i vjetėr 18-03-2012, 19:36   #61
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nė Shkodėr, zbulohet Xhamia 300-vjeēare
Gjatė punimeve qė po kryhen pėr rikonstuksionin e ambientit rrethues nė Xhaminė e plumbit nė qytetin e Shkodrės nė Shqipėri, janė zbuluar rrėnojat e njė tjetėr Xhamie tė vjetėr, qė sipas drejtuesve tė komunitet musliman, ky objekt ka vlera tė rralla arkitekturore dhe kulturore pasi i pėrket njė ndėrtimi rreth 300 vite mė parė.
Rrėnojat e zbuluara i pėrkasin Xhamisė qė njihej me emrin “Xhamia e Qafės”, njė lagje kjo nė hyrje tė qytetit tė Shkodrės rrėzė Kalasė Rozafa, buzė lumit Drin.
Sipas Myftiut tė Shkodrės, Muhamet Syrtari objekti i zbuluar ėshtė njė monument me mjaft vlerė qė flet shumė pėr qytetin dhe si i tillė duhet qė Insituti i Monumeteve tė Kulturės ta klasifikojė si trashėgimi kulturore.
Themelet e kėsaj Xhamie shekullore janė dėmtuar dhe nga vėndosja e tubacionit tė ujėsjellėsit qė furnizon gjithė lagjen me ujė tė pijshėm, dėmtim i cili ėshtė kryer me qėllim nga regjimi i asaj kohe.
Nė ekspedita tė ndryshme arkeoligjike nė kėtė zonė janė nxjerrė nė sipėrfaqe herė pas here zbulime qė e klasifikojnė qytetin e Shkodrės si nje nga zonat me njė vlerė tė rrallė historike dhe kulturore.
http://www.youtube.com/watch?v=haHyO...eature=channel
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Xhamia_SHEKULLORE,.jpg (75.7 KiloByte, 2 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 23-03-2012, 07:10   #62
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Bodrumi i Muzeut Arkeologjik si thesari i Ali Babait
Foto Shekulli

Kristi Pinderi

Muzeu Arkeologjik nė Tiranė ku ekspozohen mbi 2100 eksponantė tė datuar nga prehistoria, deri nė mesjetėn e vonė, nuk ėshtė pasuruar me objekte tė reja qė nga viti 1985, ndonėse pas atij viti janė zhvilluar dhjetėra e dhjetėra ekspedita herė nė bashkėpunim me universitete tė huaja, e herė ekskluzivisht vetėm nga specialistėt shqiptarė.

Specialistėt e arkeologjisė tregojnė se objektet qė janė zbuluar gjatė ekspeditave tė 25-30 viteve tė fundit duhet tė jenė tė arkivuara njė kat mė poshtė atij muzeumi! Por kur i pyet se pse nuk ekspozohen, ndihen ngushtė… Thonė se, “pyetja ėshtė me vend”, dhe shtojnė se “mungojnė politikat”, apo “mungojnė burimet njerėzore”…


Njė gjė duhet thėnė troē: nėse kėrkoni tė vėrtetoni se me sa seriozitet e trajtonte shteti i dikurshėm trashėgiminė kulturore, qoftė edhe si mjet propagande ndėrkombėtare, qoftė edhe si mjet edukimi pėr qytetarėt, vizitoni atė muze arkeologjik qė ndodhet nė sheshin “Nėnė Tereza” nė Tiranė. Nėse kėrkoni pastaj ta ballafaqoni konkretisht se nė ēfarė amullie institucionale ndodhet i gjithė investimi pėr trashėgiminė kulturore sot nė Shqipėri, apo se nė ē’amulli politikash tė munguara, sherresh brenda zyrave ndonjėherė, apo mungesė idesh ndodhet ky investim i munguar, vizitoni sėrish atė muze…

Ndodhet pėrbri zyrave tė Rektoratit, nė njė ndėrtesė historike tė projektuar nga Gherardio Bosio, arkitekti italian i kohės sė Musolinit. Ndonėse ėshtė mė i ploti pėrsa i pėrket eksponantėve qė ekspozon, plot 2100 tė tillė nga epoka e gurit deri nė mesjetė, pėr fat tė keq, ai muze ka mbetur njėsoj siē ka qenė nė vitin 1985…


Vizitė nė muzeun e ftohtė…

Rreth drekės, nė njė orar qė duhet tė pėrfaqėsojė kulmin e punės pėr njė muze, ai ishte bosh. Dritat ishin tė fikur dhe brenda nuk kishte asnjė vizitor. Eda Andoni, pėrgjegjėse e muzeut, na shpjegoi se vizitohet shumė mė tepėr gjatė stinės sė verės, ndėrkohė qė gjatė dimrit vizitat janė shumė spontane, shumė rrallė tė organizuara nė grupe turistėsh dhe pėr pasojė e gjithė pasuria qė ndodhet nė tė u shėrben vetėm studentėve, meqė muzeu ėshtė njė muze didaktik nė funksion tė Qendrės Albanologjike ku bėn pjesė edhe Instituti i Arkeologjisė.

Nė mėnyrė qė “Shekulli” tė fotografonte vitrinat me objektet, punonjėsit ndezėn dritat, por asnjėra prej vitrinave nė mbi 1000 metra katrorė muzeum nuk funksiononin. Disa neonė pulsonin sikur tė ishin duke “vdekur”, por mjaftueshėm pėr tė shfaqur pluhurin nė xhamat e vjetėr tė prodhuar dikur nė Kavajė… Kėto xhama janė ndėr tė tjera edhe aq praktikė, saqė sa herė studentė tė masterit apo tė doktoraturės duan qė tė studiojnė nga afėr njė objekt, punonjėsve tė muzeut u duhet njė ditė e tėrė qė ta ēmontojnė apo ta hapin vitrinėn pa e thyer atė!

Pavioni qė pėrfaqėson me objekte tė shumėllojshme prehistorinė, ėshtė njė ndėr krenaritė e atij muzeu. Eda Andoni, pėrgjegjėsja e muzeut, e cila ėshtė duke pėrfunduar doktoraturėn e saj pikėrisht pėr prehistorinė, e bėn guidėn me mė shumė pasion nė atė pavion. Tė bie nė sy njė riton i epokės sė neolitit (kur guri pėrdorej njėkohėsisht edhe me hekurin, qindra vjet para Krishtit). Ai ėshtė nė fakt njė objekt kulti qė sipas mendimit mbizotėrues mes specialistėve simbolizon pjellorinė dhe fuqinė e natyrės, fuqi e padiskutueshme pėr njerėzit e asaj epoke tė largėt. Duket qartė pėrmes formės sė tij qė duhet tė jetė njė objekt i tillė kulti, se sa njė objekt praktik i jetės sė pėrditshme.

“Pjesa mė e madhe e objekteve”, shpjegon Andoni, “tregon pėr njė popullsi me tipare tė njėjta nė tė gjithė zonėn e Ballkanit pėr atė periudhė prehistorike”. Ndryshimet, apo tiparet dalluese pėr njė popullsi tė veēantė nisin tė shfaqen mė vonė.
Nė tė djathtė dallon helmetėn e parė ilire, e konsideruar e tillė nga shumica dėrrmuese e specialistėve shqiptarė (disa shekuj para Krishtit). Mė tej, nisin vitrinat qė pasqyrojnė jetėn e qyteteve tė para tė epokės helenistike, shekujt e 3 dhe tė 2 para Krishtit. Ndėrkohė objektet e zbuluara kryesisht nė juglindje tė vendit, apo dhe ato nė qytetet byline (rreth Bylisit antik), janė objektet mė tė bukura nė atė kėnd tė muzeut.

Njė statuetė prej terrakote qė paraqet figurėn e Apollonisė ėshtė ndoshta ndėr objektet mė tė ēmuara atje dhe mė tė sofistikuara nė atė muze. Ajo i takon shekullit tė 2 para Krishtit dhe mendohet tė jetė njė objekt i importuar jo i prodhuar nė territorin tonė. Pas njė sėrė ndėrhyrjesh restauruese u zbulua se ajo ishte ndėrtuar edhe me material ari nė mėnyrė qė tė shkėlqente nėn dritėn e diellit. E zbuluar nė Amantia ajo ėshtė gjithashtu edhe njė tregues pėr vendin e rėndėsishėm qė zinte kulti i Apollonisė nė territorin antik tė vendit tonė.
Njė statuetė tjetėr, qė paraqet Erosin, me krahė ėngjėlli qė mban mbi supe njė delfin, ėshtė gjithashtu njė prej objekteve qė mahnit vizitorėt.

Pranė tij, ndodhet vitrina qė ekspozon objekte tė rralla tė zbuluara nė njė varr tė Belshit, nga arkeologu Neritan Ceka. Janė objekte jashtėzakonisht tė kėndshme dhe tė rafinuara pėr syrin e njeriut qė i pėrkasin edhe njė femre edhe njė mashkulli: janė objekte zbukurimi pėr njė femėr dhe pjesė tė armaturės ushtarake tė njė mashkulli, fakt ky qė tė bėn tė mendosh se nė atė varr ishin varrosur burrė e grua, ndonėse eshtrat e tyre nuk ishin ruajtur… “Eshtė njė fenomen i zakonshėm qė jo tė gjitha eshtrat tė ruhen, as edhe dhėmbėt ndonjėherė, pėr shkak tė pėrbėrjes sė veēantė tė tokės nė disa pjesė tė vendit tonė”, saktėson njė arkeologe pranė atij muzeu.



Pse objektet e shtuara “groposen” njė kat mė poshtė?

Pak objekte qė u zbuluan vonė, e qė i pėrkisnin kryesisht periudhės antike u shtuan diku nga fundi i vitit 1993 nė atė muze, por ato ishin shumė pak, nė njė numėr tė papėrfillshėm. Njė tjetėr statujė, sipas gjasave e epriudhės romake, e zbuluar dy vjet mė parė nė Apolloni ėshtė objekti i fundit qė i ėshtė shtuar fondit tė ekspozuar tė kėtij muzeu.

Pyetja tė cilės sot nuk i pėrgjigjet askush qartėsisht ėshtė: ēfarė ndodh me objektet e zbuluara nė tre dekadat e fundit tė ekspeditave arkeologjike? “Studiohen dhe duhen restauruar”, pėrgjigjet thatė drejtoresha e Institutit tė Arkeologjisė, Prof. Shpresa Gjongecaj. Pastaj, njė ide duket se i vjen pėrnjėherė ndėr mend: nė fakt, ky vend ka mė shumė nevojė pėr fonde pėr restaurimin… Si nuk po del, shton mė tej, njė dashamirės nė gjendje ekonomike qė tė dhurojė nė formė donacioni jo tė holla apo para, por tė paktėn ndonjė mjet tė sofistikuar me tė cilin ne tė restaurojmė objektet prej metali, qė nė fakt, kėrkojnė njė teknikė mė tė kujdesshme…?!

Mė tej, pyetjes se pse muzeumet tona nuk janė pasuruar me objekte tė ekspeditave tė fundit, Prof. Lorenc Bejko, ish drejtor i Institutit tė Monumenteve tė Kulturės dhe autor i disa ekspeditave shumė tė rėndėsishme tė dekadės sė fundit, sidomos ajo nė tumėn prehistorike tė Kamenicės, i pėrgjigjet: “Pyetje interesante dhe e vėshtirė… Kam pėrshtypjen se kėrkimet e dy dekadave tė fundit do na detyrojnė tė rikonceptojmė shumė aspekte me tė cilat ne kemi shpjeguar deri mė sot historinė tonė…”. Dhe shton se, kjo nė aspektin muzeologjik, kėto objekte tė reja do tė mund tė ndryshonin krejt vizionin tematik por edhe kronologjik mbi tė cilin muze si ai arkeologjik janė ngritur e janė promovuar…

“Pėr kėtė duhet vizion, duhet vullnet, duhen burime njerėzore, duhet mbi tė gjitha pasion”, thotė Bejko, i cili tė paktėn pėr diēka shumė tė rėndėsishme do tė mbahet mend: edhe sikur asgjė tjetėr mos bėjė mė nė jetė: sitin arkeologjik tė Kamenicės qė e studioi vetė pėr vite me rradhė, e transformoi nė fund, nė njė muze, e nė njė qendėr tė vizitueshme. Po te tjeret…?!

http://www.shekulli.com.al/shekulli/...-i-ali-babait/
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg muzeu-arkiologjike-3.jpg (35.8 KiloByte, 2 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-03-2012, 20:15   #63
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Shkodėr, zbulohet njė varr rrėzė kalasė, mendohet 193-vjeēar

SHKODĖR - Gjatė punimeve tė nisura prej disa ditėsh rrėzė Kalasė sė "Rozafės", pėr sistemin e sheshit pėrpara Xhamisė sė Plumbit, nė lagjen Qafė, njė tjetėr objekt ka tėrhequr sot vėmendjen e komunitetit shkodran.

Sipas Myftiut tė Shkodrės, Imam Muhamet Sytari, i cili po ndjek nga afėr gėrmimet nė kėtė zonė, ku mendohet se ka gjurmė tė hershme tė trashėgimisė islame, objekti nė fjalė ėshtė njė pllakė varri, me mbishkrimin, Tahir Dani dhe qė i pėrket shumė viteve mė parė.

Imam Sytari thotė se kemi tė bėjmė me gjurmėt e njė varri 193- vjeēar, i cili ka karakteristikat e kohės sė tij, me gurė tė gdhendur ,qė janė gjetur edhe nė zona tė tjera tė qytetit. Lagja Qafė, e shtrirė rrėzė kalasė sė lashtė “Rozafa”, e konsideruar me njė traditė hershme tė trashėgimisė kulturore, parashikohet tė ketė nė brendėsi tė saj relike dhe vlera tė hershme, qė dėshmojė jetėn e komuniteti tė qyteti verior, nė kėtė pjesė tė qytetit, nė njė periudhė tė hershme.

Njė projekt i Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Institutit tė Monumenteve tė Kulturės dhe Parkut Arkeologjik tė Shkodrės, mbėshtetur nga Ambasada Polake, bėri tė mundur verėn e kaluar studimin dhe disa gėrmime arkeologjike, ku u zbuluan gjurmė tė objekteve, nė afėrsi tė Xhamisė sė Plumbit.

Tė mbuluara me materiale plastike dhe mjete tė tjera profesionale, ato presin mbėrritjen e grupit tė arkeologėve pėr fazėn e dytė tė gėrmimeve, por ndėrkohė, spontanisht, duke gėrmuar nė njė territor tjetėr tė lagjes Qafė rrėzė kalasė Rozafa janė gjendur shenjat e objekteve tė tjerė tė vjetėr qė pėrbėjnė interes pėr historinė e Shkodrės.

Gjatė gėrmimeve u zbuluan fillimisht themelet e Xhamisė sė Qafės, qė sipas drejtuesve tė komunitetit mysliman tė Shkodrės, daton me vitin 1473

Rastet e njėpasnjėshme tė zbuluara nga gėrmimet spontane, nė lagjen Qafė rrėzė Kalasė “Rozafa”, nė afėrsi tė Xhamisė sė Plumbit, pėr Myftinė e Shkodrės, Muhamet Sytari, janė pėr t’u pasur nė konsideratė, ndaj edhe kėrkon vėmendjen e duhur tė strukturave pėrkatėse pėr tė bashkėpunuar nė ecurinė e gėrmimeve, pasi ėshtė i bindur se nė vazhdim do tė dalin nė dritė edhe elementė tė tjerė shumė tė rėndėsishėm tė historisė sė qytetit tė Shkodrės.
http://www.balkanweb.com/kultur%C3%A...car-85267.html
(er.nu/BalkanWeb)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-04-2012, 08:03   #64
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Studiuesit amerikanė: Nė Shqipėri zbulohet ferma mė e vjetėr nė Europė, 6500-vjeēare
Studiuesit e Universitetit tė Cincinnati nė SHBA pretendojnė se kanė zbuluar nė Shqipėri fermėn mė tė vjetėr nė Europė, qė nga epoka e paleolitit.
Lajmi ka bėrė bujė tė madhe ndėr qarqet e shkencėtarėve, pasi sipas tyre informacionet qė ata dispononin nuk ishin tė mjaftueshme pėr tė vėrtetuar hipoteza apo disa fakte tė vobekta tė zbuluara deri mė sot, nė gjithė Europėn.

Pronėsorja e universitetit, Susan Allen deklaron: “Ka pasur vėrtet njė hendek tė madh nė dokumentimin e periudhės sė hershme neolitike jo vetėm nė Shqipėri, por nė mbarė rajonin.
Zbulimi tregon se nė Vashtėmi, nė juglindje tė Shqipėrisė, ishte njė nga fermat e para, rreth 6500 vjet pėrpara Krishtit”.

Gjithmonė sipas studiuesve amerikanė, hulumtimet kryesisht zakonisht nė rajone tė pasura me drithėra.
Nė studimet e tyre tė kryera nė Vashtėmi, rezultoi se nė rajon baza e bujqėsisė ishin drithėrat, kėshtu aty gjendeshin kėto llojė kafshėsh si derra, dhi e dhen, por edhe kaproll, derr tė egėr, lepur, disa lloje peshku, etj./albosberver.com/
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Arkeologet.jpg (19.4 KiloByte, 0 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-04-2012, 08:31   #65
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 2,046
Thanks: 0
Thanked 78 Times in 61 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulimi plot vlerė.
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2012, 09:12   #66
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

ALBANOPOLIS, NĖ GJURMĖT E QYTETIT ANTIK ILIR E ORIGJINĖS SĖ EMRIT “ALBANIA”
Sipas hartave tė lashta tė Ptoleme-ut, vihet re se “Albanopolis i Albanoi”-ve ndodhet pikėrisht aty ku sot ndodhen rrėnojat e hershme tė qytetit ilir tė Zgėrdheshi.
Albanopolis? Zgėrdhesh?! Tė ndodh shpesh qė tė shohėsh fytyra tė habitura kur tenton t’i rrėfehesh ato ti tregosh fotot e kėtij udhėtimi, madje edhe shprehje tė tipit: "Ē’ėshtė? Ku ndodhet?!" e nuk di se nga t’ia fillosh...


E pėr ta nisur mund tė ndalemi tek toponimi i fjalės "Albania", ē’ka thuhet se ka prejardhje latine, njė derivat i "Albanoi", emri i njė fisi ilir qė kishte si qendėr tė tyre qytetin e Zgėrdheshit, ndėrsa disa linguistė e pėrcaktojnė se ėshtė njė derivat Proto-Indo-Europian i fjalės "albho", qė pėrkthehet "i bardhė".


Sipas hartave tė lashta tė Ptoleme-ut, vihet re se “Albanopolis i Albanoi”-ve ndodhet pikėrisht aty ku sot ndodhen rrėnojat e hershme tė qytetit ilir tė Zgėrdheshit, kėtij qyteti i cili nė kohėn e lulėzimit e rrėnojat e sotme tė lėna pothuajse tė papėrfunduara, historinė e vendndodhjen e tij, pėrbėn njė nga resurset mė tė rėndėsishme historiko-arkeologjike tė shqiptarėve.


Njė prej pjesėtarėve tė njė ekspedite kulturoro-arkeologjike tė ndėrmarrė sė fundmi, Fisnik Muēa, thotė se “...dy vite mė parė njė miku im ka gjetur mbi sipėrfaqen e tokės njė monedhė e cila pas analizave tė kryera nė Angli, rezultoi se i pėrkiste njė periudhe mė se 2000 vjeēare dhe ishte me origjinė spanjolle”.


E megjithatė, nė dokumentet arkeologjike apo nė dosierėt e kohės, mes librash e enciklopedish, asgjė nuk mund ta zėvendėsojė kėtė se sa rrugėtimi deri atje qė nuk "kushton" mė shumė se 45 minuta larg Tiranės, pėr ta zbuluar e parė nga afėr kėtė qytezė tė lashtė ilire, e vendosur nė njė kodėr mes rrėnojave tė hershme tė fortifikimeve tė mbuluara nga dheu nė "kalanė" e Zgėrdheshit.


Nė librin "Pesė mijė vjet fortifikime nė Shqipėri" nga autori Gjerak Karaiskaj i vitit 1981, flitet pėr shumė fortifikime tė ndėrtuara pėrgjatė territorit shqiptar me mure ciklopike, si ato qė gjenden nė Zgėrdhesh.


Sipas Karaiskaj, "...tipin e parė e pėrbėjnė ato qytete qė kanė njė akropol nė majė tė njė kodre, ndėrsa qyteti shtrihet nė shpatet e saj. Nė raste tė tjera, si nė Lis e Zgėrdhesh, qyteti shtrihej nė njėrin shpat tė kodrės dhe pėrbėhej nga akropoli nė majė dhe qyteti i poshtėm, qė ishte i rrethuar gjithashtu me mure mbrojtėse".


Nė vėshtrimin arkeologjik tė autorit Rexhep Halili, "...vetė gjeneza e Krujės mesjetare duhet kėrkuar edhe mė thellė nė shekujt para Krishtit, nė qytetin e Zgėrdheshit".


Sipas Halilit, atje mendohet tė shtrihen edhe rrėnjėt e qytetit tė Krujės, ku roli parėsor ėshtė ‘errėsira’ e tė dhėnave historike pėr shekujt VII-XI-tė.


E tė mbėrrish si vizitor apo turist nė kėtė vend, fatkeqėsisht pothuajse tė pandriēuar prej shekujsh qė pėrmbajnė sekretet e njė qytetėrimi tė lashtė, atje ku tinėz duket se veēse pė tabelat e rrugės ėshtė treguar kujdes, rrėnojat e kėtij qyteti antik ndodhen nė jug-perėndim tė Krujės, pranė vendit tė quajtur Halilaj.


Nė vijim tė rrugės sė fshatit, qė kthehet djathtas nė gjysmėn e rrugės Fushė-Krujė - Krujė, veēse pak minuta tė ndajnė nga rrėnojat e Zgėrdheshit.


Faqja e kodrės nė tė cilėn shtrihej qyteti i dikurshėm, ka formėn e njė trekėndėshi dy-brinjėsh me kulmin nga lindja. Nga kjo anė, qyteti lidhej me vargun e kodrave qė zbresin nga mali i Krujės, ndėrsa nė veri, kodra kufizohet nga pėrroi i Ēinarit e nė jug prej atij tė Lanės.

Hipoteza e Hanit: Albanopolis

Pėr herė tė parė pėr kėtė pikė arkeologjike sipas tė dhėnave enciklopedike, e vizitoi J. G. Han nė vitin 1854, arkeologu i cili pėrforcoi tezėn se te rrėnojat e Zgėrdheshit duhet tė kėrkohet Albanopoli i hershėm.


Hipoteza e Hanit u bazua tek thėnia e Ptolemeut, i cili nė zonėn midis Matit dhe Shkumbinit vendos Albanopolin. Kėtė gjė ai e pėrmend tek vepra e tij e madhe "Geographia" (Gjeografia), qė pėrbėhet kryesisht nga tabela, ku shėnohen dhe pėrcaktohen pozitat e vendbanimeve tė botės antike, sipas gjatėsisė e gjerėsisė gjeografike.


Ndėr to kanė qenė edhe emra tė tillė qė i hasim pėr herė tė parė tek Ptolemeu, siē ėshtė edhe emri i fisit ilir "Albanoi" dhe i kryeqendrės sė tyre, "Albanopolis".


Sipas Rexhep Halilit, "Hipoteza e Hanit, mbetet njė hipotezė me shumė vlerė, pasi akoma nuk njohim njė qendėr tjetėr mė tė madhe antike se sa Zgėrdheshin, midis zonės sė pėrmendur mė sipėr".


Mė tej, Zgėrdheshin e vizitoi gjatė luftės sė parė botėrore edhe K. Prashniker, prej tė cilit trashėgojmė edhe njė pėrshkrim tė shkurtėr dhe njė plan-skicė.


Nga arkeologėt shqiptarė pėr herė tė parė u ndėrmorėn dy ekspedita gėrmimi nė vitet 1969 dhe 1973 nė qytetin antik tė Zgėrdheshit. Gėrmimet u bėnė nėn drejtimin e prof. S. Islamit e nė to morėn pjesė restauratorė, topografė dhe studentė.


Qyteti antik zė njė sipėrfaqe rreth 10 hektarėsh. Nga tė gjitha anėt ai ėshtė i rrethuar nga mure tė fuqishme, sidomos nga ana lindore e perėndimore qė ishin mė tė kėrcėnuara nga rreziqet e jashtme.
Duke ndjekur skajin veri-perėndimor mund tė shihen me ndėrprerje gjurmėt e murit qė ngjitej pėrpjetė kodrės, pėr tė mbrojtur anėn veriore tė qytetit.


Mendohet se qyteti ka qenė i ndarė nė tri pjesė, si ēdo qytet tjetėr antik. Njė mur i tėrthortė ndante qytetin e sipėrm, akropolin, nga qyteti i poshtėm. Muri ėshtė pėrforcuar nga njė numėr i konsiderueshėm kullash, tė cilat duken qartė se janė tre tė tilla.


"Duke u nisur nga kėto tė dhėna tė pakta mund tė thuhet se ky qytet ėshtė ndėrtuar sipas modeleve tė qyteteve bashkėkohore nė Greqi, Maqedoni, Epir, nė bazė tė parimeve urbanistike tė njohura qė nė kohėn helenistike", ka cituar nė studimin e tij Halili.


Gjatė gėrmimeve tė ndėrmarra kėtu u gjend edhe njė prej blloqeve tė pragut me dy gropėza pėr fiksimin e kasave tė portės si dhe gjurmė muresh tė godinave tė dikurshme. Gjetjet arkeologjike tregojnė nga ana tjetėr se qyteti ka qenė shtrirė edhe jashtė mureve rrethuese.


"Nė njė kodėr tė vogėl, nga ana jugore qė gjendet pėrtej pėrroit tė Lanės, duken gjurmėt e njė godine qė ka shumė tė ngjarė, tė njė tempulli, por ato mė tė hershmet e ndėrtimit tė qytetit i ndeshim nė akropol", theksohet nga Rexhep Halili.


Gjatė gėrmimeve u gjetėn edhe copa qeramike tė cilat datuan shekujt VI-V-tė Para Erės Tonė, tė periudhės sė parė tė hekurit. Tek enėt e mėdha, amforat, bien nė sy vegėt nė trajtė kurrizore, qė kanė nė fund si vulė njė palmetė. Kjo vulė pėrsėritet shumė herė dhe nė njė rast mbi palmetė kishte tė shkruar germėn "A", ku tė gjitha kėto enė tė pėrmendura kanė ngjashmėri tipologjike e karakteristike tė baltės ngjyrė gri, me ato tė gjetura nė sitin arkeologjik tė Xibrit.


Gjatė fushatės arkeologjike tė vitit 1969 dhe 1973, u zbulua edhe njė varrezė e vogėl qė i pėrkiste shekujve III-IV-tė Erės Tonė, pėrbri faqes sė brendshme tė murit rrethues ku u gjurmua njė sipėrfaqe prej 72 metrash katrorė dhe numri i varreve arriti nė dymbėdhjetė, ku u gjet edhe njė variant i veēantė i njė varri nė formė arke.


Ndėrsa objektet e gjetura nė Nekropolin e Zgėrdheshit, kanė qenė kryesisht ato prej bronzi, ndėr to, fibula, rrathė, sumbulla, rruaza etj. Gjithė objektet e qeramikės qė datojnė kryesisht nga shekulli IV-tė e mė vonė, janė fare tė pakta, ndėrsa nga 220 monedhat e gjetura gjatė gėrmimeve nė kėtė vendbanim, vetėm njėra i pėrket periudhės sė vonė antike, kohė nė tė cilėn u shoqėrua edhe largimi gradual i popullsisė sė kėtij qytetėrimi antik, rreth shekullit I-II-tė.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2012, 16:39   #67
Brari
V.I.P
 
Avatari i Brari
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Postime: 3,568
Thanks: 19
Thanked 58 Times in 45 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 19
Brari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

feg..

vet a ke shku me pa objektet arkeologjike neper shqiperi?

ne kohen e partis punes.. arkeologet kishin kushte te mira per hulumtime.. dhe nuku ishte frika e vjedhjes dhe e daljes jasht te vlerave historike.. kjo fal dhe izolimit..

populli ne zonat ku beheshin germime nuk demtonte e sidomos nuk vidhte sendet e dala nga nen toka..

me rrenimin e regjimit.. dhe me lrimin deri diku te mundesise per dalje jasht shtetit.. sidomos te bllokqenerise e nen bllokqenerise.. dikund nga vitet 88-89 u duken ca shenja se dikush po interesohej te grabiste sende me vlera.. e ti conte jasht per qellime xhambazlliku..pra trafik per fitime me sende historike..
u duken ca tipa qe u frynin njerzve ne vesh..
a kini gjera antike ne shtepi se..dikush i blen me leverdi per ju.. u thoshin keta njerzve..
pra dyshoj se nga kjo kohe e deri tani qe flasim.. pra plot 25 vite.. do jet grabitur shum pasuri historike arkeologjike nga shqiperia..

..

kurse mafi betoni ne kto 20 vite ka bere kerdine duke shkaterruar vlera e duke i groposur nje pjese perfundimisht nen hekur betonin e saje te frikshem..
Brari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-04-2012, 08:17   #68
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

GJIROKASTĖR:ANTIGONEJA, QYTETI ANTIK ENDE I PAZBULUAR

Qyteti antik i Antigonesė,14 kilometra larg nga qyteti i Gjirokastrės, megjithė punėn e bėrė deri tani sėrish pret ekspeditat pėr tė zbuluar thesaret e nėndheshme tė saj qė prej shekujsh ndodhen nėn tokė.
Qyteti antik i Antigonesė,14 kilometra larg nga qyteti i Gjirokastrės, megjithė punėn e bėrė deri tani sėrish pret ekspeditat pėr tė zbuluar thesaret e nėndheshme tė saj qė prej shekujsh ndodhen nėn tokė.


Drejtori i parkut tė Antigonesė, Engjėll Serjani, tha pėr ATSH-nė se " zbulimet e mėtejshme do tė hidhnin shumė dritė mbi kėtė qytet tė rallė atntik. Nė Antogone ėshtė zbuluar vetėm 10 pėr qind e qytetit, ndėrsa 90 pėr qind e tij ėshtė ende e pazbuluar".


Sipas tij, ekspeditat e ndėrmarra nė vite pėr zbulimin e mėtejshėm tė Antigonesė kanė qenė tė rralla dhe tė pamjaftueshme krahasur me atė ēka duhet bėrė nė kėtė drejtim.


"Ekspeditat e deritanishme, megjithė punėn e madhe kėrkimore dhe shkencore, nuk e kanė kryer tėrėsisht misionin nė njė qytet si Antigoneja, ku mjaft objekte dhe sende janė ende tė mbuluara dhe presin tė dalin nė sipėrfaqe", theksoi Serjani.


Ekspedita e fundit nė Antigone, ku u zbuluan armė tė llojeve tė ndryshme, gurė pėr bluarjen e misrit dhe grurit, vėrtetoi edhe se pjesa mė e madhe janė ende tė fshehura nė thellėsi tė nėntokės.


"Duke qenė se nė vendin tonė ka mjaft site arkeologjike ku bėhen gėrmime mundėsitė pėr tė ndėrmarrė ekspedita tė shumta nė Antogone edhe pse tė domosdoshme, janė tė kufizuara, prandaj ky problem duhet shtruar pėr zgjidhje nga institucionet pėrgjegjėse dhe ekspeditat duhen pėrshpejtuar", u shpreh drejtori i parkut tė Antigonesė, Engjėll Serjani .


Tė njėjtin shqetėsim ngre pėr Antigonenė vullnetarja e Korpusit tė Paqes, Brandie Lockett, e cila kėrkon mė shumė vėmendje dhe mė shumė ekspedita kėrkimore.


Qyteti antik i Antigonesė shtrihet mbi kodrėn e Jermės, pranė fshatit Saraqinishte tė Gjirokastrės. Ai duhet tė jetė themeluar nga mbreti Pirro rreth vitit 290 p.e.s pėr nder tė gruas sė tij Antigonesė, bijė e mbretit Ptoleme tė Egjiptit. Antigoneja u kthye nė njė qendėr tė rėndėsishme pėr shkak tė kontrollit tė luginės sė Drinosit, e cila nė Antikitet quhej ngushtica e Antigonesė. Nė vitin 168 p.e.s qyteti u shkatėrrua plotėsisht nga ushtria romake e konsullit Pal Emili sė bashku me 70 qytete tė tjera tė Epirit dhe tė Ilirisė. Pas kėsaj qyteti u braktis pėr disa shekuj dhe vetėm nė shekullin VI mbas Krishtit brenda tij u ndėrtua njė kishė paleokristiane.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2012, 08:59   #69
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Historia e njė zbulimi tė rrallė qė nisi nga njė bodrum dyqani

Bardha Nregjoni *Nga Elbasani
Nga punimet pėr zbulimin e mozaikut

Mendohet se daton nė shekullin VI dhe u zbulua nė vitin 2007. Por deri mė sot, zanafilla e kėtij zbulimi tė rėndėsishėm jo vetėm pėr Elbasanin dhe jeta e njerėzve qė janė pėrfshirė nė tė, ka mbetur e panjohur.

Historia nis nė 1934 kur njė tregtar elbasanas dhe njė inxhinier italian zbuluan sendet e para rastėsisht ndėrsa hidhnin themelet e njė dyqani nė ish-pazarin e famshėm tė Bezistanit. Ky tregtar quhej Mustafa Shiku (nė Elbasan njihej si Muē Shiku) dhe mbahet mend si njė ndėr tregėtarėt e mėdhenj elbasanas. Por ai nuk ishte vetėm njė tregtar. Njihte shumė mirė arabishten, ishte mik me njerėz influentė tė kohės dhe kishte njė bibliotekė mjaft tė pasur.
http://desmond.imageshack.us/Himg35/...pg&res=landing
Nga punimet pėr zbulimin e mozaikut
Rėfimi i nipit…

Rrėfimi i nipit tė tij Bujar Shiku, hedh dritė mbi disa detaje: “Gjyshi asokohe kishte dy dyqane. Rrėnojat nė fjalė ai i zbuloi gjatė ngritjes sė dyqanit tė dytė nė 1934. Kėtė dyqan (ndėr tė paktėt e asaj kohe, me bodrum) e projektoi njė inxhinier italian dhe gjatė ndėrtimit tė themelit u gjet fillimisht njė skelet, mė pas njė pėrkrenare, njė brez, dy shpata dhe njė gurė me shkronja tė skalitura. Gjyshi mbajti disa shėnime pėr gjetjet e bėra dhe i dorėzoi ato nė muzeun e kohės qė ndodhej nė Kala ngjitur me murin lindor…”

Janė pikėrisht kėto shėnime qė sollėn edhe gėrmimet nė vitin 2007 dhe zbulimin e bazilikės sė sotme.

Fate njerėzish…

Pas lufte, Mustafa Shiku u klasifikua si tregtar i madh dhe pagoi tė ashtuquajturin tatim tė jashtėzakonshėm tė asaj kohe. Megjithatė nuk i shpėtoi arrestimit. Bujari, tregon se gjyshit i ngritėn njė kurth:
Foto e vjetėr e sheshit me dyqanin e ish-tregtarit elbasanas Mustafa Shiku

“I dėrguan njė person qė ai e njihte i cili i lutet qė t’i thyejė njė “dyshe-flori pasi kishte fėmijėt pa bukė. Gjyshi ia thyen dhe i jep paratė. Pas kėsaj e arrestuan… Kur ka dalė nga burgu, u kthye nė shtėpi pa kėpucė nė kėmbė. Nuk kishte mė asgjė…”

Mustafa Shiku ndėrroi jetė nė 1967. Pak vite mė vonė tregu i Bezistanit do tė shkatėrrohej dhe nė vend tė tij do tė ndėrtohej “Turizmi-Skampa”.


Neritan Ceka: “Ėshtė njė ndėr mozaikėt mė tė bukur nė Ballkan”

“…Ishte njė surprizė ky mozaik i zbuluar nė Elbasan. Ėshtė njė ndėr mė tė bukurit jo vetėm nė Shqipėri por edhe nė Ballkan. Ka njė dinamikė qoftė nga dendėsia e figurave qoftė nga lėvizjet dhe ngjyrat. Kjo skenė e eukaristisė ose e pėrjetėsisė ka edhe paraqitje njerėzore po kėshtu zogj dhe kafshė tė tjera tė realizuara me shumė mjeshtėri…”


Pėr ēfarė bėhet fjalė…
Arkeologėt mendojnė se ajo ėshtė vetėm fillimi i njė lagje antike romake qė pėrfshin tė gjithė territorin pėrreth. Nga gėrmimet fillimisht janė gjendur mjaft elementė arkitektonikė siē janė kapitele, kolona, afreske muralė dhe mė pas ėshtė mbėrritur tek mozaiku pėr tė cilin bėn fjalė ky artikull. Ky mozaik ėshtė ndėrtuar me gurė (tesera me ngjyra) dhe mbulon tė gjithė dyshemenė e bazilikės. Simbolizon kopshtin e Edenit me kupėn e Eukaristisė (pėrjetėsisė).

Gjatė gėrmimeve tė para janė zbuluar edhe disa skeletė, qė dėshmojnė se ka patur njė varrezė pranė kėsaj bazilike. Bazilika mendohet tė kenė dy hyrje. Ka studiues tė cilėt mendojnė se kjo bazilikė ėshtė Katedralja e Shėn Pjetrit e dokumentuar nė Elbasan nga tė deleguarit papalė.

Shėnimet e tregtarit dhe njė fletore e 52-shit: Ja si u zbulua mozaiku

Shėnime nė dyqanin e Mustafa Shikut

Kreshnik Belegu, drejtor i Trashėgimisė Kulturore nė Elbasan ėshtė personi qė ktheu vėmėndjen tek shėnimet e hershme, tė cilat do tė zbulonin nė 2007 bazilikėn me mozaikė.

“Ato shėnime ishin njė ngacmim i fortė pėr mua. Ishte edhe njė fletore me shėnime arkeologjike e lėnė nga njė ndėr drejtuesit e muzeut. Fletorja ėshtė e vitit 1952. Kishte edhe njė skicė me vendndodhjen. Ekzistonte edhe njė dokument tjetėr qė vėrtetonte vazhdimėsinė e Bazilikės. Nė kėtė dokument pėrshkruhej qė edhe nė njė dyqan tjetėr nė krah tė rrapit tė Bezistanit gjatė hapjes sė themeleve u gjetėn pjesė mozaiku, por e kanė mbuluar shumė shpejt… Gjithmonė kam kėrkuar tė vėrtetohej nga autoritetet e fushės ekzistenca e kėtij mozaiku. Nė gusht 2007 kur po punonim pėr pastrimin e murit rrethues tė Kalasė, u krijua mundėsia pėr tė vazhduar mė tej gėrmimet. Pėrcaktuam njė kuadrat dhe pas 4 ditėve u zbulua kollona e parė dhe tesera mozaiku qė e vėrtetonin kėtė objekt. Dy javė mė pas kapėm njė fragment tė nefit qendror dhe mė pas u zbulua salla qendrore ku mozaiku relativisht ruhej mirė…”.
Ku gjenden tani pėrkrenarja dhe shpatat?

Po ku gjenden sendet e zbuluara fillimisht? Belegu thotė: “Kafkat e gjetura janė tek muzeu kombėtar, por nuk di ku pėrfundoi pėrkrenarja dhe shpatat, thuhet se ato i mori inxhinieri italian qė hapi themelet e dyqanit tė tregtarit Shiku…” Shekulli

-foto e vjetėr e sheshit me dyqanin e ish-tregtarit elbasanas Mustafa Shiku
-Shėnime nė dyqanin e Mustafa Shikut
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg foto-e-vjeter-e-sheshit-me-dyqanin-e-Shikut-300x225.jpg (19.8 KiloByte, 1 shikimet)
Lloji i dosjes: jpg shenime-dhe-stele-varri-e-gjetur-ne-bazilike-300x217.jpg (14.8 KiloByte, 2 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-05-2012, 20:40   #70
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Sarandė, zbulohet nė parkun e Butrintit njė varr i plotė mesjetar
BUTRINT- Njė varr mesjetar, qė mendohet se i pėrket shekulli XV-XVI, u zbulua sot nė lindje tė Parkut Kombėtar tė Butrintit nga dy arkeologė, njėri shqiptar dhe tjetri amerikan.

Lajmin e bėri tė ditur drejtuesi i ekspeditės, arkeologu amerikan David R. Hernandez, i cili tha se varri i pėrket njė 35 vjeēari, por nuk saktėsoi se pėr cilėn periudhė tė mesjetės bėhet fjalė.
"Mendohet se skeleti i pėrket seksit mashkull, por ėshtė ende herė tė japėsh njė pėrgjigje shkencore", tha Hernandez.

Sipas tij, varri mesjetar do tė nėnshtrohet njė ekzaminimi profesional.
"Ky ėshtė rasti i parė qė njė varr mesjetar zbulohet i plotė nė lindje tė teatrit antik tė Butrintit. Varri tashmė ėshtė konservuar dhe sė shpejti pritet qė njė antropolog amerikan nė vijė nė Shqipėri, pėr tė nisur studimet mbi skeletin", pohon Hernandez.
Arkeologu shqiptar Dhimitėr Ēondi theksoi se sivjet gėrmimet arkeologjike, tė cilat i kanė fillesat 10 vjet mė parė, kanė qenė tė mbara.
Vetėm tre ditė mė parė, sipas arkeologut Ēondi, dolėn nė dritė dy objekte tė rralla arkeologjike. "Nė fillimjavė u zbulua njė godinė njėkatėshe dhe njė shesh-qėndrimi, qė mendohet se i pėrkasin periudhės August, shekulli I, para dhe pas erės sonė. Ndėrsa zbulimi i sotėm ėshtė 'qershi mbi tortė'. Ekspedita do tė vijojė deri nė javėn e katėrt tė kėtij muaj”, specifikoi Ēondi.
Parku Kombėtar i Butrinit, me njė sipėrfaqe prej 15 hektarė, nė lartėsitė 30-50 metra mbi nivelin e detit, ndodhet rreth 20 kilometra larg qytetit tė Sarandės, i ngritur nė kėndin juglindor tė gadishullit tė Ksamilit. Ai ka njė pozitė mjaft tė mbrojtur natyrore, duke u lagur nga tė dyja anėt nga liqeni i Butrintit, gjysėm tė kripur dhe gjysėm tė ėmbėl, dhe nė njėrėn anė nga kanali i Vivarit.

Nė pėrbėrjen e saj, gjenden lloje me gjelbėrim tė pėrhershėm si; dafina, prralli, ilqe, fishekarthi, kullastra, mimoza, si dhe lloje gjetherėnės. Drurėt arrijnė lartėsi deri 12 metra, kanė njė diametėr 60-80 centimetra dhe arrijnė moshė maksimale 200 vjeēare.
Nė vitin 1992 gėrmimet e ndėrmarra nė qendrėn e qytetit antik tė Butrintit nxorrėn nė dritė forumin romak tė qytetit. Ndėrtesa me tre dhoma ndodhet nė pjesėn jugore tė akropolit, nė perėndim tė ndėrtesės me peristil dhe nė lindje tė dyqaneve romake. Mbishkrimi, i cili datohet nė shekullin I pas Krishtit, flet pėr njė tempull kushtuar perėndeshės Minerva, ndėrtuar nga Manius Otacilius Mystes.
(ma.ar/BalkanWeb)
http://www.forum-al.com/attachment.p...1&d=1337196911
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg bghj.jpg (41.1 KiloByte, 2 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-05-2012, 12:17   #71
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 68 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Siti Arkeologjikė i Sojanit, qė nga parahistoria, bashkepunim i arkeologėve franko-shqiptar;

http://www.sovjan-archeologie.net/content/accueil.htm
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-05-2012, 21:47   #72
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,182
Thanks: 24
Thanked 23 Times in 20 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Shkodėr, zbulohen 4 varre tė herėshme nė kalanė “Rozafa”
SHKODĖR- Gėrmimet arkeologjike tė rifilluara pas 30 vjet ndėrprerjesh, pėrmes njė projekti bashkėpunimi me arkeologėt polakė, nė mjediset e kalasė “Rozafa”, nė Shkodėr, kanė nxjerrė nė dritė 4 varre tė hershme, tė cilat mendohet se i pėrkasin shekullit tė XVI-tė.

Saimir Shpuza, arkeolog nė Institutin e Arkeologjisė nė Tiranė, i cili po drejton punimet e kėsaj faze, nė krye tė njė grupi prej dhjetė arkelologėsh, shqiptarė dhe polakė, thanė se, “gėrmimet janė pėrqėndruar nė dy zona, atė tė Tabakėve, poshtė kalasė, buzė lumit Drin dhe sipėr, nė oborret e kalasė sė lashtė tė qytetit verior.

“Risi e gėrmimeve tė ditės sė sotme ishte zbulimi i disa varreve tė hershme, tė cilat mendohet se i pėrkasin shekullit tė XVI-tė.”, thotė Shpuza. Mė saktėsisht, tha ai, kjo do tė pėrcaktohet pas analizave tė kryera nė Institutin e Arkeologjisė.

Gjetja e kufomave, nė njė thellėsi rreth dy metra nga sipėrfaqja, tregon se ashtu sikurse ėshtė deklaruar edhe mė parė nga historianėt dhe specialistėt e arkeologjisė, zona nė fjalė pritet tė nxjerrė nė pah vlera tė mėdha historike.

Sipas Shpuzės, shenjat janė prejtuese, por duhet thėnė se ėshtė akoma herėt, sepse punimet janė nė fillimet e tyre. “Aktualisht jemi akoma nė punimet e periudhės sė gjurmėve otomane, ndėrkohė qė nė vazhdim do tė zbresim mė poshtė, duke u ballafaquar me periudhat veneciane, pėr tė vijuar me ato mesjetare, antike, iliret, si dhe tė tjera tė periudhave tė mėhershme qė e kanė shoqėruar nė vite nėtė rajon”, nėnvizon arkeologu Shpuza.

Grupi i ekspedites shqiptaro-polake do tė vijojė tė qėndrojė nė Shkodėr deri me datė 6 qershor. Pjesė e grupeve arkeologjike, krahas arkeologėve me pėrvojė nga Shqipėria dhe Polonia, janė edhe disa studentė tė Institutit tė Arkeologjisė nė Tiranė, tė cilėt do tė vijojnė tė kryejnė gėrmime jo vetem nė mjediset e kalasė , por nė pėrgjithėsi nė tė gjithė territorin e parkut Arkeologjik tė Shkodrės.
(d.b/BalkanWeb)
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 54489.jpg (45.7 KiloByte, 4 shikimet)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 15:25   #73
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194013.jpg (98.9 KiloByte, 16 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 15:30   #74
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194045.jpg (99.7 KiloByte, 17 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 15:32   #75
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194123.jpg (100.1 KiloByte, 17 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 15:38   #76
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194207.jpg (100.4 KiloByte, 17 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 15:51   #77
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194229.jpg (97.9 KiloByte, 16 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 16:05   #78
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194248.jpg (98.0 KiloByte, 16 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 16:07   #79
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194328.jpg (98.9 KiloByte, 17 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-05-2012, 16:11   #80
Socio
V.I.P
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Cdokund
Postime: 1,324
Thanks: 358
Thanked 655 Times in 322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg pic_2009-11-22_194404.jpg (106.3 KiloByte, 19 shikimet)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur