Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Bektashi

Bektashi Kėtu janė tė ftuar tė gjithė besimtarėt bektashi.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 26-09-2011, 16:09   #1
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Fetullah Gylen - Ē'ėshtė Sufizmi?

Sufizmi ka qenė pėrkufizuar nė shumė mėnyra. Disa e shohin atė si asgjėsim tė egove personale pėr hir tė Zotit dhe, pastaj, rilindje shpirtėrore me anė tė dritės sė esencės sė Tij. Njė transformim i tillė, rezultat i drejtimit tė vullnetit personal tek Zoti, ėshtė nė pėrputhje me dėshirėn e Tij. Nga njė kėndvėshtrim tjetėr, sufizmi ėshtė njė pėrpjekje e vazhdueshme pėr tė pastruar vetveten nga tė gjitha tė kėqijat me qėllim fitimin e virtyteve.

Xhunejd Bagdadi (vd. 910 e.r.), njė mjeshtėr i famshėm sufit, e pėrkufizoi sufizmin si njė metodė pėr bashkimin e "vetasgjėsimit pėr Zotin" me "vazhdimėsinė ose ekzistencėn me Zotin." Shibliu e pėrmbledh atė si njė zhvillim qė ėshtė gjithmonė sė bashku me Zotin ose me praninė e Tij, kėshtu qė asnjė qėllim tokėsor ose rreth kėsaj bote nuk do tė jetė madje i mirėpritur. Ebu Muhammed Xheriri e pėrshkruan atė si qėndresė ndaj tundimeve tė vetė trupit dhe cilėsive negative dhe sigurim tė cilėsive morale tė lavdėrueshme.

Disa e pėrshkruajnė sufizmin si vėshtrim prapa "objektit" ose pas aparencės sė gjėrave dhe eventualiteteve dhe, interpretimin pėr ēfarėdo gjė qė ndodh nė botė nė lidhje me Zotin. Kjo do tė thotė qė njerėzit e lidhin ēdo akt me Zotin, si njė dritare pėrmes sė cilės ata mund ta "shohin" Atė, mund tė jetojnė jetėt e tyre si njė pėrpjekje e vazhdueshme pėr ta shquar ose "shikuar" Atė me njė "vėshtrim" shpirtėror tė thellė qė ėshtė i papėrshkrueshėm me terma fizike dhe me njė vetėdije tė thellė pėr tė qenė vazhdimisht i vėzhguar nga Ai.

Tė gjitha kėto pėrkufizime mund tė pėrmblidhen si mė poshtė: Sufizmi ėshtė njė udhė e ndjekur nga individėt qė kanė qenė tė aftė ta ēlirojnė vetveten nga veset dhe dobėsitė njerėzore, me qėllim qė tė fitojnė cilėsi engjėllore dhe t'i drejtojnė kėnaqėsitė pėr Zotin, tė jetojnė nė pėrputhje me nevojėn pėr diturinė dhe dashurinė e Zotit dhe tė pėrjetojnė, si rezultat, kėnaqėsi shpirtėrore.

Sufizmi ėshtė bazuar nė vėzhgimin edhe mė tė "parėndėsishėm" tė normave tė sheriatit me qėllim qė tė depėrtojnė nė kuptimin e brendshėm tė tyre. Njė i pranuar ose udhėtar (salik) nė udhėn e sufizmit kurrė nuk e ndan vėzhgimin e jashtėm tė sheriatit nga dimensioni i brendshėm i tij, dhe prandaj vėzhgon gjithēka qė nevojitet me dimensionin e jashtėm dhe tė brendshėm tė Islamit. Pėrmes njė vėzhgimi tė tillė, ky person udhėton drejt qėllimit me pėrulje dhe nėnshtrim tė plotė.

Duke qenė njė udhė e vėshtirė qė drejton te njohuritė pėr Zotin, sufizmi nuk lejon neglizhim apo mendjelehtėsi. Ai kėrkon iniciativė pėr t'u pėrpjekur vazhdimisht, si njė bletė punėtore qė fluturon nga kosheret te lulet dhe nga lulet te kosheret, pėr t'i fituar kėto njohuri. Iniciativa duhet ta pastrojė zemrėn e tij ose tė saj nga tė gjithė lidhjet e tjera, t'u rezistojė tė gjitha prirjeve, dėshirave, orekseve trupore dhe tė jetojė nė njė mėnyrė qė reflekton njohuritė me tė cilat Zoti ka pėrtėrirė dhe ndriēuar zemrėn, gjithmonė gati pėr tė marrė bekime dhe frymėzime hyjnore, si edhe pėr ta ndjekur saktė shembullin e profetit Muhammed. Me bindjen qė bashkimi dhe aderimi te Zoti ėshtė merita dhe respekti mė i madh, iniciativa duhet tė braktisė dėshirat e tij apo tė saj pėr kėrkesat e Zotit, tė Vėrtetit.

Sufizmi kėrkon respektimin me rreptėsi tė tė gjitha detyrimeve fetare, njė mėnyrė jetese tė thjeshtė, dhe heqjen dorė nga dėshirat trupore. Pėrmes kėsaj metode tė vetėdisiplinimit shpirtėror, zemra e individit ėshtė pastruar dhe ndjenjat dhe aftėsitė e tij ose tė saj janė punėsuar nė rrugėn e Zotit, ēka nėnkupton qė tani udhėtari i rrugės shpirtėrore tė sufizmit mund tė fillojė tė jetojė nė njė nivel shpirtėror tė caktuar.

Sufizmi gjithashtu i lejon individėt, pėrmes adhurimit tė vazhdueshėm pėr Zotin, tė thellojnė dijet e tyre pėr vetveten si adhurues tė Zotit. Pėrmes heqjes dorė nga kjo botė materiale dhe kalimtare, si edhe nga dėshirat dhe emocionet qė ajo krijon, ata zgjohen me realitetin e njė bote tjetėr, e cila ėshtė kthyer drejt emrave tė bukur hyjnorė tė Zotit. Sufizmi lejon qė individėt tė shfaqin dimensionin moral tė ekzistencės sė tyre dhe mundėson pėrftimin e njė pėrvoje tė fuqishme dhe bindėse qė buron nga zemra pėr normat e besimit qė ata mė parė vetėm i kanė pranuar nė mėnyrė sipėrfaqėsore.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 26-09-2011, 16:11   #2
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Besimi Sufist dhe pajtueshmėria me besimin e Ehli-s-Sunetin ve-l – Xhematit

Dije, o vėlla im,se sufijtė janė nė pajtim me atė: se Allahu i Madhėruar ėshtė Zoti i vetėm,krahas cilit nuk ka Zot tjetėr; se ėshtė i pastėr nga ajo qė tė ketė(shoqe) bashkėshorte ose fėmijė;se ėshtė Sundimtari,i cili nuk ka bashkėpunėtor nė pushtet;se ėshtė krijues,post ė cilit nuk ka planifikues tjetėr;se ekziston vetvetiu,i pavarur nga dikush qė do tė jepte jetė,qė tė fusė nė ekzistencė,porse gjithė ēka ekziston me ekzistenėn e vet varet prej Tij,kėshtu qė tėrė bota ekziston sipas Tij,ndėrsa Ai,Lavdiploti,ekziston vetvetiu;se nė ekzistimin e Tij nuk k aas fillim as mbarim;se ekzistimi i Tij ėshtė absulut,i pėrhershėm dhe nuk varet prej askujt; se nuk ėshtė substancė qė t’i caktohet vendi,as ėshtė akcidencė,qė pėrjetėsia e Tij tė jetė e pamundur; se nuk ėshtė trup,qė tė ketė anė dhe orientim; se ėshtė i pastėr prej asaj qė t’i caktohet ana apo vendi; se ėshtė i dukshėm pėr zemra (nė kėtė botė) dhe sy (nė botėn tjetėr); se e ka zėnė Froni e Vet (Arshin) ashtu siē ka thėnė Vetė (nė Kur’an) dhe nė atė kuptim siē ka dashur Ai; se pėr te nuk ka shembull tė kuptur me mendje as ėshtė mendja ajo qė shpie deri te Ai; se nuk e pėrkufizon as koha as hapėsira; se Ai ėshtė sot ēfarė ka qenė gjithherė (kur pranė Tijė nuk ka pasur asgjė,mandje as kohė dhe hapėsirė); se e ka krijuar hapėsirėn dhe atė qė ndodhet nė hapėsirė,dhe se e ka krijuar kohėn me fjalėt:“Unė jam Njė“; se ėshtė i Gjalli tė cilin nuk e lodhė as ruajtja (dhe mbajtja) e krijesave; se nga cilėsitė e asaj qė ėshtė krijuar nuk merr asnjė cilėsi (tė re)qė mė herėt nuk e ka poseduar; se ėshtė i lartėsuar nga ajo qė (pos Tij) diē tė personifikohet(inkranohet) nė Te,ase qė Ai tė personifikohet nė diē nga ajo (e krijuar); se nuk themi se ėshtė Para diēkahit apo pas diēkahit (tė krijuar), por thuhet:“Ai ėshtė,ndėrsa me Te nuk ka asnjė gjėsend“,meqė shprehjet ‘‘para‘‘ dhe ‘‘pas“ janė trajta tė shprehjes sė kohės,tė ciliėn Ai e ka rinovuar(e ka krijuar nga asgjėja), ashtu qė nė Atė nuk e emėrtojmė siē nuk e ka emėrtuar Vet Ai Vetveten,ngase Ai pėr Vete ka thėnė se ėshtė i Pari dhe i Fundit,por nuk ka thėnė se ėshtė Para dhe Pas.
Ai ėshtė Mbajtės (Kajjum),i cili nuk flen,dhe Ngadhėnjyesi,i cili mposhtė ēdo gjė.Asgjė nuk ėshtė si Ai,ndėrsa Ai ėshtė qė ndėgjon dhe sheh(ēdo gjė).
E krijoi Fronin (Arshin) dhe e bėri kufi tė pronės sė Vet dhe ndėrtoi Tron (Kursi) dhe bėri qė ta pėrshijė Tokėn dhe Qiellin.Rinovoi Pllakėn dhe Pendėn Madhėshtore,duke e bėrė shkrues mbi krjesat e Tij deri nė Ditėn e ndarjes dhe gjykimit.E rinovoi tėrė botėn,pa ndonjė yrnek (model) tė mėparshėm.Krijoi krijesat dhe krijoi atė qė e krijoi.
I siguroi trupat duke lėshuar nė tė frymat (shpirtrat), duke bėrė qė kėta trupa nė tė cilėt lėshohet frymat (shpirtrat) nė Tokė tė ndėrrojnė,duke ua nėnshtruar gjithė qė ėshtė nė qiej dhe nė Tokė.Asnjė atom nuk lėvizė pa Te.Krijoi gjithēka,pa ndonjė nevojė personale pėr kėtė dhe pa atė qė do ta detyronte pėr kėtė,por dijenisė sė Tij i ka parapri ajo se Ai do ta krijojė kėtė,andaj ka qenė e domosdoshme ta krijojė atė qė e krijoi.
Ai ėshtė i Pari dhe i Fundit,i Shikuari dhe i Pashikuari.Ai ka pushte mbi ēdo gjė qė ėshtė krjuar.Me diturinė e Vet pėrfshin tė gjithė gjėrat,e din numrin e tė gjitha gjėrave,e njh fshehtėsinė dhe sekretet,e njeh vezullimin e fshehtė tė syrit si dhe atė qė fshehet nė gjoksa.
Dhe si tė mos dijė diē qė ka krijuar Vetė!?
‘‘A nuk e di Ai qė ka krijuar,kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve,i njeh hollėsit.‘‘(64:14)
I ka ditur gjėrat para krijimit tė tyre,pastaj ka bėrė qė ato tė ekzistojnė pikėrisht ashtu ēfarė i ka ditur, kėshtu qė dituria e Tij mbi gjėrat ėshtė origjinare dhe nuk pėrtėritet me rastin e pėrtėrijtes sė gjėrave (krijesės) sipas njohurisė sė Tij.Gjėrat i ka krijuar me themel dhe sipas dispozitave.Gjithēka din tėrėsisht edhe pjesėrisht (partikulariet) edhe pėrgjithėsisht (universaliet),e njeh tė dukshmen dhe tė padukshmen dhe ėshtė larg nga ajo qė i pėrshkruajnė.
Ai ėshtė qė bėn ē’tė dojė.Ai deshi tė krijojė qiejt dhe Tokėn dhe atė qė ėshtė nė to,andaj e bėri kėtė.Fuqia e Tij (kudreti) asnjė gjė nuk e ka bėrė tė akzistojė anash vullnetit tė Tij,sikur qė as dėshira e Tij (pėr t’i vėnė gjėrat nė jetė) nuk ka qenė jashtė diturisė sė Tij,meqė ėshtė e pamundur qė Ai tė ketė dėshirė pėr diē pėr ēka nuk ka njohuri,ose tė bėjė diē pėr ēka nuk ka dėshirė.Ai qė zgjedhė edhe posedon mundėsinė e veprimit,siē ėshtė e pamundur qė edhe kėto tė vėrteta tė ekzistojnė jashtė Atij qė ėshtė i Gjalli,siē ėshtė gjithashtu e pamundur qė kėto cilėsi (hyjnore) tė ekzistojnė pa Qenien (Dhata) qė i posedon.
Kėshtu,nė ekzistencė nuk ka; as bindje as mosbindje;as fitim as humbje;as rob as tė lirė;as tė ftohtė as tė ngrohtė;as jetė as vdekje;as tokė as det;as ēiftė e as tek;as substancė as aksidencė;as shėndet as sėmundje; as gėzim as pikėllim;as shpirt as trup;as errėsirė as shkėlqim;as tokė as qiell;as bashkim as ndarje;as shumė as pak;as mėngjes as mbrėmje;as e bardhė as e zezė;as zgjuar as gjumė;as jashtė as brenda;as lėvizje as moslėvizje;as thatėsi as lagėshti;as lėvore as trung:as diēka nga ajo pėr tė cilėn ėshtė karateristike e kundėrta,dallimi apo ngjashmėria e qė kjo tė mos jetė ajo pėr ēka Hakku i Madhėruar nuk ka pasur dėshirė (qė ta fusė nė ekzistencė)!? Si ėshtė e mundur,prandaj,Ai qė zgjedh,nė ekzistencė tė fusė diē qė nuk dėshiron?
Urdhėri i Tij nuk mund tė refuzohet,ndėrsa pėrcaktimi i Tij nuk mund tė mohohet.I jep pushtet atij qė dėshiron dhe ia merr atij qė dėshiron;e lartėson cilin dėshiron dhe e poshtėron cilin dėshiron;e udhėzon cilin dėshiron dhe e humbė cilin dėshiron.Ajo qė dėshiron Allahu edhe bėhet,ndėrsa ajo qė nuk dėshiron edhe nuk bėhet.Sikur tė bashkoheshin tė gjithė krijesat nė atė qė tė dėshirojnė diē qė Allahu i Madhėruar nuk donė qė ata ta dėshirojnė,ata as qė do tė mund tė dėshirojnė,ose tė dėshirojnė tė bėjnė tė ekzistojė diē q[ Allahu nuk dėshiron tė ekzistojė,kjo (krjesa) nuk do tė bėhet,as do t’ua mundėsonte Ai.Prandaj,besimi dhe mosbesimi,bindja dhe mos bindja janė shprehje e dėshirės,urtėsisė dhe vullnetit tė Tij.Pėr Te,Lavdiplotin,dėshira e Tij ka qenė cilėsi kaherė,edhe kur bota nuk ka ekzistuar fare.Pastaj bėri qė bota tė ekzistojė,pa pėrsiatje apo planifiki,porse sipas diturisė sė Tij qė e ka poseduar edhe mė parė dhe sipas pėrcaktimit tė vullnetit tė Tij tė pastėr dhe qė ka ekzistuar gjithnjė,me ēka ėshtė caktuar qė bita tė ekzistojė ashtu siē ėshtė dhe pėr njė kohė,hapėsorė,mjedis e lloj tė caktuar.Nė esencė nė ekzistenė vetėm Ai ėshtė Ai qė Dėshiron,duke pasur parasysh atė qė Ai,Lavdiploti thotė:‘‘Po ju nuk mund tė doni gjė,pos nėse do Allahu…“(70:30)
Njėsoj siē e ka ditur atė qė e ka gjykuar,dhe siē ka dėshirshiruar atė qė e ka zgjedhur,dhe siē ka psur fuqi dhe e ka bėrė qė kjo tė ekzistojė,Ai gjiashtu ėshtė edhe Ai dėgjon dhe shikon atė qė lėvizė dhe nuk lėvizė,si dhe tėrė atė qė ekziston nė sferat e ulėta dhe tė larta.Dėgjimit tė Tij nuk i pengon largėsia,ngase Ai ėshtė qė ėshtė edhe afėr,as ėshtė pengesė pėr Te afėrsia,ngase Ai ėshtė qė ėshtė edhe larg.Ai dėgjon tė folurit e qenive nė qenie,dhe tingullin qė del gjatė prekjes sė fshehtė.Ai shikon tė zezėn nė errėsirė dhe ujin nė ujė.Nuk e mbulon as pėrzierja,as errėsira,as drita.Ai dėgjom dhe shikon gjdo gjė.
Ka thėnė,Lavdiploti,por jo pas mosfoljes dhe heshtjes,siē do tė mund tė trillonte dikush,me tė folur tė pa fillim dhe pa fund,ēfarė janė edhe tė gjitha cilėsitė e Tij,siē ėshtė dituria,dėshira dhe fuqia….me kėtė tė folur tė Tij ka biseduar me Musain ,a.s ,tė folurit e Vet e ka quajtur Tenzil,Tevrat,Zebur,Inxhil, Furkan.Tė folurit e Tij nuk i nėshtrohet krahasimit(me tė folurit e tė tjerėve) as cilėsisė,meqė tė folurit e Tij ėshtė e pa gjuhė dhe organe tjera (karakteristeike pėr njeriun);siē ėshtė edhe tė shikuarit e Tij pa veshė(karakteristike pėr njerėzit)dhe organet tė dėgjimit;si edhe dėshira e Tij qė nuk ėshtė nga shpirti (xhenan) dhe zemra;siē edhe dituria e Tij nuk ėshtė rezultat i domosdoshmėrisė ose shqyrtimit tė argumenteve;siē ėshtė edhe jeta e Tij pa avullime tė cilat krijohen nė vrimat e zemrės me pėrzierjen e elementeve;siē edhe Qenia e Tij (Dhat) as zmadhohet as nuk zvogėlohet.
I pastėr qotė prej tėrė asaj qė nuk i pėrket dhe qė i pėrshkruhet nga pa dituria,Cili ėshtė larg dhe afėr,Cili ka pushtet tė pakufishėm,qė ėshtė Bėmiės Gjithėpėrfshirės,Cili dhuron shumė.Krejt pos Tij vie nga ekzistimi i Tij,mirėsisė dhe drejtėsisė sė Tij,dhurimit dhe ndalimit tė Tij,Atij qė jep dhe ndalė.E krijoi botėn e pėrsosur,duke e krijuar nga asgjė dhe e bėri qė tė ekzistojė.Nė pushtetin e Tij nuk ka bashkėpuntor as planikues.Nėse ofron begati dhe rahati,kjo ėshtė shprehje e mirėsisė sė Tij.Ndėrsa nėse ven nė sprovė dhe vuajtje,kjo ėshtė shprehje e drejtėsisė sė Tij.Nuk ve dorė nė pronėn e tjetrit,andaj nuk mund t’i pėrshkruhet padrejtėsia dhe tirania.Nuk i nėnshtrohet asnjė ligj tė huaj post ė Vetit,andaj nuk mund t’i pėrshkruhet as frika dhe droja.Gjithēka pos Tij ėshtė nėn pushtetin e fuqisė sė Tij dhe vepron sipas urdhėrit dhe dėshirės sė Tij.Ai shpirtrave tė atyre qė janė tė obliguar me detyra fetare i jep frymėzim tė devotshmėrisė dhe mėkatit,d.m.th.,tė veproj sipas devotshmėrisė dhe tė largohet nga mėkati.Ai kalon mbi verprat e kėqija tė atyre qė dėshiron,si kėtu ashtu edhe nė Ditėn e ringjalljes.Mirėsia e Tij nuk i nėshtrohet drejtėsisiė sė Tij as drejtėsia i nėnshtrohet mirėsisė sė Tij,meqė tė gjitha cilėsit e Tij janė originare dhe nuk janė tė krijuar.
Bota (njerėzimi nė lashtėsi) e ka ndarė nė dy grupe,duke krijuar pėr ta dy vendqėndrime (tė pėrhershėm Xhenetin dhe Xhehnemin), me fjalėt“Kėta do tė hyjnė nė Xhenet dhe aq mė bėn pėr kėtė,ndėrsa kėta do tė hyjnė nė Zjarr dhe aq mė bėn pėr kėtė.“ Atėbotė askushė nuk e kundėrshtoi, ngase pos Tij (Vetvetiu) nuk ekzistonte asgjė.
Gjithė qė ekziston i nėnshtrohet veprimit tė Emrave tė Tij.Njė pjesė e botės ėshtė nėn dominimin e Emrave tė Tij me tė cilėt vė nė sprovė,ndėrsa pjesa tjetėr ėshtė nėn dominimin e Emrave tė Tij tė cilėn ofrojnė mirėsi.Sikur Ai,Lavdiploti,tė dėshironte qė bota tė jetė e lumtur,ose jo e lumtur,edhe kjo do tė bėhej,si nė kėtė ashtu edhe nė botėn tjetėr.Nuk ka asnjė mėnyre tė ndryshojė ajo qė ka pėrcaktuar i Amshueshmi me fat.Duke folur pėr vėnien e obligimit tė kryerjes sė namazit,Lvdiploti thotė:“Ato janė pesė(gjatė ditės dhe natės),ndėrsa janė pesėdhjetė(sipas shpėrblimit pėr ta).Tek unė tė folurit nuk ngatėrrohet as nuk bėn padrejtėsi robėrve tė Mi me atė qė disponoj me atė qė ėshtė nė pronėn (mbretėrinė) Time,nė tė cilėn zbatohet vullneti Im“.
Nė atė qė ėshtė theksuar fshihet e vėrteta (realiteti) tė cilėn nuk mund ta vėrejnė shumė mėnyra tė brendshme dhe tė cilėn nuk e arrijnė as mendja as dyshimi,por cila mund tė njihet vetėm me dhuntinė hyjnore dhe bujarinė e Mėshiruesit ndaj atij nga robėrit e Tij tė cilit Ai ia mundėson dhe cilit i ėshtė pėrcaktuar qė nė zanafillė,andaj ai (robi i tillė i Allahut) e kupton,pasi qė i ėshtė dhėnė dituria,se hyjnia ėshtė ajo qė e ka bėrė kėtė ndarje dhe se kjo ėshtė njė nga pprcaktimet e hollėsishme tė tė Amshuarit.I pastėr qoftė Ai nga ajo qė i pėrshkruhet nga padituria,Ai krahas Cilit nuk ka aktor tjetėr,as dikush tjetėr pos Tij qė ekziston vetvetiu.
‘‘E All-llahu ju krijoi juve edhe atė qė e punoni“(37:96) ‚‘‘Ai nuk pyetet se ēka punon,po ata,(njerėzit),pyetėn.“(21:23).“Thuaj:“All-llahu ka argumentin mė tė plotė dhe sikur tė donte Ai do t’ju vinte nė rrugė tė drejtė tė gjithėve.“(6:149)
Siē e dėshmojmė vetėsinė e Allahut dhe vetit e Tij tė pėrsosura qė i pėrkasin,ne gjithashtu prijėsit tonė (sejjidit) dhe mbrojtėsit tonė Muhammedit,s.a.v.s..,ia dėshmojmė pejgamberllėkun(profecin) pėr mbarė njerzimin,atij qė sjell lajme tė gėzuara dhe paralajmrime,cili me lejen e Allahut,fton drejt Tij,dhe i cili ėshtė dritė shkėlqyes,dėshmojmė qė ai,s.a.v.s.., e ka tansmetuar tėrė atė qė i ka zbritur nga Zoti i tij,se e ka pėrmbushur atė qė i ėshtė besuar dhe se e ka plotėsuar obligimin e vet ndaj umnetit tė tij.Ėshtė konfrimuar se ai s.a.v.s..,nė haxhin lamtumirės parat ė gjithė ithtarėve tė pranishėm ėshtė ngritur dhe ka mbajtur njė ligjėratė dhe pėrkujtoi,frikėsoi dhe paralajmėroi,premtoi dhe u kanos,bėri tė qajnė dhe tmerroi,duke mos e pėrjashtuar me kėtė rast asnjėrin,duke vepruar me lejen e Atij i Cili ėshtė Njė dhe Cili ėshtė i Amshueshėm,pastaj duke lenė amantė Librin e Allahut dhe Ehli Bejtin e tij ju drejtua masės tu i pyetur: ‘‘A jua kam transmetuar atė qė u ka dėrguar Allahu pėrmes meje? Tė gjithė ata ia thanė:“Po,na ke transmetuar,o Pejgamber i Allahut!“ atėherė ai,s.a.v.s..,deklaroi:“O Allahu,bėhu dėshmitar imi !“
Gjithashtu,edhe ne besojmė nė tėrė atė qė Pejgamberi i Allahut,s.a.v.s.,e ka transmetuar,si nė atė qė e kemi kuptuar ashtu edhe nė atė qė nuk e kemi kuptuar.ajo qė dimė dhe pėr ēka jemi dėshmuar nga ajo qė e ka transmetuar dhe ka konfirn=muar ėshtė ajo qė vdekja vjen nė njė kohė tė caktuar,tė cilėn e din vetėm Allahu,dhe kur kjo kohė arrin askush nuk mund ta shtyjė.Ne nė kėtė besojmė me atė bindje nė tė cilėn nuk ka fare dyshimi,gjithashtu,ne besojmė,deklarojmė dhe si vėrtetėsi e konfirmojmė; qė sprovimi nga ana e Munkerit dhe Nekirit nė varre (kabur) ėshtė e vėrtetė;qė dalja para Allahut tė Madhėruar nė Ditėn e gjykimit ėshtė e vėrtetė;qė Mizani (terazia e Allahut) ėshtė e vėrtetė;qė ndarja e fletėve (me veprat e shėnuara,Ditėn e kijametit) ėshtė e vėrtetė;qė ura e Siratit ėshtė e vėrtetė;qė Xheneti dhe Xhehenimi janė tė vėrtetė;qė ėshtė e vėrtetė se njė grup do tė hyjė nė Xhenet,ndėrsa njė grupi tjetėr nė Xhehenem;qė ėshtė e vėrtetė se Ditėn r gjykimit njė grup do tė ndjejė frikė dhe vuajtje,ndėrsa grupin tjetėr atė ditė nuk do ta brengosin tmerret mė tė mėdha; qė ėshtė e vėrtetė ndėrhyrja (shefa’at) tė cilėn do ta bėjėn tė dėrguarit,melekėt dhe besimtarėt e mirė;qė ėshtė e vėrtetė qė ndėrhyrje do tė bėjė (nė fund) edhe Mėshiruesi mi i Mėshirshėm,ashtu qė Emrat e Tij tė mėshirės dhe faljes do tė ndėrhyjnė tek Emrat e Tij tė ashpėrsisė dhe ndėrshkimit.
Gjithashtu besojmė se feja e atyre qė do tė qėndrojnė nė Zjarr(Xhehenem),siē ėshtė faraoni dhe tė tjerėt,nuk ėshtė e pranueshme as ėshtė e dobishme,qė ėshtė e vėrtetė se disa mėkataė tė mėdhenj tė cilėt kanė qenė monoteistė do tė hyjnė nė Xhehenem dhe qė (pas qėndrimit nė tė sa u cakton Allahu) pas ndėrhyrjes do tė dalin prej tij(dhe tė futen nė Xhenet);qė ėshtė e vėrtetė krejtė ajo qė ėshtė transmetuar nga Allahu i Madhėruar nė Librat e Tij dhe pėrmes tė dėrguarve tė Tij,si ajo qė ėshtė e njohur prej kėsaj dhe ,ashtu edhe ajo prej asaj qė ėshtė e panjohur;qė ėshtė e vėrtetė qė besimtarėt (nė Xhenet) do tė qėndrojnė pėrjetė dhe nė lumturi,ndėrsa jobesimtarėt,hipokritėt(munafikėt) , politeistėt dhe kriminelėt do tė qėndrojnė pėrjetė nė Xhehenem.
Kjo ėshtė akide (bindje,grup parimesh tė besimit) tė cilėn e mbrojnė sufijtė,i shoqėroftė kėnaqėsia e Allahut,akide me cilėn jetojmė dhe me cilėn,duke shpresuar te Allahu i Madhėruar,edhe do tė vdesim.I lutemi Allahut,ne mirėsin e Tij,qė nga ky besim yni tė kemi dobi,t’na jepė stabilitet nė kėt besim gjatė kalimit nė shtėpin e pėrjetėsisė,t’na dhurojė vendqėndrim tė respektit dhe kėnaqėsisė sė Tij,t’na mbrojė nga vendqėndrimi nė cilin ata qė do tė qėndrojnė nė te do tė kenė rroba nga katrani,tė bėje qė tė jemi nė grupin e atyre qė librat e tyre (Ditėn e gjykimit) do t’i marrin nė dorėn e djathtė,grup i cili do tė kthehet me etje tė shuar,tė cilėve do t’i peshojnė mė shumė veprat e tyre tė mira,tė cilėt do ta kalojnė nė mėnyrė stabile urėn e Siratit.Ai ėshtė vėrtetė Cili jep begati dhe Cili ėshtė bamirės.

Amin. O All-llah ,Amin !
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-09-2011, 16:37   #3
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

TASAVVUFI OSE MISTIKA ISLAME

Nė thelb, tasavvufi ėshtė pėrmirėsimi cilėsor i botės sonė ndjesore duke arritur nė njė
nivel tė tillė qė tė mund tė marrė pjesė nga njohja intuitive e Zotit, dashuria dhe intimiteti ndaj Tij, pėr rrjedhojė, qė tė mund tė vijė nė konsistencėn pėr t’u bėrė i merituar i bashkimit hyjnor.Kjo konsistencė, fryma qė ka pėr tė na shpėtuar ne, ėshtė njė trashėgim i shenjtė i mbetur nga Hira dhe Thevri. Sepse ky edukim moralo-shpirtėror qė e ka bėrė Profetin (s.a.s.) qoftė nė kėto mjedise tė posaēme, qoftė nė mjedise dhe kohė tė tjera, ta ndjekė nė konceptim vahjin ose zbulesėn hyjnore, pėrbėn truallin e begatshėm tė purifikimit tė zemrės dhe pastrimit tė unit gjer
nė pafajėsi. Profeti ynė (s.a.s.) i cili kishte arritur njė nivel ndjesor dhe shpirtėror tė caktuar para se t’i vinte vahji ose komunikimi hyjnor, bėnte njė jetė tė shquar dhe kishte njė moral tė lartė. Por kur u kthye nga shpella e Hiras me njė porosi hyjnore, kishte arritur njė nivel tė lartė qė e kalonte shumė e shumė jetėn e tij tė vjetėr. Ai kaloi nė njė lidhje ndjesore tė thellė e tė fuqishme me Zotin e tij tė Lartė dhe, duke e thithur dritėn e tevhidit dhe intuitės sė njohjes sė Zotit me tė gjithė qenien e vet, arriti kulmin nė devocionin dhe pėrshpirtshmėrinė nė adhurim. Ai e vazhdoi adhurimin netėve mes lotėve gjersa i enjteshin kėmbėt, zemra i mbeti e zgjuar edhe nėse iu mbyllėn sytė dhe nuk u largua pėr asnjė ēast nga pėrmendja e Allahut, meditimi dhe vetėllogaria.
Me tė vėrtetė, me anė tė pėrmbajtjes diturore dhe tė urtėsisė tė parashtruar nga Kur’ani qė iu zbulua, ajo Qenie e Lartė i la tė paaftė edhe njerėzit e zgjedhur tė kohės dhe me anė tė jetės dhe veprimtarisė sė tij, u shndėrrua nė njė det mrekullie tė paarritur gjer atė ditė dhe tė pamundur pėr t’u arritur gjer nė kiamet! Mė nė fund, asnjė zbulim qė mund tė bėhet gjer nė kiamet nuk do tė mund ta pėrgėnjeshtrojė dot atė dhe asnjė edukator nuk do tė mund ta arrijė kapacitetin e edukatės sė tij!
Me kohė, kjo konsistencė ndjesore dhe shpirtėrore te Profeti (s.a.s.) u ngjit nė cilėsi edhe mė tė larta dhe ai, me miraxhin si dhurata e pashoqe e Zotit pėr njeriun mė tė dashur tė Tij, u bė“udhėtar pėrjetėsie”. Atė natė ai, si i ftuari i posaēėm i Zotit tė vet, kaloi pėrtej sė pėrtejmi dhe, siē shprehet nė Kur’an, meritoi tė fshehtėn:
Kjo dhuratė e madhe hyjnore e emėrtuar si Isra dhe Miraxh, ėshtė njė favor i realizuar pėrtej njohjes njerėzore duke i ngritur tė gjitha pengesat njerėzore dhe plotėsisht me masa dhe kritere hyjnore. Koncepti i hapėsirės dhe kohės nė kuptimin njerėzor u hoq, njė udhėtim mė i gjatė se jetėgjatėsia e miliarda njerėzve dhe vėzhgimet pėrkatėse ngjanė brenda njė kohe shumė tė shkurtėr. Profeti (s.a.s.) kapėrceu botėt, katedrėn hynore, rezidencėn hyjnore dhe sidretul muntehanė dhe, si i merituar i shfaqjes sė shikimit tė Zotit, meritoi dhuntinė pėrjashtimore tė bisedės pa ndėrmjetės me Zotin e vet.Me kėtė konsistencė dhe pjekuri ndjesore tė arritur nė sajė tė favorit hyjnor, Profeti(s.a.s.) e vazhdoi kumtimin e fesė sė drejtė me dėshirėn pasionante pėr ta orientuar dhe sjellė nė rrugė tė drejtė tėrė njerėzimin dhe vetėdija e zbatimit tė kėtij amaneti hyjnor qė i ishte dorėzuar, e bėri atė kulmin e kulmeve. Ai i hodhi poshtė pa lėkundje tė gjitha propozimet materiale tė lidhura me kėtė botė, tė cilat do ta pengonin nė kryerjen e detyrės dhe e konceptoi nėnshtrimin
dhe adhurimin ndaj Zotit mbi gjithēka. Kjo ngjarje qė ka ndodhur nė periudhėn e parė tė kumtesės profetike, e shpreh shumė bukur kėtė tė vėrtetė.
Nėpėrmjet Ebu Talibit, politeistėt i dėrguan fjalė Profetit (s.a.s.) pėr t’i kėrkuar qė tė hiqte dorė nga ēėshtja e tij. Dhe Profeti (s.a.s.) i foli kėshtu tė ungjit duke i dhėnė edhe pėrgjigje kėrkesės sė politeistėve:
“O im ungj, vallahi, edhe sikur te ma vene diellin mbi doren e djathte dhe henen, mbi te majten per te hequr dore nga kumtimi i fese, une prape s’do te heq dore nga kjo ceshtje! Ose Allahu i Larte do ta perhape ate ne te gjithe boten, ose une do te jap jeten ne kete rruge!”
Politeistėt e shqetėsuar nga lindja e dritės sė Islamit, pasi nuk morėn rezultat nga
iniciativa duke pėrdorur si ndėrmjetės Ebu Talibin, shkuan vetė te i Dėrguari i Allahut (s.a.s.) dhe guxuan t’i bėjnė kėto propozime:
“Po deshe tė bėhesh i pasur, tė japim aq pasuri sa tė mos ketė mė tė pasur se ti ndėr tė gjitha fiset!”
“Po deshe tė bėhesh prijės, tė tė bėjmė prijėsin tonė: bėhu sundues i Mekės!”
“Po tė kesh ndėrmend tė martohesh me njė femėr fisnike, tė tė japim femrėn mė tė bukur tė kurejshve qė tė duash!”
“Jemi gati tė bėjmė ē’tė duash ti, mjafton qė tė heqėsh dorė nga kjo ēėshtje!”
Duke iu pėrgjigjur menjėherė tė gjitha propozimeve tė ulta dhe egoistike tė atyre njerėzve qė s’kuptonin gjė prej gjėje, i Dėrguari i Allahut (s.a.s.) u tha kėshtu:
“Une prej jush s’dua asgje, as mall, as pasuri, as sundim, as prijesi, as femer! E vetmja gje qe kerkoj prej jush eshte qe, duke hequr dore nga idhujt qe jeni duke i adhuruar, ta adhuroni vetem Allahun!”
Ky qėndrim dhe kėto deklarata qė, pa dyshim, janė model pėr gjithė njerėzimin, janė
shfaqja mė e mrekullueshme e vetėdijes sė detyrės dhe vendosmėrisė nė besim. Eshtė gjendja e pastėr dhe ideale e pozitės sė robit dhe adhurimit ndaj Zotit! Sepse kėto lloj propozimesh dhe kėrkesash tė pavend pėr Profetin (s.a.s.) do tė thoshin heqje dorė nga pėrjetėsia nė shkėmbim tė kėsaj bote. Me tė vėrtetė, historia e njerėzimit ėshtė e mbushur me thirrje e ftesa tė botės ndaj egove pėr tė shkuar pas saj si dhe me zhgėnjime tė panumėrta dhe sa e sa vullnete tė tretura pėrballė stolisjes sė rreme tė dėshirave dhe pasioneve tė pėrkohshme e tė vdekshme duke e
mbuluar dhe fshehur tė pėrjetshmen.
Nė fakt, krahas Kur’anit i cili fillon me lavdėrim dhe falenderim pėr Zotin e botėrave
dhe, duke i pastruar zemrat nga ndjenjat dhe mendimet negative e nga lėkundjet, mbaron me urdhrin pėr t’u mbėshtetur nė kuptimin absolut tė fjalės te Zoti i vetėm i krijesave, i cili ėshtė udhėzues teorik i rrugės sė drejtė pėr njerėzimin gjer nė kiamet, ecja nė rrugėn dhe gjurmėt e Profetit (s.a.s.) i cili ėshtė udhėzuesi praktik i njerėzimit, ėshtė preteksti dhe mjeti i vetėm i lumturisė njerėzore qė pėrfshin horizontet e dy botėve! Me ē’gjė do tė ishte e menēur tė shkėmbehej heqja dorė nga kjo dhunti?
Kur’ani i ėshtė dhuruar Profetit tonė (s.a.s.) dhe, nėpėrmjet tij, gjithė njerėzimit. Kjo fjalė hyjnore e thėrret njeriun qė, duke e njohur veten, tė kalojė nga vepra te autori, nga shkaku te shkaktari, nga arti te artisti dhe nga krijesa te Krijuesi! Mė nė fund, Kur’ani, e mėson njeriun qė, duke e pėrmendur shumė Allahun, ta kalojė gjithė jetėn mes ndjenjave tė mirėsisė dhe devocionit sikur ta kishte para e ta shihte Atė dhe, kėshtu, duke arritur vetėdijen e ndodhjes nėn njė vėzhgim dhe kontroll tė vėrtetė hyjnor, tė gjejė rrugėt pėr t’u bėrė konfident i dashurisė dhe pėlqimit hyjnor.
Duhet tė dihet se burimi i vetėm i mėshirės dhe dashurisė qė ēon nė detin e afėrsisė dhe dashurisė ndaj Allahut, ėshtė Profeti ynė, Hz. Muhammedi (s.a.s.), ashtu qė afėrsia dhe dashuria ndaj Profetit, ėshtė afėrsi dhe dashuri ndaj Allahut, bindja ndaj tij ėshtė bindje ndaj Allahut, kurse kundėrshtimi ndaj tij ka vlerėn e kundėrshtimit ndaj Allahut!
Motivi i qenies sė ekzistencės ėshtė dashuria e krijuesit tė Dritės Muhammediane pėr atė dritė e cila ėshtė e para nė krijim. Prandaj, tėrė gjithėsia ėshtė krijuar pėr nder tė Dritės Muhammediane si krijimi i parė dhe si mjedis pėr tė. Kulmi i kėsaj gjithėsie
mjedis pėr Dritėn Muhammediane, pėr sa i pėrket meritimit tė favoreve hyjnore dhe si objekt i tyre, ėshtė njeriu. Dhe kulmi i tėrėsisė njerėzore ėshtė trupi muhammedian. Siē dihet, te njeriu pėrmbahet tėrė gjithėsia, prandaj njeriu quhet edhe mikrokozmos, gjithėsi nė miniaturė. Duke qenė njė lis i madh i fshehur te fara, njė trup qiellor i fshehur te molekula dhe njė shoqėri njerėzore e fshehur te individi, njeriu ėshtė njė qenie thelbėsore qė bart nė trupin e vet pėrmbledhjen e formimeve pozitive e negative, tė mėdha e tė pėrgjithshme. Nė oqeanin e molekulave tė njeriut i cili, si rrjedhojė e kėtyre vetive, ėshtė “qenie e nderuar”, ėshtė njė kulm pėrtej imagjinatės, trupi profetik. Ata qė janė bėrė bashkėbisedues tė tij, e kanė kuptuar Krenarinė e Gjithėsisė nė raport me kapacitetin dhe fuqinė e vet dhe sipas dashurisė apo
armiqėsisė sė vet ndaj tij. Atyre qė e duan, ai u duket dritė, kurse atyre qė e urrejnė, zjarr. Te ky dallim cilėsor ėshtė shfaqur dallimi nė konceptimin e trupit muhammedian mes Hz. Ebu Bekrit dhe Hz. Aliut, nga njėra anė, dhe Ebu Xhehlit, nga ana tjetėr. Pse kanė mundur ta shohin Zotėrinė e Botėve me dashuri dhe afėrsi tė madhe, Hz. Ebu Bekri me Hz. Aliun, duke zbritur nė esencė, kanė merituar nderin pėr tė pėrbėrė hallkėn e parė nė vargun e artė tė tasavvufit ose mistikės islame..Pasuesit e Hz Ebu Bekrit u quajtėn Tarikatet Bekerije dhe pasuesit Hz. Aliut u quajtėn 12 Traikatet Alijje
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-09-2011, 16:53   #4
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Pėr sa i pėrket faktit qė, nė tė vėrtetė, tasavvufi pėrbėn thelbin e fesė, tasavvufi ka qenė i pranishėm nė jetėn e tė gjithė profetėve nga Hz. Ademi (a.s.) gjer nė shekullin e lumtur. Kėshtu, nė jetėn e ēdo profeti mund tė gjenden mjaft parime tė tasavvufit. Por kompilimi i tasavvufit si njė dituri sistematike me kuptimin e sotėm dhe shfaqja e tij si njė rrugė e ndjekur ka filluar sė pari nė shekullin e dytė tė hixhrit.
Nė shekullin e lumtur ende nuk ishin formuar shkollat e kelamit (apologjetikės islame), akaidit (besimit) dhe fikhut (tė drejtės juridike-fetare). Megjithėkėtė, konkluzionet besimore,juridike, etj. ekzistonin edhe para shfaqjes sė shkollave nė fjalė dhe u mėsoheshin dhe praktikoheshin sahabeve nga Profeti (s.a.s.). Ndėrkaq, ato ende nuk ishin kompiluar brenda metodave shkencore. Pas njė periudhe tė caktuar, pėr shembull, ideatimet e dijetarėve tė mėdhenj tė konsideruar si autoritete nė shkencėn e fikhut, u pėrvetėsuan dhe u sistemuan nga nxėnėsit e tyre dhe vijat apo metodat e ndryshme ideatore tė tyre u emėrtuan “shkolla” (medhhebe) dhe
shkollat ose medhhebet morėn emrat e atyre dijetarėve dhe ideatorėve tė mėdhenj, si shkolla hanefite, shkolla shafiite, shkolla malikite, shkolla hanbelite. Kėto shkolla u pranuan nga masa tė mėdha popullatash si metoda dhe rrugė tė zgjidhjes sė nevojave juridike-besimore.
Si nė dituritė e tjera fetare, edhe jeta e adhurimit dhe devocionit e sugjeruar nga tasavvufi jetohej nė tė njėjtin drejtim nė shekullin e lumtur. Me kalimin e kohės, Miqtė e tė Vėrtetės qė e patėn bėrė tė tyren kėtė mėnyrė jetese shpirtėrisht tė begatė dhe i jepnin vazhdimėsi asaj, duke u nisur nga qėllimi pėr tė penguar qė njerėzit tė jepeshin pas kėsaj bote e tė kridheshin nė indiferentizėm, pėr pėlqim tė Zotit i kėshilluan ata dhe ua tėrhoqėn vėmendjen pėr t’i zgjuar nga indiferentizmi. Por kėta persona nuk kishin ndonjė qėllim pėr tė hapur njė brazdė tė re apo pėr tė krijuar njė rrugė dhe mėnyrė jetese. Qėllimi ishte tė jetohej bukur nė pėrputhje me thelbin e
Islamit dhe adhurimet tė kryheshin me pėrshpirtshmėri ashtu siē tregohej nė Kur’an dhe Sunnet.Ndėrkaq, njerėzit qė deshėn tė pėrfitonin nga bisedat dhe kėshillat e tyre dhe tė merrnin pėr vete pjesė nga gjendja e tyre, i pranuan kėta persona si prijės dhe mėsues moralo-shpirtėrorė pėr vete.
Pastaj, duke i metodizuar kėshillat e tyre, domethėnė mėnyrat e pastrimit dhe edukimit tė vetvetes qė e ēojnė besimtarin nė pjekuri shpirtėrore dhe orientim, i shndėrruan nė disiplinė moralo-shpirtėrore. Si pėrfundim, u krijuan tarikatet, tė cilave iu dedikuan emrat e prijėsve dhe mėsuesve nė fjalė, si tarikati kadirit, tarikati mevlevit, tarikati nakshibendit, etj.
Mėnyrės ose metodės qė ndoqi ēdo krah mistik nė specifika tė tilla si afrimi te Allahu,meditimi dhe fitimi i ndjenjės tė sė mirės, iu dha emri tarikat. Sipas metodave tė tyre, tarikatet ndahen nė tre lloje:
1) Tarikatet e rruges Ahjar (tė virtuozitetit, kėnaqėsisė dhe bukurisė): tarikatet e pėrqėndruara nė adhurim dhe devocion.
2) Tarikatet e rruges Ebrar (tė mirėsisė): tarikatet e pėrqėndruara nė edukimin e vetvetes (unit) me anė tė mundimit dhe shėrbimit.
3) Tarikatet e rruges Shuttar (tė forcės dhe aftėsisė): tarikatet qė kanė vėnė si qėllim tė arrijnė synimin me anė tė pasionit dhe ekstazės.
Me kėtė pretekst, ēdo besimtar, pėr pastrimin moralo-shpirtėror dhe pjekurinė shpirtėrore, mund tė futet nė njė tarikat qė i pėrshtatet karakterit tė vet. Meqė karakteret janė tė ndryshme,ėshtė e natyrshme qė edhe tarikatet tė jenė tė ndryshme e tė shumėllojshme. Nė Kur’an, Allahu thotė:
“Per secilin nga ju caktuam nje sheriat dhe minhaxh.” (el-Maide, 48)
Fjalės “minhaxh”, fjalorėt i japin kuptimin “rrugė e ndritshme”, gjė qė do tė thotė rrugė adhurimi qė do tė ndiqet me qėllim pėr t’iu afruar Zotit. Edhe tė mėdhenjtė e tasavvufit kanė thėnė:
“Rrugėt qė ēojnė te Zoti janė po aq sa numri i frymėve tė krijesave (njerėzore)!”
Nga ana tjetėr, konkluzionet kur’anore ndahen nė tri lloje:
1) Itikad (bazat e besimit)
2) Fikh (e drejta juridike-besimore)
a) Ibadet (adhurimi)
b) Muamelat (marrėdhėniet ndėrnjerėzore ose civile)
c) Ukubat (penaliteti)
3) Ahlak (moral-etika ose e drejta afektive)
E drejta afektive ėshtė pėrmirėsimi i botės sė brendshme, domethėnė, morali dhe etika. E drejta afektive pėrbėn anėn e brendshme tė bindjes dhe sjelljeve praktike pėrkatėse. Duke pėrftuar nivel me tė drejtėn ndjesore, aktet shndėrrohen nė akte tė mira (salih amel). Nė Kur’an,cilėsitė mė me rėndėsi qė tregojnė situatat e pranueshme ndjesore janė: devocioni (takva), adhurimi (zuhd) dhe mirėsia (ihsan).
Takva (devocioni): Eshtė, brenda ndjenjės sė pėrgjegjėsisė ndaj Allahut, vetėmbrojtja e zemrės (ndjenjave) duke zbatuar me kėmbėngulje urdhrat dhe ndalimet hyjnore.
Zuhd (adhurimi): Eshtė humbja e rėndėsisė nė zemėr nga vanitetet (tė gjitha gjėrat e tjera veē Zotit).
Ihsan (mirėsia): Eshtė, pėr besimtarin, ndjenja e ndodhjes nėn vėzhgimin hyjnor dhe vazhdimi i sjelljes nėn kėtė ndjenjė.Nė hadithin profetik thuhet:
“Ihsan eshte te adhurosh sikur ta shihje Allahun, sepse edhe nese ti s’e sheh Ate, Ai patjeter qe te sheh ty!“Me fjalė tė tjera, ihsani ose mirėsia ėshtė qė shpirti ta kthejė vėzhgimin e Allahut nė njė gjendje vetėdijeje tė vazhdueshme. Lartėsimi i zemrės nė nivele cilėsore gjithmonė e mė tė larta ėshtė i mundur duke qenė ēdo ēast nėn kėtė ndjenjė dhe vetėdije dhe duke e rregulluar gjithė jetėn sipas kėsaj bindjeje. Ja, pra, me formimin e kėsaj gjendjeje zemra arrin nė purifikim. Nga ky aspekt, tasavvufi ėshtė shprehje e arritjes sė purifikimit tė zemrės.
Qėllimi final i fesė ėshtė tė pėrgatisė njeri me shpirt tė hollė dhe me botė tė brendshme tė pastėr. Njeriu ideal sipas Islamit ėshtė personi i pajisur me moralin e tė Dėrguarit tė Allahut, kurse rruga pėr tė arritur kėtė ideal kalon nėpėr edukimin e zemrės (edukimin ndjesor). Ta bėsh elementin zemėr (ndjenjė) vend tė reflektimit tė shfaqjeve tė Zotit si tė ishte njė pasqyrė e shkėlqyer, ėshtė e mundur nėse zikri (pėrmendja e Zotit) gjen mjedis nė tė. Orientimi i zemrės me kėtė gjendje tė bukur nė drejtim tė Zotit, bėhet pretekst pėr shfaqjet e shkėlqyera tė besimit.
Po qe se nuk do tė mbahej hapur rruga e pėrparimit shpirtėror me anė tė adhurimit
(zuhd), devocionit (takva) dhe miresise (ihsan), por do tė urdhėrohej nė mėnyrė kategorike mjaftimi vetėm me konkluzione formale, njerėzve me kapacitete tė larta shpirtėrore do t’u hiqej nga dora mundėsia pėr t’u bėrė konfidentė tė Allahut, nė tė njėjtėn kohė, kapaciteti shpirtėror maksimal i njeriut do tė nėnvleftėsohej dhe mėnjanohej. Nė kėto kushte, cilėsisė rregulluese hyjnore tė Zotit, i cili ėshtė zotėruesi i urtėsisė nė ēdo vullnet dhe konkluzion, do t’i atribuohej relativitet.
Siē e shprehėm, koncepti ihsan (mirėsi) qė do tė thotė vetėkorrigjimi sipas mendimit tė vėzhgimit tė Zotit nė ēdo ēast dhe rregullimi i jetės nga njeriu nė kėtė drejtim, si dhe duke e fiksuar vėzhgimin hyjnor nė zemėr, shndėrrimi i tij nė vetėdije, ėshtė, nė njė aspekt, miraxhi shpirtėror i robve (njerėzve) tė afėrt tė Allahut. Nga ky aspekt, ihsan-i ėshtė e vėrtetė morale,shpirtėrore, fshehtėsie konfidenciale dhe hyjnore. Synimi ose objekti final i mistikėve ėshtė pikėrisht arritja e kėsaj tė vėrtete, gjė qė shpreh lidhjen shpirtėrore dhe tė brendshme tė ngritur me Allahun. Personi qė e ngre kėtė lidhje nė mėnyrė tė shėndoshė, shndėrrohet nė rob tė zgjedhur tė Zotit. Nė kėtė mėnyrė, ai pajiset dhe vishet me moralin hyjnor.
Por nė kushtet kur nuk arrihet dot kjo e vėrtetė, personi mbetet i dėnuar tė mjaftohet me formalitetin dhe imitimin qė janė tė pafuqishėm pėr tė realizuar afrimin konfidencial me Zotin! Morali i Profetit (s.a.s.) dhe jeta shpirtėrore e jetuar prej tij, u muar shembull nga sahabet, tabiinėt dhe tebei tabiinėt dhe rezultatet formale e pėrmbajtėsore, tė dukshme e tė padukshme, tė shpjegueshme e tė pashpjegueshme tė kėsaj jete u pėrcollėn nga brezi paraardhės nė brezin pasardhės. Ndėrkaq, jeta moralo-shpirtėrore qė vazhdon nė kėtė mėnyrė ėshtė pronė e gjithė ummetit (bashkėsisė) ose i pėrket gjithė ummetit dhe jo njė grupi tė posaēėm.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-09-2011, 17:21   #5
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Meqė dijetarėt islamė morėn dhe mbajtėn pėr parim besnikėrinė ndaj Kur’anit dhe Sunnetit, Traditės Profetike tė profetit Muhammed (s.a.s.), edhe mistikėt islamė qė ecnin nė rrugėn e devocionit, nė veprat e tyre, ashtu siē bėnin ideatorėt (muxhtehidėt), i mbėshtesnin pikėpamjet mistike me tė vėrtetat besimore-juridike (me tė vėrtetat e sheriatit ose kanonike).
Ndėrkaq, nė kėtė rrugė, nė njė sėrė tarikatesh ku prijėsit shpirtėrorė ose, sipas terminologjisė sė mistikės sė tarikateve dhe teqeve, shehlerėt, nuk zgjidheshin ndėr njerėzit qė pranonin anėn formale ose kanonike tė besimit, ndodhėn disa rrėshqitje (devijime) modalitetesh pėr shkak tė haresė mistike, ndėrkaq qė vetėm prijėsit shpirtėrorė ose shehlerėt e tarikateve tė zgjedhur ose tė ardhur nga radhėt e dijetarėve dhe njerėzve qė e pranonin anėn formale ose kanonike tė besimit,arritėn tė mbrohen nga kėto devijime modalitetesh. Konkluzioni figurativ i famshėm, “kėmba e palėvizshme (gjilpėra) e kompasit ėshtė sheriati (ligji kanonik)” mbi besnikėrinė ndaj tė
vėrtetave kanonike tė nakshilizmit dhe tė tė tjerėve tė ngjashėm me tė qė ecėn gjatė zhvillimit historik brenda kuadrit tė pėrmbajtjes sė Kur’anit dhe Sunnetit, ėshtė bėrė njė parim i dobishėm pėr tė gjithė.
Kėshtu, poeti Mevlana Xhelaleddin Rumi shprehet:
“Ne jemi si kompasi: me kemben e fiksuar ne sheriat, me kemben e levizshme shetisim te gjitha kombet!”
“Sheriati i perngjet qiririt: ben drite dhe tregon rrugen. Por rruga nuk kapercehet vetem duke e marre qiririn ne dore; po keshtu, pa marre qiririn ne dore, nuk dilet ne rruge. Nese ke dale ne rruge dhe ke nisur te ecesh nen driten e sheriatit, ja, kjo ecja jote eshte tarikat!”
Tasavvufi eshte perpjekja per ta jetuar fene ne nje menyre cilesore ne pershtatje me thelbin e saj duke u zhveshur nga papastertite materialeshpirterore dhe duke fituar moralin dhe cilesite e bukura.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-09-2011, 17:47   #6
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

PERKUFIZIMI I TASAVVUFIT
Meqė tasavvufi ose mistika islame ėshtė njė dituri qė njihet dhe shijohet duke u jetuar ose sa mė tepėr qė tė jetohet, shpjegimi i tij i pėrkryer brenda mundėsive tė kufizuara tė fjalėve ėshtė i vėshtirė. Pėr kėtė shkak, miqtė e Allahut i kanė bėrė pėrkufizime tė ndryshme kristalit tė tasavvufit qė reflekton dritėra tė ndryshme nga ēdo faqe e tij, duke mbajtur parasysh faqen qė sheh nga ta.
Miqtė e Zotit dhe ndjekėsit e kėsaj rruge moralo-shpirtėrore e virtuale kapėrcejnė distanca nė zhvillimin e tyre virtual nė raport tė drejtė me kapacitetet dhe mundėsitė e veta si dhe shfaqjet situative qė dalin nė pah nė zemrat e tyre. Prandaj dhe e kuptojnė ndryshe nga njėri-tjetri tasavvufin sipas shfaqjes tek ta tė frymėzimeve ndjesore tė botės shpirtėrore. Ndėrkaq, tė gjithė kėta persona qė e kanė pėrkufizuar tasavvufin, sipas kėndvėshtrimit tė tyre, kanė tė drejtė. Kurse ne, duke parė kėto lloj pėrkufizimesh, mund tė kemi vetėm njė ide tė pėrgjithshme mbi pėrbėrjen dhe natyrėn e tasavvufit. Sipas aspekteve tė pėrbashkėta tė kėtyre pėrkufizimeve tė ndryshme, mund tė themi se tasavvufi ėshtė dituria e cila, duke i rregulluar botėt e brendshme tė besimtarėve, i zhvillon ata shpirtėrisht, duke e bėrė robin tė arrijė moralin e lavdėruar, e afron atė te Zoti dhe, kėshtu, e bėn tė arrijė njohjen intuitive tė Zotit, tė cilėsuar marifetullah.
Disa nga pėrkufizimet e panumėrta tė tasavvufit tė bėra nga miqtė e Zotit sipas shfaqjeve shpirtėrore pėr tė cilat kanė qenė tė merituar, janė kėto:
Tasavvufi eshte moral i bukur dhe edukate
Morali i bukur ėshtė, duke e shpėtuar besimin nga imitimi duke fiksuar nė zemėr ndjenjėn e mirėsisė qė u jep orientim ideve dhe sjelljeve, domethėnė gjendjen shpirtėrore tė shikimit tė Zotit, shndėrrimi i besimit nė element sundues dhe tė pandarė tė personalitetit dhe jetesa nė kėtė rrugė.
Duke u shprehur si mė poshtė, Ebul Husejn en-Nuri ka nėnvizuar lidhjen e pashkėputur mes tasavvufit dhe moralit:
“Tasavvufi nuk eshte as forme, as dituri; ai eshte vetem moral i bukur. Po te ishte forme, do te merrej me lufte e perpjekje, po te ishte dituri, do te merrej e fitohej me te mesuar. Prandaj, vetem forma dhe dija nuk te cojne dot ne synim. Tasavvufi eshte veshja me moralin e Zotit!”
Ebu Muhammed Xheriri e ka nėnvizuar kėtė tė vėrtetė duke thėnė:
“Tasavvufi eshte pervetesimi i moralit te bukur dhe largimi nga morali i keq!”
Stolisja e zemrės me moralin e bukur dhe ruajtja prej moralit tė keq, sa ē’ėshtė e detyrueshme pėr shpėtimin dhe lumturinė e pėrjetshme, ėshtė po aq edhe njė punė e mundimshme. Kėshtu, Ebu Hashim Sufi, nga mistikėt e parė, ka thėnė kėshtu:
“Gėrryerja e njė mendjemadhėsie tė ngulitur nė zemėr ėshtė mė e vėshtirė nga gėrryerja e malit me gjilpėrė!”
Kurse Ebu Bekr el-Kettani thotė:
“Tasavvufi ėshtė moral. Ai qė ėshtė epror ndaj teje nė moral, ėshtė epror edhe nė pastėrtinė shpirtėrore!”
Ebu Hafs el-Haddad ka thėnė: “Tasavvufi ėshtė edukatė!” Me kėtė thėnie ai e ka pėrkufizuar tasavvufin si pėrmbledhjen mė tė pėrkryer tė moralit tė bukur.
Nė lidhje me edukatėn, poeti Mevlana Xhelaleddin Rumi ka thėnė kėshtu:
“Zoteri! Dije se edukata eshte shpirti ne trupin e njeriut. Edukata eshte drita e syve dhe e zemres se ndjekesit te rruges se Allahut. Po deshe t’ia shtypesh koken shejtanit, hapi syte e shih: ajo qe e deshperon shejtanin, eshte edukata. Po te mos kete edukate te njeriu, ai s’eshte njeri me te vertete. Dallimi mes njeriut dhe kafshes eshte edukata!
Synimi i mistikut ėshtė ta bėjė zemrėn, si Hz. Ibrahimi (a.s.), tė pastėr nga kjo botė dhe tė bindur ndaj urdhrave hyjnorė, si Hz. Ismaili (a.s.), tė nėnshtruar ndaj Zotit dhe tė pajtuar me pėrcaktimin hyjnor, si Ejjubi (a.s.), tė durueshme. Dėshpėrimi i besimtarit duhet tė jetė si dėshpėrimi i Daudit (a.s.), kurse varfėria, si varfėria dhe ngopja e Hz. Isait (a.s.).Mistiku ėshtė personi qė pėrpiqet tė ketė njė zemėr tė mbushur plot e pėrplot me dėshirėn dhe harenė e Hz.Musait (a.s.)nė ēastet e pėrgjėrimit dhe, mė nė fund,principialitetin e Hz.
Muhammedit(a.s.),domethėnė,dashurinė dhesinqeritetin etij ndaj Zotit tė vet.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-09-2011, 19:15   #7
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Tasavvufi eshte pastrimi i vetes dhe purifikimi i zemres

Si rrjedhojė e faktit qė ka ardhur nė kėtė botė pėr provėn e vetvetes si rob i Zotit, njeriu ndodhet i zėnė gjer nė kohėn kur t’i vijė vdekja, nga njė sėmundje qė i thonė nefs (vete, ego) dhe qė pėrmban njė mijė e njė negativitete. Edhe sikur tė ngjitet nė shkallėt mė tė larta tė pėrsosmėrisė shpirtėrore, njeriu ndodhet ēdo ēast ballėpėrballė me dredhitė, dyshimet dhe kurthet e pėrhershme tė treshes botė materiale, nefs (vete, ego) dhe shejtan (djall). Fundja, edhe vlera e tė qenit rob i Zotit fillon me eliminimin e kėtyre rreziqeve, shmangien nga mashtrimet tėrheqėse tė kėsaj bote tė vdekshme, hyrjen nė devocion dhe, si rezultat, me orientimin nga Zoti.
Prandaj, pastrimi i vetes dhe purifikimi i zemrės janė tė detyrueshėm pėr t’i edukuar prirjet ndaj sė keqes qė ekzistojnė nė krijimin e njeriut dhe pėr t’i bėrė qė tė blerojnė farėrat e devocionit. Prandaj ēdo njeri ėshtė i ngarkuar me pėrgjegjėsinė qė, nė raport me mundėsitė dhe fuqitė e veta, ta njohė Zotin dhe, duke e kthyer kėtė njohje nė kulturė shpirtėrore, ta lartėsojė dhe madhėrojė Zotin me punė tė mira. Ja, kjo ėshtė shkurt pozita dhe detyra e robit ndaj Zotit.
Ndėrkaq, pėr ta arritur kėtė cilėsi tė pozitės dhe detyrės sė robit ndaj Zotit, njeriu ėshtė i kushtėzuar nga pastrimi i vetes dhe purifikimi i zemrės qė do tė thonė kapėrcimi nga njeriu i pengesės nefs (vete, ego) pėr t’u mbushur me ndjenja tė larta. Dhe vetėm nė kėtė mėnyrė ėshtė e mundur arritja e pozitės “vasil-i ilallah”takimi me Allahun nė kėtė botė me zemėr (me ndjenja). dhe, pastaj, nderimi me “likaullah”bashkimi me bukurinė e Allahut nė jetėn tjetėr (ahiret).
Sipas elementit thelbėsor tė saj, zemra (ndjenja) ėshtė, nė kėtė botė, nazargah-i ilahi,seli e vėshtrimeve hyjnore. E thėnė ndryshe, zemra meriton nderin tė jetė post i shfaqjeve tė vėshtrimeve hyjnore. Vetėm se, ashtu siē ėshtė e pamundur qė nė fronin e njė mbreti tė ulet dikush tjetėr veē tij, ashtu dhe zemra, qė tė bėhet vetėm seli e vėshtrimeve hyjnore, duhet pastruar nga ēdo gjė tjetėr veē Zotit, nga mendimet egoiste, nga prirjet e shėmtuara dhe vanitetet.
Nė tė kundėrt, zemra mbyllet ndaj favoreve hyjnore. Por kjo nuk do tė thotė qė nuk duhet ushqyer afėrsi dhe dashuri pėr tjetėrkėnd veē Zotit. Ē’ėshtė e vėrteta, ata qė e kanė pastruar veten, e kanė purifikuar zemrėn dhe kanė arritur nė kulmet e zemrės sė paqėtuar, janė ēliruar nga afėrsia dhe dashuria pėr vanitetet ose, mė saktė, pėr ēdo njeri dhe pėr ēdo gjė tjetėr veē Zotit. Pornjerėzit e tjerė nuk arrijnė dot ta fshijnė gradė-gradė plotėsisht nga zemra afėrsinė dhe dashurinė pėr pasurinė, fėmijėt, etj. Nė fakt, kėto lloj afėrsish dhe dashurish janė legjitime pėr sa kohė qė nuk e kapėrcejnė kufirin e caktuar.Pėr ta konceptuar rėndėsinė e purifikimit tė zemrės mjafton tė shihet pozita e zemrės nė jetėn materiale e moralo-shpirtėrore. Profeti ynė (s.a.s.) e ka shprehur kėshtu rėndėsinė jetėsore tė zemrės tek njeriu:
“... Ne trupin e njeriut eshte nje cope mishi. Po te jete mire ajo, gjithe trupi eshte mire; po te behet keq ajo, gjithe trupi behet keq. Kujdes! Ajo eshte zemra!
Hz. Mevlana (k.s. – iu shenjtėroftė e fshehta!) thotė se pėrpjekja pėr ta mbushur thesin pa ia mbyllur vrimėn nė fund ėshtė njė zell i kotė. Si kjo, ėshtė e qartė se edhe aktet dhe adhurimet e personit do tė mund tė bėhen pretekst lumturie pėr tė vetėm po tė kryhen me njė zemėr tė purifikuar. Sepse aktet varen nga nijeti ose qėllimi i paracaktuar. Kurse nijeti ėshtė njė nga aktet e zemrės. Prandaj, korrigjimi i nijetit dhe zbukurimi i tij me principialitet janė kusht.Kjo cilėsi arrihet vetėm si rezultat i edukimit ndjesor tė kryer nga ana e kompetentėve.Momenti qė synojnė miqtė e Zotit nė edukimin e zemrės ėshtė arritja e vetėdijes sė qenies vazhdimisht bashkė me Allahun, domethėnė, arritja e asaj qė quhet ihsan dhe, kėshtu, arritja e cilėsisė sė zemrės sė gjallė. Pėr tė arritur zemra kėtė konsistencė, ėshtė e domosdoshme qė tė pastrohet nga vanitetet, domethėnė, nga ēdo gjė tjetėr veē Allahut.Zemra qė arrin kėtė konsistencė, arrin t’i shohė tė vėrtetat e imta e tė thella. Me aq sa tė shpėtojė nga trashėsia dhe turbullia dhe tė bėhet delikate dhe e shkėlqyer, zemra bėhet pasqyrė e emrave dhe fshehtėsive hyjnore. Kėshtu, formohet dukuria e quajtur marifetullah, njohja intuitive e Zotit, njohja e Zotit me anė tė zemrės. Kjo do tė thotė shndėrrim i dijes shpirtėrore nė kulturė shpirtėrore (irfan).
Faktin qė vetėm ata qė do tė dalin para Allahut me zemėr tė paqėtuar, domethėnė tė purifikuar, me njė zemėr tė pastruar prej tė gjitha sėmundjeve moralo-shpirtėrore dhe tė mbushur plot me dashurinė hyjnore, kanė pėr tė shpėtuar, Allahu e bėn tė ditur kėshtu: “Ate dite nuk do te bejne dobi as malli, as femijet. Me perjashtim te atyre qe vijne me zemer te paqetuar (kalb-i selim)!” (esh-Shuara, 88-89)
Nga ana tjetėr, ėshtė pėrsėri Kur’ani qė e ka bėrė tė ditur kėshtu se zemrat e papastruara dhe tė mbetura larg pėrmendjes sė Allahut, do tė shkatėrrohen:
“... Betohem ne nefsin dhe ne Ate qe e ka pajisur nefsin me aftesi dhe e ka frymezuar per te mira e te keqija, se ai qe e pastron veten nga te keqijat, ka shpetuar,kurse ai qe e ka groposur ne te keqija, ka pesuar dem!” (esh-Shems, 7-10)
“... Sa keq per ata qe u eshte ashpersuar zemra e s’e permendin dot Allahun! Ja, keta jane te humburit!” (ez-Zumer, 22)
Ja ē’thonė fjalėt kuptimplote tė Ebu Said el-Harrazit nėn dritėn e kėtyre ajeteve: “Njeriu i pėrsosur ėshtė ai qė Allahu ia pastron zemrėn e ia mbush me dritė!”
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2011, 16:46   #8
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Tarikati Kaderi – Themeluesi i Tarikatit Kadiri,ėshtė Abdu’l-Kadir Gejlaniu ka lindur nė vitin 470/1077 dhe ka vdekur nė vitin 561/1165, gjegjėsisht ka jetuar 91 vjet
Tarikati Rifai – Themeluesi i Tarikatit Rifai,ėshtė Es-sej-jid Ahmed Rifai u lind ne Basra 512/1118 dhe ka vdekur nė vitin 578/1182,gjegjėsisht ka jetuar 66 vjet.
TARIKATI BEDEVI - Themeluesi i Tarikatit Bedevi ėshtė Shejh Sejjid Ahmed el-Bedeviu u lind nė vitin 1194 dhe vdiq nė vitin 1273,gjegjėsisht ka jetuar 79 vjet.
Tarikati Shazeli – Themeluesi i tarikatit Shazeli ėshtė Shejh Ebu-l Hasan esh-Shadhili u lindi nė vitin 1196 dhe vdiq nė vitin 1258,gjegjėsisht ka jetuar 62 vjet.
Tarikati Jesevi – Themeluesi i tarikatit Jesevi ėshtė Hoxha Ahmed Jesevi u lind nė vitin 1106 dhe vdiq nė vitin 1166,gjegjėsisht ka jetuar 60 vjet.
Tarikati Tixhani – Themeluesi i tarikatit Tixhani ėshtė Shejh Ahmed Tixhani,u lind nė vitin 1737 dhe vdiq nė vitin 1815,gjegjėsisht ka jetuar 78 vjet.
Tarikati Ēishti – Themeluesi i tarikatit Ēishti ėshtė Shejh Mu’inuddin Ēishti,u lind 1141 dhe vdiq nė vitin 1230,gjegjėsisht ka jetuar 89 vjet.
Tarikati Bektashi – Themeluesi i tarikatiti Bektaashi ėshtė Haxhi Bektash Veliu,u lind nė vitin 1248 dhe vdiq nė vitin 1341,gjegjėsisht jetoi 93 vjet.

Tarikati Sadi – Themeluesi i tarikatit Sadi ėshtė es-Sejid Shejh Sa’adeddin el-Xhibavi u lind nė vitin 1067? dhe vdiq nė vitin 1179? E thuhet se kishte jetuar 115 vjet?
Tarikati Halveti – Themeluesi i tarikatit Halveti ėshtė Pir-i Omer Halveti u lind nė vitin ????? dhe vdiq nė vitin 1347..
Tarikati Mevlevi - Ky tarikat ėshtė themeluar nė vitin 1273 nga ndjekėsit Mevlana Xhelaleddin Rumiut, posa ai ndrroi jetė Rumiu ka lindur nė vitin 1207 dhe ka vdekur nė vitin 1273 ka jetuar gjegjėsit 66 vjet.
Tarikati Syhreverdijje – Themeluesi i kėtij tarikati ėshtė Ebu Hafs Omer es-Syhreverdi ka lindur nė vitin 1144 dhe ka vdekur nė vitin 1234,gjegjėsisht ka jetuar 90 vjet.
Tarikati Nakshibendi –Themeluesi i kėtij tarikati ėshtė Shejh Bahauddin Nakshibendi u lind nė vitin 1318 dhe vdiq nė vitin 1389,gjegjėsisht ka jetuar 71 vjet.
Tarikati Melami –Themeluesi i kėtij tarikati ėshtė Sejjid Muhammed Nur el-Arabiu u lind nė vitin 1813 dhe vdiq nė vitin 1887,gjegjėsisht ka jetuar 74 vjet
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2011, 17:12   #9
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Thėnje nga personalitet tė ndryshme sufiste

Thėnje nga Bejazid Bistamiu k.s

Gjėrat pėr tė cilat ju flasin nuk mund tė gjenden me hulutim,ato i gjejnė megjithatė vetėm ata qė i kėrkojnė.

Nuk do tė bėheni sufi derisa nuk bėheni si dheu-edhe tė drejtėt edhe
mėkatarėt mbi tė shkelin njėjtė;derisa nuk bėheni sikur reja qė hedh hije mbi tė gjitha gjėrat, derisa tė mos bėheni shi qė bie njėjtė si mbi tė dashurit si mbi tė urryerit.

Tridhjetė vjet kėrkova Allahun,e kėrkova nga dashuria,pa shpresė dhe frigė!.Mė nė fund fshehtėsitė u ndriēuan,Ai nė qenėsi ėshtė Ai qė mė kėrkon mua!.

Perdet mė tė trasha mes njerėzve dhe Allahut
Janė urtėsit e njerėzve,
Adhurimi i atyre qė adhurojnė
Dhe zelli i tė pėrkushtuarve.

Sikur ta dija qė vetėm njė hap e kam hedhur sinqerisht,nuk do tė .
kisha qarė kokėn pėr asgjė tjetėr.

Kisha menduar qė arrita para fronit tė Allahut,dhe thashė;"O fron i
Allahut,na thanė qė Mėshiruesi nė ty gjendet"
O Bajezid." U pėrgjigj froni,"neve na ėshtė thėnė qė Ai gjendet nė
zemrėn e njeriut tė pėrulur.

Nė fillim gaboja nė katėr gjėra.Dėshiroja ta kujtoja Allahun e Lartėmadhėrishėm,ta njihja,ta doja dhe ta kėrkoja.Kur mbėrrina nė fund tė rrugės,e kuptova qė AI mė kujton mua,e jo unė Atė;se aty bėhej pėr dijen e Tij pėr mua,e jo timen pėr Tė,dashurinė e Tij pėr mua e jo timen pėr Tė,dhe se nė thelb AI ėshtė ai qė kėrkon,sepse njeriu nuk ėshtė nė gjendje ta gjejė Atė.

Jam nxjerrė nga Bajezidi sikur gjarpri nga lėkura e vet.Atėherė e kuptova qė arshiku dhe Mashuku gjithmonė kanė qenė Njė.

Thėnje nga Xhundejdi k.s.

Nėse keni fuqi tė gjykimit,kėrkojeni shoqėrinė e dervishėve; bėhuni njėri nga ata dhe mos kėrkoni asgjė mė shumė.
Dashuria e dervishėve hap dyert e xhennetit; dervishėt nuk kanė lakmi pėr pallatet sulltanore,
dhe as kopshtijet me aromė.
Nė zemrat e tyre tė ndezura,ka mbetur vetėm dashuria;ka mbetur vetėm dashuria e madhe pėr Allahun.

Udhėtimi nga kjo botė drejt tjetrės(heqja dorė nga gjėrat e kėsaj bote pėr hirė tė gjėrave shpirtėrore)ėshtė e llehtė pėr besimtarin.Ėshtė rrugė e vėshtirė nga krijesa deri te Krijuesi.Edhe mė e vėshtirė ėshtė rruga nga shpirti deri te Allahu.Tė jesh nė Hadterin(pranin e Tij) e
Allahut,nga tė gjitha ėshtė mė e vėshtira.
Ta qetėsosh shpirtin tėnd do tė thotė tė heqėsh dorė nga vullneti personal.

Thėnje nga Xhelaluddin Rumiu k.s.

Dje arrita i dehur nė prag tė dashurisė;
por,sot nuk ia dal t'i gjej dyert e saj.
Frika dhe shpresa ishen krahėt me tė cilėt fluturoja;
por,me ta mė nuk mund tė fluturoj,i humba ata krih.
Mė nuk kam frikė as shpresė,dhe asgjė nuk mė brengos,
sot nė krahėt e dashurisė unė fluturoj lartėsive!

Pėr udhėtim shpirtėror ėshtė e domosdoshme tė kesh udhėrrėfues,
Gjejeni, sepse pa tė ky udhėtim ėshtė pėrplotė me pengesa,
frikė dhe rreziqe.Pa prijės,lehtė do tė humbisni rrugėn.Nė rrugėn
shpirtėrore mos ecni vetėm.

Nėse nefsi i arrin dėshirat e veta dhe pėrfiton ndonjė pasuri,do tė kapet
fuqishėm pas saj pėr shkak tė lakmisė sė vet dhe nga frika e varfėris
dhe nevojės.

Nefsi urren kur njerėzit jan shpirtgjėrė ndaj njėri tjetrit.Kur sheh qė
dikush pėrfiton mbėshtetje tė hapur tė tė tjerėve,pėrpiqet qė ta
shkatėrroj kėtė.

Nefsi ėshtė ajo kulēedėr,tiran gjakpirės
ai nuk ėshtė i vdekur por vetėm i pėrgjumur.
Ruajeni kulēedrėn tuaj,nė akullin e vetė-disiplinės;
Mos lejoni qė mbi tė tė bie dielli i Bagdadit.
Kulēedra juaj le tė mbetet e fjetur
Po ndodhi e zgjuat,ajo do t'ju gllabėroj!!

Lirat tuaja nė kėtė rrugė janė vendosmėria juaj dhe besimi.Nga kėtu
do tė merrni aq dituri sa tė keni besim dhe kėmbėngulje.Kur tė ndjeni
lakminė pėr sheqer,sė pari mateni qesen qė e keni marrė nė pėrputhje
me kapacitet tuaja pėr tė vendosur sheqer nė tė.

I dehur nga dashuria, ja Rabbi,nė gotė tė pashė Ty!
Por,ata qė nuk janė nė dashuri,nėgotė do ta shohin vetvetėn.

o zemėr,rri me atė qė zemrėn e njeh,
Rri nėn bagremin, me aromen e beharit.

Sikur ti,bile pėr njė ēast,do tė mund tė ēliroheshe nga vetvetja
Menjėherė do tė tė zbulohej fshehtėsia e tė gjitha fshehtėsive.
Fytyra e tė panjohurit, e fshehur mbi kėtė gjithėsi,
Do tė shfaqej nė pasqyrėn e syve tu.

Thėnje nga Ibėn ' Arabiu k.s.

Kjo botė ėshtė vend i pėrgatitjes;kėtu mėsohen shumė leksikone dhe jepen shumė provime.Zgjedh sa tė mundesh mė pak.Ji i kėnaqur me atė qė e ke,po qoftė ajo edhe mė pak se qė kanė tė tjerėt.Nė tė vėrtetė,sa mė pak aq mė mirė.
Kjo jetė nuk ėshtė e keqe,sepse ėshtė ara e jetės sė ardhshme.Ēfarė mbjell kėtu do tė korrėsh atje.Pėrmes kėsaj bote udhėtohet drejt lumturisė sė pėrjetshme,prandaj ėshtė mirė,e vlen kujdesin dhe respektin.Ajo qė ėshtė e keqe nė tė,ėshtė kur bėheni tė verbėr ndaj tė sė vėrtetės dhe plotėsisht i dorėzohemi lakmive tuaja,dėshirave,kėnaqėsive kalimtare.Mėsuesi ynė,Muhammedi-bekimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė - nė tė cilin ishte e pastėr si kristali,ishte pyetur se ēka ishte dynjallėku?
"Gjithēka qė ju bėnė tė pavėmenshėm bėn qė ta harroni Zotin tuaj"ishte pėrgjigjur.Prandaj,tė mirat e kėsaj bote nuk janė tė dėmshme vetvetiu,por vetėm atėherė kur ju bėjnė tė jeni tė harrueshėm,tė panėnshtrueshėm dhe tė pavetėdijshėm pėr Zotin tuaj.

Njė ditė kalifi Omer takoi njė grup qė kishin qejf tė rrinin kot.
"Kush jeni ju?" i pyeti.
"Ne jemi ata qė punėt tona ia lėmė Allahut tė Lartėmadhėrishėm dhe mbėshtetemi vetėm nė Tė",u pėrgjigjen.
"Vėrtetė,"bėrtiti Omeri r.a.,"ju nuk jeni ata!Nuk jeni gjė tjetėr pos parazitė qė ushqeheni me djersėn e huaj! Ai qė vėrtetė beson nė Allahun,sė pari e mbjell farėn nė barkun e kėsaj toke e mandej mbėshtetet nė Allahun dhe Atij ia lė gjėrat qė t'i pėrfundoj."

Hazreti Aliu e pyeti Pejgamerin a.s.."Cila vepėr nuk ėshtė plotėsisht e padobishme dhe e humbur?"
Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj:"Ndjekja e sė vėrtetės.Kėrkoje tė vėrtetėn dhe gjeje nė vetvete;pra,njje vetveten!Kėrkoje shoqėrinė e njerėzve tė urtė,atyre qė posedojnė dije.Pranoje atė qė e thonė ata,sepse njeriu mund ta kuptoj vetėm atė qė e pranon.Ji i sinqertė nė fjalėt tua;njė gjuhė nuk guxon t'i thotė dy gjėra tė kundėrshtueshme.Kurrfarė gėnjeshtre dhe mashtrim nuk do tė guxonte tė t'i kaplonte mendimet tua.Mos nėnēmo askend,sepse tė gjithė,nė qenėsinė e tyre tė brendshme e duan gjėnė e njejtė.mos prek asgjė qė nuk tė pėrket.Shmangu vendeve ku grumbullohen njerėzit;bile edhe nė ato vende pėrpiqu qė tė jesh me vetveten tėnde,sepse nė ty ėshtė vendi ku shfaqet e vėrteta;e vėrteta ėshtė nė ty."

Bėj gjithēka qė t'i afrohesh Zotit tėnd,nė ibadetin dhe lutjen tėnde.Mendoje qė secili moment,secila lutje mund tė jetė e fundit;ndoshta mė nuk do tė ketė rast.Ky qėndrim i tė menduarit tė mundėson tė jesh i kujdesshėm,i sinqertė dhe i drejtė.

Sufiu nė ēdo moment bėhet mė i pėrulur,sepse ėshtė mė afėr Zotit tė vet.Sufijtė shohin pa dije,pa sy,pa informacione,pa vėzhgim dhe pa pėrshkrim,pa mbules dhe pa perde.E kanė tejkaluar vetveten,ekzistojnė vetėm me ekzistencėn e Tij.Vetėm Ai i vė nė lėvizje.Ai flet me gjuhėt e tyre.Ai shikon me sytė e tyre.
Allahu Lavdiplotė nė njė hadith-i kudsi ka thėnė:"Kur unė r dua robin tim,shėndėrrohem nė veshė me tė cilėt ai ndėgjon,sy me tė cilėt shikon,gjuhė me tė cilėn flet,dorė me tė cilėn prekė."

Gjithēka qė ju nevojitet nga kjo botė ėshtė fitimi i ndershėm i cili do t'u shuaj urinė,mbulimi me rroba i trupit tuaj dhe mbulimi i kokės suaj me kulm.Le tė jenė kėto tė vetmet gjėra qė i kėrkoni nga kjo botė.

Harxho nga ajo qė Allahu i Lavdishėm tė ka dhėnė,mos ki frikė nga varfėria.Allahu do ta plotėsoj premtimin e Tij ndaj teje,ia kėrkove apo jo kėtė.Asnjė nga zemėrgjerėt nuk ka vdekur nė dėshpėrim.

Ata qė e adhurojnė Zotin nė diell e shohin vetėm diellin;ata qė e adhurojnė nė krijesat e gjalla,vetėm ato krijesa i shohin;ata qė e adhurojnė nė gjėrat jo tė gjalla,i shohin vetėm gjėrat jo tė gjalla;a ata qė e adhurojnė si Krijesė tė vetme dhe tė pakrahasueshme,shohin Atė qė nuk ka ngjashmėri.Mos u lidhni pėr njė besim tė caktuar pėr t' mohuar tė tjerėt,sepse ashtu do tė humbisni shumė tė mira dhe nuk do ta njihni thelbin e gjėrave.Allahu Lavdiplotė,I Gjithėpranishmi dhe I Gjithėmundshmi,nuk kufizohet me ēfarėdo besimi.Kudo qė tė ktheheni atje ėshtė fytyra e Allahut.

secili njeri vdes me vullnetin e Allahut tė Madhėrishėm,kur koha e huazuar i kalon.Qenia jonė materiale qė e quajmė jetė pėrfundon nė njė moment tė caktuar dhe atėherė e humb karakterin e vet.Tė gjitha vetitė e mira dhe tė kėqija,nga ajo nuk mbetet asgjė.Derisa qenia jonė bėhet qenie e Allahut,vetitė tona bėhen veti tė Allahut.Kjo ėshtė ajo qė kishte menduar Pejgamberi a,s.,"Vdisni para se tė vdisni".

Thėnje nga Ebu Hamid el-Gazaliu k.s.

Sufijtė nuk e hedhin poshtė kėtė botė,dhe nuk e konsiderojnė qė tėrėsisht duhet hequr dorė nga dėshirat njerėzore.Ata vetėm frenojnė ato dėshira qė janė nė kundėrshtim me Ligjet e Zotit dhe vepėrojnė ashtu siē ua thotė mendja e shėndoshė.
dervishėt nuk i hedhin poshtė gjėrat e kėsaj bote dhe as vrapojnė pas tyre.Ata e dinė vlerėn e vėrtetė tė gjithēkaje nė kėtė botė,kursejnė aq ėshtė e nevojshme,hanė aq sa u nevojitet pėt ta ruajtur shėndetin.
Ata e mbajnė trupin e vet ndėrsa njėkohėsisht ēlirojnė zemrėn.Allahu bėhet caku mė i lartėsuar qė synon qenia e tyre.Allahu bėhet Ai,tė cilin pafundėsisht e adhurojnė,Ai pėr asnjė ēast nuk ėshtė jashtė mendimeve tė tyre.

Shpirti ynė duhet tė kujdeset pėr trupin,ashtu siē kujdeset haxhiu pėr devenė e tij gjatė rrugės pėr nė haxh,por nėse haxhiu shpesh ndalon rrugės pa pasur arsye por duke ia tepruar nė ushqimen e devės sė vet,karvani nuk do tė ketė kohė ta pres por do tė vazhdoj rrugėtimin pa te dhe ai do tė mbete nė shkretėtirė i vetėm.

"A mundet paraja ta shqetėsoj zemrėn e njeriut tė ditur?"e kishin pyetur njė sufi."Njerėzit,zemrat e tė cilėve mund tė ndryshojnė me para,nuk janė tė ditur,"- iu pėrgjigj ai.

Po tė kishte mundėsi,secili njeri me kėnaqėsi do tė ndėrronte borėn me xhevahirė dhe gurė tė ēmuar.Kjo botė ėshtė sikur bora e ekspozuar nė rrezet e diellit.Ajo ēdo ditė shkrihet derisa tė mos zhduket e tėra.Ajo botė ėshtė si njė gur i ēmuar qė nuk mbaron kurrė.

Hz.Isai a.s e kishte parė botėn nė formė tė plakės sė vjetėr dhe tė shėmtuar.E pyet se sa burra kishte pasur ajo;pa numėr,iu pėrgjigj.Mandej e pyeti se pfarė kishte ndodhur me ta?"Tė gjthė i kam vrarė."Iu pėrgjigj plaka.- "Habitem me budallenjtė qė e shohin se ēfarė u ke bėrė tė tjerėve,e megjithatė lakmojnė aq shumė qė tė vijnė pas teje." I tha Isai a.s.

Mos e bleni armiqėsinė e njė njeriu,po qoftė pėr dashurinė e njmijė tė tjerėve.

Secila veti qė e posedojmė,i gėzohet asaj pėr pka ėshtė krijuar;lakmia-plotėsimit tė dėshirave,hidhėrimi - hakmarrjes,shikimi-kur sheh gjėra tė bukura,dėgjimi - kur dėgjon muzikė tė kėndshėm.Vetia mė e lartėsuar e zemrės ėshtė njohja e sė Vėrtetės.

Disa thonė:"Ligji i Zotit na thotė qė ta ērrėnjosim inatin,lakminė dhe dyfytyrsinė."Por,kjo ėshtė shumė e vėshtirė,sepse jemi tė krijuar me ato veti tė cilat thjeshtė janė tė mbjellura nė ne.Nga e zeza kurrė nuk mund tė del e bardha." Njerėzit e harrojnė faktin qė Ligji i Totit nuk na udhėron t'i ērrėnjosim epshet,por t'i frenojmė,t'i ndalojmė ato nė kufij tė caktuar.Nė kėtė mėnyrė,duke iu shmangur mėkateve tė mėdha do tėfitojmė falje pėr ato tė voglat.Bile edhe Pejgamberi i Allahut,s.a.v.s.,ka thėnė:"Unė jam njeri,sikur se ju,hidhėrohem ndonjėherė sikur edhe tė gjithė njerėzit e tjerė."Por,Allahu i Lartėmadhėrishėm i do ata njerėz qė e frenojnė inatin e tyre.

Njerėzit me kėnqėsi theksojnė se sa herė nė tesbih kanė pėrsėritur emrin e zotit.Por,ata nuk i kushtojnė rėndėsin numrit tė fjalėve tė kota qė thonė ēdo ditė.Halifi Omar r.a. ka thėnė:"Matni mirė fjalėt tuaja,dhe veprat para se ato tė maten nė Ditėn e Gjykimit."

Njė ditė,Pejgameri Ibrahim a.s. e thirri njė njeri nė darkė.Por,kur e kuptoi q[ ishte pabesimtar,refuzoi qė ta pranonte.Menjėherė pastaj dėgjoi zėrin nga qielli i cili e qortoi me fjalėt:"Nuk munde as pėr njė ditė ta ushqeje atė njeri,vetėm sepse shkėndija e besimit akoma nuk ėshtė ndezur nė zemrėn e tij.E unė,pa marrtė parasysh jobesueshmėrinė e tij po e ushqj tash e shtėtėdhjetė vjet."

Krenaria dhe vetėpėlqimi nė njeriun mund tė njhen pėrmes tri shenjave:
1.Kur ėsht[ vetėm ndjehet i mėrzitur,e nė shoqėri ėshtė i lumtur.
2.Kur njerėzit e lavdėrojnė ai e shton ibadetin nė adhurim tė Allahut Lavdiplotė.]
3.Kur njerėzit flasin keq pėr tė,ai atėherė e pakėson ibadetin.

Gjithēka qė shohim dhe pėrjetojmė pėrmes shqisave;gurėt,bimėt dhe drunjėt,krijesat e gjalla,qiellin,tokėn dhe yjet,shkretėtirat dhe oqeanet,zjarrin dhe ujin,gjithēka nga kėto ofron dėshmi tė fuqishme pėr ekzistimin e Krijuesit.Ne,vėrtetė jemi dėshmitarėt kryesorė tė Tij.Por,ashtu siē ėshtė lakuriqi mund tė shoh vetėm natėn,e asgjė ditėn,sepse ėshtė i verbėruar nga drita e diellit,ashtu edhe ėshtė edhe mendja e njeriut,e dobėt qė tė shih bukurinė e Madhėshtisė Hyjnore.

Njė shejh ka thėnė:"Duhet tė jeni si fėmijtė,nėse dėshironi tė bėheni njerzė tė Zotit."
"Pse ėshtė kėshtu?"e pyetėn.
"Fėmijėt kanė pesė cilėsi tė nevojshme pėr tė qenė afėr Allahut tė Lartėmadhėrishėm:
1.Nuk brengosen,kanė apo nuk kanė ushqim.
2.Nuk ankohen ditė e natė,nėse sėmuren.
3.E ndajnė mes vete gjithė ushqimin qė e kanė.
4.Pajtohen shpejt dhe harrojnė hidhėrimin nėse grinden apo pėrleshen.
5.Edhe kėrcėnimi mi i vogėl i frikėson dhe ua nxjerr lotėt nė sy.

Hazreti Omeri e pyeti Pejgamberin s.a.v.s.- ēka duhet kėrkuar nga dynjallėku.Pejgamberi,a.s.,u pėrgjigj:"Gjuhėn e angazhuar me dhikėr,zemrėn falėnderuese dhe gruan besnike."

Vėlla i dashur,zemra ėshtė pasqyra jote dhe duhet ta fshish pluhurin e grumbulluar mbi tė.Nė zemrėn e pastėr do tė shkėlqej reflektimi i fshehtėsive qiellore.

shpirti i arsyes,nė njeriun,ėshtė e pasur me aftėsi tė ēuditshme - si tė dijes ashtu edhe tė fuqisė.Pėrmes tyre pėrsosemi nė art dhe shkencė,nė njė pjesė tė sekondės udhėtojmė nga toka nė qiell dhe prapa.Bėjmė harta tė gjithėsisė,ndyshojmė largėsitė mes yjeve.Pėemes tyre ne nxjerrim peshq nga deti,zėmė zogj nė fluturim,zbusim shtazėt,si elefantė,deve e kuaj,dhe nga ata bėjmė shėrbėtorė.Pesė shqiat tona janė sikur pesė dyer tė hapura nė botėn e jashtme;pėr,edhe mė e ēuditshėm se kjo ėshtė zemra jonė.dritaret e sė cilės shikojnė nė botėn e padukshme tė shpirtit.
Nė ėndėrr,kur avenytė e shqisave tona mbyllen,ato dritare hapen dhe ne marrim porosin nga bota e apdukshme;aty ndonjėherė qartė mund tė shohim ardhmėrinė tonė.Zemrat tona janė sikur pasqyra qė reflektojnė arė qė ėshtė e shkruar nė pllakat e fatit.Por,bile edhe nė ėndėrr,mendimet e kėsaj bote e mjegullojnė kėtė pasqyrė dhe pamjet nė tė bėhen gjithnjė mė tė paqarta.Pas vdekjes sonė,mendimet e tilla zhduken dhe ne gjėrat i shohim shtu siē vėrtetė janė.

Tetė detyrat e mėsuesit janė:

1.T'i duaj nxėnėsit e vet dhe t'i konsideroj sikur t'i kishte fėmijė.Tė kujdeset pėr mirėqenien e tyre ashtu siē kujdesen prindėrit.
2.Tė refuzoj ēfardo page pėr shėrbimet e vat;tė mos pranoj dhurata dhe as falėnderime.
3.Tė mos ia mohoj kėshillėn nxėnėsit;por,nuk guxon tė lejoj qė tė punoj nė nivel mė ėt lartė gjithnjė derisa tė mos jetė gati pėr kėtė.
4.Qė tė shėrbehet me sugjesticione indirekte(talkin)dhe tė buta,e jo me kritikė tė ashpėr kur dėshiron qė nxėnėsit ta largoj nga shprehitė e kėqija.
5Kur u mėson njė disiplinė tė caktuar shpirtėrore,nuk guxon ta zvogėloj vlerėn e disiplinave tė tjera dhe mėsuesve tė tjerė.
6.T'u flet nxėnėsve sipas kapaciteti qė kanė pėr tė kuptuar ata;tė mos kėrkoj atė qė ėshtė jashtė kapacitet intelektual tė tyre.
7.T'u ofroj atyre qė kanė ngelur prapa atė qė ėshtė qartė e kuptueshme mundėsive tė tyre tė kufizuara.Secili beson qė ėshtė i aftė ta zotėroj secilin disiplinė,pa marrė parasysh sa ėshtė ajo e komplikuar;zakonisht,ata mė tė thjeshtit dhe mė tė marrėt janė edhe mė krenarėt.
8.Tė sillet nė pėrputhje me atė qė mėson,veprat e tij nuk guxojnė tė jenė nė shpėrputhje me fjalėt etij.

Zemra juaj le tė jetė nė atė gjendje qė t'i bėhet e njejtė ekzitimi apo mosekzistimi i gjėrave.Mandej uluni vetėm nė vend tė qetrė,i lirė nga tė gjitha veprimet,bile edhe nga mėsimi i Kur'nit apo mendimeve pėr rėnd[sinė e tij,Asgjė veē Allahut tė Lartėmadhėrishėm tė mos mbete nė mendjen tuaj.Pas gjithė kėsaj,filloni tė pėrsėritni Allah,Allah,me vėmendje tė plotė dhe koncentrim.

Ta kesh besimin e plotė nė Allahun,do tė thotė tė jesh si fėmijė i cili e di qė nėna e tij ėshtė plotėsisht e vetėdijshme pėr gjendjen e tij dhe me durim rri zghuar mbi tė.

Isai a.s.- kishte dėshmuar sakrificėn mė tė madhe kur e kishte shtyrė njė gur qė i shėrbemte si jastėk.E bėri kėtė pasi shejtani ia bėri pyetjen vijuese:"Ēka tė duhet guri,pse e mbajte atė pasi qė ke hequr dorė nga gjithė bota?"

Lutjet pėr tė vdekurit,vlejnė njėjtė sikur dhuratat pėr tė gjallėt.Melekėt u afrohen tė vderkurve me dhurata drite duke u thėnė:"Kjo ėshtė dhuratė nga vėllai yt,kjo ėshtėdhurat[ nga ky apo ai." Tė vdekurit i gėzohen atyre dhuratave sikr qė edhe njerėzit nė kėtė bot[ gėzohen dhuratave qė i marrin.

Kur duam qė pasurin tanė ta ndajmė me miq,atėherė ekzistojnė tri nivele.
1.Nė nivelin mė tė ulėt,ju e shikoni mikun si rob apo shėrbėtor,dhe nga teprica juaj plotėsoni nevojat etij.nėse i njejojite diēka do t'i jepni,nėse keni tepricė,e tė mos kėrkuar asgjė.Nėse do t'ua kėrkonte,do tė konsideronit qė nuk e keni kryer detyrėn tuaj ndaj tij.
2.Nė njė nivel mė tė lartė,mikun do ta konsideroni tė barabartė me ju.Do tė jini tė kėnaqur tė bėhet partneri juaj nė punė dhe me tė tė ndani nė ojesė tė barabartė pasurin tuaj.
3.Nė nivelin mė tė lartė,miku do tė jetė pėr ju mė i rėndėsishėm se vetja juaj,e nevojat e tij mė primare se tuajat.ė

Dikur kisha njė vėlla shpirtėror nė Irak.Nė kohėrat e vėshtira tė skamjes,i thosha:"Mė jep diē nga parat e tua."Ma hidhte qesen e mė thoshte:"Merr sa tė dėshiron zemra,"Por njė ditė kur shkova tek ai me nevojėn dhe e pyeta,ai mė tha:"Pėr sa ke nevojė?"Atėherė e ndjeva qė mirėsia e vėrtetė vėllazėrore e lėshoi zemrėn time.

Kur meleku i vdekjes erdhi t'ia marrte shpirtin Ibrahimit,Ibrahimi a.s.i tha:"A ke parė ndonjėherė qė miku mikut t'ia merr jetėn?"
" E ti a ke parė Ibrahim,i tha pastaj i Madhėrueshmi,"qė miku nuk dėshiron tė takohet me mikun dhe tė niset me tė nė udhėtim?"
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2011, 18:59   #10
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Thėnje nga Abdylkadir Gjejlani k.s.

Gjendja shpirtėrore pėr sufiun ėshtė sikur e tė porsalindurit;janė lindur nė zemėr,me tė ushqehet dhe rriten.Si nėna edhe zemra lind,i jep gji dhe ushqen fėmijėn e vet.Ashtu siē fėmijėt edukohen pėr kėtė botė,ashtu edhe foshnja e zemrės edukohet pėr urtėsinė e brendshme.
Ashtu siē foshnjat akoma nuk janė tė pėrlyera me mėkate,ashtu edhe fėmija i zemrės ėshtė i ēliruar nga kokėfortėsia,vetėkėnaqėsia dhe dyshimet.Pastėrtia e foshnjės kryesisht pasqyrohet nga bukuria e saj e jashtme;nė ėndrra mund ta shohim pastėrtinė e foshnjės sė zemrės nė formė tė engjėllit.Secili shpreson qė do ta fitoj xhennetin pėr veprat e tij tė mira;por,dhurata e xhenetit lėshohet vetėm nė duart e foshnjės sė zemrės.

O i marrė!Nuk ia del t'i marrėsh fjalėt e mia nė zemėr dhe mė me qejf mbydhesh nė kthinat tua tė fshehta,ku shoqėeohesh vetėm me mendjen tėnde,dėshirat dhe epshet.Para sė gjithash tė nevojitet shoqėria e shejhut tė vėrtetė.Tė nevojitet ta frenosh mendjen tėnde,dėshirat,shprehitė dhe gjithēka tjetėr pėrpos Allahut Lavdiplotė.
Duhet rregullisht tė thyesh pragjet e mėsuesve tė vėrtetė,tė marrėsh udhėzime nga goja e tyre.Vetėm atėherė mund tė veēohesh ,e Allahun e Lartėmadhėrishėm.Njėherė,nėse i plotėson kėto kushte ndoshta edhe ti do bėhesh ilaē pėr zemrat e sėmura tė njerėzve;udhėheqės drejt allahut me lejen e Tij.Megjithėse gjuha jote flet fjalė tė devotshme,zemra jote akoma ėshtė e papėrmbajtur.Gjuha jote kėndon pėr lavdinė e Allahut,ndėrsa zemra jote akoma nuk i nėnshtrohet urdhrave tė Tij. Shikuar nga jashtė,je musliman;por,nė brendėsi je pabesimtar;jashtė beson nė Allahun,e sė brendshmi akoma je idhujtar;jashtė dukesh besimtar dhe zahid e sė brendshmi ti je lagėshti nė murin e nevojtores,ēelės nė derėn e deponisė sė bėrllokut,mbreti i tė marrėve,personalisht..

Ekzistojnė nivele tė ndryshme tė dhikrullahut dhe secili nga ata dallon.
Ekzoston dhikri qė shqiptohet me zė dhe dhikri hafi qė thuhet nė heshtje nė brendėsin tė zemrės.Nė fillim ėshtė e dėshirueshme qė me zė tė thuhet emri i Allahut.Pak nga pak,pėrkujtimi ose dhikri do tė pėrhapet brenda qenies sonė duke u lėshur nė zemėr,mandej do tė ngritėt kah ruhu,pastaj deri te nivelet e fshehtėsisė,mė tutje deri te niveli i tė fshehurės dhe mė nė fund te niveli i tė fshehurės sė fshehur.
Sa larg do tė na shpie dhikri ynė varet nga ajo se sa Allahu Lavdiplotė dėshiron tė na tregoj nga Thesaret e Tij tė pafundme.

Njė mėngjes,Abdylkadir Gjejlani po flinte edhe pse po afrohej koha e namazit tė sabahut.Iu afrua njė macė dhe filloi ta prekte me shputė derisa nuk u zgjua.Kur e pa qė gati ishte vonuar,e pėrshpejtoi namazin e tij.Menjėherė pastaj e shikoi atė macėn,dhe me syrin e tij shpirtėror nė fakt e vėrejti qė ajo macė ishte shejtani.U ēuditė pėr kėtė,prandaj e pyeti:"O shejtan,ēka tė gjet tė ma nxjerrėsh gjumin pėr namazin e sabahut!?"-"Do tė pėrgjigjem,pasiqė mė zbulove,"tha shejtani nė trupin e macės."Po ta kishe lėshuar atė namaz ti pėr konpenzim do t'i kishe falur qindra,tė zgjova qė tė faleshe me kohė dhe tė fitoje sevapė vetėm pėr njė namz."

Thėnje nga Fariduddin Muhammed Nishapuri - Attari k.s.

Salihu shpesh u fliste nxėnėsve tė vet:"Atij qė troket me kėmbėngulje,do t'i hapet dera"
Rabia dėgjoi pėr kėtė,dhe njė ditė i tha Salihut:"O, Salih,deri kurė duhet thėnė qė ndonjė derė duhet hapur?Vallė,ato dyer a kanė qenė tė mbydhura ndonjėherė?"
Kur dėgjoi kėtė,Salihu iu pėrkul Rabies duke ia pranuar urtėsinė e saj.

Hasan el-Basri e pyeti Habib el-Axhemiun,si ia kishte dalur ta arrinte atė shkallė tė lartė tė urtėsisė.
"Ashtu qė me dhikėr pandėrprerė e kam zbardhėlluar zemrėn time,dhe jam ruajtur qė tė mos e nxij letrėn me menēuritė e mia."

Njė ditė,gjatė kohės sl jacisė:Hasan el-Basriu shkoi deri te Habib el-Axhemiu.Gjatė kohės sė namazit,e hetoi qė Habibi disa fjalė tė lutjve nuk i shqiptonte si duhej,prandaj u nda dhe vetė e pėrfundoi namazin.
Atė natė,nė ėndėrr e dėgjoi zėrin e Zotit:"O,Hasan!Po ta mbaroje mbrėmė lutjen duke u falur pas Habibit,do ta kishe pėrkrahjen tonė.Ai namaz do tė tė vlente mė shumė se tė gjithė namazet qė ke falur nė jetėn tėnde.E gjete gabimin nė shqiptim,por nuk ia dole ta hetosh pastėrtinė dhe madhėshtinė e zemrės sė tij.Dije mirė.Pėr ne ėshtė shumė mė e dashur zemra e pastėr se sa shqiptimi i drejtė tė ajeteve Kur'anore.

Shibliu arrit njė stad tė lartė shpirtėror dhe e vendosen nė ēmendi.Pas njė kohe erdhėn qė ta vizitonin nxėnėsit e tij.
"Kush jeni ju?"I pyeti ai."O shejh,ne jemi nxėnėsit e tu,ata qė tė duan dhe tė ndjekin pas,"u pėrgjigjėn pa frymė.Por,ai menjėherė filloi t'i gjuante me gurė dhe ata ia dhanė vrapit duke thėnė:"E vėrtetė,e vėrtetė,shejhu ynė vėrtetė qenka ēmendur."Kur e pa kėtė,shibliu filloi tė qeshet duke thėnė:"A nuk thoshit pak mė parė se mė doni,e vetėm disa gurė ju shtyen tė ikni!?Ēka mbeti nga dashuria e sinqertė?A mos iku edhe ajo pas disa gurėve tė hedhur?"Mandej,me seriozitet tha:"Po tė mė donit me tė vėrtetė,brenga pėr mua do tė ishte mė e madhe se sa e gurėve qė ju shkaktuan dhembje!"

Njė djalosh erdhi tė Shejh Xhunejdi me dėshirė qė tė bėhej nxėnės i tij.
"Kam dėgjuar qė ti je njohės i madhė i xhevahirėve(urtėsive);tė lutem ma fal njė apo ma shit," i tha Xhunejdit.
"Nuk ka para qė mund ta blejnė."i tha Xhunejdi,"e tė ta fal,vlerėn e saj tė vėrtetė nuk do mėsoje kurrė.Prandaj,mė sė miri e ke tė veprosh sikur unė.Zhytu nė deti dhe prit me durim derisa t'i gjej Xhevahitėt."

Hasan el-Basariu me miq po udhėtonte pėr nė Mekke.Nė njėfarė kohe arritėn deri te pusi.Ishin shumė tė etur,por nuk kishin litar pėr ta lėshuar kofėn dhe tė nxjerrin ujė nga pusi.
"Unė do t'i lutem Allahut tė Lartėmadhėrishėm," tha Hasani."dhe ai,nėse dėshiron do tė bėj qė uji nga pusi tė ngritėt dhe ne ta shuajmė etjen,ashtu edhe ndodhi.por,kur njėri nga miqėt deshi qė ta mbushte paguren e tij,pasi piu ujė,uji u tėrhoq.Miqėt e befasuar u kthyen drejt Hasanit i cili u tha:"Pasi qė u bindėt qė Allahu ėshtė gjithmonė me ne,vallė akoma e keni vėshtirė qė tė mbėshteteni plotėsisht nė Tė?

Njė ditė Hasan el-Basariu dhe Habib el-Axhemiu po e ndanin njė sasi modeste ushqimi kur njė lypės trokiti nė derėn e tyre.El-Axhemiu e mori gjithė ushqimin qė e kishte bėrė gati dhe ia dha lypėsit.
"Ti nuk ke fare mirėsjellje!"i tha Hasani.
Nė tė vėrtetė,ta heqėsh ushqimin para mysafirit tė uritur nuk ėshtė aspak e hijshme:Habibi nuk iu pėrgjegj fare.
Nuk kaloi shumė dhe aty u paraqit njė grua e cila u solli njė sasi tė madhe ushqimesh tė llojllojshme.Pasi qė kėta tė dy hėngrėn mirė,Habibi i tha Hasanit:"Hasan,ti je njeri i mirė;por,duhet ta thellosh besimin tėnd nė Allahun Lavdiplotė.Gjithēka qė dhurohet nė emėr tė tij na kthehet shumėfish!"

Nė breg tė lumit Tigėr,Hasani e pa njė njeri me njė grua tė re me njė kėnatė venė pranė vetės.Kur e pa kėtė,mendoi:"Ky njeri paska sharruar keq.Unė jam shumė mė lartė se ky."
Por,nė atė moment u paraqit njė anije e cila filloi ngadalė tė fundosej.Ai,pa u menduar kėrceu nė ujė dhe notoi drejt shtatė personave qė po fundoseshin i shpėtoi gjashtė dhe i bėrtiti Hasanit;"Hej ti,nėse je mė i lartėsuar se unė,atėherė nė emėr tė Allahut shpėtoje tė fundosurin e shtatė!"
Hasani kėrceu nė ujė dhe e shpėtoji njeriun.Kur doli nė breg ai njeriu i tha:"O Hasan,kjo grua duket e re,por ėshtė nėna ime;nė kėnatė nuk ka asgjė tjetėr pėrpos ujit.
Ra nė provimin i cili tė ishte parashtruar.Hasani ra nė gjunjė para atij njeriu dhe tha:"Siē i shpėtove gjashtė vetė,mė shpėto edhe mua.Edhe unė po fundosem nė ujėrat e krenarisė dhe huqeve!"
"Allahu u Madhėrishėm ta plotėsoftė dėshirėn tėnde,"tha njeriu i qetė.

Dervishi Hafif ishte nisu nė haxhillėk nė Mekkė.Me vete kishte marrė vetėm njė kofė dhe njė litar.Pėrgjatė rrugės kishte shumė puse,por jo kofa dhe litarė pa tė cilėt uji nuk do tė mund tė nxjerrej nga puset.Duke kaluar nėpėr vise tė shkreta kishte parė shumė gazela nga rrinin pranė puseve dhe pinin ujė.Kur ai afrohej gazelat iknin dhe niveli i ujit nė pus pėrsėri binte sa ky nuk ishte nė gjendje qė me litarin dhe kofėn e vet tė nxjerrte ujin.Mandje,ai ngriti duart drejt qiellit dhe e luti Allahun e Lartėmadhėrishėm qė ta ngriste nivelin e ujit sikur qė e kishte bėrė edhe pėr gazelat e etura.
"Ne nuk mund ta bėjmė kėtė,"iu pėrgjigj zėri nga qielli,"gjithnjė derisa pėrkundėr Neve,ti do tė mbėshtetesh nė kofėn dhe litarin."
Kur e ndėgjoi kėtė Hafifi,menjėherė e hodhi kofėn dhe litarin.Si pėr njė ēudi uji menjėherė filloi tė ngrihej dhe ky e shoi etjen e tij.
Kur Hafifi ia rrėfeu kėtė Xhunejdit,ky i tha:"Zoti i Madhėrishėm e kishte sprovuar varshmėrinė tėnde ndaj Tij,po tė kishe pritur me durim uji gjithėsesi do tė ngrihej."

Disa Izraelitė e fyen Pejgamberin Isa,a.s..,derisa po kalonte nėpėr treg.
Mos ua vėnė veshin fyerjeve, ai u lut pėr tė mirėn e tyre.
Njė njeri u ēudit pėr kėtė dhe e pyeti:"Si mund tė lutesh pėr ata qė tė fyejnė kot sė koti?A nuk ndjen urrejtje ndaj tyre?"
"Harxhoj vetėm atė qė kam nė kuletėn time,"u pėrgjigj Isa a.s.

Grisi perdet e gjithēkaje qė sheh nė kėtė botė dhe do tė jesh i vetėm me Allahun Lavdiplotė.Nėse zbulon perdet e yjeve dhe sferave qiellore,do tė shohėsh qė tė gjitha gjėrat janė nė unitet me Qenėsinė e shpirtit tėnd tė njėjtė.Nėse do t'i grisje tė gjitha perdet,do ta shihje Qenėsinė dhe tė gjitha gjėrat do tė shiheshin brenda asaj Qenėsie.Nėse do ta heqje vellon nga Fytyra e tė Dashurit,gjithēka e fshehur do tė zbulohej, e ti do tė bėheshe njė me Allahun,do tė bėheshe Qenėsia e Zotit.

Me njė rastė e pyetėn Rabianė."E do Zotin e Madhėrishėm?"
"e dua,"u pėrgjigj.
"E,a e konsideron shejtanin armik?"e pyetėn tutje.
"Jo,"u pėrgjigj.
"Si ashtu?" u ēuditėn.
"Dashuria ime ndaj Allahut Lavdiplotė,"tha ajo,"nuk lė vend ta urrej askėnd,pra as shejtanin.E kam ėndėrruar me njė rast Pejgamberin a.s.dhe ai mė pyeti:"Oj Rabie,a mė do?"dhe unė iu pėrgjigja:"O Pejgamberi i Allahut,vallė ekziston ndonjė qė nuk tė do ty?Por, dashuria ime ndaj tė Lartėmadhėruarit mė ka kapluar plotėsisht,dhe nė zemrėn time nuk ka mbetur as njė grimė hapėsire ta urrej apo ta dua dikė pėrveē Atij."

E pyetėn shejtanin:"O,i mjerė,kur e di qė je i mallkuar,pse kėtė e pranon me gjthė zemėr sikur tė ishte thesar?""ai mallkim ėshtė shigjetė e Sulltanit,"tha shejtani,"para se ta tėrheqė Ai,duhet tė shikoj cakun.Nėse ke sy shiko nė atė se ēfarė merr nė shėnjestėr shigjetari e jo shigjetėn e Tij."

"Xhenneti nuk ka kurrfarė vlere pėr arshikėt."Ka thėnė Bajezidi."Sė pari fqiu pastaj shtėpia,"thoshte Rabia.Nė kuptimin,fqiu apo Allahu Lavdiplotė ėashtė mė i rėndėsishėm se shtėpia apo xhenneti.

Nė hapin e parė thuaj"Allah"dhe asgjė mė shumė.Nė hapin e dytė bėhu mik i Tij.E nė tė tretin,digju nga dashuria.

Thėnje nga Shejh Muzafferi

Me njė rast njė njėri po kalonte pranė spitalit tė ēmendisė.Ai e pyeti njėrin nga tė sėmurėt qė po shikonte nė dritare:"Sa tė ēmendur jeni brend?"I ēmenduri e mati me sy kalimtarin dhe iu pėrgjigj:"Pse nuk na lė tė qetė? Mė thuaj ti mua sa jeni normal,atje jashtė?" Tė jesh shėndoshė do tė thotė ta njohėsh vetveten.Ai qė nuk e njeh vetveten nuk mund tė gjej asgjė,e ai qė nuk gjen asgjė jeton kot.


Me njė rast Sulltan Mustafa i Tretė e pyeti njė sufi:"Cilat janė kėnaqėsitė e kėsaj bote?"Ky ju pėrgjigj:"Haja,pija dhe pordhėt."Kjo pėrgjigje aq shumė e hidhėroi sulltanin,i cili pa menduar fare e fyeu rėndė dhe e pėrzuri sufiun.Duke u larguar,sufiu i tha:"Sulltani im i dashur,dhashtė zoti qė ti tė hash dhe tė pish,dhe asgjė mė shumė."Ashtu edhe ndodhi.Sulltani hėngri e piu,por nuk ishte nė gjendje tė ēlirohej.Ditė pas ditėsh,kjo gjendje bėhej gjithnjė e mė e keqe.U ftuan shumė mjekė,por asnjė nuk ishte nė gjendje qė t'i ndihmonte.Mė nė fund,ai e thirri sufiun dhe e luti qė t'i ndihmonte.Sufiu i tha:"Nėse e jep perendorinė e vet,unė do ta lejoj qė tė pordhėt vetėm njė herė."Ēfarė tė bėnte Sulltani i shkretė,pėrveē se tė pranonte.Nė pyetje ishte jeta e tij.Sufiu,ngadalė e preku barkun e sulltanit dhe ky pordh.Mandej,nė fytyrė iu pa njė lehtėsim i madhė."A e ke tė qartė sulltani im?I tha sufiu,"e bleva gjithė perendorinė me ēmimin e njė pordheje tė thjeshtė."

Njėherė,njė njeri erdhi te Pejgamberi i bekuar s.a.v.s.duke u ankua qė babai i tij,pa leje po ia harxhonte paratė.Pejgamberi i Allahut menjėherė e thirri plakun.Kur erdhi plaku,duke u mbajtur pėr shkopin e tij,e pyeti:"A ėshtė e vėrtetė qė pa leje tė birit po i harxhon paratė e tij?"-"O Pejgamberi i Allahut!" tha plaku."Dikur isha i fuqishėm,e biri im i dobėt,unė i pasur e biri im i varfėr.Nė atė kohė nuk grumbulloja paratė por e ushqeja djalin,shpesh edhe me ēmimin qė tė mbetesha i uritur.Tani kur jam plakur unė,biri im ėshtė bėrė njeri i fuqishėm.Tani kur unė jam i varfėr e aai ėshtė bėrė i pasur,ka filluar qė t'i fsheh paratė nga unė.Dikur,ushqimin tim e ndaja me tė,e tani ai ushqimin e vet e ruan pėr vete.Unė ndaj tij nuk isha i tillė.Po tė isha sot i fuqishėm sikur dikur,nuk do tė kisha nevojė pėr paratė e tij."
Kur ndėgjoi kėtė,sytė e bekuar tė Pejgamberit u mbushėn me lotė tė cilat rrodhėn nėpėr mjekrėn e tij si xhevahirė."Nė rregull,"i tha,"shko dhe harxho sa tė kesh dėshirė nga paratė e djali ttėnd,sepse ty tė takojnė ato para."


Sufijtė thonė:"Mėkati i bėrė nga dashuria vlen mė shumė se sa lutja qė nuk ka dashuri."Pėr lutjen pa dashuri shpėrblimi nuk ėshtė mė i madhė se sa njė vepreje boshe tė vetėpėlqimit.Mėkati i bėrė nga dashuria do ta meritoj ndėrshimin,kjo ėshtė e natyrshme,por ai ėshtė i ėmbėl.Prandaj,ēfarėdo qė bėni,bėjeni nga dashuria pėr njerėzit.


Behluli,marrash i menēur e takoi njė ditė vėllain e tij,kalifin Harun er-Reshidin.
"Prej nga po vjen o marrash?" e pyeti kalifi.
"Nga xhehenemi"u pėrgjigj Behluli,pa u menduar fare.
"Ēka bėrė atje?" vazhdoi ta pyeste kalifi.
"Mė duhej zjarr dhe shkova ta merrja hua nga xhehnemlinjtė.Por,kur kėrkova zjarr,roja e xhehnemit mė tha:"Kėtu nuk ka zjarrė".
"Si nuk ka," pyeta i habitur,"vallė xhehenemit nuk ėshtė vend ku shpėrthejnė flakėt?"
"Ore,bukur tė them,kėtu nuk ka zjarr.Secili zjarrin e vet e sjell me vete,"m'u pėrgjigj rija e xhehenemit.


Ishte njė shejh i madh fama e tė cilit u pėrhap aq shumė sa qė pėr tė dėgjoi edhe sulltani.Sulltani nisi tė vinte ēdo tė enjte nė teqe pėr tė bėrė dhikėr me shejhėt.Pas njė kohe,sulltani i tha atij shejhu:"Mė ke pėlqyer shumė dhe mėsimet tua gjithashtu.Lirisht mė thuaj nėse ke ndonjė nevojė apo dėshirė,fjala jote pėr mua do tė jetė urdhėr."Po.ka diēka qė mund tė bėsh pėr mua,"u pėrgjigj shejhu,"tė lutem mos eja mė nė teqe." Para se tė filloje tė vije nė teqe,dervishėt e mi luteshin,bėnin dhikėr dhe ndihmė kėrkoni vetėm nga Allahu i Lartėmadhėrishėm.Mirėpo,tani,janė tė preokupuar me mendimin se si tė tė pėlqejnė ty dhe tė shpėrblehen pėr kėtė.Prandaj,mė duhet tė kėrkoj nag ti qė tė mos vish mė kėtu,sepse ata akoma nuk janė tė pjekur qė ta pėrballojnė praninė tėnde."


Sulltani po kalėronte nėpėr qytet i rretheuar nga bashkėpunėtorėt dhe gardėn personale.Tė gjithė i pėrkuleshin derisa po kalonte,pėrveē njė dervishi tė leckosur.Kur vėrejti kėtė,sulltani menjėherė urdhėroi qė t'ia sillini para."Pse nuk m'u pėrkule?" e pyeti.
"Sulltani im!"i tha dervishi,"njerėzit tė pėrkulen nga frika.Ata duan dukatėt tu,pozitėn dhe fuqinė.Shyqyr prej Allahut tė Dashur,ato gjėra pėr mua nuk kanė kurrfarė rėndėsie.Pėrveē kėsaj,vall[ njeriu i lirė i pėrkulet robit?"
"Ēka do tė thuash me kėtė?" bėrtiti i hidhėruar sulltani.
"Ti je rob i inatit dhe lakmisė," i tha dervishi me gjakftoftėsi duke e shikuar drej nė sy," e unė ato i kam shėndėrruar nė shėrbėtorė dhe jam njeri i lrė." Duke e kuptuar tė vėrtetėn nė fjalėt e dervishit,sulltani zbriti nga kali dhe iu pėrkul.


Do t'u bėja pyetje atyre qė thonė se janė tė dashuruar:"Sa shpesh fshini lotėt pėr hirė tė dashurisė ndaj Zotit? A keni derdhur ndonjėherė lot pėr hirė tė asaj dashurie? Sa net pa gjumė keni ndenjur pėr hirė tė saj?Ēfarė flijimi pėr tė keni bėrė?"Qė edhe Allahu i Lartėmadhėrishėm tė jetė i kėnaqur me gjithēka qė bėn ai,sufiu ėshtė i kėnaqur me gjithēka qė bėn Allahu.


Lėri tė gjitha dhe qasju dashurisė,me zemren tėnde,tė tjerat lėri
Dashuria le tė tė udhėheq ka vendi i dashurisė ku do tė tė pres i Dashuri

Hyr nė parajsėn e qenėsisė sė Zotit,njihe bukurin e Dostit tė vėrtetė:
Mbledhi duart nė kopshtin e uniteti,atėherė nga dhembja asgjė s'do mbetet.

Nė atė rrugė tė dashurisė,ashiku flijon jetėn e tij
Qė mė nė fund ta shoh Mashukun e vet.

Me venė tė dashurisė qe dehur,secili dervish i sinqertė:
Zemrėn dhe jetėn tėnde,nė rrugėn e shkut lėre ti.

Pėr shkak tė dashurisė kėndojmė,pėr shkak tė dashurisė vallėzojmė.pėr dashurinė jetojmė,pėr dashuri vdesim.Dashuria na shėndėrron nė sulltanė,dashuria na ringjallė,dashuria na habitė,dashuri na deh.Ashiku nuk ka doktrinė tė qėndrueshme,kudo qė shkon Mashuku ėshtė me tė.Kudo qė rruga e shpie ashikun,ai gjithmonė ėshtė me te"Mashuku"i tij! Pa Tė nuk mund tė bėj asgjė,pa Tė nuk mund tė mbijetoj.Ai vazhdimisht kujton Tė dashurin dhe i Dashuri kujton atė.Ashiku dhe Mashuku gjithnjė janė bashkė,askush nuk mund ta ndaj atė qė e kujton dhe Tė Kujtuarin.


Dashuria ėshtė dhembje,e veēantė,e kėndshme.Kushdo qė e bart nė zemrėn e vet do ta kuptoj fshehtėsinė.Do ta mėsoj qė gjithēka ėshtė Hakk dhe gjithēka drejt tij,ēon.Nuk ka asgjė tjetėr veē Allahut! Ai qė e kupton kėtė do tė vėrshohet,do tė fundoset nė Detin e tė sė Vėrtetės.

Devishi i sinqertė vetėm pėr Te brengoset,
Nuk ka breng tė tjera.
I Dashuri ėshtė dhembja dhe ilaēi i tij,shkas i ekzistencės sė tij.
Do tė vdiste,sikur tė mos ishte i dashuruar.
Vetėm njė ēast pa tė,zemra nuk do t'ia pėrballonte.
Dashuria ėshtė jeta e dervishit,shėndeti dhe kėnaqėsia e tij.
Dashuria e thyen dervishin dhe ia lagė sytė me lot.
Unifikimi me tė Dashurin do ta shėroj,sėrish ta rikthej nė jetė.
Dervishi e gjėnė veēimin nė unifikim dhe unifikimin nė veēim.


Shejh Yftade ishte shėruar nga njė sėmundje e gjatė.Ishte dimėr dhe uji nė abdest-hane ishte tepėr i ftoftė.Zghohej shumė herėt para sabahut ndėrsa muridi i tij,Hydaji zgjohej edhe mė herėt,e ndizte zjarrin dhe ia ngrohte ujin.Njė mėngjes tė ftohtė kur Hydaji hapi sytė,pa qė shejhu ishte ngritur para tij.Kur kuptoi kėtė,zemra u bė gur,mori kofėn me ujė tė ftoftė dhe e afroi nė gjoksin e vet.Shejhu pėrvjelli mangėt ndėrsa Hydaji i hodhi ujin i cili e dogji.Duke parė kėtė ēudi tė nxėnėsit tė dashur,shejhu tha:"O Hydaji,ku e ngrohe kėtė ujė,kaq herėt?""Nė zjarrin e zemrės sime ,o shejh!".


Njeriu shpesh kujton personin qė do.Ai qė e do Krijuesin gjithmonė e kujton Atė.Nė secilin hap,nė seciliėn frymė.Mes ferrave,mes trėndafilave i dehur nga dashuria bylbyli kėndon pa pushim.


Dashuria na shpie deri nė bjeshkėt mė tė larta.Dashuria na shpie nė cak.Dashuria na hedh nė dehje.Dehja ėshtė gjendje nė tė cilėn malli vėrshon shpirtin;kjo i jep shije dhikrit tė arshikut.Ajo ėshtė gjendje e tillė qė njeriu nuk ndjen dhembje;mund t'ia heqni lirisht njė pjesė tė trupit.Ai nuk e heton kėtė, i mundur nga ekstaza dhe vizoini i bukurisė sė pakufishme.

Dashuria zgjidh tė gjitha problemet,hap tė gjitha dyert.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2011, 20:32   #11
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Nga tradita sufiste

Me njė rast nė njė aheng pallati secili zuri vend nė harmoni me pozitėn e vet dhe po prisnin sulltanin.Njė njeri nė rroba tė thjeshta,kaloi pranė tė gjithėve dhe zuri vend nė sallon.Menjėherė iu afrua veziri dhe kėrkoi nga ai qė tė prezantohej:
"A mos je ti kėshilltarė i sulltanit fisnik?"
"Jo,"u pėrgjigj ky,"jam mė shumė se aq."
"A mos je ti veziri i parė?" pyeti veziri me dinakėri.
"Jo,jam mbi atė."
"E,a mos je vetė sulltani i madhėrishėm i cili ndoshta ėshtė maskuar?"
"Jo,jam mbi atė."
"E,arėherė duhet tė jesh Zoti vetė."Tha veziri me shpoti.
"Jo,jam mbi tė."
"Nuk ka asgjė mbi Allahun i bėrtiti veziri i parė.
"E tani mė zbulove."Tha qetė i panjohuri."unė jam ai asgjėja."
Urtėsi sufiste

Lutu pėr atė qė e dėshiron,por provo tė marrėsh vetėm atė pėr tė cili vėretė ke nevojė.
Gomari i ngarkuar me libra tė shenjtė,megjithatė mbete vetėm gomarė.
Pėr ēdo mėkat ekziston falja,pėrveē pėr humbjen e kohės sate nė jetė.

Sikur fjala"Zot" tė kishte mundėsi,tė falte shpėtimin!
Sikur fjala"sheqer"tė kishte mundėsi tė ėmbėlsonte buzėt!
Sikur fjala"zjarr"tė kishte mundėsi tė ngrohte shputat!
Sikur fjala"ujė"tė kishte mundėsi tė shuante etjen!
Sikur fjala"ushqim"tė kishte mundėsi tė shuante urinė!
Gjithė bota,fare lehtė do tė ēlirohej nga telashet!

Gjuha kocka s'ka,por kocka brenė.
Pasuria pa bujari,ėshtė sikur dryni pa ēelės.
Sa tė mirė janė ata qė kėrkojnė sadaka,sepse ata transportojnė tė mirat tona pėr nė ahiret.


Ai qė nuk e di qė s'di
Ėshtė budalla - iu shmangni!
Ai qė nuk di,ndėrsa e di qė s'di,
Ėshtė fėmijė,mėsojeni!
Ai qė di,por se di qė di.
Ėshtė i pėrgjumur - zgjojeni!
Ai qė di dhe e di qė di,
Ėshtė i menēur - ndiqeni!



Njė ditė Isai a.s.po shkonte shkretėtirės me nxėnėsit e vet.E lutnin t'ua
zbulonte emrin e fshehtė me tė cilin ringjalleshin tė vdekurit.Ai u tha:"Do ta keqpėrdorni kėtė aftėsi nėse ua zbuloj."I premtuan qė do tė pėrdornin me urtėsi dhe vazhduan ta lutnin."Ju nuk dini ēfarė po kėrkoni," u tha dhe ua dha atė qė e kėrkonin.
Vetėm pas pak kohėsh ai grup nxėnėsish u gjet sėrish nė shkretėtirė.
Hasėn nė njė vend ku ishte njė grumbull eshtrash tė zbardhur."A do ta pėrdorim atė fjalė,"propozoi njėri,ndėrsa tė tjerėt pa u menduar pranuan.Ashtu,ata e thanė fjalė dhe eshtrat fillun tė fiton mishin.Shumė shpejtė,nga ata eshtra u krijua njė luan i cili kėrceu dhe i shqye copė copė.Ai qė fundoset nuk ka frikė shiu.


Heshtja e njerzėve tė zakonshėm ėshtė pėrmbajtje nga fjalėt.
Heshtja e njerėzve shpirtėror ėshtė heshtje e zemrave tė tyre.
Heshtja e arshikut ėshtė heshtje e tė gjitha mendimeve qė ēojnė der Me mashuku.


Njėherė,njėfarė Hasani dhe Aliu ishin nisur nė gjueti arinjsh. Mirėpo, katėr nuk panė asnjė.Flenė nė njė fshat tė afėrt;nė vend qė t'u paguanin pėr fjetje,ata premtuan fshatarve qė do t'u japin nj[ pjesė sė lėkurės sė ariut.Ditėn e pestė e panė njė ari tė madhė dhe Aliu me nervozizėm i tha Hasanit:"Mė duhet tė pranoj qė kam frikė nga ky arij!"Hasani vetėm u qesh dhe tha plotė krenari:"Kėtė punė lirisht mund tė ma lėsh mua!"Dhe ashtu,Aliu me tė shpejtė u ngjit nė njė dru,ndėrsa Hasani priste me pushkėn gati.Arusha afrohej duke u shalakatur,dhe Hasanin gjithnjė e mė shumė po kaplonte frika.Ai e ngriti pushkėn nė sup,por atėherė ai dridhej aq shumė sa qė pushka shkrepi pahiri dhe e huqi arushėn.Edhepse ishte i frikėsuar tepėr,Hasani
iu kujtua qė arushat nuk hanė kufoma dhe u hodh pėrtokė duke mos marrė frymė.Arusha arriti deri te ai,i mori erė mirė dhe shkoi tutje.
Kur iku arusha,Aliu zbriti nga druri dhe i afrohet Hasanit i cili gjithashtu u ngrit."Hasan!,"I tha,"tė lumtė,e mashtrove arushėn,por pashė dinin(fenė),ēfarė tė pėshpėriti nė vesh arusha?"
"Mė tha",u pėrgjigj Hasani,"herėn tjetėr mos e shit lėkuren e arushės pėrpara se ta kishe vrarė."


Njė ditė,Mevlana po kalėronte i pėrcjellur nga nxėnėsit e vet.Njėfarė dervishi endacak e kapi frerin e kalit tė tij,dhe i tha:"Kush ishte mė i madhė,Bajezi Bistamiu apo Pejgamberi Muhammed a.s.v.s.?"
Ai dervish ishte Shemsiu,ndėrsa Rumiu po ndjente se si zjarri po ia shponte shpirtin i tha:"O dervishė,ē'janė kėto fjalė!?Nuk ka mė tė madhė se pejgamberi ynė,"u pėrgjigj Mevlana.
"A nuk ka thėnė Pejgamberi a.s.v.s.:"Nuk tė kam njohur aq sa e meriton",ndėrsa Bejezidi kishte bėrtitur:"Lavdia ime aq sa jam i madhė!" tha Shemsiu.Shemsiu e kishte hetuar qė Mevlana nuk ishte nė gjendje ta kuptonte se etja e Bejezidit pėr Allahun,ishte shuar me disa gllėnjka mėshire tė Tijėn,ndėrsa etja e Pejgamberit tė Allahut gjithnjė ishte rritur pėrkundėr tė gjitha bekimeve qė Allahu Lavdiplotė i kishte lėshuar mbi tė,ai kishte mbetur pėrjetėsisht i etur pėr njohuri Hyjnore.Mevlana u gjet i befasuar me paraqitjen e Shemsiut dhe fjalėt e tij tė fuqishme,dhe ai i ra Shemsiut para kėmbėve dhe e humbi vetėdijen.Kur u kthjellua kokėn e kishte tė mbėshtetut nė supin e shemsiut.Menjėherė pas kėsaj,qė tė dy u tėrhoqen nė vetmi pėr tre muaj tė plotė.

Tregime sufiste

Allahu xh.sh. i thotė Azrailit a.s:
- O Azrail.Kur ti ke marrė shpirtin e robėve tė mi,a tė ėshtė dhimbsur ndokush ndonjėherė? Ai i pėrgjigjet Zoti im.Ti di ēdo gjė dhe Ti je Zotėruesi i qijeve dhe i tokės.
- Po.Unė di ēdo gjė dhe Unė jam Sunduesi...mirėpo atė qė di Unė,e di Unė,ndėrsa atė qė di ti.atė e di ti.Unė tė kam mundėsuar qė ti tė flasėsh,pra le tė flasim sė bashku dhe robėrit e Mi ta dinė kėtė gjė.
- O Zoti im..,,Njė furtunė e fortė kishte mbytyr njė anije.Unė i morra shpirtėrat e njerėzve qė gjendeshin nė atė anije.Ngaqė nuk u urdhėrova qė tė marrė shpirtin e njė foshnje qė qėndronte nė njė djep brenda nė anije,ajo shpėtoi e gjallė duke qėndruar mbi njė copė dėrrasė ndėrsa e ėma u mbyt.Ja pra,unė e morra shpirtin e nėnės sė kėsaj foshnje,duke pasur shumė dhėmbshuri pėr tė.
Allahu xh.sh. i thotė pėrsėri: O Azrail...A ka ndonjė njeri,shpirtin e tė cilit,ti e more duke qėnė i gėzuar ? - Po,o Zoti im...Unė kujtoj tė kem marrė shpirtin e njė sundimtari tė pa drejtė,duke qenė i gėzuar.Nė kėtė mėnyrė,unė e shpėtova popullin e tij nga padrejtėsia qė ai bėnte.
Allahu xh.sh. e pyet:A e di ti se kush ėshtė ai sundimtar i padrejtė ?Azraili pėrgjigjet:- Nuk e di.Atė e di vetėm Ti.-Ti mė the se kishe marrė me dhėmbshuri shpirtin e nėnės sė njė fėmije nė anije.Ai fėmijė qė shpėtoi duke qėndruar mbi njė copė dėrrasė,ėshtė ai sundimtar i padrejtė pėr tė cilin the se i kishe marrė shpirtin i gėzuar.

Tregim

Njė herė njė njeri i mirė besimtar e kishte humbur gomarin e tij.Ai del pėr ta kėrkuar atė dhe rrugės takon njė jo besimtar.Menjėherė ai kthehet mbrapa nė shtėpi dhe duke rėnė nė sexhde i thotė Allahut: - O Zoti im! Unė kam humbur gomarin ndėrsa njė njeri kishte humbur besimin.Fatkeqėsia e tij ėshtė shumė mė e madhe sesa e imja.Unė tė falenderoj qė fatkeqėsinė time nuk e bėrė aq tė madhe sa tė tijėn.Unė dola ta kėrkoj gomarin tim qė nuk kushton shumė.Ai,sado qė e kishte humbur fenė tėnde qė ėshtė mė e vlefshme sesa kjo botė,po ecte nė humbje.O Zot...Mos mė bėj qė ta humbas fenė dhe besimin tim sepse fatkeqėsia mė e madhe ėshtė humbja e tyre.

Tregim

Nė kohėn e fuqizimit tė islamit nė Jemen,njė dijetar i quajtur Abdurrezak,po jepte hydbe nė njė xhami.Nė hydben e tij kishin ardhuar shumė dijetarė dhe po e ndgjonin me vėmendje.Aty kishte ardhur edhe Hidri a.s.Njė njeri(dervishė) nė xhami nuk po e ndigjonte hydben dhe po dermiste.Hidri a.s i afrohet atij dhe i thotė: - Pėrse po dremit ? Abdyrrezaku po jep hydbe.Kėtė rast shikoje si njė mirėsi,prandaj dėgjoje kėtė mėsim me kujdes . Ai njeri hap sytė dhe sheh Hidrin a.s.mė pas,ai i mbyll sytė pėrsėri.Hidri a.s . i flet pėr herė tė dytė.Ai i hap sytė.sheh Hidrin a.s. dhe pėrsėri i mbyll sytė.Hidri a.s. i flet pėr herė tė tretė: - Unė po tė them qė tė mos flesh.Ai qė po jep hydbe ėshtė Abdurrezaku i dijshėm.Dėgjoje me kujdes atė dhe mos e humb rastin.
Ai njeri i afrohet Hidrit a.s. dhe i thotė nė vesh: Ju e merrni mėsimin nga Abdurrezaku,ndėrsa ne e marrim direkt nga Furnizuesi i Gjithėsisė.Ti mos u merr shumė me mua.Nėse iu them tė tjerėve kėtu se ti je Hidri a.s,nuk do tė kesh mundėsi qė tė shpėtosh prej tyre.
Hidri a.s. habitet nga fjalėt e atij njeriu dhe i lutet Allahut; O Zoti im! Emri i kėtij njeriu nuk ndodhet midis emrave qė ti mė ke dhėnė.Kush ėshtė ky njeri ? Allahu i pėrgjigjet duke i thėnė: O Hidėr! Unė tė kam dhėnė vetėm emrat e atyre qė dua.Ndėrsa ai njeri qė ti e pe,ėshtė nga ata qė mė duan Mua.Unė nuk tė dhėnė emrat e atyre qė mė duan Mua.

Tregim

Njė njeri i shpreh dėshirėn dikujt prej evlijave,qė tė vendosej nė qytetin e Medines dhe atje tė ndėrronte jetė dhe tė varrosej nė varrezat e Medines.Evlijaja e kėshillonte kėshtu atė njeri: Zotėro moralin e Muhammedit a.s.Zbukuroje zemrėn me dritėn e Kur’anit.Nėse dėshira jote nuk plotėsohet nė jetėn e kėsaj bote,ajo do tė plotėsohet nė botėn tjetėr. Ai njeri kėmbėnguli,duke thėnė: Aman o zotėri! Nėse ėshtė e mundur qė tė bėhet ashtu siē dėshiroj unė.Unė dua tė shkoj atje dhe ta kaloj jetėn qė mė ka mbetur,nė atė qytet.Dua tė vdes dhe tė varrosem nė atė qytet.
Evlijaja i preku sytė e atij njeriu dhe ia largoi perden e humbjes.Nė atė ēast,ai shikon i tmerrruar se engjėjt po i largonin nga qyteti i Medines,ata qė kishin jetuar dhe kishin vdekur nė atė qytet.por qė nuk kishin moralin e Muhammedit a.s,ndėrkohė,enngjėjt i merrnin trupat e personave qė kishin jetuar nė qytete tė tjera,por qė kishin moralin e Muhammedit a.s dhe i sillnin ata nė varrezat e qytetit tė MEDINES.
Evlijaja i thotė atij njeriu: A e pe tani ?Edhe sikur tė mos jetosh nė Medine,duhet tė kesh moralin e Muhammedit a.s, nė mėnyrė qė ty tė tė ēojnė nė qytetin e Medines.Nėse nuk e ke moralin e tij,edhe sikur tė vdesėsh nė atė qytet,trupin tėnd do ta largojnė prej atij vendi.Kjo ėshtė e vėrteta,mirėpo kujt dhe si duhet t’ja shpjegojmė?SUFIU BEHLUL DANA DHE HALIFI HARUN ER-RASHID
Tregim

Behlul Dana, ka qenė njė sufi i shquar, ishte njėri nga tė dashurit e All-llahut (xh.sh), qė ka jetuar nė kohėn e Halifes Harun Er-Rashid ,i cili ishte njėri nga halifet e famshėm tė Dinastisė Abbaside.
Njerėzve tė ndryshėm, tė cilėt bėnin gabime tė lloj-llojshme, tė pa kuptueshme nuk i shikonte me sy tė shtrembėr, prandaj njerėzit e quanin budalla, por ai kėtė e bėnte qėllimisht.
Behlul Dana qėndronte zakonisht pranė Halifes dhe me raste i tėrhiqte vėmendjen Halifes kur bėnte ndonjė gabim. Njė ditė del para fronit te Halifes Iipluhurosur e i lodhur jashtė mase, dukej se kishte ardhur nga njė rrugė tepėr e gjatė.
Halifi Harun er-Rashidi e pyeti:

- Ēfarė ėshtė kjo gjendje, Behlul nga po vjen kėshtu?
- O halife po vij nga xhehenemi.
- Ēfarė pune kishe nė xhehenem?
- Mė duhej pak zjarr, prandaj shkova pėr ta marr nga atje.
- Nė rregull, a solle tė paktėn?
- Jo i nderuar nuk e solla dot. Fola me rojet e xhehenemit dhe ata mė thanė:
“Kėtu nuk ėshtė si kujtojnė tė gjithė, kėtu nuk ka zjarr ashtu si kujtoni ju, tė gjithė e sjellin vetė zjarrin nga bota qė vijnė”
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-09-2011, 20:47   #12
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Poezi e Bejtexhinjėve(ILAHI)

Ilmin e sheriatit

Ilmin e sherijatit ai qė thotė e di
pėr pa u kon nė tarikat mendja nuk ja mrrin

Ai qė thotė jam alim,Alim senmuhlis
nuk mirret vesh sirri me ajet me hadis

Ai qė thotė jam arshik edhe kam sevda
Pėr po u kon nė tarikat ashkin nuk e ka

Ai qė thotė kam sevda edhe jam arshik
Hiq mos t'ja rren mendja s'bohet pa myrshyt

Shka ti bojmė ahmakit
Qi ngon fjaltė e hallkit
Hiq s'ja vnojka menen
Shka thotė rruga Hakit

Gjithė kon shohish ti me sy
Mos ju bon teslim
Ru se t'nem Myrshydi
Bohesh pėr shumtim

Ti nja paqe dhonė besėn
Hakit pėr tamon
Hiq mos u bon shybe
Se je bo Inson

Ti nė paqe rrejtė Hakin
Me sifatin tond
Bjeri mbrapa vetit
Se je met hajvan

Hu dervishė fakiri
Je fakir o i mirė
Aty thirret Piri
S'vanon sa t'ja mrrin.



Mem njoftu

Mem njoftu pėr pranim
E shikova Muhamedin
Pasqyra nė zemėr time
E shikova Muhamedin

Shalli tina n"kry tė ti
Jeshil herka n"krah tė ti
Ehlibejti afėr ti
E shikova Muhamedin

Melaqet u rreshtuen
Jeshil ēadrat i ngrehen
Ja Muhamed te kan thanė
E shikova Muhamedin

Pim ja mrrini Muhamedi
Me deshtė pėe sė tepėrmi
Prej Zotit mrrini ndihma
E shikova Muhamedin

Jonuzi myradit ja mrrini
Me g"zim t"madhė qefi ju bo
Arshiki u gjetė te i dashni
E shikova Muhamedin


Pirri neve sod na erdh

Pirri neve sod na erdh
Drandofilat na kan qel
Perpara me Kamberin
Ali Myrtezaja erdh

Alia ashte n'gjallsi jem
Ftyra tina Kibla jem
Miraxh i dul Pejgamerit
Ai ashte Padishahi jem

Padishahi n'gjallsi jem
I knon t'bardhat t'zezat t'mija
Shehin tem une s'un e pashe
Shune kohe kaloj nermjetes

Nermjetsin mu ma zgaten
Varres time kryp i shtun
Fakiret haber dergun
N'Bezistan me shtinen mu

Me shtin mu ne Bezistan
Zani mu ndi ne Gjylistan
Myhyri Muhamedit
Belgjyzar asht nj Asllan

Asllan asht e Belgjyzar
Rruga Hakit asht gjylzar
Per arshk T'Shahit Merdanit
Shpirti jem kurban u boft

Per me avit jam tu djeg
Fatimen n'zemer teme
Per ashk t'Fatimes te Zyhras
Syt e mi gjithe lotojne

Syt e mij po lotojne
Kqyr mervanet shka po bojn
Jezidi djemt ja ka pre
Per ashk te tyne po lotojme

Hasanit zehrin ja dhane
Hysenin shehit e bone
Zejnelin me Bakirin
Me nj zandan i kane lane

Zandani asht' rruga e Hakit
Gjaferi asht' rruga e drejt
Te bijte e imami Gjaferit
Musa Qazim Riza asht'

Tekin Nekin kush se din
Imani tina nuk i rrin
Shah asqeri e Mehdia
Dymbdhet bende i kan' lidh

Katermdhet masumet jan
Fort shum' lavdi jan tuj ba
Barren ne xhevhar e kam
Myshterive jam tuj dhan'

Myshterive jam tuj dhan
Minqiret mrapa me i lan
Xhebralili vet ka thon'
Alies na bes mej zan

Pir Avdall Sulltani jon'
Aty kemi ymyd te ton'
Me ashk t'Shahit Merdan
Jepna Zot myratin ton'


Za i shpirtit Revan


Mirė se erdhe shpirti Revan
Prej asaj KALU-BELA
Gjithė alemėt prune imanė
Vendi ytė n"Arshi Ala

Kur besove Perėndisė
Fole ti pa terxhymenė
Dijte sirret e gjithėsisė
Erdhe nė ketė shekull pa mend

Gjithė Eflaqet i shėtite
Arsh eqyrs leh e kalem
Ej arshik ti don me dijtė
Me marr vesh ketė sirrin temė

Shumė heresh shkon nė Xhenet
Edhe piqesh me hyri
Ej arshik ti pse pom vetė
Me gojė me diftu nuk di

Vdis pa vdek nė daq me pa
Sikur tha Resuli jonė
Lahe pėrditė me Esma
Ēilet perdja pėrgjithmonė

Ēilen perdetė ditė pėr ditė
Deri sa ti shkyesh ti tridhetė
Aty shef n"Xhenet Hyritė
Shkon e vjenė s"mundesh me tretė

Ky ashtė njl mekam i vėshtirė
Nji trup me Shehun mu ba
At'herė bahesh ti i lirė
Ēel Shehi perden me pa

Sheh Ahmed jam njė Shkodran
Me t'padishėm kam luftue
Pėr me ju z'dritu imanė
Resulull-llahi me ka que
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-09-2011, 12:41   #13
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Bismilahi nokte e nisa

Bismilahi nokte e nisa
merne vesh kush ashtė irrfan
Me tubare s'bihet n'iman
Qysh se hina n'kėtė dervishllak
Aman aman medet Allah
Dertin derman bana ja Hak

Devishllakin kush ta donė
Terq,vugjudin neta bonė
Muhalife mos t'punon
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Me fiqer shumė u mundova
Gja me mend s'unė fitova
Veq Allahi qysh ka thanė
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Nezeli shka tu ka dhonė
Asaj lupja se t'bonė derman
Hasret shoqit ru se i bonė
Pshtova hina n'kėtė dervishllak

Ezelin edhe kush ta dinė
Hak e dim edhe Hak ta dimė
Aty ashtė sirroj perendis
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Me dyqind e nondhet e nonė
Ka me dal nl Zylfikar
Jezidet me i bo kahar
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Herk e qemer ja vnoj taxhin
Me shumė sirre janė tu Haki
Ashiqare janė bo bejan
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Hu e ka Dervishi virdin
Sehar vakti ban teqmilin
I vjen dita e jap teslimin
Qysh se hina n'kėtė dervishllak

Hu Dervish mos u bon shybe
Me ashk t'Pirit o vet e lype
Me ashk tė Shehit o vet e qite
E fole Rrahan e Rrahimin
Qysh se hina n'kėtė dervishllak
Amon amon medet Allah
Dertin derman bona ja Sheh

Medet prej teje

Medet prej teje medet
Sulltanėm Ali - Hu Hu
Nat' e ditė un ty tė boj
Sejranėm Ali-HU HU

Amon ja Shahi Merdan
Ty ta baj aman- Hu Hu
Nji sirr pom djeg n'zemėr
U bona hajron Hu Hu

Gjithė herė n'zemėr teme
Ti m'je ja Ali-HU HU
Nat' e ditė unė ty t'boj
Sejranėm Ali - HU HU

Nat' r ditė po tė lutna
Ham ta boj amon HU HU
Bash sikur Ismajli
Jena ba kurban HU HU

Nji ikrar qi e kam dhanė
Inqar nuk e boj HU HU
Nat' e ditė unė po kaj
Lotzit s'pom pushojnė - HU HU

Ah jam bo divane
Vehtėn sun pe nali - HU HU
Nat' e ditė unė ty t'boj
Sejranėm Ali - HU HU

Gjithė shka t'urdhnon Haki
Ham te boj fer man - HU HU
Nat' e ditė une ty t'shoh
Sejranėm Ali - HU HU

Hu Hysni ti vehtėn
Mos e ban ajon - HU HU
Gjynil temin ja HU
Mos e bon viran - HU HU

Karshi dritės Shahit
Mos u bon isjam
Shpirti mrena tinės
Ti m'je ja Ali - HU HU


Ah moj Zemėr

Ah moj Zemėr he divane
Krejt vuxhudin harab e bone
Se sa herė dever e bane
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman

Kush qallshiti pėr tamane
Ashtė myhybi han e dane
Se flet fjalėn pa erqan
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman

Me atė verė qė erdh atė vjet
Sirri Hakit u mur veshė
Nau pėrvlun zemra krejtė
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman

Erdhė zemani pėr me u nrrue
Me qallshit e meu gatue
A dish vendin ku dush me shkue
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman

Nė kėtė vaktė, nė kėtė zeman
Arshikia nau ba taman
Kem e erdhėm prum imane
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman

Hu dervish se hak po flet'
Sirrit Hakit po i vjen rrethė
Mejdan hakin gjithė pe th'rretė
Medet ja Shejh ti bana dermane
Shejh Osman Baba haj bana derman


Unė fola n'kėtė ilahi

Unė fola n'kėtė ilahi
Hej valla - Allah
Tmarrin vesh gjithė Alevi
Haj haj haj

N'kėtė tarik ai qė ashtė hi
Hej valla - Allah
Ka marr vesh aj nezeli
Haj haj haj

Ezelin kush don me dijtė
Hej valla - Allah
Pėr ashkė t'hakit kaj pėr ditė
Haj haj haj

Shpirtin tonė ti ndash me pėshtu
Hej valla - Allah
N'kėtė derė t'hakit me u afru
Haj haj haj

Dera hakit ashtė bejon
Hej valla - Allah
Tona sirret bohen ajon
Haj haj haj

Kėtė sirrin me dert e gjon
Hej valla - Allah
Minqiret tarik nuk don
Haj haj haj

Nij njeri qė s'ashtė n'tarik
Hej valla - Allah
Shpirti tina si bon dritė
Haj haj haj

Tarikat ashtė nji gjevher
Hej valla - Allah
aty t'qilet ty nj derė
Haj haj haj

Kjo derė s'gjindet pa myrshyt
Hej valla - Allah
Mos rri lype natė e ditė
Haj haj haj

Prej kėsaj dere vjen hyrmet
Hej valla - Allah
Kush ashtė arshik oh medet
Haj haj haj

Shejh Hyseni Halveti
Hej valla - Allah
Kolli Karabash Veli
Haj haj haj

Kolli Ygytbash Veli
Hej valla - Allah
Medet ja pir Halveti
Haj haj haj

Medet ja pir Halveti
Hej valla - Allah
Shejh Hyseni Halveti
Haj haj haj HU
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-09-2011, 16:01   #14
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

Mora lejen me ju than
nji fjal t“anve dervishan

Sa dervish qe hyn n“tarik
gjithkush Shehin s“mund ta din

Shehi įsht“ rruga e Perendis“
dera e Muhamed Alis“

Shehi įsht“ nji Furkan
Na i merr shpirtat n“qiell na i qon

Na i qon n“qiell na i qon n“xhenet
lum kush e njef Shehin e vet

Tarikati tri huruf
per nji der“ me u perbiru

Mos i ban Shehit gabim
dy devre te mas t“i shtyn

Lute Zotin nat“ e dit“
pa rreh n“der nuk del gja n“drit

Sheh Dalipi nji Lumjan
Keto fjal ai na i ka lan

KUSH E DON RESULIN

Kush e don Resulin
Pejgamberin ton
Lype gjaj Myrshydin
Prej ati merr dor Haj Haj

Ai Myrshydi jon
Ai asht nji Sulltan
Ton dertet e tona
Aj naj bon derman Haj Haj

Ai Myrshydi jon
Drejten na kallcon
Mos e halis rrugen
Se ai te mallkon Haj Haj

Aj Reberi jam
Shum haber m’ka dhan
Kry e dur e kom
Me shpat mi shkurton Haj Haj

Gojen ma kan mshelė
Mos me mujt me fol
Qyrin ma ka nxerr
Don mem bo Insan Haj Haj

T’drejten Hakikate
Kush te don me hi
Nefsin nuk e ngan
Veq thirr Ja Ali Haj Haj

Hu
Hej Dervish Fakiri
Hak paske urdhnu
Hej Abdall Fakiri
Hak paske urdhnu
Halveti Tarikat
Une jam qillu
Halveti Tarikat
Une jam qillu Ja Hu

JA ALI TE DU

Ja Ali te du
E dua me shpirt
Ti me dritan mua Ja Haj
Dhe me qe ne drit

Ja Ali te ti
N’ty jam bo arshik
Ti je ismi hu Ja Haj
Ti me dhe nasib

Ja Ali te than
ty ni Sejdullah
ty te rash ner kom Ja Haj
Ja Hazreti Shah

Ja Ali te than
Hajdarin keran
Dyldylin a dhan Ja Haj
Bashk me Zylfiqar

Sheshi kur u shaq
Me Resulull-lla
Armiqet qe I patem Ja Haj
T’gjih ken musliman

Djelli kur ka dal
Ty te tha selam
Shum lajmet naj prune Ja Haj
Ja Shahi Merdan

Mbi t’gjih Evlijat
He Myrshyd Qamil
Njerzit nuk te njften Ja Haj
Ti je bo ni sirr

Tani pa pushue
Naten edhe dit
Alin du me thirr Ja Haj
Sa a kam ke shpirt

Kush se don Alin
Burrin e Faimes
Asht taraf jezidit Ja Haj
Barku i mavijes

Kush si don imamt
T’bijt e Imam Alis
E gjetshin belan Ja Haj
O prej Perendis

Hu

Thirr hej Fakir
Thirr hej Derdinler
Thirr Hasan Hysen Ja Haj
Alin dhe Fatimen


ME BALLIN MEJDAN

Me ballin mejdan
Ti me ket gjihan
Nuri hon e don
Sen sen Ja Ali Ja Hu

O me vetllat tuja
Tti more Sullttan
Nuri hon e don
Vet je Ja Ali Ja Hu

O me sytė e zezė
Ti qė qonė e m’therret
Ti qė m’gjall em vdes
Sen sen Ja Ali Ja Hu

O me hunen kalem
Pėmbi kėt alem
Shahi vilajet
Vet je Ja Ali Ja Hu

O me mustaqet tuja
Ti more sulltan
Njana Ibrahim tjetra Myrselim
Sen sen Ja Ali Ja Hu

O me gojen kuti
E me dhamt ingji
Hazreti Mehdi
Vet je Ja Ali Ja Hu

O me mjekrren tane
Ti more Sulltan
Kush te ka godit
Myhyri Sylejman Ja Hu

O me gushen bilur
Flak po mė digjesh nurė
Hazreti Mensur
Sen sen Ja Ali Ja Hu

O me ftyren tane
Tė shkrun me shtat ajet
Shahi vilajet
Vet je Ja Ali Ja Hu

O me vugjudin tone
ti more Sulltan
nuri hon e don
Sen sen Ja Ali Ja Hu

O me shtatin Asllan
Ti me ke mejdan
Se punon kerkush
Veq Sahibi jonė Ja Hu

O tė dymdhet Imomt
Zuna e po i therras
Me gjih ata bashk
Me ashk e me nijaz

Hu

Thirr hej Talib thirr
Thirr hej Derdynler
Thirr Imam Hysenn All-llah
Aj na bon Nasib Ja Hu

Bismilahi po filloj
Bismilahi po filloj
Me bo ziqer ilahi
Me marr vesh shka thom dėshiroj
La ilah e ilall-llah

Or myhybi Alevi
Por se dijte se shka thue
Bejati kot tė ka shkue
Tė gjith’ thojn ziqrin e dimė

S’ka myhyb as s’ka zahir
Qe ndahet prej tevhydit
Kur lun trupi ose gishtin
Ziqer bon po ai se din

Sa tė jesh vėtė i gjallė
Edhe frym si tė jesh tuj marrė
Asnji her ziqrit s’ja ndanė
Edhe kur t’desish me ziqer shkon

Gjithėsia asht njė pasqyrė
Ziqėri asht po kqyre mirė
Kush bon ziqėr – ilahi
Ta dish cilin po e thrret ti

Kur bojsh ziqėr or myhyb
E thrret zotin vet e ki
Mjert ata qė s’muj ta dinė
Thėrret e lodhet tue lyp n’Qiell

Shumė shėhler tė parėt tanė
Ilahi neve na kan lanė
Zėmrėn ziqri paq ta bonė
Kėtė fjalė vėllazėn ta kuptojm

Me fjalė shtohet edhe inati
Me fjalė bohet edhe fesati
Me fjalė shtohet itikati
Me fjalė nuk shkohet te Hakki

Me fjalė bohet ziqėr – Allahi
Me fjalė k’nohet edhe Kur’ani
Me fjalė mirret edhe Bej-jati
Masandej shihet itikati

Me fjalė puna kur nuk bohet
Me fjalė nė Xhenet nuk shkohet
Pa bo punėn me goj si thohet
As te Hakki s’mund tė afrohesh

Ta kėqyrim Qelemullahin
Fjalėn qė thot dot veprojm
Me k’to vehtėn e vėrtetojm
Dhe merr vesh ziqer - Allahin

Kur’anin e kompletuar
Me kalemin kydret si a shkruar
Bjer iman ti ndaq me k’nua
Pa treslimjet ski me kuptu

Fjala e Kur’anit batin
Se zahiri e sheh me sy
Ilmi zahir asht pėr avam
Ilmi batin pėr Sadikan

Batin asht pėr sabėrlit
Nuk asht pėr agjelegjit
Asht pėr t’njoft vehtėn e tij
Dhe me pa Hakkin me sy

Kushdo qė ka met nė gjystė
Ne kėtė Ilmin e Batinisė
Aj derman nuk sheh mė sy
Se rren mendja se diēka di
Fakir Zeneli rri nė Vlorė
Me Batini tani fillon
Kush ka dert le ta kėrkon
Edhe tė i vogli mund ta gjon

U betohem nė Piran
I kam marr nė Azizan
Nuk i thashė nga vetja jon
Shejh Hasani ne na mėson

Aman aman medet All – llah
Dertin dėrmon bona ja Shejh
Amon amon medet ja Shejh
M’sona All – llah ashkina!
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2011, 21:20   #15
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

12 IMAMĖT

1. Emir el-Muminin(udheheqėsi i besimtarėve)– Imam Aliu
r.a. ishte i biri i Ebu Talibit Abu Talibi ishte i ungji dhe kujdestari i Pejgamberit a.s. tė Shenjtė dhe njeriu i cili e kishte sjellė Pejgamberin a.s. nė shtėpinė e vet dhe e kishte rritur si tė birin e tij. Pasi Pejgamberi a.s. u zgjodh pėr misionin e Tijė, Ebu Talibi vazhdoi ta pėrkrahte atė dhe largoi nga ai tė ligėn qė vinte nga tė pabesėt ndėr arabėt dhe sidomos ndėr Kurejshėt.

Sipas vlerėsimeve tė mirėnjohura tradicionale Imam Aliu r.a. ishte lindur dhjetė vjet pas fillimit tė misionit pejgamberik tė Pejgamberit a.s. Kur ai ishte gjashtėvjeēar, si rezultat i skamjes nė Mekė dhe rreth saj, Pejgamberi a.s. kėrkoi qė ai tė linte shtėpinė e babait tė vet dhe tė vinte nė shtėpinė e kushėririt tė tij, tė Pejgamberit a.s. Atje ai u vendos drejtpėrsėdrejti nėn kujdestarinė e Pejgamberit tė Shenjtė.

Pas disa vjetėsh, kur Pejgamberit a.s. ju dhurua dhurata hyjnore e Pejgamberisė dhe pėr herė tė parė mori shpalljen Hyjnore nė shpellėn Hira, siē e la shpellėn pėr t’u kthyer nė qytet dhe nė shtėpinė e tij ai e takoi rrugės Imam Aliun r.a. . I tregoi atij ēka kishte ndodhur dhe Imam Aliu r.a. e pranoi besimin e ri. Pėrsėri nė njė tubim kur Pejgamberi i Shenjtė i kishte mbledhur bashkė kushėrinjtė e tij dhe i ftoi tė pranonin kėtė religjion, ai tha se personi i parė qė kishte pranuar thirrjen e tij do tė ishte zėvendės, trashėgimtar dhe ndihmės i tij. I vetmi person i cili u ngrit nga vendi dhe pranoi fenė ishte Aliu dhe Pejgamberi e pranoi deklaratėn e tij tė besimit. Prandaj, Aliu ishte njeriu i parė nė Islam i cili epranoi besimin dhe ėshtė i pari ndėr vijuesit e Pejgamberit i cili kurrė nuk ka adhuruar tjetėr pos tė Vetmin Zot.
Nė lidhje me kėtė Pejgamberi a.s. ka njė Hadith nė tė cilin thot:
„Aliu ėshtė pjesa ime dhe unė jam pjesa e Tijė. Askush nuk mund ta kryej ate me ēka jam obliguar pos mua dhe Aliu“
Nė njė tjetėr thotė:
„" O Allah , vellai im Musa ,duke Te bere lutje thoshte : O Zoti im . Me zgjero gjoksin tim , dhe me lehteso ne kete pune timen . Me zgjidh nyjen e gjuhes sime qe te kuptojne fjalen time . Me cakto nje ndihmetar nga familja ime ; Harunin , vellain tim . Qe te ma forcosh fuqine time . Bema shok ate ne punen time , ne menyre qe te madherojme Ty me teper . Dhe te perkujtojme Ty shpesh . Vertet , ti je Ai qe sheh dhe na i di punet " . Dhe Ti iu pergjigje :

" O Musa , u pranua lutja jote dhe t’u dha ajo qe kerkove "

O Allah , edhe une jam robi dhe i derguari Yt . Zgjeroje edhe gjoksin tim , me lehteso punen time . Me cakto nga familja ime Aliun si ndihmetar dhe me forco me ate”

Imam Aliur.a. gjithnji ishte nė shoqėri me Pejgamberin a.s. derisa Pejgamberi migroi nga Mekka nė Medinė. Natėn e migrimit nė Medinė (hixhrah) kur tė pabesėt kishin rrethuar shtėpinė e Pejgamberit a.s. dhe kishin vendosur ta pushtoninsh tėpinė kah fundi i natės dhe ta prenin atė copė-copė derisa ai po flinte, Imam Aliu r.a. fjeti nė shtratin e Pejgamberit a.s. ndėrsa Pejgamberi r.a. e lėshoi shtėpinė dhe u nis pėr nė Medinė. Pas nisjes sė Pejgamberit a.s. sipas dėshirės sė vet Imam Aliu r.a. ua ktheu njerėzve obligimet dhe detyrimet tė cilat ata ia kishin lėnė Pejgamberit a.s. Pastaj ai shkoi nė Medinė me nėnėn e tij, tė bijen dhe me Pejgamberin a.s. dhe me dy gra tė tjera. Nė Medinė po ashtu Imam Aliu r.a. ishte gjithherė nė shoqėri tė Pejgamberit a.s. nė jetėn private dhe publike. Pejgamberi a.s. ia dha Imam Aliut r.a. pėr grua Fatimen r.a-ha. tė bijen e Tij tė dashur dhe kur Pejgamberi a.s. ishte duke bėrė lidhjen e vėllazėrimit midis shokėve tė tij ai e zgjodhi Imam Aliun a.s. si vėlla tė tij. (Shif Hadithin mė lartė)

Imam Aliu r.a. ishte i pranishėm nė tė gjitha luftėrat nė tė cilat mori pjesė Pejgamberi a.s., pos nė luftėn e Tabukut kur i ishte urdhėruar tė qėndronte nė Medinė nė vend tė Pejgamberit a.s. Ai nuk ishte tėrhequr nga asnjė betejė as qė ia kishte kthyer shpinėn ēfarėdo armiku. Ai nuk la pa i kryer urdhrat e Pejgamberit a.s. kėshtu qė Pejgamberi a.s. ka thėnė:
“Aliu kurrė nuk ndahet nga e vėrteta as e vėrteta nga Aliu.”
Ditėn e kalimit nė Amshim tė Pejgamberit a.s. Imam Aliu r.a. ishte tridhjet e trevjeēar. Ndonėse ai ishte mė i larti me virtytet e religjionit dhe mė i dalluari ndėr shokėt e Pejgamberit a.s. Pejgamberi a.s. kishte caktuar Imam Aliun r.a. pėr pasardhės tė Tijė. Por nga intrigat qė ju bėnė nga ana e Ebu Bekrit dhe tė bijės sė tijė Ajshės, pėr Kalif u zgjodh ebu Bekri edhe pse Pejgamberi a.s. kishte lėnė kėtė Hadith:

“Kush me konsideron mua si prijės le te pranoje Aliun si prijės. Gjithashtu ka deklaruar ne Haxhxhin lamtumires , ku pohoi se Aliu do ta trashegoje
. Eshte interesant se Ebu Bekri dhe Omari e kishin pergezuar Aliun , me keto fjale:
Urime Ali , sot u bere pris i krejt besimtareve

Nė njė tjetėr Hadith thotė:

“" Se shpejti do te lakmoni poziten e udheheqesit . Por ne Diten e Kiametit do te pendoheni "

Pra nga kjo del se sa ishin tė devotshėm ata njerez tė cilėt shtirreshin sikur tė dashurit e Pejgamberit a.s.

Gjatė halifatit tė tij prej afėr katėr vjetėsh dhe nėntė muajsh, Imam Aliu r.a. vijoi rrugėn e Pejgamberit a.s. dhe i dha halifatit tė tij formėn e njė lėvizjeje shpirtėrore dhe tė pėrtėritjes dhe filloi shumė lloje reformash.
Hz. Muhamedi a.s. ne njė Hadith thotė:

"Une jam mbrojtėsi ndersa Aliu eshte udhezuesi i rrugės se drejtė , dhe mbas meje o Ali , njerezit do tė udhėzohen nė rrugėn e drejte permes teje . "

Natyrisht, kėto reforma ishin kundėr interesave tė disa grupeve qė kėrkonin fitimin e tyre vetjak. Si pasojė e kėsaj, njė grup shokėsh (mė tė dalluarit nė mesin e tyre qenė Talhahu dhe Zubairi, tė cilėt po ashtu morėn pėrkrahjen e Ajshes, dhe sidomos tė Muavijut) morėn si pretekst vdekjen e halifit tė tretė pėr tė ngritur krye kundėr Aliut dhe filluan njė revoltė dhe kryengritje kundėr tij.
Pėr ta shuar kėtė grindje qytetare dhe kryengritje, Imam Aliu r.a. luftoi nė njė luftė afėr Basrės tė njohur si “Beteja e Devesė”, kundėr Talhahus dhe Zubairit, nė tė cilėn ishte pėrzier edhe Ajshja kinse “Nėna e Besimtarit”. Ai luftoi edhe nė njė luftė tjetėr kundėr Muavijut nė kufi tė Irakut dhe tė Sirisė, e cila zgjati njė vit e gjysmė dhe njihet si “Beteja e Sifinit”. Ai luftoi edhe kundėr Havarixhit nė Nahravan, nė njė betejė tė njohur si “Beteja e Nahravanit”. Prandaj, shumica e ditėve tė halifatit tė Imam Aliut r.a. kaluan duke kapėrcyer kundėrshtimet e brendshme. Mė nė fund, nė mėngjesin e 19. tė Ramadanit, nė vitin 40 tė hixhrit, derisa lutej nė xhaminė e Kufas, ai u plagos me shpatė tė helmuar nga njė i Kavarixhėve dhe vdiq si dėshmor gjatė natės sė 21. tė Ramadanit.
Sipas dėshmive tė miqve dhe armiqve, Imam Aliu r.a. nuk kishte tė meta nga pikėpamja e pėrsosjes njerėzore. Ndėrsa me virtytet islamike ai ishte njė shembull i pėrsosur i edukatės dhe i ushtrimit tė dhėnė nga Pejgamberi a.s. Bisedat qė janė bėrė lidhur me personalitetin e tij dhe librat qė janė shkruar mbi kėtė temė, vėshtirė se mund tė krahasohen me tė cilitdo tjetėr nga personalitetet historike. Nė shkencė dhe dije Imam Aliu r.a. ishte mė i dijshmi nga shokėt e Pejgamberit a.s. dhe nga muslimanėt nė pėrgjithėsi. Nė bisedat e tij intelektuale ishte i pari nė Islam pėr tė hapur derėn e demonstrimit dhe tė provės logjike dhe pėr tė biseduar pėr “shkencat hyjnore” ose pėr metafizikėn (ma’arif-i ilahijah). Ai fliste lidhur me aspektin ezoterik tė Kur'anit dhe pėrpiloi gramatikėn arabe pėr ta ruajtur formėn e shprehjes sė Kur'anit. Ai ishte arabi mė elokuent nė ligjėrim (siē ėshtė zėnė ngoje nė pjesėn e parė tė kėtij libri).
Guximi i Imam Aliut r.a. ishte proverbial. Nė tė gjitha luftėrat nė tė cilat mori pjesė ai gjatė jetės sė Pejgamberit a.s., dhe po ashtu edhe pas kėsaj, kurrė nuk tregoi frikė ose shqetėsim. Ndonėse nė shumė beteja, si nė ato tė Uhudit, Hunajnit, Hajberit dhe Hendekit ndihmėsit e Pejgamberit a.s. dhe muslimanėt dridheshin nga frika ose zhdukeshin dhe iknin, ai kurrė nuk ia ktheu shpinėn armikut. Kurrė nuk e angazhoi Imam Aliu r.a. njė luftėtar ose ushtar nė betejė e tė mos dilte nga atje i gjallė. Megjithatė, me plot trimėri kalorsiake ai kurrė nuk do tė vriste armikun e dobėt as qė do t’i ndiqte ata qė iknin. Ai nuk do tė anagazhohej nė sulme tė befasishme ose duke u lėshuar si rrėke uji kundėr armikut. Ėshtė vėrtetuar definitivisht nė histori se nė Betejėn e Hajberit, nė sulmin kundėr kėshtjellės, ai e kapi rrethin e derės dhe me njė lėvizje tė menjėhershme e theu derėn dhe e hodhi anash. Gjithashtu nė ditėn kur u pushtua Mekka, Pejgamberi a.s. urdhėroi qė tė theheshin idhujt. Idhulli “Hubal” ishte idhulli mė i madh nė Mekkė, njė statujė guri gjigante e vendosur nė kulm tė Qabesė. Duke vijuar urdhrin e Pejgamberit a.s. Imam Aliu r.a. e vendosi kėmbėn mbi shpatullat e Pejgamberit a.s. hipi nė maje tė Qabesė, e shkuli “Hubalin” nga vendi dhe e hodhi poshtė.
Imam Aliu r.a. ishte po ashtu pa shoq nė asketizmin fetar dhe nė adhurimin e Zotit. Duke u pėrgjigjur disave qė ishin ankuar pėr zemrimin e Aliut kundėr tyre, Pejgamberi a.s. kishte thėnė:

“Mos e qortoni Aliun sepse ai ėshtė i dalldisur dhe i shushatur nė mėnyrė hyjnore.”

Nė njė tjetėr Hadith thotė:

“O ju njerez , ju le nė mesin e juaj dy gjėra te cilat nėse e pėrqafoni , asnjėhere nuk do te devijoni nga rruga e drejtė. Pasi As’habėt e pyetėn se cilat ishin ato dyja, Ai ju tha: : Librin e Allahut dhe familjen time Ehli Bejtin "
. Ata jane njerez te zikrit , te cilet Pejgamberi a.s. i barazon me Kur’anin ne shprehjen e tij " dy gjera te cmueshme " [el-Sekalejn] ne te cilen na urdhėron tu permbahemi :”

Abu Dardai, njėri nga shokėt (e Pejgamberit a.s.) njė ditė e pa trupin e Imam Aliut r.a. nė njė kopsht palmash nė Medinė qė qėndronte i shtrirė pėrtoke, i shtangur si druri. Ai shkoi nė shtėpi tė Aliut pėr t’i
treguar gruas sė tij fisnike, sė bijės sė Pejgamberit a.s. , dhe pėr t’i shprehur ngushėllimet. E bija e Pejgamberit a.s. tha:

“Kushėriri im (Aliu) nuk ka vdekur. Atij i ka rėnė tė fikėt nga frika e Zotit. Kjo gjendje e kap atė shpesh..”

Ka shumė ngjarje qė tregohen pėr sjelljen e Imam Aliut r.a. ndaj atyre mė tė ulėt, pėr mėshirėn pėr nevojtarėt dhe tė varfrit, pėr bujarinė dhe dorėhapėsinė ndaj atyre tė mjerėve dhe tė varfėrve. Imam Aliu r.a. shpenzonte gjithēka qė fitonte pėr t’u ndihmuar tė varfėrve dhe nevojtarėve, kurse vetė jetonte nė mėnyrėn mė tė rreptė dhe mė tė thjeshtė. Imam Aliu r.a. e donte bujqėsinė dhe kalonte shumė nga koha e tij duke gropuar puse, duke mbjellė pemė dhe duke punuar arat. Por tė gjitha arat qė i punonte ai ose puset qė i hapte i jepte pėr ndihmė (vakėf) tė varfėrve. Ndihmat e tij tė njohura si “lėmosha e Aliut.
eshte transmetuar nje hadith i Ebu Zer Gaffarit , ku vete Ebu Zerri rrefen :
" Une kam dėgjuar vetė me kėta dy vesh , pėrndryshe qofshin tė shurdher tė dytė , dhe kam parė me kėta dy sy , perndryshe qofshin te verbėr tė dytė , se Resulullahu ka thenė:

" Aliu ėshtė udheheqesi i besimtarėve dhe mbytesi i idhujtarėve ; kush i ndihmon Aliut , do ta ndihmoje Allahu ; kush qe e braktis Aliun , do ta braktis Allahu ate "
Dijeni se njė ditė unė isha duke u falur bashkė me Resulullahun dhe nė mesxhid erdhi nje fukara per te kėrkuar ndihmė prej popullit . Por , askush nuk i dha asgjė . Aliu ishte nė pozitėn e rukuse dhe ia zgjati gishtin e unazės ; nė atė gisht kishte njė unazė . Fukarai erdhi dhe e nxori atė unazė prej gishtit.

Pas kėsaj pasoi lutja qė Pejgamberi a.s. ia bėri Allahut qė Aliun ta bėn ndihmės tė Tijė sikur qė e kishte Hz.Musai a.s. Harunin.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2011, 22:22   #16
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

THĖNIET LIDHUR ME URTĖSINĖ, KĖSHILLAT, NXITJET DHE VĖREJTJET NGA IMAM ALIU r.a
1. Bamirėsia, fshehja e veprave tė mbara, durimi ndaj sprovave
dhe mospėrmendja e vėshtirėsive janė ndėr thesaret e xhenetit.

2. Morali i bukur ėshtė shoku mė i mirė; shenja dalluese e librit
tė besimtarit ėshtė morali i bukur.

3. Asket ėshtė ai qė e ndaluara nuk mund tė fitojė ndaj durimit
tė tij dhe e lejuara nuk mund ta pengojė falėnderimin e tij.

4. Abdullah ibn Abbasit i shkroi nė kėtė mėnyrė: (Mbas
falėnderimit pėr Allahun dhe pėrshėndetjes pėr Resulullahun s.a.a.)
Padyshim qė njeriu do tė gėzohet kur tė arrijė ato gjėra qė nuk
dėshiron t i humbasė dhe do tė pikėllohet kur nuk mund t i pėrvetėsojė
ato gjėra. Ti duhet tė gėzohesh pėr gjėrat e pėrvetėsuara tė botės sė
ardhshme dhe tė pikėllohesh pėr ato gjėra qė nuk ke arritur t i
pėrvetėsosh pėr botėn e ardhshme. Mos u kėnaq shumė me gjėrat e
pėrvetėsuara tė kėsaj bote dhe mos u pikėllo shumė nėse nuk mund tė
arrish diēka. Gjatė tėrė jetės duhet tė mundohesh qė t i pėrvetėsosh
gjėrat pėr botėn mbas vdekjes.

5. Nė lidhje me fajėsimin e kėsaj bote ka thėnė: Ai ėshtė njė
vend, qė fillimi i tij ka tė bėjė me vėshtirėsi dhe vuajtje, ndėrsa fundi
me asgjėsimin dhe joekzistencėn. Pėr tė lejuarėn e saj ka llogari, dhe
pėr tė ndaluarėn e saj ka dėnim. Ai qė ėshtė i shėndoshė dhe i mirė nė
kėtė botė, ai mendon se ėshtė nė tė sigurt; ndėrsa ai qė sėmuret, do tė
ndiejė pendim pėr shkak tė tė kėqijave tė bėra. Ai qė pasurohet, do ta
humbė veten; ai qė varfėrohet, do tė kaplohet nga pikėllimi. Bota ikėn
prej atij qė mundohet ta pėrvetėsojė dhe shkon tek ai qė nuk e kėrkon
atė. Kush e shikon atė me dėshirė dhe mall, do ta verbėrojė atė; kush e
shikon me syrin e marrjes sė mėsimit, do t ia hapė syrin e zemrės.


6. Mos tepro me miqėsi, ngase, mund tė ndodhė qė miku tė
bėhet armik. Mos tepro me armiqėsi, mund tė ndodhė qė armiku tė
bėhet mik.

7. Nuk ka pasuri si mendja dhe varfėri si padituria.

8. Vlera e njeriut matet me shkallėn e suksesit tė treguar.

9. Madhėshtia e hap rrugėn e humnerės, turpėrimi e hap rrugėn
e privimit. Urtėsia ėshtė pasuria e humbur e besimtarit; kėtė pasuri
duhet ta marrėsh edhe nėse gjendet nė dorėn e tė ligut.

10. Bartėsi i diturisė do tė jetė i dashur ndaj Allahut, ndaj
engjėjve dhe ndaj atyre qė i nėnshtrohen Allahut, nėse e bart atė nė
mėnyrė tė denjė. Nėse e pėrdorin diturinė pėr tė pėrfituar nga kjo botė,
atėherė Allahu do t i dėnojė ata dhe tė tillėt do tė zhvlerėsohen nė sytė
e njerėzve.

11. Ibadeti mė i mirė ėshtė durimi, heshtja dhe pritja e
shpėtimit (paraqitja e Imam Mehdiut).

12. Ēdo fatkeqėsi e ka kohėn e vet dhe ajo kohė duhet tė
pėrjetohet patjetėr. Kur tė afrohet te ndonjėri ajo fatkeqėsi, duhet tė
durojė derisa tė pėrfundojė koha e saj dhe t i dorėzohet asaj, sepse, kur
t i drejtohet fatkeqėsia nė drejtimin e tij, kėrkimi i rrugėdaljes vetėm sa
do ta rėndojė mė tepėr gjendjen e tij.

13. Malik Eshterit i ka thėnė: O Malik, pranoje kėtė fjalė prej
meje dhe mundohu ta pėrvetėsosh. O Malik, kush e ka tė dobėt
bindjen, edhe karakterin e do ta ketė tė dobėt. Kush e pėrvetėson
natyrėn e koprracit, do ta poshtėrojė veten. Kush u tregon tė tjerėve pėr
gjendjen e tij tė vėshtirė, ai ka pranuar qė tė poshtėrohet. Kush e shfaq
tė fshehtėn, e ka degraduar veten. Kush e bėn gjuhėn e tij komandues
pėr vete (kush flet ēka do qė i vjen nė gojė), e ka hedhur veten nė
rrezik. Dėshira e fortė e mbyt karakterin. Kush ia vė syrin ēdo gjėje qė
sheh, dėshirat do ta izolojnė atė nė vetmi. Koprracia ėshtė turp, frika
ėshtė mangėsi, ruajtja nga e ndaluara dhe e dyshimta ėshtė mburojė.
Falėnderimi ėshtė pasuri (sepse, falėnderimi e shton dhuntinė). Durimi
ėshtė trimėri. I varfėri ėshtė i huaj nė vendlindjen e tij. Varfėria nuk ia
mundėson edhe tė menēurit vėrtetimin e argumentit tė tij. Kėnaqėsia
ėshtė shoku dhe miku mė i bukur. Morali ėshtė njė veshje qė nuk
vjetrohet. Pozita e ēdonjėrit ėshtė sipas sasisė sė mendjes; zemra ėshtė
arka e sekreteve. Sjellja me kujdes (hulumtimi nė rastet e dyshimta)
ėshtė masė paraprake. Mendimi ėshtė njė pasqyrė e pastėr. Tė qenėt i
durueshėm ėshtė njė veti e lartė. Sadakaja (lėmosha) ėshtė njė ilaē
shpėtues. Veprat e kryera sot, do tė nguliten para syve nesėr. Marrja e
mėsimit ėshtė njė qortues i mirė. Fytyra e buzėqeshur ėshtė ēerdhja e
miqėsisė.

14. Vendi i durimit kundrejt imanit ėshtė sikur vendi i kokės
kundrejt trupit. Ai qė nuk ka durim, nuk ka as iman.

15. Juve u ėshtė caktuar njė afat i quajtur vdekje qė shkon
mbas jush kudo qė tė shkoni. Bashkė me ju vijnė edhe dėshirat, qė ia
zėnė rrugėn veprave. Prandaj, rastin e dhėnė dijeni si njė begati dhe
veproni mė shpejt se vdekja (mundoheni qė tė kryeni ndonjė vepėr
para vdekjes); dėshirėn dijeni si gėnjeshtėr dhe furnizohuni pėrmes
veprave. A ka ndonjė rrugė tjetėr shpėtuese, ndonjė vend pėr tė ikur
apo ndonjė anė pėr t u arratisur? A keni ndonjė vend pėr strehim ose
pėr mėrgim? Atėherė, ku jeni duke shkuar?

16. Ju kėshilloj devotshmėrinė ndaj Allahut. Devotshmėria
ėshtė njė vend i sigurt pėr strehim, tė cilin e pėlqen dhe e lakmon ai qė
shpreson. Bėjeni devotshmėrinė si njė shenjė dalluese tė padukshme.
Pėrmendeni Allahun nė mėnyrė tė sinqertė. Jetoni njė jetė tė bukur nėn
dritėn e kėsaj pėrmendjeje dhe nėpėrmes kėsaj rrugėtoni deri nė
shpėtim. Botėn vėshtrojeni me sytė e asketit, qė ka hequr dorė nga kjo
botė, sepse, bota i shkatėrron ata qė e konsiderojnė atė si vendbanim
dhe i fut nė brenga ata qė mbėshteten nė tė me qėllim tė pėrfitimit tė
dhuntive prej saj. Nuk shpresohet se do tė kthehet mbrapa ai qė
largohet prej saj. Nuk dihet se ēka sjell ajo (gėzim apo pikėllim).
Siguria e saj ėshtė pėrzier me fatkeqėsinė, e pėrhershmja me tė
kalueshmen dhe gėzimi me pikėllimin. E pėrhershmja me pafuqinė
janė tė futura njėra brenda tjetrės.

17. Pėlqimi i vetvetes i pėrket arrogancės; arroganca ėshtė prej
mburrjes dhe mburrja ėshtė prej mendjemadhėsisė. Shejtani ėshtė
armiku qė jep premtimet e kota. Myslimani ėshtė vėllai i myslimanit;
atėherė ndihmojeni njėri tjetrin dhe mos e thirrni njėri tjetrin me
llagape tė kėqija. Ligjet e fesė janė tė njėjta pėr tė gjithė; rrugėt e tij
janė tė drejta. Kush e mban atė rrugė, do tė arrijė atė ēka shpreson;
kush largohet nga ajo rrugė, do tė shkatėrrohet dhe kush heq dorė nga
kjo rrugė, do tė dalė nga feja. Myslimani nuk gėnjen kur flet; kur ta
japė fjalėn, nuk vepron me tė kundėrtėn e saj dhe kur t i mbėshtetet,
nuk tė tradhton.

18. Mendja ėshtė miku i besimtarit; pjekuria ėshtė ndihmesė; tė
kaluarit mirė ėshtė babai i tij; sjellja e mirė ėshtė vėllai i tij. Tiparet e
njeriut tė menēur janė tri: Mendon pėr gjendjen e vet; mbron gjuhėn
dhe e njeh kohėn nė tė cilėn jeton.
Dijeni qė varfėria ėshtė njė vėshtirėsi prej vėshtirėsive; mė e
rėndė se varfėria ėshtė sėmundja e trupit dhe mė e rėndė se sėmundja e
trupit ėshtė sėmundja e zemrės. Pasuria ėshtė njė prej dhuntive tė
Allahut, mė e lartė se kjo ėshtė shėndeti i trupit dhe mė e lartė se
shėndeti i trupit ėshtė devotshmėria e zemrės.

19. Besimtari e ndan ditėn nė tri pjesė: Nė njė pjesė tė saj i
lutet Zotit tė tij (i bėn adhurim Zotit); nė pjesėn tjetėr kėrkon llogari
prej shpirtit tė tij dhe nė pjesėn e tretė ėshtė i zėnė me shijet e lejuara
dhe tė bukura.
Njeriu i menēur del nė rrugė vetėm pėr tri gjėra: Pėr tė siguruar
jetesėn; pėr tė pėrvetėsuar botėn e ardhshme dhe pėr t i pėrfituar
lezetet dhe kėnaqėsitė e lejuara.

20. Sa tė tillė ka qė bėhen tė pavėmendshėm pėrmes dhuntive
dhe mirėsive tė Allahut! Sa tė tillė ka qė mburren me mbulimin e
mėkateve tė tyre! Sa tė tillė ka qė mashtrohen pėrmes lėvdatave qė u
bėhen ndaj tyre. Allahu i sprovon njerėzit mė sė shumti duke u dhėnė
afat dhe rast; Allahu thotė: Ne ua zgjasim atyre jetėn pėr t u zhytur
sa mė shumė nė mėkate (Ali Imran, 178)

21. Nė zemrėn tėnde duhet tė ndiesh edhe nevojė, edhe
pėrmbajtje nga populli. Nevoja nga populli duhet tė jetė biseda e butė
dhe fytyra e qeshur, ndėrsa pėrmbajtja ka tė bėjė me mbrojtjen e nderit
dhe tė dinjitetit.

22. Mos u zemėro ndaj njerėzve dhe mos i zemėro njerėzit;
pėrshėndete ēdokėnd dhe bisedo nė mėnyrė tė bukur me ata.

23. Njeriu fisnik ėshtė ai, i cili zbutet kur tė vėrejė mirėsinė
dhe zemėrbutėsinė. Njeriu i poshtėruar do tė bėhet i vrazhdė kur tė
sillesh kėndshėm dhe bukur ndaj tij.

24. A doni t'ju tregoj kush ėshtė fakihu (juristi fetar) i vėrtetė?
Fakihu i vėrtetė ėshtė ai qė nuk i lejon njerėzit ta ndiejnė veten tė
papėrgjegjshėm ndaj Allahut, qė nuk ua humb shpresėn e tyre prej
mėshirės sė Allahut, qė nuk u jep atyre siguri tė plotė prej dėnimit tė
Allahut dhe qė nuk e braktis Kuranin duke u drejtuar kah gjėrat tjera.
Nuk ka tė mbara nė adhurimin pa dituri; diturinė pa mendime dhe nė
leximin e Kuranit pa menduar dhe pa u thelluar nė kuptimin e tij.

25. Nė ditėn e Kiametit, Allahu do t i tubojė njerėzit nė njė
vend dhe do tė dėgjohet zėri i njėrit qė do tė thėrrasė: - O njerėz, sot
mė i afėrmi i Allahut do tė jetė ai qė ėshtė frikėsuar prej Atij mė sė
shumti; mė i dashuri i Allahut do tė jetė ai qė ka vepruar nė mėnyrė mė
tė bukur; pozitėn mė tė lartė para Allahut do ta ketė ai qė ka punuar
pėr ato gjėra qė ndodhen tek Allahu; mė i vlefshmi prej jush tek
Allahu, do tė jetė ai qė ėshtė ruajtur mė sė shumti.

26. Ēuditem me ata njerėz qė pėrmbahen nga ushqimi i
dyshimtė pėr shkak tė frikės nga sėmundja, ndėrsa nuk ruhen nga
mėkatet pėr shkak tė frikės prej xhehenemit. Ēuditem me ata njerėz qė
blejnė skllevėr me pasuritė e tyre ndėrsa nuk i blejnė njerėzit e lirė qė
janė bamirės (nuk i bėjnė pėr vete ata).
Pastaj tha: - E mbara dhe sherri njihen pėrmes njerėzve; nėse
dėshiron ta njohėsh tė mbarėn, kryej vepra tė mbara dhe do ta njohėsh
njeriun e mbarė; nėse dėshiron ta njohėsh sherrin, bėre ndonjė sherr
dhe do ta njohėsh njeriun e tillė.

27. Pėr ju, mė sė shumti frikohem pėr dy gjėra: - Shkuarja
mbas dėshirave tė pafundme dhe mbas epsheve e pasioneve; dėshirat e
pafundme tė bėjnė qė ta harrosh botėn e ardhshme, ndėrsa shkuarja
mbas epsheve tė largon prej njerėzve.
Njėri nga Basra e pyeti Imamin (a.s.) nė lidhje mė vėllezėrit, ai
u pėrgjigj: Vėllezėrit janė dy lloj: Vėllezėrit te tė cilėt mund tė
mbėshtetesh dhe vėllezėrit qė tė qeshin nė fytyrė.
Vėllezėrit tek tė cilėt mund tė mbėshtetesh janė: Mburoja,
krahu, farefisi dhe pasuria e tij. Kur ta fitosh mbėshtetjen e vėllait,
mund t ia dorėzosh pronėn dhe pasurinė nė dorėn e tij. Me mikun bėhu
mik dhe me armikun bėhu armik. Mbuloje sekretin dhe turpin e tij,
ndėrsa pėrhapi tė mirat e tij. Dije qė njė vėlla i tillė gjendet mė vėshtirė
se ari i pastėr dhe rubini i kuq.
Sa i pėrket vėllezėrve qė tė qeshin nė fytyrė, mos i ndėrpre
marrėdhėniet me ata, qė tė mund tė kesh dobi prej tyre. Mos prit qė ata
do tė tė duan mė shumė se kjo; sa herė qė ata tė afrohen me fytyrė tė
qeshur, edhe ti vepro njėjtė ndaj tyre.

28. Mos u miqėso me armikun e mikut tėnd, sepse do tė bėhesh
armik me mikun tėnd

29. Mos e ndėrpre lidhjen miqėsore nė bazė tė dyshimit; as pa
kėrkuar falje mos e ndėrpre lidhjen miqėsore (sipas mundėsisė
vazhdoje miqėsinė).

30. Myslimani duhet tė pėrmbahet nga shoqėrimit me kėta tre
persona: Me atė qė nuk i jep rėndėsi fesė, me tė krisurin dhe me
gėnjeshtarin. I pari tregon si tė mirė veprėn e tij dhe kėrkon prej teje qė
tė bėhesh si ai; nuk tė ndihmon nė lidhje me fenė dhe botėn e
ardhshme; shoqėrimi me tė bėhet shkaktar i vėshtirėsive dhe i
ngurtėsimit tė zemrės; shkuarja dhe ardhja tek ai bėhet shkas pėr
turpėrimin tėnd.
Sa i pėrket tė krisurit, pasi qė njeriu i tillė nuk ka shumė mend,
nuk mund tė tregojė rrugėn e sė mbarės; edhe nėse mundohet nė kėtė
drejtim, nuk mund tė shpresohet se do ta largojė tė keqen prej teje; nė
tė shumtėn e rasteve, nė vend tė dobisė do tė shkaktojė dėm; pėr njė
shok tė tillė vdekja ėshtė mė e mirė se jeta, heshtja ėshtė me e mirė se
tė folurit dhe largimi ėshtė mė i mirė se afrimi.
Dhe, sa i pėrket gėnjeshtarit, jeta me tė nuk ka asnjė shije;
fjalėn tėnde ia bart tjetrit dhe fjalėn e tjetrit, ta sjellė ty; kur ta kryejė
njė mashtrim, do tė fillojė me tjetrin; nuk mund t i besohet as fjalės sė
drejtė; nė mesin e njerėzve nxit armiqėsinė; nė zemra fut urrejtje.
Prandaj, ruaju nga Allahu dhe mendo pėr gjendjen tėnde nė lidhje
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-10-2011, 23:40   #17
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

31. Shoqėrimi me njeriun e dijshėm dhe koprrac nuk ėshtė i dėmshėm pėr ty;
ti pėrfito prej mendjes sė tij dhe ruaju prej natyrės sė tij tė keqe.
Mos e humb rastin e miqėsimit me njeriun bujar, edhe nėse nuk mund tė
pėrfitosh prej mendjes sė tij; por me mendjen tėnde pėrfito prej bujarisė sė tij,
ndėrsa, ik me tėrė fuqinė prej tė krisurit koprrac.

32. Durimi pėrbėhet prej tri pjesėve: Durimi kundrejt
fatkeqėsive; durimi ndaj bindjes (bindja ndaj sė vėrtetės, nėse ka
nevojė tė mos kihet frikė as nga vėshtirėsitė, humbja e pasurisė dhe
nga humbja e jetės) dhe durimi kundrejt mėkatit (dorėzimi ndaj epshit,
zemėrimit, pozitės, parasė, etj)

33. Kush mund ta ruajė veten prej katėr gjėrave, ėshtė i denjė
pėr tė mos i parė gjėrat e shėmtuara pėrgjithmonė. E pyetėn: Cilėt
janė ato katėr gjėra? - ai u pėrgjigj: Ngutėsia, inati, egoizmi dhe plogėshtia.

34. Veprat janė tri llojesh: Obligimi, rekomandimi dhe mėkati.
Veprat e obliguara bazohen nė urdhrin, dėshirėn, kėnaqėsinė, diturinė
dhe caktimin e Allahut. Ata qė gjenden nė kėto vepra, do tė shpėtojnė
nga dėnimi i xhehenemit. Veprat e rekomanduara nuk bazohen nė
urdhrin e Allahut, por vetėm nė dėshirėn, diturinė dhe caktimin e Tij.
Veprat mėkatare nuk janė sipas urdhrit, dėshirės dhe kėnaqėsisė sė
Allahut, por ato pėrcillen pėrmes diturisė dhe caktimit; jetėsimi i tyre
ėshtė i mundur vetėm nė kohė tė caktuara; njerėzit i kryejnė mėkatet
pėrmes dėshirės sė tyre, dhe Allahu i dėnon pėr ato vepra, sepse, Allahu i ka
ndaluar prej kryerjes sė mėkateve, por ata nuk e kanė pranuar kėtė.

35. O njerėz, dijeni qė ēdo dhunti e Allahut pėrcillet me njė tė
drejtė; kush e zbaton atė, do t i shtohet dhuntia. Kush nuk e zbaton
tėrėsisht, mund ta humbasė dhuntinė dhe tė pėsojė dėm. Siē i vėren
Allahu ata qė ruhen prej mėkateve, ashtu edhe i vėren ata qė pėrmbahen nga moszbatimi i tė drejtės sė dhuntisė (mosfalėnderimin pėr dhuntitė).

36. Kush varfėrohet dhe varfėrinė nuk e pranon si njė bamirėsi
ndaj Allahut, do t i asgjėsohet sevapi i shpresuar. Kush pasurohet dhe
nuk brengoset pėr afrimin e dėnimit tė Allahut hap pas hapi, do tė
mendojė se ndodhet nė tė sigurt prej njė gjėje tė rrezikshme.

37. O njerėz, kėrkoni nga Allahu bindjen e sigurt dhe shėndet;
sepse, dhuntia mė e madhe e Allahut ėshtė shėndeti dhe gjėja mė e
bukur qė do tė vendoset nė zemrėn e njeriut ėshtė bindja e sigurt. I
mashtruar ėshtė ai qė ėshtė mashtruar nė fenė e tij; lakmohet ai qė
zotėron bindjen e sigurt.

38. Njeriu nuk mund ta ndiejė shijen e imanit pėrderisa nuk
kupton se ajo ēka i ka arritur prej tė mbarės dhe sherrit, ajo ėshtė
dashur t i arrijė, dhe ajo qė nuk i ka arritur, nuk ėshtė dashur t i arrijė.
39. Nėse besimtari privohet prej tri vetive, do tė fitojė brengėn
mė tė rėndė. E pyetėn: Cilat janė ato tri veti ? - Imami (a.s.) u
pėrgjigj: Ruajtja e barazisė nė mesin e vėllezėrve edhe nėse bėhet i
pasur; veprimi me drejtėsi nė mesin e njerėzve dhe pėrmendja e
shumtė e Allahut. Unė nuk ju them qė tė thoni vetėm subhanallah dhe
elhamdulilah; unė ju them qė tė keni parasysh Allahun nė ēdo gjė tė
lejuar dhe tė ndaluar.

40. Kush kėnaqet me njė pjesė tė vogėl tė kėsaj bote, pėr tė do
tė mjaftojė edhe gjėja mė e vogėl. Kush nuk kėnaqet me kėtė pjesė,
asgjė prej kėsaj bote nuk do t i mjaftojė atij.

41. Po vdekjes, jo poshtėrimit. Po rrjepjes sė lėkurės, jo
pėruljes. Koha ėshtė e dyllojtė: Njė ditė ėshtė nė favorin tėnd, njė ditė
tjetėr ėshtė kundėr teje. Kur tė bėhet nė favorin tėnd, mos trego
kryelartėsi; kur tė kthehet kundėr teje, mos u pikėllo, sepse, me tė dyja
je duke u sprovuar.

42. Bėji mirėsi kujt tė duash; ai do tė bėhet robi yt.

43. Lajka dhe xhelozia nuk janė veti tė besimtarit; vetėm nėse
pėr qėllim e ka kėrkimin e diturisė.

44. Janė katėr qėllime tė pabesimit: Kėrkesa, frika, pakėnaqėsia
dhe ndėshkimi (zemėrimi).

45. Durimi ėshtė ēelėsi i arritjes sė qėllimit; fundi i rezistimit ėshtė fitorja. Ēdo
dėshirė e ka kohėn e vet tė realizimit, caktimi (kader) e vė nė lėvizje atė kohė.

46. Gjuha ėshtė njė vagė; padituria e lehtėson atė, ndėrsa mendja e rėndon.

47. Kush dėshiron ta vėrė nė lėvizje zemėrimin nė mėnyrė tė padrejtė,
Allahu do t ia shijojė atij poshtėrimin dhe pėrbuzjen nė mėnyrė tė drejtė.
Allahu nuk i do punėt e shėmtuara.

48. Ai qė kėrkon tė mbarėn nga Allahu, nuk do tė mbetet i
hutuar. Kush kėshillohet me tė tjerėt, nuk pendohet.
49. Qytetet zhvillohen pėrmes dashurisė pėr vatanin.

50. Kush u pėrmbahet kėtyre tri gjėrave, do tė jetė i lumtur:
Falėnderimi pėr dhuntinė qė arrin; kėrkimi i faljes kur tė ndėrpritet
furnizimi dhe pėrsėritja e fjalės La havle vela kuvete il-la bil-llah
kur tė bie nė vėshtirėsi.

51. Ekzistojnė tri lloje tė diturisė: Ligji fetar (fikh) pėr mėsimin
e fesė; medicina pėr shėndetin e trupit dhe gramatika pėr mbrojtjen e
gjuhės nga gabimet (letėrsia).

52. E drejta qė i takon Allahut gjatė vėshtirėsive ėshtė
kėnaqėsia dhe durimi; ndėrsa gjatė lehtėsive, falėnderimi.

53. Kryerja e mėkatit ėshtė me lehtė se pendimi; sa e sa epshe
janė qė zgjasin vetėm njė orė, por qė ia hapin rrugėn pikėllimeve dhe
mjerimeve tė gjata. Vdekja e ka turpėruar botėn; pėr zotėruesin e
mendimit ėshtė njė gėzim; pėr zotėruesin e mendjes, nuk ka lėnė asnjė
shije nė tė.
54. Mendja prin dhe e tėrheq njeriun kah mirėsia; vepra ėshtė
njė forcė shtytėse por, epshi ėshtė sikur njė mjet bartės qė bėn inat.

55. Shpreso mė shumė nė realizimin e atyre shpresave pėr tė
cilat shpreson mė pak sesa nė ato qė shpreson mė shumė. Ndonjėherė
shpresat nuk realizohen dhe njeriut i arrin e mbara pėrmes njė rruge
nga e cila nuk ka shpresuar. Hz Musa (a.s.) shkoi pėr tė kėrkuar
zjarrin, por arriti bisedimin me Allahun dhe u kthye me gradėn e
profetit. Belkisa (mbretėresha e Sebes) shkoi te Hz Sylejmani (a.s.) pėr
tė gjetur njė zgjidhje pėr shtetin e tij, por e arriti imanin pėrmes dorės
sė tij. Magjistarėt e faraonit dolėn para Hz Musės (a.s.) pėr ta mbrojtur
nderin dhe krenarinė e faraonit, por u kthyen si besimtarė kur e panė
ēudinė (muxhize) e Hz Musės (a.s.).

56. Njerėzit u pėrngjajnė mė tepėr atyre qė i drejtojnė (pėr sa i
pėrket fesė dhe moralit) sesa baballarėve tė tyre.

57. O njerėz, dijeni qė nuk ėshtė i menēur ai qė shqetėsohet
nga njė fjalė e padrejtė, qė kėnaqet nga lavdėrimet e xhahilit dhe qė
nuk ėshtė zotėrues i urtėsisė. Njerėzit njihen pėrmes aftėsive tė tyre.
Vlera e ēdonjėrit ėshtė sa aftėsia e tij pėr tė kryer ndonjė punė. Nėse
dėshironi qė tė njihet vlera juaj, flisni pėr diturinė.

58. Le tė jetė mėshira e Allahut pėr ata qė largohen nga
mėkatet pėr hir tė urdhrit tė Allahut; qė i kundėrshtojnė dėshirat e
epsheve; qė i llogarisin tė kota dėshirat e tyre; qė e mbajnė nėn
kontroll epshin pėrmes devotshmėrisė; qė e mposht epshin pėrmes
frikės nga Allahu; qė e ngre epshin pėr freri nė drejtim tė bindjes ndaj
Allahut; qė ia ka vėnė syrin botės sė ardhshme; qė bie nė mendime
pandėrprerė; qė netėt i kalon duke fjetur shumė pak; qė ka hequr dorė
nga kjo botė; qė mundohet pėr botėn e ardhshme; qė durimin e ka bėrė
mjet udhėtimi pėr nė shpėtim; qė devotshmėrinė e ka pėrgatitur si
furnizim pėr ditėn e vdekjes; qė ankthin e brendshėm e shuan pėrmes
ujit tė devotshmėrisė; qė merr mėsim prej ngjarjeve tė kėsaj bote; qė di
tė vlerėsojė situatėn e kėsaj bote; qė i braktis njerėzit qė janė dhėnė
mbas kėsaj bote; qė mėson pėr tė kuptuar dhe pėr t u bėrė i drejtė; qė
zbut zemrėn e tij duke e pėrmendur botėn e ardhshme; qė mbledh
shtrojėn dhe jastėkun e tij dhe i vė nė njė skaj; qė drejtohet kah sevapi
qė gjendet tek Allahu; qė me tė drejtė i frikohet dėnimit tė Allahut; qė
nuk e zbulon sekretin dhe flet mė pak sesa qė ka dituri (asnjėherė nuk
flet tė tėrėn e asaj qė di). Njerėzit e tillė janė amanetet e Allahut nėpėr
qytete. Pėrmes bereqetit tė tyre i largon fatkeqėsitė nga njerėzit. Nėse
ndonjėri prej tyre kėrkon diēka prej Allahut duke u betuar me emrin e Tij,
Allahu do t ia plotėsojė kėrkesėn. Fjalėt e tyre tė fundit janė
Elhamdu lil-lahi rabbil alemin

59. Furnizimi ėshtė pjesa e tė pamendėve; privimi ėshtė pjesa e
tė dijshmėve dhe fatkeqėsia ėshtė pjesa e durimit.

60. Duke e ngushėlluar Eshasin, pėr vdekjen e vėllait tė tij
Abdurrahmanit, Hz Aliu (a.s.) i tha: Nėse nuk tregohesh i durueshėm,
do t'ia plotėsosh tė drejtėn Abdurrahmanit, nė tė kundėrtėn do ta
plotėsosh tė drejtėn e Allahut. Pėrveē kėsaj, nėse tregohesh i
durueshėm, caktimi do tė realizohet dhe ti do tė lėvdohesh; nėse nuk
tregohesh i durueshėm, caktimi realizohet, por ti do tė fajėsohesh.
Eshasi tha: Inna lil-lahi ve inna ilejhi raxhiun(Ne jemi tė Allahut dhe tek Ai do tė kthehemi).
Hz Aliu (a.s.) e pyeti: A e din interpretimin e kėtij ajeti? - Dhe Eshasi iu pėrgjigj:
Jo, nuk e di, ti je vendi i pėrfundimit tė diturisė . Hz Aliu (a.s.) tha:
Fjala Inna lil-lah pranon zotėrimin tonė (se zotėruesi ynė ėshtė Allahu), ndėrsa Ve inna ilejhi raxhiun, ka tė bėjė me pranimin se jemi tė pėrkohshėm .
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2011, 07:50   #18
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

61. Njė ditė Hz Aliu (a.s.) kishte hipur mbi deve dhe kur deveja
filloi tė ecė, njė grup prej njerėzve filluan ta ndjekin nė kėmbė. Hz
Aliu (a.s.) u tha: A nuk e dini se udhėtimi i njėrit mbi kafshė dhe ecja
e tė tjerėve mbrapa tij nė kėmbė, do ta lazdrojė atė mbi kafshė dhe do
t i poshtėrojė ata qė ecin nė kėmbė? - Kthehuni mbrapa!

62. Ekzistojnė tri lloje tė punėve: Puna e drejtė dhe e qartė;
mbas kėsaj pune shko. Njė punė qė nuk ėshtė e drejtė dhe e qartė; prej
kėsaj pune largohu. Puna e komplikuar dhe e dyshimtė; kėtė lloj tė
punės lėshoja atij qė e njeh atė.

63. Njė ditė Xhabiri e pyeti Hz Aliun (a.s.): O Emirel
Muminul, si keni gdhirė? , dhe Hz Aliu (a.s.) iu pėrgjigj: - U gdhiva
me gjithė ato mėkate tė kryera dhe me dhuntitė e panumėrta tė Zotit qė
i zotėrojmė. Nuk e di se pėr cilėn prej tyre tė tė falėnderoj mė parė; pėr
bukuritė qė janė tė shprehura qartė pėr ne apo pėr punėt tona tė
shėmtuara qė na i ka fshehur?

64. Kur i vdiq djali i Abdullah ibni Abbasit, Hz Aliu (a.s.) i
tha: Pėr mua ėshtė mė e dashur fatkeqėsia (shkuarja nga kjo jetė) qė
tė ka ndodhur, prej sė cilės tė tjerėt pėrfitojnė sevape prej (mbajtjes sė
zisė) saj, sesa t'i ndodhė fatkeqėsia tjetrit dhe ti tė pėrfitosh sevape prej
saj. Atėherė, sevapi (pėr tjetrin) nuk do tė jetė nė lidhje me ty por pėr
ty; ti do tė jesh ai qė duron pėr shkak tė ndarjes nga tjetri dhe jo tė
tjerėt nga ti. Sikur qė i ka dhėnė Allahu fėmijės shpėrblimin pėr shkak
tėndin, ashtu edhe ti ke shpėrblim pėr shkak tė fėmijės.

65. E pyetėn Imamin (a.s.): Ēka ėshtė (tevbe nasuh) pendimi
definitiv? - Ai u pėrgjigj: Ndjenja e pendimit pėrmes zemrės,
kėrkimi i faljes pėrmes gjuhės dhe vendimi i prerė pėr tė mos e
pėrsėritur mė atė mėkat .

66. Ju, o njerėz, jeni krijuar pėrmes fuqisė sė Allahut; me apo
pa dėshirė pėrkuleni para Allahut, vendoseni nėpėr varreza, kalbeni
dhe bėheni dhe; njė nga njė do tė ringjalleni dhe do tė pėrballeni me tė
bėrat tuaja, Allahu e mėshiroftė atė qė pranon mėkatin e kryer; qė
drejtohet kah robėrimi ndaj Allahut duke u frikuar prej Tij; qė e bėn
adhurimin me kujdes; qė vjen nė vete pėrmes mėsimeve nga ata qė
kanė jetuar mė herėt; qė pėrmbahet kur tė frikėsohet; qė heq dorė nga e
keqja kur t i drejtohet thirrja; qė kthehet mbrapa dhe pendohet; qė
lėviz sipas kėshillave tė atyre qė ia donė tė mbarėn; qė hulumton
rrugėn e shpėtimit; qė kėrkon strehim nė kufirin e shpėtimit; qė
mbledh furnizim; qė e pastron tė fshehtėn; qė pėrgatitet pėr ditėn e
Kiametit; qė pranon ndihmė pėr ditėn e mėrgimit; pėr drejtimin e
rrugės dhe pėr ditėn kur do tė ndihmojė tė varfrit, duke u dėrguar
furnizim nė vendin e qėndrimit tė pėrhershėm para se tė shkojė atje.
Pėrgatituni pėr veten tuaj. Athua, ata qė janė duke i pėrjetuar
ditėt mė tė bukura tė rinisė janė duke pritur jetėn pa sėmundje, tė
shėndoshė dhe tė gjatė? Athua, ata nuk presin shfaqjen e sėmundjeve,
afrimin e pleqėrisė, arritjen e befasishme tė zhdukjes dhe tė vdekjes?

67. Frikojuni Allahut sikur ai qė i pėrvil mangėt, qė tregon
seriozitet gjatė periudhės sė caktuar, qė dridhet nga frika, qė
preokupohet me mendime pėr kthimin e tij tek Allahu dhe pėr fundin e
sė tij. Allahu mjafton si ndihmės dhe hakmarrės. Xheneti
mjafton si dhuratė dhe kundėrshpėrblim. Xhehenemi mjafton si dėnim
dhe ndėshkim. Libri i Allahut mjafton si paditės dhe kundėrshtar.

68. Njėri e pyeti Hz Aliun (a.s.) nė lidhje me traditėn (sunnet),
shpifjen, pėrēarjet nė grupe dhe xhematin, ai u pėrgjigj: - Tradita
ėshtė tradita e Resulullahut; shpifja ėshtė gjėja e kundėrt me traditėn;
grupi ėshtė ndarja nga shoqėria duke e kundėrshtuar atė dhe ata janė
pėrfaqėsuesit e tė pavėrtetės qoftė edhe i vogėl numri i tyre; pjesėtarėt
e xhematit janė pėrfaqėsuesit e sė vėrtetės, sado i vogėl tė jetė numri i
tyre.Resulullahu ka thėnė: Njeriu duhet t i mbėshtetet vetėm
Allahut dhe tė frikohet vetėm prej Tij. Kur ta pyesin dijetarin pėr
ndonjė gjė dhe ai nuk e di pėrgjigjen, duhet tė thotė: Allahu ėshtė mė i
dijshmi pa i ardhur turp pėr kėtė. Vendi i durimit kundrejt imanit
ėshtė sikur vendi i kokės nė trupin e njeriut.

69. Njėri kėrkoi kėshillė prej Hz Imamit (a.s.), dhe ai i tha:
Mos i cakto vetes kufi pėr shumėsinė e punėve tė mbara dhe mos e
kufizo veten me sasinė mė tė vogėl tė mėkateve (mos thuaj kėto janė
mėkatet e vogla).

70. Edhe njėri kėrkoi kėshillė dhe atij i tha: - Mos sugjero pėr
vete varfėrinė dhe jetėn e gjatė.

71. Njeriu fetar ka disa shenja, qė njihet pėrmes tyre: Flet tė
vėrtetėn; amanetin ia kthen pronarit; i mbetet besnik fjalės sė dhėnė;
gjendet nė mirėsi ndaj tė afėrmve; mėshiron tė dobėtit; nuk rri gjatė me
gratė; gjendet nė dhurim dhe bamirėsi; moralin e ka tė bukur; ėshtė i
durueshėm dhe merret me ato gjėra qė e afrojnė kah dituria dhe
Allahu. Lum pėr atė qė zotėron kėto tipare dhe sa i bukur do tė jetė
vendi i arritjes sė tij!
( Kriteri pėr njohjen e sė vėrtetės nuk ėshtė numri i vogėl apo i madh i njerėzve.
Kriteri i vėrtetė ėshtė nėnshtrimi ndaj tė vėrtetės. Njerėzve qė mblidhen rreth tė
vėrtetės u thuhet xhemat dhe duhet t u bashkohuni atyre pa marrė parasysh numrin e
tyre. Nga grupet qė janė ndarė prej tė vėrtetės, duhet tė rrimė sa mė larg, pa marrė
parasysh numrin e madh tė tyre. Ndonjėherė, mund tė ndodhė qė vetėm njė njeri tė
pėrfaqėsojė njė popull tė tėrė, si rasti i Hz Ibrahimit (a.s.))

72. Ai qė i ka dėshirat e gjata do tė harrojė kryerjen e veprave.

73. Mė shumė se gjithēka tjetėr, njeriu i pėrngjan enės sė peshores; ose ėshtė
i lehtė pėrmes paditurisė, ose ėshtė i rėndė pėrmes diturisė.

74. Ėshtė mėkat t i thuhet besimtarit jobesimtar; lufta kundėr
tij ėshtė pabesim; malli dhe shpirti i besimtarit janė tė shenjta (ėshtė e
ndaluar derdhja e gjakut dhe vjedhja e mallit tė tij).

75. Falja vėllait mallin dhe shpirtin tėnd, drejtėsinė dhe
mėshirėn falja armikut; ndėrsa mirėsinė dhe buzėqeshjen falja ēdokujt.
Pėrshėndeti njerėzit, ashtu qė edhe ata tė tė pėrshėndesin ty.

76. Tė parėt e kėsaj bote janė bujarėt, ndėrsa tė parėt e botės sė
ardhshme janė ata qė ruhen.

77. Gjėrat e kėsaj bote janė tė dyllojshme: E para ėshtė ajo qė
nuk mė ėshtė dhėnė nė tė kaluarėn dhe pėr tė cilėn nuk shpresoj se do
tė mė jepet edhe nė tė ardhmen; kjo u ėshtė dhėnė tė tjerėve nė
zotėrim. E dyta, janė ato gjėra qė po ta kisha harxhuar fuqinė e tėrė
tokės dhe tė qiejve, nuk do tė kisha mundur ta zotėroj atė para se tė
vijė koha e tij. Atėherė, pėr cilėn prej tyre ta harxhoj jetėn time?

78. Besimtari kur vėshtron, merr mėsim; kur hesht, mediton;
kur flet, pėrkujton; kur ėshtė nė bollėk, falėnderon; kur ėshtė nė
vėshtirėsi, duron; tregon kėnaqėsi dhe vėshtirė zemėrohet. Tregon
kėnaqėsi pėr dhuntinė e vogėl tė Allahut dhe nuk zemėrohet pėr
fatkeqėsitė e shumta. Nuk mund tė arrijė kryerjen e tė gjitha punėve tė
mbara qė i mėton; synon shumė punė tė mbara, por nuk mund t i
realizojė tė gjitha dhe pikėllohet pėr ato punė tė mbara qė nuk mund t i
realizojė.Sa i pėrket dyfytyrėshit, ai vėshtron pėr t u zbavitur; kur hesht,
bėhet i pavetėdijshėm; kur flet, gėnjen; kur ėshtė nė bollėk, kalon
kufirin; kur ėshtė nė vėshtirėsi, ofshan; shpejt zemėrohet, vėshtirė
tregon kėnaqėsi. Nėse Allahu nuk i jep shumė dhunti, zemėrohet; nėse
i dhuron shumė dhunti, ėshtė i pakėnaqur. Synon shumė tė kėqija, por
nuk mund t i realizojė tė gjitha; pikėllohet pėr ngatėrresat dhe sherret e
parealizuara.

79. Bota dhe Ahireti janė dy armiq tė vrazhdė tė njėri tjetrit dhe
dy rrugė tė ndara. Ai qė e do kėtė botė dhe bukuritė e saj, e shikon
ahiretin me urrejtje dhe bėhet armiku i tij. Shembulli i tyre ėshtė sikur
shembulli i Lindjes dhe i Perėndimit; ai qė lėviz nė mes tyre, pa u
larguar prej njėrit nuk do tė afrohet te tjetri.

80. Ai qė ia ka frikėn kėrcėnimit tė Allahut (ndėshkimit pėr
veprat e kėqija), e largėta e tij e tij do tė bėhet e afėrt (edhe nėse e ka
larg vdekjen, do ta shohė si tė afėrt).
Ai qė nuk ngihet me pjesėn e furnizimit qė ia mbulon urinė (qė
nuk kėnaqet me pak), nuk do tė ngopet sado qė tė mbledhė pasurinė e
kėsaj bote. Kush mundohet ta bėjė pėr vete kėtė botė, do t i dalė nga
dora; kush nuk shkon mbas kėsaj bote, bota do ta arrijė atė. Bota ėshtė
njė hije e zgjatur deri te skaji i ditėve tė numėruara. Allahu e
mėshiroftė atė rob qė dėgjon fjalėn e urtė dhe e pėrvetėson atė; qė kur
t i bėhet thirrje pėr nė rrugėn e drejtė, i afrohet; qė lidhet pėr
shpėtimtarin dhe udhėzuesin; dėrgon veprat e mira nė ahiret dhe
gjendet nė robėrim pėrmes veprave tė mira, dėrgon furnizim nė varrin
e tij; pėrmbahet nga gjėrat qė duhet pėrmbajtur; drejtohet kah caku;
lufton kundėr dėshirave tė epshit; i pėrgėnjeshtron dėshirat; durimin e
bėn mjet pėr shpėtim; devotshmėrinė e pėrgatit pėr ditėn e vdekjes;
nuk ndahet nga rruga e drejtė qė ėshtė e qartė; rastin e dhėnė e llogarit
si begati; pėrgatitet me nxitim pėr fundin e tij; furnizimin e mbledh
pėrmes veprave.
81. E pyeti Hz Aliu (a.s.) njė njeri: Si je? - ai u pėrgjigj:
Shpresoj dhe kam frikė . Atėherė Hz Aliu (a.s.) tha: Ai qė shpreson
nė diēka, ai mundohet ta pėrvetėsojė atė; ai qė frikohet nga diēka, ikėn
prej saj. Nuk e di se ēfarė frike ėshtė kjo, kur njeriu tė ballafaqohet me
njė lezet, nuk mund ta braktisė atė nga e cila frikohet (zjarri xhehenemit).
Dhe, si mund tė shpresojė nė diēka, qė kur t i afrohet fatkeqėsia, nuk mund
ta durojė atė nė mėnyrė qė tė arrijė tek ajo qė shpreson.

82. Abaje bin Ribi e pyeti Hz Aliun (a.s.): A ėshtė nga ne
fuqia tė cilėn e zotėrojmė dhe me tė cilėn veprojmė, apo nga Allahu?
- Ai u pėrgjigj: Ti ke parashtruar pyetje nė lidhje me fuqinė. Athua, ti
je pronari i fuqisė, apo bashkė me Allahun e zotėron atė? (a ėshtė fuqia
prej teje apo je ortak me Allahun nė zotėrimin e saj).
Abaje mbeti pa fjalė. Imam Aliu (a.s.) vazhdoi: Sikur tė kishe
thėnė se je ortak me Allahun nė zotėrimin e saj, do tė tė kisha mbytur
ty; sepse, do tė ishe bėrė politeist. Sikur tė kishe thėnė se vetėm ti je
pronari i saj, prapė do tė tė kisha mbytur . Abaje e pyeti: Atėherė, ēka
tė them? - Imami (a.s.) tha: Thuaj kėshtu: Unė jam zotėruesi i saj,
por Allahu, pronari i saj i vėrtetė, mė ka dhėnė nė zotėrim atė. Nėse
mė ėshtė dhėnė nė zotėrim, jam gjendur nė dhurim; nėse nuk mė ėshtė
dhėnė, kjo do tė jetė njė tundim prej Tij. Atėherė, Ai ėshtė pronari i
vėrtetė i asaj qė zotėron ti, dhe Ai t i ka mundėsuar tė gjitha gjėrat qė
tė janė mundėsuar .

83. Transmeton Asbeg bin Nebate: Kam dėgjuar prej Emirel
Mumininit: Mė lejoni t ju tregoj njė hadith qė duhet ta mbajė nė mend
ēdonjėri prej jush . Pastaj, duke na vėshtruar, vazhdoi: Allahu ėshtė
shumė mė i lartė dhe shumė mė bujar prej ndėshkimit tė njė robi
besimtar nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. Dhe, Allahu ėshtė mė i lartė dhe
shumė bujar prej tė falurit tė njė robi nė kėtė botė dhe pezullimit tė
faljes nė botėn tjetėr .
Pastaj, vazhdoi: Ndonjėherė, ndodh qė Allahu ta sprovojė
besimtarin me njė fatkeqėsi nė lidhje me pronėn, shpirtin, fėmijėt dhe
familjen e tij , dhe nė vazhdim e lexoi ajetin Ose i shkatėrron sipas
asaj qė kanė fituar pėrmes duarve tė tyre, por edhe shumė prej
mėkateve i fal (Shura, 34). Pastaj tri herė e hapi dhe e mbylli dorėn e
tij, dhe tha: por shumė edhe i fal .

84. Fillimi i ndėrprerjes sė marrėdhėnieve ėshtė kthimi i fytyrės.
Mos u pikėllo prej mėrzisė sė njeriut i cili mėrzitet shpejt1.
Kthimi mė i keq ėshtė kthimi i sė keqes me tė keqen. (Tė keqen ktheje
me tė mirė).

85. Fillimi i pėlqimit tė vetvetes ėshtė prishja e mendjes. Mund
tė jesh i sigurt prej sherrit tė atij qė e mban nėn kontroll gjuhėn e tij. Ai
qė nuk mund ta pėrmirėsojė sjelljen (moralin) e tij, do tė pėsojė shumė
fatkeqėsi. Kush e ka moralin e dobėt, edhe familja e vet do tė mėrzitet
prej tij. Ekzistojnė fjalė tė tilla qė ia marrin dhuntinė e njeriut prej
dorės sė tij. Falėnderimi ia ndal rrugėn e nxitjes. Mbrojtja e dinjitetit
ėshtė vlera mė e lartė e trimėrisė. Zemėrbutėsia e mėkatarit ėshtė
ndėrmjetėsuesi i tij. Esenca e masės paraprake ėshtė tė qėndruarit larg
nga gjėrat e dyshimta. Thesari i furnizimit gjendet te morali i bukur.

86. Fatkeqėsitė janė shpėrndarė nė mėnyrė tė barabartė nė
mesin e njerėzve. Pėrderisa ėshtė e hapur dera e pendimit, mos u bėn i
pashpresė pėr mėkatet. Udhėzimi i kundėrshton epshet. Fundi i
dėshirave ėshtė vdekja. Tė vėshtruarit e njeriut koprrac ta ngurtėson
zemrėn. Tė vėshtruarit e tė krisurit ta errėson syrin. Bujaria ėshtė
mendjemprehtėsi. Koprracia ėshtė mospėrfillje.

87. Varfėria ėshtė vdekja mė e madhe. Numri i vogėl i familjes
ėshtė njėri prej dy pasurive, dhe kjo ėshtė gjysma e rehatisė. Mjerimi
ėshtė gjysma e pleqėrisė. Ai qė kursen, nuk varfėrohet. Ai qė
konsultohet, nuk shkatėrrohet. Mirėsia nuk qėndron pėrveē tek i
ndershmi dhe fetari. I lumtur ėshtė ai qė merr mėsime prej tė tjerėve.
Ai qė ėshtė mashtruar, as nuk lavdėrohet as nuk pranon shpėrblim.
Mirėsia nuk kalbet, mėkati nuk harrohet.

88. Bėni mirėsi, meritoni lėvdimin. Bėjeni urtėsinė shenjė
dalluese pėr ju, ashtu qė njeriu i dijshėm tė mund tė vendosė
marrėdhėnie me ju. Nėse dėshironi qė njeriu i pamendėt tė largohet
prej jush, hiqni dorė prej fjalėve tė kota. Nėse dėshironi qė shoqėria
juaj tė zhvillohet, dhuroni dhurata shokėve me tė cilėt rrini bashkė.
Tregoni interesim pėr shokun tuaj, qė tė interesohet pėr tė ulur afėr
jush. Qė tė mund tė mbėshtetet shoqėria tek ju, bėhuni tė drejtė ndaj
tyre. Pėrqafojeni sjelljen e bukur, sepse ajo ėshtė njė lartėsim. Rrini
larg nga sjelljet e kėqija, sepse e poshtėrojnė njeriun e ndershėm dhe ia
ulin dinjitetin.

89. Bėhu i kėnaqur (me fatin tėnd) qė tė bėhesh i shenjtė.

90. Durimi ėshtė mburojė ndaj skamjes; lakmia ėshtė shenja e
varfėrisė; tė zbukuruarit (me qėllim tė mosparaqitjes sė vetes si tė ulėt)
ėshtė tė qėndruarit larg prej poshtėrimit; kėshilla ėshtė strehė pėr atė
qė strehohet.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2011, 09:51   #19
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

91. Do t i fshihet para popullit turpi i atij qė mbulohet me
veshjen e diturisė.

92. Nuk do tė ketė: lakmuesi rehatinė, gėnjeshtari trimėrinė dhe
ai qė hidhėrohet shpejt, miqėsinė.

93. Nėse e mėson veten me vetminė, puno pėr pėrjetėsimin e
krenarisė.

94. Ēdo i shenjtė qė ndodhet nėn ndonjė fuqi, ėshtė i
pavlershėm.

95. Dy gjėra e asgjėsojnė popullin: Frika nga varfėria dhe
kėrkimi i epėrsisė.

96. O njerėz, pėrmbajuni nga dashuria ndaj kėsaj bote, sepse, ajo ėshtė koka
e ēdo mėkati, dera e ēdo fatkeqėsie dhe shkaku i ēdo tė keqeje.

97. Tė gjitha tė mbarat janė pėrmbledhur nė tri gjėra: Shikimi,
heshtja dhe tė folurit. Ēdo shikim qė nuk pėrmban marrjen e mėsimit,
ėshtė i kotė; ēdo heshtje qė nuk pėrmban tė menduarit ėshtė pavėmendje dhe
ēdo tė folur qė nuk pėrmban pėrkujtim, ėshtė fjalė boshe. Lum pėr atė qė
shikimin e ka mėsim, heshtjen mendim, tė folurit pėrkujtim, qė qan pėr gabimet
e veta dhe qė ruhet prej sherrit tė njerėzve.

98. Njeriu ėshtė njė krijesė interesante: Gėzohet pėr atė qė i
ėshtė garantuar arritja dhe pikėllohet pėr atė qė kurrė nuk mund ta
arrijė; sikur tė dinte njeriu se ėshtė nėn pėrkujdesje dhe se i ėshtė
caktuar furnizimi i tij, do tė mjaftohej me punėt qė pėrvetėsohen lehtė
dhe nuk do tė merrej me punėt e vėshtira.

99. Duke shėtitur nė treg, Hz Aliu (a.s.) i kėshillonte tregtarėt:
O ju tregtarė, para se tė filloni tregtimin; kėrkoni tė mbarėn prej
Allahut; duke treguar lehtėsim gjatė tregtimit; shpresoni nė bereqetin e
Allahut. Afrojuni blerėsve; zbukurohuni me durim dhe sjellje tė bukur.
Mos u betoni; mos gėnjeni; frikohuni nga tė bėrit padrejtėsi; bėhuni tė
drejtė ndaj atyre qė u ėshtė bėrė padrejtėsia; mos u afrohuni kamatės; matni drejt;
mos e jepni mallin e mangėt dhe mos bėni ērregullime nė tokė.

100. E Pyetėn Hz Aliun (a.s.): Cila ėshtė krijesa mė e bukur tė
cilėn e ka krijuar Allahu? - ai u pėrgjigj: Kelami (fjala) . Pastaj, e
pyetėn: Po, mė e keqja? - ai prapė u pėrgjigj: Kelami , dhe shtoi:
Fytyrėn e njeriut e nxit dhe e zbardh fjala .

101. Flisni fjalė tė mbara, do tė njiheni pėrmes tyre. Kryeni
vepra tė mbara, do tė jeni ndėr ata qė kryejnė vepra tė mbara.

102. Kur t ju godet ndonjė fatkeqėsi, flijoni mallin dhe jetėn
tuaj; kur tė shfaqet ndonjė ngjarje (kur t ju sulmojė armiku), flijoni
shpirtin pėr fenė tuaj. Dijeni qė i asgjėsuar ėshtė ai, i cili e ka asgjėsuar
fenė e tij; i vjedhur ėshtė ai, tė cilit ia kanė vjedhur fenė prej dore. Nuk
ka varfėri pėr atė qė hyn nė xhenet dhe nuk ka pasurim pėr atė qė hyn
nė xhehenem.

103. Asnjė njeri nuk do ta ndiejė shijen e imanit pa e braktisur
gėnjeshtrėn, qoftė duke bėrė shaka apo me qėllim.

104. Njė mysliman duhet tė rrijė larg prej shoqėrimit me
gėnjeshtarin, sepse, gėnjeshtari flet aq shumė sa qė nuk i besohet as
fjalės sė vėrtetė.

105. Mėkati mė i madh ėshtė tjetėrsimi i padrejtė i pronės sė
Myslimanit.

106. Ai qė frikohet prej masės ndėshkuese, pėrmbahet prej
padrejtėsisė ndaj popullit.

107. Nuk kam parė njė zullumqar qė i pėrngjan atij qė i ėshtė
bėrė zullumi, sikurse qė ėshtė njeriu xheloz.

108. Janė ortakė nė mėkat zullumqari, ndihmėsi i zullumqarit
dhe ai qė e miraton zullumin.

109. Durimi ėshtė i dyllojshėm: Durimi ndaj fatkeqėsisė, kjo
ėshtė njė gjė e bukur dhe e mirė, por, mė e bukur se kjo ėshtė durimi
ndaj gjėrave tė ndaluara nga ana e Allahut.
Edhe pėrkujtimi (i Allahut) ėshtė i dyllojshėm: Pėrkujtimi gjatė
kohės sė fatkeqėsisė, ėshtė njė gjė e bukur dhe e mirė, por, mė e bukur
se kjo ėshtė pėrkujtimi qė e shmang njeriun prej tė drejtuarit kah gjėrat
e ndaluara nga ana e Allahut.

110. O Allah, mos mė bėn tė nevojshėm ndaj robėrve
zullumqarė. Mė bėn tė nevojshėm ndaj njėrit qė do tė mė mirėpresė me
fytyrė mė tė hapur se tė tjerėt; qė ėshtė mė xhymert se tjerėt nė
plotėsimin e nevojės; qė gjuhėn e ka mė tė sinqertė dhe qė kėrkon
mirėnjohjen mė tė vogėl.

111. Lum pėr atė qė miqėsinė dhe sinqeritetin ndaj popullit e
mbėshtet pėr nėnshtrimin ndaj Allahut.

112. Treguesi i imanit tė drejtė ėshtė zgjedhja e sė vėrtetės
kundrejt gėnjeshtrės qė ėshtė nė dobi tė tij dhe duke mos e tejkaluar
fjalėn pėrtej diturisė.

113. Ktheni amanetet tė zotėve, qofshin ata edhe vrasėsit e
djemve tė profetėve.

114. Devotshmėria ėshtė baza e imanit.

115. Mė mirė ėshtė tė mbesėsh vetėm dhe i koritur nė rrugėn e
nėnshtrimit ndaj Allahut sesa tė ndihmosh tė tjerėt nė kryerjen e
mėkateve. Kjo tė siguron mė shumė krenari.
116. Pasuria dhe fėmijėt janė produktet e kėsaj bote, ndėrsa punėt e mira janė produktet e botės sė ardhshme. Allahu, disave u jep tė dyja.

117. Nė dy faqet e Toras shkruan. Nė faqen e parė: Ai qė
pikėllohet ndaj kėsaj bote, ėshtė zemėruar ndaj paracaktimit dhe
caktimit. Nėse ndonjėri prej besimtarėve i ankohet ndonjėrit qė ėshtė
kundėrshtar i fesė sė tij nė lidhje me fatkeqėsinė e tij, atėherė ai i ėshtė
ankuar armikut nė lidhje me Zotin e tij. Ai qė i pėrulet tė pasurit pėr tė
kėrkuar diēka prej tij, do t i shkojė dy e treta e fesė. Ata qė tallen me
ajetet e Kuranit (librave hyjnorė) janė sikur ata qė do tė shkojnė nė
xhehenem duke lexuar Kuran . Nė faqen e dytė shkruan: Ai qė nuk
konsultohet, do tė pendohet. Ai qė mbledh mall pėr tė bėrė monopol,
do tė shkatėrrohet. Varfėria ėshtė vdekja mė e madhe .

118. Esenca e njeriut ėshtė gjuha e tij; mendja e tij ėshtė feja e
tij; trimėria e tij varet prej pozitės qė ka arritur. Furnizimi ėshtė i
caktuar. Ditėt janė duke kaluar. Tė gjithė njerėzit, deri te Hz Ademi,
janė tė barabartė (dhe vėllezėr).

119. Kumejl bin Zijadit i tha: Qė tė mund tė bėhesh i famshėm,
duhet tė bėhesh i vetėpėrmbajtur. Qė tė mos shėtisė emri yt nėpėr gojėt
e huaja, fshihe karakterin tėnd. Mėso, qė tė mund tė bėhesh dijetar.
Hesht, qė tė mund tė mbetesh i shpėtuar. Mbasi qė tė ka njoftuar ty
Allahu me fenė e Tij, atėherė nuk ka mė ndonjė pengesė pėr tė mos e
njohur ti popullin apo populli ty.

120. Nuk mund t'i thuhet dijetar atij, tė cilit duhet t i
pėrshtatesh patjetėr dhe nė mėnyrė tė pashmangshme.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-10-2011, 11:21   #20
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Postime: 1,902
Thanks: 36
Thanked 45 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuarymer prizreni ėshtė njė gur i ēmuar
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Sufizmi dhe tarikatet e tyre

121. Ia vlen pėr t i hipur devesė (pėr tė udhėtuar) me qėllim tė
mėsimit tė kėtyre katėr gjėrave: Asnjėri tė mos presė nga asnjėri asgjė,
veēse prej Krijuesit; tė mos ia ketė frikėn asgjėsė, pėrveē mėkatit tė tij;
tė mos pėrmbahet nga thėnia Nuk e di , kur tė pyesin pėr diēka qė nuk
di, dhe mos tė bėhet mendjemadh kur duhet tė mėsojė diēka.

122. Abdulla bin Abbasit i shkroi nė kėtė mėnyrė: Falėnderimi
pėr Allahun, paqja dhe mėshira qofshin pėr tė Dėrguarin. Shko mbas
asaj punė qė ėshtė e dobishme pėr ty, braktise atė punė qė nuk ėshtė e
dobishme pėr ty, sepse, nėse e braktis atė punė tė padobishme pėr ty,
atėherė do tė mund tė pėrfitosh atė punė qė ėshtė e dobishme pėr ty.
Mbas vdekjes, ti do tė mund tė merresh me atė gjė tė cilėn e ke dėrguar
mė herėt dhe jo me atė tė cilėn e ke lėnė mbrapa. Atė ēka dėshiron tė
shohėsh nesėr para teje, pėrgatite dhe dėrgoje nė formėn e dėshiruar.

123. Gjėja mė e bukur qė i ngroh zemrat e miqve dhe qė e
largon urrejtjen prej zemrave tė armiqve ėshtė fytyra e buzėqeshur
gjatė takimit me ata, interesimi pėr gjendjet e tyre kur nuk janė
prezentė dhe sjellja e butė para prezencės sė tyre.

124. Njeriu nuk mund ta shijojė imanin pėrderisa tė kuptojė se
ėshtė dashur tė mbėrrijė ajo ēka i ka mbėrritur dhe se ajo ēka nuk i ka
mbėrritur, nuk ėshtė dashur t i mbėrrijė.

125. O Zoti im, sa ėshtė i pafat ai qė e sheh me sy dhe e
dėshmon me zemėr pushtetin dhe qeverisjen Tėnde ndėrsa nuk mund
t'i shohė si mė tė vogla gjėrat tjera qė nuk mund tė shihen me sy dhe tė
dėshmohen me zemėr. Mė i pafat se ky ėshtė ai qė nuk mund tė
pranojė si mė tė vogėl, pjesėn mė tė vogėl tė pushtetit dhe qeverisjes
Tėnde, tė cilėn e ka parė apo nuk e ka parė me sy dhe me zemėr. Nuk
ka objekt adhurimi tjetėr pėrveē Teje; i Pastėr prej tė metave dhe i
Lartėsuar je Ti. Padyshim unė jam ndėr ata qė i kanė bėrė padrejtėsi
vetvetes.

126. Bota ėshtė vendi i asgjėsimit, vėshtirėsive, ndėrrimeve
dhe e marrjes sė mėsimit. Shembulli i asgjėsimit ėshtė ky: Koha e ngre
lakun e vet, e drejton shigjetėn kah caku; shigjeta nuk gabon dhe varra
nuk i shėrohet. I shėndoshi e merr pėr cak tė sėmurin dhe i gjalli tė
vdekurin.
Shembulli i vendit tė vėshtirėsive ėshtė ky: Njeriu i mbledh
gjėrat qė nuk mund t i harxhojė dhe i ndėrton godinat qė nuk mund t i
shfrytėzojė. Pastaj, migron kah Allahu, pa pasuri dhe godina.
Shembulli i vendit tė ndėrrimeve ėshtė ky: E lakmon njė njeri
dhe mė vonė tė dhimbset; pastaj, mbas njė kohe do ta lakmosh po tė
njėjtin njeri qė t u ka dhimbsur. Shkak pėr kėtė ėshtė asgjėsimi i
dhuntisė dhe zbritja e fatkeqėsisė.
Shembulli i marrjes sė mėsimit ėshtė ky: Sapo dėshiron njeriu
t ia arrijė qėllimit tė shumėpritur, befas kapet nga vdekja dhe as nuk e
arrin dėshirėn, as ajo qė ka dėshiruar nuk ka mbetur e pėrhershme.
Subhanallah, sa i shkurtėr ėshtė gėzimi i kėsaj bote, sa i etshėm
ėshtė shkuarja mbas ujit dhe sa e pavazhdueshėm ėshtė hija e saj.
Sikur nuk ekziston ajo ēka ekziston nė kėtė botė; ajo qė nuk ekziston
gjoja ka ekzistuar shumė (vite) mė herėt. Po, shtėpia e botės sė
ardhshme ėshtė vendi i qėndrimit tė pėrhershėm; ėshtė vendi ku
gjendet xheneti dhe xhehenemi. I afėrmi i Allahut e arrin sevapin
pėrmes durimit dhe dėshirat i arrin pėrmes veprave.

127. Njėra prej rrugėve mė tė drejta qė tė ēon tek Allahu ėshtė
gėlltitja e dy gjėrave: E para ėshtė gėlltitja e zemėrimit pėrmes
pjekurisė dhe e dyta gėlltitja e pikėllimit pėrmes durimit. Njėra prej
rrugėve mė tė drejta qė tė ēojnė tek Allahu ėshtė rrjedhja e dy pikave:
Pika e lotit qė rrjedh gjatė natės dhe pika e gjakut qė rrjedh nė rrugėn e
Allahut. Dhe, njėra prej rrugėve mė tė drejta qė tė ēon tek Allahu ėshtė
ndėrmarrja e dy hapave: Hapi i parė ėshtė hapi qė e ndėrmerr
myslimani pėr ta pėrforcuar radhėn nė rrugėn e Allahut dhe i dyti ėshtė
hapi i ndėrmarrė pėr tė mirėmbajtur marrėdhėniet me farefisin. I dyti
ėshtė mė i virtytshmi se i pari.

128. Nuk ėshtė shok ai qė nuk e mbron shokun e tij nė
vėshtirėsi, kur nuk ėshtė prezent dhe mbas vdekjes sė tij.

129. Koprracia i bėn tė lehta zemrat e tė padijshmėve dhe i
shkul prej vendit. Dėshirat e tij e mbajnė peng dhe hilet e lidhin atė.

130. Nė trupin e kujt bėhet i qėndrueshėm vetėm njėri prej
tipareve tė bukura, ia fali ato tipare qė nuk i zotėron; por asgjėsimin e
mendjes dhe tė fesė nuk e fali. Asgjėsimi i fesė do tė thotė asgjėsimi i
sigurisė - jeta me frikė dhe nė mėnyrė tė egėr nuk ka ndonjė kuptim.
Asgjėsimi i mendjes, do tė thotė asgjėsimi i ekzistencės. Njė shoqėri e
pamend mund tė krahasohet vetėm me tė vdekurit.

131. Ai qė ėshtė i akuzuar pėr ndonjė mėkat, nuk duhet ta
fajėsojė atė qė gjendet nė supozimin e keq ndaj tij. Dhėnia e lejes pėr
pėrhapjen e sekretit ėshtė nė dorėn e atij qė e ruan atė.

132. Allahu do tė dėnojė gjashtė grupe tė njerėzve pėr shkak tė
gjashtė cilėsive: Arabėt pėr nervozizėm, kryetarėt pėr mendjemadhėsi,
urdhėruesit pėr zullum, juristėt fetarė (fakihė) pėr xhelozi, tregtarėt pėr
pabesi dhe fshatarėt pėr padituri.

133. O njerėz, kini frikėn e Allahut (bėhuni tė devotshėm);
ėshtė mė i lehtė durimi pėr t u bėrė i devotshėm sesa durimi ndaj
dėnimit tė Allahut.

134. Asketizmi ėshtė pakėsimi i mėkateve, falėnderimi ndaj ēdo dhuntie tė
Allahut dhe pėrmbajtja ndaj gjėrave tė ndaluara nga ana e Allahut.

135. Mbasi qė u ēiftėzuan tė gjitha gjėrat, u ēiftėzuan paaftėsia
dhe pėrtacia, dhe si rezultat i kėsaj u paraqit varfėria.

136. Dijeni qė ditėt janė tri: E djeshmja qė ka kaluar dhe pėr tė
cilėn nuk ka shpresė se do tė kthehet; e sotmja, qė ėshtė prezent por qė
nuk ėshtė e qėndrueshme dhe e nesėrmja, qė ende nuk ka mbėrritur
dhe tek e cila nuk mund tė mbėshtetemi. E djeshmja ėshtė burimi i
kėshillave; e sotmja ėshtė pasuri dhe sa i pėrket tė nesėrmes, nuk dihet
se kush do ta arrijė atė. E djeshmja ėshtė njė dėshmitare e pranuar, e
sotmja ėshtė ajo qė ta kthen amanetin tė cilės ia ke besuar dhe e
nesėrmja ėshtė ajo qė vjen e shkon me njė shpejtėsi tė madhe. Ajo
ėshtė afruar afėr teje, ti nuk je afruar tek ajo.
O njerėz, dijeni mirė kėtė: Mbas tė pėrkohshmes vjen e
pėrhershmja. Ne e trashėgojmė tė kaluarėn ndėrsa, neve na trashėgojnė
tė ardhmet. Prandaj, duke qenė kėshtu gjendja, merruni me gjėrat qė
do ta zhvillojnė vendin ku do tė shkoni. Mėsyni rrugėt e mirėsisė. Mos
kini frikė pėr shkak tė numrit tė vogėl tė atyre qė e kanė mėsyrė kėtė
rrugė, por pėrkujtoni qė Allahu ėshtė bashkė me ju nė kėtė rrugė. Kini
kujdes, ēka do qė keni sot nė dorė ėshtė njė hua, ndėrsa e nesėrmja
ėshtė ajo qė do t ju dhurojė. Ne jemi degėt dhe nyejt e njė trungu tė
tharė. Mbasi qė ėshtė tharė trungu, sa mund tė jetojnė degėt dhe nyejt.
O njerėz, nėse e preferoni kėtė botė ndaj botės sė ardhshme,
duke e pranuar ftesėn e kėsaj bote pėr t i pėrqafuar tė mirat e
pavlefshme, atėherė do t i hipni gomarit tė dėshirave dhe ky gomar do
t ju shpjerė deri te njė burim qė pėrfundimi i tij do tė jetė pendimi. Atė
ēka u ka bėrė popujve tė mėhershėm, tė njėjtėn do t'ua bėjė edhe juve.

137. Namazi ėshtė njė mjet pėr tė devotshmit, tė cilėt
dėshirojnė tė afrohen tek Allahu. Haxhi ėshtė xhihadi i njerėzve tė
dobėt. Ēdo gjė e ka zeqatin e vet dhe zeqati i trupit ėshtė agjėrimi.
Vepra mė e mirė e njeriut ėshtė pritja e shpėtimit. Ai qė lutet pa
vepruar nė atė drejtim, i pėrngjan shtizės pa lak. Ai qė beson bindshėm
nė shpėrblim, do tė bėhet dhurues bujar. Zbritni furnizimin duke dhėnė
sadaka. Mbrojeni pasurinė tuaj duke dhėnė zeqat. Ai qė kursen nuk do
tė varfėrohet. Harxhimi me llogari ėshtė gjysma e jetesės. Tė qenėt
dashamirės ėshtė gjysma e mendjes. Brengosja e prindėrve
konsiderohet si kundėrshtimi i tyre. Kush i godet gjunjėt gjatė kohė sė
fatkeqėsisė, do ta zvogėlojė sevapin e tij. Mirėsia do tė llogaritet
mirėsi vetėm nėse i bėhet ndonjė fetari apo atij qė e meriton atė.
Allahu e zbret sevapin nė sasinė e fatkeqėsisė. Allahu e furnizon atė qė
sillet nė mėnyrė tė pėrmbajtur dhe e anashkalon atė qė tepron gjatė
harxhimit. Amaneti tėrheq furnizimin ndėrsa pabesia sjell varfėrinė.
Sikur Allahu tė kishte kėrkuar ndonjė punė prej milingonės, nuk do t i
kishte dhėnė krahė.

138. Pasuria e kėsaj bote i pėrngjan barit tė tharė dhe tė
shpėrndarė. Trashėgimia i pėrngjan baltės. Pasuria e mjaftueshme e
kėsaj bote ėshtė mė e mirė se sa e tepėrta, dhe dhembja e saj ėshtė mė
e sigurt sesa rehatia e saj. I pasuri ėshtė dėnuar qė tė bėhet i varfėr. Do
tė rehatohet ai qė mbyll sytė para saj. Do tė verbėrohet syri dhe zemra
e atij qė do tė kaplohet prej bukurive tė saj. Kush i gėzohet dashurisė
sė tij, do t i mbushet zemra e tij me pikėllime; si lėkundet kajmaku
mbi qumėshtin, ashtu edhe nė zemrėn e tij do tė lėkundet mjerimi.
Disa ēėshtje e pikėllojnė atė, ndėrsa disa tė tjerė e angazhojnė nė punė.
Kėto ērregullime do tė vazhdojnė pėrderisa e zėnė prej fytit duke ia
shkėputur damarėt e tij dhe tė shndėrrohet nė njė cofėtinė. As Allahu
nuk i jep rėndėsi kėsaj cofėtine, as tė mirėt nuk tregojnė interesim se
ku do bjerė kjo. (Por Besimtarėt nuk janė tė tillė). Besimtarėt e
shikojnė botėn me syrin e marrjes sė mėsimit, ushqehen vetėm sipas
nevojės dhe i dėgjojnė zėrat pėrmes veshit tė etshėm.

139. Mėsoni urtėsinė; urtėsia ėshtė shoku dhe ndihmėsi i besimtarit, ndėrsa,
dituria ėshtė udhėzuesi i Besimtarit; vėllai i sjelljes sė butė. Mendja ėshtė bashkudhėtari dhe durimi ėshtė komandanti i saj.

140. Hz Aliu (a.s.) e pa njė njeri qė ishte veshur me rroba tė
vjetra pėr t u dukur si i varfėr, edhe pse Allahu ia kishte dhėnė dhunti,
dhe i tha: O njeri, a nuk e kė dėgjuar fjalėn e Allahut? - Por, pėr
dhuntitė e Zotit tėnd prediko (Duha, 11). Vallahi mė mirė ėshtė tė
tregosh dhuntitė e Allahut pėrmes veprave, sesa t i predikosh ato
pėrmes gjuhės .

141. Imam Hasanit (a.s.) i tha: Tė kėshilloj frikėn nga Allahu;
faljen e namazit me kohė; dhėnien e zeqatit me kohė; faljen e
gabimeve tė robėrve; mposhtjen e zemėrimit; vendosjen e
marrėdhėnieve tė mira me tė afėrmit; tė tregohesh i pjekur dhe i matur
para tė padijshmėve; ta mirėmbash fenė; tė jesh i kujdesshėm gjatė
punėve; tė kesh obligim ndaj Kuranit; tė bashkėjetosh mirė me fqinjėt;
tė urdhėrosh nė vepra tė mira dhe tė ndalohesh nga tė kėqijat; tė
largohesh prej punėve tė shėmtuara dhe tė qėndrosh larg prej tė gjitha
mėkateve ndaj Allahut.

142. Kjo botė qėndron nė kėmbė pėrmes katėr gjėrave,
pėrndryshe do tė shkatėrrohet: Veprimi i dijetarit sipas diturisė sė tij;
shpėrndarja e mirėsive nga ana e tė pasurit, mostregimi i
mendjemadhėsisė nga ana e tė padijshmit pėr tė mėsuar dituri dhe
mosshitja e ahiretit tė tij nga ana e njė personi tė varfėr pėr botėn e
pėrkohshme tė ndonjėrit tjetėr.

143. Je i denjė qė kurrė tė mos pėrballesh me gjėrat e
papėlqyera, nėse mund tė mbrohesh prej katėr gjėrave: Ngutja; inati;
egoizmi dhe plogėshtia.

144. O robėrit e Allahut, dijeni qė frika nga Allahut ėshtė njė
fortesė e sigurt, por, mėkatimi dhe ngatėrrimi ėshtė njė mburojė e
pasigurt; sikur qė nuk i mbron ata qė strehohen ashtu edhe nuk e
shpėton prej sherrit tė armikut atė qė kėrkon strehim. Dijeni qė pėrmes
frikės nga Allahu do t i humbet efekti i helmit tė mėkatit. Pėrmes
durimit dhe nėnshtrimit ndaj Allahut, do tė arrini shpėrblimin dhe
sevapin e Tij. Te qėllimi pėrfundimtar do tė arrihet pėrmes bindjes sė
sigurt. O robėrit e Allahut, Allahu nuk i ka fshehur rrugėt e shpėtimit
pėr robėrit e Tij, sepse, Vetė i ka udhėzuar robėrit nė ato rrugė; nėse
pendohen, nuk do t i privojė nga mėshira e Tij.

145. Heshtja ėshtė urtėsi, heshtja ėshtė siguri; ruajtja e sekretit
ėshtė njėri skaj i lumturisė.

146. Punėt e ulin kokėn pėrpara caktimit dhe fatit nė mėnyrė tė
tillė qė ndonjėherė masa paraprake shndėrrohet nė fatkeqėsi.

147. Pa zotėruar njeriu dituri tė thellė nė fe; pa qenė ekonomik
nė jetėn e tij; pa qenė i durueshėm ndaj fatkeqėsive dhe tė pranojė si tė
ėmbla dhembjet e shkaktuara nga vėllezėrit; trimėria e tij nuk do ta
arrijė pėrkryerjen.

148. E pyetėn Ēka ėshtė trimėria? - Hz Aliu (a.s.) u pėrgjigj:
- Moskryerja e njė mėkati fshehtas, tė cilin nuk e kryen haptas, sepse
i vjen turp .

149. Nėse vazhdon kryerjen e mėkatit tė njėjtė, ndonjėherė
mund tė ndodhė qė kėrkimi i faljes nga Allahu tė jetė njė mėkat i ri.

150. Kur tė kryeni ibadetet, vendoseni njohjen e Allahut nė
zemrat tuaja, qė tė keni dobi prej lėvizjes sė organeve tuaja gjatė
kryerjes sė ibadetit.

151. Ai qė e shet fenė pėr bukė, ka fituar prej fesė atė gjė qė e
ka ngrėnė.

152. Imani ėshtė fjala e dėshmuar pėrmes gjuhės, vepra e kryer
dhe njohja pėrmes mendjes.

153. Themelet e imanit (besimit) janė: Mbėshtetja tek Allahu;
lėnia e punėve Allahut; dorėzimi ndaj urdhrave dhe pajtimi me fatin
dhe paracaktimin. Themelet e pabesimit janė katėr: Prirja; frika;
zemėrimi; epshi.

154. Kush bėhet asket (zahid) nė kėtė botė, nuk do tė frikohet
prej poshtėrimit tė saj dhe, nėse nuk tregon ndonjė interesim pėr
krenarinė e saj, Allahu do ta udhėzojė atė pa ndėrmjetėsimin e
njerėzve; do ta bėjė dijetar pa marrė mėsime; do ta vendosė urtėsinė nė
zemrėn e tij dhe e njėjta do tė rrjedhė nė gjuhėn e tij.

155. Allahu ka robėr tė tillė qė e kanė trajtuar veten nė mėnyrė
tė sinqertė dhe duke qenė larg prej syve tė njerėzve. Dhe, Allahu i ka
shpėrblyer kėta nė njė mėnyrė tė sinqertė. Nė ditėn e gjykimit, kėta do
tė vijnė me librat e bardhė dhe tė pashkruar. Dhe, kur tė vijnė para
Allahut, librat e tyre do tė mbushen nga ana e Allahut me fshehtėsitė
qė kanė ekzistuar nė mes tyre dhe Allahut.

156. Drejtojeni moralin tuaj kah vetitė e bukura; tėrhiqeni atė
nė anėn e tė mirėve dhe tė bujarėve; mėsojeni veten me zemėrbutėsi.
Mbyllini sytė ndaj gjėrave tė imta dhe tė parėndėsishme nė mėnyrė qė
ta lartėsoni vlerėn tuaj. Mbrojeni jetėn e njė njeriu tė dobėt pėrmes
pozitės dhe ndihmės suaj. Mos hulumtoni sekretet e njerėzve; nėse e
bėni kėtė, do tė shtohen gjėrat e fshehta pėr ju. Ruajeni veten prej
gėnjeshtrės, sepse gėnjeshtra ėshtė gjėja mė e neveritshme prej tė
gjitha veseve tė kėqija. Gėnjeshtra ėshtė njė lloj i shėmtimit dhe i
poshtėrimit. Tregoni tolerancė dhe pėrmbahuni prej hulumtimit tė
gjėrave tė vogla dhe tė imta.

157. Ėshtė e mjaftueshme si mbrojtje afati i vdekjes. Ekzistojnė
mbrojtės nga ana e Allahut, tė cilėn e mbrojnė njeriun prej rėnies nė
ndonjė gropė (pus), mbetjes nėn gėrmadha dhe grabitjes nga ana e
bishave tė egra. Por, kur tė afrohet vdekja, ata tėrhiqen dhe ia lėnė
njeriun urdhrit tė vdekjes.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin