dhe ato prej qeramike ,pėr ti dhėnė edhe pėrgjigje pyetjes ,nėse bėhet fjalė pėr njė mėnyrė jetese tee banorėve autoktonė tė kėsaj zone ,apo tė tė ardhurve. Pėr shkak tee interesit tė madh qė paraqet kjo zonė,ekspedita shqiptaro-greke do t’i zgjasė kėrkimet arkeologjike edhe pėr dy vitet nė vazhdim.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg maligrad_varreza_prehistorike_320668831.jpg (19.6 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-08-2011, 12:38   #13
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulohen relike nga epoka Ilire, nė autostradėn Levan-Tepelenė
Pas Elbasanit, edhe nė Tepelenė zbulohen relike nga epoka ilire. Zbulimet kanė qenė rastėsore gjatė germimeve pėr ndėrtimin e autostradės Levan ...youtube.com

http://www.youtube.com/watch?v=Gr6DP...eature=related
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-08-2011, 09:58   #14
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Arkeologė tė huaj nė kalanė e Shkodrės


SHKODER – Njė grup arkeologėsh shqiptarė dhe tė huaj do tė eksplorojnė “tė fshehtat” e kalasė sė Shkodrės. Kėrkesat e drejtuesve tė institucioneve kulturore nė Shkodėr tashmė kanė arritur tė marrin pėrgjigjen e duhur. Drejtori i Parkut Arkeologjik tė Shkodrės, Nikolin Shati, u shpreh se shumė shpejt do tė nisė puna nė terren. Nė qendėr tė punės sė kėsaj ekspedite do tė jetė gjetja e gjurmėve tė arkitekturės ilire. “Ėshtė njė nismė e ndėrmarrė nga profesori polak i arkeologjisė, Piotr Dyzcek, i cili ka prezantuar projektin e tij tė gėrmimeve. Bashkė me specialistėt e huaj do tė jenė dhe ata shqiptarė qė do tė bashkėpunojnė nė kėtė nismė. E rėndėsishme ėshtė qė ky projekt ėshtė miratuar dhe nga Kėshilli Kombėtar i Arkeologjisė”, u shpreh Shati. Sipas tij, kjo iniciativė ėshtė e Qendrės sė Studimeve Antike pėr Europėn Juglindore nė Universitetin e Varshavės, pėrfaqėsuar nga profesor Dyzcek. Kalaja Rozafa mbart vlera tė jashtėzakonshme historike. Kjo ekspeditė synon qė tė gjejė gjurmėt e humbura tė arkitekturės greko-ilire pėr shkak tė rindėrtimit nė kohėn e mesjetės, nė periudhėn veneciane dhe turke. Sipas Shatit, “gėrmimet do tė pėrqendrohen rreth kalasė sė Rozafės, pėr tė qenė mė specifik, nė rrėzė tė kalasė sė Rozafės. Shkodra ėshtė njė nga qendrat mė tė rėndėsishme tė ilirėve. Dhe pavarėsisht kėsaj tė dhėne, nė Shkodėr nuk janė bėrė gėrmime pėr periudhėn ilire”, tha ai mė tej. Specialistėt e huaj janė shumė optimiste se nė kėtė zonė do tė zbulohen qytete ilire dhe diēka mė shumė pėr mbretėreshėn Teuta. Kjo iniciativė do tė zgjasė 5 vjet. Mėsohet se ēdo vit ekspedita do tė vazhdojnė deri nė 6 javė. “Gjatė ekspeditės synohet tė kuptohet topografia e qytetit si dhe tė pėrcaktohet linja e murit fortifikues tė qytetit tė poshtėm, pra ajo qė nė gjuhėn e pėrditshme ėshtė muri qė rrethon kalanė e Rozafės. Projekti synon tė identifikojė lagjet kryesore tė qytetit. Nga gėrmimi dhe gjetjet do tė arrihet tė realizohet njė kronologji urbane pėr qytetin e Shkodrės, nga fazat mė tė hershme deri nė ato mė tė vonat”, tha Shati. Sipas tij, objektivi kryesor i projektit ėshtė ndėrmarrja e 5 fushatave arkeologjike nė qytetin e Shkodrės. Qėllimi ėshtė qė tė pėrfitohen informacione tė rėndėsishme pėrsa i takon shtrirjes dhe arkitekturės sė qytetit. Nė kuadėr tė kėtij programi, do tė kryhen, gėrmime, si dhe studim dhe publikim i tė gjitha gjetjeve. Nė kėtė zonė ka njė qytetėrim mbi 2400-vjeēar. Vlerat arkeologjike janė shtresėzuar, ndaj duhet tė bėhen gėrmime tė thella. Pėr tė shkuar nė kohėn osmane duhet tė gėrmohet rreth 7 metra nė thellėsi, ndėrsa pėr helenistikėn apo mė tej duhen mė shumė se 10 metra thellėsi. Nisja e kėtyre ekspeditave dhe marrja e rezultateve tė pritshme do ta kthejė realisht Shkodrėn nė njė qendėr tė rėndėsishme pėr turizmin. (Panorama)
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg kalaja-rozafa.jpg (37.4 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-08-2011, 17:39   #15
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Apoloni gjenden eshtrat e ushtarit turk
Nė qytetin antik tė Apolonisė ėshtė zbuluar njė skelet qė mendohet tė jetė i kohės sė luftės sė parė botėrore. Sipas arkeologut Arjan Dimo, i cili zbuloi kėtė varr, janė identifikuar disa eshtra nė zonėn veri-lindore tė tempullit. Qė nė vitin 2000 nė kėtė zonė ka gėrmuar njė ekspeditė francezo-shqiptare arkeologėsh.

Pas informacioneve tė marra, por edhe nė bazė tė objekteve tė gjetura brenda varrit, rezultoi se skeleti i pėrket njė ushtari. Nė kėtė vendė janė gjetur edhe dy varre tė tjera, skeletet e zbuluara mendohet tė jenė tė ushtarėve turq, tė cilėt janė varrosur nė kėtė zonė.

Arkeologu Dimo tregon dhe pėr gjetjen e njė monedhe, e cila i pėrket vitit 1918 si dhe tė disa kopsave qė mund tė jenė tė rrobave ushtarake. Sipas tij mbetet ende pėr tu verifikuar kombėsia e skeleteve tė zbuluara
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg apo.jpg (42.1 KiloByte, 0 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-08-2011, 12:07   #16
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Retro/Press: Kryqi grepc si simbol nder Ilirė.
Fletorja Nationalsozialische Beamten Zeiting Nri. 12 Vj. 2 ( Jahrgang), Berlin, me 1 Shtatuer, 1935, fq. 709 nė nji artikull tė vetin Franken in der Deutsche Geschichte, flet mbi kohė para Indongermanėt; mandej flet mbi kohė 4000 e 2000 vjetė p.Kr. e thotė prej katėr anėsh u rrasnė ndė Frankenland fise bulqish e barish qi e njifshinė zejėn e kontrovarit (Topferei), e ngulėnė kėtu; u venduen kėtu polemi ardhė prei Rrenit t’Epėr e ngulėn ndė Ries (Frankenland) e katundarė (bulqė) tė fisit dinarik banuenė fushoret e kėti vendit qi, tue ardhė prei brigje vet tė mjesėme tė Tunėsė, ngulėnė ndė Uffenheim e Schėeinfurt. Tjera fise prei Nordit ngulėnė ndė trikandshin e Majnit ( lum) tue zdrypė prei Thuringen.

Mandej ndė mbarim tė vj. 3000 p.Kr. U lėshuen mbi kėto fise bulqish do tjera fise fituese, d.m.th nji ndėr ta polemi qi kjuhet nd’Arkeologi i Zonenbecherkultur, ardhė prei sė lėmi, ashtu polemi i Nordit qi thirret Schnurkeramiker (prei lajlesh qi bajshinė ndėr ortunga dheut). Kėta njerėzė fuqimėdha u shkrinė ndė nji polem kjujtė polemi Illyr (Illyr) ndė tė cillin printe (thotė auktori) si politikisht ashtu edhe kulturisht elementi i nordit, por kah fisi (gjaku) mbozotėronte fisi (rraca) dinarike.

Pa shumė trazime ma vonė kah vj. 100 djersė ndė 500 p.Kr u plotėsue naltismi i kėti polemit Indogerman, qi mbėrrini ndė skape tė madhėnisė sė vetė me kohėn qi kjuhet Hallstattzeit (koha e Hallstattit ndė arkeologji) me nji kulturė tė mbėshtetun ndė punime tė tumakut (brunxit e hekurit, e kėshtu prėnjimendi edhe madhėnin e vetė politike. Frankenlandi ishte aso here i banuem fort me gjithėse vend i ftohtė e i papyje. Me nji shije tė pėrparue me zeje, Illyrėt i zbukurojshnė enėt e veta, sidomos njato qi ishin trajtue me nderue tė dekunėt, me ngjyeje (Farben) e ndėr sa edhe me Kryqin e Grepc prus jete e shėndeti. Pse qendra e jetesė sė tyne fetare ishte dielli: “In feinentėickelten Kunstsinn schmuckten die Illyer ihre Gefasse, besonders soėeit sie den Totenkult dienten, mit Farben und geometrischen Figuren, darunter dem heilbringenden Hakenkreuz. Mittelpunkt ihres religiosen Lebens ėar die Sonne.

Germani pra vetė e pranon se Kryqi Grepc, (kėshtu don me kjujtė e jo kryqi i thyem, ky asht i Maxharrėvet...) ashtė perfitim Illirėsh. E vėrteta ashtė se ndė Shqipėni kam pa gra e janė edhe sodė qi kėtė farė sheji e qindisnė me rruza ndėr manga tė xhubletavet (M. Madhe). Psehin s’diejnė m’e kallėzue: kur e pash sė pari kujtova se ishte nji gja e shkerbyeme (imitueme) mbas fletoresh e Kryqit grepc german, por mbas pėrvetjesh qi bana, e tue kjenė grueja nieri i pa shkollė, e pash se ishte nji gja e vjetėr fort. E kanė edhe hindjanėt e Amerikės sė Veriut e tė Kanadahit.

Qė shka thotė P. Syxtus O.P.R ndė libėr Notiones Archaelogiae Christiane. Vol. II. Pars Secunda. Caput I. Christianorum epitaphorum symbola, fq. 33 (bot. 1910): At duo sunt crucis genera e primaevis Christianis adhibita, eaque, veluti religionis singa, multo ante Christum, apud Aegiptios et apud orientales preasertim gentes usurpata; nempe ut in tabulis 66 e 67 apparent (kėtu qet fėtyra e). Rpimum signum dicitur ANK et magis proprie Aegyptium est, alterun vocatur SVASTIKA vel crux gammata, cuius radii, quasi sint ignei as circa centrum moveantur, flexi sunt.

Shton: sbastika ktė gjetė ndėr murana tė Kretėsė. Svastika nuk i ka rrezet e sjellėme sikurse kryqi grepc. Mandej shton: Praetera crux gammata et in Europae regioni bus in usus fuit tempore quod praehistoricum vocant, ut Cypri, in Archipelago, in Italia Superiori (V.o. banue dikur prei Ilirėsh) apud Danubium (Tuna) flumen et alibi.

Auktori P. Syxti s kallėzon sepse gjindet kryqi grepc edhe nd’Azi. Vetė kishe me thanė se kje bartė atje prei Ilirėsh. Qe arėsyeja. Kam lezue nji artikull ndė tė pėrkohėshėmėn: Zeit im Querschnitt (vj.9. Berlin. 15 fruer 1941. Nri. 4), fq 57 xjerrė prei sė Pėrk, germane: Forschumengen und Fortschritte, shkrue prei Prof. Dr. Reinhard Herbig (ndė za). Ky pandehė se Dorėt e Filistejt (Pelishtim) kjenė ilirė; arėsyenat prei Testamentit tė vjetėr, sė dytit prei lajmevet tė lanėme prei mbėretit M- agjyp Ramses-it tė II-tė, e prei germimevet tė bame ndė vend; polemi i Pelishtimvet kah vj. 1200 p.K. nguli ndė Palestinė sė cillės i dha emėnin. Qe pse I, shejėt e pambohueshėme tė fisit tė Nordit qi diftojnė eshtėnat; 2 poftja e ndertimit t’anijavet tė tyne qi perkon me atė poftėn e Nordit e jo tė mjesdheut; 3 trajtimi i enėvet (Keramika) qi perkon me atė tė Mykenėsė ma tė vonėshėmin; 4 nji njisi petku e veshe qi bjen me nji herė ndė sy sidomos kėsula e hekurtė si nji kunorė me gjethė kallmit 9 Schilf, Schilfblater). Gjethėt e kallmit janė tė shkerbyem (imituem) me hekur merret vesht, se jo gjethė tė vėrtetė. Ky auktuer shton tue thanė se ndėr Dorė tė Grekisė ishte fisi i Hyllejėvet (si ndėr illirė krh. Hylles, Hyllis, etj). Krahe, Die Alten Balkanillyrischen Geograf. Namen, fq. 23-24) e mundesh m’e lezue vetė shka shton gjat’e gjatė, e ndė fq. 58 thot se: Illyrėt janė trajuesėt e kulturės sė krahinėsė sė Lausitz-it ndė Germani (ndėrmjet Elbėsė e Oder-it).

Prandej mundet qi edhe kryqi grepc, sikurse helmi me gjethė hekuri ndė trajtė tė gjethit tė kallmit, kje bajtė prej Ilyrėsh (Filistej, Dorė etr) nd’ Azi.Mapo onlin
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-08-2011, 08:19   #17
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nikaia, qyteti i harruar
Nga Ilirjan Gjika


Klosi ėshtė njė ndėr vendbanimet e krahinės sė Mallakastrės, i cili ngrihet mbi rrėnojat e njė qyteti antik si Nikaja. Rrėnojat e njė teatri, stadiumi dhe e njė gjimnazi janė dėshmi tė qytetėrimit qė gjallon kėtu qė nga antikiteti. Nė librin e tij “Serbėt dhe shqiptarėt” historiani Milan Shuflai thotė se pas braktisjes sė Apolonisė nė shekullin V, njė pjesė e banorėve tė saj u vendos nė Nikaja apo Klisura, siē nisi tė quhej gjatė mesjetės qyteti mbi grykėn e lumit Vjosa. Mė pas historia hesht pėr tė derisa nė vitin 1431 nė regjistrin osman, Klosi del si njė fshat me 34 shtėpi
Klosi ėshtė njė ndėr vendbanimet e krahinės sė Mallakastrės, i cili ngrihet mbi rrėnojat e njė qyteti antik si Nikaja. Rrėnojat e njė teatri, stadiumi dhe e njė gjimnazi janė dėshmi tė qytetėrimit qė gjallon kėtu qė nga antikiteti. Nė librin e tij “Serbėt dhe shqiptarėt” historiani Milan Shuflai thotė se pas braktisjes sė Apolonisė nė shekullin V, njė pjesė e banorėve tė saj u vendos nė Nikaja apo Klisura, siē nisi tė quhej gjatė mesjetės qyteti mbi grykėn e lumit Vjosa. Mė pas historia hesht pėr tė derisa nė vitin 1431 nė regjistrin osman, Klosi del si njė fshat me 34 shtėpi.
Po kėshtu e ndeshim atė nė regjistrimet e tjera turke tė viteve 1570 dhe 1737. Si pėrfaqėsues i traditave luftarake dhe patriotike tė Mallakastrės, edhe Klosi ka marrė pjesė aktive nė ngjarjet e rėndėsishme tė historisė sė Shqipėrisė, qė nisin me kryengritjen e drejtuar nga Rrapo Hekali nė vitin 1847, pėr tė vazhduar me Luftėn e Vlorės sė vitit 1920 dhe Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare. Vetėm njė kilometėr nė jug tė tij ndodhet Poēemi, ku janė mbledhur kuvendet historike tė Mallakastrės, tė quajtura ndryshe edhe “Besėlidhjet e Poēemit”.
Pėr tė trajtuar historinė e qytetit antik tė Nikajės u zhvillua edhe vizita jonė sė fundmi kėtu. Pasi lamė mėnjanė Hekalin, zbritėm nė Klos ku nė hyrje tė qytetit antik na priste Etnori, banor i fshatit, i cili prej kohėsh merret me kėrkime historike. Nė pėrpjekjet e tij pėr ta bėrė sa mė tė njohur Nikajėn ai na kishte vėnė nė dispozicion tė gjithė familjen, duke nisur qė nga prindėrit e tij arsimtarė nė pension, e deri tek Karlota, bashkėshortja e tij italiane.
Nė shtėpinė e tij qė ndodhej nė pikėn mė tė lartė tė Nikajės, pikėrisht nė vendin e quajtur Mėhalla e Shkėmbit, shijuam sė pari kafen e mikpritjes, tė cilėn Mallakastra e ka institucion tė shenjtė. Aty nė verandėn e shtėpisė, babai i tij, mėsues Hakimi, na tregon njė legjendė tė vjetėr, e cila flet se si u krijua Klosi dhe mėhalla e Shkėmbit.
“Shumė kohė mė parė kėtu jetonte njė zonjė e pasur, e cila zotėronte tė gjithė kėtė territor, e nisi tregimin Hakim Canaj. Njė natė tė errėt dhe me shi nė portėn e saj u dėgjua njė trokitje. Dera u hap dhe nė tė bujti njė djalė i ri. Quhej Islam dhe pėr arsye gjakmarrjeje ishte larguar nga vendlindja e tij, Nivica e Kurveleshit.
Atė natė zonja e strehoi nivicjotin dhe tė nesėrmen i ofroi punė nė pronat e saj. I mbetur nė mes tė katėr rrugėve Islami pranoi dhe zonja u kujdes pėr tė si nėnė. Duke parė se nivicjoti ishte i ndershėm dhe punėtor, pas disa kohėsh ajo e martoi me tė bijėn, si dhe i ndėrtoi edhe njė shtėpi tė re. Nga kjo martesė lindėn tre djem. I madhi u vendos kėtu nė Mėhallėn e Shkėmbit dhe ėshtė i pari nga i cili rrjedh fisi ynė, vijoi mė tej mėsues Hakimi. Fillimisht ne mbajtėm mbiemrin Madhi, meqenėse ai ishte fėmija i parė i Islamit. Mė vonė mbiemrin e ndėrruam nė Binjaku, ndėrsa sot e kemi ndėrruar nė Canaj”.
“Por historia vazhdon mė tėj, e vazhdon legjendėn Etnori. Djali i dytė u vendos nė mėhallėn ku jetonin qehajallarėt e zonjės, e cila sot quhet Qalliaj. Nga ky djalė rrjedhin Islamajt, tė cilėn mbajtėn si mbiemėr atė tė Islam nivicjotit. Ndėrsa djali i tretė, i cili ēalonte, mori mbiemrin Ēalaj, pasardhėsit e tė cilit sot mbajnė mbiemrin Ēelaj dhe pėrbėn njė nga mėhallėt e sotme tė Klosit.
Duke pasur origjinė tė pėrbashkėt edhe sot familjet e Klosit nuk bėjnė krushqi me njėra-tjetrėn pasi konsiderohen nga i njėjti gjak, plotėson aty pėr aty mėsues Hakimi. Akoma edhe sot kjo traditė ruhet tek ne. Bile, vite mė parė kur dy tė rinj dashuroheshin dhe kėrkuan tė martohen, pleqėsia e Klosit ndėrhyri dhe nuk e lejoi njė gjė tė tillė. Akoma edhe sot ruhet si dėshmi historike e kėsaj legjende varri i zonjės, e pėrfundon rrėfimin Hakim Canaj”.
Pasi kemi mbaruar kafen nėn drejtimin e Etnorit grupi ynė niset pėr tė vizituar qytetin antik. Vizitėn e nisim nga pika mė e lartė e qytetit ku pėrpara na hapet njė panoramė e gjerė ku duken lugina e Vjosės, kodra e Bylisit, Shpiragu, Tomori dhe malet e Labėrisė. Mė pas vizitojmė muret rrethuese qė qarkojnė gjithė perimetrin e kodrės, rrėnojat e disa banesave tė qytetit, stoan-shėtitoren e zbuluar pjesėrisht dhe nė fund ndalemi tek teatri, imazhi i tė cilit ėshtė i panjohur pėr publikun shqiptar.
Qė nga viti 2005, Nikaja bėn pjesė nė Parkun Arkeologjik tė Bylisit, por ndryshe prej tij ajo ėshtė fare e panjohur, sepse pėr arsye nga mė tė ndryshmet mbetet e pavizituar prej njerėzve. Dikur nė fillim tė viteve 1970 kėtu u zhvilluan disa ekspedita arkeologjike, e fundit prej tė cilave nė vitin 1975. Qė prej 36 vitesh nė tokėn e Nikajės nuk ka trokitur asnjė kazmė arkeologu. Ndėrsa nė Bylis qė prej vitit 1999 punon njė mision arkeologjik shqiptaro-francez. Edhe kėtė sezon si ēdo verė u zhvillua ekspedita e radhės. Ndoshta “fajin” e vėrtetė e ka vetė Nikaja e cila e “lindi” vetė qytetin “bir” tė Bylisit. N.q.s. do tė kishte ndodhur ndryshe, tashmė arkeologėt do tė gėrmonin nė tė.
Edhe rrethim tė monumenteve, tabela shpjeguese dhe punonjės qė tė kujdesen si nė Bylis, kėtu nuk ka, thonė banorėt. Qyteti antik ka mbetur i harruar dhe nė mėshirė tė fatit. Ai ėshtė ndarė nė parcela tė rrethuara nga banorėt pėr tė mbajtur bagėtitė, pulat dhe kuajt. Vetėm nė libra dhe nė literaturė mund ta ndeshėsh Nikajėn, si qytet tė zhvilluar tė kulturės ilire, sepse fizikisht ai tashmė ka mbetur i braktisur nga tė gjithė, madje edhe nga banorėt e tij, pjesa mė e madhe e tė cilėve kanė emigruar jashtė shtetit apo janė larguar nė drejtim tė Ballshit, Fierit apo Tiranės.

Identifikimi
Ashtu si dhe Bylisi edhe Nikaja pati probleme me identifikimin e saj. Banorėt e Klosit nuk tė tregonin se cilit vendbanim apo qytet antik i pėrkisnin rrėnojat qė ndodheshin mbi kodrėn e rrafshėt tė fshatit. Do tė ishte epigrafisti francez L. Robert, i cili, pasi “zbėrtheu” njė nga mbishkrimet e gjetura kėtu, zbuloi se vendbanimi antik i pėrkiste qytetit tė NIKAIA-s.
Planimetrinė e parė tė shtrirjes sė Nikajės e bėri nė vitet e Luftės sė Parė Botėrore arkeologu austriak Kamilo Prashniker, tė cilin e botoi sė bashku me tė dhėna tė tjera nė librin e tij “Mallakastra dhe Myzeqeja” nė vitin 1922 nė Vjenė, ribotuar sė fundmi edhe nė gjuhėn shqipe. Ndėrsa gėrmimet arkeologjike nisėn shumė vonė pėr tė pėrfunduar njėkohėsisht shumė shpejt.

Historia
Nikaja ishte qyteti i dytė pėr nga rėndėsia brenda Koinonit bylin, i cili ishte themeluar si vendbanim diku nė shekujt VIII-VII p. K., gjatė periudhės arkaike. Dalėngadalė ai u shndėrrua nė qytet rreth shekullit tė V p. K. Nikaja ishte vendosur nė pjesėn mė tė lartė tė kodrės sė sotme tė fshatit Klos, e cila pėrbėhej nga dy maja dhe njė pjesė e gjerė dhe e rrafshėt midis tyre. Ajo arrinte njė sipėrfaqe prej 18 ha dhe rrethohej nga mure qė arrinin njė gjatėsi prej 1850 m. Por meqenėse kodra ku shtrihej qyteti i Nikajės ishte e vogėl dhe nuk u pėrgjigjej kėrkesave pėr zgjerim tė banorėve, autoritetet vendosėn qė rreth 1,5 km mė nė perėndim tė saj tė ngrinin njė qytet tė ri, nė njė tjetėr kodėr buzė tė Vjosės. Kėshtu lindi qyteti i Bylisit, fillimisht nė formėn e njė dyqytetėshi, diku gjatė shekullit IV p. K. dhe qė i ngjante shumė qytetit “nėnė”. Nikaja kishte banesa, shėtitore, akropol, teatėr, stadium dhe gjimnaz, tė vendosura nė mėnyrė tė rregullt sipas planit arkitektonik tė Hipodamnit, arkitektit tė njohur tė lashtėsisė. Nga gėrmimet arkeologjike janė gjetur vula qeramikeme emra tė tillė si: BAΛANEIOY4, BANAKSI, DIMOΣIA, ΛΩNIDA, etj; si dhe njė sėrė mbishkrimesh si ato tė teatrit, ku ndeshim emra pritanėsh e dekrete pėr lirim skllevėrish dhe dhėnie qytetarie.
Teatri ėshtė monumenti i ruajtur mė mirė i kėtij qyteti. Ai ėshtė i vendosur 60 m larg mureve me pamje nga veriu nė kurriz tė kodrės mbi muret rrethuese. Me njė kapacitet prej 700 spektatorėsh, ai pėrbėhej prej 17 shkallaresh me diametėr prej 11,30 m, tė gdhendura tė gjitha nė shkėmb.
Tė tjera monumente qė kanė mbetur nga Nikaja janė porta e qytetit nė pjesėn veriore dhe njė pjesė muresh nė pjesėn jugore tė qytetit, ku nė segmente tė caktuara kemi mure ciklopikė, poligonalė dhe trapezoidalė. Tipi i banesave tė gdhendura nė shkėmb dhe njė stoa me gjatėsi 40 m, e cila nuk u zbulua plotėsisht plotėsojnė guidėn e kėtij siti arkeologjik
Nė pjesėn veri-perėndimore, mbi portėn kryesore ruhen muret edhe tė njė kulle rrethore, tė cilat i kanė shpėtuar deri diku shkatėrrimeve.
Merita e gėrmimeve arkeologjike nė Nikaja, zbulimi dhe restaurimi i monumenteve tė saj u bė, nga Llazar Papajani nė vitet 1970-1975. Rezultatet e tyre ai i botoi nė formė studimesh nė revistėn Studime Historike nė vitin 1979, me titull “Qyteti Ilir nė Klos”, tek revista shkencore Buletini Arkeologjik nė vitin 1974, me titull: “Raport mbi gėrmimet arkeologjike tė vitit 1973 nė qytetin Ilir nė fshatin Klos tė Mallakastrės”, si dhe nė revistėn Monumentet nr. 18 nė vitin 1979, artikullin: “Teatri nė qytetin Ilir nė Klos tė Mallakastrės dhe punimet restauruese nė tė”.
Nė vitin 168 ndryshe nga Bylisi, Nikaia sė bashku me Orgeson ( Margėllicin ) dhe Tyarkanos (Cakran-Gurėzezėn ) ju bashkuan aleancės sė mbretit ilir, Gentit dhe Perseut tė Maqedonisė nė luftė kundėr Romės. Pas fitores mbi aleancėn, nė vitin trupat romake kryen raprezalje mbi armiqtė. Gjatė fushatės ushtarake tė vitit 167 p. K, konsulli romak, Paul Emili, dėrgoi kundėr Nikaias dhe qyteteve byline qė ishin bashkuar me armiqtė, komandantin e tij Nasikėn dhe tė birin Kuint Maksimin pėr tu hakmarrė duke i djegur ato.
Pas kėtij akti Nikaja, Tyarkanos dhe Orgesos mund ta ketė marrė veten por jo nė pėrmasat dhe rėndėsinė qė kishin. Kjo gjė vėrtetohet nga rrėnojat e kishave paleokristiane tė gjetura nė Orgesos dhe Gurėzezė (Tyarkanos), si dhe disa monedhave Bizantine tė gjetura nė Nikaia. Pikėrisht nė kėtė kohė duhet tė ketė lindur edhe emri latin Clusum d.m.th. i mbyllur, ngushticė qė vjen sot nė trajtėn Klos, pėr shkak tė kanionit tė ngushtė qė krijon lumi i Povlės, i cili kalon nė jug tė kodrės sė Nikajės.
“Grushtin dėrrmues” qytetit ja dhanė dyndjet barbaro-sllave tė cilat e grabitėn, dogjėn dhe e shkatėrruan atė. Edhe kėtu Clusumi-Clisania apo Clisura sic e quanin bizantinėt nuk pati “fatin” tė rindėrtohej si Bylisi fqinj, i cili u ringrit nga arkitekti i Justinianit, Viktorini.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Nikaie_foto_per_diten_e_diele__shkrimi_per_qytetin_e_harruar_218783659.jpg (22.3 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-08-2011, 20:21   #18
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulohet anija 2100-vjeēare
17/08/2011



Njė anije qė besohet se i pėrket periudhės mes shekullit tė dytė dhe tė parė para erės sonė ėshtė zbulimi mė i fundit i ekipit tė studiuesve shqiptaro-amerikane.

Reliket e saj janė gjendur nė perėndim tė ishullit tė Sazanit, nė njė thellėsi prej 50 metrash. Kjo anije ėshtė e gjatė rreth 30 metra dhe gjendet poshtė kėtyre amforave, tė cilat mendohet se janė mbi 300 copė. Ato i kanė rezistuar kohės prej gati 2100 vitesh, duke mbetur nė gjendje shumė tė mirė.

Sipas arkeologėve, kjo gjetje ėshtė mjaft e rrallė nė Mesdhe dhe besohet se do tė ndriēojė fakte tė panjohura qė kanė tė bėjnė me popullsinė e Ilirisė sė jugut qė ishte vendosur gjatė bregdetit si dhe marrėdhėniet tregtare me vendet e tjera.

Sipas hipotezave paraprake, anija mund tė ketė lidhje me betejat e Luftės Civile dhe zbarkimin e Jul Cezarit dhe ushtrisė sė tij, nė kėrkim tė gjurmėve tė Pompeut. Pėr arkeologun Jeff Royal, kėto gjetje relikesh, sė bashku me amforat, dėshmojnė pėr njė tregti tė madhe verėrash tė zhvilluara nė shekullin e dytė dhe tė parė para erės sonė.

Dr. Adrian Anastasi, i Institutit tė Arkeologjisė, ėshtė shprehur se “zbulimi i kėtij reliti shėnon njė sukses tė rėndėsishėm jo vetėm pėr ekspeditėn, por edhe pėr arkeologjinė nėnujore shqiptare.
Ndėrsa Auron Tare, i Qendrės Shqiptare tė Kėrkimeve Detare, thotė se “zbulimi i kėtij reliti tė mrekullueshėm mund tė sjellė dėshmi shumė interesante pėr njė periudhė tė njohur tė historisė sė Romės tė zhvilluar nė brigjet e Ilirisė Antike.

Por, zbulimet arkeologjike kėrkojnė edhe laboratorė pėr tu konservuar si dhe muze pėr tu ekspozuar. Themeluesi i Fondacionit amerikan RPM, financieri Gergo Robb Jr thote se “zbulimet e 5 viteve tė fundit mund tė krijojnė njė muze unikal pėr Ballkanin, por fatkeqėsisht nuk ka asnjė laborator apo muze, i cili tė jetė i gatshėm pėr kėtė mundėsi tė madhe qė i jepet Shqipėrisė”.

Ekspedita shqiptaro-amerikane operon nė bordin e anijes Herkules dhe ėshtė cilėsuar nga mediat amerikane si njė prej 10 mė tė rėndėsishmeve tė kėtij lloji nė botė. Ajo ka pėr qėllim krijimin e hartės sė pasurive arkeologjike dhe historike nėnujore. Deri mė sot ka zbuluar deri mbi 20 anije nė ujrat shqiptare dhe mbi 15 tė tjera nė ato tė Malit te Zi.
http://www.youtube.com/watch?v=w-Cr9..._order&list=UL
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 15:34   #19
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

[QUOTE=fegi;175164]Zbulohet anija 2100-vjeēare
17/08/2011



Njė anije qė besohet se i pėrket periudhės mes shekullit tė dytė dhe tė parė para erės sonė ėshtė zbulimi mė i fundit i ekipit tė studiuesve shqiptaro-amerikane.

Reliket e saj janė gjendur nė perėndim tė ishullit tė Sazanit, nė njė thellėsi prej 50 metrash. Kjo anije ėshtė e gjatė rreth 30 metra dhe gjendet poshtė kėtyre amforave, tė cilat mendohet se janė mbi 300 copė. Ato i kanė rezistuar kohės prej gati 2100 vitesh, duke mbetur nė gjendje shumė tė mirė.
Kapiteni i parė, Artur Meēollari, pėrpara amforės 2100-vjeēare, nxjerrė nga anija e mbytur.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg anija-e-zbuluar.jpg (44.6 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 18:51   #20
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,176
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

ELBASAN, RINISIN GĖRMIMET NĖ MOZAIKUN PALEOKRISTIAN
Mbas rreth katėr vitesh nga zbulimi i mozaikut paleokristian nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit, shumė pranė Portės sė Kalasė, arkeologėt e Institutit Arkeologjik kanė nisur punėn pėr pastrimin dhe gėrmimin e mozaikut.


Postuar mė 18.08.2011
Pėrditėsuar mė 18.08.2011
Mbas rreth katėr vitesh nga zbulimi i mozaikut paleokristian nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit, shumė pranė Portės sė Kalasė, arkeologėt e Institutit Arkeologjik kanė nisur punėn pėr pastrimin dhe gėrmimin e mozaikut.


Arkeologu Elio Hobdari, i cili po drejton punimet pėr pastrimin dhe vijimin e zbulimit tė mozaikut, thotė pėr ATSH se "punimet kanė nisur me njė pastrim intensiv, pasi bazilika thuajse ishte braktisur fare nga institucionet pėrgjegjėse. Edhe pse nuk ėshtė detyrė e jona ne kemi nisur punėn pėr pastrimin e ambientit rreth mozaikut dhe afreskut zbuluar katėr vjet mė parė”, thotė arkeologu Elio Hobdari.


Ai bėri tė ditur se "tashmė kemi nisur gėrmimin, por politika jonė ka qenė qė tė gėrmojmė ngadalė dhe ta mbajmė kantierin hapur sa mė shumė kohė qė tė jetė e mundur, pasi nė momentin qė puna mbaron, atėherė objekti kthehet nė vendgrumbullim plehrash dhe monumenti rrezikon identitetin e tij”.
Fatmirėsisht qė nga viti 2007, kur edhe nisėn gėrmimet, mozaiku nuk ka pasur dėmtime. Arkeologėt do tė gėrmojnė gjatė tė gjithė muajit gusht dhe shtator, ndėrsa mėsohet se rezultatet janė premtuese.
Aktualisht arkeologėt qė kanė nisur gėrmimet kanė zbuluar njė tjetėr mozaik nė njė vend qė, sipas tyre, nuk e prisnin.


Mėsohet se piktura murale, me njė gjatėsi prej katėr metrash, zbuluar nė vitin 2007, do tė lėvizė deri nė momentin kur mozaiku tė mbulohet me xham dhe do tė ruhet nė muzeun arkeologjik tė Tiranės, pasi ėshtė shumė e vėshtirė qė ta kalojė kėtė dimėr.


Katėr vjet mė parė , nė qendėr tė qytetit, fare rastėsisht do tė zbuloheshin themelet e njė mozaiku tė lashtė.


Specialistė tė arkeologjisė do ta vlerėsonin si njė ndėr zbulimet mė me vlerė, ndėrsa kreu i bashkisė do tė ndihmonte me fonde jo tė pakta pėr gėrmimin dhe nxjerrjen nė pah tė pasurive tė tij, mbuluar prej shekujsh.


Gjatė gėrmimeve tė para, njė grup arkeologėsh zbuluan dy varre nė thellėsinė mbi tre metra, tė cilat i pėrkasin shekullit tė V.


Kjo bazilikė, sipas arkeologėve, ėshtė e ngjashme me katedralen e zbuluar para disa vitesh nė Mallakastėr. Nga studimet paraprake rezulton se bazilika ka pėrmasa tė mėdha dhe aktualisht ėshtė zbuluar njė pjesė e Naosit dhe e Nefit jugor. Muri qė kufizon Nefin jugor ėshtė i zbukuruar me afresk, i cili ruhet mirė.


Mbi dyshemenė e bazilikės janė gjetur fragmente tė njė amfore nga Gaza e Palestinės, e cila tregon qė bazilika paleokristiane ėshtė shkatėrruar pėrfundimisht nė fundin e shekullit tė gjashtė, ose nė fillimin e shekullit tė shtatė tė erės sonė.


Aktualisht kanė rinisur punimet, falė edhe tė njė fondi prej 550 mijė euro, nė sajė tė njė bashkėpunimi midis bashkisė sė Elbasanit, Drejtorisė tė Muzeut Etnografik dhe Institutit tė Arkeologjisė nė Tiranė.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 134ba230-099e-4002-963a-01ebb92733c9-444x333.jpg (64.0 KiloByte, 1 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur