Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 14-09-2012, 22:08   #21
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Ismail Qemali, nėpunėsi i perandorisė osmane qė ndėrtoi shtetin shqiptar

Prof.Dr Kaliopi NASKA


Ismail Qemali ėshtė njė personalitet historik me njė veprimtari politike shumė tė begatshme dhe tepėr komplekse. Kjo veprimtari poliedrike pushton njė periudhė gati 60- vjeēare tė ngjeshur me lėvizje tė armatosura, me luftė parlamentare, me kryengritje ēlirimtare, me batica e zbatica tė vrullshme nė tė cilat ai ka qėnė pjesėmarrės mjaft aktiv nė luftė, si ideolog, si udhėheqės, si organizator e diplomat. Veprimtaria dhe pikėpamjet e tij janė tė shumanshme. Njė vėnd tė rėndėsishėm nė sistemin e pikėpamjeve tė tij zėnė dhe konceptet qė ai kishte mbi ndėrtimin shtetėror. Pėr tė kuptuar bazėn e koncepteve tė Ismail Qemalit mbi formėn dhe ndėrtimin administrativ tė shtetit shqiptar le t’i hedhim njė vėshtrim tė shkurtėr formimit dhe veprimtarisė sė tij, si funksionar nė administratėn turke nė tė cilėn shėrbeu rreth 35 vjet.

Nėpunės shteti nė perandorinė osmane

Kapitullin e jetės si nėpunės i shtetit nė administratėn e Perandorisė Osmane, ai e filloi nė Stamboll, ku shumė shpejt u shqua si njė person i pajisur me kulturė tė gjerė, me njė erudicion tė thellė e konstruktiv. Thellimi i studimeve nė shkencat juridike dhe inteligjenca e tij, tė gjitha kėto i dhanė dorė, qė ai shumė shpejt tė hyjė nė administratėn osmane dhe tė kryejė funksione tė ndryshme tė rėndėsishme si guvernator, si sekretar i pėrgjithshėm i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, deri si kėshilltar shteti. Gjatė kėtyre viteve me veprimtari tė larmishme shtetėrore, ai njohu problemet e shumta, tė mprehta e tė vėshtira, qė kėrkonin zgjidhje ose qė kėrkonin tė paktėn tė mbahej qėndrim pėrballė shtetit dhe publikut.
Kėto shqetėsime, formimi kulturor e ideor e shtynė atė tė mendojė se Perandoria Osmane duhej tė dilte nga gjendja e nderė nė tė cilėn qe zhytur. Pėr tė dalė nga kjo situatė, ai mendonte se e vetmja doktrinė qė do t’i jepte rrugė zgjidhje asaj, ishte zbatimi i doktrinės sė Mithat Pashės, e cila ishte mė pėrparimtaria pėr Turqinė nė atė kohė. Pėrmbajtja e kėsaj doktrine e ēoi Ismail Qemalin tė lidhej me Mithat Pashėn, qė ishte udhėheqėsi i lėvizjes liberale osmane. Nė mėnyrė tė veēantė, ai u pajtua me thelbin e ideve tė tij, tė cilėn e pėrbėnte bindja se Perandoria Osmane mund tė hynte nė rrugėn e pėrparimit dhe modernizimit me anėn e reformave dhe jo me anė tė revolucionit. Kėshtu ai mendonte se do tė likujdohej sistemi absolut i Sulltanit, i cili do tė zėvėndėsohej me njė regjim kushtetues pa eleminuar kurorėn mbretėrore, por duke i kufizuar pushtetin absolut sovranit. Ai u pajtua gjithashtu me parimin e decentralizimit tė pushtetit administrativ shtetėror nė favor tė borgjezisė dhe nė mėnyrė tė veēantė tė kombėsive tė shumta tė Perandorisė, tė cilat nė kėtė mėnyrė do tė fitonin tė drejtėn pėr njė vetqeverisje provinciale nė kuadrin e Perandorisė Osmane. Pra sikurse shihet Ismail Qemali synonte tė arrinte te vetqeverisja provinciale e kombėsive nėpėrmjet rregullimit rrėnjėsor tė Perandorisė dhe jo duke u interesuar vetėm pėr autonominė e njėrės apo tjetrės kombėsi, por pėr tė gjitha kombėsitė nė tė njėjtėn kohė, nėpėrmjet rregullimit radikal tė Perandorisė.
Kėto ide Ismail Qemali jo vetėm i pėrvetėsoi, por u mundua t’i zbatonte gjatė karierės sė tij si funksionar i Perandorisė Osmane dhe disa prej tyre e shoqėruan dhe nė detyrėn e kryetarit tė shtetit tė parė kombėtar.

Pikpamjet liberale tė Ismail Qemalit

Ismail Qemali u bė armik i absulutizmit sulltanor pikėrisht nga kėndi i kėtyre pikėpamjeve liberale. Kjo e shtyu atė qė tė marrė pjesė nė hartimin e kushtetutės sė vitit 1876, apo nė hartimin e disa memorandumeve dėrguar Portės sė Lartė ku kundėrshtohej politika absolute e Sulltanit dhe nxirrej nė shesh kalbėzimi i sistemit administrativ konservator. I gjithė ky aktivitet i dha dorė Ismail Qemalit tė kuptojė mjaft mirė mekanizmin e administratės shtetėrore. Aktiviteti qė zhvilloi nė Perandorinė Osmane si funksionar i saj, tregoi qartė se ai ishte njė iluminist e veprimtar reformator, pėrfaqėsues i interesave tė borgjezisė liberale tė tė gjitha kombėsive. Prestigji i madh qė gėzoi nė Turqi dhe nė rrethet e larta diplomatike, patriotike dhe intelektuale dhe tė Evropės, ndjenjat e tij liberale demokratike e pėrparimtare e bėnė atė njė figurė mjaft tė njohur dhe me autoritet, por dhe armik tė rrezikshėm e njė shėnjė goditje pėr autokracinė anakronike osmane me tė cilėn Ismail Qemali nuk pajtohej dot. Pėr dhjetra vjet deri nė fund tė shek. XIX Ismail Qemali u shqua si militant i lėvizjes demokratike liberale osmane nė kuadrin e sė cilės ai mendonte se do tė gjente zgjidhje dhe ēėshtja nacionale shqiptare. Por nė fillim tė shek. XX, kur lėvizja liberale osmane, hyri nė rrugėn e nacionalizmit turk, qė e ndėrlikoi zgjidhjen e ēėshtjeve nacionale nė perandori, atėhere Ismail Qemali pa hequr dorė nga pikėpamja e tij liberale e shkėputi lėvizjen nacionalēlirimtare shqiptare nga lėvizja liberale borgjeze osmane dhe e ktheu nė ēėshtje mė vete.
Me njė pėrgatitje tė tillė politike dhe horizont kulturor, ai u ingranua shumė shpejt nė rradhėt e lėvizjes kombėtare shqiptare duke marrė pjesė aktivisht nė tė, ku u shqua si politikan, diplomat dhe statist i madh qė u mbrujt me traditat e kulturės mė pėrparimtare tė kohės e tė vėndit tė vet, qė asimiloi gjithēka tė mirė qė kishte lėvizja ēlirimtare shqiptare me armė e me penė dhe qė e ndoqi kėtė lėvizje deri nė kurrorėzimin fatlum. Kombi shqiptar me plot tė drejtė e konsideron atė si protagonistin kryesor tė Kuvendit tė Vlorės i cili shpalli mė 28 Nėntor 1912 pavarėsinė kombėtare. Pavarėsisht nga origjina pėr vetė formimin e tij shumėvjeēar, ai u brumos si burrė shteti demokrat duke u zgjedhur dhe kryetar i qeverisė sė parė shqiptare, duke u bėrė kėshtu udhėheqėsi kryesor i jetės politike tė vendit nė momente jashtėzakonisht tė ndėrlikuara dhe tė vėshtira qė kaloi Shqipėria e rilindur nė periudhėn kritike tė ndėrhyrjeve tė Fuqive tė Mėdha dhe tė monarkive fqinje, tė cilat u turrėn pėr ta asgjėsuar atė.

Bazat e para tė shtetit shqiptar

Shpallja e pavarėsisė shėnoi fillimin e njė etape tė re historike qė shtronte detyra te reja dhe tė ndėrlikuara pėrpara popullit shqiptar dhe udhėheqėsve tė Lėvizjes Kombėtare, qė kishin marrė pėrsipėr barrėn e rėndė tė krijimit tė shtetit tė pavarur.
Kryetarit dhe qeverisė i dolėn detyra tė mėdha pėr organizimin e shtetit dhe ngritjen e administratės shtetėrore, sigurimin e njohjes ndėrkombėtare tė Shqipėrisė dhe kufijve tė saj qė pėrfshinin trevat e banuara prej shqiptarėve.
Qė nė dhjetor tė vitit 1912 u morrėn masat pėr hedhjen e bazave tė para tė organizimit tė shtetit dhe u miratuan aktet e para legjislative qė u pėrcaktuan nga vendimet e kuvendit kombėtar i cili pėrfshinte delegatė nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė dhe pėrfaqėsonte objektivisht vullnetin e gjithė kombit, duke u bėrė organi mė i lartė i shtetit shqiptar, mbrojtėsi dhe shprehėsi i sovranitetit shtetėror. Prandaj vendimet e tij kishin vlerėn e ligjeve kushtetuese qė sanksiononin vullnetin e popullit shqiptar pėr shkėputje nga Perandoria Osmane e pėr krijimin e njė shteti tė pavarur. Organ tjetėr qė zgjodhi kuvendi ishte dhe pleqėsia kompetencat e sė cilės nuk u pėrcaktuan shprehimisht nga kuvendi kombėtar, por ky pranoi pikėpamjen se pleqėsia nuk ishte njė parlament apo senat dhe se nuk kishte tė drejtė tė shkarkonte ministrat, por duhej konsideruar si njė organ kėshillimi dhe kontrolli ndaj qeverisė.

Njė mbret qė nuk sundon

Kuvendi Kombėtar u kufizua me Shpalljen e Pavarėsisė dhe me zgjidhjen e qeverisė dhe tė pleqėsisė. Ai nuk mori nė shqyrtim ēėshtjen e formės sė qeverisjes sė shtetit shqiptar. Por dihet se shumica dėrmuese e aktivistėve tė rilindies duke pėrfshirė dhe pėrfaqėsuesit qė morėn pjesė nė kuvendin e Vlorės, mendonin se Shqipėria duhet tė lindte si njė shtet monarkik, sepse monarkinė ata e shikonin me tė drejtė ose pa tė drejtė ashtu, siē e kishin parė tė gjithė themeluesit e shteteve ballkanike madie dhe europiane, si konsolidim tė shtetit kombėtar.
Nė fakt tė gjitha shtetet ballkanike ishin monarki. Por personalitetet politike tė kohės dalloheshin nga mėnyra se si e konceptonin monarkinė absolute apo parlamentare. Pikėrisht nė kėtė kuadėr Ismail Qemali na shfaqet ne, me pikėpamjet mė progresive, jo vetėm pėr Shqipėrinė por edhe pėr Ballkanin, pasi ai ishte pėr njė monarki konstitucionale ku sipas parimit, kur pushteti do tė qe nė duart e pėrfaqėsuesve tė popullit, mbreti do tė kishte funksionin e kryetarit tė shtetit i cili “ do tė mbretėronte por nuk do tė sundonte”.

Pro ardhjes sė Princ Vidit

Mendimi i tij u pėrkrah edhe nga pėrfaqėsues tė qeverisė dhe gjeti pėlqimin nė mbledhjen e qeverisė, ku u miratua programi i komisionit qė do tė parashtronte kėrkesat e shqiptarėve pėrpara Fuqive tė Mėdha, nė njė nga kėto kėrkesa pėrcaktohej dhe vendosja nė Shqipėri e njė monarkie kushtetuese me njė mbret nga vėndet europiane. Megjithė parashtrimin qė iu bė nga komisioni shqiptar Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr ajo nuk bėri donjė pėrcaktim zyrtar tė formės sė qeverisjes.
Ajo vetėm pėrcaktoi se Shqipėria shpallej principatė sovrane, autonome e trashėguar me njė princ tė caktuar nga Fuqitė e Mėdha. Caktimin e njė mbreti europian Ismail Qemali dhe patriotėt e shihnin si personifikimin e njė zhvillimi tė shpejtė ekonomik e politik e shoqėror tė vendit. Prandaj Ismail Qemali nė cilėsinė e kryetarit nguli kėmbė pranė fuqive, qė tė shpejtohej caktimi i princit, i cili sipas tyre do tė siguronte stabilitetin e qeverisė kombėtare dhe do tė zhdukte tė gjitha vėshtirėsitė e brendshme duke siguruar njė zhvillim tė ri tė vendit. Kėto qenė arsyet qė Ismail Qemali dhe patriotė tė tjerė do tė vlerėsonin ardhien e princ Vidit nė Shqipėri si njė faktor pozitiv, qė do tė ndikonte nė realizimin e aspiratave kombėtare dhe do ta udhėhiqte vendin drejt bashkimit kombėtar. Por zhvillimi i ngjarjeve tregoi se nga princ Vidi nuk mund tė pritej qė ai tė vepronte pėr interesat e Shqipėrisė, kur kėto binin nė kundėrshtim me vullnetin e Fuqive tė Mėdha.

Administrata, gjykatat, xhandarmėria...

Meqėnėse Konferenca e Ambasadorėve nuk bėri pėrcaktimin mbi formėn e shtetit, shteti i pavarur shqiptar u krijua si njė shtet me sistem parlamentar, rolin e tė cilit e plotėsonte Kuvendi Kombėtar i cili edhe pasi i dha fund punimeve tė tij, ruante prerogativat si organi mė i lartė i shtetit.
Por nė kushtet ekzistuese Kuvendi Kombėtar nuk pati mundėsinė efektive tė mblidhej dhe nė tė vėrtetė qeveria e Ismail Qemalit nė bazė tė pushtetit qė i ishte deleguar nga kuvendi pėrqėndroi nė duart e saj tė gjithė pushtetin shtetėror, duke zhvilluar njė veprimtari administrative ashtu dhe legjislative. Pavarėsisht se kjo veprimtari ka qenė mė e kufizuar pėr shkak tė rrethanave tė luftės ballkanike, janė pikėrisht kėto rrethana tė jarzakonshme qė shpjegojnė pėrse Ismail Qemali nuk qe nė gjendie tė zbatonte plotėsisht parimet e veprimit konstitucional duke mos ja njohur pleqėsisė tė drejtėn e votės deliberative siē e kėrkon parimi konstitucional dhe duke ia kufizuar kėtė tė drejtė vetėm me votėn konsultative. Kėshtu Shqipėria qė nga fundi i vitit 1912 i kishte elementėt e njė organizimi shtetėror tė pavarur siē janė qenia e njė popullsie tė caktuar nė njė territor tė caktuar dhe e njė pushteti publik qė e drejton atė.
Ismail Qemali pėr tė vėnė shtetin e ri shqiptar mbi baza tė organizuara sė bashku me qeverinė morėn masat pėr ngritjen e strukturave organizative si ngritjen e administratės shtetėrore, organizimin e gjykatave, xhandarmėrisė, policisė etj.

Shqipėria tė ndahet nė tre kantone

Idetė pėr mėnyrėn e organizimit tė vendit ai i kishte shfaqur para shpalljes sė pavarėsisė. Nė atė kohė duke parashikuar vėshtirėsitė qė do tė ndesheshin nė organizimin e njė pushteti tė pėrqėndruar, ai kishte shprehur mendimin pėr ndarjen e Shqipėrisė nė kantone, simbas shėmbullit tė Zvicrės. Por nė kėtė ēėshtje ai shfaqi njė pikėpamje jo tė drejtė e cila rridhte nga fakti se ai duke jetuar pėr dhjetra vjet larg Shqipėrisė nuk e njihte mirė vendin dhe i dha rėndėsi tė madhe peshės qė ushtronin nė jetėn e brendshme tė popullit shqiptar dallimet e tij krahinore dhe fetare. Nė kėtė mes duket se ndikoi dhe ekzistenca e autonomive lokale tė disa krahinave qė kishin ekzistuar, dhe tė cilat Perandoria Osmane nuk kishte mundur t’i asgjėsonte.
Kėto autonomi ai mendonte se mund tė shfrytėzoheshin nė tė mirė tė shtetit modern. Kėtė ide e ruajti dhe pas shpalljes sė pavarėsisė dhe u pėrpoq ta pasqyronte dhe nė hartimin e Kanunit tė Pėrtashėm tė administratės civile tė shtetit shqiptar. Sipas Ismail Qemalit Shqipėria do tė ndahej nė tre kantone me kryeqytete Shkodrėn, Durrėsin, Vlorėn, tė cilėt do tė kishin pėr qeveritarė respektivisht Preng Bibė Dodėn, Esat Pashė Toptanin e Ismail Qemalin. Idenė kantonale tė tij, ai e pėrforcoi sidomos nė fjalimin qė mbajti nė mitingun popullor tė Vlorės mė 21 tetor 1913 ku theksoi se ēdo krahinė(kanton) duhej tė qėverisej sipas veēorive tė saj. “Nga kjo- theksonte ai,- del qė labi do tė jetė lab, gega gegė dhe toska toskė dhe sejcili do tė punojė vetėm pėr Labėrinė pėr Gegėrinė dhe Toskėrinė, por tė gjithė me ideale shqiptare do tė punojnė si shqiptar dhe do tė vriten si shqiptarė pėr Shqipėrinė duke marrė fuqinė prej pėrparimit tė vendit tė vet”.

Jo ndarjes sė Shqipėrisė nė kantone

Por veēoritė krahinore qė jepte Ismail Qemali nuk pėrbėnin arsye pėr ndarje nė kantone. Nė donjė vend perėndimor kishte njė farė autonomie administrative lokale, por kjo s’kishte tė bėnte me kantonet nė Zvicėr qė ishin ndarė sipas veēorive gjuhėsore, fetare, lokale. Dihet se Shqipėria nė kufijt e vitit 1913 nė shumicėn e saj dėrrmuese pėrbėhėj nga popullsi e thjeshtė shqiptare. Pra njė sistem i tillė i zbatuar nė njė shtet me pėrbėrje heterogjene kombėtare siē qe Zvicra nuk mund tė zbatohej nė njė shtet tė tillė me homogjenitet etnik siē ishte Shqipėria. Njė rrethanė e tillė nuk ka qenė e paditur pėr Ismail Qemalin. Propozimi i bėrė prej tij pėr ndarjen e Shqipėrisė nė kantone nė kėtė kohė nuk pėrputhej me detyrėn qė i dilte shtetit shqiptar pėr forcimin e administratės dhe centralizimit tė saj.
Kjo nuk ishte rruga pėr ruajtjen e “unitetit” kombėtar tė Shqipėrisė dhe tė pavarėsisė sė tij. Siē tregoi koha qysh atėhere, pavarėsia e Shqipėrisė mund tė sigurohej vetėm nė luftė me separatizmin, qė kishin mbjellė klikat feudale tė pėrkrahura nga fuqitė dhe shtetet fqinje. Zhdukja e pushteteve separatiste dhe vendosja e njė drejtimi tė centralizuar qe e vetmja rrugė pėr pėrparimin ekonomik shoqėror e politik tė Shqipėrisė. Interesat kombėtare kėrkonin qė ajo tė mbetej njė dhe e pandarė dhe nga pikėpamja administrative. Ėshtė kjo arsyeja qė ideja e tij nuk u pranua nga shumė antarė tė qeverisė, midis tė cilėve edhe nga atdhetarė tė shquar, madje edhe nga bashkėpunėtorėt e tij tė afėrt si Luigj Gurakuqi, Petro Poga, Pandeli Cale etj. Ata kundėrshtuan ndarjen e vendit nė kantone duke e cilėsuar atė si njė “masė tė dėmshme pėr bashkimin e pėr rrojtjen e kombit tonė”. Ata theksonin me tė drejtė se qė tė forcohej kombi duhej tė mos thellohej ndarja midis krahinave pėrkundrazi kėto duhej tė lidheshin ngushtė me njėra tjetrėn dhe tė administroheshin nga njė qendėr e vetme. Kritikat e bėra nė kėtė ēėshtje Ismail Qemali i mori parasysh dhe aq mė tepėr tregoi, se ai nuk ishte shumė i bindur nė epėrsinė e organizimit kantonal pėr kushtet e vendit. Si rrjedhim ideja e tij kantonale nuk u pėrfshi nė “Kanunin e Pėrtashėm” dhe nuk u pasqyrua nė ligjet qė qeveria e Vlorės filloi tė shpallte dhe tė zbatonte.

“Kanuni i Pėrtashėm” dhe ligjet e reja

Pas diskutimesh tė shumta qė u bėnė pėr drejtimet qė do tė merrte organizimi i administratės rėndėsi tė veēantė pati shpallja nga ana e Qeverisė sė Pėrkohėshme nė nėntor tė 1913 –ės e “Kanunit tė Pėrtashėm”, tė cilin e pėrmendėm mė lart, ligjit qė pėrcaktonte ndarjen e re administrative tė vendit. Kanuni do tė rregullonte me hollėsi ndarjen administrative dhe kompetencat e organeve lokale. Ky pėrcaktonte njė akt normativ tė mbėshtetur nė parimin e centralizimit administrativ tė vendit sipas modelit tė shteteve europiane. Nė themel tė tij u vu parimi i krijimit tė njė administrate qendrore. Sipas kanunit Shqipėria u nda nė prefektura qė pėrfaqėsonin njėsinė mė tė lartė lokale dhe kėto nga ana e tyre nė nėnprefektura dhe krahina. Nga normat qė pėrmbante kanuni dilte se nė Shqipėri pushteti do tė pėrqėndrohej nė duart e Qeverisė sė Vlorės.
Ligjet qė nxorri qeveria pėr organizimin e hallkave tė administratės lokale pėrbėnin njė hap tė rėndėsishėm mbasi ato ndryshonin nga administrata perandorake turke, pėr faktin se i dhanė shtetit shqiptar nė njė farė shkalle fizionominė e njė shteti modern nga forma dhe nga pėrmbajtja me njė administratė tė pėrqėndruar pėrparimtare.Tė tilla ligje qė dallonin nga legjislacioni i mėparshėm qenė p.sh. pėrjashtimi i ndėrhyrjes sė organeve shtetėrore nė punėt e drejtėsisė, apo ndarja nė njė farė mase e institucioneve shtetėrore nga ato fetare. Gjithashtu nxorrėn akte tė reja si nė mėnyrėn e ndarjes sė trashėgimisė etj.
Pavarėsisht se ligji mbi ndarjen administrative territoriale nuk u zbatua plotėsisht, se Qeveria e Vlorės qėndroi nė fuqi vetėm dy muaj pas miratimit tė tij, ai pėrbėnte njė pėrpjekje serioze pėr tė ngritur njė administratė lokale tė mbėshtetur nė kritere relativisht demokratike pėrderisa parashikohej funksionimi i organeve tė zgjedhura sado me kompetenca tė kufizuara. Kėsaj pėrpiekje tė kryetarit dhe qeverisė sė tij pėr t’i dhėnė vendit struktura tė pėrshtatshme dhe moderne u duhen shtuar dhe masat e tjera si caktimi i gjuhės shqipe si gjuhė zyrtare, hapja e shkollave etj. Si pėrfundim mund tė themi se kontributi qė dha Ismail Qemali dhe qeveria nė miratimin e akteve tė rėndėsishme tė kanunit pėr organizimin e aparatit shtetėror qendror dhe organizimin e organeve tė administratės lokale ndihmuan nė plotėsimin e fizionomisė sė plotė tė shtetit shqiptar tė organizuar dhe tė pavaur si nė qendėr ashtu dhe nė bazė. Ai dhe qeveria e tij hodhėn baza tė reja tė administratės lokale nė vend.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:09   #22
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Kjo ėshtė njė pjesė e Pemės Gjenealogjike sė Familjes Vlora

Kjo ėshtė botuar e plotė nga Eqrem bej Vlora, nė "Kujtime, Vėllimi i dytė 1912-1925", faqe 319-326, Tiranė, 2001. E hartuar kryesisht mbi bazėn e kujtimeve, siē pėrmendet edhe nė punimin nė fjalė, sigurisht ajo paraqitet edhe me tė meta edhe pse jo aq tė rėndėsishme. Shumė fakte qė ai pėrmend nė komentet e shkurtra pėr anėtarėt e kėsaj familje, shpesh herė i kam dėgjuar edhe nga im atė, Ismail Vlora. Nė tregimet e tij mbi familjen zinin mė shumė vend ato pėr Ismail Qemalin, pėr djemtė e tij, etj., por edhe ngjarje tė tilla si vrasja e Ismail bej Vlorės mė 1829 dhe trimėria qė tregoi Gjonleka pėr t'i marrė hakun.

Pra, duke qenė se pėr degėn e Ismail Qemalit, mendoj se tė dhėnat e mia janė mė tė sakta, bazuar nė tė gjitha rastet mbi bazėn e dokumenteve: certifikata personale, gazeta kohore, letėrkėmbime, punime tė autorėve tė ndryshėm, njėkohėsisht edhe mbi bazėn e njė Akti-trashėgimie, mendova qė kėtė degė ta paraqes mė vete, duke ndjekur po tė njėjtin stil qė ka pėrdorur edhe Eqrem beu pėr evidentimin e pinjojve tė kėsaj familje, duke shtuar kėtu edhe emrat e fėmijėve tė vajzave tė Ismail Qemalit (pėr tė dhėnė njė informacion mė tė gjerė), por pa u shėnuar njė numėr rendor, pėr faktin se ata nuk i pėrkasin nė vijė mashkullore kėsaj familje.

1. Ismail Qemal bej Vlora.

(Vlorė 24 janar 1844-Perugia(Itali) 24 janar 1919).

Fėmijėt: Nga Nr.2 deri Nr.10.

2. Mahmud bej Vlora, (1871-1920)

Qė nė moshė tė re ishte nėpunės i lartė nė Ministrinė e Drejtėsisė turke. U internua disa herė pėr "veprimtari antishtetėrore". U lirua nga internimi pas fitores sė Revolucionit tė Xhonturqve. Mė pas u vendos nė Nicė tė Francės, ku u martua me shtetasen franceze Alice Escoffier, me tė cilėn pati tre fėmijė. Vdiq nė Vlorė mė 1920.

Fėmijė:

a-.Aleksandėr Galip Vlora,(1914-2001)

Pas vdekjes sė tė atit u largua nga Shqipėria. Pasi pėrfundoi studimet nė Bari(Itali), u vendos pėrfundimisht nė kėtė qytet, ku punoi si profesor gjeografie nė Universitet. Martuar me shtetasen italiane Fattizza Vita Maria.

Dy fėmijė:

= Nedim Vlora, (1943)

Profesor gjeografie nė Universitetin e Barit. Njė djalė: Aleksandėr Vlora, lindur nė Bari(Itali), mė 1967

=Vitoria Vlora,

b-Suzan Vlora,(1915-1988)

c-Blanche Vlora,(1917)

3. Tahir bej Vlora, (1875-1932)

Kreu shkollėn e Marinės dhe ishte Anėtar i Kėshillit tė Shtetit nė Perandorinė Turke. Pas arratisjes sė Ismail Qemalit nga Turqia(1900), u internua nė Tripoli, deri nė fitoren e Xhonturqve. Mė 1919 u vendos pėrfundimisht nė Shqipėri. Vitet e fundit tė jetės, duke qenė kundėrshtar i Monarkisė zogiste, i kaloi nė Francė ku, mė 10.06.1932, u gjet i vrarė nė banesėn e tij. Shtypi shqiptar i asaj kohe, pa komente, ka shkruar se kishte vrarė veten. Eshtrat e tij ndodhen nė varrezat franceze "Thaise" ku, mė vonė, u varros edhe Ahmet Zogu.

Nuk u martua. Pa fėmijė.

4. Myvedet h. Vlora, (1873-1952) -vajzė

U martua me kolonelin Vehap bej, djalė i ushtarakut tė njohur turk Serdar Ekrem Abdulkerim Nadir pasha, me tė cilin pati tre fėmijė:

a-Mustafa Reshid. Ka vdekur para viteve 1940.

b-Belkis. Martuar me ushtarakun Halit bej Zarshati, me tė cilin pati njė vajzė, Nermin V.Falaschi. Ka vdekur mė 1979, nė Bogota (Kolombi).

c-Hatice Sara. Martuar me kap.Selahedin Blloshmi, i cili kishte mbaruar studimet nė Akademinė Ushtarake franceze tė Sent Sirit. Pas vdekjes sė tij u martua me njė oficer anglez, i cili ishte nė Shqipėri nė misionin anglo-amerikan, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Bashkė me tė u largua nė Angli, duke i shpėtuar kėshtu njė persekutimi politik, pasi pas largimit tė saj, Sigurimi i Shtetit Shqiptar e konsideroj si "agjente".

Ka vdekur para viteve 1990, nė Londėr (Angli).

5. Alije h. Vlora ,(xxxx-1954) -vajzė

U martua me konsullin turk Mehmet Koxhameni, i biri i Subhi Pashait, ish-Ministėr i njohur i Financave nė Perandorinė Turke.

Kishte tre vajza:

a-Rana. Ka vdekur nė moshė tė re, para viteve 1930.

b-Samije. Martuar, pėr herė tė parė me njė shtetas gjerman, me tė cilin pati dy fėmijė. Mė vonė u martua me gjeneral Mirdashin(austriak), pushkatuar me 17 intelektualėt e dėnuar nė Gjyqi Special(1945). Mė pas mundi tė largohej nė Gjermani, tek fėmijėt, ku vdiq rreth vitit 1984.

c-Mihrie. Martuar me diplomatin e shquar Xhemal Frashėri, nga familja patriotike e vėllezėrve Frashėri, i cili u dėnua rėndė nga regjimi komunist, dėnim qė e vuajti nė burgun famėkeq tė Burrelit. Ka vdekur nė Tiranė, rreth vitit 1984.

6. Ylvije h. Vlora, (xxxx-1934) -vajzė

U martua me gjeneralin e shquar turk Ahmet Hamdi Zarshati, i cili kishte kryer Akademinė Ushtarake gjermane nė Potsdam. Kishte tre fėmijė:

a-Sinan. Ka vdekur nė Tiranė, nė vitin 1965.

b-Adnan. Ka vdekur nė Tiranė, nė vitin 1996.

c-Suzana. Ka vdekur nė Tiranė, nė vitin 1981.

7. Et'hem bej Vlora ,(1885-1937)

Qė nga viti 1900 e shoqėroi tė atin kudo. Zhvilloi njė aktivitet tė gjerė si gjatė Shpalljes sė Pavarėsisė ashtu edhe mė pas. Sė bashku me tė vėllanė, Qazim, mori pjesė nė Delegacionin e kryesuar nga Ismail Qemali nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, mė 1913. Mė 1919, pas vdekjes sė Ismail Qemalit, u zgjodh, midis emrave tė dėgjuar si Hasan Prishtina, Aqif Pashė Elbasani, Mithat Frashėri, Pandeli Cale, etj, pėrfaqėsues i shqiptarėve tė Amerikės, nė Konferencėn e Paqes, nė Paris, mė 1919. Vdiq mė 7 maj 1937, nė Tiranė. U martua me Ismte Ohri (Toptani), me tė cilėn nuk pati fėmijė.

8. Xhevdet bej Vlora ,(1888-1910)

Vdiq i ri, nga turbekulozi. Nuk u martua. Pa fėmijė.

9. Qazim bej Vlora, (1893-1953)

I qėndroi gjithmonė pranė tė atit. Gjatė viteve 1910-1912 zhvilloi njė aktivitet tė gjerė pėr furnizimin e kryengritėsve shqiptarė me armė. Mė 1913 shoqėroi tė atin nė Londėr, nė Konferencėn e Paqes. U martua me Behije Ohri. Pa fėmijė.

10. Qamil bej Vlora, (1895-1950)

Dy djem:

a-Ismail Vlora, (1920-1990)

Pesė fėmijė:.

= Kleoniqi Vlora,

Lindur nė Tiranė, mė 1959. Martuar me Bujar Jaupllari (Sevrani). Vendosur nė Firenze (Itali) prej 1990.

= Ariana Vlora, Lindur nė Tiranė, mė 1961. Martuar me Valdet Shkurti. Jetojnė nė Tiranė (Shqipėri).

= Qamil Vlora, Lindur nė Tiranė, mė 1964. Martuar me Ornela Pema, vajzė e Hasan Pemės. Larguar nga Shqipėria mė 1990. Jetojnė nė Barzano(LC), Itali. Dy djem:

...Igli Vlora, lindur nė Lecco (Itali), mė 22.11.1992.

...Braian Vlora, lindur nė Lecco (Itali), mė 8.04.1994.

=Elvinda Vlora,

Lindur nė Tiranė, mė 1965. Martuar me Henrik Krasenski. Larguar nga Shqipėria mė 1998. Jetojnė nė Modena (Itali).

=Darling Vlora,(autori) Njė djalė: Iv (Ismail Vlora),lindur nė Tiranė mė 14.09.1997.

.b-Xhevdet Vlora, (1922-1993)Dy fėmijė:

= Ada Vlora, lindur nė Tiranė, mė 1965. Jeton nė Bologna (Itali).

= Qemal Vlora, lindur nė Tiranė, mė 1966. Jeton nė Tiranė.


Nipėrit e Ismail Bej Vlorės

Ismail Vlora dhe Xhevdet Vlora, poliglotė qė punuan pėr bukėn e gojės

Ismail Vlora lindi mė 26.07.1920, nė Vlorė. Mėsimet fillore i mori nė Tiranė, mė pas, pas largimit nė Francė, pėrfundoi ato tė mesme nė Paris. Pas kthimit nė Shqipėri pėrkrahu lėvizjet studentore kundėr pushtuesve italo-gjermanė, por shpejt u distancua pasi nuk u la tė vepronte nė zonėn e Vlorės. "Krerėt e lartė komunistė nuk pranuan qė Ismaili tė shkonte nė Vlorė, -kujton gruaja e tij, Esma Hurshiti, -duke parė popullaritetin e madh qė kishte familja e tij nė atė qytet, gjė e cila do linte nė hije parinė e komunistėve"(38). Mė pas largohet nė Vjenė (Austri), ku pėrfundon vitin e parė pėr mjekėsi. Pak para "ēlirimit" u kthye pėr t'u takuar me familjen dhe s'mundi tė largohej mė.

Edhe pse kishte njė kulturė tė gjerė perėndimore dhe zotėronte mirė gjuhėt frėngjisht, serbo-kroatisht dhe italisht, ai u luftua familjarisht gjithė jetėn, duke punuar nėpėr punėt mė tė rėnda, pėr tė siguruar bukėn e gojės sė familjes. Tė pesė fėmijėve tė tij iu mbyllėn dyert e shkollave dhe, ndėrsa flitej e shkruhej pėr "Heroin e Popullit", qė pas 5-shekujsh robėrie Shpalli Pavarėsinė, familjes sė tij, atyre qė nė nderin e ēdo pushtetari, duhet tė pėrfaqėsonin Heroin e Pavarėsisė tė paktėn nė ceremonitė e 28 nėntorit nė Vlorė, "me vendim tė njė komisioni pėr kontrollin e regjistrave" iu mohohej edhe mbiemri duke iu ndryshuar nga "Vlora" nė "Ismaili". Ismail Vlora vdiq nė Tiranė, mė 29.12.1990. Sot fėmijėt e tij janė "emigrantė ekonomikė"(!) nėpėr Evropė.

Xhevdet Vlora lindi mė 1922. Pėsoi fatin e tė vėllait. Nuk pranoi tė bashkėpunonte me regjimin komunist, duke i qėndruar presioneve tė shumta pėr t'u bėrė vegėl e tyre. Si kompensim punoi pėr vite tė tėra nė fshatrat e thella tė Konispolit, si arsimtar nė shkollėn fillore(!). Vitet e fundit, duke qenė njohės shumė i mirė i gjuhės franceze, mundi tė punojė si pėrkthyes nė Ndėrmarrjen e Tregtisė sė Jashtme. Vdiq nė Tiranė, mė 1993.


Kush ėshtė autori

Darling Ismail Vlora

Lindur nė Tiranė mė 09.04.1967. Mbaroi studimet e mesme nė gjimnazin "Petro Nini Luarasi", tė kryeqytetit. Nė vitet 1990-91 mori pjesė aktive nė manifestimet e popullit tė Tiranės kundėr diktaturės komuniste. Nga viti 1992-98 punoi nė Drejtorinė e ish-tė Pėrndjekurve Politikė, pranė Ministrisė sė Punės dhe Emigracionit, si Shef i Sektorit tė Informatizimit tė tė dhėnave. Frekuentoi me korrespondencė, Fakultetin e Drejtėsisė. Larguar nga Shqipėria mė 1998, si emigrant ekonomik. Jeton nė Sirtori(LC), Itali, me tė shoqen Evis Golja dhe djalin Iv.


Shekulli
26 nėntor 2007


Foto e vitit 1908 kur Ismail Qemal Vlora ishte nė Napoli.

Nga e majta nė tė djathtė. Lartė: Ymer Radhima, Qazim Koculi, Xhafer Xhuveli, Sadik Shyti, Qazim Kokoshi, Ahmet Dyrmishi.

Nė mes: Hamza Isai, Yzeir Muēo, Qamil Vlora (me bluzė tė bardhė), Tahir Vlora, Qazim Vlora, Mahmut Vlora, Nazif Hadėri.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:10   #23
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Qamil Vlora, pėrndjekja pasi refuzoi ofertėn e Mehmet Shehut


Pas arrestimit shtrohet nė Sanatorium dhe vdes nė mjerim nė moshėn 55-vjeēare

Menjėherė pas "ēlirimit", pushtetarėt komunistė u pėrpoqėn tė gjenin mbėshtetjen e asaj pjese tė klasės intelektuale e cila nuk kishte bashkėpunuar (sipas tyre)me pushtuesit, kjo sepse ndihmonte nė forcimin e pozitave tė tyre, por edhe pse ata kishin nevojė pėr njerėzit e pėrgatitur tė kėsaj shtrese. Njėkohėsisht, nė rast se arrinin tė bėnin pėr vete njė pjesė tė tyre, indirekt pakėsonin kundėrshtarėt dhe krijonin opinionin tek populli se ata s'kishin asgjė kundėr intelektualėve dhe patriotėve, pėrkundrazi, por vetėm kundrejt individėve qė kishin bashkėpunuar me pushtuesit. Nė fakt historia vėrtetoi se ishin fare tė pakėt ata patriotė qė u gėnjyen prej tyre. Fatkeqėsisht edhe ata pėsuan persekutime tė egra gjatė periudhės diktatoriale, duke u dėnuar me akuza nga mė tė ndryshmet si "armiq tė popullit", duke u internuar, burgosur e ekzekutuar.

Ndėr veprimet e para qė bėnė pushtetarėt e rinj ishte edhe "afrimi" i familjeve qė ndihmuan luftėn, por njėkohėsisht edhe i familjeve tė patriotėve tė periudhės sė pavarėsisė, periudhė e cila, nė atė kohė ishte e kaluar e afėrt. Familjes sė Ismail Qemalit iu lidh njė pension patriotik, edhe pse qesharak, dhe Qamil Vlora, njėri nga dy djemtė e Ismail Qemalit, mbetur akoma gjallė u thirr personalisht nga Mehmet Shehu pėr "tė biseduar dhe pėr tė shkėmbyer mendime lidhur me gjendjen e vendit". Im atė na tregonte se Mehmeti e kishte pritur me shumė respekt tė atin, Qamilin, dhe pasi kishin folur, duke shkėmbyer mendime mbi rrugėdaljet nga gjendja e vėshtirė e pas-luftės, i kishte ofruar edhe poste tė rėndėsishme, deri pėrfaqėsues tė shtetit tė ri nė ndonjė nga vendet e Evropės Lindore, por me disa "kushte". E para ishte qė tė prishej fejesa e djalit tė tij, Ismail, me vajzėn e Mehmet Hurshitit dhe mbesė e Javer Hurshitit, babė e birė, nė atė kohė tė arrestuar, nga ku i pari do dėnohej me 15 vjet burg, qė do i kalonte nė famėkeqin e Burrelit, ndėrsa i dyti do dėnohej me pushkatim nė Gjyqin Special, i cili u ndėrpreu jetėn 17 patriotėve shqiptarė, ndėr tė cilėt edhe Bahri Omari, i shoqi i motrės sė Enver Hoxhės. "Babai refuzoi me finesė, - tregonte im atė, -duke i kėrkuar tė mendohej, por ndėrsa largohej e kishte "kėshilluar" Mehmetin pėr tė mos vazhduar mė tej vėlla-vrasjet, pasi deri nė atė kohė ishte derdhur shumė gjak shqiptari". Ndoshta ky ishte i vetmi takim me Kryeministrin e ardhshėm shqiptar. Sigurisht ky takim "i dėshtuar" nuk do kalonte pa pasoja. Pak kohė mė pas, mė 10 dhjetor 1947, Qamil Vlora arrestohet nėn akuzėn: "armė mbajtje pa leje" dhe dėnohet me dy vjet heqje lirie. Vetėm 4 muaj pas arrestimit sėmuret rėndė nga turbekulozi (prill 1948) dhe pas dy vjet kurimi nė Aneksin e Sanatoriumit-Tiranė, vdes nė mjerim tė plotė. Vuajtjes sė sėmundjes i shtohej sė tepėrmi edhe ajo morale, kur shikonte familjen e tij tė denigrohej dhe tė luftohej nga regjimi komunist, duke vuajtur pėr bukėn e gojės. Nga Sanatoriumi, ku ndodhej i shtruar, ai pati njė korrespondencė tė rregullt me tė dy djemtė e tij qė, fatkeqėsisht, nuk iu ndodhėn pranė gjatė kohės sė sėmundjes: djali i madh, Ismaili, kryente shėrbimin ushtarak nė Korēė; ndėrsa i dyti, Xhevdeti, punonte si mėsues nė shkollė fillore, nė Konispol.

Qamil Vlora vdiq mė 15 dhjetor 1950, nė moshėn fare tė re 55-vjeēare. Trupi i tij u shoqėrua pėr nė banesėn e fundit nga njė rreth fare i ngushtė familjar. Shumė nga miqtė dhe tė afėrmit e tij ishin burgosur, ekzekutuar apo arratisur, pėr t'i shpėtuar pėrndjekjes sė egėr komuniste. Lidhur me vdekjen e tij nėna ime, Esma Hurshiti, kujton: "Nė atė kohė qė vdiq Qamili burri im, Ismaili, sapo ishte liruar nga ushtria. Gjendja ekonomike e familjes sonė ishte keqėsuar mjaft pėr shkak se shteti na shihte si kundėrshtarė politikė tė tyre dhe na sulmonte nė mėnyra tė kamufluara me tė butė, pasi donte tė ruante edhe figurėn e Ismail Qemalit. Por, edhe pse mundohej qė ta ruante kėtė etiketė, qėndrimi i shtetit komunist ndaj familjes sonė dukej hapur. Kėshtu, nė varrimin e Qamilit, nuk pati guxim qė tė vinte asnjeri, dhe e kemi varrosur ne tė familjes, unė, burri im Ismaili dhe vėllai i tij Xhevdet, dhe nėna e tyre sė bashku me dy komshinj qė na ndihmuan."(37)

Darling Ismail Vlora
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:11   #24
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Pinjollėt e pėrndjekur tė Ismail Qemalit

Unė gjithashtu di

Pak ditė para kremtimit tė 95-vjetorit tė ngritjes sė flamurit nė Vlorė, qė shėnoi edhe shpalljen e pavarėsisė, njėri prej pinjollėve tė familjes sė plakut tė urtė tė Vlorės, solli nė adresėn e "Kontakt", njė studim tė detajuar. Jo pėr kontributin e familjes Vlora, pėr tė cilin di i madh e i vogėl, por pėr anėn e errėt: si u pėrndoq kjo familje nga rregjimet e shekullit tė kaluar. Darling Vlora, ėshtė njėri prej tė afėrmve tė Ismail Qemalit, qė sjell pėr lexuesit e "Shekulli"-t, historitė tragjike qė pėrjetuan pasardhėsit e Ismail Bej Vlorės.

Mė 28 nėntor, kėtė ditė tė shėnuar tė historisė sonė, kujtimi i mbarė shqiptarėve shkon nė atė ditė kur Ismail Qemali, rrethuar nga njė grup patriotėsh dhe mbėshtetur nga mbarė populli, sfiduan kohėn dhe armiqtė shekullorė tė vendit pėr tė Shpallur Pavarėsinė e Shqipėrisė, kombit mė tė lashtė tė Ballkanit. Janė tė paktė ata shqiptarė qė nuk njohin veprėn e madhe tė Ismail Qemalit por, fatkeqėsisht, janė fare tė paktė ata qė njohin vuajtjet qė kaloi familja e tij, djemtė dhe nipėrit, gjatė periudhės sė egėr komuniste. Ana tragjike e historisė sė njėrės prej familjeve shqiptare, qė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė vendin tonė, nga gjiri i sė cilės dolėn personalitete tė shumtė qė i dhanė nder e lavdi kombit, qė nga Ghazi Sinan Pasha (The Great) e deri tek Heroi i Pavarėsisė, Ismail Qemal bej Vlora. Ėshtė njė histori e mohuar, e denigruar; njė luftė e egėr dhe e paturpshme klasore ndaj pinjollėve tė saj, ndaj djemve dhe nipėrve tė Atij qė, nga mbarė shqiptarėt, quhej Ati i Kombit.

Qamil Ismail bej Vlora

Qamil Vlora (1895-1950) ishte i vetmi, nga gjashtė djemtė e Ismail Qemalit, qė jetoi nė Shqipėri edhe gjatė periudhės komuniste. Ishte i vetmi nga djemtė e tij qė njėkohėsisht u pėrndoq nga Mbreti Zog, duke u detyruar tė emigronte pėr 8 vjet, dhe u dėnua nga regjimi komunist me burgim, pėr tė vetmin faj se donte tė jetonte i lirė, pa u pėrzier me vijėn politike komuniste. Sigurisht ai do kishte provuar tė njėjtin fat nga ēdo lloj regjimi diktatorial qė do ishte instaluar nė vendin tonė, pasi tė tillė regjime kanė nevojė pėr instrumente qė t'i pėrdorin nė dobi tė tyre, por qė Qamil Vlora, i brumosur me patriotizėm dhe atdhedashuri, nuk mund tė bėhej kurrsesi vegėl nė duart e njė qeverie apo individi tė veēantė, dhe historia e tij e hidhur vėrtetoi kėtė fakt.

Mė 1900 Ismail Qemali u arratis nga Stambolli vetėm me tre nga gjashtė djemtė e tij. Qamili 5-vjeēar qėndroi pranė nėnės nė Turqi, sė bashku me dy vėllezėrit e mėdhenj, Mahmud dhe Tahir, tė cilėt, nė atė periudhė ishin nėpunės nė administratėn e Perandorisė, si edhe tre motrat e martuara, Mevedet, Alije, Ylvie. Fėmijėria nė kryeqytetin turk hodhi bazat e njė kulture tė gjerė qė ai pėrfitoi gjatė jetės sė tij. Gjatė atyre viteve frekuentoi tė famshmin "Robert Kolezh", njė shkollė prestigjioze franceze. Pėrgatitja kulturore e intelektualėve tė Perandorisė Osmane ishte vėrtetė e veēantė, nė krahasim me vendet e tjera, qofshin kėto edhe tė Evropės Perėndimore. Ata, pjesė pėrbėrėse tė pėrgatitjes sė tyre kishin gjuhėn arabishte dhe persishte, ndėrsa pėr tė njohur gjuhėt evropiane pėrdornin si bazė gjuhėn latine. Kėshtu, Qamil Vlora, nė vitet e fėmijėrisė qė kaloi nė kryeqytetin e Perandorisė, pėrveē kulturės sė pėrgjithshme, pati fatin tė njihte mirė disa gjuhė tė huaja. E ėma e tij, Kleoniqi, ishte me origjinė greke kėshtu, pėrveē gjuhės sė prindėrve: shqip dhe greqisht ai mėsoi fare mirė arabisht, persisht, latinisht dhe frėngjishten. Mė vonė, gjatė transferimeve tė shumta nėpėr kryeqytetet e Evropės do njihte edhe gjuhė tė tjera si gjermanisht, serbo-kroatisht, italisht, spanjisht etj.

***

Edhe pas kthimit tė Ismail Qemalit nė Turqi, mė 1908, ai vazhdoi tė qėndrojė nė Stamboll. Mė pas, pas largimit pėrfundimtar tė familjes nga Turqia, nė nėntor 1912, frekuentoi qytetet mė tė zhvilluara tė Evropės, ku pėrfundoi edhe studimet. Vdekja e Ismail Qemalit, i cili ndodhej i ftuar nga qeveria italiane nė Perugia, e gjeti nė Barcelonė nga ku u largua menjėherė pėr tė shoqėruar trupin e tė atit, sė bashku me dy vėllezėrit e tjerė: Et'hem dhe Qazim, pėr nė Vlorė, nė shkurt 1919.

Qėndroi nė Vlorė duke pėrkrahur lėvizjet patriotike tė atyre viteve, siē ishin edhe ato kundrejt pushtuesve italianė qė u kurorėzuan me tė famshmen Lufta e Vlorės. Po atė vit qė u kthye nė Shqipėri u martua me Ylvije Dyrmishin, vajzė e patriotit Ahmet aga Dyrmishi, pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės dhe njė nga trimat besnikė tė Ismail Qemalit, me tė cilėn pati dy djem: Ismail dhe Xhevdet.

Nė ato vite tė para tė konsolidimit tė shtetit tė ri shqiptar Qamil Vlorėn e gjejmė tė emėruar nė funksionin e lartė tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme duke qenė njėkohėsisht edhe zėvendėsdrejtor administrativ dhe konsullor. Gjatė qėndrimit nė kėtė post u nderua nga Presidenti i Republikės Franceze, Gaston Doumergue, mė 13.11.1926, me urdhrin "Chavalier de la Legion d'Honneur" dhe, 2 vjet mė vonė, nė shkurt 1928, me propozim tė Ministrisė sė Jashtme u dekorua nga Presidenti i Republikės Shqiptare, Ahmet Zogu, "Kavalier i Urdhrit tė Skėnderbeut". Nė shkresėn pėrcjellėse tė kėsaj dekorate, e cila mban datėn 2 shkurt 1928, lexojmė: "Zotni Sekretar i I-ė, Tue kenė se Zotnija e Juej jeni shque pėr shėrbimin plot zell e vullndet tė mirė qė deri tash keni krye nė rastin e ceremonivet qė janė ba, kjo Ministri Ju patė propozue pranė Ekselencės sė Tij Kryetarit tė Republikės pėr akordimin e nji dekorateje. Ekselenca e Tij e pranojė ket propozimin t'onė, e kėtu tė bashkangjitun, po Ju sjellė dekretin bashkė me dekoratėn: Kavalier i Urdhnit tė Skėnderbeut, me lutje qė tė mė njoftoni marrjen e tyne. Pritni, Zotni Sekretar i I-ė, bashkė me pėrgėzimet edhe tė falat e mija tė posaēme Zav.Ministri i P.tė Jashtme(firma)".

Megjithatė, pikėpamjet e tij, edhe pse ai nuk bėri pjesė asnjėherė nė ndonjė parti politike, ishin tė kundėrta me ato tė regjimit nė fuqi, pas krijimit tė Mbretėrisė Shqiptare. Edhe pse nuk u vėrtetua saktėsisht, ai u akuzua tė bėnte pjesė nė "Organizatėn e Fshehtė tė Vlorės", njė "komplot" i cili u "zbulua" nė gusht tė vitit 1932. Im atė, Ismaili, fliste shpesh pėr largimin e tyre nga Shqipėria, pikėrisht atė gusht tė vitit 1932: "Nė darkė erdhi tek ne xhaxha Qazimi dhe u mbyllėn me babanė nė dhomėn e tij. Diskutuan gjatė. Pas largimit tė xhaxhait babai na tha tė pėrgatiteshim, pasi do niseshim pėr disa ditė nė Vlorė. Tė nesėrmen u nisėm herėt nė mėngjes... Nė Vlorė morėm njė traget i cili, gjatė udhėtimit pėr nė Jugosllavi, do ndalonte edhe nė Durrės. Babai, edhe pse neve nuk na kishte thėnė gjė, dukej i shqetėsuar. Kur trageti ndaloi nė Durrės ai i vuri shpatullat derės sė kabinės duke mbajtur nė dorė njė revolver. Me sa morėm vesh mė vonė ai kishte frikė se mos Qeveria ishte vėnė nė dijeni tė largimit tė tij dhe nė Durrės mund ta arrestonin. Por pėr fatin tonė nuk ndodhi asnjė incident. Pas ndalimit tė shkurtėr nė Durrės vazhduam udhėtimin dhe ndaluam nė Jugosllavi, ku babai kėrkoi strehim tė pėrkohshėm, nga ku mė vonė, pas pranimit tė kėrkesės qė ai i drejtoi Qeverisė franceze, u larguam pėr Francė...". Qėndrimi i familjes Vlora nė Jugosllavi (Beograd) ishte vėrtet i shkurtėr. Pėr kėtė na ndihmon njė letėr qė mban firmėn e mikut tė tij francez, Justin Godart, i cili vetėm tre ditė pasi kishte marrė njoftim nga Qamili, i pėrgjigjet kėrkesės sė tij nė njė letėr, dėrguar nga Parisi mė 19 shtator 1932, ku lexojmė:

"I dashur Zotėri,

Mora letrėn Tuaj tė datės 16 tė kėtij muaji dhe po ndėrhyj menjėherė pranė z.Herriot pėr t'Ju akorduar autorizimin qė tė vini nė Francė.

Pranoni, i dashur Zotėri, shprehjen e konsideratės sime mė tė lartė.

Justin Godart

Zotėrisė Kiamil VLORA

Hotel Central

Zemnun-Belgrade".

Qėndrimi i tyre nė Paris vazhdoi deri nė vitin 1936. Nė kėtė periudhė Qeveria franceze filloi tė largojė njė pjesė tė mirė tė emigrantėve politikė shqiptarė tė atjeshėm. Me gjithė mbėshtetjen e J.Godart, i cili ndėrhyri pranė Ministrit tė Brendshėm, kėrkesat e tij tė shumta pėr tė qėndruar nė Francė nuk u aprovuan. Kėshtu, sė bashku me familjen, kthehet sėrish nė Jugosllavi, ku qėndruan deri nė fillim tė vitit 1940. Edhe gjatė kėsaj periudhe ai nuk i ndėrpreu kėrkesat e tij pėr t'u rikthyer nė Francė, mirėpo nė ato vite qeveria franceze ishte e zėnė me problemin e Luftės dhe fatkeqėsisht kėrkesat e tij mbetėn pa u aprovuar.

Pushtimi i Shqipėrisė nga Italia, prill 1939, e gjeti nė Jugosllavi, shtet qė nuk i ofronte asnjė tė ardhme si atij, ashtu edhe familjes. Kėshtu, duke qenė se edhe akuza e tij si "komplotist" binte poshtė, pas largimit tė Mbretit nga Shqipėria, pas 8 vitesh emigrimi politik Qamil Vlora, familjarisht, kthehet sėrish nė Atdhe, duke punuar si kėshilltar shteti, pa u pėrzier nė asnjė parti politike tė kohės. Nė kėtė detyrė qėndroi deri nė nėntor 1944, vit kur vendi u ēlirua nga pushtuesit gjerman, duke u uzurpuar nga njė tjetėr "pushtues", ai komunist. Edhe pse ai ishte i qartė pėr rolin qė do luanin komunistėt nė vendin tonė, ndoshta se kish menduar kurrė shkallėn e terrorit qė ata do ushtronin pėr konsolidimin e pushtetit tė tyre diktatorial qė, pėr fatin e keq tė popullit tonė, do duronte pėr gati 50 vjet.

Darling Vlora
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:12   #25
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Ismail Qemali, Tė fshehtat e udhėtimit Trieste-Durrės



Darling Ismail Vlora

Tė pėrshkruash peripecitė e udhėtimit tė Ismail Qemalit dhe grupit tė patriotėve, qė e shoqėruan nga Durrėsi pėr nė Vlorė, “bėhet njė roman mė vete”(1), shkruan Dhimitėr Zografi, njė nga delegatėt e Kuvendit Kombėtar tė Vlorės. Pothuajse tė gjithė ata qė morrėn pjesė nė kėtė ngjarje tė madhe tė historisė sė vendit tonė, qė nga vetė Ismail Qemali, Luigj Gurakuqi, Lef Nosi, Mit’hat Frashėri, Rexhep Mitrovica, Mustafa Kruja, Qemal Elbasani, etj., etj, i hodhėn nė letėr kujtimet e tyre, duke na ndihmuar kėshtu tė ndėrtojmė itinerarin qė ndoqėn delegatėt, me nė krye Ismail Qemalin, nga Durrėsi pėr nė Vlorė. Mirėpo, pėrsa i pėrket udhėtimit tė Ismail Qemalit dhe 14 patriotėve, qė e shoqėruan nga Trieste (atėhere port i Perandorisė Austro-Hungareze) deri nė Durrės, ėshtė folur shumė pak apo mė saktė, ėshtė pėrmendur vetėm fakti se ai erdhi nė Durrės nga Trieste. Aty kėtu, nėpėr kujtime apo edhe studime tė mėvonshme, ėshtė pėrmendur se anija qė shoqėroi Ismail Qemalin nė Durrės ishte e shoqėrisė sė lundrimit tė Lloyd-it Austriak. Renzo Falaschi, nė punimin “Ismail Kemal Bey Vlora - Il Pensiero e l’opera attraverso i documenti italiani” (Roma 1985, f.29), shkruan se Ismail Qemali hypi nė anijen “Brünn”, e cila e shoqėroi nė Durrės, duke bėrė njė ndalesė jashtė programi. Kaliopi Naska shkruan se kjo anije quhej “Linx” (“Ismail Qemali nė lėvizjen kombėtare shqiptare”, Tiranė 1987, f.129). Eqrem bej Vlora shkruan se “mė 22 nėntor Ismail beu i hipi anijes sė Lojdit tė linjės ekspres Trieste-Aleksandri, por qė kishte marrė urdhėr tė ndalonte nė Durrės” (“Kujtime”, V.I, f.314); Hysni Daja shkruan se “Ismail Qemali sė bashku me Luigj Gurakuqin, Kristo Meksin, Dhimitėr Beratin etj., nėn influencėn e ministrit tė Jashtėm austro-hungarez hipėn nė vaporin “Bruck” dhe me anėn e njė barke zbarkuan nė Durrės” (“200 vjet me trungun e Myftar Sevranit”, Tiranė 2002, f.139); Safa Vlora shkruan se “Vjena i vuri Ismail beut nė dispozicion njė anije lufte pėr ta shpurė nė Shqipėri tė mos pengohet nga bllokada greke” (“Kujtimet e Ismail Qemal Vlorės”, pėrkthyer nga anglishtja prej Reshad Agajt, Toronto (CA) 1968, f.xv), etj.
Por si qėndron e vėrteta e kėtij udhėtimi? Nė kėtė rast nė ndihmė na vjen shtypi europian i kohės, i cili ndiqte me shumė kujdes lėvizjet e Ismail Qemalit gjatė misionit tė tij nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare. Duke ndjekur tė dhėnat qė na ofrojnė gazetat e njohura franceze “Le Temps”, “Le Figaro”, “La Croix” dhe “L’Ouest-Eclair”, mund tė ndėrtojmė ekzaktėsisht itinerarin qė ndoqi Ismail Qemali nga Triestja nė Durrės.

Ndėrsa ndodhej nė Vjenė, siē shkruan edhe vetė, Ismail Qemali mori njė telegram nga njė mik prej Budapesti, i cili e ftonte tė shkonte “atje pėr t’u takuar me njė person me pozitė tė lartė”(2). Personi i parė qė Ismail Qemali takoi nė Budapest ishte Konti Andrassy, njė politikan hungarez me njė eksperiencė tė gjatė, djali i dytė i Kontit Andrassy (ish-Kryeministėr i Qeverisė Hungareze dhe ish-Ministėr i Jashtėm i Perandorisė). Konti Andrassy ishte caktuar me detyrė pėr tė zhvilluar takime diplomatike, qė kishin qėllim tė drejtėpėrdrejtė me luftėn qė po zhvillohej nė Ballkan. Nėpėrmjet Andrassy-it, Ismail Qemali, u takua me Kontin Hadik, Kryeministri i ardhshėm i Perandorisė, i cili e njoftoi se personi qė dėshironte tė takohej me Ismail Qemalin ishte pikėrisht Ministri i Jashtėm i Perandorisė, Konti Berchtold. Po atė mbrėmje, nė shtėpinė e Kontit Hadik, Ismail Qemali zhvilloi takimin mė tė rėndėsishėm nė prag tė pavarėsisė. Ky takim, sidomos gjatė atyre ditėve kur Ministri i Jashtėm austro-hungarez ishte i zhytur krejtėsisht nė aktivitetin e tij diplomatik, pėr shkak tė ndryshimit rrėnjėsor qė kishte marrė fati i luftės, tregon qartė, jo vetė interesin e qeverisė austro-hungareze ndaj ēėshtjes shqiptare, por edhe rėndėsinė qė kishte Ismail Qemali nė qarqet politike europiane e sidomos ato vieneze. Edhe pse nuk dihen hollėsitė e bisedės sė Ismail Qemalit me tre pėrfaqėsuesit e lartė austro-hungarez, por duke parė rrjedhėn e ngjarjeve, kuptohet se nė kėtė takim u morėn vendimet pėrfundimtare mbi tė ardhmen e Shqipėrisė. Duke qenė se Ismail Qemali nuk kishte “zyrtarisht” asnjė funksion qeveritar, njėkohėsisht pėr tė mėnjanuar ē’do dyshim lidhur me ndėrhyrjen e Austrisė nė konfliktin ballkanik, ky takim u zhvillua nė fshehtėsi tė plotė. Lidhur me suksesin e aksionit tė Ismail Qemalit nė Shqipėri, Berchtold nuk ishte shumė optimist, mirėpo Ismail Qemali i kėrkoi vetėm tė bėnte tė mundur udhėtimin e tij nė Shqipėri, pa arritur ushtria serbe, duke e siguruar se pėrsa i pėrkiste gjendjes sė brendėshme nė Shqipėri, lidhur me shpalljen e pavarėsisė, tė gjithė ishin tė bashkuar. Dhe ashtu ndodhi. Berchtoldi vuri nė dispozicion tė Ismail Qemalit dhe shokėve tė tij dy anije tė Lloyd-it Austriak: anijen “Brünn” dhe “Graf Wurmbrand”. “Brünn” do t’i shoqėronte nga Trieste nė Brindizi ndėrsa “Graf Wurmbrand” do t’i merrte nė det tė hapur pėr t’i shoqėruar nė Durrės. Pikėrisht, dhe nuk mund tė jetė njė rastėsi, menjėherė pas takimit me Berchtold-in, Ismail Qemali i dėrgoi tė birit, Et’hem bej Vlorės, dhe Komisionit pėrgatitor pėr Shpalljen e Pavarėsisė, nė Vlorė, telegramin e mėposhtėm:

Budapest, 16 nėntor 1912

Pėrpara sė premtes arrij nė Durrės. E mbledhura e pėrfaqėsuesve nė Durrės ose nė Vlorė ėshtė e domosdoshme. I thirrni tė gjithė. Gjersa tė vij unė mbani qetėsi e bashkim. Ēėshtja jonė politike u sigurua pėrfundimisht

Ismail Qemal (3)

Mė 18 nėntor 1912 Ismail Qemali u nis nga Budapesti dhe mėngjesin e 19 nėntorit arriti nė Trieste. Pas njė ndalese tė shkurtėr, nė “Excelsior Palace-Hotel”, nė orėn 14:00, shoqėruar nga 14 patriotė, midis tė cilėve: i biri i tij Qazim Vlora, Luigj Gurakuqi, Pandeli Cale, Dhimitėr Berati, Dhimitėr Mborja, Dhimitėr Zografi, Spiridon Ilo, etj, Ismail Qemali u nis nga Trieste pėr nė Durrės.

Tė nesėrmen, gazeta “Il Piccolo” e Triestes, do publikonte njė intervistė tė shkrurtėr tė udhėheqėsit shqiptar. Pėrgjatė gjithė udhėtimit, nga Konstantinopoli nė Trieste, udhėtim qė zgjati mė pak se njė muaj, janė tė shumta intervistat qė Ismail Qemali lėshoi nė shtypin europian, duke kėrkuar qė tė sensibilizonte opinionin publik mbi tė drejtat legjitime tė popullit shqiptar, pėr tė jetuar i lirė pėrkrah popujve tė tjerė tė ballkanit. Nė kėtė intervistė tė shkurtėr dhėnė korrespondentit tė “Il Piccolo”, Ismail Qemali do deklaronte hapur atė ē’ka do ndodhte nė Shqipėri, menjėherė pas mbėrritjes sė tij: “Njė gjė fare e thjeshtė, por qė ne e dėshirojmė me gjith shpirt: Shpallja e Pavarėsisė sė Atdheut tonė”(4).

Sapo linte Triesten, nė bordin e “Brünn”, u pėrhap fjala se midis pasagjerėve ndodhej “princi shqiptar” Ismail Qemali me shoqėruesit e tij (kjo ishte pėrshtypja qė kish lėnė Ismail Qemali tek pasagjerėt e anijes). “Nė fakt, -shkruante njė pasagjer i “Brünn”, -ne pamė se Ismail Qemal beu udhėtonte nė klasin e parė. Ai ėshtė njė burrė i moshuar. I rrethuar nga njė duzinė shoqėruesish, ai duket serioz dhe simpatik... Unė pata rastin tė bisedoj njė ēast me njė nga shoqėruesit e princit, njė burrė qė fliste shkėlqyeshėm greqisht dhe italisht, nga i cili mora vesh se misioni i tyre ishte qė t’i jepnin Shqipėrinė shqiptarėve”(5). Nė pėrputhje me programin, “Brünn” ndaloi nė portin e Brindizit, mė 20 nėndor. Rreth orės 10:00, tė po asaj mbrėmje, anija la portin italian. Nė det tė hapur atė e priste anija tjetėr e Lloyd-it austriak, “Wurmbrand”. Nga “Brünn”, Ismail Qemali dhe patriotėt qė e shoqėronin, nėn sytė kureshtarė tė pasagjerėve, shkuan nė anijen “Wurmbrand”, ku kaluan natėn dhe, tė nesėrmen nė mėngjes, 21 nėndor, zbritėn nė Durrės.

Pėrveē njė kontrolli nga ana e dy anijeve greke, tė cilat mbanin tė bllokuar Vlorėn, zbritja nė qytetin e Durrėsit kaloi pa asnjė incident. Patriotėt durrsakė, tė lajmėruar qė mė parė, i kishin marrė tė gjitha masat e duhura pėr sigurimin e jetės sė Ismail Qemalit dhe shokėve qė e shoqėronin. Ishte vendosur qė Ismail Qemali, pėr sa kohė do qėndronte nė Durrės, do strehohej nė shtėpinė e Dom Nikollė Kaēorrit; pėr tė evituar ē’do tentativė helmimi tė mundshėm, nga forcat antikombėtare, ushqimi do pėrgatitej nė shtėpinė e patriotit Abaz Ēelkupa; Hamid Toptani, komandant i forcave rezerviste, nė bashkėpunim me komandantin e xhandarmėrisė, Hysen Kėrtusha, kishin marrė masat pėr tė qenė nė gadishmėri kundrejt ēdo tentative arrestimi ndaj Ismail Qemalit dhe shokėve tė tij; ishin caktuar personat qė do tė ndihmonin zbritjen e Ismail Qemalit nga anija nė breg, etj(6).

Sapo u mor vesh arritja e Ismail Qemalit, paria e qytetit shkoi nė bord tė anijes pėr ta takuar, ndėrsa “Mytesarifi e priti atė nė molo, ku megjithėse ishte mėngjes, ishte mbledhur njė shumicė e madhe njerėzish dhe njė repart rezervistėsh qė qėndronte pėr nder”(7).... Mė pas ja lejmė vendin historisė qė njohim pėr tė vazhduar deri nė Vlorė.


Referenca

(1) Bardhosh Gaēe “Ata qė shpallėn Pavarėsinė Kombėtare”, Tiranė 1997, f.197;
(2) “Kujtimet e Ismail Qemal Vlorės”, pėrkthyer nga anglishtja prej Reshad Agajt, Toronto (CA) 1968, f.261;

(3) Et’hem bej Vlora, menjėherė pasi mori telegramin nga Ismail Qemali, nė marrėveshje me parinė e vendit, dėrgoi njė telegram qarkor nė tė Gjithė Shqipėrinė, qė delegatėt e zgjedhur tė dėrgoheshin pa humbur kohė pėr nė Vlorė. Krahinat e qytetet e Kosovės, Ismail Qemali i lajmėroi vetė, nga Trieste, dhe i ftoi tė dėrgonin pėrfaqėsuesit e tyre nė Kuvend.

-Lef Nosi “Dokumenta Historike pėr t’i shėrbye historiės tonė kombėtare”, Elbasan 1924, Nr.1, f.5;

-Skėnder Luarasi “Ismail Qemali - Jeta dhe vepra”, Tiranė 1962, f.71;

-Teuta Hoxha “Ismail Qemali - Pėrmbledhje dokumentash”, Tiranė 1982, dok.186, f.220;

-Renzo Falaschi “Ismail Kemal bey Vlora - Il pensiero e l’opera attraverso i documenti italiani”, Roma 1985, f.114;

-Kaliopi Naska “Ismail Qemali nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare”, Tiranė 1987, f.128;

-Bardhosh Gaēe «Lėvizja Kombėtare nė Vlorė, 1878-1912», Tiranė 1999, f.124;

(4) Renzo Falaschi “Ismail Kemal...”, f.117;

(5) “A Durazzo - l’arrivée de Ismail Kemal Bey”, “Le Figaro”, Paris, 29/11/1912, f.2;

(6) Sali Hidri “Durrėsi... 1900-1939”, Tiranė 1997, f.124;

(7) Bardhosh Gaēe “Lėvizja Kombėtare...”, Tiranė 1999, f.16;
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:13   #26
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

• Darling Ismail Vlora

Shpėrthimi i Revolucionit xhon-turk (1908) e gjeti Ismail Qemalin nė Prais. Ishte ora 1 e natės sė 22 korrikut, kur i ngarkuari me punė i Turqisė, Muhedin beu, do t’i dorėzonte telegramin urgjent tė Sulltanit: “Nė se koha d’o ta lejonte do tė kisha dėrguar njeriun tim tė besuar, Iljaz beun, pėr tė biseduar me Ismail Qemal Beun mbi masat qė duhet tė merren nė kėtė kohė kritike. Shkoni pa humbur kohė tek Ai dhe lutju tė shkruaj ē’mendon dhe mė njofto menjėherė telegrafisht... I dorėzova pėrfaqėsuesit tė Sulltanit, shkruan Ismail Qemali, -pėrgjigjen qė kėshillonte Madhėrinė e Tij tė shpallte pa asnjė vonesė Kushtetutėn, si e vetmja rrugė e sigurtė pėr tė grumbulluar rreth fronit tė tij tė gjithė popujt e Perandorisė...”(1). Dy ditė mė vonė, mė 24 korrik 1908, Abdul Hamidi II, pasi kishte mbretėruar plot 32 vite nė mėnyrėn mė absolute, rishpalli Kushtetunėn dhe lejoi mbledhjen e Parlamentit.
Kushtetuta e Perandorisė Osmane ishte hartuar mė 1876, nga reformatori i madh Mit’hat Pasha, me tė cilin Ismail Qemali kishte bashkėpunuar pėr njė kohė tė gjatė, dhe u shpall po atė vit. Njė nga idetė e Mit’hat Pashės, emėruar pėr tė dytėn herė Vezir i Madh, mė 1876, ishte krijimi i njė Vilajeti shqiptar ndaj dhe artikulli 108 i kėsaj Kushtetute pranonte qė “Administrata e krahinave do tė kishte si themel parimin e decentralizimit”(2). Fatkeqėsisht, pak muaj pas emėrimit, reformatori i madh turk u arrestua, u dėbua nga Turqia dhe, mė vonė u vra. Kushtetuta, e cila kishte pėr qėllim forcimin e Perandorisė, mbeti e pazbatuar deri mė 1908. Pėr idetė e tij liberale dhe bashkėpunimin me Mit’hat Pashėn, qė binin ndesh me regjimin absolutist tė Abdul Hamid-it IItė, Ismail Qemali vuajti 7 vite internim (1877-1884). Mė 1897 ai i paraqiti njė “Promemorie” Sulltanit, ku i sugjeronte qė tė ndėrmerte reforma tė menjėhershme pėr tė shpėtuar Perandorinė nga “fundi shumė tragjik”. Pėr tė vėnė nė jetė kėto reforma Ismail Qemali e kėshillonte Abdul Hamid-in qė tė vinte nė zbatim, pa asnjė vonesė, Kushtetutėn e vitit 1876(3). Duke u pėrpjekur pėr forcimin e Perandorisė, Ismail Qemali tėrthorazi mbronte edhe tėrėsinė territoriale tė atdheut tė tij. “Promemoria” iu dėrgua fshehtas shtypit europian, nga vetė Ismail Qemali, dhe u publikua e plotė nė “Le Temps”, tė Parisit, mė 8 prill 1897, ndėrsa “The Times” i Londrės, nė tė njėjtėn ditė, publikoi njė pėrmbledhje tė gjatė tė saj(4). Idetė liberale dhe kėmbėngulja e vazhdueshme pėr zbatimin e reformave qė do ndihmonin nė pėrparimin e Perandorisė Osmane, mbėshtetur nė njė politikė tė hapur me vendet e zhvilluara europiane dhe sidomos me Anglinė, tė cilėn ai e shihte si njė fuqi qė kėrkonte ta ndihmonte miqėsisht Perandorinė, nė periudhėn e vėshtirė qė po kalonte, solli si pasojė acarimin e marrėdhėnieve tė tij me sulltan Abdul Hamid-in, i cili gjatė gjithė jetės e ēmoi por edhe ia pati frikėn burrit tė ardhshėm tė shtetit shqiptar. Nė prill tė vitit 1900 Sulltani e emėroi Guvernator tė Pėrgjithshėm nė Tripoli. Duke dyshuar nė njė internim ose eleminim tė mundshėm, gjė qė kishte ndodhur me shumė elementė pėrparimtarė nė Perandori, dhe sidomos me Mit’hat Pashėn, Ismail Qemali kėrkoi strehim politik nė njė luftanije angleze. Mė 1 maj 1900, sė bashku me tre nga djemtė e tij: Et’hem bej, Xhevdet bej dhe Qazim bej, nė bordin e anijes egjyptiane “Salamander”, Ismail Qemali u arratis nga Turqia dhe, deri mė 1908, jetoi nė qytete tė ndryshme tė Europės si Bruksel, Romė, Paris, Londėr, Athinė, etj., ku zhvilloi njė aktivitet tė dendur nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare.
Menjėherė pas fitores sė revolucionit xhon-turk dhe shpalljes sė Hyrjetit (Lirisė) populli i Vlorės ngriti njė Komision pėr tė ftuar Ismail Qemalin nė Atdhe dhe pėr ta zgjedhur pėrfaqėsues nė Parlamentin turk. Pritja qė i bėri populli, mė 18 shtator 1908, ditėn qė Ismail Qemali erdhi nė Vlorė, pas 8 vjet emigrimi politik, mori pamjen e njė manifestimi patriotik madhėshtor. Njė panoramė tė qartė tė kėsaj dite na jep konsulli austro-hungarez, Kraus, i cili, nė njė relacion qė i dėrgonte Ministrit tė Jashtėm nė Vjenė, ndėr tė tjera i shkruante:
“Vlorė, mė 20.09.1908,
...Ismail Qemal beu arriti kėtu me vaporin e Lloyd-it tė vijės dalmatino-shqiptare, i shoqėruar prej njė delegacioni tė pritjes prej 39 vetėve, tė cilėt prej Vlore i kishin dalė pėrpara pėr ta pritur nė Korfuz. Nė Skelė ishte mbledhur njė mori njerėzish prej shumė mijėra vetėsh tė ardhur prej qyteteve dhe prej fshatėrave pėrqark. Moloja ishte e stolisur me shumė flamurė. Mastet dhe shtyllat ishin tė dekoruara me pėlhura me bojrat kombėtare kuq e zi. Nė vendin ku moloja bashkohet me tokė, dhe nė hyrjen e qytetit ngriheshin flamurė dhe nė tė dy anėt ishin vendosur tabella me anė tė praruara, tė cilat tė kompozuara nė gjuhėn turqishte dhe nė gjuhėn shqipe pėrmbanin pėrshėndetjen e mirėseardhjes pėr Ismail Qemalin si yll i Shqipėrisė, dhe shkrime tė tjera patriotike. Padishahu nuk kujtohesh me asnjė shkronjė. Kur vapori i Lloyd-it hyri nė liman, vapori i shoqėrisė akcionare tė lundrimit “Hamburg”, qė ndodhesh nė liman, zbrazi tri tė shtėna pėrshėndetje, mė vonė u zbrazėn nė qytet gjithashtu tri salutime, dhe kambana e kishės ortodokse...
Pėr festimin e ditės tė gjithė dyqanet mbetėn tė mbyllur. Ismail Qemali u muarr nga vapori prej pjesėtarėve tė familjes Vlora qė jetojnė kėtu, Surja beu dhe Xhemil beu. Kur tė pėrmendurit hipėn nė urėn e Skelės, Kryetari i Bashkisė Abas efendi Mezini, mbajti njė fjalim nė gjuhėn turqishte, me tė cilin ai i bėri pėrshėndetjen, dhe nė emėr tė qytetit i uroj pėrzemėrsisht mirėseardhjen, lavdėroi patriotizmin fisnik tė tij, e siguroi atė pėr respektin, dashurinė dhe mirėnjohjen e bashkėatdhetarėve tė tij dhe e pėrfundoi me njė urra pėr personin e nderuar.
Pastaj mjeku Koleka dhe mėsuesi nė shkollėn greke Minga mbajtėn fjalime patriotike nė gjuhėn shqipe. Mė nė fund djali i vogėl i njė banorit tė krishter recitoi njė vjershė tė rastit nė gjuhėn shqipe dhe i dorėzoi Ismail Qemali beut njė tufė me lule, tė cilin ai e puthi nė ballė.
Si pėrgjigje tė tė gjithė kėtyre fjalimeve tė drejtuara atij, Ismail Qemal beu gjeti vetėm fjalėt: “Rroftė lirija! Rroftė vėllazėrimi! Rroftė bota!” dhe pastaj i hipi njė karroce qė ishte mbuluar me njė mbulesė tė mėndafshtė tė kuqe. Sapo ai, fill i vetėm, kishte zenė vend nė tė, turma e entusiazmuar, hoqi kuajt dhe e ēoi karrocėn nė triumf gjatė gjithė rrugės, prej afro 2km deri nė qytet...
Pėr t’u theksuar do tė ishte gjithashtu, se duke udhėtuar prej Skelės nė qytet, u mbante nė mes pėrpara njė flamur shqiptar me zhgabėn dykrenore qė mbante nė krahėror njė kryq dhe gjysėm hėnėz...”(5).

Pasi fitoi nė zgjedhjet, si deputet i sanxhakut tė Beratit, nė nėndor 1908, 8 vjet pasi ishte larguar nga kryeqyteti i Perandorisė, Ismail Qemali u kthye sėrish nė Stamboll. Edhe kėtu, pritja qė i bėri kolonia e shqiptarėve dhe miqtė e tij ishte madhėshtore. Patrioti dhe poeti vlonjat Ali Asllani, i pranishėm nė kėtė pritje, ka shkruan nė shėnimet e tij se “Ditėn qė po kthehej Ismail Qemali nga mėrgimi nė Stamboll (pas hyrietit), tė gjithė pjestarėt e familjes sė tij bashkė me djalin e tij mė tė vogėl, Qamilin, tė cilin e kishte lėnė 4-vjeē para se tė arratisej, u nisėn me araba pėr nė molo. Gruaja e tij me lot gėzimi nė sy po priste ēastin qė tė pėrqafonte burrin e saj dhe t’i hidhte nė krahė tė tij djalin mė tė vogėl qė po priste me padurim tė pushtonte babėn e tij qė po kthehej nga mėrgimi. Nga shkaku i grumbullimit tė mijėra e mijėra shqiptarėve qė kishin pllakosur gjithė skelėn e Kara Köy-t, arabaja qė mbante familjen e Ismail Qemalit nuk mund tė pėrparonte dhe mbeti e bllokuar midis kallaballėkut. Me t’u afruar vapori rumun skelės, u duk plaku me mjekėr tė bardhė nė guvertė tė vaporit. Shqiptarėt e muarėn Ismail Qemalin krah mė krah dhe e ēuan nė klubin e shqiptarėve prej ku vetėm pas njė jave mundi tė vinte pranė familjes sė vet”(6).
Njė foto e pritjes qė populli i Vlorės i bėri Ismail Qemalit, mė 18 shtator 1908, me diēiturėn “Carroza d’Ismail V.Kemal Bey tirata dal popolo di Valona” (Karroca e Ismail V.Qemal Beut tėrhequr nga populli i Vlorės) qarkulloi edhe si kartolinė postale dhe, sigurisht, ėshtė kartolina e parė me njė foto tė Ismail Qemalit.

Referenca
(1) “Ismail Kemal Vlora – Memorie”, Roma 1992, f.263. (pėrktheu nga anglishtja: Nermin Vlora Falaschi).
(2) Koli Xoxi “Ismail Qemali”, Tiranė 1983, f.63.
(3) Teuta Hoxha “Ismail Qemali - Pėrmbledhje dokumentash”, Tiranė 1982, dok.1, f.13.
(4) “Les Cahiers de la Turquie: Rapport adressé ą S.M.I. le sultan par Ismail Kemal bey, ancien gouverneur général de Tripoli, daté du 12/24 Février 1312/1897”, “Le Temps”, Paris 8 Prill 1897.
Pėr shkak tė reagimit tė fortė qė shkaktoi publikimi i “Promemories”, policia turke, pėr tė bllokuar pėrhapjen nė Turqi, bleu tė gjitha kopjet e gazetės “Le Temps”, qė ishin nė qarkullim. Megjithatė, pjesa mė e madhe e tirazhit, u shit nėn dorė pėr 5 franga kopja (njė kopje kushtonte vetėm 15-20 cent). [“Le Temps”, Paris, 21 prill 1897, faqe 2]
(5) Bardhosh Gaēe “Lėvizja kombėtare nė Vlorė, 1872-1912”, Tiranė 1999, dok.25, f.75.
(6) Bardhosh Gaēe “Ali Asllani nė kujtimet dhe studimet letrare”, Tiranė 1997, f.9.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:14   #27
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Shqiperia e madhe nė projektet e Ismail Qemalit


Darling Ismail Vlora


Vlorė. Korrik 1917. Ismail Qemal bej Vlora shkruan: “Rindėrtimi i bllokut ballkanik dhe garancia e indipendencės sė tij, do tė
ishte njė nga faktorėt mė efikas pėr paqen nė Europė e nė Botė. Kjo ndėrtesė ballkanike mund tė konsolidohet vetėm me forcimin e Shqipėrisė, e cila pėrbėn njėrėn nga tė katėr kolonat qė e mbajnė pėr tė mos u rrėzuar”.
Kanė kaluar plot 95 vjet, nga viti i largėt 1913, kur Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr, mbledhur me urgjencė pėr t’i dhėnė fund konfliktit ballkanik do vendoste, pas debatesh tė shumta, njohjen e pavarėsisė qė populli shqiptar, me nė krye Ismail Qemal bej Vlorėn, kishte shpallur botėrisht mė 28 nėntor 1912.
Qė pas periudhės sė lavdishme tė Heroit legjendar, Gjergj Kastrioti, kur Shqipėria u pushtua pėrfundimisht nga Perandoria Osmane, populli shqiptar se kishte ndėrprerė asnjėherė luftėn pėr tė fituar lirinė e tij mirėpo, tani, pėrveē qėllimit madhor dhe aq tė shumėpritur pėr t’u shkėputur pėrfunimisht nga Perandoria dhe pėr tė qenė zot i fateve tė tij, objektivi kryesor i Kuvendit tė Vlorės ishte ruajtja e njėsisė territoriale shqiptare, kundrejt ushtrive ballkanike, tė cilat, nė luftė kundėr Perandorisė Osmane, e konsideronin Shqipėrinė pjesė pėrbėrėse tė kėsaj Perandorie dhe po depėrtonin pėrditė e mė thellė nė truallin shqiptar, me qėllimin e qartė pėr ta ndarė e copėtuar mes tyre. Menjėherė pas nėnshkrimit tė Aktit tė Pavarėsisė, Ismail Qemali, i ngarkuar Kryetar i Qeverisė sė Pėrkohėshme, njoftoi Fuqitė e Mėdha mbi kėtė ndryshim tė jetės politike tė kombit shqiptar duke i dėrguar, njėkohėsisht, telegram Ministrive tė Jashtme tė aleatėve ballkanik ku, ndėr tė tjera shėnonte:
“Shqiptarėt gėzohen qė mundėn tė hyjnė nė familjen e popujve tė lirė tė Lindjes e, duke mos pasur tjetėr qėllim veēse tė jetojnė nė paqe me tė gjitha shtetet fqinje, shpresojnė:
Se ky ndryshim i jetės kombėtare edhe Qeveria e Pėrkohėshme kanė pėr t’u njohur prej Qeverisė sė Madhėrisė sė Tij Mbretėrore;
Se ē’do veprim armiqėsor nga ana e ushtrive tė Tij brenda nė tokėn kombėtare tė tyre ka pėr tė pushuar sė vepruari edhe se gjithė viset thjesht shqiptare tė pushtuara sot prej ushtrive tė Aleatėve kanė pėr t’u lėshuar prapė.
Kryetari i Qeverisė sė Pėrkohėshme / Ismail Qemal”[1].
Padyshim, shtetet ballkanike, tė etura pėr tė pushtuar tokat shqiptare, nuk e morėn parasysh vendimin e shqiptarėve dhe ushtritė e tyre vazhduan pushtimin e Shqipėrisė, duke kryer kudo masakra ē’njerėzore ndaj popullsisė civile. Nga ana tjetėr, Fuqitė e Mėdha, nė ditėt e para tė dhjetorit e njohėn nė parim pavarėsinė e Shqipėrisė dhe Ministri i Jashtėm anglez, Edward Grey, pėr t’i dhėnė fund konfliktit ballkanik, thirri me urgjencė mbledhjen e Konferencės sė Ambasadorėve, nė Londėr. Duke qenė i bindur se “fjalėn e fundit nė ēėshtjen e kufijve do ta thoshte diplomacia europiane”[2], Ismail Qemali mendoi ta kryesonte vetė delegacionin shqiptar, pranė Konferencės. Mirėpo nė kėtė drejtim ai u pengua, si nga Flota greke, qė mbante tė bllokuar Vlorėn, ashtu edhe nga Qeveritė e Romės dhe Vienės tė cilat “e kėshilluan” se (sipas fjalėve tė Ministrit tė Jashtėm austro-hungarez, Berchtold): “nė ato momente prania e tij nė Shqipėri ishte e domosdoshme”[3]. Duke parė se Konferenca po fillonte punimet, Ismail Qemali mblodhi Kėshillin e Ministrave dhe formuan njė delegacion tė pėrbėrė nga personalitete shqiptare qė ndodheshin jashtė vendit. Si anėtar tė delegacionit u zgjodhėn: Rasih Dino (kryetar), Mehmet Konica, Filip Noga dhe Sotir Kolea. Vetė Ismail Qemali porositi telegrafisht Rasih Dinon qė delegacioni tė mbronte me vendosmėri ēėshtjen shqiptare dhe t’i paraqiste njė “Memorandum Konferencės sė Ambasadorėve pėr njė pavarėsi sa mė tė plotė tė Shqipėrisė: kufij etnikė, historikė e gjeografikė sa mė tė gjerė”[4].
Mė 2 janar 1913, delegacioni shqiptar, i dorėzoi Ministrit tė Jashtėm anglez, Edward Grey, Memorandumin me kėrkesat shqiptare. “Sot qė zgjidhja pėrfundimtare e problemit ballkanik ngrihet me forcė, -shkruhej nė Memorandum, -populli shqiptar nuk do tė durojė qė tė drejtat e tij tė jenė pjesėrisht tė sakrifikuara e qė e ardhmja e pavarėsisė sė tij tė jetė ndėrtuar mbi baza pak tė qėndrueshme. Njėherėsh parimi i vėnė “Ballkani popujve ballkanikė” nuk mund tė konceptohet dot me njė ndarje qė nuk ėshtė frymėzuar plotėsisht nga rregulla sa njerėzore aq edhe tė drejta. Pra nuk mund tė vendoset paqja e plotė nė gadishull derisa kufijtė qė i janė njohur ēdo entiteti politik s’do tė jenė bazuar nė vijat kufitare gjeografike e etnografike tė ēdo shteti. Fara e grindjes dhe e turbullimit do tė mbetet gjithmonė e gjallė kur tė vihen nėn njė pushtim tė huaj toka tė banuara nė shumicė prej popullsisė shqiptare. Duke ngritur zėrin nė emėr tė popullit shqiptar, qė pėrfaqėson nė pėrgjithėsi Qeveria jonė e Pėrkohėshme... kufijtė qė kėrkojmė ne janė kėta: duke ndjekur njė vijė demarkacioni, nisur nga kufijtė e mbretėrisė malazeze qė pėrfshijnė veēanėrisht, me gjithė hiterlandet pėrkatėse, qytetet e Pejės, Mitrovicės, Prishtinės, tė Shkupit e tė Manastirit deri nė Meēovė, duke u shtuar kėtyre kufijve, kufijtė e sotėm deri nė Prevezė. Duke kėrkuar kėtė caktim kufijsh, populli shqiptar ka pėr qėllim tė mbajė me fqinjėt e vet marrėdhėnie sa tė pėrzemėrta aq dhe tė qėndrueshme. Pavarėsisht nga ēėshtjet etnike, gjeografike e historike qė mbizotėrojnė nė favor tė kėtij caktimi tė arsyeshėm, ėshtė e dobishme tė shtojmė se nė zvogėlimin e kufijve natyrorė Evropa do ta rrezikojė shtetin shqiptar, duke e vėnė nė njė pamundėsi materiale pėr tė bėrė jetėn e vet tė merituar, mbasi do tė jetė kėshtu i privuar nė pikėpamje ekonomike nga burimet domosdo tė nevojshme pėr zhvillimin e tij normal.... Populli shqiptar ėshtė i bindur qė nė rregullimin e konfliktit tė sotėm, Fuqitė e Mėdha nuk do tė lėnė pas dore shqyrtimin e pikave tė vėna nė dukje me anė tė kėtij Memorandumi dhe nuk do tė mbeten kurrė indiferente kundrejt kėrkesave tė drejta tė njė kombi tė denjė pėr njė fat mė tė mirė, i cili ka vuajtur nė tė kaluarėn dhe e ka mbėshtetur nė tė ardhmen besimin e tij mė tė thellė e shpresat e tij mė tė shtrenjta”[5].

Siē shikohet nė kėtė “Memorandum”, kėrkohej qė brenda kufijve tė shtetit tė ri tė pėrfshiheshin jo vetėm krahinat e banuara nga shqiptarėt, por edhe ato krahina ku shqiptarėt pėrbėnin pakicėn. Orientimi i Ismail Qemalit “ka mundėsi qė tė jetė formuluar si njė variant taktik... pėr tė kundėrbalancuar kėrkesat absurde shoviniste ballkanike, me qėllim qė pasi nė Konferencė, brenda dhe jashtė saj, tė bėheshin ballafaqimet e kompromiset, tė sigurohej maksimumi i mundshėm i trungut etnik shqiptar”[6].

Ndėrsa nė kryeqytetin anglez vazhdonte punimet Konferenca e Ambasadorėve, Ismail Qemali, duke pėrfituar nga vizita qė Duka Montpensier bėri nė Vlorė, pa marrė parasysh kundėrshtimet e Romės dhe Vienės, mė 30 mars 1913, “i pėrshėndetur me brohoritje nga mbarė populli”[7], u nis me yachtin “Mékong” tė Dukės, pėr nė Europė. Nė pėrbėrje tė delegacionit qeveritar ishte heroi legjendar kosovar Isa Boletini, Luigj Gurakuqi, Dhimitėr Berati dhe dy djem tė Ismail Qemalit, Et’hemi dhe Qazimi. Gjatė udhėtimit pėr nė kryeqytetin anglez, Ismail Qemali ndaloi nė Romė, Vien dhe Paris ku zhvilloi takime me Ministrat e Jashtėm tė kėtyre shteteve[8]. I bindur se fati i Shqipėrisė varej pikėrisht nga pėrfundimi i punimeve tė Konferencės sė Ambasadorėve, Ismail Qemali kohėn mė tė madhe tė misionit tė tij diplomatik e kaloi nė Londėr, duke i kushtuar ēėshtjes kombėtare tėrė energjinė e tij, eksperiencėn e madhe, miqėsitė dhe lidhjet me diplomatėt anglezė. Por, megjithė pėrpjekjet e tij tė shumta, megjithė bindjen nė legjitimitetin e kėrkesave dhe shpresėn nė njė zgjidhje sa mė tė drejtė tė tyre, Konferenca mori njė vendim jashtėzakonisht tė padrejtė ndaj ēėshtjes shqiptare. Vetė Ministri i Jashtėm anglez Grey, njėkohėsisht kryetar i Konferencės, nė pėrfundim tė punimeve tė saj, do “justifikohej” pėrpara “Dhomės sė Komunėve” se: “Vėshtirėsitė pėr tė arritur njė marrėveshje rreth kufijve tė Shqipėrisė ishin mjaft tė mėdha.... Jam i bindur se kur ky vendim do njihet do jetė objekt i shumė kritikave nga ana e kujtdo qė ka njohuri mbi gjendjen e brendėshme... Por duhet patur parasysh se objektivi kryesor ishte qė tė mbaheshin raporte tė mira midis Fuqive tė Mėdha dhe, duke qenė se ky akord mbi Shqipėrinė kishte arritur kėtė qėllim, u arrit njė pėrfundim esencial nė interes tė paqes nė Europė”[9].

Pa pritur pėrfundimin e punimeve tė Konferencės, Ismail Qemali u kthye nė Vlorė. “Simpatia qė mė treguan gjatė misionit tim, -do kujtonte mė pas, -qe i vetmi ngushėllim pėr zemrėn e plasur tė Shqipėrisė. Mė shumė se gjysma e territorit tė vendit tim iu dha Serbisė, Malit tė Zi e Greqisė. Qytetet mė tė lulėzuara dhe rajonet mė prodhimtare na ishin shkėputur. Shqipėrisė i kishin mbetur, nė pėrgjithėsi, zonat mė tė thata dhe mė shkėmbore. Kėshtu, tė pėrplasur edhe njėherė nė njė dėshpėrim tė zi dhe me tė ardhmen e errėt tė vendit tim qė posa kish lindur, na mbeti ngushėllimi qė tė dėgjonim se duhej tė sakrifikoheshim pėr interesat e pėrgjithshme tė Europės. I nėnshtruar fatit, por jo me kurajo tė humbur, u riktheva nė Shqipėri, i mbajtur vetėm nga mirazhi se kushte mė tė favorshme do t’i lejonin asaj nė tė ardhmen, qė tė realizonte aspiratat e saj tė ligjshme”[10].

Megjithė vėshtirėsitė e shumta qė iu desh tė pėrballonte gjatė periudhės sė qeverimit tė tij, krahas masave pėr tė mbajtur tė bashkuar vendin, Ismail Qemali nuk i rreshti pėrpjekjet pėr tė larguar nga trualli shqiptar ushtritė pushtuese. I gjendur nė njė situatė tė brendėshme mjaft tė rėnduar dhe pėr t’i dhėnė fund pėrēarjes brenda vendit, mė 22 janar 1914, Ismail Qemali, me njė akt tejet demokratik, dha dorėheqjen nga Qeveria e Vlorės, dhe ia kaloi pushtetin pėrkohėsisht Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit, “me kusht qė ky i fundit tė merrte nė dorė qeverisjen e gjithė Shqipėrisė”[11]. Dy ditė pas dorėheqjes, mė 24 janar 1914, ai u largua nga Shqipėria dhe, deri sa vdiq, jetoi kryesisht nė Itali, Francė dhe Spanjė duke vazhduar pėrpjekjet nė dobi tė ēėshtjes kombėtare, tė pėrqėndruara kryesisht nė sensibilizimin e opinionit publik europian ndaj ēėshtjes shqiptare, nėpėrmjet artikujve tė ndryshėm nė shtypin perėndimor.

Mjaft interesant, nė kėtė drejtim, ėshtė artikulli i gjatė “Shqipėria dhe shqiptarėt”, qė ai publikoi nė revistėn prestigjoze londineze, “Quarterly Review”[12], nė faqet e sė cilės kishin publikuar shkrimet e tyre dhe kishin bashkėpunuar personalitete tė shquar si William Gifford, George Canning, Lord Byron, Walter Scott, Robert Southey, Ugo Foscolo, etj, etj. Nė kėtė shkrim, pasi jep njė panoramė tė shkurtėr tė historisė sė popullit shqiptar, tė dokeve dhe zakoneve, tė vendit ku ata jetonin, tė sakrificave tė tyre nė mbrojtje tė lirisė, tė luftės heroike nėn udhėheqjen e Heroit Kombėtar Skėnderbe, Ismail Qemali pėrshkruan qartė periudhėn e vėshtirė qė kaloi Shqipėria gjatė viteve 1908-1914, dhe “i tėrheq vėrejtje” Fuqive tė Mėdha pėr qėndrimin e padrejtė qė mbajtėn ndaj popullit mė tė lashtė tė Ballkanit, duke e sakrifikuar pėr tė mbrojtur interesat e tyre. Duke e ditur qė pėrfundimi i Luftės do i ulte sėrish nė tryezė Fuqitė, Ismail Qemali e mbyll shkrimin e tij duke i bėrė thirrje Europės pėr tė korrigjuar gabimin e tyre: “Jemi tė bindur, -shkruante ai, -se njė akt drejtėsie nė favorin tonė do tė ishte me pėrfitim jo vetėm pėr ne, por edhe pėr ata qė kėrkuan zmadhimin e tyre nė shkatėrrimin tonė. Rindėrtimi i bllokut ballkanik dhe garancia e indipendencės sė tij, do tė ishte njė nga faktorėt mė efikas pėr paqen nė Europė e nė Botė. Kjo ndėrtesė ballkanike mund tė konsolidohet vetėm me forcimin e Shqipėrisė, e cila pėrbėn njėrėn nga tė katėr kolonat qė e mbajnė pėr tė mos u rrėzuar”[13].
Nė prag tė pėrfundimit tė Luftės shqiptarėt e Amerikės, tė grumbulluar rreth “Partisė Politike”, duke vlerėsuar patriotizmin dhe aftėsitė e mėdha diplomatike tė Protagonistit tė Pavarėsisė, e zgjodhėn pėrfaqėsues tė tyre nė Europė me mision “pėr tė siguruar e garantuar pavarėsinė e plotė politike dhe ekonomike tė Shqipėrisė e pėr tė realizuar ndryshimet e nevojshme tė kufijve shqiptarė, qė tė futeshin brenda kufirit ato toka, ose krahina, tė banuara kryesisht nga shqiptarėt, tė cilat, Konferenca e Ambasadorėve e Londrės, mė 1912-13, ia dha padrejtėsisht Greqisė, Serbisė dhe Malit tė Zi”[14].
“Jeta m’u pėrtėrit, -u pėrgjigjej Ismail Qemali, -nga nderi qė Partia Politike e gjithė tė dashurit bashkėatdhetarė mė bėnė... Kėtu nė Paris, si nė Londėr e nė Amerikė, kam shumė zotėrinj politikanė qė mė janė zotuar pėr ndihmėn e tyre si nėpėr gazetat ashtu edhe nėpėr qarqet politike. Pėrveē kėsaj, kam njė mik tė vjetėr, i cili qė sot ka filluar tė fitojė simpatinė e Kryetarit tė Amerikės pėr ēėshtjen tonė, dhe kam shpresė tė arrijmė ndėn njė fitim tė plotė pėr Shqipėrinė. Ju lutem pėrsėri, tė mos flini nė kėtė kohė kur armiqtė tanė po punojnė ditė e natė pėr tė copėtuar Shqipėrinė. Venizelloja, Pasiēi e tė tjerė venė e vinė vetėm e vetėm pėr kėtė shkak. Por e drejta jonė ėshtė kaq e fortė sa, njė lėvizje nga ana jonė arrin tė fitojė simpatinė e gjithė qeverive tė mėdha... E mira jonė ėshtė pa dyshim qė gjithė shqiptarėt tė jenė tė bashkuar nė kėtė luftė kombėtare edhe delegatėt e “Vatrės” si ata tė “Partisė Politike” tė pėrpiqen me shpirt e me zemėr pėr bashkim...”[15].
Momentet e fundit tė jetės
Nė kėto momente tė fundit tė jetės Ismail Qemali, me forca tė pėrtėrira, iu pėrvesh me energji tė madhe detyrės sė vėshtirė tė mbrojtjes sė ēėshtjes kombėtare. Nė korrespondencat qė ai shkėmbeu me kryesinė e Partisė Politike, fatmirėsisht tė publikuara nė gazetėn e tyre “Albania”, shikohet qartė vizioni i tij politik. Ai u bėnte thirrje bashkėatdhetarėve tė tij qė mos kursenin asgjė se koha nuk priste mė: “Lėrini tė tjerėt me ėndrrat e tyre, -u shkruante ai, -qė tė punojnė ashtu siē u pėlqen, pėr mbrojtjen e Shqipėrisė, dhe patriotėt e vėrtetė duhet sot qė tė mos humbasin as njė sekondė pėr shpėtimin e sė dashurės Shqipėri se koha ėshtė shumė kritike... Lipset me ēdo mėnyrė tė fitojmė Kosovėn, Manastirin dhe Janinėn, me gjithė Ēamėrinė. U lutem gjithė atdhetarėve tė mos flenė edhe mos kursejnė as gjėsendi pėr shpėtimin e Shqipėrisė nga duart e armiqve... Nuk mund t’u them se si mė digjet zemra kur shoh gjithė armiqtė tanė tė pėrpiqen kundra Shqipėrisė edhe po rri me gojė mbyllur. Eshtė e tepėrt t’u them se si jam gati tė jap edhe shpirtin qė mė ka mbetur pėr Shqipėrinė. Unė shpresėn nuk e kam te Bejlerėt edhe Arkontėt qė kėrkojnė tė fitojnė titulla e princllėke: shpresa ime ėshtė nė tė zotėt e opingave, qė janė tė zotėt e vėrtetė tė Shqipėrisė. Unė dua Shqipėrinė nėn regjimin demokratik federal pėr popullin shqiptar. Kam uzdajė te Zoti i madh, me ndihmėn e gjithė patriotėve edhe mirėdashjet e njerėzisė, ta shoh pa vdekur Shqipėrinė e dashur tė lirė e tė kėnaqur duke pasur nė gji tė saj gjithė djemtė qė ja kanė rrėmbyer egėrsirat e Jugės edhe tė Veriut...”[16].
Mė 8 janar 1918, Presidenti amerikan Thomas Woodrow Wilson, publikoi njė deklaratė mbi qėllimet e Luftės, e pėrbėrė prej 14 pikash. Deklarata e Presidentit amerikan u dha kurajo mbarė patriotėve shqiptarė: “Thėrrisni rroftė Amerika / Madhėria e tij Wilsoni / Me katėrmėdhjetė pika / I thotė Evropės qėndroni”[17], do shkruante rilindasi i madh Fan Noli. Mbrojtja qė Wilson i bėri ēėshtjes shqiptare, ndėrkohė qė Fuqitė e Mėdha europiane thurrnin plane pėr ta zhdukur krejtėsisht, duke e ndarė midis Serbisė (qė kėrkonte dalje nė det nėpėrmjet Shqipėrisė), Italisė dhe Greqisė “si vende tė qytetėruara” gjoja me mision “pėr tė qytetėruar Shqipėrinė”, ishte mjaft deēizive. Duke patur pėr bazė pikat e Deklaratės sė tij, tė cilat hidhnin poshtė ēdo marrėveshje tė fshehtė dhe u njihnin tė drejtat legjitime kombeve tė Ballkanit, Wilson do deklaronte se: “Qeveria amerikane ėshtė aq shumė kundėr ēdo vendimi qė dėmton shqiptarėt pėr tė kėnaqur jugosllavėt, sa do tė kundėrshtonte ēdo orvajtje pėr tė dėmtuar jugosllavėt nė favor tė Italisė. Presidenti ėshtė i mendimit qė vėshtirėsitė nė mes tė muhamedanėve dhe kristianėve do tė keqėsoheshin edhe mė tepėr sikur Shqipėria tė vihej nėn kontrollin e kombeve qė nuk flasin po atė gjuhė dhe qė nuk kanė tė njėjtin regjim politik ose njė pushtet ekonomik tė barabartė... Nė qoftė se nuk pranohet parimi qė ēėshtjet ndėrkombėtare tė rregullohen nė bazė tė arsyes dhe tė drejtėsisė; nė qoftė se Fuqitė e Mėdha do t’i japin tė drejtė dhe do tė ndihmojnė shtetin qė bėrtet mė fort dhe qė ngul kėmbė mė tepėr nė kėrkesat e tij nė dėm tė shtetit qė ka mė shumė tė drejtė, nė se Fuqitė e Mėdha do t’i japin tė drejtė shtetit qė pėrdor dhunėn dhe forcėn materiale pėr tė vendosur ambicjet e tij dhe nė qoftė se ata do tė pėrulen pėrballė faktit tė kryer dhe tė ligjėrojnė njė gjendje ku dhunimi ka mbytur drejtėsinė; nė qoftė se ambicja e veshur me petkun e ndjenjės kombėtare do tė shpėrblehet nė kurriz tė njė kombi tė vogėl dhe pa fuqi, shkurt nė qoftė se bota e vjetėr qė i ka sjellė aq shumė mjerime njerėzimit do tė vazhdojė edhe kėtej e tutje, atėhere pėr qeverinė amerikane nuk ka ardhur ende koha qė tė bashkohet me Fuqitė e Mėdha tė Evropės pėr tė ndėrtuar njė Urdhėr tė ri ndėrkombėtar”[18]. Nuk kishte sesi Ismail Qemali mos ta mbėshteste fuqishėm deklaratėn e Presidentit Wilson, tė cilin ai e quajti “Apostol i Paqes edhe i lirisė sė popujve” dhe vėmendja e tij u pėrqėndrua kryesisht nė orientimin politik tė Presidentit amerikan. Mirėpo ndėrkohė, nė Shqipėri, nė dhjetor 1918, me mbėshtetjen e Italisė u formua Qeveria e Durrėsit, njė qeveri pro-italiane sė cilės “iu njoh e drejta” e pėrfaqėsimit tė Shqipėrisė nė Konferencėn e Paqes. Ismail Qemali, edhe pse ishte pėrfaqėsues i “Partisė Politike” tė shqiptarėve tė Amerikės, nuk mund tė pėrfaqėsonte “zyrtarisht” Shqipėrinė nė kėtė Konferencė. Nė njė nga letrat e fundit qė ai u dėrgoi zgjedhėsve tė tij, shkruante se ishte thirrur nga Qeveria italiane pėr t’u bashkuar me “tre a gjashtė delegatė nga Shqipėria e Veriut, e Mesme dhe e Jugut dhe, sė bashku me delegatėt e Amerikės, tė shkonin nė Paris[19]. Nė atė moment Ismail Qemali kishte nevojė pėr njė akt “zyrtar” dhe kėtė gjė mund ta siguronte vetėm me ndihmėn e Qeverisė italiane. I gjendur nė kėtė pozitė, pa hezituar, ai pranoi ftesėn dhe u nis pėr Itali, i shoqėruar nga dy djem tė tij: Et’hemi dhe Qazimi. Mė 9 dhjetor 1918 arriti nė Genova por, mė 20 dhjetor, pėrgjatė rrugės pėr Romė, u ndalua nė Perugia, ku Qeveria Italiane i kish caktuar rezidencėn, nė Hotel Brufani, pasi “ata qė e kishin ftuar nuk ndodheshin nė kryeqytet”!![20].

Mė 15 janar 1919, pasi priti mė kot, gati njė muaj nė kėtė “qytet tė harruar” tė Italisė, i drejtoi “Promemorien” e mėposhtme Kryeministrit italian Orlando, i cili ndodhej nė Romė dhe pėrgatitej tė shkonte nė Paris, pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes. Kjo “Promemorje” ėshtė dokumenti i fundit shkruar prej tij dhe, jo vetėm qė ėshtė njė kryevepėr diplomatike por, padyshim, nxjerr edhe njėherė nė pah dashurinė e madhe karshi atdheut, tė cilit i dedikoj gjithė jetėn e tij, deri nė ditėt e fundit:
“Shkėlqesisė sė Tij Orlando,
Kryetar i Kėshillit tė Ministrave
Romė
Pėrveē admirimit tim personal, me ndjenjėn e dėshirės sė pėrfaqėsimit tė idealeve shqiptare, realizimit tė tė cilave i kam kushtuar gjithė jetėn time, e ndjej pėr detyrė t’i besoj shpresat e mia, pėr lirinė e vendit tim, nė mbėshtetjen dhe mbrojtjen e lartė tė Italisė, martirizimi i gjatė i sė cilės ka qenė njėkohėsisht po aq i madh sa edhe vet historia e saj e lavdishme dhe, triumfuese me luftrat mbinjerėzore, u ka siguruar pėrgjithmonė popujve tė shtypur lirinė.
Duke qenė emėruar, nė bazė tė njė akti formal tė shqiptarėve tė Amerikės, nė cilėsinė e delegatit, pėr tė mbrojtur, pranė Konferencės sė Paqes, tė drejtat e Shqipėrisė dhe pėr tė kėrkuar rikthimet e territoreve tė shkėputura mė parė dhe, duke pėrfituar gjithashtu nga ftesa bujare, komunikuar nga Ambasada Mbretėrore nė Madrid, pasi vura nė dijeni zgjedhėsit e mi dhe u porosita tė kenė besim tė plotė, u nxitova tė nisem pėr Romė, pėr t’u vėnė nė shėrbim tė Qeverisė Mbretėrore, pėr tė bashkėrenduar qėllimet tona nė pėrputhje me pikpamjet Tuaja tė larta. Edhe pse, i hidhėruar nga privimi i tė drejtės pėr t’ju paraqitur personalisht Shkėlqesisė Suaj falenderimet dhe kėrkesat legjitime tė popullit shqiptar pėr rivendikimet territoriale tė tij, fatet e tė cilave varen nga dashamirėsia dhe nga njė mbėshtetje Juaj e fortė, pa asnjė hezitim, duke iu nėnshtruar fatit, ndodhem nė Peruxhia, nė pritje tė udhėzimeve Tuaja.
Megjithatė, duke qenė se Konferenca e Paqes, e cila do vendosė tė ardhmen e njerėzimit si dhe fatin pėrfundimtar tė Shqipėrisė, fillon sė shpejti punimet, edhe pse kujdesi i madh i Shkėlqesisė Suaj pėrbėn njė garanci pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe interesave tė Shqipėrisė, misioni im si pėrfaqėsues i shqiptarėve tė Amerikės dhe patriotizmi im i zjarrtė mė diktojnė dėshirėn legjitime dhe detyrėn e shenjtė pėr tė qenė pranė jush dhe pėr tė ndjekur nga afėr vendimet rreth fatit tė vendit tim dhe tė Orientit, aq mė tepėr qė pėr kėtė qėllim kam pėrgatitur njė studim, i cili ka lidhje me origjinėn e racės sonė, zonėn etnografike dhe tė drejtat historiko-gjeografike tė Shqipėrisė, tė cilat do tė dėshiroja t’ia paraqisja Konferencės dhe opinionit publik, sigurisht pasi tė merrja edhe aprovimin Tuaj.
I lutem Shkėlqesisė Suaj qė tė marrė nė konsideratė tė veēantė lutjet e mia duke mė trasmetuar telegrafisht porosit dhe sugjerimet Tuaja.
Ismail Kemal
15 Janar 1919.
Nė rast se ėshtė nisur, ju lutem dėrgojani nė Paris”[21].

I gjendur nė njė izolim tė plotė, pa asnjė lajm nga Qeveria italiane dhe nė pamundėsi lėvizjeje, mė 24 janar, Ismail Qemali pėrgatiti njė konferencė pėr gazetarėt. “Pas buke, Ismail Qemali hyri nė sallonin ku e prisnin korespondentėt. Qė nė fjalitė e para tė bisedės, i zverdhur dhe i lėkundur, nisi tė belbėzojė e tė mos i lidhte dot fjalėt. Kėrkoi ta shpinin nė odėn e banjės. Atje e mbyti shkuma e tė vjellėt....”(21). Dy ditė mė pas dha frymė, nė moshėn 75-vjeēare, nė rrethana akoma tė dyshimta dhe me endrrėn e tij “qė ta shikonte pa vdekur Shqipėrinė Etnike”, tė parealizuar.
Sot kjo ėndėrr filloi tė realizohet ndėrsa fjalėt e tij profetike, gjatė njė mitingu nė Vlorė, mė 21 tetor 1913: “Ne shpresėn nuk duhet ta humbasim; gjithmonė duhet t’a kemi parasysh qė Kosova ka qenė dhe do jetė shqiptare”[22], pas 95 vjetėsh, u bėnė realitet.


Referencat:
1, Teuta Hoxha “Ismail Qemali - Pėrmbledhje dokumentash”, Tiranė 1982, dok. 213, f.240; Lef Nosi “Dokumenta Historike pėr t’i shėrbye historiės tonė kombėtare”, Elbasan, Gusht 1924, Nr.6, f.172.
2/3, Kaliopi Naska “Ismail Qemali nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare”, Tiranė 1987, f.153.
4, Teuta Hoxha “Ismail Qemali...”, dok. 250, f.270.
5, Teuta Hoxha “Ismail Qemali...”, dok.265, f.282; “Une démarche albanaise ą Londres”, “Le Temps”, Paris, 04 janar 1913;
6, Kaliopi Naska “Ismail Qemali...”, f.155.
7, “La question albanaise”, “Le Figaro”, Paris, 02 Prill 1913;
8, “Ismail Kemal bey ą Vienne”, “Le Temps”, Paris, 16 prill 1913; “Au ministčre des affaires čtrangčres”, “Le Temps”, Paris, 29 prill 1913.
9, Renzo Falaschi “L’azione di Ismail Kemal per la creazione di uno stato albanese indipendente e democratico”, Roma, Janar 1998.
10, “The Memoirs of Ismail Kemal Bey”, edited by Sommerville Story, London 1920, f.377; “Quarterly Review”, Nr.452, korrik 1917, f.161.
11, Kaliopi Naska “Ismail Qemali...”, f.196.
12, “Quarterly Review”, London, Nr.452, korrik 1917, f.140.
13, “The Memoirs of Ismail Kemal...”, f.386; “Quarterly Review”..., f.168.
14, William Morton Fullerton, parathėnie nė: “The Memoirs of Ismail Kemal...”, f.xviii.
15, Letėr e Ismail Qemalit, drejtuar “Partisė Politike” tė shqiptarėve tė Amerikės, 26 nėntor 1917 (“Albania”, W.M. USA, Nr.1, 28 shkurt 1918, f.2); “Ismail Kemal Bey, Accepting Leadership, Urges Party Unity”, “The New York Times”, New York, 14 nėntor 1917.
16, Nga letra tė Ismail Qemalit drejtuar “Partisė Politike”: Paris, 26 nėntor 1917; Madrid, 7 nėntor 1918; Madrid, 17 nėntor 1918; Barcelonė, 29 nėntor 1918; Barcelonė, 6 dhjetor 1918.
17/18, Prof.Koli Xoxi “Profeti i Paqes njerėzore”, nė “Studime historike me karakter shkencor dhe recensione veprash”, Tiranė 2006, f.491; po aty, f.493.
19, Letėr e Ismail Qemalit “Partisė Politike”, Madrid, 17 nėntor 1918.
20, Skėnder Luarasi “Ismail Qemali - Jeta dhe vepra”, Tiranė 1962, f.89.
21, Renzo Falaschi “Ismail Kemal Bey Vlora - Il pensiero e l’opera attraverso i documenti italiani”, Roma 1985, f.225.
22, “Perlindja e Shqipėniės”, Vlonė, 5 nėntor 1913, Vit’I, Nr.22, f.2.

24 shkurt 2008
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:15   #28
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Jeta e panjohur e dy djemve tė Ismail Qemalit



Ekskluzive/Darling Ismail Vlora, pasardhėsi Qemalit, sjell pėr gazetėn “Tirana Observer” historinė e Ismail Qemalit dhe tė familjes sė tij, me rastin e ditės sė Pavarėsisė. Darling Vlora sjell fakte tė panjohura dhe tė papublikuara mė parė pėr veprėn e Ismail Qemalit dhe tė dy djemve tė tij.

Marr shkas tė shkruaj diēka pėr Familjen e Ismail Qemalit, pėr djemtė dhe vajzat e tij, veēanėrisht duke u ndalur nė dy prej tyre, jo vetėm thjesht pėr tė treguar njė aspekt tė panjohur tė jetės sė tij, por ngaqė historia jonė (nė kėtė rast historia e Atij qė Shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė, pavarėsinė e njė populli tė tėrė, atij qė sakrifikoi gjithēka pėr Atdheun), ėshtė shkruar dhe vazhdon tė shkruhet shtrembėr, njė paradoks i paparė, kur vendi po i afrohet 100-vjetorit tė Pavarėsisė!!! Nė ndonjė rast shkruhet shtrembėr, pėr mosdije; nė ndonjė rast qėllimisht. Rrallė ndodh nė histori qė kur shkruhet pėr njė figurė historike tė pėrmendet pak ose aspak familja e tij. Pėrkundrazi, historianėt «gėrmojnė» edhe nė skutat mė tė thella pėr tė hedhur dritė mbi paraardhėsit dhe pasardhėsit e njė figure historike. Me Ismail Qemalin historiografia jonė veproi krejt ndryshe. Pėr familjen e tij as qė u fol ndonjėherė!!! Por nėse atėherė historiografia ishte kthyer nė njė instrument, nė shėrbim tė regjimit nė fuqi, po sot? Pėrse «historianėt» nuk e shkruajnė historinė e Njeriut tė Pavarėsisė, Atij qė u krijoi shtetin? Nė veprėn «Collected Works», shteti indian, pėr tė nxjerrė nė pah, me tėrė madhėshtinė e mundshme, ka pėrmbledhur, nė 100 vėllime (me rreth 50.000 faqe), fjalimet, intervistat, shkrimet, artikuj gazetash, letra personale, etj., etj., pra gjithė aktivitetin e Njeriut tė madh, Gandi, duke i bėrė njė shėrbim tė jashtėzakonshėm historisė dhe duke respektuar me nderim sakrificat qė Gandi bėri pėr Kombin e tij. Ky ėshtė vlerėsimi qė meritojnė njerėzit e mėdhenj.
Pėr Ismail Qemalin, Simbolin e Pavarėsisė, atė qė patriotėt, bashkėkohės tė tij, e kanė cilėsuar Cavour-in e Shqipėrisė apo Gladstone, dhe qė shqiptarėt, kudo nė botė, e kujtojnė me respekt nė Ditėn e Shenjtė tė Flamurit, nė kėtė ditė qė na bėn tė ndjehemi krenarė dhe shqiptarė, historiografia jonė s'ka bėrė asgjė: rreth 5-6 punime qė, ndoshta, po t'i mbledhėsh faqet e tyre, janė mė pak se vetė «Kujtimet» e Ismail Qemalit!!!
Pra, nisur nga ky fakt, me dėshirėn pėr tė hedhur dritė, sado pak, mbi njė aspekt tė panjohur tė jetės sė Themeluesit tė shtetit shqiptar, duke shpresuar qė historianėt e ardhshėm, duke lėnė mėnjanė pasionet dhe skemat politike, tė studiojnė siē duhet jetėn dhe veprėn e tij, atėherė, padyshim qė do dali nė pah, me tėrė madhėshtinė, edhe kontributi i madh qė ka dhėnė Familja e tij, paraardhėsit dhe pasardhėsit, nė dobi tė ēėshtjes kombėtare.
Mė 1867-ėn, siē shkruan edhe vetė nė «Kujtime», ndėrsa ndodhej me punė nė Rusēuk (Bullgari), atėherė pjesė e Perandorisė Osmane, Ismail Qemali u martua me Kleoniqi Surmeli, me tė cilėn, siē do tė shprehej edhe vetė, pati lumturinė tė kishte 10 fėmijė, gjashtė djem: Mahmud bej (1871-1920), Tahir bej (1875-1932), Et''hem bej (1884-1937), Xhevdet bej (1888-1910), Qazim bej (1893-1953), Qamil bej (1895-1950) dhe katė vajza: Mevedet (1873-1954), Alije (xx-1955), Ylvije (xx-1934), njė vajzė vdiq pak pas lindjes.
Padyshim, njė njeri me njė pozitė tė lartė, me kulturė tė gjerė, reformator dhe liberal si ai, do tė tregonte njė kujdes tė veēantė pėr edukimin dhe shkollimin e fėmijėve tė tij. Tė nėntė fėmijėt e Ismail Qemalit ishin tė pajisur me njė kulturė tė gjerė, njohės tė shumė gjuhėve tė huaja, tė shkolluar e, mbi tė gjitha, atdhetarė. Gjatė pėrpjekjeve tė tij nė dobi tė ēėshtjes shqiptare, Ismail Qemali gjeti njė mbėshtetje tė madhe tek familja e tij, veēanėrisht tek djemtė, dy prej tė cilėve nuk ju ndanė, qė nga viti 1900, kur ai u arratis nga Turqia dhe deri ditėn qė vdiq, mė 24 janar 1919. Jo pak, por 19 vjet, ata e shoqėruan kudo.
Mė 1900 Ismail Qemali u arratis nga Turqia, duke marrė me vete vetėm tre nga djemtė e tij: Et'hem bej, Xhevdet bej dhe Qazim bej. Pjesa tjetėr e familjes (dy djemtė e mėdhenj Mahmud bej dhe Tahir bej, punonin nė administratėn shtetėrore turke dhe, mė pas, Sulltani do t'i internonte; vajzat ishin tė martuara; djali i vogėl ishte 5-vjeēar dhe gruaja) do qėndronin nė Stamboll.
Tė tre djemtė e tij, nė atė kohė, ishin akoma tė vegjėl. Siē shkruan Anslemo Lorecchio, nė gazetėn e tij «La Nazione Albanese», kur Ismail Qemali arriti nė Napoli, mė 18 maj 1900, «shoqėrohej nga tre djem tė tij, Ibrahim Ethem bej, gjashtėmbėdhjetė vjeē; Ahmed Djevdet beg, dymbėdhjetė vjeē dhe Kiazim beg, shtatė vjeē» (Catanzaro, Itali, 30 qershor 1900, f.1). Gjatė periudhės sė gjatė tė viteve tė emigrimit (8 vjet), ata do tė rriteshin vetėm me tė atin, duke krijuar kėshtu njė lidhje tė fortė, qė do tė vazhdonte pėrgjatė gjithė periudhės sė Lėvizjes Kombėtare, ku Ismail Qemali luajti njė rol kryesor. Xhevdet bej Vlora vdiq i ri, nga tuberkulozi, aty nga viti 1910, ndėrsa Et'hem beu dhe Qazim beu do t'i qėndronin pėrkrah deri mė 24 janar 1919, kur ai do tė mbyllte sytė nė Peruxhia tė Italisė, ndėrsa pėrgatitej, me tėrė energjitė e tij, pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes, nė Paris.

Et'hem bej Vlora. Lindi nė Stamboll, mė 1884. Studimet fillore i mori nė vendlindje ndėrsa mė pas studioi nė qytete tė ndryshme tė Europės si Lozanė, Paris e Bruksel. Nė tetor 1912, pėrpara se Ismail Qemali tė nisej pėr Bukuresht, pėr tė filluar udhėtimin drejt Pavarėsisė, Et'hemi u nis pėr Vlorė dhe mori pjesė nė Komisionin pėrgatitor pėr Shpalljen e Pavarėsisė, duke qenė koordinator i kėtij Komisioni me Ismail Qemalin. Nė njė letėr qė Ibrahim Shyti i dėrgonte mėsuesit Musa Muho, mė 1969, lexojmė: «Sa pėr djalin e Ismail Beut, Et'hemin, ai ka qenė ushtarak dhe ato kohė erdhi nė Vlorė, me kėshillė tė Ismail Beut e tė Gurakuqit, dy muaj para se tė shpallej independenca. Ca kohė qėndroj nė shtėpinė e Hamza Isait e ca kohė nė atė tė Ymer Radhimės. Nė mbledhje me vlonjatėt transmetonte letrat qė i vinin nga Nica e Francės dhe me telegraf komunikonte me Ismail Ben. Et'hem Beu ishte i urtė e me plot fjalė tė menēura. Ai kishte pasur shokė nė Stamboll Toto Hosen nga Bolena. Po atė nuk e poqi do tė sepse autoritetet turke e kishin larguar nga ushtria. Gjithė Paria e Vlorės, nuk bėnte gjė pa pyetur Et'hem Beun» («Nga Epistolari i Ibrahim Shytit nė Vlorė», Tiranė 2000, f. 241). Mė 9 nėntor 1912, nga Vjena, Ismail Qemali dėrgoi dy telegramet e njohura historike, njėrin drejtuar Et'hemit dhe tjetrin parisė sė Vlorės: «Vij me vaporin mė tė parė. E ardhmja e Shqipėrisė ėshtė siguruar. Telegrafoni kudo tė kenė besim tė plotė pėr fatin e atdheut. Duke u rekomanduar marrėveshje vėllazėrore, bashkėpunim, ecje nė rregull tė punėrave shtetėrore, ruajtje tė rendit publik, pėrshėndetje atėrore, Qemal» («Ismail Qemali -pėrmbledhje dokumentesh», Tiranė 1982, dok.183). Mė 13 nėntor 1912 Et'hemi i pėrgjigjet tė atit nga Vlora: «Falėnderime tė sinqerta pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Kemi ftuar kudo bashkatdhetarėt tė dėrgojnė nė Vlorė delegatė pėr Asamblenė. Delegatėt e emėruar presin udhėzime pas komunikimit tė telegramit tuaj. Na udhėzoni nėse ėshtė e nevojshme tė bėhet mbledhja. Shpejtoni ardhjen nė qoftė se Durrėsi nuk ėshtė i bllokuar. Qetėsi e plotė. Presim me padurim sqarimin e gjendjes. Tė fala me respekt nė emėr tė bashkatdhetarėve, Et'hem» (po aty, dok.185). Nė krye tė trupave ushtarakė rezervistė, me gradėn e kapitenit, Et'hemi organizoi pritjen e delegatėve nė Vlorė dhe, gjatė periudhės sė Qeverisė sė Vlorės, e gjejmė sė bashku me Luigj Gurakuqin dhe Hysen Vrionin nė pėrpjekje pėr njohjen e Qeverisė sė Vlorės nė Veri tė vendit (po aty, dok.291/295). Mori pjesė nė delegacionin e Qeverisė sė Vlorės, kryesuar nga Ismail Qemali, pranė Konferencės sė Ambasadorėve, nė Londėr (1913). Mė 1914, pas dorėheqjes sė Ismail Qemalit nga Qeveria, u largua nga Shqipėria, sė bashku me tė atin. Nė dhjetor 1918 Qeveria italiane e ftoi Ismail Qemalin nė Romė, pėr tė koordinuar veprimet mbi tė ardhmen e Shqipėrisė. Nga Spanja, ku ndodhej me familjen, Ismail Qemali, shoqėruar nga Et'hemi dhe Qazimi, u nis pėr Itali. Pas vdekjes sė Ismail Qemalit, Et'hem beu u zgjodh nga shqiptarėt e Amerikės, tė grumbulluar rreth «Partisė Politike», delegat nė Konferencėn e Paqes, nė Paris, midis emrave tė dėgjuar si Hasan Prishtina, Aqif Pashė Elbasani, Pandeli Cale, Mit'hat Frashėri, Ali bej Klisyra, Nuredin bej Vlora, etj., Mė pas u vendos nė Tiranė dhe nuk u mor me politikė. Mė 1932, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė, ku u zhvillua edhe ceremonia e zhvendosjes sė eshtrave tė Ismail Qemalit, nga Kanina nė Vlorė, Et'hemi dorėzoi, gjatė ceremonisė, Flamurin dy krenar qė u ngrit nė Vlorė, Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė. Pėr kėtė, gazeta «Besa», mė 29 nėntor 1932, do shkruante: «Me Flamurin qė ėshtė ngritur nė Vlorė, mė 28 nėntor 1912, janė bėrė fotografitė e rastit dhe flamuri, nga Et'hem Vlora, i dorėzohet prefektit i cili ja jep ministrit tė Arsimit Hilė Mosi, i cili do ta dorėzonte nė Muzeun Kombėtar...».
Mė 7 maj 1937, krejt papritur, Et'hem bej Vlora vdiq nė Spitalin «Zog I», nė Tiranė. Shtypi i kohės e pėrcolli me dhimbje vdekjen e tij. Gazeta «Shtypi», qė dilte nė Tiranė, shkruante: «Zhdukja e njė patrioti fisnik» (Tiranė, 10 maj 1937, f. 4); Gazeta «Jeta e Re», qė dilte nė Vlorė, midis tė tjerash shkruante: «Dje na erdhi lajmi i vdekjes sė kapiten Et'hem Vlorės. I ndjeri ishte njė burrė i urtė, i matur dhe i ndershėm. Tė ndjerin e kujtojmė me mallėngjim gjithė Vlora dhe veēanėrisht shokėt e tij vlonjatė tė 1912ės» (Vlorė, 10 maj 1937, f. 4). Ceremonia e varrimit u krye me nderime tė mėdha. Gazeta «Drita», nėn titullin «Njė shumicė e madhe autoritetesh civile dhe ushtarake e shoqėruan kufomėn e Et'hem Vlorės», e jep tė plotė kėtė ceremoni mortore, nė faqe tė parė tė saj, shoqėruar edhe me njė foto tė ceremonisė (Tiranė, 9 maj 1937, f. 1). Et'hem bej Vlora u martua me Ismete Ohri (Toptani), me tė cilėn nuk pati fėmijė.

Qazim bej Vlora. Lindi nė Stamboll mė 1893. Qė nga viti 1900, kur Ismail Qemali u arratis nga Stambolli, qėndroi gjithmonė pranė tė atit. Ka qenė i pranishėm nė ēdo aktivitet, takim, udhėtim tė kryer nga Ismail Qemali, duke e shoqėruar kudo, gjė qė vihet re, jo vetėm nė «Kujtimet» e Ismail Qemalit, por edhe nė dokumentet dhe fotot e kohės. Gjithmonė kur e prezantonte tek miqtė Ismail Qemali shprehej: «Ky ėshtė arkiva ime e gjallė, ruan nė kokė ēdo material tė botuar ose tė folur, qė mė hyn nė punė pėr problemin e madh shqiptar. Ėshtė im bir, Qazimi». Pas fitores sė Revolucionit xhonturk, mė 1908, shoqėroi tė atin nė Vlorė ku, siē dihet, Ismail Qemali u zgjodh deputet i Beratit nė Parlamentin e Perandorisė Osmane. Ishte i pranishėm nė takimet e Ismail Qemalit me Hasan Prishtinėn, pėr organizimin e kryengritjes sė pėrgjithshme, gjatė viteve 1909-12, gjė qė vėrtetohet edhe nga foto tė kohės. Gjatė viteve 1910-12 zhvilloi njė aktivitet tė gjerė pėr furnizimin e kryengritėsve shqiptarė me armė: «...akuzohet njė shoqėri gjoja klandestine, -lexojmė nė njė relacion tė konsujve nė Vlorė, -e cila gjendet nėn drejtimin suprem tė Qazim beut (djalit tė Ismail Qemalit) qė, ndėr tė tjera, pėrfshika pėrsėri edhe personat e komprometuar nė ēėshtjen shkollore, sepse mbledh tė holla pėr tu ndihmuar shqiptarėve tė Veriut kundėr trupave osmane si dhe importon fshehurazi armė dhe municione pėr njė kryengritje tė mundshme...» («Ismail Qemali -Pėrmbledhje Dokumentesh», Tiranė 1982, dok. 114). Ishte i pranishėm nė Podgoricė, gjatė pėrgatitjeve pėr Kuvendin e Gėrēes (23 qershor 1911) dhe ėshtė autori i pėrkthimit nė shqip tė kėtij Memorandumi («Le Figaro», Paris, 8 korrik 1911, f.2). Pėr t'u shpėrndarė kryengritėsve Memorandumin, shtypur si libėr mė vete, dhe pėr tė marrė aprovimin e tyre, Ismail Qemali e dėrgoi nė Podgoricė, sė bashku me Qazim Kokoshin (Bardhosh Gaēe, «Lėvizja Kombėtare nė Vlorė, 1878-1912», Tiranė 1999, f. 155). Mė 25 tetor shoqėroi tė atin pėr Bukuresht. Mori pjesė nė mbledhjet e kolonisė shqiptare tė Bukureshtit si dhe nė tė gjitha takimet qė Ismail Qemali zhvilloi pėrgjatė gjithė udhėtimit tė tij pėr Shpalljen e Pavarėsisė. Mori pjesė nė delegacionin diplomatik, drejtuar nga Ismail Qemali, nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare, pranė Konferencės sė Ambasadorėve, nė Londėr (1913). Gjatė Luftės I-rė Botėrore qėndroi nė Francė, Itali e Spanjė. Sė bashku me tė vėllanė, Et'hemin, shoqėroi tė atin nė Peruxhia (Itali). Mė 1921 Qazim bej Vlora hodhi kandidaturėn pėr deputet, nė Vlorė, por nuk fitoi. Mbase nė kėtė kohė gėzonin mė shumė simpati nė popull luftėtarėt e shquar tė Luftės sė Vlorės si, Qazim Koculi, Qazim Kokoshi, etj. Nė ato pak rreshta tė prezantimit tė tij si kandidat lexojmė:
«Duke parė se gjithė Zotėrinjtė kandidatė kanė botuar programin e tyre e pashė tė nevojshme tė them edhe un disa fjalė: Nuk shoh asnjė nevojė pėr tė paraqitur njė program; sepse le ta lemė mėnjanė qė nuk ėshtė e mundur tė shtrėngohet ky me nja dy shtylla tė njė gazete, por edhe duhet qė tė gjithė bashkatdhetarėt e mi tė dinė mendimin qė kam pasur si udhėheqės gjithnjė e do ta kem ku ėshtė pėrpjekja me tė tėrė mjetet e mėnyrat: tė mbrojturit e Atdheut e tė drejtat e tij. E akoma unė nė ėshtė se e vura kandidaturėn time kjo nuk ėshtė nga asnjė ndjenjė e interesit tė veēantė por nga patriotizmi i thjeshtė, me qėllim qė tė jem ndėrmjetės midis popullit e Qeverisė sė tij e kėshtu tė mundem tė mbroj e tė pėrkrah interesat dhe hallet e tij, tė siguroj lumturin e fatbardhėsinė e tij me mjetet qė sot qytetėrimi dhe pėrparimi na shtron pėrpara.
Me kėtė rast pėrfitoj t'i paraqes falėnderimet e mia shumė Zotėrinjve qė mė kanė dhėnė kurajo e veēanėrisht bashkėqytetarėt e mi tė cilėt gjithnjė mė tregojnė njė dashuri tė vėrtetė, lavdi emrit qė mbaj i cili pėrmend kujtimet e tė palodhurit mbrojtėsit tė tyre.
Pra, ėshtė me plot besim qė paraqitem pėrpara jush duke shpresuar se ky popull qė e kam dashur nė gjithė jetėn time, qė i kam vrapuar nė mė tė voglat rreziqe duke hyrė gjithnjė nė rreshtat e tij, do tė mė gjej tė meritueshėm pėr besimin e tij. Kiazim Kemal Vlora, Vlorė, 17.02.1912» («Mbrojtja Kombėtare», Vlorė, 20 shkurt 1921, f. 1).
Rreth vitit 1936 u martua me Behije Masllafin, e veja e Inajet bej Ohrit, me tė cilėn nuk pati fėmijė. Pas «ēlirimit» tė Shqipėrisė u vendos nė Strugė dhe pas prishjes sė marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave, mė 1949, nuk u kthye mė nė atdhe. Mė 1949 policia maqedonase i sekuestroi njė pjesė tė dokumentacionit, qė kishte me vete. Sipas historianėve struganė ai kishte njė dokumentacion tė pasur dhe njė bibliotekė shumė tė madhe, fati i tė cilave nuk dihet. Mbetur nė vetmi tė plotė, larg familjes e atdheut, Qazim bej Vlora vdiq nė dhjetor 1953. Shoqata e Historianėve Strugan, pas kėrkimeve tė shumta, mė 1997-ėn, zbuloi vendin ku preheshin eshtrat e Qazim bej Vlorės, duke i vendosur dhe njė pllakė mbi varr. «Me kėtė akt, -ka theksuar Kryetari i Forumit Intelektual tė Strugės, - pastruam ndėrgjegjen tonė prej shqiptari, qė pėr shumė vjet, pėr arsye objektive, nuk e kemi ditur se nė varrezat tona tė Strugės prehen, jo vetėm eshtrat e njėrit nga djemtė mė tė mirė tė Ismail Qemalit, Qazim bej Vlora, por bashkė me to edhe njė pjesė e ndritur e historisė tonė kombėtare, pėr tė cilėn ne jemi krenarė».

Darling Ismail Vlora - Tirana Observer
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:16   #29
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Ismail Qemali: Pa Kosovė e Ēamėri, s'ka qetėsi nė Ballkan


--------------------------------------------------------------------------------

TIRANE-Zbardhet letra e vitit 1918

Kjo letėr e Ismail Qemali dėrguar Dhimitėr Balės, shpalos idetė dhe shqetėsimet e plakut tė urtė tė Vlorės pėr rrezikun qė i kanosej Shqipėrisė sė kohės nga tė tėra anėt. Aty flet me detaje se si duhet menduar pėr bashkimin e Ēamėrisė e Kosovės me Shqipėrinė dhe pėrpjekjet pėr tė takuar politikanėt amerikanė qė t'iu bėhet i ditur problemi shqiptar. Letra ėshtė shkėputur nga vėllimi dokumentar qė do botohet nga Arkivi i Shtetit dhe botohet me lejen e tij
Paris 10 Mars 1918 I nderēmi Z.Dhimitėr Bala, shkronjėtarit "Partisė Politike" Mora letrėn tuaj tė sė 5-ės Shkurtit nė Worcester e cila mė gėzoj shumė dhe mė nxori nga dyshimi qė kisha, se mund tė kish humbur kur pas tė shkrojturat t'uaja do tė m'a kishit dėrguar bashkė me Credincial-in, tė cilin e mora mė parė.
Si ju bėnja tė njojtur me telegrafin qė dėrgova 7 ditė mė parė, vendimet e mbledhjes qė u bė nė Worcester, me duken shumė tė pėlqyera dhe mė japin shpresė se pun' e "Partisė" do tė bėjė pėrparime tė mbėdhenj. E dini fort mirė se sot pėr sot, pėr fatkeqėsi, Shqipėria ndodhet nė atė mė tė madhin rezik, se ky shtet megjithėse i gdhendur nė tė gjitha anėt, ashtu si u njojt nga Konferenca e Londrės 1913, sot duke qenė i copėtuar dhe nė shumė duar tė huaja, nė ditėn e paqjes nuk dimė cili do tė na dalė mprojtė dhe cili do tė jetė miku i vėrtetė i Shqipėrisė. Shikoj se armiqtė t'anė kanė ndjenja dhe mendime tė ndara mes tyre, po nė vendet e huaja dhe nė luftėn kombėtare janė tė gjithė tok dhe dėftenen tė lidhur. Mjerėrisht, neve qė kemi atė mė tė madhen detyrė e tė dėftejmė atė mė tė madhen lidhje, pėr kundrazi jemi tė pėrēarė dhe tė kundėrshtuar njėri me tjetrin pėr zemėrime vetjakė, tė cilėt as nė kohėt e shtruara s'lipsej t'i kishim se nuk do tė nderonin aspak. Kjo mė bėn tė helmonem po me gjithė kam shpresė se reziku i math me tė cilin ndodhet atdhėu, reziku i cili na bėn tė dridhemi do tė japė fuqi me patriotėt e vėrtetė, kėshtu tė gjithė Shqipėtarėt brenda dhe jashtė Shqipėrisė, duke patur nder ment shpėtimin e Shqipėrisė, do tė bashkėdėgjojnė kėto porosi. Unė pa patur nderin tė jem delegat i "Partisė" punonja pėr Shqipėrinė, edhe me tė marė kėtė nder i shkrojta kryetarit tė komitetit "Pro Albania" nė Londrė Z.Aubrey Herbert, i cili ėshtė miku im i veēantė dhe miku i Shqipėrisė, dhe i shėnonja sa interes i math dotė ish njė bashkėpunim me delegatėt e tė dya anėvet. Pėrgjigjeja qė mora nga Z-a dhe Z-i Herbert, po ja u mbull bashkė me kėtė letrė. Nė letrėn e parė ju kisha shkruar ē'ė mėndonesha tė bėnja kėtu dhe me telegraf patt mirėsinė tė mė siguroni se pranoni kėshillat e mia. Banka mė pagoj 400 dhollarė qė kishit mirėsinė tė mė dėrgoni dhe pėr tė cilat, duket nga shkaku i delikatesės, as qė mė kishit lajmėruar. Si e dini, interesi i Shqipėrisė e do qė, pa humbur kohė aspak tė vemė nė vepėrim sendet e nevojshme duke mbajtur veten ashtu si lipset edhe duke qėnė nė marveshje tė pareshtur me qarket politikė e tė shtypit. Tri shkronjės pėr Buletin-in, pėr librat, kartat dhėshkronjėtare edhe pėr raportet e memuaret pėr ēėstjen kombėtare, janė qė sot tė pajtuar. I pari i kėtyre ėshtė Z.N.Lako, i cili pėrveē si patriot dhe shkrimtar, ėshtė i vetėmi pėr tė botuar kartat qė ka pregatitur e po pregatit, mbi kėtė ēėstje. Po atė gjė qė dua tė di, ėshtė tė mar vesh, cila ėshtė fuqia e "Partisė" pėr tė pėrkrahur kėtė punė? Pra kur tė di si dhe me sa mundet "Partia" ti dalė zot kėsaj pune atėherė do tė rregulloj punėn pas fuqisė, se si thotė fjala "sipas jorganit t'i shtrijmė kėmbėt". Me argumente historike, politike e gjeografike, lipset t'i dėftejmė botės sė qytetėruar cili ėshtė kombi Shqipėtar, cilat janė dėshirat dhe tė drejtat e kėti kombi edhe qysh pa iu shtuar Shqipėrisė, nga an e Verriut Kosova e nga an' e Jugės Ēamėria, nukė munt tė shtronet nė sinisin e Ballkanit. Pėr masat qė kemi pėr tė marė mbi kėrkesat nė mbledhjen e paqes, lipset njė marėveshje me hollėsira nė mes t'ėnė, pėr tė cilėn munt tė vij edhe vetė gjer nė Amerikė ku dotė kem rastin tė piqem dhe tė ēpjegoj punėn t'ėnė nė politikanėt e Amerikės. Xgjedhja e Z-ės Duko si kryetare ėshtė shumė e veēantė. Ju lutem t'e uroni nga ana ime ashtu edhe "Partinė" qė pati mejtimin e veēantė pėr kėtė xgjedhje. Sa pėr nipin tim Nuredin Bejnė, s'kam pėrveē se t'iu falem pėr kėtė xgjedhje qė ėshtė njė nder pėr shtėpinė t'ėnė. Do tė ishte fort e vlejtur tė gjendeshe bashkė me mua si delegat nė Europė. Dot'i shkruaj Nuredin Beut po kini mirėsinė t'ė bisedoni kėtė mejtim edhe pas njė marėveshje me atė tė mė lajmėroni. Mejtimi qė kini pėr njė fletė organ tė "Partisė" ėshtė i pėlqyher dhe dotė jem i lumtur tė kėndoj kėtė fletė tė re qė do tė na mprojė tė drejtat e "Partisė" si edhe tė Shqipėrisė.
Duke pritur njė pėrgjigje tė shpetė ju pėrshėndosh me nder".
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:16   #30
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Ismail Qemali, nga lindja nė vdekje, mes fotosh e kujtimesh

U prezantua albumi fotografik kushtuar burrit tė shtetit.

Historiani Kristo Frashėri sjell shėnime, faksimile e gravura qė lidhen me Pavarėsinė .
Pa hyrė mirė viti, tė gjitha aktivitetet kulturore, me apo pa lidhje me historinė, u vunė nėn “markėn” “Me rastin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė”.

Dhe nė morinė e kėtyre aktiviteteve, vetėm dje u zhvillua njė syresh, mirėfilli pėr pėrvjetorin e Pavarėsisė. Nė ambientet e Akademisė sė Shkencave u prezantua albumi kushtuar Ismail Qemalit, pėrgatitur nga historiani Kristo Frashėri. Njė vėllim jo shumė voluminoz qė pėrfshin fotografi tė Ismail Qemalit, qysh nga vogėlia e deri nė vitet e fundit tė jetės. Janė pėrfshirė fotografi familjare e gravura shekullore tė sarajeve tė Vlorajve. Vetė Frashėri nuk ėshtė zgjatur shumė me komente nė kėtė botim. Ai ėshtė mjaftuar me shoqėrimin me njė parathėnie, qė e ka shkruar qysh nė nėntor tė vitit 1962 dhe e ka botuar nė gazetėn “Zėri i Popullit”. Ai e ka lėnė tė pacenuar kėtė botim dhe ka menduar ta pasurojė albumin e tij me shėnime tė Ismail Qemalit, telegrame, faksimile dokumentesh tė rėndėsishme, fjalimesh, Deklaratėn e Pavarėsisė apo njė faksimile tė Himnit tė Flamurit, firmosur nga Asdreni. Pėr vlerat qė sjell ky album foli nėnkryetari i Akademisė sė Shkencave, Myzafer Korkuti, akademik Emil Lafe, si dhe i biri i historianit, Gjergj Frashėri, qė pėrcolli pėrshėndetjet e tė atit, i cili nuk ishte i pranishėm. Nga albumi “Ismail Qemali” kemi shkėputur disa copa kujtimesh tė Ismail Qemalit nga momente tė ndryshme tė jetės sė tij, nga fėmijėria, te shėnimi mė i fundit i janarit tė vitit 1919.

Pėr t’u dhėnė fund intrigave qė nxisnin krijimin e trazirave nė vend… kėrkesa ime pėr tė dhėnė dorėheqjen u pranua nga Fuqitė e Mėdha. Anėtarėt e Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit mė njoftuan se ishin autorizuar nga qeveritė e tyre pėr tė marrė pushtetin, po qe se unė isha i po atij mendimi pėr dobinė e njė hapi tė tillė. Pas kėsaj u nėnshkrua, mė 22 janar 1914, protokolli i dorėheqjes. Aty thuhej: ‘Sot, mė 22 janar 1914, Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit u mblodh nė prani tė Ismail Qemalit, kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme, i bindur se e vetmja mėnyrė pėr t’u dhėnė fund mosmarrėveshjeve dhe anarkisė sė pėrhapur nė vend, si dhe pėr tė krijuar njė qeveri tė vetme pėr tė gjithė Shqipėrinė, e cila nė gjendjen e tanishme tė punėve mund tė arrihet vetėm duke dorėzuar pushtetin nė dorė tė Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit, i cili pėrfaqėson Fuqitė e Mėdha’

“Pasi u shkarkua dhe u internua Mithat Pasha… shkova te veziri i madh dhe i kėrkova tė ndryshonte gjendjen, qoftė duke pranuar dorėheqjen time. Sapo u ktheva nė zyrėn time, u paraqit njė oficer qė mė ftoi tė shkoja menjėherė te ministri i Luftės. Shkova dhe mė shoqėruan nė sallėn e gjyqit ushtarak… qemė tre veta. Pas njė pritjeje disaorėshe, njė oficer tjetėr mė njoftoi urdhrin perandorak pėr t’u nisur menjėherė nė Bursė… Atje u morėm vesh se cili prej nesh do tė internohej nė lokalitete tė ndryshme tė Anadollit. Pėr mua ishte zgjedhur Qutahia… Pas shtatė vitesh internimi, mua mė liruan dhe mė emėruan qeveritar nė Mardin (Mesapotamia Veriore)”.

“Sot ėshtė ditė vendimtare pėr Shqipėrinė: Do tė ngjallemi ose do tė vdesim. Sikur tė kisha tė holla, do tė isha hedhur deri nė Amerikė pėr njė marrėveshje tė plotė me atdhetarėt e atjeshėm. Po nė marrėveshje me qeverinė italiane, e quaj tė nevojshme tė shkoj nė Romė. Prej andej mund tė bėja njė marrėveshje me gjithė shqiptarėt e Shqipėrisė, pėr tė vendosur njė aksion kombėtar nė njė moment kaq kritik e tė rrezikshėm dhe tė pėrpilojmė programin pėrfundimtar. Nga Italia kėrkoj tė nxis nisjen nga Shqipėria veriore, qendrore e jugore tė tre ose gjashtė delegatėve, nė mėnyrė qė sė bashku me delegatėt qė vijnė nga Amerika, tė shkojmė nė Paris tė gjithė sė bashku, pėr t’i propozuar Konferencės sė Paqes kėrkesat dhe tė drejtat e Shqipėrisė”. (22 janar 1919)

“Gjatė udhėtimit tim nga Stambolli pėr nė atdhe arrita nė Bukuresht, ku ishte njė koloni e madhe shqiptarėsh. Si pasojė e njė mbledhjeje, pesėmbėdhjetė bashkatdhetarė vendosėn tė vinin me mua nė Shqipėri. Unė telegrafova nė ēdo anė tė atdheut pėr tė njoftuar arritjen time tė afėrt dhe deklarova se kishte arritur pėr ne momenti pėr tė realizuar aspiratat tona kombėtare. Nė tė njėjtėn kohė kėrkova qė tė dėrgohen delegatė nga ēdo anė nė Vlorė, ku do tė mbahej Kuvendi Kombėtar”.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2012, 22:21   #31
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,281
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Si e lashė Shqipėrinė...



Nga Ismail Qemal Bej Vlora



Mbretėrimi i shkurtėr i Wilhelm Wiedit, qe mė i pasur nė episode groteske, se sa nė veprime pėr organizimin e njė shteti tė ri. Kjo ishte prova e kujdesit tė pakėt qė Fuqitė kishin pėrdorur nė zgjedhjen e njė sovrani pėr njė vend, lumturia e tė cilit varej nga njė zgjedhje e kujdesshme. Kishim shpresuar se takti dhe urtėsia e Princit, do tė shėrbenin si kundėrpeshė pėr humbjet e territorit, pėr tė cilat kishim vuajtur, dhe ngjitja e tij nė Fron, do ti jepte njė shtytje tė konsiderueshme zhvillimit tė vendit. Pėrkundrazi situata u bė mė e ngatėrruar dhe pėr pak kohė u bė kritike. Njė mėngjes mora njė telegram nga Vlora, qė mė shkaktoi njė tronditje tė thellė. Shtėpia e Esad Pashės ishte bombarduar dhe vetė ministri ishte arrestuar. Ky njoftim i shkurtėr pa asnjė shpjegim tjetėr, mu duk kaq i ēuditshėm, sa pėr njė ēast nuk e besova pėr tė vėrtetė. Sidoqoftė, nxitova tė shkoja tek konsujt italian e austriak nė Nicė e nė Vjenė pėr tė vėrtetuar informatėn nėse ishte e vėrtetė e pėr tė pėrcaktuar domethėnien. Pėrgjigjet qė mora, nuk lanė asnjė dyshim, e pas pak kohe mora vesh hollėsitė e ngjarjes.
Kisha parashikuar gjithnjė se Esad Pasha do tė ndodhej nė njė pozitė jashtėzakonisht tė vėshtirė nė Durrės. Ky qytet me mė pak se pesė mijė banorė, kishte qenė qendėr intrigash e kundėrshtimesh pėr kandidaturėn e Ėiedit si princ evropian, si dhe qendėr e kryengritjes sė Esadit kundra Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės. Esadi, qė menjėherė pas njė kthimi tė dyshimtė, ishte vėnė ministėr pikėrisht i atij Princi qė ishte aq i padėshiruar pėr shokėt e tij, nuk mund tė kishte tjetėr veē mungesė popullariteti e pėrbuzje. Mllefi kundra tij u bė shpejt mė i thellė dhe demonstratat popullore nė vend, morėn njė karakter kėrcėnues. Princi, pėrkundrazi, nė vend qė tė qetėsonte popullin kur lėvizja ishte nė kulm, pėrdori topin. Nga ana tjetėr, nė vend qė tė pushonte ministrin e tij tė padėshirueshėm, me njė procedurė legjitime tė rregullt, Princi vetė, duke vepruar nėn njė influencė, qė nuk jam nė gjendje ta pėrcaktoj, pėrdori pėrsėri mjete tė dhunės. Ai adaptoi njė linjė veprimi tė pashembullt nė analet e qeverisjes. Shtėpia e Esadit u rrethua e u bombardua deri sa gruaja e tij doli nė njė dritare duke tundur njė ēarēaf tė bardhė si shenjė armėpushimi. Bombardimi u pezullua. Ndėrhyri ministri italian Carlo Aliotti, nė sajė tė tė cilit Esadi pati mundėsi tė dilte pa incidente tė tjera. Tė shoqėruar me marinarė e gjithė familja mundi tė largohej me njė anije vrojtimi austriake, nga ku u transferua nė anijen bazė tė Italisė, me tė cilėn Esadi shkoi nė Evropėn Perėndimore, pasi kishte dhėnė fjalėn e nderit, se nuk do tė kthehej mė nė Shqipėri.
Duke patur parasysh kėto ngjarje tė ēuditshme, e quajta detyrė qė tė kthehesha menjėherė nė Vlorė. Pikėrisht kur po i hipja trenit nė Nicė, mė takoi konsulli italian, me njė telegram tė Ministrit tė Jashtėm, Markezit San Xhiuliano, qė mė kėrkonte tė njihte mendimin tim, pėr gjendjen nė Shqipėri dhe pėr masat qė duheshin marrė, duke pasur parasysh se gjendja po bėhej gjithnjė e mė alarmuese. Meqė kėrkonte, nėse ishte e mundur tė diskutonim argumentin me tė, ndalova nė Romė, ku San Xhuliano e unė u morėm vesh pėr masat qė do tė ishin tė pėrshtatshme tė merreshin. Nė Vlorė, sapo arrita, mora vesh hollėsitė e ngjarjeve qė isha njoftuar dhe se Durrėsi ishte i rrethuar nga tė gjitha anėt e nuk kishte komunikim me pjesėn tjetėr tė vendit. Autoriteti mė i lartė dhe juridiksioni i Mbretit tonė ishte kufizuar nė atė qytet tė vogėl. Pas disa ditėsh, u nisa pėr nė Durrės me pesėmbėdhjetė fisnikė tė krahinės, me qėllim qė ti parashtronim Princit opinionin tonė pėr situatėn, qė pėrputhej me atė tė ministrit San Xhuliano. Gjatė njė takimi tete-a-tete (kokė mė kokė) qė pata me tė, i paraqita konkluzionet qė kishim arritur dhe masat e nevojshme. Princi mė ēuditi pėr mungesėn e njė ideje pėr gjendjen dhe koshiencėn e vėshtirėsive tė jashtėzakonshme tė momentit. U tregua i paaftė tė bėnte njė vėrejtje, apo tė bėnte njė pyetje tė dalė nga arsyetimi i tij personal. Ndėrsa i ilustroja masat e ndryshme qė mund tė zgjidhte, pėr tė dalė nga gjendja e vėshtirė, nuk mė pyeti asnjėherė se si mund tė viheshin nė praktikė kėto masa.
Tė nesėrmen Princi priti tė pesėmbėdhjetė fisnikėt e Vlorės. Nuk na la megjithatė, pa dhėnė mė parė ndonjė shenjė kujdesi pėr vendin. Nė Pallat u bė njė mbledhje e tė gjithė krerėve shqiptarė qė ndodheshin nė Durrės. Princi e hapi vetė mbledhjen me pak fjalė frėngjisht, duke shpjeguar qė na kishte mbledhur qė tė shprehnim mendimet tona personale mbi gjendjen nė vend. Nuk kishim pasur asnjė diskutim paraprak, siē ėshtė zakon kur ėshtė puna pėr tė dhėnė njė mendim nė rrethana tė kėtij lloji, por iu pėrshtatėm dėshirave tė tij. Nė vend qė tė mbyllja serinė e propozimeve, siē duhet tė bėja lidhur me pozitėn time, unė fola i pari. Nė fund Princi na falenderoi e tha se pasi tė pėrktheheshin vėrejtjet tona e ti studionte, do tė na njoftonte vendimin e tij. Pritėm disa ditė, dhe pastaj pėr shkak tė mungesės sė njoftimeve tė tjera, shkuam nė Vlorė.
Duke parė rėndimin e gjendjes sė pėrgjithshme tė vendit dhe tė paaftėsisė sė dukshme tė Qeverisė sė Durrėsit, me qėllim qė tė merreshin masat pėrkatėse pėr tė shpėtuar Shqipėrinė, u caktua nė sheshin e madh tė Vlorės njė mbledhje e banorėve tė qytetit e tė krahinės, ashtu dhe tė gjithė refugjatėve tė krahinave tė tjera tė pushtuara nga armiku. Mbas njė diskutimi tė gjerė, u vendos tė formohej Komiteti i Shpėtimit Publik, nėn kryesinė time. Njoftuam Fuqitė e Mėdha dhe Princin me njė proklamatė, nė tė cilėn deklarohej se pėrfaqėsuesit e popullit tė Vlorės dhe tė njė duzine krahinash tė tjera, ishin mbledhur dhe kishin votuar krijimin e Komitetit tė Shpėtimit Publik me qėllim qė tu kėrkonin Fuqive garante tė princit, qė tia transferonin pėrkohėsisht pushtetin Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit, e tė merrnin tė gjitha masat qė kėrkonin rrethanat. Mesazhi i nėnshkruar nga tridhjetė delegatė, i bėnte thirrje drejtėsisė sė Fuqive, e i lutej ti besonte Komisionit kėtė detyrė pa vonesė, duke shtuar se ishte fjala pėr tė vetmen masė, sipas mendimit tonė, qė mund tė mbajė sovranin legjitim nė fron, tė sigurojė bashkimin kombėtar dhe tėrėsinė tokėsore e tė shpėtojė nga shkatėrrimi mbi njėqind mijė qenie njerėzore, qė duke u larguar nga hekuri e zjarri, iu desh tė braktisin pronat e tyre tė djegura e vatrat e tyre tė rrėnuara e tė mbroheshin nė tė vetme qoshe tė Shqipėrisė qė ende ishte e lirė, nė qytetin e Vlorės e nė rrethinat e saj.
Arrita nė momentet e fundit tė kėtij mbretėrimi tė dhimbshėm e tė kotė. I mbyllur, siē kam thėnė, nė kryeqytetin e tij fatkeq Princi kishte humbur ēdo autoritet dhe sovraniteti i tij nuk ekzistonte mė. Nuk mbeti asgjė nga dhjetė milion frangat qė i kishin dhėnė paradhėnie dhe qė ai i kishte harxhuar marrėzisht nė gjėra si krijimi i njė gjykate Kasacioni, kur nė vend nuk kishte asnjė gjykatė, emėrimin e inspektorėve tė arsimit publik, kur nuk kishte shkolla, mbajtjen e ministrave tė plotfuqishėm tė akredituar nė vende tė huaja, por qė rrinin rehat nė shtėpi. Megjithėse dėrgonte Ministrin e Financave nė Romė pėr kontribute tė tjera, qoftė Roma, qoftė Vjena luajtėn pjesėn e shurdhit. Si njė spekulator i falimentuar Ėilhelm Ėiedi e kuptoi se nuk mbetej tjetėr veēse tė largohej. Lufta e madhe kishte filluar e do tė pėrmbyste shpejt Evropėn. Anijet e Fuqive e braktisėn Durrėsin dhe e lanė nė dorė tė ngjarjeve, kurse Princi i ndoqi me njė jaht tė vogėl italian, qė i ishte lėnė nė dispozicion.
Me gjithė pėrvojėn e kėtyre tre muajve, bashkatdhetarėt e mi e panė me trishtim tė largohej, sikur ai tė pėrfaqėsonte njė shpresė qė merrte fund, njė ėndėrr qė zhdukej. Ai skishte bėrė asgjė pėr ti njohur e kuptuar, asnjė hap pėr tiu afruar zemrave tė tyre, qė i ishin hapur me aq besim.
Tashti nuk mbetej tjetėr, veēse tė pritej dita kur pėrfaqėsuesit e njerėzimit tė mblidheshin e tė vendosnin tė njihnin tė drejtat tona qė deri nė kėtė moment fatkeqėsisht kishin mbetur tė harruara, me preteksin pėr tė evituar atė qė ishte e paevitueshme. Jemi tė bindur qė njė akt drejtėsie i dhėnė pėr ne, do tė jetė i dobishėm jo vetėm pėr ne vetė, por dhe pėr tė gjithė ata qė kanė kėrkuar zgjerimin e tyre me shkatėrrimin tonė. Rindėrtimi i bllokut ballkanik dhe garancia e pavarėsisė sė tij, do tė jetė njė nga faktorėt mė tė fuqishėm pėr paqen e Evropės Lindore dhe tė botės.
Kjo ndėrtesė ballkanike mund tė forcohet, vetėm me forcimin e Shqipėrisė, qė pėrbėn kolonėn e katėrt qė e mban.

*Paris, korrik 1917

__________________
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2012, 13:28   #32
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 7,672
Thanks: 2,957
Thanked 3,028 Times in 1,879 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 136
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Ēfarė tha Ismail Qemali, mė 1907?

Pėr herė tė parė del nga arkivat italianė njė intervistė e Ismail Qemalit dhėnė pėr fletoren “La Tribuna” e botuar mė 27 korrik tė vitit 1907 (nr.27).

Ardhja e Ismail Qemalit nė Romė ėshtė cilėsuar si vizita e njė prej personaliteteve mė tė shquara tė Ballkanit. Alessandro Lalģa-Paternostro e ka takuar Ismail Qemalin dhe ka zhvilluar kėtė intervistė, nė tė cilėn ai cek ēėshtje kryesore qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen shqiptare dhe statu quo-nė e Ballkanit nėn Perandorinė osmane.

Njė nga pikat mė tė mprehta nė bashkėbisedimin e tyre mbetet ajo e marrėveshjes me Greqinė. Ismail Qemali e konsideron marrėveshjen me fqinjėt, nė dobi tė shqiptarėve, qė sipas tij do tė shmangte njė rrezik akoma mė tė madh, atė bullgar.

Nė hyrje tė kėsaj interviste, Alessandro Lalģa-Paternostro shprehet: “Qysh mė parė nga Athina i patėm njoftuar lexuesit e ‘Tribunės’ pėr ardhjen nė Itali tė Ismail Qemal Beut, pėrkrahėsit mė ngulmues tė statu quo-sė nė Ballkan, gjer kur Perandoria osmane tė mbahej nė kėmbė, dhe pėrkrahėsi mė me peshė i bashkėpunimit paqėsor tė popujve tė Ballkanit, nga i cili do tė arrihej diēka praktikisht e dobishme. Meqenėse pas bisedimeve ndėrmjet tė nderuarve TommasoTittoni (ministėr i Jashtėm i Italisė) e baronit Ehrental (ministėr i Jashtėm i Austro-Hungarisė), gjatė sė cilave u vėrejt prej dy ministrave mirėkuptim i plotė pėr nevojėn e parimit tė qėndrueshmėrisė e tė ruajtjes sė statu quo-sė, ēėshtja e politikės ballkanike ka marrė njė rėndėsi akoma mė tė madhe dhe teoria e famshme e statu quo-sė ka fituar interesim tė madh, vendosa tė vizitoj personalitetin e shquar, i cili prej disa ditėsh gjendet nė Romė, pėr t’i kėrkuar pikėpamjen e tij lidhur me politikėn ballkanike.

Mbrėmė munda tė kuvendoj gjatė me Qemal Beun, i cili megjithėse ėshtė kundėr asaj qė ne zakonisht e quajmė intervistė, deshi pėr herė tė parė tė mė shfaqė mua, pėr lexuesit e ‘Tribunės’, idetė e tij: ide qė kanė sidomos nė ditėt tona, njė rėndėsi shumė tė madhe, qoftė iu pėrgjigjen shterueshėm tė gjitha problemeve rreth tė cilave prej kohėsh po shqetėsohen partitė e ndryshme politike”. Kjo ėshtė intervista e parė qė Ismail Qemali jepte pėr shtypin e huaj nė lidhje me ēėshtjen shqiptare. Kjo intervistė ėshtė pėrkthyer nga origjinali nga historiani Tanush Frashėri, i cili e ka zbuluar vetėm pak kohė mė parė nė arkivat italianė.

Ēėshtja shqiptare, ashtu siē ėshtė nė fazėn e sotme, thjeshtėsohet vetė, me kombėsinė. Shqipėria, qė krenohet se ka njė gjuhė tė vetėn, njė letėrsi tė sajėn, histori e tradita tė vetat, ka tė drejtė tė kėrkojė me kėmbėngulje afirmimin kombėtar duke ndjekur idealet e reja tė lirisė e tė pavarėsisė. Ėndrra e saj meriton mbėshtetjen e popujve tė qytetėruar, tė latinėve nė pėrgjithėsi e tė italianėve nė veēanti. Italia ka dy arsye: njė ėshtė morale, kurse tjetra praktike, pėr tė mbėshtetur popullin shqiptar nė luftėn pėr tė drejtat e tij kombėtare.

Moralisht, rilindja romake nuk mund tė tradhtojė gjithė traditėn italike duke rėnduar ndėrgjegjen e saj me nėpėrkėmbjen e tė drejtės sė njė populli; praktikisht ajo duhet t’i kundėrvihet ēfarėdo rrėnjosjeje tė mundshme ose tė ardhshme tė sllavizmit. Dhe po ashtu, njėsoj pėr vetė pozitėn e saj gjeografike e interesat e veta ekonomike, duhet tė kundėrshtojė qė brigjet lindore tė Adriatikut tė mos shkelen nga njė element mbizotėrues e gllabėrues, ashtu siē duket se po pėrpiqen tė sigurojnė pozitėn e tyre sllavėt, nė rast se ndodh prishja e statu quo-sė, tė cilėn ngjarjet e ditėve tona po rreken ta shpejtojnė.

Pėr arsyet e politikės sė lartė por edhe tė drejtėsisė, ledhi i formuar pėrtej Adriatikut nga njė Shqipėri e bashkuar dhe e fortė mund tė jetė e vetmja e aftė t’i bėjė ballė shtrirjes nė Ballkan tė njė elementi, s’ka rėndėsi cilit, armik i rrezikshėm. Kurse Shqipėria do tė jetė njė faktor paqeje e stabiliteti, meqenėse nuk do t’i kundėrvihet mbrojtjes sė tė drejtave tė arsyeshme tė popujve tė tjerė, do tė dijė tė jetė mė e vėmendshme pėr interesat e veta e tė drejtat e saj, duke pasur kujdes tė mos trazohen interesat e mbrojtėsve dhe miqve tė saj tė natyrshėm.


vazhdon


...
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2012, 13:30   #33
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 7,672
Thanks: 2,957
Thanked 3,028 Times in 1,879 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 136
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

...

Po Shqipėria, lidhur me marrėdhėniet me Greqinė, ēfarė propozon?

Njė program tė vetėm: ashtu si nga deti, ajo kėrkon me kėmbėngulje mbėshtetjen e Italisė, po ashtu nė kontinent dėshiron tė vendosė marrėveshje me Greqinė, veēse shqiptarėt nuk duhet kurrė tė ndjekin e t’u zėnė besė bullgarėve, tė cilėt nxjerrin nė dukje (pah) sikur e shohin me kėnaqėsi lėvizjen kryengritėse tė shqiptarėve, por nė fund tė fundit veprojnė pėr interesat e tyre. Ata pėrpiqen tė luajnė me lojė fjalėsh tė errėta qė tė pakėsojnė forcėn e rezistencės e tė shfrytėzojnė rastin, pėr tė realizuar ėndrrat e tyre. Nuk mund tė ketė veēse pak njerėz qė shohin ėndrra me sy hapėt dhe poetėt qė bien nė grep. Tė bėsh lojėn e bullgarėve pėr t’u ēliruar nga Perandoria osmane e tė qėndrosh nėn kėrcėnimin e propagandės sė saj, sigurisht nuk ėshtė e dobishme. Do t’i ndodhte Shqipėrisė ajo qė pėr pak sa nuk i ngjau vetė Bullgarisė, kur Rusia pėrpara luftės me Japoninė (1905) pėrfundoi Konventėn e famshme me Austrinė, sė cilės i lėshoi Maqedoninė e Selanikun, duke mbajtur pėr vete Bullgarinė dhe gjithė pjesėn lindore tė Kostandinopolit.

A besoni se shqiptarėt pajtohen me mendimin e epėrsisė sė marrėveshjes greko-shqiptare dhe a do ta kuptojnė rrezikun bullgar?

Pa pėrjashtim, nuk ka tė vėrteta qė mund tė dallohen nga tė gjithė. Nuk mund tė mėtoj se shqiptarėt nė kėtė pikė janė tė pėrsosur; s’do mrekullohesha nė qoftė se shumė shkronjės e mohojnė njė tė vėrtetė tė tillė dhe e pengojnė marrėveshjen. Ajo qė unė mund tė pohoj ėshtė se shumica e shqiptarėve qė pėrfaqėsojnė ndėrgjegjen kombėtare, hedh poshtė me indinjatė, me pėrbuzje ēdo ide pajtimi me bullgarėt dhe ēdo demonstrim ushtarak me qėllim qė ta zhvendosė statu-quo-nė nė favor tė Bullgarisė duke futur pėrēarjen mes racave qė i kundėrvihen sllavizmit.

Pra njė marrėveshje shqiptaro-greke ėshtė nė dobi tė Shqipėrisė?

Shumė e vlefshme edhe pėr Greqinė. Unė jam fatlumtur qė konstatova gjatė qėndrimit tim nė Athinė se ndjesitė greke janė tė ngjashme me ato tė shqiptarėve dhe se vetėdija e tė dy popujve shfaqet spontanisht e bashkuar pėr t’u mbrojtur nga rreziku i pėrbashkėt. Bullgaria kėrcėnon njėlloj tė drejtat e Greqisė nė Maqedoni dhe ato nė Shqipėrinė e Epėrme Veriore.

vazhdon

...
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2012, 13:31   #34
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 7,672
Thanks: 2,957
Thanked 3,028 Times in 1,879 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 136
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

...

Po qe se nesėr ndodh prishja e statu quo-sė mes grekėve dhe shqiptarėve, nuk kanė pėr tė lindur pėrēarje pėr disa territore tė diskutueshme?

Marrėveshja midis dy popujve ka pėr bazė punėn e pėrbashkėt pėr zhvillimin paralel tė dy racave nė sferėn kombėtare tė gjithsecilės. Ato qė janė kaq pranė njėra-tjetrės, kanė megjithatė edhe karaktere tė dallueshme, tė cilat sfera kombėtare e secilės ka mbetur pikė pėr pikė ashtu si i ka ngulur nė ndėrgjegjen e tyre historia, duke punuar sot pėr tė qenė tė gatshėm ndaj mundėsisė sė zhvendosjeve ballkanike. Unė nuk mendoj aspak se mund tė lindin ēėshtje tė rėndėsishme territoresh, tė cilat tė dėmtojnė marrėveshjen e tė krijojnė pėrēarje nė tė ardhmen. Shqiptari, i njohur prej gjuhės sė tij, historisė sė vet dhe ndėrgjegjes, do tė qėndrojnė aty ku faktikisht ėshtė; e po ashtu edhe greku.

A dėshironi Shkėlqesi tė mė thoni diēka pėr statu-quo-nė, qė ju me kaq autoritet e mbroni?

Me kėnaqėsi. Statu quo nuk ėshtė njė formulė e papajtueshme me zhvillimin dhe ekzistencėn e elementėve pėrbėrės tė Lindjes, pėrkundrazi ėshtė formula praktike dhe e dobishme pėr bashkekzistencėn, bashkėjetesėn e kėtyre elementėve heterogjenė pėr tė ruajtur ekuilibrin ballkanik, e po ashtu edhe pėr baraspeshėn e pėrgjithshme botėrore. Kjo dobi e padiskutueshme mund tė sulmohet vetėm prej politikės turke, e cila pas luftės ruso-turke tregoi se nuk ėshtė e mundur ruajtja e statu quo-sė. Ėshtė e dhimbshme qė pjesa mė e madhe e politikanėve nė Lindje e sheh gjendjen nė Lindje pėrmes prizmit tė idealit europian, pa i vėnė mendjen rrethanave tė vendit ose karakteristikave tė popujve tė ndryshėm lindorė. Dhe ėshtė akoma mė e hidhur qė publicistėt perėndimorė i gjykojnė pasojat pa analizuar shkaqet. Turqia ėshtė njė shtojcė e Europės, por duhet tė dallojmė nė tė njė masė orientale qė nuk mund tė asimilohet tėrėsisht nga Europa vėrtet. Politika reaksionare qė drejton Turqinė qysh prej tridhjetė vjetėsh, ka shkallmuar gjithė pėrparimet e arrira gjatė dyzet vjet reformash tė nisura me Tanzimatin dhe tė vazhduara prej tre sovranėsh. Asnjėherė ky qėndrim reaksionar (qė ndeshet kaq shpesh nė zhvillimin e popujve) pasojė e huqit tė njė sovrani absolut tė sfilitur gjer nė ankth nga ideja fikse tė bėjė ēdo gjė, mjaft tė mbretėrojė e tė ekzistojė vetėm ai, nuk duhet tė fshijė meritėn e asaj qė ėshtė bėrė e realizuar pėrpara tij, e nuk duhet tė pėrjashtojė mundėsinė e rikthimit tė njė regjimi liberal e reformator pas tij.

Po si e shpjegoni Shkėlqesi dobėsinė e gjithė njė populli, i cili pėr tridhjetė vjet duroi apo iu pėrshtat me mospėrfillje njė regjimi tė tillė?

Zhdukja tragjike e dy mbretėn’ve dhe katastrofa e njė lufte tė pashmangshme e vunė popullin osman pėrpara njė dileme: ose tė hidhej nė revoltė e tė shuhej ose tė pėrpiqej pėr ekzistencėn e vet. Pėrballė kėsaj dileme nuk i mbetej veēse tė parapėlqente zgjedhjen e fundit. Autoriteti absolut e vetjak i sulltanit mbi njė popull tė tmerruar prej fatkeqėsive nuk bėri gjė tjetėr veēse shtoi, qoftė prej ngjarjeve qė u krijuan nga disa persona, tė cilėt kėrkonin t’i bėnin lak autoritetit tė sulltanit e tė zhvatnin nga pushteti i tij elementė shpėrbėrjeje; qoftė prej lajkatimit tuhaf e tė tepruar tė fuqive tė ndryshme qė shihnin tek sulltani burimin e vetėm nga i cili mund tė zinte fill fitimi.

vazhdon

...
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2012, 13:32   #35
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Postime: 7,672
Thanks: 2,957
Thanked 3,028 Times in 1,879 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 136
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

...

Pra, kjo gjendje e gjėrave e autoriteteve tė tilla i ka zėnė frymėn ēdo lloj energjie tė popullit osman, apo ekziston njė element qė mund tė realizojė, nė njė kohė tė afėrt ose tė largėt, ndoshta edhe sikur tė priret ndaj kėtij regjimi tė lirisė, tė cilin e ka pranuar si tė mundshėm?

Po, ekziston njė zgjim i jashtėzakonshėm te rinia turke, e cila ēdo ditė programin dhe idetė liberale po i paguan me qindra viktima nga radhėt e saj: dhe nė qoftė se shqetėsimi pėr t’i shikuar tė gjitha reformat e kėrkuara me ngulm nga fuqitė si shenjat paralajmėruese tė ndarjes, ato nuk e ndrydhin vrullin e popullit, regjimi i sotshėm do tė kishte rėnė qysh prej shumė kohe. Ėshtė pra e nevojshme tė pėrcaktojmė se ruajtja e statu quo-sė nuk ėshtė e mundur pa kryerjen e reformave, dhe se ato (reformat) nuk synojnė aspak zhvendosjen e statu quo-sė. Ajo (statu-quo) e reformuar do ta bėjė Turqinė (osmane) njė kamp tė mbyllur ndaj shėrimit politik tė fuqive, dhe njė kamp tė lirė pėr konkurrencėn ekonomike tė tė gjithė popujve dhe njėherazi do tė shmangė njė kanosje, edhe pse tė largėt, por fort tė rrezikshme pėr stabilitetin europian e posaēėrisht pėr Italinė.

Cilėn?

Po shpjegohem mė mirė. Nė qoftė se statu quo-ja do tė prishet, ėshtė Perandoria osmane qė do tė zhduket pa lėnė gjurmė. Cilat do tė ishin pasojat? Ajo nuk mund tė zėvendėsohet nga njė perandori e madhe bullgare; as nga njė perandori e re bizantine. Nė mėnyrė tė pashmangshme do tė arrihet njė kompromis mes Rusisė e Austrisė (Hungarisė). Kėtė e dėshmojnė marrėveshjet e ndryshme, tė pėrfunduara nė raste tė ndryshme ndėrmjet kėtyre dy fuqive dhe veēanėrisht marrėveshja e fundit e vitit 1897, me tė cilėn Austria do tė shtyhej deri nė Selanik. Por nė kėtė rast Austria do tė ndėrrojė misionin e saj dhe do ta ndryshojė programin qė i ka caktuar historia. Meqenėse donte tė ishte pararoja, si ruajtėse e fundit nga agresioni i Perandorisė Lindore; nė Ballkan do tė mbetej Pangjermanizmi dhe Pansllavizmi. Nga njė konflikt mes tyre, ai do tė zgjidhej me epėrsinė e njėrės ose tjetrės palė, por gjithnjė me pasoja tė pashmangshme pėr ekuilibrin e kombeve e fatale pėr Italinė. Prandaj, kundėr njė rreziku tė tillė unė mendoj se ruajtja e statu quo-sė do tė ishte direktiva e gjithė politikės nė Ballkan dhe veēanėrisht politika e atyre kombeve qė kanė interesa jetike e nuk miratojnė nė Ballkan konkurrencėn e shumėdėmshme midis gjermanishtfolėsve dhe sllavėve; elemente qė statu quo-ja dhe Turqia e reformuar duhet patjetėr e nė ēdo kohė t’i mbajnė larg. Italia, e cila si pėr vendndodhjen e saj gjeografike aq edhe pėr zhvillimin e interesave tė veta gjithnjė e nė rritje, ka nė Mesdhe njė epėrsi dhe do tė ketė njė zullmė tė madhe dhe do tė kallėzojė njė mendjemprehtėsi tė mahnitshme politike duke marrė nismėn e njė drejtimi tė ri nė ēėshtjen e Lindjes, pėr tė siguruar nė kėtė vėshtrim interesant e tė gjitha kombeve, edhe atė tė Austro-Hungarisė, si njė shtet me njė pozitė tė nderuar e personale.

(Kjo intervistė ėshtė pėrkthyer nga origjinali nga historiani Tanush Frashėri, i cili e ka zbuluar vetėm pak kohė mė parė nė arkivat italianė)

Fund
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2014, 21:57   #36
yllbardh
R.I.P
 
Avatari i yllbardh
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: as vetė se di.... :)
Postime: 868
Thanks: 315
Thanked 286 Times in 208 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
yllbardh ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Ismail Qemali

Kėtu mė poshtė keni njė dokumentarė, ku pasardhėsit e Ismail Qemal bej Vlorės flasin rreth jetės sė tij

__________________
Shqiptari qė derdhė gjak shqiptari nuk meriton tė quhet shqiptarė
yllbardh nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i yllbardh pėlqehet nga
Mandi (27-06-2014)
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur