Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 19-06-2011, 15:56   #1
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,142
Thanks: 2
Thanked 64 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Historia e vėrtetė botėrore dhe pjesemarrja e shqiptareve ne hartimin e saj!

“Historia e vėrtetė botėrore do tė shkruhet vetėm kur nė hartimin e saj do tė marrin pjesė edhe shqiptarėt”

Reshat Nexhipi
Nė ushtrinė e mbretit Luigj XII, ishte formuar njė gradė prej 1200 shqiptarėsh, tė cilėt treguan trimėri aq tė shkėlqyer, sa qė u bėnė simbol i armatave franceze pėr afėr njė shekull tė tėrė.
Nė vazhdim po japin disa mendime tė personaliteteve tė ndryshme qė kanė dhėnė vlerėsime pėr gjuhėn shqipe dhe pėr shqiptarėt si komb: August Friedrich Pott. Gjuhėn shqipe e identifikon me atė pellazgo-ilire.August Scheicher. “Gjuha shqipe hyn nė grupin e gjuhėve pellazge”.Dimitar Canko: “Gjuha shqipe ėshtė vajzė e gjuhės pellazge dhe ilire”. Dositej Obradoviq. Ministėr i parė i Arsimit tė Sėrbisė: “Tashmė, unė mund tė flisja shumė mirė shqip. Gjuha e tyre ėshtė e thjeshtė dhe mund tė mėsohet fare lehtė, kurse me shkronjat tona mund tė shkruhet si tė ishin bėrė pėr tė. Dhe, kėshtu, ēdo ditė shėnoja ndonjė bisedė dhe atė mėsoja me zė... Gati dy vjetė mė vonė nė Veneci e kam njohur njėfarė prift Theodorin, mėsues qė kishte dhėnė nė shtyp diēka nė gjuhėn shqipe me shkronja greke”.
Gjuha shqipe ėshtė tingėllim mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge
Eduard Shnejder: “Gjuha shqipe ėshtė “tingėllim mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge”.Gotffried Leibnitz. Gjuhėtar gjerman. Nė v.1695 ka hetuar se gjuha shqipe quhej gjuhė themelore e kontinentit. Ilija Strazhevski: “Gjuha shqipe mė e vjetėr nė Ballkan”. Lejbniht: “Gjuha shqipe ishte gjuhė themelore e kontinentit, gjuhė e ilirėve tė vjetėr”. Man. Studiues i njohur anglez: “Gjuha shqipe rrjedh nga ajo e Jafetit (bir i Nuhit)”. Mihail Eminesku: “Shqipja ėshtė gjuha mė fleksibile nė botė”. Marin Soresku, shkenėtar rumun: “Shqipja ėshtė dėshmi e gjallė e qytetėrimit tė lashtė evropjan”. Miran Alen. Shkrimtar turk me preardhje sllave, i shekullit XVII: “Banorėt e Shkupit flasin shqip dhe janė katolikė e muslimanė me fe”. Reinhold. Studiues gjerman: “Gjuha shqipe ka qenė edhe gjuhė e flotės greke”. Shnaider: “Pellazgėt janė njė racė autoktone, mė e hershme se periudha kuaternare... gjuha e tyre e ruajtur nė njė mėnyrė pothuajse tė paprekur, nuk do tė ishte tjetėr veēse shqipja e sotme”. Ami Bue: “Shqiptarėt janė njerėz mė tė bukur nė Perandorinė osmane”. B. Vranisheviq: Piktor nga Vojvodina: “Ėshtė mrekulli ta shohėsh popullin trim luftėtar shqiptar... Ata nuk lodhen pėr pasuri e luks... gjithmonė janė tė aramtosur, madje edhe gratė tė cilat njihen nga shikimi i tyre krenar dhe tė ecurit tė sigurtė... Lumturinė nuk e kėrkojnė te bukuria, por nė kėnaqėsinė e tyre, tė burrit tė vet, tė fėmijėve dhe popullit tė tyre”. Bajroni: “Shqiptarėt me kostumet e tyre bėjnė njė pejsazh mė tė mrekullueshėm nė botė... Shqiptarėt janė raca njerėzore mė e bukur qė ekziston, trima mė tė fortė se kėshtjellat e tyre”. Pėr dy nipėrit e Ali Pashė Tepelenės, ka thėnė: “Janė krijesa mė tė bukura qė mė ka zėnė syri... Femra shqiptare vetėm njėrit ja fal trupin dhe zemrėn”. Branton. Ky publicist, ka shkruar: “Shqiptarėt ishin themeluesit e kalorėsisė sė lehtė (franceze – R.N.) dhe se me ushta tė gjata (armė – R.N.) dhe me flamurkat nė majat e tyre, e nisnin betejėn, duke u sulur me vrul mes rreshtave tė armikut dhe jepnin goditje duke krijuar pėshtjellim”. (“Fakti”, 3 nėntor, 2005 – Luan Rama)
Dekani: “Populli shqiptar ėshtė i shėndoshė, i durueshėm, i gjallė, me dinjitet dhe mjaft i ditur”.Eriksoni: misionar amerikan: “Nuk ka popull mė shpirtmirė e mė tė sjellshėm (gjentil) nė Evropė se shqiptarėt. Ata, pėrbėjnė njė element tė fuqishėm burrėrie. Mblidhen me besnikėt mė tė adhe dhe japin jetėn pėr fjalėn e dhėnė”.
Fal Majeri “Shqiptarėt me armė tė vetme burrėrinė dhe shpirtin luftarak, u rruajtėn pėr 1000 vjet dhe arritėn tė mbijetojnė... Kryengritja greke e shek. XIX, qė shpėtoi Greqinė nga zgjedha turke, qe vepėr e shqiptarėve”. Fransua Pukėveli: “Shqiptarėt qė mund tė quhen shiitė tė Perandorisė sė Lindjes...janė plot entuziazėm pėr atdheun e tyre dhe pėr tė flasin vetėm nė superlativ... Nuk ia ndajnė kurrė sytė maleve tė Epirit... Mbajnė mend mirė pavarėsinė qė e gėzonin”. Gerard de Nerval: “Ngado qė ishin shqiptarėt shiheshin si luftėtarė kryenecė qė nuk e pėrfillnin vdekjen”. Gligor Pėrliēev: “Tė gjithė shqiptarėt janė zemėrgjėrė, mendjemprehtė dhe mirėnjohės tė mėdhenj; janė mikpritės dhe tė besės si asnjė komb tjetėr, tė ndershėm, thellėsisht liridashės dhe tė patrembur nė luftime…”.
Ibn Kemali. Historian osman: “Shqiptarėt e ndezėn zjarrin e luftės, morėn nė duart e tyre ushtat, tė cilat u ngjanin gjarpėrinjėve helmues, dhe qėndruan nė grykat e shpellave. Ata luftuan deri nė kohėn e mbrėmjes... Kur lufta pushoi, ata porsi lumenj vėrshuan mbi ushtrinė tonė dhe e thyen atė...”.Jovan Haxhivasileviq. Mė 1918 shkruante se shqiptarėt e Dibrės kurrė nuk i kanė zbatuar urdhėrat dhe reformat e sulltanit, pushtetit turk aty ka qenė vetėm formalisht.
Ami Bue: “Shqiptarėt janė njerėz mė tė bukur nė Perandorinė osmane”
Lamartini. “Nuk ka pendė as penel qė mund tė shprehė sakrificėn heroike tė banorėve (tė Shqipėrisė) nė luftrat qė kanė bėrė kohėve tė fundit, mė shumė se askush tjetėr, pėr ēlirimin e Greqisė”. Ai pėr shqiptarėt ka shkruar edhe kėtė: “Ky komb e ky popull nuk merret nėpėr kėmbė… Kjo ėshtė toka e heronjėve tė tė gjithė kohrave… Homeri aty gjeti Akilin, Grekėt Aleksandrin e Madh, Turqit Skenderbeun, njerės kėta tė sė njejtės racė, tė tė njejtit gjak e tė sė njejtės gjini”. M. Huacunthe Hecquard: “Nė asnjė vend tė botės femrat nuk janė mė tė respektuara dhe nuk ushtrojnė njė veprimtari mė tė fuqishme se shqiptaret dhe se disa nėna shqiptare kanė pėrzėnė prej shtėpisė bijt e vet, pasi ata ishin larguar nga fronti i luftės, ato i kishin kthyer nė fushėn e betejės”. M. Ritton: “Gratė arvanitase janė mė tė pastra se gratė greke”. Madam Senja. Greke, nėnė e njė poeti francez: “Vallja e njohur “hasapikos”, qė kėrcehej nga arvanitasit e konkretisht nga kasapėt, “pėrbėnte njė rishfaqje skenash luftėtarėsh tė vjetėr qysh nga epoka e Aleksandrit tė Madh”. Maksimilian Lambec: “Historia e vėrtetė botėrore do tė shkruhet vetėm atėherė, kur nė hartimin e saj do tė marrin pjesė edhe shqiptarėt”.
Marco Nese. Ky shkencėtar ose shkrimtar italian, nė njė vepėr tė vet, tė 3 dhjetorit 2004, ka theksuar se pas kapitullimit tė Italisė, mė 8 shtator 1943, kur Gjermania e shpalli ushtrinė italiane pėr dezertore dhe vendosi ta dėnojė me vdekje, 20.000 ushtarė italianė shpėtuan jetėn duke u fshehur nėpėr familjet shqiptare. “U veshėn me kostume kombėtare vendase, mėsuan ndonjė fjalė shqip, etj”. Marieta Vasilesku. Kjo rumune filoshqiptare, nė njė rast ka thėnė se ka parė njė ėmbėltor tė Sharrit, shqiptar, i cili edhepse flente me hanxharėn nėn jastėk, ishte njeriu mė besnik, mė i ndershėm dhe mė i guximshėm i Bukureshtit. Michael Attaleiates. Kronist bizantin. Nė v.1034, ka shkruar: “Arvanitėt janė njėri nga popujt mė tė ēuditshėm. Ata nuk i ka bindur Roma as katolicizmi, nuk e di se sa sukses do tė kemi ne. Ata i mbahen ende origjinės sė tyre pagane dhe nuk e braktisin vendin”. Pallavēini. Ambasador nė Stamboll: “Kryengritja e Shqipėrisė sė Veriut (mė 1910), e ēoi Turqinė nė gjendje tejet kritike, jetė a vdekje pėr qeverinė turke”.
Pushkini: “Vetėm gjatė njė beteje nė Revolucionin rumun, mernin pjesė 700 shqiptarė”.
Rozher (1922): “Shqiptarėt trajtojnė mikpritjen si njė rit tė shenjtė. Ata nuk dinė si ta falenderojnė mikun qė e ka nderuar duke kaluar pragun e shtėpisė sė tyre”. . (vijon)
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin